Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2008 m. birželio 19 d. - Strasbūras

1. Posėdžio pradžia

PIRMININKAUJA M. ROTHE
Pirmininko pavaduotoja

(Posėdis prasidėjo 10.05 val.)

2. Siekiant saugesnio, švaresnio ir efektyvesnio mobilumo visoje Europoje. Pirma Pažangiojo automobilio iniciatyvos ataskaita (diskusijos)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas − diskusijos dėl Zita Gurmai pranešimo (A6-0169/2008) daryto Transporto ir turizmo komiteto vardu tema „Siekiant saugesnio, švaresnio ir efektyvesnio mobilumo visoje Europoje. Pirma Pažangiojo automobilio iniciatyvos ataskaita“ (2007/2259(INI)).

  Zita Gurmai, pranešėja. − (HU) Gerb. Pirmininke, gerb. Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, labai jums dėkoju. Kasdieniame gyvenime esame vis labiau priklausomi nuo transporto, o Europos ekonomika priklauso nuo efektyvaus kelių transporto, tačiau intensyvėjantis transportas kelia rimtų socialinių problemų. Kyla spūstys keliuose ir miesto vietovėse, iškyla rimtų aplinkos ir sveikatos problemų, eikvojama energija ir svarbiausia būna avarijų. Pateiksiu šiek tiek sukrečiančios statistikos: kasmet dėl kelių eismo išmetama 835 mln. tonų anglies dvideginio; keliuose žūva 40 000 žmonių; nuostoliai susiję su eismo spūstimis Europos Sąjungoje kasmet siekia 50 mlrd. eurų, atitinkamai 0,5 proc. Bendrijos BVP, ir šis skaičius iki 2010 m. gali padidėti iki 1 proc. ES BVP.

Tačiau turiu ir gerą naujieną: problemos gali būti sumažintos. Elektroninė stabilumo kontrolės sistema galėtų išgelbėti maždaug 4 000 žmonių gyvybių kiekvienais metais, o jei automobilyje montuojama nelaimės skambučio sistema eCall būtų visiškai įdiegta visoje Europoje, sužeidimų ir mirčių skaičius galėtų būti sumažintas 5−15 proc. Tai išgelbėtų daugiau nei 2 500 gyvybių kiekvienais metais ir būtų sutaupyta 22 mlrd. eurų. Tinkama programinė įranga ir iš karto apdorojama informacija eismo centruose leistų sumažinti spūstis 40 proc.

Net iš kelių pateiktų skaičių matyti, kad pažangių automobilių sistemų naudojimas teikia neabejotinų pranašumų, bet tokių sistemos vis dar naudojamos ribotai; antra vertus, Jungtinėse Valstijose elektroninė stabilumo kontrolės sistema nuo 2012 m. bus privaloma visose naujose mašinose. Pagrindinė priežastis, kodėl jos nėra plačiau paplitę − šių sistemų brangumas ir tai, kad trūksta atitinkamos informacijos ir pažangios infrastruktūros. Tačiau turime patys savęs paklausti, ar galime leisti, kad susidarytų padėtis, kai Europos piliečiai negali pasinaudoti savo teisėmis? Suprantate, manau, kad kiekvienas iš jų ir taip pat kiekvienas iš mūsų turi teisę į saugų, nekenkiantį aplinkai ir efektyvų mobilumą.

Mobilumas padidėjo ir toliau nuolat didėja, todėl mano paminėtos problemos aktualios visoje Europoje. Jei mobilumas nėra optimalus arba nesaugus, turime spręsti problemą visos Europos mastu. Reikia šalinti rinkos kliūtis, skatinti pažangiųjų ryšių technologijų paklausą ir vystyti pažangią infrastruktūrą garantuojančią tarpusavio sąveiką Europos mastu. Mokslinių tyrimų ir plėtros rezultatai pasiekti Europoje informacijos ir ryšių technologijų srityje turi būti išlaikyti ir pagerinti, ypač kalbant apie tinkamą vairuotojo ir automobilio tarpusavio sąveiką. Šių klausimų sprendimas būtinai reikalingas Europos ekonomikai bei visuomenei ir taip pat naudingas Europos pramonei, atsižvelgiant į tai, kad minint vieną ar du pavyzdžius didieji konkurentai yra Japonijos ir Jungtinių Valstijų pramonės sektoriai. Europos atsakingi asmenys tai pripažino ir todėl iniciatyvos i2010 pavyzdinis projektas yra Pažangiojo automobilio iniciatyva.

Dėl to pritariu Europos Komisijos komunikatui ir remiu visų suinteresuotų pusių pastangas plėsti tinkamą pažangių informacijos ir saugumo technologijų diegimą automobiliuose. Turime pripažinti, kad šis procesas dar tik prasidėjo, bet jau turime informacijos apie pažangą pasiektą pradėjus įgyvendinti Pažangiojo automobilio iniciatyvą. Jau atliktas gana didelis darbas ir mes darome tinkamą pažangą. Tačiau taip pat smalsiai laukiu kitos pažangos ataskaitos ir esu įsitikinusi, kad šiek tiek prisidėjau kaip įmanoma labiau skatinant saugančių gyvybę, nekenkiančių aplinkai, optimizuojančių eismo sistemų diegimą.

Taip pat norėčiau pasinaudoti galimybe ir padėkoti visiems padėjusiems man dirbti: Europos Komisijos Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generaliniam direktoratui, Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto sekretoriatui; dėkoju savo bendradarbiams, o taip pat asmenims negalėjusiems šiandien dalyvauti už pastabas ir pakeitimų siūlymus, dėkoju profesinėms organizacijoms už vertingus patarimus, pasiūlymus ir paaiškinimus. Dėkoju jums visiems už bendradarbiavimą.

  Antonio Tajani, Komisijos narys. − (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, gerb. Z. Gurmai, nors esu čia vietoj Komisijos narės V. Reding, kuri kompetentinga šiandienos diskusijos klausimu, manau, kad klausimas labai svarbus, nes tai − Komisijos ir mano skyriaus per kelis artimiausius metus numatytos įgyvendinti strategijos dalis, t. y. sumažinti Europos Sąjungoje mirčių keliuose skaičių.

Mūsų pareiga suteikti šiai iniciatyvai politinį prioritetą; piliečiai mus stebi ir ypač jauni žmonės tikisi, kad atsakysime jiems į klausimus, patarsime ir pasiūlysime, kaip jie galėtų važiuoti Europos Sąjungos keliais nerizikuodami gyvybe.

Todėl šios dienos kaip vakar dienos diskusijos yra labai svarbios, taip pat labai svarbūs Europos Komisijos organizuojami susitikimai. Liepos 10 d. Briuselyje vyks jauniems žmonėms skirti renginiai, kur jie galės aptarti saugumą keliuose, o pirmininkaujant Prancūzijai bus daug renginių, skirtų kelių eismo saugumui keliuose didinti. Pats svarbiausias vyks Paryžiuje spalio 13 d., nors ir kituose Europos miestuose bus su šia akcija susijusių renginių; visų renginių tikslas − didinti visuomenės ir ypač jaunų žmonių sąmoningumą.

Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, galvodamas apie šiandienos diskusiją norėčiau padėkoti visam Parlamentui ir pasveikinti pranešėją padarius puikų ir išsamų pranešimą. Ypač džiaugiuosi, kad pranešime pripažinta, jog pažangiųjų automobilių iniciatyvoje remiamos technologijos ir sistemos turi didžiulį potencialą. Norint, kad šios sistemos pasiektų eismo dalyvius, būtina Parlamento parama.

Nuo pat pradžių šios iniciatyvos pagrindinis tikslas buvo piliečiai. Būdami eismo dalyviais piliečiai susiduria su vis sunkesniu pasirinkimu mobilumo srityje, o žinios gaunamos iš visuomeninio ir privataus sektorių kartais būna painios ar net prieštaraujančios. Todėl pritariu Parlamento raginimui įgyvendinti tolesnes priemones, kad saugesni ir nedarantys žalos aplinkai automobiliai užimtų didesnę rinkos dalį, pavyzdžiui, taikyti skatinimą, mokyti vairuotojus, rengti informacines kampanijas eismo dalyviams.

Man kaip ilgalaikiam Parlamento nariui ypač daug vilčių teikia faktas, kad šiuose Rūmuose pripažinta, jog vienas iš pažangiųjų automobilių iniciatyvos prioritetų yra nelaimės skambučio sistema eSignalo (ang. eCall). Kalbant apie eSignalo sistemą pasiekta didelės pažangos, o šių metų pabaigoje Komisija Parlamentui ir Tarybai pristatys naują komunikatą, kuriame bus paskelbta, kada eSignalo sistema turi būti visiškai įdiegta.

Taip pat esu dėkingas, kad Parlamentas remia mūsų pastangas rasti geriausią būdą, kaip didinti energijos naudojimo efektyvumą ir mažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį įdiegiant pažangias technologijas, ir nurodo, kokias priemones būtų galima įgyvendinti. Vis dėlto šioje srityje žengiami tik pirmieji žingsniai ir, pavyzdžiui, reikėtų įgyvendinti reglamentą dėl išmetamo anglies dvideginio kiekio mažinimo. Vis galvoju, kokios tolesnės priemonės, ypač pagrįstos integruotu požiūriu, galėtų būti įgyvendinamos transporto sektoriuje. Šiuo požiūriu Parlamento parama būtų lemiama.

  Dieter-Lebrecht Koch, PPE-DE fakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, gerb. Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, esant didesniam eismo saugumui keliuose visuomenė patirtų dvigubą naudą. Todėl aptariant šiandienos pranešimą taip pat raginu atlikti daugiau tyrimų apie saugumo, kurį užtikrina pagalbos vairuotojui sistemos, teikiamą naudą ir tų tyrimų rezultatus paskelbti. Daugelis žmonių neturiu jokio praktinio patyrimo, kaip naudotis tokiomis sistemomis, todėl negali jų įvertinti. Sistemų privalumai: pirma, pagalbos vairuotojui sistemoms neabejotinai būdingas saugumo potencialas, juk 80 proc. kelių eismo įvykių įvyksta dėl vairuotojų klaidų; antra, naudojantis jomis vairavimas kelia mažiau streso; trečia, jos padeda ir vairuotojui būna lengviau vairuoti, bet galutinė atsakomybė vis tiek lieka vairuotojams; ketvirta, jos skatina ekonomišką ir žalos aplinkai nedarantį vairavimo stilių. Remiantis neseniai atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad jei visi vairuotojai turėtų pagalbos vairuotojui sistemas, rimtų avarijų skaičius galėtų sumažėti trečdaliu.

Prisitaikanti kelionės valdymo, pagalbos persirikiuojant, elektroninė stabilumo kontrolės sistemos – gerai techniškai paruoštos ir labai patikimos. Antra vertus, šias sistemas būtina nuolat techniškai tikrinti, o po didesnių gedimų remonto išbandyti. Pažangios automobilių sistemos padeda išvengti pavojingų situacijų ir lengvina vairavimą; jas naudojant galima vairuoti labiau atsipalaidavus, o vairavimo stilius yra numatantis.

Deja, standartiniame automobilyje šių sistemų dar nėra. Net ir įdiegus Vision Zero sistemą nelaimingų eismo įvykių bus ir ateityje. Nuo 2010 m. pabaigos visuose naujuose automobiliuose privalės būti įmontuota elektroninė palydovinė pagalbos skambučio sistema eSignalo , kad profesionali pagalba galėtų būti suteikta tuojau pat po eismo įvykio, per gydytojų vadinamąją „auksinę valandą“.

Naudojant Europos pagalbos iškvietimo telefono numerį 112 pagalbos skambučių centrui ir pagalbos tarnyboms greitai automatiškai išsiunčiamas pranešimas apie nelaimingą atsitikimą ir jo tikslią vietą. Tačiau kol atvyks pagalbos tarnyba kiekvienas iš mūsų turėtų mokėti suteikti pirmąją pagalbą. Tačiau yra pavojus, kad šiuolaikiniai automobiliai bus perkrauti sensoriniais dirgikliais. Vis sudėtingesnių kasdieninės eksploatacijos prietaisų (oro kondicionavimo, automobilių radijo ir navigacinės sistemų), o taip pat pagalbos sistemų (automatinio parkavimo, buferių kontrolės prietaisų, blokavimo nustačius alkoholį ar esant perkrovai ir kitų prietaisų) skleidžiami garso ir vaizdo signalai gali blaškyti ir per daug apsunkinti vairuotojus.

Nors yra visos šios galimybės, išlieka automobilių parko atnaujinimo problema. Visų pirma tai − įperkamumo klausimas. Deja, vidutinis automobilių amžius greičiau ilgėja, o ne trumpėja. Automobiliai turi išlikti įperkami. Tai mūsų atsakomybės klausimas.

Galiausiai leiskite man nuoširdžiai padėkoti Z. Gurmai už atliktą išskirtinį darbą.

  Silvia-Adriana Ţicău, PSE frakcijos vardu. – (RO) Gerb. Pirmininke, gerb. Komisare, mieli kolegos, norėčiau pasveikinti Z. Gurmai padarius pranešimą ir esu įsitikinęs, kad ir jos dėka veiksmų planas, kurį Komisija pateiks 2008 m. rudenį, norėdama pagreitinti skatinimo priemonių susijusių su pažangiais automobiliais taikymą, bus ambicingesnis.

Pažangaus automobilio iniciatyva pradėta gyvendinti 2006 m. yra pagrindinis i2010 projektas, kuriame pateiktos Komisijos strateginės gairės informacinės visuomenės kūrimui iki 2010 m. eSaugumo (eSafety) programos dalis yra eSignalo sistemos įdiegimas iki 2010 m.; ši sistema automatiškai paskambins pagalbos tarnyboms ir praneš tikslią automobilio buvimo vietą. Tačiau svarbu, kad valstybės narės pasirašytų supratimo memorandumą. Palaikau mintį, kad nuo 2010 m. ši sistema būtų diegiama visuose naujuose automobiliuose kaip privaloma įranga.

Įdiegus elektroninio stabilumo kontrolės sistemą, sumažinančią slydimo grėsmę, Europoje kiekvienais metais galėtų būti išgelbėta 4 000 žmonių gyvybių. Deja, mašinų gamintojai laikosi strategijos šiuos prietaisus montuoti tik gana nedidelėje mašinų dalyje, dažniausiai labai brangiuose automobiliuose. Tikiu, jog nepakanka numatyti tikslą, kad nuo 2012 m. stabilumo kontrolės sistemos būtų visų modelių mašinose, bet taip svarbu, kad pirkėjai būtų skatinami pasirinkti tokį automobilį. Nustatyta, kad 60 proc. autoįvykių, kai automobilis priekiu atsitrenkia į priešais važiuojančio automobilio užpakalį, galėtų būti išvengta, jei automobiliuose būtų stabdžių pagalbos sistema ir avarijų išvengimo įtaisai. Be to, jei būtų padidinto matomumo sistemos ir mašinos turėtų prisitaikančias priekines šviesas, nelaimingų atsitikimų skaičius, kai dalyvauja pėstieji ir žūva žmonės sumažėtų 30 proc., o nelaimingų atsitikimų, kai dalyvauja dviratininkai − 15 proc..

Manau, labai svarbu užtikrinti duomenų slaptumą ir atkreipiu dėmesį į faktą, kad reikia neatidėliotinai teisiškai išaiškinti, kokia teisinė atsakomybė autoįvykyje dalyvaujant mašinoms turinčioms stabdžių pagalbos ar slydimo valdymo prietaisus. Automobilių pramonė turėtų priimti Europos geros verslo praktikos kodeksą, kad gamintojai vystytų ir testuotų pažangias pagalbos vairuotojui sistemas, kurios automobilių vairuotojams numatytos REPONSE.

Galiausiai, bet tai ne mažiau svarbu, manau norint, kad tokios sistemos būtų plačiai naudojamos, būtina sukurti Bendrijos ir šalių finansinės paramos schemas, skatinančias pažangių mašinų pirkimą. Norėčiau pasveikinti Z. Gurmai paruošus pranešimą ir tikrai laukiame, kad Komisija parengtų ambicingą planą, kaip įdiegti pažangius automobilius.

  Paweł Bartłomiej Piskorski, ALDE frakcijos vardu.– (PL) Gerb. Pirmininke, gerb. Komisare, jau vakar minėjome, kad užėmę naują postą atvykote čia labai palankiu momentu, kai aptariamas transporto klausimas.

Per šias kelias dienas aptarėme įvairius klausimus susijusius su saugumo keliuose padidinimu ir transporto priemonių kokybe. Prieš dvi dienas svarstėme pėsčiųjų ir dviratininkų saugumo klausimą, vakar aptarėme pavojingų medžiagų transportavimo ir saugių kelių sistemos klausimus. Šiandien kalbame apie pačius automobilius, t. y., ką daryti, kad Europos Sąjungos keliais važiuojantys automobiliai būtų kiek įmanoma saugesni.

Mūsų tikslas aiškus – pasiekti, kad ES piliečiai judėtų efektyviau, o jų gyvenimas būtų patogesnis, tačiau taip pat jie turėtų jaustis saugesni; tikslas, kad prisimindami savo išleistus reglamentus galėtume rinkėjams, savo žmonėms, pasakyti, kad prisidėjome prie problemos sprendimo. Europos Parlamento priimtos konkrečios priemonės parodo ne tiktai šių Rūmų svarbą, bet ir tai, kad Europos teisės aktai, Europos institucijos daro teigiamą ir juntamą įtaką kiekvieno iš mūsų gyvenimui.

Turėtume prisiminti, kad svarstydami iniciatyvas dėl saugesnių automobilių kūrimo, turime atsižvelgti į du dalykus. Pirmiausia, į patį automobilį ir visas mūsų aptariamas sistemas. Visos pagalbos vairuotojui sistemos (greičio valdymo, stabilumo valdymo, atstumo išlaikymo tarp automobilių), o taip pat navigacinė sistema yra labai svarbios gerinant keliaujančiųjų keliais priemonės, automobilio, veikimą.

Tačiau taip pat turime atsiminti ir tai derėtų pabrėžti kalbant, kad mūsų piliečiams keliaujantiems sausumos keliais įvykus tragedijai, autoįvykiui ar ištikus nelaimei taip pat labai svarbus susisiekimo klausimas. Mūsų piliečiai turėtų būti tikri, kad naudojantis techninėmis priemonėmis ir diegiamomis sistemomis, pagalba pasieks juos kiek galima greičiau.

Abu šie klausimai yra labai svarbūs. Abu, t. y. klausimas dėl efektyvių informacijos sistemų, kurios ištikus nelaimei nukreipia pagalbą, ir automobilį tobulinančių sistemų klausimas.

Aptardami šį pranešimą, kurį mano atstovaujama frakcija remia, taip pat turime prisiminti išlygas. Pirmiausia, kai kalbame apie pažangų automobilį, neturėtume pamiršti, kad labai svarbi pažangaus automobilio dalis − protingas vairuotojas. Tai nėra nereikšminga problema, nes švietimo klausimas labai svarbus. Pakankamai daug atvejų nustatyta, kad dėl technologinio progreso saugumas nepadidėjo. Kodėl? Todėl, kad nepaisant patobulėjusių technologijų ir greitesnių mašinų vairuotojai būdami už vairo jautėsi neįveikiami. Jiems geresni keliai reiškė, kad galima greičiau važiuoti. Dėl to švietimas, suteikiant žinių apie šiuolaikinių technologijų naudingumą bei apribojimus ir taip pat parodant, kad vairuotojai neturėtų tomis technologijomis piktnaudžiauti (tikiuosi, jas įdiegsime), yra tai pat labai svarbus.

Buvo aptartas ir rinkos veiksnių klausimas, nes nėra jokių garantijų, kad dėl mūsų priimtų reglamentų, kokie geri, naudingi, tinkami ir palankūs bebūtų jie vairuotojams, mašinos nedelsiant bus pakeistos į tokias, kurias laikome saugesnėmis, efektyvesnėmis, lengviau valdomomis. Nėra jokių garantijų, nes suprantama, kad egzistuoja kainos barjeras. Galimybė naudotis tokiomis mašinomis dėl šio barjero gali labai sumažėti. Neremiu sistemų, kuriose numatytas finansavimas, bet dabartinė situacija ir Komisijai, ir mums visiems yra tarytum intelektualinis iššūkis. Suprasti, ką reikia daryti ne tik siekiant, kad automobiliai būtų saugesni, o keliai geresni, bet kad mūsų piliečiai, Europos Sąjungos piliečiai, norėtų važiuoti tokiais automobiliais ir turėtų finansinių galimybių šiam tikslui.

Dar kartą norėčiau labai padėkoti pranešėjai ir paremti šį pranešimą.

  Sepp Kusstatscher, Verts/ALE frakcijos vardu.– (DE) Gerb. Pirmininke, gerb. Komisare (sveikinu Jus naujai pradėjusį dirbti mūsų Rūmuose), gerbiamieji Parlamento nariai, turime pranešimą, kuriame pateikta daug pasiūlymų. Žinoma, noriu pasveikinti Z. Gurmai dėl jos pranešime pateiktų minčių, susijusių su mūsų keliais važiuojančių automobilių techniniu tobulinimu.

Tačiau pradėdamas negaliu susilaikyti ir nepareikšti pastabos dėl išsireiškimų „protingas automobilis“, „protinga infrastruktūra“ ir „protingi saugumo įrenginiai“. Jau minėjau Transporto ir turizmo komitete, jog mano nuomone visiškai nepriimtina tokį terminą taikyti kalbant apie mašinas ir kelius. Intellegentia, intellegere, intellegens − šie lotyniški terminai susiję su įžvalgumu, supratimu ir nusimanymu. Jie nusako žmogiškųjų būtybių kognityvines savybes, jų gebėjimą suprasti, abstrahuoti, spręsti problemas ir pritaikyti žinias. Vertinant lingvistiniu požiūriu visiška nesąmonė kalbėti apie protingas mašinas ir protingus kelius!

Aiškindama savo pranešimą Z. Gurmai rašo, kad „Vis intensyvėjantis kelių eismas kelia rimtų socialinių ir aplinkos apsaugos problemų: keliuose ir miesto vietovėse kyla spūstys, daroma žala aplinkai ir visuomenės sveikatai, patiriami energijos nuostoliai, vyksta nelaimingi atsitikimai ir svarbiausia beprasmiškai žūva žmonės“. Visiškai sutinku. Taip pat nesistengiu paneigti, kad protingai naudojant technologijas, apie kurias šiame dokumente daug kalbama, kelių eismas galėtų tapti saugesnis ir draugiškesnis aplinkai, tačiau jos tik ribotai padės spręsti tikras socialines ir aplinkos problemas.

Neseniai lankiausi keliose mokyklose. Per šiuos vizitus pasinaudojau galimybe paklausti kelių mokinių besimokančių vidurinės mokyklos aukštesnėse ir baigiamosiose klasėse, kokios pagrindinės gausių kelių eismo įvykių priežastys. Visais atvejais pirmiausiai išgirsdavau atsakymus, kad „per didelis ir pavojingas greitis bei vairavimas išgėrus“. Tačiau sprendimai, kuriuos dabar čia svarstome, yra beveik išimtinai tokie, kokius remia automobilių pramonė, siekianti parduoti kuo daugiau naujų ir technologiškai patobulintų mašinų.

Jei kylančios degalų kainos kelia problemų, jei būtinai reikia mažinti bendrą naudojamos energijos kiekį, jei būtina mažinti neatsakingai didelį išmetamo anglies dvideginio kiekį ir jei norime kaip nors sustabdyti klimato kaitą, negalime gyventi laikydamiesi filosofijos vis daugiau, vis aukščiau, vis greičiau, dar moderniau, dar mobiliau, bet turime priimti kitokį gyvenimo būdą besiremiantį principais lėčiau, kukliau ir taupiau.

Privalau aptarti dar vieną aspektą. Pranešėja rašo „pagrindinis klausimas, ar visa tai vartotojui prieinama. Daugelis vartotojų paprasčiausiai negalės pasinaudoti šiomis sistemomis, todėl svarbu, kad pažangios transporto sistemos kaip galima greičiau taptų prieinamos ir būtų plačiai įdiegtos“. Heidelbergo aplinkos ir prognozavimo institute (UPI) prieš kelis metus nustatyta, kad jei atsižvelgtume į visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas transportui, tai Vokietijoje kiekvienais metais vyriausybė, o kitaip tariant mokesčių mokėtojai, vidutiniškai automobilį dotuoja 3 000 eurų suma. Visai nepriimtina, kad gamtinės aplinkos naikinimas ir grėsmė visuomenės sveikatai būtų subsidijuojama. Priešingai, pagal išlaidų skaidrumo principą mokėti turėtų darantieji žalą.

Kelių statyba ir priežiūra nėra vienintelės išlaidos. Taip pat reikia atsižvelgti į žemės naudojimą ir įvairią žalą daromą gamtai ir žmogaus sveikatai. Prašau suprasti mane teisingai, nesu nusistatęs prieš tobulesnes technologijas, bet esu nusistatęs, kad jomis aklai tikima. Jei norime teikti dotacijas mobilumui, pirmiausiai turėtume remti geležinkelių transportą, vietinį visuomeninį transportą, skatinti važinėjimą dviračiais ir vaikščiojimą pėsčiomis. Taip būtų daug protingiau, sveikiau, saugiau ir būtų daroma mažiau žalos aplinkai.

  Wiesław Stefan Kuc, UEN frakcijos vardu.– (PL) Gerb. Pirmininke, Zitos Gurmai pranešimas ir jame pateiktos rekomendacijos yra dar vienas žingsnelis didinant eismo keliuose saugumą Europos Sąjungoje. Daugelis iš mūsų važiuoja automobiliais šiais keliais. Mašinose įmontuota daug prietaisų, kurie vis tobulėja: kataliziniai konverteriai, stabdžių antiblokavimo sistema (ABS), aktyvi stabilumo kontrolės sistema (ASC), šviesos, saugos diržai ir t. t. Tačiau kaip paprastai yra žodis „bet“. Bendrai kalbant, ši elektroninė įranga yra brangiuose automobiliuose, kurie praeina saugumo testus, turi besideformuojančias zonas ir daug oro pagalvių ar specialių diržų. Tokie automobiliai gali atlaikyti beveik bet kokį eismo įvykį, deja, daugelis automobilių mūsų keliuose yra pigūs arba vidutinės kainos. Dar svarbiau tai, kad tokių mašinų parduodama vis daugiau ir pagal žurnalų apie automobilius duomenis mus greitai užplūs pigių automobilių banga iš Indijos, Kinijos ir kitų šalių. Akivaizdu, kad kaina susijusi su kokybe ir įranga. Automobiliuose kainuojančiuose nuo 2 000 iki 5 000 eurų be variklio, vairo, ratų, sėdynių ir galbūt kai kuriose šalyse vienintelio saugos diržo, vargu ar rasime papildomos įrangos.

Teikia vilčių, kad esant tokiai situacijai atsiranda žmonių, kurie bando kažką daryti, kad taptume saugesni. Kainos nuolatos mažėja ir privalomos įrangos sąrašas gali būti vis pailgintas. Jame ne tik saugos diržai ar aplinkai žalos nedarantys varikliai. Galbūt ateityje stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) ar automatinė stabilumo kontrolės sistema (ASC) taps privaloma.

Norėčiau pasveikinti Zitą Gurmai parašius novatorišką pranešimą. Esu tikras, kad nepaisant šių prietaisų sudėtingų vardų ir sudėtingo veikimo pranešimas bus suprastas ir jam bus pritarta. Stengiamės, kad sumažėtų autoįvykių skaičius, per kuriuos žūva žmonės, todėl mūsų frakcija pritars šiam pranešimui, kaip pritarėme vakar kolegų aptartiems pranešimams.

  Johannes Blokland, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Gerb. Pirmininke, esu labai dėkingas pranešėjai Z. Gurmai už jos pranešimą. Jos teisingas požiūris. Žinoma, gerb. S. Kusstatscher teisus filosofiškai kritikuodamas terminą „protingas automobilis“. Matyt, šiuo atveju kalbame apie dirbtinį protą, todėl taip pat galėtume vartoti šį žodį.

Rezoliucijoje dėl pažangaus automobilio būtina pabrėžti tris aspektus. Pirma, pažangaus automobilio tobulinimas turi prisidėti prie švarios aplinkos kūrimo. Antra, jo tobulinimas privalo didinti kelių eismo saugumą. Džiaugiuosi, kad šie aspektai taip pat atskleisti Z. Gurmai pranešime. Bet leiskite pareikšti tokias pastabas.

Pirma, manau, kad svarbu tobulinant pažangų automobilį stengtis įgyvendinti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos tikslus. Pranešime minima, kad Europos Komisija iškėlė uždavinį, jog naujų keleivinių mašinų ir lengvųjų transporto priemonių išmetamas anglies dvideginio kiekis nebūtų didesnis kaip 120 g vienam kilometrui. Aš pridurčiau, kad iki 2020 m. tikslas turėtų būti 80 g kilometrui. Tikiu, kad pažangių automobilių tobulinimas gali prisidėti siekiant šio tikslo. Tvaraus vystymosi aspektu naudojant įvairius automobilių energijos šaltinius neabejotinai atsiras kitų pažangių galimybių sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį ir pasiekti numatytus tikslus.

Antra, sakyčiau, kad pažangių automobilių tobulinimas taip pat prisidės prie kelių eismo saugumo. Pranešime šis klausimas išsamiai išnagrinėtas, todėl nieko daugiau nepridursiu.

Dėl konstatuojamosios dalies J pastraipos turėtų būti aišku, kad neatsižvelgiant į tai, kad dėl technologinės pažangos vairuotojai jaučiasi saugesni ir todėl ne tokie atsakingi, kiekvienas vairuotojas privalo važiuoti atsargiai. Šio principo turėtų būti laikomasi ir puiku, kai jis primenamas vairuotojams.

Kelios baigiamosios pastabos apie pranešimą. Labai svarbu, kad pažangių automobilių vystymas nebūtų atsietas nuo aplinkos supančios tokius automobilius saugojimo. Atsižvelgiant į abu aspektus atsiranda galimybės mažinti užterštumą ir didinti kelių eismo saugumą. Visuomenei labai svarbu turėti gerą transporto sistemą. Deja, turime susitaikyti su faktu, kad transportas daro žalą aplinkai ir kad toliau nepavyks išvengti autoįvykių.

Tačiau, be abejo, pažangių transporto sistemų vystymas gali padėti mažinant šį neigiamą transporto poveikį. Todėl vėl norėčiau atkeipti dėmesį į konstatuojamosios dalies 13 pastraipą. Tikiuosi, kad valstybės narės ir Europos Komisija tvirtai parems susitarimų dėl aplinkos ir transporto saugumo įgyvendinimą.

Taip pat pažymiu, kad svarbu dalintis visomis žiniomis apie pažangias transporto priemonių sistemas. Panašu, kad ši informacija bus prieinama valstybėse narėse, kurios vaizdingai kalbant mažiau kenčia dėl mano jau minėtos transporto neigiamos įtakos. Šiuo atveju būtų gerai, jei būtų išvystyta sistema, kuri, pirma, užtikrintų, kad šios svarbios žinios būtų prieinamos suinteresuotose valstybėse narėse, ir antra, būtų atitinkamai atsižvelgta į pažangaus transporto sistemų kūrėjų intelektinės nuosavybės teises. Mano nuomone, valstybės narės turi aiškiai susitarti šiuo klausimu.

  Luca Romagnoli (NI). - (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, sveikinu Z. Gurmai iškėlusią daugybę minčių. Turiu pasakyti, kad šiame pranešime yra labai daug žmogaus proto ir dirbtinio intelekto, bet tikiuosi, kad pirmasis visada bus svarbesnis už antrąjį, nes kitaip patys sukursime sudėtingą padėtį. Nors vienas iš mūsų tikslų turėtų būti sukurti saugesnius, švaresnius ir pažangesnius automobilius, taip pat mūsų tikslas turėtų būti, kaip yra pasiūlyta, iki 2010 m. mirčių skaičių mūsų keliuose sumažinti per pusę.

Neseniai per Italijos televiziją buvo rodoma bauginanti reklama; kaip iš Italijos kraštovaizdžio pranyksta visa gyvenvietė, visas miestas, kuris demografiniu požiūriu yra tokio paties dydžio kaip tie 40 tūkst. ir daugiau Europos piliečių kasmet žūvančių Europoje. Todėl turime imtis visų įmanomų priemonių, kad žymiai sumažintume mirčių skaičių, o taip pat sumažintume skaičių žmonių, kurie nors lieka gyvi, bet patiriamos didelės socialinės išlaidos, nes daugelis jų būna suluošinti visam gyvenimui ar turi įvairaus laipsnio negalią. Dėl tokių padarinių patiriamas didelis spaudimas mūsų socialinės apsaugos sistemoms ir mūsų sąžinėms, todėl reikia daryti viską, kas įmanoma.

Sutinku, kad technologijos diegiamos automobiliuose ir naudojamos infrastruktūrai sukurti labai svarbios didinant saugumą – anot P. B. Piskorski ir W. S. Kuc, kai kalbama apie saugumą ir pagalbą, jokios pastangos negali būti per didelės – bet taip pat svarbu, kad vairuotojai elgtųsi protingai ir būtų gerai informuoti. Mano nuomone, reikėtų imtis griežtų priemonių, kad nebūtų viršijamas greitis bei didinti poveikio priemones vairuotojams nusižengus. Taip pat turiu pridurti, kad naujoji Italijos vyriausybė keistai reaguoja į susidariusią padėtį.

Pavyzdžiui, mane stebina, kokiu kriterijumi remiantis vis dar pardavinėjamos mašinos, galinčios važiuoti neįsivaizduojamu greičiu, prisiminkime gerb. S Kusstatscherį, jei proto neturintys motorizuoti vartotojai perka tokias mašinas ir važinėja jomis mūsų miesteliuose bei miestuose. Tada atsakomybė tenka tiems asmenims, kurie tvarko reikalus, kurie atsakingi priimant sprendimus susijusius su asmenų laisve, tačiau negali būti leista apriboti kitų žmonių laisvę; deja, tokiais atvejais žmonės dažnai būna fiziškai eliminuojami.

  Luís Queiró (PPE-DE). - (PT) Gerb. Pirmininke, gerb. Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, pranešimas, kurį dabar aptariame ir kurio autorę norėčiau pasveikinti, suteikia puikią galimybę susieti technologinio vystymosi privalumus su svarbiausiais kelių eismo saugumo aspektais, su pačiu saugumu.

Vystantis naujoms informacijos ir ryšių technologijoms tapo įmanoma įgyvendinti politinį ir socialinį tikslą – sumažinti kelių eismo įvykių aukų skaičių, išvengti šios rykštės Europos keliuose.

Jei atsiradusios galimybės ir bus visiškai išnaudotos, vis dėlto per informuotumo didinimo kampanijas būtina pateikti trumpą, aiškią ir suprantamą informaciją apie naujas pažangias transporto sistemas ir siekti, kad ši informacija pasiektų kaip įmanoma daugiau žmonių.

Svarbu užtikrinti, kad pažangių transporto sistemų besiremiančių IRT vystymas ir išdėstymas būtų vis labiau pripažintas tarptautiniu lygiu, taip pat būtina užtikrinti, kad valstybės narės ir jų pramonė skatintų bei remtų šios srities investicijas.

Sprendžiant šias problemas integruotai, bus atsižvelgiama į įvairius saugumo ir aplinkos apsaugos tikslus, ypač susijusius su infrastruktūros vystymu ir vairuotojų elgesiu, kaip jau pažymėjo daugelis mūsų kolegų.

Deja, ne visas procesas vyksta sklandžiai. Vis dar nepakankamai vykdomas šių sistemų rinkodaros procesas. Didelė jų kaina reiškia, kad saugiausios mašinos daugeliui žmonių išlieka prabangos dalyku, o didesnį jų prasiskverbimą į rinką stabdo tai, kad nevyksta platinimas ir trūksta informuotumo didinimo kampanijų, per kurias būtų išaiškinti jų privalumai.

Todėl labai svarbu užtikrinti, kad, kaip jau minėjo Komisijos narys, sėkmingai baigtųsi derybos ir nuo 2010 m. visuose naujuose automobiliuose eSignalo sistema būtų privaloma. Nustatyta, kad vien tik šią iniciatyvą įgyvendinus iki galo kasmet Europoje galėtų būti išgelbėta 2 500 žmonių gyvybių.

Gerb. Pirmininke, gerb. Komisare, kitas svarbus pranešime aptartas klausimas − numatytas tikslas, kad nuo 2012 m. visuose naujuose automobiliuose šimtu procentų būtų naudojamos elektroninės stabilumo kontrolės sistemos; tai padarius kasmet Europos keliuose taip pat būtų išgelbėta tūkstančiai gyvybių ir išvengta daugybės sužalojimų.

Todėl norėčiau paklausti Komisijos nario, ar jis gali mus užtikrinti, kad šis tikslas bus įgyvendintas iki numatytos datos, iki 2012 m.

Turime dar kartą pajusti, kad ieškodami efektyvių ir ilgalaikių sprendimų, kaip naująsias technologijas pritaikyti kelių transporto sektoriuje, esame įtraukti į kovą su mirtimi Europos keliuose. Dėl to svarbu, kad suinteresuotos šalys koordinuotų savo veiksmus, kad Komisija bei valstybės narės remtų naujų informacinių technologijų tyrimus ir kad vairuotojai būtų informuoti, kaip visa tai galėtų padidinti saugumą.

Trumpai apibendrinsiu. Turime dirbti drauge, kad tokios sistemos mūsų rinkoje taptų įprastu, finansiškai prieinamu gaminiu, ir kad padidėtų jų paklausa.

  Robert Evans (PSE). - Gerb. Pirmininke, pasikartosiu ir kaip kiti padėkosiu pranešėjai už atliktą darbą, už tai, kad pateikė iniciatyvą Parlamentui.

Vienoje iš vakar vykusių diskusijų sakiau, kad išgyvename vertybių perkainojimo savaitę Europos Sąjungoje, kai sprendžiame, kokia yra pati Europos idėja, kaip mes vėl galėtume patraukti savo piliečius ir tikrai parodyti Europos gyventojams, kad atliekame svarbų darbą gindami juos, jų šeimas ir jų interesus.

Manau, tai dar vienas pavyzdys, kai mes ieškome, kokios saugumo priemonės ir kokių naujoviškiausių technologijų naudojimas padėtų į bėdą patekusiems žmonėms; bandome įtikinti, kad mašinos turėtų būti geriau aprūpintos. Be abejo, visa tai turi būti vykdoma Europos mastu, nes mašinos gaminamos beveik visose Europos šalyse (turiu pasakyti, kad žymiai mažiau nei anksčiau jų gaminama Jungtinėje Karalystėje). Žmonės vairuoja prancūziškas, itališkas ar vokiškas mašinas, kurios pagamintos Ispanijoje ar Britanijoje, o surinktos dar kur nors, todėl suprantama, kad būtinai reikia tarptautinių įstatymų, padedančių užtikrinti kiek įmanoma aukštesnius standartus. Jei įgyvendinus šią iniciatyvą galėsime išgelbėti žmonių gyvybes laiku suteikdami medicininę pagalbą ir padėti žmonėms, kurie kitaip neišgyventų įvykus avarijai, tada tai yra būtent tai, ką Jungtinės Karalystės ir kitų Europos šalių bei Airijos piliečiai turėtų įgyvendinti.

Vertindami šią iniciatyvą galime pagalvoti, kad ji labai futuristinė ir dabar nebus įgyvendinta. Bet ne taip seniai – galvoju apie tą laiką, kai prieš 30 metų įsigijau savo pirmąjį automobilį, tačiau apžvelgęs salę manau, kad yra narių, kurie savo pirmąją mašiną įsigijo žymiai anksčiau – mašinose nebūtinai buvo radijo imtuvai. O šiuo metu nežinau, ar įmanoma nusipirkti mašiną, kurioje nebūtų radijo aparato, kompaktinių diskų grotuvo ir kitokios panašios įrangos. Kaip sakė anksčiau kalbėjęs narys, dabar gaminamos mašinos, kurios važiuoja vis greičiau ir yra tobulesnės nei buvo kada nors anksčiau; dabar aptariamos palydovinės navigacijos sistemos, e-sistemos labai greitai bus diegiamos mašinose, o po 20 metų tikriausiai taps įprasta norma. Mes turėtume tam pritarti ir turėtume šią informaciją skleisti toliau. Taigi sveikinu visus dalyvaujančius šiame procese.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). - (PL)Gerb. Pirmininke, šiandienos iššūkiu tapo siekis įrengti automobiliuose automatines stabilumo kontrolės sistemas bei sistemas, automatiškai pranešančias apie nelaimę. Turime daugybę argumentų, kodėl reikėtų jas įrengti. Pirmasis argumentas, kad reikia didinti vairuotojų ir kitų eismo dalyvių saugumą. Kiekvienais metais Europos keliuose įvyksta 41 600 eismo nelaimių, žūva žmonės. Negalia dėl patirtų autoįvykių, o taip pat žala sveikatai, kurią patiria žymiai daugiau tūkstančių eismo dalyvių – mums visiems svarbios priežastys kažką daryti. Jei skubi medicinos pagalba nukentėjusiems būtų suteikta greičiau, aukų būtų žymiai mažiau, todėl priimtas esminis sprendimas – įdiegti sistemas automatiškai pranešančias apie nelaimę.

Trečia svarbi priežastis turinti įtakos autoįvykių skaičiui – kelių būklė. Labai svarbu investuoti į kelių statybą, ypač naujose valstybėse narėse bei atsilikusiuose regionuose, kur infrastruktūra išvystyta prastai. Modernizuojant ir plečiant kelių tinklus svarbu kreipti dėmesį į apylinkes. Visai šalia kelio augantys medžiai gali būti svarbi priežastis dėl kurios žūva žmonės.

Naujovių diegimas automobilių pramonėje – tai ne tik saugesni automobiliai ar saugesni žmonės. Taip pat mažinama žala aplinkai dėl automobilių išmetamo anglies dvideginio. Puiku, kad pranešėja išnagrinėjo šią problemą kaip ir kitus klausimus. todėl norėčiau palankiai įvertinti gerai atliktą darbą.

Vienintelis dalykas kuriam nepritariu − terminas „protinga mašina“. Sutinku su anksčiau kalbėjusiojo nuomone, kad šis sąvoka tinka kalbant apie jaučiančias būtybes. Jei su tokiu samprotavimu sutinkame, tada turime baigti kalbėti apie „protingas mašinas“ vairuojamas techniškai efektyvaus vairuotojo. Jei situacijai būtent tokia, tai kam reikės organizuoti mokymus, kurie tokie svarbūs siekiant padidinti saugumą keliuose ir norint pasinaudoti visais mūsų civilizacijos technikos pasiekimais?

  Reinhard Rack (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, esu pranešėjas mobilumo miestuose klausimu ir pagrindinė mano užduotis šiuo metu yra įtikinti balsuoti už pranešimą, kuris jau buvo aptartas Transporto ir turizmo komitete liepos mėn. per vadinamąją „mažąją“ sesiją, kad galėtume tinkamu laiku pateikti tinkamus pasiūlymus Komisijai, kuri iki rudens turi parengti veiksmų planą dėl mobilumo miestuose. Vienas iš šių siūlymų tiesiogiai susijęs su šios dienos diskusijų tema.

Apskritai, ypač miesteliuose ir miestuose, darosi vis sunkiau gauti pakankamai lėšų mūsų techninės įrangos, turiu omenyje kelius, vystymui. Atsiranda daugybė pateisinamų priežasčių to nedaryti. Todėl kad užtikrintume geresnį mūsų nepakankamai išvystyto kelių tinklo naudojimą, turime naudoti atitinkamą programinę įrangą, kitaip tariant pažangius automobilius ir pažangų eismo srautų organizavimą. Taigi spūstys keliuose yra viena iš problemų, kuriai spręsti mums reikia naujų ir tobulesnių technologijų.

Esant tokioms aplinkybėms per svarstymą, vykusį Transporto ir turizmo komitete, mes organizavome klausymą, kuriame pramonės atstovai labai mūsų nenustebindami pareiškė, kad viskas įmanoma. Yra daug įmanomų dalykų, bet, pirma, automobilių pramonei reikia laiku siųsti signalus, antra, reikia užtikrinti, kad kartą sukurtos šios pagalbos vairuotojams sistemos būtų įrengtos daugumoje automobilių, o neliktų privilegijuotų asmenų, kurie gali įsigyti puikiai aprūpintus įranga automobilius, privilegija.

Šis argumentas šiandienėje mūsų diskusijoje buvo minimas pirmiausiai. Negalima leisti, kad geriausi naujų technologijų pasiekimai būtų rezervuoti tik nedidelei daliai automobilių, o didžioji vairuotojų dalis toliau susidurtų su tomis pačiomis įsisenėjusiomis problemomis, kurias dar apsunkina tai, kad sistemos nėra suderintos viena su kita. Todėl jei iš tikrųjų norime ištirti transporto judėjimą ir jo keliamas problemas atsižvelgdami į asmeninio mobilumo mums teikiamas galimybes, reikia imtis daugybės labai gerai suderintų veiksmų.

Norėčiau priminti dar vieną argumentą, kurį teisingai nurodė D.-L. Koch. Naudojant naujas, geras, pažangesnes technologijas, automobiliai gali tapti saugesni, o eismas keliuose ne toks pavojingas, bet jomis gali būti piktnaudžiaujama ir tarp vairuotojų skatinama klaidinga pažiūra, kad jei automobiliai gali patys viską daryti, tai jiems iš tikrųjų daugiau nereikia skirti daug dėmesio saugiam vairavimui. Vairavimas atsipalaidavus − geras dalykas, bet, manau, žymiai svarbiau vairuoti saugiai ir pirmiausia suprasti, kad padariniai priklauso nuo vairuotojo elgesio. Taigi psichologinė naujovių įtaka būtų kita sritis, kurios neturėtume pamiršti.

  Bogusław Liberadzki (PSE). - (PL) Gerb. Pirmininke, gerb. Komisare, norėčiau nuoširdžiai pasveikinti Zitą Gurmai. Be intelektualinio indėlio ji ėmėsi tam tikro propagandinio darbo ir tikrai padarė viską, kad paruoštų pranešimą iki galo. Gerai vertiname ir dėkojame pranešėjai.

Šiandien kalbame apie pažangius automobilius ir nesijaudinkime, ar terminas „protingas“ tinka ar ne. Vakar kalbėjome apie protingus kelius, bet tiesą sakant jų taip nevadinome. Vakar turėjome daugiau abejonių negu šiandien. Šiandien suprantame vieni kitus geriau. Be abejonės yra trečiasis veiksnys – protingas vairuotojas. Kas apsprendžia vairuotojo protingumą? Pirma, jis turi norėti naudotis pažangaus automobilio teikiamais privalumais. Turime įtikinti vairuotojus, kad tai ekonomiškai apsimoka. Kiek skausmo esame pasiryžę iškęsti, kiek dienų praleisti ligoninėje, kad sutaupytume 1 000 eurų pirkdami ne tokį technologiškai pažangų automobilį? Turėtume suprasti, jog šis technologiškai pažangus automobilis bei kelias gali reikšti, jog bus mažiau nelaimingų atsitikimų, mažiau rimtų autoįvykių bei bus geresnė gyvenimo kokybė ir kad tai galėtume pasiekti jeigu, kartoju, jeigu suprastume, jog verta naujosioms technologijoms išleisti tą 1 000 eurų.

  Malcolm Harbour (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, norėčiai pirmiausia nuoširdžiai pasveikinti Antonio Tajani su jo paskyrimo į šį postą. Labai reikšminga, kad jis dalyvauja šiose svarbioje diskusijoje.

Norėčiau pagerbti Zitą Gurmai, puikiai atlikusią darbą ne tik paruošdama pranešimą, bet apskirtai prisidėdama prie pažangaus automobilio e. saugumo programos vykdymo.

Tiesiog noriu priminti Komisijai, kad tai puikus pavyzdys, kaip Komisijos iniciatyva gali suvienyti žmones dirbančius įvairiose tarnybose; jei norite žinoti, V. Reding ir jos pirmtakas E. Liikanen aktyviai dalyvavo šiame darbe. Džiaugiuosi matydamas savo draugus André Vitsą ir Juhani Jaaskelaineną sėdinčius už Komisijos narės nugaros, nes jie pasitarnavo įtraukiant dalyvius į bendrą darbą ir darant realią pažangą. Pakartosiu Roberto Evanso mintį, kad tai puikus pavyzdys kaip Europos institucijos gali bendradarbiauti neturėdamos sudėtingų teisės aktų, bet turėdamos aiškią viziją, kad reikia judėti pirmyn.

Gerb. Pirmininke, apgailestauju tik dėl vieno dalyko – tikiuosi užimsite Parlamento poziciją – kad kitų svarbių Pažangiojo automobilio programos dalyvių pastebimai nėra pirmose gretose, nes Taryba yra prisiėmusi didžiulę atsakomybę. Dėl konkrečių teisės aktų, kurie padėtų įgyvendinti šias programas, kurie padėtų mūsų piliečiams, priėmimo labiausia atsakingos valstybės narės. Kur jos yra, kodėl nedalyvauja diskusijoje?

Išgirdęs kolegų mintis apie svarbiausias automobilių ir kelių problemas, noriu pasakyti keletą pastabų. Norėčiau pasakyti kolegoms, kalbėjusiems apie saugumo užtikrinimo prietaisus automobiliuose, kad apskritai kalbant, pramonės pažangos procesas buvo technologijos progresas. Tiesa, naujoviški prietaisai saugumui didinti pirmiausia buvo įrengti brangesniuose mažalitražiuose automobiliuose, o vėliau − atsirado pigesnėse mašinose. Dabar visi Europos Sąjungoje parduodami automobiliai turi stabdžių antiblokavimo sistemą. Tai protinga sistema, nes, mano nuomone, protingumas susijęs su informacijos rinkimu ir panaudojimu. Šios sistemos taip ir daro. Jei jau turite informacijos rinkimo sistemą, tai galite ją panaudoti slydimo valdymo sistemose. Kainos padidėtų žymiai mažiau.

Bet kai bus įdiegta eSignalo sistema, tada visi mūsų automobiliai turės išorinės informacijos rinkimo sistemą, kuri padėtų susiekti su pažangiomis greitkelių sistemomis, kuriose taip pat kaupiama informacija.

Sugrįžkime į mano regioną – beje, gerb. Robertai Evansai, Jungtinėje Karalystėje šiuo metu gaminama automobilių beveik tiek, kiek praeityje buvo daugiausia gaminama ir mašinų gamintojų Jungtinėje Karalystėje yra daugiau nei bet kurioje kitoje Europos Sąjungos šalyje, todėl prašome nemenkinti mūsų mašinų pramonės – į vietinį kelią, kur įrengtas pirmasis Britanijoje pažangus greitkelis su atsidarančiomis kelio juostomis, o greitis kontroliuojamas atsižvelgiant į eismo srautus. Galiu pasakyti, kad ne tik eismas vyksta sklandžiau, bet ir degalų suvartojama mažiau; susidaro visiems eismo dalyviams naudinga situacija.

Apie tai ir kalbame, ką reikėtų daryti, kad pažanga visiems būtų naudinga? Tikiuosi visų jūsų paramos.

  Genowefa Grabowska (PSE). - (PL) Gerb. Pirmininke , norėčiau apsveikinti savo kolegę Zitą Gurmai, padarius kažką nuostabaus – parengus puikų pranešimą tokioje srityje, kuri atrodytų yra labai techniška ir „vyriška“.

Gyvename visuomenėje, kurioje dominuoja informacinės technologijos. Esame apsupti tokios įrangos nuo aušros iki sutemos. Labai greitai supratome, kad su informacinėmis technologijomis gyvenimas tampa lengvesnis ir greitai išmokome jomis naudotis. Dėl to puiku, kad Europos Komisija, vystydama bendrą Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos strategiją, skiria dėmesį problemai, su kuria visi susiduriame, būtent žmonių saugumui ir eismo keliuose saugumui, ir todėl sukūrė šią Pažangaus automobilio iniciatyvą. Man patinka terminas „protingas automobilis“, todėl nediskutuoju apie jį, nes suprantu, kad jis naudojamas perkeltine prasme. Terminas „protingas automobilis“ įdomus, nes jis patraukia žmonių ir žiniasklaidos dėmesį, tik jo nereikia suprasti pažodžiui. Man šis terminas simbolizuoja šiuolaikinės Europos transportą, kuris padedant naujoms informacijos ir ryšių technologijoms taps dar saugesnis, ekologiškesnis ir efektyvesnis.

Svarbiausia pažangaus automobilio paskirtis – padėti žmonėms. Antroje vietoje – rūpestis aplinka, trečioje –siekis, kad Europos transportas būtų efektyvesnis. Nežinau, ar būtina pažangius automobilius labai reklamuoti ir remti jų gamyba. Žmonės iš prigimties yra smalsūs ir mėgsta naujoves, ypač jei tai išgali finansiškai.

Esu įsitikinęs, kad nors tokios mašinos truputį brangesnės visi jas perkantys jaus, kad investuoja į savo saugumą. Taip pat tikiu, kad jie nesijaus veltui pinigus išleidę didindami savo pačių saugumą. Norėčiau pasakyti vienintelį dalyką, jog vartotojai turi ne tiktai žinoti, kokie prietaisai įmontuoti pažangiuose automobiliuose, bet ir suprasti, kaip jie veikia bei mokėti naudotis moderniomis technologijomis; juk. dažnai būna teorinė galimybė jomis naudotis, bet niekada iš tikrųjų to nedarome.

Norėčiau įsivaizduoti, kad didinant saugumą pažangiuose automobiliuose nebus leidžiama naudotis mobiliaisiais telefonais ir kad telefonai bus taip pat įtaisyti mašinose ir neatitrauks vairuotojų dėmesio nuo kelio.

Mano paskutinis pastebėjimas toks, kad net pats pažangiausias automobilis, kuriame įmontuota daugybė naujausių prietaisų ir technologijos naujovių, nepateisins mūsų vilčių, jei vairuotojas darys klaidas ir jei keliai visoje Europoje nebus tokia geri, kokie jie yra kai kuriuose Europos Sąjungos šalyse.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE). - (RO) Gerb. Pirmininke, mieli kolegos, gerb. Komisare, malonu kreiptis į jus jums užėmus naują postą. Sveikinu Z. Gurmai parengus šį ypač reikalingą pranešimą.

Brangūs kolegos, nerimą kelia kylanti naftos kaina, bet pastangos keisti tradicinį kurą dar neatnešė prognozuotų rezultatų ir šiuo metu galimi sprendimai yra pernelyg brangūs, prieštaringi arba technologine prasme nepakankamai patikrinti. Vis dėlto automobiliai išlieka populiariausia transporto priemone Europoje ir, deja, dėl to kyla daug problemų ir socialiniu, ir aplinkos apsaugos požiūriu. Per autoįvykius patiriami materialiniai nuostoliai, bet ypač skaudu, kad prarandamos žmonių gyvybės.

Būtina, kad pažangios transporto sistemos, visų pirma elektroninė stabilumo kontrolės sistema, būtų plačiai naudojamos. Taip galėtų būti išgelbėta tūkstančiai gyvybių, sumažintas užterštumas, išvengta transporto spūsčių, padidintas vairuotojų patogumas ir saugumas bei pagerinti santykiai tarp kelių eismo dalyvių. Valstybės narės ir privatūs verslininkai turėtų aktyviau dalyvauti vystant ir įgyvendinant eSaugumo iniciatyvą bei kuriant naujas avarijų išvengimo sistemas, naujas medžiagas ir daviklius užtikrinančius automobilių sąveiką bei automobilių ir kelių sąveiką. Aišku, kad negalima atskirti dviejų iniciatyvų, Pažangiojo automobilio iniciatyvos ir pažangių kelių iniciatyvos. Visiškai pritariu Komisijos siūlymui ryžtingai imtis įgyvendinti bendradarbiaujančių vairavimo sistemų programą ir taip pat užtikrinti galimybę gauti susijusius radijo dažnius; kad šios sistemos naudingos matome per įvairiose šalyse atliekamą eksperimentą, o investavę pasiektume ilgalaikių rezultatų.

Teisybė, kad kalbant apie tokias sistemas pirmiausiai omenyje turimi greitkeliai ir TEN-T keliai. Primygtinai reikalauju, kad laikui bėgant taptų būtina mažinti skirtumus tarp didžiųjų infrastruktūrų ir kitokios kategorijos kelių, ypač naujosiose valstybėse narėse. Būtina, kad valstybės narės efektyviai išnaudotų joms skiriamas lėšas, o taip pat ieškotų kitų techninių ir finansinių sprendimų kurdamos ir įgyvendindamos ilgalaikes pagalbos ir bendradarbiaujančio vairavimo diegimo strategijas kelių atkarpose, kur kyla daug problemų: šalies, regioninės ir vietinės reikšmės keliuose, aplinkkeliuose skirtuose krovinių gabenimui, susiliejusius miestus jungiančiuose keliuose, priemiesčiuose ir pasienio zonose.

Komisija ir valstybės narės turėtų toliau stengtis ir derinti įstatymus, susijusius su eSignalo sistema ir su bendruoju pagalbos telefonu 112, nes tai ramsčiai didinant saugumą, stiprinant ilgalaikį mobilumą, užtikrinant Europos piliečių gerovę.

PIRMININKAUJA: M. A. MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

  Pierre Pribetich (PSE). – (FR) Gerb. Pirmininke, gerb. Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, pirmiausiai noriu pasveikinti mūsų kolegę Zitą Gurmai su pasiekimais ruošiant pranešimą apie Pažangiojo automobilio iniciatyvą. Puikiai suprantame, kad vystantis visuomenei mobilumas − gerovės ir augimo šaltinis, reiškinys, skatinantis solidarumą tarp šalių ir žmonių. Jei norime, kad vyktų tvarus vystymasis, turime derinti įvairias transporto priemones koordinuodami eismo srautus miestuose ir šalyje. Mes tikrai nenorime, kad visuomenė kurtųsi tarnaudama mašinoms, kaip buvo praeityje, bet vis dėlto automobilis išlieka pagrindinė priemonė užtikrinant pažangų ir tvarų mobilumą, kurio trokštame. Jei norime, kad tai taptų realybe, privalome sukurti pažangius ir gamtai nekenkiančius automobilius, kurie atitiktų tris reikalavimus: būtų saugesni, švaresni ir protingesni. Be šio principinio teiginio deklaravimo Europa turėtų praktiškai remti šią iniciatyvą leisdama direktyvas ir įgyvendindama politiką, kurios tikslas − ilgalaikėje perspektyvoje integruoti visas (mobilias ir fiksuotas) elektronines sistemas, kad būtų įmanoma kontroliuoti procesus ir važinėti saugesniais ir švaresniais, išmetančiais mažiau anglies dvideginio ir kietųjų dalelių, automobiliais.

Privalome mašinų gamintojus raginti, kad jie jau dabar apsvarstytų visų šių elektroninių sistemų diegimą naujuose automobiliuose, ne tik siekdami didesnio mašinų efektyvumo ir lengvesnio jų valdymo, bet ir apgalvodami, kaip sumažinti išlaidas ir supaprastinti gamybą bei montavimą.

Jei norime įgyvendinti tvarų mobilumą, privalome išplėsti šios politikos taikymo sritį. Moksliniai tiriamieji darbai ir naujovės turėtų pasitarnauti, kad pagaliau būtų sukurti pažangūs keliai, kurie padidintų saugumą, sumažintų energijos sąnaudas, leistų automobiliams keistis informacija ir koordinuotų eismo srautus. Europos Sąjunga siekia remti žinių visuomenės kūrimąsi ir tvarų vystymąsi. Tokiomis aplinkybėmis minėtos iniciatyvos turi užimti deramą vietą.

Leiskite baigti pasisakymą pabrėžiant, kad iš tiesų turime būti ambicingi, turime kelti ambicingus tikslus ir sukurti sąlygas, palankias Europos augimui ir pažangai. Europos Parlamentas pakartoja mintis, išdėstytas mūsų kolegės Zitos Gurmai pranešime ir yra įsitikinęs, kad Komisija atsižvelgs į šiuos lūkesčius bei poreikius ir iškels naujus reikalavimus, kuriuos pažangūs automobiliai Europoje turėtų atitikti, o galiausiai skirs šiam tikslui pasiekti reikalingas lėšas.

  Etelka Barsi-Pataky (PPE-DE). - (HU) Gerb. Pirmininke, pritariu pranešėjos Z. Gurmai pranešimui. Gerb. Pirmininko pavaduotojau, atėjo laikas įgyvendinti pažangiojo transporto sistemas ir taip Europos transporto istorijoje atversti naują puslapį. Suprantame, kad pažangiojo transporto sistemų įgyvendinimas yra viena svarbiausių mums prieinamų priemonių – net galėtume sakyti, kad ginklų – jei norime deramai reaguoti į klimato kaitą. Prieš dvejus metus Europos Parlamento plenariniame posėdyje sakiau, kad mano nuomone, vienas svarbiausių iššūkių transporto sektoriuje yra be abejo tai, kad pažangaus transporto sistemos taptų plačiai prieinamos visoje Europoje. Praėjus vieniems metams, pristačiau Europos Parlamento atliktos Europos transporto politikos baltosios knygos apžvalgos rezultatus šiuose Rūmuose ir Parlamentas tvirtai pritarė pažangaus transporto įgyvendinimui kaip vienam iš svarbiausių Europos transporto politikos prioritetų, kaip pritaria ir šiandien. Kodėl tada mūsų pažanga tokia lėta? Tokios technologijos jau plačiai prieinamos.

Tai būtų pažangus automobilis ir IRT paremtos miesto eismo valdymo sistemos; Europos geostacionari navigacinė tinklo sistema (EGNOS) pradės veikti nuo 2009 m., o Galileo sistema nuo 2013 m. Viena iš stipriųjų Europos pramonės pusių − pasaulyje pirmaujantis automobilių sektorius; ne paskutinėje vietoje yra mažųjų ir vidutinių įmonių, labai novatoriškai dirbančių šiame sektoriuje, indėlis. Be to, šiandien šis sektorius vystosi ir Vakarų, ir Rytų Europoje. Pavyzdžiui, Budapešte įkurti du svarbūs mokslo centrai reikšmingi Europos mastu, dirbantys kartu su Budapešto technologijos ir ekonomikos universitetu. Šis sektorius jau priėmė įsipareigojimus, o dabar atėjo laikas, kad veiksmų imtųsi Bendrija, visų pirma valstybės narės. Pavyzdžiui, įgyvendinant Equal programą reikia užtikrinti, kad būtų investuota į būtiną infrastruktūrą; įgyvendinant pažangiojo automobilio ir pažangios infrastruktūros iniciatyvą, reikia atitinkamos ekonominės aplinkos, skatinančios jų plėtojimą. Be abejo, įdiegti naujas technologijas nėra lengva, bet mes galime skatinti šį procesą organizuodami apgalvotus viešuosius pirkimus. Galime naudoti daugybę būdų. Raginame, kad Komisija sudarytų atitinkamą įvairius sektorius apimančią programą, kuri padėtų įgyvendinti pažangias transporto sistemas.

Keliaudami Europos piliečiai praranda brangias minutes, o iš tikrųjų valandas. Automobiliai teršia atmosferą be reikalo, o asmeniniam mobilumui iškilo grėsmė iš dalies dėl to, kad automobilių degalų kainos tampa pernelyg didelės. Sprendžiant šias problemas pažangus transportas vaidina svarbiausią vaidmenį. Kalbant apie Europos piliečius, žmonės pasiryžę apsvarstyti visas priemones, kurios padėtų spręsti išvardytas problemas. Todėl imkimės veiksmų.

  Jörg Leichtfried (PSE). - (DE) Gerb. Pirmininke, gerb. Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, pasinaudodamas proga noriu nuoširdžiai padėkoti už pranešimą mūsų pranešėjai Zitai. Pažįstu jus, Zita, kaip asmenį, kuris bet ko ėmęsis daro tai sumaniai, ryžtingai, protingai ir energingai. Mano nuomone, būtent tokia dvasia grindžiamas šis pranešimas.

Taip pati norėčiau pasinaudoti proga ir pratęsti mintį, kurią išsakė G. Grabowska. Netikiu, kad automobiliai iš esmės turėtų būti skirti vyrams. Greičiau esu linkęs laikytis priešingos nuomonės. Jei galima pasitikėti šiuo klausimu surinkta statistika moterys vairuoja toliau numatydamos, rūpestingiau ir atsargiau. Kitaip sakant, jos vairuoja protingiau ir manau, tai buvo viena iš teisingų priežasčių, kad būtent moteris ruošė šį pranešimą.

Kalbant iš esmės, visi žinome, kad kelių eismo transportas sunaudoja daug energijos ir išskiria didžiulius kiekius išmetamųjų dujų visoje Europoje. Tai vienas iš pagrindinių pavojų, gresiančių žmonių gyvybėms Europoje. Kiekvienais metais per eismo įvykius daug žmonių žūva ar būna sužeisti, todėl svarbu, kad Europos įstatymų leidžiamieji organai stengtųsi mažinti šiuos skaičius. Atitinkamai būtina, kad automobiliai taptų pažangesni tikrąja šio žodžio prasme, kad ateityje tokios nelaimės atsitiktų rečiau.

Manau, pranešime nurodyta teisinga kryptis. Vis dėlto norint, kad mums pavyktų,– šiuo požiūriu visiškai pritariu R. Rack – būtina, kad šios sistemos taptų prieinamos didžiajai automobilių savininkų daliai ir darytų bendrą įtaką, o ne liktų mažos žmonių dalies privilegija. Galvoju, kad toks požiūris pakankamai aiškiai išreikštas pranešime, todėl manau, kad turėtume šiandien jį priimti.

  Emanuel Jardim Fernandes (PSE). - (PT) Gerb. Pirmininke, gerb. Komisare, iš pradžių padėkosiu Z. Gurmai už puikų pranešimą, už tai, kad atkreipė daugelio dėmesį į šią iniciatyvą ir taip paskatino veikiančius asmenis bei suinteresuotas šalis dalyvauti procese.

Tai − svarbi problema. Negalime pamiršti, kad 2005 m. žuvo 42 000 žmonių. Aš pats negaliu pamiršti, kad 1993 m. Portugalijoje užregistruota 150 mirčių milijonui gyventojų, nors šis skaičius ir sumažėjo.

Šio pranešimo bei mūsų kolegės indėlis didžiulis, o dabar norėčiau aptarti du aspektus.

Šiais laikais mobilumas − esminis dalykas, kad Europos visuomenė galėtų sėkmingai gyventi. Kasdieniame gyvenime visi esame priklausomi nuo transporto, o intensyvus transportas ir mobilumas sukelia vis daugiau socialinių ir aplinkos apsaugos problemų. Būtina tinkamai reaguoti į susidariusią padėtį; būtina ne tik reaguoti, bet reikia daryti tai greitai. Reikia atsižvelgti į apribojimus, su kuriais susiduria vartotojai ir automobilių pramonė, bet jie neturi būti kliūtis siekiant saugumo.

Kitas aspektas susijęs su informacija. Vartotojai turi būti informuoti apie pažangias infrastruktūras ir automobilius. Informacija turi būti aiški ir suprantama bei pateikta tinkamu laiku. Kalbant apie šią sritį didelė atsakomybė tenka prekiautojams automobiliais ir pardavėjams, visiems tarpininkams, valstybėms narėms, regionų ir vietos valdžios atstovams bei žiniasklaidai. Tokį bendradarbiavimą turi užtikrinti Europos Sąjunga, nes patys vieni negalime pasiekti galutinio tikslo, kuris, be abejonės, yra Komisijos ir mūsų pranešėjos tikslas.

  Inés Ayala Sender (PSE). – (ES) Gerb. Pirmininke, norėčiau nuoširdžiai pasveikinti savo kolegę Z. Gurmai už entuziazmą mūsų jaunystės „svajonių automobilį“ paverčiant realia mašina, kuri važinės Europoje ateityje.

Žinoma, šiame virsme svarbiausias vaidmuo tenka technologijoms ir visi jos puikiame pranešime pateikti siūlymai padės toliau vystant logistiką siekti pažangos, ką Europos Sąjunga yra įsipareigojusi.

Taip pat tikiu, kad susitarus dėl programos Galileo įdiegimo pažangiojo automobilio iniciatyva bus viena tų, kuri prisidės prie Galileo įgyvendinimo.

Nesileidžiant į detales vakar patvirtinome direktyvą dėl kelių infrastruktūros saugumo, kurioje aiškiai parodyta, kad būtina vystyti pažangias ir tarpusavyje sąveikaujančias sistemas bei automobilius. Jei jau turėsime infrastruktūrą, tada mums neabejotinai reikės pažangių automobilių.

Pažangūs automobiliai taip pat padės mažinti ir valdyti eismo taisyklių pažeidimus, ypač esant sąveikai su šviesoforais, ribojant greitį ir blokuojant automobilį dėl alkoholio. Žinoma, kelių saugumas iš esmės susijęs su daugybe daviklių, skirtų pėstiesiems ir važiuojantiems krovininiais automobiliais.

Gerb. Komisare, kalbant apie eSaugumo sistemą, kurios diegimas atsilieka nuo planuoto termino, mes jau raginome, kad ji būtų visuose, o ne tik aukščiausios klasės automobiliuose ir Z. Gurmai nori, kad tai būtų įgyvendinta kiek įmanoma greičiau.

Tačiau mes taip pat numatėme, kad ši sistema būtų taikoma ir specialios paskirties mašinose, ypač žemės ūkyje, nes čia darbuotojai dirba vieni, o laikui bėgant bet kokio nelaimingo atsitikimo padariniai tampa sunkesni.

Gerb. Komisare, klausiu jūsų, kada bus galima eSaugumo sistemą diegti specialios paskirties mašinose, ypač žemės ūkyje?

Bet kokiu atveju pažangūs automobiliai turi būti prieinami visiems, o tokių technologijų vystymas turi būti remiamas, kad jos taptų pigesnės ir prieinamos ne tik šalyse, kur jų labiausiai reikia, bet ir visiems Europos piliečiams.

  Milan Gaľa (PPE-DE). - (SK) Pranešime teigiama, kad pažangiojo automobilio iniciatyva negali būti visiškai įgyvendinta, jei nebus įvykdyta pažangių kelių iniciatyva. Tačiau kaip pabrėžė kiti prieš mane kalbėję nariai ji taip pat negali būti įgyvendinta, jei nebus protingo vairuotojo, suprantančio kelių eismo taisykles ir turinčio atitinkamų techninių žinių.

Kaip gydytojas noriu pridurti, kad protingas vairuotojas įvykus autoįvykiui turėtų būti geriau pasiruošęs suteikti pirmąją pagalbą. Vairuotojai nuolat turi būti mokomi ne tik teoriškai, bet ir imituojant nelaimingą atsitikimą, kad panaudotų tinkamas praktines priemones, kad jis ar ji būtų pasiruošę tinkamai reaguoti ir suteikti pirmąją pagalbą, taip išgelbstint daugiau žmonių gyvybių atsidūrus avarijos sukeltoje stresinėje padėtyje. Norėjau trumpai paminėti šį klausimą, nes vienas aptariamos iniciatyvos tikslų yra gelbėti gyvybes,.

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE). - (BG) Gerb. Pirmininke, gerb. Komisare, gerb. pranešėja, daugiau negu akivaizdu, kad norėdami užtikrinti eismo saugumą piliečiams, turime laikytis vienodo požiūrio ir vykdyti integruotą politiką. Čia svarbūs keli svarbūs aspektai. Svarbiausia yra prevencija, infrastruktūros gerinimas, vairuotojų gebėjimų vystymas, saugumą užtikrinančių technikos naujovių diegimas mašinose. Toliau užtikrinant eismo saugumą reikia vykdyti kontrolę ir stiprinti visas eismo grandis. Pranešėja pelnė gerą vardą dėl šios iniciatyvos ir puikiai paruošto pranešimo. Eismo saugumas nepaprastai svarbus mums visiems, nes priimamos priemonės išsaugoja gyvybes. Pažangiojo automobilio iniciatyvoje kalbama ne tik apie techninius sprendimus, bet ir apie mažesnę riziką bei didesnį saugumą. Tai iniciatyva, kurioje kalbama, kaip išlikti gyviems, o gyvybė turi būti prieinama visiems piliečiams. Ruošiant šį pranešimą buvo vykdoma sąmoningumo didinimo kampanija ir dėl to pranešėją taip pat reikia pasveikinti.

  Tomáš Zatloukal (PPE-DE). - (CS) Kelių eismo saugumą turėtų didinti pagalbos sistemos. Šios sistemos padeda vairuotojams, naudojantis jomis eismo srautai sureguliuojami efektyviau. Jų tikslas, kad vairavimas taptų lengvesnis ir kad sumažėtų pavojus, iškylantis praradus koncentraciją. Įdiegus pažangias technologijas automobiliuose, šios problemos sušvelnėja ar net visai pašalinamos. Pritariu pranešėjos požiūriui, kad šiuo metu pažangių automobilių sistemų ir programų skverbimasis į rinką išlieka labai mažas palyginus su jų teikiamomis galimybėmis. Taip pat esu įsitikinęs, kad tinkamu laiku turime šiomis sistemomis ir programomis visiškai pasinaudoti. Pažangūs automobiliai turi remtis pažangia infrastruktūra, bet pažangūs keliai dar neįrengti. Pakankamai akivaizdu, kad automobiliuose įtaisyti saugumo didinimo prietaisai padeda mažinti per autoįvykius žuvusių žmonių skaičių. Bendrą eismo dalyvių apsaugos sistemą efektyviai papildo eSignalo sistema. Sveikinu pranešėją paruošus šį pranešimą.

  Antonio Tajani, Komisijos narys. − (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, tikiu, kad Parlamento darbas, Komisijos narės V. Reding, kuriai šiandien atstovauju, pranešimas, taip pat puikus Z. Gurmai darbas lėmė tai, jog piliečiams, klausantiems mūsų balkone, kurie teoriškai atstovauja penkiems šimtams milijonų Europos piliečių, duotas svarbus ženklas, jog institucijos įsiklauso į piliečių balsus ir stengiasi atliepti piliečių poreikius; daro tai, kas ir turi būti svarbiausias Parlamento, Tarybos ir Komisijos prioritetas.

Tik taip pašalinsime atotrūkį tarp Europos žmonių ir institucijų. Geriausias atsakymas, kurį galime pateikti skeptikams, balsuojantiems referendumuose prieš, yra parodyti, jog Europa atsigręžia į piliečius. Turime siųsti teigiamą žinią ir turėti drąsos eiti pirmyn bei priversti žmones suprasti, kad piliečių poreikiai yra mūsų svarbiausias prioritetas ir todėl, gerb. Pirmininke, džiaugiuosi priimdamas jūsų kvietimą.

Kiek tai susiję su manimi, susiję su generaliniu direktoratu, kuris pavaldus už transportą atsakingam Komisijos nariui, kelių eismo saugumas bus prioritetas – taip sakiau kalboje, kurią pasakęs įgijau šių Rūmų pasitikėjimą, ir vėl jums dėkoju, kad esu čia tiek daug metų ir kad pasitikite manimi – kaip jau sakiau prioritetas bus piliečių saugumas: mūsų iniciatyvos centre turi būti žmogus.

Klausiausi visos šios diskusijos labai susidomėjęs ir šiandien iš tikrųjų jautėsi institucijų apsisprendimas duoti atsakymus, išsaugoti žmonių gyvybes; kiekviena žmogaus gyvybė, kurią galime išsaugoti išleisdami įstatymus, vykdydami įsipareigojimus, bus pagirtinas darbas, prisidėjęs prie mūsų gero vardo. Dėl to mums reikia judėti pirmyn ir dėl to pritariu daugelio narių pozicijai, kurie šiandien pabrėžė pažangių priemonių ir pažangių automobilių svarbą, nors iš anksto turime garantuoti, kad ir žmogus bus protingas, nes pirmiausiai atsakomybė tenka piliečiams, esantiems už vairo, kurie turi įsisąmoninti, kad kitų piliečių gyvybės priklauso nuo jų veiksmų.

Be abejo, technologijos turi tarnauti žmogui, žmogus yra pagrindas ir todėl pritariu pozicijai tų – minėjau tai savo prisistatymo kalboje – kurie teigia, kad vairuotojai turi būti apsišvietę, o piliečiai turi būti informuoti apie naujas priemones, atsiradusias dėl technologijų vystymosi ir mokslinių tyrimų ir galinčias jiems tarnauti. Kitaip neverta leisti visuomenės ar privačių asmenų pinigų tyrimams, jei padaryti atradimai, jei sėkmingai baigtos iniciatyvos netarnauja piliečiams, gelbėdamos žmonių gyvybes. Kartoju, būtent dėl to kelių eismo saugumas bus prioritetas – tai yra įsipareigojimas, kurį oficialiai išreiškiu Europos Parlamentui – bus vienas iš svarbiausių pasižadėjimų, kurį Komisija ir transporto sektorius vykdys artimiausius mėnesius.

Turėčiau trumpai atsakyti į klausimą dėl terminų, kurį pateikė P. Pribetich. Remdamasi konsultacijų, kurios prasidėjo 2008 m. gegužės 23 d., rezultatais Europos Komisija pasiūlė reglamentą dėl automobilių bendrojo saugumo tipo patvirtinimo reikalavimų, kuriame teigiama, kad nuo 2012 m. naujuose automobiliuose bus privaloma elektroninė stabilumo kontrolės sistema siekiant žymiai padidinti šių automobilių saugumą. Reglamentas remiasi Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) pasauliniame forume suderintais techniniais reglamentais.

Atsakydamas Ayala Sender dėl sunkiųjų transporto priemonių turiu pasakyti, kad 2007 m. lapkričio mėn. JT EEK pasauliniame forume buvo suderintos transporto priemones reglamentuojančios taisyklės ir patvirtintas dokumentas dėl privalomo elektroninės stabilumo kontrolės sistemos diegimo ir susijusių techninių standartų. Europos Komisija pritarė šiam dokumentui, o tai reiškia, kad nuo 2010 m. labiausiai naudojamų sunkiųjų transporto priemonių naujuose modeliuose elektroninė stabilumo kontrolės sistema bus privaloma.

Ji minėjo specialios paskirties automobilius, ypač dirbančius žemės ūkio sektoriuje – deja, Europoje per autoįvykius vis dar žūva žmonės, kai avarijos kaltininkai žemės ūkio mašinos, o kai kuriais atvejais dėl vairuotojų neatsakingumo jiems vairuojant nepakankamai atsargiai, tačiau šiuo metu nesiimta jokių priemonių, nes prioritetas suteiktas lengviesiems automobiliams ir sunkiosioms transporto priemonėms. Tačiau pritariu jos siūlymui, kiek jis priklauso mano kompetencijos sričiai, o taip pat jį perduosiu Komisijos narei V. Reding, nes man atrodo, kad tai svarbus pasiūlymas, ypač aktualus kaimo vietovėse. Pakartosiu, kad žemės ūkio sektoriuje, deja, vis dar yra daug žmonių aukų ir tai nėra avarijų aukos keliuose, bet dirbamoje žemėje ir mes negalime apsimesti, kad jokios problemos iš viso nėra.

Gerb. Ayala Sender, dėl to dėkoju jums už pasiūlymą, taip pat dėkoju visiems pasisakiusiems nariams, Komisijai. Gerb. Pirmininke, aš jau baigiu ir atsiprašau, jei kalbėjau keliomis minutėmis per ilgai, bet jaučiu, kad šis klausimas mums visiems pakankamai svarbus, todėl galime skirti daugiau laiko nei numatyta taisyklėse. Kaip jau minėjau pritariame Z. Gurmai pranešimui ir aš taip pat dėkoju už jos parodytą entuziazmą, nes mes taip pat pilni entuziazmo vykdyti savo įsipareigojimus gindami piliečių teises.

Džiaugiuosi Parlamento skatinimu, parama, kurią jis teikia eSignalo sistemai ir priemonėms, skatinančioms jos įgyvendinimą. Tikiu, kad šios dienos diskusijų rezultatai bus teigiami, nes Komisija, Parlamentas ir, tikiuosi, Taryba, gerb. Pirmininke, sutarė būti piliečių pusėje, stengdamosi išgelbėti kaip įmanoma daugiau žmonių gyvybių.

  Zita Gurmai, pranešėja. − (HU) Labai jums ačiū, gerb. Pirmininke, gerb. Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, Europos piliečiai, labai jums dėkoju už pareikštas pastabas ir išsakytas nuomones. Tikiu, kad iš tikrųjų prasidėjo nauja era Europos transporto istorijoje, kaip sakė mano kolegė Etelka Barsi-Pataky. Labai svarbu, kad visi esantys šiuose Rūmuose pritarė pranešimui; gryna tiesa, kad kiekvienas iš mūsų turi būti kaip įmanoma žalesnis, kad įtiktų Žaliųjų frakcijai ir Europos laisvajam aljansui ir mes patenkinti, kad galų gale jie taip pat pritarė šiam pranešimui. Turiu pabrėžti, kad tai labai svarbu. Gerb. Komisare, sutinku su jumis, kad jei mums pavyks išgelbėti nors vieną gyvybę keliuose, būsime nuveikę kažką gero; suprantate, aš tikiu, kad svarbiausias dalykas, kurį mes kaip sprendimus priimantys asmenys Europoje galime padaryti, tai apsaugoti žmonių gyvybes. Keli iš jūsų paminėjo sukrečiančią statistiką: keliuose žuvo 41 600 žmonių.

Dėkoju už jūsų palaikymą, nes norint šią problemą išspręsti turime visi dirbti. Labai didžiuojuosi Viviane Reding ir jos komanda, André ir Juhani, kurie dalyvauja šiame posėdyje. Jie dalyvavo visame procese. Ne tik per pastaruosius kelis mėnesius, bet per pastaruosius kelis metus, nes technologijas reikėjo išbandyti, siekiant įsitikinti jų veiksmingumu. Ar pamenate, kad buvo laikas, kai nenaudojome saugos diržų, o šiandien juos laikome savaime suprantamu dalyku? Arba, kaip paminėjo Robert Evans, šiandien radijo aparatai yra visuose automobiliuose. Naujosios technologijos taps vieną dieną tokios pat įprastos kaip šiandien įprasti saugos diržai ar radijo imtuvai. Reikia, kad Europos piliečiai kartą įsigiję šias pažangias sistemas aiškiai įsitikintų jų naudingumu. Taip pat svarbu, kad automobilių gamintojai būtų mūsų pusėje, nes kasmet Europoje pagaminama 17 milijonų automobilių ir šiame sektoriuje dirba 2 milijonai žmonių. Svarbu, kad valstybės narės pritartų mums dėl šio klausimo, nors turiu sutikti su Malcolmu Harbouru: Taryba pastebimai nedalyvauja.

Nebus daug naudos jei Komisija ir Europos Parlamentas darys viską, kas yra jų galioje, bet Taryba nežiūrės į šį klausimą pakankamai rimtai. Tačiau Taryba turėtų suprasti, kad ji taip pat turi atstovauti Europos Sąjungos piliečiams. Todėl dirbkime visi drauge. Kalbu taip, nes veiksmai svarbiau nei žodžiai. Kalbant apie mūsų bendrus interesus pripažinkime, kad visi laimės, jei pasieksime rezultatų šioje srityje, nes galėsime saugiau keliauti, eismas bus optimalesnis, aplinkos teršimas mažesnis, o Europos pramonės sektorius galėtų pirmauti informacijos ir ryšių technologijų srityje. Tai palanki proga, kuria reikia pasinaudoti. Nepraraskime savo galimybės.

Dėkoju už jūsų dėmesį. Labai tikiuosi, kad Komisijos narys A. Tajani padarys viską, ką gali, kad ši vizija išsipildytų.

  Robert Evans (PSE). - Gerb. Pirmininke, tarsiu kelis žodžius dėl tvarkos. Neturiu prieš savo akis Parlamento darbo tvarkos taisyklių, bet esu tikras, kad jūsų tarnybos turi, todėl jūs atleisite, jei pabaigsiu posėdį. Tai nesusiję su Z. Gurmai pranešimu, nes apie jį jau kalbėjome.

Kol jūs kalbėjote, tiksliau kol gerb. Z. Gurmai apibendrino savo pranešimą, pastebėjau, kad į lankytojų balkoną atėjo visuomenės atstovai. Nuoširdžiai juos sveikinu ir manau tai, jog žmonės ateina į lankytojų balkoną yra labai gerai ir svarbu, bet suvokiu, kad kai tik atsisėsiu pabaigęs šią savo reikšmingą kalbą, jūs nutrauksite posėdį iki 12 val., kada prasidės balsavimas.

Šie nelaimingi žmonės keliavę daug šimtų kilometrų praras vertingą galimybę išgirsti diskusiją ir kalbas šį rytą. Jie truputį paklausys manęs, bet norėčiau sužinoti, ar jūs o gal jūsų padėjėjai galėtų kreiptis į administraciją ir paieškoti būdo užtikrinti, kad tada, kai diskusija baigiasi 11.30 val., kaip ir bus šį rytą, ir nieko pagal dienotvarkę nenumatyta iki 14.00 val., šis pusvalandžio trukmės tarpas tarp dabartinio momento iki vidurdienio 12 val. negalėtų būti užpildytas perkeliant po pietų numatytą svarstyti klausimą ar kuo nors kitu neįsivaizduojamai svarbiu?

Kalbu šito šimto ar panašiai žmonių esančių balkone vardu, atvykusių paklausyti dirbančių žmonių, bet viskas, ką jie šiuo metu gali išgirsti yra tik mano ilgas dviejų minučių trukmės pasisakymas apie nieką nutaisius labai rimtą miną.

(Plojimai)

  Pirmininkas. − Gerb. R. Evans, jūs galėjote kalbėti tik vieną minutę, ne dvi.

Mes atkreipsime dėmesį į mintį, kurią išsakė visada sąmojingas gerb. R. Evans.

Bet kuriuo atveju prieš baigdamas posėdį norėčiau jums ir Komisijos nariui pranešti gerą naujieną, kad prieš kelias valandas tokios svarbios šalies kokia yra Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė Lordų rūmai ratifikavo Lisabonos sutartį. Įsivaizduoju, kaip karalienė Elizabeta pasirašo šį svarbų dokumentą ir taip Jungtinė Karalystė ratifikuoja Lisabonos sutartį. Manau, kad visi džiaugiamės dėl šios naujienos, taip pat ir tie, kurie tik paliko savo vėliavas ant sėdynių, bet patys nedalyvauja, nes jų paprastai nebūna, kai Rūmuose vyksta darbas.

Pranešus šią džiugią naujieną baigiame diskusiją.

Balsavimas vyks 12.00 val.

(Posėdis nutrauktas 11.30 val. ir toliau tęsiamas 12.00 val.)

PIRMININKAVO: Diana WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

3. Balsuoti skirtas laikas

  Pirmininkė. − Kitas klausimas − balsavimas.

(Rezultatai ir kita informacija pateikiama protokole.)

3.1. Pavojingų krovinių vežimas vidaus keliais (A6-0227/2008, Bogusław Liberadzki) (balsavimas)

3.2. Kelių infrastruktūros saugumo valdymas (A6-0050/2008, Helmuth Markov) (balsavimas)

3.3. Europos Sąjungos pajėgumo reaguoti į nelaimes didinimas (balsavimas)

- Po balsavimo dėl 37 pakeitimo:

  Iratxe García Pérez (PSE). − (ES) Gerb. Pirmininke, 37 pakeitimas buvo atšauktas, todėl į balsavimą įtrauktas nebus.

  Pirmininkė. - Deja, mums apie jo atšaukimą nebuvo pranešta, todėl jis įtrauktas į balsavimą.

- Prieš balsavimą dėl 15 pakeitimo:

  John Bowis (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, jeigu pranešėjas sutiks su nedideliu žodiniu pakeitimu, kaip nurodyta sąraše, savo frakcijos vardu ir siekdami kompromiso ir susitarimo norėtume atšaukti paskesnį pakeitimą, kad tai nebūtų taip specifiška: vietoj teisiškai privalomos „direktyvos“ būtų siūlomos „priemonės“. Jei pranešėjas sutiks su tokiu pasiūlymu, vėlesnį pakeitimą galėsime atšaukti .

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL). – (EL) Gerb. Pirmininke, aš, kaip pasiūlymo dėl rezoliucijos, kuri Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto buvo priimta beveik vienbalsiai, autorius apgailestaudamas negaliu priimti J. Bowiso pasiūlymo, nes jo siūlomas žodinis pakeitimas iš esmės prieštarauja tekstui. Gal gelėčiau paprašyti atsistoti tų posėdžio narių, kurie man pritaria?

  Pirmininkė. - Gerb. J. Bowisai, matome, jog atsistojo daugiau nei 40 posėdžio narių, taigi, Jūsų pasiūlyto žodinio pakeitimo priimti negalime.

(Žodinis pakeitimas priimtas nebuvo.)

– Prieš balsavimą dėl 35 pakeitimo:

  John Bowis (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, jeigu niekas neprieštarauja, norėčiau pasiūlyti keletą pratimų. Žodinis pakeitimas, kuris buvo pasiūlytas socialistų pakeitimui, yra įtrauktas į dienotvarkę, todėl aš jį siūlau savo frakcijos vardu. Pažiūrėsime, ar dabar salėje kils dar viena nedidelė aerobikos banga.

  Pirmininkė. - Sportuojame tai vienoje rūmų pusėje, tai kitoje!

(Žodinis pakeitimas nebuvo priimtas.)

4. Oficialus pasveikinimas

  Pirmininkė. − Dabar norėčiau oficialiai pasveikinti iš oficialios galerijos posėdį stebinčią Šveicarijos Federalinės asamblėjos delegaciją. Jai vadovauja Brigitta Gadient.

(Plojimai)

Džiaugiuosi, galėdama pasveikinti jus visus atvykus į Europos Parlamentą Strasbūre, kur vakar ir šiandien dalyvaujate 27-ajame Europos Sąjungos ir Šveicarijos tarpparlamentiniame posėdyje.

Man žinoma, kad dalyvavote kelete įdomių diskusijų dėl bendradarbiavimo ir dabartinės padėties, taip pat dėl būsimų Šveicarijos ir Europos Sąjungos ryšių iššūkių. Buvo ypač pabrėžtos Šveicarijos ir Europos Sąjungos derybos dėl mokesčių klausimų, laisvo asmenų judėjimo, patirtis, įgyta po naujausio Europos Sąjungos išsiplėtimo, paslaugų nepaisant sienų peržiūra, Šengeno ir Dublino susitarimai, finansinis Šveicarijos indėlis į Europos Sąjungos išsiplėtimą bei laisva prekyba žemės ūkio produktais.

Mūsų parlamentus sieja ilgas – beveik trijų dešimtmečių – bendradarbiavimas, ir dėl jo naudingos patirties gavo tiek Europos Sąjunga, tiek Šveicarija. Esu įsitikinusi, kad keitimasis nuomonėmis, kuris sėkmingai vyko šią savaitę, dar labiau paskatins mūsų parlamentų bendradarbiavimą.

(Plojimai)

5. Balsuoti skirtas laikas (pratęstas)

  Pirmininkė. − Dabar tęsime balsavimą.

(Rezultatai ir kita informacija pateikiama protokole.)

5.1. 2008 m. liepos 1 d. – keturiasdešimt metų muitų sąjungai (balsavimas)

5.2. Europos energijos vartotojų teisių chartijos link (A6-0202/2008, Mia De Vits) (balsavimas)

5.3. Naminių paukščių skerdienos importas (balsavimas)

5.4. Žuvininkystės sektoriaus krizė, kurią lėmė dyzelinio kuro kainų didėjimas (balsavimas)

5.5. Pasirengimas ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimui (2008 m. birželio 26-27 d.) (balsavimas)

5.6. Avienos, ėrienos ir ožkienos sektoriaus ateitis Europoje (A6-0196/2008, Liam Aylward) (balsavimas)

5.7. Siekiant pažangesnio, švaresnio ir efektyvesnio mobilumo visoje Europoje. Pirmoji Pažangiojo automobilio iniciatyvos ataskaita(A6-0169/2008, Zita Gurmai) (balsavimas)

6. Balsavimo aiškinimai

Žodinis balsavimo aiškinimas

Rezoliucija – Europos Sąjungos pajėgumo reaguoti į nelaimes didinimas (B6-0303/2008)

  Oldřich Vlasák (PPE-DE). - (CS). Gerb. Pirmininke, gerb. Parlamento nariai, norėčiau paaiškinti savo balsavimą dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl Sąjungos pajėgumo reaguoti į nelaimes padidinimo. Be abejonės, dokumento pobūdžio solidarumas ir abipusė pagalba − žingsnis teisinga linkme. M. Barnierio pranešime siūloma imtis praktinių veiksmų, o Komisijos komunikatas rodo mums kelią pirmyn. Iš tikrųjų, privalome užtikrinti suderinamumą ir sutvirtinti skirtingų lygmenų tarpvalstybinį bendradarbiavimą tarp savo šalių civilinės gynybos pajėgų. Deja, negalėjau palaikyti rezoliucijos, nes mūsų žodinis pakeitimas nebuvo priimtas. Šiame pakeitime reikalaujame sukurti teisiškai privalomus aktus, kurie paveiktų šalių įstatymus, politiką ir programas, taigi, kartu paveiktų ir solidarumą. Manau, kad geresnę apsaugą nuo nelaimių poveikio pasieksime paremdami valstybių narių civilinės gynybos pajėgas koordinuodami ir investuodami lėšas į jų įrangą, o ne sukurdami naują teisės aktą, kuriuo tik būtų sukurtas dar didesnis biurokratizmas.

Rezoliucija – 2008 m. liepos 1 d. – keturiasdešimt metų muitų sąjungai (B6-0297/2008)

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Nuo 1968 m. muitų sąjunga vaidino lemiamą vaidmenį saugodama ir plėtodama bendrąją rinką. Keturiasdešimt muitų sąjungos metų buvo tvirtas pasiekimas, ir jis buvo naudingas ES verslui ir jos piliečiams.

Aš pritariu Arlene’ės McCarthy, veikiančios Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu, rezoliucijai dėl keturiasdešimties metų sukakties muitų sąjungai ir balsavau už ją.

Dėl globalizacijos ir technologijos progreso, muitų sąjunga priversta kovoti su tokiais iššūkiais, kaip suklastotos prekės, padidėjęs pavojingų krovinių importas ir poreikis įdiegti elektronines muitinės sistemas. Tik tarptautinio lygmens muitinės administracijos ir priežiūros institucijų abipusis bendradarbiavimas galės apsaugoti ES rinką nuo pavojingų ir suklastotų prekių importo, kartu sustiprindamas vartotojų apsaugą. Tuo įsitikinau apsilankiusi šalių muitinėse ir muitinės administracijose Prahoje, Antverpene ir Vašingtone, taip pat Pekine ir Šanchajuje.

Ši sukaktis − tinkama proga padėkoti muitinės tarnautojams už jų daug pastangų reikalaujantį ir dažnai pavojingą darbą bei pripažinti sėkmę, kurią jie pasiekė kovodami prieš pavojingas prekes, klastotes ir piratavimą.

  Daniel Hannan (NI). - Gerb. Pirmininke, keturiasdešimtosios metinės atrodo puiki proga atkreipti dėmesį į nesusipratimą, kuris mūsų šalyje egzistuoja, manau, nuo tada, kai jūsų ir mano rinkėjai balsavo dėl prisijungimo prie to, ką jie prieš maždaug 35 metus laikė bendrąja rinka – į nesusipratimą, susijusį su laisvosios prekybos zonos ir muitų sąjungos skirtumu.

Tai, ką mano manymu, daugelis britų suprato iš bendrosios rinkos, buvo abipusis produkto pripažinimas, pagal kurį, jeigu kokią nors prekę galima parduoti Jungtinėje Karalystėje, ją taip pat leidžiama pardavinėti Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir atvirkščiai.

Tačiau turime standartizaciją. Kai kurioms prekėms keliami tam tikri sudedamųjų dalių reikalavimai, jos turi būti ne mažesnės apimties, nei „x“ ir ne didesnės, nei „y“; ir net jei tas produktas niekada nebuvo skirtas eksportui, jeigu jis niekada nekerta valstybės sienos, savo šalyje jis gali būti laikomas pažeidžiančiu įstatymus ir draudžiamu. Tai nutinka dažnai, nes konkurentai, esantys kažkur ES, – neretai ir Didžiojoje Britanijoje – kur bet kuriuo atveju pasitaiko visų rūšių specifikacijų, naudoja Europos Sąjungos technikas tam, kad savo išlaidas perkeltų konkurentams.

Manau, apmaudu, kad vardan harmonizavimo, kuris sumažina vartotojų pasirikimą, praradome autentišką laisvòs prekių ir paslaugų apyvartos koncepciją.

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, kaip miela matyti Jus pirmininkaujančią.

Kai aš sakau kalbas savo rinkimų apygardoje Londone, – tiems iš jūsų, kurie galbūt esate girdėję apie Londoną, – tai puikiausias miestas visame pasaulyje, puikiausios šalies visame pasaulyje sostinė – rinkėjai dažnai atkreipia mano dėmesį į tai, jog 1973 m. jie manė, kad mes jungėmės prie muitų sąjungos. Tada aš sakau: „Negi jūs nesuvokiate situacijos? Negi jūs nesuprantate Europos projekto esmės? Juk viskas – dėl tolesnės politinės ir ekonominės integracijos“.

Iš tikro, per pirmąją mano savaitę Parlamente mūsų frakcijos lyderis Hansas-Geetas Pötteringas atsistojo ir pasakė: „Niekam neturime leisti stoti skersai kelio Europos integracijai, niekam neturime leisti stoti skersai kelio Europos projektui“. Taigi mano rinkimų apygardoje neabejotinai nesusiprantama pati projekto esmė.

Mano prašymas jums, tiems iš jūsų, kurie susirinkę šiuose Rūmuose remia projektą, yra toks: prašau, būkite sąžiningi dėl jo tikslų. Jeigu stengsitės paneigti tiesą apie šį projektą, tada, kai tik apie jį paklausite žmonių, jie jį atmes, kaip tai įvyko per praėjusį referendumą Airijoje.

Rezoliucija – Naminių paukščių skerdienos importas (B6-0309/2008)

  Marian Harkin (ALDE). - Gerb. Pirmininke, man taip pat malonu matyti Jus pirmininkaujančią.

Balsavau už 6 pakeitimą, nes manau, kad chloruotos vištienos importo leidimas pažeistų Europos standartus, ir matau, kad tai vyksta dviem frontais. Visų pirma, trūksta mokslinių duomenų apie pateiktų svarstyti medžiagų naudojimo poveikį aplinkai ir sveikatai. Antra, atsižvelgus į tvarką, kuria vadovaujasi naminių paukščių augintojai, neprotinga laikytis dviejų skirtingų standartų, iš kurių abu paremti augintojų požiūriu, kurie svarbesni už vartotojų.

Ankstesnis pranešėjas minėjo Lisabonos referendumą Airijoje. Be abejo, vienas iš dalykų, dėl kurių buvau suprasta per rinkimų kampaniją buvo tas, kad žmonės nesutinka su skirtingais standartais. Tačiau šiandien Parlamente mes nagrinėjame šį klausimą, taigi, man malonu žinoti, kad tą rezoliuciją Parlamentas patvirtino.

Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos – Žuvininkystės sektoriaus krizė, kurią lėmė dyzelino kuro kainų didėjimas (RC-B6-0305/2008)

  Marian Harkin (ALDE). - Gerb. Pirmininke, visiškai pritariu Parlamento priimtai rezoliucijai. Dar kartą, vienas iš dalykų, apie kuriuos mes dažnai kalbame Parlamente, yra tai, kaip mes reaguojame į piliečių poreikius. Manau, kad šiuo atveju mūsų reakcija būtina.

Žuvininkystės pramonė patiria krizę, nes per pastaruosius penkerius metus kuro kainos padidėjo daugiau nei 300 proc., o už žuvį mokamos kainos išliko panašios į tas, kurios buvo mokamos prieš 20 metų. Taigi, galutinis rezultatas yra tas, kad žvejai negali išgyventi; jie traukiasi iš verslo, dėl to manau, kad keletas mūsų šios rezoliucijos pasiūlymų padėtų pagerinti situaciją.

Esu patenkintas sužinojęs, kad pirmininkaujančioji Slovėnija pasakė, jog priims šį pasiūlymą, ir aš paraginsiu kitą savaitę susirinksiančią Žuvininkystės Ministrų Tarybą, kad ji į šią rezoliuciją atkreiptų ypatingą dėmesį.

  Pirmininkė. - Gerb. S. Kamallai, manau, kad dabar Jūs mums papasakosite apie žvejus Londone?

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, dėl bendrosios žuvininkystės politikos, nemanau kad jų ten dar likę.

Dėkoju Jums už man suteiktą galimybę paaiškinti, kaip aš balsavau dėl šios svarbios diskusijos. Norėčiau pasakyti savo kolegoms šiuose Rūmuose, pažvelkime, kokia tikroji problema. Kai tik kyla kokia nors tarptautinė krizė, dėl žuvininkystės pramonės problemų jūs stengiatės suversti kaltę jai. Iš tikrųjų, ne kuro kainų kilimas − tikroji žuvininkystės pramonės problema. Problema − bendroji žuvininkystės politika, centrinio planavimo sistema, kuria didžiuotųsi nebent sovietai. Mane stebina, kad kolegos šiame Parlamente taip trokšta palaikyti sovietų ekonomikos teoriją.

Pažvelkime į keletą sėkmingesnių žuvų apsaugojimo sistemų visame pasaulyje. Jei pažvelgsite į kai kurias iš jų, pvz., į Islandijos ar Naujosios Zelandijos, pamatysite, jog jos pagrįstos teisės normomis, nuosavybės teise ir perduodamomis nuosavybės teisėmis. Jei iš tikro norime išspręsti žuvininkystės pramonės problemą, pats laikas imti pasitikėti teisės normomis, nuosavybės teisėmis ir laisvąja rinka.

Rezoliucija – Naminių paukščių skerdienos importas (B6-0309/2008)

  Peter Skinner (PSE). - Gerb. Pirmininke, nenoriu kalbėti šiuo klausimu, o norėčiau pasisakyti dėl ankstesnio. Bandžiau atkreipti Jūsų dėmesį.

Susilaikiau balsuodamas dėl naminių paukščių skerdienos klausimo visų pirma dėl to, kad manau, jog yra akivaizdus įrodymas, galintis atmesti reikalavimus, kad mums reikia išlaikyti galiojantį draudimą. Manau, kad yra tinkamas mokslinis įrodymas, leidžiantis šį draudimą panaikinti. Tačiau, bet kokiu atveju, nei vienas iš šių svarstymų neįsigaliojo.

Vietoj to Europoje turime itin brangų vištienos skerdienos valymo procesą. Tai − tikroji problema, nes bet kuri į Europos Sąjungą importuota skerdiena atrodytų pigesnė, todėl būtų ir greičiau parduodama, ir akivaizdžiai tiktų vartotojams.

Kalba eina ne apie sveikatai keliamus reikalavimus, o apie protekcionizmą. Manau, kad ši diena Europai yra labai liūdna, nes mes, svarstydami šį ypatingą klausimą, gailime laiko ir stengiamės paskubomis jį baigti šią savaitę Parlamente priimdami rezoliuciją.

Dėl to susilaikiau balsuodama, be to manau, kad būtent todėl mūsų santykiai su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis šalimis nėra skaidrūs.

Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos – Pasirengimas ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimui 2008 m. birželio 26-27 d. Chanty-Mansijske (RC-B6-0235/2008)

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - (SK) ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas deramai sulaukia didžiulio dėmesio. Atsižvelgdamas į svarbią Rusijos geopolitinę padėtį bei jos ilgalaikius istorinius ir kultūrinius ryšius su Europa, palaikau stiprios politinės ES ir Rusijos Federacijos partnerystės įkūrimą.

Ši partnerystė turėtų apimti abipusę pagalbą sprendžiant saugumo klausimus, būtent kovą prieš terorizmą ir organizuotą nusikalstamumą ir kliūčių, trukdančių laisvai keliauti ir prekiauti, įveikimą. Tačiau neturėtume žiūrėti pro pirštus į keletą problemiškų Sąjungos ir Rusijos savitarpio santykių aspektų. Svarbu, kad ES kalbėtų vienu balsu.

Jokia valstybė narė, kuri rimtai imasi įprastos užsienio ir saugumo politikos, su Rusija neturėtų užmegzti dvišalių santykių tokiu būdu, kuris pakenktų teisėtiems valstybių narių interesams. Tokiose srityse, kur liečiami opūs tarptautiniai klausimai, ES ir Rusija turėtų pasiekti tarptautinės teisės ir teritorinio vientisumo pagarba pagrįstą susitarimą, kaip pvz. , Serbijos ir Kosovo atveju.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad ES turėtų padėti Rusijai vystyti ir stiprinti demokratiją, teisės normas ir žmogaus teisių apsaugą.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, artėja ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas. Tai yra reikšmingas įvykis, ir todėl mūsų Parlamento diskusija, susijusi su pasiruošimais, buvo tokia svarbi.

Ryšiai tarp Europos Sąjungos ir Rusijos yra be galo svarbūs Europos ir viso pasaulio stabilumui, ekonomikos augimui ir saugumui. Šie ryšiai įgavo naują aspektą po ES išsiplėtimo 12 naujų šalių, daugiausia iš centrinės ir rytų Europos. Tai − tos šalys, kurios praeityje buvo glaudžiai ekonomiškai, politiškai ir militaristiškai susijusios su buvusia Sovietų Sąjunga.

Iki šiol dvišaliai prekybos ryšiai su atskiromis šalimis būdavo perkeliami į ES ir Rusijos lygį. Tačiau Rusija, apeidama ES, nuolat bando susitarti su pavienėmis šalimis. Šiam dvišaliui bendradarbiavimui yra dažnai minimos išskirtinės aplinkybės.

Rusija − milžiniška valstybė, turinti ir didžių politinių bei karinių troškimų, ir neaprėpiamų energetikos išteklių, dėl kurių jos statusas aiškiai išsiskiria Europoje ir pasaulyje. Ratifikavusi Kioto protokolą, Rusija tapo svarbia partnere, kuri turėtų būti įtraukta į kovą su klimato kaita ir su kitais, susijusiais su aplinkos apsauga, klausimais.

  Tunne Kelam (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, 29 pastraipoje, kuri baigiasi „pasiūlyti didesnį ES įsitraukimą į konflikto sprendimo procesą“, palaikau originalų variantą, kuris papildytas ir tęsiamas taip: „įskaitant ES taikos palaikymo misijos galimybę ir NVS bei Rusijos karinių pajėgų pakeitimą“.

Manau, kad labai svarbu būtent dabar ES vardu pasiųsti aiškią žinią, jog dėl taikos užtikrinimo misijos Abchazijoje esame pasirengę prisiimti konkrečius įsipareigojimus.

- Pranešimas: Liam Aylward (A6-0196/2008)

  Jim Allister (NI). - Gerb. Pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes, kaip ir kituose sektoriuose, aš esu sunerimęs matydamas, kaip prieš kylančią importo bangą ES sumažina avių auginimą mėsai.

Svarstomas klausimas − ne tik ūkių pajamos, bet ir su tuo susiję aplinkos problemų klausimai, nes iš visų fermose laikomų gyvulių avys, ko gero, labiausiai prisideda prie mažiau palankių vietovių natūralaus išlaikymo ir biologinės įvairovės palaikymo.

Ėmus mažiau auginti avių, ims blogėti ir daugelio kalnuotų ir kitų mažiau palankių vietovių aplinka. Todėl būtina paremti šią pramonės šaką, o siekiant ją sustiprinti, reikia apsvarstyti su aplinka susijusius mokesčius.

Taip pat manau, kad tinkamo žymėjimo etiketėmis su kilmės šalies nuoroda valdymo sistema, ypač augant importui, galėtų smarkiai padėti paskatinti vietinės avienos vartojimą.

Galiausiai, Komisijos skubėjimas įvesti elektronines tapatybės etiketes sektorių, kuris dėl neekonomiškų investicijų jau ir dabar silpsta, apkraus dar didesnėmis išlaidomis. Toks elektroninis žymėjimas, daugių daugiausia, kiekvienai valstybei narei ir kiekvienam regionui turėtų būti savanoriškas.

  Marian Harkin (ALDE). - Gerb. Pirmininke, sutinku su paskutiniu pranešėju dėl elektroninio žymėjimo etiketėmis. Tai, be abejo, turėtų būti savanoriška.

Palaikiau 4 pakeitimą, nes noriu paprašyti Komisijos ir Tarybos, kad jos išnagrinėtų kai kuriuos Bendrijos finansavimo elektroninei žymėjimo etiketėmis sistemai įdiegti aspektus. Ožkų, avių ir ėriukų sektoriai išgyveną krizę, ir jų tikrai negalima leisti apkrauti papildomomis išlaidomis.

Būčiau teikęs pirmenybę 1 pakeitimui – bet, deja, jis žlugo dėl 4 pakeitimo priėmimo – kuriame buvo rekomenduota, kad elektroninės identifikacijos sistemos įgyvendinimas būtų atidėtas iki anksčiausiai 2012 m. Pritariu anksčiau kalbėjusiam pranešėjui, kad biurokratija bei patirtos išlaidos viršija bet kokią naudą.

  James Nicholson (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, kaip ir sakiau vakar vakare, šis pranešimas labai geras. Deja, Komisijos narys vakar vakare atmetė galimybę Tarybai pritarti pranešėjo pasiūlymui suformuoti specialios paskirties padalinį pramonei ištirti.

Dabar aš nesu atkaklus specialios paskirties padalinių šalininkas, nes padalinių pilna visur; kaskart, kai mums kyla kokia nors problema, mes suformuojame specialios paskirties padalinį ir daugiau niekada nebeišgirstame apie tai kalbant.

Tačiau manau, kad jei prieš susirinkdami į šiuos Rūmus būtume geriau bendradarbiavę, būtume pateikę tvirtą pasiūlymą, kuris būtų padėjęs pramonei ir būtų veikęs pramonės labui.

O dabar neturime nieko. Turime elektroninį ženklinimą etiketėmis. Negavome to, ko prašėme, kad tai būtų atidėta iki 2012 m. Pramonė negali to sau leisti. Tačiau manau, kad dar grįšime prie šio klausimo; dar neišgirdome galutinio sprendimo, nes avių pramonę privalome apginti visoje Europos Sąjungoje.

Rašytinis balsavimo aiškinimas

- Pranešimas: Boguslaw Liberadzki (A6-0227/2008)

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Pavojingų krovinių vežimo klausimu diskutavome daugybę kartų, o saugumo standartai dėl to buvo palaipsniui išaiškinami ir supaprastinami. Pagal B. Liberadzkio pranešimą, egzistuojantys teisės aktai dėl pavojingų krovinių vežimo sudarys logišką pagrindą konkrečiai direktyvai, kuri buvo išplėsta iki vidaus vandens kelių taikymo srities. Sveikinu derybų dalyvius, kad jiems pavyko pasiekti susitarimą, kuris įgalins baigti šį dosjė per antrąjį svarstymą.

Direktyvos išplėtimas įtraukiant vidinius vandens kelius valstybėms narėms apims dviejų metų pereinamąjį adaptacinį laikotarpį. Valstybės narės tuo metu galės reguliuoti arba, dėl kitų priežasčių, išskyrus saugumą vežant, uždrausti vežti pavojingus krovinius savo teritorijose

Todėl turėtų būti pabrėžiama, kad šis teisės aktas iliustruoja mūsų dėtas pastangas, kad pavojingų krovinių vežimas Sąjungoje taptų vis veiksmingesnis ir saugesnis panaikinant nereikalingą biurokratiją ir papildomas išlaidas ar taisykles, kurios vežimo valdymo nedaro efektyvesnio.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, gerb. Parlamento nariai, iš tikro beveik nėra apie ką daug diskutuoti dėl puikaus B. Liberadzkio pranešimo apie pavojingų krovinių vežimą vidaus keliais. Aš už pranešimą balsavau komitete, savo balsą aš patvirtinu ir čia.

Kuo labiau plečiasi vidinė prekyba, − tokia, kuri vyksta tarp Sąjungos valstybių narių, − tuo, mano nuomone, ji naudingesnė, ypač saugumo, o taip pat ir patikrinimų bei su tuo susijusių administracinių procedūrų požiūriu. Be to, būtų nelogiška kritikuoti, ar dar blogiau – atmesti tokį procedūrinį tekstą, plačios apimties konsultaciją, kurią ruošiant įsitraukė ir apie kurią kokybiškai pranešė tiek daug valstybių narių ekspertų.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Visiškai palaikau šį pranešimą. Kiekvienais metais milžiniškas kiekis tokių pavojingų krovinių, kaip chloras ir benzinas, vežami vidiniais Europos Sąjungos vandens keliais. Iki šiol nebuvo sudaryta jokių nuostatų, susijusių su šiuo klausimu, nors teisės aktų, reguliuojančių pavojingų krovinių vežimą keliais ir geležinkeliais, yra.

Teisės aktų, reguliuojančių pavojingų krovinių vežimą valtimis, labai reikia ne vien dėl saugumo, bet ir todėl, kad galėtume Europos lygmeniu reguliuoti aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatą. Didžioji dauguma tokių pervežimų yra tarpvalstybiniai. Be to, Europos reglamentai turi būti naudingi verslui, kuris šiuo metu skirtingose valstybėse narėse turi laikytis skirtingų nacionalinių reikalavimų. Vežimas vidaus vandens keliais taip pat išleidžia į orą mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Todėl labai svarbu suderinti skirtingoms transportavimo rūšims keliamus reikalavimus. Tada skirtingų būdų suderinimas, pvz. , dalį kelio krovinį nuvežus geležinkeliu, po to jį toliau plukdyti valtimi, taps patrauklesnis. Tai ne tik veiksminga, bet ir, svarbiausia, užtikrina, kad poreikiai bus sėkmingai ir ekologiškai patenkinami ir ateityje. Todėl tikiuosi, kad transporto bendrovės vis dažniau derins skirtingus transportavimo būdus.

- Pranešimas: Helmuth Markov (A6-0050/2008)

  Stanisław Jałowiecki (PPE-DE), raštu. − (PL)

Susilaikiau balsuodamas dėl Helmuto Markovo pranešimo dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo. Susilaikiau dėl to, kad šis pranešimas absoliučiai prieštarauja subsidiarumo principui, būtent, kad „didesnė organizacija neturėtų prisiimti tų funkcijų, kurias atlikti galėtų mažesnė organizacija“. Šio principo turėtų būti laikomasi labai atidžiai. Deja, netgi šiuose Rūmuose aš esu dažnai pastebėjęs, kad jis laužomas. Tikiuosi, kad šiuo konkrečiu atveju sugebėjome užtikrinti šio principo veikimą bent iš dalies, tačiau tik pažiūrėkite, kiek mes dėl to sugaišome laiko. Leisdami įstatymus orientavomės ne į gero naujo įstatymo sukūrimą, o į prasto teisės akto pasiūlymo pakeitimus. Tačiau neturiu jokių iliuzijų, kad ši kritika dėl subsidiarumo principo bus paskutinė. Tai iš tiesų paradoksalu, nes ši kritika dėl to paties, kaip ir garsiausios pastabos dėl Airijos – dėl šalies, prieš kelias dienas atmetusios Lisabonos sutartį. Žmonės tiesiog nemato sąsajų, kad tos šalies piliečiai pasakė „ne“ būtent todėl, kad visiems aišku, jog šį principą Europos Sąjunga reguliariai laužo. Iš tikrųjų, pastarasis Airijos pavyzdys turėtų leisti mums suprasti, kad negalime ignoruoti subsidiarumo ar aukoti jį tariamiems aukštesniems tikslams, kad ir tokiems, kaip kelių saugumas. Anksčiau ar vėliau – o tikriausiai anksčiau – mes prie šio klausimo dar sugrįšime.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, gerb. Parlamento nariai, balsuosiu už H. Markovo pranešimą. Mano nuomone, tai labai išsamus pranešimas, apimantis visų sričių aspektus, kurie užtikrina, kad saugumo klausimas apsvarstytas atsižvelgiant į visas kelių infrastruktūros pakopas: nuo planavimo iki projektavimo ir naudojimosi ja.

Sutinku dėl pasiūlymo subsidiarumo principo, kad valstybės narės turėtų savo nuožiūra spręsti, kiek intensyviai turi būti naudojami „kelių infrastruktūros saugumo poveikio įvertinimai“, kelių saugumo auditas ir saugumo patikrinimai.

Įstatyminių priemonių, nusakančių kelių infrastruktūros tinklo saugumo vystymą – nors ir ne itin lanksčiu būdu – priėmimas turi būti laikomas teigiamu rezultatu, kurio poveikis priklausys nuo jo taikymo intensyvumo. Tačiau manau, kad būtina nustatyti visoms valstybėms narėms taikomus privalomus minimaliuosius standartus, kurie neleistų kilti jokiems nukrypimams.

Rezoliucija – Europos Sąjungos pajėgumo reaguoti į nelaimes didinimas (B6-0303/2008)

  Richard James Ashworth (PPE-DE), raštu − Britų konservatoriai žino, kokie sukrečiantys gali būti stichinių nelaimių padariniai. Iš praėjusiais metais Jungtinę Karalystę nusiaubusių potvynių žinome, kiek žalos žmonėms, ekonomikai ir aplinkai jie gali sukelti. Taip pat suvokiame, kokius padarinius gamtos nelaimės gali sukelti kitoms šalims.

Nepaisant to, manome, kad atskiros valstybės narės yra pačios geriausiai apsirūpinusios, kad galėtų greitai ir tinkamai reaguoti į jų teritorijose kylančias nelaimes. Manome, kad Europos civilinės saugos pajėgų sukūrimas paprasčiausiai sulėtintų pajėgumą reaguoti į kilusias nelaimes, nes užkrautų papildomą biurokratinę naštą. Tai, ko nelaimių paliestoms šalims reikia, yra laiku suteiktas ir būtinas įsikišimas, o ne dar didesnė biurokratija.

Galiausiai, mes negalime sutikti su tolimesniais ES teisės aktais dėl nelaimių prevencijos ir pajėgumo reaguoti į jas. Manome, kad adekvatus teisės aktas jau egzistuoja tiek valstybių narių, tiek ES lygmenyse, o finansinė pagalba prieinama per solidarumo fondą, kurio paskirtis yra – kaip ir turėtų būti – sušvelninti struktūrinę ir ilgalaikę žalą.

Paremdami šią rezoliuciją per galutinį balsavimą, norime paaiškinti, jog balsavome ir už pakeitimus, kurie ragino panaikinti nuorodas į civilinės saugos pajėgas ir tolesnį ES teisės aktų leidimą šioje srityje.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Tvirtai balsuoju už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Europos Sąjungos pajėgumo reaguoti į nelaimes didinamo.

Būdamas šio Parlamento Vystymosi komiteto nariu, turėjau galimybę aplankyti keletą pasaulio skurdžiausių ir dažnose nelaimių zonose įsikūrusių, kai kuriais atvejais − užkluptų katastrofinių gamtos nelaimių (pvz., cunamio) vietovių. Norėčiau pasinaudoti proga ir pabrėžti puikiai atliktą mūsų Vystymosi Komisijos nario Louiso Michelio, kuris visuomet skubiai ir efektyviai sprendė, kaip parodyti solidarumą ir pasiūlyti paramą pasirodžius šiems tragiškiems reiškiniams, darbą.

Tačiau, kaip aiškina ši rezoliucija, mūsų teisės aktų pagrinduose nustatytos procedūros vis dar pernelyg painios: mechanizmai turi būti supaprastinti, o esminiai ištekliai – atidėti blogiausiems nenumatytiems atvejams, kurių, deja, vis atsiranda. Šiandien Parlamentas siunčia aiškų signalą. Dabar turime pereiti nuo žodžių prie darbų.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nepaisant to, kad balsavome „už“, apgailestaujame, jog kai kuriems mūsų pasiūlymams nebuvo pritarta, ypač tam, kuriuo prašoma atkreipti ypatingą dėmesį į mažiau privilegijuotus arba „susiliejusius“ regionus per gamtos nelaimes dėl struktūrinių fondų reglamentavimo arba tiems pasiūlymams, pabrėžiantiems Europos solidarumo fondo paramos atitikimą regioninio masto nelaimėms svarbą ir solidarumo fondo pritaikymo tokioms specifinėms gamtinėms nelaimėms, kaip sausra ir gaisrai riboto laiko ir atitinkamų veiksmų požiūriu svarbą.

Manome, teigiama, kad kiti pasiūlymai dėl Viduržiemio jūros regiono gamtos nelaimių, būtent dėl sausros ir miškų gaisrų pripažinimo, buvo priimti. Paramos mechanizmai nuo stichijų nukentėjusiems žmonėms ir parama miškų atželdinimui – miškų atželdinimas taip pat turi būti įtrauktas į plataus masto nelaimių prevenciją – būtini, kaip ir ES finansuojama viešojo žemės ūkio apdraudimo schema, užtikrinanti ūkininkams minimalias įplaukas per tokias šalies nelaimes, kaip sausros, gaisrai ar potvyniai.

Bendroji žemės ūkio politika turi būti iš esmės pakeista, kad padėtų išlaikyti mažus ir vidutinio dydžio ūkininkus ir ūkininkaujančias šeimas bei taip skatintų žemės ūkio produkciją, biologinę įvairovę bei žemės panaudojimą pagal paskirtį.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Manome, kad valstybių narių bendradarbiavimo sistema turi būti sukurta tam, kad užkirstų kelią, stengtųsi įveikti ir iki minimumo sumažintų nelaimių padarinius. Be kitų aspektų, mes nesutinkame su Europos civilinės saugos pajėgų sukūrimu (ypač jei jos apima ir karinį aspektą), nes šios srities pajėgumai ir naudojami ištekliai turi priklausyti valstybių narių jurisdikcijai; o pastarosios, geriau pažinodamos savo teritorijas, turi užtikrinti, kad jų turimi ištekliai ir strategijos greitai reaguos į jų teritorijų keliamus poreikius.

Manome kad mūsų pozicija dėl šių pasiūlymų būtų teigiama:

- Tokio specifinio pobūdžio Viduržiemio jūros regiono gamtos nelaimių kaip sausra ir miškų gaisrai atpažinimas Bendrijos lygmeniu ir iš to išeinančių Bendrijos priemonių parinkimas prevencijai, moksliniams tyrinėjimams, rizikos valdymui, civilinei saugai ir solidarumui taip, kad pasirinktos priemonės pagerintų kiekvienos valstybės narės reagavimą į tas nelaimes;

- Didesnio Bendrijos finansavimo prevencijos priemonėms poreikis.

Deja, apgailestaujame, kad turime atmesti tokius mūsų pasiūlymus:

- Regioninių nelaimių atitikimo palaikymo svarbos Europos solidarumo fondui pabrėžimas.

- Europos solidarumo fondo pritaikymo prie specifinio tokių gamtos nelaimių kaip sausros ir gaisrai pobūdžio riboto laiko ir tinkamų veiksmų požiūriu gynimas.

  Margie Sudre (PPE-DE), raštu. – (FR) Sveikinu Tarybos iniciatyvą pagaliau sukurti dokumentą, kuris padės pagerinti ES reagavimo į gamtos ar žmogaus sukeltas nelaimes nuoseklumą, veiksmingumą ir matomumą.

Visgi, man labai gaila, jog tai dar nėra itin praktiškas pasiūlymas, kuris padidintų Europos pajėgumą civilinės saugos, įskaitant prevenciją ir greitą reagavimą į didžiules krizes, kylančias Sąjungos viduje ar už jos ribų, srityje.

Dėkoju Europos Parlamento nariams, kurie parėmė mano pakeitimą dėl ekspertizės taikymo nustatant atokiausių Bendrijos regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų geografinę vietą.

Dėl tų užjūrio bendrijų Europa gyvuoja Afrikos pakrantėje (Kanarai, Madera), Indijos vandenyne (Susijungimas), šalia Amerikos žemyno (Gajana, Gvadelupa, Martinika, Azorai), nepamirškime ir Ramiojo vandenyno užjūrio šalių bendrijų (Prancūzų Polinezija, Naujoji Kaledonija).

Europos užjūrio teritorijos galėtų tapti gyvybiškai svarbių produktų laikymo ir logistikos bazėmis. Jei kiltų staigaus įsikišimo iš už Sąjungos ribų poreikis, tai padėtų lengviau numatyti prieinamus Europos žmogiškuosius ir materialinius išteklius.

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. − Reagavimo į nelaimes organizacijoms Europos šalyse yra neabejotinai didžiulis privalumas būti geriau koordinuotoms ir savitarpiškai pasiruošusioms. Tačiau, kaip visuomet, Europos Komisija pasinaudoja kita galimybe išplėsti savo kompetencijos ir atsakomybės ribas – čia „plėtoti pažinimo sritis, tapatumo spragas“ ir t. t. Pranešimas, priešingai britų konservatorių pageidavimams, taip pat apima ir teisiškai privalomų dokumentų reikalavimus. Dėl to balsuodamas susilaikiau.

Rezoliucija – 2008 m. liepos 1 d. – keturiasdešimt metų muitų sąjungai (B6-0297/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nepaisant teigiamo pranešimo dėl 40 metų muitų sąjungai įvertinimo, daugybė gamybos sektorių, ypač Portugalijoje, nėra tokios pat nuomonės. Iš tikrųjų, yra gana priešingai. Jie žino, jog visiškas sienų atvėrimas vardan laisvos konkurencijos sukūrė daug neteisingų situacijų ir, dėl nevienodo skirtingų šalių išsivystymo, padidino struktūrinį deficitą.

Greta to, gamybinio pajėgumo ir gamybos proceso išsivystymo nevienodumas yra kitos priemonės, strategijos ir dokumentai, kurie dar labiau pablogino situaciją, o labiausiai nukentėjo vidaus rinkos sukūrimas, tarptautinės prekybos liberalizacija, ekonomikos ir valiutinės sąjungos stabilumo paktas, ir Lisabonos strategijos neoliberalizmas.

Dėl to, nors pranešime yra ir keli teigiami pasiūlymai kaip sutvirtinti bendradarbiavimą, jo pagrindas mums nepriimtinas. Todėl balsuojame prieš šį pranešimą.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Mūsų nuomonė apie šią rezoliuciją teigiama, nes mes bendrąją prekybos politiką ir muitinės įstatymus laikome išankstine vidaus rinkos veikimo sąlyga. Tačiau norime atkreipti dėmesį į tai, jog esame itin kritiški daugelio prekybos susitarimų, kuriuos ES faktiškai sudarė su trečiosiomis šalimis, atžvilgiu.

  Kartika Tamara Liotard, Erik Meijer, Søren Bo Søndergaard ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Kadangi mes visiškai palaikome valstybių narių bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią pavojingų žaislų, narkotikų ir kitų nelegalių ar pavojingų produktų importui, ir kadangi dėl to visiškai palaikome bendradarbiavimą su prekybos partneriais, negalime balsuoti už šią rezoliuciją dėl skaudaus muitų sąjungos poveikio besivystančių šalių prekybai.

ES lyg įrankiu naudojasi muitų sąjunga deryboms dėl palankių prekybos susitarimų su besivystančiomis šalimis, ir tuo pat metu uždeda didžiulius tarifus tiems produktams, kurie atrodo nepageidaujami konkurentai ES produktams. Tokia politika varžo besivystančių šalių ekonomikos augimo galimybes.

- Pranešimas: Mia De Vits (A6-0202/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šis pranešimas pradedamas parama grupei elektros ir gamtinių dujų rinkų liberalizacijos paketų ir jų privatizavimo reikalavimu, nors jie yra strateginiai išsivystymo ir socialinio progreso sektoriai. Kaip gerai žinoma, šių paketų pritaikymas Portugalijoje padidino tiekimo problemas, pakėlė kainas vartotojams, taip pat padidino nedarbo lygį ir sukėlė nesaugumo dėl darbo jausmą šiame sektoriuje.

Šiuo metu Europos Komisija siekia išvengti kalbų apie problemas, kurias sukėlė jos strategija pristačius Europos energijos vartotojų teisių chartiją. Nepaisant riboto teisių, kurias ji įvardija, skaičiaus, sutinkame su šia chartija. Kyla klausimas, ar chartija prisidės prie šį sektorių kontroliuojančių ekonominių grupių, kurioms Bendrijos politika yra vis labiau pataikauja. Taigi per baigiamąjį balsavimą dėl šio pranešimo susilaikysime.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Pranešimas, kuris buvo priimtas dėl Europos energijos vartotojų teisių chartijos reikšmingai padidina energijos vartotojų teises. Taip vartotojams bus prieinamesnis didesnis informacijos kiekis, kuris leis lengviau pasirinkti tiekėjus ir įvairias tiekimo alternatyvas. Chartija − labai svarbus energijos rinkos liberalizacijos žingsnis.

Esu įsitikinusi, jog vartotojams pateikta aiškesnė ir suprantamesnė informacija leis jiems priimti geriausią sprendimą. Tai labai svarbu, nes energijos kainos nuolat kyla ir tampa vienu didžiausių vartotojų susirūpinimo objektu.

Kalbant apie sprendimą, kuris buvo priimtas, reikia paminėti, jog tokiu atveju bus lengviau palyginti pasiūlymus ir faktinį energijos suvartojimą, o tai padrąsins vartotojus pakeisti tiekėjus, jeigu jie bus nepatenkinti pasiūlyta paslauga. Dėl to didės energijos tiekėjų konkurencija, jie bus labiau susirūpinę, kaip patenkinti vartotojų poreikius, o vartotojai galės labiau pajusti realų energijos kompanijų priimtų sprendimų poveikį.

Tikiu, kad Energijos vartotojų teisių chartija lėtai, tačiau užtikrintai padės pakeisti energetikos rinką, o būtent to mes nekantriai laukėme jau ilgai. Neleiskime sau pamiršti, kad svarbiausioji vidaus rinkos dalis − vartotojai, ir jie tikisi, jog imsimės realių pokyčių.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. − (RO) Balsavau už M. De Vits pranešimą dėl Europos energijos vartotojų teisių chartijos. Atsižvelgiant į aukštesnes, nei bet kada, energijos kainas, būtina užtikrinti žemesnes pajamas gaunančių piliečių ir žmonių, gyvenančių atokiose vietovėse, kur energijos rinkos yra mažesnės ir mažiau konkurencingos, aprūpinimą energijos ištekliais. Valstybės narės turi kaip įmanoma greičiau imtis veiksmų, kad aiškiai išskirtų tokias vartotojų grupes ir skatintų bei palaikytų jas veiksmais, pvz., socialiniais tarifais, ir taip užtikrintų jų aprūpinimo elektra ir gamtinėmis dujomis nepertraukiamumą.

Balsavau už 3, 4, 5, 6, ir 7 Europos specialistų grupės pasiūlytus pakeitimus. Jie įvardino socialinių tarifų įvedimo, vartotojų informavimo kas ketvirtį apie jų energijos suvartojimą poreikį ir reikalavo informuoti visuomenę apie Europos energijos vartotojų teisių chartijos sąlygas. Man labai gaila, kad šios pataisos nebuvo priimtos.

Ir ateityje energijos vartotojų apsauga turėtų priklausyti nuo bendrų Sąjungos ir valstybių narių veiksmų. Europos energijos vartotojų teisių chartija − būdas paremti piliečius, kad jie gautų reikalingą informaciją apie savo teises daug veiksmingesniu ir paprastesniu keliu.

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. − Tvirtai pasisakau už galimybę vartotojams gauti saugų, patikimą ir ekologiškai poreikius patenkinantį dujų ir elektros tiekimą už pagrįstas kainas. Šalių reguliavimo institucijos čia turėtų vaidinti svarbų vaidmenį. Tačiau esu prieš Europos Komisijos pastangas plėstis į šią sritį, per „mokslinius tyrimus“, „chartiją“ ir „harmonizaciją“ išplėsti savo įgaliojimus bei kompetenciją. Nepripažįstu sąvokos „Sąjungos pilietis“. Dėl to balsuodama susilaikiau.

Rezoliucija – Naminių paukščių skerdienos importas (B6-0309/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Sutinkame su Europos Parlamento kritika Europos Komisijos pasiūlymui, siekiančiam pakeisti naminių paukščių skerdienos prekybos taisykles ir leisti prekiauti tik tokia mėsa, kuriai buvo taikytas antimikrobinis apdorojimas, nes ją vartos žmonės.

Praktiškai šis Europos Komisijos pasiūlymas paprasčiausiai siekia patenkinti Jungtinių Amerikos Valstijų Europos Sąjungai pateiktą prašymą, kad ši leistų Jungtinių Valstijų naminių paukščių skerdienos, apdorotos cheminiais preparatais ir antimikrobinėmis priemonėmis, importą.

Europos Komisija nepaiso atsargumo principo ir ignoruoja maisto saugumo ir higienos standartų, jau egzistuojančių ES lygmeniu, pasirinkimą bei sustiprinimą. Pastarieji yra kur kas aukštesni, negu egzistuojantys Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurios tiesiog yra priėmusios pigius ribotus sprendimus, o dabar panoro, kad tokius pat kaip jų standartus priimtų ir Europos Sąjunga, ir Valstijos savo produkciją galėtų pardavinėti visoje Europoje.

Todėl tikimės, kad Taryba nepriims Europos Komisijos pasiūlymo.

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Viščiukų chloravimo žala sveikatai ar kenksmingumas nebuvo įrodytas jokiu kitu būdu, o mūsų politikos sprendimai visada turi būti pagrįsti įrodymais. Laisvosios prekybos labui balsavau prieš šį pranešimą, kuris, manau, paskatintas protekcionizmo.

Atsižvelgiant į plačiai ES visuomenėje pasklidusį nerimą dėl chloruotos vištienos, labai svarbu gauti teisinius reikalavimus tokią vištieną žymėti etiketėmis, kad taip kiekvienas asmuo, tarkim, parduotuvėse ar restoranuose galėtų pasirinkti, kaip išvengti tokio produkto.

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją, nes ji pabrėžia vieną iš labiausiai neatidėliotinų svarstomų problemų, su kuria susiduriama tiek ES, tiek už jos ribų.

Suvokdami maisto saugumo ir kokybės poreikį, mes ES nusprendėme reikalauti aukštų maisto gamybos standartų.

ES vištienos skerdienos, skirtos vidiniam ES vartojimui, neleidžiame įmerkti į chlorą, todėl nėra jokios prasmės leisti importuoti taip apdorotą vištienos skerdieną į ES iš Jungtinių Valstijų.

Per keletą pastarųjų mėnesių buvome susidūrę su panašia problema dėl jautienos importo iš Brazilijos, kur atsekamumo standartai toli gražu nesiekia ES standartų.

Galime susidurti su panašia problema, kai ES imsime drausti narveliuose laikomų paukščių kiaušinių produkciją, tačiau viskas baigsis tuo, kad iš už ES ribų imsime importuoti kiaušinio miltelių produktus, gautus iš narveliuose laikomų paukščių auginimo sistemos kiaušinių.

Jeigu ES atkakliai laikysis savo vidinių standartų, reikia būti pasiruošusiems juos apginti ir sustabdyti importą, kuris neatitinka mūsų vidinių standartų.

  James Nicholson (PPE-DE), raštu. − Komisijos pasiūlymas panaikinti naminių paukščių, kurie buvo apdoroti tokiomis antimikrobinėmis medžiagomis, kaip chloras, importo draudimą kelia nerimą. Turi būti pripažįstama, jog ši tvarka tiesiog neatitinka ES maisto saugumo standartų.

Šis pasiūlymas atrodo esantis politiškai proteguotas ir akivaizdžiai nekreipia dėmesio į pagristą ES piliečių nerimą dėl saugumo ir sveikatos reikalavimų. Patikinimai, kad ši naminių paukščių skerdiena bus žymima etiketėmis ir vartotojų aiškiai atpažįstama, yra tiesiog nepakankami.

Europos Sąjunga jokiu būdu neturi skatinti antimikrobinių preparatų naudojimo naminių apdorojant paukščius. Šis draudimas galiojo daugiau nei dešimt metų ir nuo pat pradžių jo įgyvendinimo buvo imtasi remiantis rimtu pagrindu. Deja, todėl Komisijos pasiūlymas panaikinti draudimą reiškia didžiulį žingsnį atgal ir yra visiškai nepriimtinas.

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Komisija turi iš naujo išnagrinėti savo pirminį sprendimą, kuris pagrįstas išimtinai prekybiniais kriterijais ir yra tikras nusižengimas visuomenės sveikatai ir vartotojų apsaugai. Negalime ignoruoti egzistuojančių Europos įstatymų, darydami lengvatas amerikiečiams ir komercinius interesus priešpastatydami visuomenės sveikatai. Laukiame atsakymo iš kompetentingosios Sveikatos komisarės A Vassiliou ir Graikijos vyriausybės reakcijos.

Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos – Žuvininkystės sektoriaus krizė, kurią lėmė dyzelinio kuro kainų didėjimas (RC-B6-0305/2008)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Dėkoju, gerb. Pirmininke. Ši rezoliucija − pirmasis atsakas į labai rimtą krizę, kurią mūsų Sąjungos žuvininkystės sektorius patiria dėl didėjančių naftos kainų. Pastarosiomis dienomis aš pats aplankiau keletą savo šalies uostų ir pamačiau be galo sudėtingą ir komplikuotą padėtį, kuriai išspręsti turime pasiūlyti greitus ir veiksmingus būdus.

Beprecedentis naftos kainų didėjimas grasina visą sektorių parklupdyti ant kelių. Sąjunga žuvininkystei turi sukaupusi lėšų, kurios gali būti panaudotos ypač rimtais atvejais. Prašau Komisijos narį J. Borgą imtis neatidėliotinų veiksmų ir nustatyti, ar toks Komisijos veiksmas tikslingas. Jokių kalbų, tik darbai. Jokių pažadų, tik veiksmai. Susidūriau su augančiu nepasitikėjimu Europos institucijomis tarp darbininkų. Mūsų užduotis − užpildyti šią spragą ir prisiimti atsakomybę susiduriant su ekonomikos ir socialiniu vystymusi, kuris gali dar labiau pagreitinti rimtą krizę.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kaip pabrėžta pareiškime spaudai, nepalaikome šios rezoliucijos, nes:

- Ji nereaguoja į neatidėliotiną darbininkų darbo užmokesčio problemą nepaaiškindama, kad žvejai (darbininkai) moka už degalus ir todėl ši problema veikia juos tiesiogiai (lygiai taip pat, kaip ji veikia ir didžiąją daugumą mažų laivų savininkų);

- Ji ignoruoja ES inertiškumą ir būtinų sprendimų priėmimo atsisakymą;

- Ji nepateikia jokių apibrėžtų pasiūlymų dėl kuro (benzino ir dyzelio) kainų ir dėl žuvies kainų nustatymo pirmajame pardavimo taške;

- Ji nesmerkia tos politikos, kuri naudojasi didėjančiomis kuro kainomis, kad dar labiau sumažintų ir sukoncentruotų sektorių, kuri skatina bedarbystę, garantuoja gamybos sektoriaus smukimą ir blogina maisto ir prekybos pusiausvyrą;

- Ji apibrėžia daug blogesnį statusą už anksčiau priimtą Europos Parlamento ir pasiūlytą Struktūros klasifikacijos programos (angl. PCP, Pattern Classification Program);

Pagal pastaruosius Europos Komisijos paskelbtus pasiūlymus ir nepriklausomai nuo vieno ar kelių aspektų, kurie – jeigu būtų pritaikyti – sektoriui galėtų atnešti teigiamų rezultatų, iš esmės ši rezoliucija skatina visišką atsikratymą laivais ir siūlo žvejams jų darbo atsisakymo alternatyvą.

Kadangi žuvininkystės sektorius turi ateitį, raginame imtis tokių priemonių kaip rezoliucijos pasiūlymai, kurių priėmimą įvardijome kaip būtinybę.

  James Nicholson (PPE-DE), raštu. − Metams bėgant, žuvininkystės pramonė patyrė daug krizių, tačiau nei viena iš jų nebuvo tokia didžiulė, lyginant su dabartine, kilusia dėl augančių kuro kainų, kurios šią pramonę stumia prie ribos, kai ji jau nebegali ilgiau išsilaikyti.

Toliau augančios naftos kainos įrodo esančios pražūtingos daugeliui pramonės šakų, tačiau dėl darbo sąlygų rizikuojant jūroje ir ant kranto nei viena iš jų nėra tokia pažeidžiama, kaip žuvininkystės pramonė.

Mes privalome ištirti visus mums prieinamus pasirinkimus. Vienas kelias, kuris turėtų būti išnagrinėtas, yra mokesčių sumažinimas, garantuojantis, kad sumažėtų išlaidos kurui.

Galiu užduoti vieną klausimą? Jeigu nebeliks žvejų, iš kur gausime žuvies, kurios reikalaujame? Nejaugi ketiname patogiai įsitaisyti ir leisti užsienio importuotojams perimti mūsų rinkas ir iš verslo išstumti mūsų pramonę?

Išsaugoti savo žvejybos laivus ir žuvininkystės pramonę bus didžiulis iššūkis. Tačiau esu įsitikinęs, jog geros valios vedini ir įvairiapusiškai bendradarbiaudami galime to pasiekti. Pritariu vakarykščiam Komisijos pareiškimui, skelbiančiui apie jos ketinimus suteikti žvejybos laivams nepaprastą pagalbą. Nuoširdžiai tikiuosi, kad kitą savaitę Žuvininkystės ministrų taryba šias priemones oficialiai priims, o po to greitai įgyvendins.

  Margie Sudre (PPE-DE), raštu. – (FR) Dramatiškas – 300 proc. nuo 2003 m. – dyzelinio kuro kainų augimas paliko gilų pėdsaką ir žuvininkystės sektoriuje. Krizei be perstojo tik gilėjant, daugybė žvejybos bendrovių dabar atsidūrė labai nestabilioje finansinėje padėtyje.

Iš tikro, žuvininkystė yra vienas iš svarbiausių ekonomikos ir socialinio augimo ramsčių atokiausiuose regionuose. Be to, dėl atokaus jų geografinio išsidėstymo, kuro kainų kilimas jiems smogia dar stipriau. Tai − nepriimtina situacija. Europos Sąjunga įsipareigojoi surasti kompromisą.

Europos Parlamentas ką tik išsiuntė žvejams aiškų ženklą. Ragindami padidinti oficialią aukščiausią paramos ribą iki 100 000 eurų vienai valčiai, o ne vienai bendrovei, reikalaudami skubaus nenumatytų atvejų ir socialinės paramos priemonių taikymo ir, galiausiai, reikalaudami pertvarkyti Europos fondo išlaidas žuvininkystei, Parlamento nariai aiškiai parodė žvejams, kad jų nelaimės šauksmas išgirstas.

Europos žuvininkystės ministrų taryba šiuos pasiūlymus svarstys 2008 m. birželio 23−24 d. Europos Sąjunga neturi jokio kito pasirinkimo, kaip tik atkurti žvejų pasitikėjimą, taip užpildydama neseniai atsivėrusią didžiulę spragą.

Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos – Pasirengimas ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimui 2008 m. birželio 26-27 d. Chanty Mansijske (RC-B6-0235/2008)

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Gerb. Pirmininke, dar kartą norėčiau atkreipti dėmesį, jog nėra jokios vakarietiškos kompanijos, kuri būtų taip artimai susieta su valstybe, kaip Gazprom susijusi su Kremliumi. Šiuo metu susiduriame su šaltu politiniu apskaičiavimu. Dėl Gazprom dominavimo energetikos sektoriuje dar kartą padidės energetikos kainos Europoje. Rusija sugebės išsikovoti netgi didesnes aprūpinimo nafta ir dujomis politines nuolaidas. Kaip aukštų kainų sukeltus padarinius Europoje mes jau stebime dažnesnius, nei įprasta, protestus. Taip pat puikiai prisimename pakartotinus dujų tiekimo nutraukimus savo rytiniams kaimynams.

Gerb. Pirmininke, palaikiau šią rezoliuciją, nes manau, kad visa Europa dėl jos ryšių su Rusija turi pradėti kalbėti vienu balsu, nes tik taip galime užtikrinti, kad ES bus veiksminga.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Visiems gerai žinoma, kad Rusija − svarbus strateginis Europos Sąjungos partneris, o mūsų geografinė padėtis verčia mus būti priklausomais vieni nuo kitų. Todėl, kad šiam neišvengiamam artumui surastume tinkamiausius sprendimus, turime būti diplomatiški. Tačiau bendradarbiavimo poreikis neturėtų priversti mūsų tapti aklais ar tokias apsimesti, kai kalbame apie rimtas problemas, kurias kelia Rusija.

Kalbant apie šalies vidų, negalime ignoruoti, kad Rusija nėra visiškai demokratiška valstybė ir kad teisės normos neužtikrina veiksmingos pagarbos žmogaus teisėms. Iš išorės, be viso kito, neįmanoma nepaisyti to, kad ši šalis užsienio santykiuose energetiką naudoja kaip ginklą, ypač skatindama ES susiskaldymą šiame regione; negalima nekreipti dėmesio į dviprasmišką Rusijos vaidmenį, kurį ji vaidino Irano atvejo metu ir į jos nenorą priversti Kiniją prisiimti atsakomybę dėl žmogaus teisių klausimo sprendimo.

Europos balsas dėl Rusijos turi būti kaip rimto partnerio, norinčio bendradarbiauti, tačiau nėra linkęs eiti į kompromisą dėl pagrindinių svarstomų demokratijos, žmogaus teisių ir saugumo klausimų.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Sudėtingi santykiai tarp Europos Sąjungos ir Rusijos reikalauja puikiai valdomų ir nuoseklių diplomatinių veiksmų.

Artėjantis ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas kelia daug emocijų, nes bus deramasi dėl susitarimų, kurie didelės reikšmės turės tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai. Prieš šį aukščiausiojo lygio susitikimą turime suvokti, koks svarbus jis yra Europos Sąjungos ateičiai, kad tarptautinėje plotmėje ji galėtų kalbėti vieningai. Dėl to gėda, kad per praėjusios savaitės referendumą Airijos žmonės ties Lisabonos sutarties ratifikavimo klausimu padėjo klaustuko ženklą, nes būtent ši sutartis apima reglamentus, kurie tarptautiniuose santykiuose Europos Sąjungą padarys patikima partnere.

- Pranešimas: Liam Aylward (A6-0196/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Balsavome už šį pranešimą, kuris apima keletą itin svarbių pasiūlymų dėl avių ir ožkų pieno produktų apsaugojimo, ypač mažiau palankiose ir kalnuotose vietovėse. Norėtume, kad šis pasiūlymas apimtų dar platesnes sritis, ypač regioninių veislių ir tradicinio sūrio gamybos išsaugojimą. Europos Komisijai ir Tarybai būtina atsižvelgti į šiuos pasiūlymus, kuriems buvo pritarta, ir į diskusiją plenariniame posėdyje, per kurią taip pat paaiškinome savo poziciją šiuo labai svarbiu klausimu.

Šiuo metu vykstantis Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) persvarstymas turi ištaisyti problemas, kilusias dėl 2003 m. reformos, o ypač dėl tiesioginių išmokų nutraukimo. Taip pat noriu pabrėžti papildomų išmokų, skirtų regioninių avių ir ypač ožkų veislių auginimui paremti, užtikrinimo svarbą. Šių išmokų mokėjimas turi būti sustiprintas kalnų regionuose ir kitose charakteringose vietovėse, kad taip palaikytų žemės ūkio augalijos biologinę įvairovę, išsaugotų šiuos gyvulius jautriose vietovėse ir panaudotų žemę įprastu būdu. Tai − svarbus indėlis į pietų Europos gamtos apsaugą ir miškų gaisrų prevenciją.

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, nes jame pabrėžiamos avių augintojų sektoriaus problemos. Sektoriaus, kuris, jei nesiimsime jokių priemonių, tuojau galutinai sunyks.

Parlamentas balsavo už ES avių elektroninio žymėjimo etiketėmis finansavimą. Tai yra sveikintina, nors būčiau labiau norėjusi pamatyti elektroninio žymėjimo etiketėmis klausimą išimtą iš darbotvarkės tol, kol būsimasis avių auginimo projekto įgyvendinimas nebus užtikrintas.

Pasiūlymą dėl specialiosios paskirties padalinio suformavimo buvo Parlamento atmestas. Dabar Komisijos pareiga − padidinti avių augintojų sektoriui skiriamą dėmesį ir pateikti Parlamentui ataskaitą apie jo pažangą ar kitokią šio pranešimo pasiūlymų įgyvendinimo formą.

- Pranešimas: Zita Gurmai (A6-0169/2008)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Dėkoju, gerb. Pirmininke, balsuoju už Zitos Gurmai pranešimą ir norėčiau pasveikinti ją su puikiai atliktu darbu.

Visų pirma, palaikau eSaugumo (eSafety) (www.esafetysupport.org ) iniciatyvą, ties kuria visi išvien dirba Europos Komisija, valdžios institucijos, pramonė ir kiti suinteresuotieji subjektai, stengdamiesi paspartinti Pažangiųjų integruotų transporto priemonių saugumo sistemų įdiegimą ir vystymą. Siekdamos sumažinti nelaimingų atsitikimų keliuose skaičių ir padidinti kelių saugumą, šios sistemos naudojasi informacija ir jos perdavimo technologijomis. eSaugumas − pirmasis žingsnis pažangiojo automobilio iniciatyvos link, kurios 2006 m. ėmėsi Europos Komisija. Manau, kad būtent šiuo keliu mes turime nedelsdami eiti, kad paskatintume tolesnį transporto, kuris, Komisijos žodžiais sakant, bus „pažangesnis, saugesnis ir švaresnis“, vystymąsi.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Mūsų priklausomybė nuo transporto auga kasdien. Visi piliečiai turi teisę į saugų ir darnų mobilumą. Pastarojo meto informacinių ir ryšių technologijų progresas leidžia mums pagaminti ir įsigyti pažangesnes, saugesnes ir švaresnes transporto priemones. Vartotojai privalo turėti galimybę gauti informaciją, kuri leistų jiems kompetentingai spręsti apie pažangiuosius automobilius; be to, be galo svarbu, kad šie automobiliai būtų įperkami.

Kadangi pranešėjos Zitos Gurmai pranešimas netolimoje ateityje žada atnešti Europos piliečiams naudos dėl potencialaus kelių eismo saugumo, balsavau už jį.

Nelaimingi atsitikimai keliuose kyla ir dėl žmogiškos klaidos, ir dėl prastos transporto priemonės būklės. Pristačius pažangiąsias technologijas, avarijų skaičius sumažėtų net 16 proc. Šiuolaikinės sistemos mirčių dėl eismo įvykių skaičių gali sumažinti beveik trečdaliu. Programa Galileo taip reikšmingai prisideda šioje srityje.

ES valstybės narės turi didžiulių įsipareigojimų dėl visiško paneuropinės transporto priemonėse įdiegtos pagalbos skambučio sistemos – eSignalo sistemos − vystymo. Išsikeltas tikslas siekia pilnai įdiegti veikiančią eSignalo sistemą iki 2010 m. Todėl norėčiau padrąsinti tas valstybes nares, kurios dar nepasirašė eSignalo sistemos Susitarimo memorandumo padaryti tai dabar, 2008 m.

Atsižvelgiant į tai, kad, pagal statistikos duomenis, Europos keliuose kasmet žūva 41 600 žmonių, mums būtina pradėti naują kelių sektoriaus erą. Išsaugodami net mažiausią žmonių gyvybių skaičių, nuveiksime labai daug Europos piliečių labui.

  Brian Simpson (PSE), raštu − Mano kolegė Zita Gurmai parengė išties puikų pranešimą, ir ją reikia pasveikinti su detaliai ir atsidavusiai atliktu darbu.

Pirmasis pažangiojo automobilio pranešimas − geriausio Komisijos strateginės politikos pagrindų informacinei bendruomenei ir visuomenės informavimo priemonėms pavyzdžio projektas. Mūsų pranešėja teisi pripažindama, kad pažangiosios transporto priemonių sistemos metinį mirčių ES keliuose skaičių galėtų sumažinti apytiksliai 42 000. Ji taip pat yra teisi atkreipdama dėmesį į tai, kad šiuo metu daugelis žmonių negali sau leisti įsigyti naujų sistemų, taigi poreikis sumažinti kainas turi būti prioritetinis.

Pranešėja apžvelgė visas temas: elektroninės stabilumo kontrolės technologiją, automobilių nešiojamų ar kilnojamų prietaisų naudojimą bei pastangas aprūpinti gyventojus švaresnėmis transporto priemonėmis.

Tai − puikus pranešimas, ir aš visiškai jam pritariu.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL) Pažangiojo automobilio iniciatyva − labai vertinga iniciatyva. Labai svarbu kiek įmanoma labiau pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis, kad transportas taptų saugesnis ir efektyvesnis. Apytiksliai skaičiavimai rodo, kad jei visuose automobiliuose būtų įrengta elektroninė stabilumo kontrolės sistema, kiekvienais metais Europos Sąjungoje galėtume išvengti net keturių tūkstančių mirties atvejų. Kitas svarbus saugumo bruožas, kuris dar nebuvo plačiai pristatytas, yra paneuropinė automobiliuose įdiegta pranešimo apie nelaimingą atsitikimą sistema, dar žinoma eSignalo vardu. Tyrimai rodo, kad šios sistemos įdiegimas Europos Sąjungoje galėtų sumažinti mirties atvejų skaičių dviem su puse tūkstančio per metus. Paskutinė problema, kurią būtina svarstyti, yra didžiulis automobilių išmetamų anglies dvideginio ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris sudaro 12 proc. visos anglies dvideginio emisijos Europos Sąjungoje. Mano manymu, mašinos, į aplinką išmetančios mažiausiai anglies dvideginio, turėtų būti pardavinėjamos per socialines kampanijas. Taip pat, kad sumažintume automobilių išmetamų kenksmingų dujų emisiją, mums reikėtų pasiūlyti labiau ribojančius reglamentus.

  Pirmininkė. − Tai − balsavimo aiškinimo pabaiga.

(Posėdis buvo sustabdytas 12.45 val. ir atnaujintas 15.00 val.)

PIRMININKAVO Gérard ONESTA
Pirmininko pavaduotojas

7. Balsavimo pataisymai ir ketinimai – žr. protokole

8. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas – žr. protokole

9. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų (diskusijos)

9.1. Birma – tolesnis politinių kalinių kalinimas

  Pirmininkas. – Kitas klausimas − diskusija dėl šešių pasiūlymų dėl Birmos rezoliucijos.⁽¹⁾

  Mikel Irujo Amezaga, autorius. − (ES) Gerb. Pirmininke, sakiau, kad kampanijos už žmogaus teises, taiką ir demokratiją Birmoje duomenimis, kovo 12 d. seniausia Birmos politinė kalinė sutiko savo 78 gimtadienį kalinama vienutėje Inseino kalėjime.

Tai U Win Tin, garsi žurnalistė ir Nacionalinės lygos „Už demokratiją“ vadovė. U Win Tin − seniausia Birmos sąžinės kalinė. Nuo 1989 m. liepos mėn, ji 19 paskutinių metų praleido kalėjime.

Ji buvo nuteista trims laikotarpiams po 21 metus laisvės atėmimo. Iš paskutiniojo Jungtinių Tautų (JT) specialiojo pranešėjo apie žmogaus teisių padėtį Birmoje Yozo Yokotos pranešimo apie Birmos kalinius mes žinome tik apie dabartinę jos situaciją.

U Win Tin atsisakė išsižadėti savo politinių idealų mainais už savo laisvę. 2008 m. sausio mėn. ji buvo nuvežta į ligoninę antrajai išvaržos operacijai atlikti.

Ji yra viena iš 1 873 Birmos politinių kalinių. Aišku, kad šia rezoliucija mes taip pat norime pasmerkti užsitęsusį Daw Aung San Suu Kyi namų areštą.

Mano frakcija reikalauja nedelsiant imtis atitinkamų priemonių, kad pradėtume skubų ir būtiną politinės ir ekonominės reformos procesą. Pirmiausia, išlaisvinti visus politinius kalinius. Antra, atstatyti svarbiausias pilietines laisves ir, žinoma, užmegzti politinį dialogą tarp visų partijų.

Taip pat kartojame savo prašymą Tarybai imtis veiksmingų priemonių prieš Birmos karinę chuntą, pirmaujančią pasaulyje pagal pažeidimus žmogaus teisių srityje.

  Marios Matsakis, autorius. − Gerb. Pirmininke, šiuose Rūmuose buvo patvirtina daugybė rezoliucijų, smerkiančių Birmos karinę chuntą dėl šiukščių pažeidimų, kuriais ji nuolat nusižengdavo Birmos gyventojų žmogaus teisėms. Vis dėlto, tie beširdžiai generolai retai kada kreipia dėmesį į tai, ką jiems sakome. Jie toliau išlaiko savo griežtą valdžią, baisiausiai pasipūtę ir nemalonūs.

Netgi po neseniai kraštą nusiaubusio ciklono, jie ne tik trukdė laisvojo pasaulio pastangoms pasiekti šalį, bet ir pasinaudojo savo gyventojų kančiomis jų nepritekliaus metu ir siekė pasirodyti jų akyse lyg gerieji samariečiai ar gėrio angelai. Chuntai kontroliuojant valstybinę žiniasklaidą jie, stengdamiesi atkreipti į save dėmesį, rengė didžiulius pasirodymus, o referendumą dėl konstitucijos surengė tik praėjus keletui dienų po kraštą nuniokojusio ciklono.

Tie, kurie priešinasi chuntai, yra kankinami, nužudomi ar areštuojami. Geriausias to pavyzdys, be abejo, yra Nobelio Taikos premijos laureatė Aung San Suu Kyi, kuri Nacionalinę lygą „Už demokratiją“ prieš 18 metų vykusiuose rinkimuose atvedė iki pergalės. Ji 12 metų praleido įkalinta, o chunta neseniai nusprendė toliau pratęsti jos namų arešto laikotarpį.

Manau, kad atėjo laikas imtis griežtesnių priemonių prieš žvėriškąją Birmos chuntą. Efektyviausia būtų daryti spaudimą Kinijai, kad ji liautųsi palaikiusi chuntą. Jeigu Kinija atsisakys dėl to bendradarbiauti, turėsime imtis veiksmų dėl mūsų prekybos ryšių su Pekinu ir dėl kinų Olimpinių žaidynių. Tai − bene vienintelis mums likęs kelias, kad galėtume ką nors nuveikti Birmos laisvės ir demokratijos labui.

  Ryszard Czarnecki, autorius. − (PL) Gerb. Pirmininke, manau, kad šalies požiūris į tarptautinius pagalbos pasiūlymus per nelaimes ir gamtos katastrofas parodo, su kokia valstybe turime reikalų. Nors, kalbant apie Kiniją, gali būti daugybė išlygų, žinome, jog ta šalis ypatingai sunkiu jai metu sugebėjo priimti tarptautinę pagalbą. Panašiai stebėjome Birmos požiūrį į tarptautinę pagalbą, įskaitant ir pagalbą iš Europos Sąjungos valstybių narių.

Buvo tokia viena amerikiečių pjesė, kuri vadinosi „Tuo pat laiku kitais metais“. Mūsų Parlamentas panašiai elgiasi su Birma. Kasmet susitinkame ir aptariame Birmos situaciją. Atvirai kalbant, nematyti jokių tikrų, reikšmingų pokyčių. Sutinku su faktais, kuriuos pristatė ankstesni pranešėjai. Apie tokią situaciją, kai moteris − opozicijos lyderė – tiek metų buvo įkalinta namų areštu, pasaulis dar negirdėjo. Neturėtume susitaikyti su tokia padėtimi. Tikiuosi, kad galėsime įveikti nesutarimus šiame Parlamente ir, gindami Birmos demokratiją, kalbėti vieningu balsu.

  Thomas Mann, autorius. − (DE) Gerb. Pirmininke, karinė chunta Birmoje atkakliai stengiasi atskirti šalį ir jos žmonės nuo viso likusio pasaulio. 2007 m. rugsėjo mėn., po to, kai budistų vienuolių protestai buvo žiauriai numalšinti, buvo pradėtas taikyti naujas embargas. Praėjusį mėnesį tarptautinėms organizacijoms nebuvo leista padėti nuo ciklono nukentėjusioms aukoms. Pagalbą teikiantys darbuotojai ilgai užtruko, kol galėjo pasiekti nelaimės užkluptus žmones, o kai kuriems iš jų pagalba atvyko per vėlai.

Dabar pasigirsta naujų, bet taip pačiai nerimą keliančių pranešimų, kaip pvz , apie ciklono aukų, kurios prašė JT įstaigų pagalbos, suėmimus. Be to, saugumo pajėgos nušovė arba sunkiai sužeidė kalinius, kurie bandė pabėgti iš ciklono Nargis sunaikinto kalėjimo. ES į tai nepažiūrėjo pro pirštus. Ji pradėjo taikyti prekybos embargą, nors tai dar ir nesukėlė trokštamo poveikio. Jei žmogaus teisių padėtis nepagerėtų, Sąjunga grasino imti taikyti griežtesnes sankcijas. Deja, Birmos lyderių pozicija nepasikeitė nei per colį.

Neleiskime savo reikalavimams susilpnėti. Šios šalies politiniai kaliniai turi būti išlaisvinti. Namų areštas, kurio sąlygomis Aung San Suu Kyi gyvena jau dešimtmečius, turi būti panaikintas. Drąsus atsidavimas, kurį parodė ši Nobelio premijos laureatė, turėtų būti prakeiksmu bet kuriam diktatoriui. Birmos generolai galiausiai turi atsiskaityti už tai, kaip jie elgėsi su savo šalies gyventojais, iš kurių dar daug yra dingusių be žinios. Pirmasis žingsnis būtų dialogas su Jungtinių Tautų specialiuoju pranešėju ir užtikrinimas, jog kad jam bus leista aplankyti šalį. Kad padėtų chuntai susivokti, savo įtaka taip pat turėtų prisidėti ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) tarpparlamentinė grupė. Taip pat reikia padidinti spaudimą Kinijai, kuri turbūt liko vienintelė Birmos rėmėja. Jeigu bus neišvengiama, Taryba ir ES valstybės narės turėtų sugriežtinti savo taikomas sankcijas. Gerb. Komisijos nary, laukiame, kad Jūs imtumėtės veiksmų. Birmos žmonėms reikia mūsų solidarumo.

  Erik Meijer, autorius. − (NL) Gerb. Pirmininke, karinis režimas Birmoje bando sudaryti įspūdį, kad jis vykdo teisingą politiką ir propaguoja svarbias šalies vertybes prieš priešišką išorinį pasaulį, grasinantį toms pozityvioms vertybėms. Ginat šias vertybes, būtina vieninga gyventojų parama.

Norėčiau, kad šis tvirtinimas būtų teisingas, ir kad Birmos žmonės galėtų laimingai gyventi tokiomis sąlygomis, kokios ten yra susiklosčiusios per pastaruosius 40 metų. Tačiau kokias vertybes šis režimas gina? Man į galvą ateina keturios ypatybės. Pirmiausia, karinio luomo privilegijos, t. y. uždara ginkluota grupė kontroliuoja visą administraciją ir ekonomiką. Ta grupė gali apsikrauti turtais, o visi kiti lieka vargšais. Antra, nacionalinių mažumų − mažų, skirtingomis kalbomis kalbančių ir skirtingas kultūras puoselėjančių bei trokštančių savivaldos grupių šalies viduje − represijos. Tų grupių teritorijos prie Birmos buvo prijungtos dar per britų kolonijinį laikotarpį, tačiau jie laikomi trečiarūšiais gyventojais. Trečia, pajamos iš užsienio gaunamos iš eksporto, kuris yra konkurencingas tik dėl nepaprastai mažo darbo užmokesčio ar prievartinio darbo. Galiausiai, ketvirta, nuolatinis atsisakymas konsultuotis su grupėmis, norinčiomis pakeisti esamą padėtį. Net jei ir kartą sugebėjo laimėti vienintelius laisvus rinkimus, šis režimas išdrįso išsilaikyti.

Teikdami pagalbą po pirmosios potvynio katastrofos suvokėme, kaip šis režimas bijo galimybės, kad užsieniečiai patys pamatys, kokia bloga šalies padėtis arba kokią įtaką jie (užsieniečiai) padarys vietos gyventojams. Šalies vidaus pabėgėliai turi skubiai grįžti į nuniokotus ir dar neatstatytus kaimus vien tik dėl to, kad taip būtų užkirstas kelias kontaktui su tais žmonėmis, kurie nuo nelaimės nenukentėjo. Iš karto po gamtos katastrofos buvo atiduota pirmenybė referendumui surengti, kurio pagrindinis tikslas, pasiektas klaidingų rezultatų paskelbimo būdu, buvo ilgam iš valdžios pašalinti demokratinę opoziciją. Tokio režimo išlikimo priemonės − žmonių įkalinimas dėl jų politinių įsitikinimų. Išorinis pasaulis turi palaikyti tokius kalinius ir kitus šio režimo priešininkus. Taip turėtų pasielgti Kinija su Indija, taip pat ir Europa.

  Józef Pinior, autorius. − (PL) Gerb. Pirmininke, pastaruoju metu beveik kiekvieno mėnesio ketvirtadienio popietėmis mes čia, Strasbūre, svarstėme Birmos padėtį. Prieš akis turime du pranešimus apie joje susiklosčiusią padėtį. Pirmąjį parengė Tarpparlamentinė sąjunga, o antrąjį – Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėties Birmoje klausimais. Šie pranešimai nėra dviprasmiški. Jie byloja apie parlamentarų įkalinimą, žudynes, baisias politinių kalinių sąlygas kalėjimuose ir apie katastrofišką šios šalies civilizacijos padėtį.

Veikdami Europos Parlamento vardu, privalome daryti spaudimą Birmos valdžios institucijoms. Siekiant, kad toje šalyje situacija pasikeistų per kelias ateinančias savaites ir mėnesius, būtina imtis suderintų viso pasaulio, bendradarbiaujant ir su Indija bei Kinija, demokratinių vyriausybių veiksmų, ir daryti spaudimą Birmos valdžios institucijoms dėl tikro esamos padėties pagerinimo.

Norėčiau pasisakyti apie likimą tų Birmos parlamento narių, kurie šiandien savo šalyje įkalinti, tiek apie tų, kurie buvo suimti 2007 m. rudenį, ir tų, kurie sulaikyti pradingo ar mirė nežinomomis aplinkybėmis, taip pat ir apie tų, kurie buvo nužudyti ar mirė neišaiškintomis aplinkybėmis.

Jungtinių Tautų pranešėjo pranešimas aiškus. Derybų pradžią su Birmos valdžios institucijomis dėl šios šalies demokratijos ir žmogaus teisių padėties pagerinimo reikėtų pradėti nuo neatidėliotino Aung San Suu Kyi išlaisvinimo. Laisvės politiniams kaliniams užtikrinimas ir, pirmiausia, medicininės pagalbos tokiems belaisviams suteikimas − nepaprastai svarbūs aspektai, ir turime priversti Birmos valdžios institucijas juos įvykdyti.

  Laima Liucija Andrikienė, PPE-DE frakcijos vardu. – (LT) Šiandien kalbame apie Birmą, apie tūkstančius šios šalies kalėjimuose kenčiančių kalinių, ir apie charizmatiškąją Nacionalinės demokratijos lygos lyderę Aung San Suu Kyi. Jos vadovaujama partija 1990 m. laimėjo rinkimus gavusi 82 proc. balsų, tačiau šalį valdantys generolai atsisakė gerbti tautos valią ir nuo tada laiko Aung San Suu Kyi namų arešto sąlygomis jau 13 metų.

„Kad Jūsų laisvė galėtų padėti mūsiškei“ – taip kartą pasakė ši Nobelio taikos premijos laureatė. Neabejoju, kad Birmos žmonės vis tiek nugalės generolų valdžią. Amžinų diktatorių nebūna, tik laisvės dvasia yra amžina.

Neturime teisės likti neutralūs susidurdami su barbarišku, nežmonišku elgesiu. Norėčiau pacituoti Martiną Liuterį Kingą, kuris kartą yra pasakęs: „galų gale mes prisiminsime ne savo priešų žodžius, o draugų tylėjimą“.

Todėl šiandien Europos Parlamentas susiduria su vienu klausimu: kurią pusę mes palaikome? Mes palaikome Aung San Suu Kyi ir tūkstančio politinių kalinių pusę. Reikalaujame, kad jie būtų nedelsiant išlaisvinti, reikalaujame, kad žmogaus teisės Birmoje būtų gerbiamos.

  Genowefa Grabowska, PSE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, dar metai nepraėjo, o mes jau trečią kartą svarstome padėtį Birmoje. Mes vėl raginame tos šalies vyriausybę gerbti žmogaus teises ir pagrindinius kaliniams taikomus humanitarinius standartus. Atkreipiame dėmesį į neteisybę, kreipiamės su prašymais ir reikalavimais, sielojamės dėl susidariusios situacijos, pritaikome sankcijas ir, dar kartą pasikartosiu, smerkiame Birmos režimą. Savo ruožtu, šis režimas demonstruoja stebinantį atsparumą tarptautinės bendruomenės spaudimui, ignoruoja prašymus – tiesiog dėl jų nesiima jokių priemonių. Dėl to man šiek tiek keblu kalbėti apie Birmą. Aš iki šiol matau mūsų visų, ne tik Europos Parlamento ir Europos Sąjungos, bet ir asamblėjų, įskaitant ir Jungtinių Tautų, bejėgiškumą.

Todėl manau, kad laikas kalboms baigėsi. Turime imtis griežtų diplomatinio spaudimo reikalavimų, kad per diplomatinius Europos Sąjungos Tarybos ir valstybių narių kanalus režimas būtų priverstas veikti tinkamai.

Norėčiau paraginti, kad septintas ir dešimtas rezoliucijos punktai, apibrėžiantys tos šalies sutaikinimo eigą, būtų priimti.

  Marcin Libicki, UEN frakcijos vardu – (PL) Gerb. Pirmininke, diktatūros ir režimai, kurie naudojasi smurtu, ar režimai, kurie persekioja savo šalies gyventojus, retai kada žlunga dėl kažkokio įprasto diplomatinio spaudimo. Be abejo, sutinku su G. Grabowska, kad spaudimas būtinas. Tokie režimai gali žlugti tik tada, kai vidinė padėtis tampa tokia, kai režimo nebepalaiko tie, nuo kurių priklauso jo vidaus politika. Dėl to visos mūsų diplomatinės pastangos turėtų būti nukeiptos, pirma, silpnos ir vos įžiūrimos opozicijos palaikymui. Antra, tarptautinio spaudimo atveju, sprendimu galima įvardyti tarptautinių politinių organizacijų parėmimą jėga. Todėl noriu dar kartą pakartoti: Europos Sąjunga turėtų turėti savo pajėgas, kad tokiais atvejais, kaip Birmos, sugebėtų įsikišti.

  Urszula Krupa, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, žmogaus teisių pažeidimo Birmoje problema buvo kelis kartus svarstyta šioje Europos Parlamento sesijoje. Deja, diskusijos ir priimtos rezoliucijos nepakeitė šalies, kurioje nuo 1962 m. kariuomenė išsilaikė valdžioje vieno iš liūdniausiai pasaulyje pagarsėjusių politinių režimų sąlygomis, politinės ir socialinės padėties.

Per praėjusius 40 metų tūkstančiai dėl politinės veiklos persekiotų ir nuteistų žmonių buvo įkalinti šalyje, kuri patytrė nelaimių ne vien dėl režimo kaltės. Birmos gyventojai verčiami dirbti, o tarnauti į kariuomenę šaukiami net vaikai. Nacionalinės demokratijos lygos generalinė sekretorė per pastaruosius aštuoniolika metų trylika metų kaip politinė kalinė praleido namų arešto sąlygomis, o pastaruoju metu 1 900 žmonių buvo suimta – ir gyvena tokiomis sąlygomis, kurios pažeidžia žmogaus teises – dėl to, kad Birmoje troško įgyvendinti demokratiją ar netgi dėl to, kad paprašė humanitarinės pagalbos, kurios reikėjo praūžus ciklonui.

Birmos režimas ne tik persekioja opoziciją. Jis, be to, dar ir pažeidė žmogaus teises, po ciklono neleidęs suteikti humanitarinės pagalbos, dėl to žmonių gyvybės atsidūrė pavojuje. Šis režimas taip pat privertė nuo ciklono nukentėjusius gyventojus palikti laikinąsias stovyklas ir liepė jiems grįžti atgal į po katastrofos sugriautus namus. JT Generalinio Sekretoriaus ir kitų organizacijų kreipimasis sukėlė tik dar didesnius kankinamų gyventojų suėmimus ir žudymus.

Mes, žinoma, palaikome rezoliuciją, kuri apima ne tik mūsų nepritarimą dėl Nobelio laureatės persekiojimo, bet ir pasiūlymą išlaisvinti kitus politinius kalinius bei atlikti JT remiamą tyrimą dėl įtarimų kariuomenei žudžius kalinius per šia gamtos katastrofą.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). - (PL) Gerb. Pirmininke, vieni metai praėjo nuo paskutinės Europos Parlamento rezoliucijos, atkreipiančios dėmesį į dramatišką Birmos šalies vidaus padėtį. Valdantis karinis režimas vis dar nežengė jokių žingsnių demokratijos link. Nacionalinės lygos „Už demokratiją“ generalinė sekretorė trylika pastarųjų metų praleido namų arešto sąlygomis. Nobelio premijos laureatė Aung San Suu Kyi, kuri Europos Parlamento taip pat buvo apdovanota A. Sacharovo premija, nepaisant tarptautinių organizacijų spaudimo, buvo be teismo proceso įkalinta. Kalėjime Birmoje 1 900 opozicijos aktyvistų laikomi nežmoniškomis sąlygomis. Taip pat nerimą kelia pranešimai, kad šių metų gegužės mėn. kilus panikai dėl Birmą nusiaubusio ciklono, buvo nušauti 36 Rangūno kalėjime įkalinti belaisviai ir dar 70 buvo sužeista.

Šalį valdantis režimas turi nedelsiant nutraukti visus žodžio laisvės ir pagrindinių laisvių apribojimus, įskaitant ir apribojimą taikiai politinei veiklai. Birma atsakinga už pagalbos ciklono aukoms ir galimybės tarptautinėms humanitarinėms organizacioms laisvai pasiekti nukentėjusius rajonus suteikimą. Jau esančių ekonominių sankcijų ir chuntos galimybės naudotis ES pagalba kontrolės sustiprinimas, kaip ir padidintas politinis spaudimas iš ASEAN, neabejotinai padidins galimybes stabilizuoti padėtį Birmoje.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Pritariu prieš mane pasisakiusiems Parlamento nariams, jog Europos Parlamentas turi užimti bekompromisę poziciją šalies, kurioje totalitarinė valdžios arogancija nemato jokių ribų, atžvilgiu. Totalitarinis režimas, kuris politinį kapitalą formuoja iš savo pačių žmonių tragedijos, protu nesuvokiamas ir turi būti pasmerktas.

Gerb. Parlamento nariai, turime imtis visų įmanomų priemonių, ir, kartu su JT, padėti ciklono Nargis aukoms. Raginu Tarybą imtis tolesnių priemonių ir užkirsti chuntai kelią gauti ES finansavimą. Kadangi tikrai žinome, jog žmogaus teisės Birmoje nuolat pažeidinėjamos, ES turi palaikyti tos šalies demokratines jėgas ir reikalauti, kad visi politiniai kaliniai būtų paleisti.

  Marianne Mikko (PSE). - (ET) Gerb. Parlamento nariai, šiandien, minint 63-iąjį Birmos žmogaus teisių ir demokratijos kampanijos dalyvės Aung San Suu Kyi gimtadienį, turėtume atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad vyksta Birmoje.

Birma nuo demokratiškų vertybių tolsta nerimą keliančiu greičiu. Iki šiol Nobelio ir A. Sacharovo premijų laureatė Aung San Suu Kyi 12 metų ir 239 dienas praleido įkalinta. Jai neleidžiama priimti lankytojų, kalbėti telefonu ar gauti laiškų.

Be šios iškilios moters, tūkstančiai taikių demonstrantų buvo įkalinti dėl politinių priežasčių, kiti žmonės paslapčia dingdavo. Birmos chunta naudoja brutalų smurtą.

Turime pasmerkti nedemokratišką ir brutalų Birmos karinės vyriausybės elgesį. Kinija turi liautis rėmusi Birmą. Aung San Suu Kyi ir kiti politiniai kaliniai turi būti tučtuojau, o tai reiškia – šiandien − paleisti. Nebeturime leisti Birmai toliau ignoruoti JT ir tarptautinę bendruomenę.

  Ewa Tomaszewska (UEN). - (PL) Gerb. Pirmininke, apie 1 900 žmonių laikomi suimti itin prastomis sąlygomis dėl to, kad pritaria dėl demokratijos Birmoje įvedimo. Daugybė protestų dalyvių dingo be pėdsako. Aung San Suu Kyi trylika metų praleido areštuota nepateikus jokių kaltinimų, o tai prieštarauja netgi Birmos įstatymams. Dar daugiau žmonių, ciklono Nargis aukų, buvo suimti už tai, kad prašė humanitarinės pagalbos. Be to, ciklonui pasiekus Rangūno kalėjimą, buvo šaudoma į jame kalinčius belaisvius. Raginame Birmos valdžios institucijas panaikinti taikios veiklos apribojimus ir nedelsiant išlaisvinti politinius kalinius. Tikimės, kad bus atliktas tyrimas dėl politinių kalinių žudynių per cikloną Nargis.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, nepaisant didžiulio viso pasaulio ir įvairių tarptautinių įstaigų ir organizacijų susidomėjimo Birmos padėtimi, šioje šalyje neįvyko jokių vidinių pokyčių. Tūkstančiai žmonių vis dar įkalinti baisomis sąlygomis už tai, kad palaikė demokratiją arba už tai, kad protestavo prieš referendumą dėl konstitucijos, kurios rezultatai, negali būti laikomi patikimais. Politinių kalinių atžvilgiu karinis režimas tampa vis agresyvesnis. Viltys, kad Birmos valdžios institucijos pradės diskusijas su opozicija ir su tarptautinėmis organizacijomis, vargu ar išsipildys. Dėl to būtina įtraukiant kaip įmanoma daugiau šalių paskirti veiksmingas sankcijas ir taikyti spaudimą ten veikiančiam režimui.

  Filip Kaczmarek (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, praėjus vos aštuonioms dienoms po ciklono, Birmos režimas privertė šalį – savo paties šalį – dalyvauti referendume. Referendume dėl plačiai kritikuoto ir prieštaringo konstitucijos projekto. Rezultatai? Juokingi, tarsi būtų paimti tiesiai iš senojo komunistinio laikotarpio: dalyvavimas − 99 proc., naujos konstitucijos palaikymas − 93 proc. Neįtikėtina, tik tiek galima pasakyti apie šiuos rezultatus.

Esu įsitikinęs, kad tokie režimai, kaip šis Birmoje, anksčiau ar vėliau turi žlugti, o Europos Sąjunga turi tam padėti.

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, deja, B. Ferrero-Waldner šiandien čia nėra, taigi aš – jos vardu − pasidalinsiu su jumis keletu pastabų apie padėtį Birmoje (Mianmare).

Europos Parlamento pasiūlymas dėl rezoliucijos yra sutelktas ties politine situacija ir ypač ties tolesniu politinių kalinių kalinimu. Prieš pareikšdamas nuomonę šiuo svarstomu klausimu, norėčiau pranešti jums apie Komisijos veiksmus, kurių ji ėmėsi atsakydama į prieš šešias savaites Iravadžio (Ayeryawaddy) upės deltą nuniokojusį cikloną.

Komisijos reakcija į cikloną buvo greita ir esminė: patvirtinome 17 milijonų eurų humanitarinės pagalbos biudžetą, iš kurių 5 milijonai buvo skirti pagalbai maistu. Taip pat aktyvavome civilinės saugos mechanizmą – bendradarbiaujant kartu su ES valstybėmis narėmis, jis suveikė tiesiog puikiai. Į programą nelaimei pasibaigus įtraukėme vandens valymo technikas, transportavimą valtimis, pirminę sveikatos apžiūrą ir kitus svarbius klausimus.

Skubi humanitarinė pagalba dar nepasibaigė. Iki šiol, beveik pusei išgyvenusiųjų, su kuriais buvo susisiekta, o tai yra vienam milijonui žmonių, vis dar beviltiškai reikia pagalbos. Pasiekti nelaimės nuniokotas vietas ir paskirstyti ten reikiamą pagalbą nėra lengva. Ne mažiau nei nelaimės mastas, tam įtakos turi ir biurokratija. Mūsų lauko darbuotojai Mianmare praneša apie palaipsniui gerėjantį bendradarbiavimą su valdžios institucijomis. Mūsų pačių humanitarinis darbas toliau vyksta gana veiksmingai. Pripažįstame, kad tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, stengdamosi pasiekti nelaimės paliestas vietoves, atsidūrusios keblesnėje situacijoje.

ASEAN šalys ėmėsi iniciatyvos koordinuoti išorinę pagalbą. Jos yra vadinamojo „Trišalio mechanizmo“, kuris susideda iš ASEAN šalių, Birmos (Mianmaro) vyriausybės ir Jungtinių Tautų, narės.

Birmos vyriausybė išleido naujas išorės pagalbai skirtas „rekomendacijas“. Dar neturime įrodymų, ar jomis buvo naudojamasi pagalbos pristatymo plotui sumažinti.

Mums ciklonas ir baisūs jo padariniai − išimtinai humanitarinis reikalas. Giname „poreikiais pagrįstą“ humanitarinės pagalbos idėją.

Dėl politinės padėties Birmoje (Mianmare), Vyriausybė atrodo prisiėmusi atsakomybę toliau vykdyti vadinamąjį „kelio demokratijos link planą“. Šį kelio planą aiškiname kaip tvirtai valdomą, lėtą perėjimą į civilinę vyriausybę, kurioje kariuomenė vis dar vaidina dominuojantį vaidmenį. Vyriausybė atrodo įsipareigojusi jį įvykdyti savo tempais ir neatsižvelgdama į jokias išorės nuomones ir komentarus. Tiesą sakant, vargu, ar yra kita alternatyva.

Nacionalinis susitaikymas pareikalaus plataus dialogo. Toks dialogas negalės vykti be kalėjime ar namų arešto sąlygomis kalinčių suinteresuotųjų subjektų. Todėl toliau darome spaudimą, kad visi politiniai kaliniai būtų paleisti. Mano kolegė B. Ferrero-Waldner yra viešai pareiškusi, jog šalies nelaimės metu Birmos vyriausybė praleido progą duoti ženklą susitaikymui, kai vėl pratęsė Aung San Suu Kyi namų areštą.

Birmos (Mianmaro) žmonės yra nusipelnę tokios valdymo sistemos, kuri siektų ekonomikos ir socialinio vystymo bei į rinkėjų dalyvavimo politiniame procese. Europos išreikštas nepasitenkinimas ir šalies izoliacija − aiškiai nepakankama reakcija. Birmos (Mianmaro) žmonės nemokės politinės aklavietės kainos. Jie nusipelno daugiau.

Baigdamas noriu pabrėžti mūsų įsipareigojimą atidžiai sekti padėtį Birmoje (Mianmare). Tai apima tolesnį spaudimą paleisti visus politinius kalinius ir raginimą pradėti platų dialogą, įskaitant ir teisėtas politines partijas bei etnines grupes.

Toliau bandysime užmegzti kontaktą. Nekonfrontuojame tik tam, kad konfrontuotume. Mūsų galutinis tikslas išlieka padėti šaliai taikiai pereiti į civilinę įstatymais paremtą valdymo sistemą. Todėl visiškai palaikome JT Generalinio Sekretoriaus ir jo specialiojo įgaliotinio Mianmarui tarpininkavimą

Tinkamiausiai Birmos žmonių interesams tarnaujama per subalansuotą politiką, įskaitant esminę pagalbą. Komisija rūpestingai parinko sritis pagalbai teikti, kad padėtų pažeidžiamiausiai visuomenės klasei. Mes jau reikšmingai padidinome finansavimą ir tikimės, kad kartu su kitų pagalbą teikiančių šalių pastangomis bendras finansavimo lygis šiai šaliai galėtų tapti lygiaverčiu tam, kuris yra išleidžiamas per capita panašiose šalyse, pvz., Laose ir Kambodžoje. Mianmaro žmonės nusipelno geresnės ateities.

  Pirmininkas. – Diskusija baigta.

Balsavimas vyks diskusijų pabaigoje.

(1) žr. protokole

9.2. Somalis – plačiai paplitęs civilių žudymas

  Pirmininkas. – Kitas klausimas − diskusija dėl šešių pasiūlymų dėl Somalio rezoliucijos.⁽¹⁾

  Mikel Irujo Amezaga, autorius. − (ES) Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau išreikšti gilų susirūpinimą dėl nesenų laivų apiplėšimų Somalio vandenyse atvejų ir dėl užgrobėjų žeminančio elgesio su laivų įgula.

Taip pat paprašiau Europos Sąjungos, kad ji priimtų Bendrijos suderinimo ir abipusės pagalbos politiką, kuri leistų tarptautiniuose vandenyse plaukiojantiems kariniams laivams su iškelta valstybės narės vėliava pirma pasitaikiusia proga apginti prekinius ir žvejybos laivus, plaukiančius su iškelta kitos valstybės narės vėliava.

Be to, norėčiau kategoriškai pasmerkti ginklų ir amunicijos prekybą organizuotoms grupuotėms ir sukarintoms grupėms. Mano frakcija norėtų paprašyti kompetentingų tarptautinių organizacijų ir atitinkamų regioninių organizacijų, kad jos rekomenduotų tinkamas prevencines priemones užkirsti keliui ginklams pasiekti tas grupuotes.

Mano frakcija norėtų paprašyti pagalbą teikiančių šalių ir Europos Sąjungos gerbti savo įsipareigojimus ir užtikrinti uždarą koordinaciją pagalbos plėtros veiksmingumui padidinti.

Taip pat norėtume paprašyti Komisijos, kuriai čia šiandien atstovaujama, pasiūlyti greitą ir didelio masto Europos Sąjungos finansinių išteklių Somaliui padidinimą, ypač tarpinio 10-ojo Europos plėtros fondo patikrinimo proga ir taip pat padidinti 10-ojo Europos plėtros fondo skiriamus išteklius šiai šaliai. Norėčiau pasinaudoti Komisijos dalyvavimu ir paklausti, ką ji šiuo klausimu daro ar planuoja daryti.

Be abejo, negaliu baigti savo kalbos neparaginęs visų Somalio grupuočių baigti vieną iš ilgiausių ir destruktyviausių pastarojo meto ginkluotų konfliktų. Ši rezoliucija ragina elgtis taip pat.

  Marios Matsakis, autorius. − Gerb. Pirmininke, Somalis − šalis, kurią jau ne vieni metai kankina pilietinis karas bei skurdas. Dėl to mirė tūkstančiai civilių gyventojų, šimtai tūkstančių kentėjo ir vis dar tebekenčia.

Tarptautinė bendruomenė ėmėsi tam tikrų veiksmų, bet, reikia pasakyti, ne visi jų buvo sėkmingi. Tačiau kebli Somalio žmonių padėtis tebesitęsia, o civilių gyventojų žudymas tame regione, deja, tapo įprastu dalyku.

Būtina imtis drąsių ir veiksmingų papildomų veiksmų, iš esmės – mano manymu – jie būtų tokie:

Pirmiausia, JT turi griežtai sustiprinti Somaliui taikomą embargą ginklams. Čia turi būti įtraukta ir Kinija, kuri dažnai kalta dėl tokių situacijų kaltininkė.

Antra, turi būti užtikrina, jog visa JT ir ES į Somalį siunčiama pagalba pasiekia tuos, kuriems tos pagalbos tikrai ir pagrįstai reikia, o ne patenka į karo valdovų kišenes.

Trečia, spaudimas turi būti daromas JT Saugumo Tarybai, kad ji skubiai imtųsi įgyvendinti savo 2008 m. gegužės 15 d. vienbalsiai priimtą sprendimą dislokuoti pakankamai dideles JT taikos palaikymo pajėgas tame regione – žinoma, užtikrinant, kad šios taikos palaikymo pajėgos nebus tokios pat, kaip tos, kurios buvo neseniai apkaltintos darančios nusikaltimus prieš vietos gyventojus, kuriuos jos turėjo apsaugoti.

Ketvirta, Afrikos Sąjunga (AS), pakartoju, turi būti priversta suprasti, kad ji prisiima pirminę atsakomybę už tai, kas vyksta tokiuose Afrikos regionuose, kaip Somalis, ir – vietoj daug neveiksmingos retorikos – ji turi imtis skubių ir praktinių veiksmų prieš visus režimus, partijas ar grupuotes, dėl kurių Afrikos žmonės atsiduria vis sunkesnėje primityvioje ir beviltiškai dramatiškoje padėtyje.

  John Bowis, autorius. − Gerb. Pirmininke, 1960 m. britų ir Italijos Somalilandas nekantrai laukė savo svajonės apie nepriklausomybę išsipildymo. Tačiau ta svajonė jiems labai greitai apkarto, o aš, tuo metu buvęs Jungtinės Karalystės parlamento Britų Somalio frakcijos pirmininku, prisimenu, kaip daug pabėgėlių ateidavo pas mus papasakoti pirmiausia apie autoritarinį tos šalies režimą, o po to ir apie įtemptą kovą bei anarchiją.

Somalilandas, kaip ir Puntlandas (Somalio dalis), vis dar turi išlaikęs nepriklausomybės ir stabilumo laipsnį. Tačiau Mogadišo pavadinimas tapo smurto, žmogžudysčių, riaušių, bado ir nenusisekusios ekonomikos sinonimu.

Taigi ką darome? Negalime padaryti tiek daug. Žinoma, ne asmeniškai, greičiausiai net ne kaip Europa. Tačiau galime dirbti kartu su kitais tarptautiniais veikėjais ir daryti spaudimą šalies vidaus veikėjams, kad jie sutiktų sustabdyti tebesitęsiantį konfliktą, sustabdytų smurtą, sustabdytų žudynes, sustabdytų tarptautinių žmogaus teisių pažeidimus ir imtų dirbti siekdami taikos.

Turime įtikinti juos leisti humanitarinei pagalbai pasiekti tuos, kuriems jos labiausiai reikia, ir mes, galimas daiktas, turime padėti jiems užtikrinti tų humanitarinės pagalbos darbuotojų saugumą.

Privalome kreiptis į tuos išoriniame pasaulyje, kurie gali padėti. Kreipiamės į Keniją, kad ši leistų Somalio pabėgėliams laisvai pasiekti El Vako pasienio punktą ir suteiktų teisę gauti pagalbą toje šalyje.

Kreipiamės į kiekvieną, kurie jau buvo paminėti, kad jie užtikrintų, jog šios šalies ginklų prekybai taikome embargą. Primygtinai reikalaujame, kad visi tie, kurie darė karo nusikaltimus, būti patraukti į teismą ir, kuriais atvejais tai pritaikoma, į Tarptautinį Teismą. Ir, žinoma, džiaugiamės dėl JT Saugumo Tarybos gegužės mėn. priimtos rezoliucijos, raginančios kaip taikos palaikymo pajėgas dislokuoti 28 000 karių. Siūlome, kad galbūt AS misija Somalyje (AMISOM) būtų įgaliota imtis apsauginių veiksmų.

Mums reikia imtis veiksmų, ne tik rezoliucijų. Mums reikia imtis tarptautinių veiksmų.

  Erik Meijer, autorius. − (NL) Gerb. Pirmininke, smurtas Somalyje daug kuo prisidėjo prie fakto, kad šioje šalyje nuo 1991 m. iš viso nebuvo bendrai pripažintos vyriausybės. Šalies pietuose ir centrinėje dalyje daug metų kariavo skirtingų kariuomenės vadų nereguliariosios pajėgos, o šiaurėje ankstesniosios britų kolonijos Somalilando teritorijoje veikianti administracija tarptautiniu mastu nėra pripažinta.

Tada staiga kilo konfliktas tarp Islamo teismų sąjungos ir kaimynystėje esančios Etiopijos kariuomenės. Derybos dėl šalies susijungimo niekada nesulaukė visuotinio palaikymo, o tie, kurie tas derybas rėmė, dažnai liaudavosi tai darę.

Chaoso metai likusio pasaulio paramą bet kokiai pereinamojo laikotarpio vyriausybei greitai pavertė kišimusi į neišsprendžiamus ginkluotus šalies vidaus konfliktus.

Per keletą pastarųjų metų ne kartą įspėjau, kad padėdama finansuoti silpstančias struktūras, Europos Sąjunga tampa siejama su viena iš kovojančių pusių be jokio ilgalaikio ir plataus sprendimo perspektyvos.

Europa, be abejonės, turi padėti, jei tik toks sprendimas įmanomas, tačiau pernelyg skubotas įsikišimas veda prie katastrofos.

Per praeitas svarbias diskusijas dėl Somalio 2007 m. lapkričio 15 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią baigti užsienio šalių karinį kišimąsi ir kviečiančią pradėti dialogą bei susitaikymą šalies viduje.

Sveikintina, jog rezoliucija, kuri pasiūlyta dabar, atvirai pasisako prieš Europos Sąjungos paramą kariuomenės vadams, bandantiems atstatyti savo valdžią, prieš vaikų kareivių išnaudojimą ir prieš tolesnį aprūpinimą ginklais.

Vakar buvo nesėkmingai pasikėsinta nužudyti pereinamojo laikotarpio prezidentą Abdullahį Yusufą. Ginkluotosios karinės pajėgos vis dar konfliktuoja vienos su kitomis. Dabar mums reikia pažiūrėti, ar susitarimas, kurio pasiekėme praėjusią savaitę ir susitarėme per 30 dienų baigti smurtą ir Etiopijos pajėgas pakeisti Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgomis, gali pasiekti savo tikslų. Jei visa tai baigsis realių sprendimų priėmimu, Europai bus prasminga jį palaikyti.

  Adam Bielan, autorius. − (PL) Gerb. Pirmininke, pastarojo meto kovų tarp pereinamojo laikotarpio federalinės vyriausybės (PLFV) dalinių ir sukilėlių atsinaujinimas Somalyje pareikalavo daugiau nei šimto žmonių gyvybių, o daugybė kitų civilių gyventojų turėjo palikti Somalio sostinę Mogadišą. Žmogaus teisių pažeidimai Somalyje − kasdienis konflikto su kankinimais, išprievartavimais, žudymais ir išpuoliais prieš civilius, įvykis.

Tarptautinė bendruomenė negali išlikti abejinga šių šiurkščių smurto aktų Somalyje atveju. Europos Sąjunga turi ryžtingai įsitraukti labiau, kad išspręstų konfliktą Somalyje ir turėtų paraginti konflikto šalis imtis visų įmanomų priemonių, kad humanitarinės organizacijos galėtų nenutrūkstamai patekti pas šios šalies aukas ir suteikti joms pagalbą. JT taikos palaikymo pajėgų dislokavimas kol šalies pagerės politinė situacija taip pat būtų žingsnis teisinga linkme, kaip ir JT embargo ginklams patekti į Somalį atnaujinimas.

  Filip Kaczmarek, PPE-DE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, prieš mėnesį buvo paskelbtos šalių užimamos vietos Pasaulinės taikos indekso rangų skalėje. Tai – kasmet Ekonomikos ir taikos instituto 140 šalių atliekamo tyrimo rezultatai.

Tyrimas parodė, kad Somalis, antroji po Irako, yra pati pavojingiausia šalis pasaulyje. Tikrovė slegianti. Sprendžiant šį ilgai besitęsiantį konfliktą nematyti jokios aiškios pažangos, o apie šalį pasirodantys pranešimai yra tiesiog šiurpinantys. Aš jų visų čia neapibūdinsiu, tik pasakysiu, kad nuo šių metų pradžios Somalio piratai pagrobė 26 laivus.

Per tokį beviltišką, koks dabar vyksta Somalyje, konfliktą, bet kokiam susitarimui tarp šalių turi būti skiriamas deramas dėmesys. Tikėkimės, jog birželio 9 d. Džibučio susitarimas įrodys esąs didis šio konflikto laimėjimas ir leis pasiekti ilgalaikę taiką.

  Marianne Mikko, PSE frakcijos vardu. – (ET) Gerb. Parlamento nariai, kad nepavadintume to pragaru, sakykime, kad Somalis tapo konflikto sritimi. Žmogaus teisės ir tarptautinė teisė ten šiukščiai pažeidinėjami, šalis nyksta skurde.

Tūkstančiai civilių žuvo susirėmimuose tarp islamistų ir vyriausybės dalinių, o šimtai tūkstančių buvo priversti pabėgti. Kiekvieną dieną žmonės yra žudomi, prievartaujami ir kankinami.

2007 m. Jungtinių Tautų statistika rodo, kad visame pasaulyje yra apie 457 000 Somalio pabėgėlių. Tai − pusė milijono Somalio gyventojų, kurie norėdami išgyventi buvo priversti palikti savo namus.

Per pastaruosius tris mėnesius smurtas Mogadiše pabėgti iš namų privertė daugiau nei penkiasdešimt tūkstančių žmonių. Padėtis visiškai nevaldoma.

Reiškiu užuojautą žmonėms, bėgantiems dėl smurto. Turime daryti viską, ką galime, kad padėtume Somaliui siekti taikos. Neturime leisti, kad konfliktas peraugtų į regioninį karą. Afrikai taikos reikia kaip oro.

  Ewa Tomaszewska, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, Somalis šalies brutalią kovą stebi jau daugelį metų. Per pastarąsias keletą dienų buvo nustatyta, kad apie šimtą žmonių buvo nužudyta ir dar apie du šimtus sužeista. Mogadiše tūkstančiai žmonių turėjo palikti savo namus. Išpuoliai prieš civilius gyventojus ir žiniasklaidą vis dažnėja. Birželio 7 d. buvo žiauriai nužudytas Nacionalinės Somalio žurnalistų sąjungos viceprezidentas Juneasas Nastehas Dahiras Farahas. Buvo nužudyti ir pagalbos organizacijų darbuotojai, tarp jų ir Mahomedas Mahdis. Šalyje auga ir vaikų ėmimas į kariuomenės dalinius. 2,6 milijono Somalio gyventojų (apie 35 proc. visos populiacijos) reikia humanitarinės pagalbos. Savo pranešimuose nevyriausybinė organizacija Amnesty International aprašė keletą ekstremistinių išpuolių prieš beginklius civilius gyventojus formų. Užpuolikai dažniausia tiesiog perpjauna moterų ir paauglių gerkles.

Raginame JT Saugumo Tarybą pagal gegužės 15 d. priimtą rezoliuciją padidinti taikos palaikymo pajėgų Somalyje kontingentą. Taip pat prašome sustiprinti Somaliui taikomą embargą ginklams.

  Bernd Posselt (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, retai šiuose Rūmuose rezoliucija pavadinama taip siaubingai, kaip „Plačiai paplitęs civilių žudymas“. Gerb. Parlamento nariai, negalime į susidariusią padėtį reaguoti šabloniškai, privalome daryti spaudimą visa turima įtaka. Per pastaruosius dvylika mėnesių vienas iš aštuonių šalies gyventojų buvo perkeltas kitur šalies viduje, o iki metų galo beveik pusė civilių gyventojų gali tapti priklausomi nuo humanitarinės pagalbos.

Esu dėkingas A. Dessui ir kitiems už medicininę pagalbą ir pagalbą maistu, kurios paskirstomos šioje šalyje, tačiau mes dabar taip pat turime priimti politinį sprendimą, kurio tinkamo nebuvo nuo 1991 m. Vienintelis pasirinkimas, mano nuomone, yra dislokuoti JT pajėgas, tačiau jos turi būti papildytos tinkamomis civilinėmis struktūromis. Kalbant apie pareinamojo laikotarpio federalinę vyriausybę, turime jų paklausti, kur veda tas perėjimas. Arba tai − perėjimas įgyvendinamos autonominės struktūros link, o jei ne, reikia įkurti tarptautinę civilinę struktūrą, kaip buvo padaryta kitų šalių atvejais. Jeigu nepadarysime to tinkamai, galiausiai atsidursime tokioje situacijoje, kai visa tauta taps humanitarinės pagalbos išlaikytine. Tai negali būti būdas žmogžudystėms, išžaginimams ir nepritekliui išnaikinti.

  Colm Burke (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, humanitarinė Somalio padėtis sparčiai blogėja dėl vienu metu šalį ištikusių konflikto, politinio nestabilumo ir didžiulės sausros, taip pat ir dėl aukšto infliacijos lygio, kuri papildomai apsunkina reikalus.

Jei tarptautinė bendruomenė nesuteiks Somaliui didesnio prioriteto statuso, mums gresia pavojus sugrįžti atgal į 1992 m. badmečio situaciją. 2,6 milijonams iš maždaug 8,6 milijonų gyventojų skubiai reikia pagalbos. Jei situacija šioje šalyje reikšmingai nepagerės, 2008 m. pabaigoje šis skaičius gali išaugti iki 3,5 milijono. 1.1 milijono žmonių jau dabar perkelti kitur šalies viduje. Vien nuo sausio mėn., daugiau kaip 300 000 žmonių paliko savo namus.

Humanitarinėms organizacijoms trukdoma padėti Somalio civiliams gyventojams, o jų darbuotojai kontrolės postuose užpuldinėjami, apvagiami bei trukdomi atlikti savo darbą. Tie darbuotojai, stengdamiesi pristatyti maistą tiems, kuriems jo labiausiai reikia, kasdien susiduria su aiškiu pavoju. Afrikos Sąjungos misija Somalyje ir bet kokia vėlesnė JT taikos palaikymo misija turi būti įgaliota apsaugoti civilius, įskaitant moteris bei vaikus, ir šalies viduje perkeltuosius asmenis. Pastangų turi būti imamasi ir siekiant sustabdyti išaugusį vaikų samdymą kareiviais, ypač sostinėje Mogadiše.

  Manuel Medina Ortega (PSE). - (ES) Gerb. Pirmininke, prašiau leisti kalbėti apie vieną svarstomą problemą, t. y. apie piratavimą Somalio vandenyse.

Kai kurie kalbėjusieji (manau, F. Kaczmarekas ir E. Tomaszewska) kaip bendrosios rezoliucijos pasiūlymo konstatuojamąją dalį G ir 8 straipsnį paminėjo šį svarstomą klausimą, bet noriu pabrėžti, jog 8 straipsnio redagavimas apriboja veiksmų prieš piratavimą, siekiant apginti humanitarinę pagalbą gabenančius laivus, laisvę, taigi, būtų geriau atskirai balsuoti už šį straipsnį ir atskirai – prieš jį.

Galiausiai, norėčiau pasiteirauti Komisijos, ar ji turi daugiau informacijos apie galimą Europos Sąjungos bendradarbiavimą su Saugumo Taryba siekiant užtikrinti šio regiono jūrinį saugumą

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, vidinis šalies konfliktas ir civilinis karas ypač pavojingi visuomenėms ir tautoms, nes jie veda žudymų ir plėšikavimų, išžaginimų, kankinimų ir kitų žiaurumų link, priverčia žmones palikti savo namus ir priverstinai išsikelti. Visą tai patiria civiliai gyventojai; per konfliktą jie, beginkliai, yra dažnai puolami iš visų pusių.

Nepaisant veiksmų, kurių ėmėsi JT Generalinis Sekretorius ir Afrikos Sąjunga ir nepaisant Europos Sąjungos suteiktos paramos, padėtis Somalyje tokia sudėtinga, jog žmonės jau kalba apie humanitarinę katastrofą. Vaikai, verčiami dalyvauti konflikte, taip pat yra šių baisių žiaurumų liudininkai.

Atrodytų, jog pats veiksmingiausias būdas šiai nelaimei spręsti ir susidoroti su šiuo karu − pasiųsti į Somalį tarptautines karines pajėgas.

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, deja, mano kolegos Louiso Michelio šiandien čia nėra, taigi, jo vardu noriu pasidalyti su jumis keletu pastabų dėl šios svarstomos Somalio problemos.

Pirmiausia, norėčiau pasidalyti jūsų nerimu dėl tebesitęsiančio konflikto ir politinio Somalio nestabilumo. Somalis išlieka fonu, kuriame ginkluotosios pajėgos, vykdančios sistemingas ir plačiai paplitusias atakas prieš civilius gyventojus, toliau atmeta pagrindines teises ir pagarbą bendrajam žmogaus orumui. Septyniolika gyvenimo be pilietybės metų regėjo civilinio gyvenimo netekimą, masinius žmonių perkėlinėjimus šalies viduje ir fizinį infrastruktūrų sunaikinimą. Šiandien trečdalis visos gyventojų populiacijos, lygios 2,6 milijono žmonių, priklauso nuo humanitarinės pagalbos. Europos Sąjunga, kartu su kitais pagrindiniais tarptautiniais veikėjais, įsipareigojusi padėti šioje kritinėje padėtyje.

Politiniu lygmeniu ES toliau visiškai parems JT Generalinio Sekretoriaus specialųjį atstovą šiam stengiantis koordinuoti tarptautinės bendruomenės veiksmus ir palengvinti Somalio vidaus politikos dialogą. Šiuo metu mes – kartu su kitomis pagalbą teikiančiomis šalimis – tikriname tinkamus būdus ir priemones, kurios labiau padėtų Somaliui veiksmingai įgyvendinti birželio 9 d. Džibutyje pasiekto susitarimo sąlygas. Šis susitarimas Somalio žmonėms siūlo naują ilgalaikės taikos ir stabilumo viltį.

Humanitariniu lygmeniu ES labiausiai sutelkusi dėmesį į pagrindinių sektorių − tokių, kaip sveikata, maistas, pagalba maistu, pastogė, pagalba ne maistu, vanduo ir sanitarija, paramą kaip į dalį tos srities veiklos, kuri nusitaikiusi į šalies centines ir pietines sritis, kurios labiausiai nukentėjo nuo civilinės nesantaikos ir nuo nepaprastų natūralių pavojų.

2007 m. mūsų Humanitarinės pagalbos skyrius humanitarinei pagalbai sugebėjo skirti 18 milijonų eurų. Šiais metais, atsižvelgiant į blogėjančią humanitarinę padėtį bei augančias maisto kainas, pagalbos lygis turėtų pasiekti iš viso 27 milijonus eurų.

Vystymosi lygmeniu ES jau yra didžiausia pagalbą Somaliui teikianti šalis, teikianti vidutinės trukmės ir ilgalaikę paramą taikiai ir darniai visuomenei kurti.

2008–2013 metais per 10-ąjį Europos Plėtros Fondą ES Šalies Strategija Somaliui paskirstys daugiau kaip 212 milijonų eurų. Trečdalis šios programos lėšų bus skiriama žmonių švietimui, tai yra tiesiogiai susiję su pagarba žmogaus teisėms. Vienas svarbiausių tikslų yra visų lygmenų susitaikymo, demokratijos ir valdymo struktūrų vystymo paskatinimas. Deja, be taikos ir saugumo, neįmanoma užtikrinti veiksmingą ilgesnio laikotarpio vystymąsi. Todėl pirmenybė teikiama taikiai ir saugiai aplinkai, kurioje gerbiamos žmogaus teisės, o demokratiniai procesai bei institucijos gali vystytis, skatinti.

Prieš kelias dienas Komisijos narys L. Michelis susitiko su Somalio prezidentu aukščiausiojo lygio IGAD (Tarpvyriausybinės vystymo institucijos) susitikime Adis Abeboje. Naudodamasis proga, prezidentas Yusufas kreipėsi prašydamas tarptautinės pagalbos geresnės, saugesnės aplinkos Somalyje gyvenantiems žmonėms sukūrimui paremti. Dėl to prisiėmėme įsipareigojimą paremti Somalio vyriausybę. Šiuo metu Europos Komisija per JT jau finansuoja vykdomus Somalio policijos mokymus, o lėšos, reikalingos padengti Afrikos Sąjungos misijai Somalyje (AMISOM) operacijai, jau renkamos.

Galiausiai, politinis susitaikymo ir stabilizacijos procesas taip pat priklausys ir nuo pagrindinių to regiono veikėjų, būtent Etiopijos ir Eritrėjos, kurios naudojosi Somalio teatru „įgaliotam karui“, įsipareigojimų bei paramos. Todėl Etiopijos karių išvedimas iš Somalio − pagrindinis bet kokio politinio prasiveržimo veiksnys.

Komisijos narys L. Michelis, kuris praėjusi savaitgalį buvo susitikęs su Etiopijos ministru pirmininku Melesu Zenawi ir Eritrėjos prezidentu Isaisu Afwerkiu, paragino juos paremti Džibučio procesą, kuris, nors ir toli gražu nebūdamas tobulas, pasiūlė tikrą, jeigu tik ne vienintelę galimybę suburti kartu skirtingus Somalio veikėjus.

Nepaisant sunkių iškilusių aplinkybių, Komisija tęs savo pagalbos Somaliui programą, kuri buvo sudaryta kartu su valstybėmis narėmis ir skirta Somalio gyventojų kančioms palengvinti ir taikios visuomenės pamatams sukurti.

Buvo iškelti keli klausimai dėl piratavimo, ir aš norėčiau pridėti, jog nors jūrinių pajėgų dislokacija ir nėra Komisijos kompetencijoje, kaip numatyta Jungtinių Tautų Saugumo tarybos Rezoliucijoje Nr. 1816, Komisija, kartu su Taryba, įkūrė darbo grupę, sudarytą iš atsakingų generalinių direktoratų – būtent iš Energetikos ir Transporto generalinio direktorato, Žuvininkystės ir jūrų reikalų generalinio direktorato, ir EuropeAid bendradarbiavimo biuro – kad jie surastų geriausią JT rezoliucijos įgyvendinimo būdą.

  Pirmininkas. – Diskusija baigta.

Balsavimas vyks diskusijų pabaigoje.

(1) pateikiama Protokole

9.3. Iranas – mirties bausmės vykdymas mažamečiams nusikaltėliams

  Pirmininkas. – Kitas klausimas − diskusija dėl šešių pasiūlymų dėl Irano rezoliucijos.⁽¹⁾

  Mikel Irujo Amezaga, autorius. − (ES) Gerb. Pirmininke, žmogaus teisių padėtis Irane dramatiškai blogėjo nuo 2005 m.

Irano teismo organų sistema pagal įrašus užima liūdną antrą vietą pagal didžiausią mirties bausmių įvykdymo skaičių per capita visame pasaulyje. Tik Kinija įvykdo daugiau mirties bausmių, negu Iranas.

Kaip paminėta rezoliucijoje, du svarbūs susitarimai: Vaiko teisių konvencija ir Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas draudžia taikyti mirties bausmę kaip bausmę asmenims, nubaustiems už nusikaltimus, įvykdytus tada, kol jiems dar nebuvo sukakę 18 metų. Rimčiausias to aspektas yra tas, jog Teheranas abu susitarimus yra ratifikavęs. Nors ratifikacija neabejotina, tačiau šalis šių susitarimų nepaiso.

Irane mirties bausme baudžiama žmogžudystės, išžaginimai, ginkluoti apiplėšimai, pagrobimai ir prekyba narkotikais. Dauguma vaikų buvo nuteisti už žmogžudystes, tačiau atrodo, kad daugelis nuosprendžių yra pagrįsti nepatikimais − išgautais kankinimais ir per apklausas, per kurias sulaikytiesiems buvo atimta teisė pasikviesti advokatą – prisipažinimais.

Teismai nuolat ignoruoja kaltinamųjų pateiktus įrodymus, teigiančius, jog jie taip elgėsi gindamiesi.

Mirties bausmės vykdymas vaikams Irane bus vienas iš klausimų, įtrauktų į Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-Moono pranešimą Generalinei Asamblėjai rugsėjo mėn.

Todėl prašome Irano kartą ir visiems laikams nutraukti šį mirties bausmių vykdymą, įskaitant ir mažiausiai 85 žmonėms, kurie nuteisti mirties bausme už nusikaltimus, kuriuos padarė būdami vaikais.

Nenoriu baigti savo pasisakymo nepaminėjęs, jog, mano nuomone, šią savaitę Parlamentas ir Europos Sąjunga gindami vaikų teises neteko tikro moralinio patikimumo, kai vakar šie Rūmai patvirtino gėdingą direktyvą, leidžiančią įkalinti vaikus, atvykusius į Europą be dokumentų, kaip padariusius nusikaltimą.

  Marios Matsakis, autorius. − Gerb. Pirmininke, brutalūs teokratinio Irano režimo veiksmai prieš savo šalies žmones puikiai žinomi ir yra buvę ankstesnių šio Parlamento rezoliucijų objektais.

Šis režimas žinomas kaip prieš nekaltus civilius gyventojus vykdantis – jie tvirtina, kad Dievo vardu – sistemingus ir niekingus nusikaltimus. Pasipriešinimas Irane nepaprastai sudėtingas ir pavojingas gyvybei. Už šalies ribų esantys civiliai iraniečiai kovoja už demokratinį savo šalies pasikeitimą.

Tarp tokių žmonių yra ir tų, priklausančių jokios grėsmės nekeliančiai Irano liaudies Mujahidin organizacijai PMOI (angl. People’s Mujahidin of Iran). Tačiau Komisija šią organizaciją įtraukė į teroristų sąrašą, ir iki dabar atsisakydavo ištaisyti šią klaidą, net ir po atitinkamų ES teismo sprendimų. Klausiu Komisijos nario: kodėl ši iraniečių pasipriešinimo organizacija buvo įtraukta į teroristų sąrašą pirmuoju numeriu? Ar todėl, kad kai kažkuri ES valstybė narė ar narės, užmezgusios pelningus prekybos kontraktus ar ryšius su Iranu, norėjo įtikti Teherano režimui?

  Marcin Libicki, autorius. − (PL) Gerb. Pirmininke, kai diskutuojame žmogaus teisių pažeidimo pasaulyje klausimais, turime išskirti skirtingus atvejus. Turime išskirti atvejus, kai kalbame apie nestabilius režimus, civilinius karus, absoliutaus chaoso atveju padarytus nusikaltimus, ir kita – atvejai, kai kalbame apie tokias situacijas, kokia yra Irane, kur valstybės padėtis palyginti stabili, kur nėra jokio pilietinio karo, kur kartais vyksta rinkimai, tačiau kur valstybė naudojasi tokiais kriminaliniais metodais, kaip mirties bausmės taikymas vaikams. Ši situacija absoliučiai skiriasi nuo tų, kurias svarstėme anksčiau, pvz., reikalų, susijusių su Somalio ar Birmos situacijomis. Tais atvejais svarstomas klausimas − ne tam tikra vidinė netvarka, tai − skirtingos civilizacijos klausimas. Tai primena mums S. P. Huntingtono knygą „Civilizacijų žlugimas“ ar didžio istoriko ir filosofo Felikso Konecznyio, kalbėjusio apie esminius civilizacijų skirtumus, knygas. Jeigu norime išspręsti šias problemas, turime pradėti mąstyti, kaip galime tuos režimus paveikti, kad jie pakeistų savo mentalitetą.

  Laima Liucija Andrikienė, autorė. – (LT) Liaukitės žudę vaikus − tai svarbiausias dalykas, pozicija, kurią šiandien Europos Parlamentas išreiškia savo rezoliucija. Tai mūsų žinia naujajam Irano Majlis (Irano parlamentui), kuris turėtų suprasti savo pareigą – neatidėliojant pataisyti Irano baudžiamąjį kodeksą, kad jis atitiktų šios šalies prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ir tarptautinės teisės normas.

Mano manymu, nepilnamečiams, arba tiems asmenims, kurie nusikaltimus padarė būdami nepilnamečiai, vykdomi mirties nuosprendžiai visiškai nepriimtini. Apie tai, kad tokia Irano valdžios vykdoma politika prieštarauja tarptautinei teisei, buvo nesenai pabrėžta ir pačios JT Aukštosios žmogaus teisių komisarės.

Europos Parlamentas ne kartą pabrėžė savo tvirtą įsitikinimą ir poziciją: jis pasisako prieš mirties bausmę ir pasisako už mirties bausmės moratoriumą visame pasaulyje. Kalbame apie tos šalies vyrus, moteris, vaikus, paauglius ir mažumas, todėl baigdama norėčiau paraginti Irano vyriausybę sustabdyti mirties bausmės vykdymą ir tiems nepilnamečiams, kurie jau nuteisti mirti. Juk tai nežmoniška.

  Věra Flasarová, autorė. − (CS) Gerb. Parlamento nariai, nesidalysiu su jumis G. Busho administracijos požiūriu, jog Iranas reiškia grėsmę pasaulio saugumui, ir todėl reikia imtis ginklavimosi lenktynių. Esu prieš prievarta brukamas mūsų vertybes ir gyvenimo būdą kitoms skirtingoms kultūroms; esu prieš dėl vienos vienintelės priežasties: būtent dėl kelio antinacionaliniam kapitalui, vedančio link mūsų planetos žaliavų šaltinio, taigi, ir link šiuolaikinio kolonializmo, atvėrimo. Tačiau taip pat esu prieš barbariškus veiksmus, kurie vis dar yra vykdomi, nors priežastys taip elgtis jau seniai išnykusios. Be to, iraniečių kultūroje nėra jokio tokių barbariškų poelgių, kaip mirties bausmės vykdymas mažamečiams nusikaltėliams ir netgi politiniams oponentams, nusikaltusiems Mahmoudo Ahmadinejado režimui, pateisinimo. Praeityje ši šalis mirties bausmę taikė tik išimtinais atvejais, o vieši mirties bausmės įvykdymo atvejai buvo atliekami tik kaip bausmė už masines ar vaikų žmogžudystes. Deja, valdant dabartinei Irano vyriausybei, kasmet įvyksta šimtai mirties bausmės įvykdymo atvejų, o per daugelį iš jų nužudomi ir tokie mažamečiai, koks buvo birželio 10 dieną mirties bausme nubaustas septyniolikmetis Mohammadas Hassanzadehas. Nesenai man teko matyti viešo mirties bausmės įvykdymo Irane nuotraukas. Patikėkit manimi, tai buvo vienas iš baisiausių dalykų, kuriuos man teko matyti per visą savo gyvenimą.

Mano frakcija, GUE/NGL frakcija per Europos Parlamentą ragina Irano islamo respubliką nedelsiant nutraukti mirties bausmių vykdymą, ypač mirties bausmių vykdymą žmonėms, kurie kriminalinį nusikaltimą padarė būdami mažamečiai. Valdant M. Ahmadinejadui, Iranas ilgai į kartuves siuntė ne tik žmones, įvykdžiusius masines žmogžudystes, bet ir tuos, už kurių padarytus nusikaltimus išsivysčiusiose šalyse skiriamos daug švelnesnės bausmes ar nusikaltimai net nėra laikomi prieštaraujančiais įstatymams. Šalis privalo iš naujo peržiūrėti savo įstatymų sampratą ir taip juos pakeisti, kad jie užtikrintų pagarbą žmogaus gyvybei. O kol tai neįvyks, Iranas išliks civilizuoto pasaulio užribyje.

  Paulo Casaca, autorius. − (PT) Gerb. Pirmininke, sistemingi žmogaus teisių pažeidimai Irane vėl mus čia suburia. Esminė problema − mirties bausmės vykdymas nepilnamečiams nusikaltėliams dėl tariamų nusikaltimų.

Gal galėčiau paaiškinti, jog dažnai pasitaiko bylų dėl tos pačios lyties nepilnamečių lytinių santykių, kurie, pvz., net nėra nusikaltimas, ir kurie, kaip matėme režimo žiaurumą atspindinčiuose filmuose, yra baudžiami mirties bausme bei viešu jos įvykdymu.

Pagal mirties bausmės įvykdymo įrašus, šis žiaurumas neapsiriboja vien nepilnamečiais; jis taip pat neapsiriboja vien mirties bausmės įvykdymu užmėtant akmenimis. Šis žiaurumas apima ir išorinį terorizmo aspektą.

Todėl dar kartą turime paklausti Europos institucijų, kodėl jos, kaip pabrėžė kolega M. Matsakis, opozicinę Irano liaudies Mujahidin organizaciją traktuodamos kaip teroristus, toliau remia teroristinį Teherano režimą.

Kodėl taip yra, kad vietoj teroristų ir žmogaus teisių pažeidėjų pasmerkimo, Europos institucijos naudojasi ekonominiais ir prekybos paketais, kad padrąsintų Teheraną pasmerkti terorizmo aukas? Tai visiškai amoralu ir nepateisinama; tai − politika, kuri, jeigu jos skubiai nenuginčysime, neišvengiamai nuves mus konfrontacijos ir karo link.

Dėl to norėčiau paraginti Komisiją ir Tarybą pakeisti jų politiką, laikytis teismų sprendimų ir taip nesuteikti terorizmui privilegijų.

  Tadeusz Zwiefka, PPE-DE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, galiu suvokti, nors tam visiškai nepritariu, kad pasaulyje yra tokių teisinių sistemų, kurios naudoja mirties bausmę. Tačiau, net negaliu įsivaizduoti, kad netgi mirties bausmės šalininkai, ypač mūsų kultūriniame rate, gali mėgautis galimybe paskirti ir taikyti ją vaikams bei paaugliams. Tačiau būtent tokia situacija yra Irane. Remiantis paskutiniais nevyriausybinės organizacijos Amnesty International pranešimais, daugiau nei šimtas paauglių šiuo metu laukia, kol jiems bus įvykdyta mirties bausmė. Be to, į šį skaičių nėra įtraukti visi, nes kai kurie nuosprendžiai nėra įregistruoti.

Turėtume paraginti Irano politines ir teismines valdžios institucijas, kad jos įvestų moratoriumą dėl mirties bausmės vykdymo. Tačiau, mes taip pat turėtume paklausti savęs, kaip turėtų būti vertinama tarptautinė bendruomenė, kaip turėtume būti vertinami, jei nesugebame užtikrinti, kad tarptautinius susitarimus pasirašiusios pusės nesilaikys tuose susitarimuose nustatytų sąlygų mirtimi nubaustų paauglių sąskaita. Yra tik vienintelė potekstė – ekonominė potekstė, − kuri, deja, nusveria humanitarinius sumetimus.

  Marianne Mikko, PSE frakcijos vardu. – (ET) Gerb. Parlamento nariai, pasaulis netoleruoja mirties bausmės, tačiau Iranas eina savo keliu. Situacija šioje šalyje žiauri. Irano valdžios institucijos nesirenka, ką nubausti mirties bausme; ji taikoma net jaunimui.

Kaip šalis, ratifikavusi Vaiko teisių konvenciją, Iranas atsiduria didžiulio konflikto su pasauliu situacijoje. Mirties bausmės taikymas – absoliutus žmogaus teisių pažeidimas. Toks bausmės būdas yra nežmogiškas. Iki šios dienos mažiausiai trisdešimčiai nepilnamečių įvykdyta mirties bausmė Irane yra be galo neteisinga.

Labai norėčiau tikėti, jog pasaulis – įskaitant ir mus − aštuoniasdešimt penkis nepilnamečius, šiuo metu laukiančius, kol jiems bus atlikta mirties bausmė, išgelbės nuo žiauraus jų likimo.

Tikėkimės, jog naujai išrinktas Parlamentas paskelbs apie naujus humaniškumo vėjus. Viduramžiški mirties bausmės vykdymo būdai turi būti palikti istorijai. Irane turi būti išleisti su tarptautine teise suderinti įstatymai. Jau pats laikas Iranui persikelti į dvidešimt pirmąjį amžių. Visiškai pritariu rezoliucijai.

  Janusz Onyszkiewicz, ALDE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, šiandien svarstome šį klausimą todėl, kad buvome sujaudinti dėl kilusios grėsmės įvykdyti mirties bausmę keturiems jaunesniems nei 18 metų paaugliams. Tai nėra pirmasis toks Irano teisingumo sistemos sprendimas. Laimei, Iranas yra tik viena iš keleto šalių, kurios nuteisia nepilnamečius mirties bausme ir, kas yra blogiau, iš tikro tokius nuosprendžius įvykdo. Be to, per pastaruosius trejus metus, iraniečių nuosprendžiai sudarė daugiau kaip du trečdalius visų tokio pobūdžio nuosprendžių pasaulyje.

Papiktina tai, kad Iranas gali laužyti tarptautines konvencijas, kurių yra viena pasirašiusiųjų šalių ir kurios kategoriškai draudžia tokius būdus tokiu baisiu mastu. Kyla daug bendresnio pobūdžio klausimas: ar tarptautinė bendruomenė turi priemonių ir įrankių kovoti su tokiomis šalimis? Kitaip sakant, ar įmanoma sąmoningai tam tikros šalies padarytiems įsipareigojimų pažeidimams taikyti kokias nors apčiuopiamas ir reikšmingas sankcijas?

Į galvą ateina dvi mintys. Pirmoji iš jų – poreikis peržiūrėti plačiai paplitusią teisės akto sąvoką. Pagal galiojančius Irano teisės aktus, nuosprendis paaugliams už homoseksualų elgesį gali būti paskelbtas, tačiau mes, be abejonės, negalime sutikti su taip suvokiamu teisės aktu.

Kita mintis tokia: jeigu reikalaujame, kad kiti laikytųsi savo įsipareigojimų, taip pat ir protingų įstatymų, kurie atitinka pagrindines žmogaus laisves, tai ir mes patys turėtume paisyti tų įstatymų. Tokiomis aplinkybėmis negalime neprisiminti mūsų pačių delsimo, negalime nevartoti griežtesnių žodžių kalbėdami apie galutinio teismo sprendimo įvykdymą ir Irano liaudies Mujahidin organizacijos vardo pašalinimą iš teroristų organizacijų sąrašų.

  Zdzisław Zbigniew Podkański, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, pats brangiausias bet kokio asmens turtas yra jo gyvybė. Todėl, netgi dėl bet kokių priežasčių, niekas negali iš jo to turto atimti. Labiausiai piktina tai, kad jaunimas mušamas ir kankinamas tam, prievarta pripažintų kaltę, kuri reikalinga mirties nuosprendžiams pateisinti. Iranas – viena iš šalių, kuriose įvykdoma daugybė mirties nuosprendžių, taip pat ir jaunimui. Pastarojo meto duomenys rodo, jog šioje šalyje mažiausiai 85 nepilnamečiai nusikaltėliai laukia mirties bausmės įvykdymo.

Todėl pats laikas Iranui liautis vykdžius tas procedūras ir imtis teisinių kitų šalių pripažintų standartų priėmimo. Jaunimą reikia mokyti, o ne žudyti.

  Tunne Kelam (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, vos prieš devynias dienas mirties bausmė buvo įvykdyta dar aštuoniolikos metų nesulaukusiam iraniečių jaunuoliui Mohammedui Hassanzadehui. Taip pat yra ir kitų jaunuolių, nuteistų ir laukiančių mirties eilėje už tariamus nusikaltimus, kuriuos jie neva įvykdė būdami nepilnamečiais.

Manau, kad tai tinkama proga priminti viešajai nuomonei, kad Teheranas pirmauja pasaulyje pagal nepilnamečiams nusikaltėliams įvykdomų mirties bausmių skaičių. Todėl griežtai primygtinai raginame Irano režimą sustabdyti mirties bausmių vykdymą.

Tačiau – savo pastabas skiriu Komisijos nariui – yra ir praktiškesnių dalykų, kurių galime imtis. Galime išlaisvinti Irano demokratinę opoziciją − Nacionalinę pasipriešinimo tarybą, kad šios žiaurios diktatūros atsikratytume kartą ir visiems laikams.

  Philip Bushill-Matthews (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, M. Matsakis pradėjo diskusiją norėdamas sužinoti, ar buvo viena šalis, kuri atsakinga už visos ES paskatinimą uždrausti PMOI. Galiu atsakyti į šį klausimą: tai buvo Jungtinė Karalystė. Priežastis tokia: Jungtinės Karalystės vyriausybė taip padarė todėl, kad jos to paprašė Irano vyriausybė.

Deja, turiu pasakyti, kad savo šalyje turime tokią vyriausybę, kuri neleis savo žmonėms balsuoti referendume dėl Lisabonos sutarties ir atkakliai laikysis, kad Irano žmonių balsas niekur Europoje nebūtų girdimas.

Kreipiuosi į Jungtinės Karalystės vyriausybę, kad ji, kitą savaitę balsuodama Vestministeryje, užtikrintų, jog vadovaujantis ES teismo sprendimu būtų pašalintas draudimas. Jungtinės Karalystės vyriausybė jau per ilgai yra problemos dalis. Dabar ji turi tapti sprendimo dalis.

  Peter Skinner (PSE). - Gerb. Pirmininke, svarstomas klausimas labai rimtas. Iranas mirties bausmę jaunuoliams, vyrams ir moterims vykdo kaip socialinės kontrolės priemones. Modernios civilizacijos amžiuje neįtikėtina, kad jaunoms mergaitėms ir berniukams vykdoma mirties bausmė užmėtant akmeninis arba pakariant ant pramoninių keliamųjų kranų.

Kviečiame ir raginame tarptautinę bendruomenę dėti daugiau pastangų, tačiau užuot iš tikrųjų parėmę tarptautinę bendruomenę, girdime skirtingų tarptautinės bendruomenės dalių šūksnius. Pvz., šiuose Rūmuose girdime JAV pasmerkimą, girdime skirtingas nuomones apie tai, kaip suvaldysime situaciją. Niekada neišspręsime šios problemos, kol nesusivienysime prieš viduramžių krizę, kuri vyksta toje šalyje. Yra dalykų, kuriuos turime padaryti patys.

  Marios Matsakis (ALDE). - Gerb. Pirmininke, norėjau antrą kartą pasisakyti šiame susirinkime dėl to, kad atkreipčiau savo kolegų dėmesį į knygą, kuri aptaria 2007 m. žmogaus teisių pažeidimus Irane. Ši knyga visai neseniai patraukė mano dėmesį, ir joje daug sukrečiančių pavydžių, iš kurių vienas yra apie iš Naqadeho kaimo kilusią mergaitę vardu Ameneh Salam, kuri laukia, kol bus pakarta už tai, kad pastojo neištekėjusi. Tarp kitko, vyras, nuo kurio mergaitė pastojo, buvo nuteistas 99 rykštėmis.

  Ewa Tomaszewska (UEN). - (PL) Gerb. Pirmininke, nuo 1990 m. jaunimui Irane buvo įvykdyta mažiausiai 430 mirties nuosprendžių. Mirties bausmė vaikams – negarbė suaugusiesiems. Kiekvienas nepilnamečio padarytas nusikaltimas − nesėkmingo suaugusiųjų mokymo padarinys. Perleisti paaugliams atsakomybę už savo pačių trūkumus ar nesugebėjimus, įvykdyti nežmoniškus nuosprendžius, įskaitant ir mirties bausmes vaikams, yra tikras nusikaltimas. Mirties bausmė Irane vykdoma netgi dešimtmečiams. Mirties bausmių skyrimas paaugliams prieštarauja tarptautiniams Irano islamo respublikos įsipareigojimams. Irano valdžios institucijos turėtų nedelsiant liautis žudžiusios jaunimą nežmoniško įstatymo vardu.

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, vargu, ar kas nors, perskaitęs publikaciją pagal Roberto Hugheso knygą „Lemtinga šalis“, pasakojančią kaip Britanijos karūna – tai reiškė teisingumo sistemą – vežė į Australiją mažus vaikus ir jų tėvus, pagalvotų, kad tai galėtų dar bent kartą pasikartoti. Iš tikro, praėjo visas šimtmetis, o gal net ir pusantro, tačiau tokie pat dalykai vyksta Irane – islamo šalyje, kurioje leidžiama suprasti, kad šeimai skiriamas didžiulis dėmesys. Tai, kas ten vyksta, yra dar radikalesnis barbarizmas, nei žmogus galėtų įsivaizduoti.

Jeigu nieko nesiimsime, kad apgintume tuos vaikus, jeigu neboikotuosime režimo, jeigu viso pasaulio mastu jo nepasmerksime, tada apie mus bus manoma kaip apie tai žinojusius ir tylėjusius bei nebandžiusius ginti žmogaus gyvybės.

  Michael Cashman (PSE). - Gerb. Pirmininke, smerkiu žmogaus teisių pažeidimus, kurie kasdien įvyksta Irane. Manau, kad turėtume kiek įmanoma greičiau panaikinti draudimą liaudies Mujahidin organizacijai.

Noriu atvirai pasisakyti prieš mažamečiams taikomą mirties bausmę. Niekada nepamiršiu dviejų viešai pakartų berniukų nuotraukos. Jie padarė tokį nusikaltimą: berniukai buvo homoseksualūs ir išdrįso mylėti vienas kitą. Toks žiaurumas turi būti visuotinai pasmerktas. Būtent todėl, gerb. Komisijos nary, mums reikia radikaliai pakeisti savo politiką dėl Irano. Negalime nieko neveikti ir kažko laukti – tam nebėra laiko.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, taip pat norėčiau pasmerkti tebesitęsiančius žmogaus teisių pažeidimus Irane. Be to, kadangi britai balsuos kitą savaitę, aš norėčiau, kad Taryba – manau, jai tada pirmininkaus Prancūzija – kartą ir visiems laikams pašalintų PMOI iš teroristų sąrašų.

Iš tikro, aš galėčiau pareikšti, jog nors Jungtinė Karalystė buvo atsakinga už tai, kad PMOI buvo pirmuoju numeriu įtraukta į teroristų sąrašus, ačiū Dievui, kad egzistuoja bendrosios teisės teisingumo ir Britanijos teisingumo sistemos, kurios galiausiai užtikrino nepriklausomą, laisvą, ir objektyvų teisingumą, patarė, jog PMOI atžvilgiu buvo iš tikro pasielgta neteisingai pirmiausiai įtraukus juos į teroristų sąrašą ir rekomendavo organizaciją iš to sąrašo išbraukti.

Raginu pirmininkaujančiąją Prancūziją – kaip suprantu, tai bus jų teismo sprendimas – nedelsiant pabaigti šį reikalą ir pašalinti minėtą organizaciją iš teroristų sąrašo. Negalime atidėti tolesnio žmogaus teisių pažeidimų ir mirties bausmės vykdymo klausimo, ypač kai su juo yra susiję jauni vyrai, moterys ir mažamečiai.

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, deja, mano kolegės Benitos Ferrero-Waldner šiandien čia nėra, taigi jos vardu dėkoju jums už man suteiktą galimybę pasakyti kalbą dėl mirties bausmės vykdymo nepilnamečiams Irake.

Komisija kartu su jumis labai nerimauja dėl šio slegiančio klausimo. Kadangi, kaip jums žinoma, Komisijai Teherane trūksta tinkamo atstovavimo, todėl ji labai atidžiai seka žmogaus teisių padėtį ir artimai bendradarbiauja su ES valstybėms narėms ten atstovaujančiomis tų šalių ambasadomis. Labai svarbu pažymėti tai, jog Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Komisija veikė nuosekliai ir nuolar. Mūsų nerimo rimtumas buvo aiškiai išreikštas trijuose pareiškimuose, ES pirmininkaujat išleistuose per paskutines dvi savaites: birželio 4 ir 10 d. pranešimuose dėl M. Fedaei, B. Shojaee ir S. Jazee bylų, laukiančių gresiančio mirties bausmės įvykdymo už nusikaltimus, kuriuos jie padarė tada, kai jiems dar nebuvo sukakę 18 metų, ir birželio 13 d. pranešime dėl mirties bausmės įvykdymo Mohammadui Hassanzadehui.

Komisija visiškai palaiko šių pareiškimų principus ir jų turinį: Irano valdžios institucijų mirties bausmės naudojimas prieš mažamečius nusikaltėlius jokiu būdu negali būti pateisinamas. Šis aiškumas prieštarauja Irano ratifikuotoms teisiškai privalomoms tarptautinės teisės nuostatoms, o ypač Tarptautinio pilietinio ir politinio teisių pakto ir Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatoms.

Tai, kad taip skubiai turėjome išleisti tiek daug pareiškimų aiškiai atspindi didėjantį mirties bausmės įvykdymo atvejų, įskaitant ir nepilnamečių, skaičių Irane. Irano teismo sistemos vadovo Ayatollaho Shahroudio priimtą moratoriumą dėl mirties bausmės vykdymo jaunimui akivaizdžiai pažeidžia patys teisėjai.

Deja, mūsų pareiškimų Iranui tonas ir dažnumas taip pat atspindi ir faktą, jog mūsų dialogas ir žygiai dėl bendrų žmogaus teisių aspektų ir dėl mirties bausmės taikymo mažamečiams nebuvo labai veiksmingi. Irano valdžios institucijos kuo toliau, tuo mažiau kreipia dėmesį į mūsų raginimus atsižvelgti į tarptautinės teisės dokumentus žmogaus teisių klausimais. Todėl mums nebelieka kito pasirinkimo, kaip per viešus pareiškimus, kurių Teheranas tvirtina nekenčiąs ir kuriuos atmeta, imtis vadinamosios „megafono diplomatijos“.

Iranas privalo įvykdyti savo įsipareigojimus. Po mirties bausmės M. Hassanzadehui įvykdymo, Komisija aiškiai pasakė Irano valdžios institucijoms, kad toks jų veiksmas gali mesti šešėlį tarptautinei Irano reputacijai ir santykiams su Europa. Kol realiai nepagerės žmogaus teisių padėtis toje šalyje, tol negalėsime siekti mūsų bendro tikslo − plėtoti nepriklausomų santykių tarp Europos Sąjungos ir Irano Islamo respublikos.

Viliuosi, kad Europos Parlamentas ir visi ES šalininkai pritars šiam nusistatymui bei veiks atitinkamai. Todėl atsakingai pakartoju mūsų raginimą Irano islamo respublikos valdžios institucijoms laikytis tarptautinių konvencijų, kurių pati yra įsipareigojusi laikytis ir pasigailėti visų nepilnamečių, šiuo metu laukiančių mirties eilėje, gyvybių.

  Pirmininkas. – Diskusija baigta.

Balsavimas vyks diskusijų pabaigoje.

(1) pateikiama Protokole

10. Balsuoti skirtas laikas

  Pirmininkas. – Kitas klausimas balsavimas.

(Rezultatai ir kita informacija pateikiama protokole)

10.1. Birma – tolesnis politinių kalinių kalinimas (balsavimas)

10.2. Somalis – plačiai paplitęs civilių žudymas (balsavimas)

Prieš balsavimą dėl 8 straipsnio dalies:

  Marios Matsakis (ALDE). - Gerb. Pirmininke, kad išvengtume bet kokios galimos painiavos, susijusios su laivais, kurie prie Somalio pakrantės metu buvo tapę piratavimo aukomis, siūlau 8 straipsnio dalyje po žodžio „laivai“ įterpti žodžius „ypač tie“. Turiu omenyje, kad tai yra PPE-DE ir PSE frakcijų susitarimas.

  Manuel Medina Ortega (PSE). - (ES) Gerb. Pirmininke, Socialistų frakcija pasiūlė padalinti balsavimą dėl 8-tos straipsnio dalies į dvi dalis, nes ji ketina balsuoti prieš antrąją jos dalį, nes baigiamoji frazė, būtent „humanitariniai laivai“ yra apribojanti. M. Matsakio pateiktas pakeitimas reiškia, jog nėra jokio reikalo padalinti balsavimą į dvi dalis ir galėsime balsuoti dėl viso straipsnio teksto. Todėl siūlau priimti žodinį pakeitimą ir nedalinti balsavimo dėl 8 straipsnio dalies į dvi dalis.

(Žodinis pakeitimas buvo priimtas)

10.3. Iranas – mirties bausmės vykdymas mažamečiams nusikaltėliams (balsavimas)

11. Gauti dokumentai – žr. protokole

12. Asignavimų perkėlimas – žr. protokole

13. Tarybos bendrųjų pozicijų perdavimas − žr. protokole

14. Sprendimai dėl kai kurių dokumentų – žr. protokole

15. Į registrą įrašyti rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 116 straipsnis) – žr. protokole

16. Posėdžio metu priimtų tekstų perdavimas – žr. protokole

17. Kitų posėdžių kalendorinis planas – žr. protokole

18. Sesijos atidėjimas

  Pirmininkas. – Skelbiu šią Europos Parlamento sesiją atidėtą.

(Posėdis baigtas 16.25 val.)

ES valstybės narės įsipareigojo padidinti užjūrio šalių vystymosi pagalbos išlaidas 0,56 proc. iki 2010 m. ir 0,7 proc. BNP iki 2015 m. OECD nustatė, kad bendra ES valstybių narių teikiama oficiali vystymosi parama (OVP) sumažėjo nuo 0,43 proc. BNP 2006 m. iki 0,4 proc. BNP 2007 m., t. y. beveik 6 proc. Dabar ES vidurkis yra žemesnis negu 0,45 proc. OECD vidurkio. Pagal šiuos skaičius vis labiau tikėtina, kad per tam tikrą laiką ES šalys nutrauks savo įsipareigojimų vykdymą. Tai neatitinka ES teikiamos svarbos vystymosi politikai ir mūsų solidarumui su vargingiausiais pasaulio žmonėmis. Ar Taryba padarys pareiškimą šiuo klausimu?

Šis atsakymas, parengtas pirmininkaujančios valstybės, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateiktas Tarybai klausimų žodžiu metu Europos Parlamento 2008 m. birželio sesijoje Strasbūre.

Antroje 2008 m. pusėje bus surengti trys svarbūs tarptautiniai susitikimai: trečias aukšto lygio forumas pagalbos veiksmingumo klausimais (Akroje, rugsėjo 2–4 d.), aukšto lygio renginys dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų (Niujorke, rugsėjo 25 d.) ir tarptautinė konferencija dėl vystymosi finansavimo stebėjimo, kad būtų peržiūrėta, kaip įgyvendinimas Monterėjaus susitarimas (Dohoje, lapkričio 29 – gruodžio 2 d.).

Kaip vieną iš ES pasiruošimo dalyvauti šiuose susitikimuose veiksmų, Taryba 2008 m. gegužės 27 d. priėmė sprendimus dėl ES, kaip vystymosi pasaulinės iniciatorės: pažangos spartinimo Tūkstantmečio vystymosi tikslų link, kuriuose „ES iš naujo tvirtai patvirtina su besivystančiomis šalimis ilgalaikį finansinį įsipareigojimą kartu pasiekti OVP tikslo, t. y. 0,56 proc. BNP iki 2010 m. ir 0,7 proc. BNP iki 2015 m., kaip nurodyta 2005 m. gegužės mėn. Tarybos išvadose, 2005 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose ir Europos susitarime dėl vystymosi“.

2002 m. ir 2005 m. Europos Sąjunga patvirtino istorinės svarbos įsipareigojimus, siekdama prisidėti prie tarptautinio vystymosi finansavimo pažangos ir sėkmės, bet rimtai susirūpino, kad bendra oficialios vystymosi paramos (OVP) suma sumažėjo nuo 47,7 mld. EUR 2006 m. iki 46 mld. EUR 2007 m. Nepaisant to, Europa lieka didžiausia pagalbos teikėja pasaulyje, ypač Afrikoje, ir, sprendžiant pagal Komisijos ataskaitą, paramos mažinimas yra tik laikinas. Jeigu valstybių narių prognozės 2008 m. yra tikslios, paramos lygis šiais metais vėl turi pasiekti oficialų lygį.

Kad ES įsipareigojimai būtų patikimesni tarptautinei bendruomenei, Taryba, atsižvelgdama į stebėsenos konferenciją Dohoje, smarkiai ragino valstybes nares kaip galima greičiau apibrėžti orientacinį daugiametį laikotarpį, per kurį bus parodoma, kaip jos ketina siekti OVP tikslų dabartinių kompetencijų kontekste pagal nacionalinę biudžeto procedūrą.

Dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų ES – jeigu įmanoma, iki 2008 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo – sudarys veiksmų planą, kuriame greta laikotarpių bus apibrėžti specialūs orientyrai ir priemonės svarbiausioms sritims, pvz., švietimo, sveikatos, lyčių lygybės, vandens, žemės ūkio, infrastruktūros plėtros, kurios prisidės prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo iki 2015 m.

Kaip Taryba reaguoja į paskutinius įvykius Indonezijoje, kai buvo panaudotas smurtas prieš mažumos musulmonų bendruomenę Ahmadiyya, įskaitant mečetės padegimą, religinių mokyklų nusiaubimą ir išpuolius prieš asmenis? Regis, Indonezijos valdžios institucijos toleruoja šiuos niekingus aktus, dėl kurių, kaip tikimasi, bus priimtas dekretas uždrausti Ahmadiyya bendruomenę ir nustatyti apribojimus jų pilietinėms laisvėms.

Ar Taryba gali užtikrinti, kad ji įtikins Indonezijos vyriausybę smerkti smurtą ir vandalizmą, gerbti teisę į religijos laisvę ir susilaikyti nuo draudimo arba bet kokių Ahmadiyya gyventojų pilietinių laisvių ribojimų?

Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateiktas Tarybai klausimų žodžiu metu Europos Parlamento 2008 m. birželio mėn. sesijoje Strasbūre.

Europos Sąjungos Taryba žino apie Islamo judėjimo Ahmadiyyah (Jamaah Ahmadiyyah) padėtį Indonezijoje. Tarybai kelia nerimą pranešimai dėl smurto ir nepakantumo šiam judėjimui ir taip pat Indonezijos Vyriausybės svarstymai apie jos veiklos uždraudimą arba apribojimus.

Pirmiausia Indoneziją pažįstame kaip demokratinę, pliuralistinę ir tolerantišką visuomenę, o šie įvykiai galėjo sugadinti jos reputaciją, ko, žinoma, ji buvo verta.

Birželio 9 d. Indonezijos Vyriausybė nusprendė, kad ateityje Ahmadiyyah galėtų toliau tęsti veiklą kaip religinė bendruomenė. Jai turėjo būti suteiktos galimybės skelbti savo tikėjimą ir rengti religines ceremonijas. Tačiau, reikėjo uždrausti visą šio judėjimo veiklą, kuri skirta skleisti skirtingai interpretuojamą „pagrindinį Islamo mokymą“.

ES Tarybos žmogaus teisių darbo grupė (COHOM) iškėlė klausimą dėl išpuolių prieš Ahmadiyyah bendruomenę 2008 m. gegužės 28 d. Susitikime ES trejetas pateikė Indonezijos žmogaus teisių ir humanitarinių reikalų direktoriui prie Indonezijos užsienio reikalų ministerijos suderintą demaršą, kuriame jis reikalavo Indonezijos Vyriausybės daryti viską, kas įmanoma, kad galėtų suteikti saugumą Ahmadiyyah bendruomenės nariams ir apsaugoti jų mečetes, taip pat tinkamai ištirti gaisro mečetėje priežastis. Direktorė atsakė į ES susirūpinimą dėl išpuolių ir galimo judėjimo draudimo, išreikšdama subjektyvų susirūpinimą, ir užtikrino, kad Indonezijos Vyriausybė tikrai atkreips dėmesį į šią problemą.

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių (COM (2008) 0019) patikrinimas rodo, kad pasiūlymo reikalavimai skiriasi nuo tų pasiūlymų reikalavimų, nurodytų iš dalies keičiančiant Direktyvą 98/70/EB⁽¹⁾, pagal kuriuos numatyta 10 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų lygį iš transporto kuro ciklo 2011–2020 m.. Pagal šį reikalavimą iš esmės reikės, kad biodegalai sudarytų gerokai didesnę energijos išteklių dalį, negu numatyta pasiūlyme dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių.

Ar Taryba pritartų, kad reikalavimas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų iš transportinio kuro būvio ciklo turi atitikti biodegalų dalį, numatytą pasiūlyme dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių?

Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateiktas Tarybai klausimų žodžiu metu Europos Parlamento sesijoje Strasbūre 2008 m. birželio.mėn.

Taryba žino apie svarbiausius klausimus, į kuriuos narys atkreipė dėmesį. Tačiau diskusijos dėl abiejų direktyvų vis dar rodo labai ankstyvą etapą. Šiuo momentu trys institucijos dar nesusitarė dėl atitinkamų abiejų tikslų lygių. Vienas iš Tarybos tikslų tolesnėse derybose yra užtikrinti suderintų tikslų pusiausvyrą ir proporcingumą.

Labai sunku nustatyti tiesioginį dviejų tikslų ryšį. Pasiūlytos direktyvos dėl atsinaujinančios energijos šaltinių tikslas yra susijęs su visais atsinaujinančio kuro, skirto transportui, l tipais, įskaitant ne tik biodegalus, bet, pavyzdžiui, vandenilį ir elektrą, gautą iš atsinaujinančių šaltinių. Tai taip pat tai susiję su visomis transporto rūšimis, įskaitant oro ir jūrų transportą. Tačiau kuro kokybės direktyvos tikslas yra mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iš kuro, naudojamo kelio transporto priemonėms ir visureigiams mobiliesiems įrenginiams. Biodegalų naudojimas yra viena iš daugelio galimybių, kuriomis pramonės šakos galėtų pasinaudoti, kad sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Kitos galimybės apima fakelinio deginimo gręžiniuose mažinimą ir naftos perdirbimo gamyklų efektyvumo didinimą. Todėl biodegalų naudojimo apimtis priklauso nuo jų prieinamumo, kainų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ekonomiškumo.

Trys institucijos taip pat iš esmės sutiko, kad biodegalai turi atitikti tvarų kriterijų dėl galimų neigiamų tiesioginių padarinių, kurie galėtų kilti gamybos metu, mažinimo. Šių kriterijų, kurie vis dar yra diskusijų tema, esmė taip pat darytų įtaką biodegalų plitimui rinkoje.

Ar taryba gali pakomentuoti dabartinę situaciją Birmoje?

Kadangi antivyriausybiniai protestai dedant visas pastangas buvo numalšinti praėjusį rugsėjo mėn., šalis net dar labiau atitolo nuo tikslo. Tuo metu, kai ministrai prašė pagalbos sprendžiant naujausio ciklono sukeltą krizę, iš valdančiosios karinės chuntos dar reikėjo gauti leidimą pagalbai teikti. Tarptautinės pagalbos agentūros ragino Birmos karinę vyriausybę panaikinti apribojimus šioms operacijoms sprendžiant su katastrofa susijusius dalykus.

Ar Taryba pritaria, kad ši katastrofa galėtų duoti kokį nors teigiamą rezultatą Birmos žmonėms, jeigu Birmos Vyriausybė įsileistų į šalį ir priimtų išorės pagalbą?

Ar Taryba galėtų pateikti naujausią politinės situacijos šiuo metu Birmoje vertinimą?

Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateiktas Tarybai teikiant klausimus žodžiu Europos Parlamento 2008 m. birželio sesijoje Strasbūre.

Po ciklono Nargis ES susitelkė ties neatidėliotinos pagalbos teikimu. Glaudžiai bendradarbiaudama su Europos Komisija pirmininkaujanti valstybė 2008 m. gegužės 14 d. sukvietė nepaprastą GAERC Tarybos (vystymosi) posėdį, kuriame buvo atkreiptas dėmesys į humanitarines sąlygas Birmoje/Mianmaryje. Savo išvadose Taryba reikalavo tos šalies valdžios institucijų sudaryti netrukdomą prieigą prie ciklono paveiktų Birmos/Mianmario regionų.

Taryba viešai apgailestauja, kad Kuosos Aung San Suu Kyi namų areštas gegužės 27 d. buvo pratęstas, ir vėl reikalauja nedelsiant paleisti visus politinius kalinius ir sulaikytuosius. Be to, ES apgailestauja, kad Birmos/Mianmario valdžios institucijos gegužės 10 ir 24 d. vykdė konstitucinį referendumą, kai tvyrojo baimės atmosfera; dėl šios priežasties rezultatams trūksta patikimumo.

ES mano, kad daugiapartiniai rinkimai, kuriuos valdžios institucijos paskelbė 2010 m., bus vykdomi taip, kad būtų užtikrinamas patikimas posūkis į demokratiją. Tik tikras dialogas su visomis politiškai suinteresuotosiomis šalimis padėtų Birmai/Mianmariui siekti stabilumo ir klestėti. Šia kryptimi ES tęs kovą ateityje (įskaitant JT forumus), ypač išreikšdama paramą tolesniems JT Generalinio sekretoriaus Bano Ki-Moono ir ypatingojo patarėjo Ibrahimo Gambario veiksmams, ES ypatingojo pasiuntinio Pietro Fassino veiksmais, kuris ką tik sugrįžo iš Pietryčių Azijos.

Bet kuriuo atveju galime tikėtis, kad tarptautinės pagalbos teigiamos patirties pagrindu šalis pripažins, kad atviresnė politika būtų naudingesnė.

Malyje ir Nigeryje atsinaujino ginkluoti sukilėlių ir valdžios institucijų konfliktai. Malyje, nepaisant 2006 m. liepos mėn. Alžyro susitarimo ir Alžyro ir Libijos tarpininkavimo, smurtas dar padidėjo 2008 m. balandžio 11 d. įvykdžius dviejų Tuareg tarnautojų nužudymą ir išpuolius prieš barakus, įskaitant 2008 m. gegužės 21 d. išpuolius. Tai lėmė civilių gyventojų kėlimąsi į kaimynines šalis. Nigeryje smurto pagrindas yra pajamų, kurias gauna Prancūzijos įmonė AREVA iš urano gavybos, paskirstymas ir gamybos operacijų poveikis sveikatai ir aplinkai.

Atsižvelgiant į strateginę Afrikos ir Europos Sąjungos partnerystę (susitarimas pasirašytas Lisabonoje 2007 m. gruodžio 6 d.), ar Taryba siūlys tarpininkauti, kad padėtų spręsti konfliktus šiose dviejose šalyse?

Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateiktas Tarybai klausimų žodžiu metu Europos Parlamento 2008 m. birželio sesijoje Strasbūre.

Taryba yra labai surūpinusi nuolat blogėjančia situacija šiaurės Malyje ir Nigeryje. Ši situacija iš tikrųjų reiškia pagrindinės krizės, paveikusios visą Sahelį nuo Somalio iki Mauritanijos, tęsinį. Ją iš dalies lėmė sausros, dykumėjimas, nepakankamas išsivystymo lygis ir Islamo naudojimas politiniais tikslais.

Todėl Taryba siekia ieškoti galimybių prisidėti prie šios krizės sprendimo. Europos pajėgų (EUFOR) išdėstymas Čade (ir Centrinės Afrikos Respublikoje) šia prasme prisideda prie viso Sahelio stabilizavimo. Tačiau, jeigu Čado varžymo politika žlunga, visam Sahel gresia anarchija ir smurtas.

Į šį klausimą, kuris ypač turi įtakos Maliui ir Nigerijai, reguliariai atkreipiamas dėmesys Taryboje. Klausimą atidžiai seka taip pat Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis: tiek Malio prezidentas, tiek Nigerio premjeras buvo priimti Briuselyje. Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis taip pat atstovavo Prezidento Amadou Toumani Touré inauguracijoje. Kurį laiką jo pasiuntinys su atsakingais asmenimis vadovaujančiose pozicijose Malyje aptardavo Sahelio klausimą. Derybose su aukščiausiomis Alžyro ir Libijos valdžios institucijomis, kurios dabar atlieka lemiamą vaidmenį dėdamos pastangas nuraminti krizę, Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis nuolat atkreipia dėmesį į šį klausimą. Dėl to turi būti pabrėžiama, kad visos pastangos yra grindžiamos 2006 m. gegužės mėn. Alžyre sudarytais susitarimais. Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis su VAVEB vykdomuoju sekretoriumi dr. Mohamedu Ibnu Chambasu taip pat atkreipė dėmesį į šį klausimą specialiai neseniai surengtame trejeto susitikime su ta institucija, o 2008 m. gegužės 23 d. Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis paskelbė pranešimą dėl naujausių atakų Abeibaroje.

2008 m. gegužės 15 d. Liuksemburgo Centrinio banko pirmininkas pareiškė, kad komercinių bankų teikiamų garantijų ECB refinansavimo tarnybai kokybė labai suprastėjo. Tai reiškia, kad kyla įtarimų dėl ryšių tarp ECB ir finansinės krizės paveiktų komercinių bankų pobūdžio. Šie bankai ruošia vertybinius popierius, susidedančius iš žemai įvertintų įsiskolinimų noredami juos pakeisti ECB aukštesnės kokybės iždo paskolomis. Praėjusius mėnesiais bankų su ECB vykdomų ilgalaikio refinansavimo operacijų tokių abejotinos vertės vertybinių popierių pagrindu skaičius gerokai padidėjo, ir kiekvienas asmuo iš esmės gali būti labai pagrįstai sunerimęs dėl tokios padėties.

Atsižvelgiant į ECB nenorą teikti informacijos šiuo klausimu, ar Taryba gali informuoti Parlamentą dėl poveikį ECB bankų refinansavimo sistemai darančių tikrojo problemų pobūdžio ir jų pasekmių Sąjungai?

Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateiktas Tarybai klausimų žodžiu metu Europos Parlamento sesijoje, vykusioje 2008 m. birželio mėn. Strasbūre.

Pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 108 straipsnį ir Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 7 straipsnį Bendrijos institucijos turi gerbti Europos Centrinio banko, nacionalinių centrinių bankų ir Europos centrinių bankų sistemos nepriklausomybę.

Taryba ketina vadovautis šiuo įsipareigojimu, todėl nepareikš nuomonės šiuo klausimu.

Po 2006 m. vykusio „karo“ dėl antifašistinių paminklų, Estijos valdžios institucijos dabar teisia antifašistus, pvz., 89 metų vadinamąjį „Tarybų Sąjungos didvyrį“ Arnoldą Meri ir keturis jaunus visuomeninės organizacijos narius, kurie 2006 m. pasipriešino mėginant pašalinti antifašistinį paminklą iš Talino centro. Pastarieji prieštaravo, kad jie buvo sumušti po arešto, tačiau vienas baudžiamajo proceso liudytojas pripažino teismui, kad jų pradiniai parodymai buvo išgauti Estijos saugumo pajėgoms naudojant prieš juos smurtą.

Kokia yra Tarybos nuomonė dėl šių provokacinių Estijos valdžios institucijų veiksmų, kuriais ignoruojama istorija? Ką ji ketina daryti, kad užbaigtų šį skandalingą antikomunizmo ir antisovietizmo pasireiškimą, kuris rodo nacistų pateisinimą ir antifašistų persekiojimą?

Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateiktas Tarybai klausimų žodžiu metu Europos Parlamento sesijoje, vykusioje 2008 m. birželio mėn. Strasbūre.

Taryba visada tvirtindavo, ir dabar taip daro todėl, kad žmogaus teisėms teikiama pirmenybė; ji įsipareigojo užkirsti kelią visoms žeminančio ir diskriminuojančio elgesio formoms, ir ateityje toliau stengtis siekti jas panaikinti.

Tačiau vertinami įvykiai, narių teigimu, priklauso valstybių narių kompetencijai. Taryba nei gali kištis į reikalus, kuriuos sprendžia valstybių narių teisminės valdžios institucijos, nei gali vykdyti tyrimus dėl valstybės narės valdžios institucijų viešosios tvarkos palaikymo.

Pirmininkaujanti valstybė mano, kad Estija išspręs šį klausimą, atsižvelgdama į aukščiausius žmogaus teisių standartus.

ES rinkose smarkiai didėja energijos ir kuro kainos. Tuo pat metu elektros ir kuro įmonės didina savo pelną. Tai rodo, kad dabartinė tendencija didinti kainas tęsis.

Kokių buvo imtasi priemonių suvaldyti kainų didėjimą, kuris ypač neigiamą poveikį daro mažesnes pajamas turintiems ES piliečiams ir mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms?

Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateiktas Tarybai klausimų žodžiu metu Europos Parlamento 2008 m. birželio sesijoje Strasbūre.

Taryba gerai žino didėjančių energijos kainų pasekmes Europos piliečiams ir taip pat jų neigiamą poveikį Europos ekonomikai; į šį klausimą naujausiuose susitikimuose taip pat buvo atkreiptas dėmesys.

Kurį laiką Taryba palaikė aktyvią energijos vartojimo efektyvumo ir energijos tiekimo diversifikavimo politiką, galinčią prisidėti prie energijos kainų mažinimo, nes energijos tiekimo keliai yra susiję su skirtingomis valstybėmis ir regionais, transporto maršrutais ir kuro tipais

2003 m. Taryba kartu su Parlamentu priėmė Direktyvą 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte; ši direktyva aiškiai nurodo pagrindinius tikslus, keliamus mažiausiai atsinaujinančio kuro daliai, kurią valstybės narės turėtų pradėti naudoti savo rinkose konkrečiu terminu. Taryba pataria priimti Europos Vadovų Tarybos pavasario sesijos 2007 m. kovo mėn. veiksmų planą „Energetikos politika Europai“. Jame nustatytas privalomas 20 procentų energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalies tikslas visos suvartojamos energijos ES iki 2020 m. atžvilgiu. Atsižvelgdama į šiuos tikslus ji šiuo metu tiria Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių, kuri, kai bus priimta, taps papildomu įnašu mažinant iškastinio kuro naudojimą.

Kita svarbi veiksmų sritis yra energijos vartojimo efektyvumas, kurį pateikusi pasiūlymą dėl didesnio energijos vartojimo efektyvumo taip pat patvirtino Europos Vadovų Taryba 2007 m. kovo mėn. – būtent sutaupyti energijos vartojimą 20 procentų ir tai pasiekti iki 2020 m. Galiojantys teisės aktai, pavyzdžiui, direktyva dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, kurią 2006 m. priėmė Parlamentas ir Taryba, prisideda prie šio tikslo įgyvendinimo. Be to, siekiant skatinti energijos vartojimo efektyvumą pasauliniu lygiu, Taryba aktyviai palaiko tarptautinės platformos dėl bendradarbiavimo energijos vartojimo efektyvumo srityje kūrimą.

Taryba pabrėžia, kad būtina gerinti naftos rinkų skaidrumą, skatinti konkurencingumą energetikos rinkose ir stiprinti dialogą su naftą išgaunančiomis šalimis. Taryba taip pat turėtų atkreipti dėmesį į 2005 m. Mančesteryje pasiektą susitarimą, pagal kurį turime vengti bet kokios su mokesčiais susijusios ir kitos politinės intervencijos, galinčios iškreipti konkurenciją, nes tai trukdytų ekonominiams subjektams tinkamai prisitaikyti. Švelninti aukštesnių naftos kainų pasekmes neturtingesnei visuomenės daliai skirtos priemonės turi būti trumpalaikės ir orientuotos į tikslą ir neturi iškreipti konkurencijos.

Tęsiant Tarybos atsakymą (H-0132/08) ⁽¹⁾ dėl Kubos patriotų Antonio Guerrero, Fernando González, Gerardo Hernández, Ramón Labañino ir René González, siekusių ginti savo šalį, patekusią į keblią padėtį dėl teroristinių išpuolių, kuriuos inicijavo ir ruošė JAV organizacijos, įsitvirtinusios Majamyje, būtina paaiškinti vieną pastebėjimą: ar JT darbo grupė dėl neteisėto sulaikymo kada nors pareiškė nuomonę dėl vizų šiems penkiems JAV įkalintų Kubos patriotų giminaičiams?

Dėl obstrukcionizmo iš JAV valdžios institucijų pusės ir daugiau kaip paskutinius dvejus metus trukusio sistemingo atsisakymo išduoti vizas dabar joms gauti prireikia daugiau laiko: būtinas laukimo laikas pailgėjo vidutiniškai apie metus ir gali tęstis dvejus metus, kaip Ramón Labañino, kurio šeimos nariai neaplankė nuo 2006 m. birželio mėn., jo žmonos Elizabeth Palmeiro atvejis. Antonio Guerrero neaplankė giminaičiai daugiau kaip 17 mėnesių, o Fernando González niekas neaplankė daugiau kaip metus. Dėl JAV valdžios institucijų veiksmų Adrianai Pérez neleista lankyti savo vyro Gerardo Hernández nuo 1998 m. rugsėjo 12 d., o Olga Salaneuva negalėjo dėl tos pačios priežasties aplankyti savo vyro René González nuo 2000 m. rugpjūčio mėn.

Ką Taryba darys, kad užtikrintų, jog JAV kalėjimuose įkalintiems penkiems Kubos patriotams būtų užtikrintos pagrindinės žmogaus teisės, įskaitant teisę pasimatyti su šeimos nariais?

Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateiktas Tarybai klausimų žodžiu metu Europos Parlamento sesijoje, vykusioje 2008 m. birželio mėn. Strasbūre.

Taryba žino, kad JAV valdžios institucijos neleidžia šeimos nariams ir kitiems asmenims palaikyti kontaktų su penkiais valdžios institucijų kaltinamais Kubos piliečiais. Atsakydama į klausimą E-6094/07 raštu Taryba jau apgailestavo, kad net Europos Parlamento nariai negalėjo gauti leidimo jų aplankyti.

Priimtas nuosprendis yra vidaus klausimas, priklausantis JAV teismų jurisdikcijai. Sprendimai, susiję su vizų dėl įvažiavimo į šalies teritoriją suteikimu, taip pat priklauso tos šalies vidaus jurisdikcijai. Todėl Taryba neturi teisės daryti bet kokio pareiškimo šiais klausimais.

Vis dėlto Taryba nori pabrėžti, kad ji apskritai yra už tai, kad žmogaus teisės ir asmens pagarba turi būti užtikrinnama pakankamu lygiu.

Ką Taryba mano apie situaciją Makedonijoje, kurioje per sekmadienio rinkimus buvo vykdomas smurtas, žudymai ir kilo riaušės?

Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateiktas Tarybai klausimų žodžiu metu Europos Parlamento sesijoje, vykusioje 2008 m. birželio mėn. Strasbūre.

Priėmusi sprendimus 2008 m. birželio 16 d., pirmadienį, Taryba pasmerkė smurtinius įvykius ir kitus didelius trūkumus, susijusius su birželio 1 d. rinkimais, kuriuos nustatė Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (angl. ODIHR). Jis ragino valdžios institucijas ištirti visus įvykius, apie kuriuos pranešta, ir imtis tinkamų veiksmų pagal ODIHR/OSCE (liet. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija) rekomendacijas. Šiame kontekste jis teigiamai vertino valdžios institucijų įsipareigojimą nedelsiant atkreipti dėmesį į šiuos klausimus ir surengti naujus rinkimus visuose regionuose, kuriuose nustatyta pažeidimų.

Pirmininkaujanti valstybė atkreipė dėmesį į ankstesnio ODIHR/OSCE vertinimo pastabas, iš kurių aišku, kad per pakartotinius rinkimus buvo reikšmingai užtikrintas saugumas, kuris turėjo sudaryti sąlygas daugumai rinkėjų laisvai balsuoti, tačiau pasirengimo rinkimams ir per rinkimus birželio 15 dieną buvo galima stebėti toliau tvyrančią įtampą ir pasitaikė bauginimo atvejų, nepaisant valstybinių institucijų pastangų užtikrinti sėkmingus pakartotinius rinkimus.

Taryba tikisi, kad greitai bus suformuotas naujas Parlamentas ir Vyriausybė ir bus pasiekta tvari reformų pažanga. Taryba taip pat ragino visas politines partijas skatinti ir dalyvauti konstruktyviame visapusiškame dialoge, taip pat dialoge, siekiant įgyvendinti Stojimo partnerystės nustatytus prioritetus.

Galiausiai Taryba paskelbė, kad Europos Sąjunga ir toliau yra tvirtai įsipareigojusi dėl Europos perspektyvos dėl Vakarų Balkanų ir skatina regiono šalis įgyvendinti būtinąsias sąlygas.

Atsižvelgiant į karštas diskusijas ir didelę nesantaiką ir nesutarimą, kuris kurį laiką tvyrojo sprendžiant ekonominių partnerystės susitarimų klausimą, ar Taryba gali pasakyti mums, kokia šiuo metu yra padėtis, ir ar ES ir AKR valstybės nors šiek tiek priartėjo prie bendrosios pozicijos dėl EPS?

Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateiktas Tarybai klausimų žodžiu metu Europos Parlamento sesijoje, vykusioje 2008 m. birželio mėn. Strasbūre.

Pagal 2002 m. birželio mėn. priimtas Tarybos direktyvas Komisija atsakinga už derybas dėl ekonominių partnerystės susitarimų iš ES pusės. Konsultuodamasi su specialiuoju Tarybos paskirtu komitetu, Komisija veda derybas dėl šių direktyvų, kurias Taryba bet kuriuo metu gali iš dalies pakeisti. Derybose nuolat siekiama pažangos regioniniu lygmeniu, tačiau jų tikslas yra kaip įmanoma greičiau, įtraukiant skirtingus sektorius, per nustatytą terminą sudaryti EPS.

Derybų procesas dėl EPS yra vienas iš svarbiausių Tarybos darbo klausimų. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių Taryba (angl. GAERC) 2008 m. gegužės 27 d. sesijoje priėmė naują sprendimų dėl ekonominių partnerystės susitarimų (EPS) paketą. Taryba dar kartą pabrėžė į vystymąsi orientuotą tokių susitarimų pobūdį. Taryba teigiamai vertina parafuotą išsamų EPS ir CARIFORUM susitarimą valstybių regionų lygiu, kuris bus pasirašytas 2008 m. liepos 23 d. Barbadose ir kuris tame regione, manoma, atliks teigiamą vaidmenį regioninės integracijos procesuose. Dėl kitų regionų Taryba nustatė, kad laikinų susitarimų parafavimas sutrukdė kilti grėsmei dėl pardavimų srautų, kurie buvo labai svarbūs. Dabar laikini susitarimai turi būti pasirašyti, nes apie tai informavo PPO. Tačiau laikini susitarimai gali būti paprasčiausiai laikomi pirmu žingsniu, nes tik išsamūs regioninės ekonominės partnerystės susitarimai gali sudaryti sąlygas įgyvendinti visapusišką atitinkamų regionų vystymosi potencialą.

Priimdama sprendimus Taryba nustatė, kad 2008 m. ilgų derybų pradžioje šalys pabrėžė bendrą norą tęsti derybas, siekiant sudaryti išsamius regioninius ekonominės partnerystės susitarimus. Taryba smarkiai palaiko šias bendras pastangas ir žino AKR partnerių išreikštą susilaikymą ir prašo lankstumo laikinų arba sudarytų EPS susitarimų priėmimo prasme svarstant neišspręstus klausimus ir derinant netikslumus viso PPO lygiu.

Taryba mano, kad ekonominės partnerystės susitarimai gali atlikti pagrindinį ir teigiamą vaidmenį regioninėje AKR valstybių integracijoje ir kad jie turi būti sudaryti esamų regioninio bendradarbiavimo procesų pagrindu. Taryba taip pat yra pasiruošusi palaikyti regioninę integraciją ir ekonominės partnerystės susitarimus su prekybos pagalbos fondais, bet pabrėžia, kad prekybos pagalba nepriklauso nuo EPS arba laikino susitarimo pasirašymo. Taryba pabrėžia dabartinio politinio dialogo su AKP regionais dėl EPS svarbą, kad sustiprintų partnerystės dvasią pagal Kotonu susitarimą ir toliau stebi procesą.

Atsižvelgiant į tai, kad pasaulinės maisto kainos didėja, o tai atsiliepia ES piliečiams ir besivystančioms šalims, ir kad toliau turime gaminti daugiau maisto, ar Taryba gali informuoti mus apie pesticidų (augalų apsaugos produktų) paketą dėl Tarybos derybų, siekiant Tarybos kompromisinio pasiūlymo: ar moksline analize grindžiamas metodas dėl rizikos bus taikomas, siekiant norimo rezultato?

Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateiktas Tarybai klausimų žodžiu metu Europos Parlamento sesijoje, vykusioje 2008 m. birželio mėn. Strasbūre.

Pesticidų paketas apima keletą teisėkūros pasiūlymų.

2008 m. gegužės 19 d. susitikime Taryba priėmė bendrą poziciją dėl pasiūlytos direktyvos, sudarančios pagrindą Bendrijos veiksmams siekti tvaraus pesticidų naudojimo. Ši pozicija bus perduota Europos Parlamentui rugsėjo mėn.

2008 m. birželio 23–24 susitikime Žemės ūkio ir žuvininkystės Taryba bandė pasiekti politinį susitarimą dėl dviejų pasiūlymų: dėl augalų apsaugos produktų patekimo į rinką ir reglamento dėl statistinių augalo apsaugos produktų. Kai tik bendrą poziciją pagaliau suformuluos teisininkai-lingvistai, Taryba priims bendrą poziciją, kuri bus perduota jūsų institucijai rugsėjo mėn.

Nagrinėdama teisės aktus dėl pesticidų, Taryba atsižvelgė dviejų skirtingų metodų poveikius. Taryba nuolatos siekia pusiausvyros, užtikrinančios tinkamą žmonių sveikatą ir aplinkos apsaugą ir Europos ūkininkavimo apsaugą.

Taryba sužavėta, kad antro svarstymo derybose tarp mūsų dviejų institucijų kartu nagrinėsime šiuos klausimus.

Ar Taryba gali nurodyti, kokios konkrečios priemonės įgyvendinamos, kad būtų skatinama mokslinių tyrimų ir naujovių programų regioninė plėtra – ypač toliau nuo didelių miesto centrų esančių regionų, kuri sudarytų sąlygas suderintai regioninei plėtrai ir darbo vietoms kurti pagal Lisabonos strategiją, kaip Taryba aptarė šių metų kovo mėnesį?

Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateiktas Tarybai klausimų žodžiu metu Europos Parlamento sesijoje, vykusioje 2008 m. birželio mėn. Strasbūre.

Tikriausiai žinote, kad pastaraisiais metais mokslinių tyrimų ir naujovių pagrindų plėtra regioniniu lygmeniu buvo viena iš svarbiausių ES prioritetinių politikos užduočių mokslinių tyrimų ir naujovių srityje. Kalbant apie mokslinių tyrimų politiką, septinta Europos bendroji mokslinių tyrimų, technologijų plėtros programa (2007–2013 m.) apima labai efektyvias priemones ir specialias programas (ypač programas „Bendradarbiavimas“, „Pajėgumas“ ir „Žmonės“).

Nauja iniciatyva „Žinių regionai“ taip pat turėtų stiprinti mokslinių tyrimų potencialą Europos regionuose, ypač skatinant ir palaikant regioninį į mokslinius tyrimus,,orientuotų grupių kūrimąsi, suburiant universitetus, kuriant mokslinių tyrimų centrus, įmones ir regionines valdžios institucijas visoje Europoje.

Turime taip pat paminėti penkias bendras technologines iniciatyvas, laikytas pagrindu rengiant 169 straipsnį ir iniciatyvas, susijusias su ERANET sistema.

Be to, efektyvus naujovių palaikymas ir technologijų naudojimas regioniniu lygmeniu užtikrinamas Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programoje (2007–2013 m.). Pirmiausia tai skirta mažo ir vidutinio dydžio įmonėms, taigi tai yra iš tikrųjų regioninė naujovė ir vystymasis, kuriam teikiama didžiausia tiesioginė nauda, nurodyta programoje.

Tarybai pirmininkaujanti Slovėnija taip pat palaikė Stokholmo konferenciją dėl regioninių naujovių grupių Europoje 2008 m. sausio mėn. Tiesiogiai bendradarbiaudama su Regionų komitetu, Taryba įsipareigojo sudaryti vadovą, skirtą dalyvaujantiems mokslinių tyrimų ir naujovių srityje, apimantį informaciją, kaip pasinaudoti galimybe gauti finansinę paramą iš visų esamų Bendrijos šaltinių, įskaitant struktūrinius fondus; tikimasi, kad Europos Komisija išleis tokį vadovą dar šią vasarą. Šiuo atžvilgiu taip pat turi būti atkreiptas dėmesys į nepaprastai svarbų struktūrinių fondų operacijų kryptį, kuri yra labai svarbi; jos turi būti suderintos su Lisabonos strategijos tikslais dėl konkurencingumo, naujovių, vystymosi ir naujų darbo vietų.

Regioninis vystymasis ir klestėjimas Komisijos iniciatyva taip pat turi būti skatinamas atsižvelgiant į pagrindinę rinką. Šios iniciatyvos principus patvirtino Konkurencijos Taryba 2008 m. gegužės 29–30 susitikime.

Minėtų Lisabonos tikslų įgyvendinimas regioniniu lygmeniu taip pat turi būti pagreitintas būsima vidurio laikotarpio finansinės programos 2007–2013 m. laikotarpio peržiūra.

Kolumbijos Vyriausybė, veikdama pagal falsifikuotus „teroristinių ryšių“ kaltinimus, pradėjo stebėti Parlamento narius: Wilsoną Borją, Glorią Inesą Ramirezą ir Almikarą Figueroą, kaip pagrindinį FARC tarpininką,, Venesuelos Prezidentą senatorių Piedadą Cordobą ir daugumą užsienio vyriausybių atstovų, ankstesnį ministrą Alvarą Leyvą, Ekvadoro steigiamojo susirinkimo narę Marią Augustos Callę, žurnalistus Lazarą Vivarosą, Williamą Parrą, Ivaną Lareą, žymų akademiką Jamesą Jonesą, sociologę Lillianą Patricią Obandą ir laikraščio „Vos“ direktorių Carlą Lozaną. 2008 m. gegužės 19 d. prezidento padarytame pareiškime apžvelgiama Kolumbijos Vyriausybės atsakomybė už tebevykstančius žudymus ir raginama ją tęsti kovą su smurtu, taip pat skatinant įbauginimo ir pakartotinio persekiojimo veiksmus.

Ar Taryba smerkia Kolumbijos Vyriausybės veiksmus, kuriais siekiama persekioti Kolumbijos žmones – žinomas politines ir socialines asmenybes ?

Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateiktas Tarybai klausimų žodžiu metu Europos Parlamento sesijoje, vykusioje 2008 m. birželio mėn. Strasbūre.

Nors ES nuolatos apgailestauja dėl bet kokių žmogaus teisių nepaisymo apraiškų ir bet kokios teroristinės veiklos Kolumbijoje, nepriklausomai nuo to, kas tai sukėlė, Taryba pripažįsta pastebinti didesnes Kolumbijos Vyriausybės pastangas atkurti taiką ir teisingumą šiomis sudėtingomis aplinkybėmis. ES, kuri palaikė vyriausybės pastangas ir skatino jas tęsti, prisidėjo prie šio proceso bendradarbiaudama įvairiais aspektais.

Taryba ragina visus dalyvius atlikti konstruktyvų vaidmenį, mažinti įtampą ir skatinti teisingumo ir taikos procesą, teiksiantį naudos paprastiems žmonėms.

ES energetikos saugumas yra svarbiausias ES politinėje darbotvarkėje. Kad būtų užtikrintas stabilus energetikos (t. y. elektros) tiekimas, Lietuva nori, kad būtų tęsiamas Ignalinos atominės jėgainės darbas, kol šalyje bus pastatyta nauja atominė jėgainė.

Atsižvelgiant į energetikos saugumo klausimus, klimato kaitos iššūkius, pasaulio ekonominę padėtį, didėjančias energetikos kainas, potencialų energetikos tiekimo stygių Lietuvoje po 2009 m. ir Lietuvos seną įsipareigojimą uždaryti Ignalinos atominę jėgainę, tai atidedant keleriems metams – ar Taryba palaikys Lietuvą įveikiant sunkumus, kurie išryškėjo jau nuo 2004 m., kai Lietuva prisijungė prie ES?

Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateiktas Tarybai klausimų žodžiu metu Europos Parlamento sesijoje, vykusioje 2008 m. birželio mėn. Strasbūre.

Taryba labai gerai žino galimus sunkumus, apibūdintus klausime, kylančius iš Lietuvos įsipareigojimo pagal 2003 m. Stojimo aktą Ignalinos atominės jėgainės 2 reaktorių uždaryti vėliausiai iki 2009 m. gruodžio 31 d. (paskutinį veikiantį reaktorių) ir paskui jį išmontuoti.

Dėl prisiimtų įsipareigojimų pagal atitinkamą Stojimo akto 4 protokolą dėl Ignalinos atominės jėgainės Lietuvoje, Taryba primena, kad visos valstybės narės prisiėmė įsipareigojimus; darant bet kokius tokių įsipareigojimų keitimus, pvz., narės minėtai Ignalinos atominės jėgainės veiklai pratęsti, būtinas Stojimo akto, būtent 7 straipsnio, pakeitimas nustatyta tvarka.

Taryba nori atkreipti narės dėmesį į 4 protokolo 4 straipsnį, kuriame nurodyta, kad iki 2012 m. gruodžio 31 d., o ypatingu atveju, „jeigu energetikos tiekimas bus nutrauktas Lietuvoje“, Lietuva gali taikyti bendros apsaugos išlygą, nurodytą Stojimo akto 37 straipsnyje. Turi būti pabrėžiama, kad minėtas 4 straipsnis bus taikomas „nepažeidžiant 1 straipsnio nuostatų“, kuriame nurodyta uždarymo data.

Taryba žino, kad prireiks daug įvairių priemonių apriboti ir pašalinti galimas Ignalinos atominės jėgainės uždarymo pasekmes. Priemonės apima, bet neapsiriboja, naujų gamybos pajėgumų, didelio tolimų elektros perdavimo linijų tarp Lietuvos ir kitų valstybių narių skaičiaus kūrimu, gerinant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Jeigu Komisija nuspręs pateikti pasiūlymus dėl tokių priemonių, Taryba skirs jiems reikiamą dėmesį.

Jeigu neįgyvendinama Kioto sutartis, tai reiškia, kad Graikija pažeidžia vieną iš pagrindinių Bendrijos ir tarptautinės aplinkos teisės aktų. 2008 m. balandžio 17 d. sprendime kompetentingas JT Komitetas, JTBKKK, priėjo išvados, kad Graikijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų aprašo sistema buvo netinkama, todėl valstybei buvo uždrausta naudotis prekybos mechanizmais pagal Protokolą.

Ar Komisija mano, kad Graikijos pasišalinimas iš Kioto sistemos turės reikšmės visai šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemai ES? Kokių tolesnių veiksmų imsis Komisija? Ar ji inicijuos teisminį procesą, kad paduotų Graikiją į Europos Bendrijos Teisingumo Teismą?

Tai, kad Graikijai nebus leidžiama naudotis Kioto mechanizmais, kol ji sugebės iš naujo atitikti reikalavimus, šiame etape neturės įtakos visai Europos Bendrijai.

Tačiau tebesitęsiantis Graikijos pažeidimas galėtų kelti grėsmę Bendrijos teisės aktų laikymuisi, jeigu tai daro poveikį visos Bendrijos galimybei pateikti patikimus bendrus apskaičiavimus Jungtinėms Tautoms.

Europos Komisija jau pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Graikiją už tai, kad ji netinkamai sukūrė savo nacionalinę sistemą. Pateikus įrodymų Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) pagrindu, kad Graikijos nacionalinė sistema yra visiškai veikianti, pažeidimo procesas gali būti nutrauktas.

2003 m. vidutinis NO2 vidurkis per valandą buvo 59 ug/m3 tikrinant vietą Heathrow LHR2 šalia Londono Heathrow oro uosto. Tai beveik 50 proc. viršija leidžiamas normas. Didžiausias užfiksuotas vidurkis šioje vietoje (15 minučių laikotarpiu) buvo 224 ug/m3, kuris 570 proc. viršija ES numatytas normas.

Kokių žingsnių imasi Komisija,, atsižvelgdama į šiuos taršos lygius, kad patartų JK Vyriausybei, jog siekiant neužkirsti kelio teisiškai privalomiems tikslams įgyvendinti pagal naująją direktyvą dėl aplinkos oro kokybės, trečiojo kilimo ir leidimosi tako neturi būti statoma Heathrow?

Be to, ar Komisija nori susitikti su 2M Londono tarybų grupės vadovais, kurie atstovauja 19 tarybų ir daugiau kaip 4 milijonams Londono gyventojų, aptarti padarinių, kuriuos trečiasis kilimo ir leidimosi takas turėtų siekiant oro kokybės tikslų?

Komisija atidžiai stebi Heathrow oro uosto poveikį aplinkai. Kompetentingos JK valdžios institucijos dabar baigė projekto poveikio aplinkai vertinimą, vykdydamos viešas konsultacijas, kurios baigsis 2008 m. vasario mėnesį. Komisija taip pat gavo naujausius oro kokybės duomenis, kurie patvirtina ribinių verčių viršijimą Londono regione.

Pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktus Jungtinės Karalystės (JK) valdžios institucijos yra atsakingos už tam tikrų infrastruktūros projektų poveikio vertinimą ir privalo užtikrinti, kad visi reikiami aplinkosaugos standartai būtų taikomi prieš projektą, per projekto įgyvendinimą arba po jo.

Komisija stebi, kaip JK įgyvendina atitinkamų Bendrijos teisės aktų nuostatas. „Projektas dėl tvaraus Heathrow vystymosi“⁽¹⁾ apima JK vyriausybės įsipareigojimą apsvarstyti klausimą dėl trečiojo kilimo ir leidimosi tako tik po viešo konsultavimosi ir „laikantis griežtų sąlygų dėl oro kokybės ir triukšmo“.

Prieinamos informacijos pagrindu vertinant poveikį aplinkai buvo vadovaujamasi Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos 85/337/EEB⁽²⁾ nuostatomis ir, kaip reikalaujama, vyko viešas konsultavimasis. Tam tikrų pasekmių aplinkai vertinimo direktyva 2001/42/EB⁽³⁾ nebuvo taikoma, nes procesas pradėtas prieš jos įsigaliojimą.

Pavyzdiniai poveikio vertinimo rezultatai rodo aiškų metinės azoto dioksido ribinės vertės viršijimą net po 2015 m. Tai yra penkeri metai nuo jo įgyvendinimo dienos ir viršija didžiausią galimą atidėjimo laiką, sąlygiškai leidžiamą pagal naują Oro kokybės direktyvą⁽⁴⁾. Taigi yra pagrindo susirūpinti. Tačiau JK gali taikyti kitas taršos mažinimo priemones, kad galėtų kompensuoti per didelį spaudimą dėl aplinkos taršos.

Oro tarša, būsianti dėl galimo Heathrow oro uosto plėtimo, turi būti įtraukta į didžiojo Londono oro kokybės plano atnaujinimą. Numatytos visos ribinės vertės iki nurodyto įgyvendinimo laiko turi būti pateiktos plane, nurodant pasirinktas mažinimo priemones.

Apibendrinant, Komisija žino apie reikšmingą spaudimą aplinkosaugai, ypač apie triukšmą ir oro taršą, kurį padidėjęs skrydžių skaičius kelia visoje Europoje. Todėl ji susidomėjusi seka įvykius didžiausiame ES oro uoste ir stebi atitinkamų Bendrijos teisės aktų nuostatų įgyvendinimą. Po ribinės vertės pasiekimo dienos Komisija prireikus gali pareikalauti vadovautis šiais standartais. Specialūs sprendimai, susiję su oro uosto plėtra, pvz., trečiojo kilimo ir leidimosi tako statyba, priklauso valstybės narės kompetencijai.

Komisija patvirtina pasirengimą toliau aptarti šiuos klausimus su EPN ir suinteresuotomis grupėmis.

EB biocidų teisės aktams reikalingi dalyviai peržiūros programoje, kad būtų dedamos „visos atitinkamos pastangos“ vengti bandymų su gyvuliais dubliavimosi ir tai būtų įtraukta į dokumentus, kurie pateikiami peržiūrai pranešėjoms valstybėms narėms.

Kaip pranešėjos valstybės narės ir Komisija gali užtikrinti, kad dalyviai biocidų peržiūroje dalyvautų, dėdami tokias pat pastangas, nukreiptas deryboms?

Ar aš turiu teisingą informaciją, kad pranešėjos valstybės narės nustatė, jog dalyvių dokumentai, neminint atitinkamų derybų pastangų, vis dėlto buvo sudaryti?

Ar Komisija, turėdama didžiausią atsakomybę stebėti, ar valstybės narės teisingai įgyvendina EB teisės aktus, kada nors ginčijo pranešėjų valstybių narių rezultatus, kad būtų dedamos atitinkamos derybų pastangos? Jeigu taip, kas vyko toliau?

Biocidų direktyvos 98/8/EB⁽¹⁾ 13 straipsnyje reikalaujama, kad tie, kas siekia gauti biocidinio produkto leidimą, turi imtis visų atitinkamų žingsnių pasiekti susitarimą dėl keitimosi informacija su ankstesnių panašių produktų leidimų savininkais.

Komisijos reglamente (EB) 1451/2007⁽²⁾ dėl 10 metų peržiūros programos dėl veikliųjų medžiagų, naudojamų biocidiniuose produktuose taip pat reikalaujama, kad dalyviai peržiūros programoje dėtų visas reikiams pastangas, kad pateiktų bendrus dokumentus. Priešingai, jie turi išsamiai nurodyti dokumentuose, kodėl bendradarbiavimas nebuvo galimas. Pranešėjomis skirtos valstybės narės dėl veikliųjų medžiagų yra atsakingos už tikrinimą, kaip laikomasi šio įsipareigojimo.

Turi būti pažymėta, kad, tuo metu, kai Direktyv neleidžiama dubliuoti bet kokių bandymų su gyvuliais, ji ne reglamentuoja, bet nustato privalomą dalijimąsi informacija. Dėl šios priežasties valstybė narė, atsakinga už veikliųjų medžiagų vertinimą, turi kiekvienu atveju įvertinti, kas sudaro „atitinkamas pastangas“ ir ar jos buvo dedamos, ar ne.

Komisija nežino apie tuos atvejus, kai pranešėja valstybė narė paskelbė, kad dokumentai yra sudaryti, bet nebuvo patikrinta, ar buvo dedamos visos pastangos dėl dalijimosi informacija. Tačiau Komisija žino atvejį, kai įmonė pateikė kelis neišsamius dokumentus (trūko stuburinių gyvulių tyrimo) vienodais galutiniais terminais kaip ir informuoti dalyviai dėl aptariamų veikliųjų medžiagų ir prašė skirti papildomo laiko deryboms su informuotais dalyviais dėl susitarimo, kad galėtų remtis jų atliktu gyvulių tyrimu. Nuo pat pradžios buvo atsisakyta patenkinti jų prašymą tuo pagrindu, kad veikliosios medžiagos, kurias jie tvirtina, nėra chemiškai identiškos toms, kurias palaiko įmonė. Šį reikalavimą įmonė ginčijo ir tinkamai nagrinėjo pranešėja valstybė narė ir pasirodė, kad tai buvo neteisinga.

Nei vieni įmonės pateikti dokumentai nebuvo atmesti kaip ne iki galo parengti. Tuo tarpu informuoti dalyviai sutiko aptarti dalijimąsi informacija dėl vienos iš medžiagų ir pateikė teisinių argumentų prieš dalijimąsi kita informacija.

Nuo to laiko Komisija, norėdama ištirti padėtį, suorganizavo kelis susitikimus, siuntė daugybę laiškų ir konsultavosi su visomis dalyvaujančiomis šalimis.

Uždariusi vieną iš savo atominių jėgainių, Lietuva, kaip kelios kitos ES valstybės narės, turės pasitikėti kitomis neekologiškomis elektros gamybos formomis, pvz., kietuoju kuru (kaip anglis ir nafta) arba gamtinėmis dujomis, kurių rinkos kainos gerokai padidėjo. Remiantis tam tikromis prognozėmis teigiama, kad dėl šios priežasties 2010 m. vien tik Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija padidės nuo penkių iki septynių milijonų tonų per metus, o elektros kainos padvigubės, lyginant su 2008 m. kainomis. Be to, didinant kainas nuo 20 iki 30 proc. turi būti atsižvelgiama į emisijos kvotų prekybos sistemą. Deja, Lietuva lieka izoliuota ES energetikos prasme ir visiškai priklauso nuo savos vidaus gamybos arba nuo iš Rusijos importuojamos elektros. Atsižvelgdama į šią išskirtinę situaciją dėl energetikos tiekimo ir jos socialinio ekonominio poveikio, Lietuva prašo Komisijos kompensacinio mechanizmo – t. y. laikino nukrypimo – nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos kvotų forma jos jėgainėms, kurios gamins elektrą, šiuo metu gaminamą atominės jėgainės (4,5 mln. tonų CO2 per metus), kol bus pastatyta nauja atominė jėgainė.

Kaip Komisija ketina spręsti problemas, su kuriomis susiduria Lietuva ir kitos valstybės narės, atsidūrusios išskirtinėje situacijoje, susijusioje su energetika? Kokius kompensacijos mechanizmus Komisija ketina įvesti dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos kvotų paskirstymo?

Elektros kainos, laisvai nustatytos gerai funkcionuojančioje ir konkurencingoje elektros rinkoje, yra būtinos tiek kovojant su klimato kaita, tiek elektros tiekimo saugumo prasme. Šiame kontekste Europos Sąjungos (ES) emisijų prekybos sistema apima su anglies dvideginio (CO2) emisijų išlaidomis susijusias elektros kainas. Tačiau ES emisijų prekyba nėra susijusi su Lietuvos energetikos rinkos liberalizavimu, kuris galėtų būti svarbiausias didesnių elektros kainų katalizatorius.

Komisija žino, kad didėjančios elektros kainos gali sukelti socialinių sunkumų.

Dėl šios priežasties jos pasiūlyme, iš dalies keičiančiame ES emisijų prekybos sistemą, pateikiama galimybė panaudoti pajamas iš aukcionu parduodamų leidimų, kad būtų atkreiptas dėmesys į mažesnes ir vidutines pajamas turinčių namų ūkių socialinius aspektus. Padalijus aukciono teises, Lietuva sugebėtų pakelti esmines pajamas, kurios gali būti panaudotos šiuo tikslu.

Taip pat verta paminėti, kad, ekonomine prasme, tikimasi, kad Lietuva turės naudos iš klimato ir energetikos paketo įgyvendinimo, kaip pasiūlė Komisija, ypač iš pakartotinio aukciono teisių paskirstymo. Tai bus reikiama sritis Lietuvai atkreipti dėmesį į galimus socialinius poveikius.

Komisija norėtų pabrėžti, kad Ignalinos atominės jėgainės uždarymas yra atskiras klausimas.

Išsamios nuostatos dėl uždarymo yra nurodytos protokole Nr. 4, priskirtame prie dešimties naujų valstybių narių, įskaitant Lietuvą, Stojimo į ES sutarties. Taryba ir Komisija pripažino poreikį padėti Lietuvai uždaryti Ignalinos jėgainę ir aprūpinti alternatyviais energijos šaltiniais, kompensuojančiais gamybos pajėgumus, prarastus dėl uždarymo. 2006 m. atitinkamas teisinis pagrindas buvo išplėstas iki 2013 m., šiam tikslui suteikiant dar 837 mln. eurų iš Bendrijos biudžeto, kuris papildo 285 mln. eurų, suteiktų 2004–2006 m. laikotarpiu.

Į Ignalinos jėgainės uždarymą taip pat buvo visiškai atsižvelgta priimant sprendimą dėl Lietuvos nacionalinio paskirstymo plano ES ETS 2-uoju 2008–2012 m. prekybos laikotarpiu: Lietuva gavo vienu trečdaliu leidimų daugiau negu jos 2005 m. patvirtintos emisijos, skirtos Ignalinos jėgainei uždaryti.

2008 m. gegužės 23 d. Italijos Vyriausybė išleido dekretą – įstatymą, pagal kurį dėl atliekų tvarkymo Kampanijoje nustatytos daugumos nacionalinių teisės aktų, perkeliančių Bendrijos direktyvas, pvz. Direktyvą 1999/31/EB⁽¹⁾ dėl atliekų ir Direktyvą 85/337/EEB⁽²⁾ dėl poveikio aplinkai vertinimo, leidžiančios nukrypti nuostatos. Ypač aptariamasis dekretas pašalina skirtumą tarp atliekų, kurios gali būti priimamos nepavojingų atliekų sąvartynuose ir tų, kurios negali būti priimamos, tai praktikoje reiškia, kad atliekos, įskaitant nuodingąsias atliekas, gali būti vežamos į vietas, į kurias jos neturėtų būti vežamos. Jis klasifikuoja vietas, kuriose perdirbti skirtos atliekos yra kaupiamos daugiau kaip metus (ir net daugiau kaip 3 metus) kaip „atliekų įrenginiai“, kurie tiesiog yra sąvartynai. Jame leidžiama atliekų sąvartynus statyti be geologinių užtvarų arba su geologiniais užtvarais, kurie neatitinka atitinkamų standartų ir sudaro sąlygas maišyti ir valyti atliekas.

Kokių priemonių ketina imtis Komisija, kad būtų laikomasi atitinkamų Europos reglamentų ir nepiktnaudžiaujama nepaprastosios padėties sąvoka?

Atliekų krizė kampanijoje dabar jau egzistuoja daugiau kaip dešimtmetį.

Kadangi kasdien kampanijoje išmetama daugiau kaip 7000 tonų atliekų, iki šiol regiono atliekų tvarkymo pajėgumai artimi nuliui.

Todėl 2008 m. gegužės 6 d. Kolegija nusprendė paduoti Italiją į Teisingumo Teismą už tai, kad pagal nuoseklią ilgalaikę atliekų tvarkymo strategiją ji nesukūrė atliekų tvarkymo įrenginių tinklo, atitinkančio Bendrijos teisės aktuose nustatytus standartus, siekiant padidinti perdirbimą ir atskirų atliekų rinkimą.

Komisija žino, kad Italija deda daug pastangų, spręsdama atliekų krizę Neapolyje. Italija žino, kad dabar pasiektas toks lygis, kai nėra kelio atgal.

2008 m. gegužės 23 d. naujas teisės dekretas Nr. 90, kuris buvo pateiktas Komisijai techniniame susitikime 2008 m. gegužės 30 d., yra griežtas žingsnis teisinga kryptimi, nustatant atskirų atliekų rinkimo planą ir privalomus tikslus, taip pat kaip įkuriant naują atliekų infrastruktūrą, pvz., papildomai užkasant atliekas ir statant krosnis šiukšlėms deginti.

Tačiau Komisija jau išreiškė susirūpinimą dėl nuostatų techninio lygio šiame dekrete, leidžiančiame ypač toli nukrypti nuo Bendrijos teisės aktų, ypač nuo pagrindinės Sąvartynų direktyvos 1999/31/EC⁽³⁾ ir kitų direktyvų nuostatų.

Net jeigu situacija atrodo sudėtinga, Italijos valdžios institucijos turi laikytis Bendrijos aplinkosaugos teisės aktų.

Vadovavimasis acquis nėra biurokratinis veiksmas. Bendrijos aplinkosaugos teisės aktai nustato žmogaus sveikatos ir aplinkos apsaugos pagrindą. Būtų paradoksalu, jeigu greitu laiku, susiduriant su sanitariniais pavojais, žmogaus sveikatai ir aplinkai vėl kiltų pavojus, pavyzdžiui, dėl pagrindinių Sąvartynų direktyvos nuostatų, nustatančių ilgalaikius sanitarinius reikalavimus, kurie priklauso nuo atliekų – pavojingo arba nepavojingo – pobūdžio, kad atliekos būtų užkastos.

Komisija pasirengusi padėti Italijai nustatyti tam tikrus lankstumo mechanizmus, kaip numatyta kituose Bendrijos teisės aktuose, įskaitant Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyvą⁽⁴⁾, kad būtų galima padėti Italijai susidoroti su dabartine krize, nepažeidžiant EB teisės aktų.

Tačiau, Komisija, kaip Sutarties saugotoja, tvirtai laikysis savo pozicijos, kad nebūtų leidžiama nukrypti nuo bet kokio privalomo acquis.

2008 m. gegužės 23 d. dekretas dabar yra pateiktas Italijos Parlamentui priimti jį kaip įstatymą, todėl Komisija atidžiai nagrinės teisinį tekstą, kuris galiausiai bus priimtas. Jeigu Italija priims įstatymą, kuriuo remiantis bus leidžiama nukrypti nuo acquis, vienintelis Komisijos pasirinkimas bus paduoti ją į teismą pagal Sutarties 226 straipsnį.

Trapiai Baltijos jūros pakrantės aplinkai dabar kelia grėsmę didelis skaičius pavojingų medžiagų ir atliekų perdirbimo gamyklų, kurios iš „senų“ ES valstybių narių yra perkeliamos į Lietuvą. Tačiau, pažymėtina, kad ekologiškos gamybos atžvilgiu tokių tendencijos pavojingos. Todėl, atrodo, kad mažesnės gamybos kainos Lietuvoje yra nepakankamas pateisinimas vykdyti šį procesą.

Ar Komisija pritartų, kad ES reglamentai gali būti vertinami, kaip skatinantys tokio pobūdžio įmonių perkėlimą? Ar Komisija atliko kokią nors analizę dėl šios gamybos rūšies koncentravimo ir perkėlimo? Kokie yra šiam procesui darantys įtaką veiksniai?

Komisija nežino apie atliekų tvarkymo įrenginių perkėlimą iš „senų“ ES valstybių narių į Lietuvą.

Apie tvarkymo įrenginius, skirtus daugiau kaip 10 tonų pavojingų atliekų per dieną, turi būti pranešta Europos išmetamųjų teršalų registrui, kuris buvo įsteigtas 2000 m.⁽¹⁾ Lietuva pateikė ataskaitas dėl įrenginių skaičiaus ir vietos 2004 m. Bet kokios naujausios tendencijos apie atliekų tvarkymo įrenginių skaičių turi būti matomos ataskaitoje, rengiamoje laikotarpiu iki 2007 m. pabaigos, kuri bus pateikiama 2009 m.

Komisija nemano, kad ES teisės aktai skatina atliekų tvarkymo įrenginių perkėlimą į naujas valstybes nares, kadangi šie teisės aktai taikomi visoms valstybėms narėms.

Pavojingų atliekų tvarkymo įrenginius reglamentuoja Pagrindų direktyva dėl atliekų⁽²⁾, Direktyva dėl pavojingų atliekų ⁽³⁾, o įrenginiams, kurių galingumas viršija 10 tonų per dieną, taikoma Direktyva dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės⁽⁴⁾. Šiose Direktyvose užtikrinamas aukštas aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos lygis, o jų įgyvendinimas turi užkirsti kelią neigiamiems atliekų tvarkymo padariniams visose Europos šalyse.

Be to, būtina atsižvelgti į Europos teisės aktus dėl atliekų vežimo. Pagrindų direktyvos dėl atliekų 5 straipsnyje nurodyta, kad atliekos turi būti tvarkomos tinkamuose pagal artumą atliekų gamybos įrenginiuose. Europos reglamentas dėl atliekų vežimo⁽⁵⁾ suteikia galimybes valstybėms narėms prieštarauti dėl atliekų vežimo, jeigu paskirties valstybėje atliekų tvarkymas neatitinka aplinkosaugos standartų arba tvarkymas vyksta pagal atliekų kilmės valstybėje nustatytus žemesnius standartus.

Aukšto lygio aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos užtikrinimas visose Europos valstybėse narėse ir gudravimo aplinkosaugos standartais atliekų vežimu prevencija Europos Sąjungoje arba už jos ribų neskatina atliekų tvarkymo įrenginių perkėlimo dėl aplinkosaugos priežasčių.

Po sėkmingai Europos Parlamento nustatytos tigro dienos EPN pareiškė susirūpinimą dėl šios 17 metų nykstančios didingos rūšies. Šis nykimas didžia dalimi paaiškinamas neteisėtu brakonieriavimu ir su tigrais susijusių gaminių neteisėta prekyba, vykdoma Kinijoje ir Rytų Azijoje.

Ar Komisija galėtų paaiškinti, kokių veiksmų ji nedelsiant imsis, kad būtų sustabdytas šis išnykimas? Ypač, ar ji teiks techninę ir finansinę pagalbą, kad priverstų Indiją vykdyti teisės aktus dėl brakonieriavimo? Ar ji užtikrins, kad klausimas būtų iškeltas visuose susitikimuose, kuriuos ES rengia su tigrų rūšių arealo valstybėmis, įskaitant Indiją, Kiniją ir Nepalą? Kokias priemones Komisija gali pasiūlyti, kad būtų pakeistas požiūris šalyse, kuriose prekiaujama tikrų produktais ir jie vartojami?

Komisija pritaria, kad didelį susirūpinimą kelia brakonieriavimas ir neteisėta tigrų prekyba.

Pagal Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (angl. CITES) komercinė tarptautinė prekyba tigrais ir tigrų gaminiais uždrausta nuo 1975 m.

Tačiau keliose šalyse yra brakonieriaujama ir tai kelia didelę grėsmę laukinei rūšių populiacijai.

Bendrija visiškai vykdo CITES įsipareigojimus ir atlieka lemiamą vaidmenį Konvencijos reglamentuojamoje srityje, ypač kad užtikrintų jos nuostatų efektyvų ir privalomą įgyvendinimą.

Komisija daug kartų ragino Kiniją dėti daugiau pastangų sprendžiant neteisėtą prekybą gyvūnijais ir augalija. Ji supranta, kad Kinija padarė pažangą gerindama CITES vykdymą, bet pasitaikius galimybėms vėl ketina kelti šį klausimą, kad užtikrintų CITES efektyvų ir privalomą vykdymą.

Komisija buvo kritiška lėtos pažangos Indijoje atžvilgiu dėl teisinių gynimo priemonių ir kuriant specializuotą gyvūnijos ir augalijos nusikaltimų tyrimo organizaciją, bet pažymėjo, kad ši šalis dar neseniai ėmėsi naujų priemonių.

Daugeliu atvejų Komisija pareiškė norą suteikti finansavimą ir techninę pagalbą Indijai, kad palaikytų rūšių išsaugojimo programas ir padėtų spręsti brakonieriavimo klausimą. Komisija ketina toliau kelti šiuos klausimus dvišaliuose susitikimuose su Indija.

Nors tokio finansavimo ir pagalbos Indija dar neprašė, Komisija teikė finansavimą pagal daugiašalę programą dėl Azijos CITES įgyvendinimo ir privalomo vykdymo seminaro Kinijoje 2005 m. Šiame seminare sprendžiamas privalomo vykdymo klausimas ir regioninis bendradarbiavimas kovoje su neteisėta prekyba gaminiais iš tigrų.

Komisija taip pat ketina teikti finansavimą CITES privalomo vykdymo susitikime, kuris vyks kitais metais ir kuriame taip pat bus sprendžiama neteisėta tigrų prekyba.

Europos Bendrija visapusiškai palaikė sprendimus stiprinti galiojančias priemones pagal CITES 14-ąjį Konvencijos šalių susitikimą, vykusį 2007 m. birželio mėn. Šie sprendimai ypač apima reikalavimą, kad tiesiogiai susijusios šalys gerintų tarptautinį bendradarbiavimą išsaugant tigrus ir kontroliuojant prekybą jais. Ji taip pat reikalauja įkurti regioninius tinklus dėl privalomo vykdymo.

Rūšių arealo valstybės, įskaitant Indiją, Kiniją ir Nepalą, turi teikti ataskaitas apie kitame CITES nuolatinio komiteto susitikime 2008 m. liepos mėn. padarytą pažangą. Nuolatinis komitetas apžvelgs pažangą ir apsvarstys tolesnius būtinus veiksmus. Komisija nagrinėja rūšių arealo valstybių pateiktus dokumentus ir ragina nuolatinį komitetą užtikrinti, kad tiesiogiai susijusios šalys iš tikrųjų įgyvendinatų suderintas priemones.

Komisija yra visiškai įsitikinusi, kad skubūs žingsniai yra būtini siekiant užtikrinti rūšies apsaugą ir pasinaudoti atitinkamomis galimybėmis, palaikant nuolatinius kontaktus su aptariamomis šalimis, kad galėtų pareikšti šią nuomonę.

Šalia Nestos upės gyvenantys gyventojai ir regiono aplinkosaugos organizacijos skundėsi, kad į upės dalį Graikijos teritorijoje dar kartą iš Bulgarijos pateko didelis kiekis atliekų. Tai nuolat pasikartoja po didelių kritulių, kai regionai aplink Tisavros užtvanką užliejami didžiuliu iš Bulgarijos plūstančiu šiukšlių, pesticidų skardinių, ligoninių reikmenų, padangų ir panašių atliekų kiekiu. Graikijos valdžios institucijos ne kartą kėlė klausimą Bulgarijai, taip pat prefektūros ir regioniniu lygiu vyko dviejų šalių susitikimai, bet be rezultato. Pažymėtina, kad daugiau kaip 200 000 hektarų ariamosios žemės drėkina Nestos upės vandenys!

Ar Komisija žino apie problemos mastą ir kaip ji darys spaudimą kaimyninei šaliai, kad priverstų ją gerbti savo įsipareigojimus įgyvendinti direktyvas dėl paviršinių vandenų ir aplinkos apsaugos ir užkirstų kelią Nestos upės taršai? Ar yra kokia nors galimybė neatidėliotinai suteikti finansavimą programai, kad būtų kontroliuojami taršos lygiai Nestos upėje ir būtų kontroliuojama iš Bulgarijos pusės ateinanti tarša bei sprendžiami su ja susiję klausimai?

Aiškūs ir principingi aplinkosaugos teisės aktai yra priimti, kad būtų galima spręsti klausimus, susijusius su mūsų vandenų kokybe ir taip pat kietųjų atliekų ekologiškai saugiu rinkimu ir šalinimu. Tai:

Vandens pagrindų direktyva⁽¹⁾;

Apie atliekas – Pagrindų direktyva dėl atliekų⁽²⁾ ir Sąvartynų direktyva⁽³⁾.

Vandens pagrindų direktyvoje nurodoma, kad:

– kaip taisyklė ir pareiga yra išlaikyti arba pasiekti („gerą būseną“) iki 2015 m. visų vandenų (upių, ežerų, gruntinių vandenų, pakrantės vandenų) gerą vandens kokybę;

– būtina sukurti reikiamus planus ir programas kiekvieno upės baseino rajonui iki 2009-12-22, atsižvelgiant į visą žmogaus veiklą;

– jeigu upių baseinai kartu priklauso valstybėms narėms (pvz., Nestos/Mestos baseinas), šioms valstybėms narėms būtina koordinuoti veiklą ir bendradarbiauti.

Papildomai šiems teisės aktams ES atliekų teisės aktai numato komplektą pagrindinių įsipareigojimų:

– užtikrinti, kad atliekos būtų utilizuojamos arba šalinamos nekeliant pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai, taip pat būtina parengti atliekų tvarkymo planus;

– uždrausti atliekas išmesti, išversti arba nekontroliuojamai pašalinti;

– imtis priemonių kurti atliekų šalinimo įrenginių tinklus;

– arba užtikrinti, kad tik atliekos, kurias galima tvarkyti, būtų išvežamos į sąvartynus.

Komisija žino, kad Europos vandenų kokybė – nepaisant pastangų, kurios buvo dedamos per praėjusius metus, ir įgyvendintų priemonių – dar nevisiškai patenkinama. Tai ypač susiję su Bulgarijai ir Graikijai priklausančio Nestos / Mestos upės baseino vandenimis.

Abi šalys iki 2009 m. gruodžio mėn. privalės kartu sukurti reikiamus planus ir programas ir įgyvendinti būtinas priemones, vadovaudamosi Vandens pagrindų direktyva.

Komisija atidžiai stebi parengtų ir valstybių narių priimtų priemonių įgyvendinimą, vadovaujantis šiais pagrindiniais teisės aktais. Komisijos pirmoji įgyvendinimo ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai buvo pateikta 2007 m.⁽⁴⁾ Komisija gali užtikrinti Parlamentą, kad ji ir toliau atidžiai kontroliuos visas valstybes nares ir prireikus imsis teisinių veiksmų.

Dėl atliekų tvarkymo Bulgarijoje – Komisija gavo informacijos apie galimas sąvartynų problemas ir apie tai parašė Bulgarijos valdžios institucijoms.

ES finansavimo priemonės yra skirtos prisidėti prie aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo.

Su vandens tvarkymu ir atliekų tvarkymu susijusios priemonės – nuo duomenų rinkimo ir planavimo iki veiklos įgyvendinimo – turi atitikti Sanglaudos fondo ir Europos regioninės plėtros fondo reikalavimus .

Tačiau galiausiai valstybės narės pagal šiuos reikalavimus turi pasirinkti savo prioritetus ir projektus.

Taip pat verta priminti, kad finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo yra prieinamas visoms valstybėms narėms, o finansavimas iš Sanglaudos fondo yra skirtas tam tikroms valstybėms narėms, inter alia Bulgarijai ir Graikijai.

Plačiai manoma, kad miškų naikinimas apytiksliai susijęs su 20 proc. pasaulio CO2 emisijų. Be to, miško naikinimas gali lemti biologinės įvairovės praradimą, didesnius potvynius ir daryti žalą dirvožemiui. Kad būtų suvaldytas miškų naikinimas, būtini neatidėliotini veiksmai, jeigu norime pasiekti savo tikslus sumažinti CO2 emisijas. Komisijos nuomone, kokius veiksmų gali imtis ES, kad susidorotų su miškų naikinimu ES ir besivystančiose šalyse, kaip šios priemonės gali būti finansuojamos ir kada Komisija šioje srityje pateiks konkrečių pasiūlymų?

Dėl miškų naikinimo kyla apytiksliai 20 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Todėl miškų naikinimo sustabdymas yra prioritetinė veikla, kuri ne tik prisidės prie emisijų mažinimo, bet ir prie kitų politikos tikslų, ypač mažinant skurdą ir stabdant biologinės įvairovės nykimą.

Miškų naikinimas buvo populiari diskusijos tema naujausiose tarptautinėse derybose dėl klimato kaitos ir dėl biologinės įvairovės. Kad toliau būtų kuriama politika Europos lygiu, Komisija rengia komunikatą, kuriame tiriamos galimybės, kaip kovoti su miškų naikinimu besivystančiose šalyse, kuriose miškų naikinimo rodikliai nuolat didėja.

Visa Europos Sąjungos (ES) miškų zona pastaraisiais dešimtmečiais nuolat didėjo. Miškų zonos plėtimas ES didele dalimi atsveria miškų žemės praradimą, lyginant su infrastruktūra ir miestų planavimu.

Klausimai, kurie bus aptariami komunikate, apima pajėgumų kūrimą besivystančiose šalyse, skatinamąsias priemones saugoti miško išteklius, taip pat atnaujintą įsipareigojimą užtikrinti suderintą politiką ES lygmeniu.

Be to, Komisija finansavo kovos su miškų kirtimu veiksmus pagal aplinkos ir atogrąžų miškų biudžeto eilutę (B7-6200) ir toliau finansuos Aplinkos ir tvaraus gamtos išteklių, įskaitant energiją, valdymo teminę programą (angl. ENRTP)⁽¹⁾.

Klausimas dėl naujo pasaulinio finansinio mechanizmo, kuris apimtų kovos su miškų naikinimu veiksmus besivystančiose šalyse, vis dar svarstomas, nors galimą finansavimo šaltinį būtų galima nustatyti pagal procentinę pajamų iš ES emisijų prekybos sistemos (ETS) aukciono po 2012 m. dalį.

Nustatyti laiką būtina, nes laikotarpis prieš Kopenhagos susitikimą yra labai svarbus, kad numatytume būsimą klimato kaitos režimą, įskaitant emisijų, susijusių su miškų kirtimu, mažinimo veiksmus.

Komisija rengiasi suinteresuotų asmenų konsultacijai ir susitelkusi ties poveikio vertinimo tyrimu. Remdamasi rezultatais Komisija dirbs, kad priimtų komunikatą iki 2008 m. pabaigos.

Komisija jau ne kartą teigė, kad ji ketino pateikti pasiūlymą dėl Direktyvos 86/609/EEB⁽¹⁾ dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos peržiūros. Iki šiol nebuvo pateikta jokio pasiūlymo.

Ar Komisija gali nurodyti, kada ji ketina parengti pasiūlymą dėl Direktyvos 86/609/EEB peržiūros?

Komisija žino, kad būtina kaip galima greičiau parengti pasiūlymą dėl Direktyvos dėl eksperimentinių gyvūnų apsaugos peržiūros, kad galėtų prasidėti diskusijos EP ir Taryboje.

Eksperimentams naudojamų gyvūnų apsauga ir gerovė yra svarbus klausimas, kuris gali būti svarstomas aukštesniu lygmeniu tik išsamiai išnagrinėjus Direktyvą 86/609EEB⁽²⁾.

Svarstymo procesas buvo ilgas. Tačiau laiko skirti būtina, norint užtikrinti, kad bus atsižvelgiama į visą prieinamą mokslinę, techninę informaciją ir naujausius mokslo duomenis apie gyvūnų gerovę. Be to, pasirinkimai, kurių buvo ieškota, turi būti tinkamai įvertinti, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir gyvūnų gerovės veiksnius.. Diskusijos buvo sudėtingos. Suinteresuoti asmenys, įskaitant mokslinę bendruomenę, pramonės atstovus, nacionalines valdžios institucijas ir gyvūnų globos organizacijas, padarė reikšmingus ir gerai vertinamus įnašus šiame procese.

Išplėstinis bendradarbiavimas vyko tarp įvairių Komisijos tarnybų, siekiant nustatyti optimalią skirtingų tikslų pusiausvyrą taip, kad kuriamas pasiūlymas atitiktų numatytus tikslus ir labai pagerintų gyvūnų gerovę ir apsaugą, kuri vis dar būtina moksliniais tikslais. Dabar Komisija baigia savo darbą, gerai suprasdama, kad jis turi būti atliktas itin stropiai.

Komisija daro viską, kas įmanoma, kad greitai priimtų pasiūlymą.

Dujotiekio projektas „Nord Stream“ kelia daug nerimo dėl galimo neigiamo poveikio Baltijos jūrai. Pagal tarptautinius aplinkosaugos standartus ir ES teisinius reikalavimus ir praktiką projektas negali būti įgyvendinamas be išsamaus nepriklausomų organų atlikto poveikio aplinkai vertinimo tyrimo. Ar Komisija yra pasiruošusi pasidalyti su EP ankščiau minėto tyrimo rezultatais ir išvadomis? Jeigu taip, kokie yra šie rezultatai ir išvados? Jeigu ne, kada EP gaus konkrečios ir išsamios informacijos dėl tyrimo ir jo rezultatų?

Dujotiekis „Nord Stream“ yra įtrauktas į transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) prioritetinių projektų sąrašą ir ypač į Europos Parlamento ir Tarybos Sprendimą Nr. 1364/2006/EB, nustatantį gaires transeuropiniams energetikos tinklams ⁽¹⁾.

Dėl projekto „Nord Stream“ pobūdžio (1200 km ilgio dujotiekis, kuris driekiasi per daugiau kaip per vienos valstybės narės teritoriją ir vienoje valstybėje narėje darantis tiesioginį poveikį aplinkai, kuris veikia kitą valstybę narę) Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) šiuo metu yra atliekamas Jungtinių Tautų Ekonominės Komisijos Europai (JTEEK) konvencijos dėl PAV pagrindu tarpvalstybiniame kontekste (1991 m. ESPO konvencija), atitinkančiame iš dalies pakeistos PAV direktyvos 85/337/EB⁽²⁾ reikalavimus. Šis procesas apima kūrėjo, kuris šiuo atveju yra privati įmonė „Nordstream AG“, rengiamą PAV dokumentaciją, paprastai vadinamą „aplinkosaugos ataskaita“ ir konsultavimąsi su kompetentingomis nacionalinėmis valdžios institucijomis ir apskritai visuomene. Konsultuojamasi turi būti su visomis „susijusiomis šalimis“, kurios yra „kilmės šalys“ (susitariančios ESPO konvencijos šalys, kurių jurisdikcijai priklausančią pasiūlytą veiklą numatyta įgyvendinti) ir „paveiktos šalys“ (susitariančios Konvencijos šalys, kurioms kiek galima labiau gali turėti įtakos pasiūlytos veiklos tarpvalstybinis poveikis).

Nors pranešimas apie projektą, pateikiant preliminarią informaciją apie galimus poveikius, įvyko 2006 m. pabaigoje, PAV vis dar tebevyksta, atliekant papildomus tyrimus, rengiant ataskaitas ir renkant specialią informaciją, kuri dar bus pateikta ir naudojama konsultacijoms. Paskutinės aplinkosaugos ataskaitos laukiama šiais metais. Kompetentingos nacionalinės institucijos, taip pat plačioji visuomenė turės galimybę pareikšti savo nuomonę ir pateikti pastabas per konsultavimosi procedūrą. Į šias nuomones bus atsižvelgta siekiant sutikimo, kurį galės duoti nacionalinės valdžios institucijos, dėl statybos. Aišku, kad visa svarbi informacija, įskaitant aplinkosaugos ataskaitą, taip pat bus prieinama Komisijai ir Parlamentui.

Tačiau turi būti pažymėta, kad atsakomybė už poveikio aplinkai vertinimą ir galiausiai sutikimo dėl statybos suteikimą priklauso valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms. Komisija gali kištis ir imtis atitinkamų teisinių veiksmų tik nustačiusi Bendrijos teisės aktų pažeidimą.

Pastaraisiais metais įvairios ES valstybės narės ėmėsi įgyvendinti dideles legalizavimo programas jų teritorijose nelegaliai gyvenantiems trečiosios šalies piliečiams. Tam tikros šalys šiuo metu svarsto, ar pradėti naudoti nacionalines legalizavimo programas, taikant bendrus kriterijus. Atsižvelgdama į informacijos šiuo klausimu trūkumą ES lygmeniu, Komisija 2006 m. komunikate dėl kovos prieš nelegalią migraciją (COM (2006) 0402) paskelbė, kad pradės vykdyti tyrimą 2007 m. dėl dabartinės legalizavimo priemonių praktikos, padarinių ir poveikių valstybėse narėse, kurios taip pat vertins, ar buvo bendro teisinio pagrindo dėl legalizavimo ES lygmeniu poreikis. Be to, 2006 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimu 2006/688/EB⁽¹⁾ įkurtas abipusis informacijos mechanizmas tarp Komisijos ir valstybių narių dėl planuojamų nacionalinių prieglobsčio ir imigracijos priemonių.

Ar Komisija gali patikslinti, kada galima tikėtis tyrimo dėl legalizavimo priemonių rezultatų? Ar Komisija turi duomenų apie nacionalines legalizavimo programas? Ar ji planuoja siūlyti bendrą teisinį pagrindą dėl legalizavimo ES lygmeniu?

Vienos valstybės narės vykdomas legalizavimas regione be vidaus sienų („Šengene“) gali turėti atgarsių kitose valstybėse narėse, ypač taikant plataus pobūdžio amnestijas.

Mes susiduriame su smarkiu naujausios informacijos apie valstybių narių metodų dėl legalizavimo, taip pat apie rezultatus ir tokių programų poveikį trūkumu. Tuo pačiu metu asmenų, kurie neteisėtai gyvena ir vargiai juos bus galima grąžinti, buvimas dažnai daugelį metų kelia klausimą visose valstybėse narėse.

Todėl Komisija pradėjo tyrimą apie valstybių narių dabartinę legalizavimo praktiką ir ypač tokių priemonių politikos efektyvumą. Šio tyrimo rezultatų tikimasi 2008 m. liepos mėn. pabaigoje.

Tyrimas taip pat apims šalies ataskaitas, tai yra išsamią informaciją apie legalizavimo programas, kurias įgyvendino valstybės narės per praėjusius 10 metų.

Esant šiam tyrimui, turėsime stiprų pagrindą būsimai diskusijai, įskaitant, ar yra bendro kriterijaus dėl legalizavimo Europos Sąjungos lygmeniu poreikis.

Su Al-Kaida susijungusios Islamo teroristinės grupės ir Khalistano (sikų) teroristai tęsia savo veiklą iš Pakistano. Ar Komisija numato, kad Khalistano teroristai galėtų prisijungti prie Al-Kaidos ir Islamo teroristinių grupių, kad destabilizuotų Indiją ir vykdytų teroristinę veiklą Europoje?

Komisija nenori spėlioti gerbiamojo nario iškeltais tokio pobūdžio klausimais, kadangi norint atsakyti reikia rinkti ir analizuoti informaciją, o žvalgyba priklauso tik valstybėms narėms.

Komisija yra nuolat informuojama apie galimus teroristinius pavojus, nukreiptus prieš Europos Sąjungą ir/arba jos interesus užsienyje ir prireikus imasi būtinų veiksmų pagal savo prerogatyvą ir kompetenciją.

2008 m. gegužės 21 d. Italijos Vyriausybė priėmė „saugumo paketą“, susidedantį iš dekreto-įstatymo ir daugelio teisėkūros dekretų, kurių tikslas yra kriminalizuoti imigraciją ir įtvirtinti teisės aktus dėl Bendrijos gyventojų mobilumo.

Ar Komisija gali nurodyti, ar ji vertina priemones, esančias tame „saugumo pakete“, proporcingumo ir atitikties Bendrijos teisės aktams ir Teisingumo Teismo praktikai pagrindu? Ar ji nemano, kad nauji bendrų sunkinančių aplinkybių požymiai ir automatinis trečiųjų šalių piliečių ir Bendrijos piliečių pašalinimas už paskirtas dvejus metus viršijančias bausmes, nustatytas pagal jau galiojantį dekretą-įstatymą, prieštarauja nediskriminavimo principui (buvusiems EB sutarties 12 ir 13 straipsniams) Pagrindinių teisių chartijos (21 straipsnio) pagrindu ir atsižvelgiant į specialius Bendrijos reglamentus dėl vienodo vertinimo (Direktyva 2000/43/EB⁽¹⁾) ir Europos piliečių mobilumo (Direktyva 2004/38/EB⁽²⁾)? Ar Komisija nemano, kad bausmės nustatytos pagal dekretą-įstatymą, kurios skiriamos bet kam, kas nuomojasi, ir žmonėms, kurie gyvena nelegaliai, gali prieštarauti „teisei į … pagalbą būstui įsigyti, kad būtų galima užtikrinti padorų gyvenimą“, nustatytą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnio 3 dalyje?

Apie „saugumo paketą“ Komisijai dar nebuvo pranešta. Pagal Komisijai prieinamą informaciją 2008 m. gegužės 23 d. dekretas-įstatymas Nr. 92 dėl neatidėliotinų priemonių dėl viešojo saugumo įsigaliojo 2008 m. gegužės 27 d jau. yra taikomas, tačiau per 60 dienų jį turės patvirtinti Italijos Parlamentas. Komisijos pozicija priklausys nuo galutinio Dekreto-įstatymo teksto. Komisija taip pat žino, kad Ministrų Taryba 2008 m. gegužės 21 d. priėmė teisėkūros dekreto projektą dėl laisvo Bendrijos piliečių judėjimo, tačiau, ji neturi galutinio dekreto teksto.

Kalbant apie automatinio pašalinimo nustatymą, kurį gerbiamasis narys nurodo, pagal Direktyvą 2004/38/EB priemonės, kurių imamasi viešosios politikos arba viešojo saugumo pagrindu, turi būti išimtinai grindžiamos asmens elgesiu, kuris turi kelti tikrą ir didelį pavojų vienam iš pagrindinių visuomenės interesų. Tai apima atskirą kiekvieno atvejo vertinimą. Direktyvoje taip pat nustatyta, kad vien tik ankstesni kriminaliniai teistumai negali būti pagrindas imtis tokių priemonių. Be to, į kriminalinį teistumą gali būti sėkmingai atsižvelgta tik tiek, kiek aplinkybės, kurios buvo pagrindas tokiam kaltinimui, yra asmens elgesio, keliančio tikrą pavojų viešosios politikos reikalavimams, įrodymas. Kaip patvirtino Teisingumo Teismas, Bendrijos teisės aktai taip pat draudžia nacionalinių teisės aktų nuostatas, grindžiamas prezumpcija, kad kitų valstybių narių piliečiai, kurių atžvilgiu priimtas nuosprendis dėl specialių nusikaltimų, turi būti pašalinti.

Visos Direktyvos, priimtos prieglobsčio ir imigracijos srityje, jau turi „viešosios tvarkos“ išlygas, leidžiančias valstybėms narėms atimti leidimus gyventi ir pašalinti trečiosios šalies piliečius, kurie kelia grėsmę viešajai politikai arba viešajam saugumui. Pažymėtina, kad taikant Europos žmogaus teisių konvenciją ir Bendrijos teisės aktų bendruosius principus, pašalinimą būtina atskirai vertinti, atsižvelgiant į viešosios politikos arba viešojo saugumo pagrindus. Kiekvienas atvejis visada turi būti vertinamas atskirai, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą ir rūšį, pavojų, kurį kelia tam tikras asmuo, gyvenimo trukmę valstybės narės teritorijoje, pasekmes šiam asmeniui ir jo šeimos nariams bei ryšius su valstybe, kurioje gyvena. Nacionaliniai teisės aktai, kurie numato automatinį trečiosios šalies piliečių pašalinimą, jeigu atitinkamas asmuo yra nuteistas daugiau kaip dvejų metų laisvės atėmimo bausme, neindividualizuojant ankščiau minėtų aspektų, galėtų reikšti prieštaravimą Bendrijos teisės aktams.

Dėl naujų sunkinančių aplinkybių nustatymo, kurį gerbiamasis narys nurodo, ES piliečių teisė gyventi valstybėje narėje nustatyta Sutartyje ir nepriklauso nuo administracinių procedūrų, pvz., registracijos pažymėjimo gavimo, jokiu atveju nesudaro pagrindo pašalinti dėl viešosios politikos arba viešojo saugumo. Be to, tokių sunkinančių aplinkybių taikymas nusikaltimams, kuriuos padarė ne Sąjungos piliečiai, prieštarautų proporcingumo principui ir nediskriminavimo principui pilietybės pagrindu.

1998 m. liepos 25 d. teisėkūros dekretas Nr. 286 dėl imigracijos pakeitimo, kuriame numatyta, kad savininkai, nuomojantys butus nelegaliai gyvenantiems užsieniečiams, yra baudžiami nuo šešių mėnesių iki vienerių metų laisvės atėmimo bausme, kurią minėjo gerbiamasis narys, atrodo, netaikomas ES piliečiams.

Pagal 2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2002/90/EB, apibrėžiančios padėjimą neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi,⁽³⁾ 1 straipsnio 1 dalies b punktą kiekviena valstybė narė įteisina atitinkamas sankcijas „tam, kas dėl finansinės naudos iš anksto apgalvotai padeda asmeniui, kuris nėra valstybės narės pilietis, apsigyventi valstybės narės teritorijoje pažeidžiant tos valstybės įstatymus dėl užsieniečių gyvenimo“. 2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinio sprendimo dėl dėl bausmių sistemos stiprinimo siekiant užkirsti kelią padėjimui neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi⁽⁴⁾ 1 straipsnyje nurodoma, kad „kiekviena valstybė narė turi imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad pažeidimai, nurodyti Direktyvos 2002/90/EB 1 ir 2 straipsniuose, yra baudžiami efektyviomis, proporcingomis ir atgrasančiomis bausmėmis, kurios gali būtų ekstradicijos pagrindu“.

Taip pat kai kuriems nekilnojamojo turto, nuomojamo nelegaliems imigrantams, savininkams galėjo būti taikomos šios nuostatos, jeigu jie dėl finansinės naudos tyčia jiems padeda gyventi nelegaliai valstybės narės teritorijoje. Nacionaliniai teisės aktai, įteisinantys taikomas bausmes bendrai visiems savininkams, kurie dėl finansinės naudos tyčia padeda nelegaliems imigrantams gyventi valstybės narės teritorijoje, įgyvendina Direktyvą 2002/90/EB. Teisės aktai, kurie peržengia šios Direktyvos įgyvendinimo ribas, yra nacionalinių teisės aktų klausimas. Komisija pažymi, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka taikoma valstybėms narėms tik, kai jos įgyvendina Sąjungos teisės aktus.

Ar Komisija galėtų paaiškinti, kokių naujų iniciatyvų ji imsis kovoje su organizuotu nusikalstamumu Europos Sąjungoje?

Komisija prisideda prie kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, kurdama priemones ir veiksmus, reikalingus teisėkūrai, steigdama tinklus dėl geriausios praktikos mainų, skleisdama žinias ir informaciją (statistiką, pavojaus vertinimą ir t. t.) ir finansuodama bendradarbiavimo projektus.

Kaip dalis kovos su elektroniniais nusikaltimais, tapo Komisijos sukurta išsami politika 2007 m. gegužės mėn. komunikate „Bendrosios politikos, skirtos kovai su elektroniniais nusikaltimais, linkme“⁽¹⁾. Komisija įsteigė ad hoc viešą privačią grupę, kad padėtų jai rengti pasiūlymus dėl specialių rekomendacijų, kurios darys įtaką ypač informacijos apie veiklą ir strategiją mainams, įsteigė nuolatinius viešus ir privačius informacinius centrus taip pat įkūrė viešą privačią struktūrą, skirtą ekspertams mokyti.

Prekyba žmonėmis yra taip pat Europos Komisijos prioritetas. Komisijos iniciatyva Taryba priėmė pamatinį sprendimą, kuris laiko nusikaltimu prekybą žmonėmis, ir veiksmų planą su specialiomis priemonėmis, skirtomis kovai su prekyba žmonėmis⁽²⁾. Komisija nustatė požymių komplektą, kad įvertintų nacionalinės politikos prieš prekybą žmonėmis kokybę, ir pradėjo aktyvų dialogą su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO). 2007 m. Komisija jau finansavo atitinkamus projektus už daugiau nei 7 mln. eurų. Komisija taip pat įsteigė Ekspertų grupę, kad nustatytų pagrindą jos diskusijoms, o tyrimas yra rengiamas, kad būtų apsvarstytos Europos „karštosios linijos“ įgyvendinimo galimybės. 2007 m. spalio 18 d. Komisija suorganizavo pirmą ES kovos su prekyba žmonėmis dieną, nustatė aukų teises Europos kovos su prekyba žmonėmis prekybos strategijos pagrindu, ir išleido Tarybos patvirtintą rekomendacijų komplektą, susijusį su pagalba ir apsauga prekybos žmonėmis aukoms.

Dėl nepilnamečių apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo Komisija pradėjo diskusijas dėl poreikio atnaujinti pamatinį sprendimą šiuo klausimu⁽³⁾, įskaitant vaiko verbavimo seksualiniais tikslais, naudojant informacines technologijas, (viliojimo) nusikaltimo įteisinimą. Komisija skatins specializuotų teisėsaugos padalinių vykdomas operacijas, kurios skirtos nustatyti vaiko pornografijos svetaines ir tinklus, ir stengsis patraukti baudžiamojon atsakomybėn atsakingus asmenis arba nustatyti vaikus, tapusius aukomis, esančius nuotraukose. Ji taip pat skatins sąjungos su įvairiomis dalyvaujančiomis šalimis (finansų institucijų, interneto paslaugų teikėjų ir t. t.) kūrimą siekiant padėti ieškoti nusikaltėlių ir nutraukti vaikų pornografijos pirkimą internete. Komisija taip pat įsipareigojusi sukurti sistemą keistis informacija ir kriminaliniais duomenimis, kuri sudarytų sąlygas teisminėms valstybių narių institucijoms atsižvelgti į nusikaltimus, kuriais asmenys buvo kaltinami kitoje valstybėje narėje.

Kaip kovos su korupcija sudedamąją dalį Komisija 2008 m. vasario mėn. priėmė Tarnybų darbo dokumentą, kuriame nagrinėjamos korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo sąsajos ⁽⁴⁾. Šiame dokumente pateikiami specialūs korupcijos pažeidžiamumo požymiai privataus sektoriaus organizacijose ir svarstoma apie taikytinas atsakomąsias priemones. Šio dokumento išvadų pagrindu Komisija netrukus turi pradėti tyrimą, kurio rezultatai taip pat papildys Komisijos ekspertų grupės darbą dėl politikos duomenų apie nusikaltimus ir kriminalinį teisingumą poreikio, ypač dėl suderintų naudojamų apibrėžimų kūrimo ir statistinių rodiklių dėl korupcijos skatinimo. 2008 m. kovo mėn. Komisija gavo Eurobarometro apžvalgos rezultatus korupcijos tema. Pagal šią apžvalgą 75 proc. ES piliečių mano, kad korupcija yra didžiausia problema jų šalyje.

Nusikalstamų pajamų konfiskavimas padeda stiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, atimant iš nusikaltėlių neteisėtą pelną ir užkertant kelią iš naujo jį naudoti vykdant neteisėtą prekybą žmonėmis. Įvairios teisėkūros priemonės buvo įteisintos Europos lygmeniu, kad padėtų visuose baudžiamojo proceso etapuose nustatyti, įšaldyti, konfiskuoti ir atgauti su nusikaltimu susijusį turtą, derinant nacionalinius teisės aktus ir abipusiškai pripažįstant nuosprendžius. Atsižvelgdama į delsimą įgyvendinti šias priemones, Komisija 2008 m. pabaigoje parengs komunikatą, skirtą gerinti ES veiksmų efektyvumą šioje srityje.

Kovos su terorizmo finansavimu ES politika yra grindžiama išsamia ES strategija, pristatyta 2004 m.⁽⁵⁾, kurioje numatyti Komisijos tikslai: efektyvus finansinės žvalgybos naudojimas ir bendradarbiavimas su finansiniais žvalgybos padaliniais (FŽP). Pranešimas dėl Tarybos sprendimo 2000/642/TVR įgyvendinimo buvo priimtas 2007 m. gruodžio mėn., o vertinimo tęsinys yra rengiamas.

Komisija taip pat skiria lėšų nacionalinių finansinių žvalgybos padalinių tinklams, tokiam tinklui kurti skirdama beveik 2 mln. eurų vertės projektą.

Šiuo metu trūksta prieinamų statistinių duomenų apie nusikaltimus ES lygmeniu, ypač siekiant palyginti valstybių narių duomenis. Derindamosi su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis organizacijomis, Komisijos tarnybos, įskaitant Europos Bendrijų statistikos tarnybą (Eurostat), pradėjo svarbią užduotį ir dabar įgyvendina veiksmų planą 2006–2010 m. laikotarpiu⁽⁶⁾. Tikslas yra pagerinti valstybių narių kriminalinių ir teisminių statistinių duomenų kokybę ir palyginimą, koordinuoti duomenų rinkimą valstybėse narėse ir skelbti statistinius duomenis ir analizes Komisijos svetainėse.

2006 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė pasiūlymą dėl sprendimo⁽⁷⁾; pirma, Tarybos sprendimu, pakeisti galiojančią Europolo konvenciją, kad Europolo teisinė struktūra galėtų būti pritaikyta greičiau reaguoti į nusikaltimų tendencijas; antra, pakeisti tarpvyriausybinį finansavimą Bendrijos finansavimu. 2008 m. balandžio 18 d. Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl sprendimo teksto, kuris, tikimasi, bus priimtas rudenį.

2007–2013 m. finansinė programa „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“ yra svarbi priemonė valstybėms narėms. Pagal šią programą valstybės narės gali gauti bendrą finansavimą tarptautiniams projektams Komisijos nustatytose prioritetinėse srityse. Komisijos sudaryta ir priimta metinė darbo programa yra moduliuota, kad ja būtų galima efektyviau reaguoti į visada besikeičiančius poreikius ir sutelkti valstybių narių pastangas sukurti tikrą bendrą veiklą. 2008 m. buvo skirta daugiau nei 50 mln. eurų.

Dabar nustatyta, kad pagrindinėmis klimato kaitos aukomis taps planetos neturtingiausi ir pažeidžiamiausi gyventojai, pradedant nuo afrikiečių, kuriems teks sunkiausia našta. Pagal JT klimato kaitos aukomis galėtų tapti 50 mln. „klimato pabėgėlių“, kurie šiuo metu neapsaugoti jokia specialia teisinės apsaugos forma.

Kokios apimties ES dabar vykdoma politika mažinant aplinkosaugos pabėgėlių skaičių?

Ar Komisija pritaria, kad ypač svarbu pripažinti šių pabėgėlių teisinį statusą, kad jie galėtų turėti naudos iš tų teisių, kurios apibrėžtos Ženevos konvencijoje, ir jeigu taip, kaip ji ketina užtikrinti, kad šis pripažinimas taptų realybe Europos ir tarptautiniu lygmeniu?

Dėl klimato kaitos poveikio atsiradusi migracija susilaukia vis didėjančio politinio susidomėjimo visame pasaulyje.

Kaip pabrėžiama naujausiame aukšto lygio atstovų ir Europos Komisijos parengtame dokumente Klimato kaita ir Tarptautinis saugumas⁽¹⁾, klimato kaita gali veikti kaip „grėsmės daugiklis“, blogindamas tendencijas, įtampą ir nepastovumą, kurie jau turėti įtakos migracijos modeliams.

Nors yra ryškus, bet nepagrįstas įrodymas dėl klimato kaitos ir migracijos tiesioginio ir išskirtinio tarpusavio ryšio šis reiškinys yra sudėtingas todėl, kad trūksta patikimų mokslinių tyrimų duomenų ir išvadų. Konkretūs sprendimai migruoti paprastai yra sudėtingų svarstymų, kuriuos lemia asmeniniai, socialiniai, ekonominiai ir taip pat aplinkosaugos veiksniai, kurių paprastai negalima pakeisti vienu priežastiniu ryšiu, rezultatai. Atliktais tyrimais dabar taip pat pabrėžiama, kad daugeliu atvejų dėl ekologijos kilusi migracija vyksta vidaus valstybėje.

„Aplinkosaugos pabėgėlio“ teisinio termino nėra tarptautiniame žmogaus teisių režime ir jo nenaudoja JT vyriausiojo pabėgėlių Komisijos nario (UNHCR) tarnyba. Tačiau Europos Sąjungos bendradarbiavimo programos su aptariamomis šalimis siekia pagerinti gyvenimo sąlygas ir skatinti ekonominį augimą, kuris turi netiesioginio poveikio migracijos modeliams. Be to, Europos Sąjunga (ES) patvirtino 2007 m. lapkričio mėn. Europos Komisijos pasiūlymą dėl Pasaulinio klimato kaitos aljanso įsteigimo, skirto didinti reikšmingus išteklius prisitaikymo veiksmams pažeidžiamiausiose besivystančiose šalyse, kad palengvintų klimato kaitos neigiamus padarinius.

Iš viso Komisija yra įsitikinusi, kad būtina išsami strategija dėl klimato kaitos, atkreipiant dėmesį į jos priežastis ir pasekmes. Tačiau, siekiant suformuluoti informuotus politinius sprendimus kai kuriais susijusiais klausimais, pvz., migracijos, iš pradžių turi būti apipabrėžiamos žinių spragos. Dvejus metus tebevykstančiu EB mokslinių tyrimų projektu dėl Aplinkos kaitos ir priverstinės migracijos scenarijumi (angl. EACH-FOR)⁽²⁾siekiama atkreipti dėmesį į daugialypes aplinkos problemų tendencijas ir daugelio regionų ir šalių susijusius socialinius politinius ir demografinius aspektus, įskaitant Šiaurės Afrikos ir Vidurinių Rytų regionus ir šalis.

Dėl daugiašalės arenos, neseniai pradėta vykdyti Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) socialinių ir humanitarinių mokslų programa, sikiant plėtoti žinias, mokslinius tyrimus ir miesto politikos pajėgumą, atsižvelgiant į kaimo ir pakrantės teritorijų nevaldomos urbanizacijos poveikį aplinkai dėl su klimato kaita susijusios migracijos ir vartojimo. UNHCR taip pat planuoja tirti klausimą, susijusį su persikėlimu dėl ekologijos žmogaus teisių / apsaugos atžvilgiu⁽³⁾.

Šie procesai taip pat gali prisidėti prie pažangesnio daugiašalio mąstymo konceptualiais klausimais, pvz., dėl aplinkosaugos migrantų apibrėžimo arba platesnio masto tarptautinio žmogaus teisių apsaugos režimo kūrimo. Komisija atidžiai stebi šį tarptautinį darbą, kad užtikrintų, jog bet kokiu būsimu ES politikos atsaku, skirtu atkreipti dėmesį į klimato kaitos ryšį ir migraciją, būtų galima visapusiškai prie to prisidėti.

Komisija įsipareigojusi skatinti darnesnę politiką. Išsamia besivystančia Europos migracijos politika siekiama nustatyti ryšį ir stiprinti migracijos ir aplinkos darną. Be to, tebevykstantis darbas dėl Komisijos Baltosios knygos dėl prisitaikymo plačiąja prasme apims pastangas užsienio politiką suderinti su kylančiais pasauliniais iššūkiais, kurie gresia dėl klimato kaitos.

Komisija sužinojo, kad, nors elektroniniai banko pervedimai tarp valstybių narių ir tarptautiniu lygiu pagal pareikalavimą turi būti atliekami nedelsiant, jie dažnai užtrunka iki savaitės. Tai labai nepatogu ir kenkia vartotojų interesams, tačiau, nepaisant to, bankas procentus gauna per kelias dienas nuo operacijos .

Ar Komisija svarstys galimybę siūlyti teisės aktą, skirtą užtikrinti, kad šios operacijos vykdymas, ypač iš valstybės narės į valstybę narę, būtų greitas arba mažų mažiausiai neužtruktų ilgiau kaip 24 valandas?

Vienas iš svarbiausių neseniai priimtos Direktyvos 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje⁽¹⁾, kuri turi būti įgyvendinta iki 2009 m. lapkričio 1 d., tikslų yra nustatyti vieną taisyklių rinkinį dėl informacijos reikalavimų ir teisių ir pareigų, susijusių su mokėjimo paslaugų teikimu ir naudojimusi, įskaitant, tarp kitų, griežtas taisykles dėl elektroninių kreditinių pervedimų įvykdymo laiko. Pagal šitas taisykles bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai turės užtikrinti didžiausią laiką, kurio prireikia mokėjimui įvykdyti, ir kad tai bus standartizuojama visiems kreditiniams pervedimams ES, nesvarbu, iš kokios valstybės narės mokama ir į kurią mokama.

Pagal Direktyvos 69 straipsnio 1 dalį nuo 2012 m. sausio 1 d. visi kreditiniai pervedimai be valiutos keitimo turi būti privalomai įvykdyti vėliausiai iki kitos darbo dienos pabaigos (t. y. vadinamu „D+1“ pagrindu). Ši „D+1“ taisyklė taikoma: a) nacionalinėms ir tarptautinėms mokėjimo operacijoms eurais ES; b) nacionalinėms mokėjimo operacijoms atitinkamos valstybės narės valiuta; c) tam tikroms mokėjimo operacijoms, kai keičiama eurų ir tam tikros ne- priklausančios euro zonai valstybės narės valiuta. Tačiau Direktyvoje pripažįstama, kad bankams reikia laiko tobulinti galiojančias sistemas. Todėl iki 2012 m. sausio 1 d. ši nuostata leidžia šalims sutarti dėl kreditinio pervedimo „D+3“ didžiausio įvykdymo laiko. Be to, Direktyva leidžia šalims susitarti dėl papildomos darbo dienos dokumente nurodant inicijuoto mokėjimo operaciją..

Komisija norėtų pabrėžti, kad „D+1“ įvykdymo laikas pagal Mokėjimo paslaugų direktyvos 69 straipsnio 1 dalį yra didžiausias laikotarpis. Vadinasi, ten, kur mokėjimai šiuo metu yra vykdomi per vieną dieną, ši praktika turi būti išlaikyta. Kad būtų apsaugoti mokėjimo paslaugų teikėjai, kurie iš tikrųjų didina vykdymo laiką, nuo rizikos, Direktyvos 72 straipsnyje leidžiama valstybėms narėms pasirinkti trumpesnį mokėjimo laiką tik nacionalinių mokėjimų operacijoms. Be to, Direktyvoje visada leidžiama mokėjimo paslaugų teikėjams sudaryti klientams palankesnes sąlygas.

Kada ES transporto politikos finansavimas bus nagrinėjamas ekonominiu ir Komisijos kontrolės mechanizmo pagrindu, kad galiausiai atitiktų viešų lėšų panaudojimo atskaitingumo reikalavimus? Kaip galima pateisinti viešą pinigų naudojamą, vengiant demokratinio patikrinimo? Tai griauna žmonių pasitikėjimą politiniais sprendimais.

Atsižvelgiant į bendrosios rinkos, skaidrumo ir ekonominio efektyvumo tikslus, Europos Komisija taiko darbo metodą, pagal kurį kitus Komisijos direktoratų finansinius sprendimus nagrinėja Konkurencijos direktoratas.

Tačiau kelių politiką kuriančių sektorių nebuvo nagrinėjama dėl strateginių priežasčių. Sprendimai dėl šių veiksmų buvo priimti seniai, o nuo to laiko ES ir ją supantis pasaulis iš esmės pasikeitė.

Vertinant tiesiog strateginiu visuomenės aspektu, transportas ir mobilumas platesne prasme dabar yra pagrindinis kasdienio gyvenimo veiksnys; jis yra mūsų gerovės ir ekonominio klestėjimo šaltinis ir yra vieno iš pagrindinių mūsų gyvenimo kokybės elementų rodiklis.

Dabartinė sistema, kurioje vienas ir tas pats organas „sprendžia ir vykdo“, aiškiai lemia šališkus transporto politikos sprendimus ir piktnaudžiavimą viešomis lėšomis.

Komisija nori pabrėžti, kad, kalbant apie ES transporto politikos finansavimą, svarbu atskirti finansavimą iš Bendrijos biudžeto ir finansavimą iš valstybės narės biudžeto.

1. Sprendimus dėl finansavimo iš Bendrijos biudžeto rengia atsakingas Komisijos generalinis direktoratas (t. y. Energetikos ir transporto generalinis direktoratas (GD), Mokslinių tyrimų GD, Regioninės politikos GD ir Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos GD), o po konsultacijos su visais tiesiogiai susijusiais generaliniais direktoratais kaip kolegija Komisija juos patvirtina.

2. Sprendimams dėl finansavimo iš valstybės narės biudžeto (jeigu jis teikia valstybinę pagalbą, patenkančią į EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį) Komisija taiko valstybės pagalbos kontrolę. Valstybės pagalbos sprendimus rengia atsakingas generalinis direktoratas (t. y. Energetikos ir transporto GD dėl transporto ir anglies, Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD dėl žemės ūkio, Žuvininkystės ir jūrų reikalų GD dėl žuvininkystės ir Konkurencijos GD dėl visų kitų pramonės ir paslaugų sektorių), o paskui po konsultavimosi su visais tiesiogiai susijusiais generaliniais direktoratais kaip Kolegija Komisija juos patvirtina.

Komisija mano, kad kolegialumo principu užtikrinama, kad vis dėlto transporto srityje yra tinkama finansavimo sprendimų kontrolė.

Nepaisant kelių Europos Komisijos iniciatyvų – išsamios informacijos apie Reglamento (EB) Nr. 261/2004⁽¹⁾dėl oro linijų keleivių teisių taikymo, skrydžio atidėjimą arba vėlavimą pateisinančių „force majeure formų“ ir „išskirtinių aplinkybių“ apibrėžimo – vartotojų organizacijos praneša, kad oro linijų įmonės vis dar vengia taikyti Bendrijos taisykles arba ignoruoja jas.

Ar Komisija, nusiuntusi kelis laiškus su oficialiu pranešimu, pagaliau ketina skirti sankcijas arba radikaliai pakeisti Reglamentą, kad būtų apsaugoti nukentėję Europos piliečiai ir jiems išmokėta kompensacija?

2007 m. balandžio 4 d. komunikate ⁽²⁾ išdėstyta Komisijos nuomonė, susijusi su Reglamento 261/2004 taikymu. Po šio komunikato Komisija šešis mėnesius dirbo su valstybių narių valdžios institucijomis ir pramonės atstovais. To rezultatai:

– susitarimas su nacionalinėmis vykdymo įstaigomis dėl aiškaus darbo ir pareigų pasidalijimo nagrinėjant skundus ir keičiantis informacija;

– pažanga dėl bendros atitinkamų teisės aktų kai kurių dalių aiškinimo.

Šie nauji procedūriniai susitarimai turi būti taikomi nacionalinėms vykdymo įstaigoms, o kaip tai daroma, atidžiai stebės Komisija; prireikus, bus pradėtos teisių pažeidimo procedūros toms valstybėms narėms, kurios visiškai nesilaiko Reglamento 261/2004 16 straipsnio. Be to, nacionalinės vykdymo įstaigos kartu su avialinijų įmonėmis patvirtino, kad įrodinėjimo našta dėl nepaprastų aplinkybių priklauso oro linijų įmonėms, o ne keleiviui. Jeigu oro linijų įmonė nepateiktų esminių ir išsamių įrodymų reikiamai nacionalinei valdžios institucijai, nacionalinė vykdymo įstaiga priimtų sprendimus atsižvelgdama į keleivių pateiktus faktus.

Atsižvelgiant į pasiektą pažangą 2007 m. balandžio ir lapkričio mėn., pirmiausia reikėtų siūlyti naujus Reglamento 261/2004 pakeitimus. Tuo pačiu metu Komisija tęsia aktyvią veiklą, susijusią su valstybių narių reglamento taikymu ir vykdymu, stebėdama nacionalines vykdymo įstaigas, bet Komisija apskritai neturi kompetencijos tiesiogiai skirti sankcijų oro linijų įmonėms ir valstybėms narėms dėl aptariamo Reglamento.

Komisija organizuos naują apskritą stalą su nacionalinėmis vykdymo įstaigomis ir oro linijų pramonės atstovais 2008 m. rugsėjo mėn., į kurį taip pat bus pakviesti Europos vartotojų centrai.

Atsižvelgiant į Komisijos ankstesnį atsakymą raštu į prioritetinį klausimą P-3159/07, ar ji ėmėsi kokių nors reikšmingų žingsnių, kad užtikrintų, jog išorės poveikio patikrinimai bus atlikti atsižvelgiant į visų vaikų apsaugos sistemų kategorijas?

Komisija pritaria gerbiamosios narės susirūpinimą keliančiam klausimui, kad transporto priemonėse vežamiems vaikams turi būti nustatomi tam tikri saugumo lygiai.

Nuo 2006 m. gegužės mėn. visi vaikai turi būti vežami tam tikrose sėdėjimo vietose, atitinkančiose techninius kriterijus, kaip apibrėžta Jungtinių Tautų ekonomikos komisijos Europai Ženevoje Reglamente 44.

Dėl saugumo nuostatų dėl vaiko apsaugos sistemų, Komisija mano, kad Reglamento 44 reikalavimai gali ir turi būti griežtinami. Dėl šios priežasties Komisija užtikrino, kad prioritetas yra teikiamas šiems reikalavimams atnaujinti, už kuriuos atsakinga Ženevos darbo grupė. Darbo grupės nariai plačiai pripažino tokį atnaujinimo poreikį ir kaip svarbiausią prioritetą nustatė išorės poveikio apsaugą.

Vaiko apsaugos sistemų reikalavimai dabar rengiami ir yra susitarta, kad pasiūlymas dėl pakeitimų sustiprinti saugumą bus kuriamas dabartinio forumo Ženevoje pagrindu. Per pirmą 2008 m. semestrą šiuo tikslu buvo surengti trys susitikimai.

Numatoma, kad ši tema bus palikta svarbiausios darbo grupės, priklausančios Jungtinių Tautų Europos ekonominei komisijai (UNECE), būsimų sesijų darbotvarkėje Ženevoje.

Komisija toliau aktyviai dalyvaus šios grupės darbe ir užtikrins, kad per tam tikrą laikotarpį Ženevos šalys, atsižvelgdamos į šios temos saugos aspektus vaikams, priimtų būtinus pakeitimus. Šiems naujiems reikalavimams pritaikyti būtinas laikas priklauso nuo galimybės užtikrinti, kad numatyti reikalavimai būtų tinkamai patikrinti ir būtų efektyvūs saugant vaiką.

Žlugus projektui „Transrapid“, Komisijos nuomone, ar galima pagreitinti darbą ties Miuncheno–Zalcburgo atkarpa Europos magistralėje Paryžius–Viena arba Bratislava–Budapeštas, ypač dėl greitųjų traukinių geležinkelio linijos nuo Miuncheno centrinės stoties į Miuncheno oro uostą ir nuo ten per Muhldorf (Bavarijos cheminį trikampį) į Zalcburgą statybos?

Komisijos nuomone, koks laikotarpis būtų tinkamiausias šiam prioritetiniam projektui, kuris yra svarbiausia ES didelio greitųjų traukinių geležinkelio tinklo kūrimo dalis, ir kokia ES finansinė parama galėtų būti skiriama?

Projektas „Transrapid“ nebuvo vienas iš prioritetinių projektų, nurodytų 2004 m. Europos Parlamento ir Tarybos priimtame sprendime⁽¹⁾. Dėl šios priežasties Vokietijos valdžios institucijos nepateikė prašymo dėl finansavimo pagal 2007–2013 m. daugiametę programą. Todėl šiam projektui iš tikrųjų nėra laisvų Bendrijos lėšų, kurios galėtų būti investuotos kitur.

Vykdant prioritetinį projektą Nr. 17, geležinkelio ašį Paryžius–Strasbūras–Štutgartas–Viena–Bratislava, Komisija nusprendė skirti esmines 438 mln. EUR vertės subsidijas, ypač trims tarptautinėms dalims ir Štutgarto–Ulmo kelio susiaurėjimui.

Finansavimo nebuvo teikiama Miuncheno–Muhldorf–Freilassing atkarpai dėl to, kad nebuvo išsamaus metodo dėl šios atkarpos, nors toks metodas leistų tarptautiniams traukiniams važiuoti per Muhldorfą, o ne per Rosenheim. 2005 m. liepos mėn. Komisijos paskirtas Europos koordinatorius Péter Balázs įtraukė išsamią šios atkarpos analizę į savo antrą metinę ataskaitą. Jis pabrėžė poreikį pateikti integruotą metodą, įskaitant elektrifikaciją. Atsižvelgdama į tai, kad tokio metodo nėra, Komisija nusprendė neskirti dotacijos šiai atkarpai.

Kaip jūs žinote, Komisija konsultavosi su Europos Parlamentu dėl pasiūlytos daugiametės programos 2007 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamentas pateikė palankią nuomonę, o Komisija priėmė sprendimą dėl projektų pasirinkimo 2008 m. vasario 19 d. Todėl Komisija neturės galimybių šiuo metu vėl grįžti prie šio sprendimo.

Transeuropinių tinklų transporto programos pagrindu geležinkelio ašis Lionas/Genoja–Bazelis–Duisburgas–Roterdamas/Antverpenas buvo atrinkta kaip prioritetinė ašis Nr. 24. Keturių kelių kūrimas atkarpoje Bazelis–Karlsruhe yra ypač svarbus, nes joje bus maršruto dalis tarp Alpių ir Šiaurės vakarų Europos ir linija, jungianti ašį Paryžius–Bratislava (prioritetinė ašis Nr. 17).

Komisijos manymu, kokio svarbumo yra ši atkarpa ašių Nr. 24 ir 17 atžvilgiu? Ar planuojama skirti koordinatorių ašiai Nr. 24?

Atsižvelgiant į pažangą, padarytą dirbant ties atkarpa Bazelis–Karlsruhe, ar Komisija mano, kad ašies Nr. 24 projektas gali būti baigtas nustatytu terminu, t. y. 2015 m.?

Ar Komisija klasifikuos atkarpas arba jų dalis, ar kaip kelio susiaurėjimą?

Koks etapas buvo pasiektas Katzenberg tunelio atkarpos finansavimo procedūroje? Ar Komisija pritaria pareiškimui, kad bus galima pasinaudoti 94,5 mln. eurų? Kokią sumą numatė federalinė Vokietijos Vyriausybė kalbėdama Komisijai, kurią būtų galima panaudoti šioje atkarpoje? Kada galima tikėtis Komisijos galutinio sprendimo dėl šios atkarpos?

Ar Komisija jau gali pateikti išsamios informacijos apie TEN finansuojamas sumas, kurias bus galima naudoti kitoms atkarpos Karlsruhe–Bazelis dalims?

Atkarpa Bazelis–Karlsruhe yra prioritetinio projekto Nr. 24 Lionas/Genoja–Bazelis–Diusburgas–Roterdamas/Antverpenas geležinkelio ašies dalis, kaip nurodyta Bendrijos gairėse dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros (TEN-T), kurias priėmė Europos Parlamentas ir Taryba 2004 m. balandžio 29 d. ⁽¹⁾

Atkarpa Bazelis–Karlsruhe yra nepaprastai svarbi linijoms, jungiančioms Šveicarijos Alpių tunelius. Tuo pačiu metu prioritetinis projektas Nr. 17 Paryžius–Bratislava ir prioritetinis projektas Nr. 24 Lionas–Roterdamas/Antverpenas kertasi su Appenweier. Jeigu susikerta dvi linijos, ateities pajėgumą turi užtikrinti „viaduko“ (vok. Überwerfungsbauwerk) statyba, kad nusileidę nesusikirstų traukiniai.

Galiausiai 94,5 mln. eurų suma buvo skirta pagal TEN-T daugiametę programą 2007–2013 m. visai atkarpai Bazelis–Karlsruhe statyti ir atkurti, įskaitant Katzenberg Tunelį. Vokietijos Vyriausybė bendrai finansuoja projektą.

Remiantis Vokietijos Vyriausybės gauta informacija, atrodo labai įmanoma, kad visos atkarpos Bazelis–Karlsruhe kūrimas bus baigtas 2020 m. Baigti Katzenberg tunelio statybą planuojama 2011 m. Pagal daugiametę programą atkarpa Bazelis–Karlsruhe yra vertinama kaip kelio susiaurėjimas.

Kaip koordinatorių bendro vertinimo dalis bus Komisijos įvertinimas, ar turi būti skiriamas koordinatorius prioritetiniam projektui Nr. 24.

Ar Komisija galėtų išsamiai pateikti savo dabartinės strategijos dėl bangų energijos mokslinių tyrimų pobūdį ir palyginti pasaulinį ES valstybių narių dalyvavimą moksliniuose tyrimuose ir technologijų plėtroje šioje srityje?

Atsakant gerbiamajam nariui bus aptariama vandenyno energija platesniu kontekstu, kuris apima energetikos keitiklius bangų, potvynio ir elektros energija, taip pat druskingumo ir šiluminių gradientų eksploatacija.

Vandenyno energija yra Komisijos dabartinės bendros strategijos dėl mokslinių tyrimų naujos ir atsinaujinančios energijos šaltinių srityje dalis, skirta iš esmės didinti atsinaujinančios elektros gamybos ES dalį, atsižvelgiant į skirtingas regionines sąlygas, kur galima nustatyti pakankamą ekonominį ir techninį potencialą.

Galiojanti Direktyva 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje⁽¹⁾, nustato 21 proc. elektros orientacinę dalį, kuri turi būti pagaminta iš atsinaujinančios energijos šaltinių bendro Bendrijos elektros vartojimo iki 2010 m. atžvilgiu. 2008 m. sausio 23 d. Komisija priėmė naują energetikos ir klimato paketą⁽²⁾, įskaitant pasiūlymą dėl naujos Direktyvos dėl atsinaujinančios energijos naudojimo skatinimo, nurodydama nacionalinius privalomus tikslus atsinaujinančios energijos vartojimo daliai, skirtai pasiekti kartu bendrą 20 proc. ES tikslą. Ši Direktyva visur galios ir sustiprins daugelį šiuo metu į Direktyvą 2001/77/EB įtrauktų nuostatų.

Dabar dauguma mokslinių tyrimų technologijų plėtros ir bandymų srityje yra orientuojamos į potvynio srovę ir bangų energiją. 2007 m. visame pasaulyje buvo 53 vandenyno bangų energijos keitiklių technologijos skirtinguose kūrimo etapuose. Kadangi dar neaišku, kurios sistemos bus ekonomiškiausios atšiaurioje jūros aplinkoje, šioje srityje būtina atlikti daugiau mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bandymų (angl. RD&D), ypač norint nustatyti ir tinkamiausiai pasirinkti perspektyviausius projekto sprendimus.

Moksliniai tyrimai turėtų padėti didinti bendrą efektyvumą, ekonomiškumą, gerokai sumažinti elektros gamybos kainas, gerinti proceso patikimumą ir toliau mažinti poveikį aplinkai bei šalinti esamas kliūtis, pvz., elektros sistemos jungimo sunkumus, vertinimo gairių ir standartų stoką, administracines kliūtis, susijusias su procesų licencijavimu ir leidimais.

6-ojoe mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programoje (FP6) (2002–2006 m.) Europos Komisija palaikė 14 vandenynų energijos projektų ir skyrė bendrą 21 mln. eurų EB įnašą. Šios pastangos ir toliau dedamos rengiant 7-ąją pagrindų programą (FP7) (2007–2013 m.), įgyvendinant du ES finansuojamus projektus, skirtus pirmojo kvietimo 2007 m. apytiksliai 7,5 mln. bendram EB įnašui.

Dabartinė elektros gamybos ir pirmos kartos prototipo gamyklų kaina skiriasi nuo 0,08 eurų už kilovatvalandę (kWh) iki 0,20 eurų/kWh. Tikimasi, kad dėl tolesnių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (angl. R&D) elektros kainos per ateinančius 10–20 metų apytiksliai bus 0,05 eurų/ kWh.

Pasauliniu mastu lyginant ES valstybių narių dalyvavimą mokslinių tyrimų plėtroje, pasirodo, kad JK, Airija, Portugalija ir Danija turi daugiausia projektų ir šiai sričiai skiria didžiausią biudžeto dalį. Iš esmės taip yra dėl to, kad prie Vakarų Europos pakrantės bangos yra labai intensyvios, todėl ypač palankios tokiai energijai naudoti.

Kitos ES valstybės narės (ypač Belgija, Suomija, Prancūzija, Graikija, Italija, Nyderlandai, Ispanija ir Švedija) taip pat kuria vandenynų energijos technologijas, ypač bangų energijos srityje.

Europos Komisija kartu su 11 kitų valstybių narių taip pat dalyvauja Tarptautinės energetikos agentūros, įgyvendinančios susitarimą dėl vandenynų energijos sistemų (angl. International Energy Agency Implementing Agreement on Ocean Energy Systems (OES)), veikloje, ir tikimasi, kad 2008 m. Jų skaičius padidės iki 18 narių.

Iš viso Graikijos krantas siekia 16 000 kilometrų, iš kurių 7 500 kilometrų sudaro Graikijos salyno pakrantė, pasižyminti geopolitiniu savitumu, kuriai atėjo laikas naudoti vystymosi strategiją, nes ji nuolat pridaro nuostolių toliau blogindama konkurencingą salų padėtį. Salų regionų vystymosi svarbus prioritetas yra pašalinti bet kokią kliūtį, kad būtų prieinamos teikiamos paslaugos transporto, komunikacijos, sveikatos, švietimo, socialinio solidarumo ir gerovės, energetikos saugumo ir atliekų tvarkymo srityje.

Kaip Komisija praktikoje taikys viešai paskelbtus ir įtvirtintus teritorinės sanglaudos ir subsidiarumo principus Graikijos salų , ypač mažų salų, atžvilgiu? Ar Komisija, atsižvelgdama į galimybes, gali skirti finansavimą, kad būtų pagerintos paslaugos, ypač transporto sektoriuje?

Salos, ypač mažos ir atokiausios, jau seniai turi ypatingą vietą sanglaudos politikoje. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 dėl struktūrinių fondų 2000–⁽¹⁾ laikotarpiu 29 straipsnio 3 dalyje numatytas Bendrijos bendro finansavimo rodiklis iki 85 proc. (priešingai įprastai 75 proc. ribai) tolimiausioms sritims ir atokiausioms Graikijos saloms.

Panašiai Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 dėl struktūrinių ir sanglaudos fondų⁽²⁾ 2007–2013 laikotarpiu 52 straipsnio f punkte numatyta galimybė moduliuoti bendro finansavimo rodiklius pagal regioninio konkurencingumo ir užimtumo tikslus specialiai spendžiant su salomis susijusius klausimus. Be to, Reglamento (EB) Nr. 1080/⁽³⁾10 straipsnyje numatyta, kad iš šio fondo bendrai finansuojamomis programomis, kurios taikomos regionams, susiduriantiems su geografinėmis ir natūraliomis kliūtimis, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 52 straipsnio f punkte, bus kreipiamas ypatingas dėmesys sprendžiant specialius tų regionų sunkumus. Kalbant apie salas, šiuo tikslu ERPF gali prisidėti prie investicijų, skirtų gerinti prieinamumą, skatinti ir plėtoti ekonominę su kultūros ir gamtos paveldu susijusią veiklą, skatinti tvarų gamtinių išteklių naudojimą ir turizmą, finansavimo.

Kalbant apie 2007–2013 m. programos laikotarpį Graikijoje, daugumai salų taikomos regioninės operacinės programos „Šiaurės ir Pietų Egėjo salos ir Kreta“. Jonijos saloms ir Sporadams atitinkamai taikomos regioninės operacinės programos „Vakarų Graikija, Peloponesas ir Jonijos salos“ ir „Tesalija, Žemyninė Graikija ir Epiras“. Kiekviename regione, kuriam taikomos šios programos, nurodant specifines prioritetus, atkreipiamas dėmesys į poreikius, susijusius su infrastruktūros ir paslaugų prieinamumu. Kadangi Pietų Egėjo regionas tapo regioninio konkurencingumo ir užimtumo tikslų dalimi, atitinkamos prioritetinės ašys buvo sustiprintos papildomais nacionaliniais ištekliais, skirtais specialiai Pietų Egėjo saloms, siekiant kompensuoti už sąlyginį prieinamų Bendrijos lėšų sumažinimą šioje srityje.

Be šių regioninių programų, visos salos turi atitikti reikalavimus, kad gautų paramą pagal temines operacines programas „Prieinamumo gerinimas“ ir „Aplinka ir tvarus vystymasis“, iš kurių pirmiau minėta programa apima prieinamumo infrastruktūras ir paslaugas.

2005 m. Graikijos valdžios institucijos ir Komisija susitarė pagal Trečiąją Bendrijos paramos programos specialų paketą remti tokias salas ir padėti kurti mažų salų bendruomenes. Tą pačią mintį iškėlė jau minėta 2007–2013 m. regioninė operacinė programa „Šiaurės ir Pietų Egėjo salos ir Kreta“, kuri yra kaip speciali prioritetinė priemonė turi atkreipti dėmesį į mažų salų Pietų Egėjo regione poreikį.

Naudodamiesi darbo reklaminiais skelbimais, darbdaviai turi šias laisves: a) laisvę pasirinkti darbo skelbimą kaip įsidarbinimo galimybę; b) laisvę nustatyti skelbimo turinį; c) laisvę pasirinkti, kas skelbia skelbimą internete. Veiksmų laisvė, susijusi su skelbimo turiniu, reiškia, kad vis dažniau darbo reklaminių skelbimų formuluotėse nesilaikoma draudimo dėl darbo diskriminacijos – pavyzdžiui, pasitaiko diskriminacijos dėl lyties, amžiaus, neįgalumo, galima pastebėti ir kitų tendencijų bei specifinių reikalavimų.

Kokių priemonių Komisija imasi arba gali imtis Europos lygmeniu, kad susidorotų su šia diskriminacijos rūšimi darbo reklaminiuose skelbimuose, skelbiamuose internete?

EB teisės aktai dėl antidiskriminacijos ir vienodo vertinimo užimtumo srityje apima įdarbinimo ir atrankos procesą. Direktyva 2000/43/EB⁽¹⁾ įgyvendina vienodo asmenų vertinimo principą nepriklausomai nuo rasės arba etninės kilmės, o Direktyva 2000/78/EB⁽²⁾ nustato bendrą pagrindą dėl vienodo vertinimo užimtumo ir profesinėje srityje. Šiomis dviem direktyvomis draudžiama diskriminacija dėl rasės arba etninės kilmės, neįgalumo, amžiaus, religijos, tikėjimo arba seksualinės orientacijos. Be to, Direktyva 2002/73/EB⁽³⁾nustato vyrų ir moterų vienodo vertinimo principą, susijusį su įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų prieinamumu.

Darbo vietos gali būti reklamuojamos elektroniniu paštu, tiesioginiu paštu ir įmonių pranešimais, taip pat pranešimais, skirtais plačiajai visuomenei, laikraščių skelbimuose, taip pat per radiją, televiziją arba internetu. Darbo reklaminiams skelbimams, skelbiamiems internete, taikomi ankščiau minėti Bendrijos teisės aktai.

Valstybės narės privalo užtikrinti, kad Bendrijos teisės aktai būtų suderinti su nacionalinius teisės aktais ir teisingai ir veiksmingai įgyvendinami. Kaip prisiimanti atsakomybę už sutartis, Komisija turi atidžiai stebėti Bendrijos teisės aktų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu ir imtis būtinų priemonių, kaip numatyta EB Sutartyje, jeigu nustatoma, kad valstybės narės pažeidžia Bendrijos teisės aktus. Vis dėlto, kai tik Bendrijos teisės aktai būna teisingai suderinti su nacionaliniais teisės aktais, iš principo atskiri asmenys turi inicijuoti teisminius procesus, kaip numatyta nacionaliniuose teisės aktuose.

Malyje ir Nigeryje sukilėlių ir valdžios institucijų ginkluoti konfliktai atsinaujino. Nepaisant 2006 m. liepos mėn. Alžyro susitarimo ir Alžyro ir Libijos tarpininkavimo, Malyje smurtas padidėjo 2008 m. balandžio 11 d. nužudžius du Tuaregų tarnautojus ir įvykdžius išpuolius prieš barakus, įskaitant 2008 m. gegužės 21 d. įvykius, kurie sukėlė civilių gyventojų kėlimąsi į kaimynines šalis. Smurto priežastis Nigeryje yra susijusi su pajamų iš urano gavybos, kurią vykdo Prancūzijos įmonė AREVA, paskirstymu ir taip pat šios veiklos kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai ir aplinkai.

Ar Komisija, atsižvelgdama į Afrikos ir Europos Sąjungos strateginę partnerystę (susitarimas pasirašytas Lisabonoje 2007 m. gruodžio 6 d.), pasiūlys tarpininkauti, kad padėtų spręsti konfliktus šiose dviejose šalyse?

Komisija norėtų padėkoti gerbiamajai narei už jos klausimą dėl konfliktų Malyje ir Nigeryje sprendimo.

Apskritai ir ypač dėl Šiaurės Malyje įvykdytų smurtinių aktų ir susidūrimų tarp Tuaregų Nigerio teisingumo judėjimo (angl. MNJ) ir Nigerio kariuomenės Komisija palaiko bendrą susitarimą ir nepritaria naudoti ginkluotos jėgos. Komisija ypač nepritaria priešpėstinių minų naudojimui, dėl kurių jau mirė civiliai Nigeryje ir Malyje.

Žinoma, tikslas yra sustiprinti dialogą dėl su taika ir saugumu susijusių iššūkių, su kuriais bus susiduriama, kaip bendrais bruožais nurodyta pasiūlytame dokumente dėl Afrikos ir ES strateginės partnerystės. Komisija palaiko nuostatą, kad būtina siekti sprendimo regioniniu lygmeniu, ir yra pasirengusi palaikyti bet kokius šiam tikslui pasiekti skirtus veiksmus, vykdomus ar konferencijų forma, kurią pareigūnai Nigeryje ir Malyje pasiūlys šiuo metu, ar paramos regioninėms organizacijoms forma, pvz., Vakarų Afrikos valstybių ekonominei bendrijai (ECOWAS) ir Sahel-Saharan valstybių bendrijai (CEN-SAD) .

Malio atveju EB visada palaikė dialogu ir taika grindžiamą požiūrį, kurį priėmė Malio Vyriausybė ir Gegužės 23 d. demokratinė sąjunga dėl pasikeitimų, lėmusį Alžyro susitarimo sudarymą 2006 m. liepos mėn.

Pagal paskutinius Malio Užsienio reikalų ministerijos oficialius pranešimus šis Kidal forumo priimtas 2007 m. kovo mėn. susitarimas ir sprendimai toliau taikomi siekiant spręsti konfliktą. Komisija tai teigiamai vertina.

Komisija atidžiai stebi situaciją ypač dėl Nigerio. Ji ypač sunerimusi dėl saugumo padėties blogėjimo Šiaurės Nigeryje, kuri turi įtakos civiliams gyventojams ir taip jau sugniuždytiems sudėtingų gyvenimo sąlygų šiame regione. Nepastovumo jausmas taip pat prasiskverbia kiekvienu tebesitęsiančio bendradarbiavimo aspektu šalies šiaurinėje dalyje.

Be to, Komisija palaiko Malio ir Nigerio prezidentų paskelbtas iniciatyvas netolimoje ateityje surengti Sahel-Saharan regioninę konferenciją dėl saugumo, taikos ir vystymosi.

Galiausiai Komisija labai stengiasi prisidėti prie labiausiai konflikto paveikto regiono – Šiaurės Malio ir Nigerio vystymosi. Remdamasi šiuo pagrindu Komisija nori pabrėžti, kad Valstybės strategijos dokumentai ir preliminarios programos dėl Malio ir Nigerio 2008–2013 laikotarpiu buvo neseniai patvirtintos. Pagal 2008–2013 programą buvo paskirta labai didelė suma remti šių dviejų šalių vystymąsi, ypač valdymo srityje.

Bettembourg-Perpignan geležinkelio greitkelis (angl. BPRH) buvo iškilmingai atidarytas 2007 m. Šis renginys reiškė pirmą žingsnį būsimo geležinkelio tinklo į transportą orientuotoje ES, kuri ekologiniu pagrindu žino ir nori pašalinti mąstymą „sunkvežimis arba nieko“. Tačiau septynis mėnesius atidaryta BPRH veikia tik 30–40 proc. pajėgumu. Nepakankama naudojimo priežastis yra ta, kad nėra laikomasi ES Direktyvos 96/53/EB⁽¹⁾ ir 97/27/EB⁽²⁾ (kurios riboja didžiausią leistiną sunkvežimių aukštį 4 metrais, esant 1 proc. leidžiamai nukrypti normai). Dažniausiai ES keliuose eksploatuojamų puspriekabų aukštis daugiau kaip 30 proc. viršija 4 metrų ribą, o tai reiškia, kad jos negali būti transportuojamos geležinkeliu dėl riboto aukščio tuneliuose ir po pakaba. Ši konjunktūra kelia pavojų vystymuisi ir net geležinkelių greitkelių egzistavimui ES.

Kokių veiksmų Komisija ketina imtis, kad užtikrintų, jog taisyklių dėl ES sunkvežimių aukščių būtų iš tikrųjų laikomasi?

Gerbiamojo nario iškeltas klausimas susijęs su sunkumais l’Autoroute ferroviaire Bettembourg Perpignan (AFBP), siekiant užtikrinti, kad krovininiai traukiniai būtų teisingai pakrauti, nes traktoriai/puspriekabės viršija geležinkelio infrastruktūros operatorių nustatytą 4 metrų ribą.

Direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis, o Direktyva 97/27/EB, kuri susijusi su transporto priemonių konstrukcijų standartais, nustato didžiausią 4 metrų aukštį. Direktyva 96/53/EB yra skirta laisvam važinėjimui Bendrijoje, o Direktyva 97/27/EB skirta transporto priemonių konstrukcijai, nors ir su nedidele leistina nukrypti norma.

Tačiau šiose Direktyvose nedraudžiamas normalus neatitinkančių didžiausios leistinos ribos transporto priemonių arba transporto priemonių derinių, skirtų nacionalinėms prekėms gabenti, eismas valstybių narių teritorijose.

Todėl valstybės narės gali leisti naudoti nacionalinio transporto priemones, kurios yra aukštesnės negu 4 metrai, ir taip pat gali būti nenurodytas aiškus vežamo krovinio dydis arba nenurodomos didžiausios transporto priemonės dydžio ribos, pateiktos Direktyvoje 96/53/EB. Prancūzija nenurodo didžiausios aukščio ribos.

Infrastruktūros valdytojai nustato didžiausią 4 metrų aukščio infrastruktūrą dėl galimų tunelio aukščio problemų, esančių už Bendrijos reglamentavimo sistemos ribų.

Komisija žino apie sunkumus, kurie kyla dėl tam tikrų transporto priemonių ir krovinių matmenų suderinimo trūkumo. Ji pradėjo vykdyti tyrimą, kuriuo nagrinėjamos taisyklės dėl svorių ir sunkių komercinių transporto priemonių matmenų, kaip nustatyta Direktyvoje 96/53/EB, ir kuris apims galimybę nustatyti krovimo ribas. Šio tyrimo rezultatai bus pateikti 2008 m. vasarą ir Komisija ketina padaryti atitinkamą išvadą šios analizės pagrindu.

Pasak Rusijos laikraščio, Komisijos narys Günter Verheugen teigė, kad „situacija, kai kiti perka medieną iš Rusijos, perdirba ją ir parduoda Rusijai aukštesne kaina, negali būti toleruojama. Medienos eksportuotojai elgėsi su Rusija kaip su trečiojo pasaulio šalimi“. Kaip Komisijos narys gali taip sudaryti grėsmę Komisijos patikimumui apskritai,, už kurią kitas Komisijos narys yra atsakingas, kai tuo metu vyksta derybos dėl gyvybiškai svarbaus Suomijos nacionalinio intereso, būtent dėl žaliavos popieriaus eksportui inter alia į Vokietiją įsigijimo ir dėl neapdorotos medienos žaliavos pakaitalo, kuris bus eksportuojamas iš Suomijos į Vokietiją dėl Vokietijos valstybinės paramos medienos degimui prieinamumo? Kadangi tai yra mažos šalies interesai, kuriai dabar gresia pavojus, ir kadangi tuo pačiu metu Günter Verheugen stengiasi daryti poveikį didelės šalies interesų naudai dėl statomo dujotiekio „Nord Stream“ Baltijos jūroje, tikėdamasis, kad Suomija nekreips didelio dėmesio į su dujotiekiu susijusias aplinkosaugos problemas. Ar būtų teisinga teigti, kad Vokietija su Rusija elgiasi kaip su trečiojo pasaulio šalimi šiuo atžvilgiu ir ar kaip už pramonę atsakingas Vokietijos Komisijos narys gali rasti interesų ginti ir kitas šalis, ne tik Vokietiją?

Komisija labai sunerimusi dėl Europos Sąjungos (ES) su mišku susijusių pramonės šakų, Rusijos įtakos medienos eksporto konkurencingumui, nes nuolat buvo aišku, kad ji nepritaria Rusijos valdžios institucijoms šiuo klausimu.

Komisija nuolat siekė rasti sprendimą šiuo klausimu, kuris keletą kartų buvo keliamas Rusijos valdžios institucijų atstovams, įskaitant aukščiausiu politiniu lygiu. Tai yra klausimas, kuris, Komisijos manymu, turi būti išspręstas prieš pasiekiant susitarimą dėl Rusijos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO).

Pareiškimus dėl medienos dalis Rusijos žiniasklaidos priskyrė už įmones ir pramonę atsakingam Komisijos Pirmininko pavaduotojui, tačiau jis paaiškino, kad jo žodžiai buvo išimti iš konteksto: mintys, reiškiančios asmeninę poziciją, buvo greičiau Rusijos valdžios institucijų apibūdinimas, kodėl buvo nuspręsta nustatyti eksporto muitą Rusijos medienai.

Komisija dar kartą užtikrina gerbiamąjį narį, kad pagal 2008 m.⁽¹⁾ pradžioje priimtą komunikatą Komisija visiškai įsipareigojusi skatinti su mišku susijusių pramonės šakų konkurencingumą Suomijoje ir ES kitur, ir ja galima pasitikėti ginant interesus šiuo sudėtingu klausimu.

Pagal patikimą informaciją iš valstybinių institucijų tūkstančiai tonų užteršto mineraline nafta saulėgrąžų aliejaus buvo įvežta į Graikiją ir paskirstyta rinkoje, sukeliant neįkainojamas ir nepaprastai pavojingas pasekmes visuomenės sveikatai. 2008 m. gegužės 26 d. su Gibraltaro vėliava plaukiantį tanklaivį „Leoni Teresa“, gabenantį 1500 tonų saulėgrąžų aliejaus į Graikiją, sustabdė Elefsinos uosto valdžios institucijų atstovai. Direktyvose 2004/4/EB⁽¹⁾ ir 96/3/EB⁽²⁾ leidžiamama skystą aliejų ir riebalus pervežti tanklaiviais, kurie buvo naudojami vežti mineralinę naftą ir kitas nuodingas skystas atliekas, didinant maisto įmonių pelną visuomenės sveikatos nenaudai. Neapibrėžtos nuorodos direktyvose dėl rezervuarų valymo ir subsidiarumas neužtikrina visuomenės sveikatos apsaugos, kaip rodo mineraline nafta užteršto saulėgrąžų aliejaus gabenimas į Graikiją ir kitas valstybes nares.

Ar Komisija supranta, kad ankščiau minėti teisės aktai kelia visuomenės sveikatai pavojų?

Analitiniai duomenys apie mineraline nafta užterštą saulėgrąžų aliejų, kurio kilmės šalis yra Ukraina, parodė, kad mineralinė nafta yra didelio klampumo. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) nusprendė, kad poveikio vertinimu rodoma, jog didelio klampumo mineraline nafta užterštas saulėgrąžų aliejus, nors neskirtas vartoti žmonėms, nekelia pavojaus visuomenės sveikatai. Todėl neteisinga kalbėti apie nepaprastai pavojingas pasekmes visuomenės sveikatai.

Tyrimai dėl taršos šaltinio vis dar atliekami, bet šiuo metu nėra jokių požymių, kad tarša yra susijusi su gabenimu tanklaiviais, kurie buvo naudojami gabenti ne maisto produktus.

Maisto produktams gabenti skirtų jūrų laivų tinkamumas yra nepakankamas užtikrinti aliejaus ir riebalų, skirtų naudoti arba galimai naudoti žmonėms, tiekimą. Leidžianti nukrypti nuostata, numatyta 1996 m. sausio 26 d. Komisijos Direktyvoje 96/3/EB, leidžiančioje nukrypti nuo tam tikrų maisto produktų higienos nuostatų dėl skystų piltinių aliejų ir riebalų vežimo jūra⁽³⁾, kaip iš dalies pakeista Direktyva 2004/4/EB⁽⁴⁾, turi užtikrinti pakankamą jūrų laivų tinkamumą aliejui ir riebalams vežti. Tačiau šiai leidžiančiai nukrypti nuostatai taikomos griežtos sąlygos, užtikrinančios atitinkamą visuomenės sveikatos apsaugą ir aptariamų maisto produktų saugą.

Priimtinų ankstesnių krovinių sąrašas buvo nustatytas po mokslinių vertinimų, rodančių, kad su sąlyga, kad būtų laikomasi higienos sąlygų ir valymo reikalavimų, visuomenės sveikatos apsauga ir aptariamų maisto produktų sauga yra užtikrinama, gabenant jūrų laivų transportu, išimtinai skirtu maisto produktams.

Todėl anksčiau minėti teisės aktai, kuriuose nurodytos leidžiančios nukrypti nuo normos nuostatos dėl maisto produktų vežimo jūrų laivuose, išimtinai neskirtuose tik maisto produktams, nekelia visuomenės sveikatai pavojaus, kadangi griežtos teisinės sąlygos dėl šios leidžiančios nukrypti nuostatos užtikrina reikiamą maisto saugos lygį, kaip užtikrinama maisto produktams vežti skirtu jūrų laivų transportu.

Užsienio prekių vežėjai, norintys vykdyti kabotažo operacijas Prancūzijoje, privalo pildyti formų keturis skirtingus skyrius ir siųsti jas valdžios institucijoms prieš faktišką transportavimą. Ši procedūra yra ir daug laiko užtrunkanti, ir nereikalinga, kadangi, kai prekių vežėjas išvažiuoja iš savo šalies su pradiniu kroviniu, dauguma kabotažo operacijų nėra planuojamos. Formą galima rasti šiame tinklapyje tik prancūzų kalba:

http://www.transports.equipement.gouv.fr/rubrique.php3?id_rubrique=2627"

Ar Komisios nuomone, yra iškraipoma konkurencija, kai užsienio prekių vežėjai, kurie turi leidimus vykdyti kelių kabotažo veiklą, susiduria su papildomais administraciniais sunkumais?

Ar Komisija nemano, kad Prancūzijos valdžios institucijos sąmoningai bando trukdyti kabotažo veiklą?

Kokių veiksmų Komisija imsis, kad būtų daromas spaudimas Prancūzijos valdžios institucijoms plačiau atidaryti kabotažui rinką?

Reglamente (EEB) Nr. 3118/93, nustatančiame sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas valstybėje narėje⁽¹⁾, nurodyta, kad kabotažo veikla gali būti vykdoma tik laikinai, nenustatant terminų tokioms transporto operacijoms. Pagal Teisingumo Teismo praktiką laikinas teikiamos paslaugos pobūdis turi būti įvertintas kiekvienu atskiru atveju, atsižvelgiant į jo trukmę, dažnumą, periodiškumą ir tęstinumą. Be to, Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo⁽²⁾ taikoma kabotažo operacijoms; ši Direktyva leidžia valstybėms narėms taikyti užsienio vairuotojams tam tikras taisykles savo socialinio saugumo teisės aktuose.

Iš principo valstybių narių nustatytas įpareigojimas prekių vežėjams net iš anksto pateikti deklaraciją neprieštarauja Bendrijos teisės aktams, jeigu tai netampa administracine našta, kurios negalima pateisinti siekiamu tikslu, būtent stebint, kaip laikomasi nacionalinių taisyklių. Šį Prancūzijos teisės aktų aspektą šiuo metu nagrinėja Komisijos tarnybos. Jeigu įpareigojimas teikti išankstines deklaracijas arba būdas, kaip tokia deklaracija turi būti pateikta, yra nepriimtinas, Komisija imsis būtinų priemonių užtikrinti, kad Prancūzija laikytųsi Bendrijos teisės aktų.

2008 m. gegužės 20 d. Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto posėdyje Strasbūre Komisijos narys Fischer Boel teigė, kad moduliaciją (lėšų skyrimas tiesioginėmis išmokomis kaimo vystymosi priemonėms) taip pat reikės taikyti naujoms valstybėms narėms nuo 2012 m. Tačiau neklausiant, kokia mintis slypi už šių priemonių, norėčiau pabrėžti, kad moduliacija turi būti taikoma, kai paramos už žemės ūkio paskirties žemės hektarą lygis bus vienodas senose ir naujose valstybėse narėse.

Pagal Csabos Sándoro Tabajdo 2007 m. kovo 20 d. pranešimą dėl naujų valstybių narių integracijos į BŽŪP (A6-0037/2007), kurį Parlamentas priėmė didele balsų dauguma, vidutinis paramos už hektarą lygis naujose valstybėse narėse sudaro tik 62–64 proc. senų valstybių narių paramos lygio.

Kodėl, kai vis dar lieka ilgas kelias įgyvendinti paramą ir pasiekti vienodą lygį, Komisija siūlo, kad moduliacija turi būti taikoma senoms ir naujoms valstybėms narėms?

Gerbiamasis narys iškėlė klausimą dėl moduliacijos taikymo principų, kuri buvo siūloma kaip 2003 m. reformos būklės patikrinimo dalis. Komisijos pasiūlymas buvo parengtas taip, kad visi ūkininkai Europos Sąjungos valstybėse narėse elgtųsi vienodai dėl gautų išmokų.

Gerbiamasis narys pažymės, kad skaičiavimo pagrindas yra tiesioginių išmokų lygis, išreikštas tuo metu Bendrijoje taikomų išmokų lygių procentiniu dydžiu, kaip nustatyta 2004 m. balandžio 30 d. (ES–15). Kita vertus, klausime paminėtas pranešimas yra susijęs su visos žemės ūkio paramos vidutiniu lygiu žvelgiant iš dabartinės finansinės perspektyvos.

Būklės patikrinimo pasiūlyme moduliacija bus taikoma tik ūkininkams naujose valstybėse narėse, kai jų tiesioginių išmokų lygis bus lygus arba aukštesnis negu ES–15 lygis, kuris nebus vykdomas iki 2012 m. Šiuo atveju taikomos moduliacijos rodiklis yra šių dviejų išmokų lygių skirtumas.

2012 metais mokėjimų lygis ES–15 iš viso bus sumažintas 13 proc.( dabar jis sudaro 5 proc. pridedant 8 proc. padidintą papildomą pagrindinę moduliaciją). Tai reiškia, kad ES–15 ūkininkai gaus 87 proc. visų mokėjimų.

2012 m. mokėjimo lygis ES–10, kaip nurodyta tiesioginių išmokų nustatymo tvarkaraštyje, pasieks 90 proc. Todėl, kad būtų užtikrintas vienodas vertinimas, 3 proc. pagrindinis moduliacijos rodiklis bus taikomas daugiau kaip 5000 eurų gaunantiems ES–10 ūkininkams. Kitaip tariant, ES–10 ūkininkai šiais metais taip pat gaus 87 proc. visų išmokų.

Turkijos Religinių reikalų direktoratas (Diyanet), aukščiausia religinė institucija Turkijoje, kuri įgyvendina aukščiausią valdžią visų mečečių ir imamų atžvilgu, neseniai savo tinklalapyje paskelbė įvairių rekomendacijų dėl moterų elgesio. Moterys, teigiama, turi „elgtis padoriai“ ir „pakankamai save pridengti“, kad neparodytų savo kūno kitiems žmonėms ir neprovokuotų vyrų. Ne namuose moterys turi vengti bet kokio kontakto su svetimais vyrais ir neturi būti uždarose patalpose kartu su vyrais. Išeidamos iš namų jos taip pat neturi naudoti kvepalų arba dezodoranto, nes pranašas Mohamedas tai vertino „amoraliai“.

Ar Komisija žino apie šias rekomendacijas? Kokia jos nuomonė apie jas visų žmogaus teisių kontekste? Kokių priemonių Komisija imsis Turkijos atžvilgiu ir kokią įtaką tai turės derybų procese?

Diyanet yra Turkijos Religinių reikalų pirmininkaujanti institucija. Viena iš svarbiausių Diyanet užduočių yra informuoti žmones apie religiją.

Šiuo atžvilgiu Diyanet paskyrė specialiesiems religijų tyrėjams atlikti tyrimą, kad parengtų „religijos vadovą“.

Ši knyga Turkijoje buvo išleista 2002 m. ir publikuojama Diyanet svetainėje 2005 m.

Pagal Diyanet, religijos vadove pateikiama informacija apie tai, kaip Islamo bendruomenės istoriškai suprato ir įgyvendino pranašo Mohamedo mokymus.

Pavyzdžiui, kad ir informacija apie poligamiją. Tačiau, kaip Diyanet nurodo savo 2008 m. balandžio 29 d. pareiškime spaudai, tai nereiškia, kad Diyanet leidžia arba skatina poligamiją.

Be to, kaip vėl Diyanet teigia tame pačiame pareiškime spaudai, taip pat stengiamasi bendrais bruožais pateikti dabartinę teisinę sistemą. Tai apima Civilinį kodeksą, kuris reglamentuoja santuoką ir skyrybas, ir išsamiai apibrėžia Šeimos teisę.

Derybų dėl narystės kontekste Komisija su Turkijos valdžios institucijomis išsamiai aptaria dabartinę Turkijos teisinę sistemą šiais klausimais. Mes nagrinėjome Turkijos Konstituciją, Civilinį ir Baudžiamąjį kodeksus, Šeimos teisę ir kitus teisės aktus gerbiamojo nario klausime minėtomis temomis.

Komisija dirba su Turkijos valdžios institucijomis ir pilietine visuomene, kad padėtų užtikrinti visapusišką visų šių nuostatų praktinį įgyvendinimą, kad teisės ir laisvės, kurias užtikrina Europos Žmogaus teisių konvencija, būtų visiškai gerbiamos Turkijoje.

Tarptautinės pagalbos ir solidarumo instituto 2007 m. pabaigoje paskelbtoje ataskaitoje nurodoma išsami informacija apie teisines kliūtis vartoti kurdų kalbą Turkijos viešajame sektoriuje. Gana daug teisės aktų ir reglamentų neleidžia kurdų kalbos vartoti įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse. Kurdų kalbos vartojimas ribojamas švietimo, valdymo, žiniasklaidos, teismų, politikos, privataus gyvenimo ir komercijos srityse.

Ar Komisija žino teisines nuostatas, kurias Turkija turi adaptuoti, kad būtų sudarytos sąlygos kurdų kalbai, kaip nacionalinės mažumos kalbai, suteikti visapusišką teisę? Ar Komisija nemano, kad kaip derybų prioritetą ir besąlyginį Turkijos valstybei stojant į Europos Sąjungą, būtina adaptuoti teisines nuostatas dėl kalbos vartojimo visose tokiose Turkijos visuomenės srityse. Ar Komisija mato kokią nors pažangą Turkijos teisės aktuose, turinčiuose įtakos kurdų kalbos vartojimui ankščiau minėtuose Turkijos visuomenės srityse? Ar Komisija gali nurodyti pastangas, kurias Turkijos Vyriausybė jau įdėjo, kad pripažintų kurdų kalbą kaip mažumos kalbą? Kaip Komisija daro spaudimą Turkijos Vyriausybei, kad ji darytų būtinus teisinius pakeitimus dėl kurdų kalbos, kaip mažumos kalbos, pripažinimo ir leidimo ją vartoti įvairiose visuomenės srityse?

Pagal Kopenhagos politinius kriterijus Turkija turi užtikrinti pagarbą kultūrinėms teisėms. 2008 m. peržiūrėta Stojimo partnerystė ir prašoma Turkijos užtikrinti kultūrinę įvairovę ir skatinti mažumų apsaugą pagal Europos Žmogaus teisių Konvenciją ir principus, nurodytus Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje ir pagal geriausią praktiką valstybėse narėse.

Trumpalaikiai prioritetai šioje srityje apima geresnę prieigą prie radijo ir televizijos transliavimo ne tik turkų kalba, bet ir kitomis kalbomis ir atitinkamų priemonių priėmimą, kad palaikytų tokių kalbų mokymą.

Komisija atidžiai stebi pasiektus laimėjimus šiuo pagrindu. Pažanga buvo padaryta dėl kurdų kalbos vartojimo kasdieniame gyvenime. 2006 m. buvo leista transliuoti ne tik turkų kalba, bet ir kitomis kalbomis. Nacionaliniai visuomeniniai kanalai šiuo metu laidas transliuoja keliomis kalbomis visoje šalyje, o šalies pietryčiuose keturios vietinės radijo ir televizijos stotys transliuoja kurdų kalba. Tačiau taikomi laiko apribojimai, išskyrus filmus ir muzikos programas.

Neseniai Turkijos vyriausybė paskelbė, kad nacionalinės valstybinės televizijos bendrovė skirs nacionalinį kanalą transliuoti kurdų kalba ir kitomis kalbomis. Šiuo atžvilgiu vyksta teisės aktų derinimai.

Komisija toliau stebės tokių priemonių įgyvendinimą ir toliau skatins Turkijos valdžios institucijas daryti pažangą šioje srityje. Komisija situaciją įvertins 2008 m. lapkričio mėn. pažangos ataskaitoje.

Patikimos informacijos Europos temomis teikimas yra vienas iš Euronaujienų kanalo tikslų ir dėl to jis gauna metinį 5 mln. eurų finansavimą iš Komisijos pagal 2005 m. vasario mėn. pasirašytą penkerių metų paslaugų sutartį.

Ar Komisija žino, kad šios televizijos kanalas vartoja terminą „Makedonija“, kurio nepripažįsta JT, kreipdamasis į buvusią Jugoslavijos Makedonijos Respubliką (FYROM), ir kad 2008 m. gegužės 31 d. transliuodamas naujausias žinias apie parlamentinius rinkimus, FYROM buvo parodytas geografiškai netikslus viso šio regiono žemėlapis? Kokių žingsnių imasi arba ketina imtis Komisija, kad užtikrintų patikimą informaciją visuomenei ir tarptautinių teisės aktų laikymąsi šiuo klausimu?

Komisija norėtų atkreipti gerbiamojo nario dėmesį į atsakymus į Georgioso Karatzaferiso pateiktus klausimams E-3404/06⁽¹⁾ ir E-5053/06⁽²⁾ ir Georgioso Georgiou pateiktą klausimą H-0040/⁽³⁾.

Atsižvelgiant į naujausius įvykius Belgijos energetikos sektoriuje po paskelbto grupių Suez ir GDF susijungimo ir siekiant užtikrinti dujų tiekimo saugumą ir pakankamas tinklo investicijas, ar Komisija mano, kad reikalingų elementų skaičius užtikrinti, kad trečioji šalis turi tikrą prieigą pagal teisingas, nediskriminuojančias ir objektyvias sąlygas, yra nustatytas, kad būtų sukurta konkurencinga rinka Belgijoje? Šiame kontekste, Komisijos nuomone, ar LNG terminalas ir centras Zeebrugge yra pagrindiniai įrenginiai, sudarantys dujų infrastruktūros tinklo dalį, kurią įmonė Suez turi teisiškai ir faktiškai palikti, kad atitiktų Europos Komisijos nustatytas sąlygas dėl planuojamo susijungimo?

Tinkamas rinkų funkcionavimas užtikrins didesnį tiekimo saugumą ir siųs teisingus signalus pritraukti būtinas investicijas. Sektoriuje apklausa dėl Europos elektros ir dujų sektoriaus, kurią neseniai atliko Komisija, atskleidė, kad šie sektoriai tinkamai nefunkcionavo ir kad kelios konkurencingumo kliūtys išliko. Kad būtų užtikrinta, jog konkurencingumas gali tinkamai funkcionuoti, yra būtina trečiųjų šalių prieiga prie tinklų ir kitos infrastruktūros.

2006 m. lapkričio 14 d. Komisija leido susijungti grupėms Gaz de France ir Suez, atsižvelgdama į šių dviejų grupių įsipareigojimus. ⁽¹⁾Atitinkamai visą dujų infrastruktūros (perdavimo ir tranzito tinklą, sandėliavimą, Zeebruggo suskystintųjų gamtinių dujų (angl. LNG) terminalą ir centrą Belgijoje valdys viena įmonė, būtent įmonė Fluxys SA. Išlaikydama ne didesnę kaip 45 proc. įmonės Fluxys SA akcijų paketo dalį, nauja susijungusi įmonė įsipareigojo teisiškai, praktiškai arba pagal akcininkų susitarimą atiduoti visą valdymą įmonei.

Kadangi šie įsipareigojimai turi skatinti konkurencingumą, jų tikslas nėra išspręsti visas konkurencingumo problemas, kurios jau gal taip pat egzistuoja vienoje arba keliose dujų rinkose. Kaip aptariamo sutelkto centro valdymo dalis, šių įsipareigojimų tikslas gali būti tik atkreipti dėmesį į konkurencingumo problemas, kylančias iš vieno aptariamo sutelkto centro.

Belgijos 5,2 proc. infliacijos rodiklis yra aukščiausias iš visų eurogrupės šalių. Tai kelia susirūpinimą dėl infliacijos Belgijoje. Balandžio mėn. Belgijos 4,1 proc. rodiklis buvo smarkiai aukštesnis negu 15 šalių eurozonos vidurkis (3,3 proc.). Praėjusį mėnesį skirtumas ir toliau vis dar didėjo. Esant 5,2 proc. rodikliui, Belgija gerokai viršija euro zonos vidurkį (3,6 proc.). Pagal ekonomistus yra įvairių priežasčių, kodėl Belgijoje infliacija yra šiek tiek aukštesnė negu likusioje euro zonos dalyje. Energetikos kainų didėjimas yra minimas. Naftos kainų kilimas taip pat daro ryškų poveikį infliacijai.

Komisija nuomone, kokios yra priežastys, dėl kurių Belgijos infliacija labai aukšta? Ar Komisija rekomenduoja, kad Belgijos Vyriausybė suteiktų infliacijos politikai prioritetą?

Infliacijos kilimo Belgijoje priežastis yra neseniai labai padidėjusios pasaulinių prekių kainos. Šis kilimas turėjo didesnį poveikį infliacijai Belgijoje negu euro zonoje dėl daugelio priežasčių. Pirma, energetikos aspektas labiau daro įtaką bendram vartojimui Belgijoje negu euro zonoje (10,3 proc. versus 9,6 proc.). Antra, žemesni kuro ir krosnių kuro mokesčiai – ypač akcizo muitai – Belgijoje labiau negu euro zonoje vidutiniškai didina naftos kainas, kad turėtų didesnį poveikį vartotojų kainoms, kurios yra paprasčiausiai tik mechaniškas padarinys. Kaip pasekmė energetikos kainos labiau padidėjo Belgijoje, kadangi svarbiausi tiekėjai priėmė sprendimus dėl svarbaus transporto (elektros) kainų didinimo ir (elektros ir dujų) paskirstymo po to, kai teismo sprendimu buvo panaikinti reguliavimo tarnybos nustatyti tarifai. Nors aukštesnis infliacijos rodiklis Belgijoje taip pat yra susijęs su aštresniu perdirbto maisto kainų didėjimu negu euro zonoje (8,3 proc. versus 6,9 proc.), šis skirtumas egzistuoja jau nuo 2006 m. vidurio ir todėl neturi būti vertinamas kaip vienas iš svarbiausių veiksnių, prisidedančių prie infliacijos skirtumo didinimo, buvusio nuo metų pradžios. Ne energetikos pramonės prekių, neperdirbto maisto ir paslaugų kainų didinimas buvo lygus rodikliui arba net žemesnis už euro zonos rodiklį iki balandžio mėn. (dar nėra prieinamų gegužės mėn. duomenų apie euro zoną).

Kadangi skirtumas iš esmės gali būti paaiškinamas tam tikrais įvykiais energetikos aspektu, pagrindinėje infliacijoje – t. y. infliacijoje, į kurį neįeina energetikos ir neperdirbto maisto aspektas – išliko žemiau euro zonos vidurkio balandžio mėn. (2,2 proc. versus 2,4 proc.).

Tačiau ateityje turi būti vengiama, kad automatinis (bet neužbaigtas) darbo užmokesčio indeksavimas Belgijoje toliau keltų infliaciją, lemiantį kainų – darbo užmokesčio spiralės neigiamą poveikį konkurencingumo pozicijai.

Kadangi infliacija ardo perkamąją namų ūkių galią, ypač žemiausio lygio pagal pajamų spektrą, vyriausybėms iš tikrųjų svarbu teikti prioritetą infliacijai ir kartu su kitomis euro zonos vyriausybėmis palaikyti Europos centrinį banką išlaikant stabilias kainas.

Su Khalistano judėjimu susijęs terorizmas buvo tūkstančių nekaltų žmonių Indijos Pendžabe priežastis. Ar Komisija žino, kad daugelis šių teroristinių grupių lyderių toliau mėgaujasi prieglobsčiu Pakistane? Jeigu taip, ar Komisija ėmėsi veiksmų pagal Pasaulinį karą prieš terorą (angl. Global War Against Terror), reikalaudama Pakistano perduoti šiuos teroristų lyderius Indijai, kad būtų vykdomas teisingumas?

Ar Komisija galėtų paaiškinti, ar teisybė, kad Khalistano (atskira sikų tėvynė) judėjimo, dėl kurio veiklos žuvo tūkstančiai žmonių Indijos Pendžabo valstijoje ir kitose valstybėse, gynėjai prašė Europos Parlamento ir Europos Sąjungos pagalbos įgyvendinti savo darbotvarkę dėl suvereniteto ir demokratinės Indijos vientisumo panaikinimo?

Su Khalistano judėjimu, siekiančiu sikų (Khalistano) tautos nepriklausomybės, susijusio terorizmo klausimas iš pradžių turi būti vertinamas platesniu Pendžabo naujausios politinės istorijos kontekstu. Daugiau kaip 15 metų smurtiniais veiksmais dėl sikų separatistų 1980 m. sutrikdyta Indijos Pendžabo valstijos padėtis normalizavosi po to, kai judėjimas buvo sėkmingai suvaldytas 1990 m. vidurį. Po metų metus trukusio tiesioginio valdymo iš Naujojo Delio demokratinis procesas buvo sėkmingai atgaivintas 1997 m. demokratiškai išrinkus vyriausybę. Paskutiniai valstybiniai rinkimai 2007 m. lėmė tai, kad Akali Dal partija (išimtinai atstovaujanti sikų interesus) gavo teisę valdyti.

Indijos spaudoje nurodoma, kad likęs terorizmo tinklas toliau gyvuoja, ypač už Indijos ribų, ir tuo iš dalies galima paaiškinti, kaip sikų kovotojai 2007 m. spalio 14 d. sugebėjo susprogdinti bombą kino salėje Ludhianoje (septyni žmonės, įskaitant 10 metų vaiką, mirė ir 40 buvo sužalota). Tačiau Komisijos analizė yra tokia, kad ideologiją, kuri skatino pusantro dešimtmečio trukusį terorizmą Pendžabe, atmetė gyventojai.

Atsakydama į gerbiamosios narės pirmą klausimą, Komisija mano, kad iš esmės Indijai, kurios valdžios institucijos paskelbė turinčios įrodymų dėl Khalistano judėjimo lyderių buvimo Pakistane, priklauso prašyti ekstradicijos.

Dėl antro klausimo Komisija negavo jokio prašymo padėti Khalistano gynėjams įgyvendinti separatistų darbotvarkę.

Atsižvelgiant į peržiūrėtus PPO derybų 2008 m. gegužės 19 d. pasiūlymus, susijusius su žemės ūkio ir rinkos prieiga ne žemės ūkio prekėms, ar Komisija gali bendrais bruožais nusakyti dabartinę derybų padėtį, ypač dėl žemės ūkio, ne žemės ūkio prekių (įskaitant tekstilės gaminius ir drabužius) ir žvejybos (kuri pirmą kartą įtraukta į derybų paketą)?

Naujas Žemės ūkio ir ne žemės ūkio rinkos prieigos (angl. NAMA) (Pramoninės Prekės) derybų tekstų versijas išleido Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) atitinkamų derybų grupių vadovai gegužės mėn. viduryje ir šiuo pagrindu yra rengiamos diskusijos. Jeigu derybos bus pakankamai pažangios, yra galimybė, kad Ministrų susitikimą gali netrukus sušaukti PPO Generalinis direktoratas.

Žemės ūkio srityje Komisija siekė ES vardu bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, kad atitiktų jų ambicijas ir bendradarbiavimas liktų 2003 m. Bendrosios žemės ūkio politikos reformos struktūros ribose. Komisija mano, kad šie dvejopi tikslai gali būti įgyvendinti dabartinių pasiūlymų pagrindu, net jeigu tolesnius klausimus dar būtina tikslinti ir suderinti. Tačiau šis metodas buvo taikomas todėl, kad šios derybos yra bendras įsipareigojimas ir kad lengvatos vienoje srityje turi būti derinamos su gaunama nauda kitose srityse.

Vadovų naujame NAMA tekste vis dar numatomi įvairūs galimų derybų rezultatai. Todėl sudėtinga šiame etape įvertinti, ar tikėtina, kad galutinis rezultatas bus priimtinas ES. ES reikalauja priimti susitarimą, kad įgyvendintų Dohos vystymosi darbotvarkės (DVD) įgaliojimą, t. y. sukurtų tikras naujas prekybos galimybes pramoninėms prekėms išsivysčiusiose ir naujai pasirodančiose ekonomikose. Pagrindinė priemonė tai pasiekti yra per vadinamąją tarifų mažinimo „šveicarišką formulę“ ir taip pat nustatant stipresnę discipliną, kad būtų sprendžiamos netarifinės kliūtys. Kad tai būtų efektyvu, svarbu užtikrinti, kad naujai pasirodžiusioms ekonomikoms suteiktas lankstumas būtų rūpestingai ribojamas ir kad liberalizavimo parametrai pramoninėms ir pasirodančioms ekonomikoms būtų tokie, kad tikra ir nauja rinkos prieiga būtų sukurta ne tik Šiaurės/Šiaurės ir Šiaurės/Pietų prekybai, bet taip pat ir Pietų/Pietų prekybai. Kol ES visiškai priims principą, kad neturtingiausios besivystančios šalys (mažiausiai išsivysčiusios šalys ir mažos ir pažeidžiamos ekonomikos, įskaitant visas su Sacharos dykuma besiribojančias Afrikos šalis, išskyrus Pietų Afriką) neturi mažinti savo taikomųjų muitų tarifų, ji negali sutikti, kad pagrindinės naujai atsiradusios ekonomikos neprisiima atsakomybės už likusį pasaulį. Ši padėtis yra aiškiai nusakyta ir kitoms PPO narėms. Taip pat sektoriaus tarifų mažinimo susitarimai turi rodyti daromą pažangą. Šiame kontekste ES pateikė pasiūlymą vykdyti derybas dėl sektoriaus susitarimo dėl tekstilės gaminių ir toliau daro stiprų spaudimą, kad būtų nustatyti dideli tarifai išsivysčiusiose ir pasirodančiose šalyse šioje srityje ir taip pat kituose eksporto svarbos ES sektoriuose.

Žuvininkystės subsidijų srityje diskusijos taip pat kurį laiką buvo rengiamos vadinamųjų „taisyklių“ derybų pagrindu. Nėra iki šiol jokios suderintos pozicijos šiuo klausimu. ES skatina discipliną, kuri draudžia visus žalingus pajėgumus, didinančius subsidijas, bet leidžiančius tas, kurios teigiamai prisideda prie tvaraus prieinamų žvejybos išteklių naudojimo ir mažina neigiamą reguliavimo priemonių poveikį žuvininkystės bendruomenėms. ES taip pat palaiko stiprius ir efektyvius įgyvendinimo ir skaidrumo mechanizmus, kurie užtikrintų, kad disciplinų dėl žuvininkystės subsidijų laikytųsi visi .

Derybos taip pat pažengė į priekį paslaugų, geografinių nuorodų, netarifinių kliūčių, prekybos palengvinimo ir prekybos ir aplinkos srityse, esant skirtingiems pažangos lygiams. ES išlieka įsipareigojusi išlaikyti gerus rezultatus visose šiose srityse.

Paslaugų srityje būtina, kad PPO ministrai padarytų bendras išvadas dėl ambicingų rezultatų poreikio šioje srityje. Pliuralistinė įspėjamoji konferencija, skirta su pagrindiniais partneriais įvertinti bendro intereso sritis, bus surengta PPO ministrų susitikime. Todėl šios konferencijos rezultatai padės ES bendrai įvertinti pusiausvyrą, kuri greičiausiai bus pasiekta visose derybose.

Galiausiai Komisijai svarbu bendromis išvadomis, suderintomis bet kokioje ministrų konferencijoje, pasiekti reikšmingos pažangos ir geografinių nuorodų klausimu.

Ką Komisija mano, kad Vokietijos įmonė RWE ieško strateginio investuotojo savo dujotiekio tinklui Vokietijoje, atsižvelgdama į kanclerės Angelos Merkel opoziciją ES planuojamam dujų rinkos liberalizavimui?

Komisija teigiamai vertina Vokietijos energetikos įmonės RWE pasiūlytas struktūrines priemones spręsti tebevykstantį antimonopolinį tyrimą dujų sektoriuje. ⁽¹⁾Įmonė RWE pasiūlė perduoti vokiečių dujų tiekimo tinklą nepriklausomam operatoriui. Komisija ketina parduoti bandomuosius įmonės RWE pasiūlymus, siekdama priimti sprendimą Reglamento 1/⁽²⁾ 9 straipsnio pagrindu. Šioje procedūroje pagal Komisijos sprendimus nustatyta tvarka priimti įsipareigojimai bus teisiškai privalomi ir Komisija nevykdys antimonopolinių tyrimų.

Šie įvykiai kyla dėl antimonopolinio tyrimo ir yra pagrįsti šiuo metu galiojančiomis Europos Sąjungos (ES) taisyklėmis, o ne Komisijos naujais pasiūlymais, dėl kurių šiuo metu vyksta diskusijos Parlamente ir Taryboje.

Atsižvelgiant į tai, kad pasaulinės maisto kainos didėja, o tai turi atgarsius ES piliečiams ir besivystančioms šalims, ir kad toliau turime gaminti daugiau maisto, ar Komisija neturėtų ieškoti labiau rizika pagrįsto mokslinio metodo vietoj rizika pagrįsto metodo dėl pesticidų (augalų apsaugos produktų) leidimų, kurie užtikrintų nuolatinę bulvių ir grūdinių kultūrų augimo produkciją?

Vienas iš svarbiausių pasiūlymo dėl Reglamento dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką⁽¹⁾ tikslų yra išlaikyti aukštą žmonių, gyvūnų ir aplinkos apsaugos lygį.

Pasiūlytas kriterijus dėl aktyviųjų medžiagų patvirtinimo yra būtinas, kad būtų pasiekti šie tikslai: medžiagos, kurios išlieka aplinkoje, virsta gyvais organizmais arba tampa labai nuodingos, todėl neturi būti patvirtintos naudoti augalų apsaugos priemonėms.

Be to, nepriimtina, kad ūkininkams arba vartotojams keltų pavojų medžiagos, kurios yra įrodytos esančios kancerogeninės, mutageniškos arba nuodingos reprodukcijai.

Turi būti vengiama, kad žmonėms arba gyvūnams keltų pavojų medžiagos, kurios gali paveikti vaisingumą arba reprodukcinį elgesį.

Komisija žino didelę bendrą konkurenciją, su kuria Europos ūkininkai susiduria, ir tai yra jos pareiga užtikrinti, kad jie nepatektų į nepalankią padėtį. Todėl, pavyzdžiui, Komisija pasiūlė leidimų sistemą (zoninę sistemą), kuri padidins pesticidų prieinamumą valstybių narių ūkininkams ir skatins pramonę kurti produktus mažoms kultūroms. Tai sumažins administracinę naštą augalų apsaugos produktų gamintojams ir kompetentingoms institucijoms.

Komisija yra įsitikinusi, kad jos pasiūlymas, kuriuo remiantis galima būtų atsisakyti riboto aktyviųjų medžiagų skaičiaus, neturės sunkių padarinių Europos žemės ūkiui. Priešingai, Komisija mano, kad tai yra stimulas kurti naujus saugesnius produktus.

Tai atitinka daugumos suinteresuotų asmenų, ypač ūkininkų sąjungų ir pramonės, norą. Tai taip pat supaprastina leidimų procedūrą, kad naujiems pesticidams būtų suteikta greitesnė prieiga prie rinkos, tokiu būdu gerinant galimybes naujovėms priimant naujus sprendimus, užtikrinančius tuo pačiu metu tvarią augalų apsaugą ir maisto saugą.

Pakistano žiniasklaida paskelbė pranešimų apie glaudžius ryšius tarp Pakistano tarnybų žvalgybos ir džihado grupių, kurios buvo sukurtos užgrobti Indijos Jammu ir Kašmyrą smurtinėmis priemonėmis.

Buvęs ISI vadovas taip pat viešai pripažino, kad Pakistanas palaiko Khalistano teroristus.

Komisijos nuomone, ar yra priežasties manyti, ir tai būtina apsvarstyti, kad Pakistano tarnybų žvalgyba, susidūrusi su pasaulio džihado veiklos pasmerkimu ir todėl negalinti padidinti Islamo terorizmo Jammu ir Kašmyre, siekia iš naujo mobilizuoti Khalistano terorizmą, kad sukeltų problemų Indijos Pendžabo valstijoje?

Vadinamojo Khalistano judėjimo ir Pakistano tarnybų žvalgybos (angl. ISI) ryšių klausimas kartais pasirodydavo Indijos spaudoje kartu su tvirtinimais, kad ISI bando atgaivinti šį judėjimą.

Komisija neturi jokios informacijos, kuria remdamasi galėtų daryti išvadą, jog ISI siekia iš naujo mobilizuoti Khalistano terorizmą, kad sukeltų problemų Indijos Pendžabo valstijoje.

Gerbiamasis narys galės sužinoti apie pažangą, pasiektą Indijos ir Pakistano sudėtinio dialogo 4-ojo raundo derybose, įvyksiančiame Islamabade 2008 m. gegužės 21 d., kuriame bus derinamos tolesnės pasitikėjimo stiprinimo priemonės (PSP).

Po šio susitikimo Pakistano užsienio reikalų ministras Javed Qureshi per jungtinę spaudos konferenciją su Indijos Užsienio reikalų ministru Bharati Mukherjee pareiškė, kad Pakistanas buvo pasiruošęs „didžiajam susitaikymui“ su Indija, siekdamas išspręsti neišspręstus klausimus.

Europos Sąjunga pareiškė visiškai palaikanti Indijos ir Pakistano dialogą, drąsindama abi puses sutarti dėl esminių PSP ir siekti išspręsti visus neišspręstus klausimus.

Teroristinės veiklos Kašmyre, Pendžabe arba kitur skatinimas galėtų iš esmės pakenkti dialogo procesui, o tuo niekas nesuinteresuotas.

Pranešama, kad EUREKA tinklui, kurį daugiausia sudaro maisto pramonės atstovai, buvo nurodyta sukurti naujus mitybos patarimus ES. EUREKA tinkas buvo įkurtas ir jį koordinavo ILSI prekybos asociacija, organizacija, kurią smarkiai kritikavo PPO ir kuri prarado savo statusą toje institucijoje.

Ar Komisijos nuomone, nėra pavojaus, kai organizacijai suteikiami tokie stiprūs ryšiai su pramone ir tiek daug įtakos kuriant mitybos patarimus?

Kaip Komisija gali užtikrinti, kad mitybos patarimai būtų sukurti įvairiapusiškumu grįstos platformos pagrindu, kuria atsižvelgiama į nacionalines institucijų, nepriklausomų mokslininkų ir vartotojų bei aplinkosaugos organizacijų rezultatus ir nuomones?

Tarptautinio gyvosios gamtos mokslų instituto Europos filialas (ILSI Europa), EUREKA projekto koordinatorius, laikosi dalyvavimo 6-ojoje mokslinių tyrimų pagrindų programoje taisyklių⁽¹⁾.

Kaip tinkamą pasiūlymą EUREKA (Mitybos rekomendacijų derinimas visoje Europoje, ypač atkreipiant dėmesį į pažeidžiamų grupių ir vartotojų supratimą) kriterijų dėl kvietimo teikti pasiūlymus įvertino Komisija, kuriai padėjo nepriklausomi ekspertai⁽²⁾.

EUREKA yra meistriškumo tinklas, kurio bendras tikslas yra sukurti tvarų bendrą tinklą, skatinantį įgyti žinių apie mokslinius įrodymus, palaikančius galiojančias mitybos rekomendacijas. Todėl šio Bendrijos finansuojamo projekto kompetencijai nepriklauso kurti mitybos gaires, taikomas visoje Europos Sąjungoje (ES).

EUREKA konsorciumą sudaro 34 partneriai, įskaitant 19 universitetų ir viešųjų mokslinių tyrimų institutų, mažo ir vidutinio dydžio įmonių, nacionalinių ir tarptautinių visuomenės sveikatos organizacijų, įskaitant Pasaulio sveikatos organizacijos regioninę tarnybą Europai ir taip pat vartotojų asociacijas.

Nepriklausomi ekspertai kasmet peržiūri projektą tikslų ir laukiamų rezultatų, apibrėžtų techniniame Komisijos sutarties⁽³⁾ priede, atžvilgiu.

Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinis direktoratas (GD SANCO), taip pat kaip ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), yra išorės patarėjų grupių nariai.

GD SANCO prašė EFSA pateikti mokslinių patarimų dėl informacijos apie gyventojų suvartotinus kiekius (dėl makro- ir mikro- maisto medžiagų), taip pat nurodyti, kaip kurti maisto kokybe grindžiamas mitybos gaires ES gyventojams. Šis mokslinis patarimas dėl maisto suvartotinų kiekių yra pagrindas Bendrijos veiksmams mitybos srityje. Toks darbas šiuo metu atliekamas.

Be to, GD SANCO per patarėjų grupę dėl maisto grandinės, gyvūnų ir augalų sveikatos, įkurtos 2004 m. ⁽⁴⁾, visada įtraukia savo suinteresuotuosius asmenis, kad būtų galima atvirai ir skaidriai konsultuoti gyventojus Europos lygiu rengiant, svarstant ir vertinant ES maisto teisės aktus, kaip reikalaujama pagal Reglamentą 178/2002/EB⁽⁵⁾. Šią grupę sudaro 36 Europos organizacijos, atstovaujančios maisto grandinei, gyvūnų ir augalų sveikatai. Su ja galima konsultuotis įvairaus pobūdžio klausimais, būtent „maisto ir maitinimosi saugumo, maisto ir maitinimosi ženklinimo ir pristatymo, žmogaus mitybos, susijusios su teisės aktais dėl maisto, gyvūno sveikatos ir gerovės, ir augalų būklės klausimais“ ⁽⁶⁾. Aplinkosaugos organizacijos gali dalyvauti techninio darbo grupėse dėl su jos veikla susijusių klausimų, kurie priklauso patarėjų grupei.