Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2008 m. liepos 7 d. - Strasbūras

18. Romų pirštų antspaudų duomenų bazės kūrimas Italijoje (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės klausimas – diskusijos dėl:

– žodinio klausimo, kurį uždavė Monica Frassoni Verts/ALE frakcijos vardu, Komisijai: Romų pirštų antspaudų duomenų bazės kūrimas Italijoje (O–0076/2008 – B6–0170/2008);

– žodinio klausimo, kurį uždavė Giusto Catania GUE/NGL frakcijos vardu, Komisijai: Romų pirštų antspaudų duomenų bazės kūrimas Italijoje (O–0077/2008 – B6–0451/2008);

– žodinio klausimo, kurį uždavė Jan Marinus Wiersma, Claudio Fava, Kristian Vigenin, Gianni Pittella, Adrian Severin ir Katalin Levai PSE frakcijos vardu, Komisijai: Romų pirštų antspaudų duomenų bazės kūrimas Italijoje (O–0078/2008 – B6–0452/2008);

– žodinio klausimo, kurį uždavė Viktória Mohácsi, Marco Cappato, Alexander Alvaro, Sophia in 't Veld, Sarah Ludford, Jeanine Hennis–Plasschaert, Ignasi Guardans Cambó, Adina–Ioana Vălean, Renate Weber ir Gérard Deprez, ALDE frakcijos vardu, Komisijai: Romų pirštų antspaudų duomenų bazės kūrimas Italijoje (O–0080/2008 – B6–0453/2008).

  Monica Frassoni, autorė. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, ministras R. Maroni pavadino šią diskusiją grotesku, bet realybė yra tai, kad šiandien jis liovėsi elgtis kaip pasipūtęs kaubojus ir bando įtikinti savo Europos kolegas, kad visa tai yra žiniasklaidos ir kairiųjų klaida ir kad jo vienintelis tikslas yra teisingai sutvarkyti neturtingų čigonų, užsidariusių pasibaisėtinose stovyklose, padėtį, kad etninis profiliavimas sudarys sąlygas visiems romų vaikams lankyti mokyklą ir kad nėra būtina – ir jis to nesiekia – kriminalizuoti visų klajoklių. Todėl ši diskusija yra groteskiška.

Tačiau aš su tuo nesutinku. Aš manau, kad ši diskusija ir dėmesys, kurį mes sugebėjome pritraukti, kartu su tiek daug NVO, ir tiek daug skirtingų tautybių kolegų EP narių – todėl, kad tai nėra tik Italiją liečianti problema – ir tiek daug žmonių, kurie yra tiesiog susirūpinę dėl teisių padėties, yra svarbūs, ir yra svarbūs būtent todėl, kad mes vykdome šią diskusiją čia, Europoje, ir todėl, kad mes kalbame apie teisių ir piliečių problemą, ir, vadinasi, šiandien ši diskusija taip pat yra nedidelis indėlis į tai, kas šiandien Europoje laikoma prasmės krize.

Europa turi tikslą: jos tikslas yra stabdyti neapgalvotas nuostatas ir politikos kryptis, kurios yra negailestingos ir, svarbiausia, neefektyvios; jos tikslas yra kovoti su rasizmu ir diskriminacija įgyvendinant įstatymus ir egzistuojančius susitarimus, kilusius iš kruvinos istorijos. Šios diskusijos tikslas yra patvirtinti, kad Europoje negalimas etninis profiliavimas: patvirtinti tokiu būdu, kad vyriausybė suprastų, jog reikia visiškai pakeisti nuomonę šiuo klausimu, ir, jei taip atsitiktų, mes tai sveikintume. Taip pat šios diskusijos tikslas yra viešai ir teisėtai užginčyti poreikį pažangioje 58 mln. gyventojų šalyje, kurioje mafija kontroliuoja 120 mlrd. EUR ir didžiulę verslo dalį bei ištisus jos teritorijos regionus, kurioje šiukšlės naikina vieną iš turtingiausių sričių Europos istorijoje, paskelbti nepaprastąją padėtį, tinkamą cunamiui ar 12 mėnesių trunkančiam žemės drebėjimui, dėl 160 000 „klajoklių“ asmenų, iš kurių pusė yra Italijos piliečiai.

Mes manome, kad ši diskusija yra svarbi, nes dėl etninio profiliavimo grėsmės ir nuolatinio romų bei sinti kriminalizavimo nesame daugiau saugūs. Pastangos dirbančiųjų su romų ir sinti bendruomenėmis norint padėti ištrūkti joms iš blogos padėties, kurioje vyrauja skurdas ir smurtas prieš moteris ir vaikus, – kurie yra objektyvūs, kurie egzistuoja, kurių nei aš, nei bet kuris iš mūsų nenorime paneigti, – yra atsidūrusios aklavietėje, ir nėra tiesiog jokios išeities, jei situacija išliks tokia, kokia yra šiandien.

Šiandien mes aptariame šiuos klausimus, gerb. pirmininke, trečią kartą per kelis mėnesius. Aš tikiuosi, kad teigiamas, draugiškas ir konstruktyvus spaudimas, kuris daromas ir šioje diskusijoje, įtikins tuos mano tėvynainius ir kitus Europos piliečius, kad bandymas atstumti ir prievartinio, pernelyg supaprastinto ir rasistinio metodo taikymas siekiant išspręsti tai, kas iš tikrųjų yra atskirties problema, taip pat ir ekonominė problema bei mūsų šalies ir mūsų žemyno kultūros problema, nėra teisingas kelias.

Todėl kviečiu jus, gerb. Komisijos nary, aiškiai apibrėžti Komisijos darbą, darbą, kurį mes darome Parlamente, ir taip pat lėšas, suteikiamas teigiamoms šios rūšies politikos kryptims, kurios šiandien mažai žinomos, nes yra menkai matomos ir atmetamos dėl išankstinio nusistatymo, kuris įsišaknijęs ne tik Italijoje, bet taip pat ir Europoje.

  Jan Marinus Wiersma, autorius. – (NL) Mums taip pat sukėlė nerimą paskutiniosios priemonės, paskelbtos Italijos vyriausybės siekiant išspręsti „romų problemą“ Italijoje. Aš galvoju, kad tai, jog mes turime šiandien čia dalyvauti tokioje diskusijoje, yra didelė gėda. Aš pats daug metų buvau pranešėjas dėl Slovakijos stojimo į ES ir turėjau rimtai užsiimti romų problema. Aš visada sakiau: diskriminacija yra nepriimtina, ji yra tiesiog visai draudžiama: taip sakoma Europos Sąjungos taisyklėse ir susitarimuose. Romų registracija aiškiai atsiduoda diskriminacija, ir Slovakijos atveju to nebuvo. Gėda, kad aš turiu dabar vadovauti šiai diskusijai dėl valstybės narės vyriausybės veiksmų.

Naujausias paketas, paskelbtas Italijos vidaus reikalų ministro Roberto Maronio siekiant spręsti „nepaprastąją padėtį dėl romų“, kaip jį dabar vadina vyriausybė, palieka nemalonų įspūdį. Romų vaikų pirštų atspaudų duomenų bazės kūrimas prieštarauja pagrindiniams ES nediskriminavimo, lygybės prieš įstatymą ir mažumų apsaugos principams.

Ši priemonė buvo paskelbta, nors Europos Komisija dar neužbaigė ankstyvesnio Italijos priemonių paketo įvertinimo. Šių metų gegužės mėn. didelių miestų prefektams buvo suteikti nepaprastieji įgaliojimai imtis veiksmų prieš nelegalius migrantus ir romus, įgaliojimai, kurie net mūsų eilėse sukėlė nuostabą. Todėl norėčiau paraginti Italijos vyriausybę parodyti didelį santūrumą, kad nebūtų peržengtos Europoje leistinos ribos. Aš primygtinai siūlyčiau atsisakyti šios priemonės: ji Europos Sąjungoje visiškai nepriimtina.

Europos Komisija yra atsidūrusi tokioje padėtyje, kokios, mano žiniomis, anksčiau nėra buvę, taigi mes paprašytume jos atidžiai išnagrinėti šią priemonę. Komisija privalo užimti objektyvią poziciją, pažvelgdama į Sutarties nuostatas, ir neleisti, kad ją paveiktų politiniai sumetimai. Ir šis metodas, ir Italijos metodas slysta Europos Sąjungos sutarties pakraščiu, taigi Komisija turi visiškai skaidriai išaiškinti, kur yra ribos.

Vis dėlto turėtų būti išaiškinta, kad problema šiuo atveju nėra tik Italija. Šis paskutinis epizodas yra tolesnė žymiai aktyvesnės politikos, skirtos nutraukti romų socialinę bei ekonominę izoliaciją ir kovoti su jų diskriminacija, reikalingumo iliustracija.

Praeitą trečiadienį Komisija pateikė šiuo metu Europos instrumentų teikiamų galimybių apžvalgą, už kurią aš norėčiau išreikšti savo padėką. Kaip sako Komisija, valstybės narės turi galimybių labiau ir geriau panaudoti esamus instrumentus romų integracijai skatinti. Vis dėlto aš taip pat tikiuosi, kad Komisija pateiks konkrečius planus, kurių vis dar nebuvo praėjusią savaitę. Parlamentas taip pat to reikalauja įvairiose rezoliucijose, daugiausia nuo šių metų sausio mėn.

Vienas dalykas tapo aiškus – būtent tai, kad mes negalime daugiau delsti ir turime iš tikrųjų rimtai imtis romų ir jų padėties Europoje problemų. Romai yra labai ypatinga mažuma, kuri negali būti laikoma tradicine. Ši problema yra problema, liečiant visą Europą, ypač po paskutiniųjų plėtros etapų, kai Europos Sąjungos piliečiais tapo labai daug romų. Atsiminkime, kad represinė politika neišspręs nei romų problemų, nei problemų ir įtampos, kuriuos jie kartais sukelia mūsų visuomenėje. Integruotas metodas yra svarbus ir, kaip mano nuomone, Italijos vyriausybės požiūris į problemą yra nepriimtinas.

  Viktória Mohácsi, autorė. − (HU) Gerb. pirmininke, Komisijos nary V. Špidla, ponios ir ponai, birželio mėn. pabaigoje mūsų pirmininkas Graham Watson ir aš nusiuntėme bendrą laišką Komisijai, prašydami, kad Komisijos nariai ištirtų rimtą padėtį Italijoje ir imtųsi tinkamų priemonių jai pasmerkti, jei ji pažeistų Europos Sąjungos principus arba įsipareigojimus.

Atsižvelgdami į įvykius Italijoje keletas mano kolegų Parlamento narių primins mums apie neseniai padarytas neteisybes, įskaitant pirštų atspaudų rinkimą. Aš verčiau reikalaučiau alternatyvų, kurios būtų sprendimai, kaip išdėstė ir mano kolega Parlamento narys J. M. Wiersma.

Aš esu labai patenkinta komunikatu, kurį neseniai paskelbė Komisija, ir esu dar labiau patenkinta, kad jame romų problema ir romų, kaip mažumos, integracijos Europoje problema laikoma rimta, ir dar daugiau – neatidėliotina problema.

Aš negaliu apsakyti, kaip esu sužavėta naujos horizontalaus pobūdžio direktyvos kūrimu. Mano nuomone, horizontalaus pobūdžio direktyva turi sujungti elementus, kurie galėtų pakoreguoti galiojančius teisės aktus.

Aš nepajėgiu savo kalbose pakankamai stipriai pabrėžti, kad svarbu teisės aktuose paskelbti, jog segregacija mokyklose yra diskriminacija, kaip apibrėžta Rasinės lygybės Direktyvoje 2000/43. Tačiau šioje direktyvoje tik sakoma, kad draudžiama skirtingoms rasėms ar etninėms grupėms priklausančių vaikų grupių diskriminacija mokyklose.

Šioje direktyvoje nesakoma, kad segregacija ir mokymo segregacija yra diskriminacija. Mes turime daug įrodymų, kad taip yra: tai buvo patvirtinta ne tik pilietinės visuomenės organizacijų, ne tik Europos Komisijos ir ne tik įvairiose Europos Parlamento nuomonėse; net Vengrijos įstatymų leidžiamasis organas patvirtino, kad tai yra diskriminacija. Būtų labai svarbu apsvarstyti šį svarbų aspektą ir vadinamojo „Romų integracijos dešimtmečio“, siejančio penkias valstybes nares, rekomendacijas rengiant naują horizontalaus pobūdžio direktyvą, kuria būtų toliau plėtojama Europos romų strategija; tai būtų naudinga Europos romų integracijos požiūriu. Ačiū jums.

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš dėkingas gerbiamiesiems V. Mohácsi ir M. Frassoni, J. M. Wiersmai, G. Cataniai ir visiems nariams už jų klausimus. Ketvirtą kartą šiuose Rūmuose turime progos kalbėtis apie romų padėtį Italijoje. Aš manau, kad šiuose Rūmuose kiekvienas, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų, sutiks, kad siekiant įveikti socialinę, ekonominę ir humanitarinę krizę romų padėties problema turi būti sprendžiama neatidėliotinomis ir tinkamomis priemonėmis. Komisija sunerimo perskaičiusi spaudoje, kad Italijos valdžios institucijos ėmė žmonių, gyvenančių „klajoklių“ stovyklose, pirštų atspaudus, kad sukurtų jų duomenų bazę.

Tuo tarpu Italijos valdžios organai pateikė Komisijai informaciją apie bendrą teisinę situaciją. Atrodo, kad atsižvelgiant į gegužės 23 d. paskelbtą nepaprastąją padėtį, gegužės 30 d. dekretu Romos, Neapolio ir Milano merams buvo suteikti įgaliojimai įgyvendinti tam tikras priemones. Šios priemonės apima „asmenų, gyvenančių klajoklių stovyklose, įskaitant nepilnamečius, tapatybės nustatymą ir surašymą“. Jame taip pat tvirtinama, kad priemonės, įgyvendinamos merų, turi atitikti „bendrus Bendrijos teisės aktų ir direktyvų principus“. Italijos valdžios institucijos teigia, kad šios priemonės buvo priimtos atsižvelgiant į žmonių, gyvenančių šitose stovyklose, interesus, ypač į tai, kad jie galėtų gyventi oriomis sąlygomis.

Komisija vertina Italijos valdžios institucijų pasiryžimą bendradarbiauti. Ši informacija yra naudinga, bet vis dar trūksta aiškumo dėl merų įgyvendintų priemonių pobūdžio ir realaus poveikio. Pirštų atspaudai gali būti imami ir kaupiami duomenų bazėje tik įstatymo nustatyta tvarka ir griežtai laikantis Bendrijos taisyklių bei nepažeidžiant pagrindinių teisių. Šioje situacijoje Komisija paprašė išaiškinti šių veiksmų tikslą, nurodydama, kad jų vykdymas turi atitikti teisėtumo ir proporcingumo principus. Norint įvertinti, ar šių principų yra laikomasi, pagrindinis veiksnys bus tai, kaip Italijos priemonės yra iš tikrųjų įgyvendinamos.

Komisija, siekdama tiksliau susipažinti su teisiniu pagrindu, kuriuo remiantis vykdomos šios priemonės, nusprendė kreiptis į Italijos valdžios institucijos ir paprašyti papildomos informacijos šia tema. Liepos 7 d. Italijos valdžios institucijos perdavė Komisijai papildomą informaciją, kuri bus smulkiai išnagrinėta.

Komisija žino apie socialinės įtampos Italijoje egzistavimą. Gegužės mėn. šiuose Rūmuose mes aptarėme romų padėtį Italijoje ir kitose šalyse. Komisija tada akcentavo, kad negalima ignoruoti tikrų skurdo ir socialinės atskirties problemų, su kuriomis susiduria romai Italijoje ir kitose šalyse. Ji taip pat pabrėžė, kad dėl šios situacijos kenčia žmonės ir atsiranda socialinė įtampa.

Siekdami reaguoti į šią padėtį, turime kovoti su nusikalstamumu ir rasti tikrus problemų, su kuriomis susiduria romai, ypač romų vaikai, kurie yra pirmosios skurdo ir socialinės atskirties aukos, sprendimus. Romams reikalinga pagalba, o ne pasmerkimas. Todėl Komisija praeitą savaitę priimtame savo pranešime pabrėžė, kad Europos Sąjunga, valstybės narės ir pilietinė visuomenė turi suvienyti jėgas, kad būtų užtikrintas veiksmingas jų pastangų koordinavimas.

Baigiant, Komisija, ypač jos pirmininko pavaduotojas Jacques Barrot, ir toliau palaiko nuolatinį ryšį su Italijos valdžios institucijomis, kurios įsipareigojo iki liepos mėn. pabaigos pateikti išsamų pranešimą šiuo klausimu. Komisija taip pat toliau vertins, kaip valstybės narės perkėlė 2004 m. balandžio 29 d. Direktyvą 2004/38/EB į jų nacionalinę teisę ir kaip jos taiko ją praktiškai.

Aš tvirtai tikiu, kad Italijos vyriausybė yra pasiryžusi įgyvendinti politiką, kuria siekiama socialinės įtraukties visiškai atsižvelgiant į pagrindines teises ir laikantis Bendrijos teisės.

  Edit Bauer, PPE-DE frakcijos vardu. – (HU) Labai ačiū, gerb. pirmininke. Gerb. Komisijos nary, ponios ir ponai, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos ir kolegės L. Járókos, kuri, deja, negali dalyvauti, vardu norėčiau pasakyti štai ką. Daug dešimtmečių pilietinės visuomenės organizacijos ir sociologai bandė patraukti dėmesį į nepaprastai sunkias Europos Sąjungoje gyvenančių romų, kurių skaičius ir santykinė dalis nuo 2007 m. plėtros augo, gyvenimo sąlygas.

Siekiant išspręsti susidariusią situaciją, pirmiausia reikalinga ne imigracijos politika, o programos, kurios skatintų socialinę įtrauktį. Svarbu į darbotvarkę įtraukti diskriminaciją ir socialinę atskirtį, dėl kurių kenčia romai, ir iš tikrųjų nepriimtina, kad engimas, kurį patyrė Europos romai dėl kelių šimtmečių atskirties, politinio bet kurio amžiaus elito tęsiamas jų marginalizavimas ir atmetimas vėl taptų įrankiu partiniame politiniame mūšyje.

Tai prieštarauja romų interesams, tai prieštarauja ne romų bei Europos interesams, ir tai labai kenkia Europos Parlamento autoritetui, kai jis priima savo nuomones remdamasis nepatikrintais gandais ir prielaidomis.

Daug mėnesių padėtis Italijoje išliko bloga, ir partijos, užuot paskatinusios tikrai veikti, iš tikrųjų kelia isteriją ir naudojasi romų problema savo trumpalaikiais, savanaudiškais interesais, ir joms lengva tai daryti, nes romų pilietinės visuomenės organizacijos yra per silpnos, kad prieš tai protestuotų ar tam priešintųsi. Kai R. Prodi vyriausybės vidaus reikalų ministras Giuliano Amato aiškiai kalbėjo apie nepaprastąją padėtį dėl romų, mano gerbiami kolegos socialistai ir liberalai, deja, neprotestavo.

Aš tvirtinu, kad tai, kas šiuo metu vyksta Italijoje, nėra etninis klausimas, ir mes turime veikti prieš neteisingumą, nepriklausomai nuo to, dėl ko jis atsiranda. Labai ačiū jums už dėmesį.

  Pirmininkas. − Prieš suteikdamas žodį G. Pittellai turiu paprašyti narių – kurie demonstruoja sportinius marškinėlius, ir turiu pabrėžti, nedėvėdami jų, bet rodydami sportinius marškinėlius kaip vėliavas ar transparantus – juos pašalinti, nes mūsų Darbo tvarkos taisyklės yra visiškai aiškios: 146 straipsnio 16 priede aiškiai sakoma, kad jų negalima rodyti tokiu būdu. Aš prašau jų juos pašalinti, priešingu atveju privalėsiu pavesti tvarkdariams juos pašalinti, ar, dar blogiau, laikinai nutraukti posėdį. Todėl prašau narių malonėti nedelsiant pašalinti sportinius marškinėlius, kurie demonstruojami kaip plakatai. Tai liečia ir F. Ferrari.

  Gianni Pittella, PSE frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, Europos šalies vidaus reikalų ministras negali diskusijos Europos Parlamente pavadinti grotesku. Tai – pareiškimas, kenkiantis Europos Parlamento orumui. Mes nesame patenkinti tuo, kad Italijos vyriausybės priemonė yra vertinama šiuose Rūmuose. Mums Europa nėra nei atpirkimo ožys visoms nacionalinėms problemoms pateisinti, nei žandaras, turintis stebėti Italijos ministrą pirmininką.

Mes, net būdami opozicijoje savo šalyje, tikime, kad teisinga palaikyti ir ginti tarptautinėje sferoje teisingus sprendimus, kuriuos daro Italija. Tačiau Italijos vyriausybė ir vidaus reikalų ministras turėjo ieškoti kitų priemonių, kurios visiškai atitinkantį Europos standartus, ir informuoti Europos Komisiją iš anksto, o ne per vėlai.

Mes daug metų stengėmės spręsti romų klausimą: nepilnamečių išnaudojimo, elgetavimo, reketavimo, plėšimų ir kitus nepageidautinus reiškinius. Bet sprendimas yra ne etninis profiliavimas, o konkreti politika, apjungianti tris ramsčius – pilietybės, elgesio normų ir saugumo. Romų vaikų, ir ne jų vienų, tapatybės nustatymas yra garantija susijusiems asmenims, kuri būtina siekiant kovoti su reketavimu ir prekyba nepilnamečiais, tačiau tai negali būti daroma etniniu pagrindu naudojant asmens privatumą pažeidžiančius metodus, tokius kaip pirštų atspaudų ėmimas.

Mes esame dėkingi Komisijos nariui V. Špidlai už jo įsipareigojimą parengti Europos atsaką į labai svarbią Europos problemą ir prašome jo aiškiai kalbėti apie Italijos vyriausybės priimtas priemones ir parengti pranešimą Europos Parlamentui. Stebina tai, kad trečiasis tūkstantmetis, kuris turėjo pranašauti naujos gyventojų teisių eros aušrą, iš tikrųjų nužengė į kultūrinės regresijos gilumas. Leiskite Europos institucijai pačiai pasipriešinti įsikerojusiam prisitaikėliškumui, ginant padorumo, kuriam Europa atstovauja pasaulyje, vertybes..

  Marco Cappato, ALDE frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Komisijos nary, kaip jau sakėte, Italijos vyriausybė iki mėnesio pabaigos atsiųs visą smulkią informaciją apie priemonę. Tačiau yra kitas dalykas, kurį reikia prieš tai apsvarstyti, būtent nepaprastoji padėtis; Europos institucijos turi išnagrinėti šį klausimą. Pirma, kai tokiais atvejais kaip šis skelbiama nepaprastoji padėtis, pirmiausia turi būti informuojama Europos Taryba. Atrodo, tai nebuvo padaryta. Mes norėtume paklausti jūsų, ar jūs buvote informuoti ir ar tai buvo padaryta.

Nepaprastoji padėtis yra pateisinama stichinių nelaimių arba katastrofų ir panašių įvykių atveju. Tačiau galima paaiškinti – pirma kalbėjusi E. Bauer pasakė „priemones, anksčiau pasiūlytas ministro G. Amato“ – bet tikrai neabejotina, leiskite aiškiai pasakyti: netinkamas romų klausimo sprendimas nėra būdingas tik S. Berlusconio vyriausybei; tai – daugelio metų, netinkamo šios problemos tvarkymo dešimtmečių palikimas. Dėl tos pačios priežasties neįmanoma, visiškai nepriimtina šiandien paskelbti nepaprastąją padėtį, kai tokios padėties nėra. Nepaprastoji padėtis, kurią matome šiandien, reiškia, jei norite, teisėtumo ir demokratijos nebuvimą tokioje šalyje kaip Italija, kuri yra šalis, dažniausiai pralaimėjusi bylas Europos Žmogaus teisių teisme. Tai yra nepaprastoji padėtis: jūs negalite paskelbti „nepaprastosios padėties dėl romų“, kai tokia nenumatyta nepaprastoji padėtis neegzistuoja.

Reikia spręsti šią problemą. Ji turėtų būti sprendžiama pripažįstant romus, juos integruojant, investuojant į ją išteklius, o ne juos švaistant, kaip yra daroma nepanaudojant Europos fondų, ir ne pasikliaunant biometrinių technologijų iliuzija siekiant nuslėpti vyriausybės nesugebėjimą spręsti tokias problemas kaip ši.

  Elly de Groen-Kouwenhoven, Verts/ALE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, skaitmeniniai pirštų atspaudai yra šiuolaikinė nacistinių metodų, kuriais siekiama atskirti „čigonus“ nuo kitų piliečių, versija. Skaitmeninė pirštų atspaudų duomenų bazė yra brutaliausias rasizmo atgaivinimas nuo 1940–1945 m. – pirštų atspaudai yra pirmieji valstybės leidžiami žingsniai siekiant palengvinti masinį etninės grupės iškeldinimą. Didžioji dalis romų, teisėtai kertančių sienas vis mažiau sienų turinčioje Europoje, yra neturtingi ir menkai išsilavinę. Iš esmės jiems reikalinga vieta apsistoti. Skurdo problema turėtų būti sprendžiama vietoje, o ne iškeldinant, ir nepamirškime, kad romai yra didžiausia mažuma Europoje – ne mažiau kaip 19 valstybių narių turi mažiau gyventojų, nei Europos romų bendruomenė.

Komunizmo laikotarpiu romai turėjo darbo vietas ir galimybę nemokamai naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis; po komunizmo laikotarpio jų gyvenimo lygis smuko. Bet skurdas paruošė derlingą dirvą lėšų rinkimui. Atsirado čigonų pramonė; NVO, pvz., „Oxfam“ ir „CARE“, užsidirbo didelius pinigus kaip projektų vykdytojos. Bet romai vargu ar turėjo iš to naudos ir, kai tik jiems buvo leista, pajudėjo į Vakarus. Komisija, paraginta Ministrų Tarybos ištirti politikos kryptis, kuriomis siekiam pagerinti romų įtrauktį, liepos 2 d. dokumente pripažįsta, kad tai daryti yra būtina. Ji remiasi Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos pagrindų strategijos ir pripažįsta savo kaip koordinatoriaus vaidmenį – galų gale! Dokumente, pavadintame „Išmoktos pamokos“, aš perskaičiau, kad „siekiant veiksmingos romų įtraukties, sėkmės veiksnys yra pilietinės visuomenės ir ypač romų NVO dalyvavimas“. Romai tapo partneriais! Tikiuosi, mes netrukus pamatysime, kaip tai bus vykdoma pačios Komisijos struktūroje.

Tuo tarpu aš primygtinai patariu Komisijai ištirti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos veiksmų planą. Kam iš naujo išradinėti dviratį? Galiausiai aš kreipiuosi į Komisiją, kad ji paaiškintų Italijos vyriausybei, jog fašistinės taisyklės prieštarauja ES teisei ir kad romų aukoms, kurios prarado savo turtą, turėtų būti kompensuota. Kažkada Italija eksportavo madą; dabar ji eksportuoja rasizmą.

  Roberta Angelilli, UEN frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, ši diskusija suteikia man galimybę užduoti kelis klausimus kairiesiems, kuriems kilo protinga idėja šimtąjį kartą pasinaudoti Europos Parlamentu, kad visiškai nederamu, apgaulingu būdu ir pirma laiko būtų priimtas sprendimas dėl Italijos teisės akto, kuris vis dar yra parengiamojoje stadijoje, taikymo.

Taigi pirmasis klausimas: kur buvo kairieji, valdę Italijoje daug dešimtmečių, kai šios neteisėtos stovyklos buvo kuriamos ir plito visiško pagrindinių sveikatos ir saugumo standartų nepaisymo sąlygomis? Aš taip pat norėčiau paklausti jūsų, ar jūsų tylėjimas per visus šiuos metus neslegia jūsų kaip kalėjimo grandinės, nukaldintos iš abejingumo ir veidmainystės, iš į šalį nukreipto žvilgsnio, kai jūs akivaizdžiai nenorėjote (ir neturėjote politinės valios) išvysti, kaip šiuose lūšnynuose nuo šalčio arba nudegimų, ar dėl nesaugių sąlygų kasmet mirdavo daugybė vaikų?

Galbūt jūs net nesuinteresuoti žinoti, kad Romoje, kurioje gyvena beveik 7000 nepilnamečių romų, milijonai eurų buvo skirti mokykliniam lavinimui: iššvaistyti lavinimui, kadangi praeitais metais tik 25 proc. šitų vaikų reguliariai lankė mokyklą. Kas žino, ar jūs žinote, ar apsimetate, kad nežinote, jog šis mokyklinis lavinimas buvo patikėtas, beveik kaip monopolija, kelioms asociacijoms, kurias motyvavo ne tiek nepilnamečių interesai, kiek viešųjų pinigų prieinamumas?

Aš palaikau romų žmonių teisę į surašymą, kuris reguliariai vykdomas visų Italijos piliečių atžvilgiu, nes surašymas garantuoja teisę į sveikatą, socialinę įtrauktį ir integraciją į mokyklų sistemą. Aš taip pat palaikau romų bendruomenės teisę į tapatybės kontrolę. Aišku, nėra jokių plataus masto priemonių planų: tie, kurių dokumentai yra tvarkoje, nebus tikrinami. Tačiau vaikas, kuris nėra užregistruotas jam gimus ar neturi jokios atpažįstamos tapatybės, tampa „nematomu“ vaiku, lengva bet kokios rūšies išnaudojimo (nelegalios prekybos organais, neteisėto įvaikinimo, seksualinio išnaudojimo ir nepilnamečių darbo) auka. Tai taikoma visiems Italijoje gyvenantiems nepilnamečiams: italams, Europos Sąjungos ir ne Europos Sąjungos piliečiams.

Baigiant dar keli žodžiai dėl jūsų žodinių klausimų pavadinimo. Dokumente ne tiktai neminimos etninės grupės, bet ir nenumatomi jokie planai dėl specialios duomenų bazės, ypač dėl romų pirštų atspaudų duomenų bazės. Žinoma, visada laukiami geresni pasiūlymai: mes esame atviri konstruktyviems pasiūlymams. Tačiau mes nenorime, kad mums pamokslautų tie, kas metų metus nepajudino nė piršto, kad būtų sprendžiama susidariusi labai sunki socialinė padėtis.

  Vittorio Agnoletto, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, lygiai prieš septyniasdešimt metų, 1938 m. liepos 14 d., fašistinis režimas Italijoje priėmė Dekretą dėl rasių, atitinkantį Vokietijos rasių įstatymus. Mes žinome savo istoriją: daugiau kaip 500 000 romų buvo nužudyti mirties stovyklose. Tada taip pat viskas prasidėjo nuo surašymo.

Italijoje mes matome išplitusį visų romų, įskaitant vaikus, kuriems imami pirštų atspaudai, ir įskaitant Bendrijos piliečius ir net Italijos piliečius, neatsižvelgiant į tai, kad jų duomenys jau yra registruoti, profiliavimą. Neapolyje naudotoje anketoje, gerb. R. Angelilli, yra klausimų apie religiją ir etninę kilmę; ji labai panaši į anketą, naudotą Viši (Vichy) Respublikos nacistinės okupacijos laikotarpiu. Milane buvo sudaryta seno romo, Italijos piliečio, išgyvenusio deportaciją į nacistines mirties stovyklas, byla. Kaip bus naudojami šie duomenys?

Dabar Italijos parlamento Vaikų reikalų komitetui – niekam tuo nesidomint ir tylint – pirmininkauja Alessandra Mussolini, dučės anūkė; tai – sutapimas, kuris sustiprina simbolinį dabarties ir praeities ryšį, kuris, kaip mes galvojome, galutinai nutrūkęs ir užmirštas Italijoje ir Europoje, vis dėlto šiandien vėl kelia savo bjaurią galvą.

Nors istorija nesikartoja, neabejotina, kad Italijos vyriausybė pradėjo rasistines procedūras, kurios aiškiai prieštarauja Direktyvoms 2000/43/EB ir 2004/38/EB. Aš kviečiu Parlamentą pritarti šiai rezoliucijai, pasmerkiančiai Italijos vyriausybę, ir kviečiu Komisiją skubiai pradėti pažeidimo procedūrą prieš Italiją.

  Stefano Zappalà (PPE-DE). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, nėra abejonių: aišku, šiuo metu šį Parlamentą faktiškai valdo Italijos kraštutiniai kairieji. Laikydamiesi dabar nusistovėjusios blogos praktikos, kraštutinių kairiųjų ir žaliųjų parlamentarai toliau naudojasi Strasbūro rūmais kaip įrankiu siekdami pulti Italijos vyriausybę.

Nušluoti nuo nacionalinės politinės arenos per praeitą visuotinį balsavimą balandžio mėn., socialistų ir liberalų partijos randa sceną plėtoti savo nacionaliniams melams. Jos kartu puola teisėtą didelės ir tvirtai už Europą pasisakančios valstybės narės vyriausybę, išrinktą ir palaikomą 60 proc. italų. Ir tada mus stebina Airijos balsavimo rezultatai!

Visas šis reikalas, gerb. pirmininke, Komisijos nary V. Špidla, liečia klausimą, kuris priklauso nacionalinei, o ne ES kompetencijai. Vis dėlto Italijos vyriausybė visuomet teikė Komisijai visus paaiškinimus, kuriuos ši priimdavo. Aš primygtinai siūlau jums, Komisijos nary, šiek tiek mažiau dėmesio kreipti į laikraščius ir daugiau – į dokumentus, kuriuos oficialiai perduoda Italijos vyriausybė.

Aktai nėra susiję nei su romais, nei su pirštų atspaudų ėmimu; jie liečia ne ES piliečius ir klajoklius, iš kurių kai kurie kurį laiką figūravo Italijos pranešimuose apie nusikaltimus. Mes turime išsiaiškinti žmonių tapatybę, kad jiems būtų suteiktos galimybės naudotis mokyklų, socialinio aprūpinimo, sveikatos priežiūros ir apgyvendinimo paslaugomis. Aktuose išvis neminima etninė kilmė, tai pat tai nėra neribotos galiojimo trukmės aktai, jie neliečia visos šalies teritorijos, bet tik tris konkrečius miestus.

Klausimą dėl rimtos tapatybės dokumentų trūkumo problemos birželio 19–20 d. iškėlė net Europos Tarybos žmogaus teisių komisijos narys. Priemonės tikslas atlikti tapatybės nustatymo tyrimus, kurie patvirtinti ir privalomi daugelyje valstybių ir visoje Europoje, apimančius kelionės dokumentus ir leidimus gyventi, taip pat aprašomąsias, fotografines, pirštų atspaudų ėmimo ir antropometrines sistemas. Ją palaiko Italijos teismų institucijos, ypač tą dalį, kuri liečia nepilnamečius; ji įgyvendinama bendradarbiaujant su Italijos Raudonuoju Kryžiumi ir pan.

Aš galėčiau tęsti, bet norėčiau mano kolegei Parlamento narei pasakyti, kad niekada nebūčiau įsivaizdavęs, jog kalbėsiu apie rasizmą jos šalyje. Aš norėčiau jai priminti, kad Italija praėjusius 3000 metų eksportavo kultūrą ir daro tai toliau, ir kad tuo metu pažangi civilizacija buvo sukurta Italijoje, nors mes šiandien matome, kad žmonės daugelyje kitų šalių vis dar gyveno primityviomis sąlygomis.

  Adrian Severin (PSE). - Gerb. pirmininke, tai jau ketvirtas kartas per keletą paskutinių mėnesių, kai mes kalbame apie tą pačią problemą. Rezultatai yra kuklūs, tokie pat kuklūs, kaip ir narių dalyvavimas šiuose Rūmuose šį vakarą. Tai, galbūt, toks pat pasipiktinimą ir susirūpinimą keliantis dalykas.

Romai yra visos Europos etnokultūrinė bendruomenė, neturinti tautinės valstybės. Romai jau gyveno Europoje, kai kūrėsi Europos tautinės valstybės. Tos valstybės laikė juos skurde, jei ne vergovėje, arba siuntė į koncentracijos stovyklas.

Europos Sąjungos plėtra buvo paskutinis romų išvadavimo aktas. Romai šiandien yra Europos piliečiai. Galbūt absoliučiu požiūriu jie – patys tikriausi Europos piliečiai, nes jie yra tik europiečiai. Jų kultūrinė, socialinė ir ekonominė integracija yra iššūkis Europai.

Taigi mes turime komunitarizuoti romų integracijos politiką. Strategija, kuri tiktai pateikia rekomendacijos valstybėms, palikdama joms galutinio pasirinkimo laisvę ir galutinę atsakomybę, tiesiog nefunkcionuoja.

Kita vertus, tai, ką mes matome šiandien Italijoje, yra bjauriausias pavojingo Europos naujojo nacionalizmo veidas. Tai – nacionalinė populistinė šio reiškinio išraiška. Italai iš tikrųjų turi teisę nebijoti, bet bet kuriam Italijos piliečiui dabartinė rasistinė jos vyriausybės politika yra labai gąsdinanti.

Šiandien – pirštų atspaudai; rytoj – priverstinis darbas; poryt – koncentracijos stovyklos – ir po to ne tik romų, bet net ir kokios nors kitos bendruomenės.

Mes prašėme Komisijos patikrinti, ar Italijos teisės aktai atitinka Europos Sąjungos standartus. Niekas nebuvo padaryta. Tikrinimas buvo atidėtas laukiant teisės aktų, kurie bus priimti. Dabar situacija yra blogesnė. Mes turime imtis veiksmų ir panaudoti sutartyse numatytas priemones, kad sustabdytume šituos pavojingus rasinius įvykius Italijoje, tokiu būdu atbaidydami nuo panašių metodų kitur.

Mes neturime laukti kito holokausto prieš suorganizuodami naują referendumą, kad palaikytume Europos integraciją.

  Adina-Ioana Vălean (ALDE). - Gerb. pirmininke, šiandien mes Parlamente dar kartą diskutuojame dėl būdo, kuriuo Italijos sprendžia romų problemą. Šį kartą mėnesio „delikatesas“ – Italijos vyriausybės pasiūlymas, t. y. ne kas kita, kaip reikalavimas paskelbti nepaprastąją padėtį, atlikti romų surašymą ir paimti jų pirštų atspaudų prieš juos išsiunčiat.

Šiandien aš vėl raginu Komisiją ir Tarybą reaguoti. Gana pažadų: dabar mes norime matyti, kad Taryba ir Komisija imasi konkrečių veiksmų, kad priverstų Italiją laikytis ES teisės aktų ir vertybių. Mums reikalingas ES antidiskriminacinės direktyvos įgyvendinimo įvertinimas, kokį atliekame dėl Direktyvos dėl laisvo asmenų judėjimo atžvilgiu. Mes turime įgyvendinti integruotąjį metodą ir paspartinti ES romų integracijos strategijos vykdymą.

Mes turime visas galimas priemones, bet atrodo, kad kai pilietinių laisvių apsauga priešpastatoma saugumui, pastebimas tam tikras neryžtingumas jas taikyti.

Nuo tada, kai Italija pradėjo planuoti neproporcingas ir keliančias pasipiktinimą priemones, suterštas ruduoju populizmu, praėjo vieneri metai. Šiuo metu, atrodo, ruda spalva pereina į juodą.

Ar tikrai jie ketina medžioti romus Italijos gatvėse? Ar Europa toliau tai stebės kaip tylus bendrininkas?

  Mario Borghezio (UEN). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, tai rimtas klausimas, nes dėl to, kad liečiamos išimtinai Italijos politikos kryptys, mes negalime ramiai atlikti reikalingo priemonių patikrinimo. Buvo pasakyta, kad nepaprastoji padėtis nebuvo paskelbta. Man atrodo, kad faktiškai R. Prodi vyriausybė, pasinaudodama ministro Amato parengtomis priemonėmis, paskelbė nepaprastąją padėtį ir būtinumą imtis priemonių, liečiančių romus. Dabartinė Italijos vyriausybė to nepadarė, nes ji paprasčiausiai atlieka surašymą. Tai sakoma laiškuose, pateiktuose Europos Komisijai, kuri juos išnagrinėjo ir negalėjo padaryti nieko daugiau, tik pripažinti, kad tai yra tiesa, nes politiniai spėliojimai turi vieną atspalvį, o tiesa – kitą. Tai yra svarbesnė.

Priemonės liečia kiekvieną. Gal kažkas čia apsimeta, kad nežino, net galbūt žinodamas tiesą, jog klajoklių stovyklose yra nepilnamečių „šmėklų“: jie neturi jokios tapatybės – ir žmogus neturi teisės turėti tapatybę? Jie nėra skiepyti, negali lankyti mokyklos, net jei norėjo į ją eiti, nes jiems buvo sukliudyta tai daryti, ir vietoj to, kaip mes labai gerai žinome, jais yra nelegaliai prekiaujama.

Jokia duomenų bazė nebuvo įkurta. Yra labai aiškios ir konkrečios taisyklės, nustatančios, kad jokia duomenų bazė negali būti naudojama, jei nesilaikoma taisyklių dėl privatumo. Tai nėra duomenys, prie kurių bet kas turės prieigą: duomenys yra renkami tik esant reikalui. Kai teisėjai registruodavo duomenis nepilnamečių teismuose, tai buvo laikoma standartine praktika.

Pagaliau vyriausybė išmintingai nusprendė, kad aktą turi įgyvendinti Italijos Raudonasis kryžiaus. Ne SS vyksta į stovyklas, bet Italijos Raudonasis kryžius, kurio kompetencija ir jautrumas padedant viso pasaulio atstumtiesiems ir persekiojamiems visiems žinomi.

  Umberto Guidoni (GUE/NGL). – (IT) Gerb. pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, etninis gyventojų profiliavimas: iš esmės tai ir numatoma šiame pasiūlyme dėl romų, įskaitant nepilnamečius, pirštų atspaudų ėmimo.

Ši Italijos vyriausybės iniciatyva primena tamsius laikus ir liūdnas politikos kryptis, kurias Europa matė praeityje ir kurias mes būtume pageidavę amžiams palikti istorijos knygose. Tai yra neapykantos kupinas aktas, pažeidžiantis žmogaus teises ir pagrindines laisves, saugomas Europos Žmogaus teisių konvencijoje. Vidaus reikalų ministras, tvirtindamas, jog aktas, reikalaujantis, kad būtų imami visų ne ES piliečių pirštų atspaudai, atitinka Reglamentą (EB) Nr. 380/2008, parodo, kad jis net nežino Europos direktyvų. Bet romai, kurie gyvena Italijoje, ypač nepilnamečiai, beveik visi yra Italijos ar bent jau ES piliečiai.

Taip, jei problema, kurią mes pageidaujame spręsti, yra nežmoniškos sąlygos stovyklose, kur vaikai priversti gyventi su žiurkėmis, kaip sako ministras, jis turėtų mums paaiškinti, kokiu būdu pirštų atspaudų ėmimas padėtų išspręsti problemą, nes net Romos prefektas pasakė, jog tai nereikalinga. Jei Italijos vyriausybė iš tikrųjų yra susirūpinusi nepilnamečių gyvenimo sąlygomis, ji turėtų imtis veiksmų, kad būtų užtikrintos tinkamos sveikatos sąlygos stovyklose, remiama socialinė įtrauktis ir integracija bei skatinamas mokymasis ir įsitraukimas į darbinę veiklą. Kita vertus, dėl rasinio etninės mažumos profiliavimo gali kilti grėsmė nepilnamečių ateičiai, pavojus bet kokiai integracijos perspektyvai ir, nors tai paradoksalu, būti kriminalizuojamos aukos.

Kraštutiniai kairieji nesako to, ką aš sakau. Aš baigiu pacituodamas savaitraštį „Famiglia Cristiana“: „Šiandien skaitmeniniais pirštų atspaudais policinė valstybė parodo savo atšiauriausią veidą romų vaikams, kurie, šiaip ar taip, yra Italijos piliečiai“. „Kodėl“, nori žinoti savaitraštis, „nėra tokio paties pasiryžimo kovoti su tikru nusikalstamumu daugelyje kitų šalies sričių?“ Galbūt dėl to, kad iš to nebūtų galima susikrauti tiek politinio kapitalo?

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE). - (RO) Mažumų grupių padėtis Rumunijoje buvo viena iš intensyviai svarstytų temų derybų dėl narystės metu.

Kalbant apie romus, Rumunijos valdžios institucijos parengė jų integracijos strategiją, kuriai pritarė ir kurią kontroliuoja Europos Komisija. Ši strategija numato įvairias priemones, ypač švietimo ir galimybių patekti į darbo rinką srityje, ir visiškai atitinka Europos standartus.

2004 m. dalis romų, kaip leidžia laisvo judėjimo principas, išvyko į kitas Europos Sąjungos šalis. Aš neginčiju to, kai kurie iš jų pažeidė šalių, į kurias išvyko, įstatymus. Jie privalo už savo veiksmus atsakyti pagal įstatymą.

Vis dėlto manau, kad to, ko buvo reikalaujama iš Rumunijos, nuo šiol turi būti reikalaujama iš bet kurios kitos valstybės narės: nuoseklios integracijos programų, pagrįstų Europos principais. Šitose programose turėtų būti visiškai vengiama diskriminacinių priemonių, tokių, kaip neseniai Italijos vyriausybės priimtas sprendimas dėl pirštų atspaudų ėmimo, ar prievartos priemonių, kurios galėtų paliesti sąžiningus piliečius.

Tokio pobūdžio nuostatos gali sukurti – ir bijau, kad tai jau įvyko – nepelnytai neigiamą kitų Europos Bendrijos piliečių, gyvenančių ir dirbančių Italijoje ir vertinamų bendruomenių, kuriose jie gyvena, įvaizdį.

Aš prašau pirmininkaujančios valstybės narės Prancūzijos atsižvelgti į visus šiuos aspektus ir įtraukti į savo pusės metų darbotvarkę klausimą dėl tikros Europos romų integracijos politikos. Aš prašau Komisiją sistemingai teikti informaciją apie romų padėtį, kurioje atsispindėtų konkretūs žingsniai, padaryti siekiant integracijos ir socialinės įtraukties, Europos lėšų panaudojimo būdai ir pasiekti rezultatai.

Šia proga taip pat kreipiuosi į nevyriausybines organizacijas, atstovaujančias romams, ir aš prašau jas informuoti ir paskatinti piliečius, kurių interesus jos gina, kiek galima veiksmingiau panaudoti priemones, kurias iki dabar numatė Europos Sąjunga ir valstybės narės.

  Kristian Vigenin (PSE). - (BG) Gerb. pirmininke, pone Komisijos nary, suvienyti skirtingų politinių frakcijų veiksmai ginant žmogaus teises ir orumą yra mūsų Parlamento brandos pavyzdys. Aš apgailestauju, kad Europos liaudies partijos (EPP) frakcija neprisijungė prie bendro pasiūlymo dėl rezoliucijos, bet ji turi galimybę palaikyti jį balsuojant. Mes negalime tiesiog stebėti, kaip peržengiamos ribos, kurios po Antrojo pasaulinio karo buvo laikomos neįveikiamomis.

Italijos vyriausybės planas sukurti duomenų bazę, į kurią būtų įtraukti romų biometriniai duomenys, yra dar viena provokacinė priemonė po S. Berlusconio sugrįžimo į valdžią. Norėčiau priminti ir jo pareiškimus, kad imigrantai yra blogio kariuomenė, taip pat sprendimą kriminalizuoti neteisėtą imigraciją. Tai rodo, kad problema visiškai nesuvokiama, o pastangos nukreipiamos visai klaidinga kryptimi. Šiame plane romai traktuojami tokiu būdu, kad juo, užuot palaikius integraciją, iš tikrųjų griaunamos galimybės ir sprendimo praktiškai ieškoma izoliacijoje ir segregacijoje, sukeliamas nusistatymas prieš romus ir didinami visuomenės nuogąstavimai. Ir mes visi pamatėme, į kur tai veda. Prisiminkite paskutinius įvykius Romoje ir Neapolyje. Pabandyti užgesinti ugnį pilant žibalą reiškia, kad kažkas arba apgalvotai nori didelio gaisro, arba kad nesupranta, ką daro.

Roma yra didžiausia ir tikriausiai labiausiai diskriminuojama dauguma Europoje. Dauguma atvejų romams nėra prieinamos tinkamos sveikatos priežiūros, visuomeninės paslaugos, mokyklos, darbas. Šių problemų sprendimas yra iššūkis visai Europai, ir ligi jokiai šaliai nepavyko jų išspręsti vienai. Taip pat nepavyks ir Italijai. Štai kodėl sprendimo turėtų būti ieškoma bendradarbiaujant vietos valdžios ir nacionalinėms institucijoms ir koordinuojant bei teikiant paramą Europos lygmeniu. Štai kodėl Europos Komisija privalo parengti aiškesnę ir finansiškai remiamą politiką dėl romų. Šis planas griauna pagrindinius Europos Sąjungos principus ir prieštarauja Europos bendrijos steigimo sutarties 12 ir 13 straipsniams. Europos Komisija, kaip Sutarties sergėtoja, tuo atveju, jei kuri nors valstybė narė pažeistų Sutartį, turėtų veikti be kompromisų.

Baigiant norėčiau tiktai priminti, kad romų integracijos politika buvo vienas svarbiausių klausimų įvertinant mano šalies pasirengimą tapti Europos Sąjungos nare. Aš klausiu jūsų, pone Komisijos nary, kaip jūs būtumėte reagavęs, jei Bulgarija savo romų atžvilgiu būtų taikiusi Italijos planą? Ir jei šiandien jūs pareiškiate, kad Italijos politika yra priimtina, kaip manote, kokius padarinius Bulgarijoje turės jūsų pozicija dėl imigracijos politikos?

  Gianluca Susta (ALDE). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš tikrai būčiau norėjęs nebūti šios popietės diskusijos liudininku. Pavėluotas ministro R. Maronio, kuris Italijoje kursto rasizmo liepsną, kartu bandydamas gesinti ją Europoje kaip mėgėjiškas ugniagesys, susidūręs su suirzusiu Komisijos nariu J. Barrotu, „atsivertimas“ yra tikrai absurdiška situacija, kurią mes matome šiuo metu Europoje.

Italijoje, t. y. Romoje, Neapolyje ir Milane, su romais susijusi nepaprastoji padėtis yra iš esmės nukreipta prieš romus, gerb. R. Angelilli. Žinoma, plačiai reikalaujama užtikrinti saugumą, nes vyriausybė, kaip ir kitose Europos šalyse, yra susidūrusi su bendra nusikalstamumo problema ir nereaguoja suteikdama pakankamai išteklių, darbuotojų ar parengdama nusikalstamumo valdymo ir visuomenės blogybių prevencijos politikos kryptis, ir tuo naudojasi daug mafijozų ir smulkių nusikaltėlių.

Mes negalime leisti, kad porinkiminis poreikis nuraminti nepatenkintą daugumos sparną statytų į pavojų 60 konstitucinės laisvės metų. Europa negali ir neprivalo to toleruoti.

(Protestai)

  Pirmininkas. − Apgailestauju, gerb. G. Susta. Kas čia vyksta? Šiuose Rūmuose mes neleidžiame jokio kitų narių bauginimo. Prašome palikti Rūmus.

  Gianluca Susta (ALDE). – (IT) Europa negali ir neprivalo toleruoti žmonių diskriminacijos dėl jų etninės kilmės. Štai kodėl mes Europoje, šiame Parlamente, kuris buvo pavadintas groteskišku, turime būti budrūs, kad užtikrintume, jog piliečių lygybė yra garantuota, galbūt net taikydami tą pačią priemonę kiekvienam asmeniui atliekant surašymą, jau suplanuotą kitiems metams, ir garantuodami, ypač nepilnamečiams ir vargšams, nepriklausomai nuo jų etninės kilmės, teisę į mokslą, sveikatą, orumą, į kuriuos jie turi teisę kaip žmonės, ne vien kaip piliečiai.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, žmogaus teisės yra nedalomos. Diskriminacija dėl priklausomybės etninei grupei, taip pat dėl odos spalvos, lyties, religijos, seksualinės orientacijos ir pan., yra draudžiama. Tai – esminis mūsų bendros Europos teisės sistemos laimėjimas. Tačiau šiai bendrai teisės sistemai būdinga ir tai, kad lygybę prieš įstatymą mes vertiname rimtai, o tai reiškia, jog mes turime bendrus teisės aktus, liečiančius ne tik socialinę paramą, mokyklinį lavinimą, darbo rinką, bet ir kovą su nusikalstamumu, ir juos taikome – nediskriminuodami. Asmens tapatybės nustatymas yra daugelio šių politikos sričių įgyvendinimo prielaida. Komisijos narys V. Špidla teisingai atkreipė dėmesį į šį teisinį vadinamosios romų problemos aspektą. Jis taip pat pasakė, kad nenori veikti raginant žiniasklaidai, bet reikalaus paaiškinimų iš Italijos vyriausybės. Tai – teisingas veikimo būdas.

Be teisinės pusės, dar yra ir žmonių kančios. Daug romų – taigi ir daug romų vaikų – gyvena didžiausiame skurde, nėra integruoti, jų galimybės mūsų visuomenėje nedidelės arba jų išvis nėra. Jiems reikalinga pagalba. Mano gimtajame mieste Grace daugelį metų vyksta intensyvios diskusijos dėl romų elgetavimo, taip pat diskusijos su romais dėl to, kokiu būdu žmonės galėtų ištrūkti iš šios sunkios padėties ar bent jau ją palengvinti. Vienas iš sprendimų: mes, Graco gyventojai, finansuojame darbo vietas Slovakijoje ar kitose šių romų kilmės šalyse; tokiu būdu nuo elgetavimo ir gyvenimo gatvėje būtų išgelbėta bent jau nemažai vaikų. Mes turime dėti daugiau pastangų – ir mes dėsime daugiau pastangų!

Yra dar viena su romais susijusi problema. Ji liečia mus. Tai – politikos problema. Šia tema, šiais žmonėmis ir jų kančiomis gali būti pasinaudota politiniais tikslais, vykdant populistinę politiką vietose ir – kaip rodo mūsų šiandieninė diskusija – deja, ir Europos populistinės politikos interesais.

  Ignasi Guardans Cambó (ALDE). – (ES) Gerb. pirmininke, čigonai, kurie yra viena seniausių grupių Europoje, nusipelno Europos Sąjungos dėmesio, kurio negavo iki šiol. Teisės aktai, šiuo metu taikomi Italijoje, yra, žinoma, nepriimtini ir mes griežtai juos atmetame, kadangi šie teisės aktai pagrįsti rasiniu principu, pagal kurį kriminalizuojama tam tikra etninė grupė.

Tačiau turime aiškiai pareikšti, kad nepakanka sustabdyti tokią praktiką, lyg sustabdydami tai, ką dabar kritikuojame, mes išspręstume problemą. Ne! Faktas yra tai, ir mes tai turime pasmerkti, kad už viso šito slypi rimtos socialinės problemos, kurias pernelyg ilgai ignoravo kai kurios vyriausybės ir pati Europos Komisija, turėjusios į jas reaguoti.

Mums reikalinga Europos politika, taip pat įsipareigojimai, ištekliai, iniciatyvos ir priemonės, atitinkantys sprendžiamas problemas. Komisija turi imtis iniciatyvos dėl romų (čigonų) socialinės integracijos. Teigiamų pavyzdžių yra visoje Europoje (pavyzdžiui, Ispanijoje švietimo srityje). Jų yra, bet mes vis dar turime problemų, kurias reikia spręsti.

Mes visi praleidome daug valandų kalbėdami apie Europos pilietybę, ir jau laikas suprasti, kad ši pilietybė taikoma visiems nepriklausomai nuo rasinės priklausomybės.

  Vito Bonsignore (PPE-DE). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Europos Parlamentu naudojamasi, lyg jis būtų Italijos nacionalinio parlamento tretieji Rūmai, diskusijai, kurios pagrindas netikslūs laikraščių pranešimai. Komisija vis dar tiria klausimą ir iki mėnesio pabaigos pateiks pranešimą dėl vyriausybės iniciatyvos.

Tuo tarpu Italijos vyriausybė nepažeidė niekieno teisių, ypač mažumų ar vaikų, ir ministras R. Maroni jau paaiškino ir kelis kartus užtikrino, kad jokia duomenų bazė nebus kuriama, tikriau sakant, visi duomenys bus tvarkomi laikantis visų asmens duomenų apsaugos taisyklių. Be to, priemonė bus laikina, vadinasi, bus naudojama tik labai trumpą laiko tarpą. Ministras R. Maroni taip pat patvirtino, kad klajoklių ir nepilnamečių, gyvenančių klajoklių stovyklose, surašymas vyksta visiškai laikantis JT Vaiko teisių konvencijos ir juo yra siekiama vykdyti vaikų ir paauglių mokyklinio lavinimo bei integracijos programas, jau numatytas teisės aktuose dėl piliečių apsaugos.

Aš labai apgailestauju, kad įvairios kairiųjų grupės dar kartą kelia Europos Parlamente ginčus klausimais, kurie priklauso išimtinai Italijos kompetencijai. Aš esu įsitikinęs, kad daug dalykų turėjo būti padaryti greičiau. Iššūkio neišvengsime. Nepaprastoji padėtis yra reali ir ją pripažino daugelis kalbėjusių Parlamento narių, bet nepripažino vyriausybės, veikusios prieš S. Berlusconio administraciją, ar daugelis didelių savivaldybių. Taigi mėnesio pabaigoje mes pamatysime Komisijos pranešimą ir tada suprasime, kokia oportunistinė yra kairiųjų pozicija. Kairiųjų draugai, jūs pradėjote pernelyg anksti ir turėdami savo žinioje nedaug informacijos neatlikote labai gero darbo.

  Sarah Ludford (ALDE). - Gerb. pirmininke, aš nesu italė ir nesu kairioji, taigi, kai S. Zappal ir R. Angelilli manęs prašo pritarti, jog Italijos potvarkio dėl nepaprastosios padėties ketinimai yra geri, juo tiesiog siekiama užtikrinti, kad romų bendruomenė gautų tinkamas viešąsias paslaugas, manau, jog turiu teisę išdrįsti tuo suabejoti, atsižvelgiant į populistinę ir atgrasią politinę retoriką, kuri gaubė šį klausimą paskutinėmis savaitėmis. Vien tik romų pirštų atspaudų ėmimas yra diskriminuojantis ir tikrai neteisėtas – ar mes užmiršome nacistinio ir fašistinio rasinio persekiojimo istoriją?

Aš galvoju, kad Komisijos narys V. Špidla pademonstravo deramą įsipareigojimo persekioti diskriminuojantį elgesį mastą, ir tikiuosi, kad jis įvykdys jį iki galo: jis sugrąžintų Komisijos gerą vardą, nukentėjusį dėl Franco Frattini, kuris tik prieš kelias savaites ragino mus stebėti teisingumo ir lygybės padėtį, o dabar yra išankstinio nusistatymo apologetas. Mums reikalinga tinkamai finansuojama Europos romų integracijos strategija, kad būtų gerinama romų padėtis, švietimas ir integracija, užuot juos menkinus ir niekinus. Jei mes galime turėti bendrąją žemės ūkio politiką, tai tikrai galime turėti ir bendrą politiką dėl romų.

  Carlo Casini (PPE-DE). – (IT) Gerb. pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, šiuolaikinė žmogaus teisių kultūra daugiau pabrėžia buvimą žmogumi, nei buvimą piliečiu. Tai – principas, reikalaujantis, kad užsieniečiai, neturintys pilietybės asmenys ir klajokliai, atsižvelgiant į jų žmogaus orumą, kuris reikalauja ypatingo solidarumo su silpniausiais, būtent visų pirma vaikais, būtų traktuojami kaip asmenys, lygūs piliečiams.

Vis dėlto šis jautrumas nėra svarus pateisinimas paversti Europos Parlamentą vieta, kurioje būrų keliami absurdiškiausi kaltinimai, būtent dėl rasizmo, nacionalinei vyriausybei, kuri skelbia – bent jau toks yra dokumentų, apie kuriuos mes kalbame, kontekstas – kad ji imasi atsakomybės ne tik už viešąją tvarką, bet taip pat ir už vaikų apsaugą, nurodydama kai kurias klajoklių bendruomenes, patekusias į išimtinę kritinę padėtį.

Atsakymas į pateiktus klausimus gali būti surastas tiesiog skaitant Italijos vyriausybės priimtus teisės aktus, kuriuose, kaip jau sakyta, apsiribojama trimis iš dvidešimties regionų. Jūs galite nustebinti sužinoję, kad žodžių „romai“ ir „pirštų atspaudai“ šiuose dokumentuose nėra. Taigi netiesa, kad juose numatyta įsakmi nuostata dėl asmenų, priklausančių tam tikrai rasei, registravimo; taip pat netiesa, kad turi būti įvestas karinis surašymo režimas. Policijos komisarams vykdant suteiktus įgaliojimus, leidžiančius veikti savo nuožiūra, turi atsižvelgiama į humanitarinius ir gerovės aspektus ir siekiama – bent jau tai yra viešai paskelbtas ketinimas – remti šiuos asmenis, ypač nepilnamečius, ir jų integraciją, ypatingą dėmesį skiriant švietimui.

Žinoma, taip pat galėtų būti pagrindo nuogąstauti, kad svarstomos priemonės galėtų būti įgyvendinamos su kariniais ar represiniais būdais. Todėl teisinga tikėtis, tačiau pasirengus glaudžiai bendradarbiauti, kad prioritetas bus teikiamas teigiamai veiklai ir veiklai, nukreiptai į paramą, romų priėmimą, integraciją, ypač nepilnamečių, nežiūrint kiekvienos viešosios institucijos pareigos vykdyti įstatymą. Neprotinga tikėtis daugiau.

  Fabio Ciani (ALDE). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, atsiprašau už tai, kas įvyko anksčiau, bet tikrai neturėjau jokio ketinimo bauginti savo kolegės Parlamento narės, ir noriu jos atsiprašyti. Vis dėlto, kadangi ji pareiškė, kad mes nežinojome, apie ką kalbame, aš noriu pateikti registracijos kortelės, kurią čia perskaitysiu, pavyzdį.

Tai – registracijos kortelė, ne gandas: „Policijos komisaras klajoklių bendruomenės nepaprastosios padėties atvejui ir sprendimams Kampanės regione: surašymas, centrinė įstaiga pienui, šeima, pavardė, vardas, gimimo data, religija, etninė kilmė“. „Religija ir etninė kilmė“ reiškia rasizmą. Tai prieštarauja Reglamento (EB) Nr. 2043 esmei, ir jei tapatybės nustatymas imant pirštų atspaudus yra grindžiamas nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 380/2008, aš atkreipčiau dėmesį į tai, kad šis Reglamentas liečia tik trečiųjų šalių piliečius. Tačiau Italijos romų stovyklose trys ketvirtadaliai romų yra rumunai, o kiti yra romų ir sinti mažumoms priklausantys Italijos piliečiai.

Mes turime apsaugoti romų ir jų vaikų, ypač tų, kuriems iškilęs socialinės atskirties pavojus, gyvenimus ir ateitį, bet ne diskredituoti ar įtarinėti visą bendruomenę, taip pat vengti sukelti nusistatymą prieš romus. Iškilusi labai didelė rizika, kad taip įvyks Italijoje.

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Aš norėčiau tik trumpai pasisakyti dėl romų padėties, kuri čia buvo aptariama.

Aš esu kilęs iš šalies, Slovakijos, kurioje mes neseniai pasirinkome bendrinės romų kalbos variantą, kuris tapo normalia mažumos kalba, ir kurioje yra visiškai užtikrintos galimybės naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis. Ar romai vaikai lanko mokyklą ar pasinaudoja visomis galimybėmis, yra kitas klausimas.

Dėl socialinių išmokų ši mažuma dinamiškai vystosi ir yra viena iš dinamiškiausiai kiekybiniu požiūriu besivystančių mažumų Slovakijoje. Parengtos daugiamilijoninės programos, skirtos integracijos ir aprūpinimo būstu klausimams spręsti. Aš manau, kad Italijos vyriausybė yra panašioje situacijoje bei siekia solidarumo su vargšais, vaikais ir paaugliais ir, žinoma, taip pat nori tvirtinti, kad viešoji tvarka reikalinga siekiant apsaugoti vaikus ir paauglius. Žinoma, pirštų atspaudų ėmimas yra, mano manymu, nepriimtinas.

  Martin Schulz (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pasakyta nemažai teisingų dalykų, bet nemažai ir klaidingų. Yra trys dalykai, kurių turime laikytis. Pirma: neapgalvotas atskirų žmonių grupių asmens duomenims kaupti parinkimas yra neteisėtas, taip pat ir pagal Italijos konstituciją. Su tuo susijęs antras dalykas: apsaugos priemonės, kurių imamasi vaikų, pvz., romų, atžvilgiu, turi būti taikomos laikantis galiojančių Europos Sąjungos ir Italijos teisės aktų. Trečia, man prieš valandą paskambino Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini, kad praneštų, jog nori duoti ženklą – bent jau mano frakcijai – kad vidaus reikalų ministras Roberto Maroni Kanuose susitiko su Komisijos nariu J. Barrotu. Žinau, kad čia įvyko susitikimas ir su Gérardu Deprezu, atitinkamo komiteto pirmininku.

Italijos vyriausybė per telefono pokalbį su F. Frattini ir per ministro R. Maronio pareiškimus davė suprasti, kad ji nenori imtis jokių teisėkūros priemonių, kurios kokiu nors būdu prieštarautų Europos teisės normoms. Todėl, pone Komisijos nary V. Špidla, aš vadovaujuosi tuo, kad jūs po Komisijos nario J. Barroto sugrįžimo iš Kanų su juo susisieksite, ir paprašyčiau jūsų nedelsiant pateikti apie tai Parlamentui pranešimą, nes manau, jog Italijos vyriausybė akivaizdžiai suvokė, kad jos ligšiolinės iniciatyvos yra nesuderinamos su Europos teise. Bus labai sveikintina, jei ji dabar padarys teisingas išvadas.

(Plojimai)

  Gérard Deprez (ALDE). – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, kaip Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininkas šį rytą buvau Kanuose, kur vyko neoficialus Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos (JHA) susitikimas. Būdamas ten turėjau progos aptarti reikalus su R. Marroni. Buvo akivaizdu, kad mes nesusitarėme, bet aš ne dėl to paprašiau žodžio. Aš kalbu norėdamas atsakyti į kelių mano kolegų Parlamento narių iš Italijos pareiškimus, kurie sako, kad tai Italijos ir niekieno kito reikalas ir kad mes keliame nepagrįstus kaltinimus Italijos vyriausybei. Tai neteisinga.

Iš mano pokalbio su R. Marroni paaiškėjo, kad naujosios priemonės taikiniu taps ir Bendrijos piliečiai, kurie turėtų turėti judėjimo laisvę; tai –pirmas dalykas.

Antrasis dalykas yra tai, kad naujoji priemonė, galinti sustabdyti tam tikrų Italijos įstatymų taikymą, neturi tokių privilegijų Europos teisės ir Europos direktyvų atžvilgiu. Tai aiškiai numatyta Italijos įstatymuose, ir todėl aš paklausiau R. Marroni „Gerb. ministre, ar sutiktumėte, jei į Italiją atvyktų Europos Parlamento delegacija, kad ramiai atliktų situacijos įvertinimą, susitiktų su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir atsiskaitytų Europos Parlamentui?“ Jis neprieštaravo ir sutiko.

Tai reiškia, kad, bandant tikėti kalbomis, jog tai yra tik Italijos reikalas … Apgailestauju, bet tai yra perdėta. Jei viskas vyksta gerai, ko jūs bijotės?

(Plojimai)

  Monica Frassoni (Verts/ALE). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, man neprireiks daug laiko, noriu pakalbėti tik dėl Komisijos nario V. Špidlos atsakymo į mūsų klausimą. Aš norėčiau, jei galima, nes šiandien man jis pasirodė kaip mažas generolas, išsisukinėjantis ir galbūt tam tikru mastu šiek tiek prieštaraujantis pats sau – aš manau, kad jis turėjo gauti kokių nors žinių, kurios iš dalies buvo patvirtintos prieš mane kalbėjusių narių – aš norėčiau paklausti jūsų, gerb. Komisijos nary, jei taip yra, leisti mums susipažinti su tomis žiniomis ir visiems mums tai žinoti.

  Roberto Fiore (NI). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau jums priminti, kad viešoji nuomonė Italijoje puikiai informuota apie tai, kas vyksta romų stovyklose. Romų stovyklos ir romų bendruomenės yra neteisėtos ir amoralios. Civilizuotos krikščioniškos Europos tautos moteris ir vaikus laiko žmonėmis, kurie saugomi ir ginami, o romų bendruomenėse moterys ir vaikai dažnai yra noriai išnaudojami ir dėl to plinta nusikalstamumas ir prostitucija.

Todėl Italijos vyriausybės pareiga, net numatant šių asmenų išsiuntimą, imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas teisingumas ir moterų bei vaikų apsauga, ir, atliekant surašymą, užskirstas kelias nusikaltimams, plintantiems visoje bendruomenėje, ypač prieš vaikus, kurie persekiojami arba tampa pedofilų aukomis ar yra įtraukiami į nusikaltimus.

  Renate Weber (ALDE). - Gerb. pirmininke, manau, kad visiškai nepriimtina šiuose Rūmuose toleruoti nacistines kalbas!

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Ponios ir ponai, visiškai aišku, kad pirštų atspaudų ėmimas, sutelktas, tiesiogiai ar netiesiogiai, į vieną etninę grupę, pagal Europos teisę yra nepriimtinas. Duomenų apsaugos direktyva nustato tam tikras labai griežtas taisykles, ir, kaip paaiškėjo iš diskusijos, kuri buvo labai plati ir labai sudėtinga, manau, jog situacija vystosi labai greitai. Todėl, žinoma, priimu kai kurių Parlamento narių kvietimą ir po klausimo aptarimo su savo kolega Jacquesu Barrotu rekomenduosiu, kad jis nuolat tiesiogiai informuotą Parlamentą apie paskutinius padėties pokyčius.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2008 m. liepos 10 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Petru Filip (PPE-DE), raštu. – (RO) Aptardami etninės mažumos grupės, priklausančios ES, kontrolę mes imamės didelės, bet būtinos atsakomybės Europos Sąjungos lygmeniu.

Klausimas dėl etninės grupės pirštų atspaudų ėmimo priklauso Europos Parlamento kompetencijai, ir mes turėtume tvirtai nutarti, kad ES šalys privalo paklusti šios srities Europos teisės aktams.

Kodėl nusprendus imti romų etninės grupės pirštų atspaudus neturėtų būti priimtas ir sprendimas dėl visų Europos piliečių pirštų atspaudų ėmimo? Taigi mes susiduriame poreikiu techniškai ir praktiškai plėtoti Europos pilietybę, kurią įkūnytų unikali elektroninė Europos tapatybė.

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. – (RO) Priemonė dėl romų kilmės gyventojų pirštų atspaudų ėmimo neatitinka nei Europos teisės aktų, nei jokių kitų aktų, užtikrinančių žmogaus teises Europoje.

Siekiant palaikyti šią priemonę, buvo remiamasi 2008 m. balandžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 380/2008, kuris numato galimybę imti trečiųjų šalių piliečių pirštų atspaudus. Vis dėlto aš pabrėžiu, kad šis teisės aktas liečia tik šalis, kurios nepriklauso Europos Sąjungai; todėl priemonė negali būti pagrįsta tokiu būdu.

Iš esmės Direktyva 2004/38 užtikrina visų ES valstybių narių piliečių laisvą judėjimą nepriklausomai nuo jų etninės kilmės. Todėl prieš Italiją gali būti pradėta pažeidimo procedūra, ir Europos Komisija turėtų informuoti apie neteisėtą priemonės, numatytos Italijos piliečių apsaugos dekrete, pobūdį.

Tam tikros tarptautinės institucijos jau išreiškė neigiamą požiūrį į šią priemonę. Europos Vadovų Taryba griežtai pasmerkė pirštų atspaudų ėmimo iniciatyvą. Manau, kad laikas ir Europos Parlamentui užimti poziciją ir ryžtingai reaguoti į šią padėtį.

  Mihaela Popa (PPE-DE), raštu. – (RO) Prisimindama kitą diskusiją Europos Parlamento plenariniame posėdyje dėl romų padėties Italijoje, norėčiau atkreipti dėmesį į aspektą, kurį aš laikau labai svarbiu siekiant integruoti romų bendruomenes.

Aš kalbu apie švietimą, sritį, kuri peržengia sienas, būtiną aspektą, jei mes atsižvelgiame į klajoklišką romų prigimtį.

Patirtis, kurią aš įgijau švietimo srityje, parodė, kad ugdymas ankstyvame amžiuje gali pakeisti žmonių mentalitetą, elgesį ir nuostatas.

Italijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, kuriose gyvena romai, turi būti parengtos mokymosi ir ugdymo visą gyvenimą programos, kurios turėtų skatinti ypatingus šios etninės grupės papročius, tradicijas ir menus tokiu būdu, kad jie didžiuotųsi būdami šios grupės nariais.

Mano požiūriu, romų švietimui Europos Sąjungoje turėtų būti teikiamas prioritetas, kuris simbolizuotų šios etninės grupės, ir pirmiausia jaunimo, integracijos demokratinį būdą.

  Theodor Dumitru Stolojan (PPE-DE), raštu. – (RO) Su romų kilmės gyventojais, gyvenančiais Europos Sąjungos valstybėse narėse, turi būti elgiamasi su pagarba, kurios nusipelno visi Europos piliečiai.

Veiksmų Europos ir nacionaliniu lygiais, skirtų ekonominei, socialinei ir kultūrinei romų integracijai, nebuvimo padariniai tapo akivaizdesni, nei kada nors anksčiau. Laikas valstybėms narėms, Europos Komisijai ir Tarybai priimti ir įgyvendinti jų įtraukčiai skirtas programas.

Aš griežtai nepritariu veiksmams, kurių ėmėsi Italijos vyriausybė, būtent romų kilmės asmenų pirštų atspaudų ėmimui. Prašau Europos Parlamentą, Tarybą ir Europos Komisiją imtis aiškių veiksmų, kad būtų atmesta ši rasinio pobūdžio priemonė, ir prašau Italijos vyriausybės ją panaikinti.