Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. liepos 9 d. - Strasbūras

7. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

- Rekomendacija antrajam svarstymui: Arūnas Degutis (A6-0264/2008)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE) – (LT) Šiandien Europos Parlamente po antrojo svarstymo pritarėme dokumentui dėl bendrų taisyklių tiekiant oro susisiekimo paslaugas Europos Sąjungoje.

Mes taisome nuo 1992 m. galiojantį reglamentą, ir aš noriu dar kartą pabrėžti pataisas, kurios yra labai svarbios mūsų piliečiams, visų pirma keleiviams ir lėktuvų įguloms. Kalbu apie numatomas priemones, kurios leis ne tik padidinti skrydžių kainų skaidrumą, bet ir efektyviai kovoti su klaidinančia reklama ir nesąžininga konkurencija susisiekimo paslaugų srityje.

Labai svarbūs ir tie pakeitimai, kurie turėtų užtikrinti geresnį skrydžių saugos standartų laikymąsi, taip pat lėktuvų įgulų socialines garantijas. Atrodo, kad nesutarimų su Komisija ir Taryba nebeliko, taigi reglamentas turėtų įsigalioti metų pabaigoje.

Belieka tikėtis, kad pataisytas reglamentas bus tinkamai įgyvendintas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Ponios ir ponai, šiandien, po 16 metų, pagaliau uždegėme žalią šviesą supaprastinimui, suvienijimui ir kartu griežtesniems apribojimams suteikiant ir panaikinant licencijas vykdyti oro susisiekimą. Viliuosi, šis reglamentas nebus mažų sporto bendrovių likvidavimo priežastis. Aš balsavau už reglamentą. Nuoširdžiai manau, kad reglamentas iš tiesų suteiks galimybę panaikinti veiklos licencijas tokių bendrovių, kurios apgaudinėja klientus pateikdamos tik savo tarifus neminint jokių apmokestinimų, mokesčių ar kuro priemokų, taigi nepateikdamos pilnos lėktuvo bilietų kainos. Tikiuosi, kad prižiūrinti agentūra taip pat susitelks ties kainų diskriminacija gyvenamosios vietos atžvilgiu. Manau, kad pataisytas reglamentas leis pagerinti oro transporto tarnybų veiklos saugumą, ypač suvienodinant sąlygas, pagal kurias Europos Sąjungoje, taip pat ir trečiosiose šalyse nuomojami lėktuvai su komanda.

- Pranešimas: Miroslav Ouzký (A6-0135/2008)

  Gyula Hegyi (PSE). – (HU) Labai ačiū, gerb. pirmininke. Kaip socialistas, atsakingas už šią temą, aš palaikiau kompromiso rekomendaciją, kuriai tarpininkavo ponas M. Ouzký. Kaip Parlamento ir taip pat Socialistų frakcijos sėkmę vertinu tai, kad Taryba taip pat priėmė faktą, jog mes turime labiau apriboti dviejų glikolio tirpiklių naudojimą, taip saugodami mūsų gyventojų sveikatą.

Medžiaga, vadinama DEGME, kenkia sveikatai įsigerdama per odą. Žinoma, kad ji taip pat mažina reprodukcines galias, todėl didelė sėkmė, kad uždraudėme jį naudoti ne tik dažuose, bet ir valymo medžiagose ir grindų priežiūros gaminiuose. Iš pradžių Komisija ketino uždrausti naudoti „DEGME“ tik dažuose, bet bendradarbiaujant su visomis šalimis pasiekėme ir jo apribojimo valymo medžiagose.

Įkvėpti „DEGME“ vadinamą tirpiklį žalinga žmogaus sveikatai. Pagal Europos Komisijos pranešimą, jis būtų uždraustas purškiamuose dažuose, bet dabar, pagal socialistų rekomendaciją, jis buvo apribotas ir aerozolinėse valymo medžiagose. Kadangi nebuvo jokių plenarinių diskusijų, norėjau paminėti kompromiso rekomendacijų esmę.

- Pranešimas: Romano Maria La Russa (A6-0257/2008)

  John Attard-Montalto (PSE). – (MT) Svarbu, kad Europos Parlamentas susipažinęs su mano šalies padėtis dėl vandens ir elektros kainų bei dėl to kylančiais šiandieninio sprendimo padariniais. Štai kodėl paaiškinu savo balsavimą. Nuo tada, kai vyriausybė pakėlė naftos kainą, ji padidino vartotojo sąskaitą, skirdama sumokėti priemoką. Šį mėnesį paskelbta, kad ji padidės 96 proc.. Tai sukels naują skurdo bangą, skurdo, kuris pagarsės kaip energijos skurdas. Tuo pat metu vyriausybė nepasiūlė jokio trumpalaikio ar ilgalaikio sprendimo. Alternatyvios energijos politika neegzistuoja, neatsižvelgiant į tai, kad mano šalyje yra daug saulės ir vėjo, netgi dėl švaresnės energijos, kaip antai dujos, – tokiu mastu, jog vyriausybė iki šiol net nepradėjo svarstyti šio klausimo. Štai kodėl aš balsavau taip, ir štai kodėl tai, ką mes nuveikėme, šiandien yra svarbu, jei apskritai ne istorinės svarbos.

  Oldřich Vlasák (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, leiskite man aiškinti, kodėl aš balsavau taip, kaip balsavau dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, pakeičiančios direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, siūlymo. Lemiamas šios direktyvos vaidmuo neabejotinai susijęs su pasiūlymu atskirti nuosavybę, kas aiškiai neleistų vertikaliai integruotoms bendrovėms reikšti savo interesus dėl dujų tiekimo ir perdavimo. Aš balsavau už pataisytą kompromiso pasiūlymą, nes esu įsitikinęs, kad reikia atsižvelgti į problemas šalių, kurios buvo prieš visišką nuosavybės nesusaistymą. Sutinku su Komisija, kad Europos gamtinių dujų rinka stokoja investicijų į perdavimo infrastruktūrą ir koordinavimas tarp atskirų perdavimo sistemos operatorių yra menkas. Vis dėlto, mano nuomone, turime atsižvelgti į struktūrinę gamtinių dujų ir elektros rinkų įvairovę ir dėl to traktuoti jas skirtingai. Dujų rinkos liberalizacija turi būti atliekama palaipsniui ir simetriškai. Ypač reikia susitelkti ties nacionalinių rinkų atvirumo laipsnio harmonizavimu.

  Marco Cappato (ALDE). - (IT) Gerb. pirmininke, aš susilaikiau paskutiniajame balsavime ir balsavau prieš vadinamojo „trečiojo pasirinkimo“ dėl tiekėjų ir tinklų dujų rinkoje atskyrimo siūlymą, nes mes praradome pagrindinę galimybę patvirtinti laisvos konkurencijos principą dujų rinkoje. Mes turėjome sekti, kas vyko elektros rinkoje; priešingai, ši trečioji galimybė praktiškai siūlo garantiją Europos monopolijoms ir buvusioms monopolijoms; todėl mūsų nacionalinės rinkos ir toliau negalės būti palyginamos, šitaip visiškai atitolindamos bet kokią tikros Europos energijos rinkos perspektyvą.

Dar blogiau tai, kad ši dviprasmiška trečioji galimybė praktiškai reiškia, kad buvusios monopolijos bus paskatintos ir joms padedama sudaryti sutartis, atitinkančias tas, kurios sudarytos su Rusijos dujų milžinu „Gazprom“.

- Pranešimas: Jean Lambert (A6-0251/2008)

  Hubert Pirker (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, kaip kiekvienas šiuose Rūmuose žino, nuo 2004 m. mes turėjome EB reglamentą dėl Europos socialinės apsaugos sistemos koordinavimo, bet, deja, nebuvo jokio įgyvendinimo reglamento. Pagaliau priimtas Europos Parlamento sprendimas taip pat suteikia mums įgyvendinimo taisykles, o tai reiškia, kad turime instrumentą, su kuriuo galime paskatinti judumą Europos Sąjungoje, neprarasdami socialinės apsaugos.

Ryšių institucijų įkūrimas taip pat leidžia mums suteikti praktinę pagalbą dirbantiesiems už savo gimtosios šalies ribų, pavyzdžiui, atsakant į klausimus, kur ir kaip jie turi kreiptis dėl pensijų. Kitaip tariant, mes Europos Parlamente užtikrinome, kad žmonės gali gauti realią pagalbą gerovės klausimais.

- Pranešimas: Emine Bozkurt (A6-0229/2008)

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Aš susilaikiau balsavime dėl E. Bozkurt pranešimo, nors iš principo neprieštarauju dėl Europos Sąjungos valstybių narių įvairių socialinės apsaugos sistemų apribotos koordinavimo formos – tikrai ne, jei tai naudinga Europos gyventojams, gyvenantiems ne savo valstybėje narėje.

Tačiau dar kartą norėčiau įspėti dėl harmonizavimo, ar netgi blogiau, vienodumo skirtingose socialinės apsaugos sistemose įvairiose valstybėse narėse. Būdamas flamandas, aš esu, taip sakant, privilegijuotas stebėtojas, kaip Belgijoje socialinės apsaugos unitarinė sistema tik dviem tautinėms grupėms – flamandams ir valonams – visiškai neveiksminga ir sukelia didžiulius piktnaudžiavimus. Dėl Dievo meilės, leiskite kiekvienai valstybei narei organizuoti ir finansuoti savo socialinę apsaugą pačiai, arba vienaip ar kitaip jūs gausite piktnaudžiavimu pagrįstą sistemą, kuri yra blogesnė, brangesnė ir mažiau efektyvi bei galų gale nekurianti solidarumo tarp Europos tautų.

  Hubert Pirker (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, aš taip pat norėjau paaiškinti, jog balsavau už šį pranešimą todėl, kad jis siūlo naują reglamentą vietoje seno, taip užtikrindamas, kad mūsų socialinės apsaugos sistemos dabar gali būti efektyviau koordinuojamos, nes buvo supaprastintos ir pataisytos atitinkamos teisinės sąlygos. J. Lambert pranešimas taip pat leidžia mums pasiekti savo tikslų, darant dar vieną įnašą į didesnį judumą Europos Sąjungoje ir suteikiant žmonėms galimybę kartu su savimi turėti savo teisę gerovės pašalpoms, kai jie randa darbą kitoje valstybėje narėje.

Tai įnašas į socialinę apsaugą Europos Sąjungoje.

- Pranešimas: Richard Corbett (A6-0206/2008)

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Dėkoju, gerb. pirmininke. Taigi mes šiandien esame pono R. Corbett pastangų prižiūrėti Parlamentą dar geriau, nei politiškai korektiškos eurokratų kastos kambarinį šuniuką, antrajame etape.

Vakar buvo nuspręsta, kad mums, EP nariams, vargu ar reikia leisti siūlyti parlamentinius klausimus, ir jog ketinama kurti Parlamento pirmininko savęs pačių cenzūros sistemą. Šiandien yra lengviau formuoti frakcijas, ir pranešėjas pabrėžtinai ir tam tikru mastu sąžiningai pripažįsta, kad ši priemonė skirta pirmiausiai euroskeptikų teisėms Parlamente. Taigi ratas užsidaro. Euroskeptikų nuomonę šiuose Rūmuose, remiantis jau politine teise, reikia nutildyti. Euroskeptikų balsas referendume Airijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje yra, kaip paprastai, tiesiog ignoruojamas, tartum jo nė nebuvo. Tai yra Europos R. Mugabe stiliaus demokratijos versija. Tam tikra demokratija!

  Bruno Gollnisch (NI). – (FR) Gerb. pirmininke, pranešėjas ponas R. Corbett iš tiesų išreiškė savo požiūrį, vartodamas įžeidžiamą kalbą, ir, galėčiau pridėti, už Konstitucinių reikalų komiteto ribų, pasisakant dėl politinės šeimos, kurios vienas iš atstovų šiuose Rūmuose esu ir aš; tai aiškiai kelia rimtų abejonių dėl jo nešališkumo.

Pranešimas labai abejotinas, o jo turinys buvo drastiškai apkarpytas komitete; viskas, kas liko, buvo pasirengimas užtikrinti politiškai korektiškų frakcijų išlikimą, kurių bendras narių skaičius sumažės daugiau už minimalų reikiamą skaičių, ir pakeitimas buvo nukniauktas tyčia, neleidžiant mūsų politinei šeimai suformuoti frakciją. Pateiktos priežastys visiškai nesiderina su faktais; jums tereikia tik pasižiūrėti į pranešimo priedą ir pamatysite, kad nėra jokio nacionalinio parlamento, kur reikalingas minimalus narių skaičius frakcijai suformuoti yra didesnis nei 20. Kaip tyčia, tas skaičius dažnai daug mažesnis – 15, 10 ar 8, o kartais politinei frakcijai suformuoti pakanka vieno asmens.

Taigi R. Corbett pranešimas yra demokratijos ir kartu pagrindinių sąžiningo žaidimo taisyklių puolimas.

  Philip Claeys (NI). - (NL) Šis R. Corbett pranešimas turi vienintelį tikslą, tik vieną tikslą, būtent – nutildyti dešiniuosius nacionalinius balsus Europos Parlamente. Pono R. Corbett frakcijos pirmininkas to fakto visai neslepia. Kai 2007 m. sausio mėn. buvo suformuota ITS frakcija, jis gana atvirai pasakė, kad reglamentas bus specialiai taisomas, siekiant blokuoti dešiniųjų grupių susidarymą ateityje.

Kitos frakcijos dėl to neabejotinai patirs netiesioginę žalą, bet ponui R. Corbett miego tai tikrai nesutrukdys. Jo pasiūlymas tikriausiai skirtas euroskeptikų frakcijai. Tai aiškiai yra anatema socialistams Parlamente, kad visų politinių spalvų frakcijos turėtų tas pačias priemones ir politines teises. Šis R. Mugabe stiliaus mąstymas yra neatskiriama demokratinės stokos Europoje dalis, lygiai taip, kaip Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Airijoje atkakliai ignoruojamas demokratinis rinkėjų nuosprendis. Būkite tikras, gerb. pirmininke, mes padarysime tai rinkimų problema kitais metais Flandrijoje.

  Daniel Hannan (NI). – Gerb. pirmininke, tai, jog mes apskritai šiandien dėl to balsavome, man atrodo šių Parlamento Darbo tvarkos taisyklių pažeidimas. Komitetas atmetė pranešimą balsavimu, nes, kaip manau, komiteto pirmininkas neteisingai suskaičiavo, kas buvo salėje, taigi čia jis tiesiog sudraskė taisyklių knygą ir toliau tęsė remdamasis jos pataisyta versija.

Kodėl mes nukeliavome taip toli? Kas yra tiek svarbu, kad reikia draskyti savo taisyklių knygas, kaip ši? Gerai, atsakymas, kaip žinome – ir pranešėjas aiškiai tai pateikė, – neleisti euroskeptikams suformuoti frakcijos.

Bet kodėl jūs taip bijote? Kas jus taip erzina? Mūsų yra tik 50, galbūt daugiausia 60 žmonių iš 785 EP narių. Ar galbūt žmonės, dėl kurių jūs taip nerimaujate, yra jūsų pačių rinkėjai, ir jūs sublimuojate ir projektuojate į mus panieką ir baimę, kurią jaučiate dėl Europos rinkėjų, balsuojančių „ne“, jei jiems suteikiama tokia galimybė, ir jūs perkeliate ją mums, jų matomiems atstovams šiuose Rūmuose, nes neturite drąsos to pareikšti apie žmones, kurie pasodina jus į šią vietą?

Jei aš klystu, įrodykite, kad esu neteisus: surenkite referendumą, kaip jau žadėjote. Pactio Olisipiensis censenda est!

  Bogdan Pęk (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš pono R. Corbett pranešimą, nes manau, kad tai kraštutinės diskriminacijos simptomas tariamai iš pagrindų demokratiniame Europos Parlamente, bandančiame panaudoti administracinius metodus siekiant padaryti neįmanoma suformuoti politines frakcijas, kurios galvoja ar veikia ne taip, kaip dauguma mano esant politiškai korektiška. Tai dviguba diskriminacija, nes administraciniai metodai naudojami siekiant sustabdyti frakcijų formavimą ir kartu suteikiamos didelės papildomos finansinės pagalbos sumos jau suformuotoms politinėms frakcijoms, ir tai duoda joms papildomą pranašumą. Ši diskriminacija nukreipta prieš Europos Sąjungos ir fondų, kuriais, kaip reikia manyti, remiasi Europos Sąjunga, pagrindą. Aš griežtai protestuoju prieš šį sprendimą; jūs neturite turėti iliuzijų dėl to, jog net jei jūs galite tai įvykdyti, sugebėsite tai įpiršti Europos tautoms, kurios neabejotinai prieštaraus.

  Richard Corbett (PSE). - Gerb. pirmininke, retai esu girdėjęs tokių niekų, kaip ką tik girdėjau iš Vlaams Blok, Front national ir Dano Hannano. Šiuo pranešimu niekas necenzūruojama nei siekiama, kad taisyklių pakeitimu kas nors prarastų savo balsą, teisę kalbėti ir teisę veikti kaip Europos Parlamento nariams.

Šis taisyklių pakeitimas yra štai dėl ko: kokį slenkstį nustatytumėte skaičiui, kuriam esant Parlamento nariams leidžiama kurti frakciją ir taip gauti prieigą prie papildomų mokesčių mokėtojų pinigų ir papildomų išteklių vykdyti politinę veiklą? Kiekvienas nacionalinis parlamentas, turintis frakcijų sistemą, nustato šį slenkstį. Mūsų jis buvo ypač žemas – žemesnis nei procentinis dydis beveik visuose nacionaliniuose parlamentuose. Visai teisinga, kad atsitraukėme atgal ir jį svarstome.

Pastebiu, kad galiausiai beveik visos frakcijos palaikė kompromisą – tiek didelės, tiek mažos frakcijos. Pastebiu, kad pačios Nepriklausomybės/Demokratijos frakcijos – euroskeptikų IND/DEM frakcijos – kalbėtojas pasiūlė alternatyvų 3 proc. skaičių: 22 EP nariai. Taigi jie patys pripažįsta, kad mūsų dabartinį skaičių reikia padidinti, kad jis šiuo metu per mažas. Atvirai kalbant, ar yra skirtumas tarp jų skaičiaus 22 ir skaičiaus 25, kuris priimtas kaip demokratijos puolimas? Ak, baikime!

- Pranešimas: Jerzy Buzek (A6-0255/2008)

  Leopold Józef Rutowicz (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, pono J. Buzeko pranešimas pateikia išsamų visų strateginių priemonių energijos technologijų srityje vertinimą. Deja, finansavimo trūkumas visam būtinam tyrimui kartu su staigiu dujų ir naftos kainų padidėjimu reiškia, kad mums reikėjo nukreipti savo tyrimą į problemas, susijusias su jų naudojimo mažinimu siekiant gaminti energiją. Šis prioritetas taip pat sumažins CO2 emisijas ir turi būti įtrauktas į strategiją. Manau, kad svarbu skatinti tyrimus, kaip statyti saugias, šiuolaikiškas branduolines jėgaines ir naujausias elektrines, besiremiančias helio ir vandenilio gamyba, taip pat kaip kurti trečios kartos biodegalus, kuriuos galima gaminti vietiniuose rajonuose, sumažinant išpūstas kuro kainas. Balsavime aš palaikiau pakeitimus, kuriuose buvo minimi šie prioritetai.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Ponios ir ponai, mes priėmėme svarbų profesoriaus J. Buzeko parengtą pranešimą. Europos Sąjungos augimo priklausomybė nuo energijos importo, kuris 2030 m. gali pasiekti 65 proc. lygį, privertė mus imtis priemonių siekiant užtikrinti žaliavų, panaudotų energijos gamybai, tiekimo saugumą, pagrįstą solidarumo principu. Taip pat turi būti sukurtos papildomos priemonės, mažinančios atskirų valstybių narių energijos saugumo pavojus, kuriuos kelia ir toliau vykdomas energetikos sektoriaus liberalizavimas. Norėdami pasiekti ES tikslus dėl atsinaujinančios energijos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, turime skatinti naujų technologijų, ypač anglies surinkimo ir laikymo technologijų, vystymąsi. Svarbu išlaikyti švarias anglies technologijas ir sustiprinti mūsų veiklą dėl antros ir trečios kartos biodegalų, taip pat išplėsti branduolinės galios tyrimus. Taip pat daug svarbesniu tapo darbas efektyvumo ir energijos taupymo gerinimo srityje.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0336/2008) – Metinės veiksmų programos Brazilijai ir Argentinai (2008 m.)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, aš balsuoju už šią rezoliuciją. Aš esu Plėtros komiteto pranešėjas dėl „Erasmus Mundus“ programos, ir mano pranešimas neseniai buvo vieningai priimtas. Tikiuosi, kad mes sugebėsime patvirtinti galutinį tekstą rugsėjo plenariniame posėdyje, kad nauja programa galėtų prasidėti 2009 m. sausio mėn.

Tikslas yra eksportuoti mūsų universiteto sistemos meistriškumą už Sąjungos sienų, kad studentai užsieniečiai galėtų atvykti mokytis į mūsų fakultetus, bei suteikti studentams iš ES galimybę teikiant paramą įgyti patirties ne Europos Sąjungos šalyje. Tikiu, kad „Erasmus“ yra pagrindinė priemonė tvariam vystymuisi, nes, kaip pabrėžiama ir mano pranešime, ši programa turi skatinti studentus grįžti į savo šalis ir taip per idėjų fondą žiniomis ir tarptautiniais kontaktais, kuriuos jie įgijo, prisidėti prie savo šalies ekonomikos vystymosi.

Esminė finansavimo proporcija dėl 2-ojo veiksmo yra paimta iš vystymuisi skirtų asignavimų. Mano nuomone, reikia užtikrinti, kad finansiniai asignavimai 2008 metinėms veiksmų programoms Argentinai ir Brazilijai, ypač skirti ekonomikos plėtrai ir gerovės didinimui, iš tikrųjų būtų panaudojami tiek išsilavinimui, tiek konkretiems veiksmams šioje srityje, ir kad jie kurtų infrastruktūrą ir gamybos priemones, pritaikytas tvariam vystymuisi.

- Pranešimas: Alexander Graf Lambsdorff (A6-0265/2008)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kadangi neįmanoma paminėti visų svarbių punktų šiame pranešime, norėčiau pabrėžti, kad po Airijos žmonių aiškiai ištarto „NE“ Lisabonos sutarčiai šis Parlamentas toliau apsimeta ir elgiasi lyg nieko neįvyko.

Tačiau netgi visiškai priešingai, kaip rodo begėdiškos šio pranešimo ambicijos. Be kitų aspektų Europos Parlamento dauguma mano, kad:

- kiekvienos šalies pozicija, tai yra, jos užsienio politika turi būti sujungta su privaloma politine platforma, kurią nustato Europos Sąjunga;

- Europos Sąjunga turi apsvarstyti savo įstaigų JT reorganizaciją ir plėtimą, atsižvelgiant į „padidintus įgaliojimus ir pareigas, kurias Europos Sąjungos atstovai turės po Lisabonos Sutarties ratifikacijos“;

- Taryba turi „kiek galima greičiau apibrėžti Europos Sąjungos stebėtojo padėties panaudojimą Jungtinėse Tautose“;

- Valstybės narės turi susitarti dėl „vieningesnės pozicijos dėl Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos reformos – kuria, išlaikant galutinį tikslą gauti vieną nuolatinę vietą Europos Sąjungai reformuotoje Jungtinių Tautų organizacijoje, siekiama padidinti Sąjungos svorį“.

Federalizmas po didžiųjų valstybių nykščiu su Vokietija galvos vietoje, viename iš jo ambicingų ir aiškių pasakymų...

  Richard Howitt (PSE), raštu. − Europos Parlamento Leiboristų partija sveikina šį pranešimą ir ypač sveikina stiprius raginimus Europos Sąjungos valstybėms narėms sukoncentruoti ir sustiprinti jų įsipareigojimą Tūkstantmečio vystymosi tikslams. Mes visiškai sutinkame, kad daugiausia dėmesio reikia skirti duotiems pažadams vykdyti ir esamoms procedūroms plėsti.

Tačiau Europos Parlamento nariai leiboristai nepritaria rekomendacijai dėl vienos Europos Sąjungos vietos Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ir negali palaikyti šios rekomendacijos. Mes nemanome, kad tai būtų geras dalykas dėl Europos atstovavimo masto. Pagal 19 straipsnį Europos nariai JTST aiškiai neatstovauja Europos Sąjungos pozicijai Taryboje. Be to, pati JT Chartija nustato, kad taip būti negali. Tačiau yra normalus neoficialus koordinacijos procesas, vykstantis tiek Niujorke, tiek plačiau, ir būtent tai reikia skatinti.

  Alexander Graf Lambsdorff (ALDE), raštu. − (IT) Verts/ALE frakcija visada manė, kad Europos Sąjunga turi turėti nuolatinę vietą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, kaip yra išdėstyta A. G. Lambsdorffo pranešime. Tačiau mūsų frakcija nepritaria „prioritetiniam“ statusui, kuris buvo suteiktas iniciatyvai, vadinamai „visus apimančiu procesu“, pagal kurią būtų didinamas nuolatinių nacionalinių narių skaičius ir kuri, mūsų nuomone, turi būti laikoma tik viena iš daugelio iniciatyvų.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš sveikinu A. G. Lambsdorffo pranešimą, kuriame išdėstomi Europos Sąjungos prioritetai 63-iajai JT Generalinės Asamblėjos sesijai. Ypač palaikau teiginį, kad reikia ir toliau reikalauti ambicingai vykdyti įsipareigojimą Tūkstantmečio vystymosi tikslams (TVT) aukščiausiojo lygio susitikime. Europos Sąjungos TVT darbotvarkė turi būti pasauliniu pavyzdžiu, ir mes turime siekti, kad šiuo pavyzdžiu pasektų likusi tarptautinės bendruomenės dalis per JT Generalinę Asamblėją rugsėjo mėn. Aš balsavau už šį pranešimą.

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − Šiandien A. G. Lambsdorffo pasiūlymas dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl Europos Sąjungos prioritetų JT Generalinės Asamblėjos 63-iajai sesijai buvo priimtas be balsavimo plenariniame posėdyje. Ši praktika – kuri yra galima pagal „90 taisyklę“ – ne tik yra labai abejotina, bet ji taip pat sudaro neteisingą įspūdį, kurį visas EP sutinka su pranešimo turiniu, o taip tikrai nėra. Mes visiškai atmetame rekomendaciją, kad dabartinė Lisabonos sutarties būklė ragina „vykdyti Tarybos ir Komisijos įstaigų Niujorke ir Ženevoje reorganizaciją ir plėtimą, atsižvelgiant į padidintus įgaliojimus ir pareigas, kurias Europos Sąjungos atstovai turės po Lisabonos Sutarties ratifikacijos.“ Tai ne tik įžeidžia Airijos rinkėjus, kurie per referendumą didele balsų dauguma atmetė Lisabonos Sutartį, bet tai taip pat yra bandymas interpretuoti Lisabonos Sutartį tokiu būdu, kad „Europos Sąjungai būtų suteiktas juridinio asmens statusas“ ir šitaip ji taptų supervalstybe.

  Cristiana Muscardini (UEN), raštu. − (IT) A. G. Lambsdorffo pranešimas (ir susijusi rekomendacija) duoda aiškų politinį signalą stiprinti Europos Sąjungos profilį Jungtinėse Tautose; imant kartu Komisiją ir valstybes nares, Sąjunga suteikia JT daugiau kaip 40 proc. jos finansavimo, bet iki šiol neįgijo šioje organizacijoje politinės reikšmės ar įtakos.

Tačiau viena pranešimo dalis yra klaidinanti ir žalinga diskusijoms, kurios šiuo metu vyksta Niujorke dėl Saugumo Tarybos reformos. Pabrėždama galutinį tikslą gauti nuolatinę vietą Europos Sąjungai, rekomendacija tarp įvairių derybų iniciatyvų cituoja tiktai vadinamąjį „visus apimantį procesą“, kurį palaiko šalys, remiančios tik vieną pateiktą pasiūlymą, t. y. nuolatinių nacionalinių narių skaičiaus padidinimą. Tas pasiūlymas, kurį palaikė mažiau kaip vienas trečdalis narių, nuo pat pradžių atrodė skaldantis ir nesubalansuotas, kaip atkreipė dėmesį pats Generalinės Asamblėjos pirmininkas.

Nors norėtume pabrėžti, kad tikrai pritariame politiniam dėmesiui, kurį Europos Parlamentas skiria bendrai sustiprinti Europos Sąjungos profilį Jungtinėse Tautose, manome, kad turi būti užprotokoluotas mūsų susilaikymas ir prieštaravimas rekomendacijos daliai, kurioje kalbama apie „visus apimantį procesą“.

  Pasqualina Napoletano (PSE), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, norėčiau palankiai įvertinti A. G. Lambsdorffo pranešimą, kuriame dar kartą pabrėžiamas Europos Parlamento įsipareigojimas stiprinti Europos Sąjungos profilį Jungtinėse Tautose.

Tačiau norėčiau pabrėžti, kad Saugumo Tarybos reformos klausimu pranešime iškeliamas vertybinis sprendimas, kuris yra žalingas Niujorke vykstančioms diskusijoms.

Tarp įvairių pateiktų reformos pasirinkimų yra minimas „visus apimantis procesas“ (Q pastraipa), šiuo pasiūlymu siekiama didinti nuolatinių nacionalinių Saugumo Tarybos narių skaičių.

Tą pasiūlymą iki šiol palaikė mažiau kaip vienas trečdalis valstybių narių Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.

Todėl norėčiau paprašyti jūsų įrašyti į protokolą apie mano susilaikymą dėl šio rekomendacijos skyriaus.

  Gianni Pittella (PSE), raštu. − (IT) A. G. Lambsdorffo pranešimas duoda aiškų politinį signalą stiprinti Europos Sąjungos profilį Jungtinėse Tautose; imant kartu Komisiją ir valstybes nares, Sąjunga suteikia JT daugiau kaip 40 proc. jos finansavimo, bet iki šiol neįgijo šioje organizacijoje politinės reikšmės ar įtakos.

Viena pranešimo dalis yra klaidinanti ir žalinga diskusijoms, kurios šiuo metu vyksta Niujorke dėl Saugumo Tarybos reformos. Pabrėždama galutinį tikslą gauti nuolatinę vietą Europos Sąjungai, rekomendacija tarp įvairių derybų iniciatyvų cituoja tiktai vadinamąjį „visus apimantį procesą“, kurį palaiko šalys, remiančios tik vieną pateiktą pasiūlymą, t. y. nuolatinių nacionalinių narių skaičiaus didinimą. Tas pasiūlymas, kurį palaikė mažiau kaip vienas trečdalis narių, nuo pat pradžių atrodė skaldantis ir nesubalansuotas, kaip atkreipė dėmesį pats Generalinės Asamblėjos pirmininkas.

Nors norėčiau pabrėžti, kad tikrai pritariu politiniam dėmesiui, kurį Europos Parlamentas skiria bendrai sustiprinti Europos Sąjungos profilį Jungtinėse Tautose, manau, kad turi būti užprotokoluotas mano susilaikymas ir prieštaravimas rekomendacijos daliai, kurioje kalbama apie „visus apimantį procesą“.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Nerimą kelia tai, kad Jungtinių Tautų reformos klausimas iškyla taip reguliariai. Reformos reikalingumas buvo pripažįstamas keletą metų, bet lygiai taip pat buvo pripažįstama, kad atlikti tokią reformą neįmanoma. Ši aklavietė yra rimta dėl dviejų priežasčių. Pirma, tai apsunkina veiksnius, dėl kurių organizacija dažnai veikia nesėkmingai. Antra, tai skatina kalbas, palaikomas ir pagrindžiamas alternatyvų reikalingumu.

Bendradarbiavimo tarp demokratinių valstybių stiprinimas yra aiškiai remtina idėja, nors tai nereiškia visapusio Demokratinių valstybių lygos projekto palaikymo. Tačiau taip pat būtų išmintinga elgtis realistiškai. Štai kodėl JT turi prisitaikyti prie galių pasiskirstymo realybės – ne tiek dėl teisėtumo, kiek dėl veiksmingumo.

Kalbant apie Europos Sąjungos vaidmenį, turime pripažinti, kad niekas iš šalių, turinčių vietą Saugumo Taryboje ar galinčių ją gauti, nesutinka, kad ji būtų pakeista viena Europos Sąjungos vieta.

Galų gale mes matėme, kad nauja Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba anaiptol nepašalino savo pirmtakės trūkumų.

  José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (PPE-DE), raštu. − (ES) Atsižvelgiant JT Generalinės Asamblėjos 63-osios sesijos, kuri vyks rugsėjo mėn. Niujorke, rekomendaciją, Darbo tvarkos taisyklių 90 (4) taisyklė nustato, kad rekomendacija BUSP struktūros viduje, dėl kurios buvo balsuota komitete, turi būti laikoma priimta ir įtraukta į darbotvarkę plenariniam posėdžiui be teksto ratifikavimo plenariniame posėdyje ir be kokių nors diskusijų ar keitimo procedūrų.

Kadangi mus tenkina iš esmės visas dokumentas, išskyrus vieną pastraipą, mano frakcija norėtų pasilikti savo nuomonę dėl pastraipos, susijusios su seksualinės ir reprodukcinės sveikatos apsauga. Ši sąvoka, kuri yra šiek tiek dviprasmiška, apima klausimus, kurie dideliu mastu priklauso individų sąžinei ir moralei, ir mes manome, kad jie neturi būti įtraukti į jokius Parlamento pareiškimus, ypač per naują Jungtinių Tautų sesiją. Mūsų frakcija prašė atskiro balsavimo AFET komitete ir balsavo prieš dėl minėtų priežasčių.

  Konrad Szymański (UEN), raštu. − A. G. Lambsdorffo pranešimas ir rekomendacija turi didelės politinės reikšmės, nes jie skatina stiprinti Europos Sąjungos padėtį Jungtinėse Tautose. Būtų naudinga prisiminti, kad nors Komisija ir valstybės narės suteikia daugiau kaip 40 proc. JT biudžeto, Europos Sąjungos poveikis ir įtaka Jungtinėse Tautose vis dar yra daug silpnesni negu turėtų būti.

Tačiau pranešimo tekste yra klaidinanti dalis apie diskusijas, kurios šiuo metu vyksta Niujorke dėl Saugumo Tarybos reformos. Patvirtindama ilgalaikį tikslą gauti nuolatinę vietą Europos Sąjungai, rekomendacija tarp daugelio kitų dalykų mini tik vieną iš įvairių svarstomų pasiūlymų – vadinamąjį „visus apimantį procesą“. Gerai žinoma, kad šis pasiūlymas pasirodė esąs labai skaldantis ir susilaukė pritarimo tik iš mažiau kaip vieno trečdalio JT narių, kaip pažymėjo Generalinės Asamblėjos pirmininkas.

Todėl reikšdamas puikų įvertinimą visam šios Europos Parlamento rekomendacijos turiniui ir struktūrai, manau, kad būtina pabrėžti mūsų aiškų susilaikymą ir prieštaravimą dėl dalies, kurioje minimas „visus apimantis procesas“.

  Marcello Vernola (PPE-DE), raštu. − (IT) A. G. Lambsdorffo pranešimas (ir susijusi rekomendacija) duoda aiškų politinį signalą stiprinti Europos Sąjungos profilį Jungtinėse Tautose; imant kartu Komisiją ir valstybes nares, Sąjunga suteikia JT daugiau kaip 40 proc. jos finansavimo, bet iki šiol neįgijo šioje organizacijoje politinės reikšmės ar įtakos.

Tačiau viena pranešimo dalis yra klaidinanti ir žalinga diskusijoms, kurios šiuo metu vyksta Niujorke dėl Saugumo Tarybos reformos. Pabrėždama galutinį tikslą gauti nuolatinę vietą Europos Sąjungai, rekomendacija tarp įvairių derybų iniciatyvų cituoja tiktai vadinamąjį „visus apimantį procesą“, kurį palaiko šalys, remiančios tik vieną pateiktą pasiūlymą, t. y. nuolatinių nacionalinių narių skaičiaus padidinimą. Tas pasiūlymas, kurį palaikė mažiau kaip vienas trečdalis narių, nuo pat pradžių atrodė skaldantis ir nesubalansuotas, kaip atkreipė dėmesį pats Generalinės Asamblėjos pirmininkas.

Nors norėčiau pabrėžti, kad tikrai pritariu politiniam dėmesiui, kurį Europos Parlamentas skiria bendrai sustiprinti Europos Sąjungos profilį Jungtinėse Tautose, manau, kad turi būti užprotokoluotas mano susilaikymas ir prieštaravimas rekomendacijos daliai, kurioje kalbama apie „visus apimantį procesą“.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL) Esu labai patenkintas, kad Europos Parlamentas šiandien svarstė klausimą dėl Europos Sąjungos prioritetų artėjančiam JT susirinkimui. Pranešėjo pasiūlyme minimas faktas, kad JT organizacija siekia „steigti naujas institucijas, radikaliai patikrinti esamas, pertvarkyti jos pagrindinių operacijų valdymą, reorganizuoti jos pagalbos pristatymą ir nuodugniai reformuoti sekretoriatą“. Tai nepaprastai svarbu.

Tačiau neturime pamiršti, kad visos šios veiklos tikslas yra žmogus ir žmogaus teisės, kurios kyla iš žmogaus orumo. Popiežius Jonas Paulius II apie tai kalbėjo prieš keletą metų JT forume, sakydamas, kad pirmas sisteminės grėsmės žmogaus teisėms tipas yra susijęs su materialių prekių paskirstymo sritimi, nes čia dažnai susiduriama su neteisybe; antrasis grėsmės tipas yra susijęs su įvairiomis neteisingumo formomis dvasios srityje, nes galima kenkti asmeniui dėl jo vidinio požiūrio į tiesą, dėl jo sąžinės toje srityje, ką vadiname žmonių teisėmis, kuriomis visi gali naudotis be diskriminacijos dėl jų kilmės, rasės, lyties, tautybės, religijos ar politinių įsitikinimų. Mano nuomone, jo žodžiai turėtų būti kelrodis Jungtinių Tautų veiksmams.

- Rekomendacija antrajam svarstymui: Paolo Costa (A6-0223/2008)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Dabartinis pasiūlymas sudaro paketo dalį (kartu su pasiūlymais dėl direktyvų dėl suderinamumo ir Europos geležinkelių agentūros), kuriuo siekiama „palengvinti laisvą garvežių judėjimą per Europos Sąjungą“, kaip sudėtinę geležinkelio transporto liberalizacijos Europos Sąjungoje dalį.

Todėl prieš bet kokius kitus svarstymus turime pabrėžti, kad šios direktyvos svarbiausias tikslas yra pašalinti bet kokias kliūtis geležinkelio transportui liberalizuoti, suderinant geležinkelio saugos įstatymus kiekvienoje šalyje.

Neabejotina, kad turi būti priimti ir pritaikyti pažangiausi standartai, reguliuojantys geležinkelio saugą kiekvienoje šalyje. Tačiau turime nepamiršti, kad buvo suabejota geležinkelių liberalizacija ir privatizacija kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, kai paslaugų suprastėjimas ir kiti rimti įvykiai privertė pergalvoti, ar buvo teisingai puolama ši viešoji tarnyba.

Pabrėžiu, kad geležinkelio saugos teisės aktų suderinimas bendrijos lygmeniu niekada neturi kelti grėsmės kiekvienoje šalyje priimtiems pažangiausiems teisės aktams, ir tai taip pat neturi panaikinti kiekvienos šalies teisės išsaugoti tokius teisės aktus.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Aš balsavau už Paolo Costa pranešimą dėl 2004/49/EB direktyvos dėl Bendrijos geležinkelių saugos pakeitimo.

Europos geležinkelių tinklo saugos negalima pasiekti be bendrų tikslų ir jungtinių veiksmų, todėl aš visiškai pritariu geležinkelio paketui. Vienas iš jo pagrindinių aspektų yra leidimų išdavimas geležinkelio transporto priemonėms; pasak gamintojų ir geležinkelio operatorių, dabartiniai leidimų išdavimo reikalavimai, kuriuos nustatė kompetentingos institucijos, yra menkai pagrįsti. Direktyvos dėl geležinkelio sistemų suderinamumo taip pat turi būti konsoliduotos ir sujungtos.

Kitas teigiamas dalykas yra tai, kad naujas teisės aktų pasiūlymas numato aiškias taisykles dėl transporto priemonių techninės priežiūros. Todėl kitas žingsnis yra Komisijos sprendimas dėl privalomos techninės priežiūros reguliavimo sistemos.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už Paolo Costa pranešimą „Bendrijos geležinkelių sauga“. Pranešėjo rekomendacijos padės supaprastinti teisės aktus ir palengvinti laisvą traukinių judėjimą per Europos Sąjungą. Šios rekomendacijos sumažins biurokratizmą ir turėtų pagerinti geležinkelio transporto plėtrą Europoje.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Būtina suderinti nacionalines saugos procedūras valstybėse narėse. Ši problema yra dar vienas pavyzdys, rodantis, kad būtina reikalauti investicijų į geležinkelio transportą. Jei norime tvarios Europos transporto sistemos plėtros ir jei ketiname pasiekti tikslus bei laikytis prieš gyventojus ir taip pat tarptautiniu lygmeniu pastaraisiais metais prisiimtų įsipareigojimų, turime investuoti į geležinkelius ir užtikrinti Europos geležinkelio sistemos suderinamumą.

Šiame pranešime ypač svarbūs yra punktai apie supaprastinimo priemones ir abipusio pripažinimo principo įvedimą. Kitas labai svarbus punktas yra griežtesnių mokymo ir sertifikavimo priemonių taikymas visoms suinteresuotoms ir atsakingoms šalims Bendrijos geležinkelių rinkoje, pradedant geležinkelio bendrovėmis ir baigiant infrastruktūros vadybininkais.

Manau, kad šis pranešimas yra dar vienas teigiamas žingsnis siekiant daugiamodalumo kaip svarbiausios Europos transporto politikos ašies.

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Aš balsavau už tai, kad istoriniams geležinkeliams ši direktyva nebūtų taikoma. Taigi aš nuosekliai laikiausi savo nuomonės, kad šios bendrovės yra itin ypatingas atvejis. Jei tos bendrovės turėtų laikytis šios direktyvos sąlygų, tai atneštų nepakeliamas išlaidas savanoriškoms ir narių mokesčius renkančioms organizacijoms. Tokie geležinkeliai kaip Romney, Hythe ir Dymchurcho bei Kento, taip pat Rytų Sasekso lengvasis geležinkelis (aš esu jų nuolatinis narys) istoriškai priklauso turizmo verslui Anglijos pietryčiuose ir visoje Europos Sąjungoje. Apmaudu, kad kai kurie šių Rūmų nariai, rodantys „nacionalistinius“ polinkius, negalėjo palaikyti šios išimties.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL) Norint sukurti bendrą geležinkelio rinką transporto paslaugoms, reikia pakeisti dabartinius reglamentus. Valstybės narės parengė savo saugumo standartus, pirmiausia skirtus nacionaliniams maršrutams ir pagrįstus nacionalinėmis techninėmis ir valdymo sąvokomis. Tampa labai svarbu sukurti suderintą reglamentavimo struktūrą valstybėse narėse, bendrus tekstus saugumui reglamentuoti, vienodus saugos pažymėjimus geležinkelio bendrovėms, panašias pareigas ir kompetencijas už saugą atsakingoms valdžios institucijoms ir nelaimingų atsitikimų geležinkeliuose tyrimo procedūras.

Kiekvienoje valstybėje narėje turi būti įsteigtos nepriklausomos geležinkelių saugos reglamentavimo ir kontrolės organizacijos. Siekiant užtikrinti deramą bendradarbiavimą tarp šių organizacijų Europos Sąjungos lygmeniu, joms turi būti nustatytas minimalus užduočių ir pareigų diapazonas.

Viešojo saugumo ir tvarkos apsauga, apimanti tvarkos palaikymą viešajam naudojimui skirtuose geležinkeliuose, turi būti viena iš pagrindinių užduočių, už kurias yra atsakinga Europos Sąjunga.

- Rekomendacija antrajam svarstymui: Paolo Costa (A6-0210/2008)

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Aš palaikiau visus pakeitimus Transporto ir turizmo komiteto pranešimui dėl Reglamento (EB) Nr. 881/2004, įsteigiančio Europos geležinkelių agentūrą, pakeitimo.

Jungtinėje Karalystėje keleivių traukiniais skaičius išaugo daugiau nei penktadaliu. Tai greitai sukėlė didžiulius sunkumų, nes dėl perpildytų traukinių kilo didžiulės spūstys, o keleiviai tam tikruose regionuose – įskaitant mano Anglijos pietvakarių regioną – piktinosi ir protestavo riedmenų judėjime visoje šalyje. Tuo pat metu vyksta kampanijos, pavyzdžiui, Radstoke, Somersete, kuriomis siekiama vėl atidaryti ilgai buvusias uždarytas stotis ir linijas, nes norima patenkinti visuomenės poreikius ir sumažinti anglies dvideginio emisijas.

Nauji riedmenų užsakymai ateityje palengvins krizę, bet jei norime, kad Europos geležinkeliai klestėtų, mums reikia strateginio mąstymo, kurį, tikėkimės, turės sustiprinta Europos geležinkelių agentūra.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Dabartinis pasiūlymas priklauso priemonių paketui (kartu su pasiūlymais dėl direktyvų dėl suderinamumo ir saugos), kuriuo siekiama liberalizuoti geležinkelio transportą Europos Sąjungoje, kurioje „agentūra“ imasi centrinio „reguliuotojo“ vaidmens.

Ši politika sukels laipsnišką geležinkelio transporto kaip viešosios tarnybos prastėjimą ir privatizacijos keliu perduos pelningesnius maršrutus privačioms įmonėms (viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė) mokesčių mokėtojų sąskaita ir neatsižvelgiant į kiekvienos šalies ir jų žmonių interesus bei poreikius.

Portugalijoje po kurio laiko paaiškėjo, kad šios politikos vykdymas sukėlė viešųjų paslaugų prastėjimą, suvaržė mobilumą ir padidino mokesčius už važiavimą. Todėl buvo uždaryti šimtai kilometrų geležinkelių, uždarytos stotys, sumažėjo keleivių skaičius ir paslaugų kokybė, sumažėjo geležinkelio sektoriaus samdomų darbuotojų skaičius ir buvo suduotas smūgis jų pajamoms bei darbo teisėms.

Geležinkelio sektorius turi strateginės reikšmės socialiniam ir ekonominiam vystymuisi. Mums reikia politikos, kuri skatintų viešųjų geležinkelio transporto sistemų vystymą ir gerinimą mūsų šalyse.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Aš balsavau už Paolo Costa pranešimą dėl Reglamento (EB) Nr. 881/2004, kuriuo įsteigta Europos geležinkelio agentūra, pakeitimo.

Techninių teisės aktų Bendrijos geležinkeliams tobulinimas kaip trečiojo geležinkelių paketo dalis yra būtinas ir sveikintinas veiksmas, apimantis priemones, stiprinančias Europos geležinkelių agentūrą. Būdama pagrindine institucija, agentūra turi užtikrinti, kad visur Europoje būtų vykdoma vienoda strategija. Šiuo atžvilgiu yra ypač svarbu nuolat vystyti Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą, siekiant bet kokia kaina užtikrinti jos vidinę sąveiką ir suderinamumą.

Europos Bendrijos patikrinimo procedūros sukūrimas yra tinkama priemonė šiam tikslui pasiekti, bet jos efektyvumas priklausys nuo Europos geležinkelių agentūros energingumo ir efektyvumo. Dėl šios priežasties palaikau tolesnę Agentūros plėtrą, kaip siūlė pranešėjas.

  David Martin (PSE), raštu. − Paulo Costa pranešime apie Europos geležinkelių agentūros įkūrimą ypač palaikomas raginimas tobulinti Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą, paremtą pažangiausiomis geležinkelių saugos technologijomis. Aš palaikau šią iniciatyvą, kuri kartu pranešimu „Bendrijos geležinkelių sauga“ leis sukurti vieningesnį Europos geležinkelių tinklą. Aš balsavau už šį pranešimą.

  Robert Navarro (PSE), raštu. – (FR) Geležinkelių tarpusavio suderinamumo klausimas turi esminės svarbos siekiant sėkmingo Europos geležinkelių vystymosi. Todėl man labai malonu, kad sugebėjome pasiekti kompromisą dėl Bendrijos teisės aktų tobulinimo šioje srityje. Nors balsavau už pranešėjo Paolo Costa pateiktus pasiūlymus, labai gerai suprantu šio kompromiso ribas. Dešimt metų gauti visų riedmenų tipų sertifikavimą yra ilgas laikotarpis. Kai dėl Europos geležinkelių agentūros vaidmens, jis galėjo būti reikšmingesnis, ypač vystant ir įgyvendinant Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (angl. ERTMS). Valstybės narės nusprendė kitaip, nes būgštavo, kad neseniai įsteigtos geležinkelio agentūros ir kitos nacionalinės institucijos taps nebereikalingos. Tačiau jei dabar esame tokioje padėtyje, taip yra todėl, kad anksčiau 2004 m. jos neturėjo drąsos imtis Europos lygio veiksmų geležinkelių srityje. Štai kaip vyksta Europos integracija: ji suderinama ir prasideda nedideliais žingsniais. Tačiau jei taikysime šį atsargų metodą, mes veikiausiai praleisime tam tikras galimybes, todėl tikiuosi, kad valstybės narės griežtai taikys tas taisykles, kurias jos pačios pasiūlė.

- Rekomendacija antrajam svarstymui: Arūnas Degutis (A6-0264/2008)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Patvirtindami savo kritiką jos svarbiausiam tikslui, būtent oro transporto kaip viešosios paslaugos liberalizacijai Europos Sąjungos viduje, norėtume priminti jums tai, ką nurodėme prieš metus. Čia siekiama:

- paslėpti faktą, kad liberalizacija turėjo neigiamą poveikį užimtumui ir darbo sąlygoms. Turi būti įvertinti to padariniai saugai ir transporto parkų kokybei;

- vengti užtikrinti visišką darbuotojų teisių laikymąsi ir vengti paminėti, kad:

a) kabinos darbuotojų darbo sutartis ir sąlygas reguliuos teisės aktai, kolektyvinių susitarimai ir susijusios teisės, nustatytos toje šalyje, kurioje darbuotojai paprastai vykdo savo darbą ar kurioje jie pradeda darbą ir į kurią jie grįžta po darbo, net jei jis laikinai atliekamas kitoje šalyje;

b) „bendrijos“ oro transporto, kuris teikia paslaugas iš valdymo bazės, esančios už valstybių narių teritorijos, darbuotojams bus taikomi socialiniai teisės aktai ir kolektyviniai susitarimai, priimti toje šalyje, kurioje yra pagrindinė operatoriaus buveinė;

c) bus garantuotas darbuotojams atstovaujančių organizacijų dalyvavimas priimant sprendimus oro transporto sektoriuje.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Europos Parlamento priimtas reglamentas keičia teisės aktus, nustatančius oro transporto paslaugų teikimo sąlygas Europos Sąjungoje, ir yra naudingas tiek oro transporto paslaugų teikėjams, tiek keleiviams. Reglamentas yra svarbus siekiant, kad vidaus rinkos funkcionuotų deramai. Jis kuria konkurencingesnę aplinką Europos oro transporto operatorių veiklai, nes jie bus priversti konkuruoti su tarptautiniais konkurentais.

Šiuo reglamentu bus nustatytos tokios pat sąlygos valdymo licencijoms išduoti ir panaikinti, kurios turėtų panaikinti šiuo metu rinkoje paplitusius konkurencijos iškraipymus, atsiradusius dėl tokių veiksnių kaip skirtingas reikalavimų valdymo licencijoms išduoti reglamentavimas, tam tikrų Europos Sąjungos operatorių diskriminacija dėl jų tautybės arba diskriminacija aptarnaujant maršrutus į trečiąsias šalis.

Tačiau daugiausiai naudos iš ketinamų įvesti pakeitimų susilauks vartotojai. Nustačius privalomą tvarką įtraukti visus mokesčius ir papildomas rinkliavas į lėktuvo bilietų kainą, ši kaina bus skaidresnė ir bus laikomasi principo papildomus mokesčius mokėti savanoriškai. Dėl to vartotojams nebereikės mokėti didesnę kainą, ir jie galės priimti informacija paremtus sprendimus. Be to, pašalinus finansiškai silpnas oro transporto bendroves, keleiviams nebekils grėsmė, kad jų operatorius gali bankrutuoti.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Aš balsavau už Arūno Degučio pranešimą apie bendras taisykles oro transporto paslaugoms teikti Bendrijoje.

Reikia skatinti žingsnius, kuriais stiprinamos ir tobulinamos teisės aktų nuostatos, ypač siekiant mokesčių už keliavimą oru skaidrumo. Keleiviai turi teisę žinoti visas lėktuvo bilietų kainos sudedamąsias dalis. Nauja priemonė padarys mokesčius už kelionę skaidresnius ir geriau suprantamus. Tokiu būdu Europos Sąjunga bando kovoti su klaidinančia reklama ir sukurti vienodų galimybių sritį, kuri remtųsi kokybe, o ne paviršutinišku pasiūlymų, ypač skelbiamų internete, patrauklumu.

Priemonės, kuriomis užtikrinama atitiktis gerovės nuostatomis, yra dar vienas naujo instrumento patobulinimas, suteikiantis darbuotojams geresnę apsaugą ir vienodesnes darbo sąlygas. Bendros taisyklės apsaugos vartotojų ir darbuotojų teises bei užtikrins būtiną Bendrijos oro transporto operatorių skaidrumą ir informacijos atskleidimą.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Aš pasisakau už pranešėjo nuostatą dėl Tarybos bendros pozicijos priėmimo be kokių nors pakeitimų. Taip pat manau, kad šis Reglamentas stiprina ir gerina dabartines teisės aktų nuostatas dėl licencijų tvarkymo, lėktuvų nuomos, oro eismo paskirstymo ir kainos skaidrumo kontroliavimo.

  David Martin (PSE), raštu. − Arūno Degučio pranešimas apie taisykles dėl oro transporto paslaugų teikimo Bendrijoje užtikrins, kad skrydžių kaina, kurią matote, yra tikra kaina, kurią sumokate. Į galutines skrydžių kainas dabar turės būti įtraukti kelionės mokesčiai, oro uosto rinkliavos ir kitos rinkliavos. Tai yra teigiamas postūmis didesnio skaidrumo link aviacijos sektoriuje ir vartotojų apsaugos srityje. Pagal pateiktą pranešimą darbuotojams oro transporto paslaugų sektoriuje taip pat bus suteikta didesnė socialinė apsauga. Todėl aš balsavau už pranešimo rekomendacijas.

  James Nicholson (PPE-DE), raštu. − Aš visiškai palaikau šį pranešimą, kuris nutrauks nesąžiningą oro transporto bendrovių praktiką reklamuoti skrydžių kainas neįskaičiuojant mokesčių, rinkliavų ir daug kitų papildomų mokesčių. Dabartinė padėtis leidžia oro transporto bendrovėms nekliudomoms reklamuoti klaidinančias skrydžių kainas, kurios tiesiog būna neteisingos.

Todėl labai trūksta aiškumo dėl skrydžių kainų, ir tai iškraipo konkurenciją bei paveikia vartotojų sugebėjimus priimti informacija paremtus sprendimus. Daugeliu atvejų žmonės galų gale sumoka daug daugiau nei jie iš pradžių tikėjosi, nes reklamuota skrydžio kaina yra menkai panaši į paskutinę kainą.

Komisija ir Parlamentas dirbo išvien, kad garantuotų, jog tai pasikeis. Šis pranešimas nustatys, kad skrydžių kainas reikia reklamuoti paprastai ir aiškiai, įskaitant visus mokesčius ir priemokas. Europos Sąjungos „griežtos priemonės“ dėl šios praktikos yra puiki žinia vartotojams.

- Pranešimas: Christoph Konrad (A6-0240/2008)

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Statistiką plačiai naudoja ne tik su ekonomika susijusios bendrovės ar institucijos. Ji atlieka svarbų vaidmenį planuojant ar sekant rinkos tendencijas. Dėl šios priežasties svarbu, kad šiai statistikai surinkti naudoti rodikliai būtų patikimi ir tinkamai atspindėtų tikrovę bei rinkos pasikeitimus. Reikėtų peržiūrėti dabartinius rodiklius, bet taip pat reikėtų atsižvelgti į naujas duomenų rinkimo sritis.

Mūsų statistiką reikia modernizuoti taip pat ir dėl to, kad valstybėse narėse yra skirtingos sistemos ir skirtingos statistinės praktikos, dėl kurių dažnai tampa sudėtinga palyginti duomenis visoje Europos Sąjungoje.

Žinoma, pakeitimai šioje srityje neturi didinti ataskaitų naštos bendrovėms, ypač mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms. Pažangus metodas, naudojamas Programoje Europos įmonių ir prekybos statistikai modernizuoti, turi paskatinti racionalizaciją bei metodų koordinaciją, naudojamą gauti statistiką iš skirtingų šaltinių, ir, svarbiausia, šis metodas užtikrins, kad bendrovės neturės pateikti tų pačių duomenų skirtingoms įstaigoms, kurios dalyvauja duomenų rinkime.

Manau, kad Programa Europos įmonių ir prekybos statistikai modernizuoti yra geras žingsnis mažinant įmonėms administracinę naštą ir padės pasiekti Europos Komisijos nustatytą tikslą iki 2012 m. sumažinti šią naštą 25 proc.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš palaikau Ch. Konrado pranešimą dėl programos Europos įmonių ir prekybos statistikai modernizuoti. Pranešime siekiama suteikti investicijas statistinės produkcijos efektyvumui gerinti, kad neseniai išaugusi paklausa būtų patenkinta, o verslo našta būtų sumažinta. Aš balsavau už šį pranešimą.

- Pranešimas: Johannes Blokland (A6-0244/2008)

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL) Aš pasisakau už šį pranešimą. 2006/66/EB direktyvos reikalavimų neatitinkančios baterijos ir akumuliatoriai turi būti atšaukti iš rinkos ir neturi būti leidžiama juos parduoti. Komisija nusprendė, kad dabartinius reglamentus atitinkančios baterijos, kurios buvo pateiktos Europos Sąjungos rinkai iki 2008 m. rugsėjo 26 d., nebus atšaukiamos iš rinkos. Manau, kad tai tikrai pagrįstas sprendimas.

Atšaukus reikalavimų neatitinkančias baterijas padaugės atliekų. Manau, kad paprasčiausias ir geriausias būdas spręsti šią padėtį būtų uždėti lipdukus ant šitų baterijų ir akumuliatorių, nurodančius, kad jie neatitinka Europos Sąjungos reglamentų.

- Pranešimas: Miroslav Ouzký (A6-0135/2008)

  David Martin (PSE), raštu. − Pagal M. Ouzky pranešimą, dviejų medžiagų 2-(2-metoksietokso) etanolio (DEGME) ir 2-(2-butoksietokso) etanolio (DEGBE) naudojimas bus labai apribotas ir kai kuriais atvejais bus uždrausta juos naudoti plačiajai visuomenei pardavinėjamuose produktuose. Pranešimo rekomendacijos stiprina vartotojų apsaugą, ir aš balsavau už šį pranešimą.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL) Valyti, skalauti ir dezinfekuoti naudojamuose produktuose, taip pat dažuose ir tirpikliuose esanti nuodinga medžiaga gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai, dirgindama kvėpavimo takus ir akis bei sukeldama alergiją.

Suvaržius rinkos prieigą prie gaminių, neatitinkančių nustatytų saugumo normų, daug geriau būtų apsaugota mūsų sveikata ir aplinka. Dauguma šių gaminių gali būti žalingi naudoti ir sukelti įvairius nemalonius simptomus. Jie gali taip pat būti žalingi aplinkai, jei pateks į ekosistemą. Jais užteršus dirvožemį ar vandens šaltinius, dažnai neįmanoma numatyti, kokie bus rezultatai.

MEE ir BEE lygių apribojimas įvairiuose valymo priemonių ar valymo produktų tipuose yra labai teigiamas žingsnis, ir dėl šios priežasties manau, kad Europos Sąjunga turi dėti daug pastangų bei įsipareigoti pašalinti šias sveikatai žalingas medžiagas iš mūsų gyvenimų ir aplinkos.

- Pranešimas : Atanas Paparizov (A6-0253/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes balsavome prieš šį pranešimą, nes jis priklauso dujų rinkos liberalizacijos paketui ir jame aiškiai palaikomi žingsniai kiek galima skubiau sukurti vidaus rinką, nors jame apskritai nepritariama Europos Komisijos pasiūlytoms priemonėms ir reguliavimui.

Yra keli įdomūs kritiški pastebėjimai dėl: pateiktų poveikio įvertinimų; vietomis pasitaikančio subsidiarumo principo nesilaikymo; ir nenuoseklaus įgaliojimų paskirstymo tarp Europos struktūrų.

Tačiau pranešime laikomasi nuostatos, kad reikia palengvinti bendrovių prieigą prie gamtinių dujų perdavimo tinklų, tai yra, palengvinti to, kas liko iš visuomeninio sektoriaus, privatizaciją ir taip padėti vykdyti savo strategiją norinčioms įeiti į rinką ekonominėms grupėms.

  David Martin (PSE), raštu. − Atanaso Paparizovo pranešimas apie sąlygas dėl prieigos prie gamtinių dujų perdavimo tinklų palengvins Europos Sąjungos vidaus dujų rinkos integraciją. Pranešime sprendžiamos tarpvalstybinio lygio problemos tarp valstybių narių, ir juo siekiama didinti reguliavimą Europos lygmeniu. Europos Sąjungai svarbu kurti vidaus rinką dujų sektoriuje, ir aš balsavau už šį pranešimą.

  José Albino Silva Peneda (PPE-DE), raštu. − (PT) Šis pranešimas nusipelno paramos iš manęs ir visų mano kolegų, kurie manė, kad trečiojo energijos paketo nuoseklumas priklauso nuo efektyvaus, o ne paprasčiausiai kosmetinio prekybos gamtinėmis dujomis reguliavimo.

Aš pritariu norui sukurti sąlygas didinti investicijas į dujų tinklus. Tai savaime leis potencialiai pakelti konkurentiškumą ir varžymąsi šiame sektoriuje.

Aš pritariu pastangoms, kuriomis siekiama efektyviai liberalizuoti nacionalines dujų rinkas ir trečiųjų šalių prieigą prie tinklo, nes taip keliamas skaidrumo lygis.

Galų gale pritariu šiame dokumente matomam pasiruošimui įgyvendinti Europos gyventojų norą, kad energetikos rinka būtų skaidresnė ir mažiau monopolizuota.

Trečiajam energetikos paketui reikia pritarimo iš šio pranešimo ir taip pat iš Europos gyventojų.

- Pranešimas: Romano Maria La Russa (A6-0257/2008)

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Mano pozicija atspindi mano nuomonę dėl gamtinių dujų ir jų prieinamumo vartotojams žemiausia kaina svarbos. Dujotiekis turėtų sujungti Libiją ir Siciliją. Jis praeis šalia Maltos, todėl mano šalis, norėdama juo pasinaudoti, turės arba prisijungti prie vamzdyno, arba, kaip buvo pasiūlyta, turės nutiesti vamzdyną nuo Sicilijos į Maltą. Mano šalis neturi didelės vidaus rinkos, ir jos vartojimą kasmet sudaro nuo 16 iki 18 mln. vienetų. Jei gamtinių dujų vartojimas paplis plačiau, tai, be abejo, pakeis energetikos politiką ir Maltoje, ir Gozo saloje. Taip gali įvykti, jei dujos bus naudojamos energijos gamybai. Aš prieš 15 metų atkreipiau tuometinės nacionalinės vyriausybės dėmesį, kad svarbu turėti dujas naudojančias elektros gamybos stotis.

Vyriausybė nekreipė jokio dėmesio ir galų gale pastatė tik vieną mažą dujas naudojančią elektros gamybos stotį. Taip pat įmanoma naudoti dujas privačiuose ir komerciniuose automobiliuose, nes atstumai Maltoje yra maži. Transporto priemonių variklių pakeitimas nėra problema. Taip pat dujos yra daug pigesnės ir daug švaresnės negu benzinas ar dyzelis. Bet vyriausybė ir jos agentūra „EneMalta“ net nemanė, kad reikia infrastruktūros dujoms paskirstyti.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Direktyvos dėl vidaus dujų rinkos pasiūlymo sudaro „trečiąjį energetikos paketą“, kuriuo baigiama gamtinių dujų tiekimo paslaugų privatizacija.

Direktyvos pasiūlymu ir pranešimu siekiama pašalinti aukštą centralizacijos lygį, kuris vis dar egzistuoja tam tikrose šalyse, ir siekiama baigti Europos Sąjungos monopolijų skverbimąsi į rinką, tokiu būdu greitinant liberalizacijos įgyvendinimą ir taip pat skiriant sankcijas valstybėms narėms, kurios dar nevisiškai tai įgyvendino.

Pakete yra du pagrindiniai momentai: dujų tiekimo verslo ir dujų transportavimo bei laikymo verslo savininkų atskyrimas, kad kapitalas galėtų efektyviai panaudoti valstybėse narėse likusią viešąją infrastruktūrą dujoms gaminti, laikyti ir transportuoti. Įgaliojimų suteikimas tariamai nepriklausomoms reguliavimo institucijoms, kurios atima iš valstybių narių bet kokį gebėjimą vykdyti nacionalinį reguliavimą ar valstybės kišimąsi, garantuoja visišką neliečiamybę verslo grupėms, kurios ieškos grobio dujų sektoriuje.

Ši Europos Sąjungos politika atneš dirbantiesiems tokius pačius baisius rezultatus kaip kitų energetikos sektorių privatizacija: padidėjusias kainas ir pablogėjusias paslaugas. Kova prieš monopolijų interesus, kuria būtų sugriauta ši politika, yra vienintelis būdas patenkinti dabartinius darbininkų klasės šeimų poreikius.

  José Albino Silva Peneda (PPE-DE), raštu. − (PT) Ši priemonė aiškiai rodo mūsų bendrą pasiruošimą pasiekti tikslą liberalizuoti energetikos rinką. Todėl aš balsuoju už.

Manau, kad gamtinių dujų gamybos ir perdavimo tinklų verslo nuosavybės atskyrimas yra būtina sąlyga, tačiau ji nėra savaime pakankama.

Iš čia kyla poreikis kurti būtinas sąlygas, skatinančias daugiašales investicijas į tinklo infrastruktūrą.

Iš čia kyla poreikis reikalauti vienodo vertinimo trečiosioms šalims, kurios ketina investuoti kapitalą į Europos energetikos rinką.

Iš čia kyla poreikis gerinti koordinaciją tarp nacionalinių energetikos reguliuotojų.

Ši priemonė kels rinkos konkurencingumą, todėl ji atitinka vartotojų interesus, nes jie gaus naudos iš naujų teisingesnės, laisvesnės ir skaidresnės energetikos rinkos taisyklių.

- Pranešimas: Jean Lambert (A6-0251/2008)

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. − (SV) Aš balsuoju už šį pranešimą, nes jis palengvins žmonėms persikėlimą ir keliavimą į valstybes nares, bet Europos Sąjungai nebus perleisti kokie nors įgaliojimai.

  Marian Zlotea (PPE-DE), raštu. − (RO) Aš balsavau už J. Lambert pranešimą, nes jis atliepia gyventojų poreikius. Mes gyvename globalizacijos pasaulyje, kur tūkstančiai žmonių dirba kitoje šalyje nei jų įprastos gyvenamosios vietos šalis, ir mums reikia socialinės apsaugos sistemų koordinacijos visiems žmonėms, besinaudojantiems savo teise dirbti kitose valstybėse, kad būtų garantuotas ir palaikomas mobilumas, nes tai yra pagrindinė teisė Europos Sąjungoje.

Europa leidžia mums laisvai judėti, bet ji taip pat turi suteikti mums daugiau socialinių teisių, kurios neturi nustoti galioti prie nacionalinių sienų.

Tikėdamasis, kad Europos gyventojai socialinės apsaugos požiūriu turės naudos iš vienodo vertinimo ir nediskriminavimo, aš palaikau iniciatyvą palengvinti darbuotojų judėjimo laisvę. Turime pašalinti visas kliūtis mobilumui.

- Pranešimas: Emine Bozkurt (A6-0229/2008)

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. − (SV) Aš balsuoju prieš šį pranešimą, nes jame yra pateikiami pasiūlymai dėl išsamaus reguliavimo Europos Sąjungos lygmeniu tokiems reikalams kaip Švedijos išmokų tėvams mokėjimas, ir tai sukels sunkumų vykdant atskirus vertinimus bei suteikia Europos Sąjungai per daug valdžios.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Šio dokumento tikslas yra patobulinti Europos Sąjungos taisykles dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo atskirose valstybėse narėse ir padidinti jų efektyvumą. Jame pateikiamas reglamentavimas neabejotinai supaprastins gyvenimą vidutiniam Europos Sąjungos gyventojui, kuris turi naudos iš judėjimo laisvės po visą Europos Sąjungą. Nesvarbu, ar būtų darbuotojas, pareigūnas administracijoje, studentas, pensininkas ar verslininkas – kiekvienas galės išsaugoti savo teisę socialinės apsaugos išmokoms, net jei pakeis savo gyvenamąją vietą. Aš neabejotinai palaikau dar vienos kliūties laisvam asmenų judėjimui Europos Sąjungos viduje panaikinimą, ir šis dokumentas yra dar vienas svarbus žingsnis šia kryptimi.

- Pranešimas: Jean Lambert (A6-0209/2008)

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Noriu pasakyti du komentarus dėl J. Lambert pranešimo ir reglamento, kurį jis keičia.

1. Nepaisant pranešėjos neigimo, reglamento projekte laikomasi nuostatos, kad trečiųjų šalių piliečiai naudojasi laisvo judėjimo, steigimo laisvės ir laisvos prieigos prie darbo rinkos teisėmis visoje Europos Sąjungoje; reikia atsiminti, kad visa tai, laimei, dar netapo tikrove. Šiuo projektu truputį silpninama valstybių narių prerogatyva imigracijos politikos srityje, kitaip tariant, jų suvereni teisė atrinkti užsieniečius, kuriems leidžiama atvykti į jų teritoriją, ir kontroliuoti šių užsieniečių atvykimą, apsigyvenimą bei jų teisių mastą.

2. Atrodo, kad yra tinkama leisti Europos Sąjungos valstybių narių gyventojams pasinaudoti socialinės apsaugos sistemų koordinavimu ir garantuoti, kad socialinės apsaugos, kurią jie turi teisę gauti (dėl jų darbo ir jų įnašų), nepablogins „tarptautinis“ mobilumas, kuriuo jie yra skatinami pasinaudoti. Tačiau beribis siekis užtikrinti šioje srityje visiškai vienodą Europos gyventojų ir trečiųjų šalių piliečių vertinimą, visai nesirūpinant, ar toks vertinimas yra užtikrinamas kitose šalyse, paprasčiausiai suteikia stiprų stimulą imigruoti, ir šią imigraciją taip pat skatina didžiulis, taikomas be atrankos ir tiesiog pražūtingas mūsų socialinės apsaugos sistemų dosnumas.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Žmonių pasitikėjimas Europos Sąjunga didžia dalimi priklauso nuo jų pasitikėjimo Europos socialiniu stabilumu, o tai yra viena iš sričių, kurioje pastaraisiais metais ir dešimtmečiais vyko dideli pasikeitimai. Dėl darbo ne visu etatu ir naujų darbo sąlygų („McJobs“) Europos darbuotojai dažnai iš tikrųjų uždirba tik šiek tiek daugiau nei kai kurie bedarbiai. Nežaboto ekonominio vystymosi ir pastovių gerovės santaupų tamsioji pusė yra skurdo ir socialinės atskirties padidėjimas.

Europos Sąjungoje, vienoje iš turtingiausių pasaulio dalių, 2005 m. 16 proc. gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos. Dėl didėjančių naftos ir maisto kainų vėliau dar daugiau žmonių atsidūrė žemiau skurdo ribos arba gyvena ant skurdo slenksčio. Europos Sąjunga turi skubiai pasišvęsti kovai su savo gyventojų skurdu, o gerovės sistemos pirmiausiai turi būti prieinamos europiečiams.

- Pranešimas: Richard Corbett (A6-0206/2008)

  Catherine Boursier (PSE), raštu. – (FR) Šiandien aš balsavau už R. Corbett pranešimą, kuriuo siūlomas pakeitimas 29 Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklei, nustatančiai politinių frakcijų sudarymą, būtent įvedančiai reikalavimą, kad politinės frakcijos nariai atstovautų bent ketvirtadalį valstybių narių (vietoj dabartinio reikalavimo dėl vieno penktadalio) ir kad minimalus narių skaičius būtų 25 (vietoj 20), ir aš taip pasielgiau dėl kelių priežasčių.

Pirma, dėl to, kad manau, jog ši reforma yra tikrai būtina, jei norime, kad mūsų institucija veiktų efektyviau ir būtų nebesitęstų jos labai fragmentuota būklė, nes taisyklės liko nepakitusios nepaisant įvykusios plėtros ir mūsų Asamblėjos padidėjimo 2004 m.

Be to, mano nuomone, sprendimas, pasiūlytas mano kolegos iš Socialistų frakcijos, kurio nenuilstamomis pastangomis buvo pasiektas kompromisas su dauguma politinių frakcijų, yra labai protingas palyginti su tuo, kas atliekama Europos Sąjungoje nacionaliniu lygmeniu.

Be to, atsižvelgiant į išteklius – tiek žmogiškuosius, tiek finansinius, kuriuos institucija suteikia politinėms frakcijoms, man taip pat atrodo, kad aiškus atstovavimas pakankamai pateisina šį pakeitimą.

Galų gale juk siekiama paprasčiausiai stiprinti tam tikrą politinių jėgų pastovumą Europos lygmeniu; mūsų demokratija dėl to tik sustiprės.

  Sylwester Chruszcz (NI), raštu. − (PL) Šis dokumentas yra dar vienas daugumos mėginimas perimti kontrolę mažumos sąskaita. Didžiausių politinių frakcijų Europos Parlamente arogancija pasiekė naują lygį. Šio dokumento esmė yra nuo 21 iki 30 padidinti minimalų Parlamento narių skaičių, kurio reikia, norint sukurti politinę frakciją. Tokioms mažoms frakcijoms kaip, pavyzdžiui, Nepriklausomybės ir demokratijos frakcijai, ši sąlyga kelia rimtą grėsmę. Žinoma, aš balsavau prieš šį dokumentą.

  Andrew Duff (ALDE), raštu. − ALDE frakcija balsavo prieš 29 taisyklės reformą dėl šių priežasčių:

– dabartinių septynių frakcijų egzistavimas nesukelia jokių rimtų problemų dėl efektyvumo;

– mažumos nuomonės turi tokią pat teisę organizuotis profesionaliai kaip ir daugumos nuomonės;

– tinkamas Europos Parlamentas turi atspindėti platesnę politinių nuostatų įvairovę, kuri matoma Sąjungoje: mes neturime tiksliai kopijuoti nacionalinių parlamentų, kurių darbas yra teikti paramą vyriausybei;

– mažesnių frakcijų uždarymas arba priverstų jų atstovus prisijungti prie didesnių grupių ir taip padidintų jų nevienodumą, arba padidintų nepriklausomų narių skaičių ir kartu darbo neefektyvumą;

– Parlamento dydis bet kuriuo atveju sumažės nuo 785 iki 751 (Lisabona) arba 736 (Nica).

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mūsų balsas prieš šį pranešimą ir atitinkamą įsipareigojimą nuosekliai dera su mūsų vykdoma pliuralizmo, demokratijos ir pagarbos skirtingoms nuomonėms gynyba. Nepriimtina, kad šis pranešimas keičia taisykles, nustatančias politinių frakcijų sudarymą, ir sukuria daugiau kliūčių sudaryti politines frakcijas Europos Parlamente po kitų rinkimų.

Iki šiol mažiausiai 20 Parlamento narių iš šešių valstybių narių galėjo suformuoti politinę frakciją.

Pasiūlymas, dėl kurio dabar buvo sutarta, reikalauja, kad politinę frakciją suformuotų 25 Parlamento nariai iš septynių valstybių narių. Tai reiškia, kad bus sudėtingiau formuoti mažas politines frakcijas Europos Parlamente, ir tai dar viena kliūtis tvirtinti nuostatas, besiskiriančias nuo vyraujančios ideologijos vis labiau neoliberalioje, militaristinėje ir federalistinėje Europos Sąjungoje.

Pabaigoje viena pastaba dėl proceso, kurį vykdo daugumos frakcijos – PPE-DE ir PSE frakcijos. Jie iš pradžių pristatė pasiūlymą, pagal kurį reikalaujama, kad 30 narių suformuotų politinę frakciją. Tada jie šantažavo kai kurias mažesnes politines frakcijas, kad gautų jų palaikymą vadinamajam kompromiso pasiūlymui, kuris buvo ką tik patvirtintas. Kalbant apie mus, Parlamento narius iš Portugalijos komunistų partijos, mes iš pat pradžių laikėmės nuoseklios pozicijos prieš bet kokių papildomų kliūčių įvedimą politinėms frakcijoms formuoti.

  Mikel Irujo Amezaga (Verts/ALE), raštu. − (ES) Aš susilaikiau per balsavimą dėl šio pranešimo, nes, nors pragmatinės taisyklės parlamentinėms frakcijoms kurti tikrai yra būtinos, manau, kad pasiūlytas narių ir Valstybių narių skaičius yra per didelis. Jei šis Parlamentas turi ginti nuomonių skirtumus ir įvairovę, tai tokiems nariams geriau suformuoti politinę frakciją, o ne išpūsti nepriklausomų narių frakcijos gretas, kuri taptų vis įvairesnė ir mažiau efektyvi.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. − (FI) Didesnės frakcijos iš pradžių siūlė, kad suformuoti frakciją užtektų 30 narių iš septynių valstybių narių. Laimei, projektas buvo nepatvirtintas per Konstitucinių reikalų komiteto vidinį balsavimą gegužės mėn., kai balsai pasiskirstė 15 už ir 14 prieš.

Aš dabar taip pat balsavau prieš pasiūlytus pakeitimus, nes priimant sprendimus mažos frakcijos dažnai liks nuošalyje. Būtų neteisinga, kad būtų suvaržyta nuomonių įvairovė arba mažų frakcijų funkcionavimas dabar taptų sudėtingesnis nei anksčiau.

Tai taip pat keista, atsižvelgiant į tai, kad didžiausi nuomonių skirtumai dažnai kyla frakcijų viduje. Kai buvo svarstoma daug svarbių klausimų, didžiausia frakcija, konservatoriai, suskilo į dvi ar net tris grupes.

  Timothy Kirkhope (PPE-DE), raštu. − Parlamento nariai konservatoriai balsavo prieš abu R. Corbett pasiūlytus pakeitimus, kuriais būtų pakeltas slenkstis įsteigti politines frakcijas Europos Parlamente. Reikia atsargiai siekti balanso tarp efektyvaus Parlamento veikimo ir poreikio pripažinti balsų bei nuomonių įvairovę Parlamente. Tai būtų galima lengviau pasiekti, jei būtų išsaugotas dabartinis slenkstis įsteigti politinę frakciją. Nors mes pripažįstame, kad yra pagrindo padidinti narių skaičių, kurio reikia suformuoti frakciją, tačiau bet koks valstybių narių skaičiaus reikalavimo padidinimas neteisingai ir be reikalo apribotų mažesnių frakcijų ir delegacijų galimybes. Po R. Corbett pranešimo svarstymo Konstitucinių reikalų komitetas nerekomendavo keisti 29 taisyklėje nustatytų slenksčių.

Tačiau Parlamento nariai konservatoriai tikrai balsavo už vieną pakeitimą, kurį iš pradžių siūlė Th. Kirkhope ir kuriam pritarė Konstitucinių reikalų komitetas. Šis pakeitimas numato labiau pragmatinį ir pagrįstą metodą dėl aplinkybių, kuriomis politinė frakcija gali nukristi žemiau reikalingo slenksčio.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš palaikau Richardo Corbett pranešimą, kuriame siūlomi pakeitimai Darbo tvarkos taisyklėms dėl politinių frakcijų sudarymo. Kai Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės narės, šios taisyklės turi būti atnaujintos. Europos Parlamentas negali pasiteisinti, kodėl naudojami milijonai eurų iš mokesčių mokėtojų pinigų finansuoti partijų, ypač fašistų, frakcijas, kurios susijungia tik dėl finansinės naudos.

Europos Parlamentas turi žemiausią iš visų parlamentų slenkstį frakcijoms sudaryti. Nėra jokios grėsmės jokiai egzistuojančiai frakcijai, taisyklių pakeitimas taip pat nėra bandymas sutraiškyti euroskeptikus, kurių yra daugiau nei naujas minimalus skaičius. Todėl aš balsavau už R. Corbett pranešimą.

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − (NL) Dvi didžiausios frakcijos teikia pirmenybę dvipartinei sistemai. Svarbiausia tokios sistemos ypatybė yra ta, kad dvi partijos turi bendrą interesą, būtent, kad antra, trečia ar ketvirta partija negali prisijungti prie politinių sprendimų priėmimo ir taip gali likti visiškai nereikšmingos rinkėjų akyse. Svarbios yra tik didžiausios frakcijos; protestai ir alternatyvos turi būti nustumti į šalį. Jei išimties keliu kiti vis dėlto sugeba patekti į parlamentą, jiems idealiai suteikiama labiausiai nepatraukli vieta, ir jie atsiduria kaip asmenys su suvaržytomis teisėmis.

Kai kurie šių Rūmų nariai nepriklauso frakcijai. Tai paprastai yra kitų spaudimo rezultatas. Tas pats spaudimas priverčia kitus narius prisijungti prie frakcijos, su kurios nuomone jie iš dalies nesutinka. Dėl savo interesų frakcijos priima narius, net kai žino, kad tų narių nuomonės gerokai skiriasi nuo partijos linijos. Priežastis yra ta, kad negalima suformuoti grupės, jei neturite bent jau 20 daugmaž vienodai galvojančių narių. Jei Parlamente turi būti demokratiškai atstovaujama visiems nuomonių atspalviams visuomenėje, geriau panaikinti tą minimalų skaičių, užuot kėlus jį iki 25 ar 30 ir įvedinėjus griežtas taisykles prieš kitaminčius. Aš visiškai tam prieštarauju.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Mano nuomone, nėra jokios pagrįstos priežasties didinti minimalų Parlamento narių skaičių, kurio reikia politinei frakcijai sukurti. Atidžiau patyrinėjus, pranešėjo pateikti argumentai yra neteisingi, ypač jo nuoroda į tariamai aukštesnius slenksčius politinei frakcijai sudaryti valstybių narių parlamentuose. Norint teisingai palyginti su Europos Parlamentu, lyginimas turi apimti tik tiesiogiai renkamus rūmus. Antruosius rūmus paprastai sudaro delegatai iš federacijų ar sričių, ir dėl šios priežasties jie nėra lygintini. Vidutinė vertė, naudojama tiesiogiai renkamuose nacionaliniuose parlamentuose politinėms frakcijoms sudaryti, yra faktiškai identiška slenksčiui, kurį yra įvedęs Europos Parlamentas.

Bet kuriuo atveju šį veiksmą didinti ribinį skaičių politinėms frakcijoms sudaryti aiškiai skatina kitokia darbotvarkė. Pavyzdžiui, komitete pranešėjas minėjo Tapatumo, tradicijos ir suvereniteto (angl. ITS) frakcijos sudarymą kaip nesėkmingą įvykį ir pabrėžė poreikį neleisti, kad tai pasikartotų. Dėl šio puolimo prieš demokratiją ir išraiškos laisvę bei Parlamento narių lygybę, kuriuos saugo Sutartis ir Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklės, aš, savaime suprantama, balsavau prieš šį pranešimą.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pranešimas savo priimta forma papildo nepriimtinas Europos Parlamento Darbo tvarkos taisykles, kuriomis siekiama kontroliuoti ir nuslopinti tų, kas nevisiškai palaiko Europos Sąjungą, galią. Tai yra naujas nedemokratiškas ir autoritarinis sprendimas, trukdantis kurti politines frakcijas. Politinis tikslas yra akivaizdus: jie nori pašalinti radikalias jėgas, ypač komunistus, nutildyti visus balsus, kurie yra prieš, ir kiekvieną raiškos formą, kuri meta iššūkį Europos Sąjungai ir jos politikai.

Šį nedemokratišką veiksmą lydėjo Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos bei Socialistų frakcijos koalicijos Europos Parlamente vykdomas politinis šantažas, kad kitos frakcijos taip pat pritartų šiam padidinimui, grasinant, kad jei jos nenusileis, jos turės balsuoti dėl pasiūlymo, nustatančio dar didesnį reikalingo Parlamento narių skaičiaus padidinimą iki 30. Balsavimo progresas rodo, kad šį derinį sutvirtino jėgos, pasisakančios už vienakryptę Europą, taip suteikdamos alibi jų nedemokratiškam sprendimui.

Nea Demokratia ir PASOK Parlamento nariai bei Synaspismos Parlamento nariai balsavo už šį niekingą pakeitimą ir sprendimą, parodydami, kad lemiamais klausimais vienakryptės Europos šalininkai randa bendrą kalbą.

Mes, Graikijos komunistų partijos Parlamento nariai, balsavome prieš skaičiaus padidinimą iki 25 ir bendrai prieš pranešimą, tokiu būdu demaskuodami nedemokratines machinacijas ir politinius žaidimus.

  José Ribeiro e Castro (PPE-DE), raštu. − (PT) Besaikių apribojimų ir kliūčių nustatymas politinėms frakcijoms sudaryti niekada negali būti naudingas jokiam parlamentui. Be to, tai gali būti laikoma pagrindinių teisių pažeidimu, ir tokių žingsnių padariniai dažnai yra visiškai priešingi tam, ką numatė jų iniciatoriai. Todėl tai yra bloga reforma.

Europos Parlamentas turi patvirtinti, kad jis yra esminis demokratijos atskaitos taškas ir Europos Sąjungoje, ir pasaulyje. Jis to nepasieks, jei jam nepavyks išlaikyti pavyzdingos padėties. Aš nesutinku, kad tai yra teisinga kryptis.

Be to, Europai labiau negu kada nors anksčiau reikia nuolat palaikyti savo gyventojų, visų savo gyventojų, pasitikėjimą jos institucijomis. Visi europiečiai turi jausti, kad jiems atstovaujama, nepriklausomai nuo jų politinių nuostatų. Štai kodėl tai yra bloga ir nesavalaikė reforma. Aš balsuoju prieš.

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − (SV) Aš esu prieš bet kokias pastangas mažinti demokratiją ir nuomonių įvairovę Parlamente, naudojant tokias priemones kaip narių ir valstybių narių skaičiaus, kurio pakanka politinėms frakcijoms suformuoti, keitimas. Nepaisant šios savo nuomonės, aš balsavau už R. Corbett pranešimo kompromisinį pakeitimą. Priežastis yra pragmatinė – tai buvo vienintelis būdas balsuoti išvengiant pavojaus priimti sprendimą, kuris būtų dar blogesnis demokratijos požiūriu ir kuris dar labiau apsunkintų politinės frakcijos formavimą.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Šiandien Europos Parlamentas priėmė Darbo tvarkos taisyklių pakeitimą, dėl kurio pasikeis nurodymai politinėms frakcijoms sudaryti. Po rinkimų 2009 m. birželio mėn. politines frakcijas Europos Parlamente turės sudaryti bent 25 Parlamento nariai, atstovaujantys bent 7 valstybes nares.

Aš norėčiau išreikšti savo visišką paramą pasiūlymui padidinti slenkstį politinėms frakcijoms sukurti Europos Parlamente, kadangi tai padės išvengti nereikalingų pasidalijimų ir pakels jo darbo efektyvumą. Dėl per didelio mažų frakcijų Rūmuose skaičiaus nukentėjo tiek Parlamento darna, tiek jo darbo efektyvumas. Tačiau norint sustiprinti demokratiją, mažos politinės frakcijos turi būti apsaugotos nuo laikino narių skaičiaus sumažėjimo, jei jis tampa mažesnis nei reikalingas slenkstis.

- Pranešimas: Diana Wallis (A6-0224/2008)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes balsavome už pranešimą, nes geresnis bendradarbiavimas ir daugiau atvirumo tarp nacionalinių teismų / teisėjų bei Europos Teisingumo Teismo turi didelės reikšmės Europos teisinės sistemos darbui. Ši sistema turi tapti skaidresnė, o jos veikimas turi būti patobulintas siūlant geresnį mokymą ir galimybes užmegzti ryšius bei pasikeisti žiniomis. Tačiau manome, kad diskusija 26 ir 27 pastraipose dėl Europos Teisingumo Teismo jurisdikcijos tam tikrose srityse yra susijusi su Sutarties klausimu, dėl kurio Europos Parlamentas jau išdėstė savo nuomonę.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes balsavome prieš šį pranešimą dėl nepriimtino spaudimo, kurį jis darys valstybėms narėms, įskaitant mūsų nacionalinius teisėjus, kurie yra teisminės sistemos kertinis akmuo bet kokioje suverenioje šalyje.

Šis pranešimas leidžia aiškiai suprasti, ko buvo siekiama vadinamąja Europos konstitucija ir nebeveikiančia Lisabonos sutartimi, kurią šiame pranešime siekiama atgaivinti tikrai nedemokratiniu būdu. Pranešime išreiškiamas ketinimas nustatyti bendrą Europos teisinę tvarką. Norėdami to pasiekti, jie ketina „aktyviau įtraukti nacionalinius teisėjus ir suteikti jiems didesnę atsakomybę už Bendrijos teisės įgyvendinimą“.

Nacionaliniai teisėjai atlieka būtiną vaidmenį kaip teisės, įskaitant Bendrijos teisę, viršenybės laiduotojai. Tačiau negalima suabejoti subsidiarumo principu ir konstituciniais klausimais kiekvienoje valstybėje narėje vardan „Bendrijos teisės pirmumo, tiesioginio veikimo, vienodo aiškinimo ir valstybės atsakomybės už Bendrijos teisės pažeidimus“, kaip to norėtų Komisija ir Europos Parlamento dauguma. Nepriimtina dabar ir toliau taikyti šį spaudimą, kai Sutartis buvo atmesta.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Šis pranešimas yra visiškai mums atviras. Nuo pat 1 pastraipos jame užsibrėžiamas tikslas – bendros Europos teisinės tvarkos sukūrimas.

Iš tikrųjų šis pranešimas yra tikras pamfletas Bendrijos teisei ir jame siekiama aktyviau įtraukti nacionalinius teisėjus bei suteikti jiems didesnę atsakomybę už Bendrijos teisės įgyvendinimą. Atitinkamai yra siūloma, kad Bendrijos teisės aktai ir susijusi precedentinė teisė turi būti kiek galima greičiau įtraukta į nacionalinius kodeksus.

Pranešime plėtojama idėja suvienyti nacionalines ir Bendrijos teisės sistemas nekeliant klausimo dėl gausybės Bendrijos standartų, jų painių formuluočių ir dažnai pasitaikančio nenuoseklumo.

Šis žingsnis Bendrijos teisės aktų supaprastinimo ir kodifikacijos link yra tikrai geras dalykas. Tas pats taikoma reglamentų priėmimui, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą; Aš daugiausia turiu omenyje reglamentus, susijusius su taisyklių, nustatančių teisės aktų kolizijų sprendimą, derinimą. Tačiau Teisingumo Teismo precedentinė teisė dažnai būna netinkama įgyvendinti nacionalinius įstatymus, kurie atitinka Teismo privalomus principus ir dogmas, net jei jie aiškiai prieštarauja geriausioms teisinėms valstybių narių tradicijoms.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: „Airbus“/„Boeing“ ginčai (B6-0334/2008)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) „Draugai, draugai, verslą į šalį“...

Aš kalbu apie dar vieną prieštaravimą tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų, šį kartą lėktuvų pramonėje, kur, nepaisant 1992 m. susitarimo dėl vyriausybių paramos, kiekviena pusė bando ginti savo interesus, nes būtent taip veikia kapitalistinė konkurencija.

Europos Parlamentas skundžiasi, kad „Europos Sąjunga nuolat laikėsi 1992 m. susitarimo dvasios ir raidės bei reguliariai pateikdavo dokumentuotus laikymosi įrodymus“, tuo tarpu „JAV didžia dalimi ignoravo savo įsipareigojimą“, „vienašališkai ketino pasitraukti“ iš susitarimo ir pateikė „PPO ieškinį prieš Europos Sąjungą, cituodamos Europos apmokėtiną finansavimą, kuris visiškai atitiko 1992 m. susitarimą ir kuris yra panašus į tą, kuriuo naudojasi „Boeing““.

Tuo pat metu Europos Parlamentas, susidurdamas su nuožmiu „Boeing“ ir JAV Kongreso puolimu, sutartimi, suteikta bendrovei „Northrop Grumman Corporation EADS“ JAV karinių oro pajėgų lėktuvnešių rekapitalizacijos programai, siekia įpilti alyvos į drumstą vandenį, nurodydamas poreikį „pasiekti pragmatinį balansą tarp Europos civilinės paramos ir JAV karo pramonės plano“.

Atrodo, kad ne visos šalys turi teisę į suverenitetą ir „laisvą prekybą“...

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Aš balsuosiu už šį pranešimą ne todėl, kad man patinka PPO ginčai ar kad esu perdėtai įtarus dėl Jungtinių Amerikos Valstijų, bet todėl, kad man jau užtenka daugelį metų JAV vykdomų protekcionistinių veiksmų, ypač civilinės aviacijos srityje.

Amerikiečiai ištobulino verkšlenimo meną ir skundimąsi dėl kitų šalių ir jų laisvosios prekybos trūkumų, o patys priėmė priemones, leidžiančias bankrutavusioms oro transporto bendrovėms tęsti verslą, ir, manoma, jie skyrė milijonų dolerių pagalbą bendrovei „Boeing“.

Tarptautinės prekybos komitetas teisingai palaiko Europos Sąjungą šioje byloje prieš Jungtines Valstijas PPO organizacijoje.

Mes visi turime siekti teisingos ir atviros konkurencijos tarp aviacinės technikos gamintojų, išsaugant oro transporto bendrovių pasirinkimo laisvę, kad jos pasirinktų geriausią lėktuvą, atitinkantį jų poreikius, ir už geriausią kainą.

Oficialus JAV devizas yra „Mes tikime Dievu“. Galbūt jį reiktų pakeisti į „Nedaryk taip, kaip aš darau. Daryk, kaip aš sakau.“

- Pranešimas: Jerzy Buzek (A6-0255/2008)

  Göran Färm (PSE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, balsavome už J. Buzeko pranešimą apie Europos strateginį energijos technologijų planą.

Mes teigiamai vertiname CO2 rinkimą ir saugojimą, bet kyla klausimas, ar reikia palaikyti tokius dalykus kaip anglių vertimas dujomis, kad ši technologija būtų toliau plėtojama. Mes taip pat teigiamai vertiname naujų energijos šaltinių su mažomis ar nulinėmis CO2 emisijomis tyrimus ir vystymą.

Pasisakome už tai, kad Sąjunga bendrai finansuotų šiuos tyrimus, bet nemanome, kad turime užbėgti už akių biudžeto svarstymo procesui ir prašyti Komisijos šiuo etapu skirti tam tikras sumas. Todėl nusprendėme susilaikyti dėl šių dviejų punktų.

  Marian Harkin (ALDE), raštu. − Aš balsuoju prieš antrą 26 pastraipos dalį dėl to, kad nepalaikau branduolinės programos kaip vienos iš prioritetinių iniciatyvų. Tačiau aš balsuosiu už šį pranešimą dėl to, kad jo tikslas yra pagreitinti naujoves pažangiose Europos neanglingose technologijose. Labai svarbu, kad Europa turėtų energijos tyrimų planą, kuris palaikytų jos ambicingą energetikos politiką ir leistų pasiekti klimato kaitos tikslus.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Aš sutinku su J. Buzeko nuomone dėl naujos kartos energetikos technologijų įvedimo, turint omenyje iššūkius, su kuriais susiduria Europos Sąjunga, būtent aplinkosauga, energetinis saugumas ir Europos Sąjungos aukšto konkurencingumo lygio palaikymas.

Aš taip pat sutinku su pranešėjo pareiškimu dėl nepakankamų išteklių, paskirtų naujos kartos energijos technologijoms dabartinėje finansinėje Europos Sąjungos struktūroje. Turime atsiminti, kad sėkmės naujos kartos energijos technologijų srityje galima pasiekti palaikant partnerystę tarp viešojo ir privataus sektoriaus.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Žinant mūsų išlaidas, Europos Sąjungos tikslas greitai padidinti biokuro naudojimą susilaukė nepalankaus atgarsio. Monokultūros, atogrąžų miškų kirtimas ir konkurencija su maistiniais ir pašariniais javais, prisidėjusi prie dabartinės maisto krizės, atrodo, paskatino Europos Sąjungos ministrus pergalvoti ir atšaukti savo tikslą iki 2020 m. padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą variklių kuro gamyboje iki 10 proc.

Nors turime džiaugtis tuo, kad biokuras daugiau nebus gaminamas iš maistinių javų ir kad yra sutarta laukti antros kartos biodegalų, kuriuos bus galima gauti iš atliekamų produktų, tai jokiu būdu neturi leisti sumažinti Europos Sąjungos pastangas atsinaujinančių energijos šaltinių srityje. Kelianti nerimą naftos kainų kilimo tendencija verčia dabar labiau negu bet kada skatinti energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą ir naudojimą. Visi tie milijardai, kurie yra išleidžiami branduolinės energijos gamybai su visomis jos problemomis, turi būti investuojami į atsinaujinančius energijos šaltinius.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0304/2008) - Nepriklausomi turto fondai

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Nepriklausomi turto fondai, šie valstybei priklausantys fondai, į kuriuos investuojama visame pasaulyje, ar jie yra geras, ar blogas dalykas? Gana geras daiktas, jei tikėsime šia rezoliucija. Tačiau tiesa yra ta, kad Europa, stagnuojanti ekonomiškai dėl savo ekonominės ir pinigų politikos, negali leisti sau prarasti tūkstančių milijardų eurų potencialių investicijų, kuriuos jie suteikia.

Tiesa yra ta, kad šiuo metu nepriklausomi turto fondai netrikdo finansų rinkos (jie net suteikė pagalbą JAV bankų sistemai), ir daugiausia yra nukreipti į ilgalaikį investavimą. Tačiau tai gali pasikeisti. Mes visi žinome apie daugumos šitų fondų neskaidrumą dėl jų išteklių masto, jų turto paskirstymo, jų valdymo struktūros ir jų investicinių strategijų, kurios įvairuoja nuo etiškos investicijos iki didelio pelno siekimo, taip pat dėl jų kontrolės padėties ir galbūt tikimybės atnešti rimtą žalą ateityje. Toli gražu ne visos šiuos fondus valdančios valstybės yra Europos draugai. Viena iš jų jau sukėlė savo „finansinio branduolinio ginklo“ grėsmę.

Tačiau mes susilaikysime dėl šio teksto užuot balsavę prieš jį, nes nors jame palaikomas laisvas kapitalo judėjimas visame pasaulyje, jame atsargiai reikalaujama tam tikro kontroliavimo ir apsaugos nuo šių fondų.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Šioje rezoliucijoje aptariama svarbi tema. Nepriklausomi turto fondai atlieka vis svarbesnį vaidmenį pasaulinėje prekyboje ir investicijose. Dalis šios veiklos turi teigiamą poveikį, bet taip yra ne visada, kadangi neatskaitinga administracija priima sprendimus maksimizuoti trumpalaikę naudą šalių, bendruomenių ir šeimų sąskaita. Turime siekti didinti aiškumą ir atsakingumą šiuose fonduose, kurių lėšos dažnai viršija atskirų valstybių turimas lėšas.

- Pranešimas: Reinhard Rack (A6-0252/2008)

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Gerb. pirmininke, R. Racko pranešimas apie naują miestų mobilumo kultūrą, už kurį mes balsavome, yra svarbi naujo visapusio Komisijos energetikos ir klimato paketo metodo dalis: Europoje galima reikšmingai sumažinti emisijas, jei bus naudojamas praktiškas, efektyvus bendruomenių ir transporto planavimas.

Tačiau reikia atsižvelgti, kad valstybės narės skiriasi savo geografine padėtimi ir gyvenimo sąlygomis. Būtent dėl šios priežasties aš balsavau už du mūsų frakcijos pateiktus pakeitimus. Aš atvykau iš šalies, kurioje yra dideli atstumai ir palyginti maži miestai. Pakankamai aišku, kad galimybės sumažinti privataus transporto naudojimą yra daug mažesnės, pavyzdžiui, retai apgyventose miestų bendruomenėse Suomijoje, šiaurėje, negu tankiai apgyventose Vidurio Europos srityse.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Aš balsavau už Reinhardo Racko pranešimą apie naują mobilumo mieste kultūrą. Žaliosios knygos pranešimo projektas yra svarbus indėlis miesto plėtros tema. Miesto ekonomikos plėtra ir jo pritaikymas neįgaliesiems priklauso nuo geresnio mobilumo, bet jo negalima siekti žmonių gerovės ar aplinkos sąskaita.

Dėl šios priežasties pranešime turėjo būti daugiau atsižvelgiama į socialinius veiksnius ir užimtumo politiką. Taip pat reikia gerai įsidėmėti, kad valstybių narių įvairovė neleis priimti bendrą sprendimą Europos lygmenyje ir kad dėl šios priežasties reikia griežtai laikytis subsidiarumo principo. Taip pat manau, kad šalyse, kur jau buvo nustatyta liberalizacija, turi būti įvertintas jos poveikis užimtumui. Be to, raginu nustatyti sertifikavimo sistemą, pagal kurią būtų dedami dalelių filtrai į automobilius, komercines transporto priemones ir visureigius.

Nors Žaliojoje knygoje kalbama apie daugumą problemų, šiandien paveikiančių mobilumą mieste, ir taip pat pristatomos kai kurios naujos ir novatoriškos idėjos kaip jas išspręsti, ši knyga neapima visų aspektų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, todėl ją galima laikyti vien pradiniu tašku diskusijai šiuo klausimu.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Svarbiausias dalykas, kurį pabrėžė pranešėjas, yra tai, kad reikia nustatyti sritis, kuriose Europos Sąjunga turėtų dalyvauti, spręsdama klausimus, susijusius su mobilumu mieste.

Pranešėjas teisingai nurodė, kad visoje Europos Sąjungoje yra panašių problemų dėl mobilumo mieste, bet neįmanoma parengti bendrą metodą, išspręsiantį visas šias problemas. Šioje vietoje pranešėjo nuomonė dėl to, kad būtent miestas turi rinktis metodą, kuriuo pasiektų nustatytus tikslus, yra pagrįsta, ir norėčiau išreikšti savo paramą šiai nuostatai.

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − (NL) Miestai ir didmiesčiai yra tankiai apgyvendinti, yra likę nedaug atvirų vietų, bet naudojama daug transporto priemonių, važiuojančių palyginti trumpus atstumus. Trūkstant vietos, tiesiog nėra erdvės sunkiajam transportui, o per didelis triukšmas ir oro užterštumas yra papildomos priežastys, verčiančios mus bandyti kiek įmanoma riboti automobilių skaičių mūsų miestuose. Žinoma, miestai turi būti prieinami priešgaisrinei tarnybai, policijai, greitosios pagalbos automobiliams, atliekų surinkimo mašinoms ir riboto mobilumo asmenų transporto priemonėms, bet negausios atviros vietos turi būti pirmiausiai naudojamos pėstiesiems, dviratininkams, tramvajams, vaikų žaidimų aikštelėms ir parkams bei sodams. Tiktai tada miestas taps vieta, kurioje bus galima gyventi.

Tekstas, dėl kurio balsuojama šiandien, nenurodo aiškaus pasirinkimo, bet tiesiog siekia suderinti prieštaraujančius interesus ir idėjas. Laimei, Europos Sąjunga neturi jokios kompetencijos šioje srityje. Europos Sąjunga gali tik padėti puoselėti geriausius metodus, gerą patirtį, kuriais galima remtis ir tobulinti. Tokie patobulinimai yra svarbūs ne tik miestui, kuris juos jau atliko, bet taip pat ir kaip pavyzdys kitiems. Galima paminėti centrinio Londono spūsčių valdymo sistemą, naujus tramvajų tinklus Strasbūre ir Bordo ar jau seniai nustatytus eismo suvaržymus Groningeno centrinėje miesto dalyje. Deja, Europos Sąjunga šiuo pranešimu galės labai nedaug prisidėti.

  Gabriele Stauner (PPE-DE), raštu. − (DE) Aš balsavau prieš šį pranešimą, nes Europos Sąjunga nėra atsakinga už šiuos reikalus. Kai Parlamentas imasi iniciatyvos rengti pranešimus dėl reikalų, kurie nepriklauso Europos Sąjungos reglamentavimo kompetencijai, tai nesuteikia teisinio tikrumo ir nepriartina Europos prie žmonių.

- Pranešimas: Olle Schmidt (A6-0241/2008)

  Jan Andersson, Göran Färm, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes balsavome už Olle Schmidto pranešimą apie ECB metinę ataskaitą. Tačiau norėtume atkreipti dėmesį, turėdami omenyje pastraipą aiškinamojoje dalyje, kur kalbama apie tai, kad Švedijai reikia įsivesti eurą, kad mes gerbiame Švedijos 2003 m. referendumo rezultatą, kuriuo buvo nuspręsta, kad Švedija išsaugos kroną kaip savo valiutą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes balsavome prieš šį pranešimą, nes jame vėl patvirtintas palaikymas Europos centrinio banko veiklai, nepateikiama jokia nuosekli kritika dėl bazinės normos didinimo, nors ji jau pasiekė 4,25 proc. ir yra daug aukštesnė negu Jungtinių Valstijų federalinės rezervų sistemos bazinė norma.

Be to, pranešime neatsižvelgiama į faktą, kad banko veikla kenkia darbuotojams, bendrai gyventojams ir mažoms bei vidutinio dydžio įmonėms. Ji atitinka tik didžiųjų ekonominių grupių ir finansų kapitalo tikslus, net kai jie kelia problemas tokioms silpnoms ir priklausomoms ekonomikoms, kaip Portugalijos.

Pavyzdžiui, Portugalijoje, kur skolos lygis pasiekė 114 proc. BVP, šis padidinimas kartu su euro pervertinimu įkalė dar vieną vinį į MVĮ karstą, padidino prekybos deficitą ir šalies priklausomybę. Bus sudėtingiau spręsti bedarbystės, laikino darbo, mažo darbo užmokesčio ir bendrai kainų padidėjimo problemas, turint omenyje, kad Portugalijos šeimų skolų lygis dabar pasiekė 129 proc. jų grynųjų pajamų.

Todėl mes dar kartą pareiškiame, kad reikia nutraukti šią dešiniosios pakraipos politiką ir tariamą ECB autonomiją, kuri iš tiesų vien tik slepia faktą, kad bankas tarnauja stambiajam kapitalui.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) O. Schmidto pranešimas yra metinis Parlamento patapšnojimas Europos centriniam bankui per petį už jo geranoriškumą.

Atrodo, jame kaip paprastai praleidžiamas pagrindinis dalykas: didelis pelno sumažėjimas, mažinantis europiečių perkamąją galią, dėl kurio iš dalies yra kaltas ECB bei Europos Sąjunga. Niekas nemano, kad oficialūs infliacijos skaičiai (3 proc. 2008 m., pagal ataskaitą), kurie yra tiesiog sudėtiniai indeksai, atspindi tikrovę apie didėjančias pragyvenimo išlaidas gyventojams, ypač už prekes, energiją ir būstą. Visi prisimena ECB vadovybės pareiškimus, įspėjančius dėl darbo užmokesčio didinimo infliacinius padarinius, tarytum tų pačių europiečių atlyginimai nebuvo paveikti pastovaus spaudimo žemyn dėl nesąžiningos pasaulinės konkurencijos ir imigracijos politikos, kurią skatino Europos Sąjungą.

Kai dėl labai pervertinto Europos Sąjungos valiutos kurso, tiesa yra ta, kad jis apsaugo mus nuo blogiausių padarinių kylant naftos kainoms. Tačiau tai kelia grėsmę daugelio pramonės šakų konkurentiškumui, ir joms kyla noras persikelti į dolerio zoną, kaip padarė „Airbus“ bendrovė.

Todėl mes negalime palaikyti šio abipusio plekšnojimo per petį.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Savo pranešime apie ECB metinę ataskaitą pranešėjas susitelkė ties bankui iškilusiais iššūkiais. Per kelis praėjusius mėnesius Europos ekonomikoms buvo pateikta daug nerimą keliančios informacijos; jos buvo, deja, daug daugiau negu 2007 m. Krizė finansų rinkoje ir staigus naftos bei maisto kainų kilimas lėtina ekonomikos vystymąsi ir didina infliaciją, taip pat kyla nerimas dėl nedarbo augimo. ECB bus viena iš pagrindinių įstaigų, kurios turi bandyti spręsti šiuos iššūkius.

2007 m. rugpjūčio mėn. priimtos priemonės suteikė likvidumą finansų rinkoms, bet jos neišsprendė problemos. Taip pat padidėjo šalių, prisijungusių prie vieningos valiutos, skaičius. Slovakija bus pirmoji šalis iš Vidurio ir Rytų Europos, kuri žengs šį žingsnį. Tačiau Slovakija neabejotinai nebus paskutinė. Atrodo, kad kitų naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių prisijungimas prie euro zonos yra tik laiko klausimas. Slovakijos patirtį šiuo atžvilgiu atidžiai stebės šalys, kurios taip pat galvoja apie prisijungimą prie vieningos valiutos.

Pranešėjas taip pat teisingai pažymėjo, kad skirtingi ekonominio vystymosi lygmenys, skirtingi vystymosi rodikliai ar skirtingi brandos lygmenys Europos Sąjungos ekonomikose gali sukurti problemas ECB sprendimų priėmimo procesui. Dėl šios priežasties manau, kad pasiūlymas peržiūrėti galimybes, kuo pakeisti sprendimų priėmimo procesą, yra visai protingas. Tokioje peržiūroje turėtų dalyvauti ne tik dabartiniai euro zonos nariai, bet taip pat ir būsimi bei galimi nariai.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš pritariu Olle Schmidto pranešimui apie ECB metinę ataskaitą. Aš prisijungiu prie pranešėjo raginimo ECB toliau gerinti ryšius su kitais centriniais bankais ir atitinkamomis institucijomis. Taip pat norėčiau pakartoti O. Schmidto rekomendaciją, jog reikia imtis atsargumo priemonių dėl tolimesnio palūkanų normos kilimo, kad ji nekeltų grėsmės ekonominiam vystymuisi. Aš balsavau palaikydamas pranešėjo įvertinimą.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Rezoliucija, prieš kurią balsavome mes, Graikijos komunistų partijos Parlamento nariai, bando provokaciškai pavaizduoti 10 metų trukusį EPS įgyvendinimą ir euro įvedimą kaip didelį „pasisekimą“, nors darbuotojai ir neturtingi darbininkiški visuomenės sluoksniai Europos Sąjungos šalyse, įskaitant Graikiją, patiria baisias šios politikos pasekmes, kaip antai, aukštas kainas, darbo užmokesčio ir pensijų įšaldymą, bedarbystę, didžiulį darbuotojų ir neturtingų laisvai samdomų darbuotojų apmokestinimą bei darbo, socialinių ir demokratinių teisių atėmimą. Bet koks pasiektas „pasisekimas“ yra susijęs vien tik su nauda ir pertekliniu pelnu Europos plutokratams ir visiškai kertasi su darbuotojų ir žmonių interesais. Europos Centrinis bankas, kaip grynas Europos kapitalo instrumentas, privalo atlikti aktyvesnį ir efektyvesnį vaidmenį taikydamas nepopuliarias priemones, pavyzdžiui, didinti palūkanų normas ir taip toliau.

Tačiau rezoliucijoje išsakytos pastabos ir susirūpinimas dėl Europos Sąjungos pinigų „sąmyšio“ ir „sanglaudos“ problemų, kurios išlieka ir iš tikrųjų vis labiau plinta, patvirtina mūsų nuostatas dėl ilgų ir neišvengiamų kapitalistinės sistemos krizių ir dėl jos neproporcingo vystymosi, taip pat ir dėl to, kad reikia ją nuversti ir pakeisti suplanuota žmonėms pritaikyta ekonomikos sistema, kurioje valdžia tarnautų žmonėms, ir kad būtų apkarpytos imperialistinės Europos Sąjungos galios. Europos Sąjungoje negalima pasiekti jokio vystymosi, kuriame prioritetas būtų teikiamas žmonėms