Nigel Farage (IND/DEM). - Gerb. Pirmininke, aš remiuosi 103 straipsnio 2 dalimi. Atsakydamas į istorinį ir – kaip kai kas pasakytų – džiuginantį demokratinės valios išreiškimą praeitą savaitę Airijoje, vakar iš tribūnos jūs pasakėte, kad „mūsų tikslas tebelieka Lisabonos sutarties įsigaliojimas iki kitų metų rinkimų. Jei jūs tam pritarsite, aš ryžtingai ginsiu šiuos principus Taryboje savaitės pabaigoje.
(Kitų frakcijų narių plojimai)
Jūs prašėte mūsų įgaliojimo. Aš norėčiau pasakyti Parlamentui, kad tik turėti Pirmininkų sueigos įgaliojimą nepakanka ir kad mes privalome – pagal 103 straipsnį, kuriame aiškiai sakoma, kad „kai į darbotvarkę įtraukiamas pareiškimas su diskusijomis, Parlamentas nusprendžia, ar diskusijos baigiamos rezoliucijos priėmimu“ – baigti rytoj mūsų diskusiją su pirmininku J. M. Barroso balsavimu, kad pamatytume, ar turėtume jums suteikti šį įgaliojimą, ar ne, ir kad pamatytume, ar šių vadinamųjų demokratinių Rūmų nariai pasirengę gerbti Airijos referendumo rezultatą ir suvokti, kad „ne“ tikrai reiškia „ne“.
(IND/DEM frakcijos narių plojimai)
Pirmininkas. − Gerb. N. Farage, leidau jums kalbėti, nes jūs to prašėte, bet turiu pasakyti, kad jūsų prašymas buvo gautas per vėlai. Pirmininkų sueiga sprendžia, ar bus priimama rezoliucija. Klausimas vėl gali būti iškeltas prenariniame posėdyje, nors tai turėjo būti padaryta anksčiau. Jūsų pasiūlymas pateiktas per vėlai, ir rezoliucija tikrai nebus priimama. Tokia yra padėtis pagal Darbo tvarkos taisykles, ir mes laikomės taisyklių. Jūsų garsus kalbėjimas nėra argumentas.