Diskusijos

Antradienis, 2008 m. birželio 17 d. - Strasbūras

1. Posėdžio pradžia

PIRMININKAVO Mario MAURO
pirmininko pavaduotojas

(Posėdis pradėtas 09.05 val.)

2. Balsavimas dėl prašymo taikyti skubos tvarką

  Pirmininkas. − Pirmiausia mes turėtume balsuoti dėl prašymo taikyti skubos tvarką pasiūlymui dėl Tarybos reglamento dėl protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, taikomo nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d., sudarymo (COM(2008)0243 – C6–0199/2008 – 2008/0093(CNS)).

P. Morillonui suteikiamas žodis pateikti Žuvininkystės komiteto nuomonę.

  Philippe Morillon (ALDE). – (FR) Gerb. Pirmininke, šis prašymas (kai kas šiame Parlamente privalo tai priminti, gerb. Pirmininke, gerb. einantysis Tarybos Pirmininko pareigas) susijęs su tuo, kad praeitų metų pabaigoje mes persvarstėme šio partnerystės susitarimo su Mauritanijos Islamo Respublikos praktinio įgyvendinimo tvarką.

Šiam persvarstymui buvo būtinas glaudus Komisijos nario Louiso Michelio, atsakingo už vystymosi ir humanitarinę pagalbą, ir Komisijos nario J. Borgo bendradarbiavimas; aš juo džiaugiuosi. Šio bendradarbiavimo rezultatas buvo Jungtinio komiteto sukūrimas; komitetas, pritariant Mauritanijos Islamo Respublikai, pasiūlė susitarimą, tenkinantį abi šalis – ir Europos Sąjungą, ir Mauritanijos Islamo Respubliką.

Tai reiškia, kad dabar keliamas klausimas dėl to, ar sugebėsime nuo rugpjūčio 1 d. Mauritanijos Islamo Respublikai mokėti papildomas išmokas. Sutikus visoms politinėms frakcijoms, klausiame Komisijos, ar negalima būtų balsuoti dėl šio pranešimo ne per šį posėdį, bet per liepos mėn. įvyksiantį posėdį? Būtų nesudėtinga paskirtai pranešėjai Fragai Estévez leisti paaiškinti mums tikslias šio pranešimo detales birželio 25 d., trečiadienį, po pietų, kad birželio 26 d. priešpiet galėtume dėl jo balsuoti, ir taip būtų galima įtraukti jį į kito mūsų plenarinio posėdžio, kuris įvyks liepos mėn., darbotvarkę. Man atrodo, tai būtų priimtina visiems trims partneriams ir, žinoma, Mauritanijos Islamo Respublikai.

(Parlamentas atmetė prašymą taikyti skubos tvarką) ⁽¹⁾.

(1) Papildoma informacija – žr. protokolą.

3. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų (pasiūlymų dėl pateiktų rezoliucijų skelbimas) – žr. protokolą

4. Bendri valstybių narių standartai ir procedūros dėl nelegaliai jose gyvenančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo (diskusija)

  Pirmininkas. Kitas darbotvarkės klausimas – Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (COM(2005)0391 – C6–0266/2005 – 2005/0167(COD)), kurį Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu parengė pranešėjas Manfred Weber (A6-0339/2007).

  Dragutin Mate , einantis Tarybos Pirmininko pareiga. – (SL). Džiaugiuosi, kad šiandien čia susirinkome ir kalbame apie grąžinimo direktyvą, tai pirmas migracijos dokumentas, kurį mums – Parlamentui ir Tarybai – pasisekė kartu parengti. Anksčiau tai nepavykdavo, ir turiu pasakyti, kad ir Taryba, ir Parlamentas labai stengėsi, ir ypač M. Weber, kad tai pasiektume.

Pozicijų koordinavimas Taryboje pareikalavo labai daug laiko. Mums prireikė daugiau kaip dvejų metų suderinti kai kuriuos bazinius principus, dėl kurių galėsime pradėti trišalį politinį dialogą. Pradėjome trišalį politinį dialogą praėjusių metų pabaigoje ir tęsėme jį šiais metais, o mūsų pasirinktas požiūris, kurį palaikė ir pranešėjas M. Weber, už ką jam dėkingi, buvo toks: pirmiausia surinkome daugumos valstybių narių nuomones, bandėme suderinti tekstus ir tik po to siekėme Tarybos kvalifikuotos daugumos paramos dokumentui, kurį buvome suderinę.

Dėl kai kurių punktų buvo nepaprastai sunku ir skausminga susitarti, o viena nepaprastos svarbos sritis – ir Parlamentui, ir žinoma, Tarybai – yra ši: kuriam laikui leisti suimti arba suvaržyti judėjimą asmenų, nelegaliai atvykstančių į Europos Sąjungos teritoriją. Reikia aiškiai pasakyti, kad tik dešimtyje šalių tas laikas yra mažiau negu šeši mėnesiai; visos kitos šalys turės suderinti savo įstatymus taip, kad būtų šeši mėnesiai, ką mes ir siūlome šioje direktyvoje; iš visų turimų pasirinkimų, tai reiškia nemažą pažangą, žinoma, ir judėjimo suvaržymo srityje.

Taip pat reikia pasakyti, kad pasiekėme išskirtinę pažangą standartizuodami procesą tokiu pagrindu, kurio visos šalys turės laikytis. Iki šiol kiekviena šalis veikė pagal savo įstatymus; žinoma, tvirtai tikiu, kad mes čia, Parlamente, galėsime pasiekti konsensusą, baigti pirmąjį skaitymą ir po to balsuoti.

Mums besiderant sunkiausia buvo apsispręsti dėl teisinės pagalbos suteikimo tiems asmenims. Čia, Taryboje, mes atsižvelgėme ir priėmėme Parlamento argumentus ir požiūrius, nors ir labai sunkiai, derėdamiesi iki pačios paskutinės dienos. Paskutinis derybų ratas šiuo klausimu praktiškai baigėsi rytą prieš susirenkant Ministrų Tarybai ir mes sugebėjome įtikinti ministrus priimti Parlamento pageidaujamas taisykles, nors tai žymiai padidintų darbų apimtį ir išlaidas, kurias patirs atskiros valstybės narės. Reikalas tas, jog turime suvokti, kad nelegalios imigracijos padėtis labai skirtinga – Viduržemio jūros šalyse tai kasdienis galvos skausmas, ypač sustiprėjantis vasarą, o kitos šalys toli nuo migracinių srautų, todėl gali sau leisti reaguoti visiškai kitaip.

Privalau pasakyti, kad esu patenkintas, jog suradome kompromisus, kurie padės pagerinti migrantų padėtį, kad sutelkėme dėmesį į labiausiai pažeidžiamas migrantų grupes – šeimas ir vaikus – ir kad suteikiame jiems žymiai didesnes teises negu šiuo metu suteikia daugelio šalių nacionaliniai įstatymai, o tai man atrodo žymus žingsnis į priekį ir didelis Parlamento derybininkų laimėjimas, kai šios problemos buvo svarstomos.

Deja, turiu pakalbėti ir apie kitus dalykus. Privalau pasakyti, kad Taryboje kompromisas pasiektas sunkiai. Derybose, kuriose dalyvavau kartu su kitais ministrais, vyko iki paskutinės dienos, buvo nepaprastai sunkios ir aršios, ir dabar Taryboje susiformavo nedviprasmiškas ir tvirtas požiūris, kad šis tekstas priimtinas Tarybai. Bet koks šio teksto pakartotinis svarstymas arba pakeitimas sukels Tarybos prieštaravimą, ir ši direktyva nebūtų priimta pirmuoju skaitymu.

Kokie būtų padariniai? Mes neturėsime visiems bendrų standartų, nepagerinsime situacijos, kurią norime pagerinti, o direktyvos priėmimo procesas prailgs ir labai užsitęs. Labai optimistiškai nusiteikę galime manyti, kad mažiausiai trejus metus mums nepasiseks suderinti grąžinimo direktyvos ir, žinoma, taip dar pabloginsime situaciją visiems, kam galėtume nemažai padėti.

Bet tai ne vienintelis padarinys, jeigu direktyva nebus priimta. Dar vienas tas, kad tai paveiks kitas mūsų priimamas direktyvas pagal bendro sprendimo procedūrą; šioms tas derybų metodas, kuris buvo panaudotas per šią procedūrą būtų geras pavyzdys ir žymiai paspartintų darbą su kitomis direktyvomis, visų pirma su žaliosios kortos direktyva ir dėl tam tikrų teisių suteikimo darbininkams, atvykstantiems dirbti į Europos Sąjungą. Manau, kad kelias, kurį pramynėme, yra teisingas kelias ir kad tuo keliu galime eiti.

Baigdamas aš norėčiau padėkoti už konstruktyvų ir vaisingą bendradarbiavimą ne tik pranešėjui M. Weberiui, bet visiems šešėliniams pranešėjams, kurie buvo su mumis visą derybų laiką, ir, žinoma, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir jo tarnybai, padėjusiems mums daugeliu atvejų rasti kompromisinius sprendimus.

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – (FR). Gerb. Pirmininke, savo ruožtu norėčiau padėkoti Dragutinui Mate, einančiam Tarybos pirmininko pareigas. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad šis pranešimas – tikras įrodymas, kad bendro sprendimo procedūra veikia, net ir tada, kai pranešimai tokie sudėtingi ir sunkūs.

Europos Komisija rekomenduoja vadovautis integruotu požiūriu į migraciją, šis nuoseklus priėjimas reikalauja legalios imigracijos kanalų sutvirtinimo, imigrantų integravimo jų gyvenimo vietose ir veiksmingos bei dosniai finansuojamos prieglobsčio sistemos. Savaime aišku, kad jeigu priimame šį reglamentą dėl trečiųjų šalių piliečių įvažiavimo į Europos Sąjungą sąlygų, mums taip pat reikia sukurti taisykles, taikytinas tiems, kas neatitinka arba jau neatitinka tų sąlygų.

Jeigu to nepadarysime, mūsų imigracijos politika praras teisėtumą. Mums reikia pripažinti, kad čia esama užburto rato pavojaus. Nieko nedarydami dėl nelegalios imigracijos, apsunkiname gyvenimą tiems žmonėms, kuriems iškilęs pavojus, kad juos išnaudos nesąžiningi darbdaviai, mes taip pat apsunkiname legaliųjų imigrantų integravimąsi. Dėl to esu įsitikinęs, kad turime nutraukti šį užburtą ratą įdiegdami pusiausvyrą, apie kurią kalbėjo D. Mate.

Direktyva įdiegia į Bendrijos teisę Europos Žmogaus Teisių Konvencijos taikomas nuostatas. Jos priėmimas leis mums taikyti Bendrijos kontrolės mechanizmus vykdant atitikimo acquis stebėseną. Nesvarbu, koks klausimas – ar teikti pirmenybę savanoriškam grįžimui, ar ginti ir saugoti nelegaliai gyvenančių asmenų, kuriems gresia išsiuntimas, teises, ar išsaugoti tas sąlygas, ar ginti vaikams palankiausias teises, ar užtikrinti šeimai, kuriai gresia išsiuntimas, gyvenimą kartu, ar laikytis non-refoulement principo – direktyva sumažina pilkųjų vietų ir leidžia veiksmingiau kovoti su išnaudojimu, kurį patiria nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių vaikai.

Direktyva primeta valstybėms narėms įpareigojimą arba priimti sprendimą trečiosios šalies pilietį išsiųsti, arba pasiūlyti jam teisę pasilikti. Toks priėjimas reiškia, kad visiems suinteresuotiesiems bus daugiau teisinio tikrumo. Dėl to direktyva dar turi ir tą privalumą, kad suteikia Komisijai galimybę vykdyti jos įgyvendinimo monitoringą, ir užtikrinu jus, kad Komisija ir aš pats, kaip asmuo atsakingas už šį pranešimą, garantuosime, jog būtų gerbiamos pagrindinės migrantų teisės. Ypač mes įvertinsime tam tikrų nuostatų dėl sulaikymo, dėl draudimo vėl atvykti į šalį ir dėl teisinės pagalbos laikymąsi.

Kaip sakė D. Mate, direktyva vers valstybes nares atkreipti ypatingą dėmesį į vaikų teises. Šių nuostatų įgyvendinimas turi atitikti Europos žmogaus teisių ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijas. Komisija prižiūrės, kaip garantuojama, kad būtų atsižvelgiama į specifinę situacija, kurioje atsidūrė šie silpni asmenys.

Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, leiskite man padėkoti M. Weberiui, šešėliniams pranešėjams ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui už nepaprastai svarbų darbą, nuveiktą rengiant direktyvą, kuri, tikiu, sudaro sąlygas veiksmingai imigrantų kontrolei ir rodo didelį dėmesį žmogaus teisėms.

Komisijos didžiausia svajonė – įdiegti šį nuoseklų ir suprantamą europinį grąžinimo modelį, kuris būtų veiksmingas ir pagrįstas pagarbos teisėms ir demokratinės kontrolės principais.

Jeigu leisite, apibendrindamas atkreipsiu jūsų dėmesį į tris pareiškimus, iš kurių susideda kompromisas (dėl kurio susitarta su kitais kolegomis), kaip jį išdėstė pranešėjas M. Weber kompromisinio pakeitimo priede.

  Manfred Weber , pranešėjas. – (DE) Gerb. Pirmininke, einantysis Tarybos pirmininko pareigas, gerb. Pirmininko pavaduotojau, svarstome šią direktyvą dėl nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo jau dveji metai. Prieš pereidamas prie praktinių reikalų, norėčiau padėkoti. Tai buvo sudėtinga ir jautri tema, dėl kurios daugelis Europos žmonių labai stipriai išgyvena, be to, buvo naudojama nauja procedūra, bendro sprendimo procedūra, taigi labai jums dėkoju. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete mūsų iškeltą mintį, kad turime teikti solidžius, įvykdomus pasiūlymus, palaikė didelė dauguma. Kaip parlamentas mes sugebame pasiekti konsensusą. Ačiū jums už sąžiningą darbą kartu, taip pat dėkoju Slovėnijai, kaip Tarybos pirmininkei, nes per visus dvejus su puse metų tai buvo vienintelė pirmininkaujanti šalis, kuri realiai pagreitino diskusiją.

Dabar prie reikalo: mes nekalbame apie prieglobstį, kurio žmonės nori. Prieglobsčio direktyva – visiškai kitas įstatymų leidybos reikalas. Dabar kalbame apie žmones, Europoje gyvenančius nelegaliai, kurių statusą, kaip nelegalų, norime pakeisti. Šioje sferoje egzistuojanti vergovė Europos Sąjungoje turi baigtis. Tai galima pasiekti leidžiant legalizuotis, išduodant leidimus legaliai nuolat gyventi, arba išsiunčiant asmenį į šalį, iš kurios jis atvyko.

Dabar norėčiau kreiptis į vis dar nusiteikusius skeptiškai šio Parlamento narius, kurie vis dar užduoda klausimus. Pasigirdo kaltinimų dėl sulaikymo periodo trukmės, dėl kurios dar nesusitarta: šeši mėnesiai, kurie gali būti pratęsti dar 12 mėnesių. Kai kurie žmonės sako, kad yra šalių, kuriose tas periodas – 30 arba 40 dienų. Ministrų Taryba įsipareigojo nenaudoti Direktyvos kaip argumento, leidžiančio sąlygoms pablogėti; kitaip sakant, turi būti išlaikomi aukšti standartai. Kodėl niekas nemato, kad Europos Sąjungoje turime devynias valstybes nares, kuriose sulaikymo periodas neribojamas? Mes geriname situaciją šiose šalyse.

Kodėl niekas nemato, kad parašėme visą skirsnį, visą straipsnį, skirtą tik vaikams ir šeimoms – tam, kad nustatytume minimalų standartą? Jis ypač palankus vaikams, kurių niekas nelydi ir kuriems labai reikia mūsų paramos. Mes nustatėme minimalius standartus. Kodėl niekas nemato būtinos sąlygos garantuoti vaikams galimybę vaikams naudotis sveikatos apsauga ir švietimu? Kodėl niekas nemato pagrindinio sakinio, jog dėl sulaikymo termino iki galo nesutarta ir kad norime tą periodą išlaikyti kaip įmanoma trumpesnį ir kad asmuo gali būti sulaikytas, jeigu išsiuntimas juridiškai galimas? Tai reiškia, kad dabar praktikuojama taktika išvarginti valdžią, Europos Sąjungoje bus ateityje neįmanoma.

Kodėl niekas nemato, kad teikiame teisinę pagalbą, kad NVO gali ja naudotis, kad yra teisė pateikti protestą? Ši direktyva – labai pažangus žingsnis. Sumažinome skaičių šalių, į kurias žmonės gali būti išsiunčiami. Europos Parlamentas privertė taikyti savanoriško išvykimo principą, taigi tai, ko dar šiuo metu nėra visos valstybėse narėse, ateityje bus privaloma laikytis kaip principo. Skaičiau laikraščiuose, kad Europos Taryba pareiškė kritinių pastabų. Visos Europos Tarybos nuostatos dėl išsiuntimo yra įtrauktos į šią Direktyvą, vadinasi, ateityje įgis įstatymo galią, tai kam Europos Tarybai kritikuoti savo pačios nuostatas? Toliau tobuliname direktyvą, taip pat ir nuostatas dėl penkerių metų draudimo įvažiuoti į šalį (iš kurios asmuo buvo išsiųstas). Prisiminkime, kas buvo. Komisija siūlė, kad penkerių metų draudimas įvažiuoti būtų deklaruojamas kaip būtina sąlyga. Mums pavyko šią būtiną sąlygą išbraukti. Kaip Europos Parlamentas mes sugebėjome užtikrinti, kad būtų įdiegtos (dabar galiojančios) tinkamesnės nuostatos.

Čia šiandien vėl bus daug kritikos. Daug Parlamento narių pakils ir žodžiais vaizduos, kokie bauginantys sulaikymo centrai, kokios baisos sąlygos jų viduje, kaip nežmoniškai elgiasi Europos Sąjunga išsiųsdama nelegalus. Mes tai svarstėme dvejus su puse metų, dėkoju jums už išsakytą požiūrį, bet šiandien būsiu stačiokas: jeigu balsuosite prieš direktyvą, jeigu balsuosite prieš trišalio dialogo rezultatus, jūs sukliudysite Europos Sąjungai žengti pažangos keliu gerinant žmogaus teisių standartus. Dėl to prašyčiau parodyti patiems sau, kad sugebame veikti. Ypač Airijos piliečiams atmetus tolesnio Europos Sąjungos plėtimo idėją, mes turime progą šiuo pranešimu, šioje aktualioje srityje, parodyti, pirmą kartą suderinę sprendimus, kad esame pajėgūs veikti, kad norime stiprios humanitarinės Europos.

(Plojimai)

  Agustín Díaz de Mera García Consuegra, PPE-DE frakcijos vardu. – (ES). Gerb. Pirmininke, iš pradžių norėčiau nuoširdžiai pasveikinti savo kolegą M. Weberį.

Šis direktyvos pasiūlymas − tvirtas ir lemiamas žingsnis bendros mums reikalingos imigracijos politikos link. Direktyva − esminis teisinis instrumentas pagrindinėms imigrantų teisėms apsaugoti ir būtina pažangos reguliuojant legalią imigracija sąlyga. Šis pasiūlymas nustato, kad savanoriškas nelegaliai gyvenančių valstybėse narėse imigrantų grįžimas namo − prioritetinis tikslas, suteikiant jiems reikalingus išteklius, garantuojančius orų sugrąžinamą į gimtąsias šalis ir be jokių išlaidų iš jų pusės.

Priverstinio išsiuntimo alternatyva laikoma blogiausiu atveju ir visada griežtai laikantis pagrindinių teisių. Teisinė ir kalbinė pagalba imigrantams ir galimybė apskųsti sprendimą dėl išsiuntimo teismui arba tam tikslui įkurtai administracinei institucijai − įrodymai, kad šiame pasiūlyme siekta priverstinį išsiuntimą padaryti pagalbiniu, o savanorišką išvažiavimą pagrindiniu.

Direktyva siekiama nustatyti maksimalų sulaikymo laiką. Sunku patikėti, kad šiandien Europos Sąjungoje gali būti vietų, kur imigrantai laikomi neribotą laiką, bet nė viena valstybė narė negali taikyti direktyvos savo įstatymams sugriežtinti, ypač dėl sulaikymo laiko.

Be to, nubrėžta aiški riba tarp grąžinimo ir prieglobsčio. Nustatytos aiškios sulaikymo tvarkos teisinės garantijos. Naujasis 15a straipsnis nustato daugiau ir geresnių sąlygų nepilnamečiams ir jų šeimoms ir galiausiai direktyva numato galimybę kreiptis į Teisingumo Teismą, kurio kompetencija šioje srityje neabejotina.

Dėl visų šių priežasčių, gerb. Pirmininke, dar kartą pripažindamas pranešėjo, Tarybos ir Komisijos pastangas, prašau palaikyti grąžinimo direktyvą.

  Martine Roure , PSE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. Pirmininke, šiandien diskutuojame dėl vieno Europos imigracinės politikos įdiegimo aspekto ir mes norime pastebėti, kad mes čia susirinkę konstruojame Europą kaip daiktą savyje, nepaisydami to, kad mėgindami kovoti su nelegalia imigracija, turėtume nustatyti instrumentus, leidžiančius imigrantams atvažiuoti legaliai.

Mano frakcijai nepriimtinas kompromisas, kurį pirmininkaujančioji šalis ir pranešėjas po didelių vargų pasiekė ne todėl, kad mes prieš Europos nelegalų grąžinimo politiką, bet todėl, kad manome, jog rezultatas visai neatitinka lūkesčių dėl pagrindinių žmogaus teisių. Mes visada sakėme, kad esame už grąžinimo direktyvą, nes esame regėję per daug baisumų, kai lankydavomės sulaikymo stovyklose. Tačiau mums nereikia direktyvos bet kuria kaina. Girdėjau sakant, kad direktyva leis žmonėms išeiti iš pogrindžio. Tai – rimtas nesusipratimas, nes direktyvoje tik nusakomos taisyklės, kaip organizuoti išsiuntimą ir jokiomis aplinkybėmis nesuteikiama teisė pasilikti.

Pranešėjas mano, kad šis kompromisas suderintas, nes suteikia teisių. Deja, teisės, suteikiamos pagal šį dokumentą, pvz., kaip nepilnamečių teisė į mokslą ir į teisinę pagalbą, nėra tikrai įtvirtintos.

Dar daugiau, direktyva nepagerins sulaikymo sąlygų Europos Sąjungoje. Sakysim, kad sumažinus sulaikymo laiką iki 18 mėnesių padėtis pagerės devyniose iš 27 Valstybių narių. Tačiau trijose iš šių devynių – Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Danijoje – niekas nepasikeis, nes šios šalys neprisijungia prie šios direktyvos. Mažai kas pagerės tokiose šalyse kaip Malta, kur dauguma sulaikytųjų prašo prieglobsčio, o tokie žmonės nėra šios direktyvos akiratyje. Graikijoje belaisviai – daugiausia žmonės, pagauti nelegaliai einantys per išorinę sieną. Šie žmonės taip pat neįtraukti į šią direktyvą.

Todėl Socialistų frakcija Europos Parlamente pateikė pakeitimų siekama suteikti šiam tekstui humanitarinį lygmenį. Tai – pirmas Europos Parlamento sprendimas, pasiektas per bendro sprendimo procedūrą dėl kovos su nelegalia imigracija ir todėl mūsų, kaip Europos Parlamento narių, pareiga – rengti ir remti aiškius įstatymus, kad valstybės narės ir Teisingumo Teismas negalėtų jų skirtingai interpretuoti. Todėl raginu Europos Parlamentą pasinaudoti visomis jam suteiktomis galiomis, kad būtų priimami įstatymai, pagerinantys sulaikytųjų dalią. Tai – mūsų, EP narių, pareiga.

Tai neatleis mūsų nuo pareigos mąstyti plačiau, filosofiškai: ar Žemė priklauso visiems žmonėms? Ar turėtų kai kuriems žmonėms būti skirta gyventi skurde? Ar jūs nemanote, kad tai – esminė problema?

  Jeanine Hennis-Plasschaert , ALDE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, derybos su Taryba buvo ilgos, intensyvios, sudėtingos ir kietos. Daugelio valstybių narių pradinė nuomonė buvo tokia: „Kaip nusikratyti šios direktyvos, nes mums nereikia europinių standartų dėl nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo?“ Taryba ir Parlamentas turėjo aiškiai kitokią nuomonę, kokia turėtų būti grąžinimo direktyva su pakankamomis apsaugos priemonėmis. Parlamentas turėjo kovoti dėl kiekvieno žodžio, dėl kiekvieno kablelio.

Visiems, o ypač PSE frakcijai, turėtų būti aišku kaip dieną, kad kompromisinis paketas nustato taisykles toms šalims, kur jų nebuvo. Valstybės narės, kur sąlygos palankesnės, turėtų jas išlaikyti arba įsivesti naujosios direktyvos norams, jeigu nori. Šalių parlamentai turi suvaidinti tam tikrą vaidmenį užtikrindami, kad tai būtų padaryta įgyvendinant direktyvą. To maža: mes taip pat išsikovojome iš Tarybos deklaraciją, kad ši direktyva nebus ir negali būti naudojama kaip dingstis sumenkinti esamus standartus. Patyrimas su kitomis 10 prieglobsčio ir migracijos direktyvų įsakmiai rodo, jog baimė, kad valstybės narės linkusios perkvalifikuoti tokias direktyvas kaip dingstį šalies teisei suteikti labiau represinį pobūdį, nepasitvirtino, netapo kūnu.

Šiuo metu nėra jokių ES įstatymų dėl nelegaliai joje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo. Priėmus šį paketą, Bendrija įgis kontrolės mechanizmus. Pažeidimo procedūra, Europos Teisingumo Teismo įgaliojimai, Komisijos ataskaitos, EP stebėsena – visa tai taps prieinama ir duos naudos.

Treji metai diskusijų parodė, kad daugiau nėra erdvės manevravimui ir aišku, kad antruoju skaitymu nebus kas nors pagerinta. Taip, pripažįstu, kad tai bėda, bet tai tiesa. Taryba pradės teikti sąrašą daug „nepramušamų“ pasiūlymų. Pandoros skrynia tikrai bus atverta.

Aišku ir tai, kad nepadės ir daugelyje valstybių narių susiklostęs politinis klimatas. Taigi kaip įtvirtinti minimalias nuostatas ten, kur jų visai nebuvo ir nėra? Kaip užtikrinti, kad Bendrijos kontrolės mechanizmai būtų prieinami? Kaip užtikrinti, kad Europos Tarybos gairės taptų teisiškai privalomos visoms valstybėms narėms?

Šiuo momentu pagrindinis klausimas toks: ar mums reikia tos direktyvos ar ne? Ar mums reikia direktyvos, kuri nėra tobula, bet be abejonės yra pirmas žingsnis teisinga linkme arba mums visai nereikia direktyvos, nes manome, kad dabartinė situacija patenkinama?

Net ir dabar daug valstybių narių atsidus su palengvėjimu, jeigu dėl Parlamento kaltės ši direktyva būtų numarinta. Likimo ironija, kad Parlamento nariai, mėginantys suardyti kompromisų paketą, veiksmingai palaiko tas valstybes nares, kurios nenori turėti jokių europinių apsaugos priemonių dėl grąžinimo.

Į kompromisų paketą turi būti žvelgiama kaip į labai kuklų, bet svarbų pirmą žingsnį. Grąžinimo politikos negalima traktuoti izoliuotai, į ją turi būti žvelgiama kaip į neatsiejamą dalį viso migracijos įstatymų paketo, ir dėl legalios imigracijos, ir dėl prieglobsčio. Iš tikrųjų, mano nuomone, po trijų metų diskusijų ir derybų, mums pats laikas imtis atsakomybės.

(Plojimai)

  Jean Lambert, Verts/ALE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui už sąžiningumą ir atvirumą, su kuriuo jis nagrinėjo šį klausimą. Taip pat norėčiau padėkoti mūsų kolegoms, kad stengėsi iš visų jėgų surasti bendrą požiūrį, pripažindami reikmę traktuoti žmones kaip individus grąžinimo procese, taip pat reikmę turėti atitinkamą procesą ir skaidrius įstatymus.

Per diskusijas su Taryba paaiškėjo, ko dabar stinga kai kurių valstybių narių piliečiams, ypač teisinės pagalbos srityje – tai labai svarbus dalykas, jeigu žmonės nori pasinaudoti teisine pagalba ir apsiginti nuo tų, kurie turi valdžią – kaip tai padaryti, kur nėra veiksmingų sistemų adekvačiai atstovauti vienišiems vaikams ir jauniems žmonėms. Taip atsirado kai kurių sunkumų per diskusijas su Taryba.

Apgailestauju, kad po tokių ilgų derybų, mano frakcija negali pritarti suderėtai pozicijai, nes (nors mes formaliai ir nesame prieš tokią direktyvą) ji neatitinka standartų, kuriuos nustatėme iš pradžių. Kodėl ne? Nes mums ji atskleidžia mūsų pačių valstybėse narėse įsišaknijusias problemas.

Viena iš problemų – sulaikymo periodo trukmė. Nors siūloma direktyva jį ir apriboja, mes žinome, kaip ilgai laikomi uždaryti nelaisvėje individai, sergantys psichinėmis ligomis, ir vaikai. Mes tai regėjome patys, taip pat yra tyrimų duomenys. Mes matėme sąlygas, kuriomis daug žmonių laikomi, ir nors siūlomoje direktyvoje aiškiai sakoma, kad sulaikymo centrai neturi būti kalėjimai, mums ne visada būna aišku, kuo sulaikymo centrai skiriasi nuo kalėjimų.

Mums taip pat kyla klausimų dėl draudimo vėl atvykti, o 9 straipsnyje sakoma, kad tai bendra taisyklė, taikoma visiems, išsiųstiems prieš savo valią. Taigi valstybės narės turės atsakyti į tokius klausimus, kaip viena iš mano rinkėjų, Serwa Nouri Yousef, turinti pabėgėlio statusą, dabar aštuntas mėnuo nėščia, o jos vyras jėga grąžintas į Iraką, dabar jau paskelbtas dingusiu be žinios. Pagal šią direktyvą jam taip pat būtų taikomas draudimas atvykti. Tai kaip bus su šeimyniniu gyvenimu, nepaisant visų patikinimų dėl humanitarinės apsaugos?

Mums taip pat kyla klausimų dėl 3 straipsnio c punkto, kuriame kalbama apie tai, kur tuos žmones grąžinti, ir manome (jeigu užuomina „ir kiti susitarimai” apima ir tokias metaforas kaip S. Berlusconi ir M. Gadafi rankų paspaudimai, kurių liudininkai buvome praeityje), kad tokie susitarimai sudaromi ne raštu ir ne viešai.

  Andrzej Tomasz Zapałowski, UEN frakcijos vardu. – (PL). Gerb. Pirmininke, problemą, kurią šiandien svarstome, žymiu mastu sukėlė pačios ES valstybės narės. Įsiklausius į kalbas, pasakytas čia tam tikrų politinių partijų atstovų, pasirodo, kad praeityje šie sluoksniai ragino priimti įstatymą, liberalizuojantį nuostatas dėl asmenų iš kitų, ne Europos, šalių, įvažiavimo.

Dabar Parlamente dažnai girdime šiuos balsus, raginančius priimti teisinius aktus, pakertančius tradicinę šeimą arba krikščioniškas Europos tradicijas. Mums reikia dar palaukti kelerius metus ir išgirsime masinius reikalavimus priimti rezoliucijas, kviečiančias mus išsaugoti mūsų žemyno tapatybę – nes visa tai, kas kadaise pavertė Europą pavyzdžiu visam pasauliui, dabar pamiršta.

Užuomina, įtraukta į pasiūlymą, steigti naujas įstaigas grąžinimo reikalams tvarkyti nėra tas kelias, kuriuos turime eiti. Šie uždaviniai turi būti priskirti ir įgyvendinami jau esančių institucijų, kurios dabar ir taip išplėstos.

  Giusto Catania , GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, šis direktyva užgauli Europos teisinei kultūrai ir daro jai gėdą. Ji visiškai nepriimtina ir turi būti atšaukta dėl svetingo priėmimo, kurį rodėme tūkstančius metų ir dėl gilias šaknis turinčios Europos tapatybės, kuri susiformavo įgyvendinant svetingumą. Direktyva – dar vienas paminklas Europai kaip tvirtovei, statomai įgyvendinant reakcinę utopiją apriboti vyrų ir moterų judėjimo laisvę.

Teisė į mobilumą negali būti apribotą uždarant vyrus ir moteris už spygliuotos vielos arba dvokiančiuose sulaikymo centruose. D. Mate, kalbame apie aštuoniolika mėnesių – maksimalų sulaikymo periodą – ne šešis mėnesius, kaip jūs sakėte. Taigi 18 mėnesių nelaisvės, nepadarius jokio nusikaltimo.

Norėčiau priminti arkivyskupo Agostino Marchetto žodžius, pasakytus Italijos Vyskupų Konferencijos migracijos taryboje, kad asmuo negali būti suimtas vien tik už administracinį pažeidimą, taip pat jis sakė, kad žmonės negali būti laikomi nežmoniškuose, orumą žeminančiuose sulaikymo centruose – tokiuose kaip tie, kuriuos lankė Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.

Be to, ši direktyva nehumaniška, nes joje yra nuostata dėl grąžinimo į tranzito šalį. Libija, matyt, taps migrantų masinio deportavimo galutinis punktas. Joje yra nuostata dėl vienišų nepilnamečių sulaikymo ir išsiuntimo, ji suteikia pagrindą uždrausti sugrįžti, taip sistemingai pažeisdama teisę į prieglobstį, o teisinę pagalbą palieka asmens nuožiūrai. Tokia tikroji šios direktyvos prasmė.

Dar daugiau: direktyvą įveda vyriausybės. Šiame Parlamente mes buvome Tarybos diktatūros „aukos”, mums net grasino, kad nekiltų mintis kaip nors pratęsti diskusijas dėl imigracijos. Europos Parlamentas pasiduoda šiam spaudimui. Aš apeliuoju į Europos Parlamento savigarbą. Tai nėra bendro sprendimo procedūra. Iš mūsų tik ir laukia pritarimo. Tiesa ta, kad vyriausybės nori tuojau pat pradėti naudoti 700 mln. eurų, skirtų Grąžinimo fondui. Tokia tikroji šios direktyvos prigimtis.

Vis dėlto turime įsiklausyti į visuomenė balsą, į tuos, kurie yra už šio Parlamento, trečiųjų šalių vadovus, Tarptautinę Amnestiją, Bažnyčias, Europos Vyskupų Konferenciją, profesines sąjungas ir Europos Tarybą; štai ką turime daryti (visos jos pataria mums nepriimti šios direktyvos). Net ir Jungtinių Tautų aukštasis pabėgėlių reikalų komisaras, su kuriuo, pagal Amsterdamo sutartį, turėtų būti visada tariamasi prieglobsčio ir imigracijos klausimais (o juos ir nagrinėjo Europos Komisija) pataria mums nepriimti šios direktyvos.

Represinė politika, tokia kaip ši, yra tikroji Europos Sąjungos didžiausios tragedijos – mirčių jūroje – priežastis. Vakar mirė 150 žmonių, o per pastaruosius dešimt metų buvo 12 tūkst. tokių mirčių. Europos Sąjunga užsitraukia nepriimtino nusikaltimo dėmę, o ši direktyva dar giliau įtraukia ją į šias žudynes, kurios pavertė Viduržemio jūrą kapinėmis. Galbūt tai gera mintis: pagerbiant šiuos kankinius, nepriimti šios direktyvos.

  Hélène Goudin, IND/DEM frakcijos vardu. – (SV) Kai visos durys uždarytos, visada galima surasti būdą įeiti per užpakalines. Kasmet daug tūkstančių žmonių mėgina įsibrauti į ES, kuri stato vis aukštesnes sienas aplink savo teritoriją. Šios pastangos darosi vis desperatiškesnės, o spauda vis praneša, kiek žmonių už tai sumokėjo savo gyvybėmis.

Šios dienos diskusija apie tuos, kuriems pasisekė įsibrauti ir kuriuos mes norime išmesti. Daug žmogaus teisių organizacijų kritikuoja šią direktyvą, tarp jų Caritas ir Amnesty International. Turime įsiklausyti į šiuos perspėjimus, nes ši direktyva pažeidžia žmogaus teises.

Jokios pridėtinės vertės Europai nesukuriama, kai mes nutariame, kad asmenys, kurie nepadarė jokio nusikaltimo, gali būti laikomi suimti 18 mėnesių. Ilgesni suėmimo periodai netaps didesnio skaičiaus žmonių gražinimo prielaida. Tai tik nehumaniškas ir brangus sudėtingos problemos sprendimas. Draudimas penkerius metus vėl atvykti į ES padidins nelegalią imigraciją. Pasiryžę viskam žmonės kreipsis į kontrabandininkus žmonėmis, ir mes skaitysime vis daugiau ir daugiau apie bėdas, kurios ištinka pabėgėlius, kas, savo ruožtu, kurstys vis didesnę neapykantą tai Vakarų pasaulio daliai, kurioje gyvename.

Žmogaus teisių organizacijos mus perspėjo. Dabar laikas mums prabusti ir ginti žmogaus teises, ir tai daryti šalies lygmeniu.

  Frank Vanhecke (NI) . – (NL) Gerb. Pirmininke, situacijos rimtumas (dėl to, kad nebuvo imtasi rimtų veiksmų prieš milijonų nelegalių imigrantų Europoje rykštę) tapo aiškus iš politiškai korektiškų kairiųjų visuomenės nuomonės formuotojų isteriškos reakcijos į Grąžinimo direktyvą. Atsiprašau, bet tai nėra grąžinimo direktyva. Ji net įpareigoja valstybes nares suteikti nemokamą teisinę pagalbą nelegaliems imigrantams jų išvarymui užginčyti. Be to, mažiausiai septynios valstybės narės įpareigojamos sutrumpinti sulaikymo terminus.

Dar daugiau, iš tikrųjų direktyvoje nurodomos dvi alternatyvos – išvarymas ir standartų suvienodinimas –lyg tai būtų neutralaus pasirinkimo atvejis; tačiau masinis standartų suvienodinimas, pastaraisiais metais įvykdytas įvairiose valstybėse narėse, veikė kaip masinis traukos veiksnys, užkraudamas sunkią naštą kitoms Europos valstybėms.

Apibendrindamas noriu tikros grąžinimo direktyvos, kuri panaikintų nelegalių imigrantų traukos veiksnį visiems laikams, bet, deja, ši direktyva ne tokia. Nesu įsitikinęs, ar tai bus net pradinis žingsnelis teisinga linkme.

  Simon Busuttil (PPE-DE) . – (MT) Norėčiau pradėti sveikinimu mano kolegai M. Weberiui už jo labai naudingą darbą rengiant šiuos teisės aktus, už kompromisą, kurį mums pasisekė pasiekti. Gerb. Pirmininke, Airijos referendumo praėjusią savaitę rezultatai rodo, jog žmonės jaučia, kad Europos Sąjunga nepakankamai imasi žygių savo rūpesčiams tvarkyti, be to, jeigu pažvelgsime į nesikeičiančias, pvz., Europos barometro apklausas, matysime, kad imigracija kelia didžiausią nerimą ES piliečiams; Europos Sąjungos piliečiai nori daugiau Europos, ne mažiau, bet mūsų atsakas kol kas nepakankamas.

Taigi dėl imigracijos į Europos Sąjungą nebus rimtai žiūrima – jeigu ji neparodys, kad sugeba duoti aiškų ir veiksmingą atsaką šioje srityje. Koks direktyvos atspirties taškas? O jos atspirties taškas yra tai, kad ji taikoma bet kam, kas turi nelegalaus imigranto statusą. Jeigu turite nelegalumo statusą, atsakymas tik vienas: jums reikia grįžti ten, iš kur atvykote. Toks šių teisinių aktų tikslas ir kas balsuos prieš, vadinasi, populiarins mintį, kad nelegalumas gali gyvuoti ir kad mes jam pritariame. Tai nėra ir neturėtų būti priimtina.

Tiems, kuriuos turi būti išsiųsti, šis kompromisas iškelia daug sąlygų, kurios priklauso nuo sulaikymo, elgesio, jėgos naudojimo, sveikatos paslaugų ir kitų veiksnių. Tai, ką regime, yra kompromisas. Jis nėra tobulas, bet tai geras kompromisas, vedantis mus pirmyn. Norime parodyti, kad sugebame pritarti šiam kompromisui.

  Claudio Fava (PSE) . – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, leiskite man kreiptis į Tarybą, nes tai nėra mūsų direktyva ar Komisijos pasiūlymas, kurį čia svarstome, bet būdas, kaip Taryba išsunkė iš jos visą prasmę.

Ši direktyva apspindi bendrą kryptį, kuria Europoje suka visos diskusijos dėl imigracijos. Faktas, kad ji buvo vienbalsiai Tarybos patvirtinta, ne sumenkina, o sustiprina idėjinį turinį, kurį simbolizuoja. Tai turinys, kuris kalba mums apie Europą, kuriamą nepasitikėjimo principu. Problema ne ta, kad rekomenduotina direktyva sukuria jungtinę, bendrai naudojamą sistemą. Problema yra tai, kokius pamatus ši direktyva kloja.

Praėjus dienai po 150 nelegalių imigrantų mirties, kurie nuskendo Viduržemio jūroje, jūs prašote mus išlikusiems gyviesiems pasakyti, kad nuo rytojaus tiems, kurie, kaip anie, jau yra mūsų šalyse, bus taikoma nuostata, sąlygojanti 18 mėnesių areštą. Mes pritariame siaubingam teisiniam principui, leidžiančiam atimti asmens laisvę 18 mėnesių administracine tvarka, nors joks nusikaltimas nepadarytas. Tai ko niekada netoleruotume savo šalyse, jeigu tai būtų taikomas Europos piliečiui, nelegaliems imigrantams mes leidžiame taikyti ir tam pritariame.

Aštuoniolika mūsų frakcijos pateiktų pakeitimų, atstatančių šioje priemonėje civilizuoto pasaulio politikos ženklus, yra bandymas suteikti šios nuostatos (kuri, mes manome, žemina ne tik Europos Sąjungą, bet ir valstybes nares) žodžiams orumo. Jeigu šie pakeitimai nebus priimti, bus daug balsų prieš, gerb. Pirmininke, taip pat ir mano balsas.

Aš netikiu, kad yra platus konsensusas, M. Weberi. Nėra konsensuso dėl mūsų šalių taktikos ir sprendimų, kurie turi būti taikomi įgyvendinat svarbiausius šios direktyvos punktus. Šis Parlamentas nėra abstrakčių nuostatų angelas sargas. Šiam Parlamentui sutartys priskiria pareigą saugoti specifinius principus, taip pat specifinius principus, siejamus su teise ir civilizuoto pasaulio politika. Taryba prašo atsižadėti šių principų, kad galėtume greitai žengti į priekį. Manome, kad tai didelė klaida. Čia jūs mūsų prašote ne į priekį greitai žengti, jūs prašote žengti ne tą žingsnį: blogą imigrantams, blogą Europai, blogą mūsų valstybės narėms, o tai jau atsakomybė, kuria nenorime su jumis dalintis.

  Gérard Deprez (ALDE ). – (FR) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, aišku, kad šiandien diskutuojame labai kebliu klausimu – tokiu, kai nuomonės Parlamente nesutampa – ir kartu labai jautriu bei liūdnu klausimu, nes jo sprendimas gali turėti esminių padarinių gyvenimo sąlygoms ir net gyvybėms tų žmonių, kurie siekia įvažiuoti į Europą, net ir legaliai, ieškodami ateities, kurios jų tėvynė jiems negali suteikti.

Nekartosiu, ką sakė kiti kalbėtojai, bet norėčiau atkreipti dėmesį į keturis klausimus. Pirmasis liečia mano kolegą ir draugą Giusto Catania. Neteisinga, Giusto, kalbėti apie Europos Tvirtovę, lyg ji nebūtų nė vieno keleivio įsileidusi į savo teritoriją, lyg ji būtų tokia nejautri milijonų žmonių skurdui. Oficialiais duomenimis, per metus į Europą legaliai atvyksta nuo 1,5 iki 2 mln. imigrantų – suvienodinus standartus, susijungus šeimoms arba pripažinus juos politiniais pabėgėliais. Tai reiškia, jeigu tokie tempai išliks artimiausius 30 metų – o aš nesu prieš – nuo 45 iki 60 mln. žmonių įvažiuos į Europos Sąjungą legaliai.

Antra, ši direktyva, nepaisant jos trūkumų (sutinku, kad ji jų turi), nėra reglamentas. Faktiškai tai – pagrindų direktyva, paliekanti visoms valstybėms narėms erdvės saviems vertinimams, išskyrus tai, kad ji nustato minimalius standartus ir ribas, kurios negali būti viršytos; ir ji leidžia kiekvienai valstybei narei priimti teisinius aktus, atitinkančius tų šalių demokratinės daugumos sprendimus. Direktyvoje taip pat sakoma, kad Komisija turi atsiskaityti Parlamentui kas treji metai ir kad Komisija gali teikti pakeitimus. Skaitykite direktyvą!

Trečia, ir aš dabar kalbu kai kuriems mano draugams socialistams: mums reikia nutraukti viešai skleisti žinomas netiesas. Direktyvoje nenustatomas areštas kaip taisyklė. Direktyvos 14 straipsnyje kalbama apie sulaikymą kaip galimybę ypatingais atvejais, be to, nustatoma ypač griežta jų kontrolė. Sakyti, kad sulaikymas – įprasta priemonė ir kad jis primetamas valstybėms narėms, yra paprasčiausiai netiesa. Jūs neturėtumėte kurstyti visuomenės. Ir taip pakanka realių problemų, kam užsiimti problemomis, kurių paprasčiausiai nėra.

Ketvirtas ir paskutinis mano komentaras, gerb. Pirmininke, yra žinia M. Weberiui ir Europos Liaudies Partijos (Krikščionių Demokratų) frakcijos ir Europos Demokratų frakcijai. Nepaisant visų trūkumų, kuriuos pripažįstu joje esant, balsuosiu už direktyvą. Tačiau prašyčiau PPE–DE frakciją nesinaudoti procedūromis spręsti klausimams, kurie iš esmės politiniai ir gali suskaldyti Parlementą. Kad ir kaip šįryt balsuotų Parlamentas, manau, kad balsavimo rezultatą reikia gerbti.

  Hélène Flautre (Verts/ALE) . – (FR) Gerb. Pirmininke, kai kas man kelia rūpestį. Kodėl pranešėjas M. Weber nusprendė neleisti Europos Parlamentui pasinaudoti savo galiomis, darydamas viską, ką gali, kad pritartume Tarybos bendrai nuomonei pirmuoju skaitymu – ir dar tokiai, kuri iš esmės nepriimtina, ir tokiu metu, kai mums kyla sunkumų įtikinti mūsų piliečius, jog verta suteikti Europos Parlamentui daugiau galių? Privalote, M. Weberi, pasiaiškinti man dėl savo sprendimo.

Aš tikrai viliuosi, kad rytoj pateisinsime Europos piliečių lūkesčius ir parodysime, jog saugome žmogaus teisių gynimą ir Europos Sąjungos vertybes. Kodėl? Nemanau, kad mums priimtina, jog vieniši, niekieno nelydimi nepilnamečiai būtų užrakinami ir išsiunčiami iš šalies, kur jie neturi šeimos, jokių ryšių ir advokato. Tai absoliutus geriausių vaiko interesų gerbimo principo, nepaisant aplinkybių, pažeidimas. Taip pat netikiu, kad mes turime priimti migrantus, iškentėjusius 18 mėnesių areštą traumas sukeliančiomis ir destruktyviomis sąlygomis, nors jie niekaip nenusikalto. Tai pernelyg baisus laisvės atėmimas, taip apibūdintas vienoje Europos Teismo byloje. Ir mes negalime pritarti, kad migrantai būtų išsiunčiami (remiantis pakartotinio įvažiavimo sutarčių užgaidomis) į šalis, kur jie neturi jokių ryšių ir kur, M. Weberi ir G. Deprezai, mes neturime priemonių garantuoti jų fizinio ir psichologinio saugumo. Mes neturime būdų įgyvendinti non–refoulement principą, nors jis ir įrašytas auksinėmis raidėmis jūsų tekste kaip įsakymas.

Dėl to raginu rytoj visus Parlamento narius atmesti tai, kas iš tikrųjų yra represinės, trumparegės valstybių narių politikos išplėtimas. Europai reikia kitokių tarptautinės imigracijos politikos tikslų.

  Roberta Angelilli (UEN) . – (IT). Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, paversti išsiuntimą saugiu ir atbaidyti nuo neteisėto įvažiavimo ir išnaudojimo: tai, trumpai sakant, mano požiūriu, yra Grąžinimo direktyvos tikslas. Todėl norėčiau pasveikinti pranešėją už puikų darbą siekiant kompromiso su Taryba.

Tekstas suderintas ir pagrįstas kai kuriais esminiais priesakais: galų gale turime bendrą imigracijos politiką. Mes apie ją ilgai kalbėjome – per ilgai. Tai reiškia, kad apsiginklavome bendromis nuostatomis, gyvybiškai svarbiomis apginti legalius emigrantus, kurie mums labai reikalingi, su sąlyga, kad nebus taikstomasi su nelegalia imigracija.

Kai kuriuos savitus punktus noriu ypač pabrėžti: pirmiausia akcentuojamas savanoriškas grįžimas, nustatyti greitesni galutiniai grąžinimo terminai, kai yra pabėgimo rizika ir kai esama pavojaus pačiam asmeniui, ir, svarbiausia, galų gale nustatytas fiksuotas laiko, praleidžiamo sulaikymo centruose, grafikas, kad būtų galima atlikti visus reikiamus patikrinimus. Tai nėra menkas laimėjimas. Norėčiau nurodyti, jog iki šiol – kaip daugelis mano draugų Parlemento narių jau sakė – kiekviena valstybė narė laisvai sprendžia, ar įvesti buvimo trukmės apribojimus, ar ne.

Taip pat ypatingas dėmesys turi būti skiriamas žmogaus teisėms, ypač pažeidžiamų asmenų ir nepilnamečių, taikant geriausių vaiko interesų gynimo principą. Tai revoliucinis punktas, kuriuo atsižvelgiama į tai, kas iš tikrųjų vyksta sulaikymo centruose.

Draudimas pakartotinai įvažiuoti taikomas visai ES: aš laikau šias bendras visiems nuostatas teisingomis ir skaidriomis, galinčiomis iš dalies sudaryti strategiją, arba integracijos paktą, kaip jį pavadino einantysis Tarybos Pirmininko pareigas, pagal kurį Sąjungos išorinių sienų apsauga bus sustiprinta, nubrėžta nauja prieglobsčio suteikimo politika, o tai suteiks naują pagreitį diplomatiniam bendradarbiavimui, bet taip pat ir bendradarbiavimo su trečiomis šalimis plėtrai.

Ir galiausia, dėl legalių imigrantų integravimo Europoje kodekso: Europa turi priimti atsakomybės naštą, ji turi būti autoritetinga ir patikima, ji turi tapti nuostatų ir taisyklių, kurių laikomasi, Europa. Mūsų pareiga pritarti šiam tekstui, kuris, žinoma, ir toliau bus tobulinamas. Viską galima tobulinti. Bet kuriuo atveju, valstybės narės tai gali daryti, bet po trejų metų būtų baisu jį užblokuoti dar mėnesiams ar metams, siekiant dar vieno, be galo mažo kompromiso, kuris būtų laikomas žingsniu atgal. Kol gyvename savo auksiniame pasaulyje, kuris iš tikrųjų sudėtas iš begalybės kompromisų, yra tiek daug žmonių, kuriuos žiauriai išnaudoja, kurie miršta žiauriomis ir baisiomis mirtimis, kaip tai atsitiko vakar Italijoje. Turėkime daugiau atsakomybės ir mažiau kalbėkime tuščiai.

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL). - (SV) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, penktadienis – Pasaulinė pabėgėlių diena, kurią dėmesys visame pasaulyje bus sutelktas į pabėgėlių padėtį. Pritarimas M. Weberio pranešimui būtų ciniškas žingsnis klaidinga kryptimi, todėl GUE/NGL frakcija balsuos prieš šį pranešimą. Mes nepritariame „Europos tvirtovės“ kūrimui. M. Weberio pranešimo pasiūlymų įgyvendinimas reikštų ne tik tai, kad ES dar labiau atsitvertų nuo pabėgėlių, bet ir užrakintų įėjimą bei išmestų nuo jo raktą.

ES šalys, užuot varžiusios žmogaus teises, turėtų veikti, kad būtų atkurta Pabėgėlių konvecijoje numatyta pabėgėlių teisė teisėtais būdais patekti į Europą ir užtikrintas bent jau elementarus pagarbos žmogaus teisėms laipsnis. Neturi būti pažeidžiamos nei trečiųjų šalių, nei valstybių narių piliečių asmeninės laisvės arba taikomas laisvės atėmimas už administracinius pažeidimus.

  Gerard Batten (IND/DEM). - Gerb. Pirmininke, šis pasiūlymas žymiai apsunkintų valstybėms narėms nelegalių emigrantų išsiuntimą ir jų grąžinimą į kilmės šalis. Kokiu mastu jis paliestų Jungtinę Karalystę ir ypač mano rinkimų apygardą Londoną? Londonui jau tenka neproporcingai didelė legalių ir nelegalių imigrantų bei prieglobsčio prašančių asmenų našta. Tvirtinama, kad Britanijai netaikomi šios srities Bendrijos teisės aktai, taigi šis teisės aktas mūsų nepalies – bet ar tikrai taip yra?

Jei tik nelegaliems imigrantams leidžiama pasilikti valstybėse narėse, jie gali keliauti į kitas valstybes nares. Jie gali būti neįsileidžiami tik tada, jei yra pripažinti keliančiais realią grėsmę saugumui, visuomenės sveikatai arba viešajai tvarkai. Ir kas gi JK, norėčiau žinoti, turi tai vykdyti? Britanijos imigracijos ir prieglobsčio sistemose įsivyravęs visiškas chaosas. Jei Didžiajai Britanijai iš tikrųjų netaikomi šie teisės aktai, Europos nelegaliems imigrantams galbūt ir užtrenktos paradinės durys, tačiau šiuo pasiūlymu jiems duodamas raktas nuo galinio įėjimo.

Be to, žinoma, tai ir su Lisabonos sutartmi, ir su Pangrindinių žmogaus teisių chartija susijęs klausimas. Ar teisės aktai dėl žmogaus teisių galėtų būti panaudoti siekiant priversti vykdyti šio dalį pasiūlymo nuostatų Didžiojoje Britanijoje? Kas žino? Tai spręs ne Britanijos vyriausybė, Parlamentas ar teismai, bet Europos Teisingumo Teismas.

  Roberto Fiore (NI). – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau pasinaudoti proga ir pareikšti protestą dėl vakarykščių Komisijos pirmininko pavaduotojo J. Barroto neprotingų ir nepaaiškinamų žodžių, susijusių su galimybe laikyti nelegalią imigraciją baudžiamąjį nusikaltimą sunkinančia aplinkybe, kaip siūlo Italijos vyriausybė. Nemanau, kad tai turi kokį nors įstatyminį pagrindą ir kad tai palankiai įvertintų visuomenė.

Dėl M. Weberio pranešimo norėčiau pasakyti, kad manau, jog turėtų būti laikoma, jog nelegali imigracija pati savaime reiškia, kad žmonės gali slapstytis. Visiškai aišku, kad imigrantas, nes jis atvyko nelegaliai, privalo slapstytis. Taip pat norėčiau pasakyti, kad Komisija ir šis Parlamentas turi atsižvelgti į tai, jog, remiantis paskutiniąja analize, svarbu tas šalis, iš kurių atkeliauja imigrantai – pvz., Libiją Italijos atveju – įpareigoti mokėti. Jos turėtų kompensuoti didžiules išlaidas, šiuo metu susidarančias dėl nelegalios imigracijos.

  Urszula Gacek (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, M. Weber tikrai nusiplenė pasveikinimų ir padėkos už sunkų darbą sprendžiant šį sudėtingą, keliantį daug emocijų ir jautrų klausimą.

Grąžinimo direktyva siekiama nustatyti pagrindinius bendrus standartus, taikytinus spendžiant nelegalių imigrantų klausimus. Joje buvo ypač pabrėžiami žmogaus teisių aspektai.

Mes puikiai suprantame, kad dauguma nelegalių imigrantų nukenčia du kartus. Pirmiausia jie apgaunami savo kilmės šalyje, dažnai atiduoda visas santaupas ir net daugiau už kelionę ir darbą Europos Sąjungoje. Tačiau užuot radę gerovės šalį, Europoje pasijunta šiuolaikiniais vergais. Pagauti Sąjungos teritorijoje jie dažnai sulaikomi, ir, kol įsigalios ši direktyva, gali būti sulaikyti ilgai, kol sprendžiama jų byla.

Pagal Direktyvą bus skatinamas savanoriškas grįžimas; sulaikymas bus leidžiamas tik tada, jei yra aiški nelegalaus imigranto pabėgimo grėsmė, arba kitais pagrįstais atvejais. Nustatyti ilgiausi sulaikymo terminai, sustiprinta teisinė apsauga (ypač labiausiai pažeidžiamų grupių) ir numatyta, kad NVO galės patekti į labai kritikuojamus sulaikymo centrus, kuriuos galės geriau tikrinti, taip pat užtikrinamos papildomos paslaugos ir parama patiems sulaikytiesiems.

Turiu pasiūlymą kolegoms, pasisakiusiems prieš šią direktyvą: šią savaitę po balsavimo, užuot stovėję ir aiškinę ištuštėjusiuose rūmuose, kodėl balsavo prieš, gal panorėtų paaiškinti tai tiesiogiai tiems nelegaliems imigrantams, kuriems daugelyje šalių neužtikrinta teisinė apsauga, kurie yra sulaikyti neapibrėžtam laikui be galimybės gauti teisinę pagalbą. Galbūt jie galės papasakoti imigrantams, kad balsavo prieš direktyvą, nes širdies gilumoje jiems nepaprastai rūpi imigrantų interesai.

  Stavros Lambrinidis (PSE). – (EL) Gerb. Pirmininke, esu labai susrūpinęs, kad trejus metus Ministrų Taryba trukdė daryti pažangą derėdamasi dėl nuostatų. Šios nuostatos susijusios su pagrindinių teisių, įskaitant nelegalių imigrantų teises, apsauga, ir turėtų būti laikomos nediskutuotinomis. Taigi kai kuriose Europos vyriausybėse vyksta kažkas labai negero.

Europoje reikalavimas, kad niekas negali būti sulaikytas 18 mėnesių, ypač tada, kai asmenys sulaikomi ne todėl, kad kažką padarė ar kažko nepadarė, bet todėl, kad jų kilmės šalies valdžios institucijos, nesant tų asmenų kaltės, atsisako bendradarbiauti vykdant deportavimo procedūrą, turėtų būti nediskutuotinas. Turėtų būti nediskutuotinas ir reikalavimas, kad jeigu kam nors iš šių nelaimingų žmonių skiriama kraštutinė represinė priemonė – sulaikymas, jiems, be jokių išimčių ar įstatymų spragų, turi būti užtikrinta bent jau teisė į teisinę pagalbą ir į tai, kad sprendimą dėl jų sulaikymo priimtų teisėjas. Turėtų galioti nediskutuotinas reikalavimas, kad nelydimi nepilnamečiai neturėtų būti išsiunčiami į trečiąsias šalis. Galiausiai, jei jie negali būti saugiai grąžinti į jų kilmės šalis, pasilikime šiuos vaikus Europoje ir suteikime jiems apsaugą. Taip pat nediskutuotinas turėtų būti Europos šalių solidarumas. Tos šalys, ypač pietinės, kuriose imigrantų srautai didžiausi, privalo iš kitų šalių gauti svarią finansinę pagalbą, kad galėtų užtikrinti migrantams minėtas žmogaus teises. Migloti pareiškimai apie galimą Komisijos paramą ateityje yra nepakankami.

Tačiau, nepaisant didelių pranešėjo ir šešėlinių pranešėjų Parlamente pastangų, ne kokie nors kiti, o būtent šie savaime suprantami reikalavimai tapo derybų objektu Taryboje. Galutinis rezultatas, aišku, tam tikru mastu buvo teigiamas, bent jau kalbant apie šalis, kurios šiuo metu neteikia jokios apsaugos. Vis dėlto kai kuriais esminiais klausimais tos pačios šalys primetė kitoms „mažiausio bendro vardiklio“ kompromisą. Daugeliu atžvilgių jis yra labai problemiškas ir dviprasmiškas, nes jo įgyvendinimas paliktas vyriausybių, kurios, gerb. G. Deprezai, parodė nejautrumą, nuožiūrai.

Tai – harmonizavimas, nesuderintas su pagrindiniais Europos principais ir vertybėmis arba jų neatitinka.

PIRMININKAVO Rodi KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

  Alexander Alvaro (ALDE). – (DE) Gerb. Pirmininke, aš taip pat noriu padėkoti pranešėjui M. Weberiui, net jei jis norėtų nepastebėti manęs ir ypač mano kolegės Jeannine Hennis-Plasschaert, kuri kartu su kitais pranešėjais per praėjusius trejus metus paspartino šį sudėtingą procesą ir nukreipė jį į ramesnius vandenis.

Norėčiau, kad dabar man būtų leista pasakyti, jog manau, kad įžūlu ir negarbinga susieti Viduržemio jūroje žuvusiųjų tragediją su šia direktyva, nes iš tikrųjų tai neturi nieko bendro. Taip juk negalima. Ši direktyva užtikrina teisinį apibrėžtumą žmonėms srityse, kuriose jo nebuvo. Ji palengvins žmonių, šiuo metu gyvenančių nepriimtinomis sąlygomis, nežinančių, kada jie bus grąžinti į savo kilmės šalis, ir neturinčių galimybės kreiptis į teismines instucijas, dalią. Direktyva nustato minimalius standartus 27 valstybėms narėms, ir trečdaliui valstybių narių, kurios išvis neturi jokių standartų, tai yra geriau, nei dabartinė padėtis. Tai – pirmasis žingsnis, būtinai reikalingos bendros pabėgėlių politikos ir pagarbos žmogaus orumui visoje Europoje link. Manau, kad kiekvienas, norintis žengti kartu su mumis šiuos žingsnius, turėtų suvokti savo atsakomybę ir balsuoti už šį pranešimą.

  Pierre Jonckheer (Verts/ALE). – (FR) Gerb. Pirmininke, pakartodamas ankstesnį kalbėtoją, aš asmeniškai ir toliau laikau tinkama senąją Europos idėją apie harmonizavimą darant patobulinimus: t. y. harmonizavimą remiantis „iš apačios į viršų“ principu. Todėl stebiuosi, kodėl buvo atsisakyta suderinimo su dauguma apsauginių normų, skirtų šiems sunkumus patiriantiems žmonėms. Manau, turėtų būti atkreiptas dėmesys į tai, kad Tarybos pareiškimai nėra teisiškai privalomi ir kad jei mes suprantame suderinimo „iš viršaus į apačią“ riziką, tai turėtume numatyti teisinį mechanizmą pačios direktyvos tekste. Be to, manau, kad siekiant padėti šalims, kurių sunki padėtis, ypač finansinė, teikti imigrantams teisinę pagalbą reikalingas Europos solidarumo fondas, ir jis turėtų būti įsteigtas.

Antrasis komentaras, kurį norėčiau pateikti, dėl procedūros. Gerb. J. Barrotai, šiuo atveju mes susiduriame su iškreipta bendro sprendimo procedūra. Esu vienas iš 780 EP narių. Šiandien ar turiu vienintelę galimybę kalbėti ir pasiūlyti pakeitimus, ir jei mes nenorime, kad sulaikymas taptų taisykle, tai jūs, gerb. G. Deprezai, turėtumėte perskaityti 82 ir 95 pakeitimų pasiūlymus, kuriuose apibrėžiama, pvz., kas yra laikoma tikimybe, kad asmuo pasislėps. Taip pat perskaitykite ir balsuokite už 79 ir 98 pakeitimų pasiūlymus, kuriuose apibūdinamos sąlygos, kuriomis nelydimi nepilnamečiai gali būti išsiųsti iš Europos Sąjungos teritorijos. Pateiktais pakeitimais siekiama patobulinti tekstą, ir manau, kad negalima Parlamentui primesti tariamo Parlamento pritarimo procedūros, kuri iš esmės ir yra tai, kas vyksta šiuo metu.

  Mario Borghezio (UEN). – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, Europos imigracijos politika turi esminį trūkumą: vienintelis jos atspirties taškas – žmogaus teisių gynimo koncepcija, nors būtina galvoti ir apie tautų teisių ir laisvių apsaugą, jų saugumą bei teisę į tai, kad jų gyvenamos šalys nebūtų užplūstos.

Su savo geradarių pakeitimais kairieji mėgina nustatyti nelegalių migrantų grąžinimo nevykdymo politiką. Tai – gryna Europos ombudsmeno institucijos skleidžiama demagogija. Ar mes norime, kad ir nelegalūs migrantai turėtų ombudsmeną? Rimta politika turėtų kovoti su globalizacijos, kuria siekiama atplėšti žmones nuo jų teritorijų, nes jie laikomi arba prekėmis, arba vergais, arba naujais vartotojais, interesais. Mes esame prieš tai.

Jei Viduržemio jūra yra kapinės, moralinė atsakomybė tenka tiems, kurie atvėrė vartus nelegaliems laivams. Pvz., mes, iš Lampeduzos, visada smerkėme šią neleistiną prekybą žmonėmis. Tai – gėda. Jei šie kariųjų pasiūlyti pakeitimai būtų priimti, Europos politika dėl imigrantų grąžinimo pasibaigtų dar neprasidėjusi.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL). – (EL) Gerb. Pirmininke, pasiūlymas dėl direktyvos yra nepriimtinas; juo ciniškai maskuojamas tikrasis ES bei jos politikos nehumaniškumas.

Jūs ketinate priimti teisės aktą dėl vargšų imigrantų, įskaitant nepilnamečius, sulaikymo 18 mėnesių koncentracijos stovyklose, kuriose gyvenimo sąlygos daro gėdą civilizuotam pasauliui. Jūs taip pat numatote draudimą sugrįžti į ES teritoriją, kurio trukmė yra penkeri metai, net jei tas sugrįžimas būtų teisėtas. Savanoriškas grįžimas yra juokingas, nes yra ne kas kita, o prievarta. Jūs informuojate juos, kad arba jie išvyksta savanoriškai, arba keliauja į kalėjimą ir praėjus 18 mėnesių yra deportuojami.

Jūs su tais, kurie yra jūsų pačių politikos aukos, elgiatės kaip su kriminaliniais nusikaltėliais. Jūs bombarduojate Afganistaną ir skundžiatės pabėgėliais. Jūs grobstote trečiojo pasaulio šalis ir skundžiatės ekonominiais migrantais, kurie storina kapitalistų pinigines.

Šiomis naujomis priemonėmis jūs padidinsite prekiautojų žmonėmis ir prekybos žmonėmis gaujų pelnus, nes kuo griežtesnės yra priemonės, tuo aukštesnės kainos. Jūs dar labiau pabloginsite imigrantų ir kitų darbuotojų, kurie dėl šių prievartos priemonių, grindžiamų deportacijos grėsme, bus privesrti dirbti neužtikrinant jokių teisių, padėtį.

Galite būti tikri, kad darbuotojai, trečiųjų šalių ir Europos piliečiai nepritars šioms priemonėms.

  Carlos Coelho (PPE-DE). – (PT) Gerb. Pirmininke, gerb. Pirmininko pavaduotojau J. Barrotai, gerbiamieji Parlamento nariai, ar mums reikia bendro ES požiūrio šiose srityse, ar ne? Paprastai visi atsakome, kad taip. Kaip žiūrėsime į šį klausimą? Didžioji dauguma šiame Parlamente pageidautų, kad būtų reguliuojama legali imigracija ir kovojama su nelegalia.

Grąžinimo politika, kaip jau nurodė Komisijos narys J. Barrot, esminė šios strategijos dalis. Mums pateikta Direktyva, nustatanti minimalius standartus. Ar norime daugiau? Ar norime geresnių standartų? Esu tikras, kad visi norėtume geresnių standartų, tačiau susidūrėme su Tarybos užsispyrimu, todėl politinis klausimas toks: ar geriau šie minimalūs standartai, ar išvis jokių?

Mano atsakymas būtų: manau, kad šie minimalūs standartai yra geriau, ir norėčiau pasveikinti kolegą M. Weberį su šiuo darbu ir derybomis, kurioms jis vadovavo.

Leiskite pateikit du konkrečius pavyzdžius: draudimas sugrįžti penkerius metai. Esu tikras, kad kiti pasirinktų kitokius terminus, tačiau šiuo metu esama valstybių narių, pvz., Austrija, Danija arba Prancūzija, kuriose šis laikotarpis išvis neribojamas.

Sulaikymo atvejis… Devyniose valstybėse narėse maksimalus sulaikymo terminas nėra nustatytas. Tik šešiose valstybėse narėse sulaikymo terminai trumpesni, nei numatyta šioje direktyvoje. Viena iš šių valstybių narių yra Portugalija, mano šalis, kurioje nustatytas dviejų mėnesių terminas ir kuri jau pareiškė, kad jo ir toliau laikysis. Kitaip tariant, Portugalija neketina naudotis Direktyva, kad susilpnintų savo standartus.

Galiausiai, Gerb. Pirmininke, norėčiau pabrėžti tai, ką Komisijos narys J. Barrot jau pasakė dėl vaikų. Jų atžvilgiu mes turime būti ypač atidūs ir užtikrinti, kad Direktyvos taikymas būtų humaniškas.

  Javier Moreno Sánchez (PSE). – (ES) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, ši direktyva yra žingsnis bendros imigracijos politikos link. Tai – būtinas žingsnis, po kurio tuoj pat turi būti daromi kiti žingsniai, kaip bendro Europos požiūrio dalis.

Turime parengti teisines ir finansines priemones, kurios leistų mums ryžtingai atverti duris legaliems imigrantams ir padėtų integruotis jiems į mūsų visuomenę. Taip pat mes turime sustabdyti nelegalią imigraciją bei nelegalų darbą ir padėti suardyti mafijozinius prekybos žmonėmis tinklus.

Visa tai bus galima pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant su kilmės ir tranzitinėmis šalimis. Todėl mes primygtinai raginame Komisiją pasinaudoti savo iniciatyvos teise, taip pat prašome Tarybą kuo greičiau priimti visas direktyvas, kurios vis dar svarstomos, nes nesant bendro priemonių rinkinio piliečiai nesupras šios direktyvos. Ja siekiama suderinti skirtingus 27 valstybių teisės aktus, kad būtų užtikrintos veiksmingos grąžinimo procedūros, taip pat imigrantų orumas ir pagarba pagrindinėms jų teisėms.

Savo pakeitimais Socialistų frakcija nori suderinti Direktyvą su pažangiausiais ir labiausiai teises ginančiais teisės aktais. Mes, Ispanijos socialistai, ypač akcentuojame nepilnamečių apsaugą ir globą, ir prašome, kad jie turėtų galimybę mokytis ir būtų priimami specialiuose priėmimo centruose. Taip pat norime skatinti savanorišką grįžimą ir patobulinti šios procedūros teisines garantijas.

Gerbiamieji Parlamento nariai, baigdamas norėčiau pasveikinti su tuo, kad buvo atmestas pranešėjo M. Weberio pasiūlymas sutrumpinti procedūrą, nes jis būtų susilpninęs bendro sprendimo priėmimo procedūros reikšmę ir šio Parlamento patikimumą.

Šiais laikais mums reikia stipraus Parlamento, prisiimančio atsakomybę.

  Sarah Ludford (ALDE). - Gerb. Pirmininke, nedvejodama balsuoju už šią direktyvą, ne todėl, kad ji būtų tobula, bet todėl, kad ja sugriežtinami standartai kai kuriose valstybėse narėse. Ir iš tikrųjų, šios direktyvos vertė klaidingai siejama su tuo, kad JK gali (išimties tvarka) jos netaikyti. Ji nenori būti varžoma griežtesnių Direktyvos standartų, ypač susijusių su sulaikymo terminais ir sąlygomis, pvz., nustatančiomis, kad sulaikyti imigrantai būtų nuolat fiziškai atskirti nuo nuteistų nuskaltėlių, kurių šiuo metu JK ne visada laikomasi, ir reikalavimo, kad prievartos priemonės būtų proporcingos ir taikomos atsižvelgiant į pagrindines asmens teises bei orumą, visų vertingų šio teksto nuostatų.

Buvo paskleista nemažai dezinformacijos, ir man gaila, kad kažkas pateikė klaidingą informaciją Bolivijos prezidentui, kuris vakar pasisakė Britanijos laikraštyje „The Guardian“. Aštuoniolika mėnesių nėra standartinis sulaikymo terminas. Direktyvoje sakoma, kad sulaikymo laikotarpis neturėtų viršyti šešių mėnesių, išskyrus atvejus, kai, nepaisant visų deramų valstybių narių pastangų, dėl nepakankamo susijusio asmens bendradarbiavimo arba dėl nepakankamo trečiosios šalies bendradarbiavimo pateikiant dokumentus išsiuntimo procedūra gali trukti ilgiau.

Manau, kad nuostatos, kuriomis reikalaujama atsižvelgti vaiko interesus, šeimos santykius, sveikatos būklę, asmens negrąžinimo principą (non–refoulement) principą, ir specialios sąlygos dėl nelydimų nepilnamečių yra ypač vertingos ir padės migrantams, kurims gresia išsiuntimas. Pačios svarbiausios yra nuostatos dėl sulaikymo pagrindų ir teisės kreiptis į teismą siekiant apskųsti ar peržiūrėti sprendimą. Nepaisant to, kad ketinu palaikyti šią turinčią trūkumų, bet būtiną siekiant sugriežtinti standartus Direktyvą, turiu pabrėžti, kad tai tik viena reikalo pusė. Mes taip pat privalome parengti teisingą pabėgėlių priėmimo sistemą ir tinkamą legalios imigracijos politiką.

  Willy Meyer Pleite (GUE/NGL). – (ES) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, gėda, visiška gėda remiantis administracinio sulaikymo koncepcija siekti išsiųsti daugiau nei 8 mln. žmonių.

Jei šis sprendimas bus priimtas, o taip, deja, gali įvykti, tai reikš apsaugą teikiančios Europos pabaigą. Nemažai mūsų, europiečių, yra patyrę administracinį sulaikymą diktatūrų laikais, ir tokią koncepciją ketinama taikyti siekiant deportuoti 8 mln. žmonių.

Taigi paramos neteikianti Europa ketina susivienyti. Valstybės narės, siekiančios atgaivinti šią koncepciją, yra tos pačios, kurios šiais finansiniais metais pirmąkart sumažino pagalbą tarptautiniam bendradarbiavimui.

Tokiu būdu nebus įmanoma pasiekti Tūkstantmečio tikslų, ir tai bus mūsų, senosios Europos, senosios Europos su jos solidarumo vertybėmis, indėlis skatinant badą ir maisto krizę. 8 mln. žmonių deportacija nesuteikiant jokių garantijų – tikra gėda!

Tikiu, kad Europos piliečiai, nepritariantys tokio pobūdžio teisės aktams, turi vienytis, ir raginu tai padaryti.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE). - (RO) Brangūs kolegos, Europos Komisija nustatė, kad 2006 m. Europos Sąjungoje gyveno apytikriai 8 mln. nelegalių imigrantų. Sąjunga negali ilgiau nepaisyti šios problemos. Turime rasti sprendimus; negalime žaisti šių žmonių likimais, bet visiškai aišku, kad tokia padėtis nesišsispręs savaime.

Komisijos neseniai pasiūlytos nelegalios imigracijos kontrolės priemonės negali duoti teigiamų rezultatų, jei nebus kartu sprendžiama nelegalių imigrantų problema. Mes gyvename Europoje, kurios vidaus sienos buvo panaikintos; dėl to mums reikia šios direktyvos, kad galėtume žengti pirmą žingsnį bendros nelegalių imigrantų grąžinimo į kilmės šalis politikos link.

Yra NVO, kurios mano, kad Europos Sąjunga pasirinko labiau represines imigracijos srities politikos kryptis, nei kada nors anksčiau, ir laiko Grąžinimo direktyvą „gėdos direktyva“. Aš suprantu šių NVO, ginančių asmenų, neturinčių dokumentų, interesus, susirūpinimą, tačiau primygtinai raginu šias organizacijas pažvelgti į situaciją realistiškai. Kokie sprendimai turėtų būti priimti dėl imigrantų, atvykstančių per Maltą, Kanarų salas, Graikiją, Iraliją ar, paskutiniu metu, išorės rytines sienas, siekiančius įsikurti Europos Sąjungoje? Tikėtina, kad šie imigrantai taps juodosios darbo rinkos, prekybos žmonėmis aukomis arba netgi bus įtraukti radikalių teroristų veiklą. Tokia grėsmė yra reali ir būtent dėl to svarbu sureguliuoti jų padėtį arba grąžinant juos į tėvynę, arba suteikiant jiems prieglobstį ar leidimą gyventi Sąjungoje.

Derybose su Taryba buvo rasti sprendimai, kurie gali būti besąlygiškai priimti, ypač sprendimai jautriose srityse, pvz., susijusiose su pažeidžiamų asmenų ir nelydimų nepilnamečių apsauga, taip pat grąžinimo į kilmės šalis arba šalis, su kuriomis Europos Sąjunga yra sudariusi dvišalius šios srities susitarimus, sąlygomis. Manau, kad pranešėjų ir Tarybos pastangos turėtų būti įvertintos ir priimtas Direktyvos tekstas, pateiktas pirmajam svarstymui.

  Wolfgang Kreissl-Dörfler (PSE). – (DE) Gerb. Pirmininke, padėsiu savo užrašus į šoną. Aš užsirašiau daug dalykų, apie kuriuos norėjau kalbėti, bet turiu atkreipti dėmsesį į tai, kad mes tikrai nesame pasiekę visko, ką galėjome. Aš irgi tikėjausi detalesnio arba geresnio regulamentavimo. Esu pasidalijęs į dvi puses: viena mano pusė nori paties geriausio reglamentavimo, o kita čia, Europos lygiu, privalo priimti sprendimą, taip pat ir dėl minimalių standartų, kurie turi būti taikomi šalyse, kurios jokių standartų nenustačiusios. Kiekvienas iš mūsų turėtų pažiūrėti, kaip susiklostę reikalai jų šalyse, kas ten vyksta, kokie standartai taikomi. Ar tikrai viskas taip jau puiku?

Mes, kaip Europos Parlamentas, galime nustatyti tik minimalius standartus. Tai, kad Taryboje buvo pasiektas sutarimas, yra beveik stebuklas, nes keturios ar penkios valstybės, taip pat ir mano šalies vidaus reikalų ministras, tiesą sakant, nepageidavo išvis jokio reguliavimo, pareikšdami, kad to, kaip tvarkomasi jų šalyse dabar, jiems visai pakanka. Dabar mestas iššūkis šalių parlamentams ir vyriausybėms veikti žymiai geriau. Juk niekas jiems netrukdo ieškoti geresnių sprendimų – kur tai parašyta? Būdamas studentu išmokau, kad žvilgsnis į teisyną padeda rasti įstatymą. G. Deprez teisus: perskaitykime kartu visus straipsnius, tada paaiškės, ką mes galime padaryti. Nėra ko tikėtis rasti išminties akmenį. Jo dar niekas nerado, kaip tik atvirkščiai. Tačiau noriu, kad šis kompromisas tekstas taptų pagrindu, kuriuo remdamasi Europos Sąjunga ateityje galėtų veikti geriau. Mano kolegos Bundestage, Vokietijos parlamento žemuosiuose rūmuose, bei kiekvienoje Vokietijos federalinėje žemėje, turės irgi atlikti savo vaidmenį, nes Vokietijoje galioja 18 mėnesių sulaikymo laukiant sprendimo dėl išsiuntimo terminas. Mūsų draudimo sugrįžti trukmė yra žymiai ilgesnė, taip pat kai kuriose federalinėse žemėse buvo priimti sprendimai, kurie yra nepriimtini. Teigiantiems, kad Direktyva – gėda, galiu tik pasakyti, kad taip nepasistūmėsime pirmyn. Visąlaik tik nepritarti tikrai nepadeda nei žmonėms, kurie turi dirbti šioje srityje, nei tiems, kurie įstrigę šalyse, neturinčiose jokių gairių.

  Marco Cappato (ALDE). – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, pranešėjas M. Weber norėjo žinoti, kodėl šis Parlamentas nepastebi tam tikrų teigiamų priemonių, įvedamų šiuo pasiūlymu dėl direktyvos.

Tačiau pranešėjas mums kalba taip, lyg šiam Parlamentui būtų iškilusi galutinio balsavimo, galutinio svarstymo, pareigos prisiimti galutinę atsakomybę dėl šios direktyvos priėmimo ar jos atmetimo būtinybė. Iš tikrųjų taip nėra. Šiuo metu vyksta pirmasis svarstymas. Todėl sunku suprasti, kodėl, kai pateikiami pasiūlymai dėl patobulinimų, kuriems šiame Parlamente iš esmės pritaria tiek kairieji, tiek dešinieji, dėl tolesnių garantijų, kurios galėtų būti suteiktos nepilnamečiams, trečiosioms tranzito šalims, ir dėl draudimų sugrįžti, mes nepasinaudojame šia galimybe.

Jūs sakote mums, kad taip yra todėl, nes toks yra Tarybos ir vyriausybių sprendimas. Tai, kaip pasakė P. Jonckheer, yra mūsų, kaip bendro įstatymų leidėjo, įgaliojimų atsisakymas; tai reiškia – ir aš tai sakau išreikšdamas deramą pagarbą dėl darbo, kuris buvo atliktas per trejus derybų metus – kad mes šiuo metu nepasinaudojame savo teise pagerinti Direktyvą.

Europos šalių vyriausybėms šio Parlamento reikia kaip tik tam, kad Europa taptų ne baimės ir veiksmingesnių priemonių apsisaugoti nuo imigracijos vieta, bet imigrantų integracijos vieta.

  Patrick Gaubert (PPE-DE). – (FR) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, nemažai organizacijų ir politinių partijų kursto absurdišką ideologinę kampaniją prieš šį Direktyvos tekstą, kurį jie panaudoja ir klaidingai aiškina politiniais tikslais.

Šia direktyva žmonėms, atsidūrusiems pažeidžiamoje padėtyje, suteikiame apsaugos priemones, kad būtų užtikrinta, jog grąžinimas bus vykdomas nepažeidžiant jų teisių ir orumo. Ji nesusijusi su prieglobsčio teise, gerb. G. Catania. Man susidarė įspūdis, kad jūs dar šito nesupratote.

Mes neleisime mūsų piliečiams galvoti, jog jų atstovai atsakingi už teisės aktą, neteisingai vadinamą „gėdinga direktyva“. Mums nereikia gėdytis teisės akto, įvedančio naujas apsaugos priemones. Tikrai gėdytis turi tie, kurie nesugeba to įvertinti ir nemato, ar nenori matyti, pažangos, kuriai ji sudaro sąlygas.

Ar norime įdiegti savanoriško grįžimo principą? Ar norime leisti valstybėms narėms išlaikyti neribotą (sulaikymo) terminą? Ar norime pagrįstų sprendimų? Ar norime, kad teismų institucijos kontroliuotų sulaikymo sąlygas? Ar norime nemokamos teisinės pagalbos ir NVO paramos? Ar norime įteisinti šeimos vienybės, vaiko interesų ir medicininės pagalbos principus? Visos nuostatos gali būti geresnės, bet ši direktyva yra žingsnis pirmyn lyginant su dabartine padėtimi, kai kiekviena valstybė narė veikia taip, kaip nori, kartais ir nepriimtinu būdu – ar ne taip, gerb. M. Roure ir J. Hennis–Plasschaert?

Gerbiamieji Parlamento nariai, kviečiu jus balsuoti už šį kompromisą, kad nebūtų pasiduota tam tikrų žmonių politinėms manipuliacijoms šiuo tekstu ir kad nepamirštume konkretūs ja įvedami patobulinimai.

  Inger Segelström (PSE). - (SV) Gerb. Pirmininke, iš pradžių norėčiau padėkoti Manfredui Weberiui ir visiems tiems, kurių dėka buvo galima pradėti šią diskusiją dėl pirmojo žingsnio bendrų nelegalių imigrantų grąžinimo taisyklių ir procedūrų link. Manau, kad, lyginant su ankstesnėmis diskusijomis komitete ir plenariniame posėdyje, reikalai, susiję su tam tikrais esminiais klausimais, pasistūmėjo į blogąją pusę ir mažiau humaniškos ES link.

Pirma, laikyti žmones uždarytus 18 mėnesių yra nepriimtina. Žmonės taip gali išeiti iš proto, ir šie žmonės nėra sunkūs nusikaltėliai, bet asmenys, ieškantys sau ir savo šeimoms geresnio gyvenimo be skurdo. Antra, jei Taryba ir pranešėjai netikės savanorišku sugrįžimu, vaikai bus išplėšiami iš mokyklų ir ikimokyklinių vaikų įstaigų, nepranešus bus ištuštinami būstai, ir mes padarysime daugiau žalos, nei galbūt atsirastų dėl visos įtampos laukiant sprendimo, ypač vaikams. Trečia, po to, kai sausio mėn buvo priimta strategija dėl vaiko teisių, Parlamentas dabar negali žengti atgal ir vaikus užrakinti arba elgtis su jais taip, kaip pasiūlyta. Tai gali padaryti vaikams žalą visam gyvenimui, ir aš nenoriu prie šito prisidėti. Ketvirta, draudimas penkerius metus sugrįžti yra per ilgas laikotarpis žmonėms, jei jie turi priežasčių tai padaryti. Net ir geriausią tvarką įsivedusiose šalyse žmonės negali būti skirstomi į grupes; visi atvejai turi būti sprendžiami individualiai ir jie turi būti vertinami bei nagrinėjami atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, pvz., dėl moterų ir vaikų prekybos žmonėmis bylose.

Nemažai organizacijų, stebinčių žmogaus teisių padėtį, pateikė savo nuomones, ir jos yra susirūpinusios bei mano, kad kompromisas netinkamas ir nepakankamai jautrus žmogiškuoju požiūriu. Socialistų grupės pasiūlytiems pakeitimams turi būti pritarta. Ačiū, gerb. Pirmininke.

  Panayiotis Demetriou (PPE-DE). – (EL) Gerb. Pirmininke, turime užduoti klausimą: ar šiandien ES egzistuoja nelegalios imigracijos problema, ar ne? Atsakymas turi būti, kad tokia problema yra, ir ji rimta. Mes taip pat turime užduoti klausimą, ar ši problema turėtų būti sprendžiama Europos lygiu, ar ir toliau likti kiekvienos atskiros valstybės narės reikalu. Atsakymas antrąjį klausimą turėtų būti: ne, šią problemą turi spręsti ES. Mes išdėstėme savo nuomonę šiuo klausimu. Ar siekiant išspręsti šią problemą iki šiol buvo taikoma visapusė bendra ES politika? Deja, atsakymas vėl neigiamas. Kalbame apie problemą fragmentiškai, ir šiandien vykstanti diskusija slysta tik šios didžiulės su nelegalia imigracija susijusios problemos paviršiumi. Vis dėlto mes galime kartu žengti dar vieną žingsnį.

Kitas klausimas, kuris turi būti užduotas šiandien svarstant kompromisą: ar tai geras kompromisas tarp Tarybos ir Parlamento? Atsakymas – ne. Ar tokio kompromiso norėjome? Tikrai ne! Ar mes per laiką, turėtą kompromisui apsvarstyti, galėjome pasiekti iš tikrųjų gerą rezultatą? Atsakymas vėl yra neigiamas. Parlamentas su Taryba svarstė klausimą dvejus su puse metų.

Sveikinu M. Weberį su darbu, kurį jis atliko, ir rezultatais, kuriuos jis pasiekė, bet tai nėra rezultatai, kuriais būčiau visiškai patenkintas. Vis dėlto klausimas yra, ar padėtis gerėja. Atsakymas – taip. Dėl to kyla kitas klausimas: ar mes galime pasiekti kokio nors pagerėjimo, nes laikas bėga, o ne palikti padėtį tokią, kokia yra? Mano atsakymas – taip; mes kalbamės, ir tai gali būti tik naudingas dalykas. „Žemė priklauso visiems žmonėms“ − mane išjudinęs požiūris. Mane skatina supratimas, kad negalime veikti neišmintingai šių žmonių atžvilgiu. Vis dėlto turime atsižvelgti į realybę. Egzistuoja organizuotos visuomenės, ir kad ir kas beatsitiktų, mes privalome ginti žmogaus teises, nes tuo pačiu ginami ir organizuotų visuomenių bei organizuotų valstybių interesai ir teisės.

  Genowefa Grabowska (PSE). – (PL) Gerb. Pirmininke, Europoje nelegaliai gyvena milijonai žmonių, ir jie toleruojami, nes yra pigios darbo jėgos šaltinis, neįgyja teisės į pensiją arba sveikatos priežiūrą ir negali patys apginti savo teisių teismuose. Neabejoju, kad kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, turi teisę į orumą ir humanišką elgesį. Todėl džiaugiuosi galėdama pasveikinti Komisijos pasiūlymą, kuriuo ketinama suderinti principus šiuo klausimu.

Neabejoju, kad mes visi šiame Parlamente norime, kad Bendrijoje būtų nustatyti skaidrūs ir aiškūs nelegalių imigrantų grąžinimo, išsiuntimo ir draudimo sugrįžti principai ir procedūros. Mes jų laukėme gana ilgai. Parlamentas ištisus dvejus metus rengė šiuos sprendimus. Nepamirškime, kad mes dar dvejus metus turėsime laukti šios direktyvos įsigaliojimo, nes toks jos įgyvendinimo laikotarpis valstybėse narėse. Net jei Direktyva kelia man abejonių – mes abejojame, pvz., dėl imigrantų sulaikymo termino, vaikų laikymo be globėjų ir draudimo sugrįžti į Europos Sąjungą – noriu paklausti, ar nelegalūs imigrantai turėtų ir toliau laukti suderintos imigracijos politikos, įskaitant minimalius standartus. Ar jie turi tapti diskusijos, rodančios, kad Europa nepajėgia pasiekti susitarimo šiuo klausimu, liudininkais? Manau, kad ne.

  Stefano Zappalà (PPE-DE). – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, kaip ir daugelis mano kolegų Parlamento narių, šįryt dalyvavusių ir dalyvaujančių diskusijoje šiame Parlamente, aš susidūriau su šiuo reiškiniu tiesiogiai Parlamento veiklos laikotarpio pradžioje lankydamasis įvairiose Europos šalyse ir nemažai pirminio priėmimo centrų.

Supratau, kad tai sudėtingas, įvairių aspektų turintis reiškinys. Kiekvienas iš mūsų, dėl mūsų kultūros, charakterio ir politinės pozicijos, yra linkęs vertinti šį reiškinį savo požiūriu. Vis dėlto mes bendrai privalome atsižvelgti – ir aš manau, kad tai yra esminis dalykas – į tai, kad mes šiuo metu kalbame ne apie kelis imigrantus, kaip tai buvo prieš 100 metų. Mes nekalbame apie nežymų reiškinį ar pavienius atvejus, bet apie tautų kraustymąsi. Mes kalbame apie milijonus žmonių, kurie persikelia skatinami įvairių motyvų – labai nedaugelis siekdami prieglobsčio, labai nedaugelis dėl politinio pobūdžio priežasčių, o didžioji dalis – ieškodami geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų.

Aš negaliu, nors, deja, liko mažai laiko, nepadėkoti M. Weberiui. Negaliu nepadėkoti G. Deprezui, dabartiniam Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininkui, ankstesniam pirmininkui J.–M. Cavadai ir visiems nariams, su kuriais daug laiko kartu dirbome šiuo klausimu. Esu įsitikinęs, kad įstatymas, kuris gali būti patobulintas, yra geriau, nei jokio įstatymo. Esu įsitikinęs, kad Europa teisi rūpindamasi visais, bet visų pirma, spręsdama šią sudėtingą ir rimtą problemą, su kuria susidūrėme, ji teisi rūpindamasi visų pirma savo piliečiais.

  Frieda Brepoels (PPE-DE). – (NL) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau iš pradžių labai padėkoti pranešėjui už nepaprastai sunkų darbą ir atkaklumą rengiant šį labai svarbų dokumentą. Diskusijų pabaigoje, žinoma, labai sunku pridėti kokius nors naujus aspektus, tačiau labai pritariu tiems Parlamento nariams, kurie pasakė, kad ši direktyva yra tik pirmasis, tačiau būtinas žingsnis bendros migracijos politikos link. Mums visiems iškilusios tos pačios problemos ir iššūkiai, ir aišku, kad mūsų piliečiai sutiks su legalia imigracija ir jai pritars tik tada, kai politikai labai aiškiai pareikš, jog nelegali imigracija yra nepriimtina jokiomis aplinkybėmis. Mes išsiaiškinome, kad trečdalis valstybių narių vis dar neturi šios srities taisyklių, taigi faktiškai bet koks mūsų priimtas teisės aktas, turint omeny pačių nelegalių imigrantų apsaugą, šiose šalyse reikštų pažangą.

Norėčiau tik pasakyti šios direktyvos priešininkams, kad pasikeitimų šalyse, kuriose jau suteikiama pakankama apsauga, tikrai nebus arba jie bus labai nežymūs ir kad, be to, Taryba aiškiai garantavo, kad Direktyva bus taikoma nekenkiant apsaugai, kuri yra didesnė, nei numatyta Direktyvoje, kaip yra kai kuriose šalyse. Galų gale taip pat turi būti aiškiai pasakyta, kad valstybės narės gali numatyti tolesnes priemones, nei nurodytos Direktyvoje.

Kalbant apie įgyvendinimą ir paskesnes priemones, manau, kad labai svarbu, jog ne vien Komisija, bet ir šalių parlamentai prisiimtų už tai didesnę atsakomybę, nes savaime suprantama, kad išsiuntimas turi būti įgyvendinamas veiksmingai.

Galiausiai, gerb. Pirmininke, tikiuosi, kad dauguma šio Parlamento narių neapsiribos vien politine dogma bei manevravimu ir bus pasirengę prisidėti ieškant realaus, ryžtingo, aiškaus, humaniško sprendimo, kuris atitiktų ne tik ES, bet visų pirma pačių nelegalių imigrantų interesus.

  Manolis Mavrommatis (PPE-DE). – (EL) Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti kolegai M. Weberiui už puikų darbą bei jo rezultatus ir M.-A. Carlotti už konstruktyvų bendradarbiavimą Vystymosi komitete.

Viduržemio jūros baseino valstybės susidūrė su didesnio masto nelegalios imigracijos problema, nei kitos šalys, per kurių sienas imigrantai neplūsta. Pvz., į mano šalį, Graikiją, pernai atvyko 112 000 nelegalių imigrantų, ir buvo paskelbti 58 000 sprendimai dėl grąžinimo. Tai – rekordiniai skaičiai ES, todėl, siekdama spręsti šią problemą, Sąjunga turi priimti bendrą strategiją. Turi būti imamasi tolesnių priemonių, kad imigrantai būtų integruoti, ir parengtos tinkamos nelegalių imigrantų grąžinimo sąlygos.

ES privalo parengti grąžinimo politiką, pagrįstą solidarumo ir atsakomybės su besivystančiomis šalimis pasidalijimo principais. Palaikau ir pritariu Direktyvoje numatytam sprendimo grąžinti vykdymo atidėjimui: jis grindžiamas šeimos santykiais, vaiko interesais ir imigrantų sveikatos būkle. Vaikų interesus turi saugoti atitinkamas socialinės tarnybos skyrius arba advokatas.

Galiausia buvo priimtas Vystymosi komiteto prašymas netaikyti sulaikymo nepilnamečiams, ir esu tikras, kad kad visi mano kolegos Parlamento nariai jam pritars.

  Ioannis Varvitsiotis (PPE-DE). – (EL) Gerb. Pirmininke, kaip jau sakė M. Mavrommatis, pernai į Graikiją atvyko 112 000 nelegalių imigrantų. Vis dėlto didžioji jų dalis nepageidavo ten pasilikti; jie norėjo vykti į kitas Europos šalis. Tai reiškia, kad imigracijos problema – visos Europos problema; ji liečia mus visus, ir ją spręsti turime kartu.

Todėl Graikija pasisako už bendrą imigracijos politiką. Žinoma, M. Weberio rekomendacija visiškai neišsprendžia problemos, tačiau yra teigiamas žingsnis, taigi iš visos širdies jį sveikinu. Jei tęsime politiką, numatytą Direktyvoje, manau, kad anksčiau ar vėliau atsidursime geresnėje padėtyje, nei esame dabar.

Niekas nepritaria nežmoniškam elgesiui su imigrantais ar žmogaus teisių pažeidimams. Vienintelis dalykas, dėl kurio Graikija abejojo, tai valstybių narių įpareigojimas teikti nemokamą teisinę pagalbą. Žinote, kodėl? Dėl dviejų priežasčių: pirma, su ja susijusios išlaidos yra milžiniškos ir Graikijai pernelyg didelės; antra, tokia teisinė pagalba iš dalies pažeidžia teisingumo principą. Jei nemokama teisinė pagalba teikiama nelegaliems imigrantams, tai kodėl ji neteikiama neturtingiems legaliems į mūsų šalį atvykstantiems imigrantams arba mūsų pačių nepasiturintiems piliečiams?

Manau, kad šis klausimas papildžius atitinkamą straipsnį buvo išspręstas ir Graikijos abejonės išsklaidytos. Taigi mes tvirtai palaikome pasiūlymą ir rekomendaciją.

  Pierre Pribetich (PSE). – (FR) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, derybose siekiant susitarimo per pirmąjį svarstymą mums kainavo nemažai pažangių pasiekimų, pasiektų Parlamento darbu.

Esant tokiai padėčiai, šis kompromisinis teksto pasiūlymas nepriimtinas. Nepriimtina elgtis su nepilnamečiais kaip su suaugusiaisiais, atimti iš jų galimybę pasinaudoti teise į mokslą, leisti juos išsiųsti atgal į šalį toli nuo jų giminių. Nepriimtina numatyti bendras taisykles ir procedūras, atitinkančias žemiausius standartus Europoje ir susilpninančias šią direktyvą; nepriimtina palikti tiek daug spragų žmogaus teisių pažeidimams, netinkamų sulaikymo terminų taikymui, taip pat palikti tiek daug žmonių be teisinės apsaugos.

Kaip gali apsišvietusi Europa pritarti tokiam pasibaisėtinam dalykui? Kaip gali Viktoro Hugo Europos Jungtinių Valstijų kūrėjų svajonė po tiek daug vilčių būti paversta į košmarą?

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - (SK) Problemoms, susijusioms su nelegaliai ES gyvenančiais imigrantais, spręsti reikia skaidrių, aiškių ir pagrįstų taisyklių. Atsižvelgiant į tai, kokia aktuali– šiuo metu ES gyvena apytikriai 8 mln. nelegalių imigrantų – ir kokia sudėtinga ši problema, manau, kad bendros teisinės sistemos kūrimas yra neišvengiamas.

Direktyvoje aiškiai sakoma, kad nelegalūs imigrantai turi išvykti iš Europos. Vis dėlto mes turime atsižvelgti į sąlygas, kuriomis tai vyksta, ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės, ypač teisė į asmens laisvę.

Kadangi vaikai yra ypač pažeidžiama grupė tokioje situacijoje, aš džiaugiuosi tuo, kad Direktyvoje aiškiai paminėtas pagrindinis vaiko interesų teisinis principas. Spręsdami nelegalios imigracijos problemą negalime apriboti tiktai pragmatišku priverstiniu išsiuntimu ir draudimu sugrįžti. Galiausia turime pasitelkti gilesnę politinę dimensiją ir mažinti paskatas nelegaliai imigruoti į Europos Sąjungą.

  Jean-Claude Martinez (NI). – (FR) Gerb. Pirmininke, Evo Morales parašė mums dėl Direktyvos dėl imigracijos, kuri Prancūzijoje vadinama „asmenų be dokumentų direktyva“. Lotynų Amerikos valstybės vadovas kreipėsi į Europą ne kaip tikras svetimšalis, bet kaip giminaitis.

Aišku, esame valstybės, turinčios taisykles, kurių turi būti laikomasi; kitaip įsivyrauja netvarka ir galų gale nukenčia visi. Tačiau kadangi iš Peru imigruojama į Čilę, iš Nikaragvos į Kosta Riką, o iš Mozambiko į Pietų Afriką, imigracija − globalinis reiškinys, kurio priežastys bendros. Globalizuotoje ekonominėje rinkoje imigracija − aukščiausia kapitalistinės logikos pakopa, kai žmogus, neturintis, ką parduoti, gali parduoti tik pats save. Net ir turint netvirtą kontinentinės Europos teisinę struktūrą problemoms, susijusioms su visuotinės migracijos padariniais, spręsti, imigracijos problema galiausia turės būti sprendžiama pasaulio mastu, kaip ir maisto produktų, pandemijų ir bendrojo lavinimo problemos, nes ši problema jau yra pasaulinė. Tai vadinama pasidalintų pasaulio bendros nuosavybės sričių „reguliavimu“.

  Petru Filip (PPE-DE). - (RO) Vienodų standartų ir procedūrų, taikomų valstybėse narėse, egzistavimas yra reikalavimas visos Europos administracinės sistemos lygiu, ir ne tik kalbant apie imigrantų iš trečiųjų šalių grąžinimo standartus ir procedūras.

Šio pranešimo, kuris neabejotinai šiuo metu yra svarbus ir naudingas, rengimas leidžia man vėl pradėti diskusiją dėl poreikio įdiegti sąveikos sistemas, skirtas visose šalyse žinybiniu lygiu skelbti dokumentus visuomenei.

Sistemų, skirtų skelbti dokumentus visose šalyse, sąveikos suderinamumas (interoperabilumas) išlieka pagrindine rizikų, kylančia dėl pernelyg didelių valdžios galių, ribojimo prielaida ir numato praktinę formulę, užtikrinančią naudojimąsi teisėmis, susijusiomis su Bendrijos piliečio statusu.

Įvertindamas šio pranešimo kokybę, norėčiau pabrėžti tai, kad jo poveikį maksimaliai padidintų praktinių įgyvendinimo sąlygų peržiūra, pagrįsta pagrindiniais tyrimais, susijusiais su galimybe įdiegti integruotą administracinių procedūrų ir paslaugų elektroninę sistemą. Galbūt nėra per vėlu pagalvoti apie europietiškos elektroninės tapatybės sukūrimą.

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE). - (RO) Kalbant apie M. Weberio pranešimą, gerai apgalvotą pranešimą, Grąžinimo direktyva bus pirmoji imigracijos srities teisėkūros iniciatyva, sėkmingai priimta taikant bendro sprendimo procedūrą sutarus Europos Parlamentui ir Tarybai. Džiaugiuosi, kad abi institucijos, padedamos Europos Komisijos, prisiėmė ir atsakingai vykdė savo pareigas ir parengė gaires būsimiems teisės aktams.

Grąžinimo politika turėtų būti laikoma neatskiriama ir būtina visos darnios Bendrijos migracijos ir prieglobsčio politikos dalimi. Veiksmingesnės nelegalios imigracijos taisyklės leis priimti liberalesnes legalios imigracijos taisykles.

Manau, kad siekiant užtikrinti veiksmingą grąžinimo politiką, buvo parengtos aiškios, skaidrios ir nešališkos taisyklės, kurios yra būtina teisingo migracijos politikos valdymo sudedamoji dalis, kaip sutarta Hagos programoje.

  Ewa Klamt (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, daug metų reikalavome parengti bendrą planą, kuris apimtų visus migracijos srities aspektus, ir Grąžinimo direktyva neabejotinai yra šio paketo dalis. Legali imigracija į Europos Sąjungą gali būti tinkamai reguliuojama tik tada, jei mes nebeapgyvendinsime milijonų nelegalių imigrantų ir šį klausimą spręsime kartu su legalios imigracijos klausimu.

Kolegei M. Roure, pabrėžusiai nelegalių imigrantų „teisę“ gelbėtis nuo skurdo, turiu priminti, kad vien tik Afrikoje gyvena 922 mln. žmonių, iš kurių didžioji dalis skursta, o Indijoje gyvena 1,1 mlrd.; nemažai jų norėtų atvykti pas mus į Europą. Tai – netinkamas būdas siekiant sutvarkyti padėtį. Todėl palaikykite Grąžinimo direktyvą, kad galų gale galėtume priimti tikrai geras legalios imigracijos taisykles ir taip iš tikrųjų padėti žmonėms.

  Dragutin Mate, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Aš, žinoma, norėčiau šį tą pridėti prie to, ką atidžiai išklausiau ir ką jūs išsakėte savo pastabose.

Pirmiausia turi būti labai aiškiai pasakyta, kad šiandien mes kalbame apie Grąžinimo direktyvą, apie nelegalią imigraciją, bet ne apie prieglobstį arba prieglobsčios procedūras. Tai – labai skirtingi dalykai. Direktyva dėl prieglobsčio galioja nuo 2003 m. ir yra taikoma.

Šiandien bandome žengti žingsnį pirmyn. Padaryti šį žingsnį pirmyn mums svarbu, ir Taryba savo politinėje deklaracijoje, kurią galite perskaityti priešpaskutiniame puslapyje, prisiėmė įsipareigojimą, pagal kurį tiems asmenims, kurie atitinkasulaikymo sąlygas, bet ne kiekvienam, gali būti taikomas sulaikymas šešiems mėnesiams. Be to, išimtiniais atvejais, kai tai konkrečiai numatyta, sulaikymas gali būti pratęstas dar 12 mėnesių. 18 mėnesių automatiškai sulaikoma nebus, kaip šiandien kelis kartus girdėjome posėdyje. Tai netiesa.

Be to, Taryba politinėje deklaracijoje prisiėmė aiškų įsipareigojimą, kurį norėčiau pacituoti: „Taryba pareiškia, kad šios direktyvos įgyvendinimu neturėtų būti remiamasi kaip pagrindu priimti mažiau palankias nuostatas asmenims, kuriems ji taikoma“.

Tai reiškia – jokioje šalyje, ir šiuo metu yra šešios tokios šalys; aš kalbėjausi apie tai su visais šešiais ministrais. Per derybas Taryboje visi šeši ministrai tvirtino, kad šis laikotarpis yra trumpesnis nei šeši mėnesiai. Tačiau, deja, dauguma valstybių narių yra nustačiusios žymiai ilgesnius terminus, netgi neribotus, ir nemažai valstybių narių šiuo metu ir praktiškai, ir teoriškai gali sulaikyti nelegalius imigrantus neribotam laikui.

Yra sričių, kuriose mes siekiame pažangos. Dar daugiau, mums būtina žengti į priekį. Šia proga, žinoma, norėčiau specialiai paminėti ypač pažeidžiamą vaikų grupę. Norėčiau primygtinai paraginti Parlamentą vėl pažvelgti į 5 straipsnį ir dar kartą į 15a straipsnį. Jame aiškiai išdėstyta, kad vaikų laikymo salygos negali būti blogesnės ir kad jie turi būti suteikta galimybė mokytis bei lankyti darželius. Jie turi būti apgyvendinti specialiose įstaigose, kuriose galėtų visu tuo naudotis. Apribojimai labai griežti.

Šiuo klausimu derybos taip pat buvo labai sunkios, jokiu būdu ne paprastos. Nežinau, ar visi Parlamento nariai gali tai įsivaizduoti, bet noriu jums pateikti tik vieną nedidelę derybų detalę: dėl vieno straipsnio, būtent 14, derėjomės keturias valandas, keturias valandas dėl kiekvieno žodžio.

Valstybės narės suprato, kad tai turi būti sprendžiama ES lygiu. O ką jūs sprendžiate čia šiandien? Ar mes norime spręsti šią problemą šalies, kaip buvo daroma iki šiol, ar ES lygiu. Vienas narys išdėstė tai labai iškalbingai: nelegali imigracija yra problema. Nekyla klausimas, ar ji egzistuoja. Ji egzistuoja. Ši sritis turi būti sutvarkyta, ir turi būti sutvarkyta kiek įmanoma labiau civilizuotai. Taigi mums reikia žengti pirmą žingsnį. Žinau, kad daug žmonių šio kompromiso nelaiko tinkamu, bet turime suprasti, jog valstybės narės taip pat nenoriai sutiko su šiuo kompromisu.

Jūs turite žinoti, kad nemažai valstybių narių nenori bendros šios srities politikos. Valstybės narės, daugelis valstybių narių, būtų patenkintos, jei galėtų šią sritį reguliuoti savo pasirinktu būdu, savo šalyje pagal savo pačių taisykles, be Europos Parlamento pritarimo ir Europos institucijų kontrolės. Ir dabartinė padėtis blogesnė, nei tai, ką siūlome šiandien. Dėl to norėčiau pakartoti, kad tai – svarbus ir ryžtingas žingsnis pirmyn.

Taigi kas šiandien yra sprendžiama? Mes nesprendžiame dėl šiandien pateiktų straipsnių tikrų formuluočių arba dėl M. Weberio ir mano, atstovavusių Tarybai, derybų su Komisija ir Komisijos nariais sėkmės. Mes sprendžiame dėl integracijos politikos sričių vientisumo. Jei šiandien mes prieiname tašką, kai sakome NE šiai direktyvai dėl nelegalios imigracijos, tai galite įsivaizduoti, kaip sudėtinga bus pereiti prie sprendimo priėmimo, bendro sprendimo priėmimo dėl legalios migracijos.

Mes turėsime žengti šį pirmąjį žingsnį, ir jei mes nežengsime jo šiandien, turėsime žengti ateityje, ir jos priėmimo būdas reiškia ilgą, labai ilgą kelią. Galiu šiandien visai atsakingai jums pareikšti, kad jeigu Direktyva nebus priimta per pirmąjį svarstymą, daug valstybių narių grįš prie savo pradinės derybinės pozicijos, kurios yra labai griežtos ir nelanksčios. Be to, žinoma, praeis daug laiko, kol mes galėsime vėl čia susėsti ir spręsti, ar priimti kokią nors bendrą poziciją.

Galiausiai turės būti priimtas kompromisinis tekstas. Nebus priimta jokia kraštutinė pozicija. Tai – demokratijos kertinis akmuo. Nėra taip, kad dominuoja kažkieno nuomonė, ir, žinoma, aš gerbiu visų nevyriausybinių organizacijų ir visų kitų institusijų, kurios pateikė savo nuomones ir kurios kovoja, kad padėtis pagerėtų, nuomonę. Gerai, kad jos už tai kovoja, bet mes privalome įsisąmoninti, kad galiausiai mes visi, t. y. mes Taryboje ir jūs Parlamente, esame atsakingi savo rinkėjams ir žinome, kokie sunkumai kyla šiose srityse. Kaip jau kelis kartus sakiau šioje baigiamojoje kalboje, tai – pirmasis, labai svarbus žingsnis, kurį turime žengti kartu šiame kelyje stiprindami nelegalių imigrantų teisės ir bendrai formuodami migracijos politikos kryptis.

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (FR) Gerb. Pirmininke, šioje diskusijoje apsiribosiu prateikdamas tam tikros papildomos informacijos.

Pirmiausia, Grąžinimo direktyva, jei ji bus priimta, nebus taikoma atskirai. Ji bus vienas iš teisės aktų, pagrįstų koordinuotos imigracijos politikos koncepcija. Taigi, kaip jau minėjo kai kurie EPN, iš tikrųjų galios teisės aktai dėl legalios imigracijos ir teisės aktai dėl mūsų prieglobsčio procedūrų griežtinimo ir pabėgėlių priėmimo. Taip pat bus, ir jau yra, įgyvendinama koordinuota politika dalyvaujant trečiosioms šalims, iš kurių atvyksta imigrantai. Esu įsitikinęs, kad būtent partnerystė su trečiosiomis šalimis padės mums nustatyti šios koordinuotos imigracijos politikos būdus ir priemones. Tai – pirmasis dalykas, kurį norėjau pasakyti.

Antra, norėčiau jums priminti, kad Direktyva yra vertinga – ir tai labai svarbu – tuo, kad ji numato teisinę sistemą, suteikiančią galimybę taikyti Bendrijos mechanizmus, kurie reiškia, kad mes galėsime kontroliuoti acquis laikymąsi, būtent pažeidimo procedūrą, Europos Teisingumo Teismo jurisdikciją, Komisijos pranešimą ir Europos Parlamento vykdomą kontrolę. Tokios direktyvos priėmimo privalumas būtų tai, kad ji atvertų kelius žymiai veiksmingesnei teisminei kontrolei.

Trečiasis dalykas, apie kurį Parlamentas turi pagalvoti, yra tas, jog Parlamentas dar pastūmėjo reikalus priekį, ypač dėl straipsnių, liečiančių vaikus. Šių naujų 8a ir 15a straipsnių esmė yra ta, kad vaikai, kiek tai įmanoma, neturi būti sulaikomi. Jei jie sulaikomi, ši direktyva naudinga tuo, kad ji priverčia nusprendusias tai padaryti valstybes nares laikytis minimalių apsaugos priemonių, nustatytų 15a straipsnyje, kurį jūs jau minėjote, gerb.  D. Mate.

Ketvirtasis dalykas, kurį norėčiau pridurti, yra tai, kad mes taip pat turime ir finansinių išteklių, kurie turėtų būti panaudoti. Mes turime apytikriai 700 mln. eurų Grąžinimo fondą, kuris turėtų padėti mums užtikrinti teisinę pagalbą, sveikatos priežiūrą ir spręsti įvairias reintegracijos tam tikrose kilmės šalyse problemas.

Penktąjį klausimą noriu „pasiskolinti“ iš G. Deprezo, kuris minėjo, kad Komisija per trejus metus turės parengti pranešimą apie šios direktyvos taikymą. Noriu pabrėžti, kad mus įpareigoja ne tik šis pranešimas, bet ir visa kita, kas palaiko šį dokumentą: noras, kad Bendrijos procedūroms būtų taikoma teismų peržiūra, procedūroms, kuriomis bandoma nustatyti puriausvyrą tarp teisėtumo, be kurio mums nepavyktų pasiekti viešosios nuomonės pritarimo legaliai imigracijai, poreikio ir poreikio užtikrinti pagarbą Žmogaus teisių konvencijos principams. Galiu jums pasakyti, kad jei ši direktyva bus priimta, aš asmeniškai įsitrauksiu į jos įgyvendinimą, kad užtikrinčiau, jog nepamirštume jos dvasios.

  Manfred Weber, rapporteur. − (DE) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, pirmiausia norėčiau padėkoti už dalykišką diskusiją. Stebėtina, kad mes esame tokie dalykiški, turint omeny, kiek emocijų kelia ši tema. Turiu pasakyti, kad turint omeny šiandien svarstomų klausimų įvairovę, didžiuojuosi, kad esu šio Parlamento narys.

Susilaukėme vieno netakto: G. Catania mums visiems prikišo, kad esame atsakingi už masines kapavietes Viduržemio jūroje. Aš atmetu tokias demagogiškas kalbas. Visi stengiamės daryti tai, ką galime, kad padėtume tiems žmonėms.

Dėl Direktyvos turinio nieko daugiau pasakyti nenoriu. Jis jau nuodugniai aptartas. Norėčiau šiek tiek pakalbėti apie procesą. Labai išmintingai pasisakė mūsų Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto primininkas. Jis paragino Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakciją būti ypač teisingiems per šį procesą. Mes atsiėmėme savo pakeitimus. Norime, kad dėl pakeitimų būtų balsuojama, ir dėl to prisidėjome savo indėliu. Vidaus reikalų komitete parengėme šimtus pakeitimų ir organizavome ten dideles balsų daugumas. Tai reiškia, kad galėjo dalyvauti kievienas Parlamento narys, besidomintis šiuo klausimu.

Taip pat norėčiau kai ką pasakyti dėl NVO. Suprantu, kad NVO nepatenkintos. Mums čia diskutuojant aplinko apsaugos klausimais „Greenpeace“ niekada nebus patenkinta mūsų pasiektais rezultatais. NVO uždavinys – stengtis didinti spaudimą; tačiau aš jau dabar galiu papasakoti, kas bus: jei mes priimsime šią direktyvą, rytoj pat tos pačios NVO, kurios dabar protestuoja, pasinaudos joje numatytomis teisinėmis galimybėmis ir kreipsis į Europos Teisingumo Teismą, kad būtų pradėti procesai prieš valstybes nares. Taip pat pranašauju, kad kairieji, kurie šiandien argumentuoja prieš Direktyvą, rytoj prašys Komisijos arba Komisijos nario J. Barroto įgyvendinti tai, ką šiandien nutarėme. Remdamiesi šiuo teisiniu pagrindu jie bandys užtikrinti palankią padėtį tiems žmonėms. Todėl sakau: tai nėra ideali padėtis, bet mes padarėme didelį žingsnį pirmyn.

Ir paskutinė mintis: deja, nedalyvauja kolegos M. Roure ir C. Fava iš Socialistų frakcijos. Jų čia nėra, jie duoda interviu televizijai ir mėgina išdėstyti savo poziciją. Jie negirdėjo, ką pasakė gerb. D. Mate: arba žengsime šį žingsnį pirmyn – dar kartą dėkoju Tarybai pirmininkaujančiai Slovėnijai – arba daugelį metų nebus jokios pažangos. Mes ir toliau kalbėsime apie tai, kad būtina lemiama pažanga, bet nieko nepasieksime. Todėl rytdienos klausimas yra ne apie tai, ar ši direktyva ideali, ar ne. Tiesiog klausimas yra toks: ar ši direktyva pastūmės į priekį Europos Sąjungą? Rytoj į šį klausimą galime atsakyti tvirtu ir aiškiu „taip“.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks rytoj 11.30 val.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Louis Grech (PSE), raštu. – Pasiūlymas dėl direktyvos dėl nelegalių migrantų grąžinimo būtų sveikintinas dėl mėginimo nustatyti bendrus standartus ir yra žingsnis teisinga kryptimi. Vis dėlto joje numatomos nepakankamos pabėgėlių ir žmogaus teisių apsaugos priemonės ir neatkreiptas dėmesys į specifinius poreikius ir problemas, su kuriais susiduria tam tikros valstybės narės, pvz., Malta, kurioms imigracijos daromas poveikis, atsižvelgiant į jų dydį, gyventojų skaičių ir išteklius, yra neproporcingai didelis.

Dar kartą noriu pabrėžti ir pakartoti tai, kad šiuo klausimu turi būti parengta bendra Europos politika, skirta spręsti tokius pagrindinius klausimus: a) politikos krypčių dėl „naštos pasidalijimo“ priėmimas visose valstybėse narėse; b) Dublin II peržiūra; c) atitinkama finansinė parama; d) įgyvendinamumo įvertinimas, arba, kitaip, vystymosi centrai, pvz., darbo centrai kilmės ir tranzito šalyse; e) realios grąžinimo politikos vystymas; f) savalaikės imigracijos politikos įgyvendinimas; ir g) kova su organizuotu nusikalstamumu (įskaitant prekybą žmonėmis), ksenofobija ir rasizmu.

Agentūros, specialiai sukurtos visiems legalios ir nelegalios imigracijos reikalams, įsteigimas labai padėtų visapusiškai ir kompleksiškai spręsti šias problemas.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. – (FI) Gerb. Pirmininke, pirmasis šio mums pateikto teisės akto pasiūlymo iššūkis yra tai, kad šis pasiūlymas – pirmasis mūsų bandymas nustatyti bendras Bendrijos imigracijos politikos normas. Tai bus svarbus mėginimas parengti politiką, taikomą visoje Bendrijoje.

Imigracijos politika, kaip jokia kita, yra pagrindinių teisių ir žmogaus teisių požiūriu jautri sritis. Sutinku su tais, kurie tiesiai šviesiai pasakė, jog pasiūlyme dėl kompromisinio teksto yra keletas keblių klausimų, susijusių su pagrindinėmis ir žmogaus teisėmis.

Vis dėlto kaip įstatymų leidėjai turime atsižvelgti į bendrą padėtį: status quo išlaikymas išvis nėra alternatyva. Pirma, tai liečia sulaikymo terminus. Pagal keleto valstybių narių įstatymus sulaikymo terminas yra neribotas. Be to, taip pat dažnai nepakankamai reglamentuojami sulaikymo pagrindai. Antra, daug valstybių narių yra nustačiusios neribotos trukmės draudimus sugrįžti. Dėl to nemažai valstybių narių pageidautų, kad būtų nubalsuota prieš pasiūlymus dėl kompromisinio teksto ir prieš visą teisės akto iniciatyvą.

Nepaprastai svarbu, kad Direktyva užtikrintų, jog grąžinimo procedūroms būtų taikomi Bendrijos priežiūros mechanizmai. Taip galėtume garantuoti, kad netrukus visose valstybėse narėse būtų taikomi tam tikri minimalūs standartai.

Aš dėkinga pranešėjui M. Weberiui už tai, kad jam pavyko susitarti dėl labai svarbių Tarybos pozicijos patobulinimų, taigi galų galę mūsų humanitariniai įsipareigojimai yra garantuoti. Labai svarbūs yra pakeitimai dėl vaikų, šeimų ir mažumų apsaugos.

  Roselyne Lefrançois (PSE), raštu. – (FR) Teisės aktas, dėl kurio rytoj turės būti balsuojama, yra aiškus žingsnis atgal net tik lyginant su pradiniu Komisijos pasiūlymu, bet pirmiausia turint omeny Pilietinių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, kurio narys aš esu, atliktą darbą.

Mes, socialistai, pasisakome už minimalių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo normų įvedimą, nes remiame atsakingą, humanišką požiūrį į nelegalią imigraciją ir suprantame, kad kai kurių valstybių narių vykdoma šios srities politika yra nepriimtina pagarbos pagrindinėms teisėms požiūriu.

Vis dėlto mes neturime kitos išeities, tik norodyti, kad kompromisinis tekstas, palaikomas konservatorių ir liberalų daugumos, nereiškia jokių pagerinimų šioje srityje. Ši direktyva netaikoma nei prieglobsčio prašytojams, nei asmenims, sulaikytiems kertant sieną. Be to, svarbiausia, ji suteikia valstybėms narėms pernelyg didelę veiksmų laisvę pagrindiniais klausimais, pvz., dėl nepilnamečių teisių ir sulaikymo terminų.

Pagal Direktyvą sulaikymo terminas galėtų būti pratęstas iki 18 mėnesių. Kaip ir nemažai mano kolegų Parlamento narių, aš atsisakau palaikyti nuostatą, leidžiančią sulaikyti tokiam ilgam laikui žmones, kurių vienintelis nusikaltimas − tai, kad jie norėjo ieškoti geresnio gyvenimo Europoje.

Todėl, jeigu Europos Parlamento Socialistų frakcijos pakeitimai bus atmesti, aš balsuosiu remdamasi savo sąžine prieš šį tekstą.

  Vincent Peillon (PSE), raštu. – (FR) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, rytoj turėsime balsuoti dėl teksto, kurį valstybės narės ir labiau konservatyvūs mūsų kolegos pateikė kaip kompromisinį. Tačiau neturėtumėte jo priimti: šis tekstas yra ne kompromisinis, bet kompromituojantis.

Ką siūlo Taryba ir pranešėjas šioje Grąžinimo direktyvoje, jei ne palaikyti tai, kad valstybės narės galėtų 18 mėnesių sulaikyti asmenis, kurie atvyko nelegaliai, tačiau nėra padarę jokio nusikaltimo, ir uždrausti jiems sugrįžti į Europą dar 5 metus?

Parlamentas turi teisę priimti bendrą sprendimą dėl imigracijos. Taigi mes turime ne tik galimybę panaudoti savo įtaką prieš Tarybą; mes privalome tai padaryti. Nepraleiskime šios galimybės: priimdami tokį Direktyvos tekstą, koks yra dabar, leistume Tarybai sugriauti visą pažangą, padarytą žmogaus teisių srityje per trejus darybų metus.

Todėl tikiuosi, kad šį tekstą atmesime; jis − tikra karikatūra, kelianti grėsmę, kad mes užsiklęsime ir pamiršime savo vertybes.

Mums reikia tikros Europos imigracijos politikos, o ne tokios, kuri tėra iliuzinė Europos tvirtovės apsauga.

  Gabriele Zimmer (GUE/NGL), raštu. – (DE) Europos Parlamento dešiniųjų dauguma atveria kelią masiniam išsiuntimui.

Aštuoniems milijonams galiojančių leidimų gyventi neturinčių žmonių, iš kurių nemažai ES gyvena jau daugelį metų, gresia sulaikymas ir deportacija. Prieš nustatant vienodas legalios imigracijos į Europos Sąjungą taisykles, vidaus reikalų ministrai norėjo „galutinai išsiaiškinti“. Neseniai Vokietijos vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretorius televizijos žinių laidoje prisipažino, kad „Mes Vokietijos labui pasiekėme, jog ateityje tuos, kuriais norime atsikratyti, išsiųsti bus lengviau“.

Pagal Tarybos ir M. Weberio, Europos Parlamento nario, atstovaujančio CSU (Krikščionių socialistų sąjungai), parengtą kompromisinį tekstą gali būti skiriamas sulaikymas 18 mėnesių, vaikai gali būti atskirti nuo jų šeimų, o išsiųstiems asmenims gali būti uždrausta sugrįžti į Europos Sąjungą penkerius metus. GUE/NGL, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija ir Šiaurės šalių žalieji kairieji protestuoja prieš šią nehumanišką praktiką.

Ši direktyva yra pražūtinga Europos Sąjungai mėginimui tarptautiniu mastu pelnyti pagrindinės kovotojos už žmogaus teises vardą. 44 Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių vyriausybės bendrame kreipimesi į Parlamento narius reikalavo atmesti teisės akto projektą. Jau prieš tai Bolivijos prezidentas Evo Morales išraiškingame ir emocionaliame laiške Europos Parlamento nariams priminė, kad per praeitus du šimtmečius Europos pabėgėliai, gelbėdamiesi nuo skurdo ir represijų, kituose žemynuose rado prieglobstį ir draugystę.

5. Bendros valiutos įvedimas Slovakijoje 2009 m. sausio 1 d. (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas punktas − Davido Casos pranešimas (A6-0231/2008) Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo pagal Sutarties 122 straipsnio 2 dalį dėl bendros valiutos įvedimo Slovakijoje 2009 m. sausio 1 d. [COM(2008)0249 – C6–0198/2008 – 2008/0092(CNS)].

Gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau pasveikinti Slovakiją ir mūsų kolegas iš Slovakijos su šia jų šalies ir euro zonos sėkme.

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (FR) Gerb. Pirmininke, pirmiausia Komisijos vardu norėčiau padėkoti Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui ir pranešėjui D. Casai už jų puikų darbą, kurį jie atlikto įvertindami, kaip Slovakija įvykdė konvergencijos kriterijus bendros valiutos įvedimui.

Slovakijai prisijungus prie euro zonos ją sudarys šešiolika narių; keturios iš jų priklauso 2004 m. į Europos Sąjungą įstojusių šalių grupei.

Tai – penktasis euro zonos plėtros etapas nuo bendros valiutos įvedimo 1999 m. Tai neabejotinas įrodymas, kad euro zona atvira visoms valstybėms narėms, kurios įvykdo Sutartyje nustatytas sąlygas.

Slovakijos prisijungimas prie euro zonos apvainikuoja didžiulę pažangą, kurią padarė Slovakijos ekonomika per paskutinį dešimtmetį. Kaip sakoma gegužės mėn priimtame Komisijos pranešime dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos dešimtmečio, šis prisijungimas leis Slovakijai pasinaudoti reikšmingais privalumais, kuriuos teikia Ekonominė ir pinigų sąjunga.

Ši pranešimas taip pat parodo, kad, siekiant pasinaudoti euro privalumais, būtina vykdyti tvirtą makroekonominę politiką, kad būtų apsaugotas šalies konkurencingumas galutinai nustačius fiksuotą keitimo kursą. Tai reiškia, kad turi būti laikomasi fiskalinės drausmės, vykdoma atsakinga darbo užmokesčio politika ir tęsiamos struktūrinės reformos, ypač susijuisos su darbo rinkos veikimu.

Nesant aiškaus įsipareigojimo tai daryti, kyla pavojus, kad infliacija galėtų tapti tikra ir didele problema. Tai aiškiai nurodoma gerb. D. Casos pranešime, su kuriuo visiškai sutinka Komisija.

Birželio mėn. 3 d. ECOFIN taryba patvirtino Komisijos ataskaitą, kurioje konstatuojama, kad Slovakija tinkamai įvykdė konvergencijos kriterijus. Jei Parlamentas bus pateikęs nuomonę, Europos Vadovų Tarybos posėdyje Briuselyje ketvirtadienį ir penktadienį turėtų būti patvirtinta politinė parama bendros valiutos įvedimui Slovakijoje, o galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Slovakijoje ECOFIN priims liepos mėn..

Kitą savaitę Komisija rekomenduos galutinį Slovakijos kronos keitimo kursą euro atžvilgiu, kurį taip pat oficialiai patvirtins ECOFIN liepos mėn

Atsižvelgdamas į tai norėčiau padėkoti Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui ir pranešėjui D. Casai už prieš kelis mėnesius pradėtą darbą, kad Parlamentui būtų sudarytos sąlygos pateikti nuomonę per trumpą galutinį terminą, kurį trys mūsų institucijos nustatė patikimam atitinkamų valstybių narių atitikimo kriterijams įvertinimui atlikti, ir kad liktų pakankamai laiko baigti praktinį pasirengimą euro įvedimui 2009 m. sausio 1 d.

PIRMININKAVO Miguel Angel MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

  David Casa, pranešėjas. − (MT) Prieš mus svarbus momentas, nes mes šiame Parlamente dar kartą svarstome euro zonos plėtrą; prie euro zonos ketina prisijungti postkomunistinė šalis, šalis, kuri, kaip ir mano šalis Malta, 2004 m. įstojo į Europos Sąjungą, šalis, kurios ekonomikai buvo būtini pokyčiai, kad ji galėtų įvykdyti Sutartyje nustatytus kriterijus. Tai padaryti nebuvo lengva. Daugelį mėnesių vyko mūsų diskusijos su Komisija, Europos centriniu banku, Slovakijos vyriausybe ir visa Slovakijos pilietine visuomene, siekiant užtikrinti, kad šis procesas tikrai padėtų Slovakijai atitikti visus Sutartyje nustatytus kriterijus.

Komisijai paskelbus savo ataskaitą mes, kaip Parlamentas, dalyvavome diskusijose ir konsultacijose, kurios iš tikrųjų buvo labai svarbios, netgi man, nes galėjau suspažinti su tuo, ką sakė Komisija, o ne tik Europos centrinis bankas ar Slovakijos vyriausybė, taip pat galėjau suprasti, kaip Slovakijos gyventojai suvokia šį istorinį žingsnį, kurį, Dievui leidus, jie ketina žengti būsimą sausio mėn..

Kaip jau pareiškė prieš mane kalbėjęs Komisijos narys, šiandien atsakomybė tenka Slovakijai, nes už jos išsirikiavę nemažai šalių, kurių dauguma, kaip ir Slovakija, yra postkomunistinės ir trokšta prisijungti prie šios tokios svarbios Europos Sąjungai zonos. Taigi šaliai, apie kurią kalbame šiandien, tenka atsakomybė išlaikyti konvergencijos ir ypač lėtų infliacijos tempų, dėl kurių buvo daug diskutuojama, taip pat ir mano pranešime, tvarumą. Vis dėlto, atsižvelgiant į šiandien turimus statistikos duomenis, aišku, kad ši problema yra palietusi visą zoną ir mes negalime išskirti Slovakijos, nes šiandien kalbame apie infliacijos tempus, kurie faktiškai išaugo 21 Europos Sąjungos šalyje. Todėl turime ne tik užtikrinti, kad Slovakija išlaikytų tvarius infliacijos tempus, bet ir apsvarstyti, kaip būtų galima kuo labiau sumažinti infliacijos tempus šalyse, jau priklausančiose euro zonai. Žinome apie šiuo metu mums iškilusias problemas, apie naftos problemą, kuri nedaro mums teigiamos įtakos, ir todėl turime apgalvoti, kaip rengiamės spręsti šį labai svarbų klausimą.

Kaip sakiau, Parlamentas pirmąkart lankėsi Slovakijoje, ir norėčiau paprašyti, kad šio Parlamento delegacijos būtų siunčiamos į kiekvieną šalį, siekiančią prisijungti prie euro zonos, nes tai leistų daugiau sužinoti ir išgirsti apie tikrą ekonomikos padėtį kiekvienoje konkrečioje šalyje.

Kalbant apie Komisiją, esu šiek tiek nusivylęs nauju įvertinimu, kurį ji atliko po oficialaus konvergencijos ataskaitos paskelbimo. Nemanau, kad su šiuo Parlamentu turėtų būti elgiamasi tai, kaip elgėsi Komisija, nes su mumis turėjo būti bent jau konsultuojamasi. Suprantu, kad naujas įvertinimas negali būti paskelbtas kada nors vėliau, nes dėl to galėtų kilti spekuliacijos, tačiau šis Parlamentas reikalauja, kad imantis panašių priemonių po to, kai buvo parengta konvergencijos ataskaita, su mumis, kaip Parlamentu, būtų konsultuojamasi, net jei tai būtų daroma prieš pat priimant šį sprendimą.

Baigdamas norėčiau padėkoti visiems, padėjusiems man parengti šią ataskaitą, įskaitant visų politinių frakcijų šešėlinius pranešėjus, mano koordinatorių ir komitetų pirmininkus, kurie visą laiką buvo labai linkę bendradarbiauti. Taip pat dėkoju Slovakijos žmonėms ir linkiu jiems sėkmės žengiant šį istorinį žingsnį. Mes turėtume balsuoti už šį svarbų žingsnį ne tik jų, bet ir visos Europos Sąjungos labui.

  Alexander Radwan, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, taip pat norėčiau padėkoti pranešėjui. Per kelias paskutiniąsias dienas man kilo keletas papildomų minčių dėl Slovakijos prisijungimo prie euro zonos.

Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija pritars šiam pranešimui. Po įvykių, susijusių su kronos keitimo kurso euro atžvilgiu pakeitimu, mes vėl pateikėme atitinkamus pakeitimų ir kompromisinius pasiūlymus, nes dėl leistinus 15 proc. viršijančio keitimo kurso svyravimo kilo diskusijų ir Parlamente. Vienintelis dalykas, ką galime padaryti, tai prašyti Komisijos – ir ne tik prašyti, bet ir net pareikalauti – padėti, kad ateityje šalims įsivedant bendrą valiutą tam tikri kriterijai, kurie jau nustatyti Sutartyje, būtų labiau konkretizuoti.

Nuo tada, kai esu Europos Parlamento narys, dalyvavau kiekvienąkart naujai šaliai įsivedant bendrąją valiutą. Kiekvieną kartą mums būdavo pateikiami nauji argumentai, ypač šis: „anksčiau prisijungusios šalys irgi galėjo taip daryti“; ir taip prasideda pasaka be pabaigos. Man svarbu, kad prisijungimą prie euro zonos laikytume ne tiek šalies garbės reikalu, o uždaviniu kriterijus paversti objektyvesniais; tai būtų naudinga prisijungiančiai valstybei.

Kronos vertės padidinimas daugiau nei 17 proc., žinoma, ekonomiškai pagrįstas. Kitas klausimas, ar vertėjo vertės padidinimui pasirinkti laiką, kuris sutaptų su stojimu į euro zoną. Todėl turime daryti tai, kas įmanoma, kad būtų užtikrinta, jog euras ir visa ekonomika duotų naudos, ir ne apsiriboti trumpalaikės politinės padėties, nesvarbu, Europos ar šalies, požiūriu.

Leiskite trumpai užsiminti apie tai, kas įvyko ketvirtadienį. Manau, būtų klaidinga Europos Parlamentui pakartotinai to nepaisyti; rytoj mūsų laukia rimta su tuo susijusi diskusija. Dėl Slovakijos prisijungimo prie euro zonos balsuosime šiandien, o ECOFIN – liepos mėn. Tačiau ketvirtadienį girdėjome, kaip viena euro zonos šalis pareiškė, kad nenori tokios Europos Sąjungos, kokia ji yra. Gerb. Komisijos nary, jūsų šalies atstovai tada juk taip pat tam pritarė.

Euras niekuomet nebuvo galutinis taškas. Euras visada buvo tik tarpinė stotelė tolesnio Europos Sąjungos vystymosi kelyje. Ir dabar kiekvienas – nors Taryba, deja, nedalyvauja – užduoda tą patį klausimą: kokia kryptimi toliau žengs Europa? Kokie konkretūs žingsniai bus daromi? Kai kas dabar kalba apie Europos branduolį, kitokias alternatyvas, dar kiti sako, kad turi būti stabdoma plėtra, tačiau kai kurie elgiasi taip, lyg niekas nesikeis. Todėl pirmiausia pabandysime vėl imtis euro, o vėliau galbūt dar kartą.

Tačiau priimdami sprendimus turėtume atsižvelgti ir į Europos Sąjungos politinę realybę. Todėl dėl šiandienos balsavimo neturiu aiškaus nusistatymo, ar teisinga yra paprasčiausiai ignoruoti balsavimą – Europos tikrovę.

  Dariusz Rosati, PSE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, pradėdamas norėčiau padėkoti gerb. D. Casai už parengtą puikų pranešimą. Noriu pasakyti, kad PSE frakcija pritars šiam pranešimui.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad pirmą kartą svarstome Vidurio Europos šalies, postkomunistinės šalies, priklausiusios senajam Sovietų blokui, prisijungimą prie euro zonos. Manau, kad tai ne tik simbolinis įvykis, bet ir svarbus žingsnis Europos integracijos link. Tai ir Pinigų sąjungos sėkmė, nes prisijungia dinamiškos ir konkurencingos ekonomikos šalis, sumažinusi valstybės skolą, ir tai tikrai bus naudinga euro zonai. Antra, tai sėkmė ir Slovakijai, kuri sėkmingai įvykdė visus narystės kriterijus ir galės naudotis bendros valiutos privalumais. Ši sėkmė labai svarbi ir reikalinga šiandien, kai nepavykusio referendumo Airijoje rezultatai privertė suabejoti Europos integracijos ateitimi. Slovakijos prisijungimas prie euro zonos rodo, kad Europos integracijos gilinimo procesas juda į priekį, ir manau, kad net didžiausi euroskeptikai negalės šis integracijos sustabdyti.

Slovakijos priėmimas į šalių, naudojančių bendrą valiutą, klubą yra patvirtinimas, kad ją įvedus nuoseklios ekonominės ir struktūrinės reformos apsimoka ir duoda teigiamų rezultatų. Šiandien Slovakija yra viena sparčiausiai besivystančių Europos Sąjungos šalių. Komisijos narys V. Špidla apie tai jau kalbėjo. Viena šios sėkmės priežasčių iš tikrųjų yra reformos, taigi reikia padėkoti ir pripažinti Mikulášo Dzurindos vyriausybės, pradėjusios šias reformas, ir dabartinės Roberto Fico vyriausybės, kuri jas tęsia, nuopelnus.

Slovakijos euro įvedimas kartu yra didelis iššūkis. Visų pirma Slovakijos vyriausybė privalo užtikrinti organizuotą valiutos pakeitimą, kad nepakiltų kainos ir kad Slovakijos visuomenė ir ateityje toliau remtų naują valiutą.

Sveikindamas savo kolegas iš Slovakijos su šia sėkme, norėčiau, kaip Lenkijos EPN, išreikšti viltį, kad greitai prisijungs ir mano šalis.

  Wolf Klinz, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, tikrai Slovakija per kelerius metus padarė nepaprastą pažangą Kas galėjo įsivaizduoti, kad Slovakija taps viena pirmųjų naujųjų valstybių narių, kuri sugebės prisijungti prie euro zonos? Vis dėlto šis sunkus darbas dar nebaigtas; iš esmės jis tik prasidėjo. Savo analizėje ir įvertinime Komisija ir Europos centrinis bankas nurodė, kad klausimas, ar bus įmanoma ilgą laiką palaikyti pageidautiną infliacijos lygį, ir toliau išlieka atviras. Iš tikrųjų ir pati Slovakija supranta šią problemą. Kitaip būtų nesuprantamas šis neturintis sau lygaus žingsnis – kronos, šalies valiutos, vertės euro atžvilgiu padidinimas daugiau nei 17 proc. Galiu tik kreiptis į Slovakiją prašydamas: neleiskite mums patirti antrosios Slovėnijos, kurioje, vos įvedus eurą, infliacija tapo nevaldoma.

Tai, kad jūs padidinote kronos vertę, rodo, kad jūs rimtai žiūrite į kovą su infliacija. Iš tikrųjų taip tam tikru laipsniu gali būti pažabota „importuota“ infliacija, visų pirma energetikos produktų atveju. Tačiau tai nereiškia, kad nėra svarbios priemonės ir kitose srityse; jos bus svarbios ir toliau. Kaip jau minėjo Komisijos narys V. Špidla, joms priklauso ribojanti (restrikcinė) fiskalinė politika, darbo užmokesčio didinimas, kuris ir toliau būtų orientuojamas į darbo našumo didinimą, o ne į darbuotojų pageidavimus, ir darbo rinkos aktyvinimas. Mes juk žinome, kad įvairiuose Slovakijos regionuose sąlygos labai skiriasi. Kai kuriose regionuose nedarbas viršija vidurkį, o kituose trūksta kvalifikuotų darbuotojų.

A. Radwan visiškai teisus. Prisijungimas prie euro zonos − ne tik ekonominis, bet ir politinis žingsnis. Pirma buvo numatytas palaipsnis prisijungimas, kuris būtų baigtas žymiai platesne integracija. Tikiuosi, kad Slovakija, vykdydama nuosaikią, teisingą struktūrinę politiką, prisidės prie to, kad jos prisijungimą galiausiai iš tikrųjų būtų galima įvertinti kaip sėkmę.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, kalbėdamas šioje diskusijoje UEN frakcijos vardu, norėčiau atkreipti dėmesį į šiuos klausimus. Europos Komisija, nurodydama naująsias valstybes nares, dar kartą primena mums, kad prieš įstojant į euro zoną būtina įvykdyti visus Mastrichto kriterijus. Kartu ji norėtų nutylėti tai, kad įvedant eurą nemažai senųjų valstybių narių neįvykdė šių kriterijų.

Antra, nepaisant Augimo ir stabilumo pakto pakeitimų, kurie naudingi tokioms šalims kaip Vokietija ir Prancūzija, tipiška atlaidi pozicija dėl Mastrichto kriterijų laikymosi, kurios laikosi Komisija didžiųjų euro zonos šalių atžvilgiu, nepasikeitė. Komisija praeityje toleravo ir didelį biudžeto deficitą, ir ypač valstybės skolos lygį, viršijantį 60 proc. BVP, ir atrodo, kad ji tai toleruoja ir toliau. 2006 m. valstybės skolos penkiolikoje šalių vidurkis buvo 63 proc. BVP, ir pusėje euro zonos šalių valstybės skola viršijo 60 proc. BVP. Esant tokiai padėčiai ypač verta paminėti Slovakijos pasiekimus – 2,2 proc. deficitą, valstybės skolą, kuri sudaro tik 29 proc. BVP, ir 2,2 proc. infliaciją.

Slovakijos prisijungimas prie euro zonos bus svarbi patirtis naujosioms valstybėms narėms. Jose visose BVP, tenkančio vienam žmogui, lygis yra palyginti žemas, didelė gyventojų pajamų nelygybė, žemas gerovės lygis arba palyginti žemas bendras kainų lygis. Euro įvedimo Slovakijoje padariniai ypač...

(Pirmininkas nutraukia kalbėtoją)

  Hanne Dahl, IND/DEM frakcijos vardu. – (DA) Gerb. Pirmininke, Slovakija nori įsivesti eurą, ir aš nepeikiu jos dėl to, tačiau, naudodamasi šia proga, noriu paraginti elgtis apdairiai. Nepaisant visko, turi būti pasakyta, kad euras rengiasi išlaikyti pirmąjį patikrinimą. Matome, kaip dėl įvairių priežasčių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje kyla kainos. Didėja infliacija; susiformavo infliacijos lūkesčiai. Eurui, kaip valiutai, anksčiau nebuvo susidūręs su tokiu išbandymu. Europos centrinio bankas dirba remdamasis nustatyta tiksline 2 proc. infliacijos kartele. Jis neturi jokių kitų priemonių priversti įgyvendinti šią kartelę, nei didinti palūkanų normą, kad būtų mažinamas ekonominis aktyvumas, stengiantis kartu sumažinti ir infliaciją. Kai jis tai daro, atsiranda pagrindo būgštauti dėl galimo nuosmukio. Augimo ir stabilumo pakte išskirtinis dėmesys skiriamas tam, kad būtų užtikrinta, jog valstybės biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. BVP. Šis ekonomikos skatinimo apribojimas duoda mums pagrindo nerimauti dėl tolesnio nuosmukio Europoje. Jei būčiau slovakė, bet kokiu atveju siekčiau, kad savos valiutos atsisakymas įvedant eurą būtų atidėtas, kol euras išlaikys savo pirmąjį ekonominių krizių išbandymą.

  Sergej Kozlík (NI). - (SK) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, gerb. Komisijos nary, mes galime daug pasimokyti iš istorijos. Dešimtajame dešimtmetyje daugelis euro zonos narių nesugebėjo įvykdyti konvergencijos kriterijų. Dauguma šių šalių turėjo problemų dėl perviršinio deficito, viešųjų finansų ir infliacijos.

1997 m., ataskaitiniais metais, Vokietijai buvo iškilusios problemos, susijusios su valstybės skolos lygio kriterijaus vykdymu, ir todėl buvo toleruojamos net tos šalys, pvz., Belgija arba Italija, kurios žymiai viršijo kriterijų ribas. Kuriantis euro zonai kai kurios šalys netgi ėmėsi vadinamosios kūrybiškos apskaitos, t. y. procedūrų, kurios parodė geresnį ekonominių rezultatų vaizdą, nei jis buvo iš tikrųjų. Vėliau, net jei ir buvo šiokių tokių kliūčių, dauguma euro zonos narių išsprendė šias problemas ir sprendžia jas toliau jau saugomos euro, tvirtos bendrosios valiutos. Turiu atkreipti dėmesį į tai, kad ne visos šios šalys įvykdė biudžeto deficito kriterijų. Todėl tie, kas rodo pirštu į šalis, prašančias priimti į euro zoną, turėtų pasisaugoti ir nemesti pirmi akmens.

Slovakijos Respublika ne tik įvykdė konvergencijos kriterijus; ji įvykdė juos gerokai anksčiau. Slovakijos parametrų raida buvo stebima ilgai ir buvo visiškai skaidri. Nuogąstavimai dėl būsimos infliacijos, kuriuos išsakė Europos centrinis bankas, gali būti taikomi visoms euro zonos narėms, nes Europos ekonomika nesivysto vakuume. Tai įrodo ir dabartinis pasaulinis kainų sprogimas.

Taigi džiaugiuosi, kad Europos Komisija ir Europos Parlamentas teigiamai žiūri, kaip pabrėžta pranešėjo D. Casos pranešime, į bendros valiutos įvedimą Slovakijoje 2009 m. sausio 1 d. Tai – ne tik formalus požiūris, bet ir politinis gestas, rodantis kitoms prašančioms priimti į euro zoną šalims, kad jų pastangos gali duoti apčiuopiamų rezultatų.

  Ján Hudacký (PPE-DE). - (SK) Pradėdamas norėčiau padėkoti gerb. D. Casai už puikų ir apgalvotą pranešimą ir jo pragmatišką požiūrį vertinant atskirus pakeitimus.

Slovakijos prisijungimas prie euro zonos nėra atsitiktinis. Tai – dėsningas didžiulių Slovakijos vyriausybės, kuri, ypač 1998–2006 m., vykdydama esmines ekonomines reformas finansų, mokesčių ir socialinėje srityse, sukūrė solidų ekonominį pagrindą, pastangų rezultatas.

Šios reformos kartu su tiesioginėmis užsienio investicijomis sudarė sąlygas nuolatiniam ir smarkiam Slovakijos ekonomikos augimui. Nenutrūkstamos pastangos siekti tikslo, taip pat atsakingas Slovakijos vyriausybės ir Nacionalinio banko vadovavimas sudarė sąlygas įvykdyti visus Mastrichto kriterijus, būtinus prisijungiant prie euro zonos, be papildomo poveikio, pvz., paslėptos infliacijos arba dirbtinio Slovakijos valiutos, kronos, stiprinimo.

Kai kurie ECON komiteto nariai išreiškė susirūpinimą dėl ilgalaikio šių kriterijų, ypač nedidelės infliacijos, tvarumo. Tačiau aš esu įsitikinęs, Slovakija turi viską, ko reikia, kad pajėgtų ilgą laiką vykdyti šiuos kriterijus, su sąlyga, kad bent jau bus vykdoma normali fiskalinė politika ir toliau įgyvendinamos struktūrinės reformos. Energijos ir maisto produktų kainų pokyčiai yra ir toliau bus pasaulinė problema. Neabejoju, kad Slovakija laikysis susitarimų.

Baigdamas ypač norėčiau pasveikinti Slovakijos žmonės, kurie pritarė šioms esminėms ir radikalioms reformoms ir todėl nusipelnė didžiausio pagyrimo už šio teigiamo rezultato pasiekimą.

  Pervenche Berès (PSE). – (FR) Gerb. Pirmininke, gerb. Komisijos nary, manau, kad mūsų pranešėjo gerb. D. Casa dėka mums pateiktas apgalvotas pranešimas, kad pritartume politiniam sprendimui, kurį ketiname priimti: Slovakijos įstojimo į euro zoną. Tai – pirmoji prie euro prisijungianti zonos Višegrado grupės šalis, ir manau, kad politiniu požiūriu šio prisijungimo reikšmė labai didelė ir ją reikia pabrėžti.

Slovakijai tai – vieno nuotykio pabaiga ir kito pradžia. Tai – pasirengimo ir siekimo įvykdyti Mastrichto kriterijus pabaiga. Patirtis parodė, kad šaliai prisijungus prie euro zonos dažnai prasideda tikrieji sunkumai. Slovakijos atveju galime matyti, kad dar reikia daug padaryti kontroliuojant infliaciją ir subalansuojant biudžetą, stiprinant socialinę sanglaudą ir toliau vykdant struktūrines reformas. Manau, kad siekiant tai gyvendinti būtų naudingi mechanizmai, kuriuos mes aptariame, kad ateityje Ekonominė ir pinigų sąjunga galėtų geriau remti valstybes nares ir kartu su jomis rengti jų valiutos naudojimo būdą.

Mes nekeisime Mastrichto kriterijų, apie kuriuos tiek daug diskutuojama. Niekas neprašė jų keisti, tačiau jie turi būti aiškinami ir nagrinėjami atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes. Ekonominei ir pinigų sąjungai dabar 10 metų, ir mes žinome, kad jai vis dar tebėra sudėtinga užtikrinti pusiausvyrą tarp ekonominės politikos, pinigų politikos ir net jos reprezentavimo išorėje. Prie tokios Ekonominės ir pinigų sąjungos prisijungia Slovakija; padėtis nėra tokia pati, kokia buvo prieš 10 metų, ir mes visi turime į tai atsižvelgti.

  Olle Schmidt (ALDE). - (SV) Kas tuo metu, kai Slovakijai vadovavo Vladimir Mečiar, būtų galėjęs pagalvoti, kad jo šalis ne tik taps ES valstybe nare, bet ir po maždaug dešimties metų įsives eurą. Tai – Slovakijos stebuklas. Pranešėjas atkreipė dėmesį ne tik į euro teikiamus privalumus, bet ir į galinčius iškilti pavojus ir problemas. Gerai, kad Slovakijos sutiko su ECB nuomone dėl didesnės infliacijos pavojaus įsivedant eurą, ir manau, kad todėl buvo būtina po konsultacijų iš naujo nustatyti kronos kursą. Tai rodo, kad Slovakija, kaip būsima euro grupės narė, turi gerą nuojautą ir pasikliauna gera ateities ekonomine politika.

Gerb. Pirmininke, tikiuosi, kad netolimoje ateityje mano šalis taip pat suvoks glaudaus ekonominio ir politinio dalyvavimo ES bendradarbiavime svarbą. Nors referendumai šiuo metu nėra labai poluliarūs, tikiuosi, 2010–2011 m. mes pajėgsime surengti referendumą, kuriame bus balsuojama dėl euro įvedimo Švedijoje.

Finansinės krizės rodo, kad tvirta Europos valiuta ir efektyviai veikiantis Centrinis bankas reiškia ES augimo ir ekonomikos apsaugą. Ir toliau taikant griežtus įstojimo kriterijus ir teikiant konstruktyvią pagalbą visoms euro grupės narėmis tapusioms šalims, ES ekonomika taps dar stipresnė.

  Zsolt László Becsey (PPE-DE). - (HU) Dėkoju už galimybę pasisakyti. Atėjo ilgai laukta akimirka, nes Parlamentas, o vėliau ir Taryba rengiasi priimti oficialų sprendimą dėl to, ar pirmoji buvusios Ekonominės savitarpio pagalbos tarybos (CMEA) ir Varšuvos pakto šalis bus priimta į bendrosios valiutos zoną. Sveikinu pranešėją D. Casą su puikiai atliktu labai svarbiu darbu.

Esu sužavėtas, kad Slovakija patenkino visus kriterijus, kurie EB sutartyje išdėstyti kiekybine išraiška kaip prisijungimo prie euro zonos sąlygos. Šis laimėjimas yra dešimties metų darbo rezultatas. Manau, kad svarbu pasakyti savo nuomonę tik dėl to, ar šalis kandidatė įvykdė kriterijus, nes priešingu atveju mes skirtingai vertintume šalis pagal tai, ar jos prisijungė prie euro zonos šalių anksčiau, ar ketina tai padaryti ateityje. Pranešime negali būti atskirai atliekama netiksliai apibrėžtų tvarumo kriterijų (ypač dėl infliacijos arba valstybės skolos) arba realios konvergencijos kiekybinė analizė, nes visos valstybės narės, priklausančios euro zonai, nuo tada, kai prie jos prisijungė siekdamos įgyvendinti tvarumo priemones, turi būti traktuojamos vienodai. Juo labiau tai taikytina tada, kai aptariamos valstybės narės skola, lyginant su kitų euro grupės narių, yra nedidelė ir mažėja. Tai gyvybiškai svarbus klausimas tolesniam plėtros procesui.

Slovakijos vyriausybei tenka didžiulė atsakomybė. Kai tik jos valiutos kursas bus įšaldytas, kitaip tariant, nuo liepos mėn, ji turės parodyti, kad rūpinasi ne tik savo pačios naryste euro zonoje, bet ir prisiima atsakomybę už kitas regiono šalis. Atsižvelgiant į tai, Slovakija turi panaudoti visas turimas priemones, kad infliacija būtų kontroliuojama, kitaip tariant, neviršytų nurodytos ribos. Taip ji parodys, kad suprantamų ir pagrįstų būgštavimų, kuriuos išsakė keletas šio Parlamento narių ir Europos centrinis bankas (ECB) – būtent, kad po didžiulio pagrindinės valiutos kurso pasikeitimo Bratislava gali nepajėgti ar būti nelinkusi pasipriešinti infliacijos spaudimui, kylančiam dėl importo kainų ir kainų skirtumo išlyginimo – neapsunkins dar ir neatsakinga laikysena.

Be to, dabar ne laikas ir ne vieta spręsti kitus su euro zonos plėtra susijusius klausimus. Tokie klausimai, pvz., dėl užtikrinimo, kad šalys kandidatės savo prašymus pateiktų laiku, apibrėžimo, ką mes laikome disciplina, susijusia su laiko tarpu tarp Komisijos nuomonės suformavimo ir sprendimo priėmimo, ar realios konvergencijos sąvokos apibrėžimo, arba dėl to, kiek laiko galime iš tikrųjų tikėtis išlaikyti valiutos keitimo kurso stabilumą kurso pakėlimo atveju, turi būti sprendžiami atskirai. Šie klausimai neturėtų būti sprendžiami čia atrankiniu ir diskriminaciniu būdu, ir todėl aš šiandien nedalyvausiu balsavime šiais klausimais. Dėkoju, gerb. Pirmininke, už galimybę kalbėti.

  Monika Beňová (PSE). - (SK) Paskutiniaisiais metais Slovakijos Respublikoje buvo vykdoma daug sudėtingų reformų, ir dabartinė vyriausybė sėkmingai išmokėjo kompensacijas vargingiausioms visuomenės dalims, kurias palietė šios reformos. Kadangi vyriausybė atsakingai ir sąžiningai žiūrėjo ne tik kompensavimą dėl reformų, bet ir į užduotį įvykdyti privalomus kriterijus ir užtikrinti sklandų procesą, kurio kulminacija bus euro įvedimas 2009 m. sausio 1 d., šiandien Slovakijos ekonomika yra viena sėkmingiausių (ir ne tik Sąjungoje); be to, mes padarėme pažangą didindami užimtumą. Visa tai rodo, kad naujas ilgalaikio infliacijos tvarumo kriterijus ateityje Slovakijai nebus neįveikiama problema.

Slovakijos vyriausybė nuoširdžiai trokšta, kad euro įvedimas 2009 m. sausio 1 d. neturėtų rimto neigiamo poveikio vargingiausioms visuomenės dalims. Todėl vyriausybė jau imasi priemonių, kad apsaugotų šiuos žmones ir sukurtų jiems patogią pasirengimo naujajai valiutai ir vėlesnio jos naudojimo struktūrą.

Pvz., Slovakijos vyriausybė netrukus svarstys klausimą dėl tam tikrų pagrindinių maisto prekių kainų stebėsenos. Kitas panašus žingsnis – Slovakijos vyriausybės pastangos pasiekti visos visuomenės sutarimą pereinamojo laikotarpio prie euro paskelbimo klausimu. Vyriausybė į šią programą įtraukė regionų ir vietos valdžios institucijas, specialistus ir pilietinę visomenę, taip pat bažnyčias.

Gerbiamieji Parlamento nariai, baigiant leiskite man pasakyti, kad bendradarbiavimas ir savitarpio pagarba, o ne nepagrįsta ir dažnai populistinė kritika, yra vienintelis kelias, visais atžvilgiais užtikrinantis tolesnę Sąjungos sėkmę.

  Ivo Strejček (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, ši diena mums gana savotiška. Mes gyvenome vienoje šalyje, Čekoslovakijoje, ir šiandien, mes, čekai, galime palinkėti geriausios kloties slovakams įsivedant eurą.

Prieš kelias savaites buvo pritarta Slovakijos prisijungimui prie euro zonos. Slovakijos vyriausybė ir Slovakijos centrinis bankas gerai supranta, kad pagrindinių kriterijų vykdymas ne tik trumpuoju, bet ir vidutiniu bei ilgu laikotarpiu, bus sunkus uždavinys.

Slovakijos ekonomika vejasi kitas Ekonominės ir pinigų sąjungos šalis. Dėl to gali būti atsirasti spaudimas kainoms ir infliacijai, bet esu tikras, kad Slovakija su tuo susidoros. Tačiau dabar noriu kalbėti ne apie tai.

Šiandien norėčiau akcentuoti kai ką kita, tai, ką aš vadinu Slovakijos istorija, keliu į eurą. Tai, kad Slovakija prisijungs prie euro zonos, remiasi tvirtu pamatu ir puikiais Slovakijos ekonomikos rezultatais. Reikia pažymėti teigiamą buvusios Slovakijos centro ir dešiniųjų koalicijos vyriausybės, kuriai sumaniai vadovavo ministras pirmininkas Mikuláš Dzurinda, vaidmenį. Atliekant visas svarbias struktūrines reformas, Slovakijos ekonomikai pavyko patenkinti visus svarbius kriterijus: sumažinti valstybės skolą ir kontroliuoti infliaciją; šių reformų pradininkė buvo M. Dzurindos vyriausybė. Linkiu Slovakijai sėkmės euro zonoje.

  Vladimír Maňka (PSE). - (SK) Per paskutiniuosius šešerius metus Slovakijos vidutiniai ekonomikos augimo tempai sudarė daugiau nei 6,5 proc. per metus. Praeitais metais augimas netgi viršijo 10 proc. Remiantis visais rodikliais, Slovakija vykdo kriterijus su gera atsarga.

Slovakijos valdžios institucijos supranta padėtį dėl Slovakijos ekonomikos realios ir nominalios konvergencijos ir galimą jos poveikį ekonominiam ir infliacijos augimui. Jų nuomone, Slovakijos konsolidacija atitinka Stabilumo ir augimo paktą. Pagal patvirtintą trijų metų biudžetą, pagrindinis fiskalinis uždavinys yra iki 2010 m. pasiekti 0,8 proc. deficitą; taip būtų įvykdytas fiskalinis tikslas. Remiantis suderintais duomenimis, biudžetas turi būti subalansuotas iki 2011 m. Tai reiškia, kad reikėtų numatyti 1,3 proc. biudžeto perviršį, neįskaitant antrojo ramsčio reikmių.

Slovakijos vyriausybė priėmė infliacijos kontrolės priemones. Birželį ji patvirtino modernizacijos programą, numatančią darbo rinkos struktūrines reformas, viešųjų finansų konsolidavimą ir paramą švietimui, mokslui ir moksliniams tyrimams. Norėčiau pabrėžti, kad verslo bendruomenės, įmonininkų, darbuotojų, profesinių sąjungų, pensininkų, Slovakijos miestų ir kaimų bei bankų atstovai remia euro įvedimą Slovakijoje. Vyriausybės socialiniai partneriai pasirašė deklaraciją, kurioje jie įsipareigoja, kad darbo užmokestis būtų didinamas proporcingai darbo našumo augimui. Tai žymiai prisidės prie infliacijos tvarumo Slovakijoje.

Norėčiau padėkoti pranešėjui ir šešėliams pranešėjams už teisingą metodą, pagrįstą skaičiais, faktais ir tyrimais. Slovakijos pareigūnai ir gyventojai nori prisidėti prie Europos ekonomikos vystymosi, taigi ir prie euro stabilumo bei patikimumo.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Kadangi euras yra reikšmingas barjerų šalinimo ir europiečių suartinimo simbolis, euro įvedimas Slovakijoje – dar vienas istorinis Europos integracijos proceso žingsnis.

Rengtis euro įvedimui Slovakija pradėjo dar prieš Slovakijos Respublikai įstojant į Europos Sąjungą. Ankstesnė Slovakijos vyriausybė, vadovaujama Mikulášo Dzurindos, patvirtino euro įvedimui skirtą strategiją dar 2003 m. Ši vyriausybė įgyvendino svarbias reformas, padėjusias Slovakijai tapti ekonominiu ir politiniu požiūriu klestinčia šalimi.

Kadangi po euro įvedimo Slovėnijoje išaugo infliacija, klausimas dėl infliacijos tvarumo ir biudžeto deficito kelia susirūpinimą Slovakijoje. Vis dėlto nesutinku su kai kurių mano kolegų nuomone, kad reikia papildomų ekonominio stabilumo Slovakijoje stebėsenos kriterijų.

Slovakija įvykdė visus Mastrichto kriterijus, kurie yra prisijungimo prie euro zonos sąlygos. Per vėlu diskutuoti apie Mastrichto kriterijų nustatymą sparčiai augančios ekonomikos šalims. Vietoj to norėčiau paminėti valiutos centrinio pariteto pasikeitimą, kurį Vokietijos atstovai įvertino kaip neigiamą reiškinį. Centrinio pariteto pasikeitimas abiem atvejais atspindėjo šalies ekonominę plėtrą, kurią daugiausia palaikė našumo augimas.

Raginu Slovakijos vyriausybę sustiprinti piliečiams skirtą kampaniją, visų pirma informuojant pažeidžiamas grupes. Manau, kad po euro įvedimo kainas abiem valiutomis turėtų būti privaloma rodyti ne šešis mėnesius, o mažiausiai vienus metus. Tai padės vartotojams priprasti prie kainų eurais.

Esu įsitikinusi, kad tinkama konkurencinga verslo aplinka užtikrins vartotojams didesnes pasirinkimo galimybes, o tai – geriausia priemonė siekiant stabdyti kainų augimą. Tikiu, kad Slovakija taip pat mokysis iš jau eurą įsivedusių šalių patirties.

Baigdama norėčiau pasveikinti kolegą Davidą Casą už jo paramą Slovakijos prisijungimui prie euro zonos. Manau, kad jo vardas įeis į Slovakijos Respublikos istoriją.

  Elisa Ferreira (PSE). – (PT) Gerb. Pirmininke, gerb. Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, praėjus 10 metų nuo euro atsiradimo jis yra neginčijamas pasisekimas ir šiandien – vienas iš piliečių pasitikėjimo Europos projektu ramsčių. Todėl džiaugiuosi euro zonos plėtra. Po tokių pat sprendimų kitų šalių atžvilgiu, dabar į ją bus priimta ir Slovakija.

Vis dėlto paminėdami dešimtąsias euro metines turime nepamiršti ir pamokų, išmoktų per šį laiką, pamokų dėl proceso tvarumo ir įtakos realiai konvergencijai, susijusiai su bendrąja valiuta. Galbūt būtų galima tam tikru mastu pagerinti įstojimo į euro zoną kriterijų taikymą ir apgalvoti naųjųjų ir senųjų narių proceso tvarumą ir tvirtumą. Slovakijos atveju jos valiutos vertės padidinimas 17 proc., nors planuotas ir atitinkantis Sutarties kriterijus, duoda peno apmąstymams.

Kaip sakiau, šie klausimai verti rimtų diskusijų, kuriuose aktyvus vaidmuo turi tekti Europos Parlamentui, ir Socialistų frakcija pageidautų, kad euro nauda būtų didesnė, nei vien tik finansinis stabilumas. Jis taip pat turi būti priemonė, skatinanti Sąjungos realią konvergenciją, užimtumą ir pažangą. Mes siūlome nuodugniai tęsti šią diskusiją svarstant EMU@10, kitaip tariant euro dešimtmečio paminėjimą.

Dabar norėčiau tik pasveikinti pranešėją bei šešėlinius pranešėjus ir pripažinti bei pagirti ypatingas Slovakijos, jos vyriausybės ir socialinių partnerių pastangas ir jų jau pasiektą pažangą. Tikiuosi, jų būsimas dalyvavimas euro projekte bus sėkmingas, ir būtent dėl to linkiu jiems geriausios kloties.

  Hans-Peter Martin (NI). – (DE) Gerb. Pirmininke, gerai, kad Slovakija turi galimybę prisijungti prie euro zonos. Pabandykite tik įsivaizduoti, kas būtų vykę Europoje praeitais metais be euro. Atskirų valstybių valiutos būtų tapusios taikiniu puolimui, kaip G. Soroso laikais. Vis dėlto Italijos pavyzdys taip pat rodo, kad būti labai tvirtai pririštam prie euro kartais gali būti ne visiškai geras dalykas. Jei Slovakijai – kuri, be abejo, apie tai turėtų spręsti pati – būtų galima duoti patarimą, aš pagalvočiau apie išlygą dėl išstojimo iš euro zonos, ypač atsižvelgiant į tai, kas šiuo metu vyksta Europos lygiu. Mums iškilęs pavojus, kad ES viršūnių susitikimas neatpažins laiko ženklų ir toliau tvarkysis kaip iki šiol. Atstumas tarp piliečių ir Europos elito auga, kyla grėsmė visam Europos projektui, užuot dirbus tikros demokratijos labui.

  Milan Gaľa (PPE-DE). - (SK) Norėčiau padėkoti pranešėjui Davidui Casai už darbą rengiant šį pranešimą. Per paskutinį dešimtmetį, ypač Mikulášo Dzurindos vyriausybės metais, postkomunistinė Slovakija įvykdė pareikalavusias daug pastangų reformas, dėl kurių šalies ekonomika galėjo įvykdyti Mastrichto kriterijus.

Euro įvedimas Slovakijoje sukels permainų. Būtina parengti piliečius pasikeitimams ir juos įtikinti, kad prisijungimas prie euro zonos bus jiems naudingas. Būtina stiprinti pasitikėjimą naująja valiuta ir teikti pakankamai informacijos. Kai kurios Slovakijos įmonės savanoriškai įsipareigojo laikytis vadinamojo Verslo etikos kodekso perėjimui prie euro. Jos sutarė teikti klientams, partneriams ir piliečiams pakankamai informacijos ir pasižadėjo jokiu būdu nepiktnaudžiauti valiutos perskaičiavimu į eurus asmeninės finansinės naudos tikslais.

Manau, kad šie žingsniai padės mums pasitikėti bendru Europos projektu. Taip pat tikiu, kad Europos Parlamentas šiandien balsuos už Europos valiutos įvedimą Slovakijoje.

  Miloš Koterec (PSE). - (SK) Naujoji valiuta –posūkio taškas visuomenei ir jos piliečiams. Kaip ir kiekvieno pasikeitimo atveju, esama tam tikro susirūpinimo dėl padarinių. Nusimanydamas apie padėtį Slovakijoje, esu tikras, kad viskas pavyks gerai ir visi nuogąstavimai išnyks per kelis 2009 m. mėnesius.

Mano pasitikėjimas pagrįstas dviem pagrindiniais dalykais. Pirma, visiems žinoma, kad Slovakija visiškai įvykdė Mastrichto makroekonominius kriterijus, ir tai – formalaus Slovakijos pasirengimo įsivesti eurą įrodymas. Slovakija taip pat pasiryžusi užtikrinti kriterijų tvarumą. Be to, vyriausybė, parlamentas, socialiniai partneriai ir visa visuomenė rengia rimtus planus, numatančius praktinių problemų, kurios galėtų iškilti keičiant valiutą, sprendimus.

Visur bus įdiegtas kainų žymėjimas dviem valiutomis, taip pat parengtas nuolatinis stebėsenos mechanizmas, kad pereinant prie euro nebūtų piktnaudžiaujama. Taip pat numatytos ir kitos priemonės, kurios turi padėti teikti piliečiams informaciją ir spręsti kasdienius sunkumus naudojant eurą. Tikiu, kad nuo kitų metų Slovakija bus pavyzdinga stabili euro zonos narė; problemų neturintis pavydys visai Europos Sąjungai.

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Norėčiau pasveikinti Komisijos sprendimą leisti Slovakijai nuo ateinančių metų sausio 1 d. įsivesti eurą. Euro įvedimas Slovakijoje – puikus pavyzdys ir gera paskata kitoms valstybėms labiau stengtis ir imtis papildomų priemonių siekiant atitikti konvergencijos kriterijus.

Slovakija įsiveda eurą labai sudėtingomis pasaulio ir ES ekonomikos sąlygomis, brangstant kurui ir maistui, didėjant infliacijai. Todėl Slovakijos patirtimi turėtume pasinaudoti visi, siekiantys narystės euro zonoje ir jau esantys joje.

Taip pat norėčiau pažymėti, jog Slovakijai tapus jau šešioliktąja euro zonos nare, būtina užtikrinti efektyvią Europos centrinio banko Valdytojų tarybos sprendimų priėmimo tvarką. Deja, kol kas vis dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl rotacinės sistemos. Norėčiau paraginti neatidėti rotacinės sistemos įsigaliojimo tol, kol valdytojų bus daugiau kaip 18, ir kuo skubiau nustatyti rotacinę sistemą tam, kad būtų kuo geriau pasiruošta ne tik Slovakijos įstojimui į euro zoną, bet ir tolesnei euro zonos plėtrai.

  Simon Busuttil (PPE-DE). – (MT) Norėčiau pasveikinti kolegą D. Casą, kuris, kaip žinau, daug dirbo rengdamas šį pranešimą, ir palinkėti jam sėkmės. Taip pat norėčiau pasveikinti Slovakiją, besirengiančią įsivesti eurą. Esu iš šalies, kuri įsivedė eurą šiais metais, ir galiu kiekvieną patikinti, kad nepaisant sunkumų ir aukų, kurių pareikalauja iš šalies stojimas į euro zoną, tai šioms šalims tikrai yra pasitenkinimo ir pasididžiavimo šaltinis.

Norėčiau pasakyti, kad šioje diskusijoje aiškėja, kad būtų įmanoma sukurti „dviejų greičių“ Europą. Aš tai sakau, nes praeitą savaitę Airijoje įvyko refendumas. Visi žinome rezultatą. Manau, svarbu parodyti, kad Europa gali vystytis nevienodu greičiu, taip pat svarbu, kad pradėtume svarstyti šią tolesnės Europos integracijos raidos galimybę.

  Margarita Starkevičiūtė (ALDE). – (LT) Lietuva – šalis, pagal stojimo sutartį įsipareigojusi įsivesti eurą. Ir mes kiekvieną kartą, per mūsų kadenciją jau ketvirtą kartą, priimdami sprendimą dėl euro įvedimo vienoje ar kitoje šalyje bandome patobulinti ar kitaip išaiškinti Mastrichto kriterijus.

Tai liudija, kad yra neaiškumų, kaip tie kriterijai turi būti įgyvendinti. Mes, Lietuvos atstovai ir kitų šalių atstovai, jau pačioje pradžioje siūlėme šiuos klausimus spręsti Parlamento ir Tarybos vardu ir mastu. Tačiau visą laiką šių pasiųlymų buvo atsisakoma, ir aš labai apgailestauju, kad užuot atsisėdę ir pasiaiškinę, kokie niuansai ir techniniai dalykai trukdo sėkmingai euro zonos plėtrai, mes linkę žaisti ir priimti daugiau ar mažiau atsitiktinius sprendimus kiekvienai šaliai atskirai.

Norėčiau pabrėžti, kad tikrai aišku, jog mes turime vykdyti griežtą fiskalinę politiką, ir negali būti kalbos apie tai, kad pakeisime savo ...

(Pirmininkas nutraukė Parlamento narės kalbą)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Gerb. Pirmininke, Europos suvienijimo projekto, neatsiejamai susijusio su naujos Sutarties ratifikavimu, vilkinimo priežastis tikriausiai yra ta, kad, gerovė, kurią europiečiams suteikė bendra vidaus rinka, jau laikoma savaime suprantamu dalyku. Gaila, kad mes taip santūriai giriame Muitų sąjungos, šiuo metu švenčiančios savo keturiasdešimtąsias metines, sėkmę. Taip pat priežastis švęsti yra bendrosios valiutos sėkmės ir laimėjimų dešimtmetį. Privertus vyriausybes laikytis biudžetinės drausmės, euro zonoje buvo sukurta stebėtinai stabili ekonomika, atspari visiems smūgiams nepaisant globalizacijos. Kaip šio Parlamento narys iš Čekijos noriu pasveikinti Slovakiją su įstojimu į euro zoną. Šios sėkmės liūto dalis priklauso M. Dzurindai ir reformoms, kurias jis įgyvendino prieš penkerius metus. Kairieji savo sėkmę dabar gali švęsti todėl, kad patekę į vyriausybę paskelbė, jog narystė euro zonoje atitinka šalies interesą. Tikėkimės, kad tai bus pamoka Čekijos euroskeptikams ir kad vieną dieną jau slovakai sveikins mus. Deja, tam prireiks dar penkerių metų, o gal net ir daugiau.

  Werner Langen (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, Slovakija patyrė didelį ekonomikos pakilimą, ir mes po šių tikrai prieštaringų diskusijų dėl jos atitikimo kriterijams balsuosime dėl jos prisijungimo prie euro zonos.

Norėčiau padėkoti pranešėjui D. Casai už tai, kad jo pranešime buvo atsižvelgta ir į išsakytas abejones. Šaliai tapus euro zonos nare reformų procesas ir svarstymai nesibaigia; iš tikrųjų kaip tik tada prasideda tikrieji sunkumai. Infliacija Slovakijoje yra ir išlieka problema. Ne veltui buvo du kartus padidinta valiutos vertė – paskutinį kartą neseniai 17,65 proc. – ir aš spėju, kad prieš galutinai nustatant valiutos keitimo kursą Slovakijos kronos vertė bus dar kartą padidinta. Taigi mes visi turime prisidėti prie realios konvergencijos užtikrinimo. Tikiuosi, kad Taryba ir finansų ministrai rimtai reaguos į Parlamento susirūpinimą ir kad Komisija ateityje rengs atviras diskusijas dėl šio proceso.

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Gerbiamieji Parlamento nariai, dabar Slovakija turi galimybę prisijungti prie euro zonos. Tai tapo įmanoma dėl Slovakijos Republikos socialinių ir ekonominių rezultatų. Garbė už šį laimėjimą taip pat tenka visoms Slovakijos vyriausybėms, tvirtai sutelkusioms dėmesį į šį klausimą. Manau, kad slovakų lyderystė bendrai parodė jų norą ir gebėjimą reaguoti į būtinas permainas. Šiai galimybei sąlygas sudarė taip pat ir Europos Sąjungos politikos krypčių nuoseklumas bei Europos projekto pradžia, nes Slovakija pripažino ir įvykdė visus būtinus kriterijus. Tai atvėrė duris euro įvedimui, ir jokios tolesnės abejonės nebuvo išsakytos. Mano nuomone, tai labai svarbus aspektas. Euro zonos plėtra priimant Slovakiją neabejotinai pagilins Europos integraciją. Ne tik Slovakijos Respublikai, bet ir visai Europos Sąjungai bus naudinga gilesnė integracija, kai prisijungs ši tikrai sėkmingai ir sparčiai besivystančios ekonomikos šalis.

Diskusijoje buvo minimi būgštavimai dėl infliacijos. Žinoma, tam tikra prasme šie nuogąstavimai pagrįsti. Kita vertus, yra tokių pat svarių argumentų, įrodančių, kad Slovakijos vyriausybė reaguoja tinkamai, ir bet kokiu atveju jokia vyriausybė nėra suinteresuota skatinti infliaciją. Žinoma, infliacijos rizika egzistuoja, ir į šį klausimą buvo atkreiptas Slovakijos vyriausybės dėmesys visuose dokumentuose ir diskusijose. Dėl Slovakijos valiutos vertės padidinimo turiu pasakyti, kad jis visada buvo vykdomas neperžengiant laukiamų ribų, taip pat neperžengiant lankstumo, leidžiamo šiame procese kiekvienai vyriausybei, kiekvienai šaliai, kad jos galėtų geriausiu įmanomu būdu reaguoti į neeilinį momentą, kai įvedamas euras, ribų. Tai nekasdienė situacija ir nekasdienis dalykas. Tai tikrai nepaprasta situacija, ir valstybėms narėms turi būti suteikta tam tikra galimybė manevruoti. Nors galutinis vertės nustatymas bus labai rimtas tikslas ir uždavinys, ir nors tai bus ypatingas darbas, tai nevyks pirmą kartą. Euro zonos plėtra vyko ir anksčiau, ir šis sudėtingas ekspertų darbas daug kartų buvo atliktas pakankamai sėkmingai.

Gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau pasveikinti Slovakiją su šiuo svarbiu žingsniu ir pasiektu didžiuliu laimėjimu. Taip pat noriu pabrėžti, kad tai neabejotinai yra visų Slovakijos vyriausybių darbo ir Slovakijos žmonių supratimo bei valios rezultatas.

  David Casa, pranešėjas. − (MT) Norėčiau padėkoti visiems savo kolegoms Parlamento nariams už diskusiją. Sutinku, kad šiame Parlamente sutarta dėl to, kad mes visi pritariame, jog Slovakija pasirengusi įstoti į euro zoną. Iš tikrųjų padaryta keletas pakeitimų, kurie užtikrino tam tikrų politinių frakcijų pritarimą.

Prieš mus, kalbėtojus, – tiksliau, prieš mane – istorinis momentas. Mes taip pat turime, kaip jau sakė keletas narių, klubą, į kurį priimamos ne tik didžiausios ir labiausiai išsivysčiusios šalys, bet ir bet kurios kitos pasirengusios ir Europos Sąjungos taisykles pasiruošusios priimti šalys. Taigi šiandien euro zona priima bet kurią šalį, atitinkančią visus Sutartyje nustatytus kriterijus. Be abejonės, kaip teisingai pabrėžė mano kolegos Parlamento nariai, Slovakijai nebuvo lengva; ir nebus lengva artimiausiais mėnesiais.

Baigsiu savo kalbą dar kartą padėkodamas visiems tiems, kurie padėjo man pasiekti šį tikslą, ir nuoširdžiai tikiuosi, kad Slovakijos žmonės pajėgs toliau plėtoti pasiektus laimėjimus. Tikiuosi, kad artimiausiais mėnesiais ir metais tokį pačią sėkmę, kurią jų šalis pasiekė daugelyje sektorių, pasieks ir tie žmonės, kurie taip sunkiai dirbo, kad pasiektų šį labai svarbų lygį.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Dabar vyks balsavimas.

PIRMININKAVO Hans-Gert POTTERING
Pirmininkas

6. Frakcijų sudėtis – žr. protokolą

⁂

  Nigel Farage (IND/DEM). - Gerb. Pirmininke, aš remiuosi 103 straipsnio 2 dalimi. Atsakydamas į istorinį ir – kaip kai kas pasakytų – džiuginantį demokratinės valios išreiškimą praeitą savaitę Airijoje, vakar iš tribūnos jūs pasakėte, kad „mūsų tikslas tebelieka Lisabonos sutarties įsigaliojimas iki kitų metų rinkimų. Jei jūs tam pritarsite, aš ryžtingai ginsiu šiuos principus Taryboje savaitės pabaigoje.

(Kitų frakcijų narių plojimai)

Jūs prašėte mūsų įgaliojimo. Aš norėčiau pasakyti Parlamentui, kad tik turėti Pirmininkų sueigos įgaliojimą nepakanka ir kad mes privalome – pagal 103 straipsnį, kuriame aiškiai sakoma, kad „kai į darbotvarkę įtraukiamas pareiškimas su diskusijomis, Parlamentas nusprendžia, ar diskusijos baigiamos rezoliucijos priėmimu“ – baigti rytoj mūsų diskusiją su pirmininku J. M. Barroso balsavimu, kad pamatytume, ar turėtume jums suteikti šį įgaliojimą, ar ne, ir kad pamatytume, ar šių vadinamųjų demokratinių Rūmų nariai pasirengę gerbti Airijos referendumo rezultatą ir suvokti, kad „ne“ tikrai reiškia „ne“.

(IND/DEM frakcijos narių plojimai)

  Pirmininkas. − Gerb. N. Farage, leidau jums kalbėti, nes jūs to prašėte, bet turiu pasakyti, kad jūsų prašymas buvo gautas per vėlai. Pirmininkų sueiga sprendžia, ar bus priimama rezoliucija. Klausimas vėl gali būti iškeltas prenariniame posėdyje, nors tai turėjo būti padaryta anksčiau. Jūsų pasiūlymas pateiktas per vėlai, ir rezoliucija tikrai nebus priimama. Tokia yra padėtis pagal Darbo tvarkos taisykles, ir mes laikomės taisyklių. Jūsų garsus kalbėjimas nėra argumentas.

7. Balsuoti skirtas laikas

  Pirmininkas. − Dabar vyks balsavimas.

(Išsamūs balsavimo rezultatai: žr. protokolą)

7.1. Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (A6-0245/2008, Angelika Niebler) (balsavimas)

– Prieš balsavimą:

  Angelika Niebler, pranešėja. − (DE) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, mes rengiamės balsuoti dėl ENISA įgaliojimų pratęsimo. Primenu jums – ENISA yra Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra, kurią mes kartu su Taryba įsteigėme prieš penkerius metus. ENISA įgaliojimai pasibaigia kitų metų viduryje. Mano pranešime siūloma pratęsti įgaliojimą trejiems metais iki 2012 m.; tai atitinka ir Tarybos sprendimą.

ENISA visų prima turi padėti užtikrinti interneto saugumą. Tačiau augant nusikalstamumui internete dėl nepakankamo personalo ir ribotų lėšų to padaryti neįmanoma, taigi per artimiausius trejus metus, kuriais pratęsime šiuos įgaliojimus, mes turime apgalvoti, kokių uždavinių Agentūra imsis ateityje, kokį vaidmenį ji gali atlikti, ir tada turėsime užtikrinti atitinkamą personalą ir lėšas.

Primygtinai jūsų prašau dar kartą pritarti šios agentūros įgaliojimų pratęsimui trejiems metams ir tada pasistengti pradėti diskusijas dėl šios agentūros ateities.

7.2. Apšvietimo ir šviesos signalo įtaisai dviratėse arba triratėse motorinėse transporto priemonėse (kodifikuota redakcija) (A6-0233/2008, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg) (balsavimas)

7.3. Ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių apšvietimo ir šviesos signalų įtaisų sudedamosios dalies tipas (kodifikuota redakcija) (A6-0235/2008, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg) (balsavimas)

7.4. Ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių konstrukcijos, apsaugančios nuo apvirtimo (statinis bandymas) (kodifikuota redakcija) (A6-0234/2008, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg) (balsavimas)

7.5. Akcinių bendrovių jungimas (kodifikuota redakcija) (A6-0236/2008, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg) (balsavimas)

7.6. Kompiuterių programų teisinė apsauga (kodifikuota redakcija) (A6-0237/2008, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg) (balsavimas)

7.7. Vidaus vandenų laivų tinkamumo plaukioti liudijimų abipusis pripažinimas (kodifikuota redakcija) (A6-0238/2008, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg) (balsavimas)

7.8. Apsaugos priemonės, kurių reikalaujama iš bendrovių, apibrėžtų Sutarties 48 straipsnio antroje pastraipoje (kodifikuota redakcija) (A6-0239/2008, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg) (balsavimas)

7.9. Veterinariniai patikrinimai, taikomi Bendrijos vidaus prekyboje (kodifikuota redakcija) (A6-0243/2008, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg) (balsavimas)

7.10. Prekyba vynmedžių vegetatyvine dauginamąja medžiaga (kodifikuota redakcija) (A6-0242/2008, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg) (balsavimas)

7.11. Bendrijos tvarka, leidžianti padidinti dujų ir elektros energijos kainų galutiniams pramonės vartotojams skaidrumą (nauja redakcija) (A6-0217/2008, József Szájer) (balsavimas)

7.12. Statistikos duomenys apie nominalius sugavimus tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose (nauja redakcija) (A6-0218/2008, József Szájer) (balsavimas)

7.13. Statistikos duomenys apie sugavimus ir žvejybą Šiaurės vakarų Atlante (nauja redakcija) (A6-0219/2008, József Szájer) (balsavimas)

7.14. Nominalių sugavimų Šiaurės rytų Atlante statistikos duomenys (nauja redakcija) (A6-0214/2008, József Szájer) (balsavimas)

7.15. Tekstilės pavadinimai (nauja redakcija) (A6-0215/2008, József Szájer) (balsavimas)

7.16. Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimas prie konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (A6-0194/2008, Mariela Velichkova Baeva) (balsavimas)

7.17. Valstybių narių keitimasis informacijos ir nuosprendžių registro išrašais (A6-0207/2008, Agustín Díaz de Mera García Consuegra) (balsavimas)

7.18. Euro apsauga nuo padirbinėjimo (A6-0230/2008, Agustín Díaz de Mera García Consuegra) (balsavimas)

7.19. Teisingumo Teismo procedūros reglamentas, siekiant nustatyti peržiūros procedūrai taikytinas kalbų vartojimo taisykles (A6-0211/2008, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg) (balsavimas)

7.20. Pagrindų direktyvos dėl atliekų persvarstymas (A6-0162/2008, Caroline Jackson) (balsavimas)

– Prieš balsavimą:

  Godfrey Bloom (IND/DEM). – Gerb. Pirmininke, remiuosi Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsniu, ypač I priedo 1 straipsniu. Bandžiau atkreipti dėmesį diskusijoje vakar vakare, deja, nesėkmingai. Rūmuose tebuvo trys ar keturi žmonės. Pranešėja, C. Jackson, jau būdama šio komiteto pranešėja, iš perdirbimo įmonės arba atliekų šalinimo įmonės gavo pinigų, kurie nebuvo deklaruoti. Aš laikau tai šiek tiek įtartinu, net atsižvelgiant į šio Parlamento standartus, taigi nemanau, kad ji buvo teisingai parinktas ir tinkamas asmuo būti šio pranešimo pranešėja.

  Pirmininkas. − Gerb. G. Bloomai, nieko negaliu pasakyti apie aplinkybes, kurias jūs paminėjote. Tačiau jei sakote ką nors panašaus, tai labai rimta ir jūs turėtumėte suvokti savo pastabų reikšmę.

  Caroline Jackson, pranešėja. − Gerb. Pirmininke, išsamiau pasiaiškinau tuo klausimu vakar vakare. G. Bloom galbūt negalėjo šito girdėti, nes jo kolega G. Batten stengėsi atkreipti Parlamento dėmesį į klausimą dėl referedumo ir mano kalbos pradžioje šnekėjo.

Tuo metu aš išsamiai pasiaiškinau. Visa deklaracija įtraukta į EP narių finansinių interesų registrą. Aš nurodžiau tai Aplinkos komiteto diskusijose. Esu JK bendrovės „Shanks plc“ aplinkos apsaugos konsultacinės tarybos narė ir buvau ja trejus pastaruosius metus. Tarp šios aplinkos apsaugos konsultacinės tarybos narių yra vienas Žaliųjų frakcijos ir Europos laisvojo aljanso narys ir vieno iš ES mokslo patariamųjų komitetų pirmininkas. Aplinkosaugos konsultacinė taryba susijusi išimtinai su bendrovės padalinių išdėstymo vietų aplinkosaugos audito vykdymu pagal ES teisės aktus. Esu ir visada buvau visiškai atvira šiuo klausimu.

Manau, kad mano patirtis aplinkos apsaugos konsultacinėje taryboje padėjo man parengti tinkamą pranešimą, kuriame neteikiama pirmenybė kokiam nors konkrečiam atliekų tvarkymo tipui. Tikiuosi, kad mano kolegos mane palaikys, jei pasakysiu, kad visada buvau atvira šiuo klausimu ir stengiausi parengti suderintą pranešimą atsižvelgdama į visas Parlamente išsakytas nuomones.

(Garsūs plojimai)

  Pirmininkas. − Gerb. C. Jackson, pažįstu jus daugelį metų ir neturiu jokių abejonių dėl jūsų sąžiningumo. Be to, jūsų deklaracijos tekstą galima pamatyti; ji buvo tinkamai įtraukta į Europos Parlamento narių finansinių interesų deklaracijų registrą.

  Monica Frassoni (Verts/ALE). – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, nenoriu komentuoti to, ką ką tik pasakė C. Jackson. Vis dėlto manau, ir to visada reikalavo Žaliųjų frakcija ir Europos laisvasis aljansas, kad mes turėtume geriau sureguliuoti interesų konfliktų klausimą, atsižvelgdami į tai, kad ateityje reikės ir jau šiandien vis labiau reikia, kad šis Parlamentas, kaip bendras įstatymų leidėjas, veiktų skaidriai ir korektiškai: kitaip sakant, ne tik skaidriai, bet ir korektiškai, kai kalbama apie jo narių interesų konfliktus.

– Po balsavimo:

  Daniel Hannan (NI). - Gerb. Pirmininke, manęs nedomina, kaip vyksta kai kurie iš šių balsavimų. Ar galiu pasiūlyti, kad, atsižvelgdami į mūsų reakciją į referendumus Prancūzijoje, Olandijoje ir Airijoje, mes tiesiog nekreiptume dėmesio į šiuos balsavimus ir toliau tęstume, kaip norėjome?

  Pirmininkas. − Gerb. D. Hannanai, jei jūs prašote žodžio, turi būti daroma pagal mūsų Darbo tvarkos taisykles. Aš skelbiu, kad taip pakeistai pozicijai pritariama.

  John Bowis (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, apgailestauju, kad pertraukiu balsavimą jo pabaigoje, bet manau, kad įvyko klaida. Mes per balsavimą tikrinome, ir manau, visos frakcijos sutiks, kad jūs galite klaidingai paskelbti, kad 27 pakeitimas buvo priimtas. Būčiau dėkingas, jei jūs galėtumėte prie jo sugrįžti ir užtikrinti, kad jis buvo atmestas. Tada jūs nepereitumėte prie kito pakeitimo.

  Pirmininkas. – 27 pakeitimas buvo priimtas; taigi 92 pakeitimas nebegalioja. Mes tai vėl patikrinsime, bet būtent taip mes nustatėme. Mes galime dar kartą balsuoti dėl 27 pakeitimo; tai įmanoma.

  Daniel Cohn-Bendit (Verts/ALE). – (DE) Gerb. Pirmininke, norėjau jums tik pasakyti, kad galime patikrinti, ar jūs galite leisti dar kartą balsuoti po to, kai jau buvo paskelbtas rezultatas. Mums atrodo, kad pagal šio Parlamento taisykles to daryti negalima.

  Pirmininkas. − Gerb. D. Cohn-Benditai, bet kas gali suklysti, ir jeigu aš paskubėjau arba paskelbiau ką nors neteisingai, tai aš už tai atsakau. Žinoma, dėl to apgailestauju, bet nedarykime iš to didelės problemos. Patikrinsime tai.

  Hannes Swoboda (PSE). – (DE) Gerb. Pirmininke, kiek supratome, tai buvo jau įvykusio balsavimo patikrinimas elektrononiu būdu. Taigi valia buvo aiški.

  Paul Marie Coûteaux (IND/DEM). – (FR) Gerb. Pirmininke, manau, kad jūs gerokai skubate. Taip pat, kaip darėte ir kitomis dienomis, ir vėl dėl C. Jackson pranešimo pakeitimų, jūs sakėte: „tie pritaria“, „susilaiko“ ir „priimta“. Kitaip sakant, jūs atmetate galimybę, kad galėtų būti balsuojama „prieš“. Gerb. Pirmininke, žinau, kaip jūs mėgstate C. Jackson, ir kad tai, kas čia vyksta, nelabai ką turi bendro su demokratija, tačiau vis dėlto prašyčiau laikytis deramų formalumų.

(Plojimai)

  Pirmininkas. − Gerb. P. M. Coûteaux, kiekvienas gali suklysti, net ir jūsų frakcijoje. Jei jūs sutinkate, kad tai gali būti taikoma ir jums, tai tada mes susikalbame. Aš pasistengsiu taip nebeskubėti, kad jūs galėtumėte matyti, kai nelaimite. Sutinkate?

  Bernard Lehideux (ALDE). – (FR) Gerb. Pirmininke, prašau atleisti, bet aš neabejotinai esu slaptų lobistų auka. Mano kompiuteris leidžia man balsuoti „už“, bet ne „prieš“. Tai galėtų būti neparanku.

(Plojimai)

  Pirmininkas. − Labai ačiū, gerb. B. Lehideux. Esu dėkingas, kad nelaikote manęs už tai atsakingu.

  Guido Sacconi (PSE). – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, norėjau tik pasakyti, kad jūsų suteikiama galimybė dar kartą balsuoti dėl 27 pakeitimo leistų ištaisyti neteisybę, nes taip galėtume balsuoti už 92 pakeitimą, kuris, net jei 27 pakeitimas tikrai buvo priimtas, galėtų būti atmestas. Todėl man atrodo, kad šis sprendimas yra labai išmintingas ir demokratiškas.

7.21. Aplinkos kokybės standartai vandens politikos srityje (A6-0192/2008, Anne Laperrouze) (balsavimas)

7.22. Minimalus jūrininkų parengimas (nauja redakcija) (A6-0178/2008, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou) (balsavimas)

7.23. Farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų likučių kiekio nustatymas gyvulinės kilmės maisto produktuose (A6-0190/2008, Avril Doyle) (balsavimas)

− Prieš balsavimą:

  Avril Doyle, pranešėjas. − Gerb. Pirmininke, šio teisės akto labai reikia, nes galiojantys teisės aktai dėl likučių kontrolės stipriai sumažino leidžiamų naudoti veterinarinių vaistų prieinamumą, ir dėl to buvo padarytas neigiamas poveikis visuomenės ir gyvūnų sveikatai ir gerovei.

Norėčiau primygtinai paraginti pirmininkaujančiąją valstybę, visų pirma pradedantį darbą Prancūzijos ministrą, skirti šiems teisės aktams prioritetą, kad būtų išspręsta su vaistų prieinamumu susijusi krizė, ypač kalbant apie atvejus, kai atitinkama medžiaga naudojama nedideliais kiekiais arba retesnių rūšių gyvūnams, įskaitant avis, arklius, bites, žuvis ir daugelį kitų gyvūnų, kurie daugelyje mūsų šalių nėra tokie jau reti, gydyti.

Vis dėlto remiantis laikinos darbo grupės išvadomis dėl veterinarinių vaistų prieinamumo būtina skubiai persvarstyti Veterinarinių vaistų direktyvą.

Šis teisės aktas esant būtinybei ieškoti išeities yra tik menka paviršutiniška priemonė. Aš jam pritariu ir raginu pradedančią darbą pirmininkaujančiąją Prancūziją suteikti jam reikiamą prioritetą.

7.24. Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai (A6-0173/2008, Marie Panayotopoulos-Cassiotou) (balsavimas)

– Prieš balsavimą:

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou, pranešėja. – (FR) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, sutarėme su Taryba ir Komisija dėl 37 ir 52 pakeitimų. Kompromisas liečia atitinkamai smulkių nevyriausybinių organizacijų finansavimą ir didžiausią galimą NVO finansavimo lygį. Komisija ir Taryba susitarė įtraukti pareiškimą su pirmojo svarstymo susitarimu, ir aš norėčiau paklausti Komisijos nario, kurio čia nematau, bet kuris paskelbė pareiškimą praeitą vakarą per diskusijas; jis pateikė pareiškimą kartu su susitarimu… Nežinau, ar čia dalyvauja kas nors, kas nori Komisijos vardu pateikti susitarimą. Bet kokiu atveju norėčiau paprašyti savo kolegų, jei jie pritaria pareiškimui, balsuoti už pranešimą, kad mes galėtume pereiti prie balsavimo per pirmąjį svarstymą.

7.25. Bendrosios valiutos įvedimas Slovakijoje 2009 m. sausio 1 d. (A6-0231/2008, David Casa) (balsavimas)

7.26. Sanglaudos politikos poveikis pažeidžiamų bendruomenių ir grupių integracijai (A6-0212/2008, Gábor Harangozó) (balsavimas)

7.27. Vystymosi politikos darna ir tam tikrų ES biologinių gamtos išteklių eksploatacijos poveikis Vakarų Afrikos vystymuisi (A6-0137/2008, Frithjof Schmidt) (balsavimas)

− Prieš balsavimą:

  Carmen Fraga Estévez, PPE-DE frakcijos vardu. – (ES) Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija, remdamasi Darbo tvarkos taisyklių 168 straipsniu, prašė pranešimą grąžinti komitetui. Pasiekus kompromisą su politinėmis frakcijomis dėl 1 pakeitimo, kurį pateikė mūsų frakcija, priėmimo, PPE-DE frakcija atsiima prašymą klausimą grąžinti komitetui.

8. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

– Pranešimas: Caroline Jackson (A6-0162/2008)

  Bogusław Sonik (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, naująja direktyva dėl atliekų numatoma sukurti Europoje visuomenę, kuri visuotinai įsitrauktų į atliekų perdirbimą. Valstybėms narėms nustatomi keli labai ambicingi tikslai. Tačiau ar tikslai, kuriuos norime sau užsibrėžti, nėra pernelyg ambicingi, ir ar valstybės narės, ypač naujosios, pajėgs vykdyti griežtus reikalavimus? Verta atkreipti dėmesį į tai, kad senosios valstybės narės turėjo žymiai daugiau laiko pritaikyti savo atliekų tvarkymo sistemas griežtiems reikalavimams, o naujosios yra verčiamos daug greičiau įdiegti teisinius mechanizmus ir sukurti reikaligą infrastruktūrą.

Pasiūlymas dėl naujos direktyvos dėl atliekų daugelyje Europos šalių kelia daug ginčų. Taigi nemanau, kad mus turėtų stebinti tai, kad buvo taip sunku pasiekti kompromisą su Taryba. Per vakarykščias diskusijas daug EP narių pareiškė, kad jie nėra patenkinti šiuo kompromisu dėl direktyvos. Vis dėlto nuogąstauju, kad dar griežtesnių reikalavimų įvedimas galėtų sukelti problemų dėl šio teisės akto įgyvendinimo. Naujoji direktyva dėl atliekų privers šalis, kuriose komunalinių atliekų tvarkymas buvo apleistas, imtis ryžtingų veiksmų. Šios šalys bus priverstos įdiegti teisines ir ekonomines priemones, kurių poveikis būtų skatinantis, o ne apsunkinantis ekonomką. Naujoji direktyva turėtų būti stimulas plėtojant naujus darbo vietų kūrimo būdus. Todėl balsuoju už pranešimą.

PIRMININKAVO: L. COCILOVO
Pirmininko pavaduotojas

– Pranešimas: Caroline Jackson (A6-0162/2008)

  Gyula Hegyi (PSE). - (HU) Ačiū, gerb. Pirmininke. Direktyvą dėl atliekų, kurią dabar priėmėme, sudaro kompromisai, ir todėl ji gali būti puolama iš visų pusių. Suprantu visų piliečių, kurie domisi aplinkos apsaugos klausimais, taip pat ir tų, kurie kreipėsi į mane prašydami nepritarti šiai direktyvai, susirūpinimą. Vis dėlto kartu turiu atkreipti dėmesį taip pat ir į tai, kad nemažai mano asmeniškai, kaip EP narės, pateiktų pakeitimų, suformuluotų pažangia dvasia bendradarbiaujant su aplinkos apsaugos organizacijomis, buvo įtraukti į tekstą. Didžiausias šios direktyvos privalumas − atliekų hierarchijos įtvirtinimas. Prioritetas teikiamas atliekų prevencijai, toliau – įvairioms naudojimo ir perdirbimo formoms, ir galiausiai – šalinimui, kurio, kai įmanoma, turi būti išvengta ir bent jau jis turėtų būti mažinamas. Iš esmės už Direktyvą balsavau todėl, kad joje įtvirtinamas hierarchijos principas, ir tikiuosi, kad ateityje galėsime jį patobulinti.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Vartotojų visuomenė išmeta milžiniškus kiekius atliekų, kurios paverčia žmonių gyvenimą kančia, ypač didžiuosiuose Europos miestuose. Nors šalutinių produktų perdirbimas ir naudojamas paskutiniaisiais metais išaugo, į ES sąvartynus vis dar patenka per daug atliekų.

Nors patvirtintas kompromisinis teisės aktų paketas nėra nepriekaištingas, manau, kad Direktyvos tekstas yra politiškai ambicinga atliekų tvarkymo srities būsimoms europiečių kartoms skirta priemonė, todėl palaikau pranešėjos Caroline Jackson pranešimą.

Valstybės narės turės pagal šią direkyvą pagerinti savo atliekų tvarkymą. Palankiai vertinu tai, kad Direktyva taip pat reguliuoja klausimus, susijusius su pavojingų atliekų ir alyvų atliekų šalinimu. Tikiu, kad valstybės narės laikydamosi priimto teksto įvykdys visus ambicingus tikslus, ypač tikslą iki 2015 m. sukurti atskiras surinkimo sistemas popieriui, metalui, plastikui, stiklui, audiniams, kitoms biologiškai skaidžioms atliekoms, alyvų ir pavojingoms atliekoms.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Gerb. Pirmininke, šiandien pritariau Pagrindų direktyvos dėl atliekų persvarstytmui. Viena iš priežasčių tai padaryti buvo ta, kad po Direktyvos priėmimo Čekijos Respublika galės uždrausti atliekų importą, nors tai prieštaraus šalies planui. Dėl Parlamento įsikišimo į peržiūrėtą tekstą taip pat buvo įtraukti įtraukti nauji atliekų perdirbimo srities tikslai. Pietų Europos šalys mano, kad šie tikslai yra pernelyg ambicingi, o skandinavai ir čekai − kad jie nėra pakankami. Džiaugiuosi pasiektu kompromisu. Skirtingų šalių pradinė padėtis nevienoda, ir ši Direktyva – bendras išeities taškas. Šiuo metu vienam asmeniui tenka 3,5 t atliekų; Pietų Europos šalyse beveik 90 proc. atliekų patenka į sąvartynus. Pirmą kartą Europos teisės aktuose nustatyta penkių etapų atliekų hierarchija: pirmoje vietoje – prevencija, toliau – parengimas pakartotiniam naudojimui, perdirbimas ir tik tada kitas naudojimas, pvz., naudojimas energijai gauti; likusios atliekos išvežamos į sąvartynus. Labai vertinu C. Jackson atliktą darbą. Jos dėka buvo pasiektas šis Europai naudingas kompromisas.

  Jan Březina (PPE-DE). - (CS) Aš taip pat džiaugiuosi Direktyvos priėmimu. Tikriausiai nedaugelis yra patenkinti tikslais perdirbti mažiausiai 50 proc. namų ūkių atliekų ir 70 proc. statybinių atliekų. Vieni šiuos tikslus laiko nepakankamai ambicingais; kiti mano, kad jie neįvykdomi. Čekijos Respublika tikriausiai tai laiko žingsniu atgal, tačiau svarbu, kad ši direktyva nedraudžia šalims priimti griežtesnių ir labiau įpareigojančių teisės aktų, kurie, mano nuomone, šiuo atveju būtų labai pageidautini. Žvelgdamas į šį reikalą iš Čekijos Respublikos perspektyvos, manau, kad nuostata, leidžianti perklasifikuoti komunalinių atliekų deginimo įrenginius į atliekų naudojimo įrenginius, yra visiškai netinkama. Tai galėtų reikšti didžiulį atliekų importą iš kaimyninių šalių, nes Sąjungoje leidžiama importuoti atliekas siekiant jas panaudoti. Manau, sunku įsivaizduoti, koks veiksmingos kontrolės mechanizmas būtų pajėgus nustatyti, ar importuotos atliekos buvo tikrai panaudotos, ar sudegintos. Taigi šalys, kurios nenori tapti visos Europos atliekų deginimo įrenginiais, turėtų daryti viską, ką gali, kad užtikrintų šios nuostatos išbraukimą iš Direktyvos.

  David Sumberg (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, noriu paaiškinti, kaip balsavau dėl Caroline Jackson pranešimo, tačiau prieš tai darydamas noriu atiduoti duoklę savo konservatorių partijos kolegei Caroline Jackson ir darbui, kurį ji atliko rengdama šį puikų pranešimą.

Teisės aktas dėl atliekų šalinimo gyvybiškai svarbus kiekvienai Europos šaliai, ne tik mano, ir manau, kad pasiektas tinkamas kompromisas. Tai vienas iš tų retų pavyzdžių, kai Europa gali taip kartu veikti. Tokių pavyzdžių nėra daug, ir galbūt Airijos žmonės neseniai įvykusio referendume sprendimu norėjo apie tai kažką pasakyti.

Tačiau tai geras pranešimas. Noriu tikėtis, kad jis įkvėps Didžiosios Britanijos vyriausybę imtis iniciatyvos šiais klausimais. Tai neabejotinai įvyks, jei, kaip tikimasi, po dviejų metų Britanijoje bus sudaryta konservatorių vyriausybė: mūsų vadovas D. Cameron visiškai aiškiai nurodė, kad aplinkos apsaugos klausimams bus skiriamas pagrindinis dėmesys, todėl šis šiandienis balsavimas taps geru pavyzdžiu, nes iš tikrųjų Europos Parlamento konservatyvūs nariai balsavo pavyzdingai.

– Pranešimas: Anne Laperrouze (A6–0192/2008)

  Péter Olajos (PPE-DE). - (HU) Labai ačiū, Gerb. Pirmininke. Labai džiaugiuosi galėjęs balsuoti dėl Direktyvos dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, ir norėčiau naudodamasis proga padėkoti savo 610 kolegų EP narių, kurie palaikė šios direktyvos priėmimą balsuodami už ją. Mums vėl pavyko parengti tinkamą ir perspektyvią direktyvą, teisės akto pasiūlymą, kuris grąžina atsakomybės pasidalijimo principą ir valstybių narių bendrai vykdomą tarpvalstybinių vandens telkinių valdymą; tai yra taip pat pasiūlymas, kuriame daugiau dėmesio skiriama ne išmetimui, o apykaitai, kitaip sakant, prioritetas teikiamas ne pramonės interesams, o vandens telkinių florai ir faunai. Tai − direktyva, įvedanti griežtus 33 medžiagų, ypač insekticidų, cheminių ir pramoninių medžiagų ir sunkiųjų metalų, naudojimo apribojimus. Dabar laukiame Tarybos ėjimo. Ar Taryba palaikys Direktyvą ir taip padės išvalyti mūsų upes? Dabar jau priklausys nuo vyriausybių, ar sugebėsime nutraukti pernelyg didelį Rabos upės ir kitų Europos upių, kurios yra panašioje padėtyje, teršimą. Labai jums ačiū.

– Pranešimas: Avril Doyle (A6-0190/2008)

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - (SK) Aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga ir vartotojų saugumas − pagrindiniai dalykai nustatant farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų likučių kiekio gyvulinės kilmės maisto produktuose. Pramoniniu būdu auginant gyvūnus juose gali likti veterinarinių vaistų likučių, kurie jau pradėjo daryti neigiamą poveikį žmogaus ir gyvūnų sveikatai.

Palankiai vertinu savo kolegės A. Doyle pranešimą ir šiandien balsavau už jį. Svarbiausi dalykai − nuoseklesnis visų farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų likučių kontrolės metodas ir jų keliamos rizikos analizė. Manau, turime pakeisti, pataisyti ir suvienodinti maksimalių likučių ribų nustatymo teisinę sistemą. Pritariu pranešėjos požiūriui, kad taip galėtume užtikrinti tinkamą veterinarinių vaistų naudojimą ir jų prieinamumą, taip pat tai, kad prekyba gyvūninės kilmės maisto produktais vyktų tinkamai ir, svarbiausia, būtų pasiekta optimali visuomenės sveikatos apsauga.

– Pranešimas: Marie Panayotopoulos-Cassiotou (A6-0173/2008)

  Neena Gill (PSE). - Gerb. Pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes 18 metų dirbau kovodama su skurdu ir socialine atskirtimi; taigi aš ryžtingai palaikau 2010 m. paskelbimą Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Visiškai nepriimtina, kad 78 mln. žmonių Europoje iškilęs skurdo pavojus. Tai, kad šiais laikais daugelyje valstybių narių vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės negali prasimaitinti arba šiltai gyventi, sukrečia. Paskutiniai duomenys rodo, kad kai kuriose šalyse didėja atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių šeimų dėl nevienodo Europos ekonominės pažangos paskirstymo.

Tikiuosi, kad šiais metais Komisija sutelks dėmesį į regionus, kuriuose skurdas ir socialinė atskirtis yra didžiausi. Pvz., paskutiniame pranešime per JK 4 kanalą buvo pabrėžta, kad regionas, kuriam aš atstovauju, Vakarų Midlandsas, Britanijoje yra antras pagal aukščiausią skurdo lygį ir antras pagal žemiausią pragyvenimo lygį.

Taigi nors aš sveikinu šią iniciatyvą, nes ji padidins informuotumą apie skurdą ir socialinę atskirtį, esu nusivylusi, kad ji nepasiūlo jokių aiškių sprendimų dėl krypčių, kuriomis turi žengti valstybės narės, ir manau, kad jei šiais metais nebus pasinaudota kaip platforma siekiant pasistūmėti į priekį, tai tebus tik vienos kalbos, praleista galimybė iš tikrųjų ką nors pakeisti sprendžiant šią labai svarbią problemą.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, priėmėme išskirtinės svarbos pranešimą dėl kovos su skurdu ir socialine atskirtimi problemų. Šis dokumentas − Europos Sąjungos jautrumo socialiniams klausimams ir Europos socialinio modelio, kurį stipriname lygiagrečiai su veiksmais, skatinančiais spartesnį ekonomikos augimą ir rinkos ekonomikos veikimą, kūrimo pavyzdys.

Svarbu, kad pasiliktume tiek erdvės, kiek reikia atskirčiai ir skurdui, su kuriais susiduria vaikai, vyresnio amžiaus asmenys ir neįgalieji, kitaip sakant, tie, kurie nepajėgia išvengti šios situacijos, įveikti. Turėtume nepamiršti, kad skurdas auga zonose, ištiktose gamtinių nelaimių, taip pat jis yra kitokių situacijų, kurias šiuo metu matome, būtent, ženklaus maisto produktų ir energijos kainų didėjimo, padarinys. Esant tokiai padėčiai reikia papildomų veiksmų, kad būtų apribotas neigiamas šių veiksnių poveikis skurdžiausių socialinių ir profesinių grupių pajamoms.

  David Sumberg (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, palaikiau šį pranešimą, nes, savaime aišku, visi esame už motinystę ir obuolių pyragą. Nė vienas iš čia esančių nenori matyti didėjančio skurdo ar socialinės atskirties didėjimo. Taigi žodžiai geri, ir tam tikra prasme pakartoju savo kolegą kitoje šio Parlamento pusėje.

Klausimas, ką mes dėl to darysime? Ir šis klausimas skiriamas kiekvienai valstybių narių šalies vyriausybei. Mano paties šalies atveju kažką dėl to daryti turi Britanijos vyriausybė, kitur – kiekviena šalies vyriausybė, nes padėtis, ekonominės sąlygos ir socialinės sąlygos Europos Sąjungos šalyse skiriasi.

Šiandien mes Didžiojoje Britanijoje, galbūt ir kitose šalyse, susiduriame su realaus nuosmukio, realaus skurdo ir realios socialinės atskirties didėjimo grėsme, ir dabar mūsų Britanijos vyriausybė bei visų Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybės turi tai pripažinti ir atitinkamai veikti.

– Pranešimas: David Casa (A6-0231/2008)

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Naudodamasi proga – brangia man ir mano šaliai Slovakijai – noriu padėkoti visiems nariams, balsavusiems už Slovakijos įstojimą į euro zoną.

Džiaugiuosi, kad EP nariams iš Slovakijos, padedant mūsų kolegos Davido Casos suderintam pranešimui, pavyko įtikinti Europos Parlamentą, kad Slovakija tinka tapti sėkmingo „e“ klubo nare. Dabar Slovakija, ir visų pirma Slovakijos Respublikos vyriausybė, turi toliau vykdyti griežtas makroekonomines priemones ir tęsti ribojančią fiskalinę politiką, kad ir ateityje galėtų vykdyti Mastrichto kriterijus. Slovakijos įstojimas į euro zoną taip pat ženklas kitoms valstybėms narėms tęsti reformas ir vykdyti Mastrichto kriterijus.

Šiandien, naudodamasi teise pareikšti nuomonę, noriu padėkoti Slovakijos piliečiams, kurie 1989 m. rizikavo savo gyvybe padėdami sugriauti geležinę uždangą, ir tiems, kurie suprato reformų svarbą, net jei tai ne visada buvo lengva. Jų dėka Slovakijos žmonės šiandien gali kurti stiprią Slovakiją ir stiprią Europą.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Gerb. Pirmininke, nuoširdžiai sveikinu Slovakiją su įstojimu į euro zoną. Taip pat noriu padėkoti už atliktą darbą gerb. D. Casai, Parlamente turėjusiams nagrinėti argumentus, susijusius su Slovakijos valiutos vertės padidinimo pagrindimu, ir panašiai. Diskusijos parodė, kad daug kitų reikalavimų, kurie gali turėti įtakos ilgalaikiui bendrosios valiutos stabilumui, yra pagrįsti. Nors šiandien jie ir nėra kliūtis Slovakijai prisijungti, jie skatina siekti susitarimo dėl taisyklių pakeitimo. Nesutinku su tais, kurie per šiandienę diskusiją atmetė galimybę keisti Mastrichto kriterijus ateityje. Dar kartą norėčiau padėkoti vyriausybei, vadovaujamai M. Dzurindos, kuri prieš penkerius metus pradėjo būtinas reformas Slovakijoje. Jei ne jos, Slovakija šiandien nešvęstų savo ekonominės ir politinės sėkmės. Slovakai dabar rodo Čekijos Respublikai teisingą kelią.

  David Sumberg (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, norėčiau paaiškinti Parlamentui, kodėl susilaikiau dėl šios ypatingos rezoliucijos. Susilaikiau ne todėl, kad esu už bendrąją valiutą, kai kalbama apie mano šalį; iš tikrųjų aš esu visiškai prieš ją. Bendrosios valiutos įvedimas būtų katastrofa Britanijos politinei sistemai ir Britanijos ekonomikai.

Aš susilaikiau todėl, kad manau, jog tai yra išimtinai Slovakijos vyriausybės reikalas. Jei jie nusprendė, kad bendrosios valiutos įvedimas atitinka jų šalies interesus, tai yra jų šalies teisė; taigi jie priėmė atitinkamą savo sprendimą.

Tokie klausimai kaip šis rodo, kaip turėtų vystytis Europa. Ji turėtų vystytis šalims priimant sprendimus, kurie atitinka jų interesus, ir neteisinga plūsti Airijos žmones, kaip tai buvo daroma šiame Parlamente paskutinėmis valandomis. Airijos žmonės priėmė sprendimą atsižvelgdami į savo šalies interesus. Jų reikalas priimti tokį sprendimą, ir jų demokratinis balsavimas turėtų būti gerbiamas.

Winston Churchill sakė „Tikėkite žmonėmis“. Būtent tai ir turėtume daryti.

(Plojimai)

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, pirmiausia aš visiškai sutinku su tuo, ką dabar pasakė gerb. D. Sumberg. Aš tik turiu padėkoti Airijos žmonėms už tai, kad Europos Sąjungoje vėl buvo suteikta galimybė demokratijai.

Iškėliau šį klausimą, nes taip pat susilaikiau, nes mano partijos politika − nebalsuoti tais klausimais, į kuriuos nesame įsitraukę. Bet aš pats domėjausi pranešimu. 6 dalyje rekomenduojama „Slovakijos vyriausybei įkurti centrą, kuris stebėtų pasirinktų pagrindinių prekių kainas kas savaitę, siekdamas užkirsti kelią klaidingiems gandams apie kainų didėjimą“.

Ką gi, Jungtinėje Karalystėje mes matuojame infliaciją, ir mūsų infliacija veikiausiai išaugo iki 3,3 proc., kaip buvo paskelbta šį rytą. Tačiau jei jūs susitiksite su paprastais pirkėjais, gyvenančiais Daventryje arba Long Buckby, jie jums pasakys, kad benzino kaina išaugo žymiai labiau; maisto produktų kainos išaugo žymiai labiau; municipalinis mokestis išaugo žymiai labiau. Taigi aš stebiuosi statistikos kokybe.

8 ir 9 dalyse yra kitų problemų, bet visos jos paaiškina, kodėl labai gerai, kad Britanija nėra šio klubo nare. Vis dėlto, inkiu šiai šaliai geros kloties.

– Pranešimas: Gábor Harangozó (A6-0212/2008)

  Filip Kaczmarek (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, susilaikiau nuo balsavimo dėl G. Harangozó pranešimo. Vienas iš Europos sanglaudos politikos tikslų turėtų būti palaikyti solidarumo ir integracijos priemones. Mes turime palaikyti pažeidžiamas grupes ir bendruomenes kovojant su atskirtimi ir nelygybe. Tačiau tai neturėtų būti vertinama kaip kontrargumentas miesto zonų plėtrai, nes šie dalykai vienas kitam nekliudo. Teritorinis požiūris svarbus, bet, šiaip ar taip, jis nepaneigia veiksmingos sanglaudos politikos reikšmės.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, šiandien priimtas G. Harangozó pranešimas iškėlė nepaprastai svarbią problemą dėl sanglaudos politikos poveikio labiausiai pažeidžiamų bendruomenių ir grupių integracijai. Šis pranešime nedviprasmiškai pabrėžiama, kad reikia tęsti sanglaudos politiką mažiau išvystytuose, atsilikusiuose, pasižyminčiuose sudėtingomis ūkininkavimo sąlygomis ir silpna išvystyta ar pasenusia infrastruktūra rajonuose.

Ypatinga parama turėtų būti teikiama regionams ir rajonams, kuriems istoriškai būdingas atsilikęs vystymasis, kurių vietos gyventojai mažiau paruošę pasitikti sudėtingus rinkos ekonomikos iššūkius. Regionų išsivystymo lygio vidaus skirtumai labai dideli. Todėl reikia susidaryti faktinį mūsų regionų išsivystymo padėties vaizdą ir remtis juo kaip pagrindu siekiant rimtai imtis atskiriems regionams priklausančių sunkumų patiriančių rajonų problemų. Šiuo metu galime pasakyti, kad tai aktualu kalnų rajonams ir nemažai kaimo vietovių daliai. Mes turime sujungti tvaraus vystymosi procesą, kad nebūtų paliktos ar nesusidarytų silpniau išsivysčiusios teritorijos ar atsilikusios teritorijos.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, aš taip pat susilaikiau balsuojant dėl šio pranešimo. Norėčiau paaiškinti du ar tris dalykus, dėl ko taip padariau.

Pirmiausia, aš stengiausi tikėti, kad šios vietos įkūrėjai, dėdami pagrindą savo Europos Sąjungai, remiančiai laisvės bei judėjimo laisvės principus ir kt., būtų manę, kad išsami šiame pranešime išdėstyta politika būtų vienas iš išskirtinių dalykų, siūlomų kitais metais.

Antra, nesu įsitikinęs, kad tai turėtų būti daroma Europos lygiu – galbūt šalies lygiu, tačiau neabejotinai daugiausia vietos lygiu.

Galiausiai, norėčiau baigti pasakydamas, kad mano rinkimų apygarda Lesterio mieste yra pavyzdys, kaip gali būti vykdoma veikla vietose šioje srityje. Lesteris dėl įvairių priežasčių yra vienas iš didžiausiais skirtumais pasižyminčių miestų Jungtinėje Karalystėje – jame yra ir turtingų, ir vargšų, daugelio skirtingų tautybių žmonių – ir vis dėlto dėl individualios ir vietinės veiklos Lesteris yra parengęs vieną nuosekliausių sanglaudos ir, kaip jau sakėme, pažeidžiamų bendruomenių ir grupių integracijos strategijų. Tai – pavyzdys mums visiems, kad vietinė veikla yra geriausia, ir mane nerimina tai, kad kalbame apie tai ES lygiu.

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, mano pastabos atitinka kalbėjusiojo prieš mane mintis.

Mano pastabos taip pat taikomos M. Panayotopoulos-Cassiotou pranešimui dėl skurdo ir socialinės atskirties. Jei šiuos du pranešimus vertinsime kartu, jie aiškiai parodo Europos politikų mąstymo klaidą, būtent, kokia beiškiltų problema – atsakymas visada yra Europa.

Primygtinai raginu mus visus, iš tikrųjų susirūpinusius pažeidžiamų bendruomenių problemomis, pažvelgti į vietos bendruomenių priimamus sprendimus, o ne į kažkokio nuo šių problemų nutolusio eurokrato ar Europos Parlamento nario pasiūlymus.

Prašyčiau pažvelgti į puikų darbą, kurį atlieka, pvz., Socialinio teisingumo centras, įkurtas Londone mano rinkimų apygardoje ir vadovaujamas Iain Duncan-Smith ir jo puikios komandos, kurie kuria vietos bendruomenės organizacijų, kovojančių su skurdu ir socialine atskirtimi, sąjungą; šios organizacijos yra, pvz., Croydon Caribbean Credit Union arba Londono Bokso akademija, pritraukiančios nemažai pažeidžiamiausių žmonių visuomenėje.

Nors visos pranešime aptariamos problemos rimtos, turime atsiminti, kad sprendimai dažnai gali būti randami arčiau namų, ir todėl aš susilaikiau balsuodamas dėl G. Harangozó pranešimo.

– Pranešimas: Frithjof Schmidt (A6-0137/2008)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Gerb. Pirmininke, nėra jokios tikimybės, kad tvaraus vystymosi politika bus sėkminga, jei nebus įgyvendinama pasauliniu mastu. JT Tūkstantmečio deklaracijoje visos valstybės gali būti raginamos užtikrinti vystymosi politikos darną, bet išsivysčiusios šalys daro tik nedaug praktinių žingsnių šia linkme. Čia slypi su Europos Sąjungos duotu pasižadėjimu susijęs prieštaravimas, raginantis mus įvertinti mūsų Europos politikos krypčių, susijusių su vystymosi tikslais, poveikį. Dėl to dar vertingiau yra tai, kad mes didiname mūsų žuvininkystės politikos apribojimus besivystančių šalių naudai. Taip pat norėčiau paminėti medienos gamybą Vakarų Afrikoje, kurioje tik 5 proc. miškų valdomi tvariai. Žinoma, Komisijai svarbu finansiškai paremti šalių strateginių planų įgyvendinimo pradžią Afrikoje, bet mes taip pat sugebėsime užkirsti kelią atogrąžų miškų plėšimui, jei uždrausime importuoti į Europą medieną, nebent ji aiškiai būtų pažymėta ekologiniu ženklo. Tikiu, kad Komisija netrukus pateiks tokius pasiūlymus ir kad šis Parlamentas ir Taryba juos priims neieškodami jokių pasiteisinimų.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

– Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A6–0233/2008)

  Toomas Savi (ALDE), raštu. − Palaikau Lidia Joanna Geringer de Oedenberg pranešimus ir pritariu minčiai, kad tuo metu, kai Europos Sąjunga turi priimti svarbius politinius sprendimus, mes neturėtume pernelyg nuodugniai užsiimti techniniais klausimais. Nors man būtų įdomu išgirsti šio Parlamento narius, įnirtingai diskutuojančius dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių apšvietimo ir šviesos signalų įtaisų politinės reikšmės, aš visiškai pritariu tam, kad sprendžiant tokius klausimus būtų taikomas pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodas. Europos Sąjungai vėl atsidūrus aklavietėje mes turime visą mūsų dėmesį sutelkti į tai, kad būtų rastas būdas išsaugoti Lisabonos sutartį.

– Pranešimai: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A6-0233/2008 – A6-0235/2008)

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. − (SV) Balsavau prieš šį pranešimą, nes išsamus tokio pobūdžio reguliavimas neturėtų būti nagrinėjamas politiniu lygiu. Nėra reikalo kodifikuoti teisės aktų, kurie turėtų būti panaikinti perėjus prie reguliavimo taikant techninius standartus, parengtus techninių komitetų.

– Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A6-0234/2008)

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. – (SV) Balsavau prieš šį pranešimą, nes išsamus tokio pobūdžio techninis reguliavimas neturėtų būti nagrinėjamas šiuo lygiu. Tai turėtų spręsti techniniai komitetai priimdami techninius standartus (taip pat neturėtų būti kodifikuojami teisės aktai, kurie turėtų būti panaikinti priėmus techninius standartus).

– Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A6-0237/2008)

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. − (PL) Balsavau už L. J. Geringer de Oedenberg pranešimą dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos, nes manau, kad dėl jų atliekamo didžiulio vaidmens šiuolaikinės visuomenės gyvenime turėtų būti užtikrinta atitinkama jų teisinė apsauga, kuri suprantama kaip autorių teises reglamentuojančių taisyklių, pvz., nustatytų Berno konvencijoje dėl literatūros ir meno kūrinių, laikymasis. Teisinė apsauga turėtų būti taikoma tik tinkamos formos kompiuterių programoms. Esamoms koncepcijoms ir principams, kuriais grindžiamos IT programų atskiros sudedamosios dalys, tokia apsauga negali būti taikoma.

Žinoma, tokia apsauga negali būti taikoma matematinėms procedūroms, programavimo kalboms ir algoritmams. Ši apsauga turėtų būti teikiama fiziniams ir juridiniams asmenims pagal šalių autorių teises reglamentuojančius teisės aktus. Turėtų būti nustatyta, kad jei darbuotojai, atlikdami savo darbo pareigas, sudarė programą, darbdavys arba klientas turi teisę naudotis nuosavybės teisėmis, susijusiomis su šia programa (jei kitaip nenustatyta sutartyje).

– Pranešimas: Mariela Velichkova Baeva (A6-0194/2008)

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. − (RO) Balsavau už rezoliuciją dėl Rumunijos prisijungimo prie 1990 m. liepos 23 d. Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną, nes manau, kad būtina sumažinti mokesčių mokėtojams tenkančią mokesčių naštą.

Bulgarijai ir Rumunijai labai svarbu kiek galima greičiau prisijungti prie Arbitražo konvencijos ir kartu prie kitų valstybių narių, kuriose Arbitražo konvencija jau galioja. Dėl jų nedalyvavimo šioje sistemoje šiuo metu susidaro didelės išlaidos ekonomikai, be to, tai kliudo veikti Europos bendrajai rinkai.

Pagal Bulgarijos ir Rumunijos stojimo aktą Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija ir po konsultavimosi su Europos Parlamentu, turi nustatyti šios konvencijos taikymo pradžios datą. Norėčiau išreikšti savo susirūpinimą dėl Arbitražo konvencijos taikymo atgaline data nuo 2007 m. sausio 1 d. ir todėl palaikau pasiūlymą dėl to, kad įsigaliojimo data būtų kita diena po to, kai šis sprendimas paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

– Pranešimas: Agustín Díaz de Mera García Consuegra (A6-0207/2008)

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. – (SV) Nuosaikiųjų atstovai Europos Parlamente šiandien balsavo už Agustíno Díaz de Mera García Consuegros (PPE–DE, ES) pranešimą (A6-0207/2008) dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio.

Nusikalstamai veiklai peržengiant valstybių sienas, turi būti atitinkamai pritaikytos kovos su ja priemonės. Todėl mes remiame pamatinį sprendimą ir didesnį bendradarbiavimą, kad keitimasis informacija apie nuosprendžius tarp valstybių narių būtų supaprastintas ir taptų efektyvesnis.

Tačiau mes griežtai prieštaraujame straipsniui dėl naudojimosi duomenimis, atskleidžiančiais rasinę ar etninę kilmę, politinę nuomonę, religinius ar filosofinius įsitikinimus ir pan.

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Pasiūlymu dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo siekiama pagerinti teisminių institucijų bendradarbiavimą.

Svarbu užtikrinti, kad nuosprendžių registro išrašai būtų lengvai suprantami ir kad juose pateikiama informacija būtų tinkamai naudojama.

Todėl aš palaikau puikų kolegos A. Díaz de Mera pranešimą, taip pat pasiūlytus pakeitimus, susijusius su duomenų apsauga.

Gyvybiškai svarbu, kad renkant, tvarkant ir perduodant duomenis būtų taikomi visi duomenų apsaugos principai. Be to, duomenų apsaugos institucijos turėtų būti nuolat informuojamos apie keitimąsi asmens duomenimis pagal šį pamatinį sprendimą.

Taip pat svarbu, kad ši sistema veiktų efektyviai ir taip taptų naudinga nusikaltimų, ypač seksualinių, prevencijos ir kovos su jais priemone. Pvz., siekiant užtikrinti didesnę vaikų apsaugą, labai svarbu, kad mokyklos galėtų susipažinti su informacija apie savo darbuotojus arba galimus darbuotojus, jei jie turi teistumą dėl nusikaltimų prieš vaikus.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Tai, kad pavojingas nusikaltėlis gali pasislėpti už informacijos apie jo teistumą trūkumo, kad išvengtų teisingumo ar vykdytų nusikaltimus kitose valstybėse narėse, kelia pasipiktinimą. M. Fournireto atvejis − pribloškiantis ir skaudus to pavyzdys.

Tokiomis aplinkybėmis sudaryti sąlygas visų ir lengvai prieinamų nuosprendžių registrų, į kuriuos būtų įtraukti nuosprendžiai, paskelbti kitose valstybėse narėse, parengimui, atrodo, būtų pageidaujamas pagerinimas.

Tačiau ši pagirtina iniciatyva nukreipta ne tik prieš pedofilus, žmogžudžius ir ginkluotus plėšikus. Paprasčiausiai įtraukus frazę „baudžiamuoju nuosprendžiu skirtas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas“, ji taip pat apima tarpvalstybinį persekiojimą dėl tam tikrų pažiūrų. Mes pernelyg gerai žinome, kam tai gali būti pritaikyta šioje pamišusioje Europoje, atviroje nevaldomos imigracijos vėjams, nuolatos atgailaujančios už tai, kokia ji buvo, kokia yra ir kokia galėjo būti: patriotams, prisirišusiems prie savo tapatumo, didžiavimosi savo žmonėmis, savo tauta ir savo istorija; ar kas išdrįs garsiai paskelbti savo ketinimą juos ginti?

Taigi mes susilaikome, nes bijome, kad, be pagrįsto nusikaltamumo valdymo, šis tekstas leis visoje Sąjungoje taikyti įstatymus, kurie naikina laisvę ir daro tiek daug žalos demokratiniam mūsų šalių gyvenimui.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Informacijos iš piliečiams priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių registro perdavimas iš vienos valstybės į kitą turi būti vykdomas remiantis (dvišaliu) bendradarbiavimu, nustatytu dalyvaujančių šalių.

Ši iniciatyva mėginama pagerinti teisminių institucijų bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad į valstybių narių prašymus dėl kitos valstybės narės piliečio teistumo būtų atsakyta „tinkamai, visapusiškai ir išsamiai“.

Tačiau nesutinkame su pasiūlymu harmonizuoti įstatymus ir priimti bendras procedūras, būtent dėl įpareigojimo perduoti „visą informaciją dėl jos piliečiams priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių“, taip pat su procedūrų harmonizavimu – tuo labiau, kad nesant aiškių šių duomenų apsaugos garantijų šis pasiūlymas, mūsų nuomone, tamptų dar labiau abejotinu.

Mes pripažįstame, kad reikia mechanizmo, kuris leistų keistis informacija apie teistumus tarp skirtingų valstybių narių, tačiau tai turi būti daroma kiekvienu atveju atskirai ir remiantis bendradarbiavimo tarp minėtų valstybių sistema.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už A. Díaz de Mera García Consuegros pranešimą dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro. Išaugus judėjimui ES, svarbu, kad valstybės narės galėtų nuolat informuoti viena kitą apie ES piliečių, gyvenančių jų teritorijoje, kriminalinę praeitį. Vis dėlto turi būti taikomos apsaugos priemonės, ir aš pritariu bendram draudimui naudotis duomenimis, atskleidžiančiais rasinę ar etninę kilmę, politinę nuomonę, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę partijoje ar profesinėje sąjungoje, taip pat duomenimis apie sveikatą ir lytinį gyvenimą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Europos Sąjungoje, turinčioje atviras sienas, būtinas geras institucijų bendradarbiavimas, kad būtų galima toliau tinkamai kovoti su nusikalstamumu. Tikslas sukurti Europos interneto portalą, kuriame piliečiai ir verslininkai galėtų gauti informacijų apie savo teises baudžiamajame procese, tikrai prasmingas.

Elektroninio nuosprendžių registro, kuris supaprastintų tarpvalstybinį keitimąsi duomenimis iš nuosprendžių registrų, įsteigimas gali būti sveikintinas tik su sąlyga, kad bus deramai atsižvelgiama į duomenų apsaugos reikalavimus. Faktiškai daug kas priklausys ir nuo to, kaip bus tvarkomosi veikų, kurios vienoje valstybėje narėje laikomos nusikalstamomis, o kitose – ne, atvejais. Mano nuomone, šie klausimai iš anksto deramai išnagrinėti nebuvo, aš susilaikiau nuo balsavimo.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, balsavau už A. Díaz de Mera García Consuegra pranešimą. Labai svarbu pagerinti teisminių institucijų bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad į prašymus dėl su teistumais susijusios informacijos būtų atsakoma „tinkamai, visapusiškai ir išsamiai“.

Atviros sienos leidžia laisvai judėti ne tik doriems piliečiams, bet ir nusikaltėliams, kurie dažnai išvengia teisingumo rasdami prieglobstį kitose valstybėse, kuriose ir vėl nusikalsta. Tačiau dėl nepakankamo keitimosi informacija nėra pakankamai atsižvelgiama nei į jų galimybę vėl nusižengti, nei į tikrą pavojų, kurį jie kelia.

Ypač, kaip kiekvieną dieną pranešama laikraščiuose, veiksmingos keitimosi informacija sistemos nebuvimas naudingas seksualiniams nusikaltėliams ir kitiems labai pavojingiems asmenims, kurie taip pat pasinaudoja nustatytais ES dabartinių įgaliojimų apribojimais.

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. – (SV) Europos Parlamento pakeitimai pagerina teisės aktą, bet aš nenoriu balsuoti už jo įgyvendinimą. Taigi susilaikau nuo balsavimo.

– Pranešimas: Agustín Díaz de Mera García Consuegra (A6-0230/2008)

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Šiuo reglamentu siekiama užtikrinti aukštą euro apsaugos nuo padirbinėjimo lygį ir nustatyti priemones, būtinas euro apsaugai tikrinant euro banknotų ir monetų autentiškumą ir jų tinkamumą grąžinti į apyvartą.

Paskutiniais duomenimis, 2007 m. 561 000 iš apyvartos buvo išimta padirbtų euro banknotų ir 211 100 padirbtų monetų.

Dabar, kai Europos centrinis bankas ir Komisija nustatė galutines procedūras, skirtas atsekti padirbtus banknotus ir monetas, iškilo būtinybė pakeisti 2001 m. Reglamentą, nes įstaigos, susijusios su grynųjų pinigų platinimu visuomenei, turi priemones, kurių reikia tokiems tikrinimams atlikti.

Taip pat pritariu aiškiam kredito ir kitų atitinkamų įstaigų įpareigojimui tikrinti gautų euro banknotų ir monetų autentiškumą prieš juos grąžinant juos į apyvartą. Kartu, jei reikės, jos turės pritaikyti savo vidaus procedūras ir atnaujinti savo įrangą.

Taip pat svarbu, kad būtų užtikrintas eurų autentiškumas ir tose valstybėse narėse, kurios nepriklauso euro zonai, bet kuriose eurai naudojami kaip sandorių valiuta, net jei kontrolės metodai negali būti taikomi tokiu pat būdu; turi būti nustatytos specialios tikrinimo procedūros.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Iš Rytų Europos nuolat pasirodo puikios kokybės padirbtų banknotų. Galų gale Europos Sąjunga pati savaime pinigų klastotojams yra labai patraukli, nes žmonės nėra labai gerai susipažinę su naująja valiuta ir net pinigų išdavimo automatai neužtikrina apsaugos nuo apgaulės.

Euro apsaugos nuo padirbinėjimo gerinimas − sveikintinas reiškinys, todėl balsavau už A. Díaz de Mera García Consuegros pranešimą. Nuolat dirbti didinant euro saugumą − vienas dalykas, tačiau tai neduos naudos, jei žmonės ir toliau per mažai žinos apie euro saugumo savybes. Taigi Europos centrinis bankas ir valstybės narės turi labiau stengtis ir didinti informuotumą. Be to, turime pasirūpinti tuo, kad visoje ES profesionalūs pinigų padirbinėtojai galėtų būti greitai pagauti. Panaikinus vidaus sienas nuolatinis išlaidų policijos tarnyboms mažinimas duoda neigiamų rezultatų, ir ne tik šioje srityje.

– Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A6-0211/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiuo Tarybos sprendimo projektu, parengtu remiantis Teisingumo Teismo prašymu, ketinama papildyti Teisingumo Teismo procedūros reglamentą, siekiant nustatyti peržiūros procedūrai taikytinas kalbų vartojimo taisykles pagal Teisingumo Teismo statuto 64 straipsnį.

Procedūra, leidžianti Teisingumo Teismui peržiūrėti Pirmosios instancijos sprendimus, kaip numatyta EB sutarties 225 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir EURATOM sutarties 140a straipsnio 2 ir 3 dalyse, gali būti taikoma, jei pastarasis teismas priėmė sprendimus pagal apeliacinius skundus dėl teisėjų kolegijų priimtų sprendimų.

Pagal Statutą Teisingumo Teismas gali atlikti peržiūrą ir tais atvejais, kai klausimai, perduoti dėl preliminaraus nutarimo, priklauso Pirmosios instancijos teismo jurisdikcijai. Nors toks atvejis dar nepasitaikė, Teisingumo Teismas vis dėlto mano, kad jo Procedūros reglamentas turėtų būti pakeistas, kad būtų leista taikyti jo kalbų vartojimo taisykles naujai peržiūros procedūrai.

Reglamentas numato, kad procedūra turi būti atlikta konkretaus sprendimo (t. y. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo), kuris peržiūrimas, kalba; manome, tai teisinga.

– Pranešimas: Caroline Jackson (A6-0162/2008)

  Jan Andersson, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. – (SV) Mes nusprendėme visiškai palaikyti kompromisą, pasiektą tarp Europos Parlamento ir Ministrų tarybos. Kompromisas reiškia, kad bus įgyvendinami privalomi perdirbimo tikslai; tai – labai teigiamas dalykas. Vis dėlto mes būtume pageidavę tikslesnio šalutinių produktų apibrėžimo ir net aukštesnių perdirbimo tikslų.

  Liam Aylward (UEN), raštu. − Visų atliekų politikos krypčių siekis yra sumažinti neigiamą atliekų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Nepaprastai svarbu nutraukti ryšį tarp atliekų ir mūsų augančių ekonomikų. Mes kasmet pagaminame 1,3 mlrd. tonų atliekų, iš jų apie 40 mln. tonų yra pavojingos atliekos.

Šiuo ES teisės aktu siekiama mums padėti tapti labiau „atliekas perdirbančia visuomene“. Parlamentas primygtinai reikalavo nustatyti pakartotinio atliekų naudojimo ir perdirbimo tikslus. Šie tikslai ambicingi. Iki 2020 m. valstybėse narėse mažiausiai 50 proc. namų ūkių atliekų turi būti paruošiamos pakartotinai naudoti ir perdirbti.

Mes turime sumažinti išvežamų į sąvartynus ir sudeginamų atliekų kiekius. Atliekų hierarchijos sistema, kaip prioritetų eiliškumo sąrašas, verčia įstatymų leidėjus atliekų prevencijos ir tvarkymo politikoje pirmenybę teikti atliekų prevencijai, toliau – pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ir galiausiai – šalinimui. Tik deginimas, atitinkantis aukštus energijos vartojimo efektyvumo standartus, gali būti laikomas naudojimo operacija.

Mažinant atliekų kiekį, jas naudojant ir perdirbant turime bendradarbiauti su gyventojais, gamintojais ir vartotojais. Bendrijos ir vietos valdžios institucijų suprojektuoti atliekų perdirbimo įrenginiai turi būti įrengti tinkamose vietose, kad kad būtų užtikrintas kuo veiksmingesnis jų panaudojimas.

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Gerb. Pirmininke, pritariu pranešėjai, kad kai kuriose šalyse, ypač tose, kuriose ką tik pradėta atsisakyti atliekų išmetimo, energijos gavimas iš atliekų gali tapti vyraujančiu ir varžyti investicijas į kitus procesus, pvz., perdirbimą ir pakartotinį naudojimą.

Lenkija šiuo metu perdirba mažiausią atliekų kiekį visoje ES – tik 4 proc. Mažojoje Lenkijoje (Małopolska) perdirbama 7 proc. atliekų. Taip pat esama planų statyti deginimo įrenginius, kuriuose per metus būtų perdirbama 250 000 tonų atliekų – daugiau, nei pagaminama regione. Tam, kad deginimo įrenginiai dirbtų efektyviai, jie turi būti pakankamai apkraunami. Taigi projektas, finansuojamas Europos Komisijos, sugriaus visą entuziazmą rūšiuoti atliekas, nes visos jos bus sudeginamos.

Manoma, kad į Lenkiją reguliariai patenka dešimtys tūkstančių tonų neteisėtai importuojamų komunalinių atliekų, alavo folijos, metalo laužo, panaudotų padangų ir baterijų. Pasirinktame mūsų vakarinės sienos pietų sektoriuje nuo šių metų sausio mėn. buvo sulaikyta 16 krovinių, vežusių iš viso 40 t atliekų. Kai kurių pasienių rajonų vietos valdžios institucijos turėjo padidinti savo biudžetą 30 proc., kad išvalytų neteisėtus sąvartynus.

Aš prašau kuo greičiau imtis konkrečių žingsnių, kad būtų sustabdyta tokia praktika. Nesibaigiantis atliekų rūšiavimo ar panaudojimo metodų reguliavimas neduoda jokios naudos, kol įmonėms pigiau išmesti šiukšles kaimyninės valstybės laukuose.

  Konstantinos Droutsas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Kompromisinis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pasiūlymas dėl atliekų tvarkymo − esminis posūkis didžiulių, paslėptų finansinių interesų, susijusius su šiukšlių ir atliekų tvarkymu, požiūriu.

Pasiūlyta direktyva nepadėtų sumažinti bendro atliekų kiekio. Jos tikslai ir priemonės sąmoningai suformuluoti miglotai. Joje, atsižvelgiant ne į aplinkos ir visuomenės sveikatos, o į išlaidų ir efektyvumo bei konkurencijos interesus, išskiriamos gamybos atliekos ir apsiribojama tam tikromis komunalinių atliekų rūšimis.

Vienas bendro atsitraukimo pavyzdžių − susilpninta hierarchinė struktūra, pagal kurią pirmenybė turi būti teikiama perdirbimui, o ne naudojimui energijai iš atliekų gauti. Kitas pavyzdys – laikyti mišrių atliekų deginimą naudojimu energijai iš atliekų gauti kitais, nei jau apibrėžti, pvz., biologinių dujų gamybos, atvejais.

Nuodingos ir kitos pavojingos medžiagos, išmetamos į orą, prasiskverbia į dirvožemį ir gruntinius vandenis, kenkia maistinėms medžiagoms bei tiesiogiai veikia atliekų tvarkymo sektoriaus darbuotojų ir visų gyventojų sveikatą.

Būtina mažinti atliekų kiekį, taip pat planuoti jų tvarkymą ir tinkamai organizuoti jų vežimą. Regioniniai ir vietos valdžios organai turi prisiimti atsakomybę už atliekų rūšiavimą ir nuodingų ir kitų pavojingų medžiagų (pesticidų ir kt.) atskyrimą ir kiek galima didesnį perdirbimą. Mišrios atliekos neturi būti deginamos. Sąvartynai turi būti atnaujinti ir užtikrintas saugus galutinis likučių pašalinimas.

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už C. Jackson antrajam svarstymui pateiktą rekomendaciją dėl Pagrindų direktyvos dėl atliekų persvarstymo, nes manau, kad šis pasiūlymas padės sumažinti atliekų tvarkymo poveikį aplinkai ir socialinį bei ekonominį poveikį, nes visoje Europos Sąjungoje prioritetai turės būti teikiami atliekų kiekio mažinimui, atliekų prevencijai, pakartotinis naudojimui ir perdirbimui.

Balsavau už 82 pakeitimą, nes pritariu tam, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą Europos atliekų prevencijos politiką, visoms valstybėms narėms turi būti nustatyti ambicingesni atliekų perdirbimo tikslai.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiame antrajame svarstyme Europos Parlamentas primygtinai reikalauja, kad Taryba priimtų pakeitimus, kurie jau buvo priimti pirmajame svarstyme.

Pagrindiniai pakeitimai buvo susiję su atliekų perdirbimo ir atliekų prevencijos tikslų bei penkių etapų atliekų hierarchijos, kaip bendros taisyklės, nustatymu.

Taryba pašalino visas nuorodas į tikslus, bet pranešėja atstatė Parlamento pakeitimus pakeista forma. Pranešėjos nuomone, būtų neteisinga nepasinaudoti galimybe užtikrinti, kad ši direktyva būtų daugiau, nei vien apibrėžimų rinkinys. Turėtų būti užtikrintas aiškus Direktyvos ir Teminėje atliekų prevencijos ir perdirbimo strategijoje nustatytų siekių, susijusių su prevencija ir perdirbimu, ryšys.

Vienas iš svarbių Direktyvos tikslų yra aiškiai atskirti naudojimo ir šalinimo sąvokas, nes Teisingumo Teismo sprendimai šiuo klausimu kelia abejonių.

Be kokiu atveju mes manome, kad prioritetai turi būti atliekų kiekio mažinimas, perdirbimas ir naudojimas. Vis dėlto laikyti deginimą naudojimo operacija, taigi labai pelninga pramonės šaka, tikrai labai abejotina. Kyla klausimas, kas tokiu atveju ketina mažinti atliekų gamybą ir didinti perdirbimą bei naudojimą?

  Ambroise Guellec (PPE-DE), raštu. – (FR) Remiantis OECD duomenimis, nuo dabar iki 2020 m. pagaminsime 45 proc. daugiau atliekų, nei 1995 m. Todėl Europos Sąjunga turi skubiai nustatyti naują atliekų tvarkymo strategiją, pripažįstančią, kad visų rūšių atliekos būtų laikomos ne tik taršos, kuri turi būti mažinama, šaltiniu, bet ir potencialiais ištekliais, kurie turi būti panaudoti.

Šiandienos plenariniame posėdyje priimtas kompromisas padės nukreipti dėmesį į prevenciją ir perdirbimą – siekiant nuo dabar iki 2012 m. stabilizuoti išmetamų atliekų kiekį ir iki 2020 m. įgyvendinti tikslą, pagal kurį mažiausiai 50 proc. namų ūkių atliekų ir mažiausiai 70 proc. nepavojingų statybos ir griovimo atliekų būtų paruošiamos perdirbti, taip pat iki 2015 m. sukurti atskiras surinkimo sistemas bent jau popieriui, metalui, plastikui ir stiklui, ir griežčiau tvarkyti pavojingas atliekas, visų pirma jas atskirai surenkant ir užtikrinant jų atsekamumą. Taip pat turės būti organizuotas alyvų atliekų surinkimas, be to, atskirtos deginimo operacijos, kurių metu galutinai šalinamos atliekos, nuo tų, kurių metu atliekos naudojamos energijai gauti. Taigi, taikant energetinio naudingumo formulę, perdirbimo įrenginiams bus priskiriami tik aukštą naudingumo koeficientą turintys komunalinių atliekų deginimo įrenginiai.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Antrasis Pagrindų direktyvos dėl atliekų svarstymas nereikalingas. ES turėtų nustatyti tvirtus atliekų kiekio mažinimo tikslus, o ne pateikti neprivalomus siekius kažkokiai tolimai ateities datai. Mano frakcijos pakeitimai būtų sugriežtinę teisės aktą, ir belieka apgailestauti, kad jie buvo atmesti.

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. − (CS) Į ateitį žvelgiantys politikai beveik visose pasaulio šalyse daug metų stebi laviną primenantį atliekų kiekio didėjimą. Vienas tinkamų sprendimų siekiant stabdyti šią pražūtingą tendenciją − teisės aktai, nustatantys aukštą atskirų medžiagų, kurias privaloma perdirbti, procentinę dalį. Deja, net kai atliekos rūšiuojamos, vis dar nuolat auga medžiagų, kurios bendrai vadinamos „mišriomis atliekomis“, kiekis.

Sveikinu gerb. C. Jackson pastangas pranešime pateikti teisingą ir pagrįstą sprendimą. Nors kai kurie iš pakeitimuose pateiktų pasiūlymų yra įdomūs ir mes juos palaikysime, negaliu pritarti tam, kad atliekų deginimas būtų laikomas energijos naudojimu, prilygstančiu tvariems energijos šaltiniams.

Todėl, nors pranešimas turi tam tikrų teigiamų pusių, nei aš, nei GUE/NGL frakcijos dauguma už jį balsuoti negalime. Negalime palaikyti tokio komunalinių atliekų deginimo įrenginių perklasifikavimo, kuris prilygintų juos su ekologiškai švariems energijos šaltiniams.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Gerb. Pirmininke, aš dėl daugelio priežasčių palaikiau kompromisą, kurį derybomis pasiekė mano kolegė C. Jackson, ir noriu padėkoti jai už labai svarbų darbą, kurį ji atliko. Mes turėjome rimtą pagrindą būti patenkintais šiuo rezultatu, nes vis daugiau atliekų patenka į sąvartynus. Labai gaila, kad tai vyksta tokiu metu, kai Europa suvokia išteklių ir žaliavų politikos svarbą. Vidutiniškai tik mažiau nei trečdalis namų ūkių atliekų Europoje yra pakartotinai panaudojamos arba kompostuojamos. Maždaug pusė jų išmetamos ir tik mažiau nei penktadalis sudeginamos. Kai kuriose valstybėse narėse į sąvartynus patenka 90 proc. namų ūkių atliekų.

Mes turime nustatyti kiekybinius atliekų perdirbimo tikslus ir kartu susitelkti į atliekų prevencijos svarbą. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad mes turime drastiškai pagerinti energijos naudojimo būdus. Mums jau seniai laikas atsisakyti klaidingos logikos, kuri sako, kad atliekų naudojimas negali būti vystomas, nes dėl to susidarytų daugiau atliekų. Kadangi, kaip rodo praktika, kaip tik dėl tokios logikos auga atliekų sąvartynų skaičius, jau įrodytas jos nepagrįstumas.

Todėl turiu prisipažinti, kad palaikiau Tarybos poziciją dėl atliekų hierarchijos ir gyniau jos pagrindinį principą. Tai būtų užttikrinę lankstesnę atliekų politiką, kuri atsižvelgtų į aplinkybes. Šiuo pagrindiniu principu aš taip pat rėmiausi savo pakeitimo pasiūlyme, ir dėkoju gerb. C. Jackson už visokeriopą palaikymą per visą procesą.

Todėl esu dėkinga gerb. C. Jackson, kuri pasirodė esanti šiek tiek racionalesnė, negu galima būtų spręsti atsižvelgiant į paskutinius rezultatus. Ji suprato, kad energija, gaminama atliekų tvarkymo įrenginių, yra tiktai dalinis atsakymas į Europos Sąjungos energijos stygių, ir jautėsi priversta pasakyti, kad kai kuriose valstybėse narėse energijos naudojimas laikomas grėsme perdirbimui.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu Caroline Jackson pranešimui dėl Pagrindų direktyvos dėl atliekų persvarstymo. Siekdama atitinkamai prisidėti prie mūsų klimato kaitos tikslų, ES turi atnaujinti savo įsipareigojimą mažinti atliekų kiekį ir jas perdirbti. Mes padarytume didelę pažangą šia kryptimi nustatydami privalomus tikslus, pagal kuriuos iki 2020 m. mažiausiai 50 proc. namų ūkių atliekų ir mažiausiai 70 proc. statybos ir griovimo atliekų būtų paruošiamos pakartotinai naudoti ir perdirbti. Šis požiūris atspindėjo mano balsavime.

  Rovana Plumb (PSE), raštu. − (RO) Šios direktyvos persvarstymo tikslas − sukurti darnų ir nuoseklų teisės aktą, suderintą su Atliekų pervencijos ir perdirbimo strategija, kad Europa taptų „atliekas perdirbančia visuomene“, kuri kuo veiksmingiau naudotų atliekas kaip išteklius.

Joje nustatoma:

• tokia penkių etapų atliekų hierarchija: prevencija, pakartotinis naudojimas, perdirbimas, kitas naudojimas, pvz., naudojimas energijai gauti; šalinimas (įskaitant saugojimą);

• atliekų prevencijos priemonės ir planai;

• privalomi komunalinių atliekų, taip pat statybos ir griovimo atliekų perdirbimo tikslai;

• didesnė gamintojų prievolė viešai teikti informaciją apie produktų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo galimybes;

Veiksmais, kurių turėtų būti imtasi valstybėse narėse, siekiant įgyvendinti visus aukščiau minėtus tikslus, turi būti skatinama modernizacija ir naujų atliekų perdirbimo įrenginių, leidžiančių pakartotinai jas naudoti, t. y. „žaliosios pramonės“, kūrimas.

Balsavau už Pagrindų direktyvos dėl atliekų persvarstymą, nes visomis šiomis priemonėmis būtų prisidėta prie naujų darbo vietų kūrimo, saugesnio ir tvaresnio atliekų tvarkymo, protingo šalių išteklių naudojimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos (neįtrauktų į ETS sistemą sektorių plėtros).

  Bogusław Sonik (PPE-DE), raštu. − (PL) Palaikau Caroline Jackson pranešimą, nes naujoje direktyvoje numatomas pagrindas „atliekas perdirbančios visuomenės“ kūrimui. Europa užsibrėžė kelis labai ambicingus tikslus. Tačiau ar nėra jie pernelyg ambicingi ir ar sugebės valstybės narės, ypač naujosios, vykdyti griežtus reikalavimus? Norėčiau jus informuoti, kad naujosioms valstybėms narėms jau dabar sunku laikytis Bendrijos komunalinių atliekų tvarkymo standartų.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad senosios valstybės narės turėjo žymiai daugiau laiko pritaikyti savo atliekų tvarkymo sistemas griežtiems reikalavimams, o naujosios verčiamos daug greičiau įdiegti teisinius mechanizmus ir sukurti reikalingą infrastruktūrą. Pasiūlymas dėl naujos direktyvos dėl atliekų daugelyje Europos šalių kelia nemažai ginčų, nes jos įgyvendinimas turės rimtų padarinių ekonomikai.

Nemanau, kad mus turėtų stebinti tai, kad buvo taip sunku pasiekti kompromisą su Taryba. Per vakarykštes diskusijas daug EP narių pareiškė, kad jie nėra patenkinti šiuo kompromisu dėl direktyvos. Vis dėlto nuogąstauju, kad dar griežtesnių reikalavimų įvedimas galėtų sukelti problemų dėl šio teisės akto įgyvendinimo. Naujoji direktyva dėl atliekų privers šalis, kuriose komunalinių atliekų tvarkymą buvo apleistas, imtis ryžtingų veiksmų. Šios šalys bus priverstos įdiegti teisinius ir ekonominius mechanizmus, kurie skatintų, o ne apsunkintų ekonomiką. Naujoji direktyva turėtų būti stimulas vystant naujus būdus darbo vietoms kurti.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Žaliųjų frakcija ir Europos laisvasis aljansas palaikė apie 30 kompromisinių pakeitimų, tačiau taip pat pateikė ambicingesnių pakeitimų, kuriais stengiamasi sugriežtinti nuostatas dėl pavojingų atliekų, biologinių atliekų tvarkymo, „atliekų statuso pabaigos“ ir šalutinių produktų koncepcijos bei atliekų, kurios nustojo būti atliekomis.

Mes nepritariame požiūriui, kad namų ūkių atliekų deginimo įrenginiai remiantis energetiniu naudingumu galėtų būti laikomi naudojimo įrenginiais. Galiausiai priimtas tekstas nenustato jokio teisiškai privalomo atliekų kiekio mažinimo tikslo. Pasiūlymas finansuoti atliekų prevencijos priemonių tyrimą šiuo atžvilgiu visiškai nepakankamas.

Gali būti nustatyti 50 proc. ir 70 proc. atliekų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo tikslai ir gali būti aiškiai reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi teisėkūros priemonių, tačiau tikslai patys savaime nėra teisiškai privalomi. Negalima paneigti, kad tai praleista galimybė. Mano rinkimų apygardoje šios persvarstytos Pagrindų direktyvos keliamas pavojus yra tas, kad kai kas galėjo pasinaudoti „silpnesniais“ Europos standartais, kad iš dalies sumenkintų pastangas, kurias mes jau dedame. Flandrija panaši į šios srities pasaulio čempionę; mes pagrįstai pirmaujame. Tačiau ši persvarstyta Pagrindų direktyva nėra tikras stimulas mums tvarkytis dar geriau. Tai gėda.

  Marianne Thyssen (PPE-DE), raštu. – (NL) Gerb. Pirmininke, Belgija daugelį metų „diktavo madas“ atliekų politikos srityje, taigi aš asmeniškai pirmenybę būčiau teikęs gerokai ambicingesniam tekstui. Vis dėlto manau, kad susitarimas, kurį pavyko C. Jackson sudaryti su Tarybai pirmininkaujančia Slovėnija, parodo puikius jos derybų įgūdžius ir sugebėjimą pasiekti kompromisą. Pirmą kartą įvedama Europos atliekų hierarchija. Be to, didelė pažanga daroma namų ūkių atliekų prevencijos, perdirbimo ir atskiro surinkimo srityse.

Spekuliuoti dėl trečiojo svarstymo ir vėl statyti į pavojų esamą susitarimą yra, mano nuomone, pernelyg rizikinga. Kadangi svarbiausias dalykas yra tai, kad Direktyva iš tikrųjų pateikta svarstyti, aš balsavau už susitarimą.

– Pranešimas: Anne Laperrouze (A6-0192/2008)

  Konstantinos Droutsas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Stambusis verslas ir pramonės šakos, nesulaikomai teršiantys upes, ežerus ir gruntinius vandenis neapdorotomis nuodingomis atliekomis, nėra už tai traukiami atsakomybėn. Jos negali būti pažabotos įstatymais, kurie iš esmės leidžia įmonėms teršti ir sumokėti nedideles baudas (jei ir kai teisės pažeidimas atskleidžiamas), ir gauna didžiulius pelnus visuomenės sveikatos ir aplinkos sąskaita.

ES ir valdžios institucijos tai žino, bet yra atsitvėrusios nuo šios problemos tylos siena. Esant didesnių pelnų perspektyvai, jos kelia pavojų darbuotojų gyvybėms, apsimesdamos „konkurencingomis“, tačiau reikalauja iš jų finansuoti apsaugos nuo taršos priemones per mokesčius.

Vandens tarša šešiavalenčiu chromu Asopos upės baseino rajone dėl nekontroliuojamos pramonės veiklos išryškina esminius įstatymų, kuriuose apsiribojama viršutinės chromo kiekio ribinės vertės nustatymu ir nenumatoma jokių atsargumo priemonių dėl tokio akivaizdžiai pavojingo kancerogeno, trūkumus.

ES pasiūlytos priemonės, net jei jomis ribojami pavojingų medžiagų kiekiai, yra neveiksmingos nesant efektyvios kontrolės ir atgrasinančių nuo teršimo priemonių, kurios turėtų įtakos pramonės pelnui. Tiktai darbuotojų kova prieš plutokratijos pelnus gali apsaugoti neatimamą teisę į sveikatą ir gyvenimą.

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už A. Laperrouze antrajam svarstymui pateiktą rekomendaciją dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, nes gera paviršinio vandens cheminė būklė Europos Sąjungoje − būtina sąlyga siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką.

Ši Direktyva priimtina, nes joje nustatomos tam tikrų sveikatai žalingų teršalų koncentracijos vandenyje ribos, taip pat kaip patikslinami tolesni valstybių narių įpareigojimai dėl tarpvalstybinės taršos.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Priimti pakeitimai šiek tiek pagerina Tarybos pasiūlymą. Šios Direktyvos svarstymo pagrindas − poreikis priimti direktyvą, nustatančią Bendrijos veiklos vandens politikos srityje sistemą, tačiau ji apima ir aspektus, su kuriais mes nesutinkame. Vienas jų, pvz., susijęs su „teršėjas moka“ principu, kuris kaip tik gali būti naudingas apsaugant tuos, kas turi pinigų sumokėti už teršimą. Viskas, ką jie turės padaryti, tai sumokėti ir paskui kurti valymo pramonės šakas, kad galėtų toliau tęsti pelningą verslą lėšomis, gautomis iš taršos, kurią jiems buvo leista daryti, galbūt sunaikinant upes, miškus ir kt.

Manome, kad labai svarbu veikti taršos prevencijos srityje. Vis dėlto žinome, kad Pagrindų direktyvos 16 straipsnyje nurodomi įpareigojimai Komisijai rengti pasiūlymus, įskaitant konkrečias priemones, skirtas kovoti su atskirų teršalų ar teršalų grupių keliama vandens tarša, kuri kelia didelį pavojų vandens aplinkai ar per ją persiduoda; sudaryti prioritetinių medžiagų, įskaitant prioritetinių pavojingų medžiagų, sąrašą ir nustatyti paviršinio vandens, nuosėdų ar biotos aplinkos kokybės standartus, išreikštus kaip didžiausia leistina prioritetinių medžiagų koncentracija.

Taip pat žinome, kad Taryba nepateisino Europos Parlamento lūkesčių dėl kai kurių prioritetinių medžiagų perklasifikavimo į prioritetines pavojingas medžiagas ir kitais svarbiais klausimais. Taigi susilaikome.

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už šį tekstą, nustatantį aplinkos kokybės standartus prioritetinėms medžiagoms ir tam tikriems kitiems teršalams, kad būtų užtikrinta aukšto lygio vandens aplinkos apsauga.

Aplinkos kokybės standartai bus taikomi iš viso 33 upėse, ežeruose ir pakrančių vandenyse randamiems teršalams (daugiausia pesticidams ir sunkiesiems metalams). Šios medžiagos ne tik kelia grėsmę ekosistemų išlikimui, bet ir – per maisto grandinę –pavojų žmonių sveikatai. Kompromisas, kuriam ką tik buvo tik pritarta, leis valstybėms narėms „padaryti pažangą“, kad jos iki 2018 m. įvykdytų šiuos standartus.

Komisija kuo greičiau turėtų priimti sprendimą dėl to, ar naujos medžiagos turi būti klasifikuojamos kaip prioritetinės, ar kaip prioritetinės pavojingos medžiagos.

Arti taršos šaltinių įvykdyti aplinkos kokybės standartus užtruks ilgiau. Teršalų koncentracija tokiose mišriose zonose gali viršyti nustatytas ribas. Turime pasirūpinti būtinomis apsaugos priemonėmis, kad valstybės narės, nustatančios mišrias zonas, galėtų turėti geriausią vandens valymo techniką.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Kaip tik kai kalbama apie vandenį, mūsų skystąjį auksą, svarbiausias dalykas galvojant apie ateitį − išsaugoti jo kokybę ir nesusilpninti mūsų pastangų jam apsaugoti. Jei iš tikrųjų paaiškės, kad vandens kokybė naujosiose valstybėse narėse yra prastesnė ir kad yra problemų, susijusių su valstybėmis, kurios nėra ES narės, mes čia, Parlamente, turėsime intensyviau ieškoti sprendimų, ypač dėl nelegalaus atliekų išmetimo nutraukimo ir nuotekų tvarkymo. Kadangi žemės ūkyje intensyviai naudojant trąšas gali būti teršiamas vanduo, tai turėtų mus paskatinti pataisyti žemės ūkio skatinimo priemones taip, kad būtų labiau skatinami tradiciniai ir aplinkai nekenkiantys auginimo metodai, pvz., tokie, kokius taiko ekologine žemdirbyste užsiimantys ūkininkai.

Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad jame numatytos priemonės padės užtikrinti geresnę vandens kokybės kontrolę.

  Rovana Plumb (PSE), raštu. − (RO) Pagrindiniai šios direktyvos elementai yra:

– aplinkos kokybės standartų (AKS) prioritetinėms medžiagoms ir prioritetinėms pavojingoms medžiagoms nustatymas;

– mišrių zonų, kuriose teršalų koncentracija gali viršyti atitinkamus AKS, koncepcijos įvedimas

– sudarymas visų prioritetinių medžiagų ir prioritetinių pavojingų medžiagų išmetimo, išleidimo ir nuotėkių sąrašo, padėsiančio kontroliuoti, kaip įgyvendinami Vandenų pagrindų direktyvos tikslai atinkamuose taršos šaltinių taškuose, taip pat įvertinti principo „teršėjas moka“ įgyvendinimo poveikį;

– nuostatų dėl tarpvalstybinės taršos įvedimas. Jomis remiantis, valstybė narė atleidžiama nuo išimtinės atsakomybės tuo atveju, jei gali įrodyti, kad AKS buvo viršyti dėl tarpvalstybinės taršos, tačiau reikalaujama, kad ji imtųsi bendrų veiksmų.

Balsavau už aplinkos kokybės standartus vandens politikos srityje, nes nuostatų dėl tarpvalstybinės taršos įvedimas yra sveikintinas dalykas, ypač Rumunijos atveju, turint omeny, kad turime sienas su šalimis, kurios nepriklauso ES ir neprivalo laikytis Bendrijos lygiu nustatytų standartų.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, balsavau už A. Laperrouze pranešimą. Mes tikrai turime sustiprinti Europos strategiją ir veiklą, susijusią su vandens apsauga. Manau, būtinos konkrečios priemonės, skirtos kovai su atskirų teršalų ar teršalų grupių keliama vandens tarša, labai pavojinga vandens aplinkai. Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti aukšto lygio apsaugą nuo tokių prioritetinių medžiagų (ir kai kurių kitų teršalų) keliamo pavojaus vandens aplinkai ir todėl nustatomi tam tikri aplinkos kokybės standartai. Pritariu įvairioms priemonėms dėl standartų ir biologinių rūšių apsaugos. Taip pat sveikinu pranešėją su metodu, kuriuo ji naudojosi spręsdama ši klausimą, kuris daugeliu atžvilgiu yra techninis ir sudėtingas.

– Pranešimas: Rodi Kratsa-Tsagaropoulou (A6-0178/2008)

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už R. Kratsa-Tsagaropoulou pranešimą ir ypač palankiai vertinu tai, kad sustiprinamas Europos jūrų saugumo agentūros vaidmuo. Europos jūrų saugumo agentūra buvo įsteigta po keleto sunkių nelaimingų atsitikimų jūroje ir atlieka svarbų vaidmenį siekdama, kad ateityje tokių atvejų būtų mažiau. Teisinga išplėsti Europos jūrų saugumo agentūros teises tinkamo jūrininkų rengimo srityje.

  Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) Po neseniai įvykusių laivų „Erika“ ir „Prestige“ avarijų paaiškėjo, kad žmogaus klaida − svarbus jūrų saugumo aspektas. Taigi būtina gerai parengti įgulas.

Dėl to norėčiau paminėti du, mano manymu, esminius aspektus.

Pirmasis susijęs su pačia Europos požiūrio logika: atsisakymas kokiu nors būdu skatinti bet kokį jūrininkų iš valstybių narių komplektavimą. Iš tikrųjų, užuot teikus pirmenybę Bendrijai, kaip visose kitose ekonominėse ir socialinėse srityse, yra skatintinamas ne Europos Bendrijos jūrininkų įgulų komplektavimas. Toks sąmoningai antinacionalinis požiūris gali tiktai padidinti esamą kompetentingų jūreivių Europos Sąjungoje stygių ir dar sumažinti menką susidomėjimą šia sudėtinga ir pavojinga profesija. Tokia padėtis palanki nekvalifikuotai, pigiai darbo jėgai iš Azijos.

Antra, mes turime kuo geriau apsaugoti patys save mokymo kokybės, jo priežiūros ir profesinio parengimo pažymėjimų išdavimo požiūriu. Užuot pripažinę ne EB standartais pagrįstas kvalifikacijas, turėtume suvokti tikrą mūsų esamų kvalifikacijų vertę ir palaikyti mūsų jūrų specialistus jūrų saugumo ir mūsų nacionalinių darbo vietų apsaugos vardan.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl minimalaus jūrininkų parengimo (COM(2007)0610 – C6–0348/2007 – 2007/0219(COD)).

Didesnis Direktyvos dėl minimalaus jūrininkų parengimo nuostatų suderinimas gerb. R. Kratsa-Tsagaropoulou pranešime, atrodo, yra teisingas ir tinkamas, nes leis geriau įgyvendinti direktyvą, kuria siekiama gerinti jūrininkų žinių ir įgūdžių lygį bei užtikrinti didesnes jūrų saugumo ir jūrų taršos prevencijos garantijas.

– Pranešimas: Avril Doyle (A6-0190/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kadangi naudojant veterinarinius vaistus gyvūnų, skirtų vartoti žmonėms, gydymui ir gerovei, maistiniuose gyvūnuose gali likti tokių vaistų likučių, turi būti atliekamas visų farmakologiškai aktyvių medžiagų, įeinančių į veterinarinių vaistų sudėtį, didžiausių leistinų likučių kiekių rizikos įvertinimas.

Komisijos pasiūlymu panaikinti Reglamentą (EEB) Nr. 2377/90 siekiama išspręsti sunkumus, su kuriais susiduriama taikant galiojančius teisės aktus. Pasiūlyme pateikiami kiti būdai aukštam vartotojų apsaugos lygiui pasiekti, susieti su tolesniu veterinarinių vaistų prieinamumu ir kūrimu Europos rinkai bei tinkamu Bendrijos vidaus ir išorės prekybos gyvūninės kilmės maisto produktais veikimu.

Pranešėja taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad turint omeny, jog galutinis tikslas − žmogaus sveikatos apsauga, atliekant farmakologiškai aktyvių medžiagų likučių, kurių gali būti Europos Sąjungoje pagamintuose ar į ją importuotuose maisto produktuose, rizikos vertinimą ir vykdant kontrolę, reikia nuoseklesnio metodo.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Pasiūlyti Reglamento dėl farmakologiškai aktyvių medžiagų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose nuostatų supaprastinimai sveikintini, todėl palaikiau gerb. A. Doyle pranešimą.

– Pranešimas: Marie Panayotopoulos–Cassiotou (A6-0173/2008)

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. – (SV) Tikimės, kad ES valstybės narės nuolat kovos su skurdu. Ir sprendimus priimančios institucijos, ir viešosios bei privačios įstaigos turi prisiimti atsakomybę ir veikti, kad būtų gerinamos užimtumo, verslo įmonių ir mokymosi galimybės ir užkirstas kelias socialinei atskirčiai bei kovojama su skurdu.

Kita vertus, nemanome, kad ES turėtų vadovauti visuomenei skirtoms informacinėms ir viešųjų ryšių kampanijoms. Jei atiduotume Europos metams skirtus 17 mln. eurų vargingiausiems visuomenės nariams į rankas, būtų daugiau naudos.

  Titus Corlăţean (PSE), raštu. − (RO) Balsuodamas palaikiau pasiūlymą dėl sprendimo dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų.

Manome, kad siekiant veiksmingai kovoti su skurdu, be prioritetinių veiksmų, paminėtų pasiūlyme dėl sprendimo, būtina visose ES valstybėse narėse įvesti minimalų garantuotą atlyginimą.

Šalyje, iš kurios aš kilęs, Rumunijoje, po 3 metų dešiniųjų vyriausybės valdymo 40 proc. rumunų darbuotojų gyvena žemiau skurdo ribos, todėl jie neįstengia padengti minimalaus vartotojo krepšelio išlaidų ir sumokėti dabartinių sąskaitų per žiemą.

Dėl 2005 m. dešiniųjų vyriausybės įvestos bendros mokesčio normos įvyko didžiulis visuomenės susiskaidymas, taip pat išaugo skurdas. 2007 m. tik 5 proc. rumunų darbuotojų uždirbo daugiau nei 2000 RON (lėjų), t. y. maždaug 500 eurų.

Rumunijos atveju būtina atsisakyti bendros mokesčio normos ir įvesti progresyvinį mokesčių tarifą, kartu atleidžiant nuo mokesčių reinvestuotą kapitalą. Taip sumažėtų visuomenės susiskaidymas, būtų įvestas sąžiningas apmokestinimas ir asmenys, gaunantys mažesnes pajamas, mokėtų mažesnius mokesčius, nei gaunantys dideles.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nors žinome, jog nepakanka skirti vienus metus kovai su skurdu tam, kad būtų užtikrinta, jog bus imtasi tinkamų priemonių, mes balsavome už pranešimą, kad būtų bent jau pabandyta atkreipti dėmesį į šią problemą.

Vis dėlto norėtume įspėti dėl to, kas vyksta, rimtumo ir apie padarinius priemonių, toliau skatinančių pagrindinių valstybinių sektorių ir paslaugų liberalizavimą ir privatizavimą, darbo santykių reguliavimo mažinimą, nepatikimas ir prastai apmokamas darbo vietas ir būtiniausių prekių kainų augimą, padedantį ekonominėms ir finansinėms grupėms didinti jų netikėtus pelnus didėjančio skurdo sąskaita.

Dėl to, nors ir pritariame pranešimui, primygtinai reikalaujame nutraukti Lisabonos Strategijos ir Stabilumo pakto neoliberalią politiką ir parengti alternatyvias politikos kryptis, garantuojančias vaikų, moterų, darbuotojų ir jų šeimų socialinę įtrauktį. Mums reikia priemonių, kuriomis įvertinamas darbas, didinamas užimtumas, pagrįstas teisėmis, užtikrinamos visiems kokybiškos viešosios paslaugos, tinkamas būstas, valstybinis ir visuotinis socialinis aprūpinimas, taip pat žemės ūkio politika, kuri skatina gamybą ir didina dirbančiųjų žemės ūkyje pajamas bei užtikrina geras pajamas žvejams.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Kiekvieni „Europos metai“ − dingstis Europos Sąjungai išleisti dideles sumas savo propagandai tema, kuri, manoma, kelia žiniasklaidos susidomėjimą.

Taigi 2010 m. bus Europos kovos su skurdu metai. Ar tai bus ir kovos su globalizacija, kuri yra bedarbystės priežastis, metai? Ar tai bus ir kovos su imigracija, dėl kurios smunka darbo užmokestis, metai? Ar tai taip pat bus metai, kuriais mes atsisakysime ekonominės, prekybos, finansinės ir fiskalinės politikos krypčių, stumiančių Europos vidurinę klasę į skurdą? Ar juos galima bus vadinti „Europos“, nes tai bus kova su globaliniu skurdu, neišvengiamai prioritetą teikiant ne Europos Bendrijos migrantams, kurie laikomi vienais pažeidžiamiausių žmonių pasaulyje?

Didėjantis ir užsitęsęs skurdas Europoje gėdingas dalykas. Jis nusipelno daugiau, nei „Europos metų“, reklamuojančių eurokratiją. Į šią problemą turi būti sutelkti visi jūsų priimami sprendimai. Deja, patirtis parodė, kad, nepaisant parengtų pareiškimų, taip nėra.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. – (SV) 2000 m. kovo mėn Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares ir Komisiją imtis veiksmų, kurie „padarytų lemiamą įtaką, kad neliktų skurdo“ iki 2010 m. Tai turėtų būti daroma taikant Atvirą koordinavimo metodą, kuris pats savaime yra teigiamas, nes laikomasi visiškai decentralizuoto požiūrio.

Veiksmai, skirti kovai su skurdu, yra ypatingai skubus klausimas. Tačiau šis darbas turi būti tęsiamas valstybėms narėms visais atžvilgiais bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis, veikiančioms demokratinio teisėtumo pragrindu, pvz., Jungtinėmis Tautomis.

Mes neigiamai vertiname kelis dalykus Komisijos pasiūlyme ir ypač Europos Parlamento pranešime, kuriame taip pat pabrėžiami struktūrinės paramos reikšmė ir Europos Sąjungos paramos atokiausiems regionams poreikis. Mes taip pat kritiškai vertiname tai, kad svarstomame pranešime Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai pastebimai apibūdinami kaip metai, skirti visuomenei labiau informuoti. Tokių tarptautinių metų ir kampanijų jau buvo. Turime savęs paklausti, ar verta tokiems ES metams skirti 17 mln. eurų ir kokia konkreti jų pridėtinė vertė. Mes įsitikinę, kad šie finansiniai ištekliai būtų geriau panaudoti valstybių narių biudžetuose, nes tai būtų realus indėlis į būtiną kovą su skurdu ir socialine atskirtimi.

Remdamiesi išdėstytais argumentais, balsavome prieš pranešimą.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Reikia tikėtis, kad 2010 m. paskelbiamas Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais paskatins tikrą pažangą visoje ES kovojant su nelygybe. Pranešime teisingai pažymima, kad siekiant sėkmingai dirbti šioje srityje reikia bendradarbiauti Europos, šalies, regioniniu ir vietos lygmenimis. Mano paties šalyje, Škotijoje, vis dar tebėra gėdingas skurdo lygis, ypač atsižvelgiant į tai, kad šalis turi didžiulius turtus. Laimei, dabar turime vyriausybę, įsipareigojusią kovoti su socialinės atskirties problema, kurią ji „paveldėjo“ iš ankstesnių unionistų administracijų. Škotijos vyriausybės įsipareigojimas visiškai atitinka principus, išdėstytus M. Panayotopoulos-Cassiotou pranešime, kuriam noriai pritariau.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Gerb. Pirmininke, pritariu pasiūlymui dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.). Vis dėlto į savo pranešimą mano kolegė M. Panayotopoulos-Cassiotou įtraukė kelis, mano nuomone, esminius elementus, papildančius kitais atžvilgiais puikų Komisijos pasiūlymo projekto tekstą.

Visų pirma, pranešime mums pagrįstai primenama apie struktūrinius sunkumus, skatinančius skurdą ir socialinę atskirtį, ir išplečiama rizikos grupių apibrėžtis. Antra, jame teisingai skiriamas didesnis dėmesys ne tik socialinės apsaugos, bet ir geresnio užimtumo lygmens svarbai, taip pat pabrėžiama, kad svarbu paversti darbo užmokestį kovos su skurdu ir atskirtimi būdu. Trečia, M. Panayotopoulos-Cassiotou pranešime suprantama mokymosi visą gyvenimą svarba ir pabrėžiama, kad būtina visiems užtikrinti lygias galimybes tobulinti savo įgūdžius prisitaikant prie pokyčių darbo rinkoje.

Būtina kovos su skurdu ir atskirtimi problemas spręsti nauju būdu. Savo džiaugsmui pastebėjau, kad šiems Europos metams skirta suma, 17 mln. eurų, yra didžiausia iš visų, kada nors skirtų Europos metams. Tai taip pat rodo didelę jų politinę svarbą.

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Europos Komisija siūlo 2010 m. paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Šio projekto, kuriam numatytas didžiausias iš kada nors Europos metams skirtų biudžetų, paslėpta politinė reikšmė pernelyg aiški. Šie „kovos“ metai paprasčiausiai reikalingi Europos Sąjungos, kuri mato visišką savo Lisabonos strategijos nesėkmę, įvaizdžiui pagerinti.

Nors kova su skurdu ir socialine atskirtimi yra prioritetas ir turi būti remiama, nepaisant visų šių nerealių vilčių, Europa nebus padarius nieko, kad pagerėtų 78 mln. europiečių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, gyvenimas. Dėl to balsuosiu prieš šį pranešimą, kurio vienintelis aiškiai matomas politinis tikslas – nuolaidžiavimas euroglobalistų propagandai.

Po airių balsavimo, kuriame buvo pasakyta „ne“, atėjo laikas ultraeuropiečių aroganciją pakeisti objektyvia dabartinės Europos integracijos peržiūra. Ši absurdiška sistema turi būti skubiai reformuota, jei norime išsaugoti bendradarbiaujančią, o ne vien tik paklūstančią Europą. Galiausiai turi būti sukurta tautų Europa, skatinanti Bendrijos apsaugą ir pirmenybę europiečiams.

  José Ribeiro e Castro (PPE-DE), raštu. − (PT) Didėjantis susirūpinimas dėl nedarbo ir augančių būtiniausių prekių kainų bei kuro visur žemyne − rimta priežastis imtis skurdo ir socialinės atskirties, kurie paliečia maždaug 16 proc. gyventojų, problemos.

Norėčiau pasveikinti pranešėją, kuri yra Parlamento tarpfrakcinės grupės „Šeima ir vaiko apsauga“ pirmininkė (aš esu šios grupės pirmininko pavaduotojas), su jos darbu. Aš, kaip ir ji, esu susirūpinęs dėl tų, kurie yra labiausiai nepasaugoti nuo šių negerovių ir kurie patiria didžiausių sunkumų jas įveikdami. Norėčiau pritarti jos rekomendacijai, kad visada turi būti atsižvelgiama į nepalankioje padėtyje esančių atokiausių regionų, salų ir pramonės nuosmukį patyrusių vietovių sudėtingą padėtį.

Europos Komisijos pasiūlymas suteikia vilties, kad padidės kolektyvinis, viešas ir privatus, atskiras ir Bendrijos šio reiškinio suvokimas ir kad Sąjunga ir Valstybės narės įsipareigos siekti sprendimų, kurių kertinis akmuo būtų kiekvieno žmogaus tikras ir neatimamas orumas.

Lisabonos strategija buvo siekiama patvirtinti Europos pasaulinį konkurencingumą užtikrinant socialinę sanglaudą ir investuojant į užimtumą. Nepaisant jos nepasisekimo, tikiuosi, kad 2010 m. padės pažadinti europiečių sąmoningumą dėl didesnės socialinės sanglaudos poreikio.

Balsavau už pranešimą.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − 2010 m. bus Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai. Tikiuosi, kad bus pabrėžiamas vaikų skurdo visoje ES klausimas ir valstybės narės imsis konkrečių veiksmų, kad vaikų nebeskurstų.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Ar visi suvokiame skurdo ir socialinės atskirties problemos svarbą? Ar žinome, kad 2006 m. 16 proc. ES–25 gyventojų (78 mln. žmonių) gyveno žemiau skurdo ribos?

Esu už tai, kad 2010 m. būtų paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Daugiau informuoti visuomenę šiuo klausimu – mūsų moralinė pareiga. Europos metai turi atkreipti žmonių dėmesį į skurdo ir socialinės atskirties Europoje egzistavimą ir informuoti juos apie skurdo ir socialinės atskirties žalingą poveikį socialiniam ir ekonominiam vystymuisi. Šie metai turėtų patvirtinti kolektyvinės atsakomybės svarbą ir skatinti ne tik sprendimus priimančių institucijų, bet ir viešųjų bei privačių asmenų dalyvavimą. Mūsų užduotis – iki 2010 m. pasiekti stabilų ekonomikos augimą, sukurti daugiau geresnių darbo vietų ir užtikrinti didesnę socialinę sanglaudą.

Balsavau už M. Panayotopoulos-Cassiotou pranešimą.

– Pranešimas: David Casa (A6-0231/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Europos Parlamentas nusprendė palaikyti Komisijos ir Tarybos poziciją dėl Slovakijos siekio įvesti bendrąją valiutą 2009 m. sausio 1 d., nors ir yra šiek tiek susirūpinęs dėl to, kad Komisijos ir ECB konvergencijos ataskaitose infliacijos tvarumas vertinamas skirtingai.

Taip pat įdomu, kad pranešime nerimaujama dėl to, kad „Slovakijos piliečiai silpnai remia eurą“. Be to, užuot bandžius kalbėti apie šio silpno palaikymo priežastis, Slovakijos valdžios institucijos pranešime raginamos sustiprinti visuomenės informavimo kampaniją, skirtą „bendrosios valiutos pranašumams“ išaiškinti, ir imtis visų būtinų veiksmų kainų didėjimui pereinamuoju laikotarpiu mažinti.

Dar kartą, gėda, kad negalime tiksliai žinoti, ką apie viską, kas vyksta, ypač prisijungimą prie euro zonos, galvoja Slovakijos gyventojų dauguma. Dėl to mes susilaikėme.

Padariniai Portugalijoje žinomi ir skatina mus nepritarti.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Aš palaikysiu pranešimą dėl bendrosios valiutos įvedimo Slovakijoje kitų metų sausio 1 d. Euras nuo jo įvedimo buvo visuotinės sėkmės pavyzdys; jis greitai įsitvirtino kaip pasaulinė rezervinė valiuta, mesdamas iššūkį dolerio monopolijai. Visa tai yra įrodymas, kad jis ir toliau nuolat stiprės. Kaip ryžtingas šalininkas aš tiktai noriu, kad mano šalis, Anglija, taip pat prie to prisidėtų. Man buvo sunku įsivaizduoti, kad šalys, kurios tada, kai buvo įsteigta bendroji valiuta, net nebuvo Sąjungos narės, įsives eurą anksčiau, nei Jungtinė Karalystė. Rizikuojame būti palikti kaip pusiau atsiskyrusi Sąjungos dalis.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Slovakija yra pirmoji buvusio komunistinio bloko šalis, norinti įstoti į euro zoną 2009 m. sausio 1 d. Dinamiška Slovakijos ekonomika atitinka konvergencijos kriterijus, nustatytus Mastrichto sutartyje. Prisijungimas prie pinigų sąjungos leis Slovakijai pasinaudoti daugeliu bendrosios valiutos teikiamų privalumų, ir tai tikrai bus papildomas stimulas ekonomikai.

Tiesa, kad buvo iškilusios abejonės dėl to, ar Slovakija pajėgs išlaikyti nedidelę infliaciją ir nedidelį biudžeto deficitą. Kaip teisingai pastebėjo pranešėjas savo kalboje, auganti infliacija − problema ne tiktai slovakams, bet ir visai Europos Sąjungai, įskaitant euro zoną. Kaip ir visos valstybės, kurios jau priklauso Pinigų sąjungai, Slovakija turi tęsti makroekonominę politiką, kuri užtikrintų konvergenvijos kriterijų tvarumą.

Slovakijos patirtis įsivedant bendrąją valiutą neabejotinai bus puiki treniruotė Lenkijai. Turime atidžiai stebėti savo pietinę kaimynę.

Kaip nurodo pranešėjas, Slovakijos gyventojai silpnai remia euro įvedimą. Tikiuosi, kad prieš Slovakijai prisijungiant prie euro zonos įvyks informavimo kampanija, kuri įtikins ir, svarbiausia, tinkamai paruoš slovakus valiutos pakeitimui.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už D. Casa pranešimą dėl euro įvedimo Slovakijoje. Slovakija − šalis, turinti kiek daugiau nei penkis milijonus gyventojų, yra nepriklausoma vos 15 metų. Per šį trumpą laiko tarpą Slovakija vystėsi ir politiškai, ir ekonomiškai, ir dabar šalies pasiekta padėtis leidžia jai prisijungti prie euro zonos. Slovakų patirtis paneigia tvirtinimus, jog Škotija per maža, kad taptų sėkminga ir nepriklausoma ES šalimi.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už D. Casa pranešimą dėl bendrosios valiutos įvedimo Slovakijoje 2009 m. sausio 1 d., kuriame Europos Parlamentas buvo įtikintas teigiamų Komisijos, ECB ir Tarybos rekomendacijų.

Slovakija iš tikrųjų labai stangėsi, kad įvykdytų Mastrichto ir konvergencijos kriterijus. Slovakijos ekonomika nuo komunistinio režimo žlugimo patyrė nepaprastą pakilimą, ir Slovakijos prisijungimas prie bendrosios valiutos zonos bus pelnytas atlygis šaliai, įgyvendinusiai griežtą reformų darbotvarkę.

Kalbant apie infliacijos tempus, Europos Parlamentas išreiškė susirūpinimą, ar Slovakija pajėgs išlaikyti infliacijos tvarumą vidutiniu bei ilgu laikotarpiu, kaip nurodoma ir paskutinėje ECB konvergencijos ataskaitoje. Tačiau, mūsų nuomone, Slovakijos vyriausybė galėtų imtis būtinų priemonių infliacijos šuoliui po prisijungimo prie euro zonos išvengti.

Nepamirškime, jog spėjama, kad 2009 m. infliacija euro zonoje gerokai viršys ECB nustatytą tikslinę 2 proc. infliacijos kartelę. Todėl būtų nesąžininga bausti Slovakiją už jos pastangas įvykdyti kriterijų reikalavimus, kurių 2009 m. neįvykdys net euro zonos narės.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Balandžio mėn. pabaigoje 53 proc. slovakų vis dar buvo prieš euro įvedimą. Į jų baimę, kad Europos centrinis bankas perims jų suverenumo teises, taip pat į baimę, kad išaugs kainos, turi būti žiūrima rimtai. Vėlesnis įstojimas į euro zoną leistų susijusioms šalims vykdyti būtinas reformas lėčiau ir suteiktų žmonėms daugiau laiko persiorientuoti.

Jei tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Danija ir Švedija išsaugo savarankišką valiutos politiką, tai turėtume šią teisę suteikti ir kitoms šalims. Bet kokiu atveju sprendimą priimti turėtų suverenas – tauta. Ir tada šį sprendimą reikėtų gerbti ir negudrauti, kaip buvo daroma Konstitucijos, dėl kurios vėl diskutuojama, atveju. Kadangi, mano nuomone, nebuvo pakankamai atsižvelgta į tautos valią, aš susilaikiau.

  Gabriele Stauner (PPE-DE), raštu. − (DE) Susilaikiau nuo balsavimo dėl bendrosios valiutos Slovakijoje įvedimo 2009 m. sausio1 d, nes nesu tikra, kad Slovakijos valiutos politikoje nevykdomos manipuliacijos. Be to, atsižvelgiant į dabartinį netikrumą dėl Europos Sąjungos ateities po Airijos referendumo, manau, pirmiausia reikėtų ištirti priežastis, o ne tęsti valiutos politikos integracijos procesą, lyg nieko nebūtų įvykę.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Balsavau už D. Casa pranešimą dėl bendrosios valiutos įvedimo Slovakijoje 2009 m. sausio 1 d.

Pranešėjas pateikė labai gerą ir rimtą pranešimą.

Turime sutikti, kad euro zonos sukūrimas yra pasisekimas gilinant Europos integraciją. Todėl būtina tolesnė šios zonos plėtra, ir malonu, kad prie euro grupės netrukus prisijungs dar viena šalis.

Taip pat norėčiau paminėti, kad kiekvieną kartą, kai prie euro zonos prisijungia nauja šalis, turime įsitikinti, kad visuomenė palaiko šį Europos projektą, taip pat turime įsitikinti, kad ši plėtra padės stiprinti Europos bendrąją ekonominę politiką.

– Pranešimas: Gábor Harangozó (A6-0212/2008)

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Gerb. Pirmininke, sutinku su pranešėju, kad atskiruose regionuose esama didelių vidaus skirtumų ir kad analizėse, kurios Sąjungos lėšų paskirstymo pagrindas, turi būti atsižvelgiama į šią problemą.

Tai aiškiai matoma naujosiose valstybėse narėse. Pvz., Lenkijoje svarbiausias visuomenės susiskirstymas, paliečiantis lenkus, yra gyvenančiųjų prabangoje atotrūkis. Šiuo metu 12 proc. gyventojų gyvena kraštutiniame skurde. Didžiausi skirtumai ir toliau yra tarp miesto ir kaimo.

Mors Mažosios Lenkijos (Małopolska) regionas šalyje užima ketvirtą vietą pagal BVP, nedarbas jame yra problema – ir jis daugiausia paliečia kaimo vietovių gyventojus. Kaimyninėje Švento Kryžiaus (Świętokrzyskie) vaivadijoje 55,5 proc. gyventojų sudaro bedarbiai (88 proc. jų yra bedarbiai ir neturi jokių teisių į pašalpas).

Tokia tebesitęsianti padėtis reiškia, kad šių žmonių galimybė įveikti „socialinę atskirtį“, kuri buvo taip plačiai aptariama dabartinėje Parlamento sesijoje, mažėja.

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. – (SV) Nuosaikiųjų atstovai Europos Parlamente šiandien balsavo prieš Gáboro Harangozós (PSE, HU) pranešimą savo iniciatyva (A6-0212/2008) dėl sanglaudos politikos poveikio pažeidžiamų bendruomenių ir grupių integracijai.

Nemanome, kad sanglauda būtų sustiprinta apibrėžiant tolesnes pažeidžiamas visuomenės grupes ar nustatant tolesnes statistines kategorijas. Priešingai, mes manome, kad atsakomybė už lėšų paskirstymo dalijimo politikos formavimą tenka valstybėms narėms. Be to, Europos Parlamentas šiame etape neturėtų raginti pratęsti paramą po 2013 m., nes tai būtų politikos rezultatų nepaisymas.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Apgailestauju, kad nebuvo priimti pasiūlymai, išdėstyti mano nuomonėje, kurią pateikėme plenariniame posėdyje ir kurią patvirtino Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas, ypač dėl poreikio peržiūrėti BŽŪP, kad būtų atsisakyta jos ankstesnių reformų tikslų. Įgyvendinant šias reformas, smulkūs ir vidutiniai ūkininkai prarado pajamas, buvo vengiama ir atsisakoma žemės ūkio veiklos, o palaikomi buvo tik stambieji žemvaldžiai.

Taip pat apgailestauju, kad nepakankamai reikšmės buvo teikiama nenutrūkstamam aukštos kokybės viešųjų paslaugų kaimo vietovėse (įskaitant kalnų ir ypač atokias vietoves) teikimui siekiant įveikti izoliaciją ir užtikrinti visuotinę galimybę gauti švietimo, sveikatos priežiūros, transporto ir komunikacijų, kultūros paslaugas bei tinkamas gyvenimo sąlygas ūkininkams ir jų šeimoms.

Galiausiai, esu taip pat nusivylęs, kad galutinėje rezoliucijoje išvis neminima būtinybė sustiprinti paramą ūkininkų asociacijoms, kooperatyvams, vyno kooperatyvams ir kitoms vietos institucijoms, veikiančioms amatų ir kitos veiklos srityse, papildančiose ūkininkavimą, kad būtų palengvinta produktų rinkodara, vietinių rinkų ir glaudesnių gamintojų ir vartotojų ryšių kūrimas.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kaip Parlamento dauguma ketina įgyvendindama sanglaudos politiką skatinti pažeidžiamų bendruomenių ir grupių integraciją, kai:

– ji nutyli tai, kad ES yra šalių, kurios „nominalios konvergencijos“ pagal Stabilumo paktą ir euro vardan išsiskiria ekonominiu požiūriu?

– ji atsisako pabrėžti tai, kad regioninė politika − būtinas instrumentas siekiant skatinti ekonominę ir socialinę sanglaudą, kurios prioritetiniai tikslai − mažinti regioninius skirtumus, skatinti realią konvergenciją ir ekonomikos augimą bei užimtumą, ir kuri taip pat yra instrumentas perskirstant ir kompensuojant išlaidas, kurios susidaro atsiliekantiems regionams dėl vidaus rinkos, Ekonominės ir pinigų sąjungos (EMU) ir tarptautinės prekybos liberalizavimo?

– ji atsisako pabrėžti, kad reikia remti nepalankioje padėtyje esančių regionų, nuolatinių struktūrinių sunkumų turinčių vietovių, atokiausių regionų, ir patyrusių pramonės restruktūrizavimą, įmonių perkėlimą arba jų veiklos nutraukimą sričių vystymąsi siekiant ekonominės ir socialinės sanglaudos bei pažeidžiamų bendruomenių ir grupių socialinės įtraukties?

arba kai:

– ji atsisako pabrėžti didžiulę viešųjų paslaugų svarbą ekonominei ir socialinei sanglaudai arba pareikšti, kad artumas − esminis veiksnys užtikrinant šių paslaugų pasiekiamumą ir prieinamumą visiems gyventojams?

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − G. Harangozó pranešime paliečiami kai kurie svarbūs socialinės atskirties aspektai. Pranešime teisingai pabrėžiama, kad socialinės atskirties ir žmonių nuskurdinimo reiškiniai egzistuoja ir miestuose, ir kaimo vietovėse. Jame taip pat pažymima regioninių ir vietos valdžios institucijų, taip pat ekonominių ir socialinių partnerių bei atitinkamų NVO svarba rengiant kovos su socialine atskirtimi strategijas. Tačiau šis Parlamentas nepriėmė mano frakcijos pasiūlyto pakeitimo dėl Socialinės darbotvarkės, taigi ir dėl piliečių teisių į minimalias pajamas ir galimybės pasinaudoti švietimo ir rengimo sistema. Todėl susilaikiau nuo paskutinio balsavimo.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Sanglaudos politika yra ES prioritetas, kuriam skiriama svarbi vieta biudžete – trečdalis ES biudžeto. Ji pagrįsta solidarumo principu ir skirta mažinti valstybių narių ir jų 268 regionų ekonominius, socialinius ir teritorinius tarpusavio skirtumus. Vis dėlto, nepaisant visų pastangų, šie skirtumai tebeegzistuoja.

Daugėja požymių, kad labiausiai atsilikusiems regionamas vis dar yra sudėtinga ištrūkti iš skurdo rato. Konkrečiau, mus stebina pažeidžiamų grupių didėjimas nepaisant investicijų į šiuos regionus. Mes taip pat žinome, kad galima greitai pereiti nuo skurdo į socialinę atskirtį ir izoliaciją. Vis labiau atrodo, kad ši problema yra paties erdvinio ir teritorinio vystymosi padarinys. Todėl mums reikia atitinkamos informacijos, kad išspręstume problemą, kuri slypi už įvairių atskirties lygmenų – pvz., ilgalaikė bedarbystė dažnai yra užsitęsusio neveiklumo, mažinančio paveiktų asmenų gebėjimą įveikti socialinę atskirtį ir ekonominius sunkumus, priežastis.

Manau, būtina neatidėliojant ištirti teritorinio vystymosi ir atskirties reiškinio tarpusavio sąveiką, kad galėtume siekti tvaraus vystymosi efektyviau naudodami esamus finansines priemones skirtumams, kurie vis dar egzistuoja, sumažinti..

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Balsavau už G. Harangozós pranešimą dėl sanglaudos politikos poveikio pažeidžiamų bendruomenių ir grupių integracijai.

Sutinku, kad reikalingas požiūris, kurio laikantis būtų atsižvelgiama į mikroregioninį lygmenį ir sutelkiamas dėmesys į regionų vidaus skirtumus bei jautriausias sritis. Kai kuriais atvejais regionų vidiniai skirtumai yra reikšmingesni, nei skirtumai tarp regionų. Nesant tokio požiūrio regionų susiskaldymas gali gilėti ir toliau blogėti padėtis išskirtinėse srityse. Nepamirškime, kad Europos regioninės politikos tikslas ir ją pagrindžiantis principas − mažinti atskirų Europos Sąjungos regionų vystymosi skirtumus, ir į teritorinės atskirties reiškinį politinėse priemonėse iki šiol nebuvo tinkamai atsižvelgiama.

Naujosiose valstybėse narėse socialinė izoliacija ir deficitai lygių galimybių užtikrinimo srityje dažniausiai pasireiškia kaimo vietovėse, o regionų ekonominės ir socialinės iniciatyvos dažniausiai būna orientuotos į dinamiškus tikslinius objektus – daugiausia miestų centrus.

– Pranešimas: Frithjof Schmidt (A6-0137/2008)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Be abejonės, šis EP pranešimas savo iniciatyva labai svarbus ir aktualus, tačiau, nepaisant iškeltų tinkamų dėl medienos bei žuvų išteklių eksploatacijos ir prekybos jais klausimų, jame neginčijama pati ES ir šitų šalių prekybos santykių sistema, ypač, kai jame vėl kalbama apie „dar iki galo nepriimtą ir nepasirašytą ekonominės partnerystės susitarimą (EPS) su Vakarų Afrikos šalimis“. Rezoliucija „dar kartą ragina Komisiją veikti atsižvelgiant į pagrindinius EPS tikslus, kurie skatina regioninę integraciją ir stiprina AKR šalių ekonominę padėtį, ir šiomis sąlygomis ypač pabrėžia Vakarų Afrikos šalių padėtį“, kuri, stengiantis sudaryti palankų įspūdį apie šias šalis, yra „katė maiše“.

Be to, be kitų svarbių klausimų, rezoliucijoje, atkreipiant dėmesį į tai, kad šios šalys turi „nepakankamai žvejybos laivų stebėjimo ir kontrolės priemonių“, rekomenduojama skirti dėmesį „kontrolės ir stebėsenos paslaugoms įrengiant kontrolės centrus, apmokant inspektorius arba perkant patrulinius laivus ir oro įrangą, atsižvelgiant į tai, kad šiose šalyse trūksta geram šių užduočių atlikimui būtinų techninių ir žmogiškųjų išteklių“; tai – priemonės, kurias įgyvendinant, jei jų bus imtasi, turės būti gerbiamas suverenitetas ir šių šalių naudojimasis tuo suverenitetu išskirtinių ekonominių zonų atžvilgiu.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Pritariu bendrai O. Schmidto pranešimo koncepcijai. Europos Sąjungos politika daro didelį poveikį Vakarų Afrikos valstybių ekonomikai, aplinkai ir visuomenės gyvenimui, todėl būtina, kad prisiimtume atsakomybę už savo veiksmus Vakarų Afrikos valstybių atžvilgiu. Vis dėlto apgailestauju dėl Parlamento sprendimo pritarti daliniam pakeitimui ir išbraukti nuorodą dėl perteklinių gamybos pajėgumų žuvininkystės sektoriuje ribojimo. Visiškai aišku, kad perteklinių gamybos pajėgumų neturi būti visame žuvininkystės sektoriuje, todėl sukrečia tai, jog Parlamentas balsavo taip, kad įsiteiktų tam tikrų valstybių narių politikams.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Gerb. Pirmininke, O. Schmidto pranešimas ES vystymosi politikos darnos aiškiai pabrėžia (platesniu požiūriu) vieną pagrindinį Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos trūkumą – pakankamo nuoseklumo ir taikymo visiems būtiniems sektoriams stoką.

Pranešime daugiausia dėmesio skirta ES veiklos, susijusios su Vakarų Afrikos biologinių gamtos išteklių naudojimu, padariniais. Svarbiausi Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) biologiniai gamtos ištekliai − žuvis ir mediena, kurių daugiau nei 80 proc. eksportuojama į Europos Sąjungą. Nors abiems sektoriams skirti susitarimai buvo sudaryti remiantis tvarios plėtros principu, jie nebuvo visapusiški. Yra aiškių požymių, kad alinami daugelio žuvies rūšių ištekliai. Be to, dėl reguliavimo ir kontrolės trūkumo miškai kertami neteisėtai ir netvariai. Didėjantis skurdas šiame regione gali būti laikomas viena iš tiesioginių plataus masto migracijos priežasčių.

Balsavau už O. Schmidto pranešimą. Manau, kad nuosekli Europos Sąjungos politika, kurios jis reikalauja galėtų turėti reikšmingą poveikį Vakarų Afrikai, nes Europos Sąjunga – didžiausias šio regiono pagrindinių produktų pirkėjas. Tai verta atsiminti, tačiau vien prekybos politikos neužteks permainoms paskatinti.

Priemonės turi būti daugiausia susietos su vystomojo bendradarbiavimo politika, kad regionui būtų sudarytos tam tikros palankios politinės ir socialinės-ekonominės sąlygos, dėl kurių susijusios šalys galėtų pačios visiškai išnaudoti savo biologinių gamtos turtų potencialą. Kitas labai svarbus dalykas yra tai, kad suderintos politikos kryptys, kurios labiausiai veikia plėtrą, gali duoti gerų rezultatų tik tada, jei jos būtų pradėtos įgyvendinti aukščiausiu politiniu lygmeniu.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE), raštu. − (PL) Reikia, kad ES politika Vakarų Afrikos atžvilgiu būtų patobulinta, t. y. suderintos šiems regionams skirtos plėtros politikos ir žuvininkystės politikos kryptys, taip pat apibrėžtas medienos išteklių naudojimo lygmuo, kuris turėtų būti susietas su miško želdinimu šiame regione ir jo poveikiu klimato kaitai.

Europos Sąjungos žuvininkystės politika Afrikos valstybių atžvilgiu turi būti sustiprinta ir išplėsta. Atsižvelgiant į tai, kad Vakarų Afrikos vandenys yra vieni labiausiai išsekintų jūrų regionų ir į tai, kad sugaunamas kai kurių rūšių laimikio perteklius, Europos Sąjunga turi padėti parengti ir įdiegti ypatingas programas šiems vandenims stebėti ir kontroliuoti. Labai svarbu, kad šiame regione būtų keičiamasi informacija ir patirtimi, ypač susijusia su atitinkamų vandens išteklių moksliniais tyrimais.

Europos Sąjunga ir Vakarų Afrikos valstybės turi užkirsti kelią neteisėtai žvejybai ir uždrausti besaikį žuvies išteklių eikvojimą. Neužmirškime, kad daug žmonių pragyvena iš žvejybos. Mažesnis laimikis – tai didesnis skurdas ir naujos problemos dėl maisto saugumo šioje pasaulio dalyje.

Netinkamas miško išteklių naudojimas skatina klimato kaitą. Turime imtis priemonių, kad parengtume šias valstybes kovoti su klimato kaita. Turime žinoti, kad šio regiono šalių veiklos tendencijos glaudžiai susijusios su sudėtinga jų finansine padėtimi. Dėl to turime padėti joms sukurti sąlygas plėtrai, kuri paskatintų kurti naujas gamybos rūšis ir veiklos formas ir taip leistų pagerinti gyvenimo lygį.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Susidomėjęs perskaičiau O. Schmidto pranešimą dėl vystymosi politikos darnos ir tam tikrų ES biologinių gamtos išteklių naudojimo poveikio Vakarų Afrikos vystymuisi ir balsuosiu už šį pranešimą.

2005 m. gruodžio mėn. ES institucijų ir valstybių narių bendrai priimtame „Europos masto susitarime dėl vystymosi“ pabrėžta, kad svarbiausiais ES vystymosi politikos tikslas – užtikrinti vystymosi politikos darną.

Galima būtų teigti, kad mediena ir žuvis – du pagrindiniai produktai, darantys didžiausią įtaką Vakarų Afrikos ekonomikos plėtrai ir socialiniam vystymuisi. Europos Sąjunga, svarbiausia šių produktų gavėja, gali vaidinti reikšmingą vaidmenį, skatindama tolesnę šio regiono plėtrą.

Džiaugiuosi, kad septynios Vakarų Afrikos šalys pagal naujas partnerystės susitarimų nuostatas sudarė žvejybos susitarimus su Europos Sąjunga, į kuriuos be pradinio tikslo saugoti Bendrijos laivyno interesus buvo įtrauktos išlygos, pagal kurias trečiosios šalys įpareigotos parengti planus, užtikrinančius tvarų žuvų išteklių naudojimą.

9. Balsavimo pataisymai ir ketinimai – žr. protokolą.

(Posėdis sustabdytas 13.15 val. ir atnaujintas 15.05 val.)

PIRMININKAVO: Adam BIELAN
Pirmininko pavaduotojas

10. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas − žr. protokolą.

11. Elektros energijos vidaus rinka – Prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygos – Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra – Europos energijos vartotojų teisių chartijos link (diskusijos)

  Pirmininkė. − Toliau bus surengtos bendros diskusijos, kuriose bus svarstomi šie pramešimai:

– pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (COM(2007)0528 – C6–0316/2007 – 2007/0195(COD)), kurį Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu parengė pranešėja Eluned Morgan (A6-0191/2008);

– pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų (COM(2007)0531 – C6–0320/2007 – 2007/0198(COD)), kurį Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu parengė pranešėjas Alejo Vidal-Quadras (A6-0228/2008);

– pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, įsteigiančio Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (COM(2007)0530 – C6–0318/2007 – 2007/0197(COD)), kurį Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu parengė pranešėjas Giles Chichester (A6-0226/2008); ir

– pranešimas dėl Europos energijos vartotojų teisių chartijos (2008/2006(INI)), kurį Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu parengė pranešėja Mia De Vits (A6-0202/2008).

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Slovėnijai pirmininkaujant Tarybai yptingas dėmesys buvo skirtas energetikos klausimams. Be abejo, tiekimo saugumas, tinkamai veikianti energijos rinka ir tvarus aplinkos valdymas – labai svarbūs strateginiai klausimai, rūpintys Europos Sąjungos piliečiams.

Taip pat tampa vis labiau aišku, kad energetika – sritis, kurioje turėtų būti siekiama naujų mokslo žinių ir kuriamos naujos paslaugų rūšys, jei norime, kad Europos ekonomika išliktų konkurencinga pasaulio lygmeniu. Daugiau kaip prieš metus vyriausybių ir valstybių narių atstovai įsipareigojo siekti tvarios plėtros tikslų ir pagerinti energijos rinkos darbo našumą. Europos Parlamentas taip pat pritarė tada apibrėžtiems tikslams ir suformulavo pasiūlymus, kuriuos Taryba studijavo labai susidomėjusi.

Trečiasis paketas dėl gamtinių dujų ir elektros rinkų buvo labai svarbus teisės aktų rinkinys Tarybai pirmininkaujančiajai Slovėnijai. Jos svarbiausias tikslas, svarbiausias šio paketo tikslas – tolesnis energijos rinkų liberalizavimas ir jų našumo ir skaidrumo didinimas. Pagal Komisijos pasiūlymą Taryba šį iš penkių teisėkūros pasiūlymų sudarytą teisės aktų rinkinį nagrinėjo kaip vieną baigtą paketą. Dėl to ten, kur tai atrodė logiška, taikė tuos pačius sprendimus dokumentams, susijusiems su elektros ir gamtinių dujų rinkomis.

Birželio 6 d. Energetikos Tarybos posėdyje Tarybai pirmininkaujanti Slovėnija užsitikrino visapusišką paramą penkių teisėkūros pasiūlymų paketo pagrindiniams elementams. Be abejo, svarbiausia šio plataus sutarimo dalis – trečia energetikos įmonių organizavimo sąlyga. Šiuo atveju tuo pačiu metu buvo priimti du pirminiai Komisijos pasiūlymai. Šiuose pasiūlymuose apibrėžtos dvi sąlygos – arba dėl visiško nuosavybės atskyrimo, arba dėl nepriklausomų sistemos operatorių tuo metu. Valstybės narės dar susitarė ir dėl trečiosios sąlygos, leidžiančios įsteigti nepriklausomą perdavimo tinklų operatorių.

Norėčiu trumpai apibendrinti svarbesnius ir galbūt šiek tiek jautresnius šio susitarimo, kuris bus nagrinėjamas ir šiame Parlamente, klausimus. Sąlyga dėl nepriklausomo perdavimo tinklų operatoriaus galės pasinaudoti šalys, kuriose, įsigaliojus naujajai direktyvai, perdavimo tinklai priklausys vertikaliai integruotoms įmonėms. Ją galima taikyti ir gamtinių dujų ir elektros sektoriams. Ši sąlyga leidžia įmonėms išsaugoti perdavimo tinklo nuosavybę su sąlyga, kad jį valdo nepriklausomas operatorius.

Vertikaliai integruotoms įmonėms buvo nustatyti tam tikri su perdavimo sistemos ir sistemos operatoriaus darbu susiję reikalavimai, kurie apibrėžia sistemos operatoriaus nepriklausomumą, jo darbui taikomus subalansuotumo ir nešališkumo principus, nuostatą dėl būtinų investicijų saugumo ir vertikaliai integruotos įmonės rūpinimosi savo interesų gynimu

Taip bus užtikrinta:

1. operatorių, valdytojų ir kontrolės institucijų nepriklausomybė,

2. išvengta bet kokių interesų konfliktų,

3. teisinga ir nediskriminacinė prieiga prie tinklo,

4. tinkamai skatinamos investicijos, įskaitant investicijas į tarpvalstybinius energijos tiltus,

5. galimybė perdavimo tinklų operatoriams nepriklausomai naudotis priemonėmis ir ištekliais, reikalingais jų darbui; ir pagaliau, tai suteiks papildomų galių šalių reguliavimo institucijoms nepriklausomų perdavimo tinklų operatorių atžvilgiu.

Kitas Taryboje pasiekto susitarimo elementas susijęs su trečiųjų šalių investicijų Europos Sąjungoje problema. Taryba mano, kad dokumento nuostatos trečiųjų šalių, kontroliuojančių tinklus, atžvilgiu turi užtikrinti, kad jų veikla nebus protekcionistinė. Be to, turi būti užtikrinta, kad treciųjų šalių įmonės laikysis tų pačių taisyklių, kurios taikomos Europos Sąjungos įmonėms. Turime atsižvelgti į trečiųjų šalių ir jų įmonių, siekiančių gerų partnerystės ryšių su energetikos sektoriaus įmonėmis valstybėse narėse, interesus. Be to, mes taip pat turėsime analizuoti abiejų pusių energetikai jau skirtų investicijų diapazoną.

Kita labai svarbi sritis – investicijos ir tinklo plėtros planas, ypač Europos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros plano parengimas. Visais lygmenimis darbas vyksta remiantis nuoseklumo ir efektyvumo principais, kurie pirmiausia taikomi perdavimo tinklų operatoriams. Be to, vyksta atviros ir skaidrios konsultacijos su visais svarbiausiais rinkos dalyviais ir Agentūra.

Tarybai pirmininkaujanti šalis mano, kad Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra – iš tikrųjų nepriklausoma efektyviai valdoma Agentūra. Jos užduotys daugiausia susijusios su tarptautinio ir regionio bendradarbiavimo sritimis. Be to, ji daug dėmesio skirs tarpvalstybinių energijos tiltų klausimui spręsti.

Kiti svarbūs susitarimo elementai susiję su valstybine nuosavybe, tarpvalstybinių energijos tiltų problemų sprendimu, regionų bendradarbiavimo stiprinimu, rinkos, darbu, vartotojų apsauga ir gairėmis, kurias turi priimti Komisijos komitetai pagal komitologijos procedūrą.

Šiuo trumpu pasisakymu norėjau pateikti jums bendrą svarbiausių Taryboje pasiekto susitarimo elementų apžvalgą. Esu įsitikinęs, kad kompromisinis dokumentas – puikus veiklos pagrindas kitai Tarybai pirmininkaujančiai šaliai ir jos bendradarbiavimui su Parlamentu.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti visiems pranešėjams, t. y. E. Morganui, G. Chichesteriui, A. Vidal-Quadrasui ir M. De Vitsui, už puikius pranešimus, taip pat padėkoti šešėliniams pranešėjams ir visų susijusių komitetų nariams. Darbotvarkė buvo labai siaura, o paketas – keliantis daug iššūkių ir sudėtingas. Labai vertinu visą darbą, atliktą per šiuos kelis mėnesius ir labai aktyvų Europos Parlamento narių dalyvavimą

Norėčiau pabrėžti pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduriame. Žinau, kad jie kelia tam tikrą susirūpinimą šiam Parlamentui.

Su šiuo ambicingu paketu, Komisija sieja vieną tikslą – Europos Sąjungos gyventojų interesus.

Be abejo, rinkos atvėrimas nebegali sustabdyti augančių naftos kainų. Vis dėlto šiais aukštų kainų laikais turime užtikrinti iš tikrųjų veiksmingą konkurenciją mūsų energijos rinkoje, kad garantuotume, jog šių kainų padariniai mūsų piliečiams būtų kuo ribotesni. Jau dabar kai kurie Europos piliečiai gavo naudos iš didesnio pasirinkimo ir iš padidėjusios konkurencijos, kuri padeda išlaikyti kuo žemesnes kainas, taip pat iš gerėjančių paslaugų ir saugumo standartų.

Vis dėlto per didelis skaičius Europos gyventojų dar nejunta tikros konkurencingos rinkos privalumų ir negali pasirinkti iš tikrųjų tinkamiausio tiekėjo.

Tai nėra vien geresnės kainos ir platesnio pasirinkimo klausimas. Tiekimo saugumui užtikrinti per keletą būsimų dešimtmečių reikės didelių investicijų į naujus tinklus. Jei mes laikysimės status quo, šios investicijos nepasieks reikiamo lygmens.

Be to, veikianti vidaus rinka – viena iš pagrindinių Europos Sąjungos priemonių spręsti klimato kaitos problemoms. Be konkurencingos elektros ir dujų rinkos niekada tinkamai neveiks prekybos teršalais sistema. Be to, negalėsime įgyvendinti tikslų, susijusių su atnaujinančiais energijos šaltiniais.

Visi pritariame tam, kad reikia teisės aktų reformos, kuri leistų ištaisyti gausiai pasitaikančius galiojančios įstatyminės ir reguliavimo sistemos trūkumus. Iš tikrųjų 2007 m. liepos 10 d. A. Vidal-Quadraso pranešimu Europos Parlamentas parodė, kad yra pasiryžęs siekti tokių ambicingų energetikos politikos tikslų.

Dabar norėčiau smulkiau panagrinėti kai kurias kitas pranešimuose svarstomas problemas. Be abejo, visi pranešimų klausimai labai svarbūs, bet aš panagrinėsiu tik kai kuriuos jų elementus.

Komisija gali paremti daugelį pasiūlytų dalinių pakeitimų. Pritariame daugeliui E. Morgan pranešime pateiktų dalinių pakeitimų dėl vartotojų teisių stiprinimo, kurie atitinka ir M. De Vits pranešimo koncepciją. Taip pat sveikintina nuostata dėl stipresnio tinklo operatorių regionio bendradarbiavimo. Daug dalinių pakeitimų, ypač susijusių su tinklo operatoriaus vaidmeniu, nacionalinių reguliuotojų įgaliojimais ir našiai dirbančia ir saugia energijos vidaus rinka, taip pat naudingai paaiškina arba papildo Komisijos pasiūlymą.

Daugeliu klausimų Komisija taip pat pritaria bendram komiteto tikslui, nors ne visais atvejais gali pritarti pasiūlytoms nuostatų formuluotėms.

Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad pažeidžiamų vartotojų apsauga ir kova su energijos stygium – būtinos rinkos atvėrimo sąlygos, kurios turėtų būti kuo plačiau taikomos. Komisija kruopščiai išnagrinės formuluotę, kad nebūtų pažeistas subsidiarumo principas. Be to, nuostata dėl kainų reguliavimo neturėtų trukdyti deramiems investiciniams signalams ir galimybėms patekti į rinką.

Be to, kalbant apie M. De Vits pranešimą dėl Vartotojų chartijos, manau, kad šis pranešimas ir dauguma pasiūlytų dalinių pakeitimų tinkami. Daugelis idėjų taip pat buvo įtrauktos ir į E. Morgan pranešimą. Komisija gali pritarti daugeliui šių idėjų, kurių viena susijusi su reikalavimu tinkamiau ir greičiau pateikti vartotojams reikalingą informaciją. Kaip žinote, Komisija netrukus pasiūlys valstybėms narėms energijos vartotojų kontrolinį sąrašą, kaip pagalbinę priemonę, skirtą rinkti ir tiekti vartotojams tinkamą informaciją apie energijos rinkas.

Be abejo, pritariu, kad dabartiniame tebevykstančiame teisėkūros procese būtų apibrėžtos tam tikros naujos vartotojų teisės ir kad chartija geriau perteiktų energijos vartotojo teises ir taip plačiau supažindintų su jomis vartotojus.

Bus sudėtinga įgyvendinti priemones, skirtas suderinti visuomeninių paslaugų įsipareigojimams Europos Sąjungos lygmeniu. Vis dėlto Komisija stebės, ar direktyvos įgyvendinamos tinkamai, visų pirma siekdama užtikrinti, kad šalies lygmeniu būtų įvestas pažeidžiamų vartotojų apibrėžimas ir kad šalių paramos programos būtų taikomos remiantis skaidrumo ir efektyvumo principais.

Be to, varomaja jėga taps Gyventojų energijos forumas, padėsiantis sukurti konkurencingas mažmenines Europos Sąjungos rinkas ir užtikrinsiantis pažeidžiamų vartotojų apsaugą. Po gegužės 6 d. Energijos vartotojų teisių konferencijos Komisija pradėjo konsultacijas su visomis suinteresuotosiomis šalimis.

Dėl nuostatų, susijusių su energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimo skatinimu, Komisija visiškai pritaria Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto išreikštoms abejonėms, bet manome, kad šią temą reikėtų nagrinėti ne svarstant Vidaus rinkos direktyvą. Manome, kad komitetas šių savo tikslų galėtų siekti naujos atsinaujinančios energijos šaltinių direktyvos, kuri šiuo metu taip pat naginėjama, atveju.

Del kovos su rinkos koncentracija. Pritariame komiteto nuomonei, kad tai labai reikalinga priemonė, bet manome, kad Komisijos pasiūlyme jau numatytos reguliuotojams skirtos teisės ir įgaliojimai, kuriais remdamiesi jie gali imtis priemonių tinkamam rinkos darbui užtikrinti.

Vis dėlto dviem svarbiais klausimais, t. y. komitologijos procedūros taikymo ir kai kurių klausimų dėl Agentūros vaidmens, mes nevisiškai pritariame komiteto paeiktoms išvadoms.

Dėl komitologijos procedūros taikymo. Jei nuostatos dėl šios procedūros būtų visiškai išbrauktos, nebebūtų įmanoma sparčiai ir veiksmingai rengti naujus labai detalius rinkos standartus. Jų prireiks tam, kad iš tikrųjų integruota energijos rinka būtų sukurta per metus, o ne per dešimtmečius. Svarbiausia klausimas – galimybė priimti teisiškai privalomus techninius standartus, kuriuos, prižiūrimi Agentūros, turėtų vykdyti visi tinklo operatoriai. Dėl to Komisija turi turėti galimybę priimti juos kuo greičiau ir efektyviau, t. y. remdamasi komitologijos procedūra. Kitaip jie negalės būti pagrįstą laikotarpį teisiškai privalomi.

Bendrai kalbant, reikia gairių, kurios užtikrintų, kad Agentūra bus stipri ir atitiktų G. Chichester ir A. Vidal-Quadraso pranešimuose išsakytą poziciją. Be šių gairių, kurios apibrėžtų jos įgaliojimus, Agentūra tiesiog negalėtų priimti rinkos dalyviams privalomų atskirų sprendimų.

Jei šie esminiai elementai būtų išsaugoti, t. y. būtų atsižvelgta į komitetui kylančias abejones, Komisija galėtų pritarti tam, kad kai kuriais atvejais, kai mūsų nuomone, ji mažiau būtina, būtų išbraukta nuostata dėl komitologijos procedūros.

Dėl Agentūros. Komisija siekia įsteigti Agentūrą su plačiais įgaliojimais. Komisija gali pritarti šiems daliniams pakeitimams: dėl bendrų užduočių Agentūrai, taip pat dėl skaidresnių konsultavimosi procedūrų su suinteresuotosiomis šalimis. Vis dėlto negalime nukrypti nuo EB Sutarties nuostatų.

Daug komiteto pasiūlytų dalinių pakeitimų, susijusių su Agentūros įgaliojimais priimti teisinio pobūdžio sprendimams, nėra suderinami su Meroni bylos sprendime apibrėžtu principu. Tai susiję su Agentūrai suteiktų įgaliojimų laipsniu. Aš visiškai pritariu siekiui įsteigti stiprią ir veiksmingą Agentūrą ir manau, kad tai galima būtų pasiekti pritarus Komisijos pasiūlymui, kad Agentūrai būtų suteikti įgaliojimai parengti teisiškai privalomus standartus, kurie po to būtų priimti taikant komitologijos procedūrą.

Nenorėčiau baigti kalbos neišnagrinėjęs klausimo dėl veiksmingo perdavimo tinklų ir elektros gamybos sričių nuosavybės atskyrimo. Pagal galiojančias nuostatas didelė tinklo operatorių dalis gali veiksmingai diskriminuoti naujus rinkos dalyvius. Tai turi labai sunkių padarinių investicijų į tinklų infrastruktūrą ir naujų pajėgumų plėtros sritims.

Dėl turėtume siekti, kad būtų parengtos priemonės, kurios visiškai panaikintų prielaidas kilti „užprogramuotiems“ interesų konfliktams, susijusiems su vertikaliai integruotais tinklo operatoriais, ir apibrėžtos tinkamos paskatos skatinti investicijoms ir valdyti tinklui nediskriminaciniu būdu.

Birželio 6 d. Energetikos Taryboje Taryba pasiekė platų susitarimą dėl visų esminių paketo dalių. Po jūsų balsavimo reikėtų siekti, kad šis paketas būtų priimtas antruoju svarstymu šių metų pabaigoje. Jei procesas bus vilkinamas, gali kilti pavojus, kad paketas nebus priimtas iki 2009 m. rinkimų. Tikiuosi, kad Parlamentas ir netrukus Tarybai pirmininkausianti Prancūzija visiškai išnaudos artimiausius mėnesius visapusiškam susitarimui pasiekti.

Norėčiau pabrėžti, kad birželio 6 d. Energetikos Taryboje Komisija oficialiai įšaldė savo nuomonę dėl paketo pirmiausia dėl to, kad galėtų atsižvelgti į jūsų rytojaus balsavimo rezultatatus.

Gerbiami nariai, jūs nuo pat pradžių plačiai prisidėjote prie šio proceso. Tikiuosi, kad toliau su jumis dirbsime išvien ir per artimiausius mėnesius išnagrinėsime šiuos pasiūlymus Europos energijos vartotojų labui.

  Eluned Morgan, pranešėja. − Gerb. Pirmininke, tikiuosi, kad Parlamentas priims pranešimą dėl elektros srities rytojaus balsavime ir taip parodys energetikos sektoriaus bendrovėms visoje Europoje, kad norime, jog vartotojas vėl užimtų vairuotojo vietą.

Prieš kalbėdama apie labiausiai prieštaringą šios direktyvos aspektą, norėčiau plačiau panagrinėti kai kurias sritis, dėl kurių ligi šiol sugebėjome užtikrinti sutarimą Parlamento viduje.

Europos Sąjungoje neliko nė vieno, kuris nepastebėjo staigaus energijos kainų šiuolio per paskutiniuosius mėnesius. Visoje Europos Sąjungoje yra žmonių, kurie vargiai padengia sąskaitas už energiją. Dėl to manome, kad klausimas dėl energijos stygiaus turi būti ryžtingai įtrauktas į Europos Sąjungos darbotvarkę, nes ir ETS sistema, ir su atsinaujinančios energijos šaltiniais susiję tikslai – tai Europos tikslai, darantys poveikį energijos kainoms.

Mes laikėmės subsidiarumo principo, Komisijos nary, t. y. pareikalavome, kad valstybės narės pasiūlytų savus energijos stygiaus apibrėžimus ir parengtų veiklos planus šiai problemai spręsti. Taigi, jei Taryba nori susitarimo dėl šio paketo, ji turi suprasti, kad tai svarbiausias Parlamento reikalavimas.

Vartotojai jau turi daug teisių, susijusių su energijos sritimi, tačiau vis dar neužtikrinta, kad jos būtų įgyvendintos. Dėl to pareikalavome, kad šalių reguliavimo institucijos panaudotų paskatas ir sankcijas, kad būtų garantuota vartotojų apsauga.

Mes taip pat apibrėžėme papildomas vartotojų teises, pvz., dėl kainų prieinamumo mažas pajamas gaunančioms šeimoms, paprastesnių galimybių pakeisti tiekėją, didesnio vartotojų atstovavimo, ypač kai jie turi nusiskundimų, taip pat dėl sąžiningų sandorių su žmonėms iš kaimo ir atokių vietovių.

Taip pat turime parengę koncepciją „išmaniųjų“ skaitiklių, kuriuos įdiegus per 10 metų, smarkiai išaugtų energijos vartojimo našumas. Be to, įmonės turėtų ieškoti kūrybiškų apmokestinimo už energiją būdų, kad neskatintų tų vartotojų, kurie suvartoja daugiausiai energijos (kaip iki šiol). Reikia numatyti energijos iš atsinaujinančių šaltinių tiekimo tinklais prioritetinę galimybę, kad galėtume pasiekti užsibrėžtą 20 proc. tikslą.

Turime suprasti, kad kalbėdami apie perdavimo sistemas kalbame apie monopolijas. Taigi, aišku, kad mums reikia labai griežto reguliavimo.

Mes norėtume, kad pagerėtų šalių reguliavimo institucijų ir konkurencijos institucijų bendradarbiavimas. Taip galbūt pasiektume, kad jau mažiau nei pusėje Europos Sąjungos šalių viena bendrovė valdytų daugiau nei 70 proc rinkos.

Dabar apie labiausiai prieštaringą pranešimo dalį – nuosavybės atsiejimo klausimą. Aišku, kad dabartinė sistema neveikia. Yra įtarimų, kad kai kurie rinkos dalyviai veikia nesąžiningai. Jie teikia energijos tiekimo tinklais prioritetinę galimybę savo pačių bendrovėms. Be to, jie sukuria kliūčių, kurios gali nuslopinti konkurenciją. Todėl aš, kaip pranešėja, esu įsitikinusi, kad visiškas elektros gamybos ir perdavimo tinklų sričių nuosavybės atsiejimas (kaip buvo Komisijos siūlyta pradžioje) – vienintelis tinkamiausias reikalavimas elektros bendrovėms.

Tik taip bus galima panaikinti interesų konfliktus. Jūs galite pastatyti daugybę „kinų sienų“, tačiau bendrovės neturės jokio noro smarkiau konkuruoti rinkoje, jei jos taip pat valdys ir perdavimo bendroves.

Mums reikia vienodų veiklos sąlygų, reikia, kad perdavimo tinklais galėtų lengviau pasinaudoti atsinaujinančios energijos šaltinius naudojančios bendrovės ir MVĮ. Bet turbūt mums labiausiai reikia stabilios reguliavimo sistemos, kuri užtikrintų vieno trilijono vertės investicijas, kurių taip reikia Europos Sąjungos rinkai. Jei vilkinsime šio klausimo sprendimą, neduosime aiškaus signalo šiems investitoriams ir Europoje gali imti gesti šviesos. Šis klausimas niekur nedings. Jei ims gesti šviesos, vyriausybės žlugs.

Tai kas gi tam priešinasi? Vokietija, Prancūzija, Austrija, Liuksemburgas, Graikija ir Bulgarija. Jos mano, kad pakankama sąlyga bus šių „kinų sienų“ sustiprinimas. Kai kas įtaria, kad stengiamasi apsaugoti šalių „milžines“, kurios džiaugiasi galimybe investuoti kapitalą į kitas rinkas, tačiau nenori įsileisti kitų į savo rinkas. Vis dėlto neturime pervertinti šio modelio, nes tikėtina, kad kainos nemažės taikant bet kokį modelį.

Žinome, kad Taryba pasiekė neoficialų susitarimą šiuo klausimu. Ji taip pat pasiūlė sustiprinti „kinų sienas“.

Vis dėlto daugelis iš mūsų suprato, kad to nepakaks Europos vartotojams ir pasiūlė laikytis griežtesnės pozicijos.

Norėčiau ypač padėkoti šešėliniams pranešėjams ir visiems, kurie bendradarbiavo rengiant šį paketą, sudarytą iš labai sudėtingų teisės aktų.

  Alejo Vidal-Quadras, pranešėjas. − (ES) Gerb. Pirmininke, dėl daugelio priežasčių energetikos sritis vis dar vienas iš Europos Sąjungos Achilo kulnų. Daugiausia dėl kažkokio vyriausybinio arba verslo elito nenoro pripažinti, jog tam, kad įgyvendintume bendrosios energetikos politikos tikslus, turime turėti integruotą vidaus rinką, atvirą konkurencijai, kurioje vartotojai gali laisvai pasirinkti jiems tinkamus tiekėjus ir kurioje be didelių kliūčių energija teka nuo Stokholmo iki Atėnų ir nuo Lisabonos iki Vienos. Tam, kad pasiektume šį vis dar tolimą tikslą, turime pašalinti visas kliūtis ir dar daug ką nuveikti.

Mano parengtame pranešime dėl reglamento, kuris buvo beveik vienbalsiai priimtas komitete, buvo pabrėžti šie klausimai: didėjanti energijos tiltų tarp valstybių narių svarba; poreikis suderinti technines taisykles Europos lygmeniu; būtinybė suteikti reguliuotojų Agentūrai platesnius įgaliojimus; klausimas dėl geresnio sistemos operatorių pareigų paskirstymo apibrėžiant, kad jiems tektų atsakomybė dėl tinklui skirtų standartų sudarymo ir dėl konsultavimosi su suinteresuotosiomis šalimis šiame procese, taip pat leidžiant jiems pasiūlyti jiems patiems taikytinus standartus, jei jie neprieštarauja pagrindų gairėms.

Šie pasiūlymai susiję su Parlamento jau išreikštu pageidavimu, kad Europos šalių reguliavimo institucijų bendradarbiavimo organui būtų suteikti įgaliojimai sprendimams Europos lygmeniu priimti, išvengiant sprendimų, priimtų šalies lygmeniu, dubliavimo ir kad būtų įsteigtas Europos sistemos operatorių tinklas, išvystyti būtini techniniai standartai Europos rinkos sklandžiam darbui užtikrinti. Šiuo atžvilgiu mano pranešimas visiškai suderintas su G. Chichesterio, ir A  Paparizovo pranešimais.

Norėdami sukurti elektros vidaus rinką, turime apibrėžti suderintas taisykles ir nuostatas, užtikrinti, kad visi rinkos dalyviai taiko tas pačias taisykles, taip pat skatinti energijos tiltų kūrimą ir užtikrinti, jog būtų nepriklausomų reguliuotojų, turinčių pakankamų įgaliojimų investicijoms užtikrinti.

Mano geros draugė E. Morgan pranešime daugeliu atvejų pateikti teisingi šių problemų sprendimai. Nuosavybės atsiejimo tema sukėlė daug ginčų, kurie kartais buvo gana nuožmūs. Vis dėlto vis dar esame draugai. Tai rodo, kad Europa turi ateitį.

Manau, mes kalbame tema, kuri glaudžiai susijusi su šalių interesais, kurioje gretinami skirtingi rinkos modeliai ir kuri yra susijusi su tam tikromis aplinkybėmis, į kurias turime atsižvelgti. Vis dėlto kaip tik šie skirtumai daugeliu atvejų trukdo pažangai, todėl nemanau, kad problema bus išspręsta, jei sudarysime įvairių modelių sąrašą.

Nuosavybės atsiejimas nėra panacėja, tačiau tai būtina sąlyga. Vis dėlto vien jos neabejotinai nepakaks tam, kad būtų sukurta integruota vieninga rinka.

Kai kurios E. Morgan idėjos, pvz., socialiniai tarifai energijos stygiaus problemai spręsti, yra ginčytinos, nes dėl to kiltų kišimosi į rinkas pavojus.

Daugiau kaip prieš savaitę Taryba pasiekė bendrą susitarimą dėl paketo. Baigsime pirmąjį svarstymą iki vasaros. Vis dėlto norėčiau perduoti Tarybos atstovui, mūsų brangiam ir gerbiamam draugui J. Lenarčičiui, Parlamento pageidavimą pradėti derybas dėl visai Europos Sąjungai tinkamo susitarimo per antrąjį svarstymą.

Parlamento kadencija baigiasi, todėl nereikėtų vadovautis „griebkimės, kol dar galime“ principu, kadangi, gerb. einantysis Tarybos pirmininko pareigas, Parlamentas labai griežtai reaguoja tais atvejais, kai nėra gerbiamas arba jaučia per didelį spaudimą.

Dabar ne laikas susiskirstyti į tuos, kurie laikosi kietos linijos ir tuos, kurie laikosi švelnesnės linijos arba veikti tik ginant šalių interesus. Laikas diegti jautrias, suderintas ir, geriausia šio žodžio prasme, europines koncepcijas.

  Giles Chichester, pranešėja. − Gerb. Pirmininke, visų pirma norėčiau pripažinti didelį įnašą savo pirmtako ir pranešėjo R. Brunettos, kuris turėjo palikti šį Parlamentą dėl kito posto savo gimtojoje valstybėje. Norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams už konstruktyvų bendradarbiavimą, suteikusį mums plataus sutarimo galimybę.

Įdomus uždavinys siekti tinkamos pusiausvyros tarp šalių reguliavimo institucijų savarankiškos veiklos ir Europos Sąjungos lygmens reguliuotojo veiklos. Šio reguliuotojo veikla – ypač svarbi tinkamo rinkų darbo prielaida. Ši Agentūra atliktų Europos lygmens reguliavimo užduotis, kurios papildytų NRI veiklą, t. y. leistų joms tarpusavyje bendradarbiauti, kad jos galėtų veiksmingai kontroliuoti perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą. Be to, Agentūrai būtų suteikta tam tikra sprendimo teisė ir bendro pobūdžio patariamasis balsas. Agentūra turėtų turėti patariamojo balso teisę Komisijai rinkos reguliavimo klausimais (tai būtų svarbi jos funkcija).

Per debatus dėl šio reglamento mes labiau įsitikinome, jog reikia išplėsti Komisijos pasiūlymą dėl Agentūros, kad būtų įsteigta Agentūra, turinti daugiau nepriklausomybės ir daugiau įgaliojimų sprendimams priimti.

Jei Agentūra turi efektyviai padėti sukurti integruotą konkurencingą Europos Sąjungos energijos rinką, jai turi būti suteikti platesni įgaliojimai ir užtikrintas nepriklausomybė nuo Komisija, kad ji galėtų spręsti tarpvalstybinio lygmens klausimus ir užtikrintų veiksmingą PSO ir NRI (nacionalinių reguliavimo institucijų) bendradarbiavimą.

Pasiūlėme suteikti Agentūrai naujų įgaliojimų sprendimams priimti, ypač rengiant techninius standartus, kuriuos ką tik paminėjo mano kolegos, ir investicinius PSO planus. Be to, pasiūlėme suteikti jai daugiau reguliavimo ir finansinės nepriklausomybės. Vis dėlto didesnės galios ir nepriklausomybė turėtų būti suderintos su didesniu atskaitingumu ne tik Parlamentui, bet ir suinteresuotosioms šalims. Todėl pasiūlėme sugriežtinti Agentūrai skirtus reikalavimus dėl konsultavimosi, jos veiklos skaidrumo ir atskaitingumo Parlamentui.

Norėčiau pabrėžti, kad siekėme užtikrinti, kad šis pranešimas ir reglamentas būtų nuosekliai suderinti su kitomis paketo dalimis. Mes žinojome, kokios problemos buvo svarstytos Meroni byloje, bet vis dėlto manome, kad mūsų pasiūlymai tinkami.

Pasiūlytais struktūros pakeitimais siekiama veiksmingos pusiausvyros tarp, viena vertus, reguliavimo nepriklausomybės ir, kita vertus, tinkamos politinės kontrolės. Pagrindinis labai svarbus man ir mums visiems principas turėtų būti Agentūros nepriklausomybė, nes užtikrintų ne tik jos darbo veiksmingumą, bet ir patikimumą. Todėl siūlome suteikti daugiau galių reguliuotojų valdybai, taip pat įvesti terminus greitam sprendimų priėmimui užtikrinti. Be to, siūlome suteikti Agentūrai daugiau finansinės nepriklausomybės.

Europos energijos rinkos ir jos plėtros po trečiojo energijos paketo įgyvendinimo ateities vardan turime užtikrinti, kad Agentūrai tektų svarbus vaidmuo. Dėl to reikia išplėsti Komisijos pasiūlymą dėl Agentūros ir suteikti jai daugiau galių.

  Mia De Vits, pranešėja. – (NL) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, manau, kad E. Morgan pranešimas ir mano pranešimas dėl Europos energijos vartotojų teisių chartijos turi būti svarstomi kartu. Šiandien struktūrinis energetikos sektorių atsiejimas dar reikalingesnis negu anksčiau, bet tai negali būti savitikslis reiškinys. Klausimas yra ir tebelieka: ar tai daroma vartotojo naudai? Tai nėra savaime akivaizdu. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mano šalyje, Belgijoje, 2008 m. vartotojų sąskaitos už energiją bus vidutiniškai 300 eurų didesnės negu 2007 m. Suprantu, kad tai daugiausia lemia augančios naftos kainos, bet tikrai ne tik jos.

Pvz., Komisijos narės M. Kunevos pateikti skaičiai atskleidžia, kad 20–32 proc. britų, pakeitusių tiekėją po rinkos atvėrimo, dabartinė padėtis blogesnė negu anksčiau. Dėl to reikia, kad vartotojai žinotų savo teises, susijusias su energetikos sritimi.

Šiuo metu taip visiškai nėra. Labai trūksta suvokiamos informacijos apie šias teises. Vadinasi, reikia stipraus, aiškaus, suvokiamo dokumento, išvardijančio galiojančias teises, t. y. chartijos.

E. Morgan jau kalbėjo apie tai, ką tai turi apimti. Norėčiau pridėti dar porą elementų. Vartotojai turi turėti galimybę pakeisti tiekėją. Nemokamai ir per vieną mėnesį. Vis dėlto tai reiškia, kad jie turėti galimybę palyginti pasiūlymus; štai kodėl svarbu, kad sutartys ir sąskaitos būtų standartizuotos. Palyginimo sumetimais vartotojai turi turėti galimybę susidaryti bendrą įspūdį apie savo einamąjį energijos suvartojimą ir gauti apie jį informacijos bent jau keturis kartus per metus. Gerb. E. Morgan taip pat kalbėjo apie (aš pritariu šioms idėjoms, kurios taip pat yra ir mano pranešime) išmaniuosius skaitiklius, energijos stygiaus problemos sprendimą ir nacionalinius energijos veiklos planus, kurie turi būti parengti anksčiau minėtai problemai spręsti. Šios idėjos – esminis žingsnis teisinga kryptimi.

Dėl socialinių tarifų. Norėčiau pasakyti A. Vidal-Quadrasui, jog, mūsų nuomone, reikia, kad juos būtų galima taikyti. Jie turėtų tapti veiksmingu instrumentu valstybėms narėms. Tai vienintelis dalykas, gerb. A. Vidal-Quadrasai, kurį norėtume pasakyti dėl socialinių tarifų. Neatrodo, kad tam būtų galima nepritarti.

Be to, būtų svarbu turėti informacijos skyrius, kuriuose būtų galima gauti atitinkamos informacijos. Be to, šiandien vis dar išlieka neįtikėtinai gili skaitmeninė atskirtis.

Norėčiau baigti kalbą galbūt svarbiausiu klausimu. Mūsų nuomone, jei vartotojai nori žinoti savo teises ir būti gerai informuoti, jiems reikia nusiųsti kopiją chartijos, kurioje aiškiai ir nuosekliai išdėstytos jų teisės sudarant atitinkamas sutartis. Tai ir ragina padaryti mūsų frakcija (nei daugiau, nei mažiau), t. y. visos galiojančios teisės turi būti surašytos ir pateiktos vartotojams lengvai skaitomo dokumento forma. Todėl, negaliu suprasti Komisijos, Komisijos nario A. Piebalgso arba kitų frakcijų pozicijos. Prieš kelis mėnesius Komisija paskelbė chartiją. Dabar, po kelių mėnesių, viskas, ką turime – paprastas, informatyvus kontrolinis sąrašas. Kyla įspūdis, kad reikėtų judėti toliau. Dėl to kreipiuosi į kitas frakcijas, kad jos pritartų Socialistų frakcijos Europos Parlamente pasiūlytiems daliniams pakeitimams. Mes neišradinėjame iš naujo dviračio. Paprasčiausiai reikalaujame, kad vartotojai būtų informuoti apie jų galiojančias teises, t. y. jiems būtų nusiųsta dokumento kopija, kai jie nori sudaryti atitinkamą sutartį. Jei rimčiausia problema šiandien, kaip pažymėjo Europos Komisija, – aiški informacija, arba, tiksliau sakant, jos trūkumas, manau, kad mes pasiūlėme, kaip išspręst problemą.

  Ján Hudacký, ECON komiteto nuomonės referentas. − (SK) Energetikos sektoriaus padėtis Europoje ir visame pasaulyje verčia mus siekti naujų efektyvių sprendimų, kurie užtikrintų saugų valstybių narių aprūpinimą energija už prieinamą kainą, taip pat imtis tolesnių energijos rinkų liberalizavimo priemonių ir plačiau taikyti rinkos skaidrumo ir nediskriminavimo principus.

Pritariu Europos Komisijos pastangoms siekiant pažangos, kuriant aiškių taisyklių erdvę ir stiprinant suinteresuotųjų pusių ryšius energijos rinkų viduje. Viena vertus, tai turi padėti sukurti geresnę konkurencingą aplinką, o antra vertus, tai turi padėti sukurti efektyvų reguliavimo mechanizmą, gebantį užkirsti kelią krizinėms situacijoms.

Vis dėlto ketinimai ir tikrovė – du skirtingi dalykai. Nors apie tai buvo kalbėta daugelyje debatų ir kompromisinių pasiūlymų, energetikos paketas vis dar kelia daug nesusipratimų ir abejonių. Visi labai gerai žinome, kad didžiausia kliūtis – Komisijos pasiūlymas dėl vertikaliai integruotų įmonių energijos gamybos ir perdavimo tinklų sričių nuosavybės atsiejimo.

Ar tai iš tikrųjų efektyviausias modelis, kuris užtikrintų daugiau konkurencijos, mažiau diskriminacijos, žemesnes kainas ir aukštesnes investicijas? Gausių analizių išvadoms, kurios, kaip manoma, patvirtina šių priemonių naudą yra priešpastatyta daug kontrargumentų, keliančių objektyvių abejonių dėl šios naudos.

Mano nuomonė gana paprasta, tačiau pagrįsta diskusijomis su nuosavybės atsiejimo šalininkais ir su priešininkais. Valstybėms narėms, turinčioms kitų modelių, iš tikrųjų turi būti leista pasirinkti. Aštuonios iš jų siūlė vadinamąjį trečiąjį kelią (kurį aš siūliau kaip ECON komiteto nuomonės referentas), kaip alternatyvą nuosavybės atsiejimo modeliui.

Be abejo, aukščiau minėtas komitetas jau priėmė šį pasiūlymą. Prieš darydami galutines išvadas, turime nustatyti, ar kiekvienas pasiūlytas modelis bus gyvybingas, užtikrins nuolatinį energijos tiekimą, yra skaidrus ir nediskriminuojantis. Be to, reikia nustatyti, kokia tikimybė, kad šių skaidrumo ir nediskriminavimo principų galima būtų pasiekti priimant veiksmingesnius teisės aktus.

Taip pat turime aiškiai nustatyti, ar tikrai pasiūlytas sprendimas nepažeidžia privačios nuosavybės teisės. Dėl to manau, kad 40 narių pasiūlytas 166 kompromisinis dalinis pakeitimas, kuris apibrėžia vadinamojo trečiojo kelio galimybę, – optimalus sprendimas šiomis aplinkybėmis, gerbiantis daugelio valstybių narių reikalavimus.

  Mariela Velichkova Baeva, ECON komiteto nuomonės referentė. − (BG) Pasiūlytu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, iš dalies keičiančiu Reglamentą Nr. 1228 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, siekiama pabaigti Bendrijos energijos rinkos kūrimą.

Ekonomikos reikalų komiteto nuomonėje pabrėžta, jog svarbu, kad būtų sukurta geresnė konkurencinė aplinka, įveiktos esančios kliūtys naujiems rinkos dalyviams, kurie galėtų lengviau pasinaudoti tinklų infrastruktūra, taip pat skatinamos investicijos, kurios labai svarbios valstybių ekonomikai ir atskiriems vartotojams. Regioninis bendradarbiavimas ir tinklo operatorių tarpusavio sąveika padėtų nukreipti išteklius į sritis, susijusias su energijos tiltais ir energijos tiekimo diversifikacija. Mano šaliai, Bulgarijai, kuri yra pakraštinė Europos Sąjungos valstybė narė, tai būtų galimybė aktyviai įsijungti į Europos elektros tinklą. Energetikos sektoriaus veiklą apsprendžia paklausa, pasiūla ir poveikis aplinkai. Bet kokie sprendimai turi atsižvelgti į energetikos sektoriaus varomąsias jėgas ir jo strateginę reikšmę šiuolaikinės ekonomikos plėtrai.

  Alain Lipietz, ECON komiteto nuomonės referentas. – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto atstovai nuvyko į Paryžių tam, kad išnagrinėtų visas šias direktyvas. Mes taip pat susitikome su profsąjungų ir elektros perdavimo sistemų operatoriais.

Visi siūlė, kad Agentūrai būtų suteikta daugiau įgaliojimų, negu numatyta Komisijos pasiūlyme. Esame susipažinę su Teisingumo Teismo precedento teise, taip pat žinome, kad Komisija siūlė nekeisti Sutarties, kad nekiltų sunkumų.

Dėl to Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas savo nuomonėje rekomenduoja išplėsti galias, susijusias su stebėsenos, rekomendacijų teikimo ir veiklos sustabdymo sritimis, tačiau prieštarauja tam, kad Agentūrai būtų suteikta administracinės atsakomybės vykdymo įgaliojimai, t. y. netgi galimybė skirti baudas.

Tik Komisija turi administracinės atsakomybės vykdymo teisę. Manau, kad šiuo atžvilgiu galėtume taikyti Sutartis be jokių pakeitimų ir papildomų rinkos reguliavimo nuostatų.

  András Gyürk, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentas. − (HU) Ačiū už galimybe kalbėti, gerb. Pirmininke. Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, pastaraisiais metais dėl augančių kainų ir reguliavimo aiškumo stokos pastebimai padidėjo energijos vartotojų nepasitenkinimas. Dėl to svarbu, kad Europos Parlamentas netrukus pritartų teisės aktų paketui, padėsiančiam užtikrinti veiksmingą elektros rinkos darbą. Esu įsitikinęs, kad kainų šuolio ir didėjančio vartotojų bejėgiškumo pagrindinės priežastys susijusios su elektros rinkos darbo neveiksmingumu. Daugelyje valstybių narių vartotojai vis dar konkuruoja dėl tiekėjų, o ne priešingai.

Pvz., Vengrijoje rinkos liberalizacija šiuo metu – tai aukštesnės kainos ir blogėjantys paslaugų standartai, nes dėl vyriausybės klaidų rinkos liberalizacija panaši į pusiau įgyvendintų priemonių kratinį. Pranešimų, kuriuos mes šiandien svarstome, paketo priėmimas pakeistų šią padėtį. Nauji teisės aktai galėtų pagaliau sudaryti sąlygas tikrai konkurencijai energijos rinkoje, kai tiekėjams iš tikrųjų tektų konkuruoti dėl vartotojų.

Be to, energetikos paketas sudarytų geresnes sąlygas investicijoms, gyvybiškai svarbioms Europos energijos tiekimų srities ateičiai, užtikrinti. Jis leistų energiją naudoti efektyviau. Be to, tikiu, kad jis taip pat palengvintų atnaujinančios energijos naudojimą. Kita reikalinga pasiūlymų ypatybė – nuostatos dėl vartotojų apsaugos sąlygų, kurios šiuo metu dažnai nėra vykdomos, griežtinimo. Viena iš priežasčių, kodėl tai labai svarbu dabar yra tai, kad nesuvaldomos energijos kainos yra pagrindinė skurdo priežastis. Mano nuomone, energetikos politikos priemonės visada turi būti vertinamos, atsižvelgiant į jų naudą vartotojams. Mes žengiame svarbų žingsnį efektyvesnio reguliavimo link. Pasiūlymų paketas sustiprins konkurenciją, taip pat pagerins energijos tiekimo saugumą. Tikimės, kad šio paketo priėmimas užtikrins, kad būsimos Europos energijos vartotojams negrės nepagrįstos kainos, kurios būtų reguliavimo nenuoseklumo padarinys. Labai jums ačiū, gerb. Pirmininke.

  Gabriela Creţu, IMCO komiteto nuomonės referentė. − (RO) Mieli kolegos, pradinis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros projektas teikė Parlamentui dvi galimybes: atmesti nenaudingą įstaigą arba sukurti efektyvesnę.

Jis pasirinko antrą sprendimą remdamasis Sutarties sąlygomis, nepaisydamas Meroni bylos išlygos. Taisymai, komitetuose priimti gana suderinti pakeitimai labai pakeitė pradines prerogatyvas. Todėl dabar tikimės, kad Agentūros, atsižvelgiančios į vartotojų interesus ir atliekančios visapusišką energijos rinkos plėtros stebėseną, veikla sustiprins šalių reguliuotojų vaidmenį ir parems jų darbą, taip pat leis suderinti Europos tinklų techninius standartus, t. y. sudarys sąlygas tikrai vidaus rinkai ir abipusiam apsirūpinimui energija tarp valstybių narių.

Tikimės, kad Agentūra taps naudingu bendrosios energetikos politikos instrumentu. Nemanome, kad dėl šių prerogatyvinių sąlygų sumažėtų Europos Komisijos galimybės (palyginti su Parlamentu) vykdyti energetikos politikos uždavinius. Be to, manome, kad techninio pobūdžio sprendimų jokiu būdu nereikėtų pakeisti politiniais sprendimais. Mūsų galutinis tikslas tebelieka tas pats – pakankamai energijos už prieinamą kainą kiekvienam.

  Leopold Józef Rutowicz, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės referentas. − (PL) Gerb. Pirmininke, piimto energetikos paketo nauda dideliu mastu priklausys nuo politinių sprendimų. Tiktai Prancūzijos lyderiai sugebėjo pasiekti, kad energetikos sritis ir ekonomika būtų nepriklausomos nuo dujų ir naftos importo. Kitų šalių lyderiams pritrūko vaizduotės.

Nenuspėjami dujų ir naftos kainų šuoliai verčia mus nuspręsti dėl atominės energijos ir kitų šaltinių vystymo apimties. Kaip turėtume eksploatuoti tinklą, kad atremtume krizę? Pasiūlyti reglamentai dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų ir vidaus energijos rinkos organizavimo bendrų principų turėtų skatinti visišką senosios Europos šalių ir naujųjų šalių tinklų sinchronizaciją. Tai garantuotų didesnį energijos tiekimo saugumą ir, didėjant konkurencijai, galėtų apriboti energijos kainų augimą.

Įsteigta Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra kartu su rinkos dalyviais turi užtikrinti, kad rinka tinkamai dirbtų. Agentūros įgaliojimai turi būti išplėsti rinkos poreikiams patenkinti.

Pritariu teisės aktams, skatinantiems konkurenciją ir elektros gamybos sektoriaus plėtrą.

  Gunnar Hökmark, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti E. Morgan už vaisingą darbą rengiant pranešimą.

Dar norėčiau pasakyti vieną dalyką, atsakydamas į ankstesnes jos šiandienos pastabas: neleiskite valstybėms narėms nusikratyti atsakomybės už kovą su energijos stygiumi ir jų gyventojų gerovės užtikrinimo; neleiskite jokiai vyriausybei atsisakyti šios atsakomybės.

Esu pasakęs, kad norėčiau pabrėžti svarbiausią šios diskusijos klausimą: ar Europos energijos rinkos veikia pakankamai gerai? Ar jos gerai dirba? Ar teisės aktai tinkamai užtikrina vartotojų gerovę, žemas kainas, pramonės veiklą ir konkurenciją, taip pat galimybę geriausiai panaudoti visus energijos šaltinius, įskaitant atsinaujinančią energiją?

Manau, kad reikia tiesiai pasakyti, kad atsakymas yra „ne“, jei turime spręsti klimato kaitos iššūkius, mažinti energetinę priklausomybę ir sujungti tarpusavyje Europos energijos rinkas.

Todėl mums reikia reformos ir svarbu sudaryti vienodas sąlygas naujiems rinkos dalyviams, užtikrinant atvirą ir sąžiningą konkurenciją. Būtent šiuo atžvilgiu turime vertinti diskusiją dėl nuosavybės atsiejimo. Manau, kad Taryba įpareigota siekti kompromiso tarp jos narių. Parlamentas taip pat įpareigotas siekti geriausio sprendimo. Mes irgi bendrai atsakingi už šį reikalą.

Raginu dabar Tarybai pirmininkaujančią šalį ir netrukus Tarybai pirmininkausiančią šalį vertinti šį klausimą labai rimtai. Energijos rinkų šiandieninė padėtis nėra gera. Mes bendrai atsakome už tai, kad būtų pasiektas geriausias sprendimas. Todėl tikiuosi, kad jūs klausysite Parlamento, o mes klausysime jūsų.

  Reino Paasilinna, PSE frakcijos vardu. – (FI) Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjams ir visiems kitiems dalyviams, bet ypač E. Morgan, kuri suprato (nors ir prieš pabaigą), kokia tai buvo sunki užduotis.

Mes siūlome (be kitų dalykų), kad vartotojai turėtų teisę į kompensaciją, jei nesuteikiama sutartyje numatyta paslauga arba netenkina jos kokybė. Vartotojai turi turėti teisę skubiai pakeisti tiekėją ir turėti galimybę susipažinti su informacija apie energijos kilmę (pvz., apie jos gamybos padarinius aplinkai).

Ir mano frakcija, ir komiteto dauguma pritarė Komisijos pasiūlymui atsieti nuosavybę. Turi būti paruošta nuosavybes atsiejimo programa, skirta energijos gamintojams, užtikrinant, kad sistemos operatoriai būtų nepriklausomi nuo energijos tinklų savininkų. Kitaip sakant, mes nesiejame vilčių su „dideliu“ modeliu. Jam nepritarta maža balsų dauguma.

Kai kuriose šalyse konkurencija vyksta, o vartotojams lengviau pasirinkti tiekėją. Deja, kitose šalyse tai vis dar neįmanoma. Dauguma šalių atvėrė savo rinkas, tačiau kelios tęsia dešimtmečiais naudotą seną protekcionizmo politiką, taip pat ir perimdamos kitas rinkas.

Daugelyje šalių naujoms energijos bendrovėms praktiškai neįmanoma dorai konkuruoti rinkoje. Norime išspręsti šią problemą. Dėl šios padėties buvo iškraipyta konkurencija, sumažėjo investicijų ir nustatytos nepagrįstos mažmeninės kainos.

Net 77 proc. energijos Europos Sąjungoje pagaminama iš iškastinio kuro. Dabartiniai nenašūs gamybos būdai nebegali būti toliau taikomi, nes iškastinio kuro atsargos sparčiai mažėja, be to, ši sritis vis prasčiau ir prasčiau valdoma. Tik gyvybinga ir sėkminga rinka galėtų užtikrinti, kad būtų sukurta tinkamai veikianti prekybos teršalais sistema ir pramoniniai nekeliantys taršos energijos šaltiniai, o Europos Sąjunga pati pasigamintų pakankamai energijos.

Susitarimas, pasiektas praėjusį penktadienį Liuksemburge, jau artimesnis tam, ką Parlamentas nori pamatyti, nors su keliomis papildomomis ypatybėmis. Pvz., turi būti sustiprinta vartotojų apsauga. Tai Parlamento noras. Pasiūlyme Komisijai tenka vis dar per daug įgaliojimų. Komitologijos procedūra neturi tapti pagrindiniu įstatymų leidimo principu. Tai nėra pagrindinis principas.

Mes turime atskirti nuostatas dėl sankcijų, susijusias su naujų direktyvų įgyvendinimu. Sąjungos pažeidimo procedūra neefektyvi, per daug lėta ir per daug politinė. Mūsų tikslas pasiekti harmoniją Tarybai pirmininkaujant Prancūzijai. Tikiuosi, kad ši Tarybai pirmininkausianti šalies atliks savo pareigas sėkmingai ir dabar svarstoma problema bus išspręsta iki metų galo.

  Šarūnas Birutis, ALDE frakcijos vardu. – (LT) Pirmiausia sveikinu pranešėją, E. Morgan, ir dėkingas kolegoms, šešėliniams pranešėjams, už konstruktyvų darbą. Šis dokumentas – tai žingsnis į vieningos ir konkurencingos Europos Sąjungos energetinės rinkos kūrimą. Turime jį žengti, nes tai neišvengiama sąlyga norint užtikrinti konkurenciją rinkoje ir vartotojų interesus.

Pataisytas dokumentas, manau, didele dalimi atitinka daugelio valstybių narių strateginius siekius energetikos politikoje, t. y., sukurti efektyvią ir integruotą Europos Sąjungos vidaus rinką.

Paminėsiu tik kelis aspektus. Pirma, išlieka svarbus energijos tiekimo saugumo klausimas. Elektros jungtims, likviduosiančioms energetines salas, tokias kaip Lietuva su kitomis Baltijos valstybėmis bei kitus regionus, svarbu ir politinė valia, ir Europos Sąjungos bendra politika, pagrįsta bendrais finansais.

Privalome ne tik kalbėti, bet ir įgyvendinti tinklų operatorių bendradarbiavimo idėją, peraugančią į idėją turėti bendrą Europinę elektros tiekimo tinklų bendrovę. Todėl prašau paremti 168 pataisą. Tai padėtų spręsti ir jungčių klausimus.

Antra, be abejo, labai svarbus abipusiškumo principo taikymas santykiuose su trečiųjų šalių rinkos žaidėjais.

Trečia, Europinės agentūros įsteigimas padės bendradarbiauti šalių reguliuotojams; prisidės prie energetikos vidaus rinkos konsolidavimo. Agentūrai turi būti suteikta pakankamai galių ir savarankiškumo.

Ketvirta, labai svarbus šalių reguliuotojų nepriklausomybės užtikrinimas, jų narių paskyrimas turi būti skaidrus ir atviras, o veikla visiškai nepriklausoma nuo politikų ir vykdomosios valdžios. Visų valstybių narių reguliavimo institucijų įgaliojimai turėtų būti suderinti.

Žingsnis po žingsnio sukursime ir bendrą rinką, ir bendrą energetikos politiką, užtikrinančią tiekimo saugumą bei optimalią priimtiną kainą visiems vartotojams. Norisi tą padaryti greičiau.

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu.– (DE) Gerb. Pirmininke, norėčiau prisidėti prie savo kolegų ir padėkoti už labi gerą šį paketą rengusių pranešėjų bendradarbiavimą. Be to, pati pirmoji norėčiau atsakyti į kaltinimus, kurie sudarė svarbią dalį Vokietijos argumentų, susijusių su diskusija dėl energetikos srities paketo (ypač dėl gamybos ir perdavimo tinklų atsiejimo).

Mes, europiečiai, esame pastoviai kaltinami, kad stengiamės apsunkinti didelių gerai dirbančių bendrovių gyvenimą. Aš nesu pastebėjusi jokių tokios veiklos požymių komitetų diskusijose. Jų nebuvo. Mano nuomone, atitinkamą priemonių sąrašą sudaro vien tinkamos priemonės, kurias Briuselis turėtų plačiau propaguoti. Svarbiausias mūsų rūpestis – priimtinos energijos, ypač elektros energijos, kainos. Mums taip pat rūpi kainodaros skaidrumas, sąžiningos rinkos sąlygos, kuriomis galėtų naudotis ir naujos arba mažos gamybos įmonės. Mes rūpinamės, kad tinkamai vyktų decentralizavimas – svarbi tinklų darbo prielaida, kuri leistų iš tikrųjų atsižvelgti į klausimus, susijusius su atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir energijos naudojimo našumu. Mums taip pat rūpi, kad būtų nutrauktas su šiuo metu jau veikiančiais tinklais susijęs energijos pereikvojimas. Jei visa tai, ką išvardijau, nėra darbas teigiama linkme, tuomet nežinau, kas yra teigiama.

Daugelis kolegų narių, kurie nesutinka su Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete daugumos priimtu sprendimu, teigia, kad rinka pati (be politinių sprendimų) gali įvykdyti šiuos tikslus, jei ji tinkamai dirba. Vis dėlto kaip tik Europos energetikos rinkoje atsirado didelės ir nežabotai didėja energijos kainos. Kai kuriose šalyse kainodara visiškai neskaidri. Be to, nepakankamai arba tik patenkinamai sprendžiami klausimai, susiję su energetikos rinkos koncentracijos augimu, klimato ir aplinkos apsaugos tikslais.

Gamybos ir perdavimo tinklų atsiejimas – svarbus žingsnis pirmyn. Tai padėtų mums tinkamai išspręsti svarbius energetikos politikos klausimus. Atsižvelgiant į praeito savaitgalio balsavimo Airijoje rezultatus, nebūtų gerai, jei dar ir vokiečių ir prancūzų politinis kartelis pasisakytų prieš Parlamento pasiūlymus ir prieš pirminius Komisijos pasiūlymus, nes tai būtų klasikinis politinio kompromiso pavyzdys. Šiuo metu vokiečiai ir prancūzai remia savo kraštų įmones.

Pagrindinis dalykas, kurio siekiame yra tai, kad būtų atsižvelgta į vartotojų interesus. Dėl to keliame pagrindinį klausimą: ar sugebėsime užtikrinti tvarų Europos energetikos sektoriaus vystymąsi, ar ne? Daugelis piliečių balsuotų ne už koncernų Europą, o už vartotojų teisių apsaugos ir sąžiningų sprendimų Europą. Dėkoju už dėmesį.

  Romano Maria La Russa, UEN frakcijos vardu. – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, nepaisant puikių pasiūlymų, kuriuos priėmė Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas, šiltai pritardamas E. Morgan pranešime pateiktai pozicijai (ir aš norėčiau padėkoti pranešėjai už puikų darbą), apgailestaudamas turiu pasakyti, kad dabar patvirtintomis pozicijomis, mano nuomone, siekiama pakeisti puikius Komiteto pasiekimus.

Atkreipiu dėmesį į Tarybos išvadas, paliekančias nedaug erdvės konkretiems programos, skirtos konkurencingai, konkurencijos principu pagrįstai energetikos rinkai sukurti, pakeitimams. Taryba siūlo diegti nepriklausomo perdavimo tinklų operatoriaus modelį, kuris labai panašus į trečiąjį siūlytą kelią. Mano nuomone, ši pozicija ne visiškai atitinka Komiteto parengtą poziciją, kuris didžiąja dauguma balsų pritarė visiškam nuosavybės atsiejimui ir pasisakė prieš bet kokių alternatyvių sistemų kūrimą, jau nekalbant apie pernelyg menką agentūros vaidmenį. Dėl to keliu klausimą, ar verta steigti Agentūrą, jei jai numatytas tik patariamasis vaidmuo?

Jei bandytume išspręsti pernelyg skirtingų teisės aktų pasiūlymų problemą remdamiesi Tarybos nuomone, tik dar labiau pasunkintume ir iškreiptume padėtį. Dėl to tikiuosi, kad Parlamentas balsuos sąmoningai ir pritars E. Morgan pateiktai pozicijai.

PIRMININKAVO Luisa MORGANTINI
Pirmininko pavaduotoja

  Miloslav Ransdorf, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Norėčiau pasakyti, kad Komisijos narys A. Piebalgs pateko į spąstus ir tapo biurokratų, skatinančių mus priimti skubotus ir neapgalvotus sprendimus, auka. Taip pat akivaizdu, kad mūsų turimi duomenys nėra patikimi. Mums pateikti duomenys surinkti 2003–2004 m., nors energetikos rinkos visiškai liberalizuotos tik 2007 m. birželio mėn. Be to, dar neįvertinti duomenys dėl atitinkamų senųjų ir naujųjų valstybių narių skirtumų. Taip pat reikėtų pasakyti, kad nėra įvertinta praktinė informacija, gauta iš pirmų dviejų energetikos paketų. Manau, kad kartu su pareikšta kritika, įskaitant ir kritiką dėl nepakankamo įvertinimo klausimų, susijusių su valstybių narių energetiniu saugumu, t. y. apčiuopiamai didelių šioje srityje slypinčių pavojų, susidariusių dėl to, kad reguliuojant šios rinkos veiklą buvo visiškai pasikliauta likimu ir nebuvo sukurti jokie apsaugos mechanizmai, užtikrinantys, kad ji nepateks į blogas rankas, galima būtų pasakyti ir keletą teigiamų dalykų.

Manau, kad Agentūra turėtų turėti galimybių užkirsti kelią didelio masto elektros tiekimo pertrūkiams. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai, kuriais remdamasi ji galėtų įvesti kainų moratoriumą visose valstybėse narėse tuo atveju, jei kasmet vidutinės energijos kainos pakiltų daugiau nei 30 proc. Jei vidutinių energijos kainų kilimas pasiektų 30 proc. ribą, Komisijos narys A. Piebalgs ir jo kolegos turėtų turėti galimybę įvesti kainų moratoriumą, remdamiesi kai kurių Europos Sąjungos piliečių, t. y. žvejų ir vežėjų, patirtimi. Manau, kad šiai priemonei bus pritarta ES valstybėse narėse ir ji padidins Komisijos prestižą.

  John Whittaker, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, šiuose pranešimuose pateikiamas įprastinis pageidavimų sąrašas, į kurį įtraukiami nesuderinami tikslai: energijos tiekimo saugumas, CO2 kiekio mažinimas, visoms šalims vienodos taisyklės ir pigi energija pensininkams. Vis dėlto pigi energija vieniems reiškia, kad mes visi už tai turėsime sumokėti.

Galbūt manome, kad, versdami vyriausybes mokėti dotacijas už energiją kenčiantiems vadinamąjį energijos badą, įsigysime draugų. Ar nebeliko nė vienos srities, kurioje ES pasitikėtų tuo, kad atskirų valstybių vyriausybės galėtų įgyvendinti savo priemones, kurios, jų nuomone, būtų naudingiausios jų piliečiams? Vienas dalykas, į kurį šiuose pranešimuose turėjo būti atkreiptas dėmesys (tačiau tai nepadaryta), – anglies dvideginio ir atsinaujinančios energijos tikslų kvailybė. Naftos kaina aukšta ir turbūt išliks aukšta, o energijos kaina vartotojams dar didės dėl numatytų dotacijų atsinaujinančios energijos sričiai.

Ironiška, kad kaip tik smarkiai išaugusios naftos kainos ir yra geriausia prielaida CO2 taršai mažinti. Dėl to sumažės vartojimas ir atsiras daug stipresnis nei nesuskaičiuojamose gairėse ir direktyvose bandytas įžiebti akstinas alternatyviems energijos šaltiniams vystyti. Kas žino? Galbūt mes iš tikrųjų nuspręsime, kad vėjo energija perspektyvi?

Pagaliau bus labai sunku visose 27 valstybėse narėse įdiegti vienodas suderintas nuosavybės atsiejimo taisykles, neatsižvelgiant į jų teikiamą naudą, kurios gali ir nebūti. Valstybės neturėtų kvailai ir aklai pasikliauti galimybe gauti energijos iš savo kaimynių. Kai užges šviesos, kai ligoninės neturės elektros, šalių interesai nugalės, nepaisant atitinkamų ES reguliuotojo įsakymų. Štai tokie popieriai.

  Jana Bobošíková (NI). - (CS) Pritariu tam, kad valstybėms narėms būtų palikta teisė laisvai spręsti nuosavybės klausimus, susijusius su energijos gamybos ir perdavimo tinklų sritimis. Taip pat pritariu tam, kad būtų stiprinamas šalių reguliavimo institucijų nepriklausomybė ir griežčiau apibrėžtos jų teisės ir pareigos. Mano nuomone, siekiant išspręsti klausimą dėl galimybės prisijungti prie transeuropinių tinklų, geriausia būtų organizuoti plataus pobūdžio aukcionus. Be abejo, per aukcionus gautos pajamos turėtų būti investuotos į tarifus. Taip pat pritariu tam, kad Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros veikla būtų paremta principu viena šalis – vienas balsas.

Vis dėlto, gerbiamieji Parlamento nariai, turiu pasakyti, kad nesu įsitikinusi, ar nuosavybės atsiejimas, aukcionai arba dar viena agentūra – geriausi būdai elektros energijos rinkai tobulinti. Mes matome, kaip kyla energijos kainos ir energijos vartojimas. Dėl to, mano nuomone, reikėtų statyti daugiau elektrinių ir smarkiai plėsti perdavimo tinklus. Taip pat reikia remti ir propaguoti branduolinę energiją – švarų ir saugų energijos šaltinį. Turime liautis bijoję branduolinės energijos.

  Nickolay Mladenov (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, tikiuosi, kad šis Parlamentas kartu su Taryba ir Komisija yra tvirtai įsitikinę, kad vartotojų teisės, susijusios su Europos energetikos sektoriumi, turėtų būti aiškiai ir tinkamai apsaugotos. Mes visi esame įsitikinę, jog reikia mechanizmų Europos Sąjungos atitinkamų sistemų trūkumams pašalinti.

Taip pat pritariame tam, kad reikalinga priemonė, kuri padėtų išaiškinti ir konsoliduoti energetikos srities teises, apibrėžtas Europos ir šalių teisės aktuose. Mes pritariame tam, kad ši priemonė taptų dalimi platesnės ryšių srities programos, į kurią taip pat būtų įtrauktas ir Komisijos kontrolinis sąrašas.

M. De Vits parengtas pranešimas, už kurį norėčiau padėkoti jai ir šešėliniams pranešėjams, – svarbus įnašas į šiuos debatus. Jame pateikti atsakymai į kai kuriuos labai svarbius Europos piliečiams klausimus, todėl norėčiau trumpai į kelis jų atsakyti.

Europos piliečiai pageidauja mokėti už tai, ką suvartoja ir nori žinoti, už ką moka. Taigi, pirma, pranešime kalbama apie skaidrių kainų poreikį ir primygtinai reikalaujama, kad šios kainos būtų paremtos vien suvartojimu ir kad sąskaitų formos būtų parengtos remiantis geriausia Europos Sąjungos patirtimi ir jas galima būtų palyginti. Be to, vartotojams turėtų būti sudaryta galimybė pasinaudoti tarifų modeliavimo programomis, iš kurių vartotojai sužinotų, kuri bendrovė siūlo palankiausias sąlygas.

Vartotojai nori turėti galimybę pasirinkti, jie nori nebijoti, kad bus atjungti nuo tinklo. Dėl to pranešime tam skirta daug dėmesio. Jame kalbama apie apsaugos nuo atjungimo nuo tinklo, kuris turėtų būti tik kraštutinė priemonė, priemonių poreikį.

Be to, jame nagrinėjamas pažeidžiamų vartotojų klausimas. Ypač pritariu Gunnar Hökmark anksčiau pateiktai nuomonei, kad valstybėms narėms neturėtų būti leista išsisukti nuo atsakomybės. Už pažeidžiamų vartotojų apsaugą atsakingos valstybės narės. Tam mes ir mokame mokesčius.

Gerbiamieji Parlamento nariai, raginu rytoj balsuoti už pranešimo, pateikto šiam plenariniam posėdžiui, redakciją.

  Anne Laperrouze (ALDE). – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, savo kalboje daugiausia dėmesio skirsiu nuosavybės atsiejimui, nors ir nemanau, kad tai pats svarbiausias klausimas. Mano nuomone, mes iššvaistėme per daug laiko šiam klausimui.

Atsieti, ar neatsieti? Ne tai svarbiausia. Tinklams valdyti reikia profesinės patirties. Elektros energijos neįmanoma sandėliuoti; tinklo dažnis ir įtampa turi būti reguliuojami pagal rinkos poreikius. Siekdama nuosavybės atsiejimo Komisija vis tiek gali susidurti su spekuliacinio arba politinio pobūdžio sistemos darbo pavojumi. Nuosavybės, pramoninio valdymo ir tinklų saugumo klausimai, mano nuomone, nebuvo pakankamai išnagrinėti.

Kitas klausimas. Mes sugebėjome didesnį vaidmenį suteikti vienam pagrindinių tinkamai veikiančios vidaus rinkos garantų – reguliuotojams. Jiems turi būti suteiktos tikros galios, kad jie galėtų tinkamai pasinaudoti savo teisėmis ir pareigomis. Naudodamiesi Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra reguliuotojai turės lemiamą balsą, sprendžiant tarpvalstybinius klausimus ir derinant techninius kodeksus, kad būtų užtikrintas tinkamas tinklų darbas ir saugumas.

Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija pateikė tris dalinius pakeitimus: pirma, pabrėžti, kad vidaus rinkos darbas turi priklausyti nuo privačių ir pramoninių vartotojų interesų. Tai ir taip aišku, bet nepakenks, jei dar kartą pakartosime. Antra, susirūpinimą keliantis ilgalaikių sutarčių, kurios turi atitikti tam tikrus principus, klausimas. Jas reikėtų laikyti ne kliūtimi konkurencijai, o veiksniu stabilumui užtikrinti. Reikėtų pabrėžti, kad to reikalauja pramoniniai vartotojai. Trečia, poreikis surengti diskusiją. Komisija, pasikonsultavusi su visais rinkos dalyviais, turėtų apsvarstyti klausimą dėl Europos perdavimo tinklų operatoriaus steigimo. Tai gali trukti ilgai, tačiau būtų įdomu apsvarstyti šį klausimą. Elektros energijos vidaus rinkos „šviesią“ ateitį užtikrintų Europos elektros perdavimo tinklas.

  Claude Turmes (Verts/ALE). - Gerb. Pirmininke, ši rinka – tai ne rinka, o spekuliantų lizdas. ES piliečiai kasmet netenka maždaug 70 mlrd. eurų, kurie milžiniškų viršpelnių forma nusėda 10–12 Europos oligopolijų kišenėje. Visiškai suprantu, kad bendrovės siekia išlaikyti šią tendenciją. Kaip jos gali toliau gauti šiuos viršpelnius? Pirma, jei jūs nepritarsite nuosavybės atsiejimui. Atleiskite, bet Prancūzija ir Vokietija nėra mažos periferinės ES valstybės narės. Jei jose nebus įvykdytas nuosavybės atskyrimas, mes niekada neturėsime bendro perdavimo tinklo ir neišspręsime konflikto, susijusio su elektros energijos gamyba, jos pardavimu ir konkurencijos atitinkamuose tinkluose skatinimu.

Antras klausimas susijęs su dabartine padėtimi. Šios bendrovės bando išvengti reguliavimo institucijų ir antikartelinių institucijų taikomų nuostatų. Dėl to jos stengiasi sukurti regionines rinkas. Vis dėlto, jei neturėsime stiprios ES agentūros šios regioninės rinkos taps niekieno žeme, nes E.ON, RWE ir EDF per didelės regioninei rinkai – Prancūzijai, Vokietijai ir Beniliukso šalims. Dėl to be stiprios ES agentūros ir tinkamesnio reguliavimo institucijų ir antikartelinių institucijų bendradarbiavimo spekuliantai ir toliau glemšis 70 mlrd. eurų.

  Eugenijus Maldeikis (UEN). – (LT) Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjams už puikų, darnų darbą ir puikų bendradarbiavimą. Jiems teko nelengvas iššūkis, nes Komisija pasiūlė labai sudėtingą, naują požiūrį ir dokumentą, dokumentų paketą, nes Europos elektros energetikos rinka (dešimtmečiais susiklostęs modelis) rėmėsi šalių, vertikaliai integruotomis kompanijomis, kurios dirbo savo rinkose ir jas saugojo.

Manau, kad dokumento pakete yra trys pagrindiniai vektoriai ir trys pagrindinės mintys: t. y., išplėtoti koncentracijos procesą Europos mastu, panaikinant šalių apribojimus įdiegiant veiklos atskyrimo principą; antras principas – stiprinti centralizacijos procesą, įkuriant Europos agentūrą ir gerinant koordinavimą su šalių reguliuotojais, tai yra iš tiesų puiku ir daugelis iš mūsų tam pritaria.

Trečias principas, kuris liko neatskleistas ir, mano požiūriu, liko labai miglotas ir kelia daug klausimų – tai izoliacijos principas nuo trečiųjų šalių investicijų į perdavimo tinklus Europoje, kuris iš esmės gali... Nepavyko gauti aiškių atsakymų, kaip Komisija mato tolesnę ateitį, kokios politinės, finansinės, ekonominės rizikos gali kilti, kaip to principo taikymas gali atsiliepti ateityje tiek energetikai, tiek visai Europos Sąjungos politikai.

Noriu pabrėžti dar vieną dalyką, kad tie rinkos impulsai ir veiklos atskyrimo principas nėra pakankami siekiant pakeisti natūralios monopolijos prigimtį energetikos rinkoje, nes išlieka izoliuotos rinkos, regionalinės rinkos, ir čia reikia ne tik šio dokumento, bet ir plačių politinių susitarimų ...

(Pirmininkas nutraukė Parlamento nario kalbą)

  Esko Seppänen (GUE/NGL). - (FI) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, labiausiai tikėtina Europos Sąjungos energijos rinkų liberalizavimo ir harmonizavimo padarinys – elektros kainų šuolis. Tai priklauso, kaip parodė C. Turmes, nuo elektros kainų nustatymo mechanizmo.

Rinkos kaina nustatoma didmeninės prekybos elektros energija biržose. Visos elektros energijos kaina nustatoma pagal brangiausio produkto didžiausius gamybos kaštus. Kadangi brangiausia elektra gaminama anglimi kūrenamose jėgainėse, biržos tampa pelno kalykla hidroelektrinėms ir atominėms elektrinėms, kurios dar gaus naudos ir iš ES prekybos teršalais sistemos. Taršos teisių kaina taip pat bus įtraukta į atitinkamų gamintojų elektros kainą.

Turime pasimokyti iš Jungtinių Amerikos Valstijų patirties. NVO „Public Citizen“ apskaičiavo, kad 14 valstijų, kuriose elektros kaina nėra reguliuojama, ji 52 proc. aukštesnė nei atitinkamą reguliavimo mechanizmą turinčiose kitose 36 valstijose. E. Morgan pranešime klausimas dėl elektros kainų nustatymo mechanizmo buvo ignoruotas.

  Nils Lundgren (IND/DEM). - (SV) Elektros rinka visose pramonės šalyse buvo tam tikru laipsniu monopolinė. Ekonomikos mokslo tyrimai parodė, kad valstybės, atvėrus elektros energijos rinką konkurencijai, turėtų iš to gauti didelių pajamų, tačiau šiuo atveju reikia suardyti vertikalios integracijos struktūrą. Elektros energijos gamintojai neturėtų užkrauti elektros paskirstymo srities vartotojams. Be to, turi būti atsietos elektros energijos sektoriaus nuosavybės formos. Nedidelė dalis ES valstybių, t. y. Šiaurės šalys, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Ispanija, jau įgyvendina šias reformas. ES institucijų įsikišimo neprireikė. Šios šalys vykdo reformas savo pačių labui. Daugelyje didelių valstybių, pvz., Prancūzijoje ir Vokietijoje, kurioms labiau rūpi bendra ES valstybė, o ne gerovė, kurią galima pasiekti išnaudojant laisvos rinkos galimybes, jaučiamas smarkus pasipriešinimas

Yra svarių priežasčių, dėl kurių ES turėtų paspartinti reformas: darbo našumas ir gerovė. Jei konkurencija elektros energijos sektoriuje apims visą milžinišką ES rinką, jos padariniai, t. y. darbo našumo ir gerovės augimą, pajus visi europiečiai. Reikėtų taikyti politinį spaudimą valstybėms narėms, kurios nenori konkurencijos.

  Hans-Peter Martin (NI). – (DE) Gerb. Pirmininke, ar mums patinka, ar ne Airija nubalsavo. Jūs turite gerbti jų sprendimą. Europa turi šimtmečio galimybę, kuria pasinaudojusi ji gali pagaliau tapti veiklia ir demokratine. Energijos rinkos atveju tai reiškia nesidairyti atgal. Susigrumkime su didžiaisiais tigrais – RWE ir EDF – įsisukime į įvykių verpetą, kur sprendžiamos pagrindinės problemos, atsiekime nuosavybę ir taikykime subsidiarumo principą. Tai įmanoma, taip būtų įgyvendinta vizija, tačiau tai labai kertasi su dabartine ES, kurią iš savo įtakos centrų valdo lobistų interesai. Kita vertus, jei nieko nekeisime šioje srityje, jei neatsižvelgsime į balsavimo Airijoje rezultatus ir paskelbsime Reformų sutartį mirusia, praleisime šimtmečio galimybę demokratiškai Europai, turinčiai tinkamai veikiančią energijos rinką, sukurti, o mūsų pasaulis taps karo lauku, kuriame komanduos ir kairieji, ir dešinieji ekstremistai.

  Herbert Reul (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, visi sutikome, kad siekiame geresnių kainų, didesnių investicijų į perdavimo tinklus ir tarpvastybinius energijos tiltus, kurie išplėstų konkurenciją ir sukurtų rinką, kurioje negalėtų kontroliuoti viena arba kelios bendrovės.

Tada, nagrinėdami faktus, nustatėme, kad Komisijos pateikti faktai nieko neįrodo. Nepateikta nei įrodymų, nei faktų, kad nuosavybės atsiejimas taps geresnių kainų ir didesnių investicijų prielaida. Tai nėra tiesa. O gal jūs galite man atsakyti, kodėl Jungtinėje Karalystėje kainos aukštesnės? Ar Ispanijoje padidėjo investicijos? Ar šiose šalyse konkurencija didesnė ar mažesnė nei kitose šalyse? Faktai rodo, kad nėra vieno sprendimo, patenkinančio visų interesus.

Dėl to reikėtų priimti jautrų sprendimą, t. y. siekti kompromiso, pagal kurį valstybėms narėms, kurios pageidauja privalomo tikslo įgyvendinimo siekti kitais būdais, turėtų būti suteikta pasirinkimo laisvė. Tai būtų trečiosios sąlygos, t. y. trečiojo kelio, pagrindas. Tarp kitko mes, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nariai, keletą paskutinių mėnesių dirbome šia linkme. Keletas kitų komitetų taip pat balsavo prieš nuosavybės atsiejimą. Mūsų komitetas parengė naują kompromisinį pasiūlymą (autoriai – A. Laperrouze ir A. Vidal-Quadras), skirtą dujų sektoriui. Taryba taip pat parengė naują kompromisinį pasiūlymą. Mes buvome rimtai nusiteikę rytoj balsuoti taip, kad būtų atkurta padėtis, buvusi prieš keletą mėnesių. Vis dėlto klausimas buvo anuliuotas, todėl savo tikslo negalėsime pasiekti.

Parlamentas, siekiantis, kad būtų gerbiamas, turi būti atviras šioms naujoms sąlygoms ir pakeitimams. Mus skubino, per visą procesą man nuolat kartojo, kad turime dirbti kuo greičiau. Vis dėlto bandėme surasti protingų sprendimų, kurie galėtų virsti Parlamento sprendimu. Dėlto raginu jus atsisakyti atskirų šalių interesų ir balsuoti už mūsų pateiktą pasiūlymą, kad būtų surastas kompromisinis sprendimas, susijęs su atitinkamu pasiūlymu dėl dujų sektoriaus, kuriam pritarė ir Taryba.

  Edit Herczog (PSE). - (HU) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, praėjusiaisiais metais žengėme milžinišką žingsnį pirmyn, nes parengėme bendrą energetikos politiką, kuri sudaro puikias prielaidas visos Europos Sąjungos pažangai. Mes taip pat kalbame apie energetikos politiką, kuri iškelia klausimus, susijusius su strateginiais ES valstybių narių interesais, Europos gyventojų teisėmis ir apsauga, Europos ekonomikos konkurencingumu ir plėtra, taip pat su aplinkos apsauga. Šie penki pasiūlymai leitų pasiekti tokį rinkos integracijos lygį, dėl kurio pasikeistų ne tik energetikos sektoriaus bendrovių darbo pobūdis, būtų atsietos ir taptų skaidresnės energijos gamybos, perdavimo ir tiekimo grandys, bet (ko anksčiau dar nėra buvę) ypatingas dėmesys būtų skirtas energijos vartotojų pagrindinėms teisėms užtikrinti. Atsižvelgiant į siekį koordinuoti veiklą Europos lygmeniu, toliau išvardytos užduotys – atlikti sąžiningos konkurencijos rinkoje stebėseną; skatinti tarpvalstybinius energijos mainus; ir užtikrinti, kad būtų laikomasi aukštų standartų, susijusių su vartotojų poreikių tenkinimu – turi būti iškeltos atitinkamai institucijai, kuriai būtų suteikti platesni (nei anksčiau) įgaliojimai ir kuri būtų nepriklausoma nei nuo vyriausybių, nei nuo energetikos sektoriaus. Dėl to Europos įstatymų leidėjai ryžtingai nutarė steigti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą. Pranešimo projekte, kurį pradėjo rengti mano kolega narys A. Brunetta, o pabaigė – G. Chichester, kaip tik ir iškeltas šis tikslas. Maloniai pasinaudojau galimybe bendradarbiauti su šešėliniu pranešėju, atstovaujančiu Socialistų frakcijai Europos Parlamente (PSE). Manau, kad šis bendrai parengtas teisės akto projektas būtų vertingas ne vien todėl, kad būtų įsteigta atsakinga, nepriklausoma ir stipri Europos agentūra, skatinanti valstybių narių reguliavimo institucijų bendradarbiavimą, bet ir todėl, kad tai padėtų įgyvendinti pagrindinį tikslą, t. y. skatinti regionines rinkas ir plėsti tinklus. Mes, socialistai, primygtinai pareikalavome įsteigti stiprią ir nepriklausomą instituciją, nes žinome, kad liberalioje Europos rinkoje kiekvienas nori pirkti pigiausiai ir parduoti brangiausiai. Dėl to mums iš tikrųjų reikia reguliavimo institucijos, kuri kovotų su galimais rinkos iškraipymais. Stipri institucija atitiktų Vengrijos ir kitų mažų valstybių narių interesus. Ji būtų nepriklausoma, skatintų bendradarbiavimą, didintų rinkos skaidrumą ir užtikrintų investicijas plėtrai.

Gerb. Pirmininke, norėčiau priminti kiekvienam posėdžio dalyviui, kad Europos energijos tiekimo sritis – ne ideologinis dalykas. Pasaulis pasikeitė visiems laikams. Energetikos sektoriuje pradeda konkuruoti ištisi žemynai. Būkime atviri – visiems reikia elektros energijos ir mašinų. Pagrindinis energetikos politikos uždavinys – užtikrinti Europos energijos tiekimo saugumą ir konkurencingumą. Vis dėlto norėčiau baigti kalbą pasakydamas, kad PSE frakcija įsitikinusi, jog vartotojai turėtų tapti kertiniu Europos energetikos politikos dalyku. Labai apgailestaujame, kad konservatorių stovyklai priklausantys kolegos nariai nepritaria tam, kad vartotojų chartija būtų privalomas dokumentas. Dėkoju už dėmesį.

  Wolf Klinz (ALDE). – (DE) Gerb. Pirmininke, keletą paskutinių minučių daug kalbėjome apie pramonę. Džiaugiuosi, kad M. De Vits savo pranešime atvirai nagrinėja klausimus, susijusius su energijos vartotojų teisėmis. Be abejo, labai svarbu užtikrinti, kad vartotojai žinotų savo teises ir kad jie galėtų būti tikri, jog jų teisės bus gerbiamos.

Vis dėlto aš, kitaip nei M. De Vits, nemanau, kad mums reikia visiškai naujų teisės aktų (ypač Europos lygmeniu. Reikėtų, kad galiojantys teisės aktai būtų tinkamiau perkelti į nacionalinę teisę ir atitinkamai taikomi. Dėl to mums reikia stiprių kontrolės institucijų, kurios vykdytų šios veiklos priežiūrą. Turime užtikrinti, kad kuo veiksmingiau būtų taikomas skaidrumo principas, kad vartotojai tikrai žinotų savo teises. Chartija, kurioje būtų apibendrintos teisės aktų, susijusių su energijos vartotojų teisėmis, nuostatos, galėtų tapti svarbia papildoma priemone, t. y. ne privalomu dokumentu, o tik gaire politikai ir ekonomikai vystyti.

Visi žinome (tai nenuginčijamas faktas), kad mūsų piliečiai gali daryti svarbią įtaką visuomeniniam ir ekonominiam gyvenimui tik tada, kai jiems užtikrinamas pakankamo lygio energijos tiekimas. Šiuo atžvilgiu, be abejo, svarbu užtikrinti, kad kiekvienas asmuo, net ir skurdžių skurdžius, galėtų pasinaudoti šia savo teise. Vis dėlto nemanau, kad Briuselis gali primesti socialinius tarifus. Turėtume palikti šią sritį valstybėms narėms ir jų pramonei. Kitu atveju mes tik įvestume perskirstymo mechanizmą. Geriausia būtų susieti neturtingųjų apsaugą su našumo kėlimo priemonių, susijusių su klimato apsaugos uždaviniais, įgyvendinimu. Naudos galėtų duoti protingi sprendimai, pvz., skaitmeniniai skaitikliai. Neprieštarauju, kad pramonė būtų skatinama juos įdiegti per 10 metų. Vartotojai tiksliai žinos, kiek energijos jie suvartoja. Tai padės jiems planuoti sąnaudas ir taupyti energiją.

  Alyn Smith (Verts/ALE). - Gerb. Pirmininke, aš taip pat (kaip ir anksčiau kalbėjusieji) norėčiau padėkoti pranešėjams. Manau, kad Parlamentas atliko puikų darbą, kuris bus naudingas Europos vartotojams. Vis dėlto norėčiau daugiausia dėmesio skirti vienam klausimui ir vienam daliniam pakeitimui. E. Morgan pranešimo 161 pakeitime reikalaujama atsinaujinančios energijos srityje dirbantiems operatoriams sudaryti palankesnes sąlygas patekti į tinklą. Tikiuosi, kad rytdienos balsavime šiam pakeitimui bus pritarta. Raginu Komisiją imtis griežtesnių priemonių tais atvejais, kai šalių institucijos kelia problemų, o ne jas sprendžia.

Pvz., Jungtinėje Karalystėje veikia „Ofgem“, mūsų šalies institucija, kuri yra įvedusi teritorinį prisijungimo prie JK elektros tinklo kainų nustatymo mechanizmą, kuris diskriminuoja atsinaujinančios energijos srities operatorius iš Škotijos (mano šalies). Norėčiau, kad šis klausimas būtų plačiau koordinuojamas Europos lygmeniu. Be to, turėtų būti imtasi priemonių prieš atskirus valstybių narių operatorius, jei jie yra problemos dalis. Manau, kad šiuo atžvilgiu šiandien pasukome teisinga linkme. Tikiuosi, kad ateityje nuveiksime dar daugiau.

  Konrad Szymański (UEN). – (PL) Dėkoju už pranešimus, kuriuose sprendžiamos svarbiausios vartotojų ir politinės problemos, su kuriomis susiduriama mūsų žemyne. Paskirstymo atsiejimas nuo gamybos ir prekybos energija – labai svarbus dalykas fiziniams ir pramoniniams vartotojams. Ten, kur šios sritys jau atsietos, energijos kainos krenta arba kyla daug lėčiau. Šalyse, kuriose šios sritys buvo atsietos, vidutinė energijos kaina vietos vartotojams 1998–2006 m. pakilo 3 proc., o šalyse, kuriose tai nebuvo padaryta – 28 proc. Panašios tendencijos vyrauja ir rinkoje, susijusioje su pramoniniais vartotojais.

Vis dėlto svarbus šių laikų energetikos klausimas – energijos tiekimo saugumas. Tai neišvengiamai siejasi su politika. Rusijos energijos gavybos monopolija didina investicijas 16 ES valstybių. Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje „Gazprom“ netgi gali aptarnauti privačius vartotojus. Tai pakankama priežastis siekti, kad prekybos su trečiosiomis šalimis sričiai būtų taikomas savitarpiškumo principas. Kitaip tapsime beginkliai ir brangiai sumokėsime už tai savo saugumu.

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL). – (EL) Gerb. Pirmininke, pasiūlymų dėl energijos rinkos leitmotyvas – jos restruktūrizavimas privačių bendrovių naudai. Tuo tarpu valstybiniam sektoriui priklausantys tiekėjai silpninami ir verčiami padengti susidariusias išlaidas.

Mano šalyje, kurios energijos rinką kontroliuoja visuomenės nauda besirūpinantys valstybiniam sektoriui priklausantys tiekėjai, bet kokios šio pobūdžio priemonės turėtų labai skaudžių padarinių. ES ragina patikėti piramidės pagrindą kapitalo įmonei, kad būtų galima nustatyti kitų prekių kainas. Taip yra dėl to, kad nuo energijos kainos didele dalimi priklauso gamybos kaštai, kurių našta bus perkelta ant galutinių vartotojų pečių.

Šiais visuotinės energijos paklausos ir naftos kainų augimo laikais palikti energetikos sektorių energijos gamybos gigantų malonei būtų pražūtinga. Tikėtina, kad būtų suformuoti karteliai. Kainų reguliavimas skatinant konkurenciją – mitas. Tikrovėje taip daugelyje ekonomikos sektorių susidarė galingos monopolijos, darančios daug žalos rinkai ir vartotojams.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Gerb. Pirmininke! Europos energetinės autonomijos siekis, atsižvelgiant į rekordines naftos kainas, pagaliau turi tapti pagrindiniu prioritetu. ES turi sumažinti savo priklausomybę nuo Persijos įlankos valstybių. Turime patobulinti santykius ne tik su Rusija, kad mūsų tarpusavio santykiai netaptų nepakeliama priklausomybe. Ilgauniui mes turbūt turėsime spręsti ir Irano klausimą. Jei dabar atliekamos studijos išvados patvirtins, kad pagal „Nabucco“ projektą tiesiamo naftotiekio statyba paremta vien iš piršto laužtais Vidurinės Azijos diktatorių pažadais ir nepatvirtintais pranešimais apie naftos telkinius, turėsime norom nenorom ieškoti konstruktyvių bendravimo būdų su Iranu, t. y. su valstybe, užimančia antrą vietą pasaulyje pagal naftos išteklių dydį.

Nereikėtų užmiršti, kad dėl naftos kainų augimo didėjančio Persijos įlankos valstybių pelno dalis panaudojama ir pasauliniam islamo fundamentalizmui skatinti. Dėl to, mano nuomone, pats laikas ES daugiau investuoti į alternatyvių energijos šaltinių paiešką.

  Jerzy Buzek (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, norėčiau pasveikinti Komisijos narį, taip pat padėkoti pranešėjams už puikius pranešimus ir gerai atliktą darbą, rengiant direktyvas, kurios galbūt padės suvienyti Europos energijos rinką. Ilgalaikės investicijos, solidarumo principo taikymas, galimybė patekti į rinką, tarpvalstybinių energijos srautų reguliavimas – svarbūs šiuose teisės aktuose sprendžiami uždaviniai. Neužmirškime, kad labiausia turėtų būti rūpinamasi vartotojais, todėl šiuose teisės aktuose apibrėžtos nuostatos dėl vartotojų ir energijos naudotojų apsaugos, taip pat Europos Sąjungos energijos tiekimo saugumo. Taip pat reikėtų turėti omenyje, kad mūsų parengti teisės aktai neišspręs visų kilusių problemų, pvz., susijusių su naftos kainų kilimu arba su energijos kainų kilimu dėl įvesto mokesčio už CO2 teršalus, tačiau jie labai supaprastins ir parems mūsų veiklą energijos vartotojų naudai.

Pasakykime sau, kad mes iš tikrųjų žinome, kad E. Morgan pranešime pasiūlytas sprendimas galbūt nebus galutinis. Šis pasiūlymas – tinkamas pagrindas diskusijoms su Taryba parengti galutiniam sprendimui, kurio dalį, susijusią su elektros srove, reikia tinkamai atsieti nuo antrojo paketo sprendimų, nes kitaip trečiojo paketo diegimas nebeteks prasmės. Kita vertus, sprendimai, skirti dujų sektoriui, turi atitikti elektros sektoriui skirtus sprendimus, tačiau jie neturi būti tokie patys. Šiandien aiškiai matome, kad nuosavybės atsiejimas elektros energijos rinkoje bus gilesnis ir platesnis procesas nei dujų rinkoje. Turime tai pripažinti ir į tai atsižvelgti.

Dar vienas svarbus klausimas – galimybė trečiosioms šalims ir ne ES valstybėse registruotoms šalims patekti į rinką. Šis klausimas taip pat prioritetinis, nes reikia siekti, kad Europos Sąjungai nepriklausantys investuotojai negautų jokių privilegijų.

Baigdamas kalbą norėčiau pasakyti, kad tai buvo sunkiausia iš visų diskusija, kuri vis dėlto buvo tinkamai baigta, atsižvelgiant į visų suinteresuotųjų šalių interesus.

  Evelyne Gebhardt (PSE). – (DE) Gerb. Pirmininke, džiaugiuosi, kad M. De Vits pranešimas puikiai parengtas, taip pat džiaugiuosi, kad visi kolegos nariai vieningai pritaria jame apibrėžtiems solidarumo, skaidrumo ir vartotojų apsaugos principams. Manau, tai nuostabu.

Vis dėlto turiu štai ką pasakyti: šio Parlamento dešiniuosius laikau ir nepatikimais, ir ciniškais. Nepatikimais, nes jie prieštarauja tam, kad būtų parengta privaloma vartotojų teisių chartija – ypatingos svarbos dokumentas, iš kurio piliečiai galėtų sužinoti savo teises. Ciniškais, nes visi šiame Parlamente pritarėme tam, kad apie šias teises galėtų sužinoti lėktuvų keleiviai, kurie nėra patys skurdžiausi visuomenės nariai. Tuo tarpu skurdžiausi visuomenės nariai, kuriems ši informacija būtų svarbi, jos kaip tik negaus.

Dėl to raginu jus pakartotinai apsvarstyti savo sprendimą. Prašau užtikrinti, kad chartija taptų privaloma.

  Patrizia Toia (ALDE). – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, šis paketas pasiekė Parlamentą kaip tik veiklos, susijusios su dideliu energetikos srities iššūkiu mūsų visuomenės ateičiai, pusiaukelėje.

Iš faktų, kalbančių apie nenuosekliai ir nepaliaujamai kylančias žaliavinės naftos kainas, biokuro naudojimo neigiamus padarinius maisto gamybos sektoriui ir apie didžiulių energijos poreikių besivystančiose šalyse, galime daryti išvadą, kad Europos Sąjungos atitinkamos priemonės ne tik reikalingos, bet yra gyvybiškai svarbios. Pirmiausia turime parengti teisės aktus, kurių pagrindu pagaliau būtų sukurta bendra Europos elektros energijos ir dujų rinka, kuri, remdamasi savireguliacijos principu, pajėgtų veikti subalansuotai, kuri turėtų šalių ir Europos reguliavimo institucijas, be to, jos darbas būtų konkurencingas, skaidrus ir našus (tai būtų naudinga vartotojams). Ši rinka leistų didelėms įmonėms išlikti stiprioms, taip pat leistų pradėti veiklą ir plėstis naujoms įmonėms. Taip būtų užtikrinta pažanga ir užkirstas kelias nuosmukiui. Tikimės, kad elektros energijos sektoriaus atveju nuosavybės atsiejimas netaps žingsniu atgal, t. y. dėl šių priemonių nebus atsisakyta geros patirties, taikomos daugelyje šalių tinklams atsieti, įgyvendinimo. Mums reikia investuotojams ir operatoriams patikimos rinkos, kuri sudarytų kuo geresnes sąlygas vartotojams, nesvarbu, ar tai būtų įmonės, ar fiziniai asmenys. Norėčiau baigti, gerb. Pirmininke, pasakydama, kad mes turime imtis tikrų priemonių vartotojų padėčiai sutvirtinti, t. y. suteikti jiems tikrumo, garantijų, taip pat siekti sąžiningų kainų.

  Roberts Zīle (UEN). – (LV) Pirmiausia norėčiau padėkoti Komisijos nariui ir daugeliui kolegų narių už tikrai liberalias patekimo į elektros rinką nuostatas, kurios kartu su energijos naudojimo našumo priemonėmis leis mums ateityje sumažinti energijos kainas. Dvi priemonės, t. y. nuosavybės atsiejimas ir perdavimo tinklų plėtra, yra ir liks tikro decentralizuotos gamybos ir saugių tinklų modelio pagrindas, leisiančios tiekti iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją. Turiu dar vieną svajonę. Norėčiau, kad, nepaisant begalės kliūčių, su kuriomis susidurta Europos Sąjungoje ir už jos ribų, pagaliau būtų sukurtas vieningas Europos elektros perdavimo tinklas, kuriam priklausytų ir Baltijos šalys. Dėkoju už dėmesį.

  Luca Romagnoli (NI). – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, manau, kad kasdien didėjant infliacijai ir daugiausia dėl brangstančios energijos šuoliais kylant kainoms, esame įpareigoti nagrinėti klausimą dėl Europos vartotojų teisių chartijos. Dėl to pritariu pranešimui ir dėkoju mano kolegoms nariams ir, be abejo, Komisijai už atliktą darbą.

Reikia pabrėžti, kad energijos tiekimas – gyvybiškai svarbi dalyvavimo ekonominiame ir socialiniame gyvenime prielaida. Vis dėlto, nors jau galioja atitinkami teisės aktai, dažnai negerbiamos piliečių teisės, susijusios su kainomis, tarifais arba tarifų skaidrumu.be to, taikomos diskriminacinės sąlygos, neleidžiančios palyginti tarifų.

Dėl to galiu tik viltis, kad bendri ES ir valstybių narių veiksmai, visada pagrįsti subsidiarumo principu, kaip pabrėžta puikiame M. De Vits pranešime, atneš mums sėkmę. Mano nuomone, trečiojo paketo priėmimas taip pat leis geriau apsaugoti vartotojų ir mažųjų ir vidutinių įmonių interesus.

  Nikolaos Vakalis (PPE-DE). – (EL) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, akivaizdu, kad išsiskyrė frakcijų nuomonės dėl trečiojo energetikos srities paketo, ypač dėl nuostatų, susijusių su nuosavybės atsiejimu.

Be abejo, šie nuomonių skirtumai susiję ne su ideologija, o su skirtinga atskirų valstybių vidaus padėtimi ir pradinėmis sąlygomis. Be to, tai tiesiogiai susiję su valstybių narių nuomonių skirtumais Taryboje. Mes turime atsižvelgti į šiuos vidinius skirtumus, jei norime išvengti vidinės socialinės suirutės.

Aš visiškai pritariu nuosavybės atskyrimo idėjai, tačiau gerai suprantu, kad šios priemonės jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti taikomos šiuo metu mano šalyje. Reikėtų pereinamojo laikotarpio, per kurį visos suinteresuotosios šalys galėtų prisitaikyti prie naujų aplinkybių.

Po ilgų, daug pastangų pareikalavusių derybų Taryba priėmė taikinamąjį sprendimą dėl „trečiojo kelio“. Dėl to manau, kad mūsų pareiga šiuo sudėtingu klausimu paremti taikinamąjį sprendimą ir, remiantis sukaupta patirtimi, patobulinti kai kuriuos punktus.

Gerbiamieji Parlamento nariai, labai svarbu, kad mes visi pabaigtume taikinimo procedūrą aukštai iškeltomis galvomis. Tai galime padaryti tik tada, jei nekelsime pavojaus kai kurių valstybių narių gyvybiškai svarbiems interesams. Turime nedaryti kompromisų dėl pagrindinių principų, kuriais būtų pagrįsta energijos perdavimo sistemų operatorių ir energetikos reguliavimo institucijų veikla, t. y. dėl nepriklausomumo ir našumo principų.

  Teresa Riera Madurell (PSE). – (ES) Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjams už gerą darbą ir paremti E. Morgan poziciją dėl visiško gamybos ir tiekimo bei tinklų ir sistemos operatorių nuosavybės atsiejimo.

Didelės vertikaliai integruotos įmonės, be abejo, varžo naujų rinkos dalyvių, ypač susijusių su atsinaujinančios energijos šaltinių plėtra ir eksploatacija, galimybes patekti į rinką. Visa tai pablogina mūsų galimybes įgyvendinti konkurencingumo ir kovos su klimato kaita tikslus, kuriuos mes, europiečiai, esame išsikėlę.

Dėl to norėčiau paraginti mažumą, pasisakančią prieš nuosavybės atskyrimą, atsisakyti nacionalinių interesų, kurie labai greitai išnyks, ir paremti siekį sukurti energijos tiekimo požiūriu stiprią ir saugią Europą.

Baigdama norėčiau atkreipti dėmesį, kad mūsų tikslams įgyvendinti labai svarbu ne tik galimybė naudotis tinklais elektros energijos iš atsinaujinančios energijos šaltinių gamintojams, bet ir elektros tiltai, kurie ypač svarbūs mažiausiai galimybių pasinaudoti bendrąja elektros energijos rinka turinčioms šalims.

Taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai, kuri atsižvelgė į šį klausimą.

  Adina-Ioana Vălean (ALDE). - Gerb. Pirmininke, šiandienos Europos energijos rinkai, mano nuomone, toliau didelę įtaką daro šalių arba regioninės monopolijos. Taip yra nepaisant akivaizdžios liberalizavimo naudos Europos vartotojams (sumažėtų energijos kaina, gamybos kaštai, be to, padidėtų darbo našumas). Taigi galime teigti, kad dujų ir elektros rinkos liberalizavimas dar turi būti įgyvendintas. Pvz., mes vis dar turime labai daug ką nuveikti Rytų Europos šalyse, kad elektros energijos gamybos sektoriuje nebedominuotų valstybinės įmonės ir kad jis būtų liberalizuotas. Taip, kaip buvo liberalizuotas paskirstymo sektorius. Taip pat pritariu žingsniams, kurių imamės atsieti nuosavybei, kaip pagrindinei mūsų elektros rinkos liberalizavimo prielaidai, užtikrinti.

Kartu su liberalizavimu Europa turi taip pat skatinti suskystintųjų naftos dujų ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalų statybą ir technologijų plėtrą. Turime skatinti, kad būtų sukurta pasaulinė suskystintųjų naftos dujų ir suskystintųjų gamtinių dujų prekybos rinka, kad būtų panaikinta Europos priklausomybė nuo vieno gamtinių dujų šaltinio. Pagal svarbą energijos tiekimo diversifikavimas ir saugumas mūsų darbotvarkėje turi būti įrašyti greta liberalizavimo, t. y. taip pat tapti pagrindiniais mūsų siekiais.

  Romana Jordan Cizelj (PPE-DE). - (SL) Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjams ir šešėliniams pranešėjams už atliktą darbą. Europa pradėjo liberalizuoti elektros ir dujų rinką prieš dešimtmetį. Kaip tik dabar mums tiek nedaug trūksta, kad pasiektume tikrų ilgai lauktų rezultatų. Pasiūlytose priemonėse pirmiausia atsižvelgta į vartotojų poreikius, kurie tinkamai veikiant vidaus rinkai galės savarankiškai pasirinkti jiems labiausiai tinkamą tiekėją. Tikiuosi, kad į atvirą ir skaidrią vidaus rinką taip pat galės lengviau patekti mažosios bendrovės. Taip bus skatinama konkurencija, pagerės investavimo į elektrines ir perdavimo tinklus sąlygos, padidės tiekimo saugumas ir bus skatinama tvari plėtra.

Pagrindinė tinkamai dirbančios vidaus rinkos prielaida – standartinės aiškios taisyklės, galiojančios visiems rinkoms dalyviams. Jei atskirose valstybėse narėse bus taikomi skirtingi modeliai, nepasieksime užsibrėžto tikslo.

Šia proga norėčiau padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai Slovėnijai, kuri iš tikrųjų daug dėmesio skyrė šiems klausimams koordinuoti ir kompromisui ieškoti ir kuri, nepaisant ypatingų atskirų valstybių narių interesų, pasiekė susitarimą Taryboje.

Europos Parlamente pasiekti kompromisą taip pat nelengva. Valstybių narių spaudimas didelis. Tikiuosi, kad Parlamentas priims ITRE komitete mūsų parengtą kompromisą. Nepaisant Tarybos ir pozicijos skirtumų manau, kad Parlamento pasiūlytas kompromisas – geras pagrindas vėlesnėms deryboms ir įvairių Europos institucijų veiklos koordinavimui.

Be to, esu isitikinusi, kad Tarybai pirmininkausianti Prancūzija dės visas pastangas energijos rinkos liberalizavimo trečiajam paketui įgyvendinti ir koordinuos atitinkamą veiklą, siekdama kompromiso ir visiškai atsisakydama privačių interesų gynimo. Esu taip pat įsitikinusi, kad Komisija irgi tęsės savo įsipareigojimą ir laiku suras visiems priimtiną sprendimą. Dėkoju Komisijos nariui A. Piebalgsui, kuris pradžioje pareiškė, kad turime pasiekti bendrą susitarimą iki šių metų pabaigos.

(Plojimai).

  Hannes Swoboda (PSE). – (DE) Gerb. Pirmininke, šiose diskusijose mane ypač stebina tai, kad kai kurie kolegos nariai nori tiksliai apibrėžti, kaip turėtų vykti konkurencija, siūlydami keletą galimų būdų, bet vis dėlto jie nepasirengę kalbėti apie dalykus, susijusius su didesniu skaidrumu, paskatomis energijai taupyti, vartotojų galimybėmis teikti skundus arba su kova su energijos stygiumi. Manu, kad kaip tik šie klausimai svarbiausi E. Morgan pranešime ir, be abejo, M. De Vits pranešime. Rytoj turime parodyti Europos piliečiams, jog siekiame, kad žmonės nenukentėtų nuo nestabdomai kylančių kainų, kad turime surasti būdų joms pažaboti, pvz., didinandami sutaupytos energijos kiekį ir ypač plačiau taikydami skaidrumo principą, kad būtų sudarytos kuo geresnės galimybės laisvai pasirinkti energijos tiekėjams. Manau, kad labai svarbu leisti piliečiams pasirinkti ir skųstis, jei veikla būtų netinkama. Labai ačiū E. Morgan už šią pranešimo dalį.

  Françoise Grossetête (PPE-DE). – (FR) Gerb. Pirmininke, klausantis visų mano kolegų popiečio kalbų mane šiek tiek stebina tai, kad mes, vieningai pritardami bendros Europos energijos rinkos idėjai, per mažai dėmesio skiriame tam, kad energija būtų naudojama efektyviau ir vartotojai už ją kuo mažiau mokėtų. Mes visi pritarėme iškeltam uždaviniui, tačiau nenumatėme priemonių jam įgyvendinti.

Negirdėjau daug kalbant ar komentuojant Tarybos birželio mėn 6 d. pasiekto susitarimo, kuriame nėra numatyta būtina sąlyga dėl gamybos ir paskirstymo sektorių nuosavybės atsiejimo. Jei priemonės nuosavybei atsieti ir bendrai rinkai sukurti skirtos elektros kainoms sumažinti, tai turėtų būti akivaizdžiai matoma. Vis dėlto taip nėra Ispanijoje arba JK. Komisija niekada nėra pateikusi šias priemones pateisinančių įrodymų.

Dėl to baikime raganų medžioklę, susijusią su kai kuriomis bendrovėmis, kurios iš tikrųjų turi darbo patirties ir yra įrodžiusios, kad gali našiai dirbti. Jei norime statyti elektros energijos tiltus, jei siekiame solidarumo, pageidautina, kad valstybės narės galėtų laisvai pasirinkti vieną iš kelių modelių.

Nutraukime vienpusį mąstymą, kai atmetama trečiojo kelio galimybė ir nuolat kaltinimas „Prancūzijos ir Vokietijos kartelis“. Žinome, kad pati rinka negali išspręsti monopolijų, kurių yra visur, problemos. Valstybės narės ėmėsi žingsnių parengti priimtinam paketui, kurį galima būtų tiksliai suderinti. Jei tam nepritariame, rizikuojame likti visai be dokumento. Mūsų piliečiai laukia rezultatų. Aš labai noriu, kad šio Parlamento nariai nebūtų skirstomi į geruosius ir bloguosius, t. y. tuos, kurie vis dėlto siekia susitarti su Taryba.

  Angelika Niebler (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, manau, kad visi taip pat vertiname padėtį Europos vidaus rinkoje. Mes dar nesame galutinai sukūrę Europos vidaus rinkos; mes dar vis turime atskiras šalių rinkas ir monopolijas arba mažas grupes, kurios šalių rinkas valdo. Energijos kainos kyla kasdien; be to, esame priklausomi nuo energijos importo. Visi vienodai vertiname padėtį ir pritariame tam pačiam siekiui.

Apie tai kalbėjo daugelis narių. Siekiame didesnės konkurencijos, kainų kritimo, didesnių investicijų į perdavimo tinklus. Siekiame sukurti elektros energijos tiltus, kurie sudarytų sąlygas tarpvalstybiniams energijos mainams. Nenorime, kad rinka priklausytų nuo kelių didelių tiekėjų. Kyla svarbus klausimas: kaip to sieksime? Štai čia ir išsiskiria nuomonės. Daugelis narių, įskaitant ir kai kuriuos šiandien kalbėjusius, įsitikinę, kad nuosavybės atsiejimas – vaistas nuo visų ligų. Noriu pabrėžti, kad eidami vien šiuo keliu nepamatysime viso vaizdo. Tai nėra tinkamas kelias.

Norėčiau paminėti konkrečias šalis. F. Grossetête taip pat užsiminė apie padėtį jose. Ispanijoje dvi bendrovės, Endesa ir Iberdrola, atitinkamai gamina 48.3 proc. ir 28 proc. elektros energijos. Švedijoje bosas – bendrovė Vattenfall, gaminanti beveik 48 proc. elektros energijos. Italijoje didžiausią rinkos dalį užima ENEL, valdanti 43.9 proc. rinkos. Niekas man neįrodys, kad atsieję nuosavybę pasieksime, ko norime, t. y. suskaldysime rinką ir paskatinsime konkurenciją.

Dėl to norėčiau paraginti visus kolegas narius rytoj pritarti 165 ir 168 pakeitimams, o ne toliau tenkintis puse padėties vaizdo. Manau, kad E. Morgan pranešimas tinkamas. Dėkoju E. Morgan; ji energingai ir pareigingai atliko savo darbą. Vis dėlto šiuo konkrečiu atveju mes turėtume atverti antrjoo kelio galimybę šalims, kurios atsiejimo principą įgyvendino kitaip. Iš šalių, kuriose valstybei priklauso 100 proc. gamybos ir perdavimo sistemų (pvz., Švedija), neturėtų būti reikalaujama ką nors keisti. Vis dėlto niekas negali teigti, kad rytoj balsuosime už paketą, kuriame apibrėžtos vienodos konkurencijos sąlygos. Tai − klaidingas įsitikinimas.

  Norbert Glante (PSE). – (DE) Gerb. Pirmininke, atsiprašau už pavėlavimą. Šio pastato koridoriai labai ilgi, o liftai kartais būna tokie lėti. Šiandien nagrinėjamas klausimas, dėl kurio rytoj balsuosime, nėra būtinai susijęs su kairės ir dešinės pozicija, nors, be abejo, kai kas šiame Parlamente laikosi tokios nuomonės. Sprendžiame klausimą dėl priemonių, kurios padėtų pasiekti užsibrėžtą tikslą. Mes priėmėme sprendimą (A. Niebler tai ką tik pabrėžė), kad Europos rinkoje reikia didesnės konkurencijos. Taip pat siekiame suprantamos kainų nustatymo sistemos. Vis dėlto šiems tikslams įgyvendinti tinka labai įvairios priemonės.

Priklausau tai grupei, kurios nuomone trečiasis kelias taip pat galėtų būti tinkama išeitis. Mes pateikėme savo pasiūlymus ir pakartotinai pabrėžėme, kad tai ne tik paskatino trečiojo kelio, kurio ieškoti iš pat pradžių siūlė Taryba, paiešką, bet ir įvedė papildomas reguliavimo priemones, nes mūsų netenkino iš Tarybos gautas pasiūlymas dėl trečiojo kelio.

Turėtume apie tai kalbėti dar kartą, t. y. kritiškai įvertinti mūsų pačių sprendimus ir pritarti prielaidai dėl antrojo ir trečiojo kelio, kaip papildomai galimybei. Dar svarbiau, kad Europa turėtų bendras nuostatas ir kad valstybių narių reguliavimo institucijoms būtų suteikti nuoseklūs įgaliojimai ir laisvė mūsų čia priimtiems sprendimams įgyvendinti, nes, be abejo, šios institucijos seka įvykius.

Paskutinėmis savaitėmis pamatėme du nedidelius pavyzdžius, kaip Komisija sprendžia kartelių ir konkurencijos klausimus. Dar turime laiko apie tai pamąstyti. Vis dėlto bendrovė, kuri pažeidžia antimonopolinius įstatymus, nusipelno bausmės. Tai viskas, ką reikėtų padaryti. Nematau jokių nuolaidų galimybės. Vis dėlto turėtume nuspręsti, ar nuosavybės atsiejimas – tikroji priemonė, kuria mes ir reguliavimo institucijos turėtume remtis, ar turėtume siekti daugiau lankstumo.

Tikiuosi, kad rytdienos balsavime pasieksime kompromisinį sprendimą. Kitu atveju mūsų ir Tarybos laukia didelis darbas kompromisui pasiekti. Dėkoju už dėmesį ir dar kartą atsiprašau už pavėlavimą.

  Ieke van den Burg (PSE). – (NL) Gerb. Pirmininke, Socialistų frakcija Europos Parlamente olandų delegacijos vardu norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjai E. Morgan už kelią, pasirinktą šiai nuomonei parengti. Mes pritariame siekiui atsieti nuosavybę. Be abejo, tai jau įdiegta Nyderlanduose ir duoda gerų rezultatų, įskaitant srityse, susijusiose su investicijomis į dujų ir elektros energijos sektorius ir šių rinkų darbo našumu. Manau, kad labai svarbu įgyvendinti šiuos siekius ir Europos lygmeniu. Taip pat norėčiau paminėti N. Kroes, Europos Komisijos narės, atsakingos už konkurenciją, indėlį sprendžiant šį klausimą, įskaitant priemones, kurias ji šiuo metu taiko RWE ir E.ON. Manau, kad tai labai svarbi įvykių raida.

Kitas svarbus pranešime išnagrinėtas klausimas – energijos stygius. Dėl to manome, kad šis pranešimas − puikus Parlamento darbo pavyzdys ir tikimės, kad jis bus priimtas.

  Arlene McCarthy (PSE). - Gerb. Pirmininke, norėčiau pateikti pavyzdį aplinkybių, kai galėtume turėti naudos iš Europos energijos vartotojų teisių chartijos. Maža Mančesterio bendruomenės organizacija paprašė manęs padėti išspręsti ginčą su jų energijos tiekėju. Penkerius metus bendrovė registravo skaitiklių rodmenis, tačiau nesiųsdavo sąskaitų. 2008 m. kovo mėn. grupė gavo sąskaitą už penkerius metus (iš viso 7540,37 svarų sterlingų). Taip jie tapo skolininkais.

Siekis užtikrinti, kad vartotojai žinotų savo teises (šiuo atveju apie paprastą teisę gauti sąskaitą), – ypač svarbus tam, kad vartotojai galėtų sąmoningai valdyti energijos suvartojimą. Šiais laikais, kai vartotojai visoje Europoje gauna greitai didėjančias sąskaitas už energiją, turime suteikti vartotojams informacijos ir priemonių sąskaitoms valdyti, energijos vartojimui mažinti ir taip pat mažinti CO2 taršą.

Raginu Komisiją drąsiai siekti, kad būtų priimta vartotojų teisių chartija, bendradarbiauti su reguliavimo institucijomis, valstybėmis narėmis ir bendrovėmis; aktyviai propaguoti ir skelbti šias teises; atsisakyti per daug sušvelnintos nuostatos dėl kontrolinis sąrašo, kuris nebus tinkama parama vartotojams, susiduriantiems su ypač sudėtingo šių dienų energijos sektoriaus iššūkiais ir kainodara. Jei esame priėmę oro linijų keleivių teisių chartiją, kodėl negalime priimti energijos vartotojų teisių chartijos? Komisijos nary, norėčiau, kad jūs atsakytumėte į šį klausimą.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, Paryžiuje esanti Europos energetikos agentūra nustatė, kad 2012 m. pajusime energijos stygių. Dėl to svarbu, kad skirtume neatidėliotiną dėmesį atitinkamoms paskatoms ir didesnėms investicijoms į perdavimo tinklus ir gamybą. Galiojančioje Elektros energijos direktyvoje numatyta gera paskata, skirta įrenginių atitikties patvirtinimo laikotarpiams sumažinti ir artėjančiam 2012 m. elektros badui išvengti.

Taip pat svarbu išplėsti šalių reguliavimo institucijų įgaliojimus, kad jos galėtų ginti mūsų pramonės interesus kaimyninėse šalyse. Gerai būtų, jei turėtume Branduolinės energijos reikalų agentūrą, kuri galėtų priimti sprendimus dėl saugos ir saugumo pagal Prancūzijoje taikomą modelį. Šį klausimą reikėtų šią savaitę išnagrinėti ir Taryboje.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). - (RO) Dėkoju pranešėjai E. Morgan. Tam, kad Sąjungoje būtų užtikrintas energijos tiekimo saugumas, reikia milžiniškų investicijų; be to, investuotojams reikia nuspėjamos aplinkos, skatinčios ilgalaikes ir vidutinio laikotarpio investicijas.

Atsižvelgdama į klimato kaitą Sąjunga planuoja, kad 2020 m. bent jau 20 proc. Energijos bus gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Ypač svarbus klausimas – galimybė naudotis tinklais energijai perduoti. Paskutiniaisiais metais sparčiai augo energijos kainos, todėl Europos piliečiai tikisi, kad Europos institucijos padės išspręsti jiems kylančias problemas. Galimybė gauti ir naudoti energiją – svarbi ekonominio ir socialinio gyvenimo prielaida.

Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra užtikrins, kad energijos vartotojų interesai būtų geriau apsaugoti. Manau, kad P. Chichesterio pranešimo (18 punkto dalinio pakeitimo) nuostatos yra Tarybos kompetencija.

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Norėčiau pasveikinti Komisiją, kuri inicijavo paketą dokumentų, skirtą ES realiam energetikos vidaus rinkai sukurti ir pranešėją gerb. E Morgan, kurios pranešime kvalifikuotai įvertinta situacija elektros rinkoje ir pateikti sprendimų pasiūlymai.

Džiaugiuosi, kad atkreiptas dėmesys į „energetikos salų“ egzistavimą. Tokiai salai elektros, beje ir dujų, srityje priklauso Lietuva. Jos situacija 2009 m. uždarius Ignalinos atominę jėgainę taps sunkiai prognozuojama dėl visiškos priklausomybės nuo Rusijos. Todėl regionų integracija į bendrą ES elektros energijos sistemą gyvybiškai svarbi.

Pasiūlytas nuosavybės, kaip vienintelės galimybės užtikrinti perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomybę, įgyvendinimas, draudimas trečiosioms šalims kontroliuoti perdavimo sistemas ar perdavimo sistemos operatorius, vartotojo interesų ir apsaugos prioritetas – tai priemonės, padėsiančios ES užtikrinti energetinį saugumą ir piliečių gerovę.

  Vladimír Remek (GUE/NGL). - (CS) Gerbiamieji Parlamento nariai, buvau kolegos nario G. Chichesterio pranešimo šešėlinis pranešėjas ir laikiausi nuomonės, kad, priėmus pasiūlymą dėl Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros steigimo, liktų nepakitęs pirminis Komisijos siekis suteikti kiekvienai šaliai po vieną balsą. Vadinamoji svertinė balsavimo procedūra daugiau naudos duotų didesnėms valstybėms narėms ir pakenktų mažosioms. Dauguma ITRE komiteto narių pritarė sąžiningesniam principui. Neabejoju, kad jam bus pritarta ir plenariniame posėdyje. Dauguma šalių energijos rinkos reguliavimo institucijų taip pat pritarė tam, kad būtų įsteigta agentūra, kuri netaptų tik dar vienu biurokratiniu debatų klubu, neturinčiu jokių galių. Jei skirtingoms šalims taikytume nevienodas sąlygas, „palaidotume“ galimybę sukurti gerbiamą ir tinkamai veikiančią agentūrą. Atskirų šalių rinkų padėtis vis dar skirtinga; jos iki šiol vis dar nepakankamai susietos tarpusavyje. Agentūra galėtų padėti išvystyti tikrus rinkų tarpusavio ryšius.

  Jim Allister (NI). - Gerb. Pirmininke, ryžtingai pritariu siekiui atsieti gamybos ir perdavimo tinklų nuosavybę. Vis dėlto norėčiau pasakyti, kad tai turi būti atlikta labai kruopščiai. Kyla klausimas, ar ši nuostata suderinama su bet kurio iš šių sektorių valstybine nuosavybe. Norėčiau atsakyti į tai remdamasis savo rinkimų apygardos, Šiaurės Airijoje, patirtimi. Mes ką tik prisijungėme prie bendros Airijos salos elektros energijos rinkos tikėdami pažadais dėl stabilių kainų.

Deja, patirtis buvo kitokia. Prieš kelias savaites aplankiau vieną didžiausių elektros vartotojų mano rinkimų apygardoje. Prieš trejus metus jie mokėjo šiek tiek daugiau už vidutinę JK kainą. Šiuo metu, vieningos Airijos elektros rinkos sąlygomis, jie moka 76 proc. daugiau už vidutinę JK kainą. Tuo būdu jiems atsiejimas neatnešė jokios naudos. Manau, kad pagrindinė priežastis – bendros rinkos sukūrimas, tinkamai neatsižvelgiant į valstybės monopolinės bendrovės ESB įtaką.

  Lambert van Nistelrooij (PPE-DE). – (NL) Gerb. Pirmininke, trumpai sakant, investicijos į elektros energijos rinką, ypač į tarpvalstybinius tinklus, per paskutiniuosius metus iš tikrųjų labai sumažėjo. Dėl to ir reikia naujo teisės aktų paketo. Komisijos narys A. Piebalgs ir mano kolegos nariai žino, kad man ypač svarbus siekis − užtikrinti vienodas veiklos sąlygas. Dėl to manau, kad šiuo atžvilgiu nuosavybės atsiejimas – tinkamiausia sąlyga. Laimei, Energetikos taryba suprato, kad šiuo metu vienodų veiklos sąlygų dar nėra.

Horizontaliai neatsietų bendrovių susiliejimo draudimas ateinančiais metais pagrįstas, nes reikia, kad didesnės atsiejimo dar neįvykdžiusios bendrovės „neprarytų“ mažesnių naudingų bendrovių. Tai leidžia Nyderlandų bendrovėms, pvz., energijos gamintojams Nuon and Essent, plėstis Europos lygmeniu. Tai suteikia laisvos erdvės būsimo laikotarpio veiklai. Šiuo atžvilgiu visa širdimi pritariu pasiūlymui dėl nuosavybės atsiejimo, pateiktam E. Morgan pranešime.

  Neena Gill (PSE). - Gerb. Pirmininke, dėkoju pranešėjai už puikų darbą ir pritariu jos pozicijai dėl geresnių sąlygų vartotojams sudarymo.

E. Morgan teisingai nurodė, kad geriausias būdas tai pasiekti – nuosavybės atsiejimas. Tai reiškia, kad turime sumažinti didelių bendrovių rankose sukauptą galią ir sudaryti tinkamesnes sąlygas patekti į rinką mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms.

Tinkamesni elektros ir dujų rinkoms skirti teisės aktai – gyvybiškai svarbi prielaida sąžiningai konkurencijai ir vartotojams prieinamoms kainoms užtikrinti. Esu tvirtai įsitikinęs, kad dėl greitai augančių kainų didėja energijos stygiaus europiečiams, ypač senyvo amžiaus labiausiai pažeidžiamiems žmonėms, pavojus.

Atsižvelgiant į dabartines sąlygas, susijusias su energijos tiekimo saugumu, mums būtinai reikia gerai veikiančios Europos dujų ir elektros rinkos. Neseniai patyrėme problemų dėl energijos tiekimo, todėl pranešime pagrįstai siekiama dalį iš jų išspręsti.

Gavau daug laiškų iš savorinkėjų, kurie remia 159 pakeitimą, uždraudžiantį valstybėms narėms leisti statyti elektrines, kurių tarša viršija 350 g CO2/kW

  Joel Hasse Ferreira (PSE). – (PT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, regioninių elektros rinkų integracija tarpvalstybiniu lygmeniu turėtų būti vertinama ne tik šiandien reiškiamu požiūriu, bet ir atsižvelgiant į siekį sukurti bendrą Europos elektros energijos rinką.

Be to, energetikos sritį reguliuojantys Europos teisės aktai turėtų būti rengiami remiantis visapusiška ir toliaregiška koncepcija, pvz., iniciatyva, kurią nagrinėjome Parlamento STOA taryboje, kurdami energijos sektoriaus raidos scenarijus ateinantiems dešimtmečiams, kaip atskaitą naudodami 2030 m. Parlamentas ir kai kurios parlamentinės frakcijos neturi vieningos nuomonės dėl energijos perdavimo tinklų ir energijos bendrovių nuosavybės atsiejimo. Šios pozicijos daugiau susijusios su padėtimi valstybėse, o ne su politiniais ir strateginiais siekiais.

Vis dėlto norėčiau apibūdinti šį klausimą labai aiškiai, gerbiamieji Parlamento nariai. Aš pritariu, kad būtų atsieta tinklų ir (arba) bendrovių, energijos perdavimo tinklų naudotojų, ir energijos bendrovių arba organizacijų, šių tinklų operatorių, nuosavybė. Manau, kad tai pats tinkamiausias sprendimas vartotojų naudai, kuris užtikrintų, jog būtų sukurta tikrai veikianti elektros energijos vidaus rinka. Tai turėtų būti mūsų, kaip EPN ir Europos piliečių, vienas pagrindinių uždavinių.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Europos elektros energijos ir dujų vartotojai turi teisę į visuotines paslaugas, t. y. turi teisę gauti kokybišką produkciją už prieinamas kainas, kurios būtų nesunkiai ir aiškiai palyginamos ir skaidrios.

Pritariu tam, kad mano kolegės narės M. De Vits pranešime pateiktas pasiūlymas dėl Europos energijos vartotojų teisių chartijos taip pat įtrauktas į debatus dėl trečiojo energijos paketo. Šiuo metu energijos vartotojų teisės apibrėžtos įvairiuose ES dokumentuose, tačiau dažnai nėra perkeltos į šalių teisę. Pritariu pranešėjos siekiui, kad vartotojų teisės taptų skaidresnės. Vartotojams turi būti suteikta pasirinkimo laisvė ir galimybė nemokamai pasirinkti kitą energijos tiekėją. Jie turi žinoti, už ką jie moka. Norėčiau padėkoti pranešėjai už tai, kad ji į savo pranešimą įtraukė mano pasiūlytus dalinius pakeitimus, kuriuose aš raginu valstybes nares teikti vartotojų organizacijoms skirtą finansinę paramą, kurią jos panaudotų konsultacijų paslaugoms. Vartotojų organizacijos atlieka didelį darbą vartotojų (ypač pažeidžiamų vartotojų) vardu.

  Anni Podimata (PSE). – (EL) Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau pritarti pranešėjos E. Morgan išreikštai minčiai dėl labiau pažeidžiamus vartotojų apsaugos (ypač nuo kylančių kuro kainų). Taip pat pritariu tam, kad reikia kovoti su energijos stygiumi ir ryžtingai skatinti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius.

Vis dėlto pagrindiniam siekiui, bendrai energijos vidaus rinkai, įgyvendinti neužtenka vien atitinkamų gairių ir bendros programos. Šis tikslas reikalauja, kad būtų tinkamai atsižvelgta į kiekvieno rinkos dalyvio specifines ypatybes.

Visiškas nuosavybės atskyrimas − besąlygiška ir ypač svarbi investicijų į tinklų modernizavimą prielaida. Modernizavimas gali būti vilkinamas dėl netinkamos energetikos politikos, kurioje energija laikoma produktu, iš kurio gautos pajamos pirmiausia turi didinti pelną, o ne investicijas, skirtas tinklui modernizuoti.

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Pirmiausia norėčiau pasakyti vieną bendrą mintį. Aišku, Taryboje mes visiškai pritariame išvadai, kad padėtis energijos vidaus rinkoje nėra nei gera, nei patenkinama. Dėl to mes daug metų stengėmės pasiekti susitarimą dėl tinkamai dirbančios dujų ir elektros vidaus rinkos, kad būtų užtikrinta tikra konkurencija ir vienodos sąlygos visiems rinkos dalyviams.

Birželio 6 d., kaip jau sakiau, Taryba pasiekė didelės pažangos. Šiandien keletas kalbėtojų, įskaitant E. Morgan ir daugelį kitų, pabrėžė, kad visiškas nuosavybės atsiejimas – pati veiksmingiausia priemonė tinkamai dujų ir elektros vidaus rinkai sukurti. Šios nuomonės laikosi ir Komisija, ir dauguma valstybių narių. Vis dėlto susitarimui pasiekti reikėjo kompromiso. Pasiekti kompromisą nebuvo lengva, tačiau mes tai padarėme.

Kompromisas reiškia, kad turime tris veiklos scenarijus. Be to, Tarybai pirmininkaujančios šalies nuomone, jei įgyvendintume šiuos scenarijus remdamiesi numatytomis taisyklėmis, būtų galima pasiekti, kad visiems dujų ir elektros vidaus rinkos dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos, pagrįstos tikra konkurencija.

Norėčiau panagrinėti dar kelis klausimus. Keletą kartų buvo paminėtas skurdo arba, tiksliau sakant, energijos stygiaus klausimas. Tai labai svarbus klausimas ypač dabar, kai energijos kainos nepaprastai greitai kopia aukštyn. Vis dėlto, remiantis subsidiarumo principu, šis klausimas – valstybių narių kompetencija ir, kaip pabrėžė G. Hökmark ir kai kurie kiti, valstybės narės įpareigotos užtikrinti, kad skurstantiesiems būtų tiekiama pakankamai energijos.

Keletą kartų buvo paminėtas vartotojų apsaugos klausimas. Tiesą sakant, jis buvo nagrinėjamas daugelyje kalbų. Norėčiau pabrėžti, kad Tarybai pirmininkaujančios šalies parengtame dokumento variante, t. y. Tarybai pirmininkaujančios šalies kompromise, apibrėžta labai svarbi nuostata, susijusi su vartotojų apsauga. Pagal ją reikalaujama, kad vartotojai būtų tinkamai informuoti apie tai, kiek jie suvartoja energijos ir apie mokesčio už šį energijos kiekį dydį. Be to, reikalaujama, kad tai būtų daroma pakankamai dažnai, kad vartotojai galėtų tinkamai įvykdyti mokėjimo įsipareigojimus. Be to, dar numatyta ir šios teisės: teisė bet kuriuo metu pasirinkti kitą tiekėją ir teisė neatidėliotinai ir reguliariai gauti informacijos apie įvairių tiekėjų nustatytas kainas.

Keliose kalbose, įskaitant ir C. Turmes kalbą, buvo paminėtas klausimas dėl Agentūros galių. Agentūra nebus popierinis tigras. Ypač nagrinėdama klausimus, susijusius su dviem arba daugiau valstybių narių, Agentūra turės teisę priimti privalomus sprendimus. Tai viena didžiausių naujovių.

Keliose kalbose, ypač Š. Biručio, R. Zile ir kitų, buvo paminėta mažų izoliuotų sistemų problema. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Taryboje pasiektame susitarime tokioms šalims ir tokioms rinkoms numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos arba išimtys tol, kol jų izoliacija bus nutraukta.

Keletas žodžių dėl atsinaujinančių šaltinių. Mūsų pakete, t. y. Tarybos pakete, numatyta energijos iš atsinaujinančių šaltinių tiekimo tinklais prioritetinė galimybė.

Baigdamas kalbą norėčiau padėkoti A. Vidal-Quadrasui už parodytą ryžtą siekiant, kad Parlamentas ir Taryba pasiektų susitarimą antruoju svarstymu. To pageidauja ir Taryba. Tarybai pirmininkaujanti šalis pritaria, kad susitarimas, priimtas birželio 6 d., leido pasiekti atitinkamą susitarimą iki šių metų pabaigos. Tai ypač svarbu, nes turime ambicingą siekį sudaryti susitarimą dėl klimato ir energijos paketo kuo anksčiau 2009 m.

Išklausęs šias diskusijas įsitikinau, kad Tarybos ir Parlamento pozicijos ne tokios jau skirtingos. Norėčiau padėkoti pranešėjams ir kiekvienam debatų dalyviui. Manau, kad debatai bus ypač naudingi tolesniam Tarybos darbui ir taps gera prielaida susitarimui iki užsibrėžto termino pasiekti.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, šios dienos debatuose daugiausia dėmesio buvo skirta namų ūkiams. Komisijos pasiūlyme kalbama ne tik apie namų ūkius, bet ir apie pramonę. Be abejo, gerbiant pažeidžiamų vartotojų teises, mūsų svarbiausias siekis – tinkamai dirbanti vidaus rinka. Jūs negalite visą amžinybę mokėti kažkam subsidijas, nes tai reiškia,kad iš kažko bus atimta, o kažkam – duota. Žinau, kad bus pažeidžiamų vartotojų grupės, kurioms turėsime skirti pakankamai dėmesio, tačiau pagrindinės mūsų pastangos nukreiptos sukurti tinkamai dirbančiai bendrai Europos energijos rinkai, paremtai ir ta patirtimi, kurią sukaupėme kitose srityse.

Energijos rinka tik dabar pradėjo vystytis, todėl tai šiek tiek užtruks. Vis dėlto manau, kad šiandienos debatai iš tikrųjų parodo, kad Komisijos pasiūlyme iškelti tinkami atitinkamų sričių uždaviniai.

Buvo šiokių tokių abejonių, ar iš viso reikia permainų. Manau, permainų reikia. Tai matyti ne tik iš Komisijos metinių atsakaitų, bet ir iš sektoriuje surengtos apklausos rezultatų. Parlamento vardu parengtame A. Vidal-Quadraso pranešime nurodyta, kad mums reikia pokyčių ir naujų pasiūlymų.

Taip pat buvo tobulinami ir konkurencijos teisės aktai. Pagrindinė problema, kad galime nustatyti konkurenciją pažeidžiančią veiklą tik ex-post: t. y. skirdami baudas, kai vartotojai jau yra patyrę nuostolių. Dėl to reikia struktūrinio pobūdžio pokyčių. Manau, mūsų pasiūlymai – gera prielaida problemoms išspręsti.

Yra keli klausimai, ne visai susiję su pasiūlymu dėl energijos rinkos. Pradėkime nuo Agentūros. Visiškai pritariu tam, kad Agentūros nepriklausomybė – pagrindinė prielaida. Pagrindiniai sunkumai susiję su mūsų taikoma precedento teise, nustatančia tam tikras ribas. Komisija pasiryžusi, atsižvelgdama į teisinius apribojimus, sukurti kiek įmanoma stipresnę Agentūrą.

Dėl komitologijos. Suprantu Parlamento klausimus dėl komitologijos, tačiau tai mūsų numatyta procedūra ir mes ja naudosimės rezultatams pasiekti.

Dėl pažeidimo procedūros. Apie šią procedūrą kalbėjo R. Paasilinna. Galiu tik pasakyti, kad tai mūsų numatyta procedūra ir mes ją naudosime.

Buvo iškeltas klausimas dėl vartotojų teisių. Be abejo, galioja subsidiarumo principas, tačiau mūsų nagrinėtas aviacijos klausimas buvo plačiau susijęs su tarpvalstybinais ryšiais. Manau, kad Energijos chartija labiau susijusi su subsidiarumu. Mes parodėme gerą pavyzdį, bet ar tikrai reikėtų šį klausimą paversti atitinkamu teisės aktu? Aš tuo abejoju. Aš tam neprieštarauju, tačiau yra takoskyra tarp reikalingų Europos lygmens teisės aktų ir šalių teisės aktų, taikomų šiai sričiai. Mano nuomone, šie klasimai yra pagrindiniai. Tikiu, kad Parlamentas priims tinkamą sprendimą.

Norėčiau baigdamas dar kartą padėkoti E. Morgan, A. De Vits, Giles Chichesteriui ir Alejo Vidal-Quadrasui už puikius pranešimus. Manau, debatai aiškiai parodė, kad buvo daug vidinių ginčų. Aš laukiu rytdienos balsavimo, nes A. Vidal-Quadraso pranešimas praskynė kelią mūsų pasiūlymui. Žinau, kad Taryba ir Parlamentas turės bendradarbiauti tam, kad būtų pasiektas suderintas sprendimas. Daug kas priklausys nuo rytdienos balsavimo Parlamente, tačiau aš aiškiai suprantu, kad noras pasiekti susitarimą paremtas politine valia ir kad dėl to mes priimsime pasiūlymą visų vartotojų naudai dar per šią Parlamento kadenciją. Tai puiku.

Komisijos pozicija dėl Parlamento dalinių pakeitimų

E. Morgan pranešimas (A6-0191/2008)

Komisija gali pritarti šiems daliniams pakeitimams: 1, 2, 4, 5, 6, 8, 12, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 26, 29, 30, 33, 34, 35, 36, 40, 44, 46, 48, 50, 54, 56, 57, 58, 61, 65, 70, 71, 73, 74, 77, 83, 84, 88, 89, 92, 93, 94, 97, 99, 101, 102, 105, 106, 107, 108, 111,112, 113, 114, 118, 119, 120, 122, 123, 124, 126, 128, 129, 130, 131, 132, 133, 134, 135, 136, 137, 146, 147, 148, 149, 150, 151 ir 152.

Komisija gali pritarti šiems daliniams pakeitimams: 10, 11, 16, 24, 38, 39, 41, 42, 43, 45, 47, 55, 59, 60, 66, 68, 72, 79, 80, 82, 85, 86, 87, 95, 98, 100, 109, 110, 115, 117, 121, 125, 127, 138, 153, 155, 165, 166 ir iš dalies 167.

Komisija negali pritarti šiems daliniams pakeitimams: 3, 7, 9, 13, 27, 28, 31, 32, 37, 49, 51, 52, 53, 62, 63, 64, 67, 69, 75, 76, 78, 81, 90, 91, 96, 103, 104, 116, 139, 140, 141, 142, 143, 144, 145, 154, 156, 157, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 168, 169, 170, 171 ir 176.

A. Vidal-Quadras pranešimas (A6-0228/2008)

Komisija gali pritarti šiems daliniams pakeitimams: 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 21, 22 ir 29.

Komisija gali pritarti šiems daliniams pakeitimams: 6, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 24, 25, 28, 31 ir iš dalies 32.

Komisija negali pritarti šiems daliniams pakeitimams: 13, 19, 23, 26, 27, 30 ir 33.

G. Chichesterio pranešimas (A6-0226/2008)

Komisija gali pritarti šiems daliniams pakeitimams: 1, 6, 9, 10, 12, 16, 45, 48, 49, 53, 54, 64 (susijusiam su 3 dalimi), 64 (4 dalis), 66, 72 ir 75.

Komisija gali pritarti šiems daliniams pakeitimams: 3, 4, 5, 7, 11, 13, 14, 15, 19 (1a dalis), 19 (1da dalis), 19 (1db dalis), 19 (1de dalis), 19 (1df dalis), 19 (1dh dalis), 23, 24, 26, 27, 28, 31, 32, 33, 35, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 47, 51, 57, 58, 59, 61, 64 (1 dalis), 68, 70, 74 ir iš dalies 76.

Komisija negali pritarti šiems daliniams pakeitimams: 8, 17, 18, 19 (1c dalis), 19 (1d dalis), 19 (1dc dalis), 19 (1dd dalis), 19 (1dg dalis), 20, 21, 22, 25, 29, 30, 34, 36, 37, 38, 46, 50, 52, 55, 56, 60, 62, 63, 64 (2 dalis), 64 (5 dalis), 64 (7 dalis), 64 (8 dalis), 65, 67, 69, 71 ir 73.

  Eluned Morgan, pranešėja. − Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti visiems šių įdomių debatų dalyviams.

Norėčiau šiek tiek panagrinėti G. Hökmarko teiginį dėl tinkamsiausios sistemos vystymo tiekimo saugumui, tvariai plėtrai ir konkurencingumui užtikrinti. Noriu pasakyti, kad Taryba pateikė pernelyg ambicingą poziciją. Esu nusivylusi neoficialiu Tarybos susitarimu, nes jame labai nuolaidžiauja mažumos norams. Be abejo, suvokiu, kad kartais būtina siekti kompromiso, tačiau šiuo atveju, manau, nueita per toli.

Esu taip pat nusivylusi Komisija, kuri galėjo tvirčiau ginti savo poziciją, t. y. neužmiršti, kad šiuo metu kaip tik ir giname jos poziciją. Norėčiau tik priminti jums (Komisijai), kad jūs ėjote jau pramintu keliu, o mes – ne, todėl mes giname jūsų poziciją.

Šiuo metu pasiektos sąlygos nėra pakankamos. Dideli pramonės sektoriaus energijos naudotojai privačiai kreipiasi į mus ir prašo įgyvendinti nuosavybės atskyrimo nuostatą. Vis dėlto, kai mes atsakome, kad pasistengsime tai padaryti ir paprašome kreiptis į mus šiuo klausimu viešai, jie atsako, kad to nedarys, nes yra pažeidžiami! Tai reiškia, kad vartotojai neturi galių, kad jie nedaro įtakos rinkai. Tai yra problema.

Manau, kad buvo ne taip suprastas klausimas dėl specialių tarifų pažeidžiamiems vartotojams. Aš tvirtai laikausi šios pozicijos. Siekiu, kad pažeidžiamiems vartotojams būtų įvesti specialūs tarifai. Vis dėlto mes nereikalaujame to iš ES. Raginame valstybes nares imtis atitinkamų priemonių ir vertinti šį klausimą labai rimtai. Mes, socialistai, ypač įdėmiai klausėmės, ką sakė mūsų rinkėjai. Jie kalbėjo, kad aukštos kainos jiems skaudžiai atsiliepia ir kad šiuo metu jie iš tikrųjų dėl to kenčia. Mes siekiame, kad valstybės narės į atitinkamą darbotvarkę įtrauktų klausimą dėl energijos stygiaus. Šiuo metu tokios darbotvarkės netgi nėra. Tik vienoje Europos šalyje parengtas energijos stygiaus apibrėžimas. Jūs, kitose valstybėse narėse, taip pat turite parengti šią darbotvarkę ir įtraukti į ją nuostatą dėl energijos stygiaus,

  Alejo Vidal-Quadras, pranešėjas. − (ES) pirmiausia norėčiau padėkoti už puikų bendradabiavimą (ypač su E. Morgan, G. Chichesteriu ir šešėliniais pranešėjais) ir nuostabią atmosferą, vyravusią rengiant šiuos pranešimus.

Pamatysime, gerbiamieji Parlamento nariai, ar mes tikrai žinome, ko norime, ir ar tai tikrai dalykas, kurio pageidaujame visi, nes mes nesakome, kad nuosavybės atsiejimas – stebuklingas visraktis, atversiantis kiekvienas duris ir padėsiantis mums išspręsti kiekvieną problemą.

Perdavimo sistemų ir gamybos nuosavybės atsiejimas – būtina sąlyga, kuri padės, palengvins ir sudarys prielaidas tam, kad rinka tinkamai dirbtų, kad trečiosios šalys galėtų į ją patekti ir kad būtų užtikrintas reikamas investicijų lygis. Be abejo, tai neišsprendžia visų problemų. Kas sakė, kad taip bus? Niekas.

Pvz., mano šalyje, kurioje nuostata dėl nuosavybės atsiejimo jau įgyvendinta, tebėra daug problemų. Reguliavimo agentūra nėra pakankamai nepriklausoma. Nepakanka tarifų, tebėra reguliuojamų tarifų, kurie iškreipia rinką. Mes – energijos sala, kuriai reikia daugiau energijos tiltų. Ar tai reiškia, kad nuosavybės atsiejimas padės išspręsti visas šias problemas? Ne, nes tai priklauso nuo kitų priežasčių, nesusijusių su nuosavybės atsiejimu. Pamatysime, ar sugebame vadovautis logika ir nepaisyti politinių ir šalių interesų.

Dėl to, einantysis Tarybos Pirmininko pareigas, aš negaliu kalbėti Parlamento vardu, nes esu vienas iš 785 Europos Parlamento narių. Vis dėlto remdamasi 9 metų darbo šiame Parlamente patirtimi, galiu jums pasakyti, kad yra noro pasiekti susitarimą, yra noro derėtis, yra pasiryžimo remtis gera valia. Vis dėlto einantysis Tarybos Pirmininko pareigas, praneškite Tarybai, kad ja turi remtis abi pusės. Jei abi pusės parodys iniciatyvą (kaip dujų rinkos atveju), mes sugebėsime parengti nuostatas, kurios padės įgyvendinti užsibrėžtą tikslą.

  Giles Chichester, pranešėjas. − Gerb. Pirmininke, tai buvo kvapą gniaužiantys debatai, per kuriuos nematėme įprastinio šio Parlamento pasidalijimo į kairę ir dešinę ar net į šiauriečius ir pietiečius. Man, kaip britų konservatoriui, buvo labai įdomu stebėti, kaip mano kolegos iš kai kurių valstybių narių raitėsi kaip unguriai ant žarijų ir iš paskutiniųjų stengėsi užkirsti kelią pokyčiams. Niekada nesitikėjau, kad mano kolegos iš Vokietijos bus konservatyvesni (bijantys permainų) už mane patį.

Kai pirmą kartą patekau į Parlamentą buvau tvirtas šalininkas veiklos, kurią vadino privatizavimu (apie tai neseniai kalbėjo J. Allister), t. y. siekio panaikinti valstybinę atitinkamų bendrovių nuosavybę ir suteikti galimybę šį verslą daug našiau (negu valstybės monopolija) vystyti privačioms bendrovėms. Dabar esu įsitikinęs, kad tai pavojinga Europai koncepcija ir kad kryptis, kuria turėtume eiti, – nuosavybės atsiejimas ir vėliau − privatizavimas.

Norėčiau pasakyti, kad labai daug dėmesio skiriu kuro stygiaus klausimui spręsti. Manau, kad vienas iš būdų galėtų būti tarifų reformos įšaldymas. Gali pasirodyti gana keista, kad norime nustatyti energijos kainos žemutinę ribą, kuri būtų žemesnė už pradinę jos kainą. Taip būtų skatinamas vartojimas laikais, kai reikėtų skatinti energiją taupyti, našiai naudoti ir didinti jos kainą, kad energijos būtų naudojama mažiau.

Gali būti, kad mums padės atitinkamos rinkos jėgos. Naftos kainos verčia mano šalies žmones keisti savo įpročius. Aš pastebiu (džiaugiuosi, kad galiu atkreipti į tai mano kolegos iš Vokietijos dėmesį), kad bendrovė E.ON įžvelgė atitinkamų rinkos jėgų naudą, priimdama sprendimą dėl savo perdavimo sistemos nuosavybės atsiejimo.

Ateity mums gali prireikti ketvirtojo paketo, tačiau dėkoju E. Morgan už tai, ką jau pavyko pasiekti. Nesustokime pusiaukelėje. Rytoj tikimės didžiosios daugumos paramos, nes vartotojai iš neatsietos nuosavybės rinkų, žiūrėdami į atsietos nuosavybės rinkas, sakys: „mums šito taip pat reikia“.

  Mia De Vits, pranešėja. – (NL) Gerb. Pirmininke, džiaugiuosi, kad šiandien kalbėtojai nagrinėjo ne tik nuosavybės atskyrimo, bet ir vartotojų teisių temą. Prieš ketvirtadienį įvyksiantį balsavimą tenorėčiau paraginti paremti tris dalinius pakeitimus, kuriais siekiama papildomai pagerinti vartotojų teises ir reguliariai informuoti vartotojus apie jų energijos sąnaudas. Nemanau, kad būtų per daug, jei informacija būtų pateikiama keturis kartus per metus. Taip pat turime parengę „išmaniųjų“ skaitiklių koncepciją ir numatę jų įdiegimo terminą, t. y. jie turi būti įdiegti per 10 metų po šios direktyvos įsigaliojimo.

Dėl šalių veiklos planų energijos stygiui įveikti. Norėčiau pasakyti A. Vidal-Quadrasui, kad mes tik remiame socialinių tarifų idėją, laikydami juos galimų priemonių pavyzdžiu valstybėms narėms. Raginu balsuoti už šiuos tris dalinius pakeitimus, padėsiančius pagerinti vartotojų teises.

Baigdama, gerb. Pirmininke, norėčiau pasakyti, kad esu nusivylusi Komisijos nario atsakymu, kuriame jis teigia, kad vartotojų teisių klausimas, remiantis subsidiarumo principu, turi būti paliktas valstybėms narėms. Norėčiau jam atsakyti, kad judame Europos energijos rinkos link, todėl galbūt jau rytoj Britanijos piliečiai naudosis tiekėjo iš Vokietijos paslaugomis. Mano nuomone, Europos energijos rinka reiškia, kad turime turėti galimybę pateikti vartotojams Europos lygmens atsakymą.

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Dėl E. Morgan, A. Vidal-Quadraso ir G. Chichesterio pranešimų bus balsuojama rytoj.

Dėl M. De Vits pranešimo bus balsuojama 2008 m. birželio 19 d., ketvirtadienį.

Rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu. – (RO) Pritariu G. Chichesterio pranešime apibrėžtos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros steigimui ir siekiui suteikti jai platesnius įgaliojimus.

Norėčiau pasisakyti dėl dalinio pakeitimo, numatančio įkurdinti šios institucijos būstinę Briuselyje. Pirmiausia norėčiau paprašyti, kad teisės tarnyba šiuo atžvilgiu pateiktų savo nuomonę apie Europos Parlamento kompetenciją, nes, mano nuomone, minėtas klausimas yra Tarybos kompetencija.

Kalbant apie Briuselį, turiu prisipažinti, kad neturiu nieko prieš šį miestą... Jis netgi man patinka.

Vis dėlto manau, kad praėjusios savaitės airių balsavimas – naujas svarbus politinis signalas, taip pat susijęs ir su piliečių nuomone apie Briuselio biurokratus ir su sprendimų priėmimu „uždarame“ Briuselio rate.

Visi Europos piliečiai turi jaustis esantys Europos sprendimų priėmimo proceso dalimi ir glaudžiai dalyvaujantys šioje veikloje. Labai svarbu, kad visi Europos piliečiai jaustų, kad yra atstovaujami, todėl ES institucijos turėtų būti išdėstytos visoje Europos Sąjungoje.

Sumažinkime atotrūkį tarp piliečių ir institucijų, skatinkime, kad piliečiai dalyvautų debatuose. Jei mes viską centralizuosime Briuselyje, sukelsime pavojų Europos sąrangai.

Kategoriškai prieštarauju tam, kad naujos institucijos būstinė būtų įkurta Briuselyje.

  Desislav Chukolov (NI), raštu. – (BG) Gerb. Pirmininke, mieli kolegos, sąvoka „energijos mafija“ egzistuoja tik keliose pasaulio šalyse. Tai visa apimantis terminas, kurį mes naudojame bet kokiems nešvariems darbams, susijusiems su energija, apibūdinti. Deja, kitaip nei kitose šalyse, Bulgarijoje „energijos mafija“ aiškiai rodo, kad siekia prasiskverbti į politiką ir kad siekia to ne sąžiningais rinkimais, o papirkimais, kuriais ji visuomet naudojosi.

Naujai įsteigta Leader partija ruošiasi išeiti į mūsų šalies politinę areną labai agresyviai, tai labai primena Judėjimo už teises ir laisves grubų ir beatodairišką elgesį. Abi partijos perka balsus, tačiau JTL veikia Turkijos naudai, o Leader partija ir jos vadovas Hristo Kovachki – vien savo naudai.

Paskutinių rinkimų mano šalyje metu piliečiams buvo pranešta elektroniniu laišku, kad jų komunalinė sąskaita bus anuliota, jei jie balsuos už šią partiją.

Gerb. Pirmininke, prašau pasinaudoti savo įtaka Bulgarijos politikams ir užkirsti kelią šiai įvykių raidai, dėl kurios gali įvykti taip, kad po 2009 m. balsavimo į šį Parlamentą pateks kaip tik tokiu bjauriu būdu išrinkti Europos Parlamento nariai.

  Glyn Ford (PSE), raštu. – visiškai pritariu kolegos pranešimui, kurį pats būčiau parengęs, jei tai būtų galima, lygiai taip pat. Vis dėlto nemanau, kad negalime statyti naujų anglimi kūrenamų elektrinių.

Anglies pramonė vėl atsidūrė revoliucinių permainų centre, kurios sutampa su kalnakasių streiko 25-omis metinėmis. Permainos susijusios su švaria anglies ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologija (CCS), kurios buvo sukurtos Hatfildo akmens anglies kasykloje netoli Donkasterio. Naudojant CCS technologiją 90 proc. elektrinių išmetamų CO2 teršalų bus surenkami ir pumpuojami į geologines saugyklas. Ši technologija turėtų iš pagrindų pakeisti būdus JK energijos poreikiams patenkinti.

Be to, kartu su nauda iš mūsų gamtinių išteklių, kurių turime pakankamai, taikant švarią anglies technologiją sukurtos darbo vietos galėtų tapti gelbėjimo ratu kalnakasiams, kurie jau ketvirtį amžiaus kenčia ekonominį ir socialinį nuosmūkį.

  Urszula Gacek (PPE-DE), raštu. – (PL) Džiaugiuosi galėdama pritarti Parlamento pozicijai dėl Europos energijos vartotojų teisių chartijos, ypač pasiūlymui, kad vartotojai mokėtų už energiją pagal faktinį jos sueikvojimą.

Tikiuosi, kad dėl to sąskaitos visiems fiziniams dujų vartotojams bus išrašomos kWh, o ne kubiniais metrais, kaip tai šiuo metu daroma Lenkijoje.

Apmokestinimas pagal energetinę vertę tikrai sulauktų vartotojų pritarimo, kurie įtaria (pagrįstai, ar ne), kad moka už „orą“.

  Tunne Kelam (PPE-DE), raštu. – Pritariu Komisijos nario nuomonei, kad jei mes toliau išlaikysime dabartinį status quo, t. y. šalių interesus ginsime labiau nei bendrus Europos interesus ir vertybes, ES nepajėgs išspręsti sunkių mums iškilusių uždavinių.

Dėl to ES reikia tikrų reformų.

Aš tvirtai pritariu tam, kad veiktų šalių reguliavimo institucijos, t. y. našiai dirbančios agentūros, turinčios pakankamai įgaliojimų sąžiningam bendros elektros energijos rinkos darbui kontroliuoti.

Vis dėlto pagrindinis dalykas yra tai, kad ES sąranga paremta laisvos konkurencijos principu, todėl mes (ne tik ant popieriaus, bet ir gyvenime) esame įpareigoti užtikrinti, kad vartotojai iš kiekvienos valstybės narės turėtų laisvai, be jokių sunkumų galimybę pasirinkti jiems tinkamą elektros energijos gamintoją ir tiekėją, taip pat patys nuspręsti, kuris pastarųjų pasiūlymas jiems tinkamiausias. Taigi tikrasis iššūkis valstybėms narėms – pasirinkimas, ką ginti: vartotojų interesus ar didelių bendrovių interesus. Dvejonės dėl atskirų vartotojų intersų gynimo, kaip pagrindinio mūsų veiklos prioriteto, jau duoda logiškų rezultatų, matomų, pvz., iš neigiamo airių balsavmo ir didėjančio piliečių abejingumo ES veiklai.

Visiškas nuosavybės atskyrimas – pagrindinė reformos prielaida. Trečiasis kelias – netinkamas sprendimas.

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. – (PL) Gerb. Pirmininke, įvykiai, susiję su pagrindinių ES energetikos srities uždavinių – aplinkos apsaugos, saugumo ir rinkos liberalizavimo – įgyvendinimu, vis dar labai svarbūs, tačiau reikėtų dar kartą apsvarstyti jų pirmumo tvarką. Staigiai augančios energijos išteklių kainos ir agresyvūs bendrovės Gazprom veiksmai didina socialinę įtampą ir nerimą. Šias problemas reikia kuo greičiau spręsti. Be to, aiškiai matyti, kad reikia užtikrinti saugumą ir atpiginti produkciją. Šiuo metu apibrėžti ilgalaikiai ambicingi aplinkos apsaugos ir kovos su pasauliniu klimato atšilimu uždaviniai taip pat gali sumažinti Europos ekonomikos konkurencingumą ir padidinti socialinę įtampą.

Galime tik apgailestauti, kad mūsų 27 šalių bendrija nesiryžta sukurti bendros konkurencingos energijos rinkos. Siekiui panaikinti monopolijas priešinamasi daugelyje šalių, kurios kitais atvejais yra Europos integracijos iniciatyvų puoselėtojos. Trūksta solidarumo ir bendraujant su naftos ir dujų tiekėjais iš užsienio. Dvišalės derybos, pvz., Vakarų ir Rytų Europos derybos su bendrove Gazprom, silpnina mūsų derybinę poziciją. Kitai pusei lengviau panaudoti derybas „energetiniam“ šantažui tų valstybių narių, kurios istoriškai buvo susijusios su šiuo monopolininku.

Šalių interesų skirtumai veikia ir bendros energijos rinkos kūrimą. Europos Sąjunga turi užsitikrinti, kad, nepaisant skirtumų, bus pasiekta patenkinamų kompromisų, leisiančių judėti pirmyn. Nėra svarbesnės srities už energijos sritį. Dėl to turime įrodyti, kad, nepaisant skirtumų, sugebėsime pasiekti vienybę.

  Bogusław Rogalski (UEN), raštu. – (PL) Gerb. Pirmininke, galimybė gauti energijos už prieinamą kainą – viena pagrindinių prielaidų paspartinti socialinei integracijai ir palengvinti galimybei pasinaudoti mokslo žiniomis ir švietimo sistema. Aprūpinimas energija daro labai didelę įtaką piliečių socialiniam ir ekonominiam gyvenimui. Deja, labai dažnai vartotojai, ypač fiziniai asmenys ir MVĮ, turi mažai galimybių savo interesams, susijusiems su aprūpinimu energija, ginti.

Remiantis turimais duomenimis, valstybės narės nepatenkinamai atliko savo įsipareigojimus teikti komunalines paslaugas atitinkamoms socialiai nuskriaustoms socialinėms grupėms. Europos energijos vartotojų teisių chartija turėtų išspręsti šios srities problemas. Ši chartija turėtų būti paremta valstybių narių bendradarbiavimo idėja, visapusiškai taikant subsidiarumo principą ir turint omeny, kad tam tikros nuostatos, susijusios su vartotojų apsauga, skirtingose valstybėse narėse gali duoti skirtingų rezultatų.

Energijos tiekėjai ir tinklų operatoriai turėtų įsipareigoti, kad jų veikla visiškai atitiks aplinkosaugos reikalavimus ir kad jie (kiek įmanoma) užkirs kelią radioaktyviai taršai. Prioritetu turėtų tapti ir siekis plačiau naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Be to, vartotojams turėtų būti užtikrinta galimybė sąmoningai pasirinkti energijos šaltinį.

Reikėtų riboti formaluumų, susijusių su tiekėjo keitimu, apimtį. Vartotojai turėtų būti apsaugoti nuo nesąžiningos prekybos apraiškų. Be to, turėtų būti įsteigtos atitinkamos vartotojų organizacijos. Vis dėlto pirmiausia reikėtų išspręsti energijos stygiaus problemą tam, kad visi piliečiai galėtų dalyvauti daugelyje svarbių visuomenės gyvenimo sričių.

PIRMININKAVO Diana WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

12. Klausimų valanda (klausimai Komisijai)

  Pirmininkė. − Kitas darbotvarkės punktas – klausimai Komisijai (B6-0161/2008).

Komisijai buvo pateikti šie klausimai:

  Miloslav Ransdorf (GUE/NGL). - (CS) Norėčiau paklausti Komisijos, kokiu lygmeniu privaloma… (Pirmininkė nutraukė kalbėtoją).

  Pirmininkė. − Atleiskite, bet klausimai pateikti raštu. Tvarka yra tvarka. Deja, negalite užduoti klausimų spontaniškai.

Pirma dalis

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 25 (Lambert van Nistelrooij) (H-0379/08)

Tema: Mobilaus telefono skambučių užbaigimo tarifai

Balandžio 4 d. Belgijos teismas (byla 2007/AR/3394) sustabdė Belgijos nacionalinės pašto ir telekomunikacijų reguliavimo institucijos (IBPT) sprendimą dėl skambučių užbaigimo tarifų nustatymo. Vienas pagrindinių pateiktų argumentų – faktas, kad nustatant skambučių užbaigimo tarifus turi būti atsižvelgta į didesnių operatorių pranašumus, susijusius su jų dydžiu.

Ar Komisija laiko Belgijos teismo argumentus gaire savo komunikatui dėl mobilaus telefono skambučių užbaigimo tarifų, kuris turi būti netrukus paskelbtas?

Ar Komisija pritaria nuomonei, kad telekomunikacijų bendrovėms (vadinamoms metančiomis iššūkį), kurios šiuo metu labiausiai skatina konkurenciją mobilaus ryšio rinkose, naujame komunikate turi būti numatyta pakankamai laiko, kad jos galėtų patenkinti bet kokius naujus reikalavimus?

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Gerb. nario pateiktas klausimas susijęs su 2008 m. balandžio 4 d. Cour d’Appel de Bruxelles sprendimu sustabdyti 2007 m. gruodžio 18 d. IBPT reguliavimo spendimą, susijusį su mobilaus telefono skambučių užbaigimo tarifais Belgijoje. Apie šį reguliavimo spendimą prieš tai buvo pranešta Komisijai, kuri jį įvertino pagal Pagrindų direktyvos 7 straipsnį. Komisija atkreipė dėmesį į šį teismo sprendimą. Be to, šalies reguliavimo institucija (IBPT) informavo Komisiją, kad įsigaliojus šiam sprendimui ji pradėjo šalies lygmens konsultacijas dėl sprendimo projekto dėl mobilaus telefono skambučių užbaigimo tarifų nustatymo tokiu pat asimetriniu lygiu, koks buvo numatytas 2006 m. rugpjūčio 11 d. reguliavimo sprendime.

Remdamasi Bendrijos konsultavimosi mechanizmu (7 straipsnio procedūra), Komisija daugeliu progų pareiškė nuomonę, kad skambučių užbaigimo tarifai turėtų būti sumažinti iki ekonominiu požiūriu tinkamo lygio. Tai užtikrintų vienodas sąlygas visiems operatoriams ir skatintų juos dirbti našiai. Tai būtų naudinga vartotojams, nes turėtų sumažėti kainos. Komisija pripažino, kad reikia pereinamojo laikotarpio, per kurį operatoriai galėtų patenkinti reikalavimą dėl tinkamo kainų lygio. Vis dėlto tebegaliojantys aukšti skambučių užbaigimo tarifai, tebegaliojantys po pakankamai ilgo laikotarpio, skirto operatoriams prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų ir imti dirbti našiai, neturėtų būti toleruojami, išskyrus atvejus, kai kaštų dydžio skirtumai objektyviai pagrįsti, t. y. susiję operatoriai tam neturi jokios įtakos.

Komisija puikiai žino, kad skirtingos nuostatos dėl skambučių užbaigimo tarifų gali trukdyti konsoliduoti vidaus rinką ir įgyvendinti vartotojams naudingas priemones, susijusias su tarpvalstybinio lygmens konkurencija ir paslaugomis. Dėl to Komisija numatė pirmiausia parengti atitinkamas gaires ir suteikti daugiau teisinio apibrėžtumo, susijusio su skambučių užbaigimo tarifų rinkų reguliavimu, operatoriams ir šalių reguliavimo institucijoms. Šiuo atžvilgiu Komisija rengia bendrą koncepciją dėl mobilaus ir fiksuoto ryšio skambučių užbaigimo tarifų, kuri padėtų tinkamai išaiškinti ir nuosekliau išdėstyti šios svarbios ir labai sudėtingos srities nuostatas ir kuri užtikrintų, kad vartotojai gautų kuo daugiau naudos, t. y. būtų nustatytos prieinamos kainos ir užtikrinta pakankama naujoviškų paslaugų plėtra. Šios rekomendacijos taip pat gali tapti gairėmis valstybių teismams.

Vidaus rinkos konsolidavimą taip pat gali stabdyti skirtingų valstybių narių teismų sprendimai, dėl kurių būtų skirtingai vertinamas klausimas, kokio lygio priemonių reiktų imtis konkurencijos sąlygoms suvienodinti? Visais atvejais Komisija atidžiai vertina visus teismų sprendimus ir nutartis, susijusias su skambučių užbaigimo tarifų rinka, įskaitant ir gerbiamo nario pateiktame klausime nurodytą Cour d’Appel de Bruxelles sprendimą.

  Lambert van Nistelrooij (PPE-DE). – (NL) Gerb. Pirmininke, be abejo, norėčiau padėkoti Komisijos narei už atsakymą, nes ji pateikė labai gerą padėties analizę. Norėčiau užduoti papildomą klausimą. Kokiose srityse jūs matote valstybių narių skirtumus? Iš Belgijos teismo sprendimo matyti, kad dideliems operatoriams ir naujai įsisteigusioms įmonėms vis dar nesudarytos vienodos veiklos rinkoje sąlygos. Ar tai galėtų reikšti, kad pereinamasis laikotarpis bus pailgintas? Ar tai galėtų reikšti, kad įmonėms bus skirta daugiau laiko nei iki šiol, kad jos galėtų prisitaikyti prie naujų sąlygų? Mes matome, kad kaip tik mažieji operatoriai yra šios rinkos „aukos“.

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Kaip jau sakiau pirmoje kalboje, Komisija nuo pat pradžių pripažino, kad reikia pereinamojo laikotarpio, per kurį operatoriai galėtų įgyvendinti reikalavimą dėl tinkamo kainų lygio.

Vis dėlto laikini iškraipymai turėtų būti palaipsniui panaikinti per tinkamą laikotarpį. Tebegaliojantys aukšti skambučių užbaigimo tarifai, tebegaliojantys po pakankamai ilgo laikotarpio, skirto operatoriams prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų ir imti dirbti našiai, neturėtų būti, kaip jau sakiau anksčiau, toleruojami, išskyrus atvejus kai kaštų dydžio skirtumai yra objektyviai pagrįsti, t. y. susiję operatoriai tam neturi jokios įtakos.

Jei būtų leista nustatyti aukštesnes už ekonominiu požiūriu tinkamą lygį kainas, tai galėtų sumažinti operatorių norą diegti naujoves ir stengtis sumažinti kainas. Be to, dėl aukštesnių kainų gali pasikeisti vartotojų elgsena. To nebūtų užtikrinus ekonominiu požiūriu tinkamo lygio skambučių užbaigimo tarifus. Taigi, kaip jau sakiau, skambučių užbaigimo tarifai turėtų būti sumažinti iki ekonominiu požiūriu tinkamo lygio, kad nebūtų suvaržyta nei bendrovių, nei vartotojų padėtis.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 26 (Katerina Batzeli) (H-0386/08)

Tema: Krizių valdymo politika kovojant su kainų augimu

Daugiausia dėl brangstančios naftos, neseniai prasidėjusios maisto produktų krizės, spekuliacijos ir neveiksmiongos kontrolės kylančios kainos nuolat didina infliaciją ir mažina biudžeto įplaukas. Šią problemą reikia visapusiškai išspręsti Europos lygmeniu.

Kaip ir kokiomis priemonėmis Komisija planuoja įveikti susidariusią krizę, kuri šiuo metu smukdo valstybių ekonomikos plėtrą, mažina biudžeto įplaukas ir netgi kelia visuomenei abejonių dėl euro vertės, lyginant ją su naftos kaina?

Kokių priemonių imsis ES, kad būtų pažabota tarptautinio lygmens nevaldoma spekuliacija prekėmis? Ar ji parengs Bendrijos ir atskirų valstybių narių lygmens krizių valdymo mechanizmus? Kaip ir kokiomis priemonėmis bus sustiprintos šalių institucijų pozicijos tam, kad jos galėtų spręsti su spekuliacija, kylančia dėl kai kurių įmonių dominuojančios pozicijos, susijusius klausimus?

Ar Komisija laiko prioritetu klausimą dėl kai kurių pagrindinių maisto produktų didžiausios leistinos kainos nustatymo?

Ar šiuo metu kai kurios vyriausybės, siekdamos užkamšyti biudžeto skyles, didina netiesioginius mokesčius? Ar priimtina, kad Europos lygmeniu būtų sumažintas PVM ir netiesioginiai mokesčiai, kuriais apmokestinami kai kurie pagrindiniai maisto produktai?

Klausimas Nr. 27 (Leopold Józef Rutowicz) (H-0399/08)

Tema: Kainų augimas Europos Sąjungoje

Dėl vis didesnės biokuro ir maisto produktų paklausos ėmė smarkiai kilti kainos. Tai ypač neigiamai atsiliepia mažas pajamas gaunantiems ES piliečiams. Kita vertus, konkurencija, kuri galėtų pristabdyti kainų kilimą, yra varžoma, nes nuspręsta riboti kai kurių produktų gamybą. Kokių priemonių buvo imtasi maisto produktų kainų kilimui ES rinkose pristabdyti?

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Kadangi šie du klausimai, kaip teisingai pastebėjo Pirmininkė, yra daugiau ar mažiau susiję, norėčiau į juos atsakyti kartu.

Jei apžvelgtume euro zoną, tai pamatytume, kad infliacija nuolat mažėjo. Aštuntajame dešimtmetyje ji siekė 8–10 proc., devintajame dešimtmetyje 3 proc., o per pirmą Europos pinigų sąjungos gyvavimo dešimtmetį tesiekė vos daugiau nei 2 proc.

Vis dėlto nuo 2007 m. trečio ketvirčio infliacija ėmė didėti ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje dėl pasaulinio energijos ir maisto produktų kainų šoko.

Stiprus euras šiek tiek sušvelnino kuro ir naftos kainų kilimo padarinius. Vis dėlto mes turime pažvelgti tiesai į akis: nuo praeitų metų rugpjūčio mėn. infliacija, tada siekusi 1.9 proc., iki 2008 m. balandžio mėn. padidėjo iki 3.6 proc.

Komisija išdėstė savo požiūrį į naujausias maisto produktų kainų augimo tendencijas Komunikate „Spręsti kylančių maisto produktų kainų klausimą. Nurodymai dėl ES veiksmų“. Kartu su kitais veiksniais didelės naftos kainos padidino kainas Europos Sąjungos žemės ūkio rinkoje. Tai įvyko ir dėl didesnių žemės ūkio produkcijos kaštų, ir dėl išlaidų logistikai.

Nors žemės ūkio prekių paklausa padarė įtakos biokuro rinkai, iš visos Komisijos atliktos analizės aiškėja, kad maisto kainos pasauliniu mastu kyla dėl įvairių priežasčių. Jos šauna aukštyn tiek dėl struktūrinio, tiek ir dėl laikino pobūdžio veiksnių. Faktiškai, dabartinis ES biokuro sektoriaus darbas padarė labai mažai įtakos dabartinei pasaulinių maisto produktų kainų kaitai. Paskutiniais apytiksliais apskaičiavimais Europos Sąjunga biokuro gamybai naudoja maždaug 1 proc. žemės ūkio naudmenų.

Vis dėlto aišku, kad dabartinis žemės ūkio prekių kainų kilimas tik dalinai paaiškina, kodėl kyla mažmeninės maisto prekių kainos, nes kartais matome, kad kainos ūkiuose ir prekybos centruose ir parduotuvėse labai skiriasi.

Kadangi dabartinė krizė susideda iš daugelio aspektų, Komisija siūlo visapusiškų priemonių, kurios skirtos tiek trumpalaikėms, tiek ir ilgalaikėms su šuoliuojančiomis maisto kainomis susijusioms problemoms spręsti. Siekdami sušvelninti kylančių kainų spaudimą žemės ūkio sektoriui, remdamiesi Bendrosios žemės ūkio politika (BSŪP), jau numatėme papildomas paskatas rinkos ekonomikos plėtrai spartinti ir gamybai didinti. Numatytas privalomas reikalavimas, kad šiais gamybos metais nebūtų nekultivuojamos žemės plotų, taip pat nuo 2008 m. balandžio 1 d. padidintos pieno kvotos. Mes labai greitai ėmėmės atsakomųjų priemonių. Be to, Europos Sąjunga nusprendė šiais prekybos metais įšaldyti importo muito mokesčius už grūdus, už daugelį grūdų rūšių.

Akivaizdu, kad šias problemas toliau nagrinėsime ir būsimoje diskusijoje dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos eigos įvertinimo.

Siekdami užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į labiausiai pažeidžiamų ES piliečių poreikius, numatėme patobulinti ir atnaujinti atitinkamą programą, su kuria susijusį pasiūlymą pateiksime vėliau šiais metais.

Manau, kad svarbu, jog toliau skatintume ir propoguotume investicijas į žemės ūkio srities mokslo tyrimus siekiant tvaresnio žemės ūkio produktyvumo augimo tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje.

Dėl kainų nustatymo žemės ūkio rinkoje. Komisija įsipareigoja atidžiai stebėti rizikingai į finansų rinkas, susijusias su pagrindiniais produktais, investuojančių investuotojų veiklą ir jos poveikį kainų svyravimui.

Nuostata dėl domuinuojančios pozicijos. Bet kokios problemos, susijusios su nuostatos dėl dominuojančios pozicijos pažeidimu, sprendžiamos pagal Sutarties 82 straipsnį arba atitinkamus šalių teisės aktus. Komisija ir šalių konkurencijos institucijos akylai seka bet kokius Europos Sąjungos konkurencijos įstatymų pažeidimus.

Komisija atskirai rūpinasi tuo, kad būtų užtikrinta, jog Bendrijos lygmens rinkos koncentracija smarkiai nesuvaržytų konkurencijos, nes tai būtų žalinga vartotojams ir įvairioms įmonėms. Šiuo atžvilgiu Komisija taip pat nagrinės, kaip veikia maisto tiekimo grandinė, ir stebės mažmeninės prekybos sektorių, kaip numatyta Bendrosios rinkos apžvalgoje.

Kaip apibrėžta Sutartyje, valstybių narių ir Bendrijos taikomos priemonės turi atitikti vidaus rinkos veiklos ir tarpvalstybinės konkurencijos principus. Kol kas nenumatyta įvesti didžiausių leistinų pagrindinių maisto produktų kainų.

Komisija žino apie tai, kad vyriausybės didina netiesioginius mokesčius biudžeto skylėms užkamšyti. Be to, Komisija pritaria finansų ministrų išreikštam požiūriui, kad reikia vengti žalingų fiskalinės ir kitų sričių politikos priemonių, trukdančių reikalingai BŽŪP pertvarkai.

Be to, Komisija mano, kad priimant trumpalaikes priemones, kurių tikslas – sušvelninti išaugusių energijos kainų poveikį labiausiai skurstantiems gyventojams, reikėtų užtikrinti, kad jos būtų pagrįstos. Vis dėlto jos neturėtų turėti iškreipiamojo poveikio arba varžyti reikalingą struktūrinę pertvarką. Manau, kad visi sutiksite, jog visuotinis PVM ar kitų mokesčių sumažinimas tiesiogiai nesusijęs su skurstančių gyventojų problemų sprendimu.

Komisijos priemonės nėra susijusios vien su vidaus problemomis (manau, kad visi esame įsipareigoję užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ir besivystančioms šalims). Komisija skyrė daugiau nei 300 mln. eurų skubiai pagalbai maistu. Mes aktyviai skatiname, kad būtų imtasi tarptautinio lygmens atsakomųjų priemonių, atitinkančių prieš dvi savaites įvykusio FAO aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas.

Manau, kad ėmėms tinkamų atsakomųjų veiksmų į naujai iškilusius iššūkius, susijusius su nauja padėtimi pasaulyje.

  Katerina Batzeli (PSE). – (EL) Gerb. Pirmininke, pirmiausia dėkoju Komisijos narei už išsamų atsakymą į mano užduotą klausimą. Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į du klausimus, kuriuos Komisija turėtų pradėti spręsti nedelsdama, o ne vidutiniuoju laikotarpiu.

Pirmas klausimas, kaip jūs teisingai pasakėte, – kainų (ypač maisto produktų kainų) kontrolė. Šis klausimas nėra susijęs vien tik su didžiausių leistinų kainų įvedimu. Svarbu nustatyti gamybos kaštus ir pelno, kurį galėtų gauti bendrovės, dydį procentais su sąlyga, jei šie apribojimai nėra kliūtis vidaus rinkai arba importui.

Antras klausimas, kurį norėčiau panagrinėti, – nekultivuojamos žemės plotų didinimas ir pieno kvotos. Šie dalykai sveikintini. Vis dėlto, mano nuomone, pesticidų gamybos kaštų didinimas, atsižvelgiant į naftos kainų didėjimą, gali būti priemonė, kuri neatsipirks.

  Leopold Józef Rutowicz (UEN). – (PL) Norėčiau padėkoti Komisijos narei už išsamų atsakymą į klausimą.

Yra kelios mane dominančios problemos. Pirmas klausimas – cukraus gamybos apribojimai. Žinoma, kad cukraus gamyba gali smukdyti kai kurių šalių gamybos pajėgumus, todėl reikėtų pagalvoti, kaip parengti su šia sritimi susijusios politikos nuostatas. Apribojus cukraus gamybą, konkurencija automatiškai dingsta.

Antras klausimas. Tam tikrais mokesčiais apmokestinami pirmo būtinumo reikmenys ir produktai, pvz., bananai. Šiuos mokesčius reikėtų pakartotinai apsvarstyti. Bananus valgo vaikai; juos valgo ir skurdžių šeimų vaikai. Tokių produktų (kurie nėra spiritiniai gėrimai) apmokestinimą taip pat reikėtų dar kartą apsvarstyti. Pritariu tam, kad būtų atliekama rinkos stebėsena ir kontrolė, taip pat rinkos kainų stebėsena, tačiau Komisija pelnosi iš tam tikrų prekių importo. Dėl to, siekiant sumažinti kai kurių importuojamų gaminių kainas vietinėse rinkose (…).

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Katerina Batzeli, manau svarbu, kad mes turėtume įdiegtą kontrolės sistemą, kuri padėtų valdyti kainas, kad jos neišlįstų per stogą. Kaip tik tai –šalių konkurencijos institucijų pareiga, nes jos turi nuolat stebėti šią sritį. Galiu jums pasakyti, kad mes Komisijoje taip pat diskutavome su Komisijos nare, atsakinga už konkurencijos sritį, ir kad mes labai gerai žinome šias problemas.

Leopoldai Józefai Rutowiczai, nežinau, ar jūs turėjote omenyje cukraus reformą, pagal kurią mes nusprendėme smažinti cukraus gamybą Europos Sąjungoje 6 mln. tonų ir suteikti ūkininkams, kurie pageidauja atsisakyti cukraus gamybos, svarią paramą. Vis dėlto šis sprendimas buvo priimtas prieš kelerius metus.

Dėl importuotų produktų kainos. Taip, visiškai teisinga, kad jos priklauso nuo importo muitų. Šią temą mes kaip tik nagrinėjame šiomis dienomis PPO Dohos derybų raunde. Keliame klausimą, ar galima būtų pasiekti susitarimą dėl bendro muitų sumažinimo.

Ir dar dėl vaisių valgymo naudos. Aš jums neprieštarauju. Šiuo klausimu kitame posėdyje (čia Starsbūre) mes kaip tik pristatysime vaisių ir daržovių programą mokiniams, kuri tikrai padės formuoti mažų vaikų gerus įpročius.

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Norėjau pasiteirauti apie akcizų mokestį. Svarstant alkoholio akcizo mokestį, Parlamente buvo siūloma taikyti nulinį mokestį. Kokia būtų jūsų nuomonė dėl akcizo kurui, nes dabartinė situacija jokių trumpalaikių sprendimų nepasiūlo? Ar galima būtų mažinti akcizo mokestį kurui, bent jau laikinai, ir taip išvengti kainų augimo maistui ir kitose srityse?

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Komisijos nare, kylančios maisto kainos – visoje ES paplitęs reiškinys, ypač skaudus mažai pajamų turinčioms šeimoms ir mažas algas gaunantiems asmenims, kurie atsiduria net ant finasinės bedugnės krašto. Kaip greitai bus įgyvendinama parengta Europos maisto pagalbos skurdžiausiesiems programa, kad būtų suteikta pagalba žmonėms, kuriems kylančios maisto kainos kelia net ir bado grėsmę?

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Pirma, nelaikau PVM mažinimo tinkama priemone. Dabartinė naftos kaina siekia maždaug 136-137 USD už barelį. Jei mes sumažintume PVM, o naftos kaina šokteltų iki 160 USD. Ką darytume tuomet? Ar dar labiau mažintume PVM?

Turime ieškoti ilgalaikių sprendimų. Dėl to mes ėmėme skatinti investicijas, skirtas sumažinti priklausomybei nuo naftos importo. Viena iš šių priemonių taikymo sričių – žemės ūkio sektorius. Be to, dabar nagrinėjame klausimą dėl žuvininkystės sektoriaus, nes jis dar labiau priklausomas nuo naftos kainų. Dėl to investicijos į naujas technologijas – tinkamesnė ateities priemonė nei PVM mažinimas.

Atsakydami į kitą pateiktą klausimą, šiais metais pateiksime pasiūlymą, skirtą labiausiai nuskurdusių Europos Sąjungos gyventojų problemoms spręsti. Mes jau parengėme programą, tačiau jos gyvavimas neatsiejamai susijęs su perteklinėmis atsargomis, t. y. su viešosiomis intervencinėmis žemės ūkio produktų atsargomis, kurios yra visiškai išnykę. Dėl to mums reikia teisės akto dėl naujos programos. Tikiuosi, kad gerbiami nariai bus patenkinti, kai sužinos, kokias priemones esame numatę, kad būtų išlaikytas ar net sustiprintas šios programos ekonominis pagrindas. Visiškai pritariu, kad mums reikia kuo tinkamesnių sprendimų.

  Jim Allister (NI). - Komisijos nare, atsakydama į klausimą Nr. 27 jūs pasakėte, kad tik 1 proc. ES žemės ūkio naudmenų skirta biokuro gamybai. Galbūt iškalbingesnis būtų atitinkamas Šiaurės Amerikos rodiklis, atsižvelgiant į tai, kokį kiekį grūdų mes iš ten importuojame. Dėl to daugelis iš mūsų mano, kad biokuras – pašarų kainų kilimo priežastis. Ar galėtumėte atsakyti šį klausimą?

Antra. Kita kainų kilimo priežastis – nesibaigiantis delsimas ir Komisijos nenoras išduoti leidimą auginti GM augalų rūšims, kurios būtų daug pigesnės. Ar galėtumėte pateikti mums naujausių duomenų apie įvykių raidą šiuo klausimu? Ar padaryta kokia nors pažanga, sprendžiant klausimą dėl suderinto leidimų išdavimo pagrindinėse srityse?

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Komisijos nare, norėčiau paklausti, ar Komisija rengiasi nagrinėti klausimą dėl PVM vaikų drabužiams sumažinimo. Tai sumažintų mokesčių naštą daugiavaikėms neturtingoms šeimoms.

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Pirmiausia, manau, labai svarbu, kad, nagrinėdami Europos Sąjungoje klausimą dėl biokuro, nekritikuotume Europos pasirinkto kelio šiam klausimui spręsti. Jei bioetanolio ir biodyzelino sektorius taps atpirkimo ožiu, niekas nenorės investuoti į šią sritį. Tada mūsų atsilikimas dar labiau padidės ir būsime priklausomi nuo etanolio ir biodyzelino importo, nes kitaip (neturėdami šių degalų) negalėsime iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Taigi turime surasti sprendimą. Šiuo metu pirmos kartos biokuras – vienintelė išeitis.

Vis dėlto (manau, kad visi su tuo sutinkame) turime kuo labiau skatinti mokslo tyrimus, skirtus antros ir net trečios kartos biodegalams, kurie būtų gaminami iš atliekų, srutų, šiaudų ir kitų produktų (pvz., medžio skiedrų), taip pat iš šiuo metu niekam nenaudojamų žemės ūkio produktų. Tai bus ateityje, tačiau dabar turime skatinti šios srities plėtrą, o pirmos kartos biokuras – pirmas šios plėtros žingsnis.

Dėl GMO. Žinau, kad šiame Parlamente vyrauja skirtingos nuomonės, tačiau akivaizdu, kad turime užtikrinti, jog galėtume importuoti pašarus, reikalingus mėsiniams gyvuliams auginti, už prieinamą kainą. Kitu atveju, jei mes nerasime tinkamos išeities (tai susiję ir su GM grūdais, pirmiausia kukurūzais), pamatysime, kad Europos mėsos gamybos sektorius ims smukti. Tada turėsime importuoti mėsą iš Brazilijos, t. y. importuoti mėsą gyvulių, šertų GM pašarais, kurių nemėgstame arba kurių nemėgsta vartotojai. Vis dėlto jie pateks pas mus per užpakalines duris. Manau, tuomet mes tikrai apgaudinėsime vartotojus.

Taigi mums reikia savo leidimų išdavimo sistemos. Manau, kad, kad pažengėme pirmyn ir netrukus pakartotinai svarstysime dar nepatvirtintas paraiškas, taikydami nedarančią įtakos kokybei greitesnę EFSA leidimų suteikimo procedūrą.

Galiausiai, gerb. Pirmininke, norėčiau tiesiai pasakyti, kad nesu vaikų aprangos PVM specialistė, todėl, nenorėdama pateikti neteisingą atsakymą, norėčiau gauti klausimą raštu.

Antra dalis

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 28 (Ioannis Gklavakis) (H-0381/08)

Tema: Žuvų ūkių strategija

Remiantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) prognozėmis, iki 2030 m. žuvies produktų svartojimas išaugs 50 proc. Didelę paklausos dalį patenkins žuvų ūkiai, kurių gamybos apimtis padidės maždaug 40 mln. tonų. Atsižvelgiant į faktą, kad žuvų ištekliai vis labiau senka, dar labiau padidėja žuvų ūkių reikšmė, patenkinant didėjančią pasaulinę žuvų ir kiaukutinių gyvūnų paklausą.

Ar į Komisijos pakartotinai apsvarstytą ES žuvų ūkių strategiją įtrauktos jūrų žuvų ūkių steigimo gairės? Kokių priemonių ji rengiasi imtis, kad užtikrintų, jog Bendrijos produktai būtų konkurencingesni trečiųjų šalių, kuriose taikomi ne tokie griežti gamybos standartai, produktų atžvilgiu? Ar ji rengia kitas naujoviškas priemones šiam sektoriui plėsti?

  Joe Borg, Komisijos narys. − Pirmiausia, gerb. nary I. Gklavakis, norėčiau padėkoti jums už šį klausimą, iš kurio matyti vandens gyvių ir augalų veisimo svarba. Labai džiaugiuosi galėdamas išdėstyti Komisijos požiūrį šiuo klausimu.

Kaip teisingai pastebėjote ir kaip pabrėžė Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), pasaulinė vandens gyvių ir augalų veisimo pramonė tampa vis reikšmingesnė. Vis labiau didėja jos vaidmuo užpildant spragą, susidariusią tarp jūros gėrybių pasiūlos ir vis didėjančios jų paklausos. Tai ypač aktualu, atsižvelgiant į vis labiau senkančius žuvų išteklius.

Šiuo metu Komisija rengia Komunikatą dėl ES vandens gyvių ir augalų veisimo sektoriaus tvarios plėtros strategijos, kuris turėtų būti baigtas 2008 m. pabaigoje. Strategija bus siekiama užtikrinti, kad būtų sukurta kuo tinkamesnė aplinka vandens gyvių ir augalų veisimo sektoriaus tvariai plėtrai tam, kad, laikantis aukščiausių aplinkos apsaugos ir žmogaus sveikatos apsaugos standartų, Europos Sąjungos piliečiai būtų pakankamai aprūpinti jūros gėrybėmis.

Viena pagrindinių problemų, susijusių su vandens gyvių ir augalų veisimo sektoriaus plėtra, – galimybė naudotis atitinkama erdve gyvūnams veisti. Šį klausimą galėtų išspręsti jūrų erdvės planavimas. Būsimoje vandens gyvių ir augalų veisimo sektoriaus strategijoje šis klausimas taip pat bus nagrinėjamas.

Klausimas dėl konkurencijos su trečiosiomis šalimis, kuriose taikomi žemesni gamybos standartai, galėtų būti sprendžiamas taikant rinkos diferenciacijos programas, pvz., sertifikavimą. Rengiant strategiją bus atsižvelgta ir į šį klausimą.

Bendrai kalbant, konkurencingumas ir naujovės taps pagrindiniais strategijoje nagrinėjamais klausimais.

  Ioannis Gklavakis (PPE-DE). – (EL) Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui už atsakymą.

Norėčiau taip pat pasakyti keletą teiginių. Kaip jūs pats sakėte, Komisijos nary, vartotojai nori vis daugiau jūros gėrybių: žuvies, kiaukutinių ir kt. Paskutiniaisiais metais vis populiaresni tarp vartotojų tapo ekologiški produktai. Mes matome, kad daugelis verslininkų renkasi ekologinę žuvivaisą, kurios produkcija ne tik daug sveikesnė, bet ir mažiau kenkia aplinkai. Tai labai svarbios aplinkybės.

Europos Komisija svarsto galimybę imtis priemonių ekologinei žuvivaisai skatint, stiprinti ir remti. Jei tai tiesa, ar galėtumėte mums pasakyti, kokios tai galėtų būti priemonės, kaip galima būtų paremti šią svarbią sritį, kurios plėtrą siekiame skatinti?

  Joe Borg, Komisijos narys. − Dėl klausimo apie didėjančią paklausą. Be abejo, jaučiame, kad vandens gyvių ir augalų veisimo sektoriaus produktų, t. y. jūros gėrybių ir žūvų ūkiuose išaugintos žuvies, paklausa ir suvartojimas proporcingai didėja. Tai, be abejo, sveikintina, nes visi žinome, kad žuvų ištekliai Bendrijos pasaulio vandenyse labai sunykę. Sunku per trumpą ar vidutinį laikotarpį pasiekti, kad padidėtų jūrų žuvies laimikis, todėl susidariusią paklausos spragą reikėtų užpildyti didesniu kiekiu žuvų ūkių produkcijos.

Tai, kaip jau minėjau savo atsakyme, savaime gali tapti problema, kurią reikėtų spręsti atskirai. Be to, problemų gali kilti ir dėl žuvų miltų tiekimo, nes šiam produktui gaminti naudojamas mažiau kokybiškos žuvys, taip pat pramoninė žuvis, kurios ištekliai taip pat labai smarkiai išsekinti.

Kalbant apie ekologišką vandens gyvių ir augalų veisimą, mes patys skatiname šio sektoriaus plėtrą. Viešojo konsultavimosi metu mūsų atlikti tyrimai parodė, kad reikėtų toliau plėsti ekologiškos gamybos priemones. Dėl to ieškome kelių ir priemonių tam, kad būtų užtikrinta, jog į būsimą komunikatą, t. y. teisės aktų paketą, kurį pateiksime vėliau, būtų įtraukta konkreti nuostata dėl ekologiško vandens gyvių ir augalų veisimo, apibrėžiant šiuos klausimus: kokią pagalbą galime teikti šios srities plėtrai toliau skatinti, kokių priemonių (kaip pvz., ekologiškų produktų ženklinimo programos) reikėtų imtis, kad būtų padidintas vartotojų sąmoningumas ir jie suprastų, jog verta valgyti ekologiškus produktus. Tikimės, kad taip dar labiau paspartinsime šios svarbios pramonės šakos plėtrą.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, savo kalbos pabaigoje netiesiogiai užsiminėte apie ekologiškų produktų ženklinimą. Norėčiau (netiesiogiai) užduoti klausimą, ar yra garantijų, kad vartotojams taip pat skaidriai bus pateikiama informacija ir apie žuvies veisimo ir perdirbimo vietą, kad jie galėtų „matyti“, iš kokios vandens gyvių ir augalų veisimo „fermos“ žuvis kilusi. Kalbame ne tik apie duomenis, įrodančius, kad žuvis veista ekologiškai, kalbame apie nuostatą dėl kilmės vietos apskritai. Ar parengtos nuoseklios šios srities nuostatos?

  Jörg Leichtfried (PSE). – (DE) Komisijos nary, norėčiau tuoj pat užduoti papildomą klausimą ta pačia tema: neseniai į mane kreipėsi kelios Austrijos vartotojų teisių apsaugos organizacijos ir pranešė, kad daugėja atvejų, kai į Europos Sąjungą importuojamuose kiaukutiniuose aptinkama antibiotikų ir ne tokių jau pigių medikamentų, kurie augintojų turbūt naudojami dėl ekonominių priežasčių (siekiant pagerinti gyvūnų veisimo sąlygas) ir kurie per maisto grandinę patenka į žmogaus organizmą. Ar Komisija yra numačiusi priemonių, kurios ateityje galėtų tai suvaržyti arba užkirsti tam kelią?

  Joe Borg, Komisijos narys. − Atsakydamas į klausimą dėl žuvies kilmės vietos atsekamumo, norėčiau atkreipti dėmesį į du faktus. Pirma, dabar rengiame Reglamentą, kurio tikslas pažaboti nelegalią žvejybą, nes atviruose vandenyse (ypač žvejų iš trečiųjų šalių, tačiau tai daro ir mūsų žvejai) sugautos žuvies kilmė „pasikeičia“ apdorojimo grandinėje. Šios nuostatos ypač sugriežtins šios srities kontrolę. Taip nei šviežių, nei perdirbtų nelegaliai sugautų žuvų nebus leidžiama pateikti į Bendrijos rinką. Tai viena klausimo dalis.

Kalbant apie vandens gyvių ir augalų veisimą, mes ieškome kelių ir priemonių, kad į Bendriją importuojama žuvis iš žuvų ūkių atitiktų sveikatos standartus ir reikalavimus, t. y. būtų užtikrinta, jog mūsų vartotojų valgomi produktai patenkintų aukštus sveikatos apsaugos reikalavimus, taikomus mūsų gaminamiems produktams. Tai klausimas, kurį ėmėsi spręsti GD SANCO. Be to, parengta sertifikavimo programa, pagal kurią išduotas leidimas patvirtina, jog Bendrijos rinkon pateikti produktai atitinka apibrėžtus sveikatos reikalavimus.

Atsakydamas dar į vieną su šia sritimi susijusį klausimą norėčiau pabrėžti, kad mes ieškome galimybių ženklinti ekologiškus vandens gyvių ir augalų veisimo produktus. Iš pradžių buvo diskutuota tik apie atviruose vandenyse sugautos žuvies ekologiškų produktų ženklinimą, nes jiems taikomi kitokie vertinimo kriterijai. Šiuo atveju ženklinimas turėtų užtikrinti, kad žuvis pagauta laikantis tvarios žvejybos principo, t. y. parduodant žuvų rūšis, kurių ištekliai labai sunykę, ekologiškų produktų ženklas nededamas.

Žuvies iš žuvų ūkių ekologiškų produktų ženklinimui taikomi visiškai kitokie vertinimo kriterijai, t. y. turi būti užtikrinta, kad žuvys veisiamos sąlygomis, atitinkančiomis tam tikrus aplinkos apsaugos, sveikatos ir sanitarinius standartus. Mes svarstome šiuos kriterijus ir turbūt kiek vėliau pateiksime Parlamentui pasiūlymą dėl kriterijų įvedimo arba dėl jų įdiegimo paspartinimo, arba dėl minimalių reikalavimų įvedimo, kurie užtikrintų, jog būtų galima taikyti savanorišką programą ekologiškiems produktams ženklinti.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 29 (Brian Crowley) (H-0416/08)

Tema: Prašymai padidinti saugų tonažą

2006 m. birželio 13 d. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą 20 ieškovų, pateikusių ieškinius dėl saugaus tonažo, naudai. Šis sprendimas panaikina 2003 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimą 2003/245/EB⁽¹⁾. Teismas nusprendė, kad Komisija naudojo taisyklėse nenumatytus kriterijus (t. y. laivai, kuriems ima galioti nuostatos dėl saugaus tonažo, turi būti bent 5 metų senumo) ir viršijo savo įgaliojimus.

Visos paraiškos dėl saugaus tonažo buvo pateiktos Komisijai iki 2001 m. gruodžio 31 d., kaip reikalauja Tarybos sprendimo 97/413/EB⁽²⁾nuostatos (žr. 4 straipsnio 2 dalį).

Teismas nusprendė, kad Komisija netinkamai pritaikė šį straipsnį, atsisakydama patenkinti atitinkamų asmenų pateiktas paraiškas dėl saugaus tonažo padidinimo. Ar Komisija galėtų atsakyti, kodėl ji neapskundė šio sprendimo ir kodėl pareiškėjai, kurių prašymai buvo patenkinti, beveik po dvejų metų vis dar laukia Komisijos atsakymo, kaip ji rengiasi vykdyti Teismo sprendimą?

  Joe Borg, Komisijos narys. − Norėčiau padėkoti Brianui Crowley už klausimą, kuris leidžia man informuoti apie vėlesnes priemones, susijusias su 2006 m. birželio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl Airijos paraiškos padidinti žvejybos laivų saugų tonažą.

Komisija nusprendė neapskųsti 2006 m. birželio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teismo sprendime pasakyta, kad 2003 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimas paremtas nepakankama visų susijusių klausimų analize. Remdamasi šiuo sprendimu, Komisija nusprendė priimti naujus sprendimus, kurie būtų paremti išsamesne analize ir kuriuose būtų pateiktos aiškesnės išvados, susijusios su kiekvienu konkrečiu atveju.

Teisinga būtų sakyti, kad pareiškėjai vis dar laukia naujų Komisijos sprendimų. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad Komisijos tarnybos paprašė Airijos atsiųsti konkrečius papildomus techninius duomenis, susijusius su visomis paraiškomis dėl saugaus tonažo padidinimo. Nepaisant pakartotinių prašymų, Airija pateikė tik su keliomis paraiškomis susijusius atitinkamus duomenis.

Naujas įvertinimas atidėtas, nes Airija vis dar nepateikė išsamių atsakymų. Šiuo metu Komisija baigia atlikti naują visapusišką kiekvienos šios paraiškos įvertinimą. Tikimės informuoti Airiją apie rezultatus šių metų liepos mėn.

  Brian Crowley (UEN). - Norėčiau padėkoti Komisijos nariui už atsakymą. Vis dėlto pridurčiau, kad yra tam tikrų abejonių, ar sprendimas leisti padidinti saugų tonažą įsigalios automatiškai dėl neteisingo pirminio Komisijos sprendimo, ar reikės pateikti naują paraišką. Kaip tik dėl to ir kilo ginčas, ar reikia pateikti papildomos informacijos, ar ne.

Galbūt Komisija galėtų mums paaiškinti, kokia tikimybė, kad naujas paraiškas pateikę buvusieji pareiškėjai, kurie pripažinti buvę teisūs Teismo sprendimu, sulauks teigiamo rezultato.

  Joe Borg, Komisijos narys. − Pats Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepatvirtina, kad pareiškėjai buvo iš esmės teisūs. Jame pasakyta, Komisijos sprendimas paremtas nepakankama visų susijusių klausimų analize. Remdamasi šiuo sprendimu, Komisija nusprendė priimti naujus sprendimus, kurie būtų paremti išsamesne analize ir kuriuose būtų pateiktos aiškesnės išvados. Kadangi sprendimas buvo paremtas nepakankama analize, paprašėme Airijos atsiųsti papildomų duomenų, kurie sudarytų rimtesnį pagrindą naujam sprendimui.

Kadangi pirmas sprendimas buvo priimtas visiems operatoriams kartu, paprašėme, kad mums būtų pateikti duomenys apie kiekvieną operatorių atskirai. Mūsų naujasis sprendimas bus susijęs su kiekvienu operatoriumi atskirai.

Jei papildomos informacijos apie operatorius nebus pateikta, nemanau, kad Komisijos pozicija pasikeis. Mes nagrinėjame šiuo metu gautą naują informaciją ir jei mes matysime, kad reikalavimai yra patenkinti, vadinasi, taip ir bus. Vis dėlto, jei nepasiant papildomos informacijos, reikalavimai nebus patenkinti, sprendimas tebeliks neigiamas.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 30 (Seán Ó Neachtain) (H-0420/08)

Tema: Importo iš Šiaurės Amerikos padariniai Airijos moliuskų žvejams

Neigiamos įtakos Airijos moliuskų žvejams turi pigūs (dėl silpno dolerio) iš JAV ir Kanados importuojami produktai. Kiaukutinių kainos toliau smunka. Kokių priemonių nori imtis Komisija, kad padėtų žvejams, kurie vaidina svarbų vaidmenį Airijos pakrančių regionų ekonominiame gyvenime?

  Joe Borg, Komisijos narys. − Žinau, kad Airijoje ir kitose Bendrijos vietose jaučiamas kai kurių žuvies ir kiaukutinių produktų rinkos nuosmukis. Esu informuotas, kad ši problema daugiausia susijusi su prekyba omarais, kurių pirminė pardavimo kaina Airijoje paprastai viršydavo 15 eurų už kilogramą, o šiuo metu nukrito iki 10 eurų už kilogramą.

Konkrečiu prekybos omarais atveju iš atitinkamų prekybos rodiklių matyti, kad 2006–2007 m. importas padidėjo, lyginant su ankstesniais šešeriais metais. Bendra Bendrijos importo iš Kanados apimtis, lyginant su 2000-2005 m. laikotarpiu, 2006 m. padidėjo 12 proc., o 2007 m. – 7 proc.; importo iš JAV apimtys, lyginant su anksčiau minėtu laikotarpiu, padidėjo taip: 2006 m. padidėjo 27 proc., o 2007 m. – 26 proc.

Vis dėlto tiesioginio omarų importo iš JAV ir Kanados į Airiją apimtis nėra didelė (2006 m. siekė atitinkamai 2,5 t ir 118 t). Be abejo, tai nereiškia, kad Šiaurės Amerikos omarai nepatenka į Airiją per kitas valstybes nares.

Omarų kaina eurais per pastaruosius trejus metus nesumažėjo. Vidutinė importo iš JAV kaina 2005-2007 m. siekė 12,45 eurų už kilogramą. Pirmą 2008 m. ketvirtį kaina šiek tiek pakilo ir pasiekė 13,6 eurų už kilogramą.

Omarų importo į Bendriją iš Kanados atveju per pastaruosius trejus metus kaina po truputį kilo ir 2005-2007 m. laikotarpiu siekė 12,12 eurų už kilogramą. Pirmą 2008 m. ketvirtį kaina (dėl sustiprėjusio Kanados dolerio) šiek tiek pakilo ir pasiekė 12,48 eurų už kilogramą.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus faktus negalima būtų tvirtinti, kad dabartinis kainų nuosmukis labai tampriai siejasi su omarų importu iš Šiaurės Amerikos. Šis nuosmukis gali taip pat būti susijęs su netikrumu, vyraujančiu kai kuriose rinkose, dėl tam tikrose valstybėse narėse šiomis savaitėmis vykstančių protestų.

Galbūt dėl sumažėjusios svaro sterlingo vertės euro atžvilgiu Airijos žvejai junta stipresnę JK omarų žvejų konkurenciją tradicinėse žemyninės Europos rinkose.

Bendros rinkos organizavimo nuostatos nenumato kompensacijų gamintojams dėl omarų kainos smukimo. Vis dėlto omarų žvejai galėtų įstegti omarų žvejų organizacijas, kad sustiprintų savo pozicijas rinkoje. Europos žuvininkystės fondas teikia paramą steigti šioms organizacijoms, taip pat produkcijos kokybės gerinimo planams įgyvendinti. Be to, vidutiniu ir ilgesniu laikotarpiu Europos žuvininkystės fondas teikia paramą už kolektyvinią veiklą, skirtą žuvininkystės produktams, pvz., omarams, reklamuoti. Ši veikla galėtų padidinti paklausą ir taip pakelti kainas.

  Seán Ó Neachtain (UEN). – (GA) Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui už atsakymą ir užduoti jam papildomą klausimą.

Kaip žinote, Komisijos nary, žuvininkystės pramonė dramatiškai pasikeitė dėl milžiniško naftos kainos šuolio. Norėčiau paklausti, ar Komisija rengiasi pateikti pasiūlymų dėl paramos pakrančių regionų žvejybos sektoriui, pvz., omarų žvejams ir anksčiau minėtiems žvejams, kurie nukentėjo dėl kiaukutinių kainos smukimo?

  Joe Borg, Komisijos narys. − Problema, susijusi su milžiniška naftos kaina ir jos įtaka žvejams, labai specifinė ir labai savotiška (gal net unikali). Taip yra dėl to, kad žvejams neigiamos įtakos turi tam tikrų veiksnių derinys.

Viena vertus, kuro kaina gali pasiglemžti net 50-60 proc. bendrų žvejo pajamų. Tai ypač atsiliepia dideliais atstumais plaukiojantiems operatoriams, naudojantiems specifinius žvejybos įrankius, pvz., plačiažiočius tinklus, kurie labai padidina kuro sąnaudas.

Kita vertus, kitas faktas byloja, kad žvejai dėl tam tikrų rinkos suvaržymų negali perkelti padidėjusių išlaidų naštos kitiems prekybos žuvimi operatoriams. Tai iš esmės reiškia, kad pats žvejys sau užsikrauna didesnę išlaidų naštą.

Be to, taikome įvairias priemones tvariai žuvininkystei išlaikyti. Tai reiškia, kad žvejys negali bandyti sugauti daugiau laimikio savo padėčiai pagerinti, nes gausesnis laimikis dar labiau padidins spaudimą žuvų ištekliams ir ilguoju laikotarpiu duos priešingų rezultatų. Taigi žvejai susiduria su milžiniškomis problemomis.

Iš tikrųjų šiandien pateikiau kolegijai informacinę pažymą dėl kelių klausimų, kuriuos mes svarstome, kad galėtume padėti žvejams per labai trumpą laiką, t. y. padėti jiems siekdami pertvarkyti visą sektorių ir išspręsti specifines skirtingų žvejų problemas. Šioje informacinėje pažymoje pabrėžėme keletą konkrečių priemonių, kurias galėtume pasiūlyti. Valstybės narės galėtų kartu su savo žvejais nuspręsti, kurios priemonės būtų tinkamiausios skirtingų žvejų problemoms spręsti. Kiekviena valstybė turi spręsti pati, ar tai bus taikoma omarų žvejams ir kokiu laipsniu tai bus daroma.

Vis dėlto esu kolegijos įgaliotas žengti toliau. Aš pristatysiu šias detales, t. y. pagrindus to, ką mes netrukus (kitą savaitę antradienį) siūlysime Tarybai Liuksemburge. Tuomet grįšiu į kolegiją ir pateiksiu informaciją apie dalinius Europos žuvininkystės fondo nuostatų pakeitimus ir kitas priemones, pvz., de minimis galimybę, kurios turi būti įgyvendintos. Tada grįšiu į Tarybą (tikiuosi tai bus liepos mėn.) su Komisijos priimtais pasiūlymais, kad, priklausomai nuo to kaip greitai Taryba ir Parlamentas bus pasiruošę spręsti šiuos klausimus, turėtume priėmę būtinas priemones per kelis mėnesius.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, klausimas dėl žemės ūkio suvaidino svarbų vaidmenį Airijai tariant „ne“ paskutiniame referendume. Ar su žvejyba susijusios problemos, kurias čia aptarėme, taip pat turėjo įtakos neigiamam balsavimui? Jei taip, ar Komisija ėmėsi kokių nors viešų iniciatyvų tam sušvelninti?

  Joe Borg, Komisijos narys. − Suprantu, kad žvejybos sritis tikrai turėjo įtakos neigiamam balsavimui, ypač todėl, kad, jei vertinsime rezultatus įvairiose Airijos grafystėse, rezultatai buvo ypač neigiami vakarų pakrantės rajonuose, kur veikia dauguma Airijos žvejybos įmonių.

Mes žinojome apie tai, kad Bendrijos priemonės žvejybos sektoriaus tvarumui užtikrinti daro įtaką žvejams ir jų pragyvenimo lygiui. Kuro kaina tikrai nesušvelnino padėties.

Mes bandėme atkreipti į tai dėmesį daugeliu būdų, įskaitant bandymus pabrėžti Europos Žuvininkystės fondo naudojimo svarbą, kad būtų tinkamai suvokta tikroji padėtis. Aš pats buvau keletą kartų nuvykęs į Airiją, kad pasikalbėčiau tiesiogiai su žvejais. Mes suformavome regionines patariamąsias tarybas. Rajonuose aplink Airiją veikia Šiaurės Vakarų vandenų regioninė patariamoji taryba ir Šiaurės jūros regioninė patariamoji taryba, kurių diskusijose dalyvauja patys žvejai. Šios diskusijos turi padėti priimti sprendimą, kurio iš mūsų reikalaujama gruodžio mėn.

Nepaisant viso to, nepaisant visų pastangų, spėju, kad dauguma Airijos žvejų referendume balsavo neigiamai.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 31 (Marie Panayotopoulos-Cassiotou) (H-0347/08)

Tema: Aplinkos apsaugos skatinimas pasitelkiant įmones

Kaip Komisija skatina aplinkos apsaugos aspekto integraciją į politikos kryptis, susijusias su mažosiomis ir vidutinio dydžio įmonėmis (MVĮ) ir su jų prisitaikymu prie naujų Europos aplinkos srities teisės aktų reikalavimų?

Kokia apimtimi MVĮ galės pasinaudoti naujos aplinkos politikos suteiktomis galimybėmis savo veiklos plėtrai?

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Gerb. Pirmininke, 99 proc. Europos bendrovių sudaro MVĮ. Todėl akivaizdu, kad be jų dalyvavimo jokia aplinkos apsaugos politika negali būti efektyvi.

MVĮ susiduria su didesniais sunkumais, susijusiais su aplinkos apsaugos įstatymų laikymusi ir su nauda, kurios joms duoda aukštesni aplinkos apsaugos standartai. Daugeliu atvejų, jos neturi informacijos, specializacijos, darbuotojų arba finansinių išteklių, būtinų klausimams, susijusiems su aplinkos problemomis, taip pavojais ir poveikiu aplinkai, spręsti. Dėl to Komisija parengė programą, kuri padėtų MVĮ laikykitės aplinkos apsaugos teisės aktų nuostatų. Atsižvelgiant į sudėtingas problemas, su kuriomis susiduria MVĮ, aplinkos apsaugos reikalavimų atitikties paramos programoje (ECAP) pateiktas šis daugialypis veiksmų planas.

Pirma, tobulinti ir supaprastinti teisės aktus ir jų įgyvendinimą. Siekti sumažinti administracinę naštą ir sutaupyti lėšų, kad MVĮ galėtų daugiau dėmesio skirti aplinkos sričiai ir geriau laikytis šios srities teisės aktų reikalavimų.

Antra, diegti aplinkos valdymo sistemas, kurios yra prieinamesnės ir geriau atitinka MVĮ poreikius, kad su aplinka susiję klausimai galetų būti įtraukti į įmonės pagrindinį verslą, naudojant ekonominius svertus.

Trečia, skirti tikslinę finansinę pagalbą, kuri skatintų valstybinių institucijų ar įmonių paramos tinklų iškeltas iniciatyvas tvariai gamybai užtikrinti.

Į šį veiksmų planą įtrauktos ir kitos priemonės. Komisija siekia panaudoti jas ne tik tam, kad MVĮ patenkintų gamybos teisės aktų reikalavimus, bet ir tam, kad padėtų joms pasinaudoti tinkamesnio aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi teikiama nauda, pvz., susijusia su energijos taupymu ir pagerėjusiu išteklių naudojimo efektyvumu.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). – (EL) Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui už atsakymą. Šis programinis pareiškimas pranašauja gerą veiksmų plano ateitį. Tikimės, kad tai duos konkrečių rezultatų. Vis dėlto mes turime vieną klausimą: kokie įpareigojimai numatyti valdžios institucijoms, kad leistų MVĮ naudotis ekologiškomis infrastruktūromis, ir kokiu mastu tai įtraukta į jūsų planą?

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Gerb. Pirmininke, yra daug galimų veiklos krypčių. Nuo valstybių narių priklausys, ar jos bus įgyvendintos. Pvz., reikėtų, atsižvelgiant į patirties trūkumą įmonių lygmeniu, suformuoti MVĮ skirtą vietinį aplinkos apsaugos ekspertų komitetą. Šios priemonės įgyvendinimą galėtų skatinti valstybės narės. Kita priemonė susijusi su ryšių tobulinimu ir efektyvesniu informacijos naudojimu, kad būtų užpildytos specifinės informacijos spragos. Įvairiuose teisės aktuose, kuriuos siūlome, taip pat yra specialiai MVĮ parengtų nuostatų. Pvz., nauji teisės aktai, susiję su CO2 prekybos sistemos reforma, kuriuos siūlome. Šiuo atveju mes apibrėžėme ypatingas sąlygas MVĮ, nes stengėmės, kad šio teisės akto reikalavimas įtraukti MVĮ į CO2 prekybos sistemą netaptų papildoma našta tada, kai jos yra pasinaudojusios atitinkama sąlyga valstybėje narėje.

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). – (EL) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, jūs teisingai pasakėte, kad MVĮ – Europos ekonomikos pagrindas. Vis dėlto, kaip žinome, poveikį Europos MVĮ daro pasaulinė konkurencija. Mūsiškėms MVĮ sunkumų kelia kitos MVĮ iš skirtingų Žemės rutulio dalių, kurios boikotuoja aplinkos apsaugą. Ar sutiktumėte su mintimi įvesti žalią mokestį importui iš šalių, kurie stengiasi „zuikiu“ važiuoti tarptautinio susitarimo dėl aplinkos apsaugos traukiniu?

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Gerb. Pirmininke, tai iš esmės problema, susijusi ne tik su MVĮ, bet ir visomis įmonėmis, susiduriančioms su šia konkurencijos rūšimi. Tai nesusiję vien su aplinkos apsaugos klausimais, bet, kaip buvo pabrėžta neseniai vykusiuose debatuose, tai taip pat siejasi su Europos pramonės šakoms įvestais apribojimais šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršai mažinti ir dėl jų susidariusia papildoma našta. Neseniai apie tai buvo daug diskutuota. Buvo išreikšti įvairūs požiūriai, o mano kolega Komisijos narys P. Mandelson aiškiai gynė Komisijos nuomonę šiuo klausimu.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 32 (Georgios Papastamkos) (H-0349/08)

Tema: Tarptautinis susitarimas ekologijos klausimais

Kodėl nėra klimato kaitos srities tarptautinio susitarimo, susijusio su padėtimi pasibaigus Kioto protokole numatytam laikotarpiui ir kodėl globalinis aplinkos valdymo priemonės buvo tik iš dalies efektyvios?

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Gerb. Pirmininke, šis klausimas suteikia leidžia man tiksliai pasakyti, kokią derybų pakopą pasiekėme.

Klimato kaitos tarpvyriausybinės specialistų grupės (IPCC) darbas ir 2007 m. lapkričio mėn. paskelbti pranešimai, taip pat ir pasaulio lyderių nuomonė, kad reikia skubių kolektyvinių kovos su klimato kaita veiksmų, buvo pagrindinės sutarties, pasiektos praėjusį gruodžio mėn. Balyje, priežastys. Europos Sąjunga vaidino pagrindinį vaidmenį derybose dėl susitarimo dėl teisinės tvarkos po 2012 m., skirtose klimato kaitos problemoms spręsti.

JT pagrindų konvencijos dėl klimato kaitos sutarties šalys sutarė dėl Balio veiklos gairių. Veiklos gairėse apibrėžta derybų temos, susijusios su šiais keturiais lemiamais klausimais: klimato kaitos apribojimu; prisitaikymu prie naujų sąlygų, jei klimato kaita didesniu ar mažesniu mastu vyktų toliau ir iki 2050 m. šis procesas taptų negrįžtamas; be to, prisitaikymui prie naujų sąlygų ir CO2 taršai mažinti skirtų technologijų ir tinkamo finansavimo klausimai.

Sutarties šalys taip pat pritarė tam, kad derybos būtų baigtos iki 2009 m. pabaigos, atsižvelgiant į suplanuotą sutarties šalys Kopenhagos konferenciją. Taip pakankamai laiko bus skirta būsimo susitarimo dėl klimato ratifikavimo procesui, kad jis būtų ratifikuotas iki 2012 m. pabaigos, kai pasibaigs pirmojo Kioto protokolo galiojimas.

Balyje pasiektame susitarime buvo visapusiškai atsižvelgta į IPCC pranešimo išvadas. Jame taip pat pripažįstama, kad reikia imtis drastiškų priemonių šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršai visame pasaulyje sumažinti tam, kad būtų užkirstas kelias pavojingam globalinės temperatūros padidėjimui. Šis padidėjimas, pagal pranešimą, neturi viršyti 2°C iki 2050 m.

Darbas jau prasidėjo. Šiems metams buvo suplanuotos keturios derybų sesijos. Dvi iš jų jau įvyko ruošiantis sutarties šalių Poznanės konferencijai. Šių metų sutarties šalių konferencija bus ypač svarbi, nes joje bus įvertinta susidariusi padėtis. Šio vertinimo pagrindu kitais metais gali būti surengtos tinkamos derybos.

Derybų procesas bus labai sudėtingas ne tik dėl svarstomų problemų sudėtingumo, bet ir dėl įtemptos darbotvarkės, atsižvelgiant į klausimų skubumą. Iki praėjusio penktadienio visų sutarties šalių ekspertai dalyvavo Bonoje surengtose diskusijose, kuriose buvo aptarti visi darbotvarkės klausimai. Nors pasiekta ribota pažanga, ji padės pasiekti gerų rezultatų sutarties šalių konferencijoje Kopenhagoje.

Jūs taip pat žinote, kad Jungtinių Valstijų iniciatyva pradėtos diskusijos pagal G8 ir išsivysčiusių šalių susitikimų darbotvarkę (išsivysčiusių šalių procesas). Europos Sąjunga jose aktyviai dalyvauja tam, kad padarytų teigiamą įtaką deryboms dėl JT pagrindų konvencijos dėl klimato kaitos. Taip pat tai aiškus signalas, kad išsivysčiusios šalys toliau sieks būti pavyzdžiu, t. y. jos įsipareigoja toliau mažinti taršą, remdamosi savo istorine pareiga ir bendrų, tačiau atitinkančių kiekvienos šalies galimybes, įsipareigojimų vykdymo principais.

Pasiekti visapusį ir ambicingą susitarimą dėl klimato kaitos po 2012 m. – neabejotinai vienas didžiausių globalinio aplinkos valdymo srities iššūkių. Vis dėlto mes nepradedame veiklos nuo menkniekių. Turiu paminėti, kad prieš kelias dienas Prancūzijos ekologijos ir tvarios plėtros ministras apibūdino Kopenhagos konferenciją kaip didžiausią galimybę sutarčiai dėl planetos ateities pasiekti.

Turime pasinaudoti jau veikiančiais mechanizmais, t. y. JT pagrindų konvencija ir susijusiu Kioto protokolu, kuriuo remiantis buvo parengtos naujausios nuostatų įgyvendinimo priemonės, pvz., Švarios plėtros mechanizmas, susidedantis iš dviejų lanksčių mechanizmų; be to, buvo parengtos specialios IPCC mokslinių tyrimų priemonės.

Kartoju, derybos bus sudėtingos, bet remdamiesi politine valia ir bendrai pripažindami klausimo skubumą, sugebėsime pasiekti susitarimą Kopenhagoje. Sveikas protas reikalauja siekti susitarimo Kopenhagoje. Europos Sąjungos atliekamas darbas, Europos viešosios nuomonės parama, kurią jaučiame, augantis sąmoningumas visame pasaulyje, Europos Parlamento parama ir perspektyva iki metų pabaigos pasiekti susitarimą dėl paketo priemonių, kurias pasiūlėme, kad sustiprintume Europos Sąjungos derėjimosi galią,– visa tai leis mums pasiekti susitarimą Kopenhagoje, kad būtų galima efektyviai spręsti su klimato kaita susijusias problemas.

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). – (EL) Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui S. Dimasui už visapusišką atsakymą.

Ar Jungtinės Valstijos ir Kinija pradės bendradarbiauti? Klimato kaita atspindi padėtį, kurią, galima apibrėžti taip: pagrindinės priežastys yra vienur, o padariniai – kažkur kitur. Todėl kyla klausimas, kokios pozicijos Europos Sąjunga laikysis tada, jei visai aplinkos apsaugos sritimi nesirūpinančios šalys šalys atsisakys sudaryti susitarimą, skirtą laikotarpiui, kai nustos galioti Kioto protokolas. Pirminiai padariniai yra akivaizdūs. Galutiniai padariniai (čia norėčiau atkreipti dėmesį į G. Verheugeno pateiktus vertinimus) – Europos įmonių persikėlimo į nerūpestingai taikančias aplinkos apsaugos reikalavimus šalis tendencija. Jūs pritariate šiam vertinimui?

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Gerb. Pirmininke, iš pradžių norėčiau pasakyti, kad ne tik G. Verheugen, bet ir aš esu labai suinteresuotas, kad anglies dvideginio tarša būtų kuo mažesnė. Taip yra dėl labai paprastos priežasties: jei įmonės persikels iš Europos Sąjungos į šalis be CO2 taršos apribojimų, nebus pasiekta aplinkos apsaugos srities tikslų, kuriuos siekiu įgyvendinti.

Daug energijos naudojančių įmonių problemos daugiausia susijusios su aplinkos sritimi, todėl mes neturėtume gilinti su konkurencija susijusių problemų, kurios verčia jas persikelti svetur. Todėl turime kiek įmanydami siekti tarptautinio susitarimo, nes jis – vienintelė išeitis. Tarptautiniame susitarime keliamas pagrindinis klausimas būtų susijęs su daug energijos naudojančių įmonių problemomis.

Jei tokio susitarimo nebūtų pasiekta (negaliu įsivaizduoti, kad tarptautinė bendruomenė priimtų tokį iracionalų sprendimą), pasiūlyti teisės aktai sudaro mums visas būtinas sąlygas, kad reformuotume CO2 teršalų prekybos sistemą taip, kad tarptautinėje konkurencinėje kovoje dalyvaujančios pramonės šakos atgautų savo konkurencingumą. Todėl, nesigriebdami priemonių, prieštaraujančių PPO principams arba JT su klimato kaitos sritimi susijusiam bendrų, bet kartu ir diferencijuotų įsipareigojimų principui, galėsime užtikrinti, kad anglies dvideginio tarša būtų kuo mažesnė ir kad būtų išvengta šios rūšies įmonių persikėlimo.

Vis dėlto kartoju, kad turime siekti susitarti. Manau, galime prisijungti prie Jungtinių Valstijų, ypač po lauktos naujosios vyriausybės rinkimų, kuri pradės savo veiklą kitais metais, nes abu kandidatai į prezidento postą visiškai įsipareigojo įvesti CO2 prekybos sistemą, taip pat iki 2050 m. sumažinti taršą 80 proc. ir bendradarbiaujant su Europos Sąjunga imtis ryžtingų kovos su šiltnamio efektu priemonių. Be to, manau, kad mes galime įtikinti tuos, kurių požiūris į svarstomas problemas gali skirtis. Taip pat turime galimybių bendradarbiauti su Kinija. Kaip jūs sakėte, Kinija gerai supranta problemas, dėl šiltnamio efekto kylančias jos gyventojams, dėl to ji sutiko vykdyti savo priemones, kurios nebus panašios į išsivysčiusių šalių taikomas priemones, tačiau padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos lygį. Visi kartu galime pasiekti susitarimą Kopenhagoje 2009 m. pabaigoje.

Tikiu šiuo susitarimu ir manau, kad mes visi (didžiulį vaidmenį suvaidino ir Europos Parlamentas) pasieksime šį susitarimą.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 34 buvo panaikintas, o į klausimą Nr. 33 ir klausimus 35–44 bus atsakyta raštu.

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL). – (EL) Gerb. Pirmininke, kiek žinau, leidžiame kiekvienam Komisijos nariui kalbėti 20 min. Aš sekiau, kiek laiko truko jų kalbos ir turiu pasakyti, kad S. Dimas kartu su kolegomis nepanaudojo nė pusės jiems skirto laiko. Todėl prašau, kad į klausimą Nr. 33 būtų atsakyta laikantis mūsų pačių patvirtintos procedūros. Manau, kad Komisijos narys dėl to neprieštaraus.

  Pirmininkė. − Mes skaičiavove jo kalbos trukmę; jis pradėjo 18.32 val. Deja, manau, kad 20 min. buvo išnaudotos. Jūsų pastaba teisinga tiktai kolegų, kurie uždavė klausimus Komisijos nariui J. Barrotui, atžvilgiu. Deja, tokia dabartinė mūsų padėtis. Bandymai surasti balansą – visuomet kylantis klausimas. Būtent tai mes turime padaryti šiandien.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 45 (Armando França) (H-0344/08)

Tema: Frontex

Europos Sąjungos išorinių sienų valdymas ir praktinis bendradarbiavimas tarp valstybių naudojantis Frontex sistema – gyvybiškai svarbūs Europos Sąjungos saugumui sritys, kurių priemonės netgi gali neleisti kilti problemoms.

Agentūra turi dirbti veiksmingai ir pasiekti konkrečių rezultatų.

Kokie bandomieji projektai ir mokomoji veikla, kaip numatoma, bus atlikti 2008 m.?

Dėl RABIT. Ar kokios nors valstybės narės jau yra prašiusios atsiųsti Skubios pasienio pagalbos būrių? Ar RABIT būriai turi jiems priklausančios įrangos sienos kontrolei ir sekimui?

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Gerb. Pirmininke, norėčiau atsakyti A. França. 2008 m. Frontex agentūros darbo programa apima kelis bandomuosius projektus ir mokomosios veiklos programas, susijusias su bendradarbiavimo ir mokslo tyrimų sritimis. Atsižvelgiant į tai, kad išorinių sienų kontrolė – veikla, susijusi su Frontex įgaliojimais, Komisija gavo iš Agentūros išsamų atsakymą, kuris čia pridedamas.

2008 m. Frontex turi šiuos tris tikslus, susijusius su mokymų sritimi: pirma, siekį įgyvendinti bendrą mokymo programą visoje Europos Sąjungoje; antra, pasiūlyti specifinę mokomąją veiklą, atitinkančią praktinius reikalavimus; ir pagaliau įsteigti Europos tinklą pasieniečiams apmokyti.

2008 m. Frontex planuoja įgyvendinti maždaug 13 bandomųjų projektų prie išorinių sienų: keturi bandomieji projektai skirti sausumos sienoms, trys – jūrinėms sienoms, trys – oro sienoms ir trys grąžimo operacijoms rengti. Šitie projektai leis mums išbandyti darbo metodus, panaudotus jungtinėse operacijose ir išbandyti tarpusavio ryšius su trečiosiomis šalimis grąžimo operacijų metu ir reikalaujant išduoti kelionės dokumentus grąžinamiems asmenims.

Dėl RABIT (Skubios pasienio pagalbos būrių). Nė viena valstybė narė iki šiol neprašė dislokuoti Skubios pasienio pagalbos būrį, gerbiamas A. França.

Vasario 13-osios Komunikate Komisija pabrėžė, kad Skubios pasienio pagalbos būrių dislokavimas galėtų būti susietas su technine pagalba pagal Frontex Reglamento 8 straipsnį. Todėl Komisija rekomendavo Agentūrai dažniau praktiškai taikyti šią nuostatą, t. y. pirkti arba nuomotis jai reikalingos įrangos, taip pat naudoti įrangą, įtrauktą į techninės įrangos centrinį registrą.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad Frontex tampa veiksminga mūsų darbo priemone priemone. Mes apsvartysime, kaip galima būtų patobulinti Frontex veiklą ir jos operacijas, kurių poreikis auga.

  Armando França (PSE). – (PT) Norėčiau padėkoti Komisijos nariui J. Barrotui ne tik už atsakymą, bet ir už detalią informaciją.

Yra du klausimai, kuriuos norėčiau, kad Komisijos narys man paaiškintų. Akivaizdu, kad bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis – pirmaeilės svarbos uždavinys. Žinau, kad bandomųjų projektų su trečiosiomis šalimis vykdymas įtrauktas į Komisijos programą. Dėl Šiaures Afrikos. Mes norėtume žinoti, ar kokioms nors šio regiono šalims numatyti bandomieji projektai, apie kuriuos kalbėjo Komisijos narys? Be to, taip pat būčiau dėkingas, jei Komisijos narys galėtų apibūdinti mums Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR), t. y., kaip skelbta, svarbaus ir reikalingo Frontex papildinio, kūrimo raidą.

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Gerb. A. França, tam, kad Frontex galėtų teikti techninę pagalbą trečiojoje šalyje, reikia priimti atskirą reglamentą. Šiuo metu nėra jokios teisinės bazės. Vis dėlto manau, kad idėja turi pagrindo, kadangi mes gauname prašymų iš trečiųjų šalių, su kuriomis bendradarbiaujame. Jūs paminėjote tam tikras Viduržemio juros šalis; manau, kad Frontex galės teikti techninę pagalbą (pagal savo galimybes), bet mes dar nepasiekėme šios raidos pakopos.

O dėl kitų klausimų, pvz., sienos sekimo, mes turime, kaip jūs žinote, Šengeno informacijos sistemą (SIS), kuri jau yra vystoma. Tikimės, kad ji pradės veikti 2009 m. rudenį. Toliau ieškosime bet kokių priemonių sienos sekimo sistemoms patobulinti.

  Wiesław Stefan Kuc (UEN). – (PL) Kadangi Frontex yra Lenkijoje, o aš esu lenkas, mano požiūris į Frontex yra gana asmeninis. Šiuo metu plinta daug nepatikimų nuomonių dėl Frontex, kurių sleidėjai teigia, kad kartais ji veikia, o kartais ne. Aš taip pat norėčiau paminėti faktą, kad ši Agentūra turi didžiausią biudžetą. Ar galėtumėte keliais žodžiais apibrėžti, ar Frontex jau tinkamai dirba ir pateisina lūkesčius, ar jis vis dar turi daug darbo savo veiklai tobulinti?

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Manau, galiu pasakyti, kad pradinė Frontex veikla patenkinama, nors Agentūra ir priklauso nuo valstybių narių, kurios turi pateikti jai operacijoms, kurias ji koordinuoja, būtinos techninės įrangos.

Be abejo, dažnai naudojama labai brangi įranga, kurios Agentūra negali nusipirkti, atsižvelgiant į jos ribotą biudžetą. Sraigtasparnio kaina prilygsta visam metiniam Frontex biudžetui, t. y. siekia 40–50 mln. eurų. Todėl Frontex pasirašė technines sutartis dėl įrangos naudojimo su daugeliu valstybių narių, kad galėtų naudotis jai teikiama įranga.

Įvertinimo pranešime Komisija rekomendavo, kad Frontex būtų sudaryta galimybė nupirkti arba nuomoti įrangą, bent jau tam tikrą smulkią įrangą.

Tai viskas, ką mes dabar galime pasakyti. Dėkoju, kad atkreipėte visų dėmesį, kad Frontex būstinė yra Varšuvoje ir kad tai labai motyvavo tenykščius žmones. Norėčiau padėkoti jums už sąsajų su Frontex nustatymą. Manau, kad atsižvelgdami į tai, ką Frontex šiuo metu daro, mes sugebėsime nuspręsti, nes atitinkamas įvertinimas jau atliktas, kaip reikėtų tobulinti Agentūros darbą.

  Pirmininkė. − Kadangi autorius nedalyvauja, klausimas Nr. 46 nenagrinėjamas.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 47 (Gay Mitchell) (H-0369/08)

Tema: Kovos su terorizmu priemonės ir pagrindinė teisė į asmeninio gyvenimo apsaugą

Didelį susirūpinimą kelia tai, kad tam tikros kovai su terorizmu skirtos Europos Sąjungos politikos kryptys, ypač susijusios su duomenų išsaugojimu, deramai neatsižvelgia į Europos Sąjungos gyventojų pagrindinę teisę į privatumą. Ar Komisija pareikš nuomonę, kaip ji rengiasi pasiekti tinkamą pusiausvyrą tarp pagarbos pagrindinėms laisvėms ir kovos su terorizmu priemonių taikymo?

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Gerb. Pirmininke, be abejo, kiekvienos kovos su terorizmu priemonės, kurios imasi Europos Sąjunga ir jos valstybės narės, atveju turi būti atsižvelgta į pagrindines teises. Kovos su terorizmu priemonės arba politikos kryptys, kurias taikant negerbiamos pagrindinės teisės, dažnai „padeda“ teroristams.

Duomenų išsaugojimo direktyva reikalauja, kad Valstybės narės įpareigotų elektroninių ryšių paslaugų teikėjus arba viešų ryšių tinklų teikėjus išsaugoti atitinkamus susirašinėjimo duomenis nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Šioje direktyvje numatytos svarbios apsaugos nuo duomenų netinkamo naudojimo priemonės. Direktyvoje pabrėžiama, kad susirašinėjimo turinio išsaugojimas nepatenka į direktyvos taikymo sritį. Be to, Direktyvoje pabrėžiama, kad galimybė susipažinti su išsaugotais duomenimis turi būti apibrėžta kiekvienos Valstybės narės vidaus teisės aktais, kurių nuostatos turi atitikti Europos konvenciją dėl žmogaus teisių. Be to, be abejo, turi būti laikomasi proporcingumo ir būtinybės principų.

Tai reiškia, kad duomenų, išsaugotų remiantis šia direktyva, valstybės narės valdžios institucijos negali panaudoti tam, kad kištųsi į asmens privatų gyvenimą, išskyrus atvejus, kai tai pateisina siekius aptikti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn rimtus kriminalinius nusikaltėlius. Direktyvoje pabrėžiama, kad išsaugoti duomenys gali būti prieinami tik kompetentingai šalies institucijai. Be abejo, tai reiškia, kad išsaugotų duomenų negali panaudoti įmonės arba privatūs asmenys. Faktas, kad galimybė susipažinti su išsaugotais duomenimis yra suvaržyta, reiškia, kad ši sritis negali būti panaudota viešam sekimui.

Be to, Direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir Direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje nuostatos taip pat taikomos duomenims, išsaugotiems pagal šią direktyvą.

Be to, norėčiau pasakyti, kad Duomenų išsaugojimo direktyva labai svarbi policijos darbo efektyvumui didinti, taip pat terorizmo stebėsenai, išaiškinimui ir tyrimams, užtikrinant, kad būtų gerbiamas asmenų privatus gyvenimas ir apsaugoti asmens duomenys. Komisija užtikrins, kad valstybės narės įgyvendintų šią direktyvą ir vykdytų jos nuostatas, taikydamos pagarbos pagrindinėms teisėms principą.

  Gay Mitchell (PPE-DE). - Dėkoju Komisijos nariui už atsakymą. Komisijos narys turbūt žino, kad David Davis, šešėlinis Britanijos vidaus reikalų ministras (ankstesnis Europos reikalų ministras), praėjusią savaitę atsistatydino iš Parlamento protestuodamas prieš valstybės brovimąsi į asmens privatumą. Nesvarbu, ar jo atsistatydinimas padarys reikiamą poveikį, pritariu jo reiškiamam susirūpinimui.

Atskiros valstybės niekuomet neturėtų savo parlamentams arba Europos Parlamentui siūlyti diegti vieną kraštutinę priemonę, atsižvelgdamos į valstybės arba Europos Sąjungos siekius. Panašios priemonės turi būti įgyvendinamos palaipsniui. Noriu, kad visi teroristai neišvengtų atsakomybės.

Užaugau šalyje, kurią 30 metu niokojo teroristai, tačiau mes vis tiek laikėmės įstatymo dėl gyventojų privatumo apsaugos. Norėčiau iš jūsų sužinoti, Komisijos nary, kokių aktyvių priemonių imatės, kad būtų užtikrinta, kad būtų apsaugotos asmenų teisės į jų verslo ir privatumo apsaugą.

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Gerb. Pirmininke, turiu pasakyti, kad 15 valstybių narių pranešė Komisijai apie savo instrumentus, perkeliančius Duomenų išsaugojimo direktyvą į šalies teisę, be to, Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš visas valstybes nares, kurios nepateikė duomenų apie šias priemones iki 2007 m. lapkričio mėn. pabaigos.

Atsakydamas į jūsų klausimą norėčiau pasakyti, kad Komisija įkūrė ekspertų grupę, kuri turėtų padėti Komisijai įvertinti direktyvos efektyvumą ir galimybes pasiekti pusiausvyrą, apie kurią jūs klausėte. 2010 m. rugsėjo mėn. Komisija parengs pranešimą, kuriame įvertins direktyvos naudą, gautą tiriant, atskleidžiant ir patraukiant baudžiamojon atsakomybėn rimtus kriminalinius nusikaltimus. Šiuo atžvilgiu Komisija kruopščiai nagrinės bet kokias valstybių narių arba pagal šią direktyvą įsteigtos darbo grupės pateiktas pastabas.

Mes iš tikrųjų turime įsitikinti, kad tai daroma pagal direktyvas dėl duomenų išsaugojimo ir direktyvą dėl duomenų apsaugos. Manau, kad, net jei bus aptiktas nežymus duomenų apsaugos pažeidimas, mes nedelsdami sugebėsime padaryti atitinkamas išvadas.

Mano nuomone, mes iš tikrųjų pabandėme suderinti kovos su terorizmu ir pagrindinių teisių apsaugos sritis. Taigi kaip tik tam aš ir turiu skirti daugiausia dėmesio, G. Mitchellai; aš tai darysiu labai atidžiai.

  Armando França (PSE). – (PT) Kaip žinome, tai potencialaus konflikto tarp pagrindinių teisių, pagarbos pagrindinėms teisėms ir saugumo sritis. Mano nuomone, šioje srityje būtina bendradarbiauti.

Norėčiau paklausti Komisijos nario, kokiu bendradarbiavimo tarp šalių duomenų apsaugos institucijų įgyvendinimos Direktyvos dėl duomenų išsaugojimo nuostatos. Kiekvienoje valstybėje narėje veikia specializuotos institucijos, todėl, mano nuomone, Komisija turėtų suteikti šiai veiklai pirminį postūmį ir skatinti atitinkamų institucijų bendradarbiavimą.

Kokių naujienų apie tai turite, Komisijos nary?

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Gerb. Pirmininke, jūs teisus: mes turime garantuoti, kad būtų gerbiamos duomenų apsaugos nuostatos. Bet kokiu atveju kartu su mumis šios srities stebėseną taip pat vykdo Europos duomenų apsaugos kontrolierius. Jus esate teisus, mes turime bendradarbiauti. Pagal Direktyvos 29 straipsnį yra įsteigta Darbo grupė, skatinanti valdžios institucijų įvairiose valstybėse narėse tarpusavio ryšius, taip pat siekianti, kad dar griežčiau būtų laikomasi pagarbos duomenų apsaugai principo, į kurį mano dėmesį atkreipė G. Mitchell.

Manau, šis bendradarbiavimas progresuoja. Mes vadiname šią darbo grupę „29 straipsnio Darbo grupe“, nes Direktyvos 29 straipsnis apibrėžia, kad nepriklausomos kiekvienos valstybės narės duomenų apsaugos institucijos turi rengti susitikimus. Manau, tai − geras įrankis, kuris turi būti panaudotas. Tai viskas, ką galiu jums pasakyti.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 48 (Claude Moraes) (H-0380/08)

Tema: Europos arešto orderis

Europos arešto orderis (EAW) šiuo metu dabar plačiai naudojamas įtariamiems nusikaltėliams suimti ir perduoti Europos Sąjungoje. Jis taip pat turi vaidinti lemiamą vaidmenį kovojant su terorizmu ir patraukiant atsakomybėn kaltinamuosius sunkiais nusikaltimais. Vis dėlto bent jau jo pradinėse stadijose buvo jaučiamas su juo susijęs teisinis netikrumas. Ankstesniame Britanijos Lordų Rūmų pranešime buvo įspėta, kad, kol šis netikrumas nebus panaikintas, EAW negali būti veiskmingu tarpvalstybiniu valstybių narių instrumentu.

Ar Komisija galėtų pasakyti savo nuomonę apie tai, kaip efektyviai buvo įveiktos pradinės problemos ir kaip efektyviai EAW veikia dabar? Kuriuos klausimus Komisija vis dar laiko problema (jei dar yra) ir kaip ketina juos išspręsti?

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Norėčiau padėkoti C. Moraesui už klausimą dėl šios svarbios problemos. Europos arešto orderis iš tikrųjų davė reikšmingų rezultatų. Svarbiausi pasikeitimai susiję su teismo sprendimų abipusiu pripažinimu, taip pat su tuo, kad 32 sunkiems nusikaltimams nebetaikomas dvigubo baudžiamumo principas. Dėl to bylos nagrinėjamos daug trumpiau.

Lyginant su ilga perdavimo procedūra, kuri dažniausiai trunka daugiau kaip metus, Europos arešto orderio atveju nusikaltėlių perdavimo procedūra trunka vidutiniškai tik 43 dienas. Visa tai sprendžia teismai.

Nauja procedūra valstybėse narėse plačiai paplitusi. 2006 m. buvo išduota 6752 Europos arešto orderiai. Iš viso su EAW buvo suimti 2042 asmenys, o 1892 asmenys buvo neatidėliojant perduoti kitoms valstybėms. Daugiau nei penktadalis pagal EAW procedūrą perduotų asmenų buvo iš teismo sprendimą vykdančios valstybės narės.

Jei atkreiptumėte dėmesį į tai, kad per 2006 m. išdavėme beveik tiek pat arešto orderių, kiek per ankstesnį 10 metų laikotarpį, taps aišku, kad Europos arešto orderio įvedimas buvo sėkmingas. Buvo įveiktos pradinės konstitucinės tam tikrų valstybių narių problemos.

Vis dėlto, gerbiamas C. Moraesai, turime pripažinti, kad nusikaltėliams perduoti retkarčiais vis dar naudojamos senos perdavimo procedūros. Tai ženklas, kad kai kurioms valstybėms narėms ir tam tikromis baudžiamojo teisingumo sistemoms vis dar trūksta pasitikėjimo. Vis dėlto manome, kad šios problemos išnyks ir kad sistema sugebės optimaliai veikti.

Remdamasi pagrindų sprendimo perkėlimo į valstybių narių nacionalinę teisę analize, Komisija pateikė ataskaitą dėl Europos Arešto orderio naudojimo 2005 m. ir 2007 m. Analizė parodė, kad valstybės narės įdiegė tam tikrus pakeitimus.

Šiuo metu, atliekamos dar kelios analizės. Šioje veikloje Komisija dalyvauja kaip stebėtoja. Analizės bus baigtos 2000 m. pradžioje. Tada Komisija, remdamasi Europos Sąjungos lygmens analizių rezultatais, pateiks naują pranešimą, kuriame aprašyti įvairūs orderio taikymo būdai, trūkumai, taip pat svarstomos problemos, kurias reikėtų išspręsti, kad toliau gerėtų su Europos arešto orderio taikymu susijusi veikla. Vis dėlto man atrodo, kad tai vis dar vienas ryškiausių sėkmės pavyzdžių dėl abipusio pripažinimo principo taikymo.

  Claude Moraes (PSE). - Komisijos narys teisingai pasakė, kad EAW – tai priemonė, kurios Europos Sąjungos piliečiai tikisi iš teisingumo ir vidaus reikalų ministerijų. Reikia pagaliau atsisakyti ilgai trunkančių perdavimo procedūrų.

Gal vis dėlto galėčiau paprašyti, kad jis asmeniškai dalyvautų sprendžiant problemas, susijusias su valstybių narių pagrindų sprendimo nuostatų įgyvendinimo būdais? (Šiuo atžvilgiu Komisija išreiškė kritiką). Ar galėčiau paprašyti, kad jis asmeniškai išsiaiškintų, dėl ko kai kurios valstybės narės laikosi senų procedūrų ir, todėl, EAW nėra toks efektyvus, koks galėtų būti?

Buvo pasiekta tam tikros labai svarbios pažangos. Deja, ji buvo ribota, nes nebuvo sugebėta iki galo tinkamai perkelti ir įdiegti to, kas galėjo tapti labai svarbiomis teisingumo ir vidaus reikalų srities veiklos ateities gairėmis.

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Gerbiamas C. Moraesai, visų pirma norėčiau jums priminti, kad, remiantis galiojančiomis Sutartimis, Komisijai nėra suteikti įgaliojimai pradėti pažeidimo procedūrą prieš valstybę narę, jei taikant stebėsenos ir vertinimo procedūras buvo nustatyta, kad ji netinkamai įgyvendino pagrindų sprendimo nuostatas. Nepaisant to, galiu jums pasakyti, kad kreipsiu didelį dėmesį į nuostatų dėl Europos arešto orderio įgyvendinimą. Teisingumo Forumas, kurį rengsime reguliariai, leis mums skatinti visų valstybių narių teismus dirbti išvien. Taip pat išnaudosime šią galimybę skatinti deramai naudoti Europos arešto orderį. Norėčiau padėkoti jums už šį klausimą. Galiu jums pasakyti, kad padarysime viską, ką galime. Norėčiau pridurti, kad Eurojusto sustiprinimas taip pat leis mums geriau panaudoti Europos arešto orderį.

  Armando França (PSE). – (PT) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, aš 17 metų dirbau teismuose advokatu, todėl esu gerai supažinęs su Europos teisingumo sistemos padėtimi, kurią, apskritai kalbant, galima būtų vadinti lėta ar net kraštutinai lėta. Tai kliūtis, kurią visi turime įveikti.

Europos arešto orderis yra labai svarbus. Atvirai kalbant, jo svarba milžiniška. Be to, svarbu, kad valstybės narės suprastų jo reikšmę ir imtų plačiai naudoti.

Žinome, kad Komisija neturi jokių įgaliojimų skirti sankcijoms, bet ji gali sužadinti ir paskatinti įvykių raidą. Dėl to, Komisijos nary, visiškai pritariu savo kolegos žodžiams, kad yra dar vienas, vis dėlto nuo jūsų priklausantis, labai svarbus aspektas – bendradarbiavimo tarp policijos ir teismo institucijų skatinimas. Gyvybiškai svarbu, kad policijos ir teismo institucijų bendradarbiavimą skatintų valstybės narės, Komisija ir Europos įstaigos.

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Jūs visiškai teisus – Europos arešto orderis turi būti sėkmingai taikomas, nes jis iš tikrųjų leis pasinaudoti abipusio pripažinimo sistema. Tai reiškia, kad šiuo atveju įvairios teismo institucijos iš tikrųjų pradeda pasitikėti vienos kitomis ir dirbti išvien. Dėl to tinkamas Europos arešto orderio, kuris labai paspartino ir supaprastino procedūras, naudojimas turi tapti naujos, daug spartesnės ir, be abejo, daug lengviau įdiegiamos teisingumo sistemos simboliu.

Tai viskas, ką galiu jums pasakyti. Mes įdėmiai stebėsime Europos arešto orderio naudojimą, kuris, mano nuomone, yra vienas iš geriausių šiuo metu mūsų turimų įrankių, skirtų teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose. Be abejo, jis turi būti toliau tobulinamas.

  Pirmininkė. − Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

  Pirmininkė. − Klausimų Komisijai valanda baigta.

(Posėdis sustabdytas 19.20 val. ir atnaujintas 21.00 val.)

PIRMININKAVO Edward McMILLAN-SCOTT
Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 90, 8.4.2003, p. 48.

(2) OL L 175, 3.7.1997, p. 27.

13. Parlamento sudėtis − žr. protokolą

14. Naminių paukščių skerdienos importas (diskusijos)

  Pirmininkė. − Kitas darbotvarkės klausimas – Komisijos pareiškimas: Naminių paukščių skerdienos importas.

  Androula Vassiliou, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, dėl šios svarstomos problemos, t. y. dėl leidimo naudoti AMT medžiagas kaip nukenksminimo priemonę naminių paukščių skerdienų paviršiui valyti, išsamiai diskutavau su savo kolegomis gegužės 28 d., per kolegijos posėdį. Kaip žinote, galimybė nuvalyti užterštą paviršių ne geriamuoju vandeniu, o kitomis medžiagomis buvo numatyta Tarybos ir Parlamento 2004 m. priimtose higienos taisyklėse.

Galiojantys teisės aktai reikalauja, jog, siekiant, kad medžiagą būtų leista naudoti bet kokiai mėsai nukenksminti, reikia pateikti pagal komitologiojos procedūrą gautas teigiamas, įrodymais pagrįstas išvadas, kad medžiagos vartojimas nekelia pavojaus sveikatai arba aplinkai.

Norėčiau jums priminti, kad JAV jau senokai buvo pateikusi prašymą suteikti leidimą naudoti keturias AMT medžiagas naminių paukščių skerdienai nukenksminti. Mes pareikalavome pateikti įvairių mokslinių nuomonių, kuriose būtų įvertintas keturių AMT medžiagų vartojimo pavojus sveikatai, aplinkai ir antimikrobiniam atsparumui.

Remdamiesi įvairių mokslinių nuomonių išvadomis, nusprendėme pateikti atitinkamą pasiūlymą. Mokslinės nuomonės leidžia mums vėl pradėti leidimo suteikimo procedūrą, bet ne bet kokia kaina. Remiantis mokslinėmis nuomonėmis, reikėtų apibrėžti keletą rizikos valdymo sąlygų. Siūlau šį dokumentą sakydamas, kad mano galutinė nuomonė labai aiški: nesvarbu, apie kurio prekybos partnerio interesus kalbama, jokie tarptautiniai įsipareigojimai negali nusižengti maisto saugos ir ES vartotojų sveikatos apsaugos principams.

Taigi reikia užtikrinti, kad dėl bet kokio šių medžiagų naudojimo nebūtų atsisakyta įsipareigojimo laikytis higienos sąlygų visoje maisto grandinėje, kaip apibrėžta Bendrijos teisės aktuose ir kad šių medžiagų naudojimas neturi tapti ankstesnių blogų higienos sąlygų priedanga.

EFSA savo nuomonėje pabrėžė, kad AMT galėtų būti laikomos naudinga priemone, papildančia jau įgyvendintas Europos Sąjungoje higienos praktikas.

Dėl to apibrėžiau griežtas, tačiau suderintas sąlygas. Kartu su šiomis sąlygomis galime priimti pasiūlymą, kuris pateisinamas sveikatos apsaugos ir saugumo požiūriu. Mes siūlome šias sąlygas. Pirma, naudoti tik vieną medžiagą. Apdorojimo laikas ir medžiagos koncentracija yra apibrėžti. Naminių paukščių skerdieną skalauti tik geriamu vandeniu. Ant galutinio produkto po medžiagos naudojimo neturi likti jokio jos likučio. Atlikti skalavimo veiksmingumo stebėseną, kad būtų užtikrinta, jog likučių neliko. Nustatydami šias sąlygas užtikriname, kad AMT medžiagų naudojimas netaps ankstesnių blogų higienos sąlygų priedanga ir kad ant galutinio produkto neliks jokio medžiagos likučio.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad dėl AMT naudojimo bakterijų skaičius tiktai sumažėja, t. y. šis apdorojimas nepakeičia geros higienos patirties, tebeliekančios pagrindiniu reikalavimu, kuris turi būti taikomas visam paukščių auginimo procesui (nuo jų laikymo pulkuose iki naminių paukščių skerdienų apdorojimo) ir trečiosiose šalyse, ir Europoje. Mes toliau taikysime nuoseklią salmonelių mažinimo programą, skirtą visoms gamybos grandinės dalims: lesalui, ūkiams ir skerdykloms.

Be to, pasiūlyme numatytas tinkamas ženklinimas. Kaip ir kitų aprobuotų medžiagų, pvz., papildų, atveju vartotojas turi teisę gauti informaciją. Taigi siūlome du alternatyvius apibūdinimus. Remiantis nutekamiesiems vandenims Aplinkos GD pasiūlytais kokybės standartais taip pat apibrėžti tinkami likutinės vaistų koncentracijos nuotekose rodikliai. Kokybės standartai apibrėžia sąlygas, pagal kurias turi būti kaupiamos ir valomos skerdyklų nuotekos.

Be to, pasiūlyme taip pat numatyta, kad po dvejų metų išduoto leidimo įsigaliojimo paraiška bus svarstoma pakartotinai. Taip atsiras galimybė iš maisto pramonės operatorių gauti papildomų duomenų dėl medžiagos vartojimo tam, kad galima būtų padaryti mokslines išvadas dėl antimikrobinio atsparumo. Per šį pakartotinį svarstymą įrodinėjimo pareigos principas bus taikomas maisto operatoriams, o ne Komisijos mokslo įstaigoms.

Reikia pasakyti, kad birželio 2 d. pasiūlymas buvo pristatytas Nuolatiniam maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos komitetui. 26 valstybės narės išreiškė jo atžvilgiu neigiamą nuomonę, o viena susilaikė. Dabar Komisija perduos pasiūlymą Ministrų Tarybai, kad ši priimtų sprendimą.

Jūs paklausite, kodėl Komisija pateikė šį pasiūlymą nepaisydama vidinio priešinimosi jam Europos Sąjungoje. Pirma, kadangi teisės aktai numato galimybę suteikti šios rūšies medžiagoms registravimo liudijimą. Antra, kadangi buvo pateikta registracijos paraiška, kurios, taip pat atsižvelgiant ir į mūsų tarptautinius įsipareigojimus, negalime palikti be atsako. Galiausiai, kadangi yra mokslinių nuomonių, kurios parodo, kad mes galėtume tęsti registravimo procedūrą, jei būtų papildomai apibrėžta keletas griežtų sąlygų. Tai ir padarėme. Dėl to Komisija, remdamasi savo instituciniais įgaliojimais, pateikė šį pasiūlymą.

Tolesni įvykiai – sprendimų priėmimo proceso dalis. Aš atkreipiau dėmesį į jūsų tvirtą poziciją. Dabar nuomonę dėl dokumento turėtų išreikšti Taryba. Kaip jūs žinote, jei valstybių narių kvalifikuota dauguma bus prieš šį pasiūlymą, jis nebus priimtas. Tada galutinį rezultatą pamatysime, kai Tarybai pirmininkaus Prancūzija.

  Robert Sturdy, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, Komisijos narys pasakė, kad chemikalas chloras nėra pavojingas. Jei taip yra, kodėl Europos Sąjungoje uždrausta juo apdoroti paukštieną?

Antra, Komisijos nary, jūs pasakėte, kad turime įsipareigojimų Jungtinėms Valstijoms. Mes dalyvaujame PPO derybose ir esame PPO dalis; be to, nėra (pataisykite mane, jei aš neteisus) jokio draudimo importuoti vištieną iš Jungtinių Valstijų, jei ji atitinka Europos Sąjungos standartus. Kuriam galui mes Europos Sąjungoje priimame įstatymus, jei, tiesa sakant, tik eikvojame mūsų laiką?

Mes priėmėme pranešimą dėl direktyvos dėl geriamo vandens. Mes išbraukėme iš teksto daug chemikalų pavadinimų, o dabar vėl norime atgal grąžinti chlorą. Jūs teisingai paminėjote, kad birželio 2 d. 26 valstybės balsavo už, o 1 – prieš. Susilaikė Jungtinė Karalystė. Reikia prisiminti, kad Jungtinę Karalystę valdo godūs prekybos centrai, todėl drįsčiau teigti, kad Jungtinė Karalystė susilaikė, prekybos centrų verčiama sukurti prielaidas pigiam maistui. Manau, kad tikrai pražūtinga įtaka.

Jūs sakote, kad produktuose neliks jokio likučio. Ar galite, Komisijos nary, pridėjęs ranką prie širdies pasakyti, kad sugebėsite tai kontroliuoti, nes praeityje mums jau buvo kilę problemų dėl įvežamų į Europos Sąjungą produktų? Aš buvau atsakingas už pranešimą dėl chemikalų maiste, įvežamame į Europos Sąjungą ir ES viduje pagamintame maiste. Galiu pasakyti, kad mums kyla rimtų problemų dėl chemikalų maiste kontrolės.

Manau, rimtas pavojus kyla ir jums, o ne tik visuomenės sveikatai. Tai klausimas ne dėl prekybos. Svarstoma problema susijusi su visuomenės sveikata, visuomenės pasitikėjimu produktų kokybe. Mes mažiausia norime pajusti, kad visuomenė prarado pasitikėjimą Europos Sąjunga ir maistu, kurį gaminame.

  Anne Ferreira, PSE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, visų pirma norėčiau padėkoti nariams, kurie padėjo parengti šią rezoliuciją. Norėčiau pabrėžti, kad jai pritaria visos frakcijos. Kodėl visi tokie vieningi? Be abejo, kadangi tai atspindi mūsų nepasitenkinimą neigiančiais demokratijos principą Komisijos požiūriu ir metodu, su kuriais Europos Parlamentas susidūrė prieš kelias savaites pradėjęs svarstyti šį dokumentą.

Komisijos nusistatymas ignoruoti EPN ir ekspertų nuomonę dėl chloruotos paukštienos importo yra iš tikrųjų baisus. Taip, G. Verheugen atsakingas už derybas su Amerika, kad būtų skatinama prekyba tarp šių dviejų regionų, bet juk jis negali to daryti, aukodamas Europos sveikatos standartus? Kaip Komisija galėjo duoti leidimą toliau rengti šį projektą, paprasčiausiai pasiūlydama tik nuostatas dėl privalomo ženklinimo ir pakartotinio svarstymo po 2 metų ir t. t.? Ar gali Komisija paaiškinti, kodėl pripažinusi, kad jai trūksta informacijos apie šią medžiagą, nepradėjo taikyti prevencijos principo? Įtartina ir tai, kad nėra nuorodų į JAV kovos su ligomis ir prevencijos centro (CDC) išvadas, nes prieš kelias savaites jis atskleidė padidėjusio užterštumo ir salmonella, listeria ir kitų bakterijų infekcijų faktų. Kodėl turime importuoti metodą, kuris net nebuvo taikytas ir išbandytas?

Kitas svarbus klausimas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, –Europos maisto saugos įstatymų vykdymas, pareikalavęs daugelio metų darbo ir bendradarbiavimo su pramonės atstovais, sutikusių investuoti į šią sritį, kad pateisintų Europos gyventojų lūkesčius. Šis metodas, apimantis visą maisto grandinę, – tvariausias būdas sumažinti patogenų lygiui. Mes pasirinkome šį kelią. Nejaugi jūs iš tikrųjų manote, kad tarpusavio pasitikėjimo ir stipri bei patikima partnerystė gali būti grindžiama mūsų pačių nepajėgumu įrodyti partneriams iš JAV mūsų principų ir vertybių pranašumą? Turiu dar vieną klausimą: ar importuotiems produktams būtų taikomos tos pačios taisyklės kaip ir produktams iš Europos naminių paukščių?

Baigsiu kalbą atkreipdamas dėmesį į tai, kad šis sprendimas nesuvokiamas dar ir dėl to, kad Europos Komisija nusprendė užginčyti PPO ginčų sprendimo komiteto sprendimą dėl jautienos, kurios sudėtyje yra hormonų. Manau, kad vartotojams ši visiškai priešinga pozicija nesuprantantama ir kelia daug painiavos. Tai iš tikrųjų sukelia abejonių dėl politinės linijos, kurios laikosi Europos Komisija dėl visuomenės sveikatos ir maisto saugumo.

Europos Vadovų Taryba netrukus pateiks nuomonę dėl Komisijos pasiūlymo. Mes reikalaujame, kad ji atsižvelgtų į Parlamento ir Nuolatinio maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos komiteto poziciją: sveikata svarbesnė už prekybą.

  Bart Staes, Verts/ALE frakcijos vardu.– (NL) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, galiu tik pritarti R. Sturdy ir A. Ferreiros žodžiams. Iš tikrųjų nesuprantu, kodėl Komisija gegužės 28 d. atkakliai reikalavo toliau rengti šį pasiūlymą. Turbūt Jungtinių Valstijų spaudimas buvo didžiulis. Šis spaudimas yra ekonominės prigimties. Jungtinės Valstijos praranda rinkas Europos Sąjungoje, įskaitant ir 2004 m. prie ES prisijungusių naujųjų valstybių narių rinkas.

Ką rodo atliktos studijos? Jos rodo, kad Jungtinių Valstijų antimikrobiniai preparatai nėra tikrai efektyvūs. Užteršimo salmonella arba campylobacter atvejų skaičius nesumažėjo. Kita vertus, mūsų metodas yra labai efektyvus. Mes naudojame „nuo ūkio iki šakutės“ metodą, kuris taikomas visoms gamybos pakopoms (nuo ūkio iki vartotojo stalo). Nuo 2000 m., kai Komisija paskelbė Baltąją knygą, mes priėmėme griežtus įstatymus dėl maisto produktų. Nenoriu, kad jie būtų paminti.

Komisijos pasiūlymas nepriimtinas ir ūkininkams, nes jie investavo į šį metodą. Jie nenori nesąžiningos konkurencijos iš kitose pasaulio dalyse dirbančių konkurentų. Be to, jie nėra vieniši; juos remia vartotojų ir aplinkos apsaugos judėjimai. Dėl to norėčiau, kad Komisijos narys pagalvotų dar kartą ir atsiimtų pasiūlymą, nes šiuo klausimu Komisijos neremia nei Taryba, nei Parlamentas.

  Janusz Wojciechowski, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, Sąjungos už tautų Europą frakcijos vardu aš visiškai pritariu pateiktam rezoliucijos projektui. Visiškai remiu rezoliucijos projekte pateiktus pasiūlymus. Šiame dokumente buvo iškeltas labai svarbus klausimas. Mūsų debatuose dėl padėties žemės ūkyje, taip pat ir tarptautinėje prekyboje mes daug kartų raginome gerbti principą, pagal kurį reikalavimai Europos Sąjungos gamintojams ir įmonėms, kurios eksportuoja savo produktus į Europą, turi būti vienodi. Šio principo nėra visuotinai laikomasi. Jis ypač pažeidžiamas žemės ūkio gamybos sferoje. Turime nuosekliai reikalauti, kad šio principo būtų laikomasi. Negalime tęsti procedūros, jei gamintojų iš Europos Sąjungos reikalaujama laikytis vienų standartų, o tų, kurie eksportuoja savo produktus į Europą, – visai kitų standartų.

Naminių paukščių pramonės padėtis labai sudėtinga daugelyje Europos šalių. Mano šalis, Lenkija, yra viena iš jų. Aš asmeniškai turėjau galimybę dalyvauti daugelyje diskusijų šia tema. Naminių paukščių organizacijos atkreipė dėmesį, kad konkurencijos sąlygos yra nevienodos ir kad Europos rinkai kyla kitų pasaulio šalių nelygiavertės konkurencijos pavojus. Esu patenkintas, kad ši iniciatyva buvo pradėta, nes tik ši kryptis padės mums siekti lygių konkurencijos sąlygų, kurių reikalauja elementarus teisingumas. Todėl visiškai pritariu pateiktam rezoliucijos projektui.

  Konstantinos Droutsas, GUE/NGL frakcijos vardu. – (EL) Gerb. Pirmininke, panaikindama paukštienos importo iš Jungtinių Valstijų draudimą, Europos Komisija dar kartą parodo, kad jai tarptautinių maisto bendrovių interesai svarbesni už žmonių ir darbuotojų sveikatą.

Daugelį dešimtmečių Jungtines Valstijos reikalavo mėsos, kurios sudėtyje yra hormonų, importo. Dabar tokius reikalavimus kelia savo paukštienai. Praėjusiaisiais metais draudimas buvo pagrįstas pavojumi, kilusiu dėl chloro ir vištų kritimo. Remiantis mokslinės bendruomenės nuomone, chloruota paukštiena kelia grėsmę vartotojų ir skerdyklos darbuotojų sveikatai. Be to, kartu su atliekomis į aplinką patenka kancerogeninio poveikio pavojingų medžiagų likučių.

Jungtinėse Valstijose naudojamos medžiagos, aišku, nesiliovė būti kancerogeninės, o mokslinė bendruomenė dėl to nepakeitė savo nuomonės. Tada kyla klausimas, kas privertė Komisija nusileisti Jungtinių Valstijų ir tarptautinių bendrovių spaudimui ir ką ji gauna mainais už šį pozicijos pakeitimą?

Maisto gamybos grandinę vis labiau ir labiau smaugia tarptautinės maisto bendrovės. Praėjus tik kelioms dienoms po to, kai kilo skandalas dėl saulėgrąžų aliejaus, įmaišyto į mineralinę alyvą, ir paaiškėjo faktas, kad įstatymai leidžia, transportuoti naftą tais pačiais tanklaiviais, kuriais gabenami sveikatai pavojingi skysčiai, Europos Komisija nė nemirktelėjusi paskelbė ketinimą panaikinti chloruotos paukštienos importo draudimą.

Vienas maisto skandalas seka kitą. Europos Sąjunga patiki atsakomybę dėl kontrolės tiems, kurie turi būti kontroliuojami; ji atsisako savo įsipareigojimų, taip pat kaip valstybių narių vyriausybės; ji perkelia atsakomybę vartotojams, remdamasi tuo, kad jie turi teisę rinktis, jei produktai yra paženklinti.

Darbininkai reikalauja tinkamai patikrinto, sveiko maisto už prieinamą kainą. Dėl darbininkų, jų organizacijų ir mokslinės bendruomenės prieštaravimo tam, kad draudimas būtų panaikintas, Komisija turi būti įpareigota peržiūrėti savo sprendimą. Draudimas dėl chloruotos paukštienos importo turi galioti ir toliau.

  Daniel Caspary (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, šiuo metu transatlantinės prekybos apimtis siekia 600 mlrd. eurų per metus. Dabar Komisija siūlo, kad mes atvertume rinką chloro tirpalu dezinfekuotai paukštienai. Rimtai pareiškiu, kad abai apgailestauju, kad Komisija nesugebėjo pagaliau išreikalauti leidimo pateikti į Jungtinių Valstijų rinką mūsų nechloruotą paukštieną. Vis dėlto norėčiau pasakyti, kad aš iš principo palaikau Komisijos pasiūlymus, nes mokslo ekspertų išvados yra įtikinamos. Europos maisto saugos tarnyba pateikė labai įtikinamą galutinį ekspertų pranešimą, todėl mes nereikalaujame pateikti papildomų ekspertų pranešimų.

Čia, kaip ir kitoje Atlanto pusėje, niekas nenori, kad dėl maisto žmonių sveikatai kiltų pavojus, bet jei iš tikrųjų yra nuogąstavimų dėl Jungtinėse Valstijose naudotų medžiagų, tai man kyla klausimas, kodel Europos Sąjungoje leista naudoti šias medžiagas kaip priemaišą, dedamą į pašarą, geriamąjį vandenį ir maisto produktus?

Žinau, labai gerai žinau, kokia svarbi daugeliui ES valstybių narių maisto kokybės ir maisto saugos sritis. Kokia būtų Prancūzija, pvz., be jos coq au vin? Šis Prancūzijos eksportuojamas ir visame pasaulyje garsus produktas taip pat paruoštas eksportui į Jungtines Valstijas, apdorojus jį chloro pagal amerikiečių metodą. Galbūt šis metodas pakankamai geras, kad galima būtų laikyti jį tinkamu eksportui skirtiems kokybiškiems produktams iš Europos apdoroti.

Tada, mano požiūriu, tai gana nesąžininga diskusija. Komisija davė aiškių pasiūlymų Europos vartotojų saugumui užtikrinti. Manau, kad etiketės turi būti ypač aiškios ir matomos, kad vartotojai iš tikrųjų žinotų, ką jie perka, nors aš žinau, kad vartotojai vis tiek pasirinks Europoje pagamintą paukštieną.

Vis dėlto raginu visus nebesislėpti už tariamų aplinkos apsaugos arba sveikatos argumentų ir aiškiai pasakyti, apie ką mes iš tikrųjų kalbame. Pagrindinias klausimas – sąžiningumas. Sąžiningumas politikoje gyvybiškai svarbus, ypač kai aptariame reikalsu, susijusius su tokiais draugais kaip Jungtinės Valstijos.

  Francisco Assis (PSE). – (PT) Suprantu, kad reikėtų pagerinti prekybos ryšius su Jungtinėmis Valstijomis, todėl norėčiau padėkoti Komisijai už šioje srityje atliktą darbą. Vis dėlto yra tam tikros ribos, kurių peržengti nevalia, pvz., Europos gamintojų ir vartotojų teisėtų interesų apsauga. Manau, kad šiuo konkrečiu atveju susidūrėme su padėtimi, kai šios ribos buvo aiškiai peržengtos.

Naudojamos dvi skirtingos (galbūt net dvi viena kitai prieštaraujančios) koncepcijos, susijusios su sveikatos apsauga ir aplinkos apsauga. Europos požiūriu, didžiausią susirūpinimą kelia tai, ar bus užtikrintas saugumas visoje maisto grandinėje. Amerikiečių požiūriu, šį klausimą reikėtų paprasčiausiai spręsti baigiamosiose proceso stadijose.

Mes negalime atsakyti mūsų įsitikinimų, papročių arba standartų, susijusių su šia sritimi. Be to, turime kiek įmanoma greičiau pasiekti, kad jie būtų gerbiami ne tik Europoje, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Europos Sąjungos padėtis, siekiant užtikrinti, kad šie standartai būtų gerbiami tarptautiniu lygmeniu, bus labai netvirta, jei ji nesugebės užtikrinti, kad jų būtų laikomasi Europos viduje.

Dėl to, manau, kad būtina išreikšti aiškų prieštaravimą tokiam Komisijos pasiūlymui.

Svarstomi gyvybiškai svarbūs klausimai, nuo kurių sprendimo priklauso, ar kils grėsmė sritims, susijusioms su aplinkos apsauga, sveikatos apsauga ir Europos vartotojų pagrindinėmis teisėmis. Šiuo metu jie taip pat susiję ir su Europos gamintojais, nes iš Europos gamintojų buvo reikalaujama gerbti šiuos standartus, todėl per kelerius pastaruosius metus jie turėjo daug investuoti, kad galėtų patenkinti šiuos reikalavimus. Staiga jie būtų palikti likimo valiai ir visiškai negalėtų priešintis konkurencijai šiame lygmenyje.

Todėl, mūsų nuomone, sveikos ir teisingos konkurencijos vardan Europos Sąjunga pagrindiniu prioritetu turi laikyti ir Europos gamintojų apsaugą. Turėdamas tai omenyje ir neabejodamas pastangų, skirtų pagerinti prekybos ryšiams su Jungtinėmis Valstijomis (kurie gyvybiškai svarbūs Europos Sąjungai), nauda, manau, kad šis pasiūlymas yra blogas, todėl remiu rezoliucijos projektą.

  Frédérique Ries (ALDE). – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, sprendimas panaikinti veto beveik visam chloruotos paukštienos importui į Europos Sąjungą – tikras vadovėlinis pavyzdys, kuris parodo, kad Komisija, kuri turėtų ginti aukščiausius Europos visuomenės interesus, nepajėgi to daryti ir, deja, to nebedaro.

Visų maisto sektorių ūkininkai, taip pat ir naminių paukščių, ypač vištų, augintojai per paskutinius dešimtmečius labai stengėsi. Jie investavo daug kapitalo, kad laikytųsi standartų, nes jų veiklą apibrėžia nei daug, nei mažai − 70 reglamentų, direktyvų ir kitų Europos teisės aktų.

Sektoriuje, kaip žinome, vyksta nuožmi konkurencinė kova, kurioje dalyvauja ne tik Europos, bet Brazilijos ir JAV gamintojai. Ar turime jums priminti, kadangi to dar niekas nepaminėjo, apie tik prieš trejus metus buvusį paukščių gripo protrūkį Europoje, per kurį naminių paukštienos vartojimas sumažėjo daugiau kaip 20 proc.? Kodėl turėtume statyti šį sektorių į pavojų, atverdami jį tokiai iškreiptai konkurencijai su JAV ūkininkais, kuriems bet kokiu atveju nėra taikomi tie patys sveikatos ir saugumo sričių apribojimai?

Šios trumpos apžvalgos tikslas − atkreipti dėmesį į šio klausimo esmę. Galbūt klausimas nėra susijęs su aplinkos apsaugos ir sveikatos sritimis. Bent jau girdėjau žmones taip sakant. Vis dėlto pageidaučiau visapusiškesnio klausimo išaiškinimo ir gilesnių mokslo tyrimų.

Mūsų atsisakymas, Komisijos nary, – iš esmės pramoninis ir kultūrinis sprendimas, ir galų gale politinis sprendimas.

Tai yra kultūrinis sprendimas, europiečiai turi teisę pasirinkti savo maisto modelį, nes jie labai brangina savo tradicijas ir įvairovę, kaip mums neseniai priminė Michel Barnier, Prancūzijos žemės ūkio ministras.

Antra vertus, tai pramoninis sprendimas. Aš jau paminėjau gamybos metodus, įstatymus ir aukštus standartus, kurių laikomasi Europoje. Geras prekybos sandoris turi būti ir sąžiningas. Komisija jokiais būdais mūsų neįtikins, kad 300 000 t chloruotos paukštienos importas, nesuteikiant jokių kompensacijų, – gera naujiena Europos naminių paukščių pramonei.

Pagaliau, tai politinis sprendimas. Pradedu svarstyti sunkiausią klausimo dalį, nes ji susijusi su pasitikėjimu tarp gamintojų ir su vartotojų pasitikėjimu. Atsižvelgiant į dabartinę padėtį, ar Komisija iš tikrųjų gali nieko nepaisydama paniekinti (aš jau baigiu, gerb. Pirmininke) Tarybos, Parlamento, vietose dirbančių operatorių ir daugelio savų narių nuomonę? Manau, šiame klausime ir slypi atsakymas.

  Carl Schlyter (Verts/ALE). - (SV) Ačiū, gerb. Pirmininke. EFSA užduotis nustatyti, ar kažkas pavojinga. Komisijos ir Parlamento užduotis nustatyti, ar kažkas atitinka valstybės politikos, pvz., geros gyvulininkystės poli