Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2008 m. birželio 19 d. - Strasbūras

6. Balsavimo aiškinimai

Žodinis balsavimo aiškinimas

Rezoliucija – Europos Sąjungos pajėgumo reaguoti į nelaimes didinimas (B6-0303/2008)

  Oldřich Vlasák (PPE-DE). - (CS). Gerb. Pirmininke, gerb. Parlamento nariai, norėčiau paaiškinti savo balsavimą dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl Sąjungos pajėgumo reaguoti į nelaimes padidinimo. Be abejonės, dokumento pobūdžio solidarumas ir abipusė pagalba − žingsnis teisinga linkme. M. Barnierio pranešime siūloma imtis praktinių veiksmų, o Komisijos komunikatas rodo mums kelią pirmyn. Iš tikrųjų, privalome užtikrinti suderinamumą ir sutvirtinti skirtingų lygmenų tarpvalstybinį bendradarbiavimą tarp savo šalių civilinės gynybos pajėgų. Deja, negalėjau palaikyti rezoliucijos, nes mūsų žodinis pakeitimas nebuvo priimtas. Šiame pakeitime reikalaujame sukurti teisiškai privalomus aktus, kurie paveiktų šalių įstatymus, politiką ir programas, taigi, kartu paveiktų ir solidarumą. Manau, kad geresnę apsaugą nuo nelaimių poveikio pasieksime paremdami valstybių narių civilinės gynybos pajėgas koordinuodami ir investuodami lėšas į jų įrangą, o ne sukurdami naują teisės aktą, kuriuo tik būtų sukurtas dar didesnis biurokratizmas.

Rezoliucija – 2008 m. liepos 1 d. – keturiasdešimt metų muitų sąjungai (B6-0297/2008)

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Nuo 1968 m. muitų sąjunga vaidino lemiamą vaidmenį saugodama ir plėtodama bendrąją rinką. Keturiasdešimt muitų sąjungos metų buvo tvirtas pasiekimas, ir jis buvo naudingas ES verslui ir jos piliečiams.

Aš pritariu Arlene’ės McCarthy, veikiančios Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu, rezoliucijai dėl keturiasdešimties metų sukakties muitų sąjungai ir balsavau už ją.

Dėl globalizacijos ir technologijos progreso, muitų sąjunga priversta kovoti su tokiais iššūkiais, kaip suklastotos prekės, padidėjęs pavojingų krovinių importas ir poreikis įdiegti elektronines muitinės sistemas. Tik tarptautinio lygmens muitinės administracijos ir priežiūros institucijų abipusis bendradarbiavimas galės apsaugoti ES rinką nuo pavojingų ir suklastotų prekių importo, kartu sustiprindamas vartotojų apsaugą. Tuo įsitikinau apsilankiusi šalių muitinėse ir muitinės administracijose Prahoje, Antverpene ir Vašingtone, taip pat Pekine ir Šanchajuje.

Ši sukaktis − tinkama proga padėkoti muitinės tarnautojams už jų daug pastangų reikalaujantį ir dažnai pavojingą darbą bei pripažinti sėkmę, kurią jie pasiekė kovodami prieš pavojingas prekes, klastotes ir piratavimą.

  Daniel Hannan (NI). - Gerb. Pirmininke, keturiasdešimtosios metinės atrodo puiki proga atkreipti dėmesį į nesusipratimą, kuris mūsų šalyje egzistuoja, manau, nuo tada, kai jūsų ir mano rinkėjai balsavo dėl prisijungimo prie to, ką jie prieš maždaug 35 metus laikė bendrąja rinka – į nesusipratimą, susijusį su laisvosios prekybos zonos ir muitų sąjungos skirtumu.

Tai, ką mano manymu, daugelis britų suprato iš bendrosios rinkos, buvo abipusis produkto pripažinimas, pagal kurį, jeigu kokią nors prekę galima parduoti Jungtinėje Karalystėje, ją taip pat leidžiama pardavinėti Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir atvirkščiai.

Tačiau turime standartizaciją. Kai kurioms prekėms keliami tam tikri sudedamųjų dalių reikalavimai, jos turi būti ne mažesnės apimties, nei „x“ ir ne didesnės, nei „y“; ir net jei tas produktas niekada nebuvo skirtas eksportui, jeigu jis niekada nekerta valstybės sienos, savo šalyje jis gali būti laikomas pažeidžiančiu įstatymus ir draudžiamu. Tai nutinka dažnai, nes konkurentai, esantys kažkur ES, – neretai ir Didžiojoje Britanijoje – kur bet kuriuo atveju pasitaiko visų rūšių specifikacijų, naudoja Europos Sąjungos technikas tam, kad savo išlaidas perkeltų konkurentams.

Manau, apmaudu, kad vardan harmonizavimo, kuris sumažina vartotojų pasirikimą, praradome autentišką laisvòs prekių ir paslaugų apyvartos koncepciją.

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, kaip miela matyti Jus pirmininkaujančią.

Kai aš sakau kalbas savo rinkimų apygardoje Londone, – tiems iš jūsų, kurie galbūt esate girdėję apie Londoną, – tai puikiausias miestas visame pasaulyje, puikiausios šalies visame pasaulyje sostinė – rinkėjai dažnai atkreipia mano dėmesį į tai, jog 1973 m. jie manė, kad mes jungėmės prie muitų sąjungos. Tada aš sakau: „Negi jūs nesuvokiate situacijos? Negi jūs nesuprantate Europos projekto esmės? Juk viskas – dėl tolesnės politinės ir ekonominės integracijos“.

Iš tikro, per pirmąją mano savaitę Parlamente mūsų frakcijos lyderis Hansas-Geetas Pötteringas atsistojo ir pasakė: „Niekam neturime leisti stoti skersai kelio Europos integracijai, niekam neturime leisti stoti skersai kelio Europos projektui“. Taigi mano rinkimų apygardoje neabejotinai nesusiprantama pati projekto esmė.

Mano prašymas jums, tiems iš jūsų, kurie susirinkę šiuose Rūmuose remia projektą, yra toks: prašau, būkite sąžiningi dėl jo tikslų. Jeigu stengsitės paneigti tiesą apie šį projektą, tada, kai tik apie jį paklausite žmonių, jie jį atmes, kaip tai įvyko per praėjusį referendumą Airijoje.

Rezoliucija – Naminių paukščių skerdienos importas (B6-0309/2008)

  Marian Harkin (ALDE). - Gerb. Pirmininke, man taip pat malonu matyti Jus pirmininkaujančią.

Balsavau už 6 pakeitimą, nes manau, kad chloruotos vištienos importo leidimas pažeistų Europos standartus, ir matau, kad tai vyksta dviem frontais. Visų pirma, trūksta mokslinių duomenų apie pateiktų svarstyti medžiagų naudojimo poveikį aplinkai ir sveikatai. Antra, atsižvelgus į tvarką, kuria vadovaujasi naminių paukščių augintojai, neprotinga laikytis dviejų skirtingų standartų, iš kurių abu paremti augintojų požiūriu, kurie svarbesni už vartotojų.

Ankstesnis pranešėjas minėjo Lisabonos referendumą Airijoje. Be abejo, vienas iš dalykų, dėl kurių buvau suprasta per rinkimų kampaniją buvo tas, kad žmonės nesutinka su skirtingais standartais. Tačiau šiandien Parlamente mes nagrinėjame šį klausimą, taigi, man malonu žinoti, kad tą rezoliuciją Parlamentas patvirtino.

Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos – Žuvininkystės sektoriaus krizė, kurią lėmė dyzelino kuro kainų didėjimas (RC-B6-0305/2008)

  Marian Harkin (ALDE). - Gerb. Pirmininke, visiškai pritariu Parlamento priimtai rezoliucijai. Dar kartą, vienas iš dalykų, apie kuriuos mes dažnai kalbame Parlamente, yra tai, kaip mes reaguojame į piliečių poreikius. Manau, kad šiuo atveju mūsų reakcija būtina.

Žuvininkystės pramonė patiria krizę, nes per pastaruosius penkerius metus kuro kainos padidėjo daugiau nei 300 proc., o už žuvį mokamos kainos išliko panašios į tas, kurios buvo mokamos prieš 20 metų. Taigi, galutinis rezultatas yra tas, kad žvejai negali išgyventi; jie traukiasi iš verslo, dėl to manau, kad keletas mūsų šios rezoliucijos pasiūlymų padėtų pagerinti situaciją.

Esu patenkintas sužinojęs, kad pirmininkaujančioji Slovėnija pasakė, jog priims šį pasiūlymą, ir aš paraginsiu kitą savaitę susirinksiančią Žuvininkystės Ministrų Tarybą, kad ji į šią rezoliuciją atkreiptų ypatingą dėmesį.

  Pirmininkė. - Gerb. S. Kamallai, manau, kad dabar Jūs mums papasakosite apie žvejus Londone?

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, dėl bendrosios žuvininkystės politikos, nemanau kad jų ten dar likę.

Dėkoju Jums už man suteiktą galimybę paaiškinti, kaip aš balsavau dėl šios svarbios diskusijos. Norėčiau pasakyti savo kolegoms šiuose Rūmuose, pažvelkime, kokia tikroji problema. Kai tik kyla kokia nors tarptautinė krizė, dėl žuvininkystės pramonės problemų jūs stengiatės suversti kaltę jai. Iš tikrųjų, ne kuro kainų kilimas − tikroji žuvininkystės pramonės problema. Problema − bendroji žuvininkystės politika, centrinio planavimo sistema, kuria didžiuotųsi nebent sovietai. Mane stebina, kad kolegos šiame Parlamente taip trokšta palaikyti sovietų ekonomikos teoriją.

Pažvelkime į keletą sėkmingesnių žuvų apsaugojimo sistemų visame pasaulyje. Jei pažvelgsite į kai kurias iš jų, pvz., į Islandijos ar Naujosios Zelandijos, pamatysite, jog jos pagrįstos teisės normomis, nuosavybės teise ir perduodamomis nuosavybės teisėmis. Jei iš tikro norime išspręsti žuvininkystės pramonės problemą, pats laikas imti pasitikėti teisės normomis, nuosavybės teisėmis ir laisvąja rinka.

Rezoliucija – Naminių paukščių skerdienos importas (B6-0309/2008)

  Peter Skinner (PSE). - Gerb. Pirmininke, nenoriu kalbėti šiuo klausimu, o norėčiau pasisakyti dėl ankstesnio. Bandžiau atkreipti Jūsų dėmesį.

Susilaikiau balsuodamas dėl naminių paukščių skerdienos klausimo visų pirma dėl to, kad manau, jog yra akivaizdus įrodymas, galintis atmesti reikalavimus, kad mums reikia išlaikyti galiojantį draudimą. Manau, kad yra tinkamas mokslinis įrodymas, leidžiantis šį draudimą panaikinti. Tačiau, bet kokiu atveju, nei vienas iš šių svarstymų neįsigaliojo.

Vietoj to Europoje turime itin brangų vištienos skerdienos valymo procesą. Tai − tikroji problema, nes bet kuri į Europos Sąjungą importuota skerdiena atrodytų pigesnė, todėl būtų ir greičiau parduodama, ir akivaizdžiai tiktų vartotojams.

Kalba eina ne apie sveikatai keliamus reikalavimus, o apie protekcionizmą. Manau, kad ši diena Europai yra labai liūdna, nes mes, svarstydami šį ypatingą klausimą, gailime laiko ir stengiamės paskubomis jį baigti šią savaitę Parlamente priimdami rezoliuciją.

Dėl to susilaikiau balsuodama, be to manau, kad būtent todėl mūsų santykiai su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis šalimis nėra skaidrūs.

Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos – Pasirengimas ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimui 2008 m. birželio 26-27 d. Chanty-Mansijske (RC-B6-0235/2008)

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - (SK) ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas deramai sulaukia didžiulio dėmesio. Atsižvelgdamas į svarbią Rusijos geopolitinę padėtį bei jos ilgalaikius istorinius ir kultūrinius ryšius su Europa, palaikau stiprios politinės ES ir Rusijos Federacijos partnerystės įkūrimą.

Ši partnerystė turėtų apimti abipusę pagalbą sprendžiant saugumo klausimus, būtent kovą prieš terorizmą ir organizuotą nusikalstamumą ir kliūčių, trukdančių laisvai keliauti ir prekiauti, įveikimą. Tačiau neturėtume žiūrėti pro pirštus į keletą problemiškų Sąjungos ir Rusijos savitarpio santykių aspektų. Svarbu, kad ES kalbėtų vienu balsu.

Jokia valstybė narė, kuri rimtai imasi įprastos užsienio ir saugumo politikos, su Rusija neturėtų užmegzti dvišalių santykių tokiu būdu, kuris pakenktų teisėtiems valstybių narių interesams. Tokiose srityse, kur liečiami opūs tarptautiniai klausimai, ES ir Rusija turėtų pasiekti tarptautinės teisės ir teritorinio vientisumo pagarba pagrįstą susitarimą, kaip pvz. , Serbijos ir Kosovo atveju.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad ES turėtų padėti Rusijai vystyti ir stiprinti demokratiją, teisės normas ir žmogaus teisių apsaugą.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, artėja ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas. Tai yra reikšmingas įvykis, ir todėl mūsų Parlamento diskusija, susijusi su pasiruošimais, buvo tokia svarbi.

Ryšiai tarp Europos Sąjungos ir Rusijos yra be galo svarbūs Europos ir viso pasaulio stabilumui, ekonomikos augimui ir saugumui. Šie ryšiai įgavo naują aspektą po ES išsiplėtimo 12 naujų šalių, daugiausia iš centrinės ir rytų Europos. Tai − tos šalys, kurios praeityje buvo glaudžiai ekonomiškai, politiškai ir militaristiškai susijusios su buvusia Sovietų Sąjunga.

Iki šiol dvišaliai prekybos ryšiai su atskiromis šalimis būdavo perkeliami į ES ir Rusijos lygį. Tačiau Rusija, apeidama ES, nuolat bando susitarti su pavienėmis šalimis. Šiam dvišaliui bendradarbiavimui yra dažnai minimos išskirtinės aplinkybės.

Rusija − milžiniška valstybė, turinti ir didžių politinių bei karinių troškimų, ir neaprėpiamų energetikos išteklių, dėl kurių jos statusas aiškiai išsiskiria Europoje ir pasaulyje. Ratifikavusi Kioto protokolą, Rusija tapo svarbia partnere, kuri turėtų būti įtraukta į kovą su klimato kaita ir su kitais, susijusiais su aplinkos apsauga, klausimais.

  Tunne Kelam (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, 29 pastraipoje, kuri baigiasi „pasiūlyti didesnį ES įsitraukimą į konflikto sprendimo procesą“, palaikau originalų variantą, kuris papildytas ir tęsiamas taip: „įskaitant ES taikos palaikymo misijos galimybę ir NVS bei Rusijos karinių pajėgų pakeitimą“.

Manau, kad labai svarbu būtent dabar ES vardu pasiųsti aiškią žinią, jog dėl taikos užtikrinimo misijos Abchazijoje esame pasirengę prisiimti konkrečius įsipareigojimus.

- Pranešimas: Liam Aylward (A6-0196/2008)

  Jim Allister (NI). - Gerb. Pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes, kaip ir kituose sektoriuose, aš esu sunerimęs matydamas, kaip prieš kylančią importo bangą ES sumažina avių auginimą mėsai.

Svarstomas klausimas − ne tik ūkių pajamos, bet ir su tuo susiję aplinkos problemų klausimai, nes iš visų fermose laikomų gyvulių avys, ko gero, labiausiai prisideda prie mažiau palankių vietovių natūralaus išlaikymo ir biologinės įvairovės palaikymo.

Ėmus mažiau auginti avių, ims blogėti ir daugelio kalnuotų ir kitų mažiau palankių vietovių aplinka. Todėl būtina paremti šią pramonės šaką, o siekiant ją sustiprinti, reikia apsvarstyti su aplinka susijusius mokesčius.

Taip pat manau, kad tinkamo žymėjimo etiketėmis su kilmės šalies nuoroda valdymo sistema, ypač augant importui, galėtų smarkiai padėti paskatinti vietinės avienos vartojimą.

Galiausiai, Komisijos skubėjimas įvesti elektronines tapatybės etiketes sektorių, kuris dėl neekonomiškų investicijų jau ir dabar silpsta, apkraus dar didesnėmis išlaidomis. Toks elektroninis žymėjimas, daugių daugiausia, kiekvienai valstybei narei ir kiekvienam regionui turėtų būti savanoriškas.

  Marian Harkin (ALDE). - Gerb. Pirmininke, sutinku su paskutiniu pranešėju dėl elektroninio žymėjimo etiketėmis. Tai, be abejo, turėtų būti savanoriška.

Palaikiau 4 pakeitimą, nes noriu paprašyti Komisijos ir Tarybos, kad jos išnagrinėtų kai kuriuos Bendrijos finansavimo elektroninei žymėjimo etiketėmis sistemai įdiegti aspektus. Ožkų, avių ir ėriukų sektoriai išgyveną krizę, ir jų tikrai negalima leisti apkrauti papildomomis išlaidomis.

Būčiau teikęs pirmenybę 1 pakeitimui – bet, deja, jis žlugo dėl 4 pakeitimo priėmimo – kuriame buvo rekomenduota, kad elektroninės identifikacijos sistemos įgyvendinimas būtų atidėtas iki anksčiausiai 2012 m. Pritariu anksčiau kalbėjusiam pranešėjui, kad biurokratija bei patirtos išlaidos viršija bet kokią naudą.

  James Nicholson (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, kaip ir sakiau vakar vakare, šis pranešimas labai geras. Deja, Komisijos narys vakar vakare atmetė galimybę Tarybai pritarti pranešėjo pasiūlymui suformuoti specialios paskirties padalinį pramonei ištirti.

Dabar aš nesu atkaklus specialios paskirties padalinių šalininkas, nes padalinių pilna visur; kaskart, kai mums kyla kokia nors problema, mes suformuojame specialios paskirties padalinį ir daugiau niekada nebeišgirstame apie tai kalbant.

Tačiau manau, kad jei prieš susirinkdami į šiuos Rūmus būtume geriau bendradarbiavę, būtume pateikę tvirtą pasiūlymą, kuris būtų padėjęs pramonei ir būtų veikęs pramonės labui.

O dabar neturime nieko. Turime elektroninį ženklinimą etiketėmis. Negavome to, ko prašėme, kad tai būtų atidėta iki 2012 m. Pramonė negali to sau leisti. Tačiau manau, kad dar grįšime prie šio klausimo; dar neišgirdome galutinio sprendimo, nes avių pramonę privalome apginti visoje Europos Sąjungoje.

Rašytinis balsavimo aiškinimas

- Pranešimas: Boguslaw Liberadzki (A6-0227/2008)

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Pavojingų krovinių vežimo klausimu diskutavome daugybę kartų, o saugumo standartai dėl to buvo palaipsniui išaiškinami ir supaprastinami. Pagal B. Liberadzkio pranešimą, egzistuojantys teisės aktai dėl pavojingų krovinių vežimo sudarys logišką pagrindą konkrečiai direktyvai, kuri buvo išplėsta iki vidaus vandens kelių taikymo srities. Sveikinu derybų dalyvius, kad jiems pavyko pasiekti susitarimą, kuris įgalins baigti šį dosjė per antrąjį svarstymą.

Direktyvos išplėtimas įtraukiant vidinius vandens kelius valstybėms narėms apims dviejų metų pereinamąjį adaptacinį laikotarpį. Valstybės narės tuo metu galės reguliuoti arba, dėl kitų priežasčių, išskyrus saugumą vežant, uždrausti vežti pavojingus krovinius savo teritorijose

Todėl turėtų būti pabrėžiama, kad šis teisės aktas iliustruoja mūsų dėtas pastangas, kad pavojingų krovinių vežimas Sąjungoje taptų vis veiksmingesnis ir saugesnis panaikinant nereikalingą biurokratiją ir papildomas išlaidas ar taisykles, kurios vežimo valdymo nedaro efektyvesnio.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, gerb. Parlamento nariai, iš tikro beveik nėra apie ką daug diskutuoti dėl puikaus B. Liberadzkio pranešimo apie pavojingų krovinių vežimą vidaus keliais. Aš už pranešimą balsavau komitete, savo balsą aš patvirtinu ir čia.

Kuo labiau plečiasi vidinė prekyba, − tokia, kuri vyksta tarp Sąjungos valstybių narių, − tuo, mano nuomone, ji naudingesnė, ypač saugumo, o taip pat ir patikrinimų bei su tuo susijusių administracinių procedūrų požiūriu. Be to, būtų nelogiška kritikuoti, ar dar blogiau – atmesti tokį procedūrinį tekstą, plačios apimties konsultaciją, kurią ruošiant įsitraukė ir apie kurią kokybiškai pranešė tiek daug valstybių narių ekspertų.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Visiškai palaikau šį pranešimą. Kiekvienais metais milžiniškas kiekis tokių pavojingų krovinių, kaip chloras ir benzinas, vežami vidiniais Europos Sąjungos vandens keliais. Iki šiol nebuvo sudaryta jokių nuostatų, susijusių su šiuo klausimu, nors teisės aktų, reguliuojančių pavojingų krovinių vežimą keliais ir geležinkeliais, yra.

Teisės aktų, reguliuojančių pavojingų krovinių vežimą valtimis, labai reikia ne vien dėl saugumo, bet ir todėl, kad galėtume Europos lygmeniu reguliuoti aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatą. Didžioji dauguma tokių pervežimų yra tarpvalstybiniai. Be to, Europos reglamentai turi būti naudingi verslui, kuris šiuo metu skirtingose valstybėse narėse turi laikytis skirtingų nacionalinių reikalavimų. Vežimas vidaus vandens keliais taip pat išleidžia į orą mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Todėl labai svarbu suderinti skirtingoms transportavimo rūšims keliamus reikalavimus. Tada skirtingų būdų suderinimas, pvz. , dalį kelio krovinį nuvežus geležinkeliu, po to jį toliau plukdyti valtimi, taps patrauklesnis. Tai ne tik veiksminga, bet ir, svarbiausia, užtikrina, kad poreikiai bus sėkmingai ir ekologiškai patenkinami ir ateityje. Todėl tikiuosi, kad transporto bendrovės vis dažniau derins skirtingus transportavimo būdus.

- Pranešimas: Helmuth Markov (A6-0050/2008)

  Stanisław Jałowiecki (PPE-DE), raštu. − (PL)

Susilaikiau balsuodamas dėl Helmuto Markovo pranešimo dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo. Susilaikiau dėl to, kad šis pranešimas absoliučiai prieštarauja subsidiarumo principui, būtent, kad „didesnė organizacija neturėtų prisiimti tų funkcijų, kurias atlikti galėtų mažesnė organizacija“. Šio principo turėtų būti laikomasi labai atidžiai. Deja, netgi šiuose Rūmuose aš esu dažnai pastebėjęs, kad jis laužomas. Tikiuosi, kad šiuo konkrečiu atveju sugebėjome užtikrinti šio principo veikimą bent iš dalies, tačiau tik pažiūrėkite, kiek mes dėl to sugaišome laiko. Leisdami įstatymus orientavomės ne į gero naujo įstatymo sukūrimą, o į prasto teisės akto pasiūlymo pakeitimus. Tačiau neturiu jokių iliuzijų, kad ši kritika dėl subsidiarumo principo bus paskutinė. Tai iš tiesų paradoksalu, nes ši kritika dėl to paties, kaip ir garsiausios pastabos dėl Airijos – dėl šalies, prieš kelias dienas atmetusios Lisabonos sutartį. Žmonės tiesiog nemato sąsajų, kad tos šalies piliečiai pasakė „ne“ būtent todėl, kad visiems aišku, jog šį principą Europos Sąjunga reguliariai laužo. Iš tikrųjų, pastarasis Airijos pavyzdys turėtų leisti mums suprasti, kad negalime ignoruoti subsidiarumo ar aukoti jį tariamiems aukštesniems tikslams, kad ir tokiems, kaip kelių saugumas. Anksčiau ar vėliau – o tikriausiai anksčiau – mes prie šio klausimo dar sugrįšime.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, gerb. Parlamento nariai, balsuosiu už H. Markovo pranešimą. Mano nuomone, tai labai išsamus pranešimas, apimantis visų sričių aspektus, kurie užtikrina, kad saugumo klausimas apsvarstytas atsižvelgiant į visas kelių infrastruktūros pakopas: nuo planavimo iki projektavimo ir naudojimosi ja.

Sutinku dėl pasiūlymo subsidiarumo principo, kad valstybės narės turėtų savo nuožiūra spręsti, kiek intensyviai turi būti naudojami „kelių infrastruktūros saugumo poveikio įvertinimai“, kelių saugumo auditas ir saugumo patikrinimai.

Įstatyminių priemonių, nusakančių kelių infrastruktūros tinklo saugumo vystymą – nors ir ne itin lanksčiu būdu – priėmimas turi būti laikomas teigiamu rezultatu, kurio poveikis priklausys nuo jo taikymo intensyvumo. Tačiau manau, kad būtina nustatyti visoms valstybėms narėms taikomus privalomus minimaliuosius standartus, kurie neleistų kilti jokiems nukrypimams.

Rezoliucija – Europos Sąjungos pajėgumo reaguoti į nelaimes didinimas (B6-0303/2008)

  Richard James Ashworth (PPE-DE), raštu − Britų konservatoriai žino, kokie sukrečiantys gali būti stichinių nelaimių padariniai. Iš praėjusiais metais Jungtinę Karalystę nusiaubusių potvynių žinome, kiek žalos žmonėms, ekonomikai ir aplinkai jie gali sukelti. Taip pat suvokiame, kokius padarinius gamtos nelaimės gali sukelti kitoms šalims.

Nepaisant to, manome, kad atskiros valstybės narės yra pačios geriausiai apsirūpinusios, kad galėtų greitai ir tinkamai reaguoti į jų teritorijose kylančias nelaimes. Manome, kad Europos civilinės saugos pajėgų sukūrimas paprasčiausiai sulėtintų pajėgumą reaguoti į kilusias nelaimes, nes užkrautų papildomą biurokratinę naštą. Tai, ko nelaimių paliestoms šalims reikia, yra laiku suteiktas ir būtinas įsikišimas, o ne dar didesnė biurokratija.

Galiausiai, mes negalime sutikti su tolimesniais ES teisės aktais dėl nelaimių prevencijos ir pajėgumo reaguoti į jas. Manome, kad adekvatus teisės aktas jau egzistuoja tiek valstybių narių, tiek ES lygmenyse, o finansinė pagalba prieinama per solidarumo fondą, kurio paskirtis yra – kaip ir turėtų būti – sušvelninti struktūrinę ir ilgalaikę žalą.

Paremdami šią rezoliuciją per galutinį balsavimą, norime paaiškinti, jog balsavome ir už pakeitimus, kurie ragino panaikinti nuorodas į civilinės saugos pajėgas ir tolesnį ES teisės aktų leidimą šioje srityje.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Tvirtai balsuoju už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Europos Sąjungos pajėgumo reaguoti į nelaimes didinamo.

Būdamas šio Parlamento Vystymosi komiteto nariu, turėjau galimybę aplankyti keletą pasaulio skurdžiausių ir dažnose nelaimių zonose įsikūrusių, kai kuriais atvejais − užkluptų katastrofinių gamtos nelaimių (pvz., cunamio) vietovių. Norėčiau pasinaudoti proga ir pabrėžti puikiai atliktą mūsų Vystymosi Komisijos nario Louiso Michelio, kuris visuomet skubiai ir efektyviai sprendė, kaip parodyti solidarumą ir pasiūlyti paramą pasirodžius šiems tragiškiems reiškiniams, darbą.

Tačiau, kaip aiškina ši rezoliucija, mūsų teisės aktų pagrinduose nustatytos procedūros vis dar pernelyg painios: mechanizmai turi būti supaprastinti, o esminiai ištekliai – atidėti blogiausiems nenumatytiems atvejams, kurių, deja, vis atsiranda. Šiandien Parlamentas siunčia aiškų signalą. Dabar turime pereiti nuo žodžių prie darbų.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nepaisant to, kad balsavome „už“, apgailestaujame, jog kai kuriems mūsų pasiūlymams nebuvo pritarta, ypač tam, kuriuo prašoma atkreipti ypatingą dėmesį į mažiau privilegijuotus arba „susiliejusius“ regionus per gamtos nelaimes dėl struktūrinių fondų reglamentavimo arba tiems pasiūlymams, pabrėžiantiems Europos solidarumo fondo paramos atitikimą regioninio masto nelaimėms svarbą ir solidarumo fondo pritaikymo tokioms specifinėms gamtinėms nelaimėms, kaip sausra ir gaisrai riboto laiko ir atitinkamų veiksmų požiūriu svarbą.

Manome, teigiama, kad kiti pasiūlymai dėl Viduržiemio jūros regiono gamtos nelaimių, būtent dėl sausros ir miškų gaisrų pripažinimo, buvo priimti. Paramos mechanizmai nuo stichijų nukentėjusiems žmonėms ir parama miškų atželdinimui – miškų atželdinimas taip pat turi būti įtrauktas į plataus masto nelaimių prevenciją – būtini, kaip ir ES finansuojama viešojo žemės ūkio apdraudimo schema, užtikrinanti ūkininkams minimalias įplaukas per tokias šalies nelaimes, kaip sausros, gaisrai ar potvyniai.

Bendroji žemės ūkio politika turi būti iš esmės pakeista, kad padėtų išlaikyti mažus ir vidutinio dydžio ūkininkus ir ūkininkaujančias šeimas bei taip skatintų žemės ūkio produkciją, biologinę įvairovę bei žemės panaudojimą pagal paskirtį.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Manome, kad valstybių narių bendradarbiavimo sistema turi būti sukurta tam, kad užkirstų kelią, stengtųsi įveikti ir iki minimumo sumažintų nelaimių padarinius. Be kitų aspektų, mes nesutinkame su Europos civilinės saugos pajėgų sukūrimu (ypač jei jos apima ir karinį aspektą), nes šios srities pajėgumai ir naudojami ištekliai turi priklausyti valstybių narių jurisdikcijai; o pastarosios, geriau pažinodamos savo teritorijas, turi užtikrinti, kad jų turimi ištekliai ir strategijos greitai reaguos į jų teritorijų keliamus poreikius.

Manome kad mūsų pozicija dėl šių pasiūlymų būtų teigiama:

- Tokio specifinio pobūdžio Viduržiemio jūros regiono gamtos nelaimių kaip sausra ir miškų gaisrai atpažinimas Bendrijos lygmeniu ir iš to išeinančių Bendrijos priemonių parinkimas prevencijai, moksliniams tyrinėjimams, rizikos valdymui, civilinei saugai ir solidarumui taip, kad pasirinktos priemonės pagerintų kiekvienos valstybės narės reagavimą į tas nelaimes;

- Didesnio Bendrijos finansavimo prevencijos priemonėms poreikis.

Deja, apgailestaujame, kad turime atmesti tokius mūsų pasiūlymus:

- Regioninių nelaimių atitikimo palaikymo svarbos Europos solidarumo fondui pabrėžimas.

- Europos solidarumo fondo pritaikymo prie specifinio tokių gamtos nelaimių kaip sausros ir gaisrai pobūdžio riboto laiko ir tinkamų veiksmų požiūriu gynimas.

  Margie Sudre (PPE-DE), raštu. – (FR) Sveikinu Tarybos iniciatyvą pagaliau sukurti dokumentą, kuris padės pagerinti ES reagavimo į gamtos ar žmogaus sukeltas nelaimes nuoseklumą, veiksmingumą ir matomumą.

Visgi, man labai gaila, jog tai dar nėra itin praktiškas pasiūlymas, kuris padidintų Europos pajėgumą civilinės saugos, įskaitant prevenciją ir greitą reagavimą į didžiules krizes, kylančias Sąjungos viduje ar už jos ribų, srityje.

Dėkoju Europos Parlamento nariams, kurie parėmė mano pakeitimą dėl ekspertizės taikymo nustatant atokiausių Bendrijos regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų geografinę vietą.

Dėl tų užjūrio bendrijų Europa gyvuoja Afrikos pakrantėje (Kanarai, Madera), Indijos vandenyne (Susijungimas), šalia Amerikos žemyno (Gajana, Gvadelupa, Martinika, Azorai), nepamirškime ir Ramiojo vandenyno užjūrio šalių bendrijų (Prancūzų Polinezija, Naujoji Kaledonija).

Europos užjūrio teritorijos galėtų tapti gyvybiškai svarbių produktų laikymo ir logistikos bazėmis. Jei kiltų staigaus įsikišimo iš už Sąjungos ribų poreikis, tai padėtų lengviau numatyti prieinamus Europos žmogiškuosius ir materialinius išteklius.

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. − Reagavimo į nelaimes organizacijoms Europos šalyse yra neabejotinai didžiulis privalumas būti geriau koordinuotoms ir savitarpiškai pasiruošusioms. Tačiau, kaip visuomet, Europos Komisija pasinaudoja kita galimybe išplėsti savo kompetencijos ir atsakomybės ribas – čia „plėtoti pažinimo sritis, tapatumo spragas“ ir t. t. Pranešimas, priešingai britų konservatorių pageidavimams, taip pat apima ir teisiškai privalomų dokumentų reikalavimus. Dėl to balsuodamas susilaikiau.

Rezoliucija – 2008 m. liepos 1 d. – keturiasdešimt metų muitų sąjungai (B6-0297/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nepaisant teigiamo pranešimo dėl 40 metų muitų sąjungai įvertinimo, daugybė gamybos sektorių, ypač Portugalijoje, nėra tokios pat nuomonės. Iš tikrųjų, yra gana priešingai. Jie žino, jog visiškas sienų atvėrimas vardan laisvos konkurencijos sukūrė daug neteisingų situacijų ir, dėl nevienodo skirtingų šalių išsivystymo, padidino struktūrinį deficitą.

Greta to, gamybinio pajėgumo ir gamybos proceso išsivystymo nevienodumas yra kitos priemonės, strategijos ir dokumentai, kurie dar labiau pablogino situaciją, o labiausiai nukentėjo vidaus rinkos sukūrimas, tarptautinės prekybos liberalizacija, ekonomikos ir valiutinės sąjungos stabilumo paktas, ir Lisabonos strategijos neoliberalizmas.

Dėl to, nors pranešime yra ir keli teigiami pasiūlymai kaip sutvirtinti bendradarbiavimą, jo pagrindas mums nepriimtinas. Todėl balsuojame prieš šį pranešimą.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Mūsų nuomonė apie šią rezoliuciją teigiama, nes mes bendrąją prekybos politiką ir muitinės įstatymus laikome išankstine vidaus rinkos veikimo sąlyga. Tačiau norime atkreipti dėmesį į tai, jog esame itin kritiški daugelio prekybos susitarimų, kuriuos ES faktiškai sudarė su trečiosiomis šalimis, atžvilgiu.

  Kartika Tamara Liotard, Erik Meijer, Søren Bo Søndergaard ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Kadangi mes visiškai palaikome valstybių narių bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią pavojingų žaislų, narkotikų ir kitų nelegalių ar pavojingų produktų importui, ir kadangi dėl to visiškai palaikome bendradarbiavimą su prekybos partneriais, negalime balsuoti už šią rezoliuciją dėl skaudaus muitų sąjungos poveikio besivystančių šalių prekybai.

ES lyg įrankiu naudojasi muitų sąjunga deryboms dėl palankių prekybos susitarimų su besivystančiomis šalimis, ir tuo pat metu uždeda didžiulius tarifus tiems produktams, kurie atrodo nepageidaujami konkurentai ES produktams. Tokia politika varžo besivystančių šalių ekonomikos augimo galimybes.

- Pranešimas: Mia De Vits (A6-0202/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šis pranešimas pradedamas parama grupei elektros ir gamtinių dujų rinkų liberalizacijos paketų ir jų privatizavimo reikalavimu, nors jie yra strateginiai išsivystymo ir socialinio progreso sektoriai. Kaip gerai žinoma, šių paketų pritaikymas Portugalijoje padidino tiekimo problemas, pakėlė kainas vartotojams, taip pat padidino nedarbo lygį ir sukėlė nesaugumo dėl darbo jausmą šiame sektoriuje.

Šiuo metu Europos Komisija siekia išvengti kalbų apie problemas, kurias sukėlė jos strategija pristačius Europos energijos vartotojų teisių chartiją. Nepaisant riboto teisių, kurias ji įvardija, skaičiaus, sutinkame su šia chartija. Kyla klausimas, ar chartija prisidės prie šį sektorių kontroliuojančių ekonominių grupių, kurioms Bendrijos politika yra vis labiau pataikauja. Taigi per baigiamąjį balsavimą dėl šio pranešimo susilaikysime.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Pranešimas, kuris buvo priimtas dėl Europos energijos vartotojų teisių chartijos reikšmingai padidina energijos vartotojų teises. Taip vartotojams bus prieinamesnis didesnis informacijos kiekis, kuris leis lengviau pasirinkti tiekėjus ir įvairias tiekimo alternatyvas. Chartija − labai svarbus energijos rinkos liberalizacijos žingsnis.

Esu įsitikinusi, jog vartotojams pateikta aiškesnė ir suprantamesnė informacija leis jiems priimti geriausią sprendimą. Tai labai svarbu, nes energijos kainos nuolat kyla ir tampa vienu didžiausių vartotojų susirūpinimo objektu.

Kalbant apie sprendimą, kuris buvo priimtas, reikia paminėti, jog tokiu atveju bus lengviau palyginti pasiūlymus ir faktinį energijos suvartojimą, o tai padrąsins vartotojus pakeisti tiekėjus, jeigu jie bus nepatenkinti pasiūlyta paslauga. Dėl to didės energijos tiekėjų konkurencija, jie bus labiau susirūpinę, kaip patenkinti vartotojų poreikius, o vartotojai galės labiau pajusti realų energijos kompanijų priimtų sprendimų poveikį.

Tikiu, kad Energijos vartotojų teisių chartija lėtai, tačiau užtikrintai padės pakeisti energetikos rinką, o būtent to mes nekantriai laukėme jau ilgai. Neleiskime sau pamiršti, kad svarbiausioji vidaus rinkos dalis − vartotojai, ir jie tikisi, jog imsimės realių pokyčių.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. − (RO) Balsavau už M. De Vits pranešimą dėl Europos energijos vartotojų teisių chartijos. Atsižvelgiant į aukštesnes, nei bet kada, energijos kainas, būtina užtikrinti žemesnes pajamas gaunančių piliečių ir žmonių, gyvenančių atokiose vietovėse, kur energijos rinkos yra mažesnės ir mažiau konkurencingos, aprūpinimą energijos ištekliais. Valstybės narės turi kaip įmanoma greičiau imtis veiksmų, kad aiškiai išskirtų tokias vartotojų grupes ir skatintų bei palaikytų jas veiksmais, pvz., socialiniais tarifais, ir taip užtikrintų jų aprūpinimo elektra ir gamtinėmis dujomis nepertraukiamumą.

Balsavau už 3, 4, 5, 6, ir 7 Europos specialistų grupės pasiūlytus pakeitimus. Jie įvardino socialinių tarifų įvedimo, vartotojų informavimo kas ketvirtį apie jų energijos suvartojimą poreikį ir reikalavo informuoti visuomenę apie Europos energijos vartotojų teisių chartijos sąlygas. Man labai gaila, kad šios pataisos nebuvo priimtos.

Ir ateityje energijos vartotojų apsauga turėtų priklausyti nuo bendrų Sąjungos ir valstybių narių veiksmų. Europos energijos vartotojų teisių chartija − būdas paremti piliečius, kad jie gautų reikalingą informaciją apie savo teises daug veiksmingesniu ir paprastesniu keliu.

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. − Tvirtai pasisakau už galimybę vartotojams gauti saugų, patikimą ir ekologiškai poreikius patenkinantį dujų ir elektros tiekimą už pagrįstas kainas. Šalių reguliavimo institucijos čia turėtų vaidinti svarbų vaidmenį. Tačiau esu prieš Europos Komisijos pastangas plėstis į šią sritį, per „mokslinius tyrimus“, „chartiją“ ir „harmonizaciją“ išplėsti savo įgaliojimus bei kompetenciją. Nepripažįstu sąvokos „Sąjungos pilietis“. Dėl to balsuodama susilaikiau.

Rezoliucija – Naminių paukščių skerdienos importas (B6-0309/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Sutinkame su Europos Parlamento kritika Europos Komisijos pasiūlymui, siekiančiam pakeisti naminių paukščių skerdienos prekybos taisykles ir leisti prekiauti tik tokia mėsa, kuriai buvo taikytas antimikrobinis apdorojimas, nes ją vartos žmonės.

Praktiškai šis Europos Komisijos pasiūlymas paprasčiausiai siekia patenkinti Jungtinių Amerikos Valstijų Europos Sąjungai pateiktą prašymą, kad ši leistų Jungtinių Valstijų naminių paukščių skerdienos, apdorotos cheminiais preparatais ir antimikrobinėmis priemonėmis, importą.

Europos Komisija nepaiso atsargumo principo ir ignoruoja maisto saugumo ir higienos standartų, jau egzistuojančių ES lygmeniu, pasirinkimą bei sustiprinimą. Pastarieji yra kur kas aukštesni, negu egzistuojantys Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurios tiesiog yra priėmusios pigius ribotus sprendimus, o dabar panoro, kad tokius pat kaip jų standartus priimtų ir Europos Sąjunga, ir Valstijos savo produkciją galėtų pardavinėti visoje Europoje.

Todėl tikimės, kad Taryba nepriims Europos Komisijos pasiūlymo.

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Viščiukų chloravimo žala sveikatai ar kenksmingumas nebuvo įrodytas jokiu kitu būdu, o mūsų politikos sprendimai visada turi būti pagrįsti įrodymais. Laisvosios prekybos labui balsavau prieš šį pranešimą, kuris, manau, paskatintas protekcionizmo.

Atsižvelgiant į plačiai ES visuomenėje pasklidusį nerimą dėl chloruotos vištienos, labai svarbu gauti teisinius reikalavimus tokią vištieną žymėti etiketėmis, kad taip kiekvienas asmuo, tarkim, parduotuvėse ar restoranuose galėtų pasirinkti, kaip išvengti tokio produkto.

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją, nes ji pabrėžia vieną iš labiausiai neatidėliotinų svarstomų problemų, su kuria susiduriama tiek ES, tiek už jos ribų.

Suvokdami maisto saugumo ir kokybės poreikį, mes ES nusprendėme reikalauti aukštų maisto gamybos standartų.

ES vištienos skerdienos, skirtos vidiniam ES vartojimui, neleidžiame įmerkti į chlorą, todėl nėra jokios prasmės leisti importuoti taip apdorotą vištienos skerdieną į ES iš Jungtinių Valstijų.

Per keletą pastarųjų mėnesių buvome susidūrę su panašia problema dėl jautienos importo iš Brazilijos, kur atsekamumo standartai toli gražu nesiekia ES standartų.

Galime susidurti su panašia problema, kai ES imsime drausti narveliuose laikomų paukščių kiaušinių produkciją, tačiau viskas baigsis tuo, kad iš už ES ribų imsime importuoti kiaušinio miltelių produktus, gautus iš narveliuose laikomų paukščių auginimo sistemos kiaušinių.

Jeigu ES atkakliai laikysis savo vidinių standartų, reikia būti pasiruošusiems juos apginti ir sustabdyti importą, kuris neatitinka mūsų vidinių standartų.

  James Nicholson (PPE-DE), raštu. − Komisijos pasiūlymas panaikinti naminių paukščių, kurie buvo apdoroti tokiomis antimikrobinėmis medžiagomis, kaip chloras, importo draudimą kelia nerimą. Turi būti pripažįstama, jog ši tvarka tiesiog neatitinka ES maisto saugumo standartų.

Šis pasiūlymas atrodo esantis politiškai proteguotas ir akivaizdžiai nekreipia dėmesio į pagristą ES piliečių nerimą dėl saugumo ir sveikatos reikalavimų. Patikinimai, kad ši naminių paukščių skerdiena bus žymima etiketėmis ir vartotojų aiškiai atpažįstama, yra tiesiog nepakankami.

Europos Sąjunga jokiu būdu neturi skatinti antimikrobinių preparatų naudojimo naminių apdorojant paukščius. Šis draudimas galiojo daugiau nei dešimt metų ir nuo pat pradžių jo įgyvendinimo buvo imtasi remiantis rimtu pagrindu. Deja, todėl Komisijos pasiūlymas panaikinti draudimą reiškia didžiulį žingsnį atgal ir yra visiškai nepriimtinas.

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Komisija turi iš naujo išnagrinėti savo pirminį sprendimą, kuris pagrįstas išimtinai prekybiniais kriterijais ir yra tikras nusižengimas visuomenės sveikatai ir vartotojų apsaugai. Negalime ignoruoti egzistuojančių Europos įstatymų, darydami lengvatas amerikiečiams ir komercinius interesus priešpastatydami visuomenės sveikatai. Laukiame atsakymo iš kompetentingosios Sveikatos komisarės A Vassiliou ir Graikijos vyriausybės reakcijos.

Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos – Žuvininkystės sektoriaus krizė, kurią lėmė dyzelinio kuro kainų didėjimas (RC-B6-0305/2008)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Dėkoju, gerb. Pirmininke. Ši rezoliucija − pirmasis atsakas į labai rimtą krizę, kurią mūsų Sąjungos žuvininkystės sektorius patiria dėl didėjančių naftos kainų. Pastarosiomis dienomis aš pats aplankiau keletą savo šalies uostų ir pamačiau be galo sudėtingą ir komplikuotą padėtį, kuriai išspręsti turime pasiūlyti greitus ir veiksmingus būdus.

Beprecedentis naftos kainų didėjimas grasina visą sektorių parklupdyti ant kelių. Sąjunga žuvininkystei turi sukaupusi lėšų, kurios gali būti panaudotos ypač rimtais atvejais. Prašau Komisijos narį J. Borgą imtis neatidėliotinų veiksmų ir nustatyti, ar toks Komisijos veiksmas tikslingas. Jokių kalbų, tik darbai. Jokių pažadų, tik veiksmai. Susidūriau su augančiu nepasitikėjimu Europos institucijomis tarp darbininkų. Mūsų užduotis − užpildyti šią spragą ir prisiimti atsakomybę susiduriant su ekonomikos ir socialiniu vystymusi, kuris gali dar labiau pagreitinti rimtą krizę.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kaip pabrėžta pareiškime spaudai, nepalaikome šios rezoliucijos, nes:

- Ji nereaguoja į neatidėliotiną darbininkų darbo užmokesčio problemą nepaaiškindama, kad žvejai (darbininkai) moka už degalus ir todėl ši problema veikia juos tiesiogiai (lygiai taip pat, kaip ji veikia ir didžiąją daugumą mažų laivų savininkų);

- Ji ignoruoja ES inertiškumą ir būtinų sprendimų priėmimo atsisakymą;

- Ji nepateikia jokių apibrėžtų pasiūlymų dėl kuro (benzino ir dyzelio) kainų ir dėl žuvies kainų nustatymo pirmajame pardavimo taške;

- Ji nesmerkia tos politikos, kuri naudojasi didėjančiomis kuro kainomis, kad dar labiau sumažintų ir sukoncentruotų sektorių, kuri skatina bedarbystę, garantuoja gamybos sektoriaus smukimą ir blogina maisto ir prekybos pusiausvyrą;

- Ji apibrėžia daug blogesnį statusą už anksčiau priimtą Europos Parlamento ir pasiūlytą Struktūros klasifikacijos programos (angl. PCP, Pattern Classification Program);

Pagal pastaruosius Europos Komisijos paskelbtus pasiūlymus ir nepriklausomai nuo vieno ar kelių aspektų, kurie – jeigu būtų pritaikyti – sektoriui galėtų atnešti teigiamų rezultatų, iš esmės ši rezoliucija skatina visišką atsikratymą laivais ir siūlo žvejams jų darbo atsisakymo alternatyvą.

Kadangi žuvininkystės sektorius turi ateitį, raginame imtis tokių priemonių kaip rezoliucijos pasiūlymai, kurių priėmimą įvardijome kaip būtinybę.

  James Nicholson (PPE-DE), raštu. − Metams bėgant, žuvininkystės pramonė patyrė daug krizių, tačiau nei viena iš jų nebuvo tokia didžiulė, lyginant su dabartine, kilusia dėl augančių kuro kainų, kurios šią pramonę stumia prie ribos, kai ji jau nebegali ilgiau išsilaikyti.

Toliau augančios naftos kainos įrodo esančios pražūtingos daugeliui pramonės šakų, tačiau dėl darbo sąlygų rizikuojant jūroje ir ant kranto nei viena iš jų nėra tokia pažeidžiama, kaip žuvininkystės pramonė.

Mes privalome ištirti visus mums prieinamus pasirinkimus. Vienas kelias, kuris turėtų būti išnagrinėtas, yra mokesčių sumažinimas, garantuojantis, kad sumažėtų išlaidos kurui.

Galiu užduoti vieną klausimą? Jeigu nebeliks žvejų, iš kur gausime žuvies, kurios reikalaujame? Nejaugi ketiname patogiai įsitaisyti ir leisti užsienio importuotojams perimti mūsų rinkas ir iš verslo išstumti mūsų pramonę?

Išsaugoti savo žvejybos laivus ir žuvininkystės pramonę bus didžiulis iššūkis. Tačiau esu įsitikinęs, jog geros valios vedini ir įvairiapusiškai bendradarbiaudami galime to pasiekti. Pritariu vakarykščiam Komisijos pareiškimui, skelbiančiui apie jos ketinimus suteikti žvejybos laivams nepaprastą pagalbą. Nuoširdžiai tikiuosi, kad kitą savaitę Žuvininkystės ministrų taryba šias priemones oficialiai priims, o po to greitai įgyvendins.

  Margie Sudre (PPE-DE), raštu. – (FR) Dramatiškas – 300 proc. nuo 2003 m. – dyzelinio kuro kainų augimas paliko gilų pėdsaką ir žuvininkystės sektoriuje. Krizei be perstojo tik gilėjant, daugybė žvejybos bendrovių dabar atsidūrė labai nestabilioje finansinėje padėtyje.

Iš tikro, žuvininkystė yra vienas iš svarbiausių ekonomikos ir socialinio augimo ramsčių atokiausiuose regionuose. Be to, dėl atokaus jų geografinio išsidėstymo, kuro kainų kilimas jiems smogia dar stipriau. Tai − nepriimtina situacija. Europos Sąjunga įsipareigojoi surasti kompromisą.

Europos Parlamentas ką tik išsiuntė žvejams aiškų ženklą. Ragindami padidinti oficialią aukščiausią paramos ribą iki 100 000 eurų vienai valčiai, o ne vienai bendrovei, reikalaudami skubaus nenumatytų atvejų ir socialinės paramos priemonių taikymo ir, galiausiai, reikalaudami pertvarkyti Europos fondo išlaidas žuvininkystei, Parlamento nariai aiškiai parodė žvejams, kad jų nelaimės šauksmas išgirstas.

Europos žuvininkystės ministrų taryba šiuos pasiūlymus svarstys 2008 m. birželio 23−24 d. Europos Sąjunga neturi jokio kito pasirinkimo, kaip tik atkurti žvejų pasitikėjimą, taip užpildydama neseniai atsivėrusią didžiulę spragą.

Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos – Pasirengimas ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimui 2008 m. birželio 26-27 d. Chanty Mansijske (RC-B6-0235/2008)

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Gerb. Pirmininke, dar kartą norėčiau atkreipti dėmesį, jog nėra jokios vakarietiškos kompanijos, kuri būtų taip artimai susieta su valstybe, kaip Gazprom susijusi su Kremliumi. Šiuo metu susiduriame su šaltu politiniu apskaičiavimu. Dėl Gazprom dominavimo energetikos sektoriuje dar kartą padidės energetikos kainos Europoje. Rusija sugebės išsikovoti netgi didesnes aprūpinimo nafta ir dujomis politines nuolaidas. Kaip aukštų kainų sukeltus padarinius Europoje mes jau stebime dažnesnius, nei įprasta, protestus. Taip pat puikiai prisimename pakartotinus dujų tiekimo nutraukimus savo rytiniams kaimynams.

Gerb. Pirmininke, palaikiau šią rezoliuciją, nes manau, kad visa Europa dėl jos ryšių su Rusija turi pradėti kalbėti vienu balsu, nes tik taip galime užtikrinti, kad ES bus veiksminga.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Visiems gerai žinoma, kad Rusija − svarbus strateginis Europos Sąjungos partneris, o mūsų geografinė padėtis verčia mus būti priklausomais vieni nuo kitų. Todėl, kad šiam neišvengiamam artumui surastume tinkamiausius sprendimus, turime būti diplomatiški. Tačiau bendradarbiavimo poreikis neturėtų priversti mūsų tapti aklais ar tokias apsimesti, kai kalbame apie rimtas problemas, kurias kelia Rusija.

Kalbant apie šalies vidų, negalime ignoruoti, kad Rusija nėra visiškai demokratiška valstybė ir kad teisės normos neužtikrina veiksmingos pagarbos žmogaus teisėms. Iš išorės, be viso kito, neįmanoma nepaisyti to, kad ši šalis užsienio santykiuose energetiką naudoja kaip ginklą, ypač skatindama ES susiskaldymą šiame regione; negalima nekreipti dėmesio į dviprasmišką Rusijos vaidmenį, kurį ji vaidino Irano atvejo metu ir į jos nenorą priversti Kiniją prisiimti atsakomybę dėl žmogaus teisių klausimo sprendimo.

Europos balsas dėl Rusijos turi būti kaip rimto partnerio, norinčio bendradarbiauti, tačiau nėra linkęs eiti į kompromisą dėl pagrindinių svarstomų demokratijos, žmogaus teisių ir saugumo klausimų.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Sudėtingi santykiai tarp Europos Sąjungos ir Rusijos reikalauja puikiai valdomų ir nuoseklių diplomatinių veiksmų.

Artėjantis ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas kelia daug emocijų, nes bus deramasi dėl susitarimų, kurie didelės reikšmės turės tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai. Prieš šį aukščiausiojo lygio susitikimą turime suvokti, koks svarbus jis yra Europos Sąjungos ateičiai, kad tarptautinėje plotmėje ji galėtų kalbėti vieningai. Dėl to gėda, kad per praėjusios savaitės referendumą Airijos žmonės ties Lisabonos sutarties ratifikavimo klausimu padėjo klaustuko ženklą, nes būtent ši sutartis apima reglamentus, kurie tarptautiniuose santykiuose Europos Sąjungą padarys patikima partnere.

- Pranešimas: Liam Aylward (A6-0196/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Balsavome už šį pranešimą, kuris apima keletą itin svarbių pasiūlymų dėl avių ir ožkų pieno produktų apsaugojimo, ypač mažiau palankiose ir kalnuotose vietovėse. Norėtume, kad šis pasiūlymas apimtų dar platesnes sritis, ypač regioninių veislių ir tradicinio sūrio gamybos išsaugojimą. Europos Komisijai ir Tarybai būtina atsižvelgti į šiuos pasiūlymus, kuriems buvo pritarta, ir į diskusiją plenariniame posėdyje, per kurią taip pat paaiškinome savo poziciją šiuo labai svarbiu klausimu.

Šiuo metu vykstantis Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) persvarstymas turi ištaisyti problemas, kilusias dėl 2003 m. reformos, o ypač dėl tiesioginių išmokų nutraukimo. Taip pat noriu pabrėžti papildomų išmokų, skirtų regioninių avių ir ypač ožkų veislių auginimui paremti, užtikrinimo svarbą. Šių išmokų mokėjimas turi būti sustiprintas kalnų regionuose ir kitose charakteringose vietovėse, kad taip palaikytų žemės ūkio augalijos biologinę įvairovę, išsaugotų šiuos gyvulius jautriose vietovėse ir panaudotų žemę įprastu būdu. Tai − svarbus indėlis į pietų Europos gamtos apsaugą ir miškų gaisrų prevenciją.

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, nes jame pabrėžiamos avių augintojų sektoriaus problemos. Sektoriaus, kuris, jei nesiimsime jokių priemonių, tuojau galutinai sunyks.

Parlamentas balsavo už ES avių elektroninio žymėjimo etiketėmis finansavimą. Tai yra sveikintina, nors būčiau labiau norėjusi pamatyti elektroninio žymėjimo etiketėmis klausimą išimtą iš darbotvarkės tol, kol būsimasis avių auginimo projekto įgyvendinimas nebus užtikrintas.

Pasiūlymą dėl specialiosios paskirties padalinio suformavimo buvo Parlamento atmestas. Dabar Komisijos pareiga − padidinti avių augintojų sektoriui skiriamą dėmesį ir pateikti Parlamentui ataskaitą apie jo pažangą ar kitokią šio pranešimo pasiūlymų įgyvendinimo formą.

- Pranešimas: Zita Gurmai (A6-0169/2008)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Dėkoju, gerb. Pirmininke, balsuoju už Zitos Gurmai pranešimą ir norėčiau pasveikinti ją su puikiai atliktu darbu.

Visų pirma, palaikau eSaugumo (eSafety) (www.esafetysupport.org ) iniciatyvą, ties kuria visi išvien dirba Europos Komisija, valdžios institucijos, pramonė ir kiti suinteresuotieji subjektai, stengdamiesi paspartinti Pažangiųjų integruotų transporto priemonių saugumo sistemų įdiegimą ir vystymą. Siekdamos sumažinti nelaimingų atsitikimų keliuose skaičių ir padidinti kelių saugumą, šios sistemos naudojasi informacija ir jos perdavimo technologijomis. eSaugumas − pirmasis žingsnis pažangiojo automobilio iniciatyvos link, kurios 2006 m. ėmėsi Europos Komisija. Manau, kad būtent šiuo keliu mes turime nedelsdami eiti, kad paskatintume tolesnį transporto, kuris, Komisijos žodžiais sakant, bus „pažangesnis, saugesnis ir švaresnis“, vystymąsi.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Mūsų priklausomybė nuo transporto auga kasdien. Visi piliečiai turi teisę į saugų ir darnų mobilumą. Pastarojo meto informacinių ir ryšių technologijų progresas leidžia mums pagaminti ir įsigyti pažangesnes, saugesnes ir švaresnes transporto priemones. Vartotojai privalo turėti galimybę gauti informaciją, kuri leistų jiems kompetentingai spręsti apie pažangiuosius automobilius; be to, be galo svarbu, kad šie automobiliai būtų įperkami.

Kadangi pranešėjos Zitos Gurmai pranešimas netolimoje ateityje žada atnešti Europos piliečiams naudos dėl potencialaus kelių eismo saugumo, balsavau už jį.

Nelaimingi atsitikimai keliuose kyla ir dėl žmogiškos klaidos, ir dėl prastos transporto priemonės būklės. Pristačius pažangiąsias technologijas, avarijų skaičius sumažėtų net 16 proc. Šiuolaikinės sistemos mirčių dėl eismo įvykių skaičių gali sumažinti beveik trečdaliu. Programa Galileo taip reikšmingai prisideda šioje srityje.

ES valstybės narės turi didžiulių įsipareigojimų dėl visiško paneuropinės transporto priemonėse įdiegtos pagalbos skambučio sistemos – eSignalo sistemos − vystymo. Išsikeltas tikslas siekia pilnai įdiegti veikiančią eSignalo sistemą iki 2010 m. Todėl norėčiau padrąsinti tas valstybes nares, kurios dar nepasirašė eSignalo sistemos Susitarimo memorandumo padaryti tai dabar, 2008 m.

Atsižvelgiant į tai, kad, pagal statistikos duomenis, Europos keliuose kasmet žūva 41 600 žmonių, mums būtina pradėti naują kelių sektoriaus erą. Išsaugodami net mažiausią žmonių gyvybių skaičių, nuveiksime labai daug Europos piliečių labui.

  Brian Simpson (PSE), raštu − Mano kolegė Zita Gurmai parengė išties puikų pranešimą, ir ją reikia pasveikinti su detaliai ir atsidavusiai atliktu darbu.

Pirmasis pažangiojo automobilio pranešimas − geriausio Komisijos strateginės politikos pagrindų informacinei bendruomenei ir visuomenės informavimo priemonėms pavyzdžio projektas. Mūsų pranešėja teisi pripažindama, kad pažangiosios transporto priemonių sistemos metinį mirčių ES keliuose skaičių galėtų sumažinti apytiksliai 42 000. Ji taip pat yra teisi atkreipdama dėmesį į tai, kad šiuo metu daugelis žmonių negali sau leisti įsigyti naujų sistemų, taigi poreikis sumažinti kainas turi būti prioritetinis.

Pranešėja apžvelgė visas temas: elektroninės stabilumo kontrolės technologiją, automobilių nešiojamų ar kilnojamų prietaisų naudojimą bei pastangas aprūpinti gyventojus švaresnėmis transporto priemonėmis.

Tai − puikus pranešimas, ir aš visiškai jam pritariu.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL) Pažangiojo automobilio iniciatyva − labai vertinga iniciatyva. Labai svarbu kiek įmanoma labiau pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis, kad transportas taptų saugesnis ir efektyvesnis. Apytiksliai skaičiavimai rodo, kad jei visuose automobiliuose būtų įrengta elektroninė stabilumo kontrolės sistema, kiekvienais metais Europos Sąjungoje galėtume išvengti net keturių tūkstančių mirties atvejų. Kitas svarbus saugumo bruožas, kuris dar nebuvo plačiai pristatytas, yra paneuropinė automobiliuose įdiegta pranešimo apie nelaimingą atsitikimą sistema, dar žinoma eSignalo vardu. Tyrimai rodo, kad šios sistemos įdiegimas Europos Sąjungoje galėtų sumažinti mirties atvejų skaičių dviem su puse tūkstančio per metus. Paskutinė problema, kurią būtina svarstyti, yra didžiulis automobilių išmetamų anglies dvideginio ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris sudaro 12 proc. visos anglies dvideginio emisijos Europos Sąjungoje. Mano manymu, mašinos, į aplinką išmetančios mažiausiai anglies dvideginio, turėtų būti pardavinėjamos per socialines kampanijas. Taip pat, kad sumažintume automobilių išmetamų kenksmingų dujų emisiją, mums reikėtų pasiūlyti labiau ribojančius reglamentus.

  Pirmininkė. − Tai − balsavimo aiškinimo pabaiga.

(Posėdis buvo sustabdytas 12.45 val. ir atnaujintas 15.00 val.)

PIRMININKAVO Gérard ONESTA
Pirmininko pavaduotojas