Posėdžio stenograma

Antradienis, 2008 m. birželio 17 d. - Strasbūras

8. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

– Pranešimas: Caroline Jackson (A6-0162/2008)

  Bogusław Sonik (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, naująja direktyva dėl atliekų numatoma sukurti Europoje visuomenę, kuri visuotinai įsitrauktų į atliekų perdirbimą. Valstybėms narėms nustatomi keli labai ambicingi tikslai. Tačiau ar tikslai, kuriuos norime sau užsibrėžti, nėra pernelyg ambicingi, ir ar valstybės narės, ypač naujosios, pajėgs vykdyti griežtus reikalavimus? Verta atkreipti dėmesį į tai, kad senosios valstybės narės turėjo žymiai daugiau laiko pritaikyti savo atliekų tvarkymo sistemas griežtiems reikalavimams, o naujosios yra verčiamos daug greičiau įdiegti teisinius mechanizmus ir sukurti reikaligą infrastruktūrą.

Pasiūlymas dėl naujos direktyvos dėl atliekų daugelyje Europos šalių kelia daug ginčų. Taigi nemanau, kad mus turėtų stebinti tai, kad buvo taip sunku pasiekti kompromisą su Taryba. Per vakarykščias diskusijas daug EP narių pareiškė, kad jie nėra patenkinti šiuo kompromisu dėl direktyvos. Vis dėlto nuogąstauju, kad dar griežtesnių reikalavimų įvedimas galėtų sukelti problemų dėl šio teisės akto įgyvendinimo. Naujoji direktyva dėl atliekų privers šalis, kuriose komunalinių atliekų tvarkymas buvo apleistas, imtis ryžtingų veiksmų. Šios šalys bus priverstos įdiegti teisines ir ekonomines priemones, kurių poveikis būtų skatinantis, o ne apsunkinantis ekonomką. Naujoji direktyva turėtų būti stimulas plėtojant naujus darbo vietų kūrimo būdus. Todėl balsuoju už pranešimą.

PIRMININKAVO: L. COCILOVO
Pirmininko pavaduotojas

– Pranešimas: Caroline Jackson (A6-0162/2008)

  Gyula Hegyi (PSE). - (HU) Ačiū, gerb. Pirmininke. Direktyvą dėl atliekų, kurią dabar priėmėme, sudaro kompromisai, ir todėl ji gali būti puolama iš visų pusių. Suprantu visų piliečių, kurie domisi aplinkos apsaugos klausimais, taip pat ir tų, kurie kreipėsi į mane prašydami nepritarti šiai direktyvai, susirūpinimą. Vis dėlto kartu turiu atkreipti dėmesį taip pat ir į tai, kad nemažai mano asmeniškai, kaip EP narės, pateiktų pakeitimų, suformuluotų pažangia dvasia bendradarbiaujant su aplinkos apsaugos organizacijomis, buvo įtraukti į tekstą. Didžiausias šios direktyvos privalumas − atliekų hierarchijos įtvirtinimas. Prioritetas teikiamas atliekų prevencijai, toliau – įvairioms naudojimo ir perdirbimo formoms, ir galiausiai – šalinimui, kurio, kai įmanoma, turi būti išvengta ir bent jau jis turėtų būti mažinamas. Iš esmės už Direktyvą balsavau todėl, kad joje įtvirtinamas hierarchijos principas, ir tikiuosi, kad ateityje galėsime jį patobulinti.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Vartotojų visuomenė išmeta milžiniškus kiekius atliekų, kurios paverčia žmonių gyvenimą kančia, ypač didžiuosiuose Europos miestuose. Nors šalutinių produktų perdirbimas ir naudojamas paskutiniaisiais metais išaugo, į ES sąvartynus vis dar patenka per daug atliekų.

Nors patvirtintas kompromisinis teisės aktų paketas nėra nepriekaištingas, manau, kad Direktyvos tekstas yra politiškai ambicinga atliekų tvarkymo srities būsimoms europiečių kartoms skirta priemonė, todėl palaikau pranešėjos Caroline Jackson pranešimą.

Valstybės narės turės pagal šią direkyvą pagerinti savo atliekų tvarkymą. Palankiai vertinu tai, kad Direktyva taip pat reguliuoja klausimus, susijusius su pavojingų atliekų ir alyvų atliekų šalinimu. Tikiu, kad valstybės narės laikydamosi priimto teksto įvykdys visus ambicingus tikslus, ypač tikslą iki 2015 m. sukurti atskiras surinkimo sistemas popieriui, metalui, plastikui, stiklui, audiniams, kitoms biologiškai skaidžioms atliekoms, alyvų ir pavojingoms atliekoms.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Gerb. Pirmininke, šiandien pritariau Pagrindų direktyvos dėl atliekų persvarstytmui. Viena iš priežasčių tai padaryti buvo ta, kad po Direktyvos priėmimo Čekijos Respublika galės uždrausti atliekų importą, nors tai prieštaraus šalies planui. Dėl Parlamento įsikišimo į peržiūrėtą tekstą taip pat buvo įtraukti įtraukti nauji atliekų perdirbimo srities tikslai. Pietų Europos šalys mano, kad šie tikslai yra pernelyg ambicingi, o skandinavai ir čekai − kad jie nėra pakankami. Džiaugiuosi pasiektu kompromisu. Skirtingų šalių pradinė padėtis nevienoda, ir ši Direktyva – bendras išeities taškas. Šiuo metu vienam asmeniui tenka 3,5 t atliekų; Pietų Europos šalyse beveik 90 proc. atliekų patenka į sąvartynus. Pirmą kartą Europos teisės aktuose nustatyta penkių etapų atliekų hierarchija: pirmoje vietoje – prevencija, toliau – parengimas pakartotiniam naudojimui, perdirbimas ir tik tada kitas naudojimas, pvz., naudojimas energijai gauti; likusios atliekos išvežamos į sąvartynus. Labai vertinu C. Jackson atliktą darbą. Jos dėka buvo pasiektas šis Europai naudingas kompromisas.

  Jan Březina (PPE-DE). - (CS) Aš taip pat džiaugiuosi Direktyvos priėmimu. Tikriausiai nedaugelis yra patenkinti tikslais perdirbti mažiausiai 50 proc. namų ūkių atliekų ir 70 proc. statybinių atliekų. Vieni šiuos tikslus laiko nepakankamai ambicingais; kiti mano, kad jie neįvykdomi. Čekijos Respublika tikriausiai tai laiko žingsniu atgal, tačiau svarbu, kad ši direktyva nedraudžia šalims priimti griežtesnių ir labiau įpareigojančių teisės aktų, kurie, mano nuomone, šiuo atveju būtų labai pageidautini. Žvelgdamas į šį reikalą iš Čekijos Respublikos perspektyvos, manau, kad nuostata, leidžianti perklasifikuoti komunalinių atliekų deginimo įrenginius į atliekų naudojimo įrenginius, yra visiškai netinkama. Tai galėtų reikšti didžiulį atliekų importą iš kaimyninių šalių, nes Sąjungoje leidžiama importuoti atliekas siekiant jas panaudoti. Manau, sunku įsivaizduoti, koks veiksmingos kontrolės mechanizmas būtų pajėgus nustatyti, ar importuotos atliekos buvo tikrai panaudotos, ar sudegintos. Taigi šalys, kurios nenori tapti visos Europos atliekų deginimo įrenginiais, turėtų daryti viską, ką gali, kad užtikrintų šios nuostatos išbraukimą iš Direktyvos.

  David Sumberg (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, noriu paaiškinti, kaip balsavau dėl Caroline Jackson pranešimo, tačiau prieš tai darydamas noriu atiduoti duoklę savo konservatorių partijos kolegei Caroline Jackson ir darbui, kurį ji atliko rengdama šį puikų pranešimą.

Teisės aktas dėl atliekų šalinimo gyvybiškai svarbus kiekvienai Europos šaliai, ne tik mano, ir manau, kad pasiektas tinkamas kompromisas. Tai vienas iš tų retų pavyzdžių, kai Europa gali taip kartu veikti. Tokių pavyzdžių nėra daug, ir galbūt Airijos žmonės neseniai įvykusio referendume sprendimu norėjo apie tai kažką pasakyti.

Tačiau tai geras pranešimas. Noriu tikėtis, kad jis įkvėps Didžiosios Britanijos vyriausybę imtis iniciatyvos šiais klausimais. Tai neabejotinai įvyks, jei, kaip tikimasi, po dviejų metų Britanijoje bus sudaryta konservatorių vyriausybė: mūsų vadovas D. Cameron visiškai aiškiai nurodė, kad aplinkos apsaugos klausimams bus skiriamas pagrindinis dėmesys, todėl šis šiandienis balsavimas taps geru pavyzdžiu, nes iš tikrųjų Europos Parlamento konservatyvūs nariai balsavo pavyzdingai.

– Pranešimas: Anne Laperrouze (A6–0192/2008)

  Péter Olajos (PPE-DE). - (HU) Labai ačiū, Gerb. Pirmininke. Labai džiaugiuosi galėjęs balsuoti dėl Direktyvos dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, ir norėčiau naudodamasis proga padėkoti savo 610 kolegų EP narių, kurie palaikė šios direktyvos priėmimą balsuodami už ją. Mums vėl pavyko parengti tinkamą ir perspektyvią direktyvą, teisės akto pasiūlymą, kuris grąžina atsakomybės pasidalijimo principą ir valstybių narių bendrai vykdomą tarpvalstybinių vandens telkinių valdymą; tai yra taip pat pasiūlymas, kuriame daugiau dėmesio skiriama ne išmetimui, o apykaitai, kitaip sakant, prioritetas teikiamas ne pramonės interesams, o vandens telkinių florai ir faunai. Tai − direktyva, įvedanti griežtus 33 medžiagų, ypač insekticidų, cheminių ir pramoninių medžiagų ir sunkiųjų metalų, naudojimo apribojimus. Dabar laukiame Tarybos ėjimo. Ar Taryba palaikys Direktyvą ir taip padės išvalyti mūsų upes? Dabar jau priklausys nuo vyriausybių, ar sugebėsime nutraukti pernelyg didelį Rabos upės ir kitų Europos upių, kurios yra panašioje padėtyje, teršimą. Labai jums ačiū.

– Pranešimas: Avril Doyle (A6-0190/2008)

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - (SK) Aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga ir vartotojų saugumas − pagrindiniai dalykai nustatant farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų likučių kiekio gyvulinės kilmės maisto produktuose. Pramoniniu būdu auginant gyvūnus juose gali likti veterinarinių vaistų likučių, kurie jau pradėjo daryti neigiamą poveikį žmogaus ir gyvūnų sveikatai.

Palankiai vertinu savo kolegės A. Doyle pranešimą ir šiandien balsavau už jį. Svarbiausi dalykai − nuoseklesnis visų farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų likučių kontrolės metodas ir jų keliamos rizikos analizė. Manau, turime pakeisti, pataisyti ir suvienodinti maksimalių likučių ribų nustatymo teisinę sistemą. Pritariu pranešėjos požiūriui, kad taip galėtume užtikrinti tinkamą veterinarinių vaistų naudojimą ir jų prieinamumą, taip pat tai, kad prekyba gyvūninės kilmės maisto produktais vyktų tinkamai ir, svarbiausia, būtų pasiekta optimali visuomenės sveikatos apsauga.

– Pranešimas: Marie Panayotopoulos-Cassiotou (A6-0173/2008)

  Neena Gill (PSE). - Gerb. Pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes 18 metų dirbau kovodama su skurdu ir socialine atskirtimi; taigi aš ryžtingai palaikau 2010 m. paskelbimą Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Visiškai nepriimtina, kad 78 mln. žmonių Europoje iškilęs skurdo pavojus. Tai, kad šiais laikais daugelyje valstybių narių vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės negali prasimaitinti arba šiltai gyventi, sukrečia. Paskutiniai duomenys rodo, kad kai kuriose šalyse didėja atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių šeimų dėl nevienodo Europos ekonominės pažangos paskirstymo.

Tikiuosi, kad šiais metais Komisija sutelks dėmesį į regionus, kuriuose skurdas ir socialinė atskirtis yra didžiausi. Pvz., paskutiniame pranešime per JK 4 kanalą buvo pabrėžta, kad regionas, kuriam aš atstovauju, Vakarų Midlandsas, Britanijoje yra antras pagal aukščiausią skurdo lygį ir antras pagal žemiausią pragyvenimo lygį.

Taigi nors aš sveikinu šią iniciatyvą, nes ji padidins informuotumą apie skurdą ir socialinę atskirtį, esu nusivylusi, kad ji nepasiūlo jokių aiškių sprendimų dėl krypčių, kuriomis turi žengti valstybės narės, ir manau, kad jei šiais metais nebus pasinaudota kaip platforma siekiant pasistūmėti į priekį, tai tebus tik vienos kalbos, praleista galimybė iš tikrųjų ką nors pakeisti sprendžiant šią labai svarbią problemą.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, priėmėme išskirtinės svarbos pranešimą dėl kovos su skurdu ir socialine atskirtimi problemų. Šis dokumentas − Europos Sąjungos jautrumo socialiniams klausimams ir Europos socialinio modelio, kurį stipriname lygiagrečiai su veiksmais, skatinančiais spartesnį ekonomikos augimą ir rinkos ekonomikos veikimą, kūrimo pavyzdys.

Svarbu, kad pasiliktume tiek erdvės, kiek reikia atskirčiai ir skurdui, su kuriais susiduria vaikai, vyresnio amžiaus asmenys ir neįgalieji, kitaip sakant, tie, kurie nepajėgia išvengti šios situacijos, įveikti. Turėtume nepamiršti, kad skurdas auga zonose, ištiktose gamtinių nelaimių, taip pat jis yra kitokių situacijų, kurias šiuo metu matome, būtent, ženklaus maisto produktų ir energijos kainų didėjimo, padarinys. Esant tokiai padėčiai reikia papildomų veiksmų, kad būtų apribotas neigiamas šių veiksnių poveikis skurdžiausių socialinių ir profesinių grupių pajamoms.

