Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2008 m. birželio 16 d. - Strasbūras

27. Vystymosi politikos darna ir tam tikrų ES biologinių gamtos išteklių naudojimo poveikis Vakarų Afrikos vystymuisi (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas ir paskutinis klausimas – diskusija dėl Frithjofo Schmidto pranešimo Vystymosi komiteto vardu (A6–0137/2008) dėl vystymosi politikos darnos ir tam tikrų ES biologinių žaliavų eksploatacijos poveikio Vakarų Afrikos vystymuisi (INI/2007/2183).

  Frithjof Schmidt, pranešėjas. − (DE) Pone Pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, leiskite pirmiausia išversti savo pranešimo pavadinimą. Kai kalbame apie „biologinius gamtos išteklius“, turime galvoje medieną ir žuvį. Mediena ir žuvis yra Vakarų Afrikos regiono socialinio ir ekonominio vystymosi pagrindiniai ištekliai. Vadinasi, kalbame ir apie miškų kirtimą.

Visi žinome, kokį pavojų kelia tokia tendencija. Iš visų prieš penkiasdešimt metų Vakarų Afrikoje buvusių miškų, šiuo metu išliko tik apie 13 proc. Tai reiškia, kad 87 proc. kadaise augusio miško yra iškirsta. Visi žinome, kokį poveikį tai daro klimatui ir dykumėjimo procesui.

Apie pavojus įspėja ir statistiniai duomenys dėl pernelyg intensyvios žvejybos Atlanto vandenyno regione ir tokios žvejybos keliamas problemas. Visi esame matę nuotraukų, kuriose perkrautos migrantų iš Vakarų Afrikos kanojos plaukia į Kanarų salas. Mano minėtų tendencijų ir didėjančios migracijos į Europos Sąjungą iš Vakarų Afrikos sąsajos yra akivaizdžios ir nenuginčijamos, be to, dėl šių sąsajų turime vykdyti politines diskusijas mūsų visuomenėje.

Europos Sąjunga yra pagrindinė medienos ir žuvies rinka. Mes patys sakome, kad perkame apie 80 proc. šių produktų. Dėl to būtų protinga ir, tiesą sakant, būtina iš naujo apsvarstyti mūsų plėtros politikos, mūsų žvejybos politikos ir mūsų medienos prekybos politikos darną, kad būtų pasiektas bendras šių politikos krypčių vaisingas veikimas ir išvengta galimų tikslų prieštaravimų kai kuriais atžvilgiais.

Abiejų produktų atveju būtina užkirsti kelią neteisėtam grobstymui ir sukurti tausų išteklių tvarkymą. Kalbant apie šiuos produktus reikia užtikrinti, kad vietinės ekonomikos ir vietinių vartotojų poreikiai bus svarbesni už tarptautinę prekybą. Jei nepasieksime šių tikslų, bus pakenkta tvariam vystymuisi ir kils rizika bet kokiam bendradarbiavimui. Būtent todėl, darnos požiūru, labai svarbu atlikti šią peržiūrą, kad būtų užtikrinta, jog kitos mūsų vykdomos politikos nekenktų mūsų plėtros politikai ir jos nesusilpnintų.

Visi žinome priemones, kuriomis galėtume pagerinti padėtį. Reikia geresnio žuvų telkinių stebėjimo ir geresnės medienos ir žuvininkystės pramonės priežiūros. Taip pat reikia sukurti tinkamą infrastruktūrą, kuri sudarytų sąlygas vykdyti telkinių mokslinius tyrimus bei kontroliuoti ir prižiūrėti ekonomines veiklas. Tai žinome jau seniai, ir, tiesą pasakius, būtent tokiu politiniu kursu jau kuris laikas mes ir keliaujame.

Šiuo požiūriu privalome sutelkti dėmesį ties neteisėtu miškų kirtimu, neteisėta žvejyba ir prekyba neteisėtais produktais. Tai privalome daryti Vakarų Afrikoje. Šiam tikslui turime remti savo valstybes partneres Vakarų Afrikoje, įskaitant pagalbą toms valstybėms gauti prieigą į ES rinką. Privalome tobulinti savo stebėjimo sistemas. Vienas iš svarbiausių plėtros politikos tikslų yra nukreipti mūsų pastangas į tausų gamtos saugojimo metodą, kuris turi būti taikomas medžiams kirsti, miškams tvarkyti ir žvejybai.

Norėčiau aptarti dar vieną punktą ir pareikšti nuomonę dėl su pranešimu susijusio konflikto. Pranešime teigiame, kad privalome pagerinti sąlygas bendroms Europos Sąjungos ir Afrikos įmonėms ir taip pat privalome užtikrinti investicijas. Manau, kad tai yra tinkama ir būtina, tačiau privalome užtikrinti, kad nebūtų kuriama pernelyg didelių įmonių, kurios kenktų kitoms mūsų priemonėms, pvz., skirtoms reguliuoti pernelyg intensyvią žvejyba .

Šį konfliktą būtina visiškai išspręsti. Dėl to mes šį teiginį pridėjome prie Žuvininkystės komiteto pranešimo kaip papildomą punktą. Bijau, kad procedūrinis konfliktas „kas, dėl ko ir kam“ gali pateikti papildymų, tad reikia žiūrėti, kad tokie papildymai nepadarytų neaiškaus paties papildymo. Mano nuomone, labai svarbu, kad būtų išlaikytas principas nekurti jokių naujų pajėgumų. Kaip žinote, buvo siekiama iš pranešimo išbraukti šį punktą, tačiau turime neleisti, kad taip atsitiktų.

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Pone Pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti pranešėją F. Schmidtą dėl jo pranešimo. Plėtros politikos darna yra svarbus klausimas ir norėčiau jus užtikrinti, kad neigiamo poveikio mažinimas ir visapusiškas Europos politikos ir plėtros sinergijų panaudojimas yra sudėtinė mūsų pastangų siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų dalis.

Ne tik vystymosi politika bet ir kitos politikos kryptys gali svariai prisidėti prie vystymosi, ir natūralu, kad tai turi tiesioginį poveikį mūsų pagalbos efektyvumui.

Kaip teisingai teigiate savo pranešime, tropinių miškų kirtimas yra visų mūsų reikalas ir, manau, kad čia reikėtų atskirti du dalykus: miškų kirtimą ir klimato kaitą bei kovą su neteisėtu miškų naudojimu.

Balyje tarptautinė bendruomenė aiškiai nurodė, kad miškų naikinimas yra viena pagrindinių klimato kaitos priežasčių. Laikydamasi JT klimato kaitos konferencijos dvasios, 2008 m. Komisija ketina Pasaulio banko vykdomai Miškų ir anglies junginių partnerystės priemonei skirti 5 milijonus eurų. Be to, iki 2010 m. dar 60 milijonų eurų numatyta skirti Pasauliniam klimato kaitos aljansui, t. y. veiklai, pradėtai praėjusiais metais, siekiant paremti vargingiausių valstybių pastangas prisitaikyti prie klimato kaitos.

Galiausiai kai kurios valstybės, įskaitant, Ganą, Kamerūną, Malį, Siera Leonę ir Dramblio Kaulo Krantą, į savo nacionalines programas įtraukė 10-ojo Europos plėtros fondo priemones dėl šio sektoriaus gamtinių išteklių tvarkymo ir valdymo.

Vakarų Afrika, kaip ir Kamerūnas, Gana, Liberija ir Dramblio Kaulo Krantas, kurios eksportuoja į Europą didelius medienos kiekius, taip pat yra svarbi Sąjungos partnerė kovojant su neteisėtu miškų naudojimu.

Dvi iš šių valstybių – Kamerūnas ir Gana – šiuo metu baigia savanorišką partnerystės susitarimą su Sąjunga dėl FLEGT, o Liberija turėtų pradėti panašias derybas netrukus.

Kalbant apie žuvininkystės politiką, teisingai pastebėjote, kad naujuose žuvininkystės partnerystės susitarimuose numatyta didesnė bendrosios žuvininkystės politikos ir vystymosi politikos darna; šiuose naujuose susitarimuose kalbama ne tik apie žvejybos galimybių suteikimą Bendrijos laivams, bet ir apie galimybę pradėti dialogą su kitais partneriais, siekiant padėti jiems įdiegti darnią ir atsakingą žvejybos politiką savo vandenyse.

Be finansinių kompensacijų, kurios teikiamos pagal žuvininkystės susitarimus ir dažnai svariai prisideda prie mūsų partnerių valstybių pajamų, taigi ir prie jų makroekonominio stabilumo, šie susitarimai sudaro svarbią politinę ir teisinę bazę. Tai leidžia Bendrijai palengvinti tų valstybių žvejybos politikos vystymą remiantis dialogu ir atsižvelgiant į prioritetus, kuriuos mūsų partneriai nustatė savo žvejybos politikoje.

Tačiau negaliu sutikti su jūsų pranešimo teiginiais, susijusiais su imigracija ir žuvininkystės susitarimais. Netgi susijusios valstybės – pavyzdžiui, Senegala, kuriai atstovavo valstybės sekretorius Djibo Ka – viešai atmetė kaltinimus, kad Bendrijos laivų buvimas daro didelį poveikį ištekliams ir lemia nepramonine žvejyba užsiimančių žmonių pelno mažėjimą – dažnai tai žmonės, labiausiai paliesti nelegalios migracijos.

Iš tiesų dirbame su žvejais, NVO ir privačiais partneriais Europoje ir tose valstybėse, siekdami kiek galima labiau sumažinti bet kokią neigiamą įtaką ir nesąžiningą mūsų žvejų ir pažeidžiamiausių tų valstybių žvejų konkurenciją.

Šiuo metu su nepramoniniais Vakarų Afrikos valstybių laivynais nekonkuruoja joks Europos laivynas, nors to negalima pasakyti apie kitų valstybių pramoninius laivynus.

  Carmen Fraga Estévez, Žuvininkystės komiteto nuomonės referentė. – (ES) Pirma, apgailestauju dėl nepriimtino Vystymosi komiteto elgesio, kuris sudaro įspūdį, kad šiam komitetui nereikia laikytis Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių. Komitetas apėjo padidinto bendradarbiavimo procedūrą, kuri nustatyta 47 straipsnyje, ir pataisė Žuvininkystės komiteto teiginius dėl klausimų, kurie griežtai priklauso pastarojo kompetencijai. Vystymosi komitetas nuo pat šio pranešimo rengimo pradžios elgėsi visiškai nepatikimai, stengdamasis prisiimti Žuvininkystės komiteto kompetenccijai priklausančius Žuvininkystės partnerystės susitarimus. Žuvininkystės komitetas pateikė nuomonę, siekdamas visiškai laikytis subtilybių, kurios, kaip žinome kelia problemų Vystymosi komitetui, nes pastarasis nuo pat pradžių kišosi į bendros žuvininkystės politikos klausimus.

Pone Pirmininke, kai kurie komitetų pirmininkai mano, kad jie nieko blogo nedaro ir kad Darbo tvarkos taisyklės jiems negalioja, nors būtent jie pirmiausia ir turėtų tų taisyklių laikytis. Viso to rezultatas – bergždžia komitetų priešprieša, kuri kenkia visos institucijos patikimumui.

Tikiuosi, kad šis atvejis prisidės prie to, kad būtų nuslopinti tokie bandymai pasinaudoti galiomis, o visi, kas nori sužinoti apie Žuvininkystės partnerystės susitarimų reikšmę Vakarų Afrikos kaimų ir nacionalinės žuvininkystės vystymuisi, gali išsinagrinėti išsamų ir necenzūruotą pranešimą.

Pateikdamas pakeitimą PPE–DE frakcijos vardu, šis pranešėjas nori parodyti mūsų norą grįžti prie darbo, nors mes pranešėme, kad jei kitos politinės frakcijos neparems susitarimo, prašysime, kad pranešimas būtų grąžintas kompetentingam komitetui.

  Filip Kaczmarek, PPE-DE frakcijos vardu. – (PL) Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti F. Schmidtui už nuodugnų ir išsamų pranešimą. Jei norime, kad mūsų vystymosi politika iš tiesų būtų darni, tuomet mums reikia tokių išsamių pranešimų dėl klausimų, susijusių su įvairiais vystymosi aspektais. Be abejo, bendradarbiavimą su kitais komitetais reikia reguliuoti, tačiau kalbant apie politikos darną, reikia pasakyti, kad reikia paaiškinimų dėl to, kaip atskiri parlamentiniai komitetai turėtų dirbti kartu.

Europos Sąjungos vykdomų gamtinių išteklių Vakarų Afrikoje naudojimo analizė parodo tikrą, bet kiek prieštaringą Europos Sąjungos vaidmenį Afrikos regione. Turėtume suvokti, kad gamtinių išteklių naudojimas turi labai konkrečias, kartais labai skausmingas ir sudėtingas socialines pasekmes. Dėl to pernelyg didelis žvejybos išteklių naudojimas Vakarų Afrikoje kelia didelį susirūpinimą, nes tai gali kelti pavojų vietiniam vystymuisi, nes būtent šie ištekliai užtikrina maisto tiekimo saugumą regione.

Tiesa ir ta, kad Afrikos tautos dažnai nesirūpina tausiu gamtinių išteklių naudojimu, o jei ir rūpinasi, tai nepakankamai. Dėl to savo veiklas šiame regione turėtume vertinti ir ekonominiu, ir moraliniu požiūriu. Suprantu, kad daugelis politikų norėtų Europos žvejus matyti ties Afrikos vakariniais krantais, o ne Briuselio gatvėse. Tačiau turime būti atsargūs ir nesielgti veidmainiškai, nes negalime kalbėti apie darnią vystymosi politiką nekalbėdami apie tausią žuvininkystės ekonomiką Vakarų Afrikoje.

Be to, neturėtume bandyti eksportuoti mūsų pačių socialinių problemų, nes jei ir bandytume jas eksportuoti, jos grįžtų atgal ir mus persekiotų migracijos problemų forma. Taip pat man susidaro įspūdis, kad mes patys šantažuojame sakydami, kad jei patrauksime savo laivyną iš Vakarų Afrikos, jo vietą užims kitų valstybių laivai ir bus taikomi dar prastesni standartai, nei naudojami šiandien. Taip galvoti yra pavojinga, todėl nemanau, kad turėtume naudoti tokius argumentus.

  Thijs Berman, PSE frakcijos vardu. – (NL) Pone Pirmininke, jei išgaudysime žuvis jūroje prie Mauritanijos krantų, patys neturtingiausi žmonės imigruos į Europą, nes jie nebematys jokios ateities namie. Ir su tuo turės tvarkytis mūsų vargingiausios, o ne turtingiausios vietovės. Europa netenka savo rinkėjų paramos, ypač tai pasakytina apie mažas pajamas gaunančius rinkėjus. Ir dėl šitos priežasties sanglaudos politika yra visiškai būtina. Labai gaila, tačiau visiškai suprantama, kodėl Airija atmetė Lisabonos sutartį.

Lisabonos sutartis yra tikras žingsnis į priekį vystymosi politikoje. Tai pirmas tekstas, kuriame teisingai išdėstyti argumentai dėl sanglaudos. Sąjunga neturėtų iš neturtingų valstybių viena ranka atimti to, ką duoda kita ranka. Sąjungos politika dėl žemės ūkio, žuvininkystės, prekybos neturėtų būti vykdoma prieštaraujant vystymosi politikai. Be abejo, ši politika yra susijusi su keliomis politikos sritimis, tačiau tai nėra klausimas dėl komitetų priešpriešos šiame Parlamente. Tai yra nesvarbi detalė.

Nicos sutartyje buvo nustatyta, kad Sąjunga tiesiog privalo pati būti sanglaudos jėga pasaulyje. Tačiau pasirodė, kad to maža. Žemės ūkio politika gėdingai leido mūsų perteklių – pavyzdžiui, cukraus ar grūdų – dempinguoti pasaulinėje rinkoje, mokant eksporto subsidijas. Laimei, tai daugiau ar mažiau jau yra praeities elementai.

Tačiau tik Lisabonos sutartyje neturtingų valstybių rėmėjai gali rasti teisinį pagrindą, kuris sudaro sąlygas užtikrinti solidarumą su neturtingiausiais pasaulio žmonėmis. Nepaisant to, Airija balsavo prieš. Prieš balsavo daugiausia mažas pajamas gaunantys žmonės, nes Europos vargingiausieji nepakankamai solidarizuojasi su Europos Sąjunga. Per daug nesaugumo, per daug rizikos jiems tenka, nes reikėtų susitaikyti su nenuoseklios ir antisocialios politikos pasekmėmis.

Kaip visiškai aiškiai pasakė pranešėjas F. Schmidt, siekiama parodyti solidarumą su visais Europos ir besivystančių valstybių piliečiais, gerbiant aplinką. Tai nemažas uždavinys. Vyrauja stipri tendencija vieną iš šių solidarumo tipų parduoti kito naudai. Tačiau šie abu tipai neprieštarauja vienas kitam. Solidarumas su besivystančiomis valstybėmis yra būtinas tikram solidarumui su Europos ir visos pasaulio mažas pajamas gaunančiais žmonėmis.

  Hélène Goudin, IND/DEM frakcijos vardu. – (SV) Naudodamos neturtingesnių valstybių gamtinius išteklius, ES valstybės už savęs palieka ryškius pėdsakus. Žuvų telkiniai Vakarų Afrikoje beveik visai išnaudoti, prekyba neteisėta mediena žaloja aplinką, o kitų gamtinių išteklių naudojimas kelia sunkias pasekmes neturtingame ir politiškai nestabiliame regione. Mūsų veiklos daro poveikį vietiniams gyventojams.

Pranešime siekiama didesnės ES valstybių sanglaudos ir norima, kad Europos Parlamentas kalbėtų daugiau. Tačiau šiame Parlamente atstovaujama daugeliui specialių interesų, o tai reiškia, kad Europos pagalbos politika yra pasmerkta žlugti. Tarptautinį darbą turėtų dirbti Jungtinės Tautos ir kitos organizacijos. Jei, kaip sakome, iš tiesų norime pakeisti pasaulį, turime imtis kitų priemonių. ES turėtų peržiūrėti ir reformuoti savo pačios politiką.

ES privalo nutraukti nepavykusį Europos žemės ūkio subsidijavimą, užbaigti paslėptą protekcionizmą, kuris yra prekybos politikos bruožas, ir atsisakyti nemoralių žuvininkystės susitarimų.

  Bogdan Golik (PSE). - (PL) Pone Pirmininke, remiantis Europos Sąjungos rezoliucijomis, dauguma valstybių narių savo pagalbą teikia į pietus nuo Sacharos esančioms Afrikos valstybėms, įskaitant Vakarų Afrikos valstybes. Šis regionas turi didžiausią vystymosi poreikį. Lenkija taip pat remia Europos Sąjungos poziciją dėl vystymosi politikos ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimą regione. Vis daugiau Lenkijos žmonių pritaria pagalbai besivystančioms valstybėms. Praėjusiais metais tokių žmonių buvo 77 proc. Taip pat mes žinome, kad reikia didinti atskirų valstybių narių pastangas, kad jos įgyvendintų savo įsipareigojimus ir būtų padidinta Europos vystymosi politikos darna ir veiksmingumas. Šiuo metu, atsižvelgiant į esantį pasidalijimą, labai svarbus klausimas yra bendros Europos Sąjungos ir Parlamento pozicijos parengimas Akros ir Dohos konferencijoms.

Turėdama didžiausią besivystančių valstybių skaičių, Afrika turi mažai biologinių išteklių apsaugos patirties. Kita vertus, labai svarbu, kad Europa turėtų prieigą prie Afrikos mineralinių išteklių – tokią politiką vykdo ir Kinija, ir Rusijos Federacija. Labai svarbu, kad Europos partneriai padidintų savo prekybinį patrauklumą ir vystymosi pagalbą padarytų mažiau priklausomą nuo demokratinių reformų Afrikoje. Ypač svarbi Afrikos tautoms yra prieiga prie ES maisto rinkos. Mes turėtume joms tokią prieigą suteikti anksčiau už Braziliją, JAV ar Australiją. Reikia didesnio ES ir atskirų valstybių narių pagalbos programų tarpusavio papildymo, darnos ir suderinimo. Kalbant apie gamtinių išteklių naudojimą Vakarų Afrikoje, reikia pasakyti, kad būtina turėti veiksmingą tokio naudojimo lygio vertinimo sistemą ir geriau tą kontroliuoti, kaip naudojama.

Norėčiau padėkoti F. Schmidtui už tai, kad atkreipė dėmesį į šias problemas.

  Kathy Sinnott (IND/DEM). - Pone Pirmininke, pagal pranešimą, mediena ir žuvys yra du svarbiausi Vakarų Afrikos ištekliai. Kadangi ES yra pagrindinė šių produktų pardavimo kryptis, būtent mes turime imtis aktyvaus vaidmens skatindami šių išteklių tausų naudojimą. ES šiuo metu svarsto galimybę Marokui suteikti aukštesnį statusą, kuris sudarytų sąlygas didesnėms prekybos galimybėms, geresniam politiniam dialogui ir bendradarbiavimui užsienio politikos ir saugumo klausimais.

Iš principo neprieštaraujame susitarimui su sąlyga, kad Marokas sutiks nutraukti žmogaus teisių pažeidimus neteisėtai okupuotoje teritorijoje Vakarų Sacharoje, pritars laisvam ir sąžiningam Vakarų Sacharos žmonių referendumui ir iš naujo apsvarstys žuvininkystės susitarimus, taip pat Saharawi tautybės gyventojai Vakarų Sacharoje galės gyventi turėdami vienodas pilietines teises su marokiečiais.

Dėl daugelio priežasčių Marokas neatitinka aukštesnio statuso reikalavimų. Suteikusi aukštesnį statusą, ES ypač sustiprintų Maroko vykdomą neteisėtą okupaciją, ir laisvo ir sąžiningo referendumo siekimo procesas taptų dar sudėtingesnis. Be to, aukštesnio statuso Marokui suteikimas prieštarautų Jungtinių Tautų misijai surengti referendumą dėl laisvo apsisprendimo Vakarų Sacharoje.

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Pone Pirmininke, ši diskusija tokiu vėlyvu metu aiškiai rodo, kad mes šiam klausimui teikiame labai didelę svarbą, taigi dar kartą dėkoju Parlamentui už pranešimą.

Kaip teisingai buvo nurodyta, mediena ir žuvys yra pagrindiniai produktai, nuo kurių priklauso Vakarų Afrikos ekonominė ir socialinė plėtra. Norėčiau dar kartą tvirtai pabrėžti, kad Europos Sąjunga ir Vakarų Afrika pirmenybę ir toliau turi teikti tam, kad būtų užtikrinta, jog minėti gamtiniai ištekliai bus naudojami atsižvelgiant į vystymosi tikslus.

Jau minėjau savo įžanginėje kalboje ir noriu pakartoti dar kartą – Komisija yra įsipareigojusi dėl šio tikslo, ir pranešimas, kurį rytoj patvirtins Parlamentas, bus svarbus indėlis į šį darbą.

  Frithjof Schmidt, pranešėjas. − (DE) Pone Pirmininke, pirmas dalykas, kurį noriu padaryti – nors tai gali pasirodyti ir keista po šios kalbos – padėkoti poniai Fragai Estévezai, nes mes asmeniškai bendradarbiavome ir išsprendėme daug problemų. Turėtume atsiriboti nuo institucinio Žuvininkystės komiteto ir Vystymosi komiteto konflikto dėl Darbo tvarkos taisyklių interpretavimo. Šis klausimas yra susijęs su tuo, kad po ICEI tyrimo išvadų mums buvo paskirtas naujas uždavinys vykdyti atitikties patikrinimus. Taryba nusprendė, kad reikia patikrinti 12 politikos sričių priemonių vystymosi politikos atitikimą. Šios politikos sritys visuomet priklausė kitų komitetų kompetencijai. Tai natūraliai kelia institucinius konfliktus. Tai yra problema, tačiau vis tiek noriu jums padėkoti už gerą asmeninį bendradarbiavimą dėl pranešimo esmės.

Komisijos nare, manau, kad Komisija nuo 2002 m. eina tinkama linkme taikydama FLEGT procesą ir sudarinėdama naujus Žuvininkystės partnerystės susitarimus. Tai yra tvirtas tolesnės pažangos pagrindas, tad norėčiau jus paskatinti toliau dirbti šia linkme ir skatinti tvarų vystymąsi. Dar reikia daug nuveikti. Šis tvirtas metodas turi būti tobulinamas toliau. Dirbdami šia linkme galite neabejotinai tikėtis šio Parlamento paramos.

Baigdamas norėčiau tarti žodį apie migracijos ir pernelyg intensyvios žvejybos ryšį. Negalėčiau pasakyti, kad tai yra vienintelė migracijos priežastis, nes ją lemia daug priežasčių. Tačiau yra ženklų, rodančių, kad per didelis sugaunamas žuvų kiekis yra viena iš migracijos priežasčių. Ir Europos Sąjunga kartu su kitomis valstybėmis dalyvauja šioje žvejyboje. Tarptautinė migracijos organizacija neseniai pateikė itin patikimų duomenų dėl šio ryšio Senegale. Tam tikra prasme Senegalo prezidentui neprotingai patariama užsimerkti ir nematyti savo valstybės ir jos pakrančių tikrovės. Turėtume šiuos klausimus vertinti kritiškiau ir šias problemas spręsti kartu.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj 12 val.