Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. birželio 18 d. - Strasbūras

13. Pasirengimas ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimui (2008 m. birželio 26–27 d.) (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas darbotvarkėje yra Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl pasirengimo ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimui (2008 m. birželio 26–27 d. ).

  Janez Lenarčič, Einantis Tarybos pirmininko pareigas. − (SL) Man yra didelė garbė pristatyti medžiagą dvidešimt penktajam ES ir Rusijos aukščiausio lygios susitikimui, kuris įvyks šio mėnesio pabaigoje liepos 26 ir 27 dienomis Vakarų Sibiro mieste Chanty Mansijske.

Pirmininkaujanti valstybė narė mano, kad ateinantis aukščiausio lygios susitikimas yra tinkama proga abiem šalims pradėti naują skyrių vystant abipusius santykius. Ypač turėtume būti pasiruošę pasinaudoti potencialiu teigiamu momentu, kurį galėtų įnešti į ES ir Rusijos santykius neseniai įvykę Rusijos prezidento D. Medvedevo rinkimai.

Akivaizdu, kad pagrindinis aukščiausiojo lygio susitikimo tikslas yra pradėti derybas su Rusija dėl naujo bendrojo susitarimo su Rusija. Labai džiaugiamės, kad gegužės 26 d. Valstybės Vadovų Taryba patvirtino derybų įgaliojimus dėl naujojo susitarimo. Pastaraisiais mėnesiais pirmininkaujanti valstybė narė kartu su Komisija įdėjo daug pastangų siekdama įveikti likusias kliūtis iš ES pusės.

Tardamasi dėl naujojo susitarimo, ES sieks toliau didinti bendradarbiavimą su Rusija bendro intereso srityse, tuo pačiu metu daugiau dėmesio skirdama daugiau dėmesio klausimams, kuriais mūsų pozicijos gali skirtis. Kaip visada, šis aukščiausiojo lygio susitikimo metu bus galimybė kritiškai įvertinti padarytą pažangą įgyvendinant keturias bendras erdves. Leiskite man trumpai akcentuoti pagrindinius jų bruožus.

Dėl pirmosios bendros erdvės, kuri yra ekonominė erdvė, aukščiausiojo lygio susitikime bus atkakliai reikalaujama nustatyti išankstinį įspėjamąjį mechanizmą energijos srityje, nes norime išnaudoti visas jos galimybes. Mes vėl pasisakysime dėl nuspėjamų ir stabilių taisyklių nustatymo užsienio investicijoms Rusijoje svarbą. Be to, ES taip pat numato pakartoti, kad oficialios derybos dėl išsamaus laisvos prekybos susitarimo gali prasidėti ir kai Rusija užbaigs stojimo į PPO procesą.

Pasisakant dėl senos skridimo per Sibiro teritoriją mokesčių problemos, ES toliau primygtinai reikalaus, kad būtų pasirašytas esamas susitarimas.

Dėl antros laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės ES numato išreikšti susirūpinimą dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės situacijos Rusijoje, ypač kalbant apie neseniai įvykusius rinkimus. Turėčiau pridurti, kad tai kelia susirūpinimą ir pirmininkaujančiai valstybei narei ir Europos Parlamentui. Aukščiausio lygio susitikimas suteiks galimybę įvertinti pažangą įgyvendinant vizų išdavimo ir readmisijos susitarimus.

Pagal trečią bendrą išorės saugumo erdvę ES akcentuos konkretesnių veiksmų bendradarbiaujant bendros kaimystės srityje būtinumą. Be to, bandysime pabrėžti, kad Rusija privalo stengtis, kad rastų sprendimą dėl konflikto Padnestrės regione ir Gruzijoje. Tuo pat metu pritartume Rusijos dalyvavimui EUFOR operacijose Čade ir sutiktume toliau bendradarbiauti vykdant Europos saugumo ir gynybos politiką.

Dėl ketvirtosios bendros mokslinių tyrimų, švietimo ir kultūros erdvės aukščiausio lygio susitikime turėtų būti pritarta pirmajai nuolatinei partnerystės vykdant mokslinius tyrimus tarybai, kuri susitiks gegužę Slovėnijoje. Pagaliau aukščiausio lygio susitarime turi būti suteikta proga atkreipti dėmesį į tokius tarptautinius klausimus kaip „įšaldyti konfliktai“ Artimuosiuose Rytuose, Irane, Afganistane ir kitur.

Ponai ir ponios, leiskite man padaryti tokią išvadą. Aukščiausio lygio susitikime ypatingas dėmesys bus skirtas abiejų šalių pastangoms užtikrinant stabilų ir demokratinį bendroje kaimynystės erdvėje esančių šalių vystymąsi. Realus ES ir Rusijos bendradarbiavimas bendros kaimynystės srityje yra būtinas sprendžiant abiem šalims rūpimas problemas, ypač dėl „įšaldytų konfliktų“.

Tuo savo kalbą baigiu ir susidomėjęs klausysiuos jūsų debatų.

(Plojimai)

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, naujajam Rusijos prezidentui pradėjus eiti savo pareigas, kaip ką tik buvo pasakyta, ir galutinai turint įgaliojimus dėl derybų su Rusija dėl naujo susitarimo, manau, kad dėl bendrų interesų turime galimybę naujai apibrėžti šią svarbią partnerystę su didžiausia mūsų kaimyne. Tinkamų ES ir Rusijos santykių buvimas yra vienas iš svarbiausių iššūkių Europos Sąjungos užsienio politikoje. Mes visi tai žinome.

Derybų pradžia bus svarbiausias liepos gale įvyksiančio pirmojo ES ir Rusijos aukščiausiojo susitikimo dalyvaujant prezidentui D.Medvedevui klausimas. Iš karto po to derybininkai pradės pirmąjį posėdį.

Naujas ES ir Rusijos susitarimas bus galimybė atnaujinti teisės aktus, kurie yra mūsų santykių pagrindas, kad būtų juose atspindėti esminiai pokyčiai tiek Rusijoje, tiek Europos Sąjungoje. Daug kas pasikeitė nuo tada, kai dėl dabartinio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo buvo susitarta dešimtąjį dešimtmetį. Manau, kad tai mums padėtų atverti mūsų santykių potencialą, kuris yra didžiulis, ir energingiau ginti mūsų valstybių narių interesus.

Svarbiausi klausimai yra šie – rezultatų siekiantis politinis bendradarbiavimas, didelė ekonominė integracija, vienodos sąlygos plėtojant mūsų santykius energetikos srityje, kuriose būtų puoselėjami bent Energetikos chartijos sutarties principai, kaip niekad glaudūs santykiai laisvės, saugumo ir teisingumo srityje ir pažanga atveriant mūsų švietimo ir mokslo sistemas viena kitai.

Tuo pačiu metu turime toliau įgyvendinti bendradarbiavimą su Rusija keturiose erdvėse, kurias ką tik išvardino einantis Tarybos pirmininko pareigas, ir jų veiksmų planus. Jos tikrai apima platų mastą veiksmų, konkrečiai išreikštų šiai partnerystei. Naujame susitarime taip pat turi būti numatytas ir teisinis pagrindas dėl šių veiksmų ateičiai.

Šiame susitarime taip pat bus galimybė iš pirmų lūpų išgirsti, ar prezidentas D.Medvedevas laiko Europos Sąjungą Rusijos prioritetu. Manau, kad visada turime žiūrėti į tai, ką jis pasakė. Pavyzdžiui, svarbaus interviu Financial Times metu, jis pasakė, kad nori, jog Rusija būtų labiau teisinė valstybė ir daugiau orientuota į Europos ekonomiką. Aišku, apie jį spręsime iš jo darbų.

Nors iš pradžių Rusijoje toliau bus vykdoma esama politika, naujasis prezidentas pažymėjo savo įsipareigojimą teisinei valstybei ir Rusijos ekonomikos modernizavimui. Manau, kad turėtume jį paskatinti, kad žodžius lydėtų aiškūs veiksmai ir jie įvyktų greitai.

Kol kartu su Rusija mus sieja bendri interesai, privalome ir toliau aiškiai bei tvirtai pasisakyti dėl demokratijos ir žmogaus teisių. Toliau priminsime Rusijai apie abiejų šalių turimas pareigas, pavyzdžiui,

Europos Taryboje ir taip pat Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO).

Dažnai mes su Rusija esame partneriai sprendžiant tarptautines problemas, pavyzdžiui, Artimųjų Rytų ketverto. Turbūt vėl susitiksime Berlyne kitą savaitę. Tačiau taip pat, kaip mūsų kolega minėjo, turime prižiūrėti, kad Rusija taikytų pozityvias nuostatas kitiems savo kaimynams. Teisybė, kad mums kelia susirūpinimą tai, kad dabartinis Rusijos judėjimas į Gruzija gali pakenkiti stabilumui regione. Todėl prieš 10 dienų, lankydamasis su vizitu Maskvoje, labai ilgai kalbėjausi su užsienio reikalų ministru S.Lavrovu, poalbio metu pasisakiau šiuo svarbiu klausimu.

Pamažu turėtume su Rusija pradėti besitęsiantį nekonfrontacinį dialogą, kuris apimtų visus konflikto sprendimo aspektus, įskaitant taikos palaikymo ir mechanizmo aspektus, nes Rusija tikrai išliks svarbi veikėja siekiant taikos „įšaldytuose konfliktuose“.

Kita vertus, normalu, kad Tbilisis yra susirūpinęs savo teritorinio vientisumo išsaugojimu. Aukščiausiojo susitikimo metu vykstant diskusijai dėl „įšaldytų konfliktų“ mes tvirtai pabrėšime, kad Gruzijos ir Ukrainos suverenumas ir teritorinis vientisumas privalo būti gerbiamas. Tačiau manau, kad mes taip pat turime išlikti pragmatiški, realistiški ir gauti aiškią Gruzijos nuomonę.