  David Sumberg (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, palaikiau šį pranešimą, nes, savaime aišku, visi esame už motinystę ir obuolių pyragą. Nė vienas iš čia esančių nenori matyti didėjančio skurdo ar socialinės atskirties didėjimo. Taigi žodžiai geri, ir tam tikra prasme pakartoju savo kolegą kitoje šio Parlamento pusėje.

Klausimas, ką mes dėl to darysime? Ir šis klausimas skiriamas kiekvienai valstybių narių šalies vyriausybei. Mano paties šalies atveju kažką dėl to daryti turi Britanijos vyriausybė, kitur – kiekviena šalies vyriausybė, nes padėtis, ekonominės sąlygos ir socialinės sąlygos Europos Sąjungos šalyse skiriasi.

Šiandien mes Didžiojoje Britanijoje, galbūt ir kitose šalyse, susiduriame su realaus nuosmukio, realaus skurdo ir realios socialinės atskirties didėjimo grėsme, ir dabar mūsų Britanijos vyriausybė bei visų Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybės turi tai pripažinti ir atitinkamai veikti.

– Pranešimas: David Casa (A6-0231/2008)

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Naudodamasi proga – brangia man ir mano šaliai Slovakijai – noriu padėkoti visiems nariams, balsavusiems už Slovakijos įstojimą į euro zoną.

Džiaugiuosi, kad EP nariams iš Slovakijos, padedant mūsų kolegos Davido Casos suderintam pranešimui, pavyko įtikinti Europos Parlamentą, kad Slovakija tinka tapti sėkmingo „e“ klubo nare. Dabar Slovakija, ir visų pirma Slovakijos Respublikos vyriausybė, turi toliau vykdyti griežtas makroekonomines priemones ir tęsti ribojančią fiskalinę politiką, kad ir ateityje galėtų vykdyti Mastrichto kriterijus. Slovakijos įstojimas į euro zoną taip pat ženklas kitoms valstybėms narėms tęsti reformas ir vykdyti Mastrichto kriterijus.

Šiandien, naudodamasi teise pareikšti nuomonę, noriu padėkoti Slovakijos piliečiams, kurie 1989 m. rizikavo savo gyvybe padėdami sugriauti geležinę uždangą, ir tiems, kurie suprato reformų svarbą, net jei tai ne visada buvo lengva. Jų dėka Slovakijos žmonės šiandien gali kurti stiprią Slovakiją ir stiprią Europą.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Gerb. Pirmininke, nuoširdžiai sveikinu Slovakiją su įstojimu į euro zoną. Taip pat noriu padėkoti už atliktą darbą gerb. D. Casai, Parlamente turėjusiams nagrinėti argumentus, susijusius su Slovakijos valiutos vertės padidinimo pagrindimu, ir panašiai. Diskusijos parodė, kad daug kitų reikalavimų, kurie gali turėti įtakos ilgalaikiui bendrosios valiutos stabilumui, yra pagrįsti. Nors šiandien jie ir nėra kliūtis Slovakijai prisijungti, jie skatina siekti susitarimo dėl taisyklių pakeitimo. Nesutinku su tais, kurie per šiandienę diskusiją atmetė galimybę keisti Mastrichto kriterijus ateityje. Dar kartą norėčiau padėkoti vyriausybei, vadovaujamai M. Dzurindos, kuri prieš penkerius metus pradėjo būtinas reformas Slovakijoje. Jei ne jos, Slovakija šiandien nešvęstų savo ekonominės ir politinės sėkmės. Slovakai dabar rodo Čekijos Respublikai teisingą kelią.

  David Sumberg (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, norėčiau paaiškinti Parlamentui, kodėl susilaikiau dėl šios ypatingos rezoliucijos. Susilaikiau ne todėl, kad esu už bendrąją valiutą, kai kalbama apie mano šalį; iš tikrųjų aš esu visiškai prieš ją. Bendrosios valiutos įvedimas būtų katastrofa Britanijos politinei sistemai ir Britanijos ekonomikai.

Aš susilaikiau todėl, kad manau, jog tai yra išimtinai Slovakijos vyriausybės reikalas. Jei jie nusprendė, kad bendrosios valiutos įvedimas atitinka jų šalies interesus, tai yra jų šalies teisė; taigi jie priėmė atitinkamą savo sprendimą.

Tokie klausimai kaip šis rodo, kaip turėtų vystytis Europa. Ji turėtų vystytis šalims priimant sprendimus, kurie atitinka jų interesus, ir neteisinga plūsti Airijos žmones, kaip tai buvo daroma šiame Parlamente paskutinėmis valandomis. Airijos žmonės priėmė sprendimą atsižvelgdami į savo šalies interesus. Jų reikalas priimti tokį sprendimą, ir jų demokratinis balsavimas turėtų būti gerbiamas.

Winston Churchill sakė „Tikėkite žmonėmis“. Būtent tai ir turėtume daryti.

(Plojimai)

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, pirmiausia aš visiškai sutinku su tuo, ką dabar pasakė gerb. D. Sumberg. Aš tik turiu padėkoti Airijos žmonėms už tai, kad Europos Sąjungoje vėl buvo suteikta galimybė demokratijai.

Iškėliau šį klausimą, nes taip pat susilaikiau, nes mano partijos politika − nebalsuoti tais klausimais, į kuriuos nesame įsitraukę. Bet aš pats domėjausi pranešimu. 6 dalyje rekomenduojama „Slovakijos vyriausybei įkurti centrą, kuris stebėtų pasirinktų pagrindinių prekių kainas kas savaitę, siekdamas užkirsti kelią klaidingiems gandams apie kainų didėjimą“.

Ką gi, Jungtinėje Karalystėje mes matuojame infliaciją, ir mūsų infliacija veikiausiai išaugo iki 3,3 proc., kaip buvo paskelbta šį rytą. Tačiau jei jūs susitiksite su paprastais pirkėjais, gyvenančiais Daventryje arba Long Buckby, jie jums pasakys, kad benzino kaina išaugo žymiai labiau; maisto produktų kainos išaugo žymiai labiau; municipalinis mokestis išaugo žymiai labiau. Taigi aš stebiuosi statistikos kokybe.

8 ir 9 dalyse yra kitų problemų, bet visos jos paaiškina, kodėl labai gerai, kad Britanija nėra šio klubo nare. Vis dėlto, inkiu šiai šaliai geros kloties.

– Pranešimas: Gábor Harangozó (A6-0212/2008)

  Filip Kaczmarek (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, susilaikiau nuo balsavimo dėl G. Harangozó pranešimo. Vienas iš Europos sanglaudos politikos tikslų turėtų būti palaikyti solidarumo ir integracijos priemones. Mes turime palaikyti pažeidžiamas grupes ir bendruomenes kovojant su atskirtimi ir nelygybe. Tačiau tai neturėtų būti vertinama kaip kontrargumentas miesto zonų plėtrai, nes šie dalykai vienas kitam nekliudo. Teritorinis požiūris svarbus, bet, šiaip ar taip, jis nepaneigia veiksmingos sanglaudos politikos reikšmės.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, šiandien priimtas G. Harangozó pranešimas iškėlė nepaprastai svarbią problemą dėl sanglaudos politikos poveikio labiausiai pažeidžiamų bendruomenių ir grupių integracijai. Šis pranešime nedviprasmiškai pabrėžiama, kad reikia tęsti sanglaudos politiką mažiau išvystytuose, atsilikusiuose, pasižyminčiuose sudėtingomis ūkininkavimo sąlygomis ir silpna išvystyta ar pasenusia infrastruktūra rajonuose.

Ypatinga parama turėtų būti teikiama regionams ir rajonams, kuriems istoriškai būdingas atsilikęs vystymasis, kurių vietos gyventojai mažiau paruošę pasitikti sudėtingus rinkos ekonomikos iššūkius. Regionų išsivystymo lygio vidaus skirtumai labai dideli. Todėl reikia susidaryti faktinį mūsų regionų išsivystymo padėties vaizdą ir remtis juo kaip pagrindu siekiant rimtai imtis atskiriems regionams priklausančių sunkumų patiriančių rajonų problemų. Šiuo metu galime pasakyti, kad tai aktualu kalnų rajonams ir nemažai kaimo vietovių daliai. Mes turime sujungti tvaraus vystymosi procesą, kad nebūtų paliktos ar nesusidarytų silpniau išsivysčiusios teritorijos ar atsilikusios teritorijos.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, aš taip pat susilaikiau balsuojant dėl šio pranešimo. Norėčiau paaiškinti du ar tris dalykus, dėl ko taip padariau.

Pirmiausia, aš stengiausi tikėti, kad šios vietos įkūrėjai, dėdami pagrindą savo Europos Sąjungai, remiančiai laisvės bei judėjimo laisvės principus ir kt., būtų manę, kad išsami šiame pranešime išdėstyta politika būtų vienas iš išskirtinių dalykų, siūlomų kitais metais.

Antra, nesu įsitikinęs, kad tai turėtų būti daroma Europos lygiu – galbūt šalies lygiu, tačiau neabejotinai daugiausia vietos lygiu.

Galiausiai, norėčiau baigti pasakydamas, kad mano rinkimų apygarda Lesterio mieste yra pavyzdys, kaip gali būti vykdoma veikla vietose šioje srityje. Lesteris dėl įvairių priežasčių yra vienas iš didžiausiais skirtumais pasižyminčių miestų Jungtinėje Karalystėje – jame yra ir turtingų, ir vargšų, daugelio skirtingų tautybių žmonių – ir vis dėlto dėl individualios ir vietinės veiklos Lesteris yra parengęs vieną nuosekliausių sanglaudos ir, kaip jau sakėme, pažeidžiamų bendruomenių ir grupių integracijos strategijų. Tai – pavyzdys mums visiems, kad vietinė veikla yra geriausia, ir mane nerimina tai, kad kalbame apie tai ES lygiu.

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, mano pastabos atitinka kalbėjusiojo prieš mane mintis.

Mano pastabos taip pat taikomos M. Panayotopoulos-Cassiotou pranešimui dėl skurdo ir socialinės atskirties. Jei šiuos du pranešimus vertinsime kartu, jie aiškiai parodo Europos politikų mąstymo klaidą, būtent, kokia beiškiltų problema – atsakymas visada yra Europa.

Primygtinai raginu mus visus, iš tikrųjų susirūpinusius pažeidžiamų bendruomenių problemomis, pažvelgti į vietos bendruomenių priimamus sprendimus, o ne į kažkokio nuo šių problemų nutolusio eurokrato ar Europos Parlamento nario pasiūlymus.

Prašyčiau pažvelgti į puikų darbą, kurį atlieka, pvz., Socialinio teisingumo centras, įkurtas Londone mano rinkimų apygardoje ir vadovaujamas Iain Duncan-Smith ir jo puikios komandos, kurie kuria vietos bendruomenės organizacijų, kovojančių su skurdu ir socialine atskirtimi, sąjungą; šios organizacijos yra, pvz., Croydon Caribbean Credit Union arba Londono Bokso akademija, pritraukiančios nemažai pažeidžiamiausių žmonių visuomenėje.

Nors visos pranešime aptariamos problemos rimtos, turime atsiminti, kad sprendimai dažnai gali būti randami arčiau namų, ir todėl aš susilaikiau balsuodamas dėl G. Harangozó pranešimo.

– Pranešimas: Frithjof Schmidt (A6-0137/2008)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Gerb. Pirmininke, nėra jokios tikimybės, kad tvaraus vystymosi politika bus sėkminga, jei nebus įgyvendinama pasauliniu mastu. JT Tūkstantmečio deklaracijoje visos valstybės gali būti raginamos užtikrinti vystymosi politikos darną, bet išsivysčiusios šalys daro tik nedaug praktinių žingsnių šia linkme. Čia slypi su Europos Sąjungos duotu pasižadėjimu susijęs prieštaravimas, raginantis mus įvertinti mūsų Europos politikos krypčių, susijusių su vystymosi tikslais, poveikį. Dėl to dar vertingiau yra tai, kad mes didiname mūsų žuvininkystės politikos apribojimus besivystančių šalių naudai. Taip pat norėčiau paminėti medienos gamybą Vakarų Afrikoje, kurioje tik 5 proc. miškų valdomi tvariai. Žinoma, Komisijai svarbu finansiškai paremti šalių strateginių planų įgyvendinimo pradžią Afrikoje, bet mes taip pat sugebėsime užkirsti kelią atogrąžų miškų plėšimui, jei uždrausime importuoti į Europą medieną, nebent ji aiškiai būtų pažymėta ekologiniu ženklo. Tikiu, kad Komisija netrukus pateiks tokius pasiūlymus ir kad šis Parlamentas ir Taryba juos priims neieškodami jokių pasiteisinimų.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

– Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A6–0233/2008)

  Toomas Savi (ALDE), raštu. − Palaikau Lidia Joanna Geringer de Oedenberg pranešimus ir pritariu minčiai, kad tuo metu, kai Europos Sąjunga turi priimti svarbius politinius sprendimus, mes neturėtume pernelyg nuodugniai užsiimti techniniais klausimais. Nors man būtų įdomu išgirsti šio Parlamento narius, įnirtingai diskutuojančius dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių apšvietimo ir šviesos signalų įtaisų politinės reikšmės, aš visiškai pritariu tam, kad sprendžiant tokius klausimus būtų taikomas pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodas. Europos Sąjungai vėl atsidūrus aklavietėje mes turime visą mūsų dėmesį sutelkti į tai, kad būtų rastas būdas išsaugoti Lisabonos sutartį.

– Pranešimai: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A6-0233/2008 – A6-0235/2008)

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. − (SV) Balsavau prieš šį pranešimą, nes išsamus tokio pobūdžio reguliavimas neturėtų būti nagrinėjamas politiniu lygiu. Nėra reikalo kodifikuoti teisės aktų, kurie turėtų būti panaikinti perėjus prie reguliavimo taikant techninius standartus, parengtus techninių komitetų.

– Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A6-0234/2008)

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. – (SV) Balsavau prieš šį pranešimą, nes išsamus tokio pobūdžio techninis reguliavimas neturėtų būti nagrinėjamas šiuo lygiu. Tai turėtų spręsti techniniai komitetai priimdami techninius standartus (taip pat neturėtų būti kodifikuojami teisės aktai, kurie turėtų būti panaikinti priėmus techninius standartus).

– Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A6-0237/2008)

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. − (PL) Balsavau už L. J. Geringer de Oedenberg pranešimą dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos, nes manau, kad dėl jų atliekamo didžiulio vaidmens šiuolaikinės visuomenės gyvenime turėtų būti užtikrinta atitinkama jų teisinė apsauga, kuri suprantama kaip autorių teises reglamentuojančių taisyklių, pvz., nustatytų Berno konvencijoje dėl literatūros ir meno kūrinių, laikymasis. Teisinė apsauga turėtų būti taikoma tik tinkamos formos kompiuterių programoms. Esamoms koncepcijoms ir principams, kuriais grindžiamos IT programų atskiros sudedamosios dalys, tokia apsauga negali būti taikoma.

Žinoma, tokia apsauga negali būti taikoma matematinėms procedūroms, programavimo kalboms ir algoritmams. Ši apsauga turėtų būti teikiama fiziniams ir juridiniams asmenims pagal šalių autorių teises reglamentuojančius teisės aktus. Turėtų būti nustatyta, kad jei darbuotojai, atlikdami savo darbo pareigas, sudarė programą, darbdavys arba klientas turi teisę naudotis nuosavybės teisėmis, susijusiomis su šia programa (jei kitaip nenustatyta sutartyje).

– Pranešimas: Mariela Velichkova Baeva (A6-0194/2008)

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. − (RO) Balsavau už rezoliuciją dėl Rumunijos prisijungimo prie 1990 m. liepos 23 d. Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną, nes manau, kad būtina sumažinti mokesčių mokėtojams tenkančią mokesčių naštą.

Bulgarijai ir Rumunijai labai svarbu kiek galima greičiau prisijungti prie Arbitražo konvencijos ir kartu prie kitų valstybių narių, kuriose Arbitražo konvencija jau galioja. Dėl jų nedalyvavimo šioje sistemoje šiuo metu susidaro didelės išlaidos ekonomikai, be to, tai kliudo veikti Europos bendrajai rinkai.

Pagal Bulgarijos ir Rumunijos stojimo aktą Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija ir po konsultavimosi su Europos Parlamentu, turi nustatyti šios konvencijos taikymo pradžios datą. Norėčiau išreikšti savo susirūpinimą dėl Arbitražo konvencijos taikymo atgaline data nuo 2007 m. sausio 1 d. ir todėl palaikau pasiūlymą dėl to, kad įsigaliojimo data būtų kita diena po to, kai šis sprendimas paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

– Pranešimas: Agustín Díaz de Mera García Consuegra (A6-0207/2008)

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. – (SV) Nuosaikiųjų atstovai Europos Parlamente šiandien balsavo už Agustíno Díaz de Mera García Consuegros (PPE–DE, ES) pranešimą (A6-0207/2008) dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio.

Nusikalstamai veiklai peržengiant valstybių sienas, turi būti atitinkamai pritaikytos kovos su ja priemonės. Todėl mes remiame pamatinį sprendimą ir didesnį bendradarbiavimą, kad keitimasis informacija apie nuosprendžius tarp valstybių narių būtų supaprastintas ir taptų efektyvesnis.

Tačiau mes griežtai prieštaraujame straipsniui dėl naudojimosi duomenimis, atskleidžiančiais rasinę ar etninę kilmę, politinę nuomonę, religinius ar filosofinius įsitikinimus ir pan.

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Pasiūlymu dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo siekiama pagerinti teisminių institucijų bendradarbiavimą.

Svarbu užtikrinti, kad nuosprendžių registro išrašai būtų lengvai suprantami ir kad juose pateikiama informacija būtų tinkamai naudojama.

Todėl aš palaikau puikų kolegos A. Díaz de Mera pranešimą, taip pat pasiūlytus pakeitimus, susijusius su duomenų apsauga.

Gyvybiškai svarbu, kad renkant, tvarkant ir perduodant duomenis būtų taikomi visi duomenų apsaugos principai. Be to, duomenų apsaugos institucijos turėtų būti nuolat informuojamos apie keitimąsi asmens duomenimis pagal šį pamatinį sprendimą.

Taip pat svarbu, kad ši sistema veiktų efektyviai ir taip taptų naudinga nusikaltimų, ypač seksualinių, prevencijos ir kovos su jais priemone. Pvz., siekiant užtikrinti didesnę vaikų apsaugą, labai svarbu, kad mokyklos galėtų susipažinti su informacija apie savo darbuotojus arba galimus darbuotojus, jei jie turi teistumą dėl nusikaltimų prieš vaikus.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Tai, kad pavojingas nusikaltėlis gali pasislėpti už informacijos apie jo teistumą trūkumo, kad išvengtų teisingumo ar vykdytų nusikaltimus kitose valstybėse narėse, kelia pasipiktinimą. M. Fournireto atvejis − pribloškiantis ir skaudus to pavyzdys.

Tokiomis aplinkybėmis sudaryti sąlygas visų ir lengvai prieinamų nuosprendžių registrų, į kuriuos būtų įtraukti nuosprendžiai, paskelbti kitose valstybėse narėse, parengimui, atrodo, būtų pageidaujamas pagerinimas.

Tačiau ši pagirtina iniciatyva nukreipta ne tik prieš pedofilus, žmogžudžius ir ginkluotus plėšikus. Paprasčiausiai įtraukus frazę „baudžiamuoju nuosprendžiu skirtas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas“, ji taip pat apima tarpvalstybinį persekiojimą dėl tam tikrų pažiūrų. Mes pernelyg gerai žinome, kam tai gali būti pritaikyta šioje pamišusioje Europoje, atviroje nevaldomos imigracijos vėjams, nuolatos atgailaujančios už tai, kokia ji buvo, kokia yra ir kokia galėjo būti: patriotams, prisirišusiems prie savo tapatumo, didžiavimosi savo žmonėmis, savo tauta ir savo istorija; ar kas išdrįs garsiai paskelbti savo ketinimą juos ginti?

Taigi mes susilaikome, nes bijome, kad, be pagrįsto nusikaltamumo valdymo, šis tekstas leis visoje Sąjungoje taikyti įstatymus, kurie naikina laisvę ir daro tiek daug žalos demokratiniam mūsų šalių gyvenimui.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Informacijos iš piliečiams priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių registro perdavimas iš vienos valstybės į kitą turi būti vykdomas remiantis (dvišaliu) bendradarbiavimu, nustatytu dalyvaujančių šalių.

Ši iniciatyva mėginama pagerinti teisminių institucijų bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad į valstybių narių prašymus dėl kitos valstybės narės piliečio teistumo būtų atsakyta „tinkamai, visapusiškai ir išsamiai“.

Tačiau nesutinkame su pasiūlymu harmonizuoti įstatymus ir priimti bendras procedūras, būtent dėl įpareigojimo perduoti „visą informaciją dėl jos piliečiams priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių“, taip pat su procedūrų harmonizavimu – tuo labiau, kad nesant aiškių šių duomenų apsaugos garantijų šis pasiūlymas, mūsų nuomone, tamptų dar labiau abejotinu.

Mes pripažįstame, kad reikia mechanizmo, kuris leistų keistis informacija apie teistumus tarp skirtingų valstybių narių, tačiau tai turi būti daroma kiekvienu atveju atskirai ir remiantis bendradarbiavimo tarp minėtų valstybių sistema.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už A. Díaz de Mera García Consuegros pranešimą dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro. Išaugus judėjimui ES, svarbu, kad valstybės narės galėtų nuolat informuoti viena kitą apie ES piliečių, gyvenančių jų teritorijoje, kriminalinę praeitį. Vis dėlto turi būti taikomos apsaugos priemonės, ir aš pritariu bendram draudimui naudotis duomenimis, atskleidžiančiais rasinę ar etninę kilmę, politinę nuomonę, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę partijoje ar profesinėje sąjungoje, taip pat duomenimis apie sveikatą ir lytinį gyvenimą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Europos Sąjungoje, turinčioje atviras sienas, būtinas geras institucijų bendradarbiavimas, kad būtų galima toliau tinkamai kovoti su nusikalstamumu. Tikslas sukurti Europos interneto portalą, kuriame piliečiai ir verslininkai galėtų gauti informacijų apie savo teises baudžiamajame procese, tikrai prasmingas.

Elektroninio nuosprendžių registro, kuris supaprastintų tarpvalstybinį keitimąsi duomenimis iš nuosprendžių registrų, įsteigimas gali būti sveikintinas tik su sąlyga, kad bus deramai atsižvelgiama į duomenų apsaugos reikalavimus. Faktiškai daug kas priklausys ir nuo to, kaip bus tvarkomosi veikų, kurios vienoje valstybėje narėje laikomos nusikalstamomis, o kitose – ne, atvejais. Mano nuomone, šie klausimai iš anksto deramai išnagrinėti nebuvo, aš susilaikiau nuo balsavimo.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, balsavau už A. Díaz de Mera García Consuegra pranešimą. Labai svarbu pagerinti teisminių institucijų bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad į prašymus dėl su teistumais susijusios informacijos būtų atsakoma „tinkamai, visapusiškai ir išsamiai“.

Atviros sienos leidžia laisvai judėti ne tik doriems piliečiams, bet ir nusikaltėliams, kurie dažnai išvengia teisingumo rasdami prieglobstį kitose valstybėse, kuriose ir vėl nusikalsta. Tačiau dėl nepakankamo keitimosi informacija nėra pakankamai atsižvelgiama nei į jų galimybę vėl nusižengti, nei į tikrą pavojų, kurį jie kelia.

Ypač, kaip kiekvieną dieną pranešama laikraščiuose, veiksmingos keitimosi informacija sistemos nebuvimas naudingas seksualiniams nusikaltėliams ir kitiems labai pavojingiems asmenims, kurie taip pat pasinaudoja nustatytais ES dabartinių įgaliojimų apribojimais.

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. – (SV) Europos Parlamento pakeitimai pagerina teisės aktą, bet aš nenoriu balsuoti už jo įgyvendinimą. Taigi susilaikau nuo balsavimo.

– Pranešimas: Agustín Díaz de Mera García Consuegra (A6-0230/2008)

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Šiuo reglamentu siekiama užtikrinti aukštą euro apsaugos nuo padirbinėjimo lygį ir nustatyti priemones, būtinas euro apsaugai tikrinant euro banknotų ir monetų autentiškumą ir jų tinkamumą grąžinti į apyvartą.

Paskutiniais duomenimis, 2007 m. 561 000 iš apyvartos buvo išimta padirbtų euro banknotų ir 211 100 padirbtų monetų.

Dabar, kai Europos centrinis bankas ir Komisija nustatė galutines procedūras, skirtas atsekti padirbtus banknotus ir monetas, iškilo būtinybė pakeisti 2001 m. Reglamentą, nes įstaigos, susijusios su grynųjų pinigų platinimu visuomenei, turi priemones, kurių reikia tokiems tikrinimams atlikti.

Taip pat pritariu aiškiam kredito ir kitų atitinkamų įstaigų įpareigojimui tikrinti gautų euro banknotų ir monetų autentiškumą prieš juos grąžinant juos į apyvartą. Kartu, jei reikės, jos turės pritaikyti savo vidaus procedūras ir atnaujinti savo įrangą.

Taip pat svarbu, kad būtų užtikrintas eurų autentiškumas ir tose valstybėse narėse, kurios nepriklauso euro zonai, bet kuriose eurai naudojami kaip sandorių valiuta, net jei kontrolės metodai negali būti taikomi tokiu pat būdu; turi būti nustatytos specialios tikrinimo procedūros.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Iš Rytų Europos nuolat pasirodo puikios kokybės padirbtų banknotų. Galų gale Europos Sąjunga pati savaime pinigų klastotojams yra labai patraukli, nes žmonės nėra labai gerai susipažinę su naująja valiuta ir net pinigų išdavimo automatai neužtikrina apsaugos nuo apgaulės.

Euro apsaugos nuo padirbinėjimo gerinimas − sveikintinas reiškinys, todėl balsavau už A. Díaz de Mera García Consuegros pranešimą. Nuolat dirbti didinant euro saugumą − vienas dalykas, tačiau tai neduos naudos, jei žmonės ir toliau per mažai žinos apie euro saugumo savybes. Taigi Europos centrinis bankas ir valstybės narės turi labiau stengtis ir didinti informuotumą. Be to, turime pasirūpinti tuo, kad visoje ES profesionalūs pinigų padirbinėtojai galėtų būti greitai pagauti. Panaikinus vidaus sienas nuolatinis išlaidų policijos tarnyboms mažinimas duoda neigiamų rezultatų, ir ne tik šioje srityje.

– Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A6-0211/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiuo Tarybos sprendimo projektu, parengtu remiantis Teisingumo Teismo prašymu, ketinama papildyti Teisingumo Teismo procedūros reglamentą, siekiant nustatyti peržiūros procedūrai taikytinas kalbų vartojimo taisykles pagal Teisingumo Teismo statuto 64 straipsnį.

Procedūra, leidžianti Teisingumo Teismui peržiūrėti Pirmosios instancijos sprendimus, kaip numatyta EB sutarties 225 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir EURATOM sutarties 140a straipsnio 2 ir 3 dalyse, gali būti taikoma, jei pastarasis teismas priėmė sprendimus pagal apeliacinius skundus dėl teisėjų kolegijų priimtų sprendimų.

Pagal Statutą Teisingumo Teismas gali atlikti peržiūrą ir tais atvejais, kai klausimai, perduoti dėl preliminaraus nutarimo, priklauso Pirmosios instancijos teismo jurisdikcijai. Nors toks atvejis dar nepasitaikė, Teisingumo Teismas vis dėlto mano, kad jo Procedūros reglamentas turėtų būti pakeistas, kad būtų leista taikyti jo kalbų vartojimo taisykles naujai peržiūros procedūrai.

