Posėdžio stenograma

Antradienis, 2008 m. liepos 8 d. - Strasbūras

12. Teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygos – Gamtinių dujų vidaus rinka – Europos strateginis energijos technologijų planas (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas − jungtinės diskusijos dėl

– Atano Paparizovo pranešimo Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų (COM(2007)0532 – C6-0319/2007 – 2007/0199(COD)) (A6-0253/2008),

– Romano Marios La Russo pranešimo Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (COM(2007)0529 – C6-0317/2007 – 2007/0196(COD)) (A6-0257/2008) ir

– Jerzy Buzeko pranešimo Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl Europos strateginio energijos technologijų plano (2008/2005(INI)) (A6-0255/2008).

  Nathalie Kosciusko-Morizet, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, pranešėjai, ponios ir ponai, Europos energija ateityje susidurs su dviem iššūkiais. Visų pirma turėsime užtikrinti saugų, pastovų ir konkurencingą tiekimą efektyviu, funkcionuojančiu ir valstybes jungiančiu tinklu. Antra – pokyčiai, kurių reikia siekiant kovoti su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimu ir klimato kaita.

Norėčiau pabrėžti, kad pirmuoju klausimu pirmininkaujančioji valstybė Slovėnija padarė puikią pažangą ir liepos mėn. vykusio Tarybos posėdžio metu buvo patvirtintas energetikos vidaus rinkos bendrosios strategijos paketas. Svarbiausia pasiekto kompromiso dalis susijusi su efektyviu – čia norėčiau pabrėžti žodį efektyviu – gamybos ir tiekimo atskyrimu nuo tinklo operatorių. Noriu paminėti sprendimo, susijusio su dujų ir elektros sektoriais, kurį Taryba patvirtino priimdama reikiamus pakeitimus, formą.

Nors kelios valstybės narės ir Komisija pasisako už visišką nuosavybės atskyrimą, valstybės narės pageidauja pasilikti šiek tiek lankstumo, todėl Taryba pritarė galimybei įkurti nepriklausomą perdavimo operatorių. Tokia galimybe galės pasinaudoti tos valstybės narės, kurių perdavimo sistema priklauso vertikaliai integruotai bendrovei nuo tos dienos, kada įsigalios minėta direktyva. Tokia galimybė teikia didelių garantijų nepriklausomiems perdavimo operatoriams sprendimų priėmimo ir, be abejo, finansavimo srityse.

Panašu, kad sukurtas mechanizmas padės išvengti interesų konfliktų tarp įvairių integruotos bendrovės institucijų ir užtikrins pusiausvyrą tarp perdavimo operatoriaus nepriklausomybės, jo plėtros plano ir reikiamų investicijų bei finansinių pagrindinės bendrovės interesų.

Didelis dėmesys buvo skiriamas sistemos plėtrai ir garantijoms, kad nebus diskriminuojami sistemos operatoriai. Šių operatorių veiksmus stebės reguliavimo institucijos. Reguliavimo institucijų vaidmenį ir veiksmus sustiprins įkurta Energijos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, kurios jau seniai laukiama ir kurios įkūrimą praeitą mėnesį patvirtino Europos Parlamentas.

Norėčiau paminėti dar kelis svarbius šio vidaus rinkos liberalizavimo paketo punktus. Pirma, labai svarbus yra infrastruktūrų klausimas ir pakankamas dėmesys visos Europos 10 metų investicijų planui. Tai labai svarbus naujas elementas, kuris turėtų skatinti integravimą ir modernizavimą.

Kitas labai svarbus aspektas yra trečiųjų šalių investicijos į perdavimo sistemas, kurios yra labai glaudžiai susijusios su energetinio saugumo klausimais. Privalome rasti pragmatinį ir visiems atvejams pritaikomą sprendimą. Taryba ir dabar diskutuoja šiuo klausimu ir esu įsitikinęs, kad jos nariai priims kompromisą, kuris bus priimtinas visoms valstybėms narėms.

Ponios ir ponai, kitas etapas bus šių bendrųjų elementų patvirtinimas, kai Energijos taryba spalio 10 d. priims politinį susitarimą, o lapkričio ir gruodžio mėn. bus sudaryta bendroji pozicija. Tai suteiks mums galimybę pradėti diskusijas tarp mūsų institucijų artėjant antrajam svarstymui.

Norėčiau pereiti prie antrojo klausimo. Manau, kad yra tiesiog būtina sukurti mažai anglies dvideginio išskiriančią ekonomiką, kurioje kiekviena valstybė narė galėtų laisvai pasirinkti pageidaujamą energijos šaltinį. Šios pasaulinės ekonomikos transformacijos tikslas turi būti ilgalaikiai pokyčiai, kurie per artimiausią dešimtmetį skatins mus spręsti daugybę technologinių iššūkių bei skirti daug investicijų.

Norėčiau paminėti kelis iššūkius: komercinį anglies dvideginio kaupimą ir saugojimą, didžiausių vėjo jėgainių sistemų energijos gamybos padvigubinimą, komercinį saulės šviesos ir šilumos energijos panaudojimą, nuoseklią antros kartos biodegalų gamybą, mechanizmų, leidžiančių efektyviau naudoti energiją statybos, transporto ir pramonės srityse, pateikimą į atvirąją rinką, būtiną pažangą efektyvaus energijos naudojimo, biologijos mokslų ir informacinių technologijų srityse.

Vasario mėn. Taryba, atsižvelgdama į Komisijos gaires, patvirtino išvadas, kurias sudarė keli operaciniai elementai, kuriuos ir norėčiau paminėti. Pirma, tai Komisijos pasiūlytų šešių pramoninių iniciatyvų pateikimas ir įgyvendinimo pradžia. Iniciatyvos susijusios su šiomis sritimis: vėju, saule, bioenergija, anglies dvideginio kaupimu, transportu ir saugojimu, elektros tinklais ir pagaliau nuosekliu atomo branduolio dalijimu. Šiomis priemonėmis siekiama remti ir skatinti mokslinius tyrimus, ypač energijos efektyvumo ir sutarčių sudarymo tarp valstybių valdžios institucijų, pramonės atstovų ir mokslinių tyrimų vykdytojų srityse, atsižvelgiant į Strategijos plane nurodytus tikslus.

Baigdamas norėčiau padėkoti Komisijai ir pranešėjui už puikų darbą ir tikiuosi, kad antrojo skaitymo metu mūsų pozicijos dėl energetikos vidaus rinkos irgi sutaps.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, labai džiaugiuosi galėdamas šiandien čia būti ir dalyvauti diskusijose dėl energetikos vidaus rinkos paketo antrosios dalies, susijusios su dujomis.

Praeitą mėnesį šių Rūmų nariai diskutavo apie elektros energiją ir Agentūrą. Daugelis pakeitimų galėtų tikti ir sprendžiant dujų klausimą, todėl nenagrinėsiu visų punktų, kuriuos aptarėme diskutuodami elektros klausimais.

Visų pirma leiskite pasveikinti pranešėjus, B. M. La Russą ir A. Paparizovą su puikiais pranešimais ir šešėlinius pranešėjus bei visų prisidėjusių komitetų narius. Jūs sugebėjote vesti aukštos kokybės diskusijas atsižvelgdami į labai trumpus ganėtinai sudėtingų teisės aktų patvirtinimo terminus.

Leiskite paaiškinti, kodėl dujų rinkos liberalizavimas yra toks pats svarbus kaip ir elektros rinkos liberalizavimas siekiant konkurencingai, nuosekliai ir saugiai tiekti energiją Europos Sąjungoje. Dar norėčiau pabrėžti, kad šioje srityje reikia tokių pačių teisinių priemonių.

Europos Sąjungos pramonės sektoriuje ir namų ūkiuose dujos yra vienas iš pagrindinių energijos šaltinių. Energijos kainos sparčiai didėja. Dabar labiau negu bet kada ES vartotojams reikia konkurencingos dujų rinkos, kad jie galėtų mokėti tik už efektyviai tiekiamas dujas.

Elektros energijos rinka negalės efektyviai funkcionuoti, jei dujų rinka bus neefektyvi. Norėčiau pacituoti Tarptautinės energetikos agentūros atstovų žodžius: „Daugelyje regionų dujomis kūrenamos elektrinės koreguoja elektros energijos kainą. Brangios dujos reiškia brangią elektros energiją. ... Strategijų kūrėjai turėtų teigiamai vertinti didėjančias dujų ir elektros pramonių sąsajas ir atitinkamai kurti rinkas bei reguliuojamąsias sistemas.“

Tai dar aktualiau šiuo metu, kai mums reikia vis daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių. Vėjas ir saulė ne visada atsižvelgia į mūsų pageidavimus, todėl elektros gamyba sunku numatyti. Privalome numatyti atsarginį elektros energijos gamybos šaltinį, kuris būtų visiškai nuspėjamas ir labai lankstus. Šis šaltinis ir yra dujos.

Be to, dujos yra švariausias iš visų iškastinio kuro ryšių. Tai yra vienas iš labai efektyvių būdų siekiant sumažinti anglies dvideginio išskyrimą ir kovoti su klimato kaita, tačiau mums reikia užtikrinti, kad dujų tiekimas būtų konkurencingas.

Labai svarbus ir tiekimo saugumas. Geriausias būdas užtikrinti dujų tiekimą į ES yra vieningos vidaus rinkos sukūrimas 500 mln. vartotojų. ES pozicija yra aiški, jei mes ją išsakome vienu balsu. Vienu metu kalbant 27 balsais kiltų didelių nesusipratimų. Bendrojoje rinkoje privalome veikti išvien, nes mus sieja bendri interesai.

Visi šie argumentai pabrėžia priemonių, kurias šiandien aptarsime, svarbą. Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad jos atitinka daugelį mūsų pakeitimų.

Norėdami užtikrinti investicijas ir optimalų tinklo naudojimą privalome sistemos operatoriams suteikti daugiau laisvių.

Komisija mano, kad nuosavybės atskyrimas yra pats efektyviausias šių laisvių suteikimo būdas. Tačiau ne visi tam pritaria. Taryba priėmė nutarimą dėl nepriklausomų perdavimo operatorių sukūrimo galimybės. Manau, turėtų būti numatyta ir galimybė atskirti nuosavybę, nes Europa buvo kuriama laikantis planingų permainų požiūrio.

Jūs pageidavote daugiau galių turinčios Agentūros. Iš esmės jums pritariu, bet negalime nukrypti nuo Sutarties. Mus saisto Sutartis ir taip vadinamas Teisingumo Teismo sprendimas Meroni byloje. Norint, kad įstatymų rinkiniai būtų privalomi mums reikia pasitelkti komitologiją. Tada Agentūra galės kontroliuoti procedūrą ir patį įgyvendinimą. Daugiau galių turinti Agentūra neprieštarauja komitologijai. Atvirkščiai, Agentūrai reikia gairių, kuriomis būtų nustatytos jos galios ir ji galėtų priimti atskirus įpareigojančius sprendimus dėl rinkos dalyvių.

Prieiga prie saugojimo ir suskystintų dujų rinkų yra tokia pat svarbi kaip ir prieiga prie tinklų. Mes palaikome šios direktyvos pastangas tobulinti prieigą prie saugojimo rinkos. Norėdami užtikrinti šių prieigos taisyklių efektyvumą privalome teisiškai atskirti saugojimo operatorių nuosavybę.

Labai svarbi mūsų pasiūlymų dalis yra skaidrumas, kurio svarbą pabrėžėme ankstesniais balsavimais. Skaidrumas turi būti svarbus veiksnys ne tik naudojant tinklus, bet ir paskirstant bei saugant dujas bei suskystintas dujas.

Labai džiaugiuosi, kad pranešime apie dujas atsižvelgta į daugelį rūpimų klausimų, įskaitant pažeidžiamų klientų apsaugą ir kovą su energijos trūkumu. Atveriant rinką šie elementai yra ypač svarbūs ir turi būti sutvirtinti. Komisija atidžiai peržiūrės formuluotes, kad būtų atsižvelgta į subsidiarumo principą. Svarbu dar kartą patvirtinti, kad įgyvendinama politika neužkirstų kelio tinkamoms investicijoms ir dalyvių įžengimui į rinką.

Manau, kad Taryba aiškiai išsakė savo pageidavimą priimti sprendimą antrojo skaitymo metu. Galiu užtikrinti, kad Komisija suvaidins labai konstruktyvų vaidmenį siekdama rasti sprendimą dėl energetikos vidaus rinkos liberalizavimo, kuris būtų naudingas visiems ES piliečiams.

Norėčiau pasveikinti J. Buzeką su puikiu antruoju pranešimu ir išreikšti savo palankumą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pareikštai paramai strateginio energijos technologijų (SET) plano iniciatyvai.

Panašu, kad jau peržengiau numatyto laiko ribas. labai glaudžiai bendradarbiavau su savo kolega Janez Potočnik, todėl palaikysiu jo požiūrį dėl šios labai svarbaus pasiūlymo, ne tik todėl, kad labai vertinu J. Buzeko atliktą darbą, bet todėl, kad Komisija tikrai puikiai bendradarbiavo siekdama, kad šis dokumentas būtų priimtas.

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, norėčiau tarti kelis žodžius apie bendrą mūsų sumanymą – SET planą.

Visi žinome, kad energijos ir klimato kaitos klausimai yra tikras iššūkis. Tikriausiai jie yra svarbiausi XXI amžiaus iššūkiai. Neturėkime vilčių, kad bus lengva juos nugalėti. Mūsų nustatyti Europos tikslai 2020 metams yra svarbios gairės ir nieko daugiau. Privalome pasiruošti daug išsamesniems pokyčiams: nuodugniai energetikos sistemų, kurias naudodami pasiekėme šią gerovę, peržiūrai.

Norėdami įgyvendinti savo pažadus privalėsime naudoti naujas žinias ir naujas priemones. Jos taps pasiekiamos vykdant mokslinius tyrimus inovacijų ir energijos technologijų srityje. Štai kodėl SET planas toks svarbus Europai. Privalome pabusti iš to letargo miego, kuris per pastaruosius dešimtmečius buvo apėmęs energijos inovacijų sritį. Privalome daugiau ir efektyviau investuoti. Mums reikia naujo požiūrio į Europos bendradarbiavimą siekiant plėsti ir naudoti tokias technologijas.

Nuoširdžiai pritariu Parlamento pranešimui apie SET planą. Jis parodė, kad puikiai sutariama dėl efektyvių veiksmų šioje srityje visos ES lygiu. Be abejo, ne visi sutariame, kokių technologijų mums reikia, bet čia kiekviena valstybė narė gali pati pasirinkti prioritetus atsižvelgdama į pageidaujamus energijos šaltinius, vietinius energijos šaltinius ir jų eksploatavimo galimybes.

Tačiau manau, kad daug svarbesni yra tie punktai, dėl kurių mes sutarime, o ne tie, dėl kurių mūsų nuomonės skiriasi. Mes sutariame dėl didelės energijos taupymo ir efektyvaus jos naudojimo svarbos.

Mes sutariame, kad būtina plėsti bei stiprinti Europos mokslinių tyrimų bazę ir pritaikyti ją dinamiškam bei tarptautiniam darbui. Mes sutariame dėl valstybinių ir privačių išteklių svarbos. Be to, mes sutariame dėl glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant pasaulinius iššūkius.

Jūs žinote mano ambicijas ES mokslinių tyrimų politikos ir plėtros ambicijas Europos mokslinių tyrimų srityje.

SET planas ir mokslinių tyrimų strategija kuriami kartu. Tai daugeliu atžvilgiu pažangios strategijos, įskaitant ERA iniciatyvas ir jungtines programas. Manau, kad SET planu bus pradėtas procesas, kuris taps Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų organizavimo modeliu, procesu, kuris pakeis mokslinių tyrimų vykdymą Europoje ir pačią Europą.

Praėjusią savaitę dalyvavau metiniame DFG – Vokietijos mokslinių tyrimų tarybos – susirinkime. Jos pirmininkas, Matthias Kleiner, pasakė įsimintinus žodžius: Vizija be veiksmų yra svajonė, veiksmai be vizijos yra košmaras. Tikriausiai nerasime geresnio pavyzdžio, iliustruojančio šio pasakymo teisingumą, negu diskutuojamas SET planas. Mums reikia aiškios vizijos ir mes privalome veikti nedelsdami.

  Atanas Paparizov, pranešėjas. – (BG) Gerb. pirmininke, diskusijos dėl trečiojo energetikos paketo bus baigtos liepos mėn. plenarinės sesijos diskusijomis ir balsavimu dėl prieigos prie perdavimo tinklų reglamento bei R. M. La Russos pranešimu.

Manau, kad galiu išreikšti savo padėką visiems šešėliniams pranešėjams, kurie prisidėjo prie pranešimo parengimo proceso bei kitų dviejų reglamentų pranešėjams, su kuriais sukūrėme vieningą požiūrį į trečiojo energetikos paketo problemas. Norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį į faktą, kad atsižvelgdami į savo veiksmų strategiją mes patvirtinome Komisijos pasiūlymus dėl perdavimo tinklų operatorių tinklo sukūrimo, bet nusprendėme apriboti jų funkcijas atsižvelgiant į jų įsipareigojimus įgyvendinti technines užduotis ir sukurti tinklą, o ne nustatyti prekybos taisykles.

Savo pasiūlymuose mes nepritarėme būsimos Agentūros vaidmeniui nacionalinių energijos reguliavimo institucijų bendradarbiavime. Mes manome, kad ši agentūra yra ta svarbi institucija, kuri, vadovaujant Komisijai, turėtų nustatyti pagrindines energetikos rinkos, įskaitant dujų rinką, plėtros tendencijas ir gaires. Šiuo atžvilgiu agentūra ne tik įgyvendins įstatymų rinkinių patvirtinimo funkcijas, bet, atsižvelgdama į pastaruosius mūsų pasiūlymus ir padedama Komisijos, galės pateikti komitologiją, pagal kurią tam tikri įstatymų rinkiniai bus privalomi.

Manau, kad šie dokumentai yra labai svarbūs kuriant rinką, atsižvelgiant į regionines iniciatyvas. Šis regioninių investicijų planas, kuris bus pagrįstas dešimties metų investicijų planu, tikrai padės valstybėms narėms bendradarbiauti regioniniu lygiu ir kurti bendrą energetikos rinką. Šiame pranešime išspręsta daug svarbių klausimų, susijusių su skaidrumu ir bendradarbiavimo tarp rinkos dalyvių skatinimu.

Mane labai padrąsino Komisijos A. Piebalgso išsakyti žodžiai apie jo požiūrį į mūsų pasiūlymus dėl Agentūros ir manau, kad, atsižvelgdami į Meroni bylos pagrindus ir Parlamento pasiūlymus, įkurti veiksmingą Agentūrą – tokią Agentūrą, kuri pateisins Komisijos pastangas kurti rinką.

Be to, mane labai nudžiugino liepos 6 d. Tarybos patvirtinta nuomonė ir tikiuosi, kad buvo rastas puikus kompromiso pagrindas. Džiaugiuosi, kad Komisijos narys A. Piebalgs šiandien paminėjo šį galimą kompromisą, ko nebuvo paskutinio susitikimo metu, kai diskutavome apie elektros energiją. Manau, kad turėdami Komisijos paramą ir vystydami trialogą mes sugebėsime rasti sprendimą iki kitų metų pabaigos.

Mane šiek tiek neramina Prancūzijos pirmininkaujančiosios valstybės klausimų sprendimo vilkinimas. Tikiu, kad galime dirbti šiek tiek operatyviau ir įgyvendinti ankstesnės Europos Sąjungos Tarybos viltis baigti darbus iki šių metų pabaigos, o ne iki šios kadencijos, kuri baigsis kitų metų viduryje, pabaigos.

  Romano Maria La Russa, pranešėjas. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pagaliau, po daugelio mėnesių darbo, mes pasiekėme finišo tiesiąją. Buvo tikrai nelengva. Manau, kad komiteto pasiūlymai yra lygiaverčiai milžiniškai užduočiai išardyti sukurtas monopolijas. Monopolijos ir naujų dalyvių neįsileidimas į rinką trukdė investicijoms ir sparčiam tinklų sujungimui.

Visi, kurie girdėjo mano kalbas komitete žino, kad nuo pat pradžių nuosavybės atskyrimas buvo mano prioritetas, kaip ir įsitikinimas, kad dujas transportuojančios bendrovės turėtų būti visiškai nepriklausomos nuo dujų gamintojų, nors nuosavybės atskyrimas ir nebūtų stebuklingas vaistas. Nereikia net sakyti, kad vertikaliai integruotai bendrovei leidus – nors ir laikinai – išsaugoti transportavimo sistemų nuosavybės teises reikia sukurti efektyvius reguliuojamuosius mechanizmus, kurie nebūtų per daug griežti.

Be abejo, kaip visi žinome, dujų direktyvos įgyvendinimo priemonių tvarkaraštis skirsis nuo elektros energijos direktyvos tvarkaraščio. Šiuos skirtumus pabrėžė Pramonės komitetas, kuris kaip nuosavybės atskyrimo alternatyvą pasirinko Nepriklausomą perdavimo operatorių. Tai kompromisinis pasiūlymas ir, mano nuomone, tikrai ne pats geriausias pasirinkimas, bet juo tikrai siūlomas didesnis liberalizavimas. Ne taip kaip ISO, ITO bus atsakinga atskirai institucijai, turinčiai kontrolės funkcijų. Tikiuosi, kad Taryba sutiks su ITO pasiūlymu, kurį patvirtino Pramonės komitetas. Turi būti akcentuojamas pagrindinis Agentūros vaidmuo, kurį apibūdins kuriamas teisinis pagrindas. Šis vaidmuo neturi būti vien tik patariamasis – bijau, kad Taryba gali turėti ketinimų skirti būtent tokį vaidmenį – bet palikti galimybių ateityje suteikti Agentūrai daugiau funkcijų.

Jei mes norime sumažinti savo priklausomybę nuo energijos išteklių, privalome sukurti vieningą energijos rinką ir vieną integruotą tinklą. Todėl skatinu savo kolegas paremti mano ir kolegų iš įvairių politinių frakcijų pasiūlymus, susijusius su galimybe apjungti įvairius transportavimo operatorius į vieną Europos tinklo bendrovę, kad būtų galima užtikrinti vieningo teisinio pagrindo funkcionavimą ir visų operatorių prieigą prie rinkos išvengiant ginčų dėl nuosavybės atskyrimo.

Kitas labai svarbus mano pranešimo aspektas yra pagrindinis vartotojų vaidmuo. Kalbėsiu trumpai. Privalome sukurti skaidrias ir išsamias tarifų nustatymo priemones, kad vartotojai galėtų bet kada pasiekti vartojimo duomenis paliekant jiems teisę pageidaujant pakeisti tiekėją. Džiaugiuosi, kad Komisija sutiko su mano pozicija dėl komitologijos procedūros. Manau, kad gaires turėtų nustatyti valstybės narės, o ne vien tik Komisijos nuomonę išsakantis komitetas.

Ir pagaliau norėčiau paminėti politinių partijų susitarimą, kurį išdėsčiau savo pranešime, susijusį su nacionalinių reguliavimo institucijų galiomis ir vaidmeniu. Manau, šis susitarimas yra tikrai svarbus, ypač atsižvelgiant į sankcijų taikymo galimybę. Ponios ir ponai, turime nuspręsti, ar norime, kad rytojaus diena būtų minima kaip vienos integruotos energetikos rinkos sukūrimo diena, o tokia rinka reikalinga Europai siekiant nugalėti kito tūkstantmečio iššūkius, ar tai bus eilinis smukimas, baikščių ir drovių reformų bandymų rezultatas, kurio įgyvendinimas bus atidėliojamas iki kadencijos pabaigos. Tikiuosi, kad Taryba tinkamai atsižvelgs į Parlamento sprendimus. Taip būna tikrai ne visada.

  Jerzy Buzek, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, labai nustebau sužinojęs, kad SET planas ir mūsų energetikos paketas bus įtraukti į bendrąją programą kaip vienas blokas. Susidaro vaizdas, kad mes tuo pačiu metu norėtume kalbėti apie žmogaus teises ir žmogaus ligas, nes abi šios sritys yra susijusios su žmogumi, nors tai tikrai nėra pati geriausia mintis. Todėl negalime susieti ir energijos technologijų bei energetikos paketų, nes šios temos yra labai skirtingos, nors abi susijusios su energija.

Labai džiaugiuosi, kad mus aplankė du Komisijos nariai, nes SET planas yra labai svarbus Europos Sąjungai, todėl tam tikri Komisijos nariai ir visa Komisija turėtų tvirtai jį paremti. Kaip matyti iš Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto balsavimo rezultatų, jūs turite Europos Parlamento palaikymą.

Nenagrinėsiu SET plano turinio. Manau, būtų paprasčiau, jei mintis reikščiau gimtąja kalba, ką dabar ir padarysiu.

(PL) Europos Sąjunga nusprendė įvesti mokestį už išskiriamo anglies dvideginio kiekį. Tai labai svarbus sprendimas. Mes parodėme, kad kovosime su klimato kaita. Mes parodėme, kad esame šios kovos lyderiai. Kita vertus, negalime pamiršti, kad mokesčiai už anglies dvideginį apsunkina ekonomiką ir yra didesnių gamybos kaštų beveik visuose sektoriuose priežastis. Norėčiau pabrėžti, kad skaudžiausiai dėl tokio sprendimo nukentės energetikos sektorius, ypač tose šalyse, kuriose elektros energija arba šiluma gaminamos deginant anglį.

Europos Komisijos pasiūlymas, susijęs su strategine energetikos technologijų programa yra, mano nuomone, puikus atsakas į Europos ekonomikos grėsmes. Jame siūloma mažinti energijos gamybos sąnaudas. Europos Komisija išreiškė paramą už anglies dvideginio neišskiriančių ar mažai jo išskiriančių technologijų taikymą „energijos gamybos ir naudojimo srityse“. Pirmą kartą viename dokumente turime išvardytus visus energijos apsaugos ir kovos su klimato kaita būdus. Tai reiškia, kad branduolinė energija irgi yra įtraukta į šį dokumentą. Tiesą sakant, visus rizikos veiksnius ir susirūpinimą dėl atominių jėgainių pateikė mūsų kolegos iš Žaliųjų partijos. Tačiau trečiosios kartos atominės jėgainės visiškai skiriasi nuo tokios jėgainės, kuri buvo pastatyta Černobilyje.

Panašu, kad mes visiškai sutariame ir dėl kito didelio iššūkio – anglies dvideginio kaupimo ir saugojimo. Tai nauja technologija, todėl, kaip ir dėl bet kurios naujos ir daug žadančios technologijos, iniciatyvos yra ypač svarbios. Atsižvelgiant į elektros energijos gavybos technologijoms reiškiamą paramą Parlamentas niekada neabejojo perspektyviomis technologijomis. Energijos efektyvumo ir energijos taupymo klausimai Parlamentui yra vieni iš svarbiausių. Gal dėl to sugebėsime atsisakyti vienos ar dviejų atominių jėgainių, nes taip padidintume efektyvumą ir paskatintume taupyti energiją.

Norėčiau baigti paminėdamas du punktus. Mokslinių tyrimų vykdymas Europos lygiu yra puiki mintis ir mes ją remiame. Tai galėtų būti pirmasis sektorius, kuriame Europa veiktų išvien. Tai glaudžiai susiję su bendrosios energijos rinkos kūrimu ir laisvu žinių judėjimu. Šiame pranešime pasiūliau tam tikras naujųjų technologijų finansavimui reikiamas sumas. Finansavimas labai svarbus siekiant padėti savo pramonei, energetikos sektoriui ir sėkmingai įgyvendinant Lisabonos strategiją.

  Christian Ehler, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentas. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nariai, į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto diskusijas dėl dujų rinkos ir dujų tiekimo tinklų nebuvo įtraukti tokie klausimai. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas sprendimą priėmė labai vieningai ir didele balsų dauguma. Galimas kompromisas dėl tinklų nuosavybės atskyrimo nebuvo nagrinėjamas.

Mūsų pranešime daug didesnis dėmesys skiriamas nacionalinių patvirtinimo procedūrų tinkamumui kai kalbama apie pažangos užtikrinimą tarpvalstybinių tinklų kūrimo, tinklų plėtros ir investicijų į tinklus srityse. Mes manome, kad šioje srityje mūsų laukia daug darbo ir apgailestaujame, kad plenariniame posėdyje patvirtintoje pozicijoje labai mažai dėmesio skirta poreikiui spartinti patvirtinimo procesą nacionaliniu lygiu.

Antrasis mums svarbus aspektas yra reguliavimo institucijos klausimas. Valstybės daug greičiau sutiktų su reguliavimo institucijos nuostatomis, jei tokiai institucijai būtų suteikta daugiau laisvių. Šiuo atžvilgiu buvo aptarti sutarčių klausimai. Tačiau už reguliavimo instituciją galima pasisakyti tik tuomet, jei tokiai institucijai būtų suteiktos tam tikros įsikišimo galios.

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti savo kolegai, J. Buzekui, už jo pasiūlymus. Mes diskutavome apie energijos politiką ir J. Buzek kaip SET plano dalį pateikė kelis labai konstruktyvius pasiūlymus. Kaip parodomųjų CCS technologijų projektų pranešėjas aš irgi remsiu šį SET planą siūlydamas pakankamą finansavimą.

Manau, kad po tokių karštų ir ideologinių diskusijų neturėtume teikti pirmenybės konkrečių veiksmų nustatymui. Tai reiškia, kad išgyvename pereinamąjį laikotarpį, per kurį turėsime nustatyti, ar pasiūlytos priemonės yra išties veiksmingos. Man tai atrodo daug svarbiau negu bet kokios ideologija pagrįstos diskusijos dėl tinklų atskyrimo.

  Inés Ayala Sender, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentė. − (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, einanti Tarybos Pirmininko pareigas, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas iš principo pritaria Europos strateginiam energijos technologijų planui ir sutinka, kad jis padės kurti bendrąją energijos rinką bei įgyvendinti Lisabonos strategiją ir bus ypač naudingas kovojant su klimato kaita.

Mes dar manome, kad konsultavimo procesas buvo labai naudingas, ir skatiname jį vykdyti ir ateityje.

Mes apgailestaujame, kad SET plane didžiausias dėmesys skiriamas tiekimui skirtoms priemonėms, o ne poreikio mažinimo priemonėms, ypač energijos taupymui ir efektyvumui bei raginame išsamiau aptarti šiuos du aspektus. Mes pageidaujame, kad būtų sukurta EII hierarchija siekiant skirti daugiau dėmesio dujų išskyrimo sumažinimui per trumpą laikotarpį – 20 proc. iki 2020 m. – nepamirštant ilgalaikių priemonių siekiant įgyvendinti 2050 m. nustatytus tikslus.

Atsižvelgdami į šiuos prioritetus mes manome, kad būtina aptarti kiekvienos technologijos eksploatavimo trukmę ir jos įtaką aplinkai gamybos proceso metu. Be to, būtina atsižvelgti į tokių technologijų naudojimą besivystančios ekonomikos šalyse siekiant sumažinti valstybių atsilikimą. Mes dar manome, kad būtina išplėsti EII strategijas į kitus sektorius, kuriuose yra daug galimybių sumažinti išskyrimą, pavyzdžiui, termofikacijos, vandenilio naudojimo ir statybų sektoriuose, šildymo ir šaldymo sistemose bei energijos kaupimo ir paskirstymo infrastruktūrose.

Ir pagaliau norėtume pasakyti, kad mūsų nuomone šioms technologijoms skiriamos lėšos turi būti aptariamos ES strategijų finansavimo diskusijų metu, o iš valstybių narių būtų reikalaujama daugiau pastangų, bent jau tokių, kokias šios rodė spręsdamos devintojo dešimtmečio energijos krizę.

  Bernhard Rapkay, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentas. – (DE) Gerb. pirmininke, netrukus pateiksiu Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto sprendimus, tačiau esu visiškai pasipiktinęs tokia diskusijų organizavimo tvarką ir pačių diskusijų rezultatais. Todėl norėčiau pateikti tik vieną komentarą, nes niekam kitam nebeliko laiko.

Komisijos narys dar kartą pasakė, kad Komisijos nuomone nuosavybės atskyrimas yra pats efektyviausias sprendimas. Mes tuo abejojame, nes to negalima patikrinti nei empiriškai, nei teoriškai, be to, turime pakankamai pavyzdžių, kai net atskyrus nuosavybę įmonių veikla nebūna sklandi. Teoriniu lygmeniu visko numatyti irgi negalima. Būtų sukurta monopolija, natūrali monopolija, o monopolijos yra nelabai susijusios su laisva konkurencija.

Mums labiausiai turėtų rūpėti ne nuosavybės, o reguliavimo klausimai. Sektorius turi būti griežtai reguliuojamas ir šios priemonės turi būti taikomos tiek atskirtiems tinklo operatoriams, tiek neatskirtiems tinklo operatoriams. Mes pateikėme ECON komitetui kelis pasiūlymus ir tikimės, kad į juos bus atsižvelgta.

  Emmanouil Angelakas, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės referentas. – (EL) Gerb. pirmininke, aš, kaip Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės referentas, irgi norėčiau išsakyti kelis komentarus dėl prieigos prie gamtinių dujų transportavimo tinklų terminų ir pasveikinti A. Paparizovą su puikiai atliktu darbu studijuojant mūsų komitete diskutuotą pasiūlymų paketą.

Mūsų kriterijus buvo vartotojų apsauga ir socialiai priimtinų bei skaidrių priemonių naudojimas siekiant juos apsaugoti.

Norėčiau pridurti, kad šiam pranešimui nedarė įtakos priešiškumai ar neigiamos nuomonės ir skirtingai nuo kitų energetikos paketų, kuriuose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas nuosavybės atskyrimui, jį patvirtino Parlamento komitetai.

Mūsų komitetas didžiausią dėmesį skyrė vartotojų apsaugos klausimams ir pasiūlymams, skatinantiems apsaugoti Europos gamtinių dujų vidaus rinką.

Mūsų pozicija dėl efektyvaus regioninio bendradarbiavimo tarp valstybių narių skatinimo yra labai svarbus aspektas siekiant apsaugoti tarpvalstybinę vidaus rinką. Būtina sukurti transportavimo sistemos administratorių Europinį tinklą, kuriame bendradarbiavimas būtų pagrįstas efektyvios ir skaidrios Europos gamtinių dujų rinkos apsauga.

Šiuo atžvilgiu norėčiau pabrėžti faktą, kad bendradarbiavimas transportavimo sistemų srityje nereikalauja gamybos ir tiekimo atskyrimo. Transportavimo tinklas galėtų būti efektyvus ir neatskyrus nuosavybės valstybėse narėse.

Mes manome, kad transportavimo sistemos administratorių Europos tinklas turėtų diskutuoti su susijusiomis institucijomis ir ypač vartotojais bei jų asociacijomis, nes šios institucijos yra labai svarbios, nes atstovauja galutiniams vartotojams.

Mes palaikome skaidrios informacijos ir gamtinių dujų saugojimo galimybių poreikį, kad būtų galima efektyviai nustatyti tinkamas kainas ir skatinti atvirtos rinkos veikimą.

  Toine Manders, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės referentas. – (NL) Pritariu, kad viena minutė yra labai trumpas laikotarpis ir norėčiau padėkoti Komisijos nariui, Ministrui, gerbiamiems nariams ir R. M. La Russai už jų paruošiamąjį darbą.

Kalbėsiu trumpai Energijos rinka turi būti pajėgi funkcionuoti Europos lygiu, kad būtų galima garantuoti energijos tiekimą galutiniams vartotojams rinkos kaina. Toks yra mūsų tikslas. Nuosavybės atskyrimas nėra mūsų tikslas, bet mes manome, kad tai gali būti kelias link funkcionuojančios rinkos. Jei taip vadinamas trečias arba ketvirtas Komisijos pasiūlytas kelias galės nuves mus link veikiančios rinkos, mums jie irgi tiktų.

Tačiau jei trečias ar ketvirtas kelias neveiktų, mes jau sukūrėme alternatyvų sprendimą, kuris, tikiuosi, bus priimtas rytoj dėl „Europos tinklo valdymo institucijos“, kuriai vadovautų ir kurią kontroliuotų Europos Sąjunga. Tikiuosi, kad Komisija ir Taryba pritars mūsų iniciatyvai, kad po kelių metų turėtume alternatyvų klausimo sprendimo būdą. Gerb. pirmininke, spalio mėn. mes norime surengti apskritojo stalo diskusijas, kuriose dalyvautų visos suinteresuotos šalys ir mes labai tikimės, kad ši mintis sulauks didelės paramos.

  Herbert Reul, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šios diskusijos dėl energijos paketo liks mano atmintyje kaip vienos iš tų, kurios buvo labai prastai suorganizuotos, nes buvome priversti labai skubėti. Mes turėjome per mažai laiko aptarti tam tikrus klausimus. Norėčiau tai pasakyti būtent dabar. Tikiuosi, ateityje nereikės dėl to kentėti.

Dar kartą įsitikinau, kad politikoje kyla pavojus bandyti surasti vieną vaistą ir tada visiškai įsitikinus žadėti žmonėms, kad jis išspręs visas jų problemas. Tikiuosi, kad mums vis dėlto pavyks rasti kilusių problemų sprendimą būtent iš kur pritraukti investicijų ir kaip nustatyti pakenčiamas kainas bei apsaugoti Europos energijos sektoriaus tikimą. Nuo ryto iki vakaro skaitome laikraščiuose ir girdime televizijos laidose apie visą pasaulį kankinančias energetikos problemas. Ar tai sprendimas, kurio mes tikėjomės iš šių diskusijų? Labai abejoju.

Džiaugiuosi, kad mums pavyko pastūmėti į priekį dujų direktyvą, kad mes bandome rasti kompromisą, kad sugebėjome pastebėti, jog elektra ir dujos yra du skirtingi ištekliai ir kad nebesivaikome vieno visas problemas išsprendžiančio sprendimo. Gerai, kad svarstome trečiąjį kelią ir nuosavybės atskyrimas nebėra vienintelė galimybė bei sugebėjome pateikti kelias Komisijos pasiūlymų pakeitimus. Laikas parodys, ar to pakanka.

Džiaugiuos, kad birželio mėn. pateikdama pasiūlymą Taryba parodė, jog net esant tokiai sudėtingai situacijai mes sugebame peržengti valstybinių sienų ribas ir nuomonių skirtumus ir priimti sprendimus. Tikiuosi, kad mūsų sprendimai dėl dujų rytoj bus peržiūrėti ir mes dar labiau priartėsime prie kompromiso, kurį Taryba jau atrado. Jei norime greitai rasti sprendimą, privalome rasti kompromisą tarp Komisijos, Tarybos ir Parlamento. Manau, kad ta medžiaga, kurią mums pateikė Taryba yra labai panaši į mūsų išvadas dėl dujų. Galbūt galėtume panaudoti savo sprendimus kaip elektros rinkos gaires.

  Hannes Swoboda, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau pasveikinti tris pranešėjus su puikiai atliktu darbu. Prašau atleisti, kad daugiausia dėmesio skyriau savo kolegos R. M. La Russos pranešimui dėl dujų direktyvos. Pranešėjas R. M. La Russa labai produktyviai bendradarbiavo su įvairiais šešėliniais pranešėjais.

Mes jau aptarėme nuosavybės atskyrimo, tinklų atskyrimo ir dujų tiekimo klausimus. Tai nėra patys svarbiausi ar pagrindiniai klausimai. Džiaugiuosi, kad mums pavyko rasti kompromisą, nors jis ir labai suvaržytas, nes viena vertu juo numatoma galimybė nevykdyti visiško atskyrimo, nors tokį sprendimą varžytų labai griežtos sąlygos, o kita vertus, Komisija gali naudoti didelį spaudimą siekdama užtikrinti, kad būtų sudaromos tikrovėje veikiančios konkuravimo sąlygos.

Be abejo, turėtume atsižvelgti į ilgalaikę perspektyvą. Šiuo atžvilgiu mes visiškai pritariame kolegos T. Manderso požiūriui, kad būtina išanalizuoti, ar galima būtų sugalvoti bendrą ir sėkmingą Europos infrastruktūrą. Tačiau tai tėra galima alternatyva, apie kurią kol kas negalime pateikti jokios išsamios informacijos.

Svarbu, kad mes numatytume išimtis, kurios gali būti taikomos didžiosioms investicijoms, susijusioms su dideliu kapitalu, dėl kurių mes dabar negalime nustatyti, kad pavyks rasti sėkmingą sprendimą, kaip tai buvo projekto „Nabucco“ atveju. Šioje srityje privalome demonstruoti lankstumą. Tokios rūšies investicijos yra ilgalaikės, tačiau mes dabar negalime tiksliai žinoti, kada bus sudaryta sutartis. Tai ypač svarbu.

Tikiuosi, kad rytoj dauguma šių Rūmų narių parems mūsų pakeitimus. Kitaip mes svarstytume pranešimą, dėl kurio balsavome atsižvelgdami į skaidrumą, vartotojų apsaugą, energetiką ir skurdą. Prisiminęs Komisijos ir jos Pirmininko žodžius šia tema galiu pasakyti, kad yra labai svarbu patvirtinti aiškią deklaraciją, susijusią su vartotojams teikiama skaidria informacija, pagalbos linijos tinklo vartotojams sukūrimu, kad jie galėtų pasiekti informaciją ir nepriklausomą nusiskundimų registravimo liniją, nes visi žinome, kad beveik niekada nepavyksta išvengti nusiskundimų bei pažeidžiamų klientų, ypač pensininkų, neįgaliųjų ir kitų, apsauga.

Šis rūpestis yra visiškai suprantamas, ypač kylant energijos kainoms. Nesuprantu kaip komitetas galėjo neatsižvelgti į šiuos veiksnius, ypač dujų sektoriuje ir, kita vertus, nuolatinio konservatorių ir paties Pirmininko J. M. Barroso kartojimo, kad privalome padėti vartotojams, ypač labiau pažeidžiamiems. Nežinau, ar čia buvo kalbėta apie subsidijuojamus tarifus, ar apie kokias nors kitas galimybes. Tai irgi būtų paliekama spręsti atskiroms šalims. Valstybės narės neturėtų visada perkelti atsakomybės Komisijai, bet galėtų ir pačios priimti sprendimus. Tačiau Europos Komisija ir Parlamentas turėtų paaiškinti, kad tokios galimybės yra įmanomos ir tikriausiai naudingos, jei siekiame apsaugoti socialinius vartotojų interesus vyraujant tokioms didelėms energijos kainoms.

  Danutė Budreikaitė, ALDE frakcijos vardu. – (LT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, ES neturi bendros dujų rinkos, ji yra fragmentuota, daugiausia regioninė. Tačiau kai kurie ES regionai neturi ir regioninės dujų rinkos. Tai Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija – kurios nėra integruotos tarpusavyje ir neturi jungčių su ES dujų tinklais.

Priklausomybė nuo vieno tiekėjo, kuris linkęs panaudoti energetiką politiniams tikslams, yra pavojinga visos ES tiek energetiniam, tiek politiniam saugumui.

Energetinių salų panaikinimas kuriant jungtis tarp valstybių ir regionų turi būti svarbiausias ES politikos prioritetas, remiamas Bendrijos finansais ir politine valia.

Trečio energetinio dujų rinkos paketo pasiūlymai gali būti laiku įgyvendinti tik panaudojus ES paramą ir yra tas instrumentas, kuris leis jai būti saugesnei.

Trečias kelias – tai penkerių metų laikotarpis, per kurį ES ir valstybės narės privalo surasti politinės valios ir finansų ES energetinių salų dujų rinkoje panaikinimui.

  Roberts Zīle, UEN frakcijos vardu. – (LV) Dėkoju, Gerb. pirmininke. Visų pirma norėčiau pasveikinti Komisijos narį A. Piebalgsą ir pranešėją R. M. La Russą už žengtą reikšmingą žingsnį dujų rinkos liberalizavimo link, nors žingsnis ir nebuvo tobulas. Pritariu ankstesnės pranešėjos nuomonei dėl Europos dujų rinkos salų panaikinimo Baltijos valstybėse ir Suomijoje. Liepos 6 dieną Tarybos pasiektas susitarimas su esamais savininkais, daugiausia „Gazprom“ ir su ja susijusiomis įmonėmis, manęs neįtikino, kad jie neturėtų apriboti savo nuosavybės teisių kol šiose valstybėse atsiras kitų jungčių. Tai panašu į vištos ir kiaušinio situaciją, nes labai tikėtina, kad naujosios jungtys nebus sukurtos, jei nebus įmanoma pasiekti ankstesnio susitarimo ir įsitikinti, kad bus įmanoma gauti prieigą prie esamų tinklų. Todėl gali būti, kad mums teks nustatyti tam tikrus terminus, nuo kada gali būti steigiamas nepriklausomas perdavimo operatorius tokiomis monopolinėmis sąlygomis.

  Claude Turmes, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, šiandien didžiausias pavojus gresia dujų rinkai. Kalbėdami apie dujų rinką turime nepamiršti dviejų rinkų. Visų pirma dujos turi pasiekti Europą. Tam turime sukurti stabilią investicijų politiką, kuri atsižvelgtų ir į dujas tiekiančias šalis. Šiam tikslui pasiekti privalome sudaryti ilgalaikes sutartis ir suteikti Europos bendrovėms galimybę investuoti į vamzdynus, kad tos dujos galėtų patekti į Europą. Todėl dalyvaujant nacionalinėms vyriausybėms privalome sukurti vieningą Europos dujų politiką, kuria vadovaujantis 27 Europos Sąjungos balsai vieningai skambėtų tarptautiniu lygiu. Manau, tai yra geresnis mūsų poreikių apibrėžimas.

Įrengus dujotakį „Nord Stream“ dujos galės patekti į Greifswald ir į visą Europą. Tada yra Europos dujų rinka. Kyla klausimas, ar mes norime kurti politikas vartotojams, ar Europos dujų rinkoje dalyvaujančioms bendrovėms.

Ko reikia bendrovei, kad ji sukurtų kartelį? Visų pirma jai reikia vamzdynų kontrolės, kad konkuruojančios bendrovės negalėtų gauti prieigos prie vidaus rinkos. Antra, jai reikia dujų saugyklų kontrolės, kad apsisaugodama nuo tiekimo sutrikimų įmonė galėtų tiekti dujas iš saugyklų. Trečia, jai būtina dominuoti rinkoje. „E.ON“ kontroliuoja 60–70 proc. Vokietijos rinkos, o „Gaz de France“ valdo 70–80 proc. Prancūzijos rinkos ir nėra jokių mechanizmų, kurie galėtų pakeisti esamą situaciją. Ketvirta, Europoje beveik nėra išvystytos reguliavimo sistemos, todėl tarpusavyje gali konkuruoti tik tarptautiniai koncernai ir nacionalinės reguliavimo institucijos. Penkta, skaidrumo trūkumas.

Ką siūlo H. Reul ir kiti? Būtent šituos dalykis! Kitaip tariant, mes kuriame bendrovėms, o ne vartotojams skirtas strategijas. Todėl Žaliųjų frakcijos ir Europos laisvojo aljanso nariai pasisako už du pagrindinius požiūrius. Mes privalome užtikrinti dujų patekimą į Europą, bet joms patekus į vidaus rinką turi būti sudarytos konkurencingos sąlygos: atskirti tinklai, geresnė prieiga prie saugyklų ir dujų perdavimo programa.

Brangieji konservatoriai ir liberalai, negalima leisti, kad tęstųsi tokia situacija, kai nacionalinėse rinkose vyrauja 70, 80 ar 90 proc. dominavimas ir vienintelis kovos su juo ginklas yra dujų perdavimas. Mes numatėme pakeitimą, skirtą iš naujo pristatyti dujų perdavimo programą. Be to, mes reikalaujame, kad būtų įkurta Europos reguliavimo institucija. Tai reiškia, kad FDP ir CDU/CSU nariams bei liberalams ir konservatoriams rytoj bus apsisprendimo diena – arba mes kursime strategijas vartotojams, arba kursime strategijas bendrovėms.

  Esko Seppänen, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FI) Gerb. pirmininke, Komisijos nariai, diskutuojamo pranešimo tikslas yra energijos rinkų, šiuo atvejų dujų rinkos, liberalizavimas.

Dauguma Parlamento narių ragina atskirti gamybą ir tinklų nuosavybę, kaip to siekiama liberalizuojant elektros rinkas. Tačiau Taryba nepaisė Parlamento nuomonės ir labai teisingai elgėsi.

Nuosavybės atskyrimas tikrai nereiškia kainų vartotojams sumažinimo. Valstybės narės vis tiek turės galimybę atskirti nuosavybę ar sudaryti sąlygas tęsti esamą situaciją.

Tinklų įrengimas ir priežiūra nėra pelninga verslo veikla ir mes turime tai suprasti, jei esami savininkai atsisakytų vykdyti tokią veiklą. Bendrovių pelnas kaupiamas atsižvelgiant į elektros energijos ir dujų kainas, o Komisijos pasiūlyme vartotojai neapsaugoti nuo kainų šuolio kaip, beje, ir nuo energijos trūkumo.

Kalbėdamas apie rinkų liberalizavimą norėčiau priminti Jungtinių Amerikos Valstijų situaciją. Pagal „NGO Public Citizen“ statistikos duomenis 14 valstijų, kuriose elektros kainos nėra reguliuojamos, jos yra 52 proc. didesnė negu 36 valstijose, kuriose kainos reguliuojamos. Liberalizavimas, konkurencija ir nuosavybės atskyrimas nebūtinai leis sumažinti kainas.

  Derek Roland Clark, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, diskusijose daroma išvada, kad ES privalo labai priklausyti nuo gamtinių dujų kaip energijos šaltinio. Nesutinku su tuo, nes mes turime importuoti beveik visas reikiamas gamtines dujas. Taip tampame priklausomi nuo kitų, kurie nebūtinai yra mums draugiški. Ar reikia priminti, kaip Rusija prieš dvejus metus per Šv. Kalėdas nutraukė dujų tiekimą į Ukrainą?

O kaip alternatyvūs vietos ištekliai? Vakarų Europoje daug anglies, kuriai nereikėtų toli keliauti iki elektrinių. Anglis turi prastą reputaciją. Iš dalies taip yra dėl taršos ir iš dalies dėl didesnio anglies dvideginio kiekio, kuris išskiriamas gaminant vieną kilovatą energijos palyginus su dujomis.

Tačiau toks mąstymas yra senamadiškas. Šiais laikais anglį galima kūrenti daug efektyviau ir išskiriant daug mažiau anglies dvideginio. Manau, kad efektyviau būtų ne deginti anglį, bet paversti ją koksu. Anglį pavertus koksu gaunami du bedūmiai ištekliai, dujos ir koksas, kuriuos tinkamai deginant galima išgauti daugiau energijos negu deginant anglį, o santykio koeficientas yra 5:4. Degindami mažiau dujų išskirtume mažiau teršalų. Tai yra tokios pačios antrinės žaliavos, kokias gauname iš naftos. Ir visa tai yra po mūsų kojomis.

Dar noriu pakalbėti apie elektros energijai išgauti naudojamas branduolines jėgaines. Branduolinė energija užsitarnavo blogą vardą dėl vienos neabejotinai rimtos nelaimės Černobilyje, bet tai buvo sena Sovietų branduolinė jėgainė, patekusi į rankas operatoriams, kurie bandė neprižiūrimi sustabdyti reaktorių.

Kodėl dar kyla abejonių dėl branduolinės energijos, ypač Prancūzijoje, kur branduolinės jėgainės gamina 70 proc. mūsų energijos? Atkreipkite dėmesį, kad Suomija, kuri labai tausoja aplinką, neseniai patvirtino trečios branduolinės jėgainės statybas.

Neseniai stebėjome, kaip ES skatino biodegalų gamybą, dėl kurios dabar kyla labai daug klausimų. biodegalai gaminami iš žaliavų, kurios auginamos naujuose plotuose, gaunamuose kertant atogrąžų miškus arba buvusiuose žemės ūkio paskirties plotuose. Naikinant miškus išskiriama daugiau anglies dvideginio negu sumažinama vietoje įprastų degalų naudojant biokurą, o biokuro žaliavų auginimas žemės ūkio paskirties plotuose sukelia maisto produktų trūkumą, kurį labiausiai jaučia mažiau išsivysčiusios šalys.

Be abejo, mums reikia gamtinių dujų, bent jau Sąjungos viduje, tačiau šių pranešimų varomoji jėga yra dujų tiekimas į ES, kurį turėtų kontroliuoti pati ES. Jeigu viskas vyktų panašiai kaip CFP, kur reguliavimo mechanizmai buvo skirti apsaugoti žuvų plotus, bet dėl jų beveik išnyko žuvys, tada tepadeda mums dangus. Be jokių abejonių dujų tiekimo reguliavimas pareikalautų didelio biurokratinio aparato, nors Komisija neseniai sakė, kad norėtų mažinti biurokratų skaičių. Kaip dar būtų galima sukurti situaciją, kai dujų tiekimas būtų padalytas į dvi dalis – transportavimą ir saugojimą? Be abejo, efektyviausia sistema būtų atskirti saugojimą, tada tiekimą, tačiau jūs pageidaujate atskirti ir padidinti biurokratų skaičių.

Pranešime siūloma įvesti licencijas vamzdynų operatoriams, o kitame gale įstatyti išmaninguosius skaitiklius, kad būtų galima atidžiai stebėti vartotojus. Tačiau būtent ką stebėti? Taip tik padidės valstybės stebėjimas, o energijos tiekimo nesėkmės bus viešosios tvarkos klausimai, suteikiantys valstybei galimybę įsikišti.

Be to, kad atiduoda vartotojus į nežinomas nepatikimų režimų rankas, šie pranešimai išplečia valstybės galias prieš atskirą asmenį. Trumpai tariant, kalbama apie kontrolę.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad dar šiandien Parlamentas balsavo dėl pasiūlyto Baltijos jūros dugnu tiesti vamzdyno galimos žalos aplinkai. Tai prilygsta projekto patvirtinimui, pagal kurį Rusijos gamtinės dujos patektų tiesiogiai į Vokietiją apeinant Lenkiją, kad būtų išsaugoti jų ištekliai ir visiškai nesirūpinam kitais. Ar tai ir yra taip vadinamas solidarumas?

  Luca Romagnoli (NI). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš visiškai palaikau R. M. La Russos pasiūlymą. Pagaliau mes nusprendėme atskirti gamtinių dujų kaupimo veiklą nuo dujų transportavimo veiklos ar bent jau patikėjome šių veiklų perdavimą atskiriems operatoriams. Visa tai iš dalies įvyko dėl parlamentinio pakeitimo, kuriuo pasiūlyta nepriklausomo perdavimo operatoriaus koncepcija.

Kaip sakė R. Zile, tai yra sveikintinas bandymas išardyti pavojingas monopolijas ir pačiu efektyviausiu būdu išspręsti interesų konfliktus. Šie veiksmai tiesiog būtini siekiant garantuoti tiekimo saugumą. Be to, buvo imtasi pagirtinų bandymų sustabdyti geoekonominį ir geopolitinį trečiųjų šalių įsikišimą uždraudžiant trečiųjų šalių operatoriams, nors ir su išlygomis, kurių, manau, bus greitai atsisakyta, kontroliuoti dujų vamzdynų tinklus, kurie yra strategiškai svarbūs Europos Sąjungai.

Vienas iš R. M. La Russos pranešimo nuopelnų yra: jei tiesa, kad visos Bendrijos vidaus rinkos paskirtis yra siūlyti visiems ES vartotojams galimybę laisvai pasirinkti tiekėją ir kartu kurti komercines galimybes, tai mes galime tikėtis efektyvesnių paslaugų ir konkurencingesnės kainodaros. Visai akivaizdus tampa ir įnašas į tiekimo saugumą. Be to, verta paminėti ir dar vieną labai svarbų socialinį aspektą – vartotojų apsaugos didinimą nacionaliniu lygiu. Kalbu apie pažeidžiamus vartotojus ir tuos, kurie gyvena nepalankiuose ar nutolusiuose regionuose. Tokia apsauga tampa įmanoma taikant lengvatinius tiekimo tarifus.

Sveikinu savo kolegą ir tikiuosi, kad šis pranešimas susilauks didelio ir pelnyto palaikymo.

PIRMININKAVO: A. BIELAN
Pirmininko pavaduotojas

  Alejo Vidal-Quadras (PPE-DE). – (ES) Gerb. pirmininke, rytoj balsuosime dėl antrosios ir galutinės trečiojo teisinio paketo dalies, susijusios su energijos rinkos liberalizavimu, kitaip tariant dėl dalies, susijusios su dujų sektoriumi.

Rūmų nariai nuolat kartoja, kad dujų rinka skiriasi nuo elektros rinkos, nes sektorius, kuris kontroliuoja visas pastarosios rinkos veiklos sritis nuo gamybos iki galutinio paskirstymo skiriasi nuo sektoriaus, kuris patiria įtemptą geopolitinį spaudimą išgavimo ir gamybos etapu, kontroliuojančiu tik transportavimą ir galutinį pardavimą.

Todėl daugelis Parlamento narių mano, kad turėtume paruošti kitą alternatyvą dujų nuosavybės atskyrimui. Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetiko komitetas pateikė kompromisinę R. M. La Russos pranešimo pakeitimą, į kurį įtraukta daugumai narių priimtina pozicija, kurie mano, kad ši nuosavybės atskyrimo alternatyva yra tikrai naudinga. Ši alternatyva garantuoja efektyvią sistemos operatoriaus nepriklausomybę, nes tik taip galime užtikrinti daugiau investicijų, skirtų didinti pajėgumą ir taip pašalinama pagrindinė kliūtis naujiems dalyviams bei sukuriamos geresnės konkurencijos sąlygos.

Tie, kurie remia nuosavybės atskyrimą visada pritarė, kad galėtume sukurti ir patikimą tokius pačius rezultatus garantuojančią alternatyvą. Manau, kad pateikiant šį kompromisą dėl dujų mums pavyko sukurti tinkamą planą.

Tačiau mes žinome, kad tam tikri žmonės pritaria Tarybos apsiūlytam alternatyviam planui, kuris nepalaiko patikėtinio koncepcijos ir kuriuo siūloma surengti atskirą balsavimą. Noriu pasakyti, kad be šios koncepcijos ši alternatyva nebus tikra nuosavybės atskyrimo alternatyva, bet teisinė formulė, suteikianti tam tikroms valstybėms narėms galimybę būti lygesnėms už kitas valstybes nares atsižvelgiant į savo rinkų atvėrimą. Tokia galimybė tikra nėra nuosekli.

Ir pagaliau norėčiau išreikšti kuo didžiausią paramą A. Paparizovo dujų reguliavimo pranešimui ir nuoširdžią padėką pačiam A. Paparizovui už puikią paramą pirmojo svarstymo metu.

  Teresa Riera Madurell (PSE). – (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nariai, einanti Tarybos Pirmininko pareigas, norėčiau pradėti nuo Europos strateginio energijos technologijų plano ir pasveikinti J. Buzeką bei padėkoti jam už pakeitimų, kurios mano frakcijai atrodė labai svarbios, įtraukimą. Mums patiko kartu spręsti finansinius klausimus turint bendrų interesų dėl tokio svarbaus plano. Turime paminėti žmogiškuosius išteklius ir ne tik todėl, kad jie turi būti padidinti, bet ir todėl, kad Planas apima ir kitus aspektus, pavyzdžiui, mokymus, mobilumą ir koordinavimą.

Buvo įgyvendintas vienas labai svarbus tikslas, tai yra, paskirtas didesnis vaidmuo technologijoms, kuriomis siekiama didinti energijos efektyvumą ir spartinti mokslinius tyrimus panaudojant visas Europos mokslinių tyrimų srities galimybes. Pranešimas skatina plėsti mokslinius tyrimus ir pagrindines mokslo šakas, kurios būtinos energijos technologijų pažangai bei ragina aktyviau investuoti privatųjį sektorių į mokslinius tyrimus bei prisiimti daugiau atsakomybės, kad ES taptų šių sektorių lydere.

Patobulinimus turi būti įmanoma naudoti technologijų srityje. Šios užduoties turi imtis naujasis Europos inovacijų ir technologijų institutas. Be to, turi būti aktyviau bendradarbiaujama tarp valstybių narių bei naudojami kiti Bendrijos instrumentai siekiant skatinti mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas šiose srityse. Koordinavimas turi išplisti visose srityse ir atsižvelgiant į jų įvairovę suvaidinti svarbų vaidmenį energijos technologijų moksliniuose tyrimuose bei plėtroje, ypač informacinių ir ryšių technologijų.

Suskystintų gamtinių dujų saugojimo infrastruktūros, jei jos bus sujungtos su perdavimo tinklais, bus papildomomis infrastruktūromis, kurių pagrindinė paskirtis bus užtikrinti naujų operatorių prieigą ir paspartinti Europos tikros vidaus rinkos kūrimą. Būtų logiška šioje srityje taikyti tokius pačius veiksmus.

Šiuo kontekstu, kai norima išspręsti visas problemas vienu sprendimu, bendro nepriklausomų infrastruktūrų operatoriaus įkūrimas būtų pats efektyviausias pasirinkimas. Pasirinkus vieną operatorių vartotojai turėtų prieigą prie dujų infrastruktūrų, nes jie susidurtų su panašiomis sutartimis ir įstatymais, vienodu skaidrumo lygiu ir galimybe organizuoti paslaugas grupėmis.

Tai pagrindinės trijų pakeitimų, kuriuos pateiksime plenarinio posėdžio metu, priežastys ir aš raginu kolegas balsuoti už jas.

  Adina-Ioana Vălean (ALDE). – Gerb. pirmininke, kaip šešėlinis SET plano pranešėjas aš nuoširdžiai sveikinu šią iniciatyvą. Mes kuriame naują Europos energijos mokslinių tyrimų darbotvarkę, kuri yra labai reikalinga atsižvelgiant į kito dešimtmečio iššūkius.

Komisija mano, kad Europa turi sumažinti švarios energijos išlaidas ir išvesti pramonę į technologijų, kurias naudojant išskiriamas mažas anglies dvideginio kiekis, lyderės pozicijas. Sutinku su šiais tikslais, bet turiu pasakyti, kad geriausi norai gali būti įgyvendinti tik skyrus tinkamą finansavimą. Todėl apgailestauju, kad Komisija nepriėmė komunikato dėl naujų technologijų, kurias naudojant išskiriamas mažas anglies dvideginio kiekis, finansavimo. Kaip Komisija ruošiasi finansuoti šiuos veiksmus? Leiskite užtikrinti, kad Parlamentas nepritars lėšų perskirstymui iš Septintosios pagrindų programos ar CAP.

Klausimų kyla ir dėl 12 CSS projektų finansavimo. Manau, kad ši technologija padėtų pramonei sumažinti išskiriamų anglies dvideginio dujų kiekį, tačiau negaliu sutikti, kad Europos mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami finansuoti CCS infrastruktūrą, kuri galų gale taps kažkieno verslu. Kaip liberalas manau, kad turėtume panaudoti rinkos funkcijas ir, prireikus, sukurti reikiamą partnerystę.

  Dariusz Maciej Grabowski (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, Europos Sąjungos požiūris į energijos klausimus yra labai nenuoseklus. Vis dažniau girdime apie raginimus kurti vieningą ir ilgalaikį bendradarbiavimą bei strategiją, nors kartu susiduriame su nekoordinuotų veiksmų pavyzdžiais, daliniais pasiūlymais ir investicijomis, kurios tarnauja vienos šalies interesams.

Skaityti pranešimai yra bandymas spręsti problemas arba atkreipti dėmesį į per mažai dėmesio sulaukusius klausimus. Pranešėjas nusipelnė mūsų pagyrų. Pasaulis dar niekada nematė tokio produktų kainų šuolio per tokį trumpą laikotarpį, kaip tai atsitiko su naftos ir dujų kainomis. Todėl galime sakyti, kad numatydami ateitį mes padarėme klaidų.

Nėra jokių abejonių, kad šią ekonominę dilemą būtina spręsti judant dviem kryptimis: visų pirma, didinant energijos išteklių tiekimą, įskaitant naujus ir efektyvesnius išteklius, ir antra, mažinant didėjantį poreikį naudoti naujas ir ekonomiškesnes technologijas. Europos Sąjunga privalo imtis efektyvesnių veiksmų ir neleisti monopolinės prieigos prie žaliavų bei neleisti akcininkų daugumai nustatyti rinkos situacijos. Dėl šių priežasčių prieiga prie dujų paskirstymo tinklų, naujų technologijų kūrimas ir naujos agentūros yra naudingi pasiūlymai.

Šiandien privalome nedelsdami imtis veiksmų ir įgyvendinti strategijas. Todėl mokslininkai turėtų dar kartą išanalizuoti anglies dvideginio žalą klimatui ir patvirtinti jos tikslumą, kad ateityje nepasirodytų, jog išskiriamų dujų sumažinimas naudingas tik keliems išrinktiesiems, kurie būtų didelės korporacijos, o ne vartotojai, ir tuo pačiu metu būtų sugriautas anglies sektorius.

  Rebecca Harms (Verts/ALE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pagaliau sulaukėme žinių iš Japonijos, kurios tikrai pradžiugino pranešėją J. Buzeką. Turiu pasakyti, kad kalbant apie branduolinės energijos naudojimą, mano šalis, Vokietija, yra visiškai izoliuota. Kartais galvoju, kaip gali būti ruošiamas toks pranešimas ir ar žmonės nežino, kiek mažai šalių pasaulyje naudoja branduolinę energiją.

Atidžiau pažvelgę į šį klausimą pamatysite, kad tris ketvirtadalius viso pasaulio branduolinės energijos gamina tik šešios šalys, o kitos kelios šalys netiesiogiai dalyvauja branduolinės energijos rinkoje. Tai reiškia, kad pasauliniu lygiu branduolinė energija nėra reikšminga. Ji vaidina didesnį vaidmenį tik Europoje ir Šiaurės Amerikoje.

Šios situacijos pokyčius lemia keli veiksniai, o vienas iš jų yra viešųjų lėšų, skiriamų šiai nykstančiai pramonės šakai, kiekis. JAV, kurios buvo tokios įtarios Hokaide, dabar pažadėjo skirti 18 mln. JAV dolerių dviem ar trims reaktorių projektams – kadenciją baigiančio Prezidento Bušo dėka. Jau dvidešimt metų šioje šalyje nebuvo statyta nieko panašaus ir branduolinei pramonei reikia daug viešųjų lėšų, kad būtų galima atgaivinti rinką.

JK buvo pažadėti 6 mlrd. EUR. Tiek turėtų kainuoti reaktorius, jei jį statytų Vokietijos bendrovė E.ON. Pasižvalgę kitur pamatytume, kad Belene jėgainė kainuos mažiau, nors Bulgarija pageidauja iš Briuselio 600 mlrd. EUR, kad galėtų įgyvendinti projektą.

Turime nuspręsti, ar norime skirti viešąsias lėšas ateities technologijų kūrimui ir naujoms rinkoms, ar norime naudoti praeito amžiaus technologijas, kurios yra labai pavojingos. Aš pasisakau už ateitį ir prieš branduolinę energiją, nes manau, kad negalime nepaisyti šių technologijų keliamos grėsmės. Šiandieninis pranešimas apie nelaimę Paks branduolinėje jėgainėje Vengrijoje paprasčiausiai dar kartą patvirtina mano nuomonę. Dėkoju visiems už dėmesį.

  Miloslav Ransdorf (GUE/NGL). – (CS) Ponios ir ponai, Komisijos nariai, Tarybos atstovai, noriu pasakyti, kad šiandien mes atsidūrėme tokioje pačioje padėtyje, kaip John Bunyan knygos „Piligrimo kelionė“ veikėjai, kurioje klausiama – „ar jūs dirbate, ar tik plepate“? Manau, atėjo laikas veikti ir Europos rinkėjai pageidauja, kad mes imtumėmės priemonių, kurios energijos rinkose padėtų nustatyti teisingas kainas. Fiktyvus kainų padidinimas sudaro nuo 30 iki 40 proc. galutinės kainos, todėl būtų gerai taikyti energijos kainų moratoriumą, ypač kai kainos kasmet didėja 30 proc. Manau, kad žmonės iš mūsų tikisi tokių veiksmų. Visiškai aišku, kad pačios rinkos nepasiūlys išsigelbėjimo ir galime įsitikinti seno posakio „finansininkai palaiko valstybę, kaip virvė palaiko pakaruoklį“ teisingumu. Manau, kad liberalizavimas mums nepadės. Mums padėtų naujų pajėgumų kūrimas (įskaitant daugelio smerkiamą branduolinę energiją) ir investicijos, didelės investicijos į naujas technologijas. Čia mūsų laukia tikras iššūkis. Reikia sukurti pagrindą energijos sektoriaus naujai, ilgalaikei technologijų erai. Krizes, įskaitant energijos krizes, galime nugalėti pasitelkę inovacijas.

  Jana Bobošíková (NI). – (CS) Ponios ir ponai, manau, kad šiandien mes sprendžiame tik šalutines energijos rinkų problemas ir nesugebame suprasti strateginių šio sektoriaus problemų. Ar mes tiksliai žinome, kokie bus Europos Sąjungos energijos poreikiai kitais dešimtmečiais ir ar šios žinios atsispindi mūsų reglamentuose ir direktyvose? Ar tikrai žinome, kaip turėtų atrodyti stabili Europos energijos situacija? Ar galime tiksliai nustatyti šalis, kurios aktyviai ieško savo energijos poreikių patenkinimo sprendimų ir kartu rodo pirštu į rūpesčių kėlėjus, kurie yra tik energijos importuotojai ir sykiu begėdiškai kritikuoja energijos gamintojus bei eksportuotojus? Ar tapome nors kiek supratingesni išanalizavę pastarųjų Pasaulio Banko tyrimų duomenis dėl Europos Sąjungos neįtikėtinų tikslų biodegalų srityje?

Ponios ir ponai, jei poreikis yra didesnis negu tiekimas, jokia rinka negali funkcionuoti. Taip gali atsitikti Europos Sąjungos energetikos srityje. Mes turime skatinti mokslinius tyrimus ir jų rezultatų panaudojimą bei, kas dar svarbiau, nustatyti visus energetikos grandinės ryšius, pavyzdžiui, produkciją, perdavimą, paskirstymą ir vartojimą. Spręsdami su ištekliais susijusius klausimus ir norėdami patenkinti didėjančius energijos poreikius privalome statyti naujas jėgaines, kurios pakeistų esamas. Manau, kad turime pradėti kalbėti apie energijos derinį, kuris nediskriminuotų nė vieno energijos šaltinio, įskaitant branduolinę energiją, atsižvelgtų į žaliavų savininkų geografinius ir politinius žemėlapius ir būtų pagrįstas šiuolaikinėmis mokslinėmis žiniomis, kurias būtų galima naudoti tikrovėje o ne svajose.

Ponios ir ponai, aš palaikau trečiąjį kelią, pagal kurį valstybės narės išsaugos teisę laisvai nustatyti nuosavybės santykį tarp energijos gamintojų ir perdavimo tinklų. Be to, palaikau galimų perdavimo tinklų operatorių kompetencijų ir pareigų nepriklausomumo skatinimą. Manau, kad taip sugebėsime sustabdyti didėjančią vienašalę priklausomybę nuo dujų tiekimo iš Rusijos ir tuo pačiu metu investuosime į gamtinių dujų tiekimo paskirstymą ir apsaugą.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, energija yra ateities gamtos ištekliai, todėl diskutuojant dėl Europos energijos tiekimo labai svarbu turėti ilgalaikį požiūrį. Ypač svarbu atsižvelgti į ilgalaikes sutartis ir užtikrinti, kad jos nebus pamirštos planuojant stabilų energijos tiekimą į Europą.

Mes turėtume pagalvoti ir apie transeuropinių tinklų tiesimą bei išteklių tiekimo sąlygas. Išreikšdami paramą ir teikdami iniciatyvas mes galėtume reikalauti, kad nuosavybės atskyrimas būtų gamybos ir tiekimo sąlygų nustatymo pagrindas. Norėdami ateityje apsaugoti rinkas galėtume naudoti daugybę modelių.

Pagrindinis klausimas, kuris šiandien jau buvo minėtas, susijęs su branduolinių jėgainių veikimu. Europos Komisijai pats laikas imtis aktyvaus vaidmens šioje srityje ir sudaryti agentūrą ar reguliavimo instituciją, kuri būtų atsakinga už branduolinių jėgainių saugą ir apsaugą. Ši reguliavimo institucija turėtų būti atsakinga už nesaugių branduolinių jėgainių šalinimą iš tinklo.

Šiuo atžvilgiu Prancūzijos agentūra galėtų būti tokios veiklos modelis. Prancūzija pateikė mums puikų pavyzdį, kaip būtų galima įkurti nepriklausomą reguliavimo instituciją. Būtų naudinga, jei ši Prancūzijos reguliavimo institucija galėtų pasidalyti savo patirtimi kuriant reguliavimo institucijas kitose 26 šalyse. Tai sustiprintų nacionalines reguliavimo institucijas ir padėtų spręsti sveikatos apsaugos bei saugos klausimus Europoje. Mes visi esame atsakingi už šiuos sritis. Privalome apgalvoti ilgalaikę Europos gyventojų apsaugos strategiją.

  Reino Paasilinna (PSE). – (FI) Gerb. pirmininke, Komisijos nariai, ponios ir ponai, pranešėjai ir šešėliniai pranešėjai, pasiektas kompromisas dėl Dujų direktyvos yra naudingas ir mes galime jį paremti.

Tačiau buvo skirta nepakankamai dėmesio klientams ir vartotojams, kurių padėtis yra netvirta, kalbu apie neturtingus ir nutolusiuose regionuose gyvenančius piliečius. Todėl raginu paremti mūsų pasiūlytus pakeitimus. Antra, gerai, kad pavyko pasiekti kompromisą su Taryba užtikrinant, kad šalys, kurios neturi vamzdynų jungčių su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis neturės taikyti visų vidaus rinkos nuostatų, nes jos nedalyvautų vidaus rinkose.

Mums tikrai reikia strateginės energijos technologijų programos ir norėčiau pasveikinti pranešėją už tai, kad jis įtraukė į pranešimą energijos efektyvumo klausimą. Energijos technologijos nėra pakankamai finansuojamos. Todėl nesutampa tiekimas ir poreikis. Krizė, kuri apėmė visus energijos pramonės sektorius, privertė sukurti pramonę, kuri atsižvelgia į klimato kaitą, bet laiku nesulaukia reikiamų technologijų. Mums paprasčiausiai trūksta komponentų tiekėjų.

Susirūpinę klimato kaita pastebėjome, kaip menkai esame pasiruošę kovoti su iššūkiais. Tačiau piliečių požiūrio pasikeitimas yra akivaizdus ir mums dabar reikia skatinti bendradarbiavimą visoje Bendrijoje, Sąjungoje ir valstybėse narėse siekiant, kad besivystančios ekonomikos neterštų mūsų gyvenamosios aplinkos.

Privalome skatinti bendradarbiavimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis aplinkos apsaugos srityje ir kartu sudaryti bendradarbiavimo sutartį su Rusija. Labai svarbu atsižvelgti į vartotojus, pramonės plėtrą ir bendradarbiavimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis bei Rusija.

  Anne Laperrouze (ALDE). – (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau pabrėžti du su dujų rinka susijusius aspektus. Pirmasis susijęs su ilgalaikėmis sutartimis. Tokios tipo sutartys yra labai svarbios smulkiesiems ir pramoniniams vartotojams. Pasirašę ilgalaikes sutartis susidarytume ilgalaikį požiūrį į rinką ir užtikrinti jos stabilų bei efektyvų funkcionavimą.

Antrasis punktas susijęs su sistemų apsauga ir, svarbiausia, su dujų tiekimo apsauga. Dujų tiekimo tinklai yra strategiškai dar svarbesni, negu elektros tinklai. Nuosavybės klausimas labai svarbus konfigūruojant Europos modelį, kuris pasižymi didele priklausomybe nuo šalių gamintojų, kurios nepriklauso Europos Sąjungai.

Dėl šių priežasčių aš remiu trečiojo kelio pakeitimą, kuris garantuoja nešališką prieigą prie tinklų. Be to, mano grupė pasiūlė sukurti vieną Europos perdavimo sistemos operatorių, kuris atsižvelgtų į mūsų strateginius interesus. Norėčiau užtikrinti savo kolegą Claude Turmes šiuo klausimu. Šia dujų rinkos direktyva nesiekiama apsaugoti senųjų nacionalinių operatorių, bet norime suteikti jiems galimybę tapti geriausiais Europos operatoriais.

  Liam Aylward (UEN). – (GA) Gerb. pirmininke, investicijos į naujas ir švarias technologijas turėtų būti pagrindinių ES strategijų prioritetu siekiant užtikrinti ES tikslų gaminti 25 proc. energijos iš atsinaujinančių išteklių įgyvendinimą Labai svarbu, kad kiti prekybiniai partneriai visame pasaulyje artimoje ateityje irgi pasirašytų panašius įsipareigojimus. Tačiau dabar kuro kainos didesnį susirūpinimą kelia Europos šalių piliečiams. Europos Sąjunga privalo sukurti šiuolaikes strategijas, kurios padėtų sustabdyti naftos kainų augimą. Naftos produktų gamybą yra pagrindinis šio proceso veiksnys.

– Gerb. pirmininke, šiuo metu tarptautines finansų rinkas apėmusi nežinomybė, Daugelis rinkos dalyvių pakeitė savo investicijų strategijas ir nukreipė jas į produktų rinką, o tai padidino naftos kainas. Didėjančių ekonominių sunkumų laikais augančios naftos kainos yra labai nepageidaujamas Europos verslo ir vartotojų reiškinys. Europos Sąjunga turi sudaryti progresyvią kaimynystės politiką, kuri užtikrintų, kad mes sugebėsime patenkinti savo ateities energijos poreikius.

  Jacky Hénin (GUE/NGL). – (FR) Gerb. pirmininke, kalbėdami apie dujas ir bendrai apie energiją mes susiduriame su dviem visiškai priešingais požiūriais. Pagal liberalųjį požiūrį dujos ir jų tiekimas yra prekė ir paslauga, kaip ir kitos prekės ar paslaugos, todėl siūloma nekontroliuojama konkurencija ir visiškas integruotų viešųjų paslaugų bendrovių išardymas.

To pasekmės yra neišvengiamai didėjančios kainos, teikiamų paslaugų prastėjimas ir komercinių bei rinkodaros išlaidų didėjimas, kas pakenktų moksliniams tyrimams, plėtrai ir saugai. Dar blogiau, kad būtų sudarytos žalingos konkurencijos tarp įvairių energijos formų prielaidos ir taip skatinami trumpalaikiai pasirinkimai, pagrįsti vieninteliu didžiausio pelno per trumpiausią laikotarpį kriterijumi.

Šis požiūris sudaro mums pateiktų pranešimų pagrindą. Tačiau yra ir kitas požiūris, pagal kurį energija, dujos ir jų tiekimas yra laikomi visuomeninėmis paslaugomis, kurios turėtų būti teikiamos visiems atsižvelgiant į lygybės ir teritorinio reguliavimo principus. Taip būtų sukurta tikra Europos energetikos sistema, pagrįsta bendradarbiavimu ir bendrais interesais. Sistemos kūrimą prižiūrėtų Europos energijos agentūra, kuri koordinuotų ir kauptų visus valstybių narių mokslinių tyrimų duomenis ir užtikrintų vienodą prieigą prie energijos išteklių visiems piliečiams. Ji būtų pagrįsta ekonominių interesų grupavimu integruojant viešąsias ir privačiąsias Europos energijos bendroves. EIG būtų vykdomas atsižvelgiant į didžiuosius pramoninius projektus visos ES lygiu ir suteiktų galimybę telkti savo išteklius.

  Romana Jordan Cizelj (PPE-DE). – (SL) Energijos srityje susiduriame mažiausiai su trimis iššūkiais: aplinkosaugos iššūkiu, Europos ekonomikos konkurencingumo užtikrinimo iššūkiu ir nuolatinio energijos tiekimo užtikrinimo iššūkiu.

Pagrindinė atsako į šiuos iššūkius sąlyga ir būtinas reikalavimas yra dalyvių veikimas skaidrioje rinkoje vienodomis sąlygomis.

Be abejo, elektros energijos sektorius ir dujų sektorius skiriasi. Dujų sektoriuje mūsų priklausomybė nuo importo siekia 60 proc., o pagal kai kuriuos skaičiavimus iki 2030 metų ši priklausomybė gali siekti 80 proc. Vien tik iš Rusijos mes importuojame 40 proc. dujų, o kai kurios valstybės narės iš šios šalies importuoja visas gaunamas dujas, o tai reiškia, kad jų priklausomybė nuo importo yra 100 proc. Dėl šios priežasties labai svarbu užtikrinti, kad integruota Europa būtų kompetentinga ir lygiavertė Rusijos partnerė.

Liberalizuodami energetikos sektorių mes pristatome kelis nepriklausomus veikėjus. Atsižvelgiant į tai, kad Europai pasidarė ganėtinai sunku užtikrinti reikiamą skaičių specialistų, tolesnis liberalizavimas dar labiau apsunkintų specialistų išsaugojimą. Tai ypač taikoma mažesnėms valstybėms narėms, kuriose nėra galingų jėgainių. Papildomas iššūkis yra politinės atsakomybės išsaugojimas šalyje nepaisant Europos energijos rinkų pokyčių.

Kvalifikuotos darbo jėgos reikia ir siekiant pasinaudoti galimybėmis, kurios numatytos SET programoje. Vien per pastaruosius keturis metus mes patvirtinome kelis mechanizmus, kurie turėtų skatinti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą energetikos sektoriuje. Tikiuosi, kad Komisija skirs ypatingą dėmesį įvairių sutarčių suderinimui.

Ponios ir ponai, pirmininkaujančioji Slovėnija aktyviai remia trečiąjį rinkos liberalizavimo paketą. Tikiuosi, kad pirmininkaujančioji Prancūzija tęs darbus su tokiu pačiu pasiryžimu.

  Šarūnas Birutis (ALDE). – (LT) Tik eidami vertikalių monopolijų suskaldymo keliu ateityje sukursime gerai veikiančią ir saugią dujų rinką. Be abejo, elektros ir dujų rinkos yra ganėtinai skirtingos, todėl negalima jų sutapatinti savo dokumentuose, ką, manau, teisingai padarė Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas. Deja, turime tik keletą dujų tiekėjų ir esame bei, atrodo, ir ateityje būsime gyvybiškai nuo jų priklausomi, jeigu tos priklausomybės maksimaliai nesumažinsime. O mažinti būtina visais būdais, todėl svarstomi dokumentai bus labai svarbūs.

Dujų rinkos situacijoje būkime realistais, todėl ir rinkamės trečiąjį kelią. Būtina atsižvelgti į realią valstybių narių dujų rinkos būseną. Pavyzdžiui, Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims, dujas tiekia vienintelė įmonė „Gazprom“. Be abejo, Kremlius nori išlaikyti ir padidinti savo įtaką Europos Sąjungos dujų sektoriuje. Tam negaili ir finansinių išteklių. Visi pastebėjome, kokio masto lobizmas vykdomas dėl „Nord Stream“ ir kitų projektų. Tai jau ne ekonomika, o politika ir gana agresyvi.

Atgarsis šiam diktatui yra mūsų solidarumas ir bendros ES energijos sistemos sukūrimas bei alternatyvios energijos, čia, be abejo, kalbu ir apie branduolinę energiją, projektų palaikymas ir vystymas. Tam reikia politinės valios ir bendrų finansų.

  Guntars Krasts (UEN). – (LV) Dėkoju, Gerb. pirmininke. Europos Sąjunga turėtų reaguoti į didėjančias dujų kainas liberalizuodama rinką. Tai yra vienintelis instrumentas, kuris tiksliai atspindi ryšius tarp tiekimo ir poreikio. Deja, vis dar galima pamatyti, kad energetikos sektorius yra vertikaliai integruotų Europos energetikos bendrovių gniaužtuose. Norėčiau išreikšti Parlamento padėką susijusiam komitetui už pastangas pakreipti reformas rinkos liberalizavimo link. A. Piebalgs yra teisus sakydamas, kad mes privalome suteikti galimybę nuosavybės teisių paskirstymui. Šį požiūrį sustiprina faktas, kad šios iniciatyvos ėmėsi septynios ES valstybės narės. Taryba numatė direktyvos lengvatas nedidelėms ir izoliuotoms dujų rinkoms. Bet kuriuo atveju Latvija, šalis kuriai atstovauju Europos Parlamente, negali kalbėti apie visišką izoliaciją, nes jos bendroji rinka sujungta su dviem kitomis ES valstybėmis narėmis ir dujų saugykla, iš kurios tiekiamos dujos regionui. Šių sąlygų pakanka sukurti regione dujų rinką. Todėl aš raginu neremti tarybos pasiūlymų, bent jau susijusių su trimis Baltijos valstybėmis, bet suteikti direktyvos lengvatų. Šioms šalims reikia pasiruošti integracijai į ES dujų rinką.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Gerb. pirmininke, pagrindinis mūsų aptariamas klausimas yra gamtinių dujų rinkos liberalizavimas raginant valstybes nares paspartinti privatizavimo procesą. Norėdami tai padaryti pasiūlymo rėmėjai reikalauja, kad būtų atskirtos tinklų nuosavybės teisės neatsižvelgiant į energijos apsaugą.

Žinomi liberalizuotos elektros energijos rinkos rezultatai parodė, kad liberalizavimas neatneša naudos nei darbuotojams, nei vartotojams. Atvirkščiai, yra sumažinamos darbuotojų teisės ir padidėja energijos kaina vartotojams. Visiškai akivaizdu, kad padidėjo ekonominių elektros sektoriaus grupių pelnai, tačiau padidėjo ir degalų trūkumas, kitaip tariant, vis daugiau žmonių ir šeimų sunkiau gauna prieiga prie energijos. Mes apgailestaujame, kad gamtinių dujų klausimų sprendimai pasuko tuo pačiu keliu. Nors šie sektoriai yra skirtingi, bet ekonominės ir socialinės pasekmės bus visiškai tokios pačios, todėl mes prieštaraujame liberalizavimui.

  Gunnar Hökmark (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, kad ir apie ką mes aptartume, aplinkosaugos ar apsaugos klausimus, klimato kaitą ar Europos konkurencingumą, labai svarbu užtikrinti efektyvų energijos rinkų funkcionavimą. Tai taikoma diskusijoms apie kitą teisėtvarkos, susijusios su anglies dvideginio išskyrimu, etapą. Kaip pasidalyti naštą ir sukurti Europos prekybos emisijomis schemą?

Štai kodėl norėčiau kreiptis į pirmininkaujančiąją valstybę ir pabrėžti, kad rytoj balsavus dėl antrosios energetikos paketo dalies pirmininkaujančioji valstybė narė pradėtu diskusijas su Parlamentu ir Taryba. Delsti negalima, nes šios rinkos privalo funkcionuoti kai tik bus priimta nauja įstatymų bazė. Galime klausti savęs, ar Europos energijos rinkos funkcionuoja taip gerai, kaip turėtų. Atsakymas labai paprastas – ne.

Elektros ir dujų rinkos skiriasi. Elektros rinka priklauso nuo kelių įvairių energijos šaltinių ir skirtingų gamintojų, o dujų rinka labiau priklauso nuo platintojų. Todėl šis skirtumas tarp teisinių aktų yra priimtinas. Kalbu apie visišką nuosavybės teisių atskyrimą elektros rinkoje ir Pramonės, mokslinių tyrimų bei energetikos komiteto sprendimą dėl dujų rinkos. Tačiau dar svarbiau užtikrinti, kad šie klausimai būtų kuo greičiau aptarti. Labai svarbu užtikrinti, kad dujų rinkos įstatymai suteiktų galimybę atskirti gamybą ir paskirstymą, kas irgi sustiprina trečiųjų šalių pozicijas atsižvelgiant į energetikos paketą.

Dar kartą norėčiau priminti pirmininkaujančiajai valstybei narei, kad derybos turi būti pradėto kaip galima greičiau. Nedelskite iki spalio mėn. Jos turi būti pradėtos dabar.

  Catherine Trautmann (PSE). – (FR) Gerb. pirmininke, nors sakau kalbą iškart po savo kolegos G. Hökmarko, aš nepritariu jo pozicijai. Manau, kad ruošdamiesi patvirtinti šį energetikos paketą mes negalime pamiršti trijų iššūkių.

Pirmasis yra energijos iššūkis arba klimato iššūkis, kuris pabrėžia poreikį susimąstyti apie gamtines dujas kaip apie išteklius ir naudoti juos labai konkrečiu būdu. Antrasis iššūkis yra tas, kurį mums pabrėžia piliečiai – kaina. Jų perkamajai galiai įtaką daro naftos kaina, jie nori turėti prieigą prie aukštos kokybės, patikimų ir nuolat tiekiamų išteklių ir pageidauja, kad būtų apsaugoti jų interesai. Tada, be abejo, yra bendrovių iššūkis ir darbuotojų iššūkis. Štai man didžiausią nerimą keliantys dalykai: vartotojų prieiga prie energijos ir darbuotojų ateitis ruošiantis išardyti dujų bendroves. Gerb. pirmininke, manau, kad privalome skirti pakankamai dėmesio visiems siūlomiems sprendimams.

Norėčiau paminėti trečiąjį kelią, nes manau, kad jis tikra svarbus. Visų pirma norėčiau padėkoti savo kolegoms iš Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, kurie praeitą mėnesį pasielgė labai išmintingai ir patvirtino A. Vidal-Quadraso / Laperrouze kompromisą. Esu tvirtai įsitikinęs, kad šis kompromisinis požiūris, teikiantis kiekvienai valstybei narei galimybę taikyti reikiamus savųjų dujų rinkų patobulinimus atsižvelgiant į tradicijas bus naudingas diskusijų su Taryba pagrindas ir raginu savo kolegas paremti šį pagrindą.

Be abejo, didėjant kainoms didėja ir subtilaus klimato kaitos pobūdžio įsisąmoninimas. Tačiau mes turime reaguoti į šiuos tris iššūkius, ekologinį aspektą ir apsaugos bei tiekimo aspektą ir pasirinkti geriausią išeitį, tai yra, trečiąjį kelią.

  Vladko Todorov Panayotov (ALDE). – (BG) Raginau Komisiją atsižvelgti į naujųjų valstybių narių, įskaitant Bulgariją, galimybes plėtoti ir taikyti naujas energijos technologijas. Komisija turėtų pateikti mokslinių tyrimų rėmimo mechanizmus, kad būtų galima įgyvendinti 2020 metams nustatytus tikslus ir iki 2050 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą nuo 60 proc. iki 80 proc. Rinkoje turi būti pristatytos technologijos, kurias naudojant elektros energijos ir šilumos gamyboje išskiriama mažai anglies dvideginio.

Šiuos tikslus, kaip ir atsinaujinančių energijos šaltinių tikslus galima įgyvendinti tik koordinuotai naudojant visos Europos Sąjungos inovacijų potencialą. Raginu aktyviau bendradarbiauti valstybes nares plėtojant naująsias energijos technologijas. Nacionalinių nuostatų ir techninių specifikacijų įvairovė skaido rinką ir trukdo investuoti į naujas technologijas. Norėčiau dar kartą paraginti Komisiją atsižvelgti į naujųjų valstybių narių, įskaitant Bulgariją, galimybes plėtoti ir taikyti naujas energijos technologijas.

  Nathalie Kosciusko-Morizet, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti už suteiktą galimybę pasisakyti. Mano darbotvarkė labai užimta, todėl norėdama spėti į traukinį turiu jus palikti ir noriu atsiprašyti visų Rūmų narių.

Visų pirma norėčiau padėkoti Europos Komisijai ir jos nariams už įdomias diskusijas ir visą darbą, kuris buvo atliktas kuriant šį „vidinės energijos rinkos“ paketą.

Kaip sakė keli nariai, šio paketo patvirtinimas darys tiesioginę įtaką mūsų piliečių gyvenimams. Ši tema susijusi su Europos žmonių lūkesčiais. Manau, kad pagerėjimas, kurio tikisi piliečiai, gali būti pasiektas dviem būdais. Pirma, mums reikia visoje Europos Sąjungoje nustatyti nuoseklias taisykles ir mechanizmus, pagal kuriuos turės veikti šis paketas.

Antra, mums trūksta rinkos dalyvių ir vartotojų aiškumo ir skaidrumo. Kiek tai susiję su vartotojais, valstybės narės turėtų atsižvelgti į direktyvos A priedus, kurie skatina aktyviau teikti piliečiams informaciją ir atsižvelgti į jų interesus bei atidžiau įvertinti į pažeidžiamų vartotojų padėtį.

Tačiau darbas dar nebaigtas. Dar nepasiektas kompromisas dėl kelių klausimų, ypač dėl efektyvaus nuosavybės atskyrimo ne tik dujų, bet ir elektros sektoriuje, nes mūsų pozicijos pakankamai panašios. Pirmininkaujančioji Prancūzija spalio 10 dieną patikslins Energijos tarybos liepos 6 dieną patvirtintą bendrąją strategiją. Tik tada galėsime kalbėti apie vieningą Tarybos poziciją. Norėdami atsižvelgti į valstybių narių interesus pirmiausia turėsime spręsti su trečiosiomis šalimis susijusius klausimus.

Tada pirmininkaujančioji valstybė pateiks bendrąją savo poziciją Europos Parlamentui, kad būtų galima iki kadencijos pabaigos patvirtinti „vidaus rinkos“ paketą. Toks yra mūsų siekis. Tikiuosi, kad bendros pastangos bus vainikuotos visų institucijų konstruktyviu nusiteikimu bei kompromiso siekiu.

  Jan Březina (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, Komisijos nariai, visų pirma norėčiau padėkoti visiems diskutavusiems pranešėjams už jų pastangas. Du pranešimai dėl gamtinių dujų rinkos remia šios Europos rinkos liberalizavimą. Teisės aktai siūlo visiško nuosavybės atskyrimo alternatyvą naudojant ISO modelį. Teigiamos ypatybės apima nacionalinių institucijų pareigas ir atsinaujinančių energijos šaltinių įtraukimą į perdavimo tinklų struktūrą, trečiųjų šalių prieigos gaires, prieigos prie tinklų tarifų nustatymą ir sankcijas už diskriminacinį elgesį. Manau, kad yra naudingas ir dujų perdavimo sistemų operatorių Europos tinklo sukūrimas, t. y., už bendradarbiavimą atsakingos institucijos bei Energijos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros sukūrimas. Šios institucijos yra būtinos integruotos gamtinių dujų rinkos sukūrimo sąlygos.

Tačiau norėčiau pridurti, kad rinkos liberalizavimo teikiamą naudą galėsime pajusti tik tuomet, kai daugelyje Vakarų Europos šalių egzistuos diversifikuota tiekimo rinka. Daugelyje naujųjų valstybių narių gamtinių dujų tiekimas priklauso monopolijoms. Paradoksalu, tačiau šioms šalims liberalizavimo paketas gali pakenkti, nes pasiūlyti teisės aktai susilpnins perdavimo operatorių, kurie yra pasirašę sutartis su monopoliniais gamintojas, pozicijas. Taip vadinamas trečiasis kelias labiau tinka šiam ekonominių ryšių modeliui. Aš remiu rinkos liberalizavimą, bet kalbant apie daugelio naujųjų valstybių narių dujų rinką mes visų pirma turėtume panaikinti rinkos monopolijas ir sukurti daugiau tiekėjų, tik tada galėsime be jokios rizikos vykdyti nuosavybės atskyrimą.

Baigdamas norėčiau tarti kelis žodžius apie Europos strateginį energijos technologijų planą. Jis glaudžiai susijęs su Europos Sąjungos energijos vartojimu, anglies dvideginio išskyrimu ir Europos energijos nepriklausomumu. Tačiau, kaip sakė pranešėjas, mažai dėmesio skiriama ekonominei gamybai, kogeneravimui ar poligeneravimui, galutinių vartotojų taupymui ir efektyviam pramoniniam energijos naudojimui. Be to, numatytiems tikslams įgyvendinti skirtas biudžetas yra labai mažas. Trūksta lėšų ir technologijų demonstravimui, pavyzdžiui, anglies dvideginio kaupimui ir saugojimui. Būtų gerai, jei bendrus Europos gestus ir pareiškimus dėl mokslinių tyrimų vykdymo energijos srityje lydėtų biudžeto lėšos.

  Adam Gierek (PSE). – (PL) Gerb. pirmininke, į kiekvieną planą turėtų būti įtraukti sprendimai, apimantys padėtį laike ir erdvėje, bet esami Komisijos sprendimai trukdo įgyvendinti ankstesnius planus, pavyzdžiui, buvo sustabdytas investicijų į kogeneravimą planų įgyvendinimas, nes neverta šilumą gaminančias jėgaines keisti į efektyvias šilumą ir energiją gaminančias jėgaines, kurioms būtų taikomi mokesčiai už emisijas ir kurios sukurtų tinklų problemų. Tuo labiau, kad Komisija suskirstė ES šalis į geresnes, kurios gali padidinti savo emisijas, ir blogesnes, kurios turi jas sumažinti. Pastarosios, be jokios abejonės, yra Vidurio ir Rytų Europos valstybės. Pagal Kioto protokolą emisijų skaičiavimo atskaitos metai pagal ETS turėtų būti 1990 m., o ne 2005 m., kaip pasiūlė Komisija. Taip būtų sąžiningiau ir solidariau. Buvimas lydere šioje abejotino emisijų poveikio klimatui srityje neturėtų kenkti mažiau turtingoms šalims. Prioritetais turėtų tapti efektyvumas ir energijos vartojimo mažinimas, o atsinaujinantys energijos ištekliai turėtų būti papildomos priemonės, o ne alternatyva. Manau, kad netolima ateitis priklauso švariai anglį apdorojant gaunamai energijai, o tolimesnė ateitis, akivaizdžiai, branduolinei energijai.

  Lena Ek (ALDE). – (SV) Gerb. pirmininke, Europos energijos rinka susiduria su didelėmis problemomis. Mes turime svarbų reikalavimą, kuris iki 2030 m. pakils išaugs iki 65 proc. Mes turime vartotojus, kurie negali pasirinkti, kokios rūšies energija jiems bus tiekiam ir kurie kenčia nuo augančių energijos kainų bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimo ir klimato kaitos.

Šiandien aptariamame A. Paparizovo pranešime skelbiama, kad yra glaudesnio bendradarbiavimo tarp sistemos operatorių ir didesnių investicijų į dujų rinką poreikis. Tai teisinga, tačiau to nepakanka. J. Buzeko pranešime apie mokslinius tyrimus ir technologijų inovacijas skelbiama, kad mes per mažai investuojame. Noriu priminti, kad Parlamentas norėjo padidinti investicijas mokslinių tyrimų srityje ir mes netrukus pradėsime derybas dėl naujojo biudžeto. R. M. La Russos pranešimas susijęs su monopolijų nuosavybės atskyrimu ir dujų rinkos funkcionavimo tobulinimu. Šio pranešimo priešininkai mano, kad išardžius nuosavybės ir paskirstymo monopolijas išaugs energijos kainos. Todėl norėčiau užduoti šį klausimą: ar išaugus energijos kainoms ir spartėjant klimato kaitai spręsime problemas sukurdami dar daugiau monopolijų? Tikrai ne! Balsavimo komitete rezultatai parodė, ko mums reikia, bet turėsime labai stengtis, kol Europos energijos rinka taps efektyvia ir nekenksminga aplinkai.

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE) - (RO) Norėčiau padėkoti pranešėjams už ilgalaikę strategiją gamtinių dujų klausimu Europos Sąjungoje ir mokslinius tyrimus energetikos srityje.

2006 m. Europos Sąjunga importavo 62 proc. reikiamų dujų, o iki 2030 m. jos poreikis ir priklausomybė nuo dujų importo išaugs iki 80 proc., todėl labai svarbu rasti konkrečius atsakymus dėl Europos Sąjungos energijos apsaugos ir efektyvaus energijos rinkos veikimo.

Manau, kad pranešėjų pasiūlymai yra labai svarbūs. Visų pirma kaip pranešėjas apie Juodosios jūros sinergiją norėčiau pabrėžti sėkmingo regioninio bendradarbiavimo ir tarptautinių ryšių plėtros svarbą. Regioninė dimensija yra tinkamas pagrindas kurti bendrąsias taisykles ir principus bei užtikrinti dujų sektoriaus koordinavimą ir skaidrumą.

Antra, labai svarbu skatinti Europos Sąjungos energetikos srityje dalyvaujančias trečiųjų šalių bendroves taikyti šias normas.

Ir pagaliau aš visiškai palaikau mokslinių tyrimų energetikos srityje konsolidavimo idėją. Toks konsolidavimas būtų pagrindiniu ilgalaikės politikos kūrimo veiksniu.

  Giovanna Corda (PSE). – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nariai, ponios ir ponai, mūsų tikslas turėtų būti nediskriminacinių prieigos prie dujų perdavimo sistemų, dujų suskystinimo ir saugojimo infrastruktūrų taisyklių nustatymas.

Taisyklėmis turėtų būti siekiama sukurti skaidresnius ryšius tarp bendrovių suderinant tarifus, tarifų apskaičiavimo būdus ir dujų perdavimo sistemų veikimą. Be to, visi sistemos operatoriai turi bendrai dalyvauti Europos tinkle, kuris garantuotų investicijas, skirtas išsaugoti optimalų dujų perdavimą visoje Europoje.

Šių naujų Europos teisės normų elementai yra labai svarbūs piliečiams. Ypač dabar, kad stebime tikrą energijos kainų sprogimą. Kaip šešėlinė pranešėja didžiausią dėmesį skiriu vartotojų teisėms. Konkurencija turi teikti naudą vartotojams, todėl privalome sukurti priemones, kurios padėtu reguliuoti rinką ir kainas, ypač kainas patiems pažeidžiamiausiems gyventojams.

  Anni Podimata (PSE). – (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, nors šios dienos diskusijose didžiausias dėmesys skiriamas energijos vidaus rinkai, aš norėčiau paminėti didelę Europos strateginio energijos technologijų plano svarbą Europos sugebėjimui kovoti su dideliais iššūkiais energijos ir aplinkosaugos srityse.

Privalome peržiūrėti savo prioritetus ir iš naujo apgalvoję esamą plėtros modelį siekti mažai arba išvis anglies dvideginio neišskiriančių technologijų panaudojimo tuo pačiu metu kuriant plėtros galimybes Europos pramonei, kuri yra pajėgi greitai vystyti mažai arba visai anglies dvideginio neišskiriančių technologijų sektorių.

Siekiant kovoti su iššūkiais tiesiog būtina didinti ES biudžetą, skirtą moksliniams tyrimams ir energetikos sektoriui bei skatinti inovacijas atsinaujinančių energijos šaltinių bei išmaniųjų tinklų srityse.

(Plojimai)

  Pierre Pribetich (PSE). – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau pradėti nuo padėkos visiems savo kolegoms ir ypač Jerzy Buzekui už jo pranešimą.

Kaip sakė Aristotelis, „gera pradžia pusė darbo“. Tiesą sakant, veiksmų pradžia, o ne skatinimas sukurti naudingų tikslų rinkinį bus geriausias žingsnis siekiant padėti gyvybiškai svarbių kovos su klimato kaita įsipareigojimų pamatus.

Šis iššūkis reikalauja naujo Europos strateginio energijos technologijų plano apibrėžimo, pagrįsto dviem naujais aspektais: geresnės gamybos atsižvelgiant į anglies dvideginio išskyrimą užtikrinimu naudojant modernias technologijas ir mažesniu naudojimu sumažinus energijos vartojimą visomis jos formomis. Deja, didžiosios strategijos nepripažįsta tokio praktiškas požiūrio, energijos vartojimo mažinimui skirtos priemonės nesusilaukia deramos paramos SET plane ar pagrindinėse ES struktūrinėse strategijose.

Kitas gyvybiškai svarbus elementas yra poreikis didinti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kurių reikia norint įgyvendinti Europos tikslus. Kada mes pateiksime aiškų atsakymą dėl grėsmingo klimato kaitos iššūkio? Mes nepakankamai finansuojame mokslinius tyrimus mažai anglies dvideginio išskiriančių technologijų srityje. Gerb. pirmininke, norėčiau dar kartą priminti Aristotelio žodžius ir pasakyti, kad pradėję nuo pakankamo finansavimo paskyrimo mokslinių tyrimų ir naujųjų technologijų sričiai mes laimėtume pusę kovos šiame naujajame pasaulyje. Mes įgyvendinsim energijos efektyvumo tikslus ir, labai greitai, išskirtinio energijos efektyvumo tikslus.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Europos Sąjungai reikia bendros energijos politikos. Prioritetiniai projektai, pavyzdžiui, „Nabucco“, kuriuos pripažino ir Europos Vadovų Taryba, diversifikuos Europos Sąjungos gamtinių dujų tiekimo šaltinius.

Užtikrinant energijos tiekimą Europos Sąjungoje labai svarbu bendrauti tarp regionų. Štai kodėl pageidauju, kad pakeitimų forma Komisija nustatytų kiekvienos regioninio bendradarbiavimo struktūros geografinę sritį tik po konsultacijų su to geografinio regiono valstybėmis narėmis.

Dėl šios priežasties reikalauju, kad Komisija ir susijusios valstybės narės vykdytų poveikio aplinkai tyrimus dėl visų gamtinių dujų vamzdynų, kertančių Europos Sąjungos valstybių jūrų sienas, projektų.

Manau, kad turi būti geriau konsoliduoti visuomeninių paslaugų įsipareigojimai ir minimalūs bendrieji standartai ir taip būtų garantuojama, kad dujų paslaugos bus pasiekiamos gyventojams bei smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms.

  Dragoş Florin David (PPE-DE). – (RO) Šiandien diskutuojame dėl trijų svarbių Europos Sąjungos energijos politikos pranešimų, kuriuose kaip pagrindiniai klimato kaitos tikslų įgyvendinimo veiksniai minimos energijos technologijos, energijos apsauga ir kova su energijos trūkumu.

Mūsų kolegos A. Paparizovo pranešime apibūdinama naują prieigos prie gamtinių dujų perdavimo tinklų koncepcija. Kolegos R. M. La Russos pranešimas prisidėjo prie vidutinio ilgumo ir ilgalaikių gamtinių dujų vidaus rinkos strategijų apibūdinimo, o kolegos J. Buzeko pranešimas pabrėžė poreikį plėtoti strategines energijos technologijas.

Greitas šiuose pranešimuose pateiktų sprendimų įgyvendinimas padės kurti efektyvesnę ir skaidresnę vidaus rinką atsižvelgiant į didėjančios konkurencijos poveikį, galutinių vartotojų kainų skaidrumą ir vartotojų teisių apsaugą.

Šiandien pats laikas Komisijai ir Tarybai aiškiai paskatinti tiekimo išteklių diversifikavimą ir naujų dujų talpyklų kūrimą, kad būtų galima užtikrinti Europos Sąjungos energijos nepriklausomumą ir apsaugą.

Baigdamas norėčiau pasveikinti tris savo kolegas už puikiai paruoštus pranešimus.

  Andrzej Jan Szejna (PSE). – (PL) Gerb. pirmininke, nuostatų, kurias šiandien diskutuojame, pagrindinis tikslas yra atskirų dujų rinkų integravimas ir vykdomasis stebėjimas Europos lygiu. Dujų rinka turi būti atskirta nuo elektros rinkos dėl didelės Europos Sąjungos priklausomybės nuo importo. Nuosavybės atskyrimas galėtų tapti labai naudingu instrumentu siekiant garantuoti vieningos Europos Sąjungos dujų rinkos sukūrimą ir puikių konkurencinių sąlygų ES energijos rinkoje sudarymą bei energijos kainų sumažinimą ar bent jau jų stabilizavimą.

Tačiau mes turime būti atsargūs. Liberalizavimo procesas reikalauja konkrečių struktūrinių permainų, kurioms pasiruošusios ne visos Europos Sąjungos šalys. Rinkos liberalizavimas ir nuosavybės atskyrimas Lenkijoje, jei kiti pagrindiniai ES energijos gamintojai nesiimtų šių veiksmų, galėtų suteikti Vakarų Europos įmonėms pranašumą. Europai reikia energijos modelio, kuris užtikrintų ne tik konkurenciją regioninėse rinkose ir bendrojoje Europos rinkoje, bet ir garantuotų galutinių vartotojų ir, kas svarbiausia, energijos apsaugą.

  Ioan Mircea Paşcu (PSE). Gerb. pirmininke, leiskite panagrinėti rūpimus klausimus atsižvelgiant į platesnę politinę perspektyvą. Šiandien energija beveik tapo užsienio politikos sinonimu ir net nustūmė į antrąjį planą klimato kaitos klausimus. Akivaizdu, kad esama situacija užklupo Europą nepasirengusią. Mūsų nacionalinės energijos sistemos yra ribotos, monopolistinės, sudėtingos ir neaiškios. Todėl suprantama, kad labai sunku atsispirti norui spręsti susidariusią padėti individualiai. Pastangos sukurti vieningą integruotą energijos rinką nuolat atmetamos, o Europos tikslas sumažinti priklausomybę nuo užsienio išteklių tiekėjų tampa beveik nepasiekiamas. Bandymai integruoti naujus sprendimus į senas struktūras tik dar labiau apsunkintų mūsų užduotį. Todėl Europai reikia kuo greičiau peržiūrėti esamus susitarimus, atkakliai siekti vieningos energijos rinkos ir skirti dideles investicijas mokslinių tyrimų ir alternatyvių energijos šaltinių sritims. Europai tai yra išlikimo klausimas.

  Theodor Dumitru Stolojan (PPE-DE). – (RO) Norėčiau pasveikinti tris pranešėjus ir kartu pasidžiaugti, kad Rumunija elgėsi pagal visus vieningos gamtinių dujų rinkos reikalavimus visiškai atskirdama transportavimo veiklą (įskaitant nuosavybę) nuo gamtinių dujų gamybos ir paskirstymo veiklos.

Deja, Europos Sąjungoje dar neturime konkurencingos bendrosios gamtinių dujų rinkos ir kai kurios valstybės narės labai nenori atskirti gamybinės veiklos nuo paskirstymo veiklos.

Bendrosios gamtinių dujų rinkos nebuvimas suteikia stambiems gamtinių dujų tiekėjams galimybę derėtis dėl tiekimo sutarčių atskirai su kiekviena valstybe nare, kartais bandant daryti įtaką politiniams sprendimams.

Todėl manau, kad šios direktyvos turi būti kuo greičiau priimtos ir taikomos visoje Europos Sąjungoje.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, vienas iš svarbiausių klausimų yra tiekimo apsaugos užtikrinimas. Kuriant energijos politiką reikėtų atsižvelgti į faktą, kad skirtingos šalys turi skirtingas importuojamų dujų diversifikavimo galimybes. Egzistuoja skirtingos šios žaliavos įsigijimo galimybės. Dažnai sakiau, kad gyvybiškai būtina paruošti vieningą energijos politiką, kuri garantuotų atskirų valstybių narių energijos apsaugą. Priemonės, skirtos atskirti nuosavybę gamtinių dujų rinkoje tikrai padidins konkurenciją ir teikiamų paslaugų kokybę. Tačiau dėl reikšmingų dujų ir energijos rinkų skirtumų aš būčiau linkęs paremti pranešėjo pasiūlymą atskirai reguliuoti šiuos sektorius. Dujų sektorius bus tikrai konkurencingas kai vartotojai turės netrukdomą prieigą prie informacijos apie sunaudojamų gamtinių dujų kiekius ir galės pakeisti tiekėją.

  Inés Ayala Sender, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentas. − (ES) Gerb. pirmininke, dėl laiko stokos negalėjau padėkoti pranešėjui, J. Buzekui, už sutikimą įtraukti Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymus, ypač susijusius su energijos efektyvumu, įvairių energijos formų tvarumu ir žmogiškųjų išteklių, mokymų, ir bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis aspektais.

Todėl norėčiau išreikšti nuoširdžią padėką J. Buzekui, nes laiko trūkumas neleido to padaryti anksčiau.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, labai svarbu užtikrinti, kad dujų tiekimo operatoriams būtų sudarytos reikiamos konkurencingos sąlygos. Viena vertus, svarbų vaidmenį vaidins atsinaujinantys energijos šaltiniai, kita vertus, gamtinės dujos sudarys konkurencines sąlygas atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Manau, kad ši konkurencija suteiks mums galimybę reikiamai koreguoti kainas ir pasitelkę energijos vartojimo efektyvumo priemones mes galėtume atitinkamai sumažinti kainas.

Tinkamas energijos paskirstymas Europoje vaidins vis didesnį vaidmenį, o smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės galės ypač efektyviai prisidėti prie efektyvaus energijos vartojimo skatinimo, nes pastatų atnaujinimas ir pritaikymas naujiems poreikiams bus svarbi šio sektoriaus dalis, be to, bus sudarytos pakankamai konkurencingos sąlygos tiekti dujas vartotojams.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, akivaizdu, kad nuomonės dėl šių trijų pranešimų smarkiai skiriasi. Norėčiau padėkoti pranešėjams J. Buzekui, R. M. La Russai ir A. Paparizovui už šį puikų sutarimą. Visi žinome, kad mums reikia saugaus, nuolatinio ir prieinamo energijos tiekimo, tačiau dabar supratome, kad energijos sektoriaus pokyčiai įvyko šiek tiek anksčiau nei visi tikėjosi. Šie pokyčiai ragina mus kuo greičiau ir ryžtingiau veikti.

Norėčiau paminėti vieną sinergiją, kuri, mano nuomone, yra labai susijusi. Vakar lankiausi techninės termodinamikos institute, kuris yra Štutgarte, netoli nuo Strasbūro. Ten vykdomas mokslinių tyrimų projektas, skirtas energijos tiekimo efektyvumo padidinimui derinant dujų turbinų ciklus su kuro elementais. Taip tam tikru būdu siekiama naudoti esamus energijos išteklius ir didinti jų efektyvumą pasitelkus naujas technologijas. Jiems neblogai sekasi, bet kyla nemažai techninių iššūkių. Norėdami judėti į priekį privalome skirti daugiau paramos tokiems projektams. Tačiau mes suprantame, kad jeigu rinkoje nebus konkurencijos, tokie projektai taip ir liks tarp laboratorijų sienų. Todėl mes turime judėti abejomis kryptimis.

Kalbant apie vidaus rinkos paketą, manau, kad dabar, po balsavimo, būtų labai naudinga visoms trims institucijoms pereiti prie įgyvendinimo etapo.

Komisija pasiryžusi greitai rasti kompromisą antrojo svarstymo metu ir patvirtinti paketą.

Keli žodžiai dėl strateginės energijos peržiūros: čia tik proceso pradžia. Technologijų planas yra tik pradžios taškas. Norėdami judėti į priekį turėsime pasitelkti daug priemonių. Viena priemonė, kurią žadėjau paminėti savo kolegoms ir čia, Parlamente, yra bendravimas dėl mažai anglies dvideginio išskiriančių energijos šaltinių finansavimo, tačiau ji nėra vienintelė. Mes manome, kad yra daug priemonių, kurios galėtų mums padėti judėti į priekį. Pirmosios naftos krizės metu buvo pasakyti labai protingi žodžiai. Mes neturime labai daug naftos, bet turime idėjų.

Manau, kad turėtume efektyviai panaudoti turimas idėjas. Ši nuomonė buvo išsakyta ir diskusijų metu. Europos Sąjungos teritorijoje nėra daug naftos.

Komisijos pozicija dėl Parlamento pakeitimų

A. Paparizovo pranešimas (A6-0253/2008)

Komisija gali priimti šiuos pakeitimus: 2, 3, 5, 6, 8, 9, 10, 12, 14, 16, 17, 25, 31, 39, 41, 43, 44.

Komisija gali iš dalies priimti šiuos pakeitimus: 1, 11, 18, 19, 20, 21, 22, 24, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 46, 47, 49, 50, 51, 53.

Komisija negali priimti šių pakeitimų: 4, 7, 13, 15, 23, 28, 40, 42, 45, 48, 52, 54.

R. M. La Russos pranešimas (A6-0257/2008)

Komisija gali priimti šiuos pakeitimus: 2, 3, 7, 16, 20, 24, 27, 31, 32, 33, 34, 36, 40, 44, 50, 56, 60, 64, 73, 74, 87, 92, 98, 99, 100, 101, 102, 103, 112, 120, 122, 124, 136, 140, 142.

Komisija gali iš dalies priimti šiuos pakeitimus: 5, 6, 8, 9, 11, 12, 13, 17, 21, 23, 25, 26, 28, 29, 35, 45, 46, 48, 49, 51, 52, 53, 55, 61, 63, 64, 68, 69, 75, 76, 77, 78, 80, 81, 84, 85, 86, 88, 91, 93, 94, 95, 96, 104, 107, 111, 115, 117, 118, 119, 125, 127, 132, 135, 138, 139, 141, 143.

Komisija negali priimti šių pakeitimų: 1, 4, 10, 14, 15, 18, 19, 22, 30, 37, 38, 39, 41, 42, 43, 47, 54, 57, 58, 59, 62, 65, 66, 67, 70, 71, 72, 79, 82, 83, 89, 90, 97, 105, 106, 108, 109, 110, 113, 114, 116, 121, 123, 126, 128, 129, 130, 131, 133, 134, 137, 144, 145.

PIRMININKAVO: M. ROTHE
Pirmininko pavaduotoja

  Atanas Paparizov, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, mane labai nuramino šios diskusijos ir teigiami kolegų pasisakymai apie taisykles, tvirtus reikalavimus, kurie gali būti padaryti privalomais ir apie daug galių turinčią Agentūrą. Akivaizdu, kad dujų rinkoje nėra laisvos konkurencijos. 90 proc. sutarčių yra ilgalaikės, todėl labai svarbu taikyti aiškias taisykles ir nespręsti problemų taikant bendrą nuosavybės atskyrimo modelį. Tai buvo išsakyta Rūmuose ir manau, kad tai yra gera žinia siekiant pradėti kitą derybų etapą.

Labai svarbu, kad buvo paremti mano pasiūlymai dėl 10-ies metų plano, susiję su regioninių iniciatyvų plėtra, kurios sudarys bendrosios rinkos pagrindą. Turėtume laikytis ne ideologinio požiūrio, bet kaip sakė daugelis kolegų, turėtume būti pragmatikais ir kurti skaidrią rinką taikydami aiškių taisyklių rinkinį.

Diskusijų metu buvo išsakyta labai svarbių nuomonių apie skirtingų dalyvių vaidmenį rinkoje. Naujoji institucija ENTSOG galėtų sukurti naujus įstatymų rinkinius, o Agentūra, pagrįsta nacionalinių reguliavimo institucijų iniciatyvomis ir patirtimi, galėtų sukurti labai svarbius šių įstatymų rinkinių plėtros principus ir kartu su Komisija užtikrinti, kad ši rinka būtų reguliuojama visiems taikomomis taisyklėmis.

Nenorėčiau, kad skirtingose bendrovėse būtų sukurti per griežti kontrolės mechanizmai, todėl manau, kad Tarybos pasiūlytas kompromisas galės tapti pagrindu, kuris galėtų būti taikomas ir dujoms, ir elektrai bei galėtų paspartinti Trečiojo energetikos paketo rezoliucijos patvirtinimą, nes jame yra daug naujovių, skirtų vartotojams ir rinkos skaidrumui įgyvendinti. Būtų gaila, jei šis energijos nepriklausomybės sutvirtinimo paketas būtų atmestas dėl ideologinių priežasčių.

  Romano Maria La Russa, pranešėjas. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, nuo pat pradžių žinojau, kad šios diskusijos nebus lengvos ar paprastos. Be jokių abejonių tokią direktyvą sunku patvirtinti, bet po šio dienos diskusijų – kurios tikrai buvo intensyvios ir išsamios – man ir, manau, visiems mums bus lengviau tikėti, kad bus priimtas teigiamas sprendimas.

Pasisakė daug kolegų ir norint visiems jiems atsakyti man prireiktų dar bent vienos darbo dienos. Pagal mūsų tvarkaraštį tokia diena man nenumatyta. Be to, mano atžvilgiu buvo išsakyta per daug pagyrų ir meilikavimų. Tikiuosi, kad nesuprasiu jų labai asmeniškai. Manau, kad man adresuoti komplimentai turėtų būti skirti visam Pramonės komitetui, kuris labai nuosekliai dirbo visais pastaraisiais ilgais mėnesiais.

Todėl norėčiau išreikšti ypatingą padėką savo kolegoms T. Mandersui, H. Swobodai ir H. Reului, Komisijos nariui Pibelgas ir, be abejo, A. Vidal-Quadrasui. Dėkoju jums visiems. Manau mūsų darbas šiuo laikotarpiu buvo visiškai skaidrus ir kooperacinis. Mes bandėme tartis su visais ir visus įtraukti į šios direktyvos kūrimą. Tikiu, kad mums pavyko aiškiai ir skaidriai bendradarbiauti. Gali būti, kad kartais raginau tam tikrus kolegas atsikratyti nacionalinio parlamentarizmo įtakos, kitaip tariant, atsisakyti savo šališko lojalumo, kad galėtume dirbti kaip šių Rūmų nariai ir priimti visiems ES piliečiams naudingus sprendimus.

Norėčiau baigti savo pritarimu R. Zile baimėms, kuris iškėlė „Gazprom“ ir Rusijos problemas. Mes tikrai žinome, kad tai yra labai svarbus klausimas, kurį privalome labai atsargiai ir nuodugniai spręsti.

Kiekvienoje savo kalboje ir savo pranešime pasisakiau minėjau paramą vartotojams, be abejo, nepamirštant operatorių, kurie irgi nusipelnė dėmesio. Todėl mes neturėtume nusileisti didžiosioms jėgoms ar Europos, ir ne tik jos, monopolijoms.

  Jerzy Buzek, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, dėkoju visiems diskusijose dalyvavusiems kolegoms. Tai buvo labai nuoseklios ir naudingos diskusijos. Ypač norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams ir visiems kolegoms, kurie kituose komitetuose sudarė nuomonės dokumentus. Sveikinu abu pranešėjus, A. Paparizovą ir R. M. La Russą. Visiškai palaikau jūsų pranešimus ir, be abejo, savo pranešimą, tačiau šiuo klausimu galiu būti ne visiškai objektyvus.

Kaip galėjote pastebėti diskusijų metu, SET planas nėra labai kontraversiškas, tačiau aš norėčiau gauti atsakymą į vieną klausimą. Adina-Ioana Vćlean nepalaiko anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo (CCS) – CCS komercinio demonstravimo – nes bendrovės, kurias mes norėtume paremti užsiima verslu.

Norėčiau pateikti pavyzdį. Tos pačios bendrovės gauna dideles lėšas iš piliečių mokesčių už atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Atsinaujinantys energijos šaltiniai jau naudojami komerciškai, o bendrovės užsiima šiuo verslu, todėl aš tvirtai remiu atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo iniciatyvas. Jei norime išspręsti klimato kaitos problemas privalome spręsti CSS klausimą, nes tikslaus atsakymo kol kas nežinome. Atsižvelgdami į atsinaujinančių energijos šaltinių klausimą mes turėtume remti visas iniciatyvas dėl CCS.

Norėčiau padėkoti abiem Komisijos nariams ir juos pasveikinti. Jūs puikiai išmanote energijos, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei inovacijų klausimus.

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2008 m. liepos 9 d., trečiadienį.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Gerb. pirmininke, didžiausias Europos trūkumas santykiuose su Rusija yra laisvos ir bendros energijos rinkos nebuvimas. Šiuo metu Europoje yra keli energijos centrai, kuriuos valdo nacionalinės reguliavimo institucijos. Visiškai suprantama, kad nacionalinės vyriausybės pageidauja užtikrinti pigios energijos tiekimą į savo šalis ir darbo vietas prioritetiniame energijos sektoriuje. Tačiau nacionalinio savanaudiškumo suskirstyta Europa pralaimi „Gazprom“ monopoliui. Integruota Europos rinka ir bendra tiekėjams iš už ES ribų išsakoma pozicija padėtų užtikrinti energijos apsaugą dar prieš paskirstant energijos išteklius.

Kol kas Rusija, be jokių abejonių, išnaudoja ES nesugebėjimą sukurti laisvą ir konkurencingą energijos rinką. Europos integruotos dujų rinkos atvėrimas konkurencijai padidins efektyvumą ir įtvirtins vartotojų bei nacionalinių reguliavimo institucijų teises. Sujungtų saugyklų sistemos sukūrimas padės atskiroms valstybėms narėms reaguoti į energijos tiekimo krizę, todėl liks mažiau galimybių šantažuoti mus energijos srityje.

Privalome sustabdyti Rusijos bendrovių plėtrą Europoje ir priversti Rusiją gerbti investicijų į energetikos sektorių savitarpiškumą.

Visiškai sutinku su pranešėju, kad valstybės narės turėtų remti nacionalinių rinkų integraciją ir bendradarbiavimą tarp atskirų tinklų operatorių Europos ir regioniniu lygiu.

  András Gyürk Gyürk (PPE-DE), raštu. – (HU) Energijos kainų šuolis atkreipė mūsų dėmesį į poreikį efektyviai reguliuoti energijos rinką. Tokia pati padėtis ir dujų sektoriuje. Dėl šios priežasties Europos Parlamento priimtas pranešimas dėl dujų rinkos gali būti laikomas svarbiu žingsniu į priekį. Mes manome, kad Europos Komisijos paruoštas dokumentas yra atitinkamas žingsnis efektyvesnio reguliavimo link.

Naujas įstatymų paketas galėtų padėti sukurti tikrai konkurencingą Europos rinką. Konkurencinga rinka yra būtinybė, nes valstybės narės labai priklausomos nuo išorės tiekėjų. Atsižvelgiant į gamtines dujas Europos priklausomybė jau siekia 50 proc. ir šis skaičius gali toliau augti per ateinančius dešimtmečius. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į faktą, kad kai kurių valstybių narių priklausomybė yra netgi didesnė negu šis nurodytas skaičius. Pavyzdžiui, Vengrija priklauso nuo vieno tiekėjo, Rusijos, 80 proc. Naujasis reglamentas nepanaikins šios priklausomybės, bet vis tiek sukurs skaidresnius santykius. Jis paskatins aktyvesnę konkurenciją ir sumažins vartotojams tenkančią naštą.

Mes manome, kad tai yra svarbus žingsnis į priekį, nes pasiūlyti įstatymai sustiprins jau veikiančias vartotojų apsaugos priemones. Tai labai svarbu, ypač atsižvelgiant į faktą, kad augančios energijos kainos tapo viena iš reikšmingiausių skurdo priežasčių. Tikimės, kad naujasis reglamentas suteiks galimybę ateityje sumažinti vartotojams skirtos energijos kainas.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. – (PL) Gamtinių dujų rinkos liberalizavimas yra labai svarbus bandymas sukurti bendrą vidinę energijos rinką. Šiuo metu dujų rinką kankina daug problemų, kurios apima dujų gamybą ir paskirstymą.

Efektyvi vidaus energijos rinka padės įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus ir užtikrinti prieinamas kainas energijos vartotojams. Šių diskusijų metu mes neturėtume pamiršti apie energijos apsaugą, kuri turėtų būti užtikrinta paskirstant importuotų energijos žaliavų tiekimą.

Tai nereiškia, kad energijos rinka yra tokia pati visose srityse. Gamtinių dujų rinka smarkiai skiriasi nuo elektros rinkos, todėl elektros sektoriaus nuostatų negalime taikyti gamtinių dujų sektoriui.

Gamtinių dujų sektoriaus liberalizavimas turi būti pagrįstas perdavimo sistemų operatorių nuosavybės atskyrimu. Tik tokiu būdu galime išvengti bereikalingų interesų konfliktų ir suteikti teisingą bei nediskriminacinę prieigą prie tinklų. Norint paskatinti sąžiningą konkurenciją bendrojoje energijos rinkoje trečiųjų šalių investuotojams turi būti taikomi tokie patys kriterijai dėl nuosavybės atskyrimo ir nepriklausomumo kaip ir valstybių narių bendrovėms. Šiam klausimui turėtume skirti tinkamą dėmesį.

Tikiuosi, kad Europos rinka greitai taps atvira rinka, kurioje bus vykdoma efektyviai atskirta veikla, susijusi su energijos gamyba ir tiekimu bei tinklo naudojimu taip užtikrinant didesnį rinkos skaidrumą.

  Dominique Vlasto (PPE-DE), raštu. – (FR) Dujų rinka turi jau būdingų bruožų, į kuriuos privalome atsižvelgti. Jie susiję su labai reikšmingais tiekimo apribojimais, kurie verčia mus užtikrinti ilgalaikes sutartis su šalimis tiekėjomis ir su didelėmis investicijomis į perdavimą ir tinklų paskirstymą, kas turi užtikrinti aukščiausio lygio vartotojų apsaugą. Politinis iššūkis šioje srityje susijęs su investicijų bei inovacijų skatinimu bei žinių ir įgūdžių tobulinimu siekiant užtikrinti tiekimo apsaugą.

Europos Komisija savo pasiūlyme didžiausią dėmesį teikdama nuosavybės atskyrimui ir pabrėždama konkurencijos svarbą nepasiūlė kovos su šiais iššūkiais būdo. Jos dokumentas destabilizuoja konkrečią strateginę rinką – mes esame labai priklausomi nuo importo iš užsienio ir bendrovių, su kuriomis turėtume derėtis pasirinkę stiprias pozicijas, o ne poziciją, kurią silpnintų pramoninio išmontavimo galimybė.

Patvirtinę efektyvaus veiklos atskyrimo pakeitimą, kaip alternatyvą nuosavybės atskyrimui, mes turėtume sugebėti sukurti geriau suderintą dokumentą. Todėl svarbu paremti šią poziciją, kuri darys teigiamą įtaką skatinant investicijas, prieigą prie sistemos ir sistemos veikimą. Taip galėsime naudotis apsaugos ir konkurencijos teikiamas pranašumais.