Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2006/0144(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0176/2008

Debatai :

PV 07/07/2008 - 19
CRE 07/07/2008 - 19

Balsavimas :

PV 08/07/2008 - 8.18
CRE 08/07/2008 - 8.18
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0332

Posėdžio stenograma
Pirmadienis, 2008 m. liepos 7 d. - Strasbūras Tekstas OL

19. Bendra maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūra – Maisto priedai – Kvapiosios medžiagos ir tam tikri aromatinių savybių turintys maisto ingredientai – Maisto fermentai (diskusijos)
Protokolas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas punktas yra bendros diskusijos dėl šių Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu pateiktų rekomendacijų antrajam svarstymui:

– (A6–0179/2008) Rekomendacija antrajam svarstymui dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą (16673/2/2007 – C6–0138/2008 – 2006/0143(COD)) (Pranešėja: Asa Westlund);

– (A6–0180/2008) Rekomendacija antrajam svarstymui dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl maisto priedų (16675/2/2007 – C6–0141/2008 – 2006/0145(COD)) (Pranešėja: Asa Westlund);

– (A6–0177/2008) Rekomendacija antrajam svarstymui dėl Tarybos bendrosios pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl kvapiųjų medžiagų ir tam tikrų kitų aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų ir iš dalies keičiantį Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1576/89 ir (EEB) Nr. 1601/91, Reglamentą (EB) Nr. 2232/96 ir Direktyvą 2000/13/EB (16677/3/2007 – C6–0139/2008 – 2006/0147(COD)) (Pranešėja: Mojca Drčar Murko);

– (A6–0176/2008) Rekomendacija antrajam svarstymui dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl maisto fermentų ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 83/417/EEB, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, Direktyvą 2000/13/EB, Tarybos direktyvą 2001/112/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 258/97 (16676/1/2007 – C6–0140/2008 – 2006/0144(COD)) (Pranešėja: Avril Doyle).

 
  
MPphoto
 
 

  Åsa Westlund, pranešėja. (SV) Gerb. pirmininke, noriu pradėti padėkodama Komisijai, Komisijos narei A. Vassiliou ir jos visada pasirengusiems padėti darbuotojams, pirmininkaujančiai valstybei narei Slovėnijai, Ministrų Tarybai, mano kolegėms pranešėjoms Avril Doyle ir Mojca Drčar Murko ir, žinoma, visų suinteresuotųjų šalių šešėliniams pranešėjams už puikų bendradarbiavimą visus tuos metus, kai dirbome šiais klausimais.

Džiaugiuosi, kad mes dabar pasiekėme kompromisą, kuris reiškia supaprastinimą pramonei ir kartu sustiprina vartotojų apsaugą daugelyje sričių. Pavyzdžiui, anksčiau alergiški vartotojai teisės aktuose net nebuvo minimi. Jie bus paminėti, jei mes rytoj pritarsime kompromisui; tada ateityje bus lengviau atsižvelgti į tai, kaip maisto priedai veikia alergiškus vartotojus.

Taip pat didžiuojuosi tuo, kad mes, Parlamento nariai, pasiekėme, kad būtų padaryti trys esminiai naujų taisyklių pakeitimai. Pirmasis yra susijęs su vadinamaisiais azodažais. Jų yra randama, pvz., nealkoholiniuose gėrimuose ir saldumynuose, nepaisant to, kad moksliškai įrodyta, jog tam tikri azodažai vaikams gali sukelti hiperaktyvumą. Todėl man ir Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui buvo svarbu, kad šios medžiagos būtų uždraustos. Mums nepavyko to padaryti, nes valstybės narės stipriai priešinosi ir jų uždraudimui, ir specialiam ženklinimui. Nepaisant šio pasipriešinimo, mes bent jau pasiekėme, kad būtų numatytas įpareigojimas maisto produktus, kurių sudėtyje yra šių azodažų medžiagų, ženklinti aiškiu įspėjamuoju užrašu.

Antrasis pakeitimas yra susijęs su priedų poveikiu aplinkai. Priedų galimo poveikio aplinkai pavyzdys galėtų būti saldiklis sacharozė. Buvo manoma, kad sacharozė organizme nevirškinama ir todėl nebuvo šalinama mūsų nutekamųjų vandenų sistemose. Jei kompromisas bus priimtas, bus aišku, kad priimdami sprendimus dėl priedų mes turime atsižvelgti į aplinkosaugą.

Trečias pakeitimas liečia nanotechnologijas. Pagal kompromisą, kai maisto priedas jau yra patvirtintas, bet pakeičiamas taikant nanotechnologijas, tuomet jis turi būti laikomas nauju priedu ir jam turi būti taikoma nauja patvirtinimo procedūra.

Kalbant apie reglamentą, nustatantį bendrą leidimų suteikimo procedūrą, pirmiausia aš džiaugiuosi tuo, kad mes dabar turėsime tokią bendrą procedūrą. Antra, buvo svarbu užtikrinti, kad Europos maisto saugumo agentūrai (EFSA) būtų suteikta pakankamai laiko įvairių medžiagų įvertinimui.

Žalieji pateikė pakeitimą dėl azodažų uždraudimo, kuris prieštarauja kompromisui su Taryba dėl priedų. Tai darydami jie stato į pavojų visus paminėtus patobulinimus, įskaitant specialų azodažų ženklinimą įspėjamuoju užrašu. Aš irgi norėčiau šio draudimo, bet pasiekti, kad jam pritartų Ministrų Taryba, neįmanoma. Todėl aš esu linkusi balsuoti prieš draudimą, nes priešingu atveju mes rizikuojame nelaimėti nei draudimo, nei ženklinimo įspėjamuoju užrašu, o tai iš tikrųjų neatitiktų vaikų interesų.

Baigdama primygtinai siūlau visiems šių Rūmų nariams rytoj palaikyti kompromisą ir balsuoti prieš visus kitus pakeitimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Mojca Drčar Murko, pranešėja. Gerb. pirmininke, kvapiosiomis medžiagomis laikomos medžiagos, dedamos į maisto produktus jų kvapui ar skoniui pagerinti, dažniausiai įvairių aromatinių preparatų mišinys.

Europos Parlamentas primygtinai reikalavo pakeitimų, kurie, jo manymu, būtų darnaus ir įgyvendinamo reglamento, kuriuo būtų atsižvelgiama į mokslo ir technologijų vystymąsi, pagrindas. Yra žinoma, kad Tarybos ir Parlamento pozicijos vaistinių ir prieskoninių augalų klausimu skyrėsi. Parlamentas manė, kad dar neįrodyta pašalinant pagrįstas abejones, jog paruošto vartoti maisto, kuriame natūraliai yra kai kurių nepageidaujamų ingredientų, toksikologinis poveikis gali būti toks pat kaip atskirai tiriamų natūralių ingredientų. Vaistiniai ir prieskoniniai augalai buvo naudojami nuo neatmenamų laikų nesukeldami jokių žinomų nepalankių padarinių.

Kaip pranešėja aš nesiekiau, kad vaistiniams ir prieskoniniams augalams būtų panaikintos III priede nurodytos ribos. Buvo prašoma suteikti atitinkamas išimtis tik tada, kai moksliniai įrodymai nėra išsamūs ir todėl galbūt situacija dar nėra tokia, kad ją būtų galima derinti Europos lygiu.

Taigi antrojo svarstymo kompromise numatomos atitinkamos garantijos, kurios suteikiamos tam tikriems vaistiniams ir prieskoniniams augalams ir kuriomis remiantis leidžiama jiems netaikyti III priede nurodytų didžiausio leistino kiekio reikalavimų. Tai padeda išlaikyti apribojimus, kuriuos pasiūlė Taryba: 4 iš 11 grynų aktyvių medžiagų ir maždaug 30 iš 40 maisto kategorijų. Tai yra daugiausia, kas galėjo būti pasiekta, ir todėl aš prašau Europos Parlamento už tai balsuoti.

