Rodyklė 
Diskusijos
PDF 1598k
Trečiadienis, 2008 m. birželio 18 d. - Strasbūras Tekstas OL
1. Posėdžio pradžia
 2. Europos Tarybos pasiruošimas Airijos referendumo aptarimui (diskusijai)
 3. Balsuoti skirtas laikas
  3.1. Naujo įgaliojimų suteikimo Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui Jacquesui Barrotui patvirtinimas (balsavimas)
  3.2. Antonio Tajani skyrimo Europos Komisijos nariu patvirtinimas (balsavimas)
  3.3. Kipre be žinios dingę asmenys ir veiksmai, kurių ketinta imtis (A6-0139/2008, Ewa Klamt) (balsavimas)
  3.4. Bendrosios nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo normos ir procedūros (A6-0339/2007, Manfred Weber) (balsavimas)
 4. Oficialus pasveikinimas
 5. Iškilmingas posėdis - 2008 - Europos kultūrų dialogo metai
 6. Balsavimui skirtas laikas (tęsinys)
  6.1. Elektros energijos vidaus rinka (A6-0191/2008, Eluned Morgan) (balsavimas)
  6.2. Prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygos (A6-0228/2008, Alejo Vidal-Quadras) (balsavimas)
  6.3. Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (A6-0226/2008, Giles Chichester) (balsavimas)
  6.4. Pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsauga (A6-0081/2008, Francesco Ferrari) (balsavimas)
  6.5. Kai kurių teisės aktų suderinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu, „omnibuso“ reglamentas. Pirmoji dalis (A6-0088/2008, József Szájer) (balsavimas)
  6.6. Kai kurių teisės aktų derinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu. Trečioji dalis (A6-0086/2008, József Szájer) (balsavimas)
  6.7. Tam tikrų žuvininkystės produktų importo į Kanarų salas autonominės Bendrijos tarifinės kvotos (A6-0213/2008, Gerardo Galeote) (balsavimas)
  6.8. Europos ombudsmeno statutas (A6-0076/2008, Anneli Jäätteenmäki) (balsavimas)
 7. Paaiškinimai dėl balsavimo
 8. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)
 9. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)
 10. Parlamento sudėtis (žr. protokolą)
 11. Priemonės siekiant užkirsti kelią naftos kainų augimui (diskusijos)
 12. Žuvininkystės sektoriaus krizė, kurią lėmė dyzelinio kuro kainų didėjimas (diskusijos)
 13. Pasirengimas ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimui (2008 m. birželio 26–27 d.) (diskusijos)
 14. Klausimų valanda (Tarybai)
 15. Komitetų ir delegacijų sudėtis: žr. Protokolą
 16. Pavojingų krovinių vežimas vidaus keliais (diskusija)
 17. Kelių infrastruktūros sauga (diskusija)
 18. Avienos / ėrienos ir ožkienos sektoriaus ateitis Europoje (diskusijos)
 19. Kito posėdžio darbotvarkė : žr. Protokolą
 20. Posėdis baigtas


  

PIRMININKAVO: Rodi Kratsa-Tsagaropoulou
Pirmininko pavaduotojas

 
1. Posėdžio pradžia
  

(Posėdis pradėtas 09.05 val.)

 

2. Europos Tarybos pasiruošimas Airijos referendumo aptarimui (diskusijai)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl Europos Tarybos pasirengimo Airijos referendumo pasekmėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos pirmininko pareigas. (SL) Rytoj prasidės antrasis Europos Tarybos posėdis pirmininkaujant Slovėnijai. Leiskite man paskelbti pagrindines valstybių ir vyriausybių vadovų diskusijos temas. Pirmoji diskusija daugiausia bus skirta padėčiai, susidariusiai po Airijos referendumo dėl Lisabonos sutarties praeitą ketvirtadienį, ištirti. Pirmiausia norėčiau pakartoti Europos Tarybos pirmininko Janezo Janšos žodžius: „Pirmininkaujantys apgailestauja dėl Airijos balsuotojų priimto sprendimo ir yra nusivylę. Žinoma, nepaisant to, mes gerbsime Airijos žmonių pareikštą valią.“

Paviešinus referendumo rezultatus, Europos Tarybos pirmininkas kalbėjo su daugeliu tų valstybių narių vadovų, kurie dar nebaigė ratifikavimo procedūros. Drąsina žinia, kad šios valstybės narės yra pasiryžusios tęsti ratifikavimą. Kaip pabrėžė Europos Tarybos prezidentas, Lisabonos sutartis yra gyvybiškai svarbi Europos Sąjungai ir jos piliečiams, nes per ją bus pasiekta daugiau demokratijos ir skaidrumo.

Šis faktas liudija, kad Sąjungos problemos ir keliami iššūkiai ir toliau išlieka. Kitas faktas tas, kad neigiami Airijos referendumo rezultatai šių problemų nepadės išspręsti. Rytojaus Europos Tarybos posėdyje valstybių ir vyriausybių vadovai apsvarstys, kaip geriausiai ištaisyti šią situaciją. Jie stengsis sudaryti tolimesnių darbų grafiką. Pirmininkaujantys įsitikinę, kad sprendimą galima būtu atrasti drauge su Airija ir kad Sąjungoje nepasikartos 2005 m. situacija.

Europos Taryboje pirmiausia išklausysime Airijos ministro pirmininko (air. Taoiseach) Briano Coweno, jis paaiškins aplinkybes, nulėmusias referendumo rezultatą ir šių pasekmių priežastis.

Žinoma, Europos Taryba neignoruos ir kitų svarbių iššūkių. ES ir toliau funkcionuos. Taigi, antrosios pagrindinės valstybių ir vyriausybių vadovų diskusijos telks savo dėmesį į maisto prekių ir naftos kainų pakėlimą. Faktas tas, kad kylančios plataus vartojimo prekių kainos paaštrino maisto prekių kainų infliaciją, o drauge ir infliaciją apskritai ES. Ypač tiesiogiai šios aukštos kainos palietė mažas pajamas turinčias šeimas.

Pasauliniu mastu labiausiai paveiktos yra besivystančios šalys kaip maisto importo tinklo partnerės. Europos Sąjungai gyvybiškai svarbu atlikti savo vaidmenį nukreipiant atitinkamus atsakymus ir demonstruojant priemonių vienybę likviduojant padarinius ir dėmesį sutelkiant ne tik į ES gyventojų skurdžiausius sektorius, bet ir į besivystančias šalis. Todėl tikimasi, kad Europos Taryba parems būtinus žingsnius ES ir tarptautiniu lygmeniu. Leiskite man juos trumpai pristatyti.

Europos Sąjunga jau ėmėsi priemonių maisto kainų spaudimo sumažinimui parduodama intervencines atsargas, sumažindama eksporto refinansavimą, pašalindama atidėjimo reikalavimą 2008 m., pieno kvotų padidinimą bei sustabdydama muito tarifo grūdams taikymą, tuo padidindama tiekimą ir padėdama stabilizuoti žemės ūkio rinkas. Turint galvoje, kad skaudžiausiai buvo paliestos mažas pajamas turinčios šeimos, visai natūralu, jog valstybės narės numato trumpalaikes priemones, siekdamos sumažinti didelių kainų spaudimą būtent jų atžvilgiu.

Tačiau, Europos Taryba turi numatyti ilgesnį laikotarpį. Niekas tikrai nesitiki greitu laiku grąžinti maisto ar naftos kainos į ankstesnį lygmenį. Aš įsitikinęs, kad kiti pirmininkaujantys, glaudžiai bendradarbiaudami su Europos Parlamentu, laiku pasieks susitarimą dėl Bendrosios žemės ūkio politikos padėties įvertinimo, į kurią įeina žemės ūkio produkcijos gerinimo ir maisto tiekimo saugumo užtikrinimo priemonės.

Mums taip pat reikia atkreipti dėmesį į biodegalų politiką ir rasti būdą, kaip užtikrinti jos tvarumą tiek ES, tiek ir kitose šalyse. Bus svarbu skatinti antros kartos biodegalų gamybą. Apskritai kalbant, mums reikia skatinti inovacinį, mokslinį tiriamąjį darbą bei vystimąsi žemės ūkio sektoriuje, siekiant padidinti jo našumą ir produktyvumą. Tarp kitų iniciatyvų, tęsiamų tarptautiniame lygmenyje, Europos Taryba ketina išskirti Sąjungos indėlį į globalines pastangas, siekiant sušvelninti kylančių kainų poveikį skurstantiems.

Į tai įeina kreipimasis dėl geriau koordinuoto tarptautinio atsako į krizę, susidariusią dėl maisto produktų kainų pakėlimo, o ypač Jungtinių Tautų ir G8 grupės kontekste; parama atviros prekybos politikai, greita reakcija į neatidėliotinos trumpalaikės humanitarinės pagalbos poreikius; ir suplanuotos pagalbos žemės ūkio ekonomikos pakėlimui besivystančiose šalyse skatinimas. Be didelių maisto kainų, ES susiduria su kylančiomis naftos kainomis. Tai ragina pritaikyti Europos ekonomiką, o šiandien suplanuotos konkrečios diskusijos dėl šios problemos nukreipimo.

Kitas pirmininkaujančiųjų prioritetas yra tas, kad Europos Taryba turi akcentuoti priemones, naudotas Europos požiūriui į Vakarų Balkanų valstybes sustiprinti. Ypač norėčiau pabrėžti daug stabilizavimo ir bendradarbiavimo sutarčių ir dialogo dėl vizų liberalizavimo su visomis regiono šalimis, taip pat kelių žemėlapių pateikimo. Be to, valstybių ir vyriausybių vadovai akcentuos visų Vakarų Balkanų valstybių įtraukimo į regioninį bendradarbiavimą svarbą ir pritars daugeliui iniciatyvų. Vakarų Balkanai yra ES valstybių narių apsuptas regionas, todėl skubiai reikalingas jos Europinės perspektyvos patvirtinimas ir pagalba įgyvendinant reformas. Pirmininkaujantys ypač vertina Europos Parlamento paramą šiuo atžvilgiu.

Kitas pagrindinis darbotvarkės punktas bus Tūkstantmečio plėtros tikslų (MDG) įgyvendinimo progresas. 2008 m. yra pusiaukelės taškas siekiant šių tikslų. Kaip didžiausias plėtros pagalbos donoras, Europos Sąjunga suvokia savo atsakomybę ir trokšta vaidinti aktyvų vaidmenį ragindama tarptautinę bendruomenę siekti Tūkstantmečio plėtros tikslų (MDG) įgyvendinimo. Todėl tarptautinėse konferencijose Europos Taryba akcentuos pagrindinį ES vaidmenį ir jos įsipareigojimus.

Trečia problemų grupė, kurią turės aptarti Europos Taryba, bus ekonomika, socialiniai ir aplinkos reikalai. Visų pirma norėčiau stabtelėti prie atlikto darbo, susijusio su klimato ir energetikos paketu, apžvalgos. Pirmininkaujanti Slovėnija pasiekė daug tikslų, susijusių su šiuo klausimu. Ypač svarbūs buvo politiniai sprendimai, priimti Europos Tarybos kovo mėnesio posėdyje. Europos Taryba taip pat įsidėmės susitarimą, pasiektą energetikos rinkos liberalizavimo srityje, tai, apie ką jau buvo diskutuota vakar Parlamente.

2007 m. gruodžio diskusijų pagrindu Europos Taryba taip pat peržiūrės pagrindinėse srityse padarytą progresą, susijusį su migracija, teisėsauga ir terorizmu. Galiausiai valstybių ir vyriausybių vadovai kels klausimus, susijusius su Europos kaimynystės politika. Pristatydamas ir stiprindamas buvusią sėkmę, „Barselonos procesas: Viduržemio jūros sąjunga“ duos dar vieną impulsą Sąjungos santykiams su Viduržemio jūros šalimis. Tai papildys vykstančius dvišalius santykius, kurie ir toliau tęsis esamos politikos kontekste. Tikimasi, kad Europos Taryba parems naujausius pasiūlymus dėl rytų partnerystės plėtros, įgyvendinant Europos kaimyninę politiką.

Posėdyje valstybių ir vyriausybių vadovai aptars Komisijos pasiūlymą dėl Slovakijos Respublikos, kaip šešioliktos valstybės narės įstojimo į Ekonominę ir pinigų sąjungą 2009 m. sausio 1 d. Todėl noriu pareikšti savo ypatingus sveikinimus Slovakijos Respublikai.

Nuomonės ir diskusijos šiame Parlamente turėjo reikšmę formuojant Europos Tarybos darbotvarkę. Dabar įvyksianti diskusija, kurią mes aktyviai stebėsime, taip pat bus didelis ir svarbus indėlis į valstybių ir vyriausybių vadovų diskusijas, todėl aš paklausysiu su dideliu susidomėjimu.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuelis Barroso, Komisijos primininkas. Gerb. Pirmininke, Europos Taryba prasidedanti rytoj, dirbs pagal labai įtemptą tvarkaraštį, apimantį daug klausimų, kuriuose mūsų piliečiai tikisi Europos įsikišimo.

(Kai kurie nariai dešinėje, dėvintys žalius marškinėlius, atsistojo rodydami užrašus ir plakatus, raginančius gerbti „nebalsavimą“ Airijoje. Pirmininkas paprašė juos pašalinti užrašus ir plakatus.)

Nagrinėjamos naftos ir maisto produktų kainos, klimato pokytis ir energijos saugumas, migracija bei prieglobstis, ir dar keletas čia nepaminėtų.

Žinoma, svarbiausia visų mintyse bus balsavimas „prieš“ Airijoje. Šis balsavimas „prieš“ sukėlė nusivylimą visų tų, kurie už stipresnę, efektyvesnę ir atskaitingesnę Europos Sąjungą. Lisabonos sutartis išlieka svarbi reaguojant į iššūkius, su kuriais Europa susiduria šiandien, siekiant demokratiškesnės Sąjungos, didinant šio Parlamento valdžią ir pripažįstant nacionalinių parlamentų vaidmenį Europos politikoje; siekiant padidinti Europos kompetenciją migracijos, energetikos, klimato pokyčių, vidaus saugumo srityse; didinant Europos svarbą globaliame kontekste.

Šie iššūkiai niekur nedingo. Tiesa yra ta, kad balsavimas „prieš“ neišsprendė problemų, kurias siekia išspręsti sutartis.

Per pastaruosius šešetą metų aš išeikvojau daug energijos institucinėms problemoms. Turėdami tiek daug svarbių spręstinų problemų, negalime švaistyti energijos, nes pasaulis nelauks Europos.

Kaip minėjau praeitą savaitę, komisija atsižvelgia į Airijos referendumo rezultatus. Mes turime parodyti tokią pat pagarbą visoms nacionalinėms ratifikacijoms,

(Plojimai)

nepriklausomai nuo to, ar jos pasirinko referendumo kelią ar parlamentinę ratifikaciją. Šiame procese kol kas buvo 19 demokratinių sprendimų: 18 iš jų Lisabonos sutarties labui, vienas prieš. Kitos aštuonios valstybės narės vis dar turi priimti sprendimą.

Airijos Vyriausybė aiškiai išreiškė savo požiūrį į kitų šalių teisę tęsti ratifikacijos procesą. Tai, tikiuosi, savaime aišku. Visos šalys Europoje yra lygios, visos turi teisę išreikšti savo nuomonę.

(Plojimai)

Nors ir aišku, kad Lisabonos sutartis negali įsigalioti vieningai jos neratifikavus, taip pat aišku, kad Airijos balsas parodo tik Airijos poziciją, tačiau negali apibrėžti kitų šalių pozicijos. Aš tikiuosi, kad šalys, neratifikavusios Lisabonos sutarties, toliau tęs ratifikacijos procesą.

(Plojimai)

Europos Taryba mums visiems suteikia galimybę labai atidžiai paklausyti, ką pasakys ministras pirmininkas Cowen'as. Mes ir toliau turime glaudžiai bendradarbiauti su Airijos vyriausybe, siekdami padėti išspręsti šią problemą. Pasakysiu trumpai ir aiškiai: Airija atsako už savo pastangas ieškant sprendimo. Kai vyriausybės pasirašo Sutartį, prisiima atsakomybę už jos ratifikavimą. Pasakysiu dar aiškiau: tai laikas, kai turime rimtai galvoti apie solidarumą. Dvidešimt septynios valstybės narės pasirašė sutartį, mums reikia dėti visas pastangas, kad visos 27 valstybės surastų kelią į priekį. Valstybės narės yra lygios pagal orumą ir mes turime tai įsisąmoninti.

Airiams reiks laiko ir pastangų, tačiau ir mums taip pat. Nemanau, kad mes galime skubėti su ankstyvais sprendimais dėl kitų žingsnių. Mums reikia laiko surasti tikrą konsensusą ir įsitikinti, kas galima Airijoje. Tačiau negalime ir per daug gaišti. Aš žinau, kad šis Parlamentas siekia elgtis su balsuotojais sąžiningai, nes jam rūpi būsimi Europos rinkimai.

Europos Komisija yra pasirengusi savo indėliui – esu tikras, šis Parlamentas taip pat, tačiau neginčijamas faktas tas, kad vyriausybių atsakomybė čia ypatinga: pasirašant sutartį, užtikrinant kad ji bus pasirašyta, reklamuojant Europos projektą ir formuojant nacionalinę viešėją nuomonę. Šiuo paskutiniu punktu leiskite pakomentuoti, ką, mano manymu, būtų naudinga aptarti dabartinėje situacijoje. Europos institucijų globojimas buvo puikus pagrindas populistinėms kompanijoms.

(Plojimai)

Aš jau keletą kartų minėjau, kad negalima koneveikti Briuselio ar Strasbūro nuo pirmadienio iki šeštadienio ir tikėtis, kad žmonės ateis už Europą sekmadienį.

(Plojimai)

Ryt Europos Taryba taip pat akcentuos, kad balsavimas „prieš“ dar ne priežastis Europos Sąjungai įkristi į institucijų nagrinėjimo pinkles. Prieš porą metų pradėjome labai svarbų progresą, kuris įvyko dėl mūsų pastangų kurti tvarką, atitinkančią Europos piliečių interesus. Tuo laiku, kai kylančios maisto prekių ir naftos kainos sukelia lūkesčius, negalime mesti šio kelio. Štai kodėl mes labai pritariame ministro pirmininko Janes‘o Janša‘o ir pirmininkaujančios Slovėnijos sprendimui paskirti diskusijas apie Lisabonos sutartį per ketvirtadienio pietus, o likusiai Europos Tarybai paskirti tolimesnę darbotvarkę.

Šiandien kiekvienas jaučia kylančių maisto produktų ir degalų kainų spaudimą, tačiau kažkam tai tik papildoma priemonė. Skurdesniems namų ūkiams šios išlaidos sudaro didesnę dalį namų biudžeto, todėl juos tai paliečia dar skaudžiau. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurią ekonominę veiklą, kurios dėl kuro atsidūrė keblioje situacijoje.

Dviejuose komunikatuose dėl maisto produktų ir naftos kainų Komisija atliko išsamią kainų kilimo priežasties analizę, kur reikia labiausiai susispausti, ką galime ir ką turime padaryti.

Europos Sąjunga turi parodyti, kad imasi visų įmanomų priemonių europiniu ir nacionaliniu lygmeniu. Reikia pažvelgti pasitelkiant vaizduotę į turimus įrankius – kas padarys realų trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį poveikį. Leiskite priminti ankstesnius naftos šokus, kai Europa taip ir nepasimokė iš ilgalaikių pamokų. Tikėkimės, kad taip nebeatsitiks, kaip būdavo praeityje, kai po visų naftos kainų šokų paprastai grįždavome prie verslo. Tikiuosi, kad šį kartą mes turime galimybę pasikeisti, pakeisti energijos suvartojimo mastą Europoje ir pasaulyje.

Mes palengvinsime maisto produktų problemas Europos Sąjungos viduje, toliau teiksime pasiūlymus plėsti mūsų maisto tiekimo schemą labiausiai skurstantiems prieš siekiant dviejomis trečiosiomis padidinti biudžetą konkrečiai sričiai.

Be to, Europos Sąjunga turi priemones, kurias galima ir kurios bus pritaikytos: stebėti kainas, naudoti konkurencines jėgas tikrinant maisto tiekimo grandinę, padidinti rezervus, užtikrinant, kad CAP yra suderintas su esama situacija žemės ūkio rinkoje.

O dėl naftos kainų imamasi neatidėliojamų priemonių, siekiant padėti labiausiai nukentėjusiems namų ūkiams. Tačiau viskas bus beprasmiška, jeigu vyriausybės panaudos valstybinius pinigus, norėdamos padengti energijos kainų kilimą, kurios, panašu, tokios ir išliks. Mes taip pat turime peržiūrėti galimus lygmenis Europos Sąjungoje, tokiose srityse kaip konkurencija ir apmokestinimas. Komisija pateiks siūlymus didinti skaidrumą avarinėse ir komercinėse naftos biržose. Taip pat teiksime pasiūlymus dėl mokesčių ir sieksime pagebėti perėjimą prie mažesnio išmetamo anglies dvideginio kiekio vykdant ekonominę veiklą būtent energijos sunaudojimo efektyvumo srityje. Remsime naftos bei iškastinio kuro gamintojų ir vartotojų aukšto lygio susitikimą.

Ypač žuvininkystėje: pateiksime avarinį paketą, taikomą ekonomikos ir socialiniam nuosmukiui, leidžiantį valstybėms narėms suteikti trumpalaikę skubią pagalbą, dar kartą peržiūrėsime taisykles dėl smulkios valstybinės pagalbos. Čia noriu išskirti tris punktus. Pirmiausia, tai turi būti koordinuojama: turime vengti nacionalinių iniciatyvų skubinimo, nes tai tik paprasčiausiai sukeltų problemos plitimą Sąjungoje. Antra, turime nukreipti pastangas į stipriausiai paliestus laivyno segmentus. Trečia, turime rasti struktūrinius sprendimus dėl perteklinės žvejybos pramonės.

Spaudimas, su kuriuo šiandien susidūrė europiečiai, rodo, kodėl Europos Sąjungos tikslai dėl energijos saugumo, efektyvumo ir klimato pokyčių yra tokie kritiški Europos visuomenės gerovei, ir štai kodėl jie skubesni nei kada nors. Kadangi poreikis ir toliau viršija naftos ir dujų pasiūlą, praeitais metais sutarti uždaviniai rodo jau paruoštą kelią, siekiant sumažinti Europos pažeidžiamumą ir sumažinti ekonominį skausmingumą kainų šuoliams ateityje. Į svarbiausius pasiūlymų paketo aspektus, kuriuos mes iškėlėme į priekį, šis Palamentas atsižvelgė ir jie taps lemiamu indėliu.

Pagrindinė to idėja, kad energijos kainos niekada nesugrįš į ankstesnį lygmenį, todėl būtent čia yra struktūrinė problema. Mes galime ir turime turėti trumpalaikius atsakus, būtent tiems, kas yra labiausiai pažeidžiami mūsų visuomenėse. Deja, struktūrinei problemai reikia struktūrinio atsako. Struktūrinis atsakas yra mūsų klimato pokyčiai ir atsinaujinančios energijos šaltinių paketas Tai reiškia nebūti priklausomiems nuo iškasamo kuro, o skatinti atsinaujinančios energijos šaltinius ir nuveikti daugiau energijos efektyvumo prasme. Tai pagrindinė gairė, kuria turime vadovautis.

(Plojimai)

Taigi, tikiuosi, kad dabar Europoje tie, vis dar abejojantys dėl energijos svarbos, ir tie, kurie vis dar abejoja būtinybe kovoti su klimato pokyčiais, pagaliau supras, kad jeigu ne dėl to, tai dėl energijos saugumo ir todėl, kad reikia didinti mūsų konkurencingumą ekonomikoje, mums tikrai reikia pateikti savo pasiūlymus dėl klimato pokyčių ir atsinaujinančių energijos šaltinių.

Kalbėdami apie atsaką į struktūrinius iššūkius mes susiduriame tik su taupumu ir skirtingumu. Sakydamas „taupymas“ turiu galvoje energijos efektyvumą, kur mes turime didžiulį neišnaudotą potencialą. Įvairinimas apima tiek šaltinius, tiek geografinę energijos prigimtį. Abi jos yra didinančios Europos energijos saugumą. Pritaikymas mūsų klimato pokyčiui ir energijos saugumo paketas yra reikalingas nedelsiant. Europos Tarybos užduotis bus duoti ženklą ir parengti viską siekiant politinio sutikimo vėliausiai, tikiuosi, iki kito gruodžio.

Aš manau, kad svarbi Europos Tarybos užduotis yra parodyti, kad balsavimas „prieš“ Lisabonos sutartį, neatleidžia nuo veiksmų išvengimo. Tai neturėtų reikšti, jog bus paralyžiuota Europa. Turim parodyti, kad rasime tinkamą kelią išsaugoti efektyvią ir demokratišką Europą, kokią numato Sutartis.

Leiskite apibendrinti su labiau politine pastaba. Komisija neturėtų atsiprašinėti už tai, nes išorės konkurencija yra stipresnė nei kada nors, ir sunkesnė nei kada nors. Viskas, ko mums reikia, tai Europos Sąjunga, dirbanti daugiau mūsų piliečių labui, gelbėdama nuo tikrų iššūkių, su kuriais susiduriame. Šie iššūkiai nedings: energijos saugumo problemos, klimato pokyčių problemos, tarptautinio terorizmo problemos, padidėjusios konkurencijos ir migracijos problemos. Šie iššūkiai yra čia ir mums reikia efektyviai su jais kovoti.

Todėl dabar nekaltinkime Europos Sąjungos. Būkime sąžiningi. Tiesa, labai dažnai surengus referendumą pamatome, jog balsuojama „prieš“ Europą. Bet būkime iki galo sąžiningi. Jeigu būtų referendumas dėl svarbiausios nacionalinės politikos ar iniciatyvų, negi visuomet būtų balsuojama „už“? Todėl dabar nekaltinkime Europos Sąjungos ir Europos institucijų. Tiesa yra tokia, kad šiandien mūsų priimami politiniai sprendimai europiniu, nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu yra labai sudėtingi.

Todėl turime būti išmintingi, apdairūs. Nekaltinkime Europos Sąjungos. Priešingai, turime dirbti jos labui: būti kuklūs dėl pralaimėjimų ir suvokti, kas vyksta blogai, tobulinti ir neatsisakyti savo pasižadėjimų. Aš tikiu, kad geriausias būdas tai padaryti, yra išvengti pesimizmo, negrįžti į crisophilie situaciją, išvengti krizės vien dėl krizės. Pesimizmas šios problemos neišspręs. Tiesa, mes turime rimtą problemą, tačiau mes ją turime išspręsti nepuldami į depresiją.

Geriausia būdas parodyti, kad mes ištikimi savo siekiams – ir tuo pasinaudodamas noriu paremti pirmininkaujančios Prancūzijos ketinimus – dirbti konkrečiose svarbiausiose srityse, kur Europos Sąjunga gali suteikti pagalbą mūsų valstybėms narėms sprendžiant svarbiausias mūsų gyventojų problemas. Aš tikiuosi, kad mūsų nedemoralizuos ir laikysimės savo. Ko mums reikia, žinoma, jūrininkų ir navigatorių ne tik geru oru, bet ir audringais laikotarpiais. Aš tikiu, kad mes turime išsilaikyti ir toliau tęsti savo projektą, parodydami, kad Europa yra labiau reikalinga nei bet kada.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Joseph Daul, PPE-DE frakcijos vardu. (FR) Gerbiamasis Pirmininke, Komisijos Pirmininke, Europos Vadovų Tarybos Pirmininke, ponios ir ponai, dauguma balsavusių Airijos žmonių išreiškė savo opoziciją Lisabonos sutarčiai. Mano frakcija gerbia jų sprendimą lygiai taip pat, kaip ir tai, jog 18 valstybių narių iki šiolei išreiškė Sutarties palaikymą ir ją ratifikavo.

Europos Sąjunga yra kuriama ant laisvės ir demokratijos pagrindo. Todėl, kad mes esame demokratai, norime, jog visos valstybės narės išreiktų savo nuomonę dėl Sutarties ratifikavimo. Tik šio proceso pabaigoje Europos Taryba galės nuspręsti, kuriuo keliu pasukti. Kitaip tariant – nereikia atmesti dėl Airijos sprendimo – nei vienai valstybei negalima uždrausti laisvai išreikšti savo sprendimą.

Mes tikimės, kad šią savaitę Europos Taryba toliau vykdys ramią, atsakingą ir konstruktyvią situacijos, susidariusios dėl šio balsavimo, analizę. PPE nariai iš mano frakcijos tiki, kad Europos Taryba paprašys valstybių narių, kurios dar to nepadarė, tęsti ratifikavimo procedūras tinkamai ir teisingai.

Ponios ir ponai, Airijos liaudis jau tarė savo žodį. Jie išreiškė savo abejones dėl Europos integracijos tikslo, dėl Europos funkcionavimo, dėl žemės ūkio politikos ateities, apie PPO derybas, apmokestinimo politiką. Airijos balsas taip pat atspindi faktą, kad dauguma žmonių nesupranta Europos Sąjungos sudėtingumo, jos aktualumas ne visuomet akivaizdus. Tai akivaizdus pavyzdys, jog dauguma piliečių klausia apie patį Europos integracijos tikslą. Mano, taip pat ir mano kartos motyvacijos – kitaip tariant, taikos išsaugojimo žemyne – jaunesnės kartos nebesuvokia.

Airių balsavimas „prieš“ yra tarsi prašymas geriau apibrėžti Europos uždavinius, geresnis tolesnės integracijos priežasčių išaiškinimas. Europos Parlamentas, priimantis dokumentų tekstus, kuriuos dažnai sunku skaityti, turi suvaidinti svarbų vaidmenį. Balsuodami „prieš“, negi airiai galvojo, kad sprendžiant klimato ir energijos, naujos maisto produktų tvarkos, asmeninio saugumo, imigracijos ar užsienio politikos problemas, mūsų šalys yra pakankamai savarankiškos ir gali veikti tame pačiame lygmenyje kaip Jungtinės Valstijos, Kinija, Indija ar Brazilija? Nemanau. Ar balsuodami „prieš“ airiai turėjo galvoje, kad solidarumas su vargingiausiomis šalimis, iš kurių jie gavo naudą paskutiniaisiais dešimtmečiais, jau nebeaktuali, ir kad nuo dabar kiekvienas atsako už save. Nemanau. Galiausiai negi balsuodami „prieš“, airiai nori atversti naują lapą Europos integracijos atžvilgiu ir pareikšti savo neigiamą nusistatymą prieš Kroatijos įstojimą? Nemanau.

Mano PPE frakcijos nariai tvirtai tiki, kad Lisabonos sutartis, buvusi ilgų derybų objektu ir kurią pasirašė 27 valstybės narės, yra didelis žingsnis į priekį, lyginant su Nicos sutartimi. Ji leidžia geriau funkcionuoti Europai ir duoda įrankius, leidžia garsiau prabilti pasaulinėje scenoje. Aš turiu tik vieną norą, kad Europos savistabos laikotarpis baigtųsi kiek galima greičiau. Pats laikas visoms mūsų šalims – jei taip galima pasakyti – liautis knaisiotis po save ir dirbti kartu, siekiant išspręsti realias problemas ir realius iššūkius. Šie iššūkiai mus turi paskatinti veikti, iškelti rimtų abejonių, kartais pyktį, kuo dar kartą įsitikinsime ketvirtadienį Briuselyje, tarp visų tų , kuriuos ši situacija susilpnino ar paralyžiavo.

Pirmininke, mano prašymas rytojaus Tarybai, kad jūs atsižvelgtumėte į realias problemas, į Europos piliečių gerovę ir tiesiai šviesiai aptartumėte visus kainų didėjimus, jaudinančius mūsų piliečius.

Šiose įkaitintose diskusijose mano PPE frakcijos nariai kviečia nusiraminti ir pamąstyti. Mes turime klausyti airių, pasimokyti iš jų balsavimo ir su kitų Europos tautų žmonėmis elgtis su ta pačia pagarba.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Schulz, PSE frakcijos vardu. - (DE) Gerb. Pirmininke, jau aštuoneri metai, kai mes pasirašom tai vieną, tai kitą sutartį. Mes jau iki kaklo prisiratifikavom. Per šiuos aštuonerius metus Europos Sąjunga išgyveno savistabos laikotarpį ir susitelkė ties savo institucijų reformomis, nors ir nelabai sėkmingomis. Tai ta pati Europos Sąjunga, reikalaujanti stojančiųjų kandidačių pereiti ištisą pokyčių procesą, nors akivaizdžiai su tuo nesusidoroja pati. Kiek patikimumo mes galime tikėtis?

Komisijos Pirmininke, jūs visai teisingai paminėjote, kad nereikia kaltinti Europos institucijų, ir nereikia leisti iš jų daryti atpirkimo ožius. Jūs visiškai teisus, tačiau kas jas padaro atpirkimo ožiais? Europos sostinėse yra daug puikių žmonių, kurie susirinks ketvirtadienį dėl Tarybos, ir kaskart, kai jie grįžta namo, jeigu Tarybos posėdis Briuselyje buvo sėkmingas, jie sako, kad: „Viskas buvo daroma dėl mūsų, valstybių ir vyriausybių vadovai, tačiau, jeigu ištinka nesėkmė, jie sako, kad tai Briuselyje sėdinčiųjų kaltė!“ Tarybai turite pasakyti tą patį, ką čia sakėte mums. Beje, čia vedama diskusija vyksta viešai, tačiau valstybių ir vyriausybių vadovai susitiks ketvirtadienį ir vėl susirinks už uždarų durų. Tai reikia taip pat sustabdyti. Už tai atsako valstybės narės!

(Plojimai)

Mes turime žemyn einančią spiralę, neigiamą spiralę, ir ji yra pavojinga. Europos integracijos procesas yra toje eilėje. Airiai surengė referendumą, ir mes turime gerbti rezultatus, tačiau buvo vienas elementas, sukėlęs man nerimą.

Išskyrus Sinn Féin – negaišiu tam laiko – visos airių partijos , PPE-DE, liberalai ir mūsų pačių partija balsavo „už“, o airių tauta balsvo „prieš“. Tai lyg šaltas dušas, ir kiekvienas, įskaitant ir mus čia komitete, buvo pritrenkti fakto, jog tai yra įsitikinimų krizė, nepasitikėjimo krizė. Apseisiu be plojimų. Šiaip, mano požiūriu, airių suverenumui atstovaujanti UKIP ideologija diskutuotina. Airiams nereikia jūsų apsaugos. Pasakysiu labai aiškiai: mes turime laikytis drauge atsakydami į šią pasitikėjimo krizę, ir į tai reikia žiūrėti rimtai.

Komisijos pirmininke, man buvo įdomu, kada pagaliau šiandien tarsite žodį ar du apie komisijos narį McCreevy.

(Plojimai)

Tai žmogus, atsakingas už vidaus rinkos politiką Europos Sąjungoje: tos pačios vidaus rinkos, į kurią dėl savo socialinės nelygybės vis daugiau ir daugiau žmonių supratingai žiūri kaip į grėsmę, o ne kaip į galimybę. Šis žmogus, kuris jūsų Komisijoje yra atsakingas už vidaus rinką, vyksta į Airiją ir kalba, jog nėra skaitęs Lisabonos sutarties ir nesitiki, kad tai darys balsuotojai. Kaip tai gali padidinti visuomenės pasitikėjimą?

(Plojimai)

Pasakysiu štai ką: geriausia socialinės politikos priemonė Europai, kurią galėtumėte pasiūlyti liepos 3 d., tai paimti portfelį iš pono McCreevy, nes jis jau įrodė, kad šiam darbui netinka. Man nepriimtinas toks Komisijos narys vidaus rinkai, kuris rodo tokį savo politinį požiūrį. Išreguliuoti vidaus rinką iki žlugimo, yra būtent tai ko siekia p. McCreevy, jau nekalbant apie tai, kiek tai kainuos, be jokių socialinių apsisaugojimo priemonių ES ar valstybių narių lygmeniu: tai krizė, kurią pajuto Europos piliečiai! Kalbant būtent apie šį Komisijos narį, jums reikia imtis veiksmų!

(Plojimai)

Aš taip pat būčiau norėjęs paklausyti, ką pasakytumėte apie krizes finansų rinkose. Leiskite kreiptis su pastaba į J. Daul: visoje Europos Sąjungoje yra 21 valstybės vadovas, priklausantis jūsų politinei šeimai, kitaip tariant liberalams, ir lygiai toks pat komisijos narių skaičius. PPE-DE frakcija šiuose rūmuose, ką džiaugsmingai pripažįstu, atvira, kai reikia imtis socialinės politikos priemonių. Aš primygtinai siūlau pagaliau pasikalbėti su jūsų valstybių vadovais ir kolegomis Taryboje!

Dabar Europai reikia suderintų veiksmų socialinėje arenoje. Turite daugumą Europoje, Taryboje, Komisijoje, taip pat čia, šiuose rūmuose. Nors kartą turite pademonstruoti socialinę atsakomybę, dėl kurios buvote sukviesti. Kviečiu tai padaryti, pavyzdžiui, pagal mano kolegos Paulo Nyrupo Rasmusseno ataskaitą dėl tarptautinių finansinių rinkų. Kviečiu laikytis savo pagrindinių teiginių dėl socialinės atsakomybės ir imtis veiksmų. Šiltai sveikiname, J. Daul!

(Plojimai)

Mes rasime išeitį iš šios aklavietės, esu tuo tikras. Vienu ar kitu būdu mes neabejotinai airius sugrąžinsime į laivą. Tačiau, tai nepadės! Turime pripažinti, kad buvo laikai, kai proeuropietiškas judėjimas turėjo ir širdį, ir sielą. Kaip pabrėžė J. Daul, tai buvo po karo, kai Europos taikdarių intriga subūrė žmones kartu. Dabar tai antieuropietiškas judėjimas, turintis širdį ir sielą, ir galima pastebėti, kad jie labai aktyvūs. Jie perlėkė per Airiją, nepatingėjo lipti laiptais, paskambinti į duris, agitavo ir platino savo kampanijos medžiagą. Jie buvo matomi visur. Kur buvo proeuropiečiai? Kur yra judėjimas, kur Europos integracijos kampanijos? Kur ta aistra, kurią kažkada turėjome? Aistra išsikraustė į kitą pusę, į tą, kuri iškreiptai kalba apie Europą, dešiniajame politinio spektro sparne. Meluoja tie, kurie iškreiptai kalba apie Europą, ir taip daro todėl, kad bijo. Europoje, deja, šis socialinio nuosmukio ir baimės mišinys visuomet atidarydavo duris fašizmui.

Todėl kreipiuosi į visas konstruktyvias demokratines jėgas Europoje, kad į šį judėjimą pažiūrėtų rimtai. Dar kartą pabandykime įstoti į tas jėgas vienam tikslui: tam, kad sau primintume, jog niekuomet nėra buvę sėkmingesnio projekto išsaugoti taiką Europoje ir pasaulyje, negu tarpnacionalinis, tarpkultūrinis, tarpreliginis judėjimas, pagrįstas socialinių interesų balansu, vadinamas Europos Sąjunga. Tai projektas, už kurį verta kovoti, nes negalime leisti tiems žmonėms išsikovoti valdžią.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Graham Watson, ALDE frakcijos vardu. - Gerb. Pirmininke, kadangi Airijos ministras pirmininkas pasiaiškins Briuseliui rytoj, jis gali puikiai prisitaikyti airių pop grupės U2 žodžius: „Where did it all go wrong?“

Kiti valstybių ir vyriausybių vadovai turi atsakyti, kodėl, naujo Prancūzijos pirmininkavimo išvakarėse apeitas visas ciklas: nuo Nicos iki Nicos.

Akivaizdu, kad kiekvienoje valstybėje narėje dauguma remia Europos Sąjungą. Tačiau trūksta akivaizdumo, kad dauguma rems tolimesnę plėtrą. Negalima teigti ir būti tikriems, kad kokia nors sutartis gaus daugumą kokioje nors šalyje. Pasitikėjimas institucijomis atslūgsta.

Nebus gerai, jeigu Berlynas atsilieps kitu U2 hitu „With or without you“, ar žmonės Paryžiuje vers Airiją balsuoti iš naujo. Kaip teigia Brechtas, negalima skystinti žmonių. Nors mažiau nei milijonas balsavo prieš, aplinka persūdyta melu, žmonės nėra įkalbėti.

Kodėl? Pirmiausia, mes per mažai nuveikėme, kad juos įtikintume pokyčiais, kurių siekiame. Komisija turi planą „D“, skirtą dialogui, tačiau valstybės narės neturi nieko panašaus. Tikriausiai yra ir Parlamento ir Komisijos vaidmuo aiškinat apie Europos Sąjungą – taip pat ir kiekvienai nacionalinei vyriausybei, kasdien, o netik tuomet, kai reikia pasirašyti sutartį. Tai taip pat yra darbas, ir ne tik politinėms partijoms europiniu lygmeniu, bet kiekvienos valstybės narės politinėms partijoms.

Antra, nors ES sukūrė puikią gerovę, dabar ne taip jau kaupiama, ne taip sąžiningai ir dalijama ne taip teisingai. Mūsų politiniai ir verslo vadovai turi imtis spręsti milžiniškas etines problemas. O p. Schulze, apgailestauju, kad šiomis dienomis turite tik penkis valstybių ir vyriausybių vadovus, tačiau šių problemų yra ne mažiau nei socialistų valdomose šalyse!

(Plojimai)

Trečia, šnekama apie laisvą prekių ir kapitalo ir netgi paslaugų judėjimą, tačiau ne apie žmonių laisvę. Skundai dėl komplikacijų civilinėje teisėje „tarp sienų“ – vaikų globa skyrybų atvejais, problemos su nuosavybe užsienyje užpildo EPN pašto dėžutes. Kelia nerimą apsaugos trūkumas tarptautinėse baudžiamosiose bylose ir nerūpestingas požiūris į duomenų apsaugą. Tai ką ES žada teoriškai, dažnai nepavyksta įgyvendinti praktiškai.

Tai tik fonas, kuriame turime įvertinti savo atsaką Airijai. Šiuose rūmuose mums reikia naujos sutarties. Mes žinome, kad tai padeda teisingai sudėlioti klaidas. Bet anapus metalo ir stiklo tai sunkiai suvokiama.

Taigi, mano grupės patarimas Tarybai toks. Tęsti realų Europos verslą: prekybos skatinimas, stengimasis įveikti klimato pokyčius, kova su maisto ir degalų kainų kilimu. Tegul tai daro tie, kurie rengiasi pasirašyti sutartį. Jei reikia, pasitelkite Nicą. Panaudokite „passerelle clause“, siekdami pagreitinti Europos problemų sprendimų galimybes. Užmirškite nuolatinį pirmininkavimą tol, kol nenustatysite, ką veiks stagiaire šešetą mėnesių. Pradėkite išsamią visapusišką kampaniją, siekdami priminti žmonėms, kam egzistuoja ES, informuokite juos, kaip ji veikia ir paaiškinkite, kodėl tai yra gerai ir padeda, kaip ir visiems žinomas bokalas Guinness‘o.

Yra per daug žmonių, kuriems Europa reiškia daug, kad leistų šiai krizei stoti skersai kelio.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Frassoni, Verts/ALE frakcijos vardu. - (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, mes visuomet sakydavome, kad Europos Sąjungai reikalinga trumpa konstitucija su chartijų teisėmis, demokratinėmis ir skaidriomis sprendimų priėmimo procedūromis, ribota, tačiau tikra valdžia ir būtinais ekonominiais ištekliais. Tokią konstituciją, ponios ir ponai, turi sukurti šie rūmai ar steigiamasis susirinkimas, laikantis įsitikinimų, be veidmainiavimo, ir ratifikuotą parlamente ar Europos referendume.

Aš labai gerbiu Airijos žmonių troškimus, tačiau nieks niekada manęs neįtikins, kad referendumas, kuriame pusė elektorato nusisuko, yra labiau demokratiškas nei parlamentinis ratifikavimas. Jeigu dauguma tautų ir valstybių balsuotų „už“, tai ji išeitų į priekį, o balsuojantys „prieš“ gali likti laimingi už borto ir balsuoti už naują, laisvesnių santykių sistemą, kaip, pavyzdžiui, 1984 m. Spinelio sutartis.

Kas nutiko pastaraisiais metais? Valstybės narės ir Komisija nuėjo komplikuotos, prieštaringos sutarties keliu, kurią sunku populiarinti ir galutiniuose etapuose buvo deramasi slaptai, paskubomis, kas tapo dar nelegaliau dėl privilegijų ir protokolų. Kol kas jie nusprendė, kad ją reikia ratifikuoti vienbalsiai, tiksliai taip, kaip sodininko šuo: nei pats kopūstus ėda, nei kam nors kitam duoda.

Lyg to nepakaktų, Europos Sąjunga ir toliau priima nevykusias ir silpnas strategijas, kaip, pvz., vakarykštė Jackson‘o direktyva ir šiandieninė Weber‘io ataskaita, kurios nepajėgios pasiūlyti jokių teigiamų perspektyvų ar vilčių. Tai yra Sąjunga, kur viskam, pradedant darbininkų teisėmis, gamtos apsauga ir baigiant emigrantų teisėmis skiriama vis mažiau ir mažiau dėmesio, kur pramonės lobistai tikisi daugiau nei iš piliečių, kur Europos interesai paminti po tai vienos, tai kitos vyriausybės ginčais, kur į pasirinkimo ir asmenines laisves ar naujų europiečių atėjimą žiūrima, kaip į nepakeliamą ataką populiacijos identiškumui, kaip tų iš Italijos ir Airijos, kurių emigrantai išsibarstę po visą pasaulį.

Taip pat, turbūt, trokštama, kad šalys, kurios dar neratifikavo, tai dar padarys. Gali būti, kad Airijos Vyriausybė pateiks nuostabų pasiūlymą. Tačiau vien tik diplomatinio sprendimo dar nepakanka! Diplomatinio sprendimo neužtenka. Dabar labiau nei bet kada reikia pareikšti garsiai ir aiškiai, kad vyriausybių Europa – neskaidri ir sunkiai suprantama – ir ši Europa pralaimėjo: ta, kuri atsisakė konstitucijos ir toliau vykdo nevykusią, konservatyvią, siaurą nacionalistų ir egoistišką politiką; ta, kuri sužlugdė 2003 Europos Konvencijos dvasią, pasitenkinusi teigiamu, tačiau minimalistiniu, besieliu sutarties tekstu.

Deja, nei vienas iš jų Europos nedaro mažiau reikalingos, suvienytos, demokratiškesnės. Viskas, ko reikia šiandien, tai iniciatyva, kylanti iš mūsų politinių stiprybių ir iš tų valstybių narių, kurios tiki efektyvesnės, demokratiškesnės, darnesnės Europos reikalingumu, turint galvoje tai, kad Nicos sutartis daugiau nebereikalinga ar galima. Tokia iniciatyva netaikoma tiems, kurie netrokšta judėti į priekį.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Crowley, UEN frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti valstybių ir vadovų tarybos pirmininkui, Komisijos pirmininkui ir savo kolegoms už jų indėlį.

Akivaizdu, kad nieks nesitikėjo to, kas įvyko. Balsavimas „prieš“ Airijoje parodo visišką vienų balsuotojų nuomonės apie Europos Sąjungą ir Europos Sąjungos projektą pasikeitimą. Dėl prieštaraujančių sutarčiai skirtingumo Airijos referendume, dėl skirtingų politinių ir ideologinių požiūrių, prieštaraujančių įvairiose situacijose – sunku iš to spręsti, kodėl žmonės balsavo „prieš“.

Mes prašėme, kad mums duotų laiko peržiūrėti ir išanalizuoti rezultatus, rasti išeitį, kaip judėti į priekį ir ką galima padaryti. Net žmonės iš „prieš“ balsavusiųjų pusės nebalsavo prieš Europą, nepaisant fakto, kad tarp balsavusiųjų „prieš“ buvo tokių, kurie balsavo „prieš“ kiekviename Europos referendume nuo pat Airijos įstojimo 1972 m. Tačiau jie teigia, kad balsuoja ne prieš Europą. Panašiai kaip jie teigia, jog tai ne būdas sumažinti tai, ką daro Europa. Tačiau jų svarbiausias šūkis kampanijos metu buvo balsuoti „prieš“ stipresnę Europą. Galbūt dabar tie, kurie buvo „prieš“ pusėje, galėtų išeiti į priekį ir mums pasakyti, kiek stipresnę Europą jie nori matyti, kokius sprendimus nori iškelti į priekį kaip gaires, pagal kurias turėtume judėti į priekį, turint galvoje iššūkius ir sunkumus, su kuriais susiduriame.

Šiandien Briuselyje protestuoja ūkininkai dėl aukštų degalų kainų. Praeitais metais tokiu pačiu metu naftos barelis kainavo 48 JAV dolerius, šiandien jis jau kainuoja 140 JAV dolerių. Praeitais metais tokiu pačiu metu maisto produktų kainos Haityje buvo prieinamos net neturtingiausiems žmonėms, šiandien Haičio gatvėse kyla riaušės dėl maisto produktų sandėliavimo ir dėl to kylančių sunkumų. Tai iššūkiai, į kuriuos mes turime reaguoti europietiškai. Sunkumus turime nugalėti.

Neužsimirškime, tai ne pasaulio pabaiga. Jau yra taip buvę: ir prancūzai ir olandai balsavo „prieš“ ankstesnę sutartį ir buvo atrastas mechanizmas organizuoti ir pateikti Europos projektą.

Ne laikas kaltinti ir rodyti pirštais. Tačiau, nepaisant to, ką kiti protestuotojai šiame komitete gali matyti, reikia ne tik gerbti Airijos balsuotojus, kurie pareiškė savo demokratišką nuomonę šios sutarties atžvilgiu, tačiau gerbti ir kitas šalis bei jų pačių teises, kaip jie veiks ir kaip ratifikuos sutartį. Mes negalime niekam diktuoti, kokios paskatos gali būti ir kokios ne.

Sakau tiems, kurie šiuose rūmuose vilki marškinėlius, jie ne tik negerbia šių rūmų ir šių rūmų narių, jie jokiais būdais neatstovauja airiams.

(Plojimai)

Noriu paaiškinti, kad vėliavėlių mosuotajai man iš kairės yra tie patys žmonės, reikalaujantys ginti Airijos žmonių teises, buvo tie patys žmonės, kuriuos rodė per televiziją švenčiančius Airijos balsavimą „prieš“ Briuselio aludėje. Žinoma, buvo vartojami gėrimai, tačiau kokią pagarbą jie parodo airių tautai ir Airijos vėliavai, jeigu Airijos vėliavą panaudojo vietoj staltiesės ir ant jos pasidėjo savo gėrimus? Ši grupė ir pademonstruoja, kokią nepagarbą jie jaučia tautai.

(Plojimai)

Eime toliau. Europos projektas yra vertas išsaugojimo. Kalbama ne tik apie taiką ar klestėjimą, kalbama apie solidarumą. Prieš daug metų Airijos poetas Sean O’Casey rašė Juno and the Paycock: „Žvelgdavau dažnai į dangų ir klausdavau savęs – kas toks yra mėnulis, ir kas gi žvaigždės tos?“ Galbūt šiandien mes turėtume paklausti savęs apie šią kartą: ką iš tikrųjų reiškia Europos Sąjunga ir kur mes trokštame nueiti?

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Francis Wurtz, GUE/NGL frakcijos vardu. (FR) Gerbiamoji pirmininke, Komisijos Pirmininke, Vadovų Tarybos Pirmininke, ponios ir ponai, geriausias patarimas Europos Tarybai dabar susilaikyti nuo arogancijos prieš Airijos žmones, kurie tiktai išreiškė savo demokratinę teisę, pripažįstamą jų konstitucijos. Vietoj raginimo tęsti ratifikacijos procesą ir ketinimo izoliuoti tą naują juodą avį, būtų geriau imti ir nuodugniai išnagrinėti situaciją. „Prieš“ balsavo ypač daug darbininkų, ir norėčiau priminti, kad posūkis buvo žymiai didesnis, nei anksčiau. Sprendžiant iš mūsų frakcijos, tai parodo, kad esamo Europos modelio pagrįstumo krizė dar gilėja. Ta krizė jau buvo pačiame įkarštyje, kai „prieš“ balsavo prancūzai ir olandai. Kitur ji pasireiškė kitaip, tačiau visur yra esminis elementas.

Prisimenate didelės apimties protestus prieš Bolkestein direktyvą, diskusijas, iškilusias po Laval ir Viking istorijų, ypač Skandinavijos šalyse, ar Vokietijoje po Rüffert teismo. Noriu pasakyti savo draugui Martin‘ui Schulz‘ui, kad visiškai sutinku su tuo, ką pasakė apie p. McCreevy. Problema yra ta, kad šie sprendimai – tuos, kuriuos aš minėjau – buvo priimti ne pono McCreevy, tačiau Teisingumo Teismo, remiantis konkrečiais straipsniais (43 ir 49 esamos sutarties straipsniai, inkorporuoti Lisabonos sutartyje). Taip pat pagalvokite apie galingo streiko prieš „pigią Europą“ Dakijoje politinį poveikį. Pažvelkite į ūkininkų ar smulkių žvejų, esančių baisiame skurde, pyktį. Kur yra šių situacijų šaknys ir pirmiausias ir aktualiausias Europos ekonominis ir socialinis modelis: užuot suteikus saugą, vedama prie visiško nesaugumo. Tai yra svarbiausia problema.

Kitas faktorius yra tas, kaip Sąjunga funkcionuoja. Priimami nuo žmonių nutolę sprendimai ir be žmonių. Mes pasitenkiname tuo, kad jas aiškiname jiems, o ne tariamės su jais. Apgalvotas sprendimas pristatyti Lisabonos sutartį visiškai neleistina forma, ne specialistui, šiuo atžvilgiu yra puiki iliustracija to, ką vadiname „dramblio kaulo bokšto“ sindromu. Tai prastas darbas su mūsų piliečiais, ypač mažiau gyventojų turinčiomis tautomis, kurios jaučiasi lyg būtų pririštos, kad galėtų patenkinti galingesnių tautų interesus.

Pagaliau kyla vis daugiau ir daugiau klausimų daugelyje šalių, įskaitant Airiją, kokį vaidmenį Europa vaidina pasaulyje, kur tikimasi užtikrinti, jog bus labiau akcentuojama politikos jėga, o ne jėgos politika. Pabėgimas nuo šių diskusijų reiškia Europos krizės gilinimą, o vesti jas visiškai skaidriai būtų pirmasis žingsnis į sprendimo suradimo kelią.

 
  
MPphoto
 
 

  Nigel Farage, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, niekas iki šiol dar nepasakė, tačiau aš tai padarysiu: airiai pasielgė gerai!

(Kai kurių grupių plojimai)

Ir dar, kol ar nebuvo aiškus oficialus rezultatas, p. Barroso vedė spaudos konferenciją Briuselyje. Jis atrodė taip įtartinai ir nesąžiningai, kaip dar nesu matęs, ir kalbėjo – nepaisant visų taisyklių – kad sutartis nepalaidota, kad mes tęsime. Atvirai kalbant, tai buvo šlykštus vaidinimas, smūgis demokratijai. Visiškai aišku, kad ratifikavimas dabar turi būti sustabdytas, ir sutarties įgyvendinimas taip pat.

Aš manydavau, kad po prancūzų ir olandų rezultatų, jūs neigėte pralaimėjimą, tačiau dabar įsitikinau, kad už to slypi naujas fenomenas: Tai „ES nacionalizmas“, ir tai pavojingiausias politinis fenomenas, apėmęs Europą nuo 1945 m. Jūs ignoruojate balsuotojus, žlugdote demokratiją ir parodėte, kad to nestabdysite. Gerai, tuomet savęs paklauskite: kodėl politikai, kodėl ši klasė dabar nepopuliari? Gerai, šiandien, p. Barroso, šie rūmai balsuos už naują Teisingumo komisijos narį ir panašu, kad buvęs apgavikas po šios dienos taps Europos Sąjungos teisingumo komisaru.

Faktiškai jums net nereikalinga JK Nepriklausomybės partija. Jūs žlugdote Europos Sąjungą balsuotojų akyse. Puiku!

(Kai kurių grupių plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Ashley Mote (NI). – Gerb. Pirmininke, gal galėčiau priminti rūmams, kad įstatymų normos yra daug svarbesnės nei patys įstatymai.

(Garsus protestas)

Lisabona reikalavo vienbalsiškumo. Ignoruoti tai, reiškia ignoruoti paties įstatymo nuostatas. Airiai, tai net tik 10 % ES, jie yra visas 100 % visų, kuriems leidžiama balsuoti ir jie visi žino, mes visi žinom, kad kiti būtų balsavę irgi „prieš“, jeigu tik būtų turėję galimybę.

(Dar garsesnis protestas)

Lisabona buvo nesuprantama, o airiai žino kodėl. Kiti irgi būtų balsavę „prieš“, jeigu tik būtų turėję šansą. Teigdamas dabar, kad procesas turi tęstis, galvodamas protingus būdus, kaip išgelbėti Lisaboną atvirai ignoruojant visuomenės valią, tai arogancija, ir visą tai jau matėme anksčiau. Austrijos užsienio reikalų ministras stovėjo čia po ankstesnės sutarties atmetimo ir didžiavosi vis dar tebesitęsiančiais 36 projektais ir institucijomis. Jie vis dar neįteisinti po Lisabonos sutarties nesėkmės laimėti vienbalsiai.

Turiu pranešimą jums nuo Edmundo Burkės: „Žmonės yra kūrėjai, ne jūs, jūs ignoruojate tai, kad įstatymo nuostatos yra jūsų rizikoje“.

(Kai kurių grupių plojimai)

 
  
  

PIRMININKAVO: L. COCILOVO
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuelis Barroso, Komisijos primininkas. (FR) Gerb. Pirmininke, šia proga norėčiau atkreipti dėmesį į šių rūmų konsensusą prieš imantis kitų žingsnių. Mes tikime, na vos su keliomis išimtimis, kurios tik prideda spalvos šiai diskusijai, jog būtų išmintinga, kad visos valstybės narės užbaigtų ratifikavimo procesą. Taip pat yra nuomonė, išreikšta Airijos Vyriausybės ir narių, konkrečiai B. Crowley, kuris yra airis, ir kuris teigė, kad šalys turi tokią pačią teisę išreikšti savo nuomonę. Jeigu mes galėtume apibendrinti šį procesą, būtume nusiteikę konstruktyviai diskutuoti su savo draugais airiais solidarumo dvasia, kadangi negali būti sąjungos be solidarumo. Aš tikiu, jog tai yra konsoliduojamas konsensusas, ir tikiu, kad jis bus konsoliduotas Europos Taryboje rytoj ir vėliau. Bet kokiu atveju šią poziciją Komisija ruošiasi pateikti Europos Tarybai.

Tuo pačiu metu, kaip jūs jau pabrėžėte, įskaitant G. Watsoną ir kitus, svarbu netapti paralyžiuotiems tiriant institucijų klausimą. Geriausias būdas konsoliduoti Europos Sąjungos demokratinį pagrįstumą, taip pateikti rezultatus ir pademonstruoti, kad mes dirbame savo piliečiams, žinoma, pasaulis negali laukti Europos, kol ji priims savo institucinius sprendimus. Yra skubių problemų, tokių kaip klimato pokytis, energijos saugumas ir migracija, reikalaujanti atsako iš Sąjungos, nes esamame instituciniame kontekste.

Kitas punktas, kuriuo noriu kreiptis į savo gerą draugą M. Schulzą, jog mums reikia liautis ieškoti atpirkimo ožių. Akivaizdu, kad man nebuvo labai malonu girdėti mano brangaus komisijos nario Ch. McCreevy komentarus. Tačiau aš taip pat paminėsiu, kad kai kurios nacionalinių politikų pastabos šiame procese buvo nenaudingos, ir net šių rūmų narių, kurie ne visuomet sako tai, ką norime girdėti.

Bet būkim realistai! Apygarda, kurioje išrinktas Ch. McCreevy, nugalėjo balsai „už“, ir manau, kad airių komisijos nario ataka dabar nėra pats geriausias būdas siekiant užtikrinti dialogą su mūsų draugais airiais. Mes turime susitelkti ties teigiamais aspektais, nesistengdami ieškoti atpirkimo ožių, tai nebūtų išmintinga. Jeigu savo institucijose veiktume bendradarbiavimo dvasia, jeigu susikoncentruotume ties rezultatais, kokių iš mūsų tikisi piliečiai, jeigu rastume geriausią šiam dialogui atmosferą, tikiu, jog būtų įmanoma išspręsti šią problemą. Tai rimta problema, bet ji išsprendžiama. Mes to neišspręsime nei kaltindami vieni kitus, nei pesimistiškai nusiteikę, crisophilie ar kalbėdami apie nuosmukį. Tai galima išspręsti per siekius, per mūsų rezultatus, siekiant sustiprinti mūsų demokratinį pagrįstumą ir pripažįstant, kad veikti turime visi, Europos institucijose ir nacionalinėse vyriausybėse, ir kad pasidalytume atsakomybę išsaugoti mūsų idealą, gyvą europietišką idealą.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bushill-Matthews (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, ES, kaip žinome, yra grindžiama keturiomis laisvėmis: laisvu asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimu. Pirma iš šių laisvių liečia žmones. Kai Jeanas Monnetas pasidalijo savo Europos vizija, jis teigė – jeigu kolegos atleis man mano darkytą prancūzų kalbą– „Nous ne coalisons pas des États, nous unissons des hommes“.

ES turėtų rūpintis žmonėmis, o ne politikais, ją net tik turi vairuoti žmonės, žmonės turi matyti ir tikėti, kad ji yra vairuojama žmonių. Praeitą ketvirtadienį mes išgirdome žmonių nuomonę, o jų verdiktas buvo aiškus, jų atsakymas buvo paprasčiausias „ne“.

Pamenu pirmosios Konstitucijos sutarties faktus. Buvo pripažinta, kad ES vis labiau nutolsta nuo žmonių ir kad pribrendo reikalas kažką daryti. Deklaruojamas sprendimas buvo parengti sutartį, kuri padarytų ES paprastesnę, skaidresnę ir artimesnę žmonėms. Tačiau vos tik užbaigus, jie sukūrė sutartį, kuri buvo dar komplikuotesnė, nesuprantamesnė ir dar toliau nuo žmonių. Žinoma, būtent tą žmonės ir mąsto apie naujausią Sutartį.

Mūsų atsakas negali būti ėjimas toliau lyg niekur nieko. Jeigu žmonės suvokia, kad ES nuo jų tolsta, tuomet politikai, raginantys nesustoti į tai neatsižvelgiant, dar pablogins šią problemą. Mūsų problema neturi būti aptarimas greičio, kokiu turi judėti ES, reikia aptarti jos kryptį. Klausykite žmonių ir jie jums pasakys.

Jeigu tęsis ratifikavimo procesas, bus parodyta, jog ES vadovai nieko nepasimokė ir kad politikai vis dar tiki, jog jie geriausiai žino, o neteisūs yra būtent žmonės.

Remiantis apibrėžimu, žmonės visuomet teisūs. Tai vadinama demokratija. Mums reikia ES, kurioje svarbiausi yra žmonės ir kuri suteikia tą demokratiją. Todėl mes negalime ignoruoti airių balso, mes būtent į jį turime atsižvelgti. Ratifikavimas turi būti sustabdytas. Reikia pradėti įsiklausyti į žmones.

(Plojimai)

Apibendrinu: savo labai įtaigioje ir elegantiškoje kalboje Martinas Schulzas teigė, jog yra pasitikėjimo krizė. Sutinku su juo. Būtent žmonės prarado pasitikėjimą politikais. Tai galimybė mums pripažinti, parodyti, kad mes klausėme, siekdami iš naujo išsikovoti ir atstatyti jų pasitikėjimą. Nelabai gerai mums visiems tapti gerais kalbėtojais, turime parodyti, kad galime ir išklausyti.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Poul Nyrup Rasmussen (PSE). – Gerb. Pirmininke, ne, ne, ne! Tai ką pasakė garbingas narys nėra demokratija. Demokratiška būtų pasakyti, kad „mes gerbiame airius, kaip mes gerbiame visų valstybių narių sprendimus.“ Todėl aš patvirtinsiu visas Komisijos pirmininko padarytas pastabas: čia Parlamente turi vykti susitarimas dėl pagarbos airiams, tačiau ir dėl pagarbos kitoms valstybėms narėms. Tęskime šį procesą, būtent jį šiandien ir turime tęst.

Antrasis punktas: Jokių pertraukų! Jokių „atspindžių“. Jokių „skystų sprendimų“. Susitelkime ties realiomis problemomis: štai, ką mums reikia padaryti.

Žinoma, pirmininkas J.M. Barroso turi apginti savo komisarus, įskaitant ir Ch. McCreevy. Kai kritikuojame Ch. McCreevy, neturime nieko asmeniško. Kai mano frakcijos vadovas kalba apie Ch. McCreevy, galvoje turi jo politiką, o ši politika yra ir J.M. Barroso politika.

J.M. Barroso šiandien pasakė daug išmintingų dalykų, tačiau kalbėdamas apie konkurencines jėgas jis nieko nepasakė apie spekuliaciją finansų rinkose dėl maisto produktų kainų. Būčiau norėjęs išgirsti, ir būčiau norėjęs tai išgirsti iš Ch. McCreevy. Negirdėjau J.M. Barroso sakant, kad jis kalba apie ekonominę pusę, dėl to, kad trūksta darbo vietų Europoje. Būčiau norėjęs išgirsti jį sakant, kad dėl finansinės krizės mes prarandam darbo vietas. Norėčiau išvysti Komisiją pateikiančią naują ekonomikos atgaivinimo planą – ne teorinį, bet koordinuotą investicinę veiklą.

Trečia, Ch. McCreevy dabar stengiasi pasakyti, kad visa patiriamos finansinės krizės priežastis yra agentūros ir biurai – „Standard & Poors“, FTSE ir kiti – ir kad juos reguliuosime. Bet iš esmės tai tas pats, kas sunaikinti pranešimų gaviklį. Aš tikrai jaučiu, kad Komisijos pirmininkas šiandien turėtų mums pasakyti: taip, sutinku, patiriame finansų krizę ir taip, sutinku, kad mums reikia turėti universalų nutarimą, geresnį nei turime dabar, taip kad jūsų atsakymas būtų apie naujas darbo vietas ir geresnį klimatą, o ne daugiau pinigu ir ne apie tai, kaip sukurti daugiau pinigų iš nieko, vietoj gamybos ir darbo vietų. Sudarykite tokį įspūdį dar šiandien ir turėsite realų pareiškimą žmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin (ALDE). – Gerb. Pirmininke, kaip narė airė, aš atstovauju 54 % tų, kurie balsavo „prieš“ ir 46 %, kurie balsavo „už“. Tie, kurie yra tikri demokratai, žiūri tik į rezultatą, tačiau nesistengia atstovauti visiems žmonėms.

Aš atstovauju suvereniai valstybei, tačiau negalima paremti savo valstybės narės suverenumo, mano atveju Airijos – jei neremi visų valstybių narių suverenumo. Jeigu kitos valstybės narės nuspręs išbandyti savo suverenumą ir ratifikuoti Lisabonos sutartį ar priešingai, jokių realių demokratų, jokių vėliavom mosuojančių demokratų, kurie pareiškia esą airiai, negali įteisinti tikslo. Airija kalba tik už save, Slovėnija irgi už save. Tai tikra demokratija ir tai tikras suverenumas.

Svarbiausia Lisabonos diskusijų problema Airijoje buvo principų nevieningumas. Norint ratifikuoti Lisabonos sutartį, reikia vienbalsiškumo. Visos 27 valstybės narės privalo sutikti, jog tai svarbiausia. Tai pirmasis realus vienbalsiškumo išbandymas Lisabonos sutartimi. Mes negalime leisti, kad šis bandymas nepasisektų, nes būtent jis ir yra iššūkis. Mūsų kaip politikų darbas yra išgirsti šį iššūkį ir išklausyti savo piliečių, rasti sprendimus ir toliau tęsti geresnės Europos kūrimą. Kai kurie iš „prieš“ pusės Airijoje kalbėjo apie geresnį sandėrį. Būkime optimistai ir ieškokime geresnio sprendimo visiems piliečiams. Mums reikia laiko ir erdvės Airijoje, kad galėtume apgalvoti ieškodami sprendimų. Airijoje jaučiama gera valia Europos atžvilgiu.

Kas būtų prognozavę 1945 m., kai Europa buvo po griuvėsiais, kad 2008 m. švęsime taikos 50-metį? Tegu bus tai kaip įkvėpimas. Europos kūrimas yra darbas, procesas yra sudėtingas, tačiau, žinoma, visada, visada apsimokantis. Štai kodėl mes čia. Europos piliečiai nori veikiančios sąjungos. To nori ir Airijos piliečiai. Tuo esu įsitikinusi šimtu procentu. Nenuvilkime jų.

 
  
MPphoto
 
 

  Johannes Voggenhuber (Verts/ALE). (DE) Gerb. Pirmininke, Tarybos Pirmininke, pranešime, kurį gaunu iš vyriausybių, teigiama, kad tai Airijos problema. Kai kalbu su žmonėmis, suprantu, kad tai Europos problema ir konfliktas su Europa. Vyriausybės teigia, jog tai diplomatinis konfliktas. Piliečiai mums sako, jog tai jų suverenumo įžeidimas. Jie jaučia, kad yra nušalinami ir jaučiasi užgauti. Vyriausybės teigia, jog balsavimas „prieš“ yra nesuvokiamas. Kai aš klausausi piliečių, jie teigia, kad būtent sutartis ir pats procesas yra nesuprantami. Vyriausybės teigia, kad turi spręsti realius tvarkos klausimus, o gyventojai pasakoja mums, jog metų metais jie kreipė dėmesį į realią tvarką, ir galiu pasakyti Komisijos pirmininkui, kad jie neturi galvoje armijos, policijos ir vidaus saugumo: jie turi galvoje socialinę atsakomybę ir Europos atsaką į globalizaciją. Jie turi galvoje daugiau demokratijos ir skaidrumo.

Tarybos Pirmininke, vyriausybės planuoja paklausti Airijos Vyriausybės, kas lėmė balsavimą „prieš“. Geriau tegu vyriausybės klaustų savęs štai ko: ką iš tikrųjų reikia kaltinti? Vyriausybės ignoravo užrašus ant sienų po balsavimo „prieš“ Prancūzijoje ir Olandijoje. Ar vyriausybės nuoširdžiai atkreipė dėmesį į realias problemas? Nuodugniai peržiūrėjus sutartį, jos realiai atsako į nusivylusių lūkesčius? Ar prancūzai buvo nepakankamai iškalbingi, ragindami dėl naujos socialinės tvarkos, naujos socialinės atsakomybės ir lygybės? Ar didesnės demokratijos poreikis dar nepakankamai aiškus? Taigi, ką jūs padarėte? Jūs ką tik perfrazavote sutartį ir sukūrėte neįskaitomą išnašų, nuorodų ir aiškinamųjų tekstų kratinį ir stebitės, kodėl piliečiai ją atmeta.

Yra dar viena didelė rizika, įžeidžianti suverenumą. Tai ne tik įžeidžia Airijos žmones, yra reali rizika, kad šita nuoskauda paplis tarp europiečių , o europiečiai ims ir pareikš: airiai balsuodami išreiškė mūsų nuomonę! Atsakomybė už tai gula ant jūsų pečių, vyriausybės! Iš tikrųjų atėjo laikas.

(Pirmininkė nutraukė pasisakantįjį)

 
  
MPphoto
 
 

  Konrad Szymański (UEN). (PL) Gerb. Pirmininke, tai labai įtempta diskusija. Aš patarčiau būti atsargiems, labai atsargiems, darant pareiškimus dėl Airijos referendumo. Koks nors patarimas, kad Airiją reiktų gėdyti, ar net išmesti iš Sąjungos, yra daug žalingesnis Europai, nei pats referendumo rezultatas. Deja, M. Schulzas, kur buvęs kur nebuvęs, būtent taip patarė. Turime turėti galvoje, kad Briuselio pateiktas tėviškas požiūris lėmė susierzinimą Airijoje ir buvo vienas iš priežasčių, kodėl Airijos žmonės balsavo prieš sutartį.

Netiesa, kad Europa nukentės be naujos sutarties. Europa nukentės dėl interesų konflikto ir dėl valstybių narių savanaudiškumo. Su Airija mums nieko nereikia daryti. Europos užsienio politika kentės, pavyzdžiui, dėl Vokietijos. Ji nori nustatyti gerus santykius su Rusija dėl savęs, pagal Centrinės Europos šalių pavyzdį. Prancūziją irgi galima kaltinti dėl akių užsidengimo prieš Rusijos imperialistinę politiką regione, nepaisant visiškai nuvalkiotų banalybių apie Europą, įskaitant Lenkiją, ir išsiveržti į priekį. Sutartis turi būti naudojama kaip dūmų uždanga nesėkmėms. Airijos žmonių priimtas sprendimas neturi būti naudojamas mūsų nesėkmių užmaskavimui.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Bairbre de Brún (GUE/NGL). (GA) Gerb. Pirmininke, airiai tarė savo žodį. Balsas, kurį Airijos tauta atidavė prieš Lisabonos sutartį praeitą ketvirtadienį, nebuvo balsas prieš ES. Airijos vieta ES. Narystė tiek Šiaurės, tiek Pietų Airijai davė socialinę ir ekonominę naudą , tačiau yra ir šokių tokių sunkumų.

Problema: Ar Lisabonos sutartis tinka Airijos žmonėms, likusiai Europai ar besivystančiam pasauliui? Lisabonos sutartis buvo pateikta žmonėms Airijoje, ir jie ją atmetė. Tai Lisabonos sutarties pabaiga. Airijos piliečiai, kaip anksčiau ir Prancūzijoje, ir Olandijoje, nori geresnio sandėrio.

Dabar mes turime galimybę dar kartą atnaujinti debatus apie Europos ateitį. Turime pasinaudoti šia galimybe.

Būtų nepriimtina ES vadovams siekti demokratiškai išreikštų žmonių siekių išvengimo ar apėjimo būdų. Ratifikacijos procesas turi sustoti, kaip tai buvo po ES Konstitucijos atmetimo. Šiuo atveju turime įsiklausyti į Airijos žmones, turime klausyti žmonių. Daugelis tų pačių dvejonių iškilo Airijoje, kaip ir buvo iškilę Prancūzijoje ir Olandijoje. Reikia įsiklausyti į šias dvejones. Turime jas spręsti.

Per visą referendumo kampaniją Airijoje vėl pasireiškė svarbiausios problemos: demokratijos stoka, Airijos valdžios praradimas Europoje, neutralumas ir nesiginklavimas, darbininkų teisės ir visuomeninės paslaugos, Sutarties poveikis besivystančiam pasauliui. Šios problemos turi būti sprendžiamos.

Europos projektas dabar yra atlikti demokratijos testą per atsaką į balsavimą Airijoje. Ar klausoma žmonių, ar gerbiami jų demokratiniai siekiai, ar piliečiai atitolinami ir paliekami nuošalyje?

Mano požiūriu, demokratija turi triumfuoti. Mes turime klausyti to, ką pasakė airiai. Mes turime atidėti į šalį kalbas apie jų nušalinimą ar ėjimą pirmyn be jų, jų izoliavimą ar kaltinimą. Mums reikia labai atidžiai ir ramiai įsiklausyti, ką pasakė Airijos žmonės ir į jų nurodytas problemas dėl neutralumo, ES militarizacijos, demokratijos ir dėl Airijos darbininkų teisių ir visuomeninių paslaugų bei socialinės Europos.

Mums reikia į tai įsiklausyti. Mums dabar reikia pasinaudoti galimybe pakalbėti su Airijos Vyriausybe išklausyti Airijos žmones, rasti kelią pirmyn ir išaiškinti, kad ateityje visi gali būti laimingi.

 
  
MPphoto
 
 

  Kathy Sinnott (IND/DEM). – Gerb. Pirmininke, šios kampanijos metu pastebėjau dvi pagrindines nuomones. Pirmiausia jautėsi, kad sprendimų priėmimas buvo atitolintas nuo žmonių ir paliktas nutolusiai biurokratijai. Antra, netgi per giliai buvo jaučiamas vertybių praradimas. Tiksliau jos pasikeitė.

Airija didžiavosi savo krikščioniškomis vertybėmis, bet pradėjo jausti, kad tampa sumaterialėjusia tauta. Gerokai padaugėjo nepagarbos mano šaliai nuo praeito penktadienio. Tai tas pats kaip įžeisti. Tai, kas faktiškai įvyko, buvo tik tai, kad Airija ryžtingai pasakė „ne, ačiū“ Lisabonos sutarčiai.

Jeigu atsakas į žmonių demokratišką valią, kurį aš išgirdau per penkias paskutines dienas, yra smerkiantis, kažkas yra ne taip. Neapsirikite: Airija yra proeuropietiška. Mes įsitikinę, kad jūs ne, jog projektas pasiklydęs. Iš savo akiračio jis pametė vieną iš svarbiausių dalykų – demokratiją – ir užmiršo apie žmones, kurie čia svarbiausi.

Taigi, kol jūs stengiatės apeiti mūsų demokratinį sprendimą, pateikite sau du klausimus. Ar iš tikrųjų tikite, kad ši sutartis bus patvirtinta referendumais kitose 26 šalyse? Ar šalis, būdama demokratiška ir veikdama demokratiškai, yra grėsminga?

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Frank Vanhecke (NI). (NL) Gerb. Pirmininke, kuo ilgiau mes tęsime, tuo labiau Europos mandarinai elgsis kaip politinių autistų veislė, visiškai užsidariusi nuo realaus pasaulio, nuo gyventojų, kuriems jie atseit tarnauja. Dabar jie sako, kad mažoji Airija neturėjo teisės prieštarauti Europos sutarčiai, kurią greitai pasirašys 26 iš 27 valstybių narių. Kokia arogancija! Vienintelė Airija pasakė „ne“, nes vienintelei Airijai buvo duotas šansas pasakyti „ne“. Kiekvienas žino, kad pabaisa Lisabona, kuri nesėkmingai išaugo iš Europos Konstitucijos, kaip Frankenšteinas bus masiškai atmetama elektoratų beveik visose valstybėse narėse, jeigu tam elektoratui bus suteiktas šansas balsuoti. Demokratijos vardu demokratinių rinkimų rezultatas yra nušvilptas ir nušluotas. Mes esame pakeliui į totalitarinę Euronacių valstybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Alojz Peterle (PPE-DE). (SL) Airijos žmonių sprendimas buvo demokratiškas ir mes jį gerbiame, nėra jokios būtinybės kreiptis į mus, demokratus, kad parodytume pagarbą. Nėra jokių abejonių, nepakanka to, kad mes gerbtume, mes turime žinoti pasekmes ir privalome suprasti Airijos ir Europos kontekste, kodėl dauguma vienos iš sėkmingiausių Europos Sąjungos valstybių narių nusisuko nuo Sutarties, kurią praeitais metais valstybių vadovai, įskaitant ir Airijos, pasirašė ketindami suteikti bendrą atsaką į sudėtingus naujus iššūkius, ar tai būtų susiję su aplinka, energija, migracija ar sveikata.

Sutinku, kad mums reikia laiko apgalvoti, tačiau tai neturi būti taikoma tolesnei ratifikacijai. Ratifikavimo tęsinys nereikalauja tolesnių apmąstymų, ir procesą reikia tęsti. Tai apima ne tik Airiją ir visą likusią dabartinę Europos Sąjungą, bet ir būsimą Europą, kuri dar nėra suvienyta. Šiame kontekste sveikinu Slovėnijos pirmininkavimą dėl visų jos sėkmių priartinant Vakarų Balkanų šalis, o ypač dėl stabilizavimo ir apjungimo sutarčių su Serbija ir Bosnija bei Hercegovina. Čia mes turime džiaugtis kiekvienu žingsniu į priekį su Europos perspektyvos dvasia ir čia mums reikia išrauti visas konfliktų užuomazgas, kurios įmanomos Europos perspektyvoje. Mums reikia nenuilsti.

Tikiuosi, kad proeuropietiškų jėgų pergalė Makedonijoje padės Tarybai nuspręsti dėl derybų akto su ta šalimi, kuri jau kandidatė ir daug laiko praleido laukiamajame. Taip pat tikiuosi, kad naujoji Makedonijos Vyriausybė, kuriai buvo suteiktas mandatas, pasinaudos šiuo nauju pasitikėjimu politikoje, stiprinančioje plėtrą per atviras derybas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jo Leinenas (PSE). (DE) Gerb. Pirmininke, viskas, ko noriu iš Europos Tarybos rytoj, tai šiek tiek aiškios savikritikos. Savikritika dėl apgailėtinos nesėkmės komunikuoti ir informuoti žmones apie naują Europos sutartį. Tikrai stulbina, kad vyriausybės derisi dėl sutarčių ir net vykdo prašmatnias pasirašymo ceremonijas, tuomet vėl grįžta į savo sostines ir daugiau apie jas nebegalvoja. Tai yra pagrindinė sujudimo priežastis, kurią mes jau išgyvenome, o dabar su tuo susiduriame Airijoje.

(Plojimai)

Norėčiau pamatyti, ar buvo pasimokyta iš pamokų: Taryba galiausiai atsisakys savo blokavimo taktikos ir inicijuos bendro komunikavimo ar VR strategiją su Komisija ir Parlamentu, todėl galėsime priimti piliečius drauge į kelionę Europon, o ne paliksime kelkraštyje. Dabar šios institucijos elgiasi kaip tėvai, paleidžiantys vaiką į pasaulį ir išmetantys į sąvartyną, o vėliau apie tai pamirštantys. Tai yra paprasčiausiai nepriimtina. Dabar turime peržiūrėti pasekmes, o tai reiškia nukalti bendrą komunikavimo ir informatikos politiką, kuri taip pat yra demokratinio proceso dalis. Tai yra demokratijos pagrindas, tam jog žmonės suprastų, kas yra Europa ir kad matytų, jog jie yra to proceso dalis.

Su džiaugsmu paklausysiu pranešimų, kuriuos atsiuntė Airijos žmonės, tačiau kai K. Sinnott mums pasakys, kaip ir vakar, kad balsuotojų dauguma viename miestelyje balsavo prieš Lisabonos sutartį, kadangi čia statoma atliekų deginimo įmonė, ir kad yra Europos teisės aktas, raginantis deginti atliekas, tuomet mane tikrai stebina, ką tai turi bendro su Lisabonos sutartimi. Mes girdėjome daug visokiausių argumentų, todėl turime būti atviri: ne visos priežastys yra susijusios ir ne visų reikia paisyti.

Mums reikia pagalvoti apie naują Europos sutarčių ratifikavimo formą. Kiekviena šalis turi sugebėti išreikšti savo požiūrius ir aš tikiuosi, kad šią popietę, lordų rūmai pasirašys sutartį ir duos aiškų signalą, jog procesas tęsiasi.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrew Duffas (ALDE). – Gerb. Pirmininke, šią popietę Britanijos Parlamentas užbaigs ratifikavimo procesą dėl Lisabonos sutarties. Aš daugiau žinosiu perskaitęs rytojaus spaudą, galų gale pamatysime, ar Britanija Europai pasakys „taip“. Tai atkurtų JK moralinį valdžios autoritetą ir politinį patikimumą bei padėtų airiams surasti naują konsensusą, mažiau grindžiamą libertas, o daugiau veritas.

Keista, kad N. Farage ir jo dešiniojo sparno jėgoms labiau patiktų nuspręsti už ir vietoj britų suverenaus Parlamento. Tai tik patvirtina mano nuomonę, kad plebiscitams toli iki demokratijos, galbūt jie labiau tinkami revoliucinėms aplinkybėms, tačiau visiškai netinkami informuotiems ir apsvarstytiems sprendimams sudėtingos sutarties peržiūrai. Štai kodėl šis Parlamentas turi padėti Tarybai pateikti Lisabonos sutarties turinį.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE). – Gerb. Pirmininke, Lisabonos sutartis jau pasmerkta. Be vienbalsiškumo ji yra paprasčiausias teisinis faktas. Balsuotojai ne tik Airijoje bet ir Prancūzijoje, ir Olandijoje pasakė „ne“ sutarties tekstui arba jo broliui dvyniui.

Norėdami atgauti tautų pasitikėjimą, turime nuveikti daugiau nei pervadinti Lisabonos tekstą ir pasistengti jį vėl prastumti. Naujoji sutartis buvo per lengva pajuokai ir per sudėtinga ir miglota paaiškinimui, ji balsuotojams „už“ per sudėtinga bet kurios šalies referendume.

Dauguma pakeitimų, pateiktų šioje sutartyje, buvo geri, net būtini, tačiau pateikti tokia miglota ir nesuvokiama kalba, jog sunkiai kas nors suprastų.

Dabar kitų valstybių narių reikalas nuspręsti, ar tęsti ir kaip tęsti ratifikavimą, bet aš manau, kad būtų labai naudinga, pavyzdžiui, JK nuspręsti tai atlikti referendumu ir pamatyti, ar turime žmonių pasitikėjimą, kad galėtume šį procesą tęsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Mario Borghezio (UEN). (IT) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, jeigu airių referendumas yra nesvarbus ir nereikšmingas, tuomet kodėl jis buvo rengiamas? Kodėl buvo nuspręsta pasiūlyti šią plebiscitų galimybę, kurią ką tik girdėjome?

Rimtas reikalas, kai Parlamentas neigia galimybę ir svarbą žmonių saviraiškai su visiška laisve, kaip tai padarė airiai. Šis balsavimas yra tik paprastas antkapis su keltų kryžiumi, su įžiūrima Europos supervalstybe, kurios taip nemėgstame. Jiems nepatinka politinio ir monetarinio suverenumo pardavimas.

Na, tai būklė, suteikianti viltį tiems iš mūsų, kuriems patinka airiai, kurie tvirtai tiki tautų ir regionų Europa. Dėl šios priežasties mes Padanijoje panašiai kviečiame į referendumą, net jei, teisiškai tariant, sutartis būtų atmesta, nužudyta. Ji buvo nužudyta šia neįtikėtina procedūra turėti sutartį, veikiančią mūsų žmonių ateitį, patvirtinta parlamentiniu balsavimu, nušalinant žmones ir piliečius.

Laimė yra viena laisva tauta, turinti supratimą apie nuosavą laisvę, savo DNR. Tikriausiai ši stiprybė atsirado dėl kovų už laisvę. Dabar laikas pareikšti apie tikrą šio balsavimo svarbą: sSakoma „enough is enough“ Briuselio eurokratams, kurie nori sukurti super valstybę, nutolusią nuo žmonių interesų ir dvasios. Mes Padanijoje visi šiandien jaučiamės kaip airiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimír Železný (IND/DEM). – (CS) Gerb. Pirmininke, po airių referendumo M. Schulze, Socialistų frakcijos pirmininkas, parduoda mus, mažų valstybių narių piliečius, o ypač Airiją ir Čekijos Respubliką, su tipiška pasipūtėliška arogancija. Anot jo, kai tokios mažos šalys blokuoja bendrą reformos procesą, turime paklausti, ar jie nori likti Sąjungoje, ar ne. Leiskite jus užtikrinti, gerb. Pirmininke (tai galite praleisti pone Schulze), kad airiai nužudė šį liguistą pirmininkaujančios Vokietijos produktą, vadinamą Lisabonos sutartimi, čekai bus laimingi ją palaidodami ir išlikdami valstybe nare. Jie ją palaidos todėl, kad pirmą kartą per 60 metų, atsidaro durys mūsų šalyje dėl Sudetų nuosavybės ir tik dėl Antrojo pasaulinio karo rezultatų, o ne vadinamojo Benešo dekreto. Jie taip pat ją palaidos, nes mažoms valstybėms narėms atima veto teisę ir padidina vokiečių vetavimo teisę nuo 9 balsų iki 18 balsų. M. Scholz, būtų geriau, jeigu pats paklaustumėte, koks rezultatas būtų Vokietijoje, jeigu Lisabonos sutartis būtų vokiečiams pateikta referendumu. Sveikinu airius ir mus visus drauge.

 
  
MPphoto
 
 

  Jana Bobošíková (NI). (CS) ponios ir ponai, pripažįstame, kad Lisabonos sutartis mirusi ir kad tai buvo akligatvis, vienintelis demokratiškas ir garbingas sprendimas. Rytoj valstybių vadovai turi pagaliau pripažinti, kad demokratijoje politikai nėra padaryti iš žąsų kepenėlių kondicionuojamose salėse ir tegu nesistengia tvarkyti kitų žmonių gyvenimų iš Briuselio. Airijos referendumas aiškiai parodo, kad žmonės nenori, jog jiems būtų sprendimai nuleidžiami iš viršaus ir klausytis Sąjungos valdžios elito arogancijos. Taryba privalo sprendimų priėmimo procesą padaryti prieinamą visuomenei nustoti klaidinti žmones. Negi mes negalime pasimokyti iš savo istorijos? Po visų tų 20 amžiaus kruvinų įvykių, negi politikos elitas iš tikrųjų nori, kad didžiosios šalys vėl nuspręstų už mažąsias? To nepakako kai kuriems ministrams pirmininkams, kurie didesnę dalį savo gyvenimo gyveno totalitariniame režime?

Ponai ir ponios, rytoj Taryba turi peržiūrėti pagrindinius dalykus: kodėl buvo sukurta Sąjunga ir kokiomis vertybėmis ji buvo pagrįsta. Turi būti paisoma įstatymų ir taisyklių ir nedelsiant skelbiama, kad tolesnė ratifikacija dabar jau mirusios Lisabonos sutarties yra visiškai beprasmiška.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, jeigu ieškote manęs, kad airių balsavimo prasmę įžvelgčiau Lisabonos sutartyje, klystate: aš negaliu. Nors esu nusivylęs rezultatu, esu tikras dėl vieno: mes turime priimti demokratišką žmonių valią ir gerbti ją.

Vartydamas istorines knygas matau įvairiaspalvę kolekciją visiškų dešiniųjų britų kolegų, įskaitant Jimą Alliserį ir keistą britų nepataisomą kalinį, reikalaujantį gerbti airių balsą.

(Kai kurių IND/DEM frakcijos narių protestai)

Kaip istorijos knygos galėjo būti parašytos skirtingai, jeigu pagarba airių balsui ir britų kolegų buvo visuomet čia! Kaip gali viskas pasikeisti! Kiek gyvenimų buvo galima išsaugoti! Sveikinu tai – nors ir vėlai. Mes visi turime gerbti airių balsą.

Protestai auditorijoje)

Jis turėjo labai daug laiko pasipraktikuoti baruose, gal galėtų nors sekundę užsičiaupti.

(Plojimai)

Vienas iš airių narių šiuose rūmuose, kuris jau kalbėjo šį rytą, platino lapelius su švirkštu kampanijos metu. Gal galėtų rūmams papasakoti, kur Lisabonos sutartyje yra eutanazija, kur Lisabonos sutartyje abortai, prostitucija, sprendimas dėl bendro apmokestinimo, rizika Airijos neutralitetui. Laukiu tiesos.

Airių Vyriausybė turi ramiai išanalizuoti rezultatą, nustatyti tiksliai, kas atsitiko su sutarties tekstu, dėl kurios mūsų elektoratas balsavo prieš, ir turi pateikti atsakymus, priimtinus ne tik sakytojams „ne“ Airijoje, bet ir visų kitų valstybių narių vyriausybėms ir jų gyventojams, kurie, mano nuomone, taip pat turi teisę pasakyti ir išreikšti savo poziciją, kurią taip pat turime gerbti.

Reikalingas pamatuotas atsakas į tikras airių elektorato abejones, tačiau mes turime nuraminti ekstremistus. Nusėdus dulkėms, tikiuosi, kolegos sutiks su manimi, kad dviejų pavarų Europa tai ne atsakymas, o Sąjungos pabaigos pradžia, paties sėkmingiausio visų laikų demokratinio taikos projekto pabaiga.

Visuomet buvo lengviau platinti baimę nei viltį. Žymus Airių politikas, vienas iš mūsiškių – Jamesas Dilbonas, kartą pasakė: „meluojama ir sakomas melas, taip dažnai, kad kažin ar tiesa kada nors galėtų tam prilygti“. Ne. Savo mintyse mums nepavyko atskirti fakto nuo prasimanymo apie pakankamą mūsų elektorato skaičių, nepaisant rinkimų pirmininko Gay Mitchello ir mano kolegų narsių pastangų. Dabar laikas mūsų naujam „Taoiseach“, patyrusiam nesėkmę, padėti priimti sprendimą.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Corbett (PSE). – Gerb. Pirmininke, mums tikrai reikia ne tik įsiklausyti į airių balsą, bet ir suprasti jį. Tačiau, kaip jau buvo sakyta, mes visi turime taip pat išklausyti kitas 26 šalis, jų rezultatus ir abejones, kurios bus išreikštos jų ratifikacijos metu. Ir tuomet mes turime susidoroti su milžinišku iššūkiu.

Jeigu gausime 26 ratifikacijas ir vieną atmetimą, tai nebus nei beprasmiška, nei nedemokratiška jų klausti, ar gali apmąstyti galimybę pritaikyti reformos paketą, peržiūrėti jį, geriau išaiškinti, siekti naujo kompromiso, o ne blokuoti visą reformą. Nėra nieko beprasmiško ar nedemokratiško. Pagaliau net kai kurie Airijoje balsavę „prieš“ pripažino savo ketinimus laukti pakartotinių derybų ir siekti geresnio susitarimo.

Kai kurie žmonės – jau girdėjome, kad kai kurie šiuose rūmuose nori klausytis tik vienos pusės, o atsakymas, kurį jie nori išgirsti yra „ne“. Noriu išklausyti abi puses ir tuomet surasti sprendimą, priimtiną visoms 27 šalims. Tai yra pagrindinis iššūkis, kurį turime nusistatyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE). (FR) Gerb. Pirmininke, akivaizdu, kad tai ne antraeilis dalykas, kai žmonės sako „ne“, kai jų klausiama apie Europos ateitį, ir mes negalime, neturime ignoruoti šito „ne“. Priešingai, turime atsisukti veidu ir pasistengti reaguoti.

Kiek aš žinau, yra du klausimai, kuriuos privalome išnagrinėti. Pirmasis yra susijęs su demokratija. Gyventojai tikisi Europai pasiūlyti aiškumą, matomumą, suvokimą, paaiškinimus, švietimą, pagalbą. Šis klausimas palies kiekvieną, ne tik nacionalines vyriausybes. Tai taip pat taikoma Europos institucijoms, o ypač Komisijai ir Tarybai. Tai pirmas klausimas.

Antrasis yra susijęs su Europa, jos dvasia ir kaip kad ką tik minėjo M. Schulze, jog tai raison d'źtre. Kodėl mes kūrėme Europą? Tai negali paprasčiausiai išgaruoti dėl rinkos problemų. Mes nekūrėme Europos tik dėl konkurencijos, mes esame kartu dėl vertybių, turime projektą visuomenei, turime modelį visuomenei – ekonominį, socialinį, tvarų, humanišką – šis modelis nusipelno būti vykdomas, tęsiamas ir ginamas. Štai ko tikis piliečiai.

Pasaulis labai pasikeitė nuo Romos sutarties. Turime grįžti atgal prie braižymo lentos ir dėti naujus pamatus Europos projektui, taip, kad jis atitiktų mūsų krizes – finansinę krizę, maisto produktų krizę, energijos krizę – taip pat ir mūsų gvildenamas problemas. Kaip mes galime sukurti ir numatyti kokybiškesnį augimą, didesnį tvarumą ar teisingumą? Kaip galime sumažinti nelygybę? Kaip galime pasiekti naują globalinį balansą? Kaip pergalvoti besivystančių šalių krizę, o ypač jų pagrįstumą?

Štai į tokius klausimus reikia atsakyti ir, manau, labiau nei bet kada laikas Europai grįžti į politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Mogens Camre (UEN). (DA) ponai, štai ką parašė į laikraštį Berlingske Tidende žymus Danijos verslininkas: „Europiečiai visiškai remia tarptautinį politinį bendradarbiavimą ir globalinę atsakomybę.“ Kai ES piliečiai deklaruoja savo paramą demokratijai nacionaliniu lygmeniu, jie, žinoma, remia demokratiją Europos kontekste. Ir būtent to jie negauna. Mums pakartotinai garantavo, kad Lisabonos sutartis negali įsigalioti, jeigu viena iš šalių ją atmestų, ir ką gi rašo H.G. Pöttering savo birželio 13 d. pareiškime?

(DE) '„Vienai iš Europos Sąjungos šalių atmetus sutarties tekstą, negali reikšti, kad ratifikavimas, kurį jau atliko 18 ES šalių, tapo negaliojantis.“

(DA) Absoliutizmo amžiuje karaliai ir imperatoriai susitikdavo susitarti, kaip tarpusavyje pasidalyti valdžią. Šios dienos grįžo. Princas H.G. Pötteringas, imperatorius J.M Barroso ir jiems pavaldžių valstybių vadovai nusprendė, kad Europos piliečiai visiškai nieko nereiškia. Dvidešimt šešioms šalims buvo draudžiama balsuoti, o viena šalis, kuri balsavo, Airija, yra visiškai nereikšminga. Sąjunga neturi populiaraus mandato.

 
  
MPphoto
 
 

  Hanne Dahl (IND/DEM). (DA) Gerbiamasis Pirmininke, praeitą penktadienį airiai balsavo „prieš“ Lisabonos sutartį arba prastą Konstitucijos kopiją, už kurią Prancūzija bei Olandija taip pat balsavo „prieš“. Tačiau Komisijos pirmininkas teigia, jog ratifikavimas tęsis. Mums sakoma, kad vienos šalies skepticizmas negali sustabdyti plėtros. Taip buvo padaryta, jog atrodytų, kad tai Airijos žmonių problema. Bet taip nėra. Praraja skiria ne Airijos žmones ir Europą, ji yra tarp žmonių ir Europos valstybių ir vyriausybių vadovų. Praraja ne tarp kai kurių Europos šalių ir likusios Europos. Prancūzija, Olandija ir Airija nenori stabdyti plėtros, jos nori kitokios plėtros. Negi tai taip sunku suprasti? O dėl M. Schulze, norėčiau jam pasakyti „gėdykitės“. Ką jūs vadinate antieuropiečiais ir fašistais, pagal jūsų retoriką tai ir yra fašistai. Sakote, kad antieuropiečiai bėgiojo aukštyn žemyn, kol iškrito iš rinkimų kampanijos. Nereikia daug istorinių žinių norint prisiminti, kas buvo sakoma apie juodaodžius praeitame šimtmetyje. Tai gėda! Gėdykitės!

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI). (DE) Gerbiamasis Pirmininke, Airijos žmonės pasakė „ne“ sutarčiai, o ES grandų atsakas buvo įsiutinti airius pareikalaujant Taoiseach Europos Tarybai, siekiant atkeršyti už „netinkamą poelgį“. Tai vaikiška ir neverta ieškoti Europos tėvo vizijos. Tai net labiau trumparegiška reikalauti Airijos nušalinimo ar mėginti prastumti sutartį. Jeigu kartosime balsavimą, kol pasieksime norimą rezultatą, tai tikrai nepataisomai sugadins Europos įvaizdį.

1990 m. mes surengėme 290 referendumų, tačiau referendumų nebuvo dėl tokių rimtų sprendimų kaip Turkijos įstojimas ar euro įvedimas, o dabar mums net neleidžia tarti žodžio dėl Lisabonos sutarties. Briuselio supratimas, kas sudaro demokratiją – kuomet iš piliečių tikimasi ES sprendimų palaiminimo ar balsuoti už savo partijas, kurias ES patvirtina – tikrai primena Sovietų Sąjungą. Vietoj įsižeidimo, ES turi priimti Airijos balsavimą „prieš“ tokį, koks yra: naujos krypties galimybė, laikantis tokios politikos, kuri jungia Europos žmones ir piliečius.

 
  
MPphoto
 
 

  Elmar Brok (PPE-DE). (DE) Gerb. Pirmininke, kaip M. Schulzas maloniai pastebėjo, tikrai yra daug vyriausybių vadovų iš PPE-DE, ir tai atspindi faktą, kad PPE-DE yra arčiau piliečių, todėl laimi daugiau rinkimų. Nepaisant to, reikalas tas, jog čia yra daug rodiklių, kad mums reikia atrasti balansą tarp racionalios ekonominės ir socialinės politikos.

Aš visiškai gerbiu airių referendumo rezultatus. Negerbiu, deja, melo kampanijos, vykdomos tam tikrų žmonių iš kairės ir iš dešinės, ketinančių suklaidinti žmones ir nuteikti juos prieš vieningą Europą: vieninga Europa yra labiausiai vykusi koncepcija šio žemyno istorijoje, dėl to, kad buvo pasiekta taikos, laisvės ir klestėjimo.

(Plojimai)

Mes turime pripažinti, kad Europa ypač naudinga mažesnėms tautoms. Jos drauge sėdi su mumis aplink stalą, turi vietas Parlamente, niekas negali būti nuspręsta Europoje be jų patvirtinimo, didelės tautos galėjo despotiškai elgtis su mažesnėmis. Skirtumas yra toks: Europoje visos tautos yra lygios, o būtent tai jūs stengiatės sužlugdyti, N. Farage, su savo britų imperialistinėmis pažiūromis!

Mums šios sutarties reikia tam, kad plėtra galėtų efektyviai funkcionuoti ir todėl, kad mes galėtume pasiekti demokratiją, panaikindami demokratijos spragą ir stiprindami nacionalinius parlamentus. Mums reikia šios sutarties siekiant išsaugoti subsidiarumą ir kad galėtume susidoroti su iššūkiais ateityje, tokiais kaip energijos krizė ir organizuotas nusikalstamumas, suteikti sau jėgų reaguoti į maisto produktų ir naftos kainas bei kitus smulkius iššūkius. Visa tai bus sužlugdyta, jeigu neapsiginkluosime Lisabonos sutartyje pateiktais instrumentais, ypač susijusiais su socialinėmis teisėmis, o būtent su Pagrindinių teisių chartija ir „socialiniu straipsniu“, teigiančiu, kad reikia atsižvelgti į socialines problemas apibrėžiant ir įgyvendinant visokią politiką.

Dvidešimt šešios valstybės narės dabar gali ratifikuoti sutartį, ir kiekviena yra įsipareigojus tai padaryti. Tai Jungtinė Karalystė mane išmokė, kad pavyzdinėje demokratijoje Parlamentas gali kalbėti už žmones, o aš neleisiu Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijai (UKIP) sužlugdyti tai, ką aš išmokau iš JK. Tos 26 valstybės narės gali ratifikuoti sutartį parlamentinio proceso metu, o jeigu šitas procesas turės sėkmingą baigtį, airiai tuomet galės persvarstyti. Mes tikimės kai kurių Airijos pasiūlymų siekiant išsaugoti mūsų 27 bendrijos sanglaudą, nes aš nenoriu matyti padalytą Europą ir nenoriu matyti Europos branduolio. Noriu matyti Europą, kuri būtų lygių sąjunga, su 27 šalimis, ir todėl aš remiu Lisabonos sutartį.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (PSE). Gerbiamasis Pirmininke, aš ne toks diplomatiškas kaip dauguma mūsų kolegų šiuose rūmuose. faktas tas, kad melas ir statistika iškreipė Airijos referendumo tiesą.

Lisabona nemirė. Nepaisant to, pasirinkimas, padarytas Airijoje, yra suverenus Airijos žmonių sprendimas. Vieninteliai žmonės, galintys keisti tą sprendimą dėl sutarties, yra Airijos žmonės.

Ar tai įvyks ar ne, priklauso nuo diskusijų, prasidėsiančių rytoj tarp Airijos Vyriausybės ir kitų 26 valstybių vadovų. Burtų lazdelės nėra. Tai truks, kol bus padarytos išvados.

Aš siūlau naują Lisabonos ratifikavimo datą. Manau, kad būtų protinga ją nustatyti iki Europos rinkimų.

Jeigu airiai ir toliau bus nepatenkinti Lisabona, kokia nors forma susitarsime tarpusavyje ir su likusia Europa, tuomet Airija neturės kito pasirinkimo, išskyrus Sąjungos santykių persvarstymą.

Tai būtų pražūtinga mūsų šaliai. Europa mažai ką praras, jei praras Airiją, bet Airija praras viską, jeigu praras Europą.

Globaliniai iššūkiai, su kuriais mes susiduriame nuolat besikeičiančiame ir tarpusavyje susietame pasaulyje yra aiškūs: klimato pokyčiai, demografiniai pokyčiai, migracija ir energijos krizė, badas ir skurdas, žudantis milijonus, žmonių nesaugumas, tarptautiniai nusikaltimai, o viršūnėje dar identiškumo krizė faktiškai kiekvienoje valstybėje narėje. To negali išspręsti jokia valstybė narė užsidarydama langines ir tikėdamasi, kad tai praeis.

Ar galėčiau paraginti, kad Europa pademonstruotų sugebėjimą suteikti padorias gyvenimo ir darbo sąlygas? Tai sustiprintų mūsų vienybę ir solidarumą ir pateiktų teigiamą šios krizės sprendimą.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Gunnar Hökmark (PPE-DE). – pone Pirmininke, tik pagalvokite: jeigu airiai būtų balsavę „už“, ar nors vienas čia tikėtų, kad ant žaliųjų marškinėlių būtų užrašai „gerbkite Airijos balsą“? Tiesa yra ta, kad jie negerbia nei Airijos, nei demokratijos. Jie gerbia tik „ne“ ir tai visiškai unikalu.

Kai Švedija įstojo į Europos Sąjungą, buvo 12 valstybių narių. Tai buvo 1995. Šiandien jau yra 27 valstybės narės. Tai yra tikrai didelis pokytis, ir, manau, mažai kam kyla klausimų, kad Europa tapo daug daug geresnė dėl šios plėtros ir plėtros spartumo. Šiandien galime pasakyti, kad aptariame Airijos referendumą, kad tie, kurie visą laiką sakydavo „ne“, visą laiką klydo, o mes, kurie gynėme Europos Sąjungos plėtrą ateityje, įrodėme, kad esame teisūs.

Taigi, leiskite mums tęsti tuo pačiu būdu, kuriuo pasiekėme tokių rezultatų su atkaklumu, vizija, demokratija ir pagarba kiekvienai valstybei narei. Leiskite vystyti demokratiją kiekvienoje Valstybėje narėje ratifikavimo procesu, tačiau taip pat gerbkime kiekvienos valstybės narės sprendimą, tuo pat metu neužmiršdami atkaklumo. Mums reikia eiti pirmyn dėl energijos rinkos, vidaus rinkos ir kaip pasiekti geresnių rezultatų visose srityse, tačiau suprasti, kad Nicos sutarties nepakanka, jeigu ir toliau tęsime tą pačią plėtrą, su tomis pačiomis vizijomis, su kuriomis tiek daug pasiekėme. Taigi, tęskime ir toliau, būkime Europa, kuri sako „taip“. Leiskite prisiminti, kad „prieš“ žmonės šioje Europoje nieko nepasiekė.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Borut Pahor (PSE). (SL) Tai ne nauja diskusija. Mes turėjome panašias diskusijas, kai Prancūzijos ir Olandijos balsuotojai atmetė Konstitucinę sutartį, o tuo metu Komisija ir Taryba užtikrino mus, kad ratifikacijos procesas bus vykdomas toliau, bet tuomet jos abi drauge su mūsų Parlamentu nusileido iki mėginimo sustabdyti ratifikavimo procesą.

Šiandien, nepaisant mūsų pagarbos Airijos balsuotojų sprendimui, aš pasisakyčiau už šio ratifikacijos proceso nestabdymą, bet stebėjimą iki pabaigos. Aš manau, kad šiuo atveju bus lengviau surasti sprendimus Lisabonos sutarties patvirtinimui, jeigu mes dar kartą nusileisime ir sustabdysime procesą dėl vieno referendumo.

Antra, kai kas turi būti visiškai aišku: egzistuoja didžiulė praraja Europos Sąjungos svarbos suvokimo tarp politinio elito namie ir tautinių ratelių Europos Sąjungoje ir tarp mūsų piliečių daugumos. Čia turime savęs paklausti, ar Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija gali padaryti kažką daugiau ir panaikinti šią bendravimo prarają ir dar kartą įkvėpti mūsų žmones Europos idėja.

Tikiu, kad pritardama Slovėnijos pirmininkavimo planams rytojaus Taryba pasiūlys, kad ji taip pat aptartų naują komunikavimo strategiją dialogui tarp piliečių ir Europos Sąjungos – ne tik numatant užbaigti Lisabonos sutarties ratifikavimą, bet ir kitais atžvilgiais.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Íñigo Méndez de Vigo (PPE-DE). –(ES) pone Pirmininke, čia šiandien vyko pokalbis apie pagarbą ir nėra abejonių, kad turime gerbti Airijoje įvykusio referendumo rezultatus, kuriame vieni balsavo „už“, kiti balsavo „prieš“.

Aš manau, mes visi sutiksime, kad privalome gerbti ir likusias šalis, todėl tęsti ratifikaciją. Deja, aš turiu pakalbėti apie pagarbą demokratijai ir noriu aiškiai pareikšti, kad žmonių pritarimas turi tokią pačią vertę kaip ir parlamentinis pritarimas, lygiai tokią pat. Privalome prisiminti pirmąją „p“: pagarba.

Antroji raidė „a“ – apmastymas. Turime pažvelgti į priežastis, lėmusias balsavimą „prieš“ Airijoje, turime stengtis paaiškinti, kodėl Lisabonos sutartis geriau nei dabartinės sutartys ir turime pasitelkti skaičius ir faktus.

Turime paaiškinti žmonėms, kad kaip airių žirgas, prieš keletą dienų laimėjęs Epsom Derby, New Approach (Naujas požiūris) – Lisabonos sutartis taip pat New Approach (Naujas požiūris), kurį Europa turi pasiūlyti žmonėms kaip pridėtinę vertę.

Po apmastymo eina sprendimas. Mes turime rasti sprendimą, leiskite paaiškinti: kai kurie „prieš“ palaikytojai panaudojo mirtiną ir gėdingą argumentą. Jie pasakė: „balsuokite „prieš“, o tada mes iš naujo suderinsime Lisabonos sutartį ir išsiderėsime naudą Airijai“.

Noriu aiškiai pasakyti, kad Europa yra bendruomenė, kur viešpatauja visuomenės nuomonė ir sprendimus reikia gerbti. Mes Europos Parlamente aiškiai pareiškiame, kad nebus jokio pakartotinio derėjimosi dėl Lisabonos sutarties: Europiečiai ir šis Parlamentas tiki, kad šis punktas yra būtinas Europai, siekiant judėti į priekį. Tiems, kurie sutarties labui nori kurti toliau, tęsti, ką jau turime.

Mano klausimas: Kokią alternatyvą iškels į priekį tie, kurie nori balsuoti „prieš“? Norėčiau, kad jie man tai paaiškintų.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Poignant (PSE). (FR) Gerb. Pirmininke, dabar jau birželio 18 d. ir kaip prancūzu manimi pasinaudoja skambintojas iš Londono: atsispirk, tęsk, toliau, taip dirbk ir nenuleisk rankų. Žodis „veto“ rašomas tomis pačiomis keturiomis raidėmis kaip ir žodis „vote“ (balsuoti), tačiau kai kuriems kitiems nėra jokio veto, todėl turime tęsti. Pasakyta, kad tai šeštas „prieš“ devyniuose referendumuose nuo Berlyno sienos žlugimo. Todėl kyla klausimų.

Pasakyta, kad Europa yra nepakankamai sociali, ji niekada nebus pakankamai sociali. Ji nepakankamai demokratiška ir liks netobula. Ji yra per daug biurokratiška. Visada bus tokių, kuriuos vadins technokratais. Aš manau, kad yra patiriama baisinga identiškumo krizė. Anksčiau viskas buvo paprasčiau. Šiandien, tai gal kiek ne vietoje; nebesame per daug tikri jos reikšme, istorija, jos tankumu ir būtent tai dabar mes turime įrodyti. Siekiant tai padaryti, mums reikia geresnio vadovavimo, tačiau šiuo požiūriu, mes esame kas sau.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Stefano Zappalà (PPE-DE). (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, man atrodo, kad tai aktualu, Tarybos pirmininkas ir pirmininkas J.M. Barroso abu pareiškė, kad rytojaus Tarybos posėdyje jie turi aptarti daug darbotvarkės klausimų, ne tik Airijos referendumo rezultatus.

Akivaizdu, tačiau ši problema užėmė beveik visą rytinių diskusijų laiką. Tai svarbus dalykas. Buvo pateiktos ir išanalizuotos įvairios priežastys, kodėl airiai taip sureagavo, kaip sureagavo: o faktas tas, kad tik nedidele persvara prieš balsus „už“.

Daug buvo prikalbėta, tačiau aš tikiu, kad mes turime pažiūrėti praktiškai į tai, kodėl airiai balsavo taip, o ne kitaip, ir tuomet nuspręsti, ką daryti toliau. Kartoju, daug buvo prikalbėta, bet manau, kad atsakymas tas, kad Europos piliečiams trūksta informacijos. Čia visų klaida: mes dalijamės kalte, kaltos ir vyriausybės. Apskritai sutinku su tuo, kas buvo pasakyta – kad vyriausybės prisiima nuopelnus, kai reikalai klostosi gerai, tačiau vos tik pablogėja ar atsiranda pagrindas kritikai, visuomet kaltinama Europa. Ir tai visiška tiesa.

Nepaisant to, Tarybos Pirmininke, Komisijos Pirmininke, niekas nieko neverčia likti Europoje. Mano nuomone, turime gerbti airių referendumo rezultatus. Tačiau mes lygiai taip pat turime gerbti ir kitų 26 valstybių narių norus, dabar 18, tačiau greitai bus 26. Niekas neturi būti verčiamas, kaip tai buvo, likti narve, jeigu to nenori. Europa turi eiti į priekį. Europa negali ramiai stovėti vietoje.

Aš baigiu, gerb. Pirmininke. Rytoj, mano nuomone, Europos Taryba turi priimti aiškų sprendimą dėl naujos strategijos – tai gali padaryti valstybių ir vyriausybių vadovai – nauja strategija, pagal kurią tie, kas nori likti už borto, tegul lieka, o Europa turi judėti pirmyn bendrų interesų labui.

 
  
MPphoto
 
 

  Gary Titley (PSE). – Gerb. Pirmininke, manyčiau, kad JK Nepriklausomybės partijos vadovo persekiojimo manija kyla dėl jo paties partijos ryšių su sukčiais ir sukčiavimu.

Grįžtu prie pagrindinio diskusijų punkto: aišku, kad Lisabonos sutartis negali įsigalioti sausio 1 d., kaip buvo tikėtasi. Mes turime palaukti Airijos Vyriausybės, ką ji pasakys, kaip mes turime pasielgti. Tačiau kol kas kitos valstybės turi pratintis prie savo suverenios teisės ratifikuoti šią sutartį. Mano paties valstybė baigs ratifikavimą šiandien, pagal senas ir plačiai gerbiamas parlamento tradicijas.

Kol kas globalizacija sparčiai tęsiasi, o su ja ir nesaugumas, kurį ji sukuria, ir kurio pavyzdžius akivaizdžiai matėme Airijos referendume. ES yra politinis procesas, skirtas spręsti problemas, tą mes ir turėtume daryti. Žiūrėdami į tūkstantmečio plėtros uždavinius, klimato pokyčius, migraciją. Kokios priemonės? Štai kodėl aš ruošiuosi vengti per daug institucinės savianalizės ir galvoju apie veiksmus, galinčius palengvinti mūsų piliečių dalią.

Turiu vieną klausimą pirmininkaujančiai Slovėnijai. Ar galėtumėte pasakyti, kaip paveiks Airijos balsavimas Kroatijos stojimą į Europos Sąjungą?

 
  
MPphoto
 
 

  Jerzy Buzek (PPE-DE). (PL) gerb. Pirmininke, mes aptariame pasiruošimą Europos Tarybai. Aš, žinoma, laikau, kad visi dalyvavusieji nariai yra teisūs kai kurių didesnių ar mažesnių europiečių grupių požiūriu. Mes turime turėti galvoje, kad jeigu šios diskusijos būtų vykusios praeitą trečiadienį, tai būtų buvę visiškai kitaip. Mes tikrai nebūtume diskutavę Lisabonos sutarties problemos. Vietoj jo būtume aptarinėję kasdienes Europos žmonių problemas.

Pagal tai, kaip klostosi įvykiai, Europos Sąjungos piliečiams nelabai ir rūpi airių sutarties atmetimas. Jiems daug labiau rūpi degalų kainos degalinėse ir kai kurios kasdien iškylančios problemos. Būtų neteisinga visą mūsų šios dienos diskusiją ir derybų rezultatą sutelkti tik į Lisabonos sutartį.

Kaip politikai mes turime suvokti, kad mus sukvietė spręsti dvi svarbias problemas. Viena jų, kaip reaguoti į mūsų piliečių kasdienius lūkesčius, o kita – Lisabonos sutartis ir jos įgyvendinimas. Pastarasis nustatys mūsų sugebėjimą ateityje spręsti Europos žmonių rūpesčius. Todėl turime atskirti šias problemas ir aptarti ne tik Lisabonos sutartį, bet ir tas, kurios aktualios mūsų piliečiams.

Mums reikia paaiškinti piliečiams, kodėl sutarties priėmimas ir jos įgyvendinimas jiems palengvins kasdienių problemų sprendimą. Mums reikia aiškinti, kodėl mūsų siūlomi instituciniai sprendimai yra geri Europos Sąjungai. Pasiūlytos priemonės bus naudingos didinant solidarumą ir rūpinimąsi vieni kitais, kartu didinant pagarbą tam, kuo mes rūpinamės kiekvienas savo šalyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson (PSE). (SV) Aš visiškai sutinku, kad kiekviena valstybė narė turi teisę pasakyti. Tai demokratinė teisė. Aš taip pat esu tos nuomonės, kad daugeliu atžvilgių Lisabonos sutartis yra geriau nei dabartinė. Tai taikoma tęsiamos plėtros užmojams ir didinamam atvirumui, taip pat darbuotojų teisėms.

Besilankydamas Airijoje kampanijos metu sutikau Prekybos sąjungos atstovus, jie išreiškė susirūpinimą, jog ryšys tarp rinkos ir socialinių teisių yra nesubalansuotas. Airijoje taip pat,yra nutarčių pavyzdžių iš Europos teisingumo teismo Laval ir Ruffer bylose. Dvi svarbiausios pasekmės tokios: pirmiausia, vienodas sprendimas daugiau nebetaikomas po šių sutarčių. Tie, kas iš valstybių narių atėjo su mažais darbo užmokesčiais, turi pasitenkinti minimalia alga ir negauti vienodo atlygio. Antra, streikų teisė buvo taip suvaržyta, kad tapo visiškai nepriimtina.

Taryba ir Komisija turi sugriebti šias problemas. Tai klausimas dėl balanso tarp socialinės Europos ir rinkos Europos. Jeigu to teisingai nesubalansuosime, žmonės atsuks nugaras į ES. Mes visi čia turime įsipareigojimų, visos trys institucijos ir turime veikti greitai.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE-DE). – gerb. Pirmininke, nėra problemos dėl pagarbos airių balsuotojams, bet mes turim lygiai taip pat gerbti 18 demokratiškai išrinktų parlamentų priimtus sprendimus ir parodyti lygiavertę pagarbą likusioms aštuonioms valstybėms narėms, siekdami leisti laisvai apsispręsti dėl Reformų sutarties. Su visa derama pagarba airių balsui – sudaryta iš 27 ES negali būti politiniu įkaitu dėl nustatyto Lisabonos sutarties oponentų skaičiaus. ES reformai nėra alternatyvos. Taip, Europa gali sustoti, tačiau pasaulis aplink mus nesustos dėl mūsų, o Europos solidarumas taps pačia dramatiškiausia šio balsavimo auka: mūsų bendra užsienio ir saugumo politika ir energijos solidarumas.

Dar yra ir etinis matmuo, kurio turime paisyti. Šis referendumas tarsi raginimas iš naujo įvertinti savo principines vertybes. Mūsų piliečiai gali būti nepakankamai informuoti apie sutarčių detales, bet jais visuomet bus pasitikima skirstant tarp sąžiningumo bei realių įsitikinimų iš vienos pusės ir pusiau tiesos bei Realpolitik iš kitos. Užuot gyvenę nuo vienų nacionalinių rinkimų iki kitų, užuot pataikavę vartojimo demokratijai, siekiant gauti kuo daugiau pinigų iš Europos, mums reikia vadovų, kurie mūsų piliečiams padarytų tokį pareiškimą: „Visų pirma, ką jūs galite padaryti Europai?“ Ir patikėkite, jeigu turėtume tokius vadovus, atrastume mus remiančius žmones.

 
  
MPphoto
 
 

  Libor Rouček (PSE). (CS) Ponios ir ponai, prieš šešetą mėnesių 27 Europos valstybių ar vyriausybių vadovai įsipareigojo pasirašyti Reformos sutartį. Noriu Europos Tarybai priminti apie tai ketvirtadienio posėdžio metu. O ypač noriu priminti Čekijos ministrui pirmininkui M. Topolanekui apie pareigą vykdyti ratifikavimą. Jis, labai panašiai kaip ir Čekijos prezidentas, ginčijasi, kad Lisabonos sutartis jau palaidota ir, jog nėra prasmės tęsti ratifikavimą. Aš labai norėčiau pakviesti ministrus pirmininkus, priklausančius Europos Liaudies partijai ir priminti Čekijos ministrui pirmininkui jo pareigą ir įsipareigojimą atsigręžti į tautą, būtent tai kas įprasmina prezidentavimą. Kadangi Čekijos Respublika perims pirmininkavimą ES nuo 2009 m. sausio 1 d., galutinis ratifikavimo proceso etapas, Lisabonos sutarties problemos sprendimas, guls būtent ant šios šalies pečių. Aš vėl kartojuosi, norėčiau, kad Europos Liaudies partija primintų Čekijos ministrui pirmininkui jo pareigas.

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE). (RO) Europos Taryba, kuriai šiandien rengiamės, bus lemiama Europos ateičiai. Viena iš labiausiai klestinčių Europos šalių ir ekonominės sėkmės, įgyvendinant Europos integracijos procedūras, pavyzdys, Lisabonos sutarčiai pasakė „ne“. Tuo laiku, kai 18 Europos šalių priėmė šį dokumentą, dauguma iš jų balsavo „už“ Europos Konstitucijos sutartį.

Esu vienodai nusivylęs Airijos referendumo rezultatais, kaip ir ankstesni pasisakiusieji. Nepaisant to, Europos Sąjunga ir toliau turi vykdyti jai būtinas reformas. Europa, turinti kelias greičių pakopas, dėl kurių vyko procedūros net nuo Amsterdamo sutarties, gerai apibrėžtas išstojimo galimybes – tai vienintelis būdas, kuriuo šiuo metu galime judėti į priekį. Galimybė, kurią Airija turėjo rutulioti, turi būti suteikta neseniai į ES įstojusioms šalims, tokioms kaip Rumunija. Tokiais laikais kaip šie turime atminti ir pergrupuoti dalykus, kurie mus vienija ir duoti stimulą eiti į priekį.

Savo žymiojoje kalboje suvienytų Europos tautų garbei seras Winstonas Churchillis, pasakė, kad jeigu jau Europa susivienijo dalydamasi savo bendrą paveldą, tai nieks netrukdys džiaugtis ir dalytis laime, gerove ir šlove. Aš tikiu šia vizija ir tuo pat metu žinau, kad reiks didelių pastangų tam pasiekti. Tačiau tai mūsų neturi sustabdyti eiti toliau.

 
  
MPphoto
 
 

  Othmar Karas (PPE-DE). (DE) Gerb. Pirmininke, mums reikia patobulinimų, ne pateisinimų! Be to, turi būti labai aiškiai pasakyta, kad būtent nacionalinės vyriausybės turi prisiimti daugiausia atsakomybės už mūsų ES valstybių narių visuomenės nuotaikas ES atžvilgiu. Vieną dalyką reikia išsiaiškinti rytojaus ir porytojaus derybose: valstybių ir vyriausybių vadovų atsiprašymą valstybių narių piliečiams už sąžiningumo trūkumą dėl bendrijos sprendimų, už nesugebėjimą visuomenei pateikti atitinkamą informaciją, už nesugebėjimą bendrauti su jais ir už drąsos trūkumą ir principingumą dalijantis atsakomybę už Europos sprendimus.

Europos politika yra vidaus politika. Todėl ji turi būti vyriausybės informaciją ir ryšių politiką vienijančiu elementu. Darant Europos Sąjungą atpirkimo ožiu už kiekvieną problemą, o ne prisiimant atsakomybę, o tuomet prašyti piliečių pritarimo likus dviem savaitėms iki referendumo yra negarbinga, neatsakinga ir nesąžininga. Ponios ir ponai, tai reikia sutvarkyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Mircea Paşcu (PSE). – Gerb. Pirmininke, airių balsavimas „prieš“ rodo, kad neprecedentinis ir sėkmingas pasaulio politikos eksperimentas, ES, patiria sunkumus. Tačiau siekiant, kad teisingai būtų išreikšta žmonių valia, prieš kiekvieną referendumą turi būti vykdomos informacinės kampanijos. Airijos atveju tą galima išmatuoti pagal atitikimo laipsnį, ar visišką jo nebuvimą, tarp Lisabonos sutarties ir prieš ją kilusių argumentų.

Žinoma, demokratija verčia skaitytis su Airijos rezultatu, ir mes skaitomės. Tačiau taip pat demokratija negali būti vykdoma kitų sąskaita, būtent tų, kurie jau ratifikavo Lisabonos sutartį, o svarbiausia, dauguma negali būti šantažuojama mažumos.

Bijau, kad airių „ne“ paskatins, o ne nuslopins esamas tendencijas perskirstyti kai kurią bendrą politiką tęsiant juridinį vakuumą, kuriame ES atsidūrė po konstitucijos sutarties atmetimo.

Norėčiau apibendrinti sakydamas, kai kaip EP nariui iš buvusios komunistinės šalies, įdėjusios daug pastangų, siekiant įstoti į Sąjungą, man labai nepatiktų, jei komunizmas gyventų ilgiau nei Europos Sąjunga.

 
  
MPphoto
 
 

  Mirosław Mariusz Piotrowski (UEN). (PL) gerb. Pirmininke, atrodytų, kad visi Lisabonoje pasiekti susitarimai yra pasmerkti. Ir Lisabonos strategija, ir Lisabonos sutartis baigėsi nesėkme.

Praeitą savaitę referendume airiai atmetė Lisabonos sutartį. Tai reiškia, kad šis dokumentas jau pasmerktas. Ateinančiomis derybomis turėsime nustatyti, ar yra kokių vilčių atgaivinti Sutartį. Europos Parlamentas turi išsiųsti aiškų signalą, kad jam priimtinos demokratijos taisyklės, net jei kai kuriems nariams rezultatas ir nepatinka. Įžeidinėti ir daryti spaudimą Airijai yra priimtina. Vienas būdas sukelti priimtiną spaudimą, tai tęsti Sutarties ratifikavimo procesą kitose šalyse. Kraštutiniai ir neatsakingi pasisakymai apie tokios, daugelio manymu, arogantiškos šalies išmetimą iš sąjungos, sukėlė paniką.

Mes tikimės, kad Europos Taryba Europos Sąjungai apgalvos naują ir demokratiškesnę formulę.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie Anne Isler Béguin (Verts/ALE). - (FR) Gerb. Pirmininke, visi žinome, kad demokratija tai ne ilga rami upė, mes visi žinome, kad tai demokratija, ją pasirinkome kaip savo visuomenės tvarką. Todėl, kiek man žinoma, airių „prieš“, visiškai nesiskiria nuo prancūzų „prieš“ ar olandų „prieš“, tačiau, kaip ir 2005 m., mes taip ir nesugebėjome paaiškinti, kodėl Europoje gerai mūsų piliečiams. Mes nesugebėjome jų pagrįsti ekologinės krizės, krentančios jiems ant galvų. Vis dėlto, aš nesutinku su spėlionėmis ir tikiu, kad turime lukterėti iki ratifikavimų pabaigos. Nepaisant to, paprašyčiau Tarybą pasiųsti stiprų signalą piliečiams, siekiant parodyti, jog tikrai nuoširdžiai trokštame skaidrumo ir norime sustiprinti demokratiją mūsų piliečių atžvilgiu. Norėčiau paprašyti Tarybą atverti savo duris, paprašyti, kad Komisija ir pirmininkaujantys Tarybai būtų skiriami drauge su Europos rinkimais. Taip, tai būtų stiprus signalas ir mums nereikia sutarties ratifikavimo, norint padaryti tokį pakeitimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, labai gyvybinga diskusija ir aš jos labai atidžiai klausiausi. Taip, airiai tarė savo žodį ir pasakė „ne“. Bet vienas iš dalykų, kuris mane jaudina, kad tie, kurie balsavo „prieš“ nejautė jokios rizikos tai darydami: jie, tikriausiai jautė, kad viešpataus status quo. Iš šių diskusijų aišku, jog kitos šalys tiki, kad jų ratifikavimo procesas per parlamentą yra lygiavertis ir tęsis toliau.

Todėl čia iškils tam tikra dilema Airijai, kai airiai, pamatę situaciją, jeigu 26 šalys ratifikuos, jog skubiai per kelias dienas reikia mūsų „Taoiseach“ ir tam tikro atsako ir, galbūt, pasiūlymų.

Ar galiu kreiptis konkrečiai į Kathy Sinnott, kuri agitavo, mano požiūriu, siaubingais argumentais baluoti „prieš“? Ar galėčiau pareikšti dėl nerimo, jog Airijoje prarandamos vertybės, ir kad Europos negalime kaltinti dėl to, kad Airijoje prarandamos vertybės. Mes tai darėme patys, todėl neberodykime ožių Europos Sąjungai, gal geriau pažiūrėkime į savo pačių vertybes Airijoje ir kitur.

 
  
MPphoto
 
 

  Genowefa Grabowska (PSE). (PL) gerb. Pirmininke, aš tvirtai tikiu, kad Lisabonos sutarties ratifikavimo procesas turi tęstis. Toms šalims, kurios pasirašė dokumentą, tai tarptautinė teisinė pareiga, sutinkamai su Vienos konvencija dėl sutarčių įstatymo.

Sutartis suteikia galimybę svarbiausioms Sąjungos reformoms. Pavyzdžiui, taps įmanoma Europoje sukurti bendrą energijos politiką. Tokia politika labai svarbi Sąjungai ir mano šaliai, Lenkijai. Tai garantuotų energijos saugumą visiems mūsų šalies piliečiams. Aš atstovauju Silezijai, kurioje penki milijonai gyventojų. Mano regione tokia politika suteiktų galimybę progresui ir plėtrai, kadangi Silezija yra turtinga energijos išteklių.

Todėl pateiksiu klausimą: ar viskam šitam sukliudys airių „ne“? Aš gerbiu Airijos referendumo rezultatą, tačiau tuo pat metu man sunku priimti tai, jog 109 964 Airijos žmonių balsai, tai būtent ta balsų persvara tarp „prieš“ ir „už“, galėtų padaryti įtaką mano šaliai, mano regionui ir Europos Sąjungai. Nemanau, kad galima leisti, jog taip atsitiktų.

 
  
MPphoto
 
 

  Tobias Pflüger (GUE/NGL). - (DE) Gerb. Pirmininke, taip pat norėčiau išreikšti padėkas Airijos žmonėms, o taip pat CAEUC, kuris agitavo prieš Lisabonos sutartį Airijoje. Dabar ši Sutartis buvo tris kartus atmesta: kartą Prancūzijoje, kartą Olandijoje ir dabar, šiek tiek modifikuota versija – Airijoje. Mes tikrai pagaliau turime tai pripažinti. Aš prisiminiau Bertolt‘ą Brecht‘ą, kuris kartą pasakė: „Ar tokiu atveju vyriausybei nebūtų paprasčiau paleisti žmones ir išsirinkti kitus?“ Mano supratimu, daugeliu teiginių čia buvo taip ir padaryta. Sutarties medžiaga buvo tikrai diskutuojama Airijoje, o ypač neliberalų, ten linkstama prie militarizacijos, ir be viso to, nedemokratinio pobūdžio.

Mes tikrai tokį balsavimą turime pripažinti. Sutartis mirė, mums reikia naujos sutarties. Mūsų pusei, mes tik būtume niekas, ir registruotume įvairiausius nedemokratinius pareiškimus, kurie jau čia buvo padaryti.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos pirmininko pareigas. (SL) Šiandien šiame komitete dažniausiai buvo girdimas ir skaitomas žodis „pagarba“. Tikiuosi leisite man dar pridėti, kad mes taip pat turime gerbti tam tikrus faktus, ir aš norėčiau išskirti štai ką:

Pirma: naujos Europos Sąjungos sutarties ratifikavimas žlunga būtent dėl valstybių narių kaltės. Tik Taryba čia nevaidina jokio vaidmens, o pirmininkaujantieji dar mažiau.

Kitas faktas: kiekviena valstybė narė vykdo šį procesą pagal savo taisykles, kurias ji formuoja nepriklausomu ir suvereniu būdu. Tai atveda prie esminio punkto. Tam tikros valstybės narės jau įvykdė preliminarų ratifikavimą, arba tai padarys, o viena apsiribojo referendumu. Tačiau tai dar nereiškia, kad kažkas negerai su parlamentiniu ratifikavimu. Aš tvirtai atmetu tuos tvirtinimus, kurie tiki, jog parlamentinis ratifikavimas yra netinkamas ar mažiau demokratiškas nei referendumas. Tai netiesa. Netiesa. Parlamentinis ratifikavimas tikrai nėra blogai. Europos Sąjungos požiūriu jis visiškai prilygsta kitiems demokratiniams procesams.

Trečias faktas: kiekviena valstybė narė kalba už save. Airijos balsuotojai kalbėjo už Airiją. Jie nekalbėjo už jokią kitą valstybę narę. Tai reiškia, kad kiekviena valstybė narė turi lygiai tokias pačias teises. Aštuoniolika valstybių narių jau ratifikavo Lisabonos sutartį, kitos dar nepaskelbė, o pirmininkaujančiųjų nuomone, ratifikavimas turi tęstis. Tie, kurie tvirtina, kad Lisabonos sutartis mirė, tie, kurie reikalauja nedelsiant sustabdyti ratifikavimo procesą, neigia valstybių narių teisę kalbėti už save, tą pačią teisę, kurie taip karštai gina Airijos atveju.

(Plojimai)

Ketvirtas faktas: mes jau buvome tokioje situacijoje ir radom sprendimą. Šiuo atveju, taip pat rasime, pagrįstą priežastimis, kodėl kilo ši situacija, tačiau pirmininkaujantieji netrokšta tuo spekuliuoti. Pirmininkaujantieji nenori būti įtraukti į diskusiją, ar Sutartis nebuvo per daug sudėtinga, ar buvo kažkas negerai su ryšiais ar galimas daiktas, kaip teigė De Rossa, buvo daug primeluota. Ne, paliksime savo kolegoms airiams išanalizuoti tokio rezultato priežastis, taip pat pasiūlyti savo galimos išeities viziją. Ir mes rasime išeitį, esu tuo tikras. Mes rasime. O Europos Tarybos posėdis rytoj pažymės išeities paieškos pradžią.

Paskutinis faktas: šios dienos rytinio posėdžio darbotvarkės punktas buvo ne Airijos referendumo rezultatas, bet pasiruošimas Europos Tarybai. Pirmininkaujantys vadovaus diskusijai Europos Taryboje taip, kad taptų aišku, kad Europa neketina sustoti, Europa ir toliau funkcionuoja ir todėl mes pateiksime daug kitų temų pagal suplanuotą darbotvarkę.

Mes pateiksime svarstymui maisto ir naftos kainų problemą, pateiksime ekonomines, socialines ir aplinkos temas, pateiksime tarptautinės plėtros iššūkius ir spręsime Vakarų Balkanų šalių problemą. Čia taip pat norėčiau atsakyti G.Titly – nėra jokių tiesioginių poteksčių Europos Sąjungos plėtros politikai, kuri tęsis tiek, kiek gyvuos Europos kaimynystės ir kitos politikos.

Ačiū kiekvienam, o ypač tiems, kurie pareiškė savo nuomonę kitomis temomis ir esu įsitikinęs, kad Europos Taryba sėkmingai progresuos.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Margot Wallström, Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Gerb. Pirmininke, turiu padėkoti garbingiems nariams už labai įdomius pasisakymus. Žinoma, tai tinkama auditorija diskusijoms apie demokratiją ir gerbiu jų balsus.

Airiai balsavo „prieš“, tai kodėl dar ne viskas baigta? Kodėl ES paprasčiausiai nepasako, „sutartis jau palaidota: judėkime toliau“? Kodėl yra taip, kad kai kurie žmonės ir kai kurios valstybės narės reikalauja vykdyti jų pačių ratifikavimo procedūras? Kodėl reikalaujame grįžti atgal prie priežasčių, dėl kurių pradėjome visą diskusiją dėl naujos Europos Sąjungos sutarties?

Tikiuosi leisite man pasakyti keletą žodžių apie tai, kadangi, nepamirškite, Europos vadovai įdėjo daug politinio kapitalo į visą šią procedūrą. Esminių klausimų ir problemų aptarimas dėl naujos sutarties poreikio sukurti naują mechanizmą Europos Sąjungai, kuri per trumpą laikotarpį taip dramatiškai pasikeitė, pareikalavo daug laiko ir energijos.

Leiskite paminėti nors tris priežastis, kodėl manome, kad reikalinga nauja sutartis.

Pirmiausia Pagrindinių teisių chartijai tai suteiktų teisinę galią. Europa tai net tik vidaus rinka – kaip kažkas čia pasakė – bet ir asmenų, ir darbininkų teisės.

Antra priežastis. Žinoma, mes norėtume pasaulyje prabilti vieningu galingu balsu, būti stipresni tarptautinėje sistemoje ir daryti tai vertybių pagrindu. Norėtume atsistoti tarptautinėje scenoje ir pakovoti už tvarią plėtrą, aptarti naftos kainas, konfliktų prevenciją ir kitas svarbias problemas. Tai viena iš diskusijų dėl naujos sutarties priežasčių.

Trečia priežastis, žinoma, siekti, kad Europos Sąjunga taptų demokratiškesnė. Kad ir kaip būtų ironiška, tie, kas kalba apie „prieš“ gerbimą ir apie sutarties rezultatą, kad sutartis turėtų suteikti daugiau valdžios tiesiogiai išrinktam Europos Parlamentui. Reikštų labiau įtraukti nacionalinius parlamentus ir reikštų, kad Taryba turėtų daryti viešus svarstymus su piliečių iniciatyva, kaip vienu iš svarbiausių demokratiško dalyvavimo elementų, o tai naujas sutarties patobulinimas.

Marškinėlių partija čia turi užrašus „Respect the „no“(Gerbk mūsų „ne“). Mano nuomone, tai parodo airių dvejones. Suprantama, kodėl jie balsavo „prieš“. Jie interpretavo savaip, tačiau manau, jog labai svarbu, kad Airijos Vyriausybė, dėl mūsų Eurobarometro nuomonių apklausų, gali geriau suprasti esamas dvejones ir ar galima jas kaip nors išsklaidyti.

Ar demokratijos idėja ne tokia? Tai kelias pirmyn – suprasti jų argumentus dirbti su kitomis valstybėmis narėmis, taip pat pelnyti jų dėmesį į problemas, kurias, tikiuosi išspręstume kartu. Kaip ir po balsavimo „prieš“ prancūzų ir olandų referendumuose, mes jau atlikome Eurobarometro tyrimą, manau padėsiantį suprasti referendumo iššūkius. Referendumo organizavimas turi ne tik savo gerąją pusę, bet ir išvirkščiąją – ar, tiksliau pasakius, demokratiniu požiūriu – iššūkius. Po to, kai balsuotojams buvo pateikta tiek daug sudėtingo teksto naujoje tarptautinėje sutartyje, žinoma, atsirado terpė įvairioms rezultatų interpretacijoms.

Mums reikia geriau suvokti, ką pasakė airiai, ko jie bijo ir ko tikisi. Aš jau suprantu iš preliminarių rezultatų, jog „prieš“ nėra nukreiptas prieš Europą. Jų vaidmuo Europos Sąjungoje taip pat suprantamas ir gerbiamas.

Geroji referendumo rengimo pusė yra ta, kad taip pat galite informuoti ir komunikuoti su žmonėmis, su visais numanomais iššūkiais. Manau, kad kiekvienas gali analizuoti, ką mes galėtume patobulinti komunikacijos ir gyventojų informavimo srityse. Visuomet sakydavau, kad komunikacija yra demokratijos įrankis. Tai turi būti grindžiama piliečių teise žinoti, kas vyksta europiniu lygmeniu, kas nuspręsta ir kaip piliečiai gali reaguoti. Šis darbas turi būti intensyvinamas, todėl Komisija taip pat tęs tai, ką pradėjome prieš porą metų, vadinamą planą „D“, t.y. Diskusijos, Dialogas ir Demokratija. Tai grindžiama idėja, kad ES politika priklausytų piliečiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Gerb. Komisare, ponai ir ponios, aš įsitikinau, jog čia daug triukšmo, nes kolegos ateina į kabinetą, tačiau ateinančiuosius norėčiau paprašyti nestovėti, nes daugelis kolegų norėtų sužinoti komisijos išvadas.

 
  
MPphoto
 
 

  Margot Wallström, Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Gerb. Pirmininke, stengiuosi apibendrinti, kad mums reikia sukurti ES politiką, kad ji būtų suprantama ir aktuali, kad ES institucijos būtų atskaitingos ir patikimos tiems, kuriems tarnauja.

Mums reikia rengti plačias ir nuolatines diskusijas apie Europos Sąjungos ateitį su demokratinėmis institucijomis ES ir piliečiais tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu, reikia suteikti žmonėms informacijos prieigą, siekiant juos informuoti apie Europos Sąjungos diskusijas. Mes jau pasiūlėme sukurti programą, kaip jau sakė Jo Leinon, – dėkui jums už tai. Dėkoju Lenarčič už pastangas surasti sprendimą.

Dėkoju Parlamentui už paramą stengiantis efektyviau bendrauti su gyventojais, nes tuomet turėsime į tai žiūrėti rimtai ir pateikti programą, reikalingą dirbant su valstybėmis narėmis ir, žinoma, stengtis, kad mūsų tekstai ir mūsų sprendimai būtų kiek įmanoma lengviau skaitomi.

Mes turime aptarti konsoliduotą sutartį. Taryba užtruko patvirtinti ir paskelbti konsoliduotą sutartį, tačiau galiausiai tai padarė, o tai, žinoma, vienas iš įrankių, kuriuo galime geriau pasiekti savo piliečius.

Turime ir toliau rengti išvadas ir mokytis iš pamokų, o taip pat ir iš Airijos pavyzdžio, gerbti balsavimą „prieš“. Mes darome, ką galime, faktiškai žinodami, kokios buvo jų dvejonės, ieškodami sprendimų kartu ir leisdami kitoms valstybėms narėms pareikšti savo nuomonę. Tikiuosi, kad šios diskusijos bus naudingos rytojaus ir penktadienio vadovų susitikime. Labai dėkoju už geras ir konstruktyvias diskusijas.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Dėkoju, komisare.

Diskusija baigta.

Noriu informuoti rūmus, kad Hans-Peteris Martinas prašė manęs padaryti asmeninį pareiškimą pagal Procedūrų taisyklių 145 taisyklę. Kaip nurodyta 145 taisyklėje, turiu užleisti vietą H.P. Martinui, kai šio posėdžio protokolas pateikiamas patvirtinti.

Pareiškimai raštu (Darbo tvarkos taisyklių 142 str.)

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Allister (NI), raštu. – Širdingai sveikinu Airijos Respublikos balsuotojus su įtikinančiu pakeistos Konstitucijos atmetimu. Padarę tai jie davė atkirtį už milijonus Europos demokratų, kurių pasisakymų dėl totalitarinių ketinimų ES elitas nesiklausė, siekdamas įbrukti Lisabonos sutartį ant mūsų visų. Dabartinis iššūkis, ar kas nors iš elito turės sąžinės ir padorumo pripažinti, kad sutartis palaidota. Lisabona nustato savo išlikimo išbandymus: vienbalsis ratifikavimas. Ir įspūdingai pralaimėjo šį išbandymą. Kaip ir jo pirmtakė Konstitucija, ji užplaukė ant demokratijos uolos. Užuot pažvelgę į realybę, bijau, kad mes vėl pamatysime trikdančią žmones Briuselio konspiraciją. Jei jūs taip padarytumėte, baigtųsi lygiai taip pat. Taigi pasilikime sau savo rūpesčius ir pripažinkime, kad sutartis yra palaidota be galimybės prikelti.

 
  
MPphoto
 
 

  Costas Botopoulos (PSE), raštu. – šiais krizės ir institucinio netikrumo laikais galiu tik pagirti Lisabonos sutartį. Nežinau, ar ji kada įsigalios, tačiau jeigu kažkas nori išvengti populizmo, turi pasakyti, kad tai gera sutartis. Žinoma, ji nebuvo demokratiškai sudaryta ir aptarta, kaip Konstitucijos sutartis. Žinoma, tekstas nėra tobulas – tobulo teksto nėra. Žinoma, ji per sudėtinga – tačiau kuri Europos sutartis kitokia? Žmonės, sakantys, kad jie jos nesupranta, faktiškai parodo, kad jie nepasitiki savo vadovais. Bet iš esmės tai tekstas, aukštinantis demokratiją Europoje. Dėl to Europa taptų atviresnė, efektyvesnė ir socialiai jautresnė. Vienas paprastas pavyzdys: jeigu ji galiotų, galiotų Pagrindinių teisių chartija, Teisingumo teismas būtų negalėjęs priimti Viking ir Laval sprendimų, kurie yra žalingi darbininkams. Mums reikia daugiau Europos, ne mažiau. Daugiau demokratijos. Daugiau politikos. Kaip socialistai dabar mes turime pareigą eiti prieš žmones ir aiškinti, kokios naujos ir kiek skirtingos Europos norime.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexandra Dobolyi (PSE), raštu. (HU) aš esu viena iš tų žmonių, kurie mano, kad po airių balsavimo „prieš“ Europoje nebebus taip kaip buvę. Vienintelis dalykas, kurio tikrai negalime padaryti, tai ignoruoti airių referendumo rezultatų. Aš esu taip pat viena iš tų žmonių, deja, kurie tiki, jog mes privalome tęsti ratifikavimo procesą. Kiekviena šalis narė turi tą pačią teisę išreikšti savo nuomonę dėl bendros Europos ateities.

Mums reikia išspręsti šią komplikuotą dėlionę, iš vienos pusės klausant Airijos piliečių balsų, iš kitos – atsižvelgiant į kitų valstybių narių nuostatą žengti toliau, bendru Europos keliu.

Lygtis ne iš lengvųjų, o mums reikia išnaudoti visas įvertinimo galimybes. Dėl to mums reikia visų 27 valstybių narių. Aš tikiu, kad 27 valstybės narės privalo rasti bendrą sprendimą ir bendrai nutarti dėl kito žingsnio.

Kaip teigė komisaras J.M. Barroso, 27 valstybės narės pasirašė sutartį. Mums reikia dėti visas pastangas, kad visos 27 valstybės narės surastų kelią į priekį. Mums reikia rasti sprendimą, kaip išeiti iš šios aklavietės.

 
  
MPphoto
 
 

  Titus Corlăţean (PSE), raštu. (RO) Europos procesas turi tęstis.

Reikia gerbti Airijos piliečių balsavimą dėl Lisabonos sutarties atmetimo.

Tuo pačiu metu mums reikia atsižvelgti į didesnius viso Europos Sąjungos gyventojų interesus, siekiat padaryti efektyvesnę Europos struktūrą, taip pat tęsti Sąjungos plėtros procesą.

Airijos piliečiai turi ne tik teises, jie turi ir įsipareigojimus ES. Jie turi būti informuoti apie pasekmes atmetus Lisabonos sutartį.

Airijos piliečiai turės nuspręsti nauju referendumu, ar jie išeina iš Europos Sąjungos, ar lieka ES, kuri vadovaujasi Lisabonos sutartimi.

Europos proceso sustabdymas pasitelkiant airių „sveiką suverenumą“ reiškia piliečių iš Kroatijos, Moldovos respublikos kt. natūralaus troškimo sustabdymą artėjant prie ES.

Kaip Airija ir Arijos politiniai atstovai turi teisę kovoti už savo piliečių troškimus, Rumunija įgaliota pakovoti už Moldavijos priėmimą į Europos Sąjungą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Po pergalingo balsavimo PRIEŠ Airijos referendume dėl Lisabonos sutarties, Europos Sąjungos vadovai turėjo pripažinti, kas buvo akivaizdu: kad Lisabonos sutartis nesėkminga. Jie žino, kad užtenka tik vienos sutarties nepasirašiusios valstybės narės ir ji neįsigalios. Tokios taisyklės. Reikia taip pat pastebėti, kad šis atmetimas eina po dviejų kitų identiškų rezultatų Prancūzijoje ir Olandijoje dėl vadinamosios Europos Konstitucijos, kuri buvo Lisabonos sutarties pirmtakė.

Deja, vienintelis Europos Komisijos pirmininko prisipažinimas buvo tas, kad reikės laiko ir pastangų išspręsti Airijos referendumo sukeltą problemą. Jis stengiasi suversti visus kaltinimus Airijai ir nepripažįsta, kad problema kyla iš gilios neoliberalų, militaristų ir federalų politikos teisėtumo krizės.

Europos Taryba todėl šią savaitę atsakys į pagrindinį klausimą: skatinti Lisabonos sutarties ratifikavimą, ar pradėti diskusijas dėl realių žmonių nepasitenkinimo priežasčių bei atlikti būtinus politinius pakeitimus, siekiant išspręsti esamą krizę, kitaip tariant, skatinti didesnį socialinį teisingumą ir daugiau saugumo įdarbinant su teise kovoti dėl pelno ir kainų, suteikti pirmenybę kovoti už socialinį įtraukimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Filip (PPE-DE), raštu. (RO) Airių balsavimas Europos bendrijoje buvo interpretuotas įvairiai, o kalbos Parlamente patvirtina, kokie sunkumai gali užgriūti dėl tokio balsavimo.

Norėčiau trumpai grįžti prie problemų, kad Airijos piliečių balsavimas gali paveikti visuomenės nuomonę tų šalių, kurios ką tik integravosi į ES, o ypač Rytų Europos šalių. Šių šalių piliečiams bus labai sunku suvokti saistančią Europos normų prigimtį, perkeliant problemas, susijusias su ekonominėmis aukomis, į nacionalinį kontekstą, taip pat kaip ir dalį viešosios politikos, kurią piliečiai laiko per griežtą tam ekonominiam etapui, kuriame dabar yra tos šalys.

Norėčiau akcentuoti, kad mėginant įvesti išimtinę tvarką į bendrijos programą, tas būtinai atsispindės 2009 m. politiniame balsavime, o tai gali sukelti elektorato, kuris entuziastingai balsavo už šių šalių stojimą į ES, radikalizacijos priežastis.

 
  
MPphoto
 
 

  Gyula Hegyi (PSE), raštu. (HU) Yra daug Airijos referendumo interpretavimo būdų. Tai populiaraus suverenumo pergalė: mes negalime paneigti šio paprasto fakto. Tuo pat metu, deja, dauguma balsuotųjų nežinojo, už ką jie balsuoja, kaip rodo faktas, kad „prieš“ kampanijos rėmėjai atsižvelgė į istorines nuoskaudas, kurias faktiškai išsprendė narystė Europos Sąjungoje. Mes galime laikyti neteisybe, kad 53 % balsuotojų palyginti mažoje šalyje turėjo galios sutrukdyti dvidešimt šešioms kitoms tautoms gilinti bendradarbiavimą ir išpildyti Europos svajonę. Vienas dalykas aiškus – ateityje turime aptarti integraciją su Europos Sąjungos piliečiais sumanesniu, įtikinamesniu ir labiau suvokiamu būdu. Dėl šios priežasties Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komitetas inicijuoja ataskaitą darbiniu pavadinimu „Aktyvus dialogas su Europos piliečiais“. Manęs paprašė rengti šią ataskaitą. Prašau savo bičiulių narių paremti mūsų darbą dalijantis idėjomis. Sutelkime savo mintis taip, kad ne tik vieni mes suprastume ir pamiltume integracijos ir bendradarbiavimo problemas, bet užtikrinsime, kad ir Europos gyventojų supratimas augtų ir jie taip pat suprastų ir pamiltų.

 
  
MPphoto
 
 

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. (PL) gerb. Pirmininke, šiandien aptariame Europos Sąjungos ateitį. Tai darome prabudę nuo Airijos referendumo rezultatų sukeltų emocijų. Kreipiuosi į visus suinteresuotus Europos Parlamento narius ir Komisijos bei Tarybos atstovus, siekdamas sulaikyti nuo pamokslavimo Airijos žmonėms ir grasinimo įvairiausiomis represijomis bei pašalinimu iš Europos Sąjungos. Faktas tas, kad Sąjunga egzistuoja, o Airijos tautos balsas, tai ne balsas prieš Sąjungą. Mano požiūriu tai opozicijos išraiška prieš dokumentą, vadinamą Lisabonos sutartimi. Airiai atmetė tam tikrą jiems pateiktą reformos versiją.

Labai panašu, kad jei tas pats klausimas referendume iškiltų kitų šalių piliečiams, jie pateiktų tą patį atsakymą. Sutartis yra nesuprantama net išsilavinusiam Europos Sąjungos piliečiui. Mes turėtume turėti galvoje, kad tai ne romanas. Tai signalas, rodantis, kad vadinamasis elitas turi pasistengti panaikinti šiuo metu egzistuojančią spragą tarp valstybių narių ir politinių grupuočių vadovų tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygmeniu.

Atitinkamos tarptautinės teisės nuostatos teigia, kad net jei viena iš sutarties partijų nepritaria tarptautinei sutarčiai, sutartis tokia forma netaikoma. Tai aišku, nepaisant mūsų požiūrio į dokumentą apskritai. Airijos žmonės pasirinko laisvai. Turime gerbti jų sprendimą ir siekti teigiamų sprendimų Europos ateičiai. Taip sakant, vox populi, vox dei.

 
  
MPphoto
 
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. (FI) Krizė! Krizė! Vėl žmonės rėkia apie krizę ES , kadangi Airiai atmetė Lisabonos sutartį savo referendume ketvirtadienį, birželio 12 d. Sutartis gali įsigalioti tik tuomet, jeigu ją ratifikuoja visos valstybės narės. ES vadovai kviečia ieškoti naujų sprendimų, tačiau nelabai yra ką pasiūlyti.

Yra bent dvi problemos. Lisabonos sutartis yra tokia sunkiai suprantama, kad jos praktiškai neįmanoma suprasti. Ar jūs pasirašytumėte? Dar, ES elitas akivaizdžiai nori eiti į priekį per greitai.

Dabar laikas mažosioms valstybėms narėms pradėti veikti. Jie turi reikalauti, kad kiekviena valstybė narė turėtų savo komisarą. Tai iš tikrųjų buvo Suomijos ir daugelio kitų šalių noras.

Lisabonos sutartis, jeigu būtų įsigaliojusi, būtų nuvedusi į tokią situaciją, kur kiekviena valstybė narė būtų be savo komisaro trečią kartą iš eilės nuo 2014 m. Sutarties tekstas yra toks neapibrėžtas, kad mažos valstybės narės akivaizdžiai būtų be komisijos nario ilgiau nei didžiosios. Airija, turint galvoje tuos, kurie atmetė sutartį, tai padarė iš dalies ir dėl Komisijos nario problemos.

Suomių komisaras yra ypač svarbus mažosioms valstybėms narėms, net jei ir komisaro pareiga ginti ES interesus apskritai. Suomijoje kiekvienas regionas džiūgauja, jeigu turi savo „nuosavą“ ministrą vyriausybėje.

ES vadovai dabar turi atidžiai pagalvoti, koks yra visuomenės nepasitikėjimo augimo šaltinis ES. Ar Sąjunga veikė visų piliečių interesų labui geriausiu įmanomu būdu? Ar ji padidino bendradarbiavimą skirtingose srityse ir plėtėsi per greitai?

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. (PL) Airijos žmonių pasirinkimas nubloškė Europą į sudėtingą situaciją. Tai įrodo, kad Europa grindžiama aktyvia demokratija. Lisabonos sutarties mirtis tai ne iš anksto nulemta išvada. Panašių situacijų yra buvę. 1993 m. po neigiamo rezultato dėl Europos Sąjungos sutarties, Danija nusprendė surengti referendumą. Panašiai buvo nuspręsta surengti antrą referendumą Airijoje po nesėkmingos Nicos sutarties ratifikacijos 2001 m. Aš tvirtai tikiu, kad šiuo atveju taip pat galime gerbti Airijos referendumo rezultatą, kaip Airijos suverenų sprendimą. Sąjunga grindžiama pagarba už visų valstybių narių teisę išreikšti savo valią. Turi būti aiškiai pasakyta, kad Sutarties atmetimas nereiškia, jog airiai prieštarauja Sąjungai.

Vyksianti Europos Taryba – tai galimybė reaguoti į iškilusias situacijos priežastis ir galimus poveikius. Tokia reakcija neturėtų apsiriboti Airijos pamokslavimu ir cenzūravimu. Taryba, Komisija ir Parlamentas turi nuspręsti, ką galima padaryti, kad europiečiai galėtų geriau suprasti Sutartį ir elito ketinimus. Aš prieštarauju dėl pakartotinių Sutarties reformos derybų. Europa turi tapti du ar tris kartus greitesnė. Ji turi parodyti savo piliečiams, kad tai bendras projektas, prisotintas solidarumo. Esu įsitikinęs, kad Taryba ras sprendimą, priimtiną toms šalims, kurios jau ratifikavo sutartį, Airijai, taip pat ir valstybėms narėms, dar neapsisprendusioms, kaip veikti toliau.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. (PL) Airijos referendumo rezultatas suardė Reformų sutarties ratifikavimo procesą. Referendumas pasitarnavo akcentuojant, kiek turime tikėti savo puikiu Europos projektu, siekiant sukurti Europą, pasižyminčią taika ir solidarumu, kurios nuolatinis rūpestis yra piliečių gerovė, ir vaidinant stiprų vaidmenį globalinėje, ekonominėje ir politinėje sistemoje. Dabar mes turime didelės vertės įrodymą, kurią reiks sumokėti, jeigu neužmegsime dialogo su mūsų visuomene ir nepaaiškinsime, kas yra integracija.

Šis ratifikavimo procesas turi tęstis, esu įsitikinęs, kad Airija dės visas pastangas ir išeis iš šios situacijos. Aš sutinku su M. Schulze išreikštu požiūriu, socialistų frakcijos lyderiu Europos Parlamente, būdas kokiu veikia Europos Komisija ir Europos Taryba yra vienas iš esamos situacijos pagrindinių priežasčių. Didinant Europos Parlamento kaip demokratinės institucijos gebėjimus, būtu galima įnešti didesnį indėlį modernizuojant Sąjungą negu įvairios deklaracijos ir programos kaip pastaroji, kuriai nepavyko pasiekti piliečių širdžių ir minčių.

 
  
MPphoto
 
 

  Marianne Mikko (PSE), raštu. (ET) Ponios ir ponai, Dublino „prieš“ Lisabonos sutarčiai buvo siurprizas, nes dėl ES paramos Airija sukūrė konkurencingą ekonomiką, stabilizuotą darbą rinką ir sukūrė visuomenės gerovę. Būtų buvę įmanoma airiams balsuoti už stipresnę, konkurencingesnę Europos Sąjungą, tokią, kuri labiau paiso valstybių narių interesų.

Asmeniškai aš laikausi nuomonės, kad Lisabonos sutarties pateikimas referendumui atrodė demokratiškas, tačiau tai apgaulinga. Vidaus problemos, į kurias ES nesigilina, nevalingai sukūrė įtampą, kurią reikia šalinti. Todėl lengva sukurti akivaizdžią galimybę išreikšti kieno nors nepasitenkinimą nepaisant priemonių. Tai taip pat būdinga apsimestinėje demokratijoje, o išreiškiama įtampa atliekamos nuomonių apklausos metu prieš referendumą, iš kurio paaiškėjo, kad žmonės balsavę „prieš“ faktiškai nežinojo turinio arba Lisabonos sutarties reikšmingumo.

Tai airių politikų reikalas atsakyti į klausimus „kodėl“? Airija nuolat buvo viena iš sėkmingiausiai naudojančių ES subsidijas. Airiai pasižymi savo proeuropietišku požiūriu. Viskas dar ironiškiau, nes būtent dėl Airijos turėsime sustabdyti stipresnės bendros ateities kūrimą.

Estija ratifikavo Lisabonos sutartį dieną prieš Airijos referendumą. Tai reiškia, kad, priešingai nei Dublinas, Talinas siekė padėti kurti bendrą ateitį. Aš esu tvirtas ratifikavimo proceso rėmėjas ir tikiu, kad Airija iš naujo pamėgins įtikinti 500 milijonų Europos piliečių ir taip pat garbingai vadinsis europiečiais. Dublino dėkingumo įsiskolinimas Europai akivaizdus.

 
  
MPphoto
 
 

  Toomas Savi (ALDE), raštu. – Gerb. Pirmininke, Airijos referendumo rezultatas labai nuvylė Europos Sąjungą, visai netinkamas laikas panikuoti ir ieškoti atpirkimo ožio. Europos Taryba rengiasi posėdžiui birželio 19 – 20 dienomis Briuselyje. Pirmiausia mes turime įsiklausyti į Taoiseach Briano Coweno paaiškinimus ir išklausyti jo pasiūlymus, kaip toliau elgtis su Airija.

Mano nuomone, likusios valstybės narės turi ir toliau vykdyti suplanuotą ratifikavimą, nepaisant airių „prieš“.

Lisabonos Sutartis yra būtina, siekiant sėkmingai tęsti Europos projektą. Būtų neįsivaizduojama iš naujo pradėti naujas derybas, nes Europos Sąjunga užsiėmusi derybomis dėl ateities pastaruosius devynetą metų. Lisabonos sutartis sukuria suprantamesnę, demokratiškesnę ir efektyvesnę Europos Sąjungą ir negalime dabar taip imti ir užbaigti.

 
  
MPphoto
 
 

  Esko Seppänen (GUE/NGL), raštu. (FI) Demokratija pažodžiui reiškia liaudies valdžią. Negali būti demokratijos be liaudies, o ir žmonėms be demokratijos nėra gerai. Airijoje žmonės galėjo balsuoti už naują konstituciją, Lisabonos sutartį. Tai buvo demokratija, o airiai balsavo „prieš“ visų tautų vardu. Tai sudaro apie 53,4 % balsų, o 46,6 % balsavo „už“. Airijoje jie nenorėjo ES judėjimo federacijos kryptimi ar tapti militarizuotiems ar laukti kitokio valdžios pasikeitimo tarp didžiųjų šalių.

Federacijos idėja skatina vyrai ir moterys, esantys vargšai demokratai ir nevykėliai. Jie tai bandė prikelti jėga. Jie teigia, kad mažos šalys nereikalingos, jeigu jos nesutiks su realia didžiųjų šaliu valdžia. Taip juos sukuria iškreiptą ES demokratijos idėją.

Airiai smerkiami už tai, kaip jie panaudojo savo galias, tačiau niekas nesijuokia iš vengrų, nors parlamentas čia balsavo „už“ net prieš jiems pateikiant neperskaitomą sutartį. Airių sprendimas yra demokratija, tačiau tik ne Vengrijos Parlamento.

Noras turėti konstituciją ES išlindo ne iš liaudies poreikio, o iš ten kur remiamasi elito valdžia. Be referendumų sėkmė būtų buvusi garantuota – ir didelėse, ir mažose šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Adrian Severin (PSE), raštu. – Kol laikome už uždarų durų tokias valstybes kaip Kroatiją, Turkiją, Ukrainą ir Moldovą, kovojančias dėl narystės tapti narėmis, mes stengiamės išlaikyti šalis, kurios nežino, ar verta būti stiprios sąjungos nariais. Neteisinga, neefektyvu ir netvaru su euroskeptikais elgtis geriau negu su euro-entuziastais.

Vienoda pagarba visoms tautoms reiškia kiekvienos atsakingumą už save. Stengimasis sukčiauti ar sugundyti ką nors iliuziniais protokolais ir nuolaidomis, siekiant pakeisti sprendimus nepakeičiant įsitikinimų, būtų pažeidimas ir pagarbos demokratijai trūkumas.

Airiams reikia duoti tiek laiko, kiek būtina, siekiant paveikti jų europinę ateitį. Tikriausiai geriausias kontekstas tokiam demokratiniam atsakui būtų ankstyvi rinkimai. Tačiau airiai turi naudotis savo laiku, o ne gaišinti kitų laiką. Todėl bus paliekamas tarpinis Airijos statusas ES, o ES integracijos progresas vykdomas dalyvaujant mažiau šalių.

Naujuoju referendumu airiai turi atsakyti į klausimą, ar jie nori likti Europos Sąjungoje pagal Lisabonos sutartį, ar jie nori vaidinti „riterio“ vaidmenį globalinės tvarkos sambrūzdyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE), raštu. Airių Lisabonos sutarties atmetimas uždusino bet kokią viltį pakeisti Europos Sąjungos institucinę reformą. Tai jau antra tokia prarasta galimybė. Šis darbas jau buvo sustabdytas neigiamų Prancūzijos ir Olandijos referendumų rezultatų praeityje.

Mano požiūriu, Airijos liaudis tikrai nekalta dėl to kas atsitiko. Tas faktas, jog jie balsavo prieš Sutartį nereiškia, kad jie neigiamai žiūri į Europos Sąjungą apskritai. Airijoj sutartis buvo atmesta dėl to, kad netinkamai Europos institucijos ir valstybių narių vyriausybės sprendė gyventojų įtraukimą į sutarties ratifikavimo procesą. Aš manau, kad jeigu būtų buvęs vykdomas referendumas visose valstybėse narėse, Airija nebūtų buvusi vienintelė balsavusi „prieš“.

Tokia piliečių reakcija į Sutartį yra labiau dėl dezinformacijos, o ne dėl blogos valios.

Sąjungos veiksmai dėl Lisabonos sutarties dabar turi būti panašūs, kaip ir tada, kai Prancūzijoje ir Olandijoje buvo atmesta Konstitucijos sutartis.

Laimė, Sąjunga vis dar gali efektyviai funkcionuoti Nicos sutarties pagrindu ir kitų tebegaliojančių sutarčių pagrindu. Tai reiškia, kad mes turime neskubėdami nuspręsti, kaip ištaisyti padarytas klaidas.

 
  
MPphoto
 
 

  Marek Siwiec (PSE), raštu. (PL) dėl Airijos žmonių sprendimo, išreikšto per referendumą, Lenkijai dar svarbiau užbaigti Lisabonos sutarties ratifikavimą. Jeigu Lenkijos prezidentas sustabdys procesą paskutinio parašo argumentais, mes susilyginsime su šalimis, kurios prieštarauja Sutarčiai, ir atsidursime prieštaraujančioje daugumai pusėje tų šalių, kurios ją jau patvirtino.

Tai mums visai nenaudinga. Mes praeityje išsigelbėjome nuo grėsmių, atsispyrėme net prieš šantažą, tačiau priėjome kompromisą. Turime pakęsti pastarosios pasekmes, o ypač airių referendumo rezultatų. Lenkija faktiškai turi galimybę suvaidinti savo vaidmenį pagrindiniame veiksme, skirtame stiprios Europos kūrimui. Staigus Sutarties ratifikavimas tai ne eilinis žingsnis, o svarbus politinis gestas.

Aš tikiu, kad į tai bus anksčiau ar vėliau atsižvelgta, su Airija ar be jos Sutarties esmė bus įgyvendinta. Mums labai svarbu būti tinkamoje pusėje tinkamu laiku.

 
  
MPphoto
 
 

  Theodor Dumitru Stolojan, (PPE-DE), raštu. - (RO) Europos Palamentas ir kitos Europos institucijos turi gerbti referendume išreikštą Airijos liaudies nuomonę. Sakau tai labai aiškiai: Airijos piliečiai nebalsavo prieš Europos Sąjungą, jie balsavo prieš Lisabonos sutartį. Turime aiškių signalų, jog Sutarties turinys ir pagrindas buvo nesuprantami, o Airijos žmonių nerimą dėl apmokestinimo sistemos ir neutralumo išsaugojimo, sukėlė tam tikros politinės partijos.

Europos Parlamentas davė aiškiai suprasti apie pagalbą ratifikavimo procesui kitose valstybėse narėse. Tuo pat metu turime pateikti vertingus sprendimus Airijos piliečiams ir Airijos Vyriausybei, kaip išbristi iš šios aklavietės. Lisabonos sutartis yra būtinas žingsnis į priekį, siekiant, kad Europos institucijos veiktų efektyviau sudėtingesnėmis globalinėmis sąlygomis, į kurias kiekviena valstybė narė turi reaguoti: ekonominis konkurencingumas, klimato pokyčiai, gamtinių išteklių kainų kilimas ir dar daug kitų mus veikiančių aspektų.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Strož (GUE/NGL), raštu. (CS) Lisabonos sutartis yra lavonas, nuo tada, kai prancūzai ir olandai atmetė ES Konstitucijos projektą. Nors Europos Parlamento pirmininkas, H.G. Pötteringas teigė, jog Sutarties tikslas buvo pasiekti didesnės demokratijos, didesnio politinio efektyvumo ir didesnio aiškumo bei skaidrumo, o ratifikavimo procesas turi tęstis tose valstybėse narėse, kurios dar jos neratifikavo, tai tik bereikšmės frazės.

Jei būtų referendumas vykęs kitose šalyse, o ne Airijoje, tikrai airių „prieš“ būtų buvęs ne vienintelis. Imkime tą gudrybę, kurią pasitelkė „Europos elitas“, ratifikavimui pateikęs ne ką daugiau, o tik apdulkėjusį ir pakeistą ES konstitucijos projektą! Be to, airiai, prancūzai ir olandai ir vėl pasakytų „ne“, bent jau tai parodė atlikti viešosios nuomonės tyrimai. Stebintys ES politiką turėtų įsitikinti pagaliau, kad piliečių dauguma atmetė sutartį kaip militaristinį ir neliberalų projektą, kuris visiškai antisocialus!

Airijos referendumo rezultatas tai ne nelaimė Europai, kaip kad kai kurie žmonės norėtų, jog tuo patikėtume. Tai galimybė pradėti naują aptarimo procesą, kuriame būtų plačiai įtraukti ir eiliniai piliečiai. Pagaliau Airijos piliečiai nebalsavo prieš Europos Sąjungą. Jie balsavo prieš Lisabonos sutarties turinį, kuris sugriautų iki šiol pasiektus socialinius standartus ir paverstų Sąjungą militaristiniu konglomeratu. Vadinamąja Europos idėja nerizikuoja tie, kurie atmetė Lisabonos sutartį. Ja rizikuoja tie, kurie dabar rėkia „leiskite mums tęsti“ arba mano pristatantys „dviejų pavarų“ Europą.

 
  
MPphoto
 
 

  Margie Sudre (PPE-DE), raštu. (FR) Nuo rytojaus Europos Taryba turės pateikti Airijos referendumo dėl Lisabonos sutarties rezultatų išvadas. Tai Airijos reikalas, per savo „Taoiseach“ pateikti savo balsavimo analizę ir pakartoti savo norą matyti į priekį einančią Europos integraciją.

Tikiu, kad ES27 sutiks tęsti ratifikavimo procesą valstybėse narėse, kurios dar neapsisprendė, kad žinotume kiekvienos šalies tikslią nuomonę dėl šio dokumento.

Pirmininkaujanti Slovėnija ir Prancūzija turi dirbti su Airija, stengtis rasti teisiškai priimtiną sprendimą, kuris užbaigtų kartą ir visiems laikams daugiau nei 15 metų trukusių pastangų pertvarkyti padidėjusios Europos veiklą.

Pirmininkaujančios Prancūzijos įsipareigojimai tikrai padidės, turint galvoje, kad Europos kontekstas yra suardytas, o globalinės maisto produktų žaliavų ir degalų rinkos auga.

Europos liaudis nežinomybėje. Europos Taryba privalo parodyti jiems, kad Europa padeda išsipildyti jų lūkesčiams sprendžiant pagrindines problemas. Net jei nedelsiant nebūtų išspręstas institucijų klausimas, tai geriausias būdas airiams parodyti, jog jie buvo išgirsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE), raštu. (HU) Lisabonos sutartis buvo atmesta būtent tos šalies, kuri buvo laikoma pavyzdžiu, kaip gerai panaudoti Europos integracijos teikiamus privalumus. Gili politikų pasitikėjimo krizė taip pat tą iliustruoja. Komunikavimo trūkumas pateikiant Lisabonos sutarties privalumus taip pat suvaidino svarbų vaidmenį dėl šios nesėkmės. Čia ne Airija nulėmė Sutarties likimą, referendumo rezultatą nulėmė vidaus politikos problemos. Referendumas kaip institucija įrodė, kad tai netinkamas instrumentas tokių sudėtingų problemų kaip ši sprendimui. Lisabonos sutartis tai ne tik Europos Sąjungos institucijų reforma, Sutartis ir Pagrindinių teisių chartija Europoje formuoja nuoširdžią politinę ir vertybių bendruomenę. Tai naujas lygmuo Europos integracijos vystymesi kokybiniu požiūriu.

Airių referendumas yra didelė problema, tačiau priklauso tik nuo mūsų, ar Europos Sąjunga atgal sugrįš į krizių laikus ar reaguos greitai ir ryžtingai. Dabartinėje situacijoje didžiausia klaida būtų pakartotinai vesti derybas, kurios jau ir taip kainavo daug pastangų, todėl Lisabonos sutartį reikia palikti tokią, kokia yra. Beveik dvi trečiosios valstybių narių priėmė sutartį, įskaitant Vengriją, pirmąją tai padariusią šalį. Ratifikavimas turi tęstis. Airija privalo kuo greičiau nuspręsti, ar jie nori ir toliau būti didėjančios integracijos dalimi. Viena šalis negali atsistoti skersai kelio kitoms 26, norinčioms judėti toliau.

Aš visiškai įsitikinęs, kad Europos Tarybos posėdis, prasidėsiantis rytoj, suras išeitį iš šios situacijos. Europos kūrimo darbai turi tęstis, ir parodyti, kad mums reikalinga Lisabonos sutartis.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. (RO) Europos Sąjungai po Nicos ir Lisabonos sutarčių reikia naujos institucinės programos, nors ir ne tokios pretenzingos kaip Europos Konstitucijos, tačiau geros.

18 valstybių narių ratifikavo Lisabonos sutartį savo nacionaliniuose parlamentuose. Airija nusprendė ratifikuoti referendumu, o Airijos piliečiai Sutartį atmetė. 2001 m. Airija balsavo ir prieš Nicos sutartį, tačiau po metų ją ratifikavo.

Airijos žmonių balsavimas rodo, kad šios šalies gyventojai laiko bendrijos institucijų konstrukciją komplikuota. Mūsų pareiga išaiškinti Europos piliečiams šios sutarties reikalingumą ir jos nuostatas. Šioje Sutartyje kalbama apie klimato pokyčius, Europos ekonomika apibrėžiama kaip socialinės rinkos ekonomika, akcentuojamas bendros energetikos politikos poreikis, o ypač suteikiama teisinė reikšmė Europos pagrindinių teisių chartijai. Reformų sutartyje aukštesnis demokratijos lygmuo, didinant Europos Parlamento valdžią ir leidžiama pusei nacionalinių parlamentų atmesti įstatymų projektus, jeigu manoma, kad pažeidžiami subsidiarumo principai.

Airijos žmonių balsavimas rodo, kad mums reikia atsakomybės ir daugiau dialogo, kad mums reikia daugiau ir geriau aiškinti šios naujos Sutarties nuostatas Europos piliečiams, taip pat ir priežastis, kodėl ji būtina.

 
  
MPphoto
 
 

  Witold Tomczak (IND/DEM), raštu. (PL) Laisvės ir suverenumo išsiilgusios Europos tautos dabar gali padėkoti airių tautai. Laisvės ir vilties idėja dingo, garsiai ir aiškiai, žinia iš mažosios Airijos. Toks pranešimas turėtų pažadinti demokratijos priešus, kurie nepaiso žmonių valios ir laužo anksčiau nusistatytas žaidimo taisykles.

Kyla klausimas, ką darysime toliau. Geriau užduokime jį, o ne svajokime apie nepasiekiamą Europos supervalstybę, ir pradėkime diskusijas dėl tautų teisių. Pirmiausia turime sutarti dėl tautų teisių chartijos ir ja naudotis nustatant Europos integracijos principus.

Ponios ir ponai, jūs esate Europos Sąjungos architektai. Reikalauju liautis manipuliuoti ir leisti žmonėms patiems nulemti savo ateitį. Raginu leisti tautas gyventi savo suvereniose valstybėse, kurios pačios nuspręs kaip ir su kuo bendradarbiauti, kaip ir su kuo integruotis.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Airių liaudies skardus balsas „prieš“ padarė Lisabonos sutartį nebeturinčia galios.

Tai rodo pralaimėjimą Tarybai, Europos Komisijai ir Europos Parlamentui, taip pat centro kairės ir centro dešinės vyriausybėms ES valstybėse narėse (Naujoji demokratija (ND) ir PASOK Graikijoje). Tai atkirtis kapitalizmo atstovams, kurie vaidino vadovaujantį vaidmenį anuliavus Olandijos ir Prancūzijos liaudies balsus prieš ES Konstituciją ir trukdant judėjimą augimą ES , atmetant Lisabonos sutartį.

Šios pačios politinės jėgos sudaro didįjį Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento aljansą: Europos liaudies partijos frakcija (krikščionys demokratai) ir Europos demokratai, Socialistų frakcija Europos Parlamente, Liberalų aljanso grupė ir Demokratai už Europą, Žaliųjų frakcija arba Europos laisvasis aljansas ir kiti Europos „monolito“ rėmėjai, dalyvaujant Naujajai demokratijai ir PASOK EP nariams. Parlamento plenariniame posėdyje 2008 m. vasario 20 d. jie visi balsavo prieš pasiūlymą gerbti Airijos žmonių verdiktą prieš referendumų rengimą dėl Lisabonos sutarties valstybėse narėse.

Sunkiai perprantama Tarybos ir Europos Komisijos politika vykdant Lisabonos sutarties ratifikavimo procesą, tai autokratinis Airijos žmonių ir apskritai tautų valios paniekinimo aktas.

 
  
  

PIRMININKAUJA G. ONESTA
Pirmininko pavaduotojas

 

3. Balsuoti skirtas laikas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. - Kitas klausimas darbotvarkėje yra balsavimas.

(Dėl balsavimo rezultatų ir kitų detalių žr. protokolą)

 

3.1. Naujo įgaliojimų suteikimo Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui Jacquesui Barrotui patvirtinimas (balsavimas)

3.2. Antonio Tajani skyrimo Europos Komisijos nariu patvirtinimas (balsavimas)

3.3. Kipre be žinios dingę asmenys ir veiksmai, kurių ketinta imtis (A6-0139/2008, Ewa Klamt) (balsavimas)

3.4. Bendrosios nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo normos ir procedūros (A6-0339/2007, Manfred Weber) (balsavimas)
  

- Po balsavimo dėl 74 pakeitimo:

 
  
MPphoto
 
 

  Konrad Szymański (UEN). - (PL) Noriu atkreipti dėmesį, kad kai kurie nariai, sėdintys rūmų kairėje laiko iškėlę plakatus. Šį rytą mums pranešė, kad dešiniųjų iškelti plakatai rūmuose prieštarauja mūsų darbo tvarkai.

 
  
MPphoto
 
 

  President. - Iš esmės tai, kas tiesiogiai netrukdo mūsų darbui, neturėtų būti draudžiama. Tačiau, jeigu manote, kad šie plakatai trikdo mūsų darbą... Nemanau, kad dauguma čia esančių taip mano. Todėl tęsiame darbą.

 

4. Oficialus pasveikinimas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. - Kaip pirmininkas norėčiau šiandien pasveikinti čia esančius 10 Pietų Sudano asamblėjos narių, kuriems vadovauja jų pirmininkas Wani Igga, atvykusių į Strasbūrą apsilankyti Europos Parlamente.

(Plojimai)

Pietų Sudano asamblėja, kurioje jie posėdžiauja, buvo įkurta po ilgai trukusio pilietinio karo, 2005 m. pasirašius Visuotinį taikos susitarimą. Ši institucija atlieka svarbų vaidmenį kontroliuojant teisės aktų ir taikos susitarimo įgyvendinimą. Europos Parlamento vardu norėčiau pasakyti, kad remiame jūsų instituciją, kovojančią su iššūkiais, su kuriais šiuo metu susiduria Sudanas, ypač dėl kitais metais įvyksiančių rinkimų. Tikimės, kad jūsų vizitas padės rasti taikų Sudano konflikto sprendimą ir tai padės skatinti politinį dialogą tarp Europos Parlamento ir jūsų institucijos dėl šalies atstatymo po įvykusio konflikto. Todėl sveikinu jus atvykus į Europos Parlamentą.

 
  
  

PIRMININKAUJA R. KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

 

5. Iškilmingas posėdis - 2008 - Europos kultūrų dialogo metai
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Ponai ir ponios, Europos Parlamento vardu man yra didelė garbė ir malonumas šiais, Europos kultūrų dialogo metais, pasveikinti atvykusią į Europos Parlamentą JT specialiąją pranešėją religijos arba tikėjimo laisvės kausimais, mokslų daktarę Asma Jahangir.

Šie kultūrų dialogo metai Parlamente laikomi ypač svarbiais. Renginiais ir iniciatyvomis Parlamentas suteikia erdvę keistis tarpusavyje idėjomis įvairių kultūrų ir bendruomenių bei įvairių religijų ir tikėjimų piliečiams.

Šiais metais jau esame pakvietę politikus ir religinius lyderius iš viso pasaulio kreiptis į mus. Tikimės, kad taip pat mūsų Parlamentas taps forumu bendrauti, skleisti bendrą žinią ir skatinti nuoširdų laisvą dialogą ir geresnį savitarpio pažinimą.

Man ypač malonu pakviesti jus, A. Jahangir, pasisakyti mūsų posėdyje gyvybiškais svarbiais pasaulio taikai ir vystymuisi klausimais.

Vykdydami savo bendrąją misiją propaguoti demokratiją ir žmogaus teises, mes atidžiai stebėjome įvykius jūsų šalyje Pakistane. Kai praėjusiais metais buvote sulaikyta, Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kad būtumėte nedelsiant paleista. Todėl pirmiausia dėl to esame ypač patenkinti, kad šiandien esate čia su mumis.

Yra dar viena priežastis, kodėl jūsų apsilankymas yra labai svarbus šiuo metu. Šiais metais švenčiame 60-ąsias Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, priimtos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 m. gruodžio 10 d., metines. Šia deklaracija buvo paskelbtas naujasis laikotarpis pasauliui, ką tik išgyvenusiam sunkius baisiausio karo istorijoje išmėginimus. Deklaracijoje buvo nurodyta pirmoji tarptautinė, oficiali pareiga dėl visų žmonių orumo ir lygybės, nepriklausomai nuo odos spalvos, įsitikinimų ar kilmės. Šios deklaracijos 18 straipsnyje yra sakoma, kad „kiekvienas žmogus turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Ši teisė apima laisvę pakeisti religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, praktikuojant tikėjimą, laikant pamaldas bei atliekant apeigas.“

Jūsų kaip JT specialiosios pranešėjos užduotis yra nustatyti esamas ar galimas kliūtis ateityje naudotis šia teise ir pasiūlyti būdus bei priemones joms neutralizuoti ar įveikti.

Savo pranešime pažymite nuolat vykstančio intensyvaus dialogo su skirtingų religijų ar tikėjimų bendrijomis svarbą. Šis dialogas turi vykti visais lygmenimis, visų socialinių grupių. Ypač pabrėžiate poreikį plačiai dalyvauti moterims skatinant didesnę toleranciją, pagarbą ir savitarpio supratimą.

Europos Parlamentas daugumoje savo rezoliucijų akcentavo tą faktą, kad moterys atlieka svarbų vaidmenį propaguodamos dialogą ir taiką, kaip tai buvo pažymėta mūsų surengtoje konferencijoje Tarptautinės moters dienos proga. Jūs pati dalyvavote daugybėje konferencijų propaguodama dialogą pagal civilizacijų aljansą ir ėmėtės įvairių iniciatyvų, kad moterys labiau jame dalyvautų.

Taip pat pažymėjote, kad švietimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių užkirsti kelią konfliktui. Švietimas gali išmokyti pagarbos, pripažinti pliuralizmą ir religijų bei tikėjimų įvairovę. Jis prisideda prie informacijos apie žmogaus teisių skleidimo ir žmogaus teisių įgyvendinimo visose bendruomenėse.

Tai, ką remiate, atitinka Europos kultūrų dialogo metų šūkį „Įvairūs kartu“. Tai papildo pagrindinį veiklos, skirtos propaguoti žinias, pagarbą ir toleranciją įvairiems tikėjimams, vaidmenį.

Šios dienos susitikimas yra didžiulis įvykis. Tiems, kurie nori toliau tęsti diskusiją su jumis, rytojaus rytą žmogaus teisių pakomitetis rengia specialų susitikimą.

A. Jahangir, man labai malonu, kad galiu Jus pakviesti dabar kreiptis į Europos Parlamentą.

(plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Asma Jahangir, Jungtinių Tautų specialioji pranešėja dėl religijos ar tikėjimo laisvės. − Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Europos Parlamento nariai, ponai ir ponios, brangūs draugai, man yra didelė garbė ir begalinis malonumas būti čia šiandien su jumis. Norėčiau išreikšti savo labai didelę padėką Europos Parlamento pirmininkui Hans-Gertui Pötteringui, pakvietusiam mane pasisakyti Europos Parlamente. Taip pat turiu padėkoti už jūsų paramą man kaip JT specialiajai pranešėjai ir asmeniškai, kai praėjusiais metais buvo įkalinta.

Jūsų sprendimas 2008 m. pavadinti Europos kultūrų dialogo metais ir vystyti įvairias susijusias iniciatyvas iš tikrųjų yra labai svarbus ir priimtas pačiu laiku. Europos istoriją suformavo daugybė teigiamų kultūrų dialogo pavyzdžių. Tačiau taip pat yra pastebimas ir tokio konstruktyvaus dialogo trūkumas, pavyzdžiui, prisimenant vykusius religinius karus arba getų, skirtų tam tikro tikėjimo atstovams, steigimą viduramžiais.

Norėčiau su jumis pasidalinti savo mintimis daugiausia dėl religijų dialogo, remiantis savo kaip Jungtinių Tautų pranešėjos dėl religijos ar tikėjimo laisvės įgyta patirtimi per paskutiniuosius ketverius metus. Norėčiau iškelti keturis klausimus: kas yra religijų dialogas, kas jame dalyvauja bei kodėl ir kaip jis vyksta.

Leiskite pradėti nuo pirmojo klausimo. Ką reiškia religijų dialogas? Terminologija atrodo paini. Ar „kultūrų“ dialogas apima ir religijų „dialogą“? Į šį klausimą atsakysiu teigiamai, nes religija yra kultūros dalis. Tuo pačiu metu reikėtų taip pat atitinkamai atkreipti dėmesį į įtampą tarp religijų. Todėl vykstant religijų dialogui taip pat reikėtų atsižvelgti į įvairių tipų religijų tikinčiuosius ir jų idėjas.

O kaip dėl dialogo tarp tikinčiųjų į Dievą, netikinčiųjų ir ateistų? Visuos šiuos tikinčiuosius saugo tarptautinė žmogaus teisių teisė bei teisė išpažinti bet kokią religiją ar tikėjimą. Taigi, mano nuomone, šie trys aspektai turi būti taip pat įtraukti į kultūrų dialogo iniciatyvas.

Jungtinių Tautų lygmeniu taip pat vartojami posakiai, tokie kaip civilizacijų aljansas arba „2010 m. tarptautiniai metai dėl draugiškų santykių tarp kultūrų atkūrimo“. Šiuose pavadinimuose nėra minimas ginčytinas žodis „religija“, bet jie yra skirti skatinti religijų ir kultūrų dialogą, supratimą ir bendradarbiavimą taikos labui.

Taigi, „kultūrų dialogą“ galėtume suvokti kaip plačią sąvoką, apimančią anksčiau minėtus įvairius aspektus – religijų dialogą, požiūrį religijų viduje, ir kai tai yra susiję su ateistais. Man labai patinka, kad 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamentas ir Taryba savo sprendime Nr. 1983/2006/EB, kuriuo 2008 m. paskelbti Europos kultūrų dialogo metais, nustatė kultūrų dialogo tikslus „didinti pagarbą kultūrų įvairovei ir stiprinti sugebėjimą gyventi sudėtingoje aplinkoje mūsų visuomenėje ir įvairių kultūrinių identitetą ir įsitikinimų sambūvio sąlygomis. Be to, svarbu pabrėžti įvairių kultūrų indėlį į Europos Sąjungos valstybių narių paveldą ir gyvenimo būdą ir pripažinti, kad kultūra ir kultūrų dialogas yra ypač svarbūs mokantis sugyventi santaikoje“.

Daug svarbiau tai, kad valstybė privalo vykdyti savo politiką ir vystyti valdymo įgūdžius atsižvelgdama į įvairiapusius interesus. Tiek vyriausybė, tiek pilietinė visuomenė turi kurti aplinką, kurioje įvairių religijų ir tikėjimų žmonės galėtų lengvai bendrauti. Iš esmės kultūrų dialogo sąvoka privalo būti plečiama.

Iš to kyla mano antrasis klausimas: ar kultūrų dialogas yra svarbus? Esu įtikinusi, kad kultūrų dialogo palaikymas yra nepaprastai svarbus norint nugalėti sektantišką ir nekompromisinį požiūrį, didinti religinę toleranciją visame pasaulyje. Be švietimo, religijų dialogas yra viena iš pagrindinių priemonių užkirsti kelią nesusipratimams, konfliktams ir pažeidimams religijos ar tikėjimo laisvės srityje. Jei jis yra sėkmingas, kultūrų dialogas iš tikrųjų gali skatinti toleranciją, pagarbą ir supratimą.

Nors kultūros ir religijos gali gana skirtis, negalima pateisinti pasakymo, kad jeigu jos skiriasi, tai nėra lygiateisėje padėtyje. Kol dauguma žmonių, nepriklausomai nuo religijos ar savo įsitikinimų, tvirtai laikosi visuotinių vertybių, visada bus pavieniai asmenys, siekiantys įrodyti, kad jų kultūra, religija, kalba ar istorija yra pranašesnė nei jų kaimynų. Mano pirmtakas, Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas profesorius Abdelfattahas Amoras iš Tuniso, jau yra klausęs, ar dar yra kas nors, ko žmonės nėra padarę per visą savo istoriją „vardan religijos“. Vis dėlto religijas sieja daug moralinių vertybių, kurios padėtų žmonėms kartu išmokti gerbti vienas kitą.

Lankydamasi savo šalyje mačiau, kokią naudą gali duoti pastangos dalyvauti kultūrų dialoge. Tokio dialogo nebuvimas gali būti išankstinis įspėjimas apie didėjančią įtampą tarp religijų ir kylantį konfliktą. Aišku, kad vien dialogu neišspręsime esamų problemų. Tai greičiau pirmas žingsnis teisinga linkme. Religijų dialogas turi būti ne tik protinė ir teologinė veikla. Jis taip pat turi priversti nebyliąją daugumą ieškoti bendros strategijos sutarimui ir taikai pasiekti. Tokios yra tikros religijų dialogų sėkmės istorijos. Tačiau visuomenės pastangos nėra dažnai minimos spaudoje, priešingai nei religinis smurtas.

Leiskite man pasidalinti su jumis savo dviem patyrimais iš naujausių savo tyrimų misijų, kurios rodo, kad dalyviai neturi daug stengtis, kad vyktų prasmingas dialogas. Vizito į Izraelį ir okupuotąją Palestinos teritoriją metu man pranešė apie įvairių religijų atstovų vykstančius susitikimus, kuriuose kartu dalyvauja Izraelio ir Palestinos gyventojai, neleidžiantys, kad paskutiniai politiniai įvykiai trukdytų jų dialogui. Viena nevyriausybinė organizacija pranešė: „tiek Izraelis, tiek palestiniečiai išsakė savo nusivylimą ir beviltiškumą dėl abiejose bendruomenėse esančio radikalaus požiūrio ir daugumos nenoro kartu veikti nenaudojant smurto, kad būtų rasti sprendimai. Abi pusės pasisakė dėl poreikio išgirsti kitą pusę pripažįstant įvykdžius smurtą ir pareikšti apgailestavimą“.

Be to, Šiaurės Airijoje aš buvau liudininkė religijų dialogo svarbos. Belfaste yra vykdoma daug iniciatyvų vietos lygmeniu, skirtų sujungti skirtingų politinių ir religinių požiūrių žmones. Kai kurie iš jų gyvena vieni šalia kitų, bet buvo atskirti vadinamųjų „taikos sienų“.

Dėl to kyla trečiasis klausimas: kas turėtų dalyvauti kultūrų dialoge? 2000 m. rugpjūtį Niujorke vykusio Pasaulio tūkstantmečio taikos susutikime dalyvavo daugiau nei 1000 religinių ir dvasinių vadovų. Savo įsipareigojime dėl taikos pasaulyje jie pabrėžė, kad nebus pasiekta tikros taikos tol, kol visose bendruomenėse nebus savitarpio pagarbos ir supratimo apie žmonių giminės kultūrinę ir religinę įvairovę.

Tokie religinių vadovų susitikimai yra svarbūs, bet tuo pačiu metu religijų dialogas vietos lygmeniu turi būti taip pat skatinamas ir puoselėjamas. Manau, kad keičianti nuomonėmis, jei įmanoma, taip pat turėtų dalyvauti nešališki dėl savo tikėjimo, ateistinių ir teistinių įsitikinimų asmenys ir religinių mažumų nariai. Bet koks dialogas taip pat turi duoti daug naudos moterims, kurios paprastai svarbiausiais religijų dialogo atvejais lieka nuošalyje. Moterys yra vienos iš labiausiai kenčiančių nuo religinio nepakantumo. Tačiau pastebėjau, kad moterų bendruomenės šalia religinių linijų labai veiksmingai gina žmogaus teises kilus įtampai bendruomenėse.

Taip pat kartais yra naudinga to paties tikėjimo žmonėms pateikti skirtingas nuomones. Vienas iš tokių pavyzdžių yra mano vizito į Jungtinę Karalystę metu vykusi apskrito stalo diskusija Londone, kurios metu buvo sprendžiama dėl teisės aktų, dėl diskriminacijos, dėl seksualinės orientacijos ir išimčių teisės aktuose organizacijoms, susijusioms su religija ar tikėjimu. Ši diskusija galėjo būti visai kitokia, nedalyvaujant lesbiečių ir gėjų krikščionių judėjimui.

Menininkai taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį visuomenės švietimo srityje dėl religinio pakantumo ir jungiant įvairias visuomenes. Vienas iš gerų pavyzdžių yra Vakarų ir Rytų Divano orkestras, kurį sudaro jaunieji Izraelio, Palestinos, Libano, Sirijos, Jordanijos ir Egipto muzikantai. Jo įkūrėjas ir dirigentas Danielis Barenboimas šio orkestro tikslą apibūdino taip: „Mes nelaikome savęs politiniu projektu, bet daugiau forumu, kur jauni žmonės iš Izraelio ir visų arabų šalių galėtų laisvai ir atvirai save išreikšti, tuo pačiu metu įsiklausydamas ir į kitus. Tai nebūtinai turi reikšti, kad reikia priimti kitų mintis, nekalbant jau apie pritarimą joms, tai labiau būtinybė pritarti tokių veiksmų teisėtumui“.

Tačiau apsilankymas Indijoje taip pat parodė, kokie pažeidžiami jaučiasi netgi menininkai prieš minios spaudimą gatvėse. Vizualiojo meno pramonė ten atlieka svarbų visuomenės religinio pakantumo mokytojo vaidmenį. Tačiau kai kurie Bolivudo filmai buvo uždrausti rodyti nevalstybinių subjektų bauginimais. Deja, garso ir vaizdo menų pramonės profesionalai atrodo paprastai ieško pritarimo iš apsišaukėlių religinių nuomonių saugotojų prieš pradėdami rodyti filmą, kuriame nagrinėjami bendruomenių klausimai. Tai rodo, koks svarbus yra menininko indėlis į kultūrų dialogą ar koks bent galėtų būti. Žurnalistai ir teisininkai taip pat gali padaryti pokyčių, ypač kur jų pranešimai ir veiksmai peržengia religines ribas. Yra daugybė pavyzdžių, kur pavieniai asmenys padėjo vienas kitam, peržengdami visas religines ribas.

Be to, svarbiausia, kad politikai turėtų kartu kolektyviai nuspręsti, kaip kovoti su naujais iššūkiais pasaulyje, nes jie tampa vis labiau visuotiniai. Toks svarstymas galiausiai leistų imtis konkrečių veiksmų dėl vyraujančios įvairovės, pavyzdžiui, aprūpinimo būstų projektuose, mokyklos mokymo programoje ir skiriant įstatymines institucijas.

Baigdama norėčiau užduoti ketvirtąjį klausimą. Kaip veiksmingai vykdyti kultūrų dialogą? Kultūrų dialogas vyksta skirtingais lygmenimis – tarptautiniu ir tokių regioninių organizacijų kaip JT, ES ir Musulmonų konferencijos organizacija, kurios gali padėti palengvinti kultūrų dialogą. Be to, nevyriausybinės organizacijos šiuo metu siūlo skatinti taikos kultūrą dialogo ir bendradarbiavimo tarp pavienių asmenų ir bendruomenių įvairių religijų ir tikėjimų, JT religijų dialogo ir bendradarbiavimo dėl taikos dešimtmečio metu, kuris tikriausiai vyks nuo 2001 m. iki 2020 m. Šiuo atžvilgiu, atrodo, svarbu turėti daugybę gerų iniciatyvų pasauliniu, regioniniu, šalių ar vietos lygmeniu. Norėčiau pabrėžti, kad taip pat galima naudoti senas, naujas ir kūrybines ryšių priemones, kad kultūrų dialogo pradžiai reikėtų nedaug išlaidų, pavyzdžiui, susirašinėjimo programų mokyklose arba per pasikalbėjimus internetu konkrečiomis temomis, gatvės teatrais ir lėlių vaidinimais.

ES mokymosi visą gyvenimą programos gali ir jau veikia kaip puikios platformos kultūrų ir religijų dialogams. Iš tikrųjų, įvairios programos yra geros praktikos pavyzdžiai. Programa „Comenius“ siekiama vystyti supratimą įvairių Europos kultūrų pasikeitimų ir bendradarbiavimo tarp įvairių mokyklų įvairiose šalyse. Daugiau nei 1,5 milijono studentų jau dalyvauja tokiose aukštojo mokslo pasikeitimų programose kaip „Erasmus“. Iš „Leonardo da Vinci“ programos yra finansuojamas tarptautinis mobilumas profesiniame švietime bei mokyme. Programa „Gundtvig“ suteikia naujas mokymosi galimybes, ypač suaugusiesiems, kuriems kyla socialinės atskirties grėsmė ir vyresnio amžiaus darbininkams. „Jean Monnet“ tinklas skatina mokymą, mokslinius tyrimus ir Europos integracijos atsispindėjimą aukštojo mokslo institucijose visame pasaulyje. Leiskite man pabrėžti, kaip Europos Sąjungai yra svarbu ištiesti ranką visam pasauliui, ypač kultūrų dialogo srityje.

Švietimo institucijų vaidmuo yra gyvybiškai svarbus. Jos gali arba diegti pakantumą arba net jauname amžiuje skatinti įtampą. Todėl būtina pabrėžti šviesaus švietimo svarbą, mokančio vaikus pripažinti esamą įvairovę. Yra akivaizdus potencialas savanoriškiems mokyklų tarpusavio pasikeitimams su kitomis šalimis, tiek Europoje, tiek kitur. Šiuo atžvilgiui norėčiau nurodyti 2001 m. tarptautinę patariamąją konferenciją dėl mokyklų švietimo, dėl tikėjimo ar religijos laisvės, tolerancijos ir nediskriminacijos. Šioje konferencijoje buvo priimtas galutinis Madrido dokumentas, kuriame buvo siūloma mokytojams ir studentams suteikti susitikimų ir pasikeitimų su skirtingų religijų ir tikėjimų kolegomis galimybę.

Šeima yra kita vieta, kurioje pažiūros gali būti arba varžomos, arba puoselėjamos. Tai labai priklauso nuo kiekvieno asmens auklėjimo. Be to, mišrios santuokos gana natūraliai atveria naujas perspektyvas ir gali palengvinti kultūrų ir religijų dialogą. Mano nuomone, yra svarbu jau jauname amžiuje susipažinti su savo kaimynų ar kitų religijų požiūriais. Tam nebūtinai reikalingos tolimos kelionės, bet, pavyzdžiui, galėtų būti organizuojami susitikimai su žmonėmis vietos bažnyčioje, mečetėje, sinagogoje, šventykloje ar kitose pamaldų vietose. Grupės, ypač vietos tikėjimų susitikimuose, neturėtų būti per didelės, kad dalyviai galėtų kalbėti ir susipažinti vienas su kitu asmeniškai.

Tačiau yra galimi keli pavojai kultūrų dialogui. Jei jis nevyks tinkamai, gali tapti paviršutinišku, neaiškiu ir neveiksmingu. Be to, kultūrų dialogas taip pat gali būti naudojamas kaip priemonė pabrėžti „kitų“ blogosioms pusėms. Dalyvius gali imti pagunda įtikinti savo pašnekovus dėl jų religijos ar kultūros pranašumo.

Galimo dialogo esmė – būtina atsakyti į pagrindinį klausimą. Ar dalyviai taip pat turėtų būti klausiami dėl jų religijų ir teologinių požiūrių, o ar tai būtų pavojinga? Teigiamas aspektas būtų tai, kad dalyviams turėtų būti žinoma ne tik apie panašiais nuomones, bet ir apie skirtumus. Tačiau, šie skirtumai gali būti suprantami kaip jautrūs ar netgi įžeidžiantys. Tiesiog pagalvokite, jeigu diskusija būtų sutelkta į tokius ginčytinus klausimus, kas buvo paskutinis pranašas? Ar Dievas turėjo sūnų? Ar religiniai lyderiai neklysta? Ką turėtumėte valgyti arba nevalgyti? Ar persikūnijimas egzistuoja?

Viliojanti alternatyva būtų rinktis tik neginčytinas temas, kurios būtų visiškai nesusijusios su teologija, pavyzdžiui, svarstant bendras aplinkos apsaugos reikalus. Tačiau tokias temas gali būtų sunku parinkti ir jos gali būti gana nuobodžios, todėl galiausiai toks požiūris sužlugdytų tikrąjį kultūrų ir religijų dialogo paskirtį. Nemanau, kad dar vieno „religinio teisingumo“ sluoksnio pridėjimas prie esamo politinio teisingumo padėtų.

Kartais girdite iš diplomatų, kad privaloma nekritikuoti kitų religijų. Tačiau norėčiau paklausti, ar dialogas pašalina galimybę kritikuoti kitų religijų dogmas? Manau, kad vienas iš tikro dialogo pasirinkimų turėtų būti tai, kad kolegos galiausiai galėtų susitarti turėti skirtingas nuomones tam tikrai klausimais, tačiau tuo pačiu metu gerbtų vienas kito nuomones ir požiūrius.

(Plojimai)

Jei kas nors nori kritikuoti savo kolegos religiją, aišku yra patartina tai daryti kompetentingai ir atidžiai pasveriant savo žodžius. Be to, taip pat padėtų, jeigu tarp įvairių grupių jau būtų savitarpio pasitikėjimas. Tačiau aš tvirtai tikiu, kad nebūtų geriau remti pačias religijas, o ne pavienius asmenis ar tikinčiųjų grupes, kaip tai yra pripažįstama tarptautinių žmogaus teisių standartų.

(Plojimai)

Daug kartų aš išreiškiau susirūpinimą, kad vadinamojo religijų šmeižimo laikymas nusikaltimu gali duoti priešingų rezultatų, nes gali sukelti nepakantumą, baimę ir net padidinti priešingos reakcijos galimybes. Kaltinimai dėl religijos šmeižimo nuslopintų teisėtą kritiką ar net veiklos ir teisės aktų tyrimą, kurie žeidžia žmogaus teises, už kurias siekiama bausti religija.

Aš manau, kad teisinė valstybė ir veikiančios demokratinės institucijos yra būtinos sąlygos palankiai atmosferai sukurti, skatinančiai tikrą dialogą ir supratimą. Žmonės privalo pasitikėti sistema, todėl įvairovė institucijose gali prisidėti prie tokios aplinkos kūrimo. Kultūrų dialogas neturėtų būti primestas ar būti globėjiškas. Šiuo atžvilgiu valstybių vykdomoje politikoje turėtų būti vietos ir erdvės religijų ir tikėjimų įvairovei, taip sukuriant normalias galimybes bendravimui ir supratimui.

Tokios yra mano mintys dėl kultūrų dialogo, kas, kodėl ir kaip jame dalyvauja. Gaila, kad vietoj išsamių atsakymų aš galbūt uždaviau naujus klausimus.

Savo pastebėjimuose aš jau užsiminiau apie galimus, bet taip pat įmanomus kultūrų dialogo keblumus. Atrodo, kad yra svarbu oficialiai įtvirtinti kultūrų dialogą įvairiais lygmenimis tinkamu pavidalu ir esant dideliam dalyvių pasirinkimui, tuo pačiu leidžiant tikrai pasikeisti nuomonėmis. Manau, kad bendri religinių lyderių pareiškimai ir pranešimai yra svarbūs. Tačiau norėčiau šia proga atkreipti dėmesį į iniciatyvų žemiausiu lygmeniu svarbą, konkrečius susitikimus ir bendrus veiksmus. Taip pat manau, kad geriau yra žodžių karas nei įtampa, kuri trunka ilgai. Kai paprastai, teistinio, ateistinio ir neteistinio tikėjimo tikintieji sueina kartu, kai kurie iš jų galbūt pirmą kartą. Tikėsimės, kad jie daug išmoksta vienas iš kitų, net jei pabaigoje jų nuomonės esminiais klausimais skiriasi.

Visuotinės vertybės turėtų būti tiltu, jungiančiu skirtingas religijas ir tikėjimus. Nepritariu tam, kad visuotinės žmogaus teisių vertybės gali būti ir privalo būti mažiau svarbios nei socialinės ar religinės normos.

(Plojimai)

Galiausiai dėl to reikėtų stiprinti visuotines žmogaus teises, propaguojant ir saugant žmogaus teises ir laisves.

Pabaigoje norėčiau pacituoti buvusio JT generalinio sekretoriaus Boutros Boutros-Ghalio žodžius: „Visuotiniu požiūriu žmogaus teisės verčia mus susidurti su labiausiai reikalaujančia dėmesio dialektika – identiškumo, skirtingumo, „asmenybės“ ir „kitų“ dialektika. Iš jų mes tiesiogiai mokomės, kad esame visi kaip vienas ir tuo pačiu metu tokie patys ir skirtingi“.

(Parlamento nariai rodo palankumą pranešėjui plodami stovint.)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Gerb. A. Jahangir, labai dėkojame už šią kalbą. Mes labai atidžiai klausėme kalbos, kuri yra paremta jūsų pagarba žmogaus teisėmis, patirtimi ir kokį svarbų darbą atliekate šią linkme.

Tikiuosi, kad jūsų apsilankymas Europos Parlamente suteiks daugiau didesnio bendradarbiavimo galimybių vykdant mūsų bendrą demokratijos, taikos ir vystymosi misiją.

 
  
  

PIRMININKAUJA G. ONESTA
Pirmininko pavaduotojas

 

6. Balsavimui skirtas laikas (tęsinys)

6.1. Elektros energijos vidaus rinka (A6-0191/2008, Eluned Morgan) (balsavimas)
  

– Prieš balsavimą:

 
  
MPphoto
 
 

  Eluned Morgan, pranešėja. − Gerb. Pirmininke, šis pranešimas yra pirmas iš priemonių, skirtų energijos rinkos ES. Vyko didelis bendradarbiavimas tarp visų pranešėjų ir partijų paskirtų atstovų rengiant šį rinkinį, todėl norėtume pranešti Tarybai, kad ketiname tartis dėl viso rinkinio, o ne dėl atskirų pranešimų.

Tai vienas iš elektros energijos direktyvos veiksnių, dėl ko Parlamente nėra sutariama. Nuomonių susiskaidymas įvyko valstybių pagrindu, o ne partijos politinių nuomonių pagrindu. Tačiau norėčiau kolegas paraginti nagrinėti šį pranešimą visą. Jis apima energijos skurdo išsprendimą, geresnių teisių vartotojams užtikrinimą ir priemones geriau veikti rinkai.

 
  
  

– Prieš balsavimą dėl 169 pakeitimo:

 
  
MPphoto
 
 

  Anni Podimata (PSE). (EL) Gerb. Pirmininke, leiskite man, remiantis Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 150 straipsnio 5 dalimi, paprašyti, kad pakeitimas būtų paliktas balsavimo sąraše, nes jį remia 40 Parlamento narių.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. - Jūs būtumėte visiškai teisi to prašydama, bet pakeitimas buvo atmestas ankstesniu balsavimu. Galėtumėte pati pateikti šį pakeitimą, bet jis buvo atmestas ankstesniu balsavimu, todėl, deja, to padaryti nebegalite.

 

6.2. Prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygos (A6-0228/2008, Alejo Vidal-Quadras) (balsavimas)
  

– Prieš balsavimą dėl 2e straipsnio:

 
  
MPphoto
 
 

  Alejo Vidal-Quadras, pranešėjas. − (ES) Gerb. Pirmininke, norėčiau 2e straipsnį papildyti tokiais žodžiais. Perskaitysiu juos anglų kalba:

„Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas renka visą susijusią informaciją dėl tinklo kodekso ir teikia ją įvertinti agentūrai.“

 
  
  

(Parlamentas sutinka priimti žodinį pakeitimą)

 

6.3. Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (A6-0226/2008, Giles Chichester) (balsavimas)
  

– Prieš balsavimą:

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). - (FR) Gerb. Pirmininke, norėčiau paprašyti, kad būtų atskirai balsuojama dėl 18 pakeitimo, nes jis yra susijęs su agentūros būstine.

 
  
MPphoto
 
 

  Giles Chichester, pranešėjas. − Gerb. Pirmininke, prieštarauju šiam prašymui. Šis pranešimas yra pasiūlymų paketas, dėl kurio buvo susitarta partijose. Nemanau, kad yra tinkama pasibaigus terminui pateikti prašymą ir taip atidaryti paketą. Todėl prašau, kad kolegos prisijungtų ir pasisakytų prieš.

 
  
  

(Parlamentas atmeta prašymą)

 

6.4. Pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsauga (A6-0081/2008, Francesco Ferrari) (balsavimas)

6.5. Kai kurių teisės aktų suderinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu, „omnibuso“ reglamentas. Pirmoji dalis (A6-0088/2008, József Szájer) (balsavimas)
  

– Prieš balsavimą:

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos pirmininko pareigas. (SL) Leiskite man šia proga išreikšti savo pritarimą Tarybos vardu dėl gerų ilgalaikių rezultatų ir didelio darbo su šiuo techninių dokumentų rinkiniu. Visų pirma, šį dokumentų rinkinį tapo įmanoma sudaryti dėl kūrybinio visų trijų institucijų bendradarbiavimo. Šia proga ypač norėčiau padėkoti pranešėjui Józsefui Szájerui, už jo bendradarbiavimą ir atliktą darbą.

Atlikus pataisymus šioje dalyje, abi teisės aktų leidžiamosios institucijos, ypač Europos Parlamentas, galės kontroliuoti Komisijos vykdomuosius įgaliojimus ryšium su daugybe teisės aktų svarbiose srityse. Norėčiau, kad toks kūrybinis bendradarbiavimas toliau tęstųsi, kai Tarybai pirmininkaus Prancūzija.

 
  
MPphoto
 
 

  József Szájer, pranešėjas. − Gerb. Pirmininke, iš ką tik įvykusio balsavimo matyti, kad pirmą kartą Parlamentas įgyja tikrą teisę kontroliuoti ir vetuoti kartu su Taryba vykdomuosius Europos Komisijos aktus.

Priimdami du dokumentų rinkinius dėl „omnibuso“ žengiame labai didelį žingsnį į priekį mažinant demokratijos stoką Sąjungoje. Taip pat norėčiau savo kolegoms priminti, kad įgyvendinat mūsų naujuosius įgaliojimuos kontroliuoti ES vykdomąją valdžią reikia dirbti daugiau nei anksčiau. Parlamentas turi pasiruošti naujoms komitologijos procedūros užduotims.

Dėkoju Tarybai ir ypač pirmininkaujančiai Slovėnijai bei Komisijai, nes jos abi atsisakė svarbių ir iki šiol išimtinių savo teisių ir jas perdavė Parlamentui. Taip pat norėčiau padėkoti savo kolegoms atitinkamuose komitetuose, kurie supranta naujų galių Europos Parlamentui suteikimo svarbą. Jie veikė labai greitai ir lanksčiai rengdami šį dokumentų rinkinį. Šiandien balsuodami mes labai prisidėsime prie geresnės, labiau demokratinės ir daug skaidresnės Europos Sąjungos. Dėkoju už jūsų paramą.

(Plojimai)

 

6.6. Kai kurių teisės aktų derinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu. Trečioji dalis (A6-0086/2008, József Szájer) (balsavimas)

6.7. Tam tikrų žuvininkystės produktų importo į Kanarų salas autonominės Bendrijos tarifinės kvotos (A6-0213/2008, Gerardo Galeote) (balsavimas)

6.8. Europos ombudsmeno statutas (A6-0076/2008, Anneli Jäätteenmäki) (balsavimas)
  

– Prieš balsavimą dėl 8 pakeitimo:

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Einantis Tarybos pirmininko pareigas. (SL) Pirmininkaujančioji valstybė narė Tarybos vardu patvirtina savo pritarimą dėl Europos ombudsmeno statuto pakeitimo, dėl kurio buvo balsuojama šio gerbiamo susirinkimo.

Naudodamasis šia proga norėčiau padėkoti Europos Parlamentui ir Europos Komisijai už jų kūrybinį bendradarbiavimą. Per šį bendradarbiavimą susitarėme dėl statuto pakeitimo per palyginti trumpą laiką. Atskirai Tarybos vardu dėkojame pranešėjai A. Jäätteenmäki, AFCO komiteto pirmininkui J. Leinenui ir Europos Parlamento nariui I. Méndezui de Vigo.

Taryba pritaria šiam svarbiam pasiekimui. Tikrai manome, kad statuto pakeitimas padidins piliečių pasitikėjimą Europos institucijų tinkamu darbu ir bendrai visa Europos Sąjunga.

 
  
  

PIRMININKAUJA M. A. DOS SANTOS
Pirmininko pavaduotojas

 

7. Paaiškinimai dėl balsavimo
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Patvirtinamas naujų pareigų paskyrimas Komisijos pirmininko pavaduotojui Jacquesui Barrotui (B6-0306/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Urszula Gacek (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, remiu Komisijos nario J. Barroto kandidatūrą šios dienos balsavime. Komisijos narys užėmė tvirtą padėtį derybose su Jungtinėmis Valstijomis dėl turistinių kelionių be vizų visiems Europos Sąjungos valstybių piliečiams. Be to, Komisijos nario pasiūlymas dėl prieglobsčio prašančiųjų problemos sprendimo vieningai ir skiriant pastebimą pagalbą tokioms šalims kaip Lenkiją, kurios yra atsakingos už Šengeno erdvės išorės sienos apsaugą, mane įtikino, kad Komisijos nariui J. Barrotui yra gerai suvokiamos problemos, priklausančios teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato sričiai.

 
  
  

– Manfred Weber pranešimas (A6-0339/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. Pirmininke, pirmiausia aš norėčiau atsiprašyti, kad nedalyvavau šiame lemiame balsavime. Traukinys iš Paryžiaus į Strasbūrą vėlavo valandą ir penkiolika minučių, aš ir keletas mano kolegų negalėjome dalyvauti balsavime dėl šios direktyvos ir rezoliucijos. Kaip ir mano frakcija, aš būčiau balsavęs prieš rezoliuciją ir direktyvą.

Norėčiau čia ir dabar išreikšti mano didžiulį pasibjaurėjimą. Šio Parlamento ir Europos Sąjungos didžiumos orumas neatitinka sulaikymo centrų, kuriuose yra apgyvendintos dešimtys, šimtai ar net tūkstančiai mūsų piliečių, kurie yra imigrantai arba yra kilę iš imigrantų. Visa tai atrodo kaip lašas Europos Sąjungos savisaugos srityje, todėl aš ir mano frakcija laikome tai nepriimtinu.

Aišku, kad šiandien būtina imtis priemonių, kontroliuoti migracijos srautus, tačiau tokie gynybiniai veiksmai dėl kurių ką tik buvo balsuota nėra tinkama reakcija į ekonominę migraciją arba klimato migraciją, kuri greitai prasidės. Jei Europos Sąjunga, Europos Parlamentas, Komisija ir Taryba teiktų reikalingą vystymosi pagalbą, tai galbūt tada turėtume teisę reaguoti tokiu būdu, bet tai dar nevyksta. Iš tikrųjų šią pagalbą sudaro 0.38 proc. biudžeto vietoj 0.4 proc., nors buvo planuojama skirti 0.7 proc.

Leiskite man tai pasakyti labai rimtai. Man gėda dėl mūsų Parlamento ir Europos Sąjungos, kurią kuriame, kad ji būtų atvira ir svetinga, sugebanti priimti piliečius iš viso pasaulio.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvia-Yvonne Kaufmann, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, tarp Europos Parlamento pranešėjo M. Weberio ir vidaus reikalų ministrų pasiektas kompromisas dėl vadinamosios grąžinimo direktyvos yra blogas kompromisas, keliantis abejonių dėl Europos Sąjungos patikimumo žmogaus teisių srityje. Todėl mano frakcija visiškai atmeta direktyvą.

Kaip vienas iš teisės aktų leidėjų, Parlamentas turi teisinę ir moralinę pareigą nustatyti normas, kurios yra priimtinos, bet pirmiausia suderinamos su žmogiškuoju orumu. Parlamentas turi visiškai atlikti šią pareigą ir kovoti dėl tokių normų. Vietoj to, Parlamento dauguma leido Tarybai visiškai ir paprastai primesti savo taisykles, kad ši direktyva galėtų būti priimta pirmojo svarstymo metu. Net jeigu direktyva ir pagerintų teisinę padėtį kai kuriose atskirose valstybėse narėse dėl to, kad nacionalinės teisėje nėra nustatyta viršutinės ribos dėl sulaikymo laikotarpio, iš viso yra svarbiausias kontekstas.

Direktyva suteikia teisę iki 18 mėnesių sulaikyti žmones, kurių vienintelis „nusikaltimas“ yra siekis ieškoti geresnio gyvenimo sau ir savo šeimai Europoje. Manome, kad šiuo metu taikoma išsiuntimo tvarka valstybėse narėse nepateisina ar suteikia pretekstą dabar ar ateityje su skurstančiais elgtis kaip su nusikaltėliais. Užuot pritarusios dabartinei praktikai Europos lygmeniu, pažeidžiančiai „neteisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių“ žmogaus teises, valstybės narės turėtų ieškoti ilgalaikio migracijos problemos sprendimo.

Mūsų frakcijai tai pirmiausia reiškia, kad pagaliau būtų sukurta bendra tesėtos imigracijos politika, kuri užtikrintų migrantų žmogaus teises ir suteiktų perspektyvą žmonėms, kuriems labai reikalinga pagalba, patenkantiems į Europą dažnai rizikuojant savo gyvybėmis.

Europos Parlamentas praleido galimybę čia pasinaudoti savo įsipareigojimais ir atsilaikyti prieš Tarybą. Deja, buvo nepaisoma skubių gausaus žmogaus teisių organizacijų ir bažnyčių kreipimosi.

 
  
MPphoto
 
 

  Kinga Gál (PPE-DE). - (HU) Taip pat norėčiau pridėti savo paaiškinimą dėl balsavimo dėl M. Weberio pranešimo. Kaip šio Parlamento narė manau, kad yra svarbu priimti šį pranešimą, kuris simbolizuoja pirmą žingsnį Europos Sąjungos politikos dėl imigracijos kūrimo link. Tuo pat metu, būdama žmogaus ir mažumų teisių teisininkė, manau, kad teigiamas balsavimas yra pateisinamas. M. Weberio pranešimas yra sudėtingo kompromiso pasekmė, kai Parlamentas sugebėjo užtikrinti, kad daug požiūrių humanitarinių ir žmogaus teisių atžvilgiu būtų įtraukti į tekstą. Srityse, kurios nėra reglamentuotos, tai reiškia pažangą. Srityse, kurios jau yra plačiai reglamentuotos, aukštesnės normos negali būti susilpnintos. Kaip ir visų kompromisų atvejais, tekste yra silpnų ir jautrių vietų. Todėl man yra suprantamos religinių organizacijų ir neprofesionalių asmenų išreikštos abejonės. Sutinku su jais, kad negalime leisti, kad išpūsta teisės aktų kalba būtų naudojama apeiti humanitarinėms ir žmogaus teisėms. Neturime leisti, kad šis tekstas taptų naujų tragedijų ar šeimų išskyrimo priežastimi. Imigrantų gyvenimuose, atvykstančių ieškoti humaniškesnių gyvenimo sąlygų, jau yra pakankamai kančių. Dėkoju.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (NI). – (NL) Gerb. Pirmininke, balsavau už M. Weberio pranešimą, tačiau turiu pasakyti, kad turėjau šiokių tokių abejonių. Kairieji ir kraštutiniai kairieji labai protestavo prieš direktyvą. Jie taip pateikė, kad nelegalių migrantų žmogaus teisėms yra akivaizdžiai užkertamas kelias šia direktyva. Tačiau yra priešingai. Pirmiausia, pavyzdžiui, neteisėtų migrantų padėties sureguliavimas Europos direktyva bus toliau tęsiamas kaip tinkamas politikos variantas. Valstybės narės taip pat privalės teikti nemokamą teisinę pagalbą jos prašantiems nelegalius migrantams.

Nėra priimtina leisti žmonėms įgyti teises iš neteisėtumo padėties. Išskyrus tai, dėl daugumos punktų direktyvoje nėra jokių įsipareigojimų. Direktyva suteikia kai kurioms valstybėms narėms galimybę sulaikyti nelegalius migrantus ilgiau, siekiant juos grąžinti. Kita teigiama nuostata yra po išsiuntimo nustatytas penkerių metų draudimas įvažiuoti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Kovai su imigracijos problema reikia radikalesnių priemonių, negu yra nurodytos šiame pranešime, bet tai yra žingsnis teisinga linkme.

 
  
MPphoto
 
 

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Gerb. Pirmininke, akimirką žvilgtelkime į skaičius. Maždaug po 100 metų gyventojų skaičius pasaulyje išaugs septyneriopai: nuo 1 iki 7 milijardų žmonių. Šis gyventojų sprogimas nepraeis be pasekmių klestinčiam Europos žemynui, kuris taip pat turi didelio demografinio deficito problemą. Dabartinės imigracijos problemos tikrai yra labai rimtos, bet jos vis dar yra įveikiamos, palyginti su tuo, kas mūsų laukia per ateinančius dešimtmečius. Žiūrint į tai iš šios perspektyvos, šioje numatomoje grąžinimo direktyvoje numatytos priemonės iš tikrųjų yra nerimtos ir tikrai nepakankamos. Turėsime padaryti daugiau nei šios, be entuziazmo priimtos priemonės, žengiančios du žingsnius į priekį ir vieną atgal stabdant nelegalų srautą. Tačiau nedideli ženklai politikoje grąžinti nelegaliems migrantams yra geriau negu visai nieko. Todėl aš balsavau už M. Weberio pranešimą, bet be didelio susižavėjimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Romano Maria La Russa (UEN). - (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, šiandien balsuodami už M. Weberio pranešimą, galbūt, žengėme lemiamą žingsnį kuriant išsamią priemonių prieš nelegalią imigraciją sistemą. Priemonių, kurios bus atsakas į daugelio Europos piliečių saugumo reikalavimus, kurių dauguma yra nukentėję nuo trečiųjų šalių piliečių padarytų nusikaltimų.

Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas, visuotinių laisvių ir teisių garantas, galiausiai pritarė bendrai politikai patenkinti valstybių narių poreikius kovoje su nelegalia imigracija. Mes aiškiai nurodėme, kad tikslas yra ne tik išsiaiškinti nelegaliai gyvenančius Europos Sąjungoje, bet taip pat nustatyti aiškias, skaidrias ir greitas procedūras. Todėl yra būtina ne tik apriboti šį reiškinį, kaip tai yra su draudimu vėl įvažiuoti į Europos Sąjungą....

(Pirmininkas nutraukia kalbantįjį)

 
  
MPphoto
 
 

  Ignasi Guardans Cambó (ALDE). - (ES) Balsavau už kelis pakeitimus, tiksliau už keturis, kuriais buvo siekiama patobulinti šią direktyvą. Tačiau taip pat balsavau už galutinį direktyvos variantą, nors šie pakeitimai ir nebuvo priimti.

Manau, kad ši direktyva iš esmės pagerina neteisėtai gyvenančių daugelyje Europos Sąjungos valstybių imigrantų teises. To paneigti negalime. Reikėtų tik palyginti šiuo metu visoje Sąjungoje galiojančius teisės aktus.

Akivaizdu, kad ši direktyva nėra tokia, kokią kai kurie iš mūsų būtų parengę, jei mums būtų suteikta tokia galimybė, jei kiekvienas būtų galėjęs parengti ją atskirai. Tačiau turi būti pusiausvyra bendro sprendimo procedūroje tarp Europos Parlamento ir visų nacionalinių parlamentų bei vyriausybių teisėtumo.

Dabar didžiulė atsakomybė tenka nacionaliniams parlamentams taikant šią direktyvą, o Europos Komisija ir Teisingumo teismas turi kontroliuoti jos taikymą. Nuo šiol teisių apribojimams valstybėse narėse yra taikomi Europos teisės aktai. Tai nebėra šalių sprendimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Fatuzzo (PPE-DE). - (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, malonu matyti, kad manimi vis dar žavisi dauguma kolegų. Turėčiau jiems padėkoti, kad laukė manę pasisakant, kodėl balsavau už M.Weberio pranešimą.

Gerb. Pirmininke, manau, kad mes susiduriame su kažkuo, kas nelabai skiriasi nuo barbarų įsiveržimo į Romos imperiją prieš du tūkstančius ir daugiau metų. Tuo metu į Romos imperiją įsiveržė ginkluoti būriai, ir romėnai griebėsi ginklų, kad apsigintų, bet kaip visi žinome, jie pasidavė tragiškomis aplinkybėmis.

Dabar Europa yra visų kitų pasaulio šalių gyventojų tikslas. Aišku, jie yra visai teisūs dėl to, nes yra alkani, taip kaip buvo ir barbarai, norėdami gauti maisto iš Romos šaltinių. Todėl Europa turi teisę save ginti ir įtvirtinti, kad norintieji įsiveržti į mūsų teritorijas privalo būti sugrąžinti prie sienos.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Claude Martinez (NI). (FR) Gerb. Pirmininke, šiuo metu Europoje yra 10 milijonų nelegalių imigrantų, o lėktuve „Boeing“ yra 300 vietų keleiviams. Norint įvykdyti direktyvos nuostatas dėl grąžinimo proceso, mums prireiks daugiau nei 30 000 „Boeingų“. Tai reiškia, kad per trejus metus daugiau nei 1000 „Boeingų“ turės pakilti iš kiekvienos 27 Europos valstybių sostinių.

Kalbant apie skaičius, tai tikrai būtų beprotiškas ir keistas pasiūlymas. Tačiau vienas dalykas yra dar beprotiškesnis. Iš tikrųjų, imigracija yra tik socialinis atspindys ekonominės globalizacijos, kur pasaulinis kapitalizmas verčia darbininkus vieną su kitu konkuruoti. O mes tuo metu priimame direktyvą spręsti šiai problemai. Nežinau ar tai yra veidmainystė, ar netikęs pokštas, tačiau bet kuriuo atveju tai yra trumparegiška. Planetos klajokliai juda, nes jie nori valgyti ir gerti, rūpintis savimi ir šviestis. Maistas ir jo trūkumas, vanduo ir jo tiekimas, visuotinės epidemijos ir jų plitimo būdas yra šiuo metu dalis to, ką viso pasaulio tautos turi bendro. Kuo greičiau mes veiksime kartu sprendžiant ir politiškai tvarkant mūsų bendras problemas, tuo greičiau mes galėsime ...

(Pirmininkas nutraukia kalbantįjį)

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI). – (FR) Gerb. Pirmininke, emigracijos skatintojai vykdė dezinformacijos kampaniją prieš šią direktyvą dėl nelegalių imigrantų grąžinimo, kurią jie vadina „Gėdos direktyva“ . Tai nieko daugiau kaip gerai parengtas politinis spektaklis tarp kairiųjų ir dešiniųjų. Kairieji protestuoja, kad išreikalautų papildomų teisių imigrantams ir kai tai juos erzina, jie apsimeta, kad visas procesas yra tvirtas ir nelankstus.

Tikrovėje šis dokumentas su pakeitimais saugo grąžinamų imigrantų ir jų užsitęsusio buvimo Europoje teises labiau nei užtikrina jų grąžinimą į tėvynę. Žmonių laikymas sulaikymo centruose yra nepaprastai suvaržyta paskutinės būtinybės priemonė, o 18 mėnesių sulaikymo laikotarpis yra riba, kuri būtų taikoma tik labai išimtiniais atvejais. Šalys, kuriose ribos yra žemesnės, jas ir išsaugos. Galutinis terminas savanoriško sugrįžimo apsaugo asmenis nuo draudimo įvažiuoti į Europos Sąjungos teritoriją taikymo. Valstybės narės yra kviečiamos tai sutvarkyti esant mažiausiai dingsčiai. Kitaip tariant, Prancūzija, turinti švelniausius teisės aktus šioje srityje visoje Europoje, neprivalės jų keisti, užimti griežtesnę poziciją. Galbūt N. Sarkozy norėtų, kad žmonės galvotų priešingai, padedamas kairiųjų....

(Pirmininkas nutraukia kalbantįjį)

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (NI). - Gerb. Pirmininke, šį rytą stebėjau nuostabų reiškinį. Vienas po kito stojosi kalbėtojai ir sakė, kad jie gerbia Airijos žmones. Ir tada iš karto po to balsuodami mes patvirtinome šį pranešimą, kuris yra pirmas žingsnis kuriant bendrą politiką dėl imigracijos ir prieglobsčio. Jis turėjo sudaryti didelę dalį Lisabonos sutarties.

Jei mes tikrai rimtai būtume gerbę Airijos žmones, nebūtume pradėję slaptai įgyvendinti šio teksto nuostatų, o būtume pradėję keisti tas dalis, kurios buvo įtrauktos tikintis teigiamo balsavimo, įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybos steigimą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją.

Šį rytą M. Wallström pasakė, kad yra svarbu sužinti, kodėl žmonės balsavo prieš. Ji klausė, prieš ką jie balsavo. Padėsiu jai. Manau, kad jie balsavo prieš Lisabonos sutartį. Tai nesąmoningai atskleidė balsavimo biuletenis, kuriame buvo klausiama, ar jie nori pritarti Lisabonos sutarčiai.

D. Cohn-Bendit sakė, kad būtų neteisinga, jei dėl pusės milijono europiečių likimo nuspręstų vienas milijonas žmonių. Visiškai su tuo sutinku. Leiskite pusei milijono gyventojų taip pat dalyvauti referendumuose. Pactio Olisipiensis censenda est!

(Plojimai)

 
  
  

– Eluned Morgan pranešimas (A6-0191/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Seeber (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, atmečiau šį pranešimą, nes jame neminimi trys svarbūs klausimais. Pirmiausia nebuvo priimti 170 ir 171 pakeitimai, kurie buvo ypač svarbūs regioniniams tinklams ir sukurtų išimtis, kurios yra pateisinamos dėl dydžio.

Antra, taip pat nebuvo priimtas trečias būdas. Tai yra svarbu planuojant nuspėjamumą energijos sektoriuje. Deja, Komisiją įtikino teisinis nuosavybės teisių atskyrimas ir visiškas nuosavybės teisių atskyrimas. Manau, kad taip mes nepajudėsime teisinga kryptimi.

Trečia, nepavyko užtikrinti atominės energijos pramonės atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju. Dėl visų šių priežasčių Austrijos žmonių partiją ( ÖVP) pasisakė prieš pranešimą ir negalėjo balsuoti už šio dokumentų rinkinio priėmimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Tomáš Zatloukal (PPE-DE). - (CS) Balsavau už mano kolegės E. Morgan parengtą pranešimą, nes sutinku su tuo, kad yra būtina užtikrinti elektros energijos ir dujų tiekimo saugumą, tvarios, mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančios elektros energijos rinką ir konkurencingumą pasaulio mastu. Kaip pasiekti šį tikslą, buvo vienas iš klausimų, dėl kurių čia vakar plenariniame posėdyje vyko diskusijos. Nėra aiškių įrodymų, kad visiškas nuosavybės teisių atskyrimas automatiškai padidins investicijas ir pagerins tinklo našumą. Šiuo atžvilgiu dar yra vietos manevruoti ieškant sprendimo naudingo tiek vartotojams, tiek kitoms šalims, kurios norėtų įeiti į rinką. Tam, kad būtų sukurta europinė elektros energijos rinka, turi vykti intensyvesnis regioninis bendradarbiavimas tarpvalstybiniame perdavime ir investicijų ir operatyvinės veiklos derinime. Dėl to aš palaikau regioninio bendradarbiavimo derinimo mechanizmų stiprinimo principą.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, bendra rinka reiškia didesnę konkurenciją ir todėl aukštesnius standartus. Todėl rinkos dalyviai yra įpareigoti atitinkamai investuoti ir gerinti platinimo tinklų pajėgumus. Dėl to ištekliai tampa saugesni ir kyla mažiau problemų dėl energijos tiekimo. Energetikos vidaus rinkos sukūrimas yra labai svarbus, kaip mes matome, kad energijos paklausa nuolat auga. Elektros energijos vidaus rinkos yra svarbus žingsnis teisinga linkme, bet to neužtenka užtikrinti Europos elektros energijos saugumą. Kartu turime kurti bendrą energetikos politiką. Reikėtų rasti tinkamus mechanizmus, kurie leistų valstybėms narėms remti vienai kitą kilus krizei energetikoje. Tačiau dar svarbiau Europai, kad pagaliau būtų susitarta dėl išorės elektros energetikos politikos. Energijos saugumas gali būti pasiektas tik dėl darnios, veiksmingos ir svarbiausia bendros politikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, balsavau už E. Morgan pranešimą. Manau, kad jame yra keli labai svarbūs elementai. Akivaizdu, kad mums reikalinga labiau konkurencinga energetikos pramonė Europoje, užtikrinant, kad visi joje gautų naudos iš geresnės konkurencijos, žemesnių kainų ir geresnės kokybės paslaugas.

Aš ypač pritariu daliai dėl decentralizuotos energijos gamybos, ypač toje vietoje, kur sakoma, „Mes turime užtikrinti, kad energija žmonėms būtų grąžinama palaikant vietinės ir mažos gamybos jėgaines“. Tie, kas tarp mūsų remia tiesioginės demokratijos vietinių interesų klausimą pasakytų „Kodėl turime apsistoti ties energija?“. Kodėl neperduoti daugiau galių daugelyje sričių, grąžinant jas ne tik šalių vyriausybėms, bet taip pat vietos bendruomenėms – žmonėms, kurie yra arčiausiai dalyko, dėl kurio priimamas teisės aktas? Aš čia sėdžiu kartu su savo kolegomis Danieliu Hannanu ir Chrisu Heaton-Harrisu, kurie yra taip pat puikios organizacijos Tiesioginės demokratijos judėjimas nariai. Jei tikrai tikite žmonių valdžia, turime ją jiems perduoti ir paklausti, ko jie nori. Jei nuoširdžiai jų paklausite dėl Lisabonos sutarties, kaip tai padarėme Airijoje, jie pasisakytų prieš ją.

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, aš taip pat palaikiau E. Morgan pranešimą, kadangi esu įsitikinęs, kad turėtume visiškai atskirti nuosavybės teises šiame konkrečiame sektoriuje. Valstybių narių patirtis rodo, kad visiškas nuosavybės teisių atskyrimas didina investicijas ir gerina tinklo veiklą.

Tačiau taip pat norėčiau pasisakyti dėl vietos gamybos, kadangi manau, kad tai yra geras žingsnis į priekį, kol vietiniai projektai yra remiami vietos žmonių ir duoda naudos tai teritorijai.

Mano atstovaujamame regione, Daventrio rinkimų apygardoje, yra pateikta daug pasiūlymų dėl vėjo jėgainių. Kai kurie iš jų buvo atmesti, kai kurie siūlo savo paslaugas, bet nė vienas iš jų neaptarnaus tos teritorijos. Jie visi yra paremti tam tikra nauja „ūkininkavimo subsidija“, kurią numatė Didžiosios Britanijos vyriausybės direktyva, kurioje yra išdėstyta, kad turime naudoti šiuos konkrečius atsinaujinančių energijos šaltinius ir nieko daugiau. Tai yra labai trumparegiškas akcentas dėl to, ką turėtume daryti.

Taigi, jei mes tikrai ketiname gaminti savo energiją daugiausiai vietinėse teritorijose, turėtume leisti vietos žmonėms patiems nuspręsti, ko jiems reikia.

 
  
  

– Alejo Vidal-Quadras pranešimas (A6-0228/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Seeber, PPE-DE frakcijos vardu. (DE) Gerb. Pirmininke, aš balsavau už šį pranešimą. Manau, kad yra protinga turėti Europos vidaus rinką energetikos sektoriuje. Tam mums reikia perdavimo sistemos operatorių tinklo. Tačiau privalome užtikrinti, kad tai įgyvendinant tikrai sudarytume vienodas galimybes ir tuo pačiu metu suteikti laisvę taikyti regionines išimtis. Turi būti įmanoma taikyti kryžminį finansavimą įvairiems energetikos sektoriams, kad užtikrintume energijos tiekimą atokiausiems Europos regionams ir slėniams bei saloms. Galima numanyti, kad energijos tiekimas į šias vietas bus daug brangesnis ir todėl mažiau finansiškai patrauklus kompanijoms. Todėl turime užtikrinti ten tinkamą pusiausvyrą.

Noriu pasakyti trumpą pastabą savo kolegoms iš Didžiosios Britanijos. Jei gerai suprantu, mūsų šalyje įvyko tik vienas referendumas, būtent dėl stojimo į Europos bendriją. Galbūt turėtumėte pakeisti savo šalies konstituciją, kad galėtume pasinaudoti šia tiesioginės demokratijos priemone. Tam aš labai pritarčiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, atsiprašau už savo pavėluotą pasisakymą. Aš pritariau anksčiau pasisakiusiajam, kuris savo kalboje padarė labai vertingą išvadą.

Mano pastabos taip pat yra susijusios su G.Chichester pranešimu, todėl manau, kad jas pasakysiu vienu kartu, vietoj pašymo pasisakyti atskirai du kartus. Šis pranešimas kai kur gali pabrėžti vieną iš „eurokratų“ mąstymo trūkumų ir žmonių, kurie labai dažnai posėdžiauja šiuose rūmuose, būtent tai, kad kai tik kyla problema, jos sprendimas turi būti Europa. Aišku, aš remiu Europos reguliuotojų agentūrą, kurioje nacionaliniai reguliuotojai dirba kartu, bet nepamirškime, kad labai dažnai geriausiai vietos sąlygas supranta nacionaliniai reguliuotojai.

Neleiskime, kad ši įstaiga taptų Europos pagrindiniu reguliuotoju. Įsitikinkime, kad šis reguliuotojas supranta vietinius niuansus ir yra visiškai atskaitingas vietiniams gyventojams. Jei mes būtume atskaitingi vietiniams gyventojams, tada jie turėtų galimybę balsuoti prieš Konstituciją.

 
  
  

– József Szájer pranešimas (A6-0086/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, aš jau galvoju apie savo pranešimą spaudai ir manau, kad turiu kreiptis į „sausakimšą salę“, nors turbūt turėčiau sakyti „sausakimšą vertimo kabiną“. Esu dėkingas vertėjams, kad jie lieka čia, neina pietauti ir klausosi šių kalbų.

Esu Anglijos futbolo teisėjas, todėl bijau kiekvieno Lenkijos politiko šiuose rūmuose, norinčio nužudyti tokį asmenį. Tačiau po vakarykščių rungtynių stebėjimo, ypač Prancūzijos ir Italijos žaidimo, manau, kad galbūt Prancūzijos komanda turėtų elgtis taip kaip jų politikai: visiškai nekreipti dėmesio į rezultatą ir vis tiek pasirodyti ketvirtfinalio rungtynėse, nes šiuo atveju mes taip darome su Lisabonos sutartimi.

Gerb. Pirmininke, turbūt klausiate savęs, kada pereisiu prie pranešimo, kad šiame pranešime patvirtinama, kad mums nereikia Lisabonos sutarties. ES nenustos veikti be šios Sutarties. Šiandien čia mes sėkmingai balsavome dėl didžiulių pakeitimų institucinėje struktūroje ir mums nereikalinga papildoma sutartis tai daryti.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Naujų pareigų Komisijos pirmininko pavaduotojui Jacquesui Barrotui paskyrimo patvirtinimas (B6-0306/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE-DE), raštu. − (RO) Labai vertinu J.Barroto tvirtumą ir abejonių nebuvimą, kai jis įsipareigojo remti teises, susijusias su Europos pilietybe ir ypač judėjimo laisvę svarstymo metu pirmadienį.

Europos piliečių teisės ir laisvės yra svarbiausi Europos integracijos laimėjimai ir jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti statomi į pavojų, nepriklausomai nuo priežasčių.

Rumunijos, kuriai atstovauju šiame forume, piliečiai atidžiai ir susirūpinę stebi diskusijas dėl piliečių iš tam tikrų šalių judėjimo laisvės.

Rumunijos piliečiai, kurių dauguma yra teisingi ir darbštūs darbuotojai, esantys užsienyje, duoda neginčijamą naudą šalių, kuriose jie dirba, ekonomikai.

Jie, ir manau, kad ne vieninteliai, tikisi, kad Europos Komisija aktyviai ir tvirtai veiks gindama visišką judėjimo laisvę.

Visa savo širdimi tikiuosi, kad J. Barrotas visų savo įgaliojimų vykdymo metu išliks įsipareigojęs ginti Europos šalių piliečių teises.

 
  
  

– Ewa Klamt pranešimas (A6-0139/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Mes susiduriame su humanitarine drama, kurioje šeimos ne tik kenčia skausmą, kad jų artimieji yra dingę, bet taip pat turėjo dešimtmečius gyventi nežinioje nežinodami jų likimo.

Dėl šio priežasties manau, kad yra gyvybiškai svarbu, kad visos susijusios partijos toliau tęstų konstruktyvų bendradarbiavimą, kad vykstantys tyrimai dėl Kipre be žinios dingusių asmenų likimų būtų skubiai baigti.

Kipre be žinios dingusių asmenų komiteto vaidmuo taip pat yra gyvybiškai svarbus atpažįstant rastus bet kokius žmonių palaikus.

Kadangi ES finansinis indėlis į šio komiteto projektą yra tik iki 2008 m. pabaigos, palaikau tolimesnės finansinės paramos Kipre dingusiųjų asmenų komitetui skyrimą, kad jis galėtų tęsti savo veiklą 2009 m. Šis indėlis taip pat turėtų suteikti komitetui galimybę didinti savo pajėgumus, ypač šioje srityje, samdyti daugiau mokslininkų ir suteikti daug lėšų būtinai įrangai įsigyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Nesame prieš, kad Kipro komitetas gautų tolimesnę pagalbą ir lėšų, ir galėtų tęsti savo darbą, bet manome, kad lėšos turėtų būti Raudonajam Kryžiui, turinčiam patirtį ir kompetenciją šioje srityje. Todėl balsuojame prieš pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Klamt (PPE-DE), raštu. − (DE) Kaip pranešėja sveikinu Europos Parlamento daugumos pritarimą Kipre be žinios dingusių asmenų rezoliucijai. Kiekvieno be žinios dingusio asmens artimojo teisė yra žinoti jų likimą ekshumuojant ir atpažįstant palaikus. Nustatyti dešimtmečius be žinios dingusių asmenų palaikų buvimo vietą ir tinkamai juos palaidoti yra vienintelis kelias graikams ir Kipro turkams užversti šį skaudų puslapį savo gyvenime, nes taip pagaliau jie sužinotų apie jiems brangių asmenų likimą. Esu įsitikinusi, kad tai būtų svarbus indėlis vienijant Kiprą.

Teikdama finansavimą ES jau aktyviai dalyvauja be žinios dingusių asmenų darbe ekshumacijos vietose, antropologijos laboratorijose ir dirbdama su šeimomis. Šiuo atžvilgiu yra svarbu, kad be žinios dingusių asmenų komitetas atliktų visus būtinus tyrimus ir analizes, kol vis dar yra liudininkų, galinčių suteikti informacijos dėl šios be žinios dingusių asmenų humanitarinės problemos.

Todėl manau, kad yra būtina papildomai skirti 2 milijonų eurų sumą iš 2009 m. bendro Europos Sąjungos biudžeto ir paraginti Tarybą ir Europos Komisiją pasiekti susitarimą dėl šios papildomos finansinės paramos.

 
  
  

– Manfred Weber pranešimas (A6-0339/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Gerard Batten (IND/DEM), raštu. − Balsavau prieš šį pranešimą, nes jis daro nelegalių imigrantų grąžinimą sunkesnį. Gavę teisę apsigyventi ES valstybėse narėse, šie nelegalūs imigrantai galėtų lengviau patekti į Didžiąją Britaniją. Tokiu būdu padidėtų nelegalios imigracijos našta Jungtinėje Karalystėje. Dėl imigracijos ir prieglobsčio politikos bet kuriuo atveju turi nuspręsti pačios demokratinės šalys, o ne Europos Sąjunga.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Dėkoju, Gerb. Pirmininke. Balsavau už M. Weberio pranešimą atmetus PSE frakcijos pasiūlytus pakeitimus.

Neabejotinai yra būtina sureguliuoti teisiškai šią labai jautrią sritį, ypač dėl dažnai valstybių narių taikomų savavališkų aiškinimų. Vis dėlto dabartiniame pasiūlyme yra nepateisinamų trūkumų. Pavyzdžiui, numatomas nelydimų nepilnamečių traktavimas yra nepriimtinas, kaip ir nesuteikimas garantijų asmenims, esantiems sunkioje padėtyje, kaip prekybos žmonėmis nukentėjusiesiems, nėščioms moterims, pagyvenusiems žmonėms ir neįgaliesiems.

Kita nesąmonė yra nuostata, pagal kurią sulaikymo laikotarpis gali būti pailgintas nesant „administracinio“ bendradarbiavimo su kilmės šalimi. Pavyzdžiui, Sudano pabėgėlių padėtis priklausytų nuo savivaldybės registrų efektyvumo. Mums reikia aiškių normų, kurios užtikrintų mūsų piliečių saugumą, o ne įžeistų žmogaus orumą. Šiandien Europos istorijoje buvo atverstas bjaurus puslapis.

 
  
MPphoto
 
 

  Michael Cashman (PSE), raštu. − Europos Parlamento darbo partija (EPDP) susilaikė nuo balsavimo dėl teisės akto pasiūlymo, nes JK nėra įpareigota vadovautis šia direktyva, nes yra pasirinkusi galimybę netaikyti TVR priemonių imigracijos ir prieglobsčio srityje. Tačiau labai svarbu rūpestingai įvertinti savo atsakomybę, nes tai turėtų tiesioginį poveikį šalims, kurios yra teisiškai įpareigotos taikyti šią direktyvą.

M. Weberio pranešime reikėjo padaryti tam tikrus pakeitimus, kurie būtų pagerinę pranešėjo projektą. Reikėjo įtraukti konkrečius PSE frakcijos pasiūlytus pakeitimus. Kadangi šie pakeitimai nebuvo priimti, mes susilaikėme nuo balsavimo už šį pranešimą. Pakeitimai yra šie:

98 pakeitimas užtikrinti nelydimų nepilnamečių apsaugą;

103 pakeitimas dėl sulaikymo trukmės ir sąlygų;

95 pakeitimas dėl slapstymosi pavojaus apibrėžimo.

EPDP mano, kad šiuo pranešimu nebuvo padidinti ES valstybių gebėjimai veiksmingai, bet humaniškai veikti grąžinant trečios šalies piliečius, nelegaliai gyvenančius ES. Vietoj to buvo uždėta papildoma našta dėl jau ir taip sudėtingo ir emocijų kupino klausimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria da Assunção Esteves (PPE-DE), raštu. − (PT) Direktyva dėl nelegalios imigracijos kelia neįmanomą dilemą. Iš vienos pusės normų nebuvimas atveria duris daugumai nehumaniško elgesio su imigrantais atvejų. Iš kitos pusės šioje direktyvoje yra nedaug teigiamo sutarimo. Ją sudaro daugybė neaiškių sąvokų ir nuorodų valstybėms narėms elgtis savo nuožiūra. Kitaip tariant, ši direktyva yra silpna. Šis kompromisinis susitarimas nepateisino Europos ambicijų. Dabar Parlamentui tenka neįmanoma užduotis pasirenkant tarp chaoso, vedančio į barbariškumą ir prastas ar netobulas normas, tam nepasipriešinus, kaip turėtų elgtis tikras parlamentas. Dėl to daugiau negalime tikėtis iš Tarybos. Komisija vilkina Europos solidarumo fondo, kartu su nelegalios imigracijos kilmės šalimis ir valstybėmis narėmis pietų Europoje, tiesiogiai kenčiančiomis nuo to, įkūrimą. Ironiška, kad nuoširdus balsavimas šiandien reiškia balsavimą užmerktomis akimis.

 
  
MPphoto
 
 

  Nigel Farage (IND/DEM), raštu. − Balsavome, kad pranešimas būtų atmestas, nes mums nereikalinga bet kokia bendra Europos imigracijos politika. Manome, kad valstybės turi pačios nuspręsti, ką išsiųsti iš savo teritorijų ir kokiomis aplinkybėmis.

Nepaisant to, kad mes beveik niekada nebalsuojame už jokį teisės aktą, norėtume atkreipti dėmesį, kad balsavome už 75 pakeitimą, kuriuo yra atmetamas Komisijos pasiūlymas dėl bendros išsiuntimo politikos, bet ne už frakcijos pateikusios pakeitimą, nurodytas priežastis ar pateisinimą. Dėl atmetimo mes turėjome savų priežasčių.

Taip darome nepaisant to fakto, kad ši direktyva nėra taikoma JK. Tai dėl principo mes priėmėme tokį sprendimą dėl balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. – (FR) Džiaugiuosi, kad M. Weberio pranešimas dėl Grąžinimo direktyvos buvo priimtas didžiąja dauguma.

Šis balsavimas yra pavyzdys to fakto, kad Europos Parlamentas nepasidavė populistinei ir agitacinei kampanijai prieš šį pasiūlymą dėl direktyvos. Buvo pasirinktas atsakingumo ir pragmatiškumo kelias.

Parlamentas parodė brandą ir sąžinę priimdamas dokumentą, kuris neabejotinai padidins teikiamos apsaugos lygį trečios šalies piliečiams gyvenantiems tose valstybėse narėse, kur tokia apsauga yra žemo lygio ar jos iš viso nėra.

Šis balsavimas turi dvigubą privalumą, nes nekenkia dabartinėms šalių nuostatoms, kurios jau teikia pakankamas garantijas, kaip Prancūzijos atveju, pavyzdžiui ir tuo pačiu tų valstybių narių, kurių sistemos yra labiausiai ribojančios ir mažiausiai apsaugančios, į labiau humanišką lygį.

Šis tekstas, kuris nėra taikomas prieglobsčio prašantiems, yra vienintelis žingsnis rengiant pagrindines nuostatas dėl imigracijos suderinimo. Jų nereikėtų taikyti atskirai, bet laikyti ES pasaulinės politikos dalimi skatinant legalią migraciją, kuri yra reikalinga Europai.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Goebbels (PSE), raštu. – (FR) Balsavau prieš Grąžinimų direktyvą. Buvau pasiruošęs remti toli gražu netobulą direktyvą, nustatančią valstybėms narėms, neturinčioms savo imigracijos teisės aktų ar kurių teisės aktai yra per griežti, naudingas gaires.

Kai dešiniųjų dauguma ir liberalai atmetė 10 socialistų partijos pasiūlytų pakeitimų, įskaitant tuos, kurie užtikrina geresnę nepilnamečių apsaugą, aš, kartu su savo politinės partijos dauguma, balsavau prieš. Vis dar esu įsitikinęs, kad nors ji ir neišsprendžia visų pasaulio bėdų, Europa turi išlikti atvira teigiamai ir prižiūrimai imigracijai.

Reikia kovoti su nelegalia imigracija, su savo žmonių tragedijos pėdsakais ir kančia bei nusikalstamumu, kuris yra susijęs su tokios rūšies nelegaliais tinklais. Trečios šalies piliečiai, atvykę nelegaliai, turi būti grąžinti į savo tėvynę, tačiau tai turi būti atlikta prideramai.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) June List partija yra kritiškos nuomonės apie šį pranešimą ir kompromisą, kurį remia tam tikros politinės partijos. Šalies vykdoma politika dėl pabėgėlių yra tik tos šalies reikalas ir dėl jos turi būti nuspręsta šalies teisinės kultūros kontekste. Su šiuo pranešimu EU žengia pagrindinį žingsnį, nustatydama Europos migracijos politiką, kuri yra griežta nelegaliems imigrantams. Perspektyvoje yra numatyta ginčytinas ir sisteminis asmenų, neįvykdžiusių jokio nusikaltimo, o tiktai kirtusių tarptautinę sieną, sulaikymas. Pranešime siūloma šiems žmonėms visiškai uždrausti būti Europos teritorijoje penkerius metus, nepriklausomai nuo jų padėties, kas tiesą sakant reiškia, kad Europa taps tvirtove.

ES turėtų būti vertybių sąjunga, kurioje žmogaus teisės ir žmogaus vertybės yra laikomos šventomis. Tačiau šiame pasiūlyme su tuo nesiskaitoma. Tokios organizacijos kaip Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuras saugo pažeidžiamų žmonių žmogaus teises ir nustato priimtinas normas ir standartus žmogiškojo elgesio.

June List partija nepritaria šiam pranešimui ir tikisi, kad kiti nariai pasielgs taip pat.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Gaila, kad mūsų pateiktas pasiūlymas nepriimti šios gėdingos direktyvos buvo atmestas daugumos šiuose rūmuose bendrai susivienijus socialistams demokratams ir dešiniesiems.

Savo balsavimu mes bandėme užkirsti kelią Tarybos susitarimui, kadangi juo siekiama sukurti ribojančią, selektyvią, inkriminuojančią ir negerbiančią imigrantų žmogaus teisių bendrijos imigracijos politiką.

Šioje direktyvoje yra gausybė nepriimtinų aspektų: galimybė sulaikyti imigrantus iki 18 mėnesių; šeimų sulaikymas, įskaitant ir nepilnamečius; nepilnamečių išsiuntimas nepristatant jų šeimos nariui ar teisėtai paskirtam globėjui ir draudimas išsiųstam imigrantui iki penkerių metų atvykti į ES šalis.

Jei ES institucijos nori priimti priemones dėl imigrantų, jos turėtų pasiūlyti valstybėms narėms ratifikuoti JT konvenciją dėl migruojančių darbininkų ir jų šeimų teisių apsaugos.

Neturėtų būti abejonių dėl žmonių orumo. Jų teisės turi būti saugomos ir pripažįstamos, nepriklausomai nuo to ar jos yra pagrįstos dokumentais. Neturime siūlyti politikos pažeidžiančios žmogaus teises ir paverčiančios žmones ir moteris, kurie tik trokšta darbo ir daugumoje atvejų, pagrindinės teisės į gyvybę, nusikaltėliais.

 
  
MPphoto
 
 

  Erna Hennicot-Schoepges (PPE-DE), raštu – (FR) Žmogaus teisės nėra svarstytinos.

Laisvės atėmimas, kaip yra nurodyta šiame dokumente, yra rimtas veiksmas, net jei tai yra tik ribotam laikotarpiui. Kodėl mes kalbame ne apie atvykstančių į Europos teritoriją priėmimą ir jų priėmimo sąlygas, o apie sulaikymo centrus? Mums yra žinoma, kad kontrabandininkai turi nusikalstamą suinteresuotumą prekyba žmonėmis ir kad labai dažnai yra susiję bendrininkai aptarnaujant šiuos nelegalius darbininkus, kurie gauna mažą atlyginimą ir yra apgyvendinami blogomis sąlygomis.

Manau, kad mums skubiai reikalingos priemonės kovoti su prekiaujančiais šiais žmonėmis ar juos vežančiais kontrabanda. Kalbant apie savanorišką grįžimo politiką, bendradarbiaujant palaikydami juos, duotume ženklą tiems, kurie yra įkalinti neįvykdę nusikaltimo. Mums nepriklauso Žemė, todėl mes negalime savęs laikyti žemyno savininkais. Net tokios teisėtai sudaryto valstybės kaip mūsų neturi teisės pažeisti teisės į asmens neliečiamybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau prie M. Weberio pranešimą ir smerkiu Grąžinimo direktyvos nuostatas. Ši direktyva leis valstybėms narėms sulaikyti migrantus iki 18 mėnesių, net dėl priežasčių, kurių jie negali kontroliuoti. Tai nėra civilizuota imigracijos politika ir jame trūksta standartų, kurių turėtume tikėtis iš ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Mikel Irujo Amezaga (Verts/ALE), raštu. − (ES) Balsavau prieš šį pranešimą. Tai labai jautrus klausimas, kuris paliečia vis daugiau ir daugiau žmonių. Ir tai, kad į jį žiūrimą kaip į logistinę, o ne žmogiškąją problemą, yra nepakenčiama. Dauguma nuostatų yra paprasčiausiai nepriimtinos – pasiūlymas drausti atvykti į Europos Sąjungos teritoriją iki penkerių metų, šeimų ir nelydimų nepilnamečių sulaikymo galimybė, galimybė siųsti žmones per tranzito zonas, mažas apsaugos lygis žmonėms, neapsaugotiems nuo atskyrimo, tai, kad šioje direktyvoje neužkertamas kelias prieglobsčio parašančiųjų sulaikymui ir aiškių garantijų stygius sprendimuose dėl grąžinimo ir suėmimo.

Be to, imigracija yra glaudžiai susijusi su vystymosi politika. ES privalo nustatyti priemones ir skirti reikalingą pagalbą užtikrinant tikrą vystymąsi trečiosiose šalyse. Imigrantai ir nereguliariai gyvenantys imigrantai nepasirinko tokios padėties. Jie negali likti savo tėvynėje, nes daugeliu atvejų jų pagrindiniai poreikiai nėra patenkinami. 21-ame amžiuje šis faktas turėtų daryti mums gėdą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. − (CS) Nelegalių imigrantų grąžinimas į kilmės šalį yra labai prieštaringas klausimas. 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl pabėgėlių statuso, iš dalies pakeista 1967 m. protokolu ir 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija daugiausiai draudžia tokius veiksmus. Atsižvelgdama į komitetų kritiką (pavyzdžiui, piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto), papildomai, prie ankščiau išsakytų žodžių, privalau pasakyti, kad direktyva, kuria remiantis yra galima sulaikyti žmones 18 mėnesių, bei sąlygos, kurias lankydamiesi sulaikymo centruose, matė Europos Parlamento nariai, šiuos prieštaravimus daro dar akivaizdesnius. Bet kuris asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, turi būti nubaustas, įskaitant tuos asmenis, kurie įdarbina trečios šalies piliečius nelegaliai ir blogomis sąlygomis. GUE/NGL frakcija negalėti pritarti šiai direktyvai.

 
  
MPphoto
 
 

  Romano Maria La Russa (UEN), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, šiandien balsuodami už M. Weberio pranešimą, mes galbūt žengėme lemiamą žingsnį kuriant išsamią priemonių prieš nelegalią imigraciją sistemą. Priemonių, kurios reaguos į daugumos Europos piliečių saugumo reikalavimus, nes dauguma jų yra trečiosios šalies piliečių padarytų nusikaltimų aukos.

Džiaugiuosi galėdamas pažymėti, kad visuotinės laisvės ir teisių garantas – Europos Parlamentas, galiausiai pritarė bendrai politikai, skirtai patenkinti valstybių narių poreikius kovoje su nelegalia imigracija. Mes aiškiai parodėme, kad mūsų tikslas yra ne tik sulaikyti nelegaliai esančius, bet taip pat sukurti aiškią, skaidrią ir greitą grąžinimo tvarką.

Tai nėra susiję vien su šio reiškinio apribojimu, pavyzdžiui, dėl draudimo sugrįžti, bet taip pat teikiant pagalbą nepilnamečiams. Šios priemonės yra skirtos sąžiningai gerbti žmogaus teises priėmimo centruose. Pirmiausia su nelegalia imigracija turi būt kovojama siekiant sudaryti sutarimus su kilmės šalimis, kurios negali pasyviai stebėti tragedijos, kuri yra jau ne tik tos šalies, bet ir visos šalies bei siunčiant signalą siekiantiems nelegaliai pateikti į Europą. Mūsų žemynas nėra užkariavimo žemė visiems ir kiekvienam. Reikia gerbti mūsų pareigas ir teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Kairieji ir kraštutiniai kairieji sukėlė daug triukšmo pasmerkdami M. Weberio pranešimą, Parlamento aiškinimą dėl grąžinimo direktyvos. Tai nelabai atitinka tai, ko reikia imigracijos politikai.

Mes vos drįstame pripažinti akivaizdų dalyką, kad nelegalus sienos kirtimas neturint vizos ar leidimo gyventi yra neteisėtas ir turėtų būti tokiu laikomas.

Sąmoningai pamesdami savo dokumentus ar atsisakydami pranešti, iš kur atvyko, kad nebūtų sugrąžinti į savo kilmės šalį, tik patys nelegalūs imigrantai yra atsakingi už tai, kad kuriam laikui yra sulaikomi. Kai kurie iš mūsų klaidingai mano, kad tas laikas yra per ilgas.

Kalbant apie žmogaus teises, tai tik slepia tikrąją padėtį. Europą užtvindė nelegali imigracija, kurios iš esmės neįmanoma kontroliuoti. Ir tai prisideda prie legalios imigracijos, kuri yra skatinama šalių ir Europos Sąjungos valdžios institucijų.

M. Weberio pranešimas, nepaisant to, kad nepateisina tikslo, yra žingsnis teisinga linkme. Tikiuosi, kad tai yra tik pirmas etapas. Ar valstybių vyriausybės ir Europos Parlamentas galų gale pradeda suvokti problemos mastą? Jau beveik per vėlu....

 
  
MPphoto
 
 

  Roselyne Lefrançois (PSE), raštu. – (FR) Šiandien priimtas dokumentas yra apsvarstytas mūsų Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete atlikto darbo variantas. Komitetas paruošė dirvą žymiam pradinio Komisijos pasiūlymo patobulinimui.

Šis vadinamasis kompromisas iš tikrųjų tikėtina, kad nepadarys jokių pakeitimų dėl apsaugos laipsnio asmenų, gyvenančių valstybėse narėse, kuriose vykdoma labiausiai nepriimtina imigracijos politika. Pirmoji priežastis yra apribota dokumento sritis. Į ją nepatenka prašantieji prieglobsčio ir asmenys, sulaikyti pasienio kontrolės, nors jie sudaro žymią nelegalių imigrantų dalį. Kita, labiau tiesiogiai susijusi priežastis, yra ta, kad suteikiama valstybėms narėms per daug laisvės nepilnamečių teisių ir sulaikymo trukmės klausimais. Pastarasis dabar buvo išplėstas iki 18 mėnesių, lyginant su šešiais mėnesiais, kuriuos Europos Parlamente pasiūlė socialistų frakcija.

Man gėda, kad šiuose rūmuose dauguma parėmė sumanymą uždaryti tokiam ilgam laikotarpiui žmones, kurių vienintelis nusikaltimas yra tas, kad čia jie atvyko ieškodami geresnių gyvenimo sąlygų ir dažnai yra ypač pažeidžiamos būsenos.

Aš ramia sąžine balsavau prieš dokumentą. Jei tikrai yra būtinos tam tikros pagrindinės bendrosios normos, tuomet jos turėtų būti dalimi atsakingo ir žmogiško požiūrio į nelegalią imigraciją. Jokiu būdu jos neturėtų būti pateiktos aukojant mums brangias pagrindines teises ir vertybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Marine Le Pen (NI), raštu. – (FR) Labai išreklamuota „Grąžinimo direktyva“, pasiūlyta Komisijos Briuselyje ir nelabai teisingai pasmerkta kairiųjų ir kraštutinių kairiųjų kaip „Gėdos direktyva“, žmogaus teisių pažeidėja, jų nepasitenkinimui, ką tik buvo priimta Europos Parlamento.

Tačiau ši direktyva, kuria remiantis turėtų būti grąžinami nelegalūs imigrantai, visai nėra represyvi. Ji nepripažįsta nelegaliai į Europą atvykusių imigrantų nusikaltėliais. Priešingai, ji leidžia jiems pasirinkti tarp legalizacijos ir savanoriško grįžimo, visa tai paremdama lengvatomis ir garantijomis, kurios gina svarbiausias žmogaus teises.

O kaip dėl tautos teisės save apsaugoti ir nepaskęsti pasaulinėje imigracijoje? Nieko.

Visos žiniasklaidos Prancūzijoje ir kitur taip pavadintos „Europos-tvirtovės“ nėra. Tai sukurta iliuzija, kad atvertų kelią teisės aktams, palankiems imigracijai ir imigrantams, prisidengusiems represijos pavidalu.

Tai nėra gera direktyva. Tai tik fasadas. Tačiau jos vienintelis nuopelnas yra tas, kad tai pirmas žingsnis imigraciją mažinančios politikos link. Ji neturėtų užgožti to fakto, kad yra rengiamos ir kitos nuostatos, kaip Europos mėlynosios kortelės sistema, garantuojanti legalią imigraciją darbo tikslais. Ir šių priemonių tikslas yra tik labiau skatinti imigraciją į Europą.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. (DE) Balsavau už M. Weberio pranešimą, nes manau, kad Europos Sąjunga su nelegalia imigracija gali kovoti ir užkirsti jai kelią tik bendromis normomis, kurios yra griežtos, bet teisingos. Ši Grąžinimo direktyva yra sėkminga bendros Europos imigracijos politikos pradžia.

Europa gali atsiverti legaliai imigracijai, jei bus aiškiai apibrėžta nelegali imigracija ir su ja bus galima veiksmingai kovoti remiantis bendromis normomis.

Manau, kad direktyvoje yra atsižvelgiama į humanišką susirūpinimą dėl deportacijos proceso, ypač nustatant maksimalų šešių mėnesių sulaikymo trukmę. Atsižvelgiant į tai, kad devynios valstybės narės, įskaitant Liuksemburgą, anksčiau nebuvo nustačiusios maksimalios ribos sulaikymui, tai yra didžiulis žingsnis į priekį.

Asmenys, paliesti deportacijos proceso, dabar taip pat turės teisę į teismines gynybos priemones teisme arba tribunole, kad galėtų paduoti apeliacinį skundą dėl šio proceso, iš kurių kaip kraštutinė galimybė yra numatytas Europos Teisingumo teismas. Direktyvoje taip pat užtikrinama nemokama teisinė pagalba asmenims, neturintiems pakankamai lėšų. Taip nebebus vykdoma kai kurių valstybių narių abejotina deportavimo politika ir sustiprės teisinė valstybė.

Taip pat norėčiau paaiškinti, kad 18 mėnesių maksimalus sulaikymo laikotarpis, kuris galės būti taikomas pratęsiant šešių mėnesių laikotarpį dar 12 mėnesių, bus taikomas tik ypatingais ir išimtiniais atvejais. Tai yra numatyta tik tada, jei asmuo kelia grėsmę visuomenės saugumui arba siekiant užkirsti kelią neišvengiamai pabėgimo rizikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE), raštu. − (RO) Pasiūlymas dėl direktyvos, mūsų svarstytas vakar ir už kurį balsavome šiandien, pirmą kartą ir tiesiogiai nagrinėja Europos imigracijos politiką, nustatydamas nelegaliai valstybių narių teritorijoje esančių imigrantų išsiuntimo normas ir tvarką. Be tikslo teisiškai suderinti imigrantų padėtį, šios direktyvos tikras iššūkis buvo rasti kompromisą dėl žmogaus teisių ir laisvo asmenų judėjimo bei tuo pačiu metu atsižvelgti į pavienių asmenų, ir ypač kolektyvinį saugumą.

Dauguma valstybių narių susidūrė su migracijos reiškiniu. Jų vyriausybių taikyti veiksmai skyrėsi priklausomai nuo imigrantų gausos. Dėl šios priežasties, manau, kad M. Weberio pranešime sureguliuojami šie valstybių narių imigracijų politikų skirtumai atsižvelgiant į kiekvienos teisinės sistemos principus ir taikant bendras įgyvendinimo normas ir tvarką. Todėl galiu pasakyti, kad balsavau už šį procesą būtent dėl jo kompleksinio požiūrio į imigraciją.

Tokios priemonės kaip savanoriškas grįžimas į kilmės šalį, sulaikymas ir ypatingas dėmesys nelydimų nepilnamečių apsaugas bei galimybė naudotis sveikatos apsaugos ir švietimo paslaugomis, nepažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos, o priešingai įrodo, kad Europos Sąjunga žengė dar vieną žingsnį į priekį kuriant bendrą politiką dėl nelegalios imigracijos.

Taip pat norėčiau pasveikinti Taryba ir M. Weberį derybų keliu pasiekus kompromisą.

 
  
MPphoto
 
 

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. (NL) Karas, diktatūros, diskriminacija, stichinės nelaimės ir skurdas privertė žmones iš Afrikos ir Azijos bėgti į Europą. Daugumai pabėgėlių tai nėra savo padėties gerinimo klausimas, o tiesiog išlikimo reikalas. 1999 m. įvykusiame Tamperės aukščiausio lygio susitikime buvo bandoma sumažinti pabėgėlių antplūdį į ES valstybes nares. Tai buvo daroma ne kreipiantis dėl bendro solidarumo geriau paskirstant pabėgėlius ES valstybių teritorijoje, o tiesiog dar griežčiau apribojant atvykimą į Europą prie išorės sienų. Paskutiniaisiais metais įvyko vis daugiau ir daugiau šiurpių atvejų. Daug žmonių nuskendo jūroje, o jei pasiekdavo žemę, jie būdavo kuriam laikui uždaromi, verčiami būti nelegaliai arba grąžinami atgali į savo šalį, kurioje jie negali išgyventi.

M. Weberio pranešimas ir pastangos pasiekti susitarimą su Taryba pirmojo svarstymo metų visą situaciją tik pablogino. Tikrai pagrįstai tam vis labiau ir labiau buvo prieštaraujama iš įvairių sluoksnių. Jei jis bus priimtas, nepaisant priešinimosi, žmones bus galima uždaryti šešeriems mėnesiams be teismo proceso, taps lengviau išsiųsti vaikus. Tiems, kurie buvo išsiųsti, bus draudžiama atvykti į ES penkerius metus, nepriklausomai nuo to, ar padėtis jų gyvenamosios vietos šalyje tuo metu pablogėjo.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Daugumą iš 42 milijonų pabėgėlių 2007 m. sudarė ekonominiai migrantai, kurie pateko į imigracijos reketininkų spąstus ir rizikavo savo gyvybėmis, kad pasiektų Eldoradą. Dėl to vyksta ne tik nesuskaičiuojamos žmonių tragedijos, bet nuo to kenčia paskirties šalių socialinės sistemos ir teismus užplūsta beviltiškos bylos dėl prieglobsčio suteikimo. Dėl to gyvenimas pasunkėja net ir tiems, kurie tikrai turi teisę prašyti prieglobsčio.

Praeityje kai kurios valstybės narės pritraukė daugiau milijonų nelegalų naudodamos masinį legalizavimą arba trumpalaikį sulaikymą, po kurio automatiškai būdavo suteikiamas leidimas apsigyventi. Nors Grąžinimo direktyvoje siūlomos priemonės yra negriežtos, jos yra žingsnis teisinga linkme, ypač jei pasiūlyta mažiausia sulaikymo trukmė yra daug griežtesnė nei šiuo metu yra kai kuriose šalyse. Štai todėl aš balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristiana Muscardini (UEN), raštu. − (IT) Norėčiau pagirti kolegas iš Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiekus su Taryba kompromisą. Tai pirmas kartais, kai Sąjunga sugebėjo parengti bendras taisykles dėl nelegaliai esančių trečiosios šalies piliečių grąžinimo. Yra pagirtina, kad direktyvos, nustatančios bendrą skaidrią grąžinimo tvarką, yra užtikrinti humanišką elgesį su tais, kuriems ji bus taikoma ir pagerinti bendradarbiavimą tiek su migrantų šalių valdžia ir tarp valstybių narių, įskaitant visoje Sąjungoje galiojančios draudimo sugrįžti, neviršijančio penkerių metų, nustatymą.

Savanoriškas sugrįžimas, laikino įkalinimo trukmė, su tam tikrais atvejais numatytomis alternatyvomis, įkalinimo sąlygų nustatymas, kolektyvinio grąžinimo draudimas, ypatingas elgesys su nepilnamečiais ir pažeidžiamais asmenimis priimant sprendimą dėl grąžinimo, išsaugojimas šeimos vieningumo. Visa tai yra teigiami pasiūlymo dėl direktyvos bruožai, kartu su nemokama teisinę pagalba, jos prašant, apeliacinio skundo pateikimas dėl įsakymo perkelti.

Balsuoju už šią priemonę žinodama, kad su nelegalia imigracija bus kovojama veiksmingiau turint bendras, skaidrias normas. Šios normos užtikrins mūsų piliečių saugumą, dar kartą patvirtins, kad kovojant su tokiomis bendromis problemomis kaip imigracija, Europa privalo tai daryti bendrai ir parodyti, kad svetingumo ir teisėto elgesio sąvokos yra viena nuo kitos neatsiejamos.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Navarro (PSE), raštu. – (FR) Šiandien Europos Parlamento daugumos buvo priimtas pasiūlymas dėl Grąžinimo direktyvos. Šis pasiūlymas dėl direktyvos, kurio tikslas yra nustatyti minimalias bendras elgesio su nelegaliais imigrantais normas, pradžioje buvo numatytas kaip reakcija į dažnai tragišką padėtį, su kuria yra susiduriama 224 ar panašiai sulaikymo stovyklų išsibarsčiusių visoje Europoje. Tai yra patogi iniciatyva, nes mes žinome, kad kai kuriose šalyse nėra taisyklių ar ribų dėl nelegalių svetimšalių sulaikymo. Balsavimo komitete metu socialistų partijos nariai padarė žymią pažangą nustatydami pagrindines garantijas dėl žmogaus teisių, kurių nebuvo pradiniame pasiūlyme. Dabar jos yra išbrauktos Tarybos ir PPE frakcijos pranešėjo, nes pasirodė, kad jiems yra labiau priimtinas represyvinis dokumentas tikintis, kad tai atbaidys tuos, kuriuos jau yra apėmusi neviltis. To rezultatas yra direktyva, kuri patvirtina tvarką, pripažįstančią migrantus nusikaltėliais, ištisai ir ilgai juo laikant pasibaisėtinomis sąlygomis, atskiriant nepilnamečius nuo jų šeimų. Tuo tarpu vadinamosios garantijos dėl teisės į teisinę pagalbą ir pateikti apeliacinį skundą iš esmės bus paliktos valstybių narių nuožiūrai. Tai yra gana nepriimtina ir prieštarauja vertybėms, kurias Europa tvirtina simbolizuojanti. Dėl to aš nusprendžiau balsuoti prieš šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL)

Konservatyvioji dauguma Europos Parlamente dar kartą nepaisė piliečių balso ir sveiko proto. Priimant „Gėdos direktyvą“ ir siekiant sukurti Europą-tvirtovę atima iš imigrantų jų pagrindines žmogaus teises ir pasmerkia juos gyventi nelegaliai. Gėdingas ir nehumaniškas Tarybos taikinimo proceso metu pasiektas susitarimas prieštarauja esančiai tarptautinei teisinei sistemai. Patikinimai suteikti didesnę apsaugą Europoje imigrantams yra visiškas kontrastas niūriems „priėmimo“ centrams.

Europa negali apsaugoti savęs naudodamasi šiuo nepriimtinu teisės aktų ir uždaryti imigrantams duris.

Naujosios demokratijos (ND) vyriausybė ir jos Europos Parlamento nariai, kurie aktyviai rėmė šios dienos sprendimą, už tai atsako daugiausiai. Tai ką C.Karamanlis, prieš kelias dienas lankydamas imigrantų priėmimo centre Samos saloje, pasakė prieš televizijos kameras yra nuslėpta Naujosios demokratijos veiksmais.

 
  
MPphoto
 
 

  Tobias Pflüger (GUE/NGL), raštu. − (DE) Mano priežastys, dėl kurių balsavau prieš Grąžinimo direktyvą, yra šios:

Direktyva, dėl kurios derybas vedė ES vidaus reikalų ministrai, ne tik numato galimą 18 mėnesių sulaikymo laikotarpį prieš išsiunčiant vadinamuosius „nelegaliai esančius trečios šalies piliečius“, bet taip pat numato penkerių metų draudimą sugrįžti pabėgėliams, kurie buvo deportuoti. Dėl direktyvos apie 8 milijonams ne ES piliečių, neturinčių galiojančio leidimo gyventi, gresia sulaikymas ir išsiuntimas į „tėvynę“.

Be to, direktyva leidžia sulaikyti ir perkelti nelydimus nepilnamečius, tai aiškiai pažeisdama JT vaiko teisių konvencija. Ruošiamasi išsiųsti migrantus į tranzito šalis, kurios nėra jų gimtosios šalys. Iš galutinio teksto dingo daugybė procedūrinių garantijų ir teisių migrantams pateikti apeliacinį skundą dėl išsiuntimo.

Trumpai tariant, Direktyva sukuria pagrindą migrantus, kurie nepadarė jokio nusikaltimo, pasmerkti ir pripažinti nusikaltėliais, atimti iš jų laisvę ir laikyti sąlygomis, neprideramomis žmogiškajam orumui. Direktyva griauna Europos ir tarptautines žmogaus teisių normas toliau blogindama migrantų gyvenimo sąlygas. Naujoji priemonė yra suderinta su nuo 1990 m. ES valstybių narių vykdoma imigracijos ir prieglobsčio politika, kuri yra žymi savo nuolatiniu migrantų teisių pažeidimu. Dabar reikia pasipriešinti direktyvos įgyvendinimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Lydie Polfer (ALDE), raštu. – (FR) Pasiūlymo dėl nelegaliai esančių trečios šalies piliečių grąžinimo tikslas Europos Sąjungoje nustatyti bendrą imigracijos politiką numatant laikino įkalinimo maksimalaus laikotarpio kriterijus, palaikant savanoriško sugrįžimo tvarką ir nustatant draudimą sugrįžti į Europos Sąjungą tiems, kurie buvo išsiųsti.

Pasiūlytas tekstas yra kompromisas ir kaip visi kompromisai gali būti patobulintas. Taigi maksimalus šešių mėnesių sulaikymo laikotarpis, kuris gali būti pratęstas iki 12 mėnesių, gerokai viršija mano šalyje Liuksemburge nustatytą įkalinimo trukmę (trys mėnesiai).

Kita vertus, šiame dokumente nėra nustatytos tam tikros garantijos šeimoms ir kūdikiams bei tiksliai apibrėžiamos sąlygos lemiančios negrąžinimą į kilmės šalį.

Kadangi šis klausimas yra priimamas bendro sprendimo procedūra, Parlamentas turi vienodas teises kaip ir Taryba, todėl neigiamas balsavimas užvilkintų šio labai jautraus klausimo sprendimą.

Dėl šios priežasties, nepaisant tam tikrų abejonių, balsavau už pasiūlymą dėl direktyvos.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Teritorija, kurioje yra bendros išorės sienos ir nėra vidinių sienų, privalo suderinti tam tikras normas dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo, judėjimo, gyvenimo ir išvykimo. Klestinti ekonomika ir visuotinės gerovės valstybė, turinti aukštą apsaugos lygį, lyginant su kaimyninėmis šalimis, privalo nustatyti tvarką ir sąlygas dėl trečiųjų šalių piliečių įvažiavimo.

Todėl yra svarbu sureguliuoti ir pasiekti tam tikrą įvairių teritorijų, turinčių bendrą sieną normų darną. Tai būtina padaryti atsimenant, kad imigracija paskirties šalims yra vertingas dalykas ir duoda potencialią naudą kilmės šalims, jei yra teisėta ir reguliuojama. Taip pat reikia atsiminti, kad rodome žmogiškumą priimdami žmones, kurie sunkiai verčiasi. Tai yra civilizuotumo požymis, kuriam neturėtume atsukti nugarų.

Remiu šio pranešimo esmę, nes jis mūsų neverčia mažinti savo garantijų, o iš tikrųjų taiko jas, nors ir nepakankamai, ten kur jų nėra.

Galiausiai manau, kad vykstant svarstymams dėl šio klausimo, vienas dalykas buvo praleistas. Imigracijos tikslas, bent jau imigracijos Europos viduje, keičiasi.

Atsižvelgiant į tai, kad migracija yra vienas iš labiausiai atskleidžiančių ekonominių požymių, tam reikėtų skirti daugiau dėmesio.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Nėra taip, kad tam tikrais klausimais tekstas yra nepakankamas, ypač dėl nepilnamečių sulaikymo ir sveikatos klausimų, bet po trejų metų derybų su Taryba, šis, su tam tikromis valstybėmis pasiektas kompromisas, dabar numato tvarką toms šalims, kurios jos neturėjo, tačiau nedraudžia kitiems pasilikti savo teisės aktus ar priimti dar lankstesnius.

Nepalaikau šio, kitaip manančių persekiojimo, kuris šiandien vėl vyko prieš bandančius nustatyti imigracijai Europoje ribas. Ne, Europa nėra tvirtovė. Kiekvienas metais čia legaliai atvyksta beveik du milijonai imigrantų. Ne, direktyva nenustato 18 mėnesių sulaikymo trukmės. Reikia prisiminti, kad bendra taisyklė yra daugiausia šeši mėnesiai, su griežtai taikomomis išimtimis tose šalyse, kuriose yra neribota sulaikymo trukmė. Pavyzdžiui, Belgijoje, vidutiniškas sulaikymo laikotarpis yra 22 dienos.

Šiandien nėra lengva balsuoti prieš šį dokumentą. Šį kartą esu tikras, kad tai nebus naudingas tiems, kurie yra pirmiausia susiję su tuo, būtent patiems migrantams, kuriems reikia padėti ir kai kada įtikinėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, balsuoju už M. Weberio pranešimą. Pagaliau Europa pradeda atsakingai ir veiksmingai spręsti nelegalios imigracijos problemą. Grąžinimo direktyva yra pradinis žingsnis į priekį vykdant tinkamą politiką kovoje su reiškiniu. Nelegalūs imigrantai privalo būti įsipareigoję palikti Europą, atsižvelgiant į minimalias normas, užtikrinančias, kad su jais bus elgiamasi humaniškai. Kaip mes visada tvirtinome, nelegali imigracija yra ypač rimta problema ir atsakomybė už jos sprendimą privalo tekti pačioms valstybėms. Tačiau labai dažnai tai yra visos Europos problema. Dėl to visa atsakomybė ir išlaidos negali būti užkrautos tam tikroms šalims, pirmiausiai Italijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Per didelė sulaikymo trukmė yra viena iš svarbiausių priežasčių, nulėmusi mano balsavimą. Galimybė uždaryti suaugusius ir net vaikus ne trumpiau kaip 18 mėnesių yra per daug, ypač jei jie buvo sulaikyti dėl to, kad jų kilmės šalis nebedarbiauja pateikiant reikiamus dokumentus. Dažnai ne dėl savo kaltės jie negali grįžti namo. Tai, kad nelegaliai teritorijoje esantys žmonės gali būti sugrąžinti į šalį iš kurios jie atvyko taip pat nėra sprendimas. Draudimas sugrįžti iki penkerių metų yra nesuderinamas su tuo, kad, jei reikia, žmonėms turėtų būti suteikta apsauga Europoje. Dėl to taip pat vyks nelegali kontrabanda ir prekyba žmonėmis. Sąjungai reikia skubiai priimti susitarimus dėl to, kas gali atvykti. Tačiau dabar stengiamasi dėl išsiuntimo. Pasiūlymas yra vienpusis ir labai nesubalansuotas. Tokie susitarimai kaip šis turi prasmę tik tada, jei suteikia teisinę apsaugą žmonėms, neturintiems galiojančių dokumentų. Deja, šiuo kompromisu tai nėra pakankami užtikrinta. Nedarysiu Europos migracijos politikai paslaugos balsuodamas už.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Atsisakymas 98 pakeitimo dėl elgesio su nelydimais nepilnamečiais, t.y. vaikais ir 103 pakeitimo dėl sulaikytų migrantų sąlygų, trukmės, teisėtumo, labai liūdina tuos iš mūsų, kurie tiki žmogiškuoju orumu.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Strož (GUE/NGL), raštu. − (CS) Manau, kad pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl bendrų standartų ir procedūrų valstybėse narėse dėl nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo nėra geras. Jame siekiama administraciniais ir represiniais būdais „išspręsti“ rimtą problemą, kuriai būtinas politinis sprendimas, skirtas pašalinti nelegalios migracijos priežastis. Europos Parlamentui plenariniame posėdyje Manfredo Weberio pateiktame pranešimo projekte nėra nieko daugiau be kosmetinių pakeitimų, kurie nesusiję su klausimo esme.

Numatant tokias represines priemones, vadinamiesiems nelegaliems imigrantams, kaip laikinąjį sulaikymą ir jų laikymą siaubingomis sąlygomis, kurios yra kai kuriuose sulaikymo centruose (Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto duomenimis), pažeidžia tarptautiniu mastu pripažįstamas žmogaus teisių apsaugos konvencijas.

Be to, pagrindime atsiranda esminė problema, kuri paliečia visą dokumento koncepciją. Nors jame yra siūloma alternatyva – galimybė vadinamiesiems nelegaliems imigrantams suteikti legalius leidimus gyventi, tiek Komisijos pasiūlymas, tiek Europos Parlamento priimtas pranešimas remiasi vienintele prielaida, kad nelegalūs imigrantai privalo palikti Europą. Atsižvelgiant į išvardintus faktus, rekomenduoju šį pranešimą atmesti.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. − (RO) Sąjunga remiasi bendromis vertybėmis ir saugo žmogaus teises. Balsavau už Europos socialistų pateiktus pakeitimus, nes jie numatė sergantiems asmenims suteikti atskirą leidimą gyventi arba kitu būdų jiems suteikti teisę į gyvenamąją vietą.

Tai yra būtina tam, kad jie galėtų pasinaudoti medicinos paslaugomis, išskyrus tuos atvejus, kai galima įrodyti, kad tie asmenys gali gauti tokį patį gydimą ir medicinos paslaugas savo kilmės šalyje. Taip pat manau, kad yra svarbu, kad trečiosios šalies pilietis būtų tuoj pat paleistas, jeigu viešas sulaikymas nėra teisėtas. Viešai sulaikyti nepilnamečiai turi galėti linksmintis, įskaitant jų amžiui skirtus žaidimus ir pramogas ir galimybę mokytis.

Nelydimi vaikai turi būti apgyvendinti įstaigose, kuriose yra darbuotojai ir įranga atitinka jų amžiaus kategorijos žmonių poreikius. Vaiko interesai yra pagrindinė priežastis sulaikant nepilnamečius, kol jie laukia išsiuntimo. Gaila, kad šie pakeitimai nebuvo priimti. Manau, kad be jų M.Weberio pranešimas neatitinka europinių vertybių ir dėl šios priežasties balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jeffrey Titford (IND/DEM), raštu. − Balsavome, kad šis pranešimas būtų atmestas, nes mums nereikia jokios bendros Europos imigracijos politikos. Manome, kad pačios valstybės turėtų nuspręsti, ką išsiųsti iš savo teritorijos ir kokiomis aplinkybėmis.

Nors mūsų partija beveik nebalsuoja už jokį teisės aktą, norėtume atkreipti dėmesį, kad mes balsavome už 75pakeitimą, kuriuo atmetė Komisijos pasiūlymą dėl bendros išsiuntimo politikos, bet ne dėl priežasčių, kurias nurodė partija, pateikusį šį pakeitimą. Mes turėjome savo priežasčių balsuoti prieš.

Taip balsavome nepaisant to, kad ši direktyva nėra taikoma Jungtinėje Karalystėje. Tai šios direktyvos principas paskatino mus taip balsuoti.

 
  
  

– Eluned Morgan pranešimas (A6-0191/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Konstantinos Droutsas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Norint užbaigti ES energetikos ir gamtinių dujų rinkose didelio kapitalo interesų dominavimą, šiuo metu Komisija rengia penkių pasiūlymų rinkinį trečiajam teisės aktų paketui. Tikslas yra paversti socialinį gėrį rinkos preke, skatinti energetikos sektoriaus kapitalistinį restruktūrizavimą daugumoje privatizuojant energijos gamybą ir platinimą.

Pasiūlymu sukuriama arši konkurencija, ypač didmeninės energijos rinkoje. Jame yra visiškai atskiriami tinklai (perdavimo sistemos arba perdavimo valdymo sistemos) nuo tiekimo ir gamybos. Iš esmės tarp viešųjų ir privačiųjų sektorių nebus diskriminacijos. Dėl to viešosios įmonės neteks savo santykinio pranašumo ir į rinką įeinantys konkurentai bus apsaugoti.

Šiuo metu, kai sparčiai auga tarptautinės naftos kainos, darbuotojai turi susiveržti diržus. ES rodo palankumą kapitalo interesams, apsaugo ir didina jo pelną.

Šios politikos aukos yra energetikos sektoriaus darbuotojai ir darbo klasė. Jiems teks susidurti su augančiomis kainomis ir paslaugų mažėjimu, kas vyksta privatizavus energijos rinką.

Masinė darbuotojų mobilizacija ir referendumuose tariamas „ne“ parodo didėjantį visuotinį pasipiktinimą šia politika ir atveria duris jo panaikinimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Įdomu pastebėti, kaip šiame trečiajame pakete dėl elektros energijos sektoriaus liberalizavimo vis dar yra naudojami tie patys argumentai, nepaisant to, kad galime vis mažiau kontroliuoti ekonominių ir finansinių grupių, veikiančių rinkoje, veiksmus. Jos nustato savo taisykles, didina kainas, atleidžia darbuotojus, didina nesaugumą užimtumo srityje ir vis mažiau sugeba atlikti savo visuomenines pareigas.

Nors yra tiesa, kad be veiksmingos elektros energijos ir dujų rinkos, Europos Sąjungai bus vis sunkiau užtikrinti tiekimo saugumą, energetikos rinkos tvarumą, turint tik kelis anglių išteklius ir esant pasauliniam konkurencingumui. Tačiau taip pat tiesa, kad tokia rinka bus įmanoma tik tada, jei bus stiprus viešasis sektorius.

Tačiau, siūloma visiškai priešingas dalykas. Siūlomas didesnis liberalizavimas ir sunaikinti tai kas yra likę iš viešojo sektoriaus kai kuriose šalyse. Tada, bergždžiai bandant tai paslėpti, siūloma priimti chartiją, ginančią vartotojus. Pažiūrėsime kaip tai bus taikoma. Bet kuriuo atveju, pagrindinis klausimas yra sektoriaus liberalizavimas. Todėl mes tik galime balsuoti prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Neena Gill (PSE), raštu. − Pirmininke, debatų metu pasisakiau dėl W. Morgan pranešimo, bet neturėjau galimybės pasisakyti dėl 159 pakeitimo. Šis pakeitimas uždraustų valstybėms narėms leisti statyti naujas elektros jėgaines, kurios išmestų daugiau nei 350 g. anglies dvideginio per valandą. Norėčiau EPLP frakcijos vardu patikslinti poziciją, nes visi gavome daug laiškų dėl šio pakeitimo.

Nors pripažįstame, kad klimato kaita yra ir vyksta šiuo metu bei turime pareigą į tai atkreipti dėmesį, balsavome prieš 159 pakeitimą, nes jis nubrauktų visų naujų, dujas, naftą ir anglį naudojančių jėgainių plėtrą. Tai būtų nuostolinga Europos tiekimo saugumui ir apšviečiant Europą.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Goebbels (PSE), raštu. – (FR) Balsavau prieš W.Morgan pranešimą ir energetikos dokumentų rinkinį, nes manau, kad einame neteisingu keliu. Pasiūlyta agentūra būtų dar viena biurokratinė įstaiga. Nacionalinių reguliavimo institucijų tinklas su išplėstomis galiomis būtų daug veiksmingesnis būdas užtikrinti, kad mažieji gamintojai turėtų priėjimą prie tinklų. Nuosavybės teisių atskyrimas tapo savotiškai stebuklingu vaistu, nors iš šalių, kurios tai taikė, praktikos matyti, kad dėl to nėra taikomos liberalios priemonės. Energijos rinka yra pasaulinė rinka. Konkurencija iš „Gazprom“ ir naftą gaminančių valstybių neatsiras iš organinį kurą gaminančių kooperatyvų, bet iš didelių Europos kompanijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Europos Parlamentas, balsuodamas dėl nuosavybės teisių energetikoje Europos Sąjungoje priverstinio atskyrimo, žengė žingsnį link bendros elektros energiją rinkos kūrimo.

Atskiriant šiuo klausimus į bendroves, atsakingas už energijos gamybą, ir bendroves, atsakingas už jos perdavimą, yra vienintelis būdas sukurti atvirą ir konkurencingą rinką, kurioje nėra interesų konflikto.

Dėl pasiūlytų pakeitimų daugiausia naudos turėtų gauti vartotojas. Priimtas pasiūlymas žymiai sustiprintų vartotojų teises. Inter alia, tai suteikia vartotojams teisę nutraukti sutartį su elektros energijos tiekėju be papildomų išlaidų. Vartotojams taip pat yra suteikiama teisė per labai trumpą laiką pakeisti savo elektros energijos tiekėją.

Turėtume atsiminti, kad elektros energijos rinkoje šiuo metu dominuoja monopolijos, kurios piktnaudžiauja savo padėtimi nekonkurencingose rinkose. Manau, kad nustatyta viršutinė elektros energijos kainos riba apsaugotų energijos vartotojus nuo išnaudojimo dėl energijos interesų, netrukdant naujoms įmonėms patekti į rinką.

Neabejotinai, kad pasiūlyti sprendimai nepadės išspręsti visų problemų, susijusių su energiją, su kuriomis šiuo metu susiduriama. Tokių kaip naftos kainų augimas. Nepaisant to, šie sprendimai yra tinkami žingsniai labiau konkurencinės rinkos link. Diskusijos toliau bus tęsiamos Taryboje. Tačiau, deja, nepanašu, kad visi Europos Parlamentos pasiūlymas bus priimti. Kaip teisingai pažymėjo pranešėjas, dauguma valstybių narių nori apsaugoti savo nacionalinius interesus.

 
  
MPphoto
 
 

  Jacky Hénin (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šiame trečiajame energetikos pakete toliau kategoriškai siekiama visiškai atskirti energijos gamybą ir paskirstymo tinklus.

Juo siekiama, kad visas energetikos sektorius būtų priklausomas tik nuo laisvą rinką reguliuojančių teisės aktų ir visi tarpusavyje konkuruotų.

Kadangi tos pačios priežastys sukelia tą patį poveikį, Europos Sąjungą ištiks dar didesnę katastrofa nei 2000 metais vyko Kalifornijoje.

Ši politika kenkia vartotojams, dirbantiems pramonėje, MVĮ ir MVPĮ, darbams, saugumui ir aplinkai. Rinka ir privatus sektorius nesugeba patenkinti europiečių energijos poreikių ir reaguoti į pasaulinio atšilimo iššūkius ir naujai prasidėjusiai epochai po iškastinio kurio. Svarbiausias jų tikslas yra sumokėti kaip galima daugiau akcininkams, o ne veikti bendram tautos labui.

Mums yra reikalinga derama vidaus energijos rinka Europoje. Tai pasieksime tik bendradarbiaudami. Energetikos sektorius turi būti valdomas valstybių narių suderintais visuomeniniais veiksmais iš valstybių, o ne finansinių rinkų veiklos. ES turi imtis priemonių, kad energija būtų pažįstama visuotiniu viešuoju ištekliu, o ne dar viena preke, kurią galimą pirkti ir parduoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Nusivyliau, kad mano frakcijos pasiūlytas pakeitimas dėl atsakomybės nelaimingo branduolinio įvykio atveju nebuvo priimtas. Nepaisant to, galutinis E.Morgan pranešimas yra vertas pagyrimo. Pritariu papildymui dėl nuorodų į siūlomą priimti energijos vartotojų teisių chartijos. Todėl, atsižvelgus į viską, balsavau už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE-DE), raštu. (ET) Labai pritariu šiems pakeitimams, nes jie sustiprina konkurencijos laisvę Europos Sąjungoje, padeda palaikyti kainas tinkamame lygmenyje ir leidžia vartotojams pasinaudoti jų teise, kada nori pakeisti savo elektros energijos tiekėją. Be to, tai didina dalinimąsi tarp šalių elektros energija ir taip pat apsaugo valstybes ir vartotojus nuo netikėtos elektros energijos stokos. Kreipiuosi, kad šioje srityje būtų imtasi skubių veiksmų šalinant bereikalingą biurokratiją ir prievoles, kad ES elektros energiją gaminančios bendrovės galėtų veikti laisvai visoje Sąjungoje, taip stiprinant konkurencijos laisvę ir suteikiant vartotojams teisę daryti sąmoningus sprendimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Roselyne Lefrançois (PSE), raštu. – (FR) Balsavau prieš šį pranešimą, kuriame, siekiant nustatyti bendras taisykles elektros energijos vidaus rinkai, iš tikrųjų yra siūloma išardyti Europoje išlikusius tradicinius veikiančius tinklus.

Manau, kad elektros energijos gamybos ir tiekimo atskyrimas papildomai neužtikrins tinklo veiksmingumo, saugumo ar prieinamumo, ypač šiuo metu esant ilgalaikiam elektros energijos paklausos augimui ir esant bendram neaiškumui dėl išteklių.

Dėl šio veiksnio reikalingos dar didesnės struktūrinės investicijos, kad apsaugotume savo išteklius ir skatintume mokslinius tyrimus ir inovacijas. Ši perspektyva didžia dalimi yra nesuderinama su stiprios konkurencijos filosofija ir trumpalaikiu pelningumu, kuris sudaro pagrindą visiškai sumažinti šio sektoriaus reguliavimą.

„Trečiasis kelias“, kurį palaikė Prancūzijos socialistai, bet, deja, jis nebuvo priimtas, atrodo daug protingesnis sprendimas. Jis leidžia mums išsaugoti didelių energetikos grupių Europoje vieningumą, ir tuo pačių metu elektros energijos paskirstymo organizavimą perduoti į nepriklausomų reguliuotojų rankas.

Nepaisant to, palaikau šiame pranešime padarytą pažangą apsaugant vartotojus, ypač nustatant kovos su energetiniu skurdu taisykles ir užtikrinant galutiniam vartotojui skaidrumą ir galimybę gauti informaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. (NL) Elektros energijos tiekimas yra ne prekyba, o paslauga. Ši paslauga privalo būti tiekiama visiems suinteresuotiems subjektams be trukdymų ir kaip galima mažiau darant poveikį aplinkai. Šis reikalavimas prieštarauja rizikai tarptautinėje prekyboje, su kuria susiduria konkuruojančios bendrovės. Ateityje elektros energija toliau išliks nepakankamas ir menkai apsaugotas produktu, ypač dabar, kai mažėja iškastinio kuro ir tęsiasi visuotinis atšilimas.

Štai kodėl yra gerai, kad daugumoje valstybių narių valstybė arba vietos valdžia yra sukūrę elektrines ir elektros energijos tinklus. Šių paslaugų privatizacija yra nepageidautina ir rizikinga. Jas pardavus atsiranda nauji savininkai ir susidaro perdavimo sistemos monopolija. Ta sistema yra ne pelno išteklius tarp gamybos ir pardavimo. Tačiau jos nuosavybės teisė gali būti netinkamai panaudota, nustatant aukštus mokesčius vartotojams ir konkurentams. Akcijų rinkoje nustatant fiksuotas elektros energija kainas, kaina vartotojui tampa daug aukštesnė nei gamybos išlaidos.

ES valstybės narės turi teisę ištirti, kaip su šia rizika kovoti. Padėtis valstybėse narėse labai skiriasi. Esu už tai, kad valstybėms narėms būtų suteikta kaip galima didesnė laisvė, N. Glante pakeitime pasiūlytas trečias būdas, tačiau esu prieš visą šią Europos direktyvą.

 
  
MPphoto
 
 

  Lydia Schenardi (NI), raštu. – (FR)Akivaizdu, kad šio trečiojo energetikos paketo tikslas yra ne tiekimo patikimumas, teikiamų paslaugų kokybė, kainos prieinamumas ar galimybė vartotojams laisvai pasirinkti savo tiekėją. Tai yra galutinis išardymas to, kas liko iš senųjų viešųjų elektros energijos monopolijų.

Yra nepriimtinas Komisijos ir daugumos narių šiuose rūmuose pasiryžimas taikyti „paveldėtą atskyrimą“, kitaip sakant priversti tokius „istorinius operatorius“ kaip EDV atsisakyti nuosavybės teisės į jiems priklausančius tinklus. Iš tikrųjų niekada nebuvo įrodyti kaltinimai, kad šios kompanijos riboja konkurentų priėjimą prie tinklų ir sąmoningai riboja investicijas į infrastruktūros projektus. Taip pat nėra aišku, kaip tinklo kontrolės perdavimas vieninteliam operatoriui, kuris nėra elektros energijos tiekėjas, gali garantuoti tinkamą ir pakankamą investicijų lygį, nepiktnaudžiavimą savo padėtimi ar geresnį perkrovos valdymą.

Mes visada pasisakėme už valstybių narių išimtinę viršenybę energetikos reikaluose – strateginėje srityje, kuri yra perdaug svarbi, kad dėl jos spręstų “eurokratai”. Mes iš dviejų blogybių rinksimės mažesnę, ir remsime pasiūlytą “veiksmingo atskyrimo” sprendimą, kurį tarp daugelio kitų, pasiūlė Prancūzija ir Vokietija.

 
  
MPphoto
 
 

  José Albino Silva Peneda (PPE-DE), raštu. − (PT) Už šį pranešimą aš galiu balsuoti tik teigiamai. Sakydami „taip“ visoms liberalizavimo jėgoms, sakome „taip“ teisingesnei, labiau konkurencinei ir skaidresnei rinkai.

Tačiau mane žavi ne tik šio pranešimo korektiškumas, kur svarbiausias yra vartotojas. Didėjant energijos kainoms ir šalių rinkose stingant konkurencijos, yra pavojus, kad didės piliečių skaičius, kurie negalės gauti elektros energijos. Todėl pritariu, kad kilus socialiniam susirūpinimui, pirmą kartą buvo pateikta „degalų skurdo“ koncepcija, atkreipiant dėmesį į būtinybę valstybėms narėms sukurti nacionalinius planus, kurie apimtų visus piliečius.

Atsižvelgiant į šiuo metu ES esančią padėti šalių energijos rinkose, yra nepriimtina, kad vienai bendrovei vienu metu priklausytų elektros energijos tinklas ir ji taip pat atsakytų už elektros energijos perdavimą, taip turėdama de facto monopoliją. Tai gali užkirsti kelią naujiems operatoriams patekti į rinką, kuri, daugumoje atvejų, tampa labiau konkurencinga.

Todėl, šiame dokumente drąsiai pripažįstamas poreikis didinti skaidrumo lygį ir konkurenciją energetikos sektoriuje, tuo pačiu metu veiksmingai apsaugant vartotoją nuo pasekmių esant uždarai ir nelanksčiai rinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  José Albino Silva Peneda (PPE-DE), raštu. − (PT) Už šį pranešimą aš galiu balsuoti tik teigiamai. Sakydami „taip“ visoms liberalizavimo jėgoms, sakome „taip“ teisingesnei, labiau konkurencinei ir skaidresnei rinkai.

Tačiau mane žavi ne tik šio pranešimo korektiškumas, kur svarbiausias yra vartotojas. Didėjant energijos kainoms ir šalių rinkose stingant konkurencijos, yra pavojus, kad didės piliečių skaičius, kurie negalės gauti elektros energijos. Todėl pritariu, kad kilus socialiniam susirūpinimui, pirmą kartą buvo pateikta „degalų skurdo“ koncepcija, atkreipiant dėmesį į būtinybę valstybėms narėms sukurti nacionalinius planus, kurie apimtų visus piliečius.

Atsižvelgiant į šiuo metu ES esančią padėti šalių energijos rinkose, yra nepriimtina, kad vienai bendrovei vienu metu priklausytų elektros energijos tinklas ir ji taip pat atsakytų už elektros energijos perdavimą, taip turėdama de facto monopoliją. Tai gali užkirsti kelią naujiems operatoriams patekti į rinką, kuri, daugumoje atvejų, tampa labiau konkurencinga.

Todėl, šiame dokumente drąsiai pripažįstamas poreikis didinti skaidrumo lygį ir konkurenciją energetikos sektoriuje, tuo pačiu metu veiksmingai apsaugant vartotoją nuo pasekmių esant uždarai ir nelanksčiai rinkai.

 
  
  

– Alejo Vidal-Quadras pranešimas (A6-0228/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Tai kita trečiojo priemonių paketo, skirto liberalizuoti energijos rinkas Europos Sąjungoje, remiantis 2007 m. liepą priimtomis Europos Parlamento rekomendacijomis, dalis. Pranešėjas sutinka, kad veiksmingiausia yra suteikti stipresnes ir labiau nepriklausomas galias reguliuotojams; gerinti bendradarbiavimą Europos lygmeniu tarp šalių reguliatorių ir perdavimo sistemos operatorių; labiau išskirti tolimesnį valstybių narių tarpusavio ryšį; pasiūlymas dėl nuosavybės atskyrimo. Tai taip pat skatins investicijas ir nebus diskriminuojami nauji dalyviai.

Kitaip tariant, Europos Sąjunga privertė vykdyti sektoriaus privatizaciją, kuris yra strategiškai svarbus ekonominiam vystymuisi ir dabar bando imtis priemonių spręsti rimtoms problemoms, kurias sukūrė ekonominės grupės, perėmusios šį sektorių į savo rankas. Štai kodėl pats pranešėjas kelia tam tikrus klausimus dėl savanoriško kodeksų ir taisyklių įgyvendinimo, ginčydamas, kad šie dokumentai turėtų būti privalomi.

Tačiau niekas nepripažįsta, kad geriausias sprendimas būtų išsaugoti stiprų viešąjį sektorių energijos srityje. Dėl to balsavome prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) E.ON ir RWE bendrovės savo perdavimo sistemas pardavė ne vien dėl Komisijos spaudimo. Dėl įvykusio nuosavybės atskyrimo strateginė tinklo prieigos funkcija, būtent skirta užkirsti kelią naujiems konkurentams, didžia dalimi neteko prasmės. Visoje Europoje būtinos investicijos į senas jėgaines ir sistemų infrastruktūrą, nes kai kurios yra dešimtmečių senumo. Kaip parodė Jungtinės Karalystės patirtis dėl įvykdyto radikalaus geležinkelio privatizavimo, investuotojai skiria labai mažai dėmesio infrastruktūros atnaujinimui. Visai įmanoma, kad naujos nuostatos dėl tinklo prieigos turės tokį patį poveikį. Todėl balsuoju prieš A.Vidal-Quadras pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Pranešėjas parengė labai gerą ir išsamų pranešimą.

Manau, kad Europos Parlamento pasiūlymas, toks koks yra dabar, leis tęsti darbą jungiant Europos Sąjungos energijos rinką. Tikiu, kad bus pasiektas susitarimas visais tarpvalstybiniais klausimais.

 
  
  

– Giles Chichester pranešėjas (A6-0226/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Tai dar viena dalis šio energetikos paketo. Ji yra susijusi su Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros steigimu, telpa į bendrosios strategijos liberalizuoti ir reguliuoti energetikos sektorių rėmus, kurią parengė Europos Komisija ir Taryba, pavadintos „energetikos paketu“.

Strategija visada yra ta pati. Pirmiausia yra privatizuojamas viešasis sektorius. Tada kyla problemos ir sukuriamos reguliavimo institucijos, nauja biurokratija, valdžia įgyja daugiau teisių kontroliuoti, kas vyksta kiekvienoje valstybėje narėje.

Pranešėjo (iš PPE-DE frakcijos) žodžiais, privalome viršyti Komisijos pasiūlymus ir suteikti šiai agentūrai daugiau savarankiškumo ir sprendimų priėmimo galių. Standartų, kodų, rinkos taisyklių ir net aukštesniųjų valdžios institucijų sprendimai, tarnaujantys ekonominių grupių interesams, yra pasikartojantis argumentas. Agentūra bus viršvalstybinė institucija, turinti galių strateginėje srityje – būtent energijos srityje, kuri darys poveikį visiems visuomenės sektoriams.

Kišimasis į kiekvienos valstybės narės politinę strategiją ir ekonomiką gali turėti rimtų pasekmių. Todėl atmetame šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Energijos rinkos tampa vis labiau europinės. Pasiūlyta energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra atliks svarbų vaidmenį vystantis rinkoms. Agentūrai turi būti suteiktos atitikinamos galios, kad ji galėtų atlikti savo užduotis. Aš galėjau paremti pranešimą, kuris suteikia tokias galias, tuo pačiu užtikrindamas nacionalinių reguliavimo institucijų savarankiškumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Pranešėjas parengė labai gerą ir išsamų pranešimą.

Manau, kad Europos Parlamento pasiūlymas, toks koks yra dabar, leis tęsti darbą vienijant Europos Sąjungos energetikos rinką. Taip pat sustiprės agentūros kompetencija tarpvalstybiniais klausimais. Tai turėtų paskatinti veiksmingą valstybių narių bendradarbiavimą.

 
  
  

– Francesco Ferrari pranešimas (A6-0081/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. (PL) Nelaimingų atsitikimų, į kuriuos yra įtraukti pėstieji, praeitais metais Lenkijoje išaugo iki 5.7 proc. Nelaimingų atsitikimų skaičius, į kuriuos pateko dviratininkai, išaugo 16.8 proc. Palaikau F. Ferrari pranešimą ir manau, kad yra svarbu didinti saugumo reikalavimus. Be to, taip pat turėtume atsižvelgti į tai, kad išlaidas neturėtų pirmiausia padengti transporto priemonių savininkai.

Atstovauju Lenkijos Leserio vaivadijai, kurioje įvyksta mažiausiai nusikaltimų visoje šalyje – septyni šimtui gyventojų. Vis dėlto čia yra daugybė juodųjų nelaimingų įvykių vietų dėl per didelio eismo ir netinkamos kelių infrastruktūros.

 
  
MPphoto
 
 

  Francesco Ferrari (ALDE), raštu. − Manau, kad šis pranešimas yra dar vienas teigiamas žingsnis į priekį padedant pėstiesiems ES dėl daugybės sužalojimų ir mirties atvejų, kuriuos sukėlė transporto priemonių nelaimingi atsitikimai. Iš tikrųjų, kiekvienais metais miršta 40 000 piliečių.

Transporto priemonės dizaino patobulinimas ir patobulintos automobilių sistemos, įskaitant pėsčiųjų „sumaigomą sritį“ automobilio priekyje, yra teigiami žingsniai, kuriuos būtina skatinti. Apsauginių lankų pašalinimas nuo transporto priemonių, kur jie yra nereikalingi ar nebuvo skirti, pavyzdžiui, nuo ne ūkinės paskirties transporto priemonių, yra kitas pavyzdys, kaip ES galėtų elgtis, kad pėstiesiems nebūtų padaryta žala.

Šiame balsavime palaikau šiuos klausimus ir manau, kad pėstiesiems visoje ES yra svarbu, kad daugiau būtų padaryta gerinant pėsčiųjų saugumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Neena Gill (PSE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, nes palaikau pasyviųjų ir aktyviųjų saugumo sistemų, kurios sumažintų nelaimingų eismo įvykių, liečiančių pėsčiuosius ir kitus eismo dalyvius. Nors daugybė veiksnių gali sukelti nelaimingus įvykius (greitis, žmogiškoji klaida), pati transporto priemonė turi būti pritaikyta mažinti poveikiui nelaimingo atsitikimo metu. Palaikau pranešime išdėstytus įsipareigojimus nustatyti minimalius reikalavimus transporto priemonių sudarymui ir veikimui bei priekinėms apsaugos sistemoms.

Tačiau manau, kad šiame pranešime nenumatyta didžiulė galimybė bendradarbiauti su besivystančiomis ir sparčiau augančios ekonomikos šalimis. Taip yra todėl, kad dauguma mirčių keliuose, maždaug 70 proc., kyla besivystančiose šalyse. Pėstieji sudaro 65 proc. visų mirčių atvejų, o 35 proc. pėsčiųjų mirčių sudaro vaikai. Vien tokioje šalyje kaip Indija įvyksta 10 proc. visų mirčių pasaulyje, kurias sukelia nelaimingi eismo įvykiai.

ES privalo keistis ir dalintis su besivystančiomis šalimis savo patirtimi renkant ir analizuojant nelaimingų eismo atsitikimų duomenis bei vystant aktyviąsias ir pasyviąsias saugumo sistemas. Yra tvirtų argumentų, kad ES galėtų perduoti technologijas besivystančioms šalims, kurios galėtų sumažinti nelaimingų eismo įvykių skaičių ir jų poveikį transporto dalyviams.

 
  
MPphoto
 
 

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. − (PL) Norėčiau pabrėžti šio pranešimo svarbą ir pasveikinti pranešėją su rezultatais. Faktas, kad kiekvienai metais Europos Sąjungoje žūsta 8000 eismo dalyvių. Aukos daugiausia yra pėstieji ir dviratininkai. Dar 300 000 žmonių yra sužalojami. Tokie įvykiai yra susiję su asmeninėmis tragedijomis, kyla žymios socialinės ir ekonominės pasekmės. Todėl ypač sveikintinos Sąjungos priemonės, skirtos užtikrinti geresnę pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugą nuo sužalojimų susidūrus su motorinėmis eismo priemonėmis.

Nuo 2005 m. spalio, remiantis šiuo metu galiojančiomis nuostatomis, tam tikros transporto priemonės turi pereiti daug funkcionavimo testų, paremtų Jungtinio tyrimų centro rekomendacijomis. Be to, Sąjungoje siūloma taikyti daug griežtesnius patikrinimo reikalavimus motorinėms transporto priemonėms, tiekiamoms į Europos rinką po 2010 m. Šis pranešimas jungia aktyvias ir pasyvias saugumo priemones ir ateityje numato įdiegti priemones nuo susidūrimo. Iki dabar rinkoje nėra veiksmingos sistemos, apsaugančios pėsčiuosius susidūrimo atveju. Todėl Komisija daro teisingai skatindama pramonę sukurti tokią sistemą. Taip pat aš sutinku su pranešėju, kad techninės galimybės, užtikrinančios aukštesnius pasyvaus saugumo standartus, turi būti nuolatos kontroliuojamos, kaip ir galimybės, susijusios su saugumo reikalavimų didinimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Kiekvienais metais tūkstančiai pėsčiųjų ir dviratininkų visoje Europoje žūsta arba yra sužalojami kelių eismo įvykių metu. Europos Sąjungos teisės aktai atliko svarbų vaidmenį mažinant žuvusiųjų ir sužalotųjų skaičių, tačiau yra svarbu, kad normos būtų atnaujintos. Pasiūlymai šioje srityje yra sveikintini, todėl balsavau už F. Ferrari pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Statistiniai duomenys apie ES kelių eismo įvykius kelia nerimą. Yra nustatyta, kad kiekvienais metais žūsta 8000 eismo dalyvių ir 300 000 tūkstančių yra sužalojami. Iki 80 proc. kelių eismo įvykių įvyksta miestuose ir kaimuose, kuriuose greičio limitas yra tarp 40 ir 60 km per valandą. Tai rodo, kad įtaką kelių eismo įvykiams daro ne tik greičio viršijimas, bet taip pat kelių infrastruktūros kokybė ir ypač transporto priemonės saugumas.

Kvietimą kaip alternatyvą automobiliams naudoti viešąjį keleivinį transportą, ėjimą ir važiavimą dviračiu, privalo atsverti priemonės, skirtos mažinti patirtų sužalojimų skaičių. Šiuo metu rinkoje nėra susidūrimų išvengimo sistemų, kurios galėtų veiksmingai laiku nustatyti pėsčiuosius ar kitus pažeidžiamus eismo dalyvius.

Pritariu pranešėjo Francesco Ferrari parengtam pranešimui dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugos. Europos automobilių pramonės tikslas turi būti parduoti automobilius, kurie yra ne tik labai pažangūs technine prasme ir ekologiški, bet ir labai saugūs.

Tam, kad būtų užtikrinta aukšto lygio apsauga visais atvejais, privalomas reikalavimas įrengti aktyviąsias pagalbinio stabdymo sistemas visose naujose transporto priemonėse nuo 2009 m., kaip numatyta Komisijos pasiūlyme, neturėtų pakeisti aukšto lygio pasyviųjų apsaugos sistemų, veikiau jas papildyti.

Manau, kad šis reglamentas padės pagerinti visų eismo dalyvių saugumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Kelių eismo saugumas yra Europos transporto politikos prioritetas, tikras rūpestis politinėms sprendimus priimančioms institucijoms ir pagrindinis ramstis visiems piliečiams kovoje su tragedijoms, kurios, deja, vyksta per dažnai Europos keliuose. F. Ferrari pranešimo tikslas yra stiprinti bendrijos reikalavimus saugumo srityje ir gerinti pėsčiųjų saugumą. Todėl mes negalim dvejoti ir reikalauti didžiausio dėmesio ir geriausių prieinamų priemonių saugumui užtikrinti mūsų keliuose. Ypač svarbu, kad teisės aktų leidimo darbas išliktų kaip galima griežtesnis ir priimtos priemonės būtų tinkamai kontroliuojamos ir įvertinamos, užtikrinant, kad būtini patobulinimai būtų padaryti tinkamu metu užkertant kelią tragedijoms ateityje. Pritariame šiame pranešime numatytoms pastangoms nustatyti būdus sugrąžinti prarastą laiką ir užtikrinti, kad būtų pasiūlytos tinkamiausios apsaugos sistemos susidūrimo su motorinėmis transporto priemonės aukoms.

Kartais viskas priklauso nuo smulkmenų, todėl mūsų užduotis yra užtikrinti, net ir labiau techninėse srityse, kad mūsų priimamuose teisės aktuose visada būtų numatytos geriausios priemonės apsaugoti savo piliečius.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Balsuoju už F. Ferrari pranešimą. Pritariu šio pasiūlymo tikslui didinti bendrijos reikalavimus, skirtus gerinti pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių saugumą patyrus sužalojimus nuo susidūrimo su motorine transporto priemone.

Manau, kad įmanoma laiko ir technine prasme padaryti greitą pažangą kuriant ir įgyvendinant tinkamas, transporto priemonėms pritaikytas, priemones. Ypač pritariu prievolei transporto priemonėse įrengti pagalbinę stabdymo sistemą (PSS), kuri padėtų sumažinti transporto priemonių susidūrimų su pėsčiaisiais skaičių.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Pritariu šiam pranešimui, nes jis sustiprina esančius teisės aktus ir siekia pagerinti saugumą keliuose, ypač dviratininkų ir pėsčiųjų. Kiekvienais metais ES keliuose žūsta 8 000 žmonių – pėsčiųjų ir dviratininkų ir 300 000 yra sužalojama.

Daug aukų galima buvo išvengti geriau parengiant vairuotojus arba pagerinant motorinių transporto priemonių konstrukcijas. Įdiegus pagalbinę stabdymo sistemą, geresnę bandymų metodiką, taikant greitesnį įgyvendinimo laikotarpį, būtų galima sumažinti kiekvienais metais mūsų keliuose vykstančių skerdynių skaičių.

Ypač džiausiuosi matydamas, kad dėl apsauginių lankų automobiliams, kuriuose jie turės būti įrengti, bus taikoma bandymų metodika. Tačiau man kampanija, skirta visiškai uždrausti apsauginius lankus, vis dar tęsiasi.

Sveikinu pranešėją ir tikiuosi, kad Taryba greitai išspręs šį klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Sumberg (PPE-DE), raštu. − Norėčiau paaiškinti savo balsavimą dėl Francesco Ferrari pranešimo dėl pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių saugumo.

Nors remiu šiame pranešime išdėstytus vertingus tikslus mūsų visų labui sumažinti šokiruojantį skaičių žmonių netekusių gyvybės ir sužalotų mūsų keliuose, manau, kad šį pranešimą reikėtų įgyvendinti labai greitai ir negalvoju, kad tai gali būti pasiekta.

Keli gana esminiai reikalavimai buvo pasiūlyti. Todėl tai būtų per didelė našta pramonei, jei šie pasiūlymai bus įdiegti per greitai.

Ekonominio nuosmukio metu privalome visi prisiminti, kad rinkėjai turi išsaugoti savo darbo vietas ir neretai skubotai priimti teisės aktai gali pakenkti šiam tikslui.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. (PL) Balsavau už šį pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos dėl pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugos (2007/0201).

Šiuo metu rinkoje nėra sistemų nuo susidūrimo, kurios galėtų veiksmingai nustatyti pėsčiuosius ir kitus pažeidžiamus eismo dalyvius, tuo pačiu patenkinant visas būtinas sąlygas. Pritariu pranešėjo nuomonei, kad pirmenybė turėtų būti teikiama priemonių, skirtų mažinti sužalojimų, ir svarbiausia aukų tarp pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių skaičių. Turėtų būti pabrėžiama, kad pateikti pakeitimai yra skirti kur galima nustatyti griežtesnes reglamento nuostatas. Balsavau už pranešimą, nes manau, kad yra svarbu kontroliuoti ne tik technologijas, užtikrinančias aktyvų saugumo vystymąsi, bet taip pat įvertinti galimybę nustatyti griežtesnes nuostatas pasyvaus saugumo, susijusio su transporto priemonės konstrukcija, srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL)

Pėstieji ir dviratininkai neretai patenka į kelių eismo įvykius. Motorinių transporto priemonių pramonei jų gyvybių išsaugojimas yra pagrindinis iššūkis.

Elektroninė pėsčiųjų apsaugos sistema (EPA) yra puikus sprendimas. Ji mažina pasekmių susidūrus su transporto priemonių sunkumą. Dėl šios sistemos priekinė transporto priemonės dalis sulaiko smūgio jėgą, taip mažindama aukos patiriamų sužalojimų dydį.

Kitas sėkmingas būdas užtikrinti pėsčiųjų saugumą yra aktyvus transporto priemonės variklio dangtis, kuris yra įrengtas C6 automobiliuose. Atsitrenkus į pėstįjį, variklio dangtis automatiškai pakyla. Dėl smūgio susekimo mechanizmo variklio dangtis pakyla 65 milimetrus per 0.40 sekundžių. Kitas mechanizmas išlaiko variklio dangtį tokioje padėtyje, nepaisant smūgio jėgos, taip sugerdamas visą atsiradusią energiją. Nedidelio smūgio atveju apsauga taip pat yra suteikiama dalyje, kurioje yra įrengtas amortizatorius.

Visoms transporto priemonėms turi būti atlikta kaip galima daugiau testų, būtinų gerinti saugumą Europos Sąjungos keliuose.

 
  
  

– József Szájer pranešimas (A6-0088/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šis pranešimas yra susijęs su tam tikrais teigiamais pokyčiais įprastoje procedūroje tarp Europos Komisijos ir Europos Parlamento. Iš dalies pakeistos 1999/468/EB direktyvos 5a straipsnyje numatyta reguliavimo procedūra su kruopščiai peržiūrėtomis bendro pobūdžio priemonėmis, skirtomis pakeisti neesminėms pagrindinio dokumento, priimto remiantis Sutarties 251 straipsniu, dalims, inter alia išbraukiant kai kurias iš šių dalių arba papildant dokumentą naujomis neesminėmis dalimis.

Patikrinus esamus teisės aktus ir tebevykstančias procedūras, Europos Komisija pateikė šį pasiūlymą, apimantį 59 teisės aktus, kurie patikrinus bus pritaikyti prie naujos reguliavimo procedūros.

Savo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendime Pirmininkų sueiga paskyrė Teisės reikalų komitetą pagrindiniu komitetu spręsti šį komitologijos reguliavimą ir specializuotus komitetus teikti nuomones. 2008 m. sausio 15 d. komitetų primininkų susirinkime buvo susitarta dėl Teisės reikalų ir kitų įtrauktų komitetų bendradarbiavimo priemonių. Todėl šiame pranešime yra ribotas skaičius pakeitimų, pasiūlytų kitų komitetų, kurie buvo pateikti laiško forma.

 
  
  

– Gerardo Galeote pranešimas (A6-0213/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. (PL) Balsavau už G. Galeote Quecedo pranešimą dėl Tarybos reglamento, kuriuo leidžiama naudoti tam tikrų žuvininkystės produktų importo į Kanarų salas autonomines bendrijos tarifines kvotas ir numatomas jų administravimas.

Šiame pranešime palaikomas bendrojo muitų tarifo panaikinimas tam tikrų žuvininkystės produktų į Kanarų salas importui 2007-2013 m. Būtina pažymėti, kad nuostatos, kurios yra minimos pasiūlyme, nustojo galioti 2006 m. gruodžio 13 d. Pasiūlyme numatoma netaikyti tarifinių kvotų. Nuostatos tam reguliuoti atitinka Europos Sąjungos sutarties 299 straipsnio 2 dalį, kurioje yra numatomos priemonės padėti atokiausiems regionams.

Todėl aš balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad išimtinė Kanarų salų geografinė padėtis tiekiant tam tikrus žuvininkystės produktus, būtinus vidaus vartojimui, sukelia papildomas išlaidas šiame sektoriuje. Vienas iš būdų ištaisyti prigimtinius tokio tipo sunkumus, atsiradusius dėl geografinės padėties, yra laikinai netaikyti muito svarstomų produktų iš trečiųjų šalių importui.

 
  
  

– Anneli Jäätteenmäki pranešimas (A6-0076/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Balsavau už A. Jäätteenmäki pranešimą dėl Europos ombudsmeno statuto.

Kaip Europos Parlamento peticijų komiteto narys, įsitikinau, kad didžiulis ir vis didėjantis piliečių skaičius kreipiasi į bendrijos institucijas dėl valstybių narių nesilaikymo ES taisyklių.

Labai dažnai Parlamentui pateiktos peticijos ir išnagrinėtos atsakingos komiteto, negali būti priimtos. Norėčiau pasakyti vieną pagrindinį dalyką – Europos ombudsmeno tarnyba turi daugiau ir geriau dirbti palaikydama išorės ryšius su piliečiais. Labai dažnai paprastam žmogui net nėra žinoma apie ombudsmeną, potencialią priemonę sukurti labiau veikiantį ir veiksmingą ryšį su ES institucijomis. Statute, dėl kurio mes šiandien balsuojame, numatyti nauji būdai didinti ombudsmeno veiksmingumą. Rezultatus kontroliuosime mes, Europos Parlamento nariai.

 
  
MPphoto
 
 

  Lydie Polfer (ALDE), raštu. – (FR) Remiu pačios A. Jäätteenmäki iniciatyva parengtą pranešimą dėl Europos ombudsmeno galimybės susipažinti su informacija ir aiškesnių taisyklių nustatymo, kadangi šiuo pranešimu siekiama nustatyti labiau apibrėžtas taisykles šioje srityje.

Tekste numatyta, kad įvairios Europos Sąjungos įstaigos ir institucijos privalo pateikti ombudsmenui visą prašomą informaciją. Iki dabar galima buvo atsisakyti pateikti dokumentą dėl konfidencialumo.

Panašiai nustatyta prievolė pareigūnams pateikti parodymus „remiantis savo administracijų instrukcijomis“ yra pašalinta, tuo tarpu reikalaujant, kad svarstomas pareigūnas atvirai sakytų visą tiesą.

A. Jäätteenmäki’s pasiūlymai yra skirti stiprinti visuomenės pasitikėjimą Europos ombudsmeno veikla, todėl yra vertą juos įgyvendinti.

 

8. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)
  

(Posėdis buvo sustabdytas 13.30 val. ir toliau tęsiamas 14 val.)

 
  
  

PIRMININKAUJA M. ROURE
Pirmininko pavaduotoja

 

9. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)

10. Parlamento sudėtis (žr. protokolą)

11. Priemonės siekiant užkirsti kelią naftos kainų augimui (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. - Kitas klausimas darbotvarkėje yra diskusija dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų dėl priemonių siekiant užkirsti kelią naftos kainų augimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos pirmininko pareigas. (SL) Tarybai yra žinoma apie kainų augimo poveikį Europos Sąjungos piliečiams ir neigimus padarinius visai Europos ekonomikai. Dėl šios priežasties Taryba atkreipė dėmesį į šį dalyką paskutiniuose savo susitikimuose. Dėl aukštų maisto kainų klausimas bus taip pat svarstomas valstybių ir vyriausybių vadovų rytojaus susitikimo metu. Išaugusių naftos kainų priežasčių analizė rodo, kad pasaulinėje ekonomikoje vyksta sudėtingos struktūrinės permainos naftos tiekimo ir paklausos sektoriuje. Mažai tikėtina, kad artimiausiu metu naftos gamyba neatsiliks nuo išaugusios paklausos besivystančiose šalyse. Praėjusią savaitę Europos Komisija savo pranešime puikiai išdėstė aukštų naftos kainų priežastis, nesvarstysiu jų detaliai.

Europos Sąjunga susiduria su tokiais naftos kainų pokyčiais išaugus infliacijai, išlaidoms namų ūkyje, problemomis žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose, transporto srityje ir įvairiose pramonės šakose. Darydama prielaidą, kad naftos kainų išaugimo priežastys yra struktūrinio pobūdžio ir taip toliau tęsis ateityje, Sąjungoje būtina rasti ilgalaikius sprendimus. Skatinant konkurencingumą energetikos rinkose ir didesnį skaidrumą naftos rinkose, priemonės ypač turi būti skirtos toliau remti energijos sunaudojimo efektyvumą ir energijos tiekimo įvairinimą.

Kalbant apie energijos sunaudojimo efektyvumą, norėčiau priminti, kad 2007 m. kovo mėnesį Europos Vadovų Taryba pareikalavo padidinti energijos sunaudojimo efektyvumą, kad iki 2020 m. būtų pasiektas 20 proc. energijos taupymo tikslas. 2006 m. priimta direktyva dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų padėjo siekiant šio tikslo. Tačiau mes negalime viską įgyvendinti teisės aktais. Namų ūkiai ir verslas gali žymiai prie to prisidėti veikdami racionaliai. Tai Taryba ir Parlamentas gali skatinti ugdydami sąmoningumą.

Kita svarbi priemonė yra susijusi su pastangomis įvairinti energijos tiekimą. Ar galiu priminti, kad dėl to pavasario Europos Vadovų Tarybą pernai priėmė Europos energetikos politikos veiksmų planą. Jame yra nustatytas privalomas tikslas, kad iki 2020 m. visos ES suvartojamos energijos 20 proc. sudarytų atsinaujinančios energijos rūšys. Paminėjau tai, nes noriu pabrėžti, kad Europos Sąjunga jau yra priėmusi tam tikras pramones, kurios galėtų sumažinti Europos ekonomikos jautrumą dėl naftos kainų kilimo. Šiuo metu vykdoma politika ateityje turės būti patobulinta.

Paskutiniame savo susitikime, vykstant diskusijoms dėl išaugusių naftos kainų, Ekonomikos ir finansų taryba inter alia pakartojo Mančesterio susitarimą, priimtą 2005 m. rugsėjį. Pagal šį susitarimą reikėtų vengti fiskalinės ir kitų politikos sričių kišimosi reaguojant į aukštas naftos kainas, nes tai iškreipia konkurenciją ir užkerta kelią reikalingiems ekonomikos veikėjų sureguliavimams. Priemonės, kurios galėtų sumažinti aukštų naftos kainų poveikį neturtingesniems gyventojų sluoksniams, turi būti trumpalaikės ir jiems skirtos, nesukeliančios iškreipiančio poveikio. Praeitą savaitę Didžiojo aštuoneto šalių finansų ministrai, atstovaujantys labiausiai išsivysčiusioms šalims, aptarė augančias degalų kainas. Jie inter alia pažymėjo, kad išaugusios naftos ir maisto kainos yra pasaulinė problema, todėl sprendimų turi būti ieškoma tarptautiniu lygiu.

Taip pat norėčiau paminėti, kad šį pirmadienį įvykusiame Bendrųjų reikalų ir užsienio santykių tarybos susitikime buvo patvirtinta 18 mėnesių programa trims ES pirmininkausiančioms valstybėms narėms. Jų darbo Taryboje metu bus daug užduočių, skirtų veiksmingai išspręsti aukštų maisto ir naftos kainų klausimą.

Leiskite man pasakyti, kad norint įveikti aukščiau paminėtus iššūkius, turime suderinti savo vykdomą politiką ES ir tarptautiniu lygiu. Toliau sprendžiant šiuos svarbius klausimus taip pat turime tikėtis konstruktyvaus bendradarbiavimo su Europos Parlamentu, ypač svarstant pasiūlymus dėl reikalingų teisės aktų.

 
  
MPphoto
 
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, kiekviena mano diena prasideda nuo įprasto naftos kainų patikrinimo. Ir pastaruoju metu žinios buvo panašios – naftos kainos vis labiau auga. Per pastaruosius trejus metus naftos kainos JAV doleriais išaugo daugiau nei tris kartus. ES, kurioje 37 proc. sunaudojamos energijos yra gaunama iš naftos, galima lengvai suprasti dabartinį ir potencialų aukštų naftos kainų poveikį mūsų ekonomikai ir žmonėms.

Mūsų gamyba nuolat mažėjo, bet šis mažėjimas prasidėjo nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos. Dėl toliau didėjančio importo, auga mūsų priklausomybė nuo naftos. Visą laiką didėja suma, kurią mes mokame pirkdami energijos išteklius.

Tai turi tiesioginį poveikį mūsų piliečiams ir verslui. Dėl išaugusių naftos kainų atsirado infliacija ir tai jau galima pastebėti. Energijos prisidėjimas prie kainos indekso augimo 2007 m. ketvirtojo ketvirčio metu sudarė 0.8 proc. eurozonoje. Tai reiškia tiesioginį, juntamą poveikį namų ūkiui ir daugeliui ekonomikos sektorių, ypač tuose, kuriuose negalima perkelti energijos kainos galutiniam vartotojui.

Variklių ir šildymo kuro namų ūkiams kainos dydis tarp 2007 m. balandžio mėn. ir 2008 m. balandžio mėn. žymiai viršijo bendrą vartotojų kainų augimą. Tai rodo vidutiniškai 12.7 proc. išaugusios automobilių degalų kainos infliacijai padidėjus 3.6 proc. Labiausiai pažeidžiami mūsų piliečiai vėl yra tarp tų, kuriuos tai daugiausia paveikė.

2005 m. rugsėjį aš jau kalbėjau su jumis apie augančias naftos kainas ir pateikiau penkių punktų planą. Nuo tada mes rengiame daug naujų pasiūlymų, kaip kovoti su aukštomis ir augančiomis naftos kainomis – dėl energijos efektyvumo, automobilių, degalų kokybės, atsinaujinančios energijos šaltinių. Šių politikų dėka, galime tikėtis, kad ateinančiais metais ES palaipsniui sumažės naftos sunaudojimas. Per pastaruosius trejus metus mes apytikriai turėjom daugiau ar mažiau stabilų sunaudojimą ir pradėta pereiti prie švaresnių, veiksmingesnių transporto priemonių, naudojančių atsinaujinančios energijos šaltinius.

Nors dar daug ką reikia padaryti, ir turėtume įvertinti problemas, su kuriomis dėl aukštų energijos kainų susiduria mūsų piliečiai, ypač labiausiai pažeidžiamuose namų ūkiuose ir versle, tai yra geras pagrindas, kad galėtume toliau vystyti geriausią politiką kovoje su šiomis problemomis. Tikrai, tai, kad naftos kainos toliau augo, nereiškia, kad mūsų vykdoma politika nepasiteisino. Esu įsitikinęs, kad be mūsų ambicingų tikslų klimato ir energijos srityse padėtis būtų dar sunkesnė. Tačiau iš naujausių tendencijų yra aišku, kad turime didinti savo pastangas.

Todėl dabar norėčiau apsvarstyti ilgalaikius veiksnius, veikiančius naftos rinką. Kalbant paprastai, apskritai baigiasi pigios naftos ir energijos epocha. Energijos paklausa pasaulyje didėja ir tarptautinė energijos agentūra nustatė, kad iki 2030 m. ji gali išaugti daugiau kaip 50 proc. Ypač vis daugiau energijos sunaudoja besivystančios šalys.

Kita vertus, yra visiškai neaišku, ar kada nors bus pagaminta pakankamai naftos, kad patenkintų paklausą visame pasaulyje. Ekspertai sako, kad geologine prasme po žeme vis dar yra išteklių, kurių užteks dar 40-50 metų. Kaip pareiškė tarptautinė energijos agentūra, negalima pasakyti, ar naftą gaminančios šalys turi gebėjimų ar noro padidinti gamybą, kad patenkintų regis neišvengiamą ir ilgą laiką besitęsianti naftos poreikį pasaulyje.

Pigios energijos epocha baigės, ir turime visišką pareigą ateities kartoms pereiti prie naudojimo šildymui, energijai, transportui švarios, anglies dvideginio neišskiriančios energijos dėl klimato kaitos. Su šiuo iššūkiu mes ir susiduriame. Tam reikalingas aiškus sprendimas. Bet, prieš pereinant prie ilgalaikių ir trumpalaikių priemonių, norėčiau paminėti kai kuriuos trumpalaikius žingsnius, sumažinančius poveikį vartotojams.

Poveikis labiausiai pažeidžiamoms grupėms privalo būti sumažintas greičiau, jei būtina, socialinėmis priemonėmis. Parama skurdžiausiems namų ūkiams galėtų būti pateisinama ir būtina, bet ją reikia nukreipti ten, kur reikia. Tuo pačiu metu turime būti labai atsargūs dėl pokyčių apmokestinimo srityje. Patirtis rodo, kad tokios priemonės, nors daugumoje atvejų politiškai labai patrauklios, iš tikrųjų padaro ilgalaikį perėjimą prie sprendimo dėl aukštų energijos kainų ir taupant anglį daug sudėtingesnį. Yra daug geriau nukreipti pagalbą ten, kur ji yra labiausiai reikalinga.

Toliau vystant ES ilgalaikį požiūrį ir kovojant su problema, dauguma mūsų politiką energijos atžvilgiu laiko „geriausia pasaulyje“ . Komisija visada teigė, kad jos naujausiame dokumentų dėl klimato ir energijos rinkinyje suderinti tvarkymo, tiekimo saugumo ir konkurencingumo tikslai.

Leiskite man paminėti svarbiausius šių politikos sričių elementus, kurie jau yra taikomi ar nagrinėjami šiuose rūmuose. Tai direktyvos, užtikrinančios, kad iki 2020 m. galutinį energijos suvartojimą sudarys 20 proc. atsinaujinantys energijos šaltiniai, projektas. Taip pat naujas taisykles plėsti ir stiprinti ES prekybos taršos leidimais sistemą, užtikrinti, kad būtų pasiektas tikslas iki šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2020 m. sumažinti 20 proc. ir sukurti prekybos taršos leidimais sistemą; pasiūlymas sumažinti automobilių išmetamų CO2 dujų kiekį ir degalų kokybės direktyva, kuria naftos tiekėjai privalės palaipsniui mažinti CO2 kiekį ir energijos sunaudojimą savo parduodamuose produktuose. O svarbiausias yra efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas, apimantis visus sektorius, visuose lygiuose, pradedant tarptautine partneryste bendradarbiaujant dėl efektyvaus energijos vartojimo ir baigiant merų konferencija vietos lygiu, tokios konkrečios priemonės kaip vartotojų prekių ženklinimas ar efektyvaus energijos vartojimo reikalavimai pastatams.

Beveik visos efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plane paminėtos priemones yra ekonomiškai veiksmingos naftai kainuojant 60 JAV dolerių už barelį.

Tai yra pradžia, bet turime daryti daugiau. Todėl Komisija toliau vykdys darbą tarptautiniu lygmeniu, būtent konstruktyvų dialogą tarp pagrindinių naftą gaminančių ir vartojančių šalių, kaip Jeddah susitikime, kuris šią savaitę bus sušauktas Saudo Arabijoje ar ES ir naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) dialogas kitą savaitę. Juose bus išnagrinėta naftos ir naftos produktų rinkos funkcionavimas ir pateikti pasiūlymai dėl galimų politikos veiksmų šiais metais teikiant antrą strateginę energetikos apžvalgą. Tai padės naftą importuojančioms besivystančioms šalimis sušvelninti trumpalaikius poveikius dėl aukštų degalų ir maisto prekių kainų, patobulinti struktūriškai savo efektyvaus energijos vartojimą ir alternatyvių degalų naudojimą. Taip bus dedama daugiau pastangų dėl paskatų didinimo efektyviai vartoti energiją.

Tai išliks didžiausiu mano prioritetu. Tai reiškia, kad ES viduje reikia geresnių teisės aktų. Taip pat tai reiškia, kad tarptautiniu mastu turi būti veiksmingesnė partnerystė dėl efektyvaus energijos vartojimo, kuri praėjusią savaitę buvo patvirtinta Didžiojo aštuoneto energijos ministrų Japonijoje pagal Europos Sąjungos iniciatyvą.

Turimi teisės aktai dėl efektyvaus energijos vartojimo ir patobulinimai dėl pastatų ženklinimo ir minimalių produktų standartų, kuriuos pateiksiu ateinančiais mėnesiais, yra tikrai svarbūs, bet turi būti suvokiami kaip viena iš daugelio reikalingų priemonių. Tikras iššūkis yra veiksmingas įgyvendinimas efektyvaus energijos vartojimo politikos nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu visoje Europos Sąjungoje. Komisijos atliks didesnį vaidmenį, daug padės valstybėms narėms vykdyti šią užduotį.

Noriu paminėti biodegalus, kadangi šis klausimas yra dažnai svarstomas. Atsinaujinančių šaltinių direktyvos projekte mes praktiškai įgyvendiname Europos Vadovų Tarybos įsipareigojimą užtikrinti, kad 10 proc. ES transporto iki 2020 m. būtų varomi degalais, gautais iš atsinaujinančių šaltinių. Reikia pastebėti, kad 10 proc. gali apimti biodegalus ar elektros energiją gaunamą iš atsinaujinančių šaltinių arba efektyvaus energijos vartojimo didinimą transporte.

Esu įsitikinęs, kad ES gali ir privalo gaminti biodegalus, kuriuos naudotų darniai ir atsakingai, nekenkiant pasauliniam maisto gamybos lygiui. Tai gali būti padaryti tausojančiu būdu, naudojant anksčiau ES atidėtą žemę, gerinant ir tausojant derlių, investuojant į antros kartos biodegalų technologijas ir veikiant kartu su besivystančiomis šalimis, užtikrinant, kad biodegalai papildo maisto gamybą, o ne ją pakeičia. Laikantis tokio požiūrio, alternatyvių švarių degalų transportui vystymas privalo būti dalis ES atsako į problemas dėl naftos kainų ir klimato kaitos.

Europos Sąjunga turės toliau tęsti savo tarptautines pastangas ir dialogą su pagrindiniais partneriais. Praėjusią savaitę Didžiojo aštuoneto ir šį savaitgalį įvykęs Jeddah susirinkimas dėl naftos kainų rodo, kad šis klausimas yra svarbiausias politinėje darbotvarkėje. Turime naudoti savo kuriamą patikimumą ir vykdyti tarptautinę veiklą naudojant efektyvaus energijos vartojimo potencialą ir švarios energijos gamybą visame pasaulyje bei suteikti galimybę veikti efektyvioms ir vertoms pasitikėjimo pasaulinėms prekių rinkoms.

Tačiau pradėti reikia nuo savęs. Vėl daromas spaudimas dėl atsinaujinančios energijos ir efektyvaus energijos vartojimo yra naudingas ne tik klimatui, bet ir mūsų ekonomikai.

Yra sukurtas energetikos ateities scenarijus mums visiems. Labiausia tikėtina, kad jos ateitį sudarys įvairūs gamybos, vartojimo ir elgesio būdai. Kalbant apie klimato kaitą, veiksmų reikia imtis dabar ir Komisija tame dalyvauja.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy, PPE-DE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. Pirmininke, einantis Tarybos pirmininko pareigas, Komisijos nary A. Piebalgai, ponai ir ponios,

turėkime šiek tiek vaizduotės. Visos idėjos, norinčios apriboti maksimalią PVM normą, įskaitant Prancūzijos prezidento N. Sarkozy pasiūlymą, yra pakankamai vertingi ir turėtų būti tiriami. Norėčiau pateikti vieną savo pasiūlymą.

Nafta yra iškastinis kuras, turinti ribotą egzistavimo trukmę. Aukštos naftos kainos yra nepakeičiama ir ilgalaikė tendencija. Tačiau visas problemas, be kainų kilimų, sukelia greitas ir stulbinantis būdas, kaip dideli kainų svyravimai žaliavinės naftos bendros kainos už barelį veikia mūsų ekonomiką.

Todėl man yra įdomu, ar Europos Sąjunga, neslėpdama su faktinės kainos išaugimu susijusių realijų, negalėtų užtikrinti kainos stabilumo pagal kasmetinį ciklą. Tada valstybinio biudžeto skyriai, ypač tie, kurie priklauso valstybių narių mokesčių sistemoms ir tie, kurie yra vietos valdžios lygmenyje, kartu su bendrovėmis ir verslininkais, dalyvaujančiais sutartiniuose santykiuose priklausomais nuo naftos kainos, paprasti piliečiai, sudarę savo šeimos biudžetą, galėtų būti geriau pasirengę vykstantiems esminiams pasikeitimams energetikos sektoriuje ir nejaustų kasdieninio spaudimo dėl staigių naftos kainų svyravimų, kylančių dėl pasaulio valiutų kursų, spekuliacijos bei euro ir dolerio kurso.

Dėl to, Komisijos nary, siūlau ištirti galimybę sukurti bendrijos dokumentą, kuris užtikrintų, kad žaliavinės naftos kaina už barelį atitiktų visuotinai patvirtintą metinį biudžetą. Tokiame dokumente galėtų būti naudojama finansinė pirkimo ir pardavimo metodika, naudojama pasaulio rinkoje ir būtų naudingas būdas kovoti su spekuliacija.

2005 m. kai kainos siekė 50 dolerių už barelį, Komisijos nary A. Piebalgai, paprašiau, kad išsakytumėte savo nuomonę šiuo klausimu. Jūs atsakėte, kad tai yra įdomi idėja, atsižvelgiant į tai, kad Komisija neturi galių kontroliuoti žaliavinės naftos kainas, ypač dėl pasaulinės naftos rinkos. Tačiau šiuo metu privalau primygtinai to reikalauti, nes tokį bendrijos dokumentą, kai ilgalaikėje perspektyvoje veiktų, kad nei viena pusė nei laimėtų, nei pralaimėtų, kuriam nereikėtų praktiškai jokio finansavimo, bent jau vertėtų panagrinėti. Ne kaip priemonę prieštaraujančią laisvos rinkos, kuriai mes visi priklausome, dėsniams, bet kaip būdą kontroliuoti tai, kaip netikėtai jie mums yra primetami. Tai galėtų padėti sumažinti išaugusių naftos kainų poveikį šalia kainų grandinės susijusiuose sektoriuose. Žuvininkystės pramonės padėtis, kurią greitai svarstysime, yra to pavyzdys.

 
  
MPphoto
 
 

  Hannes Swoboda, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, asmeniškai labai gerbiu du pranešėjus iš Tarybos ir Komisijos. Tačiau manau, kad pasiūlymai, kuriuos šiandien ir paskutiniu metu girdėjome, yra nepakankami ir pateikti per vėlai. Pavyzdžiui, Komisijos dokumente nėra visai minimas žodis „spekuliacija“. Tai nėra pagrindinė kainų augimo priežastis, bet šiandien skelbiamas dokumentas, kuriame spekuliacija nėra iš viso minima. Net didysis aštuonetas yra labiau pažangesnis nei Komisija!

Dėl pelno, kuris taip pat nėra minimas, kreipiausi į Komisijos narį keletą kartų ir atsižvelgiant, kad akivaizdžiai nėra jokio būdo pateikti kontrolės mechanizmus, prašiau jo, savanoriškų susitarimų priemonėmis, nors užtikrinti, kad dalis pelno būtų skirta energiją taupančioms priemonėms, alternatyvių energijos šaltinių vystymui ir moksliniams tyrimams. Pavyzdžiui, tai šiuo metu yra svarstoma Prancūzijoje. Tačiau šiandien Komisijos narys apie tai visai neužsiminė ir nieko nėra padaryta.

Mes remiame energijos taupymo ir vartotojų apsaugos klausimą, bet Komisijos pasiūlymai yra labai silpni. Šiandien šiame Parlamente buvo priimtas sprendimas pagal E. Morgan pranešimą, kuris žymiai padidins vartotojų teises, ypač dėl energijos taupymo naudojant išmaniuosius skaitiklius ir t.t. Dėl Komisijos nario pasiūlytų socialinių priemonių galiu pasakyti tik tai, kad jau kurį laiką buvo akivaizdu, kad šios priemonės yra reikalingos.

Šiandien čia vyko diskusijos dėl Airijos. Kalbėsiu atvirai: piliečius labai erzina, kai iš Briuselio nėra grįžtamojo ryšio dėl jų konkrečių ir tikrų rūpesčių. Ar tai būtų žvejai MVĮ sektoriuje, ar asmenys, esantys nepalankioje socialinėje padėtyje, jie nori gauti iš Briuselio kokią nors žinią, kuri padėtų jiems susitvarkyti su savo sudėtinga padėtimi. Šiuo klausimu tikimės sulaukti aiškių Komisijos ir Tarybos veiksmų, ypač ateinančių kelių dienų metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Marco Cappato, ALDE frakcijos vardu. – (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, nemanau, kad turėtume eiti pono J.P. Audi pasiūlytu keliu. Nemanau, kad mes turime nustatyti kainų kontrolės priemones. Komisijos narys išdėstė požiūrį, kuriam Europos Sąjunga turėtų pasiaukoti, būtent, kad dėl mūsų plėtros būdo, kurį sudaro atsinaujinanti energija ir skubus poreikis peržiūrėti nustatytus tikslus, – 20 proc. energijai, 10 proc. transportui, kad jie taptų dar labiau ambicingi ir galėtume su jai susidoroti net per dar trumpesnį laiką.

Deja, kaip yra, pavyzdžiui, dujų politikos atveju, dėl kurios šiandien balsavome, būtent šalių vyriausybės yra nusistačiusios prieš Europos konkurencijos politiką ir energijos šaltinių mišinį. Tai yra problema. Akivaizdu, kad reikia atkreipti dėmesį į klausimą dėl spekuliacijos. Iš tikrųjų, čia kaip ir kitur, šalių vyriausybės atsisako bet kokių finansinių rinkų Europos Sąjungoje reguliavimo, bet šioje stadijoje neprašykime, kad Europoje būtų rastas trumpiausias kelias pataisyti žalai, kurią padarė vykdoma šalių politika. Mums yra reikalinga atsinaujinanti energija ir ilgalaikis strateginis planavimas, ir daug greičiau, nei anksčiau buvo numatyta.

 
  
MPphoto
 
 

  Claude Turmes, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. Pirmininke, norėčiau pasiūlyti tris priemones.

Pirmiausia taikykime spekuliacijai mokestį. Tai yra neįtikėtina. Mus slegia išlaidos, o tuo pačiu metu „Total“, „Eon“, „Exxon“ ir kitų spekuliantų gaunamas pelnas niekada nebuvo toks didelis kaip dabar. Asmeniškai norėčiau pamatyti, kaip J. C. Junckeris, Ekonomikos ir finansų tarybos pirmininkas, verčia žodžius darbais. Galime labai lengvai apmokestinti šį pelną nacionaliniu lygmeniu ir tada koordinuoti visos Europos mastu. Būtent šias biudžeto pajamas sudarys milijonai eurų. Apie tai mano antras klausimas.

Antra, kiekviena šalis šias pajamas panaudos kuriant fondą, kuris teiks kompensacijas tiems, kurių padėtis bus labai prasta. Žvejams, sunkvežimių vairuotojams, daugeliui namų ūkių, kur šiuo metu yra sunku apmokėti sąskaitas. Nebus tiesiogiai skiriamos subsidijos energijai, bet padėtume tiems, kurie susirūpinę, kaip rasti pinigų sumokėti už ją, ir konkrečiau tai siejant su energijos vartojimo efektyvumu. Štai čia mes turime įsikišti.

Trečia, kaip įtakingi politiniai asmenys turime būti atviri bendraudami su žmonėmis, kuriems mes atstovaujame. Dabartinė kritinė padėtis nėra tik nedidelė kliūtis politikoje dėl naftos. Tai yra struktūrinė krizė. Turime ekonominį modelį, kuris buvo sukurtas 1 milijardui vidutinės klasės žmonių Jungtinėse Valstijose, Japonijoje ir Europoje. Šis ekonominis modelis dabar taikomas ir milijonams vidutinės klasės žmonių Kinijoje, Indijoje, Nigerijoje, Pietų Afrikoje, Meksikoje ir Brazilijoje. Šiam modeliui yra būdinga tokia problema, kad jis neapima išteklių ir aplinkos taršos. Todėl sakau, Komisijos nary, kad privalome būti labiau ambicingi energijos vartojimo efektyvumo atveju ir norėčiau pateikti jums tokį klausimą: rr Taryba turi prašyti Komisijos rudenį pasiūlyti visą priemonių rinkinį, nukreiptą į pagrindinę Europos iniciatyvą investuoti į energijos vartojimo efektyvumą?

 
  
MPphoto
 
 

  Gintaras Didžiokas, UEN frakcijos vardu. – Europos Sąjungos energetinių produktų apmokestinimo politika buvo priimta 1993 m. Tuo metu naftos kaina buvo 16 dolerių už barelį. Šiandien, kai naftos kaina pasiekė 140 dolerių, iškyla klausimas, ar tokia Europos Sąjungos energetinių produktų apmokestinimo politika yra pateisinama. Europos Sąjungos piliečiai ir verslas už degalus moka kur kas daugiau, nei kitų pasaulio šalių gyventojai.

Be PVM jie moka akcizo mokestį, kurį, beje, Europos Sąjunga verčia dar didinti, susidaro išties paradoksali situacija – kuo brangesnė nafta, tuo daugiau pinigų iš savo piliečių atima valdžia. Pastarosiomis dienomis visos Europos mastu vykę streikai aiškiai parodo augantį piliečių nepasitenkinimą, jog nesiimama veiksmų Europos Sąjungos lygiu. Tai labai aiškus signalas. Ar galima jo nematyti ir į tai nereaguoti?

Ar Komisija ir Taryba nemano, kad atėjo laikas peržiūrėti Europos Sąjungos energetinių produktų apmokestinimo politiką, ypač akcizo mokesčius, PVM ir importo muitus. Kaip Komisija pateisina griežtą žinią, kurią išsiunčia piliečiams, kad jie turi išmokti gyventi su nuolat augančiomis degalų kainomis? Ar Komisija nemano, kad be paliovos augančios kuro kainos kelia grėsmę piliečių pasitikėjimui Europos Sąjunga, nes ji trukdo vyriausybėms imtis efektyvių veiksmų? Argumentai, kuriais bandoma pateisinti nieko nedarymą arba nenorą daryti mokesčių srityje, neatlaiko jokios kritikos.

Pasakymas, kad sumažinus mokesčius situacija nepasikeis, ar net pablogės, nėra argumentas. Ne tik Europa perka naftą ir jos produktus pasaulyje. Nėra naftos Europai ir ne Europai. Naftos kaina ir rinka yra globali, tik Europa uždeda daug didesnius mokesčius naftos produktams, kurie užgula piliečių pečius. Importo muitai riboja konkurenciją.

Gal mokesčių politikos pakeitimas ir neišspręs visų problemų, bet leis lanksčiau reaguoti į rinkos pokyčius, leis lengviau išgyventi sunkų laikotarpį. O ar tai nesvarbu? Taip, mums reikia ir kitų ilgalaikių priemonių, ir aš, žinoma, joms pritariu, tik mums reikia ryžtingiau veikti. Šiandien Europos Sąjungos piliečiams reikia ne skambių žodžių. Jiems reikia gerų sprendimų, kurie leistų greitai reaguoti į problemas. Mokesčių politika, o ypač akcizo ir PVM politika, ne Dievo duota, todėl ją būtina keisti, jei matome, kad ji paseno ir nebetinka.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis, GUE/NGL frakcijos vardu. – (EL) Gerb. Pirmininke, Tarybos ir Komisijos pozicijos sukėlė nusivylimą. Jose nebuvo nieko daugiau, tik žodžiai ir jokios užuominos apie konkrečias priemones. Todėl neturėtumėte stebėtis dėl neigiamo balsavimo rezultatų referendumuose Airijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose. Nesistebėkite, kad tokiose šalyse kaip Belgija, kur demonstracijos vyksta retai, tūkstančiai žmonių išėjo į gatves.

Nei einantysis Tarybos primininko pareigas, nei Komisijos narys nepaminėjo spekuliavimo. Ką turėtume daryti dėl spekuliavimo? Kodėl netaikote mokesčių? Kodėl nesiūlote visoje ES suderintus nacionalinio apmokestinimo, kur dalis biudžeto pajamų būtų skiriama remti atsiniaujantiems energijos šaltiniams, švariai energijai bei energiją taupančioms programoms?

Be to, ponai ir ponios iš Komisijos ir Tarybos, naftos kainų augimas yra naudingas valstybės lėšoms, nes atitinkamai augs ir valstybių narių surenkamų mokesčių dydis. Taigi, daugiausiai nukentės nuo infliacijos neturtingiausio socialinio sluoksnio gyventojai. Neturtingiesiems infliacija yra 40-50 proc. aukštesnė, negu bendras infliacijos indeksas. Todėl valstybių narių išaugusios pajamos iš mokesčių turėtų būti suteikiamos kaip tiesioginė pagalba labiausiai pažeidžiamam visuomenės sluoksniui. Privalome imtis veiksmų, o ne vien užsiimti tuščiažodžiavimu.

Tikiuosi, kad savo baigiamosiose kalbose paaiškinsite mums, kodėl taip greitai atmetate pasiūlymus, pateiktus dešiniųjų vyriausybių, tokių kaip M. Sarkozy, o priimate pasiūlymus iš kairiųjų vyriausybių. Ar F. Sarkovy yra per didelis komunistas? Jei kas ir išeis iš šios spekuliacijos maistu ir naftos kainomis krizės, tai, kad riboto neoliberalizmo laikas baigėsi. Laukiame, kol suprasite ir jūs.

 
  
MPphoto
 
 

  Pervenche Berès (PSE). – (FR) Gerb. Pirmininke, einantysis Tarybos pirmininko pareigas, Komisijos nary, šios dienos debatus pradėjome komunikatu, kuris iš tikrųjų yra atsitiktinis raštas iš Komisijos, tik buvo paverstas komunikatu dėl visuomenės nuomonės pasikeitimo ir dėl to, kad Europos Sąjungos gyventojai turi gyventi.

Didysis aštuonetas iškėlė spekuliavimo naftos rinkose klausimą. Mes per daug gerai žinome padėtį, su kuria šiuo metu susiduriame, jeigu tikrai norime išsiaiškinti jos esmę. Claude Turmes tai paminėjo. Mūsų svarstoma naftos krizė ir dėl jos mūsų piliečiams kylančios problemos yra vienas iš elementų, vienas iš ženklų, rodančių, kad dabar mes perėjome į antrąjį globalizacijos laikotarpį. Laikotarpį, kuriame pusiausvyros nebuvimas paliko mus bejėgius, sugriovė sistemą. Pirmoji šios krizės apraiška buvo finansinė krizė Jungtinėse Valstijose, kuri nepaprastu greičiu pasklido į mūsų rinkas ir sugriovė spekuliatyvųjį burbulą, taip niokodama nuosavybės rinką, ypač paveikdama naftos ir maisto kainas. Visa kita padarė esanti pasiūlos ir paklausos pusiausvyra šioje konkrečioje rinkoje.

Susidūrusi su šia situacija, Europos Sąjunga gana teisingai numatė įvykius, praėjusiais metais sudarydama strategiją, kurią pavadinčiau keturių 20-ųjų strategija 2020 metais – 20 proc. mažiau energijos sunaudojimo, 20 proc. daugiau energijos efektyvumo ir 20 proc. daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių.

Tačiau, kaip visada, giliau randame tuos pačius trūkumus. Kurdami vieningą rinką pamiršome, kad jei tokia vidinė rinka bus, taip pat turi būti socialinis aspektas. Norėdami sukurti vieningą rinką prekėms ir paslaugoms Europoje, mes užmirštame, kad galbūt turėtume atsižvelgti į socialines realijas valstybėse narėse. Kai siekiame Europos Sąjungoje taikyti tinkamą ilgalaikę strategiją dėl energijos, užmirštame, kad pereinamuoju laikotarpiu kils išlaidos, kaip sako ekonomistai. Klausdami savęs, kurią vartotojų grupę tai labiausiai palies, galime atsakyti – tai bus asmenys iš mažiaus pasiturinčių visuomenės sluoksnių, kuriuos labiausiai paveiks išaugusios degalų kainos.

Yra keletas kategorijų, kurios šiandien dažnai buvo minėtos. Tai profesijos, kurios kasdieniniame gyvenime gali būti paveikiamos labiausiai. Tai žvejai ir vežėjai. Už jų taip pat yra mažas pajamas turintys namų ūkiai, kur pirmiausia nukentės šeimos biudžetas. Šių šeimų namų ūkio ir transporto lėšos bus iš karto paveiktos išaugusių degalų kainų. Ir proporcingai tai paveiks labiau nei spekuliantų kišenes, kurie susižeria pelną iš išaugusių naftos kainų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jelko Kacin (ALDE). - (SL) Greitai kylančios degalų kainos stabdo transportą visoje Europoje ir pasaulyje. Vežėjai dalyvauja piktose demonstracijose, žvejai reikalauja kompensacijų ir transportas vis labiau brangsta. Išlaidos tiesiog stabdo prekių pervežimą. Baisiausia, kad šalia šių kainų naftos gamybos išlaidos iš tikrųjų yra minimalios. Gamybos išlaidos yra tikrai nedidelės.

Asmeninis transportas yra laisvo žmonių judėjimo esmė ir būtina sąlyga laisvam prekių judėjimui. Degalų kainos pirmiausia kelia grėsmę oro transportui, kuris yra jautriausias. Tai ypač taikytina biudžetinėms oro transporto bendrovėms, kurios suteikė galimybę naujoms piliečių grupėms atrasti Europą ir pasaulį. Biudžetinių oro transporto bendrovių krizė, kuri mums gali smogti šį rudenį, ne tik paveiks turizmą, bet ji paveiks ir aviacijos, finansų pramonę ir galiausiai visą ekonomiką.

Tokiomis aplinkybėmis Europos Sąjunga privalo parodyti, kad ji suvokia problemas ir kovoja su jomis. Tokiomis aplinkybėmis, atitinkamai suderinę veiksmus, galime sustiprinti Europos Sąjungos institucijų autoritetą ir nuraminti padėtį rinkose. Finansinės ir ekonominės krizės metas yra galimybė Europos Sąjungai įrodyti, kad ji yra naudinga, būtina ir veiksminga mūsų valstybių ekonomikai struktūra, ir ypač tai, kad Europos institucijos yra teisinga ir veiksminga priemonė mūsų ekonomikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Charles Tannock (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, aukštos naftos ir dujų kainos išliks. Labai abejoju, ar kaina dar kada nors bus žemesnė nei 80 JAV dolerių už barelį. Vakarai nebuvo tam pasiruošę ir neįvertino, kad didės vartojimas Kinijoje ir Indijoje, nepakankami investavo į technologijų tyrimą ir gavybą, Saudo Arabijos nesugebėjimo, o gal nenorėjimo atsukti savo čiaupus ir geopolitinės tokių šalių kaip Venesuela, Nigerija ar Irakas, rizikos.

Koks, mano nuomone, yra atsakymas? Aišku, mes privalome mažiau vartoti, investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius ir tokias naujas technologijas kaip vandeniliu varomus automobilius, žiūrėti, ar biodegalai dėl bendro poveikio yra gerai ar blogai atsižvelgiant į išmetamų teršalų kiekį pasaulyje ir maisto produktų infliaciją besivystančiose pasaulio šalyse.

Esantys šiuose rūmuose, ypač kairieji, kurie mano, kad visa tai yra dėl spekuliacijos, klysta, nes negalima kaupti naftos dideliais kiekiais būnant spekuliantu ir ją pristatyti. Tik Jungtinės Amerikos Valstijos turi sąlygas tai daryti.

Galiausiai pritariu Italijos sprendimui statyti branduolinį reaktorių. Tikiuosi, kad jos pavyzdžiu paseks ir kitos ES valstybės narės.

 
  
MPphoto
 
 

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE). - (HU) Turėsime susitaikyti su tuo, kad aukštos naftos kainos išliks ilgai. Europos Sąjunga ir valstybės narės privalo pasirengti visoms galimos pasekmėms. Kaip sakė Komisijos narys A. Piebalgas, privalome daug investuoti vystant mažą vartojimą, aplinką tausojančias technologijas, atsinaujinančią energiją, kuriant biodujų augalus, kaip sakoma mano parengtame pranešime. Sutelktos pastangos taupyti energiją yra taip pat svarbios, įskaitant, pavyzdžiui, namų izoliacijos gerinimą. Neturime jokių stebuklingų sprendimų ir neturime sulaikyti energijos ties savo sienomis. Tačiau, tuo pačiu metu, privalom taip pat ieškoti greitų sprendimų. Norėčiau paprašyti, kad Europos Komisija leistų valstybėms narėms, įskaitant ir Vengriją, laikinai sumažinti akcizo mokestį dyzeliui, nes šiuo atžvilgiui Jungtinės Valstijos turi didžiulį pranašumą. Dėkoju už Jūsų dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Danutė Budreikaitė (ALDE). (LT) Problemą iš tikrųjų gali išspręsti tik ilgalaikės priemonės. Tačiau kai kas gali tų ilgalaikių priemonių sprendimo nesulaukti. Pasiūlyta iš trumpalaikių priemonių tik parama skurdžiai gyvenančioms šeimoms. Tačiau jeigu bankrutuoja verslas, transportas, žuvininkystė, smulkus vidutinis verslas, žemės ūkis, tos priemonės reikalingos dideliam gyventojų skaičiui.

Akcizas buvo įvestas kurui, mineraliniam kurui, 1992 m. 2004 m. apmokestinta visa energetika. Ar tai reiškia, kad mokesčiai neturi jokios įtakos? Mokesčiai turi didžiulę įtaką ir leisti sumažinti akcizą, kol bus įgyvendintos ilgalaikės priemonės, manau, būtų svarbu.

Ir dar vienas momentas – aš negirdėjau minint naujos priemonės (ar atsinaujinančio ištekliaus), tik vandenilį. Kinija, Kanada naudoja jį automobilių transporte, Japonija naudoja jį namų šildymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL). (PT) Atsižvelgiant į kylančias degalų kainas ir žinant jų triuškinantį poveikį žmonėms ir verslui, transportui, žuvininkystei, žemės ūkiui ir pramonei, nereikėtų pamiršti, kad didelių naftos kompanijų pelnas labai išaugo taikant kainų spekuliaciją, kuri remiasi pigiai įgytų naftos akcijų vertės spekuliavimu.

Atsižvelgiant į tai, būtinos priemonės kovoti su skandalingu spekuliavimu, ypač mūsų pateiktas pasiūlymas kiekvienoje valstybėje narėje įvesti mokestį, kuris bus taikomas tik spekuliaciniam pelnui iš akcijų ir kuris pateks į valstybės biudžetą. Tada šios pajamos privalės būti paskirstytos ekonominiams sektoriams, kurie buvo labiausiai paveikti kiekvienoje valstybėje narėje.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. Primininke, šiuo metu Europa ir visas pasaulis atsidūrė tokioje situacijoje, kur naftos kainos nusako ne tik ekonominį augimą, bet ir krizės stiprumą, kurią jau jaučiama maisto rinkoje ir žuvininkystės sektoriuje. Tikėtina, kad labai greitai ir transporto sektoriuje atsiras problemų.

Kokių veiksmų reikia imtis? Ilgalaikėje perspektyvoje, būtina išvystyti plačiai suprantama energetikos politiką. Sąjungoje ir šiuose rūmuose vyko daug diskusijų šiuo klausimu. Kaip pavyzdį norėčiau paminėti ūkininkams, žvejams ir vežėjams skirtą pagalbą. Ši pagalba turi būti pasiekiama antroje šių metų pusėje. Privalau pabrėžti, kad kalbu apie konkrečia pagalbą konkrečiu metų laiku. Taip pat reikėtų imtis priemonių spekuliacijai apriboti ir monopolistinei praktikai.

Galiausiai turime pripažinti, kad būtina peržiūrėti apmokestinimo politiką tiek Sąjungos, tiek atskirų valstybių narių lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  José Ribeiro e Castro (PPE-DE). (PT) Noriu pasveikinti Komisijos narį už jo pareiškimus pabrėžiančius branduolinės energijos svarbą ir visišką skaidrumą jos atžvilgiu.

Skaičiai mūsų neapgauna. Naftos ir dujų kainos toliau augs. Didės spaudimas dėl energijos sunaudojimo pasauliniu mastu. Tuo pačiu metu negalime nevykdyti savo įsipareigojimų, ypač dėl skubios reikalingos kovos su CO2 išskyrimu.

Todėl branduolinė energija privalo būti įtraukta į mūsų darbotvarkę, ir to išvengti negalime. Negalime atmesti bet kokio svarbus energijos šaltinio iš energijos mišinio, ypač jei jis yra švarus ir saugus. Aišku, kad mums reikalinga atsinaujinanti energija, bet jos neužtenka. Taip, mums reikia energijos efektyvumo, bet to nepakanka. Taip, mus reikia gerų biodegalų, bet jų neužtenka.

Todėl privalo pasirinkti. Arba branduolinė energija yra bloga ir privalo būti uždrausta ją naudoti. Arba jei ji nėra draudžiama, nes yra saugi, todėl, kad technologija ir mokslas padarė pažangą, visi turi gauti naudos iš jos gamybos.

Privalome turėti ateities viziją arba kitaip taps tik blogiau, o po to visiška katastrofa.

 
  
MPphoto
 
 

  Theodor Dumitru Stolojan (PPE-DE). - (RO) Išaugusios naftos ir gamtinių dujų kainos poveikis jau yra jaučiamas visoje ekonominėje veikloje bei socialinėse programos ir kitą žiemą pasieks aukščiausią ribą. Europos Komisija tikrai pagrįstai svarsto struktūrinius sprendimus, skirtus energijai taupyti ir diversifikuoti. Tačiau Europos ekonomikoje reikalingi esminiai pokyčiai. Tiesą sakant, vyksta svarstymai dėl naujos technologinės Europos sandaros struktūros, kuri turi būti sukurta per tarpinį ir ilgalaikį laikotarpį. Dėl šios priežasties, manau, kad Europos Komisija turi peržiūrėti ir naujai patikrinti finansines prognozes 2007-2013 metams, kad padidėtų pastangos kuriant naujas technologijas ir investicijas energijos srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos pirmininko pareigas. (SL) Savo įžanginėje kalboje minėjau kompetentingų institucijų išvadas, kad aukštesnės naftos kainos priežastys yra struktūrinės. Tai svarbi išvada.

Šių debatų metų spekuliacijos įtaka buvo paminėta keletą kartų. Nenoriu to neigti ar menkinti, bet norėčiau pabrėžti, kad dėl pačios spekuliacijos energijos kainos neauga, nebent to priežastis yra struktūrinės priežastys. Ir jos buvo pateiktos. Tam reikalingos ilgalaikės priemonės.

Tikriausiai kurį laiką neturėsime pigios energijos, bent jau iš iškastinių šaltinių. Todėl Europos Sąjunga turi taikyti ilgalaikius veiksmus, kuriuos jau minėjau, kurie būtų vykdomi dviem kryptimis. Pirmiausia didinant energijos efektyvumą ir tokiu būdu, be kitų dalykų, mažinant mūsų vartojimą. Taip sumažės Europos valstybių ir ekonomikos priklausomybė nuo importuotos energijos, gautos iš iškastinių šaltinių. Antra, diversifikacija ir ypač žingsnis atsinaujinančiųjų energijos šaltinių link. Čia aš sutinku su D. Papadimoulis, kad reikia daugiau investuoti į atsinaujinančios energijos šaltinius, bet didesnį investavimą būtent skatina aukštesnės iškastinių degalų kainos. Jei šios kainos vėl sumažės, arba sumažinsime jas savo apsukrumu, sumažės motyvacija finansuoti ir investuoti į atsinaujinančius šaltinius.

Nepriklausomai nuo to, kad yra bendras sutarimas dėl ilgalaikių priemonių būtinumo, mes aišku neturime pamiršti trumpalaikių problemų, su kuriomis susiduriame. Būtina jas paminėti ir dar kartą jas pakartosiu. Aukštos energijos kainos ypač kelia problemų neturtingesniam gyventojų sluoksniui mūsų Sąjungoje. Tai yra ypatinga problema žvejams. Debatai šiuo klausimu numatyti kitame darbotvarkės klausime. Tai yra problema ir vežėjams. Aišku, svarbu ištirti, įvertinti ir priimti atitinkamas priemones.

Iš šių priemonių neturėtume išbraukti apmokestinimo Europos Sąjungoje peržiūrėjimo. Galiu pasakyti, kad Taryba tikisi netrukus iš Europos Komisijos sulaukti pasiūlymų šiuo klausimu, dėl energijos produktų apmokestinimo.

Leiskite užbaigti tokia mintimi. Manau, kad šie debatai vyksta labai tinkamu laiku, dieną prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybos susitikimui, kurio metu vienas iš svarbiausių klausimų, dėl ko vyks diskusijos, bus aukštos naftos kainos.

 
  
MPphoto
 
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, tai buvo įdomūs debatai, atsiprašau, kad laikas praėjo taip greitai.

Kaip reikalauja mano pareigos, lankiausi vietose, kur yra gaminama nafta – Kaspijos jūra, Barenco jūra, Saudo Arabija. Manau, kad klystame manydami, kad naftą yra lengva gauti. Tai kainuoja milijardus ir vyksta labai sudėtingoje aplinkoje. Išlaidos yra viršijamos, daroma žala aplinkai ir žmonės yra nepatenkinti projektų vieta. Todėl labai aišku, kad kalbėdami naftos klausimais neturėtume ieškoti atsakingų, bet bandyti sulaukti atitinkamo atsako Europos Sąjungoje. Jei manome, kad toks pat požiūris padėtų visiems, turime juo vadovautis.

Stebuklingų priemonių nėra. Energijos efektyvumas yra pagrindinė priemonė. Be jos pasaulyje būtų daug aukštesnės kainos. Tai yra labai aišku.

(Šauksmai iš salės)

Mes tikrai darome. Atsinaujinanti energija ir taip pat tokie alternatyvūs energijos, kaip branduolinė, šaltiniai yra taip pat svarbūs mažinant problemą. Reikalingos investicijos į naujas technologijas. Sektoriuose svarbu taikyti struktūrines priemones, ne tik subsidijas. Subsidija yra ėmimas iš vienos kišenės ir dėjimas į kitą. Pavyzdžiui, kalbant apie šios dienos debatus dėl žuvininkystės, norėčiau paklausti, kodėl žvejai negali išaugusių kuro kainų pridėti prie žuvies kainos, nes tai yra pagrindinis klausimas. Kas vyksta, kas tam trukdo? Tai reiškia, kad turime taikyti sektorių priemones.

Manau, kad pasauliniu lygmeniu yra labai aišku, kad mes bandome pašalinti naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) vykdomą politiką tiekti ribotą kiekį naftos į rinką bei daugeliu atvejų Vakarų bendrovėms atvykti su savo technologija ir žiniomis apie naftos gavybą ir taip užtikrinti geresnį tiekimą. Išsivysčiusioms valstybėms mes turėtume rodyti kelią taikant energijos efektyvumą. Manau, pasiūlymas dėl tarptautinės partnerystės buvo priimtas Didžiojo aštuoneto. Tačiau kai visi tikėjosi, kad naftos kainos sumažės iki 9 JAV dolerių už barelį, pasaulis vėlavo. Dabar mes žinome, kad turime vykdyti šią politiką.

Dėl vartotojų apsaugos, manau, kad Komisija visada buvo labai nuosekli šiuo klausimu. Žinau daug pažeidimų atvejų, kurių metu šalys net nepranešė Komisijai, nors tai jų pareiga, apie įsipareigojimus susijusius su viešąja paslauga. Teisiniuose dokumentuose, kurie buvo priimti po Komisijos pasiūlymo, yra visi būtini elementai, ir jie turėtų būti įgyvendinti.

Manau, kad Komisijos ir Tarybos reakcija yra pamatuota ir teisinga. Kiekvienai vietai rinkoje yra skirtas atskiras vaidmuo. Žinau, kad niekam nepatinka ginti spekuliantus, bet koks yra ateities rinkos vaidmuo? Tai rodo, kokia kryptimi gali augti kaina ir leidžia taikyti investiciją. Galėčiau pasakyti, „daugiau visus apmokestinkime“. Galima padidinti mokesčius kiekvienam 100 proc., bet tai reikš, kad dings stimulas investuoti. Turime sudaryti sąlygas investicijoms. Štai ko mums reikia.

(Šauksmai iš salės)

Ar tai yra Saudo Arabijos, Saudo „Aramco“ kompanijos, kurioms turime taikyti mokesčius, ar „Gazprome“, negalime to daryti, nes jos turi savo šalių teisės aktus dėl apmokestinimo. Iš kompanijų Europoje šiuo metu nėra nei vienos, kuri gautų netikėtai didelį pelną iš naftos ir dujų.

(Šauksmai iš salės)

Joms taip pat reikėjo skirti investicijas kitiems projektams. Jei žinote tokias kompanijas, turite jas nurodyti. Jei žinote tokias kompanijas, kurios taip puikiai gyvena....

(Šauksmai iš salės)

E.ON verslas ne naftos. „Eni“ dirba naftos srityje, bet milijardus investuoja į projektus, tokius kaip „South Stream“, projektus Kashagane ir Libijoje. Kiekviena bendrovė rinkoje turi savo vaidmenį.

Ponia Pirmininke, tai nuostabūs debatai. Džiaugiuosi, kad galėsime prie jų grįžti, nes lengvų atsakymų nėra. Tačiau tikiuosi, kad mūsų pasiūlymas yra pamatuotas ir teisingas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. - Diskusijos baigtos

Pasisakymai raštu

(Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis )

 
  
MPphoto
 
 

  Ivo Belet (PPE-DE), raštu (NL)Mes visi kenčiame nuo aukštos naftos kainos, tačiau tikrai didžiausią smūgį gavo labiausiai pažeidžiamos gyventojų grupės, turinčios žemas pajamas. Rytoj Europos aukščiausio lygio susitikime turi būti tvirtai pareikšta, kad priemonės apsaugoti silpniausius visuomenėje yra pateisinamos ir būtinos.

PVM arba akcizo mokesčio sumažinimas nėra iš karto labai akivaizdus sprendimas, ir tai yra suprantama. Tai gali paskatinti naftos gamintojus taikyti dar aukštesnes kainas.

Tačiau galbūt turėtume daryti tai kitaip. Galbūt galėtume pakeisti mokesčius, kad lėktuvų bilietai taptų truputį brangesni (pavyzdžiui nuo rudens) iš rinkliavų ir procedūrų, naudojamų sumažinti mokesčius už šildymą žmonėms su mažomis ir vidutinėmis pajamomis.

Bet koks biudžeto perteklius galėtų būti naudojamas teikti dotacijas namams izoliuoti. Viską įvertinus, tai yra pats pigiausias ir veiksmingiausias sprendimas.

Mes turime investuoti į atsinaujinančią energiją ir jos taupymą, neabejotinai vidutinės trukmės laikotarpiu. Tačiau tuo pačiu metu turime rasti sprendimus dėl tų, kurie susiduria su sunkumais. Europa negali nekreipti dėmesio į juos.

 
  
MPphoto
 
 

  James Nicholson (PPE-DE) , raštu. – Dabartinis proporcingas naftos kainų augimas ir to pasekmė nepakeliamos degalų kainos neigiamai veikia verslą ir pramonę visoje ES. Aišku, tokia padėtis taip pat turi rimtų pasekmių vidutiniam vartotojui. Gyventojai jaučia blogėjančią padėtį augant maisto ir kuro kainoms bei mažėjant pirkimo galiai.

Pritariu Komisijai, kad privalome sumažinti vartojimą ir priklausomybę nuo naftos bei skirti savo pastangas skatinti energijos efektyvumui ir plėtojant atsinaujinančios energijos šaltinius.

Tačiau, tai yra ilgalaikis sprendimas. Šiuo metu būtina imtis praktinių ir apčiuopiamų veiksmų, kad sumažėtų spaudimas tokioms grupėms kaip ūkininkai, žvejai ir labiausiai dėl išaugusių kainų pažeidžiami visuomenės nariai. Net jei tokios trumpalaikės priemonės kaip mokesčių mažinimas nepriklauso ES kompetencijai, Sąjunga privalo imtis iniciatyvos ir skatinti šalių vyriausybes įgyvendinti sprendimus. Dabartinė situacija yra netvarki ir privalome stengtis ją išspręsti.

 

12. Žuvininkystės sektoriaus krizė, kurią lėmė dyzelinio kuro kainų didėjimas (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. - Kitas klausimas darbotvarkėje yra:

- žodinis klausimas (O-0063/2008 – B6-0162/2008), kurį pateikė Philippe Morillon, Žuvininkystės komiteto vardu, Tarybai dėl žuvininkystės sektoriaus krizės, kurią lėmė dyzelinio kuro kainų didėjimas ir

- žodinis klausimas (O-0064/2008 – B6-0163/2008), kurį pateikė Philippe Morillon, Žuvininkystės komiteto vardu, Komisijai dėl žuvininkystės sektoriaus krizės, kurią lėmė dyzelinio kuro kainų didėjimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Philippe Morillon, autorius. – (FR) Gerb. Pirmininke, duosiu Komisijos nariui J. Borgui laiko patogiai įsitaisyti. Ši žodinis klausimas priimtas vienbalsiai komitete, kurio pirmininku būti teko garbė man, jame esančių frakcijų prašymu. Džiaugiuosi, kad jį pateikiu po tokių puikių diskusijų, kurių metu buvo sprendžiama dėl tam tikrų bendrų klausimų.

Gerb. Pirmininke, gerb. einantysis Tarybos pirmininko pareigas, Komisijos nary, mano tėvas daugiau nei prieš šimtą metų gimė kaimelyje šalia Saint-Malo. Jis mano jaunystėje buvo pilnas gyvenimo, iš esmės priklaususio nuo žemės ūkio ir žvejybos. Šiandien šis kaimelis miršta nuo vėžio, kurį sukėlė tokių mirusių ląstelių kaip vasarnamių augimas ir visiškas išnykimas visos veiklos, kuri buvo naudojama gyventi ilgiau nei šešias savaites vasarą.

Tai nėra vienintelis reiškinys. Tai vyksta beveik visoje Europos pakrantėje, ir tai Komisijos narį J. Borgą, kurį už tai gerbiu, paskatino pasiūlyti integruotą jūrų politiką, kuri padėtų mums atkurti, išsaugoti ir atgaivinti bendruomenes, gyvenančias šalia Europos pakrančių. Jei dėl šios sprendimo DG FISH taps DG MARE, tai nebūtinai reiškia, kad Europos Sąjunga pasiryžusi atsisakyti šių išteklių, kuriuos mūsų žvejai toliau naudoja jūrose ir vandenynuose.

Kodėl Europos Sąjunga turi tik dvi bendras politikas, būtent bendrą žemės ūkio politiką ir bendrą žuvininkystės politiką. Pagalvojus atsakymas yra paprastas. Tam, kad mūsų žemyne būtų toliau gaunamas pakankamas maisto kiekis dirbant žemę ir žvejojant jūroje. Todėl pasekmės šiuose sektoriuose dėl stipriai išaugusių naftos kainų poveikio gali būti katastrofiškos. Tai ypač taikytina žuvininkystės pramonei. Jau pakankamai sukrėstai dėl sumažėjusių šios profesijos išteklių, šiai profesijai šiandien iš esmės gresia išnykimas. Tai paaiškina, nors nepateisina, smurtines beviltiškumo apraiškas, kurias panaudojo kai kurie iš šios profesijos atstovų ir toliau vykdo tam tikrose vietose.

Todėl man yra malonu, Komisijos nary, kad jūsų komitetas dabar pasiūlė priemonių, skirtų skubiai gelbėti šias pramones šakas, kurioms kyla didžiausia grėsmė. Taip pat suteikiant valstybėms narėms teisę taikyti specialų laikiną atleidimą nuo tvarkos, kuri buvo nustatyta įgyvendinant Europos žuvininkystės fondą pagal nustatytą tvarką. Einantis Tarybos pirmininko pareigas, ši tvarka bus svarstoma Liuksemburge birželio 24 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos susitikimo metu

Nepamirškime to fakto, kad Europos Sąjunga ir visas pasaulis, turi galėti toliau naudoti jūras ir vandenynus reikalingiems maisto šaltiniams gauti. Nėra jokios prasmės saugoti žuvį, jei nebėra likę žvejų joms gaudyti.

Komisijos nary, manau, šis akivaizdus faktas pateisina mūsų kartu žuvininkystės komitete rengiamus išsamius pasiūlymus, kuriuose bus kalbama ne tik dėl trumpalaikius, bet ir vidutinės trukmės bei ilgalaikius terminus. Apie juos smulkiau paaiškins kiti mano kolegos bei matysite iš rezoliucijos projekto, dėl kurio bus balsuojama rytoj.

 
  
  

PIRMININKAUJA M. SIWIEC
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos primininko pareigasl. (SL) Pirmiausia norėčiau padėkoti gerbiamam Europos Parlamento nariui P.Morillon už klausimą dėl Žuvininkystės komiteto. Ar galėčiau iš pat pradžių pabrėžti, kad pirmininkaujančiajai Slovėnijai yra žinoma apie išaugusių degalų kainų ir jų neigiamo poveikio žuvininkystei ES problemos dydį.

Galiu pranešti, kad vakar Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos pirmininkas ministras Iztokas Jarcas susitiko su keliais kolegomis ministrais Venecijoje aptarti šį klausimą. Kartu jie diskutavo ir parengė keletą pasiūlymų, kaip pagerinti dabartinę sunkią padėti ES žuvininkystės sektoriuje. Dėl šių pasiūlymų bus diskutuojama ateinančiomis dienomis. Tačiau norėčiau priminti, kad ši padėtis neapsiriboja tik žuvininkystės pramone. Aukštos degalų kainos daro žalą visoms pramonės šakoms, įskaitant žemės ūkį, transportą ir gamybą.

Dėl krizės sunki padėti yra visose sektoriuose. Todėl tai yra horizontalaus pobūdžio klausimas, apimantis konkurencijos politiką, valstybės pagalbą ir mokestinis priemones. Šio klausimo svarba ir jo neigiamas poveikis žuvininkystės sektoriui paskatino pirmininkaujančiąją Slovėniją įtraukti jį į Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos susitikimo darbotvarkę, kuris kaip jau minėjo P. Morillon, įvyks kitą savaitę.

Tai bus proga ministrams pasisakyti dėl dabartinės situacijos ir apsikeisti nuomonėmis dėl tinkamiausio jos sprendimo su Komisijos nariu J.Borgu. Be to, pirmininkaujanti valstybė narė nusprendė pakeisti šio mėnesio pabaigoje įvyksiančio neoficialaus žuvininkystės direktorių susitikimo temą, kad jie taip pat galėtų aptarti šį opų klausimą. Visa tai vyksta po to, kai Taryba neseniai keliuose įvairių sudėčių susitikimuose atkreipė dėmesį į didėjančias energijos kainas, apie ką mes kalbėjome prieš tai buvusiame darbotvarkės klausime.

Leiskite man išsamiau paaiškinti Ekonomikos ir finansų tarybos išvadas. Taryba išreiškė savo susirūpinimą dėl toliau kylančių naftos kainų ir svarstė būdus, kaip elgtis su susijusiomis socialinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis. Buvo pabrėžtas poreikis skatinti energijos sunaudojimo efektyvumą ir alternatyvius energijos šaltinius, didinti naftos rinkų skaidumą, skatinti konkurenciją energijos rinkos ir stiprinti dialogą su naftą išgaunančiomis šalimis.

To paties susitikimo metu Taryba taip pat paragino Komisiją toliau peržiūrėti rinkas, susijusias su prekėmis ir pagalvoti, kokią politiką taikyti, kad būtų apribotas kainų nepastovumas. Kaip rytinių diskusijų metu minėjo pirmininkaujanti valstybė narė, šis klausimais taip pat bus svarstomas rytoj Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuris prasideda rytoj.

 
  
MPphoto
 
 

  Joe Borg, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti Žuvininkystės komiteto pirmininkui P. Morillonui už jo klausimą, kuris suteiks man galimybę išspręsti kuro krizę.

Iš pradžių norėčiau pasakyti, kad džiaugiuosi matydamas, kad tarp Komisijos ir Europos Parlamento Žuvininkystės komiteto yra labai geri santykiai ir nuolat dar gerėja.

Kalbant konkrečių klausimu, man yra žinoma, su kokias sunkumais susiduria žuvininkystės sektorius, staigiai išaugus degalų kainai. Dėl šio augimo atsirado krizė, kuri yra struktūrinė ir ilgai trunkanti, įgyja labai ypatingą, norėčiau pasakyti net išskirtinį aspektą žuvininkystės atžvilgiu. Leiskite pasakyti kodėl.

Daugelį metų, ES laivynas kentėjo nuo užburto rato pajėgumo pertekliaus, per didelio sužvejotų žuvų kiekio ir mažėjančio pelningumo. Tuo pačiu metu žvejai negalėjo gauti naudos dėl sumažėjusios pasiūlos ir didėjančių mažmeninių žuvies kainų. Dėl to daugumoje sektorių ribos yra plonytės. Todėl sektorius tampa labiau pažeidžiamas nei kiti dėl labai padidėjusių išlaidų, kaip yra dėl naftos kainos.

Komisija supranta, kad būtini suderinti veiksmai ES lygiu, kad išvengtume didelės pramonės krizės ir užtikrintume, kad problema būtų ne perkelta, o iš karto išspręsta. Tam reikėtų ne tik numatyti papildomos paramos galimybę, bet įsipareigoti atkreipti dėmesį į pagrindinį pajėgumo pertekliaus klausimą, kuris kenkia visoms mūsų pastangoms sugrąžinti pramonę į tvarią ir pelningą padėtį.

Kaip pastebėjo P. Marillonas, dėl šių priežasčių vakar Kolegija patvirtino visą neatidėliotinų priemonių paketą, skirtų skubiai išspręsti socialinius ir ekonominius sunkumus, atsiradusius dėl dramatiško naftos kainų išaugumo bei taip pat pagrindines Europos laivyno struktūrines problemas. Manau, kad yra gyvybiškai svarbu pagalbą skirti laivams, kurie yra labiausiai priklausomi nuo degalų ir dėl to juos labiausiai palietė šiuo metu esantis pajėgumo perteklius.

Todėl siūlome valstybėms narėms laivyno pritaikymo programas (LPP), pagal kuriuos apribojimai dėl galutinio žvejybos veiklos nutraukimo, t.y. pašalinimo iš apyvartos išmokos, būtų panaikinti. Laivai, dalyvaujantys laivyno pritaikymo programose, galėtų pasinaudoti laikinam žvejybos veiklos nutraukimui skirta papildoma pagalba. Pagalba už dalinį eksploatavimo nutraukimą

galėtų būti skiriama dalyviams, kurie pakeičia didesnius senus laivus naujais mažesniais ir veiksmingiau energiją naudojančiais laivais. Šiuose programose taip pat būtų nuostatos, leidžiančios laikinai sumažinti darbuotojų socialinės apsaugos įmokas.

Tiksliau sakant, pagalba skirta laikinam žvejybos veiklos nutraukimui galėtų pasinaudoti visi laivai iki trijų mėnesių likusiu 2008 m. laikotarpiu, su sąlyga, kad šie laivai būtų įtraukti į restruktūrizavimo planą. Tokia pagalba bus pritaikyta taip, kad remtų išteklių atkūrimą ir/arba rinkos sąlygas esant galimybei.

Remiantis tolesniais ekonominiais tyrimais, taip pat bus įvertinti galimi žuvininkystėje taikomo de minimis režimo pakeitimai, kad nustatytos 30 000 eurų „lubos“ per trejus metus būtų taikomos laivui, o ne įmonei, nors suma vienai įmonei negali viršyti daugiau nei 100 000 eurų

Tam tikros konkrečios iniciatyvos, skirtos didinti žuvies vertę pirmojo pardavimo metu taip pat numatytos. Komisija, šalia turimų lėšų iš Europos žuvininkystės fondo (EŽF), ruošiasi papildomai iš bendros žuvininkystės politikos (BŽP) biudžeto skirti 20-25 milijonus eurų, finansuoti specialius projektus šioje srityje. Daugiau priemonių numatoma skatinti perėjimą prie energijos taupymo technologijų, sušvelninti socialinį ir ekonominį krizės poveikį bei palengvinti perprogramavimą ir EŽF lėšų išmokas.

Anksčiau išvardintas priemones sudarys laikinos nukrypti nuo EŽF taisyklių leidžiančios nuostatos, kad padėtų ES laivynui greičiau prisitaikyti prie dabartinės situacijos ir suteiktų laikiną paramą pereinamojo laikotarpio metu.

Šį priemonių paketą aš pristatysiu Žuvininkystės ministrų tarybai birželio 24 d. Liuksemburge, siekiant, kad oficialus pasiūlymas šiuo klausimu būtų priimtas jau liepos mėnesį. Atsižvelgiant į nepaprastą situaciją, su kuria susiduria žuvininkystės sektorius, tikiuosi, kad galiu tikėti paramos tiek iš Tarybos, tiek iš Parlamento, minėtas priemones priimant kaip galima greičiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Carmen Fraga Estévez, PPE-DE frakcijos vardu (ES)Gerb. Pirmininke, Europos liaudies partija išjudino šias diskusijas, tikėdamasi, kad mūsų institucija negalės toliau išlikti abejinga ir neatsižvelgti į krizės rimtumą.

Manau, kad mes buvome teisūs, atsižvelgiant į tai, kad tik vakar pirmą kartą Komisiją paskelbė priemones, kurių šis Parlamentas prašė daug metų. Kai kurios iš jų yra tapačioms toms, kurios yra pateiktos bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos.

Kaip nurodoma rezoliucijoje, degalų kaina žvejams išaugo daugiau nei 300 proc. per pastaruosius penkerius metus ir daugiau nei 38 proc. nuo sausio. Tuo tarpu kainos išliko tokios pačios 20 metų, kai kuriais atvejais sumažėjo iki 25 proc. dėl didelio importo kiekio, kurį neretai sudaro nelegalios žvejybos produktai.

Mano frakcija pabrėžė, kad tokiomis sąlygomis nė vienas sektorius negalėtų išlikti. Dėl to šiandien norėjome čia sukviesti visus kartu, įskaitant Tarybą ir Komisiją, kad daugiau sužinotume apie šį klausimą ir aptartume priemonių rinkinį.

Ypač džiaugiamės, kad į priemones galų gale įtraukta padidinta iki 100 000 eurų de minimis pagalba, nors labiau patiktų, jei ji būtų skiriama laivui, o ne įmonei, kaip buvo prašoma šio Parlamento ir nustatyta bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos.

Visiškai mažiname socialines išlaidas ir taikome didesnį Europos žuvininkystės fondo (EŽF) lankstumą, kad visi norintys galėtų pasirinkti pertvarkyti savo įmones, pakeisti variklius veiksmingesniais ar gauti papildomą pagalbą, kaip nurodėte, laikinai nutraukti veiklai.

Komisijos nary, tačiau mes manome, kad yra kitas priemonių rinkinys, kurios yra skirtos tam pačiam tikslui. Jos turėtų būti išplėtotos kaip galima daugiau, kaip ir tos, kurios yra skirtos sektoriaus pertvarkymui. Kalbu apie rinkos mechanizmais paremtas priemones, tokias kaip bendrojo rinkų organizavimo reforma, kuri suteiktų žvejams didesnį vaidmenį nustatant kainas ir svarbiausia priemones, kurios rodo aiškų Tarybos ir Komisijos norą užkirsti kelią neteisėtai žvejybai.

Taigi, pritariame priemonėms, kurios yra žingsnis teisinga linkme, tačiau turime paklausti savęs, ar būtume sukliudę atsirasti sektoriuje šiai sudėtingai situacijai, jeigu būtume reagavę greičiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Rosa Miguélez Ramos, PSE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. Pirmininke, taip pat džiaugiuosi ir pritariu Komisijos paskelbtoms priemonėms. Atrodo, kad kai kuriais atvejais jos taikomos net daugiau nei prašė Parlamentas savo pasiūlyme dėl rezoliucijos. Tai, kad radome vietos diskusijoms dėl šio klausimo šios ypač užimtos mėnesinės sesijos metu, rodo, koks svarbus šis klausimas yra Parlamentui.

Manau, kad šiais, šiek tiek neramiais laikais, europiečiai su šia krize turėtų kovoti kartu, naudodami veiksmingą ir nešališką mechanizmą. Tai galėtų būti toks reikalingas Europos žuvininkystės fondo (EŽF) lankstumas, koks leistų mums priimti skubias priemones bendrijos lygiu.

Kai kurių valstybių narių pasiūlyti nacionaliniai sprendimai tik sukeltų pusiausvyros nuokrypį.

Komisijos nary, tikimės, kad kitą pirmadienį Tarybos susitikimo metu Komisija sugebės klausimus padaryti dar aiškesnius ir pasiekti susitarimą su Taryba, kaip EŽF gali būti panaudotas padedant laivyno dalims, kurios buvo labiausiai paveiktos.

Taip pat atrodo, kad reikia skubiai vieną kartą ir visam laikui išnagrinėti kainų nustatymo mechanizmą.

 
  
MPphoto
 
 

  Elspeth Attwooll, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, norėtume pažymėti, kad labai didelė žvejų dalis turi mažą verslą. Jie turi ribotą teisę žvejoti. Kad galėtų pasinaudoti šia teise, jie turi investuoti į laivus, žvejybos įrankius ir saugumo įrangą. Tai gali liesti esminių paskolų grąžinimą.

Taip pat jie privalo mokėti už licencijas ir tam tikrais atvejais gali mokėti ir už kvotas. Taip pat jie susiduria su didelėmis einamosiomis išlaidoms darbo jėgai, remontui ir degalams.

Dėl kvotų taisyklių ir jūroje praleidžiamų dienų skaičiaus, jiems gali reikėti keliauti didelius atstumus, kad rastų paklausų laimikį. Ypač esant blogam orui, jiems tai padaryti gali nepavyksti. Net kai jiems ir sekasi, žvejai neturi kontrolės nustatant sugautos žuvies kainą. Daugeliu atveju jie yra priklausomi nuo to, kas gali būti pateikta varžytinėse. Todėl jie paprasčiausiai neturi priemonių, atlyginančių didėjančias išlaidas.

Rezoliucijoje yra išdėstomos įvairios praktinės paramos priemonės. Jos gali būti taikant de minimis taisyklę ir tolimesnį peržiūrėjimą. Norėčiau paraginti visas valstybes nares pasinaudoti šios taisyklės teikiamomis galimybėmis, kad išlaikytume vienodas sąlygas.

Taip pat yra būtina imtis veiksmų sustabdyti NNN žvejybai, ne tik tam, kad išlaikytume teisėtai sužvejotos žuvies kainą, bet ir išsaugant išteklius. Tai tinka taip pat ir dėl ženklinimo reikalavimų gerinimo. Kitos pasiūlytos priemonės, įskaitant pertvarkymą, skirtos ir energijos suvartojimo efektyvumui bei alternatyviems energijos šaltiniams, taip pat tenkina aplinkos apsaugos tikslus. Jas priėmus, tai gali atnešti naudos persekiojamiems mūsų žvejams ir taip pat mūsų planetai, kuri yra pavojuje.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Hélène Aubert, Verts/ALE frakcijoje. – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, kaip priminėte, ši struktūrinė krizė yra labai didelė ir ilgalaikė. Dėl to tam yra taip pat būtini ilgalaikiai sprendimai ne tik žuvininkystės pramonėje, bet visuose susijusiuose sektoriuose.

Taip pat reikėtų pasakyti, kad dabartinė krizė yra būtent dėl to, kad metų metais nebuvo kreipiamas dėmesys į žuvininkystės sektoriaus priklausomumą nuo degalų, pigių degalų bei galingesnių laivų, kad galima būtų nuplaukti vis toliau ir parvežti dar didesnį kiekį žuvies. Taip pat yra tam tikros problemų, kurias mes turime išspręsti.

Brangių degalų problema yra neatsiejama nuo visų kitų klausimų, kurie liečia žuvininkystės sektorių

žuvų išteklių valdymas, apmokestinimo politika, pasaulinė prekyba, neteisėtos žvejybos kontrolė. Yra sudėtinga šią problemą spręsti atskirai nuo kitų klausimų.

Subsidijos ir pagalba, kurią Komisija siūlo suteikti, ir kuri, manau, yra teisinga, bus priimtini tik tada, ypač kalbant apie visuomenę, jei jos priklausys nuo išsamaus žuvininkystės politikos ir praktikos pertvarkymo. Iš savo pusės apgailestaujame, kad bendroje kompromisinėje rezoliucijoje nėra nustatytos sąlygos dėl pagalbos ir subsidijų, kurios gali būti teikiamos vykdyti šį pertvarkymą bei pareigos įveikti perteklinį laivyno pajėgumą, geriau valdyti žuvų išteklius ir užtikrinti geresnę jūrų ekosistemų apsaugą. Maža to, tai yra kaip tik ta sąlyga, nuo kurios priklauso ekonominis ir socialinis žuvininkystės gyvybingumas. Galiausiai norėtume, kad valstybės narės pačios prisiimtų visišką atsakomybę ir nutrauktų savo demagogišką praktiką žadant skirti pinigų, kurių jos neturi neįgyvendinant jokios tvarios politikos žuvininkystės pramonės srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro, GUE/NGL frakcijos vardu. (PT) Šis diskusija vyksta todėl, kad žvejai, įskaitant ir žvejus Portugalijoje, mobilizavosi reikalaudami priemonių, kurios kažkada buvo pasiūlytos, reaguojant į išaugusias degalų, tiek benzino, tiek dyzelio, kainas bei socialinę ir ekonominę krizę sektoriuje, atsižvelgiant į abejingą požiūrį, ypač Europos Sąjungos.

Mūsų frakcija pateikė pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuriame mes pateikiame savo siūlymus. Kai kurie iš jų anksčiau buvo priimti Europos Parlamento. Taip pat pasiūlėme naują priemonę kaip reakciją į poreikius sektoriuje.

Šios priemonės suteiktų paramą laivams, varomiems benzinu, panašiai, kaip tai yra dyzelio atveju. Būtų nustatyti aukščiausia galima kaina arba suteikta papildoma nuolaida degalams, konkrečiai 40 centų už litrą, pagerintų kainas pradiniame pardavime, be jokių pasekmių galutiniam vartotojui dėl kainų, užtikrintų, kad nustatant rekomendacines kainas, vienu iš kintamųjų būtų gamybos kainos, kad būtų užtikrintos deramos pajamos įgulai.

Reaguojant į didėjančias degalų kainas ir nustatant žuvies kainą pradiniame pardavimo taške, būtina priimti sprendimus. Šie du klausimai yra svarbiausi didėjančios krizės sektoriuje veiksniai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jeffrey Titford, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, labai išaugusi naftos kaina, apie kurią čia šiandien kalbame, gali būti taip pat ir lašas, perpildęs daugelio žvejų Didžiojoje Britanijoje kantrybės taurę. Jie jau yra nuvarginti begalinių reglamentų ir kvotų sumažinimų, trykštančių iš šios institucijos ir klupdančių juos ant kelių.

Šiuo metu jie yra savotiškoje padėtyje, kai negali išplaukti į jūrą, kad sužvejotų jiems vis dar leidžiamą sužvejoti menką kiekį žuvies, nes dėl degalų išlaidų tai tampa nepelninga net neišplaukus. Didžiosios Britanijos vyriausybė jau daug metų yra apleidusi savo žvejus. Ir tai padarė vėl, neskirdama subsidijų degalams, kad padėtų jiems išgyventi dabartinę krizę.

Kai kurie žvejai iš mano vietovės buvo priversti teisiškai peržiūrėti savo padėtį, nes pagal BŽP jiems turėtų būti garantuotas pragyvenimas iš žvejybos.

Nepriklausoma JK partija mano, kad BŽP yra visiška katastrofa, iš kurios Didžioji Britanija turėtų pasitraukti, kad atgautų kontrolę savo vandenyse kol dar yra likę keletas žvejų.

 
  
MPphoto
 
 

  Struan Stevenson (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, džiaugiuosi, kad šiandien Komisijos narys atkreipė dėmesį į tai, kad krizė šiame sektoriuje yra daug didesnė. Ją padidino staigus dyzelio kainos išaugimas. Sutinku su ką tik kalbėjusiu J. Titforsu, kurio nuomonei aš retai pritariu, kad kai kuriose žvejybą vystančiose šalyse dėl didžiulių degalų kainų po to sumažėjo kvotos ir krito žuvies kaina. Padėtis yra tokia bloga, kad kai kurios žvejų įgulos JK šiuo metu uždirba mažiau nei  100 svarų sterlingų per savaitę. Tai verčia šimtus žvejų palikti šią pramonės sritį, būtent tada, kai mums reikia, kad ją papildytų daugiau naujokų. Kaip visi žinome šiuose rūmuose, dauguma laivų nebeišgali išplaukti į jūrą. Kiekvieno išplaukimo metu yra prarandama pinigų. Pikti žvejai blokuoja uostus, streikuojantys sunkvežimių vairuotojai atsisako gabenti krovinius. O tai reiškia, kad žuvies rinkos yra visiškai sužlugdytos pačiu produktyviausiu metų laiku.

Bet mane labai padrąsino nuostatos ir pasiūlymai, kuriuos šią popietę pateikė Komisijos narys J. Borgas. Tos valstybės narės, kurios pateiks pasiūlymus dėl laivyno pritaikymo programų arba visiško savo žuvininkystės sektoriaus pertvarkymo gali gauti pagalbą iš Europos žuvininkystės fondo ir tai ilgam sumažins krizę, kuri šiuo metu yra apėmusi sektorių.

Man labai gėda, kad Didžiosios Britanijos vyriausybė atsisako priimti šią pagalbą, atsisako kreiptis dėl šios bendrai finansuojamos pagalbos. Baisu, kad mūsų žvejai turės žvejoti tuose pačiuose vandenyse tas pačias žuvis kaip ir žvejai iš kitų kaimyninių valstybių, kurios gaus šią pagalbą. Taip rinka bus iškraipoma toliau.

Todėl mes turime remti mažesnių, mažiau kuro naudojančių laivų, geriau pritaikytų žvejybos galimybėms, kūrimą. Manau, kad su Komisijos pasiūlymu tai bus pasiekta.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Casaca (PSE). (PT) Manau, kad šios krizės metu turime suprasti, kad degalų kainų augimas yra šios padėties katalizatorius, kuri jau buvo toli gražu ne pati geriausia anksčiau ir kėlė tam tikrų didelių rūpesčių. Taip pat tai yra krizė visos Europos mastu, ir norėčiau tai pabrėžti, todėl neteisinga bandyti su ja kovoti nacionaliniu lygiu.

Trečia, norėčiau pasveikinti Komisijos narį ir Komisiją parengus ką tik pristatytą planą. Manau, kad tai yra tinkamos priemonės, nors galbūt jos ir neaprėps visko, bet padės išspręsti pagrindinę problemą ir pašalinti struktūrinius veiksnius, kurie sukelia šią problemą.

Tikiuosi, kad toliau judėsime šia, mano manymu, teisinga linkme.

 
  
MPphoto
 
 

  Jacky Hénin (GUE/NGL). – (FR) Gerb. Pirmininke, kiekviename žvejybos uoste Europos Sąjungoje skubiai reikia imtis veiksmų dėl dviejų dalykų – visos Europos mastu nustatyti standartinę naftos kainą 40 centų už litrą ir bendrai valdyti kvotas.

Šie teisėti reikalavimai yra gyvybiškai svarbūs žuvininkystės pramonei ir darbo vietoms, kurias ji sukuria. Labai išaugusi naftos kaina ir žuvies išteklių išsaugojimas yra tikra problema. Laisva rinka nesugeba kontroliuoti augančių degalų kainų poveikio. Naftos bendrovės, išsipūtusios nuo gauto pelno, į tai reaguoja spekuliacijomis apie išaugusią paklausą jų produktams besivystančiose šalyse, tikėdamosi pripildyti savo banko sąskaitas. Sumažinę mokesčio degalams dydį, kuris amžinai auga, apmokestindami didžiulius naftos bendrovių pelnus, galėtume lengvai patenkinti žvejų reikalavimus, neteikiant jokių subsidijų, ypač kai jos yra išmokamos bet kaip.

Maža to, žvejai daugiau nesileis, kad Komisija su jais elgtųsi kaip su jūros teisių pažeidėjais, kuri dangsto tikrus sukčius, plaukiojančius laivais su patogios šalies vėliavomis bei žuvininkystės pramonės kartelius. Niekas labiau nėra įsipareigojęs išsaugoti jūrų išteklius nei žvejai. Sistema turi būti pertvarkyta iš esmės ir Komisija turėtų dirbti demokratiškai kartu su žuvininkystės pramonės profesionalais, o ne taikyti diktatūrą, paremtą savo pseudoekspertų valdymu.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioannis Gklavakis (PPE-DE). (EL) Gerb. Pirmininke, sveikinu Komisijos narį ir einantįjį Tarybos pirmininko pareigas.

Per pastaruosius penkerius metus žvejyba nukentėjo nuo pasekmių, kurias sukėlė augančios degalų kainos. Nuo 2004 m. degalų kaina išaugo 240 proc. Komisija ir Europos Parlamentas imasi priemonių šiai problemai įveikti, bet iki šiol padėtis nepagerėjo. Priešingai, ji pablogėjo.

Nuo 2008 m. padėtis regione pablogėjo 40 proc. Dauguma žvejų Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje, Graikijoje ir Ispanijoje pradėjo stabdyti savo laivų darbą. Kodėl? Todėl, kad žvejybos išlaidos yra didesnės nei parduodamos žuvies kaina.

Man tai kelia didelį susirūpinimą, nes bijau, kad labai smulkios socialinės grupės sužlugs. Jos saugo tradicijas ir čia kalbu apie mūsų žvejus. Privalome juos apsaugoti nuo artėjančios katastrofos. Pritariu savo kolegų narių pasiūlymams padidinti visas priemones, stengiantis įveikti neteisėtos žvejybos ir kitas problemas. Tačiau taip pat noriu pridurti dar vieną labai svarbų dalyką. Europos žuvininkystės fondui gauti lėšų, kad šie pinigai padėtų mūsų žvejams išgyventi. Jei ne, mums gresia krizė.

 
  
MPphoto
 
 

  Stavros Arnaoutakis (PSE). (EL) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, ponai ir ponios, dėl nekontroliuojamų degalų kainų augimo didėja triukšmingų protestų skaičius ir daugumos valstybių narių žvejų beviltiškumas. Mes daugiau nebegalime pasyviai stebėti šių protestų. Svarbu, kad ES imtųsi skubių priemonių suteikiant paramą užsiimantiems šiuo amatu. Jie susiduria su sunkumais neturėdami jokio kito pasirinkimo ar priemonių šiai situacijai įveikti.

Jei ES neras skubių sprendimų, mes susidursime su politine problema dėl Sąjungos veiksmingumo esant kritinei padėčiai, kaip yra dabar. Visiems laikams privalo baigtis atsakomybės perkėlimas nuo Komisijos valstybės narėms ir atgal. Bet kuriuo atveju kažkas turi prisiimti atsakomybę ir imtis iniciatyvos. Pagal Europos viziją, tai yra ES darbas. Komisijos nary, tai yra Europos Sąjungos vykdoma politika! Manau, kad jūsų pasiūlymai yra žingsnis teisinga linkme.

 
  
MPphoto
 
 

  Cornelis Visser (PPE-DE). – (NL) Gerb. Pirmininke, žvejybos pramonės veikla sunkina aukštos degalų kainos. Vien tik 2008 m. dyzelio kaina išaugo daugiau kaip 38 proc. Šiuo metu nėra jokių ženklų, rodančių, kad kainos nustos augti. Mano šalyje, Nyderlanduose, apie 15 žvejybos laivyno laivų buvo laikinai nustoti naudoti, nes kiekvienas reisas yra nuostolingas. Tačiau ne tik dėl labai išaugusių kainų susidarė ši dramatiška padėtis. Iš dalies dėl šios situacijos yra kaltas didelio žuvų kiekio importas žemomis kainomis į Europos Sąjungą iš šalių esančių už jos ribų. Dideli kiekiai geltonuodegių plekšnių ir Ramiojo vandenyno jūrų liežuvių yra importuojami į Nyderlandus ir kartais parduodami kaip jūros liežuviai ir plekšnės. Taip vysta nesąžininga konkurencija olandų žvejų pagautų jūros liežuvių ir plekšnių atžvilgiu. Turi būti labiau tikrinamas šių žuvų rūšių pavadinimo naudojimas.

Olandijos laivynas taip pat turi keistis. Turimi laivai yra per dideli, jie yra priklausomi nuo iškastinių degalų. Tiesą sakant, visi laivai turėtų būti pakeisti mažesniais universaliais laivas, naudojančiais tvarius žvejybos būdus.

Deja, Komisija išdavė tik laikinus leidimus penkiems laivams, naudojantiems elektrinio dirgiklio metodą žvejojant jūros liežuviu. Norėtume, kad jų būtų išduota daugiau.

Pramonei reikalingi finansiniai ištekliai, kad galėtų išgyventi. Darbai dėl to privalo būti atlikti per trumpą laiką. Esu patenkintas Komisijos nario pasiūlymais. Taip pat žvejybos pramonėje turi būti numatyta CO2 taupymo galimybė. Būtų gerai į tai pažiūrėti kitaip. Danijos žvejybos laivynui tenka atsakomybė dėl 1 proc. viso CO2 kiekio. Norime sumažinti jį 20 proc. Jei pažiūrėtume į CO2 kainą mokant 25 eurus už toną, čia yra galimybių. Ypač atsimenant, kad po pertvarkymo, tas laivynas dings ir tuo pačiu visiškai sumažės CO2 kiekis. Galėtume paskaičiuoti tai septynerių metu vertės sumažėjimo pagrindu. Tikiuosi, kad Komisija šiuos pasiūlymus teiks toliau. Parlamentas juos tikrai palaikys, bet taip pat galbūt galite iš to ką nors gauti.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, bendra žuvininkystės politika labai nuvylė ir prisidėjo prie ryškaus žuvų išteklių Europos sumažėjimo. Ji neatitinka savo paskirties.

Komisijos duomenimis, naujausias degalų kainų augimas 240 proc. nuo 2004 m. ir 30 proc. per pastaruosius mėnesius tik pablogino jau aiškiai dokumentuose atspindėtą mūsų žuvininkystės ir žvejybos pramonės Europoje nuniokojimą.

Nors visi sutinkame, kad ES ir valstybių narių lygiu reikia imtis tam tikrų skubių trumpalaikių priemonių palengvinti žvejų padėtį, kapitonų ir jų įgulų, teikiant atitinkamą valstybės pagalbą, galbūt mažinant mokestį degalams viršijus tam tikrą kainą, finansinę paramą intervenciniam supirkimui ir labiau kontroliuojant neteisėtai pagautų žuvų importą, ir tai tik kelios galimybės, taip pat mes kaip politikai privalome žiūrėti į ateitį. Laikas mums įvertinti naujas bet kokio tarpinio ir ilgalaikio pertvarkymo plano galimybes, skirti būtinas eksploatavimo nutraukimo subsidijas atitinkančias laivyno pajėgumas panaudojant turimus išteklius.

Ką manote apie rinka paremtą požiūrį su parduodamų kvotų sistema, užuot tęsę kontrolę, kuri tuo pat metu sumažino žvejybos pramonę ir pagreitino didelį žuvies išteklių sumažėjimą? Šiuo metu esanti BŽP nepagrįstai skatina išmesti atsitiktinę priegaudą ir jauniklius, nes yra neteisėta juos gaudyti. Šį klausimą mes neseniai svarstėme C.Schlyterio pranešimo metu. Problemą didina neteisėti importai, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba, kuri buvo svarstoma praėjusioje mėnesinėje sesijoje.

Pasak kai kurių ekspertų, kaip Thorvalduro Gylfasono, Islandijos universiteto ekonomikos profesoriaus, atlyginimu paremta prekybos politika, kurią nustato nepriklausoma valdžios įstaiga, galėtų padaryti kiekvieną tvarios žuvies kilogramą vertingą. Tada nebūtų paskatos išmesti žuvį ar gaudyti ją neteisėtai. Ar Komisija ir Taryba nemano, kad parduodamų kvotų sistema, pagrįsta ekonomiškai ir naudinga aplinkai, turinti ekosistema paremta valdymą, galėtų viena vertus išsaugoti vertingus jūrų išteklius dabartinei ir ateities kartoms, o kita vertus būtų paguoda produktyviems ir veiksmingiems žvejams, maldaujantiems vykdyti reformą?

Taip, mums yra reikalingos skubios trumpalaikės priemonės įveikti šiuo metu esančią degalų krizę šalia tarpinio ir ilgalaikio pertvarkymo, pagrįsto ekonomiškai ir naudingo aplinkai, užuot vertę nusikaltėliais labiausiai produktyvius ir veiksmingus žvejus. Šiuo metu jie laukia, klausdami savęs, kaip pasakė vienas Airijos žvejų delegatas: „Ar pirmiausia neteksiu laivo, ar namo?“

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Varela Suanzes-Carpegna (PPE-DE). - (ES) Gerb. Pirmininke, mano frakcijos iniciatyva visiems palaikant svarstome rimtą krizę žuvininkystės sektoriuje. Tai darome atskirai nuo bendros degalų krizės. Nors degalų kaina krizę ir pablogino, tačiau tai buvo paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę.

Krizė yra daug gilesnė ir su ja kovoti reikia skubiai. Kad sektorius būtų išgelbėtas, Komisija, Taryba ir valstybės narės privalo kartu patvirtinti programą, kuri patenkintų šios diskusijos metu pateiktus 10 reikalavimų.

Pirmas – didesnė nelegalaus importo kontrolė. Antra – didesnė legalaus importo kontrolė. Trečias – bendro rinkų organizavimo reforma, daugiau dėmesio skiriant kainoms, taikomoms žvejams pirminiuose pardavimo punktuose. Ketvirtas – iš Europos žuvininkystės fondo skiriamos paramos pertvarkymas. Penktas – nacionalinės veiklos programų perprogramavimas. Šeštas – mokėjimų ir de minimis pagalbos vienam laivui padidinimas. Laimė, Komisija atrodo tai suprato, bet pasiūlymą reikėtų pataisyti, nes jame ne viskas yra išdėstytai taip, kaip mes norėtume. Septintas – fiskalinės pagalbos patvirtinimas. Aštuntas – socialinės pagalbos patvirtinimas. Devintas – išaugęs skaidrumas ir vartotojų garantijos, ženkliniams ir atsekamumas. Dešimtas – reklaminės kampanijos vartotojams ir parama sektoriui.

Šiuos 10 reikalavimų galima apibendrinti į du reikalavimus – didesnis užmokestis ir pagalba mūsų žvejams ir sankcijos pažeidėjams.

Komisijos nary, einantysis Tarybos pirmininko pareigas, arba darome tai dabar, arba mes tiesiog turėsime išlaikyti Europos Sąjungos žuvininkystės sektorių. Žinau, kad Komisijos narys J.Borgas yra informuotas apie šiuos klausimus ir daro viską ką gali. Tačiau manau, kad privalome padėti patobulinti šį pasiūlymą. Tikiuosi, kad Taryba tą patį padarys kitą savaitę ir mes galėsime pasinaudoti pirmininkausiančia Prancūzija, kuri stumia šią reformą į priekį, kad jį būtų įgyvendinta.

Privalome pasinaudoti esamomis galimybėmis, nes laikas yra gyvybiškai svarbus.

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE). (PT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, žvejybos ateičiai gresia du dalykai – pirmiausia, išteklių tvarumas ir antra, žvejų išlikimas. Todėl jos ateitį turime užtikrinti dviem būdais. Pirmiausia, apribodami žvejybą ir, antra, padėdami žvejams išgyventi ir žvejoti geriau.

Atrodo, kad Komisijos narys ir kai kurios vyriausybės, kaip Portugalijos, kuri visiškai nekreipė dėmesio į šį klausimą, pagaliau pradėjo suvokti problemą ir suprato jos katastrofiškumą.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad kai kuriose šalyse, kaip pavyzdžiui Portugalijoje, 85 proc. laivų yra nedideli, beveik pusė varomi benzinu. Dėl to reikėtų atsižvelgti į šį klausimą ir nustatyti priemones, kurios galėtų būti vienodai taikomos visiems, kad vyriausybės neturėtų jokio pasiteisinimo.

Taip pat mes turėtume šiai sričiai teikti paramą, kuri yra teikiama prekybos laivynui, susijusi su bendromis socialinio draudimo įmokomis. Taip yra todėl, kad struktūrinės priemonės neatitiks savo paskirties ir neturės ateities, jeigu mes neužtikrinsime ateities žvejams. Štai kas yra pastatyta ant kortos.

 
  
MPphoto
 
 

  Chris Davies (ALDE). - Gerb. Pirmininke, išaugusios naftos kainos veikia visus. Kodėl tada žvejybos sektorius turi būti traktuojamas ypatingai? Kodėl mes tiesiog neskiriame subsidijų visiems?

Vietos pakrančių žvejai nuo šio kainų augimo nukentės mažiausiai, o tuo tarpu žvejojantys giliuose vandenyse nukentės labiausiai. Tai yra žmonės, dirbantys didžiuliuose laivuose, plaukiantys didelius atstumus, įdarbinantys sąlyginai nedaug žmonių, bet gaudantys žuvis dideliais kiekiais, keliantys pavojų masiniam žuvų išnykimui jūrose.

Mūsų reakcija į išaugusias degalų kainas galėtų rinką padaryti laisvą ir leisti veikti pasiūlos ir paklausos dėsniams. Paskutinis dalykas, kurio turėtume imtis, tai teikti subsidijas, kurios prisidėtų prie žuvų išnykimo. Tai pamišusi politika. Kai neteksime visų žuvų, galėsime prisiminti, kad padarėme viską, kad tai įvyktų.

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Ó Neachtain (UEN). (GA) Gerb. Pirmininke, norėčiau pritarti Komisijos nario pasiūlytam paketui. Tačiau, būdamas iš Airijos, norėčiau pasakyti, kad Airijai niekada negavo teisingos dalies iš bendros žuvininkystės politikos. Ir tai atsispindėjo mūsų balsavime praeitą savaitę.

Dabar pats laikas Europos Sąjungai parodyti, kad ji gali suteikti paramą žvejybos pramonei, kai jos reikia, nes ji tikrai susiduria su sunkumais. Tai maži žvejybos laivai, kurie nuo to kenčia labiausiai.

Airijai priklauso 11 proc. Europos jūrų, tačiau jai tenka mažiau nei 4 proc. kvotų. Ši politika neveikia. Tačiau šiuo metu yra svarbu Europos Sąjungai susivienyti ir parodyti, kad ji gali padėti žvejams sunkią jiems minutę. Prašau, kad būtų padaryta viskas kas įmanoma remiant šį paketą, ir kad jis pradėtų veikti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Allister (NI). - Gerb. Pirmininke, pritariu daug kam, kas yra Komisijos nario pakete pateikta, tačiau man kyla klausimas dėl pristatymo. Kaip jūs galite užtikrinti bendrus pristatymo standartus visoje ES tarp valstybių narių, jei kai kurios iš jų, kaip manoji, Jungtinė Karalystė, visada atsisako imtis bet kokių priemonių dėl finansinės pagalbos, net jeigu ji yra leidžiama?

Ar galėčiau paprašyti Komisijos nario, kad šiandien jis neliktų nešališkas, bet aiškiai kreiptųsi į visas valstybes nares, kad jos darytų tai, ką gali daryti remiantis šiuo dokumentų rinkiniu ir daugiau nesėdėtų sudėjusios rankų?

Kitaip mes turėsime dar mažesnę bendrą žuvininkystės politiką, kuri didina nelygybę ir kelia sektoriui daugiau problemų.

Be to, kadangi kai kurie iš mūsų norėtų padalinti paketą tarp nacionalinių vyriausybių ir Komisijos, ar galėtų Komisijos narys nurodyti, kurios priemonės numatytos naujame pakete visiškai priklausys nuo valstybių narių įnašų, ir jei yra tokios, kurios bus nepriklausomos?

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, žuvininkystė yra ypatingas mūsų ekonomikos sektorius. Jame veikiantys ekonominiai subjektai yra susiskaldę ir plačiai išsimėtę. Labai dažnai tai yra vietos šeimos verslas. Jų žvejybos gebėjimai yra riboti, todėl jie negali didinti gamybos, kad galėtų gauti priimtinas pajamas nepaisant didelių išlaidų. Galėtume ginčytis, kad jei išlaidos padidėjo, turėtų didėti ir žuvies kaina, tačiau šis procesas yra ribojamas. Kiek vartotojas gali mokėti? Kas čia yra teisiausias?

Siūlau, kad žvejams būtų skiriami konkretūs mokėjimai už degalus, tai jiems padėtų susidoroti su sudėtingą situaciją, su kuria šiuo metu žvejai susiduria. Žvejai ir jų šeimos neturi galimybių gauti papildomų lėšų iš kitos veiklos. Būtinas naujas požiūris į žuvininkystės politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Colm Burke (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, 2007 m. liepą aš nuvykau į Kastletaunberį, esantį Vakarų Korke, kuris yra Airijos pietvakariuose. Tuo metu jie turėjo daug rūpesčių. Nuo tada naftos kainos išaugo dramatiškai. Tiesą sakant, per pastaruosius penkerius metus naftos kaina Airijoje išaugo 300 proc. Tuo pat metu žuvies kaina neišaugo ar apmokėjimas už ją nepadidėjo.

Kalbame ne tik apie žmones, dirbančius žvejybos laisvuose ar jų savininkus. Kalbame ir apie pakrančių bendruomenes. Šie žmonės yra paveikti, ir tai yra labai svarbu.

Pritariu Komisijos pasiūlymams, tačiau taip pat manau, kad turėtų būti pateikta daugiau pasiūlymų spręsti išmestos priegaudos klausimą. Manau, kad šis klausimas dar nėra išspręstas ir tai padaryti reikia skubiai.

Šis procesas turi būti veiksmingesnis ir rentabilus, tačiau taip pat turime užtikrinti, kad žmonės galėtų iš to išgyventi, ne tik tie, kurie veikia šioje pramonėje, bet ir pakrančių bendruomenių žmonės.

 
  
MPphoto
 
 

  José Ribeiro e Castro (PPE-DE). (PT) Norėčiau paprašyti, kad liepos 24 d. sulauktume gerų žinių dėl mažo masto ir priekrantės žvejybos Portugalijoje.

Kaip jau minėjo mano kolega Duarte Freitas, girdėjome daug kalbų apie dyzelį, paramą dyzeliui, bet 85 proc. laivų Portugalijoje užsiima mažo masto žvejyba, kurių pusė yra varomi benzinu. Yra mažų laivų su varikliais, įtaisytais už borto. Jie negauna jokios paramos benzinui ir yra beveik pamiršti. Svarbu, kad panaši ir lygiavertė schema, taikoma dyzeliui, būtų pritaikyta ir benzinui, naudojamam žvejyboje.

Praėjusį penktadienį vykau į žvejybą su žvejais iš Esposendės ir galiu paliudyti, kad jie labai aukojasi. Komisija nepasieks šių žvejų, kol liepos 24 d. nepriims priemonių, skirtų mažo masto žvejybai.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos pirmininko pareigas. − (SL) Savo baigiamajame pareiškime taip pat norėčiau pabrėžti, kad Tarybai yra žinoma apie sudėtingą žuvininkystės sektoriaus Europos Sąjungoje padėtį. Tačiau reikėtų išskirti du aspektus. Viena, tai žuvininkystės sektoriui būdingi bruožai ir kita – aukštos degalų kainos, kurios, kaip jau daugelis minėjo, veikia daugelį, praktiškai visus sektorius, įskaitant ir žuvininkystės.

Taryba labai aktyviai ieško sprendimų. Vyksta įtempti pasitarimai, kurie pasieks apogėjų kitą savaitę Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos susitikimo metu. Tuo pat metu yra ieškoma trumpalaikių, tarpinių ir ilgalaikių priemonių išsaugoti Europos žuvininkystę, įveikti dabartinį sunkų etapą ir išsaugoti tiek priekrančių, tiek atviros jūros žuvininkystę.

Galiu jus užtikrinti, kad atidžiai stebėjau šias diskusijas ir išsamiai supažindinsiu Žemės ūkio ir žuvininkystės pirmininką su jose išsakytomis nuomonėmis, įskaitant ir jūsų pirminę reakciją į Komisijos pateiktus pasiūlymus ir planus.

 
  
MPphoto
 
 

  Joe Borg, Komisijos narys. Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau visiems padėkoti už pastabas, kurios buvo dėl įvairių klausimų ir bendrai parodytą paramą paketui, kurį Komisija ruošiasi pasiūlyti.

Norėčiau pasakyti, kad tai nėra viso proceso pabaiga, tai tik pradžia. Mums vis dar reikia, kad šiuos pasiūlymus patvirtintų Taryba ir Parlamentas. Norėčiau paminėti, kad mums reikalinga visa jūsų parama, kad šie pasiūlymai būtų patvirtinti kaip galima greičiau, ypač tos jų dalys, kurioms įsigalėti reikės padaryti pakeitimus teisės aktuose.

Tai, ką aš pateikiau, mano nuomone, rodo lankstumo stygių kovojant su trumpalaike krize, siekiant numatyti tarpinę ir ilgalaikę pertvarkymo perspektyvą, kad būtų atgautas išteklių tvarumas ir sektoriaus pelningumas. Sutinku, kad šios priemonės neturėtų būti taikomos pavieniui, bet atsižvelgiant į vykstančias diskusijas dėl NNN, atliekų, ekologinio ženklinimo ir įvairių kitų priemonių, kuria rengiamasi priimti.

Pavyzdžiui, dėl NNN, tikiuosi, kad kitos savaitės antradienį Taryboje bus priimtas sprendimas dėl pasiūlyto reglamento veiksmingai kovoti su NNN žvejyba, sulaukusio didžiulės pritarimo iš Europos Parlamento.

Norėčiau pasakyti Davies, kad mes nesiūlome švaistyti pinigų šiai problemai spręsti, bet skiriame paramą pertvarkymui, kad sugrąžintume tvarią ir pelningą žvejybą. Siūlau C. Davies išsinagrinėti, ką mes siūlytume, ir jei jis tūrėtų konkrečių pastabų, tikrai jas priimčiau. Taip, mes dirbsime tam, kad sudarytume sąlygas veikti tinkamiems rinkos mechanizmams, o ne toliau leisime keliems dalyviams dominuoti rinkoje, nustatant žuvies kainas.

Atsakant į J.Allister žodžius, šis paketas yra labiau viliojantis valstybėms narėms, negu tai, kas yra siūloma Europos žuvininkystės fondo. Todėl mes tikimės, kad valstybės narės dalyvaus. Kitą savaitę šiuo klausimu Taryboje vyks diskusijos, kad mūsų siūlomos priemonės būtų veiksmingai įgyvendintos.

Labai trumpai paminėsiu numatomas priemones.

Pirmiausia, mes kalbame apie skubias priemones, iš kurių mes siūlome paramą laikinai nutraukiant žvejybos laivų naudojimą (tas pat yra taikoma ir tvarumui) daugiausia trims mėnesiams, papildomai prie paramos, kurią siūlo Europos žuvininkystės fondas. Ši parama nėra išimtinai susijusi su biologinėmis priežastimis. Tokios priemonės gali padengti plaukiojimų išlaidas ir fiksuotas laivų išlaidas. Tokia priemonė bus taikoma tik tais atvejais, kai yra aiškiai išreikštas įsipareigojimas, kad įmonės, gaunančios iš to naudos, bus įtrauktos į pertvarkymo planą per šešis mėnesius.

Antra nuostata yra susijusi su pagalbos iš EŽF padidinimu degalus tausojančiai įrangai įsigyti. Siūlome, kad privalomas privačiojo sektoriaus finansinio įnašo dydis būtų mažesnis ir sudarytų 40 proc. dabartinio įnašo.

Taip pat siūlome didinti socialinių ir ekonominių priemonių skaičių, kurios yra galimos pagal EŽF. Dėl de minimis pagalbos siekiama nustatyti sąlygą, kad jei atlikus ekonominį tyrimą tai bus įmanoma, tada mūsų pasiūlymas būtų vietoj de minimis paramos 30 000 eurų už įmonę taikyti 30 000 eurų laivui, bet sumai neviršijant 100 000 eurų už įmonę.

Ilgalaikės priemonės būtų susijusios su EŽF išmokomis restruktūrizuojamiems laivynams visiškai nutraukiant žvejybos veiklą, kad būtų atsisakyta bet kokių apribojimų gauti išmokas visiškai nutraukus veiklą bei papildomą paramą, jei ji neviršija trijų mėnesių. Taip pat mes siūlysime papildomus tris mėnesiui restruktūrizavimo laikotarpiui, kai laivai bus laikinai išvesti iš rikiuotės dėl restruktūrizavimo. Tai būtų iki 2010 m. sausio 1 d. ir dar papildomi trys mėnesiai, jei restruktūrizavimas vyks po 2010 m. sausio 1 d. Tam būtų suteikiama daugiausia trys mėnesiai be trijų mėnesių kaip skubios pagalbos.

Taip pat mes numatome pagalbos intensyvumo didinimą schemų modernizavimui. Šiandien privačiojo sektoriaus finansiniai įnašai sudaro 60 proc. ir 80 proc. įrangai ir atitinkamai variklio pakeitimui. Siūlome finansinius privačiojo sektoriaus įnašus mažinti iki 40 proc. Darome tai todėl, nes suprantame, kad privatusis sektorius – įmonės, žvejai – negali savo lėšomis prisidėti prie dalinio restruktūrizavimo finansavimo. Siekiame padaryti, kad žvejams būtų kaip galima lengviau vykdyti restruktūrizavimą, padengiant didžiąją dalį išlaidų, kurios atsiras.

Taip pat mes leidžiame iš dalies nutraukti veiklą. Kitaip sakant, jeigu yra grupė laivų, ir ta grupė sudaro 100 000 tonų. Ji nusprendžia nutraukti veiklą dėl 50 000 ar 60 000 tonų, paliekant 40 000 tonų, iš kurių jie nori sukurti naujus laivus. Dėl iš dalies nutraukusių savo veiklą 50 000 arba 60 000 tonų bus suteikta parama. Akivaizdu, kad dėl to sumažėtų laivyno dydis. Turėtumėte naujesnius laivus, bet kompensacija būtų sumokėta tik už tuos laivus, kurių buvo atsisakyta.

Taip pat siūlome socialinę paramą mažinant socialinio draudimo įnašus. Kitaip sakant, mes siūlome, kad būtų galimybė žvejus atleisti nuo jų mokamų įnašų, o ne juos įdarbinančias įmones atleisti nuo jų mokamų įnašų, su ta sąlyga, kad nebus sumažintas žvejų atlyginimas ir jie gaus tas pačias socialines išmokas pagal bet kurias esamas schemas.

Dėl rinkos priemonių, kurias minėjo Fraga, norėčiau patvirtinti, kad mes siūlome įvairių priemonių.

Tai žvejų pozicijos didinimas derybose su perdirbimo pramonės atstovai ir platintojais, sujungus jėgas kartu su didesnėmis ar vietos rinkodaros asociacijomis; nustatymas kainą kontroliuojančios sistemos, kad geriau suprastume rinkos kainas; gerinimas tiekimo nuspėjamumo ES kilmės produktams, skirtiems šiai pramonės šakai; skatinimas tokių iniciatyvų dėl kokybės kaip ženklinimas, valdymas ir apdorojimas; informacijos vartotojams dėl sveikatos ir mitybos teikimas; atsakinga žvejyba; rinkos audito įvertinimas; įrankių, analizuoti vertės grandį ir kainas, vystymas; tikrinimas, ar yra teisingai įgyvendinamos ženklinimo priežiūros ir NNN priemonės.

Taip pat iš savo fondų, t.y. kitų žuvininkystės fondų, pirmus metus mes skiriame 20-25 milijonus eurų, kad būtų konkrečiai pradėti kiti projektai bendradarbiaujant su šiuo sektoriumi rinkos stebėsenos, ženklinimo ir t.t. srityse. Esame pasiruošę atnaujinti diskusijas su valstybėmis narėmis, nors ką tik jas baigėme, dėl esamų veiksmų programų, užtikrinant, kad Europos žuvininkystės fondai skirtų daugiau dėmesio šioms restruktūrizavimo programoms. Mes lengviname naudojimosi Europos žuvininkystės fondu tvarką. Pavyzdžiui, yra pasiūlyta padvigubinti EŽF išankstinio finansavimo sumą, kurią moka Komisija patvirtinus veiksmų programas, nuo šiuo metų esančių 7 proc. iki 14 proc. visų EŽF indėlių.

Ir paskutiniai du dalykai. Fraga sakė, kad galėjome daugiau padaryti anksčiau. Prie jos žodžių norėčiau paminėti tik vieną niuansą. Mes galėjome anksčiau elgtis kitaip. Galėjome išvengti pajėgumų viršijimo skatinimo ir raginimo bei nešvaistyti brangių visuomenės pinigų nereikalingiems pajėgumo augimams, kurių mūsų žuvies ištekliai galėtų pagrįstai atlaikyti.

Su A.Doyle pastabomis, kad BŽP visiškai nepasiteisino, aš paprasčiausiai nesutinku. Būtent dėl BŽP mes galime teikti bendrus sprendimus, kaip tai darome dabar, o nes stebėti valstybes nares besiritančias žemyn, visiško žvejybos sunaikinimo link.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijos(1), remiantis Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio penkta dalimi.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks ketvirtadienį.

Nuomonės raštu (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Sylwester Chruszcz (NI), raštu. (PL) Šios diskusijos yra labai svarbios tiek visoms pakrančių valstybėms, tiek vartotojams. Kaip pastebėjo prieš mane kalbėjusieji, mes visi gyvenome klaidingai manydami, kad naftos kainos niekada nedidės. Suprantame, kad ši situacija atsirado kaip pasekmė daugelį metų trukusio tam tikrų institucijų abejingumo ir vaizduotės trūkumo. Šiais laikas tiesiog paleisti žvejybos laivus į jūrą tapo neekonomiška. Žuvų kaina nekompensuoja investicijų. Daug žvejų gali atsisakyti šios profesijos, dėl to visas ekonominis sektorius netektų pusiausvyros. Man atrodo, kad praeityje nepakankamai buvo kreipiama dėmesio į žvejų prašymus. Tik kilus šiai paskutinei krizei, prabudo daugumo sąžinė, nors pirmą kartą su sunkumais sektoriuje buvo susidurta prieš daug metų. Sektoriuje vis dar nevyksta tikros ir nuoširdžios diskusijos plačiu mastu. Šią gilią krizę privaloma išspręsti skubiai ir veikti, kad būtų užtikrinta žuvininkystės sektoriaus ateitis.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastiano (Nello) Musumeci (UEN), raštu. (IT) Naftos kainos Italijoje išaugo 240 proc. per ketverius metus dėl didelės naftos bendrovių spekuliacijos. Tai trukdo žvejybos laivams, ypač mažo masto, ne tik užsiimti savo amatu, bet ir padengti dideles valdymo išlaidas. Europos jūrų pramonė yra ant žlugimo ribos. Aukštos naftos kainos ardo siauras ekonomines ribas, prieinamas žvejams.

Prancūzija ir Italija paskelbė bendrą iniciatyvą kreiptis dėl papildomų lėšų iš Europos Sąjungos. Pagrindinė idėja yra padvigubinti ribą ir gauti de minimis pagalbą sektoriui. Tačiau tokia priemonė būtų nepakankama pašalinti rimtus sunkumus žuvininkystės sektoriuje. Dar daugiau, šį sektorių jau ištiko krizė.

Komisijos narys, atsakingas už žuvininkystę, Joe Borgas mano, kad skubi pagalba yra galimybė, bet taip pat teigia, kad ilgalaikėje perspektyvoje krizės sektoriuje sprendimas yra laivyno restruktūrizavimas, keičiant laivus mažesniais ir mažiau imliems energijai.

Nors galiu sutikti su pasiūlymu naudoti laivus, kurie ryja mažiau kuro, vis dar būtina skubiai rasti būdų padėti žvejams įveikti šią krizę ir išgelbėti daugybę šeimų nuo baisaus skurdo grėsmės.

 
  

(1)Žr. protokolą


13. Pasirengimas ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimui (2008 m. birželio 26–27 d.) (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas darbotvarkėje yra Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl pasirengimo ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimui (2008 m. birželio 26–27 d. ).

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Einantis Tarybos pirmininko pareigas. (SL) Man yra didelė garbė pristatyti medžiagą dvidešimt penktajam ES ir Rusijos aukščiausio lygios susitikimui, kuris įvyks šio mėnesio pabaigoje liepos 26 ir 27 dienomis Vakarų Sibiro mieste Chanty Mansijske.

Pirmininkaujanti valstybė narė mano, kad ateinantis aukščiausio lygios susitikimas yra tinkama proga abiem šalims pradėti naują skyrių vystant abipusius santykius. Ypač turėtume būti pasiruošę pasinaudoti potencialiu teigiamu momentu, kurį galėtų įnešti į ES ir Rusijos santykius neseniai įvykę Rusijos prezidento D. Medvedevo rinkimai.

Akivaizdu, kad pagrindinis aukščiausiojo lygio susitikimo tikslas yra pradėti derybas su Rusija dėl naujo bendrojo susitarimo su Rusija. Labai džiaugiamės, kad gegužės 26 d. Valstybės Vadovų Taryba patvirtino derybų įgaliojimus dėl naujojo susitarimo. Pastaraisiais mėnesiais pirmininkaujanti valstybė narė kartu su Komisija įdėjo daug pastangų siekdama įveikti likusias kliūtis iš ES pusės.

Tardamasi dėl naujojo susitarimo, ES sieks toliau didinti bendradarbiavimą su Rusija bendro intereso srityse, tuo pačiu metu daugiau dėmesio skirdama daugiau dėmesio klausimams, kuriais mūsų pozicijos gali skirtis. Kaip visada, šis aukščiausiojo lygio susitikimo metu bus galimybė kritiškai įvertinti padarytą pažangą įgyvendinant keturias bendras erdves. Leiskite man trumpai akcentuoti pagrindinius jų bruožus.

Dėl pirmosios bendros erdvės, kuri yra ekonominė erdvė, aukščiausiojo lygio susitikime bus atkakliai reikalaujama nustatyti išankstinį įspėjamąjį mechanizmą energijos srityje, nes norime išnaudoti visas jos galimybes. Mes vėl pasisakysime dėl nuspėjamų ir stabilių taisyklių nustatymo užsienio investicijoms Rusijoje svarbą. Be to, ES taip pat numato pakartoti, kad oficialios derybos dėl išsamaus laisvos prekybos susitarimo gali prasidėti ir kai Rusija užbaigs stojimo į PPO procesą.

Pasisakant dėl senos skridimo per Sibiro teritoriją mokesčių problemos, ES toliau primygtinai reikalaus, kad būtų pasirašytas esamas susitarimas.

Dėl antros laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės ES numato išreikšti susirūpinimą dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės situacijos Rusijoje, ypač kalbant apie neseniai įvykusius rinkimus. Turėčiau pridurti, kad tai kelia susirūpinimą ir pirmininkaujančiai valstybei narei ir Europos Parlamentui. Aukščiausio lygio susitikimas suteiks galimybę įvertinti pažangą įgyvendinant vizų išdavimo ir readmisijos susitarimus.

Pagal trečią bendrą išorės saugumo erdvę ES akcentuos konkretesnių veiksmų bendradarbiaujant bendros kaimystės srityje būtinumą. Be to, bandysime pabrėžti, kad Rusija privalo stengtis, kad rastų sprendimą dėl konflikto Padnestrės regione ir Gruzijoje. Tuo pat metu pritartume Rusijos dalyvavimui EUFOR operacijose Čade ir sutiktume toliau bendradarbiauti vykdant Europos saugumo ir gynybos politiką.

Dėl ketvirtosios bendros mokslinių tyrimų, švietimo ir kultūros erdvės aukščiausio lygio susitikime turėtų būti pritarta pirmajai nuolatinei partnerystės vykdant mokslinius tyrimus tarybai, kuri susitiks gegužę Slovėnijoje. Pagaliau aukščiausio lygio susitarime turi būti suteikta proga atkreipti dėmesį į tokius tarptautinius klausimus kaip „įšaldyti konfliktai“ Artimuosiuose Rytuose, Irane, Afganistane ir kitur.

Ponai ir ponios, leiskite man padaryti tokią išvadą. Aukščiausio lygio susitikime ypatingas dėmesys bus skirtas abiejų šalių pastangoms užtikrinant stabilų ir demokratinį bendroje kaimynystės erdvėje esančių šalių vystymąsi. Realus ES ir Rusijos bendradarbiavimas bendros kaimynystės srityje yra būtinas sprendžiant abiem šalims rūpimas problemas, ypač dėl „įšaldytų konfliktų“.

Tuo savo kalbą baigiu ir susidomėjęs klausysiuos jūsų debatų.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, naujajam Rusijos prezidentui pradėjus eiti savo pareigas, kaip ką tik buvo pasakyta, ir galutinai turint įgaliojimus dėl derybų su Rusija dėl naujo susitarimo, manau, kad dėl bendrų interesų turime galimybę naujai apibrėžti šią svarbią partnerystę su didžiausia mūsų kaimyne. Tinkamų ES ir Rusijos santykių buvimas yra vienas iš svarbiausių iššūkių Europos Sąjungos užsienio politikoje. Mes visi tai žinome.

Derybų pradžia bus svarbiausias liepos gale įvyksiančio pirmojo ES ir Rusijos aukščiausiojo susitikimo dalyvaujant prezidentui D.Medvedevui klausimas. Iš karto po to derybininkai pradės pirmąjį posėdį.

Naujas ES ir Rusijos susitarimas bus galimybė atnaujinti teisės aktus, kurie yra mūsų santykių pagrindas, kad būtų juose atspindėti esminiai pokyčiai tiek Rusijoje, tiek Europos Sąjungoje. Daug kas pasikeitė nuo tada, kai dėl dabartinio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo buvo susitarta dešimtąjį dešimtmetį. Manau, kad tai mums padėtų atverti mūsų santykių potencialą, kuris yra didžiulis, ir energingiau ginti mūsų valstybių narių interesus.

Svarbiausi klausimai yra šie – rezultatų siekiantis politinis bendradarbiavimas, didelė ekonominė integracija, vienodos sąlygos plėtojant mūsų santykius energetikos srityje, kuriose būtų puoselėjami bent Energetikos chartijos sutarties principai, kaip niekad glaudūs santykiai laisvės, saugumo ir teisingumo srityje ir pažanga atveriant mūsų švietimo ir mokslo sistemas viena kitai.

Tuo pačiu metu turime toliau įgyvendinti bendradarbiavimą su Rusija keturiose erdvėse, kurias ką tik išvardino einantis Tarybos pirmininko pareigas, ir jų veiksmų planus. Jos tikrai apima platų mastą veiksmų, konkrečiai išreikštų šiai partnerystei. Naujame susitarime taip pat turi būti numatytas ir teisinis pagrindas dėl šių veiksmų ateičiai.

Šiame susitarime taip pat bus galimybė iš pirmų lūpų išgirsti, ar prezidentas D.Medvedevas laiko Europos Sąjungą Rusijos prioritetu. Manau, kad visada turime žiūrėti į tai, ką jis pasakė. Pavyzdžiui, svarbaus interviu Financial Times metu, jis pasakė, kad nori, jog Rusija būtų labiau teisinė valstybė ir daugiau orientuota į Europos ekonomiką. Aišku, apie jį spręsime iš jo darbų.

Nors iš pradžių Rusijoje toliau bus vykdoma esama politika, naujasis prezidentas pažymėjo savo įsipareigojimą teisinei valstybei ir Rusijos ekonomikos modernizavimui. Manau, kad turėtume jį paskatinti, kad žodžius lydėtų aiškūs veiksmai ir jie įvyktų greitai.

Kol kartu su Rusija mus sieja bendri interesai, privalome ir toliau aiškiai bei tvirtai pasisakyti dėl demokratijos ir žmogaus teisių. Toliau priminsime Rusijai apie abiejų šalių turimas pareigas, pavyzdžiui,

Europos Taryboje ir taip pat Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO).

Dažnai mes su Rusija esame partneriai sprendžiant tarptautines problemas, pavyzdžiui, Artimųjų Rytų ketverto. Turbūt vėl susitiksime Berlyne kitą savaitę. Tačiau taip pat, kaip mūsų kolega minėjo, turime prižiūrėti, kad Rusija taikytų pozityvias nuostatas kitiems savo kaimynams. Teisybė, kad mums kelia susirūpinimą tai, kad dabartinis Rusijos judėjimas į Gruzija gali pakenkiti stabilumui regione. Todėl prieš 10 dienų, lankydamasis su vizitu Maskvoje, labai ilgai kalbėjausi su užsienio reikalų ministru S.Lavrovu, poalbio metu pasisakiau šiuo svarbiu klausimu.

Pamažu turėtume su Rusija pradėti besitęsiantį nekonfrontacinį dialogą, kuris apimtų visus konflikto sprendimo aspektus, įskaitant taikos palaikymo ir mechanizmo aspektus, nes Rusija tikrai išliks svarbi veikėja siekiant taikos „įšaldytuose konfliktuose“.

Kita vertus, normalu, kad Tbilisis yra susirūpinęs savo teritorinio vientisumo išsaugojimu. Aukščiausiojo susitikimo metu vykstant diskusijai dėl „įšaldytų konfliktų“ mes tvirtai pabrėšime, kad Gruzijos ir Ukrainos suverenumas ir teritorinis vientisumas privalo būti gerbiamas. Tačiau manau, kad mes taip pat turime išlikti pragmatiški, realistiški ir gauti aiškią Gruzijos nuomonę.

Reguliariai palaikydamas ryšį tiek su Gruzija, tiek su Rusija, manau, kad nepavyks nustatyti išimtinių abiem šalims priimtinų sąlygų.

ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas yra galimybė užmegzti konstruktyvius ryšius su naująja administracija, ginti savo vertybes ir propaguoti bendrus mūsų interesus. Laukiu jūsų indėlio ir diskusijų šiuose rūmuose.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Charles Tannock, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, ES ir Rusijos santykiai yra vienas iš didžiausių iššūkių ES. Nuomonės dėl jų labai skiriasi pačiame Parlamente. Ar reikia griebti didelę lazdą ir stoti su lokiu į akistatą, ar kalbėti švelniai, su pažadais ir rimbais, sprendžiant reikalus su Rusija, kuriai vadovauja naujas prezidentas D. Medvedevas, o jo pavardė rusų kalboje reiškia „lokys“.

Tačiau privalome juo patikėti, jo komentarais dėl teisinės valstybės gerinimo, žmogaus teisių ir kovos su korupcija, ES vis daugiau įsitraukiant į strateginę partneryste ir naująja PBA, kuri vis dar yra didžiausia šalis pasaulyje. Ji dabar vėl atgavo pasitikėjimą dėl savo naudingomis iškasenomis, vertomis milijonus dolerių, paremtos ekonomikos.

Šiame aukščiausio lygio susitikime vienas iš prioritetų privalo būtų energetikos saugumas, kaip patikimo prekybos nafta ir dujomis partnerio, bet taip pat artėjant Rusijos stojimui į PPO, teisinis aiškumas Vakarų natūralių išteklių bendrovėms dėl jų tiesioginių užsienio investicijų Rusijoje.

Rusija privalo išmokti gerbti savo artimiausių kaimynų suverenumą ir teritorinį vientisumą ir JT padėti išspręsti problemas Artimuosiuose Rytuose ir atominių ginklų gamybą Irane ir Šiaurės Korėjoje.

Rusija vaidina pagrindinį vaidmenį Vakarų Balkanų regione, įskaitant Kosovo klausimo išsprendimą, ir neturi bijoti dėl NATO plėtros siekiant priimti Ukrainą ir Gruziją. Ji net galėtų padėti gerinti represinį politinį klimatą kaimyninėje Baltarusijoje.

Apie aukščiausio lygio susitikimą ChantyMansijskee

galima papasakoti tiek daug. Tikėkimės, kad naujasis V. Putino ir D. Medvedevo tandemas atvyks nuoširdžiai nusiteikęs taikytis su Europos Sąjunga, o ne tikėdamasis, kad neigiami balsavimo rezultatai Arijoje reiškia pabaigą visų 27 valstybių narių vardu veikiančios ES prieš Rusiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Marinus Wiersma, PSE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, norėčiau pasisakyti dėl to, ką minėjo einantis Tarybos pirmininko pareigas ir Komisijos narys. Mes irgi tikimės, kad Rusijai turint naują prezidentą ir esant įgaliojimams vesti derybas dėl naujo susitarimo su Rusija, dabar prasidės daug pozityvesnis bendradarbiavimo su Rusija laikotarpis.

Per pastaruosius 10 metų stebėjome milžinišką Europos Sąjungos ir Rusijos tarpusavio priklausomybės augimą. Aišku, kad mes irgi norime pasinaudoti naujomis galimybėmis, kad tęstųsi ir galbūt net ir sustiprėtų mūsų partnerystė tarptautiniu mastu.

Mes taip pat dirbome, kad sukurtume saugią ir skaidrią sistemą energetikos santykiams vystytis, ir aišku, prekybai bei gerinant Rusijoje klimatą investicijoms. Rusijos priėmimas į PPO labai tam padėtų.

Taip pat manau, kad turime veikti kartu, kad galėtume kovoti su problemomis, esančiomis kaimyninėse šalyse. Jau kalbėjome apie Padnestrės regioną ir Kaukazą, tačiau taip pat turime pagalvoti, kaip ateityje rasti tam tikrą kompromisą dėl Kosovo.

Taip pat turime sukurti būtinus ir veiksmingus mechanizmus sprendžiant žmogaus teisių pažeidimus, padėti propaguoti teisinę valstybę Rusijoje.

Norėčiau pasakyti paskutines dvi pastabas. Norėčiau pabrėžti, kaip jau tai esame darę daug kartų anksčiau, tam, kad šios derybos būtų sėkmingos iš mūsų pusės, turime būti vieningi. Taip pat norėčiau pasakyti, ir tai sakiau anksčiau, kad turime išlikti pragmatiški. Mūsų įtaka yra ribota. Rusija nėra šalis kandidatė. Ji nenori įstoti į Europos Sąjungą. Ji eina savo keliu. Rusija nori bendradarbiauti, o ne integruotis. Manau, kad turime į tai ateityje atsižvelgti savo sandoriuose ir derybose su ja.

 
  
MPphoto
 
 

  Janusz Onyszkiewicz, ALDE frakcijos vardu. – (PL)

Artėjantis ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas bus pirmoji ES valstybių narių vadovų galimybė susitikti su naująja Rusijos valdžia, paskirta po paskutinių rinkimų. Todėl aukščiausio lygios susitikimas bus puiki galimybė daugiau sužinoti apie Rusijos vykdomos politikos kryptį ir kaip ji bus įgyvendinta.

Tam tikra informaciją, kokia ši politika galėtų būti, galime gauti iš prezidento D. Medvedevo kalbos Berlyne. Joje buvo daug teikiančių viltį nuorodų dėl kovos su korupcija ir valdymo esant teisinei valstybei. Problema ta, kad prezidentas V. Putinas, D. Medvedevo pirmtakas, tą patį sakė savo kadencijos pradžioje, tačiau mes visi žinome, kaip vystėsi reikalai ir kokia yra dabartinė padėtis. Anksčiau minėtoje kalboje taip pat buvo išsakyta nuomonė, kuri skiriasi nuo tos, kurią norėjome išgirsti. D. Medvedevo išsakytoje pasaulio vizijoje Europos Sąjunga arba tiksliau, Sąjungos valstybės narės, yra tik ekonominės Rusijos partnerės. Ji numato savo politinę veiklą žymiai platesnėje teritorijoje, prasidedančioje nuo Vankuverio ir besitęsiančios iki Vladivostoko.

Dar vertėtų paminėti antrą dalyką. Jis konkretesnis, bet skubus ir yra susijęs su Rusijos ir Gruzijos santykiais. Remiantis 1994 m. priimtu susitarimu, Rusijos karinės pajėgos, kurioms yra perduoti buvusių tarybinių valstybių sąjungos – Nepriklausomų valstybių sandraugos – įgaliojimai, yra dislokuotos Abchazijoje. Abchazija yra Gruzijos dalis. Yra visi požymiai, kad šios pajėgos ten nėra dėl taikos palaikymo. Iš tikrųjų jos yra konflikte, kuris vyksta tarp Abchazijos separatistų ir Gruzijos vyriausybės. Tai liudija nepilotuojamo Gruzijos lėktuvo numušimas. Remiantis vienašaliu Rusijos valdžios sprendimu, šios pajėgos buvo žymiai sustiprintos.

Būtų didelis skirtumas, jeigu Europos Sąjunga dalyvautų sprendžiant šį konfliktą, veikdama kaip tikras ir patikimas subjektas.

 
  
MPphoto
 
 

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, mane šiek tiek erzina, kad kalbama tik dėl derybų ir ateinančių diskusijų, labai mažai buvo pasisakyta dėl to, kad Europoje nėra bendros ar vieningos pozicijos dauguma klausimų, kurie, mano nuomone, kils svarbių derybų su prezidentu D. Medvedevu metu. Tai yra taikoma visai energetikos politikos sričiai. Manau, kad tai yra rimta problema. Labai dažnai mes kalbama apie savo priklausomybę nuo naftos ir dujų importo iš Rusijos, bet neparengėme bendros strategijos šiuo klausimu. Vietoj to didelės valstybės narės, atskiros valstybės narės, vykdo savo strategijas šioje srityje. Ir susitarimuose su Rusija nebuvo pateikta vieningos Europos Sąjungos strategijos dėl tiekimo saugumo.

Tą patį galima pasakyti ir dėl kitos labai jautrios srities. Pritariu tam, kad be Gruzijos klausimo buvo taip pat paminėti ir kiti konfliktai. Todėl kalbėdami apie Gruziją, mes kalbame ir apie Abchaziją ir Osetiją. Man atrodo, kad Tarybos ir Komisijos įžanginiuose pranešimuose trūko vieno dalyko, būtent pastabų, kaip dabar, priėmus sprendimą dėl Kosovo, turėtume elgtis su Rusija šių „įšaldytų konfliktų“ atžvilgiui. Mums, kaip Parlamentui, būtina gauti daugiau informacijos šiuo klausimu. Kaip delegacijos, neseniai apsilankiusios Maskvoje, narį mane labai domina nevyriausybinių organizacijų Rusijoje likimas. Jos labai kenčia dėl šiuo metų galiojančių siaubingų teisės aktų, todėl manau, kad turėtume šį klausimą taip pat įtraukti į dienotvarkę.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Primininke, jau kurį laiką mums buvo žinoma apie Rusijos kompanijos „Gazprom“ polinkį rinkti buvusius Europos Sąjungos šalių vadovus. Geriausias tokios tendencijos pavyzdys yra G. Schröderis, buvęs Vokietijos kancleris. G. Schröderis primas pasirašė susitarimą su Rusija dėl dujotiekio „Nord Stream“ statybos ir tapo bendrovės valdybos nariu. Panašūs keisti reikalai vyksta pietų Europoje, susiję su kitu rizikingu „Gazprom“ sumanymu, būtent dujotiekiu „South Stream“. Norėčiau pabrėžti, kad nė viena iš Vakarų valstybių bendrovių neturi tokių glaudžių santykių su savo kilmės valstybe kaip „Gazpromas“ su Kremliumi. „Gazpromo“ planų atveju mes susiduriame su šaltu politiniu paskaičiavimu. Normalūs rinkos principai čia netinka.

Pats laikas Sąjungai tai suprasti ir veikti, kad užkirstų kelia situacijai, kurioje valstybės remiama bendrovė gali naudoti dujų naftotiekius daryti politinius spaudimus. Rusijai kontroliuojant energetiką, neišvengiamai toliau augs energijos kaina Europoje. Taip pat Rusija galės gauti dar didesnių nuolaidų politikoje mainais į dujų ir naftos tiekimą.

Beveik aišku, kad Europos Sąjunga turi sukurti gerus santykius su Rusija. Tačiau, kad tai būtų veiksminga, ji privalo parodyti savo vienybę, kurios mums šiuo metu trūksta. Nuoširdžiai tikiu, kad ateinantis ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas bus galimybė parodyti Europos Sąjungos solidarumą prieš Rusijos viešpatavimą energetikos sektoriuje.

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimír Remek, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Ponai ir ponios, džiaugiuosi matydamas, kad kai kurių valstybių narių naudotos kliūtys užkirsti kelią diskusijų pradžiai su Rusija dėl naujoje partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo galiausiai buvo įveiktos. Po 18 mėnesių, aukščiausio lygio susitikimo išvakarėse, Komisija pagaliau gavo įgaliojimus pradėti su Rusija derybas. Tai gali būti naudinga abiem pusėms, bet nebūkime labai optimistiški. Jei diskutuodami dėl tokių sudėtingų problemų, kaip pavyzdžiui, bendradarbiavimas energetikoje, klimato kaita ar saugumo klausimai, turėsime tvirtas pozicijai, ir garsiai vieni kitus užsipuolinėsime teikdami įvairius (dažnai nerealius) reikalavimus, kurie baigsis ultimatumais, tada nepasieksime nieko. Nepaisant to, tarp mūsų vis dar yra to nesuprantančių. Tada logiška to pasekmė galėtų būtų patas, kaip šachmatuose. Tačiau mums reikia naujo lygmens santykių, pritaikytų dvidešimt pirmajam amžiui, ir turėsime progą tai pasiekti. Manau, kad mes geriausiai atstovausime ES piliečių interesams išnaudodami tai.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, Čerčilis kažkada yra pasakęs „Rusija yra mįslė, įvyniota į paslaptį“. Europos Sąjunga nusprendė, ko jai reikia iš Rusijos. Klausimas, tik kaip greitai tai gausime?

Energetikos politikoje Vokietija atsuka nugarą Lenkijos ir Lietuvos reikalavimams. „Nord Stream“, „Depal“ – panašu, kad visi naftotiekiai iš Rusijos aplenkia centrines Europos valstybės. Tai ne „tuščia svajonė“, kaip sakė perestroikos autorius M. Gorbačiovas. The Economist pripažįsta, kad Baltijos vamzdynas sugalvotas paslapčia. Todėl atrodo, kad Lietuvos reikalavimai užtikrinti geresnes sąlygas energijai gauti, yra susiję. Dauguma Europos Sąjungos administracijos darbuotojų piktinasi, kad yra stiprinama neurotiškų pokomunistinių šalių nuomonė.

Kita vertus, Vokietijos ekonomikos ministras grasina, kad jo šalis neleis ES Komisijai duoti įsakymus iš savo kabinetų Briuselyje. Spėju, kad jis tikrai nekalba čia apie žmogaus teises.

Lenkijos ir Švedijos pradėta „Rytų partnerystės“ iniciatyva galėtų būti fantastiška. Drąsa yra gerai, bet protas dar geriau.

Partnerystė tarp ir Rusijos nėra lengva. Ji nebūtų sėkminga be Lenkijos, kuri yra Rusijos kaimynė žemėje, vandenyje ir ore. Į tai visos šalys turėtų atsižvelgti, ypač šiandien, kai namas, vardu Lisabonos sutartis, griuvo ir jo krintančios plytos gali pakenkti bet kam, kas pasitaikys jų kelyje. Geri sprendimai yra niekam tikusios pastangos, jeigu jos kliudo suverenioms tautoms.

„Galbūt galima rasti raktą Rusijai atrakinti. Tas raktas yra nacionalinis interesas“, – pridūrė V. Čerčilis. Panašu, kad nuomonė „Rusijoje viskas yra įmanoma išskyrus reformą“ jau nebėra teisinga. Koks bebūtų ES požiūris, mums būtina bendradarbiauti su Rusija ir atvirkščiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI). – (FR) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, kaip jau sakė prieš manę kalbėjęs B. Wojciechowskis, santykiai su Rusija yra ypač subtilus ir kupini dviprasmybių. Man suprantamas mūsų kolegų iš Centrinės ir Rytų Europos bei, ypač Baltijos šalių, kurios labai nukentėjo nuo Rusijos, Tarybų kontrolės ir žiaurios bei despotiškos sistemos, kuri laimė, jau pamažu išnyko, pavidalu, nusistatymo.

Manau, kad mes pasinaudojome proga sukurti draugiškesnius santykius su puikiais Rusijos žmonėmis, kurie neabejotinai yra europiečiai ir tam tikra prasme Europos sargybiniai. Rusija susiduria su tokiomis pačiomis problemomis kaip ir mes. Mažėja gimstamumų skaičius, todėl plačios Sibiro erdvės gali vilioti vieną su pusę milijardo kinų, kurie mano, kad ši teritorija buvo atimta iš jų.

Manau, kad galimi nesusipratimai su Rusija gali tęstis. Todėl tikimasi, kad jie bus išaiškinti ES ir Rusijos aukščiausio lygios susitikime lapkričio 14 d. Tai iš dalies taip pat yra ir mūsų atsakomybė. Mes prisikabinome prie Amerikos politinio traukinio ir grįžome į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją. Čia aš kalbu apie Prancūzija, kuri buvo atsakas į Varšuvos paktą. Kai dingo Varšuvos paktas, manau, kad Rusijai visai pagrįstai kilo įtarimų dėl mūsų ketinimų. Norėčiau, kad šie nesusipratimai būtų iš abiejų pusių ištaisyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Elmar Brok (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, einantis Tarybos pirmininko pareigas,

Atsižvelgiant į tai, kad tam tikras skaičius mūsų kolegų narių, pasisakiusių prieš Lisabonos sutartį, pareikalavo, kad su Rusija būtų vykdoma vienoda politika, norėčiau kai ką jums priminti. Po balsavimo rezultatų Airijoje buvo atkimšti šampano buteliai Maskvoje, nes tai laikoma dar vienu Europos silpnumo įrodymu, leidžiančiu Rusijai toliau su atskiromis šalimis „reikalus vykdyti kaip įprastai“ .

Džiaugiuosi, kad dabar galėsime derėtis dėl partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kuriame atkreipiame dėmesį į tokius svarbius klausimus kaip energetikos saugumas. Lisabonos sutartis suteiks mums galias spręsti šį klausimą šalia žmogaus teisių.

Kaip ir kanclerė A. Merkel, esu tikras, kad pirmininkaujanti Slovėnija atstovaus Europos interesams ir kad kanclerė A. Merkel pati Sočyje gins žmogaus teises ir politinius interesus. Esu įsitikinęs, kad mums pasiseks. Privalome D. Medvedevui priminti jo paties žodžius, būtent, kad valstybės turi būti vertinamos pagal demokratijos vystymąsi ir teisinę valstybę. Turime rimtai atsižvelgti į jo pastabas.

Tačiau taip pat aiškiai turime parodyti, kad turime tokius pačius interesus kaip ir Rusija, ne tik energetikos klausimais, kur mums reikia užsitikrinti tiekimo saugumą. Šiaip ar taip, Rusija yra Saugumo Tarybos narė. Kaip mes galime sustabdyti masinio naikinimo ginklų platinimą ar spręsti tokius klausimus kaip Iranas, Artimieji Rytai ir kitose srityse, jei Rusija nebus mūsų pusėje? Turime tai aiškiai parodyti. TačiauRusija neturi būti užtikrinta rodyti savo galią dėl „Gazprom“. Rusams privalo būti taikomos tokios pačios konkurencijos taisyklės kaip ir visiems kitiems.

Leiskite pasakyti paskutinę pastabą. Jei norime savo bendrus interesus su Rusija ginti per strateginę partnerystę, turime aiškiai parodyti, kad daugiau nebėra vietos „artimojo užsienio“ politikai ir įtakos sferoms. Europoje, kurią sudaro nepriklausomos valstybės, kiekviena šalis, remiantis Helsinkio susitarimu, turi teisę įstoti arba ne į sąjungą. Jokia kita šalis neturi veto teisės kitos Europos šalies nepriklausomiems sprendimams. Turime tai labai aiškiai pasakyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Hannes Swoboda (PSE). - (DE) Gerb. Pirmininke, šiuose rūmuose daug mūsų kolegų yra kilę iš šalių, nukentėjusių nuo Sovietų Sąjungos. Komisijos narys ir aš esame kilę iš šalies, kuri su išnykusia Sovietų Sąjunga turėjo tiek geros, tiek blogos patirties. Šiandien Rusija kai kuo primena buvusią SSRS. Tačiau tai yra nauja Rusija, turinti naują potencialą.

Dabar mūsų užduotis yra daryti viską, kad Rusija daugiau nebeprimintų mums Sovietų Sąjungos. Tam reikia dviejų dalykų – aiškios ir nedviprasmiškos pozicijos bei dalyvauti dialoge su naująja Rusija. Pavyzdžiui, dėl Kosovo problemos mūsų ir Rusijos pozicijos yra skitingos. Tačiau vis tiek turime vesti derybas su Rusija, kad galėtume šias problemas išspręsti. Kaimynystės politika yra kitas pavyzdys. Mes teikiame skirtingus pasiūlymus savo kaimyninėms šalims. Tuo tarpu Rusija dažnai laikosi imperialistinės pozicijos savo „artimojo užsienio“ atžvilgiu.

Jei mes norime padėti šioms šalims, privalome aiškiai palaikyti tokias šalis kaip Gruzija ir taip pat derėtis su Rusija dėl būdų taikiai išspręsti šiuos konfliktus, nesvarbu, ar tai būtų Abchazija, ar Pietų Osetija.

Kalbėdami apie energetiką privalome garantuoti, kad surasime išteklių patys. Pavyzdžiui, mums yra reikalingas Nabuko dujotiekis, kad būtume stipresnių pozicijų Rusijos atžvilgiui. Vis dėlto turime derėtis su Rusija dėl energetikos ir kitų klausimų. Todėl mano frakcija neatmeta galimybės, kad mums reikia abiejų šių dalykų – aiškios ir nedviprasmiškos pozicijos ir nepriklausomos politikos. Tada, būdami tvirti, sugebėsime vesti derybas su Rusija. Tikiuosi, kad galime pasiekti mūsų tikslą.

 
  
  

PIRMININKAUJA M.A. DOS SANTOS
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  Henrik Lax (ALDE). - (SV) Aukščiausio lygio susitikime energetikos klausimas bus svarbus. ES reikia dujų iš Rusijos, o Rusijai reikia eksporto iš Europos. Šis aukščiausio lygio susitikimas gali būti lemiamas sprendžiant ar dujotiekis „Nord Stream“ iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą taps realybe.

Dėl šio projekto gali būti rimtai suardyta Baltijos jūros ekologinė sistema. Bet dar rimtesnė grėsmė kyla projektui dėl pasitikėjimo stygiaus tarp Rusijos ir šalia Baltijos jūros esančių šalių. Jeigu dujotiekis taps realybe, Rusija ir Vokietija turės imtis aiškių pasitikėjimą kuriančių priemonių. Be kitų dalykų, Rusija privalo ratifikuoti Espo konvenciją, kuri reguliuoja atsakomybės paskirstymą vykdant tarpnacionalinius projektus, kurie gali padaryti poveikį kaimyninių šalių aplinkai. Taip pat Rusija privalo atsisakyti Rusijos karinio jūrų laivyno ir kariuomenės dalyvavimo statant dujotiekį. Tai niekada nebus leidžiama, bent jau Suomijos teritoriniuose vandenyse. Iš savo pusės Vokietija privalo pripažinti, kad projektas veikia visas ES valstybes nares, esančias šalia Baltijos jūros, ir yra bendras ES reikalas. Taip pat Vokietija privalo, kartu su Lenkija ir trimis Baltijos valstybėmis, parodyti solidarumą ir įtikinti, kad dėl projekto jos nebus diskriminuojamos tiekiant energiją. Vokietija privalo gerbti rezoliuciją, dėl kurios vyksta diskusija. Joje sakoma, kad ES privalo veikti vieningai Rusijos atžvilgiu didelio masto energetikos projektuose. Dujotiekis neturi kelti pavojų ES vidaus rinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ģirts Valdis Kristovskis (UEN). (LV) Ponai ir ponios, iš Komisijos narės B. Ferrero-Waldner kalbos galima spėti, kad Parlamento rezoliucija yra geras politinio teisingumo pavyzdys. Galbūt taip daromas reveransas naujajam Rusijos prezidentui D. Medvedevui. Tačiau mes vis dar turime nepamiršti, kad ministras pirmininkas V. Putinas ir ponas V. Putinas iš tikrųjų yra vienas ir tas pats asmuo. Ir kad tai jis vykdo „skaldyti ir valdyti“ politiką, tiesiogiai nukreiptą į ES valstybes nares. Tokiomis aplinkybėmis yra labai svarbu, kad partnerystės susitarimas būtų sėkmingas. Europos Sąjunga neturi rodyti jokio silpnumo. Derybose turime kaip savo galią rodyti valstybių narių vienybę ir solidarumą. Privalome sumažinti iki šios Rusijos rodomą nenuoseklumą ir skatinti integruotą rinką ir laisvą priėjimą prie infrastruktūros ir investicijų Rusijoje. Taip pat turime pareikalauti, kad Rusija būtų pasiruošusi tenkinti Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimus. Turime sustiprinti vieningą Europos Sąjungos poziciją energetikos klausimais dėl valstybių, kuriose yra nedemokratiniai režimai. Europos Sąjunga privalo patvirtinti, kad ji tvirtai remia demokratiją ir bendrąsias vertybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylwester Chruszcz (NI). - (PL) Gerb. Pirmininke, susitikimas tarp Europos Sąjungos ir Rusijos atstovų Sibire turi būti draugų, siekiančių nuoširdaus supratimo, susitikimas. Jei norime pagerinti savo santykius, privalome savo partnerę vertinti rimtai. Girdėjau rūmuose sakant, kad Europos Sąjunga išmokys Rusiją demokratijos taisyklių. Tačiau pačiam Briuselyje demokratijos trūksta. Taip pat girdėjau čia minimus Airijos referendumo rezultatus.

Parlamente yra sakoma, kad jo nariams rūpestį kelia padėtis Gruzijoje. Ar tai nėra veidmainystės viršūnė? Vieną diena Serbijos teritorinis vientisumas yra pažeidžiamas pripažįstant Kosovą, o kitą dieną Abchazijos žmonėms nesuteikiama galimybė tapti nepriklausomiems ir sakoma, kad jų valstybei taikomos kitokios taisyklės. Ponai ir ponios, privalote suprasti, kad tai Stalinas nugalėjo Abchaziją ir integravo ją į Gruziją. Mes negalime įsitraukti į pasaulį, kurio mes nesuprantame. Manau, kad jei bendraujame su rusais, turime suprasti ne tik jų istoriją, bet ir mentalitetą. Aišku, kad šiuo metu Rusija yra gerai valdoma. Gyvenimas žmonėms gerėja ir Rusija tampa demokratine šalimi. Negalima pateisinti Sąjungos pareigūnų naudojamo pamokamo tono. Taip iš Maskvos išgirsime tik susierzinusį juoką ir nieko daugiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Ria Oomen-Ruijten (PPE-DE). (NL) Gerb. Pirmininke, Komisijos narys, tik kalbėdami vieni su kitais galime išvengti nesusipratimų. Dabar vyks įtempti abiejų šalių svarstymai, nes pradedame dialogą su Rusijos Federacija derėdamiesi dėl partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo. Gerai, kad dabar prasidės derybos. Per pastaruosius 10 metų tiek Rusijoje, tiek Europos Sąjungoje daug kas pasikeitė, bet taip pat tapome labiau nei anksčiau priklausomi vieni nuo kitų. Dėl to yra gerai turėti privalomus susitarimus tiek dėl energijos, tiek dėl klimato kaitos, kurie yra būtini abiem pusėms.

Gerb. Pirmininke, kalbėdami apie šiuos susitarimus, taip pat privalome nepamiršti tam tikrų pagrindinių klausimų. Nors kai kurie nariai gali turėti abejonių, dabar labiausiai turime dirbti sunkiai dėl tokių bendrijos vertybių kaip teisinės valstybės stiprinimas, kova su korupcija ir pabrėžti nepriklausomos socialinės diskusijos pačioje Rusijoje svarbą.

Gerb. Pirmininke, derybos nebus lengvos. Naujasis susitarimas neturi būti enciklopedinis, kaip man atrodo, tačiau jame turi būti tam tikri svarbiausi elementai, privalomi abiem pusėms.

Gerb. Pirmininke, negalima laukti kol susitarimas bus svarstomas, nes mums reikia pozityvių atsakymų iš Kremliaus dabar kai kuriais kitais klausimais. Mane labai jaudina tam tikri įvykiai – Čečėnija, TNK byla prieš BP ir Abchazija. Norėčiau išgirsti iš Pirmininko, ką konkrečiai reiškia bendrieji veiksmai.

 
  
MPphoto
 
 

  Kristian Vigenin (PSE). - (BG) Gerb. Pirmininke, ponia Komisijos nare, kolegos, leiskite pradėti nuo to, kad pasaulis šiandien yra kitoks ir blokų sugretinimas yra praeities dalykas. Rusija taip pat labai pasikeitė. Pavyzdžiui, Rusija 2008 m. liepą labai skiriasi nuo Rusijos 2000 m. liepą. Europos Sąjunga susidūrė su iššūkiu sukurti ir vystyti naujo tipo santykius, kurių negalima palyginti su tuo, kas buvo anksčiau. Turime vystyti šiuos santykius aiškiai suvokdami, kad mus daugiau dalykų jungia nei skiriai. Yra daug problemų, kurias galime išspręsti tik bendradarbiaudami su Rusija. Tai liečia ir tokius pasaulinius klausimus kaip klimato kaita, kova su alkiu ir visuotinėmis epidemijomis, terorizmu. Taip pat yra regioninės reikšmės problemos, bet svarbiausia Europos Sąjungai – energijos tiekimo saugumas, prakybos ir ekonominiai ryšiai, santykiai su kaimyninėmis šalimis. Taip pat yra klausimų, kurie mus skiria – žmogaus teisės, žodžio laisvė, kaip mes suprantame demokratiją ir demokratines sistemas. Bet turime išlikti pragmatiškai ir vystyti dialogą ne tik konfrontuodami, bet ir sutelkdami dėmesį į bendrus tikslus.

Faktas, kad pastaraisiais metais atsirado nepasitikėjimas, bet dabar turime progą pradėti dialogą su naujuoju Kremliaus gyventoju. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Rusijos vaidmenį Vakarų Balkanuose. Manau, kad turi vykti aktyvus dialogas, kad Rusija būtų įtraukta ieškant problemų regione sprendimo. Turime įtikinti ją remti Europos Sąjungos pastangas užtikrinti ilgalaikį stabilumą, įskaitant EULEX misiją Kosove. Pageidaučiau, kad aukščiausio lygios susitikime taip pat būtų kalbama apie Rusijos vaidmenį Juodosios jūros regione ir teigti, kad nuo mūsų visų priklauso ar „skaldyti ir valdyti“ politika bus taikoma ar ne.

 
  
MPphoto
 
 

  István Szent-Iványi (ALDE). - (HU) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, savo inauguracinėje kalboje prezidentas D. Medvedevas paskelbė savo lojalumą demokratiją, sakydamas, kad savo svarbiausia pareiga laiko teisinės valstybės kūrimą. Jei tai nėra vien tik tušti žodžiai ir jis tikrai sugebės tai padaryti, tada tikrai yra šansas, kad santykiai su Rusija gali iš esmės pagerėti. Mūsų lūkesčiai yra kuklūs, tačiau esame atviri ir optimistai. Mus yra svarbiausia, kad Rusija, būdama stabilia ir patikima partnere, padėtų išspręsti aklavietėje esančius konfliktus ir užkirsti kelią atominių ginklų platinimui. Mes Rusiją laikome savo partnere, bet ji taip pat privalo nuspręsti ar mes esame partneriai ar varžovai, nusistatę ir kiršinantys vieni kitus. Mes pritariame ketinimams sudaryti naują ES ir Rusijos partnerystės susitarimą. Šiame susitarime reikia apimti energijos klausimą ir išdėstyti svarbiausius Energetikos chartijos principus. Jei nori gauti rezultatų, Europa derybose turi laikytis ryžtingos ir vieningos pozicijos.

Manau, kad tai teigiamas ženklas, kad aukščiausio lygios susitarimas vyks Khanty-Mansi sostinėje. Tuo pačiu metu ten vyks ir Pasaulinis finougrų suvažiavimas. Tikiuosi, kad tai nėra vienkartinis gestas Rusijos finougrų atžvilgiu ir jie nuoširdžiai siekia gerinti padėti ir užtikrinti finougrų teises. Čia aš norėčiau paprašyti Komisijos narės B. Ferrero-Waldner ir Komisijos greičiau veikti įgyvendinant „parengiamuosius veiksmus“ padėti finougrams, nes mums atrodo, kad šioje srityje yra daug trūkumų. Dėkoju.

 
  
MPphoto
 
 

  Inese Vaidere (UEN). (LV) Ponai ir ponios, Rusijos užsienio reikalų ministerija parengė išsamią strategiją, kaip pasinaudoti savo tautiečiais, esančiais Europos Sąjungos valstybėse, ypač Baltijos šalyse, kad sustiprėtų Rusijos politinė ir ekonominė įtaka. Prezidentas D. Medvedevas ką tik pasirašė dekretą, panaikinantį įvažiavimo į Rusiją vizas asmenims, kurie laikomi ne Latvijos ir Estijos piliečiai. Taip iš esmės jie yra pripažįstami Rusijos piliečiais. Taigi, asmenys, kurie laikomi ne piliečiais, nors norint jais tapti, tik reikia išmokti truputi vietos kalbos, įgys daugiau privilegijų nei piliečiai ir turės mažiau paskatų įgyti pilietybę. Šie veiksmai, kaip ir kvietimas suteikti tokiems asmenims teisę balsuoti vietos savivaldos rinkimuose, yra tikra kliūtis asmenų, kurie laikomi ne piliečiais, integracijai. Rusijos „valdomoje demokratijoje“ skelbiama apie apribojimų spaudos, žodžio ir susirinkimo laisvei didinimą. Tikrieji Rusijos demokratai daug kartų kreipėsi į mus paramos, tiek vizitų į žmogaus teisių pakomitetį metu, tiek lankantis Maskvoje. Tačiau dėl suplanuoto pragmatizmo rezoliucijoje mes pamiršome savo principus, nors praktikoje visas ekonominis augimas Rusijoje yra paremtas mūsų mokėjimais už energijos išteklius.

 
  
MPphoto
 
 

  Jana Bobošíková (NI). - (CS) Ponai ir ponios, Europos Sąjunga, čia aš kalbu apie Taryba, turi aiškiai apibrėžti, kaip įsivaizduoja savo santykius su Rusija. Turi būti aišku, ar derybas, pavyzdžiui, dėl dujų tiekimo, Kosovo, žodžio laisvės ir žmogaus teisių, vykdys pavienės valstybės narės atskirai ar yra galimybė, kad turėsime bendrą nuomonę, bent jau pagrindiniu lygmeniu, kai kuriais bendrais interesais. Aš manau, kad piliečių labui būtų geriau, jeigu Sąjunga kalbėtų vienu balsu derybose su Rusija. Deja, tai neįmanoma. Turime siekti, kad Rusijoje būtų sukurtas stabilesnis verslas ir politinė atmosfera, kur būtų mažiau kliūčių importui ir daugiau galimybių investuotojams iš Europos Sąjungos. Prie to tikrai prisidėtų Rusijos narystė Pasaulinėje prekybos organizacijoje. Aišku, mes visi turėtume kategoriškai reikalauti, kad partnerystės dalimi būtų pagarba pamatinėms žmogaus teisėms ir laisvėms. Europos Sąjunga yra stiprus visokeriopas subjektas ir supervalstybė Rusija, turėtų nustoti elgtis kaip du miestai, kuriuos daugiau niekas nesieja, išskyrus siaurą kelią ir dujų vamzdį. Abi pusės turėtu siekti didesnės bendros ekonominės integracijos ir jų partnerystė turi būti santuoka iš išskaičiavimo, o ne iš meilės.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, sveikindama prezidento D. Medvedevo žodžius dėl civilinių teisių ir teisinės valstybės svarbos, ES turėtų aiškiai parodyti, kad jo pareiškimų patikimumas gali būti įvertintas tik pirmiausia visiškai gerbiant Europos žmogaus teisių teismo sprendimus ir prisidedant prie šios institucijos reformos.

Svarbiausias pradinis taškas, siekiant geresnių santykių, yra ES valstybių narių vienybė. Turime ypač pabrėžti poreikį, prioritetą skirti bendros pozicijos ilgalaikei naudai, o ne galimiems trumpalaikiams privalumams sudarant dvišalius sandėrius pavieniais klausimais.

Šie prioritetai ypač svarbūs ekonomikos ir energijos srityje, kur skaidrumo ir abipusiškumo principai gali būti vienintelis ilgalaikio bendradarbiavimo pagrindas, kartu su vienoda galimybe patekti į rinką, naudotis infrastruktūroms ir investicijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Reino Paasilinna (PSE). - (FI) Gerb. Pirmininke, Komisijos nare, prieš mane yra šiais metai atlikti tyrimai apie Rusijos verslininkus. Jie stebėtinai galvoja panašiai kaip mes. Kokią Rusiją jie norėtų matyti 2020 m.? Nuo 50 iki 70 proc. jų nori, kad Rusijos piliečiai būtų pirmiausia laisvi, antra, turėtų išsilavinimą, trečia, būtų integruoti, ketvirta, gerbtų teisę ir, penkta, būtų geros sveikatos. Jokiu būdu čia nėra blogų ketinimų. Tik 30 proc. iš šių verslininkų tikėjosi būti turtingi. Todėl čia mes nekalbame apie oligarchijas, kokias mes prisimename.

Rusija nori tapti šiuolaikiškesnė, ir tai yra bendras šalies vadovų ir žmonių tikslas. Apklaustiems verslininkams rūpi panašūs dalykai kaip ir mums – 70 proc. iš jų senėjanti visuomenė, kaip ir mums, kelią didelį rūpestį. Dėl korupcijos valdžioje nerimaujama mažiau, bet tai labai normalu. Daugiau nei 50 proc. mano, kad teismų nepriklausomumas ir pilietinės teisės yra svarbu. Taip pat kelia neimą žemas išsilavinimo lygis. Galima parodyti pavyzdį ir suteikti paramą ten, kur yra skurdi infrastruktūra ir nelanksti biurokratija. Štai kodėl manau, kad dabar, kai esame priklausomi nuo Rusijos energijos, galime pasiūlyti savo patirtį skatinant šalies modernizavimą, nes toks yra jos valdžios tikslas.

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Beazley (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, Komisijos narė B.Ferrero-Waldner pasisakė, kaip yra svarbu tinkamai vystyti santykius tarp ES ir Rusijos.

Viena iš ypač svarbių sričių, mano nuomone, yra pilietinės visuomenės klausimas. Ar yra numatoma galimybė vykdyti konkrečias programas ar projektus, kad mes galėtume pradėti svarstyti universitetų, kultūrinių ir meninių mainų sąlygas. Ir jei taip, tai kokias?

Manau, kad yra verta pakartotinai parodyti savo nusivylimą dėl to. Sankt Peterburge ir Jekaterinburge buvo uždaryti Britų Tarybos biurai, tai prieštarauja normaliai diplomatinei praktikai.

Taip pat garbės nedaro santykiai dėl energijos. Kaip geri klientai esame stiprioje padėtyje. „Gazpromui“ gana akivaizdžiai nepavyko įtikinti šio Parlamento, Užsienio reikalų komiteto Pramonės komiteto, Mokslinių tyrimų ir energetikos ir peticijų komiteto. Jiems reikia pagalvoti dar kartą. Mums reikia gerų santykių, kuriuose mes nebūtume naivūs, nepasikliautume gražia svajone ir kuriuose mūsų partneriai iš Rusijos ir kolegos nebūtų įtarūs ir nejaustų grėsmės ar poreikio rodyti agresiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Adrian Severin (PSE). - Gerb. Pirmininke, kitas Europos Sąjungos ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas įvyks tarp kylančios Rusijos Federacijos, kad ir laikinai, bei ES, kurią ne tik paveikė Airijos balsavimas prieš Lisabonos sutartį, bet ir aiškios vizijos nebuvimas, kaip įveikti šią krizę.

Pačios Rusijos klausimas Europos Sąjungoje kursto nesantaiką. Tiesą sakant, pasidalinome į ideologus ir pragmatikus; konfrontacinius geostrategus ir taikintojus; senuosius kovotojus su Šaltuoju karu ir naujuosius utilitarinius oportunistus.

Kita vertus, pagrindinė problema yra ta, kad Rusija nevykdo politikos visos Europos Sąjungos atžvilgiu, o labiau teikia pirmenybę reikalų sprendimui su kiekviena valstybe nare atskirai. Mes šios situacijos negalėsime pakeisti tol, kol neturėsime bendros savo politikos dėl Rusijos. Privalome pasakyti Rusijai, kad verslas su mumis klostytųsi gerai ir gautume naudos abipusiškai atvėrus rinkas, būtina institucinė ir politinė sąveika, atskirianti ekonominę politiką ir geopolitines strategijas.

Todėl reikalinga bendra teisingumo, laisvės ir saugumo erdvė, pasižyminti skaidrumu, atskaitomybe ir atvirumu.

 
  
MPphoto
 
 

  Francisco José Millán Mon (PPE-DE). - (ES) Gerb. Pirmininke, santykiai tarp Europos Sąjungos ir Rusijos turi būti ne tik konstruktyvūs, bet ir reikalaujantys daug dėmesio. Kaip ir mes, Rusija yra Saugumo Tarybos narė ir todėl privalo gerbti jos principus ir vertybes.

Malonu, kad neseniai prezidentas D. Medvedevas pabrėžė žmogaus teisių ir teisinės valstybės svarbą.

Europos Sąjunga ir Rusija turi galimybę sukurti tvirtus santykius. Dabar mes susiduriame su iššūkiu derantis dėl naujojo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kuris padėtų mums padaryti greitesnę pažangą dėl vadinamųjų „keturių bendrųjų erdvių“.

Norėčiau pažymėti vienos iš šių erdvių, ekonominės erdvės, svarbą. Daugiau nei pusę savo prekybos Rusija vykdo su Europos Sąjungą. Sukūrus integruotą rinką su skaidriomis ir nediskriminacinėmis taisyklėmis, padėtų sustiprinti ir plėsti ekonominius ir prekybos santykius tarp Rusijos ir Europos Sąjungos. Taip pat yra svarbus didesnis teisinis aiškumas Rusijoje.

Ponai ir ponios, Maskva yra pagrindinė veikėja tarptautinėje arenoje. Jos, kaip nuolatinės Saugumo Tarybos narės, bendradarbiavimas yra lemiamas siekiant taikos ir stabilumo Europoje ir visame pasaulyje.

ES atveju, 27 valstybės narės turime užimti vieningą poziciją savo santykiuose su Rusija. Vienas iš analitikų, Markas Leonardas, visai neseniai savo atliktame įdomiame tyrime pažymėjo, kad bendros pozicijos neturėjimas kenkia Sąjungai....

(Pirmininkas nutraukia kalbantįjį)

 
  
MPphoto
 
 

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE). - (HU) Gerb. Pirmininke, artėjantis aukščiausio lygio susitikimas ištraukia mus iš aklavietės, kuri truko daugiau nei pusantrų metų. Tikimės, kad jo metu bus padaryta esminė pažanga santykiuose tarp Europos Sąjungos ir Rusijoje. Europos Sąjungai reikia Rusijos, bet nesuklysiu sakydamas, kad Rusijai Europa reikalinga lygiai taip kaip ekonominis partneris ir energijos vartotojas. Priklausome vieni nuo kitų energijos srityje ir daugelyje kitų sričių. Dėl to, manau, baimės dėl išaugusios Rusijos įtakos yra perdėtos, nors gausūs Rusijos valdžios pareiškimai atrodo jas patvirtina. Vardan strateginių santykių tarp ES ir Rusijos vystymo ateityje yra gyvybiškai svarbu sukurti abipusį bevizį režimą kaip galima greičiau. Tai yra svarbu, kad ES ir Rusijos santykiai judėtų į priekį. Kaip finougrų forumo Europos Parlamente pirmininkas norėčiau pakartoti savo kolegos I. Szent-Iványi išsakytą prašymą ES valstybių narių vadovams, dalyvaujantiems aukščiausio lygio susitikime – prašom palaikyti finougrus. Dėkoju už jūsų dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernd Posselt (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, taip pat manau, kad dujotiekis tarp Vokietijos ir Rusijos turėtų būti nutiestas tik tada, jei tam pritaria kitos susijusios valstybės narės. Tačiau šios valstybės narės neturėtų vesti derybų su kita galinga valstybe, būtent Jungtinėmis Valstijomis, dėl raketų ar vizų. Europa galės tvirtai atsistoti prieš Jungtines Valstijas ir Rusija, jei ji galiausiai užims vieningą poziciją.

Išsiaiškinkime viena dalyką – tai mes turime pasakyti Rusijai, kad tai jų interesais reikia sukurti gerą partnerystę su Europa. Tačiau tai reiškia, kad jie negali kalbėti kitų šalių, tokių kaip Ukraina ar Gruzija, kurias Rusija buvo okupavusi praeityje, vardu. Šios šalys yra suverenios valstybės ir turi teisę pačios nuspręsti dėl savo likimo.

Berlyne D. Medvedevas sakė, kad jis nori, kad santykiai pagerėtų. Tokiu atveju, jis turėtų pradėti nuo dviejų sričių. Pirmoji yra teisinė valstybė, o tai reiškia, kad reikės imtis veiksmų sprendžiant kalinių Jukoje klausimą. Antra ir labai svarbi sritis yra ši – gerb. D.Medvedevai, nustokite kliudyti vykdyti didžiausią ES istorijoje taikos misiją, būtent misiją Kosove!

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE). - (PL) Gerb. Pirmininke, dėl esančių sudėtingų santykių tarp Europos Sąjungos ir Rusijos būtini geri ir darnūs diplomatiniai veiksmai. Artėjantis aukščiausio lygio susitikimas tarp Europos Sąjungos ir Rusijos sukėlė daug emocijų, nes jo metu vyks derybos dėl labai svarbių tiek Europos Sąjungai, tiek Rusijai susitarimų. Tarp kitų klausimų Europos Sąjunga privalo stengti užtikrinti energijos tiekimo saugumą Europai. Degalų ir energijos kainoms nuolat kylant, energijos tiekimo saugumas yra strategiškai svarbus visai Europos Sąjungos ekonomikai ir taip pat valstybių narių vidaus ekonomikai.

ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo išvakarėse turime suprasti, kaip Sąjungos ateičiai yra svarbu pasisakyti vieningai tarptautinėje arenoje. Gaila, kad šiuo metu nebėra aišku, kada pradės galioti Lisabonos sutartis. Joje yra nuostatos, dėl kurių Europos Sąjungas taptų stipria partnere tarptautiniuose santykiuose. Džiaugiuosi, kad Europos Sąjunga palaiko Lenkiją jos ginče su Rusija dėl mūsų gaminių eksporto. Esu tikras, kad ateityje Lenkija padės vystyti teigiamus santykius tarp Rusijos ir Europos Sąjungos.

 
  
MPphoto
 
 

  Josef Zieleniec (PPE-DE). - (CS) Šis ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas bus pirmasis Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui. Turime pasinaudoti jo kadencijos pradžia ir siekti mūsų abipusius santykius pakeisti pragmatine, tikroviška ir strategine partneryste. Tiesą sakant, galų gale ši partnerystė yra daug svarbesnė pačiai Rusijai. Gerbiame prezidento D. Medvedevo teikiamą pirmenybę teisinei valstybei ir ekonomikos modernizavimui. Kad tai galėtų pasiekti, jam reikalinga Europa. Tarptautinių ir prekybinių santykių srityje Rusijai taip pat yra reikalingas partneris, kuris būtų stabilesnis ir patikimesnis nei Kinija ar Iranas. Europos Sąjunga nekelia Rusijai jokios grėsmės. Priešingai, ji gali padėti Rusijai išsaugoti savo kaip pagrindinės veikėjos statusą, kurio kitaip šalis galiausiai netektų dėl savo vienpusės ekonomikos ir demokratijos. Tačiau strateginė partnerystė gali būti sukurta tik vykstant simetriškam dialogui tarp lygių. Rusija privalo parodyti kelią, baigti savo smulkmeniškas pastangas suskaldyti Europą ir su Europos Sąjunga elgtis kaip su kolektyviniu subjektu. Trumparegiški ginčai ir provokacijos be reikalo atidės tikros partnerystės su ES sukūrimą. Diskusijose dėl naujojo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo tarp ES ir Rusijos dėmesys turi būti skiriamas klausimams, kurie bus svarbūs ilgalaikėje perspektyvoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Strateginė ES ir Rusijos partnerystė yra svarbus veiksnys energijos išteklių importo į ES užtikrinimo ir įvairovės srityje. Tuo pačiu metu turime neužmiršti, kad šis bendradarbiavimas yra toks pats svarbus Rusijai kaip ir ES, nes iki 60 proc. Rusijos žaliavinės naftos tenka ES.

Manau, kad Europos valstybių vadovai turi toliau sakyti Rusijai, kad šalis negali naudoti savo energijos atsargų kaip politinės represijos priemonės ES valstybėms narėms ar buvusios Sovietų Sąjungos šalims, ypač Ukrainai.

Šiuo metu valstybių narių derybos dėl Rusijos naftos ir dujų tiekimo yra dvišalės. 2007 m. balandį, lankydamasis Rusijos Federacijos Valstybės Dūmoje, galėjau savo akimis pamatyti, kad ir Rusiją ypač domina derėtis energijos klausimais su visą ES.

Galiausiai norėčiau išreikšti savo nuogąstavimus, kaip tai padarė ir mano kolega Elmaras Brokas, kad dėl nesėkmingo Airijos referendumo dėl Lisabonos sutarties ES, kaip strateginės partnerės, pozicija gali susilpnėti. Lisabonos sutartis yra dokumentas, kuriame ES kompetencija bendros energetikos politikos srityje yra saugoma.

 
  
MPphoto
 
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). - (FI) Gerb. Pirmininke, tikėkimės, kad mes greitai sudarysime Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavimo susitarimą. Svarbu, kad tarp ES ir Rusijos būtų paprasti, veiksmingi ir sąžiningi santykiai. Partnerystė turi būti palanki ir naudinga abiem pusėms.

Nepaisant savo pragmatinio požiūrio, ES turi neužmiršti žmogaus teisių ir siekti, kad su Rusija šiuo klausimų vyktų aktyvus dialogas.

Energijos tiekimo patikimumas yra svarbus klausimas visoje Europoje. Kalbėdami apie energiją, mes taip pat paprastai kalbame apie Rusiją ir ES bei Rusijos bendradarbiavimą. ES trokšta užtikrinti tiekimą ir tuo pačiu metu sumažinti savo priklausomybę nuo išorinės energijos. Tikėkimės, kad aukščiausio lygio susitikime vyksianti diskusija bus atvira, nuoširdi ir svarbiausia produktyvi.

 
  
MPphoto
 
 

  Milan Horáček (Verts/ALE). - (DE) Gerb. Pirmininke, kai kalbėjo H. Swoboda, man priminė, kad „svoboda“ yra rusiškas žodis reiškiantis „laisvę“. Ir tada man į galvą atėjo, kad mus visiems yra reikalinga laisvė. Žmogaus teisės ir laisvės yra svarbiausi ES ramsčiai, kuriais turime remtis savo dialogo su Rusija metu.

Būtent, kad ši dialogas vyks Sibire, prisiminiau, kad

Čita, kur yra įkalinti „Jukos“ kaliniai Michailas Chordokovskis ir Platonas Lebedevas ir kiti, taip pat yra Sibire. Todėl prašau jūsų padaryti viską, ką galite, kad jie būtų paleisti ir taip pat raginti Rusiją, kad nuomonės ir spaudos laisvės taptų realybe, nevyriausybinės organizacijos galėtų veikti netrukdomos, nes visi šie aspektai yra labai svarbūs mūsų bendrai ateičiai Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Hanna Foltyn-Kubicka (UEN). - (PL) Gerb. Pirmininke, mes esame bendrija, kurioje teisinė valstybė yra vienas iš pagrindų, kuriuo grindžiame savo tapatumą. To paties turėtume tikėtis iš savo politinių ir ekonominių partnerių. Kreipiuosi į Europos Sąjungos atstovus, kad jie aukščiausio lygio susitikimo metu iškeltų klausimą dėl visiško Rusijos laikymosi Europos žmogaus teisių teismo sprendimų.

Šis teismas buvo įkurtas ne tam, kad būtų netikra institucija, kurios sprendimų paiso tik tie, kurie padarę nedidelius ir kartais ginčytinus žmogaus teisių pažeidimus. Jis buvo įkurtas užtikrinti, kad kankintojai, prievartautojai ir žudikai būtų sulaikyti nuo tolimesnių nusikaltimų žinant, kad jiems bus paskelbti atitinkami nuosprendžiai.

Todėl Rusijos Federacija privalo veikti kartu su teismu ir gerbti jo sprendimus. Suprantama, kad savo pačios susitarimų nevykdanti šalis negali būti laikoma patikimu partneriu. Rusijos veiksmai visiškai prieštarauja jos pareiškimams, kad ji yra patikima energijos tiekėja. Tai vienas iš pareiškimų, kuriuos mėgsta kartoti Rusijos diplomatai. Jei Rusija bus tokia patikima, kaip buvo Čečėnijos, A. Politovskajos ar A. Litvinienko atvejais, tada Europos Sąjunga išliks istorijoje kaip naiviausia iš kada nors egzistavusių institucijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Gerard Batten (IND/DEM). - Gerb. Prezidente, pasisakau ponios Marinos Litvinenko vardu, kurios vyras Aleksandras Litvinenko buvo nužudytas Londone 2006 m. gruodį. Žmogžudystės ginklas buvo polonis-210, radioaktyvi medžiaga „Avangard“, kurios 97 proc. buvo pagaminta Rusijoje. Žmogžudystė turi visus labai rafinuotos užsakytos žmogžudystės požymius, kurią įvykdė Rusijos saugumo tarnybos. Pagrindinis įtariamasis byloje Andrejus Lugovojus yra Rusijos parlamento narys, kuris remiantis Rusijos Konstitucija negali būti išduotas.

Jei galėčiau, norėčiau klausimą užduoti tiesiogiai gerb. Ferrero-Waldner. Ponia M. Litvinenko prašo, kad Taryba ir Komisija klausimą dėl A. Litvininkos nužudymo pateiktų prezidentui D. Medvedevui aukščiausio susitikimo metu. Ponia M. Litvinenko nori, kad jos vyro žmogžudystė būtų išaiškinta ir su ja susiję asmenys – nubausti. Aukščiausio lygio susitikimas yra ideali proga, kad procesas pajudėtų. Prašom jai padėti.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Vytautas Landsbergis (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, tęsiu tokiu pačiu tonu, kaip prieš mane kalbėjęs narys. Rusijos vyriausybė turėtų daryti viską savo galiose, kad įrodytų, kad ji neorganizavo Didžiosios Britanijos, o tai reiškia ir Europos Sąjungos, piliečio Aleksandro Litvinenkos teroristinio nužudymo. Kadangi Rusijos vyriausybės nesugebėjo įrodyti, kad tai buvo padaryta ne jos įsakymu ir netgi atsisako bendradarbiauti su tyrimą atliekančiomis Didžiosios Britanijos institucijomis, todėl politiškai galima įrodyti oficialų Rusijos dalyvavimą žmogžudystėje.

Daugumos vadinama naująja Rusija, ji ne kartą veikė kaip teroristinė valstybė. Chanty Mansijske įvyksiančiame aukščiausio lygio susitikime ES privalo kreiptis į prezidentą D. Medvedevą, kad tokios praktikos naudojimas būtų sustabdytas.

Jie neturėtų prieš Beslano motinas, bandančias sužinoti, kas pavedė pulti mokyklą, ir prieš visus ten buvusius, įskaitant jų vaikus, panaudoti granatsvaidžius ir sunkiuosius kulkosvaidžius, pradėti teisminės bylos. ES privalo bent jau remti silpnesnius už save, Didžiosios Britanijos vyriausybę ir Beslano motinas.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Tarybos pirmininkas. (SL) Aš kalbėsiu trumpai, nes jau vėlu. Man atrodo, kad A. Severin pasakė – aš pacituosiu pažodžiui – „Rusija yra nesantaiką kurstantis klausimas Europos Sąjungoje“. Nepaisant to, aš manau, kad šiandienos diskusijose šiame Parlamente išgirdau abiem klausimais labai platų sutarimą, labai platų.

Pirmiausia, mums reikia gerų Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos santykių. Aš su tuo, žinoma, galiu tik sutikti. Rusijos Federacija, kaip jau buvo ne kartą minėta, yra pasaulio galiūnė, viena iš pagrindinių herojų tarptautinėje scenoje, kaip sakė F.J. Millán Mon, ir be viso to ji yra mūsų kaimynė. Trumpai tariant, mes esame pasmerkti būti greta Rusijos Federacijos ir šis buvimas bus kokybiškas tik tada, jei bus pagrįstas partneryste ir bendradarbiavimu. Pirmininkaujanti šalis yra pasiryžusi vesti dialogą, kad būtų sustiprinta ši partnerystė ir bendradarbiavimas, dialogą, kuris apimtų visus abiem šalims rūpimus klausimus, įskaitant tuos, dėl kurių mes nesutariame ir apie kuriuos aš kalbėjau savo įžanginėje kalboje.

Kitas svarbus labai plataus sutarimo klausimas, kurį aš išskyriau čia, Parlamente, yra bendros Europos Sąjungos pozicijos svarba, kurią apibūdino EP nariai. Su šia nuomone daugiau aš sutikti nebegaliu. Sritis, kur tai buvo itin pabrėžta ir dažniausiai pabrėžiama, yra energetika. Faktas yra tas, kad nė viena atskira valstybė narė negali pasiekti atskirais pokalbiais su tiekėjais, tokiais kaip Rusijos Federacija, tokio gero susitarimo, kokį gali pasiekti Europos Sąjunga kaip vienetas. Todėl dabar pats laikas pradėti įgyvendinti bendrąją Europos energetikos politiką.

Šiame kontekste buvo paminėti dujotiekiai ir naftotiekiai. Aš galiu pasakyti tik tiek: jei Europos Sąjungoje mes lig šiol būtume galėję sukurti realią tinkamą vidaus energetikos rinką, būtų visiškai nesvarbu, iš kur ateina dujotiekiai ar naftotiekiai.

Leiskite man baigti šia pastaba: pirmininkaujanti šalis Slovėnija džiaugiasi, kad jos pirmininkavimas baigiasi ES ir Rusijos Federacijos aukščiausiojo lygio susitikimu, susitikimu, kuris šį kartą, esant tam tikroms naujoms aplinkybėms – naujasis Rusijos prezidentas ir mandatas, kurį mums pagaliau po ilgų derybų pavyko gauti – žada daug, ir aš tikiuosi, kad šios viltys bus įgyvendintos.

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Gerb. Pirmininke, aš manau, kad mūsų partnerystės tikslas yra savitarpio priklausomybė, kuri jau buvo minėta daugelio pranešėjų. Viena vertus, mūsų Pirmininkas yra teisingai pasakęs, mes turime būti suinteresuoti palaikyti gerus santykius su strategine partnere ir kaimyne Rusija. Kita vertus, taip pat labai svarbu, kad Rusija būtų partnerė sprendžiant problemas, bet ne partnerė jas kelianti.

Aš labai įdėmiai klausiausi ir užsirašiau visas jūsų pastabas. Dabar aš nepajėgsiu atsakyti į visus jūsų klausimus ir komentarus, tačiau leiskite man pateikti keletą konkrečių pastabų.

Visų pirma, dabar Rusija yra labai svarbi energetikos partnerė, todėl siekimo gauti mandatą deryboms dėl naujo susitarimo pasekmė – bendroji ES energetikos pozicija, kurią mes turime, nes mes turim bendrąjį mandatą. Nebuvo lengva gauti mandatą, tačiau dabar mes jį turime ir jis yra mūsų derybų pagrindas. Štai dėl ko buvo labai svarbu jį gauti. Anksčiau esu sakiusi, kad nauja sutartimi mes norime puoselėti Energetikos chartiją. ES ir Rusijos santykiai yra pagrįsti ja, ji nėra vienpusė. Mes esame svarbi rinka ir investicijų šaltinis, taip kaip ir Rusija yra labai svarbi tiekėja mums. Taigi primenu, savitarpio priklausomybė egzistuoja, todėl mes privalome turėti tokius pačius principus: abipusiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo.

Vienas iš Europos Sąjungos energetikos politikos tikslų yra įvairinti tiekimo trasas ir energijos šaltinius, siekiant padidinti konkurenciją ir saugumą ES energetikos rinkoje. Tai nėra politika prieš Rusiją. Aš manau, Rusija ir toliau išliks pagrindinė mūsų tiekėja, bet kiekvienas protingas vartotojas kelia pavojų, ypač tada, kai staigiai pakyla energijos kainos. Didėjant mūsų savitarpio priklausomybei nuo importo, ypač dujų, Rusijos dujų kiekis, kurį norėtume nusipirkti, irgi didės, taigi mums reikia aiškios diversifikavimo politikos.

Norėčiau pakalbėti apie prekybą apskritai. Labai svarbu, kad Rusija tampa PPO nare. Tai yra svarbu ne tik Rusijai, bet ir mums. Todėl, kad sudarytume dvišalį sandorį, mes ir toliau aktyviai dirbsime Ženevoje. Mano nuomone, Rusijai reikia narystės PPO tam, kad ji galėtų modernizuoti savo ekonomiką. Tai buvo įmanoma vadovaujant prezidentui V. Putinui, kuris pats pritarė šiam klausimui, todėl esu įsitikinusi, kad bus įmanoma ir prie esamo prezidento.

Leiskite man trumpai paminėti NVO ir žmogaus teisių problemas: mes palaikome reguliarius ryšius su Rusijos NVO ir savo pokalbiuose su Rusijos valdžios institucijomis perteikiame jų rūpesčius. Mes esame pasiruošę, kai reikia, svarstyti konkrečius atvejus ir mes ir toliau jas finansiškai remiame per Europos demokratijos ir žmogaus teisių priemonę.

Kalbant apskritai apie žmogaus teises: mes rengiame konsultacijas žmogaus teisių klausimais Rusijos piliečiams. Iš tikrųjų mes kalbame apie konkrečius atvejus, žmogaus teisių gynėjus ir kartais apie teismo bylas. Mes ypač esame susirūpinę padėtimi Šiaurės Kaukaze. Aš turiu tik penkias minutes, todėl negaliu išsamiai pakalbėti apie Šiaurės Kaukazą, Gruziją, Abchaziją, Pietų Osetiją, Kalnų Karabachą ir Moldovą, todėl nemanykite, kad mes nieko nežinojome. Tai bus ir yra labai svarbu.

Taip pat aš norėčiau pakalbėti apie Britų Tarybos problemą, kai ES parėmė JK vyriausybę jos debatuose su Rusija dėl Britų Tarybos atstovybių Sankt Peterburge ir Jekaterinburge. Aš manau, dabar mes su Rusija palaikome glaudų dialogą dėl kultūrinio bendradarbiavimo, kuris, tikiuosi, suteiks galimybę akcentuoti šių ryšių svarbą. Mes, žinoma, pagalvosime, kas dar gali būti padaryta šiuo klausimu.

Kalbant apie finougrų mažumą, kaip žinote, dabar mes dirbame, kad įvykdytume parengiamuosius 2,5 milijonų eurų, kuriuos Parlamentas skyrė šių metų biudžete, vertės veiksmus, ir šiame kontekste mes numatome Europos Tarybos, kurios viena iš šalių yra Rusija, konvencijos dėl mažumų teisių įgyvendinimą. Aš manau, kad ji turėtų būti taikoma ir tautinėms Rusijos mažumoms.

Kalbant apie universitetų mainus: aš norėčiau pasakyti, kad iš vienos pusės mes visiškai remiame tokius mainus su Rusija per „Erasmus“, „Mundus“ ir „Tempus“ programas. Kitais metais mes stiprinsime bendradarbiavimą šiose programose. Be to, Rusija taip pat yra parodžiusi didelį susidomėjimą dalyvauti septintojoje mokslo tyrimų ir plėtros pagrindų programoje, o tai ateityje gali būti labai svarbus ženklas ir dėl SIGMA. Mes turime Europos studijų institutą, todėl mes – Rusija ir Europos Sąjunga – galbūt tęsime darbus su šiuo institutu ir galbūt netgi padvigubinsime savo indėlį.

Baigdama norėčiau pasakyti, kad oficialus šio susitarimo paskelbimas yra, manau, visi čia esantys sutiktų, labai svarbi proga ir galimybė. Yra didžiulis potencialas ir aš visiškai sutinku su pirmininkaujančia šalimi, kad tai bus labai svarbi proga.

Mes žinome, kad derybos nebus lengvos. Jos turi būti visapusiškos, ir kadangi jos bus visapusiškos (nes mes turime didžiulį mandatą), jos bus kažkuria prasme sudėtingos ir nebus greitai užbaigtos. Tačiau šitas svarbus mandatas taip pat parodo, kad mes esame vieningi. Mandato vienybė yra čia. Buvo labai sunku jį gauti, tačiau dabar, kai jį jau turime, judėkime į priekį, ir aš primygtinai reikalauju jūsų palaikyti mus šiuo klausimu.

Pagaliau, kaip mes visi žinome, santykiai turi būti strateginiai. Todėl atsiribokime nuo kasdienių dirgiklių bei žinių per žiniasklaidos priemones ir pažvelkime giliau į Europos ir Rusijos istorinį kontekstą, taip pat ir į daugelį bendrų interesų, kurie mus sieja. Mes turime surasti būdą, kaip suvaldyti savo skirtumus, ir tuo pačiu metu būti atviriems dialogui. Galimybė yra. Mes turime ja pasinaudoti, ir aš įsitikinusi, kad mes kartu pasieksime tvirtą partnerystę.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalies nuostatas aš gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijos(1).

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj.

Raštiški pranešimai (142 str.)

 
  
MPphoto
 
 

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE), raštu. (RO) Birželio 26–27 dienomis Chanty Mansijske, Sibire, įvykęs (AO) ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas reiškia dvigubą pradžią: viena vertus, tai pirmasis Europos Sąjungos kontaktas su naujuoju Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, ir, kita vertus, numatytos derybos dėl naujo partnerystės susitarimo, kuris sukurs pagrindą Europos Sąjungos ir Rusijos santykių vystimuisi.

Kadangi 40 proc. gamtinių dujų, kurias importuoja Europos įmonės, ateina iš Rusijos, pastaroji turi palengvinti ES investicijas priimdama aiškų įstatymą ir atverti savo dujotiekio sistemą, nes tai leistų Europos įmonėms pirkti dujas tiesiai iš Centrinės Azijos gamintojų.

Europos Sąjunga privalo nelikti abejinga likimui tų, kurie gyvena konfliktiniuose regionuose. Kartu su Rusija ir kitais susijusiais veikėjais mes turime surasti būdą, kaip išspręsti „užšaldytus“ konfliktus bei konfliktus Moldovoje ir Kaukaze.

Aš tikiuosi, partnerystės susitarimas bus pagrindas Europos Sąjungos ir Rusijos santykiams plėtoti. Nepaisant to, mes neturime pamiršti, kad mūsų tikslas nėra pasirašyti partnerystės sutartį, o įtraukti į ją sąlygas, kurios vestų prie demokratijos, saugumo ir padidintų pragyvenimo lygį Europoje nuo Kaukazo iki Atlanto.

 
  
MPphoto
 
 

  Katrin Saks (PSE), raštu. (ET) Gerb. Pirmininke, šią savaitę Chanty Mansijske vyksta Europos Sąjungos ir Rusijos viršūnių susitikimas. Toje pačioje vietoje vyks ir penktasis pasaulinis finougrų tautų kongresas. Vieni iš finougrų yra ir pirmieji šio regiono gyventojai chančiai ir mansiai, šiaurės elnių augintojai, kurių vardu ir pavadinta ši vietovė, esanti tarp Sibiro pelkių ir tundros.

Taip pat šiame pasauliniame kongrese dalyvauja penkių narių delegacija iš Europos Sąjungos: vengrai, suomiai, ir estai, kurie yra finougrų tautos, kilusios iš Sibiro. Aš tikiuosi, kad mums pasiseks šiuo būdu atkreipti dėmesį į mažąsias tautas, kurių kalba yra ties išnykimo riba ir kurių tūkstančių metų kultūrą keičia kolektyviniai įvykiai.

Europos Sąjunga turėtų išlikti ištikima savo vertybėms ir jas ginti, neleisti sau nekreipti dėmesio į provinciją, kuri yra daugelio Rusijos energijos išteklių šaltinis. Ten esančios naftos upės sukėlė konfliktą tarp įprastinį gyvenimą gyvenančių vietos gyventojų ir didėjančio žmonijos naftos poreikio.

 
  

(1)Žr. Protokolą.


14. Klausimų valanda (Tarybai)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra klausimų valanda (B6-0161/2008).

Šie klausimai skirti Tarybai.

 
  
  

Klausimas Nr.1 pateikė Robert Evans (H-0342/08)

Tema: Riboto judumo keleiviai

Kokių veiksmų ir kontrolės Taryba ėmėsi, kad užtikrintų, jog nuostatos, įsigaliojusios praeitą vasarą ir išdėstytos mano pranešime dėl riboto judumo asmenų teisių keliaujant oro transportu(1), būtų tinkamai įgyvendinamos visose valstybėse narėse?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. (SL) Taisyklės dėl apsaugos ir pagalbos teikimo asmenims su negalia ir ribotu judumu oro transporte yra nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl neįgalių asmenų ir asmenų su ribotu judumu teisių keliaujant oru. Reglamentas buvo priimtas 2006 metais, kai kurios dalys jau pradėtos taikyti 2007 metų liepos mėnesį, o likusios bus taikomos nuo šių metų liepos mėnesio.

Aš turėčiau akcentuoti, kad kontroliuoti tinkamą šito reglamento įgyvendinimą yra Europos Komisijos atsakomybė, ir ji gali priimti atitinkamas priemones. Tokios priemonės gali apimti teisines priemones, užtikrinančias, kad bendrijos teisė šioje srityje yra teisingai taikoma. Dėl šios priežasties Taryba paprasčiausiai nėra kompetentinga atsakyti į šį klausimą.

Nepaisant to, aš pabrėžčiau, kad Europos Sąjunga supranta apsaugos ir paramos neįgaliems asmenims ir asmenims su ribotu judumu srities svarbą. Iš praktinės patirties yra aišku, mano minėtas reglamentas jau yra taikomas ir jis teikia neįgaliems asmenims ir asmenims su ribotu judumu svarbią priemonę keliaujant.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Evans (PSE). - Ačiū pirmininkaujančiai šaliai, bet, akivaizdu, aš žinau visą teisės aktą, nes buvau pranešėjas, pateikęs jį šiam Parlamentui.

Iš tikrųjų atsakingos yra šalių agentūros. Aš nežinau situacijos visose šalyse, bet Jungtinėje Karalystėje tai yra civilinės aviacijos institucija. Taigi, tai yra šalių institucijos ir tai yra šalių vyriausybių atsakomybė, štai kodėl iškėliau šitą klausimą Tarybai.

Jau praėjo savaitė, kai Europai aiškiai nesiseka įtikinti savo pusės milijardo piliečių dėl tikrosios Europos Sąjungos vertės, tai yra vertinga iniciatyva. Tai yra labai svarbus įstatymas, paremsiantis neįgalius žmones ir riboto judumo keleivius, taigi aš primygtinai siūlau ministrui sugrįžti į Tarybą ir visiems 26 Transporto tarybos kolegoms ir nariams pasakyti, kad jie turėtų priversti vykdyti šį įstatymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Emanuel Jardim Fernandes (PSE). (PT) Tęsdamas toliau noriu kalbėti dėl mano kolegos Roberto Evanso klausimo. Tarybos norėčiau paklausti apie jos pasiruošimą sustiprinti keleivių su ribotu judumu teises vandens transporto sektoriuje. Klausiu todėl, kad prieš tai Komisija gynė šią galimybę, pavyzdžiui 2005 metų komunikate dėl keleivių teisių, o Parlamentas dirbo ta kryptimi, ypač dėl „Erika“ III paketo kompetencijos ir diskusijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE). - (DE) Gerb. ministrui turiu klausimą. Dėl oro linijų elgesio su riboto judumo keleiviais, esu girdėjęs, kad iš tikrųjų yra prieštaravimų, kad vadinamosios „pigios“ oro linijos palieka tik viltis, lyginant su kitomis oro linijomis. Man būtų įdomu sužinoti, ar Taryba šiuo klausimu turi nepaneigiamų faktų, o galbūt tai paprasčiausiai yra individualus situacijos suvokimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. (SL) Dėl papildomo E. J. Fernandes klausimo: žinoma, negaliu atmesti galimybės, kad kažkas panašaus jau yra pristatyta neįgaliųjų asmenų ir riboto judumo asmenų, keliaujančių jūrų transportu, atžvilgiu. Žinoma, šį klausimą visų pirma privalo išnagrinėti Komisija ir priimti bendrą pasiūlymą. Tačiau be abejo tai yra apsvarstyti verta idėja. Tai mano spontaniškas atsakymas.

J. Leichtfriedas minėjo pigius vežėjus. Aš norėčiau pabrėžti, kad mano minėtas įstatymas, kuris susijęs su oro kelionių lengvinimu neįgaliems asmenims ir riboto judumo asmenims, yra nustatytas visiems vežėjams ir čia nėra išskirtinumo. Pažeidimai, žinoma, irgi turi būti sprendžiami vienodai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra pigūs ar kitokio tipo vežėjai.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 2, pateikė Marie Panayotopoulos-Cassiotou (H-0346/08)

Tema: Bendroji imigracijos politika ir nelegalus darbas

Koks yra pirmininkaujančios šalies pažangos per jos šešių mėnesių kadenciją bendrosios imigracijos politikos srityje siekiant griežtų priemonių dėl nelegalaus darbo įvertinimas?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas (SL) Dėl imigracijos politikos ir nelegalaus darbo per šią kadenciją, per Slovėnijos pirmininkavimo kadenciją. Pirmininkaujanti šalis tęsė derybas Taryboje ir su Europos Parlamentu dėl direktyvos projekto, numatančio sankcijas prieš darbdavius, įdarbinančius trečiųjų šalių piliečius, nelegaliai gyvenančius Europos Sąjungoje.

Ši direktyva draudžia trečiųjų šalių piliečių, nelegaliai gyvenančių Sąjungoje, įdarbinimą ir tai, žinoma, yra vienas iš kovos su nelegalia imigracija metodų. Šiuo tikslu direktyva nustato minimalias bendras sankcijas ir priemones, kurias valstybės narės privalo taikyti darbdaviams, įdarbinantiems trečiųjų šalių piliečius, nelegaliai esančius valstybių narių teritorijoje.

Per šį laiką kompetentingos Tarybos institucijos tebetęsia pasiūlymo nagrinėjimą, o su Europos Parlamentu nusistovėjo glaudūs ryšiai, kurių tikslas – dviejų institucijų bendros pozicijos priėmimas. Darbas dar nėra baigtas, bet aš galiu pasakyti, kad pirmininkaujanti šalis yra patenkinta tokia didžiule pažanga.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). (EL) Gerb. Pirmininke, Europos Vadovų Tarybos pirmininke, dėkoju jums už atsakymą. Tačiau mes žinome, kad trečiųjų šalių piliečiai, atvykstantys į Europos teritoriją be patvirtinančių ar legalių dokumentų ir dirbantys įvairiems darbdaviams, iš tikrųjų yra paleisti po įkalinimo. Tada jie gali užsidirbti bilietui ir keliauti į Europos šalis, kuriose jų teisė apsigyventi bus pripažinta. Kaip mes kovosime su nelegaliu įdarbinimu, kai jis iš dalies pateisinamas ir ginamas?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. (SL) Kai prieš tai minėta direktyva bus priimta, be abejonės, bus įmanoma tokiais atvejais veikti, ir aš tikiuosi, kad tai bus kuo greičiau. Bet kuriuo atveju, tai susiję su veiksmais, nukreiptais į samdomus asmenis, nelegaliai esančius Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, ir tai, žinoma, prieštaraus direktyvai, jeigu ji bus priimta. Aš kartoju, Taryba tikisi šito kuo greičiau, ir mes taip pat manome, kad per šiuos šešis mėnesius padaryta žymi pažanga.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 3, pateikė Marian Harkin (H-0350/08)

Tema: Pacientų sauga

Atsižvelgiant į tai, kad ES jau daug dešimtmečių atlieka aktyvų vaidmenį užtikrindama darbuotojų mobilumą, ar Taryba pritaria tam, kad pacientų sauga yra svarbus klausimas, į kurį nebuvo atkreiptas tinkamas dėmesys pritaikant jam ES direktyvas? Ypač ar Taryba sutinka su tuo, kad siekiant užtikrinti pacientų saugą visoje ES, turi būti sukurta bendra valstybių narių ir jų reguliuojančiųjų institucijų informacijos naudojimosi sistema, skirta sveikatos priežiūros specialistams?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Tarybos pirmininkas. (SL) Labai dėkoju M. Harkin už klausimą. Tai labai svarbus klausimas, jo svarbą patvirtina ir 18 mėnesių pirmininkavimo Tarybai programa, kurią mes parengėme su Vokietija ir Portugalija. Šioje programoje mes pabrėžėme, kad pacientų sauga yra svarbi sritis.

Šiuo tikslu darbo pacientų saugos klausimais grupė, įkurta aukšto lygio grupėje sveikatos priežiūros paslaugų ir medicininės priežiūros klausimais, parengė pranešimą dėl pacientų saugos gerinimo Europos Sąjungoje. Atsižvelgiant į šias rekomendacijas viena iš pagrindinių sričių buvo akcentuojama sveikatos priežiūros darbuotojų švietimas ir mokymas.

Rekomendacijose irgi nurodomas poreikis skatinti daugiadisciplinį švietimą pacientų saugos tema visais sveikatos priežiūros darbuotojų švietimo lygiais. Taip pat darbo grupė rekomendavo, kad vienas iš būdų, kaip pasiekti pacientų saugos, yra naudoti vieną bendrą visa apimantį tinklą, žinomą kaip „EUNetPass“, kuris parems valstybes nares ir pavers bendradarbiavimą pacientų saugos srityje Europos Sąjungos lygiu.

Komisija finansavo du projektus Europos lygiu ir jie turėtų padėti geriau suvokti situaciją ir suformuluoti gaires ateities darbams pacientų saugos srityje. Tie projektai „MARQuIS“ – „Atsako į kokybės gerinimo strategijas vertinimo metodai“ – ir SIMPATIE – „Europos pacientų saugos gerinimas“.

Pacientų saugos klausimas buvo įtrauktas ir į birželio Ministrų tarybos darbotvarkę. Šį mėnesį – birželio 10 d. – Taryba priėmė sprendimų antimikrobinio atsparumo srityje. Šiais sprendimais ji remia strategijų, kuriomis siekiama atsakingo antimikrobinių agentų naudojimo, plėtrą. Atsparių bakterijų patekimas į antimikrobinius vaistus dažniausiai yra netinkamo naudojimo pasekmė visoje sveikatos priežiūros sistemoje.

Taip pat labai svarbi yra veikla, susijusi su apsauga nuo tolesnio atsparių patogenų atsiradimo. Į šią veiklą turi įeiti efektyvios kontrolės sistemos valstybėse narėse sukūrimas, be to, sveikatos priežiūros darbuotojai turi būti geriau informuoti apie tai.

Praeito sveikatos ministrų susitikimo metu per anksčiau minėtą birželio sesiją Komisija pateikė informaciją apie paketą, skirtą pacientų saugai. Tai yra „Pacientų saugos paketas“ ir atsižvelgdama į jį Komisija pranešė, kad iki 2008 m. pabaigos ketina pateikti specialų pranešimą dėl pacientų saugos ir pasiūlymą rekomendacijoms dėl pacientų saugos ir infekcijų prevencijos bei kontrolės. Kai tik šie dokumentai bus, Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė apie tai informuos Tarybą.

Pabaigoje norėčiau paminėti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Ji labai aiškiai reglamentuoja sveikatos priežiūros specialistų profesinių kvalifikacijų sritį, kad būtų apsaugoti Europos Sąjungos piliečiai, ir ji apibrėžia valstybių narių bendradarbiavimą šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin (ALDE). - Dėkoju Tarybos pirmininkui už atsakymą. Man džiugu girdėti apie pažangą, kuri padaryta per pastaruosius šešis mėnesius, ypač su darbo grupe pacientų saugos klausimais.

Man ypač didžiulį susirūpinimą kelia tai, kad nors mes ir turime sveikatos priežiūros darbuotojų mobilumą, neturime ES lygiu pripažintos struktūros, kuri suteiktų galimybę oficialiam sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančių institucijų bendradarbiavimui.

Argi ministras nesutiktų, kad mes turime sukurti ES lygiu pripažintą struktūrą, kuri paskatintų oficialų šių reglamentuojančių institucijų bendradarbiavimą? Kadangi be šio ryšio ir be šios struktūros atskiros reglamentavimo institucijos negali užtikrinti pacientų saugumo, norėčiau išgirsti komentarus šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Norėčiau tik papildyti tą, kas jau pasakyta: jau yra pacientų mobilumo visoje Europos Sąjungoje reiškinys, žmonės važiuoja atostogauti, jiems atliekamos operacijos – su kai kuriomis labai baisiomis pasekmėmis.

Kaip galima išspręsti šią problemą, kad žmonės pirmiausia žinotų problemas, o tada, kad jie būtų apsaugoti nuo jų, turėdami tinkamai kvalifikuotus sveikatos priežiūros specialistus, kurie būtų stebimi visoje sistemoje?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Tarybos pirmininkas. (SL) Dėl ES lygiu kuriamos organizacijos, aš minėjau „EUNetPass“ tinklą, kuris yra viena iš rekomendacijų, pateiktų anksčiau minėtos darbo grupės pacientų saugos klausimais. Būtent, kad „EUNetPass“ tinklas turėtų būti vienas iš kelių galimų būdų, tačiau vienas iš būdų siekti pacientų saugos.

Taigi, ką apima šis tinklas? Tai tinklas, skirtas keistis informacija, jis siūlo įvairią paramą rekomendacijoms dėl pacientų saugos, o pirmiausia, jis yra valstybių narių ir tarptautinių organizacijų, veikiančių pacientų saugos srityje, bendradarbiavimo ir sistemos sudarymo platforma. Šis tinklas ugdo teigiamą saugos kultūrą, jis įdiegia sveikatos priežiūros darbuotojų švietimą ir mokymą bei atsiskaitymo mechanizmus ir mokymąsi iš pavyzdžių. Tačiau jis yra vienas iš būdų, žinoma, yra galimi ir kiti būdai, įskaitant jūsų minėtąjį.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 4, pateikė Bernd Posselt (H-0352/08)

Tema: Subsidiarumas ir ES narystė

Keliose valstybėse narėse, tačiau svarbiausia šalyse kandidatėse, politinės partijos ir žiniasklaida nuolat tvirtina, kad tos pačios lyties santuokų arba civilinės partnerystės įvedimas bei įstatymų dėl abortų ir eutanazijos liberalizavimas yra privalomas pagal ES teisę ir (arba) acquis communautaire.

Ar gali Taryba aiškiai pasakyti, ar ir kokiu mastu šie pareiškimai yra tikslūs ir ar visi šie klausimai yra grynai nacionaliniai ir / arba ar jiems taikomas subsidiarumo principas?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Tarybos pirmininkas. – (SL) Aš norėčiau pabrėžti, kad bendrija – ir aš manau, kad B. Posselt žino tai – nekompetentinga primesti valstybėms narėms reikalavimą, kad jos įtrauktų „tos pačios lyties santuokas“ arba „civilinę partnerystę“ į savo nacionalinius teisės aktus. Bendrija gali tik priimti nuostatas, taikomas valstybių narių teismo institucijų bendradarbiavimui, pvz., nuostatas dėl teismo sprendimų, kurie pripažįstami ar vykdomi vienos valstybės narės, tačiau priimti kitoje.

Taip pat bendrija gali priimti nuostatas dėl įstatymų konfliktų sprendimo situacijose, atskleidžiančiose tarptautinius elementus. Dabartinėje bendrijos nuostatoje – būtent II a Briuselio reglamente – nenurodomi tos pačios lyties partnerystės reglamentai. Kaip mes žinome, valstybės narės yra priėmusios labai skirtingus teisinius sprendimus dėl teisių ir įsipareigojimų, kylančių iš tos pačios lyties partnerystės. Kai kuriose įstatymas reglamentuoja šios rūšies partnerystę, kai kuriose jos visiškai nėra.

Kadangi tos pačios lyties santuokų ir civilinės partnerystės įvesti bendrijos teisė nereikalauja, valstybėms narėms būtų sunku pasiekti sutarimą dėl esamų nuostatų pakeitimo ir įtraukimo į jas tos pačios lyties partnerystės. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad bendrija nėra kompetentinga reglamentuoti klausimus, susijusius su abortais ir eutanazija.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernd Posselt (PPE-DE). - (DE) Dėkoju Tarybai už svarbų paaiškinimą, nes šis klausimas buvo labai plačiai eskaluojamas ir Airijoje. Aš tik norėčiau trumpai, konkrečiai paklausti papildomo klausimo dėl Kroatijos. Ar tiesa, kad šalys kandidatės neprivalo keisti savo įstatymų šiais klausimais, o turėtų ir toliau išlikti suverenios, nes tai nėra ES kompetencijos sritis juo labiau šalių kandidačių atveju?

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin (ALDE). - Dėkoju Tarybai už atsakymą ir sutinku, kad visi šie klausimai – tos pačios lyties santuokos, civilinė partnerystė ir pan. – turi būti tik valstybių narių kompetencijos srityje. Tačiau viena iš problemų, kuri iškilo Lisabonos sutarties diskusijų metu, buvo Pagrindinių teisių chartijos problema. Aš tiesiog noriu paklausti ministro, ar jis turi nuomonę apie Pagrindinių teisių chartiją, kuri buvo pridėta prie Lisabonos sutarties. Tuo metu Airijoje buvo teigiama, kad ši Chartija gali palengvinti tos pačios lyties santuokų, abortų, eutanazijos ir pan. įvedimą. Aš tik noriu paklausti ministro, ar jis turi nuomonę šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Gay Mitchell (PPE-DE). - Mano klausimas visais atžvilgiais panašus į Marian Harkin klausimą. Vienas iš šio Parlamento narių išplatino informacinį lapelį, kuriame teigiama, kad, jei už Lisabonos sutartį Airijoje būtų pasisakyta teigiamai, būtų įvesta eutanazija ir abortai. Tame lapelyje buvo švirkštas, jei atkreipėte dėmesį! Tam pačiam nariui šiandien užteko įžūlumo atsistoti ir kalbėti Parlamente apie teisingumą ir sąžiningumą.

Aš norėčiau, kad ministras aiškiai pasakytų Parlamentui, kad jeigu Lisabonos sutartis bus priimta, bus aišku, kad pagal ją nebus įvesti abortai ir eutanazija jokioje valstybėje narėje.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Tarybos pirmininkas. – (SL) Labai dėkoju už šiuos papildomus klausimus. Pirmiausia dėl B.Posselt klausimo apie tai, ar šalys kandidatės – Kroatija ir kitos – neturi pakeisti savo įstatymų dėl tos pačios lyties santuokų, abortų ar eutanazijos, atsakymas yra NE. Jos neprivalo to daryti. Neprivalo, nes tai nėra klausimas, patenkantis į bendrijos kompetencijos sritį. Todėl šiuo požiūriu šalių kandidačių įstatymai nebus tikrinami, nes tai nėra bendrijos, į kurią jos pretenduoja įstoti, kompetencija.

Dėl Pagrindinių teisių chartijos mano atsakymas į du papildomus M. Harkin ir G. Mitchell klausimus yra toks:

Lisabonos sutartyje yra straipsnis, taikomas teisiškai susaistančiam Pagrindinių teisių chartijos pobūdžiui, kuris yra atskiras dokumentas. Tačiau nepaisant to, aš galiu viešai čia ir dabar patvirtinti, kad Lisabonos sutarties įgyvendinimas nė vienai valstybei narei nepateiks reikalavimo, susijusio su tokiais klausimais, kaip abortai, eutanazija ir tos pačios lyties santuokos. Tai yra dalykai, kurie nepatenka į bendrijos kompetencijos sritį ir Lisabonos sutarties įgyvendinimas to nepakeis. Šie dalykai, klausimai ir sritys ir toliau išliks atskirų valstybių narių kompetencijos srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 5, pateikė Dimitrios Papadimoulis (H-0358/08)

Tema: Pasaulinė maisto tiekimo krizė

Greitai augančios pagrindinių maisto produktų, tokių kaip kviečiai, ryžiai, kukurūzai ir t.t., kainos sukėlė tiekimo krizę ir socialinių neramumų daugelyje besivystančių šalių, Europa irgi patyrė dramatišką maisto kainų augimą.

Kokios, Tarybos nuomone, yra tarptautinio dramatiško pagrindinių maisto produktų kainų augimo priežastys? Kokių ji imsis priemonių, siekdama skatinti pagrindinių maisto produktų gamybą, o gal siekdama varžyti kitų produktų gamybą (pvz., biodegalų)?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. − (SL) Taryba labai gerai supranta žemės ūkio produktų ir maisto kainų pasaulio rinkose klausimo svarbą. Pirmininkaujanti šalis mano, kad šiai problemai išspręsti reikia bendro požiūrio, kuris apimtų visus tiesiogiai susijusius sektorius, siekiant užtikrinti efektyvų ir ilgalaikį politinį Europos Sąjungos atsaką. Dėl įvairių šio klausimo aspektų, pastaruoju metu atitinkamose Tarybos struktūrose mes organizavome daugelį diskusijų, kuriomis buvo siekiama prisidėti prie tokio bendro sprendimo.

Pavyzdžiui, gegužės 19 dieną Taryba surengė išsamią diskusiją apie veiksnius, turinčius įtakos žemės ūkio sektorių galimybei užtikrinti pakankamą maisto produktų tiekimą. Joje buvo akcentuojamas poreikis išnagrinėti ilgalaikes pasiūlos ir paklausos tendencijas. Diskusija, kuria buvo siekiama prisidėti prie bendro ir tvirto Europos Sąjungos politinio atsako, palietė visus pagrindinius aspektus, svarbius žemės ūkio sektoriui ir bendrajai žemės ūkio politikai.

Taryba jau yra priėmusi sprendimą dėl kelių priemonių, kurios palengvintų maisto produktų kainų naštą Europos Sąjungos rinkose. Tikimasi, kad šios priemonės turės teigiamos įtakos tarptautinėms rinkoms. Taryba taip pat priėmė tam tikras skubias priemones, pvz., panaikino reikalavimą dėl privalomo žemės atidėjimo 2008 m., padidino pieno kvotas ir laikinai atleido nuo grūdų importo muito.

Bendrosios žemės ūkio politikos reformos patikrinimo kontekste Taryba taip pat apsvarstys tolesnes priemones. Pavyzdžiui, visam laikui atsisakyti privalomo žemės atidėjimo reikalavimo, laipsniškai panaikinti pieno kvotų sistemą, panaikinti dabartines priemokas energijos jėgainėms ir jas keisti skatinant naujos kartos biodegalų gamybą – kitaip tariant, gamybą biodegalų, gaminamų iš šalutinių produktų ir nekonkuruojančio su maisto gamyba.

Gegužės mėn. pabaigoje Taryba sutelkė dėmesį į šio klausimo plėtros aspektus ir nustatė, kad tokios aplinkybės, dabartinės aplinkybės, uždeda sunkią naštą besivystančioms šalims, o ypač silpniausiems tų šalių visuomenės sluoksniams.

Birželio 3 dienos posėdyje Taryba taip pat nagrinėjo finansines pasekmes ir galimus sprendimus didelių maisto kainų srityje. Ji atkreipė dėmesį į jau priimtas trumpalaikes priemones, ypač žemės ūkio sektoriuje, ir pabrėžė žemės ūkio orientavimo didinimo į rinką svarbą, nes tai užtikrintų biodegalų gamybą ir padidintų vidutinės trukmės ir ilgalaikį produktyvumo žemės ūkyje augimą ne tik Europoje, bet ir besivystančiose šalyse.

Rytoj prasidėsiančiame Europos Tarybos posėdyje taip pat bus kreipiamas dėmesys į politines didelių maisto produktų kainų pasekmes. Trumpai tariant, norėčiau užbaigti, D. Papadimoulis pateiktas klausimas per pastaruosius mėnesius ir savaites nuolat buvo įtrauktas į Tarybos darbotvarkę.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL). (EL) Gerb., Pirmininke, Europos Vadovų Tarybos pirmininke, jūs perskaitėte diplomatišką tekstą, suformuluotą įprastais apibendrinimais ir sustabarėjusia diplomatų kalba. Aš prašau jūsų rytojaus vadovų konferencijoje šalia gražių žodžių pasakyti, ar jūs priimsite kokias nors konkrečias priemones, ir kokios jos būtų dėl taisyklių ir įstatymų, siekiant sumažinti spekuliavimą kuro ir maisto produktais? Ar jūs paremsite žemesnes socialines pajamas? Ar jūs iš naujo peržiūrėsite besitęsiančią, primestą žemės ūkiui mažinimo politiką? Galiausiai, ar jūs manote, kad prieš keletą dienų airių balsavimas „prieš“ yra nesusijęs su aukštomis kainomis ir kasdieniu gyvenimu?

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Tai yra pasaulinė problema ir tai, ką mes darome Europoje žemės ūkio reformos patikrinimo metu, yra svarbu, bet to maža. Kokį dialogą mes vedame su JAV, kai 25 proc. kukurūzų suvartoja mašinos, o ne galvijai. Be abejo, tai didžiulė problema ir į ją reikia atkreipti dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. − (SL) Aš norėčiau paaiškinti D. Papadimoulis, kad Europos Taryba nepriima specialių priemonių. Europos Taryba teikia veiksmų rekomendacijas. Specialios priemonės yra priimamos Tarybos lygiu, o šiuo požiūriu Taryba yra aktyvi ir veikli. Aš minėjau ir išvardijau grupę priemonių, kurias Taryba jau yra priėmusi. Taip pat išvardijau priemones, kurių Taryba tikisi imtis, bet dar to nepadarė. Taigi aš negaliu priimti kaltinimo, kad tai yra tik žodžiai, todėl, kad aš kalbėjau apie specialias, jau priimtas priemones ir tas, į kurias bus atkreiptas dėmesys Tarybos lygiu, visų pirma, Žemės ūkio taryboje ir Ekonomikos ir finansinių reikalų taryboje.

Jungtinių Amerikos Valstijų klausimas ir jų biokuro įsigijimo metodas. Tai, žinoma, yra Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų dialogo objektas. Taip pat vienas iš klausimų, kuris reguliariai svarstomas, yra biodegalų klausimas. Žinoma, požiūriai skiriasi, ir apima platų spektrą. Tiesa yra tai, kad mums reikia atsižvelgti, kad iškastinis kuras yra biodegalų alternatyva. Taigi dabar šiuo atžvilgiu mums reikia nuspręsti, kuris klausimas yra problemiškesnis.

Europos Sąjunga žino apie galimą biodegalų gamybos įtaką maisto kainoms. Dėl šios priežasties neseniai Taryba priėmė priemones, siekdama skatinti naujos kartos biodegalų naudojimą ir gamybą, kitaip tariant, tų biodegalų, kurie nekonkuruoja su maisto gamyba.

Tuo pačiu metu darbas vyksta kuriant tvarius biodegalų gamybos kriterijus, ir kai jie bus priimti, bus taikomi tiek biodegalų gamybai Europos Sąjungoje, tiek importuojamiems biodegalams.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 6, pateikė Jim Higgins (H-0359/08)

Tema: Saugumo keliuose gerinimas

Dabartinės pirmininkaujančios Tarybai šalies vienas iš svarbiausių tikslų buvo kelių saugos gerinimas. Ar galėtų Taryba, baigiantis pirmininkavimo Tarybai laikotarpiui, nurodyti, kuriose srityse buvo pasiekta daugiausia pažangos ir kuriose mažiau, ir paaiškinti, kodėl?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Tarybos pirmininkas, (SL) – Kalbant apie kelių saugos įstatymus, pirmininkaujanti Slovėnija tęsė Parlamento ir Tarybos pasiūlytos direktyvos dėl kelių infrastruktūros saugos gerinimo svarstymą. Be to, ji organizavimo keletą techninių susitikimų su Europos Parlamento pranešėju, siekdama užtikrinti, kad pavyks susitarti su Europos Parlamentu pirmojo direktyvos svarstymo metu kitą mėnesį.

Be kitų pirmininkaujančios Slovėnijos pastangų geresnei kelių saugai užtikrinti, norėčiau paminėti, kokie darbai, susiję su pasiūlytu teisės aktu dėl pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugos, buvo atlikti. Šiame pasiūlyme numatyti tam tikri priekinės automobilių dalies patobulinimai, kuriuos privalo užtikrinti gamintojai, kad automobilio ir pėsčiojo susidūrimo metu pėsčiojo sužalojimai būtų kuo mažesni.

Pirmininkaujanti Slovėnija pradėjo svarstyti šį pasiūlymą Tarybos darbo grupėse ir organizavo sėkmingus susitikimus su Europos Parlamento pranešėju. Prie pastangų siekiant geresnės kelių saugos galime priskirti pažangą, susijusią su kelių transporto įstatymų paketo priėmimu. Turėčiau pabrėžti, kad 2008 m. birželio 13 d. Transporto taryba pasiekė politinį susitarimą dėl šio paketo.

Šio paketo kontekste ypač norėčiau išskirti pasiūlytą reglamentą dėl bendrųjų vežėjų transporto operatorių veiklos taisyklių. Mums atrodo svarbu, kad šiame pasiūlyme pateikiamas rimčiausių kelių transporto pažeidimų sąrašas. Tuo atveju, kai tokį pažeidimą padaro vežėjų transporto operatorius, iš jo gali būti atimama licencija vykdyti šią verslo veiklą. Tokiu būdu nacionaliniai registrai, kurie bus įkurti pagal šio reglamento reikalavimus, palengvins tokių transporto operatorių kontrolę ir tai bus veiksmingiau ir, be abejo, teigiamai paveiks kelių saugą.

Be to, turėčiau paminėti pasiūlytą reglamentą dėl rinkos prieinamumo taisyklių, kuris irgi yra šio paketo dalis. Jis numato kelionių tuščiomis krovininėmis transporto priemonėmis skaičiaus sumažinimą, aukštesnį vairuotojų profesinio mokymo lygį, rinkos racionalizavimą, paslaugų kokybės gerinimą, taigi, ir netiesioginę įtaką kelių saugos gerinimui.

Šį mėnesį pirmininkaujanti šalis irgi pradėjo svarstyti pasiūlytą direktyvą dėl tarptautinių reikalavimų su kelių sauga susijusioje srityje sušvelninimo. Šį pasiūlymą Komisija pateikė šių metų balandžio mėn.

Atsižvelgiant į tai, kiek turime laiko, ir į Komisijos pateiktų pasiūlymų, susijusių su kelių sauga, skaičių, t.y. pasiūlymų, kuriuos šiuo metu svarsto Taryba, skaičių, mūsų nuomone, kelių saugos srityje pasiekta žymi pažanga. Žinoma, išsamų rezultatų įvertinimą bus galima pateikti tik pasibaigus mūsų pirmininkavimo laikotarpiui.

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Higgins (PPE-DE). – (GA) Gerb. Pirmininke, galiu pagirti pirmininkaujančią Slovėniją už tai, kad ji pabrėžia kelių saugos svarbą. Valstybių narių valdžios institucijos yra itin susirūpinusios dėl poreikio imtis įvairių veiksmų, kad būtų numatyta praktinė strategija, padėsianti sumažinti nelaimingų atsitikimų keliuose skaičių, mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičių ir mūsų keliuose sužalojamų žmonių skaičių.

Aš sutinku su, pvz., F. Ferrari pranešimu, kurį šiandien priėmė Parlamentas ir kuriuo numatoma geresnė pėsčiųjų ir dviratininkų apsauga. Norėčiau paklausti Tarybos, ar galime dar ką nors atlikti ir imtis kitų veiksmų kelių saugai gerinti?

 
  
MPphoto
 
 

  Reinhard Rack (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, norėčiau padaryti pastabą dėl šio klausimo. Šią savaitę į mūsų darbotvarkę buvo įtrauktas nemažas skaičius su kelių sauga susijusių pranešimų: buvo paminėtas F. Ferrari pranešimas, rytoj išgirsime Z. Gurmai pranešimą bei šį vakarą – H. Markovo pranešimą. Pirmininkaujančios šalies požiūriu, ar mūsų atlikto darbo rezultatai tenkina ir ar pirmininkaujanti šalis norėjo pamatyti daugiau pasiekimų?

 
  
MPphoto
 
 

  Gay Mitchell (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, norėčiau paklausti Ministro, ar jį tenkina tai, nors ir užtikrinamas pakankamas ir pažangus tikrinimas dėl vairavimo išgėrus, tačiau neatliekamas toks pažangus patikrinimas dėl vairavimo pavartojus draudžiamus narkotikus. Ar jis galėtų pamėginti užtikrinti, kad bus atnaujintas domėjimasis šiuo konkrečiu klausimu, nes panašu, kad tai tampa vis dažnesniu reiškiniu?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Tarybos pirmininkas, (SL) – M. Higgins klausimas: ką dar galime padaryti? Pagrindinis dalykas, kurį gali atlikti Taryba ir Parlamentas – tai pagreitinti jau vykstančius procesus ir priimti jau paruoštus sprendimus, žinoma, dar šio Europos Parlamento kadencijos metu. Pirmasis į darbotvarkę įtrauktas, tikėkimės liepos mėn., klausimas bus minėtoji direktyva dėl kelių infrastruktūros saugos valdymo. Yra netgi daugiau priemonių, kurias paminėjau ir kurios jau vykdomos, ir norėčiau pamatyti, kaip puikus Europos Parlamento ir Tarybos bendradarbiavimas padės greitai priimti direktyvą.

R. Rack klausimui, manau, reikia labiau politinio atsakymo. Nebūsime patenkinti, jei žmonės ir toliau žus Europos Sąjungos keliuose. Kol tai vyks, turime ieškoti naujų priemonių, papildomų priemonių mirtinų atvejų ir sužalojimų skaičiui mažinti iki, idealiu atveju, nulio.

Narkotikai, žinoma, yra panaši problema, kaip ir alkoholis. Manau, kad abiem atvejais reikalingas toks pats traktavimas kaip ir alkoholio atveju. Klausimas kyla dėl sugebėjimo vairuoti automobilį ir, manau, kad valstybės narės neturėtų išskirti tam tikrų narkotikų rūšių, nes narkotikai, iš esmės veikia kaip ir alkoholis, kuris jau yra įstatymų pripažintas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 7 nepriimtas.

Klausimas Nr. 8, pateikė Jörg Leichtfried (H-0365/08)

Tema: Nauja kelių apmokestinimo sistema Slovėnijoje

Slovėnija įvedė naują kelių apmokestinimo sistemą, kuri įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d. Pagal šią sistemą eismo dalyviai, norintys vieną kartą važiuoti per Slovėniją asmeniniu automobiliu, už kurį anksčiau mokėdavo apie 7 eurus, dabar privalo įsigyti arba šešių mėnesių abonementą už 35 eurus (penkiskart daugiau nei dabartinis mokestis) arba dvylikos mėnesių abonementą už 55 erus. Tai panašu į diskriminaciją ir aiškiai prieštarauja Europos principams.

Ar Taryba žino apie šias priemones? Kokių veiksmų Taryba žada imtis reaguodama į tai, ir kaip išvis galėjo susidaryti tokia situacija?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Tarybos pirmininkas, (SL) – Privalau pakartoti, kad čia dalyvauju kaip Tarybos atstovas, ir Taryba nesvarstė klausimo, kurį pateikė J. Leichtfried. Tačiau, kaip jau minėjau, galvojau apie tai ankstesnio Europos Parlamento posėdžio metu, kai man uždavė panašų klausimą. Atsižvelgiant į tą faktą, kad gan gerai pažįstu aptariamą šalį, galiu atsakyti į šį klausimą, tačiau nenorėčiau rizikuoti būti apkaltintas viršijęs savo kompetenciją, pagal kurią aš esu čia prieš jus, ribas.

Taigi pamėginkime, ir leiskite pateikti keletą papildomų paaiškinimų. Naujoji kelių apmokestinimo sistema Slovėnijoje, kuri įsigalios liepos 1 d., t.y., abonementų įsigijimas, yra susijusi tik su tais automobiliais, kurių didžiausia leistina masė yra mažesnė nei trys tūkstančiai penki šimtai kilogramų. Kitaip tariant, šios kategorijos automobiliams nėra nustatytų jokių bendrųjų taisyklių pagal galiojančius bendrijos įstatymus dėl kelių mokesčių, kaip automobiliams, kurių didžiausia leistina masė viršija tris tūkstančius penkis šimtus kilogramų. Taigi, ši kelių mokesčių sistema, kurią įveda Slovėnija, nepatenka į mano paminėtų bendrijos įstatymų taikymo sritis.

Galbūt dar svarbesnis dalykas yra tai, kad toks mokesčių už kelius rinkimo metodas (abonementų įsigijimas), kurį įveda Slovėnija, yra laikinas. Jis bus taikomas tik pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įvestas elektroninis ar palydovinio ryšio kelių mokesčių surinkimas, kuris numatytas 2009 m., ir pirmiausia bus taikomas krovininėms transporto priemonėms, o paskui – asmeniniams automobiliams.

Gerb. J. Leichtfried, prašom suprasti mano atsakymą, kaip norą pateikti jums paaiškinimą. Tačiau mano atsakymas nekeičia to fakto, kad dalyvauju čia vykdydamas kitas pareigas nei Slovėnijos atstovo.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE). - (DE) Akivaizdu, kad mes skirtingai suprantame įstatymus. Mano supratimu, ši sistema diskriminuoja ES piliečius, gyvenančius ne Slovėnijoje. Paklausiu ministro, ar Europos Komisija turi kokią nors galimybę pradėti teisės aktų pažeidimo procesą prieš Slovėniją. Pirmasis žingsnis, manau, jau buvo žengtas. Mano klausimas jums yra toks: būdamas Tarybos pirmininku, ar patartumėte Slovėnijai galbūt įvesti dešimties dienų abonemento taikymą vardan tvarkos ir išvengti teisės aktų pažeidimo proceso galimybės?

 
  
MPphoto
 
 

  Reinhard Rack (PPE-DE). - (DE) Ministre, praeitą kartą kalbėdamas apie šį klausimą nurodėte, kad kalbame apie pereinamojo laikotarpio taisyklių rinkinį. Paprastai jos taikomos vieną, du ar tris mėnesius. Tai, kas vyksta čia, tęsis keletą metų ir yra aiški ne slovėnų, taigi kitų ES piliečių, diskriminacija. Komisaras A. Tajani aiškiai patvirtino, kad jau gautas laiškas iš Transporto generalinio direktorato, kuriuo mėginama paaiškinti šį diskriminacijos klausimą.

Argi nepritariate, kad atėjo laikas priimti tam tikras skubias priemones, kad turistai turėtų galimybę šią vasarą važiuoti per Slovėniją už prieinamą kainą? Tai šalis, kurioje mums visiems patinka lankytis.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Tarybos pirmininkas. (SL) Šiuo metu nėra nustatyta, kad šis atvejis yra susijęs su diskriminacija. Jei visgi taip yra, susidarys nauja padėtis, ir aš nenoriu apie tai spėlioti. Dabar nepanašu, kad kaltinimai dėl diskriminacijos yra pagrįsti, nes taikoma tokia pati abonementų sistema ir Slovėnijos piliečiams, ir visiems kitiems. Tačiau, tikrai norėčiau užbaigti šį klausimą, pabrėžiu, kad dalyvauju čia kaip Tarybos atstovas, o Taryba šio klausimo nesvarstė. Prašom suprasti tai kaip geros valios ženklą, kad aš vis dėlto dalyvavau šioje diskusijoje ir nuoširdžiai mėginu pateikti jums paaiškinimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

 
  
  

Ministras Janezas Lenarčičius dalyvavo čia paskutinį kartą kaip Tarybos pirmininkas. Žinoma, jis dalyvaus neeilinėje sesijoje Briuselyje, tačiau kartu su savo šalies ministru pirmininku ir todėl nekalbės kaip Tarybos pirmininkas. Norėčiau padėkoti ministrui Janezui Lenarčičiui ir Slovėnijai kaip pirmininkaujančiai šaliai už jų bendradarbiavimą su Europos Parlamentu, ypač klausimų valandos metu, kuriai aš pirmininkavau.

Be to, žinau, kad liepos mėn. ministras Janezas Lenarčičius užims vadovaujantį postą tarptautinėje žmogaus teisių organizacijoje, įsikūrusioje Varšuvoje. Norėčiau perduoti jam savo sveikinimus ir palinkėti sėkmės. Aš manau, kad eidamas šias pareigas galbūt turės galimybę atsiradus progoms dirbti dar kartą su Europos Parlamentu, o ypač rinkimų metu, turint omenyje, kad minėtoji organizacija susijusi su ESBO. Todėl aš linkiu J. Lenarčičiui sėkmės ateityje ir dar kartą dėkoju jam už dalyvavimą, už jo pasirengimą atsakyti į klausimus ir už jo atsakymų kokybę.

Tuo baigiu klausimų valandą.

(Posėdis baigtas 19.00 val. ir pratęstas 21.00 val.)

 
  
  

PIRMININKAUJA: M. MAURO
Pirmininko pavaduotojas

 
  

(1)http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//NONSGML+REPORT+A6-2005-0317+0+DOC+PDF+V0//EN&language=EN.


15. Komitetų ir delegacijų sudėtis: žr. Protokolą

16. Pavojingų krovinių vežimas vidaus keliais (diskusija)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – rekomendacija antrajam svarstymui (A6-0227/2008), Transporto ir turizmo komiteto vardu dėl Tarybos bendrosios pozicijos rengiantis priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (06920/3/2008 - C6-0160/2008 - 2006/0278(COD)) (pranešėjas: Bogusław Liberadzki).

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki, pranešėjas. − (PL) Pirmininke, aš norėčiau pasinaudoti proga ir pasveikinti komisarą A. Tajani Parlamente su jo naujomis pareigomis. Aš balsavau už jus, komisare, ir esu įsitikinęs, kad taip darydamas buvau teisus.

Direktyva dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais atnaujinami keturi Komisijos sprendimai ir sujungiami į vieną teisės aktą. Jos nuostatos apima ir pavojingų krovinių vežimą vidaus keliais, ko iki šiol neapėmė jokio ES teisės akto nuostatos. Pasiūlymu į bendrijos teisę įtraukiamos ir tarptautinės pavojingų krovinių vežimo taisyklės ir praplečiamas jų taikymas nacionaliniam transportui. Tikimasi, kad dėl to bus užtikrintas aukštas saugumo lygis, ir tuo pačiu bus pagerintas pavojingų krovinių vežimo intermodalumas.

Aš norėčiau priminti, kad pirmuoju svarstymu Parlamentas priėmė 42 pakeitimus. Iš esmės tais pakeitimais nurodoma, kad valstybės narės, kuriose nėra geležinkelių sistemos, neįpareigotos perkelti ir įgyvendinti šią direktyvą. Taip pat pakeitimais nustatomas dvejų metų pereinamasis laikotarpis, skirtas pasirengti šioms nuostatoms veiksmingai įgyvendinti. Be to, buvo pristatytas principas, pagal kurį valstybės narės, atsižvelgdamos į specifinį kelių transporto priemonių, krovininių ir vidaus vandens kelių laivų pobūdį, gali nustatyti tam tikrus reikalavimus dėl nacionalinio ir tarptautinio pavojingų krovinių vežimo jų teritorijoje. Taip pat valstybės narės gali nurodyti tam tikrus maršrutus ar tam tikras transporto priemones ir sukurti specialias pavojingų krovinių vežimo per savo teritoriją keleiviniais traukiniais taisykles.

Taryba ir Komisija priėmė šiuos pakeitimus. Tarybos nuomone, būtina įvesti dar du pakeitimus. Pirma, 1 straipsniui pasiūlytas papildomas punktas. Juo būtų leidžiama valstybėms narėms griežtai reguliuoti ar drausti dėl kitų nei sauga priežasčių pavojingų krovinių vežimą per savo teritoriją. Antra, Taryba siūlo į 8 straipsnį įtraukti naują punktą, kuriuo būtų nustatoma, kad Komisija teiks finansinę paramą valstybėms narėms, padengdama Europos susitarimo dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo keliais, Reglamentų dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais ir Europos susitarimo dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo vidaus vandens keliais, vertimo į jų atitinkamas oficialias kalbas išlaidas.

Atsižvelgdamas į savo kaip pranešėjo kompetenciją, aš pritariu abiem Tarybos pasiūlymams ir raginu juos priimti. Baigdamas norėčiau pasakyti, kad esu labai patenkintas veiksmingu, produktyviu ir paslaugiu Komisijos ir Tarybos požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Antonio Tajani, Komisijos narys. − (IT) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, prieš kalbėdamas apie direktyvą, dėl kurios pranešimą parengė B. Liberadzkis, aš norėčiau padėkoti šiam Parlamentui, kad pasitikėjo manimi ir išrinko Europos komisaru transporto srityje. Aš reiškiu dėkingumą vis dar dalyvaujantiems keletui narių, nes aš irgi dažnai praleidžiu vakarinius posėdžius. Ačiū už pasitikėjimą manimi, ypač dėkoju Transporto komiteto nariams už dalyvavimą.

Aš turiu pasakyti, kad jaučiuosi kažkaip pasikeitęs. Aš pirmą kartą kalbu šiek tiek iš kitos vietos Parlamente, persikėliau keturiomis vietomis į priekį, tačiau iš tikrųjų man didelė garbė būti čia ir, aš manau, Parlamentui svarbu turėti narį – giliai širdyje aš tai jaučiu – sėdintį ant Komisarų suolelio.

Gerb. Pirmininke, aš atsiprašau už šį nukrypimą, tačiau, maniau, kad yra teisinga prieš pradedant savo kalbą dar kartą padėkoti Parlamentui už tai, ką jis davė man per tuos metus ir už pasitikėjimą manimi, kuris šį rytą buvo patvirtintas.

(FR) Todėl aktas pasidarė aiškesnis jį pateikus išsamiau, ir tokiam tekstui aš pritariu.

Taip pat aš norėčiau pasinaudoti proga ir išreikšti savo ypatingą padėką pranešėjui B. Liberadzkiui už stropų darbą su šiuo pasiūlymu. Be to, dėkoju jam už pasitikėjimą manimi, kurį išreiškė šiandien, ir tikiuosi, kad nuo šiol iki Parlamento kadencijos pabaigos galėsiu dirbti su juo ir iš esmės su visais šio Parlamento nariais.

 
  
MPphoto
 
 

  Renate Sommer, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Pirmininke, norėčiau pradėti nuo padėkos pranešėjui už jo darbą ir už jo nenuilstamą norą čia aptarti šį klausimą.

Pasiūlytoji direktyva dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais sujungia tarptautines pavojingų krovinių vežimo taisykles su bendrijos teise ir praplečia jų taikymo sritį, įtraukdama ir nacionalinį vežimą. Ja atnaujinamos keturios esamos Direktyvos ir keturi Komisijos sprendimai dėl pavojingų krovinių vežimo ir suliejami į vieną supaprastintą teisės aktą. Tai sveikintinas Europos teisės pavyzdys, kuris tikrai sumažina biurokratiją ir įkūnija geresnio įstatymų kūrimo principą.

Pavojingų krovinių vežimo reglamentavimas yra labai svarbus mūsų transporto sistemai. Bendras pavojingų prekių, įvežtų į Europos Sąjungą, kiekis yra apie 110 milijardų tonų kilometrui per metus, todėl svarbu užtikrinti saugų šių krovinių vežimą tiek transporto, tiek aplinkosaugos požiūriu. Nuostatomis, pagal kurias turi būti taikomos suderintos taisyklės, užtikrinamas aukštas saugumo lygis tarptautinio ir nacionalinio vežimo metu, o tai turės teigiamos įtakos vidaus transporto rinkai. Tuo pačiu metu vienodos taisyklės palengvina vežimo operatorių darbą ir tokiu būdu pagerina intermodalumą. Skatinami daugiamodaliai vežimo procesai.

Kuo aš ypač džiaugiuosi, žiūrėdamas iš savo pusės, tai turinio išplėtimu, t. y. tuo, kad įtrauktas vežimas vidaus vandens keliais. Ateityje vienodos saugos nuostatos bus taikomos visiems ES vidaus vandens keliams. Tai pagerins darbo sąlygas laivuose ir sustiprins vežimo saugą. Be to, tai duos naudos aplinkos apsaugos požiūriu ir sumažins išlaidas. Tai turėtų pagerinti ir laivybos vidaus vandens keliais galimybes bei rinkos perspektyvas, o tai savo ruožtu palengvintų mūsų kelių apkrovą ir vėlgi padėtų apsaugoti aplinką.

Tarybos bendrojoje pozicijoje, kurią be pakeitimų priėmė Transporto ir turizmo komitetas, yra du Parlamento pozicijos pirmuoju svarstymu pakeitimai. Pirma, bendroji pozicija pristato nuostatą, kuria leidžiama valstybėms narėms griežtai reguliuoti arba drausti vežimą dėl kitų nei sauga priežasčių pavojingų krovinių vežimą per savo teritoriją. Ši nuostata savo pobūdžiu yra visiškai deklaratyvi ir įtraukta paaiškinimo tikslu. Mes surengėme įvairias diskusijas dėl jos.

Antra, bendroji pozicija suteikia Komisijos finansinę paramą valstybėms narėms verčiant ADR (Europos susitarimą dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo keliais), RID (Reglamentus dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais) ir ADN (Europos susitarimą dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo vidaus vandens keliais) bei jų pakeitimus į savo atitinkamas oficialias kalbas. Aš turiu pripažinti, kad iš pradžių skeptiškai žiūrėjau į šiuos pakeitimus. Tačiau Europos Komisija įtikino mane, kad toks požiūris yra labai svarbus siekiant užtikrinti vertimų kokybę ir tokiu būdu palengvinti šių nuostatų tinkamą įgyvendinimą. Beje, taip netgi pigiau.

Taigi, trumpai tariant, mūsų požiūriu visi pakeitimai yra priimtini, o tai reiškia, kad mes galime užbaigti šį svarbų ir iš esmės neginčytiną klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, dabar mano eilė pratęsti sveikinimus šį vakarą. Kažkuriuo požiūriu tai yra jūsų krikštas ir, kaip Prancūzijos atstovė, aš ypač vertinu faktą, kad pirmadienio vakare svarstymo metu ir šį vakarą jūs kalbate prancūziškai. Tai tikrai labai malonu. Taip pat norėčiau padėkoti savo kolegai B. Liberadzkiui už diskusiją, kurią jis vedė Transporto ir turizmo komitete, kai nagrinėjo šį pasiūlymą dėl direktyvos dėl pavojingų krovinių vežimo.

Kaip ką tik buvo paaiškinta, Parlamentas jau išreiškė savo nuomonę apie šį pasiūlymą dėl direktyvos 2007 m. rugsėjo mėn. ir aš, savo ruožtu, džiaugiuosi faktu, kad buvo pasiektas susitarimas su Taryba ir Komisija, o tai reiškia, kad šio vakaro diskusija dėl akto yra daugeliu požiūrių tik formalumas. Tačiau aš norėčiau pasinaudoti šia galimybe, nes, taip sakant, mes esam tarp draugų, ir pabrėžti, kad, mano nuomone, šis dokumentas reiškia didžiulį žingsnį į priekį pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais kontrolės srityje ir kad krovinių vežimo, o ypač pavojingų krovinių vežimo, problema kelia didžiausią nerimą mūsų piliečiams ir yra svarbus tvarios plėtros klausimas.

Pavojingų krovinių, šiuo metu vežamų Europos Sąjungoje, kiekis sudaro 10 proc. visų tranzitinių krovinių, o tai iš tikrųjų didžiulis skaičius. Tai reiškia 110 milijardų tonų vienam kilometrui per metus, iš kurių 58 proc. pervežama keliais, o tai milžiniškas kiekis, 25 proc. geležinkeliais ir 17 proc. vidaus vandens keliais.

Ši direktyva, kuria siekiama atnaujinti esamas nuostatas, yra labai pagirtina šiais sunkiais laikais, nes ji sulieja keturias direktyvas į vieną teisės aktą. Tai reiškia aiškų žingsnį į priekį didesnio skaidrumo srityje, ir labai svarbu, kad visos Europos žmonėms mūsų sprendimai būtų aiškūs.

Galų gale aš irgi labai džiaugiuosi, kad į direktyvą įtrauktas ir vežimas vidaus vandens keliais. Daug daugiau dėmesio turi būti skiriama krovinių vežimui vandens keliais, nes tai yra aplinkos neteršianti transporto priemonių rūšis, kuri gali patenkinti ir nuolatinį Europos transporto sistemos perbalansavimo poreikį. Direktyvų sujungimas į vieną teisės aktą suteiks ir didesnio taisyklių, kurios taikomos dabartinėje situacijoje, kai mes tikimės ir meldžiamės didesnio transporto intermodalumo, aiškumo ir skaidrumo. Aš džiaugiuosi šiuo pažangiu žingsniu, ypač už tuos, kurie dirba transporto sektoriuje tokiu metu, kai Europos Sąjungos darbas ne visada pakankamai gerai paaiškinamas ir, deja, kartais jį mūsų bendrapiliečiai supranta klaidingai.

 
  
MPphoto
 
 

  Eva Lichtenberger, Verts/ALE frakcijos vardu.(DE) Gerb. Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, čia nėra tiek jau daug žmonių. Aš maniau, kad tai pakankamai svarbi tema, kad čia susirinktų daugiau žmonių. Antrasis Direktyvos dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais svarstymas skatina mane dar kartą atkreipti dėmesį į pagrindinę problemą, kad nė viena direktyva nėra tiek gera, kiek jos kontrolė.

Mes matome, kad pavojingų krovinių, vežamų visomis transporto priemonėmis, kiekis didėja. Deja, mes matome, kad didėja ir nerūpestingumas, taip teigia inspektoriai, ypač krovinių deklaravimo srityje. Netinkama vežamo pavojingo krovinio deklaracija gali tiesiogiai sukelti mirtinas pasekmes įvykus nelaimingam atsitikimui. Pavyzdžiui, jei priešgaisrinė tarnyba negalės nustatyti, kokio ugnį gesinančio agento jiems reikia vežamam kroviniui gesinti, tai gali sukelti mirtinas pasekmes. Insbruke, kuris yra beveik mano gimtasis miestas, buvo vos išvengta didžiulio masto nelaimės paprasčiausiai dėl to, kad regiono vyriausiasis vaistininkas dirbo ir nevisą darbo dieną ugniagesiu. Aš primygtinai reikalauju visada omeny turėti ir kontrolės bei tikrinimo klausimą. Tai yra pagrindinis klausimas. Iš tikrųjų tai svarbiausias klausimas, ir aš šį reikalavimą skiriu ir valstybėms narėms.

Aš matau pagerėjimą, nes įtrauktas vežimas vidaus vandens keliais. Nelaimingas atsitikimas, susijęs su cheminių medžiagų vežimu upe, gali turėti itin ilgalaikes ir pražūtingas pasekmes aplinkai.

Aš manau, svarbu išlaikyti ir sustiprinti nuostatas dėl tam tikrų pavojingų krovinių vežimo maršrutų sudarymo. Kur yra stačios kalvos ir nuokalnės, o galbūt ir didelis eismas tam tikru metų laiku ar šventinių laikotarpių pradžioje, labai svarbu imtis atsargumo priemonių. Mano nuomone, būtų teisinga ir tinkama praplėsti palydos reikalavimą ir tokiose vietose reikalauti, kad pavojingi kroviniai (ėdriosios ar sprogiosios medžiagos) būtų lydimi. Mums reikia daryti tolesnę pažangą šiuo klausimu, nes kitiems transporto naudotojams irgi gali būti keliamas pavojus ir didžiulės problemos iškils nelaimingo atsitikimo atveju. Deja, dažnai atliekami patikrinimai parodė, kad naudojamų transporto priemonių būklė irgi nėra itin gera.

Todėl aš norėčiau užbaigti kreipimusi į Parlamentą: tikrinimai ir kontrolė yra būtini, kad užtikrintume šios direktyvos veiksmingumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jaromír Kohlíček, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Norėčiau pasveikinti naująjį Komisarą. Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, pavojingi kroviniai turi būti vežami Europos Sąjungoje taip kaip ir kiti įprasti kroviniai, norime mes to ar ne. Šiandien pavojingi kroviniai sudaro apie 8 proc. visų krovinių srauto ir gerai, kad šiuo pranešimu siekiama sujungti keturias esamas direktyvas, remiantis taikomais tarptautiniais susitarimais. Krovinių vežimo suderinimas, ypač daugiamodalio vežimo požiūriu, yra svarbus ir logiškas žingsnis, kuris turės teigiamos įtakos ES vidaus rinkai. Geriausias būdas vežimo saugai pasiekti – sulieti esamus reglamentus. Šie reglamentai turi aiškiai apibrėžti krovinių žymėjimą ir suklasifikuoti vežamus krovinius pagal jų keliamo pavojingumo laipsnį.

Aš manau, kad reikia šios techninės direktyvos ir pritariu savo kolegei E. Lichtenberger, kad būtina kruopšti patikra, siekiant įsitikinti, jog turinys atitinka aprašą. Taryba pritarė visiems Parlamento pirmuoju svarstymu priimtiems pakeitimams. Bendroji pozicija pristato tik du pagrindinius pakeitimus. Jie apima finansinės paramos suteikimą valstybėms narėms verčiant direktyvą į savo oficialias kalbas ir leidimą valstybėms narėms nuspręsti, ar įgyvendinti III priedo reikalavimus tam tikrais atvejais. Direktyva padeda teikti aiškų teisės aktų išaiškinimą ir supaprastina juos vežimo geležinkeliais, keliais ir vidaus vandens keliais srityje. Aš manau, kad vežimas keliais dažniausiai yra pavojingesnis vežimo būdas nei vandens keliais. Todėl GUE/NGL frakcija balsuoja už pasiūlytąją direktyvą.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Evans (PSE). - Gerb. Pirmininke, pirmiausia aš norėčiau padėkoti savo draugui ir kolegai Bogusławui Liberadzkiui už jo darbą šiuo svarbiu klausimu. Taip pat noriu pasveikinti mūsų naująjį Komisarą su jo debiutu šį vakarą. Aš būsiu sąžiningas dėl A. Tajani: šiandien aš už jį nebalsavau. Aš balsavau ne prieš jį, aš ir nesusilaikiau, aš tiesiog nedalyvavau balsavime. Norėčiau, kad A. Tajani nesuprastų, jog tai kažkas asmeniška, tai daugiau protestas prieš sistemą ir prieš Italijos procedūras.

Nepaisant to, aš gerbiu jo paskyrimą ir esu įsitikinęs, kad per keletą mėnesių jis padarys viską, ką gali, kad įtikintų mane ir kitus savo sugebėjimais, kvalifikacija ir realia kompetencija atlikti vaidmenį, kurį prisiėmė šiame Parlamente.

Aš manau, kad per pastarąsias keletą dienų Airijos balsuotojai mums parodė, kad jie, visiškai kitaip nei visi europiečiai, neketina pasirašyti ir nesupranta Europos Sąjungos vaidmens ir jos pranašumų, abejoja Europos bendradarbiavimu ir nežino, kodėl pirmenybę reikia teikti Europos masto reglamentams.

Tačiau aš manau, kad visi šie žmonės – ir žmonės, kurie balsavo „prieš“ – tikisi, kad jų šalių vyriausybės ir iš esmės Europos Sąjunga rūpinsis jais. Nors ši konkreti tema gali ir nebūti temų, kurios gali ateiti jiems į galvą, sąrašo viršuje, iš tikrųjų pavojingų krovinių vežimas vietos keliais yra rimtas klausimas, rimtas įsipareigojimas, kuris verčia mus visus juo susirūpinti.

Tik dabar turėdami šią direktyvą mes iš tikrųjų turime Europos mastu taikomus reglamentus, kurie apima pavojingų krovinių vežimą, kai jie keliauja iš vienos šalies į kitą per žemyną.

B. Liberadzkis buvo teisus pabrėždamas, kad daugelyje šalių nebuvo vidaus ar nacionalinių reglamentų. Taigi šis pranešimas uždeda atsakomybę ant šalių vyriausybių pečių. Tačiau bet kuris teisės aktas geras tik tada, kai yra vykdomas. Todėl aš tikiuosi, kad A. Tajani, siekdamas mano visiško pasitikėjimo dėl jo gero pareigų vykdymo, padarys viską, kad paskatintų valstybes nares užtikrinti, jog šis teisės aktas yra tinkamai prižiūrimas, įgyvendinamas ir, jei reikia, keičiamas, ir kad imamasi griežtų veiksmų tų, kurie pažeidžia šią direktyvą, atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău, PSE frakcijos vardu. – (RO) Gerb. Pirmininke, Komisare, aš irgi norėčiau jus pasveikinti ir palinkėti sėkmės darbe ir dar norėčiau pasakyti, kad mes iš jūsų daug tikimės.

Norėčiau pasveikinti savo kolegą B. Liberadzkį su jo pranešimu, kuris yra teisės aktų supaprastinimo proceso dalis ir iš esmės atnaujina bei į vieną dokumentą sudeda keturių direktyvų tekstą. Ankstesnis Europos teisės aktas nebuvo taikomas pavojingų krovinių vežimui vandens keliais, kuris buvo vykdomas pagal taisykles, nustatytas įvairiuose daugiašaliuose susitarimuose, kuriuos pasirašė ir laikėsi valstybės narės.

Todėl labai svarbu, kad mes turėsime bendrijos įstatymus su bendromis taisyklėmis visoms valstybėms narėms, taikomus pavojingų krovinių vežimui visomis transporto priemonėmis. Tokios taisyklės suteiks galimybę perkelti pavojingus krovinius iš vienos rūšies transporto priemonės į kitą. Be šios direktyvos nuostatų valstybės narės galės įtraukti į savo nacionalinius teisės aktus specialius reikalavimus transporto priemonėms, vagonams ir laivams, skirtiems vežti vidaus vandens keliais.

Tarybos pasiūlytais pakeitimais pristatomi du nauji elementai: pirmuoju pristatoma ir leidžiama valstybėms narėms reguliuoti ir griežtai drausti, dėl kitų nei su sauga susijusių priežasčių, pavojingų krovinių vežimą vidaus vandens keliais per savo teritoriją. Antruoju pakeitimu įpareigojama Komisija finansiškai remti valstybes nares verčiant Europos susitarimus dėl pavojingų krovinių vežimo keliais, geležinkeliais ir jūrų keliais.

Vis dėlto aš manau, kad visos valstybės narės turi vykdyti informavimo kampanijas, kad suteiktų suinteresuotiems žmonėms informacijos apie naujos direktyvos nuostatas. Šių taisyklių laikymasis yra labai svarbus. Atsakingos valdžios institucijos turi užtikrinti, kad pavojingų krovinių vežimas vykdomas tik laikantis bendrųjų taisyklių ir nustatytų apribojimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Reinhard Rack (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos pirmininko pavaduotojau, aš norėčiau išreikšti nuoširdžius sveikinimus su šiuo naujuoju postu. Mes su jumis ateityje neabejotinai turėsime daugiau progų padiskutuoti transporto klausimu, ir aš labai to laukiu. Taip pat norėčiau padėkoti pranešėjui už tai, kad mus įtikino, jog turime gerą teisinį aktą. Dabar mes turime užtikrinti, kad šis teisinis aktas būtų kuo sklandžiau įgyvendintas valstybėse narėse, o dar svarbiau – kaip jau buvo šiandien pasakyta – mes turime užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomi vietos lygiu susiję nacionaliniai teisės aktai ir reglamentai. Tokiu atveju mums reikia susijusių valdžios institucijų įsipareigojimo ir atidaus požiūrio. O visiškai mums nereikia tų, kurie atsakingi už kontrolę, nerūpestingumo ir žiūrėjimo pro pirštus.

Be to, svarbu – kaip anksčiau kalbėjusysis pasakė – kad pavojingų krovinių deklaravimas vyktų tokiu būdu, kad būtų galima, jei reikia, imtis patikrinimo ir palydos. Tai pagerintų saugumą mūsų keliuose ir mūsų vidaus vandens keliuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Wiesław Stefan Kuc (UEN). - (PL) Gerb. Pirmininke, beveik prieš metus aš važiavau greitkeliu ir pamačiau apvirtusią autocisterną, vežusią suskystintas dujas. Iš greitkelio pasukti buvo neįmanoma, ir greitai susidarė ilga eilė. Visi sulaikę kvapą iš baimės laukė sprogimo. Tokios kaip ši situacijos Europos Sąjungos keliuose susidaro kasdien. Gerai, kad mes pagaliau priimame teisės aktą šiuo klausimu ir kad mūsų kelių ir geležinkelių tinklas nuo to bus saugesnis. Svarstoma direktyva yra tolesnė priemonė, skirta mūsų piliečių saugumui padidinti, nelaimingų atsitikimų skaičiui sumažinti ir vienam teisinių nuostatų rinkiniui sudaryti.

Aš norėčiau padėkoti B. Liberadzkiui už jo darbą, kuris bus mums visiems naudingas.

 
  
MPphoto
 
 

  Antonio Tajani, Komisijos narys. − (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, aš manau, kad padarytas geras darbas tvirtinant teisės aktą, kuris prisidės prie tikslo – Europos Sąjungos kelius padaryti saugesnius piliečiams.

Kaip mes jau žinome, pavojingų krovinių vežimas gali sukelti pavojų. Todėl labai reikia Europos Sąjungai įsipareigoti užtikrinti visų savo piliečių saugumą. Aš dar kartą pakartosiu tai, ką sakiau vakariniame posėdyje prieš dvi dienas, vienas iš mano prioritetų yra piliečių teisių apsauga. Kiekviena iniciatyva, kurios imasi Komisija, bus naudinga siekiant sukurti piliečių apsaugą ir pasiūlyti praktiškus atsakus į jų problemas.

Šio vakaro diskusijos metu aš pajutau stiprų Parlamento troškimą prisidėti prie teisės akto priėmimo, kuris suteiks piliečiams galimybę keliauti mūsų keliais daug saugiau. Komisija, kaip ji ir daro kitų teisės aktų atveju, tikrai pažada prižiūrėti valstybes nares, ar jos jį įgyvendina. Komisija yra sutarčių sergėtoja, ir tiek, kiek leis mano kompetencija, aš stengsiuosi vykdyti savo pareigą. Todėl, tiek šios direktyvos, kurią mes tirtiname dabar, tiek kitų direktyvų atžvilgiu, aš darysiu viską, ką tik galiu, kad pamatyčiau, jog ji įgyvendinama, ir patikrinsiu, ar visos ES valstybės narės įgyvendina ją atsižvelgdamos į pagrindinius Europos piliečių interesus.

Ačiū, gerb. Pirmininke, ir dar kartą dėkoju pranešėjui už jo puikų darbą ir už tai, kad galėjo padėti pasiekti tai, kad antrajam svarstymui pateiktas geresnis ir aiškesnis teisės aktas.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki, pranešėjas. − (PL) Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti pagalbiniams pranešėjams, būtent R. Sommer ir N. Griesbeck, bei R. Evans ir S.A. Ţicău už jų pareiškimus, bendradarbiavimą ir pagalbą.

Dabar aš pasiūlysiu du atsakymus į E. Lichtenberger pastabas dėl nuostatų įgyvendinimo kontrolės. Yra suteiktas dvejų metų pereinamasis laikotarpis, kuris leidžia valstybėms narėms pasirengti veiksmingai įgyvendinti naujas priemones. Aš norėčiau pabrėžti, kad iki šiol tik aštuonios iš 27 valstybių narių tuo pačiu metu priėmė visus tris tarptautinius aktus – ADR, RID ir ADN. Todėl reikia siekti visiško šių reglamentų įgyvendinimo, tarptautinio vežimo ir jų perkėlimo į vietinio vežimo sritį požiūriu. Aš esu įsitikinęs, kad mes puikiai einame į priekį šiuo požiūriu.

Komisare, aš norėčiau dar kartą padėkoti jums už jūsų supratimą ir norėčiau paprašyti jūsų perduoti mano padėką savo komandai. Buvo malonu dirbti su Komisija ir Taryba.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2008 m. birželio 19 d., ketvirtadienį.

Pareiškimai raštu (Darbo tvarkos taisyklių 142 str.)

 
  
MPphoto
 
 

  Magor Imre Csibi (ALDE), raštu. Ši būsimoji direktyva yra didžiulis žingsnis į priekį, siekiant užtikrinti mūsų saugumą ir apsaugoti mūsų aplinką, nes ji pristato pavojingų krovinių vežimo ne tik keliais ir geležinkeliais, bet ir vidaus vandens keliais, Europos taisykles.

Avarijos vidaus vandens keliuose gali turėti didžiulę įtaką ir rimtas pasekmes, pvz., užteršti vandenį, sunaikinti gyvūniją ir augaliją, sukelti žmonių sveikatos problemų. Be to, yra ir daugiau priežasčių, kodėl reikia mažinti pavojų, kuriant bendras šio vežimo būdo taisykles.

Be to, aš itin palaikau įtrauktą nuostatą, kad valstybės narės gali reglamentuoti arba uždrausti pavojingų krovinių vežimą dėl kitų nei sauga priežasčių. Paimkime cianidą, itin toksišką medžiagą, 14 proc. cianido į aplinką patenka iš transporto avarijų. Šis skaičius rodo cianido vežimo pažeidžiamumą ir pabrėžia tvirtesnių aplinkosaugos ir saugumo standartų poreikį. Todėl aš raginu valstybes nares imtis griežčiausių galimų priemonių reglamentuojant cianido vežimą ir, kai reikia, drausti didelio kiekio cianido vežimą per savo teritoriją. Kartais pavojingų krovinių vežimo sumažinimas yra saugiausias būdas sumažinti pavojų.

 

17. Kelių infrastruktūros sauga (diskusija)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra pranešimas (A6-0050/2008), pateiktas Helmutho Markovo, Transporto ir turizmo komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kelių infrastruktūros saugos valdymo (COM(2006)0569 - C6-0331/2006 - 2006/0182(COD)).

 
  
MPphoto
 
 

  Antonio Tajani, Komisijos narys, (IT) – Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, svarstome kitą temą, susijusią su mūsų piliečių saugumo užtikrinimu Europos keliuose.

Manau, turime pabrėžti šio klausimo svarbą. Šiandien po pietų susitikau su savo generalinio direktorato pareigūnais, siekdamas pagerinti ir padidinti Komisijos pastangas dėl saugos keliuose užtikrinimo.

Kelių pastarųjų mėnesių statistika nėra gera ir tai gali sunkinti mūsų tikslus – pasiekti, kad aukų keliuose skaičius sumažėtų perpus. Privalome dėti į tai visas pastangas. Šiandien džiaugiuosi, kad galime sukurti kitą su sauga keliuose, taigi ir visos Europos piliečių sauga, susijusią direktyvą.

2001 m. Baltojoje knygoje dėl Europos transporto politikos Komisija numatė, o šio tikslo iniciatorė yra I. Loyola de Palacio, ambicingą tikslą perpus sumažinti aukų skaičių keliuose iki 2010 m. Parlamentas pritarė šiai iniciatyvai ir visada ją rėmė.

Kaip minėjau, pastaraisiais metais rezultatai buvo itin teigiami, tačiau pernai buvo ne tokie geri, kokių tikėjomės. Be to, mes visi, be abejo, suprantame, kad neįtikėtinai didelis nelaimingų atsitikimų skaičius kyla dėl žmogiškų klaidų ir neatsargumo.

Tačiau dažnai pagrindinis faktorius, dėl kurio kyla nelaimingų atsitikimų, yra kelių tinklo būklė, susijusi su augančiais transporto srautais. Kelių infrastruktūros būklė dažnai būna lemiančiu veiksniu vieno iš trijų nelaimingų atsitikimų atveju. Dėl šios priežasties, be iniciatyvų, skirtų gerinti kelių eismo dalyvių elgesį ir didinti automobilių saugumo lygį, infrastruktūra turėtų būti trečiuoju bet kurios kelių saugumo programos, pagrįstos integruoto požiūrio principu, esminiu punktu.

Pasiūlymas ruošti direktyvą dėl kelių infrastruktūros saugos valdymo suteikia puikią galimybę derinti prevencines ir koreguojamąsias priemones. Taikant šioje direktyvoje numatytas procedūras siekiama užtikrinti, kad į saugą bus atsižvelgiama ne tik planavimo, projektavimo ir statybos etapuose, bet ir kelių infrastruktūros valdymo ir eksploatavimo metu. Ši direktyva, žinoma, nėra skirta mokyti inžinierius statybininkus, kaip tiesti kelius ir tikrai neskatina tiesti naujų kelių. Tai mechanizmas, papildantis visų valstybių narių jau taikomas, galbūt kitu tikslu, procedūras. Numatytų priemonių taikymas Europos mastu yra svarbus tuo, kad skatina valstybėse narėse taikyti geriausią praktiką, jei kol kas tai nėra vykdoma.

H. Markovas ir jo kolegos, Transporto komiteto nariai, dėjo daug pastangų ruošdami šį pasiūlymą, siekdami padėti pagerinti rezultatus. Projekto tekstas buvo šiek tiek pakeistas po to, kai jį peržiūrėjo įvairių institucijų atstovai. Daug administracinių įsipareigojimų ir reikalavimų pateikti informaciją buvo atsisakyta siekiant sumažinti biurokratinę naštą. Priedų, kuriuose išvardyti kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti vykdant direktyvoje numatytas procedūras, taikymas pakeistas į neprivalomą. Ištaisyti tam tikri apibrėžimai, siekiant atitikti tam tikrose valstybėse narėse jau taikomą praktiką. Tačiau pagrindiniai pradinio pasiūlymo elementai nebuvo pakeisti, taigi dabartinis tekstas Komisiją tenkina.

Priėmus direktyvą, tai bus pirmasis Europos Sąjungos įstatymas, skirtas kelių infrastruktūrai. Tai bus ypač svarbi ir stipri priemonė. Norėčiau dar kartą priminti, kad taikydami šią direktyvą europiniam tinklui, kasmet išgelbėsime daugiau kaip 600 gyvybių ir išvengsime apie 7 000 nelaimingų atsitikimų.

Akivaizdu, kad direktyva turės didelės socialinės ir ekonominės įtakos. Ši direktyva – tai ilgo proceso pradžia. Mūsų tikslas – pakeisti kultūrinį supratimą apie saugą kelių projektavimo, statybos ir priežiūros etapuose. Šiuo atžvilgiu tai toli siekianti direktyva, kuri bus taikoma 50 metų.

Dėkoju, H. Markovui už atliktą darbą ir dėkoju jums, ponios ir ponai, už dėmesį

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Dėkoju, Komisare. Parlamentas, žinoma, supranta, kad Komisija siekia perpus sumažinti ne gyvybių, bet mirčių skaičių keliuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Helmuth Markov, pranešėjas. − (DE) Gerb. Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, po pusantrų metų derybų visos Parlamento frakcijos, Taryba ir Komisija susitarė dėl ES kelių infrastruktūros saugos valdymo direktyvos.

Svarbiausias šio susitarimo aspektas yra tai, kad visi dalyviai pripažįsta, jog kelių infrastruktūros sauga yra esminė siekiant užtikrinti saugą Europos keliuose. Žinoma, svarbu ir esminiai tikslai, numatantys intensyvesnį geležinkelių naudojimą, taip pat vairuotojų elgesys ir automobilių sauga bei atsargus vairavimas ir eismo taisyklių laikymasis.

Šioms sritims yra nustatyti įvairūs Europos įstatymai, ir jie yra skirtingi. Šiuo metu nėra bendrųjų taisyklių, taikomų pvz., infrastruktūros planavimui ir priežiūrai. Tai sunku suprasti, nes keliai juk niekad nesibaigia ties kiekvienos šalies pasieniu. Be abejo, visi šiais keliais važinėjantys vairuotojai turėtų jaustis saugūs, žinodami, kad naudojasi gera kelių infrastruktūra.

Neatsižvelgdamas į šiuos įrodymus, Transporto ir turizmo komitetas atmetė pradinį Komisijos pasiūlymą, balsavimo rezultatams skiriantis tik vienu balsu, atkreipdamas dėmesį į valstybių narių subsidiarumo teises. Taryba ir Parlamentas nesutaria, kiek išsami ir įpareigojanti turėtų būti ši direktyva. Dėl šios priežasties buvo itin svarbu rasti kompromisą, kuris, matome, nelabai skiriasi nuo pradinio Komisijos pasiūlymo ir mano paruošto pranešimo projekto.

Mano nuomone, būtų geriau, jei patvirtintume vienodus, įpareigojančius, nors neišimtinius kriterijus, kuriais remiantis būtų planuojami, tiesiami ES keliai – ir ne tik TEN – ir būtų tikrinamas jų atitikimas kelių eismo taisyklėms, tikrinama kelių eismo sauga keliuose, ir, jei reikia, gerinama. Be to, tai būtų naudinga rizikos įvertinimo atžvilgiu, renkant statistinius duomenis.

Deja, šis pasiūlymas – tai tik pirmas žingsnis tinkama kryptimi, nors ir tai yra gerai. Tikiuosi, kad valstybėms narėms bus naudingos šios rekomendacijos ir jos sieks dar tinkamesnio pritaikymo vėliau. Akivaizdu, kad tai bus bandomasis etapas, kuris padės siekti glaudesnio bendradarbiavimo ateityje.

Kalbant apie pagrindinę pranešimo temą, visuose kelių projektavimo, tiesimo ir priežiūros etapuose pirmiausia dėmesys bus skiriamas saugai.

Antra, kelių atkarpose, kuriose įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų, bus atliekama itin daug patikrinimų ir statoma vairuotojams skirtų ženklų. Tikslas – statyti ženklus vietose, kuriose vykdomi, pvz., kelių remonto darbai, kad vairuotojai pastebėtų šiuos pavojus kuo anksčiau dieną ar naktį.

Trečia, tinkami ir reguliariai apmokomi nepriklausomi darbuotojai privalo atlikti svarbų vaidmenį vykdant planavimą ir patikrinimus. Nors išsamus suderinimas įvairiose valstybėse narėse nėra privalomas, valstybės narės turėtų siekti paruošti visiems priimtiną mokymų programą, skirtą kelių eismo saugos auditoriams.

Ketvirta, toms valstybėms narėms, kuriose yra įdiegtos puikiai veikiančios kelių infrastruktūros saugos valdymo sistemos, turėtų būti leista taikyti esamus metodus, jei tik įvykdomi direktyvos reikalavimai.

Penkta, direktyvoje pateikiama daug naudingų metodų ir kriterijų pavyzdžių, kurie gali būti taikomi atliekant saugos patikrinimus ir rizikos / nelaimingų atsitikimų analizę. Pabrėžiamas atitinkamų saugių automobilių stovėjimo aikštelių poreikis.

Šešta, nurodoma, kad turi būti kuriamos naujos technologijos, siekiant užtikrinti, kad keliuose būtų nuolat gerinama eismo sauga.

Komisija gali skatinti dalytis geriausiais eismo saugos užtikrinimo pavyzdžiais keliuose, kurie nepriklauso TEN, tačiau kurie nutiesti Europos lėšomis. Kompromisas užtikrina, kad Parlamentas dalyvaus pakeitimų procese ir kituose direktyvos nuostatų ruošimo etapuose. Esu įsitikinęs, kad pasiektam kompromisui, dėl kurio bus balsuojama kaip dėl 1 bloko, Parlamentas pritars.

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti pagalbiniams pranešėjams, Komisijos ir Tarybos atstovams už nuolatinį bendradarbiavimą, nors tai nereiškia, kad man buvo lengva. Tikiuosi, kad direktyva padės pasiekti pagerėjimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Renate Sommer, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisare, norėčiau pasveikinti Jus su šiomis naujomis pareigomis. Sveikinu ir linkiu sėkmės ir viliuosi, kad ateityje Komisija nepateiks jokių nepagrįstų projektų. Prieš metus Transporto komitetas atmetė Komisijos pasiūlymą dėl kelių infrastruktūros saugos valdymo, nes jis buvo per daug biurokratinis ir, mūsų nuomone, nevertingas.

Vis dar manau, kad direktyva yra nereikalinga ir nepanašu, kad bus naudinga. Valstybių narių kelių infrastruktūra labai skiriasi ir, manau, kad turime palaikyti tik tas valstybes nares, kurios turi pasivyti kitas šalis, tačiau norint to pasiekti, reikia direktyvos, kuri tiktų visiems. Būtų geriau, jei vietoj direktyvos, remdamiesi gerais valstybių narių praktikos pavyzdžiais, paruoštume rekomendacijas.

Jei taip įvyktų, norėčiau, kad visiškai atmestume direktyvą, tačiau nepavyks užtikrinti politinės daugumos Parlamente. Be to, Taryba reikalauja taisyklių, kurioms trūksta turinio. Taigi, remdamiesi Transporto komiteto pranešimu, susitarėme dėl kompromiso. Šį kompromisą iš esmės sudaro nedideli pakeitimai, pvz., kalbos ar priedų pakeitimai, kuriais pateikiama išsamesnės informacijos apie eismo saugos valdymo procedūras.

Eismo keliuose sauga, žinoma, mums yra labai svarbus klausimas, tačiau ES lygiu jau nemažai padaryta gerinant eismo keliuose saugą, pvz., reikalavimai dėl vairavimo ir poilsio laiko, papildomų veidrodėlių sunkvežimiams, saugos užtikrinimo tuneliuose, t.t. Šiose srityse yra naudinga turėti įstatymus ES lygiu. Šiuo klausimu galima atlikti daugiau, tačiau tik jei tai bus naudinga eismo saugai užtikrinti. Tačiau dėl subsidiarumo principo, jis nėra kelių infrastruktūros saugos srities klausimas, kadangi Komisijos pasiūlymas buvo atmestas, nepaisydamas savo neigiamo nusistatymo, aš sutiksiu su tuo.

Direktyva reikalauja, kad valstybės narės įdiegtų keturias kelių infrastruktūros saugos valdymo procedūras ir tai taikytina tik tiems keliams, kurie priklauso tarpeuropiniam tinklui. Kadangi prieduose numatytų nuostatų taikymas nėra privalomas, valstybės narės gali pačios nustatyti reikiamas procedūras. Tai reiškia, kad valstybėms narėms suteikiama pakankama veikimo laisvė, kad jos galėtų išsaugoti esamas sėkmingai taikomas sistemas. Šalims, kurios jau turi gerą valdymo sistemą, nėra nustatyta naujų įpareigojimų.

Be to, panaikinome Komisijos reikalavimą dėl itin intensyvaus pranešimų teikimo ir užtikrinome, kad direktyvos nuostatos nebus taikomos greitkeliams, – to pageidavo pranešėjas. Visa kita būtų pažeidę subsidiarumo principą.

Šiuo metu turime paruošę gaires, kurios atrodo kaip direktyva. Aš pirmąkart matau tokią situaciją. Mūsų frakcija gali patvirtinti tai, nes iš pat pradžių norėjo gairių.

Norėčiau paprašyti, kad būtų vadovaujamasi 70 pakeitimo anglų k. versija, nes, pvz., vokiečių k. versijoje yra klaidų, ir manau, kad ir kitų kalbų versijas būtina patikrinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki, PSE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, norėčiau pirma pasidžiaugti, kad komisaras perėmė ankstesnio komisaro poziciją. Šiai direktyvai H. Markovas skyrė daug laiko, nors kaip ir mes visi, žinojo, kaip teigė R. Sommer, kad direktyvai gresia rimtas pavojus. Nebuvo aišku, ar ji išliks. Mūsų frakcija norėjome ir norime, kad būtų priimta ši direktyva. Viena iš priežasčių, kodėl norime šios direktyvos, yra tai, kad ji būtų veiksminga priemonė imantis veiksmų šalyse, kurios buvo priimtos į ES per paskutinius du bendrijos išplėtimus. Kalbame apie metodą, technologiją, tempą ir grafiką, skirtus infrastruktūrai modernizuoti, kad pagerėtų eismo kelių sauga. Yra keletas svarbių priežasčių. Jei nelaimingų eismo įvykių Lenkijoje įvyksta tiek pat kiek ir Vokietijoje, tai reiškia, kad padėtis Lenkijoje yra bloga. Tas pats taikytina ir kitoms naujoms valstybėms narėms. Dėl to pritarsime pateiktiems kompromisams ir pakeitimams. Stiprus palaikymas yra būtinas. Tai ne pateiktos versijos kompromisas, kuris remiamas tik dėl bendro gero įspūdžio, susijusio su pateikta versija. Manau, kad tai svarbus kompromisas, kuris turi būti priimtinas visiems.

Dar kartą noriu padėkoti H. Markovui už bendradarbiavimą. Kitaip nei teigiate, su jumis nebuvo sunku dirbti. Džiaugiuosi, kad turime galimybę paruošti svarbią priemonę, kuri padės gerinti kelių eismo saugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paweł Bartłomiej Piskorski, ALDE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, aš irgi noriu pasveikinti komisarą, tikėdamasis puikaus bendradarbiavimo.

Šiomis dienomis ruošiame kelių transporto saugos užtikrinimo direktyvą. Tai yra susiję su Parlamento nagrinėta tema Strasbūre. Vakar aptarėme pėsčiųjų ir dviratininkų saugą. Šiandien ryte kalbėjome apie pavojingų krovinių vežimą ir dabar aptariame saugą keliuose. Rytoj turėtume svarstyti pasiūlymą dėl automobilių.

Tai gera žinia Europos Sąjungos piliečiams, nes rodo, kad Europos Parlamentas sprendžia konkrečius klausimus, kurie gali padėti užtikrinti saugą keliuose. Žinoma, kyla daug klausimų, susijusių su šia gera naujiena. Pirma, privalome pripažinti, kad turime dar nemažai nuveikti, – vien direktyvomis ar kitais teisės aktais nepavyks išspręsti šios problemos. Privalome suprasti, kad siekiama pagerinti sistemą ir kasmet mažinti nelaimingų eismo įvykių skaičių bei užtikrinti, kad šių įvykių padariniai būtų ne tokie rimti. Šių priemonių diegimas yra labai svarbus. Tai ypač taikytina naujoms valstybėms narėms, kurių kelių infrastruktūros nebuvo paisoma. Ši direktyva joms labai tiks. Svarbu pabrėžti, kad tai ne tas atvejis, kai Europos įstatymai yra perdėti. Ši direktyva tikrai bus naudinga, nustatanti standartą, kurį vyriausybės privalės įgyvendinti.

Norėčiau pritarti pranešėjui H. Markovui. Tai teisingas ir teigiamas dokumentas. Kaip minėjau anksčiau, tai dalis Europos Parlamento veiklos, skirtos eismo saugai gerinti. Esu dėkingas už tai, kad turime šį dokumentą ir tikiu, kad Parlamentas ir ateityje rodys pastangas šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Eva Lichtenberger, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisare, komentuodami direktyvą paminėjote, kad statistika rodo prastėjančią situaciją, atsižvelgiant į žuvusiųjų eismo įvykių metu skaičių, ypač pernai, nors prieš tai statistika buvo geresnė. Tai turbūt negali būti susiję su infrastruktūra, nes nepanašu, kad per vienerius metus Europos keliai suprastėjo tiek, kad nelaimingų atsitikimų keliuose metu ėmė žūti daugiau žmonių.

Išgirdę mano pirmąsias pastabas, nesuklydote manydami, kad mano požiūris į šią direktyvą yra skeptiškas. Ir aš tikėjausi, kad gairės bus labiau pritaikytos. Vis dar abejoju dėl to, kokią naudą duos ši direktyva, ir labai atidžiai stebėsiu jos įgyvendinimo procesą, kad aiškiai matyčiau, kaip to siekiama.

Manęs netenkina su kelių sauga susijęs disbalansas. Viena vertus, kalbant apie technines priemones, mums labai greitai pavyksta jas skirti, netgi jei tai paprasčiausiai pabranginimo klausimas, o nauda saugos atžvilgiu išlieka neaiški. Ir kalbėdami apie infrastruktūrą nustatome daug visapusių priemonių. Tačiau neatsižvelgiama į žmones, kurie yra pagrindinis nelaimingų atsitikimų faktorius, šis Parlamentas nėra linkęs kalbėti šia tema.

Manau, kad jeigu vairuotojas neatsižvelgs į oro sąlygas, jam kils sunkumų, nes oro Europos lygiu negalime kontroliuoti, ir oras dažnai būna viena iš pagrindinių nelaimingų atsitikimų priežasčių. Laukiu to momento, kai galėsiu pamatyti, kas vyksta įgyvendinimo metu, ir labai atidžiai tai stebėsiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Leopold Józef Rutowicz, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, nelaimingi atsitikimai keliuose yra pagrindinė priežastis, dėl kurios žūva žmonės ir lieka neįgalūs šalyse, kuriose yra išvystyta transporto sistema. Direktyva skirta europinio tinklo kelių infrastruktūros saugai gerinti – tai dokumentas, kuris padės sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių. Ši priemonė yra būtina, nes padeda spręsti su kelių sauga susijusias problemas, pradedant nuo projektavimo etapo ir baigiant kelių naudojimu. Pateikiami pakeitimai turi rimtą pagrindą. Pasiūliau atsisakyti 5 straipsnio 1 dalies pakeitimo, kuriuo laikotarpis skirtas pavojingų kelių tinklo vietų patikrinimui pratęsiamas nuo vienerių iki trejų metų. Šis ilgesnis laikotarpis bus reikalingas po to, kai įgyvendinsime šią direktyvą. Tai išsami direktyva ir atsižvelgiant į nuostatas dėl geresnės kontrolės, esamų, nutiestų, atnaujintų ir numatytų kelių saugos, ši direktyva iki 2010 m. turėtų sumažinti mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičių perpus.

Valstybės narės gali pasinaudoti direktyvos nuostatomis organizuodamos nacionalinių ir regioninių kelių kontrolę, siekdamos sumažinti nelaimingų atsitikimų Europos Sąjungos keliuose skaičių. Kasmet keliuose žūsta apie 40 000 žmonių ir šio pobūdžio nelaimingi atsitikimai yra pagrindinė asmenų iki 45 metų amžiaus mirties priežastis. Be to, yra svarbu imtis priemonių, siekiant užtikrinti, kad automobilių kokybė ir būklė būtų geresnė. Reikia imtis veiksmų, kad pagerintume infrastruktūrą ir mokymus bei skleistume informaciją apie saugų vairavimą.

Norėčiau pasveikinti pranešėją H. Markovą už gerą pranešimą ir indėlį ruošiant šią direktyvą. Mes pritariame šiai direktyvai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jaromír Kohlíček, GUE/NGL frakcijos vardu. (CS) Vienas iš svarbių 2001 m. Europos Sąjungos numatytų tikslų, susijusių su kelių eismu, buvo iki 2010 m. sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių Europos keliuose 50 proc., t. y. nuo 50 000 iki 25 000 kasmet. Kol kas rezultatai nėra geri. Aukų skaičius 2005 m. buvo 41 500. Taigi, būtina imtis naujų priemonių. Kelių saugą lemia ne vien automobilių sauga ir vairuotojų mokymų kokybė, bet ir infrastruktūros būklė, t.y. kelių tiesybos sauga ir kelio ženklai. Didžioji dalis esamų priemonių yra skirta automobilių saugai užtikrinti, kitos turi įtakos vairuotojų mokymams ir draudžia vairuoti tiems asmenims, kurie gali būti pavojingi kitiems kelių eismo dalyviams, pvz., taikant vertinimo balų sistemą.

Iki šiol nebuvo pakankamai padirbėta ruošiant metodus Europos Sąjungos kelių infrastruktūrai gerinti. Taigi, vadinamuosius geriausios praktikos pavyzdžius būtina pradėti plačiai taikyti kuo greičiau. Kadangi keliai, kurie yra įtraukti į TEN-T tinklą yra laikomi pačiais svarbiausiais, pranešime svarstomas ir šis klausimas. Manau, kad ateityje bus būtinos tikslinės investicijos į infrastruktūros ir kelio ženklų priežiūrą, įskaitant informacinių technologijų taikymą, ir ne tik pagrindinių kelių ir naujųjų ES valstybių narių kelių. Be pasyviųjų ir aktyviųjų saugos elementų naujuose automobiliuose ir „eCall” sistemos, šis aspektas gali turėti didžiausią įtaką kelių saugai ateityje. GUE/NGL frakcija primygtinai rekomenduoja balsuoti už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Michael Henry Nattrass, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, Komisijai anksčiau yra tekę nusileisti JK suderintų priemonių įvedimo klausimu, nes ji buvo pagauta, kaip grafičių chuliganas, mėginantis pakeisti JK kelio ženklus. Tačiau jie neklauso ir H. Markovas ketina nustatyti kelių saugos standartus, vadovaujant neišrinktam komisarui.

5 pakeitimas yra tinkamas: „Kai kuriose valstybėse narėse jau yra veikiančios kelių saugos valdymo sistemos. Šioms šalims turi būti leista ir toliau taikyti esamus metodus“. Ar kai kuriose šalyse suderinta bus daugiau nei kitose? Kuriose šalyse? Išvardykite.

JK keliams taikomi aukštesni saugos standartai, pvz., pernelyg didelis skaičius greičio kontrolės kamerų. Kodėl netaikomi suderinimo nuostatai šiuo klausimu? Pašalinkite jų tiek, kiek pageidaujate. 53 pakeitimu reikalaujama suderinti ženklų matomumą ir perskaitomumą, o 49 pakeitimu reikalaujama naudoti suderintus kelio ženklus ir žymėjimą. Ar šis perskaitomumas yra skirtas tam, kad supainiotų JK vairuotojus 35 ES kalbomis? Kas gi tai? Ar pranešėjas siūlo naudoti didelius kelio ženklus su dideliu tekstu, kad vairuotojai iš toli išsirinktų ir perskaitytų gimtąja kalba parašytą tekstą? O gal siūlo įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, kad vairuotojai galėtų išlipti iš automobilio ir perskaityti visą tekstą? Kas toliau? JK atstumai matuojami myliomis, o stabdymo atstumai jardais. ES taikomas sistemų, ne žmonių suderinimas, taigi neišrinktasis komisaras atšauks JK taikomą standartinę JK matų sistemą ir tradicijas, net nepaklausęs tos šalies gyventojų nuomonės.

Šio pranešimo pavadinimas turėtų būti „ES negali perskaityti kelio ženklų“. Ką gi, liūdna ateitis. Išlaikykite orumą, paklausykite žmonių, o ne politikų. Jei norite neatsakingai elgtis su standartine matų sistema, suorganizuokite šiuo klausimu JK ir Airijos referendumą, ar siekiate dar didesnio siautėjimo keliuose? JK būtų geriau, jei ji į tai nebūtų įtraukta.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, prieš pasisakydamas šios diskusijos metu, norėčiau pasveikinti komisarą su naujomis pareigomis.

Tam tikros pažangos pavyko pasiekti kelių saugos srityje, kai buvo imtasi veiksmų automobilių ir vairuotojų atžvilgiu. Tačiau reikės dar daug nuveikti, nes statistika itin nerami. Kasmet Europos Sąjungos keliuose žūva apie 43 000 žmonių. Visuotiniu mastu nelaimingų atsitikimų keliuose aukų skaičius dar labiau baugina, nes tai sudaro 1,2 mln. aukų visame pasaulyje. Beveik trečdalio jaunų asmenų mirties priežastis yra nelaimingas atsitikimas kelyje.

Ši iniciatyva, skirta kelių infrastruktūros saugai gerinti, yra labai svarbi. Taip yra dėl to, kad fizinė kelių būklė yra vienas iš pagrindinių faktorių, lemiančių kasdien keliuose įvykstančių nelaimingų atsitikimų skaičių. Didelė dalis esamo kelių tinklo buvo sukurta prieš keletą dešimtmečių. Šie keliai nebeatitinka dabartinių saugos standartų dėl fizinės būklės ir remonto būklės bei intensyvesnio eismo šiomis dienomis.

Pritariu pranešėjui, kad šią direktyvą reikėtų taikyti ne vien europinių kelių tinklui, – tai turi būti taikoma daug plačiau. Remiantis statistika, tik 7 proc. visų mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyksta greitkeliuose. Du trečdaliai žūstančiųjų keliuose yra nelaimingų atsitikimų, įvykstančių vienos važiuojamosios juostos keliuose ne gyvenvietėse ir kaimo vietovėse, aukos. Į saugos klausimus būtina atsižvelgti dar planavimo ir projektavimo etapuose, įskaitant kelių infrastruktūros planavimą, ir pradėjus naudoti kelius.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). - (RO) Gerb. Pirmininke, Komisare, gerb. kolegos, kasmet Europos Sąjungoje keliuose žūsta apie 43 000 žmonių ir yra sužeidžiama apie 1,7 milijono žmonių. Valstybės narės turėtų ne vien projektuoti ir gaminti saugesnius automobilius, bet ir investuoti į kelių infrastruktūros saugą.

Kelių saugos poveikio strateginiu lygiu vertinimas turėtų pagrįsti išvadas dėl įvairių alternatyvų planuojant kelių saugos infrastruktūros projektą, ir jis turi lemti, kuris maršrutas bus pasirinktas.

TRAN komitetas palaiko pakeitimą, pagal kurį valstybės narės gali įgyvendinti šios direktyvos nuostatas kaip geros praktikos modelį ir taikyti jas ir nacionalinei kelių infrastruktūrai, kuri nepriklauso TEN-T tinklui, sukurtai tik arba iš dalies bendrijos lėšomis.

Siekdamos skatinti dviračių transportą, ypač miesto teritorijoje, į bet kurį kelių transporto infrastruktūros kūrimo variantą valstybės narės turėtų įtraukti ir dviratininkams skirtus specialius kelius, užtikrinant, kad šie keliai kuo mažiau kirstų pagrindinius kelius.

Manau, kad labai svarbu valstybėms narėms užtikrinti reikiamų kelio ženklų naudojimą, kurie yra skirti eismo dalyviams įspėti apie remontuojamas kelio atkarpas, kurios gali būti pavojingos.

Be to, manau, kad tuo atveju, jei šią direktyvą įgyvendinti reikės prisiimti naujus įsipareigojimus, kad būtų įvykdytas kelių infrastruktūros projektas, Komisija ir valstybės narės privalo užtikrinti, kad skirtos lėšos būtų atitinkamai padidintos.

Pabaigoje noriu pabrėžti, kad būtina įrengti saugesnes automobilių stovėjimo aikšteles ir tikiuosi, kad komisaras pritars mano šiuo tikslu pateiktam pakeitimui dėl 2009 m. Europos Sąjungos biudžeto. Sveikinu pranešėją.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE). – (FR) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti pranešėjui už diskusijas, kurias jis vedė dvejus metus su Transporto ir turizmo komitetu ruošdamas šį Europos kelių tinklui gerinti skirtą dokumentą.

Šis svarbus ir vis iškylantis klausimas yra labai aktualus šiam Parlamentui, kurio dažnai prašoma pateikti nuomonę apie įvairius su automobilių saugos standartais susijusius techninius klausimus. Ir šį vakarą galime pabrėžti, kad pateikėme labai konkretų atsakymą Europos žmonių labui. Šio pobūdžio saugos klausimai yra svarbūs jų kasdieniame gyvenime ir jei šiuo įstatymo pasiūlymu siekiama sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką ir žuvusiųjų bei sužeistųjų keliuose skaičių ir užtikrinti, kad į saugą bus atsižvelgiama visuose planavimo, projektavimo ir tarpeuropinio tinklo kelių infrastruktūros naudojimo etapuose, jis yra vertas mūsų dėmesio.

Aš pritariu šiai iniciatyvai, nes nenustatydamas itin griežtų procedūrų, kuriomis nebūtų atsižvelgta į kiekvienos valstybės narės ekonominę ir struktūrinę situaciją, šis pasiūlymas dėl direktyvos suteikia galimybę pateikti daugiau aiškumo atliekant poveikio įvertinimą prieš kiekvieną naują kelių tiesimo projektą, kelių auditą, kuris užtikrins tolimesnį esamų priemonių kūrimą, bei vykdant rizikos valdymo procedūrą, kuri padės tinkamai reaguoti į konkrečius rizikos faktorius. Nors mano požiūris nėra toks optimistinis kaip komisaro A. Tajani, tikiuosi, kad Komisijos įvertinimas dėl visų šių priemonių poveikio bus realistinis.

Iš tiesų, manau, kad bus puiku, jei įdiegę šias priemones galėsime kasmet išvengti, kaip prognozuojama, apie 7000 sužalojimo atvejų ir apie 600 aukų Europos keliuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Wiesław Stefan Kuc (UEN). - (PL) Gerb. Pirmininke, džiaugiuosi, kad ruošiame direktyvą dėl kelių infrastruktūros saugos valdymo. Šiuo metu padėtis yra tokia, kad tam tikrose valstybėse narėse, pvz., Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje, jau yra užtikrintas saugus kelių tinklas, nors tai nereiškia, kad jo nereikia gerinti. Kitose šalyse, pvz., Čekijos Respublikoje, Italijoje ir Portugalijoje, yra vidutinio lygio tinklas, o kai kuriose, pvz., Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje, itin blogas.

Mūsų siekis yra užtikrinti didžiausią Europos Sąjungos piliečių saugą visose valstybėse narėse. Dėl to šiek tiek stebina, kad pagal subsidiarumo principą, kuris iš esmės nepažeidžiamas, mėginame išvengti privalomų nuostatų įdiegimo. Daug klausimų paliekame spręsti valstybėms narėms, pvz., didindami nuostatų taikymo sritį ir įtraukdami nacionalinius kelius, kurie nepriklauso transeuropiniam kelių tinklui.

Šiuo atveju kyla klausimas, kaip ketiname pagerinti kitų kelių, pvz. Lenkijos, būklę. Kaip reikalausime, kad nebūtų kasami kelių metrų gylio grioviai ir kad saugos juostos būtų įrengtos ir greitkeliuose, ir nacionaliniuose keliuose? Kaip galėsime reikalauti, kad ant kelių dangos naudojami dažai būtų matomi ir lietui lyjant ir kad būtų atsisakyta nereikalingų kelio ženklų ir žymėjimo? Viso to negalėsime daryti, jei nebus privaloma įgyvendinti pasiūlymo dėl direktyvos, kurį dabar svarstome, nuostatų. Todėl siūlau Transporto ir turizmo komiteto atstovams apsilankyti Lenkijoje. Tai jiems padės priimti tinkamą sprendimą ir įtikinti visus narius šiam sprendimui pritarti.

Man labiau patiko ankstesnis H. Markovo pranešimas, tačiau tikiuosi, kad jis nepasiduos spaudimui ir laikysis savo nuomonės. Pritariu tam, kad I, II ir III priedų nuostatos būtų privalomos. Norėčiau pasveikinti pranešėją.

 
  
MPphoto
 
 

  Reinhard Rack (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, kelių sauga yra svarbus Europai klausimas. Reikia dar daug nuveikti siekiant užtikrinti aukštą kelių eismo dalyvių saugos ir aplinkos apsaugos prie kelių lygį. Šiuo klausimu būtina nustatyti taisykles ir įstatymus. Tačiau, kaip sakoma, popierius yra kantrus, nors per daug popieriaus gali būti žalinga.

Be didesnių biurokratinių reikalavimų, pirmasis projektas turėjo dar ir šį trūkumą – daug tuščių žodžių ir mažai esmės, todėl pirmojo svarstymo metu grąžinome jį komitetui. Antrą kartą pateiktas projektas atrodo šiek tiek kitaip ir, optimistiškai kalbant, atrodo geriau. R. Sommer jau kalbėjo apie dabartinio akto pagrindinį turinį. Mes pageidaujame kažko, panašesnio į gaires, o ne iš esmės saistančio. Norime dalytis geros praktikos pavyzdžiais, tačiau tai neturi būti privaloma.

Svarbiausia, nenorime, kad priedų nuostatos būtų privalomos valstybėms narėms. Mes sąmoningai apsiribojame tik TEN. Daug kolegų narių minėjo, kad daug dalykų vyksta arba gali įvykti ir kituose kelių tinkluose, ir atsakydamas į tai noriu pabrėžti, kad niekas netrukdo valstybėms narėms imtis veiksmų šiuo klausimu. Priešingai, mums visiems patiktų, jei valstybės narės atliktų savo darbus, o ne sėdėtų ir lauktų, kol kiekvienu atskiru atveju Europa imsis veiksmų.

Šiuo požiūriu manau, jei pavyko sumažinti biurokratinių reikalavimų, vadinasi, mūsų indėlis šiuo klausimu yra konstruktyvus ir galime veikti šia kryptimi ir toliau. Be to, kadangi neoficialaus trijų šalių dialogo metu su Taryba pavyko susitarti dėl bendros nuomonės, šio klausimo svarstymą galime baigti pirmojo svarstymo metu. Belieka tik įgyvendinti, o tai yra užduotis visoms valstybėms narėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Inés Ayala Sender (PSE). - (ES) Gerb. Pirmininke, noriu pasveikinti A. Tajani su naujomis Transporto komisaro pareigomis. Tikiuosi sėkmingo bendradarbiavimo ir, svarbiausia, pagerėjimo kelių saugos klausimu, kurio jis irgi siekia.

Antra, norėčiau nuoširdžiai pasveikinti H. Markovą ir padėkoti už atkaklumą ir kantrybę siekiant šio susitarimo. Be abejo, šio susitarimo nepakanka, tačiau jau ir tai yra gerai, nes buvo kilęs pavojus, kad bus visam laikui atmesta. Šiuo atžvilgiu, H. Markovai, manau, kad galime, nors ir nedaug, bet visgi pasidžiaugti.

Jūs teisingai pasakėte, kad tai tik mažas žingsnis, tačiau tai yra pirmas žingsnis, o kalbėdami apie kelių saugą jau esame įpratę būti kantrūs ir pamažu siekti mažų pergalių, prisimindami žuvusiuosius nelaimingų atsitikimų keliuose metu ir jų šeimas.

Jau iš pat pradžių manėme, kad šis dokumentas būtinas, nes juo siekiama išeiti iš užburto rato kovojant su nelaimingais atsitikimais keliuose: įvedus taisykles dėl greičio ribojimo ir alkoholio kiekio kraujyje, atėjo laikas apsvarstyti būtinybę – pakeisti vairuotojų požiūrį ir automobilių apsaugos priemones, dabar metas išskirti Europos kelių tinklo avaringiausias atkarpas.

Todėl man džiugu, kad į šią procedūrą įtrauktas klausimas dėl reikiamo saugių automobilių stovėjimo aikštelių skaičiaus, kurį esame aptarę ankstesniuose dokumentuose ir kuris yra svarbus šiame teisės akte.

Be to, džiaugiuosi, jog pavyko užtikrinti, kad šiame teisės akte būtų paminėtos skiriamosios juostos ir barjerai, skiriantys priešingos krypties eismo juostas, kurie padeda išvengti pažeidžiamų eismo dalyvių, pvz., automobilininkų, sužalojimų ar mirtinų sužalojimų, nes didėjantis vairuotojų skaičius iš esmės lemia naujų nelaimingų atsitikimų skaičių.

Pritariu faktui, kad skirtas ypatingas dėmesys visiems pažeidžiamiems eismo dalyviams, ypač pabrėžtas pervažų klausimas, nes į tai bus atsižvelgiama auditų metu.

Baigdama noriu pareikšti, kad yra į ateitį orientuotas užmojis – įdiegti interaktyvius kelio ženklus, kurie turės būti sukurti ir turės didelės įtakos kelių saugai ateityje. Džiugu, kad pabrėžiama auditorių mokymų svarba. Manau, kad ateityje tai bus svarbi profesinė sritis.

 
  
MPphoto
 
 

  Marios Matsakis (ALDE). - Gerb.