Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/0092(CNS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0231/2008

Pateikti tekstai :

A6-0231/2008

Debatai :

PV 17/06/2008 - 5
CRE 17/06/2008 - 5

Balsavimas :

PV 17/06/2008 - 7.25
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0287

Posėdžio stenograma
Antradienis, 2008 m. birželio 17 d. - Strasbūras Tekstas OL

5. Bendros valiutos įvedimas Slovakijoje 2009 m. sausio 1 d. (diskusijos)
Protokolas
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Kitas punktas − Davido Casos pranešimas (A6-0231/2008) Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo pagal Sutarties 122 straipsnio 2 dalį dėl bendros valiutos įvedimo Slovakijoje 2009 m. sausio 1 d. [COM(2008)0249 – C6–0198/2008 – 2008/0092(CNS)].

Gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau pasveikinti Slovakiją ir mūsų kolegas iš Slovakijos su šia jų šalies ir euro zonos sėkme.

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. (FR) Gerb. Pirmininke, pirmiausia Komisijos vardu norėčiau padėkoti Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui ir pranešėjui D. Casai už jų puikų darbą, kurį jie atlikto įvertindami, kaip Slovakija įvykdė konvergencijos kriterijus bendros valiutos įvedimui.

Slovakijai prisijungus prie euro zonos ją sudarys šešiolika narių; keturios iš jų priklauso 2004 m. į Europos Sąjungą įstojusių šalių grupei.

Tai – penktasis euro zonos plėtros etapas nuo bendros valiutos įvedimo 1999 m. Tai neabejotinas įrodymas, kad euro zona atvira visoms valstybėms narėms, kurios įvykdo Sutartyje nustatytas sąlygas.

Slovakijos prisijungimas prie euro zonos apvainikuoja didžiulę pažangą, kurią padarė Slovakijos ekonomika per paskutinį dešimtmetį. Kaip sakoma gegužės mėn priimtame Komisijos pranešime dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos dešimtmečio, šis prisijungimas leis Slovakijai pasinaudoti reikšmingais privalumais, kuriuos teikia Ekonominė ir pinigų sąjunga.

Ši pranešimas taip pat parodo, kad, siekiant pasinaudoti euro privalumais, būtina vykdyti tvirtą makroekonominę politiką, kad būtų apsaugotas šalies konkurencingumas galutinai nustačius fiksuotą keitimo kursą. Tai reiškia, kad turi būti laikomasi fiskalinės drausmės, vykdoma atsakinga darbo užmokesčio politika ir tęsiamos struktūrinės reformos, ypač susijuisos su darbo rinkos veikimu.

Nesant aiškaus įsipareigojimo tai daryti, kyla pavojus, kad infliacija galėtų tapti tikra ir didele problema. Tai aiškiai nurodoma gerb. D. Casos pranešime, su kuriuo visiškai sutinka Komisija.

Birželio mėn. 3 d. ECOFIN taryba patvirtino Komisijos ataskaitą, kurioje konstatuojama, kad Slovakija tinkamai įvykdė konvergencijos kriterijus. Jei Parlamentas bus pateikęs nuomonę, Europos Vadovų Tarybos posėdyje Briuselyje ketvirtadienį ir penktadienį turėtų būti patvirtinta politinė parama bendros valiutos įvedimui Slovakijoje, o galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Slovakijoje ECOFIN priims liepos mėn..

Kitą savaitę Komisija rekomenduos galutinį Slovakijos kronos keitimo kursą euro atžvilgiu, kurį taip pat oficialiai patvirtins ECOFIN liepos mėn

Atsižvelgdamas į tai norėčiau padėkoti Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui ir pranešėjui D. Casai už prieš kelis mėnesius pradėtą darbą, kad Parlamentui būtų sudarytos sąlygos pateikti nuomonę per trumpą galutinį terminą, kurį trys mūsų institucijos nustatė patikimam atitinkamų valstybių narių atitikimo kriterijams įvertinimui atlikti, ir kad liktų pakankamai laiko baigti praktinį pasirengimą euro įvedimui 2009 m. sausio 1 d.

 
  
  

PIRMININKAVO Miguel Angel MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa, pranešėjas. − (MT) Prieš mus svarbus momentas, nes mes šiame Parlamente dar kartą svarstome euro zonos plėtrą; prie euro zonos ketina prisijungti postkomunistinė šalis, šalis, kuri, kaip ir mano šalis Malta, 2004 m. įstojo į Europos Sąjungą, šalis, kurios ekonomikai buvo būtini pokyčiai, kad ji galėtų įvykdyti Sutartyje nustatytus kriterijus. Tai padaryti nebuvo lengva. Daugelį mėnesių vyko mūsų diskusijos su Komisija, Europos centriniu banku, Slovakijos vyriausybe ir visa Slovakijos pilietine visuomene, siekiant užtikrinti, kad šis procesas tikrai padėtų Slovakijai atitikti visus Sutartyje nustatytus kriterijus.

Komisijai paskelbus savo ataskaitą mes, kaip Parlamentas, dalyvavome diskusijose ir konsultacijose, kurios iš tikrųjų buvo labai svarbios, netgi man, nes galėjau suspažinti su tuo, ką sakė Komisija, o ne tik Europos centrinis bankas ar Slovakijos vyriausybė, taip pat galėjau suprasti, kaip Slovakijos gyventojai suvokia šį istorinį žingsnį, kurį, Dievui leidus, jie ketina žengti būsimą sausio mėn..

Kaip jau pareiškė prieš mane kalbėjęs Komisijos narys, šiandien atsakomybė tenka Slovakijai, nes už jos išsirikiavę nemažai šalių, kurių dauguma, kaip ir Slovakija, yra postkomunistinės ir trokšta prisijungti prie šios tokios svarbios Europos Sąjungai zonos. Taigi šaliai, apie kurią kalbame šiandien, tenka atsakomybė išlaikyti konvergencijos ir ypač lėtų infliacijos tempų, dėl kurių buvo daug diskutuojama, taip pat ir mano pranešime, tvarumą. Vis dėlto, atsižvelgiant į šiandien turimus statistikos duomenis, aišku, kad ši problema yra palietusi visą zoną ir mes negalime išskirti Slovakijos, nes šiandien kalbame apie infliacijos tempus, kurie faktiškai išaugo 21 Europos Sąjungos šalyje. Todėl turime ne tik užtikrinti, kad Slovakija išlaikytų tvarius infliacijos tempus, bet ir apsvarstyti, kaip būtų galima kuo labiau sumažinti infliacijos tempus šalyse, jau priklausančiose euro zonai. Žinome apie šiuo metu mums iškilusias problemas, apie naftos problemą, kuri nedaro mums teigiamos įtakos, ir todėl turime apgalvoti, kaip rengiamės spręsti šį labai svarbų klausimą.

Kaip sakiau, Parlamentas pirmąkart lankėsi Slovakijoje, ir norėčiau paprašyti, kad šio Parlamento delegacijos būtų siunčiamos į kiekvieną šalį, siekiančią prisijungti prie euro zonos, nes tai leistų daugiau sužinoti ir išgirsti apie tikrą ekonomikos padėtį kiekvienoje konkrečioje šalyje.

Kalbant apie Komisiją, esu šiek tiek nusivylęs nauju įvertinimu, kurį ji atliko po oficialaus konvergencijos ataskaitos paskelbimo. Nemanau, kad su šiuo Parlamentu turėtų būti elgiamasi tai, kaip elgėsi Komisija, nes su mumis turėjo būti bent jau konsultuojamasi. Suprantu, kad naujas įvertinimas negali būti paskelbtas kada nors vėliau, nes dėl to galėtų kilti spekuliacijos, tačiau šis Parlamentas reikalauja, kad imantis panašių priemonių po to, kai buvo parengta konvergencijos ataskaita, su mumis, kaip Parlamentu, būtų konsultuojamasi, net jei tai būtų daroma prieš pat priimant šį sprendimą.

Baigdamas norėčiau padėkoti visiems, padėjusiems man parengti šią ataskaitą, įskaitant visų politinių frakcijų šešėlinius pranešėjus, mano koordinatorių ir komitetų pirmininkus, kurie visą laiką buvo labai linkę bendradarbiauti. Taip pat dėkoju Slovakijos žmonėms ir linkiu jiems sėkmės žengiant šį istorinį žingsnį. Mes turėtume balsuoti už šį svarbų žingsnį ne tik jų, bet ir visos Europos Sąjungos labui.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Radwan, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, taip pat norėčiau padėkoti pranešėjui. Per kelias paskutiniąsias dienas man kilo keletas papildomų minčių dėl Slovakijos prisijungimo prie euro zonos.

Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija pritars šiam pranešimui. Po įvykių, susijusių su kronos keitimo kurso euro atžvilgiu pakeitimu, mes vėl pateikėme atitinkamus pakeitimų ir kompromisinius pasiūlymus, nes dėl leistinus 15 proc. viršijančio keitimo kurso svyravimo kilo diskusijų ir Parlamente. Vienintelis dalykas, ką galime padaryti, tai prašyti Komisijos – ir ne tik prašyti, bet ir net pareikalauti – padėti, kad ateityje šalims įsivedant bendrą valiutą tam tikri kriterijai, kurie jau nustatyti Sutartyje, būtų labiau konkretizuoti.

Nuo tada, kai esu Europos Parlamento narys, dalyvavau kiekvienąkart naujai šaliai įsivedant bendrąją valiutą. Kiekvieną kartą mums būdavo pateikiami nauji argumentai, ypač šis: „anksčiau prisijungusios šalys irgi galėjo taip daryti“; ir taip prasideda pasaka be pabaigos. Man svarbu, kad prisijungimą prie euro zonos laikytume ne tiek šalies garbės reikalu, o uždaviniu kriterijus paversti objektyvesniais; tai būtų naudinga prisijungiančiai valstybei.

Kronos vertės padidinimas daugiau nei 17 proc., žinoma, ekonomiškai pagrįstas. Kitas klausimas, ar vertėjo vertės padidinimui pasirinkti laiką, kuris sutaptų su stojimu į euro zoną. Todėl turime daryti tai, kas įmanoma, kad būtų užtikrinta, jog euras ir visa ekonomika duotų naudos, ir ne apsiriboti trumpalaikės politinės padėties, nesvarbu, Europos ar šalies, požiūriu.

Leiskite trumpai užsiminti apie tai, kas įvyko ketvirtadienį. Manau, būtų klaidinga Europos Parlamentui pakartotinai to nepaisyti; rytoj mūsų laukia rimta su tuo susijusi diskusija. Dėl Slovakijos prisijungimo prie euro zonos balsuosime šiandien, o ECOFIN – liepos mėn. Tačiau ketvirtadienį girdėjome, kaip viena euro zonos šalis pareiškė, kad nenori tokios Europos Sąjungos, kokia ji yra. Gerb. Komisijos nary, jūsų šalies atstovai tada juk taip pat tam pritarė.

Euras niekuomet nebuvo galutinis taškas. Euras visada buvo tik tarpinė stotelė tolesnio Europos Sąjungos vystymosi kelyje. Ir dabar kiekvienas – nors Taryba, deja, nedalyvauja – užduoda tą patį klausimą: kokia kryptimi toliau žengs Europa? Kokie konkretūs žingsniai bus daromi? Kai kas dabar kalba apie Europos branduolį, kitokias alternatyvas, dar kiti sako, kad turi būti stabdoma plėtra, tačiau kai kurie elgiasi taip, lyg niekas nesikeis. Todėl pirmiausia pabandysime vėl imtis euro, o vėliau galbūt dar kartą.

Tačiau priimdami sprendimus turėtume atsižvelgti ir į Europos Sąjungos politinę realybę. Todėl dėl šiandienos balsavimo neturiu aiškaus nusistatymo, ar teisinga yra paprasčiausiai ignoruoti balsavimą – Europos tikrovę.

 
  
MPphoto
 
 

  Dariusz Rosati, PSE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, pradėdamas norėčiau padėkoti gerb. D. Casai už parengtą puikų pranešimą. Noriu pasakyti, kad PSE frakcija pritars šiam pranešimui.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad pirmą kartą svarstome Vidurio Europos šalies, postkomunistinės šalies, priklausiusios senajam Sovietų blokui, prisijungimą prie euro zonos. Manau, kad tai ne tik simbolinis įvykis, bet ir svarbus žingsnis Europos integracijos link. Tai ir Pinigų sąjungos sėkmė, nes prisijungia dinamiškos ir konkurencingos ekonomikos šalis, sumažinusi valstybės skolą, ir tai tikrai bus naudinga euro zonai. Antra, tai sėkmė ir Slovakijai, kuri sėkmingai įvykdė visus narystės kriterijus ir galės naudotis bendros valiutos privalumais. Ši sėkmė labai svarbi ir reikalinga šiandien, kai nepavykusio referendumo Airijoje rezultatai privertė suabejoti Europos integracijos ateitimi. Slovakijos prisijungimas prie euro zonos rodo, kad Europos integracijos gilinimo procesas juda į priekį, ir manau, kad net didžiausi euroskeptikai negalės šis integracijos sustabdyti.

Slovakijos priėmimas į šalių, naudojančių bendrą valiutą, klubą yra patvirtinimas, kad ją įvedus nuoseklios ekonominės ir struktūrinės reformos apsimoka ir duoda teigiamų rezultatų. Šiandien Slovakija yra viena sparčiausiai besivystančių Europos Sąjungos šalių. Komisijos narys V. Špidla apie tai jau kalbėjo. Viena šios sėkmės priežasčių iš tikrųjų yra reformos, taigi reikia padėkoti ir pripažinti Mikulášo Dzurindos vyriausybės, pradėjusios šias reformas, ir dabartinės Roberto Fico vyriausybės, kuri jas tęsia, nuopelnus.

Slovakijos euro įvedimas kartu yra didelis iššūkis. Visų pirma Slovakijos vyriausybė privalo užtikrinti organizuotą valiutos pakeitimą, kad nepakiltų kainos ir kad Slovakijos visuomenė ir ateityje toliau remtų naują valiutą.

Sveikindamas savo kolegas iš Slovakijos su šia sėkme, norėčiau, kaip Lenkijos EPN, išreikšti viltį, kad greitai prisijungs ir mano šalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Wolf Klinz, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, tikrai Slovakija per kelerius metus padarė nepaprastą pažangą Kas galėjo įsivaizduoti, kad Slovakija taps viena pirmųjų naujųjų valstybių narių, kuri sugebės prisijungti prie euro zonos? Vis dėlto šis sunkus darbas dar nebaigtas; iš esmės jis tik prasidėjo. Savo analizėje ir įvertinime Komisija ir Europos centrinis bankas nurodė, kad klausimas, ar bus įmanoma ilgą laiką palaikyti pageidautiną infliacijos lygį, ir toliau išlieka atviras. Iš tikrųjų ir pati Slovakija supranta šią problemą. Kitaip būtų nesuprantamas šis neturintis sau lygaus žingsnis – kronos, šalies valiutos, vertės euro atžvilgiu padidinimas daugiau nei 17 proc. Galiu tik kreiptis į Slovakiją prašydamas: neleiskite mums patirti antrosios Slovėnijos, kurioje, vos įvedus eurą, infliacija tapo nevaldoma.

Tai, kad jūs padidinote kronos vertę, rodo, kad jūs rimtai žiūrite į kovą su infliacija. Iš tikrųjų taip tam tikru laipsniu gali būti pažabota „importuota“ infliacija, visų pirma energetikos produktų atveju. Tačiau tai nereiškia, kad nėra svarbios priemonės ir kitose srityse; jos bus svarbios ir toliau. Kaip jau minėjo Komisijos narys V. Špidla, joms priklauso ribojanti (restrikcinė) fiskalinė politika, darbo užmokesčio didinimas, kuris ir toliau būtų orientuojamas į darbo našumo didinimą, o ne į darbuotojų pageidavimus, ir darbo rinkos aktyvinimas. Mes juk žinome, kad įvairiuose Slovakijos regionuose sąlygos labai skiriasi. Kai kuriose regionuose nedarbas viršija vidurkį, o kituose trūksta kvalifikuotų darbuotojų.

A. Radwan visiškai teisus. Prisijungimas prie euro zonos − ne tik ekonominis, bet ir politinis žingsnis. Pirma buvo numatytas palaipsnis prisijungimas, kuris būtų baigtas žymiai platesne integracija. Tikiuosi, kad Slovakija, vykdydama nuosaikią, teisingą struktūrinę politiką, prisidės prie to, kad jos prisijungimą galiausiai iš tikrųjų būtų galima įvertinti kaip sėkmę.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, kalbėdamas šioje diskusijoje UEN frakcijos vardu, norėčiau atkreipti dėmesį į šiuos klausimus. Europos Komisija, nurodydama naująsias valstybes nares, dar kartą primena mums, kad prieš įstojant į euro zoną būtina įvykdyti visus Mastrichto kriterijus. Kartu ji norėtų nutylėti tai, kad įvedant eurą nemažai senųjų valstybių narių neįvykdė šių kriterijų.

Antra, nepaisant Augimo ir stabilumo pakto pakeitimų, kurie naudingi tokioms šalims kaip Vokietija ir Prancūzija, tipiška atlaidi pozicija dėl Mastrichto kriterijų laikymosi, kurios laikosi Komisija didžiųjų euro zonos šalių atžvilgiu, nepasikeitė. Komisija praeityje toleravo ir didelį biudžeto deficitą, ir ypač valstybės skolos lygį, viršijantį 60 proc. BVP, ir atrodo, kad ji tai toleruoja ir toliau. 2006 m. valstybės skolos penkiolikoje šalių vidurkis buvo 63 proc. BVP, ir pusėje euro zonos šalių valstybės skola viršijo 60 proc. BVP. Esant tokiai padėčiai ypač verta paminėti Slovakijos pasiekimus – 2,2 proc. deficitą, valstybės skolą, kuri sudaro tik 29 proc. BVP, ir 2,2 proc. infliaciją.

Slovakijos prisijungimas prie euro zonos bus svarbi patirtis naujosioms valstybėms narėms. Jose visose BVP, tenkančio vienam žmogui, lygis yra palyginti žemas, didelė gyventojų pajamų nelygybė, žemas gerovės lygis arba palyginti žemas bendras kainų lygis. Euro įvedimo Slovakijoje padariniai ypač...

(Pirmininkas nutraukia kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 
 

  Hanne Dahl, IND/DEM frakcijos vardu. – (DA) Gerb. Pirmininke, Slovakija nori įsivesti eurą, ir aš nepeikiu jos dėl to, tačiau, naudodamasi šia proga, noriu paraginti elgtis apdairiai. Nepaisant visko, turi būti pasakyta, kad euras rengiasi išlaikyti pirmąjį patikrinimą. Matome, kaip dėl įvairių priežasčių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje kyla kainos. Didėja infliacija; susiformavo infliacijos lūkesčiai. Eurui, kaip valiutai, anksčiau nebuvo susidūręs su tokiu išbandymu. Europos centrinio bankas dirba remdamasis nustatyta tiksline 2 proc. infliacijos kartele. Jis neturi jokių kitų priemonių priversti įgyvendinti šią kartelę, nei didinti palūkanų normą, kad būtų mažinamas ekonominis aktyvumas, stengiantis kartu sumažinti ir infliaciją. Kai jis tai daro, atsiranda pagrindo būgštauti dėl galimo nuosmukio. Augimo ir stabilumo pakte išskirtinis dėmesys skiriamas tam, kad būtų užtikrinta, jog valstybės biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. BVP. Šis ekonomikos skatinimo apribojimas duoda mums pagrindo nerimauti dėl tolesnio nuosmukio Europoje. Jei būčiau slovakė, bet kokiu atveju siekčiau, kad savos valiutos atsisakymas įvedant eurą būtų atidėtas, kol euras išlaikys savo pirmąjį ekonominių krizių išbandymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergej Kozlík (NI). - (SK) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, gerb. Komisijos nary, mes galime daug pasimokyti iš istorijos. Dešimtajame dešimtmetyje daugelis euro zonos narių nesugebėjo įvykdyti konvergencijos kriterijų. Dauguma šių šalių turėjo problemų dėl perviršinio deficito, viešųjų finansų ir infliacijos.

1997 m., ataskaitiniais metais, Vokietijai buvo iškilusios problemos, susijusios su valstybės skolos lygio kriterijaus vykdymu, ir todėl buvo toleruojamos net tos šalys, pvz., Belgija arba Italija, kurios žymiai viršijo kriterijų ribas. Kuriantis euro zonai kai kurios šalys netgi ėmėsi vadinamosios kūrybiškos apskaitos, t. y. procedūrų, kurios parodė geresnį ekonominių rezultatų vaizdą, nei jis buvo iš tikrųjų. Vėliau, net jei ir buvo šiokių tokių kliūčių, dauguma euro zonos narių išsprendė šias problemas ir sprendžia jas toliau jau saugomos euro, tvirtos bendrosios valiutos. Turiu atkreipti dėmesį į tai, kad ne visos šios šalys įvykdė biudžeto deficito kriterijų. Todėl tie, kas rodo pirštu į šalis, prašančias priimti į euro zoną, turėtų pasisaugoti ir nemesti pirmi akmens.

