Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. birželio 18 d. - Strasbūras

12. Žuvininkystės sektoriaus krizė, kurią lėmė dyzelinio kuro kainų didėjimas (diskusijos)

  Pirmininkė. - Kitas klausimas darbotvarkėje yra:

- žodinis klausimas (O-0063/2008 – B6-0162/2008), kurį pateikė Philippe Morillon, Žuvininkystės komiteto vardu, Tarybai dėl žuvininkystės sektoriaus krizės, kurią lėmė dyzelinio kuro kainų didėjimas ir

- žodinis klausimas (O-0064/2008 – B6-0163/2008), kurį pateikė Philippe Morillon, Žuvininkystės komiteto vardu, Komisijai dėl žuvininkystės sektoriaus krizės, kurią lėmė dyzelinio kuro kainų didėjimas.

  Philippe Morillon, autorius. – (FR) Gerb. Pirmininke, duosiu Komisijos nariui J. Borgui laiko patogiai įsitaisyti. Ši žodinis klausimas priimtas vienbalsiai komitete, kurio pirmininku būti teko garbė man, jame esančių frakcijų prašymu. Džiaugiuosi, kad jį pateikiu po tokių puikių diskusijų, kurių metu buvo sprendžiama dėl tam tikrų bendrų klausimų.

Gerb. Pirmininke, gerb. einantysis Tarybos pirmininko pareigas, Komisijos nary, mano tėvas daugiau nei prieš šimtą metų gimė kaimelyje šalia Saint-Malo. Jis mano jaunystėje buvo pilnas gyvenimo, iš esmės priklaususio nuo žemės ūkio ir žvejybos. Šiandien šis kaimelis miršta nuo vėžio, kurį sukėlė tokių mirusių ląstelių kaip vasarnamių augimas ir visiškas išnykimas visos veiklos, kuri buvo naudojama gyventi ilgiau nei šešias savaites vasarą.

Tai nėra vienintelis reiškinys. Tai vyksta beveik visoje Europos pakrantėje, ir tai Komisijos narį J. Borgą, kurį už tai gerbiu, paskatino pasiūlyti integruotą jūrų politiką, kuri padėtų mums atkurti, išsaugoti ir atgaivinti bendruomenes, gyvenančias šalia Europos pakrančių. Jei dėl šios sprendimo DG FISH taps DG MARE, tai nebūtinai reiškia, kad Europos Sąjunga pasiryžusi atsisakyti šių išteklių, kuriuos mūsų žvejai toliau naudoja jūrose ir vandenynuose.

Kodėl Europos Sąjunga turi tik dvi bendras politikas, būtent bendrą žemės ūkio politiką ir bendrą žuvininkystės politiką. Pagalvojus atsakymas yra paprastas. Tam, kad mūsų žemyne būtų toliau gaunamas pakankamas maisto kiekis dirbant žemę ir žvejojant jūroje. Todėl pasekmės šiuose sektoriuose dėl stipriai išaugusių naftos kainų poveikio gali būti katastrofiškos. Tai ypač taikytina žuvininkystės pramonei. Jau pakankamai sukrėstai dėl sumažėjusių šios profesijos išteklių, šiai profesijai šiandien iš esmės gresia išnykimas. Tai paaiškina, nors nepateisina, smurtines beviltiškumo apraiškas, kurias panaudojo kai kurie iš šios profesijos atstovų ir toliau vykdo tam tikrose vietose.

Todėl man yra malonu, Komisijos nary, kad jūsų komitetas dabar pasiūlė priemonių, skirtų skubiai gelbėti šias pramones šakas, kurioms kyla didžiausia grėsmė. Taip pat suteikiant valstybėms narėms teisę taikyti specialų laikiną atleidimą nuo tvarkos, kuri buvo nustatyta įgyvendinant Europos žuvininkystės fondą pagal nustatytą tvarką. Einantis Tarybos pirmininko pareigas, ši tvarka bus svarstoma Liuksemburge birželio 24 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos susitikimo metu

Nepamirškime to fakto, kad Europos Sąjunga ir visas pasaulis, turi galėti toliau naudoti jūras ir vandenynus reikalingiems maisto šaltiniams gauti. Nėra jokios prasmės saugoti žuvį, jei nebėra likę žvejų joms gaudyti.

Komisijos nary, manau, šis akivaizdus faktas pateisina mūsų kartu žuvininkystės komitete rengiamus išsamius pasiūlymus, kuriuose bus kalbama ne tik dėl trumpalaikius, bet ir vidutinės trukmės bei ilgalaikius terminus. Apie juos smulkiau paaiškins kiti mano kolegos bei matysite iš rezoliucijos projekto, dėl kurio bus balsuojama rytoj.

PIRMININKAUJA M. SIWIEC
Pirmininko pavaduotojas

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos primininko pareigasl. − (SL) Pirmiausia norėčiau padėkoti gerbiamam Europos Parlamento nariui P.Morillon už klausimą dėl Žuvininkystės komiteto. Ar galėčiau iš pat pradžių pabrėžti, kad pirmininkaujančiajai Slovėnijai yra žinoma apie išaugusių degalų kainų ir jų neigiamo poveikio žuvininkystei ES problemos dydį.

Galiu pranešti, kad vakar Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos pirmininkas ministras Iztokas Jarcas susitiko su keliais kolegomis ministrais Venecijoje aptarti šį klausimą. Kartu jie diskutavo ir parengė keletą pasiūlymų, kaip pagerinti dabartinę sunkią padėti ES žuvininkystės sektoriuje. Dėl šių pasiūlymų bus diskutuojama ateinančiomis dienomis. Tačiau norėčiau priminti, kad ši padėtis neapsiriboja tik žuvininkystės pramone. Aukštos degalų kainos daro žalą visoms pramonės šakoms, įskaitant žemės ūkį, transportą ir gamybą.

Dėl krizės sunki padėti yra visose sektoriuose. Todėl tai yra horizontalaus pobūdžio klausimas, apimantis konkurencijos politiką, valstybės pagalbą ir mokestinis priemones. Šio klausimo svarba ir jo neigiamas poveikis žuvininkystės sektoriui paskatino pirmininkaujančiąją Slovėniją įtraukti jį į Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos susitikimo darbotvarkę, kuris kaip jau minėjo P. Morillon, įvyks kitą savaitę.

Tai bus proga ministrams pasisakyti dėl dabartinės situacijos ir apsikeisti nuomonėmis dėl tinkamiausio jos sprendimo su Komisijos nariu J.Borgu. Be to, pirmininkaujanti valstybė narė nusprendė pakeisti šio mėnesio pabaigoje įvyksiančio neoficialaus žuvininkystės direktorių susitikimo temą, kad jie taip pat galėtų aptarti šį opų klausimą. Visa tai vyksta po to, kai Taryba neseniai keliuose įvairių sudėčių susitikimuose atkreipė dėmesį į didėjančias energijos kainas, apie ką mes kalbėjome prieš tai buvusiame darbotvarkės klausime.

Leiskite man išsamiau paaiškinti Ekonomikos ir finansų tarybos išvadas. Taryba išreiškė savo susirūpinimą dėl toliau kylančių naftos kainų ir svarstė būdus, kaip elgtis su susijusiomis socialinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis. Buvo pabrėžtas poreikis skatinti energijos sunaudojimo efektyvumą ir alternatyvius energijos šaltinius, didinti naftos rinkų skaidumą, skatinti konkurenciją energijos rinkos ir stiprinti dialogą su naftą išgaunančiomis šalimis.

To paties susitikimo metu Taryba taip pat paragino Komisiją toliau peržiūrėti rinkas, susijusias su prekėmis ir pagalvoti, kokią politiką taikyti, kad būtų apribotas kainų nepastovumas. Kaip rytinių diskusijų metu minėjo pirmininkaujanti valstybė narė, šis klausimais taip pat bus svarstomas rytoj Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuris prasideda rytoj.

  Joe Borg, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti Žuvininkystės komiteto pirmininkui P. Morillonui už jo klausimą, kuris suteiks man galimybę išspręsti kuro krizę.

Iš pradžių norėčiau pasakyti, kad džiaugiuosi matydamas, kad tarp Komisijos ir Europos Parlamento Žuvininkystės komiteto yra labai geri santykiai ir nuolat dar gerėja.

Kalbant konkrečių klausimu, man yra žinoma, su kokias sunkumais susiduria žuvininkystės sektorius, staigiai išaugus degalų kainai. Dėl šio augimo atsirado krizė, kuri yra struktūrinė ir ilgai trunkanti, įgyja labai ypatingą, norėčiau pasakyti net išskirtinį aspektą žuvininkystės atžvilgiu. Leiskite pasakyti kodėl.

Daugelį metų, ES laivynas kentėjo nuo užburto rato pajėgumo pertekliaus, per didelio sužvejotų žuvų kiekio ir mažėjančio pelningumo. Tuo pačiu metu žvejai negalėjo gauti naudos dėl sumažėjusios pasiūlos ir didėjančių mažmeninių žuvies kainų. Dėl to daugumoje sektorių ribos yra plonytės. Todėl sektorius tampa labiau pažeidžiamas nei kiti dėl labai padidėjusių išlaidų, kaip yra dėl naftos kainos.

Komisija supranta, kad būtini suderinti veiksmai ES lygiu, kad išvengtume didelės pramonės krizės ir užtikrintume, kad problema būtų ne perkelta, o iš karto išspręsta. Tam reikėtų ne tik numatyti papildomos paramos galimybę, bet įsipareigoti atkreipti dėmesį į pagrindinį pajėgumo pertekliaus klausimą, kuris kenkia visoms mūsų pastangoms sugrąžinti pramonę į tvarią ir pelningą padėtį.

Kaip pastebėjo P. Marillonas, dėl šių priežasčių vakar Kolegija patvirtino visą neatidėliotinų priemonių paketą, skirtų skubiai išspręsti socialinius ir ekonominius sunkumus, atsiradusius dėl dramatiško naftos kainų išaugumo bei taip pat pagrindines Europos laivyno struktūrines problemas. Manau, kad yra gyvybiškai svarbu pagalbą skirti laivams, kurie yra labiausiai priklausomi nuo degalų ir dėl to juos labiausiai palietė šiuo metu esantis pajėgumo perteklius.

Todėl siūlome valstybėms narėms laivyno pritaikymo programas (LPP), pagal kuriuos apribojimai dėl galutinio žvejybos veiklos nutraukimo, t.y. pašalinimo iš apyvartos išmokos, būtų panaikinti. Laivai, dalyvaujantys laivyno pritaikymo programose, galėtų pasinaudoti laikinam žvejybos veiklos nutraukimui skirta papildoma pagalba. Pagalba už dalinį eksploatavimo nutraukimą

galėtų būti skiriama dalyviams, kurie pakeičia didesnius senus laivus naujais mažesniais ir veiksmingiau energiją naudojančiais laivais. Šiuose programose taip pat būtų nuostatos, leidžiančios laikinai sumažinti darbuotojų socialinės apsaugos įmokas.

Tiksliau sakant, pagalba skirta laikinam žvejybos veiklos nutraukimui galėtų pasinaudoti visi laivai iki trijų mėnesių likusiu 2008 m. laikotarpiu, su sąlyga, kad šie laivai būtų įtraukti į restruktūrizavimo planą. Tokia pagalba bus pritaikyta taip, kad remtų išteklių atkūrimą ir/arba rinkos sąlygas esant galimybei.

Remiantis tolesniais ekonominiais tyrimais, taip pat bus įvertinti galimi žuvininkystėje taikomo de minimis režimo pakeitimai, kad nustatytos 30 000 eurų „lubos“ per trejus metus būtų taikomos laivui, o ne įmonei, nors suma vienai įmonei negali viršyti daugiau nei 100 000 eurų

Tam tikros konkrečios iniciatyvos, skirtos didinti žuvies vertę pirmojo pardavimo metu taip pat numatytos. Komisija, šalia turimų lėšų iš Europos žuvininkystės fondo (EŽF), ruošiasi papildomai iš bendros žuvininkystės politikos (BŽP) biudžeto skirti 20-25 milijonus eurų, finansuoti specialius projektus šioje srityje. Daugiau priemonių numatoma skatinti perėjimą prie energijos taupymo technologijų, sušvelninti socialinį ir ekonominį krizės poveikį bei palengvinti perprogramavimą ir EŽF lėšų išmokas.

Anksčiau išvardintas priemones sudarys laikinos nukrypti nuo EŽF taisyklių leidžiančios nuostatos, kad padėtų ES laivynui greičiau prisitaikyti prie dabartinės situacijos ir suteiktų laikiną paramą pereinamojo laikotarpio metu.

Šį priemonių paketą aš pristatysiu Žuvininkystės ministrų tarybai birželio 24 d. Liuksemburge, siekiant, kad oficialus pasiūlymas šiuo klausimu būtų priimtas jau liepos mėnesį. Atsižvelgiant į nepaprastą situaciją, su kuria susiduria žuvininkystės sektorius, tikiuosi, kad galiu tikėti paramos tiek iš Tarybos, tiek iš Parlamento, minėtas priemones priimant kaip galima greičiau.

  Carmen Fraga Estévez, PPE-DE frakcijos vardu (ES) – Gerb. Pirmininke, Europos liaudies partija išjudino šias diskusijas, tikėdamasi, kad mūsų institucija negalės toliau išlikti abejinga ir neatsižvelgti į krizės rimtumą.

Manau, kad mes buvome teisūs, atsižvelgiant į tai, kad tik vakar pirmą kartą Komisiją paskelbė priemones, kurių šis Parlamentas prašė daug metų. Kai kurios iš jų yra tapačioms toms, kurios yra pateiktos bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos.

Kaip nurodoma rezoliucijoje, degalų kaina žvejams išaugo daugiau nei 300 proc. per pastaruosius penkerius metus ir daugiau nei 38 proc. nuo sausio. Tuo tarpu kainos išliko tokios pačios 20 metų, kai kuriais atvejais sumažėjo iki 25 proc. dėl didelio importo kiekio, kurį neretai sudaro nelegalios žvejybos produktai.

Mano frakcija pabrėžė, kad tokiomis sąlygomis nė vienas sektorius negalėtų išlikti. Dėl to šiandien norėjome čia sukviesti visus kartu, įskaitant Tarybą ir Komisiją, kad daugiau sužinotume apie šį klausimą ir aptartume priemonių rinkinį.

Ypač džiaugiamės, kad į priemones galų gale įtraukta padidinta iki 100 000 eurų de minimis pagalba, nors labiau patiktų, jei ji būtų skiriama laivui, o ne įmonei, kaip buvo prašoma šio Parlamento ir nustatyta bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos.

Visiškai mažiname socialines išlaidas ir taikome didesnį Europos žuvininkystės fondo (EŽF) lankstumą, kad visi norintys galėtų pasirinkti pertvarkyti savo įmones, pakeisti variklius veiksmingesniais ar gauti papildomą pagalbą, kaip nurodėte, laikinai nutraukti veiklai.

Komisijos nary, tačiau mes manome, kad yra kitas priemonių rinkinys, kurios yra skirtos tam pačiam tikslui. Jos turėtų būti išplėtotos kaip galima daugiau, kaip ir tos, kurios yra skirtos sektoriaus pertvarkymui. Kalbu apie rinkos mechanizmais paremtas priemones, tokias kaip bendrojo rinkų organizavimo reforma, kuri suteiktų žvejams didesnį vaidmenį nustatant kainas ir svarbiausia priemones, kurios rodo aiškų Tarybos ir Komisijos norą užkirsti kelią neteisėtai žvejybai.

Taigi, pritariame priemonėms, kurios yra žingsnis teisinga linkme, tačiau turime paklausti savęs, ar būtume sukliudę atsirasti sektoriuje šiai sudėtingai situacijai, jeigu būtume reagavę greičiau.

  Rosa Miguélez Ramos, PSE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. Pirmininke, taip pat džiaugiuosi ir pritariu Komisijos paskelbtoms priemonėms. Atrodo, kad kai kuriais atvejais jos taikomos net daugiau nei prašė Parlamentas savo pasiūlyme dėl rezoliucijos. Tai, kad radome vietos diskusijoms dėl šio klausimo šios ypač užimtos mėnesinės sesijos metu, rodo, koks svarbus šis klausimas yra Parlamentui.

Manau, kad šiais, šiek tiek neramiais laikais, europiečiai su šia krize turėtų kovoti kartu, naudodami veiksmingą ir nešališką mechanizmą. Tai galėtų būti toks reikalingas Europos žuvininkystės fondo (EŽF) lankstumas, koks leistų mums priimti skubias priemones bendrijos lygiu.

Kai kurių valstybių narių pasiūlyti nacionaliniai sprendimai tik sukeltų pusiausvyros nuokrypį.

Komisijos nary, tikimės, kad kitą pirmadienį Tarybos susitikimo metu Komisija sugebės klausimus padaryti dar aiškesnius ir pasiekti susitarimą su Taryba, kaip EŽF gali būti panaudotas padedant laivyno dalims, kurios buvo labiausiai paveiktos.

Taip pat atrodo, kad reikia skubiai vieną kartą ir visam laikui išnagrinėti kainų nustatymo mechanizmą.

  Elspeth Attwooll, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, norėtume pažymėti, kad labai didelė žvejų dalis turi mažą verslą. Jie turi ribotą teisę žvejoti. Kad galėtų pasinaudoti šia teise, jie turi investuoti į laivus, žvejybos įrankius ir saugumo įrangą. Tai gali liesti esminių paskolų grąžinimą.

Taip pat jie privalo mokėti už licencijas ir tam tikrais atvejais gali mokėti ir už kvotas. Taip pat jie susiduria su didelėmis einamosiomis išlaidoms darbo jėgai, remontui ir degalams.

Dėl kvotų taisyklių ir jūroje praleidžiamų dienų skaičiaus, jiems gali reikėti keliauti didelius atstumus, kad rastų paklausų laimikį. Ypač esant blogam orui, jiems tai padaryti gali nepavyksti. Net kai jiems ir sekasi, žvejai neturi kontrolės nustatant sugautos žuvies kainą. Daugeliu atveju jie yra priklausomi nuo to, kas gali būti pateikta varžytinėse. Todėl jie paprasčiausiai neturi priemonių, atlyginančių didėjančias išlaidas.

Rezoliucijoje yra išdėstomos įvairios praktinės paramos priemonės. Jos gali būti taikant de minimis taisyklę ir tolimesnį peržiūrėjimą. Norėčiau paraginti visas valstybes nares pasinaudoti šios taisyklės teikiamomis galimybėmis, kad išlaikytume vienodas sąlygas.

Taip pat yra būtina imtis veiksmų sustabdyti NNN žvejybai, ne tik tam, kad išlaikytume teisėtai sužvejotos žuvies kainą, bet ir išsaugant išteklius. Tai tinka taip pat ir dėl ženklinimo reikalavimų gerinimo. Kitos pasiūlytos priemonės, įskaitant pertvarkymą, skirtos ir energijos suvartojimo efektyvumui bei alternatyviems energijos šaltiniams, taip pat tenkina aplinkos apsaugos tikslus. Jas priėmus, tai gali atnešti naudos persekiojamiems mūsų žvejams ir taip pat mūsų planetai, kuri yra pavojuje.

  Marie-Hélène Aubert, Verts/ALE frakcijoje. – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, kaip priminėte, ši struktūrinė krizė yra labai didelė ir ilgalaikė. Dėl to tam yra taip pat būtini ilgalaikiai sprendimai ne tik žuvininkystės pramonėje, bet visuose susijusiuose sektoriuose.

Taip pat reikėtų pasakyti, kad dabartinė krizė yra būtent dėl to, kad metų metais nebuvo kreipiamas dėmesys į žuvininkystės sektoriaus priklausomumą nuo degalų, pigių degalų bei galingesnių laivų, kad galima būtų nuplaukti vis toliau ir parvežti dar didesnį kiekį žuvies. Taip pat yra tam tikros problemų, kurias mes turime išspręsti.

Brangių degalų problema yra neatsiejama nuo visų kitų klausimų, kurie liečia žuvininkystės sektorių –

žuvų išteklių valdymas, apmokestinimo politika, pasaulinė prekyba, neteisėtos žvejybos kontrolė. Yra sudėtinga šią problemą spręsti atskirai nuo kitų klausimų.

Subsidijos ir pagalba, kurią Komisija siūlo suteikti, ir kuri, manau, yra teisinga, bus priimtini tik tada, ypač kalbant apie visuomenę, jei jos priklausys nuo išsamaus žuvininkystės politikos ir praktikos pertvarkymo. Iš savo pusės apgailestaujame, kad bendroje kompromisinėje rezoliucijoje nėra nustatytos sąlygos dėl pagalbos ir subsidijų, kurios gali būti teikiamos vykdyti šį pertvarkymą bei pareigos įveikti perteklinį laivyno pajėgumą, geriau valdyti žuvų išteklius ir užtikrinti geresnę jūrų ekosistemų apsaugą. Maža to, tai yra kaip tik ta sąlyga, nuo kurios priklauso ekonominis ir socialinis žuvininkystės gyvybingumas. Galiausiai norėtume, kad valstybės narės pačios prisiimtų visišką atsakomybę ir nutrauktų savo demagogišką praktiką žadant skirti pinigų, kurių jos neturi neįgyvendinant jokios tvarios politikos žuvininkystės pramonės srityje.

  Pedro Guerreiro, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Šis diskusija vyksta todėl, kad žvejai, įskaitant ir žvejus Portugalijoje, mobilizavosi reikalaudami priemonių, kurios kažkada buvo pasiūlytos, reaguojant į išaugusias degalų, tiek benzino, tiek dyzelio, kainas bei socialinę ir ekonominę krizę sektoriuje, atsižvelgiant į abejingą požiūrį, ypač Europos Sąjungos.

Mūsų frakcija pateikė pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuriame mes pateikiame savo siūlymus. Kai kurie iš jų anksčiau buvo priimti Europos Parlamento. Taip pat pasiūlėme naują priemonę kaip reakciją į poreikius sektoriuje.

Šios priemonės suteiktų paramą laivams, varomiems benzinu, panašiai, kaip tai yra dyzelio atveju. Būtų nustatyti aukščiausia galima kaina arba suteikta papildoma nuolaida degalams, konkrečiai 40 centų už litrą, pagerintų kainas pradiniame pardavime, be jokių pasekmių galutiniam vartotojui dėl kainų, užtikrintų, kad nustatant rekomendacines kainas, vienu iš kintamųjų būtų gamybos kainos, kad būtų užtikrintos deramos pajamos įgulai.

Reaguojant į didėjančias degalų kainas ir nustatant žuvies kainą pradiniame pardavimo taške, būtina priimti sprendimus. Šie du klausimai yra svarbiausi didėjančios krizės sektoriuje veiksniai.

  Jeffrey Titford, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, labai išaugusi naftos kaina, apie kurią čia šiandien kalbame, gali būti taip pat ir lašas, perpildęs daugelio žvejų Didžiojoje Britanijoje kantrybės taurę. Jie jau yra nuvarginti begalinių reglamentų ir kvotų sumažinimų, trykštančių iš šios institucijos ir klupdančių juos ant kelių.

Šiuo metu jie yra savotiškoje padėtyje, kai negali išplaukti į jūrą, kad sužvejotų jiems vis dar leidžiamą sužvejoti menką kiekį žuvies, nes dėl degalų išlaidų tai tampa nepelninga net neišplaukus. Didžiosios Britanijos vyriausybė jau daug metų yra apleidusi savo žvejus. Ir tai padarė vėl, neskirdama subsidijų degalams, kad padėtų jiems išgyventi dabartinę krizę.

Kai kurie žvejai iš mano vietovės buvo priversti teisiškai peržiūrėti savo padėtį, nes pagal BŽP jiems turėtų būti garantuotas pragyvenimas iš žvejybos.

Nepriklausoma JK partija mano, kad BŽP yra visiška katastrofa, iš kurios Didžioji Britanija turėtų pasitraukti, kad atgautų kontrolę savo vandenyse kol dar yra likę keletas žvejų.

  Struan Stevenson (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, džiaugiuosi, kad šiandien Komisijos narys atkreipė dėmesį į tai, kad krizė šiame sektoriuje yra daug didesnė. Ją padidino staigus dyzelio kainos išaugimas. Sutinku su ką tik kalbėjusiu J. Titforsu, kurio nuomonei aš retai pritariu, kad kai kuriose žvejybą vystančiose šalyse dėl didžiulių degalų kainų po to sumažėjo kvotos ir krito žuvies kaina. Padėtis yra tokia bloga, kad kai kurios žvejų įgulos JK šiuo metu uždirba mažiau nei  100 svarų sterlingų per savaitę. Tai verčia šimtus žvejų palikti šią pramonės sritį, būtent tada, kai mums reikia, kad ją papildytų daugiau naujokų. Kaip visi žinome šiuose rūmuose, dauguma laivų nebeišgali išplaukti į jūrą. Kiekvieno išplaukimo metu yra prarandama pinigų. Pikti žvejai blokuoja uostus, streikuojantys sunkvežimių vairuotojai atsisako gabenti krovinius. O tai reiškia, kad žuvies rinkos yra visiškai sužlugdytos pačiu produktyviausiu metų laiku.

Bet mane labai padrąsino nuostatos ir pasiūlymai, kuriuos šią popietę pateikė Komisijos narys J. Borgas. Tos valstybės narės, kurios pateiks pasiūlymus dėl laivyno pritaikymo programų arba visiško savo žuvininkystės sektoriaus pertvarkymo gali gauti pagalbą iš Europos žuvininkystės fondo ir tai ilgam sumažins krizę, kuri šiuo metu yra apėmusi sektorių.

Man labai gėda, kad Didžiosios Britanijos vyriausybė atsisako priimti šią pagalbą, atsisako kreiptis dėl šios bendrai finansuojamos pagalbos. Baisu, kad mūsų žvejai turės žvejoti tuose pačiuose vandenyse tas pačias žuvis kaip ir žvejai iš kitų kaimyninių valstybių, kurios gaus šią pagalbą. Taip rinka bus iškraipoma toliau.

Todėl mes turime remti mažesnių, mažiau kuro naudojančių laivų, geriau pritaikytų žvejybos galimybėms, kūrimą. Manau, kad su Komisijos pasiūlymu tai bus pasiekta.

  Paulo Casaca (PSE). – (PT) Manau, kad šios krizės metu turime suprasti, kad degalų kainų augimas yra šios padėties katalizatorius, kuri jau buvo toli gražu ne pati geriausia anksčiau ir kėlė tam tikrų didelių rūpesčių. Taip pat tai yra krizė visos Europos mastu, ir norėčiau tai pabrėžti, todėl neteisinga bandyti su ja kovoti nacionaliniu lygiu.

Trečia, norėčiau pasveikinti Komisijos narį ir Komisiją parengus ką tik pristatytą planą. Manau, kad tai yra tinkamos priemonės, nors galbūt jos ir neaprėps visko, bet padės išspręsti pagrindinę problemą ir pašalinti struktūrinius veiksnius, kurie sukelia šią problemą.

Tikiuosi, kad toliau judėsime šia, mano manymu, teisinga linkme.

  Jacky Hénin (GUE/NGL). – (FR) Gerb. Pirmininke, kiekviename žvejybos uoste Europos Sąjungoje skubiai reikia imtis veiksmų dėl dviejų dalykų – visos Europos mastu nustatyti standartinę naftos kainą 40 centų už litrą ir bendrai valdyti kvotas.

Šie teisėti reikalavimai yra gyvybiškai svarbūs žuvininkystės pramonei ir darbo vietoms, kurias ji sukuria. Labai išaugusi naftos kaina ir žuvies išteklių išsaugojimas yra tikra problema. Laisva rinka nesugeba kontroliuoti augančių degalų kainų poveikio. Naftos bendrovės, išsipūtusios nuo gauto pelno, į tai reaguoja spekuliacijomis apie išaugusią paklausą jų produktams besivystančiose šalyse, tikėdamosi pripildyti savo banko sąskaitas. Sumažinę mokesčio degalams dydį, kuris amžinai auga, apmokestindami didžiulius naftos bendrovių pelnus, galėtume lengvai patenkinti žvejų reikalavimus, neteikiant jokių subsidijų, ypač kai jos yra išmokamos bet kaip.

Maža to, žvejai daugiau nesileis, kad Komisija su jais elgtųsi kaip su jūros teisių pažeidėjais, kuri dangsto tikrus sukčius, plaukiojančius laivais su patogios šalies vėliavomis bei žuvininkystės pramonės kartelius. Niekas labiau nėra įsipareigojęs išsaugoti jūrų išteklius nei žvejai. Sistema turi būti pertvarkyta iš esmės ir Komisija turėtų dirbti demokratiškai kartu su žuvininkystės pramonės profesionalais, o ne taikyti diktatūrą, paremtą savo pseudoekspertų valdymu.

  Ioannis Gklavakis (PPE-DE). – (EL) Gerb. Pirmininke, sveikinu Komisijos narį ir einantįjį Tarybos pirmininko pareigas.

Per pastaruosius penkerius metus žvejyba nukentėjo nuo pasekmių, kurias sukėlė augančios degalų kainos. Nuo 2004 m. degalų kaina išaugo 240 proc. Komisija ir Europos Parlamentas imasi priemonių šiai problemai įveikti, bet iki šiol padėtis nepagerėjo. Priešingai, ji pablogėjo.

Nuo 2008 m. padėtis regione pablogėjo 40 proc. Dauguma žvejų Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje, Graikijoje ir Ispanijoje pradėjo stabdyti savo laivų darbą. Kodėl? Todėl, kad žvejybos išlaidos yra didesnės nei parduodamos žuvies kaina.

Man tai kelia didelį susirūpinimą, nes bijau, kad labai smulkios socialinės grupės sužlugs. Jos saugo tradicijas ir čia kalbu apie mūsų žvejus. Privalome juos apsaugoti nuo artėjančios katastrofos. Pritariu savo kolegų narių pasiūlymams padidinti visas priemones, stengiantis įveikti neteisėtos žvejybos ir kitas problemas. Tačiau taip pat noriu pridurti dar vieną labai svarbų dalyką. Europos žuvininkystės fondui gauti lėšų, kad šie pinigai padėtų mūsų žvejams išgyventi. Jei ne, mums gresia krizė.

  Stavros Arnaoutakis (PSE). – (EL) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, ponai ir ponios, dėl nekontroliuojamų degalų kainų augimo didėja triukšmingų protestų skaičius ir daugumos valstybių narių žvejų beviltiškumas. Mes daugiau nebegalime pasyviai stebėti šių protestų. Svarbu, kad ES imtųsi skubių priemonių suteikiant paramą užsiimantiems šiuo amatu. Jie susiduria su sunkumais neturėdami jokio kito pasirinkimo ar priemonių šiai situacijai įveikti.

Jei ES neras skubių sprendimų, mes susidursime su politine problema dėl Sąjungos veiksmingumo esant kritinei padėčiai, kaip yra dabar. Visiems laikams privalo baigtis atsakomybės perkėlimas nuo Komisijos valstybės narėms ir atgal. Bet kuriuo atveju kažkas turi prisiimti atsakomybę ir imtis iniciatyvos. Pagal Europos viziją, tai yra ES darbas. Komisijos nary, tai yra Europos Sąjungos vykdoma politika! Manau, kad jūsų pasiūlymai yra žingsnis teisinga linkme.

  Cornelis Visser (PPE-DE). – (NL) Gerb. Pirmininke, žvejybos pramonės veikla sunkina aukštos degalų kainos. Vien tik 2008 m. dyzelio kaina išaugo daugiau kaip 38 proc. Šiuo metu nėra jokių ženklų, rodančių, kad kainos nustos augti. Mano šalyje, Nyderlanduose, apie 15 žvejybos laivyno laivų buvo laikinai nustoti naudoti, nes kiekvienas reisas yra nuostolingas. Tačiau ne tik dėl labai išaugusių kainų susidarė ši dramatiška padėtis. Iš dalies dėl šios situacijos yra kaltas didelio žuvų kiekio importas žemomis kainomis į Europos Sąjungą iš šalių esančių už jos ribų. Dideli kiekiai geltonuodegių plekšnių ir Ramiojo vandenyno jūrų liežuvių yra importuojami į Nyderlandus ir kartais parduodami kaip jūros liežuviai ir plekšnės. Taip vysta nesąžininga konkurencija olandų žvejų pagautų jūros liežuvių ir plekšnių atžvilgiu. Turi būti labiau tikrinamas šių žuvų rūšių pavadinimo naudojimas.

Olandijos laivynas taip pat turi keistis. Turimi laivai yra per dideli, jie yra priklausomi nuo iškastinių degalų. Tiesą sakant, visi laivai turėtų būti pakeisti mažesniais universaliais laivas, naudojančiais tvarius žvejybos būdus.

Deja, Komisija išdavė tik laikinus leidimus penkiems laivams, naudojantiems elektrinio dirgiklio metodą žvejojant jūros liežuviu. Norėtume, kad jų būtų išduota daugiau.

Pramonei reikalingi finansiniai ištekliai, kad galėtų išgyventi. Darbai dėl to privalo būti atlikti per trumpą laiką. Esu patenkintas Komisijos nario pasiūlymais. Taip pat žvejybos pramonėje turi būti numatyta CO2 taupymo galimybė. Būtų gerai į tai pažiūrėti kitaip. Danijos žvejybos laivynui tenka atsakomybė dėl 1 proc. viso CO2 kiekio. Norime sumažinti jį 20 proc. Jei pažiūrėtume į CO2 kainą mokant 25 eurus už toną, čia yra galimybių. Ypač atsimenant, kad po pertvarkymo, tas laivynas dings ir tuo pačiu visiškai sumažės CO2 kiekis. Galėtume paskaičiuoti tai septynerių metu vertės sumažėjimo pagrindu. Tikiuosi, kad Komisija šiuos pasiūlymus teiks toliau. Parlamentas juos tikrai palaikys, bet taip pat galbūt galite iš to ką nors gauti.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, bendra žuvininkystės politika labai nuvylė ir prisidėjo prie ryškaus žuvų išteklių Europos sumažėjimo. Ji neatitinka savo paskirties.

Komisijos duomenimis, naujausias degalų kainų augimas 240 proc. nuo 2004 m. ir 30 proc. per pastaruosius mėnesius tik pablogino jau aiškiai dokumentuose atspindėtą mūsų žuvininkystės ir žvejybos pramonės Europoje nuniokojimą.

Nors visi sutinkame, kad ES ir valstybių narių lygiu reikia imtis tam tikrų skubių trumpalaikių priemonių palengvinti žvejų padėtį, kapitonų ir jų įgulų, teikiant atitinkamą valstybės pagalbą, galbūt mažinant mokestį degalams viršijus tam tikrą kainą, finansinę paramą intervenciniam supirkimui ir labiau kontroliuojant neteisėtai pagautų žuvų importą, ir tai tik kelios galimybės, taip pat mes kaip politikai privalome žiūrėti į ateitį. Laikas mums įvertinti naujas bet kokio tarpinio ir ilgalaikio pertvarkymo plano galimybes, skirti būtinas eksploatavimo nutraukimo subsidijas atitinkančias laivyno pajėgumas panaudojant turimus išteklius.

Ką manote apie rinka paremtą požiūrį su parduodamų kvotų sistema, užuot tęsę kontrolę, kuri tuo pat metu sumažino žvejybos pramonę ir pagreitino didelį žuvies išteklių sumažėjimą? Šiuo metu esanti BŽP nepagrįstai skatina išmesti atsitiktinę priegaudą ir jauniklius, nes yra neteisėta juos gaudyti. Šį klausimą mes neseniai svarstėme C.Schlyterio pranešimo metu. Problemą didina neteisėti importai, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba, kuri buvo svarstoma praėjusioje mėnesinėje sesijoje.

Pasak kai kurių ekspertų, kaip Thorvalduro Gylfasono, Islandijos universiteto ekonomikos profesoriaus, atlyginimu paremta prekybos politika, kurią nustato nepriklausoma valdžios įstaiga, galėtų padaryti kiekvieną tvarios žuvies kilogramą vertingą. Tada nebūtų paskatos išmesti žuvį ar gaudyti ją neteisėtai. Ar Komisija ir Taryba nemano, kad parduodamų kvotų sistema, pagrįsta ekonomiškai ir naudinga aplinkai, turinti ekosistema paremta valdymą, galėtų viena vertus išsaugoti vertingus jūrų išteklius dabartinei ir ateities kartoms, o kita vertus būtų paguoda produktyviems ir veiksmingiems žvejams, maldaujantiems vykdyti reformą?

Taip, mums yra reikalingos skubios trumpalaikės priemonės įveikti šiuo metu esančią degalų krizę šalia tarpinio ir ilgalaikio pertvarkymo, pagrįsto ekonomiškai ir naudingo aplinkai, užuot vertę nusikaltėliais labiausiai produktyvius ir veiksmingus žvejus. Šiuo metu jie laukia, klausdami savęs, kaip pasakė vienas Airijos žvejų delegatas: „Ar pirmiausia neteksiu laivo, ar namo?“

  Daniel Varela Suanzes-Carpegna (PPE-DE). - (ES) Gerb. Pirmininke, mano frakcijos iniciatyva visiems palaikant svarstome rimtą krizę žuvininkystės sektoriuje. Tai darome atskirai nuo bendros degalų krizės. Nors degalų kaina krizę ir pablogino, tačiau tai buvo paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę.

Krizė yra daug gilesnė ir su ja kovoti reikia skubiai. Kad sektorius būtų išgelbėtas, Komisija, Taryba ir valstybės narės privalo kartu patvirtinti programą, kuri patenkintų šios diskusijos metu pateiktus 10 reikalavimų.

Pirmas – didesnė nelegalaus importo kontrolė. Antra – didesnė legalaus importo kontrolė. Trečias – bendro rinkų organizavimo reforma, daugiau dėmesio skiriant kainoms, taikomoms žvejams pirminiuose pardavimo punktuose. Ketvirtas – iš Europos žuvininkystės fondo skiriamos paramos pertvarkymas. Penktas – nacionalinės veiklos programų perprogramavimas. Šeštas – mokėjimų ir de minimis pagalbos vienam laivui padidinimas. Laimė, Komisija atrodo tai suprato, bet pasiūlymą reikėtų pataisyti, nes jame ne viskas yra išdėstytai taip, kaip mes norėtume. Septintas – fiskalinės pagalbos patvirtinimas. Aštuntas – socialinės pagalbos patvirtinimas. Devintas – išaugęs skaidrumas ir vartotojų garantijos, ženkliniams ir atsekamumas. Dešimtas – reklaminės kampanijos vartotojams ir parama sektoriui.

Šiuos 10 reikalavimų galima apibendrinti į du reikalavimus – didesnis užmokestis ir pagalba mūsų žvejams ir sankcijos pažeidėjams.

Komisijos nary, einantysis Tarybos pirmininko pareigas, arba darome tai dabar, arba mes tiesiog turėsime išlaikyti Europos Sąjungos žuvininkystės sektorių. Žinau, kad Komisijos narys J.Borgas yra informuotas apie šiuos klausimus ir daro viską ką gali. Tačiau manau, kad privalome padėti patobulinti šį pasiūlymą. Tikiuosi, kad Taryba tą patį padarys kitą savaitę ir mes galėsime pasinaudoti pirmininkausiančia Prancūzija, kuri stumia šią reformą į priekį, kad jį būtų įgyvendinta.

Privalome pasinaudoti esamomis galimybėmis, nes laikas yra gyvybiškai svarbus.

  Duarte Freitas (PPE-DE). – (PT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, žvejybos ateičiai gresia du dalykai – pirmiausia, išteklių tvarumas ir antra, žvejų išlikimas. Todėl jos ateitį turime užtikrinti dviem būdais. Pirmiausia, apribodami žvejybą ir, antra, padėdami žvejams išgyventi ir žvejoti geriau.

Atrodo, kad Komisijos narys ir kai kurios vyriausybės, kaip Portugalijos, kuri visiškai nekreipė dėmesio į šį klausimą, pagaliau pradėjo suvokti problemą ir suprato jos katastrofiškumą.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad kai kuriose šalyse, kaip pavyzdžiui Portugalijoje, 85 proc. laivų yra nedideli, beveik pusė varomi benzinu. Dėl to reikėtų atsižvelgti į šį klausimą ir nustatyti priemones, kurios galėtų būti vienodai taikomos visiems, kad vyriausybės neturėtų jokio pasiteisinimo.

Taip pat mes turėtume šiai sričiai teikti paramą, kuri yra teikiama prekybos laivynui, susijusi su bendromis socialinio draudimo įmokomis. Taip yra todėl, kad struktūrinės priemonės neatitiks savo paskirties ir neturės ateities, jeigu mes neužtikrinsime ateities žvejams. Štai kas yra pastatyta ant kortos.

  Chris Davies (ALDE). - Gerb. Pirmininke, išaugusios naftos kainos veikia visus. Kodėl tada žvejybos sektorius turi būti traktuojamas ypatingai? Kodėl mes tiesiog neskiriame subsidijų visiems?

Vietos pakrančių žvejai nuo šio kainų augimo nukentės mažiausiai, o tuo tarpu žvejojantys giliuose vandenyse nukentės labiausiai. Tai yra žmonės, dirbantys didžiuliuose laivuose, plaukiantys didelius atstumus, įdarbinantys sąlyginai nedaug žmonių, bet gaudantys žuvis dideliais kiekiais, keliantys pavojų masiniam žuvų išnykimui jūrose.

Mūsų reakcija į išaugusias degalų kainas galėtų rinką padaryti laisvą ir leisti veikti pasiūlos ir paklausos dėsniams. Paskutinis dalykas, kurio turėtume imtis, tai teikti subsidijas, kurios prisidėtų prie žuvų išnykimo. Tai pamišusi politika. Kai neteksime visų žuvų, galėsime prisiminti, kad padarėme viską, kad tai įvyktų.

  Seán Ó Neachtain (UEN). – (GA) Gerb. Pirmininke, norėčiau pritarti Komisijos nario pasiūlytam paketui. Tačiau, būdamas iš Airijos, norėčiau pasakyti, kad Airijai niekada negavo teisingos dalies iš bendros žuvininkystės politikos. Ir tai atsispindėjo mūsų balsavime praeitą savaitę.

Dabar pats laikas Europos Sąjungai parodyti, kad ji gali suteikti paramą žvejybos pramonei, kai jos reikia, nes ji tikrai susiduria su sunkumais. Tai maži žvejybos laivai, kurie nuo to kenčia labiausiai.

Airijai priklauso 11 proc. Europos jūrų, tačiau jai tenka mažiau nei 4 proc. kvotų. Ši politika neveikia. Tačiau šiuo metu yra svarbu Europos Sąjungai susivienyti ir parodyti, kad ji gali padėti žvejams sunkią jiems minutę. Prašau, kad būtų padaryta viskas kas įmanoma remiant šį paketą, ir kad jis pradėtų veikti.

  Jim Allister (NI). - Gerb. Pirmininke, pritariu daug kam, kas yra Komisijos nario pakete pateikta, tačiau man kyla klausimas dėl pristatymo. Kaip jūs galite užtikrinti bendrus pristatymo standartus visoje ES tarp valstybių narių, jei kai kurios iš jų, kaip manoji, Jungtinė Karalystė, visada atsisako imtis bet kokių priemonių dėl finansinės pagalbos, net jeigu ji yra leidžiama?

Ar galėčiau paprašyti Komisijos nario, kad šiandien jis neliktų nešališkas, bet aiškiai kreiptųsi į visas valstybes nares, kad jos darytų tai, ką gali daryti remiantis šiuo dokumentų rinkiniu ir daugiau nesėdėtų sudėjusios rankų?

Kitaip mes turėsime dar mažesnę bendrą žuvininkystės politiką, kuri didina nelygybę ir kelia sektoriui daugiau problemų.

Be to, kadangi kai kurie iš mūsų norėtų padalinti paketą tarp nacionalinių vyriausybių ir Komisijos, ar galėtų Komisijos narys nurodyti, kurios priemonės numatytos naujame pakete visiškai priklausys nuo valstybių narių įnašų, ir jei yra tokios, kurios bus nepriklausomos?

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, žuvininkystė yra ypatingas mūsų ekonomikos sektorius. Jame veikiantys ekonominiai subjektai yra susiskaldę ir plačiai išsimėtę. Labai dažnai tai yra vietos šeimos verslas. Jų žvejybos gebėjimai yra riboti, todėl jie negali didinti gamybos, kad galėtų gauti priimtinas pajamas nepaisant didelių išlaidų. Galėtume ginčytis, kad jei išlaidos padidėjo, turėtų didėti ir žuvies kaina, tačiau šis procesas yra ribojamas. Kiek vartotojas gali mokėti? Kas čia yra teisiausias?

Siūlau, kad žvejams būtų skiriami konkretūs mokėjimai už degalus, tai jiems padėtų susidoroti su sudėtingą situaciją, su kuria šiuo metu žvejai susiduria. Žvejai ir jų šeimos neturi galimybių gauti papildomų lėšų iš kitos veiklos. Būtinas naujas požiūris į žuvininkystės politiką.

  Colm Burke (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, 2007 m. liepą aš nuvykau į Kastletaunberį, esantį Vakarų Korke, kuris yra Airijos pietvakariuose. Tuo metu jie turėjo daug rūpesčių. Nuo tada naftos kainos išaugo dramatiškai. Tiesą sakant, per pastaruosius penkerius metus naftos kaina Airijoje išaugo 300 proc. Tuo pat metu žuvies kaina neišaugo ar apmokėjimas už ją nepadidėjo.

Kalbame ne tik apie žmones, dirbančius žvejybos laisvuose ar jų savininkus. Kalbame ir apie pakrančių bendruomenes. Šie žmonės yra paveikti, ir tai yra labai svarbu.

Pritariu Komisijos pasiūlymams, tačiau taip pat manau, kad turėtų būti pateikta daugiau pasiūlymų spręsti išmestos priegaudos klausimą. Manau, kad šis klausimas dar nėra išspręstas ir tai padaryti reikia skubiai.

Šis procesas turi būti veiksmingesnis ir rentabilus, tačiau taip pat turime užtikrinti, kad žmonės galėtų iš to išgyventi, ne tik tie, kurie veikia šioje pramonėje, bet ir pakrančių bendruomenių žmonės.

  José Ribeiro e Castro (PPE-DE). – (PT) Norėčiau paprašyti, kad liepos 24 d. sulauktume gerų žinių dėl mažo masto ir priekrantės žvejybos Portugalijoje.

Kaip jau minėjo mano kolega Duarte Freitas, girdėjome daug kalbų apie dyzelį, paramą dyzeliui, bet 85 proc. laivų Portugalijoje užsiima mažo masto žvejyba, kurių pusė yra varomi benzinu. Yra mažų laivų su varikliais, įtaisytais už borto. Jie negauna jokios paramos benzinui ir yra beveik pamiršti. Svarbu, kad panaši ir lygiavertė schema, taikoma dyzeliui, būtų pritaikyta ir benzinui, naudojamam žvejyboje.

Praėjusį penktadienį vykau į žvejybą su žvejais iš Esposendės ir galiu paliudyti, kad jie labai aukojasi. Komisija nepasieks šių žvejų, kol liepos 24 d. nepriims priemonių, skirtų mažo masto žvejybai.

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos pirmininko pareigas. − (SL) Savo baigiamajame pareiškime taip pat norėčiau pabrėžti, kad Tarybai yra žinoma apie sudėtingą žuvininkystės sektoriaus Europos Sąjungoje padėtį. Tačiau reikėtų išskirti du aspektus. Viena, tai žuvininkystės sektoriui būdingi bruožai ir kita – aukštos degalų kainos, kurios, kaip jau daugelis minėjo, veikia daugelį, praktiškai visus sektorius, įskaitant ir žuvininkystės.

Taryba labai aktyviai ieško sprendimų. Vyksta įtempti pasitarimai, kurie pasieks apogėjų kitą savaitę Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos susitikimo metu. Tuo pat metu yra ieškoma trumpalaikių, tarpinių ir ilgalaikių priemonių išsaugoti Europos žuvininkystę, įveikti dabartinį sunkų etapą ir išsaugoti tiek priekrančių, tiek atviros jūros žuvininkystę.

Galiu jus užtikrinti, kad atidžiai stebėjau šias diskusijas ir išsamiai supažindinsiu Žemės ūkio ir žuvininkystės pirmininką su jose išsakytomis nuomonėmis, įskaitant ir jūsų pirminę reakciją į Komisijos pateiktus pasiūlymus ir planus.

  Joe Borg, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau visiems padėkoti už pastabas, kurios buvo dėl įvairių klausimų ir bendrai parodytą paramą paketui, kurį Komisija ruošiasi pasiūlyti.

Norėčiau pasakyti, kad tai nėra viso proceso pabaiga, tai tik pradžia. Mums vis dar reikia, kad šiuos pasiūlymus patvirtintų Taryba ir Parlamentas. Norėčiau paminėti, kad mums reikalinga visa jūsų parama, kad šie pasiūlymai būtų patvirtinti kaip galima greičiau, ypač tos jų dalys, kurioms įsigalėti reikės padaryti pakeitimus teisės aktuose.

Tai, ką aš pateikiau, mano nuomone, rodo lankstumo stygių kovojant su trumpalaike krize, siekiant numatyti tarpinę ir ilgalaikę pertvarkymo perspektyvą, kad būtų atgautas išteklių tvarumas ir sektoriaus pelningumas. Sutinku, kad šios priemonės neturėtų būti taikomos pavieniui, bet atsižvelgiant į vykstančias diskusijas dėl NNN, atliekų, ekologinio ženklinimo ir įvairių kitų priemonių, kuria rengiamasi priimti.

Pavyzdžiui, dėl NNN, tikiuosi, kad kitos savaitės antradienį Taryboje bus priimtas sprendimas dėl pasiūlyto reglamento veiksmingai kovoti su NNN žvejyba, sulaukusio didžiulės pritarimo iš Europos Parlamento.

Norėčiau pasakyti Davies, kad mes nesiūlome švaistyti pinigų šiai problemai spręsti, bet skiriame paramą pertvarkymui, kad sugrąžintume tvarią ir pelningą žvejybą. Siūlau C. Davies išsinagrinėti, ką mes siūlytume, ir jei jis tūrėtų konkrečių pastabų, tikrai jas priimčiau. Taip, mes dirbsime tam, kad sudarytume sąlygas veikti tinkamiems rinkos mechanizmams, o ne toliau leisime keliems dalyviams dominuoti rinkoje, nustatant žuvies kainas.

Atsakant į J.Allister žodžius, šis paketas yra labiau viliojantis valstybėms narėms, negu tai, kas yra siūloma Europos žuvininkystės fondo. Todėl mes tikimės, kad valstybės narės dalyvaus. Kitą savaitę šiuo klausimu Taryboje vyks diskusijos, kad mūsų siūlomos priemonės būtų veiksmingai įgyvendintos.

Labai trumpai paminėsiu numatomas priemones.

Pirmiausia, mes kalbame apie skubias priemones, iš kurių mes siūlome paramą laikinai nutraukiant žvejybos laivų naudojimą (tas pat yra taikoma ir tvarumui) daugiausia trims mėnesiams, papildomai prie paramos, kurią siūlo Europos žuvininkystės fondas. Ši parama nėra išimtinai susijusi su biologinėmis priežastimis. Tokios priemonės gali padengti plaukiojimų išlaidas ir fiksuotas laivų išlaidas. Tokia priemonė bus taikoma tik tais atvejais, kai yra aiškiai išreikštas įsipareigojimas, kad įmonės, gaunančios iš to naudos, bus įtrauktos į pertvarkymo planą per šešis mėnesius.

Antra nuostata yra susijusi su pagalbos iš EŽF padidinimu degalus tausojančiai įrangai įsigyti. Siūlome, kad privalomas privačiojo sektoriaus finansinio įnašo dydis būtų mažesnis ir sudarytų 40 proc. dabartinio įnašo.

Taip pat siūlome didinti socialinių ir ekonominių priemonių skaičių, kurios yra galimos pagal EŽF. Dėl de minimis pagalbos siekiama nustatyti sąlygą, kad jei atlikus ekonominį tyrimą tai bus įmanoma, tada mūsų pasiūlymas būtų vietoj de minimis paramos 30 000 eurų už įmonę taikyti 30 000 eurų laivui, bet sumai neviršijant 100 000 eurų už įmonę.

Ilgalaikės priemonės būtų susijusios su EŽF išmokomis restruktūrizuojamiems laivynams visiškai nutraukiant žvejybos veiklą, kad būtų atsisakyta bet kokių apribojimų gauti išmokas visiškai nutraukus veiklą bei papildomą paramą, jei ji neviršija trijų mėnesių. Taip pat mes siūlysime papildomus tris mėnesiui restruktūrizavimo laikotarpiui, kai laivai bus laikinai išvesti iš rikiuotės dėl restruktūrizavimo. Tai būtų iki 2010 m. sausio 1 d. ir dar papildomi trys mėnesiai, jei restruktūrizavimas vyks po 2010 m. sausio 1 d. Tam būtų suteikiama daugiausia trys mėnesiai be trijų mėnesių kaip skubios pagalbos.

Taip pat mes numatome pagalbos intensyvumo didinimą schemų modernizavimui. Šiandien privačiojo sektoriaus finansiniai įnašai sudaro 60 proc. ir 80 proc. įrangai ir atitinkamai variklio pakeitimui. Siūlome finansinius privačiojo sektoriaus įnašus mažinti iki 40 proc. Darome tai todėl, nes suprantame, kad privatusis sektorius – įmonės, žvejai – negali savo lėšomis prisidėti prie dalinio restruktūrizavimo finansavimo. Siekiame padaryti, kad žvejams būtų kaip galima lengviau vykdyti restruktūrizavimą, padengiant didžiąją dalį išlaidų, kurios atsiras.

Taip pat mes leidžiame iš dalies nutraukti veiklą. Kitaip sakant, jeigu yra grupė laivų, ir ta grupė sudaro 100 000 tonų. Ji nusprendžia nutraukti veiklą dėl 50 000 ar 60 000 tonų, paliekant 40 000 tonų, iš kurių jie nori sukurti naujus laivus. Dėl iš dalies nutraukusių savo veiklą 50 000 arba 60 000 tonų bus suteikta parama. Akivaizdu, kad dėl to sumažėtų laivyno dydis. Turėtumėte naujesnius laivus, bet kompensacija būtų sumokėta tik už tuos laivus, kurių buvo atsisakyta.

Taip pat siūlome socialinę paramą mažinant socialinio draudimo įnašus. Kitaip sakant, mes siūlome, kad būtų galimybė žvejus atleisti nuo jų mokamų įnašų, o ne juos įdarbinančias įmones atleisti nuo jų mokamų įnašų, su ta sąlyga, kad nebus sumažintas žvejų atlyginimas ir jie gaus tas pačias socialines išmokas pagal bet kurias esamas schemas.

Dėl rinkos priemonių, kurias minėjo Fraga, norėčiau patvirtinti, kad mes siūlome įvairių priemonių.

Tai žvejų pozicijos didinimas derybose su perdirbimo pramonės atstovai ir platintojais, sujungus jėgas kartu su didesnėmis ar vietos rinkodaros asociacijomis; nustatymas kainą kontroliuojančios sistemos, kad geriau suprastume rinkos kainas; gerinimas tiekimo nuspėjamumo ES kilmės produktams, skirtiems šiai pramonės šakai; skatinimas tokių iniciatyvų dėl kokybės kaip ženklinimas, valdymas ir apdorojimas; informacijos vartotojams dėl sveikatos ir mitybos teikimas; atsakinga žvejyba; rinkos audito įvertinimas; įrankių, analizuoti vertės grandį ir kainas, vystymas; tikrinimas, ar yra teisingai įgyvendinamos ženklinimo priežiūros ir NNN priemonės.

Taip pat iš savo fondų, t.y. kitų žuvininkystės fondų, pirmus metus mes skiriame 20-25 milijonus eurų, kad būtų konkrečiai pradėti kiti projektai bendradarbiaujant su šiuo sektoriumi rinkos stebėsenos, ženklinimo ir t.t. srityse. Esame pasiruošę atnaujinti diskusijas su valstybėmis narėmis, nors ką tik jas baigėme, dėl esamų veiksmų programų, užtikrinant, kad Europos žuvininkystės fondai skirtų daugiau dėmesio šioms restruktūrizavimo programoms. Mes lengviname naudojimosi Europos žuvininkystės fondu tvarką. Pavyzdžiui, yra pasiūlyta padvigubinti EŽF išankstinio finansavimo sumą, kurią moka Komisija patvirtinus veiksmų programas, nuo šiuo metų esančių 7 proc. iki 14 proc. visų EŽF indėlių.

Ir paskutiniai du dalykai. Fraga sakė, kad galėjome daugiau padaryti anksčiau. Prie jos žodžių norėčiau paminėti tik vieną niuansą. Mes galėjome anksčiau elgtis kitaip. Galėjome išvengti pajėgumų viršijimo skatinimo ir raginimo bei nešvaistyti brangių visuomenės pinigų nereikalingiems pajėgumo augimams, kurių mūsų žuvies ištekliai galėtų pagrįstai atlaikyti.

Su A.Doyle pastabomis, kad BŽP visiškai nepasiteisino, aš paprasčiausiai nesutinku. Būtent dėl BŽP mes galime teikti bendrus sprendimus, kaip tai darome dabar, o nes stebėti valstybes nares besiritančias žemyn, visiško žvejybos sunaikinimo link.

  Pirmininkas. − Gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijos⁽¹⁾, remiantis Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio penkta dalimi.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks ketvirtadienį.

Nuomonės raštu (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Sylwester Chruszcz (NI), raštu. – (PL) Šios diskusijos yra labai svarbios tiek visoms pakrančių valstybėms, tiek vartotojams. Kaip pastebėjo prieš mane kalbėjusieji, mes visi gyvenome klaidingai manydami, kad naftos kainos niekada nedidės. Suprantame, kad ši situacija atsirado kaip pasekmė daugelį metų trukusio tam tikrų institucijų abejingumo ir vaizduotės trūkumo. Šiais laikas tiesiog paleisti žvejybos laivus į jūrą tapo neekonomiška. Žuvų kaina nekompensuoja investicijų. Daug žvejų gali atsisakyti šios profesijos, dėl to visas ekonominis sektorius netektų pusiausvyros. Man atrodo, kad praeityje nepakankamai buvo kreipiama dėmesio į žvejų prašymus. Tik kilus šiai paskutinei krizei, prabudo daugumo sąžinė, nors pirmą kartą su sunkumais sektoriuje buvo susidurta prieš daug metų. Sektoriuje vis dar nevyksta tikros ir nuoširdžios diskusijos plačiu mastu. Šią gilią krizę privaloma išspręsti skubiai ir veikti, kad būtų užtikrinta žuvininkystės sektoriaus ateitis.

  Sebastiano (Nello) Musumeci (UEN), raštu. – (IT) Naftos kainos Italijoje išaugo 240 proc. per ketverius metus dėl didelės naftos bendrovių spekuliacijos. Tai trukdo žvejybos laivams, ypač mažo masto, ne tik užsiimti savo amatu, bet ir padengti dideles valdymo išlaidas. Europos jūrų pramonė yra ant žlugimo ribos. Aukštos naftos kainos ardo siauras ekonomines ribas, prieinamas žvejams.

Prancūzija ir Italija paskelbė bendrą iniciatyvą kreiptis dėl papildomų lėšų iš Europos Sąjungos. Pagrindinė idėja yra padvigubinti ribą ir gauti de minimis pagalbą sektoriui. Tačiau tokia priemonė būtų nepakankama pašalinti rimtus sunkumus žuvininkystės sektoriuje. Dar daugiau, šį sektorių jau ištiko krizė.

Komisijos narys, atsakingas už žuvininkystę, Joe Borgas mano, kad skubi pagalba yra galimybė, bet taip pat teigia, kad ilgalaikėje perspektyvoje krizės sektoriuje sprendimas yra laivyno restruktūrizavimas, keičiant laivus mažesniais ir mažiau imliems energijai.

Nors galiu sutikti su pasiūlymu naudoti laivus, kurie ryja mažiau kuro, vis dar būtina skubiai rasti būdų padėti žvejams įveikti šią krizę ir išgelbėti daugybę šeimų nuo baisaus skurdo grėsmės.

(1) Žr. protokolą