Kaip EP narei man vis dar kelia tam tikrą nerimą dalykai, kuriais, tikiuosi, Komisija pasirūpins įgyvendinimo metu. Išnašoje numatyta, kad kompromisas netaikomas, kai vaistiniai ir prieskoniniai augalai į sudėtinį maistą dedami kartu su kvapiosiomis medžiagomis. Nenumatytas to padarinys galėtų būti tai, kad maisto pramonė atsisakys vaistinių ir prieskoninių augalų, nes ekstraktus ir kvapiąsias medžiagas yra žymiai lengviau standartizuoti. Dėl vaistiniuose ir prieskoniniuose augaluose esančių aktyvių medžiagų įvairuojančių kiekių maisto gamintojai turėtų keisti savo receptus priklausomai nuo partijos, ir tai būtų labai brangu. Vaistinių ir prieskoninių augalų pramonė net galėtų būti išbraukta iš Europos rinkos.

Taip neturi atsitikti, nes Europos vartotojai nenori tokio jų pasirinkimo teisės apribojimo, taip pat ir dėl su visuomenės sveikata susijusių priežasčių. Vartotojas šiuo atveju paradoksaliu būdu suvartotų didesnius kiekius kvapiųjų medžiagų, kurios pagal vadinamąją grynumo hierarchiją būtų artimesnės nepageidaujamoms aktyvioms medžiagoms, nei vaistiniai ir prieskoniniai augalai. Aš suprasčiau tai, jei Komisijos narė galėtų dar kartą mane patikinti, kad galima neigiama raida bus tinkamai kontroliuojama ir, jei reikės, sustabdoma.

 
  
MPphoto
 
 

  Pilar Ayuso, pavaduojanti pranešėją. (ES) Gerb. pirmininke, aš ketinu kalbėti pranešėjos ponios A. Doyle vardu. Aš atsiprašau jos vardu, kad ji negali būti čia, nes šiuo metu vyksta į Strasbūrą. A. Doyle palankiai vertina kompromisą su Taryba dėl šio Maistą gerinančių medžiagų paketo, kuris yra toks svarbus.

Fermentai yra dedami į maistą, kad atliktų įvairias technologines funkcijas gaminant, apdirbant, ruošiant, apdorojant, pakuojant, transportuojant ar sandėliuojant tokį maistą. Jie dažniausiai naudojami kepinių, alaus, sūrio, alkoholinių ir kitų gėrimų gamyboje. Jie atlieka vis svarbesnį vaidmenį maisto gamyboje ir gali būti naudojami kaip alternatyva cheminėms medžiagoms gerinant maisto produktų tekstūrą, išvaizdą, maistinę vertę ir skonį. Jie taip pat padeda tam tikruose gamybos procesuose.

Šis pasiūlymas faktiškai yra pirmasis konkretus Europos Sąjungos teisės aktas, skirtas maisto fermentams. Šiuo metu nėra jokių Bendrijos lygiu suderintų taisyklių, reguliuojančių fermentų naudojimą, ir dėl to ne tik atsiranda prekybos kliūtys ir teisinis neapibrėžtumas, bet ir 27 valstybėse narėse taikomi skirtingi vartotojų apsaugos standartai. Tik trys valstybės narės yra nustačiusios rizikos įvertinimo procedūras: Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Danija.

Pagal naująjį teisės aktą, dėl kurio balsuosime rytoj, Europos Sąjungoje bus nustatytos suderintos fermentų įvertinimo, patvirtinimo ir naudojimo maisto produktuose taisyklės.

Pranešėja mano, kad visa tai labai svarbu, nes bus pagerinta maisto sauga ir padidintos vartotojų galimybės rinktis, be to, vartotojai turės daugiau informacijos apie tai, kas įeina jų valgomų maisto produktų sudėtį.

Ji ypač džiaugiasi tuo, kad Taryba sutiko, jog bet kokiai medžiagai, pagamintai iš genetiškai modifikuotų organizmų, tuo pat metu galėtų būti atliekamos dvi leidimų suteikimo procedūros, tokiu būdu išvengiant dvigubo leidimų suteikimo šiems produktams.

Ji taip pat labai patenkinta, kad Taryba pritarė Parlamento pageidavimui dėl vienintelio teisinio pagrindo, būtent EB sutarties 95 straipsnio dėl vidaus rinkos, remiantis pirmojo svarstymo metu jos pasiūlytu pakeitimu. Taip pat ir pramonei labai naudinga, kad Taryba numatė nuo pasiūlyto reglamento įsigaliojimo datos vienerių metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį maisto produktai, kurie yra teisėtai pateikti į rinką arba paženklinti, tais metais gali būti parduodami iki minimalaus laikymo arba galiojimo termino pabaigos.

Baigiant pranešėja norėtų padėkoti savo kolegoms už jų palaikymą ir bendradarbiavimą, ypač A. Westlund ir M. Drčar Murko ir visiems šešėliniams pranešėjams, taip pat pirmininkaujančiai valstybei narei Slovėnijai už jų sunkų darbą. Mes sėkmingai suderinome keturis teisės aktų pasiūlymus, ir todėl pagerinsime vidaus rinkos veikimą šioje srityje, kuri skatina naujovių diegimą Europoje ir jos konkurencingumą, tuo pat metu užtikrindama aukštą maisto saugos ir aplinkos apsaugos lygį.

 
  
MPphoto
 
 

  Androula Vassiliou, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti Parlamentui ir ypač trims pranešėjoms – M. Drčar Murko, A. Doyle ir A. Westlund – už dideles pastangas, kurias jos įdėjo, ir laiką, kurį skyrė šiam svarbiam teisės aktų paketui. Ypač vertinu pastangas sujungti pasiūlymus į paketą, taip pasiekiant, kad tokiais panašiais atvejais būtų laikomasi nuoseklaus požiūrio.

Šis teisės aktų paketas yra svarbus indėlis į Komisijos supaprastinimo programą. Jis numato atitinkamų sričių harmonizavimą ir taip pat skatina trijų sričių suderinamumą. Įvedus bendrą leidimų suteikimo procedūrą bus nustatyta nuosekli priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų įvertinimo bei leidimų jiems suteikimo sistema.

Tai labai svarbu vartotojų apsaugos ir maisto pramonės konkurencingumo požiūriais. Ypač operatoriai turėtų gauti naudos iš centralizuotos, skaidrios ir ribotos trukmės procedūros privalumų.

Kalbant apie pasiūlymą dėl maisto priedų, tokių medžiagų reglamentavimas yra svarbus siekiant užtikrinti maisto saugą, taip pat siekiant užtikrinti, kad nebūtų klaidinami vartotojai. Šitie kriterijai, taip pat ir pagrįstas technologinis poreikis naudoti maisto priedus, yra svarbios maisto priedų naudojimo prielaidos. Nors šie principai yra nustatyti galiojančiuose teisės aktuose, aš džiaugiuosi pakeitimais ir papildomais išaiškinimais, pateiktais siekiat sustiprinti šiuos svarbius aspektus. Tai taip pat yra ir reikalavimas atnaujinti teisės aktus atsižvelgiant į mokslo ir technologijų plėtrą.

Šiuo atžvilgiu aš galiu ypač palaikyti pakeitimus, pateiktus po to, kai EFSA atliko Southamptono universiteto tyrimo rezultatų įvertinimą. Šie pakeitimai reikalauja ženklinimo dėl galimų su tam tikrų maisto dažiklių naudojimu susijusių neigiamų padarinių vaikų elgesiui. Šis ženklinimas užtikrins, kad vartotojams, kurie gali norėti išvengti šių dažiklių, būtų pateikta tiksli informacija.

Per diskusijas dėl šio pasiūlymo taip pat buvo išsakytas susirūpinimas dėl tam tikrų maisto dažiklių, paprastai vadinamų „azodažais“, galimo alerginio poveikio. Maisto produktams, kurių poveikis gali būti alerginis, taikomos specialios procedūros ir teisės aktai, ir todėl aš galiu labai aiškiai pasakyti, kad Komisija prašys Europos maisto saugos tarnybos atliekant naują šių maisto priedų įvertinimą ypač atkreipti dėmesį į azodažų galimą alerginį poveikį. Jei remiantis šio naujo įvertinimo rezultatais reikės, Komisija apsvarstys, ar būtina imtis atitinkamų veiksmų siekiant pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/13/EB III priedo A dalį, kad vartotojams, alergiškiems maistui, būtų teikiama tiksli informacija.

Kalbant apie fermentus, jie buvo tradiciškai naudojami tokių maisto produktų, kaip duona, sūris, alus ir vynas, gamyboje. Fermentai gali pagerinti maisto produktų tekstūrą, išvaizdą bei maistinę vertę ir būti naudojami kaip alternatyva technologijoms, pagrįstoms cheminėmis medžiagomis. Iki šiol teisės aktai dėl maisto fermentų ES visiškai suderinti nebuvo; dėl šio nepakankamo harmonizavimo susidarė prekybos kliūtys ir buvo trukdomas šios srities vystymasis.

Sėkmingai priėmus šį pasiūlytą reglamentą, kuriuo nustatomos darnios maisto fermentų mokslinio įvertinimo, leidimų suteikimo ir naudojimo Bendrijoje taisyklės, būtų panaikinta dabartinė reguliavimo spraga.

Aš palankiai vertinu pakeitimus, kuriais sugriežtinamas atsargumo principas ir kriterijus dėl vartotojo neklaidinimo; tai – pagrindiniai pasiūlyto reglamento principai. Aš taip pat palankiai vertinu pakeitimą, kuriuo smulkiau išaiškinamas reglamento dėl fermentų ir teisės aktų dėl genetiškai modifikuotų produktų bei dėl pašarų tarpusavio ryšys.

Kalbant apie kvapiąsias medžiagas, pasiūlymu numatoma aukšto lygio vartotojų apsauga, o pramonei suteikiama galimybė toliau kurti naujas kvapiąsias medžiagas ir naujus jų taikymo būdus, siekiant reaguoti į didėjančią tinkamesnių maisto produktų paklausą. Teisės aktas leis Europos pramonei išlaikyti ir stiprinti lyderės poziciją pasaulinėje rinkoje.

Kvapiosios medžiagos yra naudojamos perteikti ar pakeisti maisto produktų kvapą ir (arba) skonį siekiant naudos vartotojui. Kvapiųjų medžiagų naudojimas neturi klaidinti vartotojo dėl maisto prigimties arba kokybės. Naujosios kvapiųjų medžiagų ženklinimo taisyklės tikrai padės geriau informuoti vartotoją ir išvengti vartotojo klaidinimo.

Per diskusijas nuomonės dėl to, ar į reglamento taikymo sritį turi būti įtraukti prieskoniniai ir vaistiniai augalai, skyrėsi. Komisija palankiai vertina pasiektą susitarimą, kuriuo bus pagerinta vartotojų apsauga ir kartu atsižvelgiama į galimą tradicinio naudojimo poveikį.

Aš atidžiai klausiausi M. Drčar Murko ir noriu ją patikinti ir taip pat patvirtinti, kad nuo reglamento įsigaliojimo Komisija, remdamasi valstybių narių pateikiama informacija, rūpestingai kontroliuos atitinkamamų prieskoninių ir vaistinių augalų bei natūralių kvapiųjų medžiagų ekstraktų naudojimo plėtrą. Komisija, remdamasi šia informacija ir atsižvelgdama į naujausius mokslinius tyrimus dėl toksikologinio poveikio ir poveikio vartotojams, jei reikės, siūlys III priedo B dalies pakeitimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Pilar Ayuso, PPE-DE frakcijos vardu. (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, aš dabar kalbu savo vardu ir norėčiau pradėti padėka pranešėjai M. Drčar Murko už sunkų darbą, kurį ji atliko, ir kitiems šešėliniams pranešėjams, taip pat pirmininkaujančiai valstybei narei Slovėnijai ir Komisijai už pasirengimą deryboms, kad antrajame šio pranešimo svarstyme būtų pasiektas susitarimas. Aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjoms A. Westlund ir A. Doyle už kitus paketo pranešimus, taip pat šešėliniams pranešėjams už jų pagalbą ir bendradarbiavimą ieškant horizontalių problemų, iškeltų šiais pasiūlymais, sprendimų.

Labiausiai ginčytina tema, kuri nuo pat diskusijų pradžios buvo iškelta šiame pasiūlyme dėl kvapiųjų medžiagų, buvo biologiškai aktyvios sudedamosios dalys, kurių natūraliai yra vaistiniuose ir prieskoniniuose augaluose ir kurios kėlė didžiausią problemą vaistinių ir prieskoninių augalų gamintojams, nes jie padarė išvadą, kad jie nepajėgs vykdyti pasiūlymo reikalavimų atsižvelgiant į ypatingą šių produktų prigimtį: skirtingos derliaus nuėmimo vietos ir skirtingi metų laikai, kuriais nuimamas derlius, mitybos įpročiai įvairiose šalyse, t. t.

Kalbant apie šį aspektą, norėčiau pasakyti, kad vartotojų apsauga buvo tai, ko nuo pat pradžių siekė Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija. Todėl manau, jog teigiamas dalykas yra tai, kad su Taryba ir Komisija buvo pasiektas susitarimas, pagal kurį tam tikroms medžiagoms neturi būti taikomi reikalavimai dėl didžiausių leistinų kiekių, jei sudėtiniai maisto produktai neturi jokių pridėtų kvapiųjų medžiagų ir vieninteliai aromatinių savybių turintys maisto produkto ingredientai yra švieži, džiovinti ar šaldyti vaistiniai ir prieskoniniai augalai.

Baigdamas norėčiau pasveikinti tai, kad dėl šių maistą gerinančių medžiagų paketo teisės aktų pasiūlymų rytoj ketinama balsuoti, nes jais ne tik bus aktualizuoti teisės aktai, bet ir bus galima įvertinti rinkoje esančių kvapiųjų medžiagų keliamą riziką, taip užtikrins didelę Europos vartotojams apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela, PSE frakcijos vardu. (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, pirmiausia Europos Parlamento Socialistų frakcijos vardu norėčiau pasveikinti pranešėją su jos darbu bandant pasiekti sutarimą su šešėliniais pranešėjais ir su pastangomis, įdėtomis bandant pasiekti pageidaujamą susitarimą tarp suinteresuotųjų šalių.

Pasiūlymu dėl Reglamento dėl kvapiųjų medžiagų siekiama patikslinti ir atnaujinti kvapiųjų medžiagų ir tam tikrų kitų aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų naudojimo taisykles atsižvelgiant į technologinę ir mokslinę pažangą kvapiųjų medžiagų srityje, teisės aktų dėl maisto produktų raidą Europos Sąjungoje ir, tuo pat metu, į žmogaus sveikatos apsaugos reikalavimus.

Reglamentas nustato bendras kvapiųjų medžiagų ir kitų aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų naudojimo sąlygas; jame pateikiama aiški kvapiųjų medžiagų apibrėžtis, bendros jų naudojimo taisyklės, ženklinimo taisyklės ir didžiausi leistini medžiagų, galinčių kelti pavojų žmogaus sveikatai, kiekiai. Kompromisas, pasiektas šio antrojo svarstymo metu, yra Komisijos, Tarybos ir Parlamento bendradarbiavimo rezultatas. Buvo surengti keli susitikimai, buvo susitarta dėl labiau ginčytinų klausimų ir visos šalys padarė nuolaidų. Vis dėlto susitarime atsispindi įvairių Parlamento pateiktų pakeitimų principai, kuriais atsižvelgiama į du pagrindinius siekius: informuoti vartotojus ir saugoti jų interesus, taip pat saugoti visuomenės sveikatą.

Kvapiosios medžiagos ir kitos aromatinių savybių turinčios medžiagos turi būti saugios ir jų naudojimas neturi klaidinti vartotojų. Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į Europos maisto saugos tarnybos mokslines nuomones, naujuose teisės aktuose nustatomi didžiausi leistini tam tikrų potencialiai toksiškų ir pavojingų žmogaus sveikatai medžiagų, patenkančių į organizmą kartu su maisto produktais, kuriose yra kvapiųjų medžiagų ir kitų aromatinių savybių turinčių maisto sudedamųjų dalių, kiekiai. Šitie didžiausi leistini kiekiai netaikomi trims medžiagoms: estragolui, safrolui ir metilo eugenoliui, kai jų yra sudėtiniuose maisto produktuose, į kuriuos nebuvo dėta jokių kvapiųjų medžiagų, tik aromatinių savybių turinčių maisto sudedamųjų dalių vaistinių ir (arba) prieskoninių augalų forma. Vis dėlto ši išimtis turėtų būti peržiūrėta, jei atsirastų mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad jų vartojimas kelia pavojų sveikatai.

Terminas „natūralus“ vis dar yra paini vartotojams, bet naujas pasiūlymas dėl natūralių kvapiųjų medžiagų ženklinimo tikrai geriau atitinka vartotojų lūkesčius, nes terminas „natūralus“ vartojamas tik tuo atveju, jei kvapioji medžiaga yra gauta tik iš natūralių aromatinių savybių turinčių medžiagų, kai ne mažiau kaip 95 proc. kvapiosios medžiagos komponento yra gauta iš nurodytos žaliavos.

 
  
MPphoto
 
 

  Mojca Drčar Murko, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, kalbant apie reglamentą dėl maisto ant priedų, mano frakcija palankiai įvertino pasiūlymą modernizuoti ir suderinti Europos teisės aktus ir palaikė pranešėjos A. Westlund pastangas užtikrinti nepertraukiamą vartotojų ir jų sveikatos, ypač pažeidžiamų gyventojų grupių, apsaugą.

Tai, kad maisto gamintojai atsako į augančią paklausą nuolat kurdami naujus produktus, o jų įvairinimas paprastai pasiekiamas pridedant priedus, yra gyvenimo faktas. Teisės aktai dėl maisto produktų turi būti proporcingi ir apgalvoti, nes jie turi prisidėti prie sveikatos apsaugos ir užtikrinti vienodas galimybes maisto gamintojams.

Šis principas paprastas, bet, aišku, yra daug jo interpretacijų. Kaip mes galime pasiekti žymių laimėjimų sveikatos apsaugos požiūriu, tačiau tuo pat metu netrukdyti vystyti Europos maisto gamybos technologijas?

Mes susitarėme dėl pagrįstų pakeitimų, aš manau – siekdami apsaugoti vartotojų interesus, ypač įvesdami tikslų ženklinimą – bet mes taip pat norėjome prisidėti ir prie vartotojų informuotumo didinimo. Esu įsitikinusi, jog informuoti, atidūs vartotojai gali daryti labai didelę įtaką paruoštų vartoti maisto produktų gamybai Europos Sąjungoje. Mes palaikėme pakeitimus, kuriais siekiama sustiprinti Komisijos pasiūlymą, ypač trimis klausimais: dėl leidimų suteikimo procedūros taikymo maisto priedams, dėl leidimų suteikimo procedūros skaidrumo ir dėl konkrečių leidimų suteikimo procedūros sąlygų.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Schlyter, Verts/ALE frakcijos vardu. (SV) Gerb. pirmininke, mūsų rinkėjai nori gerų, saugių maisto produktų, kuriais galėtų pasitikėti. Ar šis reglamentas jiems tai užtikrins? Parlamentui pavyko pasiekti, kad būtų pritarta tam tikriems patobulinimams. Aš asmeniškai esu labai patenkintas ypač tuo, kad nanotechnologijos pagaliau bus reglamentuotos ir daugiau nebegalės „pralįsti“ į rinką be deramo patikrinimo. Patobulinimas yra ir tai, kad vienu iš kriterijų patvirtinant priedus įvardijama aplinkos apsauga. Patobulinimas taip pat yra tai, kad etiketėse turi būti parodytas azodažų buvimas. Taigi yra dalykų, kuriais galima džiaugtis. Be to, kalbant apie kvapiąsias medžiagas, Parlamentui pavyko užtikrinti, kad natūraliai aromatizuoti produktai neatsidurtų visiškai nepalankioje padėtyje nenatūralių kvapiųjų medžiagų pramonės produktų atžvilgiu.

Nežiūrint to, esu nustebintas, kad Taryba nepaiso savo rinkėjų norų. Kaip mūsų vyriausybės gali aktyviai priešintis tekstui, kuriame sakoma, jog neturi būti jokios rizikos, kad maisto priedas klaidins vartotojus ir kad jie manys, jog maiste esama kitokių sudedamųjų dalių, nei iš tikrųjų? Kaip jie gali aktyviai tam priešintis? Ministrai aktyviai priešinasi nuomonei, kad dažiklių naudojimui bespalvėje medžiagoje turi būti speciali priežastis. Ministrų Taryba aktyviai priešinosi azodažų uždraudimui. Jie aktyviai priešinasi reikalavimui produktų etiketėse nurodyti, jog kaip apsaugos priemonės buvo panaudoti pesticidai, kad vartotojai žinotų šį faktą.

Manau, kad jei mes pritarsime žaliųjų pasiūlymui dėl azodažų uždraudimo vaikams skirtuose produktuose, mes priversime Tarybą išeiti į viešumą ir ginti savo poziciją viešoje diskusijoje. Juk Tarybai lengva laikytis savo pozicijos tokiais klausimais, kai ji derasi su mumis už uždarų durų, tačiau kokia vyriausybė atsistos ir pritars maisto priedams, kurie, kaip mums žinoma, sukelia vaikams hiperaktyvumą, taip pat kai turime rimtą pagrindą manyti, kad jie sukelia vaikams alergijas? Norėčiau žinoti, ar Komisija negalėtų tiesiog nustatyti draudimo. Dažai nėra būtini ir nepakeičiami priedai. Be to, be azodažų yra kitų dažų. Jei mes reikalaujame taikyti atsargumo principą, tai tada, kai tik EFSA įrodo, kad yra alerginių reakcijų pavojus ir didesnis alerginių reakcijų pavojus, viskas, ką mes turime padaryti, yra uždrausti medžiagą. Po to mums daugiau nereikėtų diskutuoti dėl azodažų.

 
  
MPphoto
 
 

  Kartika Tamara Liotard, GUE/NGL frakcijos vardu. (NL) Aš norėčiau pradėti pareikšdama savo nuoširdžią padėką pranešėjoms ir šešėliniams pranešėjams už jų bendradarbiavimą atliekant tokį didžiulį darbą. Galutinis rezultatas galbūt nėra visai toks, kokio aš būčiau norėjusi, bet manau, kad jis yra geriausias, koks galėjo būti pasiektas šiomis politinėmis sąlygomis.

Kaip matau, šiame pakete pirmenybė teikiama dviems dalykams: maksimaliai vartotojų apsaugai ir visiškam skaidrumui. Kiek tai domina mane, ekonominiai interesai yra visiškai antraeiliai šių dviejų pagrindines koncepcijų atžvilgiu. Maksimali vartotojų apsauga reiškia sistemingą atsargumo principo taikymą. Jei nėra tikrai 100 proc. žinoma, kad kažkokia medžiaga yra saugi, neturi būti suteiktas leidimas pateikti ją į rinką. Taip pat bet kokia kaina turi būti užkirstas kelias vartotojų klaidinimui įsigyjant produktus. Didžiausias skaidrumas reiškia, kad mes nepasiduodame tarptautinių maisto pramonės bendrovių spaudimui išsaugoti jų formulių ir gamybos metodų paslaptį. Vartotojai turi teisę tiksliai žinoti, kas yra jų maiste ir kokiomis sąlygomis jis buvo pagamintas.

Vertindama keturis pranešimus atsižvelgiant į šiuos du principus, aš pažymiu, kad nors jie yra ne visiškai puikūs, bet yra aiškus pirminių pasiūlymų patobulinimas. Jie prisideda prie vartotojų apsaugos ir skaidrumo didinimo, todėl aš palaikysiu kompromisus. Gėda, kad mes nesugebėjome įvesti taip pat ir tiesioginio genetiškai modifikuotų produktų ženklinimo.

Baigdama norėčiau paminėti dar vieną dalyką. Manau, kad labai keista, jog naujuose pasiūlymuose, pvz., dėl naujų maisto produktų, Komisija pradeda vienodą procedūrą anksčiau, nei tam pritaria Parlamentas. Man tai, švelniai tariant, neatrodo kaip labai didelės pagarbos Europos demokratijai demonstravimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Irena Belohorská (NI). (SK) Pirmiausia aš norėčiau paminėti ponios A. Doyle darbą ir padėkoti jai už pastangas parengti subalansuotą dokumentą, skirtą visų pirma apsaugoti gyventojų sveikatą.

Maisto fermentų yra daugelyje produktų, kurie kiekvieną dieną vartojami visuose visuomenės sluoksniuose, pvz., bandelėse ir duonoje. Todėl labai svarbu kontroliuoti jų gamybą. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad jie būtų nekenksmingi sveikatai ir kad tokia kontrolė būtų harmonizuota visoje Europos Sąjungoje.

Rengiant Europos direktyvas labai svarbu įgyti Europos Sąjungos piliečių pasitikėjimą, ypač laikotarpiu, kai Europa yra krečiama „pūvančio sūrio perdirbimo skandalo“. Siekdami užkirsti kelią kitai tokiai situacijai, mes turime susitelkti ne tik į direktyvos rengimą, bet ir, svarbiausia, į jos įgyvendinimo įvairiose valstybėse narėse kontrolę. Kadangi mes žinome, kad iki 80 proc. maisto fermentų gamina keturių bendrovių, manau, kad gamybos kokybės kontrolė neturėtų būti problema. Tačiau problema gali tapti gamybos metodai, ir todėl manau, kad ponios A. Doyle pranešime pagrįstai atkreipiamas dėmesys į šią pagrindinę problemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE-DE). (FR) Gerb. pirmininke, laikais, kai dar vienas maisto skandalas drebina kai kurias Europos Sąjungos valstybes nares, net jei jis neabejotinai kilo apgaulės stambiu mastu, nenuostabu, kad vartotojas klausia ir reiškia abejones dėl kažko, kas galėtų atrodyti „dirbtina“. Apsaugą siūlanti Europa taip pat garantuoja vartotojo saugumą ir visuomenės sveikatos apsaugą.

Maisto papildai, prieskoniai ir fermentai vaidina svarbų vaidmenį mūsų maisto gamyboje. Štai kodėl mums reikia aiškių, suderintų taisyklių, susijusių su leidimų šioms medžiagoms suteikimo procedūra, jų saugumu ir pardavimo tvarka, kad apsaugotume vartotojus ir svarbiausia padidintume visuomenės pasitikėjimą su šiomis medžiagomis pagamintu maistu. Todėl svarbu, kad taisyklės būtų pagrįstos patikima moksline nuomone.

Mes taip pat turime užpildyti visada Europos lygmeniu egzistavusią teisinę spragą dėl fermentų, kurie, pvz., naudojami duonos arba pieno produktams gaminti. Dėl to aš esu sužavėta matydama, kad buvo įvesta papildoma apsauga, t. y. naudojant aiškų ir labiau suvokiamą žymėjimą siekiama užtikrinti daugiau skaidrumo. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai šie produktai priskiriami „natūralių“ gaminių kategorijai.

Pagrindinis įstatymų projekto aspektas – vieningos standartinės leidimų suteikimo procedūros maisto papildams, prieskoniams ir fermentams, kurie tikrai vis daugiau ir daugiau naudojami maisto pramonėje, įvedimas, kartu numatant nuostatą dėl jų saugos įvertinimo, kurį atliktų Europos maisto saugos agentūra.

Be abejo, Parlamentas kontroliuos, ar atliekama šių medžiagų stebėsena. Jokiu atveju maisto papildai neturi kelti grėsmės vartotojų sveikatai, taip pat negalima vartotojų klaidinti, todėl ypač svarbu, kad mes užtikrintume vartotojų apsaugą ir maisto saugą, tačiau tuo pat metu nesuvaržytume maisto pramonės pažangos ir konkurencingumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Linda McAvan (PSE). - Gerb. pirmininke, aš norėčiau tarti keletą žodžių Komisijos nariui apie vieną iš pranešimų apie maisto papildus, ypač apie maisto dažiklius, vadinamus azodažais. Aš esu nepaprastai patenkinta, kad mes sulaikėme labai gerų naujienų, kadangi nuo šiol jie turės būti pažymėti ant visų jais dažytų maisto produktų. Aš noriu padėkoti Åsa Westlund, kuri pasiekė tai sunkiu darbu. Kai ji pradėjo šį darbą niekas nemanė, kad galėtų būti pasiekta tiek pažangos. Dėl to tikrai pagerėjo status quo. Bet nemanau, kad tai ilgalaikiai pakitimai.

Esu įsitikinusi, kad žinote apie praėjusį rudenį Southamptono universiteto atliktą tyrimą, kuriame nustatyta vaikų elgesio priklausomybė nuo jų maitinimo įvairiais azodažais dažytais saldumynais ir nealkoholiniais gėrimais. Tai labai rimtas tyrimas, kuris buvo publikuotas žurnale The Lancet. Tyrimo rezultatus įvertino nepriklausomi ekspertai, o jų gautos išvados tokios rimtos, kad Jungtinė Karalystė per savo Standartų agentūrą pareikalavo įvesti draudimą naudoti šiuos dažiklius maisto produktams dažyti. Daug Europos bendrovių tam pritaria ir palaipsniui nutraukia jų naudojimą savanoriškai.

Vieninga rinka nebeįstengia tinkamai išspręsti šios problemos. Plačiai žinoma, kad šitie produktai neturi jokios maistinės vertės, be to, esama tinkamų natūralių prieskonių. Aš mačiau skelbimą viename iš mūsų laikraščių, klausiantį: „argi mes turime atsisakyti Smarties?“ (labai ryškiai dažomi saldainiai). Betgi tikrai yra labai gerų natūralių medžiagų šiems dažikliams pakeisti. Mums šių pavojingų dažiklių nereikia.

Mes pritariame tam, kas įvyko šiandien, bet viliamės, kad jūs toliau bendradarbiausite su Europos maisto saugos agentūra, kad ji greičiau pakartotinai apsvarstytų su šiomis medžiagomis susijusią informaciją. Aš nemanau, kad žmonėms Europoje reikia šių dirbtinių dažiklių. Be to, manau, kad turėtume daugiau dėmesio skirti tam, kokio maisto žmonėms reikia, o ne tam, ko į jį nori pridėti bendrovės. Aš tikiuosi, kad jūs paskubinsite EFSA, kad ji kuo greičiau priimtų sprendimą šiai problemai spręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Marios Matsakis (ALDE). - Gerb. pirmininke, aš noriu kalbėti apie pasiūlymą dėl maisto fermentų, kurį aš padėjau rengti kaip šešėlinis pranešėjas. Šiuo atžvilgiu norėčiau padėkoti A. Doyle, kuri šįvakar tikiuosi saugiai atvyks čia iš Airijos, už puikų pranešimą.

Aš taip pat norėčiau padėkoti jai už ypač gerą bendradarbiavimą su šešėliniais pranešėjais, t. y. už bendradarbiavimą, kuris visuomet būdavo persmelktas supratimo dvasia ir vyko efektyviai keičiantis politinėmis bei atitinkamomis mokslinėmis žiniomis.

Šio bendradarbiavimo pakako, kad būtų parengtas ypač pageidaujamas kompromisas, kuriam plačiai pritaria šių Rūmų politinės frakcijos ir kuriame, mano nuomone, abibrėžta daug jautrių nuostatų, kurios sustiprins svarstomąjį teisės aktą ir sudarys prielaidas veiksmingesniam ir lengvesniam jo taikymui.

Mano nuomone (turint omenyje šį kompromisinį paketą), pasiūlyto reglamento, kuriuo, kaip žinoma, siekiama suderinti fermentų naudojimą ES maisto pramonėje reglamentuojančius teisės aktus, siekiant pirminio tikslo – žmogaus sveikatos apsaugos, bet taip pat ir antrinio tikslo – sąžiningos prekybos ir konkurencijos skatinimo – uždavinys bus didele dalimi atliktas.

Mes ypač patenkinti, kad prevencijos principo, kuriam ypač daug dėmesio skiria ne tik mano frakcijos nariams, bet ir didelė dauguma visų Parlamento narių, ypatybės aiškiai pastebimos šiame pranešime. Dėl to Europos vartotojai turėtų pajusti, kad, nagrinėjant klausimus dėl fermentų maiste, daug dėmesio skiriama jų sveikatos apsaugai.

Be to, ypač pabrėžtas reikalavimas užtikrinti, kad vartotojui pateikta informacija būtų tiksli ir naudinga.

Kaip tikėtasi, svarstant klausimą dėl GMO kilo tam tikrų nesutarimų. Vis dėlto buvo pasiektas pakankamas kompromisas.

Užbaigdamas norėčiau pasakyti, kad tai geras pranešimas, todėl mano frakcija jam tvirtai pritars.

 
  
MPphoto
 
 

  Kathy Sinnott (IND/DEM). – Gerb. pirmininke, mes čia daug kalbame apie vaikų apsaugą. Gausūs įrodymai verčia manyti, kad dirbtiniai prieskoniai ir papildai yra žalingi vaikų sveikatai dėl daugelio priežasčių. Pirma, mes su šiuo žalingu poveikiu galime susieti per praėjusius 15 metų 435 proc. išaugusį vaikų su autizmu ir ADHD atvejų skaičių. Šiuo metu šios ligos nustatytos 35 proc. vaikų. Be to, mes galime susieti tam tikrus simptomus su įvairiais prieskoniams (kurių yra taip daug), tačiau imkime kaip pavyzdį MSG, kurio yra vaikų saldumynuose, gėrimuose, užkandžiuose ir kituose patiekaluose. Nustatyti 92 simptomai, du iš kurių – hiperaktyvumas ir nuotaikos nepastovumas.

Man, kaip motinai, svarbiausia maisto saugumas ir skaidrumas. Manau, kad mes, leisdami įmaišyti į vaikų maistą įvairiausių dažiklių, konservantų ir papildų kokteilį, keliame jiems ir jų gebėjimui mokytis rimtą pavojų. Vaikams reikia gero šviežio maisto, užauginto vietoje ir kiek galima natūraliomis sąlygomis. Dėl to iš tikrųjų imkimės vaikų apsaugos.

 
  
MPphoto
 
 

  Anja Weisgerber (PPE-DE). (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, dėkoju visiems pranešėjams, ypač M. Drčar Murko ir P. Ayuso, už jų konstruktyvų bendradarbiavimą ir pasitikėjimą. Maistą gerinančių medžiagų paketas sudarys prielaidas suderinti papildų naudojimą reglamentuojančioms taisyklėms visoje Europoje. Be to, ateityje, maiste naudojant papildus, fermentus ir prieskonius, bus užtikrintas aukštas vartotojo sveikatos apsaugos lygis. Kito kelio nėra.

Paketas suderina galiojančius teisės aktus su naujausiais techniniais ir moksliniais maisto papildų srities pasiekimais. Jei atsiranda mokslinių įrodymų, rodančių pavojų sveikatai, turi būti nustatytos didžiausios leistinos vertės, kurios užkirstų kelią bet kokiam žalingam poveikiui.

Vis dėlto mes neturime tapti isteriški ar kurstyti nepateisinamą paniką. Yra maisto papildų (pvz., konjakas, drėkinimo, bičių vaškas, purinimo medžiaga), kurie daug šimtmečių buvo naudojami maistui ir gėrimams ruošti. Be to, tam tikrų rūšių kaulavaisiuose, pvz., vyšniose, persikuose ir abrikosuose, natūraliai yra nedidelis kiekis cianido rūgšties, tačiau mes valgėme šiuos vaisius tūkstančius metų be jokių problemų. Taip pat ir kai kurie vaistiniai augalai ir prieskoniai natūraliai turi medžiagų, kurių didelė koncentracija gali sukelti sveikatos sutrikimų.

Nuo senų senovės naudojame vaistinius augalus ir prieskonius (aišku, tik mažomis, saugiomis dozėmis), pvz., baziliką, peletrūną ir muskato riešutą, mūsų maistui ruošti nuo metų taško be jokių problemų.

Dėl to pritariu kompromisui, susijusiam su nauju reglamentu dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose. Jei nėra susirūpinimą keliančių priežasčių, daroma didžiausios leistinos vertės išimtis, tačiau tik tais atvejais, kai maistui ruošti naudojamos išimtinai švieži arba džiovinti prieskoniniai augalai. Šiuo būdu mes skatiname natūralių produktų ir natūralių sudedamųjų dalių naudojimą, kad ir ateityje išliktų tūkstantmetės istorijos receptai, pvz., itališkas pesto.

 
  
MPphoto
 
 

  Gyula Hegyi (PSE). - (HU) Aš pritariu tam, kad po REACH reglamento ir Pesticidų reglamento mes imame nagrinėti dažnai netinkamomis laikomų cheminių medžiagų ir maisto papildų naudojimo reglamentą.

Dėl dažnėjančių skandalų Europos viešoji nuomonė su vis didesniu susirūpinimu vertina šias medžiagas, kurios ir taip kelia įtarimą vartotojams. Eilinis žmogus kasmet suvartoja maždaug 3 kg 2600 skirtingų papildų, žymimų E skaičiais, neturėdamas supratimo apie jų daromą žalą.

Jau buvo pateikta gerai pagrįstų kaltinimų dėl per didelės papildų procentinės dalies. Papildai klaidina vartotojus, suteikdami maisto produktams gyvų ryškių spalvų, kurių gamtoje nėra. Be to, be šio pavojaus sveikatai, jie taip pat daro psichologinę žalą vaikams, pratindami juos prie nenatūralaus maisto tuo metu, kai reikia siekti, jog būtų sugrįžta prie natūralaus maisto, kurį turėtume labiau išpopuliarinti jaunimo ir suaugusių tarpe.

Norėčiau padėkoti A. Westlund už jos pranešimą. Ji sugebėjo pasiekti, kad naujuose teisės aktuose būtų apibrėžta, jog ateityje draudžiama naudoti papildus, kurie yra žalingi žmogaus sveikatai ir aplinkai. Svarbu, kad pavojingos medžiagos, pvz., azo maisto dažikliai, kurie sukelia hiperaktyvumą vaikystėje, bent jau būti nurodyti ant maisto produktų, nors aš taip pat pritariu tiems kolegoms nariams, kurie siūlo juos visai uždrausti.

Vis dėlto tikrai apgailestauju, kad, nepaisant Parlamento rekomendacijos, papildų, kurių sudėtyje yra GMO, nebūtina aiškiai pažymėti. Didelė Europos gyventojų dalis nenori valgyti maisto, kurio sudėtyje yra GMO. Pagal apklausų duomenis 90 proc. jų pageidauja žinoti, ar tam tikrame maiste yra GMO, ar jų nėra. Mes negalime ignoruoti sveiko mūsų gyventojų susirūpinimo ir teisės į atitinkamą informaciją.

Beje, keli mano kolegos ir aš pateikėme pareiškimą, kuriame protestuojame, kad Komisija siekia vogčiomis Europoje įtvirtinti naujų GMO. Mes turime apsaugoti kiekvieno teisę į natūralius, sveikus maisto produktus.

 
  
MPphoto
 
 

  Horst Schnellhardt (PPE-DE). (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, mes dėkojame pranešėjai A. Westlund. Ji dirbo labai pareigingai ir puikiai bendradarbiavo. Aš sveikinu tai ir tai reiškia, kad mes taip pat galime džiaugtis rezultatu.

Manau, kad naujas reglamentas dėl maisto papildų – tinkamas teisės aktas ir gamintojams, ir vartotojams.

Galiojantiems teisės aktams dėl maisto papildų beveik 20 metų. Perkėlus naujas direktyvas ir du sprendimus į du reglamentus, tekstas buvo supaprastintas ir atnaujintas, remiantis naujausiais technologijų ir mokslo pasiekimais. Labai gerai, kad turime tikslų sąrašą, kuriame aiškiai išdėstyta, kurias medžiagas galima naudoti. Manau, kad tai yra geras dalykas. Be to, aš pritariu, kad būtų naudojama komitologijos procedūra tuo atveju, kai į sąrašą siekiama įtraukti naują medžiagą.

Esu patenkintas taisyklėmis dėl GM produktų. Mums reikia leidimų suteikimo procedūrų, kurių sudėtinė dalis bus medžiagų įvertinimas, todėl aš nematau priežasties, kodėl mes neturime tęsti teisės akto svarstymo, kaip siūlė kai kurie nariai. Atsižvelgdami į Southamptono azodažų poveikio tyrimo rezultatus, mes taip pat turime atkreipti dėmesį į faktą, kad Europos maisto saugos agentūra įvykdė tyrimą ir paskelbė pradinę išvadą, kurioje aiškiai pasakyta, kad Southamptono universiteto tyrimas nėra patikimas. Jis nėra 100 proc. patikimas. Mes neturime pulti į isteriją ir pradėti puolimą dėl naudotos procedūros.

Leidimų suteikimo procedūra, kurią naudoja Maisto saugos agentūra, yra tinkama, tačiau man nerimą kelią tai (norėčiau paraginti Komisiją persvarstyti šį klausimą), kad mes skiriame Maisto saugos agentūrai devynis mėnesius leidimų suteikimo procedūrai arba rizikos įvertinimui atlikti. Komisijai taip pat reikia devynių mėnesių, kad priimtų su rizikos valdymu susijusį sprendimą. Dėl to įmonės turi laukti 18 mėnesių, kol gaus leidimą pateikti produktus į rinką. Dar daug reikia nuveikti, kad sumažėtų biurokratijos, todėl mes iš tikrųjų turime pradėti mąstyti apie tai, kaip tai skubiau atlikti.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). (PL) Gerb. pirmininke, naujo reglamento dėl dirbtinių papildų (fermentų, prieskonių) naudojimo maisto produktuose principų įsigaliojimas ne tik suderina šios srities teisės aktus, bet ir sugriežtina vartotojų sveikatos apsaugą ir palengvina prekyba maistu Europos Sąjungos viduje. Nuostatą dėl fermentų naudojimo Europos Sąjungoje kriterijų suvienodinimo remia ir Europos maisto pramonė, kuri susirūpinusi ne tik tuo, kad principai būtų vienodi, bet svarbiausia tuo, kad vartotojai neprarastų pasitikėjimo jos produktais.

Kaip vienas iš vartotojų, aš norėčiau būti įsitikinęs, kad maistas, kurį perku yra saugus. Šimtai dirbtinių papildų ir tūkstančiai prieskonių, įdėtų į maistą, neturi kenkti mūsų sveikatai. Kokybės reikalavimai turi užtikrinti, kad ir toliau bus griežtai taikomas saugumo principas. Svarbu išsaugoti kuo įmanomą daugiau natūralių maisto produktų savybių.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). (PL) Gerb. pirmininke, šiose diskusijose svarstomos trys problemos, į kurias norėčiau atkreipti dėmesį.

Pirma, Europos Komisijai turi būti suteikta parama, susijusi su jos pastangomis suderinti procedūras, pagal kurias Europos Sąjungoje būtų išduodami leidimai maisto papildams – fermentams ir prieskoniams –naudoti. Tai ypač svarbu siekiant padidint šių procedūrų skaidrumą.

Antra, leidimų suteikimo procedūrų metu ypač daug dėmesio turi būti skirta vartotojų sveikatos apsaugai. Vartotojai turi būti įsitikinę, kad Europos ir nacionalinės institucijos yra pasirengusios suteikti jiems maksimalią sveikatos apsaugą ir kad šių institucijų tinkamas darbas užtikrina, jog jie gauna sveiką maistą, kuris yra kiek įmanoma natūralus ir saugus.

Pagaliau trečia, turi būti visapusiškai laikomasi principo dėl vartotojų informavimo apie maiste esančius papildus. Informacija apie tai turi būti aiškiai nurodyta ant pakuotės aiškia, vartotojui suvokiama kalba.

 
  
MPphoto
 
 

  Hiltrud Breyer (Verts/ALE). (DE) Gerb. pirmininke, labai norėčiau, kad jūs paremtumėte Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso iškeltus pasiūlymus, kadangi mes siekiame uždrausti azodažus. Europos politika vartotojų atžvilgiu įgyvendinama taikant be tik saugumo, bet ir prevencinį principą. Neįvedus draudimo, prevencinis principas būtų pamintas po kojomis. Be to, techniniu požiūriu azodažai nėra reikalingi, kadangi egzistuoja alternatyvų. Jų naudojimas klaidina vartotojus, nes tai verčia žmones tikėti kažkuo, ko iš tikrųjų nėra.

Primygtinai siūlyčiau rimtai atsižvelgti į šį nerimą keliantį tyrimą ir iš tikrųjų pritaikyti prevencinį principą, kurį mes patys apibrėžėme Europos tesiės aktuose. Taip pat dar sykį primygtinai siūlyčiau užpildyti ženklinimo spragą, susijusią su papildais, gaminamais naudojant genetines technologijas. Šiuo metu mes bandome užpildyti ženklinimo spragą, susijusią su gyvūninės kilmės GM produktais. Būtų visiškai absurdiška, jei mes nepasinaudotume šia proga.

Mums reikia tinkamai apibrėžtos leidimų suteikimo procedūros, kuri būtų suderinta su prevenciniu principu ir neturėtų jokių ženklinimo spragų ir kuri numatytų, kad vartotojai turi teisę laisvai pasirinkti, ką jie valgo.

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). (SK) Aš vertinu pranešėjos pastangas, kuriomis siekta didesnio leidimų suteikimo procedūrų, susijusių su maisto papildais, prieskoniais ir fermentais, skaidrumo, taip pat griežtesnės vartotojų (ypač alergiškų tam tikroms cheminėms medžiagoms) apsaugos.

Turi būti atliekama nuolatinė maisto papildų stebėsena, be to, jų naudojimo leidimai turi būti pakartotinai svarstomi, atsižvelgiant į besikeičiančias naudojimo sąlygas ir naują mokslinę informaciją.

Daugelis jų gaminami iš cheminių medžiagų ir ilgainiui gali neigiamai paveikti sveikatą. Dėl to labai svarbu paženklinti produktus aiškiu ir akivaizdžiu vartotojams būdu. Tai taikytina ir plataus vartojimo gaminiams, kadangi dėl netinkamo produktų ženklinimo arbo jo ignoravimo gali kilti skaudžių pasekmių vartotojams.

Taip pat norėčiau pabrėžti savo nuomonę, kad, pvz., genetiškai modifikuoti maisto produktai turi būti aiškiai ir įskaitomai paženklinti, kaip tai daroma, pvz., Kanadoje canola, t. y. tam tikros Kanados rapsų veislės aliejaus atveju.

 
  
MPphoto
 
 

  Androula Vassiliou, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, sveikinu sėkmingai užbaigus šio pasiūlymų paketo svarstymą ir tikiuosi, kad Parlamentas rytoj pritars kompromisiniam pasiūlymui. Tai ypač svarbu, kadangi šis paketas sustiprins vartotojų apsaugą ir maisto saugą. Aš atkreipiau dėmesį į kai kurias ypač sudėtingas svarstomas problemas, todėl aukštai vertinu norą surasti kompromisą. Šiuo atžvilgiu aš norėčiau dar kartą išreikšti savo padėką trims pranešėjams už jų sunkų darbą ir labai gerą bendradarbiavimą su Komisija, siekiant šio kompromisinio pasiūlymo.

Norėčiau ypač padėkoti A. Westlund už jos pastangas dėl dažiklių. Ji labai gerai žino, kad Komisija palaikė jos pasiūlymus. Mes pasiekėme kompromisinį pasiūlymą, bet aš užtikrinu, kad mes nesustosime pusiaukelėje. Mes jau pareikalavome, kad EFSA iš naujo įvertintų visus jau leidžiamus naudoti papildus. Tuo atveju, jei EFSA nuomone jie būtų pavojingi, mes ne svyruodami taikysime šiems papildams naujas taisykles.

Norėčiau kalbėti apie tai apskritai, kadangi, kaip sakiau, EFSA iš naujo įvertina visas medžiagas. Tuo atveju, jei EFSA nuomone kuri nors medžiaga keltų bet kokį pavojų žmogaus sveikatai, mes nesvyruodami pasinaudosime mūsų išimtine teise ir reikalausime įvesti dalinių pakeitimų.

Buvo keltas klausimas dėl fermentų ir dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų reglamento. Jei fermentas bus gautas iš genetiškai modifikuoto organizmo, kuriam taikomos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, jo GM kilmė bus nurodyta etiketėje. Vis dėlto į Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 taikymo sritį nepatenka maisto produktai, pagaminti fermentacijos būdu, pasinaudojant pirminio mikroorganizmo genetine modifikacija. Šiuo pasiūlymu siekiama, kad šiems fermentams būtų taikoma saugos įvertinimo procedūra, nenumatant, jog jie būtų ženklinami kaip GM.

Buvo kalbėta ir apie devynių mėnesių laikotarpį, skirtą Komisijai rizikos valdymo veiksmams atlikti. Pasiūlyme apibrėžta, kad devyni mėnesiai Komisijai duoti tam, kad ji pristatytų pasiūlymą nuolatiniam komitetui, kuris dėl jo turi pareikšti nuomonę. Tai maksimalus pasiūlytas laikotarpis. Be abejo, daugeliu atvejų pasiūlymai dėl sąrašo atnaujinimo bus pristatyti per trumpesnį laiką. Vis dėlto būna atvejų, ypač susijusių su maisto papildais, kai Komisijai prireiks devynių mėnesių konsultacijoms su valstybėmis narėmis ir visomis suinteresuotosiomis šalimis daugeliu įvairių klausimų. Tai gali būti atlikta tik per tinkamą laikotarpį, kurio metu suinteresuotosios šalys suspėtų pateikti atsakymą. Dėl to manau, kad devynių mėnesių maksimalus laikotarpis nėra per daug ilgas.

Norėčiau užbaigti dar kartą padėkodama Jums už jūsų bendradarbiavimą. Aš tikiuosi, kad rytdienos posėdyje pasiūlymas bus priimtas.

 
  
MPphoto
 
 

  Åsa Westlund, pranešėja. (SV) Gerb. pirmininke, norėčiau dar kartą padėkoti Komisijos narei A. Vassiliou už jos paramą dėl azodažų. Mes iš tikrųjų dėkingi, kadangi tai buvo vienas iš pirmų reikalų, kurio jūs ėmėtės, tapusi Komisijos nare. Tai parodė, kad jūs esate pasiruošusi pasinaudoti savo įgaliojimais Komisijoje, t. y. imtis nepriklausomo visų aspektų, susijusių su teisės aktais, vertinimo, o ne tik vadovautis EFSA rekomendacijomis. Jūs iš tikrųjų parodėte, kad esate pasiruošusi vykdyti šias atsakingas pareigas.

Manau, kad šio vakaro diskusijos aiškiai parodė, kad Europos Parlamentas, be abejo, taip pat akylai kontroliuos EFSA veiklą, susijusią su azodažų alerginio poveikio pakartotiniu įvertinimu, taip pat kruopščiai vertins Komisijos poziciją dėl šio vertinimo rezultatų. Savaime suprantama, kad mes taip pat nagrinėsime kitų tyrimų, pvz., dėl azodažų poveikio vaikų elgesiui padarinių, pateiktus rezultatus, kad vėliau galėtume dar kartą apsvarstyti šį klausimą.

Be to, dar norėčiau pasakyti, kad teisės akto projektas – viena medalio pusė, o jo taikymas – visai kita. Manau, kad daugelis vartotojų pritaria mano nuomonei, kad mus parduotuvėse šiais laikais iš tikrųjų dažnai klaidina. Aš norėčiau, kad valstybės narės (manau, kad tai pateisinamas reikalavimas) tvirčiau susietų savo kontrolės sistemas ir kartu su Komisija užtikrintų, kad teisės aktai, dėl kurių mes rytoj balsuosime, būtų iš tikrųjų įgyvendinti ir vykdomi tam, kad vartotojai neparvyktų namo, pvz., su vaisių jogurto indeliu, tikėdamiesi, kad jame yra daug vaisių arba uogų, tačiau, įdėmiai perskaitęs etiketėje pateiktus duomenis, suprastų, kad jame nieko nėra, išskyrus dažus.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Claude Martinez (NI). (FR) Gerb. pirmininke, maisto pramonė naudoja 300 maisto papildų, 2600 natūralių arba dirbtinių prieskonių; dar pridėkime tradicinius fermentus (pvz., diastazę), taip pat azodažus. Štai kodėl mūsų teisės aktai turi būti suderinti. Kadangi tai susiję su žąsų ir ančių kepenėlėmis, išsaugotus triufeliais arba sraigėmis, mes galime aiškiai suprasti, kodėl yra tuzinas teisės aktų ir keturi reglamentai, papildyti produktų sąrašu, kuriuos siūloma suderinti, kad būtų įvesta bendrai leidimų išdavimo procedūra.

Be abejo, šie papildai didina retkarčiais rimtai pasireiškiančios alergijos pavojų, bet galbūt šiuo atveju taikant prevencinį principą buvo nueita per toli.

2008 metais, kai globalinė maisto krizė tapo nesuvaldoma, kai, gerb. pirmininke, Italija už 10 mln. EUR parduoda mums dioksinu užterštą mocarelos sūrį, man labai sunku patikėti, kad 15 mln. Europos bedarbių smarkiai jaudintų fermentų ir prieskonių klausimas (nors tai ir tipiškas Europos Sąjungos elgesys, t. y. jaudintis dėl be galo mažo dalyko be galo dideliame pasaulyje).

 
  
MPphoto
 
 

  Mojca Drčar Murko (ALDE). - Gerb. pirmininke, be to, kas šiandien jau pasakyta, norėčiau pakartoti, kad prieskoniai turi didelę rinkos vertę. Derindami nacionalines taisykles, susijusias su paruošto maisto mikrobiologine sauga, Europos įstatymų leidėjai turi atkreipti dėmesį į šią jautrią sritį ir siekti išvengti rinkos iškraipymų. Tikiuosi, kad tai ir bus. Aš dėkoju Komisijos narei A. Vassiliou už pareiškimą, kurį ji šiandien perskaitė.

Mes nuėjome ilgą kelią su Taryba ir Komisija, suderinome ginčytinus klausimus, pašalinome kiek galima daugiau dviprasmybių ir pasiekėme susitarimą antruoju svarstymu.

Be maisto saugos ir vidaus rinkos stiprinimo, taip pat reikėjo atsižvelgti ir į kitus vartotojų interesus, kurių pagrindinis – noras, kad maisto būtų kiek galima natūralesnis. Negalime tvirtinti, kad visi prieskoniai yra saugūs toksikologiniu požiūriu ir tuo pačiu metu naudingi vartotojams. Parlamentas ypač siekė pabrėžti vartotojo teisę rinktis.

Be to, leidimų prieskoniams suteikimo procedūroje apibrėžta nuostata dėl „pagrįsto technologinio poreikio“ bandoma siekti kitų Europos strategijos tikslų, pvz., kovoti su nutukimu, kadangi ypač stiprūs prieskoniai gali „paslėpti“ prastą paruošto maisto kokybę. Manau, kad tai buvo pakankamai aiškiai apibrėžta konstatuojamosiose dalyse.

Baigdama norėčiau padėkoti visiems, dalyvavusiems rengiant maistą gerinančių medžiagų paketą ir padėjusiems mums parengti tinkamą ir įgyvendinamą reglamentą.

 
  
  

PIRMININKAVO: L. COCILOVO
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Gábor Harangozó (PSE), raštu. – Visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjams už šiuos pranešimus dėl maisto papildų, fermentų ir prieskonių.

Reikia, kad mūsų Parlamentas atkreiptų kuo didesnį dėmesį į šiuos reglamentus, kadangi jie turi didžiulį poveikį sveikatos apsaugai. Dėl to turėtume užtikrinti, kad daliniai pakeitimai, kuriems mes pritarėme pirmame svarstyme, būtų įtraukti į galutinius dokumentus.

vartotojų interesų apsauga ir maisto saugumo užtikrinimas – pagrindiniai mūsų prioritetai. Mes turime, tinkamai atsižvelgdami į prevencinį principą, išvengti tam tikrų junginių, apie kuriuos gauta nepakankamai patikimų duomenų ir nepriklausomų mokslinių išvadų dėl jų pasekmių vartotojų sveikatai, naudojimo. Mes iš tikrųjų turėtume užtikrinti, kad mūsų gyventojai gautų kokybišką ir saugų maistą. Dėl to turime parengti efektyvią metodiką, pagal kurią būtų sudarytas potencialiai pavojingų junginių sąrašas ir vykdoma jų poveikio vartotojų sveikatai stebėsena.

Be to, mes turime padidinti aiškumą gamybos, ženklinimo ir leidimų suteikimo procedūros skaidrumą, o taip pat suderinti reglamentus dėl papildų, fermentų ir prieskonių, kad parengtume nuoseklų reglamentų paketą, garantuojantį geresnę vartotojų apsaugą ir visuomenės sveikatos apsaugą. Užtikrinant vartotojų apsaugą svarbiausia siekti, kad būtų atgautas vartotojų pasitikėjimas ir garantuoti kokybiško maisto gamybą.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika