Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Diskusijos
Ketvirtadienis, 2008 m. liepos 10 d. - Strasbūras Tekstas OL

8. Prancūzijos pirmininkavimo programos pristatymas (diskusijos)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas yra Tarybos pareiškimas dėl Prancūzijos pirmininkavimo programos pristatymo.

Prezidente Nicolas Sarkozy, aš norėčiau pasveikinti jus atvykusį į Europos Parlamentą, kaip einantį Tarybos pirmininko pareigas asmenį.

(Plojimai)

Aš žinau, kad šiandien jūs prisijungiate prie mūsų čia po ilgos kelionės iš Japonijos. Sveikas atvykęs į Europos Parlamentą, Tarybos pirmininke.

(Plojimai)

 
  
  

Aš taip pat norėčiau pasveikinti Europos Komisijos pirmininką José Manuelį Durćo Barrosą, kuris, kaip ir Europos Tarybos pirmininkas, ką tik grįžo iš Japonijos. Ši kelionė buvo varginanti, todėl aš nepateiksiu kitų preliminarių pastabų.

 
  
  

Tarybos pirmininke, norėčiau iš karto pakviesti jus pasisakyti Europos Parlamente.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicolas Sarkozy, Tarybos pirmininkas. (FR) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, man didelė garbė sakyti kalbą jūsų asamblėjoje tokiu kritišku Europai momentu. Aš puikiai žinau, kad mes jaučiame didelę atsakomybę. Žinoma, kaip Tarybos pirmininkas aš turiu didelę atsakomybę, bet visų proeuropiečių atsakomybė yra tokia pati.

Kaip mes ištrauksime Europą iš krizės, į kurią ji yra patekusi? Kaip mes užkirsime kelią nejudamumui? Kaip mes įveiksime savo nesutarimus ir priversime juos tarnauti tam pačiam Europos idealui? Čia mes stovime Europos demokratijos centre. Kiekvienas iš jūsų, turinčių garbės posėdžiauti šiame Parlamente, turėjo užsitarnauti savo tėvynainių paramą. Čia yra vyrų ir moterų kairėje, viduryje ir dešinėje, čia yra atstovai iš 27 šalių. Tačiau šiandien mes turime paversti savo nesutarimus stiprybe dėl sergančios Europos Sąjungos.

Mes turime padaryti šiuos nesutarimus galimybe nuraminti Europos piliečius, kurie nerimauja. Mes turime išsaugoti demokratijos veiklumą, o tai reiškia, kad mes turime dalyvauti diskusijose ir tuo pačiu metu kurti Europos, kuri atmeta nejudamumą, įvaizdį. Visi turi dalyvauti Europos šeimoje, turinčioje savo 27 valstybes nares – niekas neturi būti paliktas už jos ribų. Mus skiria vos keli mėnesiai nuo svarbios Europos Parlamentui datos. Svarbu, kad kiekvienas tai suprastų. Tuo pačiu mes šį rytą turime sudaryti įspūdį apie Europą, kuri dirba visiems.

Radome išeitį iš mažiau lengvesnių padėčių nei ta, kurioje dabar Europa yra atsidūrusi. Jeigu aš galiu kalbėti laisvai, suprasdamas, kad, kaip Tarybos pirmininkas, privalau kalbėti visų vardu, atsižvelgti į visų jautrias vietas ir pasiūlyti teisingus atsakymus.

Pirmas pastebėjimas: mes turime institucinę problemą. Valstybių arba vyriausybių vadovai pabandė rasti kompromisą pasinaudodami Lisabonos sutartimi. Niekas negali pasakyti, kad Lisabonos sutartimi buvo ketinama išspręsti visas mūsų problemas, bet ji buvo ir lieka visiems priimtino kompromiso išraiška. Aš pats, kaip Prancūzijos Respublikos prezidentas, turiu vykdyti savo pareigas. 2005 m. Prancūzija balsavo prieš ir tai sukėlė jai problemų. Gerbiamieji Parlamento nariai, klausimai, į kuriuos mes turime atkreipti dėmesį, yra labai sunkūs ir sudėtingi. Pabandykime pateikti visiems idėją, su kuria mes dirbame, be slaptų motyvų ir be išankstinio nusistatymo. Būtent to tikimasi iš mūsų.

(Plojimai)

Prieš rinkimus aš pasiūliau Prancūzijos žmonėms parlamentinę Lisabonos sutarties ratifikaciją. Prieš rinkimus aš pasakiau, kad nerengsiu referendumo Prancūzijoje. Aš pasakiau tai Prancūzijos žmonėms demokratiška dvasia, tai buvo pasirinkimas, kurį aš padariau likus trims dienoms iki mano išrinkimo ir kuris galėjo būti labai reikšmingas. Nesigailiu šio pasirinkimo. Aš iš tikrųjų tikiu, kad instituciniai klausimai būdas, kuriuo mes tvarkome reikalus Europoje labiau tinka parlamentui nei referendumams. Tai yra politinis pasirinkimas, kurį aš darau (plojimai), ir politinis pasirinkimas, kurį aš padariau savo šalyje prieš rinkimus. Todėl jis yra visiškai demokratiškas.

Dabar mes turime Airijos balsavimo problemą. Žinoma, ne prancūzui spręsti apie šiuos rezultatus turint omenyje ankstesnius olandų ir prancūzų balsavimus prieš. Todėl liepos 21 d. pirmą kartą kaip Tarybos pirmininkas aš vyksiu į Airiją išklausyti, įsitraukti į dialogą ir pabandyti rasti sprendimus. Pirmininkaujanti Prancūzija spalio arba gruodžio mėn. pasiūlys būdą ir, kaip aš tikiuosi, sprendimą, susitarusi su Airijos vyriausybe.

Problema yra tokia: mes turime vengti vienu metu skubinti savo draugus airius ir dar nustatyti, kokiomis sąlygomis ir su kokia sutartimi mes ketiname organizuoti 2009 m. Europos rinkimus. Todėl mes turime truputį laiko, bet ne tiek daug. Mes turime bendrapiliečius informuoti, kokiu pagrindu mes ketiname organizuoti Europos rinkimus. Pagrindu bus Lisabonos sutartis arba Nicos sutartis. Šiuo atveju nebus naujos institucinės konferencijos. Šiuo atveju nebus naujos sutarties. Bus arba Lisabonos, arba Nicos sutartis.

Galiu pridurti, kad būtų visiškai aišku tai mano nuomonė, bet jos neprimetu kaip tiesos – kad aš esu vienas iš tų, kurie visada pritarė Europos plėtrai. 2004 m. plėtra pasisekė. Šeima vėl kartu mes neturėtume gailėtis. Tačiau aš esu vienas iš tų, kurie visada norėjo, kad Europai pakaktų išminties prieš plėtrą sukurti naujas institucijas. Tai buvo klaida ir šiandien mes mokame už ją. Būtų buvę drąsiau sukurti institucijas prieš plėtrą.

Aš noriu būti visiškai atviras šiuo klausimu. Žinoma, neapgailestauju dėl plėtros. Šeima turi likti kartu. Tačiau esu tvirtai įsitikinęs, pirmininke Hansai-Gertai Pötteringai, kad mes neturime daryti tų pačių klaidų dar kartą. Jeigu liekame su Nica, turime 27 narių Europą. Jeigu norime plėtros – o asmeniškai aš noriu – mums prieš plėtrą reikia sukurti naujas institucijas. Kas galėtų pagalvoti, kad Europa, turėdama savo 27 valstybes nares, nesugebėtų sukurti savo institucijų ir neturėtų kitų prioritetų, išskyrus siekimą išsaugoti plėtrą? Reikalai turi būti aiškūs jeigu mes norime plėtros – o mes jos norime– mums reikia naujų institucijų.

(Plojimai)

Leiskite man pridurti – ir aš sakau tai Martinui Schulzui – kad aš esu už Balkanų priėmimą, nes mūsų draugai kroatai, kaip ir mūsų draugai serbai, neabejotinai yra europiečiai. Tačiau dauguma plėtros šalių negali sakyti „mes nenorime Lisabonos“ ir tuo pačiu metu „mes norime plėtros“. Yra Lisabona ir plėtra. Tai nėra šantažas, nes Europoje mes nešantažuojame. Tai yra nuoseklumo, sąžiningumo ir logikos klausimas. Todėl dėl Kroatijos mes turime tęsti derybas, bet visi turi prisiimti savo įsipareigojimus. Jeigu Europa ketina plėstis, o ji turi plėstis, tai turi būti daroma su naujomis institucijomis.

Kita nuomonė: šen bei ten europiečių diskusijose aš dariau įspūdį žmonėms sakydamas „gerai išnagrinėjus nesvarbu, ar mes turime skirtingų greičių Europą.“ Galbūt vieną dieną mes vis dėlto privalėsime turėti skirtingų greičių Europą, bet ją galima turėti blogiausiu atveju. Europa sumokėjo brangiai už tai, kad buvo padalinta gėdos siena. Europa sumokėjo brangiai už diktatūrą, primestą 80 mln. europiečių. Gerai pagalvokime prieš palikdami ką nors už ribos.

Kai mes derėjomės dėl Lisabonos sutarties Briuselyje, Prancūzija kovojo siekdama užtikrinti, kad Lenkija galėtų užimti savo vietą Lisabonos sutartyje. Kaip mes galime pasakyti 38 milijonams lenkų, kad daug lengviau nusimesti diktatūros jungą, kurį jie nešė ir iš kurio jie išsilaisvino tokių įžymių žmonių kaip Lechas Valensa ir Jonas Paulius II dėka, nei likti laisvoje Europoje? Šioje šeimoje yra 27 narės. Niekas neturėtų likti už ribos. Mes privalome priimti visus į europiečių šeimą – pagaliau būtent ta kryptimi dirbs pirmininkaujanti Prancūzija.

(Plojimai)

O dėl kitų klausimų, mano manymu, mes galime pasiekti sutarimą – niekas nebūtų blogiau Europai nei sudaryti buvimo nejudriais įspūdį, nes ji išgyvena dar vieną institucinę dramą. Tai būtų baisūs spąstai mums, į kuriuos galėtume įkliūti. Mes atmetame institucijas, kurios pasmerkia mus būti nejudrius, bet tuo pačiu europiečiai nekantrauja, nes jie mano, kad mes esame pernelyg nejudrūs.

Nepaisant institucinės problemos ir galbūt netgi dėl institucinės problemos Europos pareiga yra veikti ir veikti dabar. Tai yra signalas, kurį pirmininkaujanti Prancūzija mūsų visų vardu norėtų pasiųsti europiečiams. Mes dalyvaujame institucinių problemų sprendimo procese, bet mes nesame pasmerkti neveiklumui. Tuomet kas yra mūsų prioritetai?

Pirmas – pademonstruoti europiečiams, kad Europa gali juos apsaugoti. Dabar aš norėčiau pasakyti kai ką apie žodį „apsauga“. Nuo labai senų laikų, kai žmonės rinkdavo vyriausybę, tai buvo daroma dėl to, kad vyriausybė apsaugotų juos. Gerb. pirmininke, Europa turi pasiūlyti apsaugą be protekcionizmo. Protekcionizmas niekur neveda. Patirti, kad šiandien Europos piliečiai mano, jog Europa, kuri buvo sukurta siekiant apsaugoti juos, yra greičiau nerimo nei apsaugos šaltinis, yra iš tiesų žingsnis atgal. Todėl mes turime parodyti, kad Europa ketina apsisaugoti.

Pirmasis – energijos ir klimato paketas. Jeigu yra kokia nors sritis, kurioje mūsų tautos nieko negali padaryti veikdamos po vieną, tai ji yra mūsų planetos ekologinės pusiausvyros palaikymas. Kai tai siejama su tarša, CO2 ir ozono sluoksniu, sienos tarp mūsų šalių yra nesvarbios. Rizika yra didelė: nuo TKKK ekspertų susitikimo mes suvokiame, kad mes esame paskutinė kartą, kuri gali užkirsti kelią katastrofai. Paskutinė karta! Jeigu dabar nieko nedarysime, ateities kartos galbūt sugebės apriboti daromą žalą, bet jie nesugebės jos sustabdyti.

Pasaulyje kalbama: „Aš noriu ką nors daryti su sąlyga, jei kiti pradės pirmi.“ Esant tokio tipo samprotavimui mūsų vaikaičių vaikaičiai niekada nesulauks jokių priimtų sprendimų. Jeigu mes, europiečiai, lauktume, kol kiti padarys ką nors prieš mums pradedant veikti, mums galėtų tekti laukti ilgai. Mes sukūrėme Europą siekdami perduoti savo civilizacijos modelį pasauliui ir apginti savo vertybes.

Tarp kitų vertybių yra įsitikinimas, kad pasaulis bus pasmerktas, jeigu mes tučtuojau nepriimsime sprendimo. Europa turi rodyti pavyzdį. Europa turi skatinti savo pavyzdžiu. Mes turime tikslą: 2009 m. konferenciją. Ši konferencija turi valdyti ir organizuoti etapą po Kioto. Europa turi atvykti į ją susivienijusi ir apsisprendusi priimti energijos ir klimato kaitos dokumentų paketą. Jeigu mes to nepadarysime, neturėsime jokių svertų, kurie leistų priversti kinus, indus, sparčiai kylančias šalis ir amerikiečius dėti pastangas, dėl kurių mes esame susitarę. Todėl būtina, kad vadovaujant pirmininkaujančiai Prancūzijai priimtume energijos ir klimato dokumentų paketą, kurį pateikė Komisija.

(Plojimai)

Tai yra reiklus ir keblus dokumentų paketas, bet aš norėčiau apeliuoti į visų atsakomybės jausmą. Jeigu kiekviena šalis pradeda norėti persiderėti dėl savo konkrečių sunkumų ir reikalų, su kuriais jos turi problemų, tai, gerbiamieji Parlamento nariai, mes niekada nepasieksime susitarimo. Todėl pirmininkaujanti Prancūzija kviečia Europos Parlamentą susitelkti ties tuo klausimu, kad mes galėtume priimti energijos ir klimato dokumentų paketą artimiausių šešių mėnesių laikotarpiu. Tai yra prioritetas. Tai nėra kairiųjų ar dešiniųjų prioritetas – tai paprasčiausiai yra sveikas protas. Jeigu įsivelsime į derybas su kiekviena valstybe nare atskirai, mes neturėsime galimybės pasiekti tikslą.

Dabar, savaime suprantama, yra punktų, kuriuos reikia išsiaiškinti arba pritaikyti. Aš mąstau apie labai sunkų dalyką: būtent problemas mūsų įmonėms, kurioms mes tikrai ketiname įvesti taisykles, siekdami išlaikyti planetos pusiausvyrą. Ar mes turėtume Europoje įvesti būtinas taisykles savo įmonėms ir tuo pačiu metu toliau importuoti produktus iš šalių, kurios nesilaiko jokių taisyklių, kurias mes įvedame savo įmonėms? Tai ne protekcionizmo klausimas – tai sąžiningumo, teisingumo ir atsisakymo būti naiviais klausimas. Tai yra apsisprendimo dėl sienų mechanizmo problema. Ar turėtų būti laisvos kvotos arba reguliavimo mechanizmai? Aš nežinau, tačiau bet kuriuo atveju mes turime tai aptarti.

(Plojimai)

Antras klausimas: aš suprantu, kad iš kai kurių šalių – mąstau apie tas šalis, kurios prisijungė prie mūsų 2004 m. ir didele dalimi priklauso nuo iškastinio kuro savo energetikai – reikalaujama nemažų pastangų. Šios šalys sako mums, kad „mes 10 metų turėjome augimą – neatimkite to iš mūsų.“ Be abejo, visiems yra galimybė patirti nuosmukį, todėl su Komisijos pirmininku mes turime dirbti šiuo klausimu taip, kad visi suprastų, jog jie nebus pasmerkti nuosmukiui, vargui, skurdui ir nedarbui. Šis energijos ir klimato kaitos dokumentų paketas yra neabejotinas prioritetas mums. Pasaulis negali laukti – Europa turi rodyti kelią.

Antras punktas: iš 27 šalių dabar 24 yra Šengeno erdvėje kitaip tariant, 24 šalys iš 27. Jūs sakote, kad 23? Gerai, tuomet 23, tačiau tai vis dar nėra blogai. Šiuo atveju neįeina šalys, kurios nėra Europos Sąjungos narės, bet – ir dėl to mes dažnai diskutuojame yra Šengeno erdvės dalis. Taigi, ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes apsisprendėme dėl visiškos judėjimo laisvės tarp Šengeno erdvės šalių.

Aš norėčiau pasakyti Parlamento politinių frakcijų lyderiams ir nariams, kad Prancūzijoje mes su Bernardu Kouchneriu ir Jeanu-Pierreu Jouyetu priėmėme sprendimą, nors jį nebuvo lengva priimti. Nuo liepos 1 d. nebėra jokių kliūčių, trukdančių patekti į Prancūzijos darbo rinką, nes aš paskelbiau, kad panaikinsiu visus apribojimus, dėl kurių susitarė mano pirmtakai. Bet kuris darbuotojas iš bet kurios ES šalies gali atvykti į Prancūziją ir joje dirbti.

(Plojimai)

Tai padaryti nebuvo taip paprasta, nebuvo taip lengva. Taip ar kitaip Parlamento nariai iš Prancūzijos pataisys mane, jei aš klystu – man buvo sakoma, kad būtų katastrofa, jei aš paskelbčiau šį sprendimą. Kaip įprasta, mes priėmėme sprendimą ir jokia katastrofa neįvyko. Nesu patenkintas ginču dėl liūdnai pagarsėjusio Lenkijos santechniko, tai nesuteikia mano šaliai arba iš tikrųjų Europai gero vardo. Ne dėl to mes visi kūrėme Europos Sąjungą.

(Plojimai)

Nepaisant to, ar dabar, kai mes nebeturime jokių mus skiriančių sienų, yra sąžininga ir protinga kiekvienam iš mūsų priimti sprendimus dėl savo imigracijos politikos, nekreipiant dėmesio į kitų šalių apribojimus? Europos paktas dėl imigracijos ir prieglobsčio yra svarbiausias dokumentas pirmininkaujančiai Prancūzijai dėl dviejų priežasčių.

Pirma iš jų – ir galiu pažvelgti į salės kairiąją pusę yra ta, pagal kurią, jei mes visi, jei visos Europos šalys turės Europos imigracijos politiką, mes pašalinsime imigracijos klausimą iš nacionalinių diskusijų, kuriose ekstremistai naudojasi skurdu ir baime siekdami pasitarnauti vertybėms, kurios nėra mūsų. Vienintelis būdas rengti atsakingą diskusiją dėl imigracijos – padaryti ją Europos politika. Daugiau jokių partizaniškų slaptų motyvų, įtikinėjant skirtingas jautrias problemas turinčias šalis dirbti kartu.

Aš prioritetu laikau tai, ką pasiūlė Brice Hortefeuxas ir ką patvirtino visi ministrai bei turėtų aptarti nuolatinis atstovų komitetas ir Europos Taryba. Tai parodys, kad Europa nenori būti tvirtove, kad ji neatsisako įsileisti žmones, kad jai reikia darbuotojų migrantų, tačiau negali įsileisti visų, kurie norėtų atvykti į Europą.

Leiskite pridurti, kad, kai reikalas liečia politinį prieglobstį, yra nelogiška vienam individui turėti galimybę pateikti 27 pareiškimus 27 demokratinėms šalims ir kiekvieną kartą gauti skirtingą atsakymą į tą patį klausimą. Leiskite pridurti, kad dėl plėtros su Afrika mes būsime stipresni, jei dirbsime kartu – tai yra antras pirmininkaujančios Prancūzijos prioritetas.

Trečias prioritetas: mes norime palaikyti koncepciją, apie kurią dažnai kalbama Europoje ir kuri lėtai daro pažangą – tai yra Europos gynybos koncepcija. Aš gerai žinau, kad šį klausimą supa daugybė nesutarimų, tačiau leiskite man pasakyti tai, kuo aš tikiu. Kaip, jūsų manymu, Europa gali tapti politine jėga ir priversti išklausyti jos nuomonę, jeigu ji negali apsiginti ir dislokuoti išteklius, palaikydama savo politiką?

Imkime Kosovo pavyzdį, kuris, mano manymu, yra Europos Sąjungos sėkmės istorija. Tai europiečių problema, kurią turi sureguliuoti patys europiečiai. Kaip europiečiai gali tai daryti toliau, jei jie neturi karinių ir žmogiškųjų išteklių, kad galėtų priversti vykdyti sprendimus, kuriuos mes priimame kartu? Kaip, jūsų manymu, Europa gali tapti labiausiai klestinčia ekonomine erdve pasaulyje, jeigu ji negali apsiginti?

Taip, mes turime NATO. Niekam neateitų į galvą tuo labiau man – užginčyti NATO naudingumą. Tai yra ne Europos gynybos politikos ar NATO pasirinkimo, bet NATO – aljanso su amerikiečiais – ir savarankiškos Europos saugumo politikos klausimas. Šios organizacijos turi būti kartu, o ne viena vietoj kitos. Leiskite man pridurti, kad mes negalime toliau turėti Europą, kuri užtikrina savo saugumą vos keturių ar penkių šalių indėliu, kai kitos pasikliauja šių keturių ar penkių šalių pastangomis. Valstybės narės negali toliau gaminti savo lėktuvus atskirai, turėti ginklų pramones, kurios konkuruoja viena su kita iki bankroto, ir galiausiai susilpnėti paprasčiausiai dėl to, kad jos nėra pakankami stiprios, kad galėtų turėti Europos gynybos politiką.

Ketvirtas prioritetas: nepaprastai kebli bendros žemės ūkio politikos problema. Dabar aš prieinu prie savo išvados, kuri susieta su tuo. Būtent dėl to, kad tai sunkumas, apie kurį mums būtina pakalbėti. Aš puikiai žinau, kad tarp mūsų yra žemės ūkio valstybių, kurios įnirtingai gina savo ūkininkų darbą, ir valstybių, kurios mano, kad ši politika kainuoja pernelyg daug.

Gerbiamieji Parlamento nariai, galbūt aš galėčiau kreiptis į jūsų sveiką protą. 2050 m. pasaulyje bus 9 milijardai gyventojų. Jau 800 mln. žmonių šiandien miršta iš bado. Kas 30 sekundžių iš bado miršta vaikas. Ar protinga prašyti, kad Europa sumažintų savo žemės ūkio produktų gamybą, kai pasaulyje yra toks didelis maisto produktų poreikis? Aš nemanau, kad tai būtų protinga. Kalbame ne apie Prancūzijos žemės ūkį – kalbame apie sveiką protą.

(Plojimai)

Leiskite man pridurti antrą punktą: nepriklausomai nuo to, ar jūsų šalis yra žemės ūkio šalis, ar ne, maisto tiekimo saugumas rūpi visiems. Ar būtų protinga teisėtai įvesti atsekamumo ir saugumo taisykles savo augintojams ir ūkininkams ir toliau importuoti mėsą į Europą iš šalių, kurios nesilaiko jokių taisyklių, kurias mes įvedame savo ūkininkams?

(Plojimai)

Trečias punktas: žemės ūkio produktų kainos niekada nebuvo tokios aukštos. Kaip tik dabar tinkamas laikas kalbėti apie kainas, apie subsidijas ir bendrijos pirmenybę. Be to, aš manau, kad laikotarpiu tarp bendrosios žemės ūkio politikos tikrinimo ir finansinio arbitražo, mes turime susitarti dėl tam tikrų koncepcijų pavyzdžiui, maisto pakankamumo ir maisto tiekimo saugumo Europoje.

Gerbiamieji Parlamento nariai, yra daugybė kitų klausimų: pavyzdžiui, didžiulė problema – socialinis aspektas. Gal galėčiau pereiti prie vieno klausimo. Aš matau tam tikrą prieštaravimą: kartais gyvuoja kryptingas požiūris, kad Europa neturėtų kištis į nieką ir kad turėtų kištis tik į sritis, kurios liečia ją. Tačiau tie patys žmonės, kurie kaltina Europą kišimusi į viską, yra pirmos pasirengusios kalbėti, kai mes nekalbame apie socialinį aspektą. Iki šiol valstybės narės visada norėjo, kad socialinė politika pirmiausia ir didžiausia dalimi priklausytų nacionalinei kompetencijai, nes pensijos ir sveikatos priežiūra visų pirma yra nacionaliniai klausimai.

Gerbiamieji Parlamento nariai, turime daug socialinių direktyvų, dėl kurių pirmininkas J. M. Barosso pasielgė gerai, įtraukdamas jas į darbotvarkę. Aš mąstau apie tuos, kurie priklauso įmonių taryboms, laikiną darbą ir nemažai pagrindinių taisyklių, kurios turi būti įvestos visiems, gyvenantiems Europoje. Pirmininkaujanti Prancūzija suteiks tam prioritetą.

Kiti klausimai taip pat turėtų būti įtraukiami į pirmininkaujančios Prancūzijos darbotvarkę, net jei jie nepriklauso Europos kompetencijai. Leiskite man pateikti kaip pavyzdį tai, kas jaudina mus visus: Alzheimerio liga. Daniel Cohn-Bendit pastaba ne prie mikrofono: „dar ne“). Danieli Cohn-Benditai, man niekada nebūtų atėję į galvą, kad kas nors, būdamas toks jaunas kaip jūs, jau galėtų būti paliestas ligos, kuri, nors ir neliečia jūsų, paliečia milijonus europiečių. Šie milijonai europiečių man yra tokie pat svarbūs, kaip ir jūsų sveikata.

(Plojimai)

Žinoma, subsidiarumo principas reiškia, kad tai nepriklauso Europos kompetencijai. Nepaisant to aš norėčiau, kad pirmininkaujanti Prancūzija organizuotų visų specialistų ir visų Europos šalių susitikimą, kad mes galėtume apsikeisti geriausia praktika, kad mūsų mokslininkai galėtų suvienyti savo jėgas siekiant daugiau sužinoti apie šią ligą ir kad mes kartu galėtume rasti sprendimą. Tik įsivaizduokite, ką tada europiečiai sakytų apie ligą: yra būdas išgydyti šias baisias ligas. Ką aš pasakiau apie Alzheimerio ligą galėtų būti taikoma vėžiui, kuris išskiria šeimas. Nėra motyvo kiekvienam dirbti atskirai siekiant rasti sprendimus dėl vėžio, kai mes kartu turėsime daugiau išteklių ir būsime stipresni.

(Plojimai)

Pagaliau dėl kultūros ir sporto leiskite man pasakyti, kad didelė klaida daroma siekiant nekalbėti apie problemas, kurios paliečia kasdieninį europiečių gyvenimą. Tai yra Europos kultūros išimtis. Mes turime padaryti kultūrą kasdieninių Europoje vykstančių diskusijų dalimi. Pasaulis neturi pataikauti vienai kalbai ir vienai kultūrai. Mes turime aiškiai imtis PVM vaizdajuostėms ir kompaktiniams diskams, kaip ir PVM knygoms, kur jūs nustatėte, klausimo.

O dėl sporto, kuris peržengia politines prarajas, leiskite man tiesiog pasakyti, kad norėčiau, jog Europoje būtų taikoma išimtis sportui, kaip taikoma išimtis kultūrai. Aš esu už žmonių ir prekių judėjimo laisvę, bet nepritariu idėjai, kad mes turėtume priversti savo futbolo klubus mokėti, pakenkdami investicijoms, kurias daugelis klubų investuoja į paauglius, nes jie turi likti su klubais treniravimosi tikslais. Išimtis sportui, kuri reikštų, kad sportas nepriskiriamas rinkos ekonomikai, turėtų sulaukti visų Europos Parlamento narių paramos.

(Plojimai)

Gerbiamieji Parlamento nariai, aš norėčiau atsiprašyti, kad užtrukau taip ilgai. Aš žinau, kur ketinu pateikti paskutinį pastebėjimą: ten, kur plaka Europos demokratijos širdis. Europa daug iškentėjo. Visų pirma ji nukentėjo nuo kai kurių iš mūsų bailumo – jie buvo labai patenkinti, galėdami leisti Europai mokėti už įsipareigojimus, kurie iš tikrųjų yra duoti tų politinių lyderių, kurie atsisakė ginti savo požiūrį Briuselyje.

(Plojimai)

Tai yra bailumas. Aš sakau tai Europos Parlamento pirmininkui ir Komisijos pirmininkui: pirmininkaujanti valstybė dirbs išvien su jumis. Jei kuri nors valstybė narė nesutinka, tegul tai pasako. Kaip sakiau Lenkijos prezidentui, jis pats derėjosi dėl Lisabonos sutarties, jis davė savo žodį ir jo žodis turi būti gerbiamas. Tai yra ne politikų, o moralės klausimas.

(Plojimai)

Tačiau Europa nukentėjo ir dar dėl kai ko. Europa nukentėjo dėl diskusijų stokos. Aš norėčiau tuo užbaigti, nes tai labai svarbu man. Mūsų institucijos yra nepriklausomos, bet nepriklausomybė nereiškia abejingumo. Jeigu mes, politiniai lyderiai, neturime drąsos diskutuoti, kas diskutuos? Apie ką diskutuoti? Kokia yra tinkama ekonominė strategija? Kokia yra tinkama pinigų politikos strategija? Kokia yra tinkama valiutų kurso strategija? Kokia yra tinkama palūkanų normų strategija? Žinoma, kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, ir aš sakau tai visų pirma savo draugams vokiečiams. Tačiau niekas neturi teisės kliudyti organizuoti diskusiją – konstruktyvią diskusiją.

Žinoma, visi nori susitarimo, pavyzdžiui, prekybos susitarimo, dėl kurio vyksta derybų procesas. Tačiau niekas neturėtų bijoti pasakyti, kad Europa neturi būti naivi. Mes turime diskutuoti apie laisvosios prekybos privalumus, tačiau mes taip pat turime pasakyti sparčiai kylančioms šalims, kad jie neturi pagrindo reikalauti tokių pačių teisių neprisiimdamos tokių pačių įsipareigojimų. Mes neturime bijoti rengti Europos diskusijos. Mes privalome įsitraukti į vertą pagarbos Europos diskusiją, tačiau neturime bijoti ginti savo įsitikinimus.

