Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. birželio 18 d. - Strasbūras

7. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Patvirtinamas naujų pareigų paskyrimas Komisijos pirmininko pavaduotojui Jacquesui Barrotui (B6-0306/2008)

  Urszula Gacek (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, remiu Komisijos nario J. Barroto kandidatūrą šios dienos balsavime. Komisijos narys užėmė tvirtą padėtį derybose su Jungtinėmis Valstijomis dėl turistinių kelionių be vizų visiems Europos Sąjungos valstybių piliečiams. Be to, Komisijos nario pasiūlymas dėl prieglobsčio prašančiųjų problemos sprendimo vieningai ir skiriant pastebimą pagalbą tokioms šalims kaip Lenkiją, kurios yra atsakingos už Šengeno erdvės išorės sienos apsaugą, mane įtikino, kad Komisijos nariui J. Barrotui yra gerai suvokiamos problemos, priklausančios teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato sričiai.

– Manfred Weber pranešimas (A6-0339/2008)

  Jean-Luc Bennahmias, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. Pirmininke, pirmiausia aš norėčiau atsiprašyti, kad nedalyvavau šiame lemiame balsavime. Traukinys iš Paryžiaus į Strasbūrą vėlavo valandą ir penkiolika minučių, aš ir keletas mano kolegų negalėjome dalyvauti balsavime dėl šios direktyvos ir rezoliucijos. Kaip ir mano frakcija, aš būčiau balsavęs prieš rezoliuciją ir direktyvą.

Norėčiau čia ir dabar išreikšti mano didžiulį pasibjaurėjimą. Šio Parlamento ir Europos Sąjungos didžiumos orumas neatitinka sulaikymo centrų, kuriuose yra apgyvendintos dešimtys, šimtai ar net tūkstančiai mūsų piliečių, kurie yra imigrantai arba yra kilę iš imigrantų. Visa tai atrodo kaip lašas Europos Sąjungos savisaugos srityje, todėl aš ir mano frakcija laikome tai nepriimtinu.

Aišku, kad šiandien būtina imtis priemonių, kontroliuoti migracijos srautus, tačiau tokie gynybiniai veiksmai dėl kurių ką tik buvo balsuota nėra tinkama reakcija į ekonominę migraciją arba klimato migraciją, kuri greitai prasidės. Jei Europos Sąjunga, Europos Parlamentas, Komisija ir Taryba teiktų reikalingą vystymosi pagalbą, tai galbūt tada turėtume teisę reaguoti tokiu būdu, bet tai dar nevyksta. Iš tikrųjų šią pagalbą sudaro 0.38 proc. biudžeto vietoj 0.4 proc., nors buvo planuojama skirti 0.7 proc.

Leiskite man tai pasakyti labai rimtai. Man gėda dėl mūsų Parlamento ir Europos Sąjungos, kurią kuriame, kad ji būtų atvira ir svetinga, sugebanti priimti piliečius iš viso pasaulio.

  Sylvia-Yvonne Kaufmann, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, tarp Europos Parlamento pranešėjo M. Weberio ir vidaus reikalų ministrų pasiektas kompromisas dėl vadinamosios grąžinimo direktyvos yra blogas kompromisas, keliantis abejonių dėl Europos Sąjungos patikimumo žmogaus teisių srityje. Todėl mano frakcija visiškai atmeta direktyvą.

Kaip vienas iš teisės aktų leidėjų, Parlamentas turi teisinę ir moralinę pareigą nustatyti normas, kurios yra priimtinos, bet pirmiausia suderinamos su žmogiškuoju orumu. Parlamentas turi visiškai atlikti šią pareigą ir kovoti dėl tokių normų. Vietoj to, Parlamento dauguma leido Tarybai visiškai ir paprastai primesti savo taisykles, kad ši direktyva galėtų būti priimta pirmojo svarstymo metu. Net jeigu direktyva ir pagerintų teisinę padėtį kai kuriose atskirose valstybėse narėse dėl to, kad nacionalinės teisėje nėra nustatyta viršutinės ribos dėl sulaikymo laikotarpio, iš viso yra svarbiausias kontekstas.

Direktyva suteikia teisę iki 18 mėnesių sulaikyti žmones, kurių vienintelis „nusikaltimas“ yra siekis ieškoti geresnio gyvenimo sau ir savo šeimai Europoje. Manome, kad šiuo metu taikoma išsiuntimo tvarka valstybėse narėse nepateisina ar suteikia pretekstą dabar ar ateityje su skurstančiais elgtis kaip su nusikaltėliais. Užuot pritarusios dabartinei praktikai Europos lygmeniu, pažeidžiančiai „neteisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių“ žmogaus teises, valstybės narės turėtų ieškoti ilgalaikio migracijos problemos sprendimo.

Mūsų frakcijai tai pirmiausia reiškia, kad pagaliau būtų sukurta bendra tesėtos imigracijos politika, kuri užtikrintų migrantų žmogaus teises ir suteiktų perspektyvą žmonėms, kuriems labai reikalinga pagalba, patenkantiems į Europą dažnai rizikuojant savo gyvybėmis.

Europos Parlamentas praleido galimybę čia pasinaudoti savo įsipareigojimais ir atsilaikyti prieš Tarybą. Deja, buvo nepaisoma skubių gausaus žmogaus teisių organizacijų ir bažnyčių kreipimosi.

  Kinga Gál (PPE-DE). - (HU) Taip pat norėčiau pridėti savo paaiškinimą dėl balsavimo dėl M. Weberio pranešimo. Kaip šio Parlamento narė manau, kad yra svarbu priimti šį pranešimą, kuris simbolizuoja pirmą žingsnį Europos Sąjungos politikos dėl imigracijos kūrimo link. Tuo pat metu, būdama žmogaus ir mažumų teisių teisininkė, manau, kad teigiamas balsavimas yra pateisinamas. M. Weberio pranešimas yra sudėtingo kompromiso pasekmė, kai Parlamentas sugebėjo užtikrinti, kad daug požiūrių humanitarinių ir žmogaus teisių atžvilgiu būtų įtraukti į tekstą. Srityse, kurios nėra reglamentuotos, tai reiškia pažangą. Srityse, kurios jau yra plačiai reglamentuotos, aukštesnės normos negali būti susilpnintos. Kaip ir visų kompromisų atvejais, tekste yra silpnų ir jautrių vietų. Todėl man yra suprantamos religinių organizacijų ir neprofesionalių asmenų išreikštos abejonės. Sutinku su jais, kad negalime leisti, kad išpūsta teisės aktų kalba būtų naudojama apeiti humanitarinėms ir žmogaus teisėms. Neturime leisti, kad šis tekstas taptų naujų tragedijų ar šeimų išskyrimo priežastimi. Imigrantų gyvenimuose, atvykstančių ieškoti humaniškesnių gyvenimo sąlygų, jau yra pakankamai kančių. Dėkoju.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Gerb. Pirmininke, balsavau už M. Weberio pranešimą, tačiau turiu pasakyti, kad turėjau šiokių tokių abejonių. Kairieji ir kraštutiniai kairieji labai protestavo prieš direktyvą. Jie taip pateikė, kad nelegalių migrantų žmogaus teisėms yra akivaizdžiai užkertamas kelias šia direktyva. Tačiau yra priešingai. Pirmiausia, pavyzdžiui, neteisėtų migrantų padėties sureguliavimas Europos direktyva bus toliau tęsiamas kaip tinkamas politikos variantas. Valstybės narės taip pat privalės teikti nemokamą teisinę pagalbą jos prašantiems nelegalius migrantams.

Nėra priimtina leisti žmonėms įgyti teises iš neteisėtumo padėties. Išskyrus tai, dėl daugumos punktų direktyvoje nėra jokių įsipareigojimų. Direktyva suteikia kai kurioms valstybėms narėms galimybę sulaikyti nelegalius migrantus ilgiau, siekiant juos grąžinti. Kita teigiama nuostata yra po išsiuntimo nustatytas penkerių metų draudimas įvažiuoti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Kovai su imigracijos problema reikia radikalesnių priemonių, negu yra nurodytos šiame pranešime, bet tai yra žingsnis teisinga linkme.

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Gerb. Pirmininke, akimirką žvilgtelkime į skaičius. Maždaug po 100 metų gyventojų skaičius pasaulyje išaugs septyneriopai: nuo 1 iki 7 milijardų žmonių. Šis gyventojų sprogimas nepraeis be pasekmių klestinčiam Europos žemynui, kuris taip pat turi didelio demografinio deficito problemą. Dabartinės imigracijos problemos tikrai yra labai rimtos, bet jos vis dar yra įveikiamos, palyginti su tuo, kas mūsų laukia per ateinančius dešimtmečius. Žiūrint į tai iš šios perspektyvos, šioje numatomoje grąžinimo direktyvoje numatytos priemonės iš tikrųjų yra nerimtos ir tikrai nepakankamos. Turėsime padaryti daugiau nei šios, be entuziazmo priimtos priemonės, žengiančios du žingsnius į priekį ir vieną atgal stabdant nelegalų srautą. Tačiau nedideli ženklai politikoje grąžinti nelegaliems migrantams yra geriau negu visai nieko. Todėl aš balsavau už M. Weberio pranešimą, bet be didelio susižavėjimo.

  Romano Maria La Russa (UEN). - (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, šiandien balsuodami už M. Weberio pranešimą, galbūt, žengėme lemiamą žingsnį kuriant išsamią priemonių prieš nelegalią imigraciją sistemą. Priemonių, kurios bus atsakas į daugelio Europos piliečių saugumo reikalavimus, kurių dauguma yra nukentėję nuo trečiųjų šalių piliečių padarytų nusikaltimų.

Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas, visuotinių laisvių ir teisių garantas, galiausiai pritarė bendrai politikai patenkinti valstybių narių poreikius kovoje su nelegalia imigracija. Mes aiškiai nurodėme, kad tikslas yra ne tik išsiaiškinti nelegaliai gyvenančius Europos Sąjungoje, bet taip pat nustatyti aiškias, skaidrias ir greitas procedūras. Todėl yra būtina ne tik apriboti šį reiškinį, kaip tai yra su draudimu vėl įvažiuoti į Europos Sąjungą....

(Pirmininkas nutraukia kalbantįjį)

  Ignasi Guardans Cambó (ALDE). - (ES) Balsavau už kelis pakeitimus, tiksliau už keturis, kuriais buvo siekiama patobulinti šią direktyvą. Tačiau taip pat balsavau už galutinį direktyvos variantą, nors šie pakeitimai ir nebuvo priimti.

Manau, kad ši direktyva iš esmės pagerina neteisėtai gyvenančių daugelyje Europos Sąjungos valstybių imigrantų teises. To paneigti negalime. Reikėtų tik palyginti šiuo metu visoje Sąjungoje galiojančius teisės aktus.

Akivaizdu, kad ši direktyva nėra tokia, kokią kai kurie iš mūsų būtų parengę, jei mums būtų suteikta tokia galimybė, jei kiekvienas būtų galėjęs parengti ją atskirai. Tačiau turi būti pusiausvyra bendro sprendimo procedūroje tarp Europos Parlamento ir visų nacionalinių parlamentų bei vyriausybių teisėtumo.

Dabar didžiulė atsakomybė tenka nacionaliniams parlamentams taikant šią direktyvą, o Europos Komisija ir Teisingumo teismas turi kontroliuoti jos taikymą. Nuo šiol teisių apribojimams valstybėse narėse yra taikomi Europos teisės aktai. Tai nebėra šalių sprendimai.

  Carlo Fatuzzo (PPE-DE). - (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, malonu matyti, kad manimi vis dar žavisi dauguma kolegų. Turėčiau jiems padėkoti, kad laukė manę pasisakant, kodėl balsavau už M.Weberio pranešimą.

Gerb. Pirmininke, manau, kad mes susiduriame su kažkuo, kas nelabai skiriasi nuo barbarų įsiveržimo į Romos imperiją prieš du tūkstančius ir daugiau metų. Tuo metu į Romos imperiją įsiveržė ginkluoti būriai, ir romėnai griebėsi ginklų, kad apsigintų, bet kaip visi žinome, jie pasidavė tragiškomis aplinkybėmis.

Dabar Europa yra visų kitų pasaulio šalių gyventojų tikslas. Aišku, jie yra visai teisūs dėl to, nes yra alkani, taip kaip buvo ir barbarai, norėdami gauti maisto iš Romos šaltinių. Todėl Europa turi teisę save ginti ir įtvirtinti, kad norintieji įsiveržti į mūsų teritorijas privalo būti sugrąžinti prie sienos.

  Jean-Claude Martinez (NI). – (FR) Gerb. Pirmininke, šiuo metu Europoje yra 10 milijonų nelegalių imigrantų, o lėktuve „Boeing“ yra 300 vietų keleiviams. Norint įvykdyti direktyvos nuostatas dėl grąžinimo proceso, mums prireiks daugiau nei 30 000 „Boeingų“. Tai reiškia, kad per trejus metus daugiau nei 1000 „Boeingų“ turės pakilti iš kiekvienos 27 Europos valstybių sostinių.

Kalbant apie skaičius, tai tikrai būtų beprotiškas ir keistas pasiūlymas. Tačiau vienas dalykas yra dar beprotiškesnis. Iš tikrųjų, imigracija yra tik socialinis atspindys ekonominės globalizacijos, kur pasaulinis kapitalizmas verčia darbininkus vieną su kitu konkuruoti. O mes tuo metu priimame direktyvą spręsti šiai problemai. Nežinau ar tai yra veidmainystė, ar netikęs pokštas, tačiau bet kuriuo atveju tai yra trumparegiška. Planetos klajokliai juda, nes jie nori valgyti ir gerti, rūpintis savimi ir šviestis. Maistas ir jo trūkumas, vanduo ir jo tiekimas, visuotinės epidemijos ir jų plitimo būdas yra šiuo metu dalis to, ką viso pasaulio tautos turi bendro. Kuo greičiau mes veiksime kartu sprendžiant ir politiškai tvarkant mūsų bendras problemas, tuo greičiau mes galėsime ...

(Pirmininkas nutraukia kalbantįjį)

  Bruno Gollnisch (NI). – (FR) Gerb. Pirmininke, emigracijos skatintojai vykdė dezinformacijos kampaniją prieš šią direktyvą dėl nelegalių imigrantų grąžinimo, kurią jie vadina „Gėdos direktyva“ . Tai nieko daugiau kaip gerai parengtas politinis spektaklis tarp kairiųjų ir dešiniųjų. Kairieji protestuoja, kad išreikalautų papildomų teisių imigrantams ir kai tai juos erzina, jie apsimeta, kad visas procesas yra tvirtas ir nelankstus.

Tikrovėje šis dokumentas su pakeitimais saugo grąžinamų imigrantų ir jų užsitęsusio buvimo Europoje teises labiau nei užtikrina jų grąžinimą į tėvynę. Žmonių laikymas sulaikymo centruose yra nepaprastai suvaržyta paskutinės būtinybės priemonė, o 18 mėnesių sulaikymo laikotarpis yra riba, kuri būtų taikoma tik labai išimtiniais atvejais. Šalys, kuriose ribos yra žemesnės, jas ir išsaugos. Galutinis terminas savanoriško sugrįžimo apsaugo asmenis nuo draudimo įvažiuoti į Europos Sąjungos teritoriją taikymo. Valstybės narės yra kviečiamos tai sutvarkyti esant mažiausiai dingsčiai. Kitaip tariant, Prancūzija, turinti švelniausius teisės aktus šioje srityje visoje Europoje, neprivalės jų keisti, užimti griežtesnę poziciją. Galbūt N. Sarkozy norėtų, kad žmonės galvotų priešingai, padedamas kairiųjų....

(Pirmininkas nutraukia kalbantįjį)

  Daniel Hannan (NI). - Gerb. Pirmininke, šį rytą stebėjau nuostabų reiškinį. Vienas po kito stojosi kalbėtojai ir sakė, kad jie gerbia Airijos žmones. Ir tada iš karto po to balsuodami mes patvirtinome šį pranešimą, kuris yra pirmas žingsnis kuriant bendrą politiką dėl imigracijos ir prieglobsčio. Jis turėjo sudaryti didelę dalį Lisabonos sutarties.

Jei mes tikrai rimtai būtume gerbę Airijos žmones, nebūtume pradėję slaptai įgyvendinti šio teksto nuostatų, o būtume pradėję keisti tas dalis, kurios buvo įtrauktos tikintis teigiamo balsavimo, įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybos steigimą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją.

Šį rytą M. Wallström pasakė, kad yra svarbu sužinti, kodėl žmonės balsavo prieš. Ji klausė, prieš ką jie balsavo. Padėsiu jai. Manau, kad jie balsavo prieš Lisabonos sutartį. Tai nesąmoningai atskleidė balsavimo biuletenis, kuriame buvo klausiama, ar jie nori pritarti Lisabonos sutarčiai.

D. Cohn-Bendit sakė, kad būtų neteisinga, jei dėl pusės milijono europiečių likimo nuspręstų vienas milijonas žmonių. Visiškai su tuo sutinku. Leiskite pusei milijono gyventojų taip pat dalyvauti referendumuose. Pactio Olisipiensis censenda est!

(Plojimai)

– Eluned Morgan pranešimas (A6-0191/2008)

  Richard Seeber (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, atmečiau šį pranešimą, nes jame neminimi trys svarbūs klausimais. Pirmiausia nebuvo priimti 170 ir 171 pakeitimai, kurie buvo ypač svarbūs regioniniams tinklams ir sukurtų išimtis, kurios yra pateisinamos dėl dydžio.

Antra, taip pat nebuvo priimtas trečias būdas. Tai yra svarbu planuojant nuspėjamumą energijos sektoriuje. Deja, Komisiją įtikino teisinis nuosavybės teisių atskyrimas ir visiškas nuosavybės teisių atskyrimas. Manau, kad taip mes nepajudėsime teisinga kryptimi.

Trečia, nepavyko užtikrinti atominės energijos pramonės atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju. Dėl visų šių priežasčių Austrijos žmonių partiją ( ÖVP) pasisakė prieš pranešimą ir negalėjo balsuoti už šio dokumentų rinkinio priėmimą.

  Tomáš Zatloukal (PPE-DE). - (CS) Balsavau už mano kolegės E. Morgan parengtą pranešimą, nes sutinku su tuo, kad yra būtina užtikrinti elektros energijos ir dujų tiekimo saugumą, tvarios, mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančios elektros energijos rinką ir konkurencingumą pasaulio mastu. Kaip pasiekti šį tikslą, buvo vienas iš klausimų, dėl kurių čia vakar plenariniame posėdyje vyko diskusijos. Nėra aiškių įrodymų, kad visiškas nuosavybės teisių atskyrimas automatiškai padidins investicijas ir pagerins tinklo našumą. Šiuo atžvilgiu dar yra vietos manevruoti ieškant sprendimo naudingo tiek vartotojams, tiek kitoms šalims, kurios norėtų įeiti į rinką. Tam, kad būtų sukurta europinė elektros energijos rinka, turi vykti intensyvesnis regioninis bendradarbiavimas tarpvalstybiniame perdavime ir investicijų ir operatyvinės veiklos derinime. Dėl to aš palaikau regioninio bendradarbiavimo derinimo mechanizmų stiprinimo principą.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, bendra rinka reiškia didesnę konkurenciją ir todėl aukštesnius standartus. Todėl rinkos dalyviai yra įpareigoti atitinkamai investuoti ir gerinti platinimo tinklų pajėgumus. Dėl to ištekliai tampa saugesni ir kyla mažiau problemų dėl energijos tiekimo. Energetikos vidaus rinkos sukūrimas yra labai svarbus, kaip mes matome, kad energijos paklausa nuolat auga. Elektros energijos vidaus rinkos yra svarbus žingsnis teisinga linkme, bet to neužtenka užtikrinti Europos elektros energijos saugumą. Kartu turime kurti bendrą energetikos politiką. Reikėtų rasti tinkamus mechanizmus, kurie leistų valstybėms narėms remti vienai kitą kilus krizei energetikoje. Tačiau dar svarbiau Europai, kad pagaliau būtų susitarta dėl išorės elektros energetikos politikos. Energijos saugumas gali būti pasiektas tik dėl darnios, veiksmingos ir svarbiausia bendros politikos.

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, balsavau už E. Morgan pranešimą. Manau, kad jame yra keli labai svarbūs elementai. Akivaizdu, kad mums reikalinga labiau konkurencinga energetikos pramonė Europoje, užtikrinant, kad visi joje gautų naudos iš geresnės konkurencijos, žemesnių kainų ir geresnės kokybės paslaugas.

Aš ypač pritariu daliai dėl decentralizuotos energijos gamybos, ypač toje vietoje, kur sakoma, „Mes turime užtikrinti, kad energija žmonėms būtų grąžinama palaikant vietinės ir mažos gamybos jėgaines“. Tie, kas tarp mūsų remia tiesioginės demokratijos vietinių interesų klausimą pasakytų „Kodėl turime apsistoti ties energija?“. Kodėl neperduoti daugiau galių daugelyje sričių, grąžinant jas ne tik šalių vyriausybėms, bet taip pat vietos bendruomenėms – žmonėms, kurie yra arčiausiai dalyko, dėl kurio priimamas teisės aktas? Aš čia sėdžiu kartu su savo kolegomis Danieliu Hannanu ir Chrisu Heaton-Harrisu, kurie yra taip pat puikios organizacijos Tiesioginės demokratijos judėjimas nariai. Jei tikrai tikite žmonių valdžia, turime ją jiems perduoti ir paklausti, ko jie nori. Jei nuoširdžiai jų paklausite dėl Lisabonos sutarties, kaip tai padarėme Airijoje, jie pasisakytų prieš ją.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, aš taip pat palaikiau E. Morgan pranešimą, kadangi esu įsitikinęs, kad turėtume visiškai atskirti nuosavybės teises šiame konkrečiame sektoriuje. Valstybių narių patirtis rodo, kad visiškas nuosavybės teisių atskyrimas didina investicijas ir gerina tinklo veiklą.

Tačiau taip pat norėčiau pasisakyti dėl vietos gamybos, kadangi manau, kad tai yra geras žingsnis į priekį, kol vietiniai projektai yra remiami vietos žmonių ir duoda naudos tai teritorijai.

Mano atstovaujamame regione, Daventrio rinkimų apygardoje, yra pateikta daug pasiūlymų dėl vėjo jėgainių. Kai kurie iš jų buvo atmesti, kai kurie siūlo savo paslaugas, bet nė vienas iš jų neaptarnaus tos teritorijos. Jie visi yra paremti tam tikra nauja „ūkininkavimo subsidija“, kurią numatė Didžiosios Britanijos vyriausybės direktyva, kurioje yra išdėstyta, kad turime naudoti šiuos konkrečius atsinaujinančių energijos šaltinius ir nieko daugiau. Tai yra labai trumparegiškas akcentas dėl to, ką turėtume daryti.

Taigi, jei mes tikrai ketiname gaminti savo energiją daugiausiai vietinėse teritorijose, turėtume leisti vietos žmonėms patiems nuspręsti, ko jiems reikia.

– Alejo Vidal-Quadras pranešimas (A6-0228/2008)

  Richard Seeber, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, aš balsavau už šį pranešimą. Manau, kad yra protinga turėti Europos vidaus rinką energetikos sektoriuje. Tam mums reikia perdavimo sistemos operatorių tinklo. Tačiau privalome užtikrinti, kad tai įgyvendinant tikrai sudarytume vienodas galimybes ir tuo pačiu metu suteikti laisvę taikyti regionines išimtis. Turi būti įmanoma taikyti kryžminį finansavimą įvairiems energetikos sektoriams, kad užtikrintume energijos tiekimą atokiausiems Europos regionams ir slėniams bei saloms. Galima numanyti, kad energijos tiekimas į šias vietas bus daug brangesnis ir todėl mažiau finansiškai patrauklus kompanijoms. Todėl turime užtikrinti ten tinkamą pusiausvyrą.

Noriu pasakyti trumpą pastabą savo kolegoms iš Didžiosios Britanijos. Jei gerai suprantu, mūsų šalyje įvyko tik vienas referendumas, būtent dėl stojimo į Europos bendriją. Galbūt turėtumėte pakeisti savo šalies konstituciją, kad galėtume pasinaudoti šia tiesioginės demokratijos priemone. Tam aš labai pritarčiau.

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, atsiprašau už savo pavėluotą pasisakymą. Aš pritariau anksčiau pasisakiusiajam, kuris savo kalboje padarė labai vertingą išvadą.

Mano pastabos taip pat yra susijusios su G.Chichester pranešimu, todėl manau, kad jas pasakysiu vienu kartu, vietoj pašymo pasisakyti atskirai du kartus. Šis pranešimas kai kur gali pabrėžti vieną iš „eurokratų“ mąstymo trūkumų ir žmonių, kurie labai dažnai posėdžiauja šiuose rūmuose, būtent tai, kad kai tik kyla problema, jos sprendimas turi būti Europa. Aišku, aš remiu Europos reguliuotojų agentūrą, kurioje nacionaliniai reguliuotojai dirba kartu, bet nepamirškime, kad labai dažnai geriausiai vietos sąlygas supranta nacionaliniai reguliuotojai.

Neleiskime, kad ši įstaiga taptų Europos pagrindiniu reguliuotoju. Įsitikinkime, kad šis reguliuotojas supranta vietinius niuansus ir yra visiškai atskaitingas vietiniams gyventojams. Jei mes būtume atskaitingi vietiniams gyventojams, tada jie turėtų galimybę balsuoti prieš Konstituciją.

– József Szájer pranešimas (A6-0086/2008)

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, aš jau galvoju apie savo pranešimą spaudai ir manau, kad turiu kreiptis į „sausakimšą salę“, nors turbūt turėčiau sakyti „sausakimšą vertimo kabiną“. Esu dėkingas vertėjams, kad jie lieka čia, neina pietauti ir klausosi šių kalbų.

Esu Anglijos futbolo teisėjas, todėl bijau kiekvieno Lenkijos politiko šiuose rūmuose, norinčio nužudyti tokį asmenį. Tačiau po vakarykščių rungtynių stebėjimo, ypač Prancūzijos ir Italijos žaidimo, manau, kad galbūt Prancūzijos komanda turėtų elgtis taip kaip jų politikai: visiškai nekreipti dėmesio į rezultatą ir vis tiek pasirodyti ketvirtfinalio rungtynėse, nes šiuo atveju mes taip darome su Lisabonos sutartimi.

Gerb. Pirmininke, turbūt klausiate savęs, kada pereisiu prie pranešimo, kad šiame pranešime patvirtinama, kad mums nereikia Lisabonos sutarties. ES nenustos veikti be šios Sutarties. Šiandien čia mes sėkmingai balsavome dėl didžiulių pakeitimų institucinėje struktūroje ir mums nereikalinga papildoma sutartis tai daryti.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Naujų pareigų Komisijos pirmininko pavaduotojui Jacquesui Barrotui paskyrimo patvirtinimas (B6-0306/2008)

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE-DE), raštu. − (RO) Labai vertinu J.Barroto tvirtumą ir abejonių nebuvimą, kai jis įsipareigojo remti teises, susijusias su Europos pilietybe ir ypač judėjimo laisvę svarstymo metu pirmadienį.

Europos piliečių teisės ir laisvės yra svarbiausi Europos integracijos laimėjimai ir jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti statomi į pavojų, nepriklausomai nuo priežasčių.

Rumunijos, kuriai atstovauju šiame forume, piliečiai atidžiai ir susirūpinę stebi diskusijas dėl piliečių iš tam tikrų šalių judėjimo laisvės.

Rumunijos piliečiai, kurių dauguma yra teisingi ir darbštūs darbuotojai, esantys užsienyje, duoda neginčijamą naudą šalių, kuriose jie dirba, ekonomikai.

Jie, ir manau, kad ne vieninteliai, tikisi, kad Europos Komisija aktyviai ir tvirtai veiks gindama visišką judėjimo laisvę.

Visa savo širdimi tikiuosi, kad J. Barrotas visų savo įgaliojimų vykdymo metu išliks įsipareigojęs ginti Europos šalių piliečių teises.

– Ewa Klamt pranešimas (A6-0139/2008)

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Mes susiduriame su humanitarine drama, kurioje šeimos ne tik kenčia skausmą, kad jų artimieji yra dingę, bet taip pat turėjo dešimtmečius gyventi nežinioje nežinodami jų likimo.

Dėl šio priežasties manau, kad yra gyvybiškai svarbu, kad visos susijusios partijos toliau tęstų konstruktyvų bendradarbiavimą, kad vykstantys tyrimai dėl Kipre be žinios dingusių asmenų likimų būtų skubiai baigti.

Kipre be žinios dingusių asmenų komiteto vaidmuo taip pat yra gyvybiškai svarbus atpažįstant rastus bet kokius žmonių palaikus.

Kadangi ES finansinis indėlis į šio komiteto projektą yra tik iki 2008 m. pabaigos, palaikau tolimesnės finansinės paramos Kipre dingusiųjų asmenų komitetui skyrimą, kad jis galėtų tęsti savo veiklą 2009 m. Šis indėlis taip pat turėtų suteikti komitetui galimybę didinti savo pajėgumus, ypač šioje srityje, samdyti daugiau mokslininkų ir suteikti daug lėšų būtinai įrangai įsigyti.

  Hélène Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Nesame prieš, kad Kipro komitetas gautų tolimesnę pagalbą ir lėšų, ir galėtų tęsti savo darbą, bet manome, kad lėšos turėtų būti Raudonajam Kryžiui, turinčiam patirtį ir kompetenciją šioje srityje. Todėl balsuojame prieš pasiūlymą.

  Ewa Klamt (PPE-DE), raštu. − (DE) Kaip pranešėja sveikinu Europos Parlamento daugumos pritarimą Kipre be žinios dingusių asmenų rezoliucijai. Kiekvieno be žinios dingusio asmens artimojo teisė yra žinoti jų likimą ekshumuojant ir atpažįstant palaikus. Nustatyti dešimtmečius be žinios dingusių asmenų palaikų buvimo vietą ir tinkamai juos palaidoti yra vienintelis kelias graikams ir Kipro turkams užversti šį skaudų puslapį savo gyvenime, nes taip pagaliau jie sužinotų apie jiems brangių asmenų likimą. Esu įsitikinusi, kad tai būtų svarbus indėlis vienijant Kiprą.

Teikdama finansavimą ES jau aktyviai dalyvauja be žinios dingusių asmenų darbe ekshumacijos vietose, antropologijos laboratorijose ir dirbdama su šeimomis. Šiuo atžvilgiu yra svarbu, kad be žinios dingusių asmenų komitetas atliktų visus būtinus tyrimus ir analizes, kol vis dar yra liudininkų, galinčių suteikti informacijos dėl šios be žinios dingusių asmenų humanitarinės problemos.

Todėl manau, kad yra būtina papildomai skirti 2 milijonų eurų sumą iš 2009 m. bendro Europos Sąjungos biudžeto ir paraginti Tarybą ir Europos Komisiją pasiekti susitarimą dėl šios papildomos finansinės paramos.

– Manfred Weber pranešimas (A6-0339/2007)

  Gerard Batten (IND/DEM), raštu. − Balsavau prieš šį pranešimą, nes jis daro nelegalių imigrantų grąžinimą sunkesnį. Gavę teisę apsigyventi ES valstybėse narėse, šie nelegalūs imigrantai galėtų lengviau patekti į Didžiąją Britaniją. Tokiu būdu padidėtų nelegalios imigracijos našta Jungtinėje Karalystėje. Dėl imigracijos ir prieglobsčio politikos bet kuriuo atveju turi nuspręsti pačios demokratinės šalys, o ne Europos Sąjunga.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Dėkoju, Gerb. Pirmininke. Balsavau už M. Weberio pranešimą atmetus PSE frakcijos pasiūlytus pakeitimus.

Neabejotinai yra būtina sureguliuoti teisiškai šią labai jautrią sritį, ypač dėl dažnai valstybių narių taikomų savavališkų aiškinimų. Vis dėlto dabartiniame pasiūlyme yra nepateisinamų trūkumų. Pavyzdžiui, numatomas nelydimų nepilnamečių traktavimas yra nepriimtinas, kaip ir nesuteikimas garantijų asmenims, esantiems sunkioje padėtyje, kaip prekybos žmonėmis nukentėjusiesiems, nėščioms moterims, pagyvenusiems žmonėms ir neįgaliesiems.

Kita nesąmonė yra nuostata, pagal kurią sulaikymo laikotarpis gali būti pailgintas nesant „administracinio“ bendradarbiavimo su kilmės šalimi. Pavyzdžiui, Sudano pabėgėlių padėtis priklausytų nuo savivaldybės registrų efektyvumo. Mums reikia aiškių normų, kurios užtikrintų mūsų piliečių saugumą, o ne įžeistų žmogaus orumą. Šiandien Europos istorijoje buvo atverstas bjaurus puslapis.

  Michael Cashman (PSE), raštu. − Europos Parlamento darbo partija (EPDP) susilaikė nuo balsavimo dėl teisės akto pasiūlymo, nes JK nėra įpareigota vadovautis šia direktyva, nes yra pasirinkusi galimybę netaikyti TVR priemonių imigracijos ir prieglobsčio srityje. Tačiau labai svarbu rūpestingai įvertinti savo atsakomybę, nes tai turėtų tiesioginį poveikį šalims, kurios yra teisiškai įpareigotos taikyti šią direktyvą.

M. Weberio pranešime reikėjo padaryti tam tikrus pakeitimus, kurie būtų pagerinę pranešėjo projektą. Reikėjo įtraukti konkrečius PSE frakcijos pasiūlytus pakeitimus. Kadangi šie pakeitimai nebuvo priimti, mes susilaikėme nuo balsavimo už šį pranešimą. Pakeitimai yra šie:

98 pakeitimas užtikrinti nelydimų nepilnamečių apsaugą;

103 pakeitimas dėl sulaikymo trukmės ir sąlygų;

95 pakeitimas dėl slapstymosi pavojaus apibrėžimo.

EPDP mano, kad šiuo pranešimu nebuvo padidinti ES valstybių gebėjimai veiksmingai, bet humaniškai veikti grąžinant trečios šalies piliečius, nelegaliai gyvenančius ES. Vietoj to buvo uždėta papildoma našta dėl jau ir taip sudėtingo ir emocijų kupino klausimo.

  Maria da Assunção Esteves (PPE-DE), raštu. − (PT) Direktyva dėl nelegalios imigracijos kelia neįmanomą dilemą. Iš vienos pusės normų nebuvimas atveria duris daugumai nehumaniško elgesio su imigrantais atvejų. Iš kitos pusės šioje direktyvoje yra nedaug teigiamo sutarimo. Ją sudaro daugybė neaiškių sąvokų ir nuorodų valstybėms narėms elgtis savo nuožiūra. Kitaip tariant, ši direktyva yra silpna. Šis kompromisinis susitarimas nepateisino Europos ambicijų. Dabar Parlamentui tenka neįmanoma užduotis pasirenkant tarp chaoso, vedančio į barbariškumą ir prastas ar netobulas normas, tam nepasipriešinus, kaip turėtų elgtis tikras parlamentas. Dėl to daugiau negalime tikėtis iš Tarybos. Komisija vilkina Europos solidarumo fondo, kartu su nelegalios imigracijos kilmės šalimis ir valstybėmis narėmis pietų Europoje, tiesiogiai kenčiančiomis nuo to, įkūrimą. Ironiška, kad nuoširdus balsavimas šiandien reiškia balsavimą užmerktomis akimis.

  Nigel Farage (IND/DEM), raštu. − Balsavome, kad pranešimas būtų atmestas, nes mums nereikalinga bet kokia bendra Europos imigracijos politika. Manome, kad valstybės turi pačios nuspręsti, ką išsiųsti iš savo teritorijų ir kokiomis aplinkybėmis.

Nepaisant to, kad mes beveik niekada nebalsuojame už jokį teisės aktą, norėtume atkreipti dėmesį, kad balsavome už 75 pakeitimą, kuriuo yra atmetamas Komisijos pasiūlymas dėl bendros išsiuntimo politikos, bet ne už frakcijos pateikusios pakeitimą, nurodytas priežastis ar pateisinimą. Dėl atmetimo mes turėjome savų priežasčių.

Taip darome nepaisant to fakto, kad ši direktyva nėra taikoma JK. Tai dėl principo mes priėmėme tokį sprendimą dėl balsavimo.

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. – (FR) Džiaugiuosi, kad M. Weberio pranešimas dėl Grąžinimo direktyvos buvo priimtas didžiąja dauguma.

Šis balsavimas yra pavyzdys to fakto, kad Europos Parlamentas nepasidavė populistinei ir agitacinei kampanijai prieš šį pasiūlymą dėl direktyvos. Buvo pasirinktas atsakingumo ir pragmatiškumo kelias.

Parlamentas parodė brandą ir sąžinę priimdamas dokumentą, kuris neabejotinai padidins teikiamos apsaugos lygį trečios šalies piliečiams gyvenantiems tose valstybėse narėse, kur tokia apsauga yra žemo lygio ar jos iš viso nėra.

Šis balsavimas turi dvigubą privalumą, nes nekenkia dabartinėms šalių nuostatoms, kurios jau teikia pakankamas garantijas, kaip Prancūzijos atveju, pavyzdžiui ir tuo pačiu tų valstybių narių, kurių sistemos yra labiausiai ribojančios ir mažiausiai apsaugančios, į labiau humanišką lygį.

Šis tekstas, kuris nėra taikomas prieglobsčio prašantiems, yra vienintelis žingsnis rengiant pagrindines nuostatas dėl imigracijos suderinimo. Jų nereikėtų taikyti atskirai, bet laikyti ES pasaulinės politikos dalimi skatinant legalią migraciją, kuri yra reikalinga Europai.

  Robert Goebbels (PSE), raštu. – (FR) Balsavau prieš Grąžinimų direktyvą. Buvau pasiruošęs remti toli gražu netobulą direktyvą, nustatančią valstybėms narėms, neturinčioms savo imigracijos teisės aktų ar kurių teisės aktai yra per griežti, naudingas gaires.

Kai dešiniųjų dauguma ir liberalai atmetė 10 socialistų partijos pasiūlytų pakeitimų, įskaitant tuos, kurie užtikrina geresnę nepilnamečių apsaugą, aš, kartu su savo politinės partijos dauguma, balsavau prieš. Vis dar esu įsitikinęs, kad nors ji ir neišsprendžia visų pasaulio bėdų, Europa turi išlikti atvira teigiamai ir prižiūrimai imigracijai.

Reikia kovoti su nelegalia imigracija, su savo žmonių tragedijos pėdsakais ir kančia bei nusikalstamumu, kuris yra susijęs su tokios rūšies nelegaliais tinklais. Trečios šalies piliečiai, atvykę nelegaliai, turi būti grąžinti į savo tėvynę, tačiau tai turi būti atlikta prideramai.

  Hélène Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) June List partija yra kritiškos nuomonės apie šį pranešimą ir kompromisą, kurį remia tam tikros politinės partijos. Šalies vykdoma politika dėl pabėgėlių yra tik tos šalies reikalas ir dėl jos turi būti nuspręsta šalies teisinės kultūros kontekste. Su šiuo pranešimu EU žengia pagrindinį žingsnį, nustatydama Europos migracijos politiką, kuri yra griežta nelegaliems imigrantams. Perspektyvoje yra numatyta ginčytinas ir sisteminis asmenų, neįvykdžiusių jokio nusikaltimo, o tiktai kirtusių tarptautinę sieną, sulaikymas. Pranešime siūloma šiems žmonėms visiškai uždrausti būti Europos teritorijoje penkerius metus, nepriklausomai nuo jų padėties, kas tiesą sakant reiškia, kad Europa taps tvirtove.

ES turėtų būti vertybių sąjunga, kurioje žmogaus teisės ir žmogaus vertybės yra laikomos šventomis. Tačiau šiame pasiūlyme su tuo nesiskaitoma. Tokios organizacijos kaip Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuras saugo pažeidžiamų žmonių žmogaus teises ir nustato priimtinas normas ir standartus žmogiškojo elgesio.

June List partija nepritaria šiam pranešimui ir tikisi, kad kiti nariai pasielgs taip pat.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Gaila, kad mūsų pateiktas pasiūlymas nepriimti šios gėdingos direktyvos buvo atmestas daugumos šiuose rūmuose bendrai susivienijus socialistams demokratams ir dešiniesiems.

Savo balsavimu mes bandėme užkirsti kelią Tarybos susitarimui, kadangi juo siekiama sukurti ribojančią, selektyvią, inkriminuojančią ir negerbiančią imigrantų žmogaus teisių bendrijos imigracijos politiką.

Šioje direktyvoje yra gausybė nepriimtinų aspektų: galimybė sulaikyti imigrantus iki 18 mėnesių; šeimų sulaikymas, įskaitant ir nepilnamečius; nepilnamečių išsiuntimas nepristatant jų šeimos nariui ar teisėtai paskirtam globėjui ir draudimas išsiųstam imigrantui iki penkerių metų atvykti į ES šalis.

Jei ES institucijos nori priimti priemones dėl imigrantų, jos turėtų pasiūlyti valstybėms narėms ratifikuoti JT konvenciją dėl migruojančių darbininkų ir jų šeimų teisių apsaugos.

Neturėtų būti abejonių dėl žmonių orumo. Jų teisės turi būti saugomos ir pripažįstamos, nepriklausomai nuo to ar jos yra pagrįstos dokumentais. Neturime siūlyti politikos pažeidžiančios žmogaus teises ir paverčiančios žmones ir moteris, kurie tik trokšta darbo ir daugumoje atvejų, pagrindinės teisės į gyvybę, nusikaltėliais.

  Erna Hennicot-Schoepges (PPE-DE), raštu – (FR) Žmogaus teisės nėra svarstytinos.

Laisvės atėmimas, kaip yra nurodyta šiame dokumente, yra rimtas veiksmas, net jei tai yra tik ribotam laikotarpiui. Kodėl mes kalbame ne apie atvykstančių į Europos teritoriją priėmimą ir jų priėmimo sąlygas, o apie sulaikymo centrus? Mums yra žinoma, kad kontrabandininkai turi nusikalstamą suinteresuotumą prekyba žmonėmis ir kad labai dažnai yra susiję bendrininkai aptarnaujant šiuos nelegalius darbininkus, kurie gauna mažą atlyginimą ir yra apgyvendinami blogomis sąlygomis.

Manau, kad mums skubiai reikalingos priemonės kovoti su prekiaujančiais šiais žmonėmis ar juos vežančiais kontrabanda. Kalbant apie savanorišką grįžimo politiką, bendradarbiaujant palaikydami juos, duotume ženklą tiems, kurie yra įkalinti neįvykdę nusikaltimo. Mums nepriklauso Žemė, todėl mes negalime savęs laikyti žemyno savininkais. Net tokios teisėtai sudaryto valstybės kaip mūsų neturi teisės pažeisti teisės į asmens neliečiamybę.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau prie M. Weberio pranešimą ir smerkiu Grąžinimo direktyvos nuostatas. Ši direktyva leis valstybėms narėms sulaikyti migrantus iki 18 mėnesių, net dėl priežasčių, kurių jie negali kontroliuoti. Tai nėra civilizuota imigracijos politika ir jame trūksta standartų, kurių turėtume tikėtis iš ES.

  Mikel Irujo Amezaga (Verts/ALE), raštu. − (ES) Balsavau prieš šį pranešimą. Tai labai jautrus klausimas, kuris paliečia vis daugiau ir daugiau žmonių. Ir tai, kad į jį žiūrimą kaip į logistinę, o ne žmogiškąją problemą, yra nepakenčiama. Dauguma nuostatų yra paprasčiausiai nepriimtinos – pasiūlymas drausti atvykti į Europos Sąjungos teritoriją iki penkerių metų, šeimų ir nelydimų nepilnamečių sulaikymo galimybė, galimybė siųsti žmones per tranzito zonas, mažas apsaugos lygis žmonėms, neapsaugotiems nuo atskyrimo, tai, kad šioje direktyvoje neužkertamas kelias prieglobsčio parašančiųjų sulaikymui ir aiškių garantijų stygius sprendimuose dėl grąžinimo ir suėmimo.

Be to, imigracija yra glaudžiai susijusi su vystymosi politika. ES privalo nustatyti priemones ir skirti reikalingą pagalbą užtikrinant tikrą vystymąsi trečiosiose šalyse. Imigrantai ir nereguliariai gyvenantys imigrantai nepasirinko tokios padėties. Jie negali likti savo tėvynėje, nes daugeliu atvejų jų pagrindiniai poreikiai nėra patenkinami. 21-ame amžiuje šis faktas turėtų daryti mums gėdą.

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. − (CS) Nelegalių imigrantų grąžinimas į kilmės šalį yra labai prieštaringas klausimas. 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl pabėgėlių statuso, iš dalies pakeista 1967 m. protokolu ir 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija daugiausiai draudžia tokius veiksmus. Atsižvelgdama į komitetų kritiką (pavyzdžiui, piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto), papildomai, prie ankščiau išsakytų žodžių, privalau pasakyti, kad direktyva, kuria remiantis yra galima sulaikyti žmones 18 mėnesių, bei sąlygos, kurias lankydamiesi sulaikymo centruose, matė Europos Parlamento nariai, šiuos prieštaravimus daro dar akivaizdesnius. Bet kuris asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, turi būti nubaustas, įskaitant tuos asmenis, kurie įdarbina trečios šalies piliečius nelegaliai ir blogomis sąlygomis. GUE/NGL frakcija negalėti pritarti šiai direktyvai.

  Romano Maria La Russa (UEN), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, šiandien balsuodami už M. Weberio pranešimą, mes galbūt žengėme lemiamą žingsnį kuriant išsamią priemonių prieš nelegalią imigraciją sistemą. Priemonių, kurios reaguos į daugumos Europos piliečių saugumo reikalavimus, nes dauguma jų yra trečiosios šalies piliečių padarytų nusikaltimų aukos.

Džiaugiuosi galėdamas pažymėti, kad visuotinės laisvės ir teisių garantas – Europos Parlamentas, galiausiai pritarė bendrai politikai, skirtai patenkinti valstybių narių poreikius kovoje su nelegalia imigracija. Mes aiškiai parodėme, kad mūsų tikslas yra ne tik sulaikyti nelegaliai esančius, bet taip pat sukurti aiškią, skaidrią ir greitą grąžinimo tvarką.

Tai nėra susiję vien su šio reiškinio apribojimu, pavyzdžiui, dėl draudimo sugrįžti, bet taip pat teikiant pagalbą nepilnamečiams. Šios priemonės yra skirtos sąžiningai gerbti žmogaus teises priėmimo centruose. Pirmiausia su nelegalia imigracija turi būt kovojama siekiant sudaryti sutarimus su kilmės šalimis, kurios negali pasyviai stebėti tragedijos, kuri yra jau ne tik tos šalies, bet ir visos šalies bei siunčiant signalą siekiantiems nelegaliai pateikti į Europą. Mūsų žemynas nėra užkariavimo žemė visiems ir kiekvienam. Reikia gerbti mūsų pareigas ir teises.

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Kairieji ir kraštutiniai kairieji sukėlė daug triukšmo pasmerkdami M. Weberio pranešimą, Parlamento aiškinimą dėl grąžinimo direktyvos. Tai nelabai atitinka tai, ko reikia imigracijos politikai.

Mes vos drįstame pripažinti akivaizdų dalyką, kad nelegalus sienos kirtimas neturint vizos ar leidimo gyventi yra neteisėtas ir turėtų būti tokiu laikomas.

Sąmoningai pamesdami savo dokumentus ar atsisakydami pranešti, iš kur atvyko, kad nebūtų sugrąžinti į savo kilmės šalį, tik patys nelegalūs imigrantai yra atsakingi už tai, kad kuriam laikui yra sulaikomi. Kai kurie iš mūsų klaidingai mano, kad tas laikas yra per ilgas.

Kalbant apie žmogaus teises, tai tik slepia tikrąją padėtį. Europą užtvindė nelegali imigracija, kurios iš esmės neįmanoma kontroliuoti. Ir tai prisideda prie legalios imigracijos, kuri yra skatinama šalių ir Europos Sąjungos valdžios institucijų.

M. Weberio pranešimas, nepaisant to, kad nepateisina tikslo, yra žingsnis teisinga linkme. Tikiuosi, kad tai yra tik pirmas etapas. Ar valstybių vyriausybės ir Europos Parlamentas galų gale pradeda suvokti problemos mastą? Jau beveik per vėlu....

  Roselyne Lefrançois (PSE), raštu. – (FR) Šiandien priimtas dokumentas yra apsvarstytas mūsų Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete atlikto darbo variantas. Komitetas paruošė dirvą žymiam pradinio Komisijos pasiūlymo patobulinimui.

Šis vadinamasis kompromisas iš tikrųjų tikėtina, kad nepadarys jokių pakeitimų dėl apsaugos laipsnio asmenų, gyvenančių valstybėse narėse, kuriose vykdoma labiausiai nepriimtina imigracijos politika. Pirmoji priežastis yra apribota dokumento sritis. Į ją nepatenka prašantieji prieglobsčio ir asmenys, sulaikyti pasienio kontrolės, nors jie sudaro žymią nelegalių imigrantų dalį. Kita, labiau tiesiogiai susijusi priežastis, yra ta, kad suteikiama valstybėms narėms per daug laisvės nepilnamečių teisių ir sulaikymo trukmės klausimais. Pastarasis dabar buvo išplėstas iki 18 mėnesių, lyginant su šešiais mėnesiais, kuriuos Europos Parlamente pasiūlė socialistų frakcija.

Man gėda, kad šiuose rūmuose dauguma parėmė sumanymą uždaryti tokiam ilgam laikotarpiui žmones, kurių vienintelis nusikaltimas yra tas, kad čia jie atvyko ieškodami geresnių gyvenimo sąlygų ir dažnai yra ypač pažeidžiamos būsenos.

Aš ramia sąžine balsavau prieš dokumentą. Jei tikrai yra būtinos tam tikros pagrindinės bendrosios normos, tuomet jos turėtų būti dalimi atsakingo ir žmogiško požiūrio į nelegalią imigraciją. Jokiu būdu jos neturėtų būti pateiktos aukojant mums brangias pagrindines teises ir vertybes.

  Marine Le Pen (NI), raštu. – (FR) Labai išreklamuota „Grąžinimo direktyva“, pasiūlyta Komisijos Briuselyje ir nelabai teisingai pasmerkta kairiųjų ir kraštutinių kairiųjų kaip „Gėdos direktyva“, žmogaus teisių pažeidėja, jų nepasitenkinimui, ką tik buvo priimta Europos Parlamento.

Tačiau ši direktyva, kuria remiantis turėtų būti grąžinami nelegalūs imigrantai, visai nėra represyvi. Ji nepripažįsta nelegaliai į Europą atvykusių imigrantų nusikaltėliais. Priešingai, ji leidžia jiems pasirinkti tarp legalizacijos ir savanoriško grįžimo, visa tai paremdama lengvatomis ir garantijomis, kurios gina svarbiausias žmogaus teises.

O kaip dėl tautos teisės save apsaugoti ir nepaskęsti pasaulinėje imigracijoje? Nieko.

Visos žiniasklaidos Prancūzijoje ir kitur taip pavadintos „Europos-tvirtovės“ nėra. Tai sukurta iliuzija, kad atvertų kelią teisės aktams, palankiems imigracijai ir imigrantams, prisidengusiems represijos pavidalu.

Tai nėra gera direktyva. Tai tik fasadas. Tačiau jos vienintelis nuopelnas yra tas, kad tai pirmas žingsnis imigraciją mažinančios politikos link. Ji neturėtų užgožti to fakto, kad yra rengiamos ir kitos nuostatos, kaip Europos mėlynosios kortelės sistema, garantuojanti legalią imigraciją darbo tikslais. Ir šių priemonių tikslas yra tik labiau skatinti imigraciją į Europą.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. − (DE) Balsavau už M. Weberio pranešimą, nes manau, kad Europos Sąjunga su nelegalia imigracija gali kovoti ir užkirsti jai kelią tik bendromis normomis, kurios yra griežtos, bet teisingos. Ši Grąžinimo direktyva yra sėkminga bendros Europos imigracijos politikos pradžia.

Europa gali atsiverti legaliai imigracijai, jei bus aiškiai apibrėžta nelegali imigracija ir su ja bus galima veiksmingai kovoti remiantis bendromis normomis.

Manau, kad direktyvoje yra atsižvelgiama į humanišką susirūpinimą dėl deportacijos proceso, ypač nustatant maksimalų šešių mėnesių sulaikymo trukmę. Atsižvelgiant į tai, kad devynios valstybės narės, įskaitant Liuksemburgą, anksčiau nebuvo nustačiusios maksimalios ribos sulaikymui, tai yra didžiulis žingsnis į priekį.

Asmenys, paliesti deportacijos proceso, dabar taip pat turės teisę į teismines gynybos priemones teisme arba tribunole, kad galėtų paduoti apeliacinį skundą dėl šio proceso, iš kurių kaip kraštutinė galimybė yra numatytas Europos Teisingumo teismas. Direktyvoje taip pat užtikrinama nemokama teisinė pagalba asmenims, neturintiems pakankamai lėšų. Taip nebebus vykdoma kai kurių valstybių narių abejotina deportavimo politika ir sustiprės teisinė valstybė.

Taip pat norėčiau paaiškinti, kad 18 mėnesių maksimalus sulaikymo laikotarpis, kuris galės būti taikomas pratęsiant šešių mėnesių laikotarpį dar 12 mėnesių, bus taikomas tik ypatingais ir išimtiniais atvejais. Tai yra numatyta tik tada, jei asmuo kelia grėsmę visuomenės saugumui arba siekiant užkirsti kelią neišvengiamai pabėgimo rizikai.

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE), raštu. − (RO) Pasiūlymas dėl direktyvos, mūsų svarstytas vakar ir už kurį balsavome šiandien, pirmą kartą ir tiesiogiai nagrinėja Europos imigracijos politiką, nustatydamas nelegaliai valstybių narių teritorijoje esančių imigrantų išsiuntimo normas ir tvarką. Be tikslo teisiškai suderinti imigrantų padėtį, šios direktyvos tikras iššūkis buvo rasti kompromisą dėl žmogaus teisių ir laisvo asmenų judėjimo bei tuo pačiu metu atsižvelgti į pavienių asmenų, ir ypač kolektyvinį saugumą.

Dauguma valstybių narių susidūrė su migracijos reiškiniu. Jų vyriausybių taikyti veiksmai skyrėsi priklausomai nuo imigrantų gausos. Dėl šios priežasties, manau, kad M. Weberio pranešime sureguliuojami šie valstybių narių imigracijų politikų skirtumai atsižvelgiant į kiekvienos teisinės sistemos principus ir taikant bendras įgyvendinimo normas ir tvarką. Todėl galiu pasakyti, kad balsavau už šį procesą būtent dėl jo kompleksinio požiūrio į imigraciją.

Tokios priemonės kaip savanoriškas grįžimas į kilmės šalį, sulaikymas ir ypatingas dėmesys nelydimų nepilnamečių apsaugas bei galimybė naudotis sveikatos apsaugos ir švietimo paslaugomis, nepažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos, o priešingai įrodo, kad Europos Sąjunga žengė dar vieną žingsnį į priekį kuriant bendrą politiką dėl nelegalios imigracijos.

Taip pat norėčiau pasveikinti Taryba ir M. Weberį derybų keliu pasiekus kompromisą.

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. – (NL) Karas, diktatūros, diskriminacija, stichinės nelaimės ir skurdas privertė žmones iš Afrikos ir Azijos bėgti į Europą. Daugumai pabėgėlių tai nėra savo padėties gerinimo klausimas, o tiesiog išlikimo reikalas. 1999 m. įvykusiame Tamperės aukščiausio lygio susitikime buvo bandoma sumažinti pabėgėlių antplūdį į ES valstybes nares. Tai buvo daroma ne kreipiantis dėl bendro solidarumo geriau paskirstant pabėgėlius ES valstybių teritorijoje, o tiesiog dar griežčiau apribojant atvykimą į Europą prie išorės sienų. Paskutiniaisiais metais įvyko vis daugiau ir daugiau šiurpių atvejų. Daug žmonių nuskendo jūroje, o jei pasiekdavo žemę, jie būdavo kuriam laikui uždaromi, verčiami būti nelegaliai arba grąžinami atgali į savo šalį, kurioje jie negali išgyventi.

M. Weberio pranešimas ir pastangos pasiekti susitarimą su Taryba pirmojo svarstymo metų visą situaciją tik pablogino. Tikrai pagrįstai tam vis labiau ir labiau buvo prieštaraujama iš įvairių sluoksnių. Jei jis bus priimtas, nepaisant priešinimosi, žmones bus galima uždaryti šešeriems mėnesiams be teismo proceso, taps lengviau išsiųsti vaikus. Tiems, kurie buvo išsiųsti, bus draudžiama atvykti į ES penkerius metus, nepriklausomai nuo to, ar padėtis jų gyvenamosios vietos šalyje tuo metu pablogėjo.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Daugumą iš 42 milijonų pabėgėlių 2007 m. sudarė ekonominiai migrantai, kurie pateko į imigracijos reketininkų spąstus ir rizikavo savo gyvybėmis, kad pasiektų Eldoradą. Dėl to vyksta ne tik nesuskaičiuojamos žmonių tragedijos, bet nuo to kenčia paskirties šalių socialinės sistemos ir teismus užplūsta beviltiškos bylos dėl prieglobsčio suteikimo. Dėl to gyvenimas pasunkėja net ir tiems, kurie tikrai turi teisę prašyti prieglobsčio.

Praeityje kai kurios valstybės narės pritraukė daugiau milijonų nelegalų naudodamos masinį legalizavimą arba trumpalaikį sulaikymą, po kurio automatiškai būdavo suteikiamas leidimas apsigyventi. Nors Grąžinimo direktyvoje siūlomos priemonės yra negriežtos, jos yra žingsnis teisinga linkme, ypač jei pasiūlyta mažiausia sulaikymo trukmė yra daug griežtesnė nei šiuo metu yra kai kuriose šalyse. Štai todėl aš balsavau už šį pranešimą.

  Cristiana Muscardini (UEN), raštu. − (IT) Norėčiau pagirti kolegas iš Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiekus su Taryba kompromisą. Tai pirmas kartais, kai Sąjunga sugebėjo parengti bendras taisykles dėl nelegaliai esančių trečiosios šalies piliečių grąžinimo. Yra pagirtina, kad direktyvos, nustatančios bendrą skaidrią grąžinimo tvarką, yra užtikrinti humanišką elgesį su tais, kuriems ji bus taikoma ir pagerinti bendradarbiavimą tiek su migrantų šalių valdžia ir tarp valstybių narių, įskaitant visoje Sąjungoje galiojančios draudimo sugrįžti, neviršijančio penkerių metų, nustatymą.

Savanoriškas sugrįžimas, laikino įkalinimo trukmė, su tam tikrais atvejais numatytomis alternatyvomis, įkalinimo sąlygų nustatymas, kolektyvinio grąžinimo draudimas, ypatingas elgesys su nepilnamečiais ir pažeidžiamais asmenimis priimant sprendimą dėl grąžinimo, išsaugojimas šeimos vieningumo. Visa tai yra teigiami pasiūlymo dėl direktyvos bruožai, kartu su nemokama teisinę pagalba, jos prašant, apeliacinio skundo pateikimas dėl įsakymo perkelti.

Balsuoju už šią priemonę žinodama, kad su nelegalia imigracija bus kovojama veiksmingiau turint bendras, skaidrias normas. Šios normos užtikrins mūsų piliečių saugumą, dar kartą patvirtins, kad kovojant su tokiomis bendromis problemomis kaip imigracija, Europa privalo tai daryti bendrai ir parodyti, kad svetingumo ir teisėto elgesio sąvokos yra viena nuo kitos neatsiejamos.

  Robert Navarro (PSE), raštu. – (FR) Šiandien Europos Parlamento daugumos buvo priimtas pasiūlymas dėl Grąžinimo direktyvos. Šis pasiūlymas dėl direktyvos, kurio tikslas yra nustatyti minimalias bendras elgesio su nelegaliais imigrantais normas, pradžioje buvo numatytas kaip reakcija į dažnai tragišką padėtį, su kuria yra susiduriama 224 ar panašiai sulaikymo stovyklų išsibarsčiusių visoje Europoje. Tai yra patogi iniciatyva, nes mes žinome, kad kai kuriose šalyse nėra taisyklių ar ribų dėl nelegalių svetimšalių sulaikymo. Balsavimo komitete metu socialistų partijos nariai padarė žymią pažangą nustatydami pagrindines garantijas dėl žmogaus teisių, kurių nebuvo pradiniame pasiūlyme. Dabar jos yra išbrauktos Tarybos ir PPE frakcijos pranešėjo, nes pasirodė, kad jiems yra labiau priimtinas represyvinis dokumentas tikintis, kad tai atbaidys tuos, kuriuos jau yra apėmusi neviltis. To rezultatas yra direktyva, kuri patvirtina tvarką, pripažįstančią migrantus nusikaltėliais, ištisai ir ilgai juo laikant pasibaisėtinomis sąlygomis, atskiriant nepilnamečius nuo jų šeimų. Tuo tarpu vadinamosios garantijos dėl teisės į teisinę pagalbą ir pateikti apeliacinį skundą iš esmės bus paliktos valstybių narių nuožiūrai. Tai yra gana nepriimtina ir prieštarauja vertybėms, kurias Europa tvirtina simbolizuojanti. Dėl to aš nusprendžiau balsuoti prieš šį pasiūlymą.

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL)

Konservatyvioji dauguma Europos Parlamente dar kartą nepaisė piliečių balso ir sveiko proto. Priimant „Gėdos direktyvą“ ir siekiant sukurti Europą-tvirtovę atima iš imigrantų jų pagrindines žmogaus teises ir pasmerkia juos gyventi nelegaliai. Gėdingas ir nehumaniškas Tarybos taikinimo proceso metu pasiektas susitarimas prieštarauja esančiai tarptautinei teisinei sistemai. Patikinimai suteikti didesnę apsaugą Europoje imigrantams yra visiškas kontrastas niūriems „priėmimo“ centrams.

Europa negali apsaugoti savęs naudodamasi šiuo nepriimtinu teisės aktų ir uždaryti imigrantams duris.

Naujosios demokratijos (ND) vyriausybė ir jos Europos Parlamento nariai, kurie aktyviai rėmė šios dienos sprendimą, už tai atsako daugiausiai. Tai ką C.Karamanlis, prieš kelias dienas lankydamas imigrantų priėmimo centre Samos saloje, pasakė prieš televizijos kameras yra nuslėpta Naujosios demokratijos veiksmais.

  Tobias Pflüger (GUE/NGL), raštu. − (DE) Mano priežastys, dėl kurių balsavau prieš Grąžinimo direktyvą, yra šios:

Direktyva, dėl kurios derybas vedė ES vidaus reikalų ministrai, ne tik numato galimą 18 mėnesių sulaikymo laikotarpį prieš išsiunčiant vadinamuosius „nelegaliai esančius trečios šalies piliečius“, bet taip pat numato penkerių metų draudimą sugrįžti pabėgėliams, kurie buvo deportuoti. Dėl direktyvos apie 8 milijonams ne ES piliečių, neturinčių galiojančio leidimo gyventi, gresia sulaikymas ir išsiuntimas į „tėvynę“.

Be to, direktyva leidžia sulaikyti ir perkelti nelydimus nepilnamečius, tai aiškiai pažeisdama JT vaiko teisių konvencija. Ruošiamasi išsiųsti migrantus į tranzito šalis, kurios nėra jų gimtosios šalys. Iš galutinio teksto dingo daugybė procedūrinių garantijų ir teisių migrantams pateikti apeliacinį skundą dėl išsiuntimo.

Trumpai tariant, Direktyva sukuria pagrindą migrantus, kurie nepadarė jokio nusikaltimo, pasmerkti ir pripažinti nusikaltėliais, atimti iš jų laisvę ir laikyti sąlygomis, neprideramomis žmogiškajam orumui. Direktyva griauna Europos ir tarptautines žmogaus teisių normas toliau blogindama migrantų gyvenimo sąlygas. Naujoji priemonė yra suderinta su nuo 1990 m. ES valstybių narių vykdoma imigracijos ir prieglobsčio politika, kuri yra žymi savo nuolatiniu migrantų teisių pažeidimu. Dabar reikia pasipriešinti direktyvos įgyvendinimui.

  Lydie Polfer (ALDE), raštu. – (FR) Pasiūlymo dėl nelegaliai esančių trečios šalies piliečių grąžinimo tikslas Europos Sąjungoje nustatyti bendrą imigracijos politiką numatant laikino įkalinimo maksimalaus laikotarpio kriterijus, palaikant savanoriško sugrįžimo tvarką ir nustatant draudimą sugrįžti į Europos Sąjungą tiems, kurie buvo išsiųsti.

Pasiūlytas tekstas yra kompromisas ir kaip visi kompromisai gali būti patobulintas. Taigi maksimalus šešių mėnesių sulaikymo laikotarpis, kuris gali būti pratęstas iki 12 mėnesių, gerokai viršija mano šalyje Liuksemburge nustatytą įkalinimo trukmę (trys mėnesiai).

Kita vertus, šiame dokumente nėra nustatytos tam tikros garantijos šeimoms ir kūdikiams bei tiksliai apibrėžiamos sąlygos lemiančios negrąžinimą į kilmės šalį.

Kadangi šis klausimas yra priimamas bendro sprendimo procedūra, Parlamentas turi vienodas teises kaip ir Taryba, todėl neigiamas balsavimas užvilkintų šio labai jautraus klausimo sprendimą.

Dėl šios priežasties, nepaisant tam tikrų abejonių, balsavau už pasiūlymą dėl direktyvos.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Teritorija, kurioje yra bendros išorės sienos ir nėra vidinių sienų, privalo suderinti tam tikras normas dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo, judėjimo, gyvenimo ir išvykimo. Klestinti ekonomika ir visuotinės gerovės valstybė, turinti aukštą apsaugos lygį, lyginant su kaimyninėmis šalimis, privalo nustatyti tvarką ir sąlygas dėl trečiųjų šalių piliečių įvažiavimo.

Todėl yra svarbu sureguliuoti ir pasiekti tam tikrą įvairių teritorijų, turinčių bendrą sieną normų darną. Tai būtina padaryti atsimenant, kad imigracija paskirties šalims yra vertingas dalykas ir duoda potencialią naudą kilmės šalims, jei yra teisėta ir reguliuojama. Taip pat reikia atsiminti, kad rodome žmogiškumą priimdami žmones, kurie sunkiai verčiasi. Tai yra civilizuotumo požymis, kuriam neturėtume atsukti nugarų.

Remiu šio pranešimo esmę, nes jis mūsų neverčia mažinti savo garantijų, o iš tikrųjų taiko jas, nors ir nepakankamai, ten kur jų nėra.

Galiausiai manau, kad vykstant svarstymams dėl šio klausimo, vienas dalykas buvo praleistas. Imigracijos tikslas, bent jau imigracijos Europos viduje, keičiasi.

Atsižvelgiant į tai, kad migracija yra vienas iš labiausiai atskleidžiančių ekonominių požymių, tam reikėtų skirti daugiau dėmesio.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Nėra taip, kad tam tikrais klausimais tekstas yra nepakankamas, ypač dėl nepilnamečių sulaikymo ir sveikatos klausimų, bet po trejų metų derybų su Taryba, šis, su tam tikromis valstybėmis pasiektas kompromisas, dabar numato tvarką toms šalims, kurios jos neturėjo, tačiau nedraudžia kitiems pasilikti savo teisės aktus ar priimti dar lankstesnius.

Nepalaikau šio, kitaip manančių persekiojimo, kuris šiandien vėl vyko prieš bandančius nustatyti imigracijai Europoje ribas. Ne, Europa nėra tvirtovė. Kiekvienas metais čia legaliai atvyksta beveik du milijonai imigrantų. Ne, direktyva nenustato 18 mėnesių sulaikymo trukmės. Reikia prisiminti, kad bendra taisyklė yra daugiausia šeši mėnesiai, su griežtai taikomomis išimtimis tose šalyse, kuriose yra neribota sulaikymo trukmė. Pavyzdžiui, Belgijoje, vidutiniškas sulaikymo laikotarpis yra 22 dienos.

Šiandien nėra lengva balsuoti prieš šį dokumentą. Šį kartą esu tikras, kad tai nebus naudingas tiems, kurie yra pirmiausia susiję su tuo, būtent patiems migrantams, kuriems reikia padėti ir kai kada įtikinėti.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, balsuoju už M. Weberio pranešimą. Pagaliau Europa pradeda atsakingai ir veiksmingai spręsti nelegalios imigracijos problemą. Grąžinimo direktyva yra pradinis žingsnis į priekį vykdant tinkamą politiką kovoje su reiškiniu. Nelegalūs imigrantai privalo būti įsipareigoję palikti Europą, atsižvelgiant į minimalias normas, užtikrinančias, kad su jais bus elgiamasi humaniškai. Kaip mes visada tvirtinome, nelegali imigracija yra ypač rimta problema ir atsakomybė už jos sprendimą privalo tekti pačioms valstybėms. Tačiau labai dažnai tai yra visos Europos problema. Dėl to visa atsakomybė ir išlaidos negali būti užkrautos tam tikroms šalims, pirmiausiai Italijai.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Per didelė sulaikymo trukmė yra viena iš svarbiausių priežasčių, nulėmusi mano balsavimą. Galimybė uždaryti suaugusius ir net vaikus ne trumpiau kaip 18 mėnesių yra per daug, ypač jei jie buvo sulaikyti dėl to, kad jų kilmės šalis nebedarbiauja pateikiant reikiamus dokumentus. Dažnai ne dėl savo kaltės jie negali grįžti namo. Tai, kad nelegaliai teritorijoje esantys žmonės gali būti sugrąžinti į šalį iš kurios jie atvyko taip pat nėra sprendimas. Draudimas sugrįžti iki penkerių metų yra nesuderinamas su tuo, kad, jei reikia, žmonėms turėtų būti suteikta apsauga Europoje. Dėl to taip pat vyks nelegali kontrabanda ir prekyba žmonėmis. Sąjungai reikia skubiai priimti susitarimus dėl to, kas gali atvykti. Tačiau dabar stengiamasi dėl išsiuntimo. Pasiūlymas yra vienpusis ir labai nesubalansuotas. Tokie susitarimai kaip šis turi prasmę tik tada, jei suteikia teisinę apsaugą žmonėms, neturintiems galiojančių dokumentų. Deja, šiuo kompromisu tai nėra pakankami užtikrinta. Nedarysiu Europos migracijos politikai paslaugos balsuodamas už.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Atsisakymas 98 pakeitimo dėl elgesio su nelydimais nepilnamečiais, t.y. vaikais ir 103 pakeitimo dėl sulaikytų migrantų sąlygų, trukmės, teisėtumo, labai liūdina tuos iš mūsų, kurie tiki žmogiškuoju orumu.

  Daniel Strož (GUE/NGL), raštu. − (CS) Manau, kad pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl bendrų standartų ir procedūrų valstybėse narėse dėl nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo nėra geras. Jame siekiama administraciniais ir represiniais būdais „išspręsti“ rimtą problemą, kuriai būtinas politinis sprendimas, skirtas pašalinti nelegalios migracijos priežastis. Europos Parlamentui plenariniame posėdyje Manfredo Weberio pateiktame pranešimo projekte nėra nieko daugiau be kosmetinių pakeitimų, kurie nesusiję su klausimo esme.

Numatant tokias represines priemones, vadinamiesiems nelegaliems imigrantams, kaip laikinąjį sulaikymą ir jų laikymą siaubingomis sąlygomis, kurios yra kai kuriuose sulaikymo centruose (Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto duomenimis), pažeidžia tarptautiniu mastu pripažįstamas žmogaus teisių apsaugos konvencijas.

Be to, pagrindime atsiranda esminė problema, kuri paliečia visą dokumento koncepciją. Nors jame yra siūloma alternatyva – galimybė vadinamiesiems nelegaliems imigrantams suteikti legalius leidimus gyventi, tiek Komisijos pasiūlymas, tiek Europos Parlamento priimtas pranešimas remiasi vienintele prielaida, kad nelegalūs imigrantai privalo palikti Europą. Atsižvelgiant į išvardintus faktus, rekomenduoju šį pranešimą atmesti.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. − (RO) Sąjunga remiasi bendromis vertybėmis ir saugo žmogaus teises. Balsavau už Europos socialistų pateiktus pakeitimus, nes jie numatė sergantiems asmenims suteikti atskirą leidimą gyventi arba kitu būdų jiems suteikti teisę į gyvenamąją vietą.

Tai yra būtina tam, kad jie galėtų pasinaudoti medicinos paslaugomis, išskyrus tuos atvejus, kai galima įrodyti, kad tie asmenys gali gauti tokį patį gydimą ir medicinos paslaugas savo kilmės šalyje. Taip pat manau, kad yra svarbu, kad trečiosios šalies pilietis būtų tuoj pat paleistas, jeigu viešas sulaikymas nėra teisėtas. Viešai sulaikyti nepilnamečiai turi galėti linksmintis, įskaitant jų amžiui skirtus žaidimus ir pramogas ir galimybę mokytis.

Nelydimi vaikai turi būti apgyvendinti įstaigose, kuriose yra darbuotojai ir įranga atitinka jų amžiaus kategorijos žmonių poreikius. Vaiko interesai yra pagrindinė priežastis sulaikant nepilnamečius, kol jie laukia išsiuntimo. Gaila, kad šie pakeitimai nebuvo priimti. Manau, kad be jų M.Weberio pranešimas neatitinka europinių vertybių ir dėl šios priežasties balsavau prieš šį pranešimą.

  Jeffrey Titford (IND/DEM), raštu. − Balsavome, kad šis pranešimas būtų atmestas, nes mums nereikia jokios bendros Europos imigracijos politikos. Manome, kad pačios valstybės turėtų nuspręsti, ką išsiųsti iš savo teritorijos ir kokiomis aplinkybėmis.

Nors mūsų partija beveik nebalsuoja už jokį teisės aktą, norėtume atkreipti dėmesį, kad mes balsavome už 75pakeitimą, kuriuo atmetė Komisijos pasiūlymą dėl bendros išsiuntimo politikos, bet ne dėl priežasčių, kurias nurodė partija, pateikusį šį pakeitimą. Mes turėjome savo priežasčių balsuoti prieš.

Taip balsavome nepaisant to, kad ši direktyva nėra taikoma Jungtinėje Karalystėje. Tai šios direktyvos principas paskatino mus taip balsuoti.

– Eluned Morgan pranešimas (A6-0191/2008)

  Konstantinos Droutsas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Norint užbaigti ES energetikos ir gamtinių dujų rinkose didelio kapitalo interesų dominavimą, šiuo metu Komisija rengia penkių pasiūlymų rinkinį trečiajam teisės aktų paketui. Tikslas yra paversti socialinį gėrį rinkos preke, skatinti energetikos sektoriaus kapitalistinį restruktūrizavimą daugumoje privatizuojant energijos gamybą ir platinimą.

Pasiūlymu sukuriama arši konkurencija, ypač didmeninės energijos rinkoje. Jame yra visiškai atskiriami tinklai (perdavimo sistemos arba perdavimo valdymo sistemos) nuo tiekimo ir gamybos. Iš esmės tarp viešųjų ir privačiųjų sektorių nebus diskriminacijos. Dėl to viešosios įmonės neteks savo santykinio pranašumo ir į rinką įeinantys konkurentai bus apsaugoti.

Šiuo metu, kai sparčiai auga tarptautinės naftos kainos, darbuotojai turi susiveržti diržus. ES rodo palankumą kapitalo interesams, apsaugo ir didina jo pelną.

Šios politikos aukos yra energetikos sektoriaus darbuotojai ir darbo klasė. Jiems teks susidurti su augančiomis kainomis ir paslaugų mažėjimu, kas vyksta privatizavus energijos rinką.

Masinė darbuotojų mobilizacija ir referendumuose tariamas „ne“ parodo didėjantį visuotinį pasipiktinimą šia politika ir atveria duris jo panaikinimui.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Įdomu pastebėti, kaip šiame trečiajame pakete dėl elektros energijos sektoriaus liberalizavimo vis dar yra naudojami tie patys argumentai, nepaisant to, kad galime vis mažiau kontroliuoti ekonominių ir finansinių grupių, veikiančių rinkoje, veiksmus. Jos nustato savo taisykles, didina kainas, atleidžia darbuotojus, didina nesaugumą užimtumo srityje ir vis mažiau sugeba atlikti savo visuomenines pareigas.

Nors yra tiesa, kad be veiksmingos elektros energijos ir dujų rinkos, Europos Sąjungai bus vis sunkiau užtikrinti tiekimo saugumą, energetikos rinkos tvarumą, turint tik kelis anglių išteklius ir esant pasauliniam konkurencingumui. Tačiau taip pat tiesa, kad tokia rinka bus įmanoma tik tada, jei bus stiprus viešasis sektorius.

Tačiau, siūloma visiškai priešingas dalykas. Siūlomas didesnis liberalizavimas ir sunaikinti tai kas yra likę iš viešojo sektoriaus kai kuriose šalyse. Tada, bergždžiai bandant tai paslėpti, siūloma priimti chartiją, ginančią vartotojus. Pažiūrėsime kaip tai bus taikoma. Bet kuriuo atveju, pagrindinis klausimas yra sektoriaus liberalizavimas. Todėl mes tik galime balsuoti prieš šį pranešimą.

  Neena Gill (PSE), raštu. − Pirmininke, debatų metu pasisakiau dėl W. Morgan pranešimo, bet neturėjau galimybės pasisakyti dėl 159 pakeitimo. Šis pakeitimas uždraustų valstybėms narėms leisti statyti naujas elektros jėgaines, kurios išmestų daugiau nei 350 g. anglies dvideginio per valandą. Norėčiau EPLP frakcijos vardu patikslinti poziciją, nes visi gavome daug laiškų dėl šio pakeitimo.

Nors pripažįstame, kad klimato kaita yra ir vyksta šiuo metu bei turime pareigą į tai atkreipti dėmesį, balsavome prieš 159 pakeitimą, nes jis nubrauktų visų naujų, dujas, naftą ir anglį naudojančių jėgainių plėtrą. Tai būtų nuostolinga Europos tiekimo saugumui ir apšviečiant Europą.

  Robert Goebbels (PSE), raštu. – (FR) Balsavau prieš W.Morgan pranešimą ir energetikos dokumentų rinkinį, nes manau, kad einame neteisingu keliu. Pasiūlyta agentūra būtų dar viena biurokratinė įstaiga. Nacionalinių reguliavimo institucijų tinklas su išplėstomis galiomis būtų daug veiksmingesnis būdas užtikrinti, kad mažieji gamintojai turėtų priėjimą prie tinklų. Nuosavybės teisių atskyrimas tapo savotiškai stebuklingu vaistu, nors iš šalių, kurios tai taikė, praktikos matyti, kad dėl to nėra taikomos liberalios priemonės. Energijos rinka yra pasaulinė rinka. Konkurencija iš „Gazprom“ ir naftą gaminančių valstybių neatsiras iš organinį kurą gaminančių kooperatyvų, bet iš didelių Europos kompanijų.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Europos Parlamentas, balsuodamas dėl nuosavybės teisių energetikoje Europos Sąjungoje priverstinio atskyrimo, žengė žingsnį link bendros elektros energiją rinkos kūrimo.

Atskiriant šiuo klausimus į bendroves, atsakingas už energijos gamybą, ir bendroves, atsakingas už jos perdavimą, yra vienintelis būdas sukurti atvirą ir konkurencingą rinką, kurioje nėra interesų konflikto.

Dėl pasiūlytų pakeitimų daugiausia naudos turėtų gauti vartotojas. Priimtas pasiūlymas žymiai sustiprintų vartotojų teises. Inter alia, tai suteikia vartotojams teisę nutraukti sutartį su elektros energijos tiekėju be papildomų išlaidų. Vartotojams taip pat yra suteikiama teisė per labai trumpą laiką pakeisti savo elektros energijos tiekėją.

Turėtume atsiminti, kad elektros energijos rinkoje šiuo metu dominuoja monopolijos, kurios piktnaudžiauja savo padėtimi nekonkurencingose rinkose. Manau, kad nustatyta viršutinė elektros energijos kainos riba apsaugotų energijos vartotojus nuo išnaudojimo dėl energijos interesų, netrukdant naujoms įmonėms patekti į rinką.

Neabejotinai, kad pasiūlyti sprendimai nepadės išspręsti visų problemų, susijusių su energiją, su kuriomis šiuo metu susiduriama. Tokių kaip naftos kainų augimas. Nepaisant to, šie sprendimai yra tinkami žingsniai labiau konkurencinės rinkos link. Diskusijos toliau bus tęsiamos Taryboje. Tačiau, deja, nepanašu, kad visi Europos Parlamentos pasiūlymas bus priimti. Kaip teisingai pažymėjo pranešėjas, dauguma valstybių narių nori apsaugoti savo nacionalinius interesus.

  Jacky Hénin (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šiame trečiajame energetikos pakete toliau kategoriškai siekiama visiškai atskirti energijos gamybą ir paskirstymo tinklus.

Juo siekiama, kad visas energetikos sektorius būtų priklausomas tik nuo laisvą rinką reguliuojančių teisės aktų ir visi tarpusavyje konkuruotų.

Kadangi tos pačios priežastys sukelia tą patį poveikį, Europos Sąjungą ištiks dar didesnę katastrofa nei 2000 metais vyko Kalifornijoje.

Ši politika kenkia vartotojams, dirbantiems pramonėje, MVĮ ir MVPĮ, darbams, saugumui ir aplinkai. Rinka ir privatus sektorius nesugeba patenkinti europiečių energijos poreikių ir reaguoti į pasaulinio atšilimo iššūkius ir naujai prasidėjusiai epochai po iškastinio kurio. Svarbiausias jų tikslas yra sumokėti kaip galima daugiau akcininkams, o ne veikti bendram tautos labui.

Mums yra reikalinga derama vidaus energijos rinka Europoje. Tai pasieksime tik bendradarbiaudami. Energetikos sektorius turi būti valdomas valstybių narių suderintais visuomeniniais veiksmais iš valstybių, o ne finansinių rinkų veiklos. ES turi imtis priemonių, kad energija būtų pažįstama visuotiniu viešuoju ištekliu, o ne dar viena preke, kurią galimą pirkti ir parduoti.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Nusivyliau, kad mano frakcijos pasiūlytas pakeitimas dėl atsakomybės nelaimingo branduolinio įvykio atveju nebuvo priimtas. Nepaisant to, galutinis E.Morgan pranešimas yra vertas pagyrimo. Pritariu papildymui dėl nuorodų į siūlomą priimti energijos vartotojų teisių chartijos. Todėl, atsižvelgus į viską, balsavau už pranešimą.

  Tunne Kelam (PPE-DE), raštu. − (ET) Labai pritariu šiems pakeitimams, nes jie sustiprina konkurencijos laisvę Europos Sąjungoje, padeda palaikyti kainas tinkamame lygmenyje ir leidžia vartotojams pasinaudoti jų teise, kada nori pakeisti savo elektros energijos tiekėją. Be to, tai didina dalinimąsi tarp šalių elektros energija ir taip pat apsaugo valstybes ir vartotojus nuo netikėtos elektros energijos stokos. Kreipiuosi, kad šioje srityje būtų imtasi skubių veiksmų šalinant bereikalingą biurokratiją ir prievoles, kad ES elektros energiją gaminančios bendrovės galėtų veikti laisvai visoje Sąjungoje, taip stiprinant konkurencijos laisvę ir suteikiant vartotojams teisę daryti sąmoningus sprendimus.

  Roselyne Lefrançois (PSE), raštu. – (FR) Balsavau prieš šį pranešimą, kuriame, siekiant nustatyti bendras taisykles elektros energijos vidaus rinkai, iš tikrųjų yra siūloma išardyti Europoje išlikusius tradicinius veikiančius tinklus.

Manau, kad elektros energijos gamybos ir tiekimo atskyrimas papildomai neužtikrins tinklo veiksmingumo, saugumo ar prieinamumo, ypač šiuo metu esant ilgalaikiam elektros energijos paklausos augimui ir esant bendram neaiškumui dėl išteklių.

Dėl šio veiksnio reikalingos dar didesnės struktūrinės investicijos, kad apsaugotume savo išteklius ir skatintume mokslinius tyrimus ir inovacijas. Ši perspektyva didžia dalimi yra nesuderinama su stiprios konkurencijos filosofija ir trumpalaikiu pelningumu, kuris sudaro pagrindą visiškai sumažinti šio sektoriaus reguliavimą.

„Trečiasis kelias“, kurį palaikė Prancūzijos socialistai, bet, deja, jis nebuvo priimtas, atrodo daug protingesnis sprendimas. Jis leidžia mums išsaugoti didelių energetikos grupių Europoje vieningumą, ir tuo pačių metu elektros energijos paskirstymo organizavimą perduoti į nepriklausomų reguliuotojų rankas.

Nepaisant to, palaikau šiame pranešime padarytą pažangą apsaugant vartotojus, ypač nustatant kovos su energetiniu skurdu taisykles ir užtikrinant galutiniam vartotojui skaidrumą ir galimybę gauti informaciją.

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. – (NL) Elektros energijos tiekimas yra ne prekyba, o paslauga. Ši paslauga privalo būti tiekiama visiems suinteresuotiems subjektams be trukdymų ir kaip galima mažiau darant poveikį aplinkai. Šis reikalavimas prieštarauja rizikai tarptautinėje prekyboje, su kuria susiduria konkuruojančios bendrovės. Ateityje elektros energija toliau išliks nepakankamas ir menkai apsaugotas produktu, ypač dabar, kai mažėja iškastinio kuro ir tęsiasi visuotinis atšilimas.

Štai kodėl yra gerai, kad daugumoje valstybių narių valstybė arba vietos valdžia yra sukūrę elektrines ir elektros energijos tinklus. Šių paslaugų privatizacija yra nepageidautina ir rizikinga. Jas pardavus atsiranda nauji savininkai ir susidaro perdavimo sistemos monopolija. Ta sistema yra ne pelno išteklius tarp gamybos ir pardavimo. Tačiau jos nuosavybės teisė gali būti netinkamai panaudota, nustatant aukštus mokesčius vartotojams ir konkurentams. Akcijų rinkoje nustatant fiksuotas elektros energija kainas, kaina vartotojui tampa daug aukštesnė nei gamybos išlaidos.

ES valstybės narės turi teisę ištirti, kaip su šia rizika kovoti. Padėtis valstybėse narėse labai skiriasi. Esu už tai, kad valstybėms narėms būtų suteikta kaip galima didesnė laisvė, N. Glante pakeitime pasiūlytas trečias būdas, tačiau esu prieš visą šią Europos direktyvą.

  Lydia Schenardi (NI), raštu. – (FR)Akivaizdu, kad šio trečiojo energetikos paketo tikslas yra ne tiekimo patikimumas, teikiamų paslaugų kokybė, kainos prieinamumas ar galimybė vartotojams laisvai pasirinkti savo tiekėją. Tai yra galutinis išardymas to, kas liko iš senųjų viešųjų elektros energijos monopolijų.

Yra nepriimtinas Komisijos ir daugumos narių šiuose rūmuose pasiryžimas taikyti „paveldėtą atskyrimą“, kitaip sakant priversti tokius „istorinius operatorius“ kaip EDV atsisakyti nuosavybės teisės į jiems priklausančius tinklus. Iš tikrųjų niekada nebuvo įrodyti kaltinimai, kad šios kompanijos riboja konkurentų priėjimą prie tinklų ir sąmoningai riboja investicijas į infrastruktūros projektus. Taip pat nėra aišku, kaip tinklo kontrolės perdavimas vieninteliam operatoriui, kuris nėra elektros energijos tiekėjas, gali garantuoti tinkamą ir pakankamą investicijų lygį, nepiktnaudžiavimą savo padėtimi ar geresnį perkrovos valdymą.

Mes visada pasisakėme už valstybių narių išimtinę viršenybę energetikos reikaluose – strateginėje srityje, kuri yra perdaug svarbi, kad dėl jos spręstų “eurokratai”. Mes iš dviejų blogybių rinksimės mažesnę, ir remsime pasiūlytą “veiksmingo atskyrimo” sprendimą, kurį tarp daugelio kitų, pasiūlė Prancūzija ir Vokietija.

  José Albino Silva Peneda (PPE-DE), raštu. − (PT) Už šį pranešimą aš galiu balsuoti tik teigiamai. Sakydami „taip“ visoms liberalizavimo jėgoms, sakome „taip“ teisingesnei, labiau konkurencinei ir skaidresnei rinkai.

Tačiau mane žavi ne tik šio pranešimo korektiškumas, kur svarbiausias yra vartotojas. Didėjant energijos kainoms ir šalių rinkose stingant konkurencijos, yra pavojus, kad didės piliečių skaičius, kurie negalės gauti elektros energijos. Todėl pritariu, kad kilus socialiniam susirūpinimui, pirmą kartą buvo pateikta „degalų skurdo“ koncepcija, atkreipiant dėmesį į būtinybę valstybėms narėms sukurti nacionalinius planus, kurie apimtų visus piliečius.

Atsižvelgiant į šiuo metu ES esančią padėti šalių energijos rinkose, yra nepriimtina, kad vienai bendrovei vienu metu priklausytų elektros energijos tinklas ir ji taip pat atsakytų už elektros energijos perdavimą, taip turėdama de facto monopoliją. Tai gali užkirsti kelią naujiems operatoriams patekti į rinką, kuri, daugumoje atvejų, tampa labiau konkurencinga.

Todėl, šiame dokumente drąsiai pripažįstamas poreikis didinti skaidrumo lygį ir konkurenciją energetikos sektoriuje, tuo pačiu metu veiksmingai apsaugant vartotoją nuo pasekmių esant uždarai ir nelanksčiai rinkai.

  José Albino Silva Peneda (PPE-DE), raštu. − (PT) Už šį pranešimą aš galiu balsuoti tik teigiamai. Sakydami „taip“ visoms liberalizavimo jėgoms, sakome „taip“ teisingesnei, labiau konkurencinei ir skaidresnei rinkai.

Tačiau mane žavi ne tik šio pranešimo korektiškumas, kur svarbiausias yra vartotojas. Didėjant energijos kainoms ir šalių rinkose stingant konkurencijos, yra pavojus, kad didės piliečių skaičius, kurie negalės gauti elektros energijos. Todėl pritariu, kad kilus socialiniam susirūpinimui, pirmą kartą buvo pateikta „degalų skurdo“ koncepcija, atkreipiant dėmesį į būtinybę valstybėms narėms sukurti nacionalinius planus, kurie apimtų visus piliečius.

Atsižvelgiant į šiuo metu ES esančią padėti šalių energijos rinkose, yra nepriimtina, kad vienai bendrovei vienu metu priklausytų elektros energijos tinklas ir ji taip pat atsakytų už elektros energijos perdavimą, taip turėdama de facto monopoliją. Tai gali užkirsti kelią naujiems operatoriams patekti į rinką, kuri, daugumoje atvejų, tampa labiau konkurencinga.

Todėl, šiame dokumente drąsiai pripažįstamas poreikis didinti skaidrumo lygį ir konkurenciją energetikos sektoriuje, tuo pačiu metu veiksmingai apsaugant vartotoją nuo pasekmių esant uždarai ir nelanksčiai rinkai.

– Alejo Vidal-Quadras pranešimas (A6-0228/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Tai kita trečiojo priemonių paketo, skirto liberalizuoti energijos rinkas Europos Sąjungoje, remiantis 2007 m. liepą priimtomis Europos Parlamento rekomendacijomis, dalis. Pranešėjas sutinka, kad veiksmingiausia yra suteikti stipresnes ir labiau nepriklausomas galias reguliuotojams; gerinti bendradarbiavimą Europos lygmeniu tarp šalių reguliatorių ir perdavimo sistemos operatorių; labiau išskirti tolimesnį valstybių narių tarpusavio ryšį; pasiūlymas dėl nuosavybės atskyrimo. Tai taip pat skatins investicijas ir nebus diskriminuojami nauji dalyviai.

Kitaip tariant, Europos Sąjunga privertė vykdyti sektoriaus privatizaciją, kuris yra strategiškai svarbus ekonominiam vystymuisi ir dabar bando imtis priemonių spręsti rimtoms problemoms, kurias sukūrė ekonominės grupės, perėmusios šį sektorių į savo rankas. Štai kodėl pats pranešėjas kelia tam tikrus klausimus dėl savanoriško kodeksų ir taisyklių įgyvendinimo, ginčydamas, kad šie dokumentai turėtų būti privalomi.

Tačiau niekas nepripažįsta, kad geriausias sprendimas būtų išsaugoti stiprų viešąjį sektorių energijos srityje. Dėl to balsavome prieš šį pranešimą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) E.ON ir RWE bendrovės savo perdavimo sistemas pardavė ne vien dėl Komisijos spaudimo. Dėl įvykusio nuosavybės atskyrimo strateginė tinklo prieigos funkcija, būtent skirta užkirsti kelią naujiems konkurentams, didžia dalimi neteko prasmės. Visoje Europoje būtinos investicijos į senas jėgaines ir sistemų infrastruktūrą, nes kai kurios yra dešimtmečių senumo. Kaip parodė Jungtinės Karalystės patirtis dėl įvykdyto radikalaus geležinkelio privatizavimo, investuotojai skiria labai mažai dėmesio infrastruktūros atnaujinimui. Visai įmanoma, kad naujos nuostatos dėl tinklo prieigos turės tokį patį poveikį. Todėl balsuoju prieš A.Vidal-Quadras pranešimą.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Pranešėjas parengė labai gerą ir išsamų pranešimą.

Manau, kad Europos Parlamento pasiūlymas, toks koks yra dabar, leis tęsti darbą jungiant Europos Sąjungos energijos rinką. Tikiu, kad bus pasiektas susitarimas visais tarpvalstybiniais klausimais.

– Giles Chichester pranešėjas (A6-0226/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Tai dar viena dalis šio energetikos paketo. Ji yra susijusi su Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros steigimu, telpa į bendrosios strategijos liberalizuoti ir reguliuoti energetikos sektorių rėmus, kurią parengė Europos Komisija ir Taryba, pavadintos „energetikos paketu“.

Strategija visada yra ta pati. Pirmiausia yra privatizuojamas viešasis sektorius. Tada kyla problemos ir sukuriamos reguliavimo institucijos, nauja biurokratija, valdžia įgyja daugiau teisių kontroliuoti, kas vyksta kiekvienoje valstybėje narėje.

Pranešėjo (iš PPE-DE frakcijos) žodžiais, privalome viršyti Komisijos pasiūlymus ir suteikti šiai agentūrai daugiau savarankiškumo ir sprendimų priėmimo galių. Standartų, kodų, rinkos taisyklių ir net aukštesniųjų valdžios institucijų sprendimai, tarnaujantys ekonominių grupių interesams, yra pasikartojantis argumentas. Agentūra bus viršvalstybinė institucija, turinti galių strateginėje srityje – būtent energijos srityje, kuri darys poveikį visiems visuomenės sektoriams.

Kišimasis į kiekvienos valstybės narės politinę strategiją ir ekonomiką gali turėti rimtų pasekmių. Todėl atmetame šį pranešimą.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Energijos rinkos tampa vis labiau europinės. Pasiūlyta energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra atliks svarbų vaidmenį vystantis rinkoms. Agentūrai turi būti suteiktos atitikinamos galios, kad ji galėtų atlikti savo užduotis. Aš galėjau paremti pranešimą, kuris suteikia tokias galias, tuo pačiu užtikrindamas nacionalinių reguliavimo institucijų savarankiškumą.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Pranešėjas parengė labai gerą ir išsamų pranešimą.

Manau, kad Europos Parlamento pasiūlymas, toks koks yra dabar, leis tęsti darbą vienijant Europos Sąjungos energetikos rinką. Taip pat sustiprės agentūros kompetencija tarpvalstybiniais klausimais. Tai turėtų paskatinti veiksmingą valstybių narių bendradarbiavimą.

– Francesco Ferrari pranešimas (A6-0081/2008)

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Nelaimingų atsitikimų, į kuriuos yra įtraukti pėstieji, praeitais metais Lenkijoje išaugo iki 5.7 proc. Nelaimingų atsitikimų skaičius, į kuriuos pateko dviratininkai, išaugo 16.8 proc. Palaikau F. Ferrari pranešimą ir manau, kad yra svarbu didinti saugumo reikalavimus. Be to, taip pat turėtume atsižvelgti į tai, kad išlaidas neturėtų pirmiausia padengti transporto priemonių savininkai.

Atstovauju Lenkijos Leserio vaivadijai, kurioje įvyksta mažiausiai nusikaltimų visoje šalyje – septyni šimtui gyventojų. Vis dėlto čia yra daugybė juodųjų nelaimingų įvykių vietų dėl per didelio eismo ir netinkamos kelių infrastruktūros.

  Francesco Ferrari (ALDE), raštu. − Manau, kad šis pranešimas yra dar vienas teigiamas žingsnis į priekį padedant pėstiesiems ES dėl daugybės sužalojimų ir mirties atvejų, kuriuos sukėlė transporto priemonių nelaimingi atsitikimai. Iš tikrųjų, kiekvienais metais miršta 40 000 piliečių.

Transporto priemonės dizaino patobulinimas ir patobulintos automobilių sistemos, įskaitant pėsčiųjų „sumaigomą sritį“ automobilio priekyje, yra teigiami žingsniai, kuriuos būtina skatinti. Apsauginių lankų pašalinimas nuo transporto priemonių, kur jie yra nereikalingi ar nebuvo skirti, pavyzdžiui, nuo ne ūkinės paskirties transporto priemonių, yra kitas pavyzdys, kaip ES galėtų elgtis, kad pėstiesiems nebūtų padaryta žala.

Šiame balsavime palaikau šiuos klausimus ir manau, kad pėstiesiems visoje ES yra svarbu, kad daugiau būtų padaryta gerinant pėsčiųjų saugumą.

  Neena Gill (PSE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, nes palaikau pasyviųjų ir aktyviųjų saugumo sistemų, kurios sumažintų nelaimingų eismo įvykių, liečiančių pėsčiuosius ir kitus eismo dalyvius. Nors daugybė veiksnių gali sukelti nelaimingus įvykius (greitis, žmogiškoji klaida), pati transporto priemonė turi būti pritaikyta mažinti poveikiui nelaimingo atsitikimo metu. Palaikau pranešime išdėstytus įsipareigojimus nustatyti minimalius reikalavimus transporto priemonių sudarymui ir veikimui bei priekinėms apsaugos sistemoms.

Tačiau manau, kad šiame pranešime nenumatyta didžiulė galimybė bendradarbiauti su besivystančiomis ir sparčiau augančios ekonomikos šalimis. Taip yra todėl, kad dauguma mirčių keliuose, maždaug 70 proc., kyla besivystančiose šalyse. Pėstieji sudaro 65 proc. visų mirčių atvejų, o 35 proc. pėsčiųjų mirčių sudaro vaikai. Vien tokioje šalyje kaip Indija įvyksta 10 proc. visų mirčių pasaulyje, kurias sukelia nelaimingi eismo įvykiai.

ES privalo keistis ir dalintis su besivystančiomis šalimis savo patirtimi renkant ir analizuojant nelaimingų eismo atsitikimų duomenis bei vystant aktyviąsias ir pasyviąsias saugumo sistemas. Yra tvirtų argumentų, kad ES galėtų perduoti technologijas besivystančioms šalims, kurios galėtų sumažinti nelaimingų eismo įvykių skaičių ir jų poveikį transporto dalyviams.

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. − (PL) Norėčiau pabrėžti šio pranešimo svarbą ir pasveikinti pranešėją su rezultatais. Faktas, kad kiekvienai metais Europos Sąjungoje žūsta 8000 eismo dalyvių. Aukos daugiausia yra pėstieji ir dviratininkai. Dar 300 000 žmonių yra sužalojami. Tokie įvykiai yra susiję su asmeninėmis tragedijomis, kyla žymios socialinės ir ekonominės pasekmės. Todėl ypač sveikintinos Sąjungos priemonės, skirtos užtikrinti geresnę pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugą nuo sužalojimų susidūrus su motorinėmis eismo priemonėmis.

Nuo 2005 m. spalio, remiantis šiuo metu galiojančiomis nuostatomis, tam tikros transporto priemonės turi pereiti daug funkcionavimo testų, paremtų Jungtinio tyrimų centro rekomendacijomis. Be to, Sąjungoje siūloma taikyti daug griežtesnius patikrinimo reikalavimus motorinėms transporto priemonėms, tiekiamoms į Europos rinką po 2010 m. Šis pranešimas jungia aktyvias ir pasyvias saugumo priemones ir ateityje numato įdiegti priemones nuo susidūrimo. Iki dabar rinkoje nėra veiksmingos sistemos, apsaugančios pėsčiuosius susidūrimo atveju. Todėl Komisija daro teisingai skatindama pramonę sukurti tokią sistemą. Taip pat aš sutinku su pranešėju, kad techninės galimybės, užtikrinančios aukštesnius pasyvaus saugumo standartus, turi būti nuolatos kontroliuojamos, kaip ir galimybės, susijusios su saugumo reikalavimų didinimu.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Kiekvienais metais tūkstančiai pėsčiųjų ir dviratininkų visoje Europoje žūsta arba yra sužalojami kelių eismo įvykių metu. Europos Sąjungos teisės aktai atliko svarbų vaidmenį mažinant žuvusiųjų ir sužalotųjų skaičių, tačiau yra svarbu, kad normos būtų atnaujintos. Pasiūlymai šioje srityje yra sveikintini, todėl balsavau už F. Ferrari pranešimą.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Statistiniai duomenys apie ES kelių eismo įvykius kelia nerimą. Yra nustatyta, kad kiekvienais metais žūsta 8000 eismo dalyvių ir 300 000 tūkstančių yra sužalojami. Iki 80 proc. kelių eismo įvykių įvyksta miestuose ir kaimuose, kuriuose greičio limitas yra tarp 40 ir 60 km per valandą. Tai rodo, kad įtaką kelių eismo įvykiams daro ne tik greičio viršijimas, bet taip pat kelių infrastruktūros kokybė ir ypač transporto priemonės saugumas.

Kvietimą kaip alternatyvą automobiliams naudoti viešąjį keleivinį transportą, ėjimą ir važiavimą dviračiu, privalo atsverti priemonės, skirtos mažinti patirtų sužalojimų skaičių. Šiuo metu rinkoje nėra susidūrimų išvengimo sistemų, kurios galėtų veiksmingai laiku nustatyti pėsčiuosius ar kitus pažeidžiamus eismo dalyvius.

Pritariu pranešėjo Francesco Ferrari parengtam pranešimui dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugos. Europos automobilių pramonės tikslas turi būti parduoti automobilius, kurie yra ne tik labai pažangūs technine prasme ir ekologiški, bet ir labai saugūs.

Tam, kad būtų užtikrinta aukšto lygio apsauga visais atvejais, privalomas reikalavimas įrengti aktyviąsias pagalbinio stabdymo sistemas visose naujose transporto priemonėse nuo 2009 m., kaip numatyta Komisijos pasiūlyme, neturėtų pakeisti aukšto lygio pasyviųjų apsaugos sistemų, veikiau jas papildyti.

Manau, kad šis reglamentas padės pagerinti visų eismo dalyvių saugumą.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Kelių eismo saugumas yra Europos transporto politikos prioritetas, tikras rūpestis politinėms sprendimus priimančioms institucijoms ir pagrindinis ramstis visiems piliečiams kovoje su tragedijoms, kurios, deja, vyksta per dažnai Europos keliuose. F. Ferrari pranešimo tikslas yra stiprinti bendrijos reikalavimus saugumo srityje ir gerinti pėsčiųjų saugumą. Todėl mes negalim dvejoti ir reikalauti didžiausio dėmesio ir geriausių prieinamų priemonių saugumui užtikrinti mūsų keliuose. Ypač svarbu, kad teisės aktų leidimo darbas išliktų kaip galima griežtesnis ir priimtos priemonės būtų tinkamai kontroliuojamos ir įvertinamos, užtikrinant, kad būtini patobulinimai būtų padaryti tinkamu metu užkertant kelią tragedijoms ateityje. Pritariame šiame pranešime numatytoms pastangoms nustatyti būdus sugrąžinti prarastą laiką ir užtikrinti, kad būtų pasiūlytos tinkamiausios apsaugos sistemos susidūrimo su motorinėmis transporto priemonės aukoms.

Kartais viskas priklauso nuo smulkmenų, todėl mūsų užduotis yra užtikrinti, net ir labiau techninėse srityse, kad mūsų priimamuose teisės aktuose visada būtų numatytos geriausios priemonės apsaugoti savo piliečius.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Balsuoju už F. Ferrari pranešimą. Pritariu šio pasiūlymo tikslui didinti bendrijos reikalavimus, skirtus gerinti pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių saugumą patyrus sužalojimus nuo susidūrimo su motorine transporto priemone.

Manau, kad įmanoma laiko ir technine prasme padaryti greitą pažangą kuriant ir įgyvendinant tinkamas, transporto priemonėms pritaikytas, priemones. Ypač pritariu prievolei transporto priemonėse įrengti pagalbinę stabdymo sistemą (PSS), kuri padėtų sumažinti transporto priemonių susidūrimų su pėsčiaisiais skaičių.

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Pritariu šiam pranešimui, nes jis sustiprina esančius teisės aktus ir siekia pagerinti saugumą keliuose, ypač dviratininkų ir pėsčiųjų. Kiekvienais metais ES keliuose žūsta 8 000 žmonių – pėsčiųjų ir dviratininkų ir 300 000 yra sužalojama.

Daug aukų galima buvo išvengti geriau parengiant vairuotojus arba pagerinant motorinių transporto priemonių konstrukcijas. Įdiegus pagalbinę stabdymo sistemą, geresnę bandymų metodiką, taikant greitesnį įgyvendinimo laikotarpį, būtų galima sumažinti kiekvienais metais mūsų keliuose vykstančių skerdynių skaičių.

Ypač džiausiuosi matydamas, kad dėl apsauginių lankų automobiliams, kuriuose jie turės būti įrengti, bus taikoma bandymų metodika. Tačiau man kampanija, skirta visiškai uždrausti apsauginius lankus, vis dar tęsiasi.

Sveikinu pranešėją ir tikiuosi, kad Taryba greitai išspręs šį klausimą.

  David Sumberg (PPE-DE), raštu. − Norėčiau paaiškinti savo balsavimą dėl Francesco Ferrari pranešimo dėl pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių saugumo.

Nors remiu šiame pranešime išdėstytus vertingus tikslus mūsų visų labui sumažinti šokiruojantį skaičių žmonių netekusių gyvybės ir sužalotų mūsų keliuose, manau, kad šį pranešimą reikėtų įgyvendinti labai greitai ir negalvoju, kad tai gali būti pasiekta.

Keli gana esminiai reikalavimai buvo pasiūlyti. Todėl tai būtų per didelė našta pramonei, jei šie pasiūlymai bus įdiegti per greitai.

Ekonominio nuosmukio metu privalome visi prisiminti, kad rinkėjai turi išsaugoti savo darbo vietas ir neretai skubotai priimti teisės aktai gali pakenkti šiam tikslui.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Balsavau už šį pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos dėl pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugos (2007/0201).

Šiuo metu rinkoje nėra sistemų nuo susidūrimo, kurios galėtų veiksmingai nustatyti pėsčiuosius ir kitus pažeidžiamus eismo dalyvius, tuo pačiu patenkinant visas būtinas sąlygas. Pritariu pranešėjo nuomonei, kad pirmenybė turėtų būti teikiama priemonių, skirtų mažinti sužalojimų, ir svarbiausia aukų tarp pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių skaičių. Turėtų būti pabrėžiama, kad pateikti pakeitimai yra skirti kur galima nustatyti griežtesnes reglamento nuostatas. Balsavau už pranešimą, nes manau, kad yra svarbu kontroliuoti ne tik technologijas, užtikrinančias aktyvų saugumo vystymąsi, bet taip pat įvertinti galimybę nustatyti griežtesnes nuostatas pasyvaus saugumo, susijusio su transporto priemonės konstrukcija, srityje.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL)

Pėstieji ir dviratininkai neretai patenka į kelių eismo įvykius. Motorinių transporto priemonių pramonei jų gyvybių išsaugojimas yra pagrindinis iššūkis.

Elektroninė pėsčiųjų apsaugos sistema (EPA) yra puikus sprendimas. Ji mažina pasekmių susidūrus su transporto priemonių sunkumą. Dėl šios sistemos priekinė transporto priemonės dalis sulaiko smūgio jėgą, taip mažindama aukos patiriamų sužalojimų dydį.

Kitas sėkmingas būdas užtikrinti pėsčiųjų saugumą yra aktyvus transporto priemonės variklio dangtis, kuris yra įrengtas C6 automobiliuose. Atsitrenkus į pėstįjį, variklio dangtis automatiškai pakyla. Dėl smūgio susekimo mechanizmo variklio dangtis pakyla 65 milimetrus per 0.40 sekundžių. Kitas mechanizmas išlaiko variklio dangtį tokioje padėtyje, nepaisant smūgio jėgos, taip sugerdamas visą atsiradusią energiją. Nedidelio smūgio atveju apsauga taip pat yra suteikiama dalyje, kurioje yra įrengtas amortizatorius.

Visoms transporto priemonėms turi būti atlikta kaip galima daugiau testų, būtinų gerinti saugumą Europos Sąjungos keliuose.

– József Szájer pranešimas (A6-0088/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šis pranešimas yra susijęs su tam tikrais teigiamais pokyčiais įprastoje procedūroje tarp Europos Komisijos ir Europos Parlamento. Iš dalies pakeistos 1999/468/EB direktyvos 5a straipsnyje numatyta reguliavimo procedūra su kruopščiai peržiūrėtomis bendro pobūdžio priemonėmis, skirtomis pakeisti neesminėms pagrindinio dokumento, priimto remiantis Sutarties 251 straipsniu, dalims, inter alia išbraukiant kai kurias iš šių dalių arba papildant dokumentą naujomis neesminėmis dalimis.

Patikrinus esamus teisės aktus ir tebevykstančias procedūras, Europos Komisija pateikė šį pasiūlymą, apimantį 59 teisės aktus, kurie patikrinus bus pritaikyti prie naujos reguliavimo procedūros.

Savo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendime Pirmininkų sueiga paskyrė Teisės reikalų komitetą pagrindiniu komitetu spręsti šį komitologijos reguliavimą ir specializuotus komitetus teikti nuomones. 2008 m. sausio 15 d. komitetų primininkų susirinkime buvo susitarta dėl Teisės reikalų ir kitų įtrauktų komitetų bendradarbiavimo priemonių. Todėl šiame pranešime yra ribotas skaičius pakeitimų, pasiūlytų kitų komitetų, kurie buvo pateikti laiško forma.

– Gerardo Galeote pranešimas (A6-0213/2008)

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Balsavau už G. Galeote Quecedo pranešimą dėl Tarybos reglamento, kuriuo leidžiama naudoti tam tikrų žuvininkystės produktų importo į Kanarų salas autonomines bendrijos tarifines kvotas ir numatomas jų administravimas.

Šiame pranešime palaikomas bendrojo muitų tarifo panaikinimas tam tikrų žuvininkystės produktų į Kanarų salas importui 2007-2013 m. Būtina pažymėti, kad nuostatos, kurios yra minimos pasiūlyme, nustojo galioti 2006 m. gruodžio 13 d. Pasiūlyme numatoma netaikyti tarifinių kvotų. Nuostatos tam reguliuoti atitinka Europos Sąjungos sutarties 299 straipsnio 2 dalį, kurioje yra numatomos priemonės padėti atokiausiems regionams.

Todėl aš balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad išimtinė Kanarų salų geografinė padėtis tiekiant tam tikrus žuvininkystės produktus, būtinus vidaus vartojimui, sukelia papildomas išlaidas šiame sektoriuje. Vienas iš būdų ištaisyti prigimtinius tokio tipo sunkumus, atsiradusius dėl geografinės padėties, yra laikinai netaikyti muito svarstomų produktų iš trečiųjų šalių importui.

– Anneli Jäätteenmäki pranešimas (A6-0076/2008)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Balsavau už A. Jäätteenmäki pranešimą dėl Europos ombudsmeno statuto.

Kaip Europos Parlamento peticijų komiteto narys, įsitikinau, kad didžiulis ir vis didėjantis piliečių skaičius kreipiasi į bendrijos institucijas dėl valstybių narių nesilaikymo ES taisyklių.

Labai dažnai Parlamentui pateiktos peticijos ir išnagrinėtos atsakingos komiteto, negali būti priimtos. Norėčiau pasakyti vieną pagrindinį dalyką – Europos ombudsmeno tarnyba turi daugiau ir geriau dirbti palaikydama išorės ryšius su piliečiais. Labai dažnai paprastam žmogui net nėra žinoma apie ombudsmeną, potencialią priemonę sukurti labiau veikiantį ir veiksmingą ryšį su ES institucijomis. Statute, dėl kurio mes šiandien balsuojame, numatyti nauji būdai didinti ombudsmeno veiksmingumą. Rezultatus kontroliuosime mes, Europos Parlamento nariai.

  Lydie Polfer (ALDE), raštu. – (FR) Remiu pačios A. Jäätteenmäki iniciatyva parengtą pranešimą dėl Europos ombudsmeno galimybės susipažinti su informacija ir aiškesnių taisyklių nustatymo, kadangi šiuo pranešimu siekiama nustatyti labiau apibrėžtas taisykles šioje srityje.

Tekste numatyta, kad įvairios Europos Sąjungos įstaigos ir institucijos privalo pateikti ombudsmenui visą prašomą informaciją. Iki dabar galima buvo atsisakyti pateikti dokumentą dėl konfidencialumo.

Panašiai nustatyta prievolė pareigūnams pateikti parodymus „remiantis savo administracijų instrukcijomis“ yra pašalinta, tuo tarpu reikalaujant, kad svarstomas pareigūnas atvirai sakytų visą tiesą.

A. Jäätteenmäki’s pasiūlymai yra skirti stiprinti visuomenės pasitikėjimą Europos ombudsmeno veikla, todėl yra vertą juos įgyvendinti.