Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/0282(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0086/2008

Debatai :

PV 17/06/2008 - 16
CRE 17/06/2008 - 16

Balsavimas :

PV 18/06/2008 - 6.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0299

Posėdžio stenograma
Antradienis, 2008 m. birželio 17 d. - Strasbūras Tekstas OL

16. Kai kurių teisės aktų suderinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu, „omnibuso“ reglamentas. Pirmoji dalis – Kai kurių teisės aktų derinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu. Trečioji dalis (diskusijos)
Protokolas
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Kitas darbotvarkės punktas – jungtiniai debatai dėl:

– Pranešimo dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kai kurių teisės aktų, kuriems galioja Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB. Pirmoji dalis (COM(2007)0741 – C6-0432/2007 – 2007/0262(COD)) )); Teisės reikalų komiteto vardu pranešimą parengė pranešėjas Jozsef Szajer (A6-0088/2008); ir

– Pranešimo dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kai kurių teisės aktų, kuriems galioja Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB. Trečioji dalis (COM(2007)0822 – C6-0474/2007 – 2007/0282(COD)); Teisės reikalų komiteto vardu pranešimą parengė pranešėjas Jozsef Szajer (A6-0086/2008).

 
  
MPphoto
 
 

  Margot Wallström, Komisijos pirmininko pavaduotoja. – Gerb. Pirmininke, „komitologijos paketas“ turi du pagrindinius bruožus. Pirma, jis kraštutinai techniškas ir turbūt bet kuriam paprastam piliečiui būtų sunku jį suprasti.Antra, jis labai svarbus, nes parodo, kaip Parlamentas kontroliuoja įstatymų įgyvendinimą. 2006 m. Komitologijos sprendimo pakeitimais įvesta vadinamoji reguliavimo procedūra su tikrinimu, kuri suteikia Parlamentui veto teisę bendro pobūdžio pakeitimas, kuriomis keičiamas teisės aktas, priimtas pagal bendro sprendimo procedūrą.

Iki 2006 m. pabaigos 26 teisės aktai, pažymėti kaip ypač skubūs, buvo suderinti su naująja procedūra. Tai stiprina Parlamento vaidmenį ir aš esu laiminga, kad dabar mes matome dar didesnę pažangą.

Nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. vasario mėn. Komisija pasiūlė suderinti daugiau kaip 220 teisės aktų suderinti su nauja reguliavimo procedūra su tikrinimu. Nelengva Parlamentui ir Tarybai susigaudyti šiuose aplankuose, todėl apsisprendėme suskirstyti pasiūlymus grupėmis, taikant vadinamąjį „omnibuso reglamentą“. Buvo priimti keturi omnibusai.

Komisija dabar patenkinta matydama, kad sutarimas galimas pirmuoju skaitymu dėl pirmojo ir trečiojo omnibuso pasiūlymų, tarp trijų institucijų pasiekti geri ir teisingi kompromisai. Norėčiau labai padėkoti pranešėjui ir Parlamento komitetams, kurie daug ir sunkiai, bet vikriai dirbo.

Komisija norėtų paskelbti tokį pareiškimą. Pakartotinai svarstant Direktyvą 2005/36/EB (kaip numatyta jos 60 straipsnyje) Komisija ypač atidžiai įvertins, kaip įgyvendinamos jai pagal šios direktyvos 61 straipsnio išlygą suteiktos galios.

Komisija labai palaiko politinę valią šiuo klausimu judėti pirmyn ir Parlamento norą eiti į priekį kiek galima greičiau. Mes taip pat tikimės stipraus Tarybos palaikymo. Aš iškelsiu šį klausimą Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai ir tikiuosi, kad ji imsis aktyvių veiksmų šiems dalykams spręsti. Mes ir toliau artimai bendradarbiausime su šiomis dviem institucijomis, kad būtų pasiektas susitarimas dėl likusių dviejų omnibusų pasiūlymų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jozsef Szajer , pranešėjas.(HU). Gerb. Pirmininke, gerb. Pirmininko pavaduotoja, norėčiau pradėti pakartodamas Komisijos Pirmininko pavaduotojos žodžius, kad iš tikrųjų problema, kurią nagrinėjame, dvipusė. Pirma, tai techninio pobūdžio reikalas (nors aš pridurčiau, kad mes turime spręsti technines problemas ir vykdyti su tuo susijusius uždavinius), dėl to privalome tuos dalykus suprasti. Antra, atsižvelgiant į tai, kad į naująją procedūrą pirmą kartą įtraukta nuostata dėl patikrinimų, piliečiai tikrai turi galimybę (per savo laisvai ir tiesiogiai išrinktus atstovus) tikrinti, kaip įgyvendinamos Europos Komisijos priemonės ir normatyviniai dokumentai.

Jūs girdėjote daug pasakojimų, daugiausia cirkuliuojančių euroskeptikų sluoksniuose, kad Europos Komisija ir Europos biurokratija nori viską reguliuoti iki paskutinės smulkmenos. Mes visi susipažinę su kai kurias faktais: pasakojamos baisios istorijos apie kiaušinių tūrį arba paprikos spalvą. Žinoma, iki galo nežinome, ar šios istorijos teisingos ar ne, bet kuriuo atveju, mitai apie Briuselio biurokratiją pasirodė gyvybingi. Viena iš priežasčių, kodėl tie mitai tebėra: iki šiol Europos Parlamentas neturėjo autentiškų ir veiksmingų galių patikrinti, kaip Komisija naudojasi jai deleguotomis galiomis.

Dabartinis svarstymas, kuris rytoj bus baigtas dviem balsavimais, duos Parlamentui teisę, bent iš dalies, vykdyti tokius patikrinimus; nuo šiol normatyviniai aktai bus tikrinami politiniu lygmeniu. Nuolat kalbant apie demokratijos deficitą, turiu pasakyti, kad tai reikšmingas žingsnis. Taip pat reikšminga ir tai, kad demokratijos trūkumas panaikinamas neliečiant Sutarties. Aš viską dariau, kad taip būtų, Parlamentas veikė taip pat; 2006 m. pasiektas Komisijos ir Parlamento susitarimas tapo pokyčių, kuriuos šiandien svarstome, kertiniu akmeniu. Visada palaikiau mintį, kad neturėtume laukti, kol Lisabonos sutartis suteiks Parlamentui tokias galias. Nėra reikalo laukti, nes susitarimas tarp dviejų institucijų ir dabar gauti pasiūlymai, iš esmės išsprendžia šias problemas. Dar daugiau: abejoju, ar dabar kas galėtų užtikrintai pasakyti, kada Lisabonos sutartis įsigalios.

Parlamentui reikia šių galių. Vienas perspėjimas: tai milžiniškas uždavinys ir vienas iš tų, kuriuos Taryba sprendė daugelį metų per komitologijos komitetus. Parlamentui tai visiškai nauja funkcija, reikės daug dirbti, kad tikrai galėtume pasinaudoti mums suteiktomis galiomis. Dar daugiau, tai ne tik gebėjimas naudoti tomis galiomis kaip Europos Parlamento; nuo šiol tai bus įsipareigojimas, nes Europos piliečiai gali paprašyti mūsų, kaip savo atstovų, pateikti ataskaitą, kaip tvarkome šiuos reiklaus. Norėčiau Komisijai širdingai padėkoti už tai, kad pateikė tuos pasiūlymus. Be to, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tik 12 iš 30, o gal 46 teisės aktų, išvardytų sąraše Nr. 3, iki šiol pateikti svarstyti; norėtume paprašyti, kad pateiktumėte ir likusius 34 teisės aktus, kad galėtume, kiek galima greičiau, juos apsvarstyti. Derybos su Taryba dėl pirmojo ir trečiojo omnibuso paketų baigtos sėkmingai.

Esu visiškai tikra, kad Taryba tęs procesą – tiesą sakant, Taryba jau įsipareigojo tai daryti – ir, esant galimybei, išspręsti visas problemas ir pabaigti procesą iki šių metų pabaigos. Kad taip ir atsitiktų, visos institucijos, žinoma, privalo toliau bendradarbiauti viena su kita. Dar viena priežastis, kodėl tai svarbu: šiuo atveju Komisija ir Taryba perduoda svarbias konstitucines galias Parlamentui. Galėčiau pasakyti, kad tai labai pagirtina, ir kaip esame dėkingi, kad jos žengė šį žingsnį demokratijos Europos Sąjungoje labui, taip pat besaikių biurokratinių procedūrų išgyvendinimo labui, garantuojant veiksmingesnę, skaidresnę ir demokratiškesnę Europos Sąjungą. Dėkoju institucijoms už bendradarbiavimą, dėkoju visiems komitetams, kad veikė greitai, tai leido Parlamentui išspręsti šį reikalą, bent jau dėl pirmojo ir trečiojo omnibuso pasiūlymų. Ačiū jums už dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Oldřich Vlasák, PPE-DE frakcijos vardu. – (CS) Gerb. Pirmininke, Komisijos nare M. Wallström, gerbiamieji Parlamento nariai, Europos Komisija nepamainoma įgyvendinant Europos teisės aktus. Jos uždavinys – įgyvendinti Europos įstatymus Bendrijos lygmeniu ir užtikrinti, kad šių teisės nuostatų laikytųsi valstybės narės. Komitologija – vienas iš kertinių šio proceso valdymo instrumentų. Komitologijos procedūra pasiteisino ir yra nepamainoma politikos įgyvendinimo ir įstatymų leidimo proceso dalis. Procedūra buvo parengta dėl praktinio poreikio keisti ir taisyti Bendrijos reglamentus (dažai gana techninio pobūdžio), kad jie atitiktų dabartinę padėtį. Deja, tai nereiškia, kad sistema ideali. Visų pirma komitologijos procedūromis turime ieškoti pusiausvyros tarp Komisijos, Tarybos ir (arba) valstybių narių ir Europos Parlamento.

Europos Parlamento svarba priimant Europos įstatymus didžiulė, jis nepakeičiamas. Tai pasakę, turime prisiminti, kad galimybes kontroliuoti teisės instrumentų įdiegimą riboja laikas, techniniai dalykai ir žinių stoka. Mano nuomone, Parlamentas per daug įsitraukia į procesą, atsiranda daugiau biurokratijos, visam procesui kyla pavojus. Mūsų tikslas turėtų būti priešingas: mažiau biurokratijos. Šimtai komitologijos komitetų, tūkstančiai susirinkimų, vykdomųjų aktų kažin ar prisideda prie komitologijos skaidrumo. Mano nuomone, komitologijos sistema turi būti formalesnė. Be abejonės, visas procesas turi būti susistemintas ir supaprastintas. Gerbiamieji Parlamento nariai, komitologija, kaip ir Lisabonos sutartis: jų piliečiai nesuvokia ir nesupranta. Mūsų diskusijos dėl komitologijos labui, į airių „ne“ turime žvelgti kaip į įspėjimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Medina Ortega , PSE frakcijos vardu. – (ES). Gerb. Pirmininke, šį vakarą Parlamentas daro kažką nauja. Manau, kad visi kalbėtojai, pradedant Komisijos nare, kėlė į dienos šviesą kažkodėl sunkiai suprantamą komitologijos prigimtį. Dar vienas įrodymas, jog tikrai sunkiai suprantama, yra tai, kad šį vakarą neturime nė vieno diskusiją stebinčio visuomenės atstovo ir, jeigu turėčiau savo rinkėjams paaiškinti, ką aš čia šį vakarą vienuoliktą valandą darau, man būtų sunku paaiškinti.

Manau, kad įvairūs kalbėtojai užsiminė apie šį keblumą, ir, turint omenyje mūsų rūpestį suteikti ES institucijoms daugiau patrauklumo, mums reikia surasti procedūrą paaiškinti piliečiams, dėl ko čia mes iš tikrųjų ginčijamės.

Savaime suprantama, kad čia nagrinėjamas teisės priemonių paketas gana platus, kaip sakė Komisijos narė, yra keturi omnibuso paketai. Mes svarstome pirmąjį ir trečiąjį, ir straipsnis po straipsnio susiduriame su įgyvendinimo sunkumais. Kaip sakė pranešėjas ir kiti kalbėtojai, tai reikalingas užsiėmimas, bet aišku, kad daug kam niekas neaišku, ir reikia pamėginti išsiaiškinti.

Galbūt verta paminėti keletą dalykų. Pvz., Tarybos direktyvą 76/160/EEB dėl maudyklų kokybės arba Tarybos direktyvą 91/271/EB dėl miesto nuotekų valymo. Priimta procedūra turės piliečiams praktinės reikšmės, bet kyla klausimas, kaip jiems tai paaiškinti.

Manau, kad J. Szajer atliko didelį darbą, kad Parlamente mes stengėmės veikti vadovaudamiesi atsakomybe, kad jeigu ir toliau taip elgsimės, tai vienintelis dalykas, kuris liks mums atlikti šioje dalyje – informuoti piliečius, ką mes čia iš tikrųjų veikiame, o tai gana sunku. Manau, kad tai mums bus iššūkis – ir toliau siekti pergalių taip, kaip darome šį vakarą. Manau, kad kai turėsime įveikti antrąją kelio dalį ateityje, diskusijos nebus tokios šaltos.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE) . – (PL) Gerb. Pirmininke, Europos Parlamento įraukimas į komitologijos procedūrą reikalingas turint omenyje jos įstatymų leidybos kompetencijos didėjimą ir ypač dėl bendro sprendimo procedūros, numatytos Sutarties 251 straipsnyje. Tai kryptis, kuria pasuko Taryba, priėmusi 2006 m. liepos 17 d. nutarimą ir straipsnį 5a, kuriuo įvedama nauja procedūra, kai Parlamentas, kartu su Taryba, nutars, ar yra pagrindo siūlyti suteikti tam tikras vykdomąsias galias. Naujoji reguliavimo procedūra su tikrinimu bus susijusi su bendro pobūdžio priemonėmis, kuriomis siekiama taisyti neesminius bazinio instrumento elementus, remiantis bendro sprendimo procedūra.

Tarybos nutarimas turi revoliucinės reikšmės įstatymų leidybos proceso tėkmei, nes suteikia Parlamentui galią vetuoti Komisijos pasiūlymą susijusį su vykdomosios valdžios galiomis. Vadinasi, bus galima modifikuoti pasiūlymą arba grįžti į įstatymo priėmimo kelią. Labai svarbu, kad galių paskirstymo paketas būtų priimtas kiek galima greičiau, tada naujoji procedūra galėtų būti taikoma iš karto galiojančiam acquis. Dėl to raginu save ir jus per būsimą balsavimą priimti Komisijos pasiūlymą dėl sąrašo įstatyminių instrumentų, kurie turi būti priskirti naujai procedūrai (kartu su pakeitimais, kuriuos siūlė kompetentingi Parlamento komitetai).

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kas turės kritinės svarbos dabartinei komitologijos procedūros sėkmei – tai būdas kaip Parlamentas pasinaudos potencialiomis galimybėmis, kurios dabar jam prieš akis. Išlyga dėl absoliučios balsų daugumos, reikalingos atmesti Komisijos pasiūlymui dėl vykdomųjų galių arba procedūros pratęsimui, pvz., dėl to, kad reikia išversti dokumentus į 25 ES kalbas, gali turėti neigiamą poveikį procedūros priėmimo eigai. Mes taip pat turime turėti omenyje, kad Parlamentas galbūt jau tapo tam tikrų sluoksnių, turinčių interesą daryti įtaką galutiniam vykdomųjų galių pobūdžiui, padidinto spaudimo taikiniu. Papildomas iššūkis, bendrai ir dėl organizacinių priežasčių – kaip susigaudyti milžiniškame vykdomųjų instrumentų skaičiuje, kuris atsiras Parlamente ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Joszef Szajer , pranešėja. – (HU) Gerb. Pirmininke, gerb. Pirmininko pavaduotoja, gerbiamieji Parlamento nariai, man beliko padėkoti kolegoms Parlamento nariams iš Juridinių reikalų komiteto ir kitų komitetų už nuoširdų bendradarbiavimą. Taip pat dėkoju visiems, kurie dirbo komitetui ir padėjo man šiame labai sudėtingame ir sunkiame reikale. Man labai džiugu, kad sugebėjome pasiekti susitarimą su Taryba šiuo klausimu ir tikiuosi, kad galime baigti šį procesą pirmuoju skaitymu. Viliuosi, kad šis procesas tęsis tuo pačiu ritmu ir tempu dėl antrojo ir ketvirtojo omnibuso pasiūlymų, iš kurių ketvirtas atrodo kietesnis ir keblesnis. Derybos dėl jų jau prasidėjo ir esu visiškai tikra, kad yra gera proga baigti šį procesą iki metų pabaigos ar anksčiau, kad galėtų prasidėti oficialus procesas.

Lisabonos sutartis įves šią sistemą leidžiant antrinį įstatymą, bet nebūtų teisinga prarasti dvejus metus be komitologijos procedūros. Esu įsitikinusi, kad Parlamentui reikia šio mokymosi proceso; reikia išmokti tvarkyti šiuos reikalus. Vienas kalbėtojas minėjo, kad kritiškai svarbu, jog mes patys atskirtume, kas svarbus ir kas ne; įstatymų leidžiamosios institucijos tikslas sutelkti dėmesį gyvybiniams reikalams, dėl to reikia deleguoti kai kurias galias vykdomajam organui, kitais žodžiais Komisijai, bet mums turi išlikti galimybė ir teisė tikrinti vykdomąsias priemones, kurių ji imasi. Padarytos pastabos įtrauktos į pasiūlymus. Labai jums ačiū už dėmesį, linkiu Parlamentui, Komisijai ir Tarybai visapusiškos sėkmės sprendžiant uždavinius, kuriuos dar reikia spręsti, o sąlygos tokios, kad šio įstatymo projekto eilės numeris šešiasdešimtas su trupučiu ir dauguma tų aktų dar reikia išnagrinėti, bet tikiuosi, kad reikalas gali būti sutvarkytas antrame pusmetyje. Nuoširdžiai dėkoju jums už dėmesį Ačiū, kad išklausėte.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos

Balsuojama bus 2008 m. birželio 18 d. trečiadienį.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika