Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2008 m. birželio 16 d. - Strasbūras

2. Pirmininko pranešimai

  Pirmininkas. − Ponios ir ponai, darysiu du pranešimus. Antrasis pranešimas sakomas Pirmininkų sueigos vardu ir jos prašymu.

Po 2008 m. birželio 12 d. Airijoje įvykusio referendumo Europos Sąjunga susidūrė su viena didžiausių problemų savo istorijoje. Lisabonos reformų sutartis, kildinama iš Sutarties dėl Konstitucijos, kurią parengė Konventas, veikęs viešai ir apėmęs nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento narius, Europos Sąjungai suteikia daugiau demokratijos ir galimybių veikti bei užtikrina didesnį skaidrumą. Ji sustiprina Europos Parlamentą, nacionaliniams parlamentams numato daugiau atsakomybės nustatant Europos politikos kursą, Europos Sąjungos piliečiams suteikia iniciatyvos teisę Europos institucijų atžvilgiu ir užtikrina vietos savivaldą.

Lisabonos sutartis yra atsakas į kritiką, kurią piliečiai nukreipė Europos Sąjungos trūkumams. Ši sutartis priartina Europos Sąjungą prie piliečių. Turime aiškiai pabrėžti, kad, siekiant suteikti Europos Sąjungai galių XXI amžiuje apginti savo vertybes ir interesus, absoliučiai būtina priimti reformų sutartį. Kitų šalių priėmimas į Europos Sąjungą yra sunkiai įsivaizduojamas, jeigu nebus įvykdytos Lisabonos sutartyje numatytos reformos.

Per Europos Sąjungos aukščiausio lygio susitikimą, kuris ketvirtadienį ir penktadienį vyks Briuselyje, reikia imtis visų būtinų žingsnių siekiant reformų sutartį paversti realybe. Būtina be jokių išlygų tęsti ratifikavimo procesą. Ir Airijos vyriausybę raginame pateikti pasiūlymų, kaip galėtume kartu įveikti šį sunkų Europos politikos etapą.

Europos Parlamentas skirs visas jėgas ir parodys didžiausią atsidavimą sprendžiant šias problemas. To paties tikimės iš Europos Komisijos ir visų Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių. Taip pat tikimės, kad Europos Parlamentas bus visapusiškai įtrauktas į susijusią veiklą. Mes toliau sieksime, kad Lisabonos sutartis įsigaliotų prieš 2009 m. birželio mėn. vyksiančius rinkimus į Europos Parlamentą. Jeigu sutinkate, ryžtingai pateiksiu šiuos principus svarstyti Europos Vadovų Tarybai, kuri birželio 19 ir 20 d. susitiks Briuselyje.

(Plojimai)

Trečiadienį ryte vyks diskusijos su Taryba ir Komisija. Neketinama aptarti klausimo dabar. Diskusijos dėl pasiruošimo Europos Vadovų Tarybos susitikimui vyks trečiadienį ryte, nes logiška šį klausimą aptarti dalyvaujant Tarybos ir Komisijos vadovams.

Turime išlaikyti itin struktūrizuotas diskusijas ir aš jums šiuo klausimu pateikiau tvirtą nuomonę. Kita priežastis, dėl kurios taip pasielgiau dabar – buvusi Europos Parlamento Pirmininkė Simone Veil, kuriai trečiadienį Ispanijoje bus įteiktas apdovanojimas, manęs asmeniškai paprašė perduoti laudatio. Negalėjau nesutikti su jos prašymu ir norėjau užsitikrinti, kad jūs žinote mano asmeninį požiūrį į įvykius Airijoje ir į mums tenkančius patirti iššūkius.

Pirmininkų sueiga paprašė manęs padaryti pranešimą dėl Viduriniųjų Rytų. 2008 m. gegužės 30 – birželio 2 d. 14-os narių delegacija, kurią sudarė darbo grupės dėl Viduriniųjų Rytų nariai ir kuriai vadovavo Veronique De Keyser ir Annemie Neyts-Uyttebroeck, lankėsi Izraelyje ir Palestinoje. Vizito metu delegacija įvertino, kaip praktiškai įgyvendinami prieš šešis mėnesius Anapolio deklaracijoje, kuri buvo pastangų rasti dvišalį sprendimo iki šių metų pabaigos dalis, bendrai visų šalių viešai paskelbti tikslai. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas pačių palestiniečių saugumo pajėgoms stiprinti, gyvenviečių, ypač aplink Jeruzalę, klausimui, ekonominei plėtrai, judėjimo laisvės apribojimui Vakarų krante ir humanitarinei padėčiai Gazos ruože, kuris yra atskirtas ir kuriam taikomos tarptautinės sankcijos.

Delegacijos vienbalsiai patvirtintas pranešimas – delegacijoje atstovaujama įvairioms partijoms – buvo pateiktas praėjusią savaitę, dalyvaujant Komisijai ir Tarybai, paskui perduotas Pirmininkų sueigai. Pranešime piešiamas slogus vaizdas. Nors ir buvo pasiekta tam tikros vilties teikiančios pažangos, visgi tokios pastangos apėmė tik kai kuriuos sektorius ir darė ribotą poveikį. Bendra įvykių eiga nesuteikia jokio pagrindo optimizmui. Pagal dabartinę padėtį vargu ar įmanoma pasiekti Anapolio tikslus.

Delegacija vienbalsiai pripažino – ir tam pritarė Pirmininkų sueiga – kad būtina panaikinti Gazos ruožo blokadą, grąžinti kontroliuojamą asmenų ir prekių judėjimą per sieną ir pažaboti smurtą.

Taip pat nauja kryptimi reikia žengti ir Vakarų krante, kur remiamas Palestinos valdžios patikimumas ir sistemingai kuriamos sąlygos tvariai ekonominei plėtrai. Būtina prieštarauti Izraelio vykdomai nuolatinio dalinimo ir geografinio atskyrimo politikai. Kaip ir JAV administracija, kurios požiūrį vakar išsakė Valstybės Sekretorė Condoleezza Rice, mes taip pat raginame sustabdyti gyvenviečių plėtimą, ypač Rytų Jeruzalėje.

Manome, kad niekas neturi teisės nesilaikyti įsipareigojimų, dėl kurių buvo sutarta Anapolyje. Izraeliečiai ir palestiniečiai įsipareigojo derėtis gera valia ir siekti susitaikyti. Jie privalo vėl stengtis pasukti šiuo keliu. Jie turi parodyti drąsą ir stiprybę ir pradėti politinį atsinaujinimą. Mums, europiečiams, reikia remti savo partnerius šiame procese. Europos Parlamentas ryžtingai vykdys savo pareigą.

Europos Sąjungos santykius su Izraeliu ir Palestinos valdžia būtina plėtoti taip, kad būtų skatinamas bendras taikos procesas. Barselonos procesas – Viduržemio jūros regiono sąjunga – gali tapti papildomu taikos skatinimo veiksniu. Europos Parlamentas tikisi, kad su juo bus išsamiai konsultuojamasi Europai ieškant taikos Viduriniuosiuose Rytuose būdų.

Kol mes posėdžiaujame, Gazos ruožo žvejai leidžiasi į jūrą. Dėl blokados iki pavojingo lygio padidėjo aplinkos tarša. Ji kelia grėsmę žvejų įguloms, todėl jie protestuoja, taip rodydami savo teisę žvejoti, užsidirbti pragyvenimui ir gyventi laisvėje ir taikoje. Mūsų delegacija žadėjo paremti žvejus. Todėl visų mūsų vardu pareiškiu, kad Europos Parlamentas solidarizuojasi su šiai žvejais.

Ponios ir ponai, dėkoju, kad išklausėte mano paties pranešimą ir antrąjį pranešimą, kurį padariau paprašytas Pirmininkų sueigos.