Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. birželio 18 d. - Strasbūras

14. Klausimų valanda (Tarybai)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra klausimų valanda (B6-0161/2008).

Šie klausimai skirti Tarybai.

Klausimas Nr.1 pateikė Robert Evans (H-0342/08)

Tema: Riboto judumo keleiviai

Kokių veiksmų ir kontrolės Taryba ėmėsi, kad užtikrintų, jog nuostatos, įsigaliojusios praeitą vasarą ir išdėstytos mano pranešime dėl riboto judumo asmenų teisių keliaujant oro transportu⁽¹⁾, būtų tinkamai įgyvendinamos visose valstybėse narėse?

  Janez Lenarčič, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. − (SL) Taisyklės dėl apsaugos ir pagalbos teikimo asmenims su negalia ir ribotu judumu oro transporte yra nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl neįgalių asmenų ir asmenų su ribotu judumu teisių keliaujant oru. Reglamentas buvo priimtas 2006 metais, kai kurios dalys jau pradėtos taikyti 2007 metų liepos mėnesį, o likusios bus taikomos nuo šių metų liepos mėnesio.

Aš turėčiau akcentuoti, kad kontroliuoti tinkamą šito reglamento įgyvendinimą yra Europos Komisijos atsakomybė, ir ji gali priimti atitinkamas priemones. Tokios priemonės gali apimti teisines priemones, užtikrinančias, kad bendrijos teisė šioje srityje yra teisingai taikoma. Dėl šios priežasties Taryba paprasčiausiai nėra kompetentinga atsakyti į šį klausimą.

Nepaisant to, aš pabrėžčiau, kad Europos Sąjunga supranta apsaugos ir paramos neįgaliems asmenims ir asmenims su ribotu judumu srities svarbą. Iš praktinės patirties yra aišku, mano minėtas reglamentas jau yra taikomas ir jis teikia neįgaliems asmenims ir asmenims su ribotu judumu svarbią priemonę keliaujant.

  Robert Evans (PSE). - Ačiū pirmininkaujančiai šaliai, bet, akivaizdu, aš žinau visą teisės aktą, nes buvau pranešėjas, pateikęs jį šiam Parlamentui.

Iš tikrųjų atsakingos yra šalių agentūros. Aš nežinau situacijos visose šalyse, bet Jungtinėje Karalystėje tai yra civilinės aviacijos institucija. Taigi, tai yra šalių institucijos ir tai yra šalių vyriausybių atsakomybė, štai kodėl iškėliau šitą klausimą Tarybai.

Jau praėjo savaitė, kai Europai aiškiai nesiseka įtikinti savo pusės milijardo piliečių dėl tikrosios Europos Sąjungos vertės, tai yra vertinga iniciatyva. Tai yra labai svarbus įstatymas, paremsiantis neįgalius žmones ir riboto judumo keleivius, taigi aš primygtinai siūlau ministrui sugrįžti į Tarybą ir visiems 26 Transporto tarybos kolegoms ir nariams pasakyti, kad jie turėtų priversti vykdyti šį įstatymą.

  Emanuel Jardim Fernandes (PSE). – (PT) Tęsdamas toliau noriu kalbėti dėl mano kolegos Roberto Evanso klausimo. Tarybos norėčiau paklausti apie jos pasiruošimą sustiprinti keleivių su ribotu judumu teises vandens transporto sektoriuje. Klausiu todėl, kad prieš tai Komisija gynė šią galimybę, pavyzdžiui 2005 metų komunikate dėl keleivių teisių, o Parlamentas dirbo ta kryptimi, ypač dėl „Erika“ III paketo kompetencijos ir diskusijų.

  Jörg Leichtfried (PSE). - (DE) Gerb. ministrui turiu klausimą. Dėl oro linijų elgesio su riboto judumo keleiviais, esu girdėjęs, kad iš tikrųjų yra prieštaravimų, kad vadinamosios „pigios“ oro linijos palieka tik viltis, lyginant su kitomis oro linijomis. Man būtų įdomu sužinoti, ar Taryba šiuo klausimu turi nepaneigiamų faktų, o galbūt tai paprasčiausiai yra individualus situacijos suvokimas.

  Janez Lenarčič, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. − (SL) Dėl papildomo E. J. Fernandes klausimo: žinoma, negaliu atmesti galimybės, kad kažkas panašaus jau yra pristatyta neįgaliųjų asmenų ir riboto judumo asmenų, keliaujančių jūrų transportu, atžvilgiu. Žinoma, šį klausimą visų pirma privalo išnagrinėti Komisija ir priimti bendrą pasiūlymą. Tačiau be abejo tai yra apsvarstyti verta idėja. Tai mano spontaniškas atsakymas.

J. Leichtfriedas minėjo pigius vežėjus. Aš norėčiau pabrėžti, kad mano minėtas įstatymas, kuris susijęs su oro kelionių lengvinimu neįgaliems asmenims ir riboto judumo asmenims, yra nustatytas visiems vežėjams ir čia nėra išskirtinumo. Pažeidimai, žinoma, irgi turi būti sprendžiami vienodai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra pigūs ar kitokio tipo vežėjai.

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 2, pateikė Marie Panayotopoulos-Cassiotou (H-0346/08)

Tema: Bendroji imigracijos politika ir nelegalus darbas

Koks yra pirmininkaujančios šalies pažangos per jos šešių mėnesių kadenciją bendrosios imigracijos politikos srityje siekiant griežtų priemonių dėl nelegalaus darbo įvertinimas?

