Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2030(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0250/2008

Pateikti tekstai :

A6-0250/2008

Debatai :

PV 09/07/2008 - 20
CRE 09/07/2008 - 20

Balsavimas :

PV 10/07/2008 - 5.8
CRE 10/07/2008 - 5.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0365

Diskusijos
Trečiadienis, 2008 m. liepos 9 d. - Strasbūras Tekstas OL

20. Kosminė erdvė ir saugumas (diskusijos)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas − Karl von Wogau (A6-0250/2008) pranešimas Užsienio reikalų komiteto vardu dėl kosminės erdvės ir saugumo (INI/2008/2030),.

 
  
MPphoto
 
 

  Karl von Wogau, pranešėjas. − (DE) Gerb. pirmininke, Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojau, Parlamento nariai, pagal Europos saugumo ir gynybos politiką vykdomos operacijos tampa vis pavojingesnės. Pirmą kartą Europos Sąjungos vadovaujamos operacijos metu žuvo kareivis. Gille Polin žuvo pasienyje tarp Čado ir Darfūro.

Todėl mes privalome išnagrinėti, ar kai kurių iš šių pavojų galima išvengti. Paprastai jie kyla dėl blogos komandos struktūros, bet taip pat ir tada, kai vykdant specifines operacijas neturima reikalingos įrangos.

Svarstydami šį klausimą, pradėsime nuo Javiero Solanos plataus požiūrio į saugumo strategiją. Jis apima ginkluotas pajėgas bei Europos Sąjungos svarbiausią infrastruktūrą, išorės sienas ir humanitarines operacijas. Čia mes randame trūkumų kosmoso erdvėje, palydovinėje žvalgyboje, palydovinėje telekomunikacijoje ir navigacijoje. Jei labiau bendradarbiausime šioje srityje, galėsime savo pinigus išnaudoti naudingiau ir veiksmingiau.

Pradėsiu nuo žvalgybos. Turime žvalgybos palydovą „Helios“, vokiškus palydovus „SAR Lupe“ ir itališkus „Cosmo-Skymed“. Svarbu užtikrinti, kad iš šių žvalgybos palydovų gaunami vaizdai būtų prieinami mūsų palydovų centrui, esančiam Torechone.

Dar yra projektas MUSIS, numatytas vykdyti ateityje. Savo pranešime primygtinai reikalavau, kad šiam projektui galų gale būti pritaikyta atitinkama Europos programa. Dar mes turime palydovinę navigaciją, pagal projektą „Galileo“. Pranešime gana aiškiai išdėstyta, kad projektas „Galileo“ ateityje taip pat turėtų būti pritaikytas ir karinėms operacijoms, kadangi mūsų ginkluotosioms pajėgoms, rengiančioms ir vykdančioms tokias operacijas, reikia, kad „Galileo“ nurodytų kryptį.

Todėl dabar kalbėsiu apie telekomunikacijas, kurios taip pat turi būti palydovinės. Glaudžiau bendradarbiaudami turėtume daugiau naudos. Taip pat manau, kad vykdomas bendras projektas dėl programine įranga paremto radijo ryšio perdavimo suteikia daug galimybių. Yra sukuriamos bendros normos saugomoms telekomunikacijoms. Tai galėtų užtikrinti ginkluotųjų pajėgų ir policijos sąveiką, taip pat sąveiką tarp pajėgų, pasiruošusių imtis reikalingų priemonių stichinių nelaimių metu.

Taip pat turime stebėti kosminę erdvę kontroliuojant mūsų kosmoso infrastruktūrą ir apsaugant savo palydovus. Turėtume sukurti bendrą sistemą Europoje. Reikalinga išankstinio perspėjimo sistema dėl balistinių raketų, ryšių ir elektroninės žvalgybos.

Šiek tiek apie finansavimą. Pastebėjome, kad jau dabar skiriame didelę sumą iš Europos biudžeto saugumui, t. y. pirmiausia dėl saugumo mokslinių tyrimų, antra, GMES – palydovinei stebėjimo sistemai, kuri irgi yra susijusi su saugumu, o dabar ir „Galileo“. Šiuo metu 750 mln. EUR skiriama saugumui. Galbūt turėtume pasvarstyti, ar Europos biudžeto lėšos taip pat galėtų būti skirtos ir kitiems, mano minėtiems, planuojamiems vykdyti projektams.

 
  
MPphoto
 
 

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (DE) Gerb. pirmininke, nariai, kosminės erdvės politika atliks labai svarbų vaidmenį per kitus šešis mėnesius. Tai yra vienas iš pirmininkausiančiosios Prancūzijos prioritetų. Komisija tam labai pritaria. Visi suprantame, kad kosminė erdvė yra patrauklus dalykas. Tai matome šiandien, sekdami mokslinius zondo „Pheonix Max“ nuotykius, kaip tai darėme ir prieš kelis mėnesius, kai į tarptautinę kosminę stotį buvo sėkmingai įdiegtas Europos Kolumbo laboratorijos modulis.

Dar turiu pridurti, kad, be pagrindinių savo pasiekimų, kosminės erdvės technologijos pateikia vis daugiau priemonių, reikalingų mūsų politikos tikslams pasiekti. Tai taikytina aplinkosaugos, transporto, žemės ūkio politikos srityse ir taip pat tokiose pagrindinėse išorės politikos srityse kaip vystymosi politika, humanitarinė pagalba ir tarptautinė pagalba stichinių nelaimių metu bei, aišku, kosmoso erdvės ir Europos saugumo politikoje. Šios sritys dėka K. von Wogau išliko svarbios daug metų, už tai Komisija yra labai jam dėkinga.

Komisija, praėjusiais metais savo komunikate dėl Europos kosminės erdvės politikos, pabrėžė kosminės erdvės pritaikymo Europos saugumo ir gynybos politikoje svarbą. Sutinku su pranešėju, kad šie du dalykai yra glaudžiai susiję. Todėl Komisija pritaria šiam pranešimui dėl kosminės erdvės ir saugumo, su pateiktais pasiūlymais, konkrečiomis iniciatyvomis ir priemonėmis.

Norėčiau daugiau pasisakyti dar dėl kelių dalykų. Pranešime pabrėžiama, kad Europos Sąjunga pagal dabartinę finansinę perspektyvą daugiau nei 5 mlrd. EUR skiria projektų kosminėje erdvėje finansavimui. Didžioji šios sumos dalis tenka GMES (Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema), kuri greitai bus pavadinta nauju pavadinimu, tokiu patraukliu kaip „Galileo“. Tai vyks rugsėjo mėn.

Galimas GMES pritaikymas taip pat yra labai svarbus Europos saugumo ir gynybos politikai. Noriu, kad dėl to neliktų jokių abejonių. Tada nebepasikartotų praeities klaidos. Negalime neigti, kad GMES potencialiai gali būti naudojama įvairiai. Tai turi ir privalo būti naudojama protingai, vengiant kopijavimo ir nereikalingų išlaidų. Tai yra vienintelis būdas mums užtikrinti savo kosminės erdvės pramonės konkurencingumą ir vystyti jos technologijas.

Kitas mano klausimas yra labai svarbus Komisijai, atsižvelgiant į mūsų patirtį dėl „Galileo“. Jei norime naudoti GMES ilgą laiką, turime sukurti nuolatinį veikiantį finansinį pagrindą. Šiuo metu jo nėra. Mes vis dar esame kūrybos etape ir GMES finansuojamas iš pinigų, skirtų moksliniams tyrimams ir plėtrai. Gretai pereisime į kitą etapą, o tada turėsime parengti bendras išvadas dėl to, ką iki dabar esame bendrai nusprendę, ne tik kosminės erdvės politikos srityje, bet dėl Europos biudžeto. Nebūtų protinga vystyti technologijas, o vėliau neskirti lėšų jos taikymui.

Jei norime turėti ilgalaikę, veikiančia finansinę bazę, kalbu be jokių išlygų, tada privalome įtraukti ir kosminės erdvės projektus, kurie yra tiesiogiai susiję su saugumu ir gynyba.

Apie tai būtų kitas mano pasisakymas. Visi sutinkame, kad kosminės erdvės bei saugumo ir gynybos politikos sritys yra susijusios. Todėl turime geriausiai pasinaudoti kosminės erdvės bei civilinio ir karinio saugumo sinergijomis tiek technologijų, tiek veiksmų atžvilgiu. Todėl labai džiaugiuosi, kad šiame pranešime skatinamas bendradarbiavimas tarp ramsčių, t. y. tarp Komisijos, Tarybos, Europos gynybos agentūros ir Europos Sąjungos palydovų centro tarnybos.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad privalome pažvelgti į visus klausimus dėl kosminės erdvės ir jos sąsajų su Europos saugumo ir gynybos politika, tuo pat metu paisant pamatinių sutarčių nuostatų. Komisija niekada jų nepaliestų ir yra aiškiai pasakiusi, kad iš Europos Sąjungos biudžeto negalime finansuoti jokių priemonių Europos gynybos srityje ar karinių priemonių. Komisija labai pritaria tam, kad pranešime yra daugiau atkreipiamas dėmesys į tokius užsienio ir saugumo aspektus kaip kosmines erdvės veiklos elgesio kodeksas ar palydovų galimybės tikrinti tarptautinių ginklų kontrolės susitarimų vykdymą.

Pagrindinė problema mūsų politikoje yra kosminės erdvės naudojimas tik taikiems tikslams. Europos Sąjunga, čia kalbu apie įvairias Europos Parlamento rezoliucijas, palaiko bet kokią iniciatyvą prieš kosminės erdvės apginklavimą. Dėl to Komisija pritaria Europos kosmoso agentūros ketinimams sukurti informuotumo apie padėtį kosminės erdvės srityje priemonę, kuri ne tik tikrintų susijusių susitarimų įgyvendinimą, bet taip pat prižiūrėtų mūsų palydovų saugumą.

Po kelių dienų svarstysime, kaip tai suderinti su Bendrijos veikla, per ministrų, atsakingų už kosminę erdvę, pirmininkaujančiosios Prancūzijos ir Komisijos susitikimą, kuris vyks Kourou, Europos kosmodromo „Guyana Space“ centre.

Pranešimas dėl kosminės erdvės ir saugumo parodo saugumo problemas, su kuriomis per artimiausius metus susidurs Europa. Turime pasinaudoti tuo kaip galimybe padaryti, kad Europa dažniau imtųsi veiksmų ir būtų konkurencingesnė. Pažangi Europos kosminės erdvės politika ir bendra Europos saugumo ir gynybos politika gali mums padėti tai pasiekti.

 
  
MPphoto
 
 

  Romana Jordan Cizelj, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentas. (SL) Europos kosminės erdvės politika yra labai svarbi dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia ji padeda užtikrinti didesnį saugumą. Antra, padeda įgyvendinti Lisabonos strategijoje numatytus vystymosi tikslus dėl ekonomikos augimo ir užimtumo. Šiam aspektui pramonės komitete buvo pirmiausia skirtas mūsų dėmesys.

Esame patenkinti, kad Lisabonos sutartyje, skyriuje dėl mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, yra numatytas teisinis pagrindas vykdyti Europos kosminės erdvės politiką. Mes atidžiai išnagrinėsime pasiūlymus dėl Europos kosminės erdvės programos, kuriuos Komisija parengs, ir tada priimsime sprendimą. Taip pat atitinkamai privalome apibrėžti savo santykius su Europos kosmoso agentūra.

Džiaugiuosi, kad šiandien buvo pasirašytas reglamentas, užtikrinantis programų EGNO ir „Galileo“ praktinį įgyvendinimą. Įgiję patirties su šiomis dviem programomis, mes galėsime susitarti, kaip valdyti kitas programas. Dabar privalome praktiškai parengti ir sukurti aplinką, kur galėsime veiksmingiau naudoti naujas sistemas ir kuo daugiau jas taikyti, iš anksto savęs per daug neribodami.

Ponai ir ponios, kosminė erdvė yra bendras visų turtas, o ne vienos tautos ar bendruomenės nuosavybė. Todėl ateityje rengdami Europos Sąjungos teisės aktus privalome taip pat atsižvelgti ir į esamą tarptautinę sistemą. Kalbu apie Jungtinių Tautų sutartis bei kosminės erdvės teisės aktų principus.

Galiausiai norėčiau taip pat padėkoti pranešėjui už jo bendradarbiavimą, kad jis atsižvelgė į Pramonės komiteto nuomonę. Esu įsitikinęs, kad taip dirbdami mes galime pasiekti dar daugiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Ibrisagic, PPE-DE frakcijos vardu. (SV) Gerb. pirmininke, dėkoju K. von Wogau už gerą ir aiškų pranešimą. Norėčiau pradėti nuo to, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo neturi nieko bendra su kosmine erdve – nuo karo Balkanuose. Pagaliau supratome, kad dešimtajame dešimtmetyje, įvairių konfliktų metu, Balkanuose Europa padarė daug klaidų. Europa šias klaidas padarė ne dėl blogos bendros užsienio ir saugumo politikos, o todėl, kad tokios politikos visai nebuvo. Vis dar yra žmonių, kurie priešinasi tiek bendrai užsienio ir saugumo politikai, tiek sritims, kurios yra minimos pranešime.

Pritariu K. von Wogau, kad palydovinės sekimo sistemos turėtų būti finansuojamos iš Europos Sąjungos biudžeto. Ne tik todėl, kad tokios sistemos gali būti naudojamos saugumo tikslams, bet ir todėl, kad jos gali būti naudojamos ir kitiems visuotinės svarbos tikslams, pavyzdžiui, aplinkai.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad sprendžiant šiuos svarbius, bet taip pat labai opius klausimus, susijusius su kosminės erdvės aspektais ir Europos saugumu, yra gerai turėti sistemą, kuri būtų nepriklausoma nuo JAV, kuri sukurtų didesnį valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir leistų geriau panaudoti savo išteklius. Sistema, kuri yra aprašyta šiame pranešima, taip pat padėtų ateityje geriau valdyti bet kokius konfliktus, kurių Europoje nenorėtume, tačiau sykiu tektų turėti su šia sistema reikalų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ana Maria Gomes, PSE frakcijos vardu. – (PT) Gerb. pirmininke, sveikinu mūsų narį Karlą von Wogau su šiuo pranešimu. Ir su tuo, kaip jis nenuilsdamas palaikė Europos projektą rengiant Europos gynybos politiką. Pranešime atitinkamai suderinami pagrindiniai tikslai Europos politikos kosminės erdvės ir saugumo srityje. Pirmiausia svarbu pasinaudoti visais diplomatiniais ir politiniais kanalais užkertant kelią kosminės erdvės apginklavimui, kaip tai pabrėžė Komisijos narys G. Verheugen. Taip kosminė erdvė toliau išliktų atviras visos žmonijos turtas. Antra, Europa turi vykdyti politiką, naudoti finansinius išteklius ir įrangą, būtiną užtikrinti savo strateginei autonomijai tarptautinėje arenoje.

Kalbant apie pirmąjį tikslą, svarbu pabrėžti, kad čia kalbame ne apie kosminės erdvės naudojimą karinėms reikmėms. Žinome, kad nuo kosminės erdvės tyrinėjimo pradžios palydovai yra naudojami remti įvairių valstybių ginkluotoms pajėgoms ryšių srityje. Kai kurie iš mūsų kolegų toliau painioja tokias operacijas, kurios neprieštarauja tarptautinei teise, su nesenai buvusiais kai kurių valstybių, ypač Jungtinių Valstijų, mėginimais ginklus naudoti kosminėje erdvėje ir padaryti ją ketvirtuoju mūšio lauku, be sausumos, jūros ir oro. Privalome kovoti su tokiomis karinėmis strategijomis ir kitomis nepriimtinomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, 2007 m. sausio mėn. Kinijos atliktais priešpalydoviniais bandymais.

Šis pranešimas yra reakcija į šias grėsmes, siekiant užtikrinti Europos Sąjungai iniciatyvų vaidmenį. Tai yra Europos užduotis taikyti pasaulinę strategiją, siekti tarptautinėje visuomenėje sukurti veiksmingą teisinį pagrindą, užtikrinti, kad būtų visiškai iš kosmoso pašalinti ginklai, peržiūrėti ir stiprinti bendrą sutartį.

Kalbant apie antrą tikslą, pranešime įspėjama apie kosmoso svarbos nepaisymą užtikrinant Europos strateginę autonomiją. Kaip parodė projektas „Galilėjo“, didžioji dauguma EP narių mano, kad bendri finansiniai ir technologiniai ištekliai bei įranga visiems europiečiams yra vienintelis būdas Europai išvengti priklausomybės nuo Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Kinijos vykdant tokią gyvybiškai svarbią strateginę veiklą kaip navigacija.

Pranešime taip pat yra pabrėžiama „Galileo“ ir kitų Europos nacionalinių programų svarba bendroje užsienio ir saugumo politikoje, kurios dažnai yra nepaisoma arba baiminamasi. Be taikaus ir veiksmingo kosminės erdvės naudojimo, mūsų ekonomika, transporto sistemos, meteorologija ir visas mūsų gyvenimas taptų neįmanomas. Europoje būtina strategiškai mąstyti apie šią svarbią sritį. Taip, kaip tai yra daroma Vašingtone, Pekine ir Maskvoje. Galvoti ir veikti. Apie tai galvojant, gaila, kad šiose diskusijose nedalyvauja pirmininkaujančioji valstybė narė.

 
  
MPphoto
 
 

  Tobias Pflüger, GUE/NGL frakcijos vardu. (DE) Gerb. pirmininke, pranešimo 41 dalyje rašoma: „ragina, kad vykdant Europos kosmoso politiką jokiomis aplinkybėmis nebūtų prisidedama prie kosmoso naudojimo karinėms reikmėms ir ginklavimosi kosmose“. Kol kas viskas gerai. Tačiau visas pranešimas prieštarauja tam sakiniui. Tiesą sakant, jame yra sąrašas karinių priemonių. Pavyzdžiui, 5 dalyje konstatuojama, kad karinėje srityje reikalingas telekomunikacijos, informacijos valdymas, stebėjimas ir navigacija. Pranešime net yra pabrėžiamas palydovo projekto „Galileo“ reikalingumas, kuris gana aišku, kad yra civilinis projektas, vykdyti nepriklausomoms ESGP operacijoms.

Dėkoju, kad G. Verheugenui, kuris dar kartą išaiškino biudžetinius aspektus. Dabartinėje sutartyje dėl Europos Sąjungos yra gana aiškiai pasakoma, kad ES biudžetas negali būti naudojamas karinėms reikmes. Dėl to GUE/NGL frakcija pateikė pakeitimus, skirtus teisinei padėčiai sureguliuoti, kad kosminė erdvė galėtų būti naudojama tik civilinėms reikmėms, o „Galileo“ yra aiškiai civilinis projektas.

Žiūrint į kitų pateiktus pakeitimus, įdomu matyti, kokie kai kurie iš jų yra prieštaringi. Mano mėgstamiausias yra Žaliųjų frakcijos pateiktas pakeitimas. Jame pabrėžiama, kad „Galileo“ privalo išlikti kosminės erdvės projektu civilinėms reikmėms tenkinti, tačiau pripažįstama autonominių ESGP operacijų svarba. Jo nuostatos aiškiai prieštarauja viena kitai. Turime nurodyti, kad klausimas yra susijęs su Europos Sąjungos kosminės erdvės sukarinimu.

Lengva badyti pirštais kitus, kurie (taip pat) siekia sukarinti kosminę erdvę. Būtent jos naudojimo karinėms erdvėms mes ir nenorime matyti! Štai kodėl visas šis pranešimas yra suformuluotas neteisingai, kadangi jame aiškiai reikalaujama sukarinti kosminę erdvę. Mes to nepripažįstame. Norime, kad kosminė erdvė būtų naudojama civilinėms reikmėms, ir norime, kad „Galileo“ išliktų tik civiliniu projektu. Paskelbę šį naujausią viešąjį konkursą, 3, 4 mlrd. EUR prievolę dabar perkėlėme mokesčių mokėtojui. Sakome, kad norime turėti sistemą, kuri būtų nepriklausoma nuo JAV, tačiau dabar bendrovė „Boeing“ yra aiškiai susidomėjusi šiuo konkursu. Todėl visa tai jau neatrodo tiesa.

Norime, kad kosminė erdvė būtų naudojama tik civilinėms reikmės ir nebūtų karinama!

 
  
MPphoto
 
 

  Gerard Batten, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, šis pranešimas prasideda tokiais žodžiais „dėl vis didesnių politinių ir saugumo iššūkių, su kuriais vis dažniau susiduria Europos Sąjunga, Europos kosmoso politika tapo strategine būtinybe“.

Jei pažiūrėtume į šį teiginį grynai formaliai, būtų aišku, kad rekomendacijos pranešime atrodys kaip loginė seka – bendra Europos kosmoso politika, Europos saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimas, palydovinės navigacijos sistemos „Galileo“ panaudojimas karinėms reikmėms ir, aišku, biudžetas visam tam padengti.

Bet jeigu mes nepripažinsime šio teiginio, visa logika dings. Iš tikrųjų Europos žemynas susiduria su politiniais ir saugumo iššūkiais, tačiau kodėl Europos Sąjunga privalo turėti autonominę kosmoso bei saugumo ir gynybos politiką?

Didžiosios daugumos piliečių nuomone, Europos Sąjunga nėra ir neturi būti politinė valstybė. Tik valstybės gali teisėtai vykdyti saugumo politiką ir turėti karines galias. Kaip sakoma pranešime, Lisabonos sutartyje yra įrašytas Europos kosmoso politikos teisinis pagrindas ir numatyta galimybė vykdyti nuolatinį struktūrinį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos klausimais.

Tačiau teisiškai Lisabonos sutartis yra mirusi. Ją nužudė airiai, neseniai vykusiame referendume, pasisakę prieš ją. Taigi, kosmoso bei saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimui taip pat gali ateiti galas.

Kad kosmoso bei saugumo ir gynybos politika galėtų būti vykdoma, reikalinga bendra komunikacijos sistema. Pranešime pabrėžiama būtinybė „Galileo“ naudoti vykdant autonominę Europos saugumo ir gynybos politiką. Tačiau iki šiol mums buvo sakoma, kad „Galileo“ skirta tik civilinėms reikmėms tenkinti. Pagaliau reikia pripažinti, kad tikroji jo paskirtis yra naudojimas ES kariniams tikslams.

Pranešime norime, kad išliktų abu atvejai. Norima, kad ES kosmoso programa būtų susijusi su saugumo ir gynybos politika, bet tuo pat metu jame yra sakoma, kad kosmoso politika neturi prisidėti prie kosminės erdvės sukarinimo ir apginklavimo. Aišku, kad kosmosas bus sukarintas ir apginkluotas. Tai neišvengiama. Tai padarys JAV, galbūt Rusija ir aišku, savo laiku tai tikrai padarys Kinija.

Vakarų valstybių saugumo interesams kosminėje erdvėje privalo atstovauti ne Europos Sąjunga, o mūsų sąjungininkės JAV kartu su vienintele saugumo organizacija, turinčia demokratinę Europos gyventojų paramą – NATO.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (PSE). (LT) Sveikinu pranešėją C. von Vogalą, paruošusį svarbų ir aktualų pranešimą. Jo pagrindinę mintį, manau, galima suformuluoti taip: daugiau taikos kosmose, daugiau bendradarbiavimo tarp ES valstybių su kitomis šalimis, daugiau lėšų vykdyti bendriems Europos Sąjungos kosminiams projektams.

Pritariu siūlomiems pakeitimams, kurie dar labiau paryškina „Galileo“ kaip išimtinai civilinio projekto reikšmę ir atmeta bet kokias kosmoso naudojimo kariniams tikslams galimybes.

Vis daugiau šalių įsitraukia į kosminius projektus, vis didesnį vaidmenį atlieka mūsų gyvenime kosmosas. Karinio arba civilinio pobūdžio palydovinės sistemos skirtos žemės stebėjimui ir žvalgymui, telekomunikacijos navigacija vietos ir laiko nustatymui tampa tarsi mūsų visų akys ir ausys. Geopolitikos klasikai jau seniai teigia: „kas dominuoja kosmose, dominuoja ir pasaulyje“. Europos Sąjunga nesiekia viršenybės.

Daugiapoliarinis pasaulis, kuriame užtikrinamos visų tautų teisės yra gerokai patrauklesnis. Bet suvienijusios jėgas kosmose 27 ES valstybės būtų pajėgios sėkmingesnėms civilinėms ir prevencinėms savarankiškoms operacijoms vykdant bendrą užsienio ir saugumo politiką. Tai Sąjungai galėtų suteikti ir svarbų pranašumą stebint ginkluotės plitimą bei tikrinant tarptautinių sutarčių vykdymą.

ES valstybės sukūrė keletą kosminės erdvės sistemų savo saugumo poreikiams patenkinti. Siekiant išvengti nuostolingo dubliavimo, geriau išnaudoti sistemų potencialą ir sumažinti išlaidas žemės stebėjimui ir telekomunikacinių palydovų sektoriuose būtinas veiksmingesnis standartizavimas. Būtina intensyvi ES vykdomų kosminės erdvės priemonių sąveika. Šiam bendradarbiavimui ES turėtų skirti solidų finansavimą ir sukurti bendrą biudžetą, kad atskiros šalys bergždžiai nešvaistytų savo lėšų ir pastangų.

Dabar, prasidėjus deryboms dėl naujos ES ir Rusijos strateginės partnerystės sutarties, turime gerą progą numatyti dar našesnį bendradarbiavimą kosmose. Visokeriopai plėtoti bendradarbiavimą kosmose su JAV ir NATO.

 
  
MPphoto
 
 

  Philippe Morillon (ALDE). - (FR) Gerb. pirmininke, manęs prašė pasisakyti išgirdus A. Ibrisagic apibūdinant krizę Balkanuose, į kurią, kaip tikriausiai prisimenate, aš buvau įtrauktas.

Tuo metu buvęs mūsų kolega Parlamento narys Jean-François Deniau pasakė „Europa mirė Sarajeve“. Į tai aš atsakiau „Europa nemirė Sarajeve, nes jos niekada ir nebuvo“.

Europos vis dar nėra. Sveikinu mūsų kolegą, Parlamento narį K. von Wogau su jo kova. Jis tai daro nuo tada, kai tapo saugumo ir gynybos pakomitečio pirmininku, užtikrindamas, kad Europa pateisintų lūkesčius ne tik už Europos ribų, kiekviename pasaulio kampelyje, bet ir pačioje Europoje, kurioje 70 proc. mūsų piliečių prašo, kad Europa užimtų vietą tarptautinėje arenoje ir įrodytų savo vertę.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie Anne Isler Béguin (Verts/ALE). - (FR) Gerb. pirmininke, kadangi mūsų čia nėra labai daug, taip pat norėčiau naudodamasis proga kaip ir P.Morillon pridurti, kad žmonės tikrai daug tikisi iš Europos. Net ir šiandien, kaip K. von Wogau žino, Gruzija – šalis, kuriai taikoma mūsų kaimynystės politika, yra ant karo slenksčio. Kiekvieną dieną ten vyksta susidūrimai tarp Gruzijos ir separatistinio Abchazijos regiono. Noriu pasakyti, kad kiekvieną valandą padėtis blogėja.

Be to, šią popietę mes iš Gruzijos valdžios sulaukėme skubaus prašymo, kad Europos Sąjunga dalyvautų sprendžiant šį konfliktą. Tai tik rodo, kaip mums reikia Europos. Pasiūlę kaimynystės politiką, mes taip pat privalome panaudoti ją praktiškai.

 
  
MPphoto
 
 

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (DE) Gerb. pirmininke, ponai ir ponios, kaip ir tikėtasi, šiose diskusijose labai didelis dėmesys skiriamas tikrai svarbiems klausimams. Privalome kalbėti apie juos atvirai, kadangi čia susiduriame su realybe, o ne su gražiomis svajonėmis.

Realybė yra gana paprasta. Įprasti konflikto modeliai jau nebėra tokie kaip anksčiau. Tradicinis atskyrimas tarp vidaus ir išorės saugumo vis labiau susilieja. Pavyzdžiui, ne visi, esantys šiuose Rūmuose, pritars amerikiečių nuomonei, kad kova su terorizmu yra karas. Visgi dauguma amerikiečių taip mano.

Technologijos, naudojamos vidaus saugumui išlaikyti, ypač kovai su tarptautiniu nusikalstamumu ir terorizmu, vis dažniau sukuriamos tuose pačiuose mokslinių tyrimų centruose ir tuose pačiose įmonėse. Taip pat jų paskirtis yra ta pati, nors taikymo sritys ir skiriasi.

Turime pripažinti, kad reikia nubrėžti ribas, būtent ten, kur yra priimami politiniai sprendimai dėl priemonių naudojimo. Čia norėčiau gana aiškiai pasakyti – sutartis yra taikoma čia.

Generolas P. Morillon, jei galiu naudoti čia P. Morillon titulą, paminėdamas savo svarbų vaidmenį Balkanuose vėl atkreipė į tai mūsų dėmesį. Jau ilgai vyksta Europos operacijos, skirtos užkirsti kelią konfliktui, juos spręsti ir jų išvengti. Nebūtina kviesti liudytojais ką nors iš aukštesniųjų pareigūnų. Kiekvienas iš mūsų žinome, kad tie, kurie yra atsakingi už Europos kareivių, siunčiamų į šias misijas, saugumą, labai priklauso nuo esamos padėties. Šiandien jau nėra įmanoma gauti tokį vaizdą, nesinaudojant kosmoso technologijomis, kadangi kita šalis gali jį turėti. Mūsų pajėgoms kiltų didelis pavojus ir jos taptų mažiau veiksmingos, jei pasakytume, kad dėl savo principų mes, europiečiai, negalime leisti, kad tai vyktų.

Dar kartą norėčiau atkreipti dėmesį į šias problemas ir parodyti, kad man jos yra labai gerai žinomos. Jos susijusios tiek su mūsų kosmoso politika, tiek su saugumo mokslinių tyrimų sritimi.

Galiu tik primygtinai paskatinti Parlamentą dalyvauti ir užtikrinti, kad šioje sudėtingoje padėtyse, kur ne viskas yra tobula, savo elgesiu nekompromituotume savo vertybių ir principų.

 
  
MPphoto
 
 

  Karl von Wogau, pranešėjas. − (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau pratęsti G. Verheugeno žodžius ir taip pat atsakyti į T. Pflügerio ir G. Batteno klausimą, ko reikia Europos Sąjungos piliečiams.

Eurobarometro atliktos apklausos rodo, kad nuo 70 proc. iki 80 proc. ES piliečių mano, kad bendra saugumo ir gynybos politika yra reikalinga. Tai tapo ypač aišku po siaubingų įvykių Balkanuose. 27 valstybės narės skiria 170 mlrd. EUR per metus gynybai, tačiau jos nesugebėjo sustabdyti kraujo praliejimo Balkanuose, nes mes paprasčiausiai neturime bendros Europos organizacijos, vykdančios tokias operacijas. Dalyvavo vokiečių, prancūzų, Didžiosios Britanijos, italų, Liuksemburgo ir kitos pajėgos, tačiau vieninteliai amerikiečiai, o ne europiečiai sugebėjo sustabdyti kraujo praliejimą. P. Morillon tai matė savo paties akimis ir pats tai patyrė.

Gana neteisinga minėti ginklus kosmose. Kokia ten yra grėsmė? Jei, pavyzdžiui, mes paleidžiame kosmose „Galileo“ ar kitus stebėjimo palydovus, kad sužinotume, kas vyksta, tai yra daroma dėl mūsų piliečių saugumo. Tikras pavojus yra tai, jei ginklai naudojami kosmose siekiant sunaikinti mūsų ryšių palydovus, tada visa mūsų socialinė sistema gali būti sunaikinta palyginti nedidelėmis priemonėmis. Tiesiog įsivaizduokite, kas būtų, jeigu būtų sunaikinti telekomunikacijų palydovai, skirti televizijai, radijui transliuoti, visa tai, kad šiandien sudaro mūsų visuomenę.

Todėl manau, kad einame teisinga kryptimi, kalbant ir apie „Galileo“ atvejį. Greičiausiai rytoj balsavimo metu sužinosime, kad Europos Parlamente nuomonė pasikeitė. Pirmas žingsnis buvo tai, kad sugebėjome gauti finansavimą „Galileo“ iš Europos Sąjungos biudžeto. Biudžeto ir užsienio reikalų komitetai labai primygtinai to reikalavo ir sugebėjo gauti finansavimą. Antras žingsnis yra tas, kad nors „Galileo“ yra civilinis projektas, jis skiriasi nuo Amerikos sistemos, bet taip pat yra reikalingas ir gali būti naudojamas ES pajėgoms vykdant operacijas, pavyzdžiui, Konge, Bosnijoje ir Hercegovinoje arba Čade.

Todėl manau, kad rytoj Europos Parlamente daugumos nuomonė pasikeis.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, 2008 m. liepos 10 d.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika