Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2008 m. birželio 16 d. - Strasbūras

22. 2008 m. liepos 1 d. Muitų sąjungai – keturiasdešimt metų

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Komisijos pranešimas dėl iškilmių, skirtų pažymėti 2008 m. liepos 1 d., t. y. muitų sąjungos keturiasdešimties metų sukaktį.

  László Kovács, Komisijos narys. − Pone Pirmininke, kalbėdami apie tarptautinę prekybą ar Europos integraciją, visuomet privalome pagalvoti apie muitines, kurios prie ES išorės sienų yra atsakingos už teisingą visų priemonių administravimą, turinčių išspręsti dvigubą problemą, su kuria šiandien susiduria muitinės: palengvinti prekybą ir apsaugoti Europos piliečius ir aplinką.

Per pastaruosius 40 metų Europos muitinės kiek galėdamos geriau dirbo kartu kaip viena institucija. Muitinė dažnai buvo Europos integracijos proceso avangarde. Iš tiesų pažymėtina, kad nelabai dažnai į pirmuosius puslapius pakliuvusiai politikai teko pagrindinis vaidmuo atveriant ekonominės plėtros ir Bendrijos integracijos kelius.

Ir šiandien muitinių vaidmuo yra svarbus ir sudėtingas, , deja, nepakankamai vertinamas visuomenės. Tačiau teisingas muitinių darbas yra mūsų bendrosios rinkos ir laisvo prekių, asmenų, kapitalo ir paslaugų judėjimo pagrindas. Muitinių veiksmai paliečia pačius bendrijos darbo pagrindus ir daro poveikį kasdieniam mūsų piliečių gyvenimui, žmonėms to dažnai nė nepastebint.

Siekiant geriau informuoti piliečius apie svarbų muitinių vaidmenį, pradėjau ES masto komunikacijos kampaniją dėl 40-ųjų Muitų sąjungos metinių. Valstybių narių muitinių tarnybos palaikė šią mintį.

Praėjusią savaitę lankiausi trijuose pagrindiniuose prekių į ES patekimo punktuose prie ES išorės sienos – Roterdamo uoste, Frankfurto oro uoste ir Röszke pasienio punkte prie Vengrijos-Serbijos sienos, siekdamas pabrėžti mūsų muitinių pareigūnų kasdienį darbą ir aukštą motyvaciją. Tai yra naujienų paketo, kuris dabar pateiktas žiniasklaidai, siekiant informuoti visuomenę per ateinančius mėnesius, tema.

Grįžtant prie pagrindinių klausimų, muitinės šiandien turi vykdyti penkis strateginius tikslus:

pirmas – apsaugoti Bendrijos ir jos narių finansinius interesus. 2007 m. bendra į ES biudžetą pervestų muitų suma siekė 16,6 mlrd. eurų, t. y. 16 proc. viso Bendrijos biudžeto;

antras – palengvinti teisėtą prekybą ir remti Europos bendrovių konkurencingumą. Šiam tikslui skirtos dvi priemonės: Bendrijos muitinės kodeksas ir e–muitinės diegimas. Naujausias konkretus laimėjimas – nuo 2008 m. sausio 1 d. įvesta Įgalioto ekonominio operatoriaus sąvoka;

trečias – užtikrinti mūsų piliečių saugumą saugant nuo teroristų, narkotikų ir suklastotų bei piratinių produktų, kurie gali pakenkti piliečių sveikatai ir gyvybei, kontroliuojant tarptautines tiekimo grandines, naudojamas tarptautiniam prekių judėjimui;

ketvirtas – išlaikyti, plėtoti ir stiprinti bendradarbiavimą tarp valstybių narių, muitinių ir kitų valstybinių įstatymų vykdymo užtikrinimo institucijų ir tarp muitinių bei verslo bendruomenės;

penktas – Europos Sąjungos ir trečiųjų valstybių bendradarbiavimas – tikslinis bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis netikrų prekių ir teroristinių prietaisų klausimu, pvz, su JAV.

Mūsų metodas yra grindžiamas keitimusi informacija, bendradarbiavimu dėl rizikos analizės ir valdymo, abipusiu saugumo standartų pripažinimu, saugumo kontrolės išvadomis ir Muitinės ir prekybos partneryste; bendradarbiavimu su suklastotų ir piratinių prekių kilmės valstybėmis, pvz., Kinija, iš kurios atvyksta apie 60 proc. padirbtų prekių. 2005 m. pasirašėme muitinių bendradarbiavimo susitarimą ir įsteigėme bendrą muitinių bendradarbiavimo komitetą, kuris posėdžiauja kas metai. Praėjusiais metais padėjome bandomąjį projektą dėl Greitų ir saugių prekybos kelių tarp Europos ir Kinijos uostų, be to, neseniai pradėjome kurti veiksmų programą, kuri bus pasirašyta gruodžio mėn., ES – Kinijos viršūnių susitikime. Turime panašiai bendradarbiauti ir su kitomis valstybėmis, pavyzdžiui Indija, Turkija, Jungtiniais Arabų Emyratais ir kitomis.

Nuo 1993 m. nacionalinei muitinės tarnybai sumokėjus muitą už siuntą, ji gali laisvai judėti visose kitose valstybėse narėse. Tai reiškia, kad muitinė turi vienintelę galimybę sukontroliuoti prekes ir sustabdyti bet kokį neteisėtą judėjimą. Viso to rezultatas yra tai, kad Europos Sąjunga yra tiek stipri, kiek stipri yra jos silpniausia grandis. Noriu pasakyti, kad prekybininkams būtų labai nesunku aptikti taškus, kuriuose kontrolė yra ne tokia tiksli ar silpnesnė, ir nukreipti neteisėtas siuntas į šiuos taškus. Tai rodo, kokia atsakomybė tenka išorės sienas turinčių valstybių narių muitinės tarnyboms.

Dėl vis didėjančios tarptautinės prekybos ir minėtos atsakomybės, taip pat dėl kovos su klastojimu muitinės veikla ir toliau yra aktyvi. Norėdamas parodyti 2007 m. darbo krūvį, pateiksiu keletą skaičių: apdorota 183 milijonai muitinės deklaracijų, tai reiškia apie 5,5 deklaracijos per sekundę; patikrinta 1 545 milijonų tonų jūros transporto krovinių ir 3 milijonai tonų oro transporto krovinių; buvo nustatyti 43 suklastotų prekių atvejai, t. y. 79 milijonai suklastotų ir piratinių prekių, be to, šie skaičiai didėja.

Dvigubą muitinėms tenkantį iššūkį galėsime įveikti tik tuomet, jei iš naujo apsvarstysime savo darbo metodus. Tai reiškia, pavyzdžiui, nuo dabartinių muitinės formalumų ir kontrolės vykdymo pagal sandoriu grįstą metodą pereiti prie sistema paremto metodo, dėmesį sutelkiant ties vidaus kontrolės sistemomis ir ekonominių operatorių tiekimo grandinėmis.

Be abejo, tai nereiškia, kad bus nutraukta atskirų siuntų kontrolė, bet tai reiškia, kad tokia kontrolė bus grindžiama rizikos analize. Toks naujas požiūris apima naujus darbo ir kontrolės metodus ir bendrą rizikos valdymo strategiją, taikomą visoms ES muitinių tarnyboms. Taip pat siūlomas pagrindas dirbant su valstybėmis narėmis dėl tinkamiausios veiklos struktūros įdiegimo ateityje, kad būtų užtikrintas efektyvus Muitų sąjungos veikimas.

Nauji darbo metodai taip pat reiškia, kad visos nacionalinių muitinių tarnybos privalo būti kompetentingos, turėti tinkamus įgūdžius ir išteklius, kurie sudarytų sąlygas išlaikyti ir didinti muitinių efektyvumą.

Norėdama pasiekti šių tikslų, Komisija savo komunikate dėl Muitų sąjungos raidos strategijos pasiūlė parengti strateginį planą. Toks ilgalaikis planavimas turėtų sudaryti sąlygas nacionalinei valdžiai prognozuoti išteklių, mokymų ir įrangos poreikį ir taip sukurti tinkamą aplinką vienodai ir suderintai plėtrai visose 27 valstybėse. Toks nuolatinis bendravimo kanalas mums taip pat padės užtikrinti naujų priemonių įgyvendinimą vienu metu.

40-ųjų Muitų sąjungos metinių išvakarėse prašau jus politine prasme palaikyti Komisijos iniciatyvą dėl Muitų sąjungos raidos strategijos. Džiaugiuosi, kad tekste, dėl kurio bus balsuojama ketvirtadienį, atsižvelgiama į daugumą Komisijos minčių apie pagrindines Muitų sąjungos raidos ašis dėl artimesnio bendradarbiavimo, sutelkiant dėmesį į saugumą, didinant efektyvumą muitų naudos vidaus rinkai prasme.

Nenorėčiau užbaigti šio pranešimo nepadėkojęs Europos Parlamentui už paramą, kurią jis suteikė muitinėms per visus šiuos metus.

  Malcolm Harbour, PPE-DE frakcijos vardu. – Pone Pirmininke, savo frakcijos vardu pirmiausia norėčiau pasveikinti Komisijos narį dėl jo vadovavimo muitų veiklai Komisijoje. Taip pat norėčiau pasakyti, kad šiandien turime puikią progą ne tik pripažinti – kaip jis sakė – svarius Komisijos ir visų valstybių narių muitinių pasiekimus šia 40-ies metų proga, bet ir pažvelgti į ateitį. Noriu Komisijos narį patikinti, kad mes šiame Parlamente, be abejo, visapusiškai remsime strategiją, apie kurią jis kalbėjo. Rezoliucijoje taip pat pamatysite, kad mes specialiai raginome valstybes nares pareikšti paramą strategijai ir šiems labai svarbiems projektams skirti reikalingus išteklius.

Kaip Komisijos narys savo kalboje minėjo, muitinės pajėgos yra tos tarnybos, kurias galima vadinti neapdainuotais vidaus rinkos herojais, tačiau šios tarnybos nėra pamirštos Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete. Kaip žinote, ypač domėjomės šiuo klausimu – ir ne tik tai: kaip ir Komisijos narys praėjusią savaitę, mes irgi vykome į misijas visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų – pastaruoju metų į Kiniją – reguliariai lankėme muitinių tarnybas, kad geriau suvoktume jų prioritetus ir problemas, su kuriomis muitinės susiduria praktiškai; taigi mes aktyviai dalyvaujame.

Šiandien norėčiau pateikti keletą pastabų dėl dalykų, kuriuos turime padaryti. Man atrodo, kad vienas iš uždavinių, kurio turime imtis kartu – siekti, kad verslas daug artimiau bendradarbiautų su muitine, nustatant suklastotus ir neteisėtus produktus. Norint, kad muitinės sulaikytų siuntas, joms reikia informacijos. Muitinėms reikia žinių. Manau, kad verslas nepakankamai suvokia informacijos teikimo svarbą.

Antra, atsižvelgiant į didėjančias prekybos apimtis, ypač su tokiomis valstybėmis, kaip Kinija, tikrai privalome prašyti valstybių narių įvertinti, ar jos turi pakankamai išteklių tvarkyti ir tikrinti itin didelius įeinančių prekių srautus ir atpažinti klastotes ir tuos produktus, kurių atžvilgiu stengiamasi išvengti muitinės sistemos. Tačiau iš tiesų labai dėkoju Jums, Komisijos nary, už visas pastangas šioje srityje.

  Evelyne Gebhardt, PSE frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, kadangi žinome, kad plačioji visuomenė vis skeptiškiau vertina Europos Sąjungą, labai svarbu, kad paminėtume tokias simbolines datas, ir ši 40-ies metų Muitų sąjungos sukaktis, be abejo, yra šventinė diena. Kaip, Komisare, minėjote, šią diena reikia paminėti, nes prieš keturiasdešimt metų, padėjus pamatus bendrajai rinkai ir laisvam asmenų, prekių ir paslaugų judėjimui, buvo žengti pirmieji žingsniai integracijos link. Manau, kad turime ir toliau kalbėti žmonėms ir aiškiai jiems parodyti, kokią naudą jie gali gauti iš Europos Sąjungos ir ką mes tuomet padarėme, kad tai taptų įmanoma.

Dėl šios priežasties kalbėdamas šį įvykį girsiu, nes tai iš tiesų buvo puikus dalykas. Jūsų minėtas darbas, atliktas Kinijoje ir kitose valstybėse už Europos Sąjungos ribų yra iš tiesų svarbus mūsų Europos Sąjungos ekonomikai ir vartotojams, nes natūralu, kad mes norime saugių produktų ir paslaugų, kurias galėtume įsigyti. Tai labai svarbu. Į naujausias su Muitų sąjunga susijusias direktyvas įtraukėme nuostatas dėl modernių technologijų ir elektroninės muitinės sistemos įdiegimo. Manau, kad tai rodo, jog žengiame į priekį. Jei sugebėsime pabrėžti tokius Europos Sąjungos politikos teigiamus aspektus ir aiškiai žmonėms parodysime naudą, kurią jie gauna iš Europos Sąjungos, mes padėsime sugrąžinti žmonių pasitikėjimą Sąjunga. Būtent tai kartu ir turime daryti. Norėčiau Jums, Komisijos nary, pareikšti nuoširdžią padėką už darbą, kurį dirbate šioje srityje Europos Komisijoje.

  Janelly Fourtou, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone Pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, dabar, kai Europai tenka susidurti su sunkumais, kai kyla abejonių ir mažėja entuziazmo, ketiname švęsti neginčijamą pasiekimą – Muitų sąjungos 40-ies metų sukaktį.

Nuo 1968 iki 2008 m. muitai buvo išteklių ir prisitaikymo pavyzdys. Galite prisiminti muitinės kontrolės tarp valstybių narių uždarymą 1993 m. Muitinės tarnybos sugebėjo pergrupuoti savo jėgas ir tai padarė nauju būdu. Muitinėms tenka sudėtingas vaidmuo, nes jos privalo reaguoti į pasaulinius iššūkius. Užtikrindamos Europos Sąjungos ir jos piliečių saugą bei logistinių grandinių saugą, muitinės privalo taip pat išlaikyti tinkamą kontrolės ir teisėtos prekybos lengvinimo balansą, kad būtų padidintas Europos konkurencingumas.

Siekdamos sėkmingai įgyvendinti savo uždavinius, muitinės sugebėjo stipriai pasikeisti, tam tinkamas sąlygas sudarė naujas muitinių kodeksas, kuris yra ir paprastesnis, ir daugiau apimantis, nes jame nustatytos naujos technologijos, kurios muitinei sukurs popieriaus nenaudojantį administravimą. Prie šių pokyčių prisidėjo ir bendradarbiavimas. Toks bendradarbiavimas, kuris remia muitų sąjungą, turi būti taikomas tiek tarptautinėms organizacijoms, pvz., PPO ir PMO, tiek naujoms administracijoms ir pramonei.

Tokio bendradarbiavimo rezultatai yra ypač akivaizdūs sulaikant klastotes. Deja, yra tarptautinio bendradarbiavimo apribojimų, ir šiuo metu galime tik pasmerkti JAV kongreso vienašališką sprendimą dėl šimtaprocentinio konteinerių krovinių skanavimo ES uostuose.

Muitinėms reikia mūsų paramos, norint pradėti tikras diskusijas. Turime atidžiai įsiklausyti į strategijoje nurodytus iniciatyvius pasiūlymus dėl Muitų sąjungos ateities ir turime būti pasirengę remti visas iniciatyvas, kurios šias priemones padarys veiksmingesnes, ypač pastangas sulaikyti klastotes, taip pat organizuoto nusikalstamumo srityje.

(Pirmininkas nutraukė pranešėją.)

  Andreas Schwab (PPE-DE). - (DE) Pone Pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, kaip minėjo ponia Gebhardt, Muitų sąjungos keturiasdešimties metų sukakties minėjimas leis žmonės sužinoti, kad Europos Sąjunga įvykdė dalį pažado, kurį davė prieš keturiasdešimt metų. Savo veiklos metais – o mano politinė partija, Komisijos nary, rėmė visus pasiūlymus, kuriuos pateikėte Europos Parlamentui per pastaruosius mėnesius – Muitų sąjunga saugojo Europos Bendrijos ir jos valstybių narių finansinius interesus daug geriau, nei tai būtų padarę vienos valstybės narės. Muitų sąjunga palengvino Sąjungos investicijas nukreipti į pasienį, kuris yra tokio lygio, kokio vienos valstybės narės nebūtų pasiekusios. Atnaujinę Muitinių kodeksą ir įdiegę elektroninės muitinės sistemą, apie kurią kalbėjote, daug nuveikėme, kad užtikrintume, kad toks investavimas ateityje būtų dar paprastesnis. Tačiau turiu pasakyti, kad pasikeitimo išlaidas teko pakelti vien tik verslui ir tokia padėtis yra nepatenkinama. Manau, kad per ateinančius metus muitinių sistema susidurs su dideliais iššūkiais. Todėl, Komisijos nary, manau, kad reikia, jog jūsų strategijoje tie iššūkiai būtų nuodugniai išnagrinėti ir pateikti reagavimo būdai.

Kaip žinote, mano rinkimų apygardoje yra problema dėl muitų mokėjimo ties siena su Švedija. Tikiuosi, kad ir ateityje daug kasdien mūsų verslui trukdančių smulkių klausimų galėsime išspręsti taip išsamiai ir konstruktyviai, kaip tą darėme praeityje.

Per pastaruosius kelerius metus – ir tai yra iššūkis, kurį išspręsti turi padėti jūsų strategija – muitinių sistemos veikla labiau nei iki šiol turi būti nukreipta į Europos Sąjungos saugumo interesus. Be abejo, tai apima apsaugą nuo suklastotų produktų ir piratavimo, tačiau vis didėja poreikis kurti dar glaudesnius ryšius su muitinės tarnybomis ir tais, kurie kovoja su pasauliniu terorizmu. Pasaulinės prekybos srityje, kaip ir nurodė ponia Fortou, reikės vis dažniau PPO ir panašiais kitais lygiais tartis dėl būdų, kuriais muitinių institucijos galės veiksmingai saugoti išorės sienas.

Mano paskutinis komentaras – šimtaprocentinis skanavimas, mūsų požiūriu, nėra praktiškas dalykas, turint omenyje bendros transatlantinės rinkos sąvoką. Linkiu jums tolesnės sėkmės.

  Arlene McCarthy (PSE). - Pone Pirmininke, kaip atsakingo už muitų politiką Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pirmininkė, be abejo, džiaugiuosi dalyvaudama diskusijoje dėl Muitų sąjungos 40-ies metų sukakties pažymėjimo. Kaip minėjau, IMCO komitetas daug dėmesio skiria mūsų muitinių darbui, nes jos yra praktinis Europos Sąjungos darbo atspindys. Nėra abejonių, kad Muitų sąjunga padėjo padidinti ES verslo konkurencingumą, nes buvo supaprastintos arba panaikintos nereikalingos taisyklės, taikytos verslui ir teisėtiems prekybininkams. Per metus pateikiama 175 milijonai muitinės deklaracijų, o vidutinė muito somokėjimo procedūra užtrunka tik dvi minutes.

Tačiau dar yra ką nuveikti. Daugiau pagalbos reikia MVĮ, kad sumažėtų sunkumų, su kuriais jos susiduria prekiaudamos Europoje. Popieriaus nenaudojančios muitinės, centralizuotas muitų mokėjimas ir vieno langelio principas gali palengvinti mūsų MVĮ veiklą ir jas paremti, tačiau kad gautume naudos, valstybės narės privalo aktyviai siekti šių tikslų,.

Taip pat reikia pasinaudoti šia galimybe ir padidinti įsipareigojimus, stengiantis susidoroti su piratinių produktų ir klastočių antplūdžiu. Padirbtos prekės ir vaistai ne tik kenkia ES verslui, bet ir kelia grėsmę mūsų vartotojų sveikatai ir saugumui – dėl šios problemos yra labai susirūpinęs Vartotojų apsaugos komitetas.

Taigi palaikydami ryšius su trečiosiomis valstybėmis, ypač Kinija, norime pagerinti pavojingų ir neteisėtų prekių sulaikymą, tačiau pirmiausia privalome pagerinti savo Muitų sąjungos darbą. Šį vakarą valstybės narės raginamos atidžiau pagalvoti apie savo atsakomybę, susijusią su šių tikslų įgyvendinimu ir jo užtikrinimu bei skirti tam reikiamus išteklius.

Komisijos nary, galite ir toliau mumis pasikliauti, nes IMCO komitete ir toliau dirbsime gerindami Muitų sąjungą, kaip vidaus rinkos kertinį akmenį ir ES ekonominės veiklos ir sėkmės pagrindinį elementą. Privalome užtikrinti, kad 27 valstybės narės artimiau bendradarbiautų: veiktų kartu, dalintųsi informacija ir pasiektų, kad Europa geriau ir sklandžiau dirbtų teisėto verslo labui; kad mes griežčiau imtumėm spręsti svarbią ir didėjančią problemą, susijusią su į mūsų rinką patenkančiomis klastotėmis ir piratiniais produktais.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE). - (PL) Pone Pirmininke, Muitų sąjunga yra gyvybiškai svarbi Europos Sąjungos vidaus rinkos dalis, ir ši rinka negalėtų tinkamai veikti, jei jos išorinėms sienoms nebūtų taikomi vienodi principai. Be akivaizdžios muitų surinkimo funkcijos, Muitų sąjungai tenka svarbus vaidmuo saugant mūsų piliečių sveikatą ir užtikrinant jų saugumą.

Per paskutinius mėnesius Parlamente daug laiko skyrėme diskusijoms produktų saugos, ypač žaislų, ir klastočių klausimams. Labai svarbu, kad visi gautume prekes, kurios atitinka nustatytus kriterijus, ir ypač svarbu, kad tie produktai nekeltų pavojaus mūsų sveikatai ar gyvybei. Norėčiau jums priminti, kad, skirtingai nuo plačiai paplitusios nuomonės, klastotės daro poveikį ne tik prabangos prekėms ar brangiems produktams, bet klastojamos yra ir automobilių detalės, ir kasdieniniai produktai, pvz., maisto produktai ir net vaistai.

Daug tokių produktų importuojami į Europos vidaus rinką iš trečiųjų šalių. Vaizdą apie šio reiškinio mastą galima susidaryti iš statistinių duomenų. 2007 m. muitinių institucijos sulaikė apie 128 milijonus suklastotų prekių. Tai buvo 70 proc. daugiau nei 2005 m. Vaistų klastočių padaugėjo 380 proc. Be abejo, tokį didėjimą galėjo lemti įvairios priežastys. Tokie skaičiai gali būti dėl didesnio į ES patenkančio klastočių kiekio, tačiau gali būti ir dėl geresnio muitinių institucijų darbo.

Tačiau turime nepamiršti, kad vien tik pačių standartų nepakaks, jei nebus geros priežiūros prie mūsų sienų, ir ypač, jei priežiūra nebus vykdoma tokiu pat būdu visuose mūsų išorinės sienos punktuose. Norint, kad pastangos sumažinti klastočių srautą į ES būtų sėkmingos, turi geriau bendradarbiauti muitinės institucijos ir priežiūros institucijos, esančios ES valstybėse narėse, taip pat turi būti geriau bendradarbiaujama su trečiųjų valstybių muitinių institucijomis. Visa tai turi žengti koja kojon su technologiniais pokyčiais. Dėl to labai svarbu, kad visos Europos Sąjungos muitinių institucijos turėtų tinkamą įrangą, kuri sudarytų sąlygas joms sėkmingiau atlikti savo pareigas.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Prieš keturiasdešimt metų Muitų sąjunga tapo raktu į Europos gerovę, nes ši Sąjunga sudarė galimybę sukurti bendrąją rinką. Šiandien susiduriame su naujomis problemomis, kurios kyla dėl prekybos globalizacijos. Žinome, kad Europos uostuose gali būti patikrinta ne daugiau kaip 0,5 proc. milžiniško importo kiekio, o klastočių yra kas trečiame konteineryje. Neatitinkančios mūsų techninių ir saugos standartų prekės, taip pat kelia grėsmę.

Noriu pabrėžti, kad turime Europos vartotojus geriau saugoti nuo tokių prekių. Veiksmingesnis derinimas priklauso nuo griežto naujų šiuolaikinių teisės aktų, kurie yra (arba buvo) mūsų didžiausia dovana Muitų sąjungos jubiliejaus proga, įgyvendinimo. Taip pat savo teisės aktuose turime pabrėžti teisę pašalinti pavojingas prekes ir klastotes. Tai pareikalaus daug darbo muitinės pareigūnams ir tai bus jiems puiki dovana. Tačiau yra ir kitų apsektų, kuriuos būtina ištirti: artimesnis bendradarbiavimas su bendrovėmis, veiksmingesnis veiklos derinimas su valstybėmis narėmis naudojant elektroninės muitinės sistemą ir dabartines bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis galimybes. Taip pat tikimės, kad mums pavyko šiek tiek pagerinti sąlygas mažoms ir vidutinėms įmonėms.

  Andrzej Jan Szejna (PSE). - (PL) Pone Pirmininke, 1968 m. liepos 1 d. įkurta Muitų sąjunga buvo pirmas žingsnis tuometinių šešių valstybių narių ekonominės integracijos didinimo link. Privalome pripažinti, kad tai buvo sėkmingas veiksmas Europos integracijos istorijoje. Švęsdami Muitų sąjungos keturiasdešimties metų sukaktį turime paminėti, kad tai puikus pavyzdys, kaip galima veiksmingai dirbti iš 27 valstybių narių sudarytoje bendrijoje, nes kalbame ne tik apie vieną visos Europos Sąjungos muitinę, bet ir apie 20 nacionalinių muitinių, turinčių skirtingas atsakomybės sritis ir skirtingas organizacines struktūras, tačiau dirbančias kartu pagal bendrą Europos politiką ir taikančias bendrus teisinius pagrindus, kuriuose nustatytas atitinkamas reguliavimas ir procedūros. Muitinių institucijos 27 valstybėse narėse turi veikti kaip viena institucija.

Prieš keturiasdešimt metų Muitų sąjungos tikslas buvo panaikinti muitus tarp valstybių narių ir bendros rinkos idėją paversti tikrove. Šiandien muitinės veikia kartu saugodamos išorines Europos Sąjungos sienas ir imasi veiksmų nustatydamos kontrabandą, sulaikydamos pavojingus produktus ir klastotes, vykdydamos kitus uždavinius, kurie – ir dėl to norėčiau pasveikinti Komisijos narį – taip pat buvo įtraukti į 2008 m. balandžio mėn. pateiktą Europos Komisijos strategiją dėl muitų sąjungos raidos.

  Marios Matsakis (ALDE). - Pone Pirmininke, Muitų sąjunga yra puikus dalykas, tačiau būtų dar nuostabiau, jei jos reikalavimų laikytųsi visos valstybės, kurios šioje Sąjungoje dalyvauja. Be abejo, kalbu apie Turkiją, kuri nepaisydama didelio ES jai daromo spaudimo ir toliau neįgyvendina ar neratifikuoja Ankaros protokolo Kipro atžvilgiu, taigi toliau Kiprui taiko embargą visoms siuntoms ir oro transportui.

Todėl klausiu jūsų, kodėl Turkijai ES leidžia tyčiotis iš mūsų taisyklių ir reglamentų? Kodėl Turkijai niekas negresia dėl tokio nepriimtino elgesio? Kodėl Komisija nepriverčia Turkijos visapusiškai įgyvendinti Muitų sąjungos reikalavimų arba nepašalina jos iš Sąjungos iš viso. Kiek dar turėsime taikytis su tokia nepagarba ir pajuoka iš valstybės kandidatės, kuri nori, kad mes galvotume, kad ji yra europietiška?

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE). – (FR) Pone Pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmiausia noriu atiduoti pagarbą jūsų ir jūsų administracijos darbui šiuo klausimu, kuris formuoja Europos Sąjungos gerą vardą. Taip pat dėkoju savo kolegoms ir savo politinei frakcijai už paramą mano pateiktam pakeitimui dėl būtinybės atkreipti dėmesį į MVĮ, kurioms taikomų importo ir eksporto procedūrų sunkumai yra viena iš pagrindinių netarifinių kliūčių prekybai.

Tačiau manau, kad turime eiti dar toliau, nei rezoliucijoje siūlomas bendradarbiavimas. Dabar, kai Lisabonos sutartyje piliečių apsauga yra vienas iš Sąjungos tikslų, o PPO turi problemų, mes turime eiti toliau, nes, kaip jau minėjo Komisijos narys, muitinių statistika įspėja apie pavojų, o klastotės ir toliau kelia pavojų mūsų sveikatai ir saugai bei mūsų ekonomikai. Atėjo laikas eiti toliau ir svarstyti dėl dar didesnio muitinių suvienodinimo, geresnio bendradarbiavimo, negu dabar siūlomas, kuris turi aiškiai matomas ribas.

  László Kovács, Komisijos narys. − Pone Pirmininke, pirmiausia leiskite pareikšti padėką už labai vykusią ir įdomią diskusiją. Atidžiai klausiausi sakomų pastabų, nes jos ypač naudingos man ir Komisijai – ir muitinėms – norint atsižvelgti į Europos Parlamento pareikštus politinius prioritetus.

Man didelį įspūdį padarė aiškus Muitų sąjungos veiklos įvertinimas ir parama jai; galiu patikinti, kad darbas bus tęsiamas. Kokios garantijos? Galiu užtikrinti, kad mes turime priemones, turime strategiją, turime teisinį pagrindą, atnaujintą Bendrijos muitinių kodeksą su taisyklėmis ir procedūromis, kurios užtikrina teisėtos prekybos palengvinimą ir vidaus rinkos apsaugą, saugą, mūsų piliečių sveikatą ir gyvybę.

Turime ID technologiją, veikiančią elektroninės muitinės sistemos pagrindu ir platų bendradarbiavimo tinklą: bendradarbiaujama su valstybių narių muitinių institucijomis, bendradarbiaujama su kitomis teisės aktų laikymosi užtikrinimo institucijomis, bendradarbiaujama su verslu – ir grįždamas prie M. Harbour kalbos, noriu pasakyti, kad praėjusią savaitę Frankfurte turėjau galimybę gauti informacijos dėl projekto MediFake, kuris skirtas nustatyti suklastotus medikamentus, nes kalbant apie klastotes, be abejo, medikamentai yra pati pavojingiausia klastočių rūšis.

Džiaugiuosi galėdamas jums pasakyti, kad vos prieš porą dienų šalyje, kurią žinau geriausiai – Vengrijoje – pasiektas muitinės institucijų ir Vengrijos medicininių preparatų gamintojų asociacijos susitarimas dėl suklastotų medikamentų patekimo į rinką prevencijos.

Taip pat bendradarbiaujame su tarptautinėmis organizacijomis, su trečiosiomis valstybėmis, pvz., Kinija, ir turiu pasakyti, kad jau daugiau nei trejus metus dirbdamas šioje srityje ir reguliariai susitikdamas su Kinijos valdžia, esu liudininkas to, kad Kinijos požiūris akivaizdžiai pasikeitė į teigiamą pusę. Kinai yra konkretesni, daugiau kalba apie esmę, geriau bendradarbiauja, yra konstruktyvesni.

Galbūt to priežastis yra vis aktualesnis jiems tampantis politinis prestižas. Vis svarbesnį ir svarbesnį vaidmenį ne tik pasaulio prekyboje, bet ir pasaulio politikoje vaidinanti Kinija negali leisti, kad ji būtų vadinama suklastotų produktų, keliančių pavojų kitų valstybių piliečių saugumui, sveikatai ir netgi gyvybei, pagrindiniu šaltiniu ir kilmės šalimi.

Dar viena priežastis yra ta, kad, kaip rodo duomenys, Kinija vis dažniau tampa tokių produktų taikiniu, o ne kilmės šalimi.

Bent du pranešėjai minėjo JAV Kongreso iniciatyvą dėl šimtaprocentinio skanavimo: nariu jums pasakyti, kad mes iš tiesų stengiamės spausti JAV administraciją, o netiesiogiai netgi JAV teisės aktus, nes mes esame visiškai tikri – ir tai nuolat kartojame – kad ši iniciatyva taps tarptautinės prekybos naudojant jūrų transportą sužlugdymo priežastimi, sukurs netikrą saugumo jausmą ir tik atitrauks dėmesį ir išteklius nuo tikrųjų problemų. Tikimės, kad galiausiai mums pasiseks.

Taigi su jūsų parama, su Parlamento parama, su tokių komitetų, kaip IMCO ir INTA, kurie labai aktyviai remia Muitų sąjungą, parama, esu tikras, kad per ateinančius ketverius metus bus užtikrinta sėkminga Muitų sąjungos veikla.

Dėkoju už jūsų indėlį ir paramą.

  Pirmininkas. − Gavau vieną rezoliucijos projektą⁽¹⁾, kuris buvo pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2008 m. birželio 19 d., ketvirtadienį.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Sirpa Pietikäinen (PPE-DE) , raštu. – Yra daug priežasčių pažymėti Muitų sąjungos 40-ies metų sukaktį. Daug teigiamų rezultatų davęs muitų tarp Europos Sąjungos valstybių narių atsisakymas, be abejo, yra vienas svarbiausių Sąjungos laimėjimų. Tai davė daug naudos tiek verslui, tiek Europos vartotojams.

Didelė atsakomybė tenka muitinių kontrolės pareigūnams prie išorinių Sąjungos sienų. Klastotės, neteisėta prekyba narkotikais ir kitomis pavojingomis medžiagomis ir pavojingų rūšių ar produktų kontrabanda yra tie iššūkiai, kurie tenka bendrai rinkai, kurioje vis mažiau kontroliuojamos vidaus sienos. Europa turi vieną didžiausių pasaulio suklastotų produktų rinkų. Šių produktų buvimas ir jų prekybos kiekiai stipriai pažeidžia intelektinės nuosavybės teises. Reikėtų nustatyti ir įdiegti ryžtingesnes priemones, kurios galėtų pataisyti padėtį.

Šių iššūkių nugalėjimas, tai pirmiausia suderinto ir tvirto įvairių valstybių narių muitinių institucijų bendradarbiavimo klausimas. Tačiau apskritai Europos bendrosios rinkos plėtra buvo neginčijamai sėkminga, ir šis procesas turi garbės būti švenčiamas, tai kaip vienas svarbiausių faktorių, lėmusių visos ES gerovę.

(1) Žr. protokolą.