Slovakijos Respublika ne tik įvykdė konvergencijos kriterijus; ji įvykdė juos gerokai anksčiau. Slovakijos parametrų raida buvo stebima ilgai ir buvo visiškai skaidri. Nuogąstavimai dėl būsimos infliacijos, kuriuos išsakė Europos centrinis bankas, gali būti taikomi visoms euro zonos narėms, nes Europos ekonomika nesivysto vakuume. Tai įrodo ir dabartinis pasaulinis kainų sprogimas.

Taigi džiaugiuosi, kad Europos Komisija ir Europos Parlamentas teigiamai žiūri, kaip pabrėžta pranešėjo D. Casos pranešime, į bendros valiutos įvedimą Slovakijoje 2009 m. sausio 1 d. Tai – ne tik formalus požiūris, bet ir politinis gestas, rodantis kitoms prašančioms priimti į euro zoną šalims, kad jų pastangos gali duoti apčiuopiamų rezultatų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ján Hudacký (PPE-DE). - (SK) Pradėdamas norėčiau padėkoti gerb. D. Casai už puikų ir apgalvotą pranešimą ir jo pragmatišką požiūrį vertinant atskirus pakeitimus.

Slovakijos prisijungimas prie euro zonos nėra atsitiktinis. Tai – dėsningas didžiulių Slovakijos vyriausybės, kuri, ypač 1998–2006 m., vykdydama esmines ekonomines reformas finansų, mokesčių ir socialinėje srityse, sukūrė solidų ekonominį pagrindą, pastangų rezultatas.

Šios reformos kartu su tiesioginėmis užsienio investicijomis sudarė sąlygas nuolatiniam ir smarkiam Slovakijos ekonomikos augimui. Nenutrūkstamos pastangos siekti tikslo, taip pat atsakingas Slovakijos vyriausybės ir Nacionalinio banko vadovavimas sudarė sąlygas įvykdyti visus Mastrichto kriterijus, būtinus prisijungiant prie euro zonos, be papildomo poveikio, pvz., paslėptos infliacijos arba dirbtinio Slovakijos valiutos, kronos, stiprinimo.

Kai kurie ECON komiteto nariai išreiškė susirūpinimą dėl ilgalaikio šių kriterijų, ypač nedidelės infliacijos, tvarumo. Tačiau aš esu įsitikinęs, Slovakija turi viską, ko reikia, kad pajėgtų ilgą laiką vykdyti šiuos kriterijus, su sąlyga, kad bent jau bus vykdoma normali fiskalinė politika ir toliau įgyvendinamos struktūrinės reformos. Energijos ir maisto produktų kainų pokyčiai yra ir toliau bus pasaulinė problema. Neabejoju, kad Slovakija laikysis susitarimų.

Baigdamas ypač norėčiau pasveikinti Slovakijos žmonės, kurie pritarė šioms esminėms ir radikalioms reformoms ir todėl nusipelnė didžiausio pagyrimo už šio teigiamo rezultato pasiekimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pervenche Berès (PSE). (FR) Gerb. Pirmininke, gerb. Komisijos nary, manau, kad mūsų pranešėjo gerb. D. Casa dėka mums pateiktas apgalvotas pranešimas, kad pritartume politiniam sprendimui, kurį ketiname priimti: Slovakijos įstojimo į euro zoną. Tai – pirmoji prie euro prisijungianti zonos Višegrado grupės šalis, ir manau, kad politiniu požiūriu šio prisijungimo reikšmė labai didelė ir ją reikia pabrėžti.

Slovakijai tai – vieno nuotykio pabaiga ir kito pradžia. Tai – pasirengimo ir siekimo įvykdyti Mastrichto kriterijus pabaiga. Patirtis parodė, kad šaliai prisijungus prie euro zonos dažnai prasideda tikrieji sunkumai. Slovakijos atveju galime matyti, kad dar reikia daug padaryti kontroliuojant infliaciją ir subalansuojant biudžetą, stiprinant socialinę sanglaudą ir toliau vykdant struktūrines reformas. Manau, kad siekiant tai gyvendinti būtų naudingi mechanizmai, kuriuos mes aptariame, kad ateityje Ekonominė ir pinigų sąjunga galėtų geriau remti valstybes nares ir kartu su jomis rengti jų valiutos naudojimo būdą.

Mes nekeisime Mastrichto kriterijų, apie kuriuos tiek daug diskutuojama. Niekas neprašė jų keisti, tačiau jie turi būti aiškinami ir nagrinėjami atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes. Ekonominei ir pinigų sąjungai dabar 10 metų, ir mes žinome, kad jai vis dar tebėra sudėtinga užtikrinti pusiausvyrą tarp ekonominės politikos, pinigų politikos ir net jos reprezentavimo išorėje. Prie tokios Ekonominės ir pinigų sąjungos prisijungia Slovakija; padėtis nėra tokia pati, kokia buvo prieš 10 metų, ir mes visi turime į tai atsižvelgti.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE). - (SV) Kas tuo metu, kai Slovakijai vadovavo Vladimir Mečiar, būtų galėjęs pagalvoti, kad jo šalis ne tik taps ES valstybe nare, bet ir po maždaug dešimties metų įsives eurą. Tai – Slovakijos stebuklas. Pranešėjas atkreipė dėmesį ne tik į euro teikiamus privalumus, bet ir į galinčius iškilti pavojus ir problemas. Gerai, kad Slovakijos sutiko su ECB nuomone dėl didesnės infliacijos pavojaus įsivedant eurą, ir manau, kad todėl buvo būtina po konsultacijų iš naujo nustatyti kronos kursą. Tai rodo, kad Slovakija, kaip būsima euro grupės narė, turi gerą nuojautą ir pasikliauna gera ateities ekonomine politika.

Gerb. Pirmininke, tikiuosi, kad netolimoje ateityje mano šalis taip pat suvoks glaudaus ekonominio ir politinio dalyvavimo ES bendradarbiavime svarbą. Nors referendumai šiuo metu nėra labai poluliarūs, tikiuosi, 2010–2011 m. mes pajėgsime surengti referendumą, kuriame bus balsuojama dėl euro įvedimo Švedijoje.

Finansinės krizės rodo, kad tvirta Europos valiuta ir efektyviai veikiantis Centrinis bankas reiškia ES augimo ir ekonomikos apsaugą. Ir toliau taikant griežtus įstojimo kriterijus ir teikiant konstruktyvią pagalbą visoms euro grupės narėmis tapusioms šalims, ES ekonomika taps dar stipresnė.

 
  
MPphoto
 
 

  Zsolt László Becsey (PPE-DE). - (HU) Dėkoju už galimybę pasisakyti. Atėjo ilgai laukta akimirka, nes Parlamentas, o vėliau ir Taryba rengiasi priimti oficialų sprendimą dėl to, ar pirmoji buvusios Ekonominės savitarpio pagalbos tarybos (CMEA) ir Varšuvos pakto šalis bus priimta į bendrosios valiutos zoną. Sveikinu pranešėją D. Casą su puikiai atliktu labai svarbiu darbu.

Esu sužavėtas, kad Slovakija patenkino visus kriterijus, kurie EB sutartyje išdėstyti kiekybine išraiška kaip prisijungimo prie euro zonos sąlygos. Šis laimėjimas yra dešimties metų darbo rezultatas. Manau, kad svarbu pasakyti savo nuomonę tik dėl to, ar šalis kandidatė įvykdė kriterijus, nes priešingu atveju mes skirtingai vertintume šalis pagal tai, ar jos prisijungė prie euro zonos šalių anksčiau, ar ketina tai padaryti ateityje. Pranešime negali būti atskirai atliekama netiksliai apibrėžtų tvarumo kriterijų (ypač dėl infliacijos arba valstybės skolos) arba realios konvergencijos kiekybinė analizė, nes visos valstybės narės, priklausančios euro zonai, nuo tada, kai prie jos prisijungė siekdamos įgyvendinti tvarumo priemones, turi būti traktuojamos vienodai. Juo labiau tai taikytina tada, kai aptariamos valstybės narės skola, lyginant su kitų euro grupės narių, yra nedidelė ir mažėja. Tai gyvybiškai svarbus klausimas tolesniam plėtros procesui.

Slovakijos vyriausybei tenka didžiulė atsakomybė. Kai tik jos valiutos kursas bus įšaldytas, kitaip tariant, nuo liepos mėn, ji turės parodyti, kad rūpinasi ne tik savo pačios naryste euro zonoje, bet ir prisiima atsakomybę už kitas regiono šalis. Atsižvelgiant į tai, Slovakija turi panaudoti visas turimas priemones, kad infliacija būtų kontroliuojama, kitaip tariant, neviršytų nurodytos ribos. Taip ji parodys, kad suprantamų ir pagrįstų būgštavimų, kuriuos išsakė keletas šio Parlamento narių ir Europos centrinis bankas (ECB) – būtent, kad po didžiulio pagrindinės valiutos kurso pasikeitimo Bratislava gali nepajėgti ar būti nelinkusi pasipriešinti infliacijos spaudimui, kylančiam dėl importo kainų ir kainų skirtumo išlyginimo – neapsunkins dar ir neatsakinga laikysena.

Be to, dabar ne laikas ir ne vieta spręsti kitus su euro zonos plėtra susijusius klausimus. Tokie klausimai, pvz., dėl užtikrinimo, kad šalys kandidatės savo prašymus pateiktų laiku, apibrėžimo, ką mes laikome disciplina, susijusia su laiko tarpu tarp Komisijos nuomonės suformavimo ir sprendimo priėmimo, ar realios konvergencijos sąvokos apibrėžimo, arba dėl to, kiek laiko galime iš tikrųjų tikėtis išlaikyti valiutos keitimo kurso stabilumą kurso pakėlimo atveju, turi būti sprendžiami atskirai. Šie klausimai neturėtų būti sprendžiami čia atrankiniu ir diskriminaciniu būdu, ir todėl aš šiandien nedalyvausiu balsavime šiais klausimais. Dėkoju, gerb. Pirmininke, už galimybę kalbėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Beňová (PSE). - (SK) Paskutiniaisiais metais Slovakijos Respublikoje buvo vykdoma daug sudėtingų reformų, ir dabartinė vyriausybė sėkmingai išmokėjo kompensacijas vargingiausioms visuomenės dalims, kurias palietė šios reformos. Kadangi vyriausybė atsakingai ir sąžiningai žiūrėjo ne tik kompensavimą dėl reformų, bet ir į užduotį įvykdyti privalomus kriterijus ir užtikrinti sklandų procesą, kurio kulminacija bus euro įvedimas 2009 m. sausio 1 d., šiandien Slovakijos ekonomika yra viena sėkmingiausių (ir ne tik Sąjungoje); be to, mes padarėme pažangą didindami užimtumą. Visa tai rodo, kad naujas ilgalaikio infliacijos tvarumo kriterijus ateityje Slovakijai nebus neįveikiama problema.

Slovakijos vyriausybė nuoširdžiai trokšta, kad euro įvedimas 2009 m. sausio 1 d. neturėtų rimto neigiamo poveikio vargingiausioms visuomenės dalims. Todėl vyriausybė jau imasi priemonių, kad apsaugotų šiuos žmones ir sukurtų jiems patogią pasirengimo naujajai valiutai ir vėlesnio jos naudojimo struktūrą.

Pvz., Slovakijos vyriausybė netrukus svarstys klausimą dėl tam tikrų pagrindinių maisto prekių kainų stebėsenos. Kitas panašus žingsnis – Slovakijos vyriausybės pastangos pasiekti visos visuomenės sutarimą pereinamojo laikotarpio prie euro paskelbimo klausimu. Vyriausybė į šią programą įtraukė regionų ir vietos valdžios institucijas, specialistus ir pilietinę visomenę, taip pat bažnyčias.

Gerbiamieji Parlamento nariai, baigiant leiskite man pasakyti, kad bendradarbiavimas ir savitarpio pagarba, o ne nepagrįsta ir dažnai populistinė kritika, yra vienintelis kelias, visais atžvilgiais užtikrinantis tolesnę Sąjungos sėkmę.

 
  
MPphoto
 
 

  Ivo Strejček (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, ši diena mums gana savotiška. Mes gyvenome vienoje šalyje, Čekoslovakijoje, ir šiandien, mes, čekai, galime palinkėti geriausios kloties slovakams įsivedant eurą.

Prieš kelias savaites buvo pritarta Slovakijos prisijungimui prie euro zonos. Slovakijos vyriausybė ir Slovakijos centrinis bankas gerai supranta, kad pagrindinių kriterijų vykdymas ne tik trumpuoju, bet ir vidutiniu bei ilgu laikotarpiu, bus sunkus uždavinys.

Slovakijos ekonomika vejasi kitas Ekonominės ir pinigų sąjungos šalis. Dėl to gali būti atsirasti spaudimas kainoms ir infliacijai, bet esu tikras, kad Slovakija su tuo susidoros. Tačiau dabar noriu kalbėti ne apie tai.

Šiandien norėčiau akcentuoti kai ką kita, tai, ką aš vadinu Slovakijos istorija, keliu į eurą. Tai, kad Slovakija prisijungs prie euro zonos, remiasi tvirtu pamatu ir puikiais Slovakijos ekonomikos rezultatais. Reikia pažymėti teigiamą buvusios Slovakijos centro ir dešiniųjų koalicijos vyriausybės, kuriai sumaniai vadovavo ministras pirmininkas Mikuláš Dzurinda, vaidmenį. Atliekant visas svarbias struktūrines reformas, Slovakijos ekonomikai pavyko patenkinti visus svarbius kriterijus: sumažinti valstybės skolą ir kontroliuoti infliaciją; šių reformų pradininkė buvo M. Dzurindos vyriausybė. Linkiu Slovakijai sėkmės euro zonoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimír Maňka (PSE). - (SK) Per paskutiniuosius šešerius metus Slovakijos vidutiniai ekonomikos augimo tempai sudarė daugiau nei 6,5 proc. per metus. Praeitais metais augimas netgi viršijo 10 proc. Remiantis visais rodikliais, Slovakija vykdo kriterijus su gera atsarga.

Slovakijos valdžios institucijos supranta padėtį dėl Slovakijos ekonomikos realios ir nominalios konvergencijos ir galimą jos poveikį ekonominiam ir infliacijos augimui. Jų nuomone, Slovakijos konsolidacija atitinka Stabilumo ir augimo paktą. Pagal patvirtintą trijų metų biudžetą, pagrindinis fiskalinis uždavinys yra iki 2010 m. pasiekti 0,8 proc. deficitą; taip būtų įvykdytas fiskalinis tikslas. Remiantis suderintais duomenimis, biudžetas turi būti subalansuotas iki 2011 m. Tai reiškia, kad reikėtų numatyti 1,3 proc. biudžeto perviršį, neįskaitant antrojo ramsčio reikmių.

Slovakijos vyriausybė priėmė infliacijos kontrolės priemones. Birželį ji patvirtino modernizacijos programą, numatančią darbo rinkos struktūrines reformas, viešųjų finansų konsolidavimą ir paramą švietimui, mokslui ir moksliniams tyrimams. Norėčiau pabrėžti, kad verslo bendruomenės, įmonininkų, darbuotojų, profesinių sąjungų, pensininkų, Slovakijos miestų ir kaimų bei bankų atstovai remia euro įvedimą Slovakijoje. Vyriausybės socialiniai partneriai pasirašė deklaraciją, kurioje jie įsipareigoja, kad darbo užmokestis būtų didinamas proporcingai darbo našumo augimui. Tai žymiai prisidės prie infliacijos tvarumo Slovakijoje.

Norėčiau padėkoti pranešėjui ir šešėliams pranešėjams už teisingą metodą, pagrįstą skaičiais, faktais ir tyrimais. Slovakijos pareigūnai ir gyventojai nori prisidėti prie Europos ekonomikos vystymosi, taigi ir prie euro stabilumo bei patikimumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Kadangi euras yra reikšmingas barjerų šalinimo ir europiečių suartinimo simbolis, euro įvedimas Slovakijoje – dar vienas istorinis Europos integracijos proceso žingsnis.

Rengtis euro įvedimui Slovakija pradėjo dar prieš Slovakijos Respublikai įstojant į Europos Sąjungą. Ankstesnė Slovakijos vyriausybė, vadovaujama Mikulášo Dzurindos, patvirtino euro įvedimui skirtą strategiją dar 2003 m. Ši vyriausybė įgyvendino svarbias reformas, padėjusias Slovakijai tapti ekonominiu ir politiniu požiūriu klestinčia šalimi.

Kadangi po euro įvedimo Slovėnijoje išaugo infliacija, klausimas dėl infliacijos tvarumo ir biudžeto deficito kelia susirūpinimą Slovakijoje. Vis dėlto nesutinku su kai kurių mano kolegų nuomone, kad reikia papildomų ekonominio stabilumo Slovakijoje stebėsenos kriterijų.

Slovakija įvykdė visus Mastrichto kriterijus, kurie yra prisijungimo prie euro zonos sąlygos. Per vėlu diskutuoti apie Mastrichto kriterijų nustatymą sparčiai augančios ekonomikos šalims. Vietoj to norėčiau paminėti valiutos centrinio pariteto pasikeitimą, kurį Vokietijos atstovai įvertino kaip neigiamą reiškinį. Centrinio pariteto pasikeitimas abiem atvejais atspindėjo šalies ekonominę plėtrą, kurią daugiausia palaikė našumo augimas.

Raginu Slovakijos vyriausybę sustiprinti piliečiams skirtą kampaniją, visų pirma informuojant pažeidžiamas grupes. Manau, kad po euro įvedimo kainas abiem valiutomis turėtų būti privaloma rodyti ne šešis mėnesius, o mažiausiai vienus metus. Tai padės vartotojams priprasti prie kainų eurais.

Esu įsitikinusi, kad tinkama konkurencinga verslo aplinka užtikrins vartotojams didesnes pasirinkimo galimybes, o tai – geriausia priemonė siekiant stabdyti kainų augimą. Tikiu, kad Slovakija taip pat mokysis iš jau eurą įsivedusių šalių patirties.

Baigdama norėčiau pasveikinti kolegą Davidą Casą už jo paramą Slovakijos prisijungimui prie euro zonos. Manau, kad jo vardas įeis į Slovakijos Respublikos istoriją.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisa Ferreira (PSE).(PT) Gerb. Pirmininke, gerb. Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, praėjus 10 metų nuo euro atsiradimo jis yra neginčijamas pasisekimas ir šiandien – vienas iš piliečių pasitikėjimo Europos projektu ramsčių. Todėl džiaugiuosi euro zonos plėtra. Po tokių pat sprendimų kitų šalių atžvilgiu, dabar į ją bus priimta ir Slovakija.

Vis dėlto paminėdami dešimtąsias euro metines turime nepamiršti ir pamokų, išmoktų per šį laiką, pamokų dėl proceso tvarumo ir įtakos realiai konvergencijai, susijusiai su bendrąja valiuta. Galbūt būtų galima tam tikru mastu pagerinti įstojimo į euro zoną kriterijų taikymą ir apgalvoti naųjųjų ir senųjų narių proceso tvarumą ir tvirtumą. Slovakijos atveju jos valiutos vertės padidinimas 17 proc., nors planuotas ir atitinkantis Sutarties kriterijus, duoda peno apmąstymams.

Kaip sakiau, šie klausimai verti rimtų diskusijų, kuriuose aktyvus vaidmuo turi tekti Europos Parlamentui, ir Socialistų frakcija pageidautų, kad euro nauda būtų didesnė, nei vien tik finansinis stabilumas. Jis taip pat turi būti priemonė, skatinanti Sąjungos realią konvergenciją, užimtumą ir pažangą. Mes siūlome nuodugniai tęsti šią diskusiją svarstant EMU@10, kitaip tariant euro dešimtmečio paminėjimą.

Dabar norėčiau tik pasveikinti pranešėją bei šešėlinius pranešėjus ir pripažinti bei pagirti ypatingas Slovakijos, jos vyriausybės ir socialinių partnerių pastangas ir jų jau pasiektą pažangą. Tikiuosi, jų būsimas dalyvavimas euro projekte bus sėkmingas, ir būtent dėl to linkiu jiems geriausios kloties.

 
  
MPphoto
 
 

  Hans-Peter Martin (NI).(DE) Gerb. Pirmininke, gerai, kad Slovakija turi galimybę prisijungti prie euro zonos. Pabandykite tik įsivaizduoti, kas būtų vykę Europoje praeitais metais be euro. Atskirų valstybių valiutos būtų tapusios taikiniu puolimui, kaip G. Soroso laikais. Vis dėlto Italijos pavyzdys taip pat rodo, kad būti labai tvirtai pririštam prie euro kartais gali būti ne visiškai geras dalykas. Jei Slovakijai – kuri, be abejo, apie tai turėtų spręsti pati – būtų galima duoti patarimą, aš pagalvočiau apie išlygą dėl išstojimo iš euro zonos, ypač atsižvelgiant į tai, kas šiuo metu vyksta Europos lygiu. Mums iškilęs pavojus, kad ES viršūnių susitikimas neatpažins laiko ženklų ir toliau tvarkysis kaip iki šiol. Atstumas tarp piliečių ir Europos elito auga, kyla grėsmė visam Europos projektui, užuot dirbus tikros demokratijos labui.

 
  
MPphoto
 
 

  Milan Gaľa (PPE-DE). - (SK) Norėčiau padėkoti pranešėjui Davidui Casai už darbą rengiant šį pranešimą. Per paskutinį dešimtmetį, ypač Mikulášo Dzurindos vyriausybės metais, postkomunistinė Slovakija įvykdė pareikalavusias daug pastangų reformas, dėl kurių šalies ekonomika galėjo įvykdyti Mastrichto kriterijus.

Euro įvedimas Slovakijoje sukels permainų. Būtina parengti piliečius pasikeitimams ir juos įtikinti, kad prisijungimas prie euro zonos bus jiems naudingas. Būtina stiprinti pasitikėjimą naująja valiuta ir teikti pakankamai informacijos. Kai kurios Slovakijos įmonės savanoriškai įsipareigojo laikytis vadinamojo Verslo etikos kodekso perėjimui prie euro. Jos sutarė teikti klientams, partneriams ir piliečiams pakankamai informacijos ir pasižadėjo jokiu būdu nepiktnaudžiauti valiutos perskaičiavimu į eurus asmeninės finansinės naudos tikslais.

Manau, kad šie žingsniai padės mums pasitikėti bendru Europos projektu. Taip pat tikiu, kad Europos Parlamentas šiandien balsuos už Europos valiutos įvedimą Slovakijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Miloš Koterec (PSE). - (SK) Naujoji valiuta –posūkio taškas visuomenei ir jos piliečiams. Kaip ir kiekvieno pasikeitimo atveju, esama tam tikro susirūpinimo dėl padarinių. Nusimanydamas apie padėtį Slovakijoje, esu tikras, kad viskas pavyks gerai ir visi nuogąstavimai išnyks per kelis 2009 m. mėnesius.

Mano pasitikėjimas pagrįstas dviem pagrindiniais dalykais. Pirma, visiems žinoma, kad Slovakija visiškai įvykdė Mastrichto makroekonominius kriterijus, ir tai – formalaus Slovakijos pasirengimo įsivesti eurą įrodymas. Slovakija taip pat pasiryžusi užtikrinti kriterijų tvarumą. Be to, vyriausybė, parlamentas, socialiniai partneriai ir visa visuomenė rengia rimtus planus, numatančius praktinių problemų, kurios galėtų iškilti keičiant valiutą, sprendimus.

Visur bus įdiegtas kainų žymėjimas dviem valiutomis, taip pat parengtas nuolatinis stebėsenos mechanizmas, kad pereinant prie euro nebūtų piktnaudžiaujama. Taip pat numatytos ir kitos priemonės, kurios turi padėti teikti piliečiams informaciją ir spręsti kasdienius sunkumus naudojant eurą. Tikiu, kad nuo kitų metų Slovakija bus pavyzdinga stabili euro zonos narė; problemų neturintis pavydys visai Europos Sąjungai.

 
  
MPphoto
 
 

  Danutė Budreikaitė (ALDE).(LT) Norėčiau pasveikinti Komisijos sprendimą leisti Slovakijai nuo ateinančių metų sausio 1 d. įsivesti eurą. Euro įvedimas Slovakijoje – puikus pavyzdys ir gera paskata kitoms valstybėms labiau stengtis ir imtis papildomų priemonių siekiant atitikti konvergencijos kriterijus.

Slovakija įsiveda eurą labai sudėtingomis pasaulio ir ES ekonomikos sąlygomis, brangstant kurui ir maistui, didėjant infliacijai. Todėl Slovakijos patirtimi turėtume pasinaudoti visi, siekiantys narystės euro zonoje ir jau esantys joje.

Taip pat norėčiau pažymėti, jog Slovakijai tapus jau šešioliktąja euro zonos nare, būtina užtikrinti efektyvią Europos centrinio banko Valdytojų tarybos sprendimų priėmimo tvarką. Deja, kol kas vis dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl rotacinės sistemos. Norėčiau paraginti neatidėti rotacinės sistemos įsigaliojimo tol, kol valdytojų bus daugiau kaip 18, ir kuo skubiau nustatyti rotacinę sistemą tam, kad būtų kuo geriau pasiruošta ne tik Slovakijos įstojimui į euro zoną, bet ir tolesnei euro zonos plėtrai.

 
  
MPphoto
 
 

  Simon Busuttil (PPE-DE).(MT) Norėčiau pasveikinti kolegą D. Casą, kuris, kaip žinau, daug dirbo rengdamas šį pranešimą, ir palinkėti jam sėkmės. Taip pat norėčiau pasveikinti Slovakiją, besirengiančią įsivesti eurą. Esu iš šalies, kuri įsivedė eurą šiais metais, ir galiu kiekvieną patikinti, kad nepaisant sunkumų ir aukų, kurių pareikalauja iš šalies stojimas į euro zoną, tai šioms šalims tikrai yra pasitenkinimo ir pasididžiavimo šaltinis.

Norėčiau pasakyti, kad šioje diskusijoje aiškėja, kad būtų įmanoma sukurti „dviejų greičių“ Europą. Aš tai sakau, nes praeitą savaitę Airijoje įvyko refendumas. Visi žinome rezultatą. Manau, svarbu parodyti, kad Europa gali vystytis nevienodu greičiu, taip pat svarbu, kad pradėtume svarstyti šią tolesnės Europos integracijos raidos galimybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Margarita Starkevičiūtė (ALDE).(LT) Lietuva – šalis, pagal stojimo sutartį įsipareigojusi įsivesti eurą. Ir mes kiekvieną kartą, per mūsų kadenciją jau ketvirtą kartą, priimdami sprendimą dėl euro įvedimo vienoje ar kitoje šalyje bandome patobulinti ar kitaip išaiškinti Mastrichto kriterijus.

Tai liudija, kad yra neaiškumų, kaip tie kriterijai turi būti įgyvendinti. Mes, Lietuvos atstovai ir kitų šalių atstovai, jau pačioje pradžioje siūlėme šiuos klausimus spręsti Parlamento ir Tarybos vardu ir mastu. Tačiau visą laiką šių pasiųlymų buvo atsisakoma, ir aš labai apgailestauju, kad užuot atsisėdę ir pasiaiškinę, kokie niuansai ir techniniai dalykai trukdo sėkmingai euro zonos plėtrai, mes linkę žaisti ir priimti daugiau ar mažiau atsitiktinius sprendimus kiekvienai šaliai atskirai.

Norėčiau pabrėžti, kad tikrai aišku, jog mes turime vykdyti griežtą fiskalinę politiką, ir negali būti kalbos apie tai, kad pakeisime savo ...

(Pirmininkas nutraukė Parlamento narės kalbą)

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Gerb. Pirmininke, Europos suvienijimo projekto, neatsiejamai susijusio su naujos Sutarties ratifikavimu, vilkinimo priežastis tikriausiai yra ta, kad, gerovė, kurią europiečiams suteikė bendra vidaus rinka, jau laikoma savaime suprantamu dalyku. Gaila, kad mes taip santūriai giriame Muitų sąjungos, šiuo metu švenčiančios savo keturiasdešimtąsias metines, sėkmę. Taip pat priežastis švęsti yra bendrosios valiutos sėkmės ir laimėjimų dešimtmetį. Privertus vyriausybes laikytis biudžetinės drausmės, euro zonoje buvo sukurta stebėtinai stabili ekonomika, atspari visiems smūgiams nepaisant globalizacijos. Kaip šio Parlamento narys iš Čekijos noriu pasveikinti Slovakiją su įstojimu į euro zoną. Šios sėkmės liūto dalis priklauso M. Dzurindai ir reformoms, kurias jis įgyvendino prieš penkerius metus. Kairieji savo sėkmę dabar gali švęsti todėl, kad patekę į vyriausybę paskelbė, jog narystė euro zonoje atitinka šalies interesą. Tikėkimės, kad tai bus pamoka Čekijos euroskeptikams ir kad vieną dieną jau slovakai sveikins mus. Deja, tam prireiks dar penkerių metų, o gal net ir daugiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Werner Langen (PPE-DE).(DE) Gerb. Pirmininke, Slovakija patyrė didelį ekonomikos pakilimą, ir mes po šių tikrai prieštaringų diskusijų dėl jos atitikimo kriterijams balsuosime dėl jos prisijungimo prie euro zonos.

Norėčiau padėkoti pranešėjui D. Casai už tai, kad jo pranešime buvo atsižvelgta ir į išsakytas abejones. Šaliai tapus euro zonos nare reformų procesas ir svarstymai nesibaigia; iš tikrųjų kaip tik tada prasideda tikrieji sunkumai. Infliacija Slovakijoje yra ir išlieka problema. Ne veltui buvo du kartus padidinta valiutos vertė – paskutinį kartą neseniai 17,65 proc. – ir aš spėju, kad prieš galutinai nustatant valiutos keitimo kursą Slovakijos kronos vertė bus dar kartą padidinta. Taigi mes visi turime prisidėti prie realios konvergencijos užtikrinimo. Tikiuosi, kad Taryba ir finansų ministrai rimtai reaguos į Parlamento susirūpinimą ir kad Komisija ateityje rengs atviras diskusijas dėl šio proceso.

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. (CS) Gerbiamieji Parlamento nariai, dabar Slovakija turi galimybę prisijungti prie euro zonos. Tai tapo įmanoma dėl Slovakijos Republikos socialinių ir ekonominių rezultatų. Garbė už šį laimėjimą taip pat tenka visoms Slovakijos vyriausybėms, tvirtai sutelkusioms dėmesį į šį klausimą. Manau, kad slovakų lyderystė bendrai parodė jų norą ir gebėjimą reaguoti į būtinas permainas. Šiai galimybei sąlygas sudarė taip pat ir Europos Sąjungos politikos krypčių nuoseklumas bei Europos projekto pradžia, nes Slovakija pripažino ir įvykdė visus būtinus kriterijus. Tai atvėrė duris euro įvedimui, ir jokios tolesnės abejonės nebuvo išsakytos. Mano nuomone, tai labai svarbus aspektas. Euro zonos plėtra priimant Slovakiją neabejotinai pagilins Europos integraciją. Ne tik Slovakijos Respublikai, bet ir visai Europos Sąjungai bus naudinga gilesnė integracija, kai prisijungs ši tikrai sėkmingai ir sparčiai besivystančios ekonomikos šalis.

Diskusijoje buvo minimi būgštavimai dėl infliacijos. Žinoma, tam tikra prasme šie nuogąstavimai pagrįsti. Kita vertus, yra tokių pat svarių argumentų, įrodančių, kad Slovakijos vyriausybė reaguoja tinkamai, ir bet kokiu atveju jokia vyriausybė nėra suinteresuota skatinti infliaciją. Žinoma, infliacijos rizika egzistuoja, ir į šį klausimą buvo atkreiptas Slovakijos vyriausybės dėmesys visuose dokumentuose ir diskusijose. Dėl Slovakijos valiutos vertės padidinimo turiu pasakyti, kad jis visada buvo vykdomas neperžengiant laukiamų ribų, taip pat neperžengiant lankstumo, leidžiamo šiame procese kiekvienai vyriausybei, kiekvienai šaliai, kad jos galėtų geriausiu įmanomu būdu reaguoti į neeilinį momentą, kai įvedamas euras, ribų. Tai nekasdienė situacija ir nekasdienis dalykas. Tai tikrai nepaprasta situacija, ir valstybėms narėms turi būti suteikta tam tikra galimybė manevruoti. Nors galutinis vertės nustatymas bus labai rimtas tikslas ir uždavinys, ir nors tai bus ypatingas darbas, tai nevyks pirmą kartą. Euro zonos plėtra vyko ir anksčiau, ir šis sudėtingas ekspertų darbas daug kartų buvo atliktas pakankamai sėkmingai.

Gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau pasveikinti Slovakiją su šiuo svarbiu žingsniu ir pasiektu didžiuliu laimėjimu. Taip pat noriu pabrėžti, kad tai neabejotinai yra visų Slovakijos vyriausybių darbo ir Slovakijos žmonių supratimo bei valios rezultatas.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa, pranešėjas. − (MT) Norėčiau padėkoti visiems savo kolegoms Parlamento nariams už diskusiją. Sutinku, kad šiame Parlamente sutarta dėl to, kad mes visi pritariame, jog Slovakija pasirengusi įstoti į euro zoną. Iš tikrųjų padaryta keletas pakeitimų, kurie užtikrino tam tikrų politinių frakcijų pritarimą.

Prieš mus, kalbėtojus, – tiksliau, prieš mane – istorinis momentas. Mes taip pat turime, kaip jau sakė keletas narių, klubą, į kurį priimamos ne tik didžiausios ir labiausiai išsivysčiusios šalys, bet ir bet kurios kitos pasirengusios ir Europos Sąjungos taisykles pasiruošusios priimti šalys. Taigi šiandien euro zona priima bet kurią šalį, atitinkančią visus Sutartyje nustatytus kriterijus. Be abejonės, kaip teisingai pabrėžė mano kolegos Parlamento nariai, Slovakijai nebuvo lengva; ir nebus lengva artimiausiais mėnesiais.

Baigsiu savo kalbą dar kartą padėkodamas visiems tiems, kurie padėjo man pasiekti šį tikslą, ir nuoširdžiai tikiuosi, kad Slovakijos žmonės pajėgs toliau plėtoti pasiektus laimėjimus. Tikiuosi, kad artimiausiais mėnesiais ir metais tokį pačią sėkmę, kurią jų šalis pasiekė daugelyje sektorių, pasieks ir tie žmonės, kurie taip sunkiai dirbo, kad pasiektų šį labai svarbų lygį.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Dabar vyks balsavimas.

 
  
  

PIRMININKAVO Hans-Gert POTTERING
Pirmininkas

 
Teisinė informacija - Privatumo politika