Reglamentas numato, kad procedūra turi būti atlikta konkretaus sprendimo (t. y. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo), kuris peržiūrimas, kalba; manome, tai teisinga.

– Pranešimas: Caroline Jackson (A6-0162/2008)

  Jan Andersson, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. – (SV) Mes nusprendėme visiškai palaikyti kompromisą, pasiektą tarp Europos Parlamento ir Ministrų tarybos. Kompromisas reiškia, kad bus įgyvendinami privalomi perdirbimo tikslai; tai – labai teigiamas dalykas. Vis dėlto mes būtume pageidavę tikslesnio šalutinių produktų apibrėžimo ir net aukštesnių perdirbimo tikslų.

  Liam Aylward (UEN), raštu. − Visų atliekų politikos krypčių siekis yra sumažinti neigiamą atliekų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Nepaprastai svarbu nutraukti ryšį tarp atliekų ir mūsų augančių ekonomikų. Mes kasmet pagaminame 1,3 mlrd. tonų atliekų, iš jų apie 40 mln. tonų yra pavojingos atliekos.

Šiuo ES teisės aktu siekiama mums padėti tapti labiau „atliekas perdirbančia visuomene“. Parlamentas primygtinai reikalavo nustatyti pakartotinio atliekų naudojimo ir perdirbimo tikslus. Šie tikslai ambicingi. Iki 2020 m. valstybėse narėse mažiausiai 50 proc. namų ūkių atliekų turi būti paruošiamos pakartotinai naudoti ir perdirbti.

Mes turime sumažinti išvežamų į sąvartynus ir sudeginamų atliekų kiekius. Atliekų hierarchijos sistema, kaip prioritetų eiliškumo sąrašas, verčia įstatymų leidėjus atliekų prevencijos ir tvarkymo politikoje pirmenybę teikti atliekų prevencijai, toliau – pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ir galiausiai – šalinimui. Tik deginimas, atitinkantis aukštus energijos vartojimo efektyvumo standartus, gali būti laikomas naudojimo operacija.

Mažinant atliekų kiekį, jas naudojant ir perdirbant turime bendradarbiauti su gyventojais, gamintojais ir vartotojais. Bendrijos ir vietos valdžios institucijų suprojektuoti atliekų perdirbimo įrenginiai turi būti įrengti tinkamose vietose, kad kad būtų užtikrintas kuo veiksmingesnis jų panaudojimas.

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Gerb. Pirmininke, pritariu pranešėjai, kad kai kuriose šalyse, ypač tose, kuriose ką tik pradėta atsisakyti atliekų išmetimo, energijos gavimas iš atliekų gali tapti vyraujančiu ir varžyti investicijas į kitus procesus, pvz., perdirbimą ir pakartotinį naudojimą.

Lenkija šiuo metu perdirba mažiausią atliekų kiekį visoje ES – tik 4 proc. Mažojoje Lenkijoje (Małopolska) perdirbama 7 proc. atliekų. Taip pat esama planų statyti deginimo įrenginius, kuriuose per metus būtų perdirbama 250 000 tonų atliekų – daugiau, nei pagaminama regione. Tam, kad deginimo įrenginiai dirbtų efektyviai, jie turi būti pakankamai apkraunami. Taigi projektas, finansuojamas Europos Komisijos, sugriaus visą entuziazmą rūšiuoti atliekas, nes visos jos bus sudeginamos.

Manoma, kad į Lenkiją reguliariai patenka dešimtys tūkstančių tonų neteisėtai importuojamų komunalinių atliekų, alavo folijos, metalo laužo, panaudotų padangų ir baterijų. Pasirinktame mūsų vakarinės sienos pietų sektoriuje nuo šių metų sausio mėn. buvo sulaikyta 16 krovinių, vežusių iš viso 40 t atliekų. Kai kurių pasienių rajonų vietos valdžios institucijos turėjo padidinti savo biudžetą 30 proc., kad išvalytų neteisėtus sąvartynus.

Aš prašau kuo greičiau imtis konkrečių žingsnių, kad būtų sustabdyta tokia praktika. Nesibaigiantis atliekų rūšiavimo ar panaudojimo metodų reguliavimas neduoda jokios naudos, kol įmonėms pigiau išmesti šiukšles kaimyninės valstybės laukuose.

  Konstantinos Droutsas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Kompromisinis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pasiūlymas dėl atliekų tvarkymo − esminis posūkis didžiulių, paslėptų finansinių interesų, susijusius su šiukšlių ir atliekų tvarkymu, požiūriu.

Pasiūlyta direktyva nepadėtų sumažinti bendro atliekų kiekio. Jos tikslai ir priemonės sąmoningai suformuluoti miglotai. Joje, atsižvelgiant ne į aplinkos ir visuomenės sveikatos, o į išlaidų ir efektyvumo bei konkurencijos interesus, išskiriamos gamybos atliekos ir apsiribojama tam tikromis komunalinių atliekų rūšimis.

Vienas bendro atsitraukimo pavyzdžių − susilpninta hierarchinė struktūra, pagal kurią pirmenybė turi būti teikiama perdirbimui, o ne naudojimui energijai iš atliekų gauti. Kitas pavyzdys – laikyti mišrių atliekų deginimą naudojimu energijai iš atliekų gauti kitais, nei jau apibrėžti, pvz., biologinių dujų gamybos, atvejais.

Nuodingos ir kitos pavojingos medžiagos, išmetamos į orą, prasiskverbia į dirvožemį ir gruntinius vandenis, kenkia maistinėms medžiagoms bei tiesiogiai veikia atliekų tvarkymo sektoriaus darbuotojų ir visų gyventojų sveikatą.

Būtina mažinti atliekų kiekį, taip pat planuoti jų tvarkymą ir tinkamai organizuoti jų vežimą. Regioniniai ir vietos valdžios organai turi prisiimti atsakomybę už atliekų rūšiavimą ir nuodingų ir kitų pavojingų medžiagų (pesticidų ir kt.) atskyrimą ir kiek galima didesnį perdirbimą. Mišrios atliekos neturi būti deginamos. Sąvartynai turi būti atnaujinti ir užtikrintas saugus galutinis likučių pašalinimas.

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už C. Jackson antrajam svarstymui pateiktą rekomendaciją dėl Pagrindų direktyvos dėl atliekų persvarstymo, nes manau, kad šis pasiūlymas padės sumažinti atliekų tvarkymo poveikį aplinkai ir socialinį bei ekonominį poveikį, nes visoje Europos Sąjungoje prioritetai turės būti teikiami atliekų kiekio mažinimui, atliekų prevencijai, pakartotinis naudojimui ir perdirbimui.

Balsavau už 82 pakeitimą, nes pritariu tam, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą Europos atliekų prevencijos politiką, visoms valstybėms narėms turi būti nustatyti ambicingesni atliekų perdirbimo tikslai.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiame antrajame svarstyme Europos Parlamentas primygtinai reikalauja, kad Taryba priimtų pakeitimus, kurie jau buvo priimti pirmajame svarstyme.

Pagrindiniai pakeitimai buvo susiję su atliekų perdirbimo ir atliekų prevencijos tikslų bei penkių etapų atliekų hierarchijos, kaip bendros taisyklės, nustatymu.

Taryba pašalino visas nuorodas į tikslus, bet pranešėja atstatė Parlamento pakeitimus pakeista forma. Pranešėjos nuomone, būtų neteisinga nepasinaudoti galimybe užtikrinti, kad ši direktyva būtų daugiau, nei vien apibrėžimų rinkinys. Turėtų būti užtikrintas aiškus Direktyvos ir Teminėje atliekų prevencijos ir perdirbimo strategijoje nustatytų siekių, susijusių su prevencija ir perdirbimu, ryšys.

Vienas iš svarbių Direktyvos tikslų yra aiškiai atskirti naudojimo ir šalinimo sąvokas, nes Teisingumo Teismo sprendimai šiuo klausimu kelia abejonių.

Be kokiu atveju mes manome, kad prioritetai turi būti atliekų kiekio mažinimas, perdirbimas ir naudojimas. Vis dėlto laikyti deginimą naudojimo operacija, taigi labai pelninga pramonės šaka, tikrai labai abejotina. Kyla klausimas, kas tokiu atveju ketina mažinti atliekų gamybą ir didinti perdirbimą bei naudojimą?

  Ambroise Guellec (PPE-DE), raštu. – (FR) Remiantis OECD duomenimis, nuo dabar iki 2020 m. pagaminsime 45 proc. daugiau atliekų, nei 1995 m. Todėl Europos Sąjunga turi skubiai nustatyti naują atliekų tvarkymo strategiją, pripažįstančią, kad visų rūšių atliekos būtų laikomos ne tik taršos, kuri turi būti mažinama, šaltiniu, bet ir potencialiais ištekliais, kurie turi būti panaudoti.

Šiandienos plenariniame posėdyje priimtas kompromisas padės nukreipti dėmesį į prevenciją ir perdirbimą – siekiant nuo dabar iki 2012 m. stabilizuoti išmetamų atliekų kiekį ir iki 2020 m. įgyvendinti tikslą, pagal kurį mažiausiai 50 proc. namų ūkių atliekų ir mažiausiai 70 proc. nepavojingų statybos ir griovimo atliekų būtų paruošiamos perdirbti, taip pat iki 2015 m. sukurti atskiras surinkimo sistemas bent jau popieriui, metalui, plastikui ir stiklui, ir griežčiau tvarkyti pavojingas atliekas, visų pirma jas atskirai surenkant ir užtikrinant jų atsekamumą. Taip pat turės būti organizuotas alyvų atliekų surinkimas, be to, atskirtos deginimo operacijos, kurių metu galutinai šalinamos atliekos, nuo tų, kurių metu atliekos naudojamos energijai gauti. Taigi, taikant energetinio naudingumo formulę, perdirbimo įrenginiams bus priskiriami tik aukštą naudingumo koeficientą turintys komunalinių atliekų deginimo įrenginiai.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Antrasis Pagrindų direktyvos dėl atliekų svarstymas nereikalingas. ES turėtų nustatyti tvirtus atliekų kiekio mažinimo tikslus, o ne pateikti neprivalomus siekius kažkokiai tolimai ateities datai. Mano frakcijos pakeitimai būtų sugriežtinę teisės aktą, ir belieka apgailestauti, kad jie buvo atmesti.

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. − (CS) Į ateitį žvelgiantys politikai beveik visose pasaulio šalyse daug metų stebi laviną primenantį atliekų kiekio didėjimą. Vienas tinkamų sprendimų siekiant stabdyti šią pražūtingą tendenciją − teisės aktai, nustatantys aukštą atskirų medžiagų, kurias privaloma perdirbti, procentinę dalį. Deja, net kai atliekos rūšiuojamos, vis dar nuolat auga medžiagų, kurios bendrai vadinamos „mišriomis atliekomis“, kiekis.

Sveikinu gerb. C. Jackson pastangas pranešime pateikti teisingą ir pagrįstą sprendimą. Nors kai kurie iš pakeitimuose pateiktų pasiūlymų yra įdomūs ir mes juos palaikysime, negaliu pritarti tam, kad atliekų deginimas būtų laikomas energijos naudojimu, prilygstančiu tvariems energijos šaltiniams.

Todėl, nors pranešimas turi tam tikrų teigiamų pusių, nei aš, nei GUE/NGL frakcijos dauguma už jį balsuoti negalime. Negalime palaikyti tokio komunalinių atliekų deginimo įrenginių perklasifikavimo, kuris prilygintų juos su ekologiškai švariems energijos šaltiniams.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Gerb. Pirmininke, aš dėl daugelio priežasčių palaikiau kompromisą, kurį derybomis pasiekė mano kolegė C. Jackson, ir noriu padėkoti jai už labai svarbų darbą, kurį ji atliko. Mes turėjome rimtą pagrindą būti patenkintais šiuo rezultatu, nes vis daugiau atliekų patenka į sąvartynus. Labai gaila, kad tai vyksta tokiu metu, kai Europa suvokia išteklių ir žaliavų politikos svarbą. Vidutiniškai tik mažiau nei trečdalis namų ūkių atliekų Europoje yra pakartotinai panaudojamos arba kompostuojamos. Maždaug pusė jų išmetamos ir tik mažiau nei penktadalis sudeginamos. Kai kuriose valstybėse narėse į sąvartynus patenka 90 proc. namų ūkių atliekų.

Mes turime nustatyti kiekybinius atliekų perdirbimo tikslus ir kartu susitelkti į atliekų prevencijos svarbą. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad mes turime drastiškai pagerinti energijos naudojimo būdus. Mums jau seniai laikas atsisakyti klaidingos logikos, kuri sako, kad atliekų naudojimas negali būti vystomas, nes dėl to susidarytų daugiau atliekų. Kadangi, kaip rodo praktika, kaip tik dėl tokios logikos auga atliekų sąvartynų skaičius, jau įrodytas jos nepagrįstumas.

Todėl turiu prisipažinti, kad palaikiau Tarybos poziciją dėl atliekų hierarchijos ir gyniau jos pagrindinį principą. Tai būtų užttikrinę lankstesnę atliekų politiką, kuri atsižvelgtų į aplinkybes. Šiuo pagrindiniu principu aš taip pat rėmiausi savo pakeitimo pasiūlyme, ir dėkoju gerb. C. Jackson už visokeriopą palaikymą per visą procesą.

Todėl esu dėkinga gerb. C. Jackson, kuri pasirodė esanti šiek tiek racionalesnė, negu galima būtų spręsti atsižvelgiant į paskutinius rezultatus. Ji suprato, kad energija, gaminama atliekų tvarkymo įrenginių, yra tiktai dalinis atsakymas į Europos Sąjungos energijos stygių, ir jautėsi priversta pasakyti, kad kai kuriose valstybėse narėse energijos naudojimas laikomas grėsme perdirbimui.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu Caroline Jackson pranešimui dėl Pagrindų direktyvos dėl atliekų persvarstymo. Siekdama atitinkamai prisidėti prie mūsų klimato kaitos tikslų, ES turi atnaujinti savo įsipareigojimą mažinti atliekų kiekį ir jas perdirbti. Mes padarytume didelę pažangą šia kryptimi nustatydami privalomus tikslus, pagal kuriuos iki 2020 m. mažiausiai 50 proc. namų ūkių atliekų ir mažiausiai 70 proc. statybos ir griovimo atliekų būtų paruošiamos pakartotinai naudoti ir perdirbti. Šis požiūris atspindėjo mano balsavime.

  Rovana Plumb (PSE), raštu. − (RO) Šios direktyvos persvarstymo tikslas − sukurti darnų ir nuoseklų teisės aktą, suderintą su Atliekų pervencijos ir perdirbimo strategija, kad Europa taptų „atliekas perdirbančia visuomene“, kuri kuo veiksmingiau naudotų atliekas kaip išteklius.

Joje nustatoma:

• tokia penkių etapų atliekų hierarchija: prevencija, pakartotinis naudojimas, perdirbimas, kitas naudojimas, pvz., naudojimas energijai gauti; šalinimas (įskaitant saugojimą);

• atliekų prevencijos priemonės ir planai;

• privalomi komunalinių atliekų, taip pat statybos ir griovimo atliekų perdirbimo tikslai;

• didesnė gamintojų prievolė viešai teikti informaciją apie produktų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo galimybes;

Veiksmais, kurių turėtų būti imtasi valstybėse narėse, siekiant įgyvendinti visus aukščiau minėtus tikslus, turi būti skatinama modernizacija ir naujų atliekų perdirbimo įrenginių, leidžiančių pakartotinai jas naudoti, t. y. „žaliosios pramonės“, kūrimas.

Balsavau už Pagrindų direktyvos dėl atliekų persvarstymą, nes visomis šiomis priemonėmis būtų prisidėta prie naujų darbo vietų kūrimo, saugesnio ir tvaresnio atliekų tvarkymo, protingo šalių išteklių naudojimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos (neįtrauktų į ETS sistemą sektorių plėtros).

  Bogusław Sonik (PPE-DE), raštu. − (PL) Palaikau Caroline Jackson pranešimą, nes naujoje direktyvoje numatomas pagrindas „atliekas perdirbančios visuomenės“ kūrimui. Europa užsibrėžė kelis labai ambicingus tikslus. Tačiau ar nėra jie pernelyg ambicingi ir ar sugebės valstybės narės, ypač naujosios, vykdyti griežtus reikalavimus? Norėčiau jus informuoti, kad naujosioms valstybėms narėms jau dabar sunku laikytis Bendrijos komunalinių atliekų tvarkymo standartų.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad senosios valstybės narės turėjo žymiai daugiau laiko pritaikyti savo atliekų tvarkymo sistemas griežtiems reikalavimams, o naujosios verčiamos daug greičiau įdiegti teisinius mechanizmus ir sukurti reikalingą infrastruktūrą. Pasiūlymas dėl naujos direktyvos dėl atliekų daugelyje Europos šalių kelia nemažai ginčų, nes jos įgyvendinimas turės rimtų padarinių ekonomikai.

Nemanau, kad mus turėtų stebinti tai, kad buvo taip sunku pasiekti kompromisą su Taryba. Per vakarykštes diskusijas daug EP narių pareiškė, kad jie nėra patenkinti šiuo kompromisu dėl direktyvos. Vis dėlto nuogąstauju, kad dar griežtesnių reikalavimų įvedimas galėtų sukelti problemų dėl šio teisės akto įgyvendinimo. Naujoji direktyva dėl atliekų privers šalis, kuriose komunalinių atliekų tvarkymą buvo apleistas, imtis ryžtingų veiksmų. Šios šalys bus priverstos įdiegti teisinius ir ekonominius mechanizmus, kurie skatintų, o ne apsunkintų ekonomiką. Naujoji direktyva turėtų būti stimulas vystant naujus būdus darbo vietoms kurti.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Žaliųjų frakcija ir Europos laisvasis aljansas palaikė apie 30 kompromisinių pakeitimų, tačiau taip pat pateikė ambicingesnių pakeitimų, kuriais stengiamasi sugriežtinti nuostatas dėl pavojingų atliekų, biologinių atliekų tvarkymo, „atliekų statuso pabaigos“ ir šalutinių produktų koncepcijos bei atliekų, kurios nustojo būti atliekomis.

Mes nepritariame požiūriui, kad namų ūkių atliekų deginimo įrenginiai remiantis energetiniu naudingumu galėtų būti laikomi naudojimo įrenginiais. Galiausiai priimtas tekstas nenustato jokio teisiškai privalomo atliekų kiekio mažinimo tikslo. Pasiūlymas finansuoti atliekų prevencijos priemonių tyrimą šiuo atžvilgiu visiškai nepakankamas.

Gali būti nustatyti 50 proc. ir 70 proc. atliekų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo tikslai ir gali būti aiškiai reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi teisėkūros priemonių, tačiau tikslai patys savaime nėra teisiškai privalomi. Negalima paneigti, kad tai praleista galimybė. Mano rinkimų apygardoje šios persvarstytos Pagrindų direktyvos keliamas pavojus yra tas, kad kai kas galėjo pasinaudoti „silpnesniais“ Europos standartais, kad iš dalies sumenkintų pastangas, kurias mes jau dedame. Flandrija panaši į šios srities pasaulio čempionę; mes pagrįstai pirmaujame. Tačiau ši persvarstyta Pagrindų direktyva nėra tikras stimulas mums tvarkytis dar geriau. Tai gėda.

  Marianne Thyssen (PPE-DE), raštu. – (NL) Gerb. Pirmininke, Belgija daugelį metų „diktavo madas“ atliekų politikos srityje, taigi aš asmeniškai pirmenybę būčiau teikęs gerokai ambicingesniam tekstui. Vis dėlto manau, kad susitarimas, kurį pavyko C. Jackson sudaryti su Tarybai pirmininkaujančia Slovėnija, parodo puikius jos derybų įgūdžius ir sugebėjimą pasiekti kompromisą. Pirmą kartą įvedama Europos atliekų hierarchija. Be to, didelė pažanga daroma namų ūkių atliekų prevencijos, perdirbimo ir atskiro surinkimo srityse.

Spekuliuoti dėl trečiojo svarstymo ir vėl statyti į pavojų esamą susitarimą yra, mano nuomone, pernelyg rizikinga. Kadangi svarbiausias dalykas yra tai, kad Direktyva iš tikrųjų pateikta svarstyti, aš balsavau už susitarimą.

– Pranešimas: Anne Laperrouze (A6-0192/2008)

  Konstantinos Droutsas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Stambusis verslas ir pramonės šakos, nesulaikomai teršiantys upes, ežerus ir gruntinius vandenis neapdorotomis nuodingomis atliekomis, nėra už tai traukiami atsakomybėn. Jos negali būti pažabotos įstatymais, kurie iš esmės leidžia įmonėms teršti ir sumokėti nedideles baudas (jei ir kai teisės pažeidimas atskleidžiamas), ir gauna didžiulius pelnus visuomenės sveikatos ir aplinkos sąskaita.

ES ir valdžios institucijos tai žino, bet yra atsitvėrusios nuo šios problemos tylos siena. Esant didesnių pelnų perspektyvai, jos kelia pavojų darbuotojų gyvybėms, apsimesdamos „konkurencingomis“, tačiau reikalauja iš jų finansuoti apsaugos nuo taršos priemones per mokesčius.

Vandens tarša šešiavalenčiu chromu Asopos upės baseino rajone dėl nekontroliuojamos pramonės veiklos išryškina esminius įstatymų, kuriuose apsiribojama viršutinės chromo kiekio ribinės vertės nustatymu ir nenumatoma jokių atsargumo priemonių dėl tokio akivaizdžiai pavojingo kancerogeno, trūkumus.

ES pasiūlytos priemonės, net jei jomis ribojami pavojingų medžiagų kiekiai, yra neveiksmingos nesant efektyvios kontrolės ir atgrasinančių nuo teršimo priemonių, kurios turėtų įtakos pramonės pelnui. Tiktai darbuotojų kova prieš plutokratijos pelnus gali apsaugoti neatimamą teisę į sveikatą ir gyvenimą.

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už A. Laperrouze antrajam svarstymui pateiktą rekomendaciją dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, nes gera paviršinio vandens cheminė būklė Europos Sąjungoje − būtina sąlyga siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką.

Ši Direktyva priimtina, nes joje nustatomos tam tikrų sveikatai žalingų teršalų koncentracijos vandenyje ribos, taip pat kaip patikslinami tolesni valstybių narių įpareigojimai dėl tarpvalstybinės taršos.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Priimti pakeitimai šiek tiek pagerina Tarybos pasiūlymą. Šios Direktyvos svarstymo pagrindas − poreikis priimti direktyvą, nustatančią Bendrijos veiklos vandens politikos srityje sistemą, tačiau ji apima ir aspektus, su kuriais mes nesutinkame. Vienas jų, pvz., susijęs su „teršėjas moka“ principu, kuris kaip tik gali būti naudingas apsaugant tuos, kas turi pinigų sumokėti už teršimą. Viskas, ką jie turės padaryti, tai sumokėti ir paskui kurti valymo pramonės šakas, kad galėtų toliau tęsti pelningą verslą lėšomis, gautomis iš taršos, kurią jiems buvo leista daryti, galbūt sunaikinant upes, miškus ir kt.

Manome, kad labai svarbu veikti taršos prevencijos srityje. Vis dėlto žinome, kad Pagrindų direktyvos 16 straipsnyje nurodomi įpareigojimai Komisijai rengti pasiūlymus, įskaitant konkrečias priemones, skirtas kovoti su atskirų teršalų ar teršalų grupių keliama vandens tarša, kuri kelia didelį pavojų vandens aplinkai ar per ją persiduoda; sudaryti prioritetinių medžiagų, įskaitant prioritetinių pavojingų medžiagų, sąrašą ir nustatyti paviršinio vandens, nuosėdų ar biotos aplinkos kokybės standartus, išreikštus kaip didžiausia leistina prioritetinių medžiagų koncentracija.

Taip pat žinome, kad Taryba nepateisino Europos Parlamento lūkesčių dėl kai kurių prioritetinių medžiagų perklasifikavimo į prioritetines pavojingas medžiagas ir kitais svarbiais klausimais. Taigi susilaikome.

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už šį tekstą, nustatantį aplinkos kokybės standartus prioritetinėms medžiagoms ir tam tikriems kitiems teršalams, kad būtų užtikrinta aukšto lygio vandens aplinkos apsauga.

Aplinkos kokybės standartai bus taikomi iš viso 33 upėse, ežeruose ir pakrančių vandenyse randamiems teršalams (daugiausia pesticidams ir sunkiesiems metalams). Šios medžiagos ne tik kelia grėsmę ekosistemų išlikimui, bet ir – per maisto grandinę –pavojų žmonių sveikatai. Kompromisas, kuriam ką tik buvo tik pritarta, leis valstybėms narėms „padaryti pažangą“, kad jos iki 2018 m. įvykdytų šiuos standartus.

Komisija kuo greičiau turėtų priimti sprendimą dėl to, ar naujos medžiagos turi būti klasifikuojamos kaip prioritetinės, ar kaip prioritetinės pavojingos medžiagos.

Arti taršos šaltinių įvykdyti aplinkos kokybės standartus užtruks ilgiau. Teršalų koncentracija tokiose mišriose zonose gali viršyti nustatytas ribas. Turime pasirūpinti būtinomis apsaugos priemonėmis, kad valstybės narės, nustatančios mišrias zonas, galėtų turėti geriausią vandens valymo techniką.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Kaip tik kai kalbama apie vandenį, mūsų skystąjį auksą, svarbiausias dalykas galvojant apie ateitį − išsaugoti jo kokybę ir nesusilpninti mūsų pastangų jam apsaugoti. Jei iš tikrųjų paaiškės, kad vandens kokybė naujosiose valstybėse narėse yra prastesnė ir kad yra problemų, susijusių su valstybėmis, kurios nėra ES narės, mes čia, Parlamente, turėsime intensyviau ieškoti sprendimų, ypač dėl nelegalaus atliekų išmetimo nutraukimo ir nuotekų tvarkymo. Kadangi žemės ūkyje intensyviai naudojant trąšas gali būti teršiamas vanduo, tai turėtų mus paskatinti pataisyti žemės ūkio skatinimo priemones taip, kad būtų labiau skatinami tradiciniai ir aplinkai nekenkiantys auginimo metodai, pvz., tokie, kokius taiko ekologine žemdirbyste užsiimantys ūkininkai.

Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad jame numatytos priemonės padės užtikrinti geresnę vandens kokybės kontrolę.

  Rovana Plumb (PSE), raštu. − (RO) Pagrindiniai šios direktyvos elementai yra:

– aplinkos kokybės standartų (AKS) prioritetinėms medžiagoms ir prioritetinėms pavojingoms medžiagoms nustatymas;

– mišrių zonų, kuriose teršalų koncentracija gali viršyti atitinkamus AKS, koncepcijos įvedimas

– sudarymas visų prioritetinių medžiagų ir prioritetinių pavojingų medžiagų išmetimo, išleidimo ir nuotėkių sąrašo, padėsiančio kontroliuoti, kaip įgyvendinami Vandenų pagrindų direktyvos tikslai atinkamuose taršos šaltinių taškuose, taip pat įvertinti principo „teršėjas moka“ įgyvendinimo poveikį;

– nuostatų dėl tarpvalstybinės taršos įvedimas. Jomis remiantis, valstybė narė atleidžiama nuo išimtinės atsakomybės tuo atveju, jei gali įrodyti, kad AKS buvo viršyti dėl tarpvalstybinės taršos, tačiau reikalaujama, kad ji imtųsi bendrų veiksmų.

Balsavau už aplinkos kokybės standartus vandens politikos srityje, nes nuostatų dėl tarpvalstybinės taršos įvedimas yra sveikintinas dalykas, ypač Rumunijos atveju, turint omeny, kad turime sienas su šalimis, kurios nepriklauso ES ir neprivalo laikytis Bendrijos lygiu nustatytų standartų.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, balsavau už A. Laperrouze pranešimą. Mes tikrai turime sustiprinti Europos strategiją ir veiklą, susijusią su vandens apsauga. Manau, būtinos konkrečios priemonės, skirtos kovai su atskirų teršalų ar teršalų grupių keliama vandens tarša, labai pavojinga vandens aplinkai. Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti aukšto lygio apsaugą nuo tokių prioritetinių medžiagų (ir kai kurių kitų teršalų) keliamo pavojaus vandens aplinkai ir todėl nustatomi tam tikri aplinkos kokybės standartai. Pritariu įvairioms priemonėms dėl standartų ir biologinių rūšių apsaugos. Taip pat sveikinu pranešėją su metodu, kuriuo ji naudojosi spręsdama ši klausimą, kuris daugeliu atžvilgiu yra techninis ir sudėtingas.

– Pranešimas: Rodi Kratsa-Tsagaropoulou (A6-0178/2008)

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už R. Kratsa-Tsagaropoulou pranešimą ir ypač palankiai vertinu tai, kad sustiprinamas Europos jūrų saugumo agentūros vaidmuo. Europos jūrų saugumo agentūra buvo įsteigta po keleto sunkių nelaimingų atsitikimų jūroje ir atlieka svarbų vaidmenį siekdama, kad ateityje tokių atvejų būtų mažiau. Teisinga išplėsti Europos jūrų saugumo agentūros teises tinkamo jūrininkų rengimo srityje.

  Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) Po neseniai įvykusių laivų „Erika“ ir „Prestige“ avarijų paaiškėjo, kad žmogaus klaida − svarbus jūrų saugumo aspektas. Taigi būtina gerai parengti įgulas.

Dėl to norėčiau paminėti du, mano manymu, esminius aspektus.

Pirmasis susijęs su pačia Europos požiūrio logika: atsisakymas kokiu nors būdu skatinti bet kokį jūrininkų iš valstybių narių komplektavimą. Iš tikrųjų, užuot teikus pirmenybę Bendrijai, kaip visose kitose ekonominėse ir socialinėse srityse, yra skatintinamas ne Europos Bendrijos jūrininkų įgulų komplektavimas. Toks sąmoningai antinacionalinis požiūris gali tiktai padidinti esamą kompetentingų jūreivių Europos Sąjungoje stygių ir dar sumažinti menką susidomėjimą šia sudėtinga ir pavojinga profesija. Tokia padėtis palanki nekvalifikuotai, pigiai darbo jėgai iš Azijos.

Antra, mes turime kuo geriau apsaugoti patys save mokymo kokybės, jo priežiūros ir profesinio parengimo pažymėjimų išdavimo požiūriu. Užuot pripažinę ne EB standartais pagrįstas kvalifikacijas, turėtume suvokti tikrą mūsų esamų kvalifikacijų vertę ir palaikyti mūsų jūrų specialistus jūrų saugumo ir mūsų nacionalinių darbo vietų apsaugos vardan.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl minimalaus jūrininkų parengimo (COM(2007)0610 – C6–0348/2007 – 2007/0219(COD)).

Didesnis Direktyvos dėl minimalaus jūrininkų parengimo nuostatų suderinimas gerb. R. Kratsa-Tsagaropoulou pranešime, atrodo, yra teisingas ir tinkamas, nes leis geriau įgyvendinti direktyvą, kuria siekiama gerinti jūrininkų žinių ir įgūdžių lygį bei užtikrinti didesnes jūrų saugumo ir jūrų taršos prevencijos garantijas.

– Pranešimas: Avril Doyle (A6-0190/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kadangi naudojant veterinarinius vaistus gyvūnų, skirtų vartoti žmonėms, gydymui ir gerovei, maistiniuose gyvūnuose gali likti tokių vaistų likučių, turi būti atliekamas visų farmakologiškai aktyvių medžiagų, įeinančių į veterinarinių vaistų sudėtį, didžiausių leistinų likučių kiekių rizikos įvertinimas.

Komisijos pasiūlymu panaikinti Reglamentą (EEB) Nr. 2377/90 siekiama išspręsti sunkumus, su kuriais susiduriama taikant galiojančius teisės aktus. Pasiūlyme pateikiami kiti būdai aukštam vartotojų apsaugos lygiui pasiekti, susieti su tolesniu veterinarinių vaistų prieinamumu ir kūrimu Europos rinkai bei tinkamu Bendrijos vidaus ir išorės prekybos gyvūninės kilmės maisto produktais veikimu.

Pranešėja taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad turint omeny, jog galutinis tikslas − žmogaus sveikatos apsauga, atliekant farmakologiškai aktyvių medžiagų likučių, kurių gali būti Europos Sąjungoje pagamintuose ar į ją importuotuose maisto produktuose, rizikos vertinimą ir vykdant kontrolę, reikia nuoseklesnio metodo.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Pasiūlyti Reglamento dėl farmakologiškai aktyvių medžiagų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose nuostatų supaprastinimai sveikintini, todėl palaikiau gerb. A. Doyle pranešimą.

– Pranešimas: Marie Panayotopoulos–Cassiotou (A6-0173/2008)

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. – (SV) Tikimės, kad ES valstybės narės nuolat kovos su skurdu. Ir sprendimus priimančios institucijos, ir viešosios bei privačios įstaigos turi prisiimti atsakomybę ir veikti, kad būtų gerinamos užimtumo, verslo įmonių ir mokymosi galimybės ir užkirstas kelias socialinei atskirčiai bei kovojama su skurdu.

Kita vertus, nemanome, kad ES turėtų vadovauti visuomenei skirtoms informacinėms ir viešųjų ryšių kampanijoms. Jei atiduotume Europos metams skirtus 17 mln. eurų vargingiausiems visuomenės nariams į rankas, būtų daugiau naudos.

  Titus Corlăţean (PSE), raštu. − (RO) Balsuodamas palaikiau pasiūlymą dėl sprendimo dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų.

Manome, kad siekiant veiksmingai kovoti su skurdu, be prioritetinių veiksmų, paminėtų pasiūlyme dėl sprendimo, būtina visose ES valstybėse narėse įvesti minimalų garantuotą atlyginimą.

Šalyje, iš kurios aš kilęs, Rumunijoje, po 3 metų dešiniųjų vyriausybės valdymo 40 proc. rumunų darbuotojų gyvena žemiau skurdo ribos, todėl jie neįstengia padengti minimalaus vartotojo krepšelio išlaidų ir sumokėti dabartinių sąskaitų per žiemą.

Dėl 2005 m. dešiniųjų vyriausybės įvestos bendros mokesčio normos įvyko didžiulis visuomenės susiskaidymas, taip pat išaugo skurdas. 2007 m. tik 5 proc. rumunų darbuotojų uždirbo daugiau nei 2000 RON (lėjų), t. y. maždaug 500 eurų.

Rumunijos atveju būtina atsisakyti bendros mokesčio normos ir įvesti progresyvinį mokesčių tarifą, kartu atleidžiant nuo mokesčių reinvestuotą kapitalą. Taip sumažėtų visuomenės susiskaidymas, būtų įvestas sąžiningas apmokestinimas ir asmenys, gaunantys mažesnes pajamas, mokėtų mažesnius mokesčius, nei gaunantys dideles.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nors žinome, jog nepakanka skirti vienus metus kovai su skurdu tam, kad būtų užtikrinta, jog bus imtasi tinkamų priemonių, mes balsavome už pranešimą, kad būtų bent jau pabandyta atkreipti dėmesį į šią problemą.

Vis dėlto norėtume įspėti dėl to, kas vyksta, rimtumo ir apie padarinius priemonių, toliau skatinančių pagrindinių valstybinių sektorių ir paslaugų liberalizavimą ir privatizavimą, darbo santykių reguliavimo mažinimą, nepatikimas ir prastai apmokamas darbo vietas ir būtiniausių prekių kainų augimą, padedantį ekonominėms ir finansinėms grupėms didinti jų netikėtus pelnus didėjančio skurdo sąskaita.

Dėl to, nors ir pritariame pranešimui, primygtinai reikalaujame nutraukti Lisabonos Strategijos ir Stabilumo pakto neoliberalią politiką ir parengti alternatyvias politikos kryptis, garantuojančias vaikų, moterų, darbuotojų ir jų šeimų socialinę įtrauktį. Mums reikia priemonių, kuriomis įvertinamas darbas, didinamas užimtumas, pagrįstas teisėmis, užtikrinamos visiems kokybiškos viešosios paslaugos, tinkamas būstas, valstybinis ir visuotinis socialinis aprūpinimas, taip pat žemės ūkio politika, kuri skatina gamybą ir didina dirbančiųjų žemės ūkyje pajamas bei užtikrina geras pajamas žvejams.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Kiekvieni „Europos metai“ − dingstis Europos Sąjungai išleisti dideles sumas savo propagandai tema, kuri, manoma, kelia žiniasklaidos susidomėjimą.

Taigi 2010 m. bus Europos kovos su skurdu metai. Ar tai bus ir kovos su globalizacija, kuri yra bedarbystės priežastis, metai? Ar tai bus ir kovos su imigracija, dėl kurios smunka darbo užmokestis, metai? Ar tai taip pat bus metai, kuriais mes atsisakysime ekonominės, prekybos, finansinės ir fiskalinės politikos krypčių, stumiančių Europos vidurinę klasę į skurdą? Ar juos galima bus vadinti „Europos“, nes tai bus kova su globaliniu skurdu, neišvengiamai prioritetą teikiant ne Europos Bendrijos migrantams, kurie laikomi vienais pažeidžiamiausių žmonių pasaulyje?

Didėjantis ir užsitęsęs skurdas Europoje gėdingas dalykas. Jis nusipelno daugiau, nei „Europos metų“, reklamuojančių eurokratiją. Į šią problemą turi būti sutelkti visi jūsų priimami sprendimai. Deja, patirtis parodė, kad, nepaisant parengtų pareiškimų, taip nėra.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. – (SV) 2000 m. kovo mėn Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares ir Komisiją imtis veiksmų, kurie „padarytų lemiamą įtaką, kad neliktų skurdo“ iki 2010 m. Tai turėtų būti daroma taikant Atvirą koordinavimo metodą, kuris pats savaime yra teigiamas, nes laikomasi visiškai decentralizuoto požiūrio.

Veiksmai, skirti kovai su skurdu, yra ypatingai skubus klausimas. Tačiau šis darbas turi būti tęsiamas valstybėms narėms visais atžvilgiais bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis, veikiančioms demokratinio teisėtumo pragrindu, pvz., Jungtinėmis Tautomis.

Mes neigiamai vertiname kelis dalykus Komisijos pasiūlyme ir ypač Europos Parlamento pranešime, kuriame taip pat pabrėžiami struktūrinės paramos reikšmė ir Europos Sąjungos paramos atokiausiems regionams poreikis. Mes taip pat kritiškai vertiname tai, kad svarstomame pranešime Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai pastebimai apibūdinami kaip metai, skirti visuomenei labiau informuoti. Tokių tarptautinių metų ir kampanijų jau buvo. Turime savęs paklausti, ar verta tokiems ES metams skirti 17 mln. eurų ir kokia konkreti jų pridėtinė vertė. Mes įsitikinę, kad šie finansiniai ištekliai būtų geriau panaudoti valstybių narių biudžetuose, nes tai būtų realus indėlis į būtiną kovą su skurdu ir socialine atskirtimi.

Remdamiesi išdėstytais argumentais, balsavome prieš pranešimą.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Reikia tikėtis, kad 2010 m. paskelbiamas Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais paskatins tikrą pažangą visoje ES kovojant su nelygybe. Pranešime teisingai pažymima, kad siekiant sėkmingai dirbti šioje srityje reikia bendradarbiauti Europos, šalies, regioniniu ir vietos lygmenimis. Mano paties šalyje, Škotijoje, vis dar tebėra gėdingas skurdo lygis, ypač atsižvelgiant į tai, kad šalis turi didžiulius turtus. Laimei, dabar turime vyriausybę, įsipareigojusią kovoti su socialinės atskirties problema, kurią ji „paveldėjo“ iš ankstesnių unionistų administracijų. Škotijos vyriausybės įsipareigojimas visiškai atitinka principus, išdėstytus M. Panayotopoulos-Cassiotou pranešime, kuriam noriai pritariau.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Gerb. Pirmininke, pritariu pasiūlymui dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.). Vis dėlto į savo pranešimą mano kolegė M. Panayotopoulos-Cassiotou įtraukė kelis, mano nuomone, esminius elementus, papildančius kitais atžvilgiais puikų Komisijos pasiūlymo projekto tekstą.

Visų pirma, pranešime mums pagrįstai primenama apie struktūrinius sunkumus, skatinančius skurdą ir socialinę atskirtį, ir išplečiama rizikos grupių apibrėžtis. Antra, jame teisingai skiriamas didesnis dėmesys ne tik socialinės apsaugos, bet ir geresnio užimtumo lygmens svarbai, taip pat pabrėžiama, kad svarbu paversti darbo užmokestį kovos su skurdu ir atskirtimi būdu. Trečia, M. Panayotopoulos-Cassiotou pranešime suprantama mokymosi visą gyvenimą svarba ir pabrėžiama, kad būtina visiems užtikrinti lygias galimybes tobulinti savo įgūdžius prisitaikant prie pokyčių darbo rinkoje.

Būtina kovos su skurdu ir atskirtimi problemas spręsti nauju būdu. Savo džiaugsmui pastebėjau, kad šiems Europos metams skirta suma, 17 mln. eurų, yra didžiausia iš visų, kada nors skirtų Europos metams. Tai taip pat rodo didelę jų politinę svarbą.

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Europos Komisija siūlo 2010 m. paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Šio projekto, kuriam numatytas didžiausias iš kada nors Europos metams skirtų biudžetų, paslėpta politinė reikšmė pernelyg aiški. Šie „kovos“ metai paprasčiausiai reikalingi Europos Sąjungos, kuri mato visišką savo Lisabonos strategijos nesėkmę, įvaizdžiui pagerinti.

Nors kova su skurdu ir socialine atskirtimi yra prioritetas ir turi būti remiama, nepaisant visų šių nerealių vilčių, Europa nebus padarius nieko, kad pagerėtų 78 mln. europiečių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, gyvenimas. Dėl to balsuosiu prieš šį pranešimą, kurio vienintelis aiškiai matomas politinis tikslas – nuolaidžiavimas euroglobalistų propagandai.

Po airių balsavimo, kuriame buvo pasakyta „ne“, atėjo laikas ultraeuropiečių aroganciją pakeisti objektyvia dabartinės Europos integracijos peržiūra. Ši absurdiška sistema turi būti skubiai reformuota, jei norime išsaugoti bendradarbiaujančią, o ne vien tik paklūstančią Europą. Galiausiai turi būti sukurta tautų Europa, skatinanti Bendrijos apsaugą ir pirmenybę europiečiams.

  José Ribeiro e Castro (PPE-DE), raštu. − (PT) Didėjantis susirūpinimas dėl nedarbo ir augančių būtiniausių prekių kainų bei kuro visur žemyne − rimta priežastis imtis skurdo ir socialinės atskirties, kurie paliečia maždaug 16 proc. gyventojų, problemos.

Norėčiau pasveikinti pranešėją, kuri yra Parlamento tarpfrakcinės grupės „Šeima ir vaiko apsauga“ pirmininkė (aš esu šios grupės pirmininko pavaduotojas), su jos darbu. Aš, kaip ir ji, esu susirūpinęs dėl tų, kurie yra labiausiai nepasaugoti nuo šių negerovių ir kurie patiria didžiausių sunkumų jas įveikdami. Norėčiau pritarti jos rekomendacijai, kad visada turi būti atsižvelgiama į nepalankioje padėtyje esančių atokiausių regionų, salų ir pramonės nuosmukį patyrusių vietovių sudėtingą padėtį.

Europos Komisijos pasiūlymas suteikia vilties, kad padidės kolektyvinis, viešas ir privatus, atskiras ir Bendrijos šio reiškinio suvokimas ir kad Sąjunga ir Valstybės narės įsipareigos siekti sprendimų, kurių kertinis akmuo būtų kiekvieno žmogaus tikras ir neatimamas orumas.

Lisabonos strategija buvo siekiama patvirtinti Europos pasaulinį konkurencingumą užtikrinant socialinę sanglaudą ir investuojant į užimtumą. Nepaisant jos nepasisekimo, tikiuosi, kad 2010 m. padės pažadinti europiečių sąmoningumą dėl didesnės socialinės sanglaudos poreikio.

Balsavau už pranešimą.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − 2010 m. bus Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai. Tikiuosi, kad bus pabrėžiamas vaikų skurdo visoje ES klausimas ir valstybės narės imsis konkrečių veiksmų, kad vaikų nebeskurstų.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Ar visi suvokiame skurdo ir socialinės atskirties problemos svarbą? Ar žinome, kad 2006 m. 16 proc. ES–25 gyventojų (78 mln. žmonių) gyveno žemiau skurdo ribos?

Esu už tai, kad 2010 m. būtų paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Daugiau informuoti visuomenę šiuo klausimu – mūsų moralinė pareiga. Europos metai turi atkreipti žmonių dėmesį į skurdo ir socialinės atskirties Europoje egzistavimą ir informuoti juos apie skurdo ir socialinės atskirties žalingą poveikį socialiniam ir ekonominiam vystymuisi. Šie metai turėtų patvirtinti kolektyvinės atsakomybės svarbą ir skatinti ne tik sprendimus priimančių institucijų, bet ir viešųjų bei privačių asmenų dalyvavimą. Mūsų užduotis – iki 2010 m. pasiekti stabilų ekonomikos augimą, sukurti daugiau geresnių darbo vietų ir užtikrinti didesnę socialinę sanglaudą.

Balsavau už M. Panayotopoulos-Cassiotou pranešimą.

– Pranešimas: David Casa (A6-0231/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Europos Parlamentas nusprendė palaikyti Komisijos ir Tarybos poziciją dėl Slovakijos siekio įvesti bendrąją valiutą 2009 m. sausio 1 d., nors ir yra šiek tiek susirūpinęs dėl to, kad Komisijos ir ECB konvergencijos ataskaitose infliacijos tvarumas vertinamas skirtingai.

Taip pat įdomu, kad pranešime nerimaujama dėl to, kad „Slovakijos piliečiai silpnai remia eurą“. Be to, užuot bandžius kalbėti apie šio silpno palaikymo priežastis, Slovakijos valdžios institucijos pranešime raginamos sustiprinti visuomenės informavimo kampaniją, skirtą „bendrosios valiutos pranašumams“ išaiškinti, ir imtis visų būtinų veiksmų kainų didėjimui pereinamuoju laikotarpiu mažinti.

Dar kartą, gėda, kad negalime tiksliai žinoti, ką apie viską, kas vyksta, ypač prisijungimą prie euro zonos, galvoja Slovakijos gyventojų dauguma. Dėl to mes susilaikėme.

Padariniai Portugalijoje žinomi ir skatina mus nepritarti.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Aš palaikysiu pranešimą dėl bendrosios valiutos įvedimo Slovakijoje kitų metų sausio 1 d. Euras nuo jo įvedimo buvo visuotinės sėkmės pavyzdys; jis greitai įsitvirtino kaip pasaulinė rezervinė valiuta, mesdamas iššūkį dolerio monopolijai. Visa tai yra įrodymas, kad jis ir toliau nuolat stiprės. Kaip ryžtingas šalininkas aš tiktai noriu, kad mano šalis, Anglija, taip pat prie to prisidėtų. Man buvo sunku įsivaizduoti, kad šalys, kurios tada, kai buvo įsteigta bendroji valiuta, net nebuvo Sąjungos narės, įsives eurą anksčiau, nei Jungtinė Karalystė. Rizikuojame būti palikti kaip pusiau atsiskyrusi Sąjungos dalis.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Slovakija yra pirmoji buvusio komunistinio bloko šalis, norinti įstoti į euro zoną 2009 m. sausio 1 d. Dinamiška Slovakijos ekonomika atitinka konvergencijos kriterijus, nustatytus Mastrichto sutartyje. Prisijungimas prie pinigų sąjungos leis Slovakijai pasinaudoti daugeliu bendrosios valiutos teikiamų privalumų, ir tai tikrai bus papildomas stimulas ekonomikai.

Tiesa, kad buvo iškilusios abejonės dėl to, ar Slovakija pajėgs išlaikyti nedidelę infliaciją ir nedidelį biudžeto deficitą. Kaip teisingai pastebėjo pranešėjas savo kalboje, auganti infliacija − problema ne tiktai slovakams, bet ir visai Europos Sąjungai, įskaitant euro zoną. Kaip ir visos valstybės, kurios jau priklauso Pinigų sąjungai, Slovakija turi tęsti makroekonominę politiką, kuri užtikrintų konvergenvijos kriterijų tvarumą.

Slovakijos patirtis įsivedant bendrąją valiutą neabejotinai bus puiki treniruotė Lenkijai. Turime atidžiai stebėti savo pietinę kaimynę.

Kaip nurodo pranešėjas, Slovakijos gyventojai silpnai remia euro įvedimą. Tikiuosi, kad prieš Slovakijai prisijungiant prie euro zonos įvyks informavimo kampanija, kuri įtikins ir, svarbiausia, tinkamai paruoš slovakus valiutos pakeitimui.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už D. Casa pranešimą dėl euro įvedimo Slovakijoje. Slovakija − šalis, turinti kiek daugiau nei penkis milijonus gyventojų, yra nepriklausoma vos 15 metų. Per šį trumpą laiko tarpą Slovakija vystėsi ir politiškai, ir ekonomiškai, ir dabar šalies pasiekta padėtis leidžia jai prisijungti prie euro zonos. Slovakų patirtis paneigia tvirtinimus, jog Škotija per maža, kad taptų sėkminga ir nepriklausoma ES šalimi.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už D. Casa pranešimą dėl bendrosios valiutos įvedimo Slovakijoje 2009 m. sausio 1 d., kuriame Europos Parlamentas buvo įtikintas teigiamų Komisijos, ECB ir Tarybos rekomendacijų.

Slovakija iš tikrųjų labai stangėsi, kad įvykdytų Mastrichto ir konvergencijos kriterijus. Slovakijos ekonomika nuo komunistinio režimo žlugimo patyrė nepaprastą pakilimą, ir Slovakijos prisijungimas prie bendrosios valiutos zonos bus pelnytas atlygis šaliai, įgyvendinusiai griežtą reformų darbotvarkę.

Kalbant apie infliacijos tempus, Europos Parlamentas išreiškė susirūpinimą, ar Slovakija pajėgs išlaikyti infliacijos tvarumą vidutiniu bei ilgu laikotarpiu, kaip nurodoma ir paskutinėje ECB konvergencijos ataskaitoje. Tačiau, mūsų nuomone, Slovakijos vyriausybė galėtų imtis būtinų priemonių infliacijos šuoliui po prisijungimo prie euro zonos išvengti.

Nepamirškime, jog spėjama, kad 2009 m. infliacija euro zonoje gerokai viršys ECB nustatytą tikslinę 2 proc. infliacijos kartelę. Todėl būtų nesąžininga bausti Slovakiją už jos pastangas įvykdyti kriterijų reikalavimus, kurių 2009 m. neįvykdys net euro zonos narės.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Balandžio mėn. pabaigoje 53 proc. slovakų vis dar buvo prieš euro įvedimą. Į jų baimę, kad Europos centrinis bankas perims jų suverenumo teises, taip pat į baimę, kad išaugs kainos, turi būti žiūrima rimtai. Vėlesnis įstojimas į euro zoną leistų susijusioms šalims vykdyti būtinas reformas lėčiau ir suteiktų žmonėms daugiau laiko persiorientuoti.

Jei tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Danija ir Švedija išsaugo savarankišką valiutos politiką, tai turėtume šią teisę suteikti ir kitoms šalims. Bet kokiu atveju sprendimą priimti turėtų suverenas – tauta. Ir tada šį sprendimą reikėtų gerbti ir negudrauti, kaip buvo daroma Konstitucijos, dėl kurios vėl diskutuojama, atveju. Kadangi, mano nuomone, nebuvo pakankamai atsižvelgta į tautos valią, aš susilaikiau.

  Gabriele Stauner (PPE-DE), raštu. − (DE) Susilaikiau nuo balsavimo dėl bendrosios valiutos Slovakijoje įvedimo 2009 m. sausio1 d, nes nesu tikra, kad Slovakijos valiutos politikoje nevykdomos manipuliacijos. Be to, atsižvelgiant į dabartinį netikrumą dėl Europos Sąjungos ateities po Airijos referendumo, manau, pirmiausia reikėtų ištirti priežastis, o ne tęsti valiutos politikos integracijos procesą, lyg nieko nebūtų įvykę.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Balsavau už D. Casa pranešimą dėl bendrosios valiutos įvedimo Slovakijoje 2009 m. sausio 1 d.

Pranešėjas pateikė labai gerą ir rimtą pranešimą.

Turime sutikti, kad euro zonos sukūrimas yra pasisekimas gilinant Europos integraciją. Todėl būtina tolesnė šios zonos plėtra, ir malonu, kad prie euro grupės netrukus prisijungs dar viena šalis.

Taip pat norėčiau paminėti, kad kiekvieną kartą, kai prie euro zonos prisijungia nauja šalis, turime įsitikinti, kad visuomenė palaiko šį Europos projektą, taip pat turime įsitikinti, kad ši plėtra padės stiprinti Europos bendrąją ekonominę politiką.

– Pranešimas: Gábor Harangozó (A6-0212/2008)

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Gerb. Pirmininke, sutinku su pranešėju, kad atskiruose regionuose esama didelių vidaus skirtumų ir kad analizėse, kurios Sąjungos lėšų paskirstymo pagrindas, turi būti atsižvelgiama į šią problemą.

Tai aiškiai matoma naujosiose valstybėse narėse. Pvz., Lenkijoje svarbiausias visuomenės susiskirstymas, paliečiantis lenkus, yra gyvenančiųjų prabangoje atotrūkis. Šiuo metu 12 proc. gyventojų gyvena kraštutiniame skurde. Didžiausi skirtumai ir toliau yra tarp miesto ir kaimo.

Mors Mažosios Lenkijos (Małopolska) regionas šalyje užima ketvirtą vietą pagal BVP, nedarbas jame yra problema – ir jis daugiausia paliečia kaimo vietovių gyventojus. Kaimyninėje Švento Kryžiaus (Świętokrzyskie) vaivadijoje 55,5 proc. gyventojų sudaro bedarbiai (88 proc. jų yra bedarbiai ir neturi jokių teisių į pašalpas).

Tokia tebesitęsianti padėtis reiškia, kad šių žmonių galimybė įveikti „socialinę atskirtį“, kuri buvo taip plačiai aptariama dabartinėje Parlamento sesijoje, mažėja.

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. – (SV) Nuosaikiųjų atstovai Europos Parlamente šiandien balsavo prieš Gáboro Harangozós (PSE, HU) pranešimą savo iniciatyva (A6-0212/2008) dėl sanglaudos politikos poveikio pažeidžiamų bendruomenių ir grupių integracijai.

Nemanome, kad sanglauda būtų sustiprinta apibrėžiant tolesnes pažeidžiamas visuomenės grupes ar nustatant tolesnes statistines kategorijas. Priešingai, mes manome, kad atsakomybė už lėšų paskirstymo dalijimo politikos formavimą tenka valstybėms narėms. Be to, Europos Parlamentas šiame etape neturėtų raginti pratęsti paramą po 2013 m., nes tai būtų politikos rezultatų nepaisymas.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Apgailestauju, kad nebuvo priimti pasiūlymai, išdėstyti mano nuomonėje, kurią pateikėme plenariniame posėdyje ir kurią patvirtino Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas, ypač dėl poreikio peržiūrėti BŽŪP, kad būtų atsisakyta jos ankstesnių reformų tikslų. Įgyvendinant šias reformas, smulkūs ir vidutiniai ūkininkai prarado pajamas, buvo vengiama ir atsisakoma žemės ūkio veiklos, o palaikomi buvo tik stambieji žemvaldžiai.

Taip pat apgailestauju, kad nepakankamai reikšmės buvo teikiama nenutrūkstamam aukštos kokybės viešųjų paslaugų kaimo vietovėse (įskaitant kalnų ir ypač atokias vietoves) teikimui siekiant įveikti izoliaciją ir užtikrinti visuotinę galimybę gauti švietimo, sveikatos priežiūros, transporto ir komunikacijų, kultūros paslaugas bei tinkamas gyvenimo sąlygas ūkininkams ir jų šeimoms.

Galiausiai, esu taip pat nusivylęs, kad galutinėje rezoliucijoje išvis neminima būtinybė sustiprinti paramą ūkininkų asociacijoms, kooperatyvams, vyno kooperatyvams ir kitoms vietos institucijoms, veikiančioms amatų ir kitos veiklos srityse, papildančiose ūkininkavimą, kad būtų palengvinta produktų rinkodara, vietinių rinkų ir glaudesnių gamintojų ir vartotojų ryšių kūrimas.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kaip Parlamento dauguma ketina įgyvendindama sanglaudos politiką skatinti pažeidžiamų bendruomenių ir grupių integraciją, kai:

– ji nutyli tai, kad ES yra šalių, kurios „nominalios konvergencijos“ pagal Stabilumo paktą ir euro vardan išsiskiria ekonominiu požiūriu?

– ji atsisako pabrėžti tai, kad regioninė politika − būtinas instrumentas siekiant skatinti ekonominę ir socialinę sanglaudą, kurios prioritetiniai tikslai − mažinti regioninius skirtumus, skatinti realią konvergenciją ir ekonomikos augimą bei užimtumą, ir kuri taip pat yra instrumentas perskirstant ir kompensuojant išlaidas, kurios susidaro atsiliekantiems regionams dėl vidaus rinkos, Ekonominės ir pinigų sąjungos (EMU) ir tarptautinės prekybos liberalizavimo?

– ji atsisako pabrėžti, kad reikia remti nepalankioje padėtyje esančių regionų, nuolatinių struktūrinių sunkumų turinčių vietovių, atokiausių regionų, ir patyrusių pramonės restruktūrizavimą, įmonių perkėlimą arba jų veiklos nutraukimą sričių vystymąsi siekiant ekonominės ir socialinės sanglaudos bei pažeidžiamų bendruomenių ir grupių socialinės įtraukties?

arba kai:

– ji atsisako pabrėžti didžiulę viešųjų paslaugų svarbą ekonominei ir socialinei sanglaudai arba pareikšti, kad artumas − esminis veiksnys užtikrinant šių paslaugų pasiekiamumą ir prieinamumą visiems gyventojams?

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − G. Harangozó pranešime paliečiami kai kurie svarbūs socialinės atskirties aspektai. Pranešime teisingai pabrėžiama, kad socialinės atskirties ir žmonių nuskurdinimo reiškiniai egzistuoja ir miestuose, ir kaimo vietovėse. Jame taip pat pažymima regioninių ir vietos valdžios institucijų, taip pat ekonominių ir socialinių partnerių bei atitinkamų NVO svarba rengiant kovos su socialine atskirtimi strategijas. Tačiau šis Parlamentas nepriėmė mano frakcijos pasiūlyto pakeitimo dėl Socialinės darbotvarkės, taigi ir dėl piliečių teisių į minimalias pajamas ir galimybės pasinaudoti švietimo ir rengimo sistema. Todėl susilaikiau nuo paskutinio balsavimo.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Sanglaudos politika yra ES prioritetas, kuriam skiriama svarbi vieta biudžete – trečdalis ES biudžeto. Ji pagrįsta solidarumo principu ir skirta mažinti valstybių narių ir jų 268 regionų ekonominius, socialinius ir teritorinius tarpusavio skirtumus. Vis dėlto, nepaisant visų pastangų, šie skirtumai tebeegzistuoja.

Daugėja požymių, kad labiausiai atsilikusiems regionamas vis dar yra sudėtinga ištrūkti iš skurdo rato. Konkrečiau, mus stebina pažeidžiamų grupių didėjimas nepaisant investicijų į šiuos regionus. Mes taip pat žinome, kad galima greitai pereiti nuo skurdo į socialinę atskirtį ir izoliaciją. Vis labiau atrodo, kad ši problema yra paties erdvinio ir teritorinio vystymosi padarinys. Todėl mums reikia atitinkamos informacijos, kad išspręstume problemą, kuri slypi už įvairių atskirties lygmenų – pvz., ilgalaikė bedarbystė dažnai yra užsitęsusio neveiklumo, mažinančio paveiktų asmenų gebėjimą įveikti socialinę atskirtį ir ekonominius sunkumus, priežastis.

Manau, būtina neatidėliojant ištirti teritorinio vystymosi ir atskirties reiškinio tarpusavio sąveiką, kad galėtume siekti tvaraus vystymosi efektyviau naudodami esamus finansines priemones skirtumams, kurie vis dar egzistuoja, sumažinti..

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Balsavau už G. Harangozós pranešimą dėl sanglaudos politikos poveikio pažeidžiamų bendruomenių ir grupių integracijai.

Sutinku, kad reikalingas požiūris, kurio laikantis būtų atsižvelgiama į mikroregioninį lygmenį ir sutelkiamas dėmesys į regionų vidaus skirtumus bei jautriausias sritis. Kai kuriais atvejais regionų vidiniai skirtumai yra reikšmingesni, nei skirtumai tarp regionų. Nesant tokio požiūrio regionų susiskaldymas gali gilėti ir toliau blogėti padėtis išskirtinėse srityse. Nepamirškime, kad Europos regioninės politikos tikslas ir ją pagrindžiantis principas − mažinti atskirų Europos Sąjungos regionų vystymosi skirtumus, ir į teritorinės atskirties reiškinį politinėse priemonėse iki šiol nebuvo tinkamai atsižvelgiama.

Naujosiose valstybėse narėse socialinė izoliacija ir deficitai lygių galimybių užtikrinimo srityje dažniausiai pasireiškia kaimo vietovėse, o regionų ekonominės ir socialinės iniciatyvos dažniausiai būna orientuotos į dinamiškus tikslinius objektus – daugiausia miestų centrus.

– Pranešimas: Frithjof Schmidt (A6-0137/2008)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Be abejonės, šis EP pranešimas savo iniciatyva labai svarbus ir aktualus, tačiau, nepaisant iškeltų tinkamų dėl medienos bei žuvų išteklių eksploatacijos ir prekybos jais klausimų, jame neginčijama pati ES ir šitų šalių prekybos santykių sistema, ypač, kai jame vėl kalbama apie „dar iki galo nepriimtą ir nepasirašytą ekonominės partnerystės susitarimą (EPS) su Vakarų Afrikos šalimis“. Rezoliucija „dar kartą ragina Komisiją veikti atsižvelgiant į pagrindinius EPS tikslus, kurie skatina regioninę integraciją ir stiprina AKR šalių ekonominę padėtį, ir šiomis sąlygomis ypač pabrėžia Vakarų Afrikos šalių padėtį“, kuri, stengiantis sudaryti palankų įspūdį apie šias šalis, yra „katė maiše“.

Be to, be kitų svarbių klausimų, rezoliucijoje, atkreipiant dėmesį į tai, kad šios šalys turi „nepakankamai žvejybos laivų stebėjimo ir kontrolės priemonių“, rekomenduojama skirti dėmesį „kontrolės ir stebėsenos paslaugoms įrengiant kontrolės centrus, apmokant inspektorius arba perkant patrulinius laivus ir oro įrangą, atsižvelgiant į tai, kad šiose šalyse trūksta geram šių užduočių atlikimui būtinų techninių ir žmogiškųjų išteklių“; tai – priemonės, kurias įgyvendinant, jei jų bus imtasi, turės būti gerbiamas suverenitetas ir šių šalių naudojimasis tuo suverenitetu išskirtinių ekonominių zonų atžvilgiu.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Pritariu bendrai O. Schmidto pranešimo koncepcijai. Europos Sąjungos politika daro didelį poveikį Vakarų Afrikos valstybių ekonomikai, aplinkai ir visuomenės gyvenimui, todėl būtina, kad prisiimtume atsakomybę už savo veiksmus Vakarų Afrikos valstybių atžvilgiu. Vis dėlto apgailestauju dėl Parlamento sprendimo pritarti daliniam pakeitimui ir išbraukti nuorodą dėl perteklinių gamybos pajėgumų žuvininkystės sektoriuje ribojimo. Visiškai aišku, kad perteklinių gamybos pajėgumų neturi būti visame žuvininkystės sektoriuje, todėl sukrečia tai, jog Parlamentas balsavo taip, kad įsiteiktų tam tikrų valstybių narių politikams.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Gerb. Pirmininke, O. Schmidto pranešimas ES vystymosi politikos darnos aiškiai pabrėžia (platesniu požiūriu) vieną pagrindinį Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos trūkumą – pakankamo nuoseklumo ir taikymo visiems būtiniems sektoriams stoką.

Pranešime daugiausia dėmesio skirta ES veiklos, susijusios su Vakarų Afrikos biologinių gamtos išteklių naudojimu, padariniais. Svarbiausi Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) biologiniai gamtos ištekliai − žuvis ir mediena, kurių daugiau nei 80 proc. eksportuojama į Europos Sąjungą. Nors abiems sektoriams skirti susitarimai buvo sudaryti remiantis tvarios plėtros principu, jie nebuvo visapusiški. Yra aiškių požymių, kad alinami daugelio žuvies rūšių ištekliai. Be to, dėl reguliavimo ir kontrolės trūkumo miškai kertami neteisėtai ir netvariai. Didėjantis skurdas šiame regione gali būti laikomas viena iš tiesioginių plataus masto migracijos priežasčių.

Balsavau už O. Schmidto pranešimą. Manau, kad nuosekli Europos Sąjungos politika, kurios jis reikalauja galėtų turėti reikšmingą poveikį Vakarų Afrikai, nes Europos Sąjunga – didžiausias šio regiono pagrindinių produktų pirkėjas. Tai verta atsiminti, tačiau vien prekybos politikos neužteks permainoms paskatinti.

Priemonės turi būti daugiausia susietos su vystomojo bendradarbiavimo politika, kad regionui būtų sudarytos tam tikros palankios politinės ir socialinės-ekonominės sąlygos, dėl kurių susijusios šalys galėtų pačios visiškai išnaudoti savo biologinių gamtos turtų potencialą. Kitas labai svarbus dalykas yra tai, kad suderintos politikos kryptys, kurios labiausiai veikia plėtrą, gali duoti gerų rezultatų tik tada, jei jos būtų pradėtos įgyvendinti aukščiausiu politiniu lygmeniu.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE), raštu. − (PL) Reikia, kad ES politika Vakarų Afrikos atžvilgiu būtų patobulinta, t. y. suderintos šiems regionams skirtos plėtros politikos ir žuvininkystės politikos kryptys, taip pat apibrėžtas medienos išteklių naudojimo lygmuo, kuris turėtų būti susietas su miško želdinimu šiame regione ir jo poveikiu klimato kaitai.

Europos Sąjungos žuvininkystės politika Afrikos valstybių atžvilgiu turi būti sustiprinta ir išplėsta. Atsižvelgiant į tai, kad Vakarų Afrikos vandenys yra vieni labiausiai išsekintų jūrų regionų ir į tai, kad sugaunamas kai kurių rūšių laimikio perteklius, Europos Sąjunga turi padėti parengti ir įdiegti ypatingas programas šiems vandenims stebėti ir kontroliuoti. Labai svarbu, kad šiame regione būtų keičiamasi informacija ir patirtimi, ypač susijusia su atitinkamų vandens išteklių moksliniais tyrimais.

Europos Sąjunga ir Vakarų Afrikos valstybės turi užkirsti kelią neteisėtai žvejybai ir uždrausti besaikį žuvies išteklių eikvojimą. Neužmirškime, kad daug žmonių pragyvena iš žvejybos. Mažesnis laimikis – tai didesnis skurdas ir naujos problemos dėl maisto saugumo šioje pasaulio dalyje.

Netinkamas miško išteklių naudojimas skatina klimato kaitą. Turime imtis priemonių, kad parengtume šias valstybes kovoti su klimato kaita. Turime žinoti, kad šio regiono šalių veiklos tendencijos glaudžiai susijusios su sudėtinga jų finansine padėtimi. Dėl to turime padėti joms sukurti sąlygas plėtrai, kuri paskatintų kurti naujas gamybos rūšis ir veiklos formas ir taip leistų pagerinti gyvenimo lygį.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Susidomėjęs perskaičiau O. Schmidto pranešimą dėl vystymosi politikos darnos ir tam tikrų ES biologinių gamtos išteklių naudojimo poveikio Vakarų Afrikos vystymuisi ir balsuosiu už šį pranešimą.

2005 m. gruodžio mėn. ES institucijų ir valstybių narių bendrai priimtame „Europos masto susitarime dėl vystymosi“ pabrėžta, kad svarbiausiais ES vystymosi politikos tikslas – užtikrinti vystymosi politikos darną.

Galima būtų teigti, kad mediena ir žuvis – du pagrindiniai produktai, darantys didžiausią įtaką Vakarų Afrikos ekonomikos plėtrai ir socialiniam vystymuisi. Europos Sąjunga, svarbiausia šių produktų gavėja, gali vaidinti reikšmingą vaidmenį, skatindama tolesnę šio regiono plėtrą.

Džiaugiuosi, kad septynios Vakarų Afrikos šalys pagal naujas partnerystės susitarimų nuostatas sudarė žvejybos susitarimus su Europos Sąjunga, į kuriuos be pradinio tikslo saugoti Bendrijos laivyno interesus buvo įtrauktos išlygos, pagal kurias trečiosios šalys įpareigotos parengti planus, užtikrinančius tvarų žuvų išteklių naudojimą.