Rodyklė 
Posėdžio stenograma
PDF 1655k
Antradienis, 2008 m. liepos 8 d. - Strasbūras Tekstas OL
1. Posėdžio pradžia
 2. Gauti dokumentai (žr. protokolą)
 3. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų (paskelbiami pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijų) (žr. protokolą)
 4. Baltijos jūroje numatyto dujotiekio tarp Rusijos ir Vokietijos poveikis aplinkai (diskusijos)
 5. Afganistano stabilizavimas: ES ir tarptautinės bendruomenės uždaviniai (diskusijos)
 6. Direktyvos 2003/87/EB pakeitimas, siekiant įtraukti aviacijos veiklos rūšis į Bendrijos prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimais sistemą (diskusijos)
 7. Biudžeto planavimas (žr. protokolą)
 8. Balsuoti skirtas laikas
  8.1. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė: bendrosios nuostatos (A6-0271/2008, Jacek Saryusz-Wolski) (balsavimas)
  8.2. Paramos schemos pagal BŽŪP (A6-0270/2008, Neil Parish) (balsavimas)
  8.3. Būtiniausi darbo įrenginių naudojimui taikomi saugos ir sveikatos reikalavimai (A6-0290/2008, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg) (balsavimas)
  8.4. Laukinių paukščių apsauga (suderinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu) (A6-0259/2008, Miroslav Ouzkż) (balsavimas)
  8.5. Pridėtinės vertės mokesčio bendra sistema (A6-0232/2008, Dariusz Rosati) (balsavimas)
  8.6. 1991 m. JT EEK Espo konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste Strateginio poveikio aplinkai vertinimo protokolas (A6-0221/2008, Bogusław Sonik) (balsavimas)
  8.7. Lichtenšteino prisijungimas prie ES, EB ir Šveicarijos susitarimo dėl Šveicarijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (A6-0246/2008, Ewa Klamt) (balsavimas)
  8.8. Lichtenšteino prisijungimas prie EB ir Šveicarijos susitarimo dėl valstybės, atsakingos už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą, nustatymo (A6-0247/2008, Ewa Klamt) (balsavimas)
  8.9. Protokolas tarp EB, Šveicarijos ir Lichtenšteino, pridedamas prie EB ir Šveicarijos susitarimo dėl valstybės, atsakingos už valstybėje narėje, Šveicarijoje arba Lichtenšteine pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą, nustatymo (A6-0261/2008, Ewa Klamt) (balsavimas)
  8.10. Vizų numeravimas (A6-0268/2008, Gérard Deprez) (balsavimas)
  8.11. Europos bendrijos ir Indijos susitarimo dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo atnaujinimas (A6-0254/2008, Christian Ehler) (balsavimas)
  8.12. Prašymas atšaukti Witoldo Tomczako imunitetą (A6-0277/2008, Diana Wallis) (balsavimas)
  8.13. Europos Parlamento išimtinių teisių gynimas nacionaliniuose teismuose (A6-0222/2008, Giuseppe Gargani) (balsavimas)
  8.14. Parlamento darbo tvarkos taisyklių, susijusių su Komisijos tvirtinimu, pakeitimas (A6-0198/2008, Andrew Duff) (balsavimas)
  8.15. Bendra maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūra (A6-0179/2008, Åsa Westlund) (balsavimas)
  8.16. Maisto priedai (A6-0180/2008, Åsa Westlund) (balsavimas)
  8.17. Kvapiosios medžiagos ir tam tikri aromatinių savybių turintys maisto ingredientai (A6-0177/2008, Mojca Drčar Murko) (balsavimas)
  8.18. Maisto fermentai (A6-0176/2008, Avril Doyle) (balsavimas)
  8.19. Direktyvos 2003/87/EB pakeitimas, siekiant įtraukti aviacijos veiklos rūšis į Bendrijos prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimais sistemą (A6-0220/2008, Peter Liese) (balsavimas)
  8.20. Parlamento darbo tvarkos taisyklių, susijusių su plenarinių posėdžių darbu ir pranešimais savo iniciatyva, pakeitimas atsižvelgiant į Parlamento reformos darbo grupės pasiūlymus (A6-0197/2008, Richard Corbett) (balsavimas)
  8.21. 2009 m. biudžetas. Pirmieji įgaliojimų dalyvauti 2009 m. preliminaraus biudžeto projekto taikinimo procedūroje svarstymai (A6-0262/2008, Jutta Haug) (balsavimas)
  8.22. Baltijos jūroje numatyto dujotiekio tarp Rusijos ir Vokietijos poveikis aplinkai (A6-0225/2008, Marcin Libicki) (balsavimas)
  8.23. Afganistano stabilizavimas: ES ir tarptautinės bendruomenės uždaviniai (A6-0269/2008, André Brie) (balsavimas)
 9. Paaiškinimai dėl balsavimo
 10. Balsavimo pataisymai ir ketinimai (žr. protokolą)
 11. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)
 12. Teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygos – Gamtinių dujų vidaus rinka – Europos strateginis energijos technologijų planas (diskusijos)
 13. ES atsakas i nepriklausomų turto fondų problemą (diskusijos)
 14. Klausimų valanda (Klausimai Tarybai)
 15. Prašymas taikyti skubos tvarką (žr. protokolą)
 16. Direktyvos 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose pakeitimas. Reglamento (EB) Nr. 881/2004, įsteigiančio Europos geležinkelio agentūrą, pakeitimas (diskusijos)
 17. Oro susisiekimo paslaugų teikimo bendrosios taisyklės (nauja redakcija) (diskusijos)
 18. Nauja judumo mieste kultūra (diskusijos)
 19. Komercinio vežimo lėktuvais bendrieji techniniai reikalavimai ir administracinė tvarka (ES-OPS). Vaikų apsaugos priemonių naudojimas (OPS 1.730) (diskusijos)
 20. Kito posėdžio darbotvarkė (žr. protokolą)
 21. Posėdžio pabaiga


  

PIRMININKAVO: H. G. PÖTTERING
Pirmininkas

 
1. Posėdžio pradžia
  

(Posėdis pradėtas 9.00 val.)

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE). - (SV) Gerb. pirmininke, jei vakar būtumėte vaikščiojęs Parlamento koridoriais, ant grindų būtumėte matęs labai daug lipdukų, kuriuos priklijavo Europos chemijos pramonės lobistų organizacijos atstovai; tų lipdukų yra dar ir šiandien. Man įdomu, ar kvestoriai, duodami leidimą parodai, leido organizacijai klijuoti lapelius visur ant mūsų grindų. Jei taip buvo, aš manau, tai buvo netinkamas sprendimas. Jei kvestoriai nedavė tokio leidimo, mano nuomone, „Cefic“ aiškiai pažeidė savo, kaip lobistų, įgaliojimus ir todėl iš jų turi būti atimta įėjimo teisė arba bent jau jiems turi būti skirta griežta bausmė. Aš tikiuosi, jūs išsiaiškinsite, kas iš tikrųjų nutiko, ir užtikrinsite, kad visi tie lapeliai būtų nedelsiant pašalinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Gerai, mes išnagrinėsime šį klausimą, C. Schlyteri.

 

2. Gauti dokumentai (žr. protokolą)

3. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų (paskelbiami pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijų) (žr. protokolą)

4. Baltijos jūroje numatyto dujotiekio tarp Rusijos ir Vokietijos poveikis aplinkai (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas M. Libickio pranešimas (A6-0225/2008) Peticijų komiteto vardu dėl dujotiekio, planuojamo tiesti iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą, poveikio aplinkai (peticijos 0614/2007 ir 0952/2007) [2007/2118(INI)].

 
  
MPphoto
 
 

  Marcin Libicki, pranešėjas. − (PL) Gerb. pirmininke, šios dienos diskusija yra labai ypatinga, nes ji pagrįsta paprastų Europos Sąjungos piliečių prašymu. Noriu pasveikinti susirinkusiuosius balkone, kurie yra peticijos, šiandienos diskusijai suteikusios pagrindą, autoriai. Daugeliui ekologinių organizacijų atstovaujantis Krzysztof Mączkowski yra ten ir, manau, yra ir R. Morkūnaitė iš Lietuvos. Peticiją pasirašė beveik 30 000 žmonių. Parašai ir toliau yra siunčiami Peticijų komitetui. Šią diskusiją, be abejo, stebi daug milijonų žmonių ir viešosios nuomonės tyrimų centrų, esančių visose Baltijos jūros šalyse.

Šios Europos Parlamento peticijos istorija buvo tokia, kad pirmiausia Peticijų komitete įvyko nemažai diskusijų šia tema. Šios diskusijos buvo pagrįstos itin stipriais peticijos autorių pristatymais. Iš viso šia tema įvyko penkios diskusijos. Be to, surengėme viešą svarstymą. Viešo svarstymo metu pasaulyje pripažinti specialistai apsvarstė ir pritarė tam, ką pareiškė peticijos įteikėjai: kad grėsmė Baltijos jūrai yra itin didelė ir ar iš viso verta imtis šio rizikingo sumanymo, kuriam reikia tokių didelių investicijų. Kol šios diskusijos vyko Peticijų komitete ir kai Europos Parlamentas sutiko, kad šis klausimas būtų svarstomas viešai – tai šiuo metu ir vyksta – kitos diskusijos vyko Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete bei Užsienio reikalų komitete. Tvirtinti pateikti teisės aktai sulaukė devyniasdešimties procentų Peticijų komiteto ir abiejų kitų komitetų palaikymo.

Tik tada staiga kilo šio pranešimo ir jame pateikiamų argumentų oponentų ir kritikų didelis aktyvumas. Staiga Peticijų komitetui buvo pateikta 180 pakeitimų. Beveik visi iš jų buvo atmesti. Panaši buvo ir patariamųjų komitetų patirtis. Pastebėtas didžiulis „Nord Stresam“, kitaip to nepavadinsi, puolimas. Gavome „Nord Stream“ parengtus nurodymus, kaip balsuoti; tai įvyko Peticijų komitete. Europos Parlamente dirbu ketverius metus, tačiau tai buvo pirmas kartas, kad lobistine veikla užsiimantys asmenys nurodinėtų nariams, kaip balsuoti, ir vieną po kito teiktų pakeitimus: susilaikykite šiuo klausimu, balsuokite „už“ šiuo, balsuokite „prieš“ šiuo klausimu.

Šiandienos diskusija pagrįsta 40 skirtingų nuomonių ir ekspertų pranešimų. Ponios ir ponai, yra trys šalys, į kurias turi būti atsižvelgta: paprasti Europos Sąjungos piliečiai, didžiulis politinis ir ekonominis kapitalas ir Europos Parlamentas. Europos Parlamentas turėtų kalbėti paprastų Europos Sąjungos piliečių vardu. Pasimokykime iš to, kas įvyko referendumų metu Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Airijoje. Norime pelnyti paprastų Europos Sąjungos piliečių pasitikėjimą ir tikiuosi, kad tokio požiūrio laikysis visi šio Parlamento nariai.

Norėčiau padėkoti visiems, padėjusiems pasiekti šį momentą, kai šiandien iš tikrųjų galime vykdyti diskusiją. Norėčiau padėkoti H. Foltyn-Kubickai, kuri čia, Europos Parlamente, surengė nuostabią parodą apie Baltijos jūrą, M. Cashmanui, kuris yra pirmasis Peticijų komiteto pirmininko pavaduotojas, ir C. Beazley, kuris yra Europos Parlamento Europos ir Baltijos jungtinės grupės pirmininkas. Be to, norėčiau padėkoti Peticijų komiteto sekretoriatui, įskaitant Davidą Lowe‘ą, Karen Chioti ir Silvia Cannalire, bei tiems, kas davė man patarimų, padėjo ir bendradarbiavo, t. y. Szymon Szynkowski, Norbert Napierajów, Wojciech Danecki, Witold Ziobrze ir Michał Krupiński. Šių asmenų indėlis šiame darbe yra didžiausias.

 
  
MPphoto
 
 

  Stavros Dimas, Komisijos narys. – (EL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti Peticijų komiteto pirmininkui M. Libickiui už šį pranešimą, kuris suteikia galimybę aptarti šio didelio projekto, 1 200 km ilgio gamtinių dujų vamzdyno, kuris bus tiesiamas seklioje Baltijos jūroje, poveikį aplinkai. Ne tik dėl to, kad šis projektas yra svarbus ir kelia daug klausimų dėl aplinkos apsaugos Baltijos regione, bet ir dėl to, kad jis yra pirmasis iš daugelio ateityje numatomų panašių projektų.

Per pastaruosius kelis mėnesius šis projektas jau patraukė viso Baltijos regiono žiniasklaidos ir politikų dėmesį. Jis buvo aptartas daugelyje forumų ir daugelyje susijusių šalių.

Kaip minėjo M. Libicki, jis buvo aptartas Europos Parlamente Peticijų komiteto sausio mėn. organizuoto viešo svarstymo metu, kuriame dalyvavau kartu su kolega Komisijos nariu A. Piebalgsu, atsakingu už energetikos klausimus. Komisijos narys A. Piebalgs apžvelgė Europos Sąjungos perspektyvas dėl gamtinių dujų ir pabrėžė, kad Europos Sąjungos dujų poreikiai sparčiai auga, nors dujų gamyba Europos Sąjungoje stipriai mažėja ir atsargos yra sunaudojamos.

Europos energetikos politikoje pabrėžiama neatidėliotina būtinybė skatinti energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos šaltinių gerinimą, ir mes dedame pastangas, kad pasiektume šio tikslo.

Tačiau reikės didinti gamtinių dujų importą, norint patenkinti Europos energijos poreikį per artimiausius dešimtmečius. Papildoma infrastruktūra, pavyzdžiui, gamtinių dujų vamzdynai ir suskystintų gamtinių dujų terminalai, atliks svarbų vaidmenį siekiant patenkinti Europos vartotojų poreikius ir užtikrinti nuolatinį tiekimą. Dujotiekis „Nord Stream“ suteiks galimybę padidinti gamtinių dujų tiekimą iš Rusijos.

Kaip žinote, poreikį sukurti naują infrastruktūrą, skirtą Rusijos dujoms transportuoti į Europos Sąjungą, pripažino Europos Parlamentas ir Taryba, parengę 2006 m. rugsėjo mėn. priimtas europinių energetikos tinklų gaires. Turiu omeny Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1364/2006. Gairėse buvo nurodyti tam tikri prioritetiniai projektai, o šis projektas yra klasifikuojamas kaip europinės svarbos projektas, taigi yra prioritetinis. Su sąlyga, jei poveikio aplinkai vertinimo išvados bus teigiamos, dujotiekis „Nord Stream“ bus europinės svarbos projektas.

Europos Parlamento svarstymo, įvykusio sausio mėn., metu mano pagrindinė mintis buvo ta, kad šis projektas, kaip ir bet kuris kitas projektas, privalo atitikti visas susijusias tarptautinės teisės ir Bendrijos teisės aplinkosaugos taisykles dujotiekio statybos, eksploatavimo ir stebėjimo etapais. Būtent tai noriu pabrėžti ir šiandien.

Pagal tarptautinę ir Bendrijos teisę, projekto savininkas, t. y. „Nord Stream AG“, privalo kreiptis dėl projekto įgyvendinimo leidimo arba statybos leidimo į šalis, kurių jurisdikcijai priklauso numatyti darbai, t. y. Vokietiją, Daniją, Suomiją ir Švediją. Tačiau tokių projektų įgyvendinimo leidimo išdavimas priklauso nuo poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Be to, tai nustatyta ir mano anksčiau minėtose europinių energetikos tinklų gairėse. Poveikio aplinkai vertinimo procedūras numato ir Bendrijos teisė, ir tarptautinė teisė. Be to, tarpvalstybiniu lygiu yra susijusi ES direktyva bei Espo konvencija.

Espo konvencija yra dalis Bendrijos teisyno acquis, atsižvelgiant į tai, kad ir Bendrija, ir valstybės narės yra konvencijos šalys. Šiuo atveju taikomos ir Bendrijos, ir tarptautinės teisės procedūros. Projekto tarpvalstybinis pobūdis reiškia, kad privaloma laikytis Espo konvencijos, o susijusios valstybės narės prieš suteikdamos įgyvendinimo leidimą privalo tinkamai vykdyti direktyvos dėl poveikio aplinkai vertinimo nuostatas.

Poveikio aplinkai vertinimo procedūra pagal Espo konvenciją pradėta, kai 2006 m. pabaigoje buvo paskelbtas šis projektas. Remiantis Komisijos turima informacija, nemažai tyrimų, pranešimų ir klausimų buvo aptarta įvairių forumų ir susitikimų metu ir su visuomene, ir su kompetentingomis įvairių valstybių narių valdžios institucijomis.

Kaip numato Espo konvencija, rangovas arba projekto savininkas privalo pateikti reikiamus dokumentus dėl poveikio aplinkai. Be to, šalis, turinti įgaliojimus išduoti įgyvendinimo leidimą, kilmės šalis – kilmės šalis kaip vadinama Espo konvencijoje – privalo įvykdyti toliau nurodytas dvi pareigas.

Pirma, ji privalo nuolat bendrauti su aplinkos apsaugos institucijomis ir visuomene, kuriai tai turės įtakos, ir, antra, ji privalo organizuoti derybas su šalimi ar šalimis, kurioms tai turės įtakos, t. y. kaimyninėmis šalimis, kurios gali pajusti tarpvalstybinį projekto poveikį. Šiuo atveju, šalys, kurioms tai turės įtakos, yra trys Baltijos valstybės ir Lenkija.

Taigi, tinkamas poveikio aplinkai procedūros vykdymas reiškia tai, kad visus reikalus, klausimus ir svarbius aspektus, pavyzdžiui, tuos, kurie buvo paminėti šiame pranešime ir kuriuos šiandien aptariame, privalo įvertinti ir aptarti ir kompetentingos valdžios institucijos, ir visuomenė.

Dabartiniame etape bet koks galimo neigiamo poveikio aplinkai, kurio negalima sumažinti ar išvengti, kaip nustatyta poveikio aplinkai įstatymuose, akcentavimas yra skubotas. Iš tiesų galutinis poveikio aplinkai vertinimo pranešimas dar nėra parengtas. Taigi, aplinkos apsaugos institucijos dar neturėjo progos analizuoti ir vertinti visų techninių duomenų, kurių reikia atsakymams į visus teisėtus klausimus pateikti.

Kilmės šalys turi teisę reikalauti visos papildomos informacijos, kurios, jų manymu, reikia tuo atveju, jei nuspręstų išduoti įgyvendinimo leidimą; pavyzdžiui, Švedija laikydamasi nacionalinių teisės reikalavimų jau taip padarė, kai projekto savininkas pateikė oficialų prašymą.

Kita vertus, šalys, kurioms tai turės įtakos, turi teisę įsitikinti, kad turi visą informaciją, kurios reikia jų poreikiams patenkinti. Man pranešė, kad visos susijusios šalys, t. y. kilmės šalys ir šalys, kurioms tai turės įtakos, reguliariai organizuoja susitikimus ir diskusijas apie naujausias poveikio aplinkai procedūros vykdymo pagal Espo konvenciją aplinkybes.

Galutinį poveikio aplinkai pranešimą tikimasi gauti iki metų pabaigos. Jį pateikus, vyks oficialios derybos, kurių metu bus priimtas galutinis sprendimas dėl įgyvendinimo leidimo išdavimo.

Tikiuosi, kad visų valstybių narių, kurios yra Espo konvencijos šalys, kompetentingos valdžios institucijos vykdys savo pareigas ir prisiims atsakomybę kaip privalo daryti.

Rusija, kuri pasirašė Espo konvenciją, tačiau nėra jos šalis, vis dėlto sutiko laikytis joje numatytų taisyklių.

Baigdamas noriu pabrėžti, kad stebime proceso raidą ir palaikome ryšį su atsakingomis Espo konvencijos šalimis, susijusiomis šalimis ir rangovu. Kalbant apie rangovą, Komisijos institucijos paaiškino, kad visi įpareigojimai dėl reikiamos informacijos pateikimo ir skaidrumo privalo būti vykdomi.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Beazley, Užsienio reikalų komiteto nuomonės referentas. – (DE) Gerb. pirmininke, M. Libicki, ponios ir ponai, pamatysite, kad šis pranešimas yra labai svarbus ne tik šiam Parlamentui, bet ir visai visuomenei, kaip jau minėjo M. Libicki.

Užsienio reikalų komiteto nuomonės referentas − 30 000 parašų rodo susirūpinimą žmonių, gyvenančių Baltijos jūros, kuri apibūdinama kaip nuo taršos mirštanti jūra, pakrantėse. Ji labai sekli. Jos dugne nuo Antrojo pasaulinio karo laikų yra išlikusių karo laivų. Kyla klausimas: ar tikrai labai protinga dugnu nutiesti energijos vamzdyną būtent šioje Europos Sąjungos dalyje?

Man suteikta garbė užrašyti Užsienio reikalų komiteto nuomonę bei aplinkos apsaugos klausimus, kuriuos svarstė Peticijų komitetas; mums taip pat kėlė susirūpinimą tyrimų, susijusių su poveikio aplinkai vertinimu, kurį ką tik paminėjo Komisija, pobūdis.

Komisijos nary, ar galite atsakydamas patvirtinti, kad sutinkate su Parlamento 20 straipsniu, pateikiamu M. Libickio pranešime, kuriuo raginami jūs ir Komisija atlikti nepriklausomą poveikio aplinkai vertinimą? Šiek tiek nerimaujama, kad jeigu pasiūlymo autoriai užsakys poveikio aplinkai vertinimą, jam gali trūkti objektyvumo.

Be to, raginame visas Baltijos jūros pakrančių valstybes, visas devynias, įskaitant Rusiją, siekti visų įmanomų konsultacijų ir iki galo dalyvauti vykdant šio dujotiekio, jei toks bus nutiestas, priežiūrą ir užtikrinant jo saugą. Komisija jau pabrėžė tarptautinės ir Europos teisės pripažinimo svarbą, o mes papildysime, kad įmonės atsakomybė irgi yra svarbu. Būtina įsigyti draudimą siekiant padengti bet kokią galimą dėl šio projekto jo vykdymo metu ar vėliau kilusią riziką ar žalą.

Užbaigdami primygtinai reikalaujame laikytis abipusiškumo principo. Vakarykštis Rusijos partnerių nesėkmingas mėginimas nušalinti BP-TNK vadovą neprisideda prie ES įmonių ir Rusijos įmonių tarpusavio supratimo skatinimo. Šiuo klausimu siekiame sutarimo bei norime, kad Komisija labai atidžiai stebėtų šį projektą ir, kaip nurodė pranešėjas bei du Komisijos nariai svarstymo metu, dabartinis „Nord Stream“ pateiktas pasiūlymas yra netenkinantis.

Baigdamas noriu pareikšti, kad mūsų frakcija balsuos už M. Libickio pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andres Tarand, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentas. (ET) Vienintelis likęs neišspręstas nurodytas argumentas dėl Baltijos dujų vamzdyno tiesimo yra susijęs su aplinkos apsauga. Šveicarų įmonei „Nord Stream“ nepavyko pateikti poveikio aplinkai vertinimo iki leistino termino, dėl to Europos Parlamentas turėjo balsuoti „aklai“.

Be to, paaiškėjo, kad „Nord Stream“ užsakytas poveikio aplinkai vertinimas įtraukė tik naujas tyrimų problemas po to, kai Parlamentas nurodė pagrindinius jos tyrimų planų trūkumus. Svarbiausia problema dėl poveikio aplinkai vertinimo yra 1941 m. rugpjūčio mėn. Suomijos įlankoje mūšio metu kartu su amunicija nuskandintų dešimčių karo laivų nuolaužos; prieš dešimt dienų tai pripažino tik Dūmos narys Andrejus Klimovas.

Tačiau pernai buvo pranešta, kad trasa yra visiškai sutvarkyta. Ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad sujudinus dugno nuosėdas yra išskiriamas fosforas: nors poveikio aplinkai vertinime teigiama, kad tai neturi nieko bendra su eutrofikacija, kitų mokslo krypčių atstovai tvirtina kitaip. Privalome numatyti tai, kad bus išskirti dioksinai ir sunkieji metalai. Pastarieji yra tuo svarbūs, kad maistas bus gaminamas iš žuvies, kurioje yra žmonėms nuodingų medžiagų. Jau žinome, kad šių medžiagų kiekis ir radioaktyvumo lygis yra didžiausi Baltijos jūroje.

 
  
MPphoto
 
 

  Rihards Pīks, PPE-DE frakcijos vardu. – (LV) Dėkoju, gerb. pirmininke. Kalbant apie šį projektą ir M. Libickio pranešimą, norėčiau pasakyti, kad bendrai tariant čia turi būti atsižvelgiama į tris aspektus. Pirmasis – tai ekonominis aspektas. Aišku, kad energijos išteklių reikia ir Vokietijai, ir Europai, ir žvelgiant iš šio taško, dujotiekis iš Rusijos yra reikalingas, nes Rusija turi dujų išteklių. Antrasis yra politinis aspektas. Tai reiškia būdą, kuriuo remiantis buvo parengtas šis projektas, ir mes visi žinome, kad tai buvo atlikta prieš rinkimus pasinaudojant plačiais politiniais ryšiais, nepasitarus su valstybėmis narėmis, kurioms tai gali turėti įtakos ekonominiu ar aplinkos apsaugos požiūriu.

Antra, kaip visi žinome, pagal ES strategiją energetikos srityje, buvo numatyta nuostata dėl energijos kanalų suderinamumo. Šiuo atveju, nieko tokio nebuvo pateikta, ir tai iš tiesų neatitinka ES strategijos dėl energetinio solidarumo ir energetinio saugumo, kurią mes dabar priėmėme.

Trečia, tai aplinkos apsaugos aspektas, kuris yra konkrečiai aptariamas M. Libickio pranešime. Žinome, kad remiantis pasaulio aplinkos fondo ataskaita, 7 iš 10 labiausiai užterštų vietų pasaulio vandenynuose yra Baltijos jūroje. Šiuo požiūriu, man atrodo, buvo labai nedaug diskusijų, – žinoma, pripažįstu, kad projektą įgyvendinančios įmonės atliko skaičiavimus ir organizavo diskusijas, tačiau viešai nebuvo svarstyta kita alternatyva, t. y. dėl dujotiekio tiesimo sausuma. Tai leistų lengviau pasiekti suderinamumo ir iš tiesų išspręstų du aspektus: aplinkos apsaugos aspektą ir politinį aspektą. Dėkoju.

 
  
MPphoto
 
 

  Lasse Lehtinen, PSE frakcijos vardu. (FI) Gerb. pirmininke, šiame pranešime aptariama peticija yra susijusi su aplinka, tačiau vykstančių diskusijų metu pastebėjome, kad dujotiekio tiesimo projektas turi aspektų, kurie nėra susiję su aplinka.

Kad neviršytume Parlamento įgaliojimų, mes laikomės faktų, kai rengiame rezoliucijas. Faktas yra tas, kad ES reikia Rusijos dujų, o Rusijai – daugiau Europos klientų.

Antrasis faktas yra tas, kad projektą, dėl kurio dabar vyksta derybos, ES patvirtino kaip TEN programos dalį. Tai didelis statybų projektas, kurio įgyvendinimas gali turėti žalingą poveikį Baltijos jūros ekosistemai.

Dėl šios priežasties yra svarbu paruošti nešališkus aplinkos apsaugos pranešimus, kad būtų nustatyta rizika, kurią būtina palyginti su nauda. Nėra projektų be rizikos.

Mūsų frakcijos siūlomi pranešimo pakeitimai yra pagrįsti principu, kad neturi būti suteikiama nuolaidų dėl aplinkos apsaugos, tačiau negali būti sudaroma ir dirbtinių kliūčių.

Be to, dar vienas faktas yra tai, kad šiuo metu didžiausia Baltijos jūros aplinkos apsaugos problema yra aplink esančių šalių žemės ūkis ir kad naftos transportavimas laivais – o tai tampa vis labiau įprasta – kelia realią riziką. Tačiau pranešime neaptariame šių problemų.

Be to, dar vienas faktas yra tai, kad derybos dėl dujotiekio buvo politizuotos tokiu mastu, kad kyla pavojus, jog ši tema liks šalutiniu klausimu. Buvusio Prezidento V. Putino pastebėjimas, kad Rusijos laivynas irgi turi ginti finansinius interesus, nepadeda kurti pasitikėjimu grįstos atmosferos. Energijos naudojimas politinio spaudimo tikslu nėra civilizuotas būdas tarptautiniam dialogui vykdyti.

Suomija patyrė Rusijos spaudimą dėl muitu medienai, tačiau bent šiuo momentu Suomijos vyriausybė nesiejo šio reikalo su dujotiekio tiesimo projektu.

Rusija neratifikavo Espo konvencijos dėl Baltijos jūros. Reikėtų reikalauti, kad Rusija tai atliktų prieš pradedant dujotiekio tiesimo darbus.

 
  
MPphoto
 
 

  Diana Wallis, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, tai itin svarbus daugiaaspektis pranešimas, ir jame aptariamas labai sudėtingų Europos klausimų, susijusių ne vien su aplinkos apsauga, paketas. Pažymėtina, kad jis pateikiamas per Peticijų komitetą, ir tai yra šio komiteto pranašumas, kad jis sugeba sujungti šio Parlamento labai įvairias nuomones, pateiktas svarstymų ir diskusijų dėl šio pranešimo metu, siekdamas gauti apibendrintą požiūrį.

Mūsų frakcijos pagrindinis principas vertinant šį pranešimą buvo mėginimas rasti europietiškus atsakymus į europietiškas problemas. Iš esmės, dujotiekis pabrėžia, jei iš viso tai reikia pabrėžti, poreikį turėti Europos požiūrį į energijos tiekimą.

Nėra gerai, kai skirtingos šalys vykdo skirtingus veiksmus su skirtingais partneriais. Mums reikia Bendrijos atsako, pagrįsto solidarumo principu.

Daug buvo pasakyta apie aplinką, ir Komisijos narys pateikė keletą gerų atsakymų dėl Europos aplinkos apsaugos teisės, tarptautinių teisinių įsipareigojimų, tačiau čia mes privalome užtikrinti pasitikėjimą; privalome, kiek įmanoma, labiau užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos standartų ir suderinto, nuoseklaus Europos požiūrio į aplinkos apsaugos klausimus.

Žinoma, susiduriame ir su labai sunkia ES ir Rusijos santykių tema. Šiuo atveju turime itin gerą galimybę: Baltijos jūros regione, tolimoje šiaurėje turime Šiaurės dimensijos aplinkosaugos partnerystę. Panaudokime šią priemonę, kuri buvo viena iš sėkmingų su ES ir Rusijos santykiais susijusių istorijų, kad ji padėtų mums šiuo atveju.

Pabaigoje išreikšiu teigiamą mintį. Mūsų Jorkšyro rinkimų apygardoje yra nedidelis kaimelis, kurį dabar su nedideliu kaimeliu Norvegijoje sieja didžiausias per Šiaurės jūrą nutiestas dujotiekis. Tai užmezgė žmonių tarpusavio santykius, kurie tęsis labai ilgą laiką. Tai yra teigiamas dalykas.

 
  
MPphoto
 
 

  David Hammerstein, Verts/ALE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, noriu padėkoti pranešėjui, Peticijų komiteto pirmininkui M. Libickiui. Šiuo atveju neabejotinai svarstome Europos piliečių peticiją, kuria išreiškiamas tūkstančių žmonių susirūpinimą dėl dujotiekio, susiesiančio Rusiją ir Vokietiją, tiesimo.

Ypač turi būti iškelta šiek tiek abejonių dėl abipusio Rusijos ir Vokietijos susitarimo nutiesti vieną iš didžiausių pasaulyje dujotiekių, į kurį yra įtrauktos įmonės „Gazprom“ ir E.ON, pobūdžio. Tikslas yra nutiesti dujotiekį vidury Baltijos jūros, kad to nereiktų daryti Lenkijoje ir Baltijos valstybėse.

Taip, šis projektas – tai politinis aplinkkelis, ir taip, tai aplinkkelis, kuriuo apeinamos bet kokios su jo tiesimu sausumoje susijusios galimos politinės problemos, ir kuris rodo visišką ES bendrosios energetikos politikos nepaisymą ir silpnina jos pozicijas santykiuose su Rusija. Dvišaliai susitarimai su Rusija dėl energijos, kai beveik nėra derinimo su ES, irgi yra bloga žinia tvirtos ES užsienio politikos su viena nuomone požiūriu.

Šis projektas numato, kad dujotiekis kirs pažeidžiamą jūrą, kuri jau yra užteršta nuodingais produktais ir kurios natūrali vandens kaita yra itin ribota. Bet kokių nelaimingų atsitikimų padariniai būtų katastrofiški visoms aplink ją esančioms valstybėms. Svarbiausia, privalome primygtinai reikalauti, kad būtų ryžtingai taikomas prevencinis principas kartu atliekant išsamų poveikio aplinkai vertinimą siekiant ištirti visas alternatyvas ir užtikrinti griežtą atitiktį visoms tarptautinėms nuostatoms.

Geriausias būdas užtikrinti energetinį saugumą – tai vykdyti suderintą ES politiką, atitinkančią griežčiausius aplinkos apsaugos reikalavimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Eva-Britt Svensson, GUE/NGL frakcijos vardu. (SV) Gerb. pirmininke, Baltijos dugnu nutiestas dujotiekis reiškia didesnį klimato kaitai turinčių įtakos išmetimų kiekį ir didelę aplinkos apsaugos riziką jautriai Baltijos jūros ekosistemai. Yra rizika dėl biologinės pusiausvyros sutrikdymo. Kas galėtų nutikti su visomis jūros dugne gulinčiomis minomis? Suprojektuotas dujotiekis, jei bus tiesiamas pagal planą, reiškia didelį nutolimą nuo įsipareigojimo, kuris taip dažnai diskusijose apie klimatą reiškia minimalią atitiktį reikalavimams. Tačiau į visas derybas dėl klimato klausimo privaloma rimtai atsižvelgti ir imtis konkrečių veiksmų ir priemonių.

Kiekvienas sumanymas, kuriam atidedami gamtinių dujų investicijoms skirti milijonai, uždelsia itin reikalingas investicijas į atsinaujinančius alternatyvius energijos šaltinius, ir prieštarauja visiems skelbiamiems ketinimams dar kartą persvarstyti politiką dėl aplinkos apsaugos ir sustabdyti klimato kaitą. Būtina atkreipti ypatingą dėmesį į Baltijos jūros ir klimato klausimą, dėl to reikalaujame, kad „Nord Stream“ prieš priimdama bet kokį sprendimą dėl galimo ateityje numatyto dujotiekio ištirtų alternatyvų maršrutą sausuma, – tai visiškai atitinka Švedijos vyriausybės šių metų vasario mėn. priimtą sprendimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylwester Chruszcz (NI). - (PL) Gerb. pirmininke, tai, ką daro rusai, visai nestebina, nes jie nepriklauso Europos Sąjungai ir turi teisėtą ekonominį suinteresuotumą dėl dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu užtikrindami, kad tai nepriklausys nuo tarpininkų. Tačiau tai, ką daro Vokietijos vyriausybė Berlyne, yra gėdinga ir prieštarauja Europos solidarumui. Panašu, kad vokiečiai, kurie pritaria Europos Sąjungos projektui ir, kaip neseniai pareikšta, Europos Konstitucijai, žodį „Sąjunga“ vartoja itin pasirinktinai. Negalime su tuo sutikti. Jūs, pirmininke H. G. Pötteringai, svarbiausias vokietis Europos Sąjungoje, šiuo klausimu taip pat nepadarėte nieko. Užuot keliavęs į tėvynainių susirinkimus galbūt galėtumėte pagalvoti apie darbus, kurie nekelia priešiškų nuotaikų Europos valstybėms?

 
  
MPphoto
 
 

  András Gyürk (PPE-DE). - (HU) Dėkoju už galimybę pasisakyti, gerb. pirmininke. Ponios ir ponai, dujotiekio Baltijos jūroje klausimas yra vienas iš labiausiai ginčytinų klausimų, susijusių su šiuo metu ruošiama bendrąja energetikos politika. Dauguma žmonių yra susirūpinę, kad nutiestas dujotiekis padidins ne tiekimo žemynui saugą, bet mūsų negalėjimą apsiginti nuo Rusijos.

Negalime žinoti, ar kainos bus labiau prieinamos vartotojams, o gal jos išaugs dėl itin didelių investicijų. Galiausiai nėra aiškaus atsakymo į dabartinės darbotvarkės klausimus: kokie bus projekto „Nord Stream“ padariniai aplinkos apsaugai?

Mano nuomone, yra itin svarbu, kad reikiamas poveikio aplinkai vertinimas būtų atliktas prieš nuleidžiant planuotus vamzdžius į vandenį, kurie lems Europos energijos tiekimą dešimtmečiams, įskaitant „Nord Stream“. Suprantama, kad viską turi apimti poveikio aplinkai vertinimas. Mūsų atveju, deja, nėra išsamaus, nešališko vertinimo, kuris atsižvelgtų į aplinkos apsaugos perspektyvas.

Tačiau pateiktas pranešimas labiau paaiškina dėl numatyto dujotiekio Baltijos jūroje kylančius su aplinkos apsauga susijusius klausimus. Manau, nėra gerai, kad nebuvo atlikta išsami analizė, kokį tiksliai poveikį aplinkai gali padaryti 1 200 km jūros dugno išvalymas. Nebuvo išsiaiškinta ir dėl pavojaus, kurį kelia šiame plote esanti nesprogusi Antrojo pasaulinio karo amunicija. Faktas, kad kenksmingos cheminės medžiagos pateks į jūrą vamzdyno tiesimo metu, irgi kelia nerimą.

Tai yra svarbūs klausimai ir manau, kad neįmanoma atsakingai įgyvendinti šio projekto, jei į juos nebus atsakyta aiškiai ir įtikinamai. Manau, kad aplinkos apsauga ir energijos tiekimo saugumas nėra vienas kitą paneigiantys dalykai. Jei Europos Parlamentas tikrai nori būti piliečiams artima institucija, jis privalo atsižvelgti į 30 000 parašų skirtingose peticijose, kuriose atkreipiamas dėmesys į dujotiekio Baltijos jūroje žalos aplinkai riziką, ir tikras atsakymas turi būti pateiktas iškeltiems klausimams. Dėkoju.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (PSE). - Gerb. pirmininke, parengti šį pranešimą paskatino 30 000 Europos piliečių. Peticijų komitetas jau atliko neįkainojamą vaidmenį, įtraukdamas šį klausimą į Europos darbotvarkę. Yra gyvybiškai svarbu, kad piliečiai pasitikėtų, jog Europa iš tiesų gali veikti išvien su jais jų vardu. Taigi, yra nepaprastai svarbu, kad Europą ir toliau matytų svarstančią poveikio aplinkai klausimą pagal šį pasiūlymą, ir todėl didelė našta tenka Komisijos nariui S. Dimasui.

Privalome parodyti, kad sugebame išsaugoti piliečių sveikatą ir mūsų aplinkos ekologinę pusiausvyrą. Neabejotinas poreikis užtikrinti energijos išteklius ir energijos išteklių supirkimas turi būti pagrįstas tvarumo principais. Mūsų frakcijos pasiūlyti šio pranešimo pakeitimai yra skirti šiems principams pranešime pabrėžti, tiksliau sakant, iš naujo tai pabrėžti. Kreipiuosi į Parlamentą, kad jis jiems pritartų.

Kaip nurodė Komisijos narys S. Dimas, poveikio aplinkai vertinimas būtinas ir privalomas, jei leidimai bus suteikiami pagal įstatymą. Tai, kaip išspręsime šį klausimą, paruoš dirvą ateičiai, ir mes privalome užtikrinti tinkamą pusiausvyrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Henrik Lax (ALDE). - (SV) Gerb. pirmininke, paaiškėjo bent du geri dalykai dėl to fakto, kad Europos Parlamentas pasiūlė „Nord Stream“ klausimą diskusijai. Dėl sausio mėn. viešojo tyrimo Peticijų komitete galime tikėtis, kad „Nord Stream“ įsipareigos atlikti nešališką ir išsamų poveikio aplinkai vertinimą.

Antras geras dalykas yra tai, kad diskusija turi padėti išaiškinti „Nord Stream“ savininkams ir Rusijos valstybei, kad leidimas tiesti dujotiekį bus suteiktas tik tada, jei Rusija irgi ratifikuos Espo konvenciją. Būtina sąlyga – sutarti dėl atsakomybės žalos atveju. Tačiau, kaip girdėjome, reikės imtis ir kitų priemonių pasitikėjimui pelnyti, jei šis projektas taps stipriu ES ir Rusiją jungiančiu ryšiu, kurio tikimės. Be kitų dalykų, „Gazprom“ irgi privalo būti pasirengusi viešai pademonstruoti sugebėjimą praktiškai vykdyti savo įsipareigojimus dėl tiekimo ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Helmuth Markov (GUE/NGL). – (DE) Gerb. pirmininke, žinoma, vamzdynų, dujotiekio ar naftotiekio tiesimas, daro poveikį aplinkai, ir neturi reikšmės, ar vamzdynas yra nutiestas Šiaurės jūroje nuo Ekofisko iki Emdeno, kaip yra šiuo metu, ar iš Rusijos į Vokietiją per Lenkiją, kaip irgi jau yra.

Turi būti atliekami poveikio aplinkai auditai ir planų tvirtinimo vertinimai. Visa tai yra reglamentuojama tarptautiniu lygiu. Turime Espo konvenciją, kuri reiškia, kad šalys, per kurių teritoriją bus nutiestas dujotiekis, yra atsakingos už patikrinimą, ar tiesimo darbai gali būti ten atliekami, ar ne. Pasitikiu šiomis šalimis ir esu įsitikinęs, kad šios Konvencijos bus laikomasi, ir tik tada galėsime svarstyti, ar yra tam tikra alternatyvi versija, kuri bus įgyvendinama vienu ar kitu būdu.

Tai, ką dabar darome, man kartais atrodo itin panašu į politinio šališkumo atvejį. Dėl to, kad turime politinės įtakos, neabejotinai vamzdyną tiesti privalome ten. Tai reiškia, kad bandome išvengti poveikio aplinkai vertinimo. Leiskite valstybėms ir jų valdžiai įvertinti, ar tinkamai vykdomi privalomi aplinkos apsaugos reikalavimai. Mūsų, europiečių, užduotis yra pasakyti, kad tikime valstybėmis narėmis, kurios yra su tuo susijusios.

 
  
MPphoto
 
 

  Ria Oomen-Ruijten (PPE-DE). (NL) Gerb. pirmininke, šiandien vykdome šią diskusiją, nes piliečiai ir vyriausybės yra susirūpinusios dėl šio dujotiekio tiesimo. Jie yra susirūpinę, nes kyla rizika šios jautrios Baltijos jūros zonos aplinkai.

Tačiau šios diskusijos tapo itin politizuotos. Visi sutinka, kad privalome atsižvelgti į visas tarptautines ir aplinkos apsaugos konvencijas, neabejotinai ir tada, kai aptariama jautri Baltijos jūros zona. Gerb. pirmininke, čia vykstantis politizavimas su tuo neturi nieko bendra. Privalome pripažinti, kad mums reikia energijos, kad vietinė gamyba Nyderlanduose ir kitur ir toliau mažėja, taigi mums reikia dujų iš kitų šaltinių. Šios dujos yra iš Rusijos. Būtų buvę daug geriau šias dujas transportuoti sausuma, tačiau buvo padaryta taip, kad tai būtų neįmanoma. Dabar turime kirsti šią jautrią zoną. Todėl mano pirmoji mintis yra susijusi su visų tarptautinių ir aplinkos apsaugos konvencijų paisymu.

Mano antra mintis, ir tikiuosi, kad ne visi tam yra abejingi, yra tai, kad įtikinama poveikio aplinkai ataskaita turi suteikti galimybę išduoti leidimus. Šiuos leidimus turės išduoti Vokietija, Danija, Švedija ir Suomija. Apie tai spręsti galėsime kitą kartą, metų pabaigoje.

Kita mintis yra tai, kad mums reikia ir tam tikro savitarpiškumo. Esame priklausomi nuo Rusijos dujų, o rusai priklauso nuo mūsų noro jas pirkti. Tikiuosi, kad šį savitarpiškumą netrukus tinkamai sureguliuosime partnerystės susitarimu be visų politinių emocijų, kurias paskatino šis projektas. Tada galėsime išspręsti labai daug problemų.

 
  
MPphoto
 
 

  Victor Boştinaru (PSE) - (RO) Šiame pranešime yra aptarti aplinkos apsaugos klausimai, tačiau jame negali ir negalėjo būti aptarti tik aplinkos apsaugos klausimai.

Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad pritarsime šiam projektui, kuris gali pagerinti Europos energijos tiekimą. Dėl šios priežasties, manau, kad labai gaila, jog Europos Sąjunga dar neparengė bendros energetikos politikos.

Europos Sąjungai reikia bendrų aplinkos apsaugos standartų ir ne tik tada, kai kalbama apie tokio dydžio projektus kaip „Nordstream“. Kitose Europos dalyse yra numatyti panašūs projektai, ir šie standartai, dėl kurių būtina sutarti, privalo būti įgyvendinami visur.

„Nordstream“ bus svarbus precedentas ir privalome užtikrinti, kad einame tinkama kryptimi. Šis pranešimas yra Europos Sąjungos atsakymas į peticiją, kurioje daugiau nei trisdešimt tūkstančių parašų, ir mes neturime teisės neatsižvelgti į Europos piliečių nuomonę.

Žmonijos vystymosi istorija, ypač pramonės eroje, paliko po savęs tikras aplinkos katastrofas. Mums, Europos Parlamentui, 2008 m. Europoje draudžiama pakartoti šią istoriją.

 
  
MPphoto
 
 

  Johannes Lebech (ALDE). - (DA) Gerb. pirmininke, Baltijos jūra yra labai pažeidžiama jūra, o „Nord Stream“ turės įtakos jūros dugnui ir šios zonos biologinei įvairovei. Taigi, manau, kad visos jos pakrantės valstybės turėtų bendrai kontroliuoti aplinkos saugą, o „Nord Stream“ privalės sumokėti kompensaciją už bet kokią žalą, kuri gali būti padaryta dėl dujotiekio tiesimo. Tačiau aplinkos apsaugos problema nėra vienintelis su „Nord Stream“ susijęs klausimas. Trūksta pasitikėjimo tarp Rusijos ir Baltijos regiono šalių. Žinoma, kad Rusija panaudojo energetikos politiką kaip politinį įrankį daugiau nei vieną kartą. Be to, daugelis Baltijos jūros regiono šalių žiūri į „Nord Stream“ kaip į aiškų Rusijos mėginimą apeiti jas ir tiesiogiai pasiekti Vakarų Europos rinką. Dar daugiau, „Nord Stream“ galima laikyti dvišalės sutarties tarp Rusijos ir ES valstybės narės pavyzdžiu. Taigi, Europos susidomėjimas „Nord Stream“ yra ypatingas ir esminis, nes kai kyla klausimas dėl energijos tiekimo, svarbu, kad ES būtų vieninga dėl bendros energetikos politikos ir kad atskiros valstybės narės nesudarytų dvišalių susitarimų. Tokiu atveju svarbu, kad Rusija parodytų gerą valią ir taptų visų tarptautinių susitarimų šalimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Urszula Gacek (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, Baltijos dujotiekis „Nord Stream“ yra prieštaringas projektas nuo tos dienos, kai buvęs Vokietijos kancleris užėmė vadovo pareigas įmonėje, kuri vadovauja šiam sumanymui. Jis paskatino pagrįstą susirūpinimą dėl energetinio saugumo klausimų keliose prie Baltijos jūros esančiose šalyse. Jis tapo klasikiniu nesėkmingo Europos solidarumo pavyzdžiu. Tikrai negali būti abejonių dėl projekto „Nord Stream“ geopolitinės svarbos Rusijai.

Tačiau šiandien svarstome ne šiuos klausimus. Šiandien svarstome kitą labai svarbų dujotiekio „Nord Stream“ aspektą – poveikį aplinkai. Todėl labai nustebau, kad Komisijos narys S. Dimas pirmiausia pabrėžė energijos tiekimo svarbą ir projekto komercinius aspektus, o tik vėliau paminėjo poveikį aplinkai. Iš aplinkos apsaugos Komisijos nario tikėjausi kitokio pirmenybių rinkinio išdėstymo.

Visi sutinkame, kad Baltijos jūra yra unikali ir pažeidžiama. Daug ekspertų pritaria peticijos įteikėjų nuogąstavimams ir teisėtai įtariai žiūri į poveikio aplinkai pranešimą, kurį paruošė „Nord Stream“ specialistai. Atkreipkite dėmesį, kad tos pačios prie Baltijos jūros esančios šalys, kurios jaučia dujotiekio grėsmę ne aplinkos apsaugos požiūriu, tikrai tiesiogiai kentės dėl bet kokios aplinkai padarytos žalos. Pakeitimų, kurie sumenkina grėsmę aplinkos apsaugai, patvirtinimas, atvirai kalbant, tik įbers druskos į žaizdą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vural Öger (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, žinoma, visi ES žmonėms ir ypač prie Baltijos jūros esančios šalys turi būti įsitikinusios, kad aplinkai nebus keliamas pavojus. Tačiau, kai tik bus išsklaidytos visos abejonės dėl aplinkos apsaugos, daugiau nebus kliūčių Baltijos dujotiekiui tiesti, nes ES priklauso tiek nuo energijos šaltinių įvairinimo, tiek nuo energijos tranzitinių maršrutų įvairinimo.

ES privalės nuo 2012 m. kasmet importuoti papildomus 200 mlrd. kubinių metrų dujų. Jei norime užtikrinti energijos tiekimą ateityje, kiekvienas dujotiekis yra svarbus ES: dujotiekis Baltijos jūroje – tai papildoma energijos trasa ir neturėtų būti suprantama, kaip konkuruojanti su kitais projektais. Politiškai grįsti argumentai neturėtų trukdyti ekonominiams ES interesams.

Bet kokie nesutarimai tarp Rytų ir Vakarų Europos valstybių narių turėjo būti išspręsti iš anksto. Ateityje ši užduotis galėtų būti perduota „Europos poniai energijai“. Nesusipratimų ir nesutarimų galima išvengti prieš jiems įvykstant, jei bus užtikrintas koordinavimas, skaidrumas ir apsikeitimas informacija. Ši diskusija dar kartą pabrėžia, kad reikalinga bendra ir suderinta ES užsienio politika.

 
  
MPphoto
 
 

  Grażyna Staniszewska (ALDE). - (PL) Gerb. pirmininke, man Šiaurės dujotiekis ir Europos Parlamento požiūris į Šiaurės dujotiekį iš tikrųjų yra tikros Europos Sąjungos vertės patikrinimas, – patikrinimas, ar ES iš tikrųjų veikia solidarumo pagrindu. Be to, tai mūsų įsipareigojimo saugoti aplinką patikrinimas. Jei daug mažesnių projektų, kurie kelia gerokai mažiau rizikos žmonėms ir aplinkai, atveju taikomas reikalavimas parengti keletą alternatyvių pasiūlymų, kad galima būtų išrinkti geriausią, tai ir šio didžiulio projekto, kuris gali kelti rimtą grėsmę ne tik aplinkai, bet ir žmonėms, atveju turi būti reikalaujama, kad projekto pateikėjai pasiūlytų keletą alternatyvių pasiūlymų. Tik tada reikėtų pasirinkti naudingiausią pasiūlymą, kuris būtų mažiausiai kenksmingas žmonėms ir aplinkai. Labai keista, kad šio didžiulio sumanymo atveju šio požiūrio nepaisoma.

 
  
MPphoto
 
 

  Vytautas Landsbergis (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš tikiuosi, kad niekas iš ES vadovų Chanty Mansijske nebuvo laimingas, kai naujasis Rusijos Prezidentas šaipėsi iš Europos solidarumo.

Dabar mes sprendžiame šį klausimą: ar mažesniųjų pakrantės valstybių teisėti gyvybiniai rūpesčiai yra girdimi, ar verčiami niekais? Jei tos „limitrofų“ gentys negerbiamos ir jų likimas yra menkas daiktas, tai mus visus stumia į neokolonializmo pelkę naujosios Europos vidury. Jei EP balsuos prieš tikrai nepriklausomą poveikio aplinkai vertinimą ir atstums tikrų pavojų prevenciją, kadangi dideli pinigai atsainiai sako „nėra jokios katastrofos rizikos“ ir tokias nuostatas skubiai pasiūlė viena nacionalinė komanda, tai pati Europos Sąjunga kaip Europos idėja rizikuoja būti nuskandinta į užnuodytą dugną.

Kolegos, kurie klausotės, aplankykite Adenauerio, Šumano ir De Gasperi kapus ir paklauskite, kaip jums balsuoti dėl penkių „Gazprom“ pakeitimų. Aš paspausiu ranką kiekvienam garbingam vokiečių parlamentarui šiuose Rūmuose, kuris balsuos prieš tuos keturiasdešimt vieno nario pakeitimus.

Kurie buvo suklaidinti, gali ištaisyti klaidą susilaikydami balsuojant. Tegu visų prioritetas būna Europa.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). - (PL) Gerb. pirmininke, numatytas Rusiją ir Vokietiją jungiantis Šiaurės dujotiekis bus ilgiausias pasaulyje dvigubas povandeninis dujotiekis, nutiestas arčiausiai dugno, ir todėl itin pažeidžiamas avarijos atveju. Nėra abejonių, kad tokiu dideliu mastu atliekami darbai didelėje Baltijos jūros zonoje kelia rimtą pavojų gamtos aplinkai, biologinei įvairovei ir gyvenamajai aplinkai, laivų saugai ir judėjimui, ir, jei įvyktų ekologinė katastrofa, Baltijos jūros pakrantėse esančių šalių gyventojų sveikatai.

Pagal Espo konvenciją, dėl rimtos rizikos gamtos aplinkai, pirmas žingsnis turėtų būti – apsvarstyti alternatyvias dujotiekio tiesimo trasas, netrikdant jūros aplinkos. Šiuo atveju tai reikštų dujotiekio trasas sausuma. Tiesimas Baltijos jūros dugnu nėra dvišalis Vokietijos ir Rusijos klausimas, nes įvykus ekologinei katastrofai nukentėtų visos prie Baltijos jūros esančios šalys. Toks svarbus projektas turėtų būti įgyvendinamas tik Europos solidarumo dvasia ir susitarus su visomis prie Baltijos jūros esančiomis šalimis tada, kai bus atliktas išsamus ir nepriklausomas poveikio aplinkai vertinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, norėčiau pradėti padėka, skirta šio pranešimo autoriui, pirmininkui Marcinui Libickiui. Jis paruošė šį pranešimą itin sunkiomis aplinkybėmis, nes jam teko susidurti su neįprastai stipriu už šio kontraversiško projekto ruošimą atsakingo konsorciumo atstovų lobizmu. Tikiuosi, kad galutinė šio pranešimo versija parodys, jog tie laikai, kai lobistų grupės darė reikšmingą poveikį Europos Sąjungoje priimamiems įstatymams liko praeityje.

Be to, atsižvelgiant į šio reikalo privalumus, norėčiau pabrėžti, kad nagrinėdama projektus, turinčius tiesioginės įtakos valstybėms narėms, Europos Sąjunga turėtų taikyti objektyvius aplinkos apsaugos standartus. Šiandienos pranešimas yra šio objektyvumo testas. Projektas „Nord Stream“, kaip visi gerai žinome, darys pragaištingą poveikį Baltijos jūros gamtos aplinkai. Negalime leisti, kad tokia pavojinga investicija vyktų Europos Sąjungoje negavus ketvirtadalio jos gyventojų sutikimo. Mūsų tikslas turėtų būti – pasiekti susitarimo, neleisti, kad didelė energetikos įmonė priverstų imtis aplinkai pavojingo ir ekonominiu požiūriu abejotino projekto.

Šiaurės dujotiekis yra neekonomiškas: jis virš 30 kartų brangesnis nei tiesiant sausuma. Remiantis naujausiais skaičiavimais, projektas kainuos nuo 10 mlrd. EUR iki 20 mlrd. EUR. Alternatyvus dujotiekis sausuma kainuotų apie 3 mlrd. EUR. Tai reiškia, kad transportuojamos dujos turės kainuoti daugiau, dėl to iškart visoje Europos Sąjungoje kils importuojamų dujų kaina.

Antras šio neįprastai kontraversiško projekto klausimas yra Europos Sąjungos energetinis saugumas. Statybų projektas „Nord Stream“ turės didelės įtakos šiam saugumui. Reaguodama į Rusijos veiksmus Europos Sąjunga turėtų plėsti valstybių narių prieigą prie dujų ir naftos išteklių Vidurio Azijoje užuot versdama mus dar labiau priklausyti nuo „Gazprom“ dujų tiekimo, kaip tai vyksta šiuo metu. Kremliaus veikla yra nukreipta prieš dujų tiekimo Europoje įvairinimą, ir „Nord Stream“ suteikia puikų būdą šiam tikslui pasiekti. Kaip minėjau anksčiau, tai visiškai ekonomiškai nepagrįstas projektas.

Projektas „Nord Stream“ rodo Kremliaus sugebėjimą monopolizuoti dujų rinką Europoje. Be to, problemos dėl Europos projekto „Nabucco“ yra Europos Sąjungos nesugebėjimo užtikrinti savo energetinį saugumą pavyzdys. Šiuo momentu kyla klausimas: kodėl Vokietija, valstybė, kuri ne taip seniai karštai palaikė buvusių Rytų bloko valstybių laisvę ir saugumą, dabar kelia šioms valstybėms dar vieno suverenumo praradimo riziką? Palaikydama Kremliaus planus, kuriais siekiama bendro energetinio viešpatavimo Vakarų Europoje, Vokietija stumia šias valstybes į Rusijos politinio šantažo riziką.

Kviečiu visas parlamentines frakcijas palaikyti šiandienos pranešimą, kad būtų išvengta ekologinės katastrofos ir atsižvelgta į visų prie Baltijos jūros esančių šalių teisę suteikti arba atšaukti sutikimą dėl tokio pobūdžio investicijos. Tai, ko šiuo metu reikia Europos Sąjungai, yra solidarumas visomis prasmėmis energetinio saugumo ir aplinkos apsaugos požiūriu.

 
  
  

PIRMININKAVO: M. A. MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, manau, kad šis pranešimas yra lyg patikrinimas, ar Europos Parlamentas pirmiausia gins piliečių interesus – o piliečiai iš tiesų yra susirūpinę – ar pasiduos didelių įmonių spaudimui, spaudimui, kuris tapo iš tiesų keblus.

Apgailestauju, kad šis klausimas yra itin politizuotas. Tačiau tai pasekmė to, kaip šis reikalas prasidėjo dvišalių susitarimų metu, ignoruojant visas kitas suinteresuotas šalis.

Dabar manau, kad mums reikia, ir aš visiškai sutinku su D. Wallis, suderinto, nuoseklaus ES požiūrio ir griežto ES įstatymų laikymosi. Išankstinė sąlyga dujotiekiui tiesti turi būti iš tikrųjų nepriklausomi poveikio aplinkai tyrimai, kuriuos stebės Komisija ir kurie padės nustatyti atsakomybę dėl galimos žalos, bei tai, kad Rusija privalo ratifikuoti Espo konvenciją.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

 
  
MPphoto
 
 

  Danutė Budreikaitė (ALDE). (LT) ES valstybės ir toliau vykdo projektus, kurie gali sukelti katastrofiškus padarinius, nors tuo pačiu metu diskutuoja apie žmonių veiklos poveikį aplinkai.

Dar vakar dujotiekis „Nord Stream“ buvo dviejų valstybių, Vokietijos ir Rusijos, verslo projektas, šiandien jis tapo prioritetinis ES.

Dujotiekis „Nord Stream“ bus tiesiamas seklioje jūroje, kuri yra labiausiai užteršta pasaulyje, kurios dugnas užterštas Antrojo pasaulinio karo cheminiais ginklais ir Rusijos karinių bazių teršalais. Numatoma, kad jis eis per „Natura 2000“ teritoriją. Būtina atlikti nepriklausomą tyrimą dėl galimų padarinių aplinkai.

Įvykus katastrofai aplink jūrą gyvenantys žmonės bet kokią žalą patirs tiesiogiai, be to, tai turės įtakos šių šalių ekonomikai ir aplinkai. Kas bus už tai atsakingas?

Prie Baltijos jūros gyvena 10 valstybių gyventojai; ne tik Vokietija ir Rusija – valstybės, kurios istoriškai įpratusios spręsti kitų tautų likimus.

Kviečiu Europą vieningai ieškoti kitų alternatyvų, pavyzdžiui, tiesti dujotiekį sausuma, ir svarstyti atominę energetiką, o ne dujas, kaip ekologišką ES ateities energetinio saugumo garantą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, pastaraisiais mėnesiais Komisijai pateikiau nemažai klausimų šia tema ir visada gaudavau atsakymą, kad jie neaiškūs ir bendro pobūdžio. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tris šios diskusijos klausimus. Praktiškai visos prie Baltijos jūros esančios šalys turi rimtų abejonių dėl šio projekto ir manau, kad bus padarytas neigiamas poveikis Baltijos jūros natūraliai aplinkai. Antras klausimas yra šio projekto kaina, kuri, net paties investuotojo nuomone, stipriai auga: iš pradžių numatyta projekto kaina buvo 4,5 mlrd. EUR, šiuo metu – apie 8–12 mlrd. EUR. Galite sakyti, kad tai turės įtakos tik pagrindinei sumai, tačiau iš esmės šią kainą turės mokėti vartotojai. Tai dar labiau stebina, nes yra alternatyva – galimybė tiesti dujotiekį sausuma už du ar tris kartus mažesnę kainą. Trečias ir galutinis klausimas yra tai, kad šis projektas yra nutaikytas į Europos Sąjungos bendrosios energetikos politikos idealą. Sunku įsivaizduoti, kaip šio idealo pavyks pasiekti ateityje, kai dujotiekio projektas (...)

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE). - (SV) Gerb. pirmininke, dujotiekio projektas yra grįstas trimis esminėmis klaidomis. Aplinkos požiūriu jis yra netinkamas: milijardinės sumos yra investuojamos ne į atsinaujinančią energiją, bet į iškastinį kurą, ir tai bus pragaištinga aplinkai, ir dumblo kiekiai bus itin dideli. Kai buvo pastatytas 10 km ilgio Öresund tiltas, nuodingo dumblo buvo išvežta daug daugiau nei tikėtasi. Šis dujotiekis yra daugiau kaip 1 000 km ilgio. Dugne esantys PCB, DDT ir cheminiai pesticidai sukels aplinkos katastrofą.

Jis yra grįstas ne solidarumu, o savanaudiškumu. Vokietija ir Rusija veikia nepaisydama kitų valstybių, kurioms nebus pasiūlyta jokių dujų, ir tai yra itin bjauru. Dar blogiau: tai nedemokratiška. Dujotiekis tiesiamas jūroje siekiant išvengti žemės savininkų pasipriešinimo, kurie gali blokuoti dujotiekį. Jis tiesiamas jūroje, nes galbūt tik kelios vyriausybės galės pasakyti „ne“, jei dujotiekis kirs jų teritorinius vandenis. Būtent jūs, Komisijos nary, turite teisę pagal Espo konvenciją ginti neteritorinę Baltijos jūros dalį. Būtent jūs, tik jūs galite ginti žemės savininkų teises pagal Espo konvenciją ir reikalauti alternatyvios trasos.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). (LT) Šiandien keletą kartų girdėjome, kad buvo paminėta Espo konvencija, dažniausiai dėl poreikio, kad visos suinteresuotos šalys taikytų tarptautinius aplinkos apsaugos standartus. Ponios ir ponai, faktas yra tas, kad Rusija neratifikavo Espo konvencijos. Pažadais taikyti standartus, nustatytus šiame dokumente, tačiau jo neratifikavus, negalima pasitikėti, nes jau turime šiek tiek tokios patirties, susijusios su energetikos chartija.

Kolegų narių grupė siūlo šiandienos dokumento pakeitimus. Per ketverius metus, kuriuos dirbu šiame Parlamente, niekada neteko susidurti su vienos įmonės lobizmu tokiu mastu. Puikiai žinome, kad būtina atlikti nepriklausomą poveikio aplinkai vertinimą, ir yra visiškai nepriimtinas toks požiūris, kad šį vertinimą turi atlikti viena, kai kurių anksčiau paminėta įmonė, lyg ši įmonė viena galėtų jį atlikti.

Pritariu M. Libickio pranešimui ir kviečiu kolegas narius prisijungti.

 
  
MPphoto
 
 

  Marios Matsakis (ALDE). - Gerb. pirmininke, apie šį projektą kalbame taip, lyg tai būtų pirmas kartas pasaulyje, kai vamzdynas tiesiamas vandenyje. Mūsų jūras kerta dešimtys vamzdynų, ir tai nekelia problemų. Šiandien turime technologiją, padedančią tiekti dujas ir energiją sritims, kurioms jų reikia, o milijonams Vokietijos gyventojų reikia šių dujų, ir jiems skubiai jų reikia.

Privalome būti pakankamai sąžiningi ir suprasime, jog šio pranešimo tikslas nėra sustabdyti dujų tiekimą Vokietijai arba ES, bet sustabdyti dujotiekio tiesimą Baltijos jūra ir jį tiesti sausuma. 25 straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad yra įmanoma dujas gabenti sausuma, taigi dujotiekis gali eiti per Lenkiją grynai dėl politinių ir ekonominių priežasčių. Privalome būti labai sąžiningi, kad tai pripažintume. Nėra etiška aplinkos apsaugos klausimus naudoti politiniams tikslams pasiekti, ir dėl šios priežasties, aš balsuosiu „prieš“.

 
  
MPphoto
 
 

  Konrad Szymański (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, norėčiau atsakyti Komisijos nariui S. Dimasui, kuris atkreipė dėmesį į politinius ir ekonominius klausimus, kažkodėl vengdamas aplinkos apsaugos klausimo. Visi žinome, kad Rusija neketina laikytis abipusiškumo principo investicijų į energetikos rinką požiūriu. Geriausiu atveju, ji reguliuos prieigą prie savo rinkos, bet kuriuo metu išvarydama Europos investuotoją. Dėl šios priežasties projektas „Nord Stream“ stiprina Rusijos poziciją ekonominiu požiūriu ir yra žalingas Europai. Visi žinome, kad Rusija neketina liautis naudoti energetiką, kaip politinio spaudimo įrankį. Šiandien šis spaudimas labiausiai taikomas Ukrainai. Projekto „Nord Stream“ įgyvendinimas reikš, kad kiekviena Europos Sąjungos valstybė bus neapsaugota nuo tokio pobūdžio spaudimo ir todėl bus šantažuojama. Palauksime, kol bus atsižvelgta į neigiamą Baltijos šalių pateiktą vertinimą. Komisijos narys S. Dimas gali nepaisyti šių nuomonių. Galbūt mes šį projektą netgi finansuosime iš Europos lėšų. Tokiu atveju nenustebkite, jei daugiau Europos piliečių grupių nusigręš nuo integracijos proceso. Kai kurie pasakys, kad šis projektas jų nedomina, kiti – kad jis žalingas.

 
  
MPphoto
 
 

  Árpád Duka-Zólyomi (PPE-DE). - (HU) Dėkoju, gerb. pirmininke. „Nord Stream“ yra vienas iš planų, skirtų patenkinti ES energijos poreikį. Tačiau yra daug neaiškumų. Dėl esamos poveikio aplinkai rizikos būtina atlikti profesionalų poveikio aplinkai tyrimą, kuriame turi dalyvauti aštuonios šalys, kurioms tai turės įtakos ir be kurių negali būti vykdomas joks planavimas.

Planas, kuris iki šiol buvo dvišalis, turi ir platesnį kontekstą, turėsiantį įtakos Europos energetikos saugumui, ir kurio Europos Sąjunga negali nepaisyti. Laikantis 2006 m. bendros pozicijos dėl bendros energetikos politikos, Komisijos dalyvavimas projekte yra esminis, kad būtų užtikrinti energetinio solidarumo kriterijai Europos Sąjungoje.

Neteisinga, kad projektas buvo paruoštas negavus pajūrio valstybių sutikimo. Šis planas yra susijęs su poveikio aplinkai rizika, kurią jaus trečdalis Europos Sąjungos valstybių narių, o be to, yra ir protingesnis variantas – tiesti sausuma... (Pirmininkas nutraukė kalbėtoją).

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE). - Gerb. pirmininke, savo kolegai M. Matsakiui norėčiau pasakyti, kad gyvenu prie Baltijos jūros; jis – ne. Dėl aplinkos apsaugos solidarumo jis irgi turėtų parodyti šiek tiek susirūpinimo Baltijos jūra.

(SV) Gerb. pirmininke, kartais šiame Parlamente girdime nuomonių, į kurias įsiklausome itin atidžiai, būtent taip yra, kai nuomonę pareiškia Vytautas Landsbergis. Atsižvelgiant į V. Landsbergio patirtį dėl politinių išankstinių sąlygų būtinų regionui kurti ir formuoti saugiame klimate, manau, visi turime priežastį klausyti, kai jis kalba.

Norėčiau pasakyti Komisijos nariui S. Dimasui ir visai Komisijai, kad man yra nesuprantama, kad nei ES, nei jūs, Komisijos nary, ar kiti Komisijos nariai, nesureagavote į šį didelį projektą – turiu omeny saugumo politiką, energetikos politiką ir aplinkos apsaugos politiką. Aš uždaviau šį klausimą keletą kartų ir gavau itin išsisukinėjamus atsakymus. Nesuprantu, kodėl taip ilgai užtruko, kol įsitraukėte į šį reikalą, kuris yra susijęs su visa Europa, ne tik su Rusija ir ne tik su Vokietija.

 
  
MPphoto
 
 

  Ville Itälä (PPE-DE). - (FI) Gerb. pirmininke, Baltijos jūra yra Europos Sąjungos aplinkosaugos gėda. Tikrai jos reikalai prasti. Mes reikalaujame ir mums reikia daugybės priemonių, kad pagerintume Baltijos jūros būklę, o to padaryti bus neįmanoma, jei Rusija neįsipareigos dėl šio svarstomo reikalo.

Kadangi visi žinome, kaip yra svarbu Rusijai nutiesti šį dujotiekį, dabar turime progą reikalauti, prieš suteikdami leidimą jį tiesti, kad Rusija įsipareigotų dėl tam tikrų kitų aplinkos apsaugos projektų, skirtų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekius Baltijos jūroje. Jei leidimas bus suteiktas, privalome būti tikri, kad Rusija iš tikrųjų įsipareigoja dėl svarstomo klausimo ir imasi reikiamų priemonių.

Tai yra ir galimybė, o kartu ir visos Europos Sąjungos patikimumo klausimas. Privalome veikti išvien ir santykiuose su Rusija privalome kalbėti vienu balsu, norėdami išsaugoti Baltijos jūrą. Dabar turime galimybę tai padaryti ir privalome ja pasinaudoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Ponios ir ponai, leidome pasisakyti 10 kalbėtojų. Tai išimtinės aplinkybės, nes paprastai kalba daugiausia penki. Dar keli nariai irgi paprašė galimybės kalbėti. Noriu jiems priminti, kad jie gali pareikšti savo nuomonę ir raštu, kuri irgi bus įtraukta į posėdžio protokolą.

 
  
MPphoto
 
 

  Stavros Dimas, Komisijos narys. (EL) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pasisakiusiems šios dienos diskusijos metu už įdomias nuomones. Tiesa yra tai, kad paminėjau viešąjį svarstymą, kurio sausio mėn. paprašė Peticijų komitetas, kuriame kalbėjome aš ir mano kolega A. Piebalgs, už energetiką atsakingas Komisijos narys, ir aš pakartojau tai, kas buvo sakyta anksčiau dėl poreikio importuoti gamtines dujas, kaip teigė mano kolega A. Piebalgs. Be to, paminėjau Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1364/2006, kuriuo remiantis rekomendacijose nurodomi tam tikri pirmenybiniai projektai, kaip europinės svarbos projektai, įskaitant šį projektą. Tai buvo jūsų sprendimas, ne mano! Taigi, nekritikuokite manęs dėl to, kad skiriu per daug dėmesio ekonominiams reikalams! Aš minėjau tiksliai tuos dalykus, kuriuos nusprendėte jūs. Be to, mano kalboje dėmesys buvo skirtas aplinkos apsaugos klausimams. Būtent dėl šių klausimų esu susirūpinęs. Taigi, prašau jūsų būti šiek tiek atidesniais ne tik vienos šeštosios mano kalbos dalies metu, bet ir likusių penkių šeštųjų.

Susirūpinimas dėl tokių didelių, svarbių kaip šis projektų su sudėtingais techniniais aspektais poveikio aplinkai yra, žinoma, visiškai pagrįstas. Jis reiškia, kad visuomenė vis aktyviau įtraukiama į diskusijas dėl tvaraus vystymosi ir aplinkos apsaugos, kurios susijusios su dideliais infrastruktūros projektais.

Tačiau ir poveikis palinkai, ir visuomenės bei už aplinkos apsaugos reikalus atsakingų įstaigų nuomonė yra įtraukta į poveikio aplinkai vertinimą, kurį numato susiję įstatymai dėl poveikio aplinkai vertinimo, ES direktyva ir Espo konvencija, kurią, kaip minėjau anksčiau, Rusija pasirašė, bet neratifikavo, nors ji pareiškė, kad ji ją vykdys. Tikiuosi, Rusija ją ratifikuos. Mes visada darome spaudimą trečiosios šalies valstybėms, kad būtų ratifikuoti aplinkos apsaugos susitarimai.

Poveikio aplinkai vertinimo procedūrų išvadas privalo atidžiai įvertinti įstaigos, turinčios teisę išduoti projekto įgyvendinimo leidimą arba statybų leidimus bet kokio pobūdžio infrastruktūros projektui. Tik tada šios įstaigos turės aiškų supratimą apie į šį pranešimą, kurį taip skrupulingai paruošė M. Libicki, įtrauktus aplinkos apsaugos klausimus.

Pavyzdžiui, pranešime paminėta didelės taršos grėsmė, jei į Baltijos jūrą išsilietų tūkstančiai tonų cheminių medžiagų, kurių reikės vamzdynui išvalyti prieš pradedant jį eksploatuoti, „specifinių cheminių medžiagų“, kaip teigiama pranešime.

Tačiau atrodo, kad 2008 m. vasario mėn. rangovas patvirtino, kad neketina naudoti šių cheminių medžiagų vamzdyno hidraulinių bandymų metu prieš pradėdami jį eksploatuoti. Tai nereiškia, kad problemos nebus. Didelė tikimybė, kad bus naudojamos kitos cheminės medžiagos. Vis dėlto tai reiškia, kad privalome laukti, kol bus baigta poveikio aplinkai vertinimo procedūra, kaip reikalaujama pagal įstatymus, kad galėtume aptarti atitiktį ES įstatymams ir politikai, poveikį, riziką, priemones, bei nuspręsti dėl sąlygų, kurių privalės laikytis projekto savininkas.

Skaidrumo sąlygos, taikomos poveikio aplinkai vertinimo procedūrai, užtikrina, kad visos dalyvaujančios šalys, įskaitant Europos Parlamentą, turės prieigą prie visos susijusios informacijos.

Įdomu tai, kad įvairios pusės šiandien pareiškė nuomonę, kad Komisija privalo turėti plačią kompetencijos sritį arba poveikio aplinkai tyrimų atlikimo požiūriu, arba įvairių strategijų sukūrimo požiūriu. Komisijos kompetencija yra konkreti; dėl tyrimų ir poveikio aplinkai vertinimo tyrimų ji neturi nei priemonių, nei kompetencijos, pastaroji suteikta valstybėms narėms. Komisijos vaidmuo, kaip nurodyta Sutartyje, yra užtikrinti, kad valstybės narės deramai vykdytų ir laikytųsi visų Bendrijos teisės taisyklių, įskaitant tarptautinius Bendrijos ratifikuotus susitarimus.

Komisija gali įsikišti tik tada, jei yra rimtų priežasčių manyti, kad buvo nevykdomi susiję teisiniai įsipareigojimai pagal Bendrijos teisę, įskaitant Europos Sąjungos aplinkosaugos įstatymus.

Kol kas nebuvo tokių požymių, o ir poveikio aplinkai vertinimo procedūra tebevyksta. Patikinu, kad Komisija nesivaržys įsikišti, jei to reikės.

Galiausiai šiuo klausimu tiesiog galiu pakartoti, kad Komisija tikisi, jog valstybės narės labai gerai vykdys savo įsipareigojimus pagal Bendrijos teisę. Tai esminė bet kokio galutinio sprendimo dėl patvirtinimo sąlyga.

Noriu dar kartą padėkoti jums ir M. Libickiui už šį pranešimą ir už jo suteiktą mums galimybę aptarti šį itin svarbų dujotiekio ir galimo jo poveikio aplinkai klausimą.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Marcin Libicki, pranešėjas. − (PL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti visiems kalbėjusiems šios diskusijos metu. Turiu pasakyti, kad didžiuojuosi, jog esu šio Parlamento narys. Šiandien šis Parlamentas kalbėjo žmonių vardu, ne visada taip būna Parlamente: žmonių vardu pagal geriausias Europos Parlamentų, kurie buvo sukurti tam, kad žmonių nuomonės padėtų šio pasaulio galingiesiems, europines tradicijas.

Komisijos nary S. Dimasai, šiandien esate vienas iš šio pasaulio galingųjų. Išgirskite žmonių nuomonę, kurie šiandien kalbėjo šių parlamentarų balsu. Beveik visi sutiko, kad šis dujotiekis ne tik kelia grėsmę aplinkai, bet ir yra žalingas aplinkai, pirmiausia dėl tiesimo proceso ir, neduok Dieve, jei įvyktų kokia nors nelaimė.

Šia tema buvo pareikšta daug nuomonių, tačiau S. Dimas jų nediskutavo. Kodėl dujotiekis netiesiamas sausuma, jei tai kainuotų triskart mažiau ir būtų saugiau? Europos Komisija kol kas neturi, ką pasakyti, tai svarstomas klausimas. Buvo iškelta dar viena problema: faktas, kad „Nord Stream“ yra valstybinė įmonė ir kad visa tai yra politinio plano dalis. Buvo komentarų, kad visa tai yra politika. Taip, visa tai yra politika: „Nord Stream“ ir jos savininko, Kremliaus, politika.

Be to, Parlamente kalbėta, kad tai, ko reikia, yra Europos solidarumas. Nesuprantu, kodėl buvo pateiktas pakeitimas atšaukti sąlygą dėl solidarumo. Būtent šis klausimas ir yra Europos solidarumo patikrinimas, kaip buvo ką tik paminėta. Kodėl nekalbėjote apie išlaidas, kurias turės apmokėti vartotojai? Ši problema buvo iškelta. Dabar mes susiduriame su šiuo išbandymu: ar šio pasaulio galingieji, Europos Sąjungos galingieji, kuriems priklausote ir jūs, Komisijos nary, išgirs žmonių nuomonę, kaip ir praeitais amžiais galingieji išgirsdavo parlamento nuomonę? Kai jie nesiklausydavo, reikalai baigdavosi blogai. Matėme prancūzų, olandų ir airių referendumų rezultatus. Supraskite tai, kaip į įspėjimą. Europos Sąjungos galingieji turėtų atsiminti, kam jie dirba tam, kad rezultatai būtų teigiami.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos. Balsavimas vyks 12 val.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu. – Diskusijų dėl „Nord Stream“ impulsas rodo gerą pradžią, nes Europa gali pradėti vienu balsu kalbėti apie energetinio saugumo problemas ir skirti dėmesį bendrai energetikos politikai.

Energetinis saugumas yra esminis elementas bendro ES saugumo kontekste, ir todėl į jį turėtų būti atsižvelgiama itin atidžiai, ypač dėl to, kad matome didėjančią priklausomybę nuo importuojamos energijos, kuri, numatoma, iki 2030 m. pasieks 65 proc. Priklausomybė vien nuo dujų, numatoma, iki 2030 m. išaugs iki 84 proc. viso tiekimo. Dėmesys turėtų būti skiriamas labai savitiems ES santykiams su Rusija: reikėtų akcentuoti, kad būtų kuriamos ir vykdomos lygios prieigos sąlygos ir užtikrinamas nešališkas elgesys tiek ES esantiems Rusijos investuotojams, tiek ir ES investuotojams Rusijoje. Deja, pastarasis tikslas dar nėra užtikrintas ir būtina jo siekti.

Be to, noriu pripažinti Rusijos galimo Energetikos chartijos sutarties ir Tranzito protokolo ratifikavimo, siekiant išvengti galimų nesutarimų, susijusių su projektu „Nord Stream“, svarbą.

Norėčiau dar kartą šioje diskusijoje paminėti galimus pragaištingus padarinius aplinkai, kuriuos kelia projektas „Nord Stream“, atsižvelgiant į jo mastą ir siūlomą trasą, bei išreikšti savo pritarimą alternatyviai trasai sausuma.

 
  
MPphoto
 
 

  Titus Corlăţean (PSE), raštu. – (RO) Sveikinu priimtą Europos Parlamento poziciją dėl Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio tiesimo.

Europos Sąjungai reikia integruotos, bendros ir suderintos energetikos politikos bei ilgalaikės strategijos valstybių narių energetinei nepriklausomybei užtikrinti.

Europos Sąjunga turėtų spręsti aplinkos apsaugos ir geopolitinius klausimus dėl energetinio saugumo visų valstybių narių bendromis pastangomis, o ne tam tikrų valstybių narių ir Rusijos dvišaliais susitarimais. Tai vienintelis būdas Europos Sąjungai pasiekti stiprių pozicijų derybose su Rusija ir išvengti, kad energijos ištekliai netaptų politinio spaudimo veiksniu ir padėtų ES tapti lygiaverčiu Rusijos partneriu.

Tokiu būdu mes galėsime pateikti atsakymus į pagrįstą Rumunijos piliečių nusivylimą dėl nuolatinio kainų už dujas ir elektrą augimo, kuris rumunams ir jų pragyvenimo standartams sukelia neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes.

Be to, sprendimas dėl bendros Europos energetikos politikos galėtų sumažinti Bukarešto dešiniųjų valdančiųjų nesugebėjimą ginti Rumunijos energetikos interesus santykiuose su Rusija.

 
  
MPphoto
 
 

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. (PL) Norėčiau padėkoti Marcin Libickiui, Europos Parlamento peticijų komiteto pirmininkui, už darbą šiuo tiek nerimo sukėlusiu klausimu. Daugiau kaip 30 000 susirūpinusių ES piliečių paprašė pagalbos, susijusios su pasiūlymu Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį. Didelė gėda, kad tie, kurie ketina imtis šios investicijos, dar neatliko poveikio aplinkai vertinimo. Juk tai bus ilgiausios, t. y. 1 200 km, po vandeniu tiesiamos konstrukcijos projektas pasaulyje. Šiandien svarstomas klausimas turi ir ekologinį, ir ekonominį aspektą. Žinoma, negalima nepaisyti ir politinio šio klausimo foną. Dujotiekio trasa eis per „Natura 2000“ sritis bei nuskandintos amunicijos ir nuodingų dujų, likusių nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, zonas. Taigi privalome užtikrinti, kad būtų atlikti patikimi moksliniai tyrimai, įvertinant keturis rizikos scenarijus: dujotiekio tiesimo metu, įprasto eksploatavimo metu, kritinėse situacijose (katastrofos metu) ir kai dujotiekis bus išardytas, baigus jį naudoti arba jei tiekimo sutartis būtų nutraukta. Neturime nė vienos patikimos šio projekto analizės šiuo metu, kai, remiantis įstatymu, beveik kiekvienam statybų projektui reikalaujama atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Tai ne tik dviem šalims, Vokietijai ir Rusijai, įtakos turintis klausimas. Šiandien šis klausimas yra Europos solidarumo trūkumo energetikos srityje pavyzdys. Taigi išgirskime mūsų susirūpinusių piliečių nuomonę. Jie gali pasakyti, kad čia yra kažkas ne taip.

 
  
MPphoto
 
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. – (FI) Sprendimas dėl Baltijos dujotiekio tiesimo yra dviejų veikėjų, Rusijos ir Vokietijos, susitarimas. Tai turėtų būti visų prie Baltijos jūros esančių valstybių reikalas. Vokietija ir Rusija nėra vienintelės prie Baltijos jūros esančios valstybės. Bendras sprendimas dėl šio reikalo yra tinkamas dalykas, nes Baltijos dujotiekis padarys neigiamą poveikį Baltijos jūros aplinkai.

Būtina ištirti Baltijos dujotiekio poveikį aplinkai ir imtis reikiamų priemonių. Rusijos įsipareigojimas laikytis Espo konvencijos turi būti laikomas leidimo tiesti išdavimo sąlyga.

Baltijos aplinkos būklę bus galima pagerinti tik tada, jei Rusija bus prisiėmusi už tai atsakomybę ir tuo suinteresuota. Dabar turime progą priversti Rusiją įsipareigoti.

Rusijos ekonominė gerovė priklauso nuo energijos eksporto. Kita vertus, ES priklauso nuo Rusijos energijos. Reikalingas nešališkas strateginis ES ir Rusijos bendradarbiavimas aplinkos atžvilgiu.

Šiame Parlamente pareikšta daug kritikos Kremliaus atžvilgiu. Tačiau susitarimui visada reikia dviejų šalių.

Dabar atėjo metas ES pasižiūrėti į save. Yra gerų priežasčių ES bendradarbiavimą ir susirūpinimą dėl Baltijos jūros būklės paversti veiksmu!

 
  
MPphoto
 
 

  Siiri Oviir (ALDE), raštu. – (ET) Būsimos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (Lisabonos sutarties) 194 straipsnyje aiškiai pasakyta, kad ES energijos politika turi, remiantis valstybių narių solidarumo dvasia, atsižvelgti į poreikį išsaugoti ir gerinti aplinką. Jokiu būdu negaliu sutikti, kad Europos natūraliai aplinka gali būti priversta tapti Europos išorės energetikos politikos vergu, o juk pastaraisiais metais Europa tvirtai kalbėjo apie aplinkos apsaugą. Atsižvelgiant į faktą, kad Baltijos jūra šiandien jau yra viena iš labiausiai užterštų jūrų zonų, nepriimtina, kad atsirastų bet kokie kiti rizikos faktoriai, kurie ateityje priartintų prie gamtos ir ekonominės katastrofos. Raginu Europos Parlamentą pritarti Baltijos šalių, pranešėjo ir aplinkos apsaugos organizacijų pasiūlytoms idėjoms Baltijos dujotiekį tiesti sausuma, taigi raginu Europos Komisiją ir Tarybą taikyti visas įmanomas turimas teisines priemones, kad statybų organizatoriaus ketinimai dujotiekį tiesti Baltijos jūroje būtų pakeisti.

 
  
MPphoto
 
 

  Sirpa Pietikäinen (PPE-DE), raštu. (FI) Gerb. pirmininke, pranešėjau, ponios ir ponai, norėčiau pasveikinti pranešėją su šiuo labai sėkmingai atliktu darbu. Pranešime įtikinamai aptariamas Europos Sąjungos piliečių, ypač prie Baltijos jūros esančių valstybių piliečių, susirūpinimas dėl numatyto dujotiekio poveikio aplinkai. Baltijos dujotiekio tiesimas visų pirma yra aplinkos apsaugos klausimas, ir visas projektas ir jo ekonominis pagrįstumas turėtų būti tiriamas šiuo požiūriu.

Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų jūsų pasaulyje. Ji yra itin pažeidžiama dėl jos ypatingų savybių: tai viena iš sekliausių jūrų pasaulyje ir jos vandens kaita yra lėta. Baltijos jūra yra unikalus sūroko vandens telkinys, ir dėl šios priežasties tam tikrų jūros augalų ir gyvūnų nerandama jokioje kitoje pasaulio vietoje. Didelė žala aplinkai sukeltų katastrofinių padarinių jūrai.

Aš tvirtai pritariu pranešime pateiktam reikalavimui, kad nepriklausoma trečia šalis turi atlikti poveikio aplinkai analizę. Analizė turėtų būti grįsta daugeliu mokslinių ir aplinkos apsaugos faktorių.

Be to, įmanoma netgi pasiekti, kad Rusija įsipareigotų praktiškai ištaisyti visas neigiamas išvadas, priimtas atlikus poveikio aplinkai vertinimą, taikant tarptautines suderintas konvencijas. Visos pranešime paminėtos konvencijos yra susijusios. Pažymėtina, kad tai bus pirmas kartas, kai 1974 m. Helsinkio sutartis bus taikoma praktiškai.

Negalima pradėti tiesimo darbų, kol nebus įvertintas visas galimas su dujotiekio eksploatavimo ciklu susijęs poveikis aplinkai. Be to, reikėtų atidžiai apsvarstyti ir dujotiekio tiesimą sausuma. Europos Sąjungos energijos poreikis yra neabejotinas. Tačiau yra daug būdų patenkinti energijos poreikį, ir Europos Sąjungoje esančioms jūroms neturėtų būti keliamas pavojus vien dėl to, kad atrodytų, jog kitos galimybės kainuos daugiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN), raštu. – (PL) Baltijos dujotiekis turi daug aspektų, įskaitant ekonominį, ekologinį, energetinį ir politinį. Išskyrus energetinį, nė vienas iš šių aspektų nepasiteisina.

Ekonominiu požiūriu daug geriau ir triskart pigiau dujotiekį tiesti ne jūros dugnu, o sausuma. Ekologiniu požiūriu, jei dujotiekis bus tiesiamas jūros dugnu, kyla katastrofos grėsmė visam Baltijos jūros baseinui, ir ne tik šiam baseinui. Niekas išsamiai neištyrė šios rizikos masto ir niekas negali numatyti jos padarinių. Politiniu požiūriu jis yra naudingas Rusijai, jis kelia konfliktą Europos Sąjungoje ir todėl Vokietija pažeidžia ES partnerystės ir solidarumo principus.

Šiomis aplinkybėmis Marcino Libickio pranešimas, kuriame pateikiama įtikinanti ir konkreti informacija, turėtų būti priimtas ir į jį turėtų būti atsižvelgiama priimant sprendimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE), raštu. (CS) Man irgi nerimą kelia dešimčių tūkstančių piliečių, kurie savo peticijoje pabrėžia su didžiausio dujotiekio tiesimu seklios Baltijos jūros dugnu susijusią riziką, susirūpinimas.

Dėl jų peticijos organizuotas viešas svarstymas ir paruoštas Europos Parlamento pranešimas, kuriame pabrėžiamas poreikis įtraukti kitas šalis, o ypač ES, į sprendimų priėmimo procesą. Problemų kyla dėl ekologinės rizikos, kuri egzistuoja dėl jūros dugne palaidotų karo laivų ir amunicijos bei dėl rizikingo cheminio valymo, kurį būtina atlikti prieš pradedant eksploatuoti dujotiekį, metodo.

Aš nepareiškiu nuomonės dėl alternatyvios trasos sausuma, tačiau tvirtai tikiu, kad Europos Komisija ir Taryba privalo atlikti koordinatorių vaidmenį ir nuolat reikalauti, gindamos Baltijos ir kitų šalių interesus, kad investuotojai prisiimtų visą atsakomybę už galimą ekologinę žalą. Taip pat Komisija ir Taryba privalo reikalauti, kad būtų atliktas nepriklausomas poveikio aplinkai vertinimas bei alternatyvios trasos sausuma vertinimas.

Šiaurės dujų tiekimo trasa iš Rusijos yra svarbi. Todėl būtina, kad ES pasirašytų susitarimą su Rusija dėl sąlygų, susijusių su dujotiekio tiesimo ir saugaus eksploatavimo kontrole. Juk Rusija kol kas neratifikavo Espo konvencijos. Deja, mes dar neturime bendros ES energetikos politikos ar standartų. Galime aiškiai matyti, kad europiečiams reikia ne dvišalio Vokietijos ir Rusijos susitarimo, bet ES sutarties ir visų Baltijos valstybių pritarimo šiai statybai. Dabar Parlamentas šiuo požiūriu davė aiškų politinį ženklą.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Roszkowski (UEN), raštu. – (PL) Svarstymas dėl M. Libickio pranešimo rodo beveik visišką vieningumą vertinant projektą „Nord Stream“. Jis yra ekonomiškai nepagrįstas, dėl jo gresia bauginančios papildomos išlaidos dėl dujų kainos ateityje, jis kelia ekologinę grėsmę Baltijos valstybėms ir didina tam tikrų valstybių narių priklausomybę nuo tiekimo iš Rusijos. Kyla klausimas: kam tai naudinga?

Sunku rimtai priimti M. Matsakio nuomonę, kuris šiame kontekste kalbėjo apie nesutikimą su pranešimo turiniu ir reikalavo „sąžiningumo“. Sunku suprasti, kaip M. Matsakis supranta sąžiningumo sąvoką.

Balsavimas dėl šio pranešimo taps patikrinimu, kaip Europos Parlamentas iš tiesų atsižvelgia į ekonomistų, ekologų ir paprastų ES piliečių nuomonę, ir kiek įtakos jam daro rusų ir vokiečių lobistų spaudimas, kuriuo siekiama mažinti tam tikrų valstybių narių energetinį saugumą ir ekologinę saugą bei griauti ES solidarumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Esko Seppänen (GUE/NGL), raštu. (FI) Gerb. pirmininke, dujotiekio tiesimas jį užkasant žemėje būtų pigesnis ir saugesnis variantas palyginti su jo tiesimu jūroje. Numatytas Baltijos dujotiekis, be abejo, padarys poveikį aplinkai, ir jis turi būti ištirtas. Tai turi būti atlikta siekiant sumažinti riziką.

Tačiau „Nord Stream“ nepatenka į ES kompetencijos sritį, ir Parlamentas tik svarsto šį klausimą, remdamasis Peticijų komiteto pranešimu. Tai vidinė Lenkijos politika, kuri šiuo aplinkiniu būdu yra aptariama Bendrijos institucijoje, kaip aplinkos apsaugos klausimas, neužsimenant apie politinius Lenkijos ir Baltijos valstybių motyvus.

Jei būčiau Rusijos dujų pardavėjas ir Vokietijos pirkėjas, negalėčiau pasitikėti tiekimo saugumu, ypač tuo atveju, jei dujotiekis būtų nutiestas per Lenkijos teritoriją. Europoje turėjome blogos patirties su Ukrainos tarpininkavimu, kai ji sukaupė dujų atsargas arba už jas nesumokėjo, ir tada, įvykus krizei, ji laikė jas, kad galėtų pati naudoti dujas, kurios iš Rusijos buvo siunčiamos Vidurio Europai. Tokio paties pobūdžio pavojus neatmetamas ir Lenkijos atveju. Taigi, logiškai tai neigiamai veikia Rusijos ir ES prekybos ir ekonominių santykių plėtrą. Ir Baltijos šalys su tuo sutinka.

Deja, nėra tiesimo sausuma alternatyvos dujotiekio tiesimui jūroje, tačiau būtina apsaugoti jūros aplinką.

 

5. Afganistano stabilizavimas: ES ir tarptautinės bendruomenės uždaviniai (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas diskusijos (A6-0269/2008) dėl André Brie pranešimo Užsienio reikalų komiteto vardu Afganistano stabilizavimas: ES ir tarptautinės bendruomenės uždaviniai [2007/2208(INI)].

 
  
MPphoto
 
 

  André Brie, pranešėjas. (DE) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary Jean-Pierre Jouyetai, ponios ir ponai, vakar Kabule mačiau kruviniausią išpuolį nuo 2001 m., daugiau nei 40 afganų ir indų nužudyta, ir 140 sužeista. Mes norime pareikšti didžiulę užuojautą aukoms ir išreikšti savo pasipiktinimą žudikams, kurie už tai atsakė.

Tie, kurie seka Europos žiniasklaidą, ir tie, kurie, pavyzdžiui, perskaitė šiandienos Daily Outlook Afghanistan numerį, žino, kad smurtas Afganistane dabar yra daug plačiau paplitęs ir kasdienis dalykas. Mokytojai yra žudomi beveik kiekvieną dieną, tai yra vienas iš labiausiai ciniškų Talibano strategijos išraiškų. Mokyklos, o ypač mergaičių mokyklos, deginamos arba priverčiamos užsidaryti, tiltai ir keliai sprogdinami. O Europoje netgi nebuvo pranešama apie tai, kad JAV vadovaujamos koalicijos pajėgos, sekmadienį, vestuvių pokylyje, Nangarhar provincijoje nužudė 23 žmones, įskaitant ir jaunąją. Taip pat panašus įvykis atsitiko ir kaimyninėje Urusgan provincijoje. Šiuo metu Prezidentas H. Karsai yra užsakęs atlikti tyrimą.

Aišku, kad per pastaruosius trejus metus saugumo padėtis Afganistane pablogėjo. Tačiau yra daug akivaizdžiai teigiamų naujovių, į kurias reikia atsižvelgti: pažanga švietimo ir sveikatos politikos srityje, sėkmė regiono lygiu sudaryti atkūrimo programą ir kovoti su narkotikais, gausybės neįtikėtinai drąsių žurnalistų dėka kritiškos ir nepriklausomos žiniasklaidos sukūrimas, ir daugelyje sričių aktyvios pilietinės bendruomenės, kartu su narsių moterų organizacijomis, kūrimas.

Tačiau taip pat reikia pranešti ir apie neigiamus aspektus, pavyzdžiui, faktas, kad opiumo aguonų auginimas dabar pasiekė rekordinius lygius šalies mastu ir kad šis augalas yra vis labiau siejamas su bendrąja ekonomika, taip pat kaip ir su greitai didėjančiais nusikaltimų ir korupcijos lygiais ir maištininkų grupuočių veikla.

Tarptautinė maisto krizė padarė didžiulės įtakos milijonams afganų. Korupcija yra plačiai paplitusi valdžios institucijų struktūrose, o iš tikrųjų ji ir kyla iš ten. Teisinė valstybė dar nėra tinkamai sukurta ir gali būti lyginama su Gvantanamu arba JAV kalėjimu Bagrame, taip pat ja iš esmės abejoja tarptautinės valdžios institucijos.

Fundamentalizmo ideologijos pastaraisiais metais aiškiai įsigali netgi svarbiausiose vyriausybės ir parlamento sferose, ir tai kelia grėsmę spaudos ir žiniasklaidos laisvei, o ypač afganų moterų ir mergaičių viltims dėl lygių teisių visuomenėje.

Kiekvieną dieną vykdomas pasibaisėtinas smurtas prieš moteris ir mergaites namų, šeimos ir vietos lygiu; man tai yra pati rimčiausia ir didžiausia problema, labiausiai ignoruojama mūsų žiniasklaidos. Man skaudu, kad dėl laiko stokos aš negaliu apie tai kalbėti išsamiau. Afganistanas ir jo žmonės nusipelnė mūsų visiško atsidavimo. Po 30 karo metų, per kuriuos buvo nužudyta daugiau nei vienas su puse milijono žmonių, tarptautinė bendruomenė privalo parodyti visišką solidarumą Afganistanui.

Šalį ir jos visuomenę nuniokojo Tarybų Sąjungos vykdoma okupacijos politika ir karas, JAV, Pakistano, Irano ir kitų šalių apginkluotų Mujahedeen grupuočių kovos ir Talibano valdžios viešpatavimas.

Mūsų pranešime piešiamas diskriminavimo ir realistinis paveikslas. Pranešimu pripažįstami reikšmingi Afganistano žmonių laimėjimai, nustatomi politiniai Afganistano ir kitų tarptautinių valdžios institucijų trūkumai. Juo išreiškiame visišką paramą ir paaiškiname, kad mes prisiimame visą atsakomybę už demokratijos ir žmogaus teisių, ypač Afganistano moterų ir vaikų teisių, sukūrimą. Tai nėra tik bendras principo klausimas, tai yra ir specifinis reikalavimas tiek, kiek tai susiję su Malalai Dschoja, Pervez Kambasch ir Latif Petram.

Šiuo pranešimu Europos Parlamentas kviečia kurti naują tarptautinės visuomenės ir Afganistano vyriausybės strategiją, kurios pagrindinis objektas būtų pilietinės visuomenės atkūrimas. Tai yra politika, kurią skatina ir specialusis JTO atstovas Afganistanui Kai Eide. Tai yra pats svarbiausias žingsnis, todėl aš esu patenkintas, kad mes šiame Parlamente davėme tokį ženklą.

Norėčiau išreikšti padėką savo kolegoms iš kitų politinių frakcijų, Komisijai ir Komisijos narei, kuri Kabule ir Briuselyje turi nuostabią komandą, užsiimančią Afganistano problema, ir Tarybos specialiajam atstovui bei daugybei suinteresuotų Afganistano ir tarptautinių NVO.

Todėl aš privalau pasakyti, kad dėl viso to man daug sudėtingiau iš pranešimo išbraukti savo vardą. Aš negalėjau daugumos įtikinti, kad Afganistano problemos negali būti išspręstos karinėmis priemonėmis. Jei dauguma šiame Parlamente dabar ragins sustiprinti karinių pajėgų lygį ir taip darydama ignoruos nacionalines valstybių narių sąlygas, tai sužlugdys pranešime iškeltas realias svarstomas problemas ir prieštaraus mano paties interesams. Faktas, kad dauguma nori, jog visos Europos tautos būtų ignoruojamos, Afganistanui yra nepriimtinas – pastarųjų dienų įvykiai tai patvirtino – ir yra visiškai klaidinga politika.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, aš pirmą kartą turiu garbės ir teisę pasisakyti Europos Parlamente. Prieš pradėdamas, kaip ir A. Brie, aš pirmininkaujančiosios šalies vardu taip pat noriu griežtai pasmerkti vakar dienos išpuolį prieš Indijos ambasadą Kabule, kurio metu nužudyta daugiau nei 40 civilių ir šimtai sužeistų, įskaitant daug ambasados darbuotojų. Šiuo išpuoliu buvo siekiama destabilizuoti konsolidavimo ir atkūrimo procesą Afganistane. Europos Sąjunga yra visiškai pasiryžusi paremti Afganistano vyriausybės ir Afganistano žmonių pastangas sukurti stabilią ir demokratišką valstybę, o šitie tragiški įvykiai akcentuoja šio ryto diskusijų svarbą ir skubą.

Kaip ir Parlamentas, Taryba tvirtai tiki, kad reikia ilgalaikio įsipareigojimo Afganistanui. Mūsų tikslas privalo būti – padėti vyriausybei plėtoti struktūras, reikalingas moderniai ir demokratiškai valstybei tinkamai funkcionuoti, jos piliečių saugumui užtikrinti, teisinei valstybei gerbti ir ekonominiam bei socialiniam vystymuisi skatinti.

Aš turėčiau atkreipti dėmesį, kad bendros Afganistano valdžios institucijų ir tarptautinės bendruomenės pastangos pasiekė įspūdingų rezultatų ir jie turi būti akcentuojami: kūdikių mirštamumas sumažėjo 25 proc. ir 6 mln. vaikų lanko mokyklą, iš jų trečdalis yra mergaitės. Šiuo požiūriu aš privalau pabrėžti Komisijos narės B. Ferrero-Waldner ir bendrai Komisijos darbą šioje srityje ir visais aspektais, susijusiais su teisinės valstybės atkūrimu.

Mes privalome remtis šiais laimėjimais, bet taip pat privalome suprasti ateityje laukiančių uždavinių mastą, ypač tų, kuriuos akcentavo A. Brie: valdymo, saugumo stokos, korupcijos ir narkotikų problemos, kurie yra neatsiejami viena nuo kito ir kurie turi neigiamą poveikį normaliam institucijų funkcionavimui bei tvariam šalies vystymuisi.

Todėl, mes privalome dirbti su kitais partneriais narkotikų srityje, kad užtikrintumėme Saugumo Tarybos Rezoliucijos 1817, priimtos birželio 11 d., nuostatų taikymą, nes tai leistų tarptautinei bendruomenei paspartinti kovą su nelegalia prekyba prekursoriais, naudojamais heroinui gaminti.

Kaip ir Parlamentas, Taryba teikia didžiausią svarbą demokratiškam procesui Afganistane. Per 2004 ir 2005 m. rinkimus Afganistano žmonės labai aiškiai ir labai ryžtingai pasirinko demokratiją ir stabilumą, o mes privalome jiems padėti sukurti geriausias įmanomas sąlygas artėjantiems 2009 m. prezidento rinkimams ir 2010 m. visuotiniams rinkimams pasirengti.

Taryba buvo labai susidomėjusi Parlamento pristatytu ir A. Brei apibendrintu pranešimu dėl Afganistano ir nori akcentuoti tris specifinius aspektus. Pirma, Taryba tikisi, kad Afganistano vyriausybė prisiims didesnę atsakomybės už Afganistano atkūrimą ir plėtros procesą dalį. Be to, visose srityse turi būti akcentuojami Afganistano žmonės, prisiimantys savo atsakomybę, ir garantijų poreikis gero vadovavimo srityje, vadinasi, šiuo požiūriu Afganistano valdžios institucijų pareiga vykdyti savo įsipareigojimus.

Antra, Taryba akcentuoja tolimesnės glaudaus bendradarbiavimo su Afganistano vyriausybe pažangos svarbą siekiant vienos tarptautinės bendruomenės vizijos – kaip pasiekti bendrų tikslų, ypač užtikrinant, kad vykdomi veiksmai būtų aiškūs kariniu ir civiliniu požiūriais. Mandatas yra duotas naujam Jungtinių Tautų specialiajam atstovui Kai Eide ir Taryba nori išreikšti jam visišką paramą misijos metu. Žiūrint iš to paties taško, Taryba mano, kad yra būtina sustiprinti UNAMA (Jungtinių Tautų paramos misija Afganistane) kompetencijas siekiant išplėsti jos veiksmus visoje teritorijoje, ypač šalies pietuose ir vakaruose.

Trečia ir paskutinė mūsų pastaba dėl A. Brei pranešimo yra ta, kad svarbu pagerinti Afganistano ir jos kaimynių bendradarbiavimą ir santykius tam, kad šalyje būtų užtikrintas ilgalaikis stabilumas, ypač turint omenyje įvairialypę, aiškiai akcentuotų A. Brei problemų esmę, ypač narkotikų gamybos ir jų prekybos srityse.

Bet kuriuo atveju šitie trumpi Parlamento pateikti komentarai dėl pranešimo neturėtų nutolti nuo fakto, kad apskritai Taryba ir Parlamentas turi labai panašius požiūrius dėl įgyvendintinos Afganistane politikos. Norėčiau pasinaudoti šia proga ir pasveikinti bei padrąsinti A. Brie pranešime pristatytą iniciatyvą, skirtą Europos Parlamento ir Afganistano Parlamento bendradarbiavimui stiprinti.

Dėl šių visų priežasčių Europos Sąjunga ir toliau dirbs bei atliks pagrindinį vaidmenį mobilizuojant tarptautinę bendruomenę pagalbai Afganistanui. Šis tikslas sukūrė pagrindą gegužės 26 d. Tarybos išvadoms, kurioms itin didžiulės reikšmės turėjo darbas, atliktas per Paryžiuje birželio 12 d. įvykusią tarptautinę konferenciją, skirtą Afganistanui padėti. Ši konferencija buvo didžiulė sėkmė Afganistanui, kaip ir Europos Sąjungai, kuri aiškiai nusistatė visas savo pozicijas svarbiais šalies plėtros aspektais.

Turėčiau atkreipti dėmesį, kad prieš kelis mėnesius balandžio 2–4 d. Bukarešte vykusio NATO susitikimo metu vyriausiasis įgaliotinis BUSP, Prezidentas H. Karsai ir JTO generalinis sekretorius dalyvavo valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime dėl Afganistano. Šalys, teikiančios pagalbą IFAS, kuriai ES valstybių narės parūpina beveik pusę personalo, Bukarešte priėmė naują savo bendro įsipareigojimo strategiją, paremtą keturiais principais, kuriuos čia paminėsiu: tvirtas ir bendras ilgalaikis įsipareigojimas, parama afganų valdžios ir atsakomybės saugumo klausimais stiprinimui; platus tarptautinės bendruomenės požiūris į pertvarką ir bendra politinė strategija, įtraukianti Afganistano kaimynes, ypač Pakistaną.

Baigdamas norėčiau akcentuoti tam tikras sritis, kurioms Europos Sąjungos indėlis yra itin didžiulis ir kuriose jos veikla yra svarbi sustiprinant valstybės kompetencijas ir Afganistane įtvirtinant teisinę valstybę. Kaip žinote, visų pirma nuo 2002 m. Europos Sąjunga turi specialųjį atstovą ir šias pareigas šiuo metu eina Francesc Vendrell. Kliūtys, su kuriomis susidurta iš pradžių, steigiant EUPOL misiją, ir kurios iš esmės buvo logistinės, dabar jau yra panaikintos. Ypač EUPOL yra įtraukta į Vidaus reikalų ministerijos reformą ir į Afganistano policijos strategijos kūrimą.

Galų gale noriu pabrėžti, kad pagaliau gegužės 26 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos, kurios tikslas buvo padvigubinti darbuotojų, susijusių su Afganistano policijos misija, skaičių, sprendimu Europos Sąjunga išsiuntė aiškų pranešimą savo Afganistano partneriams ir tarptautinei bendruomenei dėl padidintų Afganistanui įsipareigojimų. Šis EUPOL misijos masto padidinimas turėtų pagerinti mūsų veiksmų pagrindiniuose su policijos reforma susijusiuose sektoriuose matomumą ir efektyvumą, nepaisant per pastarąsias dienas įvykusių smurto aktų.

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. – (DE) Gerb. pirmininke, einantis Tarybos Pirmininko pareigas, gerbiami šio Parlamento nariai, A. Brie, pirmiausia turbūt turėčiau pasakyti keletą žodžių vokiškai ir padėkoti už šį labai svarbų ir aukščiausio lygio pranešimą bei už puikų gebėjimą bendradarbiauti su mano komanda tiek Kabule, tiek Briuselyje. Taip pat pritariu jūsų ir einančio Tarybos Pirmininko pareigas pasakytai kalbai. Iš tiesų tragiška, kad vakar mes vėl buvome tokio baisaus įvykio, kaip šis teroristų išpuolis, liudytojai. Viena vertus, žinoma, mes turime išreikšti mūsų aiškiausią pasmerkimą, bet kita vertus taip pat reikia atsižvelgti į aukas. Būtent tokiame fone, deja, turi vyksti ši diskusija.

Leiskite pasakyti, kad aš manau, jog šis išsamus pranešimas yra labai svarbus šioje sunkioje ir pavojingoje saugumo situacijoje, ir kad mes negalime ir neleisime tiems, kurie siekia Afganistano žingsnio atgal, viešpatauti.

Per pastaruosius mėnesius, ypač šio pranešimo rengimo metu, mes labai glaudžiai bendradarbiavome su pranešėju. Noriu padėkoti už jūsų dėmesį, kurį pirmiausia įrodo du Europos Parlamento vizitai ten ir, antra, 2007 m. lapkričio mėn. jūsų pakartotinis susitikimas su parlamentarais iš Wolesi Jirga Briuselyje, tai buvo svarbus jiems ženklas. Mes dirbome su atsidavusia delegacija santykiams su Afganistanu; jūs labai atidžiai sekate ten vykstančią plėtrą, o mes kiek galime stengiamės padėti.

Galų gale jūsų pranešimas atkreipia dėmesį į pagrindinę svarstomą problemą: kaip mes galime stabilizuoti Afganistaną, kokie uždaviniai laukia tarptautinės bendruomenės, ir kaip mes su jais susidorosime. Ta pačia dvasia, svarbioje konferencijoje Paryžiuje, mes aiškiai pasakėme, kad mes norime įveikti terorizmo grėsmę, bet tuo pačiu metu, mes taip pat turime savo viešųjų nuomonių visose srityse uždavinį, todėl, kad jie ne visada įvertina iššūkius ir ne visada įdeda visas pastangas, būtinas šiai grėsmei įveikti.

Manau, Paryžiaus konferencija buvo taip pat labai svarbi ir gera proga savo strategijai peržiūrėti dar labiau tai akcentuojant. Komisijos įsipareigojimas nuo 2002–2007 m. yra 1,2 mlrd. EUR. Ypač mes dirbome šiais klausimais: pirmiausia geresnės saugos Afganistanui suteikimas finansuojant policijos atlyginimus, glaudžiai tai susiejant su Afganistano policijos ir jos reformos palaikymu; antra, alternatyvaus opiumo aguonų auginimui pragyvenimo šaltinio suteikimas ir tokiu būdu pagalba naikinant narkotikus; trečia, afganų gyvenimo gerinimas – čia mes labiausiai sutelkėme dėmesį į sveikatos priežiūrą, šioje srityje per pastaruosius metus mes jau prisidėjome prie neabejotinos sėkmės, taip pat noriu pasakyti, kad tęsėme darbą dėl infrastruktūros ir regionų integracijos į tranzito maršrutus, pavyzdžiui, svarbaus kelio nuo Jalalabad iki Kabulo.

Tačiau Paryžiaus konferencija aiškiai leido suprasti, kad pokyčiai uždelsti. Šie pokyčiai yra būtini, jeigu mes norime sėkmingai vietoje įgyvendinti abipusius įsipareigojimus su Afganistano ir tarptautinėmis – visų mūsų – pastangomis. Be to, visi žinome, kad didesnis ir geresnis koordinavimas reikalingas visiems įtrauktiems dalyviams. Taip pat galiu pagirti Kai Eide, jį pažįstu jau daug metų, jis yra nuostabus žmogus. Jis atliks pagrindinį vaidmenį ir galiu jus užtikrinti, mes visi kartu dirbsime su juo labai glaudžiai.

Bet, žinoma, mes taip pat matome nuoširdaus mūsų Afganistano partnerių įsipareigojimo būtinybę. Jie iš tikrųjų turi jaustis didesniais savo valstybės atkūrimo proceso šeimininkais, o tai pasiekiama prisiimant atsakomybę ir turint stabilios šalies ateities viziją. Mes neišvengiamai artėjame prie 2009–2010 m. rinkimų; neabejotinai vyriausybei bus svarbiausia atgauti pripažinimą, kurį sumažino korupcija ir prastas valdymas, ypač provincijose, ir todėl mes galvojame, kokie būtų geriausi būdai rinkimų procesui paremti

Afganistanas yra kryžkelėje. Daugelis ankstesnių demokratinio valstybės kūrimo proceso pasiekimų – ypač žmogaus teisių, žodžio laisvės ir žiniasklaidos srityse – iš dalies patiria spaudimą. Tokiomis aplinkybėmis bus sunku susikurti pilietinei visuomenei. Šiame kontekste jūsų įsipareigojimas čia Parlamente – ir dar kartą dėkoju pranešėjui – ir jūsų bendradarbiavimas su Afgano Parlamentu, Wolesi Jirga, neįkainojami. Manau jūs galite prisidėti prie to skatindamas demokratinį procesą.

Kaip ir ES – šia mintimi aš ir užbaigsiu – mums tenka atsakomybė paremti Afganistaną ne tik tos šalies žmonių ir viso regiono stabilumo, bet taip pat ir Europos naudai. Tai yra tai, ką mes taip pat aiškiai turime pasakyti mokesčių mokėtojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Fatuzzo, PPE-DE frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš žinau, kad turiu dvi minutes, tačiau neapsistosiu ties tuo. Noriu padėkoti A. Brie už atsidavimą ir entuziazmą, kurį jis įdėjo į šį pranešimą, ir prašau jo neišbraukti savo vardo iš pranešimo, nes jis atliko labai gerą darbą, kartu su kitais pagalbiniais pranešėjais ir manimi. Ką gi pasakyti? Ką gi daryti, Afganistanui kritiniu momentu? Tai, kas atsitiko vakar, rodo, kad Europos ir kitų įsipareigojimas Afganistanui yra nepaprastai svarbus.

Pirmiausia šiuo pranešimu mes reikalaujame griežtesnio įsipareigojimo karinių pajėgų dalyvavimo požiūrio, nes be to nieko nepasieksime; antra, įsipareigojimo pagerinti demokratines struktūras naujoje Afganistano Respublikoje spartinimo, nes per pastaruosius 30 arba net daugiau metų ji pateko į visišką įstatymų nepaisymo situaciją, o blogiausia yra tai, kad yra įsikūrusi tarptautinio terorizmo centre.

Kai mes po rugsėjo 11-osios pradėjome kreipti dėmesį į tarptautinio terorizmo fenomeną, nuvykome į Afganistaną, o paskui į Iraką, ir suvokėme, kad patekome į „gyvačių lizdą“. Paskutinė tvirtovė, tokia, kokia Hitleriui buvo Berlyno bunkeris, dabar viso pasaulio teroristams yra Afganistanas. Jie bando persigrupuoti, Afganistane bandydami atkeršyti už pralaimėjimą, kurį jie patyrė ir vis dar jaučia Irake.

Mes Europos Parlamente galime išplatinti pranešimą su griežtais žodžiais, jei kuo daugiau iš mūsų balsuos už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ana Maria Gomes, PSE frakcijos vardu. – (PT) Aš sveikinu pranešėją A. Brie su jo kruopščia rimtų problemų, su kuriomis susiduriame Afganistane, analize, o ypač su jo pastangomis rasti formuluotę, kuri leistų visoms politinėms frakcijoms balsuoti už kompromisinius pakeitimus.

Deja, per balsavimą Komitete dvi svarbios idėjos, esančios kompromisiniuose pakeitimuose, nesulaukė kolegų politinio pritarimo, kolegų, kurie teikia pirmenybę ignoruoti problemas, susijusias su tarptautine bendruomene Afganistane, problemas, kurias šiurpiai iliustruoja vakar įvykdytas savižudiškas išpuolis prieš Indijos ambasadą Kabule. Todėl nuoroda, kad tarptautinei bendruomenei reikia iš naujo įvertinti savo pilietinę ir karinę strategiją, buvo atmesta į šalį, kaip ir pastraipa, kuria pabrėžiamas augantis visuomeninis nepasitenkinimas korupcija, besiplečiančia valdžios institucijose.

Todėl raginu savo kolegas Parlamento narius paremti PSE frakcijos dar kartą pristatytus pakeitimus, kad būtų persvarstytas pranešimas. Kaip gali šio Parlamento pranešime dėl Afganistano būti susilaikyta ir nepaminėtas Pakistano vaidmuo ir jo karinis režimas, kuris daugelį metų alino tą šalį. Kaip galime mes, Europos Parlamento nariai, ignoruoti slaptus mūsų JAV sąjungininkų kalėjimus Kabule ir ne tik tai? Kodėl kai kurie nariai atmeta įstatymais paremtą kritiką dėl Afganistano sistemos? PSE frakcijos pozicija yra aiški: įmanoma remti didesnį tarptautinių karinių pajėgų kiekį Afganistane ir tuo pačiu metu išlaikyti būtinybę iš naujo įvertinti ISAF (tarptautinės saugumo pagalbos pajėgos) karinę strategiją. Yra galimybė turėti glaudesnį Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendradarbiavimą Afganistane, neužsimerkiant į nusikaltimus, įvykdytus Dž. Bušo administracijos vardan kovos su terorizmu.

Pagaliau yra galimybė remti Afganistano institucijas ir tuo pačiu metu kreipti dėmesį į jų griežtus apribojimus. Europa tik tada sugebės imtis strateginio vaidmens Afganistane, kai ji nustos bijoti pateikti savo viziją dėl šalies ateities. Kodėl nepradėjus čia ir dabar nuo šio pranešimo?

 
  
MPphoto
 
 

  Samuli Pohjamo, ALDE frakcijos vardu. (FI) Gerb. pirmininke, aš taip pat norėčiau pasveikinti A. Brei su jo geru pranešimu. Šią sunkią temą jis išnagrinėjo nuodugniai ir visais aspektais.

Svarbiausi Afganistano uždaviniai yra atkurti saugumą ir įkurti funkcionuojančią valstybę. Tai yra sunki užduotis, nes Afganistane saugumo situacija labiau pablogėjo nei pagerėjo. Kaip tvirtina pranešėjas, saugumo situacijos pagerinimas yra esminis reikalavimas siekiant bendros plėtros, tačiau vien tik karinis sprendimas nepašalins sudėtingų šalies problemų.

Šalies mastu visos visuomenės pertvarkymas, teisinės valstybės sukūrimas, demokratijos ir žmogaus teisių padėties pagerinimas, lygybės skatinimas ir funkcionuojančios valdžios institucijų, švietimo įstaigų ir sveikatos priežiūros sistemos sukūrimas yra didžiuliai uždaviniai. Afganistanui reikia ir išsamios kaimo vietovių plėtros programos, ir alternatyvų auginantiems opiumą.

Visa tai taip pat iš Europos Sąjungos reikalauja didesnės finansinės paramos remiant ir atkuriant Afganistaną. ES taip pat privalo stengtis, kad tarptautinės bendruomenės veikla būtų kuo efektyvesnė, ją koordinuodama.

Dar norėčiau pabrėžti pilietinės visuomenės reikšmę, kuri kuriasi Afganistane ir siekia teisinės valstybės ir demokratijos stiprinimo bei nugalėti smurto kultūrą. Plėtra ir laisvė veikti nepriklausomai, informavimo priemonių pliuralizmas yra labai svarbu. Šiose srityse vis dar reikia labai daug ką nuveikti Afganistane.

 
  
MPphoto
 
 

  Konrad Szymański, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, per pastaruosius 30 Afganistano istorijos metų šalis patyrė Sovietų okupaciją, civilinį karą, o paskui Talibano valdžią. Dėl šios priežasties „Tvirtos taikos“ operacija (angl. Operation Enduring Freedom), kurią pradėjo JAV, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Čekija, Prancūzija ir Rumunija kartu su dabartine ISAF (Tarptautinės saugumo paramos pajėgos) misija, suvienijančia beveik visas Europos Sąjungos valstybes nares į karinę koaliciją, turi būti laikoma sėkminga. Švietimo sistema veikia geriau, sveikatos priežiūros sistema veikia geriau ir Hamid Karzai vyriausybė labai sunkiomis aplinkybėmis kontroliuoja didžiąją dalį šalies. Teroristų atgimimas 2007 metais gali mums reikšti vieną dalyką: ko Afganistanui reikia iš Europos Sąjungos ir NATO, tai didesnės finansinės, politinės ir karinės paramos. Kitoks požiūris, matomas kairiųjų pasiūlytuose pakeitimuose, būtų kaip savanaudiškumo, veidmainystės ir trumparegiškumo demonstravimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Beer, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, ponai ir ponios, mes esame paradoksalioje situacijoje. Mano frakcija rekomenduos kiekvienam perskaityti A. Brei pirminį pranešimą tam, kad jie suprastų iššūkių, laukiančių mūsų Afganistane, pobūdį. Tačiau paskui nutiko tai, kad Užsienio reikalų komiteto dauguma paprasčiausiai pakeitė ir panaikino priemones, kurios buvo taip skubiai reikalingos. Mes paprasčiausiai negalime sakyti: daugiau karinių pajėgų, viską tęsti kaip iki šiol, viskas vyksta gerai. Nieko gero nevyksta! Vakarykštis išpuolis tai parodė. Mums reikia peržiūrėti karinę strategiją; mums reikia visas skirtingas iniciatyvas sujungti į vieną. Iš tikrųjų būtent to mes kartu ir norėjome pasiekti.

Gerb. A. Brie, mano frakcija pateikė pakeitimus kartu su socialistų frakcija tam, kad dabar galėtume kovoti dėl šio svarbaus tikslo įgyvendinimo. Iš visos pagarbos per pastaruosius metus jūsų atliktam darbui, sakau: mes čia ginčijamės dėl to, kas yra tinkama pozicija, kurią reikia priimti, o jūs bailiai iš savo pusės – tik todėl, kad jūsų frakcija „smeigė jums į nugarą“ ir yra visiškai subtili kitokia pozicija, kuri taip pat konstatuoja, kad mums reikia kariuomenės, bet tai daryti reikia tinkamai – paprasčiausiai nulenkiate galvą ir sakote, kad išbraukiate savo pavardę. Tai nepadės Afganistano žmonėms, taip pat nepadeda ir Parlamentui plėtoti aiškią Afganistano strategiją.

Raginu visus balsuoti už pakeitimus, tada mes vykdysime savo įsipareigojimus: savo įsipareigojimus tiems, kuriuos mes siunčiame tenai, policininkams ir kareiviams, ir tiems, kuriems mes norime padėti, būtent Afganistano žmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Vittorio Agnoletto, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, esu labai dėkingas André Brie už jo padarytą darbą ir visiškai palaikau jo sprendimą išbraukti savo parašą. Rezoliucija dabar yra pakeista ir ji apibūdina šalį, kurioje pagal turimas žinias buvo gausus dalyvavimas rinkimuose, pamirštant, kad gyventojai balsavo nuolat jausdami ginkluotų grupuočių grėsmę.

Nėra užsiminta apie aršių militaristų buvimą H. Karzai vyriausybėje, nėra visuotinio „Tvirtos taikos“ operacijos, kuri visoje šalyje pareikalauja civilių aukų, pasmerkimo. NATO veikla yra remiama ignoruojant faktą, kad jos buvimas Afganistane yra pagrindinė šiuo metu šalyje visiško saugumo nebuvimo priežastis. Be to, susidūrus su nuolat didėjančia opiumo gamyba, nėra jokios užuominos dėl galimybės įgyvendinti bandomuosius projektus dėl opiumo panaudojimo gaminant morfijų, nors šiuo tikslu buvo priimta speciali Europos Parlamento rezoliucija.

Neabejotinai vienas teigiamas aspektas yra, tai rūpestis išreikštas dėl Malalai Joya ir kitų aktyvistų likimo, bet vien to nepakanka sukliudyti mano delegacijai balsuoti prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bastiaan Belder, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir esantys toli anapus mūsų sienų savo gyvybėmis atsako už Afganistano ir jo visuomenės sutaikinimą ir atkūrimą. Jie visi nusipelno Parlamento didžiausios pagarbos ir visiškos paramos, o ne tik mūsų maldų dėl dieviškosios apsaugos, nes jų misija tebėra labai pavojinga. Vakar ryto žmogžudžių išpuolis Kabule pateikia naują to įrodymą.

Prašau Tarybos ir Komisijos atkreipti dėmesį į dvi sudėtingos situacijos Afganistane specifines problemas. Be efektyvios strategijos prieš šiaurės Pakistano „talibanizaciją“, Afganistano stabilizacija išlieka šiek tiek daugiau nei Vakarų noras. Dėl to NATO pajėgos iš tikrųjų veikia „surištomis rankomis“.

Antra problema Afganistane yra skubus žemės ūkio modernizavimo poreikis. Didžiausia jo kliūtis – nuolatinė saugumo stoka daugelyje šalies vietų. JTO statistikos duomenys labai aiškiai parodė: kuo pavojingesnis rajonas, tuo gausesni kasmetiniai žydinčių aguonų laukai. Taryba ir Komisija, linkiu jums visos galimos išminties ir atkaklumo aktyvioje Afganistano stabilizacijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Koenraad Dillen (NI). – (NL) Mes visi pritarėme, kad situacija ketvirtoje mažiausiai išsivysčiusioje pasaulyje šalyje išlieka tragiška, nepaisant keleto teikiančių vilčių nuo šalies atkūrimo pradžios ženklų. Žinoma, problemos nėra tik karinės ir strateginės, tačiau visiška pergalė prieš Talibaną išlieka, žinoma, conditio sine qua non, siekiant sukurti gyvybingą valstybę su nepriklausoma teismų sistema ir kritiškai nusiteikusia žiniasklaida. Kiek tai susiję su pastaruoju klausimu, aš pritariu faktui, jog šiuo pranešimu pabrėžiama, kad Afganistano Konstitucija vis dar negarantuoja religijos laisvės todėl, kad neištikimybė Islamui išlieka kriminalinis nusikaltimas. Todėl Vakarų remiamas režimas privalo dėti tolesnes pastangas.

Ko aš pasigedau šiame pranešime, tai pareiškimo, kad pergalė prieš Talibaną reikalauja strategijos dėl Pakistano, kurio teritorija tebėra saugus teroristų rojus: visi žino, kad jis suteikia materialinį, techninį aprūpinimą teroristams, kaip jau vakar tapo akivaizdu per išpuolį prieš Indijos ambasadą Kabule. Todėl Afganistano politika privalo būti integruota ir visam regionui skirta politika, priešingu atveju, ji bus pasmerkta sužlugti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nickolay Mladenov (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, leiskite pradėti pridedant savo balsą už išpuolio prieš Indijos ambasadą pasmerkimą ir pareikšti užuojautas, ypač brigados generolams R. d. Mehtai ir V. Venkatui Rao iš Indijos ambasados ir jų šeimoms. Tikiuosi, kad šis išpuolis nesulaikys Indijos, svarbaus sąjungininko Afganistano atkūrimo procese, nuo paramos teikimo.

Afganistane didesnė tragedija nei pastatų griovimas yra žmonių gyvenimų ir asmenybių žlugimas per pastaruosius 35 metus. Tokioje subyrėjusioje šalyje prireiks didesnių pastangų nei mes galime įsivaizduoti ir ilgesnio laiko atkurti ir padėti atstatyti tuos gyvenimus.

Tačiau pirmas dalykas, ko reikia Afganistanui, tai daugiau, o ne mažiau saugumo. Pritariu faktui, kad pranešimas atspindi sutarimą, kuris taip pat egzistuoja Afganistano žemėje, kad politinis sprendimas įmanomas tik tada, jeigu mes atlaikysime karinį spaudimą dėl Talibano ir maištą. Mes turime atlaikyti tą spaudimą, jeigu mes ketiname užtikrinti politinį sprendimą dėl tos situacijos. Mes turime paremti Afganistano vyriausybės politiką, kurios pokalbiai su Talibano veikėjais yra įmanomi tik su tais, kurie pripažįsta Konstituciją ir padeda savo ginklus į šalį. Jie gali sugrąžinti į politinį procesą.

Mes turime paremti H. Karzai ir Afganistano vyriausybę perimant jų šalies valdymą ir perimant jų pačių šalyje politikos iniciatyvų kontrolę. Todėl labai sveikinu Komisijos narę B. Ferrero-Waldner, kuri kalbėjo apie dėmesio sutelkimą į rinkimus kitais metais. Afganistanui reikia stiprios vyriausybės, įsipareigojusios vyriausybės, žiūrinčios į priekį ir nesigręžiojančios atgal į savo praeitį.

Galų gale leiskite man dar kartą pasakyti, kad aš manau, jog Komisija deda labai geras pastangas, organizuodama mūsų paramos programas Afganistane. Ypač ambasadorius H. Kretschmer ir, žinoma, specialusis atstovas F. Vendrell, savo darbu jie puikiai atstovauja Europos Sąjungai. Dabar mums reikia išsiųsti Afganistano žmonėms, mūsų tarnyboms ir Tarybai, stiprų paramos ženklą tam, kad jie galėtų tęsti savo darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Libor Rouček (PSE). - (CS) Ponios ir ponai, tam, kad sėkmingai įveiktume kenčiančio Afganistano saugumo, politines ir socialines problemas, reikia daugiau nei karinio sprendimo. Karinis spaudimas maištininkams privalo būti derinamas su intensyviu politiniu procesu ir dialogu su visomis gyventojų grupėmis, pripažįstančiomis konstituciją ir pasiruošusiomis padėti savo ginklus. Mano nuomone, Europos Sąjunga turi atlikti vis didesnį vaidmenį remdama Afganistaną, kuriantį savo valstybę, su stipresnėmis demokratinėmis institucijomis, galinčiomis užtikrinti teritorinį vientisumą, valstybės vienybę, ekonominę ir socialinę plėtrą. Šiuo metu skubiai reikalinga parama, ypač šalies pietuose. Afganistano valdžios institucijos privalo sustiprinti administracines institucijas ir laipsniškai perimti šalies valdymo pareigas, tačiau visa tai turi lydėti veiksminga žmogaus teisių apsauga teisinės valstybės pagrindu. Ilgalaikė ir pastovi sėkmė negali būti užtikrinta be tokios apsaugos.

 
  
MPphoto
 
 

  Gerard Batten (IND/DEM). – Gerb. pirmininke, mes visi prisimename, kodėl Afganistanas buvo užpultas: jis buvo užpultas po rugsėjo 11 d. teroristų išpuolių prieš JAV, kuriuos organizavo al-Qa’ida iš Talibano saugomų bazių Afganistane. JAV ir jos sąjungininkės, visų pirma JK, surengė sėkmingą išpuolį ir išvijo al-Qa’idą iš jos tvirtovės. Vakarų karinės pajėgos padarė tai, kas būtina, siekiant kovoti su terorizmu.

Pranešime pažymima, kad NATO dalyvavimas yra būtinas siekiant užtikrinti šalies ateitį. Neabejotina, kad tik vieningos laisvo ir demokratinio pasaulio NATO pajėgos gali apsaugoti mūsų demokratines laisves nuo išpuolių, bet aš abejoju galimybe įtvirtinti demokratiją šalyje, neturinčioje demokratijos istorijos, ir ypač šalyje, kurioje dominuoja vakarietiškam liberaliosios demokratijos modeliui priešiška religinė ideologija.

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI). - (BG) Kolegos, karo veiksmai Afganistane vyksta jau beveik septynerius metus, 2008 m. birželio mėn. Europos Sąjunga pritarė daugiau kaip 23 000 karinio personalo paskyrimui. Tarptautinė bendruomenė skiria didelę ekonominę pagalbą Afganistanui, siekiama atstatyti šalies infrastruktūrą. Nepaisant visų šių pastangų, vyriausybė kontroliuoja tik trečdalį Afganistano teritorijos.

Matydamas tokius rezultatus, aš negaliu suprasti noro padidinti Europos Sąjungos finansinę paramą Afganistanui. Kodėl Europos mokesčių mokėtojų pinigai turėtų būti skiriami iniciatyvoms, kurios yra neveiksmingos? Siekiama įtvirtinti teisinę valstybę ir pagerinti teismų sistemą, bet ar dabartinė vyriausybė sugebės tai padaryti, jeigu ji nesugeba įtvirtinti savo valdžios šalyje? Padedame atkurti Afganistano policijos pajėgas, bet pareigūnai negerbia žmogaus teisių ir piktnaudžiauja tarnybine padėtimi.

Akivaizdu, kad norėdami, jog vieną dieną Afganistanas nebebūtų įtampos šaltiniu ir užimtų vietą tarptautinėje bendruomenėje, Europos institucijose privalome iš naujo rimtai apsvarstyti dabartinę politiką ir naudojamas strategijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Evans (PSE). – Gerb. pirmininke, norėčiau išskirti 16 rezoliucijos punktą, kuriame sakoma, kad „Afganistano saugumo problemos yra sudėtingesnės ir neapima vien kovos su terorizmu, todėl joms spręsti reikia ne vien karinių priemonių“. Manau, kad anksčiau dėl šio punkto pasisakė kolegos L. Rouček ir S. Pohjamo. Istorijoje yra buvę daug pavyzdžių, kai karinė galia leido užbaigti konfliktą ir rasti pusiau taikų sprendimą, tačiau šios istorijos pamokos mums taip pat parodė, kad ilgalaikį sprendimą gali užtikrinti tik demokratinės institucijos, turinčios tų šalių piliečių paramą.

Šioje srityje Afganistane nesame pasiekę jokios pažangos, todėl Komisijos narė B. Ferrero-Waldner teisi sakydama, kad Afganistano Vyriausybė dabar turi aiškiai parodyti pagarbą žmogaus teisėms ir žodžio laisvei siekiant ją atgaivinti. Per paskutinius rinkimus Afganistane mačiau balsuojančias moteris tai yra didelis žingsnis pirmyn. Tokius dalykus turime skatinti. Taip pat turime dirbti su Pakistanu ir atkurti taiką toje šalyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Emilio Menéndez del Valle (PSE). - (ES) Gerb. pirmininke, birželio mėn. Afganistane žuvo daugiau tarptautinių pajėgų karių nei Irake. Birželio mėn. taip pat išryškėjo Talibano galia Pešavare, pagrindiniame konflikto mieste Pakistane.

Pakistane buvo teigiama, kad karinės pajėgos sudarė slaptus taikos susitarimus su Afganistano ir Pakistano talibų vadovybėmis ir kad Pakistano kariuomenė labiau rūpinsis ne siena su Afganistanu, bet siena su Indija. Be to, keli pasisakiusieji jau paminėjo, kad vakar prie Indijos ambasados Kabule žuvo 40 žmonių.

Todėl aš klausiu: ar neatėjo laikas imtis naujos strategijos?

 
  
  

PIRMININKAVO: L. MORGANTINI
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 
 

  Vural Öger (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, birželio mėn. buvo kruviniausias mėnuo užsienio kariams nuo Talibano režimo žlugimo 2001 m. Žuvo daugiau kaip 48 koalicijos kariai – daugiau nei per tą patį laikotarpį Irake. Nuo metų pradžios smurtas Afganistane pareikalavo daugiau kaip 2 200 žmonių gyvybių. Afganistane vyksta ne atskiras konfliktas, bet regioninis karas, kuris gali plisti toliau. Padėtis šalyje dabar daug sudėtingesnė nei 2001 m.

Atsižvelgiant į šią nerimą keliančią įvykių eigą Afganistanas turi išlikti Europos prioritetu. Europos kariai ir ES civilinės operacijos atlieka labai svarbų vaidmenį šalyje. Po ilgų derybų komitete aš parėmiau galutinę pasiūlymo dėl rezoliucijos versiją, kurioje daug svarbių aspektų, įskaitant sistemingą Afganistano saugumo pajėgų mokymą, didesnį dėmesį pilietinės visuomenės atkūrimui ir didesnę koordinaciją tarp tarptautinių organizacijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Ibrisagic (PPE-DE). - (SV) Gerb. pirmininke, išklausius šios dienos diskusijas ir perskaičiuos pakeitimus, man susidarė įspūdis, kad kai kurie žmonės mano, kad vienintelis geras ir naudingas dalykas yra dialogas, o karinis įsikišimas yra blogas ir neveiksmingas. Nežinau, keli šio Parlamento nariai yra karo pabėgėliai, bet aš esu viena iš jų. Žinau, kad reikalingas ir civilinis bendradarbiavimas ir karinis dalyvavimas. Mano karo patirtis parodė, kad geriausiai pasiruošę dialogui neturi galios, o valdžia turintys smurtautojai, nelegalūs prekiautojai ir kariuomenės vadai retai yra pasiruošę dialogui. Todėl siekdami ištrūkti iš užburto smurto ir skurdo Afganistane rato, turime pasinaudoti karinėmis ir civilinėmis priemonėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - (SK) Afganistane daugėja teroristų išpuolių ir smurtinių sukilimų. Tarptautinė bendruomenė privalo netoleruoti ir nepasiduoti teroristų organizacijoms, kurias išlaiko narkotikų prekyba.

Pagrindinis šių teroristų organizacijų tikslas yra pasėti nesutarimą tarp NATO sąjungininkių ir taip sukurti įspūdį, kad neįmanoma įtvirtinti taikos Afganistane. Tokie jų veiksmai kelia grėsmę ne tik regiono, bet ir viso pasaulio saugumui. Todėl ES saugumo politika Afganistane turėtų būti dinamiškesnė ir lankstesnė, į ją turėtų būti įtrauktos konkrečios trumpalaikės ir ilgalaikės priemonės, skirtos atkurti Afganistano visuomenę, institucijas ir teisinę valstybę bei paremti Prezidentą H. Karzai. Europos bendrija toliau turėtų remti priemones, kurios jau prisidėjo prie šalies pažangos, ypač priemones, kurios padeda patenkinti pagrindinius visuomenės poreikius ir sudaro galimybes pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Dragoş Florin David (PPE-DE). - (RO) Afganistanas išlieka didžiausiu tarptautinės bendrijos rūpesčiu del teroristų veiklos, didejančios narkotikų gamybos ir smurtinių išpuolių.

Todėl aš prašau, kad Komisija, Taryba ir tarptautinės organizacijos išskirtų tris trumpalaikio veiksmų plano prioritetus: nustatyti ir izoliuoti narkotikų platinimo kanalus Afganistane, į tarptautinių strategijų įgyvendinimą labiau įtraukti regiono šalis, atsižvelgiant į jų kultūrinį ir religinį artumą, daugiau lėšų skirti ir aktyviau dalyvauti atstatyme ir humanitarinės ir administracinės pagalbos teikime.

Aš taip pat manau, kad intensyvesnis politinis, kultūrinis ir religinis dialogas su Afganistanu yra labai svarbus siekiant įgyvendinti stabilumo tikslus regione.

Sveikinu Andrį Prie pateikus pranešimo projektą.

 
  
MPphoto
 
 

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, aš ką tik grįžau iš Helmando ir Kandaharo. Aš sutinku, kad be stabilumo nebus pažangos; stabilumas – tai geras valdymas, karinės pajėgos ir policija.

Manau, kad kai kurie mūsų Europos sąjungininkai nenuoširdžiai įrodinėja savo atsidavimą misijai Afganistane. Mums reikia daugiau karinių pajėgų Afganistane; reikia daugiau lankstumo; reikia didesnės paramos ISAF misijai Afganistane. ES policijos misija dirba sėkmingai, bet palyginti su JAV veiklos mastais, ji nedaro nieko. Turėtų būti tinkamai koordinuojama Europos ir JAV veiklas, susijusi su policijos mokymu.

Pagaliau norėčiau pasmerkti A. Brie pastabas, kai jis tuo pačiu metu kalbėjo apie Talibaną ir amerikiečius: manau, kad tai buvo pasibjaurėtina. Talibanas žudo savo žmones, o sąjungininkai palaiko vietos gyventojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Vytautas Landsbergis (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, pasiūlymo dėl rezoliucijos 11 dalyje nurodoma, kad Europos Parlamentas „remia NATO pajėgų pastangas didinti šalies saugumą ir kovoti su vietos ir tarptautiniu terorizmu ir mano, kad šių pajėgų dalyvavimas būtų itin svarbus šalies ateičiai“.

Pranešėjo pateiktame 9 pakeitime nepritariama šiai pozicijai ir siūloma minėtą dalį išbraukti. Būtų daug geriau, jeigu pranešėjas aiškiai pasakytų, kad Parlamentas remia vietinį ir tarptautinį terorizmą ir mano, kad NATO pajėgų buvimas yra kliūtis užtikrinti šalies talibaniškąją ateitį. Toks 9 pakeitimas būtų sąžiningas prieš afganus ir NATO nukreiptas žaidimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, šiandien vienas didžiausių sunkumų, su kuriuo susiduria Europos Sąjunga, yra priemonės, skirtos projektų koordinavimui ir keitimuisi informacija tarp esančiųjų Afganistane, sukūrimas. Tokia priemonė yra būtina, kad projektai, kurių imasi Afganistane dirbančios organizacijos, papildytų vienas kitą. Turi būti kovojama su vietos ir tarptautiniu terorizmu, kad padidėtų šalies saugumas ir tęstųsi jos vystymasis. Dėl šios priežasties turėtume veikti kartu ir paremti afganų visuomenę ir sutaikinimo projektus. Be to, siekdami stabilizuoti padėtį Afganistane, turėtume stiprinti vietos institucijas ir patenkinti pagrindinius gyventojų pragyvenimo poreikius. Svarbus žingsnis siekiant demokratijos šalyje atkūrimo yra žiniasklaidos laisvė. Tai būtina paremti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet , einantis Tarybos pirmininko pareigas. (FR) Gerb. pirmininke, gerbiamas A. Brie, Komisijos nare, ponios ir ponai, norėčiau dar kartą išreikšti paramą A. Brie pranešimui ir pasidžiaugti, kad plačiai sutariama dėl to, kad Afganistanui reikia didesnio saugumo plačiąja prasme ir geresnio valdymo šiuo ypač sunkiu metu.

Per mūsų diskusiją išryškėjo, kad susidūrėme su labai painia padėtimi, kuriai karinio sprendimo neužtenka; kad susidūrėme su labai sudėtinga padėtimi; kad tarptautinė bendruomenė turi prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus, kurie, kaip minėjote, yra labai svarbūs Europos Sąjungai; kad reikės daug laiko atgaivinti žmonių viltis; kad kalbėdami apie valdymą, kaip minėjo Komisija, mes privalome sutelkti dėmesį į pasiruošimą artėjantiems rinkimams. Taryba, žinoma, toliau atidžiai stebės pasiruošimą rinkimams.

Kalbėdami apie su valdymu susijusius aspektus, Afganistano valdžios institucijoms turime pasakyti, kad pagarba teisinei valstybei ir mūsų tradicijoms nėra skiriamasis bruožas.

Kalbėdamas apie saugumą ir buvimą Afganistane norėčiau pažymėti, kad ES personalas sudaro daugiau kaip 50 proc. IFAS ir Taryba per artimiausius mėnesius didžiausią dėmesį skirs keturioms prioritetinėms sritims. Pirmasis prioritetas – gegužės 26 d. Tarybos sprendimo labai išplėsti EUPOL personalą įgyvendinimas. Žinoma, visi su policijos veiksmingumu susiję aspektai yra svarbūs ir Parlamentas teisingai išreiškė susirūpinimą.

Antra, Taryba toliau prižiūrės, kaip įgyvendinamos Tarptautinės konferencijos Afganistanui paremti išvados: atsižvelgiant į Europos Sąjungos finansinį įnašą, jos vaidmuo šiuo klausimu yra labai svarbus.

Trečia, Europos Sąjunga privalo pabrėžti būtinybę pagerinti Afganistano ir Pakistano santykius – keli Parlamento nariai paminėjo šį aspektą – ir paraginti abi šalis aktyviai dirbti ir sustiprinti bendradarbiavimą, visų pirma kovojant su bendromis problemomis, kurias kelia terorizmas, ir sprendžiant visus klausimus, susijusius su nelegalia narkotikų prekyba.

Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad Tarybai ir Komisijai svarbu užsitikrinti visapusišką Europos Parlamento paramą šiuo klausimu, kuris yra ypač svarbus tarptautinei bendruomenei ir – keli iš jūsų tai pažymėjo – Europos ateičiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner , Europos Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, pasistengsiu kalbėti trumpai. Norėčiau išsakyti tris pastabas. Pirmoji susijusi su Pakistanu. Visiškai aišku, kad labai svarbu dirbti pasienio srityje, taip pat manau, kad būtina pasinaudoti galimybėmis, atsivėrusiomis suformavus naują Vyriausybę Pakistane.

Vis dėlto ryškėja įtampa šioje šalyje, todėl norėtųsi tikėtis, kad ji nekels grėsmės pagerėjusiems dvišaliams mainams tarp paprastų žmonių.

Mes dirbame pasienio srityse ir matome, kad regioninis bendradarbiavimas, įskaitant sienos valdymą ir regioninės prekybos priemones, yra svarbus. Mes taip pat remiame G8 dialogo iniciatyvą dėl Afganistano ir Pakistano, kuria pradėjo Vokietija. Tai mano pirmoji pastaba,

Mano antroji pastaba susijusi sus teisingumu. Mes manome, kad geras valdymas yra svarbus ir jis neatsiejamas nuo policijos ir teisingumo. Įsitvirtinus nebaudžiamumui, policija gali daryti ką panorėjusi., Turi būti gera teisingumo sistema. Todėl su Taryba, dirbusia su policija, mes, Komisija, daug dirbome teisingumo srityje ir todėl labai prisidėjome prie Afganistano nacionalinės teisingumo strategijos ir programos formavimo. Ši programa turi būti tvari, t. y. ilgalaikė.

Teisingumo sektoriui skirtas Afganistano rekonstrukcijos patikos fondas, prie kurio ketiname prisidėti ir iš Afganistano dvišalės programos. Romos konferencijoje taip pat pasisakėme dėl proceso ir prisiėmėme įsipareigojimus, bet vis dėlto dar daug reformų būtina įvykdyti.

Mano trečioji paskutinė pastaba susijusi su kaimo plėtra. Paryžiaus konferencija parodė, kad turime skirti didelį dėmesį kaimo plėtrai. Norėčiau pabrėžti, kad šis sektorius nuo pradžių buvo vienas svarbiausių ir mes dirbome šioje srityje. Mes toliau tęsime darbą ir ieškosime ekonomikos alternatyvų daržinių aguonų auginimui.

Mes taip pat geriname kaimo vietovių infrastruktūrą pasinaudodami upių baseinų valdymu ir drėkinimu, taip pat geriname vietines sėklas ir veislininkystę. Manau, kad būtų įdomu pažvelgti į regioninį aspektą, pavyzdžiui, šiaurėje, kurioje bendradarbiavimas su Tadžikistanu dėl vandens energijos panaudojimo elektrai gaminti ir vandeniui, skirtam laukus drėkinti, gauti, afganų gyventojams užtikrintų daug geresnę maisto gamybą ir atitrauktų juos nuo narkotikų.

Todėl mes labai tikimės tolesnio glaudaus ir naudingo bendradarbiavimo su Parlamentu, nes mes Afganistane būsime dar ilgai, ir aš tikiuosi sulaukti jūsų paramos šiai politikai – jos strategijai ir įgyvendinimui. Žinau, kad kalbame apie mokesčių mokėtojų pinigus, bet manau, kad mes turime ten būti ir dirbti kartu su jumis, kad būtų užtikrintas Afganistano stabilumas.

 
  
MPphoto
 
 

  André Brie, pranešėjas. – (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau išsakyti dar tris pastabas. Visų pirma, gerb. A. Beer, norėčiau pasakyti, kad savo frakcijos nebijau ir mielai dalyvauju šioje diskusijoje. Vieną iš nemaloniausių mano pranešimo pakeitimų pateikė mano frakcija: jame pabrėžiama, kad Afganistane neįvyko jokių teigiamų pokyčių. Ši arogancija mane tikrai siutina. Aš manau, kad mes visi turime laikytis realistiško ir diskriminuojančio požiūrio į Afganistaną. Tos šalies visuomenė yra ne tik turtinga, bet prieštaringa ir daugialypė, o problemos, su kuriomis ji susiduria, yra dar įvairesnės.

Antra, daugelis kolegų man pasakė, kad turime prisiimti atsakomybę, sprendžiant terorizmo, aguonų auginimo, korupcijos ir kitus klausimus Afganistane. Daugelis kairiųjų kolegų turbūt pasakytų, kad tai taikytina ir okupacijai. Mano rūpestis – stengiausi jį aiškiai išdėstyti – žmonių, kuriems teko ištverti 30 karo metų, interesai. Manau, kad pranešime šis rūpestis atspindėtas ir už tai norėčiau dar kartą padėkoti visiems atsakingiems asmenims ir frakcijoms.

Trečia, nors nesutinku su didele teksto dalimi, aš džiaugiuosi galėdamas tęsti darbą prie pranešimo, kuris yra mano įsipareigojimų Afganistanui dalis. Tai nekelia jokių abejonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Rogalski (UEN), raštu. – (PL) Afganistane kyla daug problemų. Šioje šalyje įvykdoma daug teroristų išpuolių, silpnėja vidaus saugumas ir nėra gerbiamos žmogaus teisės.

Šalyje pagaminamas didelis opiumo kiekis ir tai neigiamai atsiliepia saugumui ir politikai, nes opiumo gamyba paremta ekonomika yra korupcijos šaltinis, valstybinių institucijų, ypač teisinės sistemos, silpnėjimo priežastis.

Daugiau kaip pusė Afganistano gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, nedarbas siekia 40 proc., o Islamo atsižadėjimas yra nusikaltimas, už kurį baudžiama. Nors šalyje pradedamas sudėtingas rekonstrukcijos procesas, jai reikia geriau patenkinti gyventojų poreikius švietimo, sveikatos, aprūpinimo būstu, maisto ir visuomenės saugumo srityse.

Pagalba Afganistanui turėtų apimti trumpalaikes ir ilgalaikes priemones, labai pagerinus valdymo sistemą. Europos Sąjungos parama turėtų būti pagrįsta valstybių narių misijų, esančių afganų teritorijose, žiniomis bei patirtimi, o civilinės ir karinės pajėgos turėtų būti tarpininkės. NATO pajėgų buvimas taip pat yra būtinas kovoti su terorizmu. Platus visuomenės dalyvavimas rinkimuose turėtų turėti teigiamą poveikį šalies ateičiai, nes jis parodo troškimą sukurti demokratinę valstybę. Taip pat labai svarbu tęsti kovą su korupcija ir skatinti naujų struktūrų Afganistano institucijose kūrimąsi. Restruktūrizavimas ir bendros tarptautinės pastangos gali padėti Afganistanui išbristi iš šios sudėtingos padėties, kurioje jis atsidūrė po ilgo vidaus konflikto.

 

6. Direktyvos 2003/87/EB pakeitimas, siekiant įtraukti aviacijos veiklos rūšis į Bendrijos prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimais sistemą (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Kitas darbotvarkės klausimas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu pateiktos rekomendacijos dėl antrojo svarstymo (A6-0220/2008) dėl Tarybos priimtos bendrosios pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/87/EB, kad į šiltnamio efektą sukeliančių dujų prekybos emisijos leidimų prekybos sistemą Bendrijoje būtų įtrauktos aviacijos veiklos rūšys (05058/3/2008 - C6-0177/2008 - 2006/0304) (Pranešėjas: Peter Liese).

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Kosciusko-Morizet , einanti Tarybos pirmininko pareigas. (FR) Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti pirmininkaujančiajai valstybei narei Slovėnijai, Parlamento pranešėjui ir Komisijai, kurie bendromis pastangomis pasiekė susitarimą dėl aviacijos įtraukimo į Europos prekybos emisijos leidimais schemą. Žinau, kad tai padaryti buvo sunku.

Šis susitarimas yra svarbus politinis signalas ir priemonė pasiekti ambicingus tikslus, kuriuos sau keliame kovodami su klimato kaita. Šis ambicingas susitarimas taip pat svarbus platesniame politikos kontekste – vyksta derybos dėl energetikos/klimato paketo Europoje, o pasaulyje vyksta derybos dėl kovos su klimato kaita.

Tarptautinis ekonominis ir politinis kontekstas yra sudėtingas ir derybos dėl šio teksto buvo ypač sunkios. Reikėjo atsižvelgti į kelis veiksnius: visų pirma į augančias naftos kainas, taip pat į būtinybę išsaugoti Europos oro linijų konkurencingumą` pasaulyje, Europos Sąjungos troškimą ir įsipareigojimą kovoti su klimato kaita ir į tarptautinio susitarimo sudarymą 2009 m. Kopenhagoje.

Mes taip pat atsižvelgėme į oro linijas naujosiose valstybėse narėse, kuriose dabar judumo rodikliai yra žemi, bet greitai auga. Galiausiai buvo atsižvelgta į ypatingą mažų ir vidutinių įmonių padėtį, todėl šiandien jums pateiktas kompromisas yra subalansuotas, bet ambicingas priemonių paketas. Šiame kompromise pripažįstama, kad aviacijos pramonė turės prisidėti prie pastangų sumažinti CO2 emisiją, ir sudaromos galimybės šiam labai svarbiam sektoriui pasiruošti ir prisitaikyti prie naujų aplinkos reikalavimų.

Leidimų dalis, kuri galės būtų parduodama aukcionuose, yra labai nedidelė, o limitas, kuriuo remiantis buvo apskaičiuota, kiek leidimų bus skirta įvairiems operatoriams, yra realistiškas. Susitarimas bus taikomas ne tik Europos įmonėms, bet ir įmonėms iš trečiųjų šalių. Visų pirma jame turės būti atsižvelgta, kad šios trečiosios šalys galėtų įgyvendinti analogiškas priemones, antra, jis turėtų būti vertinamas kaip gairės būsimam pasauliniam susitarimui dėl tarptautinės aviacijos veiklos rūšių dalyvavimo anglies rinkoje. Tai yra mūsų siekis.

Todėl valstybės narės ir Komisija norėtų pravesti diskusijas įvairiose tarptautinėse organizacijose ir sudaryti sąlygas tokia pasauliniam susitarimui arba dvišaliams susitarimams, siekdamos ateityje susieti Europos sistemą ir kitas nacionalines arba regionines sistemas.

Pagaliau mes pasirūpinome besivystančiomis šalimis – daugeliui jų įmonių ši schema gali būti netaikom dėl de minimis nuostatos, įtrauktos į susitarimo tekstą.

Be to, tekste nurodoma, kad aukcionuose gautos pajamos turėtų būti naudojamos kovoti su klimato kaitos poveikiui Europoje ir už jos ribų, taikant įvairias priemones, kurios nurodytos tekste. Ypatingas dėmesys buvo skirtas priemonėms, kurios turėtų palengvinti prisitaikymą prie klimato kaitos besivystančiose šalyse, moksliniams tyrimams aeronautikos srityje ir mažai dujų išmetančioms transporto rūšims.

 
  
MPphoto
 
 

  Stavros Dimas, Komisijos narys. – (EL) Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjui dr. P. Liese‘ui už puikų darbą rengiant pasiūlymą del oro transporto atraukimo a ES prekybos emisijos leidimais schema, taip pat Europos Parlamentui už pozityvų ir konstruktyvų indėlį.

Džiaugiuosi, kad pavyko pasiekti susitarimą per antrąjį svarstymą. Europos Parlamento nariai atliko lemiamą vaidmenį, kad būtų išsaugotas Komisijos pasiūlymo vientisumas ir nustatyti aukštesni aplinkos tikslai kai kuriems svarbiems aspektams.

Pasiekusios susitarimą dėl direktyvos, Bendrijos institucijos parodė, kad Europos Sąjunga gali priimti konkrečias priemones, kad būtų įgyvendinti ambicingi klimato kaitos tikslai.

Ši direktyva yra pirmoji iš priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti ES 2020 m. tikslą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, serijos. Jos priėmimas yra palankus ženklas artėjančioms deryboms dėl klimato ir energetikos priemonių paketo.

Visi ekonomikos sektoriai turi pareigą prisidėti prie ES klimato kaitos tikslų įgyvendinimo. Oro transporto sektoriaus įtraukimas į prekybos emisijos leidimais schemą yra neatsiejamas nuo bendro Europos Sąjungos požiūrio sprendžiant oro transporto poveikio klimato kaitai klausimą.

Oro transporto emisijos greitai auga, nuo 1990 m. jos beveik išaugo beveik dvigubai, o iki 2020 m. jos tikėtinai dar dvigubai išaugti. Todėl būtina imtis lemiamų veiksmų, kurie įmanomi tik Europos Sąjungos, bet ne valstybių narių, lygmenyje.

Per antrąjį svarstymą pasiektas susitarimas patvirtina ES prekybos emisijos leidimais schemos, kurie yra viena didžiausių pasaulyje, galią. Tarptautinėse derybose dėl tarptautinio susitarimo dėl klimato po 2012 m. prekybos emisijos leidimais schema gali tapti pagrindu, kurio remiantis bus kuriama pasaulinė anglies dioksido rinka.

Dalyvavimas ES prekybos emisijos leidimais schemoje leis oro linijoms įgyti patirties, kurios reikės ateityje apribojus anglies dioksido emisijas pasaulio mastu.

Po direktyvos priėmimo ir įgyvendinimo Komisija, remdamasi Jungtinių Tautų pagrindų konvencija dėl klimato kaitos ir bendradarbiaudama su Tarptautine civilinės aviacijos organizacija, toliau sieks veiksmingo pasaulinio susitarimo, skirto oro transporto emisijoms.

Mes toliau sieksime, kad oro transportas būtų įtrauktas į tarptautinį klimato kaitos kontrolės režimą po 2012 m., pasibaigus Kioto tikslų įgyvendinimo terminui.

Vis dėlto pasaulinio susitarimo pasiekti nepavyks, jeigu niekas nevadovaus šioms pastangoms. Įtraukdami oro transportą į ES prekybos emisijos leidimais schemą mes prisiimame šį vadovaujantį vaidmenį, bet pabrėžiame, kad esame pasiruošę diskusijoms su partneriais, kurios, tikėkimės, leis sukurti pasaulinę sistemą.

Derybose Europos Parlamentui pavyko susitarti dėl kai kurių labai svarbių aspektų, todėl galutinis teisės akto tektas labai skiriasi nuo pradinio Komisijos pasiūlymo. Tai ypač pasakytina apie didžiausią leistiną ribą ir aukcionuose parduodamų leidimų dalį.

Aš ypač džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas derybose atkakliai siekė, kad direktyva, skirta oro transporto poveikio klimato kaitai klausimams spręsti, būtų ambicinga. Susitarimas dėl šios direktyvos yra svarbus žingsnis kovojant su klimato kaita. Todėl Europos Komisija pritarė kompromisui, kad susitarimas būtų pasiektas per antrąjį svarstymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Liese, pranešėjas. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, einanti Tarybos Pirmininko pareigas, ponios ir ponai, aviacijos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nuo 1990 m. išaugo dvigubai, o gal ir daugiau, nes dar nėra naujausių duomenų. Tai neatitinka Europos Sąjungos siekio iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Prisijungus kitiems, šis tikslas turėtų būti padidintas iki 30 proc.

Pasiektas susitarimas yra svarbus bendram klimato ir energetikos paketui, kurį tikimės užbaigti šiais metais. Norėčiau padėkoti visiems, prisidėjusiems prie sėkmingo susitarimo priėmimo, visų pirma pagalbiniams pranešėjams, kirų komitetų atstovams, pavyzdžiui, Transporto ir turizmo komiteto atstovui G. Jarzembowskiui, personalui, Komisijos ir Tarybos atstovams, kurie, mano nuomone, atliko meistrišką darbą, atsižvelgiant į labai sunkias diskusijas, kurios vyko Taryboje.

Mes ginčijomės dėl daugelio svarbių klausimą, bet pasiekėme veiksmingą kompromisą, į kurį buvo įtraukta daug teigiamų aspektų. Prekyba emisijos leidimais aviacijos sektoriuje nuo pradžių galės vykti sklandžiai – to nebuvo energijos gamybos ir daug energijos sunaudojančiuose pramonės sektoriuose. Nebus jokių nacionalinių paskirstymo planų, todėl nekils problemų dėl per didelio paskyrimo, konkurencijos iškraipymo ir kt. Bus įgyvendinta standartizuota Europos paskirstymo sistema, kuri remsis gairėmis ir prekyba aukcionuose, todėl į švarias technologijas investavusios įmonės ne nukentės kaip anksčiau, bet sulauks atlygio.

Svarbu įtikinti Ministrų Tarybą sutikti su formuluote dėl riboto pajamų panaudojimo, nes dabar Tarybos prašoma daug daugiau, nei ji anksčiau būdavo linkusi sutikti. Viskas susiję su klimato apsauga: norime ne įvesti naujus mokesčius, bet užtikrinti, kad pajamos būtų skiriamos konkrečiam tikslui. Man atrodo, kad ypač turėtume paremti tuos, kurie naudojasi aplinkai palankiomis transporto priemonėmis, pavyzdžiui, traukiniais arba autobusais, nes jie taip pat kenčia nuo aukštų naftos kainų ir, palyginti su oro linijomis, turi mokėti daug įvairų mokesčių, pavyzdžiui, mano šalyje jie moka ekologijos mokestį. Mums reikia pagalvoti, kaip tai pakeisti, ir dabar turime tokią galimybę.

Labai svarbu, kad į direktyvą įtraukti skrydžiai ir oro linijos iš trečiųjų šalių. Tai labai svarbu dėl aplinkosaugos, nes du trečdaliai emisijų, kurias apima mūsų sistema, atsiranda ne dėl Europoje vykdomų skrydžių, bet dėl tarpkontinentinių skrydžių. Trečiąsias šalis norime įtraukti ir dėl konkurencijos priežasčių. Esame įsitikinę, kad mūsų reglamentai atitinka tarptautinę teisę, pavyzdžiui, Čikagos konvenciją, tai patvirtina ir daugelio teisininkų nuomonė.

Turėsime susitaikyti, kad dabartinė JAV administracija susiklosčiusią padėtį vertina kitaip. Aš nekritikuoju Prezidento G. Busho dėl visų jo veiksmų, bet šiuo atveju man nepriimtina, kad JAV Vyriausybė mums sako tęsti derybas tarptautiniu lygmeniu, t. y. TCAO lygmeniu. TCAO nuo 1997 m., t. y. nuo Kioto, buvo atsakinga už emisijų sumažinimą aviacijoje, bet nieko nepasiekė. Viena pagrindinių šios nesėkmės priežasčių buvo dabartinės JAV administracijos priešinimasis.

Todėl dar kartą noriu aiškiai pasakyti: mes norime pasiekti tarptautinį susitarimą, tačiau jis bus įmanomas tik tada, kai į Baltuosius rūmus ateis žmogus – nesvarbu, ar jis bus Johnas McCainas, ar Barakas Obama – rimtai žiūrintis į klimato apsaugą Tada mums pavyks pasiekti pažangą šioje srityje. Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad visi turi padaryti nuolaidų, bet šis kompromisas geras ir aš džiaugsiuosi, jeigu Europos Parlamente jam bus pritarta didele balsų dauguma.

 
  
MPphoto
 
 

  Georg Jarzembowski, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, einanti Tarybos Pirmininko pareigas, Komisijos nary, PPE-DE frakcijos vardu norėčiau padėkoti pranešėjui P. Liese’ui už nuveiktą darbą. Visų pirma per Europos Parlamento ir Tarybos derybas pasiektas gerai subalansuotas ir sėkmingas rezultatas, antra, šis rezultatas yra subalansuotas, atsižvelgiant į lobizmą aplinkosaugos srityje ir transporto pramonės bei komercijos sektoriaus interesus.

Aš labai džiaugiuosi, kad buvo nuspręsta pradėti taikyti schemą nuo 2012 m. Tai suteiks mums galimybę pasiekti pažangos derybose su trečiosiomis šalimis. Todėl norėčiau kreiptis į Komisijos narį – mes negalime laikytis nuostatos, kad esame teisūs ir visi privalo sekti mūsų pavyzdžiu, nes tokiu atveju kitos šalys imsis atsakomųjų priemonių prieš mūsų oro linijas. Tai neturi atsitikti. mes negalima paaukoti oro linijų, Europos oro uostų, kurie nukentės nuo persikėlimo, vienašališkai aplinkos politikai.

Aš taip pat norėčiau, kad rimtai vykdytumėte uždavinį, kurį iškėlė Taryba ir Parlamentas, ir nedelsdami imtumėtės veiksmų derybose per artimiausius kelerius metus. Sutinku, kad su JAV galima neskubėti iki 2010 m., bet su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Rusija ir Kinija, turime apsvarstyti visus klausimus, kad mūsų neintegruotas sprendimas nesukeltų grėsmės mūsų oro linijoms ir oro uostams, kuriose dirba tūkstančiai ir milijonai darbuotojų.

Aš taip pat džiaugiuosi, kad viskas buvo subalansuota, nes paskirstant leidimus remtasi 2004 m. ir 2006 m., bet buvo nustatyta pagrįsta 97 proc. ir 95 proc. riba ir iš pradžių nemokamai bus paskirstyta 85 proc. leidimų ir tik 15 proc. bus parduota aukcione. Taip mes tikimės sumažinti aviacijos pramonės naštą aplinkai ir išsaugoti priimtinas oro linijų kainas ir mokesčius keleiviams.

Atsižvelgdami į labai padidėjusią aviacinio kuro kainą, privalome užtikrinti, kad būtų suderinti mūsų piliečių interesai aplinkos srityje ir jų transporto bei judumo poreikiai. Dėl šios priežasties norėčiau dar kartą pasveikinti pranešėją už atliktą darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Matthias Groote, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, einanti Tarybos Pirmininko pareigas, Komisijos nary, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjui P. Liese‘ui už naudingą ir malonų bendradarbiavimą. Jis suteikė daug vilčių dėl energetikos paketo, kuris bus rengiamas Parlamente ir svarstomas su Taryba. Visa tai turės būti padaryta per šią kadenciją.

Dabartinis kompromisas rodo, kad Europa rimtai žiūri į klimato kaitą. Šis kompromisas peržengia nacionalines ribas ir rodo, kad darome pažangą tarptautiniu mastu ne tik klimato apsaugos, bet ir energijos vartojimo efektyvumo srityje. Aš labai džiaugiuosi, kad į priemones įtraukti daugiau kaip 5,7 t sveriantys lėktuvai ir kad nebuvo išbraukti tam tikri lėktuvai, pavyzdžiui, verslo klasės lėktuvai. Visuomenė nebūtų supratusi, jeigu būtume pritaikę išimtis privilegijuotoms grupėms.

Per pastarąsias savaitės ir mėnesius Europos Parlamente buvo daug svarstymų, susijusių su klimato kaita. Visi ekspertai sako, kad turime sustabdyti emisijų augimą per ateinantį dešimtmetį. Priėmę šį kompromisą sustabdysime emisijų augimą aviacijos sektoriuje. 2012 m. bus nustatyta viršutinė 97 proc. leidimų paskirstymo riba, kuri nuo 2013 m. bus sumažinta iki 95 proc. Tai sustabdys emisijų augimą šiame sektoriuje, kuriame emisijos nuo 1990 m. iki 2003 m. išaugo 73 proc. Taigi, galime siekti atvirkštinės tendencijos.


Kai kurie EP nariai jau paminėjo, kad 85 proc. leidimų bus suteikta nemokamai, o 15 proc. bus parduota aukcione. Aš tikėjausi ambicingesnio požiūrio. Bet pasiektas visiems priimtinas kompromisas, o kompromisas yra geriau nei trečiasis svarstymas.

Pajamos turėtų būti naudojamos kovai su klimato kaita ir prisitaikymo priemonėms finansuoti. Tai aiškiai pasakyta direktyvoje. Aš dar kartą norėčiau paraginti valstybes nares panaudoti pinigus šiam tikslui ir nebandyti jais užkamšyti biudžeto skylių. Pajamas būtina tinkamai paskirstyti, kad jos nebūtų palaikytos dar vienu papildomu mokesčiu.

Aš labai džiaugiuosi, kad direktyva bus iš naujo apsvarstyta 2014 m. ir suteiks galimybę nuspręsti, ar reikalingi kokie nors patikslinimai ir ar galime priimti ambicingesnį požiūrį.

Per teisėkūros procesą dėl NOx emisijų aš pasisakiau už koeficientų sistemą. Todėl norėčiau paklausti Komisijos nario, kada Komisija pateiks teisės akto pasiūlymą šiuo klausimu?

 
  
MPphoto
 
 

  Holger Krahmer, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Aš esu nustebintas, pradžiugintas ir kartu susirūpinęs. Aš stebiuosi, kaip gretai Parlamento pranešėjas slaptame susitikime su pirmininkaujančiąja valstybe nare sugebėjo nuo stalo nušluoti beveik viską, kas Parlamentui daugiau kaip dvejus metus atrodė svarbu. Šis sutarimas neturėtų tapti gairėmis mūsų diskusijoms dėl energetikos paketo, nes tai yra slapta, o ne skaidri politika.

Vis dėlto aš džiaugiuosi, kad mums pavyko atsilaikyti. Įtraukiant oro linijas labai svarbu išlaikyti nedideles sistemos išlaidas, nes viso oro linijos, kurių kuro valdymo tvarka nėra veiksminga, žlunga.

Galiausiai man nerimą kelia gražios svajonės, kurias kai kurie EP nariai puoselėja kalbėdami apie tarptautinę padėtį. Gerb. P. Liese‘ai, prekybą emisijos leidimais JAV atmetė ne Prezidentas, bet Senatas, kuriame daugumą turinčios partijos kandidatas tikėtinai bus kitos kadencijos Prezidentas. Vertindami padėtį turime būti realistai, nes pavykus įtikinti JAV prisijungti prie prekybos emisijos leidimais sistemos dar reikės įtikinti daug kitų pasaulio šalių ir aš neįsivaizduoju, kaip mums reikės pradėti su jomis kalbėtis. Galėčiau pateikti Dubajaus Emyrato pavyzdį.

Komerciškai šis regionas mums kelia daugiau sunkumų ir jo konkurencija yra daug didesnė nei dviejų – atleiskite už tokius žodžius – bankrutuojančių JAV oro linijų. Mes į tai nekreipėme jokio dėmesio. Labai svarbu diskusijose neprarasti pusiausvyros objektyvaus požiūrio mes turime judėti pirmyn, bet mūsų pažanga neturėtų būti tokia didelė, kad kiti nebegalėtų mūsų pasivyti. Mes provokuojame prekybos karą. Gerb. P. Liese‘ai, per svarstymą JAV Kongrese jūs turėjote būti įspėtas, bet, deja, niekada atvirai to nepasakysite čia.

Dėl šios priežasties kompromisas yra realistiškas, bet, tikėkimės, procedūriškai nėra...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 
 

  Roberts Zīle, UEN frakcijos vardu. – (LV) Gerb. pirmininke, einanti Tarybos Pirmininko pareigas, Komisijos nary, norėčiau padėkoti pranešėjui P. Liese‘ui už bendradarbiavimą su Taryba siekiant šio kompromiso. Norėčiau paminėti du aspektus. Visų pirma norėčiau paminėti pasiekimą – nuo 2012 m. bus pradėta taikyti prekyba kvotomis visame sektoriuje, taip pat ir trijose valstybinėse bendrovėse, vykdančiose skrydžius Europos Sąjungoje. Antra, norėčiau išskirti specialią 3 proc. kvotą, kuri suteikia papildomas galimybes jaunoms ir labai greitai augančioms ES įmonėms, kurių vidutinis augimas per ketverius metus sudaro daugiau kaip 18 proc. Manau, kad tai leis joms konkuruoti rinkose ir kartu nustatys kvotų ribą daugiau kaip milijonui tokių įmonių. Tai yra puikus pasiekimas ir puikus kompromisas. Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Caroline Lucas, Verts/ALE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti P. Liese‘ui už puikų darbą. Tačiau aš apgailestauju, kad nepaisant jo pasiektą susitarimą mano frakcija remia nenoriai. Tokį rezultatą turime dėl Tarybos parodyto ambicijų trūkumo.

Daug metų vyriausybės su dideliu susižavėjimu kalbėjo apie EPS kaip apie puikų būdą užtikrinti, kad aviacijos sektorius realiai prisidėtų prie emisijų sumažinimo. Prekyba emisijos leidimais gali atlikti svarbų vaidmenį, bet viskas priklauso nuo parengtos schemos. Dėl Tarybos nesutaikomumo šiandieninis susitarimas nė iš tolo nepanašus į tą, kurio mums tikrai reikia, ir atspindi didelį atotrūkį tarp mūsų vyriausybių kalbų apie klimato kaitą ir politinės valios, kurią jos iš tiesų yra linkusios parodyti.

Šiame susitarime nėra pagrindinių aspektų, pavyzdžiui, galimybes nustatyti, kiek aviacija gali vykdyti įprastinę veiklą pirkdama emisijos leidimus iš kitų sektorių. Jame nėra visiško emisijos leidimų pardavimo aukcione, nors susitarimas atitinka Komisijos kriterijus ir suteikia galimybę visiškai perleisti išlaidas, jame taip pat nėra tokių griežtų reikalavimų, kurie taikomi kitiems sektoriams.

Parlamentas padarė visa, ką galėjo, ir susitarime atsispindi keli bendrosios pozicijos pataisymai. Tai yra mažas žingsnis teisinga kryptimi ir neišnaudota galimybė. Kad susitarimas būtų naudingas ir aviacijos emisijų klausimas būtų tinkamai išspręstas, mes privalome užtikrinti, kad pastangos proporcingai didėtų ir atsirastų vientisumas aplinkos srityje, kurio joms skubiai reikia.

 
  
MPphoto
 
 

  Jens Holm, GUE/NGL frakcijos vardu. (SV) Gerb. pirmininke, ši vasara gali būti pirmoji, kai Arktyje nebus ledo. Keli didžiausi pasaulyje ledynai slenka nuo vidaus ledo Grenlandijoje į Šiaurės Atlantą. Niekada anksčiau nebuvo ištirpę tiek ledo ir sniego, kiek per pastaruosius metus. Mačiau tai savo akimis, kai praėjusiais metais lankiausi Grenlandijoje. Toks tirpimas nustebino visus, įskaitant Jungtinių Tautų tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ekspertus.

Nerimą kelianti įvykių eiga yra tiesiogiai susijusi su mūsų emisijomis ir pasauliniu atšilimu. Dėl to turėtume kaltinti pasaulio turtinguosius – JAV, Australiją, Japoniją ir, žinoma, ES. Todėl privalome kritiškai ištirti visus sektorius, kurie prisideda prie anglies dioksido ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo.

Oro transporto pramonės emisijos nuo 1990 m. padidėjo beveik 100 proc. Iki šiol šis pramonės sektorius lengvai išsisukdavo. Aviaciniam kurui netaikomi mokesčiai, o vietos ir regioninės valdžios institucijos dažnai dotuoja oro uostus Europoje. Europos Sąjungoje skraidome taip, kaip niekada anksčiau.

Kompromise, dėl kurio dabar turime priimti sprendimą, neatsispindi būtini veiksmai, kurių pageidavo GUE/NGL frakcija. Sumažinimo tikslai aviacijos sektoriuje turėjo būti aukštesni; turėjo būti įtrauktos ne tik CO2, bet ir kitos emisijos; emisijos teisės neturėjo būti dalinamos nemokamai. Bet kuriuo atveju šis susitarimas yra mažas žingsnis teisinga kryptimi. Aviacijos sektorius bus priverstas sumažinti emisijas, o nedidelė emisijos leidimų dalis bus parduodama aukcione. Aukcionuose gautos pajamos bus panaudotos klimato priemonėms Europoje ir besivystančiose šalyse.

Galiausiai norėčiau pateikti klausimą Komisijai: ar galite pažadėti, kad šalys, norinčios pritaikyti panašias priemones aviacijos sektoriaus emisijoms sumažinti, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės oro keleivių mokestį, galės tai padaryti?

 
  
MPphoto
 
 

  Johannes Blokland, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Antrajam svarstymui pateiktas susitarimas dėl aviacijos sektoriaus įtraukimo į prekybos emisijos leidimais schemą. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjui P. Liese‘ui už derybas su Taryba ir pastangas siekiant šio rezultato.

Tiesa, kompromisas nėra toks ambicingas, kokį siūlė Parlamentas. Pavyzdžiui, emisijų riba yra didesnė, nei siūlė Parlamentas, o aukcionuose parduodamų leidimų procentas – mažesnis. Vis dėlto susitarimas yra ambicingesnis už pradinį Komisijos pasiūlymą, ir tai yra sveikintinas dalykas.

Aviacijos sektorius turi tapti švaresniu ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Šis susitarimas yra svarbus žingsnis teisinga kryptimi kovoje su aplinkos taršą ir klimato kaitą, visų pirma atsižvelgiant į pažangą svarstant klimato paketą, į kurį Parlamentas dabar aktyviai įsitraukęs.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE-DE). - (FR) Gerb. pirmininke, einanti Tarybos Pirmininko pareigas, Komisijos nary, ponios ir ponai, šiandien mes svarstome kompromisą, leidžiantį į prekybos emisijos leidimais schemą įtraukti aviacijos sektoriaus veiklos rūšis. Tai yra teigiamas žingsnis, nes mes visi remiame Europos įsipareigojimus klimato kaitai ir visi sutinkame, kad būtina sumažinti CO2 emisijas, nors tai turėtų būti daroma ne bet kokia kaina. Todėl reikia priimti tarptautinį susitarimą, kurį rengiant turi dalyvauti ir TCAO. Europos Sąjunga turi imtis vadovaujančios vaidmens TCAO diskusijose, kad būtų užtikrintas realistiškas požiūris.

Mes norime, kad Europa būtų konkurencingesnė; žinoma, mums nereikėtų pakenkti sau patiems ir įtraukti oro linijas iš trečiųjų šalių. Mes turime būti atsargūs ir nepakenkti mūsų pigių skrydžių oro linijoms ir net didžiosioms oro linijoms, kurios galėtų nuspręsti neaptarnauti tam tikrų rinkų, kurios pasirodys per brangios. Galiausiai nukentėtų vartotojas, kuriam kelionės lėktuvu gali pasirodyti prabanga. Todėl parengtas kompromisas, kuris yra būtinas deryboms Poznanėje 2009 m. pabaigoje ir Kopenhagos įsipareigojimams 2009 m.

Vis dėlto svarbu paminėti labai svarbų aspektą: aukcionuose gautas pajamas. Europos Parlamentas labai atidžiai stebės, kaip panaudojamos šios pajamos, kurios turi būti panaudojamos švariam transportui, moksliniams tyrimams ir plėtrai aviacijos srityje, ir kurios, visų pirma negali būti panaudotos kitiems tikslams. Priešingu atveju pasekmės gali būti sukrečiančios ir gali pakenkti tarptautiniam susitarimui. Todėl labai svarbu sustiprinti kovą su CO2 emisijomis užtikrinant, kad tuo pačiu metu būtų įgyvendinami kiti politikos aspektai, susiję su technologijomis ir „bendru dangumi“.

 
  
MPphoto
 
 

  Linda McAvan (PSE). – Gerb. pirmininke, dėkoju P. Liese‘ui, Matthiasui Groote‘ui ir kitiems pagalbiniams pranešėjams, kuri mums pateikė, mano nuomone, gerą susitarimą. Jis galėjo būti dar geresnis, bet jame nėra labai svarbių principų, susijusių su prekyba aukcionuose ir išteklių panaudojimu. Susitarimas parodė, kad Europa rimtai žiūri į klimato kaitą. Gerbiama Ministre, jūs paminėjote, kad norite parodyti pasauliui, kad mes galime kovoti su klimato kaita, kad mes ne tik kalbame Europos aukščiausio lygio susitikimuose, bet ir priimame Europos Sąjungos teisės aktus. Manau, kad šiandieninis susitarimas yra puikus įrodymas, kad norėdami galime pasiekti susitarimą dėl klimato kaitos paketo iki metų pabaigos.

Bet jūs ir Komisijos narys šiuose Rūmuose girdėjote žmones sakant, kad jie nėra patenkinti P. Liese‘o parengtu kompromisu. Norėčiau jų paklausti, kokią alternatyvą jie mato? Ką jie galėtų pasiūlyti, jeigu jie nemano, kad Europa galėtų imtis vadovaujančios vaidmens aviacijos sektoriuje? Kur mes imsimės iniciatyvos? Ką darysime su prekybos emisijos leidimais schema? Ar lauksime, kol kažkas pasikeis Baltuosiuose rūmuose? Ministre ir Komisijos nary, aš tikiuosi, kad jūs nesudėsite ginklų ir kad mes kartu su A. Doyle toliau dirbsime prie prekybos emisijos leidimais schemos. Tai yra susitarimas dėl aviacijos. Norėtume siekti susitarimo ir laivybos sektoriuje. Ragindami piliečius prisidėti prie kovos su klimato kaita, mes turime atlikti savo Europos Sąjungoje ir priimti teisės aktus. Todėl raginu esančius už šių Rūmų sienų, kurių dabar nėra čia, bet kurie išreiškė savo abejones, apteikti geresnes alternatyvas.

 
  
MPphoto
 
 

  Urszula Krupa (IND/DEM). - (PL) Gerb. pirmininke, daugelis mokslinių tyrimų parodė, kad šiuolaikiniai orlaiviai daro mažą poveikį klimatui, nes jų išmetamose dujose mažai antropologinio anglies dioksido ir azoto oksidų. Be to, inversijos pėdsako, arba plunksninių debesų, poveikis debesų susidarymui siekia tik 0,1 proc. Kylančios naftos kainos apribojo oro vežėjų galimybes didinti transporto paslaugų kainas. Kartu su papildomu reikalavimu padengti pirkimų pagal prekybos emisijos leidimais schemą išlaidas, tai sustabdys šio sektoriaus augimą, o ekologiniai sprendimai bus atidėti arba jų nebus įmanoma įgyvendinti. Dėl šios priežasties būtų protinga nesiimti skubių ir rizikingų priemonių oro transporto sektoriuje, ypač naujosiose valstybėse narėse, kurios tik dabar pradeda vytis. Nėra prasmės apriboti oro transportą nepasiūlius praktiškos alternatyvos arba nesuteikus laiko, reikalingo sistemingai prisitaikyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldis Kušķis (PPE-DE).(LV) Ačiū, gerb. pirmininke. Aviacijos veiklos rūšių įtraukimas į Europos Sąjungos prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimais schemą yra logiškas žingsnis. Nemokamai bus paskirstyti 85 proc. leidimų, tačiau galiausiai mokės teršėjas. Tai suteikia mums galimybę valdyti klimato kaitą. Turėsime daugiau galimybių išsaugoti gyvenimo kokybę Europoje. Nuoširdžiai dėkoju pranešėjui P. Liese‘ui; dirbdami kartu radome puikų sprendimą dėl specialaus rezervo, kuris buvo suteiktas greitai augančioms aviacijos bendrovėms. Įstojusi į Europos Sąjungą Latvija tapo viena sparčiausiai augančių valstybių, ir mes didžiuojamės savo nacionalinėmis oro linijomis airBaltic, kurių augimas pastaraisiais metais siekė iki 50 proc. Europos Parlamentas formuoja aukštos kokybės aplinkos politiką ir atsakingą transporto politiką. Žinoma, tai turės įtakos Europos turizmo pramonei. Esu įsitikinęs, kad atsakingas turizmas gali prisidėti prie geresnės gyvenimo kokybės. Atsakingas, aukštos kokybės turizmas yra Europos turizmo politikos pagrindas bei varomoji ekonomikos jėga ir daug mažiau kenkia aplinkai, infrastruktūrai ir kultūrai. Direktyvos dėl aviacijos veiklos rūšių įtraukimo į EPS priėmimas kelia grėsmę aviacijos pramonei, visų pirma nacionalinių oro linijų „šventosios karvės“ statusui. Bet galbūt tam atėjo tinkamas laikas. Dar kartą norėčiau padėkoti P. Liese‘ui ir paraginti jus paremti jo pranešimą, pirmąjį kompromisinių pakeitimų paketą ir specialųjį 3 proc. rezervą naujoms ir greitai augančioms įmonėms. Greitai augančių įmonių vardo dėkoju jums

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Casaca (PSE).(PT) Gerb. pirmininke, svarstome klausimą, kuris yra labai svarbus tolimiausiems regionams. Šiuose regionuose, šiose tolimose salose, lėktuvo bilieto kaina yra laisvės kaina, ir mes turėtume tai suprasti.

Norėčiau padėkoti mūsų pranešėjui P. Liese‘ui už tolimiausių regionų padėties supratimą. Vis dėlto aš apgailestauju, kad Komisija yra abejinga šiems mūsų regionams. Nors pasiektas kompromisas yra teigiamas ir juo buvo žengti keli žingsniai teisinga linkme, mes manome, kad klausimas dar nėra išspręstas. Todėl norėčiau paprašyti, visų pirma A. Doyle, atsakingos už pranešimą, kurį greitai svarstysime, atsižvelgti į tolimiausių regionų padėtį ir nepamiršti, kad būti nuo žemyno atkirstu regionu yra visai kas kita, nei būti regionu Europos centre. Jeigu to nesuprasime, manau, gerų teisės aktų priimti nepavyks, todėl norėčiau paraginti A. Doyle pasisemti įkvėpimo iš P. Liese‘o pranešimo, kad tolimiausiems regionams būtų nusiųstas džiuginantis pranešimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). - (FI) Gerb. pirmininke, padėka pranešėjui už darbą jau beveik etiketo taisyklė. Aš taip pat jam dėkoju, bet ne todėl, kad to reikalauja geros manieros, o už jo nuopelnus. P. Liese suprato pranešėjo pareigą. Ji yra ne priversti frakciją klausytis jo idėjų, bet paskatinti žmones norėti klausytis, išsiaiškinti frakcijos idėjas ir jas įvertinti. P. Liese‘ui tai puikiai pavyko, todėl ačiū jam.

Kelerius metus dirbome kartu oro transporto srityje. Mes galėtume būti patenkinti galutiniu rezultatu, atsižvelgdami į tai, kad prekyba emisijos leidimais kaip vienašališka veikla niekada nebus trokštamas darbo pobūdis. Vienašališki sprendimai gali paskatinti prekybinius ginčus ir, blogiausiu atveju, ginčus dėl oro erdvės. Anglies dioksido išlakų šaltinių perkėlimas yra pavojingas, nes turi tiesioginį poveikį aplinkai ir ypač Europos ekonomikai ir užimtumui.

Ši grėsmė yra reali, nes oro linijos jau yra baudžiamos didėjančių naftos kainų. Daug įmonių bankrutavo ir veikla buvo nutraukta. Norime, kad sprendimas būtų priimtas greitai, nelaukiant Kopenhagos rezultatų šiuo klausimu, taip pat noriem pasiekti tarptautinį sektorių susitarimą. Bendras Europos dangus, kuris iš karto leistų sumažinti anglies dioksido išmetimą 12 proc. per metus, buvo ratifikuotas po daugiau nei dešimties metų. Tai rodo, kad prekyba emisijos leidimais labiau susijusi ne su aplinkos apsauga, bet su politika.

Aš tikiuosi, kad mums bus pritarta dėl pasaulinės prekybos emisijos leidimais oro transporto srityje ir kad ši prekyba netaps anglies dioksido išlakų šaltinių perkėlimo priežastimi, bet leis sumažinti emisijas ir racionalizuoti visas veiklos rūšis, remiantis aplinkosaugos tikslais. Dabar prekyba emisijos leidimais daugiausia baudžia Europos įmones, kurios daugiausia naudojasi labai naujais orlaiviais. Šiuo atveju buvo protinga atsisakyti koeficientų naudojimo šiame etape, nes jie būtų paskatinę sukčiavimą ir nauda aplinkai būtų buvusi maža.

Aš labai džiaugiuosi, kad galutiniame kompromise atsižvelgta į mano nuomonę dėl prekybos emisijos leidimais pajamų panaudojimo moksliniams tyrimams dėl oro transporto emisijų sumažinimo. Būtų buvusi didelė klaida neįtraukti oro transporto ir lėšas investuoti į konkuruojančias transporto rūšis, kaip buvo pasiūlyta iš pradžių. Jeigu mes tikrai... (Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, visų prima norėčiau padėkoti kolegai P. Liese‘ui už didelį darbą šiuo klausimu. Jam pavykos pasiekti kompromisą su valstybėmis narėmis Taryboje, ir nors kompromisas nėra toks ambicingas, kokio kai kurie tikėjosi (galbūt toks yra gero kompromiso požymis), jame suformuotas pagrindas įtraukti sparčiausiai augantį transporto sektorių į ES EPS nuo 2012 m. Esu pranešėja, atsakinga už ES EPS pasiūlymo persvarstymą, ir suprantu, kad šis klausimas yra sudėtingas ir kad sunku pasiekti gerą ir subalansuotą kompromisą. Peteris parodė, kad tai įmanoma padaryti, todėl dabar sieksiu pakartoti jo pavyzdį savo pranešime.

Po sektoriaus reguliavimo panaikinimo, kurį parėmė ES, ES piliečiai per metus išleisdavo 80 mlrd. EUR skrydžių bilietams, bet į šį skaičių neįtrauktos pigių skrydžių bendrovės. Neabejotina, kad dėl mažesnių bilietų kainų arba nemokamų bilietų kelionės tapo įperkamesnės.

Vis dėlto atsižvelgiant į problemas, susijusias su pasauline klimato kaita ir 2°C tikslu, būtų neatsakinga neįtraukti aviacijos sektoriaus ir laivybos sektoriaus ieškant skubaus šios greičiausiai augančios pasaulinės problemos sprendimo.

Mes turime pereiti prie mažai anglies dvideginio išmetančios ekonomikos ir skatinti naujoves bei naująsias technologijas, o prekybos emisijos leidimais schema yra ekonomiškiausias būdas pasiekti šiuos tikslus.

Aviacijos sektorius turi galimybę išlaidų naštą perkelti vartotojui, todėl leidimai turėtų būti paskirstomi aukcione, net atsižvelgiant į dabartines kuro kainas, kurios išlaidų perkėlimo klausimą ypač paaštrina.

Naujoji sistema bus taikoma skrydžiams ES viduje ir tarptautiniams skrydžiams, įskaitant trečiųjų šalių oro linijas, todėl bus užtikrintas ES oro linijų konkurencingumas. Oro uostų valdymas, oro transporto kontrolė ir bendras Europos dangus labai prisidės prie mažesnio kuro sunaudojimo ir oro linijoms padės sumažinti kuro išlaidas ir „anglies kreditus“.

 
  
MPphoto
 
 

  John Purvis (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, EPS su nustatytais apribojimais ir aukcionų sistema turėtų pakeisti visus aviacijos mokesčius, oro keleivių mokesčius ir bet kokius potencialius mokesčius aviaciniam kurui. EPS yra daug veiksmingesnė už mokesčius, siekiant emisijos tikslų. Keleivių, ekspeditorių ir oro linijų išlaidos bus tiesiogiai susietos su emisijomis ir vyriausybės negalės dangstyti biudžeto deficito pasinaudodamos ekologijos mokesčiais aviacijai ir keliaujantiesiems.

EPS yra sąžiningas būdas pasiekti mūsų emisijos tikslus, o aviacijai skirta APS yra sąžiningas būdas aviacijai ir jos klientams proporcingai prisidėti prie šių tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Saïd El Khadraoui (PSE). (NL) Ar šis susitarimas tobulas? Ne. Ar jis yra žingsnis teisinga kryptimi? Taip. Norėčiau už tai padėkoti derybininkams. Akivaizdu, kad mes visi norime, kad aviacijos pramonė prisidėtų įgyvendinant ambicingus klimato tikslus. Prekybos emisijos leidimais sistema paskatins oro linijas pagerinti organizaciją ir pradėti naudoti ekonomiškesnius ir naujesnius orlaivius, kad būtų išvengta papildomų išlaidų.

Žinoma, šis projektas nėra vienintelis. Jis neatsiejamas nuo kitų priemonių, pavyzdžiui, praėjusį mėnesį pateiktų pasiūlymų veiksmingiau organizuoti Europos oro erdvę ir kt.

Galiausiai norėčiau pasakyti, kad dabar turėsime stengtis įtraukti trečiąsias šalis ir paskatinti jas parengti panašias schemas, kad būtų suformuota pasaulinė prekybos emisijos leidimais sistema aviacijos sektoriuje. Tik tada bus įmanoma pasiekti realių rezultatų.

 
  
MPphoto
 
 

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti už šį pranešimą ir darybas, nors turiu pasakyti, kad esu truputį nusivylęs. Priemonės, kurių bus imamasi, turi būti atidžiai apsvarstytos atsižvelgiant į aplinkos apsaugą ir į oro transporto išlaidas. Būtų neteisinga, jeigu jos diskriminuotų Europos vežėjus ir Europos keleivius, ypač naujosiose valstybėse narėse. Nepamirškime, kad oro erdvė supa visą pasaulį, todėl savo veiksmus turime koordinuoti su kitomis šalimis. Priešingu atveju patirsime nuostolių, o kiti vežėjai juoksis iš mūsų. Tikėkimės, kad šis sprendimas paskatins imtis veiksmų ir kurti naujos kartos orlaivių variklius bei ieškoti kitų varomosios jėgos šaltinių orlaiviams. Šioje srityje turime būti imtis protingų veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL).(PT) Gerb. pirmininke, turime atsižvelgti į tai, kad įtraukus aviacijos veiklos rūšis į Europos prekybos emisijos leidimais schemą kils problemų šalyse, turinčiose ekonominių sunkumų, ypač tose šalyse, kuriose yra tolimiausių regionų, pavyzdžiui, Portugalijoje, turinčioje Azorus ir Madeirą. Turime nepamiršti, kad oro transportas susieja žemyną ir šias salas, kad jų gyventojai nesijaustų įkalinti. Todėl būtina užtikrinti, kad tolimiausiems regionams bent jau būtų taikomos išimtys. Todėl mes reikalaujame, kad ši schema nebūtų taikoma oro jungtims tarp tolimiausių regionų ir tarp tolimiausių regionų ir žemyno.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE). - (RO) P. Liese‘o parengtas kompromisas yra žingsnis pirmyn įgyvendinant Europos Sąjungos klimato kaitos programą.

Visų pirma norėčiau pabrėžti susitarimą dėl nemokamų leidimų rezervo sukūrimo greitai augančioms oro linijoms. Ši priemonės skirta konsoliduoti aviacijos sektorių naujosiose valstybėse narėse, kuriose labiausiai reikalingas vystymasis ir plėtra.

Taip pat norėčiau pažymėti galimybę dalį aukcione gautų lėšų panaudoti oro transporto sektoriaus plėtrai. Siekdami bendro, švaraus ir saugaus dangaus turime plėtoti ir įgyvendinti bendras technines ir operacines priemones, kurios leis veiksmingai panaudoti išlaidas.

Spartus Europos oro erdvės vienijimasis leis sutrumpinti maršrutus, sumažinti kuro sunaudojimą ir kartu emisijas, todėl mažės EPS išlaidos ir kainos.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Kosciusko-Morizet , einanti Tarybos Pirmininko pareigas. (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, keli EP nariai paminėjo, kad nė vienas kompromisas nėra tobulas. Vis dėlto šiame kompromise atsispindi pusiausvyra tarp aplinkos reikalavimų ir su kokybe susijusių ekonomikos suvaržymų. Priimdami šį kompromisą, leisite Europos Sąjungai žengti svarbų žingsnį. Jūs įrodysite, kad Europa gali priimti teisės aktus, skirtus kovai su klimato kaita, ir tai bus geras ženklas deryboms dėl klimato/energetikos paketo.

Jūs sustiprinsite vadovaujantį Europos vaidmenį kovoje su antropogeninio anglies dioksido išmetimu pasaulyje ir tai bus geras ženklas deryboms Poznanėje 2008 m. gruodžio mėn. ir Kopenhagoje 2009 m. gruodžio mėn. Galiausiai jūs paskatinsite asmenis ir mūsų tarptautinių partnerių politines jėgas, siekiančias suteikti naują impulsą siekiui sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Žinoma, aš kalbu apie dvišales derybas, kurias galėtume pradėti su šalimis, norinčiomis įgyvendinti panašią sistemą, ir apie daugiašales diskusijas TCAO. Dėl šių priežasčių raginu jus paremti susitarimą.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti visiems prisidėjusiems už labai teigiamą nusiteikimą. Pasiekusios susitarimą dėl šios direktyvos Bendrijos institucijos įrodė savo pasiryžimą imtis konkrečių priemonių, kurios yra būtinos siekiant įgyvendinti ambicingus Europos Sąjungos klimato kaitos tikslus.

Ši direktyva yra pirmoji iš priemonių paketo, skirto iki 2020 m. įgyvendinti Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tikslą. Jos priėmimas yra geras ženklas artėjančios deryboms dėl klimato ir energetikos paketo ir tarptautinėms deryboms Poznanėje ir Kopenhagoje. Ką tik buvau informuotas, kad G8 susitarė dėl ilgalaikio 50 proc. sumažinimo tikslo, kuris turėtų būti įgyvendintas iki 2050 m. Nors mes džiaugiamės šiuo susitarimu, tai yra tik pusė žingsnio pirmyn, nes nepavyko susitarti dėl vidutinio laikotarpio tikslo, nors ES valstybės narės ir Komisija teigė, kad jis yra būtinas.

Remiantis sutartu tekstu, visi skrydžiai į Europos Sąjungos oro uostus ir iš jų nuo 2012 m. bus įtraukti į ES prekybos emisijos leidimais schemą. 2012 m. aviacijos sektoriui skirtas emisijos leidimų skaičius bus 3 proc. mažesnis už sektoriaus vidutines metines emisijas 2004–2006 m. Nuo 2013 m. leidimų skaičius bus 5 proc. mažesnis. Kaip ir kitos pramonės šakos, šis sektorius galės parduoti nereikalingus leidimus, bet jeigu emisijos bus didesnės, reikės įsigyti papildomus leidimus arba „emisijos kreditus“ iš švarios energijos projektų trečiosiose šalyse.

Taip prekybos emisijos leidimais sistema skatina dalyvius sumažinti emisijas. Dauguma leidimų oro linijoms nieko nekainuos, bet 15 proc. bus parduodama aukcione. Aukcione gautos pajamos turės būti skirtos kovai su klimato kaita Europos Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, ypač besivystančiose šalyse. Šis procentas nuo 2013 m. gali būti padidintas po diskusijų dėl prekybos emisijos leidimais direktyvos persvarstymo.

Šių metų sausio mėn. Komisija pasiūlė, kad 2013 m. aukcione būtų parduodama 20 proc. leidimų aviacijos sektoriui, o 2020 m. – 100 proc. Nors Komisija remia šį susitarimą, jos pozicija persvarstant prekybos emisijos leidimais direktyvą išlieka ta pati – 2013 m. aviacijos sektoriuje aukcionuose turi būti parduodama 20 proc. leidimų, ir šis procentas turi būti didinamas kaip ir kituose sektoriuose, išskyrus elektros energijos sektorių. Šiuose sektoriuose aukcionuose 2013 m. siūloma parduoti 20 proc. leidimų, didinant proporciją iki 100 proc. 2020 m.

Dėl azoto oksido emisijų Komisija savo pradiniame pasiūlyme nurodė, kad bus pasiūlyta atskira priemonė azoto oksido emisijų problemai spręsti. Komisija gali pateikti šia deklaraciją:

„Komisija primena, kad iki 2008 m. gruodžio mėn., ji ketina pateikti teisės akto pasiūlymą dėl priemonių, skirtų apriboti azoto oksido išmetimą aviacijos sektoriuje ir veiksmingai išspręsti poveikio klimato kaitai problemą išvengiant nepageidautinos iniciatyvos sumažinti anglies dioksido emisijas azoto oksido sąskaita“.

Apibendrindamas galiu pasakyti, kad Komisija yra labai patenkinta. Norėčiau padėkoti P. Liese‘ui už puikų darbą ir rezultatus. Mes džiaugiamės derybų rezultatais. Komisija gali priimti visus pasiūlytus kompromisinius pakeitimus.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Liese, pranešėjas. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, einanti Tarybos Pirmininko pareigas, ponios ir ponai, norėčiau jums visiems padėkoti už komplimentus, perduosiu juos visiems, kurie padėjo rengti šį projektą. Taip pat norėčiau padėkoti už išsakytą kritiką.

Norėčiau dar kartą paaiškinti kelis dalykus: vienas iš kalbėjusiųjų paminėjo, kad mes ėmėmės slaptos politikos. Nemanau, kad šiuo atveju taip buvo. Visas procesas buvo atviras ir kalbėjusysis dalyvavo visuose jo etapuose, pagalbinis pranešėjas buvo informuojamas apie visas smulkmenas, savo frakcijoje mes taip pat svarstėme įvairius klausimus. Nežinau, ar taip buvo daroma kalbėjusiojo frakcijoje, bet kuriuo atveju mums visiems viskas buvo labai atvira ir sąžininga net vidiniame lygmenyje.

Mums pavyko įtikinti Ministrų Tarybą sutikti su daugeliu mūsų pasiūlymų. Komisijos narys pasakė, kad jis buvo ambicingesnis už pradinį Komisijos pasiūlymą, be to, buvo priimta 30 mūsų pakeitimų. Tai rodo, kad mes sugebėjome pakeisti bendrąją poziciją ir kai kuriais atvejais šie pakeitimai buvo esminiai.

C. Lucas, J. Holmas ir kiti sakė, kad kompromisas nepateisino aplinkos apsaugos šalininkų lūkesčių. Tai yra tiesa, bet kompromisas nebūtų buvęs geras ir tuo atveju, jeigu į jį būtų buvę įtraukti visi gamtosaugos šalininkų ir Žaliųjų ir reikalavimai.

Dviejose srityse – Komisijos narys jas taip pat paminėjo – dar bus galima padaryti pakeitimus. A. Doyle pateikus pranešimą mes turime galimybę patikslinti nustatytas ribas ir aukcionuose parduodamų leidimų procentą, kad jie būtų sąžiningi kitų prekybos emisijos leidimais sistemos dalyvių atžvilgiu. Antroje metų pusėje turime atidžiai išnagrinėti šį klausimą.

Baigdamas norėčiau dar kartą pabrėžti, kad mes norime lygių konkurencijos sąlygų. Mes norime pasiekti pasaulinį susitarimą ir taip pat norime į jį įtraukti skrydžius iš trečiųjų šalių. Vis dėlto atėjo laikas, kai oro linijos turėtų padėti mums. Matau laišką iš EOA – Europos oro linijų asociacijos – kuriame teigiama, kad net pasiekus susitarimą kitos vyriausybės jį atmes. Mes turėtume apsvarstyti, ar verta prasidėti su žmonėmis, kurie yra tokie netikę lobistai.

Šį susitarimą priimsime labai didele balsų dauguma ir tada suvienysime jėgas, kad įtikintume trečiąsias šalis. Tada dirbsime visi kartu. Vis dėlto jeigu Parlamento demokratinio sprendimo nebus laikomasi, turėsime pasakyti oro linijoms, kad jos kenkia tik sau. Prašau jūsų pritarti rekomendacijoms ir norėčiau padėkoti už plačią paramą, kurios sulaukiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Bairbre de Brún (GUE/NGL) , raštu (GA) Nuo 1990 m. ES tarptautinės aviacijos sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos išaugo daugiau nei dvigubai ir dabar sudaro 5–12 proc. viso ES išmetamo CO2. Nors kompromisinė priemonė nėra tobula, ji leidžia mums nustatyti aviacijos pramonės emisijų ribas nuo 2012 m.

Įtraukdami aviacijos sektorių į ES prekybos emisijos leidimais schemą mes leidžiame suprasti, kad esame rimtai susirūpinę klimato kaitos priežastimis. Ateinantys dešimt metų bus lemtingi kovojant su klimato kaita ir siekiant išvengti nepataisomos žalos. Svarbu, kad per bendrą persvarstymą būtų nustatyti griežtesni reikalavimai aviacijos sektoriui ir griežtesni sumažinimo tikslai 2013 m. ir vėliau.

Pagal naujas taisykles valstybes narės galės panaudoti aukcionuose gautas pajamas klimato kaitai sumažinti ir prie jos prisitaikyti ES ir besivystančiose šalyse, taip pat klimatui palankiems moksliniams tyrimams ir plėtrai skatinti. Šios investicijos yra būtinos, jeigu norime, kad aviacijos sektoriaus įtraukimas į EPS būtų tikrai naudingas.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Gurmai (PSE), raštu. (HU) Kova su klimato kaita, šiam tikslui skirtų priemonių griežtinimas ir spartesnis jų kūrimas yra svarbūs uždaviniai. Svarbu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą aviacijos sektoriuje ir nustatyti tikslią didžiausią emisijų ribą po 2012 m. Matomų rezultatų mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą pavyks pasiekti tik sugriežtinus prekybos emisijos leidimais sistemą.

Aukcionuose gautas pajamas svarbu panaudoti pragmatiškai (pavyzdžiui, skirti jas aplinkai palankių technologijų plėtrai ir panaudojimui) ir visų pirma Europos Sąjungos finansuojamuose sektoriuose. Atsižvelgiant į tai, būtų naudinga apsvarstyti atskiro fondo sukūrimą. Neatidėliotinas Galileo, SES ir EPS programų įgyvendinimas taip pat paskatintų veiksmingai naudoti kurą.

Klimato kaita yra globalus reiškinys. Būtina pasinaudoti visomis politinėmis priemonėmis ir derybų metodais, kad visos daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančios šalys prisijungtų prie taršos mažinimo pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. – (RO) Ši direktyva atspindi ambicingą iniciatyvą, pagal kurią aviacijos sektorius galėtų suvaidinti svarbų vaidmenį kovoje su klimato kaita.

Derybos dėl šio kompromiso buvo sunkios, nes turėjo būti atsižvelgta į naftos kainas, Europos oro linijų konkurencingumą ir aplinkos apsaugą, siekiant sukurti pavyzdinę aviacijos sektoriaus įtraukimo į EPS sistemą tarptautiniu mastu. Vis dėlto sistema neturėtų kelti grėsmės Europos oro linijoms, kurių galimybės konkuruoti su aviacijos sektoriais JAV arba Dubajuje galėtų sumažėti. Baudžiant vidaus aviacijos pramonę gali išryškėti „anglies dioksido išlakų šaltinių perkėlimo“ fenomenas, t. y. orientavimasis į rinkas, kuriose galiojančios taisyklės nėra tokios griežtos kaip ES, ir prasidėtų komercinė kova. Siekdami, kad Europos oro erdvė būtų veiksmingesnė, turime rasti pusiausvyrą tarp aplinkos apsaugos, vartotojų apsaugos ir aviacijos sektoriaus.

Be to, aukcionuose gautos pajamos turi būti panaudotos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sumažinimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos, nesuteikiant valstybėms narėms galimybės šiuos pinigus skirti kitiems tikslams.

Jeigu mums pavyks teisingai panaudoti aukcionuose gautas pajamas kaip aplinkos apsaugos priemonę, išvengsime bausmių pagal tarptautinius susitarimus.

 
  
  

PIRMININKAVO: A. VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas

 

7. Biudžeto planavimas (žr. protokolą)

8. Balsuoti skirtas laikas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas balsuoti skirtas laikas.

(Išsamūs balsavimo rezultatai pateikiami protokole)

 

8.1. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė: bendrosios nuostatos (A6-0271/2008, Jacek Saryusz-Wolski) (balsavimas)

8.2. Paramos schemos pagal BŽŪP (A6-0270/2008, Neil Parish) (balsavimas)

8.3. Būtiniausi darbo įrenginių naudojimui taikomi saugos ir sveikatos reikalavimai (A6-0290/2008, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg) (balsavimas)

8.4. Laukinių paukščių apsauga (suderinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu) (A6-0259/2008, Miroslav Ouzkż) (balsavimas)

8.5. Pridėtinės vertės mokesčio bendra sistema (A6-0232/2008, Dariusz Rosati) (balsavimas)

8.6. 1991 m. JT EEK Espo konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste Strateginio poveikio aplinkai vertinimo protokolas (A6-0221/2008, Bogusław Sonik) (balsavimas)

8.7. Lichtenšteino prisijungimas prie ES, EB ir Šveicarijos susitarimo dėl Šveicarijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (A6-0246/2008, Ewa Klamt) (balsavimas)

8.8. Lichtenšteino prisijungimas prie EB ir Šveicarijos susitarimo dėl valstybės, atsakingos už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą, nustatymo (A6-0247/2008, Ewa Klamt) (balsavimas)

8.9. Protokolas tarp EB, Šveicarijos ir Lichtenšteino, pridedamas prie EB ir Šveicarijos susitarimo dėl valstybės, atsakingos už valstybėje narėje, Šveicarijoje arba Lichtenšteine pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą, nustatymo (A6-0261/2008, Ewa Klamt) (balsavimas)

8.10. Vizų numeravimas (A6-0268/2008, Gérard Deprez) (balsavimas)

8.11. Europos bendrijos ir Indijos susitarimo dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo atnaujinimas (A6-0254/2008, Christian Ehler) (balsavimas)

8.12. Prašymas atšaukti Witoldo Tomczako imunitetą (A6-0277/2008, Diana Wallis) (balsavimas)

8.13. Europos Parlamento išimtinių teisių gynimas nacionaliniuose teismuose (A6-0222/2008, Giuseppe Gargani) (balsavimas)

8.14. Parlamento darbo tvarkos taisyklių, susijusių su Komisijos tvirtinimu, pakeitimas (A6-0198/2008, Andrew Duff) (balsavimas)
  

– Prieš balsavimą:

 
  
MPphoto
 
 

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, Komisija dėkoja A. Duffui už pranešimą.

Mes pritariame Parlamento sprendimui pertvarkyti klausymų procedūrą, kad paskyrimo procedūra taptų dar skaidresnė ir padidėtų jos demokratinis teisėtumas nustačius aiškias, skaidrias ir vienodas procedūras bei vertinimo kriterijus.

Vis dėlto Komisija mano, kad pranešime paminėtos skirtingais atvejais taikomos procedūros turi visiškai atitikti sutarčių nuostatas, visų pirma 215 straipsnį, ir Pagrindų susitarimą, kad būtų atspindėti jų teisiniai ir instituciniai skirtumai.

Keičiantis Komisijos sudėčiai turėtų būti taikomos paprastesnės procedūros nei tvirtinant visą Komisiją, ir turėtų būtų gerbiama Europos Komisijos Pirmininko išimtinė teisė paskirstyti postus.

Manau, kad tuo suinteresuotos abi institucijos. Be to, Komisiją teisiškai įpareigoja Sutartys ir Pagrindų susitarimas, todėl ji pasilieka teisę sutikti, kad atitinkamos procedūros būtų taikomos atskirais atvejais ir remiantis konstruktyviu bendradarbiavimu, kaip buvo iki šiol. Toks požiūris buvo priimtinas abiem institucijoms.

 

8.15. Bendra maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūra (A6-0179/2008, Åsa Westlund) (balsavimas)

8.16. Maisto priedai (A6-0180/2008, Åsa Westlund) (balsavimas)

8.17. Kvapiosios medžiagos ir tam tikri aromatinių savybių turintys maisto ingredientai (A6-0177/2008, Mojca Drčar Murko) (balsavimas)

8.18. Maisto fermentai (A6-0176/2008, Avril Doyle) (balsavimas)
  

– Prieš balsavimą:

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle, pranešėja. − Gerb. pirmininke, dėl transporto problemų pakeliui į Strasbūrą vakar negalėjau padėkoti kolegoms, ypač kolegėms pranešėjoms Åsai Westlund, Mojcai Drčar Murko ir ypač Pilarai Ayuso, kuri vietoje manęs dalyvavo diskusijoje, taip pat mūsų asistentams ir personalui už bendradarbiavimą per pastaruosius 12 mėnesių siekiant susitarimo per antrąjį svarstymą dėl šio svarbaus maisto priemonių paketo. Todėl dėkoju jiems visiems.

 

8.19. Direktyvos 2003/87/EB pakeitimas, siekiant įtraukti aviacijos veiklos rūšis į Bendrijos prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimais sistemą (A6-0220/2008, Peter Liese) (balsavimas)

8.20. Parlamento darbo tvarkos taisyklių, susijusių su plenarinių posėdžių darbu ir pranešimais savo iniciatyva, pakeitimas atsižvelgiant į Parlamento reformos darbo grupės pasiūlymus (A6-0197/2008, Richard Corbett) (balsavimas)

8.21. 2009 m. biudžetas. Pirmieji įgaliojimų dalyvauti 2009 m. preliminaraus biudžeto projekto taikinimo procedūroje svarstymai (A6-0262/2008, Jutta Haug) (balsavimas)

8.22. Baltijos jūroje numatyto dujotiekio tarp Rusijos ir Vokietijos poveikis aplinkai (A6-0225/2008, Marcin Libicki) (balsavimas)
  

Prieš balsavimą dėl 23 pakeitimo:

 
  
MPphoto
 
 

  Dirk Sterckx (ALDE). – (NL) Gerb. pirmininke, yra problemų su jūsų balsavimo rezultatų paskelbimo ekranu. Mums nepateikiamas joks balsavimo rezultatas, todėl negalime pamatyti, kiek narių balsavo už arba prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Ačiū, D. Sterckxai. Aš to nepastebėjau, nes jis man už nugaros.

Rūmų techninės tarnybos man pranešė, kad mes turime problemų su elektronine balsų skaičiavimo procedūra, todėl paprašysiu jūsų truputį kantrybės, kol problema bus išspręsta.

– Prieš balsavimą dėl 50 pakeitimo:

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (PSE). – Gerb. pirmininke, mes visiškai jumis pasitikime, bet aš būčiau labai dėkingas, jeigu jūs paskelbtumėte konkrečius skaičius, kiek narių balsavo už ir prieš ir kiek susilaikė.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Didysis ekranas neveikia, todėl aš perskaitysiu skaičius, jeigu jums tinka. Tai bus geresnė išeitis.

(Balsavimas buvo sustabdytas kelioms minutėms, kad būtų sutaisyti rezultatus rodantys ekranai)

 
  
MPphoto
 
 

  Graham Booth (IND/DEM). – Gerb. pirmininke, aš stengiausi atkreipti jūsų dėmesį, bet jūs manęs nepastebėjote. Kai mes tikrinome balsavimą dėl 49 pakeitimo, 474 balsavo už, 181 – prieš, ir jūs pasakėte „Kaip jau minėjau, pakeitimas priimtas“. Vis dėlto jūs pasakėte ne „priimtas“: jūs pasakėte, kad jis „atmestas“.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Aš neprisimenu. Bet jeigu jūs taip sakote, gerai.

 
  
  

– Po balsavimo dėl 51 pakeitimo:

 
  
MPphoto
 
 

  Marcin Libicki, pranešėjas. (PL) Gerb. pirmininke, manau, nenoromis turime sutikti, kad ekranai neveikia. Gėda neturėti galimybės pamatyti rezultatų Europos Parlamente. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes norėčiau jūsų paprašyti, kad pasitikrinęs rezultatus, jūs pateiktumėte mums tikslius rezultatus, kiek narių balsavo už, kiek – prieš ir kiek susilaikė. Jeigu rezultatai nebus parodyti ekrane, norėčiau paprašyti jūsų perskaityti juos mums, o jūsų personalo – juos užsirašyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Werner Langen (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį, kad skaitiklių sistema visų narių vietose veikia puikiai, kad šie mįslingi ekranai atsirado tik prieš metus, kad iki to laiko viskas veikė ir kad bet kuriuo atveju mūsų pasitikėjimas pirmininku yra būtina sąlyga tinkamai vadovauti.

(Plojimai)

 
  
  

– Prieš balsavimą dėl 30 pakeitimo:

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Beazley (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, viskas labai paprasta. Mes prašome atskirti balsavimą po dvitaškio, t. y. po žodžių „labai svarbu, jog Rusija pademonstruotų gerą valią bendradarbiaudama Europos energetikos politikos srityje;“. Norėtume, kad balsavimas būtų padalintas šioje vietoje. Šioje Rūmų pusėje manome, kad ji nėra svarbi ir pirmąją pakeitimo dalį galima klaidingai suprasti. Bet mes norėtume paremti antrąją jo dalį, kurioje pabrėžiama, kad svarbu, jog Rusija ratifikuotų Energetikos chartiją.

 
  
  

(Parlamentas pritarė pasiūlymui)

– Prieš balsavimą dėl 37 pakeitimo:

 
  
MPphoto
 
 

  Andres Tarand (PSE). – Gerb. pirmininke, Q konstatuojamojoje dalyje paminėtos dumblių populiacijos, kurių žydėjimas kelia didelį pavojų Suomijai, Švedijai ir Vokietijai. Manau, kad dumbliai neskiria Švedijos, Latvijos arba kitų šalių, nes juos plukdo vėjas.

Todėl žodinio pakeitimo tekstas būtų toks: „kadangi Baltijos jūroje vykdant darbus ypatingomis sąlygomis gali būti paskatintas staigus dumblių populiacijų dauginimasis ir dėl kurio galėtų kilti ypač didelis pavojus Suomijai, Švedijai, Vokietijai ir Baltijos valstybėms“ Jis baigiasi šioje vietoje. Aš apgailestauju, kad nebuvo įtraukta Lenkija, bet taip atsitiko dėl techninių priežasčių.

 
  
  

(Parlamentas sutiko priimti pakeitimą žodžiu)

– Po galutinio balsavimo:

 
  
MPphoto
 
 

  Marcin Libicki, pranešėjas. (PL) Norėčiau padėkoti visiems, parėmusiems pranešimą. Tikiuosi, kad Komisijos narys S. Dimas, Komisija, Taryba ir visi svarbiausieji asmenys Europos Sąjungoje atsižvelgs į šią Europos Parlamento nuomonę. Ji buvo išsakyta aiškiai ir skaidriai. Europos parlamentui ypač svarbus energetikos solidarumas, solidarumas platesniame politiniame kontekste, taip pat aplinkos apsauga. Pranešimas ir balsavimas, per kurį 90 proc. balsavo už, turėtų aiškiai parodyti valdžios institucijoms Europos Sąjungoje, kad Europos Parlamento nuomonės jos turėtų neignoruoti ir kad ši rezoliucija, kuri oficialiai nėra privaloma, būtų laikom privaloma.

 

8.23. Afganistano stabilizavimas: ES ir tarptautinės bendruomenės uždaviniai (A6-0269/2008, André Brie) (balsavimas)
  

Po balsavimo dėl 11 pakeitimo:

 
  
MPphoto
 
 

  André Brie, pranešėjas. – (DE) Gerb. pirmininke, atsižvelgdamas į vakarykštį teroristų išpuolį Kabule ir į šios dienos diskusijas, norėčiau pasiūlyti žodinį pakeitimą, kuriuo būtų įtraukta nauja 3a dalis: „griežtai smerkia 2008 m. liepos 7 d. įvykdytą teroristinį išpuolį prieš Indijos ambasadą Kabule, per kurį žuvo daugiau nei 40 žmonių, įskaitant 4 ambasados darbuotojus; išreiškia nuoširdžiausią užuojautą artimiesiems, sužeistiesiems ir Afganistano bei Indijos vyriausybėms“.

(Plojimai)

 
  
  

(Parlamentas sutiko priimti pakeitimą žodžiu)

Pirmininkas. − Balsavimas baigtas.

 

9. Paaiškinimai dėl balsavimo
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Rekomendacijos antrajam svarstymui: Åsa Westlund (A6-0179/2008), (A6-0180/2008), Mojca Drčar Murko (A6-0177/2008), Avril Doyle (A6-0176/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Hiltrud Breyer, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, esu labai nusivylusi, kad į Å. Westlund rekomendacijose antrajam svarstymui nebuvo įmanoma uždrausti azodažiklių. Tai kelia nusivylimą, nes ženklinimas neužtikrina saugumo. Parlamentas prarado kontrolę šioje srityje, pasidavė ir nepasinaudojo atsargumo principu. Tai labai apgailėtina.

Taip pat apgailėtina, kad nesugebėjome įtraukti ir reglamentuoti genetiškai modifikuotų priedų, nors toks sprendimas būtų parodęs, kad rimtai žiūrime į vartotojų apsaugą. Vis dėlto labiausiai liūdina, kad neapsaugojome vaikų nuo azodažiklių. Nerimą keliantys Southamptone atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad mes privalome paraginti uždrausti azodažiklius, kad mums šis draudimas reikalingas.

Ar atsargumo principas nenurodo, kad turėtume sutikti su išvadomis, kai yra rizikos požymių? Šiuo atveju išvadose aiškiai nurodoma, kad azodažiklius reikia uždrausti. Be to, mane labiausiai liūdina, kad neužtikrinę bendro draudimo mes nesugebėjome užtikrinti daugiausia vaikams skirtų produktų draudimo.

 
  
  

Rekomendacijos antrajam svarstymui: Åsa Westlund (A6-0180/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Neena Gill (PSE). – Gerb. pirmininke, aš balsavau už pranešimą, nes remiu jame išreikštą požiūrį.

Aš pritariu maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų naudojimo suderinimui ES. Bendras reglamentas dėl maisto priedų leis prižiūrėti, atnaujinti ir pakeisti esamus teisės aktus šioje srityje ir prisidėti prie didesnės maisto saugos.

Didelį susirūpinimą man kelia šių maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų keliamas pavojus sveikatai bei jų poveikis vaikams. Kai kurie E raide pažymėti produktai yra pavojingi protiniams gabumams, jie taip pat gali sukelti alergiją ir kitas ligas.

Vis dėlto nes mes sutariame dėl didesnio skaidrumo ir geresnio maisto produktų ženklinimo, mes turime nepamiršti, kad Europoje gyvena daug įvairių gyventojų, kurie yra įpratę naudoti ingredientus iš viso pasaulio, pavyzdžiui, žoleles ir prieskonius, kurių visa sudėtis nėra lengvai prieinama. Todėl mes turime užtikrinti, kad neapribosime vartotojų pasirinkimo ir leisime žmonėms toliau naudoti žoleles ir prieskonius, kuriuose jie naudojo daugelį šimtmečių.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, šis pranešimas labai svarbus kasdieniniam mūsų gyvenimui. Žmonės nori, kad maistas būtų sveikas ir saugus. Dėl šios priežasties svarbu, kad leidimų naudoti maisto priedus, fermentus ir kvapiąsias medžiagas išdavimo procedūros būtų skaidrios. Siekiant sustiprinti vartotojų, ypač žmonių, kurie netoleruoja tam tikrų maiste esančių medžiagų, apsaugą, vartotojai turi būti išsamiai informuoti, kada tokios medžiagos naudojamos maiste. Dėl šios priežasties etiketėje nurodyta informacija turi būti lengvai suprantama vidutiniam vartotojui, įskaitant alergiškus vartotojus. Įgaliotos ir kompetentingos institucijos turėtų nuspręsti, ar leisti naudoti medžiagas, pagerinančias produktų skonį, išvaizdą arba maistines savybes, remdamosi mokslo žiniomis ir rizikos vertinimu. Turi būti prižiūrima ir kontroliuojama, kaip laikomasi šių gairių ir reikalavimų, kad būtų užtikrinta vartotojų gerovė mūsų bendroje rinkoje.

 
  
  

Rekomendacijos antrajam svarstymui: Mojca Drčar Murko (A6-0177/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - (SK) Aš remiu ši pasiūlymą, kurio siekiama užtikrinti teisingą ir aiškų maisto produktų ženklinimą, įskaitant aromatinius priedus.

Taip pat remiu tikslą užtikrinti vartotojų sveikatos apsaugą. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, būtina užtikrinti, kad produktai, turintys pavojingą toksinį poveikį, nepatektų į rinką. Taip pat svarbu apsaugoti visuomenę, ypač labiausiai pažeidžiamas grupes, nuo per didelio kai kurių kvapiųjų komponentų naudojimo sukeltų neigiamų padarinių, pavyzdžiui, vaikų nutukimo arba skonio iškraipymo.

Aš manau, kad šie pasiūlymai pagerins reglamento kokybę, sustiprins jo vidinę logiką ir sprendimų praktiškumą. Tai ypač pasakytina apie komiteto nuostatą, kad didžiausi leistini tam tikrų komponentų kiekiai neturėtų būti taikomi sudėtiniams maisto produktams, į kurių sudėtį įeina tik natūraliai šių komponentų turinčios žolelės arba prieskoniai ir nėra pridėta jokių kvapiųjų medžiagų.

 
  
  

Rekomendacijos antrajam svarstymui: Avril Doyle (A6-0176/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - (SK) Teisės aktų, reglamentuojančių fermentų naudojimą apdorojant maistą, yra reikalingas visai Europos bendrijai.

Mūsų pagrindinis tikslas – užtikrinti aukštą maisto saugos lygį, kad būtų apsaugota žmogaus sveikata. Kartu būtina užtikrinti lygias sąlygas visiems gamintojams ir taip paremti sąžiningą prekybą maisto priedų srityje.

Aš tvirtai remiu nuostatas dėl vartotojų apsaugos. Maisto fermentų naudojimas neturėtų suklaidinti vartotojų dėl produktų kokybės, prigimties, šviežumo arba maistinės vertės. Vartotojai turi būti informuoti apie maisto produkto fizinę būklę arba jo apdorojimo būdus. Į informaciją apie maisto fermentus ir priedus turi būti įtrauktas tinkamas aprašymas, ji turi būti aiškiai įskaitoma ir lengvai suprantama vartotojams.

 
  
  

Rekomendacijos antrajam svarstymui: Peter Liese (A6-0220/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Péter Olajos (PPE-DE). - (HU) Dėkoju, gerb. pirmininke. Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas bendrai susitarė iki 2020 m. 20 proc. sumažinti anglies dioksido išmetimą, o tarptautiniuose susitarimuose numatytas 30 proc., tada 60 proc. arba 80 proc. sumažinimas iki 2050 m.

Siekdami įgyvendinti šiuos tikslus, visi teršėjai, visos pramonės ir net mes, žmonės, kaip savo namų ūkių atstovai privalome imtis didelių pastangų. Jeigu gyventume tobulame pasaulyje, kuriame kuras būtų neribotas ir pigus ir kuriame nebūtų nuolat augančių aplinkosaugos problemų, aš nebūčiau balsavęs už šį teisės aktą.

Aš nebūčiau už jį balsavęs, nes jis yra griežtas ir nepalankus naujosioms valstybėms narėms ir Vengrijos oro linijoms. Vis dėlto mes negyvename tobulame pasaulyje, kuro mažėja, o jo kainos auga, be to, turime imtis veiksmų klimato kaitai sustabdyti.

Todėl net žinodamas, kad šis teisės aktas sukels problemų naujųjų valstybių oro linijoms, aš balsavau už jį, nes manau, kad atsižvelgdami į ateitį privalome siekti bendrai priimtų tikslų. Mes privalome sustabdyti klimato kaitą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Gerb. pirmininke, aš teigiamai vertinu pranešėjo P. Liese‘o atliktą darbą, nes derybose su Taryba jam pavyko įtvirtinti daugelį Parlamento pasiūlymų, kuriuos jis buvo pateikęs per pirmąjį svarstymą praėjusių metų lapkričio mėn. Todėl buvo pasiektas integruotas konceptualu tekstas, kuris puikiai tinka įtraukti aviaciją į prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimais schemą ir iki 2012 m. pabaigos panaikinti dabartinę sistemą, suteikiančią oro transportui pranašumą prieš antžemines transporto rūšis. Be to, pasiūlymas dėl rezoliucijos palankus naujoms įmonėms, nes aukcionuose bus parduodama 15 proc. leidimų, ir į schemą buvo įtraukti skrydžiai iš Europos ir į ją. Pratęsdama savo mintis nuo praėjusio lapkričio mėn., norėčiau pabrėžti, kad siekdami sumažinti dujų išmetimą į atmosferą privalome įtikinti likusį pasaulį, kad jį būtina reguliuoti. Tikiu, kad greitai pasirašysime susitarimą su JAV ir kitomis šalimis. Pritariu, kad buvo apribotos išimtys. Nesupratu, kodėl valstybių vadovų arba monarchų skrydžiams (priešingai nei skrydžiams gelbėjimo tikslais) neturėtų būti taikomos tos pačios aplinkos apsaugos taisyklės.

 
  
MPphoto
 
 

  Christoph Konrad (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš nepritariu bendrajai pozicijai įtraukti aviacijos veiklos rūšis į prekybos emisijos leidimais sistemą dėl įvairių priežasčių.

Aviacijos emisija sudaro mažiau kaip 5 proc. viso transporto sektoriaus emisijos, todėl tam tikra prasme mūsų politika šioje srityje labai simboliška. Be to, mums, europiečiams, nepavyko rasti globalaus požiūrio į šią problemą, todėl dėl šių priemonių nesąžiningai nukentės Europos oro linijos ir oro uostai. Mes iš esmės nesugebėjome – tai turėjo būti aiškiai pasakyta – atlikti tinkamos išlaidų ir gautos naudos analizės.

Tai reiškia, kad priemonės, dėl kurių šiandien buvo susitarta, nėra protingos ar būtinos, ir mes atsidūrėme padėtyje, kuri nėra palanki Lisabonos strategijai ir iš esmės jai prieštarauja. Mes nesustiprinome Europos pozicijų; mes ją vienašališkai pastatėme į nepalankią padėtį, todėl aš nepritariu bendrajai pozicijai. Būtų buvę geriau daugiau investuoti į mūsų infrastruktūrą ir sukurti bendrą Europos oro erdvę. Tai būtų padėję sutaupyti, todėl būtų turėję daugiau naudos nei šiandien įvedę tam tikras priemones.

 
  
  

- Pranešimas: - Richard Corbett (A6-0197/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  David Sumberg (PPE-DE). – Aš ir daugelis konservatorių manome, kad būtina kuo skubiau reformuoti šį Parlamentą.

Aš turėjau garbės dirbti ne tik čia, bet ir Bendruomenių rūmuose bei vietos valdžios institucijose Jungtinėje Karalystėje. Turiu pasakyti, kad vietos valdžios institucijose ir nacionaliniame parlamente daugiau demokratijos ir dalyvavimo nei šiame Parlamente.

Mums reikia, kad šio Parlamento nariai būtų įtraukti į procedūras per diskusijas. Čia nėra diskusijų, nėra ginčių, nėra ugnies, nėra entuziazmo, o R. Corbetto pranešimo – kuris, esu įsitikinęs, buvo parengtas turint gerus ketinimus – problema ta, kad jis suteiks dar daugiau galių šio Parlamento Pirmininkui. Taip neturėtų būti! Žiūrėdami į ateitį mes turėtume suteikti daugiau galių nariams, o Pirmininko galias sumažinti. Dėl šios priežasties aš balsavau taip, kaip balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, dauguma šio Parlamento narių kaip lemingai šokinėja nuo vienos R. Corbetto reformos prie kitos, nors kiekviena reforma palieka vis mažiau demokratijos ir teisių EP nariams. Deja, teigiama priešingai. Teigiama, kad žmonės nori matyti daugiau diskusijų, bet panaikinamos diskusijos dėl pranešimų savo iniciatyva ir jos pakeičiamos rašytiniais pareiškimais. Vis dėlto žodis Parlamentas yra kilęs iš žodžio parlare, ne iš žodžio „minutės turėjimas“. Šis skirtas biurokratams. Žmonės kalba, kad reikia daugiau laiko teisėkūros darbui. Galėtume jo imtis ketvirtadieniais ir penktadieniais. Problema ta, kad tomis dienomis nesinaudojame. Dėl šios priežasties laiko teisėkūros darbui neužtenka.

Tikra parlamento reforma – šiuo atveju sutinku su D. Sumbergu – turėtų būti kitokia. Mes atimame iš savęs savo pačių teises, sutrumpiname kalbėjimo laiką, nebegalime daugiau pateikti pakeitimų ir taip apribojame galimybes siekti kompromiso. Nuo šiol bus pateikiami tik ideologiniai argumentai nelankstiems tekstams.

Manau, kad šiandien yra juodoji šio Parlamento, kuriame dirbau 29 metus (15 metų buvau personalo narys ir žurnalistas, o 14 – EP narys), istorijos diena. Manau, kad šis savanoriško parlamento galių atsisakymo procesas pažengė labai toli. Net užsienio reikalų komitetas neteko daugelio savo galių ir potencialo. Man labai dėl to gaila.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (NI). – (NL) Prisidengiant reformomis, kad Parlamento darbas būtų veiksmingesnis, R. Corbetto pranešime numatytos priemonės, kurios neturi nieko bendra su tokiomis reformomis. Priešingai, pakeičiamos Darbo tvarkos taisyklės ir šie pakeitimai apribos normalią parlamentinę veiklą. Ryškiausias pavyzdys yra Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalies pakeitimas, kuriuo klausimų raštu skaičius apribojamas iki trijų per mėnesį. Aiškinamojoje dalyje pranešėjas teigia, kad apribojimas įvedamas siekiant išvengti taip vadinamo piktnaudžiavimo narių teise pateikti klausimus.

Klausimų raštu pateikimas yra viena svarbiausių priemonių, leidžiančių Europos Parlamento nariams atlikti priežiūros vaidmenį. Teigdami, kad jis gali paskatinti piktnaudžiavimą mes įžeidžiame visus Parlamento narius, kurie atsakingai vykdo savo pareigas. Šis tipiškas socialistų priekabumas bet kuriuo atveju nedera šiame Parlamente ir nė viename kitame parlamente!

 
  
MPphoto
 
 

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Šis Parlamentas daro viską, kad sustiprintų eurokratijos, kaip totalitarinės doktrinos tipą, netoleruojantį jokios opozicijos, įvaizdį Šiuo atveju tai susiję su drastišku EP narių teisės pateikti klausimus Komisijai apribojimu.

Matyt, Komisija, ta milžiniška institucija, kurioje dirba 10 000 tarnautojų visose srityse ir kurių yra tikrai per daug, garsiai skundžiasi dėl darbo krūvio, atsirandančio dėl EP narių pateiktų klausimų. Dėl Dievo meilės, kokia arogancija iš tokios institucijos kaip Komisija, kuri atskleidžia savo akivaizdžią panieką bet kokiai demokratijos kontrolei retai atsakydama į EP narių klausimus, paprastai atsakydama į juos netinkamai ir niekada nepataikydama į temą. Didelė gėda, kad Parlamentas keliaklupsčiauja prieš eurokratijos valdovus!

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, jeigu paklaustumėte savęs, kodėl aš pateikiu paaiškinimus dėl balsavimo dėl daugelio dalykų, atsakyčiau: dėl R. Corbetto reformų. Aš laikausi truputį kitos nuomonės, nei frakcija, kuriai priklausau, ir dažnai negaliu pasisakyti per pagrindines diskusijas, todėl dėl šios priežasties turėtume skatinti didesnę demokratiją, mažesnes frakcijas ir galių suteikimą EP nariams.

Kaskart pamatęs R. Corbetto pranešimą, pagalvoju, kad Richardas Corbettas Europos Parlamentui yra tas pats, kas buvo Šliužburnis Karaliui Teodenui „Žiedų valdove“. Kai jis sako, kad turime daugiau demokratijos, mes žengiame žingsnį atgal. Dabar Parlamente vyksta neteisingi dalykai. Tai grėsminga, tai nedemokratiška ir visiškai neteisinga. Todėl aš balsavau prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, prieš kelis mėnesius grupelė parlamentarų, įskaitant mane, ketino pasinaudoti esamomis Parlamento procedūromis, kad atidėtų balsavimą dėl Konstitucijos, įvilktos į „Lisabonos sutarties“ rūbą. Tada Pirmininkas ignoravo taisykles sutrumpinti paaiškinimą dėl balsavimo. Vėliau, pasinaudodamas Konstitucinių reikalų komitetu, jis suteikė sau savavališkas galias.

Šiuo R. Corbetto pranešimu siekiama dar labiau apriboti demokratines narių teises pateikti klausimus Tarybai ir Komisijai. Kaip EP gali teigti naikinąs demokratijos deficitą, jeigu antidemokratinės jėgos mažina EP narių galias? Bet kokios demokratijos išbandymas yra tolerancija įvairiems požiūriams arba mažumos nuomonei. Norėčiau paklausti, kokių žingsnių bus imtasi toliau? Kas sustabdys mus, kad nesiristume žemyn dėl taip vadinamo veiksmingumo? Galbūt išpuošta diktatūra vertinama labiau nei demokratija. Prašau, atsimerkite: kovokime už demokratiją.

 
  
  

- Pranešimas: Jutta Haug (A6-0262/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  David Sumberg (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, turbūt keista, kad konservatoriai ir aš turėjome atskirą partinės drausmės prižiūrėtoją, bet galiausiai nusprendėme laikytis požiūrio, kad mes visi pritariame griežtai Europos Sąjungos biudžetinei kontrolei – iš tiesų per ilgai kentėjome dėl to, kad auditoriai atsisakydavo patvirtinti Europos Sąjungos ataskaitas – vis dėlto laikomės kitokios nuomonės dėl šio pranešimo. Kodėl? Nes jame dažnai daromos nuorodos į Lisabonos sutartį.

Turintiems įtaką šioje srityje turi būti aišku: Lisabonos sutartis yra mirusi. Airijos žmonės per demokratinį balsavimą išmintingai atmetė šią Sutartį, ir nors Briuselyje bei Strasbūre bus dirbama, pataikaujama, papirkinėjama siekiant įtikinti airius pakeisti nuomonę, žmonių sprendimas turi nugalėti, o šiuo atveju Airija stojo už Europos žmones. Jų balsas turi likti.

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, kolegos šalia jūsų galėtų pasakyti, kad aš visada stengiuosi pasisakyti dėl biudžeto klausimų.

Man labai patiko dirbti su Jutta Haug, šių metų biudžeto pranešėja. Aš pateikiau beveik 500 pakeitimų jos biudžetui diskusijoms komitete, ir dalis jų buvo svarstoma plenarinėje sesijoje. Su ja malonu dirbti ir ji supranta, kad man nepatinka kai kurie Lisabonos sutarties aspektai, kuriems jau numatytas biudžetas, kaip manoma, remiantis Taryboje sutarta teisine finansinės programos baze, nors aš manau kitaip. Ji supranta, kad man kyla problemų dėl daugybės NVO, kurios yra finansuojamos iš Komisijos biudžeto ir kurios daro spaudimą Komisijai imtis dar daugiau veiksmų keistuose simbioziniuose santykiuose, kuriems nereikėtų dar labiau plėtotis. Ji taip pat žino mano ypatingus santykius su specialiu olimpiniu judėjimu, kuriam ateityje turėtų būti skirtos lėšos iš Europos biudžeto.

Norėčiau išreikšti pagarbą pranešėjai dėl šių visų klausimų, bet man taip pat įdomu, ar dar kas nors čia skiria kokį nors dėmesį biudžetui, išskyrus kelis biudžeto fanatikus, dirbančius vos poroje komitetų?

 
  
  

- Pranešimas: Marcin Libicki (A6-0225/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). (LT) Kaip žinome, daugiau nei prieš pusę metų kelios dešimtys tūkstančių Europos Sąjungos valstybių piliečių kreipėsi į mūsų Parlamentą su peticija dėl Šiaurės srovės dujotiekio poveikio aplinkai ir štai daugiau kaip po pusės metų jie gavo šiandien Europos Parlamento atsakymą, poziciją šiuo svarbiu klausimu.

Ačiū visiems, kurie balsavo už šį dokumentą, ačiū M. Libickiui, Ch. Beazley, kitiems kolegoms, kurie daug prisidėjo rengiant jį ir esu iš tikrųjų dėkinga visiems Europos Parlamento nariams, kurie balsuodami įvertino du dalykus: pirma, kad Europos Sąjungai reikia dujų, ir antra, kad aplinkui Baltijos jūrą, gyvenantys Europos Sąjungos piliečiai ateities kartoms nori palikti nemirusią, o gyvą jūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Victor Boştinaru (PSE). - (RO) Pirmiausia leiskite padėkoti visiems kolegoms, šiandien balsavusiems už M. Libickio pranešimą. Šiame pranešime nekalbama apie rusofobiją arba gazofobiją, jame kalbama apie tai, kad Europos Parlamentas negali nepripažinti ir nusigręžti nuo peticijų nusiskundimų, susijusių su opiu politiniu klausimu. 

Klausimas dėl bendrosios energijos politikos turi būti išspręstas iškėlus jį Europos bendrijos lygiu. Tačiau iki tol dvišaliai susitarimai turi būti integruoti į autentišką vidaus politiką energetikos srityje, kad būtų pasiekti du esminiai tikslai:

1. derybų rezultatas turi būti naudingas kiekvienai valstybei narei;

2. taigi būtų galima išvengti valstybių narių, sudariusių dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis, pažeidžiamumo.

Mano nuomone, tokie reikalavimai taikytini bet kokiai Europos Sąjungos energetikos strategijai, ir tai yra didžiulis iššūkis, kuris teks Europos Parlamentui ateinančiu laikotarpiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE), raštu. (CS) Mane irgi jaudina dešimčių tūkstančių piliečių, kurie savo peticijose nurodė pavojus, susijusius su didžiausio dujotiekio tiesimu Baltijos jūros dugnu, nerimas.

Jiems įteikus peticiją, buvo surengtas viešas svarstymas ir parengtas Europos Parlamento pranešimas, kuriame buvo pabrėžta, jog į sprendimų priėmimo procesą reikia įtraukti kitas šalis, ypač ES. Problemos kyla dėl ekologinių pavojų, susijusių su jūros dugne palaidotais karo laivais ir ginkluote bei pavojingo cheminio metodo, reikalingo dujotiekiui išvalyti prieš pradedant jį eksploatuoti.

Aš nereiškiu nuomonės dėl alternatyvios sausumos trasos, tačiau aš tvirtai tikiu, kad Europos Komisija ir Taryba turi imtis koordinatorių vaidmens ir gindamos Baltijos bei kitų šalių interesus nuolat reikalauti, kad investuotojai prisiimtų visą atsakomybę už galima ekologinę žalą. Be to, Komisija ir Taryba turi užsakyti nepriklausomą poveikio vertinimą ir alternatyvios trasos sausuma vertinimą.

Šiaurės dujotiekio trasa iš Rusijos yra svarbi. Todėl būtina, kad ES pasirašytų su Rusija susitarimą dėl dujotiekio statybos stovėsenos ir jo saugaus eksploatavimo. Šiaip ar taip, Rusija dar neratifikavo Espo konvencijos. Deja, mes dar neturime bendros ES energetikos politikos arba standartų. Galima aiškiai įžvelgti, kad vietoj dvišalio Vokietijos ir Rusijos susitarimo europiečiams reikalingas ES susitarimas ir Baltijos šalių sutikimas statybai. Dabar Parlamentas šiuo atžvilgiu siunčia aiškų politinį signalą.

 
  
MPphoto
 
 

  Leopold Józef Rutowicz (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, aš visiškai pritariu M. Libickio pranešimui. Pakeitimai, kurie susilpnina išvadas, yra nenaudingi. Dujotiekis yra pavojingas aplinkai, jūrai ir Baltijos šalims. Kitas aspektas – jo statybos kaštai, kurie yra kelis kartus didesni, negu galėtų būti, jeigu dujotiekis „Nord Stream“ būtų tiesiamas sausuma. Papildomas išlaidas tektų padengti Vokietijos, Europos piliečiams, kadangi šios statybos išlaidos bus įskaičiuojamos į kiekvieną parduodamų dujų kubinį metrą. Kas iš to gaus pelną? Lobistai, projekto rangovai ir Rusijos politikai. Už tuos pinigus būtų galima pastatyti kelias atomines elektrines, kurios sumažintų dujų suvartojimą ir CO2 išmetimus.

Mes privalome rūpintis Europos Sąjungos piliečių saugumu ir finansiniais ištekliais. Tai mūsų moralinė pareiga, o M. Matsakiui atsakau: aš esu prieš dujotiekio tiesimą Baltijos jūra.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Rogalski (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, noriu pareikšti, kad esu labai patenkintas, jog Parlamentas beveik vienbalsiai pritarė pranešimui dėl vadinamojo Baltijos dujotiekio, jungiančio Rusiją ir Vokietiją, planuojamo statybos poveikio Baltijos jūros gamtinei aplinkai.

Baltijos jūra – tai tipiška vidinė jūra, turinti seklius vandenis ir ribotą vandenų apykaitos su pasaulio vandenynais ciklą. Be to, Baltijos dugne paskandinta daugybė cheminių ginklų, todėl to dujotiekio statyba gali sukelti ekologinę katastrofą šiuose Europai labai svarbiuose vandenyse.

Tačiau yra dar vienas, svarbesnis klausimas, kuris yra keliamas šiame pranešime. ES valstybes nares aprėpiančiomis investicijomis į energetiką turi būti solidariai suinteresuota visa Europa, ir jomis turi rūpintis visa ES bei jos piliečiai, o ne tik viena valstybė – šiuo atveju Vokietija. Visų pirma turime galvoti apie Europos solidarumą, apie visos Europos energetinį saugumą. O dabar taip nėra.

Tikiuosi, kad šis pranešimas bus aiškus Europos Parlamento signalas Tarybai ir Komisijai, tačiau visų pirma Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybei, kad sprendžiant Baltijos dujotiekio klausimą sprendimus turi priimti ne dvi valstybės, o tai turi būti daroma tariantis su visais ir gavus Parlamento bei visų valstybių narių pritarimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, balsavau už šį svarbų M. Libickio pranešimą, kadangi Šiaurės dujotiekis – tai projektas, kurio pasekmės gali paliesti net aštuonias Europos Sąjungos valstybes nares. Todėl manau, kas Sąjunga turi parengti savo poziciją šiuo klausimui. Tam būtina atlikti patikimus nepriklausomus tyrimus ir analizes ekologinėms grėsmėms nustatyti ir reikiamiems veiklos stebėsenos mechanizmams šioje srityje numatyti. Šiandien mums reikalinga bendra, solidari energetinė politika, vieniems kitų nekaltinant bandymu tenkinti savo nacionalinius interesus visos Bendrijos sąskaita. Turime parengti bendrą poziciją šiuo klausimu, kurioje būtų atsižvelgiama tiek į energetikos ir aplinkosaugos dalykus, tiek į atskirų valstybių narių saugumą. Ypač šiuo klausimu Europa turi parodyti savo vienybę ir solidarumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis, kuris dabar gauna atlyginimą už pirmininkavimą Baltijos dujotiekio projekto patariamajam komitetui, stūmė šį projektą dar vadovaudamas vyriausybei. Jis beširdiškai susitarė su Maskva dėl šios operacijos detalių virš savo kaimynų Europoje galvų, ir šitaip elgdamasis ne tik pažadino istorinius nuogąstavimus, bet ir iškėlė visiškai pagrįstus ekologinius ir ekonominius klausimus, į kuriuos nėra patenkinamo atsakymo.

Todėl norėčiau visiškai aiškiai pareikšti, kad šis projektas gali būti įgyvendintas tik tuomet, jeigu bus rimtai žiūrima į kaimyninių Europos šalių bei ES partnerių susirūpinimą ir nuogąstavimus, ir jeigu jos su tuo sutiks. Priimti tokius sprendimus virš kaimyninių valstybių galvų yra neeuropietiška, taigi, mano nuomone, nepriimtina. Dar daugiau – ir Parlamento nariai iš Lenkijos ir Čekijos gali patikėti mano žodžiais – tas pat liečia ir kitus klausimus – pavyzdžiui, raketų aikšteles ir vizų išdavimą.

Visos šalys turi gerai apgalvoti savo elgesį ir pripažinti, kad užsienio reikaluose mes Europoje turime išlikti solidarūs šiose gyvybiškai svarbiose politikos srityse, nes tik tuomet mūsų tarptautiniai partneriai galės rimtai į mus žiūrėti. Todėl, būdamas šio Parlamento narys iš Vokietijos, aš balsavau už M. Libickio pranešimą ir prieš neapgalvotą Baltijos dujotiekio statybą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rainer Wieland (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, aš manau, kad dabar mes pagaliau turime tekstą, kuriam galime pagrįstai pritarti. Tačiau apgailestauju, kad vis dar lieka nemažai rišlumo problemų. Labiausiai aš apgailestauju dėl elgesio tų, kurie šiandien skundėsi, jog neveikia.

Prieš keturias savaites komitete matėme, kaip nepaisant nieko buvo imtas balsuoti, nors nebuvo parengta 22 kalbomis. Todėl aš ypač prieštarauju mūsų procedūrai. Visa tai yra susiję su ekonomikos dalykais ir istorijos klausimais, ir tai, be abejo, aprėpia energetiką bei tikriausiai aplinkosaugą. Tačiau aplinkosaugos vėliava nešiojama kaip monstrancija, ir išties nepaprasta, kad Europos Parlamento Aplinkos komitetas, kurias iš tikrųjų pirmasis turėtų imtis veiksmų, apskritai atsisakė parengti nuomonę.

Mūsų pasirinkta procedūra buvo netinkama. Mes galėjome parengti geresnį tekstą. Todėl, ir ypač atkreipdamas dėmesį į procedūrinius dalykus, bei dėl įvairių sandėrių Peticijų komitete aš galiausiai nebalsavau už šį pranešimą.

 
  
  

- Pranešimas: André Brie (A6-0269/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  David Sumberg (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš norėčiau paaiškinti balsavimą šiuo klausimu tiesiog atkreipdamas dėmesį į vieną dalyką. Šiandien Afganistane Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija bei dar kelios šalys kovoja. Jos kovoja su, mano nuomone, didžiausia grėsme Europai nuo antrojo pasaulinio karo laikų – su tarptautinio terorizmo grėsme.

Problema ta, kad nemažai Europos šalių prie šios kovos neprisideda. Žinoma, jos dalyvauja Afganistane. Taip, ten yra šiek tiek jų ginkluotųjų pajėgų, tačiau, atvirai kalbant, pagrindinius smūgius atremia Didžiosios Britanijos ir Amerikos kariuomenės, ir aš reiškiu pagarbą ypač Didžiosios Britanijos kariuomenės narsai ir už šį reikalą savo gyvybę paaukojusiems jauniems vyrams bei moterims.

Mes Europoje patyrėme, kad negalima nuolaidžiauti tiems, kas nori mus sunaikinti. Tai reikėjo suvokti praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje; tai reikėjo suvokti sovietų komunizmo atveju – tačiau bijau, kad tai dar nėra suvokta, ir svarbu, kad tai būtų suvokta.

 
  
MPphoto
 
 

  Eoin Ryan, UEN frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, aš manau, kad daugeliui mūsų yra žinomos problemos, kurias piktnaudžiavimas heroinu kelia asmenims, šeimoms ir jų bendruomenėms ne tik visame pasaulyje, bet ir Europoje. Europa bendrijos lygiu taikė daugelį pažangių politikos priemonių, skirtų kovai su piktnaudžiavimu heroinu, ir daugeliu atžvilgiu ji rodo pasauliui, kaip kovoti su šia problema, taikant šios problemos sprendimo bei daugelį kitų programų.

Tačiau dabar 90 proc. Europos gatves pasiekiančio heroino atgabenama iš Afganistano. Man regis, kad mūsų dabartinė politika neduoda rezultatų. Atvira ekonomika ir maištas Afganistane vienas kitą stiprina. Narkotikai finansuoja Talibaną, o jo sukelta savivalė ir smurtas sudaro palankias sąlygas aguonoms auginti. Įdėta daug pastangų bandant įtikinti ūkininkus aguonų auginimą pakeisti kitais augalais – deja, tos pastangos nepavyko.

Nieko nuostabaus, kad Afganistane tebėra aguonų laukų, ypač Helmande ir Kandahare, kadangi iš šio pelningo verslo opiumą auginantys ūkininkai gauna 500 000 000 JAV dolerių per metus, o kontrabandininkai ir perdirbėjai – 3 500 000 000 JAV dolerių per metus. Veiksmingai nespręsdami šios problemos priežasčių ir nesuteikdami opiumo augintojams tvarių alternatyvų mes apleidžiame ne tik Afganistano, bet ir Europos piliečius. Deja, dabar Afganistanas tampa dar viena narkovalstybe – ir pažvelkime, į visas problemas, kurios kilo iš Kolumbijos, kai tiems dalykams buvo leidžiama plėstis.

Aš pripažįstu, kad tai nėra lengva. Aš pripažįstu, kad bandyti spręsti šiuos dalykus Afganistane yra nepaprastai sunku visiems, kas to imasi, bet aš manau, dabartinė mūsų politika tikrai nėra veiksminga. Aš nežinau, koks turėtų būti sprendimas. Esu apie tai daug skaitęs ir suvokiu, kad yra žmonių, kurie rizikuoja savo gyvybėmis, bandydami išspręsti šią problemą.

Man regis, heroino problema Europoje ima didėti. Šiais metais Airijoje valdžios pareigūnai konfiskavo rekordinį heroino kiekį, o iš naujausių pranešimų matyti, kad šioje valstybėje yra daug heroinu piktnaudžiaujančių jaunų moterų. Aš, kaip buvęs ministras, atsakingas už narkotikų problemą, manau, kad reikalinga geresnė visų ES valstybių narių bei kitų, aplink Afganistaną esančių valstybių tarpusavio koordinacija, kad būtų galima kovoti su nelegalia prekyba narkotikais.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Fatuzzo (PPE-DE). - (IT) Gerb. pirmininke, aš balsavau už šį pranešimą, kadangi reikia būti aklam, kad nematytum, jog Afganistane yra demokratinio pasaulio priešų lizdas. Demokratinis pasaulis stengiasi gintis nuo teroristinių išpuolių, kurių jau buvo surengta įvairiose didžiosiose pasaulio valstybėse, ir dabar, laimėjęs kelias pergales prieš teroristus, kovoja su organizacijos, kuri turi būti nušluota nuo žemės paviršiaus ir kuri po lemiamo sutriuškinimo Irake dabar bando pergrupuoti savo pajėgas Afganistane, likučiais. Todėl čia Europa turi stovėti petys petin su Jungtinėmis Valstijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, puikus užsienio politikos strategas Franzas Josefas Straussas, kurio 20-ąsias mirties metines minėsime šių metų spalio 3 d., visuomet sakydavo, kad blogai užsisegus švarko sagą reikia ją tinkamai užsisegti iš naujo. Būtent tokia dabar yra padėtis, kurią turime Afganistane, kadangi taikėme netinkamą politinę strategiją. Mūsų pastangos buvo nukreiptos į Šiaurės Aljanso mažumos grupes, tačiau buvo ignoruojamos gyventojų daugumai atstovaujančios jėgos – tai yra, puštūnai. Todėl politika ir demokratija ten tiesiog neveikia.

Jeigu mums nepavyko patraukti reprezentatyvios puštūnų bendruomenės daugumos į Vakarų, demokratijos pusę ir paskatinti jos prisidėti prie mūsų reikalo, tai mes Afganistane kuo dramatiškiausiai pralaimėsime – ir tokia tikimybė, regis, dabar yra didžiulė. Todėl dabar norėčiau tiesiog kreiptis į visus, kas dalyvauja sprendžiant šį klausimą, ragindamas priimti naują politinį požiūrį dėl Afganistano ir nestumti puštūnų į Talibano likučių glėbį, suplakant puštūnus ir Talibaną į vieną krūvą. Tai būtų didžiulė klaida. Mums reikia naujos, labiau diferencijuojančios politinės strategijos.

Mes, Europiečiai, galbūt geriau nei kiti suvokiame visas tautiškumo problemas. Šia patirtį Afganistane turėtume panaudoti protingai ir kompetentingai.

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš dar kartą norėčiau padėkoti vertėjams žodžiu, už tai, kad jie buvo čia taip ilgai, trumpindami savo pietų pertraukas, ir klausėsi mūsų paaiškinimų dėl balsavimo. Jeigu ne R. Corbetto pranešimas ir ne tie dalykai, dėl kurių turėjome teikti paaiškinimus dėl balsavimų, mes visi būtume galėję eiti pietauti anksčiau.

Pirmiausia aš norėčiau pritarti Eoino Ryano žodžiams. Mano nuomone, jis iškalbingai vieną didžiausių su Afganistanu susijusių problemų. Aš norėjau atkreipti dėmesį į tuos pačius dalykus, apie kuriuos kalbėjo mano išmintingasis kolega David Sumberg. Aš negaliu patikėti, kad čia apskritai drįstama kalbėti šia tema, turint omenyje, kiek mūsų valstybių narių kariuomenių kovoja Afganistane priešakinėse linijose. Aš turiu daugybę rinkėjų, iš kurių du neseniai grįžo iš Afganistano lavonmaišiuose, ir patikėkite, niekas nenori siųsti kariuomenės į nesaugią vietą, tačiau šis reikalas mums yra gyvybiškai svarbus.

Man kelia pasibjaurėjimą čia esantis antiamerikietiškumas. Aš tikrai nesuprantu čia esančių antikvariškų nuotaikų. Vieni veikia bailiai, saugiai mėtydami akmenis iš šios vietos, o kiti iš tikrųjų rizikuoja savo gyvybėmis, kad pagerėtų mūsų visų padėtis.

 
  
  

Paaiškinimai dėl balsavimo raštu

 
  
  

- Pranešimas: Jacek Saryusz-Wolski (A6-0271/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už mano gerbiamo kolegos iš Lenkijos Jaceko Saryuszo-Wolskio pranešimą, kuriame siūloma pirmojo svarstymo bendro sprendimo procedūra metu pritarti pasiūlymui dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantį bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę. Turint omenyje finansavimo reikmes, buvo svarbu išaiškinti esamas nuostatas dėl Bendrijos lėšų, kurias tvarko finansų tarpininkai, kadangi dabartiniame tekste nėra apibrėžtos galimybės toliau reinvestuoti tokias lėšas. Be to, regis, būtų logiška įgalioti Europos investicijų banką (EIB) reinvestuoti į Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programą (angl. FEMIP) iš ankstesnių operacijų grįžtančias lėšas. Kadangi ankstesniuose reglamentuose nebuvo numatyta galimybė reinvestuoti lėšas, „sugrįžimai“ grąžinami į Bendrijos biudžetą. Priėmus siūlomą pakeitimą EIB galėtų būti leista reinvestuoti tokias lėšas Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programos (angl. FEMIP) reikmėms, kol Komisija nuspręs baigti operaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Titus Corlăţean (PSE), raštu. − (RO) Aš pritariau bendrųjų nuostatų dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės nustatymo priėmimui.

Manau, kad ši priemonė turėtų plėtotis, o Europos Sąjungos finansų ir biudžeto prioritetai turėtų būti nukreipti į kaimynystės politikos Rytų dimensiją, kuri taip pat galėtų aprėpti Moldovą ir Ukrainą.

Aš pritariau pranešimo priėmimui, kad būtų galima daugiau pakalbėti apie sprendimą dėl Moldovos Respublikos kelio į Europą ir integracijos į ES – žinoma, susiejant su demokratijos pažanga žiniasklaidos laisvės, teisingumo sistemos reformų, pagrindinių piliečių teisių garantavimo ir opozicijos partijų teisių 2009 m. rinkimų konkurencijoje užtikrinimo srityse.

 
  
  

- Pranešimas: Neil Parish (A6-0270/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Aš remiuosi savo pozicija dėl bendrųjų kriterijų, kurie dėl tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką yra aiškūs. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į paramos ūkininkams ir kerdžiams ir jų teisių bei pareigų nustatymą.

Pateiktu pasiūlymu siekiama suformuoti kriterijus, kuriuos galėtų įgyvendinti valstybės narės galvijienos gamybai skirtai paramai gauti.

Ši sistema laikoma techniškai „sujungta“, ir kadangi Malta pasirinko visiškai atsietas išmokas, aš balsavau už, remdamasis nacionalinį interesą atitinkančiu klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Žmonės jaučiasi nesaugūs maisto produktų atžvilgiu dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos, skandalų dėl mėsos ir kitų dalykų, kuriuose ES ne visuomet palikdavo gerą įspūdį. Jeigu Bavarijos valdžios institucijoms iš tikrųjų daugelį metų nebuvo žinoma apie policijos reidą prieš italų nusikaltėlius, prekiaujančius supuvusiu sūriu, ir jeigu žlugo bendradarbiavimas dėl neseno vyno skandalo – visa tai rodo rimtus Europos atskaitomybės sistemos trūkumus, kuriuos reikia nedelsiant pataisyti.

Dabartinė krizė žemės ūkio sektoriuje taip pat parodo, koks svarbus kiekvienai šaliai yra žemės ūkio savarankiškumas. Todėl mes turime teikti didesnę paramą savo smulkiesiems ūkininkams, juolab ekologine žemdirbyste savo žemėje užsiimantiems ūkininkams. Poreikio didinti žemės ūkio produkciją tikrai nereikėtų naudoti kaip preteksto užkulisiuose bendrai pritarti GM technologijų taikymui visoje ES. Jeigu visuomenė nenori genetiškai modifikuotų maisto produktų, tai ES turėtų tvirtai laikytis šio sprendimo ir nepasiduoti kelių didžiųjų korporacijų interesams.

 
  
  

- Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A6-0290/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Maltos istorinė pramonė – tai laivų taisymas. Darbas laivų remonto įmonėse yra pavojingas. Drauge su statybos pramone tai yra dvi pagrindinės sritys, menkai apsaugotos nuo nelaimingų atsitikimų. Nors statybos pramonėje buvo neskubama diegti darbo saugos įrangos, laivų remonto įmonės darbo saugai skyrė daug dėmesio.

Dabar Maltos laivų remonto įmonės išgyvena didžiausią išbandymą. Nacionalistų vyriausybė nori bet kuria kaina jas privatizuoti. Regis, jokių kitų alternatyvų nenumatoma. Diversifikavimo, nišinės veiklos arba specializavimo – pavyzdžiui, kruizinių lainerių atnaujinimo galimybių svarstyti, regis, neketinama.

Nepaisant to, tiek Maltos darbininkų partija, tiek darbininkų profsąjunga vyriausybei pareiškė esančios pasirengusios padaryti viską, ką gali, kad laivų remonto įmonės būtų išsaugotos. Šios laivų remonto įmonės ne tik apsirūpina pačios, bet ir aprūpina visą Maltos pramonę gerai išsilavinusiais specialistais. Niekas neprilygsta jų meistriškumui.

Aš turėjau progos asmeniškai įvertinti jų meistriškumą, kai baigiantis ankstesniosios Darbininkų partijos vyriausybės kadencijai ministras pirmininkas paskyrė mane atsakingu už laivų remonto įmones. Galiu dar pridurti, kad laivų remonto įmonės man rūpi asmeniškai, kadangi šiose įmonėse praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje dirbo mano tėvas.

 
  
  

- Pranešimas: Dariusz Rosati (A6-0232/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Remdamasis savo kolegos iš Lenkijos Dariuszo Rosati‘o pranešimu, aš balsavau už teisėkūros rezoliuciją, kuria pagal konsultavimosi procedūrą iš dalies pakeičiamas pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios įvairias 2006 m. lapkričio 28 d. Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas. Remiantis EB sutarties straipsniu, Bendrija gali kurti bendras įmones ar kokias nors kitas struktūras, reikalingas Bendrijos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programoms veiksmingai vykdyti, ir greičiausiai ateityje taip darys vis daugiau. Todėl buvo logiška nustatyti tinkamą mokestinį pagrindą tokios rūšies įmonėms, laikant jas tarptautinėmis įstaigomis. Be to, kaip ir kitoms naujosioms valstybėms narėms, Bulgarijai ir Rumunijai buvo leista įstojus taikyti nukrypstančias priemones dėl atleidimo nuo mokesčio, suteikto mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir dėl tarptautiniam keleivių vežimui taikomos PVM sistemos. Todėl siekiant skaidrumo ir nuoseklumo, šias nukrypti leidžiančias nuostatas reikėtų įtraukti į PVM direktyvą.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Būdama savo frakcijos šešėlinė pranešėja, AŠ BALSAVAU UŽ Rosati‘o pranešimą dėl kai kurių pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatų dalinio pakeitimo. Mano nuomone, Komisijos siūlomi PVM direktyvos daliniai pakeitimai yra svarbūs supaprastinimai ir pagerinimai.

Gamtinių dujų, šilumos ir šaldymo tiekimo PVM sistemos masto išaiškinimas valstybėms narėms leis šių prekių tiekimo atžvilgiu taikyti mažesnius PVM tarifus, kaip numatyta direktyvoje. Esant dabartinėms nuotaikoms, susijusioms su energijos kainų sprogimu, aš manau, kad svarbu leisti valstybėms narėms tai neutralizuoti mažinant netiesioginius mokesčius. Ši priemonė padeda sumažinti infliacinį spaudimą, kuris neigiamai veikia ekonominę padėtį ir vartotojų perkamąją galią.

Be to, aš turiu pabrėžti, kad valstybės narės, norinčius sumažinti savo PVM tarifus už energijos tiekimą, ypač minimalius tarifus, gali tai padaryti pagal esamas direktyvas. Šioje srityje mums neriekia jokių naujų Europos teisėkūros aktų; Europos vyriausybės, norinčios veikti greitai, disponuoja visomis riekiamomis priemonėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš pritariu Rosati‘o pranešime pateiktoms rekomendacijoms. Tolesnis PVM direktyvos elementų, pavyzdžiui, teisės į PVM atskaitą, išaiškinimas, bus naudingas MVĮ, kurios pagal senas nuostatas galėtų susidurti su nereikalingu biurokratizmu. Todėl aš balsavau už pranešime siūlomus pakeitimus.

 
  
  

- Pranešimas: Bogusław Sonik (A6-0221/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiuo pranešimu siekiama paremti 2003 m. priimtą 1991 m. JT EEK Espo konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste Strateginio aplinkos vertinimo protokolą (SAV protokolą). Komisija Europos bendrijos vardu SAV protokolą pasirašė 2003 m. gegužės 21 d. 2003 m. gegužės mėn. Kijeve (Ukraina) vykusioje penktojoje ministrų konferencijoje „Aplinka Europai“.

SAV protokolo tikslas yra užtikrinti aukštą aplinkos, įskaitant sveikatos, apsaugos lygį, užtikrinant, kad į šiuos aktualius aplinkosaugos ir sveikatos klausimus būtų atsižvelgiama tolesnėse tvaraus vystymosi priemonėse ir dokumentuose.

Šiuo atžvilgiu Europos bendrija ketina įgyvendinti Espo konvencijos Strateginio aplinkos vertinimo protokolo 13 straipsnį, taikydama poveikio aplinkai vertinimo procedūras, numatytas komunikatuose dėl poveikio aplinkai vertinimo, kuriuose subalansuotai aptariami ekonominiai, socialiniai ir aplinkosauginiai tvaraus vystymosi elementai.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Bogusławo Soniko pranešimą „JT Europos ekonominės komisijos 1991 m. Espo konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste Strateginio poveikio aplinkai vertinimo protokolas“ reikia paremti. Propaguojant tvarų vystymąsi reikia atsižvelgti į aplinkosaugos ir sveikatos klausimus. Aš balsavau už pranešėjo rekomendacijas.

 
  
  

- Pranešimas: Ewa Klamt (A6-0246/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Kai 2004 m. spalio mėn. buvo pasirašytas susitarimas dėl Šveicarijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, Lichtenšteino nebuvo galima įtraukti, kadangi trūko susitarimo dėl santaupų apmokestinimo (šis susitarimas buvo pasiektas tik po metų).

Turint omenyje, kad tarp Šveicarijos ir Lichtenšteino kelis dešimtmečius buvo taikoma laisvo žmonių judėjimo politika, buvo nepaprastai svarbu į šį susitarimą įtraukti Lichtenšteiną.

Todėl aš remiu šią iniciatyvą, pagal kurią prie šio susitarimo pridėtu protokolu asocijuojama su Šengeno erdve. Lichtenšteinas turės priimti ir taikyti visą acquis, išskyrus kai kurias naujų aktų arba priemonių nuoštas, susijusias su orderių vykdymo ieškant ir (arba) paimant nurodymus tiesioginių mokesčių srityje įvykdytų nusikaltimų (už kuriuos pagal Lichtenšteino nacionalinę teisę nėra baudžiama laisvės atėmimu) tyrimuose arba procesuose.

Aš pritariu pranešėjos Ewos Klamt pozicijai, kad Europos tam pritarti, kaip buvo pritarta susitarimui, su kuriuo yra susijęs šis protokolas. Tačiau Europos Parlamentas turėtų gauti daugiau informacijos apie visas vykstančias tarptautines derybas, kad galėtų tinkamai ir vienodai naudotis savo kompetencija.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Aš balsavau prieš šį pranešimą protestuodamas prieš Komisijos ir Tarybos nesugebėjimą spręsti mokesčių mokėtojų prieglaudų Europoje problemų. Žinoma, Lichtenšteinas nėra vienintelė Europoje mokesčių mokėtojų prieglauda, tačiau vienintelis būdas įtikinti šias mikrovalstybes imtis veiksmų yra politinis spaudimas. Tačiau mes ir toliau švelniai elgiamės su jomis ir jų piliečiais, nors dėl jų bankininkystės taisyklių ir slaptumo valstybės narės kasmet praranda milijardus eurų.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Iki šiol Šveicarija ir Lichtenšteinas palaikė privilegijuotą partnerystę su ES dvišalėmis sutartimis, kas išties galėtų būti pagirtina kiekvienai šaliai, norinčiai išsaugoti savo suverenumą ir tapatybę. ES nedaug ką tesako tai, kad Lichtenšteino dalyvavimui Šengeno programoje iškelta sąlyga dėl susitarimų, susijusių su taupymo pajamų apmokestinimu. Tai primena Šengeno – Dublino grėsmę, kurios tikslas buvo priversti šveicarus atsiprotėti.

Negali būti teisinga skirti milijonus pagalbai ir iliuziniams pažadams naujiems nariams prisivilioti arba glaudžiau susaistyti šalis su ES, siekiant atimti joms galimybę eiti savo keliu už Bendrijos ribų.

 
  
  

- Pranešimas: Gérard Deprez (A6-0268/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Dabartinis reglamentas nustato vienodą vizų formą, bet nenulėmė unikalių vizų numerių naudojimo valstybėse narėse.

Numeris įrašomas, kad būtų galima identifikuoti konkrečią vizą, kurią viena iš valstybių narių išdavė trečiosios šalies piliečiui. Nors tarp valstybių narių esama tam tikrų skirtumų, iki šiol jie nebuvo labai svarbūs, nes pasienyje vizos tikrinamos tik vizualiai arba nuskaitant mašininio nuskaitymo sritį.

Tačiau įdiegus Vizų informacinę sistemą (VIS), išorės sienos kirtimo punktuose turės būti tikrinama pagal vizos įklijos numerį ir vizos turėtojo pirštų atspaudus.

Todėl būtina keisti galiojančią vizų numeravimo tvarką, kad būtų naudojamas unikalus vizos įklijos numeris, kuris užtikrins, kad patikrinimo metu būtų galima gauti tik konkrečią prašymo bylą, kurioje būtų tikrinami pasienyje asmens dokumentus pateikiančio asmens pirštų atspaudai.

Todėl aš remiu šį pasiūlymą, kad būtų užtikrinamas nuoseklus ir unikalus vizų įklijų numeravimas, kuris bus naudojamas vizų informacinėje sistemoje, taip garantuojant, kad įsigaliojus šiai vizų duomenų perdavimo sistemai, ji galėtų veikti kuo geriau, sumažinant netinkamos prieigos prie asmens duomenų pavojų.

 
  
  

- Pranešimas: Christian Ehler (A6-0254/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Neena Gill (PSE), raštu. − Gerb. pirmininke, aš balsavau už šį pranešimą ir tikiuosi, kad Europos ir Indijos susitarimo dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo atnaujinimas bus reikšmingesnis, kadangi iki šiol nebuvo išnaudotas visas mokslinio bendradarbiavimo potencialas. Iki dabar tai buvo popierinis susitarimas, ir aš tikiuosi, kad naujasis susitarimas iš tikrųjų virs abiejų pusių konkrečiais veiksmais.

Mokslas ir technologijos – tai esminis ES ir Indijos strateginės partnerystės komponentas ir viena perspektyviausių bendradarbiavimo sričių, ir tas bendradarbiavimas bus naudingas abiem šalims.

Esamo susitarimo stiprinimas yra teigiamas dalykas, tačiau šis naujasis susitarimas turėtų būti nukreiptas į naujus iššūkius, su kuriais susiduriame, ypač į klimato kaitą, energetinį saugumą ir epidemijomis. Turime realią galimybę sujungti išteklius mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje ir rasti bendrų sprendimų.

Pagaliau norėčiau taip pat atkreipti dėmesį, kad šis susitarimas sudaro galimybę ne tik bendradarbiauti sprendžiant svarbiausias visuotines problemas, bet ir stipriai pakeisti žmonių, kurie vis dar neturi prieigos prie pagrindinių technologijų, gyvenimą Indijoje. Perduodama dalį savo turimų technologijų, Europa gali padėti Indijos socialinei ir ekonominei raidai.

 
  
  

- Pranešimas: Diana Wallis (A6-0277/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Tomaszewska (UEN), raštu. (PL) Kadangi balsuojant kilo painiava, noriu paaiškinti, kad aš ketinau paremti Parlamento nario Witoldo Tomczako imuniteto palikimą, taigi taip ir reikia traktuoti mano balsą – t. y. prieš, o ne už pranešimą.

 
  
  

- Pranešimas: Giuseppe Gargani (A6-0222/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šis pasiūlymas yra prieštaringas, todėl mes susilaikėme. Žinoma, kai kurie aspektai yra teigiami, ypač siūlymas pakeisti Teisingumo Teismo statutą, kad būtų užtikrinama Europos Parlamento teisė pateikti savo pastabas Teismui visais atvejais, kai tiesiogiai ar netiesiogiai kyla klausimas dėl jo prerogatyvų, siekiant užtikrinti, kad sprendimas dėl Europos Parlamento dalyvavimo, nors jis oficialiai nedalyvauja teismo procese, nebūtų paliktas tik Teismo nuožiūrai. Tačiau tiesa ir tai, kad kiti aspektai gali paprasčiausiai sustiprinti federalizmą, ir todėl mes su šiuo pasiūlymu nesutinkame.

Be to, principą, pagal kurį Europos Parlamentas turi gerbti valstybių narių, taigi ir nacionalinių teismų, suverenumą, mes laikome pamatiniu. Nors mes sutinkame, kad Europos Parlamento ir nacionalinių teismų bendradarbiavimas gali būti naudingas, turime atkakliai pareikšti, kad bendradarbiavimas negali būti naudojamas nacionalinėms teisėms, įskaitant nacionalinių teismų suverenumą ir subsidiarumo principą, užginčyti.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − G. Garganio pranešime nagrinėjamos Europos Parlamento galimybės ginti savo prerogatyvas nacionaliniuose teismuose. Dabar Parlamentas negali ginti savo sprendimų nacionaliniame teisingumo teisme. Aš sveikinu šį pranešėjo iniciatyva parengtą pranešimą, kuriuo siekiama rasti būdų, kaip pagerinti politikos įgyvendinimo tarp valstybių narių nuoseklumą.

 
  
  

- Rekomendacija antrajam svarstymui: Åsa Westlund (A6-0179/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (UEN), raštu. − Šiandien Parlamentas balsavo už ES piliečių sveikatą ir apsaugą. Šio maisto paketo dėl maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų reguliavimo, už kurį balsavo didžioji Parlamento dauguma, dėmesio centre – vartotojų apsauga ir mūsų piliečių sveikata.

Prieš dedant į maistą maisto priedus, fermentus ir kvapiąsias medžiagas, joms bus suteikiami leidimai. Tai naudinga ir pramonei, kadangi ES valstybėse narėse padaugės darnos ir aiškumo. Maisto dažikliai produktuose bus aiškiai pažymėti. Du vartotojams svarbūs klausimai – tai kai kurių medžiagų (pavyzdžiui, azodažiklių) netoleravimas ir klaidinančios etiketės, kuriose neteisingai nurodomas produkto pobūdis, šviežumas, jo sudėtinių dalių kokybė, natūralumas ir maistinė kokybė. Dėl maisto kvapiųjų medžiagų – pageidaujama, kad maistas būtų kuo natūralesnis. Parlamentas balsavo už apsaugą nuo bet kokių žolynų ir prieskonių apribojimų. Jie vartojami jau daugelį amžių ir niekuomet neturėdavo aiškaus neigiamo poveikio.

Atsižvelgdamas į naują mokslinę informaciją iš Sautamptono, kuri patvirtina, kad kai kurios maisto priedų medžiagos yra kenksmingos vaikams, aš į šią studiją ir jos išvadas žiūriu rimtai ir laukiu, kad Komisija ją paremtų.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš sveikinu Asos Westlund pasiūlymą dėl reglamento, nustatančio bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą. Skaidresnė tokių sudėtinių dalių leidimų suteikimo procedūra toliau rems vartotojų apsaugą visoje Europoje. Vartotojas turi turėti visas priemones, reikalingas sąmoningam mūsų lentynose esančio maisto pasirinkimui. Aš balsavau už šio pranešimo rekomendacijas.

 
  
  

- Rekomendacija antrajam svarstymui: Åsa Westlund (A6-0180/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Mes nusprendėme balsuoti prieš pakeitimus 14-19. Toks sprendimas buvo priimtas antrojo svarstymo metu. Valstybės narės Ministrų Taryboje prieštaravo dėl ženklinimo ir azodažų uždraudimo, tačiau mes galiausiai privertėme priimti kompromisą dėl ženklinimo. Tai svarbi pergalė, ir mes nenorime ja rizikuoti balsuodami už populistinius pakeitimus, kurie nesuteikia jokios perspektyvos realiam pagerėjimui.

Mes, Švedijos socialdemokratai, primygtinai reikalavome uždrausti azodažus ir toliau to sieksime, tačiau mes nenorime tęsti populistinių iniciatyvų arba populistinio balsavimo, kuriuo galime be reikalo sukelti grėsmę vaikų sveikatai.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. (PL) Gerb. pirmininke, aš parėmiau A. Westlund pranešimą, kadangi sutinku su pranešėja, kad įstatymus dėl dirbtinių maisto priedų reikia suvienodinti. Manau, kad turime labiau pabrėžti, jog vartotojai turi gauti aiškią informaciją apie jų perkamuose maisto produktuose esančius konservantus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes turime pasisakyti už skaidresnę maisto priedų leidimo suteikimo procedūrą ir už vartotojų apsaugos stiprinimą, o ypač už tam tikroms medžiagoms alergiškų vartotojų apsaugą. Be to, būtina užtikrinti, kad aplinkos apsauga būtų vienu iš kelių aspektų, į kuriuos būtina atsižvelgti tvirtinant leidimą naudoti tam tikrą maisto priedą.

Kaip buvo sutarta pirmojo svarstymo metu, svarbu patikslinti, kas yra vartotojo suklaidinimas, taip pat idėjai įtraukti aplinkos apsaugą kaip aspektą, į kurį bus atsižvelgiama tvirtinant leidimą naudoti tam tikrą maisto priedą.

Antrojo svarstymo jau priimtais pakeitimais buvo siekiama tekste sustiprinti tų pačių elementų svarbą: toliau stiprinti vartotojų ir aplinkos apsaugą bei patikslinti leidimų naudoti priedus tvirtinimo sąlygas.

Įsigaliojus šiam reglamentui, maisto priedai turės atitikti šiuos reikalavimus.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už A. Westlund pranešimą dėl maisto priedų. Nauji Southamptono universiteto tyrimai įspėjo šį Parlamentą apie potencialius pavojus, kuriuos kelia azodažai, naudojami kai kuriems saldumynams ir gėrimams dažyti. Šių pavojų nurodymas etiketėje – tai svarbus žingsnis saugant vartotojus nuo neigiamų poveikių, kuriuos gali sukelti šie priedai – pavyzdžiui, nuo vaikų hiperaktyvumo. Labai svarbu reguliuoti tokius priedus visoje ES, ir aš sveikinu pranešėją, parengusią šią pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Azodažai dedami į maisto produktus siekiant pakeisti jų išvaizdą. Tačiau jie sukelia nereikalingą pavojų piliečių sveikatai. Southamptonp universiteto tyrimai parodė, kad azodažai yra pavojingi vaikų sveikatai, kadangi jie gali sukelti hiperaktyvumą ir didina mokymosi sunkumų pavojų. Aš remiu Europos gamintojų iš Danijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės iniciatyvą palaipsniui ir savo noru atsisakyti naudoti azodažus maisto produktuose.

Vartotojų apsauga, ypač vaikų, kurie yra labiausiai pažeidžiama grupė, apsauga, Europos Parlamentui yra prioritetas. Todėl aš sveikinu pranešėjos Åsos Westlund pranešimą, kuriame pateikiamas naujas požiūris į Europos žmonių, ypač vaikų sveikatos ir ligų prevencijos politiką ir balsuoju už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Aš visa širdimi sveikinu šiame pranešime numatomas pastangas ženklinti azodažų turinčius maisto priedus. Aš manau, kad jeigu vartotojams reikia leisti pasirinkti, ar liautis vartoti tokius priedus, ar vartoti juos savo šeimose, tai ženklinimo procesas yra teisingas kompromisas.

Azodažų indėlis į sveikatos blogėjimą ir galimas elgesio problemas tampa aiškus. Teisinga veikti dabar, propaguojant kuo geriausius standartus.

 
  
  

- Rekomendacija antrajam svarstymui: Åsa Westlund (A6-0179/2008 ir A6-0180/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Būtinybė tinkamai ženklinti maisto priedus, o kai kurių iš jų vartojimą palaipsniui nutraukti yra labai svarbu saugant sveikatą, ypač vaikų sveikatą. Aš pritariu Åsos Westlund pranešimams ir rekomenduoju juos Parlamentui.

 
  
  

- Rekomendacija antrajam svarstymui: Mojca Drčar Murko (A6-0177/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiame pranešime ypač daug dėmesio skiriama aspektams, kuriais siekiama užtikrinti maisto saugą, atsižvelgiant į vartotojų interesus, visų pirma į pageidavimą, kad maistas būtų kuo natūralesnis.

Gerai žinoma, kad ne visada toksikologiniu požiūriu saugios kvapiosios medžiagos tikrai naudingos vartotojams, todėl reikia užtikrinti vartotojų pasirinkimo teisę.

Išduodant leidimus naudoti kvapiuosius komponentus „pagrįstas technologinis poreikis juos naudoti“ susiejamas su kitomis Europos Sąjungos strategijomis, pavyzdžiui, kovos su nutukimu strategija, nes įdėjus per daug stiprių kvapiųjų medžiagų galima nuslėpti prastą paruošto maisto kokybę.

Tarybos ir Parlamento nuomonės skiriasi dėl kai kurių aromatinių savybių turinčių ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų ir dėl didžiausio leistino šių III priede išvardytų ingredientų kiekio.

Mes žinome, kad principas, pagal kurį augalinių ar prieskoninių produktų gamintojai turi įrodyti, kad kiekvienas gaminys nekenksmingas. Logiška būtų priešinga procedūra, yra ginčytinas. Šiuo klausimu ir toliau bus ginčijamasi.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš sveikinu Mojca Drčar Murko pranešimą dėl kvapiųjų medžiagų ir tam tikrų kitų aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų. Manau, kad šis pranešimas užtikrina maisto saugos ir vartotojų apsaugos idėjas. Svarbu, kad vartotojai visoje Europoje nebūtų klaidinami dėl jų maiste esančių kvapiųjų medžiagų pobūdžio. „Natūrali kvapioji medžiaga turi būtent tai ir reikšti, ir aš pritariu pranešėjos rekomendacijoms užtikrinti, kad taip ir yra. Aš balsavau už šį pranešimą.

 
  
  

- Rekomendacija antrajam svarstymui: Avril Doyle (A6-0176/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šis pranešimas skirtas reglamentui, kurio tikslas yra nustatyti maisto fermentų, išskyrus tuos, kurie laikomi maisto papildais, leidimų išdavimo taisykles ir procedūras. Europos Komisija teigia, kad Pramonės atstovai daro spaudimą ir ragina pagal Bendrijos procedūrą parengti suderintus teisės aktus dėl leidimo naudoti maisto fermentus, kadangi nesant šios srities ES teisės aktų skatinama nesąžininga komercinė veikla.

Parlamentas primygtinai reikalauja įtraukti kelis svarbius pakeitimus, jo padarytus Komisijos pasiūlyto reglamento projekto pirmojo svarstymo metu. Todėl jis dar kartą pakartoja savo požiūrį, kad vertinant labiausia turėtų būti atsižvelgiama į atsargumo principą, ir todėl jis šiame pasiūlyme turėtų būti pabrėžiamas. Be to, Parlamentas anksčiau pabrėžė vartotojų apsaugos nuostatų svarbą siekdamas užtikrinti, kad tada, kai naudojami maisto fermentai, vartotojai gautų patikimos informacijos apie produkto kilmę, kokybę ir medžiagas, todėl pakartojama šiame pranešime.

Be to, maisto fermentai nėra ir negali būti genetiškai modifikuoti mikroorganizmai (GMO). Mes taip pat turėtume vengti iš GMO išgaunamų fermentų. Tačiau jeigu taip nutiktų, tai turėtų būti aiškiai nurodyta, kad vartotojai nebūtų klaidinami. Tai labai svarbu užtikrinant aukštą maisto saugos lygį.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − A. Doyle pranešime siekiama suderinti maisto fermentų kontroliavimą. Pramonės atstovų ir valstybių narių įpareigojimas informuoti Komisiją apie kiekvieną su fermentais susijusią galimą saugos problemą – tai teigiamas žingsnis, užtikrinant kuo aukščiausius maisto saugos standartus visoje Sąjungoje. Todėl aš balsavau už šį pranešimą.

 
  
  

- Pranešimas: Peter Liese (A6-0220/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Aš susilaikiau nuo balsavimo, norėdamas atkreipti dėmesį, kad šiame pranešime neatsižvelgiama į skirtumus tarp salose esančių valstybių ir žemyno.

Maltos su žemynu nejungia geležinkelis, ir vienintelis jos susisiekimas yra jūra arba oru. Be to, Maltos ekonomika smarkiai priklauso nuo turizmo, kuris per metus pritraukia daugiau kaip milijoną žmonių, atvykstančių oro keliu ir beveik pusę milijono atvykstančių jūra. Įsigaliojančių teisės aktų poveikis šeimoms, pavyzdžiui, iš Jungtinės Karalystės, padidėjo maždaug 160 £.

Išmetimus kontroliuoti svarbu, tačiau taip pat svarbu skirti skirtingus ES valstybių narių siekius ir padėtį. Kai yra ypatingų aplinkybių, vieno mato principas tampa diskriminuojantis.

 
  
MPphoto
 
 

  Christine De Veyrac (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už Peterio Liese‘o pranešimą dėl aviacijos įtraukimo į prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą, kadangi jaučiu, kad Parlamento ir Tarybos pasiektas susitarimas yra subalansuotas ir realistiškas.

Būtinybė veikti greitai ir efektyviai siekiant apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, ypač transporto poveikį pasauliniam atšilimui, jau nebekelia jokių abejonių.

Tačiau, kad ši teisėkūra būtų sėkminga, buvo labai svarbu suderinti aplinkosaugos reikalavimus su piliečių mobilumu.

Pastangos, kurių reikalaujama iš aviacijos sektoriaus, turi būti pakankamai didelės, kad nesukeltų grėsmės apribojimams kituose sektoriuose, tačiau ir pakankamai subalansuotas, kad netrukdytų verslo plėtrai.

Aš pritariu mūsų priimtam teisėkūros aktui, kadangi jame atsižvelgiama į šiuos būtinus dalykus.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Aš balsavau už Peterio Liese‘o pranešimą dėl aviacijos įtraukimo į prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą, kadangi jaučiu, kad būtina ir skubu apriboti pasaulio temperatūros kilimą iki +2°C.

Aviacijos sektorius plečiasi. Anglies dioksidų išmetimai iš lėktuvų nuo 1990 m. išaugo 87 proc., ir manoma, kad iki 2020 m. jie išaugs maždaug dvigubai. Todėl reikalingos priemonės, kad būtų galima duoti aiškų signalą tarptautiniu lygiu, jog ES yra įsipareigojusi kovoti su klimato kaita, turint omenyje tarptautinio susitarimo sudarymą prieš 2009 m. Kopenhagos konferenciją.

Pasiektas kompromisas turi daug teigiamų aspektų, pavyzdžiui: sistemos netaikymas atokiausiuose regionuose; išmetimų leidimų aukcionuose gautų pajamų panaudojimas kovojant su klimato kaita ir kovos su miškų naikinimu priemonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Pasiūlymas, už kurį balsavo Parlamentas, jau yra kompromisas, nors ir nepakankamas, Komisijos pradinio pasiūlymo atžvilgiu, ir jame neatsižvelgiama į ekonominių sunkumų turinčias šalis, ypač atokiausius regionus. Mes žinome, kad taršą reikia sumažinti, tačiau mes taip pat turime atsižvelgti į sunkumus, su kuriais susiduria silpnesnį ūkį turinčios šalys.

Kompromisas, už kurį šiandien buvo balsuojama, neužkerta kelio visoms neigiamoms tokios prekybos sistemos pasekmėms, tačiau jis sumažina jų skaičių iki minimumo atidedant įsigaliojimo datą, atsižvelgiant į pradinį Parlamento pasiūlymą ir sumažinant aukcionų mastą bei spaudimą silpnesnėms bendrovėms.

Derybos dėl šios sistemos netaikymo atokiausiems regionams tapo labai svarbiu klausimu šiame Parlamente, kadangi Komisijos pirminiame pasiūlyme, kaip gerai žinote, atokiausiems regionams nebuvo numatyta jokių išimčių. Tai reikia, kad visiems skrydžiams iš tokių regionų arba į juos būtų taikoma bendra sistema.

Priimtame galutiniame tekste išliko galimybė netaikyti sistemos išliko, tačiau ši galimybė nėra tokia plati, kaip reikėtų. Todėl mes primygtinai teigiame, kad ši prekybos leidimais sistema turėtų būti netaikoma ne tik skrydžiams tarp salų, bet ir skrydžiams tarp salų ir žemyno.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Filip (PPE-DE), raštu. − (RO) Aišku, kad kiekvienu pagal Bendrijos prekybos taršos leidimais sistemą numatytu įsipareigojimų laikotarpiu, į kurį bus įtraukta aviacija, šiam sektoriui taikytini tikslai turi būti nustatyti atsižvelgiant į vidutines kitų sektorių, kuriuose yra fiksuotų taršos šaltinių, pastangas visose valstybėse narėse. Jeigu aviacijos sektorius šioje sistemoje nedalyvautų, ilgainiui galėtų susidaryti nemažų kompensavimo išlaidų.

Aš balsavau už šį pranešimą, būdamas įsitikinęs, kad Bendrijai reikalingas integruotas požiūris į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą. Kadangi aviacija prisideda prie žmonių veiklos poveikio pasaulio klimato kaitai, normalu, kad šis sektorius būtų traktuojamas nešališkai ir naudotųsi Bendrijos lygiu suderintomis nuostatomis bei taisyklėmis.

Aišku, kad kiekvienu pagal Bendrijos prekybos taršos leidimais sistemą numatytu įsipareigojimų laikotarpiu, į kurį bus įtraukta aviacija, šiam sektoriui taikytini tikslai turi būti nustatyti atsižvelgiant į vidutines kitų sektorių, kuriuose yra fiksuotų taršos šaltinių, pastangas visose valstybėse narėse. Jeigu aviacijos sektorius šioje sistemoje nedalyvautų, ilgainiui galėtų susidaryti nemažų kompensavimo išlaidų.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Goebbels (PSE), raštu. – (FR) Galutinio balsavimo dėl P. Liese‘o pranešimo metu aš susilaikiau. Man regis, Europos Sąjunga žengia vienašališką žingsnį nuo Kioto protokolo, kuris aviacijos ir jūrų sektoriams netaikomas. Nors ir yra įvairių priežasčių, skatinančių galvoti apie šių dviejų svarbiausių tarptautinės prekybos sektorių poveikį klimatui, Europos Sąjunga negali vienašališkai keisti daugiašalio susitarimo, drauge reikalaudama, pavyzdžiui, kad Jungtinės Valstijos ratifikuotų Kioto protokolą. ES pasiūlymai dėl aviacijos geriausiu atveju galėtų būti skirtas pasibaigus Kioto protokole numatytam laikotarpiui, t. y. 2013 m. ir sudarius tarptautinį susitarimą Kopenhagoje.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš sveikinu P. Liese‘o pranešimą dėl aviacijos įtraukimo į Europos emisijos leidimų prekybos sistemą. Parlamentui reikia išaiškinti savo įsipareigojimą dėl kovos su klimato kaita ir įdiegti toli siekiančius teisės aktus dėl aplinkosaugos. Regis, diskusijose su Taryba priimti sprendimai veda teisinga kryptimi. 15 proc. aviacijos išlakų leidimų aukcionų, numatant šį skaičių padidinti 2013 m., regis, yra tinkamas kompromisas.

Nors aš remiu pranešime pateiktas rekomendacijas, Parlamentas toliau ryžtingai nustatyti naujus tikslus dėl aviacijos išlakų pagal ES emisijos leidimų prekybos sistemą ir, remdamasis P. Liese‘o pasiūlymais, rengtis bendrai emisijos leidimų prekybos sistemos peržiūrai. Aš balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Nuo 1990 m. dujų emisijų iš orlaivių padvigubėjo, ir šis skaičius toliau auga. Jeigu ES rimtai ketina spręsti klimato kaitos problemą, ji turi šioje srityje tapti pasauline lydere. Negalime apie tai tik kalbėti; turime priimti ir teisėkūros priemones. Direktyvą dėl aviacijos veiklos įtraukimo į Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą laikau teigiamu žingsniu.

Pranešėjo Peterio Liese‘o pranešimas – tai subalansuotas ir realistiškas sprendimas, kompromisas tarp aplinkosaugos ir Europos aviacijos pramonės konkurencingumo užtikrinimo. Mes neturime diskriminuoti Europos aviacijos bendrovių, ypač iš naujųjų ES valstybių narių, kurios stengiasi pasivyti bendrą tendenciją. Vadinasi, sveikos ekonominės konkurencijos taisyklės turėtų būti lygiai taikomos trečiųjų šalių aviacijos bendrovėms. Būtina sudaryti tarptautinį susitarimą, ir šiuo klausimu ES turi derėtis su JAV, Rusija ir Kinija.

Be to, turime nepamiršti, kad kai kuriais atvejais aviacija yra vienintelė galima transporto rūšis, jungianti ES su atokiais regionais. Ji gausiai prisideda prie turizmo plėtros, todėl į ją neturėtų būti žiūrima kaip į prabangą.

Aš manau, kad Europos Parlamento ir Tarybos bendra pozicija prisidės prie orlaivių švaros ir naujų technologijų įdiegimo aviacijos pramonėje, todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Šiandien priimdama direktyvą dėl oro eismo įtraukimo į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą, Europos Sąjunga toliau gerina kovos su klimato kaita rezultatus.

Būtų neįmanoma nepritarti šiam Europos Parlamento ir tarybos susitarimui, kuris leis laipsniškai ir realiai sumažinti šiltnamio dujų, susijusių su skrydžiais iš Europos ir į Europą, kiekį iki 2012 m.

Ypač džiaugiuosi, kad buvo priimtos dvi konkrečios priemonės, kurios, laimei rodo, kad Europa ir toliau dažnai priima labai subalansuotus teisėkūros aktus, kuriuose atsižvelgiama į smulkesniąsias šalis: užsakomųjų skrydžių, mokslo tyrimams skirtų lėktuvų ir mažų avialinijų veikla galės būti tęsiama, nesirūpinant privalomomis direktyvos nuostatomis; pajamos, gaunamos iš 15 proc. CO2 emisijų leidimų aukcionų, bus panaudotos moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai aviacijos sektoriuje.

Tai yra juo labiau svarbu, kadangi, regis, ES savo viltis turėtų grįsti naujovėmis, o inžinieriai turės parodyti nemažai išradingumo mažinant lėktuvų sukeliamą taršą, kai oro eismas kasmet išauga 5 proc.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Šiandien aš paremsiu P. Liese‘o pranešimą, kadangi šis pranešimas yra subalansuotas ir praktiškas, nors ir šiek tiek sudėtingas.

Civilinė aviacija turi pripažinti, kad jai reikia dalyvauti prekybos emisijų leidimais sistemoje, o aplinkosaugininkai turi pripažinti, kad žmonės nori skraidyti, ir aviacijos pramonė daug prisideda prie daugelio mūsų regionų ir nacionalinių ūkių ekonominės gerovės.

Aš tebemanau, kad šis susitarimas yra problemiškas. Aš tebemanau, kad iki 2020 m. įvedus 100 proc. aukcionus, mažoms ir regioninėms avialinijoms gali kilti rimtų problemų.

Tačiau čia mes turime kompromisinį sprendimą. Aš ir toliau manau, kad šis reglamentas susidurs su teisiniais ir kitokiais ne ES šalių, ypač JAV ir Rusijos, iššūkiais, dėl kurių pasiekti pasaulinį susitarimą bus sunku. Tačiau tai yra pradžia, ir todėl turime pasveikinti Komisiją už jos drąsą ir įžvalgumą.

Šiuo metu aviacijos pramonė priešinasi daugiausia dėl didelių degalų kainų, todėl kompromisas dėl emisijos leidimų prekybos sistemos buvo būtinas. Žinau, kad avialinijos nesidžiaugia; žinau, kad nesidžiaugia aplinkosaugininkai. Taigi galbūt mūsų pranešėjai buvo teisūs!

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Jeigu ES nori pasiekti savo tikslą klimato srityje – iki 2020 m. CO2 emisijų kiekį sumažinti 20 proc., tai į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą reikia įtraukti ir aviacijos sektorių. Per pastaruosius kelerius metus aviacijos išlakų padaugėjo beveik 90 proc.

Drauge aviacija išsisuka nuo degalų akcizo ir oro bilietų PVM mokėjimo. Taigi reikalingos teisėkūros priemonės. Pranešime numatoma nuo 2011 m. pradėti taikyti prekybos sistemą visiems skrydžiams į Europą ir iš Europos. Nuo 2012 m. šiame sektoriuje šiltnamio dujų emisija turės mažėti 1,5 proc. per metus. Siūlomas aukcionų ir nemokamų leidimų išdavimo lygis yra toli gražu per aukštas. Aš manau, kad iš pradžių aviacijos sektoriuje per aukcioną turėtų būti išduodama 25 proc. leidimų. Pagaliau tikslas yra ne pati prekyba, o emisijų mažinimas.

Be to, Parlamentas pareiškė nuomonę ir dėl iš aukcionų gaunamų lėšų panaudojimo: jis nori, kad tie pinigai būtų panaudojami aplinkai palankių transporto rūšių mokesčiams mažinti ir investicijoms ir mažiau taršių orlaivių technologijų tyrimus. Mūsų kompromisas toli gražu nėra idealus, tačiau tai yra žingsnis į priekį, todėl mes, žalieji, taip pat galime paremti pasiektą susitarimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Aviacijos veiklos įtraukimas į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą yra sveikintinas.

 
  
MPphoto
 
 

  Margie Sudre (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš apgailestauju, kad atokiausi regionai nebuvo visiškai atleisti nuo civilinės aviacijos įtraukimo į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą, nors jų atokumas nuo Europos žemyno didžiąja dalimi tai pateisintų.

Tačiau aš džiaugiuosi, kad ryžtingų pastangų dėka buvo pasiekta šiokia tokia pažanga.

Todėl pasiektame susitarime ypač daug dėmesio skiriama prieigos ir konkurencingumo problemų, su kuriomis susiduria atokiausieji regionai, mažinimui arba net likvidavimui. Be to, po įnirtingų diskusijų, skrydžiams atokiausiųjų regionų viduje bus daroma išimtis, ir jiems nebus pakenkta. Aš džiaugiuosi, kad atokiausieji regionai yra įtraukti į nuostatą dėl peržiūros, susijusios su emisijų leidimų prekybos sistemos poveikį oro transportui.

Aš ypač norėčiau padėkoti Europos Parlamentui, kuris iš pat pradžių atsižvelgdavo į mano prašymus dėl ypatingo atokiausių regionų traktavimo – šią poziciją ilgainiui priėmė ir valstybės narės. Aš taip pat norėčiau pareikšti pagarbą Jacquesui Barrotui, buvusiam Europos Komisijos nariui, atsakingam už transportą, už nuolatinę paramą

Pagaliau aš apgailestauju, kad į galutinį susitarimą nebuvo įtraukta jokių pasiūlymų atokiausių regionų naudai, pagal kuriuos, pavyzdžiui, būtų galima iš leidimų aukcionų gautas pajamas panaudoti atokiausių regionų specifiniams sunkumams šalinti.

 
  
  

- Pranešimas: Richard Corbett (A6-0197/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už mano kolegos iš Didžiosios Britanijos Richardo Corbetto pranešimą dėl Parlamento Darbo tvarkos taisyklių keitimo dėl plenarinių posėdžių darbo ir pranešimų komitetų iniciatyva. Aš pritariu šiame pranešime pareikštam susirūpinimui dėl to, kad Parlamento darbas turi būti paprastesnis, sklandesnis ir greitesnis. Tačiau Parlamento nariai turi galėti teikti raštiškus klausimus Komisijai ir Tarybai, nors aš sutinku, kad svarbu užkirsti kelią piktnaudžiavimui tokia sistema. Aš pritariu, kad posėdžiuose dalyvaujantiems Parlamento nariams būtų suteikiama daugiau galimybės kalbėti. Tai, kad 40 Parlamento narių gali pateikti alternatyvią rezoliuciją, kaip ir politinės frakcijos, mano nuomone, taip pat yra žingsnis į priekį demokratijos kryptimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Charlotte Cederschiöld (PPE-DE), raštu. (SV) Šiandien mes balsavome prieš pranešimą dėl Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių keitimo.

Mes taip nusprendėme todėl, kad su teisėkūros veikla susiję pranešimai savo iniciatyva turi apčiuopiamos įtakos darbo eigai. Todėl Europos Parlamento nariams turėtų būti sudaryta galimybė daryti poveikį tokiems pranešimams plenarinių posėdžių metu, vadovaujantis procedūra, taikoma su teisės aktų leidyba susijusiems pranešimams.

Nors klausimų raštu teikimo procedūrų peržiūra yra reikalinga, mes manome, kad svarbiausia yra apsaugoti Parlamento narų nepriklausomybę ir teisę teikti klausimus kitoms institucijoms dėl jų sprendimų ir pareigų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes balsavome prieš šį pranešimą, kadangi jo pagrindinis tikslas yra susilpninti demokratinį ir pliuralistinį Europos Parlamento funkcionavimą. Remdamasi principu, kuris netgi neatitinka tikrovės – Reformų sutarties egzistavimu – šio Parlamento dauguma iš tikrųjų nori apriboti Parlamento narių teises ir užkirsti jiems kelią veikti savo iniciatyva, sustiprinti Europos Parlamento pirmininko galią – vadinasi, ir apriboti diskusijų Parlamente pliuralizmą.

Šį siekį susilpninti demokratiją ir Parlamento narių veiksnumą aiškiai rodo ir klausimų Tarybai ir Komisijai teikimo raštu procedūros gairės.

Tačiau šis sprendimas – tai tik vienas iš šio Parlamento daugumos, ypač didesniųjų politinių frakcijų (PPE ir PSE) priimtos bendresnės antidemokratinės linijos elementų. Kitas esminis elementas – tai reikalavimas nustatyti naujus ir griežtesnius politinių frakcijų sudarymo kriterijus, kuriam mes tai pat nepritariame ir griežtai protestuojame.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − R. Corbetto pasiūlymai iš dalies pakeisti Parlamento Darbo tvarkos taisykles dėl plenarinių posėdžių darbo ir pranešimų komitetų iniciatyva leidžia Parlamentui dirbti veiksmingiau ir našiau. Aš balsavau už R. Corbetto rekomendacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Man, kaip demokratui, ypatingą įspūdį padarė du su R. Corbeto pranešimu susiję pakeitimai, kadangi aš nemanau, kad jie buvo pateikti rimtai.

Praktiškai kiekvienos demokratinės šalies parlamento nario demokratinėms teisėms priklauso klausimų teikimas išrinktiesiems valdžios žmonėms dėl jų jurisdikcijos ir pareigų.

Tokių klausimų skaičiaus ir turinio apribojimas teoriškai yra kilęs daugiau iš teisminio nagrinėjimo, negu iš įstatyminės demokratinės institucijos darbo tvarkos taisyklių, todėl šį pasiūlymą reikia visiškai atmesti. Dėl šios priežasties aš galiu balsuoti tik prieš šį pasiūlymą.

 
  
  

- Pranešimas: Jutta Haug (A6-0262/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už mano kolegės iš Vokietijos Juttos Haug pranešimą dėl pirmųjų svarstymų dėl preliminaraus biudžeto projekto (PBP) ir įgaliojimo dalyvauti derinimo procedūroje, kuris sudaro pagrindą svarstyti būsimo ES biudžeto struktūrą. Bendra PBP įsipareigojimų asignavimų suma yra 134 395 000 000 000 EUR, ir tai atitinka 1,04 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), taigi 3,1 proc. daugiau negu 2008 m., o mokėjimų asignavimų suma – 116 700 000 000 EUR, o 2 600 000 000 EUR rezervas paliekamas įsipareigojimams ir 7 400 000 000 EUR – mokėjimams. Kadangi Europai reikia rezultatų, aš negaliu suprasti, kodėl mokėjimų asignavimų lygis yra žemas. Be prioritetų, bus svarbu užtikrinti, kad būtų skirta pakankamai lėšų sanglaudos politikai, Europos politikai dėl mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) bei išorės veiksmams finansuoti. Pagaliau ypač svarbu neužmiršti svarbiausių Europos infrastruktūrų (transporto tinklų, energetikos, kosmoso tyrimų, aprūpinimo vandeniu, naujų technologijų, sveikatos apsaugos ir t. t.), kurios dažnai būna finansuojamos nepakankamai, nors jos yra pagrindinė Europos ekonominio ir socialinio konkurencingumo pasaulyje atrama.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE), raštu. − (PL) Remiantis numatomu Lisabonos sutarties ratifikavimo tvarkaraščiu, 2009 m. Parlamentas ir Taryba turėtų vienodas teises įstatymų kūrimo srityje ir biudžeto klausimais, suteikiant Europos Sąjungai naujų galių ir iš pagrindų pakeičiant iki šiol taikytą biudžeto procedūrą.

Todėl juo labiau svarbu, kad Europos Sąjunga turėtų pakankamai finansinių išteklių, reikalingų dabartinei politikai ir veiksmams įvairiose srityse įgyvendinti bei pakankamai lankstumo, kad galėtų priimti naujus politinius iššūkius. Todėl stebina, kad pradiniame biudžeto projekte mokėjimams siūloma nepaprastai mažai lėšų (116 736 000 000 000 EUR) – toks lygis atitinka 0,90 proc. BVP, kitaip tariant, 3,3 proc. mažiau nei 2008 m. Nerimą kelia ir Europos Komisijos siūlymai mažinti biudžetą jau seniai numatytoms 2009 m. informavimo kampanijoms, skirtoms, pavyzdžiui, rinkimams į Europos Parlamentą arba galimam Lisabonos sutarties įsigaliojimui.

Derinimo procedūrai skirto liepos susitikimo prioritetas turėtų būti užtikrinti reikiamą mokėjimams ir Sąjungos informacinei politikai skiriamų lėšų lygį. Be to, būtina, kad Komisija pateiktų siūlymus dėl eksperimentinių projektų ir parengiamųjų veiksmų finansavimo, kad būtų išvengta jų finansavimo iš daugiametėms finansinėms programoms skirtų rezervų. Be to, nereikėtų pamiršti užtikrinti, kad Europos Sąjunga turėtų pakankamai finansinių išteklių, kurie leistų reaguoti į naujus „konkurencingumo augimui ir užimtumui skatinti“ iššūkius, nemažinant numatyto šiuo metų įgyvendinamų svarbių programų finansavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Roger Knapman (NI), raštu. − Aš manau, kad mano šalis neturėtų finansuoti jokių ES biudžeto programų jokiomis esamomis arba potencialiomis aplinkybėmis. Europos išorinių veiksmų tarnyba ir visi kiti Lisabonos sutarties aspektai man yra visiškai smerktini. Todėl, nors bet koks tokių programų finansavimo atidėjimas yra sveikintinas, aš negaliu pritarti pakeitimui, kuriame iš principo sutinkama, kad Europos išorinių veiksmų tarnyba bei kitos Sutartyje numatytos naujos biudžeto programos iš tikrųjų būtų finansuojamos, „kai Sutartį ratifikuos visos 27 valstybės narės“. Ar tikėtina, kad visos valstybės ją ratifikuos, ar ne – tačiau tokia galimybė išlieka, ir aš negaliu toleruoti pakeitimo, nustatančio tam tikras aplinkybes, kuriomis Europos išorinių veiksmų tarnybos bei kitų Lisabonos sutartyje numatytų naujų biudžeto programų finansavimą pasiūlymo teikėjai laikytų iš principo pagrįstu.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. − Aš balsavau už J. Haug pranešimą dėl 2009 m. preliminaraus biudžeto projekto ir įgaliojimas dalyvauti derinimo procedūroje. Šiame pranešime numatomas Parlamento prioritetas kitiems metams. Aš ypač sveikinu raginimą adekvačiai reaguoti į pagalbos maistu, atsižvelgiant į labai išaugusias maisto kainas ir gamybos išlaidas ūkiuose.

Aš tikiuosi, kad ši reakcija bus apgalvota tinkama, ir joje bus numatyta rimta investavimo į besivystančių šalių ir ES žemės ūkio sektorių programa.

Aš balsavau ir už pakeitimą 15, kuriame atkreipiamas dėmesys į rezervą 2 išlaidų kategorijoje.

Tačiau bandymams nustatyti mechanizmus nepanaudotoms bendros žemės ūkio politikos lėšoms perkelti į kitas išlaidų kategorijas pritarti negalima.

2007 m. nepanaudotos bendros žemės ūkio politikos lėšos buvo nukreiptos Galileo projektui finansuoti. Tai negali tapti norma.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Wise (NI), raštu. − Aš negalėjau pritarti šiam pakeitimui, kadangi aš visiškai prieštarauju Europos išorinių veiksmų tarnybos bei kitų programų, kurios priklauso nuo Lisabonos sutarties ratifikavimo, steigimui ir finansavimui. Iš tikrųjų svarbu pabrėžti, kad programos, kuras numatoma įsteigti vadinamojoje Lisabonos sutartyje, neturi teisinio pagrindo, kol tos sutarties neratifikavo visos 27 valstybės narės: tačiau aš visiškai atmetu visas tokias programas ir bet kuriuo atveju nemanau, kad jas reikėtų steigti arba finansuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. (SV) J. Haug pranešime prašoma suteikti plačius įgaliojimus deryboms su Taryba dėl biudžeto. Tai grindžiama būtinybe užtikrinti pakankamai lėšų Komisijos numatytoms išlaidoms. Sumos, kurias Europos Parlamentas pasirengęs išleisti, regis, yra neribotos. Mano nuomone, toks požiūris yra klaidingas. Pradėti reikėtų nuo bendros programos, kuri yra nustatyta; po to reikėtų nustatyti įvairių išlaidų prioritetus.

Esamoje daugiametėje finansinėje programoje didesnio lankstumo nereikia. Todėl aš pritariu idėjai, kad žemės ūkyje susidariusius rezervus reikėtų panaudoti kitiems tikslams.

 
  
  

- Pranešimas: Marcin Libicki (A6-0225/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE), raštu. − (RO) Būdama pranešėja dėl Juodosios jūros sinergijos, aš norėčiau paremti M. Libickio pranešimą jau vien dėl to, kad jame nagrinėjama tema yra strateginė, išeinanti už Baltijos jūros aplinkos ir aplinkosaugos srities ribų. Iš tikrųjų mes aptarėme klausimą, kuris yra bendras tiek Baltijos, tiek Juodosios jūros regionams ir kuris liečia visą Europą: tai energetinio saugumo ir Europos politikos šiuo atžvilgiu klausimas.

Turint omenyje ES priklausomybę nuo riboto nuo riboto skaičiaus energijos šaltinių, tiekėjų ir transporto maršrutų, itin svarbu, kad jų įvairinimas atitiktų pamatinė Europos energetinio saugumo koncepcijos principą. Ne mažiau svarbu parengti nuoseklią Europos politiką energetikos srityje, kuri būtų pagrįsta solidarumu ir koordinavimu, siekiant išvengti dvišalių susitarimų, kurie gali turėti įtakos kitų valstybių narių interesams, o ypač pakenkti svarbiems projektams – pavyzdžiui, projektui „Nabucco“ patvirtintam Europos lygiu.

Todėl aš dar kartą kartoju ir primygtinai reikalauju paraginti Komisiją ir tarybą sudvigubinti pastangas projektui „Nabucco“ sėkmingai įgyvendinti ir aiškiai suformuluoti bendrą energetinę politiką. Padėtis tiek Baltijos, tiek Juodosios jūros regione rodo, kad reikia skubiai imtis konkrečių ir ryžtingų veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, nusprendėme balsuoti už Marcino Libickio pranešimą dėl planuojamo dujotiekio per Baltijos jūrą, nors mes pageidavome aiškesnio raginimo ištirti alternatyvų maršrutą sausumą. Tačiau, mūsų nuomone, Parlamentas užėmė aiškią poziciją dėl poveikio aplinkai vertinimo, kurią mes remiame ir jai pritariame. Mes tikimės, kad tolesnius sprendimus nulems išsamūs ir nepriklausomi tyrimai. Baltijos jūra yra jautri, o jos aplinka jau dabar patiria smarkų neigiamą poveikį. Todėl nepaprastai svarbu, kad jeigu dujotiekį būtų leista statyti, jo poveikį aplinkai būtų galima kuo labiau apriboti.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. (PL) Gerb. pirmininke, dujotiekio „Nord Stream“ statyba gali pažeisti nuo karo likusius ginklų sąvartynus. Jūroje yra apie 40000–60000 tonų cheminės amunicijos, o tiksli šio ginklo buvimo vieta nėra žinoma. Pažeidus šiuos sąvartynus gali kilti didžiulė ekologinė katastrofa.

Parėmiau šį pranešimą, kadangi sutinku su pranešėju, jog tai, kad šitokio didžiulio masto tarptautinė investicija traktuojama kaip dvišalis Rusijos ir Vokietijos klausimas, yra skandalas. Baltijos jūros ir Baltijos šalių gyventojų apsauga turėtų būti vienas svarbiausių ES prioritetų.

 
  
MPphoto
 
 

  Titus Corlăţean (PSE), raštu. (RO) Aš sveikinu Europos Parlamento priimtą poziciją dėl Rusiją ir Vokietiją jungiančio dujotiekio statybos.

Europos Sąjungai reikia integruotos, bendros ir nuoseklios energetinės politikos ir ilgalaikės strategijos valstybių narių energetinei nepriklausomybei užtikrinti.

Europos Sąjunga turi svarstyti su energetiniu saugumu susijusius aplinkosaugos ir geopolitikos klausimus bendromis visų valstybių pastangomis, o ne valstybių narių sudaromomis dvišalėmis sutartimis su Rusija. Tai vienintelis būdas, kuriuo Europos Sąjunga galėtų įgyti tvirtą poziciją derybose su Rusija, išvengdama energetinių išteklių pavertimo politinio spaudimo veiksniu, ir ES galėtų tapti lygia Rusijos partnere.

Taip mes galime taip pat rasti atsakymus į pagrįstą Rumunijos piliečių nusivylimą dėl nuolatinio dujų ir elektros kainų augimo, kuris turi neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių rumunams ir jų gyvenimo standartams.

Drauge bendros Europos energetinės politikos sprendimas galėtų kompensuoti Bukarešto dešiniosios valdžios nesugebėjimą propaguoti Rumunijos energetinius interesus santykiuose su Rusija.

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. − (PL) Balsavau už Parlamento nario Marcino Libickio pranešimą. Tai svarbus pranešimas. Tačiau norėčiau priminti, jog klaidinga manyti neva šis klausimas į Europos Parlamentą atėjo per piliečių peticijas. Daug mėnesių prieš gaunant tokias peticijas mano kolega Parlamento narys Bogusław Sonik siūlė surengti diskusiją dėl Šiaurės dujotiekio.

Mane stebina priešinimasis šio pranešimo priėmimui. Dažnai kalbame apie ekologijos klausimus, ir tam niekas neoponuoja. Tuo tarpu šio konkrečiu atveju dalis Parlamento narių nenori, kad būtų ištirtas šio projekto poveikis gamtinei aplinkai. Kodėl? Manau, kad atsakymas paprastas: kai kurioms valstybėms ir politikams šis konkretus projektas svarbesnis už gamtinę aplinką. Galbūt kaip tik todėl turime taip pat ištirti politinį ir ekonominį planuojamos investicijos kontekstą. Aš žinau argumentą, jog tai, esą, privatus projektas. Tačiau nepamirškime, kad bendrovės, kuri ketina tiesti dujotiekį, vadovybėje yra buvusių politikų. Be to, Rusijai nesudaro jokios problemos panaudoti privačius projektus politiniams tikslams.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE-DE), raštu. − Aš balsavau prieš šį pakeitimą, kadangi pradinio teksto idėja jame iš esmės pakeista. Pradiniame variante raginama apsvarstyti esamo dujotiekio projekto alternatyvas – alternatyvas, kurios būtų mažiausiai tris kartus pigesnės ir nesukeltų didelių grėsmių aplinkai. Aš negaliu sutikti su pakeitimu, kuriame pirmenybė teikiama dujų poreikiui ES aplinkos teisės aktų ir piliečių rūpesčių sąskaita. Be to, aš norėčiau pabrėžti, kad šiuo dujotiekiu iš pradžių buvo ketinama aplenkti septynias kitas aplink Baltijos jūrą esančias šalis ir tiekiant dujas vienai arba dviem ES valstybėms narėms, taigi argumentas dėl padidėjusio dujų poreikio tenkinimo negali būti laikomas tinkamu.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. (FI) Aš tvirtai remiu komiteto pranešime siūlomą dujotiekio „Nord Stream“ poveikio aplinkai vertinimą. Tačiau pranešimas skirtas ne vien šiai problemai: neuri būti pamiršti ir jo aspektai, susiję su energetine politika. Mes negalime vykdyti energetinės politikos, kuri būtų atskira nuo klimato politikos. Jos yra iš pagrindų susijusios, kaip mokesčiai ir biudžetas arba teisė ir teisingumas.

Jau negali būti energetinės politikos be finansinių arba kitokių priemonių, kurios padarytų jos komponentus įmanomus. Baltosiose knygose, kuriose aptariami Sąjungos ir jos valstybių narių energetikos klausimai, ne kartą buvo reikalaujama švarių, nepriklausomų ir konkurencingų energijos formų, tačiau veikiantį rinkos mechanizmą turi tik pastarasis kriterijus – konkurencingumas.

Aš vis dar nematau jokių rinkos mechanizmų, kurie sumažintų mūsų priklausomybę nuo energetikos, ypač nuo dujų iš Rusijos. Šią savaitę vyks Europos energetikos forumas su OPEC. Tai, kad OPEC yra nepakeičiamas kartelis, kuris taip pat turi didžiulės įtakos mūsų ekonomikai, anaiptol nėra jo silpna vieta.

Energetiniam priklausomumui, kuris atsirado dėl ankstesnių kartų klaidų, leista augti ir klestėti mūsų sąskaita. Tai veiksnys, kurio turime nepamiršti ruošiant sprendimus ateičiai, netgi dujotiekių arba kitokio ekonominio priklausomumo atveju. Ar, kai mes siekiame mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, tai yra tvarus vystymasis, ir ar tai yra teisinga kryptis?

Klimato kaita yra realybė, o energijos kainos taip pat auga. Priklausomumas nuo dujų didėja ir suteikia ES kaimynei galią, kurią ji prarado prieš 20 metų.

Mes tikrai nenorime kartoti savo politinių pirmtakų klaidų. Mes turime daug ką padaryti per trumpą laiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Aš visiškai sutinku su pranešėjo Marcino Libickio požiūriu, jog projekto, populiariai vadinamo „Baltijos dujotiekiu“ vykdymas gali sukelti ekologinę grėsmę aštuonioms Europos Sąjungos šalims: Vokietijai, Švedijai, Suomijai, Latvijai, Lietuvai, Estijai, Danijai ir Lenkijai. Be to, jis gali turėti neigiamų pasekmių vartotojams, kadangi gali pakilti kainos, siekiant padengti dujotiekio statybos išlaidas.

Svarbu tai, kad yra alternatyva – Šiaurės dujotiekį galima teisti sausuma per Europos Sąjungos šalis. Tai tenkintų visus Sprendime 1364/2006/EB nurodytus strateginius ir ekonominius reikalavimus. Alternatyvus statybos pasiūlymas yra saugesnis aplinkai ir pigesnis.

Ypač pasisakau už tai, kad būtų atlikta nepriklausoma ekspertizė ir ištirtas dujotiekio statybos poveikis gamtinei aplinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Tokio masto projektui, kaip Nordstream dujotiekis, reikalingas visapusiškas ir išsamus poveikių aplinkai vertinimas. Kol projektas galės būti pradėtas, būtina įsitikinti, kad jis tenkina privalomus aplinkosaugos kriterijus. Šiuos požiūrius atspindi mano balsas už Marcino Libickio pranešimą dėl dujotiekio, planuojamo tiesti iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą, poveikio aplinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Sonik (PPE-DE), raštu. − (PL) Šiandien balsuosime dėl labai svarbaus pranešimo dėl vadinamojo Baltijos dujotiekio, planuojamo tiesti iš Rusijos į Vokietiją, poveikio Baltijos jūros gamtinei aplinkai. Planuojamas projektas – tai vienas iš daugelio dujų infrastruktūros projektų, kurie yra būtini augančiam dujų poreikiui ES patenkinti. Tačiau reikia atkreipti ypatingą dėmesį į įvairius su jo statyba susijusius veiksmus.

Ši ilgiausia ir arčiausiai paviršiaus einanti dujų magistralė pasaulyje kelia didžiulę grėsmę biologinei įvairovei ir natūralioms buveinėms, taip pat laivininkystės saugai ir eismui šiame regione, jau nekalbant apie 80 000 tonų kovinės amunicijos, paskandintos per antrąjį pasaulinį karą. Būdamas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys ir pranešėjas dėl Espo konvencijos, norėčiau pabrėžti, kad kiekviena tokio pobūdžio tarptautinio masto investicija turi būti iš anksto išsamiai aptarta su visomis suinteresuotomis šalimis. Turime atkreipti dėmesį į galimus alternatyvius sprendimus, pavyzdžiui, į sausumos magistrales, kuriuose turėtų būti atsižvelgiama į statybos išlaidas bei ekologinį saugumą.

Augant ES priklausomumui nuo nedidelio energijos šaltinių ir jos tiekėjų skaičiaus, svarbu paremti įvairinimui skirtas iniciatyvas; reikėtų tik susimąstyti, ar Rusijos bendrovė „Gazprom“, kuri konsorciume „Nord Stream“ turi 51 proc. akcijų, tikrai yra geriausias sprendimas šiuo atžvilgiu?

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Aš džiaugiuosi, kad Peticijų komitetas ėmėsi šios iniciatyvos – pateikti balsavimui šį pranešimą dėl dujotiekio, planuojamo tiesti iš per Baltijos jūrą, poveikio aplinkai. Parlamento nariai turi sužinoti apie tokio pasiūlymo pasekmes.

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Tomaszewska (UEN), raštu. − (PL) Aš remiu Marcino Libickio pranešimą tiek dėl rimtos ekologinės grėsmės, kurią dujotiekis kelia Baltijos jūrai, tiek ir dėl bandymų išvengti pareigos gauti visų Baltijos pakrantės šalių sutikimą, taip pat dėl to, kad nepriklausomo teigiamo dujotiekio poveikio aplinkai vertinimo. Ypač svarbu laikytis solidarumo Europos Sąjungos energetinėje politikoje principo.

Dujotiekis suprojektuotas siekiant Sąjungos šalis padaryti politiškai priklausomas nuo Rusijos, kuri naudoja savo gamtinius išteklius spaudimui jų pirkėjams daryti. Be to, norėčiau atkreipti dėmesį, kad jūros kelio dujotiekiui tiesti pasirinkimas reiškia dujų kainų padidėjimą, kadangi ši magistralė kainuos daug kartų daugiau, negu per sausumą einanti trasa.

 
  
  

- Pranešimas: André Brie (A6-0269/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Howitt (PSE), raštu. − Europos parlamentinė darbo partija sveikina šį Parlamento pranešimą. 2001 m., kai krito Talibanas, mokyklose buvo tik 900 000 vaikų. Dabar šis skaičius siekia 6 000 000 ir kyla toliau. 5 000 000 pabėgėlių grįžo namo, o 82 proc. gyventojų gali naudotis sveikatos apsauga – tai yra 9 kartus daugiau negu 2002 m. Tačiau mes pritariame smarkiam Parlamento susirūpinimui dėl nesibaigiančių saugumo problemų, suvokiant, kad be saugumo grįžimas į normalų gyvenimą negalimas.

Tačiau dėl pranešimo mes susilaikėme, kadangi daugelis jo punktų neatspindi realios padėties Afganistane. D konstatuojamoji dalis yra faktiškai neteisinga, kadangi Afganistane dislokuojamos naujos NATO pajėgos, ir tiek Jungtinė Karalystė, tiek Vokietija neseniai paskelbė apie savo karių skaičiaus didinimą. Mes taip pat nesutinkame su situacija dėl opiumo gamybos lygių, aprašyta 32 dalyje. Regis, pranešime ignoruojamas sunkus darbas, kurį nuveikė Afganistano vyriausybė, įgyvendindama savo ilgalaikę Nacionalinę narkotikų kontrolės strategiją, ir kuris leido pasiekti pažangos mažinant daržines aguonas auginančių provincijų skaičių.

Pagaliau mes norime paremti nenutrūkstamą bendradarbiavimą su Afganistano teisėsaugos institucijomis, Europos Sąjungai remiant laikinąsias teisingumo institucijas ir saugumo sektoriaus reformas šalyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE), raštu(RO) Afganistano stabilizavimas – tai esminis saugumo politikos iššūkis tarptautinei bendruomenei ir kovei su terorizmu. Jeigu bus pralaimėta, ateityje Vakarų šalys gali nenorėti dalyvauti konfliktų prevencijos ir sprendimo bei taikos palaikymo operacijose. Kita vertus, afganams, kurių konfliktas tęsiasi jau trečią dešimtmetį ir kurių šalis visuomet instrumentas, kurį išoriniai veiksniai naudojo savo reikmėms, taip pat galėtų būti naudinga ilgalaikė taika.

Karinės operacijos yra būtinos, tačiau nepakankamos Afganistanui stabilizuoti. Svarbaus sprendimo šiame procese reikėtų ieškoti ir diplomatiniu lygiu, ir bendradarbiavimas su Iranu, Indija ir Pakistanu yra nepaprastai svarbus, ypač pasienio regionuose, kur veikia maištininkų grupės. Todėl ypač svarbu šiam tikslui stiprinti demokratines struktūras, o tarptautinė bendruomenė turėtu kovoti su Afganistano vyriausybės menkinimu didindama politinės sistemos ir demokratinių politikų svarbą vietiniu ir regioniniu lygiu.

Europos Sąjunga Afganistane turi humanitarinės organizacijos įvaizdį, tačiau, norėdama vaidinti svarbesnį vaidmenį, Europa turėtų atsižvelgti į tai, kad skurdo ir nestabilumo problemų sprendimas glūdi ne ginkluose ir ne smurte, o veikiau veiksmuose, kurie galėtų atnešti Afganistano gyventojams gerovę. To tikėdamasi, aš balsavau už A. Brie pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsuodamas susilaikiau. A. Brie pranešime dėl Afganistano stabilizavimo pernelyg supaprastiname vietoje esanti labai sudėtinga situacija. Nors Europos Parlamentas turėtų kruopščiai tirti tai, kas vyksta Afganistane, aš manau, kad jo indėlis turi būti konstruktyvus, siekiant stabilios Afganistano valstybės. Aš abejoju, ar šis pranešimas gali pasiūlyti to sudėtingo konflikto, kuriame mūsų kariai daro tvirtą ir realią pažangą, sprendimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique Mathieu (PPE-DE), raštu. – (FR) Neseniai Paryžiuje įvykusios paramos teikėjų konferencijos teigiami rezultatai patvirtina, kad ES ir tarptautinė bendruomenė rūpinasi Afganistanu.

Šiame pranešime, parengtame lemiamu šalies ateičiai laikotarpiu, nurodomi iššūkiai, su kuriais susiduria Europos Sąjunga, veiksmingai prisidėdama prie šalies stabilizavimo. Jame atkreipiamas dėmesys į atstatymo pastangas, kurių jau imtasi siekiant sustiprinti institucijas ir pagerinti gyvenimo sąlygas. Šiuo atžvilgiu ryškus kūdikių mirtingumo sumažėjimas ir mokyklą lankančių vaikų skaičiaus padidėjimas yra drąsinantys ženklai.

Kad Afganistane pasisektų, reikalinga geresnė koordinacija tarp įvairias strategijas įgyvendinančių paramos teikėjų. Žinoma, saugumas ir toliau turi likti prioritetas, tačiau labai svarbu ir tai, kad Afganistano žmonės pamatytų, kokios konkrečiai naudos jiems duoda pagalba. Labai svarbu sukurti papildomas pagrindines infrastruktūras – ar tai būtų keliai, ar mokyklos, ar ligoninės ir t. t.

Be to, kad procesas būtų sėkmingas, stabilizavimo procesą reikės „afganiuoti“: Afganistano žmonėms reikia duoti priemonių, kurios leistų jiems tapti atsakingiems už savo ateitį. Šiuo atžvilgiu daug vilčių teikia Afganistano nacionalinė vystymo strategija, kurią turi paremti tarptautinė bendruomenė ir Europos Sąjunga.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Strož (GUE/NGL), raštu. − (CS) Mano nuomone, pranešimas dėl padėties Afganistane ir pasiūlymų dėl padėties stabilizavimo toje šalyje yra nepakankamas, ir jame per daug dėmesio skiriama karinių operacijų svarbai ir NATO vaidmens regione reikšmei. Viena vertus, pranešime teigiama, kad Talibano kariniai veiksmai nekelia tiesioginės grėsmės Afganistano suverenumui, o kita vertus – įspėjama, kad dabar Afganistanas yra lemtingoje kryžkelėje.

Aš į tai žiūrėčiau kitaip. Pats prezidentas H. Karzai aiškiai sako, kad koalicijos pajėgos nelaimi kovos su Talibanu – ir priduria, kad laimėti karą su terorizmu bus galima tik tada, kada kai kurie Afganistano vyriausybės partneriai liausis siekti savų (skirtingų) interesų. Praeityje buvusios Sovietų Sąjungos Afganistane kariautas karas parodė, kad to šalies negalima stabilizuoti, jau nekalbant apie valdymą, karinėmis priemonėmis. Vienintelis veiksmingas būdas stabilizacijai pasiekti – tai politinės, ekonominės ir socialinės priemonės, veikiančios ne tik Afganistaną, bet ir kaimynines šalis. Leiskite man pridurti, kad JAV hegemoniniai interesai regione tikriausiai yra svarbiausias šios rimtos problemos aspektas.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Šis pranešimas – tai įžūlus imperialistinis iššūkis. Kaip jame teigiama, jis „remia NATO pajėgų pastangas […] kovoje su vietiniu ir tarptautiniu terorizmu, ir mano, kad šių pajėgų buvimas yra būtinas šalies ateičiai užtikrinti.“ Jame raginama sustiprinti JAV-ES-NATO okupacines pajėgas „papildomais koviniais daliniais“ ir ciniškai reikalaujama, kad jų „neribotų nacionalinės išlygos“, teigiant, kad jos turi atvirai ir be jokio preteksto veikti kaip okupacinės pajėgos. Jame pabrėžiama, kad ES „turi naudotis savo misijų ir valstybių narių, kurių kariuomenė arba civiliai darbuotojai jau yra Afganistano teritorijoje, žiniomis bei patirtimi.“ Kitaip tariant, ji turi pasinaudoti savo ginkluotųjų pajėgų šalyje įvykdytais žmogžudystės aktais kaip galimybe įgyti operatyvinės patirties ir kitose savo imperialistinėse intervencijose. ES kapitalo politinių atstovų rūpestis yra užsitikrinti didesnę dalį skirstant regione imperialistinį grobį; todėl jie pabrėžia, kad „ES turi skatinti Europos investuotojus ir padėti jiems dalyvauti atstatant Afganistaną.“

Ciniški prisipažinimai pranešime atskleidžia ES vaidmenį ir imperialistinius kėslus bei dar kartą patvirtina, kad „ir ES, ir NATO priklauso tam pačiam žudikų sindikatų.“ Liaudis turi susivienyti kovoje prieš visą imperialistinę sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Aš, kaip ir visa Kairiųjų frakcija, balsavau prieš pranešimą dėl Afganistano, kadangi tame pranešime pasisakoma už karinę invaziją ir kariuomenės buvimą toje šalyje, kuri pastaruosius 30 metų kenčia karą, nusinešusį daugiau kaip 1 500 000 aukų. Afganistano problemų negalima išspręsti karinėmis priemonėmis. Šalies žmonėms reikalingas Europos solidarumas. Europos karinio dalyvavimo tęsimas ir stiprinimas yra viena pagrindinių nestabilumo ir nesaugumo regione priežasčių.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Dabar Afganistanas yra kovos už saugumą, stabilumą, taiką ir demokratiją, prieš tarptautinį islamizmą, džihadizmą, kuris siekia pergalės, todėl savo propagandoje gali vis kartoti, kad imperija žlugs, arena. Todėl tarptautinės pastangos, ypač Europos pastangos, yra tokios svarbios. Mūsų sąjungininkams, ypač visiems, įsitikinusiems, kad reikia sustiprinti NATO, kylantis iššūkis yra atlaikyti nepaprastus sunkumus ir teikti karinę pagalbą – dėl to būtina mažinti išlygas, kadangi svarbiausia yra pergalė.

Mūsų aljanso ir mūsų taikos bei saugumo ateitis didžiąja dalimi sprendžiama Afganistane. Nors kompromisų ir nuolaidų šalininkai siūlo tokį kelią, mes negalime ignoruoti į mus nukreiptos grėsmės tiesiog apsimesdami, kad tai yra kažkas kita. Mums reikia skubiai sustiprinti veiksmingą karinę galią Afganistane bei imtis visų kitų priemonių, ypač paramos vystymui ir demokratinės teisinės valstybės propagavimo. Jeigu mes pralaimėsime Afganistane, vėliau tikriausiai turėsime vėl kariauti, tik jau arčiau namų.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. (SV) Pranešime nurodoma, kad nepaisant tam tikros pažangos, kelias į saugumą ir stabilumą Afganistane dar ilgas. Siekdamas pagerinti situaciją, Europos Parlamentas siūlo įvairių pozityvių priemonių. Deja, Parlamentas taip pat nusprendė pritarti pasiūlymui nutraukti daugelyje šalies dalių besidriekiančių aguonų laukų purškimą. Žinoma, žemdirbyste besiverčiančius gyventojus reikia paremti, tačiau opiumo auginimas negali būti ilgalaikė alternatyva Afganistano augimui, demokratijai ir politiniam stabilumui. Jis kenkia tiek Afganistano galimybėms, tiek kitų sveikatai.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Paaiškinimai dėl balsavimo baigiami.

 

10. Balsavimo pataisymai ir ketinimai (žr. protokolą)
  

(Posėdis buvo nutrauktas 13.55 val. Ir pratęstas 15.05 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: Edward McMILLAN-SCOTT
Pirmininko pavaduotojas

 

11. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)

12. Teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygos – Gamtinių dujų vidaus rinka – Europos strateginis energijos technologijų planas (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas jungtinės diskusijos dėl

– Atano Paparizovo pranešimo Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų (COM(2007)0532 – C6-0319/2007 – 2007/0199(COD)) (A6-0253/2008),

– Romano Marios La Russo pranešimo Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (COM(2007)0529 – C6-0317/2007 – 2007/0196(COD)) (A6-0257/2008) ir

– Jerzy Buzeko pranešimo Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl Europos strateginio energijos technologijų plano (2008/2005(INI)) (A6-0255/2008).

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Kosciusko-Morizet, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, pranešėjai, ponios ir ponai, Europos energija ateityje susidurs su dviem iššūkiais. Visų pirma turėsime užtikrinti saugų, pastovų ir konkurencingą tiekimą efektyviu, funkcionuojančiu ir valstybes jungiančiu tinklu. Antra – pokyčiai, kurių reikia siekiant kovoti su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimu ir klimato kaita.

Norėčiau pabrėžti, kad pirmuoju klausimu pirmininkaujančioji valstybė Slovėnija padarė puikią pažangą ir liepos mėn. vykusio Tarybos posėdžio metu buvo patvirtintas energetikos vidaus rinkos bendrosios strategijos paketas. Svarbiausia pasiekto kompromiso dalis susijusi su efektyviu – čia norėčiau pabrėžti žodį efektyviu – gamybos ir tiekimo atskyrimu nuo tinklo operatorių. Noriu paminėti sprendimo, susijusio su dujų ir elektros sektoriais, kurį Taryba patvirtino priimdama reikiamus pakeitimus, formą.

Nors kelios valstybės narės ir Komisija pasisako už visišką nuosavybės atskyrimą, valstybės narės pageidauja pasilikti šiek tiek lankstumo, todėl Taryba pritarė galimybei įkurti nepriklausomą perdavimo operatorių. Tokia galimybe galės pasinaudoti tos valstybės narės, kurių perdavimo sistema priklauso vertikaliai integruotai bendrovei nuo tos dienos, kada įsigalios minėta direktyva. Tokia galimybė teikia didelių garantijų nepriklausomiems perdavimo operatoriams sprendimų priėmimo ir, be abejo, finansavimo srityse.

Panašu, kad sukurtas mechanizmas padės išvengti interesų konfliktų tarp įvairių integruotos bendrovės institucijų ir užtikrins pusiausvyrą tarp perdavimo operatoriaus nepriklausomybės, jo plėtros plano ir reikiamų investicijų bei finansinių pagrindinės bendrovės interesų.

Didelis dėmesys buvo skiriamas sistemos plėtrai ir garantijoms, kad nebus diskriminuojami sistemos operatoriai. Šių operatorių veiksmus stebės reguliavimo institucijos. Reguliavimo institucijų vaidmenį ir veiksmus sustiprins įkurta Energijos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, kurios jau seniai laukiama ir kurios įkūrimą praeitą mėnesį patvirtino Europos Parlamentas.

Norėčiau paminėti dar kelis svarbius šio vidaus rinkos liberalizavimo paketo punktus. Pirma, labai svarbus yra infrastruktūrų klausimas ir pakankamas dėmesys visos Europos 10 metų investicijų planui. Tai labai svarbus naujas elementas, kuris turėtų skatinti integravimą ir modernizavimą.

Kitas labai svarbus aspektas yra trečiųjų šalių investicijos į perdavimo sistemas, kurios yra labai glaudžiai susijusios su energetinio saugumo klausimais. Privalome rasti pragmatinį ir visiems atvejams pritaikomą sprendimą. Taryba ir dabar diskutuoja šiuo klausimu ir esu įsitikinęs, kad jos nariai priims kompromisą, kuris bus priimtinas visoms valstybėms narėms.

Ponios ir ponai, kitas etapas bus šių bendrųjų elementų patvirtinimas, kai Energijos taryba spalio 10 d. priims politinį susitarimą, o lapkričio ir gruodžio mėn. bus sudaryta bendroji pozicija. Tai suteiks mums galimybę pradėti diskusijas tarp mūsų institucijų artėjant antrajam svarstymui.

Norėčiau pereiti prie antrojo klausimo. Manau, kad yra tiesiog būtina sukurti mažai anglies dvideginio išskiriančią ekonomiką, kurioje kiekviena valstybė narė galėtų laisvai pasirinkti pageidaujamą energijos šaltinį. Šios pasaulinės ekonomikos transformacijos tikslas turi būti ilgalaikiai pokyčiai, kurie per artimiausią dešimtmetį skatins mus spręsti daugybę technologinių iššūkių bei skirti daug investicijų.

Norėčiau paminėti kelis iššūkius: komercinį anglies dvideginio kaupimą ir saugojimą, didžiausių vėjo jėgainių sistemų energijos gamybos padvigubinimą, komercinį saulės šviesos ir šilumos energijos panaudojimą, nuoseklią antros kartos biodegalų gamybą, mechanizmų, leidžiančių efektyviau naudoti energiją statybos, transporto ir pramonės srityse, pateikimą į atvirąją rinką, būtiną pažangą efektyvaus energijos naudojimo, biologijos mokslų ir informacinių technologijų srityse.

Vasario mėn. Taryba, atsižvelgdama į Komisijos gaires, patvirtino išvadas, kurias sudarė keli operaciniai elementai, kuriuos ir norėčiau paminėti. Pirma, tai Komisijos pasiūlytų šešių pramoninių iniciatyvų pateikimas ir įgyvendinimo pradžia. Iniciatyvos susijusios su šiomis sritimis: vėju, saule, bioenergija, anglies dvideginio kaupimu, transportu ir saugojimu, elektros tinklais ir pagaliau nuosekliu atomo branduolio dalijimu. Šiomis priemonėmis siekiama remti ir skatinti mokslinius tyrimus, ypač energijos efektyvumo ir sutarčių sudarymo tarp valstybių valdžios institucijų, pramonės atstovų ir mokslinių tyrimų vykdytojų srityse, atsižvelgiant į Strategijos plane nurodytus tikslus.

Baigdamas norėčiau padėkoti Komisijai ir pranešėjui už puikų darbą ir tikiuosi, kad antrojo skaitymo metu mūsų pozicijos dėl energetikos vidaus rinkos irgi sutaps.

 
  
MPphoto
 
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, labai džiaugiuosi galėdamas šiandien čia būti ir dalyvauti diskusijose dėl energetikos vidaus rinkos paketo antrosios dalies, susijusios su dujomis.

Praeitą mėnesį šių Rūmų nariai diskutavo apie elektros energiją ir Agentūrą. Daugelis pakeitimų galėtų tikti ir sprendžiant dujų klausimą, todėl nenagrinėsiu visų punktų, kuriuos aptarėme diskutuodami elektros klausimais.

Visų pirma leiskite pasveikinti pranešėjus, B. M. La Russą ir A. Paparizovą su puikiais pranešimais ir šešėlinius pranešėjus bei visų prisidėjusių komitetų narius. Jūs sugebėjote vesti aukštos kokybės diskusijas atsižvelgdami į labai trumpus ganėtinai sudėtingų teisės aktų patvirtinimo terminus.

Leiskite paaiškinti, kodėl dujų rinkos liberalizavimas yra toks pats svarbus kaip ir elektros rinkos liberalizavimas siekiant konkurencingai, nuosekliai ir saugiai tiekti energiją Europos Sąjungoje. Dar norėčiau pabrėžti, kad šioje srityje reikia tokių pačių teisinių priemonių.

Europos Sąjungos pramonės sektoriuje ir namų ūkiuose dujos yra vienas iš pagrindinių energijos šaltinių. Energijos kainos sparčiai didėja. Dabar labiau negu bet kada ES vartotojams reikia konkurencingos dujų rinkos, kad jie galėtų mokėti tik už efektyviai tiekiamas dujas.

Elektros energijos rinka negalės efektyviai funkcionuoti, jei dujų rinka bus neefektyvi. Norėčiau pacituoti Tarptautinės energetikos agentūros atstovų žodžius: „Daugelyje regionų dujomis kūrenamos elektrinės koreguoja elektros energijos kainą. Brangios dujos reiškia brangią elektros energiją. ... Strategijų kūrėjai turėtų teigiamai vertinti didėjančias dujų ir elektros pramonių sąsajas ir atitinkamai kurti rinkas bei reguliuojamąsias sistemas.“

Tai dar aktualiau šiuo metu, kai mums reikia vis daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių. Vėjas ir saulė ne visada atsižvelgia į mūsų pageidavimus, todėl elektros gamyba sunku numatyti. Privalome numatyti atsarginį elektros energijos gamybos šaltinį, kuris būtų visiškai nuspėjamas ir labai lankstus. Šis šaltinis ir yra dujos.

Be to, dujos yra švariausias iš visų iškastinio kuro ryšių. Tai yra vienas iš labai efektyvių būdų siekiant sumažinti anglies dvideginio išskyrimą ir kovoti su klimato kaita, tačiau mums reikia užtikrinti, kad dujų tiekimas būtų konkurencingas.

Labai svarbus ir tiekimo saugumas. Geriausias būdas užtikrinti dujų tiekimą į ES yra vieningos vidaus rinkos sukūrimas 500 mln. vartotojų. ES pozicija yra aiški, jei mes ją išsakome vienu balsu. Vienu metu kalbant 27 balsais kiltų didelių nesusipratimų. Bendrojoje rinkoje privalome veikti išvien, nes mus sieja bendri interesai.

Visi šie argumentai pabrėžia priemonių, kurias šiandien aptarsime, svarbą. Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad jos atitinka daugelį mūsų pakeitimų.

Norėdami užtikrinti investicijas ir optimalų tinklo naudojimą privalome sistemos operatoriams suteikti daugiau laisvių.

Komisija mano, kad nuosavybės atskyrimas yra pats efektyviausias šių laisvių suteikimo būdas. Tačiau ne visi tam pritaria. Taryba priėmė nutarimą dėl nepriklausomų perdavimo operatorių sukūrimo galimybės. Manau, turėtų būti numatyta ir galimybė atskirti nuosavybę, nes Europa buvo kuriama laikantis planingų permainų požiūrio.

Jūs pageidavote daugiau galių turinčios Agentūros. Iš esmės jums pritariu, bet negalime nukrypti nuo Sutarties. Mus saisto Sutartis ir taip vadinamas Teisingumo Teismo sprendimas Meroni byloje. Norint, kad įstatymų rinkiniai būtų privalomi mums reikia pasitelkti komitologiją. Tada Agentūra galės kontroliuoti procedūrą ir patį įgyvendinimą. Daugiau galių turinti Agentūra neprieštarauja komitologijai. Atvirkščiai, Agentūrai reikia gairių, kuriomis būtų nustatytos jos galios ir ji galėtų priimti atskirus įpareigojančius sprendimus dėl rinkos dalyvių.

Prieiga prie saugojimo ir suskystintų dujų rinkų yra tokia pat svarbi kaip ir prieiga prie tinklų. Mes palaikome šios direktyvos pastangas tobulinti prieigą prie saugojimo rinkos. Norėdami užtikrinti šių prieigos taisyklių efektyvumą privalome teisiškai atskirti saugojimo operatorių nuosavybę.

Labai svarbi mūsų pasiūlymų dalis yra skaidrumas, kurio svarbą pabrėžėme ankstesniais balsavimais. Skaidrumas turi būti svarbus veiksnys ne tik naudojant tinklus, bet ir paskirstant bei saugant dujas bei suskystintas dujas.

Labai džiaugiuosi, kad pranešime apie dujas atsižvelgta į daugelį rūpimų klausimų, įskaitant pažeidžiamų klientų apsaugą ir kovą su energijos trūkumu. Atveriant rinką šie elementai yra ypač svarbūs ir turi būti sutvirtinti. Komisija atidžiai peržiūrės formuluotes, kad būtų atsižvelgta į subsidiarumo principą. Svarbu dar kartą patvirtinti, kad įgyvendinama politika neužkirstų kelio tinkamoms investicijoms ir dalyvių įžengimui į rinką.

Manau, kad Taryba aiškiai išsakė savo pageidavimą priimti sprendimą antrojo skaitymo metu. Galiu užtikrinti, kad Komisija suvaidins labai konstruktyvų vaidmenį siekdama rasti sprendimą dėl energetikos vidaus rinkos liberalizavimo, kuris būtų naudingas visiems ES piliečiams.

Norėčiau pasveikinti J. Buzeką su puikiu antruoju pranešimu ir išreikšti savo palankumą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pareikštai paramai strateginio energijos technologijų (SET) plano iniciatyvai.

Panašu, kad jau peržengiau numatyto laiko ribas. labai glaudžiai bendradarbiavau su savo kolega Janez Potočnik, todėl palaikysiu jo požiūrį dėl šios labai svarbaus pasiūlymo, ne tik todėl, kad labai vertinu J. Buzeko atliktą darbą, bet todėl, kad Komisija tikrai puikiai bendradarbiavo siekdama, kad šis dokumentas būtų priimtas.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, norėčiau tarti kelis žodžius apie bendrą mūsų sumanymą – SET planą.

Visi žinome, kad energijos ir klimato kaitos klausimai yra tikras iššūkis. Tikriausiai jie yra svarbiausi XXI amžiaus iššūkiai. Neturėkime vilčių, kad bus lengva juos nugalėti. Mūsų nustatyti Europos tikslai 2020 metams yra svarbios gairės ir nieko daugiau. Privalome pasiruošti daug išsamesniems pokyčiams: nuodugniai energetikos sistemų, kurias naudodami pasiekėme šią gerovę, peržiūrai.

Norėdami įgyvendinti savo pažadus privalėsime naudoti naujas žinias ir naujas priemones. Jos taps pasiekiamos vykdant mokslinius tyrimus inovacijų ir energijos technologijų srityje. Štai kodėl SET planas toks svarbus Europai. Privalome pabusti iš to letargo miego, kuris per pastaruosius dešimtmečius buvo apėmęs energijos inovacijų sritį. Privalome daugiau ir efektyviau investuoti. Mums reikia naujo požiūrio į Europos bendradarbiavimą siekiant plėsti ir naudoti tokias technologijas.

Nuoširdžiai pritariu Parlamento pranešimui apie SET planą. Jis parodė, kad puikiai sutariama dėl efektyvių veiksmų šioje srityje visos ES lygiu. Be abejo, ne visi sutariame, kokių technologijų mums reikia, bet čia kiekviena valstybė narė gali pati pasirinkti prioritetus atsižvelgdama į pageidaujamus energijos šaltinius, vietinius energijos šaltinius ir jų eksploatavimo galimybes.

Tačiau manau, kad daug svarbesni yra tie punktai, dėl kurių mes sutarime, o ne tie, dėl kurių mūsų nuomonės skiriasi. Mes sutariame dėl didelės energijos taupymo ir efektyvaus jos naudojimo svarbos.

Mes sutariame, kad būtina plėsti bei stiprinti Europos mokslinių tyrimų bazę ir pritaikyti ją dinamiškam bei tarptautiniam darbui. Mes sutariame dėl valstybinių ir privačių išteklių svarbos. Be to, mes sutariame dėl glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant pasaulinius iššūkius.

Jūs žinote mano ambicijas ES mokslinių tyrimų politikos ir plėtros ambicijas Europos mokslinių tyrimų srityje.

SET planas ir mokslinių tyrimų strategija kuriami kartu. Tai daugeliu atžvilgiu pažangios strategijos, įskaitant ERA iniciatyvas ir jungtines programas. Manau, kad SET planu bus pradėtas procesas, kuris taps Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų organizavimo modeliu, procesu, kuris pakeis mokslinių tyrimų vykdymą Europoje ir pačią Europą.

Praėjusią savaitę dalyvavau metiniame DFG – Vokietijos mokslinių tyrimų tarybos – susirinkime. Jos pirmininkas, Matthias Kleiner, pasakė įsimintinus žodžius: Vizija be veiksmų yra svajonė, veiksmai be vizijos yra košmaras. Tikriausiai nerasime geresnio pavyzdžio, iliustruojančio šio pasakymo teisingumą, negu diskutuojamas SET planas. Mums reikia aiškios vizijos ir mes privalome veikti nedelsdami.

 
  
MPphoto
 
 

  Atanas Paparizov, pranešėjas. (BG) Gerb. pirmininke, diskusijos dėl trečiojo energetikos paketo bus baigtos liepos mėn. plenarinės sesijos diskusijomis ir balsavimu dėl prieigos prie perdavimo tinklų reglamento bei R. M. La Russos pranešimu.

Manau, kad galiu išreikšti savo padėką visiems šešėliniams pranešėjams, kurie prisidėjo prie pranešimo parengimo proceso bei kitų dviejų reglamentų pranešėjams, su kuriais sukūrėme vieningą požiūrį į trečiojo energetikos paketo problemas. Norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį į faktą, kad atsižvelgdami į savo veiksmų strategiją mes patvirtinome Komisijos pasiūlymus dėl perdavimo tinklų operatorių tinklo sukūrimo, bet nusprendėme apriboti jų funkcijas atsižvelgiant į jų įsipareigojimus įgyvendinti technines užduotis ir sukurti tinklą, o ne nustatyti prekybos taisykles.

Savo pasiūlymuose mes nepritarėme būsimos Agentūros vaidmeniui nacionalinių energijos reguliavimo institucijų bendradarbiavime. Mes manome, kad ši agentūra yra ta svarbi institucija, kuri, vadovaujant Komisijai, turėtų nustatyti pagrindines energetikos rinkos, įskaitant dujų rinką, plėtros tendencijas ir gaires. Šiuo atžvilgiu agentūra ne tik įgyvendins įstatymų rinkinių patvirtinimo funkcijas, bet, atsižvelgdama į pastaruosius mūsų pasiūlymus ir padedama Komisijos, galės pateikti komitologiją, pagal kurią tam tikri įstatymų rinkiniai bus privalomi.

Manau, kad šie dokumentai yra labai svarbūs kuriant rinką, atsižvelgiant į regionines iniciatyvas. Šis regioninių investicijų planas, kuris bus pagrįstas dešimties metų investicijų planu, tikrai padės valstybėms narėms bendradarbiauti regioniniu lygiu ir kurti bendrą energetikos rinką. Šiame pranešime išspręsta daug svarbių klausimų, susijusių su skaidrumu ir bendradarbiavimo tarp rinkos dalyvių skatinimu.

Mane labai padrąsino Komisijos A. Piebalgso išsakyti žodžiai apie jo požiūrį į mūsų pasiūlymus dėl Agentūros ir manau, kad, atsižvelgdami į Meroni bylos pagrindus ir Parlamento pasiūlymus, įkurti veiksmingą Agentūrą – tokią Agentūrą, kuri pateisins Komisijos pastangas kurti rinką.

Be to, mane labai nudžiugino liepos 6 d. Tarybos patvirtinta nuomonė ir tikiuosi, kad buvo rastas puikus kompromiso pagrindas. Džiaugiuosi, kad Komisijos narys A. Piebalgs šiandien paminėjo šį galimą kompromisą, ko nebuvo paskutinio susitikimo metu, kai diskutavome apie elektros energiją. Manau, kad turėdami Komisijos paramą ir vystydami trialogą mes sugebėsime rasti sprendimą iki kitų metų pabaigos.

Mane šiek tiek neramina Prancūzijos pirmininkaujančiosios valstybės klausimų sprendimo vilkinimas. Tikiu, kad galime dirbti šiek tiek operatyviau ir įgyvendinti ankstesnės Europos Sąjungos Tarybos viltis baigti darbus iki šių metų pabaigos, o ne iki šios kadencijos, kuri baigsis kitų metų viduryje, pabaigos.

 
  
MPphoto
 
 

  Romano Maria La Russa, pranešėjas. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pagaliau, po daugelio mėnesių darbo, mes pasiekėme finišo tiesiąją. Buvo tikrai nelengva. Manau, kad komiteto pasiūlymai yra lygiaverčiai milžiniškai užduočiai išardyti sukurtas monopolijas. Monopolijos ir naujų dalyvių neįsileidimas į rinką trukdė investicijoms ir sparčiam tinklų sujungimui.

Visi, kurie girdėjo mano kalbas komitete žino, kad nuo pat pradžių nuosavybės atskyrimas buvo mano prioritetas, kaip ir įsitikinimas, kad dujas transportuojančios bendrovės turėtų būti visiškai nepriklausomos nuo dujų gamintojų, nors nuosavybės atskyrimas ir nebūtų stebuklingas vaistas. Nereikia net sakyti, kad vertikaliai integruotai bendrovei leidus – nors ir laikinai – išsaugoti transportavimo sistemų nuosavybės teises reikia sukurti efektyvius reguliuojamuosius mechanizmus, kurie nebūtų per daug griežti.

Be abejo, kaip visi žinome, dujų direktyvos įgyvendinimo priemonių tvarkaraštis skirsis nuo elektros energijos direktyvos tvarkaraščio. Šiuos skirtumus pabrėžė Pramonės komitetas, kuris kaip nuosavybės atskyrimo alternatyvą pasirinko Nepriklausomą perdavimo operatorių. Tai kompromisinis pasiūlymas ir, mano nuomone, tikrai ne pats geriausias pasirinkimas, bet juo tikrai siūlomas didesnis liberalizavimas. Ne taip kaip ISO, ITO bus atsakinga atskirai institucijai, turinčiai kontrolės funkcijų. Tikiuosi, kad Taryba sutiks su ITO pasiūlymu, kurį patvirtino Pramonės komitetas. Turi būti akcentuojamas pagrindinis Agentūros vaidmuo, kurį apibūdins kuriamas teisinis pagrindas. Šis vaidmuo neturi būti vien tik patariamasis – bijau, kad Taryba gali turėti ketinimų skirti būtent tokį vaidmenį – bet palikti galimybių ateityje suteikti Agentūrai daugiau funkcijų.

Jei mes norime sumažinti savo priklausomybę nuo energijos išteklių, privalome sukurti vieningą energijos rinką ir vieną integruotą tinklą. Todėl skatinu savo kolegas paremti mano ir kolegų iš įvairių politinių frakcijų pasiūlymus, susijusius su galimybe apjungti įvairius transportavimo operatorius į vieną Europos tinklo bendrovę, kad būtų galima užtikrinti vieningo teisinio pagrindo funkcionavimą ir visų operatorių prieigą prie rinkos išvengiant ginčų dėl nuosavybės atskyrimo.

Kitas labai svarbus mano pranešimo aspektas yra pagrindinis vartotojų vaidmuo. Kalbėsiu trumpai. Privalome sukurti skaidrias ir išsamias tarifų nustatymo priemones, kad vartotojai galėtų bet kada pasiekti vartojimo duomenis paliekant jiems teisę pageidaujant pakeisti tiekėją. Džiaugiuosi, kad Komisija sutiko su mano pozicija dėl komitologijos procedūros. Manau, kad gaires turėtų nustatyti valstybės narės, o ne vien tik Komisijos nuomonę išsakantis komitetas.

Ir pagaliau norėčiau paminėti politinių partijų susitarimą, kurį išdėsčiau savo pranešime, susijusį su nacionalinių reguliavimo institucijų galiomis ir vaidmeniu. Manau, šis susitarimas yra tikrai svarbus, ypač atsižvelgiant į sankcijų taikymo galimybę. Ponios ir ponai, turime nuspręsti, ar norime, kad rytojaus diena būtų minima kaip vienos integruotos energetikos rinkos sukūrimo diena, o tokia rinka reikalinga Europai siekiant nugalėti kito tūkstantmečio iššūkius, ar tai bus eilinis smukimas, baikščių ir drovių reformų bandymų rezultatas, kurio įgyvendinimas bus atidėliojamas iki kadencijos pabaigos. Tikiuosi, kad Taryba tinkamai atsižvelgs į Parlamento sprendimus. Taip būna tikrai ne visada.

 
  
MPphoto
 
 

  Jerzy Buzek, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, labai nustebau sužinojęs, kad SET planas ir mūsų energetikos paketas bus įtraukti į bendrąją programą kaip vienas blokas. Susidaro vaizdas, kad mes tuo pačiu metu norėtume kalbėti apie žmogaus teises ir žmogaus ligas, nes abi šios sritys yra susijusios su žmogumi, nors tai tikrai nėra pati geriausia mintis. Todėl negalime susieti ir energijos technologijų bei energetikos paketų, nes šios temos yra labai skirtingos, nors abi susijusios su energija.

Labai džiaugiuosi, kad mus aplankė du Komisijos nariai, nes SET planas yra labai svarbus Europos Sąjungai, todėl tam tikri Komisijos nariai ir visa Komisija turėtų tvirtai jį paremti. Kaip matyti iš Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto balsavimo rezultatų, jūs turite Europos Parlamento palaikymą.

Nenagrinėsiu SET plano turinio. Manau, būtų paprasčiau, jei mintis reikščiau gimtąja kalba, ką dabar ir padarysiu.

(PL) Europos Sąjunga nusprendė įvesti mokestį už išskiriamo anglies dvideginio kiekį. Tai labai svarbus sprendimas. Mes parodėme, kad kovosime su klimato kaita. Mes parodėme, kad esame šios kovos lyderiai. Kita vertus, negalime pamiršti, kad mokesčiai už anglies dvideginį apsunkina ekonomiką ir yra didesnių gamybos kaštų beveik visuose sektoriuose priežastis. Norėčiau pabrėžti, kad skaudžiausiai dėl tokio sprendimo nukentės energetikos sektorius, ypač tose šalyse, kuriose elektros energija arba šiluma gaminamos deginant anglį.

Europos Komisijos pasiūlymas, susijęs su strategine energetikos technologijų programa yra, mano nuomone, puikus atsakas į Europos ekonomikos grėsmes. Jame siūloma mažinti energijos gamybos sąnaudas. Europos Komisija išreiškė paramą už anglies dvideginio neišskiriančių ar mažai jo išskiriančių technologijų taikymą „energijos gamybos ir naudojimo srityse“. Pirmą kartą viename dokumente turime išvardytus visus energijos apsaugos ir kovos su klimato kaita būdus. Tai reiškia, kad branduolinė energija irgi yra įtraukta į šį dokumentą. Tiesą sakant, visus rizikos veiksnius ir susirūpinimą dėl atominių jėgainių pateikė mūsų kolegos iš Žaliųjų partijos. Tačiau trečiosios kartos atominės jėgainės visiškai skiriasi nuo tokios jėgainės, kuri buvo pastatyta Černobilyje.

Panašu, kad mes visiškai sutariame ir dėl kito didelio iššūkio – anglies dvideginio kaupimo ir saugojimo. Tai nauja technologija, todėl, kaip ir dėl bet kurios naujos ir daug žadančios technologijos, iniciatyvos yra ypač svarbios. Atsižvelgiant į elektros energijos gavybos technologijoms reiškiamą paramą Parlamentas niekada neabejojo perspektyviomis technologijomis. Energijos efektyvumo ir energijos taupymo klausimai Parlamentui yra vieni iš svarbiausių. Gal dėl to sugebėsime atsisakyti vienos ar dviejų atominių jėgainių, nes taip padidintume efektyvumą ir paskatintume taupyti energiją.

Norėčiau baigti paminėdamas du punktus. Mokslinių tyrimų vykdymas Europos lygiu yra puiki mintis ir mes ją remiame. Tai galėtų būti pirmasis sektorius, kuriame Europa veiktų išvien. Tai glaudžiai susiję su bendrosios energijos rinkos kūrimu ir laisvu žinių judėjimu. Šiame pranešime pasiūliau tam tikras naujųjų technologijų finansavimui reikiamas sumas. Finansavimas labai svarbus siekiant padėti savo pramonei, energetikos sektoriui ir sėkmingai įgyvendinant Lisabonos strategiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Christian Ehler, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentas. (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nariai, į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto diskusijas dėl dujų rinkos ir dujų tiekimo tinklų nebuvo įtraukti tokie klausimai. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas sprendimą priėmė labai vieningai ir didele balsų dauguma. Galimas kompromisas dėl tinklų nuosavybės atskyrimo nebuvo nagrinėjamas.

Mūsų pranešime daug didesnis dėmesys skiriamas nacionalinių patvirtinimo procedūrų tinkamumui kai kalbama apie pažangos užtikrinimą tarpvalstybinių tinklų kūrimo, tinklų plėtros ir investicijų į tinklus srityse. Mes manome, kad šioje srityje mūsų laukia daug darbo ir apgailestaujame, kad plenariniame posėdyje patvirtintoje pozicijoje labai mažai dėmesio skirta poreikiui spartinti patvirtinimo procesą nacionaliniu lygiu.

Antrasis mums svarbus aspektas yra reguliavimo institucijos klausimas. Valstybės daug greičiau sutiktų su reguliavimo institucijos nuostatomis, jei tokiai institucijai būtų suteikta daugiau laisvių. Šiuo atžvilgiu buvo aptarti sutarčių klausimai. Tačiau už reguliavimo instituciją galima pasisakyti tik tuomet, jei tokiai institucijai būtų suteiktos tam tikros įsikišimo galios.

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti savo kolegai, J. Buzekui, už jo pasiūlymus. Mes diskutavome apie energijos politiką ir J. Buzek kaip SET plano dalį pateikė kelis labai konstruktyvius pasiūlymus. Kaip parodomųjų CCS technologijų projektų pranešėjas aš irgi remsiu šį SET planą siūlydamas pakankamą finansavimą.

Manau, kad po tokių karštų ir ideologinių diskusijų neturėtume teikti pirmenybės konkrečių veiksmų nustatymui. Tai reiškia, kad išgyvename pereinamąjį laikotarpį, per kurį turėsime nustatyti, ar pasiūlytos priemonės yra išties veiksmingos. Man tai atrodo daug svarbiau negu bet kokios ideologija pagrįstos diskusijos dėl tinklų atskyrimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Inés Ayala Sender, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentė. − (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, einanti Tarybos Pirmininko pareigas, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas iš principo pritaria Europos strateginiam energijos technologijų planui ir sutinka, kad jis padės kurti bendrąją energijos rinką bei įgyvendinti Lisabonos strategiją ir bus ypač naudingas kovojant su klimato kaita.

Mes dar manome, kad konsultavimo procesas buvo labai naudingas, ir skatiname jį vykdyti ir ateityje.

Mes apgailestaujame, kad SET plane didžiausias dėmesys skiriamas tiekimui skirtoms priemonėms, o ne poreikio mažinimo priemonėms, ypač energijos taupymui ir efektyvumui bei raginame išsamiau aptarti šiuos du aspektus. Mes pageidaujame, kad būtų sukurta EII hierarchija siekiant skirti daugiau dėmesio dujų išskyrimo sumažinimui per trumpą laikotarpį – 20 proc. iki 2020 m. – nepamirštant ilgalaikių priemonių siekiant įgyvendinti 2050 m. nustatytus tikslus.

Atsižvelgdami į šiuos prioritetus mes manome, kad būtina aptarti kiekvienos technologijos eksploatavimo trukmę ir jos įtaką aplinkai gamybos proceso metu. Be to, būtina atsižvelgti į tokių technologijų naudojimą besivystančios ekonomikos šalyse siekiant sumažinti valstybių atsilikimą. Mes dar manome, kad būtina išplėsti EII strategijas į kitus sektorius, kuriuose yra daug galimybių sumažinti išskyrimą, pavyzdžiui, termofikacijos, vandenilio naudojimo ir statybų sektoriuose, šildymo ir šaldymo sistemose bei energijos kaupimo ir paskirstymo infrastruktūrose.

Ir pagaliau norėtume pasakyti, kad mūsų nuomone šioms technologijoms skiriamos lėšos turi būti aptariamos ES strategijų finansavimo diskusijų metu, o iš valstybių narių būtų reikalaujama daugiau pastangų, bent jau tokių, kokias šios rodė spręsdamos devintojo dešimtmečio energijos krizę.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernhard Rapkay, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentas. (DE) Gerb. pirmininke, netrukus pateiksiu Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto sprendimus, tačiau esu visiškai pasipiktinęs tokia diskusijų organizavimo tvarką ir pačių diskusijų rezultatais. Todėl norėčiau pateikti tik vieną komentarą, nes niekam kitam nebeliko laiko.

Komisijos narys dar kartą pasakė, kad Komisijos nuomone nuosavybės atskyrimas yra pats efektyviausias sprendimas. Mes tuo abejojame, nes to negalima patikrinti nei empiriškai, nei teoriškai, be to, turime pakankamai pavyzdžių, kai net atskyrus nuosavybę įmonių veikla nebūna sklandi. Teoriniu lygmeniu visko numatyti irgi negalima. Būtų sukurta monopolija, natūrali monopolija, o monopolijos yra nelabai susijusios su laisva konkurencija.

Mums labiausiai turėtų rūpėti ne nuosavybės, o reguliavimo klausimai. Sektorius turi būti griežtai reguliuojamas ir šios priemonės turi būti taikomos tiek atskirtiems tinklo operatoriams, tiek neatskirtiems tinklo operatoriams. Mes pateikėme ECON komitetui kelis pasiūlymus ir tikimės, kad į juos bus atsižvelgta.

 
  
MPphoto
 
 

  Emmanouil Angelakas, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės referentas. (EL) Gerb. pirmininke, aš, kaip Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės referentas, irgi norėčiau išsakyti kelis komentarus dėl prieigos prie gamtinių dujų transportavimo tinklų terminų ir pasveikinti A. Paparizovą su puikiai atliktu darbu studijuojant mūsų komitete diskutuotą pasiūlymų paketą.

Mūsų kriterijus buvo vartotojų apsauga ir socialiai priimtinų bei skaidrių priemonių naudojimas siekiant juos apsaugoti.

Norėčiau pridurti, kad šiam pranešimui nedarė įtakos priešiškumai ar neigiamos nuomonės ir skirtingai nuo kitų energetikos paketų, kuriuose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas nuosavybės atskyrimui, jį patvirtino Parlamento komitetai.

Mūsų komitetas didžiausią dėmesį skyrė vartotojų apsaugos klausimams ir pasiūlymams, skatinantiems apsaugoti Europos gamtinių dujų vidaus rinką.

Mūsų pozicija dėl efektyvaus regioninio bendradarbiavimo tarp valstybių narių skatinimo yra labai svarbus aspektas siekiant apsaugoti tarpvalstybinę vidaus rinką. Būtina sukurti transportavimo sistemos administratorių Europinį tinklą, kuriame bendradarbiavimas būtų pagrįstas efektyvios ir skaidrios Europos gamtinių dujų rinkos apsauga.

Šiuo atžvilgiu norėčiau pabrėžti faktą, kad bendradarbiavimas transportavimo sistemų srityje nereikalauja gamybos ir tiekimo atskyrimo. Transportavimo tinklas galėtų būti efektyvus ir neatskyrus nuosavybės valstybėse narėse.

Mes manome, kad transportavimo sistemos administratorių Europos tinklas turėtų diskutuoti su susijusiomis institucijomis ir ypač vartotojais bei jų asociacijomis, nes šios institucijos yra labai svarbios, nes atstovauja galutiniams vartotojams.

Mes palaikome skaidrios informacijos ir gamtinių dujų saugojimo galimybių poreikį, kad būtų galima efektyviai nustatyti tinkamas kainas ir skatinti atvirtos rinkos veikimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Toine Manders, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės referentas. (NL) Pritariu, kad viena minutė yra labai trumpas laikotarpis ir norėčiau padėkoti Komisijos nariui, Ministrui, gerbiamiems nariams ir R. M. La Russai už jų paruošiamąjį darbą.

Kalbėsiu trumpai Energijos rinka turi būti pajėgi funkcionuoti Europos lygiu, kad būtų galima garantuoti energijos tiekimą galutiniams vartotojams rinkos kaina. Toks yra mūsų tikslas. Nuosavybės atskyrimas nėra mūsų tikslas, bet mes manome, kad tai gali būti kelias link funkcionuojančios rinkos. Jei taip vadinamas trečias arba ketvirtas Komisijos pasiūlytas kelias galės nuves mus link veikiančios rinkos, mums jie irgi tiktų.

Tačiau jei trečias ar ketvirtas kelias neveiktų, mes jau sukūrėme alternatyvų sprendimą, kuris, tikiuosi, bus priimtas rytoj dėl „Europos tinklo valdymo institucijos“, kuriai vadovautų ir kurią kontroliuotų Europos Sąjunga. Tikiuosi, kad Komisija ir Taryba pritars mūsų iniciatyvai, kad po kelių metų turėtume alternatyvų klausimo sprendimo būdą. Gerb. pirmininke, spalio mėn. mes norime surengti apskritojo stalo diskusijas, kuriose dalyvautų visos suinteresuotos šalys ir mes labai tikimės, kad ši mintis sulauks didelės paramos.

 
  
MPphoto
 
 

  Herbert Reul, PPE-DE frakcijos vardu. (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šios diskusijos dėl energijos paketo liks mano atmintyje kaip vienos iš tų, kurios buvo labai prastai suorganizuotos, nes buvome priversti labai skubėti. Mes turėjome per mažai laiko aptarti tam tikrus klausimus. Norėčiau tai pasakyti būtent dabar. Tikiuosi, ateityje nereikės dėl to kentėti.

Dar kartą įsitikinau, kad politikoje kyla pavojus bandyti surasti vieną vaistą ir tada visiškai įsitikinus žadėti žmonėms, kad jis išspręs visas jų problemas. Tikiuosi, kad mums vis dėlto pavyks rasti kilusių problemų sprendimą būtent iš kur pritraukti investicijų ir kaip nustatyti pakenčiamas kainas bei apsaugoti Europos energijos sektoriaus tikimą. Nuo ryto iki vakaro skaitome laikraščiuose ir girdime televizijos laidose apie visą pasaulį kankinančias energetikos problemas. Ar tai sprendimas, kurio mes tikėjomės iš šių diskusijų? Labai abejoju.

Džiaugiuosi, kad mums pavyko pastūmėti į priekį dujų direktyvą, kad mes bandome rasti kompromisą, kad sugebėjome pastebėti, jog elektra ir dujos yra du skirtingi ištekliai ir kad nebesivaikome vieno visas problemas išsprendžiančio sprendimo. Gerai, kad svarstome trečiąjį kelią ir nuosavybės atskyrimas nebėra vienintelė galimybė bei sugebėjome pateikti kelias Komisijos pasiūlymų pakeitimus. Laikas parodys, ar to pakanka.

Džiaugiuos, kad birželio mėn. pateikdama pasiūlymą Taryba parodė, jog net esant tokiai sudėtingai situacijai mes sugebame peržengti valstybinių sienų ribas ir nuomonių skirtumus ir priimti sprendimus. Tikiuosi, kad mūsų sprendimai dėl dujų rytoj bus peržiūrėti ir mes dar labiau priartėsime prie kompromiso, kurį Taryba jau atrado. Jei norime greitai rasti sprendimą, privalome rasti kompromisą tarp Komisijos, Tarybos ir Parlamento. Manau, kad ta medžiaga, kurią mums pateikė Taryba yra labai panaši į mūsų išvadas dėl dujų. Galbūt galėtume panaudoti savo sprendimus kaip elektros rinkos gaires.

 
  
MPphoto
 
 

  Hannes Swoboda, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau pasveikinti tris pranešėjus su puikiai atliktu darbu. Prašau atleisti, kad daugiausia dėmesio skyriau savo kolegos R. M. La Russos pranešimui dėl dujų direktyvos. Pranešėjas R. M. La Russa labai produktyviai bendradarbiavo su įvairiais šešėliniais pranešėjais.

Mes jau aptarėme nuosavybės atskyrimo, tinklų atskyrimo ir dujų tiekimo klausimus. Tai nėra patys svarbiausi ar pagrindiniai klausimai. Džiaugiuosi, kad mums pavyko rasti kompromisą, nors jis ir labai suvaržytas, nes viena vertu juo numatoma galimybė nevykdyti visiško atskyrimo, nors tokį sprendimą varžytų labai griežtos sąlygos, o kita vertus, Komisija gali naudoti didelį spaudimą siekdama užtikrinti, kad būtų sudaromos tikrovėje veikiančios konkuravimo sąlygos.

Be abejo, turėtume atsižvelgti į ilgalaikę perspektyvą. Šiuo atžvilgiu mes visiškai pritariame kolegos T. Manderso požiūriui, kad būtina išanalizuoti, ar galima būtų sugalvoti bendrą ir sėkmingą Europos infrastruktūrą. Tačiau tai tėra galima alternatyva, apie kurią kol kas negalime pateikti jokios išsamios informacijos.

Svarbu, kad mes numatytume išimtis, kurios gali būti taikomos didžiosioms investicijoms, susijusioms su dideliu kapitalu, dėl kurių mes dabar negalime nustatyti, kad pavyks rasti sėkmingą sprendimą, kaip tai buvo projekto „Nabucco“ atveju. Šioje srityje privalome demonstruoti lankstumą. Tokios rūšies investicijos yra ilgalaikės, tačiau mes dabar negalime tiksliai žinoti, kada bus sudaryta sutartis. Tai ypač svarbu.

Tikiuosi, kad rytoj dauguma šių Rūmų narių parems mūsų pakeitimus. Kitaip mes svarstytume pranešimą, dėl kurio balsavome atsižvelgdami į skaidrumą, vartotojų apsaugą, energetiką ir skurdą. Prisiminęs Komisijos ir jos Pirmininko žodžius šia tema galiu pasakyti, kad yra labai svarbu patvirtinti aiškią deklaraciją, susijusią su vartotojams teikiama skaidria informacija, pagalbos linijos tinklo vartotojams sukūrimu, kad jie galėtų pasiekti informaciją ir nepriklausomą nusiskundimų registravimo liniją, nes visi žinome, kad beveik niekada nepavyksta išvengti nusiskundimų bei pažeidžiamų klientų, ypač pensininkų, neįgaliųjų ir kitų, apsauga.

Šis rūpestis yra visiškai suprantamas, ypač kylant energijos kainoms. Nesuprantu kaip komitetas galėjo neatsižvelgti į šiuos veiksnius, ypač dujų sektoriuje ir, kita vertus, nuolatinio konservatorių ir paties Pirmininko J. M. Barroso kartojimo, kad privalome padėti vartotojams, ypač labiau pažeidžiamiems. Nežinau, ar čia buvo kalbėta apie subsidijuojamus tarifus, ar apie kokias nors kitas galimybes. Tai irgi būtų paliekama spręsti atskiroms šalims. Valstybės narės neturėtų visada perkelti atsakomybės Komisijai, bet galėtų ir pačios priimti sprendimus. Tačiau Europos Komisija ir Parlamentas turėtų paaiškinti, kad tokios galimybės yra įmanomos ir tikriausiai naudingos, jei siekiame apsaugoti socialinius vartotojų interesus vyraujant tokioms didelėms energijos kainoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Danutė Budreikaitė, ALDE frakcijos vardu. (LT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, ES neturi bendros dujų rinkos, ji yra fragmentuota, daugiausia regioninė. Tačiau kai kurie ES regionai neturi ir regioninės dujų rinkos. Tai Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija – kurios nėra integruotos tarpusavyje ir neturi jungčių su ES dujų tinklais.

Priklausomybė nuo vieno tiekėjo, kuris linkęs panaudoti energetiką politiniams tikslams, yra pavojinga visos ES tiek energetiniam, tiek politiniam saugumui.

Energetinių salų panaikinimas kuriant jungtis tarp valstybių ir regionų turi būti svarbiausias ES politikos prioritetas, remiamas Bendrijos finansais ir politine valia.

Trečio energetinio dujų rinkos paketo pasiūlymai gali būti laiku įgyvendinti tik panaudojus ES paramą ir yra tas instrumentas, kuris leis jai būti saugesnei.

Trečias kelias – tai penkerių metų laikotarpis, per kurį ES ir valstybės narės privalo surasti politinės valios ir finansų ES energetinių salų dujų rinkoje panaikinimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberts Zīle, UEN frakcijos vardu. – (LV) Dėkoju, Gerb. pirmininke. Visų pirma norėčiau pasveikinti Komisijos narį A. Piebalgsą ir pranešėją R. M. La Russą už žengtą reikšmingą žingsnį dujų rinkos liberalizavimo link, nors žingsnis ir nebuvo tobulas. Pritariu ankstesnės pranešėjos nuomonei dėl Europos dujų rinkos salų panaikinimo Baltijos valstybėse ir Suomijoje. Liepos 6 dieną Tarybos pasiektas susitarimas su esamais savininkais, daugiausia „Gazprom“ ir su ja susijusiomis įmonėmis, manęs neįtikino, kad jie neturėtų apriboti savo nuosavybės teisių kol šiose valstybėse atsiras kitų jungčių. Tai panašu į vištos ir kiaušinio situaciją, nes labai tikėtina, kad naujosios jungtys nebus sukurtos, jei nebus įmanoma pasiekti ankstesnio susitarimo ir įsitikinti, kad bus įmanoma gauti prieigą prie esamų tinklų. Todėl gali būti, kad mums teks nustatyti tam tikrus terminus, nuo kada gali būti steigiamas nepriklausomas perdavimo operatorius tokiomis monopolinėmis sąlygomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Claude Turmes, Verts/ALE frakcijos vardu. (DE) Gerb. pirmininke, šiandien didžiausias pavojus gresia dujų rinkai. Kalbėdami apie dujų rinką turime nepamiršti dviejų rinkų. Visų pirma dujos turi pasiekti Europą. Tam turime sukurti stabilią investicijų politiką, kuri atsižvelgtų ir į dujas tiekiančias šalis. Šiam tikslui pasiekti privalome sudaryti ilgalaikes sutartis ir suteikti Europos bendrovėms galimybę investuoti į vamzdynus, kad tos dujos galėtų patekti į Europą. Todėl dalyvaujant nacionalinėms vyriausybėms privalome sukurti vieningą Europos dujų politiką, kuria vadovaujantis 27 Europos Sąjungos balsai vieningai skambėtų tarptautiniu lygiu. Manau, tai yra geresnis mūsų poreikių apibrėžimas.

Įrengus dujotakį „Nord Stream“ dujos galės patekti į Greifswald ir į visą Europą. Tada yra Europos dujų rinka. Kyla klausimas, ar mes norime kurti politikas vartotojams, ar Europos dujų rinkoje dalyvaujančioms bendrovėms.

Ko reikia bendrovei, kad ji sukurtų kartelį? Visų pirma jai reikia vamzdynų kontrolės, kad konkuruojančios bendrovės negalėtų gauti prieigos prie vidaus rinkos. Antra, jai reikia dujų saugyklų kontrolės, kad apsisaugodama nuo tiekimo sutrikimų įmonė galėtų tiekti dujas iš saugyklų. Trečia, jai būtina dominuoti rinkoje. „E.ON“ kontroliuoja 60–70 proc. Vokietijos rinkos, o „Gaz de France“ valdo 70–80 proc. Prancūzijos rinkos ir nėra jokių mechanizmų, kurie galėtų pakeisti esamą situaciją. Ketvirta, Europoje beveik nėra išvystytos reguliavimo sistemos, todėl tarpusavyje gali konkuruoti tik tarptautiniai koncernai ir nacionalinės reguliavimo institucijos. Penkta, skaidrumo trūkumas.

Ką siūlo H. Reul ir kiti? Būtent šituos dalykis! Kitaip tariant, mes kuriame bendrovėms, o ne vartotojams skirtas strategijas. Todėl Žaliųjų frakcijos ir Europos laisvojo aljanso nariai pasisako už du pagrindinius požiūrius. Mes privalome užtikrinti dujų patekimą į Europą, bet joms patekus į vidaus rinką turi būti sudarytos konkurencingos sąlygos: atskirti tinklai, geresnė prieiga prie saugyklų ir dujų perdavimo programa.

Brangieji konservatoriai ir liberalai, negalima leisti, kad tęstųsi tokia situacija, kai nacionalinėse rinkose vyrauja 70, 80 ar 90 proc. dominavimas ir vienintelis kovos su juo ginklas yra dujų perdavimas. Mes numatėme pakeitimą, skirtą iš naujo pristatyti dujų perdavimo programą. Be to, mes reikalaujame, kad būtų įkurta Europos reguliavimo institucija. Tai reiškia, kad FDP ir CDU/CSU nariams bei liberalams ir konservatoriams rytoj bus apsisprendimo diena – arba mes kursime strategijas vartotojams, arba kursime strategijas bendrovėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Esko Seppänen, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FI) Gerb. pirmininke, Komisijos nariai, diskutuojamo pranešimo tikslas yra energijos rinkų, šiuo atvejų dujų rinkos, liberalizavimas.

Dauguma Parlamento narių ragina atskirti gamybą ir tinklų nuosavybę, kaip to siekiama liberalizuojant elektros rinkas. Tačiau Taryba nepaisė Parlamento nuomonės ir labai teisingai elgėsi.

Nuosavybės atskyrimas tikrai nereiškia kainų vartotojams sumažinimo. Valstybės narės vis tiek turės galimybę atskirti nuosavybę ar sudaryti sąlygas tęsti esamą situaciją.

Tinklų įrengimas ir priežiūra nėra pelninga verslo veikla ir mes turime tai suprasti, jei esami savininkai atsisakytų vykdyti tokią veiklą. Bendrovių pelnas kaupiamas atsižvelgiant į elektros energijos ir dujų kainas, o Komisijos pasiūlyme vartotojai neapsaugoti nuo kainų šuolio kaip, beje, ir nuo energijos trūkumo.

Kalbėdamas apie rinkų liberalizavimą norėčiau priminti Jungtinių Amerikos Valstijų situaciją. Pagal „NGO Public Citizen“ statistikos duomenis 14 valstijų, kuriose elektros kainos nėra reguliuojamos, jos yra 52 proc. didesnė negu 36 valstijose, kuriose kainos reguliuojamos. Liberalizavimas, konkurencija ir nuosavybės atskyrimas nebūtinai leis sumažinti kainas.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Roland Clark, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, diskusijose daroma išvada, kad ES privalo labai priklausyti nuo gamtinių dujų kaip energijos šaltinio. Nesutinku su tuo, nes mes turime importuoti beveik visas reikiamas gamtines dujas. Taip tampame priklausomi nuo kitų, kurie nebūtinai yra mums draugiški. Ar reikia priminti, kaip Rusija prieš dvejus metus per Šv. Kalėdas nutraukė dujų tiekimą į Ukrainą?

O kaip alternatyvūs vietos ištekliai? Vakarų Europoje daug anglies, kuriai nereikėtų toli keliauti iki elektrinių. Anglis turi prastą reputaciją. Iš dalies taip yra dėl taršos ir iš dalies dėl didesnio anglies dvideginio kiekio, kuris išskiriamas gaminant vieną kilovatą energijos palyginus su dujomis.

Tačiau toks mąstymas yra senamadiškas. Šiais laikais anglį galima kūrenti daug efektyviau ir išskiriant daug mažiau anglies dvideginio. Manau, kad efektyviau būtų ne deginti anglį, bet paversti ją koksu. Anglį pavertus koksu gaunami du bedūmiai ištekliai, dujos ir koksas, kuriuos tinkamai deginant galima išgauti daugiau energijos negu deginant anglį, o santykio koeficientas yra 5:4. Degindami mažiau dujų išskirtume mažiau teršalų. Tai yra tokios pačios antrinės žaliavos, kokias gauname iš naftos. Ir visa tai yra po mūsų kojomis.

Dar noriu pakalbėti apie elektros energijai išgauti naudojamas branduolines jėgaines. Branduolinė energija užsitarnavo blogą vardą dėl vienos neabejotinai rimtos nelaimės Černobilyje, bet tai buvo sena Sovietų branduolinė jėgainė, patekusi į rankas operatoriams, kurie bandė neprižiūrimi sustabdyti reaktorių.

Kodėl dar kyla abejonių dėl branduolinės energijos, ypač Prancūzijoje, kur branduolinės jėgainės gamina 70 proc. mūsų energijos? Atkreipkite dėmesį, kad Suomija, kuri labai tausoja aplinką, neseniai patvirtino trečios branduolinės jėgainės statybas.

Neseniai stebėjome, kaip ES skatino biodegalų gamybą, dėl kurios dabar kyla labai daug klausimų. biodegalai gaminami iš žaliavų, kurios auginamos naujuose plotuose, gaunamuose kertant atogrąžų miškus arba buvusiuose žemės ūkio paskirties plotuose. Naikinant miškus išskiriama daugiau anglies dvideginio negu sumažinama vietoje įprastų degalų naudojant biokurą, o biokuro žaliavų auginimas žemės ūkio paskirties plotuose sukelia maisto produktų trūkumą, kurį labiausiai jaučia mažiau išsivysčiusios šalys.

Be abejo, mums reikia gamtinių dujų, bent jau Sąjungos viduje, tačiau šių pranešimų varomoji jėga yra dujų tiekimas į ES, kurį turėtų kontroliuoti pati ES. Jeigu viskas vyktų panašiai kaip CFP, kur reguliavimo mechanizmai buvo skirti apsaugoti žuvų plotus, bet dėl jų beveik išnyko žuvys, tada tepadeda mums dangus. Be jokių abejonių dujų tiekimo reguliavimas pareikalautų didelio biurokratinio aparato, nors Komisija neseniai sakė, kad norėtų mažinti biurokratų skaičių. Kaip dar būtų galima sukurti situaciją, kai dujų tiekimas būtų padalytas į dvi dalis – transportavimą ir saugojimą? Be abejo, efektyviausia sistema būtų atskirti saugojimą, tada tiekimą, tačiau jūs pageidaujate atskirti ir padidinti biurokratų skaičių.

Pranešime siūloma įvesti licencijas vamzdynų operatoriams, o kitame gale įstatyti išmaninguosius skaitiklius, kad būtų galima atidžiai stebėti vartotojus. Tačiau būtent ką stebėti? Taip tik padidės valstybės stebėjimas, o energijos tiekimo nesėkmės bus viešosios tvarkos klausimai, suteikiantys valstybei galimybę įsikišti.

Be to, kad atiduoda vartotojus į nežinomas nepatikimų režimų rankas, šie pranešimai išplečia valstybės galias prieš atskirą asmenį. Trumpai tariant, kalbama apie kontrolę.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad dar šiandien Parlamentas balsavo dėl pasiūlyto Baltijos jūros dugnu tiesti vamzdyno galimos žalos aplinkai. Tai prilygsta projekto patvirtinimui, pagal kurį Rusijos gamtinės dujos patektų tiesiogiai į Vokietiją apeinant Lenkiją, kad būtų išsaugoti jų ištekliai ir visiškai nesirūpinam kitais. Ar tai ir yra taip vadinamas solidarumas?

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI). (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš visiškai palaikau R. M. La Russos pasiūlymą. Pagaliau mes nusprendėme atskirti gamtinių dujų kaupimo veiklą nuo dujų transportavimo veiklos ar bent jau patikėjome šių veiklų perdavimą atskiriems operatoriams. Visa tai iš dalies įvyko dėl parlamentinio pakeitimo, kuriuo pasiūlyta nepriklausomo perdavimo operatoriaus koncepcija.

Kaip sakė R. Zile, tai yra sveikintinas bandymas išardyti pavojingas monopolijas ir pačiu efektyviausiu būdu išspręsti interesų konfliktus. Šie veiksmai tiesiog būtini siekiant garantuoti tiekimo saugumą. Be to, buvo imtasi pagirtinų bandymų sustabdyti geoekonominį ir geopolitinį trečiųjų šalių įsikišimą uždraudžiant trečiųjų šalių operatoriams, nors ir su išlygomis, kurių, manau, bus greitai atsisakyta, kontroliuoti dujų vamzdynų tinklus, kurie yra strategiškai svarbūs Europos Sąjungai.

Vienas iš R. M. La Russos pranešimo nuopelnų yra: jei tiesa, kad visos Bendrijos vidaus rinkos paskirtis yra siūlyti visiems ES vartotojams galimybę laisvai pasirinkti tiekėją ir kartu kurti komercines galimybes, tai mes galime tikėtis efektyvesnių paslaugų ir konkurencingesnės kainodaros. Visai akivaizdus tampa ir įnašas į tiekimo saugumą. Be to, verta paminėti ir dar vieną labai svarbų socialinį aspektą – vartotojų apsaugos didinimą nacionaliniu lygiu. Kalbu apie pažeidžiamus vartotojus ir tuos, kurie gyvena nepalankiuose ar nutolusiuose regionuose. Tokia apsauga tampa įmanoma taikant lengvatinius tiekimo tarifus.

Sveikinu savo kolegą ir tikiuosi, kad šis pranešimas susilauks didelio ir pelnyto palaikymo.

 
  
  

PIRMININKAVO: A. BIELAN
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  Alejo Vidal-Quadras (PPE-DE). (ES) Gerb. pirmininke, rytoj balsuosime dėl antrosios ir galutinės trečiojo teisinio paketo dalies, susijusios su energijos rinkos liberalizavimu, kitaip tariant dėl dalies, susijusios su dujų sektoriumi.

Rūmų nariai nuolat kartoja, kad dujų rinka skiriasi nuo elektros rinkos, nes sektorius, kuris kontroliuoja visas pastarosios rinkos veiklos sritis nuo gamybos iki galutinio paskirstymo skiriasi nuo sektoriaus, kuris patiria įtemptą geopolitinį spaudimą išgavimo ir gamybos etapu, kontroliuojančiu tik transportavimą ir galutinį pardavimą.

Todėl daugelis Parlamento narių mano, kad turėtume paruošti kitą alternatyvą dujų nuosavybės atskyrimui. Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetiko komitetas pateikė kompromisinę R. M. La Russos pranešimo pakeitimą, į kurį įtraukta daugumai narių priimtina pozicija, kurie mano, kad ši nuosavybės atskyrimo alternatyva yra tikrai naudinga. Ši alternatyva garantuoja efektyvią sistemos operatoriaus nepriklausomybę, nes tik taip galime užtikrinti daugiau investicijų, skirtų didinti pajėgumą ir taip pašalinama pagrindinė kliūtis naujiems dalyviams bei sukuriamos geresnės konkurencijos sąlygos.

Tie, kurie remia nuosavybės atskyrimą visada pritarė, kad galėtume sukurti ir patikimą tokius pačius rezultatus garantuojančią alternatyvą. Manau, kad pateikiant šį kompromisą dėl dujų mums pavyko sukurti tinkamą planą.

Tačiau mes žinome, kad tam tikri žmonės pritaria Tarybos apsiūlytam alternatyviam planui, kuris nepalaiko patikėtinio koncepcijos ir kuriuo siūloma surengti atskirą balsavimą. Noriu pasakyti, kad be šios koncepcijos ši alternatyva nebus tikra nuosavybės atskyrimo alternatyva, bet teisinė formulė, suteikianti tam tikroms valstybėms narėms galimybę būti lygesnėms už kitas valstybes nares atsižvelgiant į savo rinkų atvėrimą. Tokia galimybė tikra nėra nuosekli.

Ir pagaliau norėčiau išreikšti kuo didžiausią paramą A. Paparizovo dujų reguliavimo pranešimui ir nuoširdžią padėką pačiam A. Paparizovui už puikią paramą pirmojo svarstymo metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Teresa Riera Madurell (PSE). (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nariai, einanti Tarybos Pirmininko pareigas, norėčiau pradėti nuo Europos strateginio energijos technologijų plano ir pasveikinti J. Buzeką bei padėkoti jam už pakeitimų, kurios mano frakcijai atrodė labai svarbios, įtraukimą. Mums patiko kartu spręsti finansinius klausimus turint bendrų interesų dėl tokio svarbaus plano. Turime paminėti žmogiškuosius išteklius ir ne tik todėl, kad jie turi būti padidinti, bet ir todėl, kad Planas apima ir kitus aspektus, pavyzdžiui, mokymus, mobilumą ir koordinavimą.

Buvo įgyvendintas vienas labai svarbus tikslas, tai yra, paskirtas didesnis vaidmuo technologijoms, kuriomis siekiama didinti energijos efektyvumą ir spartinti mokslinius tyrimus panaudojant visas Europos mokslinių tyrimų srities galimybes. Pranešimas skatina plėsti mokslinius tyrimus ir pagrindines mokslo šakas, kurios būtinos energijos technologijų pažangai bei ragina aktyviau investuoti privatųjį sektorių į mokslinius tyrimus bei prisiimti daugiau atsakomybės, kad ES taptų šių sektorių lydere.

Patobulinimus turi būti įmanoma naudoti technologijų srityje. Šios užduoties turi imtis naujasis Europos inovacijų ir technologijų institutas. Be to, turi būti aktyviau bendradarbiaujama tarp valstybių narių bei naudojami kiti Bendrijos instrumentai siekiant skatinti mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas šiose srityse. Koordinavimas turi išplisti visose srityse ir atsižvelgiant į jų įvairovę suvaidinti svarbų vaidmenį energijos technologijų moksliniuose tyrimuose bei plėtroje, ypač informacinių ir ryšių technologijų.

Suskystintų gamtinių dujų saugojimo infrastruktūros, jei jos bus sujungtos su perdavimo tinklais, bus papildomomis infrastruktūromis, kurių pagrindinė paskirtis bus užtikrinti naujų operatorių prieigą ir paspartinti Europos tikros vidaus rinkos kūrimą. Būtų logiška šioje srityje taikyti tokius pačius veiksmus.

Šiuo kontekstu, kai norima išspręsti visas problemas vienu sprendimu, bendro nepriklausomų infrastruktūrų operatoriaus įkūrimas būtų pats efektyviausias pasirinkimas. Pasirinkus vieną operatorių vartotojai turėtų prieigą prie dujų infrastruktūrų, nes jie susidurtų su panašiomis sutartimis ir įstatymais, vienodu skaidrumo lygiu ir galimybe organizuoti paslaugas grupėmis.

Tai pagrindinės trijų pakeitimų, kuriuos pateiksime plenarinio posėdžio metu, priežastys ir aš raginu kolegas balsuoti už jas.

 
  
MPphoto
 
 

  Adina-Ioana Vălean (ALDE). – Gerb. pirmininke, kaip šešėlinis SET plano pranešėjas aš nuoširdžiai sveikinu šią iniciatyvą. Mes kuriame naują Europos energijos mokslinių tyrimų darbotvarkę, kuri yra labai reikalinga atsižvelgiant į kito dešimtmečio iššūkius.

Komisija mano, kad Europa turi sumažinti švarios energijos išlaidas ir išvesti pramonę į technologijų, kurias naudojant išskiriamas mažas anglies dvideginio kiekis, lyderės pozicijas. Sutinku su šiais tikslais, bet turiu pasakyti, kad geriausi norai gali būti įgyvendinti tik skyrus tinkamą finansavimą. Todėl apgailestauju, kad Komisija nepriėmė komunikato dėl naujų technologijų, kurias naudojant išskiriamas mažas anglies dvideginio kiekis, finansavimo. Kaip Komisija ruošiasi finansuoti šiuos veiksmus? Leiskite užtikrinti, kad Parlamentas nepritars lėšų perskirstymui iš Septintosios pagrindų programos ar CAP.

Klausimų kyla ir dėl 12 CSS projektų finansavimo. Manau, kad ši technologija padėtų pramonei sumažinti išskiriamų anglies dvideginio dujų kiekį, tačiau negaliu sutikti, kad Europos mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami finansuoti CCS infrastruktūrą, kuri galų gale taps kažkieno verslu. Kaip liberalas manau, kad turėtume panaudoti rinkos funkcijas ir, prireikus, sukurti reikiamą partnerystę.

 
  
MPphoto
 
 

  Dariusz Maciej Grabowski (UEN). (PL) Gerb. pirmininke, Europos Sąjungos požiūris į energijos klausimus yra labai nenuoseklus. Vis dažniau girdime apie raginimus kurti vieningą ir ilgalaikį bendradarbiavimą bei strategiją, nors kartu susiduriame su nekoordinuotų veiksmų pavyzdžiais, daliniais pasiūlymais ir investicijomis, kurios tarnauja vienos šalies interesams.

Skaityti pranešimai yra bandymas spręsti problemas arba atkreipti dėmesį į per mažai dėmesio sulaukusius klausimus. Pranešėjas nusipelnė mūsų pagyrų. Pasaulis dar niekada nematė tokio produktų kainų šuolio per tokį trumpą laikotarpį, kaip tai atsitiko su naftos ir dujų kainomis. Todėl galime sakyti, kad numatydami ateitį mes padarėme klaidų.

Nėra jokių abejonių, kad šią ekonominę dilemą būtina spręsti judant dviem kryptimis: visų pirma, didinant energijos išteklių tiekimą, įskaitant naujus ir efektyvesnius išteklius, ir antra, mažinant didėjantį poreikį naudoti naujas ir ekonomiškesnes technologijas. Europos Sąjunga privalo imtis efektyvesnių veiksmų ir neleisti monopolinės prieigos prie žaliavų bei neleisti akcininkų daugumai nustatyti rinkos situacijos. Dėl šių priežasčių prieiga prie dujų paskirstymo tinklų, naujų technologijų kūrimas ir naujos agentūros yra naudingi pasiūlymai.

Šiandien privalome nedelsdami imtis veiksmų ir įgyvendinti strategijas. Todėl mokslininkai turėtų dar kartą išanalizuoti anglies dvideginio žalą klimatui ir patvirtinti jos tikslumą, kad ateityje nepasirodytų, jog išskiriamų dujų sumažinimas naudingas tik keliems išrinktiesiems, kurie būtų didelės korporacijos, o ne vartotojai, ir tuo pačiu metu būtų sugriautas anglies sektorius.

 
  
MPphoto
 
 

  Rebecca Harms (Verts/ALE). (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pagaliau sulaukėme žinių iš Japonijos, kurios tikrai pradžiugino pranešėją J. Buzeką. Turiu pasakyti, kad kalbant apie branduolinės energijos naudojimą, mano šalis, Vokietija, yra visiškai izoliuota. Kartais galvoju, kaip gali būti ruošiamas toks pranešimas ir ar žmonės nežino, kiek mažai šalių pasaulyje naudoja branduolinę energiją.

Atidžiau pažvelgę į šį klausimą pamatysite, kad tris ketvirtadalius viso pasaulio branduolinės energijos gamina tik šešios šalys, o kitos kelios šalys netiesiogiai dalyvauja branduolinės energijos rinkoje. Tai reiškia, kad pasauliniu lygiu branduolinė energija nėra reikšminga. Ji vaidina didesnį vaidmenį tik Europoje ir Šiaurės Amerikoje.

Šios situacijos pokyčius lemia keli veiksniai, o vienas iš jų yra viešųjų lėšų, skiriamų šiai nykstančiai pramonės šakai, kiekis. JAV, kurios buvo tokios įtarios Hokaide, dabar pažadėjo skirti 18 mln. JAV dolerių dviem ar trims reaktorių projektams – kadenciją baigiančio Prezidento Bušo dėka. Jau dvidešimt metų šioje šalyje nebuvo statyta nieko panašaus ir branduolinei pramonei reikia daug viešųjų lėšų, kad būtų galima atgaivinti rinką.

JK buvo pažadėti 6 mlrd. EUR. Tiek turėtų kainuoti reaktorius, jei jį statytų Vokietijos bendrovė E.ON. Pasižvalgę kitur pamatytume, kad Belene jėgainė kainuos mažiau, nors Bulgarija pageidauja iš Briuselio 600 mlrd. EUR, kad galėtų įgyvendinti projektą.

Turime nuspręsti, ar norime skirti viešąsias lėšas ateities technologijų kūrimui ir naujoms rinkoms, ar norime naudoti praeito amžiaus technologijas, kurios yra labai pavojingos. Aš pasisakau už ateitį ir prieš branduolinę energiją, nes manau, kad negalime nepaisyti šių technologijų keliamos grėsmės. Šiandieninis pranešimas apie nelaimę Paks branduolinėje jėgainėje Vengrijoje paprasčiausiai dar kartą patvirtina mano nuomonę. Dėkoju visiems už dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Miloslav Ransdorf (GUE/NGL). (CS) Ponios ir ponai, Komisijos nariai, Tarybos atstovai, noriu pasakyti, kad šiandien mes atsidūrėme tokioje pačioje padėtyje, kaip John Bunyan knygos „Piligrimo kelionė“ veikėjai, kurioje klausiama – „ar jūs dirbate, ar tik plepate“? Manau, atėjo laikas veikti ir Europos rinkėjai pageidauja, kad mes imtumėmės priemonių, kurios energijos rinkose padėtų nustatyti teisingas kainas. Fiktyvus kainų padidinimas sudaro nuo 30 iki 40 proc. galutinės kainos, todėl būtų gerai taikyti energijos kainų moratoriumą, ypač kai kainos kasmet didėja 30 proc. Manau, kad žmonės iš mūsų tikisi tokių veiksmų. Visiškai aišku, kad pačios rinkos nepasiūlys išsigelbėjimo ir galime įsitikinti seno posakio „finansininkai palaiko valstybę, kaip virvė palaiko pakaruoklį“ teisingumu. Manau, kad liberalizavimas mums nepadės. Mums padėtų naujų pajėgumų kūrimas (įskaitant daugelio smerkiamą branduolinę energiją) ir investicijos, didelės investicijos į naujas technologijas. Čia mūsų laukia tikras iššūkis. Reikia sukurti pagrindą energijos sektoriaus naujai, ilgalaikei technologijų erai. Krizes, įskaitant energijos krizes, galime nugalėti pasitelkę inovacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jana Bobošíková (NI). (CS) Ponios ir ponai, manau, kad šiandien mes sprendžiame tik šalutines energijos rinkų problemas ir nesugebame suprasti strateginių šio sektoriaus problemų. Ar mes tiksliai žinome, kokie bus Europos Sąjungos energijos poreikiai kitais dešimtmečiais ir ar šios žinios atsispindi mūsų reglamentuose ir direktyvose? Ar tikrai žinome, kaip turėtų atrodyti stabili Europos energijos situacija? Ar galime tiksliai nustatyti šalis, kurios aktyviai ieško savo energijos poreikių patenkinimo sprendimų ir kartu rodo pirštu į rūpesčių kėlėjus, kurie yra tik energijos importuotojai ir sykiu begėdiškai kritikuoja energijos gamintojus bei eksportuotojus? Ar tapome nors kiek supratingesni išanalizavę pastarųjų Pasaulio Banko tyrimų duomenis dėl Europos Sąjungos neįtikėtinų tikslų biodegalų srityje?

Ponios ir ponai, jei poreikis yra didesnis negu tiekimas, jokia rinka negali funkcionuoti. Taip gali atsitikti Europos Sąjungos energetikos srityje. Mes turime skatinti mokslinius tyrimus ir jų rezultatų panaudojimą bei, kas dar svarbiau, nustatyti visus energetikos grandinės ryšius, pavyzdžiui, produkciją, perdavimą, paskirstymą ir vartojimą. Spręsdami su ištekliais susijusius klausimus ir norėdami patenkinti didėjančius energijos poreikius privalome statyti naujas jėgaines, kurios pakeistų esamas. Manau, kad turime pradėti kalbėti apie energijos derinį, kuris nediskriminuotų nė vieno energijos šaltinio, įskaitant branduolinę energiją, atsižvelgtų į žaliavų savininkų geografinius ir politinius žemėlapius ir būtų pagrįstas šiuolaikinėmis mokslinėmis žiniomis, kurias būtų galima naudoti tikrovėje o ne svajose.

Ponios ir ponai, aš palaikau trečiąjį kelią, pagal kurį valstybės narės išsaugos teisę laisvai nustatyti nuosavybės santykį tarp energijos gamintojų ir perdavimo tinklų. Be to, palaikau galimų perdavimo tinklų operatorių kompetencijų ir pareigų nepriklausomumo skatinimą. Manau, kad taip sugebėsime sustabdyti didėjančią vienašalę priklausomybę nuo dujų tiekimo iš Rusijos ir tuo pačiu metu investuosime į gamtinių dujų tiekimo paskirstymą ir apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paul Rübig (PPE-DE). (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, energija yra ateities gamtos ištekliai, todėl diskutuojant dėl Europos energijos tiekimo labai svarbu turėti ilgalaikį požiūrį. Ypač svarbu atsižvelgti į ilgalaikes sutartis ir užtikrinti, kad jos nebus pamirštos planuojant stabilų energijos tiekimą į Europą.

Mes turėtume pagalvoti ir apie transeuropinių tinklų tiesimą bei išteklių tiekimo sąlygas. Išreikšdami paramą ir teikdami iniciatyvas mes galėtume reikalauti, kad nuosavybės atskyrimas būtų gamybos ir tiekimo sąlygų nustatymo pagrindas. Norėdami ateityje apsaugoti rinkas galėtume naudoti daugybę modelių.

Pagrindinis klausimas, kuris šiandien jau buvo minėtas, susijęs su branduolinių jėgainių veikimu. Europos Komisijai pats laikas imtis aktyvaus vaidmens šioje srityje ir sudaryti agentūrą ar reguliavimo instituciją, kuri būtų atsakinga už branduolinių jėgainių saugą ir apsaugą. Ši reguliavimo institucija turėtų būti atsakinga už nesaugių branduolinių jėgainių šalinimą iš tinklo.

Šiuo atžvilgiu Prancūzijos agentūra galėtų būti tokios veiklos modelis. Prancūzija pateikė mums puikų pavyzdį, kaip būtų galima įkurti nepriklausomą reguliavimo instituciją. Būtų naudinga, jei ši Prancūzijos reguliavimo institucija galėtų pasidalyti savo patirtimi kuriant reguliavimo institucijas kitose 26 šalyse. Tai sustiprintų nacionalines reguliavimo institucijas ir padėtų spręsti sveikatos apsaugos bei saugos klausimus Europoje. Mes visi esame atsakingi už šiuos sritis. Privalome apgalvoti ilgalaikę Europos gyventojų apsaugos strategiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Reino Paasilinna (PSE). (FI) Gerb. pirmininke, Komisijos nariai, ponios ir ponai, pranešėjai ir šešėliniai pranešėjai, pasiektas kompromisas dėl Dujų direktyvos yra naudingas ir mes galime jį paremti.

Tačiau buvo skirta nepakankamai dėmesio klientams ir vartotojams, kurių padėtis yra netvirta, kalbu apie neturtingus ir nutolusiuose regionuose gyvenančius piliečius. Todėl raginu paremti mūsų pasiūlytus pakeitimus. Antra, gerai, kad pavyko pasiekti kompromisą su Taryba užtikrinant, kad šalys, kurios neturi vamzdynų jungčių su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis neturės taikyti visų vidaus rinkos nuostatų, nes jos nedalyvautų vidaus rinkose.

Mums tikrai reikia strateginės energijos technologijų programos ir norėčiau pasveikinti pranešėją už tai, kad jis įtraukė į pranešimą energijos efektyvumo klausimą. Energijos technologijos nėra pakankamai finansuojamos. Todėl nesutampa tiekimas ir poreikis. Krizė, kuri apėmė visus energijos pramonės sektorius, privertė sukurti pramonę, kuri atsižvelgia į klimato kaitą, bet laiku nesulaukia reikiamų technologijų. Mums paprasčiausiai trūksta komponentų tiekėjų.

Susirūpinę klimato kaita pastebėjome, kaip menkai esame pasiruošę kovoti su iššūkiais. Tačiau piliečių požiūrio pasikeitimas yra akivaizdus ir mums dabar reikia skatinti bendradarbiavimą visoje Bendrijoje, Sąjungoje ir valstybėse narėse siekiant, kad besivystančios ekonomikos neterštų mūsų gyvenamosios aplinkos.

Privalome skatinti bendradarbiavimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis aplinkos apsaugos srityje ir kartu sudaryti bendradarbiavimo sutartį su Rusija. Labai svarbu atsižvelgti į vartotojus, pramonės plėtrą ir bendradarbiavimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis bei Rusija.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Laperrouze (ALDE). (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau pabrėžti du su dujų rinka susijusius aspektus. Pirmasis susijęs su ilgalaikėmis sutartimis. Tokios tipo sutartys yra labai svarbios smulkiesiems ir pramoniniams vartotojams. Pasirašę ilgalaikes sutartis susidarytume ilgalaikį požiūrį į rinką ir užtikrinti jos stabilų bei efektyvų funkcionavimą.

Antrasis punktas susijęs su sistemų apsauga ir, svarbiausia, su dujų tiekimo apsauga. Dujų tiekimo tinklai yra strategiškai dar svarbesni, negu elektros tinklai. Nuosavybės klausimas labai svarbus konfigūruojant Europos modelį, kuris pasižymi didele priklausomybe nuo šalių gamintojų, kurios nepriklauso Europos Sąjungai.

Dėl šių priežasčių aš remiu trečiojo kelio pakeitimą, kuris garantuoja nešališką prieigą prie tinklų. Be to, mano grupė pasiūlė sukurti vieną Europos perdavimo sistemos operatorių, kuris atsižvelgtų į mūsų strateginius interesus. Norėčiau užtikrinti savo kolegą Claude Turmes šiuo klausimu. Šia dujų rinkos direktyva nesiekiama apsaugoti senųjų nacionalinių operatorių, bet norime suteikti jiems galimybę tapti geriausiais Europos operatoriais.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (UEN). (GA) Gerb. pirmininke, investicijos į naujas ir švarias technologijas turėtų būti pagrindinių ES strategijų prioritetu siekiant užtikrinti ES tikslų gaminti 25 proc. energijos iš atsinaujinančių išteklių įgyvendinimą Labai svarbu, kad kiti prekybiniai partneriai visame pasaulyje artimoje ateityje irgi pasirašytų panašius įsipareigojimus. Tačiau dabar kuro kainos didesnį susirūpinimą kelia Europos šalių piliečiams. Europos Sąjunga privalo sukurti šiuolaikes strategijas, kurios padėtų sustabdyti naftos kainų augimą. Naftos produktų gamybą yra pagrindinis šio proceso veiksnys.

– Gerb. pirmininke, šiuo metu tarptautines finansų rinkas apėmusi nežinomybė, Daugelis rinkos dalyvių pakeitė savo investicijų strategijas ir nukreipė jas į produktų rinką, o tai padidino naftos kainas. Didėjančių ekonominių sunkumų laikais augančios naftos kainos yra labai nepageidaujamas Europos verslo ir vartotojų reiškinys. Europos Sąjunga turi sudaryti progresyvią kaimynystės politiką, kuri užtikrintų, kad mes sugebėsime patenkinti savo ateities energijos poreikius.

 
  
MPphoto
 
 

  Jacky Hénin (GUE/NGL). (FR) Gerb. pirmininke, kalbėdami apie dujas ir bendrai apie energiją mes susiduriame su dviem visiškai priešingais požiūriais. Pagal liberalųjį požiūrį dujos ir jų tiekimas yra prekė ir paslauga, kaip ir kitos prekės ar paslaugos, todėl siūloma nekontroliuojama konkurencija ir visiškas integruotų viešųjų paslaugų bendrovių išardymas.

To pasekmės yra neišvengiamai didėjančios kainos, teikiamų paslaugų prastėjimas ir komercinių bei rinkodaros išlaidų didėjimas, kas pakenktų moksliniams tyrimams, plėtrai ir saugai. Dar blogiau, kad būtų sudarytos žalingos konkurencijos tarp įvairių energijos formų prielaidos ir taip skatinami trumpalaikiai pasirinkimai, pagrįsti vieninteliu didžiausio pelno per trumpiausią laikotarpį kriterijumi.

Šis požiūris sudaro mums pateiktų pranešimų pagrindą. Tačiau yra ir kitas požiūris, pagal kurį energija, dujos ir jų tiekimas yra laikomi visuomeninėmis paslaugomis, kurios turėtų būti teikiamos visiems atsižvelgiant į lygybės ir teritorinio reguliavimo principus. Taip būtų sukurta tikra Europos energetikos sistema, pagrįsta bendradarbiavimu ir bendrais interesais. Sistemos kūrimą prižiūrėtų Europos energijos agentūra, kuri koordinuotų ir kauptų visus valstybių narių mokslinių tyrimų duomenis ir užtikrintų vienodą prieigą prie energijos išteklių visiems piliečiams. Ji būtų pagrįsta ekonominių interesų grupavimu integruojant viešąsias ir privačiąsias Europos energijos bendroves. EIG būtų vykdomas atsižvelgiant į didžiuosius pramoninius projektus visos ES lygiu ir suteiktų galimybę telkti savo išteklius.

 
  
MPphoto
 
 

  Romana Jordan Cizelj (PPE-DE). (SL) Energijos srityje susiduriame mažiausiai su trimis iššūkiais: aplinkosaugos iššūkiu, Europos ekonomikos konkurencingumo užtikrinimo iššūkiu ir nuolatinio energijos tiekimo užtikrinimo iššūkiu.

Pagrindinė atsako į šiuos iššūkius sąlyga ir būtinas reikalavimas yra dalyvių veikimas skaidrioje rinkoje vienodomis sąlygomis.

Be abejo, elektros energijos sektorius ir dujų sektorius skiriasi. Dujų sektoriuje mūsų priklausomybė nuo importo siekia 60 proc., o pagal kai kuriuos skaičiavimus iki 2030 metų ši priklausomybė gali siekti 80 proc. Vien tik iš Rusijos mes importuojame 40 proc. dujų, o kai kurios valstybės narės iš šios šalies importuoja visas gaunamas dujas, o tai reiškia, kad jų priklausomybė nuo importo yra 100 proc. Dėl šios priežasties labai svarbu užtikrinti, kad integruota Europa būtų kompetentinga ir lygiavertė Rusijos partnerė.

Liberalizuodami energetikos sektorių mes pristatome kelis nepriklausomus veikėjus. Atsižvelgiant į tai, kad Europai pasidarė ganėtinai sunku užtikrinti reikiamą skaičių specialistų, tolesnis liberalizavimas dar labiau apsunkintų specialistų išsaugojimą. Tai ypač taikoma mažesnėms valstybėms narėms, kuriose nėra galingų jėgainių. Papildomas iššūkis yra politinės atsakomybės išsaugojimas šalyje nepaisant Europos energijos rinkų pokyčių.

Kvalifikuotos darbo jėgos reikia ir siekiant pasinaudoti galimybėmis, kurios numatytos SET programoje. Vien per pastaruosius keturis metus mes patvirtinome kelis mechanizmus, kurie turėtų skatinti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą energetikos sektoriuje. Tikiuosi, kad Komisija skirs ypatingą dėmesį įvairių sutarčių suderinimui.

Ponios ir ponai, pirmininkaujančioji Slovėnija aktyviai remia trečiąjį rinkos liberalizavimo paketą. Tikiuosi, kad pirmininkaujančioji Prancūzija tęs darbus su tokiu pačiu pasiryžimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Šarūnas Birutis (ALDE). (LT) Tik eidami vertikalių monopolijų suskaldymo keliu ateityje sukursime gerai veikiančią ir saugią dujų rinką. Be abejo, elektros ir dujų rinkos yra ganėtinai skirtingos, todėl negalima jų sutapatinti savo dokumentuose, ką, manau, teisingai padarė Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas. Deja, turime tik keletą dujų tiekėjų ir esame bei, atrodo, ir ateityje būsime gyvybiškai nuo jų priklausomi, jeigu tos priklausomybės maksimaliai nesumažinsime. O mažinti būtina visais būdais, todėl svarstomi dokumentai bus labai svarbūs.

Dujų rinkos situacijoje būkime realistais, todėl ir rinkamės trečiąjį kelią. Būtina atsižvelgti į realią valstybių narių dujų rinkos būseną. Pavyzdžiui, Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims, dujas tiekia vienintelė įmonė „Gazprom“. Be abejo, Kremlius nori išlaikyti ir padidinti savo įtaką Europos Sąjungos dujų sektoriuje. Tam negaili ir finansinių išteklių. Visi pastebėjome, kokio masto lobizmas vykdomas dėl „Nord Stream“ ir kitų projektų. Tai jau ne ekonomika, o politika ir gana agresyvi.

Atgarsis šiam diktatui yra mūsų solidarumas ir bendros ES energijos sistemos sukūrimas bei alternatyvios energijos, čia, be abejo, kalbu ir apie branduolinę energiją, projektų palaikymas ir vystymas. Tam reikia politinės valios ir bendrų finansų.

 
  
MPphoto
 
 

  Guntars Krasts (UEN). (LV) Dėkoju, Gerb. pirmininke. Europos Sąjunga turėtų reaguoti į didėjančias dujų kainas liberalizuodama rinką. Tai yra vienintelis instrumentas, kuris tiksliai atspindi ryšius tarp tiekimo ir poreikio. Deja, vis dar galima pamatyti, kad energetikos sektorius yra vertikaliai integruotų Europos energetikos bendrovių gniaužtuose. Norėčiau išreikšti Parlamento padėką susijusiam komitetui už pastangas pakreipti reformas rinkos liberalizavimo link. A. Piebalgs yra teisus sakydamas, kad mes privalome suteikti galimybę nuosavybės teisių paskirstymui. Šį požiūrį sustiprina faktas, kad šios iniciatyvos ėmėsi septynios ES valstybės narės. Taryba numatė direktyvos lengvatas nedidelėms ir izoliuotoms dujų rinkoms. Bet kuriuo atveju Latvija, šalis kuriai atstovauju Europos Parlamente, negali kalbėti apie visišką izoliaciją, nes jos bendroji rinka sujungta su dviem kitomis ES valstybėmis narėmis ir dujų saugykla, iš kurios tiekiamos dujos regionui. Šių sąlygų pakanka sukurti regione dujų rinką. Todėl aš raginu neremti tarybos pasiūlymų, bent jau susijusių su trimis Baltijos valstybėmis, bet suteikti direktyvos lengvatų. Šioms šalims reikia pasiruošti integracijai į ES dujų rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). (PT) Gerb. pirmininke, pagrindinis mūsų aptariamas klausimas yra gamtinių dujų rinkos liberalizavimas raginant valstybes nares paspartinti privatizavimo procesą. Norėdami tai padaryti pasiūlymo rėmėjai reikalauja, kad būtų atskirtos tinklų nuosavybės teisės neatsižvelgiant į energijos apsaugą.

Žinomi liberalizuotos elektros energijos rinkos rezultatai parodė, kad liberalizavimas neatneša naudos nei darbuotojams, nei vartotojams. Atvirkščiai, yra sumažinamos darbuotojų teisės ir padidėja energijos kaina vartotojams. Visiškai akivaizdu, kad padidėjo ekonominių elektros sektoriaus grupių pelnai, tačiau padidėjo ir degalų trūkumas, kitaip tariant, vis daugiau žmonių ir šeimų sunkiau gauna prieiga prie energijos. Mes apgailestaujame, kad gamtinių dujų klausimų sprendimai pasuko tuo pačiu keliu. Nors šie sektoriai yra skirtingi, bet ekonominės ir socialinės pasekmės bus visiškai tokios pačios, todėl mes prieštaraujame liberalizavimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Gunnar Hökmark (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, kad ir apie ką mes aptartume, aplinkosaugos ar apsaugos klausimus, klimato kaitą ar Europos konkurencingumą, labai svarbu užtikrinti efektyvų energijos rinkų funkcionavimą. Tai taikoma diskusijoms apie kitą teisėtvarkos, susijusios su anglies dvideginio išskyrimu, etapą. Kaip pasidalyti naštą ir sukurti Europos prekybos emisijomis schemą?

Štai kodėl norėčiau kreiptis į pirmininkaujančiąją valstybę ir pabrėžti, kad rytoj balsavus dėl antrosios energetikos paketo dalies pirmininkaujančioji valstybė narė pradėtu diskusijas su Parlamentu ir Taryba. Delsti negalima, nes šios rinkos privalo funkcionuoti kai tik bus priimta nauja įstatymų bazė. Galime klausti savęs, ar Europos energijos rinkos funkcionuoja taip gerai, kaip turėtų. Atsakymas labai paprastas – ne.

Elektros ir dujų rinkos skiriasi. Elektros rinka priklauso nuo kelių įvairių energijos šaltinių ir skirtingų gamintojų, o dujų rinka labiau priklauso nuo platintojų. Todėl šis skirtumas tarp teisinių aktų yra priimtinas. Kalbu apie visišką nuosavybės teisių atskyrimą elektros rinkoje ir Pramonės, mokslinių tyrimų bei energetikos komiteto sprendimą dėl dujų rinkos. Tačiau dar svarbiau užtikrinti, kad šie klausimai būtų kuo greičiau aptarti. Labai svarbu užtikrinti, kad dujų rinkos įstatymai suteiktų galimybę atskirti gamybą ir paskirstymą, kas irgi sustiprina trečiųjų šalių pozicijas atsižvelgiant į energetikos paketą.

Dar kartą norėčiau priminti pirmininkaujančiajai valstybei narei, kad derybos turi būti pradėto kaip galima greičiau. Nedelskite iki spalio mėn. Jos turi būti pradėtos dabar.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Trautmann (PSE). (FR) Gerb. pirmininke, nors sakau kalbą iškart po savo kolegos G. Hökmarko, aš nepritariu jo pozicijai. Manau, kad ruošdamiesi patvirtinti šį energetikos paketą mes negalime pamiršti trijų iššūkių.

Pirmasis yra energijos iššūkis arba klimato iššūkis, kuris pabrėžia poreikį susimąstyti apie gamtines dujas kaip apie išteklius ir naudoti juos labai konkrečiu būdu. Antrasis iššūkis yra tas, kurį mums pabrėžia piliečiai – kaina. Jų perkamajai galiai įtaką daro naftos kaina, jie nori turėti prieigą prie aukštos kokybės, patikimų ir nuolat tiekiamų išteklių ir pageidauja, kad būtų apsaugoti jų interesai. Tada, be abejo, yra bendrovių iššūkis ir darbuotojų iššūkis. Štai man didžiausią nerimą keliantys dalykai: vartotojų prieiga prie energijos ir darbuotojų ateitis ruošiantis išardyti dujų bendroves. Gerb. pirmininke, manau, kad privalome skirti pakankamai dėmesio visiems siūlomiems sprendimams.

Norėčiau paminėti trečiąjį kelią, nes manau, kad jis tikra svarbus. Visų pirma norėčiau padėkoti savo kolegoms iš Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, kurie praeitą mėnesį pasielgė labai išmintingai ir patvirtino A. Vidal-Quadraso / Laperrouze kompromisą. Esu tvirtai įsitikinęs, kad šis kompromisinis požiūris, teikiantis kiekvienai valstybei narei galimybę taikyti reikiamus savųjų dujų rinkų patobulinimus atsižvelgiant į tradicijas bus naudingas diskusijų su Taryba pagrindas ir raginu savo kolegas paremti šį pagrindą.

Be abejo, didėjant kainoms didėja ir subtilaus klimato kaitos pobūdžio įsisąmoninimas. Tačiau mes turime reaguoti į šiuos tris iššūkius, ekologinį aspektą ir apsaugos bei tiekimo aspektą ir pasirinkti geriausią išeitį, tai yra, trečiąjį kelią.

 
  
MPphoto
 
 

  Vladko Todorov Panayotov (ALDE). (BG) Raginau Komisiją atsižvelgti į naujųjų valstybių narių, įskaitant Bulgariją, galimybes plėtoti ir taikyti naujas energijos technologijas. Komisija turėtų pateikti mokslinių tyrimų rėmimo mechanizmus, kad būtų galima įgyvendinti 2020 metams nustatytus tikslus ir iki 2050 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą nuo 60 proc. iki 80 proc. Rinkoje turi būti pristatytos technologijos, kurias naudojant elektros energijos ir šilumos gamyboje išskiriama mažai anglies dvideginio.

Šiuos tikslus, kaip ir atsinaujinančių energijos šaltinių tikslus galima įgyvendinti tik koordinuotai naudojant visos Europos Sąjungos inovacijų potencialą. Raginu aktyviau bendradarbiauti valstybes nares plėtojant naująsias energijos technologijas. Nacionalinių nuostatų ir techninių specifikacijų įvairovė skaido rinką ir trukdo investuoti į naujas technologijas. Norėčiau dar kartą paraginti Komisiją atsižvelgti į naujųjų valstybių narių, įskaitant Bulgariją, galimybes plėtoti ir taikyti naujas energijos technologijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Kosciusko-Morizet, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti už suteiktą galimybę pasisakyti. Mano darbotvarkė labai užimta, todėl norėdama spėti į traukinį turiu jus palikti ir noriu atsiprašyti visų Rūmų narių.

Visų pirma norėčiau padėkoti Europos Komisijai ir jos nariams už įdomias diskusijas ir visą darbą, kuris buvo atliktas kuriant šį „vidinės energijos rinkos“ paketą.

Kaip sakė keli nariai, šio paketo patvirtinimas darys tiesioginę įtaką mūsų piliečių gyvenimams. Ši tema susijusi su Europos žmonių lūkesčiais. Manau, kad pagerėjimas, kurio tikisi piliečiai, gali būti pasiektas dviem būdais. Pirma, mums reikia visoje Europos Sąjungoje nustatyti nuoseklias taisykles ir mechanizmus, pagal kuriuos turės veikti šis paketas.

Antra, mums trūksta rinkos dalyvių ir vartotojų aiškumo ir skaidrumo. Kiek tai susiję su vartotojais, valstybės narės turėtų atsižvelgti į direktyvos A priedus, kurie skatina aktyviau teikti piliečiams informaciją ir atsižvelgti į jų interesus bei atidžiau įvertinti į pažeidžiamų vartotojų padėtį.

Tačiau darbas dar nebaigtas. Dar nepasiektas kompromisas dėl kelių klausimų, ypač dėl efektyvaus nuosavybės atskyrimo ne tik dujų, bet ir elektros sektoriuje, nes mūsų pozicijos pakankamai panašios. Pirmininkaujančioji Prancūzija spalio 10 dieną patikslins Energijos tarybos liepos 6 dieną patvirtintą bendrąją strategiją. Tik tada galėsime kalbėti apie vieningą Tarybos poziciją. Norėdami atsižvelgti į valstybių narių interesus pirmiausia turėsime spręsti su trečiosiomis šalimis susijusius klausimus.

Tada pirmininkaujančioji valstybė pateiks bendrąją savo poziciją Europos Parlamentui, kad būtų galima iki kadencijos pabaigos patvirtinti „vidaus rinkos“ paketą. Toks yra mūsų siekis. Tikiuosi, kad bendros pastangos bus vainikuotos visų institucijų konstruktyviu nusiteikimu bei kompromiso siekiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE-DE). (CS) Gerb. pirmininke, Komisijos nariai, visų pirma norėčiau padėkoti visiems diskutavusiems pranešėjams už jų pastangas. Du pranešimai dėl gamtinių dujų rinkos remia šios Europos rinkos liberalizavimą. Teisės aktai siūlo visiško nuosavybės atskyrimo alternatyvą naudojant ISO modelį. Teigiamos ypatybės apima nacionalinių institucijų pareigas ir atsinaujinančių energijos šaltinių įtraukimą į perdavimo tinklų struktūrą, trečiųjų šalių prieigos gaires, prieigos prie tinklų tarifų nustatymą ir sankcijas už diskriminacinį elgesį. Manau, kad yra naudingas ir dujų perdavimo sistemų operatorių Europos tinklo sukūrimas, t. y., už bendradarbiavimą atsakingos institucijos bei Energijos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros sukūrimas. Šios institucijos yra būtinos integruotos gamtinių dujų rinkos sukūrimo sąlygos.

Tačiau norėčiau pridurti, kad rinkos liberalizavimo teikiamą naudą galėsime pajusti tik tuomet, kai daugelyje Vakarų Europos šalių egzistuos diversifikuota tiekimo rinka. Daugelyje naujųjų valstybių narių gamtinių dujų tiekimas priklauso monopolijoms. Paradoksalu, tačiau šioms šalims liberalizavimo paketas gali pakenkti, nes pasiūlyti teisės aktai susilpnins perdavimo operatorių, kurie yra pasirašę sutartis su monopoliniais gamintojas, pozicijas. Taip vadinamas trečiasis kelias labiau tinka šiam ekonominių ryšių modeliui. Aš remiu rinkos liberalizavimą, bet kalbant apie daugelio naujųjų valstybių narių dujų rinką mes visų pirma turėtume panaikinti rinkos monopolijas ir sukurti daugiau tiekėjų, tik tada galėsime be jokios rizikos vykdyti nuosavybės atskyrimą.

Baigdamas norėčiau tarti kelis žodžius apie Europos strateginį energijos technologijų planą. Jis glaudžiai susijęs su Europos Sąjungos energijos vartojimu, anglies dvideginio išskyrimu ir Europos energijos nepriklausomumu. Tačiau, kaip sakė pranešėjas, mažai dėmesio skiriama ekonominei gamybai, kogeneravimui ar poligeneravimui, galutinių vartotojų taupymui ir efektyviam pramoniniam energijos naudojimui. Be to, numatytiems tikslams įgyvendinti skirtas biudžetas yra labai mažas. Trūksta lėšų ir technologijų demonstravimui, pavyzdžiui, anglies dvideginio kaupimui ir saugojimui. Būtų gerai, jei bendrus Europos gestus ir pareiškimus dėl mokslinių tyrimų vykdymo energijos srityje lydėtų biudžeto lėšos.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Gierek (PSE). (PL) Gerb. pirmininke, į kiekvieną planą turėtų būti įtraukti sprendimai, apimantys padėtį laike ir erdvėje, bet esami Komisijos sprendimai trukdo įgyvendinti ankstesnius planus, pavyzdžiui, buvo sustabdytas investicijų į kogeneravimą planų įgyvendinimas, nes neverta šilumą gaminančias jėgaines keisti į efektyvias šilumą ir energiją gaminančias jėgaines, kurioms būtų taikomi mokesčiai už emisijas ir kurios sukurtų tinklų problemų. Tuo labiau, kad Komisija suskirstė ES šalis į geresnes, kurios gali padidinti savo emisijas, ir blogesnes, kurios turi jas sumažinti. Pastarosios, be jokios abejonės, yra Vidurio ir Rytų Europos valstybės. Pagal Kioto protokolą emisijų skaičiavimo atskaitos metai pagal ETS turėtų būti 1990 m., o ne 2005 m., kaip pasiūlė Komisija. Taip būtų sąžiningiau ir solidariau. Buvimas lydere šioje abejotino emisijų poveikio klimatui srityje neturėtų kenkti mažiau turtingoms šalims. Prioritetais turėtų tapti efektyvumas ir energijos vartojimo mažinimas, o atsinaujinantys energijos ištekliai turėtų būti papildomos priemonės, o ne alternatyva. Manau, kad netolima ateitis priklauso švariai anglį apdorojant gaunamai energijai, o tolimesnė ateitis, akivaizdžiai, branduolinei energijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Lena Ek (ALDE). (SV) Gerb. pirmininke, Europos energijos rinka susiduria su didelėmis problemomis. Mes turime svarbų reikalavimą, kuris iki 2030 m. pakils išaugs iki 65 proc. Mes turime vartotojus, kurie negali pasirinkti, kokios rūšies energija jiems bus tiekiam ir kurie kenčia nuo augančių energijos kainų bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimo ir klimato kaitos.

Šiandien aptariamame A. Paparizovo pranešime skelbiama, kad yra glaudesnio bendradarbiavimo tarp sistemos operatorių ir didesnių investicijų į dujų rinką poreikis. Tai teisinga, tačiau to nepakanka. J. Buzeko pranešime apie mokslinius tyrimus ir technologijų inovacijas skelbiama, kad mes per mažai investuojame. Noriu priminti, kad Parlamentas norėjo padidinti investicijas mokslinių tyrimų srityje ir mes netrukus pradėsime derybas dėl naujojo biudžeto. R. M. La Russos pranešimas susijęs su monopolijų nuosavybės atskyrimu ir dujų rinkos funkcionavimo tobulinimu. Šio pranešimo priešininkai mano, kad išardžius nuosavybės ir paskirstymo monopolijas išaugs energijos kainos. Todėl norėčiau užduoti šį klausimą: ar išaugus energijos kainoms ir spartėjant klimato kaitai spręsime problemas sukurdami dar daugiau monopolijų? Tikrai ne! Balsavimo komitete rezultatai parodė, ko mums reikia, bet turėsime labai stengtis, kol Europos energijos rinka taps efektyvia ir nekenksminga aplinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE) - (RO) Norėčiau padėkoti pranešėjams už ilgalaikę strategiją gamtinių dujų klausimu Europos Sąjungoje ir mokslinius tyrimus energetikos srityje.

2006 m. Europos Sąjunga importavo 62 proc. reikiamų dujų, o iki 2030 m. jos poreikis ir priklausomybė nuo dujų importo išaugs iki 80 proc., todėl labai svarbu rasti konkrečius atsakymus dėl Europos Sąjungos energijos apsaugos ir efektyvaus energijos rinkos veikimo.

Manau, kad pranešėjų pasiūlymai yra labai svarbūs. Visų pirma kaip pranešėjas apie Juodosios jūros sinergiją norėčiau pabrėžti sėkmingo regioninio bendradarbiavimo ir tarptautinių ryšių plėtros svarbą. Regioninė dimensija yra tinkamas pagrindas kurti bendrąsias taisykles ir principus bei užtikrinti dujų sektoriaus koordinavimą ir skaidrumą.

Antra, labai svarbu skatinti Europos Sąjungos energetikos srityje dalyvaujančias trečiųjų šalių bendroves taikyti šias normas.

Ir pagaliau aš visiškai palaikau mokslinių tyrimų energetikos srityje konsolidavimo idėją. Toks konsolidavimas būtų pagrindiniu ilgalaikės politikos kūrimo veiksniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanna Corda (PSE). (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nariai, ponios ir ponai, mūsų tikslas turėtų būti nediskriminacinių prieigos prie dujų perdavimo sistemų, dujų suskystinimo ir saugojimo infrastruktūrų taisyklių nustatymas.

Taisyklėmis turėtų būti siekiama sukurti skaidresnius ryšius tarp bendrovių suderinant tarifus, tarifų apskaičiavimo būdus ir dujų perdavimo sistemų veikimą. Be to, visi sistemos operatoriai turi bendrai dalyvauti Europos tinkle, kuris garantuotų investicijas, skirtas išsaugoti optimalų dujų perdavimą visoje Europoje.

Šių naujų Europos teisės normų elementai yra labai svarbūs piliečiams. Ypač dabar, kad stebime tikrą energijos kainų sprogimą. Kaip šešėlinė pranešėja didžiausią dėmesį skiriu vartotojų teisėms. Konkurencija turi teikti naudą vartotojams, todėl privalome sukurti priemones, kurios padėtu reguliuoti rinką ir kainas, ypač kainas patiems pažeidžiamiausiems gyventojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Anni Podimata (PSE). (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, nors šios dienos diskusijose didžiausias dėmesys skiriamas energijos vidaus rinkai, aš norėčiau paminėti didelę Europos strateginio energijos technologijų plano svarbą Europos sugebėjimui kovoti su dideliais iššūkiais energijos ir aplinkosaugos srityse.

Privalome peržiūrėti savo prioritetus ir iš naujo apgalvoję esamą plėtros modelį siekti mažai arba išvis anglies dvideginio neišskiriančių technologijų panaudojimo tuo pačiu metu kuriant plėtros galimybes Europos pramonei, kuri yra pajėgi greitai vystyti mažai arba visai anglies dvideginio neišskiriančių technologijų sektorių.

Siekiant kovoti su iššūkiais tiesiog būtina didinti ES biudžetą, skirtą moksliniams tyrimams ir energetikos sektoriui bei skatinti inovacijas atsinaujinančių energijos šaltinių bei išmaniųjų tinklų srityse.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Pierre Pribetich (PSE). (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau pradėti nuo padėkos visiems savo kolegoms ir ypač Jerzy Buzekui už jo pranešimą.

Kaip sakė Aristotelis, „gera pradžia pusė darbo“. Tiesą sakant, veiksmų pradžia, o ne skatinimas sukurti naudingų tikslų rinkinį bus geriausias žingsnis siekiant padėti gyvybiškai svarbių kovos su klimato kaita įsipareigojimų pamatus.

Šis iššūkis reikalauja naujo Europos strateginio energijos technologijų plano apibrėžimo, pagrįsto dviem naujais aspektais: geresnės gamybos atsižvelgiant į anglies dvideginio išskyrimą užtikrinimu naudojant modernias technologijas ir mažesniu naudojimu sumažinus energijos vartojimą visomis jos formomis. Deja, didžiosios strategijos nepripažįsta tokio praktiškas požiūrio, energijos vartojimo mažinimui skirtos priemonės nesusilaukia deramos paramos SET plane ar pagrindinėse ES struktūrinėse strategijose.

Kitas gyvybiškai svarbus elementas yra poreikis didinti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kurių reikia norint įgyvendinti Europos tikslus. Kada mes pateiksime aiškų atsakymą dėl grėsmingo klimato kaitos iššūkio? Mes nepakankamai finansuojame mokslinius tyrimus mažai anglies dvideginio išskiriančių technologijų srityje. Gerb. pirmininke, norėčiau dar kartą priminti Aristotelio žodžius ir pasakyti, kad pradėję nuo pakankamo finansavimo paskyrimo mokslinių tyrimų ir naujųjų technologijų sričiai mes laimėtume pusę kovos šiame naujajame pasaulyje. Mes įgyvendinsim energijos efektyvumo tikslus ir, labai greitai, išskirtinio energijos efektyvumo tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). (RO) Europos Sąjungai reikia bendros energijos politikos. Prioritetiniai projektai, pavyzdžiui, „Nabucco“, kuriuos pripažino ir Europos Vadovų Taryba, diversifikuos Europos Sąjungos gamtinių dujų tiekimo šaltinius.

Užtikrinant energijos tiekimą Europos Sąjungoje labai svarbu bendrauti tarp regionų. Štai kodėl pageidauju, kad pakeitimų forma Komisija nustatytų kiekvienos regioninio bendradarbiavimo struktūros geografinę sritį tik po konsultacijų su to geografinio regiono valstybėmis narėmis.

Dėl šios priežasties reikalauju, kad Komisija ir susijusios valstybės narės vykdytų poveikio aplinkai tyrimus dėl visų gamtinių dujų vamzdynų, kertančių Europos Sąjungos valstybių jūrų sienas, projektų.

Manau, kad turi būti geriau konsoliduoti visuomeninių paslaugų įsipareigojimai ir minimalūs bendrieji standartai ir taip būtų garantuojama, kad dujų paslaugos bus pasiekiamos gyventojams bei smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Dragoş Florin David (PPE-DE). (RO) Šiandien diskutuojame dėl trijų svarbių Europos Sąjungos energijos politikos pranešimų, kuriuose kaip pagrindiniai klimato kaitos tikslų įgyvendinimo veiksniai minimos energijos technologijos, energijos apsauga ir kova su energijos trūkumu.

Mūsų kolegos A. Paparizovo pranešime apibūdinama naują prieigos prie gamtinių dujų perdavimo tinklų koncepcija. Kolegos R. M. La Russos pranešimas prisidėjo prie vidutinio ilgumo ir ilgalaikių gamtinių dujų vidaus rinkos strategijų apibūdinimo, o kolegos J. Buzeko pranešimas pabrėžė poreikį plėtoti strategines energijos technologijas.

Greitas šiuose pranešimuose pateiktų sprendimų įgyvendinimas padės kurti efektyvesnę ir skaidresnę vidaus rinką atsižvelgiant į didėjančios konkurencijos poveikį, galutinių vartotojų kainų skaidrumą ir vartotojų teisių apsaugą.

Šiandien pats laikas Komisijai ir Tarybai aiškiai paskatinti tiekimo išteklių diversifikavimą ir naujų dujų talpyklų kūrimą, kad būtų galima užtikrinti Europos Sąjungos energijos nepriklausomumą ir apsaugą.

Baigdamas norėčiau pasveikinti tris savo kolegas už puikiai paruoštus pranešimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE). (PL) Gerb. pirmininke, nuostatų, kurias šiandien diskutuojame, pagrindinis tikslas yra atskirų dujų rinkų integravimas ir vykdomasis stebėjimas Europos lygiu. Dujų rinka turi būti atskirta nuo elektros rinkos dėl didelės Europos Sąjungos priklausomybės nuo importo. Nuosavybės atskyrimas galėtų tapti labai naudingu instrumentu siekiant garantuoti vieningos Europos Sąjungos dujų rinkos sukūrimą ir puikių konkurencinių sąlygų ES energijos rinkoje sudarymą bei energijos kainų sumažinimą ar bent jau jų stabilizavimą.

Tačiau mes turime būti atsargūs. Liberalizavimo procesas reikalauja konkrečių struktūrinių permainų, kurioms pasiruošusios ne visos Europos Sąjungos šalys. Rinkos liberalizavimas ir nuosavybės atskyrimas Lenkijoje, jei kiti pagrindiniai ES energijos gamintojai nesiimtų šių veiksmų, galėtų suteikti Vakarų Europos įmonėms pranašumą. Europai reikia energijos modelio, kuris užtikrintų ne tik konkurenciją regioninėse rinkose ir bendrojoje Europos rinkoje, bet ir garantuotų galutinių vartotojų ir, kas svarbiausia, energijos apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Mircea Paşcu (PSE). Gerb. pirmininke, leiskite panagrinėti rūpimus klausimus atsižvelgiant į platesnę politinę perspektyvą. Šiandien energija beveik tapo užsienio politikos sinonimu ir net nustūmė į antrąjį planą klimato kaitos klausimus. Akivaizdu, kad esama situacija užklupo Europą nepasirengusią. Mūsų nacionalinės energijos sistemos yra ribotos, monopolistinės, sudėtingos ir neaiškios. Todėl suprantama, kad labai sunku atsispirti norui spręsti susidariusią padėti individualiai. Pastangos sukurti vieningą integruotą energijos rinką nuolat atmetamos, o Europos tikslas sumažinti priklausomybę nuo užsienio išteklių tiekėjų tampa beveik nepasiekiamas. Bandymai integruoti naujus sprendimus į senas struktūras tik dar labiau apsunkintų mūsų užduotį. Todėl Europai reikia kuo greičiau peržiūrėti esamus susitarimus, atkakliai siekti vieningos energijos rinkos ir skirti dideles investicijas mokslinių tyrimų ir alternatyvių energijos šaltinių sritims. Europai tai yra išlikimo klausimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Theodor Dumitru Stolojan (PPE-DE). (RO) Norėčiau pasveikinti tris pranešėjus ir kartu pasidžiaugti, kad Rumunija elgėsi pagal visus vieningos gamtinių dujų rinkos reikalavimus visiškai atskirdama transportavimo veiklą (įskaitant nuosavybę) nuo gamtinių dujų gamybos ir paskirstymo veiklos.

Deja, Europos Sąjungoje dar neturime konkurencingos bendrosios gamtinių dujų rinkos ir kai kurios valstybės narės labai nenori atskirti gamybinės veiklos nuo paskirstymo veiklos.

Bendrosios gamtinių dujų rinkos nebuvimas suteikia stambiems gamtinių dujų tiekėjams galimybę derėtis dėl tiekimo sutarčių atskirai su kiekviena valstybe nare, kartais bandant daryti įtaką politiniams sprendimams.

Todėl manau, kad šios direktyvos turi būti kuo greičiau priimtos ir taikomos visoje Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). (PL) Gerb. pirmininke, vienas iš svarbiausių klausimų yra tiekimo apsaugos užtikrinimas. Kuriant energijos politiką reikėtų atsižvelgti į faktą, kad skirtingos šalys turi skirtingas importuojamų dujų diversifikavimo galimybes. Egzistuoja skirtingos šios žaliavos įsigijimo galimybės. Dažnai sakiau, kad gyvybiškai būtina paruošti vieningą energijos politiką, kuri garantuotų atskirų valstybių narių energijos apsaugą. Priemonės, skirtos atskirti nuosavybę gamtinių dujų rinkoje tikrai padidins konkurenciją ir teikiamų paslaugų kokybę. Tačiau dėl reikšmingų dujų ir energijos rinkų skirtumų aš būčiau linkęs paremti pranešėjo pasiūlymą atskirai reguliuoti šiuos sektorius. Dujų sektorius bus tikrai konkurencingas kai vartotojai turės netrukdomą prieigą prie informacijos apie sunaudojamų gamtinių dujų kiekius ir galės pakeisti tiekėją.

 
  
MPphoto
 
 

  Inés Ayala Sender, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentas. (ES) Gerb. pirmininke, dėl laiko stokos negalėjau padėkoti pranešėjui, J. Buzekui, už sutikimą įtraukti Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymus, ypač susijusius su energijos efektyvumu, įvairių energijos formų tvarumu ir žmogiškųjų išteklių, mokymų, ir bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis aspektais.

Todėl norėčiau išreikšti nuoširdžią padėką J. Buzekui, nes laiko trūkumas neleido to padaryti anksčiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Paul Rübig (PPE-DE). (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, labai svarbu užtikrinti, kad dujų tiekimo operatoriams būtų sudarytos reikiamos konkurencingos sąlygos. Viena vertus, svarbų vaidmenį vaidins atsinaujinantys energijos šaltiniai, kita vertus, gamtinės dujos sudarys konkurencines sąlygas atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Manau, kad ši konkurencija suteiks mums galimybę reikiamai koreguoti kainas ir pasitelkę energijos vartojimo efektyvumo priemones mes galėtume atitinkamai sumažinti kainas.

Tinkamas energijos paskirstymas Europoje vaidins vis didesnį vaidmenį, o smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės galės ypač efektyviai prisidėti prie efektyvaus energijos vartojimo skatinimo, nes pastatų atnaujinimas ir pritaikymas naujiems poreikiams bus svarbi šio sektoriaus dalis, be to, bus sudarytos pakankamai konkurencingos sąlygos tiekti dujas vartotojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, akivaizdu, kad nuomonės dėl šių trijų pranešimų smarkiai skiriasi. Norėčiau padėkoti pranešėjams J. Buzekui, R. M. La Russai ir A. Paparizovui už šį puikų sutarimą. Visi žinome, kad mums reikia saugaus, nuolatinio ir prieinamo energijos tiekimo, tačiau dabar supratome, kad energijos sektoriaus pokyčiai įvyko šiek tiek anksčiau nei visi tikėjosi. Šie pokyčiai ragina mus kuo greičiau ir ryžtingiau veikti.

Norėčiau paminėti vieną sinergiją, kuri, mano nuomone, yra labai susijusi. Vakar lankiausi techninės termodinamikos institute, kuris yra Štutgarte, netoli nuo Strasbūro. Ten vykdomas mokslinių tyrimų projektas, skirtas energijos tiekimo efektyvumo padidinimui derinant dujų turbinų ciklus su kuro elementais. Taip tam tikru būdu siekiama naudoti esamus energijos išteklius ir didinti jų efektyvumą pasitelkus naujas technologijas. Jiems neblogai sekasi, bet kyla nemažai techninių iššūkių. Norėdami judėti į priekį privalome skirti daugiau paramos tokiems projektams. Tačiau mes suprantame, kad jeigu rinkoje nebus konkurencijos, tokie projektai taip ir liks tarp laboratorijų sienų. Todėl mes turime judėti abejomis kryptimis.

Kalbant apie vidaus rinkos paketą, manau, kad dabar, po balsavimo, būtų labai naudinga visoms trims institucijoms pereiti prie įgyvendinimo etapo.

Komisija pasiryžusi greitai rasti kompromisą antrojo svarstymo metu ir patvirtinti paketą.

Keli žodžiai dėl strateginės energijos peržiūros: čia tik proceso pradžia. Technologijų planas yra tik pradžios taškas. Norėdami judėti į priekį turėsime pasitelkti daug priemonių. Viena priemonė, kurią žadėjau paminėti savo kolegoms ir čia, Parlamente, yra bendravimas dėl mažai anglies dvideginio išskiriančių energijos šaltinių finansavimo, tačiau ji nėra vienintelė. Mes manome, kad yra daug priemonių, kurios galėtų mums padėti judėti į priekį. Pirmosios naftos krizės metu buvo pasakyti labai protingi žodžiai. Mes neturime labai daug naftos, bet turime idėjų.

Manau, kad turėtume efektyviai panaudoti turimas idėjas. Ši nuomonė buvo išsakyta ir diskusijų metu. Europos Sąjungos teritorijoje nėra daug naftos.

Komisijos pozicija dėl Parlamento pakeitimų

A. Paparizovo pranešimas (A6-0253/2008)

Komisija gali priimti šiuos pakeitimus: 2, 3, 5, 6, 8, 9, 10, 12, 14, 16, 17, 25, 31, 39, 41, 43, 44.

Komisija gali iš dalies priimti šiuos pakeitimus: 1, 11, 18, 19, 20, 21, 22, 24, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 46, 47, 49, 50, 51, 53.

Komisija negali priimti šių pakeitimų: 4, 7, 13, 15, 23, 28, 40, 42, 45, 48, 52, 54.

R. M. La Russos pranešimas (A6-0257/2008)

Komisija gali priimti šiuos pakeitimus: 2, 3, 7, 16, 20, 24, 27, 31, 32, 33, 34, 36, 40, 44, 50, 56, 60, 64, 73, 74, 87, 92, 98, 99, 100, 101, 102, 103, 112, 120, 122, 124, 136, 140, 142.

Komisija gali iš dalies priimti šiuos pakeitimus: 5, 6, 8, 9, 11, 12, 13, 17, 21, 23, 25, 26, 28, 29, 35, 45, 46, 48, 49, 51, 52, 53, 55, 61, 63, 64, 68, 69, 75, 76, 77, 78, 80, 81, 84, 85, 86, 88, 91, 93, 94, 95, 96, 104, 107, 111, 115, 117, 118, 119, 125, 127, 132, 135, 138, 139, 141, 143.

Komisija negali priimti šių pakeitimų: 1, 4, 10, 14, 15, 18, 19, 22, 30, 37, 38, 39, 41, 42, 43, 47, 54, 57, 58, 59, 62, 65, 66, 67, 70, 71, 72, 79, 82, 83, 89, 90, 97, 105, 106, 108, 109, 110, 113, 114, 116, 121, 123, 126, 128, 129, 130, 131, 133, 134, 137, 144, 145.

 
  
  

PIRMININKAVO: M. ROTHE
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 
 

  Atanas Paparizov, pranešėjas. Gerb. pirmininke, mane labai nuramino šios diskusijos ir teigiami kolegų pasisakymai apie taisykles, tvirtus reikalavimus, kurie gali būti padaryti privalomais ir apie daug galių turinčią Agentūrą. Akivaizdu, kad dujų rinkoje nėra laisvos konkurencijos. 90 proc. sutarčių yra ilgalaikės, todėl labai svarbu taikyti aiškias taisykles ir nespręsti problemų taikant bendrą nuosavybės atskyrimo modelį. Tai buvo išsakyta Rūmuose ir manau, kad tai yra gera žinia siekiant pradėti kitą derybų etapą.

Labai svarbu, kad buvo paremti mano pasiūlymai dėl 10-ies metų plano, susiję su regioninių iniciatyvų plėtra, kurios sudarys bendrosios rinkos pagrindą. Turėtume laikytis ne ideologinio požiūrio, bet kaip sakė daugelis kolegų, turėtume būti pragmatikais ir kurti skaidrią rinką taikydami aiškių taisyklių rinkinį.

Diskusijų metu buvo išsakyta labai svarbių nuomonių apie skirtingų dalyvių vaidmenį rinkoje. Naujoji institucija ENTSOG galėtų sukurti naujus įstatymų rinkinius, o Agentūra, pagrįsta nacionalinių reguliavimo institucijų iniciatyvomis ir patirtimi, galėtų sukurti labai svarbius šių įstatymų rinkinių plėtros principus ir kartu su Komisija užtikrinti, kad ši rinka būtų reguliuojama visiems taikomomis taisyklėmis.

Nenorėčiau, kad skirtingose bendrovėse būtų sukurti per griežti kontrolės mechanizmai, todėl manau, kad Tarybos pasiūlytas kompromisas galės tapti pagrindu, kuris galėtų būti taikomas ir dujoms, ir elektrai bei galėtų paspartinti Trečiojo energetikos paketo rezoliucijos patvirtinimą, nes jame yra daug naujovių, skirtų vartotojams ir rinkos skaidrumui įgyvendinti. Būtų gaila, jei šis energijos nepriklausomybės sutvirtinimo paketas būtų atmestas dėl ideologinių priežasčių.

 
  
MPphoto
 
 

  Romano Maria La Russa, pranešėjas. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, nuo pat pradžių žinojau, kad šios diskusijos nebus lengvos ar paprastos. Be jokių abejonių tokią direktyvą sunku patvirtinti, bet po šio dienos diskusijų – kurios tikrai buvo intensyvios ir išsamios – man ir, manau, visiems mums bus lengviau tikėti, kad bus priimtas teigiamas sprendimas.

Pasisakė daug kolegų ir norint visiems jiems atsakyti man prireiktų dar bent vienos darbo dienos. Pagal mūsų tvarkaraštį tokia diena man nenumatyta. Be to, mano atžvilgiu buvo išsakyta per daug pagyrų ir meilikavimų. Tikiuosi, kad nesuprasiu jų labai asmeniškai. Manau, kad man adresuoti komplimentai turėtų būti skirti visam Pramonės komitetui, kuris labai nuosekliai dirbo visais pastaraisiais ilgais mėnesiais.

Todėl norėčiau išreikšti ypatingą padėką savo kolegoms T. Mandersui, H. Swobodai ir H. Reului, Komisijos nariui Pibelgas ir, be abejo, A. Vidal-Quadrasui. Dėkoju jums visiems. Manau mūsų darbas šiuo laikotarpiu buvo visiškai skaidrus ir kooperacinis. Mes bandėme tartis su visais ir visus įtraukti į šios direktyvos kūrimą. Tikiu, kad mums pavyko aiškiai ir skaidriai bendradarbiauti. Gali būti, kad kartais raginau tam tikrus kolegas atsikratyti nacionalinio parlamentarizmo įtakos, kitaip tariant, atsisakyti savo šališko lojalumo, kad galėtume dirbti kaip šių Rūmų nariai ir priimti visiems ES piliečiams naudingus sprendimus.

Norėčiau baigti savo pritarimu R. Zile baimėms, kuris iškėlė „Gazprom“ ir Rusijos problemas. Mes tikrai žinome, kad tai yra labai svarbus klausimas, kurį privalome labai atsargiai ir nuodugniai spręsti.

Kiekvienoje savo kalboje ir savo pranešime pasisakiau minėjau paramą vartotojams, be abejo, nepamirštant operatorių, kurie irgi nusipelnė dėmesio. Todėl mes neturėtume nusileisti didžiosioms jėgoms ar Europos, ir ne tik jos, monopolijoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Jerzy Buzek, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, dėkoju visiems diskusijose dalyvavusiems kolegoms. Tai buvo labai nuoseklios ir naudingos diskusijos. Ypač norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams ir visiems kolegoms, kurie kituose komitetuose sudarė nuomonės dokumentus. Sveikinu abu pranešėjus, A. Paparizovą ir R. M. La Russą. Visiškai palaikau jūsų pranešimus ir, be abejo, savo pranešimą, tačiau šiuo klausimu galiu būti ne visiškai objektyvus.

Kaip galėjote pastebėti diskusijų metu, SET planas nėra labai kontraversiškas, tačiau aš norėčiau gauti atsakymą į vieną klausimą. Adina-Ioana Vćlean nepalaiko anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo (CCS) – CCS komercinio demonstravimo – nes bendrovės, kurias mes norėtume paremti užsiima verslu.

Norėčiau pateikti pavyzdį. Tos pačios bendrovės gauna dideles lėšas iš piliečių mokesčių už atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Atsinaujinantys energijos šaltiniai jau naudojami komerciškai, o bendrovės užsiima šiuo verslu, todėl aš tvirtai remiu atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo iniciatyvas. Jei norime išspręsti klimato kaitos problemas privalome spręsti CSS klausimą, nes tikslaus atsakymo kol kas nežinome. Atsižvelgdami į atsinaujinančių energijos šaltinių klausimą mes turėtume remti visas iniciatyvas dėl CCS.

Norėčiau padėkoti abiem Komisijos nariams ir juos pasveikinti. Jūs puikiai išmanote energijos, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei inovacijų klausimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2008 m. liepos 9 d., trečiadienį.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Gerb. pirmininke, didžiausias Europos trūkumas santykiuose su Rusija yra laisvos ir bendros energijos rinkos nebuvimas. Šiuo metu Europoje yra keli energijos centrai, kuriuos valdo nacionalinės reguliavimo institucijos. Visiškai suprantama, kad nacionalinės vyriausybės pageidauja užtikrinti pigios energijos tiekimą į savo šalis ir darbo vietas prioritetiniame energijos sektoriuje. Tačiau nacionalinio savanaudiškumo suskirstyta Europa pralaimi „Gazprom“ monopoliui. Integruota Europos rinka ir bendra tiekėjams iš už ES ribų išsakoma pozicija padėtų užtikrinti energijos apsaugą dar prieš paskirstant energijos išteklius.

Kol kas Rusija, be jokių abejonių, išnaudoja ES nesugebėjimą sukurti laisvą ir konkurencingą energijos rinką. Europos integruotos dujų rinkos atvėrimas konkurencijai padidins efektyvumą ir įtvirtins vartotojų bei nacionalinių reguliavimo institucijų teises. Sujungtų saugyklų sistemos sukūrimas padės atskiroms valstybėms narėms reaguoti į energijos tiekimo krizę, todėl liks mažiau galimybių šantažuoti mus energijos srityje.

Privalome sustabdyti Rusijos bendrovių plėtrą Europoje ir priversti Rusiją gerbti investicijų į energetikos sektorių savitarpiškumą.

Visiškai sutinku su pranešėju, kad valstybės narės turėtų remti nacionalinių rinkų integraciją ir bendradarbiavimą tarp atskirų tinklų operatorių Europos ir regioniniu lygiu.

 
  
MPphoto
 
 

  András Gyürk Gyürk (PPE-DE), raštu. – (HU) Energijos kainų šuolis atkreipė mūsų dėmesį į poreikį efektyviai reguliuoti energijos rinką. Tokia pati padėtis ir dujų sektoriuje. Dėl šios priežasties Europos Parlamento priimtas pranešimas dėl dujų rinkos gali būti laikomas svarbiu žingsniu į priekį. Mes manome, kad Europos Komisijos paruoštas dokumentas yra atitinkamas žingsnis efektyvesnio reguliavimo link.

Naujas įstatymų paketas galėtų padėti sukurti tikrai konkurencingą Europos rinką. Konkurencinga rinka yra būtinybė, nes valstybės narės labai priklausomos nuo išorės tiekėjų. Atsižvelgiant į gamtines dujas Europos priklausomybė jau siekia 50 proc. ir šis skaičius gali toliau augti per ateinančius dešimtmečius. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į faktą, kad kai kurių valstybių narių priklausomybė yra netgi didesnė negu šis nurodytas skaičius. Pavyzdžiui, Vengrija priklauso nuo vieno tiekėjo, Rusijos, 80 proc. Naujasis reglamentas nepanaikins šios priklausomybės, bet vis tiek sukurs skaidresnius santykius. Jis paskatins aktyvesnę konkurenciją ir sumažins vartotojams tenkančią naštą.

Mes manome, kad tai yra svarbus žingsnis į priekį, nes pasiūlyti įstatymai sustiprins jau veikiančias vartotojų apsaugos priemones. Tai labai svarbu, ypač atsižvelgiant į faktą, kad augančios energijos kainos tapo viena iš reikšmingiausių skurdo priežasčių. Tikimės, kad naujasis reglamentas suteiks galimybę ateityje sumažinti vartotojams skirtos energijos kainas.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. (PL) Gamtinių dujų rinkos liberalizavimas yra labai svarbus bandymas sukurti bendrą vidinę energijos rinką. Šiuo metu dujų rinką kankina daug problemų, kurios apima dujų gamybą ir paskirstymą.

Efektyvi vidaus energijos rinka padės įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus ir užtikrinti prieinamas kainas energijos vartotojams. Šių diskusijų metu mes neturėtume pamiršti apie energijos apsaugą, kuri turėtų būti užtikrinta paskirstant importuotų energijos žaliavų tiekimą.

Tai nereiškia, kad energijos rinka yra tokia pati visose srityse. Gamtinių dujų rinka smarkiai skiriasi nuo elektros rinkos, todėl elektros sektoriaus nuostatų negalime taikyti gamtinių dujų sektoriui.

Gamtinių dujų sektoriaus liberalizavimas turi būti pagrįstas perdavimo sistemų operatorių nuosavybės atskyrimu. Tik tokiu būdu galime išvengti bereikalingų interesų konfliktų ir suteikti teisingą bei nediskriminacinę prieigą prie tinklų. Norint paskatinti sąžiningą konkurenciją bendrojoje energijos rinkoje trečiųjų šalių investuotojams turi būti taikomi tokie patys kriterijai dėl nuosavybės atskyrimo ir nepriklausomumo kaip ir valstybių narių bendrovėms. Šiam klausimui turėtume skirti tinkamą dėmesį.

Tikiuosi, kad Europos rinka greitai taps atvira rinka, kurioje bus vykdoma efektyviai atskirta veikla, susijusi su energijos gamyba ir tiekimu bei tinklo naudojimu taip užtikrinant didesnį rinkos skaidrumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Vlasto (PPE-DE), raštu. (FR) Dujų rinka turi jau būdingų bruožų, į kuriuos privalome atsižvelgti. Jie susiję su labai reikšmingais tiekimo apribojimais, kurie verčia mus užtikrinti ilgalaikes sutartis su šalimis tiekėjomis ir su didelėmis investicijomis į perdavimą ir tinklų paskirstymą, kas turi užtikrinti aukščiausio lygio vartotojų apsaugą. Politinis iššūkis šioje srityje susijęs su investicijų bei inovacijų skatinimu bei žinių ir įgūdžių tobulinimu siekiant užtikrinti tiekimo apsaugą.

Europos Komisija savo pasiūlyme didžiausią dėmesį teikdama nuosavybės atskyrimui ir pabrėždama konkurencijos svarbą nepasiūlė kovos su šiais iššūkiais būdo. Jos dokumentas destabilizuoja konkrečią strateginę rinką – mes esame labai priklausomi nuo importo iš užsienio ir bendrovių, su kuriomis turėtume derėtis pasirinkę stiprias pozicijas, o ne poziciją, kurią silpnintų pramoninio išmontavimo galimybė.

Patvirtinę efektyvaus veiklos atskyrimo pakeitimą, kaip alternatyvą nuosavybės atskyrimui, mes turėtume sugebėti sukurti geriau suderintą dokumentą. Todėl svarbu paremti šią poziciją, kuri darys teigiamą įtaką skatinant investicijas, prieigą prie sistemos ir sistemos veikimą. Taip galėsime naudotis apsaugos ir konkurencijos teikiamas pranašumais.

 

13. ES atsakas i nepriklausomų turto fondų problemą (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Kitas darbotvarkės klausimas jungtinės diskusijos dėl šių žodinių klausimų:

– žodinio klausimo Tarybai, kurį pateikė P. Berčs Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu dėl ES atsako į nepriklausomų turto fondų iššūkius (O-0067/2008 – B6-0164/2008) ir

– žodinio klausimo Tarybai, kurį pateikė P. Berčs Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu dėl ES atsako į nepriklausomų turto fondų iššūkius (O-0068/2008 – B6-0165/2008).

 
  
MPphoto
 
 

  Pervenche Berès, autorė. − (FR) Gerb. pirmininke, einanti Tarybos Pirmininko pareigas, Komisijos Pirmininke, dėkoju už suteiktą galimybę surengti šias diskusijas su dviem susijusiomis institucijomis. G. Verheugenai, tikiuosi, kad informuosite Komisijos narį Charlie McCreevy apie šių diskusijų pobūdį.

Jau ilgą laiką Europos veikia nepriklausomi turto fondai, visų pirma Norvegijos fondas, tačiau iki šiol nė vienas šio fondo veiksmas nėra sukėlęs mums problemų. Tačiau esamą padėtį sukrėtė du nauji įvykiai. Pirmasis yra svarbių rezervų sudarymas, kurį vykdė naftą išgaunančios šalys ir tos šalys, kurios sukaupė prekybos perteklius, iš kurių yra sudaromi nepriklausomi turto fondai. Antrasis įvykis yra krizė, kuri atskleidė, kokį strateginį vaidmenį gali vaidinti nepriklausomi turto fondai.

Anksčiau kildavo klausimų dėl strateginio šių fondų pobūdžio, kai jų lėšos buvo investuojamos daugiausia Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dabar pažvelgę į nepriklausomų turto fondų iš investicinių bankų perimtą vaidmenį atsižvelgiant į likvidumą ar savo fondus, mes suprantame, kad jie tapo paskutinės vilties investuotojais.

Tokiomis sąlygomis sunku išvengti emocijų, todėl ir norime užduoti šį klausimą. Nekyla jokių abejonių, kodėl, ne taip kaip už vidaus rinką atsakingas Komisijos narys, Komisijos Pirmininkas pats pajuto būtinybę vasario 27 dieną patvirtinti dokumentą, kuris sudaro šiandieninės mūsų diskusijos pagrindą.

Mes rizikuojame, kad kiekvienoje valstybėje narėje įgyvendinta strategija galų gale nepateisins mūsų lūkesčių ir nepadės kovoti su kilusiomis problemomis, nors nepriklausomi turto fondai prisiėmė atsakomybę ir aktyviai dalyvauja kapitalo rinkoje. Ši nauja situacija įpareigoja mus ir šių fondų valdytojus, kurie nori dalyvauti diskusijose.

Todėl šiandien Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu mes norėtume pateikti penkis klausimus.

Visų pirma mums susidarė įspūdis, kad iki šiol Komisijos atsakas buvo: „Tegu kiekviena valstybė narė įgyvendina savo strategiją atsižvelgiant į skaidrumą ir valdymo reikalavimus, susijusius su šiais fondais, o Bendrijos lygiu mes paprasčiausiai patikrinsime, ar kiekvienoje valstybėje narėje taikomi reikalavimai atitinka Sutarties nuostatas dėl vidaus rinkos funkcionavimo“.

Mes manome, kad tokia strategija yra klaidinga. Mūsų nuomone šiuo atveju mums reikėtų susidaryti produktyvų požiūrį ir pritaikyti koordinavimą Bendrijos lygiu: viena vertus, privalome užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai tarp valstybių narių, nes visiškai akivaizdu, kad egzistuoja lenktynės tarp valstybių narių dėl šių nepriklausomų turto fondų ilgalaikių investicijų galimybių teikiamos naudos, kita vertus, privalome bendradarbiauti strateginių ar jautrių sektorių, kuriuos būtina išsaugoti, srityse.

Antrasis klausimas susijęs su šių fondų registravimo problema. Ar būtų įmanoma įsivaizduoti šių fondų registravimą Bendrijos lygiu taip, kaip mes planuojame jį vykdyti su reitingų agentūromis?

Trečias klausimas yra susijęs su 58 straipsnio interpretavimu, kuriame pateikti laisvo kapitalo judėjimo apribojimai atsižvelgiant į viešąją tvarką. Ar pirmenybė neturėtų būtų teikiama vienam interpretavimui, kiek tai susiję su Taryba ir Komisija? Pageidautume išsamesnio šio klausimo paaiškinimo.

Ketvirtasis klausimas būtų toks: ar šios diskusijos neturi tarptautinės dimensijos? Mūsų nuomone Europos Sąjunga būtų daug geriau pasiruošusi atsižvelgti į tarptautinę šių diskusijų dimensiją, jei mes nustatytume pagrindinės savo stovyklos poziciją, Europos Sąjungos poziciją, o ne vienos ar kitos valstybės narės poziciją, kurios skuba dalyvauti šiose lenktynėse esant tokioms finansinėms galimybėms.

Paskutinis klausimas susijęs su valiutos kursu. Koks jūsų požiūris į situaciją, kai naftos monarchijos investuoja į eurų aktyvus naudodamos fondų lėšas, kurios buvo gautos iš doleriais vykdomos naftos prekybos taip didindamos įtampą valiutos kursų srityje, kas daro įtaką ir prekybos balansui?

Gerb. pirmininke, Pirmininko pavaduotojau, šiuos klausimus norėtų užduoti Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas. Mes lauksime atsakymų iš Tarybos ir Komisijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne-Marie Idrac, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos Pirmininko pavaduotojau, P. Berčs puikiai apibendrino klausimus dėl nepriklausomų turto fondų. Norėčiau paminėti dar kelias priežastis dėl kurių jie aptariami. Be abejo, pastaraisiais metais padidėjo fondų reikšmė: pagal TVF duomenis šiandien juos sudaro nuo 2 200 iki 300 000 mlrd. EUR. Tačiau mums reikia atsižvelgti į jų investavimo strategijas, jų skaidrumą, tų strategijų aiškumą ir naujų fondų atsiradimo galimybę.

2007 m. spalio mėn. G8 šalių finansų ministrai paprašė TVF ir OECD peržiūrėti šiuos klausimus. Atsižvelgdamos į šiuos raginimus darbo ėmėsi abi institucijos. TVF daugiausia dėmesio skyrė šalims, atsakingoms už nepriklausomus turto fondus, o OECD sutelkė dėmesį į šalis gavėjas. TVF ištyrė esamas fondų praktikas, suorganizavo šiomis temomis apskritojo stalo diskusijas ir paskyrė tarptautinę darbo grupę, kurią sudarė 25 šalys, kuriose buvo tokių fondų siekiant sukurti paruošti pranešimą, kuris bus išleistas šių metų spalio mėn. pabaigoje. Veiklos tikslas yra apibendrinti geriausias praktikas, kurias galės laisvai taikyti nepriklausomi turto fondai, ypač kiek tai susiję su skaidrumu, investavimo strategijomis ir valdymu. Reikia atkreipti dėmesį, kad daugelis šios srities ekspertų nurodo Norvegijos valstybės pensijų fondą kaip pavyzdį.

OECD daugiausia dėmesio skyrė šalių gavėjų geriausioms praktikoms, o OECD ministrai prieš kelias savaites priėmė deklaraciją. Toliau darbą tęs Investicijų komitetas, kuris daugiausia dėmesio skirs plėtros strategijų stebėjimui ir suorganizuos išsamesnes diskusijas apie užsienio valstybių investicijas.

Dabar pereisiu prie Bendrijos dimensijos. Kaip žinote, 2008 m. vasario mėn. Komisija pateikė komunikatą, pavadintą „Bendrasis Europos požiūris į nepriklausomus turto fondus“. Komunikate Komisija pabrėžė, kad naujos įstatyminės priemonės Bendrijos lygiu nėra būtinos ir pasiūlė bendrą Europos požiūrį, pagrįstą bendradarbiavimu tarp šalių, gaunančių nepriklausomų turto fondų lėšas, pačių fondų ir už juos atsakingų institucijų siekiant sukurti, cituoju „principų rinkinį, užtikrinantį NTF investicijų skaidrumą, nuspėjamumą ir atskaitomybę.

Komisijos pasiūlytas bendrasis požiūris turėtų būti pagrįstas penkiais principais: įsipareigojimu sukurti atvirą investicijų aplinką, parama daugiašaliam darbui, esamų instrumentų naudojimu, pagarba EB sutarties ir tarptautiniams įsipareigojimams ir pagaliau proporcingumu bei skaidrumu. Labai svarbu pabrėžti, kad Komisijos komunikatas rekomenduoja atsižvelgti į bendrąjį Europos požiūrį kaip į valstybių narių privilegijų papildymą, susijusį su jų nacionalinių įstatymų taikymu.

Kovo 4 d. Taryba išnagrinėjo šį komunikatą ir pateikė ataskaitą pavasario Europos Vadovų Tarybai. Pastaroji peržiūrėjo Komisijos pateiktas mintis ir pabrėžė du principus. Vietoje to, kad išreikštų paramą daugiašaliam požiūriui jis nusprendė išsakyti savo poziciją dėl TVF ir OECD, kurias minėjau anksčiau, darbą. Vietoje to, kad aptartų esamų instrumentų naudojimą ir dar kartą pritaikytų platesnį požiūrį Taryba nusprendė, kad būtų tinkamiau laikytis nacionalinių ir ES instrumentų pagrindinio principo.

Siekdamas nieko nepraleisti turiu paminėti, kad nepriklausomų turto fondų klausimas buvo diskutuojamas Transatlantinės ekonominės tarybos susitikimo metu, kuris vyko 2007 m. lapkričio 9 d. Vašingtone ir su kurio eiga komisijos narys G. Verheugen yra puikiai susipažinęs.

Kalbant apie nacionalines iniciatyvas reikia pasakyti, kad tam tikros valstybės narės jų jau ėmėsi arba planuoja tai daryti. Tai taikoma ir kitoms didžiosioms nepriklausomų turto fondų lėšų valstybėms gavėjoms už Europos Sąjungos ribų. Be abejo, tokios nacionalinės priemonės neturėtų prieštarauti bendrajam Europos požiūriui, kurio laikosi Komisija atsižvelgdama į ką tik mano minėtus principus ir palaikoma Europos Vadovų Tarybos. Į nacionalines priemones turi būti atsižvelgiama bendrojo Europos požiūrio kontekste. Tikiuosi, kad atsakiau į P. Berčs klausimus.

Nacionalinių priemonių koordinavimas yra vienas iš svarbiausių Komisijos pasiūlyto bendrojo Europos požiūrio aspektų. Kaip jūs pasiūlėte, tikriausiai turėsime išanalizuoti esamas valstybių narių iniciatyvas, kad galėtume įgyvendinti efektyvų koordinavimą ir užtikrinti, kad jis neprieštaraus nacionalinėms prerogatyvoms ir kompetencijoms atsižvelgiant į apsaugą. Europos praktikų analizė galėtų būti atliekama pagal stebėjimo rezultatus, kuriuos pateiks OECD investicijų komitetas, kaip jau esu minėjęs anksčiau.

Gerb. P. Berčs, kalbant apie jūsų minėtą 58 straipsnį, jame numatyta, kad valstybės narės turi teisę taikyti apribojimus atsižvelgiant į viešąją tvarką arba viešąją saugą. Tačiau kiek žinoma Tarybai, šis straipsnis niekada nebuvo taikomas nepriklausomiems turto fondams. Norėčiau pasakyti, kad jis neįtrauktas į Lisabonos sutartį.

Ir pagaliau Taryba pageidauja pažvelgti į Europos Sąjungos vaidmenį atsižvelgiant į tarptautines institucijas. Komisijos komunikatas aiškiai pabrėžia, kad mes aktyviai dalyvaujame ir dalyvausime TVF, OECD bei kitų institucijų veikloje. Nepriklausomi turto fondai yra tarptautinės svarbos, todėl Europai labai svarbu bendradarbiauti su kitomis valstybėmis gavėjomis ir pačiais nepriklausomais turto fondais. Europos Sąjunga turėtų vaidinti aktyvų vaidmenį siekdama užtikrinti, kad būtų toliau vykdomas daugiašalių institucijų darbas. Todėl pavasario Europos Vadovų Taryba parėmė Komisijos pateiktas idėjas. Europos Vadovų Taryba ypač išreiškė savo paramą pastangoms priimti tarptautinį susitarimą dėl geriausios praktikos kodekso, kurį gailės laisvai taikyti nepriklausomi turto fondai ir kuris nustatys visoms šalims gavėjoms privalomus principus tarptautiniu lygiu. Europos Vadovų Taryba dar pridūrė, kad Sąjunga turėtų dalyvauti dabartinėse diskusijose ir pakvietė Komisiją bei Tarybą tęsti darbą šia linkme. Taryba pasiryžusi tęsti pradėtus darbus.

Norėdamas atsakyti į paskutinį jūsų klausimą susijusį su finansais naftos srityje turiu pasakyti, kad kaip šiandien buvo sakyta G8 viršūnių susitikime, mes visi žinome apie priemonių, skirtų mažinti pasaulinį disbalansą, svarbą. Tam tikros, ypač naftą eksportuojančios, šalys turi didelį biudžeto perviršį. Labai svarbu patvirtinti pataisymus ir ypač tinkamai įvertinti valiutos klausimus. Šiuos klausimus atidžiai sprendžia G7-G8 šalių atstovai ir TVF glaudžiai bendradarbiaujant ES valstybėms narėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. (DE) Gerb. pirmininke, einanti Tarybos Pirmininko pareigas, ponios ir ponai, nepriklausomo turto fondai tapo svarbiais finansų sistemų žaidėjais ir pastaruoju metu dėl objektyvių priežasčių vis labiau patraukia visuomenės dėmesį. Anksčiau minėtame vasario mėn. komunikate Europos Komisija nustatė, kaip, mūsų nuomone, Europa turėtų reaguoti į šiuos iššūkius.

Europos Vadovų Taryba pavasarį visiškai sutiko su Komisijos pasiūlytu požiūriu. Situacija labai paprasta – Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje tiesioginių investicijų skyrėja ir kartu pritraukia daug investicinio kapitalo. Tai labai gerai. Investicijos ir atvirumas yra dvi Europos augimo ir užimtumo varomosios jėgos. Mes negalime atsisakyti įsipareigojimų teikti atvirą investicijų aplinką.

Nepriklausomi investicijų fondai buvo sugalvoti ne vakar ir investuoja Europoje jau beveik 50 metų. Šie atsakingi ir patikimi investuotojai vadovaujasi ilgalaike ir stabilia politika, kuriai teko tikrai daug išbandymų pastarosios finansų rinkų sumaišties metu. Fondai skyrė lėšas tada, kai jų labiausiai reikėjo.

Šiuo metu neturime jokio pagrindo manyti, kad nepriklausomi turto fondai daro neigiamą įtaką valiutų kursams. Nėra jokių akivaizdžių įrodymų, kad tokie fondai pereina nuo JAV dolerių prie eurų, tuo labiau, jų reikšmingumas nepasiekė tokio lygio, kuris leistų jiems daryti pastebimą įtaką tarptautinėms finansų rinkoms.

Šių fondų skaičius ir apimtys sparčiai didėja. Kinta investavimo tendencijos. Keičiasi net ir šiuos fondus nustatančių šalių geopolitinis žemėlapis Skirtingi fondai pateikia labai nevienodą informacijos kiekį, todėl atsiranda baimių, kad pinigų investavimas suteikia užsienio vyriausybėms galimybę daryti didelę įtaką ir mes privalome rimtai atsižvelgti į tokias galimybes.

Jei fondai būtų skaidrūs ir vadovautųsi aiškiomis atskaitomybės nuostatomis, tada mums neturėtų kelti rūpesčio faktas, kad jie yra valstybei priklausantys investavimo mechanizmai. Mes privalome įgyti pasitikėjimo dėl jų tikslų pobūdžio, o tai reiškia, kad skaidrumas ir bendras valdymas turi tapti pagrindiniais veiksniais.

Komisijos komunikatas nustato kelias galimas pasirinktis. Taisyklės retai būna geriausias atsakas. Visi bendros rinkos investuotojai privalo vadovautis tomis pačiomis taisyklėmis, taikomomis konkurencijai, vidaus rinkai ir užimtumui. Įvairūs valstybių narių patvirtinti užsienio investuotojams skirti instrumentai apimantys viešojo saugumo ir įstatymų bei tvarkos sritis turi atitikti Bendrijos gaires.

Gerb. P. Berčs, norėčiau pabrėžti, kad valstybės narės turi galimybę taikyti tokias priemones ir tam tikros valstybės narės jau kurį laiką tą daro. Komisija atidžiai stebės šį taikymą, nors kol kas neplanuojame atlikti išsamaus audito. Bet kuri investicijų į jautrius sektorius peržiūra ES lygiu turi apimti visus investicijų šaltiniu, o ne vien nepriklausomus turto fondus. visi sutariame, kad kito tipo fondai kelia mums daugiau susirūpinimo negu nepriklausomi turto fondai ir nėra taip paprasta kalbėti apie skaidrumą ir bendrą valdymą.

Visiškai teisinga teigti, kad nesugebėsime spręsti pasaulinių klausimų taikydami siaurą Europos požiūrį, todėl mums reikia ieškoti tarptautinio ir pasaulinio sprendimo. Komisija mano, kad geriausiu atsaku galėtų būti veiklos kodeksas, kurį valstybės gavėjos ir patys fondai sukurtų pasauliniu lygiu. Savanoriškas veiklos kodeksas, nustatantis pagrindinius valdymo ir skaidrumo standartus užtikrintų didesnį fondų funkcionavimo aiškumą.

Europos Vadovų Taryba kovo mėn. pareiškė paramą tokiam požiūriui, todėl Europos Komisija aktyviai dalyvavo TVF ir OECD veikloje siekdama apibrėžti geriausias praktikas. Abi šios organizacijos padarė didelę pažangą. Galiu drąsiai sakyti, kad pradedame formuoti sprendimą ir sudarėme aiškiai apibrėžtą ir integruotą Europos požiūrį.

Neturėtume pamiršti, kad tai yra abipusis procesas. Visi siekia kuo didesnio aiškumo. Patiems fondams aiškumas reikštų stabilumą ir sumažintų regreso pavojų. Tose nacionalinėse ekonomikos, į kurias investuoja tokie fondai stabili, nuspėjama ir nediskriminuojanti struktūra panaikintų rizikos galimybes šiems svarbiems investuotojams, kitaip tariant, jie nenusigręžtų nuo Europos ir nesiimtų investuoti kitur.

Mes ketiname toliau skatinti TVF ir OECD darbą. Europos Sąjungoje mes sutariame dėl bendros nuomonės, o tai reiškia, kad turime bendrą požiūrį. Valstybės narės nereikės apsispręsti vienoms. Tiesą sakant nė viena valstybė narė nepageidauja veikti viena. Tai sutvirtina mūsų susitarimą ir mes turime jo ryžtingai laikytis. Galime tikėti, kad taip remiamos mūsų strategijos darys didelę įtaką ir Komisija yra įsitikinusi, kad iki šių metų pabaigos mes pasieksime konkrečių teigiamų rezultatų, kuriuos galėsime pateikti Parlamentui.

 
  
MPphoto
 
 

  Piia-Noora Kauppi, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, visiškai pritariu Komisijos ir Tarybos nepriklausomų turto fondų vertinimui. Jie pritaikyti XXI amžiui ir šios diskusijos yra labai laukiamos.

Finansų krizės metu daugelis bankų ir investavimo bendrovių vėl atkreipė dėmesį į fondus, nes jie pateikė tokių reikalingų lėšų.

Numatome, kad ateityje nepriklausomi turto fondai sparčiai augs, kas mus tikrai džiugina. Tai natūrali rinkos plėtra. Nepriklausomų turto fondų pasaulio rinkai teikiamas kapitalas skatina investicijas. Jie turi pajėgumo garantuoti likvidumą finansų rinkai ir bendrovėms. Kartais tai yra tiesiog būtina išlikimo sąlyga.

Dėl savo dydžio ir išteklių nepriklausomi turto fondai gali investuoti į ten, kur labiausiai reikia lėšų, bet kur kiti fondai negali arba nenori investuoti.

Teoriškai, kaip ir visi kiti investicijų fondai, NTF siekia didelio pelno iš savo ilgalaikių investicijų. Negalima sakyti, kad jie kelia grėsmę pasaulio finansų rinkoms ar Europos ekonomikai, greičiau teikia jai naudą.

Nors dabar didėja susirūpinimas dėl tam tikrų naftos turtingų šalių didėjančios ekonominės galios ir tokių valstybių kaip Kinija, mes neturėtume pašalinti šių šalių iš pasaulinių finansų ir investicijų rinkų. Atvirkščiai, Europa turėtų sveikinti lėšas iš šių šalių ir jų investicijų fondų.

Be abejo, faktas, kad kai kurios šalys nesilaiko tų pačių politinių principų kaip mes, kelia nerimą. Jei jų investicijų strategijos pagrįstos politiniais tikslais – nors šį kartą taip nėra – nėra jokių įrodymų, kad nepriklausomi turto fondai yra atsakingi už krizes. Jie veikė pagrįstai ir be politinės įtakos. Negalima diskriminuoti visų NTF pagal jų kilmę, nes tai prieštarauja teisingo reguliavimo principams.

Pagrindinis finansų rinkų ir bendro valdymo nuostatų principas turėtų būti vienodas požiūris į visus panašios veiklos dalyvius. Be abejo, veiklos kodeksas būtų sveikintinas žingsnis, bet jis turėtų būti pagrįstas gaunamų išteklių nediferencijavimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisa Ferreira, PSE frakcijos vardu. – (PT) Kelio prekybai ir investicijoms atvėrimas yra labai svarbus Europos integracijos veiksnys. Nepriklausomi turto fondai egzistuoja jau seniai. Atsižvelgiant į rimtas ekonomines problemas padidėjo šių fondų lėšų skyrimo galimybės bei jų susidomėjimas šiomis galimybėmis. Strateginių sektorių atvėrimas ir leidimas viešajam turtui taikyti privačias iniciatyvas yra dar vienas Europos Sąjungos skiriamasis bruožas. Tačiau svarbu užtikrinti, kad visiems operatoriams ir nepriklausomiems turto fondams būtų taikomos aiškios taisyklės, o jų tikslai būtų suderinti su tinkamu rinkų funkcionavimu, sudarant teisingos konkurencijos sąlygas visiems operatoriams ir taikant trumpalaikę bei ilgalaikę Europos piliečių teisių apsaugą.

Mes sveikiname Komisijos pasiryžimą sudaryti daugiašalį veiklos kodeksą atsižvelgiant į Tarptautinio valiutos fondo pasiūlymus. Tačiau vien geros praktikos kodekso tikrai neužteks. Mes pageidaujame, kad Komisija pateiktų nepriklausomas ir daug didesnes garantijas, kad vidaus rinkos srityje visi finansų operatoriai, įskaitant fondus, pagrįstus Europos, o ne vien nacionaliniais ar tarptautiniais kriterijais, tinkamai atsižvelgs į skaidrumo ir vadovavimo principus.

 
  
MPphoto
 
 

  Wolf Klinz, ALDE frakcijos vardu. (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, nepriklausomi turto fondai vis dažniau tampa pagrindine pastarųjų mėnesių diskusijų tema, nes jie dalyvauja Europos ir JAV bankininkystės sektoriuose. Daugelis mano, kad toks įsikišimas yra tik pirmasis žingsnis ir nepriklausomi turto fondai pradės masiškai investuoti pinigus, todėl daugelis Europos ir kitų regionų bendrovių taps nuo jų priklausomos ar net pereis jų valdžion. Šioje srityje politinės įtakos baimę nustelbia noras gauti prieigą prie technologijų, kurios kitaip būtų nepasiekiamos, ypač todėl, kad mes turime reikalų su partneriais ir rinkos dalyviais, kurie anksčiau nebuvo aktyvūs tarptautinės scenos dalyviai, būtent, nepriklausomi turto fondai iš Rusijos ir Kinijos.

Jie tikrai turi pinigų. Turėdami daugiau negu 3 mlrd. JAV dolerių šioms operacijoms, jie dabar padvigubino sumą kaip tarptautiniai rizikos draudimo fondai. Tačiau žiūrint į praeitį mes nekaip negalime sakyti, kad yra tokių tendencijų. Tokie fondai – kaip jau buvo minėta – iki šiol buvo nepriekaištingi akcininkai. Juos domina ilgalaikė ir teigiama jų verslo plėtra bei kuo didesnės ilgalaikės pajamos iš investicijų.

Tačiau mes neturėtume naiviai stebėti, kaip klostysis įvykiai. Privalome nustatyti taisykles, tačiau nepageidaujame izoliacionizmo ar protekcionizmo, nes nepriklausomo turto fondai yra puikus laisvojo kapitalo rinkos veikimo pavyzdys ir mes suinteresuoti, kad jis tokiu ir liktų.

Mes, liberalai, palaikome Komisijos požiūrį ir jos raginimą sukurti veiklos kodeksą bei tikimės, kad toks kodeksas padidins skaidrumą ir bus aiškūs pagrindiniai tokių nepriklausomų turto fondų investicijų motyvai, tokiems fondams bus taikomas aiškus bendras valdymas.

Tačiau sprendimas turi būti priimtas ES lygiu, o ne 27 atskiri sprendimai. Be to, mums reikia ir tarptautinio sprendimo. Todėl pritariu Komisijos nariui, kuris sakė, kad dabar organizuojamos intensyvios derybos su OECD bei Tarptautiniu valiutos fondu.

Per kelis metus laisvas kapitalo judėjimas padarė didelę teigiamą įtaką Europos ir pasaulio ekonominiam augimui. Neturėtume riboti šio augimo taikydami per daug nuostatų ir protekcionizmo principų. Manau, geriau būtų laikytis savo laisvosios rinkos principų.

 
  
MPphoto
 
 

  Cornelis Visser (PPE-DE). (NL) Nepriklausomi turto fondai dalyvauja finansų rinkoje daugiau negu 50 metų. Per pastaruosius metus labai padidėjo nepriklausomų turto fondų lėšos, ypač Kinijoje, Rusijoje ir arabų valstybėse.

Nepriklausomų turto fondų paskirtis – investuoti valstybės rezervų perteklių ir tokiu būdu gauti pelno. Šios šalys galėtų siekti investuoti save rezervus užsienio valiuta, todėl manau, kad būtų geriau tas lėšas konvertuoti. Lėšos didina finansų rinkų likvidumą ir skatiną plėtrą bei naujų darbo vietų kūrimą. Be to, jos dažniausiai investuojamos ilgesniam laikotarpiui. Lėšos stabilizuoja įmonių, š kurias investuojama, veiklą. Todėl mes turėtume ir toliau skatinti šias investicijas. Tačiau šios lėšos gali sudaryti ir rūpesčių. Mes privalome stebėti investicijų tipus ir tikrinti, ar jie atitinka skaidrumo reikalavimus.

Be to, nevisiškai aiškūs šių nepriklausomų turto fondų politiniai tikslai. Skaidrumo trūkumas gali sukelti nerimą mūsų pusėje dėl šių nepriklausomų turto fondų. Komisija turėtų imtis skaidrumo užtikrinimo veiksmų ir tai yra teigiamas žingsnis. Kitaip valstybės tarsis su šiais nepriklausomais turto fondais nacionaliniu lygiu. Nenorėčiau, kad šie klausimai būtų sprendžiami vien nacionaliniu lygiu. Mes turėtume reaguoti į susidariusią padėti Europos lygiu.

Koordinuota pozicija Europos lygiu yra labai svarbi. Pritariu Tarybos ir Komisijos sprendimui glaudžiai bendradarbiauti su TVF ir OECD. Su nekantrumu laukiu TVF, Pasaulio Banko ir OECD kuriamų gairių ir tikiuosi, kad skaidrumui, tinkamam valdymui ir abipusiškumo principui bus teikiamas reikiamas dėmesys.

Kalbėdamas apie abipusiškumo principą turėčiau pasakyti, kad mes turėtume apsiriboti nepriklausomais turto fondais. Mes visada laukiam privačių investuotojų, bet iš nepriklausomų turto fondų galime reikalauti abipusiškumo principo laikymosi.

 
  
MPphoto
 
 

  Antolín Sánchez Presedo (PSE). (ES) Gerb. pirmininke, per 50 pastarųjų metų nepriklausomo turto fondus įsteigė daugiau negu 30 valstybių. Jų augimą pastaraisiais metais skatino iš naftos ir prekybos gaunamas valiutos perviršis, o tam tikros valstybės svarsto galimybę panaudoti jų lėšas valstybinėse pensijų sistemose.

Nepriklausomi pensijų fondai gali prisidėti prie finansinio stabilumo pasaulyje bei prie ekonomikos plėtros ir taip užtikrinti solidarumą tarp gyventojų kartų.

Tačiau jie gali sukelti problemų bei sąmyšių. Todėl privalome sukurti bendrąjį Europos požiūrį ir užtikrinti, kad jie veiktų skaidriai, nuspėjamai ir būtų tinkamai valdomi. Privalome užkirsti kelią interesų konfliktams ir paradoksui, kai Europos sektoriai, kurių efektyvumas buvo pagrįstas verslo logika, vėl užsitrauktų viešą nepasitikėjimą. Mes privalome ne tik užtikrinti darną ir abipusiškumo principo taikymą, bet ir nustatyti atitinkamas tarptautines taisykles, kurių turėtų būti laikomasi.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE). - (SV) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, esu karštas laisvos prekybos šalininkas ir nekenčiu protekcionizmo, tačiau tai dar nereiškia, kad esu naivus. Viena iš valstybinių fondų problemų yra milžiniškas jų augimas. Nuo vasario mėn. jų turtas išaugo 600 mlrd. JAV dolerių iki 4 trilijonų JAV dolerių, t. y., 4000 mlrd. JAV dolerių. Kokia galia! Šis faktas ir tai, kad šie fondai nėra pakankamai skaidrūs, kaip jau buvo minėta, atsižvelgiant į jų investicijų praktiką ir tai, kad jie kartais priklauso nedemokratinėms valstybėms, parodo, kad mums reikėtų susirūpinti.

Mums reikia lėšų ir investicijų, bet privalome nustatyti visiems taikomas žaidimo ir reguliavimo sistemos taisykles bei pareikalauti skaidrumo. Manau, kad Norvegijos naftos fondas yra puikus jau anksčiau diskusijose minėtas pavyzdys. Kuriant veiklos kodeksą šis fondas turėtų būti laikomas modeliu. Gerb. pirmininke, šviečiant saulei skėčiai mums nereikalingi, tačiau lyjant lietui gali jų prireikti.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel García-Margallo y Marfil (PPE-DE). (ES) Gerb. pirmininke, pasistengsiu nekartoti jau išsakytų komentarų. Norėčiau pasakyti, kad pirmą kartą apie nepriklausomus turto fondus išgirdau 1993 metais KIO skandalo Ispanijoje metu, kuris, pagal Kuveito valdžios institucijų duomenis, padarė didesnę žalą negu Sadamo Huseino invazija 1991 metais.

Nuo to laiko atsirado naujų žaidėjų. Mes jau kalbėjome apie „Gazprom“, Kinijos veiklą Afrikoje ir Venesuelos fondų naudojimą siekiant nuslopinti Bolivarionistų revoliuciją. Po šios finansų krizės šį sąrašą galėsime tęsti. Šie fondai įsigijo daug bendrovių, be to, daug bendrovių sulaukia šių fondų lėšų.

Kaip mano frakcijos vardu sakė P. N. Kauppi, šie fondai tikrai turi neabejotinų pranašumų. Jie pagerina išteklių skirstymą, suteikia likvidumo ir mažina nestabilumą, o tai mums yra labai naudinga.

Buvo paminėti ir su šiais fondais susiję nerimą keliantys klausimai: didesnis vyriausybių kišimasis į ekonomikų veikimą, kurį kartais gali skatinti politiniai, o ne ekonominiai tikslai – kas galėtų įnešti sąmyšio spendžiant nacionalinės saugos klausimus – ir kiekvienos nacionalinės vyriausybės reakcija, kuri irgi gali kenkti vidaus rinkai.

Perfrazuojant Leniną – kas mums beliko? Be abejo, turime ir toliau tirti šių fondų veikimą ir nustatyti tikslią jų darbo diagnozę. Be to, turi būti peržiūrėtos Bendrijos pamatinės nuostatos. Jos tikrai turi atsižvelgti į kompetencijų ir investuotojų apsaugos taisykles, bet ar to pakanka? Mes privalome sudaryti savanorišką veiklos kodeksą, kuris garantuotų skaidrumą, nuspėjamumą ir atskaitomybę. Ir pagaliau veiklos kodeksas turėtų būti pasiūlytas tarptautinėms organizacijoms.

Todėl aš nuoširdžiai skatinu transatlantinį bendradarbiavimą su institucijomis, pavyzdžiui OECD ir Tarptautiniu valiutos fondu. Privalome neatidėliodami imtis veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ieke van den Burg (PSE). – Gerb. pirmininke, pritariu daugelio pasisakiusiųjų susirūpinimui dėl valstybinių fondų, tačiau norėčiau pabrėžti, kad privatieji komerciniai fondai, pavyzdžiui rizikos draudimo fondai ir privatus kapitalas, kelia dar daugiau rūpesčių. Taip yra todėl, kad tokie fondai neteikia daug dėmesio ilgalaikėms investicijoms, tuo tarpu nepriklausomi turto fondai ir pensijų fondai dažnai investuoja ilgam laikui ir gali padidinti akcininkų mažumos vaidmenį bei daro teigiamą įtaką teikdami rinkai likvidumą.

Esmė tame, kad jų investavimo strategijos nėra pakankamai skaidrios ir tikiuosi, kad komisija į tai atkreips reikiamą dėmesį. Teisės reikalų komitetas Parlamentui pateikė pranešimą apie institucinių investuotojų skaidrumą, kuriame mes pageidavome, kad Komisija sukurtų direktyvą, garantuojančią bendruosius skaidrumos standartus. Tikiuosi, kad Komisija atsižvelgs į šį pageidavimą.

Ir pagaliau norėčiau paminėti veiklos kodeksą bei „paklusk arba pasiaiškink“ procedūrą. Ar Komisija svarstė šį elementą?

 
  
MPphoto
 
 

  Harald Ettl (PSE). (DE) Gerb. pirmininke, į mūsų akiratį pakliuvo nepriklausomi turto fondai, ypač praėjusiais metais, kai Kinija paskelbė norą investuoti 3 mlrd. JAV dolerių, tik 3 mlrd. JAV dolerių, iš savo fondų į privačias bendroves. Nepriklausomų turto fondų lėšas dabar sudaro daugiau negu 3 trilijonai JAV dolerių, o tai yra du kartus daugiau negu laikoma rizikos draudimo fonduose. Tai rimta priežastis spręsti jų klausimą. Kol kas žinome tik apie skaidrią Norvegijos sistemą, kuri pasižymi tinkamu valdymu. Tačiau, kaip ir privatusis kapitalas, nepriklausomi turto fondai gali suteikti verslui puikią priedangą.

Nepriklausomi turto fondai sugeba strategiškai investuoti ir sparčiai auga. Todėl turime siekti, kad jie kuo greičiau atsižvelgtų į skaidrumo principą. Dėl korporatyvinių pervedimų, kuriem daro įtaką nepriklausomi turto fondai, gali būti apribojamos darbuotojų teisės ir įdarbinimo sąlygos. Todėl šioje srityje būtinas skaidrumas ir informacijos pasiekiamumas. Kitas klausimas, kurį norėčiau paminėti yra TVF, JAV finansų ministerija ir Vokietijos kanclerė ragina padidinti kontrolę ir reguliavimą. Atrodo, kad mums tikrai reikia kažką daryti.

 
  
MPphoto
 
 

  John Purvis (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, norėčiau perspėti savo kolegas dėl demoniškų nepriklausomų turto fondų ir I. van den Burg dėl privačiųjų investuotojų. Perteklinių lėšų naudojimas labai sveikintinas, ar jos būtų išleidžiamos, ar investuojamos. Ketvirtojo praeito amžiau dešimtmečio depresija buvo perteklių turinčių šalių lėšų kaupimas. Daug geriau kai šios lėšos panaudojamos investuojant į tas sritis, kur jų labiausiai reikia – į mūsų bankus su jų kapitalo deficitu, į mūsų infrastruktūrą, kurią reikėtų modernizuoti, į nekilnojamąjį turtą ir verslą bei pramonę, kurs reikėtų kurti naujas darbo vietas ir išlaikyti esamas.

Mums reikia atsižvelgti į abipusiškumo principą, tačiau ES bet kuriuo atveju yra didžiausia tarptautinė investuotoja. Tai neturėtų būti priežastis taikyti protekcionizmo principą ir blokuoti kitus investuotojus. Būtina, kad mūsų konkurencijos politika kovotų su karteliais ir monopolijomis. Mūsų darbo, sveikatos ir apsaugos taisyklės turi saugoti darbuotojus, be to, mes turime nepriklausomą teisę įstatymiškai apriboti politinį įsikišimą. Dovanotam arkliui į dantis nežiūri!

 
  
MPphoto
 
 

  Zsolt László Becsey (PPE-DE). (HU) Norėčiau trumpai paminėti kelias dalykus. Mes esame labai įvairūs, pavyzdžiui, aš esu kilęs iš naujosios valstybės narės ir šiandien esu pirmas iš šio regiono pasisakantis asmuo, disponuojame nevienodais turtais, mūsų viešasis sektorius yra visiškai neapsaugotas ir turime skaudžią patirtį. Privalome rimtai atsižvelgti į šiuos klausimus,

Dar norėčiau pasakyti, kad šie nepriklausomi turto fondai labai dažnai siekia imperialistinių tikslų ne tik numatydami vidutinio ilgumo investicijas, bet ir pasaulio energijos šaltinių srityje. Pažvelkite į Kinijos pirkimus Afrikoje. Todėl tikrai neaišku, ar užteks šio tarptautinio susitarimo ar veiklos kodekso.

Išsamiai išanalizavę padėtį privalome gerai pagalvoti, ar kai kurios valstybės narės tinkamai atsižvelgia į nacionalines apsaugos priemones, kurios neleistų piktavališkoms investicijoms patekti į jų strateginius sektorius ir tai nepakenktų laisvam kapitalo judėjimui. Dėkoju.

 
  
MPphoto
 
 

  Margarita Starkevičiūtė (ALDE). (LT) Norėčiau savo kolegoms pasakyti, kad galbūt neturėtume tiek laiko skirti užsienio fondams, o daugiau kalbėti apie savo fondus, kaip sakė J. Purvis mes investuojame trečiose šalyse ir ten prarandam pinigus, todėl mums reikia investicijų iš turto fondų. Galbūt mums reikia susitvarkyti savo ekonomikos politiką taip, kad mūsų gyventojų santaupos būtų saugiau investuojamos Europoje, tada mums nereikėtų taip rūpinti trečiųjų šalių turto fondais.

Ir pabaigoje norėčiau padėkoti pirmininkaujančiajai Prancūzijai, kad ji atėjo paklausyti mūsų diskusijų. Slovėnija yra daug mažesnė šalis, bet aš pastebėjau, kad jos atstovai nuolat dalyvaudavo parlamentinėse diskusijose. Prancūzijos atstovai, nors Prancūzija yra didelė šalis, deja, kol kas nėra labai aktyvūs ir aš tikiuosi, kad šios diskusijos paskatins juo aktyviau dalyvauti mūsų posėdžiuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Ieke van den Burg (PSE). – Gerb. pirmininke, dėkoju, kad dar kartą suteikėte man žodį. Noriu pasisakyti dėl J. Purviso išreikštos nuomonės apie žalą darančius nepriklausomus turto fondus, privačias bendroves ir rizikos draudimo fondus. Aš nesutinku su tokia nuomone.

Mes pasirinkome suderintą požiūrį atsakydami į užduotą klausimą bei priimtoje rezoliucijoje, todėl nereikėtų ignoruoti ar neigti, kad mums, kaip Parlamentui, svarbu atsižvelgti į tai, kas vyksta šioje srityje. Manau, kad tai yra mūsų pareiga, mūsų teisė ir nenorėčiau, kad šių klausimų sprendimas būtų atidedamas kaip darantis žalą.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne-Marie Idrac, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos Pirmininke, ponios ir ponai, mane labai nustebino bendra nuomonės, kuri vyrauja mūsų kalbose ir kurią galėčiau taip apibendrinti taip: nei blogio įsikūnijimas, nei naivumas.

Visi girdėjome narių komentarus, kad mums akivaizdžiai reikia įtikinti nepriklausomus turto fondus tinkamai naudoti lėšas ir buvo paminėti keli Europai naudingi jų naudojimo būdai. Tačiau buvo sutarta dėl kelių politinių principų, kurie neleistų mums būti pernelyg naiviems.

Šie principai susiję su skaidrumu, sąžiningumu, nuspėjamumu ir abipusiškumu. Šis narių indėlis padės mums tęsti darbą Taryboje ir Komisijoje kuriant veiklos kodeksą. Labai džiugu ir svarbu, kad nariai pabrėžė koordinuoto darbo tarp valstybių narių poreikį. Atsižvelgdamas į šį faktą noriu pasakyti, kad labai džiugu girdėti eurozonos valstybes kalbant vienu balsu, nes taip jos gali paspartinti koordinavimą su ECB.

 
  
MPphoto
 
 

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, noriu dar kartą jums nuoširdžiai padėkoti už didelę paramą Komisijos požiūriui šių diskusijų metu. Girdėjome kelias skirtingas nuomones, tačiau ne politiniu lygiu, todėl esu ypač jums dėkingas.

Kažkas klausė, kaip sekasi vykdyti šį darbą tarptautiniu lygiu. Leiskite pasakyti, kad tol, kol TVF ir OECD veiklos vyksta paraleliai, šios institucijos sprendžia skirtingus klausimus, Jos galėtų būti apibūdinamos kaip papildomos. Tarptautinio valiutos fondo darbo grupė, kuri kas mėnesį rengia susitikimus, bando nustatyti, kaip nepriklausomi turto fondai patys galėtų imtis tokio savireguliavimo, kokį aptarėme diskusijų metu. Kita vertus, OECD darbo grupė siekia nustatyti, kaip mes turėtume reaguoti į nepriklausomų turto fondų įtaką.

Ši tema nagrinėjama iš dviejų pusių ir noriu dar kartą pasakyti, kad iki šiol buvo padaryta nemaža pažanga. Mes esame tikri, kad pavyks ko nors pasiekti, kaip sakė O. Schmidt, mes tikrai turėsime skėti, kai mums jo prireiks.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Baigdama šias diskusijas noriu pasakyti, kad gavau vieną rezoliucijos pasiūlymą pagal Darbo tvarko taisyklių 108 straipsnio 5 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2008 m. liepos 9 d.

 
  
  

PIRMININKAVO: M. A. DOS SANTOS
Pirmininko pavaduotojas

 

14. Klausimų valanda (Klausimai Tarybai)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas klausimai Tarybai (B6-0168/2008).

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 1, kurį pateikė Claude Moraes (H-0426/08)

Tema: Antidiskriminacinė horizontalioji direktyva.

Ar Taryba gali nurodyti veiksmus, kurių ruošiasi imtis kovojant už didesnes vienodas galimybes visoje ES?

Kokia pirmininkaujančiosios šalies lygių galimybių programa ir kaip Taryba užtikrins, kad valstybėse narėse bus efektyviai taikomi antidiskriminaciniai įstatymai?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, Tarybai puikiai žinoma horizontalių priemonių svarba kovojant su diskriminacija ir, tiesą sakant, ji jau priėmė teisės aktus šioje srityje.

Aš kalbu apie Tarybos direktyvą 2000/43/EB, kuri draudžia diskriminaciją pagal rasę ar etninę kilmę atsižvelgiant į kelis kontekstus bei Tarybos direktyvą 2000/78/EB, kuri draudžia diskriminaciją įdarbinimo ir užimtumo srityje atsižvelgiant į religiją, įsitikinimus, neįgalumą, amžių ar seksualinę orientaciją.

Komisija yra atsakinga už Europos Sąjungos priimtų teisės aktų įgyvendinimo stebėjimą bei įgaliota pradėti šių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo procedūras. Be to, Komisija atidžiai stebi efektyvų esamų direktyvų įgyvendinimą ir liepos 2 d. patvirtino direktyvos pasiūlymą, kuriuo siekiama užtikrinti apsaugą nuo diskriminacijos atsižvelgiant į amžių, neįgalumą, seksualinę orientaciją, religiją ar įsitikinimus ne darbo rinkos srityse.

Šia naująja direktyva siekiama užtikrinti vienodą požiūrį šiose srityse: socialinės apsaugos, švietimo ir visuomenei skirtų prekių ir paslaugų tiekimo.

Per kitus kelis mėnesius Taryba labai atidžiai išnagrinės šią iniciatyvą.

 
  
MPphoto
 
 

  Claude Moraes (PSE). – Norėčiau išreikšti padėką Pirmininkui. Remiu faktą, kad Taryba atsižvelgs į antidiskriminacinius teisės aktus. Tačiau jis tikrai žino – jei ne, tai greitai sužinos – kad antidiskriminacinės direktyvos nėra efektyviai įgyvendinamos. Aš kalbu apie Rasinės lygybės direktyvą ir apie Įdarbinimo direktyvą.

Mes turime ilgai lauktą paketą, naująją prekių ir paslaugų direktyvą.

Visų pirma norėčiau paraginti Tarybą užtikrinti, kad ji atsisakytų direktyvų neįgyvendinimo tradicijų. Pavyzdžiui, nesilaikoma Tarybos pamatinio sprendimo dėl rasinių nusikaltimų. Taryba turėtų patvirtinti šį paketą, nes jis yra svarbus visiems Europos piliečiams ir mes raginame teigiamai į jį atsižvelgti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, žinau, kad bus nelengva, bet galiu pasakyti C. Moraesui, kad mes stengiamės kuo efektyviau užtikrinti direktyvų įgyvendinimą, o pirmininkaujančioji valstybė narė dės visas pastangas, kad būtų taikomas šis Komisijos pasiūlytas paketas.

Tačiau atsižvelgdami į savo patirtį ir kitų susijusių Komisijos pasiūlymų įgyvendinimą, mes žinome, kad tai nebus lengva.

 
  
MPphoto
 
 

  Elizabeth Lynne (ALDE). – Džiaugiuosi, kad jūsų minėtose srityse buvo pasiūlyta horizontalioji direktyva.

Kaip manote, kiek paramos ši direktyva susilauks iš kitų Tarybos narių ir ar pirmininkaujančioji Prancūzija tikrai pasirengusi dėti visas pastangas, kad ši direktyvą būtų įgyvendinta?

Labai svarbu, kad mes patvirtintume antidiskriminacinius teisės aktus ir užbaigtume 13 straipsnio paketą. Kaip sakė Claude Moraes, šio paketo įgyvendinimas yra irgi labai svarbus.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE). (DE) Norėčiau išsamiau aptarti šį klausimą. Europos Sąjungoje galime stebėti klasikinį etninės diskriminacijos atvejį, kai Italijoje diskriminuojami asmenys dėl savo etninės kilmės. Ką Taryba mano apie tokius atvejus? Ar ji sutinka, kad turėtų būti imtasi priemonių prieš Italijos vyriausybę?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, manau, kad šie du klausimai puikiai apibūdina valstybių narių skirtumus. Taryba dar nevykdė diskusijų šia tema, todėl negaliu atsakyti visos Europos Sąjungos vardu.

Tačiau galiu pasakyti, kad, pirmininkaujančiosios valstybės narės nuomone, šios gairės yra svarbios. Šis klausimas susijęs su Europos Sąjungos socialinės dimensijos pagrindo sustiprinimu, o tai yra vienas iš uždavinių, kuriuos esame pasirengę ryžtingai spręsti. Mes dėsime visas pastangas siekdami sutarimo, be to, mes būsime pragmatiški ir sieksime kuo greičiau pasiekti rezultatų.

Įdėmiai išklausiau visų pasisakymų apie etninę diskriminaciją ir galiu pasakyti, kad šie klausimai yra tikrai svarbūs pirmininkaujančiajai valstybei narei.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 2, kurį pateikė Marian Harkin (H-0428/08)

Tema: Pirminikaujančiosios valtybė narės Prancūzijos prioritetai

Atsižvelgiant į pirmininkaujančiosios valstybės narės Prancūzijos prioritetus švietimo ir mokymosi visą gyvenimą mobilumo srityse, ar Taryba sutinka, kad 2011 metų paskelbimas Europos savanoriškos veiklos metais būtų puikus būdas Tarybai skatinti savanoriškos veiklos mobilumą visoms ES piliečių kartoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, nors taryba negali prisiimti oficialios pozicijos dėl įvairių pasiūlymų, susijusių su būsimų Europos metų temomis, šis M. Harkin pasiūlymas buvo labai įdomus.

Europos metų temas gali siūlyti atskiri asmenys, grupės ar institucijos, tačiau jas visų pirma turi išrinkti ir patvirtinti Europos Komisija, kuri po to paruošia teisinį pasiūlymą. Tada pagal bendrų sprendimų priėmimo procedūrą šias temas nagrinėja Europos Parlamentas ir Taryba. Todėl Taryba siūlo gerbiamai narei pateikti pasiūlymą Europos Komisijai, kuri yra vienintelė institucija turinti teisę priimti tokio tipo pasiūlymus.

Kaip žinote, 2008 Europos metai skirti tarpkultūrinio dialogo plėtrai ir mes šiam klausimui skirsime didelį dėmesį Prancūzijos pirmininkavimo metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin (ALDE). – Dėkoju už atsakymą/ 2011 metus pasiūliau Europos savanoriškos veiklos metais todėl, kad aš ir dar keturi Europos Parlamento nariai šiuo klausimu pateikėme raštišką deklaraciją ir pasiekėme reikiamą narių skaičių. Bent jau toks turėtų būti Parlamento požiūris. Jei pirmininkaujančioji valstybė narė Prancūzija galėtų daryti įtaką šiuo klausimu, gal ji sutiktų mus paremti mūsų pageidavimus.

Kaip jau sakiau, šiandien susidarė reikiamas narių skaičius ir tai suteikia mums galimybę pasiūlyti strategiją 2011 metams, jei tam pritartų Komisija.

Norėčiau paprašyti pirmininkaujančiosios valstybės narės Prancūzijos, kad ši užtikrintų jaunų žmonių savanoriškos veiklos plėtrą, kad jaunimas turėtų daugiau galimybių judėti ir įsidarbinti Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, nuoširdžiai pritariu M. Harkin susirūpinimui. Norėčiau pasakyti, kad pirmininkaujančioji valstybė narė Prancūzija skiria daug dėmesio jos iškeltoms temoms, ypač aspektams, susijusiems su jaunų žmonių mobilumu ir užimtumu ir siekia užtikrinti deramą šios problemos sprendimą.

Be to, mes užtikrinsime, kad į šias problemas atsižvelgtų Komisija, nes ji yra atsakinga už tokių pasiūlymų svarstymą. Iš savo pusės mes sieksime pažangos M. Harkin išsakytais klausimas visu pirmininkavimo laikotarpiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − 3 ir 4 klausimai buvo atmesti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 5, kurį pateikė Brian Crowley (H-0432/08)

Tema: ES plano dėl 10 proc. biologinio kuro sunaudojimo panaikinimas.

Neseniai Parlamente svarstytame pranešime (PE 405.949) siūloma apriboti arba apskritai panaikinti ES planą dėl 10 proc. biologinio kuro sunaudojimo, nes jis susijęs su augalija ir gyvūnija, žmonėmis bei pasauliniu maisto tiekimu. Gal Taryba galėtų paaiškinti, ar 2007 m. Kovą priimtas planas dėl 10 proc. gali būti neįvykdytas, taip pat ar ryšys tarp kylančių maisto kainų ir efektyvesnės biologinio kuro gamybos yra dirbtinis.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, iš tikrųjų 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino tikslą, kad iki 2020 m. sunaudojamo biologinio kuro dalis sudarytų ne mažiau kaip 10 proc. viso transporto sektoriuje sunaudojamo benzino ir dyzelinių degalų.

Tačiau Taryba taip pat pateikė tam tikras sąlygas. Tikslo reikia siekti atsižvelgiant į išlaidų rezultatyvumą; biologinį kurą reikia gaminti stengiantis nepakenkti gamtos ištekliams; antrosios kartos biologinis kuras turi būti naudojamas komerciniais tikslais; be to, kuro kokybės direktyvą reikia pakeisti taip, kad būtų leidžiama gaminti mišinius.

Norėdama atsakyti B. Crowley, Taryba paskatino Komisiją kuo greičiau pateikti būtinuosius pasiūlymus. Taigi, 2008 m sausio mėn. Komisija priėmė pasiūlymą dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių šaltinių energiją. Tai, kaip žinote, įpareigoja kiekvieną valstybę narę užtikrinti, kad iki 2010 m. ne mažiau kaip 10 proc. viso transporto sektoriuje sunaudojamo kuro bus gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, ir šis įpareigojimas susijęs ne vien su biologiniu kuru.

Tarybos parengiamieji organai ir kompetentingi Parlamento komitetai tebediskutuoja dėl Komisijos pasiūlymo. 10 proc. tikslas, be abejo, yra svarbus šių diskusijų objektas, bet išvadas galime daryti tik tokias, kad, atrodo, bus sunku įgyvendinti dabartinį tikslą.

Kalbant apie maisto kainas, reikia pasakyti, kad tai sudėtingas reiškinys, kurio priežasčių reikia ieškoti labai giliai ir kurio pasekmės didžiulės. Birželio 19 ir 20 dienomis Europos Vadovų Taryba nurodė, kaip svarbu užtikrinti biologinio kuro strategijos nuoseklumą, pavyzdžiui, siekiant efektyvesnės pirmosios kartos biologinio kuro gamybos ir skatinant plėtoti antrosios kartos biologinio kuro gamybą iš šalutinių produktų.

Ji taip pat akcentavo, kad būtina nedelsiant įvertinti galimą poveikį žemės ūkio maisto produktams ir jei reikia imtis veiksmų, kad nebūtų daroma žalos. Aš taip pat sutinku, kad reikia įvertinti ir ekologines bei socialines gamybos ir biologinio kuro naudojimo pasekmes tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų per ryšius, kurie užmegzti su tarptautiniais partneriais. Todėl mes labai atidžiai išnagrinėsime Komisijos pasiūlymus, atsižvelgdami į nuoseklumą ir stebėjimo bei vertinimo suderinimą. Žinome, kad Parlamentas labai gerai suvokia šias problemas, todėl manome, kad pavyks susitarti dėl taisyklių, kurios leis pasinaudoti biologinio kuro teikiamais pranašumais ir sumažinti netiesioginį žalingą poveikį.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Crowley (UEN). - Einančiam Tarybos Pirmininko pareigas noriu padėkoti už atsakymą ir palinkėti sėkmės per ateinančius šešis mėnesius. Žinau, kad jo laukia sunkus darbas, bet jis gali tikėtis mūsų paramos.

Tačiau kalbant apie biologinį kurą – Pirmininkas kalbėjo tik apie pirmąją ir antrąją kartą, – reikia pasakyti, kad su problemomis susiduriama tada, kai dėl biologinio kuro maisto produktų gamybos sąsajos reikia naudoti tik pirmosios kartos biologinį kurą. Dabar verta pažvelgti į trečiosios karto biologinį kurą – aptarti ne vien biologinio kuro, bet ir visus energetikos sektoriaus biomasės, bioenergijos ir šalutinių produktų klausimus, – kuris galėtų padėti sumažinti mūsų priklausomybę nuo iškastinio kuro ir teiktų su aplinka susijusių pranašumų. Tačiau tam reikia dviejų pagrindinių elementų. Visų pirma reikia koordinuoti tyrimus ir tobulinti technologijas, antra, reikia užtikrinti nuorodų lankstumą, kai numatyta 2008 m. gruodžio mėn. vykusiame Tarybos susitikime.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke M. A. dos Santosai, taikant šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio apskaičiavimo metodą, ir ypač šio metodo siūlomus pasirinkimus, bus atsižvelgiama į sunaudojamo kuro kiekį. Tačiau B. Crowley, žinoma, teisus. Turime galvoti apie biomasę ir kitus bioenergijos elementus, ir stengtis išvengti žalingų pasekmių maisto gamybai.

Dėl šios priežasties turime ir toliau siekti koordinuoti tyrimus ir plėtrą ir galbūt pakoreguoti tikslus, atsižvelgdami į tyrimų koordinavimą. Darbas turi būti pradėtas Taryboje. Jau buvo kalbėta šiuo klausimu ir mes galime dar kartą įsitikinti, kad teks atsižvelgti į įvairius elementus, kuriuos B. Crowley minėjo savo kalboje.

 
  
MPphoto
 
 

  Josu Ortuondo Larrea (ALDE). - (ES) Gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas, žinau, kad esate susipažinęs su taip vadinamais išankstinis sandoriais finansų ir vertybinių popierių biržose. Taip pat buvo nemažai kalbėta apie tai, kad viena iš pagrindinių maisto produktų kainų kilimo priežasčių gali būti žemės ūkio produktų gamybos derinimas su biologinio kuro gamyba.

Norėčiau paklausti, ar pirmininkaujančioji valstybė ir Taryba atliko tyrimą, siekdamos nustatyti išankstinių sandorių mastą ir jų ryšį su maisto produktų ir angliavandenilių perdirbimo rinkomis, taip pat ribą, iki kurios tai gali sukelti beatodairišką kanų augimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Aš taip pat noriu palinkėti sėkmės Prancūzijai, kaip pirmininkaujančiajai valstybei narei.

Ar problema nėra ta, kad apie biologinį kurą su neigiama nuostata kalbama ne dėl Europos veiksmų, o dėl JAV, kuri didelį javų kiekį pila į mašina, o ne sušeria karvėms?

Ir ar nereikia Europai ir pasauliui visų pirma sukurti nuoseklios žemės naudojimo politikos, kuri garantuotų maistą, pašarus, energiją ir aplinkos teikiamus pranašumus? Tačiau jokio konkretaus elemento negalima laikyti blogio įsikūnijimu, maisto produktų gamybą laikant kertiniu akmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, gerbiamas narį, nesu girdėjęs apie jokius jūsų minėtus tyrimus. Norėjau pasakyti deja, nes būtų naudinga išsamiai išnagrinėti, koks vaidmuo šioje srityje tenka rinkoms ir koks –ateities produktams. Taip pat manau, kad verta atlikti išsamesnius tyrimus šioje srityje, nes kitose rinkose galima numatyti ir kelti hipotezes, priklausomai nuo šių žodžių konotacijos.

Kalbant apie M. McGuinness komentarus, reikia pasakyti, kad ji yra teisi (kaip ir pirmininkaujančiosios valstybės narės intencijos) – mums reikia siekti nuoseklesnės žemės ūkio produktų gamybos politikos, kad pavyktų išvengti tam tikrose srityse patirto pertekliaus, o jūs pateikėte konkretų JAV pavyzdį, kuris yra visiškai tinkamas.

Tikimės, kad mūsų pirmininkavimo laikotarpiu pavyks pateikti iniciatyvas, užtikrinsiančias nuoseklesnius žemės ūkio produktų gamybos metodus.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 6, kurį pateikė Liam Aylward (H-0434/08)

Tema: TPT 2 ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl vaikų darbo

Šių metų gegužės mėn. pateiktos Tarybos išvados dėl vaikų teisių ir greitesnio tūkstantmečio plėtros tikslų įgyvendinimo labai džiugina. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Taryba pripažino, jog su vaikų darbu siejamas vaikų išnaudojimas yra itin pažeidžiama vieta, kodėl Tarybai nekelia nerimo spraga tarp TPT 2 ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų dėl vaikų darbo? TPT 2 iš valstybių reikalaujama suteikti universalų pradinį išsilavinimą, o Tarptautinės darbo organizacijos konvencijose nurodoma, kad 15 metų – o kai kuriose besivystančiose šalyse 14 metų – yra vaikų darbo riba. Todėl vaikai, kurių amžius nuo 11 ir 12 iki 14 ir 15 metų, yra neapsaugoti ir neaprūpinti, ypač daugumo besivystančių šalių, kuriose ištekliai ir tikriausiai norai nesieks toliau nei TPT 2 ir kuriose vaikai patenka į didžiausios išnaudojimo dėl darbo rizikos grupę.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, L. Aylwardai, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijose (TPT) ir Tūkstantmečio plėtros planuose dėl vaikų darbo apsaugos iš tikrųjų egzistuoja amžiaus tarpas. Tačiau tarptautinės konvencijose ir tūkstantmečio plėtros planuose atskleisti du požiūriai, kurie, žinoma, skirtingi, bet taip pat papildantys vienas kitą.

Norėčiau priminti, kad tūkstantmečio planų, patvirtintų 2000 m. tikslas – iki 2015 m. pagerinti gyvenimo sąlygas įgyvendinant aiškius ir konkrečius tikslus, kuriuos jūs žinote; užtikrinti universalų pradinį išsilavinimą yra antrasis iš tokių tikslų.

Nustatydama šiuos tūkstantmečio tikslus tarptautinė bendruomenė pripažino, kad švietimas yra pagrindinė teisė ir svarbus ekonominės plėtros veiksnys. Teisės į švietimą pripažinimas, be abejo, yra vienas iš kovos su vaikų darbu būdų, tačiau jis nėra vienintelis. Egzistuoja ir pirmasis tūkstantmečio tikslas būtent – visuotinis skurdo išgyvendinimas, – kuris yra lemiamas veiksnys kovojant su vaikų darbu, nes vis daugiau jaunų piliečių turės lankyti mokyklą. Tarptautinėse darbo organizacijos konvencijose nustatytas teisinis kovos su vaikų darbu pagrindas, tad tiek peržiūrėjus tūkstantmečio planus, tiek TPT apsaugos konvencijas, akivaizdu, kad jos papildo viena kitą panašiai kaip vieni kitus papildo įstatymai ir veiksmai arba bendrasis pagrindas ir teisinis taikymas.

Amžiaus tarpą galima aptikti ir tūkstantmečio planų nuostatose bei TPT teisiškai privalomose nuostatose. Tai, kad egzistuoja šis amžiaus tarpas, kaip minėjo L. Aylward, neturi jokios įtakos Tarybos pasiryžimui palaikyti kovą su įvairiausiomis vaikų darbo apraiškomis ir taikyti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas.

Gegužės mėn. Tarybos padarytos išvados įrodo, kad Europos Sąjunga sieks, kad būtų panaudojami priimti įstatymai, leidžiantys veikti ir vesti politinį dialogą tarp Europos Sąjungos, valstybių narių ir trečiųjų šalių ir, neatsižvelgiant į tai, ar jis susijęs su derybomis dėl prekybos, bendradarbiavimo siekiant plėtros, ar tarptautinių organų veiksmais, stengtis užtikrinti, kad šios konvencijos būtų taikomos visose srityse.

Savo išvadose Taryba akcentuoja derybų tarp Europos bendrijos ir trečiųjų šalių dėl Europos Sąjungoje priimtų susitarimų būtinybę ir siekį ratifikuoti ir vykdyti TPT konvencijas dėl vaikų darbo, taip pat indėlį siekiant panaikinti įvairiausias vaikų darbo apraiškas.

Sąjunga sieks pasinaudoti visomis įmanomomis plėtros priemonėmis, kad pavyktų dar labiau sutvirtinti šalyse partnerėse egzistuojančias sistemas ir galimybes teikti pagrindines paslaugas nenaudojant diskriminavimo priemonių; tad Taryba savo išvadose taip pat aiškiai pasisako už apsaugą nuo smurto ir išnaudojimo. Čia taip pat minimas ir atitinkamas profesinis mokymas ir įgūdžių tobulinimo planai bei produktyvaus užimtumo galimybės ir deramas darbas pasiekus minimalų darbingumo amžių.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (UEN). - Ar einantis Tarybos Pirmininko pareigas gali politiškai pasižadėti, kad per ateinančius šešis mėnesius prioritetiniu klausimu bus laikomas vaikų darbas visame pasaulyje? Ar galime tikėtis, efektyvesnio tarptautinių veiksmų koordinavimo, kai tai susiję su parama dėl plėtros ir užsienio politikos klausimais?

Pagaliau, ar galėtų einantis Tarybos Pirmininko pareigas pakomentuoti neseniai girdėtą BBC laidą apie vaikų darbą gerai žinomos ir klestinčios Europos drabužių gamybos firmos tiekimo grandyje? Ar Taryba ketina įdiegti sistemą, kuri įpareigotų Europos valstybes pranešti apie bet kokį darbo lygį tiekimo grandyje?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, atsakysiu į klausimus atvirkštine tvarka. Nesu girdėjęs apie pranešimą, kurį minėjo gerbiamas narys, bet jei ši informacija būtų patvirtinta, klausimas, be jokios abejonės, būtų nagrinėjamas toliau; būtina išnagrinėti faktus, susijusius su tiekimo grandinės importo lygiu. Tačiau galite neabejoti, kad pirmininkaujančioji valstybė narė yra nuodugniai susipažinusi su šiais reiškiniais ir ketina su jais kovoti, ypač šioje srityje taikydama abipusiškumo principus ir užtikrindama, kad bus paisoma tarptautinių socialinių standartų.

Antra, kalbant apie plėtrą, reikia pasakyti, kad esate visiškai teisus. Tai uždavinys, kurį išspręsti reikės didelių pastangų, tad mes ir toliau sieksime užtikrinti efektyvesnį koordinavimą plėtros srityje. Pagaliau, kaip ir visi aspektai, susiję su siekiu kelti Europos Sąjungos socialinę dimensiją, kova su vaikų darbu ir kelias, kuriuo Europos Sąjunga turi eiti yra pagrindiniai pirmininkaujančiosios valstybės narės rūpesčiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 7, kurį pateikė Seán Ó Neachtain (H-0436/08)

Tema: Turto susigrąžinimo tarnybų įsteigimas

Ar gali Taryba padaryti pareiškimą dėl to, kokių veiksmų buvo imtasi siekiant visose valstybėse narėse įsteigti turto susigrąžinimo tarnybas ir konfiskuoti valstybėse narėse nusikalstamu būdu įsigytą turtą?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, S. Ó Neachtain, kaip žinote, 2007 m. gruodžio 6 d. buvo priimtas Tarybos sprendimas 2007/845, kurį patvirtino Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, dėl valstybių narių turto susigrąžinimo tarnybų bendradarbiavimo nusikalstamu būdu įgytų pajamų bei kito susijusio turto paieškos ir nustatymo srityje.

8 sprendimo straipsnyje nurodyta, kad iki 2008 m. gruodžio 18 d. valstybės narės Tarybos Generaliniam sekretoriatui ir Komisijai perduoda visų nacionalinės teisės aktų nuostatų, įgalinančių jas vykdyti joms pagal šį sprendimą nustatytas prievoles, tekstą. Iki šios dienos Tarybos Generalinis sekretoriatas, deja, jokių tokio pobūdžio komunikatų negavo.

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Ó Neachtain (UEN). (GA) Gerb. pirmininke, einančio Tarybos Pirmininko pareigas norėčiau paklausti, ar pirmininkaujančioji valstybė narė pritaria rekomendacijai, kad šios tarnybos, jas įsteigus, bus įgaliotos konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą ir taip užtikrinti šio Europos susivienijimo efektyvumą mažinant nusikalstamumą ir konfiskuojant turtą, kaip tai daroma kitose valstybėse, bet, žinoma, kol kas neįmanoma įgyvendinant nusikaltimų prevenciją Europos lygiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau pritarti gerbiamam nariui, nes profesinėje savo karjeroje esu susidūręs su šiais klausimais, todėl manau, kad toks bendradarbiavimas turi būti skatinamas Europos lygiu. Tiek pats asmeniškai, tiek kalbėdamas pirmininkaujančiosios valstybės narės vardu galiu pasakyti, kad manau, jog reikia užtikrinti, kad valstybės narės vykdys savo įsipareigojimus šioje srityje, kai tai susiję su Tarybos sprendimu, ir kartu su Tarybos Generaliniu sekretoriatu sieksime užtikrinti, kad šie įsipareigojimai būtų įvykdyti iki nustatyto termino, t. y. iki šių metų pabaigos, kai baigsis valstybės narės pirmininkavimo laikotarpis. Pagaliau noriu pasakyti, kad gerbiamo nario išreikštas nerimas yra visiškai pagrįstas.

 
  
MPphoto
 
 

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Gerb. J. P. Jouyetai, kurį laiką Europos Sąjungoje galiojo pinigų plovimo direktyva, kuri buvo tikslingai naudojama, siekiant konfiskuoti neteisėtu būdu įgytas pajamas, ypač kai tai susiję su narkotikų prekyba ir panašia nusikalstama veikla. Ar jūsų paminėtas sprendimas kokiu nors būdu nukonkuruos šią direktyvą? Galbūt direktyva ir sukaupta jos naudojimo patirtis yra geresnis sprendimas už tą, kurį šiuo metu mums siūlote? Be to, galbūt galima numatyti, kad bus suformuotas griežtesnis požiūris ir patvirtintos labiau teisiškai privalomos priemonės?

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš taip pat sveikinu naująjį einantį Tarybos Pirmininko pareigas ir linkiu jam sėkmes per ateinančius šešis mėnesius.

Man tik įdomu, ar einantis Tarybos Pirmininko pareigas yra susipažinęs su Airijos Kriminalinio turto biuro veikla ir ar jis mano, kad tokį pavyzdį būtų galima laikyti šablonu. Jis efektyviai dirbo tirdamas pinigų plovimo, iš nelegalios prekybos gaunamų pajamų, taip pat apskritai nusikalstamos veiklos atvejus. Įdomu, koks jo požiūris į tai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, norėdamas atsakyti R. Rackui ir A. Doyle, turėčiau tiesiog daugiau sužinoti apie Airijos tarnybos darbo efektyvumą. Jei dirbama efektyviai, manau, kad nėra priežasties keisti darbo metodus ir derinti juos su Europos lygiu.

Toks pat svarbus ir R. Racko klausimas. Vadovaujantis praeityje taikomais kovos su pinigų plovimu būdais, ypač atsižvelgiant į tai, ką pavyko nuveikti Europoje nuo 2001 m. rugsėjo 11 d., manau, galima įžvelgti skirtumą tarp kriminalinio turto kaip tokio ir pajamų, įgytų pinigų plovimo būdu. Tačiau aš manau, kad svarbu užtikrinti tokius pačius apribojimus, todėl per I pirmininkavimo laikotarpio etapą aš asmeniškai ketinu išsiaiškinti, ką galima padaryti, norint nustatyti pagrindus, kurie būtų nuoseklesni, bet ne mažiau ribojantys. Kalbant apie pinigų plovimą, gerb. R. Rackai, reikia pasakyti, kad esate visiškai teisus. Europos lygiu buvo pasiekta nemažai džiuginančių rezultatų. Todėl, kiek galiu spręsti iš savo patirties, būtų naudinga jais remtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 8, kurį pateikė Eoin Ryan (H-0438/08)

Tema: ES mastu veikianti skubaus pavojaus paskelbimo sistema vaikų pagrobimo atvejais

Kokie pirmininkaujančiosios valstybės narės ir Tarybos planai dėl Visos Europos Sąjungos mastu veikiančios skubaus pavojaus paskelbimo sistemos vaikų pagrobimo atvejais ES valstybėse narėse?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, E. Ryanai, tai labai svarbus klausimas. Kai kuriose valstybėse narėse jau veikia pavojaus paskelbimo mechanizmai, kurie leidžia visiems viešiesiems pareigūnams ir pilietinei visuomenei mobilizuoti pajėgas ir per trumpą laiką rasti auką. Tokio tipo apsauga, kuri efektyviai veikia nacionaliniu lygiu, deja, gali pasirodyti neefektyvi, jei norint išvengti įspėjimo tereikia kirsti sieną arba užtenka laiko pabėgti, kol toks pavojus paskelbiamas.

2007 m. Europos Komisija inicijavo šio klausimo peržvalgą, siekdama nustatyti esamas priemones ir išsiaiškinti tinkamumą bei didesnį veiksmų efektyvumą, vykdant juos ES lygiu; tam tikslui buvo suburta darbo grupė.

Tuo pačiu metu kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, taip pat Nyderlanduose, Belgijoje ir Liuksemburge, 2008 m. birželio 12 d. buvo surengtos pratybos, siekiant išsiaiškinti kaip veikia tarpvalstybinio perspėjimo apie pagrobimą sistema. Kitos valstybės narės, pavyzdžiui, Vokietija, Ispanija, Portugalija ir Čekija bei Komisija, pratybose dalyvavo kaip stebėtojos.

E. Ryano klausimą Prancūzija, kaip pirmininkaujančioji valstybė narė, laiko prioritetiniu, todėl bus tęsiama pragmatinė peržvalga, siekiant kovoti su vaikų pagrobimu ir įrodyti, kad Sąjunga yra gerai informuojama apie tokius atvejus.

Kelios valstybės narės pateikė pratybų rezultatus, jie buvo pristatyti Kanuose vykstančiame Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime, kurias baigiasi šiandien, o R. Dati turi galimybę aptarti šį iš tiesų svarbų klausimą su savo kolegomis. Manau, būtų įdomu inicijuoti efektyviausios praktikos šioje srityje peržvalgą, kad egzistuojančius mechanizmus būtų galima apjungti į tinklą, užtikrinantį didžiausią perspėjimo sistemos efektyvumą. Žinoma, Taryba Parlamentą informuos apie visas iniciatyvas, kurių bus galima imtis per ateinančius šešis mėnesius šioje itin jautrioje ir svarbioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Eoin Ryan (UEN). - Aš taip pat noriu pasveikinti einantį Tarybos Pirmininko pareigas ir palinkėti Prancūzijai sėkmės jos pirmininkavimo laikotarpiu.

Noriu užduoti du klausimus. Pirmas klausimas toks: ar einantis Tarybos Pirmininko pareigs apsvarstė pagalbos telefono linijos idėją? Tai būtų labai gera pradžia. Šiuo metu daugelyje šalių veikia pagalbos telefono linijos. Galbūt galima įvesti jas ir kitose valstybėse?

Antras klausimas: ar galima konkrečiau pasakyti, kada tai bus įgyvendinta? Tai vienas iš klausimų, dėl kurių visi sutaria ir nori, kad būtų rastas sprendimas, bet, atrodo, įstrigome biurokratiniame aparate. Kai kas nors bus įvykdyta, visi paklaus, kodėl tai nebuvo atlikta anksčiau.

Įdomu, ar būtų galima išgirsti, koks šio klausimo išsprendimo terminas ir ar buvo apsvarstyta pagalbos telefono linijos idėja.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, pagalbos telefono linija yra puiki idėja, nes tokia sistema veikia keliose valstybėse narėse. E. Ryanai, jūs esate visiškai teisus, nes tai idėja, kuri pirmininkaujančiosios valstybės narės pasiūlymų pagrindu gali būti visuotinai įgyvendinama.

Mūsų darbotvarkė yra vienas iš labiausiai pažeidžiamų aspektų, kai siekiama įrodyti, kad Europoje imamasi konkrečių veiksmų siekiant labiau koordinuoti veiksmus tragiškų įvykių atveju, pavyzdžiui, kai pagrobiami vaikai; tai pavyksta spaudos ir keleto naujų metodų dėka. Mūsų tikslas yra suderinti praktiką ir pasiekti politinio susitarimo, jei įmanoma iki Prancūzijos pirmininkavimo laikotarpio pabaigos. Bent jau toks yra mūsų pačių išsikeltas tikslas.

 
  
MPphoto
 
 

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Gerb. J. P. Jouyetai, pagrobto vaiko Madeleine McCann tėvai lankėsi pastarajame Strasbūre vykusiame plenariniame posėdyje ir mėgino gauti Parlamento paramą kuriant visoje Europoje veikiančią veiksmų sistemą, kurios tikslas – užtikrinti, kad diegiant Europos Sąjungos pažiūras daugiau dėmesio būtų skirta vaikų pagrobimo prevencijai ir pagrobtų vaikų apsaugai. Ar Taryba kartu su Parlamentu ir Komisija ketina suteikti paramą vykdant atitinkamus veiksmus šioje srityje?

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Aš atstovauju McCann šeimai ir regionui, iš kurio jie atvyko, todėl įvykius stebėjau labai atidžiai. Tęsiant E. Ryano mintį, reikia pasakyti, kad daugelyje Europos valstybių jau rezervuota 116 000. Jie buvo įdiegti į telekomunikacinius paketus pagal vakar vakare Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto primininko pasiūlytą pakeitimą, todėl galbūt norėsite pažvelgti į tuos įstatymų aktus. Tačiau mano klausimas štai koks: ar mums reikia naujų įstatymų aktų? Ar negalima to pagrįsti bendradarbiavimu?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, Madeleine McCann pagrobimas yra ypač jautrus atvejis ir noriu aiškiai pasakyti, kad mes siekiame pirmininkaujančiosios valstybės narės, Tarybos ir Europos Parlamento bendradarbiavimo, kuris leis užtikrinti, kad bus imtasi bendrų veiksmų. Šiuo atveju R. Rack yra visiškai teisus. Nenoriu pasakyti, kad mums būtinai reikia įstatymų. Mano nuomone mums reikalinga sritis, užtikrinanti veiksmų suderinamumą, bendradarbiavimą ir efektyvias praktikas, taip pat reikia pažvelgti į tai, ką pasisekė nuveikti įvairiose valstybėse narėse.

Štai kodėl buvo įdomu surengti tokias bandomąsias pratybas keliose valstybėse narėse ir padaryti išvadas bei pateikti jas savo partneriams, kartu su šiais Rūmais, kaip minėjo R. Rack, iki Prancūzijos pirmininkavimo laikotarpio pabaigos. Manau, kad būtina užtikrinti efektyvumą, o tai galima glaudžiau bendradarbiaujant, o ne, kai jūs sakėte, kuriant įstatymus.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 9, kurį pateikė Manuel Medina Ortega (H-0440/08)

Tema: Efektyvesnė kaimynystės politika ir susiję projektai

Atsižvelgiant į tai, kad iš įvairių šalių, įskaitant Komisiją, buvo pateikta nemažai pasiūlymų dėl efektyvesnės kaimynystės politikos formavimo, siekiant pasinaudoti atokiausių regionų išskirtinės geografinės padėties teikiamais pranašumais ir stengtis plėtoti kaimyninius santykius su Vakarų ir Vidurio Afrikos, taip pat Karibų jūros valstybėmis, įdomu sužinoti, ar Tarybos nuomone šie pasiūlymai gali įgauti konkretesnę formą ir ar jais remiantis galima sudaryti kokius nors planus?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, akivaizdu, kad M. M. Ortega žino, jog Sevilijos Europos Vadovų Tarybos iniciatyva Komisija pateikė pranešimą, pagrįstą visuotiniu požiūriu į ypatingo pobūdžio atokiausių regionų situaciją, kuriuo siekiama nustatyti priemones, kurias reikia taikyti siekiant skatinti tų regionų plėtrą, atsižvelgiant į jų specifinius poreikius.

Neseniai, 2007 m. rugsėjo mėn., Komisija pateikė Tarybai ir Europos Parlamentui šios strategijos rezultatus ir su ja susijusius ateities planus. Be to, kaip gerbiamas narys žino, neseniai išleistas žaliosios knygos dokumentas dėl „ES ir užjūrio šalių ir teritorijų būsimųjų santykių“. Tad Komisija pradėjo plataus masto pasitarimą su visuomene, kuriuo bus grindžiama naujoji partnerystės su užjūrio valstybėmis ir teritorijomis politika.

Kaip jums žinoma, šios teritorijos ir atokiausiai nutolę regionai turi nemažai bendrų bruožų. Galima paminėti jų nutolimą, atsiskyrimą nuo ES teritorijos, pažeidžiamumą, įskaitant klimato kaitą, ir, žinoma, visas problemas, susijusias su transportu, tiek oro, tiek jūrų, migracijos srautų valdymu, žemės ūkio ir laivininkystės politika. Visi šie klausimai aktualūs tiek užjūrio valstybėms, tiek atokiausiai nutolusiems regionams.

Atsižvelgiant į šiandien pasaulyje susiklosčiusią situaciją, turime suvokti, kad jei norime sėkmingai dirbti, būtina suformuoti vientisą plėtros politiką, kuri būtų laikoma platesnės regioninių pagrindų politikos dalimi; todėl kaip 2004 m. Sevilijos strategijos dalis buvo pateiktas efektyvesnės kaimynystės politikos veiksmų planas, kuriuo siekiama skatinti atokiausiai geografiškai nutolusių regionų integraciją arba kitaip sakant glaudesnius santykius su konkrečiomis Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalimis ir Karibų jūros regiono valstybėmis.

Be to, į šia regioninės dimensijos perspektyvą atsižvelgiama siekiant ekonominės partnerystės susitarimų, dėl kurių Europos Sąjunga derasi su Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalimis, siekdama užtikrinti efektyvesnę šių šalių regioninę integraciją.

Siekdami šio tikslo pasitelkiame įvairiausius įstatymų aktus, apie kuriuos jūs, be abejo, žinote. Visų prima reikia siekti efektyvesnio finansinių įstatymų koordinavimo, nesvarbu, ar tai būtų 10-asis Europos plėtros fondas, ar Europos regioninės plėtros fondas, ar su bendru finansavimu susiję fondai. Turime stiprinti dabartinius jūrų saitus tarp atokiausiai nutolusių regionų ir jų kaimynių, kurios nėra ES valstybės narės. Taip pat svarbu dalyvauti Bendrijos atliekamuose tyrimuose, susijusiuose su šiais atokiausiai nutolusiais regionais, užjūrio valstybėmis ir teritorijomis ir jų kaimynystėje esančiomis šalimis, kad jos galėtų dalyvauti Bendrijos programose. Pagaliau reikia priimti naujas nuorodas dėl migracijos, ypač jei tai susiję su Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo pagrindais.

Kaip gerbiamas narys M. M. Ortega minėjo, strategijos dėl labiausiai nutolusių regionų (į kurių tikslus taip pat reikia atsižvelgti peržiūrint reglamentą dėl priemonių, susijusių su atokia padėtimi ir nuošalumu) programos įgyvendinimas yra Tarybos darbo programos dalis, kuri bus vykdoma Prancūzijos, Čekijos ir Švedijos pirmininkavimo laikotarpiais.

Kaip žinote, Prancūzijai šie klausimai ypač aktualūs. Tai įrodo svarbus susitikimas Réunion saloje, kuris buvo pradėtas vakar ir bus tęsiamas iki liepos 11 d., o didžiausias dėmesys bus skiriamas strategijoms, kurias reikia suformuoti, siekiant kovoti su klimato kaita ir biologinės įvairovės mažėjimu atokiausiai nutolusiuose regionuose ir užjūrio valstybėse bei teritorijose. Tikimės kad ir šio susitikimo metu bus rastas naujas stimulas formuoti politiką, kuriai skiriame tiek daug dėmesio.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Medina Ortega (PSE). - (ES) Gerb. pirmininke, einančiam Tarybos Pirmininko pareigas noriu padėkoti už atsakymą. Kaip einančiam Tarybos Pirmininko pareigas yra žinoma, puikiai dirbantis Komisijos narys M. Barnier pateikė pasiūlymą dėl minėtos efektyvesnės kaimynystės koncepcijos, be to, einantis Tarybos Pirmininko pareigas paminėjo nemažai šioje srityje egzistuojančių įstatymų.

Tikiu, kad Prancūzijos pirmininkavimo laikotarpiu iki metų pabaigos bus imtasi konkrečių veiksmų. Buvo pateikta labai daug dokumentų, su kuriais, kaip jam žinoma, aš ir visi čia esantys yra susipažinę. Tačiau svarbiausias klausimas yra susijęs su galimybe pasiekti pažangą, nes laikas eina, o šiuo metu atokiausiai nutolusiuose regionuose dar nėra šio išorinių veiksmų plano.

Atokiausiai nutolę regionai yra ES dalis, jie yra žemyno teritorijoje, ir jie mums teikia didžiulius pranašumus. Aš tikrai tikiuosi, kad iki metų pabaigos Prancūzija kaip pirmininkaujančioji valstybė narė imsis priemonių, siekdama įgyvendinti šias bendro pobūdžio teorijas dėl efektyvesnės kaimynystės su atokiausiai nutolusiais regionais.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, M. M. Ortega, nuo 2004 m. sprendžiant šį klausimą buvo patvirtinta nemažai konkrečių priemonių ir M. M. Ortega buvo teisus, paminėdamas Michel Barnier veiklą šioje srityje, kurie leido įvykdyti kelias svarbias įvairios Bendrijos vykdomos politikos reformas. Verta paminėti sanglaudos politiką ir struktūrinius fondus, Europos žemės ūkio fondą, Europos regioninės plėtros fondą, Europos žvejybos fondą ir regioninę paramą, POSEI programas ir tyrimų programas.

M. M. Ortegai noriu pasakyti, kad nepaisant sunkumų, susijusių su Lisabonos sutarties įsigaliojimo atidėjimu Prancūzijos pirmininkavimo laikotarpiu, mes rengiamės pamėginti įvesti visiškai naują dimensiją į šias politikos sritis ir užtikrinti, kad horizontaliosios dimensijos būtų kuo efektyviau įrodomos konkrečiais veiksmais. Žinoma, mes stengsimės ypač daug nuveikti laivininkystės srityje, todėl ketiname glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir D. Hübner, spręsdami regioninės politikos įstatymų pagrindų programos klausimus. Galite būti ramūs, kad mes skirsime ypatingą dėmesį šiam klausimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 10, kurį pateikė Robert Evans (H-0442/08)

Tema: Šri Lanka

Tarybai bus pranešta apie didėjantį smurtą Šri Lankoje ir vis labiau pagrįstą nuomonę dėl galimo pilietinio karo grėsmės. Neseniai 11 –žmonių žuvo ir 70 buvo sužeista per bombos sprogimą keleiviniame traukinyje, dar du žuvo sostinėje Kolombe įvykdyto sprogimo metu, o tamilų kilmės televizijos žurnalistas Paranirupasingam Devakumar buvo mirtinai sužeistas per užpuolimą, kai vyko iš darbo namo; tai yra devintas Šri Lankoje nužudytas žurnalistas per pastaruosius dvejus metus.

Tarybai bus pranešta apie nepavykusius Šri Lankoje organizuotus pakartotinus rinkimus į JTO žmogaus teisių tarybą, o tai yra akivaizdus įrodymas, kad JTO nariai atsisako bendrauti su valstybe, kurią dauguma laiko piktnaudžiaujančia savo padėtimi Taryboje, siekiančia ne diegti žmogaus teises, o apsiginti nuo tarptautinio nagrinėjimo, pagrįsto plačiai žinomais ir dokumentuose užfiksuotais faktais apie žmogaus teisių pažeidimą, kurį vykdo ne vien LTTE, bet ir vyriausybės saugumo pajėgos.

Ar, atsižvelgdama į tai, Taryba nesutinka, kad ES turi būti skiriamas pagrindinis vaidmuo ieškant taikaus ir ilgalaikio konflikto sprendimo būdų? Kokią poziciją, atsižvelgdama į tai, Taryba ketina užimti ir kokią įtaką tai turės deryboms su Šri Lanka dėl „BLS plius“ (bendrosios lengvatų sistemos) statuso suteikimo?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, R. Evansai, Tarybai suprantamas jūsų nerimas dėl situacijos Šri Lankoje. Nuo 2008 m. pradžios Europos Sąjunga vedė intensyvų dialogą su Šri Lankos vyriausybe. Nuo kovo 16 iki 18 dienos trys vyresnieji pareigūnai viešėjo Kolombe, kur jie susitiko su keturiais vyriausybės ministrais ir kitais vyresniosios vadovybės politikais. Birželio 10 d. aukšto lygio delegacija iš Europos Komisijos dalyvavo Kolombe vykusiame 17-ame ES ir Šri Lankos jungtinės komisijos susitikime. Abiejų vizitų metu buvo pasinaudota proga aptarti Europos Sąjungos susirūpinimą dėl dabartinės situacijos Šri Lankoje.

ES trejeto vizoto Šri Lankoje metu Sąjunga patvirtino savo vaidmenį bendrai vadovaujant Tokijo procesui ir humanitarinės pagalbos teikimą. Kaip žinote, Europos Sąjunga yra svarbiausia pagalbos Šri Lankai teikėja. Tačiau buvo akcentuota, kaip svarbu sukurti palankesnį klimatą, kuris leistu siekti efektyvesnio NVO, Jungtinių Tautų ir TRKK darbo.

Šiuo metu Šri Lanka naudojasi konkrečiais pranašumais, kurie siūlomi pagal specialų iniciatyvos susitarimą dėl nuoseklios plėtros ir tinkamo vadovavimo, kuris įtrauktas į Europos Sąjungoje galiojančią bendrąją lengvatų sistemą. Šio susitarimo straipsniuose numatyta, kad valstybės, norinčios toliau naudotis „BLS plius“ programos teikiamais pranašumais, turi pateikti paraiškas iki 2008 m. spalio mėn. Šis susitarimas taikomas, jei tenkinamos tokios sąlygos kaip ekonominis pažeidžiamumas, taip pat ratifikuojamos ir taikomos 27 konvencijos dėl žmogaus teisių, darbo teisių, aplinkos ir vadovavimo principų.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Evans (PSE). - Einančiam Tarybos Pirmininko pareigas noriu padėkoti už atsakymą, bet noriu trumpai paminėti du aspektus.

Atlikdama pagrindinės taikdarės vaidmenį ES turi pakeisti savo politiką dėl kelionių draudimo, nes derybos vyko Ženevoje, o tai nėra ES, todėl, kad norvegai, kurie nėra ES nariai, taip pat intensyviai dalyvauja taikos užtikrinimo procese. Ar einantį Tarybos Pirmininko pareigas tai tenkina?

Einantis Tarybos Pirmininko pareigas išsakė aiškią poziciją dėl BLS derybų, tačiau atsižvelgiant į jo išsakytas abejones, tiksliau, abejones dėl šiandienos Šri Lankos, įdomu, ar jis dabar taip pat tvirtai įsitikinės, kad Šri Lanka sugebės patenkinti šias 27 sąlygas, kurias jis minėjo, o tai turi būti įvykdyta norint, kad būtų taikoma ši prekybos lengvatų sistema?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, R. Evansai, aš atkreipiau dėmesį į jūsų komentarą dėl Ženevos proceso ir jūs esate teisus, teigdamas, kad norvegams čia tenka didelis vaidmuo. Tačiau aš manau, kad Sąjungai, kuri – pakartosiu – yra svarbiausia pagalbą teikianti šalis, tenkantis vaidmuo yra ypač svarbus. Todėl turime pasinaudoti visomis tokios padėties mums siūlomomis galimybėmis ir padaryti įtaką Ženevos procesui, taip pat stabilizuoti veiksmus šalyje.

Tolesnis BLS plius taikymas Šri Lankai visų prima grindžiamas ekonominio pažeidžiamumo kriterijumi ir tarptautinių konvencijų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis, kurias minėjau, taikymu. Šri Lanka iš tikrųjų turi vykdyti susitarimą.

Kiek man žinoma, nors nesu įsitikinęs, prieš nuspręsdami, ar galima taikyti „BLS plius“ programą, turime gauti bendrą dosjė iš Šri Lankos pareigūnų. Šiuo metu neteko girdėti jokių prieštaravimų iš Tarybos pusės, kad programos taikyti negalima. Turėsime peržiūrėti, kokio pobūdžio yra Šri Lankos pareigūnų pateiktas prašymas.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE). - Norėčiau paklausti Ministro, ar jį tenkina tai, kad žmogaus teises pažeidžia vyriausybės pajėgos ir „Tamilų tigrai“. Galbūt jis gali tai pakomentuoti?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) gerb. A. Doyle, man žinoma tik ta informaciją, kurią trejetas, vykdęs misiją Slovėnijos pirmininkavimo laikotarpiu, pateikė Tarybai. Trejetui vadovavo Slovėnijos užsienio reikalų departamento Azijos regiono vadovė H. Campbell, taip pat A. Nicolaj, kuris yra atsakingas už Šri Lanką. Vieninteliai man žinomi pažeidimai yra jų nurodyti atvejai. Tačiau jei neprieštaraujate, A. Doyle, kreipsiuosi į jus, kai man bus pateikta daugiau informacijos, o dabar apgailestauju, kad negaliu pateikti išsamesnio atsakymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 11, kurį pateikė Avril Doyle (H-0445/08)

Tema: Tarybos prioritetai dėl klimato paketo

Kokios yra Prancūzijos kaip pirmininkaujančiosios valstybės narės ambicijos dėl klimato ir energetikos paketo? Kokių veiksmų jau buvo imtasi? Kokį terminą pirmininkaujančioji valstybė narė numatė?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, Prancūziją kaip pirmininkaujančiąją valstybę narę džiugina šių metų pradžioje Komisijos pristatytas energetikos ir klimato paketas, kuriame tinkamai atskleisti 2007 m. kovo mėn. vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime valstybių ir vyriausybių vadovų iškelti tikslai. Čia galima paminėti siekį iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį ar net ketinimą sumažinti šį kiekį 30 proc., jei tai leis sėkmingos derybos dėl pasaulinio susitarimo dėl režimo, vykdomo po 2012 m.; reglamento pagrindų pasiūlymą dėl anglies dioksido gavybos ir geologinio atsargų kaupimo, taip pat, A. Doyle, demonstracinių projektų šioje srityje inicijavimas, siekiant, kad iki 2020 m. atsinaujinanti energija sudarytų 20 proc. visos Europos Sąjungoje suvartojamos energijos. Jūs tą taip pat puikiai žinote, A. Doyle.

Prancūziją kaip pirmininkaujančiąją valstybę narę taip pat džiugina Slovėnijos pirmininkavimo laikotarpio pasiekimai. Kalbant apie tai, reikia pasakyti, kad tikriausiai žinote apie pažangos ataskaitą, kurią birželio mėn. Tarybai pateikė kadenciją baigianti pirmininkaujančioji valstybė narė. Diskusijos dėl šios ataskaitos įrodė, kad Taryba pritaria bendrajai paketo struktūrai. Be to, buvo nutarta, kad kai kuriuos pasiūlymus dėl šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų schemos peržiūros ir pastangų paskirstymo sektoriuose, kurių neapima ši schema, reikia išnagrinėti išsamiau.

Ypač tai pasakytina apie prevencinius veiksmus, susijusius su anglies nuotėkomis, iš aukcionų gaunamų pajamų panaudojimą, lankstumą, kurio reikia siekiant nacionalinių tikslų, taip pat padidinimą nuo 20 proc. iki 30 proc. bei specifinę konkrečių valstybių narių situaciją.

Žinome, kad nebus lengva įgyvendinti visus tikslus. Taip pat žinome, kad Prancūzijai kaip pirmininkaujančiajai narei teks įnešti aiškumo sprendžiant šiuos klausimus, kad esama interesų konfliktų, tačiau vis tiek būtina atlikti išsamią mano paminėtų elementų analizę ir ypač atidžiai peržiūrėti į iš aukcionų gaunamų priemokų paskirstymo mechanizmus, taip pat priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią anglies nuotėkoms, ir įvairius būtinus lanksčius mechanizmus.

Tačiau mes taip pat žinome, A. Doyle, kad yra visiškai būtina pasiekti politinį susitarimą metų pabaigoje vyksiančioje Poznanės konferencijoje, tačiau dar svarbiau tokį susitarimą pasiekti Kopenhagos konferencijoje. Kalbant apie tai, ką turės atlikti pirmininkaujančioji valstybė narė, kalbant apie institucijų, kurios jums pažįstamos taip pat gerai kaip ir man, veiklą, taip pat įstatymais numatytus terminus, reikia pasakyti, kad bendradarbiaujant su Rūmais reikės pasiekti susitarimo, kuris yra pakankamai ambicingas, ir įtvirtinti Sąjungos poziciją 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje vyksiančių derybų metu, o laikas, skirtas leisti įstatymus, jau pradėtas skaičiuoti. Tai, be jokios abejonės, yra pats didžiausias iššūkis, kurį mums tenka priimti, A. Doyle.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE). - Ar politinis susitarimas reiškia susitarimą, kurio pavyks pasiekti primojo svarstymo metu, ar jis susijęs su pasirengimu išankstiniam antrajam svarstymui Prancūzijos pirmininkavimo laikotarpiu? Be to, norėčiau sužinoti, kokius prioritetus einantis Tarybos Pirmininko pareigas teikia sienų kontroliavimo priemonėms ar draudimams? Ar pirmininkaujančioji valstybė narė sutinka su mano nuomone, kad reikia išsaugoti rezervinį B planą, kurio prireiks, jei nepavyks pasiekti tarptautinio susitarimo tikslų, tačiau nenaudoti jo kaip priemonės tarptautiniam susitarimui pasiekti?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, A. Doyle, mėgindamas atsakyti į pirmąjį klausimą, stengsiuosi pateikti kaip įmanoma išsamesnį atsakymą. Susitarimo mes mėginsime pasiekti primojo svarstymo metu. Ketiname daryti viską, kas įmanoma, kad jo pasiektume, o jei pavyks pasiekti išankstinio susitarimo antrojo svarstymo metu, mes taip ir padarysime. Manau tai yra visų Europos institucijų ir visos Sąjungos siekis. Kad būtų aišku, pasakysiu, jog tai mano asmeninė nuomonė, nepaisant žinojimo, kad to pasiekti bus labai sunku.

Kabant apie anglies nuotėkų prevencinius mechanizmus, reikia pasakyti, kad manau, jog svarbu – aš kalbu pirmininkaujančiosios valstybės narės, o ne Tarybos vardu, – kad, viena vertus, turime stengtis bendradarbiaudami spręsti techninius su šioms priemonėmis susijusius klausimus, kurie anaiptol nėra paprasti, o kita vertus, tai mums suteiks pranašumo artėjančiose tarptautinėse derybose. Jei nepavyks pasiekti jokio susitarimo visuotiniu lygiu, tada, kaip jūs visiškai teisingai pasakėte, turėsime pasitelkit B planą. Tačiau pereidami prie B plano jaustumėmės tvirčiau, jei tarptautinių derybų metu galėtume pateikti pasiūlymus, be to, galėtume pateikti juos pakankamai anksti. Tokia yra mano nuomonė.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Evans (PSE). - Kadangi Ministras yra savo tėvynės teritorijoje, o šešis mėnesius truksiančiu valstybės narės pirmininkavimo laikotarpiu teks vadovauti 27 valstybėms, galbūt jis gali nurodyti, kokios srityse jo manymu Prancūziją būtų galima laikyti ypač geru pavyzdžiu, nurodančius kelią visai Europos Sąjungai?

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, dėkoju už šį protingą klausimą. Manau, Prancūzija kaip pirmininkaujančioji valstybė narė turėtų pamiršti sunkumus, su kuriais teks susidurti svarstant vienokius ar kitokius pasiūlymų aspektus, kuriuos ne visada taip lengva priimti. Žinome, kad ne viskas lengvai pasiekiama. Kalbu apie atsinaujinančias energijos formas ir kitus elementus. Tačiau pirmininkaujančiosios valstybės narės uždavinys, R. Evansai, yra pasiekti susitarimo iki šių metų pabaigos, kad ir kokių pastangų tai pareikalautų, o tai kainuos iš tiesų daug net pinigine šio žodžio prasme, nepamirštant kai kurių šio paketo aspektų.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

Į klausimą 37 nebus atsakinėjama, nes tema, su kuria jis susijęs, numatyta kaip šio plenarinio posėdžio darbotvarkės punktas.

 
  
  

Atsakymams skirtą laiką skelbiu pasibaigusiu.

(Posėdis buvo nutrauktas 19.00 val. ir pratęstas 21.00 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: R. KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

 

15. Prašymas taikyti skubos tvarką (žr. protokolą)

16. Direktyvos 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose pakeitimas. Reglamento (EB) Nr. 881/2004, įsteigiančio Europos geležinkelio agentūrą, pakeitimas (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Kitas darbotvarkės klausimas bendros diskusijos šiais klausimais:

– Paolo Costos Transporto ir turizmo komiteto vardu pateikta rekomendacija dėl antrojo svarstymo (A6-0223/2008) siekiant priimti direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose (Geležinkelių saugos direktyvą) (16133/3/2007 – C6-0129/2008 – 2006/0272(COD));

– Paolo Costos Transporto ir turizmo komiteto vardu pateikta rekomendacija dėl antrojo svarstymo (A6-0210/2008) siekiant priimti reglamentą, iš dalies keičiančią Reglamentą (EB) Nr. 881/2004, įsteigiantį Europos geležinkelio agentūrą (Agentūros reglamentas) (16138/3/2007 – C6-0131/2008 – 2006/0274(COD));

 
  
MPphoto
 
 

  Paolo Costa, pranešėjas. (IT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, man itin džiugu pradėti mūsų šio vakaro diskusijas, nes mes galime pagaliau įgyvendinti savo siekius, iš pradžių sukėlusius daug sunkumų, bet vėliau, manau, leidusius pasidžiaugti didele jų svarba. Šį vakarą ketiname aptarti keletą techninių klausimų, tačiau man atrodo, kad jų reikšmė kuriant Europą gerokai didesnė, nei daugelis žodžių, kuriuos įvairiausiomis progomis skiriame vienas kitam.

Galbūt neteko pastebėti, bet šiuo metu Europoje yra beveik 700 000 vagonų, kurie važiuoja iš vienos valstybės į kitą, ir kuriuos gali naudoti viena arba kita įmonė; tačiau iki šiol jiems nebuvo leidžiama pakankamai paprastai pervažiuoti sieną, nes nebuvo nustatytų abiejose šalyse galiojančių bendrų saugos taisyklių.

Šį vakarą nagrinėdami du klausimus, kurie papildo riedmenų funkcinio suderinamumo ir abipusio pripažinimo taisykles, pateiktas jau sausio mėn. pasistengsime panaikinti kitus barjerus, be to, tai, kaip tai atliksime, užtikrins darnią saugumo požiūriu nepriekaištingą sistemą. Priimdami reglamentą, dėl kurio šį vakarą diskutuojame, mes žengiame antrąjį žingsnį pirmyn. Be to, kad papildysime Europos agentūros įgaliojimus, taip pat suteiksime jai pagrindinį vaidmenį kuriant vieną geležinkelio signalizavimo sistemą, kuri pakeis mažiau nei 23 šiuo metu Europoje įdiegtos sistemos. Mes bent jau mėginame kurti vieną geležinkelių rinką, kuri buvo numatyta pirmojoje sutartyje 1957 metais, bet kurios nepavyko sukurti iki šiol.

Kalbant apie pasiūlymus dėl saugumo direktyvos, reikia pasakyti, kad didžiausią nerimą kelia vagonų priežiūros sertifikavimo sistemos sukūrimas ir jos taikymas ne vien geležinkelių gamybos įmonėse ir infrastruktūrą prižiūrinčiose įmonėse, bet galbūt ir trečiosiose šalyse, jei jos nutaria investuoti į vagonų sąstatą. Nė vienas šių aspektų nepanaikins geležinkelių gamybos įmonių įsipareigojimų, susijusių su riedmenų naudojimu tada, kai jie pagaminami.

Mes ilgai diskutavome apie tai, ar sertifikavimas turėtų būti savanoriškas ar privalomas, taip pat dėl to, ar didžiausią dėmesį turime skirti vagonams, o ne kitiems riedmenims. Manau, pavyko priimti tinkamą sprendimą. Sistema bus privaloma, taikoma vagonams per ateinančius dvejus metus; po dešimties metų ji taip pat apims kitas transporto priemones, pavyzdžiui, keleivinio transporto priemones. Šis sistema buvo pristatyta, šiuo keliu jau einama, tad netrukus mes pasieksime savo tikslą. Noriu akcentuoti, kad Agentūros reglamentas bus taikomas visai Europos signalizavimo sistemai, nes taip bus galima žengti žingsnį technologijų tobulėjimo srityje ir numatyti kitų priemonių panaikinimą.

Iškilo du sunkumai. Visų prima, kaip užtikrinti, kad technologinę pažanga, kurią reikia skatinti ir spartinti, neperžengtų laiko ribų, kurios nustatytos atsižvelgiant į tyrimus, kuriuos reikia atlikti norint pereiti prie naujos signalizavimo sistemos. Tačiau man atrodo, kad sprendimą pavyko rasti ir čia. Reikia pritaikyti dabar veikiančios sistemos 2.3.0 versiją ir ją tobulinti, nepamirštant, kad iki 2012 m. turėsime įdiegti dar pažangesnė apsaugos sistemą. Dėl šių priežasčių ir dėl to, kad kaip man atrodo pavyko išspręsti visas problemas, aš manau, kad galime rekomenduoti Rūmams balsuoti už susitarimą, kurio buvo pasiekta antrojo svarstymo metu, nes taip galėsime pademonstruoti savo darbo efektyvumą ir santykius su taryba.

 
  
MPphoto
 
 

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, po to, kai 2001 ir 2004 m. buvo priimti pirmieji geležinkelio paketai ir prieš tai, kai 2007 m. buvo priimtas trečiasis geležinkelio paketas, 2006 m. gruodžio 13 d. Komisija pasiūlė naują teisinių priemonių rinkinį, susijusį su riedmenimis, ypač lokomotyvais.

Šiomis priemonėmis siekiama paremti traukinių sektoriaus atgaivinimo procesą pašalinant kliūtis, trikdančiomis traukinių judėjimą Europos geležinkelių tinklais. Šios priemonės yra susijusios su tekstais, dėl kurių šiandien diskutuojame, t. y. direktyvos dėl geležinkelių saugumo pakeitimas ir reglamento dėl Europos geležinkelių agentūros pakeitimas.

Kečiant reglamentą dėl Europos geležinkelių agentūros įsteigimo siekiama dviejų pagrindinių tikslų.

Visų prima, siekiama praplėsti agentūros kompetenciją, kad ji galėtų suvaidinti deramą vaidmenį taikant naująją funkcinio suderinamumo direktyvą. Ji turės nurodyti kokias įvairias nacionalines procedūras reikia atlikti ir kokių šiuo metu galiojančių techninių taisyklių būtina paisyti norint, kad lokomotyvai būtų patvirtinti. Tada ji turės sudaryti lygiareikšmių taisyklių, kurios bus laikomos reikalavimais, sąrašą ir nustatyti