Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Posėdžio stenograma
Antradienis, 2008 m. liepos 8 d. - Strasbūras Tekstas OL

14. Klausimų valanda (Klausimai Tarybai)
Protokolas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas klausimai Tarybai (B6-0168/2008).

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 1, kurį pateikė Claude Moraes (H-0426/08)

Tema: Antidiskriminacinė horizontalioji direktyva.

Ar Taryba gali nurodyti veiksmus, kurių ruošiasi imtis kovojant už didesnes vienodas galimybes visoje ES?

Kokia pirmininkaujančiosios šalies lygių galimybių programa ir kaip Taryba užtikrins, kad valstybėse narėse bus efektyviai taikomi antidiskriminaciniai įstatymai?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, Tarybai puikiai žinoma horizontalių priemonių svarba kovojant su diskriminacija ir, tiesą sakant, ji jau priėmė teisės aktus šioje srityje.

Aš kalbu apie Tarybos direktyvą 2000/43/EB, kuri draudžia diskriminaciją pagal rasę ar etninę kilmę atsižvelgiant į kelis kontekstus bei Tarybos direktyvą 2000/78/EB, kuri draudžia diskriminaciją įdarbinimo ir užimtumo srityje atsižvelgiant į religiją, įsitikinimus, neįgalumą, amžių ar seksualinę orientaciją.

Komisija yra atsakinga už Europos Sąjungos priimtų teisės aktų įgyvendinimo stebėjimą bei įgaliota pradėti šių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo procedūras. Be to, Komisija atidžiai stebi efektyvų esamų direktyvų įgyvendinimą ir liepos 2 d. patvirtino direktyvos pasiūlymą, kuriuo siekiama užtikrinti apsaugą nuo diskriminacijos atsižvelgiant į amžių, neįgalumą, seksualinę orientaciją, religiją ar įsitikinimus ne darbo rinkos srityse.

Šia naująja direktyva siekiama užtikrinti vienodą požiūrį šiose srityse: socialinės apsaugos, švietimo ir visuomenei skirtų prekių ir paslaugų tiekimo.

Per kitus kelis mėnesius Taryba labai atidžiai išnagrinės šią iniciatyvą.

 
  
MPphoto
 
 

  Claude Moraes (PSE). – Norėčiau išreikšti padėką Pirmininkui. Remiu faktą, kad Taryba atsižvelgs į antidiskriminacinius teisės aktus. Tačiau jis tikrai žino – jei ne, tai greitai sužinos – kad antidiskriminacinės direktyvos nėra efektyviai įgyvendinamos. Aš kalbu apie Rasinės lygybės direktyvą ir apie Įdarbinimo direktyvą.

Mes turime ilgai lauktą paketą, naująją prekių ir paslaugų direktyvą.

Visų pirma norėčiau paraginti Tarybą užtikrinti, kad ji atsisakytų direktyvų neįgyvendinimo tradicijų. Pavyzdžiui, nesilaikoma Tarybos pamatinio sprendimo dėl rasinių nusikaltimų. Taryba turėtų patvirtinti šį paketą, nes jis yra svarbus visiems Europos piliečiams ir mes raginame teigiamai į jį atsižvelgti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, žinau, kad bus nelengva, bet galiu pasakyti C. Moraesui, kad mes stengiamės kuo efektyviau užtikrinti direktyvų įgyvendinimą, o pirmininkaujančioji valstybė narė dės visas pastangas, kad būtų taikomas šis Komisijos pasiūlytas paketas.

Tačiau atsižvelgdami į savo patirtį ir kitų susijusių Komisijos pasiūlymų įgyvendinimą, mes žinome, kad tai nebus lengva.

 
  
MPphoto
 
 

  Elizabeth Lynne (ALDE). – Džiaugiuosi, kad jūsų minėtose srityse buvo pasiūlyta horizontalioji direktyva.

Kaip manote, kiek paramos ši direktyva susilauks iš kitų Tarybos narių ir ar pirmininkaujančioji Prancūzija tikrai pasirengusi dėti visas pastangas, kad ši direktyvą būtų įgyvendinta?

Labai svarbu, kad mes patvirtintume antidiskriminacinius teisės aktus ir užbaigtume 13 straipsnio paketą. Kaip sakė Claude Moraes, šio paketo įgyvendinimas yra irgi labai svarbus.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE). (DE) Norėčiau išsamiau aptarti šį klausimą. Europos Sąjungoje galime stebėti klasikinį etninės diskriminacijos atvejį, kai Italijoje diskriminuojami asmenys dėl savo etninės kilmės. Ką Taryba mano apie tokius atvejus? Ar ji sutinka, kad turėtų būti imtasi priemonių prieš Italijos vyriausybę?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, manau, kad šie du klausimai puikiai apibūdina valstybių narių skirtumus. Taryba dar nevykdė diskusijų šia tema, todėl negaliu atsakyti visos Europos Sąjungos vardu.

Tačiau galiu pasakyti, kad, pirmininkaujančiosios valstybės narės nuomone, šios gairės yra svarbios. Šis klausimas susijęs su Europos Sąjungos socialinės dimensijos pagrindo sustiprinimu, o tai yra vienas iš uždavinių, kuriuos esame pasirengę ryžtingai spręsti. Mes dėsime visas pastangas siekdami sutarimo, be to, mes būsime pragmatiški ir sieksime kuo greičiau pasiekti rezultatų.

Įdėmiai išklausiau visų pasisakymų apie etninę diskriminaciją ir galiu pasakyti, kad šie klausimai yra tikrai svarbūs pirmininkaujančiajai valstybei narei.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 2, kurį pateikė Marian Harkin (H-0428/08)

Tema: Pirminikaujančiosios valtybė narės Prancūzijos prioritetai

Atsižvelgiant į pirmininkaujančiosios valstybės narės Prancūzijos prioritetus švietimo ir mokymosi visą gyvenimą mobilumo srityse, ar Taryba sutinka, kad 2011 metų paskelbimas Europos savanoriškos veiklos metais būtų puikus būdas Tarybai skatinti savanoriškos veiklos mobilumą visoms ES piliečių kartoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, nors taryba negali prisiimti oficialios pozicijos dėl įvairių pasiūlymų, susijusių su būsimų Europos metų temomis, šis M. Harkin pasiūlymas buvo labai įdomus.

Europos metų temas gali siūlyti atskiri asmenys, grupės ar institucijos, tačiau jas visų pirma turi išrinkti ir patvirtinti Europos Komisija, kuri po to paruošia teisinį pasiūlymą. Tada pagal bendrų sprendimų priėmimo procedūrą šias temas nagrinėja Europos Parlamentas ir Taryba. Todėl Taryba siūlo gerbiamai narei pateikti pasiūlymą Europos Komisijai, kuri yra vienintelė institucija turinti teisę priimti tokio tipo pasiūlymus.

Kaip žinote, 2008 Europos metai skirti tarpkultūrinio dialogo plėtrai ir mes šiam klausimui skirsime didelį dėmesį Prancūzijos pirmininkavimo metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin (ALDE). – Dėkoju už atsakymą/ 2011 metus pasiūliau Europos savanoriškos veiklos metais todėl, kad aš ir dar keturi Europos Parlamento nariai šiuo klausimu pateikėme raštišką deklaraciją ir pasiekėme reikiamą narių skaičių. Bent jau toks turėtų būti Parlamento požiūris. Jei pirmininkaujančioji valstybė narė Prancūzija galėtų daryti įtaką šiuo klausimu, gal ji sutiktų mus paremti mūsų pageidavimus.

Kaip jau sakiau, šiandien susidarė reikiamas narių skaičius ir tai suteikia mums galimybę pasiūlyti strategiją 2011 metams, jei tam pritartų Komisija.

Norėčiau paprašyti pirmininkaujančiosios valstybės narės Prancūzijos, kad ši užtikrintų jaunų žmonių savanoriškos veiklos plėtrą, kad jaunimas turėtų daugiau galimybių judėti ir įsidarbinti Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, nuoširdžiai pritariu M. Harkin susirūpinimui. Norėčiau pasakyti, kad pirmininkaujančioji valstybė narė Prancūzija skiria daug dėmesio jos iškeltoms temoms, ypač aspektams, susijusiems su jaunų žmonių mobilumu ir užimtumu ir siekia užtikrinti deramą šios problemos sprendimą.

Be to, mes užtikrinsime, kad į šias problemas atsižvelgtų Komisija, nes ji yra atsakinga už tokių pasiūlymų svarstymą. Iš savo pusės mes sieksime pažangos M. Harkin išsakytais klausimas visu pirmininkavimo laikotarpiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − 3 ir 4 klausimai buvo atmesti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 5, kurį pateikė Brian Crowley (H-0432/08)

Tema: ES plano dėl 10 proc. biologinio kuro sunaudojimo panaikinimas.

Neseniai Parlamente svarstytame pranešime (PE 405.949) siūloma apriboti arba apskritai panaikinti ES planą dėl 10 proc. biologinio kuro sunaudojimo, nes jis susijęs su augalija ir gyvūnija, žmonėmis bei pasauliniu maisto tiekimu. Gal Taryba galėtų paaiškinti, ar 2007 m. Kovą priimtas planas dėl 10 proc. gali būti neįvykdytas, taip pat ar ryšys tarp kylančių maisto kainų ir efektyvesnės biologinio kuro gamybos yra dirbtinis.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, iš tikrųjų 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino tikslą, kad iki 2020 m. sunaudojamo biologinio kuro dalis sudarytų ne mažiau kaip 10 proc. viso transporto sektoriuje sunaudojamo benzino ir dyzelinių degalų.

Tačiau Taryba taip pat pateikė tam tikras sąlygas. Tikslo reikia siekti atsižvelgiant į išlaidų rezultatyvumą; biologinį kurą reikia gaminti stengiantis nepakenkti gamtos ištekliams; antrosios kartos biologinis kuras turi būti naudojamas komerciniais tikslais; be to, kuro kokybės direktyvą reikia pakeisti taip, kad būtų leidžiama gaminti mišinius.

Norėdama atsakyti B. Crowley, Taryba paskatino Komisiją kuo greičiau pateikti būtinuosius pasiūlymus. Taigi, 2008 m sausio mėn. Komisija priėmė pasiūlymą dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių šaltinių energiją. Tai, kaip žinote, įpareigoja kiekvieną valstybę narę užtikrinti, kad iki 2010 m. ne mažiau kaip 10 proc. viso transporto sektoriuje sunaudojamo kuro bus gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, ir šis įpareigojimas susijęs ne vien su biologiniu kuru.

Tarybos parengiamieji organai ir kompetentingi Parlamento komitetai tebediskutuoja dėl Komisijos pasiūlymo. 10 proc. tikslas, be abejo, yra svarbus šių diskusijų objektas, bet išvadas galime daryti tik tokias, kad, atrodo, bus sunku įgyvendinti dabartinį tikslą.

Kalbant apie maisto kainas, reikia pasakyti, kad tai sudėtingas reiškinys, kurio priežasčių reikia ieškoti labai giliai ir kurio pasekmės didžiulės. Birželio 19 ir 20 dienomis Europos Vadovų Taryba nurodė, kaip svarbu užtikrinti biologinio kuro strategijos nuoseklumą, pavyzdžiui, siekiant efektyvesnės pirmosios kartos biologinio kuro gamybos ir skatinant plėtoti antrosios kartos biologinio kuro gamybą iš šalutinių produktų.

Ji taip pat akcentavo, kad būtina nedelsiant įvertinti galimą poveikį žemės ūkio maisto produktams ir jei reikia imtis veiksmų, kad nebūtų daroma žalos. Aš taip pat sutinku, kad reikia įvertinti ir ekologines bei socialines gamybos ir biologinio kuro naudojimo pasekmes tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų per ryšius, kurie užmegzti su tarptautiniais partneriais. Todėl mes labai atidžiai išnagrinėsime Komisijos pasiūlymus, atsižvelgdami į nuoseklumą ir stebėjimo bei vertinimo suderinimą. Žinome, kad Parlamentas labai gerai suvokia šias problemas, todėl manome, kad pavyks susitarti dėl taisyklių, kurios leis pasinaudoti biologinio kuro teikiamais pranašumais ir sumažinti netiesioginį žalingą poveikį.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Crowley (UEN). - Einančiam Tarybos Pirmininko pareigas noriu padėkoti už atsakymą ir palinkėti sėkmės per ateinančius šešis mėnesius. Žinau, kad jo laukia sunkus darbas, bet jis gali tikėtis mūsų paramos.

Tačiau kalbant apie biologinį kurą – Pirmininkas kalbėjo tik apie pirmąją ir antrąją kartą, – reikia pasakyti, kad su problemomis susiduriama tada, kai dėl biologinio kuro maisto produktų gamybos sąsajos reikia naudoti tik pirmosios kartos biologinį kurą. Dabar verta pažvelgti į trečiosios karto biologinį kurą – aptarti ne vien biologinio kuro, bet ir visus energetikos sektoriaus biomasės, bioenergijos ir šalutinių produktų klausimus, – kuris galėtų padėti sumažinti mūsų priklausomybę nuo iškastinio kuro ir teiktų su aplinka susijusių pranašumų. Tačiau tam reikia dviejų pagrindinių elementų. Visų pirma reikia koordinuoti tyrimus ir tobulinti technologijas, antra, reikia užtikrinti nuorodų lankstumą, kai numatyta 2008 m. gruodžio mėn. vykusiame Tarybos susitikime.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke M. A. dos Santosai, taikant šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio apskaičiavimo metodą, ir ypač šio metodo siūlomus pasirinkimus, bus atsižvelgiama į sunaudojamo kuro kiekį. Tačiau B. Crowley, žinoma, teisus. Turime galvoti apie biomasę ir kitus bioenergijos elementus, ir stengtis išvengti žalingų pasekmių maisto gamybai.

Dėl šios priežasties turime ir toliau siekti koordinuoti tyrimus ir plėtrą ir galbūt pakoreguoti tikslus, atsižvelgdami į tyrimų koordinavimą. Darbas turi būti pradėtas Taryboje. Jau buvo kalbėta šiuo klausimu ir mes galime dar kartą įsitikinti, kad teks atsižvelgti į įvairius elementus, kuriuos B. Crowley minėjo savo kalboje.

 
  
MPphoto
 
 

  Josu Ortuondo Larrea (ALDE). - (ES) Gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas, žinau, kad esate susipažinęs su taip vadinamais išankstinis sandoriais finansų ir vertybinių popierių biržose. Taip pat buvo nemažai kalbėta apie tai, kad viena iš pagrindinių maisto produktų kainų kilimo priežasčių gali būti žemės ūkio produktų gamybos derinimas su biologinio kuro gamyba.

Norėčiau paklausti, ar pirmininkaujančioji valstybė ir Taryba atliko tyrimą, siekdamos nustatyti išankstinių sandorių mastą ir jų ryšį su maisto produktų ir angliavandenilių perdirbimo rinkomis, taip pat ribą, iki kurios tai gali sukelti beatodairišką kanų augimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Aš taip pat noriu palinkėti sėkmės Prancūzijai, kaip pirmininkaujančiajai valstybei narei.

Ar problema nėra ta, kad apie biologinį kurą su neigiama nuostata kalbama ne dėl Europos veiksmų, o dėl JAV, kuri didelį javų kiekį pila į mašina, o ne sušeria karvėms?

Ir ar nereikia Europai ir pasauliui visų pirma sukurti nuoseklios žemės naudojimo politikos, kuri garantuotų maistą, pašarus, energiją ir aplinkos teikiamus pranašumus? Tačiau jokio konkretaus elemento negalima laikyti blogio įsikūnijimu, maisto produktų gamybą laikant kertiniu akmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, gerbiamas narį, nesu girdėjęs apie jokius jūsų minėtus tyrimus. Norėjau pasakyti deja, nes būtų naudinga išsamiai išnagrinėti, koks vaidmuo šioje srityje tenka rinkoms ir koks –ateities produktams. Taip pat manau, kad verta atlikti išsamesnius tyrimus šioje srityje, nes kitose rinkose galima numatyti ir kelti hipotezes, priklausomai nuo šių žodžių konotacijos.

Kalbant apie M. McGuinness komentarus, reikia pasakyti, kad ji yra teisi (kaip ir pirmininkaujančiosios valstybės narės intencijos) – mums reikia siekti nuoseklesnės žemės ūkio produktų gamybos politikos, kad pavyktų išvengti tam tikrose srityse patirto pertekliaus, o jūs pateikėte konkretų JAV pavyzdį, kuris yra visiškai tinkamas.

Tikimės, kad mūsų pirmininkavimo laikotarpiu pavyks pateikti iniciatyvas, užtikrinsiančias nuoseklesnius žemės ūkio produktų gamybos metodus.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 6, kurį pateikė Liam Aylward (H-0434/08)

Tema: TPT 2 ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl vaikų darbo

Šių metų gegužės mėn. pateiktos Tarybos išvados dėl vaikų teisių ir greitesnio tūkstantmečio plėtros tikslų įgyvendinimo labai džiugina. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Taryba pripažino, jog su vaikų darbu siejamas vaikų išnaudojimas yra itin pažeidžiama vieta, kodėl Tarybai nekelia nerimo spraga tarp TPT 2 ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų dėl vaikų darbo? TPT 2 iš valstybių reikalaujama suteikti universalų pradinį išsilavinimą, o Tarptautinės darbo organizacijos konvencijose nurodoma, kad 15 metų – o kai kuriose besivystančiose šalyse 14 metų – yra vaikų darbo riba. Todėl vaikai, kurių amžius nuo 11 ir 12 iki 14 ir 15 metų, yra neapsaugoti ir neaprūpinti, ypač daugumo besivystančių šalių, kuriose ištekliai ir tikriausiai norai nesieks toliau nei TPT 2 ir kuriose vaikai patenka į didžiausios išnaudojimo dėl darbo rizikos grupę.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, L. Aylwardai, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijose (TPT) ir Tūkstantmečio plėtros planuose dėl vaikų darbo apsaugos iš tikrųjų egzistuoja amžiaus tarpas. Tačiau tarptautinės konvencijose ir tūkstantmečio plėtros planuose atskleisti du požiūriai, kurie, žinoma, skirtingi, bet taip pat papildantys vienas kitą.

Norėčiau priminti, kad tūkstantmečio planų, patvirtintų 2000 m. tikslas – iki 2015 m. pagerinti gyvenimo sąlygas įgyvendinant aiškius ir konkrečius tikslus, kuriuos jūs žinote; užtikrinti universalų pradinį išsilavinimą yra antrasis iš tokių tikslų.

Nustatydama šiuos tūkstantmečio tikslus tarptautinė bendruomenė pripažino, kad švietimas yra pagrindinė teisė ir svarbus ekonominės plėtros veiksnys. Teisės į švietimą pripažinimas, be abejo, yra vienas iš kovos su vaikų darbu būdų, tačiau jis nėra vienintelis. Egzistuoja ir pirmasis tūkstantmečio tikslas būtent – visuotinis skurdo išgyvendinimas, – kuris yra lemiamas veiksnys kovojant su vaikų darbu, nes vis daugiau jaunų piliečių turės lankyti mokyklą. Tarptautinėse darbo organizacijos konvencijose nustatytas teisinis kovos su vaikų darbu pagrindas, tad tiek peržiūrėjus tūkstantmečio planus, tiek TPT apsaugos konvencijas, akivaizdu, kad jos papildo viena kitą panašiai kaip vieni kitus papildo įstatymai ir veiksmai arba bendrasis pagrindas ir teisinis taikymas.

Amžiaus tarpą galima aptikti ir tūkstantmečio planų nuostatose bei TPT teisiškai privalomose nuostatose. Tai, kad egzistuoja šis amžiaus tarpas, kaip minėjo L. Aylward, neturi jokios įtakos Tarybos pasiryžimui palaikyti kovą su įvairiausiomis vaikų darbo apraiškomis ir taikyti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas.

Gegužės mėn. Tarybos padarytos išvados įrodo, kad Europos Sąjunga sieks, kad būtų panaudojami priimti įstatymai, leidžiantys veikti ir vesti politinį dialogą tarp Europos Sąjungos, valstybių narių ir trečiųjų šalių ir, neatsižvelgiant į tai, ar jis susijęs su derybomis dėl prekybos, bendradarbiavimo siekiant plėtros, ar tarptautinių organų veiksmais, stengtis užtikrinti, kad šios konvencijos būtų taikomos visose srityse.

Savo išvadose Taryba akcentuoja derybų tarp Europos bendrijos ir trečiųjų šalių dėl Europos Sąjungoje priimtų susitarimų būtinybę ir siekį ratifikuoti ir vykdyti TPT konvencijas dėl vaikų darbo, taip pat indėlį siekiant panaikinti įvairiausias vaikų darbo apraiškas.

Sąjunga sieks pasinaudoti visomis įmanomomis plėtros priemonėmis, kad pavyktų dar labiau sutvirtinti šalyse partnerėse egzistuojančias sistemas ir galimybes teikti pagrindines paslaugas nenaudojant diskriminavimo priemonių; tad Taryba savo išvadose taip pat aiškiai pasisako už apsaugą nuo smurto ir išnaudojimo. Čia taip pat minimas ir atitinkamas profesinis mokymas ir įgūdžių tobulinimo planai bei produktyvaus užimtumo galimybės ir deramas darbas pasiekus minimalų darbingumo amžių.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (UEN). - Ar einantis Tarybos Pirmininko pareigas gali politiškai pasižadėti, kad per ateinančius šešis mėnesius prioritetiniu klausimu bus laikomas vaikų darbas visame pasaulyje? Ar galime tikėtis, efektyvesnio tarptautinių veiksmų koordinavimo, kai tai susiję su parama dėl plėtros ir užsienio politikos klausimais?

Pagaliau, ar galėtų einantis Tarybos Pirmininko pareigas pakomentuoti neseniai girdėtą BBC laidą apie vaikų darbą gerai žinomos ir klestinčios Europos drabužių gamybos firmos tiekimo grandyje? Ar Taryba ketina įdiegti sistemą, kuri įpareigotų Europos valstybes pranešti apie bet kokį darbo lygį tiekimo grandyje?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, atsakysiu į klausimus atvirkštine tvarka. Nesu girdėjęs apie pranešimą, kurį minėjo gerbiamas narys, bet jei ši informacija būtų patvirtinta, klausimas, be jokios abejonės, būtų nagrinėjamas toliau; būtina išnagrinėti faktus, susijusius su tiekimo grandinės importo lygiu. Tačiau galite neabejoti, kad pirmininkaujančioji valstybė narė yra nuodugniai susipažinusi su šiais reiškiniais ir ketina su jais kovoti, ypač šioje srityje taikydama abipusiškumo principus ir užtikrindama, kad bus paisoma tarptautinių socialinių standartų.

Antra, kalbant apie plėtrą, reikia pasakyti, kad esate visiškai teisus. Tai uždavinys, kurį išspręsti reikės didelių pastangų, tad mes ir toliau sieksime užtikrinti efektyvesnį koordinavimą plėtros srityje. Pagaliau, kaip ir visi aspektai, susiję su siekiu kelti Europos Sąjungos socialinę dimensiją, kova su vaikų darbu ir kelias, kuriuo Europos Sąjunga turi eiti yra pagrindiniai pirmininkaujančiosios valstybės narės rūpesčiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 7, kurį pateikė Seán Ó Neachtain (H-0436/08)

Tema: Turto susigrąžinimo tarnybų įsteigimas

Ar gali Taryba padaryti pareiškimą dėl to, kokių veiksmų buvo imtasi siekiant visose valstybėse narėse įsteigti turto susigrąžinimo tarnybas ir konfiskuoti valstybėse narėse nusikalstamu būdu įsigytą turtą?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, S. Ó Neachtain, kaip žinote, 2007 m. gruodžio 6 d. buvo priimtas Tarybos sprendimas 2007/845, kurį patvirtino Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, dėl valstybių narių turto susigrąžinimo tarnybų bendradarbiavimo nusikalstamu būdu įgytų pajamų bei kito susijusio turto paieškos ir nustatymo srityje.

8 sprendimo straipsnyje nurodyta, kad iki 2008 m. gruodžio 18 d. valstybės narės Tarybos Generaliniam sekretoriatui ir Komisijai perduoda visų nacionalinės teisės aktų nuostatų, įgalinančių jas vykdyti joms pagal šį sprendimą nustatytas prievoles, tekstą. Iki šios dienos Tarybos Generalinis sekretoriatas, deja, jokių tokio pobūdžio komunikatų negavo.

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Ó Neachtain (UEN). (GA) Gerb. pirmininke, einančio Tarybos Pirmininko pareigas norėčiau paklausti, ar pirmininkaujančioji valstybė narė pritaria rekomendacijai, kad šios tarnybos, jas įsteigus, bus įgaliotos konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą ir taip užtikrinti šio Europos susivienijimo efektyvumą mažinant nusikalstamumą ir konfiskuojant turtą, kaip tai daroma kitose valstybėse, bet, žinoma, kol kas neįmanoma įgyvendinant nusikaltimų prevenciją Europos lygiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau pritarti gerbiamam nariui, nes profesinėje savo karjeroje esu susidūręs su šiais klausimais, todėl manau, kad toks bendradarbiavimas turi būti skatinamas Europos lygiu. Tiek pats asmeniškai, tiek kalbėdamas pirmininkaujančiosios valstybės narės vardu galiu pasakyti, kad manau, jog reikia užtikrinti, kad valstybės narės vykdys savo įsipareigojimus šioje srityje, kai tai susiję su Tarybos sprendimu, ir kartu su Tarybos Generaliniu sekretoriatu sieksime užtikrinti, kad šie įsipareigojimai būtų įvykdyti iki nustatyto termino, t. y. iki šių metų pabaigos, kai baigsis valstybės narės pirmininkavimo laikotarpis. Pagaliau noriu pasakyti, kad gerbiamo nario išreikštas nerimas yra visiškai pagrįstas.

 
  
MPphoto
 
 

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Gerb. J. P. Jouyetai, kurį laiką Europos Sąjungoje galiojo pinigų plovimo direktyva, kuri buvo tikslingai naudojama, siekiant konfiskuoti neteisėtu būdu įgytas pajamas, ypač kai tai susiję su narkotikų prekyba ir panašia nusikalstama veikla. Ar jūsų paminėtas sprendimas kokiu nors būdu nukonkuruos šią direktyvą? Galbūt direktyva ir sukaupta jos naudojimo patirtis yra geresnis sprendimas už tą, kurį šiuo metu mums siūlote? Be to, galbūt galima numatyti, kad bus suformuotas griežtesnis požiūris ir patvirtintos labiau teisiškai privalomos priemonės?

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš taip pat sveikinu naująjį einantį Tarybos Pirmininko pareigas ir linkiu jam sėkmes per ateinančius šešis mėnesius.

Man tik įdomu, ar einantis Tarybos Pirmininko pareigas yra susipažinęs su Airijos Kriminalinio turto biuro veikla ir ar jis mano, kad tokį pavyzdį būtų galima laikyti šablonu. Jis efektyviai dirbo tirdamas pinigų plovimo, iš nelegalios prekybos gaunamų pajamų, taip pat apskritai nusikalstamos veiklos atvejus. Įdomu, koks jo požiūris į tai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, norėdamas atsakyti R. Rackui ir A. Doyle, turėčiau tiesiog daugiau sužinoti apie Airijos tarnybos darbo efektyvumą. Jei dirbama efektyviai, manau, kad nėra priežasties keisti darbo metodus ir derinti juos su Europos lygiu.

Toks pat svarbus ir R. Racko klausimas. Vadovaujantis praeityje taikomais kovos su pinigų plovimu būdais, ypač atsižvelgiant į tai, ką pavyko nuveikti Europoje nuo 2001 m. rugsėjo 11 d., manau, galima įžvelgti skirtumą tarp kriminalinio turto kaip tokio ir pajamų, įgytų pinigų plovimo būdu. Tačiau aš manau, kad svarbu užtikrinti tokius pačius apribojimus, todėl per I pirmininkavimo laikotarpio etapą aš asmeniškai ketinu išsiaiškinti, ką galima padaryti, norint nustatyti pagrindus, kurie būtų nuoseklesni, bet ne mažiau ribojantys. Kalbant apie pinigų plovimą, gerb. R. Rackai, reikia pasakyti, kad esate visiškai teisus. Europos lygiu buvo pasiekta nemažai džiuginančių rezultatų. Todėl, kiek galiu spręsti iš savo patirties, būtų naudinga jais remtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 8, kurį pateikė Eoin Ryan (H-0438/08)

Tema: ES mastu veikianti skubaus pavojaus paskelbimo sistema vaikų pagrobimo atvejais

Kokie pirmininkaujančiosios valstybės narės ir Tarybos planai dėl Visos Europos Sąjungos mastu veikiančios skubaus pavojaus paskelbimo sistemos vaikų pagrobimo atvejais ES valstybėse narėse?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, E. Ryanai, tai labai svarbus klausimas. Kai kuriose valstybėse narėse jau veikia pavojaus paskelbimo mechanizmai, kurie leidžia visiems viešiesiems pareigūnams ir pilietinei visuomenei mobilizuoti pajėgas ir per trumpą laiką rasti auką. Tokio tipo apsauga, kuri efektyviai veikia nacionaliniu lygiu, deja, gali pasirodyti neefektyvi, jei norint išvengti įspėjimo tereikia kirsti sieną arba užtenka laiko pabėgti, kol toks pavojus paskelbiamas.

2007 m. Europos Komisija inicijavo šio klausimo peržvalgą, siekdama nustatyti esamas priemones ir išsiaiškinti tinkamumą bei didesnį veiksmų efektyvumą, vykdant juos ES lygiu; tam tikslui buvo suburta darbo grupė.

Tuo pačiu metu kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, taip pat Nyderlanduose, Belgijoje ir Liuksemburge, 2008 m. birželio 12 d. buvo surengtos pratybos, siekiant išsiaiškinti kaip veikia tarpvalstybinio perspėjimo apie pagrobimą sistema. Kitos valstybės narės, pavyzdžiui, Vokietija, Ispanija, Portugalija ir Čekija bei Komisija, pratybose dalyvavo kaip stebėtojos.

E. Ryano klausimą Prancūzija, kaip pirmininkaujančioji valstybė narė, laiko prioritetiniu, todėl bus tęsiama pragmatinė peržvalga, siekiant kovoti su vaikų pagrobimu ir įrodyti, kad Sąjunga yra gerai informuojama apie tokius atvejus.

Kelios valstybės narės pateikė pratybų rezultatus, jie buvo pristatyti Kanuose vykstančiame Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime, kurias baigiasi šiandien, o R. Dati turi galimybę aptarti šį iš tiesų svarbų klausimą su savo kolegomis. Manau, būtų įdomu inicijuoti efektyviausios praktikos šioje srityje peržvalgą, kad egzistuojančius mechanizmus būtų galima apjungti į tinklą, užtikrinantį didžiausią perspėjimo sistemos efektyvumą. Žinoma, Taryba Parlamentą informuos apie visas iniciatyvas, kurių bus galima imtis per ateinančius šešis mėnesius šioje itin jautrioje ir svarbioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Eoin Ryan (UEN). - Aš taip pat noriu pasveikinti einantį Tarybos Pirmininko pareigas ir palinkėti Prancūzijai sėkmės jos pirmininkavimo laikotarpiu.

Noriu užduoti du klausimus. Pirmas klausimas toks: ar einantis Tarybos Pirmininko pareigs apsvarstė pagalbos telefono linijos idėją? Tai būtų labai gera pradžia. Šiuo metu daugelyje šalių veikia pagalbos telefono linijos. Galbūt galima įvesti jas ir kitose valstybėse?

Antras klausimas: ar galima konkrečiau pasakyti, kada tai bus įgyvendinta? Tai vienas iš klausimų, dėl kurių visi sutaria ir nori, kad būtų rastas sprendimas, bet, atrodo, įstrigome biurokratiniame aparate. Kai kas nors bus įvykdyta, visi paklaus, kodėl tai nebuvo atlikta anksčiau.

Įdomu, ar būtų galima išgirsti, koks šio klausimo išsprendimo terminas ir ar buvo apsvarstyta pagalbos telefono linijos idėja.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, pagalbos telefono linija yra puiki idėja, nes tokia sistema veikia keliose valstybėse narėse. E. Ryanai, jūs esate visiškai teisus, nes tai idėja, kuri pirmininkaujančiosios valstybės narės pasiūlymų pagrindu gali būti visuotinai įgyvendinama.

Mūsų darbotvarkė yra vienas iš labiausiai pažeidžiamų aspektų, kai siekiama įrodyti, kad Europoje imamasi konkrečių veiksmų siekiant labiau koordinuoti veiksmus tragiškų įvykių atveju, pavyzdžiui, kai pagrobiami vaikai; tai pavyksta spaudos ir keleto naujų metodų dėka. Mūsų tikslas yra suderinti praktiką ir pasiekti politinio susitarimo, jei įmanoma iki Prancūzijos pirmininkavimo laikotarpio pabaigos. Bent jau toks yra mūsų pačių išsikeltas tikslas.

 
  
MPphoto
 
 

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Gerb. J. P. Jouyetai, pagrobto vaiko Madeleine McCann tėvai lankėsi pastarajame Strasbūre vykusiame plenariniame posėdyje ir mėgino gauti Parlamento paramą kuriant visoje Europoje veikiančią veiksmų sistemą, kurios tikslas – užtikrinti, kad diegiant Europos Sąjungos pažiūras daugiau dėmesio būtų skirta vaikų pagrobimo prevencijai ir pagrobtų vaikų apsaugai. Ar Taryba kartu su Parlamentu ir Komisija ketina suteikti paramą vykdant atitinkamus veiksmus šioje srityje?

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Aš atstovauju McCann šeimai ir regionui, iš kurio jie atvyko, todėl įvykius stebėjau labai atidžiai. Tęsiant E. Ryano mintį, reikia pasakyti, kad daugelyje Europos valstybių jau rezervuota 116 000. Jie buvo įdiegti į telekomunikacinius paketus pagal vakar vakare Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto primininko pasiūlytą pakeitimą, todėl galbūt norėsite pažvelgti į tuos įstatymų aktus. Tačiau mano klausimas štai koks: ar mums reikia naujų įstatymų aktų? Ar negalima to pagrįsti bendradarbiavimu?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, Madeleine McCann pagrobimas yra ypač jautrus atvejis ir noriu aiškiai pasakyti, kad mes siekiame pirmininkaujančiosios valstybės narės, Tarybos ir Europos Parlamento bendradarbiavimo, kuris leis užtikrinti, kad bus imtasi bendrų veiksmų. Šiuo atveju R. Rack yra visiškai teisus. Nenoriu pasakyti, kad mums būtinai reikia įstatymų. Mano nuomone mums reikalinga sritis, užtikrinanti veiksmų suderinamumą, bendradarbiavimą ir efektyvias praktikas, taip pat reikia pažvelgti į tai, ką pasisekė nuveikti įvairiose valstybėse narėse.

Štai kodėl buvo įdomu surengti tokias bandomąsias pratybas keliose valstybėse narėse ir padaryti išvadas bei pateikti jas savo partneriams, kartu su šiais Rūmais, kaip minėjo R. Rack, iki Prancūzijos pirmininkavimo laikotarpio pabaigos. Manau, kad būtina užtikrinti efektyvumą, o tai galima glaudžiau bendradarbiaujant, o ne, kai jūs sakėte, kuriant įstatymus.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 9, kurį pateikė Manuel Medina Ortega (H-0440/08)

Tema: Efektyvesnė kaimynystės politika ir susiję projektai

Atsižvelgiant į tai, kad iš įvairių šalių, įskaitant Komisiją, buvo pateikta nemažai pasiūlymų dėl efektyvesnės kaimynystės politikos formavimo, siekiant pasinaudoti atokiausių regionų išskirtinės geografinės padėties teikiamais pranašumais ir stengtis plėtoti kaimyninius santykius su Vakarų ir Vidurio Afrikos, taip pat Karibų jūros valstybėmis, įdomu sužinoti, ar Tarybos nuomone šie pasiūlymai gali įgauti konkretesnę formą ir ar jais remiantis galima sudaryti kokius nors planus?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, akivaizdu, kad M. M. Ortega žino, jog Sevilijos Europos Vadovų Tarybos iniciatyva Komisija pateikė pranešimą, pagrįstą visuotiniu požiūriu į ypatingo pobūdžio atokiausių regionų situaciją, kuriuo siekiama nustatyti priemones, kurias reikia taikyti siekiant skatinti tų regionų plėtrą, atsižvelgiant į jų specifinius poreikius.

Neseniai, 2007 m. rugsėjo mėn., Komisija pateikė Tarybai ir Europos Parlamentui šios strategijos rezultatus ir su ja susijusius ateities planus. Be to, kaip gerbiamas narys žino, neseniai išleistas žaliosios knygos dokumentas dėl „ES ir užjūrio šalių ir teritorijų būsimųjų santykių“. Tad Komisija pradėjo plataus masto pasitarimą su visuomene, kuriuo bus grindžiama naujoji partnerystės su užjūrio valstybėmis ir teritorijomis politika.

Kaip jums žinoma, šios teritorijos ir atokiausiai nutolę regionai turi nemažai bendrų bruožų. Galima paminėti jų nutolimą, atsiskyrimą nuo ES teritorijos, pažeidžiamumą, įskaitant klimato kaitą, ir, žinoma, visas problemas, susijusias su transportu, tiek oro, tiek jūrų, migracijos srautų valdymu, žemės ūkio ir laivininkystės politika. Visi šie klausimai aktualūs tiek užjūrio valstybėms, tiek atokiausiai nutolusiems regionams.

Atsižvelgiant į šiandien pasaulyje susiklosčiusią situaciją, turime suvokti, kad jei norime sėkmingai dirbti, būtina suformuoti vientisą plėtros politiką, kuri būtų laikoma platesnės regioninių pagrindų politikos dalimi; todėl kaip 2004 m. Sevilijos strategijos dalis buvo pateiktas efektyvesnės kaimynystės politikos veiksmų planas, kuriuo siekiama skatinti atokiausiai geografiškai nutolusių regionų integraciją arba kitaip sakant glaudesnius santykius su konkrečiomis Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalimis ir Karibų jūros regiono valstybėmis.

Be to, į šia regioninės dimensijos perspektyvą atsižvelgiama siekiant ekonominės partnerystės susitarimų, dėl kurių Europos Sąjunga derasi su Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalimis, siekdama užtikrinti efektyvesnę šių šalių regioninę integraciją.

Siekdami šio tikslo pasitelkiame įvairiausius įstatymų aktus, apie kuriuos jūs, be abejo, žinote. Visų prima reikia siekti efektyvesnio finansinių įstatymų koordinavimo, nesvarbu, ar tai būtų 10-asis Europos plėtros fondas, ar Europos regioninės plėtros fondas, ar su bendru finansavimu susiję fondai. Turime stiprinti dabartinius jūrų saitus tarp atokiausiai nutolusių regionų ir jų kaimynių, kurios nėra ES valstybės narės. Taip pat svarbu dalyvauti Bendrijos atliekamuose tyrimuose, susijusiuose su šiais atokiausiai nutolusiais regionais, užjūrio valstybėmis ir teritorijomis ir jų kaimynystėje esančiomis šalimis, kad jos galėtų dalyvauti Bendrijos programose. Pagaliau reikia priimti naujas nuorodas dėl migracijos, ypač jei tai susiję su Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo pagrindais.

Kaip gerbiamas narys M. M. Ortega minėjo, strategijos dėl labiausiai nutolusių regionų (į kurių tikslus taip pat reikia atsižvelgti peržiūrint reglamentą dėl priemonių, susijusių su atokia padėtimi ir nuošalumu) programos įgyvendinimas yra Tarybos darbo programos dalis, kuri bus vykdoma Prancūzijos, Čekijos ir Švedijos pirmininkavimo laikotarpiais.

Kaip žinote, Prancūzijai šie klausimai ypač aktualūs. Tai įrodo svarbus susitikimas Réunion saloje, kuris buvo pradėtas vakar ir bus tęsiamas iki liepos 11 d., o didžiausias dėmesys bus skiriamas strategijoms, kurias reikia suformuoti, siekiant kovoti su klimato kaita ir biologinės įvairovės mažėjimu atokiausiai nutolusiuose regionuose ir užjūrio valstybėse bei teritorijose. Tikimės kad ir šio susitikimo metu bus rastas naujas stimulas formuoti politiką, kuriai skiriame tiek daug dėmesio.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Medina Ortega (PSE). - (ES) Gerb. pirmininke, einančiam Tarybos Pirmininko pareigas noriu padėkoti už atsakymą. Kaip einančiam Tarybos Pirmininko pareigas yra žinoma, puikiai dirbantis Komisijos narys M. Barnier pateikė pasiūlymą dėl minėtos efektyvesnės kaimynystės koncepcijos, be to, einantis Tarybos Pirmininko pareigas paminėjo nemažai šioje srityje egzistuojančių įstatymų.

Tikiu, kad Prancūzijos pirmininkavimo laikotarpiu iki metų pabaigos bus imtasi konkrečių veiksmų. Buvo pateikta labai daug dokumentų, su kuriais, kaip jam žinoma, aš ir visi čia esantys yra susipažinę. Tačiau svarbiausias klausimas yra susijęs su galimybe pasiekti pažangą, nes laikas eina, o šiuo metu atokiausiai nutolusiuose regionuose dar nėra šio išorinių veiksmų plano.

Atokiausiai nutolę regionai yra ES dalis, jie yra žemyno teritorijoje, ir jie mums teikia didžiulius pranašumus. Aš tikrai tikiuosi, kad iki metų pabaigos Prancūzija kaip pirmininkaujančioji valstybė narė imsis priemonių, siekdama įgyvendinti šias bendro pobūdžio teorijas dėl efektyvesnės kaimynystės su atokiausiai nutolusiais regionais.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, M. M. Ortega, nuo 2004 m. sprendžiant šį klausimą buvo patvirtinta nemažai konkrečių priemonių ir M. M. Ortega buvo teisus, paminėdamas Michel Barnier veiklą šioje srityje, kurie leido įvykdyti kelias svarbias įvairios Bendrijos vykdomos politikos reformas. Verta paminėti sanglaudos politiką ir struktūrinius fondus, Europos žemės ūkio fondą, Europos regioninės plėtros fondą, Europos žvejybos fondą ir regioninę paramą, POSEI programas ir tyrimų programas.

M. M. Ortegai noriu pasakyti, kad nepaisant sunkumų, susijusių su Lisabonos sutarties įsigaliojimo atidėjimu Prancūzijos pirmininkavimo laikotarpiu, mes rengiamės pamėginti įvesti visiškai naują dimensiją į šias politikos sritis ir užtikrinti, kad horizontaliosios dimensijos būtų kuo efektyviau įrodomos konkrečiais veiksmais. Žinoma, mes stengsimės ypač daug nuveikti laivininkystės srityje, todėl ketiname glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir D. Hübner, spręsdami regioninės politikos įstatymų pagrindų programos klausimus. Galite būti ramūs, kad mes skirsime ypatingą dėmesį šiam klausimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 10, kurį pateikė Robert Evans (H-0442/08)

Tema: Šri Lanka

Tarybai bus pranešta apie didėjantį smurtą Šri Lankoje ir vis labiau pagrįstą nuomonę dėl galimo pilietinio karo grėsmės. Neseniai 11 –žmonių žuvo ir 70 buvo sužeista per bombos sprogimą keleiviniame traukinyje, dar du žuvo sostinėje Kolombe įvykdyto sprogimo metu, o tamilų kilmės televizijos žurnalistas Paranirupasingam Devakumar buvo mirtinai sužeistas per užpuolimą, kai vyko iš darbo namo; tai yra devintas Šri Lankoje nužudytas žurnalistas per pastaruosius dvejus metus.

Tarybai bus pranešta apie nepavykusius Šri Lankoje organizuotus pakartotinus rinkimus į JTO žmogaus teisių tarybą, o tai yra akivaizdus įrodymas, kad JTO nariai atsisako bendrauti su valstybe, kurią dauguma laiko piktnaudžiaujančia savo padėtimi Taryboje, siekiančia ne diegti žmogaus teises, o apsiginti nuo tarptautinio nagrinėjimo, pagrįsto plačiai žinomais ir dokumentuose užfiksuotais faktais apie žmogaus teisių pažeidimą, kurį vykdo ne vien LTTE, bet ir vyriausybės saugumo pajėgos.

Ar, atsižvelgdama į tai, Taryba nesutinka, kad ES turi būti skiriamas pagrindinis vaidmuo ieškant taikaus ir ilgalaikio konflikto sprendimo būdų? Kokią poziciją, atsižvelgdama į tai, Taryba ketina užimti ir kokią įtaką tai turės deryboms su Šri Lanka dėl „BLS plius“ (bendrosios lengvatų sistemos) statuso suteikimo?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, R. Evansai, Tarybai suprantamas jūsų nerimas dėl situacijos Šri Lankoje. Nuo 2008 m. pradžios Europos Sąjunga vedė intensyvų dialogą su Šri Lankos vyriausybe. Nuo kovo 16 iki 18 dienos trys vyresnieji pareigūnai viešėjo Kolombe, kur jie susitiko su keturiais vyriausybės ministrais ir kitais vyresniosios vadovybės politikais. Birželio 10 d. aukšto lygio delegacija iš Europos Komisijos dalyvavo Kolombe vykusiame 17-ame ES ir Šri Lankos jungtinės komisijos susitikime. Abiejų vizitų metu buvo pasinaudota proga aptarti Europos Sąjungos susirūpinimą dėl dabartinės situacijos Šri Lankoje.

ES trejeto vizoto Šri Lankoje metu Sąjunga patvirtino savo vaidmenį bendrai vadovaujant Tokijo procesui ir humanitarinės pagalbos teikimą. Kaip žinote, Europos Sąjunga yra svarbiausia pagalbos Šri Lankai teikėja. Tačiau buvo akcentuota, kaip svarbu sukurti palankesnį klimatą, kuris leistu siekti efektyvesnio NVO, Jungtinių Tautų ir TRKK darbo.

Šiuo metu Šri Lanka naudojasi konkrečiais pranašumais, kurie siūlomi pagal specialų iniciatyvos susitarimą dėl nuoseklios plėtros ir tinkamo vadovavimo, kuris įtrauktas į Europos Sąjungoje galiojančią bendrąją lengvatų sistemą. Šio susitarimo straipsniuose numatyta, kad valstybės, norinčios toliau naudotis „BLS plius“ programos teikiamais pranašumais, turi pateikti paraiškas iki 2008 m. spalio mėn. Šis susitarimas taikomas, jei tenkinamos tokios sąlygos kaip ekonominis pažeidžiamumas, taip pat ratifikuojamos ir taikomos 27 konvencijos dėl žmogaus teisių, darbo teisių, aplinkos ir vadovavimo principų.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Evans (PSE). - Einančiam Tarybos Pirmininko pareigas noriu padėkoti už atsakymą, bet noriu trumpai paminėti du aspektus.

Atlikdama pagrindinės taikdarės vaidmenį ES turi pakeisti savo politiką dėl kelionių draudimo, nes derybos vyko Ženevoje, o tai nėra ES, todėl, kad norvegai, kurie nėra ES nariai, taip pat intensyviai dalyvauja taikos užtikrinimo procese. Ar einantį Tarybos Pirmininko pareigas tai tenkina?

Einantis Tarybos Pirmininko pareigas išsakė aiškią poziciją dėl BLS derybų, tačiau atsižvelgiant į jo išsakytas abejones, tiksliau, abejones dėl šiandienos Šri Lankos, įdomu, ar jis dabar taip pat tvirtai įsitikinės, kad Šri Lanka sugebės patenkinti šias 27 sąlygas, kurias jis minėjo, o tai turi būti įvykdyta norint, kad būtų taikoma ši prekybos lengvatų sistema?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, R. Evansai, aš atkreipiau dėmesį į jūsų komentarą dėl Ženevos proceso ir jūs esate teisus, teigdamas, kad norvegams čia tenka didelis vaidmuo. Tačiau aš manau, kad Sąjungai, kuri – pakartosiu – yra svarbiausia pagalbą teikianti šalis, tenkantis vaidmuo yra ypač svarbus. Todėl turime pasinaudoti visomis tokios padėties mums siūlomomis galimybėmis ir padaryti įtaką Ženevos procesui, taip pat stabilizuoti veiksmus šalyje.

Tolesnis BLS plius taikymas Šri Lankai visų prima grindžiamas ekonominio pažeidžiamumo kriterijumi ir tarptautinių konvencijų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis, kurias minėjau, taikymu. Šri Lanka iš tikrųjų turi vykdyti susitarimą.

Kiek man žinoma, nors nesu įsitikinęs, prieš nuspręsdami, ar galima taikyti „BLS plius“ programą, turime gauti bendrą dosjė iš Šri Lankos pareigūnų. Šiuo metu neteko girdėti jokių prieštaravimų iš Tarybos pusės, kad programos taikyti negalima. Turėsime peržiūrėti, kokio pobūdžio yra Šri Lankos pareigūnų pateiktas prašymas.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE). - Norėčiau paklausti Ministro, ar jį tenkina tai, kad žmogaus teises pažeidžia vyriausybės pajėgos ir „Tamilų tigrai“. Galbūt jis gali tai pakomentuoti?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) gerb. A. Doyle, man žinoma tik ta informaciją, kurią trejetas, vykdęs misiją Slovėnijos pirmininkavimo laikotarpiu, pateikė Tarybai. Trejetui vadovavo Slovėnijos užsienio reikalų departamento Azijos regiono vadovė H. Campbell, taip pat A. Nicolaj, kuris yra atsakingas už Šri Lanką. Vieninteliai man žinomi pažeidimai yra jų nurodyti atvejai. Tačiau jei neprieštaraujate, A. Doyle, kreipsiuosi į jus, kai man bus pateikta daugiau informacijos, o dabar apgailestauju, kad negaliu pateikti išsamesnio atsakymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 11, kurį pateikė Avril Doyle (H-0445/08)

Tema: Tarybos prioritetai dėl klimato paketo

Kokios yra Prancūzijos kaip pirmininkaujančiosios valstybės narės ambicijos dėl klimato ir energetikos paketo? Kokių veiksmų jau buvo imtasi? Kokį terminą pirmininkaujančioji valstybė narė numatė?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, Prancūziją kaip pirmininkaujančiąją valstybę narę džiugina šių metų pradžioje Komisijos pristatytas energetikos ir klimato paketas, kuriame tinkamai atskleisti 2007 m. kovo mėn. vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime valstybių ir vyriausybių vadovų iškelti tikslai. Čia galima paminėti siekį iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį ar net ketinimą sumažinti šį kiekį 30 proc., jei tai leis sėkmingos derybos dėl pasaulinio susitarimo dėl režimo, vykdomo po 2012 m.; reglamento pagrindų pasiūlymą dėl anglies dioksido gavybos ir geologinio atsargų kaupimo, taip pat, A. Doyle, demonstracinių projektų šioje srityje inicijavimas, siekiant, kad iki 2020 m. atsinaujinanti energija sudarytų 20 proc. visos Europos Sąjungoje suvartojamos energijos. Jūs tą taip pat puikiai žinote, A. Doyle.

Prancūziją kaip pirmininkaujančiąją valstybę narę taip pat džiugina Slovėnijos pirmininkavimo laikotarpio pasiekimai. Kalbant apie tai, reikia pasakyti, kad tikriausiai žinote apie pažangos ataskaitą, kurią birželio mėn. Tarybai pateikė kadenciją baigianti pirmininkaujančioji valstybė narė. Diskusijos dėl šios ataskaitos įrodė, kad Taryba pritaria bendrajai paketo struktūrai. Be to, buvo nutarta, kad kai kuriuos pasiūlymus dėl šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų schemos peržiūros ir pastangų paskirstymo sektoriuose, kurių neapima ši schema, reikia išnagrinėti išsamiau.

Ypač tai pasakytina apie prevencinius veiksmus, susijusius su anglies nuotėkomis, iš aukcionų gaunamų pajamų panaudojimą, lankstumą, kurio reikia siekiant nacionalinių tikslų, taip pat padidinimą nuo 20 proc. iki 30 proc. bei specifinę konkrečių valstybių narių situaciją.

Žinome, kad nebus lengva įgyvendinti visus tikslus. Taip pat žinome, kad Prancūzijai kaip pirmininkaujančiajai narei teks įnešti aiškumo sprendžiant šiuos klausimus, kad esama interesų konfliktų, tačiau vis tiek būtina atlikti išsamią mano paminėtų elementų analizę ir ypač atidžiai peržiūrėti į iš aukcionų gaunamų priemokų paskirstymo mechanizmus, taip pat priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią anglies nuotėkoms, ir įvairius būtinus lanksčius mechanizmus.

Tačiau mes taip pat žinome, A. Doyle, kad yra visiškai būtina pasiekti politinį susitarimą metų pabaigoje vyksiančioje Poznanės konferencijoje, tačiau dar svarbiau tokį susitarimą pasiekti Kopenhagos konferencijoje. Kalbant apie tai, ką turės atlikti pirmininkaujančioji valstybė narė, kalbant apie institucijų, kurios jums pažįstamos taip pat gerai kaip ir man, veiklą, taip pat įstatymais numatytus terminus, reikia pasakyti, kad bendradarbiaujant su Rūmais reikės pasiekti susitarimo, kuris yra pakankamai ambicingas, ir įtvirtinti Sąjungos poziciją 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje vyksiančių derybų metu, o laikas, skirtas leisti įstatymus, jau pradėtas skaičiuoti. Tai, be jokios abejonės, yra pats didžiausias iššūkis, kurį mums tenka priimti, A. Doyle.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE). - Ar politinis susitarimas reiškia susitarimą, kurio pavyks pasiekti primojo svarstymo metu, ar jis susijęs su pasirengimu išankstiniam antrajam svarstymui Prancūzijos pirmininkavimo laikotarpiu? Be to, norėčiau sužinoti, kokius prioritetus einantis Tarybos Pirmininko pareigas teikia sienų kontroliavimo priemonėms ar draudimams? Ar pirmininkaujančioji valstybė narė sutinka su mano nuomone, kad reikia išsaugoti rezervinį B planą, kurio prireiks, jei nepavyks pasiekti tarptautinio susitarimo tikslų, tačiau nenaudoti jo kaip priemonės tarptautiniam susitarimui pasiekti?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, A. Doyle, mėgindamas atsakyti į pirmąjį klausimą, stengsiuosi pateikti kaip įmanoma išsamesnį atsakymą. Susitarimo mes mėginsime pasiekti primojo svarstymo metu. Ketiname daryti viską, kas įmanoma, kad jo pasiektume, o jei pavyks pasiekti išankstinio susitarimo antrojo svarstymo metu, mes taip ir padarysime. Manau tai yra visų Europos institucijų ir visos Sąjungos siekis. Kad būtų aišku, pasakysiu, jog tai mano asmeninė nuomonė, nepaisant žinojimo, kad to pasiekti bus labai sunku.

Kabant apie anglies nuotėkų prevencinius mechanizmus, reikia pasakyti, kad manau, jog svarbu – aš kalbu pirmininkaujančiosios valstybės narės, o ne Tarybos vardu, – kad, viena vertus, turime stengtis bendradarbiaudami spręsti techninius su šioms priemonėmis susijusius klausimus, kurie anaiptol nėra paprasti, o kita vertus, tai mums suteiks pranašumo artėjančiose tarptautinėse derybose. Jei nepavyks pasiekti jokio susitarimo visuotiniu lygiu, tada, kaip jūs visiškai teisingai pasakėte, turėsime pasitelkit B planą. Tačiau pereidami prie B plano jaustumėmės tvirčiau, jei tarptautinių derybų metu galėtume pateikti pasiūlymus, be to, galėtume pateikti juos pakankamai anksti. Tokia yra mano nuomonė.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Evans (PSE). - Kadangi Ministras yra savo tėvynės teritorijoje, o šešis mėnesius truksiančiu valstybės narės pirmininkavimo laikotarpiu teks vadovauti 27 valstybėms, galbūt jis gali nurodyti, kokios srityse jo manymu Prancūziją būtų galima laikyti ypač geru pavyzdžiu, nurodančius kelią visai Europos Sąjungai?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, dėkoju už šį protingą klausimą. Manau, Prancūzija kaip pirmininkaujančioji valstybė narė turėtų pamiršti sunkumus, su kuriais teks susidurti svarstant vienokius ar kitokius pasiūlymų aspektus, kuriuos ne visada taip lengva priimti. Žinome, kad ne viskas lengvai pasiekiama. Kalbu apie atsinaujinančias energijos formas ir kitus elementus. Tačiau pirmininkaujančiosios valstybės narės uždavinys, R. Evansai, yra pasiekti susitarimo iki šių metų pabaigos, kad ir kokių pastangų tai pareikalautų, o tai kainuos iš tiesų daug net pinigine šio žodžio prasme, nepamirštant kai kurių šio paketo aspektų.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

Į klausimą 37 nebus atsakinėjama, nes tema, su kuria jis susijęs, numatyta kaip šio plenarinio posėdžio darbotvarkės punktas.

 
  
  

Atsakymams skirtą laiką skelbiu pasibaigusiu.

(Posėdis buvo nutrauktas 19.00 val. ir pratęstas 21.00 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: R. KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

 
Teisinė informacija - Privatumo politika