Posėdžio stenograma

Antradienis, 2008 m. liepos 8 d. - Strasbūras

9. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Rekomendacijos antrajam svarstymui: Åsa Westlund (A6-0179/2008), (A6-0180/2008), Mojca Drčar Murko (A6-0177/2008), Avril Doyle (A6-0176/2008)

  Hiltrud Breyer, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, esu labai nusivylusi, kad į Å. Westlund rekomendacijose antrajam svarstymui nebuvo įmanoma uždrausti azodažiklių. Tai kelia nusivylimą, nes ženklinimas neužtikrina saugumo. Parlamentas prarado kontrolę šioje srityje, pasidavė ir nepasinaudojo atsargumo principu. Tai labai apgailėtina.

Taip pat apgailėtina, kad nesugebėjome įtraukti ir reglamentuoti genetiškai modifikuotų priedų, nors toks sprendimas būtų parodęs, kad rimtai žiūrime į vartotojų apsaugą. Vis dėlto labiausiai liūdina, kad neapsaugojome vaikų nuo azodažiklių. Nerimą keliantys Southamptone atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad mes privalome paraginti uždrausti azodažiklius, kad mums šis draudimas reikalingas.

Ar atsargumo principas nenurodo, kad turėtume sutikti su išvadomis, kai yra rizikos požymių? Šiuo atveju išvadose aiškiai nurodoma, kad azodažiklius reikia uždrausti. Be to, mane labiausiai liūdina, kad neužtikrinę bendro draudimo mes nesugebėjome užtikrinti daugiausia vaikams skirtų produktų draudimo.

Rekomendacijos antrajam svarstymui: Åsa Westlund (A6-0180/2008)

  Neena Gill (PSE). – Gerb. pirmininke, aš balsavau už pranešimą, nes remiu jame išreikštą požiūrį.

Aš pritariu maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų naudojimo suderinimui ES. Bendras reglamentas dėl maisto priedų leis prižiūrėti, atnaujinti ir pakeisti esamus teisės aktus šioje srityje ir prisidėti prie didesnės maisto saugos.

Didelį susirūpinimą man kelia šių maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų keliamas pavojus sveikatai bei jų poveikis vaikams. Kai kurie E raide pažymėti produktai yra pavojingi protiniams gabumams, jie taip pat gali sukelti alergiją ir kitas ligas.

Vis dėlto nes mes sutariame dėl didesnio skaidrumo ir geresnio maisto produktų ženklinimo, mes turime nepamiršti, kad Europoje gyvena daug įvairių gyventojų, kurie yra įpratę naudoti ingredientus iš viso pasaulio, pavyzdžiui, žoleles ir prieskonius, kurių visa sudėtis nėra lengvai prieinama. Todėl mes turime užtikrinti, kad neapribosime vartotojų pasirinkimo ir leisime žmonėms toliau naudoti žoleles ir prieskonius, kuriuose jie naudojo daugelį šimtmečių.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, šis pranešimas labai svarbus kasdieniniam mūsų gyvenimui. Žmonės nori, kad maistas būtų sveikas ir saugus. Dėl šios priežasties svarbu, kad leidimų naudoti maisto priedus, fermentus ir kvapiąsias medžiagas išdavimo procedūros būtų skaidrios. Siekiant sustiprinti vartotojų, ypač žmonių, kurie netoleruoja tam tikrų maiste esančių medžiagų, apsaugą, vartotojai turi būti išsamiai informuoti, kada tokios medžiagos naudojamos maiste. Dėl šios priežasties etiketėje nurodyta informacija turi būti lengvai suprantama vidutiniam vartotojui, įskaitant alergiškus vartotojus. Įgaliotos ir kompetentingos institucijos turėtų nuspręsti, ar leisti naudoti medžiagas, pagerinančias produktų skonį, išvaizdą arba maistines savybes, remdamosi mokslo žiniomis ir rizikos vertinimu. Turi būti prižiūrima ir kontroliuojama, kaip laikomasi šių gairių ir reikalavimų, kad būtų užtikrinta vartotojų gerovė mūsų bendroje rinkoje.

Rekomendacijos antrajam svarstymui: Mojca Drčar Murko (A6-0177/2008)

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - (SK) Aš remiu ši pasiūlymą, kurio siekiama užtikrinti teisingą ir aiškų maisto produktų ženklinimą, įskaitant aromatinius priedus.

Taip pat remiu tikslą užtikrinti vartotojų sveikatos apsaugą. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, būtina užtikrinti, kad produktai, turintys pavojingą toksinį poveikį, nepatektų į rinką. Taip pat svarbu apsaugoti visuomenę, ypač labiausiai pažeidžiamas grupes, nuo per didelio kai kurių kvapiųjų komponentų naudojimo sukeltų neigiamų padarinių, pavyzdžiui, vaikų nutukimo arba skonio iškraipymo.

Aš manau, kad šie pasiūlymai pagerins reglamento kokybę, sustiprins jo vidinę logiką ir sprendimų praktiškumą. Tai ypač pasakytina apie komiteto nuostatą, kad didžiausi leistini tam tikrų komponentų kiekiai neturėtų būti taikomi sudėtiniams maisto produktams, į kurių sudėtį įeina tik natūraliai šių komponentų turinčios žolelės arba prieskoniai ir nėra pridėta jokių kvapiųjų medžiagų.

Rekomendacijos antrajam svarstymui: Avril Doyle (A6-0176/2008)

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - (SK) Teisės aktų, reglamentuojančių fermentų naudojimą apdorojant maistą, yra reikalingas visai Europos bendrijai.

Mūsų pagrindinis tikslas – užtikrinti aukštą maisto saugos lygį, kad būtų apsaugota žmogaus sveikata. Kartu būtina užtikrinti lygias sąlygas visiems gamintojams ir taip paremti sąžiningą prekybą maisto priedų srityje.

Aš tvirtai remiu nuostatas dėl vartotojų apsaugos. Maisto fermentų naudojimas neturėtų suklaidinti vartotojų dėl produktų kokybės, prigimties, šviežumo arba maistinės vertės. Vartotojai turi būti informuoti apie maisto produkto fizinę būklę arba jo apdorojimo būdus. Į informaciją apie maisto fermentus ir priedus turi būti įtrauktas tinkamas aprašymas, ji turi būti aiškiai įskaitoma ir lengvai suprantama vartotojams.

Rekomendacijos antrajam svarstymui: Peter Liese (A6-0220/2008)

  Péter Olajos (PPE-DE). - (HU) Dėkoju, gerb. pirmininke. Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas bendrai susitarė iki 2020 m. 20 proc. sumažinti anglies dioksido išmetimą, o tarptautiniuose susitarimuose numatytas 30 proc., tada 60 proc. arba 80 proc. sumažinimas iki 2050 m.

Siekdami įgyvendinti šiuos tikslus, visi teršėjai, visos pramonės ir net mes, žmonės, kaip savo namų ūkių atstovai privalome imtis didelių pastangų. Jeigu gyventume tobulame pasaulyje, kuriame kuras būtų neribotas ir pigus ir kuriame nebūtų nuolat augančių aplinkosaugos problemų, aš nebūčiau balsavęs už šį teisės aktą.

Aš nebūčiau už jį balsavęs, nes jis yra griežtas ir nepalankus naujosioms valstybėms narėms ir Vengrijos oro linijoms. Vis dėlto mes negyvename tobulame pasaulyje, kuro mažėja, o jo kainos auga, be to, turime imtis veiksmų klimato kaitai sustabdyti.

Todėl net žinodamas, kad šis teisės aktas sukels problemų naujųjų valstybių oro linijoms, aš balsavau už jį, nes manau, kad atsižvelgdami į ateitį privalome siekti bendrai priimtų tikslų. Mes privalome sustabdyti klimato kaitą.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Gerb. pirmininke, aš teigiamai vertinu pranešėjo P. Liese‘o atliktą darbą, nes derybose su Taryba jam pavyko įtvirtinti daugelį Parlamento pasiūlymų, kuriuos jis buvo pateikęs per pirmąjį svarstymą praėjusių metų lapkričio mėn. Todėl buvo pasiektas integruotas konceptualu tekstas, kuris puikiai tinka įtraukti aviaciją į prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimais schemą ir iki 2012 m. pabaigos panaikinti dabartinę sistemą, suteikiančią oro transportui pranašumą prieš antžemines transporto rūšis. Be to, pasiūlymas dėl rezoliucijos palankus naujoms įmonėms, nes aukcionuose bus parduodama 15 proc. leidimų, ir į schemą buvo įtraukti skrydžiai iš Europos ir į ją. Pratęsdama savo mintis nuo praėjusio lapkričio mėn., norėčiau pabrėžti, kad siekdami sumažinti dujų išmetimą į atmosferą privalome įtikinti likusį pasaulį, kad jį būtina reguliuoti. Tikiu, kad greitai pasirašysime susitarimą su JAV ir kitomis šalimis. Pritariu, kad buvo apribotos išimtys. Nesupratu, kodėl valstybių vadovų arba monarchų skrydžiams (priešingai nei skrydžiams gelbėjimo tikslais) neturėtų būti taikomos tos pačios aplinkos apsaugos taisyklės.

  Christoph Konrad (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš nepritariu bendrajai pozicijai įtraukti aviacijos veiklos rūšis į prekybos emisijos leidimais sistemą dėl įvairių priežasčių.

Aviacijos emisija sudaro mažiau kaip 5 proc. viso transporto sektoriaus emisijos, todėl tam tikra prasme mūsų politika šioje srityje labai simboliška. Be to, mums, europiečiams, nepavyko rasti globalaus požiūrio į šią problemą, todėl dėl šių priemonių nesąžiningai nukentės Europos oro linijos ir oro uostai. Mes iš esmės nesugebėjome – tai turėjo būti aiškiai pasakyta – atlikti tinkamos išlaidų ir gautos naudos analizės.

Tai reiškia, kad priemonės, dėl kurių šiandien buvo susitarta, nėra protingos ar būtinos, ir mes atsidūrėme padėtyje, kuri nėra palanki Lisabonos strategijai ir iš esmės jai prieštarauja. Mes nesustiprinome Europos pozicijų; mes ją vienašališkai pastatėme į nepalankią padėtį, todėl aš nepritariu bendrajai pozicijai. Būtų buvę geriau daugiau investuoti į mūsų infrastruktūrą ir sukurti bendrą Europos oro erdvę. Tai būtų padėję sutaupyti, todėl būtų turėję daugiau naudos nei šiandien įvedę tam tikras priemones.

- Pranešimas: - Richard Corbett (A6-0197/2008)

  David Sumberg (PPE-DE). – Aš ir daugelis konservatorių manome, kad būtina kuo skubiau reformuoti šį Parlamentą.

Aš turėjau garbės dirbti ne tik čia, bet ir Bendruomenių rūmuose bei vietos valdžios institucijose Jungtinėje Karalystėje. Turiu pasakyti, kad vietos valdžios institucijose ir nacionaliniame parlamente daugiau demokratijos ir dalyvavimo nei šiame Parlamente.

Mums reikia, kad šio Parlamento nariai būtų įtraukti į procedūras per diskusijas. Čia nėra diskusijų, nėra ginčių, nėra ugnies, nėra entuziazmo, o R. Corbetto pranešimo – kuris, esu įsitikinęs, buvo parengtas turint gerus ketinimus – problema ta, kad jis suteiks dar daugiau galių šio Parlamento Pirmininkui. Taip neturėtų būti! Žiūrėdami į ateitį mes turėtume suteikti daugiau galių nariams, o Pirmininko galias sumažinti. Dėl šios priežasties aš balsavau taip, kaip balsavau.

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, dauguma šio Parlamento narių kaip lemingai šokinėja nuo vienos R. Corbetto reformos prie kitos, nors kiekviena reforma palieka vis mažiau demokratijos ir teisių EP nariams. Deja, teigiama priešingai. Teigiama, kad žmonės nori matyti daugiau diskusijų, bet panaikinamos diskusijos dėl pranešimų savo iniciatyva ir jos pakeičiamos rašytiniais pareiškimais. Vis dėlto žodis Parlamentas yra kilęs iš žodžio parlare, ne iš žodžio „minutės turėjimas“. Šis skirtas biurokratams. Žmonės kalba, kad reikia daugiau laiko teisėkūros darbui. Galėtume jo imtis ketvirtadieniais ir penktadieniais. Problema ta, kad tomis dienomis nesinaudojame. Dėl šios priežasties laiko teisėkūros darbui neužtenka.

Tikra parlamento reforma – šiuo atveju sutinku su D. Sumbergu – turėtų būti kitokia. Mes atimame iš savęs savo pačių teises, sutrumpiname kalbėjimo laiką, nebegalime daugiau pateikti pakeitimų ir taip apribojame galimybes siekti kompromiso. Nuo šiol bus pateikiami tik ideologiniai argumentai nelankstiems tekstams.

Manau, kad šiandien yra juodoji šio Parlamento, kuriame dirbau 29 metus (15 metų buvau personalo narys ir žurnalistas, o 14 – EP narys), istorijos diena. Manau, kad šis savanoriško parlamento galių atsisakymo procesas pažengė labai toli. Net užsienio reikalų komitetas neteko daugelio savo galių ir potencialo. Man labai dėl to gaila.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Prisidengiant reformomis, kad Parlamento darbas būtų veiksmingesnis, R. Corbetto pranešime numatytos priemonės, kurios neturi nieko bendra su tokiomis reformomis. Priešingai, pakeičiamos Darbo tvarkos taisyklės ir šie pakeitimai apribos normalią parlamentinę veiklą. Ryškiausias pavyzdys yra Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalies pakeitimas, kuriuo klausimų raštu skaičius apribojamas iki trijų per mėnesį. Aiškinamojoje dalyje pranešėjas teigia, kad apribojimas įvedamas siekiant išvengti taip vadinamo piktnaudžiavimo narių teise pateikti klausimus.

Klausimų raštu pateikimas yra viena svarbiausių priemonių, leidžiančių Europos Parlamento nariams atlikti priežiūros vaidmenį. Teigdami, kad jis gali paskatinti piktnaudžiavimą mes įžeidžiame visus Parlamento narius, kurie atsakingai vykdo savo pareigas. Šis tipiškas socialistų priekabumas bet kuriuo atveju nedera šiame Parlamente ir nė viename kitame parlamente!

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Šis Parlamentas daro viską, kad sustiprintų eurokratijos, kaip totalitarinės doktrinos tipą, netoleruojantį jokios opozicijos, įvaizdį Šiuo atveju tai susiję su drastišku EP narių teisės pateikti klausimus Komisijai apribojimu.

Matyt, Komisija, ta milžiniška institucija, kurioje dirba 10 000 tarnautojų visose srityse ir kurių yra tikrai per daug, garsiai skundžiasi dėl darbo krūvio, atsirandančio dėl EP narių pateiktų klausimų. Dėl Dievo meilės, kokia arogancija iš tokios institucijos kaip Komisija, kuri atskleidžia savo akivaizdžią panieką bet kokiai demokratijos kontrolei retai atsakydama į EP narių klausimus, paprastai atsakydama į juos netinkamai ir niekada nepataikydama į temą. Didelė gėda, kad Parlamentas keliaklupsčiauja prieš eurokratijos valdovus!

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, jeigu paklaustumėte savęs, kodėl aš pateikiu paaiškinimus dėl balsavimo dėl daugelio dalykų, atsakyčiau: dėl R. Corbetto reformų. Aš laikausi truputį kitos nuomonės, nei frakcija, kuriai priklausau, ir dažnai negaliu pasisakyti per pagrindines diskusijas, todėl dėl šios priežasties turėtume skatinti didesnę demokratiją, mažesnes frakcijas ir galių suteikimą EP nariams.

Kaskart pamatęs R. Corbetto pranešimą, pagalvoju, kad Richardas Corbettas Europos Parlamentui yra tas pats, kas buvo Šliužburnis Karaliui Teodenui „Žiedų valdove“. Kai jis sako, kad turime daugiau demokratijos, mes žengiame žingsnį atgal. Dabar Parlamente vyksta neteisingi dalykai. Tai grėsminga, tai nedemokratiška ir visiškai neteisinga. Todėl aš balsavau prieš pranešimą.

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, prieš kelis mėnesius grupelė parlamentarų, įskaitant mane, ketino pasinaudoti esamomis Parlamento procedūromis, kad atidėtų balsavimą dėl Konstitucijos, įvilktos į „Lisabonos sutarties“ rūbą. Tada Pirmininkas ignoravo taisykles sutrumpinti paaiškinimą dėl balsavimo. Vėliau, pasinaudodamas Konstitucinių reikalų komitetu, jis suteikė sau savavališkas galias.

Šiuo R. Corbetto pranešimu siekiama dar labiau apriboti demokratines narių teises pateikti klausimus Tarybai ir Komisijai. Kaip EP gali teigti naikinąs demokratijos deficitą, jeigu antidemokratinės jėgos mažina EP narių galias? Bet kokios demokratijos išbandymas yra tolerancija įvairiems požiūriams arba mažumos nuomonei. Norėčiau paklausti, kokių žingsnių bus imtasi toliau? Kas sustabdys mus, kad nesiristume žemyn dėl taip vadinamo veiksmingumo? Galbūt išpuošta diktatūra vertinama labiau nei demokratija. Prašau, atsimerkite: kovokime už demokratiją.

- Pranešimas: Jutta Haug (A6-0262/2008)

  David Sumberg (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, turbūt keista, kad konservatoriai ir aš turėjome atskirą partinės drausmės prižiūrėtoją, bet galiausiai nusprendėme laikytis požiūrio, kad mes visi pritariame griežtai Europos Sąjungos biudžetinei kontrolei – iš tiesų per ilgai kentėjome dėl to, kad auditoriai atsisakydavo patvirtinti Europos Sąjungos ataskaitas – vis dėlto laikomės kitokios nuomonės dėl šio pranešimo. Kodėl? Nes jame dažnai daromos nuorodos į Lisabonos sutartį.

Turintiems įtaką šioje srityje turi būti aišku: Lisabonos sutartis yra mirusi. Airijos žmonės per demokratinį balsavimą išmintingai atmetė šią Sutartį, ir nors Briuselyje bei Strasbūre bus dirbama, pataikaujama, papirkinėjama siekiant įtikinti airius pakeisti nuomonę, žmonių sprendimas turi nugalėti, o šiuo atveju Airija stojo už Europos žmones. Jų balsas turi likti.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, kolegos šalia jūsų galėtų pasakyti, kad aš visada stengiuosi pasisakyti dėl biudžeto klausimų.

Man labai patiko dirbti su Jutta Haug, šių metų biudžeto pranešėja. Aš pateikiau beveik 500 pakeitimų jos biudžetui diskusijoms komitete, ir dalis jų buvo svarstoma plenarinėje sesijoje. Su ja malonu dirbti ir ji supranta, kad man nepatinka kai kurie Lisabonos sutarties aspektai, kuriems jau numatytas biudžetas, kaip manoma, remiantis Taryboje sutarta teisine finansinės programos baze, nors aš manau kitaip. Ji supranta, kad man kyla problemų dėl daugybės NVO, kurios yra finansuojamos iš Komisijos biudžeto ir kurios daro spaudimą Komisijai imtis dar daugiau veiksmų keistuose simbioziniuose santykiuose, kuriems nereikėtų dar labiau plėtotis. Ji taip pat žino mano ypatingus santykius su specialiu olimpiniu judėjimu, kuriam ateityje turėtų būti skirtos lėšos iš Europos biudžeto.

Norėčiau išreikšti pagarbą pranešėjai dėl šių visų klausimų, bet man taip pat įdomu, ar dar kas nors čia skiria kokį nors dėmesį biudžetui, išskyrus kelis biudžeto fanatikus, dirbančius vos poroje komitetų?

- Pranešimas: Marcin Libicki (A6-0225/2008)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). – (LT) Kaip žinome, daugiau nei prieš pusę metų kelios dešimtys tūkstančių Europos Sąjungos valstybių piliečių kreipėsi į mūsų Parlamentą su peticija dėl Šiaurės srovės dujotiekio poveikio aplinkai ir štai daugiau kaip po pusės metų jie gavo šiandien Europos Parlamento atsakymą, poziciją šiuo svarbiu klausimu.

Ačiū visiems, kurie balsavo už šį dokumentą, ačiū M. Libickiui, Ch. Beazley, kitiems kolegoms, kurie daug prisidėjo rengiant jį ir esu iš tikrųjų dėkinga visiems Europos Parlamento nariams, kurie balsuodami įvertino du dalykus: pirma, kad Europos Sąjungai reikia dujų, ir antra, kad aplinkui Baltijos jūrą, gyvenantys Europos Sąjungos piliečiai ateities kartoms nori palikti nemirusią, o gyvą jūrą.

  Victor Boştinaru (PSE). - (RO) Pirmiausia leiskite padėkoti visiems kolegoms, šiandien balsavusiems už M. Libickio pranešimą. Šiame pranešime nekalbama apie rusofobiją arba gazofobiją, jame kalbama apie tai, kad Europos Parlamentas negali nepripažinti ir nusigręžti nuo peticijų nusiskundimų, susijusių su opiu politiniu klausimu. 

Klausimas dėl bendrosios energijos politikos turi būti išspręstas iškėlus jį Europos bendrijos lygiu. Tačiau iki tol dvišaliai susitarimai turi būti integruoti į autentišką vidaus politiką energetikos srityje, kad būtų pasiekti du esminiai tikslai:

1. derybų rezultatas turi būti naudingas kiekvienai valstybei narei;

2. taigi būtų galima išvengti valstybių narių, sudariusių dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis, pažeidžiamumo.

Mano nuomone, tokie reikalavimai taikytini bet kokiai Europos Sąjungos energetikos strategijai, ir tai yra didžiulis iššūkis, kuris teks Europos Parlamentui ateinančiu laikotarpiu.

  Zuzana Roithová (PPE-DE), raštu. – (CS) Mane irgi jaudina dešimčių tūkstančių piliečių, kurie savo peticijose nurodė pavojus, susijusius su didžiausio dujotiekio tiesimu Baltijos jūros dugnu, nerimas.

Jiems įteikus peticiją, buvo surengtas viešas svarstymas ir parengtas Europos Parlamento pranešimas, kuriame buvo pabrėžta, jog į sprendimų priėmimo procesą reikia įtraukti kitas šalis, ypač ES. Problemos kyla dėl ekologinių pavojų, susijusių su jūros dugne palaidotais karo laivais ir ginkluote bei pavojingo cheminio metodo, reikalingo dujotiekiui išvalyti prieš pradedant jį eksploatuoti.

Aš nereiškiu nuomonės dėl alternatyvios sausumos trasos, tačiau aš tvirtai tikiu, kad Europos Komisija ir Taryba turi imtis koordinatorių vaidmens ir gindamos Baltijos bei kitų šalių interesus nuolat reikalauti, kad investuotojai prisiimtų visą atsakomybę už galima ekologinę žalą. Be to, Komisija ir Taryba turi užsakyti nepriklausomą poveikio vertinimą ir alternatyvios trasos sausuma vertinimą.

Šiaurės dujotiekio trasa iš Rusijos yra svarbi. Todėl būtina, kad ES pasirašytų su Rusija susitarimą dėl dujotiekio statybos stovėsenos ir jo saugaus eksploatavimo. Šiaip ar taip, Rusija dar neratifikavo Espo konvencijos. Deja, mes dar neturime bendros ES energetikos politikos arba standartų. Galima aiškiai įžvelgti, kad vietoj dvišalio Vokietijos ir Rusijos susitarimo europiečiams reikalingas ES susitarimas ir Baltijos šalių sutikimas statybai. Dabar Parlamentas šiuo atžvilgiu siunčia aiškų politinį signalą.

  Leopold Józef Rutowicz (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, aš visiškai pritariu M. Libickio pranešimui. Pakeitimai, kurie susilpnina išvadas, yra nenaudingi. Dujotiekis yra pavojingas aplinkai, jūrai ir Baltijos šalims. Kitas aspektas – jo statybos kaštai, kurie yra kelis kartus didesni, negu galėtų būti, jeigu dujotiekis „Nord Stream“ būtų tiesiamas sausuma. Papildomas išlaidas tektų padengti Vokietijos, Europos piliečiams, kadangi šios statybos išlaidos bus įskaičiuojamos į kiekvieną parduodamų dujų kubinį metrą. Kas iš to gaus pelną? Lobistai, projekto rangovai ir Rusijos politikai. Už tuos pinigus būtų galima pastatyti kelias atomines elektrines, kurios sumažintų dujų suvartojimą ir CO2 išmetimus.

Mes privalome rūpintis Europos Sąjungos piliečių saugumu ir finansiniais ištekliais. Tai mūsų moralinė pareiga, o M. Matsakiui atsakau: aš esu prieš dujotiekio tiesimą Baltijos jūra.

  Bogusław Rogalski (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, noriu pareikšti, kad esu labai patenkintas, jog Parlamentas beveik vienbalsiai pritarė pranešimui dėl vadinamojo Baltijos dujotiekio, jungiančio Rusiją ir Vokietiją, planuojamo statybos poveikio Baltijos jūros gamtinei aplinkai.

Baltijos jūra – tai tipiška vidinė jūra, turinti seklius vandenis ir ribotą vandenų apykaitos su pasaulio vandenynais ciklą. Be to, Baltijos dugne paskandinta daugybė cheminių ginklų, todėl to dujotiekio statyba gali sukelti ekologinę katastrofą šiuose Europai labai svarbiuose vandenyse.

Tačiau yra dar vienas, svarbesnis klausimas, kuris yra keliamas šiame pranešime. ES valstybes nares aprėpiančiomis investicijomis į energetiką turi būti solidariai suinteresuota visa Europa, ir jomis turi rūpintis visa ES bei jos piliečiai, o ne tik viena valstybė – šiuo atveju Vokietija. Visų pirma turime galvoti apie Europos solidarumą, apie visos Europos energetinį saugumą. O dabar taip nėra.

Tikiuosi, kad šis pranešimas bus aiškus Europos Parlamento signalas Tarybai ir Komisijai, tačiau visų pirma Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybei, kad sprendžiant Baltijos dujotiekio klausimą sprendimus turi priimti ne dvi valstybės, o tai turi būti daroma tariantis su visais ir gavus Parlamento bei visų valstybių narių pritarimą.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, balsavau už šį svarbų M. Libickio pranešimą, kadangi Šiaurės dujotiekis – tai projektas, kurio pasekmės gali paliesti net aštuonias Europos Sąjungos valstybes nares. Todėl manau, kas Sąjunga turi parengti savo poziciją šiuo klausimui. Tam būtina atlikti patikimus nepriklausomus tyrimus ir analizes ekologinėms grėsmėms nustatyti ir reikiamiems veiklos stebėsenos mechanizmams šioje srityje numatyti. Šiandien mums reikalinga bendra, solidari energetinė politika, vieniems kitų nekaltinant bandymu tenkinti savo nacionalinius interesus visos Bendrijos sąskaita. Turime parengti bendrą poziciją šiuo klausimu, kurioje būtų atsižvelgiama tiek į energetikos ir aplinkosaugos dalykus, tiek į atskirų valstybių narių saugumą. Ypač šiuo klausimu Europa turi parodyti savo vienybę ir solidarumą.

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis, kuris dabar gauna atlyginimą už pirmininkavimą Baltijos dujotiekio projekto patariamajam komitetui, stūmė šį projektą dar vadovaudamas vyriausybei. Jis beširdiškai susitarė su Maskva dėl šios operacijos detalių virš savo kaimynų Europoje galvų, ir šitaip elgdamasis ne tik pažadino istorinius nuogąstavimus, bet ir iškėlė visiškai pagrįstus ekologinius ir ekonominius klausimus, į kuriuos nėra patenkinamo atsakymo.

Todėl norėčiau visiškai aiškiai pareikšti, kad šis projektas gali būti įgyvendintas tik tuomet, jeigu bus rimtai žiūrima į kaimyninių Europos šalių bei ES partnerių susirūpinimą ir nuogąstavimus, ir jeigu jos su tuo sutiks. Priimti tokius sprendimus virš kaimyninių valstybių galvų yra neeuropietiška, taigi, mano nuomone, nepriimtina. Dar daugiau – ir Parlamento nariai iš Lenkijos ir Čekijos gali patikėti mano žodžiais – tas pat liečia ir kitus klausimus – pavyzdžiui, raketų aikšteles ir vizų išdavimą.

Visos šalys turi gerai apgalvoti savo elgesį ir pripažinti, kad užsienio reikaluose mes Europoje turime išlikti solidarūs šiose gyvybiškai svarbiose politikos srityse, nes tik tuomet mūsų tarptautiniai partneriai galės rimtai į mus žiūrėti. Todėl, būdamas šio Parlamento narys iš Vokietijos, aš balsavau už M. Libickio pranešimą ir prieš neapgalvotą Baltijos dujotiekio statybą.

  Rainer Wieland (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, aš manau, kad dabar mes pagaliau turime tekstą, kuriam galime pagrįstai pritarti. Tačiau apgailestauju, kad vis dar lieka nemažai rišlumo problemų. Labiausiai aš apgailestauju dėl elgesio tų, kurie šiandien skundėsi, jog neveikia.

Prieš keturias savaites komitete matėme, kaip nepaisant nieko buvo imtas balsuoti, nors nebuvo parengta 22 kalbomis. Todėl aš ypač prieštarauju mūsų procedūrai. Visa tai yra susiję su ekonomikos dalykais ir istorijos klausimais, ir tai, be abejo, aprėpia energetiką bei tikriausiai aplinkosaugą. Tačiau aplinkosaugos vėliava nešiojama kaip monstrancija, ir išties nepaprasta, kad Europos Parlamento Aplinkos komitetas, kurias iš tikrųjų pirmasis turėtų imtis veiksmų, apskritai atsisakė parengti nuomonę.

Mūsų pasirinkta procedūra buvo netinkama. Mes galėjome parengti geresnį tekstą. Todėl, ir ypač atkreipdamas dėmesį į procedūrinius dalykus, bei dėl įvairių sandėrių Peticijų komitete aš galiausiai nebalsavau už šį pranešimą.

- Pranešimas: André Brie (A6-0269/2008)

  David Sumberg (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš norėčiau paaiškinti balsavimą šiuo klausimu tiesiog atkreipdamas dėmesį į vieną dalyką. Šiandien Afganistane Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija bei dar kelios šalys kovoja. Jos kovoja su, mano nuomone, didžiausia grėsme Europai nuo antrojo pasaulinio karo laikų – su tarptautinio terorizmo grėsme.

Problema ta, kad nemažai Europos šalių prie šios kovos neprisideda. Žinoma, jos dalyvauja Afganistane. Taip, ten yra šiek tiek jų ginkluotųjų pajėgų, tačiau, atvirai kalbant, pagrindinius smūgius atremia Didžiosios Britanijos ir Amerikos kariuomenės, ir aš reiškiu pagarbą ypač Didžiosios Britanijos kariuomenės narsai ir už šį reikalą savo gyvybę paaukojusiems jauniems vyrams bei moterims.

Mes Europoje patyrėme, kad negalima nuolaidžiauti tiems, kas nori mus sunaikinti. Tai reikėjo suvokti praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje; tai reikėjo suvokti sovietų komunizmo atveju – tačiau bijau, kad tai dar nėra suvokta, ir svarbu, kad tai būtų suvokta.

  Eoin Ryan, UEN frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, aš manau, kad daugeliui mūsų yra žinomos problemos, kurias piktnaudžiavimas heroinu kelia asmenims, šeimoms ir jų bendruomenėms ne tik visame pasaulyje, bet ir Europoje. Europa bendrijos lygiu taikė daugelį pažangių politikos priemonių, skirtų kovai su piktnaudžiavimu heroinu, ir daugeliu atžvilgiu ji rodo pasauliui, kaip kovoti su šia problema, taikant šios problemos sprendimo bei daugelį kitų programų.

Tačiau dabar 90 proc. Europos gatves pasiekiančio heroino atgabenama iš Afganistano. Man regis, kad mūsų dabartinė politika neduoda rezultatų. Atvira ekonomika ir maištas Afganistane vienas kitą stiprina. Narkotikai finansuoja Talibaną, o jo sukelta savivalė ir smurtas sudaro palankias sąlygas aguonoms auginti. Įdėta daug pastangų bandant įtikinti ūkininkus aguonų auginimą pakeisti kitais augalais – deja, tos pastangos nepavyko.

Nieko nuostabaus, kad Afganistane tebėra aguonų laukų, ypač Helmande ir Kandahare, kadangi iš šio pelningo verslo opiumą auginantys ūkininkai gauna 500 000 000 JAV dolerių per metus, o kontrabandininkai ir perdirbėjai – 3 500 000 000 JAV dolerių per metus. Veiksmingai nespręsdami šios problemos priežasčių ir nesuteikdami opiumo augintojams tvarių alternatyvų mes apleidžiame ne tik Afganistano, bet ir Europos piliečius. Deja, dabar Afganistanas tampa dar viena narkovalstybe – ir pažvelkime, į visas problemas, kurios kilo iš Kolumbijos, kai tiems dalykams buvo leidžiama plėstis.

Aš pripažįstu, kad tai nėra lengva. Aš pripažįstu, kad bandyti spręsti šiuos dalykus Afganistane yra nepaprastai sunku visiems, kas to imasi, bet aš manau, dabartinė mūsų politika tikrai nėra veiksminga. Aš nežinau, koks turėtų būti sprendimas. Esu apie tai daug skaitęs ir suvokiu, kad yra žmonių, kurie rizikuoja savo gyvybėmis, bandydami išspręsti šią problemą.

Man regis, heroino problema Europoje ima didėti. Šiais metais Airijoje valdžios pareigūnai konfiskavo rekordinį heroino kiekį, o iš naujausių pranešimų matyti, kad šioje valstybėje yra daug heroinu piktnaudžiaujančių jaunų moterų. Aš, kaip buvęs ministras, atsakingas už narkotikų problemą, manau, kad reikalinga geresnė visų ES valstybių narių bei kitų, aplink Afganistaną esančių valstybių tarpusavio koordinacija, kad būtų galima kovoti su nelegalia prekyba narkotikais.

  Carlo Fatuzzo (PPE-DE). - (IT) Gerb. pirmininke, aš balsavau už šį pranešimą, kadangi reikia būti aklam, kad nematytum, jog Afganistane yra demokratinio pasaulio priešų lizdas. Demokratinis pasaulis stengiasi gintis nuo teroristinių išpuolių, kurių jau buvo surengta įvairiose didžiosiose pasaulio valstybėse, ir dabar, laimėjęs kelias pergales prieš teroristus, kovoja su organizacijos, kuri turi būti nušluota nuo žemės paviršiaus ir kuri po lemiamo sutriuškinimo Irake dabar bando pergrupuoti savo pajėgas Afganistane, likučiais. Todėl čia Europa turi stovėti petys petin su Jungtinėmis Valstijomis.

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, puikus užsienio politikos strategas Franzas Josefas Straussas, kurio 20-ąsias mirties metines minėsime šių metų spalio 3 d., visuomet sakydavo, kad blogai užsisegus švarko sagą reikia ją tinkamai užsisegti iš naujo. Būtent tokia dabar yra padėtis, kurią turime Afganistane, kadangi taikėme netinkamą politinę strategiją. Mūsų pastangos buvo nukreiptos į Šiaurės Aljanso mažumos grupes, tačiau buvo ignoruojamos gyventojų daugumai atstovaujančios jėgos – tai yra, puštūnai. Todėl politika ir demokratija ten tiesiog neveikia.

Jeigu mums nepavyko patraukti reprezentatyvios puštūnų bendruomenės daugumos į Vakarų, demokratijos pusę ir paskatinti jos prisidėti prie mūsų reikalo, tai mes Afganistane kuo dramatiškiausiai pralaimėsime – ir tokia tikimybė, regis, dabar yra didžiulė. Todėl dabar norėčiau tiesiog kreiptis į visus, kas dalyvauja sprendžiant šį klausimą, ragindamas priimti naują politinį požiūrį dėl Afganistano ir nestumti puštūnų į Talibano likučių glėbį, suplakant puštūnus ir Talibaną į vieną krūvą. Tai būtų didžiulė klaida. Mums reikia naujos, labiau diferencijuojančios politinės strategijos.

Mes, Europiečiai, galbūt geriau nei kiti suvokiame visas tautiškumo problemas. Šia patirtį Afganistane turėtume panaudoti protingai ir kompetentingai.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš dar kartą norėčiau padėkoti vertėjams žodžiu, už tai, kad jie buvo čia taip ilgai, trumpindami savo pietų pertraukas, ir klausėsi mūsų paaiškinimų dėl balsavimo. Jeigu ne R. Corbetto pranešimas ir ne tie dalykai, dėl kurių turėjome teikti paaiškinimus dėl balsavimų, mes visi būtume galėję eiti pietauti anksčiau.

Pirmiausia aš norėčiau pritarti Eoino Ryano žodžiams. Mano nuomone, jis iškalbingai vieną didžiausių su Afganistanu susijusių problemų. Aš norėjau atkreipti dėmesį į tuos pačius dalykus, apie kuriuos kalbėjo mano išmintingasis kolega David Sumberg. Aš negaliu patikėti, kad čia apskritai drįstama kalbėti šia tema, turint omenyje, kiek mūsų valstybių narių kariuomenių kovoja Afganistane priešakinėse linijose. Aš turiu daugybę rinkėjų, iš kurių du neseniai grįžo iš Afganistano lavonmaišiuose, ir patikėkite, niekas nenori siųsti kariuomenės į nesaugią vietą, tačiau šis reikalas mums yra gyvybiškai svarbus.

Man kelia pasibjaurėjimą čia esantis antiamerikietiškumas. Aš tikrai nesuprantu čia esančių antikvariškų nuotaikų. Vieni veikia bailiai, saugiai mėtydami akmenis iš šios vietos, o kiti iš tikrųjų rizikuoja savo gyvybėmis, kad pagerėtų mūsų visų padėtis.

Paaiškinimai dėl balsavimo raštu

- Pranešimas: Jacek Saryusz-Wolski (A6-0271/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už mano gerbiamo kolegos iš Lenkijos Jaceko Saryuszo-Wolskio pranešimą, kuriame siūloma pirmojo svarstymo bendro sprendimo procedūra metu pritarti pasiūlymui dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantį bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę. Turint omenyje finansavimo reikmes, buvo svarbu išaiškinti esamas nuostatas dėl Bendrijos lėšų, kurias tvarko finansų tarpininkai, kadangi dabartiniame tekste nėra apibrėžtos galimybės toliau reinvestuoti tokias lėšas. Be to, regis, būtų logiška įgalioti Europos investicijų banką (EIB) reinvestuoti į Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programą (angl. FEMIP) iš ankstesnių operacijų grįžtančias lėšas. Kadangi ankstesniuose reglamentuose nebuvo numatyta galimybė reinvestuoti lėšas, „sugrįžimai“ grąžinami į Bendrijos biudžetą. Priėmus siūlomą pakeitimą EIB galėtų būti leista reinvestuoti tokias lėšas Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programos (angl. FEMIP) reikmėms, kol Komisija nuspręs baigti operaciją.

  Titus Corlăţean (PSE), raštu. − (RO) Aš pritariau bendrųjų nuostatų dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės nustatymo priėmimui.

Manau, kad ši priemonė turėtų plėtotis, o Europos Sąjungos finansų ir biudžeto prioritetai turėtų būti nukreipti į kaimynystės politikos Rytų dimensiją, kuri taip pat galėtų aprėpti Moldovą ir Ukrainą.

Aš pritariau pranešimo priėmimui, kad būtų galima daugiau pakalbėti apie sprendimą dėl Moldovos Respublikos kelio į Europą ir integracijos į ES – žinoma, susiejant su demokratijos pažanga žiniasklaidos laisvės, teisingumo sistemos reformų, pagrindinių piliečių teisių garantavimo ir opozicijos partijų teisių 2009 m. rinkimų konkurencijoje užtikrinimo srityse.

- Pranešimas: Neil Parish (A6-0270/2008)

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Aš remiuosi savo pozicija dėl bendrųjų kriterijų, kurie dėl tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką yra aiškūs. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į paramos ūkininkams ir kerdžiams ir jų teisių bei pareigų nustatymą.

Pateiktu pasiūlymu siekiama suformuoti kriterijus, kuriuos galėtų įgyvendinti valstybės narės galvijienos gamybai skirtai paramai gauti.

Ši sistema laikoma techniškai „sujungta“, ir kadangi Malta pasirinko visiškai atsietas išmokas, aš balsavau už, remdamasis nacionalinį interesą atitinkančiu klausimu.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Žmonės jaučiasi nesaugūs maisto produktų atžvilgiu dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos, skandalų dėl mėsos ir kitų dalykų, kuriuose ES ne visuomet palikdavo gerą įspūdį. Jeigu Bavarijos valdžios institucijoms iš tikrųjų daugelį metų nebuvo žinoma apie policijos reidą prieš italų nusikaltėlius, prekiaujančius supuvusiu sūriu, ir jeigu žlugo bendradarbiavimas dėl neseno vyno skandalo – visa tai rodo rimtus Europos atskaitomybės sistemos trūkumus, kuriuos reikia nedelsiant pataisyti.

Dabartinė krizė žemės ūkio sektoriuje taip pat parodo, koks svarbus kiekvienai šaliai yra žemės ūkio savarankiškumas. Todėl mes turime teikti didesnę paramą savo smulkiesiems ūkininkams, juolab ekologine žemdirbyste savo žemėje užsiimantiems ūkininkams. Poreikio didinti žemės ūkio produkciją tikrai nereikėtų naudoti kaip preteksto užkulisiuose bendrai pritarti GM technologijų taikymui visoje ES. Jeigu visuomenė nenori genetiškai modifikuotų maisto produktų, tai ES turėtų tvirtai laikytis šio sprendimo ir nepasiduoti kelių didžiųjų korporacijų interesams.

- Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A6-0290/2008)

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Maltos istorinė pramonė – tai laivų taisymas. Darbas laivų remonto įmonėse yra pavojingas. Drauge su statybos pramone tai yra dvi pagrindinės sritys, menkai apsaugotos nuo nelaimingų atsitikimų. Nors statybos pramonėje buvo neskubama diegti darbo saugos įrangos, laivų remonto įmonės darbo saugai skyrė daug dėmesio.

Dabar Maltos laivų remonto įmonės išgyvena didžiausią išbandymą. Nacionalistų vyriausybė nori bet kuria kaina jas privatizuoti. Regis, jokių kitų alternatyvų nenumatoma. Diversifikavimo, nišinės veiklos arba specializavimo – pavyzdžiui, kruizinių lainerių atnaujinimo galimybių svarstyti, regis, neketinama.

Nepaisant to, tiek Maltos darbininkų partija, tiek darbininkų profsąjunga vyriausybei pareiškė esančios pasirengusios padaryti viską, ką gali, kad laivų remonto įmonės būtų išsaugotos. Šios laivų remonto įmonės ne tik apsirūpina pačios, bet ir aprūpina visą Maltos pramonę gerai išsilavinusiais specialistais. Niekas neprilygsta jų meistriškumui.

Aš turėjau progos asmeniškai įvertinti jų meistriškumą, kai baigiantis ankstesniosios Darbininkų partijos vyriausybės kadencijai ministras pirmininkas paskyrė mane atsakingu už laivų remonto įmones. Galiu dar pridurti, kad laivų remonto įmonės man rūpi asmeniškai, kadangi šiose įmonėse praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje dirbo mano tėvas.

- Pranešimas: Dariusz Rosati (A6-0232/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Remdamasis savo kolegos iš Lenkijos Dariuszo Rosati‘o pranešimu, aš balsavau už teisėkūros rezoliuciją, kuria pagal konsultavimosi procedūrą iš dalies pakeičiamas pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios įvairias 2006 m. lapkričio 28 d. Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas. Remiantis EB sutarties straipsniu, Bendrija gali kurti bendras įmones ar kokias nors kitas struktūras, reikalingas Bendrijos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programoms veiksmingai vykdyti, ir greičiausiai ateityje taip darys vis daugiau. Todėl buvo logiška nustatyti tinkamą mokestinį pagrindą tokios rūšies įmonėms, laikant jas tarptautinėmis įstaigomis. Be to, kaip ir kitoms naujosioms valstybėms narėms, Bulgarijai ir Rumunijai buvo leista įstojus taikyti nukrypstančias priemones dėl atleidimo nuo mokesčio, suteikto mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir dėl tarptautiniam keleivių vežimui taikomos PVM sistemos. Todėl siekiant skaidrumo ir nuoseklumo, šias nukrypti leidžiančias nuostatas reikėtų įtraukti į PVM direktyvą.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Būdama savo frakcijos šešėlinė pranešėja, AŠ BALSAVAU UŽ Rosati‘o pranešimą dėl kai kurių pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatų dalinio pakeitimo. Mano nuomone, Komisijos siūlomi PVM direktyvos daliniai pakeitimai yra svarbūs supaprastinimai ir pagerinimai.

Gamtinių dujų, šilumos ir šaldymo tiekimo PVM sistemos masto išaiškinimas valstybėms narėms leis šių prekių tiekimo atžvilgiu taikyti mažesnius PVM tarifus, kaip numatyta direktyvoje. Esant dabartinėms nuotaikoms, susijusioms su energijos kainų sprogimu, aš manau, kad svarbu leisti valstybėms narėms tai neutralizuoti mažinant netiesioginius mokesčius. Ši priemonė padeda sumažinti infliacinį spaudimą, kuris neigiamai veikia ekonominę padėtį ir vartotojų perkamąją galią.

Be to, aš turiu pabrėžti, kad valstybės narės, norinčius sumažinti savo PVM tarifus už energijos tiekimą, ypač minimalius tarifus, gali tai padaryti pagal esamas direktyvas. Šioje srityje mums neriekia jokių naujų Europos teisėkūros aktų; Europos vyriausybės, norinčios veikti greitai, disponuoja visomis riekiamomis priemonėmis.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš pritariu Rosati‘o pranešime pateiktoms rekomendacijoms. Tolesnis PVM direktyvos elementų, pavyzdžiui, teisės į PVM atskaitą, išaiškinimas, bus naudingas MVĮ, kurios pagal senas nuostatas galėtų susidurti su nereikalingu biurokratizmu. Todėl aš balsavau už pranešime siūlomus pakeitimus.

- Pranešimas: Bogusław Sonik (A6-0221/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiuo pranešimu siekiama paremti 2003 m. priimtą 1991 m. JT EEK Espo konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste Strateginio aplinkos vertinimo protokolą (SAV protokolą). Komisija Europos bendrijos vardu SAV protokolą pasirašė 2003 m. gegužės 21 d. 2003 m. gegužės mėn. Kijeve (Ukraina) vykusioje penktojoje ministrų konferencijoje „Aplinka Europai“.

SAV protokolo tikslas yra užtikrinti aukštą aplinkos, įskaitant sveikatos, apsaugos lygį, užtikrinant, kad į šiuos aktualius aplinkosaugos ir sveikatos klausimus būtų atsižvelgiama tolesnėse tvaraus vystymosi priemonėse ir dokumentuose.

Šiuo atžvilgiu Europos bendrija ketina įgyvendinti Espo konvencijos Strateginio aplinkos vertinimo protokolo 13 straipsnį, taikydama poveikio aplinkai vertinimo procedūras, numatytas komunikatuose dėl poveikio aplinkai vertinimo, kuriuose subalansuotai aptariami ekonominiai, socialiniai ir aplinkosauginiai tvaraus vystymosi elementai.

  David Martin (PSE), raštu. − Bogusławo Soniko pranešimą „JT Europos ekonominės komisijos 1991 m. Espo konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste Strateginio poveikio aplinkai vertinimo protokolas“ reikia paremti. Propaguojant tvarų vystymąsi reikia atsižvelgti į aplinkosaugos ir sveikatos klausimus. Aš balsavau už pranešėjo rekomendacijas.

- Pranešimas: Ewa Klamt (A6-0246/2008)

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Kai 2004 m. spalio mėn. buvo pasirašytas susitarimas dėl Šveicarijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, Lichtenšteino nebuvo galima įtraukti, kadangi trūko susitarimo dėl santaupų apmokestinimo (šis susitarimas buvo pasiektas tik po metų).

Turint omenyje, kad tarp Šveicarijos ir Lichtenšteino kelis dešimtmečius buvo taikoma laisvo žmonių judėjimo politika, buvo nepaprastai svarbu į šį susitarimą įtraukti Lichtenšteiną.

Todėl aš remiu šią iniciatyvą, pagal kurią prie šio susitarimo pridėtu protokolu asocijuojama su Šengeno erdve. Lichtenšteinas turės priimti ir taikyti visą acquis, išskyrus kai kurias naujų aktų arba priemonių nuoštas, susijusias su orderių vykdymo ieškant ir (arba) paimant nurodymus tiesioginių mokesčių srityje įvykdytų nusikaltimų (už kuriuos pagal Lichtenšteino nacionalinę teisę nėra baudžiama laisvės atėmimu) tyrimuose arba procesuose.

Aš pritariu pranešėjos Ewos Klamt pozicijai, kad Europos tam pritarti, kaip buvo pritarta susitarimui, su kuriuo yra susijęs šis protokolas. Tačiau Europos Parlamentas turėtų gauti daugiau informacijos apie visas vykstančias tarptautines derybas, kad galėtų tinkamai ir vienodai naudotis savo kompetencija.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Aš balsavau prieš šį pranešimą protestuodamas prieš Komisijos ir Tarybos nesugebėjimą spręsti mokesčių mokėtojų prieglaudų Europoje problemų. Žinoma, Lichtenšteinas nėra vienintelė Europoje mokesčių mokėtojų prieglauda, tačiau vienintelis būdas įtikinti šias mikrovalstybes imtis veiksmų yra politinis spaudimas. Tačiau mes ir toliau švelniai elgiamės su jomis ir jų piliečiais, nors dėl jų bankininkystės taisyklių ir slaptumo valstybės narės kasmet praranda milijardus eurų.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Iki šiol Šveicarija ir Lichtenšteinas palaikė privilegijuotą partnerystę su ES dvišalėmis sutartimis, kas išties galėtų būti pagirtina kiekvienai šaliai, norinčiai išsaugoti savo suverenumą ir tapatybę. ES nedaug ką tesako tai, kad Lichtenšteino dalyvavimui Šengeno programoje iškelta sąlyga dėl susitarimų, susijusių su taupymo pajamų apmokestinimu. Tai primena Šengeno – Dublino grėsmę, kurios tikslas buvo priversti šveicarus atsiprotėti.

Negali būti teisinga skirti milijonus pagalbai ir iliuziniams pažadams naujiems nariams prisivilioti arba glaudžiau susaistyti šalis su ES, siekiant atimti joms galimybę eiti savo keliu už Bendrijos ribų.

- Pranešimas: Gérard Deprez (A6-0268/2008)

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Dabartinis reglamentas nustato vienodą vizų formą, bet nenulėmė unikalių vizų numerių naudojimo valstybėse narėse.

Numeris įrašomas, kad būtų galima identifikuoti konkrečią vizą, kurią viena iš valstybių narių išdavė trečiosios šalies piliečiui. Nors tarp valstybių narių esama tam tikrų skirtumų, iki šiol jie nebuvo labai svarbūs, nes pasienyje vizos tikrinamos tik vizualiai arba nuskaitant mašininio nuskaitymo sritį.

Tačiau įdiegus Vizų informacinę sistemą (VIS), išorės sienos kirtimo punktuose turės būti tikrinama pagal vizos įklijos numerį ir vizos turėtojo pirštų atspaudus.

Todėl būtina keisti galiojančią vizų numeravimo tvarką, kad būtų naudojamas unikalus vizos įklijos numeris, kuris užtikrins, kad patikrinimo metu būtų galima gauti tik konkrečią prašymo bylą, kurioje būtų tikrinami pasienyje asmens dokumentus pateikiančio asmens pirštų atspaudai.

Todėl aš remiu šį pasiūlymą, kad būtų užtikrinamas nuoseklus ir unikalus vizų įklijų numeravimas, kuris bus naudojamas vizų informacinėje sistemoje, taip garantuojant, kad įsigaliojus šiai vizų duomenų perdavimo sistemai, ji galėtų veikti kuo geriau, sumažinant netinkamos prieigos prie asmens duomenų pavojų.

- Pranešimas: Christian Ehler (A6-0254/2008)

  Neena Gill (PSE), raštu. − Gerb. pirmininke, aš balsavau už šį pranešimą ir tikiuosi, kad Europos ir Indijos susitarimo dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo atnaujinimas bus reikšmingesnis, kadangi iki šiol nebuvo išnaudotas visas mokslinio bendradarbiavimo potencialas. Iki dabar tai buvo popierinis susitarimas, ir aš tikiuosi, kad naujasis susitarimas iš tikrųjų virs abiejų pusių konkrečiais veiksmais.

Mokslas ir technologijos – tai esminis ES ir Indijos strateginės partnerystės komponentas ir viena perspektyviausių bendradarbiavimo sričių, ir tas bendradarbiavimas bus naudingas abiem šalims.

Esamo susitarimo stiprinimas yra teigiamas dalykas, tačiau šis naujasis susitarimas turėtų būti nukreiptas į naujus iššūkius, su kuriais susiduriame, ypač į klimato kaitą, energetinį saugumą ir epidemijomis. Turime realią galimybę sujungti išteklius mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje ir rasti bendrų sprendimų.

Pagaliau norėčiau taip pat atkreipti dėmesį, kad šis susitarimas sudaro galimybę ne tik bendradarbiauti sprendžiant svarbiausias visuotines problemas, bet ir stipriai pakeisti žmonių, kurie vis dar neturi prieigos prie pagrindinių technologijų, gyvenimą Indijoje. Perduodama dalį savo turimų technologijų, Europa gali padėti Indijos socialinei ir ekonominei raidai.

- Pranešimas: Diana Wallis (A6-0277/2008)

  Ewa Tomaszewska (UEN), raštu. − (PL) Kadangi balsuojant kilo painiava, noriu paaiškinti, kad aš ketinau paremti Parlamento nario Witoldo Tomczako imuniteto palikimą, taigi taip ir reikia traktuoti mano balsą – t. y. prieš, o ne už pranešimą.

- Pranešimas: Giuseppe Gargani (A6-0222/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šis pasiūlymas yra prieštaringas, todėl mes susilaikėme. Žinoma, kai kurie aspektai yra teigiami, ypač siūlymas pakeisti Teisingumo Teismo statutą, kad būtų užtikrinama Europos Parlamento teisė pateikti savo pastabas Teismui visais atvejais, kai tiesiogiai ar netiesiogiai kyla klausimas dėl jo prerogatyvų, siekiant užtikrinti, kad sprendimas dėl Europos Parlamento dalyvavimo, nors jis oficialiai nedalyvauja teismo procese, nebūtų paliktas tik Teismo nuožiūrai. Tačiau tiesa ir tai, kad kiti aspektai gali paprasčiausiai sustiprinti federalizmą, ir todėl mes su šiuo pasiūlymu nesutinkame.

Be to, principą, pagal kurį Europos Parlamentas turi gerbti valstybių narių, taigi ir nacionalinių teismų, suverenumą, mes laikome pamatiniu. Nors mes sutinkame, kad Europos Parlamento ir nacionalinių teismų bendradarbiavimas gali būti naudingas, turime atkakliai pareikšti, kad bendradarbiavimas negali būti naudojamas nacionalinėms teisėms, įskaitant nacionalinių teismų suverenumą ir subsidiarumo principą, užginčyti.

  David Martin (PSE), raštu. − G. Garganio pranešime nagrinėjamos Europos Parlamento galimybės ginti savo prerogatyvas nacionaliniuose teismuose. Dabar Parlamentas negali ginti savo sprendimų nacionaliniame teisingumo teisme. Aš sveikinu šį pranešėjo iniciatyva parengtą pranešimą, kuriuo siekiama rasti būdų, kaip pagerinti politikos įgyvendinimo tarp valstybių narių nuoseklumą.

- Rekomendacija antrajam svarstymui: Åsa Westlund (A6-0179/2008)

  Liam Aylward (UEN), raštu. − Šiandien Parlamentas balsavo už ES piliečių sveikatą ir apsaugą. Šio maisto paketo dėl maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų reguliavimo, už kurį balsavo didžioji Parlamento dauguma, dėmesio centre – vartotojų apsauga ir mūsų piliečių sveikata.

Prieš dedant į maistą maisto priedus, fermentus ir kvapiąsias medžiagas, joms bus suteikiami leidimai. Tai naudinga ir pramonei, kadangi ES valstybėse narėse padaugės darnos ir aiškumo. Maisto dažikliai produktuose bus aiškiai pažymėti. Du vartotojams svarbūs klausimai – tai kai kurių medžiagų (pavyzdžiui, azodažiklių) netoleravimas ir klaidinančios etiketės, kuriose neteisingai nurodomas produkto pobūdis, šviežumas, jo sudėtinių dalių kokybė, natūralumas ir maistinė kokybė. Dėl maisto kvapiųjų medžiagų – pageidaujama, kad maistas būtų kuo natūralesnis. Parlamentas balsavo už apsaugą nuo bet kokių žolynų ir prieskonių apribojimų. Jie vartojami jau daugelį amžių ir niekuomet neturėdavo aiškaus neigiamo poveikio.

Atsižvelgdamas į naują mokslinę informaciją iš Sautamptono, kuri patvirtina, kad kai kurios maisto priedų medžiagos yra kenksmingos vaikams, aš į šią studiją ir jos išvadas žiūriu rimtai ir laukiu, kad Komisija ją paremtų.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš sveikinu Asos Westlund pasiūlymą dėl reglamento, nustatančio bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą. Skaidresnė tokių sudėtinių dalių leidimų suteikimo procedūra toliau rems vartotojų apsaugą visoje Europoje. Vartotojas turi turėti visas priemones, reikalingas sąmoningam mūsų lentynose esančio maisto pasirinkimui. Aš balsavau už šio pranešimo rekomendacijas.

- Rekomendacija antrajam svarstymui: Åsa Westlund (A6-0180/2008)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes nusprendėme balsuoti prieš pakeitimus 14-19. Toks sprendimas buvo priimtas antrojo svarstymo metu. Valstybės narės Ministrų Taryboje prieštaravo dėl ženklinimo ir azodažų uždraudimo, tačiau mes galiausiai privertėme priimti kompromisą dėl ženklinimo. Tai svarbi pergalė, ir mes nenorime ja rizikuoti balsuodami už populistinius pakeitimus, kurie nesuteikia jokios perspektyvos realiam pagerėjimui.

Mes, Švedijos socialdemokratai, primygtinai reikalavome uždrausti azodažus ir toliau to sieksime, tačiau mes nenorime tęsti populistinių iniciatyvų arba populistinio balsavimo, kuriuo galime be reikalo sukelti grėsmę vaikų sveikatai.

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Gerb. pirmininke, aš parėmiau A. Westlund pranešimą, kadangi sutinku su pranešėja, kad įstatymus dėl dirbtinių maisto priedų reikia suvienodinti. Manau, kad turime labiau pabrėžti, jog vartotojai turi gauti aiškią informaciją apie jų perkamuose maisto produktuose esančius konservantus.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes turime pasisakyti už skaidresnę maisto priedų leidimo suteikimo procedūrą ir už vartotojų apsaugos stiprinimą, o ypač už tam tikroms medžiagoms alergiškų vartotojų apsaugą. Be to, būtina užtikrinti, kad aplinkos apsauga būtų vienu iš kelių aspektų, į kuriuos būtina atsižvelgti tvirtinant leidimą naudoti tam tikrą maisto priedą.

Kaip buvo sutarta pirmojo svarstymo metu, svarbu patikslinti, kas yra vartotojo suklaidinimas, taip pat idėjai įtraukti aplinkos apsaugą kaip aspektą, į kurį bus atsižvelgiama tvirtinant leidimą naudoti tam tikrą maisto priedą.

Antrojo svarstymo jau priimtais pakeitimais buvo siekiama tekste sustiprinti tų pačių elementų svarbą: toliau stiprinti vartotojų ir aplinkos apsaugą bei patikslinti leidimų naudoti priedus tvirtinimo sąlygas.

Įsigaliojus šiam reglamentui, maisto priedai turės atitikti šiuos reikalavimus.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už A. Westlund pranešimą dėl maisto priedų. Nauji Southamptono universiteto tyrimai įspėjo šį Parlamentą apie potencialius pavojus, kuriuos kelia azodažai, naudojami kai kuriems saldumynams ir gėrimams dažyti. Šių pavojų nurodymas etiketėje – tai svarbus žingsnis saugant vartotojus nuo neigiamų poveikių, kuriuos gali sukelti šie priedai – pavyzdžiui, nuo vaikų hiperaktyvumo. Labai svarbu reguliuoti tokius priedus visoje ES, ir aš sveikinu pranešėją, parengusią šią pranešimą.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Azodažai dedami į maisto produktus siekiant pakeisti jų išvaizdą. Tačiau jie sukelia nereikalingą pavojų piliečių sveikatai. Southamptonp universiteto tyrimai parodė, kad azodažai yra pavojingi vaikų sveikatai, kadangi jie gali sukelti hiperaktyvumą ir didina mokymosi sunkumų pavojų. Aš remiu Europos gamintojų iš Danijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės iniciatyvą palaipsniui ir savo noru atsisakyti naudoti azodažus maisto produktuose.

Vartotojų apsauga, ypač vaikų, kurie yra labiausiai pažeidžiama grupė, apsauga, Europos Parlamentui yra prioritetas. Todėl aš sveikinu pranešėjos Åsos Westlund pranešimą, kuriame pateikiamas naujas požiūris į Europos žmonių, ypač vaikų sveikatos ir ligų prevencijos politiką ir balsuoju už jį.

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Aš visa širdimi sveikinu šiame pranešime numatomas pastangas ženklinti azodažų turinčius maisto priedus. Aš manau, kad jeigu vartotojams reikia leisti pasirinkti, ar liautis vartoti tokius priedus, ar vartoti juos savo šeimose, tai ženklinimo procesas yra teisingas kompromisas.

Azodažų indėlis į sveikatos blogėjimą ir galimas elgesio problemas tampa aiškus. Teisinga veikti dabar, propaguojant kuo geriausius standartus.

- Rekomendacija antrajam svarstymui: Åsa Westlund (A6-0179/2008 ir A6-0180/2008)

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Būtinybė tinkamai ženklinti maisto priedus, o kai kurių iš jų vartojimą palaipsniui nutraukti yra labai svarbu saugant sveikatą, ypač vaikų sveikatą. Aš pritariu Åsos Westlund pranešimams ir rekomenduoju juos Parlamentui.

- Rekomendacija antrajam svarstymui: Mojca Drčar Murko (A6-0177/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiame pranešime ypač daug dėmesio skiriama aspektams, kuriais siekiama užtikrinti maisto saugą, atsižvelgiant į vartotojų interesus, visų pirma į pageidavimą, kad maistas būtų kuo natūralesnis.

Gerai žinoma, kad ne visada toksikologiniu požiūriu saugios kvapiosios medžiagos tikrai naudingos vartotojams, todėl reikia užtikrinti vartotojų pasirinkimo teisę.

Išduodant leidimus naudoti kvapiuosius komponentus „pagrįstas technologinis poreikis juos naudoti“ susiejamas su kitomis Europos Sąjungos strategijomis, pavyzdžiui, kovos su nutukimu strategija, nes įdėjus per daug stiprių kvapiųjų medžiagų galima nuslėpti prastą paruošto maisto kokybę.

Tarybos ir Parlamento nuomonės skiriasi dėl kai kurių aromatinių savybių turinčių ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų ir dėl didžiausio leistino šių III priede išvardytų ingredientų kiekio.

Mes žinome, kad principas, pagal kurį augalinių ar prieskoninių produktų gamintojai turi įrodyti, kad kiekvienas gaminys nekenksmingas. Logiška būtų priešinga procedūra, yra ginčytinas. Šiuo klausimu ir toliau bus ginčijamasi.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš sveikinu Mojca Drčar Murko pranešimą dėl kvapiųjų medžiagų ir tam tikrų kitų aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų. Manau, kad šis pranešimas užtikrina maisto saugos ir vartotojų apsaugos idėjas. Svarbu, kad vartotojai visoje Europoje nebūtų klaidinami dėl jų maiste esančių kvapiųjų medžiagų pobūdžio. „Natūrali kvapioji medžiaga turi būtent tai ir reikšti, ir aš pritariu pranešėjos rekomendacijoms užtikrinti, kad taip ir yra. Aš balsavau už šį pranešimą.

- Rekomendacija antrajam svarstymui: Avril Doyle (A6-0176/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šis pranešimas skirtas reglamentui, kurio tikslas yra nustatyti maisto fermentų, išskyrus tuos, kurie laikomi maisto papildais, leidimų išdavimo taisykles ir procedūras. Europos Komisija teigia, kad Pramonės atstovai daro spaudimą ir ragina pagal Bendrijos procedūrą parengti suderintus teisės aktus dėl leidimo naudoti maisto fermentus, kadangi nesant šios srities ES teisės aktų skatinama nesąžininga komercinė veikla.

Parlamentas primygtinai reikalauja įtraukti kelis svarbius pakeitimus, jo padarytus Komisijos pasiūlyto reglamento projekto pirmojo svarstymo metu. Todėl jis dar kartą pakartoja savo požiūrį, kad vertinant labiausia turėtų būti atsižvelgiama į atsargumo principą, ir todėl jis šiame pasiūlyme turėtų būti pabrėžiamas. Be to, Parlamentas anksčiau pabrėžė vartotojų apsaugos nuostatų svarbą siekdamas užtikrinti, kad tada, kai naudojami maisto fermentai, vartotojai gautų patikimos informacijos apie produkto kilmę, kokybę ir medžiagas, todėl pakartojama šiame pranešime.

Be to, maisto fermentai nėra ir negali būti genetiškai modifikuoti mikroorganizmai (GMO). Mes taip pat turėtume vengti iš GMO išgaunamų fermentų. Tačiau jeigu taip nutiktų, tai turėtų būti aiškiai nurodyta, kad vartotojai nebūtų klaidinami. Tai labai svarbu užtikrinant aukštą maisto saugos lygį.

  David Martin (PSE), raštu. − A. Doyle pranešime siekiama suderinti maisto fermentų kontroliavimą. Pramonės atstovų ir valstybių narių įpareigojimas informuoti Komisiją apie kiekvieną su fermentais susijusią galimą saugos problemą – tai teigiamas žingsnis, užtikrinant kuo aukščiausius maisto saugos standartus visoje Sąjungoje. Todėl aš balsavau už šį pranešimą.

- Pranešimas: Peter Liese (A6-0220/2008)

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Aš susilaikiau nuo balsavimo, norėdamas atkreipti dėmesį, kad šiame pranešime neatsižvelgiama į skirtumus tarp salose esančių valstybių ir žemyno.

Maltos su žemynu nejungia geležinkelis, ir vienintelis jos susisiekimas yra jūra arba oru. Be to, Maltos ekonomika smarkiai priklauso nuo turizmo, kuris per metus pritraukia daugiau kaip milijoną žmonių, atvykstančių oro keliu ir beveik pusę milijono atvykstančių jūra. Įsigaliojančių teisės aktų poveikis šeimoms, pavyzdžiui, iš Jungtinės Karalystės, padidėjo maždaug 160 £.

Išmetimus kontroliuoti svarbu, tačiau taip pat svarbu skirti skirtingus ES valstybių narių siekius ir padėtį. Kai yra ypatingų aplinkybių, vieno mato principas tampa diskriminuojantis.

  Christine De Veyrac (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už Peterio Liese‘o pranešimą dėl aviacijos įtraukimo į prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą, kadangi jaučiu, kad Parlamento ir Tarybos pasiektas susitarimas yra subalansuotas ir realistiškas.

Būtinybė veikti greitai ir efektyviai siekiant apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, ypač transporto poveikį pasauliniam atšilimui, jau nebekelia jokių abejonių.

Tačiau, kad ši teisėkūra būtų sėkminga, buvo labai svarbu suderinti aplinkosaugos reikalavimus su piliečių mobilumu.

Pastangos, kurių reikalaujama iš aviacijos sektoriaus, turi būti pakankamai didelės, kad nesukeltų grėsmės apribojimams kituose sektoriuose, tačiau ir pakankamai subalansuotas, kad netrukdytų verslo plėtrai.

Aš pritariu mūsų priimtam teisėkūros aktui, kadangi jame atsižvelgiama į šiuos būtinus dalykus.

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Aš balsavau už Peterio Liese‘o pranešimą dėl aviacijos įtraukimo į prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą, kadangi jaučiu, kad būtina ir skubu apriboti pasaulio temperatūros kilimą iki +2°C.

Aviacijos sektorius plečiasi. Anglies dioksidų išmetimai iš lėktuvų nuo 1990 m. išaugo 87 proc., ir manoma, kad iki 2020 m. jie išaugs maždaug dvigubai. Todėl reikalingos priemonės, kad būtų galima duoti aiškų signalą tarptautiniu lygiu, jog ES yra įsipareigojusi kovoti su klimato kaita, turint omenyje tarptautinio susitarimo sudarymą prieš 2009 m. Kopenhagos konferenciją.

Pasiektas kompromisas turi daug teigiamų aspektų, pavyzdžiui: sistemos netaikymas atokiausiuose regionuose; išmetimų leidimų aukcionuose gautų pajamų panaudojimas kovojant su klimato kaita ir kovos su miškų naikinimu priemonės.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Pasiūlymas, už kurį balsavo Parlamentas, jau yra kompromisas, nors ir nepakankamas, Komisijos pradinio pasiūlymo atžvilgiu, ir jame neatsižvelgiama į ekonominių sunkumų turinčias šalis, ypač atokiausius regionus. Mes žinome, kad taršą reikia sumažinti, tačiau mes taip pat turime atsižvelgti į sunkumus, su kuriais susiduria silpnesnį ūkį turinčios šalys.

Kompromisas, už kurį šiandien buvo balsuojama, neužkerta kelio visoms neigiamoms tokios prekybos sistemos pasekmėms, tačiau jis sumažina jų skaičių iki minimumo atidedant įsigaliojimo datą, atsižvelgiant į pradinį Parlamento pasiūlymą ir sumažinant aukcionų mastą bei spaudimą silpnesnėms bendrovėms.

Derybos dėl šios sistemos netaikymo atokiausiems regionams tapo labai svarbiu klausimu šiame Parlamente, kadangi Komisijos pirminiame pasiūlyme, kaip gerai žinote, atokiausiems regionams nebuvo numatyta jokių išimčių. Tai reikia, kad visiems skrydžiams iš tokių regionų arba į juos būtų taikoma bendra sistema.

Priimtame galutiniame tekste išliko galimybė netaikyti sistemos išliko, tačiau ši galimybė nėra tokia plati, kaip reikėtų. Todėl mes primygtinai teigiame, kad ši prekybos leidimais sistema turėtų būti netaikoma ne tik skrydžiams tarp salų, bet ir skrydžiams tarp salų ir žemyno.

  Petru Filip (PPE-DE), raštu. − (RO) Aišku, kad kiekvienu pagal Bendrijos prekybos taršos leidimais sistemą numatytu įsipareigojimų laikotarpiu, į kurį bus įtraukta aviacija, šiam sektoriui taikytini tikslai turi būti nustatyti atsižvelgiant į vidutines kitų sektorių, kuriuose yra fiksuotų taršos šaltinių, pastangas visose valstybėse narėse. Jeigu aviacijos sektorius šioje sistemoje nedalyvautų, ilgainiui galėtų susidaryti nemažų kompensavimo išlaidų.

Aš balsavau už šį pranešimą, būdamas įsitikinęs, kad Bendrijai reikalingas integruotas požiūris į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą. Kadangi aviacija prisideda prie žmonių veiklos poveikio pasaulio klimato kaitai, normalu, kad šis sektorius būtų traktuojamas nešališkai ir naudotųsi Bendrijos lygiu suderintomis nuostatomis bei taisyklėmis.

Aišku, kad kiekvienu pagal Bendrijos prekybos taršos leidimais sistemą numatytu įsipareigojimų laikotarpiu, į kurį bus įtraukta aviacija, šiam sektoriui taikytini tikslai turi būti nustatyti atsižvelgiant į vidutines kitų sektorių, kuriuose yra fiksuotų taršos šaltinių, pastangas visose valstybėse narėse. Jeigu aviacijos sektorius šioje sistemoje nedalyvautų, ilgainiui galėtų susidaryti nemažų kompensavimo išlaidų.

  Robert Goebbels (PSE), raštu. – (FR) Galutinio balsavimo dėl P. Liese‘o pranešimo metu aš susilaikiau. Man regis, Europos Sąjunga žengia vienašališką žingsnį nuo Kioto protokolo, kuris aviacijos ir jūrų sektoriams netaikomas. Nors ir yra įvairių priežasčių, skatinančių galvoti apie šių dviejų svarbiausių tarptautinės prekybos sektorių poveikį klimatui, Europos Sąjunga negali vienašališkai keisti daugiašalio susitarimo, drauge reikalaudama, pavyzdžiui, kad Jungtinės Valstijos ratifikuotų Kioto protokolą. ES pasiūlymai dėl aviacijos geriausiu atveju galėtų būti skirtas pasibaigus Kioto protokole numatytam laikotarpiui, t. y. 2013 m. ir sudarius tarptautinį susitarimą Kopenhagoje.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš sveikinu P. Liese‘o pranešimą dėl aviacijos įtraukimo į Europos emisijos leidimų prekybos sistemą. Parlamentui reikia išaiškinti savo įsipareigojimą dėl kovos su klimato kaita ir įdiegti toli siekiančius teisės aktus dėl aplinkosaugos. Regis, diskusijose su Taryba priimti sprendimai veda teisinga kryptimi. 15 proc. aviacijos išlakų leidimų aukcionų, numatant šį skaičių padidinti 2013 m., regis, yra tinkamas kompromisas.

Nors aš remiu pranešime pateiktas rekomendacijas, Parlamentas toliau ryžtingai nustatyti naujus tikslus dėl aviacijos išlakų pagal ES emisijos leidimų prekybos sistemą ir, remdamasis P. Liese‘o pasiūlymais, rengtis bendrai emisijos leidimų prekybos sistemos peržiūrai. Aš balsavau už šį pranešimą.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Nuo 1990 m. dujų emisijų iš orlaivių padvigubėjo, ir šis skaičius toliau auga. Jeigu ES rimtai ketina spręsti klimato kaitos problemą, ji turi šioje srityje tapti pasauline lydere. Negalime apie tai tik kalbėti; turime priimti ir teisėkūros priemones. Direktyvą dėl aviacijos veiklos įtraukimo į Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą laikau teigiamu žingsniu.

Pranešėjo Peterio Liese‘o pranešimas – tai subalansuotas ir realistiškas sprendimas, kompromisas tarp aplinkosaugos ir Europos aviacijos pramonės konkurencingumo užtikrinimo. Mes neturime diskriminuoti Europos aviacijos bendrovių, ypač iš naujųjų ES valstybių narių, kurios stengiasi pasivyti bendrą tendenciją. Vadinasi, sveikos ekonominės konkurencijos taisyklės turėtų būti lygiai taikomos trečiųjų šalių aviacijos bendrovėms. Būtina sudaryti tarptautinį susitarimą, ir šiuo klausimu ES turi derėtis su JAV, Rusija ir Kinija.

Be to, turime nepamiršti, kad kai kuriais atvejais aviacija yra vienintelė galima transporto rūšis, jungianti ES su atokiais regionais. Ji gausiai prisideda prie turizmo plėtros, todėl į ją neturėtų būti žiūrima kaip į prabangą.

Aš manau, kad Europos Parlamento ir Tarybos bendra pozicija prisidės prie orlaivių švaros ir naujų technologijų įdiegimo aviacijos pramonėje, todėl balsavau už šį pranešimą.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Šiandien priimdama direktyvą dėl oro eismo įtraukimo į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą, Europos Sąjunga toliau gerina kovos su klimato kaita rezultatus.

Būtų neįmanoma nepritarti šiam Europos Parlamento ir tarybos susitarimui, kuris leis laipsniškai ir realiai sumažinti šiltnamio dujų, susijusių su skrydžiais iš Europos ir į Europą, kiekį iki 2012 m.

Ypač džiaugiuosi, kad buvo priimtos dvi konkrečios priemonės, kurios, laimei rodo, kad Europa ir toliau dažnai priima labai subalansuotus teisėkūros aktus, kuriuose atsižvelgiama į smulkesniąsias šalis: užsakomųjų skrydžių, mokslo tyrimams skirtų lėktuvų ir mažų avialinijų veikla galės būti tęsiama, nesirūpinant privalomomis direktyvos nuostatomis; pajamos, gaunamos iš 15 proc. CO2 emisijų leidimų aukcionų, bus panaudotos moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai aviacijos sektoriuje.

Tai yra juo labiau svarbu, kadangi, regis, ES savo viltis turėtų grįsti naujovėmis, o inžinieriai turės parodyti nemažai išradingumo mažinant lėktuvų sukeliamą taršą, kai oro eismas kasmet išauga 5 proc.

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Šiandien aš paremsiu P. Liese‘o pranešimą, kadangi šis pranešimas yra subalansuotas ir praktiškas, nors ir šiek tiek sudėtingas.

Civilinė aviacija turi pripažinti, kad jai reikia dalyvauti prekybos emisijų leidimais sistemoje, o aplinkosaugininkai turi pripažinti, kad žmonės nori skraidyti, ir aviacijos pramonė daug prisideda prie daugelio mūsų regionų ir nacionalinių ūkių ekonominės gerovės.

Aš tebemanau, kad šis susitarimas yra problemiškas. Aš tebemanau, kad iki 2020 m. įvedus 100 proc. aukcionus, mažoms ir regioninėms avialinijoms gali kilti rimtų problemų.

Tačiau čia mes turime kompromisinį sprendimą. Aš ir toliau manau, kad šis reglamentas susidurs su teisiniais ir kitokiais ne ES šalių, ypač JAV ir Rusijos, iššūkiais, dėl kurių pasiekti pasaulinį susitarimą bus sunku. Tačiau tai yra pradžia, ir todėl turime pasveikinti Komisiją už jos drąsą ir įžvalgumą.

Šiuo metu aviacijos pramonė priešinasi daugiausia dėl didelių degalų kainų, todėl kompromisas dėl emisijos leidimų prekybos sistemos buvo būtinas. Žinau, kad avialinijos nesidžiaugia; žinau, kad nesidžiaugia aplinkosaugininkai. Taigi galbūt mūsų pranešėjai buvo teisūs!

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Jeigu ES nori pasiekti savo tikslą klimato srityje – iki 2020 m. CO2 emisijų kiekį sumažinti 20 proc., tai į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą reikia įtraukti ir aviacijos sektorių. Per pastaruosius kelerius metus aviacijos išlakų padaugėjo beveik 90 proc.

Drauge aviacija išsisuka nuo degalų akcizo ir oro bilietų PVM mokėjimo. Taigi reikalingos teisėkūros priemonės. Pranešime numatoma nuo 2011 m. pradėti taikyti prekybos sistemą visiems skrydžiams į Europą ir iš Europos. Nuo 2012 m. šiame sektoriuje šiltnamio dujų emisija turės mažėti 1,5 proc. per metus. Siūlomas aukcionų ir nemokamų leidimų išdavimo lygis yra toli gražu per aukštas. Aš manau, kad iš pradžių aviacijos sektoriuje per aukcioną turėtų būti išduodama 25 proc. leidimų. Pagaliau tikslas yra ne pati prekyba, o emisijų mažinimas.

Be to, Parlamentas pareiškė nuomonę ir dėl iš aukcionų gaunamų lėšų panaudojimo: jis nori, kad tie pinigai būtų panaudojami aplinkai palankių transporto rūšių mokesčiams mažinti ir investicijoms ir mažiau taršių orlaivių technologijų tyrimus. Mūsų kompromisas toli gražu nėra idealus, tačiau tai yra žingsnis į priekį, todėl mes, žalieji, taip pat galime paremti pasiektą susitarimą.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Aviacijos veiklos įtraukimas į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą yra sveikintinas.

  Margie Sudre (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš apgailestauju, kad atokiausi regionai nebuvo visiškai atleisti nuo civilinės aviacijos įtraukimo į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą, nors jų atokumas nuo Europos žemyno didžiąja dalimi tai pateisintų.

Tačiau aš džiaugiuosi, kad ryžtingų pastangų dėka buvo pasiekta šiokia tokia pažanga.

Todėl pasiektame susitarime ypač daug dėmesio skiriama prieigos ir konkurencingumo problemų, su kuriomis susiduria atokiausieji regionai, mažinimui arba net likvidavimui. Be to, po įnirtingų diskusijų, skrydžiams atokiausiųjų regionų viduje bus daroma išimtis, ir jiems nebus pakenkta. Aš džiaugiuosi, kad atokiausieji regionai yra įtraukti į nuostatą dėl peržiūros, susijusios su emisijų leidimų prekybos sistemos poveikį oro transportui.

Aš ypač norėčiau padėkoti Europos Parlamentui, kuris iš pat pradžių atsižvelgdavo į mano prašymus dėl ypatingo atokiausių regionų traktavimo – šią poziciją ilgainiui priėmė ir valstybės narės. Aš taip pat norėčiau pareikšti pagarbą Jacquesui Barrotui, buvusiam Europos Komisijos nariui, atsakingam už transportą, už nuolatinę paramą

Pagaliau aš apgailestauju, kad į galutinį susitarimą nebuvo įtraukta jokių pasiūlymų atokiausių regionų naudai, pagal kuriuos, pavyzdžiui, būtų galima iš leidimų aukcionų gautas pajamas panaudoti atokiausių regionų specifiniams sunkumams šalinti.

- Pranešimas: Richard Corbett (A6-0197/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už mano kolegos iš Didžiosios Britanijos Richardo Corbetto pranešimą dėl Parlamento Darbo tvarkos taisyklių keitimo dėl plenarinių posėdžių darbo ir pranešimų komitetų iniciatyva. Aš pritariu šiame pranešime pareikštam susirūpinimui dėl to, kad Parlamento darbas turi būti paprastesnis, sklandesnis ir greitesnis. Tačiau Parlamento nariai turi galėti teikti raštiškus klausimus Komisijai ir Tarybai, nors aš sutinku, kad svarbu užkirsti kelią piktnaudžiavimui tokia sistema. Aš pritariu, kad posėdžiuose dalyvaujantiems Parlamento nariams būtų suteikiama daugiau galimybės kalbėti. Tai, kad 40 Parlamento narių gali pateikti alternatyvią rezoliuciją, kaip ir politinės frakcijos, mano nuomone, taip pat yra žingsnis į priekį demokratijos kryptimi.

  Charlotte Cederschiöld (PPE-DE), raštu. − (SV) Šiandien mes balsavome prieš pranešimą dėl Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių keitimo.

Mes taip nusprendėme todėl, kad su teisėkūros veikla susiję pranešimai savo iniciatyva turi apčiuopiamos įtakos darbo eigai. Todėl Europos Parlamento nariams turėtų būti sudaryta galimybė daryti poveikį tokiems pranešimams plenarinių posėdžių metu, vadovaujantis procedūra, taikoma su teisės aktų leidyba susijusiems pranešimams.

Nors klausimų raštu teikimo procedūrų peržiūra yra reikalinga, mes manome, kad svarbiausia yra apsaugoti Parlamento narų nepriklausomybę ir teisę teikti klausimus kitoms institucijoms dėl jų sprendimų ir pareigų.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes balsavome prieš šį pranešimą, kadangi jo pagrindinis tikslas yra susilpninti demokratinį ir pliuralistinį Europos Parlamento funkcionavimą. Remdamasi principu, kuris netgi neatitinka tikrovės – Reformų sutarties egzistavimu – šio Parlamento dauguma iš tikrųjų nori apriboti Parlamento narių teises ir užkirsti jiems kelią veikti savo iniciatyva, sustiprinti Europos Parlamento pirmininko galią – vadinasi, ir apriboti diskusijų Parlamente pliuralizmą.

Šį siekį susilpninti demokratiją ir Parlamento narių veiksnumą aiškiai rodo ir klausimų Tarybai ir Komisijai teikimo raštu procedūros gairės.

Tačiau šis sprendimas – tai tik vienas iš šio Parlamento daugumos, ypač didesniųjų politinių frakcijų (PPE ir PSE) priimtos bendresnės antidemokratinės linijos elementų. Kitas esminis elementas – tai reikalavimas nustatyti naujus ir griežtesnius politinių frakcijų sudarymo kriterijus, kuriam mes tai pat nepritariame ir griežtai protestuojame.

  David Martin (PSE), raštu. − R. Corbetto pasiūlymai iš dalies pakeisti Parlamento Darbo tvarkos taisykles dėl plenarinių posėdžių darbo ir pranešimų komitetų iniciatyva leidžia Parlamentui dirbti veiksmingiau ir našiau. Aš balsavau už R. Corbetto rekomendacijas.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Man, kaip demokratui, ypatingą įspūdį padarė du su R. Corbeto pranešimu susiję pakeitimai, kadangi aš nemanau, kad jie buvo pateikti rimtai.

Praktiškai kiekvienos demokratinės šalies parlamento nario demokratinėms teisėms priklauso klausimų teikimas išrinktiesiems valdžios žmonėms dėl jų jurisdikcijos ir pareigų.

Tokių klausimų skaičiaus ir turinio apribojimas teoriškai yra kilęs daugiau iš teisminio nagrinėjimo, negu iš įstatyminės demokratinės institucijos darbo tvarkos taisyklių, todėl šį pasiūlymą reikia visiškai atmesti. Dėl šios priežasties aš galiu balsuoti tik prieš šį pasiūlymą.

- Pranešimas: Jutta Haug (A6-0262/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už mano kolegės iš Vokietijos Juttos Haug pranešimą dėl pirmųjų svarstymų dėl preliminaraus biudžeto projekto (PBP) ir įgaliojimo dalyvauti derinimo procedūroje, kuris sudaro pagrindą svarstyti būsimo ES biudžeto struktūrą. Bendra PBP įsipareigojimų asignavimų suma yra 134 395 000 000 000 EUR, ir tai atitinka 1,04 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), taigi 3,1 proc. daugiau negu 2008 m., o mokėjimų asignavimų suma – 116 700 000 000 EUR, o 2 600 000 000 EUR rezervas paliekamas įsipareigojimams ir 7 400 000 000 EUR – mokėjimams. Kadangi Europai reikia rezultatų, aš negaliu suprasti, kodėl mokėjimų asignavimų lygis yra žemas. Be prioritetų, bus svarbu užtikrinti, kad būtų skirta pakankamai lėšų sanglaudos politikai, Europos politikai dėl mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) bei išorės veiksmams finansuoti. Pagaliau ypač svarbu neužmiršti svarbiausių Europos infrastruktūrų (transporto tinklų, energetikos, kosmoso tyrimų, aprūpinimo vandeniu, naujų technologijų, sveikatos apsaugos ir t. t.), kurios dažnai būna finansuojamos nepakankamai, nors jos yra pagrindinė Europos ekonominio ir socialinio konkurencingumo pasaulyje atrama.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE), raštu. − (PL) Remiantis numatomu Lisabonos sutarties ratifikavimo tvarkaraščiu, 2009 m. Parlamentas ir Taryba turėtų vienodas teises įstatymų kūrimo srityje ir biudžeto klausimais, suteikiant Europos Sąjungai naujų galių ir iš pagrindų pakeičiant iki šiol taikytą biudžeto procedūrą.

Todėl juo labiau svarbu, kad Europos Sąjunga turėtų pakankamai finansinių išteklių, reikalingų dabartinei politikai ir veiksmams įvairiose srityse įgyvendinti bei pakankamai lankstumo, kad galėtų priimti naujus politinius iššūkius. Todėl stebina, kad pradiniame biudžeto projekte mokėjimams siūloma nepaprastai mažai lėšų (116 736 000 000 000 EUR) – toks lygis atitinka 0,90 proc. BVP, kitaip tariant, 3,3 proc. mažiau nei 2008 m. Nerimą kelia ir Europos Komisijos siūlymai mažinti biudžetą jau seniai numatytoms 2009 m. informavimo kampanijoms, skirtoms, pavyzdžiui, rinkimams į Europos Parlamentą arba galimam Lisabonos sutarties įsigaliojimui.

Derinimo procedūrai skirto liepos susitikimo prioritetas turėtų būti užtikrinti reikiamą mokėjimams ir Sąjungos informacinei politikai skiriamų lėšų lygį. Be to, būtina, kad Komisija pateiktų siūlymus dėl eksperimentinių projektų ir parengiamųjų veiksmų finansavimo, kad būtų išvengta jų finansavimo iš daugiametėms finansinėms programoms skirtų rezervų. Be to, nereikėtų pamiršti užtikrinti, kad Europos Sąjunga turėtų pakankamai finansinių išteklių, kurie leistų reaguoti į naujus „konkurencingumo augimui ir užimtumui skatinti“ iššūkius, nemažinant numatyto šiuo metų įgyvendinamų svarbių programų finansavimo.

  Roger Knapman (NI), raštu. − Aš manau, kad mano šalis neturėtų finansuoti jokių ES biudžeto programų jokiomis esamomis arba potencialiomis aplinkybėmis. Europos išorinių veiksmų tarnyba ir visi kiti Lisabonos sutarties aspektai man yra visiškai smerktini. Todėl, nors bet koks tokių programų finansavimo atidėjimas yra sveikintinas, aš negaliu pritarti pakeitimui, kuriame iš principo sutinkama, kad Europos išorinių veiksmų tarnyba bei kitos Sutartyje numatytos naujos biudžeto programos iš tikrųjų būtų finansuojamos, „kai Sutartį ratifikuos visos 27 valstybės narės“. Ar tikėtina, kad visos valstybės ją ratifikuos, ar ne – tačiau tokia galimybė išlieka, ir aš negaliu toleruoti pakeitimo, nustatančio tam tikras aplinkybes, kuriomis Europos išorinių veiksmų tarnybos bei kitų Lisabonos sutartyje numatytų naujų biudžeto programų finansavimą pasiūlymo teikėjai laikytų iš principo pagrįstu.

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. − Aš balsavau už J. Haug pranešimą dėl 2009 m. preliminaraus biudžeto projekto ir įgaliojimas dalyvauti derinimo procedūroje. Šiame pranešime numatomas Parlamento prioritetas kitiems metams. Aš ypač sveikinu raginimą adekvačiai reaguoti į pagalbos maistu, atsižvelgiant į labai išaugusias maisto kainas ir gamybos išlaidas ūkiuose.

Aš tikiuosi, kad ši reakcija bus apgalvota tinkama, ir joje bus numatyta rimta investavimo į besivystančių šalių ir ES žemės ūkio sektorių programa.

Aš balsavau ir už pakeitimą 15, kuriame atkreipiamas dėmesys į rezervą 2 išlaidų kategorijoje.

Tačiau bandymams nustatyti mechanizmus nepanaudotoms bendros žemės ūkio politikos lėšoms perkelti į kitas išlaidų kategorijas pritarti negalima.

2007 m. nepanaudotos bendros žemės ūkio politikos lėšos buvo nukreiptos Galileo projektui finansuoti. Tai negali tapti norma.

  Thomas Wise (NI), raštu. − Aš negalėjau pritarti šiam pakeitimui, kadangi aš visiškai prieštarauju Europos išorinių veiksmų tarnybos bei kitų programų, kurios priklauso nuo Lisabonos sutarties ratifikavimo, steigimui ir finansavimui. Iš tikrųjų svarbu pabrėžti, kad programos, kuras numatoma įsteigti vadinamojoje Lisabonos sutartyje, neturi teisinio pagrindo, kol tos sutarties neratifikavo visos 27 valstybės narės: tačiau aš visiškai atmetu visas tokias programas ir bet kuriuo atveju nemanau, kad jas reikėtų steigti arba finansuoti.

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. − (SV) J. Haug pranešime prašoma suteikti plačius įgaliojimus deryboms su Taryba dėl biudžeto. Tai grindžiama būtinybe užtikrinti pakankamai lėšų Komisijos numatytoms išlaidoms. Sumos, kurias Europos Parlamentas pasirengęs išleisti, regis, yra neribotos. Mano nuomone, toks požiūris yra klaidingas. Pradėti reikėtų nuo bendros programos, kuri yra nustatyta; po to reikėtų nustatyti įvairių išlaidų prioritetus.

Esamoje daugiametėje finansinėje programoje didesnio lankstumo nereikia. Todėl aš pritariu idėjai, kad žemės ūkyje susidariusius rezervus reikėtų panaudoti kitiems tikslams.

- Pranešimas: Marcin Libicki (A6-0225/2008)

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE), raštu. − (RO) Būdama pranešėja dėl Juodosios jūros sinergijos, aš norėčiau paremti M. Libickio pranešimą jau vien dėl to, kad jame nagrinėjama tema yra strateginė, išeinanti už Baltijos jūros aplinkos ir aplinkosaugos srities ribų. Iš tikrųjų mes aptarėme klausimą, kuris yra bendras tiek Baltijos, tiek Juodosios jūros regionams ir kuris liečia visą Europą: tai energetinio saugumo ir Europos politikos šiuo atžvilgiu klausimas.

Turint omenyje ES priklausomybę nuo riboto nuo riboto skaičiaus energijos šaltinių, tiekėjų ir transporto maršrutų, itin svarbu, kad jų įvairinimas atitiktų pamatinė Europos energetinio saugumo koncepcijos principą. Ne mažiau svarbu parengti nuoseklią Europos politiką energetikos srityje, kuri būtų pagrįsta solidarumu ir koordinavimu, siekiant išvengti dvišalių susitarimų, kurie gali turėti įtakos kitų valstybių narių interesams, o ypač pakenkti svarbiems projektams – pavyzdžiui, projektui „Nabucco“ patvirtintam Europos lygiu.

Todėl aš dar kartą kartoju ir primygtinai reikalauju paraginti Komisiją ir tarybą sudvigubinti pastangas projektui „Nabucco“ sėkmingai įgyvendinti ir aiškiai suformuluoti bendrą energetinę politiką. Padėtis tiek Baltijos, tiek Juodosios jūros regione rodo, kad reikia skubiai imtis konkrečių ir ryžtingų veiksmų.

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, nusprendėme balsuoti už Marcino Libickio pranešimą dėl planuojamo dujotiekio per Baltijos jūrą, nors mes pageidavome aiškesnio raginimo ištirti alternatyvų maršrutą sausumą. Tačiau, mūsų nuomone, Parlamentas užėmė aiškią poziciją dėl poveikio aplinkai vertinimo, kurią mes remiame ir jai pritariame. Mes tikimės, kad tolesnius sprendimus nulems išsamūs ir nepriklausomi tyrimai. Baltijos jūra yra jautri, o jos aplinka jau dabar patiria smarkų neigiamą poveikį. Todėl nepaprastai svarbu, kad jeigu dujotiekį būtų leista statyti, jo poveikį aplinkai būtų galima kuo labiau apriboti.

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Gerb. pirmininke, dujotiekio „Nord Stream“ statyba gali pažeisti nuo karo likusius ginklų sąvartynus. Jūroje yra apie 40000–60000 tonų cheminės amunicijos, o tiksli šio ginklo buvimo vieta nėra žinoma. Pažeidus šiuos sąvartynus gali kilti didžiulė ekologinė katastrofa.

Parėmiau šį pranešimą, kadangi sutinku su pranešėju, jog tai, kad šitokio didžiulio masto tarptautinė investicija traktuojama kaip dvišalis Rusijos ir Vokietijos klausimas, yra skandalas. Baltijos jūros ir Baltijos šalių gyventojų apsauga turėtų būti vienas svarbiausių ES prioritetų.

  Titus Corlăţean (PSE), raštu. − (RO) Aš sveikinu Europos Parlamento priimtą poziciją dėl Rusiją ir Vokietiją jungiančio dujotiekio statybos.

Europos Sąjungai reikia integruotos, bendros ir nuoseklios energetinės politikos ir ilgalaikės strategijos valstybių narių energetinei nepriklausomybei užtikrinti.

Europos Sąjunga turi svarstyti su energetiniu saugumu susijusius aplinkosaugos ir geopolitikos klausimus bendromis visų valstybių pastangomis, o ne valstybių narių sudaromomis dvišalėmis sutartimis su Rusija. Tai vienintelis būdas, kuriuo Europos Sąjunga galėtų įgyti tvirtą poziciją derybose su Rusija, išvengdama energetinių išteklių pavertimo politinio spaudimo veiksniu, ir ES galėtų tapti lygia Rusijos partnere.

Taip mes galime taip pat rasti atsakymus į pagrįstą Rumunijos piliečių nusivylimą dėl nuolatinio dujų ir elektros kainų augimo, kuris turi neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių rumunams ir jų gyvenimo standartams.

Drauge bendros Europos energetinės politikos sprendimas galėtų kompensuoti Bukarešto dešiniosios valdžios nesugebėjimą propaguoti Rumunijos energetinius interesus santykiuose su Rusija.

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. − (PL) Balsavau už Parlamento nario Marcino Libickio pranešimą. Tai svarbus pranešimas. Tačiau norėčiau priminti, jog klaidinga manyti neva šis klausimas į Europos Parlamentą atėjo per piliečių peticijas. Daug mėnesių prieš gaunant tokias peticijas mano kolega Parlamento narys Bogusław Sonik siūlė surengti diskusiją dėl Šiaurės dujotiekio.

Mane stebina priešinimasis šio pranešimo priėmimui. Dažnai kalbame apie ekologijos klausimus, ir tam niekas neoponuoja. Tuo tarpu šio konkrečiu atveju dalis Parlamento narių nenori, kad būtų ištirtas šio projekto poveikis gamtinei aplinkai. Kodėl? Manau, kad atsakymas paprastas: kai kurioms valstybėms ir politikams šis konkretus projektas svarbesnis už gamtinę aplinką. Galbūt kaip tik todėl turime taip pat ištirti politinį ir ekonominį planuojamos investicijos kontekstą. Aš žinau argumentą, jog tai, esą, privatus projektas. Tačiau nepamirškime, kad bendrovės, kuri ketina tiesti dujotiekį, vadovybėje yra buvusių politikų. Be to, Rusijai nesudaro jokios problemos panaudoti privačius projektus politiniams tikslams.

  Tunne Kelam (PPE-DE), raštu. − Aš balsavau prieš šį pakeitimą, kadangi pradinio teksto idėja jame iš esmės pakeista. Pradiniame variante raginama apsvarstyti esamo dujotiekio projekto alternatyvas – alternatyvas, kurios būtų mažiausiai tris kartus pigesnės ir nesukeltų didelių grėsmių aplinkai. Aš negaliu sutikti su pakeitimu, kuriame pirmenybė teikiama dujų poreikiui ES aplinkos teisės aktų ir piliečių rūpesčių sąskaita. Be to, aš norėčiau pabrėžti, kad šiuo dujotiekiu iš pradžių buvo ketinama aplenkti septynias kitas aplink Baltijos jūrą esančias šalis ir tiekiant dujas vienai arba dviem ES valstybėms narėms, taigi argumentas dėl padidėjusio dujų poreikio tenkinimo negali būti laikomas tinkamu.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Aš tvirtai remiu komiteto pranešime siūlomą dujotiekio „Nord Stream“ poveikio aplinkai vertinimą. Tačiau pranešimas skirtas ne vien šiai problemai: neuri būti pamiršti ir jo aspektai, susiję su energetine politika. Mes negalime vykdyti energetinės politikos, kuri būtų atskira nuo klimato politikos. Jos yra iš pagrindų susijusios, kaip mokesčiai ir biudžetas arba teisė ir teisingumas.

Jau negali būti energetinės politikos be finansinių arba kitokių priemonių, kurios padarytų jos komponentus įmanomus. Baltosiose knygose, kuriose aptariami Sąjungos ir jos valstybių narių energetikos klausimai, ne kartą buvo reikalaujama švarių, nepriklausomų ir konkurencingų energijos formų, tačiau veikiantį rinkos mechanizmą turi tik pastarasis kriterijus – konkurencingumas.

Aš vis dar nematau jokių rinkos mechanizmų, kurie sumažintų mūsų priklausomybę nuo energetikos, ypač nuo dujų iš Rusijos. Šią savaitę vyks Europos energetikos forumas su OPEC. Tai, kad OPEC yra nepakeičiamas kartelis, kuris taip pat turi didžiulės įtakos mūsų ekonomikai, anaiptol nėra jo silpna vieta.

Energetiniam priklausomumui, kuris atsirado dėl ankstesnių kartų klaidų, leista augti ir klestėti mūsų sąskaita. Tai veiksnys, kurio turime nepamiršti ruošiant sprendimus ateičiai, netgi dujotiekių arba kitokio ekonominio priklausomumo atveju. Ar, kai mes siekiame mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, tai yra tvarus vystymasis, ir ar tai yra teisinga kryptis?

Klimato kaita yra realybė, o energijos kainos taip pat auga. Priklausomumas nuo dujų didėja ir suteikia ES kaimynei galią, kurią ji prarado prieš 20 metų.

Mes tikrai nenorime kartoti savo politinių pirmtakų klaidų. Mes turime daug ką padaryti per trumpą laiką.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Aš visiškai sutinku su pranešėjo Marcino Libickio požiūriu, jog projekto, populiariai vadinamo „Baltijos dujotiekiu“ vykdymas gali sukelti ekologinę grėsmę aštuonioms Europos Sąjungos šalims: Vokietijai, Švedijai, Suomijai, Latvijai, Lietuvai, Estijai, Danijai ir Lenkijai. Be to, jis gali turėti neigiamų pasekmių vartotojams, kadangi gali pakilti kainos, siekiant padengti dujotiekio statybos išlaidas.

Svarbu tai, kad yra alternatyva – Šiaurės dujotiekį galima teisti sausuma per Europos Sąjungos šalis. Tai tenkintų visus Sprendime 1364/2006/EB nurodytus strateginius ir ekonominius reikalavimus. Alternatyvus statybos pasiūlymas yra saugesnis aplinkai ir pigesnis.

Ypač pasisakau už tai, kad būtų atlikta nepriklausoma ekspertizė ir ištirtas dujotiekio statybos poveikis gamtinei aplinkai.

  David Martin (PSE), raštu. − Tokio masto projektui, kaip Nordstream dujotiekis, reikalingas visapusiškas ir išsamus poveikių aplinkai vertinimas. Kol projektas galės būti pradėtas, būtina įsitikinti, kad jis tenkina privalomus aplinkosaugos kriterijus. Šiuos požiūrius atspindi mano balsas už Marcino Libickio pranešimą dėl dujotiekio, planuojamo tiesti iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą, poveikio aplinkai.

  Bogusław Sonik (PPE-DE), raštu. − (PL) Šiandien balsuosime dėl labai svarbaus pranešimo dėl vadinamojo Baltijos dujotiekio, planuojamo tiesti iš Rusijos į Vokietiją, poveikio Baltijos jūros gamtinei aplinkai. Planuojamas projektas – tai vienas iš daugelio dujų infrastruktūros projektų, kurie yra būtini augančiam dujų poreikiui ES patenkinti. Tačiau reikia atkreipti ypatingą dėmesį į įvairius su jo statyba susijusius veiksmus.

Ši ilgiausia ir arčiausiai paviršiaus einanti dujų magistralė pasaulyje kelia didžiulę grėsmę biologinei įvairovei ir natūralioms buveinėms, taip pat laivininkystės saugai ir eismui šiame regione, jau nekalbant apie 80 000 tonų kovinės amunicijos, paskandintos per antrąjį pasaulinį karą. Būdamas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys ir pranešėjas dėl Espo konvencijos, norėčiau pabrėžti, kad kiekviena tokio pobūdžio tarptautinio masto investicija turi būti iš anksto išsamiai aptarta su visomis suinteresuotomis šalimis. Turime atkreipti dėmesį į galimus alternatyvius sprendimus, pavyzdžiui, į sausumos magistrales, kuriuose turėtų būti atsižvelgiama į statybos išlaidas bei ekologinį saugumą.

Augant ES priklausomumui nuo nedidelio energijos šaltinių ir jos tiekėjų skaičiaus, svarbu paremti įvairinimui skirtas iniciatyvas; reikėtų tik susimąstyti, ar Rusijos bendrovė „Gazprom“, kuri konsorciume „Nord Stream“ turi 51 proc. akcijų, tikrai yra geriausias sprendimas šiuo atžvilgiu?

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Aš džiaugiuosi, kad Peticijų komitetas ėmėsi šios iniciatyvos – pateikti balsavimui šį pranešimą dėl dujotiekio, planuojamo tiesti iš per Baltijos jūrą, poveikio aplinkai. Parlamento nariai turi sužinoti apie tokio pasiūlymo pasekmes.

  Ewa Tomaszewska (UEN), raštu. − (PL) Aš remiu Marcino Libickio pranešimą tiek dėl rimtos ekologinės grėsmės, kurią dujotiekis kelia Baltijos jūrai, tiek ir dėl bandymų išvengti pareigos gauti visų Baltijos pakrantės šalių sutikimą, taip pat dėl to, kad nepriklausomo teigiamo dujotiekio poveikio aplinkai vertinimo. Ypač svarbu laikytis solidarumo Europos Sąjungos energetinėje politikoje principo.

Dujotiekis suprojektuotas siekiant Sąjungos šalis padaryti politiškai priklausomas nuo Rusijos, kuri naudoja savo gamtinius išteklius spaudimui jų pirkėjams daryti. Be to, norėčiau atkreipti dėmesį, kad jūros kelio dujotiekiui tiesti pasirinkimas reiškia dujų kainų padidėjimą, kadangi ši magistralė kainuos daug kartų daugiau, negu per sausumą einanti trasa.

- Pranešimas: André Brie (A6-0269/2008)

  Richard Howitt (PSE), raštu. − Europos parlamentinė darbo partija sveikina šį Parlamento pranešimą. 2001 m., kai krito Talibanas, mokyklose buvo tik 900 000 vaikų. Dabar šis skaičius siekia 6 000 000 ir kyla toliau. 5 000 000 pabėgėlių grįžo namo, o 82 proc. gyventojų gali naudotis sveikatos apsauga – tai yra 9 kartus daugiau negu 2002 m. Tačiau mes pritariame smarkiam Parlamento susirūpinimui dėl nesibaigiančių saugumo problemų, suvokiant, kad be saugumo grįžimas į normalų gyvenimą negalimas.

Tačiau dėl pranešimo mes susilaikėme, kadangi daugelis jo punktų neatspindi realios padėties Afganistane. D konstatuojamoji dalis yra faktiškai neteisinga, kadangi Afganistane dislokuojamos naujos NATO pajėgos, ir tiek Jungtinė Karalystė, tiek Vokietija neseniai paskelbė apie savo karių skaičiaus didinimą. Mes taip pat nesutinkame su situacija dėl opiumo gamybos lygių, aprašyta 32 dalyje. Regis, pranešime ignoruojamas sunkus darbas, kurį nuveikė Afganistano vyriausybė, įgyvendindama savo ilgalaikę Nacionalinę narkotikų kontrolės strategiją, ir kuris leido pasiekti pažangos mažinant daržines aguonas auginančių provincijų skaičių.

Pagaliau mes norime paremti nenutrūkstamą bendradarbiavimą su Afganistano teisėsaugos institucijomis, Europos Sąjungai remiant laikinąsias teisingumo institucijas ir saugumo sektoriaus reformas šalyje.

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE), raštu – (RO) Afganistano stabilizavimas – tai esminis saugumo politikos iššūkis tarptautinei bendruomenei ir kovei su terorizmu. Jeigu bus pralaimėta, ateityje Vakarų šalys gali nenorėti dalyvauti konfliktų prevencijos ir sprendimo bei taikos palaikymo operacijose. Kita vertus, afganams, kurių konfliktas tęsiasi jau trečią dešimtmetį ir kurių šalis visuomet instrumentas, kurį išoriniai veiksniai naudojo savo reikmėms, taip pat galėtų būti naudinga ilgalaikė taika.

Karinės operacijos yra būtinos, tačiau nepakankamos Afganistanui stabilizuoti. Svarbaus sprendimo šiame procese reikėtų ieškoti ir diplomatiniu lygiu, ir bendradarbiavimas su Iranu, Indija ir Pakistanu yra nepaprastai svarbus, ypač pasienio regionuose, kur veikia maištininkų grupės. Todėl ypač svarbu šiam tikslui stiprinti demokratines struktūras, o tarptautinė bendruomenė turėtu kovoti su Afganistano vyriausybės menkinimu didindama politinės sistemos ir demokratinių politikų svarbą vietiniu ir regioniniu lygiu.

Europos Sąjunga Afganistane turi humanitarinės organizacijos įvaizdį, tačiau, norėdama vaidinti svarbesnį vaidmenį, Europa turėtų atsižvelgti į tai, kad skurdo ir nestabilumo problemų sprendimas glūdi ne ginkluose ir ne smurte, o veikiau veiksmuose, kurie galėtų atnešti Afganistano gyventojams gerovę. To tikėdamasi, aš balsavau už A. Brie pranešimą.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsuodamas susilaikiau. A. Brie pranešime dėl Afganistano stabilizavimo pernelyg supaprastiname vietoje esanti labai sudėtinga situacija. Nors Europos Parlamentas turėtų kruopščiai tirti tai, kas vyksta Afganistane, aš manau, kad jo indėlis turi būti konstruktyvus, siekiant stabilios Afganistano valstybės. Aš abejoju, ar šis pranešimas gali pasiūlyti to sudėtingo konflikto, kuriame mūsų kariai daro tvirtą ir realią pažangą, sprendimų.

  Véronique Mathieu (PPE-DE), raštu. – (FR) Neseniai Paryžiuje įvykusios paramos teikėjų konferencijos teigiami rezultatai patvirtina, kad ES ir tarptautinė bendruomenė rūpinasi Afganistanu.

Šiame pranešime, parengtame lemiamu šalies ateičiai laikotarpiu, nurodomi iššūkiai, su kuriais susiduria Europos Sąjunga, veiksmingai prisidėdama prie šalies stabilizavimo. Jame atkreipiamas dėmesys į atstatymo pastangas, kurių jau imtasi siekiant sustiprinti institucijas ir pagerinti gyvenimo sąlygas. Šiuo atžvilgiu ryškus kūdikių mirtingumo sumažėjimas ir mokyklą lankančių vaikų skaičiaus padidėjimas yra drąsinantys ženklai.

Kad Afganistane pasisektų, reikalinga geresnė koordinacija tarp įvairias strategijas įgyvendinančių paramos teikėjų. Žinoma, saugumas ir toliau turi likti prioritetas, tačiau labai svarbu ir tai, kad Afganistano žmonės pamatytų, kokios konkrečiai naudos jiems duoda pagalba. Labai svarbu sukurti papildomas pagrindines infrastruktūras – ar tai būtų keliai, ar mokyklos, ar ligoninės ir t. t.

Be to, kad procesas būtų sėkmingas, stabilizavimo procesą reikės „afganiuoti“: Afganistano žmonėms reikia duoti priemonių, kurios leistų jiems tapti atsakingiems už savo ateitį. Šiuo atžvilgiu daug vilčių teikia Afganistano nacionalinė vystymo strategija, kurią turi paremti tarptautinė bendruomenė ir Europos Sąjunga.

  Daniel Strož (GUE/NGL), raštu. − (CS) Mano nuomone, pranešimas dėl padėties Afganistane ir pasiūlymų dėl padėties stabilizavimo toje šalyje yra nepakankamas, ir jame per daug dėmesio skiriama karinių operacijų svarbai ir NATO vaidmens regione reikšmei. Viena vertus, pranešime teigiama, kad Talibano kariniai veiksmai nekelia tiesioginės grėsmės Afganistano suverenumui, o kita vertus – įspėjama, kad dabar Afganistanas yra lemtingoje kryžkelėje.

Aš į tai žiūrėčiau kitaip. Pats prezidentas H. Karzai aiškiai sako, kad koalicijos pajėgos nelaimi kovos su Talibanu – ir priduria, kad laimėti karą su terorizmu bus galima tik tada, kada kai kurie Afganistano vyriausybės partneriai liausis siekti savų (skirtingų) interesų. Praeityje buvusios Sovietų Sąjungos Afganistane kariautas karas parodė, kad to šalies negalima stabilizuoti, jau nekalbant apie valdymą, karinėmis priemonėmis. Vienintelis veiksmingas būdas stabilizacijai pasiekti – tai politinės, ekonominės ir socialinės priemonės, veikiančios ne tik Afganistaną, bet ir kaimynines šalis. Leiskite man pridurti, kad JAV hegemoniniai interesai regione tikriausiai yra svarbiausias šios rimtos problemos aspektas.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Šis pranešimas – tai įžūlus imperialistinis iššūkis. Kaip jame teigiama, jis „remia NATO pajėgų pastangas […] kovoje su vietiniu ir tarptautiniu terorizmu, ir mano, kad šių pajėgų buvimas yra būtinas šalies ateičiai užtikrinti.“ Jame raginama sustiprinti JAV-ES-NATO okupacines pajėgas „papildomais koviniais daliniais“ ir ciniškai reikalaujama, kad jų „neribotų nacionalinės išlygos“, teigiant, kad jos turi atvirai ir be jokio preteksto veikti kaip okupacinės pajėgos. Jame pabrėžiama, kad ES „turi naudotis savo misijų ir valstybių narių, kurių kariuomenė arba civiliai darbuotojai jau yra Afganistano teritorijoje, žiniomis bei patirtimi.“ Kitaip tariant, ji turi pasinaudoti savo ginkluotųjų pajėgų šalyje įvykdytais žmogžudystės aktais kaip galimybe įgyti operatyvinės patirties ir kitose savo imperialistinėse intervencijose. ES kapitalo politinių atstovų rūpestis yra užsitikrinti didesnę dalį skirstant regione imperialistinį grobį; todėl jie pabrėžia, kad „ES turi skatinti Europos investuotojus ir padėti jiems dalyvauti atstatant Afganistaną.“

Ciniški prisipažinimai pranešime atskleidžia ES vaidmenį ir imperialistinius kėslus bei dar kartą patvirtina, kad „ir ES, ir NATO priklauso tam pačiam žudikų sindikatų.“ Liaudis turi susivienyti kovoje prieš visą imperialistinę sistemą.

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Aš, kaip ir visa Kairiųjų frakcija, balsavau prieš pranešimą dėl Afganistano, kadangi tame pranešime pasisakoma už karinę invaziją ir kariuomenės buvimą toje šalyje, kuri pastaruosius 30 metų kenčia karą, nusinešusį daugiau kaip 1 500 000 aukų. Afganistano problemų negalima išspręsti karinėmis priemonėmis. Šalies žmonėms reikalingas Europos solidarumas. Europos karinio dalyvavimo tęsimas ir stiprinimas yra viena pagrindinių nestabilumo ir nesaugumo regione priežasčių.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Dabar Afganistanas yra kovos už saugumą, stabilumą, taiką ir demokratiją, prieš tarptautinį islamizmą, džihadizmą, kuris siekia pergalės, todėl savo propagandoje gali vis kartoti, kad imperija žlugs, arena. Todėl tarptautinės pastangos, ypač Europos pastangos, yra tokios svarbios. Mūsų sąjungininkams, ypač visiems, įsitikinusiems, kad reikia sustiprinti NATO, kylantis iššūkis yra atlaikyti nepaprastus sunkumus ir teikti karinę pagalbą – dėl to būtina mažinti išlygas, kadangi svarbiausia yra pergalė.

Mūsų aljanso ir mūsų taikos bei saugumo ateitis didžiąja dalimi sprendžiama Afganistane. Nors kompromisų ir nuolaidų šalininkai siūlo tokį kelią, mes negalime ignoruoti į mus nukreiptos grėsmės tiesiog apsimesdami, kad tai yra kažkas kita. Mums reikia skubiai sustiprinti veiksmingą karinę galią Afganistane bei imtis visų kitų priemonių, ypač paramos vystymui ir demokratinės teisinės valstybės propagavimo. Jeigu mes pralaimėsime Afganistane, vėliau tikriausiai turėsime vėl kariauti, tik jau arčiau namų.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Pranešime nurodoma, kad nepaisant tam tikros pažangos, kelias į saugumą ir stabilumą Afganistane dar ilgas. Siekdamas pagerinti situaciją, Europos Parlamentas siūlo įvairių pozityvių priemonių. Deja, Parlamentas taip pat nusprendė pritarti pasiūlymui nutraukti daugelyje šalies dalių besidriekiančių aguonų laukų purškimą. Žinoma, žemdirbyste besiverčiančius gyventojus reikia paremti, tačiau opiumo auginimas negali būti ilgalaikė alternatyva Afganistano augimui, demokratijai ir politiniam stabilumui. Jis kenkia tiek Afganistano galimybėms, tiek kitų sveikatai.

  Pirmininkas. − Paaiškinimai dėl balsavimo baigiami.