Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2008 m. liepos 10 d. - Strasbūras

6. Paaiškinimai dėl balsavimo

  Pirmininkė. – Kitas klausimas yra paaiškinimai dėl balsavimo.

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

– Pranešimas: Sarah Ludford (A6-0459/2007)

  Daniel Hannan (NI). - Gerb. pirmininke, mes ilgai neužtruksime, kad sugrįžtume prie reikalų, kaip paprastai. Rengiantis Airijos referendumui buvo pateikiama be galo daug pranešimų, kuriuose buvo sakoma: „to neskelbkite, kol airiai nepabalsavo“. Kai tik rinkimų biuleteniai buvo saugiai suskaičiuoti, mes vėl sugrįžome prie savo politikos darbotvarkės – ypač militarizacijos ir teisingumo bei vidaus reikalų.

Praėjusį kartą, kai mes susitikome šioje posėdžių salėje kaip asamblėja, kalbėjusieji vienas po kito kalbėjo apie Airijos balsavimo gerbimą, „bet ...“. Dabar mes suprantame, ką reiškia „bet“. „Bet“ reiškia, kad mes turėtume nepaisyti rezultatų ir tęsti šį baudžiamosios teisės, civilinės teisės, imigracijos, prieglobsčio ir likusios vidaus reikalų srities dalies suderinimo procesą. Mes netgi nebeįsivaizduojame, kad būtina gerbti žmonių sprendimą. Mes sugrįžome į savo mažą pasaulį, kuriame įsivaizduojame, kad rinkėjų nėra, ir toliau darome tai, ką darėme.

  Bogusław Rogalski (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, dėl šiandien Strasbūre taikomų griežtesnių atsargumo priemonių, kurios yra nepaprastai išskirtinis atvejis, kuris anksčiau plenarinės sesijos metu niekada nepasitaikė, aš negalėjau dalyvauti pirmoje balsavimo dalyje. Gal galėčiau dėl šios priežasties užregistruoti savo pasiteisinimą, kad nedalyvavau vykstant vardiniam balsavimui. Automobilis, kuriuo buvo ketinama atvežti mane į Europos Parlamentą, vėlavo pusę valandos ir aš norėčiau paprašyti, kad šis pasiteisinimas būtų užregistruotas.

  Pirmininkė. - Bogusławai Rogalski, mes tai apsvarstėme pradžioje: žmonėms, kurie atvyko vykstant šioms procedūroms, be abejo, bus atleista.

– Pasiūlymas dėl reglamento: Ekonominės krizės paveiktas ES žvejybos laivynas

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš įsitikinęs, kad daugelį žmonių domina tai, ką ketinu pasakyti.

Aš iš tiesų noriu pakalbėti apie idėją, kad mes pakartotinai einame nuo vienos krizės prie kitos žvejybos sektoriuje iš tikrųjų nebandydami spręsti pagrindinės problemos. O pagrindinė su žvejybos sektoriumi susijusi problema faktiškai yra bendroji žvejybos politika, kuri grindžiama sovietinio tipo centriniu planavimu, pagal kurį įvairioms valstybėms narėms paskirstomos kvotos.

Be abejo, atėjo laikas sugriauti šį komunistinio centrinio planavimo kūrinį ir pereiti prie situacijos, kurioje mes turime nuosavybės teisėmis grindžiamus sprendimus.

Pažvelkime į sėkmingiausius sprendimus siekiant išsaugoti žvejybinius išteklius: pavyzdžiui, taikomus Naujojoje Zelandijoje ir Islandijoje, kurioje jie grindžiami nuosavybės teisėmis ir perduodamomis nuosavybės teisėmis.

ES laikas liautis veikti kaip centriniam planuotojui ir netapti ESTSR. Pereikime prie laisvos rinkos ekonomikos.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Romų pirštų atspaudų duomenų bazės kūrimas Italijoje (B6-0348/2008)

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Faktas, kad paskutinėmis dienomis šis Parlamentas subyrėjo kaip kortų namelis dėl visiškai pagrįsto Italijos vyriausybės sprendimo, yra simptomiškas slogiai atmosferai, kurią šioje institucijoje sukuria kairiojo sparno teisumas. Tačiau aš galiu užtikrinti jus, kad didžioji dauguma Europos šalių gyventojų mano visiškai priešingai apie tai, už ką balsuoja dauguma Parlamento narių. Italijos vyriausybės pradėta pirštų atspaudų ėmimo sistema, kaip akstinas imtis spręsti didžiules problemas, kurias kelia masinė romų imigracija į šalį, neabejotinai turi didžiosios žmonių daugumos palaikymą.

Be to, Europos kišimasis į šį reikalą nepriimtinas. Mane stebina tai, kad Europos Sąjunga neatveria savo prabangių pastatų romams ir savo privačių mokyklų romų vaikams. Labai garbinamos „žmogaus teisės“ aiškiai baigiasi prie privilegijuotos eurokratijos teritorijos sienų.

  Daniel Hannan (NI). - Gerb. pirmininke, aš suprantu, kad šio Parlamento Piliečių laisvių komitetas yra beveik paskutinė vieta, kuriame žmogus tikisi pilietinių laisvių gynybos. Mes pastebėjome šiek tiek nerimą keliančios netolerancijos šiame komitete laikotarpio pradžią, kai buvo pasipriešinta Rocco Buttiglione, kaip Komisijos iškeltam kandidatui. Po to mes matome žiauriausius teisės aktus, kuriuos siekiama priimti kovos su terorizmu taisyklių pretekstu.

Aš negaliu pamiršti liberalų demokratų lyderio Grahamo Watsono pastabos, kad Osama bin Ladenas daugiau padarė Europos integracijos procesui nei kas nors kitas nuo Jacques Delorso laikų! Ir dabar ką tik per balsavimą pamatėme šį gana keistą atsisakymą net apsvarstyti šio atvejo faktus.

Aš nežinau, ar Italijos vyriausybė teisi tvirtindama, kad šiame pranešime yra netikslumų. Mano nuojauta yra liberali šiuo klausimu. Man nepatinka duomenų bazių idėja ir nepatinka pirštų atspaudų ėmimo idėja. Tačiau, be abejo, elementarus mandagumas ir elementarus sąžiningumas reikalauja iš mūsų, kad leistume vyriausybei pakviesti šio Parlamento grupę, nes norime įvertinti faktus prieš balsavimą. Siekimas pradėti balsavimą netgi neišklausius visų faktų patvirtina, kad, kaip Užimtumo komitetas yra paskutinė vieta užimtumui ginti, taip Žuvininkystės komitetas yra paskutinė vieta žvejybai ginti...

(Pirmininkė nutraukė kalbėjusįjį.)

  Reinhard Rack (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, Austrijos liaudies partijos delegacijos vardu norėčiau pasakyti, kad mes visi sutikome, jog turėtume imtis visų priemonių ir pagerinti sunkią romų padėtį ne tik Italijoje, bet ir kitur, ir protingai jos imtis. Tačiau mes manome, kad šioje situacijoje, kurioje mes neturime faktų, neturėtume priimti rezoliucijos, nes taip elgdamiesi užbėgtume už akių faktams.

– Pasiūlymai dėl rezoliucijos: Padėtis Kinijoje po žemės drebėjimo ir prieš olimpines žaidynes (RC-B6-0340/2008)

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Aš susilaikiau nuo balsavimo dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos Dėl padėties Kinijoje po žemės drebėjimo ir prieš olimpines žaidynes, nes balsavimas apskritai neapima pakeitimų, kuriuose reikalaujama paleisti politinius kalinius – visų pirma Sacharovo premijos kandidatą. Aš taip pat norėčiau pasinaudoti šia galimybe dar kartą atkreipti dėmesį į žodžio laisvės svarbą, nes ji yra pagrindinė prielaida, kad Kinijoje būtų pradėtas demokratizacijos procesas.

Spaudos laisvė labai svarbi, nes būtent nepriklausoma žiniasklaida informuoja apie žmogaus teisių padėtį Kinijoje be cenzūros. Todėl labai svarbu, kad galėtų būti transliuojamos tokios nepriklausomos televizijos stotys, kaip NTDTV. Ši palydovinė televizijos stotis 24 valandas per dieną transliuoja programas kinų ir anglų kalbomis virš Azijos, Europos, Australijos ir Šiaurės Amerikos. Prancūzijos kompanija „Eutelsat“, kuri prisideda prie NTDTV transliacijų, netikėtai nutraukė šios televizijos transliacijas virš Azijos, aiškiai spaudžiant Kinijos komunistų partijai.

Kad pasiektume tikslą, turime prie rezoliucijos žodžių prisidėti veiksmais. Mes raginame Europos Parlamento vadovybę, kad ji pareikalautų atnaujinti šios televizijos transliacijas virš Azijos.

  Bernd Posselt (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, šis Parlamentas turi gilias žmogaus teisių tradicijas, kuriomis mes galime didžiuotis. Tai iš dalies liečia mūsų politiką Kinijos ir Tibeto atžvilgiu. Todėl aš manau, kad tuo labiau apgailėtina, jog šiandien mūsų rezoliucija nė kiek neverta šių reikalavimų. Istorine proga Parlamentas neturėjo ryžto iškelti tai, kas turėtų būti iškelta pasirengiant olimpinėms žaidynėms Kinijoje.

Todėl leiskite man kategoriškai pareikšti: pastaruosius kelis mėnesius mūsų pirmininkas Hansas-Gertas Pötteringas aiškiai atstovavo mūsų žmogaus teisių principams. Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel aiškiai ir įspūdingai darė tą patį. Todėl aš norėčiau paraginti šį Parlamentą, kad sugrįžtų prie aiškių pareiškimų dėl pastaraisais metais ir dešimtmečiais Kinijos bei Tibeto atžvilgiu vykdomos savo politikos ir laikyti šią rezoliuciją silpnybės pasireiškimu prieš vasaros pertrauką.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). – (LT) Aš norėčiau pasakyti dėl dokumento, dėl Kinijos. Aš balsavau už jį, bet apgailestauju, kad daugybė svarbių pataisų buvo atmestos. Mes šiandien pasakėme, kad padėtis Tibete yra normali, o tai yra netiesa. Mes atsisakėme pakviesti Tibeto dvasinį vadovą į Bendrųjų reikalų tarybą, tai yra labai blogas sprendimas, mes net sugebėjome balsuoti prieš „Folun Gong“ praktikuojančius žmones, todėl aš apgailestauju, ir manau, kad mes turėtume sugrįžti prie šitų klausimų kaip galima greičiau.

  Vytautas Landsbergis (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš tik noriu pasakyti, kad mane ir daugelį mano frakcijos narių supainiojo balsavimo sąrašas, kurio pasiūlymais vadovaudamiesi mes balsavome dėl kai kurių absurdiškų punktų. Ar kviesti Dalai Lamą – ne, prieš. Padėtis Tibete nėra normali – ne, mes balsavome, kad ji yra normali. Daugelis iš mūsų susipainiojo. Žinoma, aš bandžiau ištaisyti padėtį, bet informacija buvo sufalsifikuota ir mūsų sąrašas buvo labai netikslus.

  Georg Jarzembowski (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, aš netikiu, kad Vytautas Landsbergis tikrai skaitė rezoliuciją, kurią mes priėmėme dviejų trečdalių dauguma. Jeigu jis būtų perskaitęs, būtų žinojęs, kad mes minime nepakenčiamą padėtį Tibete keturis kartus ir raginame Kinijos vyriausybę, kad ji gerbtų žmogaus teises ir kultūrines teises Tibete. Vytautai Landsbergi, nekalbėkite netiesos. Didžioji mūsų dauguma – t. y. šio Parlamento dauguma – pasisakė už Tibeto žmogaus teises ir už kultūrinę autonomiją.

– Pranešimas: Elmar Brok (A6-0266/2008)

  Ryszard Czarnecki (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, aš norėčiau išdėstyti savo motyvus, kodėl balsavau prieš šį pranešimą. Manau, kad šis pranešimas iš tikrųjų yra vienas iš labiausiai ginčytinų dokumentų, kuriuos pastaruoju metu priėmė Parlamentas. Aš esu įsitikinęs, kad bet kokio aiškaus plano, kaip ES atsivers Rytams, nebuvimas, ypač galimo būsimo Ukrainos priėmimo kontekste, yra visiškai pagrįsta balsavimo prieš pranešimą priežastis. Aš nutylėsiu faktą, kad preliminarus šio pranešimo projektas buvo visiškai supainiotas.

Norėdamas baigti darau pastabą jums, gerb. pirmininke: jūs leidote pasisakyti dviem žmonėms, kurie nebuvo užsirašę kalbėti. Prašau laikytis procedūros.

  Pirmininkė. - Pirmininkas gali suteikti žodį bet kam, kurį jis ar ji pasirenka. Aš norėjau suteikti žodį nariams, kurie iš esmės yra nepriklausomi, aš neabejotinai turiu teisę tą daryti.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Viena iš priežasčių, kodėl aš balsavau prieš Elmaro Broko pranešimą, faktiškai atskiestą pakeitimais, yra jo rekomendacija vykdyti „komunikacijos politiką“, kuri faktiškai prives prie dar intensyvesnės ES propagandos.

Tai būdinga tam, kas netinkamai vyksta Europos Sąjungoje. Užuot atsižvelgusi į rinkėjų nuomones, ES mėgina pakeisti šias nuomones pasinaudodama propaganda. Tačiau Airijoje įvykęs referendumas dar kartą pademonstravo, kad šio tipo socialinė technika duoda priešingą rezultatą. Dėl tos priežasties ES geriau liautųsi tai daryti ir pradėtų gerbti europiečių nuomones ir skundus, o ne elgtųsi visiškai priešingai.

  Bernd Posselt (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, aš balsavau už Elmaro Broko pranešimą, nes tikiu, kad jis yra svarbus žingsnis teisinga kryptimi. Be to, pritariu komunikacijos politikai, kurios imtis reikalaujama. Tačiau komunikavimas taip pat siejamas su tiesa ir aiškumu. Šiuo metu mes pagaliau aiškiai pareiškėme, kad Kroatija gali ir turėtų įstoti į ES šiame dešimtmetyje. Pietryčių Europos šalys turi neabejotinas perspektyvas įstoti į ES kitą dešimtmetį, bet dėl tiesos ir aiškumo taip pat reikia pripažinti, kad siekimas priimti Turkiją pakenktų ES. Todėl mes turėtume būti sąžiningi savo partnerės Turkijos atžvilgiu ir pagaliau pasakyti jai, kad turime rasti kitokių bendradarbiavimo būdų. Nors Elmaro Broko pranešime iš tikrųjų tai neišdėstoma tokiu būdu, tai yra logiška išvada iš jo turinio, kuris yra toks, koks turėtų būti.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Padėtis Zimbabvėje (B6-0347/2008)

  Ryszard Czarnecki (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, aš esu vienas iš šio pranešimo autorių. Galiu pasakyti, kad padėtis Zimbabvėje yra panaši į „pasaką be galo“. Europos Parlamentas ruošiasi dar kartą viešai pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu ir aš esu labai patenkintas, kad mes sugebėjome įveikti politinius skirtumus ir pasisakome taip griežtai ir ryžtingai dėl skandalingos padėties, kuri yra ten susidariusi. Todėl aš balsavau už šį pranešimą, kurį padėjau parengti.

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš esu laimingas galėdamas pasisakyti dėl šio pasiūlymo, nes iš tikrųjų aš balsavau už jį, kaip ir daugelis šiame Parlamente dalyvaujančių kolegų.

Tačiau mano prašymas parlamentarams ir politikams visoje Europoje būtų toks: užtikrinkime, kad tai būtų ne vien tik šilti žodžiai, kuriais vien tik siekiama nuraminti sąžinę. Spręskime pagal veiksmus, o ne žodžius. Aš, žinoma, remiuosi Lisabonos viršūnių susitikimu, į kurį mes pakvietėme Robertą Mugabę nepaisydami sankcijų.

Žinoma, aš sprendžiu pagal Romos viršūnių susitikimą dėl maisto krizės ir maisto saugos: mes pakvietėme Robertą Mugabę ir jo statytinį apsipirkti keliose prabangiausiose Europos parduotuvėse, o tuo metu jo žmonės badauja.

Nuoširdžių žodžių laikotarpis baigėsi. Labai gerai, kad mes didžiuojamės tuo, ką kalbame, bet mes turime paversti tuos žodžius veiksmais: mes turime įvesti sankcijas R. Mugabės režimui. Liaukimės veidmainiauti – ypač mano draugai iš Portugalijos ir Italijos.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš balsavau už šią rezoliuciją ir, kaip ir Syedas Kamallis, per pastaruosius kelerius metus gaudavau vis daugiau laiškų apie padėtį Zimbabvėje.

Žmonės, kuriems aš atstovauju visame Jungtinės Karalystės Rytų Midlandse, paprasčiausiai negali suprasti, kaip mes galime visada reikšti tokią griežtą nuomonę apie Zimbabvę šioje vietoje, bet įleisti R Mugabę į žemyną, kad sėstų prie vieno stalo su mūsų lyderiais. Čia yra kažkas labai neteisinga ir labai veidmainiška, susiję su tuo. Tai nuvertina šią instituciją ir daugelį kitų. Todėl aš tikiuosi, kad ateityje galėsime sureguliuoti šią padėtį ir atsikratyti baisaus žmogaus, o Zimbabvėje galės klestėti demokratija.

– Pranešimas: Karl von Wogau (A6-0250/2008)

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš norėčiau pradėti atsiprašydamas visų savo šiame Parlamente dalyvaujančių kolegų, kad sulaikau kitą kalbantįjį. Aš pamiršau jo pavardę, bet taip pat tikiuosi, kad jis atsistos, kai kalbės ir parodys tam tikrą pagarbą šiam Parlamentui.

Mums buvo pažadėta, kad „Galileo“ nebus niekam nereikalingu daiktu, mes ieškojome jam vaidmens. Jeigu jūs pažvelgsite į visas kitas palydovines sistemas – Kinijos ir Rusijos palydovines sistemas ir Amerikos GPS – žmonės klausia, kodėl mums reikia „Galileo“. Jei pažvelgsite į šią sistemą – niekam nereikalingą daiktą danguje – bus visiškai akivaizdu, kad mes ieškome vis daugiau jo pritaikymo būdų.

Dabar mes dedame viltis į karinį aspektą. Kodėl mums reikia karinio aspekto? Mes aiškiai to nežinime. Tai grindžiama tiktai pavydėjimu amerikiečiams ir „man taip pat reikia“ politika. Atsisakykime šios visiškos nesąmonės ir taupykime mokesčių mokėtojų pinigus, grąžinkime juos mokesčių mokėtojams ir pasikliaukime daug geresne technologija.

  Ewa Klamt (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, aš laikausi nuomonės, kad būdas, kuriuo mes darome tai, nesiderina su gera šio Parlamento turima reputacija. Nepriimtina, kad visa salė šnekučiuotųsi, kai kalbantieji atsistoja kalbėti. Aš raginu jus, gerb. pirmininke, palaikyti salėje tylą ir užtikrinti, kad nesiklausantieji paliktų salę.

  Pirmininkė. - Aš visiškai sutinku su jumis, Ewa Klamt, bet kaip jūs žinote, kiekvieną kartą mes kalbame tą patį ir kiekvieną kartą keliame tas pačias problemas.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

– Pranešimas: Sarah Ludford (A6-0459/2007)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Remdamasis savo kolege iš Britanijos Sarah Ludford bendro sprendimo priėmimo pirmojo svarstymo metu aš balsavau už teisėkūros rezoliuciją iš dalies keičiančią pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms skirtas Bendrąsias konsulines instrukcijas dėl vizų atsižvelgiant į biometrinių duomenų įdiegimą, įskaitant nuostatas dėl prašymų išduoti vizą priėmimo ir nagrinėjimo organizavimo. Šiuo pasiūlymu ketinama sukurti teisinį pagrindą valstybėms narėms nustatyti imti iš vizų prašančių asmenų privalomas biometrines tapatybės nustatymo priemones – veidų atvaizdus ir 10 pirštų atspaudų – ir sukurti teisines nuostatas dėl valstybių narių konsulinių įstaigų organizavimo siekiant įgyvendinti Vizų informacinę sistemą (VIS) ir kartu įsteigti bendrus prašymų išduoti vizą centrus. Dėl to visoms valstybėms narėms nebereikėtų aprūpinti savo konsulines įstaigas įranga, kurios reikia biometriniams duomenims rinkti. Aš palaikau daugumą pakeitimų – ypač dėl valstybių narių tarpusavio atstovavimo, saugos priemonių dėl išorės paslaugų teikėjų ir informavimo kampanijų.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šio pasiūlymo dėl reglamento tikslas – organizuoti prašymų išduoti vizą priėmimą ir nagrinėjimą atsižvelgiant į biometrinių duomenų įdiegimą Vizų informacinėje sistemoje (VIS) ES lygmeniu, užtikrinant, pirma, įpareigojimą teikti biometrinius duomenis, kurie turi būti kaupiami VIS, ir standartus, kaip tai daryti, ir, antra, nuostatas dėl prašymų išduoti vizą priėmimo ir nagrinėjimo.

Šis pasiūlymas, kuris yra Bendrijos lygmens principo taikymo sienų valdymo (Šengeno erdvės) dalis, nustatys vizų prašytojų „biometrinių tapatybės nustatymo priemonių“ rinkimą – priemonę, kuri yra mažų mažiausiai abejotina ir viena iš tų, kurios atžvilgiu lieka neatsakytų klausimų, būtent dėl jos veiksmingumo, asmeninių duomenų apsaugos, duomenų rinkimo tikslų ir kriterijų, standartų, pagal kuriuos tvarkomas VIS failų turinys, prieigos teisių (pagal ES ir įvairių šalių susitarimus dėl informacijos mainų) ir, galų gale, piliečių teisų, laisvių ir garantijų išsaugojimo.

Mes nesutinkame su bendrijos lygmens principo taikymu teisingumui ir vidaus reikalams bei sekimo ir kontrolės struktūrų bei priemonių kūrimui ES lygmeniu, propaguojant įstatymų griežtinimo politiką.

Taigi, mūsų balsas yra „prieš“.

  Marian Zlotea (PPE-DE), raštu. − (RO) Aš tikiuosi, kad šiandien atiduotas mano balsas palengvins derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl bevizio režimo ir greitai visų valstybių narių piliečiai galės laisvai keliauti ir su jais bus elgiamasi vienodai.

Būtina, kad vienas iš klausimų, dėl kurių derasi pirmininkaujanti Prancūzija, būtų susijęs su kriterijais dėl Jungtinių Valstijų vizų išdavimo visiems Europos bendrijos piliečiams.

– Pranešimas: Carmen Fraga Estévez (A6-0278/2008)

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − ES ir Mauritanijos susitarimas dėl žvejybos neabejotinai svarbus abiem šalims.

Dėl šio susitarimo žvejai iš Viduržemio jūros regiono gali užsiimti savo verslu kitur, nes Viduržemio jūra yra per daug išžvejota. Paskutinis tunų klausimas yra tik pradžia. Aš žinau, kad dvi žuvininkystės bendrovės iš Maltos pasinaudojo šiuo susitarimu, kad žvejotų Atlanto vandenyne. Aš apie tai sužinojau, kai buvau oficialioje Europos Parlamento delegacijoje, vykusioje į Mauritaniją, ir prezidentas informavo ją, kad taip visos pastangos rasti sprendimą pagal šį susitarimą patyrė nesėkmę.

Tai buvo tuo metu, kai aš paprašiau leisti pasikalbėti su prezidentu konfidencialiai. Aš paklausiau, ar jis kada nors diskutavo šiuo klausimu su Komisijos nariu Joe Borgu, kuris yra Komisijos narys iš Maltos. Prezidentas informavo mane, kad jis nesikalbėjo su juo, bet man leidžiama padaryti tai pačiam, jei aš noriu. Aš pažadėjau pats nedelsiant susisiekti su Joe Borgu, kuris įvertinęs dokumentus pateikė man pavojuje atsidūrusių klausimų apžvalgą. Aš pranešiau apie tai prezidentui, taip pat informavau jį apie Komisijos nario norą vėl atnaujinti diskusijas.

  Sylwester Chruszcz (NI), raštu. − (PL) Europos Sąjunga dar kartą pasisavina teisę būti atskira valstybe. Aš manau, kad tarptautinių susitarimų sudarymas yra valstybės sritis, o ne tokios kaip Europos Sąjunga regioninės, tarptautinės organizacijos – todėl aš balsavau prieš pranešimą.

  Dorette Corbey (PSE), raštu. – (NL) Olandų darbo partijos delegacija balsavo už susitarimą su Mauritanija ne dėl to, kad šis susitarimas geras, bet dėl to, kad jis reiškia nedidelį esamos padėties pagerinimą (sumažinti sugaunamų žuvų kiekiai).

Apskritai mes esame prieš tokius susitarimus, nes jie atima iš besivystančių šalių maisto ir pajamų šaltinius. Mauritanijos atveju dar labiau pribloškia tai, kad plėtros fondai naudojami žuvininkystės interesams remti. Tai nedaro garbės!

  Christofer Fjellner (PPE-DE), raštu. − (SV) Mes susilaikėme šiandien vykusiame balsavime dėl ES ir Mauritanijos žvejybos partnerystės susitarimo. Susidūrėme su dviem nepatogiomis alternatyvomis – arba trumpesnis susitarimas su didesnėmis žuvų kvotomis, arba ilgesnis susitarimas su mažesnėmis žuvų kvotomis. Deja, nebuvo pasirinkimo galimybės balsuoti už susitarimo nutraukimą.

Mes, nuosaikieji, esame prieš žvejybos susitarimus su Afrikos valstybėmis. Pranešime yra ne tik labai mažai patobulinimų lyginant su dabartiniu susitarimu, bet ir atsitraukimo elementų – pavyzdžiui, galiojimo laikotarpio pailginimas.

Susidūrę su pasirinkimu iš šių nepageidaujamų alternatyvų, mes susilaikėme balsuodami.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. − (PT) Aš pritariu žvejybos susitarimo su Mauritanija tęsimui, nors reikėtų atkreipti dėmesį, kad ne visada derybos buvo vedamos atviriausiu ir skaidriausiu būdu.

Dėl to, kad derybų laikotarpiu nebuvo pakankamai tariamasi su valstybėmis narėmis, atsirado protokolas, pagal kurį žvejybos galimybės žymiai sumažėjo, o tuo tarpu finansinė kompensacija iš esmės liko tame pačiame lygyje. Pagrindiniai techniniai aspektai, darantys poveikį pagrindiniams laivynams, nebuvo išspręsti. Priešingai – be didelio mokslinio tikslumo buvo įvesti nauji apribojimai, pavyzdžiui, papildomas išteklių atsinaujinimo laikotarpis.

Nepaisant to, Portugalija užėmė protingą poziciją dėl žvejybos galimybių šiuose rajonuose – būtent 886 GT kasmet dėl 1 kategorijos (laivai, žvejojantys vėžiagyvius, išskyrus langustus ir krabus), įgyjant licenciją 5 kategorijoje (galvakojai moliuskai) ir išlaikant 300 GT dėl langustų.

Remdamasis šia informacija aš manau, kad šis susitarimas palankus mano šaliai, ir balsavau už jį.

– Pasiūlymas dėl reglamento: Ekonominės krizės paveiktas ES žvejybos laivynas

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už 2008 m. liepos 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomi laikinieji specialieji veiksmai ekonominės krizės paveiktų Europos Sąjungos žvejybos laivynų restruktūrizavimui skatinti. Viena pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria ES žuvininkystės sektorius, daugeliu atvejų lieka struktūrinis laivyno pajėgumų ir galimų išteklių disbalansas. Prieš kelerius metus buvo apskaičiuotas apytikriai 40% per didelis ES laivyno pajėgumas. Šie pertekliniais pajėgumai kartu su išteklių išeikvojimu dėl dešimtmečiais vykusios per intensyvios žvejybos reiškia, kad sektorius kovoja siekdamas pasipriešinti išoriniam ekonominiam spaudimui, pvz., staigiam kuro kainų didėjimui. Aš noriu, kad būtų numatyta bendrijos priemonė, pagal kurią naftos kainų didėjimas būtų perskaičiuojamas metams, kad vidaus rinka turėtų laiko reaguoti į didėjančias didmenines kainas. Aš pritariu Prancūzijos žemės ūkio ir žuvininkystės ministro veiksmams – jis daug dirbo, kad pasiektų šį rezultatą. Dėl jo buvo gautos neatidėliotinos paramos priemonės.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. − (PT) Žuvininkystės sektorius yra vienas daugiausiai dėl energetinės krizės nukentėjusių sektorių.

Svaiginantis kuro kainų kilimas, pagal BŽP įvesto žvejybos intensyvumo sumažėjimas ir žuvų pirmo pardavimo kainų sąstingis nubloškė laivų savininkus ir žvejus į keblią padėtį.

Todėl tai pateisina šį pasiūlymą dėl skubaus Tarybos reglamento, kuriuo siekiama užtikrinti, kad ES laivynas prisitaikytų prie dabartinės ekonominės padėties, kurią diktuoja energetinė krizė.

Faktiškai šis pasiūlymas išplaukia iš Komisijos komunikato, kuriame problemos ir apribojimai, su kuriais susiduria žuvininkystės sektorius, atrodo yra diagnozuoti teisingai – kaip ir priemonės, kurios yra būtinos siekiant sušvelninti dabartinę krizę.

Nors aš laikau už šio reglamento pateikimo slypinčią iniciatyvą pozityvia, manau, kad tai yra šiek tiek mažiau nei buvo galima tikėtis perskaičius anksčiau minėtą komunikatą.

6 straipsnyje minimas laikinas žvejybinės veiklos nutraukimas, įsipareigojimas įtraukti laivyno restruktūrizavimo planus bei neįtraukti 7 straipsnyje minimus variklius, įtraukti viską iš 9 straipsnio ir 12 straipsnio 3 dalies, kuri vien tik gina žvejybos tralais sektoriaus interesus, matyt, yra ne tokie pavykę šio pasiūlymo punktai.

Nepaisant to, kas buvo minėta anksčiau, ir atsižvelgiant į didelius sunkumus, su kuriais žuvininkystė susiduria Europos lygmeniu, šis dokumentas nusipelno mano balsavimo už.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kaip išaiškinome vakar vykusiose diskusijose pasakytoje kalboje, mūsų balsavimo prieš dėl pasiūlymo dėl reglamento priežastys yra esminės. Jeigu būtų buvę kokių nors abejonių dėl jų teisingumo, būtų pakakę pasiklausyti Europos Komisijos pasisakymų, kad jos būtų išsklaidytos.

Europos Komisijai problema yra pajėgumų perteklius, o tikslas ir sprendimas – „laivynų restruktūrizavimas“. O kaip dėl socioekonominės krizės? O kaip dėl didėjančių kuro kainų (dyzelino ir ypač benzino)? O kaip dėl žuvų pirmo pardavimo kainų? Komisijai tai labai paprasta: „jeigu kurios nors valstybės narės toliau mažins pajėgumus, tai bus naudinga kitoms valstybėms narėms, nes, jei būtų mažinami pajėgumai kartu su iš to išplaukiančiu pastangų mažinimu, būtų daugiau išteklių ir daugiau rinkos galimybių.“

Iš čia išplaukia pasiūlymas apie 1,6 mlrd. eurų (!) vien tik laivų likvidavimui.

„Paprasta“ – jeigu liga nesunaikins žuvininkystės sektoriaus, tai „vaistai“ sunaikins.

Nėra finansavimo, kuris padėtų sektoriui susidurti su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis ir išsaugoti atlyginimus. Tačiau 1,6 mlrd. eurų siūloma skirti nuolatiniam, daliniam arba „laikinam“ žvejybos veiklos nutraukimui.

Portugalijos vyriausybė vadovaujasi šiuo principu ir, beje, 2008 m. skiria apie 8,2 mln. eurų 27 laivų likvidavimui.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Neigiamas dabartinių naftos ir kuro kainų poveikis paliečia visus ES piliečius. Šis „numatomas gelbėjimo“ paketas mažai padės, kad užtikrintų tvarią žvejybos pramonę. Nors aš palaikau pajėgumų mažinimą – šiuo metu bendrijos žuvininkystės ūkiai turi ne mažiau kaip 40% pajėgumų perviršį –nemanau, kad šis pasiūlymas leis pasiekti tokius pokyčius, kurių reikia, kad būtų įgyvendintas tvarus ES žvejybos sektorius. Turint 80% ES išteklių nerimą keliančiame lygyje mums reikia realaus pajėgumų mažinimo, o ne atnaujintos laivų statybos mokesčių mokėtojų sąskaita.

– Pasiūlymai dėl rezoliucijos: Romų pirštų atspaudų duomenų bazės kūrimas Italijoje (B6-0348/2008)

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE), raštu. − (RO) Romų kilmės gyventojų padėtis vėl įtraukta į diskusijas nepaprastai svarbiu momentu, kai konkretūs įvykiai patvirtina, kad šioje srityje tebėra didelių skirtumų nacionalinės ir Europos politikos lygmeniu, ir kad tebėra akivaizdi būtinybė juos stebėti ir konsoliduoti.

Mano manymu, diskusijų rezultatas ir rezoliucija dėl romų pirštų atspaudų ėmimo Italijoje turėtų būti paremta dviem pagrindinėmis išvadomis. Visų pirma būtina, kad romų kilmės gyventojus liečiančios nacionalinės priemonės būtų nukreiptos į socialinę integraciją ir šių piliečių teisių ir pareigų sistemos kūrimą. Vis dėlto tokios teisės ir pareigos turėtų būti suderinamos su ES pagrindiniais nediskriminavimo principais ir pagrindinių laisvių ir žmogaus orumo gerbimu. Nepaisant mažumų etninės priklausomybės, jų teisės turėtų būti užtikrinamos pirmumo tvarka. Šiuo požiūriu vadovaujamasi Rumunijoje, tačiau juo taip pat turėtų būti vadovaujamasi taisant kitose valstybėse narėse susidariusią padėtį.

Antra, atsižvelgiant į romų kilmės žmonių kultūrines ypatybes, jų integracijos sprendimo reikėtų ieškoti Europos lygmeniu parengiant nuoseklią ir visapusišką strategiją. Be pagrindinių teisių užtikrinimo, ši strategija taip pat turėtų remti teisę į švietimą – ypač į švietimą tolerancijos srityje kultūrų dialogo metų (2008 m.) kontekste.

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau prieš Europos Parlamento rezoliuciją, kurioje prašoma, kad Italija nutrauktų romų surašymą etniniu pagrindu, nes jis per ankstyvas ir apgailestauju dėl to, kad Parlamentas nebalsavo už pasiūlymą dėl atidėjimo iki 2008 m. rugsėjo mėn., kurį pateikė mano politinė frakcija – Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija. Išsiaiškinkime tai: žinoma, aš esu už romų kilmės gyventojų, įskaitant nepilnamečius, pirštų atspaudų ėmimo ir surinktų pirštų atspaudų naudojimo uždraudimą, nes tai galėtų būti laikoma tiesiogine diskriminacija dėl rasės ir etninės kilmės, kuri draudžiama pagal Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnį, be to, tai galėtų reikšti diskriminacinį poelgį. Vis dėlto mane paveikė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo, mano draugo Jacques Barroto, argumentai, kai jis aiškiai pasakė, kad Komisija atidžiai stebi padėtį visiškai skaidriai siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrijos teisės. Visiškai ramia sąžine aš nusprendžiau, kad mes turėtume palaukti įvairių atsakymų, kurių laukiama iš Italijos vyriausybės, prieš imdamiesi tokių politinių iniciatyvų, kaip priimta rezoliucija, kurią galėtų klaidingai suprasti Europos piliečiai.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Aš balsuoju už šią rezoliuciją, nors ir tikiuosi, kad ji nebus panaudota partijų politiniams tikslams. Romų problema nėra nei dešiniojo sparno, nei kairiojo sparno problema, o paprasčiausiai rimta ir neišspręsta problema, reikalaujanti imtis neatidėliotinų veiksmų, ir kurios sprendimas pernelyg ilgai buvo atidėliojamas. Mes esame už integracijos kultūrą ir dėl to mums reikia investuoti į praktines pastangas ir įsipareigojimus.

Mūsų vyriausybėje aptariama priemonė, nepaisant ministro Roberto Maronio dviprasmiškų patikinimų, turėtų susivesti į paprastus esminius dalykus: su šia priemone siejama problema yra ne pats tapatybės nustatymas, bet faktas, kas ja siekiama panaudoti etninį kriterijų ir labai diskriminacinę praktiką (pirštų atspaudų ėmimą), ypač nepilnamečių atžvilgiu. Mes ne vieni akcentuojame šiuos pažeidimus: buvo garsių protestų iš katalikų bažnyčios ir tiek pasaulietinių, tiek katalikų savanoriškų asociacijų ir organizacijų. UNICEF pirmininkas taip pat ryžtingai atmetė šio dekreto pagrindą. Aš tikiuosi, kad šis balsavimas, kuris praktiniu požiūriu smerkia Italiją, pamokys vyriausybę – ji privalo atsisakyti klaidingo kelio, kurį pasirinko.

  Philip Bradbourn (PPE-DE), raštu. − Konservatyvieji Europos Parlamento nariai iš Britanijos balsavo prieš šią rezoliuciją, nes klausimas, kuris nagrinėjamas tekste, yra vienos valstybės narės vidaus reikalų klausimas ir dėl to neturi reikšmės ES lygmeniu.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Tiesiog pakeiskime „žydą“ į „romą“ ir sužinosime, iš kur ateina šis pasiūlymas ir kur, nepaisant stipraus priešinimosi jam, jis keliaus.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes susirūpinę stebime stiprėjančias ir nepriimtinas rasizmo ir ksenofobijos nuotaikas Europoje – ypač tada, kai jas skatina neoliberali politika, kuri greičiau sunkina padėtį nei sprendžia poreikius ir problemas, kurios veda prie didėjančio darbininkų ir gyventojų nesaugumo ir blogesnių gyvenimo sąlygų.

Priemonės, neseniai priimtos Italijoje, kurioje gegužės 21 d. vieniems metams buvo paskelbta „dėl klajoklių gyvenviečių Kampanijos, Lacijaus ir Lombardijos regionuose susidariusi nepaprastoji padėtis“, yra pavyzdys šių pavojingų ir nepriimtinų priemonių, kurios skatina piliečių ir gyventojų diskriminaciją, izoliavimą ir „kriminizavimą“, pažeidžia jų teises, laisves ir garantijas – jų pagrindines žmogaus teises.

Tai didina skurdą, atskirtį ir susiskaidymą ir stiprina išstūmimą iš visuomenės bei nustūmimą į antrą vietą, neraštingumą ir įsitraukimą į šešėlinę ekonomiką ir skatina daugelį romų kilmės piliečių nedalyvauti visuomenės gyvenime.

Priešingai, kaip buvo nurodyta, – geriausias būdas romų teisėms apsaugoti – garantuoti teisę į švietimą, aprūpinimą būstu ir sveikatos priežiūrą, užimtumą ir socialinę apsaugą socialinės įtraukties ir integracijos politikos sistemoje.

  Gunnar Hökmark (PPE-DE), raštu. − (SV) Prieš romus nukreipta diskriminacija yra rimta problema, su kuria turi būti kovojama visose Europos valstybėse narėse. Visi Europos piliečiai turi vienodas teises, nepriklausomai nuo tautybės, etninės kilmės, religijos arba lyties. Tai yra Europos Sąjungos sėkmės ir plėtros pagrindas ir principas, kurį mes privalome puoselėti.

Tai didina reikalavimus, taikomus teisei į švietimą ir sveikatos priežiūrą bei teisei į sąžiningumo ir asmeninio orumo gerbimą. Į padėtį, kuri charakterizuoja elgesį su romais Italijoje šiuo metu, turi būti žiūrima iš šios perspektyvos. ES pareiga užtikrinti, kad pagrindinių žmogaus teisių būtų laikomasi visose šalyse.

Tačiau ji taip pat didina reikalingumą, kad žmonės, nepriklausomai nuo kilmės, būtų integruojami į visuomenę, kurioje jie gyvena, ir vienodo elgesio, kuris su tuo susijęs, reikalavimai būtų formuluojami be diskriminacijos ir vienodomis visiems piliečiams sąlygomis. Tai svarbu kovojant su prekyba žmonėmis, prostitucija ir socialine atskirtimi. Nei suaugusiems, nei vaikams neturi būti leidžiama praslysti pro šį atsakomybės tinklą.

Šiam pagrindui prieštarauja tai, kad mes nesijaučiame esą pajėgūs pritarti kuriai nors rezoliucijai, dėl kurios šiandien diskutuoja Parlamentas.

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. − (RO) Aš balsavau už šią rezoliuciją ir džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas priešinasi šiems diskriminaciniams ir neteisėtiems veiksmams Europos žmogaus teisių teisės aktų požiūriu.

Vis dėlto atkreipiu dėmesį į faktą, kad vien tik rezoliucija neišspręs pagrindinės problemos, nes šis teisės aktas yra neprivalomojo pobūdžio. Todėl aš manau, kad mes turėtume reikalauti Europos Komisijos imtis veiksmų prieš Italiją, kad priverstume ją atsisakyti savo diskriminacinės politikos prieš romų kilmės žmones.

Pirštų atspaudų ėmimo priemonė nesuderinama nei su Europos teisės aktais, nei su bet kokia kita priemone, garantuojančia žmogaus teises Europoje. Europos bendrijos yra 2008 m. balandžio 28 d. direktyva 380, kuri įpareigoja paimti sulaukusių 6 metų amžiaus trečiųjų šalių piliečių pirštų atspaudus. Nepaisant to, aš akcentuoju faktą, kad tai liečia trečiųjų šalių piliečius, kurie nepriklauso Europos Sąjungos erdvei. Be to, Direktyva 2004/38/EB garantuoja visų valstybių narių piliečių laisvą judėjimą ir dėl to etniškumas jokiomis aplinkybėmis neturi būti pagrindu teisinei priemonei.

  David Martin (PSE), raštu. − Italijos veiksmai vyksta visų Europos Parlamento raginimų laikytis nuoseklios ES politikos dėl romų integracijos kontekste. Romai yra vienas iš pagrindinių rasizmo ir diskriminacijos taikinių. Italijos vyriausybė bando toleruoti ir oficialiai įtvirtinti tokį rasizmą ir diskriminaciją. Italijos valdžios institucijos privalo susilaikyti nuo romų pirštų atspaudų ėmimo ir dėl to aš balsavau už šią rezoliuciją.

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. − Aš balsavau už balsavimo dėl šio jautraus pranešimo atidėjimą, manydama, kad būtų geriau palaukti, kol gausime visą informaciją, kurios Komisija pareikalavo iš Italijos vyriausybės.

Nors ir Parlamentas balsavo už tokio atidėjimo atmetimą, aš susilaikiau galutiniame balsavime, nenorėdama pritarti rezoliucijai, neturėdama visų faktų, kuriais būtų galima pasinaudoti, ir turėdama abejonių dėl dalies teksto, taip pat norėdama patvirtinti, kad negali būti toleruojami bet kokie griežti valdžios institucijų veiksmai, nukreipti į vieną konkrečią visuomenės grupę.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Elgesys su romų kilmės žmonėmis Italijoje turėtų būti nerimą keliantis signalas dėl fakto, kad populistinė dešinioji vyriausybė su nepilnamečiais Europoje elgiasi nehumaniškai, šališkai ir žeminamai. Vaikų pirštų atspaudų ėmimas yra neabejotinai klaidingas elgesys. Jis atkartoja praeities epochą ir neturėtų rasti vietos šiandieninėje Europoje. Aš raginu visas vyriausybes pasmerkti Italijos vyriausybę ir veikti skubiai, kad apgintume romų vaikus Italijoje.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. − (RO) Aš manau, kad Italijos vyriausybės sprendimas imti romų kilmės piliečių, ypač vaikų, pirštų atspaudus pažeidžia pagrindines Europos piliečių teises.

Vaiko pirštų atspaudų ėmimas ankstyvajame amžiuje galėtų palikti randą visam jo (jos) gyvenimui. Jaunesnių nei 14 metų amžiaus vaikų pirštų atspaudų ėmimas atliekamas pagal kriminaliniuose tyrimuose naudojamą formą ir tuo pažeidžia pagrindines piliečių teises.

Aš nesutinku su balsavimo dėl rezoliucijos atidėjimu, nes situacija neatidėliotina ir vaikų pirštų atspaudų ėmimas turi būti sustabdytas. Niekas negali pradėti nuo kai kurių vaikų kaltės prielaidos, todėl elgesys su romų kilmės vaikais, šiandien taikomas Italijoje, yra nepriimtinas.

Mes reikalaujame Italijos vyriausybės nutraukti pirštų atspaudų ėmimo veiksmus Romų kilmės nepilnamečių atžvilgiu Italijoje.

Sąjunga turėtų parodyti pavyzdį, kaip reikia gerbti žmogaus teises ir dėl to Komisija turėtų ištirti padėtį Italijoje ir paprašyti Italijos vyriausybės nedelsiant nutraukti romų kilmės vaikų pirštų atspaudų ėmimą.

Todėl aš balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją, kuria siekiama nutraukti romų kilmės žmonių ir ypač romų vaikų pirštų atspaudų ėmimą, platesniame „Romų pirštų atspaudų duomenų bazės kūrimo Italijoje“ kontekste“.

  Manfred Weber (PPE-DE), raštu. − (DE) Kaip Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos koordinatorius Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete, norėčiau pateikti savo paties ir savo frakcijos kolegų balsavimo paaiškinimą. Visos frakcijos vieningos kovoje su rasizmu ir su visų formų etnine diskriminacija bei propaguodamos žmogaus teises. Nėra abejonių, kad PPE-DE pritaria norui atskleisti įvykius Italijoje.

Rezoliucijoje mes daugiausia remiamės spaudos pranešimais ir dokumentais bei įrodymais, gautais iš organizacijų bei asmenų. Dauguma narių nesugebėjo susiformuoti supratimą apie padėtį savo jėgomis.

Italijos valdžios institucijos pakvietė Parlamento atstovus atvykti į Italiją, kad sužinotų daugiau, taip pat pasiūlė pateikti daugiau informacijos. Atsakingas Komisijos narys Jacques Barrotas pažadėjo pateikti informacinio pobūdžio pranešimą liepos mėn. pabaigoje ir mūsų frakcija labai norėjo jo palaukti. Mūsų tikslas buvo ir tebėra – visų pirma tinkamai išsiaiškinti faktus. Todėl mes norėjome atidėti balsavimą dėl rezoliucijos iki rugsėjo mėn. sesijos. Deja, mūsų siūlymas buvo atmestas kartu su daug pateiktų pakeitimų, todėl mes balsavome būtent taip.

PPE-DE frakcija tebesilaiko nuomonės, kad nuodugnus tyrimas būtų daug vertingesnis nei ši rezoliucija, kuri buvo priimta skubotai. Mūsų oponentai siekė tik padaryti sensaciją ir pakenkė su procesu susijusiems žmonėms.

– Pasiūlymai dėl rezoliucijos: Padėtis Kinijoje po žemės drebėjimo ir prieš olimpines žaidynes (RC-B6-0340/2008)

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Sprendimas, ar dalyvauti Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje, yra vienas iš tų, prie kurių turėtų būti prieinama kolektyviai. Tai nėra sprendimas, kuriam būtinai turėtų pritarti visi mano kolegos socialistai. Vis dėlto tuo pagrindu aš nematau tinkamos priežasties boikotuoti ceremoniją arba žaidynes. Netgi Dalai Lama pritaria šiai pozicijai.

Pasiūlymas pakviesti Dalai Lamą į Bendrųjų reikalų tarybą atrodo absurdiškas kiekvienam, kuris tyčia nebando pakenkti ES ir Kinijos santykiams. O dėl Kinijoje veikiančių grupių, pavyzdžiui, profesinių sąjungų narių diskriminacijos, tai yra tikrai nerimą kelianti priežastis, bet kritika, kilusi iš tų, kurie nori niekinti Italijos romų bendruomenę, yra nelabai vertinga. „Prieš išimdamas krislą iš kaimyno akies išsitrauk rąstą iš savosios“

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. – (FR) Mane džiugina šios bendros rezoliucijos dėl padėties Kinijoje priėmimas. Svarbu toliau daryti spaudimą Kinijai prieš Olimpines žaidynes, kurios prasidės mažiau nei po mėnesio.

Mes negalime nepastebėti žmogaus teisių pažeidimų, kurie tebėra nepaisant pačios Kinijos duotų pažadų. Europos Parlamento pareiga priminti Kinijai apie viešai duotus pažadus. Be to, svarbu paminėti mažumų teises, teisinės valstybės principus ir vis dar dažną mirties bausmės naudojimą.

Pagaliau aš noriu, kad Kinijos atžvilgiu būtų priimti griežtesni pakeitimai. Turiu galvoje peticijas, kuriomis siekiama išlaisvinti disidentus ir žmogaus teisių kampanijos dalyvius, pavyzdžiui, Hu Jia ir jo žmoną Zeng Jinyan, paminėti padėtį Tibete, kuri toli gražu nėra pagerėjusi, ir neproporcingi bei neskaidrūs nuosprendžiai, skirti demonstrantams po šio pavasario demonstracijų.

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. − (PL) Aš susilaikiau nuo balsavimo dėl rezoliucijos Dėl padėties Kinijoje po žemės drebėjimo ir prieš olimpines žaidynes Aš taip pasielgiau dėl to, kad Parlamentas atmetė pakeitimus, kuriuose buvo keliami klausimai dėl žmogaus teisių laikymosi Kinijoje. Todėl rezoliucijoje yra potekstė, kuri skiriasi nuo šios diskusijos iniciatorių numatytos potekstės. Kodėl Parlamentas nepaleido šios rezoliucijos prieš paskutinį Europos futbolo čempionatą EURO 2008? Priežastis ta, kad nėra problemų su žmogaus teisėmis Austrijoje ir Šveicarijoje. Problemų šioje srityje nurodymas Kinijai yra ne prieš Kiniją nukreiptas veiksmas, o tik vilčių dėjimas, kad bus laikomasi mūsų visuomenėje susiformavusių minimalių standartų.

  Tunne Kelam (PPE-DE), raštu. − Aš balsavau už 19 pakeitimą, nes tvirtai tikiu, kad Dalai Lamos pakvietimas į Bendrųjų reikalų tarybos posėdį, kad jis galėtų pateikti savo vertinimą padėties Tibete klausimu ir paaiškinti 27 užsienio reikalų ministrams kompromisinį variantą bei savo idėją dėl tikros autonomijos, kuri visiems tibetiečiams turėtų būti užtikrinta Kinijoje, būtų labai pageidautinas.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Priimant rezoliuciją dėl padėties Kinijoje aš balsavau už žaliųjų pasiūlytą pakeitimą, nes dabar Kinijoje esamos padėties rengiantis Olimpinėms žaidynėms ir viešai duotų pažadų iki to laiko pagerinti žmogaus teisių padėtį ir padėtį Tibete neatitikimo laipsnis yra visiškai toks, koks konstatuojamas 15 pakeitime.

Aš atkreipiu ypatingą dėmesį į 16 pakeitime išdėstytą reikalavimą, kad apčiuopiami rezultatai turi būti pasiekiami vykstant Dalai Lamos ir Kinijos atstovų deryboms prieš Olimpinių žaidynių pradžią. 11 ir 12 pakeitime pareikštas susirūpinimas dėl įvykių Lhasoje taip pat nusipelno dėmesio.

20 pakeitime pateiktas reikalavimas Sąjungai ir jos valstybėms narėms imtis priemonių Kinijos atžvilgiu yra labiausiai pagrįstas. Aš neatmesčiau visiško Olimpinių žaidynių boikoto galimybės. Pirmininko Hanso-Gerto Pötteringo sprendimas buvo protingas ir humaniškas. Mes negalime leisti Kinijai, kartą ir visiems laikams, Olimpinių žaidynių ir mūsų vertybių vardu toliau naudoti iliuzionistų triukus siekiant pastatyti olimpinę sceną.

  David Martin (PSE), raštu. − Būdas, kuriuo Kinija ėmėsi pietvakarių Kinijoje įvykusio žemės drebėjimo padarinių, buvo šalies paskutiniais metais padarytos pažangos pavyzdys. Vis dėlto šalyje vis dar reikalinga tolimesnė pažanga žmogaus teisių srityje. Tik įtraukiant abi puses į konstruktyvų dialogą galima padaryti akivaizdžią pažangą šiuo klausimu. Olimpinės žaidynės buvo pripažintos puikiausia proga padidinti įtaką šiame dialoge ir paskatinti gerinti žmogaus teisių ir laisvių padėtį. Todėl aš norėčiau pabrėžti, kad Kinija turi didinti savo pastangas, kad tesėtų pažadus, viešai duotus Tarptautinei olimpinei komisijai – gerinti žmogaus ir demokratinių teisių padėtį. Aš balsavau už rezoliuciją.

  Marian Zlotea (PPE-DE), raštu. − (RO) Kaip delegacijos ryšiams su Kinijos Liaudies Respublika narys, aš tikiuosi, kad šiandien atiduotais balsais mes įtikinsime Kinijos valdžios institucijas savo viešų įsipareigojimų žmogaus teisių, mažumų teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų srityje.

Aš raginu Kinijos valdžios institucijas imtis skubių veiksmų siekiant pagerinti žmogaus teisių padėtį atleidžiant nuo bausmės visus įkalintus politinius kalinius ir žmogaus teisių aktyvistus, įskaitant įkalintus Tibete po 2008 m. kovo mėn. protestų.

– Pranešimas: Elmar Brok (A6-0266/2008)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, susilaikėme balsuojant dėl Elmaro Broko pranešimo. Mes norime išaiškinti savo poziciją dėl būsimos ES plėtros vykstant šiame paaiškinime dėl balsavimo.

Mes manome, kad Kopenhagos kriterijai yra vieninteliai reikalavimai, kuriuos galima taikyti šalims kandidatėms, vedančioms derybas dėl ES narystės. Mes esame už ES tolimesnę plėtrą ir manome, kad ji bus viena iš puikiausių dalykų Sąjungos ateičiai. Be to, mes manome, kad derybos su Turkija turi tęstis ir šalis turi būti priimta pagal tuos pačius objektyvius kriterijus kaip ir kitos šalys kandidatės.

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Gerb. pirmininke, Elmaro Broko pranešime pabrėžiamas noras pagerinti mūsų santykius su Rytais ir dėl to aš jam pritariau. Tačiau mąstau, kad šis pranešimas nėra labai išraiškingas ir jame nėra aiškaus Europos Sąjungos atvėrimo Rytams plano, kurio mes tikėjomės. Iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko mes tikėjomės geriau parengto dokumento.

  Petru Filip (PPE-DE), raštu. − (RO) Gerb. pirmininke, pripažindami 2007 m. Komisijos strateginį dokumentą dėl plėtros mes manome, kad naujame Airijos žmonių balsavimo nulemtame kontekste bent jau plėtros strategijos vidaus aspektas vėl turėtų tapti dažnesnių diskusijų tema. Sąjungos pajėgumas siekti savo politikos tikslų ir veikiančio regioninio bendradarbiavimo – ypač Pietryčių Europos šalyse – priklauso nuo būdo, kuriuo bus nustatomi bendrijos vidaus santykiai.

Aš norėčiau pabrėžti, kad bet kokia derybų formulė, kuria įvedami diferencijuoti vertinimo kriterijai kitai valstybei narei, inicijuos „silpnų vietų grandinę“, todėl aš netikiu, kad toks požiūris galėtų duoti naudos. Mūsų būsimų veiksmų sėkmė priklauso nuo būdo, kuriuo mes mokėsime paaiškinti viešajai nuomonei plėtros tiesioginį poveikį ir privalumus. Aš netgi galėčiau pasakyti, kad mes turėtume pažvelgti į airių balsavimą iš konstruktyvios perspektyvos: šis balsavimas yra įrodymas to, kad mes ne visada mokame būti atviri partneriai paprastam piliečiui, kuris greičiau yra veiksmingos politinės praktikos subjektas nei idėjų ir vizijos koncepcijų gynėjas.

  Robert Goebbels (PSE), raštu. – (FR) .

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, iš Elmaro Broko pranešimo dėl plėtros aš supratau, kad bet koks naujas priėmimas gali būti sėkmingas tik tuo atveju, jei –cituoju – „esama aiškios ir ilgalaikės visuomenės paramos“.

Šis sakinis atrodo visiškai veidmainiškai praėjus vos kelioms dienoms po paniekinamos eurokratijos reakcijos į aiškų airių pasakytą „ne“ Lisabonos sutarčiai, kuris paprasčiausiai atkartoja prancūzų ir olandų 2005 m. pasakytą „ne“. Be to, jis seka Prancūzijos Konstitucijos pakeitimą dėl privalomo referendumo dėl stojimo į ES pakeitimo pseudo referendumu, pagrįstu „populiaria iniciatyva“, kuris faktiškai priklauso nuo Prancūzijos asamblėjos ir senato geranoriškumo.

Reikia pripažinti, Elmaras Brokas, žinodamas, kad didžioji europiečių dauguma priešinasi Turkijos stojimui į ES, netgi neužsimena apie viešą tarimąsi pasinaudojant referendumu. Savo apibūdintai paramai laimėti jis paprasčiausiai siūlo pasinaudoti gera sena propaganda, pagal kurią visuomenė laikoma nemokšiška arba net kvailoka.

Jeigu Elmaras Brokas ir jo Europos bei nacionaliniai kolegos taip stipriai bijo – arba neapkenčia – visuomenės, jie turėtų bent jau turėti padorumo liautis siekti jos pritarimo. Dėl to Europos demokratija tikrai būtų stipresnė.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš pritariu Elmaro Broko pranešimui dėl Komisijos 2007 m. plėtros strategijos dokumento. ES toliau turi būti įsivaizduojama kaip siekianti laikytis pažadų, kuriuos anksčiau ji davė dėl plėtros. Iš tikrųjų griežtas ir sąžiningas sąlygiškumas turi būti taikomas visiems kandidatams ir potencialiems kandidatams, kuriems mes davėme šiuos pažadus. Aš manau, kad pranešime tinkamai sprendžiamos šios problemos, todėl balsavau už Elmaro Brok pranešimą.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Rezoliucija yra keliantis pasipiktinimą tikrovės, kurią patiria senų ir naujų Sąjungos šalių žmonės, iškraipymas, nes joje Sąjungos integracijos didinimas ir plėtra pateikiama kaip jiems dėkingos aplinkybės, kai tiesa yra visiškai priešinga. Dėl naujos plėtros siūlomuose planuose siekiama labiau išnaudoti ir valdyti žmones tų stojančiųjų šalių, kurios jau yra labai prastoje padėtyje, ir toliau plėsti Europos kapitalo vykdomą šių šalių grobimą. Visų pirma plėtros procesą Vakarų Balkanų kryptimi lydi didžiulė tų šalių žmonių pavergimo ir pažeminimo operacija. Tipiškas pavyzdys – primygtinis reikalavimas besąlygiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju buvusios Jugoslavijos tribunolu, t. y. pseudo teismu, kurį įsteigė Amerikos ir Europos imperialistiniai banditai, siekdami nuteisti savo karų ir nusikaltimų šiame regione aukas, ir kuris buvo panaudotas buvusiam prezidentui Slobodanui Miloševićiui sunaikinti. Be to, žmonėms ypač kelia pavojų tai, kad plėtros procese pasikliaujama sienų pasikeitimais ir protektoratų imperialistams kūrimu, pavyzdžiui, Kosovo protektorato, o tai paskatins naują imperialistinių antagonizmų ir konfliktų ciklą, kurio aukomis bus regiono žmonės.

Todėl mes, Europos Parlamento nariai iš Graikijos komunistų partijos, balsuojame prieš rezoliuciją, dar kartą patvirtindami savo poziciją prieš imperialistinę ES ir jos plėtrą.

  Charles Tannock (PPE-DE), raštu. − Britanijos konservatoriai visada buvo ir tebėra ryžtingi ES plėtros rėmėjai, nes ji užtikrina didesnę bendrą rinką ir laisvesnę bei lankstesnę nacionalinių valstybių Europą.

Tačiau šiame pranešime yra elementų, kurių mes negalime remti. Mes netikime Europa kaip „politinės integracijos projektu“. Be to, mes nesutinkame su pagrindiniais 19 skirsnio, kuriame raginama sukurti „bendra politika pagrįstą erdvę“, aspektais tokiose srityse kaip teisingumas, saugumas, migracija, bevizis režimas ir švietimas, kuriems Britanijos konservatoriai negali pritarti. Mes nepatenkinti 6 skirsniu, kuriame tvirtinama: „kurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, išlaikyti visą acquis communautaire ir jį toliau plėtoti bei užtikrinti, kad būtų laikomasi pagrindinių teisių ir laisvių, kaip numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje“.

Mūsų susirūpinimas dėl šių ir kitų pranešimo dalių jokiu būdu nesumažintų mūsų paramos tolimesnei ES plėtrai, jei paraiškas pateikusios valstybės atitiktų Kopenhagos kriterijus.

Dėl išvardintų priežasčių mes nusprendėme susilaikyti dėl šio pranešimo.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Padėtis Zimbabvėje (B6-0347/2008)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, puiku, kad Europa priverčia išgirsti savo balsą šioje Afrikos dalyje, kuriai vėl kyla pavojus tapti pavojingo konflikto scena po prezidentinės kampanijos farso, kurio liudytojai prieš kelias dienas buvome ir mes.

G8 taip pat užima labai aiškią poziciją ne įvesdama sankcijas, kurios ypač pakenktų civiliams gyventojams, o „finansines priemones“, kurios itin susijusios su bendrovėmis, bankais ir nuo 1980 m. esančio valdžioje režimo asmenimis. Susiklosčiusi padėtis yra nepriimtina, nes rinkimai vyksta netinkamomis sąlygomis ir vykstant smurtui. Aš taip pat tikiuosi, kad mūsų bendrijos diplomatija pereis prie paramos Afrikos Sąjungos pasiūlymui, kuriuo prašoma nacionalinės vienybės įveikti šią sunkią krizę.

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Gerb. pirmininke, aš pritariau šiandieninei rezoliucijai, nes manau, kad turime būti griežti dėl smurto Zimbabvėje, sugriežtinti sankcijas ir paraginti anuliuoti R. Mugabės režimo pripažinimą. Į politinę opoziciją nukreipta ir valstybės finansuojama smurto kampanija atėmė galimybę surengti laisvą antrą prezidento rinkimų turą.

  Marie-Arlette Carlotti (PSE), raštu. – (FR) Kaip ir žmonės visame pasaulyje, zimbabviečiai nori taikos, demokratijos ir gerovės.

Vadovaujami Roberto Mugabės, jie neturi nė vieno iš tų. Buvęs šalies išvaduotojas dabar yra jos kankintojas. Šiandien Parlamentas siunčia aiškų signalą – jis nebenori R. Mugabės ir jo režimo. Taip nusprendė Zimbabvės žmonės. ES privalo panaudoti visą turimą įtaką, kad padėtų zimbabviečiams ir afrikiečiams rasti krizės sprendimą.

Prioritetas – nutraukti smurtą. Tik visiems zimbabviečių visuomenės nariams atviras dialogas leis suformuoti pereinamąjį režimą su aiškiais įgaliojimais – organizuoti laisvus ir skaidrius rinkimus, stebimus tarptautinės bendruomenės.

Tačiau Robertas Mugabė nesės prie derybų stalo tol, kol nebus priverstas tai padaryti. Todėl mes turime didinti sankcijas režimui.

Pagaliau mums reikia suplanuoti būsimos Zimbabvės atkūrimą: aš pritariu Komisijos pasiūlymui skirti 250 mln. eurų skubiam finansavimui, kai tik Zimbabvė turės teisėtą ir patikimą vyriausybę.

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Aš balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl padėties Zimbabvėje, smerkiančią R. Mugabės režimą.

Vyriausybės smurto prieš opoziciją kampanija, iš to išplaukiantys žmogaus teisių pažeidimai ir demokratinių principų nepaisymas yra nepriimtinas. Civilizuotas pasaulis nedvejodamas turi pasmerkti tai, kas vyksta Zimbabvėje. Politinis persekiojimas, neturintis pagrindo smurtas, badas, daugelio piliečių kančios ir mirtys – R. Mugabės dabartinis „darbas“, kuris turi keliauti į istorijos metraščius. Zimbabvės žmonės nusipelno geresnės dalios. Aš tikiu, kad tarptautinės bendruomenės veiksmai labai svarbūs sprendžiant dabartinės humanitarinės krizės problemą. Europos Sąjunga turi parodyti pavyzdį.

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. − (PL) Aš balsavau už rezoliuciją dėl Zimbabvės. Tai, ką daro Robertas Mugabė, yra nepriimtina. Aš nevadinu jo prezidentu, nes tai, kas neseniai vyko Zimbabvėje, negalima pavadinti rinkimais. Aš sutinku su vienu Namibijos politiku, kuris pasakė, kad be tradicinių ligų, su kuriomis turi grumtis Afrika – pavyzdžiui, maliarija, tuberkulioze ir AIDS - šiandien pavojingiausia liga, kuria reikia užsiimti kuo skubiau, yra mugabeizizmas. R. Mugabė tapo savo paties žmonių priešu. Labai nuvilia, kai laikas paverčia už laisvę ir nepriklausomybę kovojusį žmogų despotu. Aš tikiuosi, kad afrikiečiai atmerks akis ir supras, kad tokie kaip R. Mugabė yra blogis visai Afrikai.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Gerb. pirmininke, aš balsavau už rezoliuciją dėl padėties Zimbabvėje, nes liepos 27 d. prezidento R. Mugabės teroro valdžia dar kartą atvirai pasityčiojo iš tarptautinės bendruomenės nuomonės, teisingumo ir demokratijos. Negali būti jokių ginčų, kad prezidento rinkimai Zimbabvėje buvo neteisėti, o smurtas, žmogžudystės, opozicijos suėmimai ir persekiojimas šalyje – ypač žiaurūs teisingumo nebuvimo įrodymai.

Kaip tvirtinama rezoliucijoje, Zimbabvei labai reikia tarpininkavimo proceso, kuriame dalyvautų įvairūs dalyviai iš tarptautinės bendruomenės ir Afrikos. Dialogo šalys turi pasiekti tvarius rezultatus dėl Zimbabvės ir tai bus įmanoma tik tuo atveju, jei dalyvaus visa tarptautinė bendruomenė ir jos didelės demokratinės pajėgos. Zimbabvės žmonės turi tvirtą demokratijos troškimą.

Padėtis Zimbabvėje yra visos tarptautinės bendruomenės ir Afrikos valstybių bendruomenės reikalas, todėl neabejotinai būtina, kad mes pripažintume R. Mugabės tironiją. Deja, Kinija ir Libija nepritaria tarptautinės bendruomenės nuomonei šiuo klausimu.

ES turi palaikyti ir skatinti tas Afrikos valstybes, kurios siekia boikotuoti Zimbabvę santykių su Afrika srityje. Priešingai – Pietų Afrikos politinė ir ekonominė parama R. Mugabės valdžiai ir pabėgėlių zimbabviečių ištrėmimas iš Pietų Afrikos prieštarauja mūsų bendroms vertybėms. Be to, aš norėjau pareikšti savo paramą rezoliucijoje išdėstytai idėjai, kad šis ginčas gali ir turėtų turėti neigiamų pasekmių ES ir Pietų Afrikos santykiams.

  Jean Lambert (Verts/ALE), raštu. − Šiandien aš balsavau už rezoliuciją ir tikiuosi, kad Taryba vykdys ją ryžtingais koordinuotais veiksmais. Be to, aš tikiuosi, kad besikeičiančios pažiūros, kurios pastebimos Afrikos lyderių kalbose, taip pat reikš, kad mes neturime kęsti R. Mugabę jam dalyvaujant tarptautiniuose susitikimuose ES teritorijoje. Dabartinė R. Mugabės valdžia buvo įgyta per kraują ir jo žmonių kančias. Mūsų vyriausybės neturėtų sunkinti padėties per prievartą grąžindamos žmones į Zimbabvę. Čia jos ne tik gali pačios atsidurti fiziniame pavojuje, bet ir prisidėti prie padėties nestabilumo ir sunkumų dėl mažėjančių išteklių. Suteikiant šiems žmonėms teisėtą migracijos statusą ir leidžiant jiems dirbti, būtų viena garantuota pozityvi priemonė, kurią galėtų pasiūlyti mūsų vyriausybė: tai taip pat reikštų, kad esant galimam grįžimui žmonės grįžtų atgal su naujais įgūdžiais ir galimais finansiniais ištekliais, kurie padėtų plėtrai. Iš tikrųjų vyriausybė turėtų taikyti tokią politiką tiems, kurie negali grįžti į konfliktuojančias šalis. Zimbabvės žmonėms reikia mūsų paramos visais įmanomais būdais.

  David Martin (PSE), raštu. − Padėtis Zimbabvėje yra nerimo priežastis. Aš prisidedu prie savo kolegų ir smerkiu Zanu-PF partijos elgesį per rinkimus ir norėčiau pabrėžti, kad liepos 27 d. rinkimai negali būti laikomis teisėtais. Turėtų būti organizuojami nauji rinkimai, kuriuose būtų laikomasi demokratinių normų. Pasiūlymas siekti susitarimo dėl pereinamosios administracijos šalyje vertas tyrimo kaip būdas išeiti iš dabartinės padėties be išeities, kurioje šiuo metu yra Zimbabvė. Aš balsavau už rezoliuciją.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Aš smerkiu padėtį Zimbabvėje ir raginu visus Europos Parlamento narius, Komisiją bei visas nacionalines vyriausybes pasmerkti R. Mugabę ir siekti įveikti šią krizę. Aš pritariu G8 pareiškimui, kuriame jie atsisako pripažinti bet kokios vyriausybės, kuri neišreiškia Zimbabvės žmonių valios, teisėtumą.

– Pranešimas: Karl von Wogau (A6-0250/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už savo kolegos iš Vokietijos Karlo von Wogau pranešimą savo iniciatyva dėl kosminės erdvės ir saugumo. Atėjo laikas bendram požiūriui į gynybinius Europos interesus kosminėje erdvėje. Kiekvieną dieną darosi vis aiškiau, kad kosminės erdvės priemonės būtinos siekiant, kad Europos Sąjungos politiniai ir diplomatiniai veiksmai būtų pagrįsti nepriklausoma, patikima ir išsamia informacija, kuri padėtų vykdyti konfliktų prevencijos politiką, krizių valdymo operacijas ir užtikrinti pasaulio saugumą, ypač kontroliuoti masinio naikinimo ginklų platinimą, jų transportavimo priemones, ir tikrinti, kaip laikomasi tarptautinių sutarčių, vykdyti su tarptautine šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės kontrabanda susijusias patikras, saugoti svarbią infrastruktūrą ir Europos Sąjungos sienas, taip pat užtikrinti civilinę saugą stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių atvejais. Šiuo atžvilgiu „Galileo“ yra ES kertinis akmuo kosminėje erdvėje. Šis požiūris turėtų būti glaudžiai susijęs su Europos gynyba ir parama Europos gynybos pramonei – ypač oro ir kosminės erdvės sektoriuje.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Europos Sąjunga turi vystyti savus kosminės erdvės pajėgumus. Mes esame prieš ginklavimąsi kosmose, bet pripažįstame, kad tuo metu, kai JAV atsisako glaudžiai bendradarbiauti su Sąjunga dėl bendro palydovinių įrenginių naudojimo taikos ir karo metu, mes neturime kitos alternatyvos, kaip tik pabandyti kurti savo sistemą Europoje.

Europos bendros užsienio ir saugumo politikos ir Europos saugumo ir gynybos pajėgumų vystymui reikia kosminės erdvės masto. Karlas von Wogau – Saugumo ir gynybos pakomitečio pirmininkas – šiuo pranešimu, pagal kurį mes vėliau turėtume veikti, pasitarnavo Parlamentui ir Europai.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Būtų sunku pasiekti didesnį aiškumą.

Pranešime savo iniciatyva dėl „Kosmoso ir saugumo“, EP dauguma atmetė mūsų pasiūlymus, kuriuose:

- pabrėžta, kad kosmoso naudojimas turi tarnauti tik ne karinėms reikmėms, atmetant bet kokį tiesioginį arba karinį naudojimą;

- pabrėžta, kad „Galileo“ yra išimtinai nekarinis projektas.

Tuo pačiu metu ji patvirtino, be kitų, šias pavojingas priemones:

- „Galileo“ reikalingumą savarankiškoms ESGP operacijoms ir Bendrajai užsienio ir saugumo politikai (BUSP);

- bendros koncepcijos kūrimą dėl geokosminės žvalgybos politikos, sukuriant sąlygas ESPC įtraukti į kiekvienos ESGP operacijos, kuriai reikalingas kosminis stebėjimas ir kosminė žvalgyba, planavimą;

- kad ES ištirtų finansinės pagalbos ESPC suteikimo iš ES biudžeto galimybę siekiant suteikti pakankamai lėšų, kad būtų patenkinti didėjantys ESGP operacijų poreikiai;

- galimybę finansuoti ES biudžeto lėšomis būsimas Europos palydovines telekomunikacijos sistemas, kurių reikia ESGP operacijoms vykdyti.

Kitaip tariant, patvirtino „Galileo“ projekto militarizavimą ir augantį bendrijos biudžeto naudojimą kariniams tikslams. Taigi, mūsų balsas „prieš“.

  Anna Hedh (PSE), raštu. − (SV) Aš balsavau prieš pranešimą, nes tikiu, kad kosmosas turėtų būti naudojamas taikiems tikslams. Pranešime nueita pernelyg toli.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš pritariu Karlo von Wogau pranešimui dėl kosmoso saugumo. Pritariu pranešėjo sąlygai, kad kosmosas neturėtų būti apginkluotas. Savanoriškų priemonių, kurios galėtų padidinti kosmoso saugumą, plėtojimas yra pozityvus veiksmas užtikrinant atsakingą kosmoso politiką. Bendrijos biudžetas, iš kurio finansuojama ESGP, šiuo metu yra tarpvyriausybinis, todėl aš manau, kad pranešime netiktų iš anksto nuspręsti tokias išlaidas. Šios pažiūros atsispindi mano balsavime.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Kosmoso naudojimas yra būtinas ES imperialistinių intervencijų veiksmingumui. Ši išvada yra iš pranešimo, kurį priėmė Europos Parlamentas dėl ES kosminės erdvės ir saugumo. Pranešime pabrėžiama būtinybė naudoti kosminę erdvę ES valstybėms narėms dalyvaujant JT, NATO ir panašių organizacijų operacijose. Joje raginama sparčiai vystyti EGNOS ir „Galileo“ programas, iki galo sukurti ES palydovų centrą ir per Europos kosmoso agentūrą koordinuoti ES valstybių narių palydovinio ryšio sistemas šnipinėjimo ir sekimo tikslais, kad būtų apsirūpinama „nepriklausoma, patikima ir išsamia informacija, kuri padėtų vykdyti konfliktų prevencijos politiką, krizių valdymo operacijas…“

Vien tik 2007–2013 m. ES biudžetas jau skiria milžinišką 5,26 mlrd. eurų sumą šiems tikslams. Šis faktas, kaip ir sprendimas paspartinti „Galileo“ programos įgyvendinimą, rodo, kad ES ketina įjungti kosminės erdvės naudojimą į strateginius išteklius bei pajėgumus siekiant remti Bendrą užsienio ir saugumo politiką bei Europos saugumo ir gynybos politiką – kitaip tariant – ES imperialistinių intervencijų visame pasaulyje mechanizmą.

Visų tų aplinkybių sąlygomis pranešimo apeliavimas į kosminės erdvės nemilitarizavimą – tipiškas imperialistinių politinių oratorių keliančio pasipiktinimą dviveidiškumo įrodymas – yra didžiausia veidmainystė.

  Glenis Willmott (PSE), raštu. − Europos parlamentinė darbo partija pritaria Parlamento pranešimui ir mes ypač palaikome ES elgesio kodekso dėl veiklos kosminėje erdvėje sukūrimą, kaip ir savanoriškų priemonių, kurios galėtų padidinti kosminės erdvės saugumą, sukūrimą.

Tačiau mes nerimaujame ne dėl iš anksto nuspręstų sprendimų dėl būsimo ES biudžeto. ESGP veikla finansuojama iš bendrijos biudžeto, kuris šiuo metu yra tarpvyriausybinis. Todėl mes balsavome prieš du pakeitimus, kuriuose tai buvo pasiūlyta su kosmine erdve susijusios ESGP veiklos atžvilgiu.

  Pirmininkė. - Tuo baigiami paaiškinimai dėl balsavimo.