Mes neabejojame ECB nepriklausomybe, kai klausinėjame, ar protinga didinti palūkanų normas iki 4.25%, kai JAV palūkanų normos yra apie 2%. Mes dalyvaujame diskusijoje. Tai taiki diskusija, kurioje niekas neturi tiesos monopolijos. Iš tikrųjų jų neturiu aš ir neturi ekspertai, kurie turi pademonstruoti savo sprendimų veiksmingumą.

Šią dvasią atitinka tai, gerbiamieji Parlamento nariai, kad aš ketinu kartu su Prancūzijos ministrais prisiimti atsakomybę. Aš žinau, kad tai padaryti sunku. Žinau, kad būdamas Tarybos pirmininku jūs ginate ne savo šalies, bet Sąjungos interesus. Aš suprantu, gerb. pirmininke, kad mes turime dirbti kaip komanda 27 narių Europos labui, ir tikiuosi, kad per šešių mėnesių laikotarpį kiekvienas galės pasakyti: „Dėl jūsų dalyvavimo ir paramos Europa padarė pažangą.“

(Garsūs plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Europos Tarybos pirmininke, dėkoju jums už kalbą. Mes norime, kad jūs toliau demonstruotumėte drąsą, ryžtą ir ypač pasisekimą savo pirmininkavimo metu – nes, jei seksis jums, tai seksis ir Europos Sąjungai ir tuo pačiu Europos Parlamentui. Jūs galite būti užtikrintas, kad Europos Parlamentas yra jūsų pusėje, kai jūs ryžtingai prisidedate prie Europos Sąjungos vedimo į gražią ateitį. Europos Parlamentas palaikys jus atliekant šią užduotį.

Taip pat norėčiau pasveikinti ministrus, šiandien dalyvaujančius su jumis: Bernardą Kouchnerį, Brice Hortefeuxą, buvusį kolegą narį, ir ypač Europos reikalų ministrą Jeaną-Pierrą Jouyetą, kuris beveik visada dalyvauja čia Parlamente. Aš sveikinu jus visus kuo šilčiausiai atvykusius į Europos Parlamentą.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. – (FR) Gerb. pirmininke, Tarybos pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, aš esu patenkintas šiandien galėdamas dalyvauti su jumis Europos Parlamente pristatant šešių mėnesių Prancūzijos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Aš manau, kad šis pirmininkavimas bus kupinas veržlumo ir ryžtingumo bei turtingas konkrečių rezultatų, dėl kurių mes visi dirbsime. Jūs norėjote, kad Prancūzija grįžtų į Europą, Tarybos pirmininke, ir tai yra neabejotinai puikios naujienos mums visiems.

Europos piliečiai ir šiandien čia susirinkęs Europos Parlamentas tikisi iš pirmininkaujančios Prancūzijos labai daug dalykų. Kaip aš sakiau liepos 1 d. Paryžiuje vykusio mūsų susitikimo metu, Komisija bus šalia pirmininkaujančios Prancūzijos, siūlydama visą paramą užtikrinti Europos Sąjungos sėkmę per šiuos šešis mėnesius. Šiuo atveju netrūks iššūkių.

Globalizacija ir tarptautinė konkurencija tampa vis didesnė. Pasaulio laukia nauji iššūkiai, pavyzdžiui, iškastinio kuro stoka ir klimato kaita. Mes privalome veikti dabar, kad surastume bendrus sprendimus šiems iššūkiams. Visi šie veiksniai reiškia, kad Europai reikia reformuoti savo ekonomiką, kad taptų konkurencingesnė, modernizuoti savo socialinius modelius ir investuoti į švietimą, mokslinius tyrimus ir naujoves. Europa turi daug siurprizų ypač kaip viena iš pasaulio vadovaujančiųjų prekybos jėgų. Tačiau ji turi turėti drąsos prisitaikyti. Jeigu mes norime siūlyti apsaugą – turime prisitaikyti. Tai yra raktas.

Nėra prasmės prieštarauti, kad Europa išgyvena sunkų laikotarpį: Airijos balsavimas prieš ir pasaulinės ekonomikos klimatas, pakilusios naftos ir prekių kainos, staigus maisto produktų kainų šuolis ir infliacijos našta yra didžiausias perkamosios galios priešas. Be to, infliacija yra didžiausias socialinio teisingumo priešas, nes, kai yra didelė informacija, tais, kurie kenčia daugiausia, yra tie, kurių mažiausi atlyginimai, arba tie, kurie gyvena iš pensijos. Visi šie veiksniai meta šešėlį ant mūsų ekonomikų ir verčia mūsų politikus tiek Europos, tiek ir nacionaliniu lygmeniu, rinktis. Mes turime pasipriešinti šiai tikrovei priešingu kursu ir imtis jos su realizmu ir pasiryžimu.

Mes ką tik sugrįžome iš Japonijoje vykusio G8 viršūnių susitikimo, kuriame aš galėjau aiškiai pastebėti, kad Europos Sąjungos turima įtaka, taip pat lūkesčiai ir pagarba, kurios priežastimi ji yra, yra žymus kontrastas nusiminimui, kuris dažnai pasireiškia ES. Aš galiu pasakyti dabar – kaip niekada dabar – kad Europos Sąjunga matoma Europoje kaip pozityvi ir ryžtinga veikėja veikėja, turinti milžinišką įtaką pasaulio arenoje.

Paimkime du konkrečius klausimus, kurie buvo G8 viršūnių susitikimo dėmesio centre: klimato kaita ir plėtra – du klausimus, kuriais Europa ėmėsi iniciatyvos pasaulio lygmeniu. Dabar Jungtinės Valstijos prisijungė prie mūsų kovos su klimato kaita didžia dalimi pritardama mūsų požiūriams. Praėję metai Heiligendamm – aš prisimenu, kad mes turėjome didelių sunkumų – prezidentas Nicolas Sarkozy buvo ten – įtikinėjant amerikiečius ir rusus sutikti su privalomais 2050 m. tikslais. Dabar mes to pasiekėme. Tai padaryti buvo įmanoma dėl mūsų kaip Europos lyderio vaidmens. Aš didžiuojuosi tuo kaip Europos institucijos pirmininkas. Tai yra sėkmė, už kurią mes dar kartą turime būti dėkingi Europos vienybei.

Kitas pavyzdys yra plėtra ir ypač aukštos maisto produktų kainos, kurios kelia grėsmę visiems Tūkstantmečio plėtros tikslams (TPT). Be to, šioje srityje mes sugebėjome veikti kaip katalizatorius dėl praėjusio mėnesio Europos Tarybos išvadų, kuriose, cituoju, palankiai įvertintas „Komisijos ketinimas pateikti pasiūlymą sukurti ... žemės ūkiui besivystančiose šalyse remti skirtą naują fondą.“

Europos Komisija priims šį pasiūlymą kitą savaitę. Aš tikiuosi visiškos abiejų biudžetą priimančių institucijų paramos, kad Europa galėtų skubiai suteikti būtiną pagalbą ūkininkams – ypač Afrikoje gyvenantiems ūkininkams glaudžiai bendradarbiaujant kompetentingoms daugiašalėms organizacijoms. Ši parama yra būtina sukelti „žaliąją revoliuciją“, kurios Afrikai reikia dėl stabilumo ir klestėjimo, o jis, kaip jūs visi žinote, taip pat atitinka tiesioginius Europos interesus. Kaip pageidavo Europos Taryba, mūsų pasiūlymas neviršys dabartinės finansinės perspektyvos ribų. Mūsų metodo esmė – sutaupytos lėšos, kurias tarptautinių kainų kilimas leidžia Europai suformuoti kaip dalį jos žemės ūkio paramos politikos, skiriamos tiems, kuriuos šis didėjimas paliečia labiausiai. Yra kritiškų ir katastrofiškų padėčių visame pasaulyje. Jeigu jūs būtumėte galėję pasiklausyti, ką sakė Pasaulio banko prezidentas, jeigu jūs būtumėte galėję pasiklausyti kai kurių Afrikos šalių ir kitų šalių, atstovaujamų išplėstų susitikimų kalbose apie alkį ir badą, kuris dabar kelia realią grėsmę tokiam dideliam žmonių skaičiui pasaulyje, lyderių, jūs suprastumėte, kokiu mastu Europos pagalba yra būtina ir nepakeičiama.

(Plojimai)

Todėl aš manau, kad dar kartą galime parodyti gražų Europos ir Afrikos ūkininkų solidarumo pavyzdį, iliustruojantį faktą, kad Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) ir Plėtros politika ir turi veikti kartu, nes, kaip ką tik pasakė prezidentas Nicolas Sarkozy, maisto tiekimo saugumas yra globali problema ir mums reikia imtis jos kartu. Ne po vieną, o kartu.

Tiesa, kad yra nerimą keliančių problemų, tačiau tiesa yra ir tai, kad kaip niekad anksčiau Europos Sąjunga turi imtis svarbiausio vaidmens jas sprendžiant. Užuot mėgavęsi tuo, ką aš kartais vadinu palankumu krizėms – šiuo atveju netgi kalbama apie palankumo smukimui reiškinį Europoje – akcentuokime konkrečių ir pozityvių ES veiksmų vertę. Bet kuriuo atveju tai yra geriausias būdas spręsti tarptautinius klausimus, kuriuos iškėlė Lisabonos sutarties neratifikavimas Airijoje. Mes turime imtis jos, nes Lisabonos sutartis galėtų priversti mus dirbti veiksmingiau ir demokratiškiau, nors mes neturime naudotis ja kaip pasiteisinimu dėl nesugebėjimo skubiai reaguoti į mūsų piliečių poreikius.

Europos piliečiai laukia iš mūsų atsakymo. Geriausias atsakymas, kurį mes galime jiems duoti pasikalbėti su jais nuoširdžiai ir pademonstruoti, kad mes turime politinės drąsos. Pirmininkaujanti Prancūzija turi abiejų savybių su kaupu.

Europai patiriant išbandymą mes turime įrodyti, kad Europa dirba. Mes turime sutelkti dėmesį į politiką, kuri pritraukia Europą arčiau savo piliečių ir keičia jų kasdieninį gyvenimą. Labiau nei kada nors anksčiau mes nustatome Europos kryptį pagal rezultatus.

Aš esu įsitikinęs tuo asmeniškai. Jūsų pirmininkavimo prioritetai leis Europai priimti labai svarbius iššūkius, su kuriais ji susiduria, ir kartu rengtis ateities problemoms.

Aš pritariu prioritetui, kurį pirmininkaujanti Prancūzija suteikė integruotos energijos ir klimato kaitos politikos įvedimui. Kaip jūs, Tarybos pirmininke, sakėte, tai yra svarbiausias jūsų pirmininkavimo prioritetas, ir mes žinome, kiek jūs esate pasiryžęs iki metų galo užbaigti šį strateginį susitarimą, kuris suteiktų ES puikią poziciją siekiant imtis Kopenhagos derybų. Komisija suteiks savo visapusišką paramą, kad mes galėtume pasiekti ambicingą ir subalansuotą susitarimą su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis. Aš padariau jį savo institucijų prioritetu ir dar kartą norėčiau padėkoti Tarybos pirmininkui už jo nuolatinę paramą Europos Komisijos atskleisto energijos ir klimato kaitos dokumentų paketo klausimu.

Be to, mes turime pereiti prie kontroliuojamos imigracijos Europoje politikos. Pirmiausia mes turime atkreipti dėmesį į imigraciją, kuri yra būtina senėjančiai Europai tam tikruose ekonomikos sektoriuose ir kurią turi lydėti tinkama integracija, kad mes galėtume didžiuoti savo humanistine integracijos Europa, kurią siūlome tiems, kurie iš tikrųjų nori atvykti čia dirbti. Mėlynosios kortelės priėmimas pirmininkaujant Prancūzijai būtų svarbus žingsnis šia kryptimi.

Tačiau mums taip pat reikia užsiimti nelegalia imigracija ir išnaudojimu, kuris dažnai išplaukia iš to ypač palaikant pasiūlymą bausti tuos, kurie įdarbina nelegalius darbuotojus. Būtent šiuo atveju mes turime veiksmingai dėti daugiausia pastangų – mes turime ne grasinti vargšams darbuotojams, kurie tik nori dirbti Europoje, bet bausti tuos, kurie juos išnaudoja. Tokia praktika nedaro garbės Europai. Šiuo atveju nesuklyskime: mes turime būti praktiški imdamiesi imigracijos klausimo.

Aš esu tvirtai įsitikinęs, gerbiamieji Parlamento nariai, kad mūsų nesugebėjimas imtis šio klausimo rimtai ir atsakingai yra vienas iš didžiausių grėsmių Europai. Mes neišspręsime imigracijos problemos būdami atlaidūs visose srityse. Tai būtų geriausias pasiteisinimas ekstremistinėms ir ksenofobinėms jėgoms. Mums reikia būti griežtiems neteisėtos imigracijos atžvilgiu ir tuo pačiu demonstruoti, kad mes esame kilniaširdžiai ir vieningi integruodami migrantų bendruomenes, kurios nori prisidėti prie Europos augimo ir plėtros. Aš manau, kad mums reikia būti atviriems šiuo klausimu – mums reikia būti griežtiems nusikaltimų atžvilgiu ir toliau demonstruoti pagarbą žmogaus teisėms, kurios yra Europos civilizacijos ir mūsų Europos integracijos planų prekinis ženklas.

Savaime suprantama – tai jautrūs klausimai, kurie lengvai tampa ginčių ir nesutarimų priežastimi. Todėl Komisija norėjo pateikti subalansuotą pasiūlymą ir nusakė 10 pagrindinių principų, kad mes galėtume judėti į priekį kartu. Man buvo džiugu pamatyti, kaip pirmininkaujanti Prancūzija ir Prancūzijos teisingumo ir vidaus reikalų ministrai patvirtino integruotą metodą praėjusią savaitę Kanuose vykusio neformalaus susitikimo metu.

Aš labai noriu atkreipti dėmesį, gerbiamieji Parlamento nariai, kad Europoje, t. y. Šengeno erdvėje, kurioje judėjimo laisvė yra tikrovė, absurdiška toliau turėti 27 skirtingas imigracijos politikas. Mums reikia Europos imigracijos politikos.

Be to, ruošiama mūsų socialinė darbotvarkė. Negali būti dinamiško ir konkurencingo ekonominio modelio be tikro socialinio investavimo siekiant apsisaugoti nuo skurdo, atskirties ir išstūmimo iš visuomenės pavojaus. Prancūzija vienu iš savo prioritetų padarė naują socialinę darbotvarkę, kurią prie kelias dienas atskleidė Europos Komisija. Aš tam pritariu. Norėdami paruošti europiečius ateičiai mes turime pasiūlyti jiems galimybes, suteikti teisę į kokybiškas paslaugas, švietimą, sveikatos priežiūrą ir ilgalaikį solidarumą. Niekas Europoje neturėtų likti šalikelėje. Europa atsidavusi galimybėms ir solidarumui.

Gerbiamieji Parlamento nariai, per ateinančius šešis mėnesius bus pradėta įgyvendinti daug naujų projektų. Šiuo metu aš negaliu apibūdinti jų visų, tačiau galiu trumpai nusakyti du – aš norėčiau gerai įvertinti Europos gynybos ir Viduržemio jūros regiono sąjungos projektus, kurie bus atskleisti kitą sekmadienį Paryžiuje. Aš juos vertinu kaip dvi galimybes Europai įtvirtinti savo vaidmenį pasaulyje. Šiuo atveju taip pat priklauso nuo mūsų, ar paversti šią ambiciją konkrečiais veiksmais.

Aš linkiu Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai visokeriopos sėkmės, garantuodamas visišką Komisijos paramą ateinančių šešių mėnesių laikotarpiu, kuris žada būti jaudinantis.

Pirmoji politikų pareiga – pasirengti sutikti iššūkius ir padvigubinti pastangas siekiant sėkmingai juos priimti.

Kartu mes galime padaryti puikų darbą. Šiuo atveju aš norėčiau atiduoti pagarbą pastangoms, kurias pastaruosius kelis mėnesius rodė Prancūzijos vyriausybė, siekdama glaudžiai dirbti su Europos institucijomis. Institucijos, pirmininkaujanti valstybė ir valstybės narės turi dirbti išvien. Tai yra raktas į bendrą sėkmę, kurią mes esame skolingi Europos piliečiams, ir aš norėčiau pagerbti pasižadėjimą, kurį čia dar kartą davė Tarybos pirmininkas, kad kartu su Taryba, Parlamentu ir Komisija galėtume rasti konkrečius sprendimus konkrečioms problemoms, su kuriomis mūsų piliečiai susiduria kasdien.

 
  
MPphoto
 
 

  Joseph Daul, PPE-DE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, Tarybos pirmininke, Komisijos pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, Prancūzija nusprendė, kad jos pirmininkavimas bus su politiniu atsidavimu.

Mums reikia politinio atsidavimo, kad įveiktume sunkumus, su kuriais susiduria Europos integracija. Labiausiai įsišaknijęs sunkumas neabejotinai yra Airijos balsavimas prieš, aptartas šį rytą. Mes privalome sudominti savo piliečius, gyvenančius Europoje. Šiuo atveju yra daug priežasčių, kodėl jie turi abejonių, įskaitant baimes, siejamas su globalizacija, kylančiomis kainomis ir pasikeitimais tradicinėje šeimoje bei socialinių vertybių srityje.

Jeigu mes negalime įtikinti visų, kad dėl pagrindinių klausimų, pavyzdžiui, saugumo, klimato kaitos, energijos ir migracijos galima veiksmingai derėtis tik Europos lygmeniu – o pagrindinių pasaulio regionų atžvilgiu Europa taip pat turi būti pakankamai stipri, kad galėtų įtikinti Jungtines Valstijas, Indiją, Kiniją ir Braziliją mes negalime įsivaizduoti taikios ateities.

Be to, Prancūzijai bus reikalingas politinis atsidavimas siekiant įtikinti savo partneres, kad Lisabonos sutartis padės mums daug veiksmingiau ir demokratiškiau priimti sprendimus visais šiais bendrais klausimais. Tie mano frakcijos nariai, kurie priklauso Europos liaudies partijai, norėtų, kad visos valstybės narės, kurios to nepadarė, ratifikuotų sutartį pirmininkaujant Prancūzijai. Po apmastymų laikotarpio ir su visa reikiama pagarba, nekantriai laukiame, kaip mes darėme su Prancūzija ir Nyderlandais, kol Airija pasiūlys savo 26 partnerėms sprendimą padėčiai be išeities. Mes prašome visas valstybes nares susilaikyti nuo bet kokio pranašumo demonstravimo ir veikti atsakingai. Mūsų frakcija norėtų sulaukti šių institucinių diskusijų pabaigos ir mes esame įsitikinę, kad pirmininkaujanti Prancūzija dirbs šio tikslo siekimo kryptimi.

Pirmininkai, gerbiamieji Parlamento nariai, kol mes bandome apsiginkluoti geresne sprendimų priėmimo priemone, mūsų problemos kaupiasi. Tai eikvoja energiją, kuri geriau būtų eikvojama darbo vietų kūrimui, mūsų interesų gynimui ir mūsų socialinio modelio bei apskritai Europos propagavimui. Kaip aš sakiau, mums iš tikrųjų reikia politinio atsidavimo. Be to, mes turime įsitikinti, ar esame pasirengę imtis prioritetų, kuriuos ką tik atskleidė Tarybos pirmininkas. Mes turime veikti skubiai, kad galėtume išspręsti klimato kaitos, energijos, migracijos, maisto tiekimo saugumo ir gynybos problemas.

O dėl klimato kaitos ir energijos alternatyva yra aiški: visos valstybės narės yra įsitikinusios, kad jos turi daryti pažangą ir rodyti pavyzdį prieš Kopenhagos viršūnių susitikimą, todėl tokiu atveju mes turime priimti aiškius sprendimus iki gruodžio mėn., siekiant užsitikrinti savitarpiškumą iš mūsų tarptautinių partnerių pusės, nes kitaip jie nuspręstų, kad, nepaisant blogėjančių klimato sąlygų ir didėjant mūsų energetinei priklausomybei, jiems nebūtina imtis skubių veiksmų. Vargu ar reikia sakyti jums, į kokią pusę krypstą mano politinė frakcija.

O dėl imigracijos mes taip pat norime užbaigti šį veidmainiavimą. Nors ir nemažai šalių visame pasaulyje jau priėmė imigracijos politiką, kuri duoda gana gerus rezultatus, dauguma mūsų šalių atidėjo šį pasirinkimą. Atėjo laikas diskusijoms ir sprendimams šiuo klausimu, kurie turi būti pozityvūs, humaniški ir atsakingi. Europos pakto dėl imigracijos ir prieglobsčio projektas, dėl kurio buvo diskutuojama spalio mėn., yra žingsnis teisinga kryptimi, todėl aš pritariu ES ministrams dėl jų šios savaitės atsakymo į projektą, kurį parengė Brice Hortefeuxas. Jūs turite mūsų paramą, Brice Hortefeuxai.

Pagaliau aš norėčiau paminėti du klausimus, kurie yra labai artimi mano širdžiai ir nepaprastai svarbūs ateičiai ir mūsų nepriklausomybei: maisto tiekimo saugumą ir gynybą. Aš norėčiau, kad mes pagalvotume apie labiausiai nuskriaustus žmones tiek pasaulyje, tiek ir mūsų šalyse, kuriems didėjančios maisto produktų kainos yra reali problema. Aš norėčiau, kad Europa ir pirmininkaujanti Prancūzija dėtų pastangas, kad padėtų joms šiais sunkiais laikais.

O dėl gynybos aš tiesiog norėčiau užduoti vieną klausimą: kaip Europa gali būti patikima, neturėdama savo vardo vertos gynybos? Mums reikia gynybos, kad galėtume garantuoti taiką Europoje ir padėti labiausiai nuskriaustiems pasaulio žmonėms. Mūsų frakcija palaiko pirmininkaujančios Prancūzijos pasižadėjimą rodyti pavyzdį rengiant drąsius pasiūlymus savo parteriams šiose dviejose strateginėse srityse.

Gerb. Parlamento nariai, Europos integracija yra itin politinis reikalas. Aš neabejoju, kad jei mes esame pakankamai drąsūs, jog galėtume daryti politinį pasirinkimą, mūsų piliečiai vėl atskleis simpatijas Europai. Aš esu visiškai įsitikinęs, kad nauja pirmininkaujanti valstybė paskatins mus tam ir mes turime viską padaryti, kad užsitarnautume savo piliečių pasitikėjimą artėjant 2009 m. Europos rinkimams.

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Schulz, PSE frakcijos vardu. (DE) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, yra du mūsų nuomonių aspektai, kuriems mes pritariame, gerb. Nicolas Sarkozy, todėl aš pirmiausia turėčiau įsigilinti į juos labiau. Aš esu patenkintas, kad jūs sugrįžote iš Japonijos saugus ir sveikas. Mes vėl išgirdome apie kitus įsipareigojimų dėl klimato kaitos ir atėjo laikas, kurį mes skyrėme jiems.

Jūs esate teisus, kad klimato dokumentų paketas yra prioritetas: jis yra vienas iš tų, kuriam pritaria mūsų frakcija kartu su jumis. Be to, jūs esate teisus sakydamas, kad atskiros valstybės negali pasiekti to pačios netgi Vokietija ir Prancūzija – ir tarp kitko - pačios siekdamos susitarimų. Šiuo atveju yra 25 šalys, kurios visų pirma yra viso to dalis, ir yra Europos Parlamentas, kuris priima galutinį sprendimą. Mes turime padaryti tai su jumis, bendrai, tačiau nesiimti jokių iniciatyvų iš savo pusės – net su Angela Merkel kad ir kokia gera galėtų atrodyti idėja.

Kadangi jūs minite sportą, šį rytą aš pasižiūrėjau į Prancūzijos laikraščius, domėdamasis, ką šiandien jie rašo apie Nicolas Sarkozy vizitą į Europos Parlamentą. Nieko! Juose daug rašoma apie Tour de France ir juose pavaizduotas vokietis, kuris tuo metu dėvėjo geltoną megztinį.

(Pertraukinėjimas šūksniais)

Aš atidžiai klausiausi jūsų, gerb. Tarybos pirmininke, kai jūs pristatėte kitas mintis apie klimato kaitą ir ypač apie Lisabonos sutartį. Iš tikrųjų, jei mes norime ją įgyvendinti, mums reikia priemonių, ir tai iškelia mums dilemą. Piliečiai nori, kad mes būtume veiksmingesni, skaidresni, demokratiškesni, nori, kad nacionaliniai parlamentai būtų demokratiškesni ir turėtų didesnę įtaką. Visa tai yra teisinga, tačiau kiekvieną kartą, kai mes norime įgyvendinti tai, priemonė, kurioms mums reikia – peržiūrėta sutartis – ištraukiama iš mūsų rankų.

Jūs esate teisus: tai reiškia, kad mums reikia naujo metodo, naujos pradžios. Mums reikia pabandyti įgyvendinti šią sutartį. Mano manymu, puiku, kad jūs vykstate į Airiją ir susitiksite su Airijos žmonėmis. Jei galėčiau duoti jums asmeninį patarimą, patarčiau šį kartą palikti Bernardą Kouchnerį Paryžiuje. Aš susidariau įspūdį, kad jo ankstesnis indėlis ne visai teisingai padėjo mums įtikinėti airius.

(Plojimai, pertraukinėjimai šūksniais)

Tačiau aš kalbu apie klausimą, kuriuo mes laikomės visiškai priešingos nuomonės nei jūs. Jūs kalbėjote apie keturis jūsų pirmininkaujančios valstybės prioritetus ir aš laukiau norėdamas išgirsti, ar yra penktas. Po to jūs paminėjote kelis kitus dalykus, kurie jums yra svarbūs ne prioritetai, o tik kiti dalykai. Šie „kiti dalykai“ apima socialinę Europą, kuri, kaip jūs sakėte, yra nacionalinių valstybių reikalas. Aš tikiu, kad tai yra didelė klaida.

(Plojimai)

Aš noriu pasakyti jums, kad mes iš pirmininkaujančios Prancūzijos tikimės kitokio požiūrio. Socialinė Europa nereiškia, kad Europoje mes norime įsteigti socialinės apsaugos biurą arba Europoje norime įvesti šeimos pašalpą. Socialinė Europa yra kažkas kitas: ilgą laiką žmonės tikėjo ir teisingai tikėjo – kad Europa gali padaryti ekonominę pažangą. Mes išeikvojome 50 metų dirbdami tam, kad užtikrintume, jog ekonominė pažanga Europoje vestų prie didesnio augimo bei daugiau darbo vietų ir daugiau socialinio saugumo garantijų.

Dabar vis daugiau ir daugiau žmonių jaučia, kad tiesa yra visiškai priešinga – kad Europos ekonomine pažanga naudojasi keli didžiuliai konglomeratai, tam tikros draudimo įmonės, rizikos draudimo fondai ir didžiulės bendrovės, o ne žmonės. Europos Sąjungos uždavinys – atkurti jų pasitikėjimą, kad augimas Europoje, ekonominė pažanga šiame žemyne, tarnauja ne bankams ir didžiuliams konglomeratams, bet kiekvienam atskiram piliečiui. Be to, jeigu nacionalinės valstybės turi garantuoti socialinę pažangą, tai jūs, kaip Europos Tarybos pirmininkas, esate įpareigotas pasakyti savo kolegoms valstybių ar vyriausybių vadovams, kad jie turi būti tikri, kad socialinis teisingumas, o ne laisvosios rinkos radikalizmas, užima svarbiausią vietą jų nacionalinėse valstybėse.

(Plojimai)

Aš norėčiau pridurti, kad mes turime Europos Teisingumo Teismą, kuris kasdien priima nuosprendžius, ir jo nuosprendžiai gali pakeisti socialinės gerovės lygį atskirose valstybėse narėse, nors valstybės narės neturi jokių priemonių, kuriomis galėtų pasipriešinti. Todėl mums reikia socialinės Europos, gerb. Tarybos pirmininke, ir dėl šios priežasties aš tikiuosi, kad jūs pakeisite savo nuomonę iki gruodžio mėn. Priešingu atveju Europos Parlamento socialistų frakcija negalės jūsų palaikyti.

Gerb. Tarybos pirmininke, baimės dėl socialinės atskirties veda prie pavojingų tendencijų, ir viena iš pavojingų tendencijų yra ta, kad vyriausybės, kurios vadovaujasi gynybiniu tikėjimu, kad jos gali išlaisvinti žmonių protus nuo šios socialinės atskirties persekiodamos nepilnamečius. Mes šiuo metu matome tai vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Aš nežinau, kokį Italijos gyventojų procentą sudaro romų vaikai, bet žinau, kad, kai vyriausybė ateina ir sako „juos užregistruos policijos registracijos departamentas, turi būti paimti jų pirštų atspaudai“, galbūt siekiant užtikrinti socialinę apsaugą, tai yra sunkus nusižengimas Europos pagrindinėms teisėms.

Jūsų šalis Prancūzija davė Europos tautų bendrijai savo pirmąją pagrindinių teisių chartiją. Pirmoji žmogaus teisių deklaracija kilo iš jūsų šalies. Kaip tos šalies prezidentas jūs esate savo šalies tradicijos dalis. Aš prašau jūsų, jums esant Europos Tarybos pirmininku, paveikti Silvio Berlusconio vyriausybę ir pasakyti jai, kad Europa yra bendruomenė, sukurta pagal teisinės valstybės principus, o ne užgaidų sąjunga.

(Garsūs plojimai)

Europos Sąjungos laukia daug labai svarbių iššūkių, bet, jei mes negarantuosime socialinės gerovės Europoje, žmonės nusisuks nuo šios Europos, o kai jie nusisuks, iš Lisabonos sutarties nebus jokios naudos ir visas projektas baigsis nesėkme. Todėl mums reikia drąsos. Aš žinau, kad jūs esate drąsus žmogus. Mes remiame jūsų prioritetus, dabar paremkite mūsų prioritetus – socialinės Europos ir klimato kaitos, institucinės reformos ir žmogaus teisių. Tuomet jūsų pirmininkavimas bus sėkmingas.

(Plojimai iš kairiosios pusės)

 
  
MPphoto
 
 

  Graham Watson, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, aš norėčiau išdėstyti Tarybos pirmininkui, kad Airijos balsavimas prieš sutartį padarė jo įspūdingai parengtą pirmininkavimą problemiškesnį. Be to, jis padarė praktiškos, problemas sprendžiančios Europos argumentus tvirtesnius nei kada nors anksčiau.

Kiekvieną dieną energijos ir klimato kaitos dokumentų paketai tampa vis labiau neatidėliotini. PVM ribojimas yra trumpalaikė dovanėlė: Europa turėtų mažinti savo priklausomybę nuo naftos ir dujų. Mums reikia daug daugiau investuoti į atsinaujinančios energijos šaltinius: nedidelius ir pritaikytus vietai, siekiant sumažinti namų ūkių sąskaitas, pavyzdžiui, pasinaudojant Viduržemio regiono sąjunga, siekiant investuoti į aukštos įtampos saulės šilumos energijos gamybą Šiaurės Afrikoje.

Antradienį G8, kurio šalys beveik dviejų trečdalių pasaulio CO2 kiekio šaltinis, patvirtino išmetamų teršalų mažinimo 50% tikslą. Tačiau sparčiai augančios ekonomikos šalys yra teisios sakydamos, kad tikslas turėtų būti didesnis – galbūt 80% – ir turėti tarpinius tikslus.

Siekiant stabilizuoti maisto produktų kainas, mums reikia gerų idėjų, pavyzdžiui, paskutinių Komisijos nario Fischerio Boelp BŽŪP reformų, o ne vis dėlto užmaskuoto protekcionizmo. Tiesą sakant, žmonėms labiau rūpi benzino kaina ir duonos sąskaita nei grandioziniai mūsų Sąjungos tikslai. Šiandien niekas neturėtų sakyti „Qu’ils mangent de la brioche“ („Tegul jie valgo pyragą“).

Tarybos pirmininkas teisus siekdamas sutelkti dėmesį į migraciją. Tačiau migracija bus valdoma tik tada, kai mes valdysime nusivylimą, kuris veda prie tiek daug pavojų, kurių gali kilti. Šiuo atveju turėtų būti teisėtos migracijos keliai, griežtos priemonės prekybos žmonėmis atžvilgiu ir mūsų ūkių politikos reforma siekiant duoti impulsą augimui kilmės šalyse. Galbūt optimistiška prašyti pirmininkaujančios Prancūzijos, kad liberalizuotų rinkas. Tačiau norėdami užtikrinti saugumą savo teritorijoje, mes turime užtikrinti viltis už jos ribų.

Yra kitas kelias, kuriuo pirmininkaujanti Prancūzija gali žengti pirmus žingsnius. Prancūzija suteikė mums vyrų teises. Dabar Prancūzija turi būti pirma jas ginant. Tėvynėje: iš anksto spausdama kovos su diskriminacija direktyva. Užsienyje: įtvirtindama taiką Balkanuose Europos Sąjungos perspektyvoje pasinaudodama Viduržemio jūros regiono sąjunga siekiant pagerinti žmogaus teisių padėtį Šiaurės Afrikoje ir sujungdama mūsų sandėrius su Rusija bei pasmerkdama Kinijos griežtas priemones disidentų atžvilgiu.

ENGraham Watson, ALDE frakcijos vardu.(FR) –Tarybos pirmininke, nevykite į Pekiną. Žaiskite komandinį žaidimą.

(Plojimai)

Būtent Volteras mums sakė: „Mirtingieji yra lygūs; ne gimimas, o vien tik dorybė sukuria skirtumą.“

ENGraham Watson, ALDE frakcijos vardu. – Ir imdamasi lyderės vaidmens Europa gali pademonstruoti savo dorybingumą ir pareikalauti, kad būtų pripažįstamas kiekvieno vyro ar moters orumas.

Tarybos pirmininke, siekiant tikslo jums reikia suformuoti sutarimą. Jums reikia, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija dirbtų pagal bendrą darbotvarkę, kurią nustatė 27 valstybės narės ir šis Parlamentas. Jeigu mes ketiname ginčytis, turime ginčytis dėl darbotvarkės, o ne dėl jos pranešėjų. Jūs įsivėlėte į ginčus su ECB prezidentu ir dviem Komisijos nariais, bet jie atstovauja mūsų Sąjungai ir politikai, dėl kurios esame susitarę. Skaldyti ir valdyti nėra europiečių metodas. Mes turime laikytis savo principų, bet dirbti kartu siekiant savo bendrų tikslų.

(FR) Gerb. pirmininke, aš žinau, kad artėju prie pabaigos, tačiau prašau duoti man soixante petites secondes pour ma derniere minute kartu su Carlos Bruni vyru.

(Juokas)

Tarybos pirmininke, jeigu jūs laikysitės savo principų ir mes dirbsime kartu siekdami bendrų tikslų – t. y., jei darysite tai, liberalai ir demokratai dirbs su jumis.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Cristiana Muscardini, UEN frakcijos vardu.(IT) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, būtina pritraukti piliečius arčiau Europos, kaip aš sakiau Europos konvencijoje dėl naujos sutarties, siekiant suteikti Europai dvasią, pagal kurią gerbiamos įvairios kalbos ir tapatumai, vėl patvirtinant bendras šaknis ir vertybes – ir jūs, Tarybos pirmininke, šiandien savo pasisakyme pabandėte išreikšti šią dvasią.

Kadangi Strasbūras yra atkurtos taikos simbolis, tai šiandien Europos vėliava plazda šalia nacionalinių vėliavų ir turėtų būti aiškus visų piliečių simbolis. Juos vienija bendras gynybos, saugumo, kultūrinio ir ekonominio vystymosi ir Centrinio banko skaidrumo projektas: galbūt to pasigendama naujoje sutartyje.

Politikai privalo pateikti jaunimui aiškius tikslus. Negali būti ekonominės ateities be pagarbumo aplinkai ir negali būti gerbiamos teisės nepripažįstant su jomis susijusių pareigų. Mes tikimės, kad pirmininkaujanti Prancūzija įtrauks į savo tikslus Europos pareigų chartiją. Demokratija ir laisvė grindžiama taisyklių taikymu. Internetas negali būti terorizmo, prekybos vaikais ir smurto kurstymo priemone. Mes privalome suderinti savo šalių įstatymus – nuo imigracijos iki nepilnamečių apsaugos ir nuo energijos iki suderinamos pažangos.

Nauja Europa – naujiems santykiams su Afrika. Tai ne vien tik žalieji sertifikatai arba prekyba, bet ir bendras vystymasis, kartu dalyvaujant Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių projekte. Mes privalome galvoti apie terorizmo rajonus Mogadiše ir smurtą Zimbabvėje, kuris trukdo demokratijos plėtrai. Šiuo atveju ES yra pernelyg daug svyravimo – mes prašome Tarybos patvirtinti „pagaminta“, kad tarptautinė prekyba galėtų turėti aiškias taisykles.

Kova su klastojimu ir neteisėtumu – ekonominė problema, bet ji taip pat kenkia mūsų piliečių sveikatai, o mažos ir vidutinės įmonės yra kultūrinė vertybė, kuri turėtų būti ginama. Mes siūlome pirmininkaujančiai Prancūzijai mūsų ištikimą paramą, kad mūsų viltys taptų tikrove, kuria dalintųsi piliečiai bendrai, ir kad galbūt remdami mokslinės pažangos plėtrą siekiant kovoti su retomis ligomis, mes taip pat galėtume kovoti su mūsų intelektualiam draugui Martinui Schulzui būdinga antipatija ministrui pirmininkui Silvio Berlusconiui.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Cohn-Bendit, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, jūsų europietiškas savanoriškumas, jūsų ambicijos Europos atžvilgiu yra iššūkis, kurį mes palaikome Žaliųjų frakcijoje (Europos laisvajame aljanse). Aš netgi sakyčiau – pefrazuosiu savais žodžiais dainą, kurią jūs visi žinote – „tai yra narkotikas, kuris visus mus traukia.“

Tačiau yra vienas dalykas, kurį norėčiau pasakyti. Jeigu mes esame ambicingi, kad galėtume pasakyti, jog privalome priimti klimato dokumentų paketą, nes tam yra viena minutė, ir kad po to mes lankstysimės prieš Vokietijos automobilių pramonės lobistus – mes būsime pralaimėję, nes bet kas galės ateiti ir sakyti: „nepamirškite mūsų“. Tai yra problema. Mes negalime skųstis, kad benzinas per brangus, ir tuo pačiu metu leisti automobilių pramonei toliau gaminti dujas ryjančias transporto priemones. Mes jau 15 metų turime efektyviai energiją naudojančių automobilių gamybos technologiją, bet – kadangi nėra taisyklių, pagal kurias gamintojai būtų priversti tai daryti – dabar vartotojai moka už benziną tokią kainą, kokia ji yra. Tokia yra tikrovė, tokia yra padėtis.

(Plojimai iš centro ir kairiosios pusės)

Jūs minite Europos paktą dėl imigracijos ir prieglobsčio. Tuomet turėkime Europos paktą dėl imigracijos ir prieglobsčio. Inicijuokite dialogą: tegul Europos Parlamentas dėl legalios imigracijos dalyvauja bendrų sprendimų priėmimo procedūroje, kad mes turėtume tikrą politinę diskusiją, tikrą demokratinę diskusiją. Aš esu sotus tuo, Josephai Daulai, kad mums kalbant apie emigraciją, po 15 sekundžių pradedame kalbėti apie legalią imigraciją ir imigracijos grėsmę. Visų pirma, jei Europa yra tokia, kokia yra šiandien, tai tokia yra vyrų ir moterų dėka, kurie sukūrė ją kartu su mumis. Tai yra tiesa.

(Plojimai iš centro ir kairiosios pusės)

Atsiprašau, kad aš ne angelas, bet mes pastatėme namą be durų. Žmonės įlenda per langus. Aš sakau jums: „Atidarykime duris, kad žmonės galėtų atvykti į Europą, o po to nuspręsime, ką daryti su tais, kurie atvyksta nelegaliai.“ Jūs sakote mums: „Mums reikia kvalifikuotų darbuotojų“, bet tuo pačiu metu Europa išsiunčia į tėvynę dešimtis tūkstančių studentų, kurie atvyksta čia studijuoti. Tegul jie pasilieka čia, jeigu jie studijavo čia, jie nėra nelegalūs imigrantai.

Dabar pereinu prie klausimų, kuriais jūs pasakėte, kad socialinis aspektas nepriklauso Europos kompetencijai. Tarybos pirmininke, jūs neapsaugosite europiečių, jei mes nedirbsime kartu siekdami įveikti socialinį ir fiskalinį dempingą. Mums reikia, kad europiečiai pasirengtų sutikti šią problemą. Mes turime užkirsti kelią jai, todėl mes esame kartu su jumis šiuo klausimu. Ar mums reikalinga diskusija su Centriniu banku? Tuomet surenkime diskusiją. Ar mums reikalinga diskusija su Airija? Surenkime ją. Liaukimės kalbėti, kad socialinis aspektas nėra Europos kompetencijos dalis. Tai negali tęstis.

(Plojimai iš centro ir kairiosios pusės)

Dabar aš noriu pereiti prie klausimų, kuriais mes labai susiskaldę. Jūs ketinate vykti į Kiniją ir kartu su Kinijos prezidentu dalyvauti Olimpinių žaidynių atidaryme. Aš tikiuosi, kad jums tai patinka! Aš asmeniškai mąstysiu apie kalinius, pūdomus Kinijos kalėjimuose. Aš mąstysiu apie tuos, kurie buvo suimti. Aš mąstysiu apie tuos, su kuriais blogai elgiamasi Tibete. Jūs turite puikią progą apginti Europos demokratijos ir laisvės vertybes sakydamas: „Aš nedalyvausiu Olimpinių žaidynių ceremonijoje – šiame Kinijos komunistų partijos maskarade.“ Būtent tai mes norime išgirsti.

(Plojimai iš centro ir kairiosios pusės)

Aš galiu pasakyti, kad kai jūs pradėsite rašyti savo memuarus, gailėsitės dėl to, ką padarėte. Jūs gailėsitės dėl to, nes žmonės, kurie uždarė šiuos nekaltus piliečius, sakys jiems: „Jūs matote, kad mes galime daryti viską, ką norime – Vakarų pasaulis nori tik mūsų rinkų.“ Gerb. pirmininke, gėdinga ir niekinga vykti į Olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją.

(Plojimai iš centro ir kairės pusės)

 
  
MPphoto
 
 

  Francis Wurtz, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, Tarybos pirmininke, Komisijos pirmininke, aš norėčiau sutelkti dėmesį savo kalboje į pirmininkaujančios Prancūzijos kalbos dvilypį pobūdį – būtent į jos neginčytinai stiprią vietą ir visiems akivaizdžią silpną vietą.

Stiprioji vieta, lyginant su įprastais Sąjungos tenorais, yra ta, kad joje nekalbama, jog Europa daro gerai, ir kad ji turėtų toliau laikytis šio principo, kai vis daugiau europiečių mano, kad ji daro blogai ir kad reikalai turėtų keistis. Kol kas viskas gerai. Tačiau kas po to? Štai problema. Kokias išvadas jūs, gerb. pirmininke, darote iš šio akivaizdaus proto prašviesėjimo kalbant apie teisėtumo krizę, kurią šiuo metu patiria Sąjunga ir visų pirma jos ekonominis modelis bei jos veiklos režimas?

Jūs sakote, kad norite suprasti ir atsižvelgiate į nerimą, kurį europiečiai jaučia dėl Sąjungos, tačiau jūs darote spaudimą Airijos žmonėms, kad jie grįžtų atgal dėl savo sprendimo, nors jie balsavimu tik išreiškė tai, kaip ir prancūzai ir olandai, ką galvoja milijonai kitų europiečių. Jūs teisingai kritikuojate metodus, kuriais Europos Centrinis bankas valdo eurą iš savo dramblio kaulo bokšto, bet niekada nerekomendavote ištirti įstatus, kuriais jam suteikiama visa ši valdžia ir netgi skiriama ši užduotis!

Jūs kalbėdamas imigracijos klausimu tvirtinate, kad norite „tarnauti mūsų vertybėms“, bet palaikėte gėdingą direktyvą, kurią pasmerkė Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras, visos žmogaus teisių organizacijos ir Europos bažnyčios, būtent dėl to, kad ja pažeidžiamos pagrindinės žmonių vertybės. Jūs ignoruojate socialinį klausimą – kuris, kaip jūs sakote, turėtų likti vien tik valstybių narių kompetencija – bet nieko nesakote apie Europos Teisingumo Teismą, kuris priima nutarimą po nutarimo, primesdamas įvairius socialinius modelius Sąjungos teritorijoje, jiems konkuruojant vienam su kitu, remdamasis sutarties 43 ir 49 straipsniu.

Jūs sakote, kad jums nepatinka Lenkijos santechniko įvaizdis. Nepatinka ir man. Šį įvaizdį sukūrė dešinieji populistai ir išpopuliarino televizijos ekranuose F. Bolkesteinas. Aš sakau „Sveikinu atvykusius iš visų šalių“ vienodomis sąlygomis visose srityse.

(Plojimai iš kairės pusės)

Būtent tai dabartinė Europos teisė atmeta. Tarybos pirmininke, aš norėčiau priminti jums, kad, pasak Komisijos, Žemutinėje Saksonijoje už tą patį darbą toje pačioje statybvietėje darbuotojui iš kitos valstybės narės gali būti mokama pusė mažiausio Vokietijos darbuotojui taikomo darbo užmokesčio. Būtent to mes nenorime. Ar jūs žinote, ką mąsto žmogus, kurio negalima apkaltinti populizmu – būtent Europos profesinių sąjungų konferencijos generalinis sekretorius Johnas Monksas. Jis laiko šiuos sprendimus „labai problemiškais“, nes, kaip jis sako, juose įtvirtinama „ekonominių laisvių viršenybė pagrindinių teisių ir pagarbos darbo teisei atžvilgiu.“ Koks yra jūsų atsakymas?

Jūs tvirtinate, kad norite kurti „Europą, kuri apsaugo“, bet mes negirdėjome jūsų kritikuojant visas tas struktūrines priemones, kurios daro europiečių gyvenimą nesaugų: įsipareigojimas atverti viešąsias komunalinių paslaugų įmones konkurencijai, Stabilumo paktu daromas spaudimas atlyginimams ir socialinėms išlaidoms bei nemažai „gairių“, kurias parengė Komisija ir patvirtino Taryba ir kurias jūs uoliai taikote savo šalyje.

Aš galėčiau paminėti gairę Nr. 2: pensijų, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros sistemų reformą. Gairė Nr. 5: darbo rinkos lankstumas. Gairė Nr. 13: reguliavimo, komercinių ir kitų kliūčių, kurios per daug trukdo konkurencijai, pašalinimas. Aš neminėjau visų.

Prancūzijos – ir Italijos – pozicijos pasikeitimas į priešingą pusę leido Tarybai neapsiriboti įsipareigojimais, kuriuos ji pati nustatė sutikdama dėl direktyvos, leidžiančios 65 valandų darbo savaitę. Tuo nauju Europos dvasiniu tėvu įšventinamas kipšas!

Dar vienas ir paskutinis sakinys, gerb. pirmininke: šią savaitę, visų savo svečių – Parlamento pirmininko, Komisijos pirmininko ir 2000 Prancūzijos dešiniųjų įmonių vadovų – akivaizdoje jūs užbaigėte savo kalbą žodžiais, kuriuos profesinių sąjungų judėjimas iš esmės suprato kaip kurstymą – ir labai neprotingą kurstymą – tvirtindamas, kad dabar, kai vyksta streikas, Prancūzijos žmonės net nebekreipia dėmesio. Praėjus dienai po šio didingo įvykio jūsų švietimo ministras paaiškino, kad tai buvo „būdas nuraminti mūsų Europos partnerius dalyvaujant įžymiausiems.“ Jeigu jūs turite įžeidinėti profesines sąjungas siekdamas nuraminti Europos lyderius, tai aiškiai pribrendo laikas pokyčiams Europoje.

(Plojimai iš kairės pusės)

 
  
MPphoto
 
 

  Philippe de Villiers, IND/DEM frakcijos vardu.(FR) Gerb. Prancūzijos Respublikos prezidente, savo kasdieniame gyvenime Europos žmonės, deja, turi grumtis su pražūtingais Briuselyje ir Frankfurte įsikūrusių Europos valdžios institucijų politikos padariniais. Europos žmonės kasdieniame gyvenime vis dažniau ir dažniau pastebi, kad galios slysta iš jų rankų, kad jų laisvės atimamos nepriklausomai nuo to, ar tai būtų perkamoji galia, brangus euras, GMO, mokesčiai, žuvininkystė, prekybos apsaugos nebuvimas, imigracija, ar netgi futbolas, kurį jūs pats ką tik minėjote. Viskas slysta iš jų rankų, ir aš norėčiau pasakyti, gerb. Respublikos prezidente, Europos Sąjungos Tarybos pirmininke, kad viskas slysta iš jūsų rankų. Jūs sakote tai pats – jūs nurodote tai kaip kritiką. Taigi, pats laikas veikti ir suderinti savo veiksmus su žodžiais.

Jūs ką tik kritikavote bendrijos pirmumo stoką ir esate teisus. Tačiau leiskite man priminti, kad jis buvo pašalintas pagal Marakešo susitarimą, kurį jūs patvirtinote, ir jo nėra Lisabonos sutartyje, kurią jūs rengėte.

Jūs apgailestaujate dėl Centrinio banko neatsakingumo ir prašote pradėti diskusijas. Mes norime sprendimų. Galbūt aš galiu priminti jums čia, kad šis Centrinio banko savarankiškumas, jo neatsakingumas, kurį mes matome kasdieniame darbe, buvo organizuotas ir įteisintas Mastrichto sutartimi. Jūs apgailestaujate gavę Briuselio sutikimą dėl naftos apmokestinimo sumažinimo, tačiau tai paprasčiausiai yra Nicos ir Amsterdamo sutarčių, kurias jūs ratifikavote pasinaudodamas parlamentine procedūra, pasekmė.

Trumpai tariant, jūs skundžiatės šiandien ir kiekvieną dieną dėl padarinių, kuriuos jūs skatinate kiekvieną dieną. Kitaip tariant, atimate valstybių galias, podemokratinių forumų, kuriuos sukūrė valdininkai, bankininkai ir teisėjai, labui. Jūsų pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai yra istorinė galimybė vėl priversti Europą judėti teisinga kryptimi – Europą, paremtą demokratiją gerbiančių tautų laisve. Todėl mes prašome gerbti Airijos žmonių balsavimą ir paskelbti Lisabonos sutartį nebeveikiančia. Ne Europos žmonės turi taikstyti su Briuseliu, o Briuselis turėjo taikstytis su Europos žmonėmis!

(Plojimai iš kalbėjusiojo frakcijos)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Marie Le Pen (NI).(FR) Gerb. pirmininke, čia jūs paskirtas šešiems mėnesiams trumpalaikiam Europos Sąjungos Tarybos pirmininko vaidmeniui. Priešingai nei Prancūzijos rinkėjai, jūs pasirodėte aistringas proeuropietis, netgi nueidamas taip toli, kad dar kartą pristatėte tokio paties pavidalo Lisabonos sutartį – t. y. konstituciją, kurią kartu su olandais Prancūzijos žmonės atmetė 2005 m. Deja, jūsų planai atsimušė į kliūtį Airijos žmonių valios forma.

Todėl Lisabonos sutartis yra niekinė, nepaisant visų schemų, kuriomis siekiama primesti Europos žmonėms – t. y. valdančių euroglobalistų svitos valios.

Būdamas jaunas parlamento narys 1957 m. aš balsavau prieš Romos sutartį, kurios pirmasis proceso etapas, pagal jo propaguotojus Jeaną Monnet ir Richardą Nikolaus de Coudenhove-Kalergi bei kitus, buvo skirtas vesti į Europos Jungtines Valstijas: šį Babelio bokštą, kurį galima pastatyti tik ant tautų griuvėsių – ir visų pirma – mano tėvynės Prancūzijos. Nuo to laiko aš tvirtai tam priešinausi.

Mums sakoma, kad globalizacija skatina pokyčius visur ir mes turime su jais susitaikyti. Tačiau tikrovėje visame pasaulyje tautos įgauna stiprybės, palaikomos aistringo patriotizmo, išskyrus vos vieną regioną – Europos – kuriame tautos ir tėvynės aukojamos, griaunamos ir demoralizuojamos siekiant naudos projektui, kuris neturi nei vertės, nei identiteto, kai užsienio imigrantų bangos palaipsniui užgrobia ją ir mūsų ekonominių sienų atidarymas palieka jas atviras įnirtingai konkurencijai iš likusios pasaulio dalies.

Nebuvo ištesėtas nė vienas pažadas, duotas Europos žmonėms tam, kad jie priimtų savo nepriklausomybės, suvereniteto, identiškumo ir kultūros netekimą: nei dėl augimo, nei dėl visiško užimtumo, nei dėl klestėjimo, nei saugumo, kai vyraujantis jausmas yra nerimas, nes mes stovime prie šmėkšančios sisteminės krizės ribos: energijos, maisto ir finansinių krizių. Šiuo metu tiesa yra tai, kad žiniasklaidos triukšmas tęsis. Vakar – Europos futbolo čempionatas ir tenisas Roland Garros, rytoj – Olimpinės žaidynės Pekine, o šiandien – stebuklinga sakmė apie simbolį Ingridą, kuri juokiasi, verkia, meldžiasi ir lipa ant jūsų broliškų rankų!

Trokšdamas būti išlaisvintoju jūs dalyvavote derybose su FARC teroristais, bet ne jūs ir ne Hugo Hugo Rafael Chįvez Frķas išlaisvino Kolumbijos senatorę Ingridą Betancourt. Būtent prezidentas Alvaro Uribe, būdamas prieš bendrąjį visuotinio progresyvizmo judėjimą, atkakliai siekdamas laimėjo lemiamą pergalę prieš kriminalinį terorizmą. Jūs pakartojote bergždžius bandymus ir net nuėjote taip toli, kad pakvietėte atgailaujančius FARC teroristus atvykti ir priimti prieglobstį Prancūzijoje: tačiau nuo ko juos ginti? Nuo demokrato prezidento Alvaro Uribe? Kadangi nuėjote taip toli, kodėl nepakviečiate Talibaną, Hezbollah arba Tamil Tigers? Jūs esate panašus į dvigalvę gyvatę, kuri buvo tokia miela Aimé Fernand David Césaire. Neabejokite, gerb. pirmininke, visų jūsų talentų diriguojant žiniasklaidai nepakaks, kad galėtumėte apsisaugoti nuo gręsiančių pavojų, su kuriais susidursite iki metų pabaigos.

Mūsų Europa yra vėjų ir bangų daužomas laivas – vienintelis pasaulio regionas, kuris sąmoningai išardė savo politines ir moralines struktūras, neturi sienų ir dėl to palaipsniui apimamas masinės imigracijos, kuri dar tik prasideda! Ekonomiškai sugriauta ultraliberalizmo, socialiai nuskurdinta, demografiškai susilpninta, neturinti dvasios ir gynybinių pajėgų – jai pasmerkta geriausiu atveju būti JAV protektoratu, o blogiausius atveju –vergija. Dabar palankus laikas atsisakyti fatalių federalizmo iliuzijų ir kurti tautų Europą, kurią vienytų realesni aljansai, neabejotinai kuklesni, bet daug veiksmingesni. Dvi konstitucijos ir sutarties nesėkmės turėtų pasitarnauti kaip įspėjimas. Europos žmonės nenori turėti nieko bendro su šiais planais ir neleis jų primesti jiems, nes nenori mirti.

(Pirmininkas nutraukė kalbėjusįjį)

 
  
MPphoto
 
 

  Nicolas Sarkozy, Tarybos pirmininkas. (FR) Gerbiamieji Parlamento nariai, ačiū jums už pasisakymus.

Visų pirma norėčiau padėkoti Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos pirmininkui Josephui Daului už jo ir jo frakcijos paramą, kuri bus neįkainojama pirmininkaujančiai Prancūzijai. Aš sutinku su jūsų analize ir neabejoju, kad jūs suprasite, jog aš negrįšiu prie kiekvieno punkto, net jeigu jūsų įsipareigojimas dėl gynybos politikos yra visiškai privalomas.

Martinai Schulzai, leiskite man pasakyti, kad aš vertinu atsakomybės jausmą jūsų pasisakyme. Kaip ir su Josephu Daulu mes susitikome ir diskutavome – ir šiuo atveju nėra paslapčių. Demokratija neturėtų būti šešėlių teatras. Ji leistų mums palyginti savo idėjas ir pabandyti siekti kompromiso. Jūs galite būti tikras, kad, kaip ir Josepho Daulo atveju, pirmininkaujanti Prancūzija vertina Europos Parlamento socialistų frakcijos paramą ir jūsų paramą konsensuso klausimais. Be to, aš nesuprantu, kodėl turėčiau sakyti, kad iš šios paramos man mažiau naudos, nes ji gaunama iš socialistų frakcijos pirmininko arba, kodėl jūs turėtumėte siekti konfliktuoti su pirmininkaujančia valstybe ta dingstimi, kad aš esu ne tokių įsitikinimų kaip jūs.

Leiskite man pasakyti, kad dėl energijos ir klimato dokumentų paketo aš esu visiškai tikras – ir taip pat sakau tai Josephui Daului – jog būtent Parlamentas tars paskutinį žodį. Tačiau būtų geriau, jei neiškiltų paskutinio žodžio klausimas. Tai yra Parlamento mobilizacija, kad jis paspaustų valstybes nares, kurios neturi tokių pačių ambicijų kaip Parlamentas, Komisija ir pirmininkaujanti valstybė. Aš negalėčiau pasakyti, Martinai Schulzai, kad jūs tarsite paskutinį žodį. Aš sakau, kad jūsų atsidavimas yra visiškai kritiškas.

Be to, aš norėčiau pasakyti Danieliui Cohn-Benditui, kad kalbama ne apie keliaklupsčiavimą prieš ką nors, ypač automobilių pramonę, kieno ji bebūtų – Prancūzijos, Italijos ar Vokietijos. Kodėl reikia nusitaikyti tik į Vokietijos pramonę? Tokiu atveju Tarybos pirmininkas turi atsižvelgti į visų valstybių narių teisėtus interesus. Mes turime pasipriešinti pramoniniams lobistams, tuo pačiu leisdami jiems turėti sąžiningas sąlygas ir aiškiai paaiškindami, kad faktas, jog mes giname energijos ir klimato dokumentų paketą, nereiškia, kad mes esame naivūs.

Kitaip tariant, Danieli Cohn-Benditai, kadangi mes norime pasiekti planetos pusiausvyrą, aš nenorėčiau, kad mus kaltintų persikėlimo skatinimu. Kalbama ne apie atsižvelgimą į aplinką ir persikėlimų priėmimą – kalbama apie atsižvelgimą į aplinką ir persikėlimų atmetimą. Mąstyti kaip nors kitaip – pražūtinga. Jeigu jūs paprašysite valstybių narių rinktis aplinką arba augimą, jūs atvesite mūs į aklavietę. Tvarioji plėtra ir atsižvelgimas į aplinką – veiksniai ekonominio augimo srityje. Todėl, Danieli Cohn-Benditai, šį kartą jūs neįsižeisite, kad aš pirmumą teikiu Martinui Schulzui arba Josephui Daului, o ne jūsų analizei.

Dabar, Martinai Schulzai, pereikime prie to, ką jūs vadinate nesutarimo klausimu. Leiskite man pasakyti, kad aš taip nemanau. Be to, aš norėčiau pasakyti jums, kad Europa nėra atsakinga už tai, kad mūsų Vokietijos kolegoms nepavyko pasiekti susitarimo dėl minimalaus darbo užmokesčio – greičiau Vokietijos politinės diskusijos privertė jus atmesti minimalų darbo užmokestį. Neužkraukite Europos atsakomybe už socialinius trūkumus, kurie nusileidžia iki nacionalinių politinių diskusijų!

Šiuo atveju ne man, kaip Tarybos pirmininkui, priklauso priimti sprendimą. Aš norėčiau gana paprastai pasakyti - „Neprašykite mūsų, Martinai Schulzai, spręsti problemas, dėl kurių jūs, vokiečiai, negalėjote apsispręsti patys.“ Aš norėčiau pridurti, kad Prancūzijoje socialinių reikalų požiūriu mes teikiame didelę svarbą minimaliam darbo užmokesčiui. Ką turėtų reikšti socialinis suderinimas? Jūs, vokiečiai, atmetėte minimalų darbo užmokestį. Mes, prancūzai, norime išsaugoti savo minimalų darbo užmokestį. Todėl socialinis suderinimas reikštų, kad mes turėtume atsisakyti savo minimalaus darbo užmokesčio, nes vokiečiai jo neturi. Aš atmetu šią socialinę regresiją, daromą Europos idealo vardu. Ačiū jums, Martinai Schulzai, kad leidote man išaiškinti mano socialinius įsipareigojimus.

Tačiau aš norėčiau pridurti, Martinai Schulzai, kad jūs esate visiškai teisus dėl finansinio kapitalizmo, taisyklių, taikomų kredito reitingo agentūroms, ir neginčytinai smerktino kai kurių mūsų finansinių įstaigų elgesio moralinių standartų lygio pakėlimo, ir norėčiau pasakyti dar kai ką: visose mūsų šalyse buvo didelių bankų direktorių, kuriems patiko pamokslauti politikams apie griežtumą, kuriuo turėtų būti tvarkomi valstybių reikalai.

Matydamas, kas įvyko daugelyje didelių privačių bankų, norėčiau pasakyti, kad tie, kurie skaitė pamokslus, buvo labai blogai pasiruošę klausytis jų, ir kad dabar pasiruoštų klausytis jų. Aš norėčiau pridurti, Martinai Schulzai – aš sakau tai stebimas budrių Grahamo Watsono akių – kad aš esu prieš protekcionizmą. Aš esu už laisvę, bet mes negalime ilgiau gyventi pasaulyje, kuriame nėra taisyklių, kredito reitingo agentūros daro tai, kas joms patinka, ir daugybė finansinių įstaigų nori uždirbti milijardus eurų per kelias sekundes spekuliuodamos biržų operacijų salėse.

Ta Europa, kurios mes norime, ir, Martinai Schulzai, pirmininkaujanti Prancūzija parengs pasiūlymus šiuo klausimu – pasiūlymus dėl reglamentų siekiant pakelti finansinio kapitalizmo moralinių standartų lygį, nes dabar mes galime suvokti, kad metams sustojusios visuotinio augimo priežastys susiklostė dėl antrinės būsto paskolų rinkos krizės ir pasitikėjimo finansinėmis institucijomis krizės – jos darė tai, ką norėjo ir kada norėjo skolindamos pinigus bet kam ir be jokių sąlygų. Jeigu Europa turi kiek nors išminties, ji privalo atkurti tam tikrą tvarką tam, kas tapo „viskas tiks“ įstatymu. Aš norėčiau pasakyti Martinui Schulzui, kad visiškai su juo sutinku.

Dėl Europos imigracijos pakto aš norėčiau pasakyti Martinui Schulzui ir Danieliui Cohn-Benditui, kad pirmininkaujanti Prancūzija įtrauks Europos Parlamentą. Tai geriausias būdas išvengti kraštutinumų. Jūs, Martinai Schulzai kalbėjote apie kraštutinumus, kurie praktikuojami vienoje šalyje – ne mano reikalas tai minėti– tačiau jei mes visi sutartume dėl minimalios išlaidų apimties, šie kraštutinumai, kuriuos jūs nurodėte, nebepasitaikytų, ir, Danieli Cohn-Benditai, aš esu tikras, kad Josephas Daulas sutiktų, kodėl Europos Parlamentas neturėtų dalyvauti? Aš nesu įsitikinęs, kad tai padaryti instituciškai būtų įmanoma.

Daniel Cohn-Bendit įsikišimas ne prie mikrofono)

Gerb. Danieli Cohn-Benditai, aš neabejoju jūsų kilnumu. Apskritai jūs visada pasiruošęs duoti patarimą – ypač man. Net jei aš pakęsčiau tokį kaip jūsų kuklumą, man neprireiktų šio patarimo. Aš žinau, kad reikėjo vienbalsiškumo, tačiau nepaisant to, vienbalsiškumo nereikia, kad galėčiau pasakyti Europos Parlamentui, jog imigracijos klausimas svarbus, kad būtų aptariamas politiškai ir jame dalyvautumėte jūs – net prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai arba kokiai nors jos modifikacijai. Tai yra politinis įsipareigojimas, kurį aš prisiimu – aš atvyksiu su Bernardu Kouchneriu bei Brice Hortefeuxu, kad pristatyčiau paktą jums ir aptarčiau jį su jumis. Aš apsvarstysiu su Parlamento pirmininku ir galbūt pirmininkų sueiga sąlygas, kuriomis jūs norėtumėte tai sureguliuoti.

Grahamai Watsonai, sunkumai suteikia galimybę. Aišku, jei kas nors renkasi galimybę būti šalies prezidentu ir yra atsakingas už šešių mėnesių pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai ir jei jam nepatinka problemos arba sunkumai – jam geriau nebūti europiečiu ir nedalyvauti politikoje. Aš asmeniškai manau, kad šie sunkumai yra galimybė. Ar galite suvokti, kodėl? Taip yra dėl to, kad sunkumai yra galimybė mums peržengti savo nacionalinį savanaudiškumą ir savo fanatiškus prietarus.

Leiskite man pasakyti, kad, jei viskas vyktų sklandžiai, mano pasisakymas Europos Parlamente nebūtinai būtų praėjęs geriau, nes praėjus metams nuo rinkimų, kai jums vėjas pučia už jūsų ir viskas einasi sklandžiai, kiekvienas mąsto apie savo fanatiškus arba nacionalinius interesus. Aš tikiu, kad didžioji Europos Parlamento narių dauguma yra europiečiai ir supranta padėties rimtumą. Kiekvienas turi įdėti pastangų. Aš nesu tikras, ar jūs, Martinai Schulzai ir Danieli Cohn-Benditai, būtumėte tokie atviri pirmininkaujančiai Prancūzijai, jei aplinkybės būtų paprastesnės. Aš asmeniškai manau, kad šie sunkumai gali būti galimybė.

Yra vienas klausimas, Grahamai Watsonai, dėl kurio aiškiai suklydau. Aš turėjau ilgiau kalbėti apie Europos energetikos politiką. Čia yra nemažai tų, kurie dėvi tam tikrus marškinėlius, nes jūs esate prieš tam tikrą energijos tipą. Aš gerbiu jus. Kiti pasirinko kitas alternatyvas. Tačiau yra klausimas, kuris galėtų suvienyti mus visus, jis būtų toks: mums reikia Europos energetikos politikos, kuri pasižymėtų skaidrumu atsargų ir saulės energijos, fotogalvaninės energijos, biomasės energijos ir hidraulinės energijos išteklių kaupimo atžvilgiu. Atleiskite man, kad nepasakiau to savo pirmo pasisakymo metu, bet energetikos politikos nustatymas – nepaisant mūsų skirtingų nuomonių dėl branduolinės energijos ir nepaisant šių skirtingų nuomonių – bus pirmininkaujančios Prancūzijos prioritetas. Aš nemanau, kad pirmininkas J. M. Barosso prieštaraus man, kad pasakiau, nes tai taip pat yra jo prioritetas. Mes negalime eikvoti nė kiek laiko.

Norėčiau pasakyti Grahamui Watsonui, kad aš ne protekcionistas. Aš niekada juo nebuvau ir nebūsiu. Tačiau liberalai taip pat turi pagalvoti apie kai ką: mes atidarome savo sienas ir turime iš to naudos. Tačiau tuo pačiu metu kiti negali prašyti mūsų daryti čia tai, ko jie nesutinka mums daryti ten. Kinija, Brazilija, Meksika – didelės sparčiai augančios ekonomikos šalys – negali sakyti: „Atidarykite savo sienas, sumažinkite savo subsidijas, o čia mes darysime ką norėsime.“ Tai nėra laisva prekyba ir ne teikiama jiems paslauga. Kaip jūsų šalies mylėjimas nėra nacionalizmas, taip savitarpiškumo ir apsaugos troškimas nėra protekcionizmas. Galima būti už laisvą prekybą ir norėti nustatyti tos laisvosios prekybos pusiausvyrą.

Grahamai Watsonai, mes turime aptarti daugiau dalykų. Kai kuriuose akcentuojama apsauga, kituose – laisvė. Galbūt mes galime pasiekti kompromisą.

Pagaliau leiskite man pasveikinti jus, Grahamai Watsonai. Mano manymu, dainoms mes turime vienodą skonį.

(Juokas)

Aš perduosiu jūsų pripažinimą susijusiam asmeniui ir esu tikras, kad ji pasirašys savo naujausią kompaktinę plokštelę jums, Grahamai Watsonai. Neįsižeiskit.

(Juokas)

Gerb. Danieli Cohn-Benditai, aš jau atsakiau į daug jūsų klausimų. Norėčiau aptarti du. Pirmas – studentų klausimas, kuris yra nepaprastai svarbus dalykas. Žinoma, Europai reikia atsiverti viso pasaulio elito mokymui. Tam tikrą laiką aš netgi maniau, kad atsivėrimas elito iš viso pasaulio mokymui reiškia jų priėmimą į mūsų universitetus ir tuo pačiu galimybių įgyti pradinės profesinės patirties suteikimą. Aš ypač galvoju apie gydytojus. Tačiau, Danieli Cohn-Benditai, mums reikia būti rūpestingiems, kad negrobstytume elito iš besivystančiojo pasaulio. Prancūzijoje – ir jūs turėtumėte pagalvoti apie tai – praktikuoja daugiau Benino gydytojų nei pačiame Benine. Aš manau, kad Beninui reikia savo elito. Negrobstyti elito iš besivystančiojo pasaulio nereiškia atsisakyti imigracijos. Mes neišsemsime šios diskusijos per kelias minutes. Aš esu dėkingas jums už būdą, kuriuo paminėjote problemą, bet jūs turite suprasti, kad tai nusipelno nuodugnios diskusijos, o ne parodijų. Tai ne, viena vertus, kilniaširdiškų žmonių ir, kita vertus, beširdžių žmonių atvejis. Būtent valstybės veikėjai ir moterys ketina pabandyti rasti geriausią sprendimą.

Jei jūs leisite, norėčiau pasakyti vieną dalyką apie Kiniją, kuri yra nepaprastai rimta ir nepaprastai sunki problema. Aš norėčiau pasakyti, Danieli Cohn-Benditai, kad man patinka visi čia dalyvaujantieji ir aš girdėjau emocijas jūsų balse, ir norėčiau pasakyti, kad aš palaikau jūsų nuotaikas. Be to, aš norėčiau pasakyti Grahamui Watsonui, kuris paprašė manęs būti komandos žaidėju, kad būtent tai aš dariau, nes būdamas Tarybos pirmininku aš kalbėjausi su visomis valstybėmis narėmis siekdamas išsiaiškinti, ką jos mąsto, ir ar kuri nors iš jų prieštarauja mano dalyvavimui – aš tuoj pat kalbėsiu apie esmę, pirma kalbu apie formą. Aš norėčiau pasakyti, kad gavau sutikimą dalyvauti Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje iš visų valstybių narių. Kaip jūs žinote, tai labai keblus klausimas, kurio mums reikia imtis labai atsargiai, nes mes negalime leisti sau suprasti jį klaidingai.

Tačiau Grahamas Watsonas liepė man būti „komandos žaidėju“. Aš noriu jus informuoti, kad diskutavau apie tai su visomis valstybėmis narėmis. Nė viena iš jų neprieštaravo mano dalyvavimui ir šiuo metu trylika iš jų dalyvaus atidarymo ceremonijoje. Grahamai Watsonai, tai ne argumentas – tai paprasčiausiai atsakymas į klausimą apie buvimą komandos žaidėju.

Dabar, jei jūs norite, pereikime prie reikalo esmės. Aš suprantu tuos, kurie sako, kad europiečiai neturėtų dalyvauti Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje, kuri bus Pekine. Kiekvienas turi teisę turėti nuomonę dėl geriausio žmogaus teisių gynimo būdo ir aš privalau gerbti tuos, kurie sako, kad mes turėtume boikotuoti ceremoniją. Tačiau mano asmeninė nuomonė yra – ir aš manau, kad šią nuomonę reikia gerbti, nes ji yra gerbtina – tokia: ne žemindami Kiniją mes galime padaryti pažangą žmogaus teisių klausimais, o atviru ir tiesioginiu dialogu. Aš netgi norėčiau pasakyti, kad nemanau, jog mes galime boikotuoti ketvirtį žmonijos. Aš nemanau, kad būtų protingas arba atsakingas to asmens, kuris turi buvimo Tarybos pirmininku atsakomybę, pasirinkimas pasakyti ketvirčiui žmonijos, kad „mes neatvyksime, mes žeminame jus viso pasaulio akyse.“ Aš noriu vykti ten ir kalbėtis.

Dėl pagrindinio žmogaus teisių gynimo klausimo mes sutariame. O dėl būdo, kuriuo reikia ginti šias žmogaus teises, pripažįstu, kad šiuo klausimu gali būti diskusijos ir kad diskusijos nesibaigs Olimpinių žaidynių klausimu. Todėl aš noriu vykti ten, kalbėtis apie žmogaus teises ir jas ginti. Aš netgi ketinu eiti toliau, Danieli Cohn-Benditai. Yra dalykų, kurių aš nepasakysiu Kinijai, nes Kinija turėtų būti gerbiama, tačiau yra dalykų, kurių Kinija turėtų nesakyti Europos šalims – ypač Prancūzijai – nes Prancūzija ir Europos šalys turėtų būti gerbiamos taip pat kaip ir Kinija. Ne Kinija turi derinti mano tvarkaraštį ir susitikimus.

Tuo pačiu ne aš turiu derinti Kinijos prezidento tvarkaraštį ir susitikimus. Todėl aš ginsiu žmogaus teisių klausimą ir kartu, kaip valstybės vadovas, turiu kai ką apsvarstyti. Mes visą laiką kalbame apie susitarimus. Aš norėčiau išbandyti tai, nes demokratiškai išrinktam valstybės vadovui nėra neteisėta ginti savo bendrapiliečių ekonominius interesus ir darbo vietas. Aš noriu pakalbėti dar apie kai ką. Kinija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė. Mums reikia Kinijos, kad galėtume užbaigti skandalą Darfūre, nes Kinija turi lemiamos įtakos Sudane. Mums reikia Kinijos, kad galėtume izoliuoti Iraną, kad nei Iranas, nei bet kas kitas, kuris drįsta sakyti, kad jis ketina ištrinti Izraelį iš žemėlapio, neturėtų galimybės pasinaudoti branduoline bomba. Kaip mes galime sakyti Kinijai „padėkite kurti taiką pasaulyje siekiant užtikrinti stabilumą jame“ ir tuo pačiu metu boikotuoti šalį tuo metu, kai ji priima 1,3 mlrd. gyventojų į svarbiausią įvykį. Toks elgesys nebūtų neprotingas, atsakingas ir vertas save gerbiančio valstybininko.

(Plojimai)

Išreiškęs savo pagarbą Danielio Cohn-Bendito ir bet kurio šiame esančio asmens, kuris mąsto taip pat, nuomonėms ir emocijoms pagaliau norėčiau pridurti tai: gerbk tuos, kurie yra tokie, kaip ir mes, galvok taip, kaip ir aš. Prieš vykdamas aš klausiau Grahamo Watsono ir socialistų frakcijos pirmininko Martino Schulzo ir manau, kad galiu sakyti jo vardu, kad jis visiškai sutinka su būtinybe neboikotuoti Kinijos. Jis yra socialistas, o aš nesu. Aš klausiau Josepho Daulo, kuris visiškai sutinka su tuo.

Aš norėčiau pasakyti paskutinį dalyką. Pažvelkite, ką Kinija padarė būdama pragmatiška Honkongo problemos požiūriu. Nepamirškime, gerbiamieji Parlamento nariai, kad tai buvo labai keblus klausimas. Prieš penkiolika metų Hongkonge vyko demonstracijos. Kinija sugebėjo būti pragmatiška sprendžiant Honkongo problemą. Pažvelkite į Makao. Kinija sugebėjo dialogu išspręsti Makao problemą. Aš netgi ketinu eiti toliau. Pažvelkite į Taivano klausimą šiandien, kai prezidento Hu Jintao pasiekta pažanga Taivano atžvilgiu yra puiki. Prieš penkerius metus visi manė, kad neišvengiamai turėtų būti Taivano ir Kinijos konfrontacija, bet ji neįvyko. Ar mes pastūmėsime Kiniją nuoširdžiu, drąsiu ir tiesioginiu dialogu, ar žeminimu? Aš pasirinkau dialogą, nuoširdumą ir drąsą.

(Plojimai)

Gerb. pirmininke – tik vieną minutę iš mandagumo Francisui Wurtzui. Visų pirma aš norėčiau pasakyti jam, kad galiu dar kartą patikinti jį, kad neįžeidinėju profesinių sąjungų, tačiau dėkoju jam už nurodymą, kad Prancūziją galima pakeisti – kaip ir šiuo metu tai vyksta – neparalyžiuojant jos. Profesinių sąjungų įžeidimas yra manymas, kad vienintelė jų paskirtis yra paralyžiuoti. Profesinės sąjungos vaidina socialinės demokratijos vaidmenį, kaip ir politiniai lyderiai. Nei daugiau, nei mažiau. Tačiau aš ketinau pasakyti būtent tai, kad niekas neturi teisės imti vartotojų įkaitais. Aš esu įsitikinęs, kad toks mandagus žmogus kaip jūs, Francisai Wurtzai, kuris niekada nieko neblokavote, galite suprasti, ką aš sakau.

O dėl likusių dalykų, Francisai Wurtzai, mes nesutinkame, bet tai nekliudo man labai vertinti būdą, kuriuo jūs išreiškiate savo nesutikimą.

Philippe de Villiers, norėčiau pasakyti, kad suprantu jūsų kalbą netgi labiau, atsižvelgiant į tai, kad jūs neabejotinai atstovaujate nemažai politinei grupuotei ne tik savo šalyje, bet ir Europoje. Aš netgi pasakysiu geriau nei pasakyta, Philippe de Villiers. Aš asmeniškai priimu jūsų kalbą, ne kaip kalbą prieš Europą, bet kaip raginimą kurti Europą skirtingu būdu. Philippe de Villiers, aš nenoriu kiršinti „taip“ stovyklos su „ne“ stovykla. Aš tiesiog noriu pabandyti kiekvieną integruoti į kitokią Europą, kuri būtų grindžiama demokratija, taika ir augimu. Aš pastebėjau jūsų abejones, suprantu jas ir pabadysiu atsakyti į jas ne žodžiais, o faktais.

O dėl jūsų, Jeanai-Marie Le Penai, kai aš klausiausi jūsų, pasakiau sau, kad daug metų Prancūzijai nepaprastai nesisekė, nes turėjo galingiausius kraštutinius dešiniuosius Europoje. Klausydamasis jūsų, Jeanai-Marie Le Penai, aš esu labai patenkintas, kad tai baigiasi.

(Garsūs plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bushill-Matthews (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, aš sveikinu Tarybos pirmininką. Pirmiausia, galbūt, galėčiau padėkoti jums, gerbiamasis, Britanijos konservatorių delegacijos vardu už praėjusios savaitės svetingumą ir pasakyti, kad mes labai nekantriai laukiame darbo su jumis siekiant užtikrinti sėkmingą pirmininkavimą.

Mes pasitikime jūsų energija bei jūsų atsidavimu ir neseniai perskaitę labai gerą knygą mes pasitikime jūsų vizija. Žinoma, aš nurodau jūsų paties knygą Liudijimas. Tiems kolegoms, kurie dar nepasinaudojo galimybe perskaityti šį kūrinį, galiu patarti perskaityti ir ypač rekomenduoju atskleisti 146 knygos puslapį. Čia jūs aprašote 35 valandų darbo savaitės kvailybę ir privilegijas: naudoti UMP šūkį - „travailler plus pour gagner plus.“ Jūs tęsiate, kad pasakytumėte: „Aš manau, kad mūsų bendrapiliečiai labiau laukia laisvo pasirinkimo politikos, kuri tiems, kurie nori uždirbti daugiau, leidžia dirbti daugiau ir kiekvienam reguliuoti savo darbo valandas pagal savo gyvenimo būdą, nei vienodos ir griežtos 35 valandų politikos bei 60 metų pensinio amžiaus giljotinos.“

Tarybos pirmininke, jūs turite visą tai vienu metu! Tai yra tikra socialinė Europa. Vyriausybės turi versti žmones dirbti daugiau arba priversti juos dirbti mažiau, tačiau vyriausybės turi suteikti galimybę žmonėms dirbti daugiau, jei žmonės pasirenka dirbti daugiau.

Jūsų partija kalba apie laisvę, jūsų partija kalba apie pasirinkimą ir būtent apie tai kalba Britanijos konservatorių partija. Taigi, jeigu šiais principais vadovaujasi jūsų pirmininkaujanti valstybė, mes būsime kartu su jumis iki galo. Kai bus peržiūrima darbo laiko organizavimo direktyva, mes būsime už laisvę ir pasirinkimą, kai bus peržiūrima laikinųjų darbuotojų direktyva, mes vėl būsime už laisvę ir pasirinkimą.

Pagaliau, Tarybos pirmininke, leiskite man pasakyti, kad mūsų partijos turėtų ne tik kalbėti apie laisvo pasirinkimo galimybės suteikimą, jos taip pat turėtų kalbėti apie žmonių pasirinkimo gerbimą, jei tik žmonės laisvai pasirenka. Todėl aš raginu gerbti Airijos žmonių pasirinkimą savo nesename referendume. Aš raginu laikyti jų sprendimą ne problema, kurios reikia imtis, bet galimybe, kuria reikia pasinaudoti – galimybe Europai atstatyti ryšius su savo žmonėmis. Tai, žinoma, pareikalaus įdėti daug darbo kartu su jumis ir jūsų kolegomis Taryboje. Tačiau kaip jūs pats sakėte: travailler plus pour gagner plus.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Poignant (PSE). - (FR) Gerb. pirmininke, aš esu prancūzas ir Europos socialistas. Tai reiškia, kad Paryžiuje aš nesu vienas iš jūsų rėmėjų, bet Strasbūre aš ne visiškai esu vienas iš jūsų oponentų, ypač kai matau jus apsuptą dviejų socialdemokratų. Net jei mano prezidentas yra neteisus mano šalyje, jis vis dėlto yra mano prezidentas. Todėl aš linkiu pirmininkaujančiai Prancūzijai – ir dėl to Europos pirmininkaujančiai valstybei – sėkmės.

Nuo pat pradžių aš atsipalaidavau stebėdamas jus, nes suprantu jūsų norą būti Prancūzijos parlamente. Tas, kurį aš matau, iš tiesių yra valstybės vadovas, tačiau taip pat iš dalies – nuoširdus ministras pirmininkas. Dėl socialinio skyriaus ir jūsų prioritetų aš manau, kad reikėtų juos skirti. Iš tikrųjų yra reikalų, kurie turi likti nacionaliniais. Aš turiu omenyje pensijas. Tačiau dėl visko, kas daro įtaką užimtumui, pavyzdžiui, bendros rinkos, bendros valiutos ir laisvo judėjimo, mes turime siekti suderinimo, orientuoto į tai, ką mes turime geriausio.

Todėl reikia tai skirti. Aš norėčiau pridurti, kad šiame skyriuje man būtų labiau patikę, jei jūs būtumėte įdėję didelių pastangų į viešųjų paslaugų pagrindų direktyvos sukūrimą. Jūs tai padarėte dėl restoranų savininkų, ir tai reikia padaryti dėl viešųjų paslaugų.

Pagaliau aš nemanau, kad Europos krizė yra tik socialinė ir demokratinė. Aš manau, kad tai taip pat yra tapatumo krizė. Nuo to momento, kai buvo pasiekta taika, laimėjo laisvė ir susiformavo demokratija, dėl tokio pasaulio daugeliui mūsų piliečių tapo sunku įsivaizduoti ir suprasti Sąjungos istorijos prasmę.

Todėl visi tokie dalykai, kaip kultūra, švietimas, artistų, jaunimo, studentų mobilumas ir bendravimas yra esminiai, nes Europos sąmoningumo nebegalima skaityti dovana. Ji formuosis pati ir aš manau, kad šie dalykai turi apimti pirmininkaujančią Prancūziją.

Pagaliau aišku, kad mes turime priimti sprendimą dėl jūsų šešiems mėnesiams. Prancūzui tai yra puiku, nes Prancūzijoje, kaip jūs žinote, šis laikotarpis yra ilgas. Gruodžio mėn. mes turėsime rezultatus. Neabejojama tuo, kad sutartis aiškiai nebus ratifikuota. Jūs norėjote supaprastintos sutarties ir turite komplikuotą situaciją, taigi, išeikite iš jos pats!

Aš norėčiau užbaigti fraze, kurią paėmiau iš Lenkijos rašytojo ir, kurioje sakoma šiam pirmininkui – jei jūs leisite man – „Buvimas prancūzu reiškia kažko kito, o ne Prancūzijos, turėjimą omenyje.“ Tai yra reputacija, kurią mes turime ir galbūt kurios jūs taip pat šiek tiek turite, gerb. pirmininke.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicolas Sarkozy, Tarybos pirmininkas. (FR) Gerb. Pirmininke, aš norėčiau nuoširdžiai atsiprašyti Cristianos Muscardini dėl to, kad mane taip pagavo mano entuziazmas, jog Bernardas Poignantas turėjo taip maloniai pabrėžti, kad aš užmiršau atsakyti jums ir pasakyti, jog mums labai reikia jūsų frakcijos.

Aš žinau, kas įeina į jos sudėtį, ir žinau, kad jūs esate tarp tų, kurie myli Europą, ir kad čia yra Europos Parlamento narių, kurie taip pat myli savo tautas. Cristiana Muscardini, jūs galite būti tikra, kad aš visiškai atsižvelgsiu į jūsų pastabas, ir kad per ateinančius šešis mėnesius aš kartu su Europos institucijomis pabandysiu sukurti Europą, kuri reaguoja į jūsų rūpesčius.

Taigi, jūs esate viena iš tų, kurie parodė – patvirtinant Bernardo Poignanto teisumą – kad aš užmirštu, kaip pervertinama mano reputacija.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE). (FR) Gerb. pirmininke, prieš kelias savaites Airija pasisakė prieš ir aš manau, kad, kaip mes visi žinome, tai rodo didėjantį Europos piliečių tarpusavio susiskaldymą.

Aišku, kad šis „ne“ neturėtų būti neįvertintas, manau, kad priešingai – jis turėtų priversti lyderius atsižvelgti į žmonių lūkesčius ir rūpesčius bei pabandyti atsakyti jiems, kokia sutartis galioja. Atvejis nėra tas, kuriuo, jei mes turėtume Lisabonos sutartį rytoj, viskas išnyktų pamojus burtų lazdele.

Pirmininkaujanti Prancūzija pasirinko dėmesio sutelkimą į keturias sritis, kurios aiškiai yra labai naudingos – ypač susijusios su klimato kaita. Tačiau šiuo gilios krizės, finansinės ir maisto krizės, žaliavų kainų šuolio ir vis labiau trūkstamos ir vis labiau brangstančios naftos laikotarpiu, mano manymu, tai, ko žmonės tikisi yra ne vien tik problemų klausimas, bet ir vizijos klausimas, tai, ko tikisi žmonės, yra perspektyvų klausimas.

Tiesiog dabar aš norėčiau pasiūlyti tris kryptis apmąstymams. Pirmoji liečia pagrindinį ir būtiną mūsų tapatumo klausimą. Aš tikiu ir esu įsitikinęs, kad čia yra Europos modelis ir kad čia yra Europos projektas visuomenei. Šis Europos modelis yra ekonominis, tvarus ir taip pat socialinis. Šiuo Europos modeliu, pavyzdžiui, siekiama kovoti su didėjančia nelygybe. Todėl tai yra Europos modelis ir mes turėtume didžiuotis juo, turėtume įrodinėti jį, platinti, priimti, ginti ir apsaugoti. Tai yra pirmoji kryptis.

Be to, yra antra apmąstymo kryptis. Aš manau, kad mums reikia naujos pasaulio tvarkymo vizijos. Tai sakydamas aš mąstau apie Afriką. Aš mąstau apie žemės ūkio produktų problemą, manau, kad mes turėtume liautis subsidijuoti mūsų žemės ūkio produktų eksportą ir verčiau dirbti siekiant tikslo, kad Afrika būtų nepriklausoma maisto ir energijos požiūriu. Tai yra nauja revoliucija, kurios mums reikia, norint ateityje turėti sąžiningesnį pasaulį.

(Plojimai)

Pagaliau aš tikiu, ir mes niekada neturėtume užmiršti, kad yra Europos vertybių, kurių mes niekada neturėtume atsisakyti: jos vadinamos demokratija ir žmogaus teisėmis, jos galioja mums, gyvenantiesiems Europoje, ir galios Sąjungos ateityje, numatytoje Viduržemio regiono šalims, joje nebus kalbos apie verslą nepaisant žmogaus teisių. Žmogaus teisių klausimas bus svarbus ateinančiais dešimtmečiais. Jis yra giliai įsišaknijęs Europos tapatumas ir nusipelno būti ginamas.

Gerb. pirmininke, yra keletas klausimų, kurie, mano manymu, kyla mums. Jie liečia esminius dalykus – kitaip tariant, viziją ir gilesnę prasmę, kurią mes turime ir norime suteikti Europai. Šie klausimai yra ne vien tik politikos, bet ir sąžinės dalykas.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Crowley (UEN). - Gerb. pirmininke, aš norėčiau pasveikinti prezidentą Nicolas Sarkozy vėl atvykusį į Strasbūrą ir pasveikinti su įsitraukimu į Parlamento darbą, su buvimu tikroviškam dėl idėjų, net jei jis žino, kad nebus bendro sutarimo visame Parlamente dėl šių idėjų.

Pernelyg ilgai mes buvome pakeliami žlugusių praeities ideologijų, nesugebėjimo pažvelgti į prieš mus iškylančias naujas problemas ir tiesiai priimti šiuos iššūkius. Mes žaidėme saugiai krisdami atgal į patogią buvusių imperialistinių idealų, pofašistinių komandų ar netgi – drįstu sakyti tai – naujo 20-ojo amžiaus mąstymo apie žmogaus gyvenimą ir žmogaus teises, zoną.

Dėl savo sudėtingumo šiandien pasaulis yra labai įvairus ir daug įvairesnis nei tas, kurį gali pasiūlyti bet kokia vienintelė ideologija arba bet koks vienintelis planas. Be to, jūs teisingai minite kontaktų palaikymo su kitomis vyriausybėmis visame pasaulyje svarbą: su Kinija siekiant išspręsti Čado ir Sudano problemas, užtikrinant, kad su Afrika ir besivystančiu pasauliu susijusios problemos būtų sutinkamos drąsiai.

Šiandien mes jau minime gyvybes tų septynių taikos palaikymo pajėgų karių, dislokuotų Sudane, kurie prarado savo gyvybes pagal Jungtinių Tautų įgaliojimą paprasčiausiai dėl vyriausybių nesugebėjimo tinkamai įsikišti ir paspausti Čado bei Sudano valdžios institucijų, siekiant apsaugoti pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų gyvybes.

Labai gerai sakyti miglotas kalbas čia, Parlamente, apie imigracijos svarbą ir leidimą laisvai judėti žmonėms. Būtų geriau, jei leistume žmonėms likti tėvynėje. Aš atvykau iš Airijos, kuri per šimtą metų prarado 12 mln. savo žmonių. Nė vienas iš jų nenorėjo išvykti iš Airijos. Jie buvo priversti išvykti . Jeigu mes suteiktume žmonėms galimybę likti savo šalyse, suteiktume jiems paramą per mūsų nustatomos politikos priemones prekybos ar kitose srityse – mes galėtume padaryti tai.

Pagaliau, Tarybos pirmininke, anksčiau jūs kalbėjote apie tai, kaip jūs jautėte savo pozicijos pagrįstumą pateikdamas ratifikuoti Lisabonos sutartį parlamentui, nes tai buvo vienintelis būdas tai padaryti. Aš sutinku su jumis. Tai yra Prancūzijos teisė. Tačiau taip pat pagrįsta yra teisė surengti referendumą ir ji turėtų būti visada ginama. Šiuo atveju nėra arba, arba. Yra problemų ir sunkumų, susijusių su rezultatais Airijoje, bet tai nėra vien tik problema, susijusi su Airijos santykiais su Europa. Ji yra gilesnio Europos žmonių nerimo atspindys.

 
  
MPphoto
 
 

  Mikel Irujo Amezaga (Verts/ALE). - (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau paklausti jūsų apie pirmininkaujančios Prancūzijos poziciją kalbų įvairovės atžvilgiu. Įvairovė yra Europos kuriamasis principas. Visos pasaulyje esančios kalbos yra žmonijos palikimas, todėl viešųjų institucijų pareiga imtis veiksmų jas apsaugoti.

(ES) Gerb. pirmininke, gegužės 22 d. Tarybos išvadose Komisija kviečiama parengti išsamią programą šiuo klausimu. Komisija paskelbė, kad tai padarys iki rudens.

Kokia bus pirmininkaujančios Prancūzijos pozicija ir veiksmai daugiakalbystės politikos atžvilgiu? Kokia pirmininkaujančios valstybės pozicija bus neoficialių ES kalbų atžvilgiu ir kokį vaidmenį ji ketina skirti toms kalboms, kurios vadinamos „regioninėmis“ ir „mažumų“ kalbomis?

Dėl to, gerb. pirmininke, kad mes laukiame balsavimo, kitą savaitę vyksiančio Prancūzijoje. Prancūzija yra labai blogas pavyzdys visiems tiems iš mūsų, kurie tiki, kad kalbinė įvairovė yra bendras visų europiečių palikimas.

(Kalbėjusysis tęsė savo pasisakymą baskų kalba)

 
  
MPphoto
 
 

  Nigel Farage (IND/DEM). - Gerb. pirmininke, aš norėčiau atsakyti Nicolas Sarkozy. Jūs, gerb. Nicolas Sarkozy, esate geras oratorius, tačiau aš nesu tikras, kad jūs esate geras klausytojas. Pirmininkavimo programa, kurią jūs atskleidėte šį rytą, rodo, kad jūs norite Europos Sąjungos, kuri kontroliuoja tiesiogine prasme visus mūsų gyvenimo aspektus – viską nuo bendrosios imigracijos politikos iki to, kaip mes valdome savo ligonines ir futbolo klubus.

Be to, aš supratau iš jūsų pastabų, kad norite mus izoliuoti nuo likusio pasaulio ir, kad, jei žmonės neturi tokių pačių standartų kaip mes, mes neketiname su jais prekiauti. Bet visų blogiausia yra visiška arogancija kalbėti, kad jūs geriausiai išmanote Europos projektą. Jūs negerbiate ne tik Airijos žmonių, bet ir pačios demokratijos idėjos, kurios šalininku sakote esąs.

Jūs pasakėte, kad Lenkijos prezidentas privalo laikytis savo žodžio ir ratifikuoti sutartį, nes tai buvo jo sutikimas. Na štai, Airijos žmonės pasisakė. Ar jūs gerbsite Airijos balsavimą? Ar jūs laikysite sava tą derybų pusę, kuri sako, kad sutartis žlugo? Aš nemanau, kad jūs priimsite tai, ar ne? Europos žmonės nenori didesnės politinės integracijos. Todėl Prancūzijoje, Olandijoje ir Airijoje jie pasisakė prieš ir, jeigu mes būtume turėję balsavimą Britanijoje, didžioji mūsų dauguma būtų pasisakiusi prieš.

Kiek kainuoja demokratija, gerb. Nicolas Sarkozy? Liepos 21 d. jūs vykstate į Dubliną. Nebandykite pasielgti su jais taip, kaip pasielgėte Prancūzijoje, ir pabandyti apeiti antrą referendumą, pabandyti priversti juos keisti taisykles ir ratifikuoti sutartį per užpakalines duris. Tai parodytų visišką panieką demokratijai. Nedarykite to.

 
  
MPphoto
 
 

  Margie Sudre (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, Tarybos pirmininke, kad patenkintų mūsų ir mūsų bendrapiliečių lūkesčius, Taryba, kuriai jūs pirmininkaujate, ir Parlamentas turi pademonstruoti aiškią, suprantamą ir konkrečią politinę valią. Jūsų buvimas tarybos vadovu jau yra pasiryžimo garantija. Šiuo atžvilgiu mes visi matėme čia, Strasbūre ir Briuselyje, pasiruošimo šiam šešių mėnesių pirmininkavimui kokybę ir laipsnį, kuriuo Prancūzijos vyriausybės nariai tapo prieinamais.

Prioritetai, kuriuos jūs ką tik išdėstėte, yra tinkami siekiant atsiliepti į ES piliečių rūpesčius. Tuo pačiu kiti iššūkiai, kuriuos jūs iškėlėte, įskaitant ekonominį euro erdvės valdymą reaguojant į žaliavų ir angliavandenilių pasaulinių kainų šuolį, arba stabilumo ir klestėjimo zonos sukūrimą Viduržemio jūros regione, visiškai simbolizuoja jūsų atsidavimą Europos Sąjungai, kuri yra reaktyvesnė problemoms ir atidesnė jos gyventojams.

Kalbant apie viešąją nuomonę, pagal kurią reiškiamos abejonės ir žmonės kartais susigundo atsitraukti į nacionalinį lygmenį, kad išspręstų problemas, daug svarbiau nei kada nors anksčiau atkreipti dėmesį, kad mūsų žemynas turi nemažus turtus ir vis dar yra vienas iš retų stabilumo regionų vis labiau nenuspėjamame pasaulyje. Europos Sąjunga turėtų siekti pademonstruoti, kad ji nepatiria globalizacijos negindama savo žmonių, ir aš pritariu jūsų įsipareigojimui tai užtikrinti.

Pagaliau dėl to, kad Sąjunga išgyvena didelę pasitikėjimo krizę, mes nuoširdžiai norime, kad pirmininkaujanti Prancūzija užbaigtų daugiau nei penkiolikos metų bandymus reformuoti išsiplėtusios Europos funkcionavimą. Mums reikia, kad Lisabonos sutartis įsigaliotų kuo greičiau ir tai jūs ryžtingai patvirtinote. Mes visi pasitikime jumis, kad jūs galite susitarti su mūsų draugais airiais ir įtikinti kelias valstybes nares, kurios vis dar dvejoja, ar ratifikuoti ją, ir padaryti tai vieną kartą ir visiems laikams.

Gerb. pirmininke, praėjusį savaitgalį jūs pasakėte, kad neketinate įsikišti Europos vėliavos atgal į savo kišenę. Mes iš tiesų pamatėme, kad jūs iškėlėte ją po Triumfo arka šalia Prancūzijos vėliavos. Mes suprantame šį simbolinį gestą kaip įrodymą, kad jūs esate apsisprendęs veikti bendrijos labui, ir mes esame dėkingi jums, gerb. pirmininke.

 
  
MPphoto
 
 

  Poul Nyrup Rasmussen (PSE). - Gerb. pirmininke, ar galiu aš tiesiog kreiptis į Tarybos pirmininką ir pasakyti, kad aš, Poulas Nyrupas Rasmussenas I, neturiu būti painiojamas su Rasmuussenu II, tačiau noriu užtikrinti vieną dalyką. Jūs protingai kalbate apie naują Lisabonos sutartį, o aš sakau Nigeliui Farage, kad jis užmiršo danų atvejį. Mes balsavome prieš Mastrichtą, bet balsavome už Edinburgo susitarimą ir mes niekada net nesvajotume taip balsuoti, nes mes balsavę prieš pirmu atveju blokuotume likusią Europą. Mes niekada nepasakytume to. Nigelis Farage klysta: tai nėra demokratija.

Aš tik noriu patikinti jus, Tarybos pirmininke, ir patikinti Prancūziją, kad mes radome sprendimą Danijai ir rasime sprendimą Airijos žmonėms.

Mano kitas klausimas yra toks: aš turiu prašymą jums Europos socialdemokratų partijos ir visų savo kolegų bei politinės grupės vardu. Aš prašau, kad jūs pridėtumėte dar vieną prioritetą prie savo keturių prioritetų. Mano prioritetas – ir aš tikiuosi, kad jis bus jūsų, ir žinau, kad jis bus jūsų – yra apie darbo vietas, augimą ir tvarumą. Jūs pasakėte – ir aš buvau toks patenkintas, galėdamas išgirsti jus sakantį: „Mums reikia geriau reglamentuoti finansų rinkas“. Aš nebegaliu sutikti su jumis. Mes kaip tik dabar dirbame šiame Parlamente siekdami priimti pranešimą ir tikimės – ir aš prašau savo kolegų iš PPE-DE ir ALDE frakcijų – kad mes galime pateikti pirmininkaujančiai Prancūzijai išmintingą pranešimą dėl geresnio reglamentavimo.

Aš kalbu apie skaidrumą. Mes kalbame apie geresnį reglamentavimą sąžiningumo, dividendų ir akcijų pasirinkimo ir kitose taip išmintingai jūsų apkalbėtose srityse. Aš kalbu apie atskaitingumą ir atsakingumą siekiant užtikrinti, kad finansų rinka būtų ilgalaikis finansavimo pajėgumas tenkinti mūsų ilgalaikius investavimo poreikius dėl didesnio darbo vietų skaičius ir geresnių darbo vietų.

Su tuo susijusi kita jums skirta idėja. Jūs esate teisus sakydamas, kad mes tiesiog dabar prarandame augimą ir darbo vietas, ypač JK, Ispanijoje bei Prancūzijoje. Kodėl mums nepriėmus naujos iniciatyvos dėl augimo ir naujos koordinuojamos investicinės veiklos? Įsivaizduokite tokį scenarijų: jeigu mes visi kartu investuotume tik vienu procentu daugiau į švietimo, struktūros ir visas tiesiogiai susijusias sritis, per kitus ketverius metus mes gautume ne mažiau kaip 10 mln. darbo vietų be tų, kurias mes turime dabar. Įsivaizduokite, ką mes galėtume padaryti kartu.

Jūs sakėte, kad sportas yra daugiau nei rinkos ekonomiką. Aš pridurčiau: sutinku ir tai tinka visai Europai. Europa yra daugiau nei rinkos ekonomika. Kalbama apie darbo vietas ir žmones. Pasirūpinkime jais. Aš linkiu pirmininkaujančiai Prancūzijai visokeriopos sėkmės.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvana Koch-Mehrin (ALDE). - (FR) Gerb. pirmininke, jūs sakėte, kad „Prancūzija negali priimti nutarties dėl Airijos „ne“.

(DE) Aš sutinku. Airijos balsavimas prieš turi būti gerbiamas. Airijos žmonės turi teisę balsuoti, taip jie ir padarė. Tačiau visos kitos Europos šalys taip pat turi teisę toliau laikytis krypties į demokratiškesnę ir skaidresnę Europą, kuris labiau sugebėtų imtis veiksmų. Lisabonos sutartis yra žingsnis šia kryptimi. Todėl aš pritariu tam, kad būtų tęsiamas ratifikavimas. Tačiau aš taip pat manau, – ir šioje vietoje nepritariu jūsų nuomonei ir nesutinku su ja – kad būtų gerai pakalbėti atvirai apie faktą, kad skirtingų pagreičių Europa jau egzistuoja. Pagalvokime apie eurą, Šengeno susitarimą, pagrindinių teisių chartiją ir daugelį kitų sričių. ES valstybių narių jautrumas ir norai atsispindi joms renkantis skirtingus pagreičius dalykams, kurių mes imamės kartu.

Kelių pagreičių Europa suteikia galimybę šalims, kurios nori nuveikti daugiau siekiant padaryti tai, kad Europoje mes laikytumėmės savanoriškumo principo. Svarbu tai, kad šalys, kurios nori padaryti ką nors kartu, darytų tai savanoriškai ir kad visos šalys turėtų prisijungimo bet kuriuo metu galimybę. Nė viena šalis neturėtų būti verčiama rinktis didesnį solidarumą.

Be to, kelių pagreičių Europa leidžia lengviau tęsti derybas dėl narystės. Aš manau, kad neteisinga bausti Kroatiją ir Turkiją dėl to, kad Airijos žmonės balsavo prieš.

Tarybos pirmininke, jūs visiškai teisėtai didžiuojatės, kad jūsų šalis yra žmogaus teisių tėvynė. Žmogaus teisės yra amžinos, jos yra universalios. Olimpinės žaidynės yra sporto renginys, o ne politinis įvykis. Todėl aš manau, kad jums netinka vykti į Kiniją dėl atidarymo ceremonijos, ir aš esu patenkintas, kad Europos Parlamento pirmininkas Hansas-Gertas Pötteringas nevyks į Kiniją.

Tarybos pirmininke, leiskite pasakyti, kad jūs radote ant savo kėdės sveikinimą nuo daugelio mano kolegių narių – rožę ir laišką. Laiške prašoma jūsų dalyvauti nuvedant daugiau moterų į Europos Sąjungos viršūnę. Moterys deda viltis į jus, kaip į „moterų“ vyrą. Leiskite man pateikti dar vieną klausimą: kaip demokratiškai išrinkta atstovė aš tikiuosi, kad jūs palaikysite mus užtikrinant, kad šis Europos Parlamentas sugebėtų priimti nepriklausomą sprendimą dėl to, kai jis yra pagrįstas.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN). (PL) Gerb. pirmininke, Tarybos pirmininke, visų pirma aš norėčiau jus nuoširdžiai pasveikinti perimant pirmininkavimą Europos Sąjungai. Šis pirmininkavimas nebus lengvas. Jis sutampa su sunkiu laikotarpiu, tačiau aš linkiu jums sėkmės. Airija atmetė Lisabonos sutartį. Mes negalime atmesti galimybės, kad ateityje Airija persigalvos, tačiau nepriimtina bandyti daryti įtaką airių sprendimui grasinimo priemonėmis, taip pat kaip ir prancūzams bei danams nebuvo grasinama, kai jie atmetė sutartį prieš trejus metus ir sukėlė dabartines problemas. ES šalys neturi būti skirstomos į geresnes ir blogesnes. Todėl aš dėkoju jums, kad vakar pasakėte, jog nė viena iš 27 valstybių narių negali būti atskirta nuo Europos šeimos, nors ponia, kuri kalbėjo prieš mane, S. Koch-Mehrin, galbūt norėtų tai padaryti.

Gerb. pirmininke, aš taip pat norėčiau pasinaudoti šia galimybe padėkoti jums už neseną Prancūzijos darbo rinkos atidarymą lenkams ir kitiems. Mes laukėme, kada tai įvyks – daug ilgiau nei kitose šalyse – bet geriau vėliau nei niekada.

Vienas dalykas, kurio aš neišgirdau šiandieniniame pasisakyme – kokios nors užuominos apie mūsų didžiausią Europos kaimynę Ukrainą. Vis dėlto aš tikiuosi, kad 2008 m. rugsėjo 9 d. Eviane planuojamas aukščiausio lygio susitikimas labai priartins mus prie susitarimo su Ukraina pasirašymo. Pagaliau kaip tik dabar aiškus signalas iš mūsų yra nepaprastai svarbus mūsų draugams Ukrainoje – ypač tuo metu, kai toliau kyla grėsmė iš Rusijos.

Pagaliau milijonų europiečių, kuriuos šiuo metu kamavo nuolatos kylančios kainos, vardu aš norėčiau padėkoti jums, gerb. pirmininke, už jūsų pastangas siekiant sumažinti PVM degalams. Aš norėčiau tikėti, kad Prancūzijos pirmininkavimo metu jums pasiseks patraukti kitus lyderius šia idėja, įskaitant mano šalies Lenkijos ministrą pirmininką.

 
  
MPphoto
 
 

  Werner Langen (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, aš norėčiau pareikšti atvirą komplimentą Tarybos pirmininkui. Tai jau 29-as pirmininkavimas Tarybai, kurį aš patyriau, ir turiu pasakyti, kad niekada negirdėjau tokio įtikinamo programos ir Europos idėjos pristatymo kaip šis, ir sakau tai visiškai sąžiningai.

(Plojimai)

Vieną kartą Tarybos pirmininkas buvo sutiktas netgi šilčiau, tačiau tai buvo tik atidarymo metu. Beje, jis nieko nepateikė darbotvarkei. Tai buvo Britanijos ministras pirmininkas Tonys Blairas. Aš esu tikras, pirmininke Nicolas Sarkozy, kad jūs baigsite savo šešių mėnesių pirmininkavimą Tarybai puikiais rezultatais. Tai, kaip išaiškinote viską šiandien, tai, kaip jūs susitvarkėte su pateiktais mūsų Parlamento narių klausimais, faktas, kad jūs susipažinote su dokumentų aplankais ir kad ne pristatote norų sąrašą, bet daug prioritetų, pagrįstų puikiu samprotavimu – visa tai suteikia man vilties, kad jūs iš tiesų esate pajėgus įvykdyti savo ambicingą programą.

Jeigu darbo su jumis esmė – užbaigti klimato kaitos dokumentų paketą, jūs galite pasikliauti šio Parlamento parama. Tačiau aš baiminuosi, kad labiau tikėtina, jog toliau kils problemos Taryboje – su Tarybos ir atskirų valstybių narių atsakomybe susijusios problemos: kad čia nebus priimtos numatytos kvotos. Mes taip pat sutinkame su jumis, kad šiame klimato dokumentų pakete reikia pristatyti branduolinės energijos poreikius. Šiame Parlamente yra aiški dauguma tų, kurie pasisako už taikų branduolinės energijos naudojimą. Neleiskite tiems, kurie dėvi marškinėlius, jus supainioti.

Kai kalbant pereinama prie Vokietijos ir Prancūzijos, norinčių kartu imtis lyderių vaidmens turinio klausimais – ne dėl svarbių globalaus politinio pobūdžio deklaracijų – mes esame jūsų pusėje. Aš privalau pasakyti jums, kad S. Koch-Mehrin aiškiai nesiklausė, kai jūs aiškinote savo pozicijos Kinijos atžvilgiu priežastis. Tai buvo užsienio reikalų mokymo programa šiam Parlamentui ir aš galiu tik padrąsinti jus likti nuosekliam ir nenukrypti, būti tokiam, koks jūs buvote šiais klausimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Goebbels (PSE). (FR) Gerb. pirmininke, Tarybos pirmininke, Komisijos pirmininke, aš manau, 10 tautų sukuria 60% išmetamo pasaulinio anglies dioksido kiekio. Tarp šių 10 šalių yra tik viena Europos šalis – Vokietija. 27 ES valstybės narės išmeta tik 14% pasaulinio teršalų kiekio. Jungtinės Valstijos – 17%; Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija išleidžia didėjančius išmetamų teršalų kiekius, kurie viršija vieną trečiąją dalį pasaulinio anglies dioksido kiekio. Visa tai patvirtina, kad Europos iniciatyvos siekiant kovoti su klimato kaita toliau bus nevaisingos be panašių amerikiečių, kinų ir kitų pramoninių tautų pastangų.

Laukdama tokio susitarimo Europa turi kovoti su anglies trūkumu. Šiuo metu nė viena didelė pramoninė grupė neinvestuoja Europoje. „ArcelorMittal“ užsidaro Prancūzijoje, bet investuoja Brazilijoje, Rusijoje, Turkijoje, Indijoje ir Kinijoje. „ThyssenKrupp“ investuoja Brazilijoje, Austrijos „Vöest Group“ investuoja Indijoje. Šiuo metu Šiaurės Afrikoje statoma 10 gamyklų, kad gamintų flotacinį stiklą Europos rinkai.

Neturėdama konkrečių įsipareigojimų iš kitų pramoninių valstybių, Europa turi rodyti savo pasiryžimą ginti savo pramoninius fabrikus ir savo pramoninę praktinę patirtį. Nuostolių primetimas Europos piliečiams nepasitarnaus jokiam tikslui, jei likęs pasaulis nesilaikys susitarimo.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Marie Cavada (ALDE). – (FR) Gerb. pirmininke, Tarybos pirmininke, kaip Europos Parlamento pirmininkas ir kaip daug kolegų Parlamento narių, aš esu Antrojo pasaulinio karo griuvėsių vaikas ir labai branginu atsidavimą, kurį jūs pateikėte savo kalboje, kurioje nepaisoma skepticizmo. Aš suvokiu skepticizmą kaip kažką tokio, kas priklauso Miuncheno dvasiai, ir tai yra rūgštis, kuri ištirpina Europos valią. Todėl aš labai vertinu energiją, kurią jūs įdėjote į savo kalbą, kurią, kaip, pavyzdžiui, Astrida Lulling ką tik pasakė televizijoje, mes suvokėme kaip aiškią, tikslią ir, aš galiu pasakyti nė kiek neapsimetinėdamas, įtikinamą.

Antras dalykas, kurį aš norėčiau pasakyti, gerb. pirmininke – žinoma, kad jūs esat teisus ir tai turi būti pasakyta čia. Baimės Europoje ir grasinimas jomis iš tikrųjų buvo didžia dalimi paplitęs jos kūrimosi metu 1950 m., tačiau nors ir šių baimių pobūdis pasikeitė, yra aišku, kad šiandien jų vis dar yra nemažai. Todėl būtina visiškai apibrėžta reakcija.

Aš esu labai patenkintas prioritetais: pasakysiu tai nuoširdžiai, nes jie yra realūs – ypač imigracijos politika, kurią ves jūsų ministras Brice Hortefeuxas, jis buvo mūsų kolega Parlamento nariu. Prieš dvejus metus aš turėjau garbės atstovauti Europos Parlamentui Europos ir Afrikos konferencijoje, vykusioje Rabate. Pirmą kartą ji suvedė šalis, kurios turi vienodą atsakomybę kaip imigrantų kilmės, tranzito ar priėmimo šalys, ir, kaip ką tik pasakė Grahamas Watsonas, aš manau, kad labai svarbu, ypač – o kodėl ne – pasinaudojant Viduržemio regiono šalių sąjunga, turėti kilnią artumo ir sekimo politiką.

Pagaliau dar vienas paskutinis dalykas, gerb. pirmininke, nepamirškite, kad priežastys, kodėl Europa turi unikalią įtaką visame pasaulyje: ji yra kultūros lopšys, ji yra kultūra, kuri sujungia mūsų skirtumus, kultūra yra mūsų politinių sistemų platforma, ir būtent dėl to į mus žiūri visiškai kitaip. Jūsų energija, tikriausiai, bus reikalinga, jeigu taip pat bus reikalingas pasiryžimas šioje kultūros srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Zahradil (PPE-DE).(CS) Gerb. pirmininke, visų pirma aš turėčiau parodyti savo dėkingumą už tai, kad Prancūzija atvėrė savo darbo rinką naujoms valstybėms narėms nuo liepos 1 d. ir tokiu būdu pašalino paskutines kliūtis tarp senų ir naujųjų valstybių narių. Aš tik tikiuosi, kad Angela Merkel seks šiuo pavyzdžiu. Prancūzija, Čekijos Respublika ir Švedija kartu parengė 18 mėnesių pirmininkavimo programą ir aš esu patenkintas, kad joje pirmumas teikiamas energijos klausimui, kuris yra neabejotinai svarbiausias dalykas, ir bendrosios žemės ūkio politikos klausimui, nes jie susiję su finansų programa po 2013 m. ir tokiu būdu – su tuo, kokiomis lėšomis mes galėsime naudotis ateityje. Aš vertinu faktą, kad Prancūzija nori išspręsti šiuos dabartinius klausimus ir problemas, nes kaip tik tai jaudina ir domina žmones.

Apie institucinius reikalus aš kalbu ne kaip PPE narys, bet kaip DE narys dėl to, kad nestebina, jog šioje vietoje mes iki galo nesutarsime. Aš tikiu, kad mes negalime stovėti prieš Lisabonos sutartį, kaip į priekinių žibintų šviesą patekęs triušis. Tai ne pasaulio pabaiga ir mes nenorime sukurti krizės atmosferos, taigi, padėtis turi būti sprendžiama ramiai, be politinio spaudimo, be jokių teisinių gudrybių ir pagal mūsų pačių taisykles. Šiose taisyklėse tvirtinama, kad jokia sutartis negali įsigalioti be vienbalsio sutikimo, o šiuo metu mes neturime tokio sutikimo. Aš nemanau, kad neįmanoma toliau plėstis be Lisabonos sutarties. Aš manau, kad bent jau Kroatiją galima priimti į Europos Sąjungą be Lisabonos sutarties. Taip pat nemanau, kad mes turime rinktis Nicą arba Lisaboną. Iš tikrųjų mes turime kelis pasirinkimo variantus ir turime sugebėti pažvelgti į juos blaiviai ir be isterijos bei išeiti iš padėties. Gerb. pirmininke, bet kuriuo atveju aš linkiu jums didelės sėkmės vadovaujant Europos Sąjungai.

 
  
MPphoto
 
 

  Pasqualina Napoletano (PSE).(IT) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, mes domėjomės Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos iniciatyva, į kurią kitą sekmadienį Paryžiuje vyksiančiame viršūnių susitikime bus sutelkiamas dėmesys, ir tikimės, kad iniciatyva pavyks.

Tačiau aš norėčiau išsiaiškinti naujus dalykus. Šia iniciatyva siekiama išryškinti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aspektą. Aš tikiu, kad tai yra teisinga ir mes turėtume judėti šia kryptimi. Aš manau, kad, jeigu vis dėlto yra politika, kuriai reikalingas kritiškas įvertinimas, tai būtų kaimynystė su pietinėmis šalimis, nes kaimynystės politika iš tiesų įtraukia šalis, kurios yra labai pasidalinusios, į tarpusavio konkurenciją. Todėl mums reikia užsiimti integracija tarp šių šalių ir tarp jų bei Europos, taip pat nukreipti išteklius į ją.

Aš pasakysiu jums atvirai, Tarybos pirmininke, kad mes iš tikrųjų nepripažįstame – ir aš taip pat sakau tai pirmininkui J. M. Barroso – jūs liaujatės finansuoti Audiovisuel Méditerranée programą, kuri buvo vienintelė kultūrinės bendros kūrybos priemonė. Jūs sakėte, kad yra Europos kultūrinė išimtis, bet aš turėčiau pridurti, gerb. pirmininke, kad taip pat yra Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių kultūrinė išimtis. Jeigu jūs apsvarstysite pasaulio intelektualų pirmąjį dvidešimtuką, pirmajame dešimtuke jūs rasite daug intelektualų iš musulmonų kultūros ir labai daug jų iš Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių.

Todėl padėkime vienas kitam įgyvendinti veiksmingą politiką siekiant pakeisti daugelio žmonių gyvenimą šiose šalyse, ypač jaunimo ir moterų, kurios deda viltis į Europą. Mums nereikia gerų studentų: mums reikia pakeisti šių santykių tikrovę ir Parlamentas yra pasiruošęs bendradarbiauti su jūsų pirmininkaujančia valstybe, jeigu jūs ketinate judėti šia kryptimi.

 
  
MPphoto
 
 

  José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (PPE-DE). – (ES) Gerb. pirmininke, ES pirmininkaujančios Prancūzijos prioritetai yra realūs prioritetai, kurių, mano nuomone, pakanka siekiant reaguoti į tai, ką Komisijos pirmininkas José Manuelis Durćo Barroso kalbėjo dėl kritikos, kad Europa yra bejėgė ir nesugebanti reaguoti į kasdieninius mūsų piliečių rūpesčius: konstitucinę problemą, maisto ir energijos kainas, Europos gynybą ir imigraciją.

Šiandien imigranto mirtis sunkvežimyje, važiuojančiame kanalo tuneliu, arba išmesto per bortą iš nedidelio laivo, plaukiančio į Kanarų salas – kaip ką tik įvyko prieš kelias valandas – yra viena didžiausių šiuolaikinių tragedijų. Tai yra rimta ir neatidėliotina problema, todėl Europos Sąjungai reikia tinkamai reaguoti.

Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos pirmininkas Josephas Daulas kalbėjo apie būtinumą sutelkti politinę valią ir aš manau, kad šiai pirmininkaujančiai valstybei visiškai netrūksta politinės valios.

Tačiau, gerb. pirmininke, politinė valia yra būtina, bet jos nepakanka: aplinkybės taip pat yra svarbios ir, net jeigu jos praeina per trumpą laikotarpį arba laikinai, kol jos yra, jos veikia ir riboja mus, ir aš džiaugiuosi, kad pirmininkas Nicolas Sarkozy pasakė, jog mums reikia paversti aplinkybes galimybėmis.

Aš apgailestauju, kad Martino Schulzo dabar nėra su mumis čia, nes jis kalbėdamas apie sportą turėjo omenyje konkrečias aplinkybes. Aš norėčiau turėti geltoną megztinį, kad galėčiau būti ispanu vėl, kaip buvo pirmajame Tour de France etape.

Vis dėlto jūs esate teisus, Tarybos pirmininke, kad turi būti taikomas Europos lygis sportui, o keli Europos Parlamento nariai paprašė manęs paprašyti jūsų pasvarstyti, ar tiktų Prancūzijos sportininkams ir sportininkėms, kurios ketina dalyvauti Olimpinėse žaidynėse – tai mes aptarėme čia šiandien – nešioti ES emblemą šalia nacionalinės vėliavos, kad kitos valstybės narės galėtų savanoriškai prisidėti prie šios iniciatyvos.

Tarybos pirmininke, mes tikimės, kad pirmininkaujanti Prancūzija sugebės suvienyti jėgas ir sustiprinti konsensusą taip, kad, kaip jūs teigėte, Europos Sąjunga pirmininkaujant jums galėtų ryžtingai judėti į priekį.

 
  
MPphoto
 
 

  Harlem Désir (PSE). – (FR) Gerb. pirmininke, Tarybos pirmininke, jūs norėjote patikėti savo pirmininkavimą Europos, kuri gina, globai ir aš manau, kad iš tiesų yra labai didelių Europos piliečių lūkesčių. Tačiau kaip tik dėl to šioje vietoje yra prieštaravimas – ir jūs supratote pagrindinį signalą iš Europos Parlamento socialistų frakcijos – tam, kad Europos integracijos socialiniam aspektui nebuvo suteiktas vieno iš keturių jūsų pirmininkavimo prioritetų statusas.

Iš tikrųjų, kaip mes pamatėme paskutiniuose referendumuose, žmonės klausinėjami apie institucijas ir grėsmes, bet iš esmės jie atsako remdamiesi Europos integracijos pažanga ir pagaliau – Europos politika. Aš manau, kad disbalansas, kuris pastaraisiais metais susiformavo tarp ekonominės integracijos pažangos – kurios buvo siekiama ir tai yra puikus dalykas – ir socialinio aspekto stagnacijos, taip pat slypi už šio Sąjungos žmonių nusivylimo, šio nepasitenkinimo Europos institucijomis.

Kaip tik dėl to problema nepasako, kad Europa turėtų įsitraukti į visus socialinius reikalus, o greičiau, kad kai tik susiformuos bendra rinka, įskaitant bendrą užimtumo rinką, bus reikalingos bendros taisyklės tam, kad būtų galima kovoti su skirtumais, kurie priešingu atveju vestų prie socialinio dempingo, ir užtikrinti, kad susiliejimo elementai greičiau būtų orientuojami į viršų geriausios padėties link nei socialinė padėtis smukdoma žemyn.

Komisija ką tik išleido socialinę darbotvarkę, tačiau, jei Komisija neprisiima atsakomybės už kai kuriuos konkrečius klausimus, – jūs kalbėjote apie konkrečią Europą – būtinumą padidinti Europos darbo komitetų įgaliojimus, ginti laikinuosius darbuotojus, patobulinti direktyvą dėl darbuotojų skyrimo dėl to, kad – ir tai būtina pridurti – tai yra direktyva dėl visuotinės svarbos viešųjų paslaugų ir socialinių paslaugų apsaugos, tai nebus reakcija į apsaugos poreikį.

Vienas iš jūsų prioritetų yra imigracijos Europa, tačiau imigracijos Europos negalime sumažinti iki išstūmimo Europos. Kaip tik dėl to mums reikia pridėti prie to paktą dėl integracijos, apie kurį mes kalbėjome su Brice Hortefeuxu, ir paktą dėl plėtros. Jūs ką tik grįžote iš G8 susitikimo. Europa ir kai kurios valstybės narės, įskaitant Prancūziją, buvo apkaltintos savo įsipareigojimų nevykdymu viešosios pagalbos plėtrai požiūriu. Užtikrinkite, kad jūsų pirmininkavimo metu šis įsipareigojimas pereiti prie 0,7% BVP būtų įvykdytas. Jis bus daug veiksmingesnis nei negarbinga „grįžimo direktyva“ prisidedant prie tarptautinės imigracijos valdymo daug veiksmingiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Jerzy Buzek (PPE-DE). (PL) Gerb. pirmininke, Tarybos pirmininke, Komisijos pirmininke, aš sutinku su Tarybos pirmininku. Šis laikotarpis sunkus Europai. Kiekvienas iš mūsų jaučia tai asmeniškai, įskaitant mane. Kai aš buvau atsakingas už derybas dėl mano šalies priėmimo į Europos Sąjungą, dariau viską, ką galėjau, siekdamas užtikrinti, kad būsimas Europos bendradarbiavimas puikiai pavyktų. Be to, aš norėčiau pabrėžti, kad šiandien, laimė, nėra problemų su lenkų parama ES ir sutarčiai. Didžioji dauguma Lenkijos parlamente balsavo už sutartį ir beveik 80% lenkų yra už ES narystę.

Aš palaikau Tarybos pirmininko vertinimą. Mes turime veikti savo piliečių labui ir jų vardu. Mums, politikams, prioritetas yra energijos ir klimato dokumentų paketas, tačiau mes darome viską, ką galime siekdami užtikrinti, kad jo įgyvendinimas nepaliestų europiečių aukštomis kainomis ir mūsų ekonomikos konkurencingumo praradimu. Reikia, kad šis dokumentų paketas būtų priimtas gana greitai, bet būtų blogai, jei greitis eitų pirmas, o apdairumas – paskui. Mūsų dokumentų paketas turėtų būti mūsų lyderystės kovoje su visuotiniu atšilimu įrodymas. Aš sutinku, kad mums reikia jo pirma Poznanėje, o vėliau Kopenhagoje, tačiau šis dokumentų paketas niekam nepasitarnaus kaip pavyzdys. Nė vienas neseks juo, jeigu Europos ekonomika patirs nesėkmę įgyvendindama jį. Todėl aš esu patenkintas, kad jūs suvokiate šiuos pavojus, Tarybos pirmininke, ir kad jūs tikite, kad šie prekybos taršos leidimais principai – kadangi daugiausia apie juos kalbama – bus pertvarkyti sąžiningai. Mes turime patirties. REACH reglamentas visų labui buvo nemažai pataisytas Parlamente dalyvaujant Tarybai ir Komisijai. Mes galime eiti tuo pačiu keliu.

Tarybos pirmininke, gal galiu pasveikinti jus perėmusį Europos vadeles. Aš linkiu jums sėkmės dviem svarbiausiais klausimais per ateinančius šešis mėnesius: sutarties ir energijos bei klimato paketo.

 
  
MPphoto
 
 

  Enrique Barón Crespo (PSE).(FR) Gerb. prezidente, Tarybos pirmininke, jūs turėsite griebti abejonių dėl Lisabonos jautį už ragų. Prancūzija jau turi nemažai patirties meno kartais stumti integraciją pirmyn, o kartais stumti ją atgal, srityje. Aš prašau jūsų surasti sprendimą airiams, tuo pačiu gerbiant didžiosios europiečių daugumos valią, kuri taip pat yra svarbi.

Aš taip pat norėčiau pasakyti, kad socialiniu požiūriu Lisabonos sutartyje yra pagrindinių teisių chartija ir Europos socialinis modelis. Taigi, pavyzdžiui, daugiau nei milijonas parašų jau buvo surinkta iš neįgalių europiečių, kurie atstovauja vienam ketvirtadaliui namų ūkių ir yra už sutartį, nes ji likviduoja pasaulietišką diskriminaciją. Todėl už savęs jūs turite atramą, kad galėtumėte judėti pirmyn ir integruoti socialinį modelį.

Dėl imigracijos jūs kreipėtės į kairiuosius, tačiau jūs taip pat suprasite, kad kairiosios vyriausybės turi idėjų, kurios suteikia jums galimybę parengti mažiau uždarą ir daugiau progresyvų dokumentų paketą, kurį, mano manymu, Parlamentas gali tobulinti toliau, bet mums reikia nepaliaujamai dirbti šiuo klausimu.

Be to, gerb. pirmininke, – ir tai yra tiesiogiai susieta su imigracija – jūs kalbėjote apie BŽŪP, bet nepaminėjote Dohos, nepaisant to yra svarbu vieningai Europai sugebėti rasti sprendimą ir reaguoti į Tūkstantmečio tikslus, nes tai yra vis tas pats dokumentų paketas. Jis yra apie mūsų ekonominio pajėgumo išnaudojimą siekiant pastūmėti pirmyn visą žmoniją.

 
  
MPphoto
 
 

  Stefano Zappalà (PPE-DE).(IT) Gerb. pirmininke, Tarybos pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, kaip Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos Italijos delegacijos vadovas aš esu patenkintas, kad perėmėte Europos vairą, ir esu patenkintas tuo, ką jūs pasakėte. Jūs spinduliuojate entuziazmą ir pasididžiavimą. Jūs tikite ir priverčiate žmones tikėti institucija, Europa. Ji turi daug problemų ir jai iš tiesų reikia išmintingų, apsišvietusių ir žinančių lyderių – kaip tik toks jūs pasirodėte esąs.

Italija visada turėjo tvirtus kultūrinius ir socialinius ryšius su Prancūzija: dvi šalys, kurios daugiausiai pasiaukojo siekdamos įkurti ir statyti Europą, kurios visos narės dabar turi pareigą vystytis. Kiekvienas dirbantis šioje institucijoje žino, su kiek daug sunkumų galima susidurti judant pirmyn su plėtros ir integracijos procesu, nes šis procesas turi būti kuriamas tarp skirtingų istorijų, kultūrų, socialinės padėties ir tradicijų žmonių. Politiškai oportunistiniai požiūriai, kuriuos ką tik išreiškė Martinas Schulzas apie dabartinę labai populiarią Italijos vyriausybę, iš tikrųjų nepadeda. Tačiau tai yra procesas, kuris turi būti stumiamas pirmyn nepaisant nusivylimų, su kuriais jis kartais siejamas.

Lisabonos sutartis, puiki sutartis, yra antrajame plane ir prireiks daug geranoriškumo siekiant ją sugrąžinti, jeigu mes vengiame sumenkinti tuos, kurie jos nesuprato. Tačiau aš sutinku su tuo, ką jūs pasakėte: prieš bet kokią tolimesnę plėtrą mums reikia nustatyti naujas taisykles, bet nepaliekant Airijos pavojuje. Imigracijos banga į Europą, ypač į kai kurias valstybes nares ir daugiausia į mano šalį bei kitas Viduržemio jūros regiono šalis, turi būti reguliuojama ir laikoma bendra problema, o ne priežastimi daryti skirtumus arba faktiškai pasinaudoti situacija baudžiant šalis, kurios jau tiek daug aukojasi. Mūsų šalių žmonės turi būti apsaugoti, o integracija turi būti formuojama protingai.

Tarybos pirmininke, Italijos vyriausybė ir žmonės stebi jūsų įgaliojimus atidžiai ir patikliai, neabejodami, kad istorija ir visuomeninė padėtis, kuriai šiandien jūs atstovaujate, suteiks vilties ir atves plėtrą į Europą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Gurmai (PSE). - (HU) Trys dalykai – kaip vienintelės kalbančiosios iš rytinės Berlyno sienos pusės. Aš esu nusivylusi, kad vienodos galimybės nepateko į pirmininko kalbą. Laimė, Tarybos pirmininke, mes, moterys iš septynių politinių partijų, tiksliai aprašėme, ko mes norime, laiške: tai gėlė, tai mūsų gėlė jums, brangus pirmininke.

Pirma, aš pritariu pirmininkaujančios Prancūzijos pastangoms Europos lygmeniu socialinės lyčių lygybės interesais, tačiau tuo pačiu metu atrodo nesuderinama tai, kad uždaromos vietinės valdžios institucijos, užsiimančios lygiomis galimybėmis. Ar Europos lygmeniu rekomenduojama kitokia nei Prancūzijos taikoma politika?

Antra: prezidentas informavo Prancūzijos piliečius, kad per artimiausius 5 metus bus sukurta 350000 vaikų priežiūros vietų. Tai svarbi priemonė, nes ji suteikia lygias galimybes vyrams ir moterims darbo rinkoje ir galimybes jiems derinti savo darbinį bei šeimyninį gyvenimą. Tam būtina gera kokybė, įperkamumas ir prieinamumas kiekvienam, nes tai yra lygių galimybių ir integracijos priemonė.

O šeimyninio gyvenimo klausimu, ar jis mano, kad moterys bus pajėgios susidoroti su savo darbine ir šeimynine veikla, jeigu jos dirbs 65 valandas per savaitę? Moterys yra labiau neapsaugotos darbo vietoje ir dažniausiai nėra profesinių organizacijų narės.

Taip, mums reikia bendros Europos imigracijos politikos, tačiau joje turi būti aptartos piliečių ir imigrantų teisės ir įpareigojimai. Migracijos politiką turi papildyti priimamos tautybės integracijos politika. Ačiū jums.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioannis Varvitsiotis (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, aš norėčiau kreiptis į Tarybos pirmininką, kad pasakyčiau: šiandien aš su ypatingu susidomėjimu laukiau jūsų pasisakymo. Jūsų pozicija šiandien įtikino mane, kad per šešis savo pirmininkavimo mėnesius jūs sukelsite bangas.

Visas pasaulis susidūrė su viena didžiausių krizių per paskutinius dešimtmečius, tačiau Europa taip pat susiduria su savo krizėmis.

Aišku, kad šiandien 27 narių Europa negali veikti pagal 15 narių Europos taisykles. Europa kaip tik išgyvena institucinę krizę. Be to, aišku, kad šiandien kai kurios valstybės narės nenori Europos politinio vienijimosi ir nenori, kad būtų įgyvendinta mūsų pirmtakų vizija. Tai yra tapatumo krizė. Institucinė krizė bus išspręsta, tačiau kaip galima išspręsti tapatumo krizę?

Aš bijau, kad yra vienintelis sprendimas: Valstybės narės, kurios nori politinio suderinimo, turėtų žengti priekyje, o valstybės narės, kurios suvokia Europą kaip ekonominę sąjungą, turėtų likti užpakalyje. Iš tikrųjų aš bijau, kad, jei mes nepaskubėsime su šiuo sprendimu, Europa tam tikru momentu liausis būti veikėja ant tarptautinės šachmatų lentos.

Krizės gali vesti prie didžiulių šuolių pirmyn, bet tik tuo atveju, jei yra būtinos drąsos. Aš manau, kad jūs turite tiek viziją, tiek ir drąsos. Būkite drąsus!

 
  
MPphoto
 
 

  Othmar Karas (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, Tarybos pirmininke, jūsų pagrindinė orientacija turi mano visapusišką paramą. Aš manau, kad jūs esate tinkamas Tarybos pirmininkas nepaprastai sunkiu laikotarpiu, turintis būtiną jautrumą žmonių rūpesčiams ir pasiryžimą vesti ir sutaikyti. Kai jūs atsakinėjote į klausimus, jūs nesuvertėte atsakomybės kitiems. Jūs ne pasišalinote, o susitaikėte su aplinkybėmis.

Aš ypač norėčiau pabrėžti jūsų didelį atsidavimą parlamentinei demokratijai. Šis atsidavimas ypač svarbus šiais laikais, nes kai kuriose valstybėse narėse – įskaitant mano tėvynę Austriją – mes patyrėme žaidimą tiesiogine demokratija prieš parlamentinę demokratiją ir tokiu būdu parlamentinėse demokratinėse valstybėse veiksnumo apribojimu Europos reikalų srityje. Eikime išvien už parlamentinę demokratiją ir prieš jos veiksnumo apribojimą.

(Plojimai)

Man taip pat svarbu, kad jūs tiesiogiai užsiimtumėte daugelio vyriausybių ir vyriausybių narių bailumu arba, galima būtų pasakyti, dvigubais standartais jų pasidalintų Europos pareigų atžvilgiu, bes šie dvigubi standartai yra viena iš pagrindinių pasitikėjimo nebuvimo ir rodymo pirštu į vienas kitą priežasčių, kurioms mes turime padaryti galą. Mes neprašome, kad kiekvienas būtų drąsesnis, tačiau mes reikalaujame, kad kiekvienas būtų sąžiningas ir principingas.

Aš norėčiau paliesti dar tris problemas. Pirmoji – jūsų pozicija dėl sutarties. Jūs nepanašus į triušį, pagautą priekinių žibintų šviesa, jūs nelaukiate Airijos, o tęsiate ratifikavimo procesą, nors ir kreipiatės į Airiją. Aš tvirtai tikiu, kad mes turime sudaryti susitarimą su Airija tik po to, kai visos 26 valstybės narės ratifikuos sutartį.

Tačiau mes neturime palikti Kroatijos vienos. Aš pritariu jūsų įsipareigojimui pradėti visus derybinius skyrius metų pabaigoje. Mums taip pat reikia kalendorinio plano Makedonijai. Aš norėčiau paprašyti Tarybos, kad taip pat priimtų sprendimą dėl Smulkaus verslo akto gruodžio mėn. viršūnių susitikime, nes pagrindinė kompetencija priklauso valstybėms narėms. Mums reikia teisinio įpareigojimo, o ne tik kito politinio pareiškimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Genowefa Grabowska (PSE). - (PL) Gerb. pirmininke, aš turiu puikių naujienų iš Lenkijos. Šiandien, gerb. pirmininke, Lenkijos parlamente rengiamos diskusijos, kurių kulminacija bus rezoliucija, raginanti Lenkijos prezidentą atlikti savo konstitucinę pareigą ir pasirašyti Lisabonos sutartį. Tai yra Lenkijos žmonių valia, 80% jų palaiko Europos Sąjungą ir yra labai laimingi, kad Lenkija gali būti nare. Parodykite man kitą valstybę, kuri stipriai palaikytų ES. Tai yra signalas, kad Lenkija laikysis savo įsipareigojimų dėl sutarties.

Kitas klausimas: Aš turiu prašymą jums, gerb. pirmininke. Ar galite įsivaizduoti, kaip galėtumėte įtraukti vaikų padėties Europos Sąjungoje klausimą į darbotvarkę ir paskirti įgaliotinį vaikų reikalams, pagal Europos žmogaus teisių ombudsmeno modelį? Mes norėtume, kad Taryba pasiektų susitarimą ir patvirtintų šią instituciją, kurios taip reikia Europai.

 
  
MPphoto
 
 

  Hartmut Nassauer (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, jeigu aš turėčiau apibendrinti šio ryto diskusijas, pasakyčiau, kad puiku, jog šį kartą pirmininkauja Prancūzija, o jūs, pirmininke Nicolas Sarkozy, užimate Tarybos pirmininko postą. Ši diena puiki Europai ir šiam Parlamentui, nes pirmą kartą per ilgą laiką mes vėl turime prieš save žmogų, kuris kalba su užsidegimu, o ne vien tik pasinaudodamas argumentais. Galbūt mums reikia kaip tik to, kad galėtume patraukti į savo pusę airius ir susigrąžinti savo piliečius: aistringumas ir puiki nuovoka, o puiki nuovoka apima apsiribojančią iki tam tikrų ribų Europą.

Aš norėčiau pateikti jums „sėkmės paslaptį“: mums reikia ne tik sutarties Airijoje, bet ir naujos subsidiarumo kultūros. Mums reikia sienų Europai su likusiu pasauliu, tačiau mums taip pat reikia sienų Europoje. Nauja subsidiarumo kultūra užtikrins atsinaujinusį pritarimą Europai. Šiuo klausimu aš visiškai sutinku su J. M. Barosso. Linkiu sėkmės, pirmininke Nicolas Sarkozy.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin (ALDE). - Gerb. pirmininke, aš sveiku Nicolas Sarkozy, atvykusį į Europos Parlamentą. Aš iš tiesų vertinu jo apgalvotą ir gerai argumentuotą pranešimą.

Kaip narė airė aš taip pat pasveikinsiu jį, kai jis lankysis Airijoje kaip ES pirmininkas, t. y. kaip pirmininkas, kuris imasi praktinių veiksmų, siekdamas pagerinti piliečių gyvenimą. Tai buvo aišku iš jo prioritetų.

Be to, aš vertinu jo pastabas dėl maisto tiekimo saugumo ir dėl pusiausvyros ieškojimo, įvedant reglamentus ir apribojimus mūsų įmonėms ir ūkiams. Kaip jis pasakė pats – gynimą be protekcionizmo.

Jo pristatyme ir balse galėjau išgirsti atsidavimą Europai. Aš ir labai daug Airijos žmonių palaiko šį atsidavimą. Jis kalbėjo apie mūsų sunkumų įveikimą. Tai pareikalaus laiko ir pasiryžimo siekti visų šalių kompromiso. Šiuo atveju negali būti galutinių terminų.

Kaip žmogus, agitavęs už „taip“, aš žinau, kad jis sutiks su manimi, kai aš pasakysiu, kad Airijos „ne“ yra toks pats teisėtas kaip ir Prancūzijos, Olandijos arba Danijos „ne“. Jam turi būti teikiama tokia pati pagarba tada mes galime judėti pirmyn. Mes galime padaryti pažangą. Aš su nekantrumu laukiu to ir linkiu jam gero pirmininkavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Tadeusz Masiel (UEN). (FR) Gerb. prezidente, Tarybos pirmininke, pirmininkaujanti Prancūzija ką tik nustatė savo tikslus ir aš linkiu jai sėkmės. Pagrindinis tikslas, kuris laukia jūsų – stiprinti Europos Sąjungą ir jos pajėgumą veikti. Turint tai omenyje Lisabonos sutarties neratifikavimas būtų praleista galimybė. Europai reikia Prancūzijos, ypač šiuo sunku laikotarpiu. Jai reikia Prancūzijos, kuri buvo pertvarkyta dalyvaujant jums, prezidente Nicolas Sarkozy, po Prancūzijos referendumo.

Deja, ne Lenkija šiandien veda Europą į priekį, tačiau vieną dieną tai bus ji ir, mano manymu, tai bus greitai. Aš tikiuosi iš jūsų, kad pirmininkaujanti Prancūzija su savo Europos integracijos, trokštamos imigracijos ir plėtros į Balkanus, bet nebūtinai į Turkiją, politika sugrąžins europiečiams pasitikėjimą ir jų polinkį Europai.

 
  
MPphoto
 
 

  Gay Mitchell (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, Airijai prireikė 700 metų, kad išprašytų britus iš Airijos Respublikos, o aš turiu gaišti čia laiką ir vėl klausytis žmonių, kuriuos mes išvarėme, aiškinančių, ką mes turėtume daryti Airijoje. Aš manau, kad to per daug. Leiskite sprendimus Airijos Respublikoje priiminėti Airijos Respublikos žmonėms.

Antra, aš norėčiau pasakyti Prancūzijos Respublikos prezidentui: jeigu jūs norite pakeisti Airijos žmonių nuomonę, pasiimkite su savimi Jeaną-Marie Le Peną. To pakaks Airijos Respublikos žmonių nuomonei pakeisti.

Aš buvau „Fine Gael“, kuri yra Europos liaudies partijos dalis, rinkimų direktoriumi keturiuose Europos referendumuose: Europos bendrojo akto, Mastrichto sutarties, Amsterdamo sutarties ir Lisabonos sutarties ir noriu pasakyti jums, kad Lisabonos sutartis žlugo dėl įvairių priežasčių:žmonės jos nesuprato; vyriausybė buvo valdžioje nuo 1994 m.; politikai pasirodo teismų tyrimuose; pagrindinė vyriausybė ir opozicinės partijos – nomenklatūra – norėjo ją prastumti. Šiuo atveju buvo baimių dėl gynybos ir karinės prievolės, abortų ir eutanazijos, kurias lydėjo šio Parlamento narių skleidžiamos giesmės – apmokestinimas, darbo vietos ir imigracija. Daugelį jų skatino dešinieji ir kairieji ekstremistai.

Norėčiau pasakyti Tarybos pirmininkui: pasirenkite vizitui į Airiją. Jeigu svarbu, kad jūs padėtumėte pakeisti situaciją Airijoje, vykite pasiruošęs ir vykite pasiruošęs išklausyti. Jūs būsite labai laukiamas, tačiau ši situacija yra sudėtinga ir prireiks laiko ją išspręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Adrian Severin (PSE). (FR) Gerb. pirmininke, europiečiai deda nemažai vilčių į pirmininkaujančią Prancūziją ir šiomis viltimis reikia tinkamai vadovautis. Pirmininkaujanti valstybė turi vengti tiek nerealių svajonių, tiek ir nepagrįstų baimių kurstymo, įskaitant kaimyninėse šalyse ir šalyse kandidatėse.

O dėl Lisabonos sutarties – nėra pakankamo diplomatinio padrąsinimo ratifikuoti. Pirmininkaujanti valstybė turi parengti pasitraukimo arba apsisaugojimo strategiją, jei reikalai klostytųsi blogai. Siekdami išvengti blogiausio, turime iš pat pradžių parodyti, kad mes esame pasirengę blogiausiam atvejui.

Norėčiau baigti keliais žodžiais apie pavojingą Europos renacionalizacijos reiškinį. Nacionalinis populizmas yra labiausiai nerimą keliantis šio reiškinio pasireiškimas ir slypi už propagandos už airių „ne“, rasistinės ksenofobijos Italijoje, taip pat retorikos apie socialinės politikos nacionalinę prigimtį. Arba Europa bus socialinė, arba ji žlugs. Aš tikiuosi, kad pirmininkaujanti Prancūzija bus atidi.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Apgailestauju, bet negaliu leisti daugiau kalbėti. Mes jau gerokai viršijome laiką. Aš esu labai dėkingas Tarybos pirmininkui Nicolas Sarkozy, taip pat pirmininkui J. M. Barroso už šiandien mums skirtą laiką. Todėl pabaigoje norėčiau suteikti žodį pirmiausia pirmininkui J. M. Barroso, po to – pirmininkui Nicolas Sarkozy.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. (FR) Gerb. pirmininke, aš pradėsiu trumpai pakartodamas sveikinimus, kuriuos išreiškė didžioji dauguma pasisakiusių Parlamento narių: sveikinimai su įsitikinimu, entuziazmu, energija ir politine valia, kurią šiandien čia išreiškė pirmininkas Nicolas Sarkozy ir kurią, mano įsitikinimu, jis ir jo ministrai bei kolegos pademonstruos pirmininkaujant Prancūzijai.

Norėčiau pasakyti, kad man tai nėra staigmena. Aš esu įsitikinęs, kad puiki naujiena yra ta, jog Prancūzija perima atsakomybę už pirmininkavimą Tarybai šiuo ypač sunkiu laikotarpiu. Žinoma, prezidentas Nicolas Sarkozy ir mes visi duotume pirmenybę šviesesniam horizontui instituciniu požiūriu, bet aš manau, kad kaip tik sunkiais laikais mes galime pamatyti politinį pajėgumą ir pamatuoti visą stiprios politinės valios reikšmę.

Aš esu už šias demokratines politines diskusijas. Daug kartų sakiau, kad mums reikia pripažinti nuomonių skirtumus ir įvairias nuomones, kurios yra, pavyzdžiui, Parlamente. Mums reikia žinių, kad galėtume išreikšti tuos skirtumus, nes Europa skiriasi nuo nacionalinės politinės sistemos. Mūsų demokratinėse nacionalinėse sistemose kiekvieną kartą, kai vyksta politinė diskusija, net kartais joje esant labai dideliam susipriešinimui, mes neabejojame pačiu valstybės teisėtumu. Nepaisant to labai dažnai Europoje, kai tie iš mūsų, kurie yra už Europą, išreiškia protestą, mes turime konfrontuoti su tais, kurie yra prieš Europą ir naudojasi įvairaus tipo populizmu, kad pakenktų mūsų institucijoms ir sukompromituotų šį puikų taikos ir solidarumo projektą, kuris yra Europos projektas.

(Plojimai)

Todėl mums iš tikrųjų reikia sugebėti išreikšti visus požiūrius kartu stiprinant proeuropietišką stovyklą šiuo ypač sunkiu laiku. 2009 m. birželio mėn. mes rengiame Europos Parlamento rinkimus. Jeigu įvairios Europos politinės jėgos ir Europos institucijos nedirbs ranka rankon su konstruktyvia pozicija, mes pateiksime argumentus tiems, kurie būdami kraštutinių pažiūrų, nori pasinaudoti populizmu, ksenofobija ir nacionalizmu nustatydami nacionalizmo ir tėvynės ryšį, o tai yra klaida. Be to, aš dažnai cituoju didįjį Prancūzijos rašytoją, kuris pasakė, kad „Patriotizmas – meilė savo žmonėms; nacionalizmas – neapykanta kitiems. “

Mes galime mylėti savo tėvynę ir tuo pačiu su įsitikinimu ginti mūsų Europos projektą, kaip ką tik pasakė prezidentas Nicolas Sarkozy. Todėl tikiuosi, kad diskusijos, kurios vyks kitus šešis mėnesius, sustiprins Europos institucijas ir mūsų ateities Europos projektą.

Noriu atsakyti į konkretų klausimą. Tai vienintelis konkretus klausimas man, ir aš, savaime suprantama, paliksiu likusius klausimus prezidentui Nicolas Sarkozy, kuris tikrai susidoros su jais. Šis iš Pasqualina Napoletano gautas konkretus klausimas liečia Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių kultūrinę programą.

Noriu jus informuoti, kad dabartinė programa – Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių programa – tebeturi šiems metams skirtus 15 mln. eurų. Dėl 2009–2010 m. dar nieko nėra nuspręsta, tačiau daromas didelis spaudimas dėl išorinių išlaidų, o su tuo susijusios trečiosios šalys turi polinkį prioretizuoti dvišalius santykius pakenkiant regioniniams biudžetams. Todėl šis klausimas turėtų būti aptariamas su Europos ir Viduržemio jūros regiono šalimis. Iš tikrųjų vienas iš įdomiausių Prancūzijos iniciatyvos, kuria siekiama sukurti Viduržemio jūros regiono šalių sąjungą, – kurią, tiesą sakant, aš palaikiau nuo pat pradžių – aspektų yra tas, kad ja įvedamas ryškesnis regioninio bendradarbiavimo elementas.

Kartais manęs klausia, kuo Viduržemio jūros regiono šalių sąjunga prisideda prie Barselonos proceso. Žinoma, ji yra griežtesnio politinio suskirstymo elementas ir taip pat yra politinis atsinaujinimas, ypač dėl dvimečio aukščiausio lygio susitikimo, tačiau ji yra dimensija, kurią įveda konkretūs regioniniai projektai, ir, dabar aš taip pat tikiuosi, labai konkretūs projektai, kuriuos mes galime papildyti žymesne privataus sektoriaus dimensija, nes mums vis dar reikia daugiau išteklių.

Taigi, tai yra savitas regionas. Baigdamas tiesiog norėčiau pasakyti: „Linkiu sėkmės Prancūzijai ir linkiu sėkmės mano brangiam draugui pirmininkui Nicolas Sarkozy!“

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Aš norėčiau padėkoti pirmininkui J. M. Barroso ir pirmininko pavaduotojui Jacques Barrot už dalyvavimą čia 3 valandas be pertraukos.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicolas Sarkozy, Tarybos pirmininkas. (FR) Gerb. pirmininke, pirmiausia aš noriu pasakyti, kad, mano manymu, savaime suprantama, jog tada, kai kas nors turi garbės būti Tarybos pirmininku, garbė yra ne tik dalyvauti Parlamente tiek valandų, kiek nori Parlamentas, ir ne tik pirmą pirmininkavimo dieną, norėčiau pasakyti, Europos Parlamento pirmininke, kaip ir kiekvienam frakcijos pirmininkui ir pirmininkų sueigai, kad, jeigu jūs norite, jog aš atvykčiau tam tikru metu pirmininkaudamas, esu Parlamento valioje. Jūs turite veikti Europos institucijų interesais.

Europos Parlamentas yra parlamentinės demokratijos centras. Tai yra ne pasiekiamumo klausimas, tai yra pirmumo klausimas. Pirmininkaujančiai valstybei reikia Europos Parlamento ir dėl to ji yra jo valioje.

(Plojimai)

Jeigu kalbantieji atleis man, aš norėčiau pasakyti keletą žodžių kiekvienam iš jų. Visų pirma aš norėčiau pasakyti Philipui Bushill-Matthewsui, kad aš esu iš tų, kurie mano, kad Europai reikia Jungtinės Karalystės. Aš niekada nebuvau iš tų europiečių arba Prancūzijos žmonių, kurie mano, jog mes turėtume nepatikliai žiūrėti į savo kolegas britus. Jungtinė Karalystė gali duoti Europai daug daugiau nei ji įsivaizduoja galinti duoti Europai. Jungtinė Karalystė yra vartai į anglosaksų pasaulį, atstovauja pagrindinei pasaulio kalbai ir yra ekonomiškai dinamiška, kaip buvo matyti pastaraisiais metais. Aš norėčiau pasakyti mūsų konservatyviesiems draugams britams: tikėkite, kad Europai reikia jūsų, jūs turite vietą čia ir, jei britai bus viena koja čia, o kita koja išorėje, Europa bus silpnesnė. Jungtinė Karalystė yra didi valstybė. Ji neturi ko bijoti iš Europos pusės, o Europa turi daug tikėtis iš Jungtinės Karalystės pusės.

Gerb. Bernardai Poignantai, pažvelgęs į mano vidų ir dėl to supratęs, kad aš myliu politiką ir kad Parlamentas man yra šiek tiek panašus į mano sodą, aš norėčiau pasakyti, kad taip, Parlamentas yra vieta demokratijai, ir aš negerbiu arba nesuprantu tų politinių lyderių, kurie nėra laimingi galėdami išreikšti ir ginti savo idėjas parlamentinės demokratijos lopšyje. Aš tikiuosi, kad jūsų pastaboje greičiau buvo apgailestavimo elementas nei perdėtas požiūris į darbo rinkos suderinimą.

H. Désir, aš visiškai palaikau jus, esu prieš visišką suderinimą, nes žmonės jį atmestų. Tačiau visiškai natūralu turėti minimalias taisykles darbo rinkos ir bendros ekonominės rinkos sąlygomis.

Visi mąstykime apie sunkumus. Pavyzdžiui, paimkime Austriją, kuriai vadovauja socialistų ministras pirmininkas ir vyriausybė. Jie pasakys jums, kad pensinis amžius yra 65 metai, o įnašų laikotarpis – 45 metai. Jūs visi žinote, su kiek daug sunkumų susidūriau siekdamas priartinti įnašų laikotarpį iki 40 metų ir ne iš karto sulaukiau Prancūzijos socialistų partijos paramos.

Taigi, paaiškinkite man, kaip šiuo atveju yra, kad man susidūrus su tiek daug sunkumų garantuojant 40 metų įnašų laikotarpį Prancūzijoje, tereikia būti Europos Tarybos pirmininku šešis mėnesius, kad pasiekčiau pageidautiną tikslą – tarp 45 įnašų metų Austrijoje ir 40 metų Prancūzijoje. Kaip galima tai padaryti? Ilgas kelias nuo svajonės iki tikrovės, bet tai galbūt yra Prancūzijos socialistų partijos ir Europos socialistų partijos skirtumas. Kai kada aš netgi jaučiausi artimesnis Europos socialistų partijai nei Prancūzijos socialistų partijai. Pripažįstu savo kaltę ir atsiprašau dėl jos.

Martin Schulz įsikišimas ne prie mikrofono)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Jis neveikia. Ne jums spręsti, kas kalba. Pasisakymų laiko negalima dalinti Europos Parlamento socialistų frakcijai ir Tarybos pirmininkui. Pirmininke Nicolas Sarkozy, ar jūs pageidaujate išklausyti Martino Schulzo klausimą? Jei taip, aš suteiksiu jam žodį.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicolas Sarkozy, Tarybos pirmininkas. − (FR) Gerb. pirmininke, taip, su sąlyga, kad nepakliūčiau į visų vokiečių diskusijų kryžminę ugnį.

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Schulz (PSE). - (DE) Labai jums ačiū, gerb. pirmininke, jūs esate maloniausias. Pirmininke Nicolas Sarkozy, puiku, kad jūs tokiu būdu norite priartėti prie socializmo. Ką tik savo kalboje stipriai palaikius Vokietijos socialdemokratus ir tokiu būdu nutolus nuo kanclerės Angela Merkel aš siūlau jums taip elgtis toliau. Jeigu jūs taip patogiai jaučiatės tarp Europos socialdemokratų bendraminčių, pirmiausia pereikite prie Vokietijos socialdemokratijos, o mes palaipsniui priartinsime jus prie Prancūzijos socialdemokratijos ir galiausiai jūs būsite tikrai geras draugas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Martinai Schulzai, tai mažiau turi bendro su geranoriškumu ir daugiau – su tinkamos procedūros laikymusi – pagaliau kaip tik tai mes norime padaryti Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicolas Sarkozy, Tarybos pirmininkas. (FR) Gerb. pirmininke, jūs matote, kad aš jau turiu socialistą savo dešinėje, tačiau dar yra vietos socialistui kairėje.

(Plojimai)

Kaip jūs žinote, gerbiamieji Parlamento nariai, aš nemanau, kad mes švaistome laiką, nes demokratija Europos lygmeniu gali gyvuoti be smurto – jo kartais pasitaiko nacionaliniu lygmeniu. Europos lygmuo leidžia kiekvienam šiek tiek atsitraukti nuo rinkimų praktikos, kuri yra brutali, dažnai nesąžininga ir visada sunki. Pagaliau faktas, kad tokiame kaip jūsų forume mes galime kalbėti šypsodamiesi ir gerbdami vienas kitą taip pat yra kažkas, kas paskatins žmones pajusti simpatiją Europos idealui ir padaryti ji savu. Bet kuriuo atveju aš nesuvokiu to kaip sugaišto laiko ir norėčiau, kad Bernardas Poignantas ir Martinas Schulzas būtų tuo įsitikinę.

Marielle De Sarnez visiškai teisi. Mums būtina keisti savo plėtros politiką ir padaryti maisto produktus gaminantį žemės ūkį prioritetu. Tai yra būtina. Afrikos šalims būtina turėti išteklių, kad taptų savarankiškos maisto produktų požiūriu, ir neabejotinai dalį pinigų, kuriuos mes skiriame didelėms infrastruktūroms finansuoti, reikia investuoti į žemės ūkio mikroprojektus. Šiuo klausimu aš visiškai palaikau jūsų nuomonę.

Be to, jūs paraginote mane ginti Europos viziją. Aš palaikau šią ambiciją. Tikiuosi, kad jūs būsite kilniaširdiškas ir patarsite man dėl tos vizijos turinio. Jūs puikiai žinote, kad, be to, tarp šiek tiek atsieto didelio idealo ir visų kasdieninio gyvenimo techninių klausimų, kiekvienam iš mūsų kyla problema spręsti, ką daryti su dideliais idealais, kurie kartais nueina toli už kasdieninių sunkumų, kuriuos patiria mūsų piliečiai, ir ką daryti su techninių klausimų, kurie veikia jų kasdieninį gyvenimą, sprendimu. Tai nėra taip paprasta, tačiau bet kuriuo atveju aš išbandysiu savo ranką.

Norėdamas atsakyti jums, Briano Crowley, sakau – taip, mums reikalinga plėtra siekiant išvengti nelegalios imigracijos. Be to, visi žino, kad geriausias atsakas į imigracijos problemą yra plėtra. 475 mln. jaunų afrikiečių, kurie yra iki 17 metų amžiaus, ir 12 km Gibraltaro sąsiauris tarp Europos ir Afrikos. Afrikos nelaimės bus Europos nelaimėmis ir šiuo atveju nėra kliūčių arba sienų, kurios galėtų joms atsispirti. Todėl mums iš tikrųjų reikalinga plėtros politika. Be to, sunku apsispręsti tarp daugiašalių santykių ir dvišalių santykių principo. Tai yra svarbi tema ir aš ketinu jai skirti nemažai dėmesio.

Mikel Irujo Amezaga kalbėjo apie kalbų įvairovę. Aš visiškai sutinku, įskaitant – ir aš suprantu, kad jums nepatinka posakis „regioninė kalba“ – oficialių kalbų atžvilgiu. Aš esu tarp tų, kaip jūs matote, kurie mano, kad mes padėtume visiems proautonomijos arba nepriklausomybės judėjimams suteikdami jiems regioninių kalbų gynimo monopoliją, ir tai būtų labai rimta klaida. Aš kalbu apie Prancūzijos Respublikoje esančią Korsiką, kurioje gyvena korsikiečiai, myli Korsiką ir kalba korsikiečių kalba savo kaimuose, tačiau tai nėra grėsmė nacionalinei vienybei. Todėl, mano nuomone, kalbinė įvairovė yra tokia pat svarbi, kaip ir kultūrinė įvairovė, ir bet kuriuo atveju nebus kultūrinės įvairovės, jeigu bus tik viena kalba.

Nigeli Farage, man labai patiko jūsų pasisakymas, bet aš ketinu pasakyti vieną dalyką: britai buvo labai patenkinti manimi, nes faktiškai kaip tik aš uždariau Sangatte, ir kaip tik jūs paklausėte manęs apie tai. Net jeigu jūs esate britas, kuris myli savo šalį, jūs negalite išspręsti visų imigracijos problemų, ir aš turiu pasakyti jums, kad Prancūzija neketina būti Jungtinės Karalystės sienų sargybine. Leiskite man pasakyti, kad visiems labai gera kalbėti, jog „savo šalyje aš nepageidauju tapatybės kortelių ir nenoriu bendrosios imigracijos politikos“, tačiau tai netrukdo jums būti patenkintiems, kai užsieniečiai, kurių dokumentai nėra tvarkingi, yra sulaikomi Prancūzijoje tam, kad jūs jų neturėtumėte Jungtinėje Karalystėje. Kaip ir Prancūzija, Jungtinė Karalystė negali susitvarkyti viena.

Aš norėčiau pridurti, Nigeli Farage, kad gerbiu lenkus, tačiau jūs nedalyvavote mano biure derantis dėl Lisabonos sutarties su kolegomis. Mes buvome Briuselyje, o kas buvo mano biure? Ne ministras pirmininkas Donaldas Tuska, nes ministru pirmininku tuo metu buvo Lecho Kačinskio brolis. Ten buvo prezidentas Lechas Kačinskis ir aš pasakysiu vieną dalyką: šituo žmogumi aš pasitikiu ir gerbiu. Tačiau Europoje, kai jūs ką nors pasirašote ir pradedate nebegerbti to, tuo atveju nebėra Europos, iš viso nieko nebėra, nebėra derybų. Jeigu kas nors prisiima atsakomybę už savo šalį Briuselyje, jis taip pat turi prisiimti atsakomybę savo šalyje – nei daugiau, nei mažiau.

(Plojimai)

Nigeli Farage, aš manau, kad apgyniau Lenkiją. Pirmininkas J. M. Barroso galės tai pasakyti geriau nei bet kas kitas. Mums reikia Lenkijos, bet mums taip pat reikia gerbti žmogaus žodį, kai jis yra duotas.

Margie Sudre, ačiū jums už paramą. Aš visiškai sutinku su jūsų analize ir nuoširdžiai jums dėkoju. Poulis Nyrupas Rasmussenas, kuris, mano supratimu, buvo Rasmussenas I, ir man beveik aišku, kas yra Rasmussenas II, aš norėčiau pasakyti, kad Danija yra puikus pavyzdys tos šalies, kuri sugebėjo judėti į priekį ir leidžia man atsakyti visiems kalbėjusiesiems Airijos klausimu.

Žinoma, mes neturėtume versti airius pakelti rankas ir mums reikia juos gerbti, tačiau mums reikia turėti drąsos pasakyti savo draugams airiams: „Jūs taip pat turite gerbti kitas šalis, kurios ratifikavo sutartį. Mes nepamokslaujame jums, bet esame tos nuomonės, kad kiti taip pat turi nuomonę, ir tam tikroje vietoje mes rasime bendrą kelią. Europa nenori tęsti veiklos be jūsų, bet Europa negali sustoti vien tik dėl jūsų.“ Aš sakau tai su visa pagarba, kurią jaučiu šaliai, balsavusiai „ne“.

Mes, prancūzai, sukėlėme nemažų problemų ir sunkumų, tačiau tam tikru momentu mums reikia išeiti iš šios situacijos, kurioje visi žiūri vienas į kitą ir laukia, kad kas nors kitas imtųsi iniciatyvos. Pirmininkaujančiai Prancūzijai kartu su Komisijos vadovybe ir Europos Parlamento vadovybe reikia imtis iniciatyvos. Po to kai kurie paskys „taip“ ir kai kurie – „ne“. Aš asmeniškai manau, kad sprendimas yra čia, tačiau jis – ne status quo palaikymas arba sakymas, kad „mes lauksime ir leisime laikui atlikti savo darbą“. Aš asmeniškai manau, kad laikas dirba prieš mus, Europa laukė daug metų ir nėra priežasties laukti ilgiau. Mes rasime sprendimą. Aš esu įsitikinęs, kad rasime taip pat, kaip radome jį Danijos atveju.

S. Koch-Mehrin, mane labai sujaudino jūsų pateiktas mano, kaip „moterų vyro“ vertinimas. Aš paliksiu turinį jums. Nežinau, ką tiksliai tai reiškia, ir būsiu atsargus, kad nenueičiau tuo keliu, nes nenorėčiau, kad jūs klaidingai mane suprastumėte. Aš žinau, kad egzistuoja skirtingų pagreičių Europa. Mes ne visi esame euro zonoje ir ne visi esame Šengeno erdvėje. Tačiau galų gale prieš mums kuriant kelių pagreičių institucinę Europą aš norėčiau, kad pabandytume padaryti tai kartu. Nekritikuokite pirmininkaujančios valstybės, kad ji turi ambiciją pasiimti visus kartu, nes jeigu mes dar prieš pradėdami, gerbiamoji, sakysime, kad „bet kuriuo atveju tai neturi reikšmės – palikime juos“, tai vieną dieną mes derėsimės dėl socialinės išimties britams, kitą – dėl institucinės išimties airiams, o dar kitą – dėl išimties lenkams. Šiame etape aš baiminuosi, kad mes turėsime situaciją, kurioje visos šalys visiškai teisėtai paprašys išimčių. Kur tuomet bus Europos Sąjunga? Kur bus projektas, kurį pakrikštijo įkūrėjai? Būtent apie tai aš kalbu. Galbūt mes turėsime pereiti į tą etapą, bet aš norėčiau, kad pereitume prie jo po to, kai pabandysime pasiimti visą šeimą kartu.

Be to, aš norėčiau pasakyti tiems, kurie nerimauja dėl Kroatijos, kad neabejotinai esu už derybų tęsimą, ir manau, kad būtų rimta klaida uždaryti duris Balkanams, nes Balkanams reikia taikos ir demokratijos, kurią Sąjunga gali jiems duoti, tačiau aš negrįšiu prie Lisabonos diskusijų.

Aš norėčiau pasakyti Adamai Bielanai, kad netrokštu gąsdinti Airijos, be to, aš negalėčiau pasielgti taip ir man niekada net neateitų į galvą taip pasielgti. Aš vyksiu ten ir išklausysiu, tačiau tuo pačiu metu kiekvienas privalo suprasti, kad apklausose 80% žmonių sako, kad jie yra proeuropiečiai. Mes vis dėlto galime dirbti su jais negąsdindami.

PVM degalams yra Prancūzijos pasiūlymas, aš nenoriu jo primesti visiems. Aš paprasčiausiai norėčiau atkreipti dėmesį į faktą, kad, mano įsitikinimu, naftos kaina yra linkusi toliau didėti. Mes turime turėti drąsos pasakyti tai savo bendrapiliečiams.

Kiekvienais metais išgaunama 3% mažiau naftos, nes ištekliai senka, ir 2-3% padidėja naftos suvartojimas, nes auga sparčiai besivystančios šalys. Mano mintis paprasta – PVM yra mokestis, proporcingas kainai. Jeigu rytoj nafta kainuos 175 dolerius už barelį, ar mes galėsime nieko nesakydami rinkti 20% mokestį nuo pašokusių naftos kainų? Tai klausimas, kurį aš noriu iškelti. Kartu su Komisijos vadovybe mes pranešime apie tai spalio mėnesį. Aš pabandysiu to atkakliai siekti ir mes pamatysime, koks bus rezultatas.

O dėl Ukrainos bus aukščiausio lygio susitikimas ir mes pajudinsime reikalus. Mums reikia padrąsinti Ukrainą eiti demokratijos keliu ir pritraukti arčiau Europos Sąjungos. Ukraina nėra nereikšminga – ji turi 42 mln. gyventojų. Tai nėra paprastas sprendimas. Dabar mes esame asociacijos taške, tačiau kiekvienas, kuris vaikšto Kijevo gatvėmis, gali matyti, kad jis yra Europos sostinė.

Werneri Langenai, aš norėčiau padėkoti už komplimentus, kurie iš tiesų mane sujaudino. Aš labiau norėčiau paminėti Tony Blairą. Nežinau, ar buvo priežastis jį paminėti, tačiau aš manau, kad Tony Blairas yra vienas iš valstybės veikėjų, kuris daug padarė dėl Europos ir daug padarė dėl savo šalies.Atvirai kalbant aš nežinau, ar jis galėjo turėti galvoje mane sakydamas tai, bet daugelyje sričių aš pastebiu, kad jis atkūrė Britanijos politinių diskusijų ir Europos politinių diskusijų reputaciją ir jėgą. Aš manau, kad Europoje mums reikia lyderių, ir kad savo laiku Tony Blairas neginčytinai buvo vienas iš tokių lyderių.

Tuo ketinama išskirti mane kaip artimesnį kairiesiems, nors ir aš pastebėjau, kad komplimentai Tony Blairui ne visada gaunami iš tos politinės pusės.

Taip, Robertai Goebbelsai, kitiems reikia dėti pastangas, ir tai išimtinai yra klausimas, kuris bus iškeltas derybose dėl klimato kaitos, tačiau Europai reikia parodyti pavyzdį. Aš nesu naivus taip sakydamas. Aš manau, kad mes turime daugiau galimybių įtikinti, kai darome tai, ką skelbiame. Kai kurie gali sakyti, kad geriau būtų palaukti. Aš asmeniškai manau, kad mums reikia prisiimti veikimo riziką. Iš esmės, Robertai Goebbelsai, pagal mano politinę filosofiją nėra nieko blogiau nei neveikimas. Didžiausia rizika – neprisiimti rizikos.

Jeanai-Marie Cavada, jūs esate teisus – mums reikia reaguoti į šias baimes. Ačiū jums už paramą.

O dėl Viduržemio jūros regiono šalių sąjungos aš norėčiau pasakyti, kad, mano nuomone, remiantis pirmininku J. M. Barroso, šiuo atveju nekritikuojamas Barselonos procesas. Vis dėlto aš norėčiau pasakyti vieną dalyką. Barselona buvo puiki idėja, bet Barselonos aukščiausiojo lygio susitikime buvo viena problema. Kiek aš atsimenu, jame buvo tik vienas arabų valstybės vadovas – ministras pirmininkas Abu Mazenas. Kaip, jūsų manymu, mes galime kurti Viduržemio jūros regiono šalių sąjungą, suartindami šiaurines ir pietines pakrantes, jeigu pietinė pakrantė neatvyksta?

Aš tikiu, kad Paryžiaus aukščiausio lygio susitikime – nors Bernardas Kouchneris gali pataisyti mane vėliau – dalyvaus visų arabų valstybių vadovai. Tai gali būti nereikšmingas dalykas, bet man jis yra esminis.

Aš norėčiau pasakyti Janui Zahradiliui, kad tai nėra krizės dėl Lisabonos sutarties susiformavimo klausimas, tačiau mes neturėtume neveikti, jei niekas nevyksta. Mes neturėtume dramatizuoti padėties, bet nerimą kelia tai, kad pastarieji trys referendumai Europos Sąjungoje baigėsi „ne“, kuris iš tikrųjų buvo dėl kitų priežasčių, bet išlieka faktas, kad mažų mažiausiai tai nėra drąsinantis ženklas.

Aš neatsakysiu Pasqualina Napoletano, nes pirmininkas J. M. pateikė jums puikų atsakymą.

José Ignacio Salafranca Sįnchez-Neyra, taip, turi būti Europos lygmuo taikomas sportui ir aš manau, kad galėtų būti naudinga, jeigu Olimpinių žaidynių statistika būtų skaičiuojama ne tik pagal valstybes, bet ir būtų tam tikras Europos medalių stulpelis. Tai būtų būdas pademonstruoti, kad mes taip pat gyvuojame sporto Europoje.

H. Désir, aš atsakiau jums dėl standartų, taikomų darbo rinkoje. Dėl socialinės politikos mes dalyvaujame gerai žinomoje diskusijoje. 35 valandų savaitės nepakanka, norint laimėti rinkimus arba turėti dorą socialinę politiką. Aš norėčiau pridurti, kad priežastis, kodėl aš dėjau tiek daug pastangų siekdamas įveikti automatišką ir griežtą 35 darbo valandų kodeksą Prancūzijoje, yra ta, kad jokia kita šalis nesekė jūsų tuo keliu. Jokia. Nė viena. Įskaitant Europos socialistų vyriausybes. Todėl jūs matote, kad aš esu patenkintas, jog iš mūsų reikalaujama socialinio suderinimo, tačiau aš norėčiau pasakyti savo draugams socialistams iš Prancūzijos, kad socialinis suderinimas apima ne propagavimą Prancūzijoje tų idėjų, kurių niekas daugiau nepropaguoja Europoje, nes tai yra išimtis ir mūsų šalis kenčia dėl jos.

Aš norėčiau padėkoti Jerzy Buzekui už Lenkijos europietišką atsidavimą. Niekad net neabejojau Lenkijos europietišku atsidavimu. Lenkija yra viena iš šešių daugiausiai gyventojų turinčių Europos šalių ir kaip tik dėl to aš sakau prezidentui Lechui Kačinskiui, kad mums reikalingas jo parašas, nes Lenkija nėra tik bet kuri Europos šalis. Tai yra nepaprastai svarbu, tai yra simbolis, ir, savaime suprantama, mums reikia sumažinti institucinę krizę iki Airijos problemos.

Enrique Barón Crespo – Doha – taip, aš sakiau tai pirmininkui J. M. Barroso, aš sakiau tai Gordonui Brownui, bet trumpiau tariant – Doha, bet ne bet kokia kaina. Aš norėčiau apginti dvi idėjas, kurios artimos mano širdžiai. Visų pirma man buvo pasakyta, kad, jei nebus susitarimo, nebus augimo. Atleiskite man, bet šiuo atveju nebuvo sutarimo septynerius metus, o šešerius metus pasaulis patyrė neturintį precedento augimą. PPO susitarimas yra tinkamesnis neturint susitarimo, tačiau neturėtų būti sakoma, kad be susitarimo šiuo atveju negali būti augimo. Šešerius metus mes turėjome augimą.

Antra, ką sako pirmininkas J. M. Barroso, Kanados ministras pirmininkas ir net Angela Merkel, kad jis nėra pakankamai geras. Brazilija nededa jokių pastangų dėl tarifinių kliūčių mažinimo pramonėje, nematyti pastangų dėl paslaugų. Be to, ką mes galime pasakyti apie Kinijos rinkos užsidarymą? Žiūrint iš šio taško Prancūzija nėra išimtis. Pirma, kaip Tarybos pirmininkas, aš turiu ištikimai ginti Sąjungos pozicijas. Tačiau Sąjungos pozicijos požiūriu aš neišgirdau nė iš vieno – netgi Britanijos vyriausybės – sakant, kad susitarimas turėtų būti pasirašytas dabartiniame derybų etape. Todėl mes esame vieningi Europoje, net jei taip yra ne dėl tų pačių priežasčių, sakydami, kad esant tokiai padėčiai nėra gerai, jog Europa dėjo visas pastangas ir ji nebegali toliau jų dėti, jeigu kiti dideli pasaulio regionai nėra įsipareigoję judėti į priekį. Šiuo požiūriu, mano manymu, mes visi sutariame.

Aš norėčiau pasakyti Stefanui Zappalai, kad dėkoju jam už paramą Europos imigracijos politikos klausimu, o Zitai Gurmai, kad aš manau, jog vyrų ir moterų lygybė yra labai svarbi, bet nežinau, ar jos pastaba taip pat buvo adresuota man. Bet kuriuo atveju faktas, kad ji yra vengrė, jau yra neginčytinas privalumas.

Aš norėčiau pasakyti Ioannisui Varvitsiotis, kad aš puikiai žinau, jog šiuo atveju yra europiečių tapatumo krizė, ir galbūt tai, kad Europos Parlamentas galėtų padėti visoms institucijoms šiuo klausimu. Kodėl neįsivaizduojame, kad vyksta tikra diskusija, pirmininke Hans-Gertai Pötteringai, apie tai, kas yra europiečių tapatumas? Ši europiečių tapatumo tema greičiau yra Europos parlamentinių diskusijų tema nei valstybės ar vyriausybės vadovo reikalas. Galbūt Europos Parlamentas galėtų netgi organizuoti diskusijas šia tema. Tuo atveju mes atvyksime bei pateiksime savo nuomonę. Aš asmeniškai manau, kad europiečių tapatumo apibūdinimas yra labiau Parlamento nei vyriausybių vaidmuo. Jos paprastai užsiima kasdieniniu administravimu savo šalyje. Jeigu reikalinga vieta, kurioje turėtų būti apibūdinamas europiečių tapatumas – aš manau ir tikiuosi, kad pirmininkas J. M. Barroso sutiks – yra ne Europos Taryba arba Komisija, bet visų pirmiausia – Europos Parlamentas.

Aš norėčiau atsakyti Othmarui Karasui, kuris pasakė, kad man reikia pademonstruoti diplomatiją. Taip, suprantu, aš pabandysiu būti diplomatiškas. Aš tikiuosi, kad jis iš savo pusės nesuabejojo, ar mano temperamentas trukdytų man būti diplomatiškam. Tai nėra paprastas klausimas apie buvimą silpnavaliu, bet protingu, arba buvimą dinamišku, bet nevikriu. Galbūt netgi įmanoma būti ir dinamišku, ir sumaniu, tačiau bet kuriuo atveju ačiū jums, kad suteikėte man galimybę tai pademonstruoti.

(Garsūs plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Labai ačiū, pirmininke Nicolas Sarkozy. Aš esu Europos Parlamento narys 29 metus ir negaliu prisiminti laikotarpio, kada Tarybos pirmininkas būtų praleidęs tris su puse valandos diskusijoje su mumis ir reagavęs į kiekvieną pasisakymą. Mes laukiame kito jūsų apsilankymo.

Šis klausimas baigtas.

Pareiškimai raštu (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE), raštu. (RO) Aš tikiu, kad Prancūzija perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai lemiamu momentu, kai Europa ieško tinkamų atsakymų į daugybę strateginio pobūdžio iššūkių.

Prancūzija turi tokį uždavinį: užtikrinti Lisabonos sutarties ratifikavimo tęstinumą, dėmesio sutelkimą į energijos sritį ir Europos Sąjungos saugumo bei gynybos politikos suvienijimą. Aš reiškiu savo paramą šiems pirmininkaujančios Prancūzijos prioritetams ir tikiuosi, kad jų įgyvendinimas bus sėkmingas.

Kaip Užsienio reikalų komiteto narys ir pranešėjas apie Juodosios jūros regiono šalių bendradarbiavimą, aš norėčiau sutelkti dėmesį į svarbų aspektą, kuris turi būti propaguojamas ES užsienio politikoje. Aš pritariu Prancūzijos iniciatyvai suvienyti Europos kaimynystės politiką, bet atkakliai tvirtinu, kad jos Rytų šalių aspektas turėtų sulaukti tokio paties dėmesio ir įsitraukimo kaip ir Viduržemio jūros regiono šalių aspektas.

Šis tikslas turėtų būti taikomas tiek dvišaliams santykiams derybų dėl ES būsimų sutartinių santykių kontekste, tiek ir daugiašaliams santykiams Juodosios jūros sinergijos rėmuose.

Pagaliau Prancūzija perims pirmininkavimą ES kultūrų dialogo metais ir turėtų sėkmingai tęsti veiklą šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Visų pirma aš norėčiau pritarti Tarybos pirmininko Nicolas Sarkozy europietiškam atsidavimui ir jo vizijai, liečiančiai dabartinius iššūkius, kurie laukia Sąjungos.

Aš palaikau politinį pareiškimą, kad Lisabonos sutartimi grindžiamos naujos institucijos yra būtinos ir be jų būtų neatsakinga numatyti kitus stojimus. Rezultatų Europa turi atsižvelgti į piliečių lūkesčius ir pasirodyti sprendimu, o ne problema.

Aš palaikau idėją, kad reikia turėti mechanizmą prie sienų, kuris sudarytų sąlygas sąžiningai ir neiškraipytai konkurencijai, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos priemonių, susijusių su energijos ir klimato klausimais, poveikį.

Europos teisinė imigracijos politika taip pat yra žmogiškoji, ekonominė ir socialinė būtinybė. Aš norėčiau pasveikinti Brice Hortefeuxą su puikiu darbu Europos imigracijos pakto srityje.

Dėl Europos gynybos drąsi pirmininko pozicija suteiks galimybę mums judėti į priekį šiuo sunkiu klausimu, ypač įtraukiant karius iš visų gyventojų sluoksnių ir palaikant Europos ginklų pramonės iškilimą.

Pirmininkas yra teisus siekdamas apginti BŽŪP, kuri niekada nebuvo būtinesnė.

Pagaliau aš norėčiau pabrėžti intensyvesnio politinio dialogo su ECB būtinumą siekiant turėti Europos ekonomikos valdymą, kuris atitiktų dabartinius pasaulinius poreikius.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Ačiū, gerb. pirmininke. Aš norėčiau pareikšti pirmininkui Nicolas Sarkozy savo geriausius linkėjimus, nes jis prisiima atsakomybę už Tarybos likimą šešiems mėnesiams. Deja, debesys telkiasi virš ES ateities: paradoksalus airių balsavimas (Airija tapo „Keltų tigru“, kurį mes žinome iš ES fondų), vyriausybės krizė Austrijoje, Lenkijos prezidento pareiškimai – visa tai yra nerimą keliantys ženklai. Mes turime rasti jėgų ir sugebėjimų pakartotinai pradėti Europos kelią, kuris turi atgaivinti piliečių, kurie vis dar suvokia ES kaip kažką tolimą ir gana sunkiai suprantamą, entuziazmą ir jausmus. Be to, aš pasinaudoju šia galimybe pateikti provokaciją Tarybos pirmininkui: norint pritraukti piliečius arčiau ES, turi būti siunčiami konkretūs signalai. Būtų puiku, jeigu Prancūzijos prezidentas galėtų pradėti rimtas diskusijas dėl dviejų Parlamento buveinių problemos sureguliavimo: sukoncentruokime visą veiklą Briuselyje ir venkime kas mėnesį vykti į Strasbūrą (kuriame buveinė galėtų būti panaudota kitiems tikslams, pavyzdžiui, technologinės kompetencijos centrui): ši „išvyka“ faktiškai reiškia didelį ir nepateisinamą finansinių ir energijos išteklių eikvojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ivo Belet (PPE-DE), raštu. – (NL) Pirmininkaujanti Prancūzija nustatė teisingus prioritetus, pavyzdžiui, klimato, imigracijos ir gynybos, tačiau aš norėčiau sutelkti dėmesį į vieną aspektą, kuris sulaukia mažiau dėmesio, bet vis dėlto yra nepaprastai svarbus jaunimui ir visam sporto sektoriui Europoje.

Pirmininkaujanti Prancūzija palaiko „šeši ir penki“ taisyklę sporte: užsienio žaidėjų skaičiaus ribojimą. Tikslai yra geri: klubai įpareigojami daugiau investuoti į savo jaunimo mokymą ir tokiu būdu taip pat kažkiek einama link konkurencingos pusiausvyros atkūrimo. Šis Parlamentas sutinka su tuo šimtu procentų.

Iš čia mūsų parama „vietos išugdytų žaidėjų“ taisyklė, pagal kurią – nors ir kukliau – galvoje turimi tie patys tikslai. Klausimas toks: ar „šeši ir penki“ taisyklė įmanoma Europos lygmeniu. Ji prieštarauja darbuotojų laisvam judėjimui ir gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu būtų padarytas nukrypimas nuo ES sutarties, o mes esame toli nutolę nuo šios veiksmų eigos. Abejotina, ar Teisingumo Teismas kada nors priimtų tokį dalyką, netgi naujo straipsnio dėl sporto Lisabonos sutartyje sąlygomis.

Mes, esantieji Parlamente, norime prisidėti prie Europos futbolui padedančio sprendimo paieškos. Mes tiesiog pasisakome už patikimą sprendimą, kuris nenugramzdintų futbolo į chaosą. Niekam nereikia Bosman Mark 2.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Pirmininkas Nicolas Sarkozy išeikvojo apytikriai trečdalį savo pasisakymo laiko gindamas Lisabonos sutartį ir toliau spausdamas bei šmeiždamas Airiją. Jis užmiršo, kas pačiose Europos Sąjungos taisyklėse sakoma apie naujos sutarties įsigaliojimą – reikalingas visų valstybių narių ratifikavimas. Ką gi, jeigu Airijos žmonių dauguma atmetė ją, tai sutartis yra padėtyje be išeities. Ratifikavimai neturėtų būti tęsiami. Sutarties ratifikavimo reikalavimas yra nedemokratinis požiūris.

Kitas prioritetas yra imigracijos politikos gilinimas. Joje grąžinimo direktyva, kitaip žinoma kaip gėdinga direktyva, yra gerai pastebima dėl nepagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms ir dėl nelegalių imigrantų laikymo nusikaltėliais, o ne kaip žmonėmis, kurie pabėgo nuo bado savo šalyse, ieškodami geresnės ateities sau ir savo šeimoms.

Socialinė sritis buvo visiškai pražiūrėta. Jis žino apie pasipriešinimą, kuris egzistuoja pasiūlymui iš dalies pakeisti darbo laiko organizavimo direktyvą ir pasiūlymams, kuriuos Taryba patvirtino ir nusiuntė į Europos Parlamentą, ir kuriais siekiama sumažinti darbuotojų teises, atverti duris ilgesnei vidutinei darbo savaitei net iki 60 ar 65 valandų, panaikinti užimtumo reglamentavimą ir sumažinti darbo užmokesčius.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogdan Golik (PSE), raštu. (PL) Aš norėčiau išreikšti viltį, kad šešių mėnesių Prancūzijos pirmininkavimas bus pažymėtas vaisingu ir veiksmingu darbu visų suvienytos Europos piliečių gerovei.

Aš norėčiau susidariusiomis aplinkybėmis pabrėžti didelę žemės ūkio reikšmę Europos bendrijai. Pavyzdžiui, 2005 m. Lenkijos žemės ūkyje dirbo per 17% įdarbintų asmenų. Žemės ūkio klausimas turi netiesioginę reikšmę valstybėms narėms – šioje vietoje aš daugiausia mąstau apie apsirūpinimo maistu problemą kylančių maisto produktų kainų pasaulio rinkose sąlygomis.

Aš tikiuosi, kad pirmininkaujanti Prancūzija suras sprendimą keliems ginčytiniems klausimams, susijusiems su Europos žemės ūkio modeliu. Europa neturi tokių gerų klimato arba žemės ūkio sąlygų, kurios apskritai galėtų palaikyti jos ūkininkus. Mėsos, pieno arba grūdų gamybos savikaina visada bus aukštesnė mūsų žemyne nei Pietų Amerikoje, Jungtinėse Valstijose arba Australijoje. Mes turime nepamiršti, kad šios šalys taip pat remia savo ūkininkus.

Mano nuomone, aukštesnės žemės ūkio produktų kainos sukuria plėtros galimybes Europos žemės ūkiui. Tačiau šioje vietoje yra pavojus, kad papildomas pajamas perims tarpinės agentūros, kitaip tariant, maisto produktų kainų didėjimas skatina neproporcingą žemės ūkio gamybos metodo savikainos didėjimą. Rezultatas yra toks: papildomas pajamas sunaudoja tarpinės agentūros.

Žemės ūkis tebėra svarbus ekonomikos sektorius. Sąlygos, kuriomis jis šiuo metu funkcionuoja, pasikeitė, bet pagrindiniai prioritetai – tinkamo ūkininkų pajamų lygio ir apsirūpinimo maistu užtikrinimas – tebėra.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Nors Nicolas Sarkozy pripūtė miglos savo žmonėms į akis, tvirtindamas, kad jis gerbs valią, išreikštą 2005 m. referendume – jis atmetė Europos Konstituciją –, tuo pačiu metu stumdamas pirmyn mini sutartį, kurioje perfrazuojamas atmestos sutarties turinys, pristatydamas ją kita forma ir vengdamas kito referendumo, dabar jis laiko save atsakingu už Angelos Merkel pradėtą procesą, kitaip tariant, siekia pabandyti dar kartą primesti federalistinę, neoliberialią, militaristinę sutartį, kuri jau buvo atmesta tris kartus.

Atsižvelgdamas į gilėjančią kapitalizmo krizę, stambusis verslas ir ES galingosios valstybės, ypač Prancūzija ir Vokietija, rodo „išeitį“ verždamosi pirmyn su federalistine, neoliberialia ir militaristine politika bei šiuo sutarties projektu, siekdamos sujungti „supervalstybės“ pagrindus, kad sustiprintų imperialistinės intervencijos mechanizmus, veikiančius glaudžiai bendradarbiaujant su JAV ir NATO.

Daromas spaudimas ir viskas verčiama šantažu (plėtra, dviejų pagreičių ES ir kt.). Kurčia, nebyli ir akla Airijos žmonių išreikštai valiai ES yra susimokiusi vėliau surengti kitą referendumą 2009 m. dar prieš Europos Parlamento rinkimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Gyula Hegyi (PSE), raštu. (HU) Vienas iš svarbiausių pirmininkaujančios Prancūzijos uždavinių bus valstybių narių įsipareigojimų dėl klimato kaitos koordinavimas. Svarbu, kad mes sumažintume išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį Sąjungos lygmeniu. Tai gali įvykti, jei mes rimtai imsimės Kioto protokolo ir pagal jo nuostatas nuolat bei žymiai mažinsime išmetamųjų teršalų kiekius lyginant su 1990 baziniais metais.

Būtų skandalinga, jeigu valstybės narės, kurios ne sumažino, o greičiau padidino savo išmetamų teršalų kiekius 1990-2005 m., dabar gautų atlygį iš Europos Sąjungos ir toliau išsaugotų pranašumą, kuris prieštarauja Kioto protokolui. Būtų dar labiau įžeidžiama, jei valstybės narės, kurios rimtai imasi Kioto protokolo ir sąžiningai mažina savo išmetamų teršalų kiekius – įskaitant mano tėvynę Vengriją – būtų baudžiamos didesniais apribojimais. Aš tikiuosi, kad pirmininkaujanti Prancūzija niekada nepriims tokio pasityčiojimo iš Kioto protokolo ir negatyvios naujų valstybių narių, įskaitant mano tėvynę, diskriminacijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. (PL) Aš norėčiau padėkoti Prancūzijos prezidentui už pasisakymą, kuriame keliama daug ES esminių problemų. Tiesa, kad mes turime apsvarstyti, kaip ištraukti Europą iš jos krizės. Šiokia tokia paguoda tai, kad faktiškai visas pasaulis atsidūrė padėtyje, kuri yra artima kritiškai. Ji turi nemažą ekonominį ir socialinį mastą. Aš kalbu apie bado grėsmę daugelyje pasaulio regionų, nes staigiai didėja maisto kainos, apie energetinį saugumą ir taip pat apie aplinkos padėtį. Pasaulio finansinė sistema darosi vis nestabilesnė. Kodėl aš tai akcentuoju? Nes ne mes esame teisuoliai. Beveik 500 mln. ES piliečių šiuo metu sudaro mažiau nei 8% pasaulio gyventojų ir po 40 metų ši proporcija bus tik prie rinkimų ribos – 5%. Todėl mūsų, europiečių, pažiūrose neturi būti nepastebėtos aukštesnės vertybės, siejamos su euroatlantinės civilizacijos palaikymu. Be to, tai turi etninį aspektą.

Vadinasi, kiekvienoje ES valstybėje mums reikia tinkamai rūpintis šeima, kuri, esant nedidelėje bendruomenėje, yra visos Europos bendrijos kertinis akmuo. Mes neturėtume leisti to nepastebėti. Mes prarasime ryšį, jeigu darysime taip, kaip darome dabar piktnaudžiaudami žodžiu „santuoka“, taikydami jį sąjungoms, kurios nėra santuokos. Tiesa tai, kad mums reikia naujų teisinių pagrindų, tačiau jie turi būti tokie, kad žmonės galėtų suprasti. ES piliečiai yra veiksmų, kurių imasi Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, subjektai. Mes paprasčiausiai atliekame prievolę. Kaip tik tokiame kontekste mes matome Airijos atvejį.

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. (PL) Kaip iš esmės buvo tikėtasi, vienu iš pirmininkaujančios Prancūzijos prioritetų tapo Lisabonos sutarties ratifikavimo problema. Netikėtai daugeliui stebėtojų vis dėlto pagrindinė veikėja Prancūzijos pirmininkavimo pradžioje yra Lenkija, arba, kad būtume tikslūs, ne tiek Lenkija, kiek Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis. Aš nesuprantu argumentų, kuriuos dėsto Lenkijos prezidentas atsisakydamas pasirašyti Lisabonos sutarties ratifikavimo dokumentus. Sutartį ratifikavo seimas ir senatas. Nieko neatsitiko, kad reikėtų delsti papildyti juos prezidento parašu. Sutartis nebuvo, pavyzdžiui, nukreipta į Konstitucinį teismą. Tai panašu į nepagarbą parlamentui ir susitarimo su ministru pirmininku Donaldu Tusku pažeidimą. Aš sutinku su Tarybos pirmininku, kad šis klausimas iš esmės yra ne politinis, o etinis. Lenkija susitarė dėl sutarties, pasirašė ją ir pagal tarptautinę teisę yra įpareigota pereiti ratifikavimo procesą. Be to, aš labai tikiuosi, kad situacija dėl sutarties ratifikavimo greitai pasikeis ir Prancūzijos pirmininkavimo pabaigoje pažiūros bus daug palankesnės nei yra dabar.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. (FI) Gerb. pirmininke, aš gerbiu aiškų Tarybos pirmininko Nicholas Sarkozy troškimą priimti ambicingą požiūrį į ES energijos ir klimato dokumentų paketą ir pasiekti dėl jo susitarimą Prancūzijos pirmininkavimo metu. Aš tikiuosi, kad tai visų pirma sako, jog pagaliau klimato kaitos iššūkiai yra politikos centre.

Tačiau norėčiau priminti Tarybos pirmininkui apie užduoties rimtumą – prekyba taršos leidimais yra labai reikšminga rinkos priemonė, kuri paliečia tiek daug žmonių, kad mes negalime leisti sau trokšti tam tikro politinio tvarkaraščio, kuris vykdomas aplinkos ir tvarios plėtros sąskaita. Kitaip Prancūzija gali baigti pirmininkavimą pažeminta, o tuo nebūtų galima didžiuotis.

Praėjusį mėnesį aš surengiau seminarą, kuriame aplinkos apsaugos organizacijos, mokslinių tyrimų institucijos ir su prekyba taršos leidimais susijusios institucijos galėjo išreikšti savo požiūrį į jos ekonominius padarinius. Signalas, kurį aš gavau, buvo aiškus: dėl Komisijos pasiūlymo bus daug didesnės sąnaudos neduodant naudos aplinkai. Aš remiuosi keliančia nerimą McKinsley instituto analize šiuo klausimu. Prekyba taršos leidimais turi būti patobulinta. Padėtis yra rimta. Mes negalime vėl pasinaudoti Europos pramone, kuri puikiai tvarkosi su savo reikalais, kaip bandomąja jūrų kiaulyte, kol sistema valdoma praslystančių stabdžių trinkelių metodu. Geriau neįvykdyti nei užbaigti nesėkme.

Aš tikiu, kad mes galime pasiekti gerą rezultatą laiku, bet reikia kai kurių esminių pataisų. Išmetamam anglies dioksidui nesukliudys pamaldžios viltys ir pažadai, kol jie patys netaps direktyvos dalimi. Mes turėtume likti griežti įsipareigojimų sumažinimo atžvilgiu, bet procedūros klausimas yra atviras diskusijoms. Parlamente mes atstovavome metodui, kuriuo Komisija priėjo prie svarstomų alternatyvų. Aš norėčiau paprašyti, kad jūs, Tarybos pirmininke, susipažintumėte su tuo.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu. (RO) Gerb. pirmininke, jūs pateikėte nepaprastai ambicingą programą, kuri, aš tikiuosi, bus sėkmingai užbaigta.

Paktas dėl imigracijos yra būtinas prioritetas norint sumažinti nelegalią imigraciją ir sukurti bendrą neteisėtos imigracijos politiką.

Nepaisant to, aš norėčiau pabrėžti aspektą, į kurį jūs turėtumėte atsižvelgti prieš pradėdamas suplanuotus veiksmus: į paktą turėtų būti įtraukiama daug veiksmų, atsižvelgiant į Europos darbo rinkos apribojimus, taikomus darbuotojams iš tam tikrų naujųjų valstybių narių.

Būtų nenormalu, jei ekonominė migracija iš trečiųjų šalių pralenktų laisvą judėjimą tarp šalių Sąjungos viduje.

Yra valstybių narių, kurios turi galiojančias pereinamąsias nuostatas, reguliuojančias ES darbuotojų patekimą į darbo rinką.

Kai tik primetama legalios imigracijos politika, kyla pavojus nublokšti į nepalankią padėtį Europos piliečius lyginant su trečiųjų šalių piliečiais.

Šiuo atžvilgiu aš norėčiau pasveikinti Prancūziją, kuri liepos 1 d. žengė pirmą žingsnį šia kryptimi, kai atvėrė savo darbo rinką 2004 m. įstojusių šalių piliečiams.

Aš tikiuosi, kad Rumunijai ir Bulgarijai kiek įmanoma greičiau bus pasiūlytas toks pats režimas ir raginu kitas valstybes nares pasekti Prancūzijos pavyzdžiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. – Prancūzija prisiėmė misiją vadovauti Europos darbotvarkei šešis mėnesius sudėtingomis sąlygomis, susidariusiomis Airijai atmetus Lisabonos sutartį.

Prancūzijos pirmininkavimo ES programa ambicinga, bet reikėtų žinoti ir gyventojų lūkesčius. Paskutinių Eurobarometro apklausų rezultatai rodo, kad tik 52% ES piliečių laiko narystę geru dalyku jų šalims. Reikia strategijos, kuri priverstų Europos piliečius suprasti, kad ekonominiu ir politiniu požiūriu bendri interesai yra daug svarbesni nei dalykai, kurie mus skiria.

Akivaizdu, kad pirmininkaujančios Prancūzijos prioritetas – nustatyti Airijos defekto pašalinimo metodą, nes Europos procesas turi vykti atsižvelgiant į tai, kad Nicos sutartis kliudo plėtrai.

O dėl ES pirmininkaujančios Prancūzijos antro prioriteto – bendros žemės ūkio politikos ir jos pasirengimo būsimiems iššūkiams – reikėtų paminėti, kad bendrų išmokų sistemos palaikymas įsigalioja Rumunijoje 2013 m. Taip pat būdama BŽŪP paramos gavėja šiais metais Rumunija gaus 735 mln. eurų tiesioginę pagalbą ūkininkams.

 
  
MPphoto
 
 

  Martine Roure (PSE), raštu. (FR) Aš apsiribosiu dviem klausimais:

- Visiškai neįmanoma kreiptis dėl prieglobsčio 27 šalyse. Mes turime Dublino II reglamentą, kuriuo sureguliuojamas priimančių šalių atsakomybės klausimas. Tačiau reikia pripažinti, kad vis dar yra skirtumų tarp valstybių narių tarptautinės apsaugos pripažinimo srityje, ir tai yra tikra problema.

- Kitas klausimas, kurį aš noriu paliesti – pagrindinė humaniškumo šiame pasaulyje problema. Kaip mes galime gyventi visi kartu globalizuotame pasaulyje? Mums reikia susidoroti su pagrindinėmis priežastimis, kurios verčia kai kuriuos praradusius viltį žmones palikti savo šalis, ir, mano nuomone, Europos imigracijos paktu nepasiekiama tinkama pusiausvyra tarp kovos su prekiautojais žmonėmis, legalios imigracijos skatinimo ir ambicingos bendros plėtros politikos sukūrimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Katrin Saks (PSE), raštu. (ET) Šiais metais Europos Sąjunga turi galimybę pažvelgti į save ir pamatyti, ar mūsų praėjusiais metais priimti sprendimai davė vaisių. Praėjusieji metai regėjo aplinkos apsaugos ir energetikos veiksmų plano, kuriuo siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kovoti su klimato atšilimu, pradžią. Mes svarstėme bendrą Europos imigracijos politiką ir ką tik išgirdome tvirtinimą apie spartų nelegalios imigracijos didėjimą. Mes taip pat sprendėme apsaugos problemas: jungtinės Europos pajėgos vykdė karines operacijas platesniame pasaulyje, o nuo 2004 m. mes kuriame ES kovines grupes ir greitojo reagavimo į netikėtas nelaimes skyrius.

Nauja pirmininkaujanti valstybė ir pirmininkas Nicolas Sarkozy įliejo šviežumo ir vilčių į naują Europos politiką, davė mums mini sutarties idėją ir priėmė naują požiūrį į naujas valstybes nares. Turime daug pavyzdžių. Dėl savo paties veržlumo ir iniciatyvumo jis iš tikrųjų sugebės pradėti arba paspartinti daug viliojančių projektų.

Todėl aš noriu pabrėžti, kad pirmininkaujanti valstybė nevykdo Europos reikalų atskirai, nors ji turi teisę siūlyti tam tikrus punktus dėl reikalų tvarkos. Faktas, kad pirmininkaujanti valstybė neatsako už Europos Taryboje priimtus sprendimus, yra esminis dalykas jai ir kaip tik tas, kuriam ji turėtų sutelkti dėmesį pirmininkaudama, o ne į pobūvį, papuoštą tuščiais pažadais. Visų pirma aš labai tikiuosi, kad pirmininkaujanti Prancūzija sugebės įžiebti europiečių tikėjimą konkrečiais projektais.

 
  
MPphoto
 
 

  Toomas Savi (ALDE), raštu. – Gerb. Tarybos pirmininke, Europos aukščiausio lygio susitikime, vykusiame Briuselyje, buvo svarstomas Viduržemio jūros regiono šalių sąjungos sukūrimo klausimas – visam Viduržemio jūros regionui reikšminga iniciatyva ir pirmininkaujančios Prancūzijos prioritetas.

Tačiau aš tikrai tikiu, kad šio pirmininkavimo metu akcentuojant Viduržemio jūros regiono šalių sąjungą, nebus nepaisoma Baltijos jūros regiono ir Baltijos jūros regiono strategijos. Iš esmės Baltijos jūra tapo Europos Sąjungos ežeru, kurį nuo 2004 m. supa aštuonios valstybės narės. Baltijos jūros regiono strategija apima aplinkos apsaugos, ekonomikos, kultūros ir švietimo bei saugumo sritis, joje pateikiamas tvarus šio regiono plėtros planas.

Man būtų malonu, jeigu pirmininkaujanti Prancūzija surastų laiko pasirūpinti problemomis, susijusiomis su Baltijos jūra, o prioriteto suteikimas Viduržemio jūros regionui nereikštų dėmesio sumažinimo Baltijos jūros regionui.

Atsižvelgiant į Švedijos pirmininkavimą artimiausioje ateityje, būtų protinga pradėti užsiimti Baltijos jūros regiono strategija, kad būtų užtikrintas pirmininkaujančių valstybių ryšys.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. (RO) Kitus šešis mėnesius pirmininkaujanti Prancūzija prisiims didelę atsakomybę už Europos Sąjungos ateitį.

Sąjungai reikia Lisabonos sutarties. Esama institucinė sandara su vienbalsiškumo reikalavimu tam tikriems sprendimams yra griozdiška. Be to, Lisabonos sutartis padidina demokratizacijos laipsnį, padidindama nacionalinių parlamentų įgaliojimus ir įvesdama bendrų sprendimų priėmimo procedūrą daugumoje sričių.

Pirmininkaujanti Prancūzija taip pat turėtų remti bendrąją žemės ūkio politiką, suteikiančią galimybę Europos ūkininkams gaminti daugiau.

Kartu su visomis valstybėmis narėmis pirmininkaujanti Prancūzija turėtų ieškoti sprendimų padėčiai be išeities po Airijos referendumo.

Pirmininkaujanti Prancūzija paskelbė tokius prioritetus ateinančiam laikotarpiui: klimato kaita, imigracija, bendroji žemės ūkio politika ir Sąjungos gynyba bei saugumas.

Kitą rudenį Kopenhagoje Sąjunga dalyvaus sudarant tarptautinį susitarimą dėl laikotarpio po Kioto. Sąjunga turėtų parodyti veiklos kovojant su klimato kaita pavyzdį ir dėl šios priežasties energijos ir klimato kaitos dokumentų paketo priėmimas turėtų būti vienas iš pagrindinių pirmininkaujančios Prancūzijos tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. – Niekas negali paaiškinti Airijoje vykusio referendumo rezultatų priežasčių.

Norma tampa teisė, grindžiama visuotiniu žmonių pritarimu. Jos prasmė turėtų derintis su įsitikinimu dėl visų vienybės. Jūsų kolega tėvynainis mąstytojas, besiilsintis Panteone, Caisou-Rousseau rašė, kad „bet koks įstatymas, kurio žmonės neratifikavo asmeniškai yra niekinis, jis iš viso nėra įstatymas“. Todėl žmonės turėtų kontroliuoti vyriausybes, kurios kelia jų teisių pasiglemžimo pavojų. Tačiau kaip, tarkime, žmonės turėtų imtis kontrolės pasinaudodami priemone, kurios jie nesupranta, kurios struktūra yra tokia pati komplikuota ir neaiški, kaip ir nauja sutartis?

Aš neabejoju, kad jūs trokštate pasirodyti – perfrazuojant Dominique’ą de Villepiną – šioje Europos Parlamento „šventovėje“ – kaip „idealų saugotojas ir sąžinės saugotojas“. Tačiau aš laikau, kad jūs būsite labiau suinteresuotas perteikti informaciją apie bendros Europos interesų realizacijos platformas viešajai nuomonei, kuri, savo ruožtu, galėtų leisti žiniasklaidai susilaikyti nuo jūsų privataus gyvenimo siekiant sutelkti dėmesį į jūsų politinį gyvenimą.

 
  
  

(Posėdis buvo nutrauktas 13.40 val. ir pratęstas 15.00 val.)

 
  
  

PIRMININKAUJA: GÉRARD ONESTA
Pirmininko pavaduotojas

 
Teisinė informacija - Privatumo politika