Posėdžio stenograma

Antradienis, 2008 m. birželio 17 d. - Strasbūras

11. Elektros energijos vidaus rinka – Prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygos – Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra – Europos energijos vartotojų teisių chartijos link (diskusijos)

  Pirmininkė. − Toliau bus surengtos bendros diskusijos, kuriose bus svarstomi šie pramešimai:

– pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (COM(2007)0528 – C6–0316/2007 – 2007/0195(COD)), kurį Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu parengė pranešėja Eluned Morgan (A6-0191/2008);

– pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų (COM(2007)0531 – C6–0320/2007 – 2007/0198(COD)), kurį Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu parengė pranešėjas Alejo Vidal-Quadras (A6-0228/2008);

– pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, įsteigiančio Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (COM(2007)0530 – C6–0318/2007 – 2007/0197(COD)), kurį Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu parengė pranešėjas Giles Chichester (A6-0226/2008); ir

– pranešimas dėl Europos energijos vartotojų teisių chartijos (2008/2006(INI)), kurį Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu parengė pranešėja Mia De Vits (A6-0202/2008).

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Slovėnijai pirmininkaujant Tarybai yptingas dėmesys buvo skirtas energetikos klausimams. Be abejo, tiekimo saugumas, tinkamai veikianti energijos rinka ir tvarus aplinkos valdymas – labai svarbūs strateginiai klausimai, rūpintys Europos Sąjungos piliečiams.

Taip pat tampa vis labiau aišku, kad energetika – sritis, kurioje turėtų būti siekiama naujų mokslo žinių ir kuriamos naujos paslaugų rūšys, jei norime, kad Europos ekonomika išliktų konkurencinga pasaulio lygmeniu. Daugiau kaip prieš metus vyriausybių ir valstybių narių atstovai įsipareigojo siekti tvarios plėtros tikslų ir pagerinti energijos rinkos darbo našumą. Europos Parlamentas taip pat pritarė tada apibrėžtiems tikslams ir suformulavo pasiūlymus, kuriuos Taryba studijavo labai susidomėjusi.

Trečiasis paketas dėl gamtinių dujų ir elektros rinkų buvo labai svarbus teisės aktų rinkinys Tarybai pirmininkaujančiajai Slovėnijai. Jos svarbiausias tikslas, svarbiausias šio paketo tikslas – tolesnis energijos rinkų liberalizavimas ir jų našumo ir skaidrumo didinimas. Pagal Komisijos pasiūlymą Taryba šį iš penkių teisėkūros pasiūlymų sudarytą teisės aktų rinkinį nagrinėjo kaip vieną baigtą paketą. Dėl to ten, kur tai atrodė logiška, taikė tuos pačius sprendimus dokumentams, susijusiems su elektros ir gamtinių dujų rinkomis.

Birželio 6 d. Energetikos Tarybos posėdyje Tarybai pirmininkaujanti Slovėnija užsitikrino visapusišką paramą penkių teisėkūros pasiūlymų paketo pagrindiniams elementams. Be abejo, svarbiausia šio plataus sutarimo dalis – trečia energetikos įmonių organizavimo sąlyga. Šiuo atveju tuo pačiu metu buvo priimti du pirminiai Komisijos pasiūlymai. Šiuose pasiūlymuose apibrėžtos dvi sąlygos – arba dėl visiško nuosavybės atskyrimo, arba dėl nepriklausomų sistemos operatorių tuo metu. Valstybės narės dar susitarė ir dėl trečiosios sąlygos, leidžiančios įsteigti nepriklausomą perdavimo tinklų operatorių.

Norėčiu trumpai apibendrinti svarbesnius ir galbūt šiek tiek jautresnius šio susitarimo, kuris bus nagrinėjamas ir šiame Parlamente, klausimus. Sąlyga dėl nepriklausomo perdavimo tinklų operatoriaus galės pasinaudoti šalys, kuriose, įsigaliojus naujajai direktyvai, perdavimo tinklai priklausys vertikaliai integruotoms įmonėms. Ją galima taikyti ir gamtinių dujų ir elektros sektoriams. Ši sąlyga leidžia įmonėms išsaugoti perdavimo tinklo nuosavybę su sąlyga, kad jį valdo nepriklausomas operatorius.

Vertikaliai integruotoms įmonėms buvo nustatyti tam tikri su perdavimo sistemos ir sistemos operatoriaus darbu susiję reikalavimai, kurie apibrėžia sistemos operatoriaus nepriklausomumą, jo darbui taikomus subalansuotumo ir nešališkumo principus, nuostatą dėl būtinų investicijų saugumo ir vertikaliai integruotos įmonės rūpinimosi savo interesų gynimu

Taip bus užtikrinta:

1. operatorių, valdytojų ir kontrolės institucijų nepriklausomybė,

2. išvengta bet kokių interesų konfliktų,

3. teisinga ir nediskriminacinė prieiga prie tinklo,

4. tinkamai skatinamos investicijos, įskaitant investicijas į tarpvalstybinius energijos tiltus,

5. galimybė perdavimo tinklų operatoriams nepriklausomai naudotis priemonėmis ir ištekliais, reikalingais jų darbui; ir pagaliau, tai suteiks papildomų galių šalių reguliavimo institucijoms nepriklausomų perdavimo tinklų operatorių atžvilgiu.

Kitas Taryboje pasiekto susitarimo elementas susijęs su trečiųjų šalių investicijų Europos Sąjungoje problema. Taryba mano, kad dokumento nuostatos trečiųjų šalių, kontroliuojančių tinklus, atžvilgiu turi užtikrinti, kad jų veikla nebus protekcionistinė. Be to, turi būti užtikrinta, kad treciųjų šalių įmonės laikysis tų pačių taisyklių, kurios taikomos Europos Sąjungos įmonėms. Turime atsižvelgti į trečiųjų šalių ir jų įmonių, siekiančių gerų partnerystės ryšių su energetikos sektoriaus įmonėmis valstybėse narėse, interesus. Be to, mes taip pat turėsime analizuoti abiejų pusių energetikai jau skirtų investicijų diapazoną.

Kita labai svarbi sritis – investicijos ir tinklo plėtros planas, ypač Europos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros plano parengimas. Visais lygmenimis darbas vyksta remiantis nuoseklumo ir efektyvumo principais, kurie pirmiausia taikomi perdavimo tinklų operatoriams. Be to, vyksta atviros ir skaidrios konsultacijos su visais svarbiausiais rinkos dalyviais ir Agentūra.

Tarybai pirmininkaujanti šalis mano, kad Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra – iš tikrųjų nepriklausoma efektyviai valdoma Agentūra. Jos užduotys daugiausia susijusios su tarptautinio ir regionio bendradarbiavimo sritimis. Be to, ji daug dėmesio skirs tarpvalstybinių energijos tiltų klausimui spręsti.

Kiti svarbūs susitarimo elementai susiję su valstybine nuosavybe, tarpvalstybinių energijos tiltų problemų sprendimu, regionų bendradarbiavimo stiprinimu, rinkos, darbu, vartotojų apsauga ir gairėmis, kurias turi priimti Komisijos komitetai pagal komitologijos procedūrą.

Šiuo trumpu pasisakymu norėjau pateikti jums bendrą svarbiausių Taryboje pasiekto susitarimo elementų apžvalgą. Esu įsitikinęs, kad kompromisinis dokumentas – puikus veiklos pagrindas kitai Tarybai pirmininkaujančiai šaliai ir jos bendradarbiavimui su Parlamentu.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti visiems pranešėjams, t. y. E. Morganui, G. Chichesteriui, A. Vidal-Quadrasui ir M. De Vitsui, už puikius pranešimus, taip pat padėkoti šešėliniams pranešėjams ir visų susijusių komitetų nariams. Darbotvarkė buvo labai siaura, o paketas – keliantis daug iššūkių ir sudėtingas. Labai vertinu visą darbą, atliktą per šiuos kelis mėnesius ir labai aktyvų Europos Parlamento narių dalyvavimą

Norėčiau pabrėžti pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduriame. Žinau, kad jie kelia tam tikrą susirūpinimą šiam Parlamentui.

Su šiuo ambicingu paketu, Komisija sieja vieną tikslą – Europos Sąjungos gyventojų interesus.

Be abejo, rinkos atvėrimas nebegali sustabdyti augančių naftos kainų. Vis dėlto šiais aukštų kainų laikais turime užtikrinti iš tikrųjų veiksmingą konkurenciją mūsų energijos rinkoje, kad garantuotume, jog šių kainų padariniai mūsų piliečiams būtų kuo ribotesni. Jau dabar kai kurie Europos piliečiai gavo naudos iš didesnio pasirinkimo ir iš padidėjusios konkurencijos, kuri padeda išlaikyti kuo žemesnes kainas, taip pat iš gerėjančių paslaugų ir saugumo standartų.

Vis dėlto per didelis skaičius Europos gyventojų dar nejunta tikros konkurencingos rinkos privalumų ir negali pasirinkti iš tikrųjų tinkamiausio tiekėjo.

Tai nėra vien geresnės kainos ir platesnio pasirinkimo klausimas. Tiekimo saugumui užtikrinti per keletą būsimų dešimtmečių reikės didelių investicijų į naujus tinklus. Jei mes laikysimės status quo, šios investicijos nepasieks reikiamo lygmens.

Be to, veikianti vidaus rinka – viena iš pagrindinių Europos Sąjungos priemonių spręsti klimato kaitos problemoms. Be konkurencingos elektros ir dujų rinkos niekada tinkamai neveiks prekybos teršalais sistema. Be to, negalėsime įgyvendinti tikslų, susijusių su atnaujinančiais energijos šaltiniais.

Visi pritariame tam, kad reikia teisės aktų reformos, kuri leistų ištaisyti gausiai pasitaikančius galiojančios įstatyminės ir reguliavimo sistemos trūkumus. Iš tikrųjų 2007 m. liepos 10 d. A. Vidal-Quadraso pranešimu Europos Parlamentas parodė, kad yra pasiryžęs siekti tokių ambicingų energetikos politikos tikslų.

Dabar norėčiau smulkiau panagrinėti kai kurias kitas pranešimuose svarstomas problemas. Be abejo, visi pranešimų klausimai labai svarbūs, bet aš panagrinėsiu tik kai kuriuos jų elementus.

Komisija gali paremti daugelį pasiūlytų dalinių pakeitimų. Pritariame daugeliui E. Morgan pranešime pateiktų dalinių pakeitimų dėl vartotojų teisių stiprinimo, kurie atitinka ir M. De Vits pranešimo koncepciją. Taip pat sveikintina nuostata dėl stipresnio tinklo operatorių regionio bendradarbiavimo. Daug dalinių pakeitimų, ypač susijusių su tinklo operatoriaus vaidmeniu, nacionalinių reguliuotojų įgaliojimais ir našiai dirbančia ir saugia energijos vidaus rinka, taip pat naudingai paaiškina arba papildo Komisijos pasiūlymą.

Daugeliu klausimų Komisija taip pat pritaria bendram komiteto tikslui, nors ne visais atvejais gali pritarti pasiūlytoms nuostatų formuluotėms.

Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad pažeidžiamų vartotojų apsauga ir kova su energijos stygium – būtinos rinkos atvėrimo sąlygos, kurios turėtų būti kuo plačiau taikomos. Komisija kruopščiai išnagrinės formuluotę, kad nebūtų pažeistas subsidiarumo principas. Be to, nuostata dėl kainų reguliavimo neturėtų trukdyti deramiems investiciniams signalams ir galimybėms patekti į rinką.

Be to, kalbant apie M. De Vits pranešimą dėl Vartotojų chartijos, manau, kad šis pranešimas ir dauguma pasiūlytų dalinių pakeitimų tinkami. Daugelis idėjų taip pat buvo įtrauktos ir į E. Morgan pranešimą. Komisija gali pritarti daugeliui šių idėjų, kurių viena susijusi su reikalavimu tinkamiau ir greičiau pateikti vartotojams reikalingą informaciją. Kaip žinote, Komisija netrukus pasiūlys valstybėms narėms energijos vartotojų kontrolinį sąrašą, kaip pagalbinę priemonę, skirtą rinkti ir tiekti vartotojams tinkamą informaciją apie energijos rinkas.

Be abejo, pritariu, kad dabartiniame tebevykstančiame teisėkūros procese būtų apibrėžtos tam tikros naujos vartotojų teisės ir kad chartija geriau perteiktų energijos vartotojo teises ir taip plačiau supažindintų su jomis vartotojus.

Bus sudėtinga įgyvendinti priemones, skirtas suderinti visuomeninių paslaugų įsipareigojimams Europos Sąjungos lygmeniu. Vis dėlto Komisija stebės, ar direktyvos įgyvendinamos tinkamai, visų pirma siekdama užtikrinti, kad šalies lygmeniu būtų įvestas pažeidžiamų vartotojų apibrėžimas ir kad šalių paramos programos būtų taikomos remiantis skaidrumo ir efektyvumo principais.

Be to, varomaja jėga taps Gyventojų energijos forumas, padėsiantis sukurti konkurencingas mažmenines Europos Sąjungos rinkas ir užtikrinsiantis pažeidžiamų vartotojų apsaugą. Po gegužės 6 d. Energijos vartotojų teisių konferencijos Komisija pradėjo konsultacijas su visomis suinteresuotosiomis šalimis.

Dėl nuostatų, susijusių su energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimo skatinimu, Komisija visiškai pritaria Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto išreikštoms abejonėms, bet manome, kad šią temą reikėtų nagrinėti ne svarstant Vidaus rinkos direktyvą. Manome, kad komitetas šių savo tikslų galėtų siekti naujos atsinaujinančios energijos šaltinių direktyvos, kuri šiuo metu taip pat naginėjama, atveju.

Del kovos su rinkos koncentracija. Pritariame komiteto nuomonei, kad tai labai reikalinga priemonė, bet manome, kad Komisijos pasiūlyme jau numatytos reguliuotojams skirtos teisės ir įgaliojimai, kuriais remdamiesi jie gali imtis priemonių tinkamam rinkos darbui užtikrinti.

Vis dėlto dviem svarbiais klausimais, t. y. komitologijos procedūros taikymo ir kai kurių klausimų dėl Agentūros vaidmens, mes nevisiškai pritariame komiteto paeiktoms išvadoms.

Dėl komitologijos procedūros taikymo. Jei nuostatos dėl šios procedūros būtų visiškai išbrauktos, nebebūtų įmanoma sparčiai ir veiksmingai rengti naujus labai detalius rinkos standartus. Jų prireiks tam, kad iš tikrųjų integruota energijos rinka būtų sukurta per metus, o ne per dešimtmečius. Svarbiausia klausimas – galimybė priimti teisiškai privalomus techninius standartus, kuriuos, prižiūrimi Agentūros, turėtų vykdyti visi tinklo operatoriai. Dėl to Komisija turi turėti galimybę priimti juos kuo greičiau ir efektyviau, t. y. remdamasi komitologijos procedūra. Kitaip jie negalės būti pagrįstą laikotarpį teisiškai privalomi.

Bendrai kalbant, reikia gairių, kurios užtikrintų, kad Agentūra bus stipri ir atitiktų G. Chichester ir A. Vidal-Quadraso pranešimuose išsakytą poziciją. Be šių gairių, kurios apibrėžtų jos įgaliojimus, Agentūra tiesiog negalėtų priimti rinkos dalyviams privalomų atskirų sprendimų.

Jei šie esminiai elementai būtų išsaugoti, t. y. būtų atsižvelgta į komitetui kylančias abejones, Komisija galėtų pritarti tam, kad kai kuriais atvejais, kai mūsų nuomone, ji mažiau būtina, būtų išbraukta nuostata dėl komitologijos procedūros.

Dėl Agentūros. Komisija siekia įsteigti Agentūrą su plačiais įgaliojimais. Komisija gali pritarti šiems daliniams pakeitimams: dėl bendrų užduočių Agentūrai, taip pat dėl skaidresnių konsultavimosi procedūrų su suinteresuotosiomis šalimis. Vis dėlto negalime nukrypti nuo EB Sutarties nuostatų.

Daug komiteto pasiūlytų dalinių pakeitimų, susijusių su Agentūros įgaliojimais priimti teisinio pobūdžio sprendimams, nėra suderinami su Meroni bylos sprendime apibrėžtu principu. Tai susiję su Agentūrai suteiktų įgaliojimų laipsniu. Aš visiškai pritariu siekiui įsteigti stiprią ir veiksmingą Agentūrą ir manau, kad tai galima būtų pasiekti pritarus Komisijos pasiūlymui, kad Agentūrai būtų suteikti įgaliojimai parengti teisiškai privalomus standartus, kurie po to būtų priimti taikant komitologijos procedūrą.

Nenorėčiau baigti kalbos neišnagrinėjęs klausimo dėl veiksmingo perdavimo tinklų ir elektros gamybos sričių nuosavybės atskyrimo. Pagal galiojančias nuostatas didelė tinklo operatorių dalis gali veiksmingai diskriminuoti naujus rinkos dalyvius. Tai turi labai sunkių padarinių investicijų į tinklų infrastruktūrą ir naujų pajėgumų plėtros sritims.

Dėl turėtume siekti, kad būtų parengtos priemonės, kurios visiškai panaikintų prielaidas kilti „užprogramuotiems“ interesų konfliktams, susijusiems su vertikaliai integruotais tinklo operatoriais, ir apibrėžtos tinkamos paskatos skatinti investicijoms ir valdyti tinklui nediskriminaciniu būdu.

Birželio 6 d. Energetikos Taryboje Taryba pasiekė platų susitarimą dėl visų esminių paketo dalių. Po jūsų balsavimo reikėtų siekti, kad šis paketas būtų priimtas antruoju svarstymu šių metų pabaigoje. Jei procesas bus vilkinamas, gali kilti pavojus, kad paketas nebus priimtas iki 2009 m. rinkimų. Tikiuosi, kad Parlamentas ir netrukus Tarybai pirmininkausianti Prancūzija visiškai išnaudos artimiausius mėnesius visapusiškam susitarimui pasiekti.

Norėčiau pabrėžti, kad birželio 6 d. Energetikos Taryboje Komisija oficialiai įšaldė savo nuomonę dėl paketo pirmiausia dėl to, kad galėtų atsižvelgti į jūsų rytojaus balsavimo rezultatatus.

Gerbiami nariai, jūs nuo pat pradžių plačiai prisidėjote prie šio proceso. Tikiuosi, kad toliau su jumis dirbsime išvien ir per artimiausius mėnesius išnagrinėsime šiuos pasiūlymus Europos energijos vartotojų labui.

  Eluned Morgan, pranešėja. − Gerb. Pirmininke, tikiuosi, kad Parlamentas priims pranešimą dėl elektros srities rytojaus balsavime ir taip parodys energetikos sektoriaus bendrovėms visoje Europoje, kad norime, jog vartotojas vėl užimtų vairuotojo vietą.

Prieš kalbėdama apie labiausiai prieštaringą šios direktyvos aspektą, norėčiau plačiau panagrinėti kai kurias sritis, dėl kurių ligi šiol sugebėjome užtikrinti sutarimą Parlamento viduje.

Europos Sąjungoje neliko nė vieno, kuris nepastebėjo staigaus energijos kainų šiuolio per paskutiniuosius mėnesius. Visoje Europos Sąjungoje yra žmonių, kurie vargiai padengia sąskaitas už energiją. Dėl to manome, kad klausimas dėl energijos stygiaus turi būti ryžtingai įtrauktas į Europos Sąjungos darbotvarkę, nes ir ETS sistema, ir su atsinaujinančios energijos šaltiniais susiję tikslai – tai Europos tikslai, darantys poveikį energijos kainoms.

Mes laikėmės subsidiarumo principo, Komisijos nary, t. y. pareikalavome, kad valstybės narės pasiūlytų savus energijos stygiaus apibrėžimus ir parengtų veiklos planus šiai problemai spręsti. Taigi, jei Taryba nori susitarimo dėl šio paketo, ji turi suprasti, kad tai svarbiausias Parlamento reikalavimas.

Vartotojai jau turi daug teisių, susijusių su energijos sritimi, tačiau vis dar neužtikrinta, kad jos būtų įgyvendintos. Dėl to pareikalavome, kad šalių reguliavimo institucijos panaudotų paskatas ir sankcijas, kad būtų garantuota vartotojų apsauga.

Mes taip pat apibrėžėme papildomas vartotojų teises, pvz., dėl kainų prieinamumo mažas pajamas gaunančioms šeimoms, paprastesnių galimybių pakeisti tiekėją, didesnio vartotojų atstovavimo, ypač kai jie turi nusiskundimų, taip pat dėl sąžiningų sandorių su žmonėms iš kaimo ir atokių vietovių.

Taip pat turime parengę koncepciją „išmaniųjų“ skaitiklių, kuriuos įdiegus per 10 metų, smarkiai išaugtų energijos vartojimo našumas. Be to, įmonės turėtų ieškoti kūrybiškų apmokestinimo už energiją būdų, kad neskatintų tų vartotojų, kurie suvartoja daugiausiai energijos (kaip iki šiol). Reikia numatyti energijos iš atsinaujinančių šaltinių tiekimo tinklais prioritetinę galimybę, kad galėtume pasiekti užsibrėžtą 20 proc. tikslą.

Turime suprasti, kad kalbėdami apie perdavimo sistemas kalbame apie monopolijas. Taigi, aišku, kad mums reikia labai griežto reguliavimo.

Mes norėtume, kad pagerėtų šalių reguliavimo institucijų ir konkurencijos institucijų bendradarbiavimas. Taip galbūt pasiektume, kad jau mažiau nei pusėje Europos Sąjungos šalių viena bendrovė valdytų daugiau nei 70 proc rinkos.

Dabar apie labiausiai prieštaringą pranešimo dalį – nuosavybės atsiejimo klausimą. Aišku, kad dabartinė sistema neveikia. Yra įtarimų, kad kai kurie rinkos dalyviai veikia nesąžiningai. Jie teikia energijos tiekimo tinklais prioritetinę galimybę savo pačių bendrovėms. Be to, jie sukuria kliūčių, kurios gali nuslopinti konkurenciją. Todėl aš, kaip pranešėja, esu įsitikinusi, kad visiškas elektros gamybos ir perdavimo tinklų sričių nuosavybės atsiejimas (kaip buvo Komisijos siūlyta pradžioje) – vienintelis tinkamiausias reikalavimas elektros bendrovėms.

Tik taip bus galima panaikinti interesų konfliktus. Jūs galite pastatyti daugybę „kinų sienų“, tačiau bendrovės neturės jokio noro smarkiau konkuruoti rinkoje, jei jos taip pat valdys ir perdavimo bendroves.

Mums reikia vienodų veiklos sąlygų, reikia, kad perdavimo tinklais galėtų lengviau pasinaudoti atsinaujinančios energijos šaltinius naudojančios bendrovės ir MVĮ. Bet turbūt mums labiausiai reikia stabilios reguliavimo sistemos, kuri užtikrintų vieno trilijono vertės investicijas, kurių taip reikia Europos Sąjungos rinkai. Jei vilkinsime šio klausimo sprendimą, neduosime aiškaus signalo šiems investitoriams ir Europoje gali imti gesti šviesos. Šis klausimas niekur nedings. Jei ims gesti šviesos, vyriausybės žlugs.

Tai kas gi tam priešinasi? Vokietija, Prancūzija, Austrija, Liuksemburgas, Graikija ir Bulgarija. Jos mano, kad pakankama sąlyga bus šių „kinų sienų“ sustiprinimas. Kai kas įtaria, kad stengiamasi apsaugoti šalių „milžines“, kurios džiaugiasi galimybe investuoti kapitalą į kitas rinkas, tačiau nenori įsileisti kitų į savo rinkas. Vis dėlto neturime pervertinti šio modelio, nes tikėtina, kad kainos nemažės taikant bet kokį modelį.

Žinome, kad Taryba pasiekė neoficialų susitarimą šiuo klausimu. Ji taip pat pasiūlė sustiprinti „kinų sienas“.

Vis dėlto daugelis iš mūsų suprato, kad to nepakaks Europos vartotojams ir pasiūlė laikytis griežtesnės pozicijos.

Norėčiau ypač padėkoti šešėliniams pranešėjams ir visiems, kurie bendradarbiavo rengiant šį paketą, sudarytą iš labai sudėtingų teisės aktų.

  Alejo Vidal-Quadras, pranešėjas. − (ES) Gerb. Pirmininke, dėl daugelio priežasčių energetikos sritis vis dar vienas iš Europos Sąjungos Achilo kulnų. Daugiausia dėl kažkokio vyriausybinio arba verslo elito nenoro pripažinti, jog tam, kad įgyvendintume bendrosios energetikos politikos tikslus, turime turėti integruotą vidaus rinką, atvirą konkurencijai, kurioje vartotojai gali laisvai pasirinkti jiems tinkamus tiekėjus ir kurioje be didelių kliūčių energija teka nuo Stokholmo iki Atėnų ir nuo Lisabonos iki Vienos. Tam, kad pasiektume šį vis dar tolimą tikslą, turime pašalinti visas kliūtis ir dar daug ką nuveikti.

Mano parengtame pranešime dėl reglamento, kuris buvo beveik vienbalsiai priimtas komitete, buvo pabrėžti šie klausimai: didėjanti energijos tiltų tarp valstybių narių svarba; poreikis suderinti technines taisykles Europos lygmeniu; būtinybė suteikti reguliuotojų Agentūrai platesnius įgaliojimus; klausimas dėl geresnio sistemos operatorių pareigų paskirstymo apibrėžiant, kad jiems tektų atsakomybė dėl tinklui skirtų standartų sudarymo ir dėl konsultavimosi su suinteresuotosiomis šalimis šiame procese, taip pat leidžiant jiems pasiūlyti jiems patiems taikytinus standartus, jei jie neprieštarauja pagrindų gairėms.

Šie pasiūlymai susiję su Parlamento jau išreikštu pageidavimu, kad Europos šalių reguliavimo institucijų bendradarbiavimo organui būtų suteikti įgaliojimai sprendimams Europos lygmeniu priimti, išvengiant sprendimų, priimtų šalies lygmeniu, dubliavimo ir kad būtų įsteigtas Europos sistemos operatorių tinklas, išvystyti būtini techniniai standartai Europos rinkos sklandžiam darbui užtikrinti. Šiuo atžvilgiu mano pranešimas visiškai suderintas su G. Chichesterio, ir A  Paparizovo pranešimais.

Norėdami sukurti elektros vidaus rinką, turime apibrėžti suderintas taisykles ir nuostatas, užtikrinti, kad visi rinkos dalyviai taiko tas pačias taisykles, taip pat skatinti energijos tiltų kūrimą ir užtikrinti, jog būtų nepriklausomų reguliuotojų, turinčių pakankamų įgaliojimų investicijoms užtikrinti.

Mano geros draugė E. Morgan pranešime daugeliu atvejų pateikti teisingi šių problemų sprendimai. Nuosavybės atsiejimo tema sukėlė daug ginčų, kurie kartais buvo gana nuožmūs. Vis dėlto vis dar esame draugai. Tai rodo, kad Europa turi ateitį.

Manau, mes kalbame tema, kuri glaudžiai susijusi su šalių interesais, kurioje gretinami skirtingi rinkos modeliai ir kuri yra susijusi su tam tikromis aplinkybėmis, į kurias turime atsižvelgti. Vis dėlto kaip tik šie skirtumai daugeliu atvejų trukdo pažangai, todėl nemanau, kad problema bus išspręsta, jei sudarysime įvairių modelių sąrašą.

Nuosavybės atsiejimas nėra panacėja, tačiau tai būtina sąlyga. Vis dėlto vien jos neabejotinai nepakaks tam, kad būtų sukurta integruota vieninga rinka.

Kai kurios E. Morgan idėjos, pvz., socialiniai tarifai energijos stygiaus problemai spręsti, yra ginčytinos, nes dėl to kiltų kišimosi į rinkas pavojus.

Daugiau kaip prieš savaitę Taryba pasiekė bendrą susitarimą dėl paketo. Baigsime pirmąjį svarstymą iki vasaros. Vis dėlto norėčiau perduoti Tarybos atstovui, mūsų brangiam ir gerbiamam draugui J. Lenarčičiui, Parlamento pageidavimą pradėti derybas dėl visai Europos Sąjungai tinkamo susitarimo per antrąjį svarstymą.

Parlamento kadencija baigiasi, todėl nereikėtų vadovautis „griebkimės, kol dar galime“ principu, kadangi, gerb. einantysis Tarybos pirmininko pareigas, Parlamentas labai griežtai reaguoja tais atvejais, kai nėra gerbiamas arba jaučia per didelį spaudimą.

Dabar ne laikas susiskirstyti į tuos, kurie laikosi kietos linijos ir tuos, kurie laikosi švelnesnės linijos arba veikti tik ginant šalių interesus. Laikas diegti jautrias, suderintas ir, geriausia šio žodžio prasme, europines koncepcijas.

  Giles Chichester, pranešėja. − Gerb. Pirmininke, visų pirma norėčiau pripažinti didelį įnašą savo pirmtako ir pranešėjo R. Brunettos, kuris turėjo palikti šį Parlamentą dėl kito posto savo gimtojoje valstybėje. Norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams už konstruktyvų bendradarbiavimą, suteikusį mums plataus sutarimo galimybę.

Įdomus uždavinys siekti tinkamos pusiausvyros tarp šalių reguliavimo institucijų savarankiškos veiklos ir Europos Sąjungos lygmens reguliuotojo veiklos. Šio reguliuotojo veikla – ypač svarbi tinkamo rinkų darbo prielaida. Ši Agentūra atliktų Europos lygmens reguliavimo užduotis, kurios papildytų NRI veiklą, t. y. leistų joms tarpusavyje bendradarbiauti, kad jos galėtų veiksmingai kontroliuoti perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą. Be to, Agentūrai būtų suteikta tam tikra sprendimo teisė ir bendro pobūdžio patariamasis balsas. Agentūra turėtų turėti patariamojo balso teisę Komisijai rinkos reguliavimo klausimais (tai būtų svarbi jos funkcija).

Per debatus dėl šio reglamento mes labiau įsitikinome, jog reikia išplėsti Komisijos pasiūlymą dėl Agentūros, kad būtų įsteigta Agentūra, turinti daugiau nepriklausomybės ir daugiau įgaliojimų sprendimams priimti.

Jei Agentūra turi efektyviai padėti sukurti integruotą konkurencingą Europos Sąjungos energijos rinką, jai turi būti suteikti platesni įgaliojimai ir užtikrintas nepriklausomybė nuo Komisija, kad ji galėtų spręsti tarpvalstybinio lygmens klausimus ir užtikrintų veiksmingą PSO ir NRI (nacionalinių reguliavimo institucijų) bendradarbiavimą.

Pasiūlėme suteikti Agentūrai naujų įgaliojimų sprendimams priimti, ypač rengiant techninius standartus, kuriuos ką tik paminėjo mano kolegos, ir investicinius PSO planus. Be to, pasiūlėme suteikti jai daugiau reguliavimo ir finansinės nepriklausomybės. Vis dėlto didesnės galios ir nepriklausomybė turėtų būti suderintos su didesniu atskaitingumu ne tik Parlamentui, bet ir suinteresuotosioms šalims. Todėl pasiūlėme sugriežtinti Agentūrai skirtus reikalavimus dėl konsultavimosi, jos veiklos skaidrumo ir atskaitingumo Parlamentui.

Norėčiau pabrėžti, kad siekėme užtikrinti, kad šis pranešimas ir reglamentas būtų nuosekliai suderinti su kitomis paketo dalimis. Mes žinojome, kokios problemos buvo svarstytos Meroni byloje, bet vis dėlto manome, kad mūsų pasiūlymai tinkami.

Pasiūlytais struktūros pakeitimais siekiama veiksmingos pusiausvyros tarp, viena vertus, reguliavimo nepriklausomybės ir, kita vertus, tinkamos politinės kontrolės. Pagrindinis labai svarbus man ir mums visiems principas turėtų būti Agentūros nepriklausomybė, nes užtikrintų ne tik jos darbo veiksmingumą, bet ir patikimumą. Todėl siūlome suteikti daugiau galių reguliuotojų valdybai, taip pat įvesti terminus greitam sprendimų priėmimui užtikrinti. Be to, siūlome suteikti Agentūrai daugiau finansinės nepriklausomybės.

Europos energijos rinkos ir jos plėtros po trečiojo energijos paketo įgyvendinimo ateities vardan turime užtikrinti, kad Agentūrai tektų svarbus vaidmuo. Dėl to reikia išplėsti Komisijos pasiūlymą dėl Agentūros ir suteikti jai daugiau galių.

  Mia De Vits, pranešėja. – (NL) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, manau, kad E. Morgan pranešimas ir mano pranešimas dėl Europos energijos vartotojų teisių chartijos turi būti svarstomi kartu. Šiandien struktūrinis energetikos sektorių atsiejimas dar reikalingesnis negu anksčiau, bet tai negali būti savitikslis reiškinys. Klausimas yra ir tebelieka: ar tai daroma vartotojo naudai? Tai nėra savaime akivaizdu. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mano šalyje, Belgijoje, 2008 m. vartotojų sąskaitos už energiją bus vidutiniškai 300 eurų didesnės negu 2007 m. Suprantu, kad tai daugiausia lemia augančios naftos kainos, bet tikrai ne tik jos.

Pvz., Komisijos narės M. Kunevos pateikti skaičiai atskleidžia, kad 20–32 proc. britų, pakeitusių tiekėją po rinkos atvėrimo, dabartinė padėtis blogesnė negu anksčiau. Dėl to reikia, kad vartotojai žinotų savo teises, susijusias su energetikos sritimi.

Šiuo metu taip visiškai nėra. Labai trūksta suvokiamos informacijos apie šias teises. Vadinasi, reikia stipraus, aiškaus, suvokiamo dokumento, išvardijančio galiojančias teises, t. y. chartijos.

E. Morgan jau kalbėjo apie tai, ką tai turi apimti. Norėčiau pridėti dar porą elementų. Vartotojai turi turėti galimybę pakeisti tiekėją. Nemokamai ir per vieną mėnesį. Vis dėlto tai reiškia, kad jie turėti galimybę palyginti pasiūlymus; štai kodėl svarbu, kad sutartys ir sąskaitos būtų standartizuotos. Palyginimo sumetimais vartotojai turi turėti galimybę susidaryti bendrą įspūdį apie savo einamąjį energijos suvartojimą ir gauti apie jį informacijos bent jau keturis kartus per metus. Gerb. E. Morgan taip pat kalbėjo apie (aš pritariu šioms idėjoms, kurios taip pat yra ir mano pranešime) išmaniuosius skaitiklius, energijos stygiaus problemos sprendimą ir nacionalinius energijos veiklos planus, kurie turi būti parengti anksčiau minėtai problemai spręsti. Šios idėjos – esminis žingsnis teisinga kryptimi.

Dėl socialinių tarifų. Norėčiau pasakyti A. Vidal-Quadrasui, jog, mūsų nuomone, reikia, kad juos būtų galima taikyti. Jie turėtų tapti veiksmingu instrumentu valstybėms narėms. Tai vienintelis dalykas, gerb. A. Vidal-Quadrasai, kurį norėtume pasakyti dėl socialinių tarifų. Neatrodo, kad tam būtų galima nepritarti.

Be to, būtų svarbu turėti informacijos skyrius, kuriuose būtų galima gauti atitinkamos informacijos. Be to, šiandien vis dar išlieka neįtikėtinai gili skaitmeninė atskirtis.

Norėčiau baigti kalbą galbūt svarbiausiu klausimu. Mūsų nuomone, jei vartotojai nori žinoti savo teises ir būti gerai informuoti, jiems reikia nusiųsti kopiją chartijos, kurioje aiškiai ir nuosekliai išdėstytos jų teisės sudarant atitinkamas sutartis. Tai ir ragina padaryti mūsų frakcija (nei daugiau, nei mažiau), t. y. visos galiojančios teisės turi būti surašytos ir pateiktos vartotojams lengvai skaitomo dokumento forma. Todėl, negaliu suprasti Komisijos, Komisijos nario A. Piebalgso arba kitų frakcijų pozicijos. Prieš kelis mėnesius Komisija paskelbė chartiją. Dabar, po kelių mėnesių, viskas, ką turime – paprastas, informatyvus kontrolinis sąrašas. Kyla įspūdis, kad reikėtų judėti toliau. Dėl to kreipiuosi į kitas frakcijas, kad jos pritartų Socialistų frakcijos Europos Parlamente pasiūlytiems daliniams pakeitimams. Mes neišradinėjame iš naujo dviračio. Paprasčiausiai reikalaujame, kad vartotojai būtų informuoti apie jų galiojančias teises, t. y. jiems būtų nusiųsta dokumento kopija, kai jie nori sudaryti atitinkamą sutartį. Jei rimčiausia problema šiandien, kaip pažymėjo Europos Komisija, – aiški informacija, arba, tiksliau sakant, jos trūkumas, manau, kad mes pasiūlėme, kaip išspręst problemą.

  Ján Hudacký, ECON komiteto nuomonės referentas. − (SK) Energetikos sektoriaus padėtis Europoje ir visame pasaulyje verčia mus siekti naujų efektyvių sprendimų, kurie užtikrintų saugų valstybių narių aprūpinimą energija už prieinamą kainą, taip pat imtis tolesnių energijos rinkų liberalizavimo priemonių ir plačiau taikyti rinkos skaidrumo ir nediskriminavimo principus.

Pritariu Europos Komisijos pastangoms siekiant pažangos, kuriant aiškių taisyklių erdvę ir stiprinant suinteresuotųjų pusių ryšius energijos rinkų viduje. Viena vertus, tai turi padėti sukurti geresnę konkurencingą aplinką, o antra vertus, tai turi padėti sukurti efektyvų reguliavimo mechanizmą, gebantį užkirsti kelią krizinėms situacijoms.

Vis dėlto ketinimai ir tikrovė – du skirtingi dalykai. Nors apie tai buvo kalbėta daugelyje debatų ir kompromisinių pasiūlymų, energetikos paketas vis dar kelia daug nesusipratimų ir abejonių. Visi labai gerai žinome, kad didžiausia kliūtis – Komisijos pasiūlymas dėl vertikaliai integruotų įmonių energijos gamybos ir perdavimo tinklų sričių nuosavybės atsiejimo.

Ar tai iš tikrųjų efektyviausias modelis, kuris užtikrintų daugiau konkurencijos, mažiau diskriminacijos, žemesnes kainas ir aukštesnes investicijas? Gausių analizių išvadoms, kurios, kaip manoma, patvirtina šių priemonių naudą yra priešpastatyta daug kontrargumentų, keliančių objektyvių abejonių dėl šios naudos.

Mano nuomonė gana paprasta, tačiau pagrįsta diskusijomis su nuosavybės atsiejimo šalininkais ir su priešininkais. Valstybėms narėms, turinčioms kitų modelių, iš tikrųjų turi būti leista pasirinkti. Aštuonios iš jų siūlė vadinamąjį trečiąjį kelią (kurį aš siūliau kaip ECON komiteto nuomonės referentas), kaip alternatyvą nuosavybės atsiejimo modeliui.

Be abejo, aukščiau minėtas komitetas jau priėmė šį pasiūlymą. Prieš darydami galutines išvadas, turime nustatyti, ar kiekvienas pasiūlytas modelis bus gyvybingas, užtikrins nuolatinį energijos tiekimą, yra skaidrus ir nediskriminuojantis. Be to, reikia nustatyti, kokia tikimybė, kad šių skaidrumo ir nediskriminavimo principų galima būtų pasiekti priimant veiksmingesnius teisės aktus.

Taip pat turime aiškiai nustatyti, ar tikrai pasiūlytas sprendimas nepažeidžia privačios nuosavybės teisės. Dėl to manau, kad 40 narių pasiūlytas 166 kompromisinis dalinis pakeitimas, kuris apibrėžia vadinamojo trečiojo kelio galimybę, – optimalus sprendimas šiomis aplinkybėmis, gerbiantis daugelio valstybių narių reikalavimus.

  Mariela Velichkova Baeva, ECON komiteto nuomonės referentė. − (BG) Pasiūlytu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, iš dalies keičiančiu Reglamentą Nr. 1228 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, siekiama pabaigti Bendrijos energijos rinkos kūrimą.

Ekonomikos reikalų komiteto nuomonėje pabrėžta, jog svarbu, kad būtų sukurta geresnė konkurencinė aplinka, įveiktos esančios kliūtys naujiems rinkos dalyviams, kurie galėtų lengviau pasinaudoti tinklų infrastruktūra, taip pat skatinamos investicijos, kurios labai svarbios valstybių ekonomikai ir atskiriems vartotojams. Regioninis bendradarbiavimas ir tinklo operatorių tarpusavio sąveika padėtų nukreipti išteklius į sritis, susijusias su energijos tiltais ir energijos tiekimo diversifikacija. Mano šaliai, Bulgarijai, kuri yra pakraštinė Europos Sąjungos valstybė narė, tai būtų galimybė aktyviai įsijungti į Europos elektros tinklą. Energetikos sektoriaus veiklą apsprendžia paklausa, pasiūla ir poveikis aplinkai. Bet kokie sprendimai turi atsižvelgti į energetikos sektoriaus varomąsias jėgas ir jo strateginę reikšmę šiuolaikinės ekonomikos plėtrai.

  Alain Lipietz, ECON komiteto nuomonės referentas. – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto atstovai nuvyko į Paryžių tam, kad išnagrinėtų visas šias direktyvas. Mes taip pat susitikome su profsąjungų ir elektros perdavimo sistemų operatoriais.

Visi siūlė, kad Agentūrai būtų suteikta daugiau įgaliojimų, negu numatyta Komisijos pasiūlyme. Esame susipažinę su Teisingumo Teismo precedento teise, taip pat žinome, kad Komisija siūlė nekeisti Sutarties, kad nekiltų sunkumų.

Dėl to Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas savo nuomonėje rekomenduoja išplėsti galias, susijusias su stebėsenos, rekomendacijų teikimo ir veiklos sustabdymo sritimis, tačiau prieštarauja tam, kad Agentūrai būtų suteikta administracinės atsakomybės vykdymo įgaliojimai, t. y. netgi galimybė skirti baudas.

Tik Komisija turi administracinės atsakomybės vykdymo teisę. Manau, kad šiuo atžvilgiu galėtume taikyti Sutartis be jokių pakeitimų ir papildomų rinkos reguliavimo nuostatų.

  András Gyürk, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentas. − (HU) Ačiū už galimybe kalbėti, gerb. Pirmininke. Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, pastaraisiais metais dėl augančių kainų ir reguliavimo aiškumo stokos pastebimai padidėjo energijos vartotojų nepasitenkinimas. Dėl to svarbu, kad Europos Parlamentas netrukus pritartų teisės aktų paketui, padėsiančiam užtikrinti veiksmingą elektros rinkos darbą. Esu įsitikinęs, kad kainų šuolio ir didėjančio vartotojų bejėgiškumo pagrindinės priežastys susijusios su elektros rinkos darbo neveiksmingumu. Daugelyje valstybių narių vartotojai vis dar konkuruoja dėl tiekėjų, o ne priešingai.

Pvz., Vengrijoje rinkos liberalizacija šiuo metu – tai aukštesnės kainos ir blogėjantys paslaugų standartai, nes dėl vyriausybės klaidų rinkos liberalizacija panaši į pusiau įgyvendintų priemonių kratinį. Pranešimų, kuriuos mes šiandien svarstome, paketo priėmimas pakeistų šią padėtį. Nauji teisės aktai galėtų pagaliau sudaryti sąlygas tikrai konkurencijai energijos rinkoje, kai tiekėjams iš tikrųjų tektų konkuruoti dėl vartotojų.

Be to, energetikos paketas sudarytų geresnes sąlygas investicijoms, gyvybiškai svarbioms Europos energijos tiekimų srities ateičiai, užtikrinti. Jis leistų energiją naudoti efektyviau. Be to, tikiu, kad jis taip pat palengvintų atnaujinančios energijos naudojimą. Kita reikalinga pasiūlymų ypatybė – nuostatos dėl vartotojų apsaugos sąlygų, kurios šiuo metu dažnai nėra vykdomos, griežtinimo. Viena iš priežasčių, kodėl tai labai svarbu dabar yra tai, kad nesuvaldomos energijos kainos yra pagrindinė skurdo priežastis. Mano nuomone, energetikos politikos priemonės visada turi būti vertinamos, atsižvelgiant į jų naudą vartotojams. Mes žengiame svarbų žingsnį efektyvesnio reguliavimo link. Pasiūlymų paketas sustiprins konkurenciją, taip pat pagerins energijos tiekimo saugumą. Tikimės, kad šio paketo priėmimas užtikrins, kad būsimos Europos energijos vartotojams negrės nepagrįstos kainos, kurios būtų reguliavimo nenuoseklumo padarinys. Labai jums ačiū, gerb. Pirmininke.

  Gabriela Creţu, IMCO komiteto nuomonės referentė. − (RO) Mieli kolegos, pradinis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros projektas teikė Parlamentui dvi galimybes: atmesti nenaudingą įstaigą arba sukurti efektyvesnę.

Jis pasirinko antrą sprendimą remdamasis Sutarties sąlygomis, nepaisydamas Meroni bylos išlygos. Taisymai, komitetuose priimti gana suderinti pakeitimai labai pakeitė pradines prerogatyvas. Todėl dabar tikimės, kad Agentūros, atsižvelgiančios į vartotojų interesus ir atliekančios visapusišką energijos rinkos plėtros stebėseną, veikla sustiprins šalių reguliuotojų vaidmenį ir parems jų darbą, taip pat leis suderinti Europos tinklų techninius standartus, t. y. sudarys sąlygas tikrai vidaus rinkai ir abipusiam apsirūpinimui energija tarp valstybių narių.

Tikimės, kad Agentūra taps naudingu bendrosios energetikos politikos instrumentu. Nemanome, kad dėl šių prerogatyvinių sąlygų sumažėtų Europos Komisijos galimybės (palyginti su Parlamentu) vykdyti energetikos politikos uždavinius. Be to, manome, kad techninio pobūdžio sprendimų jokiu būdu nereikėtų pakeisti politiniais sprendimais. Mūsų galutinis tikslas tebelieka tas pats – pakankamai energijos už prieinamą kainą kiekvienam.

  Leopold Józef Rutowicz, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės referentas. − (PL) Gerb. Pirmininke, piimto energetikos paketo nauda dideliu mastu priklausys nuo politinių sprendimų. Tiktai Prancūzijos lyderiai sugebėjo pasiekti, kad energetikos sritis ir ekonomika būtų nepriklausomos nuo dujų ir naftos importo. Kitų šalių lyderiams pritrūko vaizduotės.

Nenuspėjami dujų ir naftos kainų šuoliai verčia mus nuspręsti dėl atominės energijos ir kitų šaltinių vystymo apimties. Kaip turėtume eksploatuoti tinklą, kad atremtume krizę? Pasiūlyti reglamentai dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų ir vidaus energijos rinkos organizavimo bendrų principų turėtų skatinti visišką senosios Europos šalių ir naujųjų šalių tinklų sinchronizaciją. Tai garantuotų didesnį energijos tiekimo saugumą ir, didėjant konkurencijai, galėtų apriboti energijos kainų augimą.

Įsteigta Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra kartu su rinkos dalyviais turi užtikrinti, kad rinka tinkamai dirbtų. Agentūros įgaliojimai turi būti išplėsti rinkos poreikiams patenkinti.

Pritariu teisės aktams, skatinantiems konkurenciją ir elektros gamybos sektoriaus plėtrą.

  Gunnar Hökmark, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti E. Morgan už vaisingą darbą rengiant pranešimą.

Dar norėčiau pasakyti vieną dalyką, atsakydamas į ankstesnes jos šiandienos pastabas: neleiskite valstybėms narėms nusikratyti atsakomybės už kovą su energijos stygiumi ir jų gyventojų gerovės užtikrinimo; neleiskite jokiai vyriausybei atsisakyti šios atsakomybės.

Esu pasakęs, kad norėčiau pabrėžti svarbiausią šios diskusijos klausimą: ar Europos energijos rinkos veikia pakankamai gerai? Ar jos gerai dirba? Ar teisės aktai tinkamai užtikrina vartotojų gerovę, žemas kainas, pramonės veiklą ir konkurenciją, taip pat galimybę geriausiai panaudoti visus energijos šaltinius, įskaitant atsinaujinančią energiją?

Manau, kad reikia tiesiai pasakyti, kad atsakymas yra „ne“, jei turime spręsti klimato kaitos iššūkius, mažinti energetinę priklausomybę ir sujungti tarpusavyje Europos energijos rinkas.

Todėl mums reikia reformos ir svarbu sudaryti vienodas sąlygas naujiems rinkos dalyviams, užtikrinant atvirą ir sąžiningą konkurenciją. Būtent šiuo atžvilgiu turime vertinti diskusiją dėl nuosavybės atsiejimo. Manau, kad Taryba įpareigota siekti kompromiso tarp jos narių. Parlamentas taip pat įpareigotas siekti geriausio sprendimo. Mes irgi bendrai atsakingi už šį reikalą.

Raginu dabar Tarybai pirmininkaujančią šalį ir netrukus Tarybai pirmininkausiančią šalį vertinti šį klausimą labai rimtai. Energijos rinkų šiandieninė padėtis nėra gera. Mes bendrai atsakome už tai, kad būtų pasiektas geriausias sprendimas. Todėl tikiuosi, kad jūs klausysite Parlamento, o mes klausysime jūsų.

  Reino Paasilinna, PSE frakcijos vardu. – (FI) Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjams ir visiems kitiems dalyviams, bet ypač E. Morgan, kuri suprato (nors ir prieš pabaigą), kokia tai buvo sunki užduotis.

Mes siūlome (be kitų dalykų), kad vartotojai turėtų teisę į kompensaciją, jei nesuteikiama sutartyje numatyta paslauga arba netenkina jos kokybė. Vartotojai turi turėti teisę skubiai pakeisti tiekėją ir turėti galimybę susipažinti su informacija apie energijos kilmę (pvz., apie jos gamybos padarinius aplinkai).

Ir mano frakcija, ir komiteto dauguma pritarė Komisijos pasiūlymui atsieti nuosavybę. Turi būti paruošta nuosavybes atsiejimo programa, skirta energijos gamintojams, užtikrinant, kad sistemos operatoriai būtų nepriklausomi nuo energijos tinklų savininkų. Kitaip sakant, mes nesiejame vilčių su „dideliu“ modeliu. Jam nepritarta maža balsų dauguma.

Kai kuriose šalyse konkurencija vyksta, o vartotojams lengviau pasirinkti tiekėją. Deja, kitose šalyse tai vis dar neįmanoma. Dauguma šalių atvėrė savo rinkas, tačiau kelios tęsia dešimtmečiais naudotą seną protekcionizmo politiką, taip pat ir perimdamos kitas rinkas.

Daugelyje šalių naujoms energijos bendrovėms praktiškai neįmanoma dorai konkuruoti rinkoje. Norime išspręsti šią problemą. Dėl šios padėties buvo iškraipyta konkurencija, sumažėjo investicijų ir nustatytos nepagrįstos mažmeninės kainos.

Net 77 proc. energijos Europos Sąjungoje pagaminama iš iškastinio kuro. Dabartiniai nenašūs gamybos būdai nebegali būti toliau taikomi, nes iškastinio kuro atsargos sparčiai mažėja, be to, ši sritis vis prasčiau ir prasčiau valdoma. Tik gyvybinga ir sėkminga rinka galėtų užtikrinti, kad būtų sukurta tinkamai veikianti prekybos teršalais sistema ir pramoniniai nekeliantys taršos energijos šaltiniai, o Europos Sąjunga pati pasigamintų pakankamai energijos.

Susitarimas, pasiektas praėjusį penktadienį Liuksemburge, jau artimesnis tam, ką Parlamentas nori pamatyti, nors su keliomis papildomomis ypatybėmis. Pvz., turi būti sustiprinta vartotojų apsauga. Tai Parlamento noras. Pasiūlyme Komisijai tenka vis dar per daug įgaliojimų. Komitologijos procedūra neturi tapti pagrindiniu įstatymų leidimo principu. Tai nėra pagrindinis principas.

Mes turime atskirti nuostatas dėl sankcijų, susijusias su naujų direktyvų įgyvendinimu. Sąjungos pažeidimo procedūra neefektyvi, per daug lėta ir per daug politinė. Mūsų tikslas pasiekti harmoniją Tarybai pirmininkaujant Prancūzijai. Tikiuosi, kad ši Tarybai pirmininkausianti šalies atliks savo pareigas sėkmingai ir dabar svarstoma problema bus išspręsta iki metų galo.

  Šarūnas Birutis, ALDE frakcijos vardu. – (LT) Pirmiausia sveikinu pranešėją, E. Morgan, ir dėkingas kolegoms, šešėliniams pranešėjams, už konstruktyvų darbą. Šis dokumentas – tai žingsnis į vieningos ir konkurencingos Europos Sąjungos energetinės rinkos kūrimą. Turime jį žengti, nes tai neišvengiama sąlyga norint užtikrinti konkurenciją rinkoje ir vartotojų interesus.

Pataisytas dokumentas, manau, didele dalimi atitinka daugelio valstybių narių strateginius siekius energetikos politikoje, t. y., sukurti efektyvią ir integruotą Europos Sąjungos vidaus rinką.

Paminėsiu tik kelis aspektus. Pirma, išlieka svarbus energijos tiekimo saugumo klausimas. Elektros jungtims, likviduosiančioms energetines salas, tokias kaip Lietuva su kitomis Baltijos valstybėmis bei kitus regionus, svarbu ir politinė valia, ir Europos Sąjungos bendra politika, pagrįsta bendrais finansais.

Privalome ne tik kalbėti, bet ir įgyvendinti tinklų operatorių bendradarbiavimo idėją, peraugančią į idėją turėti bendrą Europinę elektros tiekimo tinklų bendrovę. Todėl prašau paremti 168 pataisą. Tai padėtų spręsti ir jungčių klausimus.

Antra, be abejo, labai svarbus abipusiškumo principo taikymas santykiuose su trečiųjų šalių rinkos žaidėjais.

Trečia, Europinės agentūros įsteigimas padės bendradarbiauti šalių reguliuotojams; prisidės prie energetikos vidaus rinkos konsolidavimo. Agentūrai turi būti suteikta pakankamai galių ir savarankiškumo.

Ketvirta, labai svarbus šalių reguliuotojų nepriklausomybės užtikrinimas, jų narių paskyrimas turi būti skaidrus ir atviras, o veikla visiškai nepriklausoma nuo politikų ir vykdomosios valdžios. Visų valstybių narių reguliavimo institucijų įgaliojimai turėtų būti suderinti.

Žingsnis po žingsnio sukursime ir bendrą rinką, ir bendrą energetikos politiką, užtikrinančią tiekimo saugumą bei optimalią priimtiną kainą visiems vartotojams. Norisi tą padaryti greičiau.

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu.– (DE) Gerb. Pirmininke, norėčiau prisidėti prie savo kolegų ir padėkoti už labi gerą šį paketą rengusių pranešėjų bendradarbiavimą. Be to, pati pirmoji norėčiau atsakyti į kaltinimus, kurie sudarė svarbią dalį Vokietijos argumentų, susijusių su diskusija dėl energetikos srities paketo (ypač dėl gamybos ir perdavimo tinklų atsiejimo).

Mes, europiečiai, esame pastoviai kaltinami, kad stengiamės apsunkinti didelių gerai dirbančių bendrovių gyvenimą. Aš nesu pastebėjusi jokių tokios veiklos požymių komitetų diskusijose. Jų nebuvo. Mano nuomone, atitinkamą priemonių sąrašą sudaro vien tinkamos priemonės, kurias Briuselis turėtų plačiau propaguoti. Svarbiausias mūsų rūpestis – priimtinos energijos, ypač elektros energijos, kainos. Mums taip pat rūpi kainodaros skaidrumas, sąžiningos rinkos sąlygos, kuriomis galėtų naudotis ir naujos arba mažos gamybos įmonės. Mes rūpinamės, kad tinkamai vyktų decentralizavimas – svarbi tinklų darbo prielaida, kuri leistų iš tikrųjų atsižvelgti į klausimus, susijusius su atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir energijos naudojimo našumu. Mums taip pat rūpi, kad būtų nutrauktas su šiuo metu jau veikiančiais tinklais susijęs energijos pereikvojimas. Jei visa tai, ką išvardijau, nėra darbas teigiama linkme, tuomet nežinau, kas yra teigiama.

Daugelis kolegų narių, kurie nesutinka su Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete daugumos priimtu sprendimu, teigia, kad rinka pati (be politinių sprendimų) gali įvykdyti šiuos tikslus, jei ji tinkamai dirba. Vis dėlto kaip tik Europos energetikos rinkoje atsirado didelės ir nežabotai didėja energijos kainos. Kai kuriose šalyse kainodara visiškai neskaidri. Be to, nepakankamai arba tik patenkinamai sprendžiami klausimai, susiję su energetikos rinkos koncentracijos augimu, klimato ir aplinkos apsaugos tikslais.

Gamybos ir perdavimo tinklų atsiejimas – svarbus žingsnis pirmyn. Tai padėtų mums tinkamai išspręsti svarbius energetikos politikos klausimus. Atsižvelgiant į praeito savaitgalio balsavimo Airijoje rezultatus, nebūtų gerai, jei dar ir vokiečių ir prancūzų politinis kartelis pasisakytų prieš Parlamento pasiūlymus ir prieš pirminius Komisijos pasiūlymus, nes tai būtų klasikinis politinio kompromiso pavyzdys. Šiuo metu vokiečiai ir prancūzai remia savo kraštų įmones.

Pagrindinis dalykas, kurio siekiame yra tai, kad būtų atsižvelgta į vartotojų interesus. Dėl to keliame pagrindinį klausimą: ar sugebėsime užtikrinti tvarų Europos energetikos sektoriaus vystymąsi, ar ne? Daugelis piliečių balsuotų ne už koncernų Europą, o už vartotojų teisių apsaugos ir sąžiningų sprendimų Europą. Dėkoju už dėmesį.

  Romano Maria La Russa, UEN frakcijos vardu. – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, nepaisant puikių pasiūlymų, kuriuos priėmė Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas, šiltai pritardamas E. Morgan pranešime pateiktai pozicijai (ir aš norėčiau padėkoti pranešėjai už puikų darbą), apgailestaudamas turiu pasakyti, kad dabar patvirtintomis pozicijomis, mano nuomone, siekiama pakeisti puikius Komiteto pasiekimus.

Atkreipiu dėmesį į Tarybos išvadas, paliekančias nedaug erdvės konkretiems programos, skirtos konkurencingai, konkurencijos principu pagrįstai energetikos rinkai sukurti, pakeitimams. Taryba siūlo diegti nepriklausomo perdavimo tinklų operatoriaus modelį, kuris labai panašus į trečiąjį siūlytą kelią. Mano nuomone, ši pozicija ne visiškai atitinka Komiteto parengtą poziciją, kuris didžiąja dauguma balsų pritarė visiškam nuosavybės atsiejimui ir pasisakė prieš bet kokių alternatyvių sistemų kūrimą, jau nekalbant apie pernelyg menką agentūros vaidmenį. Dėl to keliu klausimą, ar verta steigti Agentūrą, jei jai numatytas tik patariamasis vaidmuo?

Jei bandytume išspręsti pernelyg skirtingų teisės aktų pasiūlymų problemą remdamiesi Tarybos nuomone, tik dar labiau pasunkintume ir iškreiptume padėtį. Dėl to tikiuosi, kad Parlamentas balsuos sąmoningai ir pritars E. Morgan pateiktai pozicijai.

PIRMININKAVO Luisa MORGANTINI
Pirmininko pavaduotoja

  Miloslav Ransdorf, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Norėčiau pasakyti, kad Komisijos narys A. Piebalgs pateko į spąstus ir tapo biurokratų, skatinančių mus priimti skubotus ir neapgalvotus sprendimus, auka. Taip pat akivaizdu, kad mūsų turimi duomenys nėra patikimi. Mums pateikti duomenys surinkti 2003–2004 m., nors energetikos rinkos visiškai liberalizuotos tik 2007 m. birželio mėn. Be to, dar neįvertinti duomenys dėl atitinkamų senųjų ir naujųjų valstybių narių skirtumų. Taip pat reikėtų pasakyti, kad nėra įvertinta praktinė informacija, gauta iš pirmų dviejų energetikos paketų. Manau, kad kartu su pareikšta kritika, įskaitant ir kritiką dėl nepakankamo įvertinimo klausimų, susijusių su valstybių narių energetiniu saugumu, t. y. apčiuopiamai didelių šioje srityje slypinčių pavojų, susidariusių dėl to, kad reguliuojant šios rinkos veiklą buvo visiškai pasikliauta likimu ir nebuvo sukurti jokie apsaugos mechanizmai, užtikrinantys, kad ji nepateks į blogas rankas, galima būtų pasakyti ir keletą teigiamų dalykų.

Manau, kad Agentūra turėtų turėti galimybių užkirsti kelią didelio masto elektros tiekimo pertrūkiams. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai, kuriais remdamasi ji galėtų įvesti kainų moratoriumą visose valstybėse narėse tuo atveju, jei kasmet vidutinės energijos kainos pakiltų daugiau nei 30 proc. Jei vidutinių energijos kainų kilimas pasiektų 30 proc. ribą, Komisijos narys A. Piebalgs ir jo kolegos turėtų turėti galimybę įvesti kainų moratoriumą, remdamiesi kai kurių Europos Sąjungos piliečių, t. y. žvejų ir vežėjų, patirtimi. Manau, kad šiai priemonei bus pritarta ES valstybėse narėse ir ji padidins Komisijos prestižą.

  John Whittaker, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, šiuose pranešimuose pateikiamas įprastinis pageidavimų sąrašas, į kurį įtraukiami nesuderinami tikslai: energijos tiekimo saugumas, CO2 kiekio mažinimas, visoms šalims vienodos taisyklės ir pigi energija pensininkams. Vis dėlto pigi energija vieniems reiškia, kad mes visi už tai turėsime sumokėti.

Galbūt manome, kad, versdami vyriausybes mokėti dotacijas už energiją kenčiantiems vadinamąjį energijos badą, įsigysime draugų. Ar nebeliko nė vienos srities, kurioje ES pasitikėtų tuo, kad atskirų valstybių vyriausybės galėtų įgyvendinti savo priemones, kurios, jų nuomone, būtų naudingiausios jų piliečiams? Vienas dalykas, į kurį šiuose pranešimuose turėjo būti atkreiptas dėmesys (tačiau tai nepadaryta), – anglies dvideginio ir atsinaujinančios energijos tikslų kvailybė. Naftos kaina aukšta ir turbūt išliks aukšta, o energijos kaina vartotojams dar didės dėl numatytų dotacijų atsinaujinančios energijos sričiai.

Ironiška, kad kaip tik smarkiai išaugusios naftos kainos ir yra geriausia prielaida CO2 taršai mažinti. Dėl to sumažės vartojimas ir atsiras daug stipresnis nei nesuskaičiuojamose gairėse ir direktyvose bandytas įžiebti akstinas alternatyviems energijos šaltiniams vystyti. Kas žino? Galbūt mes iš tikrųjų nuspręsime, kad vėjo energija perspektyvi?

Pagaliau bus labai sunku visose 27 valstybėse narėse įdiegti vienodas suderintas nuosavybės atsiejimo taisykles, neatsižvelgiant į jų teikiamą naudą, kurios gali ir nebūti. Valstybės neturėtų kvailai ir aklai pasikliauti galimybe gauti energijos iš savo kaimynių. Kai užges šviesos, kai ligoninės neturės elektros, šalių interesai nugalės, nepaisant atitinkamų ES reguliuotojo įsakymų. Štai tokie popieriai.

  Jana Bobošíková (NI). - (CS) Pritariu tam, kad valstybėms narėms būtų palikta teisė laisvai spręsti nuosavybės klausimus, susijusius su energijos gamybos ir perdavimo tinklų sritimis. Taip pat pritariu tam, kad būtų stiprinamas šalių reguliavimo institucijų nepriklausomybė ir griežčiau apibrėžtos jų teisės ir pareigos. Mano nuomone, siekiant išspręsti klausimą dėl galimybės prisijungti prie transeuropinių tinklų, geriausia būtų organizuoti plataus pobūdžio aukcionus. Be abejo, per aukcionus gautos pajamos turėtų būti investuotos į tarifus. Taip pat pritariu tam, kad Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros veikla būtų paremta principu viena šalis – vienas balsas.

Vis dėlto, gerbiamieji Parlamento nariai, turiu pasakyti, kad nesu įsitikinusi, ar nuosavybės atsiejimas, aukcionai arba dar viena agentūra – geriausi būdai elektros energijos rinkai tobulinti. Mes matome, kaip kyla energijos kainos ir energijos vartojimas. Dėl to, mano nuomone, reikėtų statyti daugiau elektrinių ir smarkiai plėsti perdavimo tinklus. Taip pat reikia remti ir propaguoti branduolinę energiją – švarų ir saugų energijos šaltinį. Turime liautis bijoję branduolinės energijos.

  Nickolay Mladenov (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, tikiuosi, kad šis Parlamentas kartu su Taryba ir Komisija yra tvirtai įsitikinę, kad vartotojų teisės, susijusios su Europos energetikos sektoriumi, turėtų būti aiškiai ir tinkamai apsaugotos. Mes visi esame įsitikinę, jog reikia mechanizmų Europos Sąjungos atitinkamų sistemų trūkumams pašalinti.

Taip pat pritariame tam, kad reikalinga priemonė, kuri padėtų išaiškinti ir konsoliduoti energetikos srities teises, apibrėžtas Europos ir šalių teisės aktuose. Mes pritariame tam, kad ši priemonė taptų dalimi platesnės ryšių srities programos, į kurią taip pat būtų įtrauktas ir Komisijos kontrolinis sąrašas.

M. De Vits parengtas pranešimas, už kurį norėčiau padėkoti jai ir šešėliniams pranešėjams, – svarbus įnašas į šiuos debatus. Jame pateikti atsakymai į kai kuriuos labai svarbius Europos piliečiams klausimus, todėl norėčiau trumpai į kelis jų atsakyti.

Europos piliečiai pageidauja mokėti už tai, ką suvartoja ir nori žinoti, už ką moka. Taigi, pirma, pranešime kalbama apie skaidrių kainų poreikį ir primygtinai reikalaujama, kad šios kainos būtų paremtos vien suvartojimu ir kad sąskaitų formos būtų parengtos remiantis geriausia Europos Sąjungos patirtimi ir jas galima būtų palyginti. Be to, vartotojams turėtų būti sudaryta galimybė pasinaudoti tarifų modeliavimo programomis, iš kurių vartotojai sužinotų, kuri bendrovė siūlo palankiausias sąlygas.

Vartotojai nori turėti galimybę pasirinkti, jie nori nebijoti, kad bus atjungti nuo tinklo. Dėl to pranešime tam skirta daug dėmesio. Jame kalbama apie apsaugos nuo atjungimo nuo tinklo, kuris turėtų būti tik kraštutinė priemonė, priemonių poreikį.

Be to, jame nagrinėjamas pažeidžiamų vartotojų klausimas. Ypač pritariu Gunnar Hökmark anksčiau pateiktai nuomonei, kad valstybėms narėms neturėtų būti leista išsisukti nuo atsakomybės. Už pažeidžiamų vartotojų apsaugą atsakingos valstybės narės. Tam mes ir mokame mokesčius.

Gerbiamieji Parlamento nariai, raginu rytoj balsuoti už pranešimo, pateikto šiam plenariniam posėdžiui, redakciją.

  Anne Laperrouze (ALDE). – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, savo kalboje daugiausia dėmesio skirsiu nuosavybės atsiejimui, nors ir nemanau, kad tai pats svarbiausias klausimas. Mano nuomone, mes iššvaistėme per daug laiko šiam klausimui.

Atsieti, ar neatsieti? Ne tai svarbiausia. Tinklams valdyti reikia profesinės patirties. Elektros energijos neįmanoma sandėliuoti; tinklo dažnis ir įtampa turi būti reguliuojami pagal rinkos poreikius. Siekdama nuosavybės atsiejimo Komisija vis tiek gali susidurti su spekuliacinio arba politinio pobūdžio sistemos darbo pavojumi. Nuosavybės, pramoninio valdymo ir tinklų saugumo klausimai, mano nuomone, nebuvo pakankamai išnagrinėti.

Kitas klausimas. Mes sugebėjome didesnį vaidmenį suteikti vienam pagrindinių tinkamai veikiančios vidaus rinkos garantų – reguliuotojams. Jiems turi būti suteiktos tikros galios, kad jie galėtų tinkamai pasinaudoti savo teisėmis ir pareigomis. Naudodamiesi Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra reguliuotojai turės lemiamą balsą, sprendžiant tarpvalstybinius klausimus ir derinant techninius kodeksus, kad būtų užtikrintas tinkamas tinklų darbas ir saugumas.

Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija pateikė tris dalinius pakeitimus: pirma, pabrėžti, kad vidaus rinkos darbas turi priklausyti nuo privačių ir pramoninių vartotojų interesų. Tai ir taip aišku, bet nepakenks, jei dar kartą pakartosime. Antra, susirūpinimą keliantis ilgalaikių sutarčių, kurios turi atitikti tam tikrus principus, klausimas. Jas reikėtų laikyti ne kliūtimi konkurencijai, o veiksniu stabilumui užtikrinti. Reikėtų pabrėžti, kad to reikalauja pramoniniai vartotojai. Trečia, poreikis surengti diskusiją. Komisija, pasikonsultavusi su visais rinkos dalyviais, turėtų apsvarstyti klausimą dėl Europos perdavimo tinklų operatoriaus steigimo. Tai gali trukti ilgai, tačiau būtų įdomu apsvarstyti šį klausimą. Elektros energijos vidaus rinkos „šviesią“ ateitį užtikrintų Europos elektros perdavimo tinklas.

  Claude Turmes (Verts/ALE). - Gerb. Pirmininke, ši rinka – tai ne rinka, o spekuliantų lizdas. ES piliečiai kasmet netenka maždaug 70 mlrd. eurų, kurie milžiniškų viršpelnių forma nusėda 10–12 Europos oligopolijų kišenėje. Visiškai suprantu, kad bendrovės siekia išlaikyti šią tendenciją. Kaip jos gali toliau gauti šiuos viršpelnius? Pirma, jei jūs nepritarsite nuosavybės atsiejimui. Atleiskite, bet Prancūzija ir Vokietija nėra mažos periferinės ES valstybės narės. Jei jose nebus įvykdytas nuosavybės atskyrimas, mes niekada neturėsime bendro perdavimo tinklo ir neišspręsime konflikto, susijusio su elektros energijos gamyba, jos pardavimu ir konkurencijos atitinkamuose tinkluose skatinimu.

Antras klausimas susijęs su dabartine padėtimi. Šios bendrovės bando išvengti reguliavimo institucijų ir antikartelinių institucijų taikomų nuostatų. Dėl to jos stengiasi sukurti regionines rinkas. Vis dėlto, jei neturėsime stiprios ES agentūros šios regioninės rinkos taps niekieno žeme, nes E.ON, RWE ir EDF per didelės regioninei rinkai – Prancūzijai, Vokietijai ir Beniliukso šalims. Dėl to be stiprios ES agentūros ir tinkamesnio reguliavimo institucijų ir antikartelinių institucijų bendradarbiavimo spekuliantai ir toliau glemšis 70 mlrd. eurų.

  Eugenijus Maldeikis (UEN). – (LT) Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjams už puikų, darnų darbą ir puikų bendradarbiavimą. Jiems teko nelengvas iššūkis, nes Komisija pasiūlė labai sudėtingą, naują požiūrį ir dokumentą, dokumentų paketą, nes Europos elektros energetikos rinka (dešimtmečiais susiklostęs modelis) rėmėsi šalių, vertikaliai integruotomis kompanijomis, kurios dirbo savo rinkose ir jas saugojo.

Manau, kad dokumento pakete yra trys pagrindiniai vektoriai ir trys pagrindinės mintys: t. y., išplėtoti koncentracijos procesą Europos mastu, panaikinant šalių apribojimus įdiegiant veiklos atskyrimo principą; antras principas – stiprinti centralizacijos procesą, įkuriant Europos agentūrą ir gerinant koordinavimą su šalių reguliuotojais, tai yra iš tiesų puiku ir daugelis iš mūsų tam pritaria.

Trečias principas, kuris liko neatskleistas ir, mano požiūriu, liko labai miglotas ir kelia daug klausimų – tai izoliacijos principas nuo trečiųjų šalių investicijų į perdavimo tinklus Europoje, kuris iš esmės gali... Nepavyko gauti aiškių atsakymų, kaip Komisija mato tolesnę ateitį, kokios politinės, finansinės, ekonominės rizikos gali kilti, kaip to principo taikymas gali atsiliepti ateityje tiek energetikai, tiek visai Europos Sąjungos politikai.

Noriu pabrėžti dar vieną dalyką, kad tie rinkos impulsai ir veiklos atskyrimo principas nėra pakankami siekiant pakeisti natūralios monopolijos prigimtį energetikos rinkoje, nes išlieka izoliuotos rinkos, regionalinės rinkos, ir čia reikia ne tik šio dokumento, bet ir plačių politinių susitarimų ...

(Pirmininkas nutraukė Parlamento nario kalbą)

  Esko Seppänen (GUE/NGL). - (FI) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, labiausiai tikėtina Europos Sąjungos energijos rinkų liberalizavimo ir harmonizavimo padarinys – elektros kainų šuolis. Tai priklauso, kaip parodė C. Turmes, nuo elektros kainų nustatymo mechanizmo.

Rinkos kaina nustatoma didmeninės prekybos elektros energija biržose. Visos elektros energijos kaina nustatoma pagal brangiausio produkto didžiausius gamybos kaštus. Kadangi brangiausia elektra gaminama anglimi kūrenamose jėgainėse, biržos tampa pelno kalykla hidroelektrinėms ir atominėms elektrinėms, kurios dar gaus naudos ir iš ES prekybos teršalais sistemos. Taršos teisių kaina taip pat bus įtraukta į atitinkamų gamintojų elektros kainą.

Turime pasimokyti iš Jungtinių Amerikos Valstijų patirties. NVO „Public Citizen“ apskaičiavo, kad 14 valstijų, kuriose elektros kaina nėra reguliuojama, ji 52 proc. aukštesnė nei atitinkamą reguliavimo mechanizmą turinčiose kitose 36 valstijose. E. Morgan pranešime klausimas dėl elektros kainų nustatymo mechanizmo buvo ignoruotas.

  Nils Lundgren (IND/DEM). - (SV) Elektros rinka visose pramonės šalyse buvo tam tikru laipsniu monopolinė. Ekonomikos mokslo tyrimai parodė, kad valstybės, atvėrus elektros energijos rinką konkurencijai, turėtų iš to gauti didelių pajamų, tačiau šiuo atveju reikia suardyti vertikalios integracijos struktūrą. Elektros energijos gamintojai neturėtų užkrauti elektros paskirstymo srities vartotojams. Be to, turi būti atsietos elektros energijos sektoriaus nuosavybės formos. Nedidelė dalis ES valstybių, t. y. Šiaurės šalys, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Ispanija, jau įgyvendina šias reformas. ES institucijų įsikišimo neprireikė. Šios šalys vykdo reformas savo pačių labui. Daugelyje didelių valstybių, pvz., Prancūzijoje ir Vokietijoje, kurioms labiau rūpi bendra ES valstybė, o ne gerovė, kurią galima pasiekti išnaudojant laisvos rinkos galimybes, jaučiamas smarkus pasipriešinimas

Yra svarių priežasčių, dėl kurių ES turėtų paspartinti reformas: darbo našumas ir gerovė. Jei konkurencija elektros energijos sektoriuje apims visą milžinišką ES rinką, jos padariniai, t. y. darbo našumo ir gerovės augimą, pajus visi europiečiai. Reikėtų taikyti politinį spaudimą valstybėms narėms, kurios nenori konkurencijos.

  Hans-Peter Martin (NI). – (DE) Gerb. Pirmininke, ar mums patinka, ar ne Airija nubalsavo. Jūs turite gerbti jų sprendimą. Europa turi šimtmečio galimybę, kuria pasinaudojusi ji gali pagaliau tapti veiklia ir demokratine. Energijos rinkos atveju tai reiškia nesidairyti atgal. Susigrumkime su didžiaisiais tigrais – RWE ir EDF – įsisukime į įvykių verpetą, kur sprendžiamos pagrindinės problemos, atsiekime nuosavybę ir taikykime subsidiarumo principą. Tai įmanoma, taip būtų įgyvendinta vizija, tačiau tai labai kertasi su dabartine ES, kurią iš savo įtakos centrų valdo lobistų interesai. Kita vertus, jei nieko nekeisime šioje srityje, jei neatsižvelgsime į balsavimo Airijoje rezultatus ir paskelbsime Reformų sutartį mirusia, praleisime šimtmečio galimybę demokratiškai Europai, turinčiai tinkamai veikiančią energijos rinką, sukurti, o mūsų pasaulis taps karo lauku, kuriame komanduos ir kairieji, ir dešinieji ekstremistai.

  Herbert Reul (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, visi sutikome, kad siekiame geresnių kainų, didesnių investicijų į perdavimo tinklus ir tarpvastybinius energijos tiltus, kurie išplėstų konkurenciją ir sukurtų rinką, kurioje negalėtų kontroliuoti viena arba kelios bendrovės.

Tada, nagrinėdami faktus, nustatėme, kad Komisijos pateikti faktai nieko neįrodo. Nepateikta nei įrodymų, nei faktų, kad nuosavybės atsiejimas taps geresnių kainų ir didesnių investicijų prielaida. Tai nėra tiesa. O gal jūs galite man atsakyti, kodėl Jungtinėje Karalystėje kainos aukštesnės? Ar Ispanijoje padidėjo investicijos? Ar šiose šalyse konkurencija didesnė ar mažesnė nei kitose šalyse? Faktai rodo, kad nėra vieno sprendimo, patenkinančio visų interesus.

Dėl to reikėtų priimti jautrų sprendimą, t. y. siekti kompromiso, pagal kurį valstybėms narėms, kurios pageidauja privalomo tikslo įgyvendinimo siekti kitais būdais, turėtų būti suteikta pasirinkimo laisvė. Tai būtų trečiosios sąlygos, t. y. trečiojo kelio, pagrindas. Tarp kitko mes, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nariai, keletą paskutinių mėnesių dirbome šia linkme. Keletas kitų komitetų taip pat balsavo prieš nuosavybės atsiejimą. Mūsų komitetas parengė naują kompromisinį pasiūlymą (autoriai – A. Laperrouze ir A. Vidal-Quadras), skirtą dujų sektoriui. Taryba taip pat parengė naują kompromisinį pasiūlymą. Mes buvome rimtai nusiteikę rytoj balsuoti taip, kad būtų atkurta padėtis, buvusi prieš keletą mėnesių. Vis dėlto klausimas buvo anuliuotas, todėl savo tikslo negalėsime pasiekti.

Parlamentas, siekiantis, kad būtų gerbiamas, turi būti atviras šioms naujoms sąlygoms ir pakeitimams. Mus skubino, per visą procesą man nuolat kartojo, kad turime dirbti kuo greičiau. Vis dėlto bandėme surasti protingų sprendimų, kurie galėtų virsti Parlamento sprendimu. Dėlto raginu jus atsisakyti atskirų šalių interesų ir balsuoti už mūsų pateiktą pasiūlymą, kad būtų surastas kompromisinis sprendimas, susijęs su atitinkamu pasiūlymu dėl dujų sektoriaus, kuriam pritarė ir Taryba.

  Edit Herczog (PSE). - (HU) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, praėjusiaisiais metais žengėme milžinišką žingsnį pirmyn, nes parengėme bendrą energetikos politiką, kuri sudaro puikias prielaidas visos Europos Sąjungos pažangai. Mes taip pat kalbame apie energetikos politiką, kuri iškelia klausimus, susijusius su strateginiais ES valstybių narių interesais, Europos gyventojų teisėmis ir apsauga, Europos ekonomikos konkurencingumu ir plėtra, taip pat su aplinkos apsauga. Šie penki pasiūlymai leitų pasiekti tokį rinkos integracijos lygį, dėl kurio pasikeistų ne tik energetikos sektoriaus bendrovių darbo pobūdis, būtų atsietos ir taptų skaidresnės energijos gamybos, perdavimo ir tiekimo grandys, bet (ko anksčiau dar nėra buvę) ypatingas dėmesys būtų skirtas energijos vartotojų pagrindinėms teisėms užtikrinti. Atsižvelgiant į siekį koordinuoti veiklą Europos lygmeniu, toliau išvardytos užduotys – atlikti sąžiningos konkurencijos rinkoje stebėseną; skatinti tarpvalstybinius energijos mainus; ir užtikrinti, kad būtų laikomasi aukštų standartų, susijusių su vartotojų poreikių tenkinimu – turi būti iškeltos atitinkamai institucijai, kuriai būtų suteikti platesni (nei anksčiau) įgaliojimai ir kuri būtų nepriklausoma nei nuo vyriausybių, nei nuo energetikos sektoriaus. Dėl to Europos įstatymų leidėjai ryžtingai nutarė steigti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą. Pranešimo projekte, kurį pradėjo rengti mano kolega narys A. Brunetta, o pabaigė – G. Chichester, kaip tik ir iškeltas šis tikslas. Maloniai pasinaudojau galimybe bendradarbiauti su šešėliniu pranešėju, atstovaujančiu Socialistų frakcijai Europos Parlamente (PSE). Manau, kad šis bendrai parengtas teisės akto projektas būtų vertingas ne vien todėl, kad būtų įsteigta atsakinga, nepriklausoma ir stipri Europos agentūra, skatinanti valstybių narių reguliavimo institucijų bendradarbiavimą, bet ir todėl, kad tai padėtų įgyvendinti pagrindinį tikslą, t. y. skatinti regionines rinkas ir plėsti tinklus. Mes, socialistai, primygtinai pareikalavome įsteigti stiprią ir nepriklausomą instituciją, nes žinome, kad liberalioje Europos rinkoje kiekvienas nori pirkti pigiausiai ir parduoti brangiausiai. Dėl to mums iš tikrųjų reikia reguliavimo institucijos, kuri kovotų su galimais rinkos iškraipymais. Stipri institucija atitiktų Vengrijos ir kitų mažų valstybių narių interesus. Ji būtų nepriklausoma, skatintų bendradarbiavimą, didintų rinkos skaidrumą ir užtikrintų investicijas plėtrai.

Gerb. Pirmininke, norėčiau priminti kiekvienam posėdžio dalyviui, kad Europos energijos tiekimo sritis – ne ideologinis dalykas. Pasaulis pasikeitė visiems laikams. Energetikos sektoriuje pradeda konkuruoti ištisi žemynai. Būkime atviri – visiems reikia elektros energijos ir mašinų. Pagrindinis energetikos politikos uždavinys – užtikrinti Europos energijos tiekimo saugumą ir konkurencingumą. Vis dėlto norėčiau baigti kalbą pasakydamas, kad PSE frakcija įsitikinusi, jog vartotojai turėtų tapti kertiniu Europos energetikos politikos dalyku. Labai apgailestaujame, kad konservatorių stovyklai priklausantys kolegos nariai nepritaria tam, kad vartotojų chartija būtų privalomas dokumentas. Dėkoju už dėmesį.

  Wolf Klinz (ALDE). – (DE) Gerb. Pirmininke, keletą paskutinių minučių daug kalbėjome apie pramonę. Džiaugiuosi, kad M. De Vits savo pranešime atvirai nagrinėja klausimus, susijusius su energijos vartotojų teisėmis. Be abejo, labai svarbu užtikrinti, kad vartotojai žinotų savo teises ir kad jie galėtų būti tikri, jog jų teisės bus gerbiamos.

Vis dėlto aš, kitaip nei M. De Vits, nemanau, kad mums reikia visiškai naujų teisės aktų (ypač Europos lygmeniu. Reikėtų, kad galiojantys teisės aktai būtų tinkamiau perkelti į nacionalinę teisę ir atitinkamai taikomi. Dėl to mums reikia stiprių kontrolės institucijų, kurios vykdytų šios veiklos priežiūrą. Turime užtikrinti, kad kuo veiksmingiau būtų taikomas skaidrumo principas, kad vartotojai tikrai žinotų savo teises. Chartija, kurioje būtų apibendrintos teisės aktų, susijusių su energijos vartotojų teisėmis, nuostatos, galėtų tapti svarbia papildoma priemone, t. y. ne privalomu dokumentu, o tik gaire politikai ir ekonomikai vystyti.

Visi žinome (tai nenuginčijamas faktas), kad mūsų piliečiai gali daryti svarbią įtaką visuomeniniam ir ekonominiam gyvenimui tik tada, kai jiems užtikrinamas pakankamo lygio energijos tiekimas. Šiuo atžvilgiu, be abejo, svarbu užtikrinti, kad kiekvienas asmuo, net ir skurdžių skurdžius, galėtų pasinaudoti šia savo teise. Vis dėlto nemanau, kad Briuselis gali primesti socialinius tarifus. Turėtume palikti šią sritį valstybėms narėms ir jų pramonei. Kitu atveju mes tik įvestume perskirstymo mechanizmą. Geriausia būtų susieti neturtingųjų apsaugą su našumo kėlimo priemonių, susijusių su klimato apsaugos uždaviniais, įgyvendinimu. Naudos galėtų duoti protingi sprendimai, pvz., skaitmeniniai skaitikliai. Neprieštarauju, kad pramonė būtų skatinama juos įdiegti per 10 metų. Vartotojai tiksliai žinos, kiek energijos jie suvartoja. Tai padės jiems planuoti sąnaudas ir taupyti energiją.

  Alyn Smith (Verts/ALE). - Gerb. Pirmininke, aš taip pat (kaip ir anksčiau kalbėjusieji) norėčiau padėkoti pranešėjams. Manau, kad Parlamentas atliko puikų darbą, kuris bus naudingas Europos vartotojams. Vis dėlto norėčiau daugiausia dėmesio skirti vienam klausimui ir vienam daliniam pakeitimui. E. Morgan pranešimo 161 pakeitime reikalaujama atsinaujinančios energijos srityje dirbantiems operatoriams sudaryti palankesnes sąlygas patekti į tinklą. Tikiuosi, kad rytdienos balsavime šiam pakeitimui bus pritarta. Raginu Komisiją imtis griežtesnių priemonių tais atvejais, kai šalių institucijos kelia problemų, o ne jas sprendžia.

Pvz., Jungtinėje Karalystėje veikia „Ofgem“, mūsų šalies institucija, kuri yra įvedusi teritorinį prisijungimo prie JK elektros tinklo kainų nustatymo mechanizmą, kuris diskriminuoja atsinaujinančios energijos srities operatorius iš Škotijos (mano šalies). Norėčiau, kad šis klausimas būtų plačiau koordinuojamas Europos lygmeniu. Be to, turėtų būti imtasi priemonių prieš atskirus valstybių narių operatorius, jei jie yra problemos dalis. Manau, kad šiuo atžvilgiu šiandien pasukome teisinga linkme. Tikiuosi, kad ateityje nuveiksime dar daugiau.

  Konrad Szymański (UEN). – (PL) Dėkoju už pranešimus, kuriuose sprendžiamos svarbiausios vartotojų ir politinės problemos, su kuriomis susiduriama mūsų žemyne. Paskirstymo atsiejimas nuo gamybos ir prekybos energija – labai svarbus dalykas fiziniams ir pramoniniams vartotojams. Ten, kur šios sritys jau atsietos, energijos kainos krenta arba kyla daug lėčiau. Šalyse, kuriose šios sritys buvo atsietos, vidutinė energijos kaina vietos vartotojams 1998–2006 m. pakilo 3 proc., o šalyse, kuriose tai nebuvo padaryta – 28 proc. Panašios tendencijos vyrauja ir rinkoje, susijusioje su pramoniniais vartotojais.

Vis dėlto svarbus šių laikų energetikos klausimas – energijos tiekimo saugumas. Tai neišvengiamai siejasi su politika. Rusijos energijos gavybos monopolija didina investicijas 16 ES valstybių. Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje „Gazprom“ netgi gali aptarnauti privačius vartotojus. Tai pakankama priežastis siekti, kad prekybos su trečiosiomis šalimis sričiai būtų taikomas savitarpiškumo principas. Kitaip tapsime beginkliai ir brangiai sumokėsime už tai savo saugumu.

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL). – (EL) Gerb. Pirmininke, pasiūlymų dėl energijos rinkos leitmotyvas – jos restruktūrizavimas privačių bendrovių naudai. Tuo tarpu valstybiniam sektoriui priklausantys tiekėjai silpninami ir verčiami padengti susidariusias išlaidas.

Mano šalyje, kurios energijos rinką kontroliuoja visuomenės nauda besirūpinantys valstybiniam sektoriui priklausantys tiekėjai, bet kokios šio pobūdžio priemonės turėtų labai skaudžių padarinių. ES ragina patikėti piramidės pagrindą kapitalo įmonei, kad būtų galima nustatyti kitų prekių kainas. Taip yra dėl to, kad nuo energijos kainos didele dalimi priklauso gamybos kaštai, kurių našta bus perkelta ant galutinių vartotojų pečių.

Šiais visuotinės energijos paklausos ir naftos kainų augimo laikais palikti energetikos sektorių energijos gamybos gigantų malonei būtų pražūtinga. Tikėtina, kad būtų suformuoti karteliai. Kainų reguliavimas skatinant konkurenciją – mitas. Tikrovėje taip daugelyje ekonomikos sektorių susidarė galingos monopolijos, darančios daug žalos rinkai ir vartotojams.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Gerb. Pirmininke! Europos energetinės autonomijos siekis, atsižvelgiant į rekordines naftos kainas, pagaliau turi tapti pagrindiniu prioritetu. ES turi sumažinti savo priklausomybę nuo Persijos įlankos valstybių. Turime patobulinti santykius ne tik su Rusija, kad mūsų tarpusavio santykiai netaptų nepakeliama priklausomybe. Ilgauniui mes turbūt turėsime spręsti ir Irano klausimą. Jei dabar atliekamos studijos išvados patvirtins, kad pagal „Nabucco“ projektą tiesiamo naftotiekio statyba paremta vien iš piršto laužtais Vidurinės Azijos diktatorių pažadais ir nepatvirtintais pranešimais apie naftos telkinius, turėsime norom nenorom ieškoti konstruktyvių bendravimo būdų su Iranu, t. y. su valstybe, užimančia antrą vietą pasaulyje pagal naftos išteklių dydį.

Nereikėtų užmiršti, kad dėl naftos kainų augimo didėjančio Persijos įlankos valstybių pelno dalis panaudojama ir pasauliniam islamo fundamentalizmui skatinti. Dėl to, mano nuomone, pats laikas ES daugiau investuoti į alternatyvių energijos šaltinių paiešką.

  Jerzy Buzek (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, norėčiau pasveikinti Komisijos narį, taip pat padėkoti pranešėjams už puikius pranešimus ir gerai atliktą darbą, rengiant direktyvas, kurios galbūt padės suvienyti Europos energijos rinką. Ilgalaikės investicijos, solidarumo principo taikymas, galimybė patekti į rinką, tarpvalstybinių energijos srautų reguliavimas – svarbūs šiuose teisės aktuose sprendžiami uždaviniai. Neužmirškime, kad labiausia turėtų būti rūpinamasi vartotojais, todėl šiuose teisės aktuose apibrėžtos nuostatos dėl vartotojų ir energijos naudotojų apsaugos, taip pat Europos Sąjungos energijos tiekimo saugumo. Taip pat reikėtų turėti omenyje, kad mūsų parengti teisės aktai neišspręs visų kilusių problemų, pvz., susijusių su naftos kainų kilimu arba su energijos kainų kilimu dėl įvesto mokesčio už CO2 teršalus, tačiau jie labai supaprastins ir parems mūsų veiklą energijos vartotojų naudai.

Pasakykime sau, kad mes iš tikrųjų žinome, kad E. Morgan pranešime pasiūlytas sprendimas galbūt nebus galutinis. Šis pasiūlymas – tinkamas pagrindas diskusijoms su Taryba parengti galutiniam sprendimui, kurio dalį, susijusią su elektros srove, reikia tinkamai atsieti nuo antrojo paketo sprendimų, nes kitaip trečiojo paketo diegimas nebeteks prasmės. Kita vertus, sprendimai, skirti dujų sektoriui, turi atitikti elektros sektoriui skirtus sprendimus, tačiau jie neturi būti tokie patys. Šiandien aiškiai matome, kad nuosavybės atsiejimas elektros energijos rinkoje bus gilesnis ir platesnis procesas nei dujų rinkoje. Turime tai pripažinti ir į tai atsižvelgti.

Dar vienas svarbus klausimas – galimybė trečiosioms šalims ir ne ES valstybėse registruotoms šalims patekti į rinką. Šis klausimas taip pat prioritetinis, nes reikia siekti, kad Europos Sąjungai nepriklausantys investuotojai negautų jokių privilegijų.

Baigdamas kalbą norėčiau pasakyti, kad tai buvo sunkiausia iš visų diskusija, kuri vis dėlto buvo tinkamai baigta, atsižvelgiant į visų suinteresuotųjų šalių interesus.

  Evelyne Gebhardt (PSE). – (DE) Gerb. Pirmininke, džiaugiuosi, kad M. De Vits pranešimas puikiai parengtas, taip pat džiaugiuosi, kad visi kolegos nariai vieningai pritaria jame apibrėžtiems solidarumo, skaidrumo ir vartotojų apsaugos principams. Manau, tai nuostabu.

Vis dėlto turiu štai ką pasakyti: šio Parlamento dešiniuosius laikau ir nepatikimais, ir ciniškais. Nepatikimais, nes jie prieštarauja tam, kad būtų parengta privaloma vartotojų teisių chartija – ypatingos svarbos dokumentas, iš kurio piliečiai galėtų sužinoti savo teises. Ciniškais, nes visi šiame Parlamente pritarėme tam, kad apie šias teises galėtų sužinoti lėktuvų keleiviai, kurie nėra patys skurdžiausi visuomenės nariai. Tuo tarpu skurdžiausi visuomenės nariai, kuriems ši informacija būtų svarbi, jos kaip tik negaus.

Dėl to raginu jus pakartotinai apsvarstyti savo sprendimą. Prašau užtikrinti, kad chartija taptų privaloma.

  Patrizia Toia (ALDE). – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, šis paketas pasiekė Parlamentą kaip tik veiklos, susijusios su dideliu energetikos srities iššūkiu mūsų visuomenės ateičiai, pusiaukelėje.

Iš faktų, kalbančių apie nenuosekliai ir nepaliaujamai kylančias žaliavinės naftos kainas, biokuro naudojimo neigiamus padarinius maisto gamybos sektoriui ir apie didžiulių energijos poreikių besivystančiose šalyse, galime daryti išvadą, kad Europos Sąjungos atitinkamos priemonės ne tik reikalingos, bet yra gyvybiškai svarbios. Pirmiausia turime parengti teisės aktus, kurių pagrindu pagaliau būtų sukurta bendra Europos elektros energijos ir dujų rinka, kuri, remdamasi savireguliacijos principu, pajėgtų veikti subalansuotai, kuri turėtų šalių ir Europos reguliavimo institucijas, be to, jos darbas būtų konkurencingas, skaidrus ir našus (tai būtų naudinga vartotojams). Ši rinka leistų didelėms įmonėms išlikti stiprioms, taip pat leistų pradėti veiklą ir plėstis naujoms įmonėms. Taip būtų užtikrinta pažanga ir užkirstas kelias nuosmukiui. Tikimės, kad elektros energijos sektoriaus atveju nuosavybės atsiejimas netaps žingsniu atgal, t. y. dėl šių priemonių nebus atsisakyta geros patirties, taikomos daugelyje šalių tinklams atsieti, įgyvendinimo. Mums reikia investuotojams ir operatoriams patikimos rinkos, kuri sudarytų kuo geresnes sąlygas vartotojams, nesvarbu, ar tai būtų įmonės, ar fiziniai asmenys. Norėčiau baigti, gerb. Pirmininke, pasakydama, kad mes turime imtis tikrų priemonių vartotojų padėčiai sutvirtinti, t. y. suteikti jiems tikrumo, garantijų, taip pat siekti sąžiningų kainų.

  Roberts Zīle (UEN). – (LV) Pirmiausia norėčiau padėkoti Komisijos nariui ir daugeliui kolegų narių už tikrai liberalias patekimo į elektros rinką nuostatas, kurios kartu su energijos naudojimo našumo priemonėmis leis mums ateityje sumažinti energijos kainas. Dvi priemonės, t. y. nuosavybės atsiejimas ir perdavimo tinklų plėtra, yra ir liks tikro decentralizuotos gamybos ir saugių tinklų modelio pagrindas, leisiančios tiekti iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją. Turiu dar vieną svajonę. Norėčiau, kad, nepaisant begalės kliūčių, su kuriomis susidurta Europos Sąjungoje ir už jos ribų, pagaliau būtų sukurtas vieningas Europos elektros perdavimo tinklas, kuriam priklausytų ir Baltijos šalys. Dėkoju už dėmesį.

  Luca Romagnoli (NI). – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, manau, kad kasdien didėjant infliacijai ir daugiausia dėl brangstančios energijos šuoliais kylant kainoms, esame įpareigoti nagrinėti klausimą dėl Europos vartotojų teisių chartijos. Dėl to pritariu pranešimui ir dėkoju mano kolegoms nariams ir, be abejo, Komisijai už atliktą darbą.

Reikia pabrėžti, kad energijos tiekimas – gyvybiškai svarbi dalyvavimo ekonominiame ir socialiniame gyvenime prielaida. Vis dėlto, nors jau galioja atitinkami teisės aktai, dažnai negerbiamos piliečių teisės, susijusios su kainomis, tarifais arba tarifų skaidrumu.be to, taikomos diskriminacinės sąlygos, neleidžiančios palyginti tarifų.

Dėl to galiu tik viltis, kad bendri ES ir valstybių narių veiksmai, visada pagrįsti subsidiarumo principu, kaip pabrėžta puikiame M. De Vits pranešime, atneš mums sėkmę. Mano nuomone, trečiojo paketo priėmimas taip pat leis geriau apsaugoti vartotojų ir mažųjų ir vidutinių įmonių interesus.

  Nikolaos Vakalis (PPE-DE). – (EL) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, akivaizdu, kad išsiskyrė frakcijų nuomonės dėl trečiojo energetikos srities paketo, ypač dėl nuostatų, susijusių su nuosavybės atsiejimu.

Be abejo, šie nuomonių skirtumai susiję ne su ideologija, o su skirtinga atskirų valstybių vidaus padėtimi ir pradinėmis sąlygomis. Be to, tai tiesiogiai susiję su valstybių narių nuomonių skirtumais Taryboje. Mes turime atsižvelgti į šiuos vidinius skirtumus, jei norime išvengti vidinės socialinės suirutės.

Aš visiškai pritariu nuosavybės atskyrimo idėjai, tačiau gerai suprantu, kad šios priemonės jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti taikomos šiuo metu mano šalyje. Reikėtų pereinamojo laikotarpio, per kurį visos suinteresuotosios šalys galėtų prisitaikyti prie naujų aplinkybių.

Po ilgų, daug pastangų pareikalavusių derybų Taryba priėmė taikinamąjį sprendimą dėl „trečiojo kelio“. Dėl to manau, kad mūsų pareiga šiuo sudėtingu klausimu paremti taikinamąjį sprendimą ir, remiantis sukaupta patirtimi, patobulinti kai kuriuos punktus.

Gerbiamieji Parlamento nariai, labai svarbu, kad mes visi pabaigtume taikinimo procedūrą aukštai iškeltomis galvomis. Tai galime padaryti tik tada, jei nekelsime pavojaus kai kurių valstybių narių gyvybiškai svarbiems interesams. Turime nedaryti kompromisų dėl pagrindinių principų, kuriais būtų pagrįsta energijos perdavimo sistemų operatorių ir energetikos reguliavimo institucijų veikla, t. y. dėl nepriklausomumo ir našumo principų.

  Teresa Riera Madurell (PSE). – (ES) Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjams už gerą darbą ir paremti E. Morgan poziciją dėl visiško gamybos ir tiekimo bei tinklų ir sistemos operatorių nuosavybės atsiejimo.

