Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Posėdžio stenograma
Trečiadienis, 2008 m. liepos 9 d. - Strasbūras Tekstas OL

23. Ekonominės krizės paveiktas ES žvejybos laivynas (diskusijos)
Protokolas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas – jungtinės diskusijos dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio laikinus specialiuosius veiksmus dėl ekonominės krizės paveikto Europos Sąjungos žvejybos laivyno restruktūrizavimo skatinimo (Žuvininkystės komitetas) (COM(2008)0454 - C6-0270/2008 - 2008/0144(CNS)).

 
  
MPphoto
 
 

  Joe Borg, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, pirmiausia esu labai dėkingas, kad Europos Parlamentas, iš anksto neįspėjęs, surengė šias diskusijas. Kaip žinote, vakar Komisija priėmė pasiūlymą dėl reglamento, kurį sudaro pagrindiniai ES neatidėliotinų priemonių ekonominei krizei įveikti dokumentų rinkinio elementai. Šiandien noriu gauti jūsų pritarimą dėl šio pasiūlymo.

Deja, kaip buvo planuota iš pradžių, Komisijai nepavyko priimti šio pasiūlymo liepos 3 d. To priežastis yra išsami analizė, kuri turėjo būti įtraukta į pasiūlymą, užtikrinant, kad tai bus tikrai veiksminga priemonė sprendžiant sunkias problemas, su kuriomis susiduriame šiame sektoriuje.

Šį rytą Žuvininkystės komitete vyko naudingi svarstymai. Esu už tai dėkingas. Galėtume išsiaiškinti ir diskutuoti dėl tam tikrų klausimų. Tikiuosi, kad bus pateikti svarbūs ir naudingi pasiūlymai, į kuriuos atsižvelgtume per derybas Taryboje kitą savaitę. Laukiu naujų diskusijų su jumis ir tikiuosi, kad tinkamiausia nuomonė bus įtraukta į mūsų pasiūlymą, kai rytoj vyks balsavimai.

Kaip jau esu jums paaiškinęs vos prieš tris savaites, žuvininkystės sektorių yra apėmusi struktūrinė ir ilgalaikė krizė. Daug metų ES laivynas kentėjo nuo užburto pajėgumų pertekliaus, žvejybos normų viršijimo ir mažėjančio pelningumo rato. Tuo pat metu žvejai negalėjo gauti naudos iš sumažėjusios pasiūlos ir augančių mažmeninių žuvų produktų kainų. Todėl pelnas mažėja ir sektorius yra labiau pažeidžiamas labai išaugus išlaidoms, kaip tai atsitiko su naftos kainomis.

Komisija supranta, kad norint išvengti sunkios krizės pramonėje ir užtikrinti, kad problema būtų sprendžiama iš esmės, reikalingi suderinti veiksmai ES lygmeniu. Reikia ne tik suteikti rizikos mažinimo galimybę, bet galiausiai pasiryžti įvardyti pagrindinę pajėgumų pertekliaus problemą, kuri trukdo mūsų pastangoms vėl padaryti šią pramonės sritį tvarią ir pelningą.

Dėl šių priežasčių Komisija pasiūlė neatidėliotinų priemonių rinkinį, kad nedelsiant įveiktume socialinius ir ekonominius sunkumus, kilusius dėl didelio naftos kainų padidėjimo bei išspręstume pagrindines Europos laivyno struktūrines problemas. Manau, kad yra gyvybiškai svarbi pagalba laivynui, nes jis yra labiausiai priklausomas nuo degalų, todėl jį labiausiai ir veikia šiuo metu esantis pajėgumų perteklius.

Todėl siūlome, kad valstybės narės galėtų tuoj pat suteikti laikiną išeitinę pagalbą, kuri būtų pradinė priemonė vykdant restruktūrizaciją. Taip pat siūlome, kad jos galėtų sudaryti laivyno pritaikymo schemas, pagal kurias būtų panaikinti apribojimai dėl veiklos nutraukimo visam laikui, laivų atidavimo į metalo laužą ir priemokų. Laivams, kurie dalyvautų tokiose schemose, būtų teikiama papildoma parama laikino žvejybos nutraukimo laikotarpiu, modernizavimui ir energijos vartojimo efektyvumui veiksmingumui. Parama dėl dalinio eksploatavimo nutraukimo būtų teikiama subjektams, kurie pakeistų didesnius senus laivus mažesniais, mažiau energijos vartojančiais laivais.

Remiantis papildomomis ekonominėmis analizėmis, gali būti svarstomi ir galimi de minimis režimo pakeitimai. Be to, mes siūlysime nuostatas, kurios padėtų laikinai sumažinti darbuotojų socialinės apsaugos įmokas.

Taip pat yra numatytos konkrečios iniciatyvos žuvų vertei kelti pirmojoje jų pardavimo vietoje. Komisija planuoja remti specialiai tam skirtus ad hoc projektus, šalia lėšų, kurias galima gauti iš Europos žuvininkystės fondo. Yra numatytos papildomos priemonės skatinti perėjimą prie energiją taupančių technologijų, sušvelninti socialinį ir ekonominį krizės poveikį, palengvinti perprogramavimą ir EŽF lėšų išmokėjimą.

Šias priemonės bus laikinas nukrypimas nuo Europos žuvininkystės fondo normų, kad ES laivynas greičiau prisitaikytų prie dabartinės padėties ir būtų suteikta laikina pagalba pereinamojo laikotarpio metu.

Manau, kad šios priemonės taps esmine parama pramonei, kad ji struktūriškai prisitaikytų, padės žvejams, laivų savininkams ir žmonėms, dirbantiems paramos paslaugų srityje lengviau išgyventi pereinamąjį laikotarpį prisitaikymo metu. Komisija dalyvavo labai svarbiose ir konstruktyviose diskusijose su pramonės atstovais šiuo klausimu ir sulaukė iš jų pritarimų dėl mūsų pasiūlytų iniciatyvų.

Dėl oficialių pakeitimų, kuriuos dėl Komisijos pasiūlymo pateikė Parlamentas, galime pritarti pakeitimui dėl 13 konstatuojamos dalies. Tai turėtų būti taikoma visiems laivams. Tačiau Komisija negali pritarti pakeitimui dėl 18 straipsnio 2 dalies, nes tada būtų praktiškai neįmanoma taikyti dalinio eksploatavimo nutraukimo priemonės.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad esu įtikinęs, kad šio proceso metu bendroji žuvininkystės politika įgys daugiau varomosios jėgos, ypač išteklių tvarumo srityje.

Suprantu, kad yra duotas labai trumpas laikas Europos Parlamentui į tai reaguoti. Tačiau atsižvelgdamas į nepaprastąją padėtį žuvininkystės sektoriuje, manau, galiu tikėtis Parlamento paramos, kad minėtos priemonės būtų priimtos kuo greičiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Carmen Fraga Estévez, PPE-DE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, pirmiausia pritariu J. Borgui, kad yra gaila, jog tenka taip dirbti naudojantis neoficialiais dokumentais, kurie dar nebuvo išversti į visas kalbas, nors jau gana ilgai šis Parlamentas prašė imtis priemonių ir buvo sunerimęs dėl gresiančios rimtos krizės žuvininkystės pramonėje. Gerb. J. Borgai, suprantama, kad iš pagarbos mūsų žuvininkystės sektoriui mes pripažįstamo šio reikalo skubą.

Taip pat norėčiau pažymėti, kad kaip nurodė J. Borg, šis pasiūlymas yra tik vienas iš priemonių rinkinio, – mes neturime plano arba pagrindinių detalių, – kurios padėtų mums bendrai įvertinti naująsias de minimis priemones, valstybės pagalbos teikimo pakeitimus, naujojo bendro rinkos organizavimo ar naująją ad hoc finansinę priemonę, kuri yra minima Komisijos pasiūlyme.

O dėl Komisijos pasiūlyto Europos žuvininkystės fondo pakeitimo, tai vertinu pastangas dėl lankstumo, nors būtų tinkamiau vadovautis Europos Parlamento priimtais pasiūlymais, kurie yra būdingesni krizei, pavyzdžiui, naudojant variklius. Galbūt tai būtų apsaugoję nuo tokio staigaus puolimo. Dabar gresia, kad tokius laivus teks atiduoti į metalo laužą.

Esu labai dėkinga J. Borgui už jo pasiryžimą šį rytą įtraukti įvairius pakeitimus, pasiūlytus Žuvininkystės komitete, įskaitant ir mano pasiūlymą, bei pripažįstant, kad vertinant laivyno pritaikymo schemų naudą, be 2007 m., taip pat reikia įtraukti ir pirmųjų 2008 m. šešių mėnesių apyvartą, kada buvo didžiausias degalų kainų augimas.

Galiausiai norėtume, kad krizės paveiktos valstybės narės labiau stengtųsi įgyvendinti šias ir kitas priemones. Dabar atėjo jų eilė. Valstybės narės turi veikti greitai, kuo labiau užtikrinant, kad šios priemonės ir tos, kurios vis dar yra nagrinėjamos, tikrai padėtų sumažinti krizę žuvininkystės pramonėje.

Nenorėčiau, kad čia būtų tas pats, kas atsitiko su Reglamentu dėl neteisėtos, nedokumentuotos ir nereglamentuotos (angl. IUU) žvejybos, kai Taryba nusprendė, kad šis reglamentas neįsigalios iki 2009 m.

 
  
MPphoto
 
 

  Rosa Miguélez Ramos, PSE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, pasisakiau plenariniame posėdyje liepos mėn. ir pabrėžiau, kad europiečiai turi su šia krize kovoti kartu, naudodami veiksmingą ir objektyvų mechanizmą, kuris leistų priimti neatidėliotinas priemones Bendrijos lygmeniu.

Būdami Europos socialistai, esame laimingi, kad problemos šiame sektoriuje sulaukė reakcijos Bendrijos lygmeniu ir į pasiūlymą yra įtrauktos priemonės, kurias Parlamento nariai svarstė daug kartų ir kurių taip ilgai prašė labiausiai krizės paveiktų valstybių narių vyriausybės. Gerb. J. Borgai, tikimės, kad jūsų siūlomos priemonės padės išryškinti dvi problemas, su kuriomis Europos laivynas susiduria jau seniai – pernelyg didelė priklausomybė nuo degalų ir būtinybė gerinti žuvų produktų rinkodarą.

Kaip ir galėjote tikėtis, mes pritariame finansavimo priemonėms, kai kurioms iš jų labiau nei kitoms. Pavyzdžiui, pritariame laikinam žvejybos nutraukimui, variklių ir žvejybos įrankių keitimui. Labai džiaugiamės, kad pirmą kartą pagalba suteikiama ir kranto darbininkams. Socialistai tai padaryti prašė tiek daug kartų.

Taip pat džiaugiamės girdėdami, kad yra ruošiami kiti platesni pasiūlymai gerinti rinkodarą ir kainų nustatymo mechanizmą. Dėl to dažniau bus taikomas de minimis režimas, kuris, kaip minėjote, priklauso nuo ekonominio poveikio analizės rezultatų.

Kaip visi gerai žinote, Europos socialistų partija iš anksto buvo numačiusi pasiūlymo pakeitimus, kad kaip siūlėte, rytojaus susitikime jam būtų pritarta be ginčų, turint galvoje jo priėmimą kitų metų kovo mėn. žuvininkystės taryboje.

 
  
MPphoto
 
 

  Philippe Morillon, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, neabejotinai toliau tęsiasi diskusijos, kuriose beveik po dviejų valandų šį rytą šiuo klausimu pasiekta šiokia tokia pažanga. Tiesiog norėčiau trumpai dar kartą paminėti tris, mano manymu, esminius dalykus.

Mums yra visiškai suprantami jūsų prioritetai, kalbant apie išskirtines ir laikinas priemones, skirtas įveikti mūsų žvejybos laivyno, kurie yra pagrindiniai mazuto naudotojai, problemas. Tačiau privalau pabrėžti, kad tai neturi vykti kitų subjektų sąskaita, sugebėjusių sumažinti savo energijos priklausomybę dėl žvejybos metodų ir įrangos, geriau pritaikytų dabartiniams reikalavimams. Tai yra pirmasis klausimas, kurį reikia pabrėžti.

Antra, pasiūlėte priemones, kurios, aišku, veiks iš karto, bet taip pat turės vidutinės trukmės ir ilgalaikį poveikį. Šios priemonės yra skirtos rinkai sureguliuoti ir yra labai reikalingos. Deja, mes negalime tikėtis, kad per trumpą laiką šioje srityje įvyks stebuklas.

Mano trečioji ir paskutinė mintis yra ta, kad visa tai nesutrukdys mums toliau tęsti diskusijas, kurios vyksta nuo tada, kai užėmėte dabartinę savo poziciją, dėl bendros žuvininkystės politikos reformos. Ši reforma suteiks mūsų žvejams galimybę geriau suvokti savo gebėjimus, taip išvengsime žlugimų, kurie atsiranda, kai be išankstinio įspėjimo staigiai pakeičiami bendri leistini sugavimai ir kvotos. Akivaizdu, kad pelningumo prasme tai labai kenkia mūsų žvejybos pramonės veiklai.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos komunikato ir Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos reglamento pavadinimų užtenka patvirtinti, jei buvo kokių nors abejonių dėl to, kad pasiūlytos priemonės nėra skirtos nagrinėti dabartinio socialinės ir ekonominės padėties pablogėjimo žuvininkystės sektoriuje priežastims. Nepaisant pavienių priemonių, skirtų reaguoti į teisėtus didžiosios daugumos žuvininkystės sektoriuje reikalavimus, vėl susiduriame su bandymais pasinaudojant blogėjančia finansinė padėtimi šiame sektoriuje, siūlyti priemones, kuriose toliau skatins spartinti laivų skaičiaus mažinimą.

Norėtume atkreipti dėmesį, kad nėra pateikta jokių konkrečių pasiūlymų spręsti dviem pagrindinėms svarstomoms problemoms – degalų, dyzelio ir benzino kainos padidėjimo ir kainos augimo bei sudarymo pirmojoje pardavimo vietoje, kuri neatitinka kainų padidėjimo vartotojams. Neturime jokių finansinių išteklių skirtų derinti ir įgyvendinti priemonėms, kurios padėtų sektoriuje spręsti išaugusių degalų kainų problemą. Nors tuo pačiu metu kaip rinkos priemonė skiriama šimtai milijonų eurų, skirtų mažinti laivų skaičių. Niekas nenori ryžtingai imtis sunkaus darbo ir remti sąžiningą pridėtinės vertės paskirstymą tinkle.

Iš esmės Komisija teikia daug pasiūlymų, kurie iš principo yra netinkamai, kadangi jie nereaguoja į didžiosios daugumo žuvininkystės sektoriuje poreikius. Tai rodo, kad lieka tik vienintelis tikslas – sugriauti šio strateginio ekonominio sektoriaus pagrindą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Allister (NI). - Gerb. pirmininke, man daug kas patinka šiame dokumentų rinkinyje, bet mane kankina nuolatinis nerimas dėl visiems svarbaus pristatymo klausimo.

Komisijos nary, kaip mes galime užtikrinti visoje Europoje, kad šios priemonės neiškraipys konkurencijos? Tai vyktų ne dėl Komisijos veiksmų, bet dėl to fakto, kad kai kurios valstybės narės labiau nei kitos valstybės narės entuziastingai reaguoja dėl viešųjų išlaidų ir siekia padėti sektoriams. Ar dėl to priemonės nebus taikomos skirtingai ir sulauks įvairios reakcijos bei bus daromas potencialus poveikis konkurencijai?

Kaip ketinate tai kontroliuoti? Ar ketinate tai daryti ir kokių veiksmų imsitės atsiradus konkurencijos iškraipymui?

Antras mano klausimas taip pat gana ribotas ir yra susijęs su laivų pritaikymo schema. Tam esate numatę specialias paramos priemones su ta sąlyga, kad dėl šios schemos visam laikui laivyno pajėgumai bus sumažinti 30 proc.

Komisijos nary, pažiūrėkime į Jungtinę Karalystę. Ją sudaro trys šalys – Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija, kur sprendimus dėl žvejybos priima deleguotos vyriausybės. Yra visiškai įmanoma, kad bet kuri iš jų gali pasiūlyti laivų pritaikymo schemą, pagal kurią laivyno pajėgumai sumažėtų 30 proc. Tačiau visos Jungtinės Karalystės mastu dėl to, kad kiti vilkino tai daryti, galutinis rezultatas gali būti kitoks.

Ar tai teisinga? Ko dar Komisija gali imtis, kad tai sumažintų? Trumpai tariant, ar gali Komisija rasti būdų šiam potencialiam neteisingumui tarp šalių, turinčių regionines vyriausybes, kurios atliktų savo darbą, ir šalių vyriausybių, kurios to nedaro, išspręsti?

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Casaca (PSE). - (PT) Gerb. pirmininke, manau, kad šio pasiūlymo politinė pusė ir pasirinktas laikas yra visiškai teisingi. Manau, kad šios priemonės yra tinkamos taikyti dabartinėje padėtyje, kuri yra Europos jūrose. Manau, kad šis būdas yra teisingas.

Jei atidžiai išnagrinėtume šį pasiūlymą, pagrindinė jo problema yra ta, ar jis bus veiksmingas. Kadangi Komisijos narys prašė jį nagrinėti skubiai, Parlamentas tai ir darė nenagrinėdamas ir neteikdamas pakeitimų dėl reglamento. Tačiau problema kyla dėl to, ar įmanoma tokias sudėtingas taisykles įgyvendinti per numatytą laikotarpį.

Viename jų punkte sakoma, kad planai dėl mažinimo turėtų būti pateikti iki lapkričio 30 d. Tačiau šie planai sumažinti laivų skaičių privalo būti parengti valstybių narių. Kai kurias iš šių programų turi patvirtinti Europos Komisija, kadangi lėšos šioms programoms bus skiriamos iš turimo Europos žuvininkystės fondo. Tokios programos yra nepaprastai sudėtingos, yra nustatytas privalomas procentinis dydis, kai kurių taisyklių beveik iš viso negalima suprasti, ką šiandien Komisijos narys galėjo pastebėti diskutuojant dėl 19 straipsnio 4 dalies. Atrodo, kad tai bus pagrindinė problema. Ar dėl šio pasiūlymo turinio, bus neįmanoma jo įgyvendinti praktiškai? Jei tai tiesa, bus labai gaila.

Todėl prašau Komisijos, Komisijos nario ir visų dirbančiųjų generaliniame direktorate labai gerai pagalvoti apie šio pasiūlymo įgyvendinimą, nes jei to nebus galima padaryti per numatytą laikotarpį, tada mūsų pastangos nueis veltui.

 
  
MPphoto
 
 

  Elspeth Attwooll (ALDE). - Gerb. pirmininke, ALDE frakcija pritaria pasiūlymui dėl reglamento, tačiau kaip ir kiti apgailestauja, kad nebuvo laiko pateikti iš esmės apsvarstytus pakeitimus dėl jo. Tačiau gera girdėti, kad Komisija visiškai atsižvelgs į tuose klausimus, dėl kurių susirūpinimas buvo pareikštas tiek šiandien ryte komitete, tiek šio vakaro diskusijų metu, ir tarsis su Taryba, kad būtų padaryti atitinkami pakeitimai.

Labiausia rūpi du dalykai, susiję su iš dalies nutraukiamu eksploatavimu. Ar tai sumenkins tikslus mažinti pajėgumus ir kaip būtų panaudojamos kai kurios iš subsidijų.

Būtų naudinga iš Komisijos dėl šių klausimų gauti kokių nors garantijų.

Dėl pateiktų dviejų pakeitimų manome, kad pirmu atveju tai jau yra tekste. Mes labai pritariame antram pakeitimui, kadangi manome, kad jis yra nukreiptas į ką tik mūsų paminėtus dalykus, tačiau manome, kad jis gali būti visiškai nenaudingas mažinant pajėgumus. Todėl užuot paskubomis balsavus už jo įtraukimą į tekstą prašome Komisijos apsvarstyti šios minties privalumus ir vystyti kitas priemones, kurios būtų skirtos degalų vartojimui mažinti.

Galiausiai norėčiau paminėti du sakinius iš Komisijos komunikato. Juose sakoma „Svarbu, kad šios priemonės būtų taikomos taip, kad visoje Europos Sąjungoje būtų išsaugotos vienodos sąlygos. Dėl skirtingų valstybių narių galimybių teikti viešąjį ar Bendrijos finansavimą neturėtų būti iškraipyta ES žvejų konkurencija“. Pritariu tam, kas jau buvo pasakyta, kad neturi būti iškraipyta konkurencija dėl skirtingo valstybių narių noro teikti tokį finansavimą. Tikiu, kad bus imtasi visų galimų būdų užtikrinti, kad kiekviena iš valstybių narių, turinčių žvejybos laivus, pasinaudos šio reglamento teikiamomis galimybėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Varela Suanzes-Carpegna (PPE-DE). - (ES) Gerb. pirmininke, J. Borgai, ponai ir ponios, šių diskusijų metu turime suvokti tam tikrus dalykus.

Pirmiausia, jeigu žvejybos pramonė nebūtų sakiusi, kad pakaks, šiandien nebūtume čia ir nesvarstytume dėl skubos imtis priemonių. Tai yra pirmas dalykas.

Antra, turime pripažinti, kad Europos institucijos išgirdo jų balsą. Parlamentas savo paskutiniame posėdyje jau priėmė rezoliuciją dėl krizės. Be to, kaip šį rytą sakė J. Borg, turime pripažinti, kad Komisija neįprastai greitai pateikė mums priemonių rinkinį, kurį šiandien čia svarstome. Tai labai džiugu.

Ar viskas yra sureguliuota? Toli gražu. Tai tik pradžia. Komisija pateikė, vadinamąjį pradinį dokumentą dėl kovos su krize, pagalbos planą, skirtą laivyno restruktūrizavimui. Dabar reikia, kad Komisija pateiktų tolesnį planą, taip pat skubiai, kuriame būtų priemonės, padėsiančios didinti laivų pelningumą ir gerinti rinkodarą, ir priemonės, skirtos skatinti žuvų vertės augimą pirmojoje jos pardavimo vietoje, kurioms įgyvendinti dar nėra nustatytas tikslus grafikas.

Nepaisant to, Taryba ir valstybių narių vyriausybės, veikdamos taip pat skubiai kaip Komisija ir Parlamentas, turi taikyti priemones ir atsižvelgdamos į mūsų prašymus privalo didinti importuojamų žuvų produktų kontrolę ir pradėti dideles vartotojų informavimo kampanijas, skirtas remti mūsų žvejų interesus.

Gerb. J. Borgai, jei toks planas nebus įgyvendintas ir liktų tik tai, kas yra dabar, tada turėtume tik įdomų ir didelį procesą, kurio metu būtų pasinaudota dabartine krize, mažinti žvejybos laivynui, o ne tam, kad jis taptų pelningesnis ir būtų išgelbėtas nuo rimtos krizės, kurios šiandien yra paveiktas.

 
  
MPphoto
 
 

  Luis Manuel Capoulas Santos (PSE). - (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponai ir ponios, žuvininkystės sektorius tikrai yra tas ekonominis sektorius, kuris labiausiai kenčia nuo dabartinio sukrėtimo dėl naftos. Mes visi tai žinome. Todėl pritariame Komisijos parodytai politinei iniciatyvai, kurią ji parodė pateikdama šį priemonių rinkinį. Kaip jau minėjo mano kolegos, Europos Parlamentas netrukdys skubiai patvirtinti šias priemones.

Atsižvelgdami į problemos dydį, visi suprantame, kad stebuklingų sprendimų nėra. Vis dėlto išnagrinėjęs Komisijos pasiūlymus negaliu paslėpti savo didžiulio nusivylimo. Visos priemonės yra skirtos tik vienam dalykui – laivų skaičiaus mažinimui. Net ir tokios tariamos neatidėliotinos priemonės, kaip laikinas žvejybos nutraukimas, yra susijusio su privalomu laivyno mažinimu.

Nesuprantu, kodėl 7 straipsnyje išdėstytose priemonėse nėra numatytas variklių keitimas. Taip pat nelabai suprantama, kodėl laivyno pritaikymo schemos turi apimti laivus, kurių energijos išlaidos sudaro daugiau nei 30 proc. gamybos išlaidų. Komisijos nary, kaip bus su kitais laivais, į kurių kategoriją patenka beveik visi laivai, išskyrus tralerius? Kaip dėl priekrantės laivyno, kuris yra labai svarbus socialinių požiūriu? Taip pat nesuprantu, kodėl dalinio mažinimo programa taikoma tik tiems laivams, kurie naudoja vieną ir tą pačią žvejybos įrangą ir sudaro 70 proc. laivų, naudojančių tokią įrangą. Kaip neseniai sakė mano kolega P. Casaca, dėl šio reikalavimo kartu su reikalavimu sumažinti pajėgumus 60 proc. ir apriboti šiuos pajėgumus iki 25 proc., siekiant padėti naujiems laivams, ši priemonė tampa visiškai neįvykdoma.

Komisijos nary, suprantu, kaip sunku rasti tokio masto problemų sprendimus, tačiau negalime suteikti sektoriui iliuzijos, kad bandome jiems padėti, jei tai tik veda prie jo mažinimo ir visiško jo atsisakymo. Geriau daiktus vadinti jų tikraisiais vardai ir pasakyti, kas vyksta. Todėl prašau jūsų, nors iki Tarybos susitikimo pirmadienį liko nedaug laiko, pabandyti supaprastinti šias priemones ir būti realistais, kad mūsų teigiama politinė iniciatyva netaptų didžiuliu nusivylimu sektoriui, žiūrinčiam į mus su didele viltimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, diskusijos čia vyksta praėjus tik kelioms valandoms, kai iš Komisijos buvo gautas tekstas su priemonių, skirtų padėti mūsų žvejybos laivynui dabartinės ekonominės krizės metu, rinkiniu. Komisija yra numačiusi skubias, ribotos trukmės priemones, kurių dauguma yra socialinio pobūdžio, o tai yra sveikintina.

Socialinės priemonės skirtos tiek savarankiškai dirbantiems žvejams, tiek darbuotojams. Dėl prieš kelerius metus priimto teismo sprendimo, šiuo metu Airijoje yra kitokia padėtis, kur beveik visi mūsų denio jūreiviai yra savarankiškai dirbantys arba yra žvejai dalininkai. Iki dabar jiems neleidžiama naudotisvsocialinės apsaugos priemonėmis, jeigu dėl ekonominių ar su oru susijusių priežasčių jie būna be darbo. Todėl pritariu šiam aspektui.

Dėl laikinų „susaistymo“ priemonių norėčiau, kad Komisijos narys užtikrintų, kad tokios priemonės būtų taikomos visiems, kurie turi būti susaistyti trumpai dėl ekonominių priežasčių, taip pat tokios priemonės bus taikomos tik tiems, kurie dalyvauja restruktūrizavimo schemoje. Bet kuria prasme vien tik prašymo dėl restruktūrizavimo turėtų užtekti, kad būtų taikomas susaistymas šioje srityje.

Taip pat labai pritariu dėl paramos iš dalies nutraukiamam eksploatavimui, kad žvejai galėtų įsigyti mažesnius, mažiau žalos klimatui darančius ir energijos vartojimo požiūriu veiksmingesnius laivus. Taip pat norėčiau manyti, kad dėl to sumažėję anglies dvideginio išmetalai bus kaupiami valstybių narių, prisidedant prie pasidalijimo pastangomis įgyvendinant klimato paketą, kuris sparčiai artėja link mūsų. Todėl turime sujungti pastangas įgyvendinant priemones klimato srityje su valstybių narių pastangomis įsigyjant energijos vartojimo požiūriu veiksmingesnius ir mažesnius laivus šioje srityje.

Taip pat manau, kad yra labai svarbu skatinti iš dalies nutraukiamą eksploatavimą, pasiūlytą tekste, kadangi tai padėtų žvejams, toliau norintiems žvejoti, turintiems įgūdžių ir iš kartos į kartą perduodantiems patirtį, toliau tai daryti, nors ir mažesne apimtimi, iki bus įveikta dabartinė ekonominė krizė, su kuria jie susiduria.

Todėl dėkoju už šias priemonės. Nuoširdžiai tikiuosi, kad valstybės narės užtikrins vienodą jų taikymą. Papildomų lėšų nėra skirta. Jas galima gauti tik iš EŽF. Reikės pertvarkyti finansavimo tvarką, tačiau tikėkimės, kad nebus taikomos antikonkurencinės priemonės dėl skirtingų valstybių narių išteklių.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE). - Gerb. pirmininke, manau, kad visi labai gerai žinome jaučiame neigiamą šiuo metu esančių naftos ir degalų kainų poveikį. Tik liepos mėn. „Age Concern Scotland“ pranešė, kad dėl augančių degalų kainų labiau pažeidžiami asmenys turės sunkumų dėl šildymo šią žiemą. Labdaros įstaigos atstovas pasakė, cituoju, kad „Kiekvieną kartą degalų kainoms išaugus 1 proc. maždaug tūkstantis žmonių Škotijoje patiria degalų stygių“. Daugelis iš jų yra skurdžiausi pensininkai, kurių nuolatinės pajamos yra labai nedidelės, kurie galbūt jau iki dabar gyveno žemiau skurdo ribos.

Todėl norime paklausti, kodėl Komisija tariamai puola gelbėti tik vieną konkretų sektorių. Sakau „tariamai“, nes manau, kad turime savęs paklausti, ar EŽF ir galbūt de minimis gairių perrašymas, užtikrins, kad turėsime tvarią žvejybos pramonę. Abejoju, kad šis priemonių rinkinys patenkins tam tikrus poreikius žuvininkystės sektoriuje, ypač jei degalų kainos išliks aukštos ir vis dar bus pajėgumų perteklius.

Paskutiniame gautame atsakyme iš Komisijos dėl pajėgumų pertekliaus masto ES žvejybos laivyne, buvau informuotas, kad Komisija yra nustačiusi, kad „kai kuriose Bendrijos žuvininkystės srityse yra ryškus pajėgumų perteklius, kuris vidutiniškai sudaro

40 proc.“. Komunikate ir Tarybos reglamento nurodomas poreikis mažinti pajėgumų perteklių. Užtikrinkime, kad tai įvyktų.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, viršijame laiką, todėl kalbėsiu trumpai. Manau, kad svarbu pranešti jums, ką liepos mėn., kai pirmą kartą buvo paskelbtas šis priemonių rinkinys, sakė Airijos žvejų federacija. Jie į tai reagavo skeptiškai ir minėjo, kad svarbu bet kokį pasiūlymą remti finansiškai.

Jau buvo pasakyta, kad papildomų lėšų neturime. Yra pertvarkomos šiuo metu turimos lėšos. Manau, kad turime būti atviri dėl to, kadangi šioms neatidėliotinoms priemonėms skirti pinigai bus paimti iš pinigų, skirtų kitoms priemonėms, kurių galbūt būtų reikėję, jeigu dėl naftos kainų nebūtų kilę problemų žvejybos ir kituose sektoriuose.

Šiek tiek gėda, kad pramonės atstovams teko palikti jūrą ir išeiti į gatves, kad mes į tai sureaguotume. Tai sakydamas, manau, kad šiame rinkinyje yra dalykų, kurie įgyvendinti būtų labai teigiami. Manau, kad svarbu, kad laivams, kurie turėjo nutraukti savo veiklą prieš šio reglamento paskelbimą, bus padėta šiomis priemonėmis.

Tačiau žvejybos pramonėje yra daug kitų problemų. Viena, kurią paminėjote, Komisijos nary, yra tai, kad žuvų kaina sumažėjo, o ne išaugo. Man būtų įdomu išgirsti (nors galbūt šį vakarą tai padaryti jau vėlu), kaip tai būtų galima išspręsti, nes būtent čia būtų padaryta pažanga žvejybos sektoriuje.

Labai dažnai, kai žmonės susiduria su problema, ar jie būtų ūkininkai, ar žvejai, jie sako, kad Europa į tai reaguoja per lėtai. Šiuo atveju mes nereagavome labai greitai, tačiau greičiau nei paprastai.

Tačiau kaip jau buvo minėta, turime tik dokumentą. Jis yra painus, šiek tiek panašus į Lisabonos sutartį. Tikiuosi, kad jam bus pritarta, ypač Airijoje, kurioje Lisabonos sutarčiai pritarta nebuvo.

 
  
MPphoto
 
 

  Colm Burke (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, pritariu Komisijos pasiūlymams. Tokiu pat metu praėjusiais metais aš lankiausi savo rikimų apygardoje Castletownbere. Tuo metu, 2007 m. liepos mėn., žvejai buvo ganėtinai blogoje padėtyje kaip ir visa pramonė. Praėjus dvylikai mėnesių dabar mes susiduriame su problemomis, todėl pritariu šiandien čia Komisijos paskelbtiems pasiūlymams.

Tačiau taip pat yra būtina, kad valstybės narės reaguotų ir kitose srityse, kurios yra susijusios su visa žvejybos pramone. Visas klausimas, kurį pateikėte savo memorandume, dėl kiekio, kokybės ir pasiūlos yra labai svarbus. Turime užtikrinti, kad žmonės, gaminantys ir teikiantys žuvis, gautų atitinkamą atlyginimą už savo darbą. Manau, kad iš tikrųjų vartotojui mokant tarpininkai gauna didžiausią pelno dalį iš to. Manau, kad vienas iš dalykų, kurį turime pakeisti, yra visa savanoriško ženklinimo sritis. Turime pateikti mechanizmą, kuris padėtų nustatyti, ar produktas yra kilęs už Europos Sąjungos ribų ir dauguma atvejų, ar tas produktas atitinka nustatytas normas. Manau, kad šioje srityje reikalingi pokyčiai. Į ES patenka per daug produktų, kurie nebuvo sugauti remiantis taisyklėmis, ir mes darome nepakankamai, kad užtikrintume, jog visi žmonės ES turėtų vienodas galimybes. Manau, kad ši sritis yra pagrindinė, kurioje turėtume tęsti savo darbą. Nors pritariu šiems reglamentams ir pasiūlymas, manau, kad taip pat turime įgyvendinti reglamentus dėl produktų, patenkančių iš už Europos Sąjungos ribų.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, norėčiau užduoti konkretų klausimą, pateiktą mano kartu su kolege Carmen Fraga Estévez, kuris šį rytą buvo svarstomas Žuvininkystės komitete. 12 straipsnio 3 dalyje išdėstyta, kad „Laivyno pritaikymo schemos yra skirtos tik tiems laivynams ar laivyno dalims, kurių vidutinės išlaidos energijai, apskaičiuotos remiantis 2007 m. apyvarta, sudaro bent 30 proc. atitinkamo laivyno gamybos išlaidų.“

Ar galite mums garantuoti ir patvirtinti, kad renkant duomenis taip pat bus atsižvelgiama ir į pirmą 2008 m. pusmetį, kadangi šie mėnesiai buvo labai blogi, vertinant faktinį laivyno išlaidų energijai augimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE). - Gerb. pirmininke, kadangi galime užduoti dar vieną klausimą, norėčiau jį pateikti Komisijos nariui. Atsižvelgiant į iš dalies nutraukiamo eksploatavimo schemas ir pasiūlymą dėl galimo 25 proc. viso žvejybos pajėgumų perkėlimo visam laikui naujiems laivams, ar tai iš tikrųjų reiškia, kad vėl bus teikiamos žalą darančios subsidijos, skirtos laivų statybai?

 
  
MPphoto
 
 

  Joe Borg, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, labai dėkoju už visas šias pastabas ir pateiktus klausimus. Pabandysiu atsakyti į kuo daugiau iš jų, nes kaip įprasta, dėl pasiūlymo skubotumo šį kartą neturėjome laiko apsvarstyti šiuos pasiūlymus Žuvininkystės komitete ir posėdyje.

Dėl de minimis, kaip yra pasakyta komunikate, per ateinančias savaites ir mėnesius bus atliktos visos reikalingos ekonominės analizės. Jei bus tinkama, iki metų pabaigos Komisija ketina pateikti pasiūlymą, jei tai bus galima padaryti po ekonominės analizės ir leis PPO taisyklės.

Toliau seks gana ilga, apie šešių mėnesių trukmės procedūra, į kurią įeis patariamojo komiteto konsultacija su suinteresuotais subjektais ir pasiūlymui galutinai pritars Komisija. Sutinku, kad kalbame apie gana ilgą laiko tarpą. Tačiau noriu pabrėžti, kad de minimis nėra sprendimas dėl būtino laivyno restruktūrizavimo.

Ar mums tai patinka, ar ne, bet šiuo metu yra didelis pajėgumų perteklius ir tol, kol to nesiimsime, niekada nerasime ilgalaikio sprendimo. Kaip jau sakiau daug kartų, nėra naudinga skirti pinigus šiai problemai, nebandant rasti tikrosios problemos priežasties. Būtent tai mes ir bandome daryti. Norime žvejams suteikti pagalbą nedelsiant ir vidutinės trukmės, bet taip pat pabrėžiame, kad yra reikalingas veiksmingas restruktūrizavimas. Kitaip metai po metų turėsime grįžti čia ir svarstyti tą patį klausimą. Todėl noriu pasakyti labai aiškiai, kad Komisija nėra pasiruošusi tiesiog skirti pinigų šiai problemai spręsti. Bet kokie pinigai žvejams nebus skiriami. Štai kodėl noriu pasakyti, kad turime tikrai suvokti problemą. Toks būtų mano klausimas dėl de minimis klausimo, kurį dabar nagrinėjime.

Dėl rinkos priemonių pateiksime daugiau detalių ir paaiškinsime padėtį, kadangi yra įvairių sričių, kurias norėtume keisti. Pirmiausia daugiau lėšų bus skirta pardavimų vietoms ir kitiems pramonės susivienijimams, kad būtų smulkiau detalizuoti žvejybos, rinkodaros planai, iniciatyvos dėl kokybės, ženklinimo ir tarpšakinių iniciatyvų. Kaip matome iš kitų šalių, pavyzdžiui, Norvegijos, prekybos punktai gali veiksmingai prisidėti prie pagalbos žvejybos sektoriui. Kaip nurodėme mūsų komunikate, tai nėra naujos priemonės. Jos yra plačiai apibūdintos tiek bendrame rinkų organizavime, tiek EŽF. Problema yra ta, kad iki dabar pakankamai jos nebuvo propaguotos nei pramonės, nei valstybių narių.

Dėl kainų kontrolės sistemos manau, kad kartu su pramone ir valstybėmis narėmis panaudosime šias papildomas žinias kontrolės priemonėms kartu su vertės tinklu sukurti, kad ateityje sektoriuje kainų pokyčiai būtų veiksmingiau numatomi. Šiuo klausimu Komisija atlieka analizę, kuri bus baigta rugsėjo mėn. Šiame klausime yra ir platesnio pobūdžio politinis momentas. Paskutinio aukščiausio lygio susitikimo Europoje metu buvo pritarta Komisijos iniciatyvoms dėl maisto kainų kontroliavimo ir kainų vystymo mechanizmų. Iki rugsėjo mėn. bus skirta papildomai lėšų žuvų kainų kontrolės sistemai sukurti. Pradėsime savo darbą tuoj pat, pirmiausia parengdami bandomąjį projektą dėl jos panaudojimo apimties ir modalumo. Kainų kontrolės sistema turėtų būti visiškai nustatyta ir pradėta naudoti iki 2009 m. pabaigos.

Dėl didesnės kontrolės pažymėjimų išdavimo srityje, ženklinimo reikalavimų ir IEU mažinimo, Komisija suteiks finansinę paramą pramonės rinkos stebėjimo iniciatyvoms, ypač stebint, ar sektoriuje laikomasi teisinių reikalavimų dėl pažymėjimų išdavimo, ženklinimo ir t. t. Ketiname teikti kvietimus teikti paraiškas iki 2008 m. pabaigos, kuriais pakviestume sektorių organizacijas detaliai parengti konkrečius pasiūlymus. Šių projektų įgyvendinimas prasidės 2009 m.

2009 m. taip pat bus visiškais peržiūrėtas bendras rinkų organizavimas. Pabandysiu pateikti aiškesnius terminus dėl įvairių rinkos priemonių, kurias esame numatę.

Dėl C. Fraga ir A. Doyle pateiktų klausimo dėl laikotarpio dar kartą pakartosiu, kad preliminariai įvertinę šį pasiūlymą manome, kad galime jį priimti. Suprantame, kad padėtis dėl degalų gerokai pasikeitė nuo 2007 m., todėl atrodo logiška, kad dabartinės realijos atsispindėtų šiame priemonių rinkinyje. Nepaisant to, turėsime užtikrinti, kad visi ekonominiai duomenys, naudoti 2007–2008 m. laikotarpiui, tiksliai atvaizduotų laivyno ir laivų ekonominę padėtį. Privalomas pajėgumų mažinimas 30 proc. išliks. Galimas poveikis dėl 2008 m. skaičių naudojimo gali netiesiogiai paskatinti daug plačiau taikyti šias priemones. Todėl galiu pavirtinti, kad judėsime į priekį ir atsižvelgsime į pasiūlymą, kuris buvo pateiktas šį rytą Žuvininkystės komiteto.

Dėl klausimo, ar pasiūlyme paliečiamos problemos priežastys, norėčiau išsakyti savo nuomonę, kad iš tikrųjų yra du pagrindiniai tikslai – išspręsti ką tik mano minėtą pajėgumų pertekliaus klausimą, kad išliktume pelningi ateityje, ir taip pat padėti žvejams gauti sąžiningą kainą už savo laimikį. Aš tik bendrais bruožais nusakiau tam siūlomas priemones.

Dėl generolo P. Morillono pateikto klausimo dėl priemonių, kurios neturėtų būti įgyvendintos kenkiant tiems, kurie jau išgyveno restruktūrizaciją, ir dėl J. Allisterio ir E. Attwooll bei kitų klausimų, jie yra labai susiję. Norėčiau pasakyti, kad vienoms valstybėms narėms mažinant savo pajėgumus tai bus naudinga kitoms valstybėms narėms, nes sumažėjus pajėgumams, sumažės ir pastangos, bus daugiau išteklių ir rinkos galimybių.

Tačiau dar konkrečiau norėčiau pasakyti, kad pasiūlyta ad hoc priemonė, dėl kurios tuoj pasisakysiu, bus sudaryta taip, kad atitiktų poreikius ir nesivadovautų EŽF, todėl būtų pripažįstami reikalavimai tų, kurie jau yra įsipareigoję atlikti esminę restruktūrizaciją ir gauna mažai lėšų iš EŽF.

Kalbant apie socialinę pagalbą, pirmiausia turime suprasti, kaip ši priemonė veiktų praktiškai. Kadangi ši priemonė yra naudinga tik darbuotojams, o ne įmonėms, gali būti, kad ne visi pagalbos elementai būtų vienodai išnaudoti. Todėl šios priemonės priėmimo procesas galėtų būti greitesnis.

Jei reikės valstybės pagalbos gairių pakeitimų, paremsime Komisijos sprendimą. Tai paprastai trunka nuo dviejų iki trijų mėnesių. Dėl Airijos teismo sprendimo nagrinėjame, kaip dirbančiųjų savarankiškai darbininkų sąvoka gali paveikti šios priemonės taikymą. Ieškosime sprendimo šiai, su Airija susijusiai problemai spręsti.

Dėl prašymo nesieti su priverstiniu laikinu žvejybos veiklos nutraukimu restruktūrizacijos, kurį pateikė A. Doyle, tai restruktūrizacija yra gana laisvai apibrėžta mūsų pakete, todėl laivai, patekę į bėdą, turėtų pakankamai galimybių prisitaikyti prie naujos realybės. Jie galėtų gauti paramą dabar ir per šešių mėnesių laikotarpį prisitaikyti. Tačiau kad gautume norimą rezultatą, sąsaja su restruktūrizavimu išliks neatidėliotinų priemonių pakete.

Dėl M. McGuinness užduoto klausimo dėl finansinio reikalavimo, tai tokį reikalavimą išimtinai vien tik laikino ir galutinio žvejybos veiklos nutraukimo atveju sudaro apie 1,6 mlrd. EUR. Visas finansinis reikalavimas, numatoma, bus 2 mlrd. EUR regionui. Šiuo metu vykstantis EŽF „Axis 1“ programavimas, skirtas šioms priemonėms, apims apie 600 mln. EUR ir plius 250 mln. EUR iš bendro finansavimo iš valstybių biudžeto.

Komisija yra apytikriai apskaičiavusi, kad 550 mln. EUR pateks iš EŽF įgyvendinimo programų. Dėl to susidarytų 600 mln. deficitas. Taip pat yra ir papildomumas. Mes ne tik panaudojame EŽF lėšas. Taip pat yra papildomai 600 mln. EUR. Didelė šios sumos dalis galėtų būti skiriama iš 2009–2010 m. skirtų lėšų, nepaskirstytų lėšų maržos, esančios 2 kategorijoje, iš kurių didžioji dalis būtų skirta 2009 m.

Šis papildomumas galėtų sudaryti ad hoc priemonę, kurią jau minėjau. Ši ad hoc priemonė turėtų būti paremta poreikiais, todėl joje tiesiogiai neatsispindėtų proporcingos lėšos iš EŽF, bet būtų nukreipti į tas laivyno dalis, kurias būtina restruktūrizuoti, bet joms negali būti taikoma parama iš EŽF, nes suinteresuotai valstybei narei skirtos lėšos iš EŽF yra labai ribotos arba tai yra ne konvergencijos sritis, todėl gali būti skirtos labai ribota suma iš EŽV arba todėl, kad yra labai didelis poreikis ir nepakanka lėšų iš EŽF. Toks būtų mano atsakymas dėl finansavimo.

Taip pat norėčiau pasisakyti, kad nors mes nesiūlome jokio stebuklingo sprendimo per trumpą laikotarpį, tačiau mes numatome skubų laikiną žvejybos veiklos nutraukimą trims mėnesiams, kuris pradės veikti nuo

2008 m. liepos 1 d. Kaip sakiau, mūsų požiūris dėl restruktūrizavimo apibrėžimo yra lankstus, o papildomos nuostatos dėl laikino žvejybos veiklos nutraukimo turi sudaryti laivyno schemos paketo dalį.

Ryšium su trimis pirmaisiais mėnesiais, kol bendrai vyks restruktūrizacija, tol bus taikoma ši teisė.

Dėl klausimo, ar mes galėsime įvykdyti per numatytą terminą dėl nustatytų sąlygų, atsakysiu, kad dauguma jų yra susijusios su daliniu eksploatavimo nutraukimu. Tai yra nauja ir labai ginčytina priemonė, prieš patenkant į šią stadiją. Atsisakius dalinio eksploatavimo, būtų pašalina ir dauguma su tuo susijusių sąlygų. Tačiau esu įsitikinęs, kad to daryti nenorėtumėte. Bet galiu jus užtikrinti, kad Komisija primygtinai reiklaus iš valstybių narių ir pramonės, kad jos priimtų laivyno pritaikymo schemas ir užtikrintų tinkamą jų kontrolę ir įgyvendinimą. Tuomet bus laikomasi ir paisoma nustatytų terminų bei nustatytų sąlygų.

Dar kartą norėčiau pasakyti, kad nesutinku, kad visos priemonės yra skirtos laivų eksploatavimo nutraukimui. Sutinku, kad yra tęsiamas visiškas laivų eksploatavimo nutraukimo procesas, bet yra įdiegtas dalinis eksploatavimo nutraukimas. O tai reiškia, kad mes atsisakysime senesnių laivų ir pradėsime naudoti naujus, mažesnius laivus. Todėl šia prasme bus naudojami nauji laivai, kurių pajėgumai bus mažesni. Tuo pačiu metu bus veiksmingai sumažinti pajėgumai ir tinkamai sprendžiamos degalų problemos.

Taip pat yra numatytos priemonės, skirtos varikliams, įrangai ir reikmenims keisti, bei rinkos ir socialinės pagalbos priemonės. Todėl nemanau, kad būtų teisinga sakyti, kad mes tiesiog siūlome tęsti visišką laivų eksploatavimo nutraukimo procesą. Yra daug kitų priemonių, todėl tikiuosi, kad valstybės narės sugebės iš jų pasirinkti tokias priemonės, kurios būtų tinkamiausios atsižvelgiant į sektoriaus problemas ir tikrovę.

Kalbant apie C. Stihler pastabą, kad tai galėtų būti skirtos naujai statybai kenkiančios subsidijos, norėčiau pabrėžti, kad mes nemokėsime nė vieno cento už laivų eksploatavimo nutraukimą, kurių pajėgumai išlaikomi. Pagalba bus teikiama pašalinus laivą iš apyvartos toje dalyje, kur nutraukiamas laivo eksploatavimas. Nebus teikiama jokia valstybinė parama dėl likusių pajėgumų. Mes paprasčiausiai bandome rasti sprendimą, kuriuo būtina vykdyti restruktūrizavimą mažinant pajėgumus. Tai mes bandėme padaryti taikydami visišką laivų eksploatavimo nutraukimą, tačiau jis nebuvo sėkmingas. Tikėkimės, kad su šia naująja dalinio eksploatavimo nutraukimo priemone pavyks geriau.

Derindami dalinį ir galutinį eksploatavimo nutraukimą, toliau naudodami laivus taikant variklių pakeitimo galimybę, atnaujindami laivus ir kt., taip pat visas esamas priemones ir visą paketą, esantį laivyno pritaikymo schemoje, galėtume veiksmingai sumažinti pajėgumus. Dėl to reikėtų mažiau pastangų prisitaikant prie dabartinės žuvų išteklių būklės.

Pabaigoje noriu pasisakyti dėl C. Stihler pastabos. Galiu pakartoti tik gerai visiems žinomą sentenciją, kad ir taip negerai, ir taip blogai.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2008 m. liepos mėn. 10 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Iles Braghetto (PPE-DE), raštu. (IT) Pritariu pasiūlymui dėl reglamento ekonominei krizei žuvininkystės sektoriuje įveikti. Be abejo, šios nuostatos neišspręs visų sektoriaus, kuris yra nepaprastai sudėtingas, problemų, kaip tai savo aukščiausio lygio susitikime, vykusiame liepos mėn. pripažino Europos Vadovų Taryba. Dėl savo ribotų išteklių ir rinkos šiam sektoriui sunkiau atsilaikyti prieš ekonominį spaudimą. Šiandien čia patvirtinta priemonė dėl degalų krizės, neabejotinai suteiks naujų perspektyvų ir sukurs naujus veiksmų planus. Svarbu, kad visi žvejybos veiklos vykdytojai pasinaudotų visomis siūlomomis galimybėmis. Reikia nepamiršti, kad dėl degalų kainų, kurios per kelis mėnesius išaugo dvigubai, ne tik sumažėjo pajamos, bet šiuo metu visi žvejybos veiklos vykdytojai patiria nuostolių. Reglamente numatytas laikinų priemonių taikymas iki 2010 m. gruodžio 31 d. Tikslas yra padėti Bendrijos laivams greičiau prisitaikyti prie dabartinės padėties, sušvelninant socialines ir ekonomines pasekmes pereinamuoju laikotarpiu. Daugiausia pakete dėmesio skiriama žvejybos pastangų ir pajėgumų pertekliaus mažinimui, laivyno atnaujinimui ir rekonstravimui, siekiant išspręsti didelės priklausomybės nuo degalų problemą.

Kitos priemonės skirtos energijos naudojimo efektyvumui gerinti ir žvejybos laivų išmetamų teršalų kiekiui mažinti, taip pat skatinti atsisakyti aplinkai kenkiančių žvejybos metodų, tokių kaip dugniniai tralai.

 
  
MPphoto
 
 

  Kathy Sinnott (IND/DEM), raštu Komisijos pasiūlytas neatidėliotinų priemonių paketas yra žingsnis nutraukiant pavojingą padėtį, kurioje šiuo metu yra Europos žvejai.

Airijos žvejai turi rimtų rūpesčių, į kuriuos būtina atsižvelgti. Kaip bus paskirstyta 2 mlrd. parama? Ar kiekvienam laivynui atskirai ar paskirstant kvotas?

Be to, kas bus su dugniniais traleriais, kurie sudaro didžiąją daugumą dabartino Europos laivyno? Gresia pavojus, kad taikant šį pasiūlytą neatidėliotinų priemonių paketą jie bus sunaikinti. Tai kelia didelį susirūpinimą Airijos žvejams, nes Airija yra bandžiusi naudoti alternatyvas dugniniams traleriams, bet kol kas nesėkmingai. Jei Airija ir toliau teiks žuvis likusiai ES daliai ir užtikrins pragyvenimą savo šeimoms, šios priemonės nebus priimtinos.

Airija turi didžiausią pakrantės plotą visoje Europos bendrijoje. Bendra žuvininkystės politika Airijoje nepasiteisino. Airijos žvejams ir anksčiau teko išgyventi sunkius laikus, bet dabar jie neturi kontrolės kovojant su sunkumais. Atėjo laikas pokyčiams. Atėjo laikas Airijos žvejams tapti Airijos vandenų savininkais.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika