Diskusijos

Antradienis, 2008 m. birželio 17 d. - Strasbūras

14. Naminių paukščių skerdienos importas (diskusijos)

  Pirmininkė. − Kitas darbotvarkės klausimas – Komisijos pareiškimas: Naminių paukščių skerdienos importas.

  Androula Vassiliou, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, dėl šios svarstomos problemos, t. y. dėl leidimo naudoti AMT medžiagas kaip nukenksminimo priemonę naminių paukščių skerdienų paviršiui valyti, išsamiai diskutavau su savo kolegomis gegužės 28 d., per kolegijos posėdį. Kaip žinote, galimybė nuvalyti užterštą paviršių ne geriamuoju vandeniu, o kitomis medžiagomis buvo numatyta Tarybos ir Parlamento 2004 m. priimtose higienos taisyklėse.

Galiojantys teisės aktai reikalauja, jog, siekiant, kad medžiagą būtų leista naudoti bet kokiai mėsai nukenksminti, reikia pateikti pagal komitologiojos procedūrą gautas teigiamas, įrodymais pagrįstas išvadas, kad medžiagos vartojimas nekelia pavojaus sveikatai arba aplinkai.

Norėčiau jums priminti, kad JAV jau senokai buvo pateikusi prašymą suteikti leidimą naudoti keturias AMT medžiagas naminių paukščių skerdienai nukenksminti. Mes pareikalavome pateikti įvairių mokslinių nuomonių, kuriose būtų įvertintas keturių AMT medžiagų vartojimo pavojus sveikatai, aplinkai ir antimikrobiniam atsparumui.

Remdamiesi įvairių mokslinių nuomonių išvadomis, nusprendėme pateikti atitinkamą pasiūlymą. Mokslinės nuomonės leidžia mums vėl pradėti leidimo suteikimo procedūrą, bet ne bet kokia kaina. Remiantis mokslinėmis nuomonėmis, reikėtų apibrėžti keletą rizikos valdymo sąlygų. Siūlau šį dokumentą sakydamas, kad mano galutinė nuomonė labai aiški: nesvarbu, apie kurio prekybos partnerio interesus kalbama, jokie tarptautiniai įsipareigojimai negali nusižengti maisto saugos ir ES vartotojų sveikatos apsaugos principams.

Taigi reikia užtikrinti, kad dėl bet kokio šių medžiagų naudojimo nebūtų atsisakyta įsipareigojimo laikytis higienos sąlygų visoje maisto grandinėje, kaip apibrėžta Bendrijos teisės aktuose ir kad šių medžiagų naudojimas neturi tapti ankstesnių blogų higienos sąlygų priedanga.

EFSA savo nuomonėje pabrėžė, kad AMT galėtų būti laikomos naudinga priemone, papildančia jau įgyvendintas Europos Sąjungoje higienos praktikas.

Dėl to apibrėžiau griežtas, tačiau suderintas sąlygas. Kartu su šiomis sąlygomis galime priimti pasiūlymą, kuris pateisinamas sveikatos apsaugos ir saugumo požiūriu. Mes siūlome šias sąlygas. Pirma, naudoti tik vieną medžiagą. Apdorojimo laikas ir medžiagos koncentracija yra apibrėžti. Naminių paukščių skerdieną skalauti tik geriamu vandeniu. Ant galutinio produkto po medžiagos naudojimo neturi likti jokio jos likučio. Atlikti skalavimo veiksmingumo stebėseną, kad būtų užtikrinta, jog likučių neliko. Nustatydami šias sąlygas užtikriname, kad AMT medžiagų naudojimas netaps ankstesnių blogų higienos sąlygų priedanga ir kad ant galutinio produkto neliks jokio medžiagos likučio.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad dėl AMT naudojimo bakterijų skaičius tiktai sumažėja, t. y. šis apdorojimas nepakeičia geros higienos patirties, tebeliekančios pagrindiniu reikalavimu, kuris turi būti taikomas visam paukščių auginimo procesui (nuo jų laikymo pulkuose iki naminių paukščių skerdienų apdorojimo) ir trečiosiose šalyse, ir Europoje. Mes toliau taikysime nuoseklią salmonelių mažinimo programą, skirtą visoms gamybos grandinės dalims: lesalui, ūkiams ir skerdykloms.

Be to, pasiūlyme numatytas tinkamas ženklinimas. Kaip ir kitų aprobuotų medžiagų, pvz., papildų, atveju vartotojas turi teisę gauti informaciją. Taigi siūlome du alternatyvius apibūdinimus. Remiantis nutekamiesiems vandenims Aplinkos GD pasiūlytais kokybės standartais taip pat apibrėžti tinkami likutinės vaistų koncentracijos nuotekose rodikliai. Kokybės standartai apibrėžia sąlygas, pagal kurias turi būti kaupiamos ir valomos skerdyklų nuotekos.

Be to, pasiūlyme taip pat numatyta, kad po dvejų metų išduoto leidimo įsigaliojimo paraiška bus svarstoma pakartotinai. Taip atsiras galimybė iš maisto pramonės operatorių gauti papildomų duomenų dėl medžiagos vartojimo tam, kad galima būtų padaryti mokslines išvadas dėl antimikrobinio atsparumo. Per šį pakartotinį svarstymą įrodinėjimo pareigos principas bus taikomas maisto operatoriams, o ne Komisijos mokslo įstaigoms.

Reikia pasakyti, kad birželio 2 d. pasiūlymas buvo pristatytas Nuolatiniam maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos komitetui. 26 valstybės narės išreiškė jo atžvilgiu neigiamą nuomonę, o viena susilaikė. Dabar Komisija perduos pasiūlymą Ministrų Tarybai, kad ši priimtų sprendimą.

Jūs paklausite, kodėl Komisija pateikė šį pasiūlymą nepaisydama vidinio priešinimosi jam Europos Sąjungoje. Pirma, kadangi teisės aktai numato galimybę suteikti šios rūšies medžiagoms registravimo liudijimą. Antra, kadangi buvo pateikta registracijos paraiška, kurios, taip pat atsižvelgiant ir į mūsų tarptautinius įsipareigojimus, negalime palikti be atsako. Galiausiai, kadangi yra mokslinių nuomonių, kurios parodo, kad mes galėtume tęsti registravimo procedūrą, jei būtų papildomai apibrėžta keletas griežtų sąlygų. Tai ir padarėme. Dėl to Komisija, remdamasi savo instituciniais įgaliojimais, pateikė šį pasiūlymą.

Tolesni įvykiai – sprendimų priėmimo proceso dalis. Aš atkreipiau dėmesį į jūsų tvirtą poziciją. Dabar nuomonę dėl dokumento turėtų išreikšti Taryba. Kaip jūs žinote, jei valstybių narių kvalifikuota dauguma bus prieš šį pasiūlymą, jis nebus priimtas. Tada galutinį rezultatą pamatysime, kai Tarybai pirmininkaus Prancūzija.

  Robert Sturdy, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, Komisijos narys pasakė, kad chemikalas chloras nėra pavojingas. Jei taip yra, kodėl Europos Sąjungoje uždrausta juo apdoroti paukštieną?

Antra, Komisijos nary, jūs pasakėte, kad turime įsipareigojimų Jungtinėms Valstijoms. Mes dalyvaujame PPO derybose ir esame PPO dalis; be to, nėra (pataisykite mane, jei aš neteisus) jokio draudimo importuoti vištieną iš Jungtinių Valstijų, jei ji atitinka Europos Sąjungos standartus. Kuriam galui mes Europos Sąjungoje priimame įstatymus, jei, tiesa sakant, tik eikvojame mūsų laiką?

Mes priėmėme pranešimą dėl direktyvos dėl geriamo vandens. Mes išbraukėme iš teksto daug chemikalų pavadinimų, o dabar vėl norime atgal grąžinti chlorą. Jūs teisingai paminėjote, kad birželio 2 d. 26 valstybės balsavo už, o 1 – prieš. Susilaikė Jungtinė Karalystė. Reikia prisiminti, kad Jungtinę Karalystę valdo godūs prekybos centrai, todėl drįsčiau teigti, kad Jungtinė Karalystė susilaikė, prekybos centrų verčiama sukurti prielaidas pigiam maistui. Manau, kad tikrai pražūtinga įtaka.

Jūs sakote, kad produktuose neliks jokio likučio. Ar galite, Komisijos nary, pridėjęs ranką prie širdies pasakyti, kad sugebėsite tai kontroliuoti, nes praeityje mums jau buvo kilę problemų dėl įvežamų į Europos Sąjungą produktų? Aš buvau atsakingas už pranešimą dėl chemikalų maiste, įvežamame į Europos Sąjungą ir ES viduje pagamintame maiste. Galiu pasakyti, kad mums kyla rimtų problemų dėl chemikalų maiste kontrolės.

Manau, rimtas pavojus kyla ir jums, o ne tik visuomenės sveikatai. Tai klausimas ne dėl prekybos. Svarstoma problema susijusi su visuomenės sveikata, visuomenės pasitikėjimu produktų kokybe. Mes mažiausia norime pajusti, kad visuomenė prarado pasitikėjimą Europos Sąjunga ir maistu, kurį gaminame.

  Anne Ferreira, PSE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, visų pirma norėčiau padėkoti nariams, kurie padėjo parengti šią rezoliuciją. Norėčiau pabrėžti, kad jai pritaria visos frakcijos. Kodėl visi tokie vieningi? Be abejo, kadangi tai atspindi mūsų nepasitenkinimą neigiančiais demokratijos principą Komisijos požiūriu ir metodu, su kuriais Europos Parlamentas susidūrė prieš kelias savaites pradėjęs svarstyti šį dokumentą.

Komisijos nusistatymas ignoruoti EPN ir ekspertų nuomonę dėl chloruotos paukštienos importo yra iš tikrųjų baisus. Taip, G. Verheugen atsakingas už derybas su Amerika, kad būtų skatinama prekyba tarp šių dviejų regionų, bet juk jis negali to daryti, aukodamas Europos sveikatos standartus? Kaip Komisija galėjo duoti leidimą toliau rengti šį projektą, paprasčiausiai pasiūlydama tik nuostatas dėl privalomo ženklinimo ir pakartotinio svarstymo po 2 metų ir t. t.? Ar gali Komisija paaiškinti, kodėl pripažinusi, kad jai trūksta informacijos apie šią medžiagą, nepradėjo taikyti prevencijos principo? Įtartina ir tai, kad nėra nuorodų į JAV kovos su ligomis ir prevencijos centro (CDC) išvadas, nes prieš kelias savaites jis atskleidė padidėjusio užterštumo ir salmonella, listeria ir kitų bakterijų infekcijų faktų. Kodėl turime importuoti metodą, kuris net nebuvo taikytas ir išbandytas?

Kitas svarbus klausimas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, –Europos maisto saugos įstatymų vykdymas, pareikalavęs daugelio metų darbo ir bendradarbiavimo su pramonės atstovais, sutikusių investuoti į šią sritį, kad pateisintų Europos gyventojų lūkesčius. Šis metodas, apimantis visą maisto grandinę, – tvariausias būdas sumažinti patogenų lygiui. Mes pasirinkome šį kelią. Nejaugi jūs iš tikrųjų manote, kad tarpusavio pasitikėjimo ir stipri bei patikima partnerystė gali būti grindžiama mūsų pačių nepajėgumu įrodyti partneriams iš JAV mūsų principų ir vertybių pranašumą? Turiu dar vieną klausimą: ar importuotiems produktams būtų taikomos tos pačios taisyklės kaip ir produktams iš Europos naminių paukščių?

Baigsiu kalbą atkreipdamas dėmesį į tai, kad šis sprendimas nesuvokiamas dar ir dėl to, kad Europos Komisija nusprendė užginčyti PPO ginčų sprendimo komiteto sprendimą dėl jautienos, kurios sudėtyje yra hormonų. Manau, kad vartotojams ši visiškai priešinga pozicija nesuprantantama ir kelia daug painiavos. Tai iš tikrųjų sukelia abejonių dėl politinės linijos, kurios laikosi Europos Komisija dėl visuomenės sveikatos ir maisto saugumo.

Europos Vadovų Taryba netrukus pateiks nuomonę dėl Komisijos pasiūlymo. Mes reikalaujame, kad ji atsižvelgtų į Parlamento ir Nuolatinio maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos komiteto poziciją: sveikata svarbesnė už prekybą.

  Bart Staes, Verts/ALE frakcijos vardu.– (NL) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, galiu tik pritarti R. Sturdy ir A. Ferreiros žodžiams. Iš tikrųjų nesuprantu, kodėl Komisija gegužės 28 d. atkakliai reikalavo toliau rengti šį pasiūlymą. Turbūt Jungtinių Valstijų spaudimas buvo didžiulis. Šis spaudimas yra ekonominės prigimties. Jungtinės Valstijos praranda rinkas Europos Sąjungoje, įskaitant ir 2004 m. prie ES prisijungusių naujųjų valstybių narių rinkas.

Ką rodo atliktos studijos? Jos rodo, kad Jungtinių Valstijų antimikrobiniai preparatai nėra tikrai efektyvūs. Užteršimo salmonella arba campylobacter atvejų skaičius nesumažėjo. Kita vertus, mūsų metodas yra labai efektyvus. Mes naudojame „nuo ūkio iki šakutės“ metodą, kuris taikomas visoms gamybos pakopoms (nuo ūkio iki vartotojo stalo). Nuo 2000 m., kai Komisija paskelbė Baltąją knygą, mes priėmėme griežtus įstatymus dėl maisto produktų. Nenoriu, kad jie būtų paminti.

Komisijos pasiūlymas nepriimtinas ir ūkininkams, nes jie investavo į šį metodą. Jie nenori nesąžiningos konkurencijos iš kitose pasaulio dalyse dirbančių konkurentų. Be to, jie nėra vieniši; juos remia vartotojų ir aplinkos apsaugos judėjimai. Dėl to norėčiau, kad Komisijos narys pagalvotų dar kartą ir atsiimtų pasiūlymą, nes šiuo klausimu Komisijos neremia nei Taryba, nei Parlamentas.

  Janusz Wojciechowski, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, Sąjungos už tautų Europą frakcijos vardu aš visiškai pritariu pateiktam rezoliucijos projektui. Visiškai remiu rezoliucijos projekte pateiktus pasiūlymus. Šiame dokumente buvo iškeltas labai svarbus klausimas. Mūsų debatuose dėl padėties žemės ūkyje, taip pat ir tarptautinėje prekyboje mes daug kartų raginome gerbti principą, pagal kurį reikalavimai Europos Sąjungos gamintojams ir įmonėms, kurios eksportuoja savo produktus į Europą, turi būti vienodi. Šio principo nėra visuotinai laikomasi. Jis ypač pažeidžiamas žemės ūkio gamybos sferoje. Turime nuosekliai reikalauti, kad šio principo būtų laikomasi. Negalime tęsti procedūros, jei gamintojų iš Europos Sąjungos reikalaujama laikytis vienų standartų, o tų, kurie eksportuoja savo produktus į Europą, – visai kitų standartų.

Naminių paukščių pramonės padėtis labai sudėtinga daugelyje Europos šalių. Mano šalis, Lenkija, yra viena iš jų. Aš asmeniškai turėjau galimybę dalyvauti daugelyje diskusijų šia tema. Naminių paukščių organizacijos atkreipė dėmesį, kad konkurencijos sąlygos yra nevienodos ir kad Europos rinkai kyla kitų pasaulio šalių nelygiavertės konkurencijos pavojus. Esu patenkintas, kad ši iniciatyva buvo pradėta, nes tik ši kryptis padės mums siekti lygių konkurencijos sąlygų, kurių reikalauja elementarus teisingumas. Todėl visiškai pritariu pateiktam rezoliucijos projektui.

  Konstantinos Droutsas, GUE/NGL frakcijos vardu. – (EL) Gerb. Pirmininke, panaikindama paukštienos importo iš Jungtinių Valstijų draudimą, Europos Komisija dar kartą parodo, kad jai tarptautinių maisto bendrovių interesai svarbesni už žmonių ir darbuotojų sveikatą.

Daugelį dešimtmečių Jungtines Valstijos reikalavo mėsos, kurios sudėtyje yra hormonų, importo. Dabar tokius reikalavimus kelia savo paukštienai. Praėjusiaisiais metais draudimas buvo pagrįstas pavojumi, kilusiu dėl chloro ir vištų kritimo. Remiantis mokslinės bendruomenės nuomone, chloruota paukštiena kelia grėsmę vartotojų ir skerdyklos darbuotojų sveikatai. Be to, kartu su atliekomis į aplinką patenka kancerogeninio poveikio pavojingų medžiagų likučių.

Jungtinėse Valstijose naudojamos medžiagos, aišku, nesiliovė būti kancerogeninės, o mokslinė bendruomenė dėl to nepakeitė savo nuomonės. Tada kyla klausimas, kas privertė Komisija nusileisti Jungtinių Valstijų ir tarptautinių bendrovių spaudimui ir ką ji gauna mainais už šį pozicijos pakeitimą?

Maisto gamybos grandinę vis labiau ir labiau smaugia tarptautinės maisto bendrovės. Praėjus tik kelioms dienoms po to, kai kilo skandalas dėl saulėgrąžų aliejaus, įmaišyto į mineralinę alyvą, ir paaiškėjo faktas, kad įstatymai leidžia, transportuoti naftą tais pačiais tanklaiviais, kuriais gabenami sveikatai pavojingi skysčiai, Europos Komisija nė nemirktelėjusi paskelbė ketinimą panaikinti chloruotos paukštienos importo draudimą.

Vienas maisto skandalas seka kitą. Europos Sąjunga patiki atsakomybę dėl kontrolės tiems, kurie turi būti kontroliuojami; ji atsisako savo įsipareigojimų, taip pat kaip valstybių narių vyriausybės; ji perkelia atsakomybę vartotojams, remdamasi tuo, kad jie turi teisę rinktis, jei produktai yra paženklinti.

Darbininkai reikalauja tinkamai patikrinto, sveiko maisto už prieinamą kainą. Dėl darbininkų, jų organizacijų ir mokslinės bendruomenės prieštaravimo tam, kad draudimas būtų panaikintas, Komisija turi būti įpareigota peržiūrėti savo sprendimą. Draudimas dėl chloruotos paukštienos importo turi galioti ir toliau.

  Daniel Caspary (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, šiuo metu transatlantinės prekybos apimtis siekia 600 mlrd. eurų per metus. Dabar Komisija siūlo, kad mes atvertume rinką chloro tirpalu dezinfekuotai paukštienai. Rimtai pareiškiu, kad abai apgailestauju, kad Komisija nesugebėjo pagaliau išreikalauti leidimo pateikti į Jungtinių Valstijų rinką mūsų nechloruotą paukštieną. Vis dėlto norėčiau pasakyti, kad aš iš principo palaikau Komisijos pasiūlymus, nes mokslo ekspertų išvados yra įtikinamos. Europos maisto saugos tarnyba pateikė labai įtikinamą galutinį ekspertų pranešimą, todėl mes nereikalaujame pateikti papildomų ekspertų pranešimų.

Čia, kaip ir kitoje Atlanto pusėje, niekas nenori, kad dėl maisto žmonių sveikatai kiltų pavojus, bet jei iš tikrųjų yra nuogąstavimų dėl Jungtinėse Valstijose naudotų medžiagų, tai man kyla klausimas, kodel Europos Sąjungoje leista naudoti šias medžiagas kaip priemaišą, dedamą į pašarą, geriamąjį vandenį ir maisto produktus?

Žinau, labai gerai žinau, kokia svarbi daugeliui ES valstybių narių maisto kokybės ir maisto saugos sritis. Kokia būtų Prancūzija, pvz., be jos coq au vin? Šis Prancūzijos eksportuojamas ir visame pasaulyje garsus produktas taip pat paruoštas eksportui į Jungtines Valstijas, apdorojus jį chloro pagal amerikiečių metodą. Galbūt šis metodas pakankamai geras, kad galima būtų laikyti jį tinkamu eksportui skirtiems kokybiškiems produktams iš Europos apdoroti.

Tada, mano požiūriu, tai gana nesąžininga diskusija. Komisija davė aiškių pasiūlymų Europos vartotojų saugumui užtikrinti. Manau, kad etiketės turi būti ypač aiškios ir matomos, kad vartotojai iš tikrųjų žinotų, ką jie perka, nors aš žinau, kad vartotojai vis tiek pasirinks Europoje pagamintą paukštieną.

Vis dėlto raginu visus nebesislėpti už tariamų aplinkos apsaugos arba sveikatos argumentų ir aiškiai pasakyti, apie ką mes iš tikrųjų kalbame. Pagrindinias klausimas – sąžiningumas. Sąžiningumas politikoje gyvybiškai svarbus, ypač kai aptariame reikalsu, susijusius su tokiais draugais kaip Jungtinės Valstijos.

  Francisco Assis (PSE). – (PT) Suprantu, kad reikėtų pagerinti prekybos ryšius su Jungtinėmis Valstijomis, todėl norėčiau padėkoti Komisijai už šioje srityje atliktą darbą. Vis dėlto yra tam tikros ribos, kurių peržengti nevalia, pvz., Europos gamintojų ir vartotojų teisėtų interesų apsauga. Manau, kad šiuo konkrečiu atveju susidūrėme su padėtimi, kai šios ribos buvo aiškiai peržengtos.

Naudojamos dvi skirtingos (galbūt net dvi viena kitai prieštaraujančios) koncepcijos, susijusios su sveikatos apsauga ir aplinkos apsauga. Europos požiūriu, didžiausią susirūpinimą kelia tai, ar bus užtikrintas saugumas visoje maisto grandinėje. Amerikiečių požiūriu, šį klausimą reikėtų paprasčiausiai spręsti baigiamosiose proceso stadijose.

Mes negalime atsakyti mūsų įsitikinimų, papročių arba standartų, susijusių su šia sritimi. Be to, turime kiek įmanoma greičiau pasiekti, kad jie būtų gerbiami ne tik Europoje, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Europos Sąjungos padėtis, siekiant užtikrinti, kad šie standartai būtų gerbiami tarptautiniu lygmeniu, bus labai netvirta, jei ji nesugebės užtikrinti, kad jų būtų laikomasi Europos viduje.

Dėl to, manau, kad būtina išreikšti aiškų prieštaravimą tokiam Komisijos pasiūlymui.

Svarstomi gyvybiškai svarbūs klausimai, nuo kurių sprendimo priklauso, ar kils grėsmė sritims, susijusioms su aplinkos apsauga, sveikatos apsauga ir Europos vartotojų pagrindinėmis teisėmis. Šiuo metu jie taip pat susiję ir su Europos gamintojais, nes iš Europos gamintojų buvo reikalaujama gerbti šiuos standartus, todėl per kelerius pastaruosius metus jie turėjo daug investuoti, kad galėtų patenkinti šiuos reikalavimus. Staiga jie būtų palikti likimo valiai ir visiškai negalėtų priešintis konkurencijai šiame lygmenyje.

Todėl, mūsų nuomone, sveikos ir teisingos konkurencijos vardan Europos Sąjunga pagrindiniu prioritetu turi laikyti ir Europos gamintojų apsaugą. Turėdamas tai omenyje ir neabejodamas pastangų, skirtų pagerinti prekybos ryšiams su Jungtinėmis Valstijomis (kurie gyvybiškai svarbūs Europos Sąjungai), nauda, manau, kad šis pasiūlymas yra blogas, todėl remiu rezoliucijos projektą.

  Frédérique Ries (ALDE). – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, sprendimas panaikinti veto beveik visam chloruotos paukštienos importui į Europos Sąjungą – tikras vadovėlinis pavyzdys, kuris parodo, kad Komisija, kuri turėtų ginti aukščiausius Europos visuomenės interesus, nepajėgi to daryti ir, deja, to nebedaro.

Visų maisto sektorių ūkininkai, taip pat ir naminių paukščių, ypač vištų, augintojai per paskutinius dešimtmečius labai stengėsi. Jie investavo daug kapitalo, kad laikytųsi standartų, nes jų veiklą apibrėžia nei daug, nei mažai − 70 reglamentų, direktyvų ir kitų Europos teisės aktų.

Sektoriuje, kaip žinome, vyksta nuožmi konkurencinė kova, kurioje dalyvauja ne tik Europos, bet Brazilijos ir JAV gamintojai. Ar turime jums priminti, kadangi to dar niekas nepaminėjo, apie tik prieš trejus metus buvusį paukščių gripo protrūkį Europoje, per kurį naminių paukštienos vartojimas sumažėjo daugiau kaip 20 proc.? Kodėl turėtume statyti šį sektorių į pavojų, atverdami jį tokiai iškreiptai konkurencijai su JAV ūkininkais, kuriems bet kokiu atveju nėra taikomi tie patys sveikatos ir saugumo sričių apribojimai?

Šios trumpos apžvalgos tikslas − atkreipti dėmesį į šio klausimo esmę. Galbūt klausimas nėra susijęs su aplinkos apsaugos ir sveikatos sritimis. Bent jau girdėjau žmones taip sakant. Vis dėlto pageidaučiau visapusiškesnio klausimo išaiškinimo ir gilesnių mokslo tyrimų.

Mūsų atsisakymas, Komisijos nary, – iš esmės pramoninis ir kultūrinis sprendimas, ir galų gale politinis sprendimas.

Tai yra kultūrinis sprendimas, europiečiai turi teisę pasirinkti savo maisto modelį, nes jie labai brangina savo tradicijas ir įvairovę, kaip mums neseniai priminė Michel Barnier, Prancūzijos žemės ūkio ministras.

Antra vertus, tai pramoninis sprendimas. Aš jau paminėjau gamybos metodus, įstatymus ir aukštus standartus, kurių laikomasi Europoje. Geras prekybos sandoris turi būti ir sąžiningas. Komisija jokiais būdais mūsų neįtikins, kad 300 000 t chloruotos paukštienos importas, nesuteikiant jokių kompensacijų, – gera naujiena Europos naminių paukščių pramonei.

Pagaliau, tai politinis sprendimas. Pradedu svarstyti sunkiausią klausimo dalį, nes ji susijusi su pasitikėjimu tarp gamintojų ir su vartotojų pasitikėjimu. Atsižvelgiant į dabartinę padėtį, ar Komisija iš tikrųjų gali nieko nepaisydama paniekinti (aš jau baigiu, gerb. Pirmininke) Tarybos, Parlamento, vietose dirbančių operatorių ir daugelio savų narių nuomonę? Manau, šiame klausime ir slypi atsakymas.

  Carl Schlyter (Verts/ALE). - (SV) Ačiū, gerb. Pirmininke. EFSA užduotis nustatyti, ar kažkas pavojinga. Komisijos ir Parlamento užduotis nustatyti, ar kažkas atitinka valstybės politikos, pvz., geros gyvulininkystės politikos, principus, kad vartotojai nebūtų klaidinami ir kad, remiantis atsargumo principu, būtų išlaikyta aukštos kokybės aplinka. Taigi šis pasiūlymas yra neetiškas ir netinkamas. Be to, siūlomas nepageidaujamas būdas paukštienai apdoroti. Tarp kitko Nuolatinis maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos komitetas beveik vieningai pasisakė prieš šį metodą. Atkreipsiu dėmesį į dar vieną aspektą: sukčiai jau seniai taikė chloravimą, kad vištų skerdienos atrodytų rausvesnės ir šviežesnės. Ar turime remti sukčius, o ne ūkininkus, kurie ne tik mano gimtojoje šalyje investavo milijonus, kad pagerintų padėtį?

Keli ženklinimo reikalavimai nieko nepakeis, ypač tokiose vietose kaip restoranai.

Ženkite pergalingą žingsnį, atmeskite pasiūlymą ir vienbalsiai Parlamente ir Taryboje pasakykite Jungtinėms Valstijoms: ne, mes nepriimame jūsų metodų.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, kalbėdamas debatuose dėl naminių paukščių importo į ES rinką, norėčiau atkreipčiau jūsų dėmesį į tris dalykus.

Pirma, žemės ūkio produktai, pagaminti Europos Sąjungos viduje, turi atitikti labai griežtus aplinkos apsaugos, sanitarinius ir sveikatos reikalavimus, kurių patenkinimas labai padidina gamybos kaštus. Dėl to Europos žemės ūkio produktai kainos atžvilgiu palyginti nekonkurencingi pasaulio rinkose. Antra, atsižvelgiant į šią padėtį, Europos Komisijos pasiūlymai, iš dalies keičiantys galiojančią tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos chloruotos vištienos importui iš Jungtinių Valstijų, – visiškai nepriimtini (ypač Europos vartotojams). Pagaliau trečia, reikėtų atkreipti dėmesį, kad Europos Komisijos pasiūlymas šia tema galbūt yra ypatingas Sąjungos gestas, skirtas užtikrint, kad prieš Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų birželio mėn. viršūnių susitikimą būtų užtikrinta gera atmosfera deryboms ir sukurti draugiškesni tarpusavio ryšiai.

Aš esu šiltesnių ryšių šalininkas, tačiau jokiu būdu nenorėčiau, kad jie atšiltų aukojant daugelio Europos Sąjungos gyventojų sveikatą.

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). – (EL) Gerb. Pirmininke, ES valstybių narių ekspertai beveik vieningai pasisakė prieš Komisijos pasiūlymą panaikinti chloruotų naminių paukščių importo draudimą.

Šis importas, net su Komisija pasiūlytomis sąlygomis, prieštarauja nuolatiniam reikalavimui aprūpinti Europos piliečius saugiais, aukštos kokybės, aukštos maistinės vertės produktais.

Europos naminių paukščių sektorius investavo daug pinigų, kad patenkintų griežtus Sąjungos teisės aktų reikalavimus, taikomus visai maisto grandinei, nuo gamybos iki paskirstymo. Be to, reikia pasakyti, kad Europos naminius paukščius auginančio sektoriaus konkurencingumas visuomet atidžiai stebimas, todėl galima būtų daryti išvadą, kad Komisijos pasiūlymas –Amerikos interesų Transatlantinėje ekonominėje taryboje rėmimo išraiška.

Kaip Tarptautinės prekybos komiteto narys, aš iš esmės pritariu tam, kad būtų išlyginti mūsų ir mūsų prekybos partnerių skirtumai. Vis dėlto aš jokiomis aplinkybėmis negaliu priimti sprendimų, kurie kelia grėsmę gyventojų sveikatai ir daro žalą Europos maisto modeliui. Tai galima pasakyti ir apie euroatlantinį ginčą dėl genetiškai modifikuotu organizmu importo, dėl kurio laukiama PPO sprendimo.

Europos Sąjunga turi laikytis griežtų reikalavimų dėl maisto kokybės, higienos ir saugumo. Mes esame prieš bet kokį šių reikalavimų sušvelninimą. Turime siekti, kad būtų sugriežtinti atitinkami tarptautiniai standartai ir gamybos metodai.

Dėl to prašome Tarybos išlaikyti chloruotų naminių paukščių importo draudimą.

  Rosa Miguélez Ramos (PSE). – (ES) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, Europos naminių paukščių pramonė kartu su kitais gyvulininkystės sektoriais gyvena sudėtingą laikotarpį. Šiuo atžvilgiu dar didesnę nuostabą kelia tai, kad Komisija taip staigiai pateikė prašymą, kad būtų leista į Europos teritoriją importuoti chloro junginiais apdorotų naminių paukščių mėsą. Susidaro įspūdis, kad šiuo prašymu išimtinai siekiama patenkinti Jungtinių Amerikos Valstijų komercinius poreikius ir siekius.

Manau, nėra reikalo jums priminti, kad Europos naminių paukščių sektorius negauna jokios tiesioginės paramos iš BŽŪP, neatsižvelgiant į tai, kad nuo 1997 m. mūsų gamintojams uždrausta vartoti tas pačias chemines medžiagas, kurių draudimą Komisija dabar nori panaikinti. Be to, gamintojai per visą gamybos ciklą vykdo griežtą kontrolę, kad būtų užkirstas kelias bakterijų vystymui ir laikomasi aukštų Bendrijos higienos standartų.

Vis dėlto trečiosios šalies gamintojų atveju Komisija mano, kad apdorojimas chloru – pakankama sąlyga. Mano nuomone, tai reiškia, kad pastangos, įdėtos mūsų gamintojų, yra ir buvo visiškai bevertės.

Atleisite už mano posakį, bet mes negalime būti tokie kvaili, o jie – tokie protingi. Manau, turime pasisakyti prieš šį Komisijos prašymą.

  Esther de Lange (PPE-DE). – (NL) Gerb. Pirmininke, šiuose debatuose mes jau labai daug visko girdėjome, todėl tikrai nenorėčiau viso to kartoti, tačiau manau, kad galima būtų išskirti dvi esmines sritis, kurioms iškilusi grėsmė.

Pirma sritis – sąžininga konkurencija, t. y. vienodos sąlygos Europos gamintojams ir gamintojams iš trečiųjų šalių. Taikydamas Europos teisės aktų reikalavimus, Europos naminių paukščių sektorius investavo milijonus eurų į pažangią salmonella ir kitu teršalu kontrolės sistemą, apimančią visą gamybos grandinę. Leidimas importuoti produktus, kurie neatitinka šių reikalavimų, kelia grėsmę sąžiningai konkurencijai, kuri turėtų būti mūsų prekybos politikos kertinis akmuo. Padažas žąsiai tiks ir žąsinui, kaip jie sako. Jei neseniai taikėme reikalavimus mėsai iš Brazilijos, taip pat turime taikyti reikalavimus ir paukštienai iš Jungtinių Valstijų.

Antra sritis – atsargumo principas. Juk pranešimai apie šio apdorojimo būdo padarinius sveikatai ir aplinkai vis dar kelia pagrįstų abejonių. Komisijos pasiūlymas suteikti leidimą dvejiems metams, o po to, remiantis surinktais duomenimis, jį pakartotinai svarstyti, visiškai prieštarauja atsargumo principui. Mums iš pradžių reikia aiškumo saugumo srityje, o po to galime svartyti antrą klausimą (ne atvirkščiai). Net ir mintis ženklinti chloruotą paukštieną iš Jungtinių Valstijų yra nepriimtina, nes mūsų ūkininkų ir jų ūkininkų padėtis tebėra nesugretinama. Be to, tikėtina, kad perdirbti produktai nebus paženklinti. Didelę dalį šių perdirbtų produktų sudarys vištienos gabalėliai ir kulšys, kuriuos šį vakarą priešais televizorių suvalgys Olandijos, Rumunijos, Prancūzijos ir Italijos futbolo aistruoliai.

Dėl to norėčiau baigti kalbą ragindamas Komisiją laikytis šių dviejų pagrindinių Europos principų (vienodų sąlygų ir atsargumo principų), kad būtų gerbiamas didžiosios daugumos valdymo komiteto ir šio Parlamento atstovų pageidavimas atsisakyti šio netikusio pasiūlymo.

  Esther Herranz García (PPE-DE). – (ES) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, Europos Komisija nori leisti importuoti iš JAV balikliu apdorotą paukštieną. Be to, ji nori, kad priimtume šį pasiūlymą nereikšdami nepasitenkinimo, nes siekiama pagerinti prekybos ryšius su Jungtinėmis Valstijomis.

Europos Komisijos lengvabūdiškumas šiuo klausimu labai kertasi su rimtumu, su kuriuo ji „kepa“ naujus dokumentus dėl maisto saugos, įvedančius tiek daug apribojimų Bendrijos gamintojams, kad kartais jiems net nebeapsimoka tęsti veiklos.

Dėl tokių pasiūlymų Komisija praranda vartotojų ir viešosios nuomonės pasitikėjimą. Nemanau, kad turime nusileisti valstybių narių spaudimui, prekybos spaudimui iš Jungtinių Valstijų, net jei to prašo Europos Komisija.

Amerikos žurnale Consumer Report 2008 m. sausio mėn. paskelbto tyrimo duomenys atskleidė, kad Jungtinėse Valstijose, palyginti su 2003 m., 70 proc. padidėjo antimikrobiniais preparatais apdorotų vištų zoonozės atvejų. Taip pat žmonių infekcijų atveju buvo pastebėtas padidėjęs ligos sukėlėjų atsparumas antibiotikams.

Tuo pat metu Europos Sąjungoje vištų zoonozės atvejų mažėjo, nes nebuvo naudojami JAV metodai.

Europos Sąjunga atlieka savo pareigą. Ji užkerta kelią zoonozei jau gamybos grandinės pradžioje, nes laikosi principo „prevencija geriau už gydymą“, kurio ji labai griežtai laikosi ir kuris pareikalauja iš gamintojų ir Europos Sąjungo pramonės didelių lėšų.

Konkrečiu atveju 2003 m. buvo įvesti labai griežti kovai su zoonoze skirti reikalavimai ligų, kuriomis gali užsikrėsti ir žmonės, stebėsenai gerinti. Reikėjo nemažai laiko, kol šie reikalavimai buvo įdiegti.

Įgyvendinus šiuos reikalavimus, sumažėjimo šių ligų atvejų. Europos gamintojai ir Europos pramonė turi laikytis šių taisyklių, nes kitaip jiems gresia baudos.

Kodėl neturėtume toliau griežtai kontroliuoti Amerikos gamintojų?

  Françoise Grossetête (PPE-DE). – (FR) Gerb. Pirmininke, ši chloruotų vištų afera puikiai iliustruoja, kokia praraja atsivėrusi tarp Europos Komisijos ir piliečių, kurie nori pasitikėti Europa. Tai smūgis mūsų maisto politikai, užtikrinančiai aukštą vartotojų apsaugos lygį. Tarpusavio supratimo visiškai nėra.

Tai nesąžininga konkurencija, kuri bus žalinga mūsų ūkininkams, įdėjusiems didžiulių pastangų pagerinti gamybai, ir mūsų skerdykloms, kurios turi tvirtai laikytis griežtų taisyklių. Visa tai kainuoja pinigus, todėl ši konkurencija nesąžininga. Į Europos Sąjungą būtų leista importuoti pigią paukštieną. Deja, tai paveiks labiausiai socialiai nuskriaustus žmones, kurie apsiperka pigias prekes pardavinėjančiuose prekybos centruose. Be to, mes aptiksime šios chloruotos paukštienos perdirbtuose produktuose, viešojo maitinimo patiekaluose ir mokyklų valgyklose. Visa tai nėra priimtina. Neįsivaizduojama, kad galime apie tai net pagalvoti. Nereikia mums įrodinėti, kad ženklinimas išspręs problemą, nes etiketės ant perdirbtų produktų neduoda jokios informacijos.

Todėl, atsižvelgdami į nesenus su maistu susijusius panikos atvejus, turime sudaryti prielaidas, kad gyventojai galėtų pasitikėti maisto grandine. Todėl, mes turime pasakyti kategorišką „ne“ chloruotų vištų importui.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, dar balandžio mėn nusiunčiau raštišką klausimą Komisijos nariui, kuriame aš tvirtai prieštaravau suplanuotam chemiškai dezinfekuotos paukštienos iš Jungtinių Valstijų importui į Europos Sąjungos rinką. Laimei, šį pasiūlymą priešiškai sutiko valstybės narės.

Komisijos nary, mūsų ūkininkai ir perdirbėjai laikosi griežčiausių pasaulyje standartų. Jie rūpinasi aplinka, gyvūnų gerove ir biologinės įvairovės išsaugojimu. Pritaikant prie šių standartų išauga gamybos kaštai ir silpnėja konkurencingumas. Todėl mane stebina Komisijos pasiūlymas. Amerikiečių pagaminta paukštiena neatitinka šių standartų. Europos vartotojas visiškai nenori, kad šis maistas patektų į jo lėkštę. Jei mums rūpi Europos Sąjungos vartotojų saugumas, negalime leisti, kad būtų importuojami žemos kokybės maisto produktai.

  Marios Matsakis (ALDE). - Gerb. Pirmininke, jei mes pritartume chloruotos paukštienos iš Amerikos importui, kaip po to galėtume atsisakyti patenkinti reikalavimus dėl kitų chloruotų produktų, pvz., kitų rūšių mėsos (jautienos arba kiaulienos), importo arba gamybos Europos Sąjungoje? Ką jau kalbėti apie kiaušinius, sūrį, daržoves arba vaisius? Šiems mano ką tik paminėtiems produktams tiksliai taip pat būtų pritaikytos visos sąlygos, apie kurias mums kalbėjo Komisijos narys.

Ką galėtumėte pasakyti apie kitų antimikrobinių preparatų naudojimą? Galbūt ateityje amerikiečiai pareikalaus, kad leistume importuoti ir paukštieną, kurios sudėtyje yra penicilino arba kitų antimikrobinių preparatų.

Bet kokiu atveju, net jei tyrimo metu bus nustatyta, kad ant paukštienos paviršiaus nėra jokių mikrobų, galbūt daug mikrobų bus pačioje paukštienoje, o mes nesugebėsime jų aptikti, nes paukštienos paviršiaus tyrimo klaidingai rodys, kad paukštienoje nėra salmonella arba kitų mikrobų.

  Androula Vassiliou, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, visų pirma norėčiau pasakyti, kad gerbiu gerbiamų narių nuomonę. Dar kartą kartoju, kad šis sprendimas nebuvo priimtas lengvai. Buvo surengta išsami diskusija kolegijoje.

Antra, noriu dar kartą išaiškinti, kad mes neatsisakome mūsų higienos reikalavimų. Manau, kad jau minėjau, kad EFSA pareiškė, jog ligų sukėlėjų nukenksminimas naudojant AMT gali būti leistas, tik su sąlyga, kad visi gamintojai laikysis higienos reikalavimų, t. y. diegs prevencijos priemones ūkio lygmeniu, užtikrins, kad į skerdyklas patektų švarūs gyvūnai; be to, skerdyklos lygmeniu bus taikomos higienos ir kontrolės priemonės, pagrįstos HACCP principais.

Turiu jums pasakyti, kad amerikiečiai buvo labai nepatenkinti, kai išgirdo apie visas šias sąlygas, tačiau mes jiems pasakėme, kad šių sąlygų reikės laikytis.

Norėčiau paaiškinti dar vieną dalyką. Mūsų pasiūlytos priemonės būtų taikomos ne tik paukštienai iš Amerikos, bet ir mūsų gamintojams. Taigi mes netaikome skirtingų sąlygų užsienio ir mūsų gamintojams.

Kaip sakiau, šis sprendimas yra Tarybos rankose, tačiau pagal mano įspūdžius iš Žemės ūkio tarybos, kurios posėdyje dalyvavau, nėra labai tikėtina, kad sulauksime teigiamo atsakymo.

  Pirmininkė. − Gavau pasiūlymą dėl teisėkūros rezoliucijos⁽¹⁾, pateiktą remiantis darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalimi.

Diskusijos baigtos.

Balsuojama bus 2008 m. birželio 19 d. ketvirtadienį.

(1) Žr. protokolą.