Didelės vertikaliai integruotos įmonės, be abejo, varžo naujų rinkos dalyvių, ypač susijusių su atsinaujinančios energijos šaltinių plėtra ir eksploatacija, galimybes patekti į rinką. Visa tai pablogina mūsų galimybes įgyvendinti konkurencingumo ir kovos su klimato kaita tikslus, kuriuos mes, europiečiai, esame išsikėlę.

Dėl to norėčiau paraginti mažumą, pasisakančią prieš nuosavybės atskyrimą, atsisakyti nacionalinių interesų, kurie labai greitai išnyks, ir paremti siekį sukurti energijos tiekimo požiūriu stiprią ir saugią Europą.

Baigdama norėčiau atkreipti dėmesį, kad mūsų tikslams įgyvendinti labai svarbu ne tik galimybė naudotis tinklais elektros energijos iš atsinaujinančios energijos šaltinių gamintojams, bet ir elektros tiltai, kurie ypač svarbūs mažiausiai galimybių pasinaudoti bendrąja elektros energijos rinka turinčioms šalims.

Taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai, kuri atsižvelgė į šį klausimą.

  Adina-Ioana Vălean (ALDE). - Gerb. Pirmininke, šiandienos Europos energijos rinkai, mano nuomone, toliau didelę įtaką daro šalių arba regioninės monopolijos. Taip yra nepaisant akivaizdžios liberalizavimo naudos Europos vartotojams (sumažėtų energijos kaina, gamybos kaštai, be to, padidėtų darbo našumas). Taigi galime teigti, kad dujų ir elektros rinkos liberalizavimas dar turi būti įgyvendintas. Pvz., mes vis dar turime labai daug ką nuveikti Rytų Europos šalyse, kad elektros energijos gamybos sektoriuje nebedominuotų valstybinės įmonės ir kad jis būtų liberalizuotas. Taip, kaip buvo liberalizuotas paskirstymo sektorius. Taip pat pritariu žingsniams, kurių imamės atsieti nuosavybei, kaip pagrindinei mūsų elektros rinkos liberalizavimo prielaidai, užtikrinti.

Kartu su liberalizavimu Europa turi taip pat skatinti suskystintųjų naftos dujų ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalų statybą ir technologijų plėtrą. Turime skatinti, kad būtų sukurta pasaulinė suskystintųjų naftos dujų ir suskystintųjų gamtinių dujų prekybos rinka, kad būtų panaikinta Europos priklausomybė nuo vieno gamtinių dujų šaltinio. Pagal svarbą energijos tiekimo diversifikavimas ir saugumas mūsų darbotvarkėje turi būti įrašyti greta liberalizavimo, t. y. taip pat tapti pagrindiniais mūsų siekiais.

  Romana Jordan Cizelj (PPE-DE). - (SL) Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjams ir šešėliniams pranešėjams už atliktą darbą. Europa pradėjo liberalizuoti elektros ir dujų rinką prieš dešimtmetį. Kaip tik dabar mums tiek nedaug trūksta, kad pasiektume tikrų ilgai lauktų rezultatų. Pasiūlytose priemonėse pirmiausia atsižvelgta į vartotojų poreikius, kurie tinkamai veikiant vidaus rinkai galės savarankiškai pasirinkti jiems labiausiai tinkamą tiekėją. Tikiuosi, kad į atvirą ir skaidrią vidaus rinką taip pat galės lengviau patekti mažosios bendrovės. Taip bus skatinama konkurencija, pagerės investavimo į elektrines ir perdavimo tinklus sąlygos, padidės tiekimo saugumas ir bus skatinama tvari plėtra.

Pagrindinė tinkamai dirbančios vidaus rinkos prielaida – standartinės aiškios taisyklės, galiojančios visiems rinkoms dalyviams. Jei atskirose valstybėse narėse bus taikomi skirtingi modeliai, nepasieksime užsibrėžto tikslo.

Šia proga norėčiau padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai Slovėnijai, kuri iš tikrųjų daug dėmesio skyrė šiems klausimams koordinuoti ir kompromisui ieškoti ir kuri, nepaisant ypatingų atskirų valstybių narių interesų, pasiekė susitarimą Taryboje.

Europos Parlamente pasiekti kompromisą taip pat nelengva. Valstybių narių spaudimas didelis. Tikiuosi, kad Parlamentas priims ITRE komitete mūsų parengtą kompromisą. Nepaisant Tarybos ir pozicijos skirtumų manau, kad Parlamento pasiūlytas kompromisas – geras pagrindas vėlesnėms deryboms ir įvairių Europos institucijų veiklos koordinavimui.

Be to, esu isitikinusi, kad Tarybai pirmininkausianti Prancūzija dės visas pastangas energijos rinkos liberalizavimo trečiajam paketui įgyvendinti ir koordinuos atitinkamą veiklą, siekdama kompromiso ir visiškai atsisakydama privačių interesų gynimo. Esu taip pat įsitikinusi, kad Komisija irgi tęsės savo įsipareigojimą ir laiku suras visiems priimtiną sprendimą. Dėkoju Komisijos nariui A. Piebalgsui, kuris pradžioje pareiškė, kad turime pasiekti bendrą susitarimą iki šių metų pabaigos.

(Plojimai).

  Hannes Swoboda (PSE). – (DE) Gerb. Pirmininke, šiose diskusijose mane ypač stebina tai, kad kai kurie kolegos nariai nori tiksliai apibrėžti, kaip turėtų vykti konkurencija, siūlydami keletą galimų būdų, bet vis dėlto jie nepasirengę kalbėti apie dalykus, susijusius su didesniu skaidrumu, paskatomis energijai taupyti, vartotojų galimybėmis teikti skundus arba su kova su energijos stygiumi. Manu, kad kaip tik šie klausimai svarbiausi E. Morgan pranešime ir, be abejo, M. De Vits pranešime. Rytoj turime parodyti Europos piliečiams, jog siekiame, kad žmonės nenukentėtų nuo nestabdomai kylančių kainų, kad turime surasti būdų joms pažaboti, pvz., didinandami sutaupytos energijos kiekį ir ypač plačiau taikydami skaidrumo principą, kad būtų sudarytos kuo geresnės galimybės laisvai pasirinkti energijos tiekėjams. Manau, kad labai svarbu leisti piliečiams pasirinkti ir skųstis, jei veikla būtų netinkama. Labai ačiū E. Morgan už šią pranešimo dalį.

  Françoise Grossetête (PPE-DE). – (FR) Gerb. Pirmininke, klausantis visų mano kolegų popiečio kalbų mane šiek tiek stebina tai, kad mes, vieningai pritardami bendros Europos energijos rinkos idėjai, per mažai dėmesio skiriame tam, kad energija būtų naudojama efektyviau ir vartotojai už ją kuo mažiau mokėtų. Mes visi pritarėme iškeltam uždaviniui, tačiau nenumatėme priemonių jam įgyvendinti.

Negirdėjau daug kalbant ar komentuojant Tarybos birželio mėn 6 d. pasiekto susitarimo, kuriame nėra numatyta būtina sąlyga dėl gamybos ir paskirstymo sektorių nuosavybės atsiejimo. Jei priemonės nuosavybei atsieti ir bendrai rinkai sukurti skirtos elektros kainoms sumažinti, tai turėtų būti akivaizdžiai matoma. Vis dėlto taip nėra Ispanijoje arba JK. Komisija niekada nėra pateikusi šias priemones pateisinančių įrodymų.

Dėl to baikime raganų medžioklę, susijusią su kai kuriomis bendrovėmis, kurios iš tikrųjų turi darbo patirties ir yra įrodžiusios, kad gali našiai dirbti. Jei norime statyti elektros energijos tiltus, jei siekiame solidarumo, pageidautina, kad valstybės narės galėtų laisvai pasirinkti vieną iš kelių modelių.

Nutraukime vienpusį mąstymą, kai atmetama trečiojo kelio galimybė ir nuolat kaltinimas „Prancūzijos ir Vokietijos kartelis“. Žinome, kad pati rinka negali išspręsti monopolijų, kurių yra visur, problemos. Valstybės narės ėmėsi žingsnių parengti priimtinam paketui, kurį galima būtų tiksliai suderinti. Jei tam nepritariame, rizikuojame likti visai be dokumento. Mūsų piliečiai laukia rezultatų. Aš labai noriu, kad šio Parlamento nariai nebūtų skirstomi į geruosius ir bloguosius, t. y. tuos, kurie vis dėlto siekia susitarti su Taryba.

  Angelika Niebler (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, manau, kad visi taip pat vertiname padėtį Europos vidaus rinkoje. Mes dar nesame galutinai sukūrę Europos vidaus rinkos; mes dar vis turime atskiras šalių rinkas ir monopolijas arba mažas grupes, kurios šalių rinkas valdo. Energijos kainos kyla kasdien; be to, esame priklausomi nuo energijos importo. Visi vienodai vertiname padėtį ir pritariame tam pačiam siekiui.

Apie tai kalbėjo daugelis narių. Siekiame didesnės konkurencijos, kainų kritimo, didesnių investicijų į perdavimo tinklus. Siekiame sukurti elektros energijos tiltus, kurie sudarytų sąlygas tarpvalstybiniams energijos mainams. Nenorime, kad rinka priklausytų nuo kelių didelių tiekėjų. Kyla svarbus klausimas: kaip to sieksime? Štai čia ir išsiskiria nuomonės. Daugelis narių, įskaitant ir kai kuriuos šiandien kalbėjusius, įsitikinę, kad nuosavybės atsiejimas – vaistas nuo visų ligų. Noriu pabrėžti, kad eidami vien šiuo keliu nepamatysime viso vaizdo. Tai nėra tinkamas kelias.

Norėčiau paminėti konkrečias šalis. F. Grossetête taip pat užsiminė apie padėtį jose. Ispanijoje dvi bendrovės, Endesa ir Iberdrola, atitinkamai gamina 48.3 proc. ir 28 proc. elektros energijos. Švedijoje bosas – bendrovė Vattenfall, gaminanti beveik 48 proc. elektros energijos. Italijoje didžiausią rinkos dalį užima ENEL, valdanti 43.9 proc. rinkos. Niekas man neįrodys, kad atsieję nuosavybę pasieksime, ko norime, t. y. suskaldysime rinką ir paskatinsime konkurenciją.

Dėl to norėčiau paraginti visus kolegas narius rytoj pritarti 165 ir 168 pakeitimams, o ne toliau tenkintis puse padėties vaizdo. Manau, kad E. Morgan pranešimas tinkamas. Dėkoju E. Morgan; ji energingai ir pareigingai atliko savo darbą. Vis dėlto šiuo konkrečiu atveju mes turėtume atverti antrjoo kelio galimybę šalims, kurios atsiejimo principą įgyvendino kitaip. Iš šalių, kuriose valstybei priklauso 100 proc. gamybos ir perdavimo sistemų (pvz., Švedija), neturėtų būti reikalaujama ką nors keisti. Vis dėlto niekas negali teigti, kad rytoj balsuosime už paketą, kuriame apibrėžtos vienodos konkurencijos sąlygos. Tai − klaidingas įsitikinimas.

  Norbert Glante (PSE). – (DE) Gerb. Pirmininke, atsiprašau už pavėlavimą. Šio pastato koridoriai labai ilgi, o liftai kartais būna tokie lėti. Šiandien nagrinėjamas klausimas, dėl kurio rytoj balsuosime, nėra būtinai susijęs su kairės ir dešinės pozicija, nors, be abejo, kai kas šiame Parlamente laikosi tokios nuomonės. Sprendžiame klausimą dėl priemonių, kurios padėtų pasiekti užsibrėžtą tikslą. Mes priėmėme sprendimą (A. Niebler tai ką tik pabrėžė), kad Europos rinkoje reikia didesnės konkurencijos. Taip pat siekiame suprantamos kainų nustatymo sistemos. Vis dėlto šiems tikslams įgyvendinti tinka labai įvairios priemonės.

Priklausau tai grupei, kurios nuomone trečiasis kelias taip pat galėtų būti tinkama išeitis. Mes pateikėme savo pasiūlymus ir pakartotinai pabrėžėme, kad tai ne tik paskatino trečiojo kelio, kurio ieškoti iš pat pradžių siūlė Taryba, paiešką, bet ir įvedė papildomas reguliavimo priemones, nes mūsų netenkino iš Tarybos gautas pasiūlymas dėl trečiojo kelio.

Turėtume apie tai kalbėti dar kartą, t. y. kritiškai įvertinti mūsų pačių sprendimus ir pritarti prielaidai dėl antrojo ir trečiojo kelio, kaip papildomai galimybei. Dar svarbiau, kad Europa turėtų bendras nuostatas ir kad valstybių narių reguliavimo institucijoms būtų suteikti nuoseklūs įgaliojimai ir laisvė mūsų čia priimtiems sprendimams įgyvendinti, nes, be abejo, šios institucijos seka įvykius.

Paskutinėmis savaitėmis pamatėme du nedidelius pavyzdžius, kaip Komisija sprendžia kartelių ir konkurencijos klausimus. Dar turime laiko apie tai pamąstyti. Vis dėlto bendrovė, kuri pažeidžia antimonopolinius įstatymus, nusipelno bausmės. Tai viskas, ką reikėtų padaryti. Nematau jokių nuolaidų galimybės. Vis dėlto turėtume nuspręsti, ar nuosavybės atsiejimas – tikroji priemonė, kuria mes ir reguliavimo institucijos turėtume remtis, ar turėtume siekti daugiau lankstumo.

Tikiuosi, kad rytdienos balsavime pasieksime kompromisinį sprendimą. Kitu atveju mūsų ir Tarybos laukia didelis darbas kompromisui pasiekti. Dėkoju už dėmesį ir dar kartą atsiprašau už pavėlavimą.

  Ieke van den Burg (PSE). – (NL) Gerb. Pirmininke, Socialistų frakcija Europos Parlamente olandų delegacijos vardu norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjai E. Morgan už kelią, pasirinktą šiai nuomonei parengti. Mes pritariame siekiui atsieti nuosavybę. Be abejo, tai jau įdiegta Nyderlanduose ir duoda gerų rezultatų, įskaitant srityse, susijusiose su investicijomis į dujų ir elektros energijos sektorius ir šių rinkų darbo našumu. Manau, kad labai svarbu įgyvendinti šiuos siekius ir Europos lygmeniu. Taip pat norėčiau paminėti N. Kroes, Europos Komisijos narės, atsakingos už konkurenciją, indėlį sprendžiant šį klausimą, įskaitant priemones, kurias ji šiuo metu taiko RWE ir E.ON. Manau, kad tai labai svarbi įvykių raida.

Kitas svarbus pranešime išnagrinėtas klausimas – energijos stygius. Dėl to manome, kad šis pranešimas − puikus Parlamento darbo pavyzdys ir tikimės, kad jis bus priimtas.

  Arlene McCarthy (PSE). - Gerb. Pirmininke, norėčiau pateikti pavyzdį aplinkybių, kai galėtume turėti naudos iš Europos energijos vartotojų teisių chartijos. Maža Mančesterio bendruomenės organizacija paprašė manęs padėti išspręsti ginčą su jų energijos tiekėju. Penkerius metus bendrovė registravo skaitiklių rodmenis, tačiau nesiųsdavo sąskaitų. 2008 m. kovo mėn. grupė gavo sąskaitą už penkerius metus (iš viso 7540,37 svarų sterlingų). Taip jie tapo skolininkais.

Siekis užtikrinti, kad vartotojai žinotų savo teises (šiuo atveju apie paprastą teisę gauti sąskaitą), – ypač svarbus tam, kad vartotojai galėtų sąmoningai valdyti energijos suvartojimą. Šiais laikais, kai vartotojai visoje Europoje gauna greitai didėjančias sąskaitas už energiją, turime suteikti vartotojams informacijos ir priemonių sąskaitoms valdyti, energijos vartojimui mažinti ir taip pat mažinti CO2 taršą.

Raginu Komisiją drąsiai siekti, kad būtų priimta vartotojų teisių chartija, bendradarbiauti su reguliavimo institucijomis, valstybėmis narėmis ir bendrovėmis; aktyviai propaguoti ir skelbti šias teises; atsisakyti per daug sušvelnintos nuostatos dėl kontrolinis sąrašo, kuris nebus tinkama parama vartotojams, susiduriantiems su ypač sudėtingo šių dienų energijos sektoriaus iššūkiais ir kainodara. Jei esame priėmę oro linijų keleivių teisių chartiją, kodėl negalime priimti energijos vartotojų teisių chartijos? Komisijos nary, norėčiau, kad jūs atsakytumėte į šį klausimą.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, Paryžiuje esanti Europos energetikos agentūra nustatė, kad 2012 m. pajusime energijos stygių. Dėl to svarbu, kad skirtume neatidėliotiną dėmesį atitinkamoms paskatoms ir didesnėms investicijoms į perdavimo tinklus ir gamybą. Galiojančioje Elektros energijos direktyvoje numatyta gera paskata, skirta įrenginių atitikties patvirtinimo laikotarpiams sumažinti ir artėjančiam 2012 m. elektros badui išvengti.

Taip pat svarbu išplėsti šalių reguliavimo institucijų įgaliojimus, kad jos galėtų ginti mūsų pramonės interesus kaimyninėse šalyse. Gerai būtų, jei turėtume Branduolinės energijos reikalų agentūrą, kuri galėtų priimti sprendimus dėl saugos ir saugumo pagal Prancūzijoje taikomą modelį. Šį klausimą reikėtų šią savaitę išnagrinėti ir Taryboje.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). - (RO) Dėkoju pranešėjai E. Morgan. Tam, kad Sąjungoje būtų užtikrintas energijos tiekimo saugumas, reikia milžiniškų investicijų; be to, investuotojams reikia nuspėjamos aplinkos, skatinčios ilgalaikes ir vidutinio laikotarpio investicijas.

Atsižvelgdama į klimato kaitą Sąjunga planuoja, kad 2020 m. bent jau 20 proc. Energijos bus gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Ypač svarbus klausimas – galimybė naudotis tinklais energijai perduoti. Paskutiniaisiais metais sparčiai augo energijos kainos, todėl Europos piliečiai tikisi, kad Europos institucijos padės išspręsti jiems kylančias problemas. Galimybė gauti ir naudoti energiją – svarbi ekonominio ir socialinio gyvenimo prielaida.

Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra užtikrins, kad energijos vartotojų interesai būtų geriau apsaugoti. Manau, kad P. Chichesterio pranešimo (18 punkto dalinio pakeitimo) nuostatos yra Tarybos kompetencija.

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Norėčiau pasveikinti Komisiją, kuri inicijavo paketą dokumentų, skirtą ES realiam energetikos vidaus rinkai sukurti ir pranešėją gerb. E Morgan, kurios pranešime kvalifikuotai įvertinta situacija elektros rinkoje ir pateikti sprendimų pasiūlymai.

Džiaugiuosi, kad atkreiptas dėmesys į „energetikos salų“ egzistavimą. Tokiai salai elektros, beje ir dujų, srityje priklauso Lietuva. Jos situacija 2009 m. uždarius Ignalinos atominę jėgainę taps sunkiai prognozuojama dėl visiškos priklausomybės nuo Rusijos. Todėl regionų integracija į bendrą ES elektros energijos sistemą gyvybiškai svarbi.

Pasiūlytas nuosavybės, kaip vienintelės galimybės užtikrinti perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomybę, įgyvendinimas, draudimas trečiosioms šalims kontroliuoti perdavimo sistemas ar perdavimo sistemos operatorius, vartotojo interesų ir apsaugos prioritetas – tai priemonės, padėsiančios ES užtikrinti energetinį saugumą ir piliečių gerovę.

  Vladimír Remek (GUE/NGL). - (CS) Gerbiamieji Parlamento nariai, buvau kolegos nario G. Chichesterio pranešimo šešėlinis pranešėjas ir laikiausi nuomonės, kad, priėmus pasiūlymą dėl Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros steigimo, liktų nepakitęs pirminis Komisijos siekis suteikti kiekvienai šaliai po vieną balsą. Vadinamoji svertinė balsavimo procedūra daugiau naudos duotų didesnėms valstybėms narėms ir pakenktų mažosioms. Dauguma ITRE komiteto narių pritarė sąžiningesniam principui. Neabejoju, kad jam bus pritarta ir plenariniame posėdyje. Dauguma šalių energijos rinkos reguliavimo institucijų taip pat pritarė tam, kad būtų įsteigta agentūra, kuri netaptų tik dar vienu biurokratiniu debatų klubu, neturinčiu jokių galių. Jei skirtingoms šalims taikytume nevienodas sąlygas, „palaidotume“ galimybę sukurti gerbiamą ir tinkamai veikiančią agentūrą. Atskirų šalių rinkų padėtis vis dar skirtinga; jos iki šiol vis dar nepakankamai susietos tarpusavyje. Agentūra galėtų padėti išvystyti tikrus rinkų tarpusavio ryšius.

  Jim Allister (NI). - Gerb. Pirmininke, ryžtingai pritariu siekiui atsieti gamybos ir perdavimo tinklų nuosavybę. Vis dėlto norėčiau pasakyti, kad tai turi būti atlikta labai kruopščiai. Kyla klausimas, ar ši nuostata suderinama su bet kurio iš šių sektorių valstybine nuosavybe. Norėčiau atsakyti į tai remdamasis savo rinkimų apygardos, Šiaurės Airijoje, patirtimi. Mes ką tik prisijungėme prie bendros Airijos salos elektros energijos rinkos tikėdami pažadais dėl stabilių kainų.

Deja, patirtis buvo kitokia. Prieš kelias savaites aplankiau vieną didžiausių elektros vartotojų mano rinkimų apygardoje. Prieš trejus metus jie mokėjo šiek tiek daugiau už vidutinę JK kainą. Šiuo metu, vieningos Airijos elektros rinkos sąlygomis, jie moka 76 proc. daugiau už vidutinę JK kainą. Tuo būdu jiems atsiejimas neatnešė jokios naudos. Manau, kad pagrindinė priežastis – bendros rinkos sukūrimas, tinkamai neatsižvelgiant į valstybės monopolinės bendrovės ESB įtaką.

  Lambert van Nistelrooij (PPE-DE). – (NL) Gerb. Pirmininke, trumpai sakant, investicijos į elektros energijos rinką, ypač į tarpvalstybinius tinklus, per paskutiniuosius metus iš tikrųjų labai sumažėjo. Dėl to ir reikia naujo teisės aktų paketo. Komisijos narys A. Piebalgs ir mano kolegos nariai žino, kad man ypač svarbus siekis − užtikrinti vienodas veiklos sąlygas. Dėl to manau, kad šiuo atžvilgiu nuosavybės atsiejimas – tinkamiausia sąlyga. Laimei, Energetikos taryba suprato, kad šiuo metu vienodų veiklos sąlygų dar nėra.

Horizontaliai neatsietų bendrovių susiliejimo draudimas ateinančiais metais pagrįstas, nes reikia, kad didesnės atsiejimo dar neįvykdžiusios bendrovės „neprarytų“ mažesnių naudingų bendrovių. Tai leidžia Nyderlandų bendrovėms, pvz., energijos gamintojams Nuon and Essent, plėstis Europos lygmeniu. Tai suteikia laisvos erdvės būsimo laikotarpio veiklai. Šiuo atžvilgiu visa širdimi pritariu pasiūlymui dėl nuosavybės atsiejimo, pateiktam E. Morgan pranešime.

  Neena Gill (PSE). - Gerb. Pirmininke, dėkoju pranešėjai už puikų darbą ir pritariu jos pozicijai dėl geresnių sąlygų vartotojams sudarymo.

E. Morgan teisingai nurodė, kad geriausias būdas tai pasiekti – nuosavybės atsiejimas. Tai reiškia, kad turime sumažinti didelių bendrovių rankose sukauptą galią ir sudaryti tinkamesnes sąlygas patekti į rinką mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms.

Tinkamesni elektros ir dujų rinkoms skirti teisės aktai – gyvybiškai svarbi prielaida sąžiningai konkurencijai ir vartotojams prieinamoms kainoms užtikrinti. Esu tvirtai įsitikinęs, kad dėl greitai augančių kainų didėja energijos stygiaus europiečiams, ypač senyvo amžiaus labiausiai pažeidžiamiems žmonėms, pavojus.

Atsižvelgiant į dabartines sąlygas, susijusias su energijos tiekimo saugumu, mums būtinai reikia gerai veikiančios Europos dujų ir elektros rinkos. Neseniai patyrėme problemų dėl energijos tiekimo, todėl pranešime pagrįstai siekiama dalį iš jų išspręsti.

Gavau daug laiškų iš savorinkėjų, kurie remia 159 pakeitimą, uždraudžiantį valstybėms narėms leisti statyti elektrines, kurių tarša viršija 350 g CO2/kW

  Joel Hasse Ferreira (PSE). – (PT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, regioninių elektros rinkų integracija tarpvalstybiniu lygmeniu turėtų būti vertinama ne tik šiandien reiškiamu požiūriu, bet ir atsižvelgiant į siekį sukurti bendrą Europos elektros energijos rinką.

Be to, energetikos sritį reguliuojantys Europos teisės aktai turėtų būti rengiami remiantis visapusiška ir toliaregiška koncepcija, pvz., iniciatyva, kurią nagrinėjome Parlamento STOA taryboje, kurdami energijos sektoriaus raidos scenarijus ateinantiems dešimtmečiams, kaip atskaitą naudodami 2030 m. Parlamentas ir kai kurios parlamentinės frakcijos neturi vieningos nuomonės dėl energijos perdavimo tinklų ir energijos bendrovių nuosavybės atsiejimo. Šios pozicijos daugiau susijusios su padėtimi valstybėse, o ne su politiniais ir strateginiais siekiais.

Vis dėlto norėčiau apibūdinti šį klausimą labai aiškiai, gerbiamieji Parlamento nariai. Aš pritariu, kad būtų atsieta tinklų ir (arba) bendrovių, energijos perdavimo tinklų naudotojų, ir energijos bendrovių arba organizacijų, šių tinklų operatorių, nuosavybė. Manau, kad tai pats tinkamiausias sprendimas vartotojų naudai, kuris užtikrintų, jog būtų sukurta tikrai veikianti elektros energijos vidaus rinka. Tai turėtų būti mūsų, kaip EPN ir Europos piliečių, vienas pagrindinių uždavinių.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Europos elektros energijos ir dujų vartotojai turi teisę į visuotines paslaugas, t. y. turi teisę gauti kokybišką produkciją už prieinamas kainas, kurios būtų nesunkiai ir aiškiai palyginamos ir skaidrios.

Pritariu tam, kad mano kolegės narės M. De Vits pranešime pateiktas pasiūlymas dėl Europos energijos vartotojų teisių chartijos taip pat įtrauktas į debatus dėl trečiojo energijos paketo. Šiuo metu energijos vartotojų teisės apibrėžtos įvairiuose ES dokumentuose, tačiau dažnai nėra perkeltos į šalių teisę. Pritariu pranešėjos siekiui, kad vartotojų teisės taptų skaidresnės. Vartotojams turi būti suteikta pasirinkimo laisvė ir galimybė nemokamai pasirinkti kitą energijos tiekėją. Jie turi žinoti, už ką jie moka. Norėčiau padėkoti pranešėjai už tai, kad ji į savo pranešimą įtraukė mano pasiūlytus dalinius pakeitimus, kuriuose aš raginu valstybes nares teikti vartotojų organizacijoms skirtą finansinę paramą, kurią jos panaudotų konsultacijų paslaugoms. Vartotojų organizacijos atlieka didelį darbą vartotojų (ypač pažeidžiamų vartotojų) vardu.

  Anni Podimata (PSE). – (EL) Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau pritarti pranešėjos E. Morgan išreikštai minčiai dėl labiau pažeidžiamus vartotojų apsaugos (ypač nuo kylančių kuro kainų). Taip pat pritariu tam, kad reikia kovoti su energijos stygiumi ir ryžtingai skatinti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius.

Vis dėlto pagrindiniam siekiui, bendrai energijos vidaus rinkai, įgyvendinti neužtenka vien atitinkamų gairių ir bendros programos. Šis tikslas reikalauja, kad būtų tinkamai atsižvelgta į kiekvieno rinkos dalyvio specifines ypatybes.

Visiškas nuosavybės atskyrimas − besąlygiška ir ypač svarbi investicijų į tinklų modernizavimą prielaida. Modernizavimas gali būti vilkinamas dėl netinkamos energetikos politikos, kurioje energija laikoma produktu, iš kurio gautos pajamos pirmiausia turi didinti pelną, o ne investicijas, skirtas tinklui modernizuoti.

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Pirmiausia norėčiau pasakyti vieną bendrą mintį. Aišku, Taryboje mes visiškai pritariame išvadai, kad padėtis energijos vidaus rinkoje nėra nei gera, nei patenkinama. Dėl to mes daug metų stengėmės pasiekti susitarimą dėl tinkamai dirbančios dujų ir elektros vidaus rinkos, kad būtų užtikrinta tikra konkurencija ir vienodos sąlygos visiems rinkos dalyviams.

Birželio 6 d., kaip jau sakiau, Taryba pasiekė didelės pažangos. Šiandien keletas kalbėtojų, įskaitant E. Morgan ir daugelį kitų, pabrėžė, kad visiškas nuosavybės atsiejimas – pati veiksmingiausia priemonė tinkamai dujų ir elektros vidaus rinkai sukurti. Šios nuomonės laikosi ir Komisija, ir dauguma valstybių narių. Vis dėlto susitarimui pasiekti reikėjo kompromiso. Pasiekti kompromisą nebuvo lengva, tačiau mes tai padarėme.

Kompromisas reiškia, kad turime tris veiklos scenarijus. Be to, Tarybai pirmininkaujančios šalies nuomone, jei įgyvendintume šiuos scenarijus remdamiesi numatytomis taisyklėmis, būtų galima pasiekti, kad visiems dujų ir elektros vidaus rinkos dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos, pagrįstos tikra konkurencija.

Norėčiau panagrinėti dar kelis klausimus. Keletą kartų buvo paminėtas skurdo arba, tiksliau sakant, energijos stygiaus klausimas. Tai labai svarbus klausimas ypač dabar, kai energijos kainos nepaprastai greitai kopia aukštyn. Vis dėlto, remiantis subsidiarumo principu, šis klausimas – valstybių narių kompetencija ir, kaip pabrėžė G. Hökmark ir kai kurie kiti, valstybės narės įpareigotos užtikrinti, kad skurstantiesiems būtų tiekiama pakankamai energijos.

Keletą kartų buvo paminėtas vartotojų apsaugos klausimas. Tiesą sakant, jis buvo nagrinėjamas daugelyje kalbų. Norėčiau pabrėžti, kad Tarybai pirmininkaujančios šalies parengtame dokumento variante, t. y. Tarybai pirmininkaujančios šalies kompromise, apibrėžta labai svarbi nuostata, susijusi su vartotojų apsauga. Pagal ją reikalaujama, kad vartotojai būtų tinkamai informuoti apie tai, kiek jie suvartoja energijos ir apie mokesčio už šį energijos kiekį dydį. Be to, reikalaujama, kad tai būtų daroma pakankamai dažnai, kad vartotojai galėtų tinkamai įvykdyti mokėjimo įsipareigojimus. Be to, dar numatyta ir šios teisės: teisė bet kuriuo metu pasirinkti kitą tiekėją ir teisė neatidėliotinai ir reguliariai gauti informacijos apie įvairių tiekėjų nustatytas kainas.

Keliose kalbose, įskaitant ir C. Turmes kalbą, buvo paminėtas klausimas dėl Agentūros galių. Agentūra nebus popierinis tigras. Ypač nagrinėdama klausimus, susijusius su dviem arba daugiau valstybių narių, Agentūra turės teisę priimti privalomus sprendimus. Tai viena didžiausių naujovių.

Keliose kalbose, ypač Š. Biručio, R. Zile ir kitų, buvo paminėta mažų izoliuotų sistemų problema. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Taryboje pasiektame susitarime tokioms šalims ir tokioms rinkoms numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos arba išimtys tol, kol jų izoliacija bus nutraukta.

Keletas žodžių dėl atsinaujinančių šaltinių. Mūsų pakete, t. y. Tarybos pakete, numatyta energijos iš atsinaujinančių šaltinių tiekimo tinklais prioritetinė galimybė.

Baigdamas kalbą norėčiau padėkoti A. Vidal-Quadrasui už parodytą ryžtą siekiant, kad Parlamentas ir Taryba pasiektų susitarimą antruoju svarstymu. To pageidauja ir Taryba. Tarybai pirmininkaujanti šalis pritaria, kad susitarimas, priimtas birželio 6 d., leido pasiekti atitinkamą susitarimą iki šių metų pabaigos. Tai ypač svarbu, nes turime ambicingą siekį sudaryti susitarimą dėl klimato ir energijos paketo kuo anksčiau 2009 m.

Išklausęs šias diskusijas įsitikinau, kad Tarybos ir Parlamento pozicijos ne tokios jau skirtingos. Norėčiau padėkoti pranešėjams ir kiekvienam debatų dalyviui. Manau, kad debatai bus ypač naudingi tolesniam Tarybos darbui ir taps gera prielaida susitarimui iki užsibrėžto termino pasiekti.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, šios dienos debatuose daugiausia dėmesio buvo skirta namų ūkiams. Komisijos pasiūlyme kalbama ne tik apie namų ūkius, bet ir apie pramonę. Be abejo, gerbiant pažeidžiamų vartotojų teises, mūsų svarbiausias siekis – tinkamai dirbanti vidaus rinka. Jūs negalite visą amžinybę mokėti kažkam subsidijas, nes tai reiškia,kad iš kažko bus atimta, o kažkam – duota. Žinau, kad bus pažeidžiamų vartotojų grupės, kurioms turėsime skirti pakankamai dėmesio, tačiau pagrindinės mūsų pastangos nukreiptos sukurti tinkamai dirbančiai bendrai Europos energijos rinkai, paremtai ir ta patirtimi, kurią sukaupėme kitose srityse.

Energijos rinka tik dabar pradėjo vystytis, todėl tai šiek tiek užtruks. Vis dėlto manau, kad šiandienos debatai iš tikrųjų parodo, kad Komisijos pasiūlyme iškelti tinkami atitinkamų sričių uždaviniai.

Buvo šiokių tokių abejonių, ar iš viso reikia permainų. Manau, permainų reikia. Tai matyti ne tik iš Komisijos metinių atsakaitų, bet ir iš sektoriuje surengtos apklausos rezultatų. Parlamento vardu parengtame A. Vidal-Quadraso pranešime nurodyta, kad mums reikia pokyčių ir naujų pasiūlymų.

Taip pat buvo tobulinami ir konkurencijos teisės aktai. Pagrindinė problema, kad galime nustatyti konkurenciją pažeidžiančią veiklą tik ex-post: t. y. skirdami baudas, kai vartotojai jau yra patyrę nuostolių. Dėl to reikia struktūrinio pobūdžio pokyčių. Manau, mūsų pasiūlymai – gera prielaida problemoms išspręsti.

Yra keli klausimai, ne visai susiję su pasiūlymu dėl energijos rinkos. Pradėkime nuo Agentūros. Visiškai pritariu tam, kad Agentūros nepriklausomybė – pagrindinė prielaida. Pagrindiniai sunkumai susiję su mūsų taikoma precedento teise, nustatančia tam tikras ribas. Komisija pasiryžusi, atsižvelgdama į teisinius apribojimus, sukurti kiek įmanoma stipresnę Agentūrą.

Dėl komitologijos. Suprantu Parlamento klausimus dėl komitologijos, tačiau tai mūsų numatyta procedūra ir mes ja naudosimės rezultatams pasiekti.

Dėl pažeidimo procedūros. Apie šią procedūrą kalbėjo R. Paasilinna. Galiu tik pasakyti, kad tai mūsų numatyta procedūra ir mes ją naudosime.

Buvo iškeltas klausimas dėl vartotojų teisių. Be abejo, galioja subsidiarumo principas, tačiau mūsų nagrinėtas aviacijos klausimas buvo plačiau susijęs su tarpvalstybinais ryšiais. Manau, kad Energijos chartija labiau susijusi su subsidiarumu. Mes parodėme gerą pavyzdį, bet ar tikrai reikėtų šį klausimą paversti atitinkamu teisės aktu? Aš tuo abejoju. Aš tam neprieštarauju, tačiau yra takoskyra tarp reikalingų Europos lygmens teisės aktų ir šalių teisės aktų, taikomų šiai sričiai. Mano nuomone, šie klasimai yra pagrindiniai. Tikiu, kad Parlamentas priims tinkamą sprendimą.

Norėčiau baigdamas dar kartą padėkoti E. Morgan, A. De Vits, Giles Chichesteriui ir Alejo Vidal-Quadrasui už puikius pranešimus. Manau, debatai aiškiai parodė, kad buvo daug vidinių ginčų. Aš laukiu rytdienos balsavimo, nes A. Vidal-Quadraso pranešimas praskynė kelią mūsų pasiūlymui. Žinau, kad Taryba ir Parlamentas turės bendradarbiauti tam, kad būtų pasiektas suderintas sprendimas. Daug kas priklausys nuo rytdienos balsavimo Parlamente, tačiau aš aiškiai suprantu, kad noras pasiekti susitarimą paremtas politine valia ir kad dėl to mes priimsime pasiūlymą visų vartotojų naudai dar per šią Parlamento kadenciją. Tai puiku.

Komisijos pozicija dėl Parlamento dalinių pakeitimų

E. Morgan pranešimas (A6-0191/2008)

Komisija gali pritarti šiems daliniams pakeitimams: 1, 2, 4, 5, 6, 8, 12, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 26, 29, 30, 33, 34, 35, 36, 40, 44, 46, 48, 50, 54, 56, 57, 58, 61, 65, 70, 71, 73, 74, 77, 83, 84, 88, 89, 92, 93, 94, 97, 99, 101, 102, 105, 106, 107, 108, 111,112, 113, 114, 118, 119, 120, 122, 123, 124, 126, 128, 129, 130, 131, 132, 133, 134, 135, 136, 137, 146, 147, 148, 149, 150, 151 ir 152.

Komisija gali pritarti šiems daliniams pakeitimams: 10, 11, 16, 24, 38, 39, 41, 42, 43, 45, 47, 55, 59, 60, 66, 68, 72, 79, 80, 82, 85, 86, 87, 95, 98, 100, 109, 110, 115, 117, 121, 125, 127, 138, 153, 155, 165, 166 ir iš dalies 167.

Komisija negali pritarti šiems daliniams pakeitimams: 3, 7, 9, 13, 27, 28, 31, 32, 37, 49, 51, 52, 53, 62, 63, 64, 67, 69, 75, 76, 78, 81, 90, 91, 96, 103, 104, 116, 139, 140, 141, 142, 143, 144, 145, 154, 156, 157, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 168, 169, 170, 171 ir 176.

A. Vidal-Quadras pranešimas (A6-0228/2008)

Komisija gali pritarti šiems daliniams pakeitimams: 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 21, 22 ir 29.

Komisija gali pritarti šiems daliniams pakeitimams: 6, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 24, 25, 28, 31 ir iš dalies 32.

Komisija negali pritarti šiems daliniams pakeitimams: 13, 19, 23, 26, 27, 30 ir 33.

G. Chichesterio pranešimas (A6-0226/2008)

Komisija gali pritarti šiems daliniams pakeitimams: 1, 6, 9, 10, 12, 16, 45, 48, 49, 53, 54, 64 (susijusiam su 3 dalimi), 64 (4 dalis), 66, 72 ir 75.

Komisija gali pritarti šiems daliniams pakeitimams: 3, 4, 5, 7, 11, 13, 14, 15, 19 (1a dalis), 19 (1da dalis), 19 (1db dalis), 19 (1de dalis), 19 (1df dalis), 19 (1dh dalis), 23, 24, 26, 27, 28, 31, 32, 33, 35, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 47, 51, 57, 58, 59, 61, 64 (1 dalis), 68, 70, 74 ir iš dalies 76.

Komisija negali pritarti šiems daliniams pakeitimams: 8, 17, 18, 19 (1c dalis), 19 (1d dalis), 19 (1dc dalis), 19 (1dd dalis), 19 (1dg dalis), 20, 21, 22, 25, 29, 30, 34, 36, 37, 38, 46, 50, 52, 55, 56, 60, 62, 63, 64 (2 dalis), 64 (5 dalis), 64 (7 dalis), 64 (8 dalis), 65, 67, 69, 71 ir 73.

  Eluned Morgan, pranešėja. − Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti visiems šių įdomių debatų dalyviams.

Norėčiau šiek tiek panagrinėti G. Hökmarko teiginį dėl tinkamsiausios sistemos vystymo tiekimo saugumui, tvariai plėtrai ir konkurencingumui užtikrinti. Noriu pasakyti, kad Taryba pateikė pernelyg ambicingą poziciją. Esu nusivylusi neoficialiu Tarybos susitarimu, nes jame labai nuolaidžiauja mažumos norams. Be abejo, suvokiu, kad kartais būtina siekti kompromiso, tačiau šiuo atveju, manau, nueita per toli.

Esu taip pat nusivylusi Komisija, kuri galėjo tvirčiau ginti savo poziciją, t. y. neužmiršti, kad šiuo metu kaip tik ir giname jos poziciją. Norėčiau tik priminti jums (Komisijai), kad jūs ėjote jau pramintu keliu, o mes – ne, todėl mes giname jūsų poziciją.

Šiuo metu pasiektos sąlygos nėra pakankamos. Dideli pramonės sektoriaus energijos naudotojai privačiai kreipiasi į mus ir prašo įgyvendinti nuosavybės atskyrimo nuostatą. Vis dėlto, kai mes atsakome, kad pasistengsime tai padaryti ir paprašome kreiptis į mus šiuo klausimu viešai, jie atsako, kad to nedarys, nes yra pažeidžiami! Tai reiškia, kad vartotojai neturi galių, kad jie nedaro įtakos rinkai. Tai yra problema.

Manau, kad buvo ne taip suprastas klausimas dėl specialių tarifų pažeidžiamiems vartotojams. Aš tvirtai laikausi šios pozicijos. Siekiu, kad pažeidžiamiems vartotojams būtų įvesti specialūs tarifai. Vis dėlto mes nereikalaujame to iš ES. Raginame valstybes nares imtis atitinkamų priemonių ir vertinti šį klausimą labai rimtai. Mes, socialistai, ypač įdėmiai klausėmės, ką sakė mūsų rinkėjai. Jie kalbėjo, kad aukštos kainos jiems skaudžiai atsiliepia ir kad šiuo metu jie iš tikrųjų dėl to kenčia. Mes siekiame, kad valstybės narės į atitinkamą darbotvarkę įtrauktų klausimą dėl energijos stygiaus. Šiuo metu tokios darbotvarkės netgi nėra. Tik vienoje Europos šalyje parengtas energijos stygiaus apibrėžimas. Jūs, kitose valstybėse narėse, taip pat turite parengti šią darbotvarkę ir įtraukti į ją nuostatą dėl energijos stygiaus,

  Alejo Vidal-Quadras, pranešėjas. − (ES) pirmiausia norėčiau padėkoti už puikų bendradabiavimą (ypač su E. Morgan, G. Chichesteriu ir šešėliniais pranešėjais) ir nuostabią atmosferą, vyravusią rengiant šiuos pranešimus.

Pamatysime, gerbiamieji Parlamento nariai, ar mes tikrai žinome, ko norime, ir ar tai tikrai dalykas, kurio pageidaujame visi, nes mes nesakome, kad nuosavybės atsiejimas – stebuklingas visraktis, atversiantis kiekvienas duris ir padėsiantis mums išspręsti kiekvieną problemą.

Perdavimo sistemų ir gamybos nuosavybės atsiejimas – būtina sąlyga, kuri padės, palengvins ir sudarys prielaidas tam, kad rinka tinkamai dirbtų, kad trečiosios šalys galėtų į ją patekti ir kad būtų užtikrintas reikamas investicijų lygis. Be abejo, tai neišsprendžia visų problemų. Kas sakė, kad taip bus? Niekas.

Pvz., mano šalyje, kurioje nuostata dėl nuosavybės atsiejimo jau įgyvendinta, tebėra daug problemų. Reguliavimo agentūra nėra pakankamai nepriklausoma. Nepakanka tarifų, tebėra reguliuojamų tarifų, kurie iškreipia rinką. Mes – energijos sala, kuriai reikia daugiau energijos tiltų. Ar tai reiškia, kad nuosavybės atsiejimas padės išspręsti visas šias problemas? Ne, nes tai priklauso nuo kitų priežasčių, nesusijusių su nuosavybės atsiejimu. Pamatysime, ar sugebame vadovautis logika ir nepaisyti politinių ir šalių interesų.

Dėl to, einantysis Tarybos Pirmininko pareigas, aš negaliu kalbėti Parlamento vardu, nes esu vienas iš 785 Europos Parlamento narių. Vis dėlto remdamasi 9 metų darbo šiame Parlamente patirtimi, galiu jums pasakyti, kad yra noro pasiekti susitarimą, yra noro derėtis, yra pasiryžimo remtis gera valia. Vis dėlto einantysis Tarybos Pirmininko pareigas, praneškite Tarybai, kad ja turi remtis abi pusės. Jei abi pusės parodys iniciatyvą (kaip dujų rinkos atveju), mes sugebėsime parengti nuostatas, kurios padės įgyvendinti užsibrėžtą tikslą.

  Giles Chichester, pranešėjas. − Gerb. Pirmininke, tai buvo kvapą gniaužiantys debatai, per kuriuos nematėme įprastinio šio Parlamento pasidalijimo į kairę ir dešinę ar net į šiauriečius ir pietiečius. Man, kaip britų konservatoriui, buvo labai įdomu stebėti, kaip mano kolegos iš kai kurių valstybių narių raitėsi kaip unguriai ant žarijų ir iš paskutiniųjų stengėsi užkirsti kelią pokyčiams. Niekada nesitikėjau, kad mano kolegos iš Vokietijos bus konservatyvesni (bijantys permainų) už mane patį.

Kai pirmą kartą patekau į Parlamentą buvau tvirtas šalininkas veiklos, kurią vadino privatizavimu (apie tai neseniai kalbėjo J. Allister), t. y. siekio panaikinti valstybinę atitinkamų bendrovių nuosavybę ir suteikti galimybę šį verslą daug našiau (negu valstybės monopolija) vystyti privačioms bendrovėms. Dabar esu įsitikinęs, kad tai pavojinga Europai koncepcija ir kad kryptis, kuria turėtume eiti, – nuosavybės atsiejimas ir vėliau − privatizavimas.

Norėčiau pasakyti, kad labai daug dėmesio skiriu kuro stygiaus klausimui spręsti. Manau, kad vienas iš būdų galėtų būti tarifų reformos įšaldymas. Gali pasirodyti gana keista, kad norime nustatyti energijos kainos žemutinę ribą, kuri būtų žemesnė už pradinę jos kainą. Taip būtų skatinamas vartojimas laikais, kai reikėtų skatinti energiją taupyti, našiai naudoti ir didinti jos kainą, kad energijos būtų naudojama mažiau.

Gali būti, kad mums padės atitinkamos rinkos jėgos. Naftos kainos verčia mano šalies žmones keisti savo įpročius. Aš pastebiu (džiaugiuosi, kad galiu atkreipti į tai mano kolegos iš Vokietijos dėmesį), kad bendrovė E.ON įžvelgė atitinkamų rinkos jėgų naudą, priimdama sprendimą dėl savo perdavimo sistemos nuosavybės atsiejimo.

Ateity mums gali prireikti ketvirtojo paketo, tačiau dėkoju E. Morgan už tai, ką jau pavyko pasiekti. Nesustokime pusiaukelėje. Rytoj tikimės didžiosios daugumos paramos, nes vartotojai iš neatsietos nuosavybės rinkų, žiūrėdami į atsietos nuosavybės rinkas, sakys: „mums šito taip pat reikia“.

  Mia De Vits, pranešėja. – (NL) Gerb. Pirmininke, džiaugiuosi, kad šiandien kalbėtojai nagrinėjo ne tik nuosavybės atskyrimo, bet ir vartotojų teisių temą. Prieš ketvirtadienį įvyksiantį balsavimą tenorėčiau paraginti paremti tris dalinius pakeitimus, kuriais siekiama papildomai pagerinti vartotojų teises ir reguliariai informuoti vartotojus apie jų energijos sąnaudas. Nemanau, kad būtų per daug, jei informacija būtų pateikiama keturis kartus per metus. Taip pat turime parengę „išmaniųjų“ skaitiklių koncepciją ir numatę jų įdiegimo terminą, t. y. jie turi būti įdiegti per 10 metų po šios direktyvos įsigaliojimo.

Dėl šalių veiklos planų energijos stygiui įveikti. Norėčiau pasakyti A. Vidal-Quadrasui, kad mes tik remiame socialinių tarifų idėją, laikydami juos galimų priemonių pavyzdžiu valstybėms narėms. Raginu balsuoti už šiuos tris dalinius pakeitimus, padėsiančius pagerinti vartotojų teises.

Baigdama, gerb. Pirmininke, norėčiau pasakyti, kad esu nusivylusi Komisijos nario atsakymu, kuriame jis teigia, kad vartotojų teisių klausimas, remiantis subsidiarumo principu, turi būti paliktas valstybėms narėms. Norėčiau jam atsakyti, kad judame Europos energijos rinkos link, todėl galbūt jau rytoj Britanijos piliečiai naudosis tiekėjo iš Vokietijos paslaugomis. Mano nuomone, Europos energijos rinka reiškia, kad turime turėti galimybę pateikti vartotojams Europos lygmens atsakymą.

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Dėl E. Morgan, A. Vidal-Quadraso ir G. Chichesterio pranešimų bus balsuojama rytoj.

Dėl M. De Vits pranešimo bus balsuojama 2008 m. birželio 19 d., ketvirtadienį.

Rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu. – (RO) Pritariu G. Chichesterio pranešime apibrėžtos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros steigimui ir siekiui suteikti jai platesnius įgaliojimus.

Norėčiau pasisakyti dėl dalinio pakeitimo, numatančio įkurdinti šios institucijos būstinę Briuselyje. Pirmiausia norėčiau paprašyti, kad teisės tarnyba šiuo atžvilgiu pateiktų savo nuomonę apie Europos Parlamento kompetenciją, nes, mano nuomone, minėtas klausimas yra Tarybos kompetencija.

Kalbant apie Briuselį, turiu prisipažinti, kad neturiu nieko prieš šį miestą... Jis netgi man patinka.

Vis dėlto manau, kad praėjusios savaitės airių balsavimas – naujas svarbus politinis signalas, taip pat susijęs ir su piliečių nuomone apie Briuselio biurokratus ir su sprendimų priėmimu „uždarame“ Briuselio rate.

Visi Europos piliečiai turi jaustis esantys Europos sprendimų priėmimo proceso dalimi ir glaudžiai dalyvaujantys šioje veikloje. Labai svarbu, kad visi Europos piliečiai jaustų, kad yra atstovaujami, todėl ES institucijos turėtų būti išdėstytos visoje Europos Sąjungoje.

Sumažinkime atotrūkį tarp piliečių ir institucijų, skatinkime, kad piliečiai dalyvautų debatuose. Jei mes viską centralizuosime Briuselyje, sukelsime pavojų Europos sąrangai.

Kategoriškai prieštarauju tam, kad naujos institucijos būstinė būtų įkurta Briuselyje.

  Desislav Chukolov (NI), raštu. – (BG) Gerb. Pirmininke, mieli kolegos, sąvoka „energijos mafija“ egzistuoja tik keliose pasaulio šalyse. Tai visa apimantis terminas, kurį mes naudojame bet kokiems nešvariems darbams, susijusiems su energija, apibūdinti. Deja, kitaip nei kitose šalyse, Bulgarijoje „energijos mafija“ aiškiai rodo, kad siekia prasiskverbti į politiką ir kad siekia to ne sąžiningais rinkimais, o papirkimais, kuriais ji visuomet naudojosi.

Naujai įsteigta Leader partija ruošiasi išeiti į mūsų šalies politinę areną labai agresyviai, tai labai primena Judėjimo už teises ir laisves grubų ir beatodairišką elgesį. Abi partijos perka balsus, tačiau JTL veikia Turkijos naudai, o Leader partija ir jos vadovas Hristo Kovachki – vien savo naudai.

Paskutinių rinkimų mano šalyje metu piliečiams buvo pranešta elektroniniu laišku, kad jų komunalinė sąskaita bus anuliota, jei jie balsuos už šią partiją.

Gerb. Pirmininke, prašau pasinaudoti savo įtaka Bulgarijos politikams ir užkirsti kelią šiai įvykių raidai, dėl kurios gali įvykti taip, kad po 2009 m. balsavimo į šį Parlamentą pateks kaip tik tokiu bjauriu būdu išrinkti Europos Parlamento nariai.

  Glyn Ford (PSE), raštu. – visiškai pritariu kolegos pranešimui, kurį pats būčiau parengęs, jei tai būtų galima, lygiai taip pat. Vis dėlto nemanau, kad negalime statyti naujų anglimi kūrenamų elektrinių.

Anglies pramonė vėl atsidūrė revoliucinių permainų centre, kurios sutampa su kalnakasių streiko 25-omis metinėmis. Permainos susijusios su švaria anglies ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologija (CCS), kurios buvo sukurtos Hatfildo akmens anglies kasykloje netoli Donkasterio. Naudojant CCS technologiją 90 proc. elektrinių išmetamų CO2 teršalų bus surenkami ir pumpuojami į geologines saugyklas. Ši technologija turėtų iš pagrindų pakeisti būdus JK energijos poreikiams patenkinti.

Be to, kartu su nauda iš mūsų gamtinių išteklių, kurių turime pakankamai, taikant švarią anglies technologiją sukurtos darbo vietos galėtų tapti gelbėjimo ratu kalnakasiams, kurie jau ketvirtį amžiaus kenčia ekonominį ir socialinį nuosmūkį.

  Urszula Gacek (PPE-DE), raštu. – (PL) Džiaugiuosi galėdama pritarti Parlamento pozicijai dėl Europos energijos vartotojų teisių chartijos, ypač pasiūlymui, kad vartotojai mokėtų už energiją pagal faktinį jos sueikvojimą.

Tikiuosi, kad dėl to sąskaitos visiems fiziniams dujų vartotojams bus išrašomos kWh, o ne kubiniais metrais, kaip tai šiuo metu daroma Lenkijoje.

Apmokestinimas pagal energetinę vertę tikrai sulauktų vartotojų pritarimo, kurie įtaria (pagrįstai, ar ne), kad moka už „orą“.

  Tunne Kelam (PPE-DE), raštu. – Pritariu Komisijos nario nuomonei, kad jei mes toliau išlaikysime dabartinį status quo, t. y. šalių interesus ginsime labiau nei bendrus Europos interesus ir vertybes, ES nepajėgs išspręsti sunkių mums iškilusių uždavinių.

Dėl to ES reikia tikrų reformų.

Aš tvirtai pritariu tam, kad veiktų šalių reguliavimo institucijos, t. y. našiai dirbančios agentūros, turinčios pakankamai įgaliojimų sąžiningam bendros elektros energijos rinkos darbui kontroliuoti.

Vis dėlto pagrindinis dalykas yra tai, kad ES sąranga paremta laisvos konkurencijos principu, todėl mes (ne tik ant popieriaus, bet ir gyvenime) esame įpareigoti užtikrinti, kad vartotojai iš kiekvienos valstybės narės turėtų laisvai, be jokių sunkumų galimybę pasirinkti jiems tinkamą elektros energijos gamintoją ir tiekėją, taip pat patys nuspręsti, kuris pastarųjų pasiūlymas jiems tinkamiausias. Taigi tikrasis iššūkis valstybėms narėms – pasirinkimas, ką ginti: vartotojų interesus ar didelių bendrovių interesus. Dvejonės dėl atskirų vartotojų intersų gynimo, kaip pagrindinio mūsų veiklos prioriteto, jau duoda logiškų rezultatų, matomų, pvz., iš neigiamo airių balsavmo ir didėjančio piliečių abejingumo ES veiklai.

Visiškas nuosavybės atskyrimas – pagrindinė reformos prielaida. Trečiasis kelias – netinkamas sprendimas.

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. – (PL) Gerb. Pirmininke, įvykiai, susiję su pagrindinių ES energetikos srities uždavinių – aplinkos apsaugos, saugumo ir rinkos liberalizavimo – įgyvendinimu, vis dar labai svarbūs, tačiau reikėtų dar kartą apsvarstyti jų pirmumo tvarką. Staigiai augančios energijos išteklių kainos ir agresyvūs bendrovės Gazprom veiksmai didina socialinę įtampą ir nerimą. Šias problemas reikia kuo greičiau spręsti. Be to, aiškiai matyti, kad reikia užtikrinti saugumą ir atpiginti produkciją. Šiuo metu apibrėžti ilgalaikiai ambicingi aplinkos apsaugos ir kovos su pasauliniu klimato atšilimu uždaviniai taip pat gali sumažinti Europos ekonomikos konkurencingumą ir padidinti socialinę įtampą.

Galime tik apgailestauti, kad mūsų 27 šalių bendrija nesiryžta sukurti bendros konkurencingos energijos rinkos. Siekiui panaikinti monopolijas priešinamasi daugelyje šalių, kurios kitais atvejais yra Europos integracijos iniciatyvų puoselėtojos. Trūksta solidarumo ir bendraujant su naftos ir dujų tiekėjais iš užsienio. Dvišalės derybos, pvz., Vakarų ir Rytų Europos derybos su bendrove Gazprom, silpnina mūsų derybinę poziciją. Kitai pusei lengviau panaudoti derybas „energetiniam“ šantažui tų valstybių narių, kurios istoriškai buvo susijusios su šiuo monopolininku.

Šalių interesų skirtumai veikia ir bendros energijos rinkos kūrimą. Europos Sąjunga turi užsitikrinti, kad, nepaisant skirtumų, bus pasiekta patenkinamų kompromisų, leisiančių judėti pirmyn. Nėra svarbesnės srities už energijos sritį. Dėl to turime įrodyti, kad, nepaisant skirtumų, sugebėsime pasiekti vienybę.

  Bogusław Rogalski (UEN), raštu. – (PL) Gerb. Pirmininke, galimybė gauti energijos už prieinamą kainą – viena pagrindinių prielaidų paspartinti socialinei integracijai ir palengvinti galimybei pasinaudoti mokslo žiniomis ir švietimo sistema. Aprūpinimas energija daro labai didelę įtaką piliečių socialiniam ir ekonominiam gyvenimui. Deja, labai dažnai vartotojai, ypač fiziniai asmenys ir MVĮ, turi mažai galimybių savo interesams, susijusiems su aprūpinimu energija, ginti.

Remiantis turimais duomenimis, valstybės narės nepatenkinamai atliko savo įsipareigojimus teikti komunalines paslaugas atitinkamoms socialiai nuskriaustoms socialinėms grupėms. Europos energijos vartotojų teisių chartija turėtų išspręsti šios srities problemas. Ši chartija turėtų būti paremta valstybių narių bendradarbiavimo idėja, visapusiškai taikant subsidiarumo principą ir turint omeny, kad tam tikros nuostatos, susijusios su vartotojų apsauga, skirtingose valstybėse narėse gali duoti skirtingų rezultatų.

Energijos tiekėjai ir tinklų operatoriai turėtų įsipareigoti, kad jų veikla visiškai atitiks aplinkosaugos reikalavimus ir kad jie (kiek įmanoma) užkirs kelią radioaktyviai taršai. Prioritetu turėtų tapti ir siekis plačiau naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Be to, vartotojams turėtų būti užtikrinta galimybė sąmoningai pasirinkti energijos šaltinį.

Reikėtų riboti formaluumų, susijusių su tiekėjo keitimu, apimtį. Vartotojai turėtų būti apsaugoti nuo nesąžiningos prekybos apraiškų. Be to, turėtų būti įsteigtos atitinkamos vartotojų organizacijos. Vis dėlto pirmiausia reikėtų išspręsti energijos stygiaus problemą tam, kad visi piliečiai galėtų dalyvauti daugelyje svarbių visuomenės gyvenimo sričių.

PIRMININKAVO Diana WALLIS
Pirmininko pavaduotoja