  Janez Lenarčič, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas − (SL) Dėl imigracijos politikos ir nelegalaus darbo per šią kadenciją, per Slovėnijos pirmininkavimo kadenciją. Pirmininkaujanti šalis tęsė derybas Taryboje ir su Europos Parlamentu dėl direktyvos projekto, numatančio sankcijas prieš darbdavius, įdarbinančius trečiųjų šalių piliečius, nelegaliai gyvenančius Europos Sąjungoje.

Ši direktyva draudžia trečiųjų šalių piliečių, nelegaliai gyvenančių Sąjungoje, įdarbinimą ir tai, žinoma, yra vienas iš kovos su nelegalia imigracija metodų. Šiuo tikslu direktyva nustato minimalias bendras sankcijas ir priemones, kurias valstybės narės privalo taikyti darbdaviams, įdarbinantiems trečiųjų šalių piliečius, nelegaliai esančius valstybių narių teritorijoje.

Per šį laiką kompetentingos Tarybos institucijos tebetęsia pasiūlymo nagrinėjimą, o su Europos Parlamentu nusistovėjo glaudūs ryšiai, kurių tikslas – dviejų institucijų bendros pozicijos priėmimas. Darbas dar nėra baigtas, bet aš galiu pasakyti, kad pirmininkaujanti šalis yra patenkinta tokia didžiule pažanga.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). – (EL) Gerb. Pirmininke, Europos Vadovų Tarybos pirmininke, dėkoju jums už atsakymą. Tačiau mes žinome, kad trečiųjų šalių piliečiai, atvykstantys į Europos teritoriją be patvirtinančių ar legalių dokumentų ir dirbantys įvairiems darbdaviams, iš tikrųjų yra paleisti po įkalinimo. Tada jie gali užsidirbti bilietui ir keliauti į Europos šalis, kuriose jų teisė apsigyventi bus pripažinta. Kaip mes kovosime su nelegaliu įdarbinimu, kai jis iš dalies pateisinamas ir ginamas?

  Janez Lenarčič, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. − (SL) Kai prieš tai minėta direktyva bus priimta, be abejonės, bus įmanoma tokiais atvejais veikti, ir aš tikiuosi, kad tai bus kuo greičiau. Bet kuriuo atveju, tai susiję su veiksmais, nukreiptais į samdomus asmenis, nelegaliai esančius Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, ir tai, žinoma, prieštaraus direktyvai, jeigu ji bus priimta. Aš kartoju, Taryba tikisi šito kuo greičiau, ir mes taip pat manome, kad per šiuos šešis mėnesius padaryta žymi pažanga.

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 3, pateikė Marian Harkin (H-0350/08)

Tema: Pacientų sauga

Atsižvelgiant į tai, kad ES jau daug dešimtmečių atlieka aktyvų vaidmenį užtikrindama darbuotojų mobilumą, ar Taryba pritaria tam, kad pacientų sauga yra svarbus klausimas, į kurį nebuvo atkreiptas tinkamas dėmesys pritaikant jam ES direktyvas? Ypač ar Taryba sutinka su tuo, kad siekiant užtikrinti pacientų saugą visoje ES, turi būti sukurta bendra valstybių narių ir jų reguliuojančiųjų institucijų informacijos naudojimosi sistema, skirta sveikatos priežiūros specialistams?

  Janez Lenarčič, Tarybos pirmininkas. − (SL) Labai dėkoju M. Harkin už klausimą. Tai labai svarbus klausimas, jo svarbą patvirtina ir 18 mėnesių pirmininkavimo Tarybai programa, kurią mes parengėme su Vokietija ir Portugalija. Šioje programoje mes pabrėžėme, kad pacientų sauga yra svarbi sritis.

Šiuo tikslu darbo pacientų saugos klausimais grupė, įkurta aukšto lygio grupėje sveikatos priežiūros paslaugų ir medicininės priežiūros klausimais, parengė pranešimą dėl pacientų saugos gerinimo Europos Sąjungoje. Atsižvelgiant į šias rekomendacijas viena iš pagrindinių sričių buvo akcentuojama sveikatos priežiūros darbuotojų švietimas ir mokymas.

Rekomendacijose irgi nurodomas poreikis skatinti daugiadisciplinį švietimą pacientų saugos tema visais sveikatos priežiūros darbuotojų švietimo lygiais. Taip pat darbo grupė rekomendavo, kad vienas iš būdų, kaip pasiekti pacientų saugos, yra naudoti vieną bendrą visa apimantį tinklą, žinomą kaip „EUNetPass“, kuris parems valstybes nares ir pavers bendradarbiavimą pacientų saugos srityje Europos Sąjungos lygiu.

Komisija finansavo du projektus Europos lygiu ir jie turėtų padėti geriau suvokti situaciją ir suformuluoti gaires ateities darbams pacientų saugos srityje. Tie projektai „MARQuIS“ – „Atsako į kokybės gerinimo strategijas vertinimo metodai“ – ir SIMPATIE – „Europos pacientų saugos gerinimas“.

Pacientų saugos klausimas buvo įtrauktas ir į birželio Ministrų tarybos darbotvarkę. Šį mėnesį – birželio 10 d. – Taryba priėmė sprendimų antimikrobinio atsparumo srityje. Šiais sprendimais ji remia strategijų, kuriomis siekiama atsakingo antimikrobinių agentų naudojimo, plėtrą. Atsparių bakterijų patekimas į antimikrobinius vaistus dažniausiai yra netinkamo naudojimo pasekmė visoje sveikatos priežiūros sistemoje.

Taip pat labai svarbi yra veikla, susijusi su apsauga nuo tolesnio atsparių patogenų atsiradimo. Į šią veiklą turi įeiti efektyvios kontrolės sistemos valstybėse narėse sukūrimas, be to, sveikatos priežiūros darbuotojai turi būti geriau informuoti apie tai.

Praeito sveikatos ministrų susitikimo metu per anksčiau minėtą birželio sesiją Komisija pateikė informaciją apie paketą, skirtą pacientų saugai. Tai yra „Pacientų saugos paketas“ ir atsižvelgdama į jį Komisija pranešė, kad iki 2008 m. pabaigos ketina pateikti specialų pranešimą dėl pacientų saugos ir pasiūlymą rekomendacijoms dėl pacientų saugos ir infekcijų prevencijos bei kontrolės. Kai tik šie dokumentai bus, Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė apie tai informuos Tarybą.

Pabaigoje norėčiau paminėti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Ji labai aiškiai reglamentuoja sveikatos priežiūros specialistų profesinių kvalifikacijų sritį, kad būtų apsaugoti Europos Sąjungos piliečiai, ir ji apibrėžia valstybių narių bendradarbiavimą šioje srityje.

  Marian Harkin (ALDE). - Dėkoju Tarybos pirmininkui už atsakymą. Man džiugu girdėti apie pažangą, kuri padaryta per pastaruosius šešis mėnesius, ypač su darbo grupe pacientų saugos klausimais.

Man ypač didžiulį susirūpinimą kelia tai, kad nors mes ir turime sveikatos priežiūros darbuotojų mobilumą, neturime ES lygiu pripažintos struktūros, kuri suteiktų galimybę oficialiam sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančių institucijų bendradarbiavimui.

Argi ministras nesutiktų, kad mes turime sukurti ES lygiu pripažintą struktūrą, kuri paskatintų oficialų šių reglamentuojančių institucijų bendradarbiavimą? Kadangi be šio ryšio ir be šios struktūros atskiros reglamentavimo institucijos negali užtikrinti pacientų saugumo, norėčiau išgirsti komentarus šiuo klausimu.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Norėčiau tik papildyti tą, kas jau pasakyta: jau yra pacientų mobilumo visoje Europos Sąjungoje reiškinys, žmonės važiuoja atostogauti, jiems atliekamos operacijos – su kai kuriomis labai baisiomis pasekmėmis.

Kaip galima išspręsti šią problemą, kad žmonės pirmiausia žinotų problemas, o tada, kad jie būtų apsaugoti nuo jų, turėdami tinkamai kvalifikuotus sveikatos priežiūros specialistus, kurie būtų stebimi visoje sistemoje?

  Janez Lenarčič, Tarybos pirmininkas. − (SL) Dėl ES lygiu kuriamos organizacijos, aš minėjau „EUNetPass“ tinklą, kuris yra viena iš rekomendacijų, pateiktų anksčiau minėtos darbo grupės pacientų saugos klausimais. Būtent, kad „EUNetPass“ tinklas turėtų būti vienas iš kelių galimų būdų, tačiau vienas iš būdų siekti pacientų saugos.

Taigi, ką apima šis tinklas? Tai tinklas, skirtas keistis informacija, jis siūlo įvairią paramą rekomendacijoms dėl pacientų saugos, o pirmiausia, jis yra valstybių narių ir tarptautinių organizacijų, veikiančių pacientų saugos srityje, bendradarbiavimo ir sistemos sudarymo platforma. Šis tinklas ugdo teigiamą saugos kultūrą, jis įdiegia sveikatos priežiūros darbuotojų švietimą ir mokymą bei atsiskaitymo mechanizmus ir mokymąsi iš pavyzdžių. Tačiau jis yra vienas iš būdų, žinoma, yra galimi ir kiti būdai, įskaitant jūsų minėtąjį.

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 4, pateikė Bernd Posselt (H-0352/08)

Tema: Subsidiarumas ir ES narystė

Keliose valstybėse narėse, tačiau svarbiausia šalyse kandidatėse, politinės partijos ir žiniasklaida nuolat tvirtina, kad tos pačios lyties santuokų arba civilinės partnerystės įvedimas bei įstatymų dėl abortų ir eutanazijos liberalizavimas yra privalomas pagal ES teisę ir (arba) acquis communautaire.

Ar gali Taryba aiškiai pasakyti, ar ir kokiu mastu šie pareiškimai yra tikslūs ir ar visi šie klausimai yra grynai nacionaliniai ir / arba ar jiems taikomas subsidiarumo principas?

  Janez Lenarčič, Tarybos pirmininkas. – (SL) Aš norėčiau pabrėžti, kad bendrija – ir aš manau, kad B. Posselt žino tai – nekompetentinga primesti valstybėms narėms reikalavimą, kad jos įtrauktų „tos pačios lyties santuokas“ arba „civilinę partnerystę“ į savo nacionalinius teisės aktus. Bendrija gali tik priimti nuostatas, taikomas valstybių narių teismo institucijų bendradarbiavimui, pvz., nuostatas dėl teismo sprendimų, kurie pripažįstami ar vykdomi vienos valstybės narės, tačiau priimti kitoje.

Taip pat bendrija gali priimti nuostatas dėl įstatymų konfliktų sprendimo situacijose, atskleidžiančiose tarptautinius elementus. Dabartinėje bendrijos nuostatoje – būtent II a Briuselio reglamente – nenurodomi tos pačios lyties partnerystės reglamentai. Kaip mes žinome, valstybės narės yra priėmusios labai skirtingus teisinius sprendimus dėl teisių ir įsipareigojimų, kylančių iš tos pačios lyties partnerystės. Kai kuriose įstatymas reglamentuoja šios rūšies partnerystę, kai kuriose jos visiškai nėra.

Kadangi tos pačios lyties santuokų ir civilinės partnerystės įvesti bendrijos teisė nereikalauja, valstybėms narėms būtų sunku pasiekti sutarimą dėl esamų nuostatų pakeitimo ir įtraukimo į jas tos pačios lyties partnerystės. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad bendrija nėra kompetentinga reglamentuoti klausimus, susijusius su abortais ir eutanazija.

  Bernd Posselt (PPE-DE). - (DE) Dėkoju Tarybai už svarbų paaiškinimą, nes šis klausimas buvo labai plačiai eskaluojamas ir Airijoje. Aš tik norėčiau trumpai, konkrečiai paklausti papildomo klausimo dėl Kroatijos. Ar tiesa, kad šalys kandidatės neprivalo keisti savo įstatymų šiais klausimais, o turėtų ir toliau išlikti suverenios, nes tai nėra ES kompetencijos sritis juo labiau šalių kandidačių atveju?

  Marian Harkin (ALDE). - Dėkoju Tarybai už atsakymą ir sutinku, kad visi šie klausimai – tos pačios lyties santuokos, civilinė partnerystė ir pan. – turi būti tik valstybių narių kompetencijos srityje. Tačiau viena iš problemų, kuri iškilo Lisabonos sutarties diskusijų metu, buvo Pagrindinių teisių chartijos problema. Aš tiesiog noriu paklausti ministro, ar jis turi nuomonę apie Pagrindinių teisių chartiją, kuri buvo pridėta prie Lisabonos sutarties. Tuo metu Airijoje buvo teigiama, kad ši Chartija gali palengvinti tos pačios lyties santuokų, abortų, eutanazijos ir pan. įvedimą. Aš tik noriu paklausti ministro, ar jis turi nuomonę šiuo klausimu.

  Gay Mitchell (PPE-DE). - Mano klausimas visais atžvilgiais panašus į Marian Harkin klausimą. Vienas iš šio Parlamento narių išplatino informacinį lapelį, kuriame teigiama, kad, jei už Lisabonos sutartį Airijoje būtų pasisakyta teigiamai, būtų įvesta eutanazija ir abortai. Tame lapelyje buvo švirkštas, jei atkreipėte dėmesį! Tam pačiam nariui šiandien užteko įžūlumo atsistoti ir kalbėti Parlamente apie teisingumą ir sąžiningumą.

Aš norėčiau, kad ministras aiškiai pasakytų Parlamentui, kad jeigu Lisabonos sutartis bus priimta, bus aišku, kad pagal ją nebus įvesti abortai ir eutanazija jokioje valstybėje narėje.

  Janez Lenarčič, Tarybos pirmininkas. – (SL) Labai dėkoju už šiuos papildomus klausimus. Pirmiausia dėl B.Posselt klausimo apie tai, ar šalys kandidatės – Kroatija ir kitos – neturi pakeisti savo įstatymų dėl tos pačios lyties santuokų, abortų ar eutanazijos, atsakymas yra NE. Jos neprivalo to daryti. Neprivalo, nes tai nėra klausimas, patenkantis į bendrijos kompetencijos sritį. Todėl šiuo požiūriu šalių kandidačių įstatymai nebus tikrinami, nes tai nėra bendrijos, į kurią jos pretenduoja įstoti, kompetencija.

Dėl Pagrindinių teisių chartijos mano atsakymas į du papildomus M. Harkin ir G. Mitchell klausimus yra toks:

Lisabonos sutartyje yra straipsnis, taikomas teisiškai susaistančiam Pagrindinių teisių chartijos pobūdžiui, kuris yra atskiras dokumentas. Tačiau nepaisant to, aš galiu viešai čia ir dabar patvirtinti, kad Lisabonos sutarties įgyvendinimas nė vienai valstybei narei nepateiks reikalavimo, susijusio su tokiais klausimais, kaip abortai, eutanazija ir tos pačios lyties santuokos. Tai yra dalykai, kurie nepatenka į bendrijos kompetencijos sritį ir Lisabonos sutarties įgyvendinimas to nepakeis. Šie dalykai, klausimai ir sritys ir toliau išliks atskirų valstybių narių kompetencijos srityje.

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 5, pateikė Dimitrios Papadimoulis (H-0358/08)

Tema: Pasaulinė maisto tiekimo krizė

Greitai augančios pagrindinių maisto produktų, tokių kaip kviečiai, ryžiai, kukurūzai ir t.t., kainos sukėlė tiekimo krizę ir socialinių neramumų daugelyje besivystančių šalių, Europa irgi patyrė dramatišką maisto kainų augimą.

Kokios, Tarybos nuomone, yra tarptautinio dramatiško pagrindinių maisto produktų kainų augimo priežastys? Kokių ji imsis priemonių, siekdama skatinti pagrindinių maisto produktų gamybą, o gal siekdama varžyti kitų produktų gamybą (pvz., biodegalų)?

  Janez Lenarčič, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. − (SL) Taryba labai gerai supranta žemės ūkio produktų ir maisto kainų pasaulio rinkose klausimo svarbą. Pirmininkaujanti šalis mano, kad šiai problemai išspręsti reikia bendro požiūrio, kuris apimtų visus tiesiogiai susijusius sektorius, siekiant užtikrinti efektyvų ir ilgalaikį politinį Europos Sąjungos atsaką. Dėl įvairių šio klausimo aspektų, pastaruoju metu atitinkamose Tarybos struktūrose mes organizavome daugelį diskusijų, kuriomis buvo siekiama prisidėti prie tokio bendro sprendimo.

Pavyzdžiui, gegužės 19 dieną Taryba surengė išsamią diskusiją apie veiksnius, turinčius įtakos žemės ūkio sektorių galimybei užtikrinti pakankamą maisto produktų tiekimą. Joje buvo akcentuojamas poreikis išnagrinėti ilgalaikes pasiūlos ir paklausos tendencijas. Diskusija, kuria buvo siekiama prisidėti prie bendro ir tvirto Europos Sąjungos politinio atsako, palietė visus pagrindinius aspektus, svarbius žemės ūkio sektoriui ir bendrajai žemės ūkio politikai.

Taryba jau yra priėmusi sprendimą dėl kelių priemonių, kurios palengvintų maisto produktų kainų naštą Europos Sąjungos rinkose. Tikimasi, kad šios priemonės turės teigiamos įtakos tarptautinėms rinkoms. Taryba taip pat priėmė tam tikras skubias priemones, pvz., panaikino reikalavimą dėl privalomo žemės atidėjimo 2008 m., padidino pieno kvotas ir laikinai atleido nuo grūdų importo muito.

Bendrosios žemės ūkio politikos reformos patikrinimo kontekste Taryba taip pat apsvarstys tolesnes priemones. Pavyzdžiui, visam laikui atsisakyti privalomo žemės atidėjimo reikalavimo, laipsniškai panaikinti pieno kvotų sistemą, panaikinti dabartines priemokas energijos jėgainėms ir jas keisti skatinant naujos kartos biodegalų gamybą – kitaip tariant, gamybą biodegalų, gaminamų iš šalutinių produktų ir nekonkuruojančio su maisto gamyba.

Gegužės mėn. pabaigoje Taryba sutelkė dėmesį į šio klausimo plėtros aspektus ir nustatė, kad tokios aplinkybės, dabartinės aplinkybės, uždeda sunkią naštą besivystančioms šalims, o ypač silpniausiems tų šalių visuomenės sluoksniams.

Birželio 3 dienos posėdyje Taryba taip pat nagrinėjo finansines pasekmes ir galimus sprendimus didelių maisto kainų srityje. Ji atkreipė dėmesį į jau priimtas trumpalaikes priemones, ypač žemės ūkio sektoriuje, ir pabrėžė žemės ūkio orientavimo didinimo į rinką svarbą, nes tai užtikrintų biodegalų gamybą ir padidintų vidutinės trukmės ir ilgalaikį produktyvumo žemės ūkyje augimą ne tik Europoje, bet ir besivystančiose šalyse.

Rytoj prasidėsiančiame Europos Tarybos posėdyje taip pat bus kreipiamas dėmesys į politines didelių maisto produktų kainų pasekmes. Trumpai tariant, norėčiau užbaigti, D. Papadimoulis pateiktas klausimas per pastaruosius mėnesius ir savaites nuolat buvo įtrauktas į Tarybos darbotvarkę.

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL). – (EL) Gerb., Pirmininke, Europos Vadovų Tarybos pirmininke, jūs perskaitėte diplomatišką tekstą, suformuluotą įprastais apibendrinimais ir sustabarėjusia diplomatų kalba. Aš prašau jūsų rytojaus vadovų konferencijoje šalia gražių žodžių pasakyti, ar jūs priimsite kokias nors konkrečias priemones, ir kokios jos būtų dėl taisyklių ir įstatymų, siekiant sumažinti spekuliavimą kuro ir maisto produktais? Ar jūs paremsite žemesnes socialines pajamas? Ar jūs iš naujo peržiūrėsite besitęsiančią, primestą žemės ūkiui mažinimo politiką? Galiausiai, ar jūs manote, kad prieš keletą dienų airių balsavimas „prieš“ yra nesusijęs su aukštomis kainomis ir kasdieniu gyvenimu?

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Tai yra pasaulinė problema ir tai, ką mes darome Europoje žemės ūkio reformos patikrinimo metu, yra svarbu, bet to maža. Kokį dialogą mes vedame su JAV, kai 25 proc. kukurūzų suvartoja mašinos, o ne galvijai. Be abejo, tai didžiulė problema ir į ją reikia atkreipti dėmesį.

  Janez Lenarčič, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. − (SL) Aš norėčiau paaiškinti D. Papadimoulis, kad Europos Taryba nepriima specialių priemonių. Europos Taryba teikia veiksmų rekomendacijas. Specialios priemonės yra priimamos Tarybos lygiu, o šiuo požiūriu Taryba yra aktyvi ir veikli. Aš minėjau ir išvardijau grupę priemonių, kurias Taryba jau yra priėmusi. Taip pat išvardijau priemones, kurių Taryba tikisi imtis, bet dar to nepadarė. Taigi aš negaliu priimti kaltinimo, kad tai yra tik žodžiai, todėl, kad aš kalbėjau apie specialias, jau priimtas priemones ir tas, į kurias bus atkreiptas dėmesys Tarybos lygiu, visų pirma, Žemės ūkio taryboje ir Ekonomikos ir finansinių reikalų taryboje.

Jungtinių Amerikos Valstijų klausimas ir jų biokuro įsigijimo metodas. Tai, žinoma, yra Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų dialogo objektas. Taip pat vienas iš klausimų, kuris reguliariai svarstomas, yra biodegalų klausimas. Žinoma, požiūriai skiriasi, ir apima platų spektrą. Tiesa yra tai, kad mums reikia atsižvelgti, kad iškastinis kuras yra biodegalų alternatyva. Taigi dabar šiuo atžvilgiu mums reikia nuspręsti, kuris klausimas yra problemiškesnis.

Europos Sąjunga žino apie galimą biodegalų gamybos įtaką maisto kainoms. Dėl šios priežasties neseniai Taryba priėmė priemones, siekdama skatinti naujos kartos biodegalų naudojimą ir gamybą, kitaip tariant, tų biodegalų, kurie nekonkuruoja su maisto gamyba.

Tuo pačiu metu darbas vyksta kuriant tvarius biodegalų gamybos kriterijus, ir kai jie bus priimti, bus taikomi tiek biodegalų gamybai Europos Sąjungoje, tiek importuojamiems biodegalams.

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 6, pateikė Jim Higgins (H-0359/08)

Tema: Saugumo keliuose gerinimas

Dabartinės pirmininkaujančios Tarybai šalies vienas iš svarbiausių tikslų buvo kelių saugos gerinimas. Ar galėtų Taryba, baigiantis pirmininkavimo Tarybai laikotarpiui, nurodyti, kuriose srityse buvo pasiekta daugiausia pažangos ir kuriose mažiau, ir paaiškinti, kodėl?

  Janez Lenarčič, Tarybos pirmininkas, (SL) – Kalbant apie kelių saugos įstatymus, pirmininkaujanti Slovėnija tęsė Parlamento ir Tarybos pasiūlytos direktyvos dėl kelių infrastruktūros saugos gerinimo svarstymą. Be to, ji organizavimo keletą techninių susitikimų su Europos Parlamento pranešėju, siekdama užtikrinti, kad pavyks susitarti su Europos Parlamentu pirmojo direktyvos svarstymo metu kitą mėnesį.

Be kitų pirmininkaujančios Slovėnijos pastangų geresnei kelių saugai užtikrinti, norėčiau paminėti, kokie darbai, susiję su pasiūlytu teisės aktu dėl pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugos, buvo atlikti. Šiame pasiūlyme numatyti tam tikri priekinės automobilių dalies patobulinimai, kuriuos privalo užtikrinti gamintojai, kad automobilio ir pėsčiojo susidūrimo metu pėsčiojo sužalojimai būtų kuo mažesni.

Pirmininkaujanti Slovėnija pradėjo svarstyti šį pasiūlymą Tarybos darbo grupėse ir organizavo sėkmingus susitikimus su Europos Parlamento pranešėju. Prie pastangų siekiant geresnės kelių saugos galime priskirti pažangą, susijusią su kelių transporto įstatymų paketo priėmimu. Turėčiau pabrėžti, kad 2008 m. birželio 13 d. Transporto taryba pasiekė politinį susitarimą dėl šio paketo.

Šio paketo kontekste ypač norėčiau išskirti pasiūlytą reglamentą dėl bendrųjų vežėjų transporto operatorių veiklos taisyklių. Mums atrodo svarbu, kad šiame pasiūlyme pateikiamas rimčiausių kelių transporto pažeidimų sąrašas. Tuo atveju, kai tokį pažeidimą padaro vežėjų transporto operatorius, iš jo gali būti atimama licencija vykdyti šią verslo veiklą. Tokiu būdu nacionaliniai registrai, kurie bus įkurti pagal šio reglamento reikalavimus, palengvins tokių transporto operatorių kontrolę ir tai bus veiksmingiau ir, be abejo, teigiamai paveiks kelių saugą.

Be to, turėčiau paminėti pasiūlytą reglamentą dėl rinkos prieinamumo taisyklių, kuris irgi yra šio paketo dalis. Jis numato kelionių tuščiomis krovininėmis transporto priemonėmis skaičiaus sumažinimą, aukštesnį vairuotojų profesinio mokymo lygį, rinkos racionalizavimą, paslaugų kokybės gerinimą, taigi, ir netiesioginę įtaką kelių saugos gerinimui.

Šį mėnesį pirmininkaujanti šalis irgi pradėjo svarstyti pasiūlytą direktyvą dėl tarptautinių reikalavimų su kelių sauga susijusioje srityje sušvelninimo. Šį pasiūlymą Komisija pateikė šių metų balandžio mėn.

Atsižvelgiant į tai, kiek turime laiko, ir į Komisijos pateiktų pasiūlymų, susijusių su kelių sauga, skaičių, t.y. pasiūlymų, kuriuos šiuo metu svarsto Taryba, skaičių, mūsų nuomone, kelių saugos srityje pasiekta žymi pažanga. Žinoma, išsamų rezultatų įvertinimą bus galima pateikti tik pasibaigus mūsų pirmininkavimo laikotarpiui.

  Jim Higgins (PPE-DE). – (GA) Gerb. Pirmininke, galiu pagirti pirmininkaujančią Slovėniją už tai, kad ji pabrėžia kelių saugos svarbą. Valstybių narių valdžios institucijos yra itin susirūpinusios dėl poreikio imtis įvairių veiksmų, kad būtų numatyta praktinė strategija, padėsianti sumažinti nelaimingų atsitikimų keliuose skaičių, mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičių ir mūsų keliuose sužalojamų žmonių skaičių.

Aš sutinku su, pvz., F. Ferrari pranešimu, kurį šiandien priėmė Parlamentas ir kuriuo numatoma geresnė pėsčiųjų ir dviratininkų apsauga. Norėčiau paklausti Tarybos, ar galime dar ką nors atlikti ir imtis kitų veiksmų kelių saugai gerinti?

  Reinhard Rack (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, norėčiau padaryti pastabą dėl šio klausimo. Šią savaitę į mūsų darbotvarkę buvo įtrauktas nemažas skaičius su kelių sauga susijusių pranešimų: buvo paminėtas F. Ferrari pranešimas, rytoj išgirsime Z. Gurmai pranešimą bei šį vakarą – H. Markovo pranešimą. Pirmininkaujančios šalies požiūriu, ar mūsų atlikto darbo rezultatai tenkina ir ar pirmininkaujanti šalis norėjo pamatyti daugiau pasiekimų?

  Gay Mitchell (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, norėčiau paklausti Ministro, ar jį tenkina tai, nors ir užtikrinamas pakankamas ir pažangus tikrinimas dėl vairavimo išgėrus, tačiau neatliekamas toks pažangus patikrinimas dėl vairavimo pavartojus draudžiamus narkotikus. Ar jis galėtų pamėginti užtikrinti, kad bus atnaujintas domėjimasis šiuo konkrečiu klausimu, nes panašu, kad tai tampa vis dažnesniu reiškiniu?

  Janez Lenarčič, Tarybos pirmininkas, (SL) – M. Higgins klausimas: ką dar galime padaryti? Pagrindinis dalykas, kurį gali atlikti Taryba ir Parlamentas – tai pagreitinti jau vykstančius procesus ir priimti jau paruoštus sprendimus, žinoma, dar šio Europos Parlamento kadencijos metu. Pirmasis į darbotvarkę įtrauktas, tikėkimės liepos mėn., klausimas bus minėtoji direktyva dėl kelių infrastruktūros saugos valdymo. Yra netgi daugiau priemonių, kurias paminėjau ir kurios jau vykdomos, ir norėčiau pamatyti, kaip puikus Europos Parlamento ir Tarybos bendradarbiavimas padės greitai priimti direktyvą.

R. Rack klausimui, manau, reikia labiau politinio atsakymo. Nebūsime patenkinti, jei žmonės ir toliau žus Europos Sąjungos keliuose. Kol tai vyks, turime ieškoti naujų priemonių, papildomų priemonių mirtinų atvejų ir sužalojimų skaičiui mažinti iki, idealiu atveju, nulio.

Narkotikai, žinoma, yra panaši problema, kaip ir alkoholis. Manau, kad abiem atvejais reikalingas toks pats traktavimas kaip ir alkoholio atveju. Klausimas kyla dėl sugebėjimo vairuoti automobilį ir, manau, kad valstybės narės neturėtų išskirti tam tikrų narkotikų rūšių, nes narkotikai, iš esmės veikia kaip ir alkoholis, kuris jau yra įstatymų pripažintas.

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 7 nepriimtas.

Klausimas Nr. 8, pateikė Jörg Leichtfried (H-0365/08)

Tema: Nauja kelių apmokestinimo sistema Slovėnijoje

Slovėnija įvedė naują kelių apmokestinimo sistemą, kuri įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d. Pagal šią sistemą eismo dalyviai, norintys vieną kartą važiuoti per Slovėniją asmeniniu automobiliu, už kurį anksčiau mokėdavo apie 7 eurus, dabar privalo įsigyti arba šešių mėnesių abonementą už 35 eurus (penkiskart daugiau nei dabartinis mokestis) arba dvylikos mėnesių abonementą už 55 erus. Tai panašu į diskriminaciją ir aiškiai prieštarauja Europos principams.

Ar Taryba žino apie šias priemones? Kokių veiksmų Taryba žada imtis reaguodama į tai, ir kaip išvis galėjo susidaryti tokia situacija?

  Janez Lenarčič, Tarybos pirmininkas, (SL) – Privalau pakartoti, kad čia dalyvauju kaip Tarybos atstovas, ir Taryba nesvarstė klausimo, kurį pateikė J. Leichtfried. Tačiau, kaip jau minėjau, galvojau apie tai ankstesnio Europos Parlamento posėdžio metu, kai man uždavė panašų klausimą. Atsižvelgiant į tą faktą, kad gan gerai pažįstu aptariamą šalį, galiu atsakyti į šį klausimą, tačiau nenorėčiau rizikuoti būti apkaltintas viršijęs savo kompetenciją, pagal kurią aš esu čia prieš jus, ribas.

Taigi pamėginkime, ir leiskite pateikti keletą papildomų paaiškinimų. Naujoji kelių apmokestinimo sistema Slovėnijoje, kuri įsigalios liepos 1 d., t.y., abonementų įsigijimas, yra susijusi tik su tais automobiliais, kurių didžiausia leistina masė yra mažesnė nei trys tūkstančiai penki šimtai kilogramų. Kitaip tariant, šios kategorijos automobiliams nėra nustatytų jokių bendrųjų taisyklių pagal galiojančius bendrijos įstatymus dėl kelių mokesčių, kaip automobiliams, kurių didžiausia leistina masė viršija tris tūkstančius penkis šimtus kilogramų. Taigi, ši kelių mokesčių sistema, kurią įveda Slovėnija, nepatenka į mano paminėtų bendrijos įstatymų taikymo sritis.

Galbūt dar svarbesnis dalykas yra tai, kad toks mokesčių už kelius rinkimo metodas (abonementų įsigijimas), kurį įveda Slovėnija, yra laikinas. Jis bus taikomas tik pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įvestas elektroninis ar palydovinio ryšio kelių mokesčių surinkimas, kuris numatytas 2009 m., ir pirmiausia bus taikomas krovininėms transporto priemonėms, o paskui – asmeniniams automobiliams.

Gerb. J. Leichtfried, prašom suprasti mano atsakymą, kaip norą pateikti jums paaiškinimą. Tačiau mano atsakymas nekeičia to fakto, kad dalyvauju čia vykdydamas kitas pareigas nei Slovėnijos atstovo.

  Jörg Leichtfried (PSE). - (DE) Akivaizdu, kad mes skirtingai suprantame įstatymus. Mano supratimu, ši sistema diskriminuoja ES piliečius, gyvenančius ne Slovėnijoje. Paklausiu ministro, ar Europos Komisija turi kokią nors galimybę pradėti teisės aktų pažeidimo procesą prieš Slovėniją. Pirmasis žingsnis, manau, jau buvo žengtas. Mano klausimas jums yra toks: būdamas Tarybos pirmininku, ar patartumėte Slovėnijai galbūt įvesti dešimties dienų abonemento taikymą vardan tvarkos ir išvengti teisės aktų pažeidimo proceso galimybės?

  Reinhard Rack (PPE-DE). - (DE) Ministre, praeitą kartą kalbėdamas apie šį klausimą nurodėte, kad kalbame apie pereinamojo laikotarpio taisyklių rinkinį. Paprastai jos taikomos vieną, du ar tris mėnesius. Tai, kas vyksta čia, tęsis keletą metų ir yra aiški ne slovėnų, taigi kitų ES piliečių, diskriminacija. Komisaras A. Tajani aiškiai patvirtino, kad jau gautas laiškas iš Transporto generalinio direktorato, kuriuo mėginama paaiškinti šį diskriminacijos klausimą.

Argi nepritariate, kad atėjo laikas priimti tam tikras skubias priemones, kad turistai turėtų galimybę šią vasarą važiuoti per Slovėniją už prieinamą kainą? Tai šalis, kurioje mums visiems patinka lankytis.

  Janez Lenarčič, Tarybos pirmininkas. – (SL) Šiuo metu nėra nustatyta, kad šis atvejis yra susijęs su diskriminacija. Jei visgi taip yra, susidarys nauja padėtis, ir aš nenoriu apie tai spėlioti. Dabar nepanašu, kad kaltinimai dėl diskriminacijos yra pagrįsti, nes taikoma tokia pati abonementų sistema ir Slovėnijos piliečiams, ir visiems kitiems. Tačiau, tikrai norėčiau užbaigti šį klausimą, pabrėžiu, kad dalyvauju čia kaip Tarybos atstovas, o Taryba šio klausimo nesvarstė. Prašom suprasti tai kaip geros valios ženklą, kad aš vis dėlto dalyvavau šioje diskusijoje ir nuoširdžiai mėginu pateikti jums paaiškinimus.

  Pirmininkas. − Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

Ministras Janezas Lenarčičius dalyvavo čia paskutinį kartą kaip Tarybos pirmininkas. Žinoma, jis dalyvaus neeilinėje sesijoje Briuselyje, tačiau kartu su savo šalies ministru pirmininku ir todėl nekalbės kaip Tarybos pirmininkas. Norėčiau padėkoti ministrui Janezui Lenarčičiui ir Slovėnijai kaip pirmininkaujančiai šaliai už jų bendradarbiavimą su Europos Parlamentu, ypač klausimų valandos metu, kuriai aš pirmininkavau.

Be to, žinau, kad liepos mėn. ministras Janezas Lenarčičius užims vadovaujantį postą tarptautinėje žmogaus teisių organizacijoje, įsikūrusioje Varšuvoje. Norėčiau perduoti jam savo sveikinimus ir palinkėti sėkmės. Aš manau, kad eidamas šias pareigas galbūt turės galimybę atsiradus progoms dirbti dar kartą su Europos Parlamentu, o ypač rinkimų metu, turint omenyje, kad minėtoji organizacija susijusi su ESBO. Todėl aš linkiu J. Lenarčičiui sėkmės ateityje ir dar kartą dėkoju jam už dalyvavimą, už jo pasirengimą atsakyti į klausimus ir už jo atsakymų kokybę.

Tuo baigiu klausimų valandą.

(Posėdis baigtas 19.00 val. ir pratęstas 21.00 val.)

PIRMININKAUJA: M. MAURO
Pirmininko pavaduotojas

(1) http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//NONSGML+REPORT+A6-2005-0317+0+DOC+PDF+V0//EN&language=EN.