Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2107(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0241/2008

Pateikti tekstai :

A6-0241/2008

Debatai :

PV 09/07/2008 - 2
CRE 09/07/2008 - 2

Balsavimas :

PV 09/07/2008 - 5.20
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0357

Posėdžio stenograma
Trečiadienis, 2008 m. liepos 9 d. - Strasbūras Tekstas OL

2. 2007 m. ECB metinė ataskaita (diskusijos)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas – Olle Schmidt pranešimas Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu dėl 2007 m. ECB metinės ataskaitos (2008/2107(INI) (A6-0241/2007).

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt, pranešėjas. − (SV) Gerb. pirmininke, Jean Claude Trichet, Jean-Claude Juncker, visi stebi Europos centrinį banką. Dėl dabartinės neapibrėžtos ekonominės padėties ir finansų suirutės ECB patiria didelį spaudimą. Aš esu įsitikinęs, kad palūkanų normos, pakeltos praėjusią savaitę, buvo tinkamas sprendimas. Infliacija yra rykštė, kuri netinkamai perskirsto turtą. Europos politikos vadovai turi būti dėkingi už tai, kad jie turi nepriklausomą centrinį banką, pasirengusį imtis veiksmų siekiant apsaugoti Europą nuo sąstingio, mažo augimo ir didėjančios infliacijos.

Praėjus dešimčiai metų po to, kai buvo įvestas euro, jis tapo pasauline valiuta. Saugumas ir stabilumas, kurį jis teikia eurozonai ir Sąjungai, tarp jų ir mano šaliai, ir be viso kito pasaulinei ekonomikai viršijo visus lūkesčius. Neigiamas Airijos referendumo rezultatas nebuvo reakcija į euro stiprėjimą. Asimetriška eurozonos valstybių ekonomikos plėtra gali būti pavojinga, tačiau šią padėtį galima ištaisyti laikantis stabilumo pakto reikalavimų ir siekiant išlaikyti stabilius valstybės finansus ir tęsti struktūrines reformas valstybėse narėse.

Tuo pat metu esama tam tikro pagrindo praėjus 10 metų peržiūrėti, kaip veikia ECB; būtina tobulinti tikrinimą, skaidrumą, sprendimų priėmimo procesą ir didinti tarptautinį euro vaidmenį. Todėl komitetas siūlo, kad ECB pateiktų naują pasiūlymą dėl to, kaip plečiantis Eurogrupei galėtų būti didinamas sprendimų priėmimo skaidrumas ir veiksmingumas. ECB turėtų informuoti apie Vykdomosios valdybos narių diskusiją, priimant sprendimus dėl bazinės palūkanų normos tam, kad būtų didinamas skaidrumas ir nuspėjamumas. Turėtų būti stiprinamas jo, kaip eurogrupės vadovo, vaidmuo, siekiant geriau atspindėti euro reikšmę taip pat ir tarptautinėmis sąlygomis.

Suteikti daugiau informacijos rinkai, kaip ir skelbti protokolus ir balsavimo rezultatus dėl ECB sprendimų dėl palūkanų normų ilgą laiką Parlamentui buvo itin svarbu. Tačiau ECB atsisakydavo tai daryti, pagrįsdamas tuo, kad dėl to ECB valdyboje atsirastų pasidalijimas nacionaliniu pagrindu.

Jean Claude Trichet, mes išklausėme jūsų požiūrio, ir dabar komitetas pateikia iš dalies pakeistą pasiūlymą. ECB valdyba turėtų aiškiau informuoti apie sprendimus nustatant palūkanų normas, t. y. nurodyti, ar buvo pasiekta vienbalsiškumo be diskusijų, ar buvo sunku pasiekti bendrą poziciją. Tai būtų svarbus žingsnis tobulinant dialogą tarp rinkos, mūsų, politikų, ir ECB.

Infliacija pakilo iki rekordinių aukštumų ir siekia maždaug 4 proc., gerokai viršydama maždaug 2 proc. tikslą vidutinės trukmės laikotarpiu. Ne tik doleris, bet ir kitos valiutos ženkliai susilpnėjo euro atžvilgiu, ir dėl to vėl atsinaujino diskusijos dėl valiutų kurso. Eurozonos plėtra didina pinigų erdvės reikšmę, tačiau tuo pat metu atsiranda ir keletas iššūkių, nes sprendimų priėmimas tampa sunkiau valdomas, ir didėja jos narių ekonominio vystymosi skirtumai.

Būsto paskolų rinkos krizė parodė, kad finansinis stabilumas yra visuotinis klausimas, nes krizės jau neapsiriboja viena šalimi arba vienu regionu. Bendros JAV centrinio banko ir Anglijos centrinio banko pastangos buvo reikšmingos tam, kad būtų išsaugota finansinė sistema, tačiau tai nepadėjo išspręsti krizės. Taip pat paaiškėjo, kad reikalingas geresnis bendradarbiavimas tarp centrinių bankų ir kitų institucijų. Tai, kad ECB ir JAV Centrinis bankas nesėkmingai bandė įspėti, kad būtina rimtai vertinti krizės būsto paskolų rinkoje pavojų, rodo didėjantį pasaulio finansų rinkos nestabilumą. Dėl to esama priežasčių veikti, ir Parlamentas aktyviai dalyvauja šioje veikloje; vienas pavyzdžių – Lamfalussy procesas, kuriuo siekiama modernizuoti Europos priežiūros struktūrą.

Bendrosios pinigų politikos ir ECB artimiausiais metais laukia sudėtingi iššūkiai. Aš esu įsitikinęs, kad ES vadovams ir ECB pavyks juos išspręsti. Vis dėlto ES vadovai turėtų suprasti, kad kainų stabilumas ir tinkamai tvarkoma valstybės finansų sistema yra augimo ir naujų darbo vietų kūrimo pagrindas. Todėl tenka stebėtis, kad Prancūzijos prezidentas, iš dalies todėl, kad šiuo metu jis atstovauja pirmininkaujančiajai Prancūzijai, išsako abejones dėl ECB stabilumo tikslų. Mano nuomone, vietoje to Europos vadovai turėtų vykdyti atvirą dialogą su savo piliečiais, ir aiškinti jiems pinigų politikos užduotis ir tikslus. Kainų didėjimas ir jį kompensuojantis atlyginimų didinimas kelia didžiausią pavojų žmonių gerovei.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Claude Trichet, Europos centrinio banko pirmininkas. − (FR) Gerb. pirmininke, pranešėjau, gerbiamieji Parlamento nariai, aš laikau didele garbe pristatyti jums 2007 m. metinę Europos centrinio banko ataskaitą, kaip tai numatyta pagal Sutartį. Mūsų santykiai yra glaudesni, negu tik Sutartyje numatyti įpareigojimai, ir Europos Centrinis bankas labai vertina gerus santykius su Europos Parlamentu.

Tai jau ketvirtas kartas šiais metais, kai aš kreipiuosi į jus. Mano kolegos iš Valdybos taip pat nuolat palaikė glaudžius santykius su Europos Parlamentu, ypač tokiais klausimais, kaip eurozonos plėtra, mokėjimų sistemos ir dešimtosios Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) metinės.

Pirmiausia aš pateiksiu jums trumpą santrauką dėl ekonomikos vystymosi krypčių 2007–2008 m. ir paaiškinsiu ECB pinigų politikos priemones. Norėčiau pateikti keletą pastabų dėl klausimų ir pasiūlymų, kuriuos jūs pateikėte savo pasiūlyme dėl rezoliucijos dėl 2007 m. Europos centrinio banko (ECB) metinės ataskaitos.

2007 m. ECB veikė sudėtingoje aplinkoje, kurią nulėmė kylančios ir kintančios žaliavų kainos ir nuo antrosios 2007 m. pusės didėjantis neapibrėžtumas dėl finansų rinkų korekcijos visame pasaulyje, kaip minėjo pranešėjas. Nežiūrint to, 2007 m. eurozonos ekonomiką ženklino stabilus augimas, metiniam realiam BVP didėjant 2,7 proc.

Pirmojoje 2008 m. pusėje realus BVP ir toliau pasižymėjo vidutinišku augimu, nors ketvirčių duomenys tikriausia rodė didelius, tačiau laikinus svyravimus, priklausančius nuo tuo metu vyraujančių veiksnių. Todėl vertinant augimo plėtrą, daugiausia dėmesio reikėtų skirti vidutinės trukmės tendencijoms.

Žvelgiant į ateitį besivystančių šalių augimas, palaikantis eurozonos užsienio paklausą, turėtų išlikti stiprus. Eurozonos ekonomikos pagrindai išlieka tvirti ir didesnių vidaus ekonomikos pusiausvyros neatitikimų nepastebėta. Pastaraisiais metais labai išaugo užimtumas ir darbo jėgos dalyvavimas, ir nedarbas buvo mažiausias per 25 metus.

Tačiau išlieka rizika dėl augimo perspektyvų, susijusi su neapibrėžtumu, kurį lemia tolesnis nenumatytas pagrindinių prekių kainų didėjimas, galimos tolesnės pasekmės ekonomikai dėl finansų rinkose išliekančios įtampos ir stiprėjančios protekcionistinės tendencijos.

Kalbant apie kainų dinamiką, 2007 m. vidutinė metinė suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) infliacija eurozonoje buvo 2,1 proc. ir šiek tiek viršijo ECB kainų stabilumo reikalavimus. Metų pabaigoje tarptautinių naftos ir maisto kainų didėjimas padidino infliaciją gerokai virš 2 proc. Nuo to laiko infliacija eurozonoje ir toliau didėjo, stipriai didėjant žaliavų kainoms, ir 2008 m. viduryje siekė 4 proc., o tai jau kelia susirūpinimą. Ateityje metinė suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) infliacija ir toliau kurį laiką gerokai viršys kainų stabilumo lygį, ir turėtų laipsniškai lėtėti 2009 m.

Pavojus kainų stabilumui 2007 m. vidutinės trukmės laikotarpiu buvo didelis ir pastaraisiais mėnesiais dar labiau padidėjo. Šie rizikos veiksniai apėmė žaliavų kainų ir netiesioginių mokesčių ir administruojamų kainų didėjimą. Be to, valdančioji Taryba yra labai susirūpinusi dėl to, kad kainų ir atlyginimų didėjimas gali prisidėti prie infliacinio spaudimo ir didinti antrinį poveikį ekonomikai. Pirmieji požymiai kai kuriuose eurozonos regionuose jau pastebimi. Šiomis sąlygomis reikėtų vengti nominalaus darbo užmokesčio indeksavimo, kuris kelia ypač didelį susirūpinimą.

Kaip ir 2007 m., pinigų politikos analizė pirmojoje 2008 m. pusėje patvirtino vyraujančius rizikos veiksnius kainų stabilumui vidutinės trukmės ir tolimesnėje perspektyvoje. Pagal mūsų pinigų politikos strategijos reikalavimus, pinigų ir kredito plėtros politika euro zonoje per pastaruosius penkerius metus kelia pavojų kainų stabilumui.

Norėdama apriboti rizikos veiksnius vidutinės trukmės laikotarpiu, kurie turi įtakos kainų stabilumui 2007 m. kovo ir birželio mėn. Valdančioji Taryba patikslino savo poziciją dėl pinigų politikos. Esant neįprastai dideliam neapibrėžtumui dėl korekcijų finansų rinkose 2008 m. liepos mėn. valdančioji Taryba nustatė eurozonoje pagrindinėms refinansavimo operacijoms minimalią 4,25 proc. palūkanų normą. Tai pabrėžia tvirtą Valdančiosios Tarybos pasiryžimą išvengti tolesnių pasekmių ekonomikai ir išsaugoti nepakitusius ilgalaikius infliacijos lūkesčius, laikantis kainų stabilumo reikalavimų. Taip ECB pinigų politikos priemonėmis siekia išsaugoti perkamąją galią vidutinės trukmės laikotarpiu ir remti tvarų eurozonos vystymąsi ir užimtumą.

Po praėjusios savaitės sprendimo padidinti palūkanas, dabartiniu Valdančiosios Tarybos vertinimu, pinigų politika leistų siekti kainų stabilumo vidutinės trukmės laikotarpiu. Mes ir toliau labai atidžiai stebėsime būsimų įvykių eigą.

Rezoliucijos projekte jūs keliate daug klausimų, kurie reikšmingi ECB. Aš norėčiau jus užtikrinti, kad mes svarstysime pastabas, kurios buvo ką tik išsakytos ir pastabas, kurios yra rezoliucijoje ir atitinkamai jus apie tai informuosime.

Leiskite man trumpai paminėti keletą iš jų. Aš norėčiau pradėti pasidžiaugdamas teigiamu Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ECB pinigų politikos strategijos vertinimu. Mūsų dviejų ramsčių sistema leidžia užtikrinti, kad priimant pinigų politikos sprendimus, būtų nuosekliai ir sistemingai atsižvelgiama į visą informaciją, susijusią su rizikos veiksnių, turinčių įtakos kainų stabilumui, vertinimu.

2007 m. Valdančioji Taryba pradėjo įgyvendinti euro sistemos mokslinių tyrimų darbotvarkę siekiant toliau stiprinti pinigų politikos analizę, kaip tai jau yra siūloma rezoliucijos projekte dėl tolesnio ECB analitinės infrastruktūros tobulinimo.

Aš taip pat norėčiau pasidžiaugti tuo, kad komitetas pripažįsta, kad nebūtinai yra patartina skelbti ECB Valdančiosios Tarybos posėdžių protokolus visuomenei. Tokia priemonė leistų atkreipti dėmesį į atskiras pozicijas, kai 15, o netrukus ir 16 narių eurozonoje, svarbi yra kolegialios sprendimus priimančios institucijos – Valdančiosios Tarybos – pozicija. Taip gali būti daromas poveikis Valdančiosios Tarybos nariams neatsižvelgti į eurozonos perspektyvą priimant piniginės politikos sprendimus.

Kaip jau minėjau anksčiau, įvadinį pareiškimą, kurį aš pristatau Valdančiosios Tarybos vardu mėnesinėje spaudos konferencijoje aš laikau lygiaverčiu tam, ką kiti centriniai bankai vadina „protokolo santrauka“. Kartu su tolesniais klausimais ir atsakymais įvadiniame pareiškime pateikiama išsami Valdančiosios Tarybos apžvalga realiu laiku dėl dabartinės pinigų politikos padėties. Ši ryšių priemonė mums labai pasitarnavo nustatant finansų rinkos lūkesčius.

ECB laikosi nuomonės, kuri buvo išsakyta, kad pinigų politikos srityje visos valstybės narės turėtų griežtai laikytis Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų. Numatoma, kad 2008 m. eurozonoje bendras biudžeto deficito koeficientas turėtų toliau didėti. Esama didelės rizikos, kad kai kurios valstybės nesilaikys prevencinių Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų. Pasiekti pagrįsto ir tvaraus biudžeto vykdymo ir remiantis tuo leisti laisvai veikti automatinėms stabilizuojančioms priemonėms – tai geriausia, ką mūsų įsitikinimu, galima padaryti siekiant makroekonominio stabilumo.

Rezoliucijos projekte taip pat nurodomas pavojus, kurį kelia ekonominiai skirtumai tarp eurozonos valstybių, tam tikra prasme atspindintys struktūrinį nelankstumą ir (arba) netinkamas nacionalinės politikos priemones. Akivaizdu kad pinigų politika nepavyks išspręsti ekonominių skirtumų klausimų įvairiose eurozonos valstybėse.

Šalies ekonomikai reaguojant į asimetrinį šoką, norėdami išvengti užsitęsusio mažo ekonomikos augimo ir didelio nedarbo arba ekonomikos perkaitimo, būtina imtis reformų, didinančių ekonomikos atsparumą nacionaliniu lygmeniu. Jos apima gerai apgalvotas struktūrines reformas, kuriomis būtų stiprinama konkurencija, didinamas našumas ir darbo rinkos lankstumas.

Leiskite man dar kartą pabrėžti, kad būtina užtikrinti skaidrų nacionalinio konkurencingumo – tarp jų ir vieneto darbo jėgos kainos – stebėjimą, nes išlaidų dėl konkurencingumo sumažėjimo ex post susigrąžinimas yra sudėtinga užduotis. Šiuo požiūriu mes pritariame Parlamento raginimui laikytis atsakingos darbo užmokesčio ir kainų politikos.

Leiskite man dabar grįžti prie klausimų dėl krizių prevencijos ir krizių valdymo, išryškėjusių krizės metu, kurie taip pat labai ryškiai pabrėžiami Parlamento analizėje.

Rinkos korekcija kelia klausimus priežiūros instancijoms ir centriniams bankams dėl krizės prevencijos. Priežiūros institucijos turėtų didinti pastangas plečiant bendradarbiavimą ir keičiantis tarptautine informacija. Itin svarbu toliau išnaudoti Lamfalussy sistemos potencialą. Ecofin Taryba šiuo požiūriu susitarė dėl tam tikrų priemonių, ir dabar visas dėmesys turėtų būti skiriamas įgyvendinant šią orientaciją.

Rinkos korekcija, mūsų požiūriu nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, kad būtina peržiūrėti dabartinę priežiūros sistemą, pavyzdžiui, įsteigti naują ES priežiūros instituciją. Centriniai bankai, tarp jų ECB, buvo labai veiksmingi nustatant finansinės sistemos silpnąsias vietas ir pavojus, ir šios prognozės išsipildė, prasidėjus krizei. Aš toliau nesiplėsiu šia tema.

Kalbant apie krizės valdymo pamokas, svarbiausias klausimas, kurį iškėlė ši finansų suirutė yra susijęs su sklandaus informacijos srauto tarp centrinių bankų ir priežiūros institucijų krizės metu užtikrinimu. Priežiūros informacija centriniams bankams gali būti reikalinga tam, kad jie galėtų veiksmingai atlikti krizės valdymo funkcijas. Tai tinka Eurosistemai ir centriniams bankams. Prižiūrėtojams iš savo pusės centrinio banko informacija taip pat gali būti naudinga. Todėl ECB pritaria numatytam ES teisinės bazės dėl informacijos mainų tarp centrinių bankų ir priežiūros institucijų sugriežtinimui.

Leiskite man užbaigti pastabomis dėl Europos mokėjimų sistemų integravimo. Mes su pasitenkinimu pažymėjome teigiamus rezoliucijos projekto vertinimus dėl SEPA ir TARGET2 sistemų. Valdančioji Taryba artimiausiomis savaitėmis turėtų nuspręsti dėl Eurosistemos TARGET2-Securities iniciatyvos, ar reikėtų toliau tęsti T2S projektą. Svarbu pažymėti, kad visi didžiausi centriniai vertybinių popierių depozitoriumai teigiamai įvertino mūsų iniciatyvą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Claude Juncker, Eurogrupės pirmininkas ir Europos Vadovų Tarybos narys (FR) Gerb. pirmininke, pranešėjau, gerbiamieji Parlamento nariai, pirmiausia aš norėčiau pagirti pranešėją už jo atlikto darbo kokybę. Tai puikus pranešimas, kuriame aptariami visi pagrindiniai klausimai.

Aš džiaugiuosi, galėdamas pažymėti, kad sprendžiant iš komiteto darbo ir pranešėjo pranešimo, Parlamento nuomonė sutampa su nuomonėmis, kurias ne kartą išsakė Eurogrupės, kuriai man suteikta garbė pirmininkauti, atstovai. Šis sutarimas, šis platus nuomonių sutapimas ypač susijęs su veikla, kurią` vykdo Centrinis Bankas, ir kuriam, kaip visada, jūsų Parlamentas ir vyriausybės, kurias aš čia atstovauju, negaili pagyrimų.

Ši pastaba ypač reikšminga atsižvelgiant į kritiką, kurios sulaukė Centrinis Bankas per pastarąsias savaites ir mėnesius, kai prireikė panaudoti visą priemonių arsenalą, pasaulyje prasidėjus finansų krizei. Iš pradžių kritikuotas kaip veikęs pernelyg aktyviai, Europos Centrinis Bankas su pasitenkinimu pažymi, kad visos kitos pagrindinės pinigų institucijos pasekė jo pavyzdžiu ir pritaikė jo priemones ir metodus.

Mes taip pat sutinkame su pranešėju, kai jis ragina mus, Eurogrupę, ECOFIN Tarybą ir mūsų banką padaryti atitinkamas finansines išvadas iš krizės, kurią mes patiriame, ypač dėl rinkų stebėjimo ir skaidrumo, kuriuos būtina integruoti į mūsų galiojančius mechanizmus.

Infliacija didžiausią susirūpinimą kelia mūsų piliečiams. Šiuo metu visos apklausos rodo, kad žmonės ir toliau nerimauja dėl mažėjančios perkamosios galios ir dėl to susijusių pavojų. Todėl Banko teisė ir pareiga – užtikrinti kainų stabilumą, t. y. tikslą, kurio siekti Centriniam Bankui numatyta pagal steigiamąją Mastrichto sutartį.

Aš taip pat norėčiau pridurti, kad mes neturėtume pritarti tai paprastai minčiai, kad Centrinis bankas yra vienintelė pinigų institucija, kuri yra atsakinga už kainų stabilumą ir kova su infliacija. Infliacija ir kova su ja yra taip pat eurozonos vyriausybių rūpestis ir pareiga. Papildydamos pinigų politikos priemones, kurias vykdo Centrinis bankas, jos taip pat turi taikyti pagrįstas politikos priemones, palaikančias kainų stabilumą.

Todėl Eurogrupės vyriausybės, ribodamos darbo užmokestį, ėmėsi visų būtinų veiksmų užtikrinti, kad atlyginimai pirmiausia būtų ribojami visuomeniniame sektoriuje. Todėl mes esame pasiryžę daryti viską, kad išvengtume netiesioginių mokesčių – PVM ir akcizo mokesčių – nebūtino didinimo. Mes tvirtai įsipareigojome daryti viską, kas įmanoma, kad kainos nedidėtų peržengiant sveiko proto ribas.

Neįmanoma kalbėti apie infliaciją ir kainų stabilumą, nepaminėjus to, kad Centrinis bankas turi būti nepriklausomas, kaip savo pareiškime ir pranešime žodžiu nurodė pranešėjas.

Aš norėjau dar kartą nurodyti, kad nepriklausoma Centrinio banko veikla yra pagrindinis Ekonominės ir pinigų Sąjungos principas, nepriklausoma Centrinio banko veikla yra Pakto, kuriuo grindžiama Ekonominė ir pinigų Sąjunga, dalis, ir siekiant konstitucinės sutarties ir reformuojant Lisabonos sutartį, nė viena vyriausybė nepasiūlė net mažiausių pakeitimų Centrinio banko, kuris užtikrina kainų stabilumą, įgaliojimams. Todėl aš manau, kad būtina baigti tuščias ir nepagrįstas diskusijas, neturinčias nieko bendra su realia padėtimi. Tai nereiškia, kad mes neturime teisės kritikuoti Banką, teikti jam paramą ir patarimus, tačiau nėra jokių abejonių dėl to, kad jo veikla turėtų išlikti nepriklausoma.

Kitaip tariant, aš norėčiau pasakyti, kad pinigų politikai neturėtų būti keliama pernelyg daug reikalavimų. Sutartyje Centriniam Bankui numatyta užduotis – užtikrinti kainų stabilumą. Mes negalime jam priskirti pačių įvairiausių ekonominių užduočių, ir turime būti nuoseklūs, todėl negalime nustatyti Bankui pernelyg daug politinių užduočių. Jam suteikta formuoti pinigų politiką; jis veikia pasitikėdamas ir ryžtingai.

Aš pastebėjau nedidelį dviprasmiškumą Olle Schimdt pranešime dėl valiutų kurso politikos: jame tarsi sudaromas įspūdis, kad formuoti valiutų kurso politiką yra išimtinė tik Centriniam Bankui suteikta teisė. Aš esu visiškai patenkintas tuo, kad Centriniam bankui tenka pagrindinis vaidmuo srityse, kurios yra susijusios su valiutų kursu, tačiau šiuo atveju aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Sutarties nuostatas, kuriomis numatoma, kad Bankui ir vyriausybėms numatyti bendri įgaliojimai dėl valiutų kurso ir pinigų politikos. Kitaip tariant tarp mūsų ir Banko vyksta vaisingas dialogas valiutų kurso ir pinigų politikos priemonių bei struktūrinės politikos klausimais, ir visų indėlis į šį dialogą yra svarbus.

Kaip šio dialogo dalis, praėjusiais metais lapkričio mėn. Jean Claude Trichet ir aš vykome į Kiniją, ketindami kartu su Kinijos valdžios institucijomis aptarti priemones dėl valiutų kurso politikos, ir tokia kelionė vėl įvyks antrojoje šių metų pusėje.

Nedidelis dviprasmiškumas, kurį aš pastebėjau jūsų komiteto pranešime yra susijęs su eurozonos išorės atstovavimu. Ir vėl, priešingai tam, kas nurodyta pranešime, Centrinis bankas nėra vienintelis, kuris yra atsakingas dėl būtinų veiksmų stiprinant tarptautinį eurozonos vaidmenį. Šioje srityje kompetencija taip pat yra bendra.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Mann, PPE-DE frakcijos vardu. – (FR) Sveikiname abu Jean–Claude – pirmininką Jean Claude Trichet ir prezidentą Jean–Claude Juncker!

(DE) Birželio 2 d. Frankfurte prie Maino, mieste, kuriame pirmą kartą pasirodė Vokietijos markė ir euro – mes šventėme Europos Ekonominės ir pinigų Sąjungos dešimtmetį. Būtent ECB dėka euro įgavo tarptautinį pripažinimą, ir pagrindinis jo tikslas visuomet buvo kainų stabilumas. Logiška, kad prieš keletą dienų ECB panaudojo veiksmingiausią priemonę ir ketvirtadaliu procento padidino palūkanų normą. Tuo buvo ir yra siekiama išvengti infliacijos, kurią didina didėjančios pragyvenimo išlaidos, didėjant benzino ir naftos kainoms.

Šį kartą ECB pranešė apie savo priemones iš anksto prieš keletą savaičių. Pavasarį jis veikė kitaip: didelės apimties veiksmai, trukę vos keletą valandų. Olle Schimdt pranešime – puikiame pranešime, kurį rengdami mes visi dirbome drauge – pritariama šiems veiksmams. Antrojoje 2007 m. pusėje įvyko nekilnojamo turto rinkos žlugimas. Po krizės pirminių būsto paskolų rinkoje didelių sunkumų patyrė bankai ir draudimo bendrovės, dalyvavę įvairiuose spekuliaciniuose sandoriuose. ECB labai greitai suteikė reikalingas lėšas užtikrinant rinkų likvidumą ir išvengiant tarptautinio žlugimo.

Tai įrodo, kad veiksmai, kurių ėmėsi ECB, yra ryžtingi, pagrįsti kompetencija ir pasitikėjimu šia institucija. Aš manau, kad ECB sprendimai apskritai yra skaidrūs, pagrįsti tinkamais informacijos mainais ir tinkamai formuluojamais tikslais. Vykstant dialogui dėl pinigų politikos ECB nuolat informuoja Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą apie finansinės politikos sprendimus.

Mano nuomone, nėra prasmės skelbti valdybos posėdžių, kurie dažnai vyksta, protokolus. Mes turėtume vengti bet kokios nacionalinės įtakos. Būtina neribota nepriklausomybė. Paprastai, gerb. pirmininke, mes, EP nariai, turime daug galimybių kritikuoti. Už tai, kad šiandien verslas ir žmonės yra gerose rankose, aš norėčiau pareikšti padėką Jean Claude Trichet ir jūsų bankui – ECB Frankfurte prie Maino – ir Jean-Claude Juncker.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel António dos Santos, PSE frakcijos vardu. – (PT) Gerb. pirmininke, Jean-Claude Juncker, Jean Claude Trichet, pirmiausia aš norėčiau pasakyti, kad pagrindinis šio pranešimo tikslas – išanalizuoti 2007 m. Europos centrinio banko veiklą. Tačiau diskusijoje Ekonomikos ir pinigų politikos komitete turėtų būti neišvengiamai analizuojami Europos Sąjungos pinigų politikos ir jos reguliuotojų iššūkiai.

Atsižvelgiant į Sutartyse numatytus Europos centrinio banko (ECB) įgaliojimus, mes turėtume pripažinti 2007 m. atlikto darbo reikšmę. Nors nebuvo galima visiškai išvengti suirutės pinigų rinkoje ir ekonominio augimo sulėtėjimo, bankui pavyko sušvelninti daugelį neigiamų dabartinės padėties aspektų. Aš manau, kad pagrindinis klausimas yra tai, ar dabartinės Europos Sąjungos politikos priemonės leistų mums galutinai įveikti pasaulio ekonomikos krizę ir jos padarinius Europai.

Krizė nebūtinai reiškia katastrofą. Tačiau krizė netaps katastrofa tik tuo atveju, jei mes turėsime tinkamą ateities viziją, kurioje nebus vietos pasenusioms dogmoms ir bus tinkamai įvertintas naujų reiškinių pobūdis. Būtų nepriimtina pateisinti galiojančių taisyklių nesilaikymą, ir mes turime prisidėti prie politinės diskusijos, kurdami pasiūlymus, kuriais siekiama keisti dabartinę padėtį.

Olle Schimdt pranešime nurodomi kai kurie veiksmai šia kryptimi: tobulinti centrinių bankų ir reguliavimo institucijų bendradarbiavimą, siekiant geriau suderinti finansinį dereguliavimą ir reguliavimą; kurti ECB finansų valdymo sistemą; skatinti ekonominių politikos priemonių tarp Eurogrupės, Komisijos ir ECB koordinavimą; didinti sprendimų priėmimo skaidrumą; ir visų pirma – teikti informaciją visuomenei apie ECB priemones; skatinti Banko valdymo struktūrinę reformą; atidžiai nustatyti palūkanų normas, vengiant spekuliatyvių priemonių ir netinkamų rinkos lengvatų, siekiant apsaugoti investicijų politiką, darbo vietų kūrimą, struktūrinę reformą ir ekonominį augimą. Nors tai jau yra daug, mes taip pat privalome įsisąmoninti, kad esame sudėtingos ekonominės ir socialinės krizės akivaizdoje, kurios masto mes dar nežinome. Deja, mes nežinome, kiek padėtis dar blogės, kol iš jos bus rasta išeitis.

Mes neturime iliuzijų dėl to, kad mūsų turimų priemonių turėtų užtekti sprendžiant dabartines problemas. Realiai įvertinti padėtį – nereiškia pasiduoti. Mes tikriausia jau esame ties ta riba, kai sunkumams spręsti bus rasti politiniai sprendimai. Tai nėra nei pasaulio, nei istorijos pabaiga. Iš ECB mes turėtume reikalauti bendradarbiavimo, kompetencijos, skaidrumo ir lankstumo vykdant numatytus įgaliojimus ir niekada jų neviršyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Wolf Klinz, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Jean Claude Trichet ir Jean-Claude Juncker, gerbiamieji Parlamento nariai, aš norėčiau prisijungti prie ankstesnio kalbėtojo pagyrimų. ECB iš tikrųjų veikė ryžtingai ir kompetentingai jau pačioje finansinės krizės pradžioje, ir jei ne šis elgesys, krizė galėjo būti kur kas blogesnė. Ji dar nesibaigė, tačiau veikdamas ryžtingai, Bankas ne tik parodė savo patikimumą, jis tapo modeliu tam tikriems kompetentingiems Centrinio banko veiksmams ir pavyzdžiu kitiems centriniams bankams.

Vis dėlto aš manau, kad sudėtingiausias etapas Centriniam bankui dar ateityje. Kiti aštuoniolika mėnesių bus tikras išbandymas banko patikimumui. Aš manau, kad Bankas sėkmingai įveiks šį išbandymą. Naftos ir žaliavų kainos kyla į viršų, sparčiai didėja maisto produktų kainos ir didėja infliacija. Jean Claude Trichet kalbėjo apie 4 proc. infliaciją eurozonoje. Daugelyje valstybių narių faktiškai ji yra beveik 6 proc., ir euro yra neįtikėtinai stiprus.

Todėl sąstingio rizika yra labai reali. Mes turime užtikrinti, kad mes įveiksime šį pavojų ankstyvajame etape. Todėl šiomis sąlygomis aš pritariu tam, kad Centrinis bankas įrodė savo reikšmę, praėjusią savaitę priimdamas sprendimus dėl palūkanų normų. Žinoma, kova su infliacija yra ir toliau bus pagrindinė mūsų užduotis.

Kai prieš keletą dešimtmečių Vokietijoje buvo stebimas ekonomikos sąstingis, kancleris H. Schmidtas pasakė, kad 5 proc. infliacija, jo nuomone, yra geriau negu 5 proc. nedarbas. Todėl jo pozicija prieštaravo Bundesbankui politikai. Vėliau pasirodė, kad Bundesbanko politika iš karto ir ryžtingai įveikti infliaciją buvo teisinga. Vokietijai pavyko įveikti sąstingį kur kas greičiau negu daugeliui kitų šalių.

Aš negaliu duoti jokio patarimo Centriniam bankui. Jis geriau negu bet kas kitas žino, ką reikėtų daryti. Aš turiu tris norus. Du iš jų jau išsipildė. Aš norėčiau, kad dialogas tarp Centrinio banko ir Eurogrupės ir Eurogrupės pirmininko Jean-Claude Juncker vyktų sklandžiai. Aš manau, kad taip jau yra. Aš norėčiau glaudesnio ne tik centrinių bankų, bet taip pat Centrinio banko ir priežiūros institucijų bendradarbiavimo. Tai taip pat bus įmanoma netolimoje ateityje.

Pagaliau aš norėčiau – ir čia aš, deja, gavau iš Jean Claude Trichet neigiamą atsakymą – kad mes turėtume daugiau informacijos apie tai, kaip priimami sprendimai. Nebūtina nurodyti vardus, bet mes norime žinoti, ar sprendimas buvo priimtas nedidele arba aiškia balsų dauguma ir kaip vyko diskusijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Claude Turmes, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, aš nesu ekspertas pinigų politikos klausimais, tačiau mėginu suprasti, kokios yra dabartinės energijos ir maisto kainų krizės priežastys; ir mano pirmoji išvada yra tokia, kad mes žengiame į naują erą.

Matome, kad planetos išteklių nėra pakankamai. Kodėl? Todėl, kad dar iš 20 amžiaus mes turime vyraujantį ekonominį modelį, kurį sugalvojo ir įgyvendino milijardas viduriniosios klasės piliečių Europoje, Jungtinės Valstijose ir Japonijoje ir nedidelė elito dalis kitose pasaulio šalyse. Tai buvo 20-ajame amžiuje.

21-ojo amžiaus pasaulyje šimtai milijonų viduriniosios klasės žmonių gyvens Kinijoje, Indijoje, Indonezijoje, Pietų Afrikoje, Nigerijoje, Meksikoje, Brazilijoje ir kitose šalyse. Mūsų dabartinis ekonominis modelis turi sisteminį trūkumą. Sistema neatsižvelgiama į tai, kad ištekliai yra riboti. Kaip gali užtekti žuvies, jei kinai vartoja tiek pat žuvies, kiek ir japonai? Ar užteks visiems benzino, jei Indijos gyventojai vairuoja tatamobilius? Iš kur gauti pakankamai anglies metalo liejykloms visame pasaulyje, jei besivystančios šalys vystosi esamų technologijų pagrindu? Tai yra ilgalaikė sisteminė krizė.

Todėl aš norėčiau užduoti tris konkrečius klausimus. Pirmiausia spekuliacijos. Tai, žinoma, nėra bendruomenės iniciatyva, tačiau ką daryti žmonėms, kuriuos slegia didėjančios kainos, tuo tarpu kai „Total“ ir „Eon“ akcininkus slegia gaunami pelnai? Jean-Claude Juncker, jūs turite apmokestinti pelnus, gaunamus iš spekuliacijų. Ar buvo pasiekta kokios nors pažangos šioje srityje, kur aš manau, kad mūsų piliečiai norėtų, kad mes, politikai, šiuo klausimu imtumėmės veiksmų?

Antrasis klausimas: kokie veiksmai yra būtini tam, kad Europos ekonomika būtų mažiau priklausoma, ypač nuo importuojamos naftos ir dujų ir jų kainos? Ar mes galime svarstyti investicijų programą padedant Europos investicijų bankui, modernizuoti pastatus, visuomeninį transportą ir, pavyzdžiui, diegti elektrinius motorus ir kitas sistemas mažose ir vidutinio dydžio įmonėse? Aš manau, kad tai vienintelis būdas mažinti vartojimą, nes mes negalime kontroliuoti kainų.

Trečiasis klausimas yra susijęs su atlyginimų indeksavimu. Jean Claude Trichet, jūs ir aš uždirbame pakankamai daug, kad mūsų negąsdintų didėjančios energijos ir maisto kainos. Jūs be abejonės uždirbate daugiau, negu aš, tačiau tuo pat metu jūs teigiate, kad turėtų būti atsisakyta nacionalinių indeksavimo sistemų, kurios, pavyzdžiui, taikomos Liuksemburge ir Belgijoje. Jean–Claude Juncker, ar tai nėra vienintelis būdas žmonėms gauti papildomų pajamų, kai kainos sparčiai kyla į viršų? Aš iš tikrųjų nesuprantu, kodėl jūs taip nusistatęs prieš indeksavimo sistemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Johannes Blokland, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Dėkoju, gerb. pirmininke. Taip pat sveikinu Europos centrinio banko pirmininką Jean Claude Trichet ir Jean–Claude Juncker.

Pirmiausia aš norėčiau padėkoti Jean Claude Trichet už mums pristatytą metinę ataskaitą. Tai, kaip klostosi reikalai eurozonoje, nežada nieko gero, ir nereikia to gėdytis. Aš bijau, kad artimiausiais metais daugelis abejonių, kurios buvo išsakytos įvedant eurą, taps realybe. Po keleto gerovės metų mes pamatysime, ar Europos Centrinis bankas sugebės išlaikyti žemą infliaciją.

Euro erdvėje veikia vieninga pinigų politika, tačiau kiekviena iš šešiolikos valstybių įgyvendina savo ekonominę politiką. Šešiolika valstybių turi savo suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) ir vykdo savo politiką skatinant užimtumą. Esant 4 proc. infliacijai euro erdvėje, paskutinysis Europos Centrinio banko palūkanų normų šuolis reiškia, kad reali palūkanų norma yra 0,25 proc. Tačiau jos nepakanka įveikti infliaciją ir recesijos pavojų kiekvienoje valstybėje narėje.

Ar Jean Claude Trichet galėtų pateikti mums vertinimą, kiek turimos priemonės bus tinkamos naudoti ateityje?

 
  
MPphoto
 
 

  Sergej Kozlík (NI). (SK) Aš pritariu požiūriui, kad euro įvedimas, laipsniška eurozonos plėtra ir nuoseklių ekonominės politikos priemonių įgyvendinimas kartu su atsargiu Europos centrinio banko požiūriu leido užtikrinti dabartinę santykinai stabilią ekonominę plėtrą Europos Sąjungos valstybėse.

Taip pat neginčytina yra ir tai, kad dėl dinamiško augimo esant vis daugiau ir įvairesnių finansų rinkos priemonių, šie veiksmai tampa vis mažiau skaidrūs. Tai kelia potencialų pavojų ne tik tam tikroms tiekėjų ir vartotojų grupėms, bet ir ištisų tautų ekonomikai. Dėl to būtina išplėsti finansinės priežiūros ES sistemą ir labiau įtraukti Europos Centrinį Banką į priežiūros veiklą siekiant išspręsti finansinės sistemos sunkumus.

Aš sutinku su pranešėju Olle Schimdt, kad didesnis bendradarbiavimas tarp centrinių bankų ir nacionalinių priežiūros institucijų yra neišvengiamas. Tikslas – išsaugoti stabilumą finansų rinkose, ypač vis labiau integruotų finansų sistemų sąlygomis. Šiame amžiuje, tai, kas tinka ekologijai, tinka ir finansų sistemoms. Nedalyvaujant kitiems dideliems žaidėjams, tokiems, kaip, pavyzdžiui, JAV, Rusija, Japonija, Kinija, Indija ir kiti, sėkmingo rezultato pasaulinėmis sąlygomis pasiekti neįmanoma.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel García-Margallo y Marfil (PPE-DE). - (ES) Gerb. pirmininke, Jean Claude Trichet, Jean–Claude Juncker, tiek Europos centrinio banko pirmininkas, tiek Eurogrupės pirmininkas sutaria dėl to, kad, dešimtį metų buvo laikomasi susitarimų dėl santykinio įvairių politikos priemonių vaidmens. Centrinis bankas ir pinigų politika užtikrina kainų stabilumą, suderintos visuomenės išlaidos vidutinės trukmės laikotarpiu, tačiau reikalingos kitos politikos priemonės, turinčios kurti ekonominį augimą ir didinti užimtumą.

Reikalams krypstant į blogąją pusę, mums kyla abejonių dėl šio modelio. Savo atsakomybę mes perkeliame Europos institucijoms. Kai kurie kaltinimai tenka Jean Claude Trichet vadovaujamai institucijai, kiti kaltina Jean-Claude Juncker. Jei reikalai ir toliau blogės, pagaliau apkaltinsime H.–G. Pöttering.

Todėl aš manau, kad šiuo metu svarbu – žinant, kad Jean Claude Trichet yra geras vairininkas – laikytis stabilumo kurso ir išsaugoti modelį, kuris leido mums pasiekti to, ką turime šiandien.

Aš norėčiau pasakyti keletą žodžių dėl kainų. Tiesa, kad kaip teigia Jean–Claude Juncker, šiuo klausimu esame atsakingi mes visi ir veiksmų turi imtis valstybių narių vyriausybės; tai klausimas, kurį būtina nagrinėti, sprendžiant rinkos lankstumo klausimus, ir kuriant strategiją po Lisabonos.

Tačiau vienu klausimu Centriniam bankui tenka vadovaujantis vaidmuo. Teigiama, – deja, aš neturiu tai patvirtinančių skaičių, – kad kainų didėjimą lemia spekuliacijos finansų rinkose; ši padėtis iš dalies susidarė dėl to, kad pinigai pervedami iš pirminės rinkos, kuriai būdingos kintančios palūkanų normos į ateities sandorių rinkas, todėl šiuo požiūriu būtina imtis veiksmų.

Institucinės sąrangos požiūriu aš sutinku su pranešėju Olle Schimdt, kad dabar tikriausia nėra pats geriausias laikas skelbti išsamius protokolus. Vis dėlto, būtų gerai skelbti protokolų santraukas, o Centrinis bankas mus turėtų informuoti apie kiekvieno jo strategijos ramsčio reikšmę priimant sprendimus didinant skaidrumą ir rinkos informavimą.

Aš taip pat manau, kad reikalinga tam tikra atsvara, pusiausvyra ekonominio valdymo stiprinimui: tačiau tai nėra Jean Claude Trichet atsakomybė. Mums tenka atsakomybė dėl to, kad mes nepatvirtinome Lisabonos sutarties, ir man norėtųsi, kad tai kuo greičiau įvyktų.

 
  
MPphoto
 
 

  Pervenche Berès (PSE). - (FR) Gerb. pirmininke, Jean Claude Trichet, Jean–Claude Juncker, pirmiausia aš norėčiau padėkoti pranešėjui už puikų darbą. Aš manau, kad kiekvieno mūsų indėlis leido geriau įvertinti padėtį; išvados galbūt ir ne visiškai aiškios, tačiau pranešime esama ir gerų dalykų.

Jean Claude Trichet, visiems didelį įspūdį paliko jūsų kalbos, pasakytos 2007 m. Mes esame jums dėkingi už tai, kad jūs nedelsdamas perskaitėte pranešimą Ekonomikos ir pinigų politikos komitete. Vis dėlto dabar jūs padidinote palūkanas, kai, mūsų nuomone, krizė dar nesibaigusi ir mūsų dar laukia blogos naujienos, tarp jų ir iš pagrindinių Europos bankų.

Kai mes matėmės su jumis praėjusių metų gruodžio mėn., jūs teigėte, kad 2008 m. tikitės 3 proc. infliacijos. Dabar infliacija yra 4 proc. ir jūs teigiate, kad ketvirčiu punkto pakėlus palūkanas, to pakaks. Vis dėlto, ar jūsų strategija palaikant kainų stabilumą infliacijos importo sąlygomis duos rezultatų išlaikant stabilią infliaciją trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu, kai kyla pavojus ekonomikos augimui ir užimtumui?

Man atrodo, kad reiškinys, kurį minėjo C. Turmes, ir kurį mes galime apibūdinti, kaip antrąjį globalizavimo etapą, į kurį įžengė Europos Sąjunga, verčia mus peržiūrėti priemones, kurias mes naudojome pirmajame globalizavimo etape. Pirmajame etape mes teikėme pirmenybę kainų stabilumui arba vartojimo prekių kainų mažinimui bet kokia kaina, ypač dėl kapitalo perkėlimo.

Naujajame etape mes turime naują pusiausvyrą ir naują modelį, kai šalys, kurios anksčiau buvo laikomos besivystančiomis, yra visavertės proceso dalyvės, taip pat ir dėl žaliavų prieigos, esant dabartiniam poveikiui kainoms.

Todėl šiomis sąlygomis – ir aš skiriu savo pastabas ir Jean Claude Trichet, ir Jean–Claude Juncker, nes Jean–Claude Juncker teisėtai atkreipė dėmesį į Eurogrupės ir ECOFIN, kurie, beje, niekuomet nedalyvauja komiteto arba Parlamento posėdžiuose, kompetenciją šioje srityje – ar šiuo metu svarbiausias klausimas nėra valiutos mainų santykis, naftos atsargų pirkimas eurais ir Europos Sąjungos, ypač eurozonos galimybė kalbėti vienu balsu, kad praėjus dešimčiai metų po to, kai buvo pereita prie euro mes pagaliau veiksmingai prisidėtume prie koordinuoto ir atsakingo dialogo tarp pagrindinių pasaulio valiutų, siekdami užtikrinti geriausią valiutos mainų kursą, kuris būtų palankus mūsų ekonomikos augimui?

 
  
MPphoto
 
 

  Margarita Starkevičiūtė (ALDE). (LT) Mūsų kadencijos metu Europos centrinis bankas savo solidžiu darbu iš vieno iš centrinių pasaulio bankų tapo pasaulio centrinės bankininkystės lyderiu. Dabar jo laukia naujas iššūkis įvertinti padidėjusį savo vaidmenį globaliame pasaulyje.

Mes norėtume, kad bankas pagerintų savo atliekamas prognozavimo ir makroekonominio bei finansinio stabilumo valdymo funkcijas, nes daugumos dabartinių krizių šaknys yra trečiosiose šalyse. Reikia pripažinti, kad Europos centrinis bankas ne visiškai tiksliai įvertino krizės dydį ir galimybes. Kaip minėtas funkcijas pagerinti? Visų pirma reikia sustiprinti koordinavimą tarp ekonomikos ir pinigų politikos. Trečiasis pasaulis dabar žengia į kainų liberalizavimo periodą, kurį aš, kaip šią stadiją pergyvenusios Lietuvos atstovė, labai gerai žinau. Šis periodas gali užtrukti, o Europai ir joms kainoms kils didelis spaudimas. Šitą spaudimą galima įveikti savo pinigų politika, aks bus skausminga mūsų ekonomikai, arba galime padėti trečiojo pasaulio šalims greičiau sutvarkyti mokesčių politiką ir stabilizuoti kainas. Tą padaryti galėsime tik pradėję aktyviau dalyvauti Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko veikloje. Tai viena priemonių, kurios stabilizuotų infliaciją trečiosiose pasaulio šalyse ir kartu palengvintų Europos centrinio banko naštą nustatant pinigų politiką.

Norėčiau pridurti, kad susirūpinimą kelia ir ne iki galo sutvarkyta Europos atsiskaitymų sistema. Europos centrinis bankas daug veikia, įgyvendindamas SEPA ir plėtodamas Target 2 Security sistemą, tačiau problema yra daug sudėtingesnė.

 
  
MPphoto
 
 

  Ryszard Czarnecki (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, metiniame Europos centrinio banko pranešime nekalbama apie tam tikrą tendenciją, kuri susiformavo pastaraisiais metais. Kadangi galima sakyti, kad Europos Bankas Frankfurte yra tikrai nepriklausomas, pastaruoju metu mes stebėjome pagrindinių Europos Sąjungos valstybių spaudimą ECB ir mėginimus daryti įtaką jo sprendimams.

Ši tendencija kelia susirūpinimą, nes praktiškai tai reiškia, kad ES yra pasidalijusi į dvi dalis – valstybes, kurios yra lygios ir tas, kurios yra lygesnės. Dėl to gali būti taikomi dvigubi standartai. Tokioms valstybėms, kaip Prancūzija arba Vokietija suteikta teisė daryti spaudimą ECB, tačiau mažesniosioms valstybėms Europos centrinio banko nepriklausomumo principas taikomas labai griežtai. Aš apie tai kalbu, nes tai kelia didelį susirūpinimą.

Pagaliau negalima teigti, kad Europoje veikia tinkama ir stabili finansų sistema. Ją galima laikyti vystymosi stadijoje. Tai iliustruoja paradoksalus Londono pavyzdys, kuris, nors ir yra svarbiausias Europos Sąjungos finansų centras, yra valstybės, kuri nepriklauso eurozonai, sostinė.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI). - (IT) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, euro zoną krečia energijos kainų karštinė, kurios negali kontroliuoti nei ECB, nei Sąjunga, nei vyriausybės. Tai, Jean Claude Trichet, jums sakė Vokietijos finansų ministras Peer Steinbrück, ir netrukus po to ECB pranešė, kad jie siekia padėti bankams, kurie susiduria su sunkumais. Aš svarstau, kada ECB praneš, kad jis pasirengęs padėti piliečiams, kurie iki mėnesio pabaigos nesumokėjo banko paskolų, sumažindamas pinigų skolinimo kainą ir priversdamas bankus taikyti mažesnes banko paskolų palūkanas?

Išlaikyti augimą yra gerokai svarbiau, negu išlaikyti stiprią valiutą. Tai yra dolerio politika, kuriai ECB nesuranda veiksmingo atsako. Olle Schimdt linkęs stiprinti ECB vaidmenį ir galią, tuo tarpu aš esu linkęs pritarti tiems, kurie ir toliau kelia klausimą dėl ECB įgaliojimų. Euro įvedimas be abejonės yra naudingas: tam tikri privalumai, kaip minėjo Olle Schimdt, nekelia abejonių, tačiau nė žodžio nėra pasakyta apie tai, kokį poveikį tai turėjo kiekvienam eurozonos piliečiui dėl realios infliacijos, kuri yra gerokai aukštesnė, negu rodo realūs skaičiai, kurią lėmė spekuliacijos, lydėjusios valiutos įvedimą ir kuriai kontroliuoti ECB ir institucijos padarė pernelyg mažai.

Kaip rašo Olle Schimdt, visuomenės pritarimas ECB kyla iš to, kad jis užtikrina kainų stabilumą ir ekonominį augimą ir dėl šios priežasties jis mano, kad skaidrumas yra ne toks svarbus; jis taip pat siūlo atsisakyti valstybių narių vienodumo principo ir norėtų suteikti didesnę galią Vykdomajam komitetui. Olle Schimdt bijo, kad vyriausybės gali daryti spaudimą savo centrinių bankų pirmininkams, kitaip tariant, jis bijo, kad politika paims viršų prieš finansus. Aš manau, kad taip nebus.

Olle Schimdt, Jean Claude Trichet, aš negaliu pritarti šiems pasiūlymams.

 
  
MPphoto
 
 

  Gay Mitchell (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš norėčiau padėkoti Olle Schimdt už labai gerą pranešimą.

Leiskite man iš pradžių pasakyti, kad kai kurios valstybės narės jau išgyvena recesiją arba yra arti jos, ir mes turėtume savęs paklausti, ką šiomis sąlygomis mes turėtume daryti. Aš manau, kad svarbiausia, ką mes galime padaryti – apsaugoti darbo vietas ir skatinti naujų darbo vietų kūrimą. Pažvelkime į padėtį 1990–1998 m., kai valstybėse, kurios dabar yra eurozonos narės, buvo sukurta penki milijonai naujų darbo vietų. Tačiau per 10 metų įvedus eurą ir Jean Claude Trichet ir jo pirmtakams įgyvendinant savąsias politikos priemones, 1998–2008 m. buvo sukurta beveik 16 mln. naujų darbo vietų.

Mes turime tai atidžiai išnagrinėti. Tai neabejotinai yra sėkmės istorija ir joje būtina pripažinti Centrinio banko politikos priemonių vaidmenį. Mes turime įvertinti jo teigiamą indėlį, jei jis iš tikrųjų yra reikšmingas.

Tačiau ar ši istorija yra plačiai žinoma? Sėkmę žinoma, iš esmės lėmė žemos palūkanų normos, tačiau tam įtakos turėjo ir itin žema infliacija, ir aš manau, kad Jean Claude Trichet buvo teisus nuolat apie tai kartodamas.

Tačiau ar mes turėtume ir toliau didinti palūkanų normas? Dabar metas įvertinti į tai atidžiau. Dabartinė ekonominė padėtis reikalauja apgalvotų ir protingų veiksmų. Tam būtina, kad Centrinis Bankas būtų visiškai nepriklausomas.

Vis dėlto aš norėčiau pareikšti keletą pastabų dėl stipraus euro. Tai neigiamai veikia eksportuojančių šalių ekonomiką. Euro valiutos kursas dolerio ir svarų sterlingų atžvilgiu nelinkęs silpnėti ir nepanašu, kad tai įvyks artimiausioje ateityje, vis labiau skiriantis JAV ir Europos palūkanų normoms. Palūkanų normų didinimas siekiant riboti infliaciją gali kelti pavojų euro kursui ateityje ir pakenkti ekonominio augimo potencialui ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis.

Likus šiek tiek laiko, leiskite man pasakyti, kad rengiant pranešimą dėl metinės ECB veiklos, kurio pranešėjas praėjusiais metais aš buvau, aš nurodžiau, kad buvo išleista 223 mlrd. EUR 500 EUR banknotais – tai yra 446 mln. EUR banknotų! Aš prašiau jūsų atkreipti į tai dėmesį, ypač todėl, kad man atrodo, kad tai gali būti panaudota siekiant nusikalstamų tikslų. Galbūt Jean Claude Trichet galėtų atsakyti, kas buvo padaryta sprendžiant šiuos susirūpinimą keliančius klausimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ieke van den Burg (PSE). - Gerb. pirmininke, norėčiau prisijungti prie pagyrimų ir sveikinimų ECB dėl jo veiksmų praėjusiais metais finansų krizės metu. Pranešime pabrėžiamas ECB kaip paskutinės instancijos vaidmuo užtikrinant stabilumą, ir aš taip pat laikausi šios nuomonės. Aš taip pat manau, kad tikslas buvo pasiektas.

Jean Claude Trichet, manau, kad jūs teisingai pabrėžėte geresnės informacijos prieigos ir informacijos mainų būtinybę, kur, mano nuomone, ECB turėtų būti užtikrintas vadovaujantis vaidmuo. Mes tai įtraukėme į pranešimą dėl priežiūros sistemos reformos, kurį aptarsime kitą savaitę Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitete. Aš manau, kad labai svarbu, kad būtų geriau keičiamasi informacija dėl rizikos ribojimo, kuri teikiama rinkos ir bankininkystės priežiūros institucijoms ir ECB, ir mano nuomone, ECB čia galėtų vaidinti vadovaujantį vaidmenį.

Jūs pasakėte, kad nenorite peržiūrėti priežiūros sistemų – mes to ir nesiūlėme – tačiau aš manau, kad jūs taip pat turėtumėte būti suinteresuoti tuo, kad nebūtumėte pernelyg priklausomi nuo savanoriško valstybių narių ir valstybių narių priežiūros institucijų bendradarbiavimo, keičiantis šia informacija. Todėl svarbu, kad šioje srityje būtų kuo daugiau nepriklausomų dalyvių ir stiprinti šią sistemą ir struktūrą europiniu lygmeniu.

Kita sudėtinė dalis – mokėjimų ir atsiskaitymų sistemos. Aš džiaugiuosi tuo, kad pasiūlymą dėl Target 2-Securities, kurį sukūrė ECB ir kiti centriniai bankai, teigiamai įvertino ir Centriniai vertybinių popierių depozitoriumai (CSD). Aš manau, kad tai galėtų būti pagrindas toliau tobulinti šią sistemą. Aš taip pat norėčiau išgirsti jūsų nuomonę dėl to, ko būtų galima tikėtis finansinių produktų ir tiesioginių sandorių srityje siekiant sukurti daugiau centrinių pareigybių ir geresnę priežiūros sistemą.

Mano paskutinioji pastaba sutampa su vakar dienos B. Bernanke kalboje pasakytomis mintimis, tačiau aš apie tai nesiplėsiu.

 
  
  

PIRMININKAVO: Rodi KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Dăianu (ALDE). - Gerb. pirmininke, aš norėčiau pagirti pranešėją už puikiai atliktą darbą.

Metinėje ataskaitoje daug kalbama ne tik apie laimėjimus, bet ir politikos subtilumus ir kompromisus. Dabartinė infliacija Europoje yra tikra rykštė, skaudžiai kertanti politikams ir piliečiams. Europos centrinio banko veiksmų patikimumą užtikrina nuosekli jo politika. Šį vaidmenį ypač pabrėžia infliacijos importas, plečiantis globalizacijai ir augant Azijos ekonominei galiai.

Deja, dėl didelio energijos ir maisto kainų kilimo šiandien padėtis keičiasi, ir jai vis labiau būdingas išteklių trūkumas. Kainų kilimas riboja rinkas visame pasaulyje. Infliacija eurozonoje yra didžiausia per dešimtį metų. Visa tai kelia labai didelį susirūpinimą, kaip ir ekonominio sąstingio pavojus.

Be to, finansų krizė nepaprastai sukomplikavo Europos centrinio banko užduotį. ECB turi nuosekliai kovoti su infliacija ir šiuo požiūriu itin svarbu nustatyti infliacijos lūkesčius. Tačiau išlieka didelis pavojus. Neaišku, kiek laiko truks kainų spaudimas, kurį sąlygoja išorės veiksniai. Itin svarbu, kad nebūtų įsukta atlyginimų didėjimo spiralė. Kadangi pastaruoju dešimtmečiu buvome įpratę kalbėti apie infliacijos valdymą, artimiausiu laikotarpiu būtina riboti kainų ir atlyginimų dinamiką.

Ekonominiai eurozonos skirtumai sunkina Europos centrinio banko veiksmus. Be to, rinkoms tampant globaliomis, Europos centrinio banko veiksmais turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokių priemonių imasi kitos lygiavertės institucijos. Čia kalbama apie palūkanų normų skirtumus ir bendrą finansų politiką.

Paskutinė pastaba. Itin didelį pavojų kelia sisteminė rizika, kuri šiandien itin būdinga finansų rinkoms, ir kuri reikalauja geresnių priežiūros sistemų ir geresnio ECB, JAV Federalinio rezervo ir kitų pagrindinių centrinių bankų veiklos tarpusavio koordinavimo. Šiuo požiūriu reikėtų pabrėžti politikos, kuria siekiama pernelyg lengvų pinigų, pavojų.

 
  
MPphoto
 
 

  Othmar Karas (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, aš tikiuosi, kad šioje diskusijoje pareikštos mintys bus išgirstos Europos piliečių. Viena pagrindinių šios diskusijos minčių, mano nuomone, yra tai, kad ECB ir euro nėra sunkumų priežastis, bet tam tikro sprendimo dalis. Antra – euro yra mums naudingas ir suteikia apsaugą. Euro naudingas visos Europos Sąjungos, o ne tik eurozonos gyventojams, politiniam Europos Sąjungos projektui ir Europos Sąjungos augimo ir užimtumo politikai.

Kartu su vidaus rinka, euro yra pats veiksmingiausias atsakas į globalizaciją. Tiesa, kad nei euro, nei Europos Centrinis bankas neapsaugo mūsų nuo visuotinį poveikį turinčių veiksnių, tačiau jie suteikia mums daugiau galimybių spręsti šiuos iššūkius.

Todėl aš norėčiau padėkoti Europos Centriniam bankui už tvirtą ir apgalvotą politiką, nes tuo metu, kai prarandamas bet koks pasitikėjimas, pasitikėjimas šia institucija didėja.

Vis dėlto, šiuo atveju aš taip pat jaučiu pareigą pasakyti visiems valstybių ir vyriausybių vadovams – šalin rankas nuo Stabilumo ir augimo pakto, šalin rankas nuo Europos centrinio banko. Jei jūs turite vidaus problemų ir neparuošėte namų darbų, būtų pernelyg lengva kaltinti kitus. Dėl to mes turime daryti viską, kad gautume pakankamai informacijos. Nėra jokio bendro sutarimo, ar esama ryšio tarp infliacijos, palūkanų normų ir kainų stabilumo. Aš dėkoju Jean–Claude Juncker už tai, kad jis nurodė, kad netiesioginiai mokesčiai turėtų būti ne didinami, o atvirkščiai, jei galima, mažinami.

Mes turime aiškiai pasakyti, kad energijos ir žaliavų kainų didėjimas nėra susijęs su euro įvedimu. Aš taip pat pritariu tam, kad sėkmingas Europos centrinio banko, Komisijos ir finansų paslaugų sektoriaus bendradarbiavimas leido pradėti naudoti SEPA, tarptautinius mokėjimus. Visuomenės susidomėjimas ir pagrįsti jų rūpesčiai ir nuogąstavimai leistų pradėti tarpusavio dialogą, klausti ir gauti atsakymus ir paaiškinimus, o ne tik sakyti pagiriamąsias kalbas.

 
  
MPphoto
 
 

  Benoît Hamon (PSE). - (FR) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, euro kasdien tampa vis brangesne, lyginant su mūsų partneriais ir konkurentais, valiuta. Tai itin teisinga lyginant jį su dolerio kursu. Sistemingas Europos centrinio banko palūkanų didinimas ir visiškai priešinga JAV centrinio banko politika dar labiau pabrėžia sunkumus. Ši valiutos kurso tendencija, pakertanti Europos ekonomikos konkurencingumą, sulaukė daugelio komentarų, ypač iš geriausiai žinomų Europos vadovų.

Vyraujantis požiūris, ypač šiame Parlamente – tai, kad ECB yra vienintelė institucija, kuri turi absoliučią kompetenciją nustatant valiutų kursą. Pats ECB atsisako per savo pirmininką pareikšti bet kokį požiūrį šiuo klausimu, išskyrus keletą miglotų tarptautinių deklaracijų. Ši padėtis ne tik nėra skaidri ir nėra demokratiška, ji, be viso kito, prieštarauja Sutarties nuostatoms. Sutarties 111 straipsnyje teigiama, cituoju: „Jeigu nėra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valiutų kursų sistemos, skirtos vienai ar keletui ne Bendrijos valiutų, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija ir pasikonsultavusi su ECB arba remdamasi ECB rekomendacija, kvalifikuota balsų dauguma gali suformuluoti bendras valiutų kurso politikos šių valiutų atžvilgiu gaires.“

Kitaip tariant, eurozona turi priemonių demokratiškai spręsti savo valiutos mainų politikos klausimus. Mano klausimas yra paprastas ir yra skirtas valstybių ir vyriausybių vadovams: ko, užuot aimanavusios, laukia Sąjungos valstybių vyriausybės?

 
  
MPphoto
 
 

  Cornelis Visser (PPE-DE). - (NL) Pirmiausia aš norėčiau pasveikinti Olle Schimdt parengus puikų pranešimą. Kaip Švedijos, kuri nėra eurozonos narė, atstovas jis parengė labai gerą ir aiškų pranešimą. Mano nuomone, jis įvykdė Švedijos narystės eurozonoje reikalavimus.

Praėjusią savaitę Europos Centrinis Bankas padidino palūkanų normas. Akivaizdu, kad Europos Centrinis Bankas ir jo pirmininkas Jean Claude Trichet rimtai vertina Banko įgaliojimus ir Maastrichto kriterijus. Aš džiaugiuosi tuo, kad ECB yra visiškai nepriklausomas. ECB turėtų būti apsaugotas nuo politinio nacionalinių institucijų kišimosi į jo reikalus, ir aš, pavyzdžiui, taip pat džiaugiuosi tuo, kad JeanClaude Juncker tai patvirtino Eurogrupės vardu.

Europos Centrinis Bankas tinkamai reagavo į finansų krizę. Jis skubiai ėmėsi veiksmų užtikrinti finansų rinkų likvidumą. Tai kurį laiką leido stabilizuoti palūkanų normas. Krizė bankų sektoriuje paskatino veikti. Trūkstant finansinės rizikos skaidrumo, institucijos gali patirti didelių nuostolių. Šiuo metu Europos Parlamente vyksta diskusija dėl finansų tikrinimo. Europos Centriniam bankui čia numatytas pagrindinis vaidmuo, nes jį informuoja valstybių narių centriniai bankai.

Tačiau Sutartyje nieko apie tai nekalbama. Aš manau, kad būtinas glaudesnis bendradarbiavimas tarp centrinių bankų ir Europos centrinio banko, finansų rinkų ir reguliavimo institucijų. Europos centriniam bankui turėtų tekti didesnis tikrinimo ir priežiūros vaidmuo. Jis turi galimybių keistis tarptautine informacija, ypač kiek tai yra susiję su finansų stabilumu. ECB visiškai pateisino savo reikšmę. Mes turėtume labiau panaudoti jo galias stiprinant finansų tikrinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Christoph Konrad (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, Parlamento nariai, atsižvelgiant į tai, ką mes girdėjome šioje diskusijoje, galima pasakyti, kad ECB šiandien yra kaip uola jūroje. Tuo reikėtų džiaugtis. Akivaizdu, kad kainų stabilumas yra pagrindinis ekonomikos prioritetas, jei taip bus ir ateityje, tai galima vertinti tik teigiamai.

Mes pažymėjome, kad vidutinė eurozonos infliacija yra 4 proc. Kai kuriose eurozonos valstybėse ji yra net didesnė, pavyzdžiui, Belgijoje – 5,8 proc. ir Ispanijoje – 5,1 proc. Tai yra blogai. Todėl Europos centrinio banko sprendimas šią savaitę yra svarbus ženklas. Mes turime pažymėti, taip pat ir šiame Parlamente, kad ECB negali reguliuoti naftos kainų. Vis dėlto eurozonoje jaučiamas antrinis poveikis ekonomikai, pavyzdžiui, atlyginimų didinimas, kaip to reikalauja profesinės sąjungos ir didėjančios kainos, kurios turi įtakos verslui, kylant pavojui, kad šitaip bus įsuktas ydingas ratas.

Aš norėčiau pasakyti porą pastabų dėl Europos centrinio banko politizavimo. Mes nuolat su tuo susiduriame Ekonomikos ir pinigų politikos komitete ir aiškėja iš šios diskusijos. Pavyzdžiui, klausimas dėl sprendimų priėmimo proceso skaidrumo, t. y. bandymai sužinoti vis daugiau ir daugiau ir didinti įtaką sprendimų priėmimo procesams. Didesnis skaidrumas kelia abejonių. Aš manau, kad Bankas turėtų dėl to spręsti pats, žinoma, konsultuodamasis su Parlamentu ir eurozonos atstovais.

Plėsdami eurozoną, mes turėtume – ir tai neabejotinai svarbu kitame etape – atidžiai išnagrinėti, ar galime toliau tęsti šią politiką. Apie tai įspėja Slovakijos pavyzdys. Ateityje mes turėtume mažiau rūpintis politika ir daugiau dėmesio skirti kriterijams.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). (CS) Gerbiamieji Parlamento nariai, Jungtinių Amerikos Valstijų finansų krizės poveikis pasaulio ekonomikai buvo netikėta ir nepageidaujama dovana 10-ųjų Ekonomikos ir pinigų sąjungos proga. Didėjanti infliacija taip pat kelia didelių sunkumų. ECB puikiai valdė padėtį esant suirutei pasaulio finansų rinkose, skyrė 95 mlrd. EUR rinkų likvidumui užtikrinti ir ėmėsi apgalvotų veiksmų, stabilizuojant itin trumpalaikes palūkanų normas. Tai dar kartą įrodė, kad bendra Europos Sąjungos politika yra naudinga Europos ekonomikai ir jos piliečiams. Pagal EB Sutarties 105 straipsnį ECB taip pat remia bendrąsias bendrijos ekonomikos politikos priemones. Dabar ECB turi spręsti, viena vertus, didėjančios infliacijos klausimus ir kita vertus iššūkius ekonominio lėtėjimo sąlygomis. Tai ne tik iššūkis, bet ir ECB ir Europos Centrinių bankų sistemos nepriklausomumo išbandymas.

Pagal Lisabonos sutartį ECB bus visiškai nepriklausoma institucija, kuriai numatytas juridinio asmens statusas. Kita vertus, tolesnis finansų sistemos integravimas reikalauja glaudesnio atskirų valstybių narių centrinių bankų bendradarbiavimo. Kai kas įspėja dėl pavojaus ECB nepriklausomumui, kurio viena priežasčių yra tai, kad pagal Lisabonos sutarties nuostatas neoficialūs Eurozonos finansų ministrų susitikimai taps oficialiais. Mes jau dabar girdime įvairius argumentus, priklausomai nuo ministrų gebėjimo diskutuoti, ar teisingai nustatytas infliacijos tikslas.

Aš manau, kad profesiniai ir politiniai argumentai demokratinėje visuomenėje neturėtų būti painiojami su faktiniu dalyvavimu formuojant Europos centrinio banko finansų politiką. Atsižvelgiant į tai, kokiomis sudėtingomis sąlygomis buvo priimta Lisabonos sutartis, šiam Parlamentui ir, žinoma, žiniasklaidos priemonėms tenka sudėtinga užduotis. Baigdama aš norėčiau padėkoti pranešėjams už suderintą ir labai profesionalų pranešimą dėl ECB metinės ataskaitos.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioannis Varvitsiotis (PPE-DE). (EL) Gerb. pirmininke, aš labai atidžiai išklausiau Centrinio banko pirmininko ir mano labai gerbiamo Jean-Claude Juncker pranešimus.

Mes neabejotinai pergyvename didelę ekonominę krizę, kuriai nebuvo lygių pastaraisiais dešimtmečiais. Naftos ir kitų produktų kainų didėjimas, nedarbas, skurdas ir žemi augimo rodikliai prisideda prie šio gana niūraus vaizdo.

Įvyko plati diskusija dėl išsakytos kritikos. Aš manau, kad ši kritika, taip pat ir iš oficialių šaltinių, padės įvertinti padėties sudėtingumą. Be to, kaip politikai mes privalome laikytis kritiško požiūrio, nes tik kritinis požiūris leistų keisti padėtį, aiškiau vertinti įvairius klausimus ir siekti sprendimų, kurie būtų naudingi Bendrijoms.

Galiausiai aš norėčiau pasveikinti pranešėją parengus tikrai išskirtinį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). - (PT) Gerb. pirmininke, iš šios diskusijos aiškėja, kad tariama kova su infliacija – tai pirmiausia atlyginimų didinimo ribojimas. Norėdami pagrįsti devintąjį Europos centrinio banko bazinių palūkanų normų didinimą per dvejus su puse metų, už Europos Sąjungos pinigų politiką atsakingi pareigūnai kalba apie poreikį riboti atlyginimus ir nekreipti dėmesio į skandalingai didžiulius pelnus, kuriuos gauna didžiosios bendrovės ir ekonominės bei finansinės grupės – maždaug 30 proc. per metus, tuo tarpu atlyginimai kai kuriose valstybėse didėja lėčiau, negu metinė infliacija. Taip yra Portugalijoje, kur dauguma darbuotojų ir pensininkų išgyvena didelį perkamosios galios nuosmukį, ir kur atlyginimas ir pensijos yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje.

Šios neatsakingos pinigų politikos priemonės esant aukštoms palūkanų normoms ir pervertintam eurui, didina socialinę ir teritorinę nelygybę, skurdą ir sudaro vis daugiau sunkumų itin mažoms ir mažoms įmonėms, ypač silpnesnę ekonomiką turinčiose šalyse. Todėl ši politika turėtų keistis siekiant priešingų tikslų, prioritetiniais laikant ekonominio augimo ir užimtumo skatinimą, skurdo mažinimą, socialinę pažangą ir vystymąsi.

 
  
MPphoto
 
 

  Theodor Dumitru Stolojan (PPE-DE). - (RO) Europos Centrinis Bankas vykdo jam patikėtą užduotį palaikyti kainų stabilumą didėjančio neapibrėžtumo ir infliacinių procesų sąlygoms.

Mes dar nežinome, ar nuo dabartinio energijos ir maisto kainų lygio priklausys visa kainų struktūra; mes taip pat nežinome, kokių visuomeninės politikos veiksmų imsis valstybės narės, padėdamos gyventojų verslo ir indėliams bei namų ūkiams prisitaikyti prie naujosios kainų struktūros. Finansų krizė taip pat dar nesibaigė.

Kaip Europos Parlamento narys, aš aukštai vertinu Europos centrinio banko kompetenciją pinigų politikos priemonių srityje, principingumą ir jo pirmininko pasiryžimą išlaikyti infliaciją nustatytame lygyje, siekiant kainų stabilumo.

Aš norėčiau pasakyti, kad pasitikiu Europos centrinio banko sprendimais, Europos centrinio banko sąžiningumu ir nepriklausomumu ir politikų galimybėmis dalyvauti keičiant banko priimtus sprendimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Margaritis Schinas (PPE-DE). (EL) Gerb. pirmininke, Eurogrupė yra atsakinga už ekonominę politiką, Europos Centrinis bankas – už pinigų politiką ir mes, čia, Europos Parlamente kuriame politiką be jokių papildomų apibrėžimų, todėl mes turėtume jaustis atskaitingi dėl daugelio pačių įvairiausių sprendimų, priimtų euro zonoje.

Nors aš esu naujokas politikoje, nors ir pasitikiu Centrinio banko nepriklausomumu, manau, kad galėčiau duoti gerą patarimą. Importuojamos infliacijos, kuri, mano galva, yra didžiausias mūsų rūpestis, negalėsime įveikti, jei mūsų vienintelis ginklas bus palūkanų normos.

Mes turime imtis veiksmų ir pašalinti infliacijos priežastis. Mes turime kovoti su naftos karteliais, žaliavų spekuliantais, rinkoje reikia daugiau maisto produktų ir, jei mes nesiimsime veiksmų įveikti blogybių priežastis, bijau, kad ir toliau tęsime tokias diskusijas, kaip ši, kurios logika suprantama Briuselyje ir Strasbūre, tačiau neturi politinės paramos tarp visuomenės narių.

 
  
MPphoto
 
 

  Piia-Noora Kauppi (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, mano manymu, tereikia tik stebėtis tuo, kaip ECB įvykdė pagrindinį įpareigojimą – užtikrinti kainų stabilumą. Jei mes palyginsime Vokietijos markę 1948–1998 m., ECB kainų stabilumo rodikliai yra geresni negu Vokietijos markės, kuri laikoma pasauliniu standartu. Aš manau, kad šiuo požiūriu pasiekta labai gerų rezultatų. Taip pat malonu, kad jūs, pirmininke Jean Claude Trichet, paminėjote finansinį stabilumą. Tai įpareigojimas, numatytas ECB pagal Sutartį, ir aš manau, kad ECB vaidmuo finansinės priežiūros srityje turėtų būti stiprinamas.

Tommaso Padoa-Schioppa modelis yra labai žavus ir aš manau, kad valstybės narės ir Taryba gali pasirinkti šį modelį, siekiant užtikrinti didesnį ECB vaidmenį finansinio stabilumo priežiūros srityje. Šiuo metu Europos Parlamente rengiamas Ieke Van den Burg ir Daniel Dăianu pranešimo projektas, kuriame kalbama būtent apie tai. Jame yra daug gerų idėjų, kurias jūs taip pat galite panaudoti savo darbe, siekiant užtikrinti geresnę finansinio stabilumo priežiūrą Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, ekonominė ir finansinė ES veikla užtikrina stabilų ekonomikos augimą. Pagrindinis vaidmuo čia tenka Europos Centriniam Bankui, kurio uždavinys – formuoti pinigų politiką. Valstybės narės ir jų vyriausybės yra atsakingos dėl ekonominės politikos ir naujų darbo vietų kūrimo.

Vis dėlto, kyla abejonių, ar ECB veikla yra tinkama ir kokią įtaką tai gali turėti ekonominiams procesams. Ar Centrinis Bankas turėtų būti aktyvesnis, kaip tai yra JAV, ar ne? Ne vienas klausimas kyla visuotinės maisto krizės ir didėjančių energijos ir kuro kainų akivaizdoje. Pirmiausia, kokių veiksmų reikia imtis tam, kad išvengtume gilėjančios krizės? Antra, kaip skatinti augimą neturtingose šalyse? Trečia, kaip geriau stebėti finansų rinkas tam, kad galėtume išvengti krizės banko paskolų rinkoje pasikartojimo?

Pagaliau šiuo požiūriu būtina aiškiai pažymėti, kad Stabilumo ir augimo pakto kriterijų laikymasis turėtų būti vienodai įpareigojantis visoms valstybėms narėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean Claude Trichet, Europos centrinio banko pirmininkas. − Gerb. pirmininke, aš nepaprastai dėkingas už pastabas, kurios pateiktos šiame išskirtiniame pranešime ir daugelyje pasisakymų, taip pat dėkoju už tai, kad pritariama Centrinio banko nepriklausomumui, kaip tai ne kartą teigė pats JeanClaude Juncker. Aš manau, kad tai itin svarbu, ir dėl to nekyla jokių abejonių. Tai užtikrina institucijos patikimumą, tam tarnauja ir įpareigojimas užtikrinti kainų stabilumą, kuris iki šiol mums padėjo riboti infliaciją.

Reguliuodami vidutinės ir ilgalaikės trukmės rinkos palūkanas, mes galime riboti vidutinės ir ilgalaikės trukmės infliaciją. Kai kurios vyriausybės Europoje skolinasi 50-iai metų. Jos skolinasi 50 metų su palūkanomis, atsižvelgiant į Centrinio banko patikimumą siekiant užtikrinti kainų stabilumą ne tik per artimiausius dvejus arba penkerius, dešimt arba dvidešimt metų, bet dar ilgesniu laikotarpiu. Minėtas sprendimas buvo priimtas todėl, kad mes siekiame visiškai apriboti infliacijos lūkesčius, išlaikydami juos tame pačiame lygyje.

ECB Valdančiosios Tarybos manymu – Europos demokratinių valstybių sprendimas įsteigti ECB, euro sistemą ir eurozoną neprieštarauja kainų stabilumui ir kainų stabilumo lūkesčių ribojimui, augimui ir darbo vietų kūrimui.

Norėčiau pasakyti, kad šiuo metu visame pasaulyje įsigali nuomonė, kad kainų stabilumas leidžia spręsti įvairius klausimus, jis, be abejonės, taip pat leidžia užtikrinti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą. Tai įrodo ir minėtos beveik 16 mln. naujų darbo vietų, kurios buvo sukurtos įvedus eurą.

Vis dėlto aš turėčiau taip pat pakartoti tai, ką jau minėjo daugelis narių, t. y., kad norint pasiekti kainų stabilumo, reikalingas bendradarbiavimas su kitais įstatymų leidėjais, institucijomis ir privačiu sektoriumi. Dėl to mes kalbame aiškiai, suvokdami, kad esame nepriklausomi, kaip ir tie, kurie priima sprendimus. Tačiau mes visuomet raginome laikytis Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, nes pinigų politikos priemonės be griežtos mokesčių politikos visuomet yra pavojingos.

Mes taip pat kreipiamės į visus tuos, kurie formuoja kainas – įmonių, gamybos sektoriaus, mažmeninės prekybos verslo atstovus – atsižvelgti į tai, kad mes užtikrinsime kainų stabilumą vidutinės trukmės laikotarpiu ir prašydami nedidinti šiuo požiūriu savo veiksmais neigiamo poveikio ekonomikai.

Aš taip pat minėjau ir socialinius partnerius, todėl mes ne tik kreipiamės į tuos, kurie formuoja kainas, bet ir į socialinius partnerius, prašydami savo sprendimais užtikrinti kainų stabilumą, kaip tai numatyta vidutinės trukmės perspektyvoje.

Padėtis yra sudėtinga dėl naftos kainų, didėjančių pagrindinių produktų kainų ir ribotų žaliavų išteklių. Reikėtų priminti padėtį 1973–1974 m. Visiškai aišku, kad šalims, kur jaučiamos itin sunkios pasekmės ekonomikai ir ilgalaikė infliacija, būdinga ne tik infliacija ir mažas augimas, bet ir masinis nedarbas. Taip atsitiko daugelyje Europos šalių, ir mes vis dar bandome įveikti šias pasekmes. Todėl sprendimai šioje srityje yra itin svarbūs.

Čia aš norėčiau paminėti – nes tai man atrodo itin svarbu – kad didelis infliacijos lygis turi daugiausia įtakos socialiai neapsaugotiems ir neturtingiausiems visuomenės nariams. Todėl, kai mes siekiame užtikrinti kainų stabilumą vidutinės trukmės laikotarpiu, mes ne tik laikomės Sutarties reikalavimų, ne tik vykdome savo įgaliojimus, kuriuos mums suteikė Europos demokratinės valstybės, bet ir darome viska, kad apsaugotume mūsų piliečius, kurie labiausiai pajuto sunkumus.

Kalbėdami apie kylančias naftos, pagrindinių prekių ir energijos bei maisto kainas, įsivaizduokime trikampį. Kaip iškalbingai minėjo kai kurie nariai, mes turime reiškinį, kuris visų pirma yra susijęs su paklausa; didžiosios besivystančios ekonomikos kuria visuotinę paklausą, ir į tai būtina atsižvelgti.

Antroji trikampio dalis – tai pasiūla, ir šioje pusėje mes turime daug įsipareigojimų. Karteliai nėra gerai, ir aišku, kad jie aktyviai veikia įvairiose srityse. Be kartelių žaliavų trūkumą didina ir kai kurios šalys, neleidžiančios vykdyti gręžimo, ir tyrimo darbų, arba statyti perdirbimo įmonių. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį ir į šį aspektą. Mes turime dėti visas pastangas tam, kad užtikrintume reikalingą pasiūlą.

Paklausos pusėje itin svarbu ekonomiškas vartojimas, energijos taupymas, kurie leidžia formuoti paklausą; taip pat svarbus ir realių, o ne išpūstų naftos ir energijos kainų nustatymas, kuris leistų didinti paklausą.

Trečioji trikampio dalis – tai kapitalo judėjimas pasauliniu mastu pagrindinių prekių kryptimi. Tai ne visiškai tinka naftos, kitų energijos šaltinių arba įvairių žaliavų atveju. Tačiau toks reiškinys yra, jis vaidina tam tikrą vaidmenį, ir mes privalome tai pripažinti. Mes turime siekti, kad rinkos būtų kiek įmanoma skaidresnės. Šį reiškinį turėtume vertinti būtent taip, tarsi gydytume ligonį, kur svarbios pastangos įvairiomis kryptimis.

Daugelis narių kalbėjo apie rizikos ribojimo priežiūrą ir teigė, kad būtina gerinti padėtį šioje srityje, ir aš pritariu tam, ką sakė daugelis narių. Šią padėtį būtina gerinti – tai visiškai aišku. Įsteigus ECB mes visuomet raginome institucijas kiek galima glaudžiau su juo bendradarbiauti. Mes taip pat teigėme, kad pritariame glaudesniems ryšiams tarp centrinių bankų ir priežiūros institucijų. Įvykiai nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. patvirtino, kad šis principas buvo teisingas: būtina palaikyti glaudų ryšį tarp centrinių bankų ir priežiūros institucijų.

Šiame etape mes visiškai pritariame krypčiai, kurios bendru sutarimu laikosi Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas. Mes manome, kad šioje srityje esama daugelio galimybių. Aš žinau, kad Parlamente gali būti svarstomos dar drąsesnės iniciatyvos. Aš manau, kad mes patys norėtume, kad viskas, kas buvo nuspręsta, būtų įgyvendinta – nes niekas negali pasinaudoti pretekstu antrajame etape nevykdyti veiksmų, kai sprendimai jau priimti. Be to, aš manau, kad mes turėtume labai atidžiai įvertinti pateiktus pasiūlymus, nes kuo glaudžiau – kur kas glaudžiau negu šiandien – mes bendradarbiausime, tuo bus geriau, ypač Europai. Tai, ką aš kalbu apie Europą, mūsų nuomone, tinka ir kitoms sisteminėms pasaulio finansų dalims.

Paskutinysis klausimas, kurį aš norėčiau aptarti susijęs su valiutų kursu, apie kurį kalbėjo daugelis narių. Aš manau, kad ECB Valdančioji Taryba pritaria visiškam Sutarties, kokia ji šiuo metu yra, įgyvendinimui. Man atrodo, kad kaip minėjo Jean-Claude Juncker, kai mes esame Kinijoje arba G7 susitikime, kur pasirašome G7 komunikatą, mes patvirtiname savo įsipareigojimus, ir, kaip jau buvo minėta, aš esu labai apdairus ir atsargus, kalbėdamas apie valiutų kursą, nes tai yra labai jautri sritis ir, mano galva, būtina išlaikyti pasirinktą orientaciją. Aš dar kartą tai pakartosiu, kodėl šiame etape mes pritariame G7 partneriams dėl Kinijos. Čia negali būti jokio dviprasmiškumo. Tai visiškai aišku iš paskutiniojo G7 komunikato. Mes taip pat manome, kad labai svarbu įvertinti neigiamą pernelyg didelių svyravimų poveikį finansiniam stabilumui ir augimui.

Aš taip pat norėčiau pasakyti, kad labai svarbu, kad JAV institucijos pakartotų, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra suinteresuotos turėti stiprų dolerį.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Claude Juncker, Eurogrupės pirmininkas ir Europos Vadovų Tarybos narys (FR) Gerb. pirmininke, Parlamento nariai, aš nenorėčiau grįžti prie Centrinio banko pirmininko pastabų, išsakytų mūsų diskusijoje. Aš nekartosiu to, ką jis pasakė, nes viskas ką jis pasakė, buvo tiesa ir visa, ką aš galiu pridurti gali būti palaikyta mėginimu vertinti jo pastabas, ir tai nėra būtina.

(DE) Gerb. pirmininke, aš kalbėsiu vokiškai, norėdamas parodyti Jean Claude Trichet, kad ir aš moku šią kalbą. Taip, prancūzas, kuris jau dabar turi daugiau negu pakankamai darbo, nusipelno pagyrimų dėl to, kad gyvendamas Frankfurte jis mokėsi kalbos, kuria kalbama šiame mieste. Tai būdinga ne visiems prancūzams.

(Plojimai)

Aš kalbėsiu vokiškai, kad mano kolega geriau mane suprastų. Aš norėčiau pateikti dvi arba tris baigiamąsias pastabas, nes kartais atrodo, kad diskusijos šiame Parlamente dvelkia 1970-ųjų arba 1980-ųjų nostalgija. Eurogrupė yra raginama geriau koordinuoti eurozonos valstybių narių ekonominę politiką. Mes bandome tai daryti, ir dabar patvirtinome elgesio kodeksą daugelyje praktinės ekonominės politikos sričių, ir siekiame juo vadovautis. Vis dėlto, viena vertus, jūs negalite raginti koordinuoti ekonominę politiką, o kita vertus, apgailestauti, kad ekonominė politika, kuri yra koordinuojama, įgyvendinama praktiškai.

Leiskite man pateikti keletą pavyzdžių. 2005 m. mes reformavome Stabilumo ir augimo paktą. Pasiūlymais dėl reformų iš dalies buvo siekiama stiprinti prevencines Stabilumo pakto nuostatas, kurios nebuvo pakankamos. Stiprinant prevencinę Stabilumo Pakto dalį, numatyta, kad vyriausybės turėtų išsaugoti konsoliduotą biudžetą ir dvigubai padidinti konsolidavimo pastangas ekonomikos pakilimo laikotarpiu, tam, kad būtų sudarytas rezervas, panaudotas sunkesniu laikotarpiu, nes ekonomikos ciklas nuolat kartojasi.

Šiuo metu mūsų ekonomika pergyvena sunkumus. Ekonomikos pakilimas baigėsi. Vyriausybės, kurios turi konsoliduotą biudžetą, mažėjant valstybės pajamoms turi biudžeto galimybių automatiškai įgyvendinti stabilizavimo priemones. Vyriausybėms, kurios nesiima konsolidavimo veiksmų palankiu ekonomikai vystymosi laikotarpiu, sunkiau reaguoti į vėlesnius sunkumus.

Sutardami eurogrupėje dėl to, kad tik tos valstybės narės, kurios pasiekė vidutinės trukmės finansinių tikslų, gali veikti ekonominio nuosmukio ir kylančių naftos ir maisto kainų sąlygomis, tai įmanoma tik todėl, kad jos praeityje siekė subalansuoto biudžeto, kuris leistų tinkamai įveikti krizę.

Mes niekada neraginome įšaldyti atlyginimų; nei Centrinis bankas, nei Eurogrupė niekada neragino įšaldyti atlyginimus eurozonoje. Mes teigiame, kad atlyginimai turėtų ne automatiškai didėti drauge su infliacija, bet būtų atsižvelgiama į produktyvumo didinimą, kurio galima pasiekti, atitinkamai didinant atlyginimus.

Mes labai aiškiai pasakėme, kad negalime ir toliau reikalauti riboti atlyginimus dirbantiems žmonėms, kai vadybininkai ir kiti kapitalo valdytojai gauna labai didelį užmokestį ir atlyginimus. Tai buvo sakyta ne kartą.

(Plojimai)

Europos įmonių vadybininkų atlyginimai – taip pat, kaip, beje, ir finansų sektoriuje – neturi visiškai nieko bendra su produktyvumo didinimu. Jie ne tik gauna milžiniškus pelnus, bet ir nevykdo ekonomiškai pagrįstų arba socialiai atsakingų veiksmų.

(Plojimai)

Mes nereikalaujame įšaldyti atlyginimus, kadangi aš pats, labiau negu bet kas kitas, esu linkęs atsižvelgti į Europos socialinius susitarimus, mes raginome, kad, kylant žaliavų ir energijos kainoms, vietoje to, kad mokėtų įmonės, mes turėtume apsvarstyti galimybes, kokių veiksmų socialinės apsaugos srityje gali imtis valstybė tam, kad apsaugotų mažiau pasiturinčius visuomenės sluoksnius, atsižvelgiant į gyventojų perkamosios galios mažėjimą.

Tiesa, kad valstybės, kurios konsolidavo biudžeto pozicijas dabar turi būtinus išteklius tam, kad galėtų finansuoti socialinės paramos programas, skirtas mažiau pasiturinčiai mūsų visuomenės daliai. Kai kurios valstybės taiko pragyvenimo lygio išmokas, subsidijuoja šildymo ir nuomos išlaidas, ir tai yra įmanoma, jei biudžetas praeityje buvo konsoliduotas. Kai kurios valstybės savo mokesčių sistemą pritaikė teikti mokesčių lengvatas mažiau pasiturintiems gyventojams, o ne atvirkščiai.

Šiuo požiūriu, aš manau, kad bendroji politika nėra tobula, tačiau gana įtikinama. Mes negalime ir nenorime kartoti praeito amžiaus aštuntojo ir devintojo dešimtmečio klaidų, net jei tai artimiausioje perspektyvoje ir atrodytų lengvesnis kelias. Mes turime įveikti didėjančią infliaciją. Praeito amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje mes leidome infliacijai nestabdomai didėti. Aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje mes didinome valstybės įsiskolinimus. Aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje mes neprieštaravome valstybės deficitui, mažindami jo poveikį. Rezultatas – masinis nedarbas Europoje, kurį dabar mes – padedant eurui – sumažinome iki 7,2 proc.

Todėl beveik visose mūsų valstybėse iki šiol išliko pernelyg didelės socialinės įmokos, ir tai yra labiau susiję ne su socialinio solidarumo trūkumu, bet greičiau apgalvotu mūsų socialinės apsaugos sistemų finansavimu. Darbo jėgos apmokestinimas yra pernelyg didelis, o kapitalo apmokestinimas – nepakankamas. Tai yra klaidingos praeito amžiaus aštuntojo ir devintojo dešimtmečio politikos rezultatas.

Mes esame nusiteikę kovoti su infliacija, nes pasisakome prieš nedarbą ir už ekonomikos augimą. Augimas ir kova su infliacija nėra nesuderinami dalykai. Mes norime užtikrinti augimą be infliacijos tam, kad rytoj gyventume geriau. Dalyti dovanas šiandien, neva, padedant žmonėms – netinkama socialinė politika. Šiandien mes privalome galvoti apie ateitį – tai užtikrins mums sėkmę, o ne atvirkščiai.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt, pranešėjas. − (SV) Gerb. pirmininke, dėkoju jums už neįprastai įdomią diskusiją. Ji rodo, kad mintys ir pasiūlymai, kuriuos mes pristatėme šiame pranešime, sulaukė didelio pritarimo. Aš taip pat norėčiau Jean–Claude Juncker ir Jean Claude Trichet padėkoti už atsakymus. Atrodo, kad atsakydami į klausimus, jūs atsižvelgėte į mintis ir idėjas, kurias mes čia pateikėme.

Pagaliau leiskite man pasidalyti savo, kaip politiko iš mažiau gyventojų turinčios Švedijos šiaurinės dalies, patirtimi. Aš buvau Švedijos Parlamento ir jo finansų komiteto narys 1990-aisiais, kai Švedija išgyveno ekonominę stagnaciją. Patirtis politikoje nepraeina be pėdsakų ir yra pamokanti. Dauguma tų, kurie mano, kad infliacija ir nestabili pinigų politika gali būti naudinga žmonėms, klysta. Kaip finansų komiteto narys aš buvau liudytojas, kaip Švedijos palūkanų norma pasiekė ribą, kurios neįmanoma įsivaizduoti: 500 proc. 1990-aisais, kaip teigė ir Jean–Claude Juncker, nedarbas tapo masinis, išaugo infliacija, ir sustojo ekonominis augimas. Aš labai gyvai prisimenu šią patirtį, ir tai leido man tikėtis, kad ateis laikas, kai Švedija, pagaliau taps eurozonos nare ir sieks europinio bendradarbiavimo.

Kaip teigė Piia–Noora Kauppi ir Jean Claude Trichet, niekas netikėjo tokia didele euro sėkme. Aš manau, kad tai galutinai įrodo europinio bendradarbiavimo naudą.

Jean–Claude Juncker, jūs teigėte, kad ECB veikia apgalvotai ir ryžtingai. Tai tinkamas apibūdinimas. Leiskite man padėkoti už įvykusią diskusiją. Aš esu taip pat dėkingas už tai, kad man, kaip valstybės, kuri nėra euro bendradarbiavimo sistemos dalis, patikėta užduotis rengti šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien 12 val.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE-DE), raštu. – Eurozonos ekonomikos plėtros pagrindai išlieka stiprūs dėl didėjančių investicijų ir didesnio užimtumo ir darbo jėgos dalyvavimo. Nors pasaulio ekonomikos augimas sulėtėjo, manoma, kad jis ir toliau tęsis, pirmiausia dėl augančios besivystančių šalių ekonomikos. Atsižvelgiant į kainų dinamiką, metinė suderinto vartojimo kainų indekso (SVKI) infliacija nuo praėjusio rudens gerokai viršijo kainų stabilumo kriterijus ir siekė 3,7 proc. gegužės mėn. ir – anot Eurostat įverčių – 4,0 proc. birželio mėn. Šis susirūpinimą keliantis infliacijos lygis didžiąja dalimi yra susijęs su pastaraisiais mėnesiais visame pasaulyje didėjusiomis energijos ir maisto kainomis. Neapibrėžta ekonominės padėties perspektyva ir su tuo susiję pavojai išlieka dideli. Konkrečiai tai yra susiję su tolesniu energijos ir maisto produktų kainų didėjimo poveikiu vartojimo mažėjimui ir investicijoms. Be to, tebėra pavojinga padėtis finansų rinkoje, kuri turėjo didesnį negu manyta, poveikį ekonomikai. Šiomis sąlygomis reikėtų pritarti ECB sprendimui 25 baziniais punktais padidinti minimalią palūkanų normą iki 4,25 proc. pagrindinėms eurosistemos refinansavimo operacijoms.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika