Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2008 m. birželio 19 d. - Strasbūras

9.1. Birma – tolesnis politinių kalinių kalinimas

  Pirmininkas. – Kitas klausimas − diskusija dėl šešių pasiūlymų dėl Birmos rezoliucijos.⁽¹⁾

  Mikel Irujo Amezaga, autorius. − (ES) Gerb. Pirmininke, sakiau, kad kampanijos už žmogaus teises, taiką ir demokratiją Birmoje duomenimis, kovo 12 d. seniausia Birmos politinė kalinė sutiko savo 78 gimtadienį kalinama vienutėje Inseino kalėjime.

Tai U Win Tin, garsi žurnalistė ir Nacionalinės lygos „Už demokratiją“ vadovė. U Win Tin − seniausia Birmos sąžinės kalinė. Nuo 1989 m. liepos mėn, ji 19 paskutinių metų praleido kalėjime.

Ji buvo nuteista trims laikotarpiams po 21 metus laisvės atėmimo. Iš paskutiniojo Jungtinių Tautų (JT) specialiojo pranešėjo apie žmogaus teisių padėtį Birmoje Yozo Yokotos pranešimo apie Birmos kalinius mes žinome tik apie dabartinę jos situaciją.

U Win Tin atsisakė išsižadėti savo politinių idealų mainais už savo laisvę. 2008 m. sausio mėn. ji buvo nuvežta į ligoninę antrajai išvaržos operacijai atlikti.

Ji yra viena iš 1 873 Birmos politinių kalinių. Aišku, kad šia rezoliucija mes taip pat norime pasmerkti užsitęsusį Daw Aung San Suu Kyi namų areštą.

Mano frakcija reikalauja nedelsiant imtis atitinkamų priemonių, kad pradėtume skubų ir būtiną politinės ir ekonominės reformos procesą. Pirmiausia, išlaisvinti visus politinius kalinius. Antra, atstatyti svarbiausias pilietines laisves ir, žinoma, užmegzti politinį dialogą tarp visų partijų.

Taip pat kartojame savo prašymą Tarybai imtis veiksmingų priemonių prieš Birmos karinę chuntą, pirmaujančią pasaulyje pagal pažeidimus žmogaus teisių srityje.

  Marios Matsakis, autorius. − Gerb. Pirmininke, šiuose Rūmuose buvo patvirtina daugybė rezoliucijų, smerkiančių Birmos karinę chuntą dėl šiukščių pažeidimų, kuriais ji nuolat nusižengdavo Birmos gyventojų žmogaus teisėms. Vis dėlto, tie beširdžiai generolai retai kada kreipia dėmesį į tai, ką jiems sakome. Jie toliau išlaiko savo griežtą valdžią, baisiausiai pasipūtę ir nemalonūs.

Netgi po neseniai kraštą nusiaubusio ciklono, jie ne tik trukdė laisvojo pasaulio pastangoms pasiekti šalį, bet ir pasinaudojo savo gyventojų kančiomis jų nepritekliaus metu ir siekė pasirodyti jų akyse lyg gerieji samariečiai ar gėrio angelai. Chuntai kontroliuojant valstybinę žiniasklaidą jie, stengdamiesi atkreipti į save dėmesį, rengė didžiulius pasirodymus, o referendumą dėl konstitucijos surengė tik praėjus keletui dienų po kraštą nuniokojusio ciklono.

Tie, kurie priešinasi chuntai, yra kankinami, nužudomi ar areštuojami. Geriausias to pavyzdys, be abejo, yra Nobelio Taikos premijos laureatė Aung San Suu Kyi, kuri Nacionalinę lygą „Už demokratiją“ prieš 18 metų vykusiuose rinkimuose atvedė iki pergalės. Ji 12 metų praleido įkalinta, o chunta neseniai nusprendė toliau pratęsti jos namų arešto laikotarpį.

Manau, kad atėjo laikas imtis griežtesnių priemonių prieš žvėriškąją Birmos chuntą. Efektyviausia būtų daryti spaudimą Kinijai, kad ji liautųsi palaikiusi chuntą. Jeigu Kinija atsisakys dėl to bendradarbiauti, turėsime imtis veiksmų dėl mūsų prekybos ryšių su Pekinu ir dėl kinų Olimpinių žaidynių. Tai − bene vienintelis mums likęs kelias, kad galėtume ką nors nuveikti Birmos laisvės ir demokratijos labui.

  Ryszard Czarnecki, autorius. − (PL) Gerb. Pirmininke, manau, kad šalies požiūris į tarptautinius pagalbos pasiūlymus per nelaimes ir gamtos katastrofas parodo, su kokia valstybe turime reikalų. Nors, kalbant apie Kiniją, gali būti daugybė išlygų, žinome, jog ta šalis ypatingai sunkiu jai metu sugebėjo priimti tarptautinę pagalbą. Panašiai stebėjome Birmos požiūrį į tarptautinę pagalbą, įskaitant ir pagalbą iš Europos Sąjungos valstybių narių.

Buvo tokia viena amerikiečių pjesė, kuri vadinosi „Tuo pat laiku kitais metais“. Mūsų Parlamentas panašiai elgiasi su Birma. Kasmet susitinkame ir aptariame Birmos situaciją. Atvirai kalbant, nematyti jokių tikrų, reikšmingų pokyčių. Sutinku su faktais, kuriuos pristatė ankstesni pranešėjai. Apie tokią situaciją, kai moteris − opozicijos lyderė – tiek metų buvo įkalinta namų areštu, pasaulis dar negirdėjo. Neturėtume susitaikyti su tokia padėtimi. Tikiuosi, kad galėsime įveikti nesutarimus šiame Parlamente ir, gindami Birmos demokratiją, kalbėti vieningu balsu.

  Thomas Mann, autorius. − (DE) Gerb. Pirmininke, karinė chunta Birmoje atkakliai stengiasi atskirti šalį ir jos žmonės nuo viso likusio pasaulio. 2007 m. rugsėjo mėn., po to, kai budistų vienuolių protestai buvo žiauriai numalšinti, buvo pradėtas taikyti naujas embargas. Praėjusį mėnesį tarptautinėms organizacijoms nebuvo leista padėti nuo ciklono nukentėjusioms aukoms. Pagalbą teikiantys darbuotojai ilgai užtruko, kol galėjo pasiekti nelaimės užkluptus žmones, o kai kuriems iš jų pagalba atvyko per vėlai.

Dabar pasigirsta naujų, bet taip pačiai nerimą keliančių pranešimų, kaip pvz , apie ciklono aukų, kurios prašė JT įstaigų pagalbos, suėmimus. Be to, saugumo pajėgos nušovė arba sunkiai sužeidė kalinius, kurie bandė pabėgti iš ciklono Nargis sunaikinto kalėjimo. ES į tai nepažiūrėjo pro pirštus. Ji pradėjo taikyti prekybos embargą, nors tai dar ir nesukėlė trokštamo poveikio. Jei žmogaus teisių padėtis nepagerėtų, Sąjunga grasino imti taikyti griežtesnes sankcijas. Deja, Birmos lyderių pozicija nepasikeitė nei per colį.

Neleiskime savo reikalavimams susilpnėti. Šios šalies politiniai kaliniai turi būti išlaisvinti. Namų areštas, kurio sąlygomis Aung San Suu Kyi gyvena jau dešimtmečius, turi būti panaikintas. Drąsus atsidavimas, kurį parodė ši Nobelio premijos laureatė, turėtų būti prakeiksmu bet kuriam diktatoriui. Birmos generolai galiausiai turi atsiskaityti už tai, kaip jie elgėsi su savo šalies gyventojais, iš kurių dar daug yra dingusių be žinios. Pirmasis žingsnis būtų dialogas su Jungtinių Tautų specialiuoju pranešėju ir užtikrinimas, jog kad jam bus leista aplankyti šalį. Kad padėtų chuntai susivokti, savo įtaka taip pat turėtų prisidėti ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) tarpparlamentinė grupė. Taip pat reikia padidinti spaudimą Kinijai, kuri turbūt liko vienintelė Birmos rėmėja. Jeigu bus neišvengiama, Taryba ir ES valstybės narės turėtų sugriežtinti savo taikomas sankcijas. Gerb. Komisijos nary, laukiame, kad Jūs imtumėtės veiksmų. Birmos žmonėms reikia mūsų solidarumo.

  Erik Meijer, autorius. − (NL) Gerb. Pirmininke, karinis režimas Birmoje bando sudaryti įspūdį, kad jis vykdo teisingą politiką ir propaguoja svarbias šalies vertybes prieš priešišką išorinį pasaulį, grasinantį toms pozityvioms vertybėms. Ginat šias vertybes, būtina vieninga gyventojų parama.

Norėčiau, kad šis tvirtinimas būtų teisingas, ir kad Birmos žmonės galėtų laimingai gyventi tokiomis sąlygomis, kokios ten yra susiklosčiusios per pastaruosius 40 metų. Tačiau kokias vertybes šis režimas gina? Man į galvą ateina keturios ypatybės. Pirmiausia, karinio luomo privilegijos, t. y. uždara ginkluota grupė kontroliuoja visą administraciją ir ekonomiką. Ta grupė gali apsikrauti turtais, o visi kiti lieka vargšais. Antra, nacionalinių mažumų − mažų, skirtingomis kalbomis kalbančių ir skirtingas kultūras puoselėjančių bei trokštančių savivaldos grupių šalies viduje − represijos. Tų grupių teritorijos prie Birmos buvo prijungtos dar per britų kolonijinį laikotarpį, tačiau jie laikomi trečiarūšiais gyventojais. Trečia, pajamos iš užsienio gaunamos iš eksporto, kuris yra konkurencingas tik dėl nepaprastai mažo darbo užmokesčio ar prievartinio darbo. Galiausiai, ketvirta, nuolatinis atsisakymas konsultuotis su grupėmis, norinčiomis pakeisti esamą padėtį. Net jei ir kartą sugebėjo laimėti vienintelius laisvus rinkimus, šis režimas išdrįso išsilaikyti.

Teikdami pagalbą po pirmosios potvynio katastrofos suvokėme, kaip šis režimas bijo galimybės, kad užsieniečiai patys pamatys, kokia bloga šalies padėtis arba kokią įtaką jie (užsieniečiai) padarys vietos gyventojams. Šalies vidaus pabėgėliai turi skubiai grįžti į nuniokotus ir dar neatstatytus kaimus vien tik dėl to, kad taip būtų užkirstas kelias kontaktui su tais žmonėmis, kurie nuo nelaimės nenukentėjo. Iš karto po gamtos katastrofos buvo atiduota pirmenybė referendumui surengti, kurio pagrindinis tikslas, pasiektas klaidingų rezultatų paskelbimo būdu, buvo ilgam iš valdžios pašalinti demokratinę opoziciją. Tokio režimo išlikimo priemonės − žmonių įkalinimas dėl jų politinių įsitikinimų. Išorinis pasaulis turi palaikyti tokius kalinius ir kitus šio režimo priešininkus. Taip turėtų pasielgti Kinija su Indija, taip pat ir Europa.

  Józef Pinior, autorius. − (PL) Gerb. Pirmininke, pastaruoju metu beveik kiekvieno mėnesio ketvirtadienio popietėmis mes čia, Strasbūre, svarstėme Birmos padėtį. Prieš akis turime du pranešimus apie joje susiklosčiusią padėtį. Pirmąjį parengė Tarpparlamentinė sąjunga, o antrąjį – Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėties Birmoje klausimais. Šie pranešimai nėra dviprasmiški. Jie byloja apie parlamentarų įkalinimą, žudynes, baisias politinių kalinių sąlygas kalėjimuose ir apie katastrofišką šios šalies civilizacijos padėtį.

Veikdami Europos Parlamento vardu, privalome daryti spaudimą Birmos valdžios institucijoms. Siekiant, kad toje šalyje situacija pasikeistų per kelias ateinančias savaites ir mėnesius, būtina imtis suderintų viso pasaulio, bendradarbiaujant ir su Indija bei Kinija, demokratinių vyriausybių veiksmų, ir daryti spaudimą Birmos valdžios institucijoms dėl tikro esamos padėties pagerinimo.

Norėčiau pasisakyti apie likimą tų Birmos parlamento narių, kurie šiandien savo šalyje įkalinti, tiek apie tų, kurie buvo suimti 2007 m. rudenį, ir tų, kurie sulaikyti pradingo ar mirė nežinomomis aplinkybėmis, taip pat ir apie tų, kurie buvo nužudyti ar mirė neišaiškintomis aplinkybėmis.

Jungtinių Tautų pranešėjo pranešimas aiškus. Derybų pradžią su Birmos valdžios institucijomis dėl šios šalies demokratijos ir žmogaus teisių padėties pagerinimo reikėtų pradėti nuo neatidėliotino Aung San Suu Kyi išlaisvinimo. Laisvės politiniams kaliniams užtikrinimas ir, pirmiausia, medicininės pagalbos tokiems belaisviams suteikimas − nepaprastai svarbūs aspektai, ir turime priversti Birmos valdžios institucijas juos įvykdyti.

  Laima Liucija Andrikienė, PPE-DE frakcijos vardu. – (LT) Šiandien kalbame apie Birmą, apie tūkstančius šios šalies kalėjimuose kenčiančių kalinių, ir apie charizmatiškąją Nacionalinės demokratijos lygos lyderę Aung San Suu Kyi. Jos vadovaujama partija 1990 m. laimėjo rinkimus gavusi 82 proc. balsų, tačiau šalį valdantys generolai atsisakė gerbti tautos valią ir nuo tada laiko Aung San Suu Kyi namų arešto sąlygomis jau 13 metų.

„Kad Jūsų laisvė galėtų padėti mūsiškei“ – taip kartą pasakė ši Nobelio taikos premijos laureatė. Neabejoju, kad Birmos žmonės vis tiek nugalės generolų valdžią. Amžinų diktatorių nebūna, tik laisvės dvasia yra amžina.

Neturime teisės likti neutralūs susidurdami su barbarišku, nežmonišku elgesiu. Norėčiau pacituoti Martiną Liuterį Kingą, kuris kartą yra pasakęs: „galų gale mes prisiminsime ne savo priešų žodžius, o draugų tylėjimą“.

Todėl šiandien Europos Parlamentas susiduria su vienu klausimu: kurią pusę mes palaikome? Mes palaikome Aung San Suu Kyi ir tūkstančio politinių kalinių pusę. Reikalaujame, kad jie būtų nedelsiant išlaisvinti, reikalaujame, kad žmogaus teisės Birmoje būtų gerbiamos.

  Genowefa Grabowska, PSE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, dar metai nepraėjo, o mes jau trečią kartą svarstome padėtį Birmoje. Mes vėl raginame tos šalies vyriausybę gerbti žmogaus teises ir pagrindinius kaliniams taikomus humanitarinius standartus. Atkreipiame dėmesį į neteisybę, kreipiamės su prašymais ir reikalavimais, sielojamės dėl susidariusios situacijos, pritaikome sankcijas ir, dar kartą pasikartosiu, smerkiame Birmos režimą. Savo ruožtu, šis režimas demonstruoja stebinantį atsparumą tarptautinės bendruomenės spaudimui, ignoruoja prašymus – tiesiog dėl jų nesiima jokių priemonių. Dėl to man šiek tiek keblu kalbėti apie Birmą. Aš iki šiol matau mūsų visų, ne tik Europos Parlamento ir Europos Sąjungos, bet ir asamblėjų, įskaitant ir Jungtinių Tautų, bejėgiškumą.

Todėl manau, kad laikas kalboms baigėsi. Turime imtis griežtų diplomatinio spaudimo reikalavimų, kad per diplomatinius Europos Sąjungos Tarybos ir valstybių narių kanalus režimas būtų priverstas veikti tinkamai.

Norėčiau paraginti, kad septintas ir dešimtas rezoliucijos punktai, apibrėžiantys tos šalies sutaikinimo eigą, būtų priimti.

  Marcin Libicki, UEN frakcijos vardu – (PL) Gerb. Pirmininke, diktatūros ir režimai, kurie naudojasi smurtu, ar režimai, kurie persekioja savo šalies gyventojus, retai kada žlunga dėl kažkokio įprasto diplomatinio spaudimo. Be abejo, sutinku su G. Grabowska, kad spaudimas būtinas. Tokie režimai gali žlugti tik tada, kai vidinė padėtis tampa tokia, kai režimo nebepalaiko tie, nuo kurių priklauso jo vidaus politika. Dėl to visos mūsų diplomatinės pastangos turėtų būti nukeiptos, pirma, silpnos ir vos įžiūrimos opozicijos palaikymui. Antra, tarptautinio spaudimo atveju, sprendimu galima įvardyti tarptautinių politinių organizacijų parėmimą jėga. Todėl noriu dar kartą pakartoti: Europos Sąjunga turėtų turėti savo pajėgas, kad tokiais atvejais, kaip Birmos, sugebėtų įsikišti.

  Urszula Krupa, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, žmogaus teisių pažeidimo Birmoje problema buvo kelis kartus svarstyta šioje Europos Parlamento sesijoje. Deja, diskusijos ir priimtos rezoliucijos nepakeitė šalies, kurioje nuo 1962 m. kariuomenė išsilaikė valdžioje vieno iš liūdniausiai pasaulyje pagarsėjusių politinių režimų sąlygomis, politinės ir socialinės padėties.

Per praėjusius 40 metų tūkstančiai dėl politinės veiklos persekiotų ir nuteistų žmonių buvo įkalinti šalyje, kuri patytrė nelaimių ne vien dėl režimo kaltės. Birmos gyventojai verčiami dirbti, o tarnauti į kariuomenę šaukiami net vaikai. Nacionalinės demokratijos lygos generalinė sekretorė per pastaruosius aštuoniolika metų trylika metų kaip politinė kalinė praleido namų arešto sąlygomis, o pastaruoju metu 1 900 žmonių buvo suimta – ir gyvena tokiomis sąlygomis, kurios pažeidžia žmogaus teises – dėl to, kad Birmoje troško įgyvendinti demokratiją ar netgi dėl to, kad paprašė humanitarinės pagalbos, kurios reikėjo praūžus ciklonui.

Birmos režimas ne tik persekioja opoziciją. Jis, be to, dar ir pažeidė žmogaus teises, po ciklono neleidęs suteikti humanitarinės pagalbos, dėl to žmonių gyvybės atsidūrė pavojuje. Šis režimas taip pat privertė nuo ciklono nukentėjusius gyventojus palikti laikinąsias stovyklas ir liepė jiems grįžti atgal į po katastrofos sugriautus namus. JT Generalinio Sekretoriaus ir kitų organizacijų kreipimasis sukėlė tik dar didesnius kankinamų gyventojų suėmimus ir žudymus.

Mes, žinoma, palaikome rezoliuciją, kuri apima ne tik mūsų nepritarimą dėl Nobelio laureatės persekiojimo, bet ir pasiūlymą išlaisvinti kitus politinius kalinius bei atlikti JT remiamą tyrimą dėl įtarimų kariuomenei žudžius kalinius per šia gamtos katastrofą.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). - (PL) Gerb. Pirmininke, vieni metai praėjo nuo paskutinės Europos Parlamento rezoliucijos, atkreipiančios dėmesį į dramatišką Birmos šalies vidaus padėtį. Valdantis karinis režimas vis dar nežengė jokių žingsnių demokratijos link. Nacionalinės lygos „Už demokratiją“ generalinė sekretorė trylika pastarųjų metų praleido namų arešto sąlygomis. Nobelio premijos laureatė Aung San Suu Kyi, kuri Europos Parlamento taip pat buvo apdovanota A. Sacharovo premija, nepaisant tarptautinių organizacijų spaudimo, buvo be teismo proceso įkalinta. Kalėjime Birmoje 1 900 opozicijos aktyvistų laikomi nežmoniškomis sąlygomis. Taip pat nerimą kelia pranešimai, kad šių metų gegužės mėn. kilus panikai dėl Birmą nusiaubusio ciklono, buvo nušauti 36 Rangūno kalėjime įkalinti belaisviai ir dar 70 buvo sužeista.

Šalį valdantis režimas turi nedelsiant nutraukti visus žodžio laisvės ir pagrindinių laisvių apribojimus, įskaitant ir apribojimą taikiai politinei veiklai. Birma atsakinga už pagalbos ciklono aukoms ir galimybės tarptautinėms humanitarinėms organizacioms laisvai pasiekti nukentėjusius rajonus suteikimą. Jau esančių ekonominių sankcijų ir chuntos galimybės naudotis ES pagalba kontrolės sustiprinimas, kaip ir padidintas politinis spaudimas iš ASEAN, neabejotinai padidins galimybes stabilizuoti padėtį Birmoje.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Pritariu prieš mane pasisakiusiems Parlamento nariams, jog Europos Parlamentas turi užimti bekompromisę poziciją šalies, kurioje totalitarinė valdžios arogancija nemato jokių ribų, atžvilgiu. Totalitarinis režimas, kuris politinį kapitalą formuoja iš savo pačių žmonių tragedijos, protu nesuvokiamas ir turi būti pasmerktas.

Gerb. Parlamento nariai, turime imtis visų įmanomų priemonių, ir, kartu su JT, padėti ciklono Nargis aukoms. Raginu Tarybą imtis tolesnių priemonių ir užkirsti chuntai kelią gauti ES finansavimą. Kadangi tikrai žinome, jog žmogaus teisės Birmoje nuolat pažeidinėjamos, ES turi palaikyti tos šalies demokratines jėgas ir reikalauti, kad visi politiniai kaliniai būtų paleisti.

  Marianne Mikko (PSE). - (ET) Gerb. Parlamento nariai, šiandien, minint 63-iąjį Birmos žmogaus teisių ir demokratijos kampanijos dalyvės Aung San Suu Kyi gimtadienį, turėtume atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad vyksta Birmoje.

Birma nuo demokratiškų vertybių tolsta nerimą keliančiu greičiu. Iki šiol Nobelio ir A. Sacharovo premijų laureatė Aung San Suu Kyi 12 metų ir 239 dienas praleido įkalinta. Jai neleidžiama priimti lankytojų, kalbėti telefonu ar gauti laiškų.

Be šios iškilios moters, tūkstančiai taikių demonstrantų buvo įkalinti dėl politinių priežasčių, kiti žmonės paslapčia dingdavo. Birmos chunta naudoja brutalų smurtą.

Turime pasmerkti nedemokratišką ir brutalų Birmos karinės vyriausybės elgesį. Kinija turi liautis rėmusi Birmą. Aung San Suu Kyi ir kiti politiniai kaliniai turi būti tučtuojau, o tai reiškia – šiandien − paleisti. Nebeturime leisti Birmai toliau ignoruoti JT ir tarptautinę bendruomenę.

  Ewa Tomaszewska (UEN). - (PL) Gerb. Pirmininke, apie 1 900 žmonių laikomi suimti itin prastomis sąlygomis dėl to, kad pritaria dėl demokratijos Birmoje įvedimo. Daugybė protestų dalyvių dingo be pėdsako. Aung San Suu Kyi trylika metų praleido areštuota nepateikus jokių kaltinimų, o tai prieštarauja netgi Birmos įstatymams. Dar daugiau žmonių, ciklono Nargis aukų, buvo suimti už tai, kad prašė humanitarinės pagalbos. Be to, ciklonui pasiekus Rangūno kalėjimą, buvo šaudoma į jame kalinčius belaisvius. Raginame Birmos valdžios institucijas panaikinti taikios veiklos apribojimus ir nedelsiant išlaisvinti politinius kalinius. Tikimės, kad bus atliktas tyrimas dėl politinių kalinių žudynių per cikloną Nargis.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, nepaisant didžiulio viso pasaulio ir įvairių tarptautinių įstaigų ir organizacijų susidomėjimo Birmos padėtimi, šioje šalyje neįvyko jokių vidinių pokyčių. Tūkstančiai žmonių vis dar įkalinti baisomis sąlygomis už tai, kad palaikė demokratiją arba už tai, kad protestavo prieš referendumą dėl konstitucijos, kurios rezultatai, negali būti laikomi patikimais. Politinių kalinių atžvilgiu karinis režimas tampa vis agresyvesnis. Viltys, kad Birmos valdžios institucijos pradės diskusijas su opozicija ir su tarptautinėmis organizacijomis, vargu ar išsipildys. Dėl to būtina įtraukiant kaip įmanoma daugiau šalių paskirti veiksmingas sankcijas ir taikyti spaudimą ten veikiančiam režimui.

  Filip Kaczmarek (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, praėjus vos aštuonioms dienoms po ciklono, Birmos režimas privertė šalį – savo paties šalį – dalyvauti referendume. Referendume dėl plačiai kritikuoto ir prieštaringo konstitucijos projekto. Rezultatai? Juokingi, tarsi būtų paimti tiesiai iš senojo komunistinio laikotarpio: dalyvavimas − 99 proc., naujos konstitucijos palaikymas − 93 proc. Neįtikėtina, tik tiek galima pasakyti apie šiuos rezultatus.

Esu įsitikinęs, kad tokie režimai, kaip šis Birmoje, anksčiau ar vėliau turi žlugti, o Europos Sąjunga turi tam padėti.

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, deja, B. Ferrero-Waldner šiandien čia nėra, taigi aš – jos vardu − pasidalinsiu su jumis keletu pastabų apie padėtį Birmoje (Mianmare).

Europos Parlamento pasiūlymas dėl rezoliucijos yra sutelktas ties politine situacija ir ypač ties tolesniu politinių kalinių kalinimu. Prieš pareikšdamas nuomonę šiuo svarstomu klausimu, norėčiau pranešti jums apie Komisijos veiksmus, kurių ji ėmėsi atsakydama į prieš šešias savaites Iravadžio (Ayeryawaddy) upės deltą nuniokojusį cikloną.

Komisijos reakcija į cikloną buvo greita ir esminė: patvirtinome 17 milijonų eurų humanitarinės pagalbos biudžetą, iš kurių 5 milijonai buvo skirti pagalbai maistu. Taip pat aktyvavome civilinės saugos mechanizmą – bendradarbiaujant kartu su ES valstybėmis narėmis, jis suveikė tiesiog puikiai. Į programą nelaimei pasibaigus įtraukėme vandens valymo technikas, transportavimą valtimis, pirminę sveikatos apžiūrą ir kitus svarbius klausimus.

Skubi humanitarinė pagalba dar nepasibaigė. Iki šiol, beveik pusei išgyvenusiųjų, su kuriais buvo susisiekta, o tai yra vienam milijonui žmonių, vis dar beviltiškai reikia pagalbos. Pasiekti nelaimės nuniokotas vietas ir paskirstyti ten reikiamą pagalbą nėra lengva. Ne mažiau nei nelaimės mastas, tam įtakos turi ir biurokratija. Mūsų lauko darbuotojai Mianmare praneša apie palaipsniui gerėjantį bendradarbiavimą su valdžios institucijomis. Mūsų pačių humanitarinis darbas toliau vyksta gana veiksmingai. Pripažįstame, kad tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, stengdamosi pasiekti nelaimės paliestas vietoves, atsidūrusios keblesnėje situacijoje.

ASEAN šalys ėmėsi iniciatyvos koordinuoti išorinę pagalbą. Jos yra vadinamojo „Trišalio mechanizmo“, kuris susideda iš ASEAN šalių, Birmos (Mianmaro) vyriausybės ir Jungtinių Tautų, narės.

Birmos vyriausybė išleido naujas išorės pagalbai skirtas „rekomendacijas“. Dar neturime įrodymų, ar jomis buvo naudojamasi pagalbos pristatymo plotui sumažinti.

Mums ciklonas ir baisūs jo padariniai − išimtinai humanitarinis reikalas. Giname „poreikiais pagrįstą“ humanitarinės pagalbos idėją.

Dėl politinės padėties Birmoje (Mianmare), Vyriausybė atrodo prisiėmusi atsakomybę toliau vykdyti vadinamąjį „kelio demokratijos link planą“. Šį kelio planą aiškiname kaip tvirtai valdomą, lėtą perėjimą į civilinę vyriausybę, kurioje kariuomenė vis dar vaidina dominuojantį vaidmenį. Vyriausybė atrodo įsipareigojusi jį įvykdyti savo tempais ir neatsižvelgdama į jokias išorės nuomones ir komentarus. Tiesą sakant, vargu, ar yra kita alternatyva.

Nacionalinis susitaikymas pareikalaus plataus dialogo. Toks dialogas negalės vykti be kalėjime ar namų arešto sąlygomis kalinčių suinteresuotųjų subjektų. Todėl toliau darome spaudimą, kad visi politiniai kaliniai būtų paleisti. Mano kolegė B. Ferrero-Waldner yra viešai pareiškusi, jog šalies nelaimės metu Birmos vyriausybė praleido progą duoti ženklą susitaikymui, kai vėl pratęsė Aung San Suu Kyi namų areštą.

Birmos (Mianmaro) žmonės yra nusipelnę tokios valdymo sistemos, kuri siektų ekonomikos ir socialinio vystymo bei į rinkėjų dalyvavimo politiniame procese. Europos išreikštas nepasitenkinimas ir šalies izoliacija − aiškiai nepakankama reakcija. Birmos (Mianmaro) žmonės nemokės politinės aklavietės kainos. Jie nusipelno daugiau.

Baigdamas noriu pabrėžti mūsų įsipareigojimą atidžiai sekti padėtį Birmoje (Mianmare). Tai apima tolesnį spaudimą paleisti visus politinius kalinius ir raginimą pradėti platų dialogą, įskaitant ir teisėtas politines partijas bei etnines grupes.

Toliau bandysime užmegzti kontaktą. Nekonfrontuojame tik tam, kad konfrontuotume. Mūsų galutinis tikslas išlieka padėti šaliai taikiai pereiti į civilinę įstatymais paremtą valdymo sistemą. Todėl visiškai palaikome JT Generalinio Sekretoriaus ir jo specialiojo įgaliotinio Mianmarui tarpininkavimą

Tinkamiausiai Birmos žmonių interesams tarnaujama per subalansuotą politiką, įskaitant esminę pagalbą. Komisija rūpestingai parinko sritis pagalbai teikti, kad padėtų pažeidžiamiausiai visuomenės klasei. Mes jau reikšmingai padidinome finansavimą ir tikimės, kad kartu su kitų pagalbą teikiančių šalių pastangomis bendras finansavimo lygis šiai šaliai galėtų tapti lygiaverčiu tam, kuris yra išleidžiamas per capita panašiose šalyse, pvz., Laose ir Kambodžoje. Mianmaro žmonės nusipelno geresnės ateities.

  Pirmininkas. – Diskusija baigta.

Balsavimas vyks diskusijų pabaigoje.

(1) žr. protokole