Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Diskusijos
Trečiadienis, 2008 m. liepos 9 d. - Strasbūras Tekstas OL

17. Klausimų valanda (klausimai Komisijai)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas – Klausimų valanda (B6-0168/2008).

Komisijai buvo pateikti šie klausimai.

 
  
  

Klausimas Nr.43, kurį pateikė Georgios Papastamkos (H-0455/08)

Tema: Automobilių pramonės veikla, atsižvelgiant į CO2 išmetimus

Ar Komisija kol kas patenkinta Europos automobilių pramonės veikla dėl CO2 išmetimų mažinimo ir kuro vartojimo? Ar ji mano, kad jos iniciatyva peržiūrėti direktyvą dėl vartotojų informacijos apie degalų taupymą ir automobilių CO2 išmetimus (1999/94/EB²) yra tolygi galiojančių Bendrijos teisinių aktų dėl automobilių pramonės neefektyvumo pripažinimui?

 
  
MPphoto
 
 

  Stavros Dimas , Komisijos narys. – (EL) Gerb. pirmininke, klausiama, ar, Komisijos nuomone, Europos automobilių pramonės anglies dioksido išmetimo sumažinimas yra patenkinamas. Atsakymas yra „ne“, būtent todėl pasiūlėme privalomą mažinimą iki 2012 m.

Antroji klausimo dalis – ar direktyvos dėl automobilių žymėjimo peržiūrėjimo iniciatyva automobilių pramonėje yra tolygi galiojančių Bendrijos teisinių aktų neefektyvumo pripažinimui.

Atsakymas yra „taip“, todėl ir siūlome direktyvą peržiūrėti.

Galėčiau apsiriboti šiais dviem paprastais atsakymais, bet norėčiau šiek tiek paaiškinti.

Kaip numatyta anglies dioksido ir automobilių politikoje, iki 2012 m. mes pasiūlėme privalomą 120 g anglies dioksido išmetimo ribą. Tai bus įgyvendinama per automobilių variklių technologijų tobulinimą sumažinant skaičius iki 130 g/km ir, papildomai, per naudojant kitas technologijas – iki 120 g/km.

Turėčiau paminėti, kad automobilių gamintojai ir Europos automobilių pramonė, taip pat ir japonai bei korėjiečiai savanoriškai susitarė, kad iki 2008 m. automobiliai neišmes daugiau nei 140 g CO2/km. Deja, šis tikslas nebuvo įgyvendintas: 2006 m. išmetimas buvo 160 g, tuo tarpu remiantis paskutiniais skaičiais 2007 m. jis siekė 159 g. Žinoma, pagerėjimas vienu gramu yra toli nuo patenkinamo.

Tikimės, kad bendrų sprendimų priėmimo procedūros metu Parlamentas ir Taryba pritars Komisijos pasiūlymui dėl mažiau energijos ir kuro suvartojančių bei mažiau anglies dioksido išmetančių automobilių. Suvartodami mažiau energijos ir kuro vartotojai galės džiaugtis didelėmis santaupomis, ypač šiuo metu esant didelėms kuro kainoms.

Dėl žymėjimo ir vartotojams teikiamos informacijos, artėjant metų pabaigai mes paruošime pasiūlymą dėl atitinkamo vartotojo informacijos pateikimo metodo.

Turiu paminėti, kad dėl šio svarstomo klausimo Europos Parlamentas priėmė nutarimą. Kai kurios jo dalys labai tikslios, tačiau su kitomis dalimis sutikti negaliu: pavyzdžiui, kad automobilių reklamai reikėtų sekti tabako reklamos pavyzdžiu. Tai du skirtingi atvejai, todėl neseksime atidėtu privalomu reklaminių skelbimų informacijos skyriaus pavyzdžiu.

Vartotojus informuoti galima ir kitais būdais, atsižvelgiant į tai, kad pirkdami automobilį jie kreipiasi į specialią firmą, kurioje iš lankstinukų ir ženklų jie sužino apie anglies dioksido išmetimą bei kuro vartojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos nariai, G8 nariai siūlo iki 2050 m. sumažinti anglies dioksido išmetimą 50 proc. Tačiau pažangios, greitai besivystančios šalys (t. y. Kinija, Indija, Brazilija, Meksika ir Pietų Afrika) į šį pasiūlymą nereaguoja.

Ar jūs manote, kad tokia pozicija turės įtakos deryboms dėl po Kioto periodo? Kokios yra po šio G8 pasiūlymo svarbių derybų perspektyvos dėl po Kioto periodo?

 
  
MPphoto
 
 

  Stavros Dimas , Komisijos narys. (EL) Be abejo, G. Papastamkos iškeltas klausimas visiškai nesusijęs su pirmuoju klausimu dėl automobilių, bet jis dar labai svarbus ir savalaikis atsižvelgiant į vakar ir šiandien dienos vykstančias diskusijas ir G8 susitikimuose priimtus sprendimus.

G8, kurią sudaro aštuonios didžiausios pasaulio ekonomikos, žengė tinkamą žingsnį, sutikdama iki 2050 m. 50 proc. sumažinti anglies dioksido išmetimą. Kaip jau minėjau anksčiau, tai tik pusė žingsnio, nes 2020 m. nebuvo sutarta dėl jokių vidutinės trukmės tikslų, būtinų tarptautiniam susitarimui efektyviai kovojant su klimato pokyčiais.

Mano nuomone, taip pat buvo nagrinėjamas ir svarstomas klausimas dėl kitų didelių šalių, pavyzdžiui, Kinijos ir Indijos, kuriose plėtojama ekonomika; žinoma, šių šalių dalyvavimas reikalingas efektyviai sprendžiant klimato pokyčio klausimus, pavyzdžiui, taikant mažinimo priemones anglies dioksido išmetimo didėjimui, visada remiantis bendru, bet diferencijuotu Jungtinių Tautų atsakomybės principu.

Manau, kad bus pasiektas tiek ilgalaikio tikslo, kai pasiekiamas bendras susitarimas, tiek vidutinės trukmės tikslo susitarimas, jeigu šis susitarimas yra būtinas norint 2009 m. Kopenhagoje pasiekti pageidaujamų rezultatų.

 
  
MPphoto
 
 

  Reinhard Rack (PPE-DE). (DE) Komisijos nariai, norėčiau grįžti prie automobilių klausimo. Tuo metu, kai buvo nustatytas šis 120 g tikslas, kilo daug klausimų apie apimtis – kada šie 120 g turėtų būti vertinami kaip vidurkis, kalbant apie visą pramonę ir panašius matavimus.

Ar visi šie klausimai buvo išspręsti, ar galime tikėtis, jog jie bus išspręsti laiku pramonei prireikus suspėti per trumpą laiko tarpą atitinkamai reaguoti?

 
  
MPphoto
 
 

  Paul Rübig (PPE-DE). (DE) Norėčiau sužinoti, ar būtų verta raginti pašalinti senus automobilius iš rinkos, kadangi jie reikalauja daug sąnaudų ir turi aukščiausią CO2 išmetimo lygį. Ar jūs galėtumėte čia apsvarstyti iniciatyvas?

 
  
MPphoto
 
 

  Stavros Dimas, Komisijos narys. – Labai įdomu, kad G8 išvadose buvo pabrėžiama fiskalinė iniciatyva. Skatinant mažesnės taršos automobilių pirkimą Europos Sąjungoje fiskalinė iniciatyva galėtų būti labai svarbi. Kai kurios šalys įveda tokias priemones, pavyzdžiui, dabartinėje Prancūzijoje, ir atrodo, jai sekasi geriau, nei buvo tikėtasi.

Esame įsitikinę, kad iki 2012 m. pramonė sugebės pasiekti 120 g ribą. Reikėtų pabrėžti, kad apie šią užduotį jie žinojo jau nuo 1995 m. ir savanoriškai sutarė, kad 2008 m. pasieks 140 g/km. Bet kokiu atveju remiantis mūsų poveikio įvertinimu ir gamybos išlaidų pramonės pateiktais apskaičiavimais, jie sugebės tai pasiekti laiku.

Pagal Jungtinės Karalystės Transporto ministerijos atliktą labai svarbų ir įdomų tyrimą Karaliaus pranešimas gana aiškiai parodo, kad 2012 m. šį tikslą įmanoma pasiekti tiek naudojantis technologija, tiek ekonomika. Žinoma, reikia atsižvelgti į problemas ir specifines kiekvienos tam tikros automobilių pramonės problemas. Bet kokiu atveju spręskite patys – Europos Parlamentui, Tarybai priimti sprendimą, pasiekiantį mūsų aplinkos tikslą ir taip pat numatantį Europos automobilių pramonės konkurencingumą. Mes manome, kad šis pasiūlymas paskatins automobilių pramonę, o tai įgys pirmo žingsnio pranašumą, taip pat šiandien esant ypač aukštoms naftos kainoms Europos vartotojai sutaupys, išleisdami mažiau pinigų energijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 44, kurį pateikė Johan Van Hecke (H-0470/08)

Tema: Politika dėl biokuro

Anksčiau Komisijos narys pareiškė, kad Europos Sąjunga turi peržiūrėti biokuro prioritetus, jei paaiškėtų, kad neturtingose šalyse jie nepalankiai veikia aprūpinimą maistu. Bet, anot jo kolegos Mariann Fischer Boel, biokuro politikos poveikis maisto kainoms nėra toks rimtas.

Tačiau, anot specialaus JT pranešėjo Jean Zieglerio, atsižvelgiant į biokuro poveikį pasaulinėms maisto kainoms, jo masinė gamyba yra nusikaltimas prieš žmoniją. FAO taip pat teigia, kad greitas biokuro kilimas iš esmės padidino daugelio javų kainas, tokiu būdu prisidedant prie dabartinės maisto krizės.

Pagal OECD, per kelerius ateinančius metus ūkio kainos pakils dar daugiau. Kada Komisijos nariui bus aišku, ar vyksta kenksmingi padariniai, ar ne? Ar Komisija ketina atlikti tyrimą ir jei taip, kada Komisijos narys sugebės pristatyti įvertinimą?

 
  
MPphoto
 
 

  Mariann Fischer Boel , Komisijos narė. – Transporto sektoriaus viduje Europos Sąjunga sutarė dėl 10 proc. kuro atnaujinimo iki 2020 m. Mano nuomone, svarbu naudoti „atsinaujinantys“, nes tai nėra tik biokuras, etanolis ar biodyzelis. Taip pat tai galėtų būti elektra varomi automobiliai, todėl kalbėdami turime išskirti.

Manau, turime pasakyti, kad dėl tokio ilgo užsakymo vykdymo laiko nelabai tikėtina, kad tai turėjo įtakos šiandienos kainoms. Pagal mūsų skaičiavimus, palyginus su 2006 m. kainomis iki 2020 m. tai galėtų reikšti 3–6 proc. grūdų kainų padidėjimą, rapsų – maždaug iki 8–10 proc., o saulėgrąžų sėklų – 15 proc., laikant 30 proc. akcijų iš antros biokuro kartos.

Mano nuomone, tarp kai kurių Parlamento narių galiu įžvelgti tam tikrų abejonių. Atrodo, kad vienas narys nesutinka, bet, manau, turite atsižvelgti į tai, kad dabartinės maisto kainos gana stipriai auga dėl aukštų naftos kainų. OECD mums parodė daug apskaičiavimų ir poveikio įvertinimų, o pastarosios aiškiai rodo, kad 130 EUR už barelį naftos kainos įvertinimas reiškia derliaus kainų padidėjimą 9–13 proc. Todėl tai siejama su naftos kainų padidėjimu, o ne diskusija apie atnaujinamąją energiją.

Mano nuomone, nors ir taip aišku, kad per didėjantį naudojimą, kurį mes su viltimi pamatysime iš antros biokuro kartos, mūsų politikos paskatintas poveikis bus apribotas.

Antros kartos biokuras pagamintas iš ne maistinių javų pašaro ir gali būti ne tik iš specialių energijos javų, bet ir iš pakartotinai panaudoto augalinio aliejaus, gyvūnų riebalų, šalutinių produktų, iš miškų ūkio pramonės, miškų ūkio likučių ir žolės kietų atliekų.

Komisijos direktyvos pasiūlymas dėl energijos naudojimo iš atnaujinamų šaltinių skatinimo pateiktas šių metų sausio mėn. 23 d. lentelėje, Komisija teigia, kad tai taip pat kontroliuotų prekių kainų pakeitimus, susijusius su energijos biomasės naudojimu ir teigiamu ir neigiamu poveikiu maisto saugumui.

Be to, Komisija siūlo kiekvienus dvejus metus pranešti apie poveikį mūsų Europos biokuro politikai dėl maisto produktus eksportuojančių šalių tinkamumo, besivystančių šalių žmonių sugebėjimo turėti tuos maisto produktus bei platesnio vystymosi klausimus.

Dabartiniame pranešime „Augančių maisto kainų išbandymo sprendimas: Europos Sąjungos veiksmų kryptys“ Komisija pristato savo nuomonę apie paskutinio maisto kainų kilimo priežastis.

Todėl, atsižvelgdama į nepastovumą ir dabartinių kainų tendencijų sunkumą, Europos Sąjungos viduje ir tarptautiniame lygmenyje Komisija atidžiai kontroliuos kainų augimą ir artėjant metų pabaigai atsiskaitys apie padėties raidą.

Kaip išdėstyta pranešime, Komisijos analizė rodo, kad dabartinė Europos biokuro gamyba daro nedidelį poveikį esančioms pasaulio maisto kainoms, nors žemės ūkio prekių poreikiui taip pat įtakos turi biokuro rinka.

 
  
MPphoto
 
 

  Johan Van Hecke (ALDE). (NL) Komisijos nare, dėkoju jums už atsakymą. Prieš pusantrų metų biokuras dar buvo neįprasta pagalba kovojant su pasauliniu atšilimu. Dabar jį bandoma apšmeižti ir aš atkreipiu dėmesį į tai, kad nors Komisija neabejotinai paneigs šį faktą, ji patvirtino praėjusio savaitgalio radikalų energijos ministrų atliktą pakeitimą.

Komisijos narė mums pateikė gausybę skaičių, tad mano klausimas toks: ar Komisija sutinka su Pasaulio banko tyrimais, tvirtinančiais, kad 75 proc. viso pasaulio maisto kainų kilimo lemia 75 proc. biokuro. FAO daro panašias išvadas, o masinę biokuro gamybą specialus JT pranešėjas J. Ziegler apibūdina kaip nusikaltimą prieš žmoniją.

Ar M. Fischer sutinka su Pasaulio banko, FAO ir JT nuomone?

 
  
MPphoto
 
 

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. – Visų pirma manau, kad mes matome, kad padidintos kainos žemės ūkio prekių sektoriaus viduje atnaujinama energija ir biokuras neseniai buvo atpirkimo ožys. Aišku, šis augimas yra dėl skirtingų priežasčių. Įvairiose pasaulio dalyse kilusios nepalankios gamtinės sąlygos turėjo beveik keturis kartus didesnės įtakos nei biokuras.

Antra, mes matėme didžiulį Azijos poreikį. Dabar Kinijoje ir Indijoje žmonės pradeda valgyti mėsą, o tai reiškia, kad reikia importuoti daug daugiau javų, nei anksčiau.

Trečia, pasvarstykime: investuotojai perkelia savo pinigus iš akcijų, pajų ir plytų į žemės ūkio prekes, auksą ir sidabrą. Tai akivaizdu.

Taip pat turėjo įtakos tai, kad kai kurios šalys uždarė savo sienas žemės ūkio prekių eksportui. Žiūrint į Jungtines Valstijas išryškėja faktas, kad dabar amerikiečių įvestas visapusiškas bioetanolio grūdų naudojimas paveikė grūdo sektorių. Savaime aišku, kad tai turi įtakos ir kainoms pasaulinėje grūdų rinkoje. Bet Europoje mes naudojame mažiau nei 1 mūsų atnaujinamos energijos gamybos rajone procentą, ir tai negali paveikti esančių kainų lygio.

Svarbu šią atnaujinamą energiją nuolat gaminti ir taikyti atitinkamus kriterijus skirtingoms atnaujinamos energijos rūšims. Mes aiškiai pasakėme, kad 35 proc. CO2 išmetimo sumažėjimas yra minimalus, ir esame pasiruošę eiti toliau. Pavyzdžiui, iki 2015 m. minėtas siūlomas skaičius buvo 50 proc.

Dėl gerbiamojo nario klausimo dėl Pasaulio banko tyrimo, visų pirma norėčiau pasakyti, kad jis dar nebuvo paviešintas. Buvo paskelbta piratinė kopija. Todėl Pasaulio bankui sudėtinga pareikšti nuomonę apie tai, kas dar nebuvo publikuota. Bet norėčiau pasakyti, kad asmeniškai aš norėčiau pamatyti Pasaulio banko pasižadėjimą ir patvirtinimą, kad jie ketina patvirtinti iki 75 proc. Aš nemanau, kad 75 proc. yra skaičius, kurį galima apginti. Tai net nėra pagrįsta grūdų kainomis, bet maisto kainomis. Žinant, kad kartais maistas, pavyzdžiui, duona, su kviečiais gali būti susieta tik daugiausia 10 proc. duonos vertės, aš tiesiog negaliu įsivaizduoti, kaip šis 75 proc. skaičius gali būti teisingas.

Būčiau labai patenkintas, kad Europos Parlamentas prie šio klausimo sugrįžtų, kai šis pranešimas bus paskelbtas, ir mes turėsime tvirtą pagrindą diskusijai, o ne tik viename laikraštyje paviešintiems gandams.

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Allister (NI). – Komisijos nare, aš žaviuosi jūsų atkaklumu toliau laikantis žemo biokuro poveikio maisto kainoms nuostatos, bet tikrai noriu žinoti, kaip ilgai jūs tai galite palaikyti. Norėtume atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad jūs labai panašūs į kitus pasaulio ekspertus. Išgirdote apie FAO ir tai, atrodo, Pasaulio bankas.

Jūs nuolat kartojate, kad į biokurą mes įdedame tik 1 mūsų produkcijos procentą. Taip gali būti, bet Europoje mes labai priklausomi nuo mūsų pašarų importo iš Amerikos šalių, ir būtent taip veikiamos maisto kainos. Reikalaujama su tuo susitaikyti ir kuo greičiau pajudėti į antrą ir net trečią gamybą, kuriai Komisija turėtų susitelkti.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE). – Man atrodo, kad jei ginčas kyla dėl nurodymų vykdymo laiko, naftos kainos nėra augančių prekių, o augančių biokuro kainų priežastis; bet ar Komisijos narė primygtinai siūlys Pasaulio bankui paskelbti rezultatą? Ar ji jiems parašys ir duos suprasti, kad mes norėtume šį pranešimą pamatyti atspausdintą, kad visi galėtume apsvarstyti jo argumentavimą? Ar tuo remdamasi Komisija nejaučia, kad mums reikėtų paankstinti visų naujų biokuro produktų moratoriumą, kurie nėra paremti vien tik nevalgomais šalutiniais maisto ir maisto perdirbimo produktais?

 
  
MPphoto
 
 

  Mariann Fischer Boel , Komisijos narė. – Visų pirma, atsakydama J. Allisteriui, kai kalbame apie priklausomybę nuo pašarų Europos Sąjungos viduje, pasakysiu, kad jūs esate visiškai teisus, mes priklausome, ypač nuo sojos pupų importo. Štai todėl mes ir toliau diskutuojame, ar galima rasti GMO klausimo problemos sprendimą, kaip sumažinti importuojamų sojos pupų kainą. Mūsų kiaulienos pramonėje tai kol kas yra didžiausias ir svarbiausias derlius.

Aš tikėjausi, kad sugebėsiu įtikinti garbingus narius, jog mes iš tikrųjų dedame gana nemažas pastangas spausdami ir investuodami kapitalą į antrą biokuro gamybą, todėl aš jums visiems pritariu, kad pirmoji gamyba nėra ilgalaikis sprendimas. Bet pirmoji gamyba mums reikalinga kaip atspirtis antrajai. Jei dabar nusiųsime atvirą pranešimą, teigdami, kad daugiau nesilaikysime mūsų 10 proc., užtikrinu, kad visos Europos Sąjungos viduje esančios investicijos gali išnykti ir persiketi į Pietų Ameriką, o mes tapsime priklausomi nuo viso iš cukranendrių pagaminto biokuro importo iš Brazilijos. Tada bus sudėtingiau patenkinti mūsų nepriklausomybę taip, kaip mes ją norėtume matyti.

Dėl dar nepaskelbto Pasaulio banko pranešimo manau, kad mes visi sutinkame, jog jis dar nepaskelbtas, tik atsitiktinai paviešintas, nes tą rytą, kai gavome pareiškimą spaudai dėl 75 proc., vyriausiasis Pasaulio banko ekonomistas, esantis mano biure 75 proc. patvirtinti negalėjo.

Todėl esu įsitikinusi, kad mes dar grįšime prie šio klausimo, ir, kaip minėjau, būčiau labai laiminga jį aptarti remiantis tvirtu publikuotu pranešimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 45, kurį pateikė Paulo Casaca (H-0479/08)

Tema: Bausmė, taikyta kaltininkui dėl išpuolio prieš Jungtines Tautas

Pagal birželio 6 d. elektroninį informacinį biuletenį „Hands off Cain“ Nr. 107, Leandro Despouy, specialusis Jungtinių Tautų pranešėjas dėl teisėjų ir advokatų nepriklausomybės vėl patvirtino JT nuomonę, kad Irako valdžios organų Awraz Abdel Aziz Mahmoud Sa’eed bausmė už 2003 m. rugpjūčio mėn. JT išpuolį prieš štabą Bagdade, kurio metu, be kitų, žuvo Sérgio Vieira de Mello, specialus JT atstovas Irakui, tarptautinei bendruomenei sutrukdė sužinoti, kas buvo tikri nusikaltimo kaltininkai.

Kokių veiksmų ėmėsi Komisija išreikšdama visapusišką Europos Sąjungos pasipriešinimą mirties bausmei?

Kokių priemonių Komisija ketina imtis, kad paaiškintų priežastis, kodėl Awraz Abdel Aziz Mahmoud Sa’eed buvo taip greitai taikyta bausmė ir nepaisyta specialaus Jungtinių Tautų prašymo, kuriame teisėtai norėta atskleisti pagrindinę JT užpuolimo priežastį bei nustatyti jos organizatorius?

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimír Špidla , Komisijos narys. – (CS) Gerb. pirmininke, ponai ir ponios, kovoje su mirties bausmę Europos Komisija ir valstybės narės yra pirmasis pasaulio institucinis žaidėjas ir donoras. Šiuo atžvilgiu jos darbas yra pagrindinėje žmogaus teisių užsienio politikos pozicijoje. Bendri Europos Sąjungos politikos principai trečiosioms šalims dėl 1998 m. priimtos ir 2008 m. peržiūrėtos mirties bausmės nurodo kriterijus pareiškiant demaršą ir apibrėžiant taikytinus standartus. Vienas iš svarbiausių teminių prioritetų yra mirties bausmės panaikinimas, kai struktūros viduje suteikiama Demokratijos ir Žmogaus teisių Europos akto pagalba. Nuo 1994 m. visame pasaulyje Komisija finansavo maždaug 30 projektų, kurių bendra piniginė vertė yra apytiksliai 15 mlrd. EUR. Komisijos narė B. Ferrero-Waldner kategoriškai pareiškė savo pasipriešinimą mirties bausmei, ar tikrai įgyvendintai praktikoje, išdėstytai įstatymuose, ar viešame 2007 m. spalio mėn. 10 d. pareiškime, ar Pasaulinės dienos prieš mirties bausmę proga bei kitais atvejais.

Įvykis, aprašytas šių Rūmų nario laiške, yra Komisijai žinomas. Irakas yra ta šalis, į kurią Europos Komisija dažnai siunčia demaršus dėl mirties bausmės taikymo. Šiuo konkrečiu atveju demaršas buvo nusiųstas 2007 m. birželio mėn. Ir Europos Sąjunga, ir Komisija pakartotinai kreipėsi į Irako vyriausybę ir Irako Aukščiausiąjį Teismą dėl mirties bausmės panaikinimo ir visų priimtų, bet dar neatliktų mirties bausmių sušvelninimo. Be to, jos kreipėsi į Irako vyriausybę neatidėliotinai įvesti visų egzekucijų moratoriumą. Savaime suprantama, kad 2003 m. rugpjūčio mėn. 19 d. JT štabo užpuolimo atveju toks moratoriumas būtų padėjęs atlikti išsamią visų asmenų kryžminę apklausą, kurie būtų suteikę galimus reikalingus įrodymus, garantuojančius, kad nei vienas šios atakos kaltininkas neliks nenubaustas. Iš tiesų Komisijai kelia susirūpinimą tai, kad taip greitai ši problema buvo išspręsta. Tačiau mūsų svarbiausias tikslas yra apskritai ginti mirties bausmės panaikinimą. Komisija toliau artimai bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis išreikšdama mūsų poziciją ir nepasitenkinimą Iraku.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Casaca (PSE). (PT) Tačiau čia iškeltas klausimas yra tai, kaip ir kitais atvejais Irako vyriausybė sutrukdė Sérgio Vieira de Melo nužudymo tyrimui. Savo rankose aš turiu neseniai išleisto žurnalo kopiją, kuriame pasirodo Zenaib Ahmed. Pakviesčiau šį asmenį atvykti į Europos Parlamentą pakalbėti apie Irako ligoninėse atliktas masines etnines egzekucijas.

Paaiškėjus šiai padėčiai, kuri yra daug blogesnė nei padėtis Vakarų Balkanuose, noriu žinoti, kada tarptautinė bendruomenė ir Europos Komisija ketina tarptautinio tribunolo pareikalauti ištirti ir nuteisti už dešimčių ar šimtų tūkstančių žmonių Irake nužudymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimír Špidla . – (CS) P. Casaca, žinoma, Europos Komisija ir Europos Sąjunga apskritai tiria visas mus pasiekiančias versijas, kad galėtume sustiprinti savo gebėjimą palaipsniui apriboti ir pašalinti mirties bausmės taikymą ypač tuose rajonuose, kuriuose ji naudojama dažniausiai, taip pat Irake.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 46, kurį pateikė Claude Moraes (H-0427/08)

Tema: Kovos su diskriminacija horizontalioji direktyva

Europos Komisija paskelbė, kad šį pavasarį išleis naują kovos su diskriminacija horizontaliąją direktyvą.

Kokios paskutinės naujovės dėl direktyvos sudarymo? Ar tai bus išsami kovos su diskriminacija direktyva, apimanti VISUS likusius Amsterdamo sutarties 13 straipsnio pagrindus, būtent amžių, nedarbą, religiją ar tikėjimą ir seksualinę orientaciją, kurią palaiko Europos Parlamento dauguma?

Jei ne, ar Europos Komisija galėtų pateikti priežastis ir bendrai apibūdinti išsamų artimiausių mėnesių veiksmų planą?

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimír Špidla , Komisijos narys. – (CS) Gerb. pirmininke, ponai ir ponios, praėjusią savaitę Komisija priėmė pasiūlymą dėl direktyvos, numatančios apsaugą dėl amžiaus, nedarbo, seksualinės orientacijos ir religijos ar tikėjimo už darbovietės ribų diskriminacijos. Šiuo pagrindu darbo ir profesijos diskriminacija jau yra išdėstyta Direktyvoje 2000/78/EB. Tokiu būdu savo darbo pradžioje mes jau įvykdėme įsipareigojimą jums. Atsakėme į dažnus tokio jūsų pasiūlymo raginimus, paskutinį kartą išreikštus gegužės mėn. per dalinę sesiją. Šis pasiūlymas dėl direktyvos yra pagrįstas principais, valstybių narių jau priimtose direktyvose. Pavyzdžiui, jos apima diskriminacijos aukoms apsaugos užtikrinimą ir priekabiavimus ir represijas, taip pat ir sąlygas dėl lygybės autoritetų įkūrimo. Kaip jau minėjau, direktyvos pasiūlymas numato apsaugą nuo diskriminacijos, remiantis keturiomis pagrindinėmis diskriminacijos sritimis, bet visoms keturioms vienodos svarbos suteikimas nereiškia, kad visų šių diskriminacijos tipų sąlygos yra lygios.

Todėl pasiūlytoje direktyvoje atsižvelgiama į kiekvieno diskriminacijos pagrindo detales, kad ji būtų kuo efektyvesnė. Ypač atsižvelgiant į kontekstą, įmanoma atsižvelgti į amžių, draudimo ir bankininkystės sektoriuose atsižvelgti į amžiaus ir nedarbo klausimus, jei tai kompetentinga ir protinga, būtent pabrėžiu kompetentinga ir protinga. Tai gali niekada nereikšti šių sektorių vyresnių ar nedarbingų asmenų sąmoningo pašalinimo. Vienodo vertinimo principas nedarbingumo atveju yra teigiamas įsipareigojimas, numatantis bendrą neįgaliųjų asmenų prieinamumą ir atskirais atvejais atliekantis tinkamą pritaikymą. Tokios priemonės nerodo neproporcingos prievolės. Direktyvos pasiūlyme aiškiai išdėstyta, kad reikia atsižvelgti į galimybę neįgaliems asmenims naudotis organizacijos apimtimi, gamta ir ištekliais, apskaičiuota kaina, gyvybės raidos ciklo prekėmis ir paslaugomis, ir įmanomomis pašalpomis. Toks pasiūlymas yra svarbus žingsnis į didžiulių nešališkų įstatymų spragų panaikinimą.

Be abejo, mes suprantame, kad apsauga nuo diskriminacijos dėl lyties ne darbo vietoje dar nėra tokia pat stipri, kaip apsauga nuo rasinės diskriminacijos. Kaip matyti iš šio pasiūlymo aiškinamojo rašto, taip yra todėl, kad švietimo srityje nėra taikoma Direktyva 2004/113/EB. Mūsų nuomone, minėtąją direktyvą būtų per anksti siūlyti keisti, nes jos įgyvendinimo laikas baigėsi visai neseniai. Tačiau, kai ruošime 2010 m. įgyvendinimo pranešimą, jei būtina, galime pasiūlyti direktyvos pakeitimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Claude Moraes (PSE). – Komisijos nariai, tai prieš kelias savaites siūlytas panašus klausimas, kuris labai sėkmingai buvo teigiamai atsakytas liepos mėn., 1 d. pranešime. Mano nuomone, turėtumėte save pagirti už jo gynimą Komisijoje ir Europos Parlamento balso išklausimą.

Leiskite jūsų paprašyti, kad jūs ir Komisija išlaikytumėte budrumą, kad vienodo vertinimo principo nukrypimų ir lengvatų nebūtų siekiama remiantis bet kokiais pagrindais, jų reikia siekti tik būtinais pagrindais ir tam tikru papildomu principu, nes mes matėme nebaigtų Darbo ir Rasinės lygybės direktyvų perkėlimą, ir turime užtikrinti, kad valstybėse narėse šis geras paketas virstų įstatymu.

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimír Špidla . – (CS) Akivaizdu, kad išsami ir pagrindines Europos Sąjungos vertybes sauganti direktyva, yra dažnai žiūrima kitaip ir dėl įvairių priežasčių daromas spaudimas apribojant jos efektyvumą. Tai žinodama Komisija paruošė šį sudėtingą pasiūlymą, kurį mes, žinoma, pasiruošę ginti tolesnių etapų prieš bet kokius nepagrįstus iššūkius metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (PPE-DE). – Ar galėčiau paprašyti, Komisijos nario pakomentuoti D. Britanijos laikraščių pranešimus? Kaip spaudoje pranešama, teisės aktai kovai su diskriminacija netaikomi pensinį amžių viršijusiems darbuotojams, o pensinio amžiaus ar vyresni žmonės yra teisiškai atleidžiami iš darbo. Ar Komisijos narys turi planų D. Britanijos vyriausybės kovai su diskriminaciją prieš vyresnius darbuotojus spręsti?

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimír Špidla . – (CS) Apskritai žmones ginanti direktyva taip pat apsaugo darbininkus nuo diskriminacijos dėl amžiaus. Aš negaliu komentuoti būtent D. Britanijos laikraščio straipsnio, kadangi tai, kaip visada, yra vertinama pagal specifines konkretaus atvejo aplinkybes. Tik galiu tvirtai pasakyti, kad šiuo atžvilgiu šioje direktyvoje jokių išimčių nėra, pagal kurią tam tikrą amžių viršijusiems asmenims apsauga netaikoma.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 47, kurį pateikė Brian Crowley (H-0433/08)

Tema: Papildomos senatvės pensijos ir judumas ES

Šiandien kai kuriose valstybėse narėse pokyčiai darbe ar šalyje dažnai reiškia profesinės pensijos pašalpos praradimą. 2005 m. spalio mėn. pasiūlyta ir dabar pataisyta Pensijų perkėlimo Direktyva (2005/0214 (COD)) sąlygoms suteiks daugiau lankstumo dėl pensijų teisių įsigijimo ir suteikimo (pavyzdžiui, skirtingi kvalifikacijos laikotarpiai, prieš kuriuos darbuotojams suteikiamos teisės), ir neveikiančių pensijos teisių išsaugojimo (pavyzdžiui, ilgainiui vertę praradusios pensijos teisės), taip pat ir informacijos tiekimo darbuotojams gerinimas dėl judumo poveikio papildomoms teisėms į pensiją.

Ar Komisija gali mus informuoti, kada ji numato įgyvendinti šios direktyvos sutartį ir pateikti terminą, Europos Sąjungos gyventojų galėjimui laisvai judėti Europos Sąjungos viduje, papildomai nesijaudinant dėl pensijų?

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimír Špidla , Komisijos narys. – (CS) Norėčiau pradėti nuo to, kad esu patenkintas, jog buvo užduotas šis svarbus klausimas bei dėkingas Europos Parlamentui už dedamas pastangas siekiant pažangos. Žinoma, esu taip pat dėkingas už Tarybai pirmininkavusios Slovėnijos ir kitų pirmininkavusių pastangas siekiant susitarimo. Nepaisant to, išlieka nusivylimą keliantis faktas, kad šis susitarimas dar nepasiektas, nes dar neatsakyta į klausimą, kaip panaikinti laisvo darbuotojų judėjimo kliūtis, kurias sukelia papildomos pensinio aprūpinimo programos, sudarančios šią problemą. Šiandieniniame nuolat besikeičiančiame pasaulyje galimybė lengvai pakeisti darbo vietą ar įdarbinti tinkamą kvalifikaciją turintį asmenį yra svarbiau, nei anksčiau. Be to, darbo jėgos prisitaikymo palaikymas, darbo rinkos lankstumas ir socialinės apsaugos sistemos modernizacija yra pagrindiniai Lisabonos strategijos elementai. Gana akivaizdu, jei mes tikimės, jog žmonės bus lankstesni, reikia įsitikinti, kad jie už tai nebus nubausti prarasdami socialinės apsaugos tinklą.

Papildomų pensinio aprūpinimo programų atvejis yra tipiškas strategijos Europos Komisijos ginamo lankstumo pavyzdys. Komisija ypač sunkiai bandė išspręsti papildomų pensijų klausimus, deja, kad ir kaip stengėsi, dar nerado kompromiso. Tai rodo, kad atsižvelgiant į šio klausimo svarbą dėl socialinių darbuotojų teisių apskritai, į pensijų aprūpinimo programų vystymą ir į teisingo atsakymo demografinio senėjimo klausimui pateikimą, Komisija yra pasiruošusi tęsti ir nenustos tol, kol nebus surastas kompromisas, galintis tapti bendro sprendimo pagrindu. Nors mes dar to nepasiekėme (nes šis sprendimas turi būti vieningas, o Taryba dar neužėmė vieningos pozicijos), Komisija tęsia darbą siekiant gerinti padėtį dėl papildomų pensijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Crowley (UEN). – Aš norėčiau padėkoti Komisijos nariui už atsakymą. Komisijos nary, jūs iškėlėte du klausimus, kurie, mano manymu, yra esminiai – visų pirma lankstumo idėja ir antra – į Lisabonos darbotvarkę įtraukti klausimą apie kitokios laisvės Europos Sąjungos vieningos rinkos viduje sukūrimą – laisvą darbuotojų judėjimą.

Daugeliu atvejų pensijų judumo tinkamumo trūkumas kituose rajonuose daugeliui žmonių nesuteikia galimybės užimti geresnį užmokestį siūlančias darbo vietas, nes jie negali perkelti pensijos teisių ar net jas užšaldyti savo šalyje – valstybėje narėje.

Gal jūs galėtumėte pasiūlyti, kaip socialinio paketo, kurį dabar pateikiate, dalį ir kurį daugelis tinkamai priima, kaip galime paspausti stabdančias valstybes nares siekti idealo.

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimír Špidla. (CS) Viskas, ką galiu padaryti – tik keliais žodžiais pasakyti, kad B. Crowley mums suteikė beveik puikią problemos analizę. Taip, yra taip, kaip iš tiesų yra. Būtent dėl to išliksime aktyvūs. Šio klausimo Komisija nelaikytu baigtu.

 
  
MPphoto
 
 

  Reinhard Rack (PPE-DE). (DE) Komisijos nary, jūs buvote teisus, atkreipdamas dėmesį į problemą ir faktą, kad pagrindinė priežastis, kodėl to negalima išspręsti, yra iš principo sustojęs valstybių narių vieningumas. Kartais su storžieviškais klientais reikia elgtis šiurkščiai. Ar dar neatėjo laikas dabar vykstančių diskusijų apie vidaus rinkas metu, iš tikrųjų įvardinti ir sugėdinti svarstomas valstybes nares užtikrinant, kad bent jau kai kurios iš jų peržiūrėtų savo pražūtingą elgesį praeityje ir pakeistų savo požiūrį?

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimír Špidla . – (CS) Jūs esate visiškai teisus. Visos pagrindinės politinės mintys Taryboje yra apsvarstytos ir ši diskusija nevyksta už uždarų durų. Savo nuomonę palaipsniui sugebėjo pareikšti visos valstybės narės ir tik Vokietijos Federacinė Respublika neišreiškė savo sutikimo. Tokia yra padėtis dabar, bet kaip jau minėjau, tai nereiškia, kad mes priėjome kelio galą. Kad pasiektume vieningumą, ieškosime kitų kelių ir pasirinkimų. Aš noriu pabrėžti, kad atskirose valstybėse narėse sistema yra skirtinga, ir sprendimai dėl šių sistemų nėra tik smulkūs techniniai reikalai. Todėl aš visiškai suprantu, kad šalys šį klausimą vertina rimtai, bet kaip jau esu sakęs, šiuo metu padėtis yra tokia.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 48, kurį pateikė Robert Evans (H-0443/08)

Tema: Medicinos pagalba ES

Ar Komisija gali tiksliai paaiškinti, kokią ES gyventojai turi teisę į medicinos pagalbą, keliaudami į kitą valstybę narę? Ar pagalba, kurią suteikia Europos Sveikatos draudimo kortelė, pritaikyta visoms su amžiumi susijusioms ligoms?

Kadangi sveikatos apsaugos finansavimo metodai valstybėse narėse skiriasi, kokios procedūros užtikrina teisingą ir nešališką sistemos įgyvendinimą, sistemos, kuri suteikia deramą paramą visiems jos prireikusiesiems?

Koks galioja susitarimas tiems, kurie važiuoja į mokesčių mokėtojų prieglaudą – tokias kaip Andora, Kanalo salos, Lichtenšteinas, ir t. t., esančioms šalia ES, bet iš tikrųjų jai nepriklausančioms?

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. – (CS) Gerb. pirmininke, ponai ir ponios. Europos sveikatos draudimo kortelės savininkas yra draudžiamas pagal tos valstybės narės, į kurią jis atvyko, įstatymus. Pagal Reglamento 1408/71/EEB 22 straipsnį šios kortelės galioja laikino buvimo bet kokiu tikslu metu – turizmo, darbo ar studijų.

Jei šios kortelės savininkui jo buvimo metu reikalinga sveikatos priežiūra, kortelė suteikia jam teisę iš medicinos darbuotojų tokią sveikatos priežiūrą gauti. Europos Sveikatos savininko draudimo kortelė apima „būtiną sveikatos priežiūrą“.

Šis terminas priklauso nuo paciento sveikatos būklės ir numatytos buvimo trukmės, kurią 2004 m. nustatė Migruojančių darbuotojų Socialinės apsaugos administracinė komisija. Svarstomas sveikatos priežiūros klausimas yra gydymas, kuris turi būti suteiktas kitos šalies teritorijoje laikinai gyvenančiam asmeniui, kad jam negrėstų mirties pavojus ir jis anksčiau laiko nebūtų priverstas sugrįžti į savo kilmės šalį būtinai sveikatos priežiūrai gauti.

Medicinos darbuotojai pagal atskirus atvejus šiuos kriterijus turi taikyti atsižvelgdami į paciento sveikatos būklę ir jo buvimo trukmę. Migruojančių darbuotojų Socialinės apsaugos administracinė komisija taip pat priėmė instrukcijas, pritaikytas užtikrinant, kad visi tarpininkai (sveikatos priežiūros tiekėjai, apdraustieji asmenys ir sveikatos draudimo įmonės) šią trukmę interpretuotų vienodai. Šitos instrukcijos galioja nuo priėmimo į Europos Sąjungą.

Todėl tiek tris mėnesius su savo vaikais leidžiantis pensininkas, tiek „Erasmus“ programoje dalyvaujantis studentas turės gauti ne tik būtiną sveikatos priežiūrą, bet ir slaugą, pasiūlytą toje pačioje padėtyje atsiduriantiems tos valstybės narės gyventojams.

Sveikatos priežiūros sistemos sąlygos, kaip nustatyta Reglamento (EEB) 1408/71 22 straipsnyje, nustato sveikatos priežiūros ir užmokesčio už tai sąlygas pagal tos šalies, kurioje pacientas laikinai gyvena, įstatymus. Tai reiškia, kad laikinai šalyje gyvenantys asmenys turi galimybę naudotis sveikatos priežiūra tomis pačiomis sąlygomis kaip ir asmenys, dalyvaujantys tos šalies sveikatos draudimo sistemoje.

Reglamento (EEB) 1408/71 22 straipsnis taip pat taikomas Europos ekonominės zonos šalims, įskaitant ir Lichtenšteiną bei Šveicariją. Derybos dėl Andoros dar sėkmingai nesibaigė.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford, autoriaus pavaduotojas. – Gerb. pirmininke, deja, R. Evansas turėjo grįžti į Jungtinę Karalystę. Jo vardu dėkoju Komisijos nariui už atsakytą klausimą.

Ar Komisija nejaučia, kad dėl sparčiai augančio tarptautinių santuokų skaičiaus, nes beveik kiekviena penkta pora dabar yra iš dviejų valstybių narių, ir dėl augančio po Europos Sąjungą keliaujančių porų ir pensinio amžiaus asmenų procento, ir jei šiuo klausimu ji nesiims skubių veiksmų, nevienodas gydymas greičiau prives prie sveikatos pabėgėlių, o ne plačiai Europos Sąjungoje mąstančių sveikatos turistų?

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimír Špidla. (CS) Jūs uždavėte kelis klausimus, kurių kiekvienas reikalauja sudėtingo atsakymo. Leiskite pateikti paprastą atsakymą į pirmą klausimą: šį rytą mes svarstėme Reglamentą (EB) 883/2004, kuriame bus padaryti dideli Reglamento (EEB) 1408/71 pakeitimai, kurie neabejotinai pagerins daugelio žmonių padėtį būtent tarptautinio kontakto srityje. Dėl jūsų klausimo apie sveikatos turizmą aš manau, kad tai yra labai miglota sąvoka – ji tokia neaiški, kad net pavojinga. Kadangi tai gali tapti labai svarbiu reiškiniu, turime labai išsamiai apibrėžti sveikatos turizmą. Tačiau manau, kad tikrasis sveikatos turizmas nėra ypač plačiai paplitęs, nes daugeliu atvejų žmonės, kenčiantys dėl iš tikrųjų rimtų sveikatos sutrikimų, bando pasilikti savo aplinkoje, ir taip pat todėl, kad baziniu lygiu atskirų valstybių narių sistemos iš esmės viena nuo kitos nesiskiria. Aišku tai, kad Reglamentas (EEB), 1408/71 ir būsimasis Reglamentas (EB) 883/2004 apima daugumą su turizmu susijusių atvejų, bet ne sveikatos turizmą. Pirmiausia jos domina į kelionę išvykusius žmones, kuriems esant toli nuo namų kažkas atsitinka. Kasmet esama šimtai tūkstančių, galbūt net milijonas tokių atvejų. Sprendimai yra tinkami ir sveikatos sistemų stabilumo neigiamai nepaveikia. Komisijos ketinimas įvesti šioje srityje patobulinimus, yra suprantamas, kaip rodo mano kolegės Androulla Vassiliou siūlomi taisymų pavyzdžiai. Aš manau, kad turėsime galimybę išsamiai apsvarstyti tarptautinę rūpybą ir susijusius klausimus, bet šiuo metu norėčiau dar atokiai laikytis nuo vadinamos sveikatos turizmo sąvokos. Mano nuomone, tai yra gana miglota sąvoka, kuri gali sukelti netinkamas šiai padėčiai reakcijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Laikas, skirtas Komisijos nario V. Špidla klausimams, baigėsi. Į 49–54 klausimus bus atsakyta raštu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 55, kurį pateikė Eoin Ryan (H-0439/08)

Tema: Našta, užkrauta MVĮ

Aš sveikinu naują iniciatyvą, kurios ėmėsi Komisija, siekdama mažinti statistinę naštą, užkrautą MVĮ. Tačiau MVĮ vis dar susiduria su didele našta dėl PVM atsiskaitymų, kurie kainuoja daug valandų ir sudaro mažosioms įmonėms konkurencinius nepatogumus. Ar Komisija turi ruošiamų pasiūlymų, kurie sumažintų biurokratizmą ir MVĮ naštą?

 
  
MPphoto
 
 

  Günter Verheugen , Pirmininko pavaduotojas. – (DE) Gerb. pirmininke, E. Ryanai. Esu jums labai dėkingas už šį klausimą, nes jis atkreipia dėmesį į daugelį metų Komisiją dominusią problemą: kaip Europoje sumažinti nereikalingą mažųjų ir vidutinių įmonių biurokratizmą. Man malonu jums pasakyti, kad šioje srityje mes iš tiesų padarėme didžiulę pažangą bei esu tvirtai įsitikinęs, kad greitai pamatysime tikrą pažangą.

Iš esmės nustatėme Europos įmonių biurokratų nustatytas kainas, kurios kyla iš ataskaitų, dokumentų ir privalomos informacijos. Šiuo metu mes iš tikrųjų atliekame tų kainų vertinimą, įgyvendinami didžiausią visoje istorijoje tokį projektą. Tai reiškia, kad mes nustatome, kokias taisykles šios kainos iš tikrųjų sukuria įmonėms, kad vėliau pamatytume, iš kur jos atsiranda ir ar jas galima sumažinti.

Nuo šių metų rugsėjo mėn. jūsų laukia daug Komisijos pasiūlymų, pagrįstų visų egzistuojančių taisyklių įvertinimo ir patikrinimo rezultatais. Mes tikimės, kad iki 2009 m. pabaigos tai mums leis pateikti labai daug pasiūlymų, kad Europos įmonių biurokratų nustatyta kaina 2012 m. nukris 25 proc. Mūsų nuomone, tai paskatins viso Europos bendrojo nacionalinio produkto augimą 1,4–1,5 proc. Taigi matote, jog mes iš tiesų kalbame apie ypatingos reikšmės būklę.

Jūs tada atkreipėte dėmesį į tam tikrą problemą, kuri nuo įprastų biurokratinių kainų klausimo skiriasi. Tai yra mažosioms įmonėms užkrauta našta, kad būtų laikomasi mokesčių reikalavimų, o jums žinoma, kad Europos Sąjungos įgaliojimai šiuo atžvilgiu yra nepaprastai riboti. Iš visų mūsų apklausų sužinojome, kad įmonės pačios jaučia, kad finansinės reikšmės reikalavimai pateikti daug rimtesne ir sunkesne prievole, taigi tai yra sritis, kur tik valstybėms narėms spręsti, kaip tai supaprastinti.

Kad ir kaip ten būtų, mūsų kompetenciją riboja apyvartos mokesčių sritis ir net ten ji gana ribota. Tačiau Komisija pateikė vieną labai svarbų pasiūlymą, kuris mažosioms ir vidutinėms įmonėms labai pagelbėtų – tai turi iš esmės pakelti ribą, kurią viršijus joms iš anksto reikėtų taikyti apyvartos mokestį, t. y. registruotis PVM mokėtoju. Dabar galiojančią 20,000 EUR ribą mes norime pakelti iki 100 000 EUR, o tai beveik visas labai mažas įmones ir ypač naujai įkurtas įmonės išvaduotų nuo šios sunkios naštos.

Deja, turiu pasakyti, kad ligi šiol valstybės narės nebuvo pasiruošusios to pasiūlymo priimti. Aš tikiuosi, kad Smulkaus verslo aktas, Komisijos pristatytas prieš kelias dienas, kuriame mes atkreipėme dėmesį į šį klausimą, dar kartą labiau paspaus tas valstybes nares, kurios čia kelia sunkumus, ir esu nepaprastai dėkingas Europos Parlamentui už jo didelį palaikymą šiuo atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Eoin Ryan (UEN). – Aš norėčiau padėkoti Komisijos nariui ir nekantriai lauksiu pranešimų rugsėjo mėn. Mano nuomone, kai kuri administracinė, ypač mažų ir vidutinių įmonių, našta yra labai didelė, ir įmonėms dažnai trūksta darbo jėgos su jomis susitvarkyti. Bet ar galėtumėte išsamiau paaiškinti 100,000 EUR ribą? Ar jūs tai pareiškiate, ar ketinate išvardyti ir sugėdinti tam besipriešinančias šalis? Ar galėtumėte mums pateikti kai kurias detales apie minėtą ribą?

 
  
MPphoto
 
 

  Günter Verheugen , Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – E. Ryanai, kaip jau minėjau, tai yra oficialus pasiūlymas, dėl kurio Komisija sutarė 2004 m. pradžioje. Iki šiol Taryba pasiūlymo dar nepriėmė. Aš nurodžiau, kad dabar Smulkaus verslo akte mes vėl iškėlėme pasiūlymą, iš esmės tai reiškia, kad vėl jį teikiame. Tai nėra pranešimas, tik kažkas, ką Komisija jau pasiūlė. Jis yra būtinas. Neseniai V. Špidla atsakydamas į kitą klausimą išreiškė tam tikrų klausimų vienbalsiškumo būtinybę. Čia mums taip pat reikalingas vienbalsiškumas, deja, jo pasiekti nepavyko. Esu įsitikinęs, kad nereikia jums sakyti, kas atstovauja Airijai, kad visos valstybės narės Europos Sąjungos mokesčių klausimus laiko draudžiama tema.

 
  
MPphoto
 
 

  Wiesław Stefan Kuc (UEN). - (PL) Komisijos nary, norėčiau užduoti tokį klausimą. Jei ketinate atlikti šį tyrimą, gal galėtumėte ištirti, kokios yra mažosios ar vidutinės įmonės eksploatavimo išlaidos? Ar galėtumėte pažiūrėti į maždaug dvejų metų senumo Pasaulio banko pranešimą, kuriame yra analizuojamos tokios išlaidos? Šiame pranešime teigiama, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje labai mažos išlaidos tenka teisinėms paslaugoms, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Taip pat turiu su tuo susijusį prašymą, kuris iš tikrųjų nėra klausimas. Ar galėtumėte, užuot žiūrėję, ką sako oficialūs asmenys, tinkamai ištirti, kokios yra faktinės išlaidos? Sumokėjus visas būtinas rinkliavas ir mokesčius, pateikus visus reikalingus dokumentus. Tokių papildomų išlaidų yra tiek daug.

 
  
MPphoto
 
 

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (DE) Šiuo metu atliekami skaičiavimai, kurie yra beveik baigti. Juos atlikus turėsime tikslią informaciją, kokios Europos Sąjungos teisės aktų normos kokias išlaidas lemia. Tada mes galėsime pasakyti, kuri konkreti teisės norma taikoma konkrečių išlaidų įmonėms atveju.

Aišku, kad jau daug ką žinome. Pavyzdžiui, jau žinome, kad daugumą išlaidų reguliuoja labai nedidelis normų skaičius. Didžioji dauguma tokių normų yra ne daugiau kaip 42 direktyvose. Taip pat žinome, kurioje srityje yra daugiausia išlaidų. Tai yra Europos bendrovių teisė, todėl dabar esame pateikę pirmus pasiūlymus, susijusius su šia sritimi.

Taip pat žinome, kad išlaidų pasiskirstymas labai skiriasi priklausomai nuo įmonės dydžio. Galime maždaug laikyti, kad kuo mažesnė yra įmonė, tuo didesnės yra jos santykinės administracinės išlaidos. Šios išlaidos labai mažų įmonių atveju gali lengvai viršyti 5 proc., o labai didelių įmonių jos gali būti daug mažesnės. Tai mes jau žinome ir į tai atsižvelgsime teikdami pasiūlymus.

Naudodamasis šia proga norėčiau pateikti Parlamentui prašymą. Aišku, kad šio projekto sėkmė labai priklausys nuo to, kaip greitai Parlamentas išnagrinės Komisijos pasiūlymus. Šiaip ar taip, dėl šių pasiūlymų yra pasiektas bendras politinis susitarimas. Tik norėjau atkreipti dėmesį, kad tai neabejotinai apima pakeitimų esamuose teisės aktuose darymą, o tam reikia abiejų teisės aktų leidėjų pritarimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 56, kurį pateikė Colm Burke (H-0448/08)

Tema: Trąšų kainos

Per pastaruosius 12 mėnesių trąšų kaina labai išaugo. Pavyzdžiui, didmeninėse rinkose amoniako fosfatinių trąšų kaina išaugo nuo 181 EUR už toną iki 800 EUR už toną.

Ar Komisija numato imtis kokių nors veiksmų neutralizuoti šį kainų didėjimą?

 
  
MPphoto
 
 

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (DE) Gerb. C. Burke, pritariu jūsų susirūpinimui dėl augančių trąšų kainų. Iš tikrųjų jos išaugo neproporcingai. Suprantama, kad dėl to Europos ūkininkams kyla didžiulių problemų ir jie yra sunerimę.

Trąšų kainos padidėjo dėl staiga išaugusios paklausos, kurios papildo padidėjusias transporto ir energijos išlaidas. Čia yra trys veiksniai: didesnė paklausa dėl greitesnio augimo kitose pasaulio dalyse, aukštesnės energijos ir transporto kainos. Kaip žinote, paklausa išaugo visame pasaulyje ir ne tik trąšoms, bet visai grupei kitų prekių, įskaitant komercinius augalus ir maistą.

Svarbu neužmiršti, kad nors Europos ūkininkai ir turi daugiau pinigų išleisti trąšoms, ką jie ir daro, bet tuo pačiu metu, jų derliaus kaina yra didesnė. Iš FAO pateiktų statistinių duomenų matosi, kad maisto kainos per 12 mėnesių laikotarpį išaugo 37 proc. Daugiausia, 80–200 proc., išaugo pieno produktų kainos ir 50–80 proc. – grūdų kainos.

Komisija mano, kad svarbu laikytis konkurencijos taisyklių. Kol taip yra, Komisija nemano, kad yra tinkama kištis į rinką, kurioje naujosios aplinkybės atsirado dėl veiksnių, kuriems Komisija visiškai negali daryti įtakos. Noriu pakartoti, kad mes negalime daryti įtakos trims lemiamiems veiksniams, dėl kurių kainos išaugo.

Kalbant apie ilgalaikius įvykius, Komisija norėtų atkreipti jūsų dėmesį į konkurencijos skatinimo gamtinių dujų rinkoje svarbą. Manau, kad tikrai turime galimybę padėtį šioje srityje pagerinti. Jei bus priimtos Komisijos pagal trečiąjį energetikos paketą pasiūlytos priemonės, kainų padėtis dujų rinkoje turėtų pagerėti. Dėl to taip pat gali sumažėti azoto trąšų gaminamų Europos Sąjungoje kainos. Tačiau, kaip žinote, viskas priklauso nuo to, ar Komisijos pasiūlytas energetikos paketas bus priimtas.

 
  
MPphoto
 
 

  Colm Burke (PPE-DE). - Dėkojame už jūsų atsakymą šiuo klausimu. Jis mums tikrai rūpi. Žinau, kad paminėjote pieno produktų ir kitų prekių kainas, tačiau, deja, ūkininkai negauna naudos dėl šio kainų augimo. Tokią naudą gauna tarpininkai.

Norėčiau paklausti apie mūsų priklausomybę nuo tiekimo iš šalių esančių už ES teritorijos ribų. Atrodo, kad priklausome nuo Rusijos ir Ukrainos, kurios tiekia žaliavą mūsų trąšoms. Mane tik domina, kokių veiksmų mes imamės siekdami užtikrinti pakankamą tiekimą, kad per daug nepriklausytume nuo vieno ar dviejų šaltinių. Ar mes negalime pasirinkti kitų šaltinių ir pritaikyti mechanizmus skatinanti importui iš tų kitų šaltinių?

 
  
MPphoto
 
 

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (DE) Dėl to, kad Rusija ir Ukraina yra pagrindinės tiekimo šalys, privalau atkreipti dėmesį į tai, kad turime prekybos apsaugos dokumentus, kuriuos taikome trąšų importui iš šių šalių.

Kalbant paprastai, aišku, kad abi šalys gali siūlyti trąšas mažesnėmis kainomis, nes jos žino, kad trąšoms pagaminti būtina energija yra ypač brangi. Dėl to šios šalys taiko skirtingas kainas eksportuojamai energijai ir energijai naudojamai savo šalių viduje. Dėl kainų skirtumų atsiranda dempingas, todėl mes taikome atitinkamas priemones Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu.

Komisija nelabai gali daryti įtakos tiekimo diversifikavimui. Tačiau galiu pasakyti, kad kiek man yra žinoma, stambūs gamintojai ir platintojai Europoje paprastai siekia diversifikuoti savo žaliavas. Esu visai pasiruošęs šį klausimą nagrinėti dar kartą išsamiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Norėčiau padėkoti Komisijos nariui. Kiti klausimai turbūt bus Komisijos narei Fischer Boel. Išsakėte savo nuomonę apie didesnes derliaus kainas, bet atrodo, kad maisto gamybos išlaidos didėja greičiau, nei auga kainos. Į tai Europoje turime atkreipti dėmesį. Galbūt galėtumėte pasisakyti dėl to?

 
  
MPphoto
 
 

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (DE) Fischer Boel yra čia, todėl atsakinėdamas būsiu labai atsargus, nes būtent jai yra geriausiai žinoma apie kainas Europos ūkininkams. Remdamasis tuo, ką ji ligi šiol yra pasakiusi Komisijai, manau, kad gamintojų kainos iš tikrųjų auga visiems svarbiems ES produktams. Tačiau neneigsiu, kad turbūt esate teisus sakydamas, kad aukštesnės derliaus kainos nebūtinai visiškai yra susijusios su išlaidų augimu. Šiuo klausimu Komisija būtinai pasisakys.

Apskritai kalbėdami apie pokyčius maisto sektoriuje, kalbame ne tik apie gamintojo kainas. Mums taip pat rūpi, kiek teks vartotojui mokėti. Prieš kelias savaites mes ėmėmės iniciatyvos ir sudarėme aukšto lygio grupę, kuri apsvarstytų Europos maisto pramonės ateitį. Ne visiems yra žinoma, kad tai yra didžiausia pramonės sritis Europoje. Iš tikrųjų daug žmonių mano, kad automobilių sektorius yra didžiausia pramonės sritis Europoje, bet tai yra netiesa. Maisto pramonė yra pati didžiausia Europoje Šioje aukšto lygio grupėje mes ypač tikrinsime kainų tendencijas ir savo darbą baigsime iki šių metų pabaigos, kai pateiksime atitinkamas rekomendacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 57, kurį pateikė Marie Panayotopoulos-Cassiotou (H-0457/08)

Tema: Politika, pirmenybę suteikianti mažoms įmonėms

Kadangi atviroje vidaus rinkoje skatinama mažų įmonių veikla, ar Komisija siūlys užtikrinti, kad naujos technologijos būtų naudojamos joms padėti ir kokią praktinę naudą jos gali gauti iš Europos Sąjungos ir 27 valstybių narių finansuojamų mokslinių tyrimų programų?

 
  
MPphoto
 
 

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (DE) Gerb. M. Panayotopoulos-Cassiotou, pateikėte labai tipišką klausimą. Tik prieš kelias dienas Komisija pateikė labai išsamią iniciatyvą šiame sektoriuje.

Norėčiau pradėti nuo to, kad man yra labai malonu, jog pastaraisiais metais visoje Europos Sąjungoje buvo plačiai pripažinta didžiulė mažų ir vidutinių įmonių reikšmė mūsų ekonomikai ir darbo vietų kūrimui. Aš labai norėjau užtikrinti, kad visos Europos Sąjungos institucijos ir valstybės narės parodytų tinkamą dėmesį mažoms ir vidutinėms įmonėms. Jei mes visiškai neišnaudosime MVĮ augimo potencialo, nepasinaudosime jų darbo jėgos potencialu, tada nesugebėsime įveikti globalizacijos pasekmių Europoje. Leiskite man paaiškinti daugiau. Mes sėkmingai įveiksime globalizacijos pasekmes, jei sustiprinsime MVĮ sektorių Europoje. Kad taip įvyktų, MVĮ turi sugebėti geriau pasinaudoti vidaus rinkos ir pasaulinės konkurencijos siūlomomis galimybėmis.

Atsakydamas į jūsų klausimą, noriu pasakyti, kad čia yra gyvybiškai svarbu žinios, moksliniai tyrimai ir novatoriškumas. Ne tik didelės Europos įmonės, bet ir mažos bei vidutinės, jei jos aktyviai veikia tarptautinėse rinkose, privalo pereiti prie žiniomis grindžiamos ekonomikos. Dabar tai yra vienintelė jų galimybė. Jos negali konkuruoti dėl kainų. Jos tik gali konkuruoti siūlydamos geresnės kokybės produktą arba paslaugą. Šį geresnė kokybė atsiranda naudojant geresnes technologijas ir inovacijas.

Aišku, kad viena iš pagrindinių priemonių, galimų Bendrijos lygmeniu, yra Septintoji bendroji mokslinių tyrimų programa, kuri skirs mažiausiai 15 proc. lėšų mažoms ir vidutinėms įmonėms. Pagal išankstinius duomenis, atrodo, kad ši užduotis bus tikrai įgyvendinta.

Mano minėtame Smulkaus verslo akte, kartu pateikiami ir kiti pasiūlymai, kuriuose numatyta pagalba mažoms ir vidutinėms įmonėms, kad jos galėtų lengviau pasinaudoti inovacijomis, žiniomis, moksliniais tyrimais ir technologijomis. Norėčiau pateikti kelis pavyzdžius. Pirmiausia yra pateiktas pasiūlymas supaprastinti valstybės pagalbos, skirtos moksliniams tyrimams skatinti, vystymąsi ir inovacijas, taisykles, ypač taikant bendrosios išimties reglamentą. Dėl to praėjusią savaitę Komisija priėmė sprendimą, kuris padės atskleisti potencialą. Antra, skatinama kurti įmones, turinčias didelį augimo potencialą, remiant mokslinių tyrimų ir inovacijų gebėjimus, ypač labiau derinant nacionalines programas ir iniciatyvas. Taip pat yra priemonių, skirtų skatinti didesnį mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimą perduodant žinias. Čia bus pateiktas naujas badomasis projektas, skirtas finansuoti intelektinės nuosavybės pramoninį naudojimą. Taip pat galėčiau paminėti, kad skatiname MVĮ aktyviai dalyvauti Europos inovacijų ir technologijos instituto veikloje, užtikrinant, kad šios įmonės taip pat gautų naudos iš žinių perdavimo, kurį rems institutas.

Kaip matote, vyksta daug dalykų. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad galiausiai, aišku, viskas priklausys nuo pačių verslininkų ir įmonių, ar jie pasinaudos siūlomomis galimybėmis. Todėl yra labai svarbu, kad rinkos dalyviai kuo daugiau žinotų apie dabartines galimybes. Tai yra susiję su informacija ir ryšiais, kuriuos reikia labai tobulinti. Dėl to šiais metais Komisija sukūrė Europos elektroninio verslo rėmimo tinklą. Tai didžiausias tokio tipo tinklas, esantis pasaulyje. Jo tikslas yra tas, kad kiekvienai įmonei Europoje būtų pasiekiamas informacijos punktas, kuriame ji galėtų gauti atsakymus į visus klausimus dėl inovacijų, galimybės pasinaudoti ES programomis ir mokslinių tyrimų rezultatais.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, nuoširdžiai dėkoju už išsamų jūsų atsakymą. Taip pat jūs atsakėte ir į papildomą klausimą dėl bendravimo su verslininkais ir informacijos jiems teikimo.

Ar galėtumėte suteikti man šiek tiek daugiau informacijos? Esu kilusi iš regiono, esančio prie rytinės Europos Sąjungos sienos. To regiono nepasiekia jokia informacija. Smulkieji verslininkai sunkiai verčiasi, jie tiesiog vos egzistuoja. Kaip minėjote, šie verslininkai išimtinai priklauso tik nuo kainų skirtumo, o ne kokybės. Jiems gali teikti nutraukti savo verslą.

Ką galėtumėte patarti šiuo klausimu?

 
  
MPphoto
 
 

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (DE) Gerb. M. Panayotopoulos-Cassiotou, dėkoju už jūsų paramą. Aišku, kad žinojau, kad galiu visiškai pasikliauti jumis dėl šio klausimo, kaip ir jūs galite visiškai pasikliauti manimi.

Dėl tinklo tankumo turiu pripažinti, kad Europoje jis dar nėra išsidėstęs taip tankiai, kaip norėtume. Per kitus penkis mėnesius baigus šį projektą kiekviename Europos regione bus vienas iš šių punktų. Kiekvienam Europos regione gana netoli įmonių bus įsikūrę padaliniai, užtikrinant, kad nebūtų sunkumų norint jais pasinaudoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Heaton-Harris atsakymas į klausimą Nr. 58 bus pateiktas raštu.

 
  
  

Klausimas Nr.59, kurį pateikė Liam Aylward (H-0435/08)

Tema: Siūlomas moduliacijos padidinimas, atsižvelgiant į BŽŪP peržiūrėjimą.

Kalbant apie BŽŪP būklės peržiūrėjimą, ar Komisija įsivaizduoja padėtį, kada pasiūlytas moduliacijos didinimas būtų atliekamas savanoriškai?

Klausimas Nr.60, kurį pateikė Seán Ó Neachtain (H-0437/08)

Tema: BŽŪP mokėjimai

Pagal Komisijos narės pasiūlytą BŽŪP būklės patikrinimą, ūkininkams, gaunantiems mažiau nei 5000 EUR metinių mokėjimų, mokėjimų jų ūkiui, pagal Komisijos narės Fischer Boel pasiūlytą BŽŪP būklės patikrinimą, nesumažės. Ar Komisija galvoja didinti šią ribą?

Klausimas Nr.62, kurį pateikė Ioannis Gklavakis (H-0444/08)

Tema: Bendrosios žemės ūkio politikos būklės peržiūra

Apie 130 000 Europos ūkininkų tabako auginimas yra vienintelis pajamų šaltinis. Nepaisant to, Reglamente (EB) Nr. 1782/2003(1)numatyta, kad nuo 2010 m. 50 proc. I ramstyje (tiesioginė pagalba) esančių išteklių bus perkelti į II ramstį (kaimo plėtra). Dėl to gerokai sumažės šių gamintojų pajamos. Be to, tabako auginimas vyksta pusiau sausringuose regionuose, kur nėra alternatyvių darbo galimybių.

Tuo pat metu vyksta bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) būklės peržiūra. Peržiūrima daug sprendimų, priimtų 2003 m. BŽŪP reformos metu. Ar ji yra atlikusi analizę, nustatančią, kokios kultūros galėtų pakeisti tabaką šiuose regionuose, kad Europos ūkininkų, auginančių tabaką, tai nepaveiktų finansiškai ar socialiai?

Klausimas Nr.65, kurį pateikė Stavros Arnaoutakis (H-0458/08)

Tema: BŽŪP: planavimas ir taikymas, suteikiant pirmenybę smulkiesiems gamintojams

Neturėtume užmiršti, kad žemės ūkis yra pagrindinė Graikijos kaimo vietovių gyventojų užimtumo forma, ypač tokiuose geografiškai nepalankiuose regionuose, kaip salos ir kalnuoti regionai. Bendrosios žemės ūkio politikos remiamas kompensacijų ir tiesioginės pagalbos apkarpymas, išteklius perkeliant iš pirmojo ramsčio į antrąjį, ypač sukėlė nerimą Graikijos gamintojams, kadangi jis paveiks ir taip mažas jų pajamas, kils ekonominis sąstingis tarp mažųjų gamintojų. Kaip Komisija Europos lygmeniu trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje, ketina spręsti sunkias ekonomines problemas, su kuriomis susidurs ūkininkai (degalų kainų augimas, didelės gamybos išlaidos, gamintojo ir vartotojo kainų skirtumai), kad mažieji gamintojai išliktų?

 
  
MPphoto
 
 

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Džiaugiuosi turėdami progą atsakyti į visus keturis klausimus, kadangi panašu, kad pagal pradinį tvarkaraštį mes gana daug vėluojame.

Dėl pirmųjų trijų klausimų norėčiau pasakyti, kad Europos Sąjungos žemės ūkis sprendžiant šiandienos pasaulines aplinkosaugos problemas yra tiek duodančioji, tiek gaunančioji pusė. Mes negalime pasyviai stebėti ir nieko nedaryti. Būtina imtis veiksmų ES lygmeniu. Dėl kaimo plėtros galime suteikti tam labiausiai skirtas ir veiksmingiausias priemones. Tačiau kaip jūs visi žinote, mūsų lėšos skirtos kaimo plėtros politikai yra ribotos. Geriausias ir paprasčiausias būdas gauti daugiau pinigų, yra papildomai perkeliant lėšas iš pirmojo ramsčio, iš tiesioginių išmokų, į kaimo plėtros politikos sritį, esančią antrajame ramstyje, vadinamąja privalomąja moduliacija.

Nesu pasiruošusi svarstyti moduliacijos padidinimo. Yra gana aišku, kad Komisija atsižvelgė į tai, kad 2007 m. vasario mėn. Parlamentas priėmė pranešimą, kuriuo buvo atmestas pasiūlymas dėl savanoriškos moduliacijos. Noriu pasakyti, kad esu patenkinta, kad mes visada sutarėme dėl šio klausimo.

Kalbant apie ribą, Komisija siūlo perkelti 5 mlrd. EUR iš pirmojo į antrąjį ramstį 2009–2012 m. laikotarpiu. Šie skaičiavimai yra atlikti, remiantis šiuo metu esančia nustatyta 5000 EUR riba, arba kaip mes paprastai vadiname – lengvata. Šios ribos padidinimas reikštų, kad reikėtų mažinti lėšas. Komisija mano, kad turint mažiau lėšų, labai susilpnėtų veiksmingumas sprendžiant problemas dėl klimato kaitos ir vandens trūkumo.

Būklės patikrinimo ribose mažiesiems gamintojams, gaunantiems tiesiogines išmokas, mažesnes nei 5000 EUR, toliau nebus taikoma moduliacija. Todėl mažieji ūkininkai bus ne tik toliau apsaugoti nuo bet kokio galimo neigiamo poveikio pereinant iš 1-ojo ramsčio į 2-ąjį ramstį, bet taip pat galės gauti naudos iš pinigų, gautų iš moduliavimo, dalyvaudami atitinkamose kaimo plėtros programose.

Kalbant apie moduliavimą, ūkininkai man dažnai sako, kad „jūs paimsite mano pinigus“ arba „jūs sumažinsite išmokas ūkininkams žemės ūkio sektoriuje“. Tai nėra tiesa. Kai pinigai yra moduliuojami, daugiau pinigų bendrai patenka į sektorių, kadangi moduliuoti pinigai privalo būti bendrai finansuojami valstybių narių. Aišku, kad turėdami naujai moduliuotus pinigus, mes galėsime būti konkretesni. Paprasčiausiai parengsime naujų galimybių sąrašą, aiškiai skirtų kovoti su naujomis problemomis. Todėl sakantiems, kad moduliavimas ar pinigai skirti kaimo plėtrai gali būti naudojami bet kam, galiu pažadėti, kad to neatsitiks su pinigais, kuriuos mes numatome moduliuoti būklės patikrinimo metu. Todėl mes ne paimame pinigus, o iš tikrųjų sukuriame daugiau pinigų, kurie yra pervedami atgal į žemės ūkio sektorių.

Nežinau, ar šįvakar čia yra S. Arnaoutakis, todėl į jo klausima neatsakysiu.

Atsakydama į I. Gklavakiso klausimą dėl išmokų tabako auginimui išsaugojimo, turiu remtis savo pačios atsakymu, kurį pateikiau Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete liepos 24 d. Iš tikrųjų atsakymą esu pateikusi keletą kartų čia plenarinių posėdžių metu. Komisija neketina iš naujo svarstyti tabako sektoriaus atliekant būklės patikrinimą. Dar kartą pakartosiu, kad 2004 m. tabako reformai pritarė visos tabaką gaminančios šalys, todėl nėra jokio pagrindo šiai diskusijai atnaujinti. Tikiuosi, kad visi pritarsime tam, kad kaimo plėtrai skiriami pinigai ypač toms sritims, kur vyksta ar vyko tabako gamyba, remti bus labai svarbūs. Taip pat Parlamentui 2009 m. pabaigoje pateiksime ataskaitą apie tabako reformos pasekmes.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (UEN). - Komisijos nare, esu tikra, kad jus, kaip ir kitus, esančius šiuos Rūmuose, erzina tai, kaip vyksta klausimų valanda. Apie tai kalbėjome daug kartų, bet nieko nevyksta.

Noriu padėkoti Komisijos narei už atsakymą, nors ir manęs jis netenkina. Manau, kad jei bus įvestas privaloma moduliacija, atsiras pasidalijimas ir trintis tarp įvairių ūkininkų grupių, tarp didžiųjų ir mažųjų ūkininkų, o ypač tarp ūkininkų, dirbančių įvairiose žemės ūkio įmonėse. Nenorėčiau, kad tai įvyktų.

Pavyzdžiui, paskutiniame mano pranešime dėl avių, kuris buvo didele dauguma priimtas Parlamente praėjusį mėnesį, aš siūliau, kad moduliacija ir 69 straipsnis (dabar 68 straipsnis) būtų pasiūlyta savanoriškumo pagrindu valstybėse narėse. Ar Komisijai nėra priimtinas tas sprendimas, kuris buvo čia patvirtintas praėjusįjį mėnesį šio Parlamento narių?

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Ó Neachtain (UEN). (GA) Gerb. pirmininke, būtent smulkieji ūkininkai, gaunantys iki 5000 EUR išmokas, turi daugiausia problemų, bet vis tiek gauna mažiausiai pinigų. Ar Komisijos narė sutinka, kad ši 5000 EUR riba buvo nustatyta prieš daug metų – 2002 m., prieš atsirandant infliacijai ir esminiams pokyčiams? Komisijos nare, ar nemanote, kad smulkieji ūkininkai dabar galėtų gauti daugiau nei anksčiau, kai buvo suformuota politika, ir ši riba turėtų būti padidinta?

 
  
MPphoto
 
 

  Ioannis Gklavakis (PPE-DE). (EL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos narei, nors jos atsakymas buvo neigiamas. Žinau, kad ji yra darbštus, skrupulingas ir sąžiningas žmogus. Norėčiau užduoti jai tokį klausimą.

Tabakas yra vienintelis žemės ūkio produktas, kuris yra taip vertinamas. Toks elgesys nėra teisingas. Tačiau norėčiau pridurti, kad atsižvelgiant į tai, kad tabako gamintojai yra neturtingi, smulkieji ūkininkai, ar galėtumėte apsaugant juos nuo išnykimo bent atlikti studiją, kuri parodytų, ką šie žmonės galėtų auginti, kai tabako auginimo bus atsisakyta?

 
  
MPphoto
 
 

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Pasiūlyme dėl būklės patikrinimo yra numatyti veiksmai, kaip padėti avių ir ožkų sektoriui. Pirmiausia aiškiai nurodoma, kad bus galima išlaikyti išmokas avių sektoriuje, nes žinome, kad šis sektorius yra pažeidžiamas. Labai svarbu, kad išliktų gamyba tuose regionuose, kuriuose nustojus auginti avis tikriausiai nieko neliktų, todėl išmokos galėtų tai išspręsti.

Turiu pasakyti, kad kalbant apie naująjį 68 straipsnį, valstybės narės gali savanoriškai naudotis ir nurėžti 10 proc. nuo tiesioginių išmokų. Tada, priklausomai nuo valstybių narių sprendimo, pervesti dalį šių pinigų į avių arba ožkų sektorių. Taikyti sujungtas išmokas galima tiek karvėms žindenėms, tiek avims ir ožkoms.

Nežinau, ar gerai supratau kitą klausimą, bet jeigu pažiūrėtumėte į bendrą biudžetą, skirtą žemės ūkiui, kuriam 2002 m. pritarė valstybių vadovai, tai jis buvo pastovus su nustatytu 1 proc. infliacijos koeficientu. Gerbiamieji nariai yra teisūs sakydami, kad infliacija yra aukštesnė nei 1 proc., ypač dabar, kai naftos ir maisto kainos išaugo. Todėl galime sakyti, kad suteiktos teisės visiškai neatspindi kitų produktų teisių. Tačiau šį sprendimą priėmė valstybių vadovai. Todėl dabartinė padėtis, ypač tuose sektoriuose, kur kainos išaugo daugiausia per pastaruosius 30 metų, būtent kad kainos pradeda augti, yra ženklas tiems, kurie iš to nori užsidirbti.

Gerb. I. Gklavakiui noriu pasakyt, kad tarp mūsų vyko daug diskusijų, ir man visada patinka svarstyti šį klausimą su juo. Manau, kad jis gali grįžti pas savo rinkėjus ir pasakyti, kad jis aršiai kovoja, kad būtų išsaugotos neatsietos išmokos.

Tabako gamyba nėra tvari visose srityse, bet manau, kad naudojant kaimo plėtrai skirtus pinigus tabako sektoriuje, tai taip pat reikštų, kad norintieji išsaugoti savo verslą galėtų modernizuoti savo tabako gamybą. Galbūt tada būtų sukurta ekonomiškai perspektyvi tabako gamyba, nes išaugtų tabako kokybė. Manau, kad turime pažvelgti į tikrąją padėtį, kad nieko nebegalima padaryti ir bandyto ieškoti geriausių sprendimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Wiesław Stefan Kuc (UEN). - (PL) Gerb. Komisijos nare, esate gerai žinoma kaip žmogus, visada siekiantis mažinti gamybos kainas žemės ūkyje. Mūsų šalyje, t. y. Lenkijoje, vyriausybė neseniai įvedė papildomus mokesčius ūkininkams, gaminantiems rapsų aliejų savo naudojimui ir dedantiems jo į degalus. Tam tikra prasme tai yra susiję su biodegalų gamyba. Kadangi tai yra tas pat, kaip mokėti mokesčius už tai, kad geri savo pieną, valgai savo daržoves ar bulves, ar galite šiems ūkininkams suteikti paramą, kad jie galėtų tęsti savo veiklą, be papildomai taikomų mokesčių, jei šį aliejų pirktų iš kitur?

 
  
MPphoto
 
 

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Prieš pradedama dalyvauti Europos Sąjungos politikoje, aš visada labai siekiau išlaikyti subsidiarumą. Tai reiškia, kad apmokestinimas nepatenka į bendrosios politikos sritį. Todėl pačios valstybė narės sprendžia, kaip tvarkyti savo mokesčių sistemą. Todėl dėl įvairių priežasčių aš geriau laikysiuos atokiau nuo nacionalinių diskusijų, kaip turėtų būti sprendžiamas rapsų apmokestinimo klausimas. Suprantu jūsų susirūpinimą, bet aš geriau nesivelsiu į šią diskusiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

 
  
  

(Posėdis nutrauktas 8.45 val. ir atnaujintas 9 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: M. A. DOS SANTOS
Pirmininko pavaduotojas

 
  

(1)OL L 270, 2003 21 10, p. 1.

Teisinė informacija - Privatumo politika