Reguliariai palaikydamas ryšį tiek su Gruzija, tiek su Rusija, manau, kad nepavyks nustatyti išimtinių abiem šalims priimtinų sąlygų.

ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas yra galimybė užmegzti konstruktyvius ryšius su naująja administracija, ginti savo vertybes ir propaguoti bendrus mūsų interesus. Laukiu jūsų indėlio ir diskusijų šiuose rūmuose.

(Plojimai)

  Charles Tannock, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, ES ir Rusijos santykiai yra vienas iš didžiausių iššūkių ES. Nuomonės dėl jų labai skiriasi pačiame Parlamente. Ar reikia griebti didelę lazdą ir stoti su lokiu į akistatą, ar kalbėti švelniai, su pažadais ir rimbais, sprendžiant reikalus su Rusija, kuriai vadovauja naujas prezidentas D. Medvedevas, o jo pavardė rusų kalboje reiškia „lokys“.

Tačiau privalome juo patikėti, jo komentarais dėl teisinės valstybės gerinimo, žmogaus teisių ir kovos su korupcija, ES vis daugiau įsitraukiant į strateginę partneryste ir naująja PBA, kuri vis dar yra didžiausia šalis pasaulyje. Ji dabar vėl atgavo pasitikėjimą dėl savo naudingomis iškasenomis, vertomis milijonus dolerių, paremtos ekonomikos.

Šiame aukščiausio lygio susitikime vienas iš prioritetų privalo būtų energetikos saugumas, kaip patikimo prekybos nafta ir dujomis partnerio, bet taip pat artėjant Rusijos stojimui į PPO, teisinis aiškumas Vakarų natūralių išteklių bendrovėms dėl jų tiesioginių užsienio investicijų Rusijoje.

Rusija privalo išmokti gerbti savo artimiausių kaimynų suverenumą ir teritorinį vientisumą ir JT padėti išspręsti problemas Artimuosiuose Rytuose ir atominių ginklų gamybą Irane ir Šiaurės Korėjoje.

Rusija vaidina pagrindinį vaidmenį Vakarų Balkanų regione, įskaitant Kosovo klausimo išsprendimą, ir neturi bijoti dėl NATO plėtros siekiant priimti Ukrainą ir Gruziją. Ji net galėtų padėti gerinti represinį politinį klimatą kaimyninėje Baltarusijoje.

Apie aukščiausio lygio susitikimą ChantyMansijskee

galima papasakoti tiek daug. Tikėkimės, kad naujasis V. Putino ir D. Medvedevo tandemas atvyks nuoširdžiai nusiteikęs taikytis su Europos Sąjunga, o ne tikėdamasis, kad neigiami balsavimo rezultatai Arijoje reiškia pabaigą visų 27 valstybių narių vardu veikiančios ES prieš Rusiją.

  Jan Marinus Wiersma, PSE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, norėčiau pasisakyti dėl to, ką minėjo einantis Tarybos pirmininko pareigas ir Komisijos narys. Mes irgi tikimės, kad Rusijai turint naują prezidentą ir esant įgaliojimams vesti derybas dėl naujo susitarimo su Rusija, dabar prasidės daug pozityvesnis bendradarbiavimo su Rusija laikotarpis.

Per pastaruosius 10 metų stebėjome milžinišką Europos Sąjungos ir Rusijos tarpusavio priklausomybės augimą. Aišku, kad mes irgi norime pasinaudoti naujomis galimybėmis, kad tęstųsi ir galbūt net ir sustiprėtų mūsų partnerystė tarptautiniu mastu.

Mes taip pat dirbome, kad sukurtume saugią ir skaidrią sistemą energetikos santykiams vystytis, ir aišku, prekybai bei gerinant Rusijoje klimatą investicijoms. Rusijos priėmimas į PPO labai tam padėtų.

Taip pat manau, kad turime veikti kartu, kad galėtume kovoti su problemomis, esančiomis kaimyninėse šalyse. Jau kalbėjome apie Padnestrės regioną ir Kaukazą, tačiau taip pat turime pagalvoti, kaip ateityje rasti tam tikrą kompromisą dėl Kosovo.

Taip pat turime sukurti būtinus ir veiksmingus mechanizmus sprendžiant žmogaus teisių pažeidimus, padėti propaguoti teisinę valstybę Rusijoje.

Norėčiau pasakyti paskutines dvi pastabas. Norėčiau pabrėžti, kaip jau tai esame darę daug kartų anksčiau, tam, kad šios derybos būtų sėkmingos iš mūsų pusės, turime būti vieningi. Taip pat norėčiau pasakyti, ir tai sakiau anksčiau, kad turime išlikti pragmatiški. Mūsų įtaka yra ribota. Rusija nėra šalis kandidatė. Ji nenori įstoti į Europos Sąjungą. Ji eina savo keliu. Rusija nori bendradarbiauti, o ne integruotis. Manau, kad turime į tai ateityje atsižvelgti savo sandoriuose ir derybose su ja.

  Janusz Onyszkiewicz, ALDE frakcijos vardu. – (PL)

Artėjantis ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas bus pirmoji ES valstybių narių vadovų galimybė susitikti su naująja Rusijos valdžia, paskirta po paskutinių rinkimų. Todėl aukščiausio lygios susitikimas bus puiki galimybė daugiau sužinoti apie Rusijos vykdomos politikos kryptį ir kaip ji bus įgyvendinta.

Tam tikra informaciją, kokia ši politika galėtų būti, galime gauti iš prezidento D. Medvedevo kalbos Berlyne. Joje buvo daug teikiančių viltį nuorodų dėl kovos su korupcija ir valdymo esant teisinei valstybei. Problema ta, kad prezidentas V. Putinas, D. Medvedevo pirmtakas, tą patį sakė savo kadencijos pradžioje, tačiau mes visi žinome, kaip vystėsi reikalai ir kokia yra dabartinė padėtis. Anksčiau minėtoje kalboje taip pat buvo išsakyta nuomonė, kuri skiriasi nuo tos, kurią norėjome išgirsti. D. Medvedevo išsakytoje pasaulio vizijoje Europos Sąjunga arba tiksliau, Sąjungos valstybės narės, yra tik ekonominės Rusijos partnerės. Ji numato savo politinę veiklą žymiai platesnėje teritorijoje, prasidedančioje nuo Vankuverio ir besitęsiančios iki Vladivostoko.

Dar vertėtų paminėti antrą dalyką. Jis konkretesnis, bet skubus ir yra susijęs su Rusijos ir Gruzijos santykiais. Remiantis 1994 m. priimtu susitarimu, Rusijos karinės pajėgos, kurioms yra perduoti buvusių tarybinių valstybių sąjungos – Nepriklausomų valstybių sandraugos – įgaliojimai, yra dislokuotos Abchazijoje. Abchazija yra Gruzijos dalis. Yra visi požymiai, kad šios pajėgos ten nėra dėl taikos palaikymo. Iš tikrųjų jos yra konflikte, kuris vyksta tarp Abchazijos separatistų ir Gruzijos vyriausybės. Tai liudija nepilotuojamo Gruzijos lėktuvo numušimas. Remiantis vienašaliu Rusijos valdžios sprendimu, šios pajėgos buvo žymiai sustiprintos.

Būtų didelis skirtumas, jeigu Europos Sąjunga dalyvautų sprendžiant šį konfliktą, veikdama kaip tikras ir patikimas subjektas.

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, mane šiek tiek erzina, kad kalbama tik dėl derybų ir ateinančių diskusijų, labai mažai buvo pasisakyta dėl to, kad Europoje nėra bendros ar vieningos pozicijos dauguma klausimų, kurie, mano nuomone, kils svarbių derybų su prezidentu D. Medvedevu metu. Tai yra taikoma visai energetikos politikos sričiai. Manau, kad tai yra rimta problema. Labai dažnai mes kalbama apie savo priklausomybę nuo naftos ir dujų importo iš Rusijos, bet neparengėme bendros strategijos šiuo klausimu. Vietoj to didelės valstybės narės, atskiros valstybės narės, vykdo savo strategijas šioje srityje. Ir susitarimuose su Rusija nebuvo pateikta vieningos Europos Sąjungos strategijos dėl tiekimo saugumo.

Tą patį galima pasakyti ir dėl kitos labai jautrios srities. Pritariu tam, kad be Gruzijos klausimo buvo taip pat paminėti ir kiti konfliktai. Todėl kalbėdami apie Gruziją, mes kalbame ir apie Abchaziją ir Osetiją. Man atrodo, kad Tarybos ir Komisijos įžanginiuose pranešimuose trūko vieno dalyko, būtent pastabų, kaip dabar, priėmus sprendimą dėl Kosovo, turėtume elgtis su Rusija šių „įšaldytų konfliktų“ atžvilgiui. Mums, kaip Parlamentui, būtina gauti daugiau informacijos šiuo klausimu. Kaip delegacijos, neseniai apsilankiusios Maskvoje, narį mane labai domina nevyriausybinių organizacijų Rusijoje likimas. Jos labai kenčia dėl šiuo metų galiojančių siaubingų teisės aktų, todėl manau, kad turėtume šį klausimą taip pat įtraukti į dienotvarkę.

  Adam Bielan, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Primininke, jau kurį laiką mums buvo žinoma apie Rusijos kompanijos „Gazprom“ polinkį rinkti buvusius Europos Sąjungos šalių vadovus. Geriausias tokios tendencijos pavyzdys yra G. Schröderis, buvęs Vokietijos kancleris. G. Schröderis primas pasirašė susitarimą su Rusija dėl dujotiekio „Nord Stream“ statybos ir tapo bendrovės valdybos nariu. Panašūs keisti reikalai vyksta pietų Europoje, susiję su kitu rizikingu „Gazprom“ sumanymu, būtent dujotiekiu „South Stream“. Norėčiau pabrėžti, kad nė viena iš Vakarų valstybių bendrovių neturi tokių glaudžių santykių su savo kilmės valstybe kaip „Gazpromas“ su Kremliumi. „Gazpromo“ planų atveju mes susiduriame su šaltu politiniu paskaičiavimu. Normalūs rinkos principai čia netinka.

Pats laikas Sąjungai tai suprasti ir veikti, kad užkirstų kelia situacijai, kurioje valstybės remiama bendrovė gali naudoti dujų naftotiekius daryti politinius spaudimus. Rusijai kontroliuojant energetiką, neišvengiamai toliau augs energijos kaina Europoje. Taip pat Rusija galės gauti dar didesnių nuolaidų politikoje mainais į dujų ir naftos tiekimą.

Beveik aišku, kad Europos Sąjunga turi sukurti gerus santykius su Rusija. Tačiau, kad tai būtų veiksminga, ji privalo parodyti savo vienybę, kurios mums šiuo metu trūksta. Nuoširdžiai tikiu, kad ateinantis ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas bus galimybė parodyti Europos Sąjungos solidarumą prieš Rusijos viešpatavimą energetikos sektoriuje.

  Vladimír Remek, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Ponai ir ponios, džiaugiuosi matydamas, kad kai kurių valstybių narių naudotos kliūtys užkirsti kelią diskusijų pradžiai su Rusija dėl naujoje partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo galiausiai buvo įveiktos. Po 18 mėnesių, aukščiausio lygio susitikimo išvakarėse, Komisija pagaliau gavo įgaliojimus pradėti su Rusija derybas. Tai gali būti naudinga abiem pusėms, bet nebūkime labai optimistiški. Jei diskutuodami dėl tokių sudėtingų problemų, kaip pavyzdžiui, bendradarbiavimas energetikoje, klimato kaita ar saugumo klausimai, turėsime tvirtas pozicijai, ir garsiai vieni kitus užsipuolinėsime teikdami įvairius (dažnai nerealius) reikalavimus, kurie baigsis ultimatumais, tada nepasieksime nieko. Nepaisant to, tarp mūsų vis dar yra to nesuprantančių. Tada logiška to pasekmė galėtų būtų patas, kaip šachmatuose. Tačiau mums reikia naujo lygmens santykių, pritaikytų dvidešimt pirmajam amžiui, ir turėsime progą tai pasiekti. Manau, kad mes geriausiai atstovausime ES piliečių interesams išnaudodami tai.

  Bernard Wojciechowski, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, Čerčilis kažkada yra pasakęs „Rusija yra mįslė, įvyniota į paslaptį“. Europos Sąjunga nusprendė, ko jai reikia iš Rusijos. Klausimas, tik kaip greitai tai gausime?

Energetikos politikoje Vokietija atsuka nugarą Lenkijos ir Lietuvos reikalavimams. „Nord Stream“, „Depal“ – panašu, kad visi naftotiekiai iš Rusijos aplenkia centrines Europos valstybės. Tai ne „tuščia svajonė“, kaip sakė perestroikos autorius M. Gorbačiovas. The Economist pripažįsta, kad Baltijos vamzdynas sugalvotas paslapčia. Todėl atrodo, kad Lietuvos reikalavimai užtikrinti geresnes sąlygas energijai gauti, yra susiję. Dauguma Europos Sąjungos administracijos darbuotojų piktinasi, kad yra stiprinama neurotiškų pokomunistinių šalių nuomonė.

Kita vertus, Vokietijos ekonomikos ministras grasina, kad jo šalis neleis ES Komisijai duoti įsakymus iš savo kabinetų Briuselyje. Spėju, kad jis tikrai nekalba čia apie žmogaus teises.

Lenkijos ir Švedijos pradėta „Rytų partnerystės“ iniciatyva galėtų būti fantastiška. Drąsa yra gerai, bet protas dar geriau.

Partnerystė tarp ir Rusijos nėra lengva. Ji nebūtų sėkminga be Lenkijos, kuri yra Rusijos kaimynė žemėje, vandenyje ir ore. Į tai visos šalys turėtų atsižvelgti, ypač šiandien, kai namas, vardu Lisabonos sutartis, griuvo ir jo krintančios plytos gali pakenkti bet kam, kas pasitaikys jų kelyje. Geri sprendimai yra niekam tikusios pastangos, jeigu jos kliudo suverenioms tautoms.

„Galbūt galima rasti raktą Rusijai atrakinti. Tas raktas yra nacionalinis interesas“, – pridūrė V. Čerčilis. Panašu, kad nuomonė „Rusijoje viskas yra įmanoma išskyrus reformą“ jau nebėra teisinga. Koks bebūtų ES požiūris, mums būtina bendradarbiauti su Rusija ir atvirkščiai.

  Bruno Gollnisch (NI). – (FR) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, kaip jau sakė prieš manę kalbėjęs B. Wojciechowskis, santykiai su Rusija yra ypač subtilus ir kupini dviprasmybių. Man suprantamas mūsų kolegų iš Centrinės ir Rytų Europos bei, ypač Baltijos šalių, kurios labai nukentėjo nuo Rusijos, Tarybų kontrolės ir žiaurios bei despotiškos sistemos, kuri laimė, jau pamažu išnyko, pavidalu, nusistatymo.

Manau, kad mes pasinaudojome proga sukurti draugiškesnius santykius su puikiais Rusijos žmonėmis, kurie neabejotinai yra europiečiai ir tam tikra prasme Europos sargybiniai. Rusija susiduria su tokiomis pačiomis problemomis kaip ir mes. Mažėja gimstamumų skaičius, todėl plačios Sibiro erdvės gali vilioti vieną su pusę milijardo kinų, kurie mano, kad ši teritorija buvo atimta iš jų.

Manau, kad galimi nesusipratimai su Rusija gali tęstis. Todėl tikimasi, kad jie bus išaiškinti ES ir Rusijos aukščiausio lygios susitikime lapkričio 14 d. Tai iš dalies taip pat yra ir mūsų atsakomybė. Mes prisikabinome prie Amerikos politinio traukinio ir grįžome į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją. Čia aš kalbu apie Prancūzija, kuri buvo atsakas į Varšuvos paktą. Kai dingo Varšuvos paktas, manau, kad Rusijai visai pagrįstai kilo įtarimų dėl mūsų ketinimų. Norėčiau, kad šie nesusipratimai būtų iš abiejų pusių ištaisyti.

  Elmar Brok (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, einantis Tarybos pirmininko pareigas,

Atsižvelgiant į tai, kad tam tikras skaičius mūsų kolegų narių, pasisakiusių prieš Lisabonos sutartį, pareikalavo, kad su Rusija būtų vykdoma vienoda politika, norėčiau kai ką jums priminti. Po balsavimo rezultatų Airijoje buvo atkimšti šampano buteliai Maskvoje, nes tai laikoma dar vienu Europos silpnumo įrodymu, leidžiančiu Rusijai toliau su atskiromis šalimis „reikalus vykdyti kaip įprastai“ .

Džiaugiuosi, kad dabar galėsime derėtis dėl partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kuriame atkreipiame dėmesį į tokius svarbius klausimus kaip energetikos saugumas. Lisabonos sutartis suteiks mums galias spręsti šį klausimą šalia žmogaus teisių.

Kaip ir kanclerė A. Merkel, esu tikras, kad pirmininkaujanti Slovėnija atstovaus Europos interesams ir kad kanclerė A. Merkel pati Sočyje gins žmogaus teises ir politinius interesus. Esu įsitikinęs, kad mums pasiseks. Privalome D. Medvedevui priminti jo paties žodžius, būtent, kad valstybės turi būti vertinamos pagal demokratijos vystymąsi ir teisinę valstybę. Turime rimtai atsižvelgti į jo pastabas.

Tačiau taip pat aiškiai turime parodyti, kad turime tokius pačius interesus kaip ir Rusija, ne tik energetikos klausimais, kur mums reikia užsitikrinti tiekimo saugumą. Šiaip ar taip, Rusija yra Saugumo Tarybos narė. Kaip mes galime sustabdyti masinio naikinimo ginklų platinimą ar spręsti tokius klausimus kaip Iranas, Artimieji Rytai ir kitose srityse, jei Rusija nebus mūsų pusėje? Turime tai aiškiai parodyti. TačiauRusija neturi būti užtikrinta rodyti savo galią dėl „Gazprom“. Rusams privalo būti taikomos tokios pačios konkurencijos taisyklės kaip ir visiems kitiems.

Leiskite pasakyti paskutinę pastabą. Jei norime savo bendrus interesus su Rusija ginti per strateginę partnerystę, turime aiškiai parodyti, kad daugiau nebėra vietos „artimojo užsienio“ politikai ir įtakos sferoms. Europoje, kurią sudaro nepriklausomos valstybės, kiekviena šalis, remiantis Helsinkio susitarimu, turi teisę įstoti arba ne į sąjungą. Jokia kita šalis neturi veto teisės kitos Europos šalies nepriklausomiems sprendimams. Turime tai labai aiškiai pasakyti.

  Hannes Swoboda (PSE). - (DE) Gerb. Pirmininke, šiuose rūmuose daug mūsų kolegų yra kilę iš šalių, nukentėjusių nuo Sovietų Sąjungos. Komisijos narys ir aš esame kilę iš šalies, kuri su išnykusia Sovietų Sąjunga turėjo tiek geros, tiek blogos patirties. Šiandien Rusija kai kuo primena buvusią SSRS. Tačiau tai yra nauja Rusija, turinti naują potencialą.

Dabar mūsų užduotis yra daryti viską, kad Rusija daugiau nebeprimintų mums Sovietų Sąjungos. Tam reikia dviejų dalykų – aiškios ir nedviprasmiškos pozicijos bei dalyvauti dialoge su naująja Rusija. Pavyzdžiui, dėl Kosovo problemos mūsų ir Rusijos pozicijos yra skitingos. Tačiau vis tiek turime vesti derybas su Rusija, kad galėtume šias problemas išspręsti. Kaimynystės politika yra kitas pavyzdys. Mes teikiame skirtingus pasiūlymus savo kaimyninėms šalims. Tuo tarpu Rusija dažnai laikosi imperialistinės pozicijos savo „artimojo užsienio“ atžvilgiu.

Jei mes norime padėti šioms šalims, privalome aiškiai palaikyti tokias šalis kaip Gruzija ir taip pat derėtis su Rusija dėl būdų taikiai išspręsti šiuos konfliktus, nesvarbu, ar tai būtų Abchazija, ar Pietų Osetija.

Kalbėdami apie energetiką privalome garantuoti, kad surasime išteklių patys. Pavyzdžiui, mums yra reikalingas Nabuko dujotiekis, kad būtume stipresnių pozicijų Rusijos atžvilgiui. Vis dėlto turime derėtis su Rusija dėl energetikos ir kitų klausimų. Todėl mano frakcija neatmeta galimybės, kad mums reikia abiejų šių dalykų – aiškios ir nedviprasmiškos pozicijos ir nepriklausomos politikos. Tada, būdami tvirti, sugebėsime vesti derybas su Rusija. Tikiuosi, kad galime pasiekti mūsų tikslą.

PIRMININKAUJA M.A. DOS SANTOS
Pirmininko pavaduotojas

  Henrik Lax (ALDE). - (SV) Aukščiausio lygio susitikime energetikos klausimas bus svarbus. ES reikia dujų iš Rusijos, o Rusijai reikia eksporto iš Europos. Šis aukščiausio lygio susitikimas gali būti lemiamas sprendžiant ar dujotiekis „Nord Stream“ iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą taps realybe.

Dėl šio projekto gali būti rimtai suardyta Baltijos jūros ekologinė sistema. Bet dar rimtesnė grėsmė kyla projektui dėl pasitikėjimo stygiaus tarp Rusijos ir šalia Baltijos jūros esančių šalių. Jeigu dujotiekis taps realybe, Rusija ir Vokietija turės imtis aiškių pasitikėjimą kuriančių priemonių. Be kitų dalykų, Rusija privalo ratifikuoti Espo konvenciją, kuri reguliuoja atsakomybės paskirstymą vykdant tarpnacionalinius projektus, kurie gali padaryti poveikį kaimyninių šalių aplinkai. Taip pat Rusija privalo atsisakyti Rusijos karinio jūrų laivyno ir kariuomenės dalyvavimo statant dujotiekį. Tai niekada nebus leidžiama, bent jau Suomijos teritoriniuose vandenyse. Iš savo pusės Vokietija privalo pripažinti, kad projektas veikia visas ES valstybes nares, esančias šalia Baltijos jūros, ir yra bendras ES reikalas. Taip pat Vokietija privalo, kartu su Lenkija ir trimis Baltijos valstybėmis, parodyti solidarumą ir įtikinti, kad dėl projekto jos nebus diskriminuojamos tiekiant energiją. Vokietija privalo gerbti rezoliuciją, dėl kurios vyksta diskusija. Joje sakoma, kad ES privalo veikti vieningai Rusijos atžvilgiu didelio masto energetikos projektuose. Dujotiekis neturi kelti pavojų ES vidaus rinkai.

  Ģirts Valdis Kristovskis (UEN). – (LV) Ponai ir ponios, iš Komisijos narės B. Ferrero-Waldner kalbos galima spėti, kad Parlamento rezoliucija yra geras politinio teisingumo pavyzdys. Galbūt taip daromas reveransas naujajam Rusijos prezidentui D. Medvedevui. Tačiau mes vis dar turime nepamiršti, kad ministras pirmininkas V. Putinas ir ponas V. Putinas iš tikrųjų yra vienas ir tas pats asmuo. Ir kad tai jis vykdo „skaldyti ir valdyti“ politiką, tiesiogiai nukreiptą į ES valstybes nares. Tokiomis aplinkybėmis yra labai svarbu, kad partnerystės susitarimas būtų sėkmingas. Europos Sąjunga neturi rodyti jokio silpnumo. Derybose turime kaip savo galią rodyti valstybių narių vienybę ir solidarumą. Privalome sumažinti iki šios Rusijos rodomą nenuoseklumą ir skatinti integruotą rinką ir laisvą priėjimą prie infrastruktūros ir investicijų Rusijoje. Taip pat turime pareikalauti, kad Rusija būtų pasiruošusi tenkinti Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimus. Turime sustiprinti vieningą Europos Sąjungos poziciją energetikos klausimais dėl valstybių, kuriose yra nedemokratiniai režimai. Europos Sąjunga privalo patvirtinti, kad ji tvirtai remia demokratiją ir bendrąsias vertybes.

  Sylwester Chruszcz (NI). - (PL) Gerb. Pirmininke, susitikimas tarp Europos Sąjungos ir Rusijos atstovų Sibire turi būti draugų, siekiančių nuoširdaus supratimo, susitikimas. Jei norime pagerinti savo santykius, privalome savo partnerę vertinti rimtai. Girdėjau rūmuose sakant, kad Europos Sąjunga išmokys Rusiją demokratijos taisyklių. Tačiau pačiam Briuselyje demokratijos trūksta. Taip pat girdėjau čia minimus Airijos referendumo rezultatus.

Parlamente yra sakoma, kad jo nariams rūpestį kelia padėtis Gruzijoje. Ar tai nėra veidmainystės viršūnė? Vieną diena Serbijos teritorinis vientisumas yra pažeidžiamas pripažįstant Kosovą, o kitą dieną Abchazijos žmonėms nesuteikiama galimybė tapti nepriklausomiems ir sakoma, kad jų valstybei taikomos kitokios taisyklės. Ponai ir ponios, privalote suprasti, kad tai Stalinas nugalėjo Abchaziją ir integravo ją į Gruziją. Mes negalime įsitraukti į pasaulį, kurio mes nesuprantame. Manau, kad jei bendraujame su rusais, turime suprasti ne tik jų istoriją, bet ir mentalitetą. Aišku, kad šiuo metu Rusija yra gerai valdoma. Gyvenimas žmonėms gerėja ir Rusija tampa demokratine šalimi. Negalima pateisinti Sąjungos pareigūnų naudojamo pamokamo tono. Taip iš Maskvos išgirsime tik susierzinusį juoką ir nieko daugiau.

  Ria Oomen-Ruijten (PPE-DE). – (NL) Gerb. Pirmininke, Komisijos narys, tik kalbėdami vieni su kitais galime išvengti nesusipratimų. Dabar vyks įtempti abiejų šalių svarstymai, nes pradedame dialogą su Rusijos Federacija derėdamiesi dėl partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo. Gerai, kad dabar prasidės derybos. Per pastaruosius 10 metų tiek Rusijoje, tiek Europos Sąjungoje daug kas pasikeitė, bet taip pat tapome labiau nei anksčiau priklausomi vieni nuo kitų. Dėl to yra gerai turėti privalomus susitarimus tiek dėl energijos, tiek dėl klimato kaitos, kurie yra būtini abiem pusėms.

Gerb. Pirmininke, kalbėdami apie šiuos susitarimus, taip pat privalome nepamiršti tam tikrų pagrindinių klausimų. Nors kai kurie nariai gali turėti abejonių, dabar labiausiai turime dirbti sunkiai dėl tokių bendrijos vertybių kaip teisinės valstybės stiprinimas, kova su korupcija ir pabrėžti nepriklausomos socialinės diskusijos pačioje Rusijoje svarbą.

Gerb. Pirmininke, derybos nebus lengvos. Naujasis susitarimas neturi būti enciklopedinis, kaip man atrodo, tačiau jame turi būti tam tikri svarbiausi elementai, privalomi abiem pusėms.

Gerb. Pirmininke, negalima laukti kol susitarimas bus svarstomas, nes mums reikia pozityvių atsakymų iš Kremliaus dabar kai kuriais kitais klausimais. Mane labai jaudina tam tikri įvykiai – Čečėnija, TNK byla prieš BP ir Abchazija. Norėčiau išgirsti iš Pirmininko, ką konkrečiai reiškia bendrieji veiksmai.

  Kristian Vigenin (PSE). - (BG) Gerb. Pirmininke, ponia Komisijos nare, kolegos, leiskite pradėti nuo to, kad pasaulis šiandien yra kitoks ir blokų sugretinimas yra praeities dalykas. Rusija taip pat labai pasikeitė. Pavyzdžiui, Rusija 2008 m. liepą labai skiriasi nuo Rusijos 2000 m. liepą. Europos Sąjunga susidūrė su iššūkiu sukurti ir vystyti naujo tipo santykius, kurių negalima palyginti su tuo, kas buvo anksčiau. Turime vystyti šiuos santykius aiškiai suvokdami, kad mus daugiau dalykų jungia nei skiriai. Yra daug problemų, kurias galime išspręsti tik bendradarbiaudami su Rusija. Tai liečia ir tokius pasaulinius klausimus kaip klimato kaita, kova su alkiu ir visuotinėmis epidemijomis, terorizmu. Taip pat yra regioninės reikšmės problemos, bet svarbiausia Europos Sąjungai – energijos tiekimo saugumas, prakybos ir ekonominiai ryšiai, santykiai su kaimyninėmis šalimis. Taip pat yra klausimų, kurie mus skiria – žmogaus teisės, žodžio laisvė, kaip mes suprantame demokratiją ir demokratines sistemas. Bet turime išlikti pragmatiškai ir vystyti dialogą ne tik konfrontuodami, bet ir sutelkdami dėmesį į bendrus tikslus.

Faktas, kad pastaraisiais metais atsirado nepasitikėjimas, bet dabar turime progą pradėti dialogą su naujuoju Kremliaus gyventoju. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Rusijos vaidmenį Vakarų Balkanuose. Manau, kad turi vykti aktyvus dialogas, kad Rusija būtų įtraukta ieškant problemų regione sprendimo. Turime įtikinti ją remti Europos Sąjungos pastangas užtikrinti ilgalaikį stabilumą, įskaitant EULEX misiją Kosove. Pageidaučiau, kad aukščiausio lygios susitikime taip pat būtų kalbama apie Rusijos vaidmenį Juodosios jūros regione ir teigti, kad nuo mūsų visų priklauso ar „skaldyti ir valdyti“ politika bus taikoma ar ne.

  István Szent-Iványi (ALDE). - (HU) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, savo inauguracinėje kalboje prezidentas D. Medvedevas paskelbė savo lojalumą demokratiją, sakydamas, kad savo svarbiausia pareiga laiko teisinės valstybės kūrimą. Jei tai nėra vien tik tušti žodžiai ir jis tikrai sugebės tai padaryti, tada tikrai yra šansas, kad santykiai su Rusija gali iš esmės pagerėti. Mūsų lūkesčiai yra kuklūs, tačiau esame atviri ir optimistai. Mus yra svarbiausia, kad Rusija, būdama stabilia ir patikima partnere, padėtų išspręsti aklavietėje esančius konfliktus ir užkirsti kelią atominių ginklų platinimui. Mes Rusiją laikome savo partnere, bet ji taip pat privalo nuspręsti ar mes esame partneriai ar varžovai, nusistatę ir kiršinantys vieni kitus. Mes pritariame ketinimams sudaryti naują ES ir Rusijos partnerystės susitarimą. Šiame susitarime reikia apimti energijos klausimą ir išdėstyti svarbiausius Energetikos chartijos principus. Jei nori gauti rezultatų, Europa derybose turi laikytis ryžtingos ir vieningos pozicijos.

Manau, kad tai teigiamas ženklas, kad aukščiausio lygios susitarimas vyks Khanty-Mansi sostinėje. Tuo pačiu metu ten vyks ir Pasaulinis finougrų suvažiavimas. Tikiuosi, kad tai nėra vienkartinis gestas Rusijos finougrų atžvilgiu ir jie nuoširdžiai siekia gerinti padėti ir užtikrinti finougrų teises. Čia aš norėčiau paprašyti Komisijos narės B. Ferrero-Waldner ir Komisijos greičiau veikti įgyvendinant „parengiamuosius veiksmus“ padėti finougrams, nes mums atrodo, kad šioje srityje yra daug trūkumų. Dėkoju.

  Inese Vaidere (UEN). – (LV) Ponai ir ponios, Rusijos užsienio reikalų ministerija parengė išsamią strategiją, kaip pasinaudoti savo tautiečiais, esančiais Europos Sąjungos valstybėse, ypač Baltijos šalyse, kad sustiprėtų Rusijos politinė ir ekonominė įtaka. Prezidentas D. Medvedevas ką tik pasirašė dekretą, panaikinantį įvažiavimo į Rusiją vizas asmenims, kurie laikomi ne Latvijos ir Estijos piliečiai. Taip iš esmės jie yra pripažįstami Rusijos piliečiais. Taigi, asmenys, kurie laikomi ne piliečiais, nors norint jais tapti, tik reikia išmokti truputi vietos kalbos, įgys daugiau privilegijų nei piliečiai ir turės mažiau paskatų įgyti pilietybę. Šie veiksmai, kaip ir kvietimas suteikti tokiems asmenims teisę balsuoti vietos savivaldos rinkimuose, yra tikra kliūtis asmenų, kurie laikomi ne piliečiais, integracijai. Rusijos „valdomoje demokratijoje“ skelbiama apie apribojimų spaudos, žodžio ir susirinkimo laisvei didinimą. Tikrieji Rusijos demokratai daug kartų kreipėsi į mus paramos, tiek vizitų į žmogaus teisių pakomitetį metu, tiek lankantis Maskvoje. Tačiau dėl suplanuoto pragmatizmo rezoliucijoje mes pamiršome savo principus, nors praktikoje visas ekonominis augimas Rusijoje yra paremtas mūsų mokėjimais už energijos išteklius.

  Jana Bobošíková (NI). - (CS) Ponai ir ponios, Europos Sąjunga, čia aš kalbu apie Taryba, turi aiškiai apibrėžti, kaip įsivaizduoja savo santykius su Rusija. Turi būti aišku, ar derybas, pavyzdžiui, dėl dujų tiekimo, Kosovo, žodžio laisvės ir žmogaus teisių, vykdys pavienės valstybės narės atskirai ar yra galimybė, kad turėsime bendrą nuomonę, bent jau pagrindiniu lygmeniu, kai kuriais bendrais interesais. Aš manau, kad piliečių labui būtų geriau, jeigu Sąjunga kalbėtų vienu balsu derybose su Rusija. Deja, tai neįmanoma. Turime siekti, kad Rusijoje būtų sukurtas stabilesnis verslas ir politinė atmosfera, kur būtų mažiau kliūčių importui ir daugiau galimybių investuotojams iš Europos Sąjungos. Prie to tikrai prisidėtų Rusijos narystė Pasaulinėje prekybos organizacijoje. Aišku, mes visi turėtume kategoriškai reikalauti, kad partnerystės dalimi būtų pagarba pamatinėms žmogaus teisėms ir laisvėms. Europos Sąjunga yra stiprus visokeriopas subjektas ir supervalstybė Rusija, turėtų nustoti elgtis kaip du miestai, kuriuos daugiau niekas nesieja, išskyrus siaurą kelią ir dujų vamzdį. Abi pusės turėtu siekti didesnės bendros ekonominės integracijos ir jų partnerystė turi būti santuoka iš išskaičiavimo, o ne iš meilės.

  Tunne Kelam (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, sveikindama prezidento D. Medvedevo žodžius dėl civilinių teisių ir teisinės valstybės svarbos, ES turėtų aiškiai parodyti, kad jo pareiškimų patikimumas gali būti įvertintas tik pirmiausia visiškai gerbiant Europos žmogaus teisių teismo sprendimus ir prisidedant prie šios institucijos reformos.

Svarbiausias pradinis taškas, siekiant geresnių santykių, yra ES valstybių narių vienybė. Turime ypač pabrėžti poreikį, prioritetą skirti bendros pozicijos ilgalaikei naudai, o ne galimiems trumpalaikiams privalumams sudarant dvišalius sandėrius pavieniais klausimais.

Šie prioritetai ypač svarbūs ekonomikos ir energijos srityje, kur skaidrumo ir abipusiškumo principai gali būti vienintelis ilgalaikio bendradarbiavimo pagrindas, kartu su vienoda galimybe patekti į rinką, naudotis infrastruktūroms ir investicijomis.

  Reino Paasilinna (PSE). - (FI) Gerb. Pirmininke, Komisijos nare, prieš mane yra šiais metai atlikti tyrimai apie Rusijos verslininkus. Jie stebėtinai galvoja panašiai kaip mes. Kokią Rusiją jie norėtų matyti 2020 m.? Nuo 50 iki 70 proc. jų nori, kad Rusijos piliečiai būtų pirmiausia laisvi, antra, turėtų išsilavinimą, trečia, būtų integruoti, ketvirta, gerbtų teisę ir, penkta, būtų geros sveikatos. Jokiu būdu čia nėra blogų ketinimų. Tik 30 proc. iš šių verslininkų tikėjosi būti turtingi. Todėl čia mes nekalbame apie oligarchijas, kokias mes prisimename.

Rusija nori tapti šiuolaikiškesnė, ir tai yra bendras šalies vadovų ir žmonių tikslas. Apklaustiems verslininkams rūpi panašūs dalykai kaip ir mums – 70 proc. iš jų senėjanti visuomenė, kaip ir mums, kelią didelį rūpestį. Dėl korupcijos valdžioje nerimaujama mažiau, bet tai labai normalu. Daugiau nei 50 proc. mano, kad teismų nepriklausomumas ir pilietinės teisės yra svarbu. Taip pat kelia neimą žemas išsilavinimo lygis. Galima parodyti pavyzdį ir suteikti paramą ten, kur yra skurdi infrastruktūra ir nelanksti biurokratija. Štai kodėl manau, kad dabar, kai esame priklausomi nuo Rusijos energijos, galime pasiūlyti savo patirtį skatinant šalies modernizavimą, nes toks yra jos valdžios tikslas.

  Christopher Beazley (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, Komisijos narė B.Ferrero-Waldner pasisakė, kaip yra svarbu tinkamai vystyti santykius tarp ES ir Rusijos.

Viena iš ypač svarbių sričių, mano nuomone, yra pilietinės visuomenės klausimas. Ar yra numatoma galimybė vykdyti konkrečias programas ar projektus, kad mes galėtume pradėti svarstyti universitetų, kultūrinių ir meninių mainų sąlygas. Ir jei taip, tai kokias?

Manau, kad yra verta pakartotinai parodyti savo nusivylimą dėl to. Sankt Peterburge ir Jekaterinburge buvo uždaryti Britų Tarybos biurai, tai prieštarauja normaliai diplomatinei praktikai.

Taip pat garbės nedaro santykiai dėl energijos. Kaip geri klientai esame stiprioje padėtyje. „Gazpromui“ gana akivaizdžiai nepavyko įtikinti šio Parlamento, Užsienio reikalų komiteto Pramonės komiteto, Mokslinių tyrimų ir energetikos ir peticijų komiteto. Jiems reikia pagalvoti dar kartą. Mums reikia gerų santykių, kuriuose mes nebūtume naivūs, nepasikliautume gražia svajone ir kuriuose mūsų partneriai iš Rusijos ir kolegos nebūtų įtarūs ir nejaustų grėsmės ar poreikio rodyti agresiją.

  Adrian Severin (PSE). - Gerb. Pirmininke, kitas Europos Sąjungos ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas įvyks tarp kylančios Rusijos Federacijos, kad ir laikinai, bei ES, kurią ne tik paveikė Airijos balsavimas prieš Lisabonos sutartį, bet ir aiškios vizijos nebuvimas, kaip įveikti šią krizę.

Pačios Rusijos klausimas Europos Sąjungoje kursto nesantaiką. Tiesą sakant, pasidalinome į ideologus ir pragmatikus; konfrontacinius geostrategus ir taikintojus; senuosius kovotojus su Šaltuoju karu ir naujuosius utilitarinius oportunistus.

Kita vertus, pagrindinė problema yra ta, kad Rusija nevykdo politikos visos Europos Sąjungos atžvilgiu, o labiau teikia pirmenybę reikalų sprendimui su kiekviena valstybe nare atskirai. Mes šios situacijos negalėsime pakeisti tol, kol neturėsime bendros savo politikos dėl Rusijos. Privalome pasakyti Rusijai, kad verslas su mumis klostytųsi gerai ir gautume naudos abipusiškai atvėrus rinkas, būtina institucinė ir politinė sąveika, atskirianti ekonominę politiką ir geopolitines strategijas.

Todėl reikalinga bendra teisingumo, laisvės ir saugumo erdvė, pasižyminti skaidrumu, atskaitomybe ir atvirumu.

  Francisco José Millán Mon (PPE-DE). - (ES) Gerb. Pirmininke, santykiai tarp Europos Sąjungos ir Rusijos turi būti ne tik konstruktyvūs, bet ir reikalaujantys daug dėmesio. Kaip ir mes, Rusija yra Saugumo Tarybos narė ir todėl privalo gerbti jos principus ir vertybes.

Malonu, kad neseniai prezidentas D. Medvedevas pabrėžė žmogaus teisių ir teisinės valstybės svarbą.

Europos Sąjunga ir Rusija turi galimybę sukurti tvirtus santykius. Dabar mes susiduriame su iššūkiu derantis dėl naujojo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kuris padėtų mums padaryti greitesnę pažangą dėl vadinamųjų „keturių bendrųjų erdvių“.

Norėčiau pažymėti vienos iš šių erdvių, ekonominės erdvės, svarbą. Daugiau nei pusę savo prekybos Rusija vykdo su Europos Sąjungą. Sukūrus integruotą rinką su skaidriomis ir nediskriminacinėmis taisyklėmis, padėtų sustiprinti ir plėsti ekonominius ir prekybos santykius tarp Rusijos ir Europos Sąjungos. Taip pat yra svarbus didesnis teisinis aiškumas Rusijoje.

Ponai ir ponios, Maskva yra pagrindinė veikėja tarptautinėje arenoje. Jos, kaip nuolatinės Saugumo Tarybos narės, bendradarbiavimas yra lemiamas siekiant taikos ir stabilumo Europoje ir visame pasaulyje.

ES atveju, 27 valstybės narės turime užimti vieningą poziciją savo santykiuose su Rusija. Vienas iš analitikų, Markas Leonardas, visai neseniai savo atliktame įdomiame tyrime pažymėjo, kad bendros pozicijos neturėjimas kenkia Sąjungai....

(Pirmininkas nutraukia kalbantįjį)

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE). - (HU) Gerb. Pirmininke, artėjantis aukščiausio lygio susitikimas ištraukia mus iš aklavietės, kuri truko daugiau nei pusantrų metų. Tikimės, kad jo metu bus padaryta esminė pažanga santykiuose tarp Europos Sąjungos ir Rusijoje. Europos Sąjungai reikia Rusijos, bet nesuklysiu sakydamas, kad Rusijai Europa reikalinga lygiai taip kaip ekonominis partneris ir energijos vartotojas. Priklausome vieni nuo kitų energijos srityje ir daugelyje kitų sričių. Dėl to, manau, baimės dėl išaugusios Rusijos įtakos yra perdėtos, nors gausūs Rusijos valdžios pareiškimai atrodo jas patvirtina. Vardan strateginių santykių tarp ES ir Rusijos vystymo ateityje yra gyvybiškai svarbu sukurti abipusį bevizį režimą kaip galima greičiau. Tai yra svarbu, kad ES ir Rusijos santykiai judėtų į priekį. Kaip finougrų forumo Europos Parlamente pirmininkas norėčiau pakartoti savo kolegos I. Szent-Iványi išsakytą prašymą ES valstybių narių vadovams, dalyvaujantiems aukščiausio lygio susitikime – prašom palaikyti finougrus. Dėkoju už jūsų dėmesį.

  Bernd Posselt (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, taip pat manau, kad dujotiekis tarp Vokietijos ir Rusijos turėtų būti nutiestas tik tada, jei tam pritaria kitos susijusios valstybės narės. Tačiau šios valstybės narės neturėtų vesti derybų su kita galinga valstybe, būtent Jungtinėmis Valstijomis, dėl raketų ar vizų. Europa galės tvirtai atsistoti prieš Jungtines Valstijas ir Rusija, jei ji galiausiai užims vieningą poziciją.

Išsiaiškinkime viena dalyką – tai mes turime pasakyti Rusijai, kad tai jų interesais reikia sukurti gerą partnerystę su Europa. Tačiau tai reiškia, kad jie negali kalbėti kitų šalių, tokių kaip Ukraina ar Gruzija, kurias Rusija buvo okupavusi praeityje, vardu. Šios šalys yra suverenios valstybės ir turi teisę pačios nuspręsti dėl savo likimo.

Berlyne D. Medvedevas sakė, kad jis nori, kad santykiai pagerėtų. Tokiu atveju, jis turėtų pradėti nuo dviejų sričių. Pirmoji yra teisinė valstybė, o tai reiškia, kad reikės imtis veiksmų sprendžiant kalinių Jukoje klausimą. Antra ir labai svarbi sritis yra ši – gerb. D.Medvedevai, nustokite kliudyti vykdyti didžiausią ES istorijoje taikos misiją, būtent misiją Kosove!

  Andrzej Jan Szejna (PSE). - (PL) Gerb. Pirmininke, dėl esančių sudėtingų santykių tarp Europos Sąjungos ir Rusijos būtini geri ir darnūs diplomatiniai veiksmai. Artėjantis aukščiausio lygio susitikimas tarp Europos Sąjungos ir Rusijos sukėlė daug emocijų, nes jo metu vyks derybos dėl labai svarbių tiek Europos Sąjungai, tiek Rusijai susitarimų. Tarp kitų klausimų Europos Sąjunga privalo stengti užtikrinti energijos tiekimo saugumą Europai. Degalų ir energijos kainoms nuolat kylant, energijos tiekimo saugumas yra strategiškai svarbus visai Europos Sąjungos ekonomikai ir taip pat valstybių narių vidaus ekonomikai.

ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo išvakarėse turime suprasti, kaip Sąjungos ateičiai yra svarbu pasisakyti vieningai tarptautinėje arenoje. Gaila, kad šiuo metu nebėra aišku, kada pradės galioti Lisabonos sutartis. Joje yra nuostatos, dėl kurių Europos Sąjungas taptų stipria partnere tarptautiniuose santykiuose. Džiaugiuosi, kad Europos Sąjunga palaiko Lenkiją jos ginče su Rusija dėl mūsų gaminių eksporto. Esu tikras, kad ateityje Lenkija padės vystyti teigiamus santykius tarp Rusijos ir Europos Sąjungos.

  Josef Zieleniec (PPE-DE). - (CS) Šis ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas bus pirmasis Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui. Turime pasinaudoti jo kadencijos pradžia ir siekti mūsų abipusius santykius pakeisti pragmatine, tikroviška ir strategine partneryste. Tiesą sakant, galų gale ši partnerystė yra daug svarbesnė pačiai Rusijai. Gerbiame prezidento D. Medvedevo teikiamą pirmenybę teisinei valstybei ir ekonomikos modernizavimui. Kad tai galėtų pasiekti, jam reikalinga Europa. Tarptautinių ir prekybinių santykių srityje Rusijai taip pat yra reikalingas partneris, kuris būtų stabilesnis ir patikimesnis nei Kinija ar Iranas. Europos Sąjunga nekelia Rusijai jokios grėsmės. Priešingai, ji gali padėti Rusijai išsaugoti savo kaip pagrindinės veikėjos statusą, kurio kitaip šalis galiausiai netektų dėl savo vienpusės ekonomikos ir demokratijos. Tačiau strateginė partnerystė gali būti sukurta tik vykstant simetriškam dialogui tarp lygių. Rusija privalo parodyti kelią, baigti savo smulkmeniškas pastangas suskaldyti Europą ir su Europos Sąjunga elgtis kaip su kolektyviniu subjektu. Trumparegiški ginčai ir provokacijos be reikalo atidės tikros partnerystės su ES sukūrimą. Diskusijose dėl naujojo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo tarp ES ir Rusijos dėmesys turi būti skiriamas klausimams, kurie bus svarbūs ilgalaikėje perspektyvoje.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Strateginė ES ir Rusijos partnerystė yra svarbus veiksnys energijos išteklių importo į ES užtikrinimo ir įvairovės srityje. Tuo pačiu metu turime neužmiršti, kad šis bendradarbiavimas yra toks pats svarbus Rusijai kaip ir ES, nes iki 60 proc. Rusijos žaliavinės naftos tenka ES.

Manau, kad Europos valstybių vadovai turi toliau sakyti Rusijai, kad šalis negali naudoti savo energijos atsargų kaip politinės represijos priemonės ES valstybėms narėms ar buvusios Sovietų Sąjungos šalims, ypač Ukrainai.

Šiuo metu valstybių narių derybos dėl Rusijos naftos ir dujų tiekimo yra dvišalės. 2007 m. balandį, lankydamasis Rusijos Federacijos Valstybės Dūmoje, galėjau savo akimis pamatyti, kad ir Rusiją ypač domina derėtis energijos klausimais su visą ES.

Galiausiai norėčiau išreikšti savo nuogąstavimus, kaip tai padarė ir mano kolega Elmaras Brokas, kad dėl nesėkmingo Airijos referendumo dėl Lisabonos sutarties ES, kaip strateginės partnerės, pozicija gali susilpnėti. Lisabonos sutartis yra dokumentas, kuriame ES kompetencija bendros energetikos politikos srityje yra saugoma.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). - (FI) Gerb. Pirmininke, tikėkimės, kad mes greitai sudarysime Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavimo susitarimą. Svarbu, kad tarp ES ir Rusijos būtų paprasti, veiksmingi ir sąžiningi santykiai. Partnerystė turi būti palanki ir naudinga abiem pusėms.

Nepaisant savo pragmatinio požiūrio, ES turi neužmiršti žmogaus teisių ir siekti, kad su Rusija šiuo klausimų vyktų aktyvus dialogas.

Energijos tiekimo patikimumas yra svarbus klausimas visoje Europoje. Kalbėdami apie energiją, mes taip pat paprastai kalbame apie Rusiją ir ES bei Rusijos bendradarbiavimą. ES trokšta užtikrinti tiekimą ir tuo pačiu metu sumažinti savo priklausomybę nuo išorinės energijos. Tikėkimės, kad aukščiausio lygio susitikime vyksianti diskusija bus atvira, nuoširdi ir svarbiausia produktyvi.

  Milan Horáček (Verts/ALE). - (DE) Gerb. Pirmininke, kai kalbėjo H. Swoboda, man priminė, kad „svoboda“ yra rusiškas žodis reiškiantis „laisvę“. Ir tada man į galvą atėjo, kad mus visiems yra reikalinga laisvė. Žmogaus teisės ir laisvės yra svarbiausi ES ramsčiai, kuriais turime remtis savo dialogo su Rusija metu.

Būtent, kad ši dialogas vyks Sibire, prisiminiau, kad

Čita, kur yra įkalinti „Jukos“ kaliniai Michailas Chordokovskis ir Platonas Lebedevas ir kiti, taip pat yra Sibire. Todėl prašau jūsų padaryti viską, ką galite, kad jie būtų paleisti ir taip pat raginti Rusiją, kad nuomonės ir spaudos laisvės taptų realybe, nevyriausybinės organizacijos galėtų veikti netrukdomos, nes visi šie aspektai yra labai svarbūs mūsų bendrai ateičiai Europoje.

  Hanna Foltyn-Kubicka (UEN). - (PL) Gerb. Pirmininke, mes esame bendrija, kurioje teisinė valstybė yra vienas iš pagrindų, kuriuo grindžiame savo tapatumą. To paties turėtume tikėtis iš savo politinių ir ekonominių partnerių. Kreipiuosi į Europos Sąjungos atstovus, kad jie aukščiausio lygio susitikimo metu iškeltų klausimą dėl visiško Rusijos laikymosi Europos žmogaus teisių teismo sprendimų.

Šis teismas buvo įkurtas ne tam, kad būtų netikra institucija, kurios sprendimų paiso tik tie, kurie padarę nedidelius ir kartais ginčytinus žmogaus teisių pažeidimus. Jis buvo įkurtas užtikrinti, kad kankintojai, prievartautojai ir žudikai būtų sulaikyti nuo tolimesnių nusikaltimų žinant, kad jiems bus paskelbti atitinkami nuosprendžiai.

Todėl Rusijos Federacija privalo veikti kartu su teismu ir gerbti jo sprendimus. Suprantama, kad savo pačios susitarimų nevykdanti šalis negali būti laikoma patikimu partneriu. Rusijos veiksmai visiškai prieštarauja jos pareiškimams, kad ji yra patikima energijos tiekėja. Tai vienas iš pareiškimų, kuriuos mėgsta kartoti Rusijos diplomatai. Jei Rusija bus tokia patikima, kaip buvo Čečėnijos, A. Politovskajos ar A. Litvinienko atvejais, tada Europos Sąjunga išliks istorijoje kaip naiviausia iš kada nors egzistavusių institucijų.

  Gerard Batten (IND/DEM). - Gerb. Prezidente, pasisakau ponios Marinos Litvinenko vardu, kurios vyras Aleksandras Litvinenko buvo nužudytas Londone 2006 m. gruodį. Žmogžudystės ginklas buvo polonis-210, radioaktyvi medžiaga „Avangard“, kurios 97 proc. buvo pagaminta Rusijoje. Žmogžudystė turi visus labai rafinuotos užsakytos žmogžudystės požymius, kurią įvykdė Rusijos saugumo tarnybos. Pagrindinis įtariamasis byloje Andrejus Lugovojus yra Rusijos parlamento narys, kuris remiantis Rusijos Konstitucija negali būti išduotas.

Jei galėčiau, norėčiau klausimą užduoti tiesiogiai gerb. Ferrero-Waldner. Ponia M. Litvinenko prašo, kad Taryba ir Komisija klausimą dėl A. Litvininkos nužudymo pateiktų prezidentui D. Medvedevui aukščiausio susitikimo metu. Ponia M. Litvinenko nori, kad jos vyro žmogžudystė būtų išaiškinta ir su ja susiję asmenys – nubausti. Aukščiausio lygio susitikimas yra ideali proga, kad procesas pajudėtų. Prašom jai padėti.

(Plojimai)

  Vytautas Landsbergis (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, tęsiu tokiu pačiu tonu, kaip prieš mane kalbėjęs narys. Rusijos vyriausybė turėtų daryti viską savo galiose, kad įrodytų, kad ji neorganizavo Didžiosios Britanijos, o tai reiškia ir Europos Sąjungos, piliečio Aleksandro Litvinenkos teroristinio nužudymo. Kadangi Rusijos vyriausybės nesugebėjo įrodyti, kad tai buvo padaryta ne jos įsakymu ir netgi atsisako bendradarbiauti su tyrimą atliekančiomis Didžiosios Britanijos institucijomis, todėl politiškai galima įrodyti oficialų Rusijos dalyvavimą žmogžudystėje.

Daugumos vadinama naująja Rusija, ji ne kartą veikė kaip teroristinė valstybė. Chanty Mansijske įvyksiančiame aukščiausio lygio susitikime ES privalo kreiptis į prezidentą D. Medvedevą, kad tokios praktikos naudojimas būtų sustabdytas.

Jie neturėtų prieš Beslano motinas, bandančias sužinoti, kas pavedė pulti mokyklą, ir prieš visus ten buvusius, įskaitant jų vaikus, panaudoti granatsvaidžius ir sunkiuosius kulkosvaidžius, pradėti teisminės bylos. ES privalo bent jau remti silpnesnius už save, Didžiosios Britanijos vyriausybę ir Beslano motinas.

  Janez Lenarčič, Tarybos pirmininkas. − (SL) Aš kalbėsiu trumpai, nes jau vėlu. Man atrodo, kad A. Severin pasakė – aš pacituosiu pažodžiui – „Rusija yra nesantaiką kurstantis klausimas Europos Sąjungoje“. Nepaisant to, aš manau, kad šiandienos diskusijose šiame Parlamente išgirdau abiem klausimais labai platų sutarimą, labai platų.

Pirmiausia, mums reikia gerų Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos santykių. Aš su tuo, žinoma, galiu tik sutikti. Rusijos Federacija, kaip jau buvo ne kartą minėta, yra pasaulio galiūnė, viena iš pagrindinių herojų tarptautinėje scenoje, kaip sakė F.J. Millán Mon, ir be viso to ji yra mūsų kaimynė. Trumpai tariant, mes esame pasmerkti būti greta Rusijos Federacijos ir šis buvimas bus kokybiškas tik tada, jei bus pagrįstas partneryste ir bendradarbiavimu. Pirmininkaujanti šalis yra pasiryžusi vesti dialogą, kad būtų sustiprinta ši partnerystė ir bendradarbiavimas, dialogą, kuris apimtų visus abiem šalims rūpimus klausimus, įskaitant tuos, dėl kurių mes nesutariame ir apie kuriuos aš kalbėjau savo įžanginėje kalboje.

Kitas svarbus labai plataus sutarimo klausimas, kurį aš išskyriau čia, Parlamente, yra bendros Europos Sąjungos pozicijos svarba, kurią apibūdino EP nariai. Su šia nuomone daugiau aš sutikti nebegaliu. Sritis, kur tai buvo itin pabrėžta ir dažniausiai pabrėžiama, yra energetika. Faktas yra tas, kad nė viena atskira valstybė narė negali pasiekti atskirais pokalbiais su tiekėjais, tokiais kaip Rusijos Federacija, tokio gero susitarimo, kokį gali pasiekti Europos Sąjunga kaip vienetas. Todėl dabar pats laikas pradėti įgyvendinti bendrąją Europos energetikos politiką.

Šiame kontekste buvo paminėti dujotiekiai ir naftotiekiai. Aš galiu pasakyti tik tiek: jei Europos Sąjungoje mes lig šiol būtume galėję sukurti realią tinkamą vidaus energetikos rinką, būtų visiškai nesvarbu, iš kur ateina dujotiekiai ar naftotiekiai.

Leiskite man baigti šia pastaba: pirmininkaujanti šalis Slovėnija džiaugiasi, kad jos pirmininkavimas baigiasi ES ir Rusijos Federacijos aukščiausiojo lygio susitikimu, susitikimu, kuris šį kartą, esant tam tikroms naujoms aplinkybėms – naujasis Rusijos prezidentas ir mandatas, kurį mums pagaliau po ilgų derybų pavyko gauti – žada daug, ir aš tikiuosi, kad šios viltys bus įgyvendintos.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Gerb. Pirmininke, aš manau, kad mūsų partnerystės tikslas yra savitarpio priklausomybė, kuri jau buvo minėta daugelio pranešėjų. Viena vertus, mūsų Pirmininkas yra teisingai pasakęs, mes turime būti suinteresuoti palaikyti gerus santykius su strategine partnere ir kaimyne Rusija. Kita vertus, taip pat labai svarbu, kad Rusija būtų partnerė sprendžiant problemas, bet ne partnerė jas kelianti.

Aš labai įdėmiai klausiausi ir užsirašiau visas jūsų pastabas. Dabar aš nepajėgsiu atsakyti į visus jūsų klausimus ir komentarus, tačiau leiskite man pateikti keletą konkrečių pastabų.

Visų pirma, dabar Rusija yra labai svarbi energetikos partnerė, todėl siekimo gauti mandatą deryboms dėl naujo susitarimo pasekmė – bendroji ES energetikos pozicija, kurią mes turime, nes mes turim bendrąjį mandatą. Nebuvo lengva gauti mandatą, tačiau dabar mes jį turime ir jis yra mūsų derybų pagrindas. Štai dėl ko buvo labai svarbu jį gauti. Anksčiau esu sakiusi, kad nauja sutartimi mes norime puoselėti Energetikos chartiją. ES ir Rusijos santykiai yra pagrįsti ja, ji nėra vienpusė. Mes esame svarbi rinka ir investicijų šaltinis, taip kaip ir Rusija yra labai svarbi tiekėja mums. Taigi primenu, savitarpio priklausomybė egzistuoja, todėl mes privalome turėti tokius pačius principus: abipusiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo.

Vienas iš Europos Sąjungos energetikos politikos tikslų yra įvairinti tiekimo trasas ir energijos šaltinius, siekiant padidinti konkurenciją ir saugumą ES energetikos rinkoje. Tai nėra politika prieš Rusiją. Aš manau, Rusija ir toliau išliks pagrindinė mūsų tiekėja, bet kiekvienas protingas vartotojas kelia pavojų, ypač tada, kai staigiai pakyla energijos kainos. Didėjant mūsų savitarpio priklausomybei nuo importo, ypač dujų, Rusijos dujų kiekis, kurį norėtume nusipirkti, irgi didės, taigi mums reikia aiškios diversifikavimo politikos.

Norėčiau pakalbėti apie prekybą apskritai. Labai svarbu, kad Rusija tampa PPO nare. Tai yra svarbu ne tik Rusijai, bet ir mums. Todėl, kad sudarytume dvišalį sandorį, mes ir toliau aktyviai dirbsime Ženevoje. Mano nuomone, Rusijai reikia narystės PPO tam, kad ji galėtų modernizuoti savo ekonomiką. Tai buvo įmanoma vadovaujant prezidentui V. Putinui, kuris pats pritarė šiam klausimui, todėl esu įsitikinusi, kad bus įmanoma ir prie esamo prezidento.

Leiskite man trumpai paminėti NVO ir žmogaus teisių problemas: mes palaikome reguliarius ryšius su Rusijos NVO ir savo pokalbiuose su Rusijos valdžios institucijomis perteikiame jų rūpesčius. Mes esame pasiruošę, kai reikia, svarstyti konkrečius atvejus ir mes ir toliau jas finansiškai remiame per Europos demokratijos ir žmogaus teisių priemonę.

Kalbant apskritai apie žmogaus teises: mes rengiame konsultacijas žmogaus teisių klausimais Rusijos piliečiams. Iš tikrųjų mes kalbame apie konkrečius atvejus, žmogaus teisių gynėjus ir kartais apie teismo bylas. Mes ypač esame susirūpinę padėtimi Šiaurės Kaukaze. Aš turiu tik penkias minutes, todėl negaliu išsamiai pakalbėti apie Šiaurės Kaukazą, Gruziją, Abchaziją, Pietų Osetiją, Kalnų Karabachą ir Moldovą, todėl nemanykite, kad mes nieko nežinojome. Tai bus ir yra labai svarbu.

Taip pat aš norėčiau pakalbėti apie Britų Tarybos problemą, kai ES parėmė JK vyriausybę jos debatuose su Rusija dėl Britų Tarybos atstovybių Sankt Peterburge ir Jekaterinburge. Aš manau, dabar mes su Rusija palaikome glaudų dialogą dėl kultūrinio bendradarbiavimo, kuris, tikiuosi, suteiks galimybę akcentuoti šių ryšių svarbą. Mes, žinoma, pagalvosime, kas dar gali būti padaryta šiuo klausimu.

Kalbant apie finougrų mažumą, kaip žinote, dabar mes dirbame, kad įvykdytume parengiamuosius 2,5 milijonų eurų, kuriuos Parlamentas skyrė šių metų biudžete, vertės veiksmus, ir šiame kontekste mes numatome Europos Tarybos, kurios viena iš šalių yra Rusija, konvencijos dėl mažumų teisių įgyvendinimą. Aš manau, kad ji turėtų būti taikoma ir tautinėms Rusijos mažumoms.

Kalbant apie universitetų mainus: aš norėčiau pasakyti, kad iš vienos pusės mes visiškai remiame tokius mainus su Rusija per „Erasmus“, „Mundus“ ir „Tempus“ programas. Kitais metais mes stiprinsime bendradarbiavimą šiose programose. Be to, Rusija taip pat yra parodžiusi didelį susidomėjimą dalyvauti septintojoje mokslo tyrimų ir plėtros pagrindų programoje, o tai ateityje gali būti labai svarbus ženklas ir dėl SIGMA. Mes turime Europos studijų institutą, todėl mes – Rusija ir Europos Sąjunga – galbūt tęsime darbus su šiuo institutu ir galbūt netgi padvigubinsime savo indėlį.

Baigdama norėčiau pasakyti, kad oficialus šio susitarimo paskelbimas yra, manau, visi čia esantys sutiktų, labai svarbi proga ir galimybė. Yra didžiulis potencialas ir aš visiškai sutinku su pirmininkaujančia šalimi, kad tai bus labai svarbi proga.

Mes žinome, kad derybos nebus lengvos. Jos turi būti visapusiškos, ir kadangi jos bus visapusiškos (nes mes turime didžiulį mandatą), jos bus kažkuria prasme sudėtingos ir nebus greitai užbaigtos. Tačiau šitas svarbus mandatas taip pat parodo, kad mes esame vieningi. Mandato vienybė yra čia. Buvo labai sunku jį gauti, tačiau dabar, kai jį jau turime, judėkime į priekį, ir aš primygtinai reikalauju jūsų palaikyti mus šiuo klausimu.

Pagaliau, kaip mes visi žinome, santykiai turi būti strateginiai. Todėl atsiribokime nuo kasdienių dirgiklių bei žinių per žiniasklaidos priemones ir pažvelkime giliau į Europos ir Rusijos istorinį kontekstą, taip pat ir į daugelį bendrų interesų, kurie mus sieja. Mes turime surasti būdą, kaip suvaldyti savo skirtumus, ir tuo pačiu metu būti atviriems dialogui. Galimybė yra. Mes turime ja pasinaudoti, ir aš įsitikinusi, kad mes kartu pasieksime tvirtą partnerystę.

  Pirmininkas. − Pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalies nuostatas aš gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijos⁽¹⁾.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj.

Raštiški pranešimai (142 str.)

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE), raštu. – (RO) Birželio 26–27 dienomis Chanty Mansijske, Sibire, įvykęs (AO) ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas reiškia dvigubą pradžią: viena vertus, tai pirmasis Europos Sąjungos kontaktas su naujuoju Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, ir, kita vertus, numatytos derybos dėl naujo partnerystės susitarimo, kuris sukurs pagrindą Europos Sąjungos ir Rusijos santykių vystimuisi.

Kadangi 40 proc. gamtinių dujų, kurias importuoja Europos įmonės, ateina iš Rusijos, pastaroji turi palengvinti ES investicijas priimdama aiškų įstatymą ir atverti savo dujotiekio sistemą, nes tai leistų Europos įmonėms pirkti dujas tiesiai iš Centrinės Azijos gamintojų.

Europos Sąjunga privalo nelikti abejinga likimui tų, kurie gyvena konfliktiniuose regionuose. Kartu su Rusija ir kitais susijusiais veikėjais mes turime surasti būdą, kaip išspręsti „užšaldytus“ konfliktus bei konfliktus Moldovoje ir Kaukaze.

Aš tikiuosi, partnerystės susitarimas bus pagrindas Europos Sąjungos ir Rusijos santykiams plėtoti. Nepaisant to, mes neturime pamiršti, kad mūsų tikslas nėra pasirašyti partnerystės sutartį, o įtraukti į ją sąlygas, kurios vestų prie demokratijos, saugumo ir padidintų pragyvenimo lygį Europoje nuo Kaukazo iki Atlanto.

  Katrin Saks (PSE), raštu. – (ET) Gerb. Pirmininke, šią savaitę Chanty Mansijske vyksta Europos Sąjungos ir Rusijos viršūnių susitikimas. Toje pačioje vietoje vyks ir penktasis pasaulinis finougrų tautų kongresas. Vieni iš finougrų yra ir pirmieji šio regiono gyventojai chančiai ir mansiai, šiaurės elnių augintojai, kurių vardu ir pavadinta ši vietovė, esanti tarp Sibiro pelkių ir tundros.

Taip pat šiame pasauliniame kongrese dalyvauja penkių narių delegacija iš Europos Sąjungos: vengrai, suomiai, ir estai, kurie yra finougrų tautos, kilusios iš Sibiro. Aš tikiuosi, kad mums pasiseks šiuo būdu atkreipti dėmesį į mažąsias tautas, kurių kalba yra ties išnykimo riba ir kurių tūkstančių metų kultūrą keičia kolektyviniai įvykiai.

Europos Sąjunga turėtų išlikti ištikima savo vertybėms ir jas ginti, neleisti sau nekreipti dėmesio į provinciją, kuri yra daugelio Rusijos energijos išteklių šaltinis. Ten esančios naftos upės sukėlė konfliktą tarp įprastinį gyvenimą gyvenančių vietos gyventojų ir didėjančio žmonijos naftos poreikio.

(1) Žr. Protokolą.