Rodyklė 
Diskusijos
PDF 1521k
Ketvirtadienis, 2008 m. liepos 10 d. - Strasbūras Tekstas OL
1. Posėdžio pradžia
 2. Asignavimų perkėlimas (žr. protokolą)
 3. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)
 4. Romų pirštų atspaudų duomenų bazės kūrimas Italijoje (pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijos) (žr. protokolą)
 5. Balsuoti skirtas laikas
  5.1. Bendrosios konsulinės instrukcijos: biometriniai duomenys ir prašymai išduoti vizą (A6-0459/2007, Sarah Ludford) (balsavimas)
  5.2. EB ir Mauritanijos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (A6-0278/2008, Carmen Fraga Estévez) (balsavimas)
  5.3. Ekonominės krizės paveiktas ES žvejybos laivynas (balsavimas)
  5.4. Romų pirštų atspaudų duomenų bazės kūrimas Italijoje (balsavimas)
  5.5. Padėtis Kinijoje po žemės drebėjimo ir prieš olimpines žaidynes (balsavimas)
  5.6. 2007 m. Komisijos strateginis dokumentas dėl plėtros (A6-0266/2008, Elmar Brok) (balsavimas)
  5.7. Padėtis Zimbabvėje (balsavimas)
  5.8. Kosminė erdvė ir saugumas (A6-0250/2008, Karl von Wogau) (balsavimas)
 6. Paaiškinimai dėl balsavimo
 7. Balsavimo pataisymai ir ketinimai (žr. protokolą)
 8. Prancūzijos pirmininkavimo programos pristatymas (diskusijos)
 9. Ankstesnio posėdžio protokolų tvirtinimas (žr. protokolą)
 10. Kvorumas
 11. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų(diskusijos)
  11.1. Numanomas masinių kapaviečių buvimas Indijos administruojamoje Kašmyro dalyje
  11.2. Padėtis Bangladeše
  11.3. Mirties bausmė, būtent Troy Davis atveju
 12. Kvorumas (tęsinys)
 13. Balsuoti skirtas laikas
  13.1. Numanomas masinių kapaviečių buvimas Indijos administruojamoje Kašmyro dalyje (balsavimas)
  13.2. Padėtis Bangladeše (balsavimas)
  13.3. Mirties bausmė, būtent Troy Davis atveju (balsavimas)
 14. Didesnis dėmesys jaunimo galioms formuojant ES politiką (rašytinis pareiškimas) (žr. protokolą)
 15. Bendradarbiavimas skubos tvarka siekiant rasti dingusius vaikus (rašytinis pareiškimas) (žr. protokolą)
 16. Tarybos bendrųjų pozicijų perdavimas (žr. protokolą)
 17. Balsavimo pataisymai ir ketinimai (žr. protokolą)
 18. Sprendimai dėl kai kurių dokumentų (žr. protokolą)
 19. Į registrą įrašyti rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 116 straipsnis) (žr. protokolą)
 20. Per šį posėdį priimtų tekstų perdavimas (žr. protokolą)
 21. Kitų posėdžių kalendorinis planas (žr. protokolą)
 22. Sesijos atidėjimas
 PRIEDAS (atsakymai raštu)


  

PIRMININKAUJA: MARTINE ROURE
Pirmininko pavaduotoja

 
1. Posėdžio pradžia
  

(Posėdis prasidėjo 9.00 val.)

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Cohn-Bendit (Verts/ALE). – (FR) Gerb. pirmininke, aš norėčiau kai ką pasitikrinti su jumis. Pirmininkaujančios Prancūzijos pageidavimu, matyt, buvo nuspręsta kontroliuoti fotografavimą per Nicolas Sarkozy kalbą..

Aš norėčiau sužinoti, kas priėmė šį sprendimą, kas pageidavo jo ir kas Europos Parlamente atsako už fotografavimą. Ar Europos Parlamentas ar pirmininkaujanti Prancūzija? Aš būčiau dėkingas, jei gaučiau atsakymą prieš prasidedant posėdžiui.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Danieli Cohn-Benditai, jums bus atsakyta prieš prasidedant posėdžiui, bet dabar, jei jūs neprieštaraujate, mes tęsime balsavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, kaip šio Parlamento kvestorė norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad kelią, vedanti įvažiavimo į Parlamento teritoriją link, vienoje pusėje blokuoja viešosios tvarkos palaikymo policija. Jie neleidžia įvažiuoti tarnybiniais automobiliais. Jei kai kurie Parlamento nariai atvyksta pavėlavę, nes turi daryti lankstą, jie neturėtų būti baudžiami, jei negali dalyvauti balsavime.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Astrida Lulling, neabejotinai bus atsižvelgiama į tai, nes kai kurie Parlamento nariai susidūrė su sunkumais įleidžiant juos į Parlamentą.

 

2. Asignavimų perkėlimas (žr. protokolą)

3. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)

4. Romų pirštų atspaudų duomenų bazės kūrimas Italijoje (pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijos) (žr. protokolą)

5. Balsuoti skirtas laikas
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas yra balsuoti skirtas laikas.

(Balsavimo rezultatus ir kitą informaciją apie balsavimą žr. protokole)

 

5.1. Bendrosios konsulinės instrukcijos: biometriniai duomenys ir prašymai išduoti vizą (A6-0459/2007, Sarah Ludford) (balsavimas)

5.2. EB ir Mauritanijos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (A6-0278/2008, Carmen Fraga Estévez) (balsavimas)
  

– Prieš balsavimą dėl 1-4 pakeitimo:

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, būčiau dėkinga, jeigu būtų pritarta nedideliam toliau nurodytam pakeitimui toje teksto vietoje, kuris skamba taip: „Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai institucijos turės glaudžiau bendradarbiauti“. Aš būčiau dėkinga, jeigu kolegos dėl suprantamų priežasčių sutiktų pakeisti tai į: „Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (jei ji bus ratifikuota) institucijos turės glaudžiau bendradarbiauti“.

 
  
  

(Žodinis pakeitimas buvo priimtas)

 

5.3. Ekonominės krizės paveiktas ES žvejybos laivynas (balsavimas)

5.4. Romų pirštų atspaudų duomenų bazės kūrimas Italijoje (balsavimas)
  

– Prieš balsavimą:

 
  
MPphoto
 
 

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – (FR) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, pirmadienio vakare jūs dalyvavote diskusijose pasirodžius žiniasklaidos pranešimams, kad Italijos valdžios institucijos turėtų imti klajoklių stovyklų gyventojų pirštų atspaudus. Žinoma, aš galiu patvirtinti Komisijos poziciją šiuo klausimu, kurią pirmadienį pabrėžė Komisijos narys Vladimiras Špidla konkrečiai remdamasis laišku, kurį liepos 3 d. išsiunčiau Italijos valdžios institucijoms. Vykstant diskusijoms Martinas Schulzas išsakė savo nuomonę, kad aš turėčiau informuoti Europos Parlamentą.

Gérardas Deprezas yra čia, todėl galiu pasakyti tai dalyvaujant Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui – aš informavau Biurą ir koordinatorius. Gerb. pirmininke, vakar, jeigu aš teisingai supratau, pirmininkų sueiga pareiškė norą, kad aš padaryčiau trumpą pareiškimą ir informuočiau Parlamentą apie naujienas. Aš trumpai pakartosiu priemones, kurių imasi Komisija. Ji būna nepaprastai budri, kai pereina prie šių reikalų. Gegužės 26 d. aš susitikau su Edo Ronchiu. Liepos 3 d. paprašiau Italijos vyriausybės, kad paaiškintų priemonių tikslą ir proporcingumą. Mes pirmą kartą susitikome su Roberto Maroniu Kanuose vykstant neoficialiam Tarybos susitikimui. Roberto Maronis yra Italijos vidaus reikalų ministras.

Vykstant šiam susitikimui Roberto Maronis paaiškino, kad gyventojų surašymas būtų atliekamas siekiant patikrinti klajoklių stovyklų gyventojų teises į socialines pašalpas. Jis paaiškino, kad pirštų atspaudai būtų imami tik tuo atveju, jeigu būtų neįmanoma nustatyti tapatybės kitomis priemonėmis, vaikų atspaudai būtų imami tik turint teismo nutartį.

(Triukšmas)

Aš tik pakartojau tai, ką pasakė ministras. Tuojau papasakosiu, ką aš padariau. Jis pasakė, kad paprašė panaikinti bet kokius gyventojų surašymus religiniu arba etniniu pagrindu, o Italijos vyriausybė, bendradarbiaudama su UNICEF, pradėjo įgyvendinti mažumų švietimo veiksmų planą. Nepaisant to aš turiu pasakyti, kad Italijos vyriausybė sutiko atsiųsti mums ataskaitą apie padėtį liepos mėn. pabaigoje ir tai nepaprastai svarbu.

Po šio neoficialaus susitikimo aš paprašiau teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktoriaus Jonathano Faullo, kad parašytų Italijos valdžios institucijoms ir gautų raštišką šios informacijos patvirtinimą ir paprašyti pateikti papildomą paaiškinimą prieš atsiunčiant ataskaitą, kurios laukiama liepos mėn. pabaigoje. Laiškas buvo išsiųstas liepos 9 d. Vakar vėlai vakare Briuselyje dirbantys mano darbuotojai gavo preliminarų atsakymą. Šiame dokumente pateikiamas etniškumo ir religijos nustatymo išaiškinimas.

Dėl kitų aspektų negaliu šiuo metu pasakyti, ar jais bus visiškai atsakyta į Komisijos pateiktus klausimus. Būtent jūs norite gauti visą reikalingą informaciją apie pirštų atspaudų ėmimo eigą. Koks yra pirštų atspaudų ėmimo tikslas ir kaip pirštų atspaudai bus apdorojami? Koks teisinis pagrindas leidžia tokio tipo asmeninių duomenų apdorojimą? Ar šie duomenys bus saugomi? Kaip jie bus saugomi? Ar jie galės būti panaudojami kitiems tikslams? Ar žmonėms, iš kurių imami pirštų atspaudai, buvo pateikta preliminari raštiška informacija?

Mes pareikalavome patvirtinti pranešimus, kad iš neturinčių 14 metų asmenų pirštų atspaudai bus imami tik tuo atveju, kai tai leis teisėjas ir kai to reikės nustatyti jų tapatybes.

Be to, mes paklausėme apie padėtį 17 Italijos regionų, kurių nepalietė nepaprastasis dekretas.

Pagaliau mes paprašėme atsiųsti informaciją apie dokumentus, priemones ir sprendimus bei teisės, reglamentavimo arba administracinius aktus, kurie leistų mums suprasti situaciją. Jūs savo nuožiūra sprendžiate, ar mes ketiname budriai stebėti šią problemą ir, be abejo, ar mes pradedame būtiną dialogą su Italijos valdžios institucijomis.

Taigi, gerb. pirmininke, Komisija nori, kad ši problema būtų sprendžiama skaidriai ir gerbiant pagrindines teises bei bendrijos teisę. Mūsų vaidmuo yra veikti kaip sutarčių sergėtojams objektyviai tikrinant, kai turėsime visą atitinkamą informaciją, ar Italija tinkamai pritaikė tokiais atvejais taikytiną Bendrijos teisę.

Apskritai kalbant, kaip išaiškino Komisijos narys Vladimiras Špidla, aš esu įsitikinęs – ir būtent tai pasakiau Italijos vyriausybei – kad būtina rasti veiksmingus sprendimus, pritaikytus problemoms, su kuriomis susiduria romai ir ypač romų vaikai, kurie yra pagrindinės skurdo ir atskirties padėties aukos. Romams reikia padėti, o ne niekinti, todėl praėjusią savaitę pateiktame pranešime Komisija pabrėžia, kad Europos Sąjunga, valstybės narės ir pilietinė visuomenė turi suvienyti pajėgas ir veiksmingai koordinuoti savo pastangas.

 
  
MPphoto
 
 

  Manfred Weber, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, aš remiuosi Darbo tvarkos taisyklių 170 punktu ir noriu pateikti pasiūlymą dėl šio balsavimo Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos vardu.

Šiame Parlamente yra kai kurių klausimų ir politinių požiūrių, kurie mus skiria, tačiau yra dalykų, kurie mus vienija ir kurie apima sutarimą dėl žmogaus teisių ir kovos su visomis rasizmo formomis. Neturėtume leisti sau susiskaidyti šiais klausimais, dėl kurių mes sutariame, nes kitaip mes susilpninsime kaip tik tą poziciją, kuri mus vienija. Mūsų kompetentingas Komisijos narys Jacques Barrotas išaiškino, kad toliau lieka neatsakytų klausimų kalbant apie faktų, susijusių su problemomis, kurių mes galime turėti Italijoje, vertinimą.

Šiuo metu mes daugiausia remiamės spaudoje pasirodžiusiais straipsniais bei įvairiomis formomis, kurios pastarosiomis savaitėmis buvo siuntinėjamos Parlamente. Todėl mes, PPE-DE frakcija, siūlome, kad šiandieninis balsavimas dėl rezoliucijos būtų atidėtas iki rugsėjo mėn. mėnesinės sesijos, nes iki to laiko faktai bus išaiškinti ir mes žinosime, dėl ko balsuojame.

Aš norėčiau pasakyti visiems su tuo nesutinkantiems Parlamento nariams – jei tik jūs nesiekiate greitai pasižymėti, o turite tikslą bendradarbiauti ir norite ką nors nuveikti Europos mažumų labui – ir visoms šio Parlamento tiek mažoms, tiek ir didelėms frakcijoms, kad kartu mes galime daug nuveikti šių žmonių labui. Tie, kurie nori tik greitai pasižymėti ir pasireklamuoti, turėtų balsuoti dabar. Mes rekomenduojame atidėti balsavimą, kol nesužinosime faktų. Aš turiu pripažinti, kad diskusijose, kuriose pastarąsias kelias dienas dalyvavome, buvo daromas spaudimas siekiant išjudinti reikalus. Aš norėčiau paprašyti tų, kurie nori gauti deramus atsakymus, kad palaikytų pasiūlymą aptarti tai rugsėjo mėn.

(Plojimai iš dešinės pusės)

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Schulz, PSE frakcijos vardu. (DE) Gerb. pirmininke, Europos Parlamento Socialistų frakcija pirmadienio vakare ir dar kartą vakar paprašė Komisijos, kad pateiktų pranešimą apie savo diskusijas su Italijos vyriausybe. Komisijos narys Jacques Barrotas labai konkrečiai, bet įtikinamai informavo, kad, visų pirma, Italijos vyriausybė pateikė informaciją, kuri yra labai trumpa ir, mano manymu, nėra labai aktuali.

Jūs visi esate susipažinę su šia forma. Tokio tipo forma paprastai naudojama nusikaltimams registruoti – tai yra forma, kuri aiškiai rodo, kad Italijos vyriausybė imasi priemonių, kurios tinka kriminaliniams tyrimams ir netarnauja vaikų apsaugai. Sprendžiant iš to, ką mums pasakė Jacques Barrotas, kaip niekad svarbu priimti šią rezoliuciją šiandien, kad pasiųstume aiškų signalą iš Europos Parlamento.

(Plojimai iš centro ir kairės pusės)

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli, UEN frakcijos vardu. (IT) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, aš pasisakau už Manfredo Weberio pasiūlymą ir norėčiau padėkoti Komisijos nariui Jacques Barrotui ne tik už tai, ką jis šiandien pasakė Parlamente, bet ir už jo pasižadėjimą geriausiu ir konstruktyviausiu būdu taisyti padėtį, kad ji Italijoje būtų pripažinta tokia, kokia yra – būtent liečiančia tūkstančius žmonių. Aš užtikrinu jus, kad tūkstančiai nepilnamečių gyvena visiško nesirūpinimo jais sąlygomis be teisių į medicinos priežiūrą, skiepijimą ir mokyklinį lavinimą.

Man atrodo, kad Komisija ir Italijos vyriausybė veikia išvien… Gerb. pirmininke, ar galiu baigti kalbėti? Ar aš galiu tęsti, ar turiu nutraukti pasisakymą? Gal galėtumėte priminti Parlamentui, kad aš turiu teisę kalbėti? Aš sakiau, kad Komisija ir vyriausybė eina teisinga kryptimi ir aš ypač tikiu, kad mes turėtume nebalsuoti dėl rezoliucijos, kurioje yra pilna netikslumų ir faktinių klaidų teisiniu požiūriu – t. y. pilna teisinės netiesos. Todėl tai yra visiškai politinė rezoliucija, kuri iš esmės neturi pagrindo.

Norėčiau priminti Parlamentui –aš artėju prie pabaigos – kad, nors ir šiandien Jacques Barrotas kalbėjo nepaprastai aiškiai, prieš tris dienas Komisijos narys Vladimiras Špidla sakė, kad jis dar turi perskaityti aktą, kurį, mano manymu, sudaro ne daugiau kaip du puslapiai. Todėl jeigu tiems, kurie sėdi kairėje pusėje, reikia bet kokia kaina pirma laiko nuspręsti dėl vyriausybės metodų, tai, mano manymu, būtų visiškai neteisėta.

 
  
  

(Parlamentas atmetė prašymą atidėti balsavimą)

– Prieš balsavimą dėl 10 pakeitimo:

 
  
MPphoto
 
 

  Marco Cappato (ALDE).(IT) Gerb. pirmininke, antrą pakeitimo dalį, kurioje mes prašome naudoti įprastines ir nediskriminuojamas tapatybės nustatymo procedūras, siūlau papildyti „į kiekvieną atvejį atsižvelgiant atskirai“. Todėl anglų kalba būtų ‘to employ, on a case-by-case basis, ordinary, non-discriminatory…’.

 
  
  

(Žodinis pakeitimas buvo priimtas)

 

5.5. Padėtis Kinijoje po žemės drebėjimo ir prieš olimpines žaidynes (balsavimas)
  

– Prieš balsavimą dėl 7 pakeitimo:

 
  
MPphoto
 
 

  Vytautas Landsbergis (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, mano žodinis pakeitimas skirtas 8 skirsniui, kuriame Kinijos valdžios institucijos raginamos liautis diskriminuoti įvairias grupes. Aš siūlau po žodžių „profesinių sąjungų veikėjų“ įterpti žodžius „Falun Gong narių“. Tai žmonės, kurie užsiima tam tikros rūšies judėjimu ir kvėpavimu, bet komunistinės valdžios institucijos laiko juos disidentais ir persekioja.

 
  
  

(Žodinis pakeitimas buvo priimtas)

– Po balsavimo:

 
  
MPphoto
 
 

  Reinhard Rack (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, šiandien daug svarbių balsavimų. Turint tai omenyje Cohn-Bendit nebūtina pateikinėti gausybę komentarų ir balsavimą palydėti kalbomis, tai blaško.

 
  
MPphoto
 
 

  José Ribeiro e Castro (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš norėčiau atkreipti dėmesį į faktą, kad mes ką tik atmetėme pakeitimą, kuriame prašome išlaisvinti žymų asmenį, jam mes skyrėme Sacharovo premiją. Kitą kartą, kai gruodžio mėn. skirsime Sacharovo premijas, verčiau įteikime jiems grandinių komplektus ir jie galės keliauti tiesiai į kalėjimą!

(Garsūs plojimai)

 

5.6. 2007 m. Komisijos strateginis dokumentas dėl plėtros (A6-0266/2008, Elmar Brok) (balsavimas)

5.7. Padėtis Zimbabvėje (balsavimas)
  

– Prieš balsavimą:

 
  
MPphoto
 
 

  Michael Gahler (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, siekdama, kad viskas būtų atnaujinama, aš norėčiau paprašyti, kad būtų įtrauktas toliau nurodytas tekstas, kurį jūs rasite savo balsavimo sąraše:

palankiai vertina 2008 m. liepos 8 d. G8 valstybių grupės vadovų priimtą pareiškimą dėl Zimbabvės, visų pirma jų atsisakymą pripažinti bet kokios vyriausybės, kurios neremia Zimbabvės žmonės, teisėtumą, jų siūlymą paskirti specialųjį JT generalinio sekretoriaus pasiuntinį, kuris informuotų apie politinę, humanitarinę, žmogaus teisių ir saugumo padėtį bei remti regionines tolesnio tarpininkavimo politinėms partijoms pastangas, tuo pat metu atsižvelgiant į 2008 m. kovo 29 d. rinkimų rezultatus bei jų ketinimus imtis tolimesnių veiksmų, inter alia imantis finansinių ir kitų priemonių už prievartą atsakingų žmonių atžvilgiu.“

 
  
  

(Žodinis pakeitimas buvo priimtas)

 

5.8. Kosminė erdvė ir saugumas (A6-0250/2008, Karl von Wogau) (balsavimas)
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. - Tuo baigiamas balsuoti skirtas laikas.

 

6. Paaiškinimai dėl balsavimo
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas yra paaiškinimai dėl balsavimo.

 
  
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

– Pranešimas: Sarah Ludford (A6-0459/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (NI). - Gerb. pirmininke, mes ilgai neužtruksime, kad sugrįžtume prie reikalų, kaip paprastai. Rengiantis Airijos referendumui buvo pateikiama be galo daug pranešimų, kuriuose buvo sakoma: „to neskelbkite, kol airiai nepabalsavo“. Kai tik rinkimų biuleteniai buvo saugiai suskaičiuoti, mes vėl sugrįžome prie savo politikos darbotvarkės – ypač militarizacijos ir teisingumo bei vidaus reikalų.

Praėjusį kartą, kai mes susitikome šioje posėdžių salėje kaip asamblėja, kalbėjusieji vienas po kito kalbėjo apie Airijos balsavimo gerbimą, „bet ...“. Dabar mes suprantame, ką reiškia „bet“. „Bet“ reiškia, kad mes turėtume nepaisyti rezultatų ir tęsti šį baudžiamosios teisės, civilinės teisės, imigracijos, prieglobsčio ir likusios vidaus reikalų srities dalies suderinimo procesą. Mes netgi nebeįsivaizduojame, kad būtina gerbti žmonių sprendimą. Mes sugrįžome į savo mažą pasaulį, kuriame įsivaizduojame, kad rinkėjų nėra, ir toliau darome tai, ką darėme.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Rogalski (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, dėl šiandien Strasbūre taikomų griežtesnių atsargumo priemonių, kurios yra nepaprastai išskirtinis atvejis, kuris anksčiau plenarinės sesijos metu niekada nepasitaikė, aš negalėjau dalyvauti pirmoje balsavimo dalyje. Gal galėčiau dėl šios priežasties užregistruoti savo pasiteisinimą, kad nedalyvavau vykstant vardiniam balsavimui. Automobilis, kuriuo buvo ketinama atvežti mane į Europos Parlamentą, vėlavo pusę valandos ir aš norėčiau paprašyti, kad šis pasiteisinimas būtų užregistruotas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. - Bogusławai Rogalski, mes tai apsvarstėme pradžioje: žmonėms, kurie atvyko vykstant šioms procedūroms, be abejo, bus atleista.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl reglamento: Ekonominės krizės paveiktas ES žvejybos laivynas

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš įsitikinęs, kad daugelį žmonių domina tai, ką ketinu pasakyti.

Aš iš tiesų noriu pakalbėti apie idėją, kad mes pakartotinai einame nuo vienos krizės prie kitos žvejybos sektoriuje iš tikrųjų nebandydami spręsti pagrindinės problemos. O pagrindinė su žvejybos sektoriumi susijusi problema faktiškai yra bendroji žvejybos politika, kuri grindžiama sovietinio tipo centriniu planavimu, pagal kurį įvairioms valstybėms narėms paskirstomos kvotos.

Be abejo, atėjo laikas sugriauti šį komunistinio centrinio planavimo kūrinį ir pereiti prie situacijos, kurioje mes turime nuosavybės teisėmis grindžiamus sprendimus.

Pažvelkime į sėkmingiausius sprendimus siekiant išsaugoti žvejybinius išteklius: pavyzdžiui, taikomus Naujojoje Zelandijoje ir Islandijoje, kurioje jie grindžiami nuosavybės teisėmis ir perduodamomis nuosavybės teisėmis.

ES laikas liautis veikti kaip centriniam planuotojui ir netapti ESTSR. Pereikime prie laisvos rinkos ekonomikos.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Romų pirštų atspaudų duomenų bazės kūrimas Italijoje (B6-0348/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Frank Vanhecke (NI). (NL) Faktas, kad paskutinėmis dienomis šis Parlamentas subyrėjo kaip kortų namelis dėl visiškai pagrįsto Italijos vyriausybės sprendimo, yra simptomiškas slogiai atmosferai, kurią šioje institucijoje sukuria kairiojo sparno teisumas. Tačiau aš galiu užtikrinti jus, kad didžioji dauguma Europos šalių gyventojų mano visiškai priešingai apie tai, už ką balsuoja dauguma Parlamento narių. Italijos vyriausybės pradėta pirštų atspaudų ėmimo sistema, kaip akstinas imtis spręsti didžiules problemas, kurias kelia masinė romų imigracija į šalį, neabejotinai turi didžiosios žmonių daugumos palaikymą.

Be to, Europos kišimasis į šį reikalą nepriimtinas. Mane stebina tai, kad Europos Sąjunga neatveria savo prabangių pastatų romams ir savo privačių mokyklų romų vaikams. Labai garbinamos „žmogaus teisės“ aiškiai baigiasi prie privilegijuotos eurokratijos teritorijos sienų.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (NI). - Gerb. pirmininke, aš suprantu, kad šio Parlamento Piliečių laisvių komitetas yra beveik paskutinė vieta, kuriame žmogus tikisi pilietinių laisvių gynybos. Mes pastebėjome šiek tiek nerimą keliančios netolerancijos šiame komitete laikotarpio pradžią, kai buvo pasipriešinta Rocco Buttiglione, kaip Komisijos iškeltam kandidatui. Po to mes matome žiauriausius teisės aktus, kuriuos siekiama priimti kovos su terorizmu taisyklių pretekstu.

Aš negaliu pamiršti liberalų demokratų lyderio Grahamo Watsono pastabos, kad Osama bin Ladenas daugiau padarė Europos integracijos procesui nei kas nors kitas nuo Jacques Delorso laikų! Ir dabar ką tik per balsavimą pamatėme šį gana keistą atsisakymą net apsvarstyti šio atvejo faktus.

Aš nežinau, ar Italijos vyriausybė teisi tvirtindama, kad šiame pranešime yra netikslumų. Mano nuojauta yra liberali šiuo klausimu. Man nepatinka duomenų bazių idėja ir nepatinka pirštų atspaudų ėmimo idėja. Tačiau, be abejo, elementarus mandagumas ir elementarus sąžiningumas reikalauja iš mūsų, kad leistume vyriausybei pakviesti šio Parlamento grupę, nes norime įvertinti faktus prieš balsavimą. Siekimas pradėti balsavimą netgi neišklausius visų faktų patvirtina, kad, kaip Užimtumo komitetas yra paskutinė vieta užimtumui ginti, taip Žuvininkystės komitetas yra paskutinė vieta žvejybai ginti...

(Pirmininkė nutraukė kalbėjusįjį.)

 
  
MPphoto
 
 

  Reinhard Rack (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, Austrijos liaudies partijos delegacijos vardu norėčiau pasakyti, kad mes visi sutikome, jog turėtume imtis visų priemonių ir pagerinti sunkią romų padėtį ne tik Italijoje, bet ir kitur, ir protingai jos imtis. Tačiau mes manome, kad šioje situacijoje, kurioje mes neturime faktų, neturėtume priimti rezoliucijos, nes taip elgdamiesi užbėgtume už akių faktams.

 
  
  

– Pasiūlymai dėl rezoliucijos: Padėtis Kinijoje po žemės drebėjimo ir prieš olimpines žaidynes (RC-B6-0340/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE).(SK) Aš susilaikiau nuo balsavimo dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos Dėl padėties Kinijoje po žemės drebėjimo ir prieš olimpines žaidynes, nes balsavimas apskritai neapima pakeitimų, kuriuose reikalaujama paleisti politinius kalinius – visų pirma Sacharovo premijos kandidatą. Aš taip pat norėčiau pasinaudoti šia galimybe dar kartą atkreipti dėmesį į žodžio laisvės svarbą, nes ji yra pagrindinė prielaida, kad Kinijoje būtų pradėtas demokratizacijos procesas.

Spaudos laisvė labai svarbi, nes būtent nepriklausoma žiniasklaida informuoja apie žmogaus teisių padėtį Kinijoje be cenzūros. Todėl labai svarbu, kad galėtų būti transliuojamos tokios nepriklausomos televizijos stotys, kaip NTDTV. Ši palydovinė televizijos stotis 24 valandas per dieną transliuoja programas kinų ir anglų kalbomis virš Azijos, Europos, Australijos ir Šiaurės Amerikos. Prancūzijos kompanija „Eutelsat“, kuri prisideda prie NTDTV transliacijų, netikėtai nutraukė šios televizijos transliacijas virš Azijos, aiškiai spaudžiant Kinijos komunistų partijai.

Kad pasiektume tikslą, turime prie rezoliucijos žodžių prisidėti veiksmais. Mes raginame Europos Parlamento vadovybę, kad ji pareikalautų atnaujinti šios televizijos transliacijas virš Azijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernd Posselt (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, šis Parlamentas turi gilias žmogaus teisių tradicijas, kuriomis mes galime didžiuotis. Tai iš dalies liečia mūsų politiką Kinijos ir Tibeto atžvilgiu. Todėl aš manau, kad tuo labiau apgailėtina, jog šiandien mūsų rezoliucija nė kiek neverta šių reikalavimų. Istorine proga Parlamentas neturėjo ryžto iškelti tai, kas turėtų būti iškelta pasirengiant olimpinėms žaidynėms Kinijoje.

Todėl leiskite man kategoriškai pareikšti: pastaruosius kelis mėnesius mūsų pirmininkas Hansas-Gertas Pötteringas aiškiai atstovavo mūsų žmogaus teisių principams. Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel aiškiai ir įspūdingai darė tą patį. Todėl aš norėčiau paraginti šį Parlamentą, kad sugrįžtų prie aiškių pareiškimų dėl pastaraisais metais ir dešimtmečiais Kinijos bei Tibeto atžvilgiu vykdomos savo politikos ir laikyti šią rezoliuciją silpnybės pasireiškimu prieš vasaros pertrauką.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE).(LT) Aš norėčiau pasakyti dėl dokumento, dėl Kinijos. Aš balsavau už jį, bet apgailestauju, kad daugybė svarbių pataisų buvo atmestos. Mes šiandien pasakėme, kad padėtis Tibete yra normali, o tai yra netiesa. Mes atsisakėme pakviesti Tibeto dvasinį vadovą į Bendrųjų reikalų tarybą, tai yra labai blogas sprendimas, mes net sugebėjome balsuoti prieš „Folun Gong“ praktikuojančius žmones, todėl aš apgailestauju, ir manau, kad mes turėtume sugrįžti prie šitų klausimų kaip galima greičiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Vytautas Landsbergis (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš tik noriu pasakyti, kad mane ir daugelį mano frakcijos narių supainiojo balsavimo sąrašas, kurio pasiūlymais vadovaudamiesi mes balsavome dėl kai kurių absurdiškų punktų. Ar kviesti Dalai Lamą – ne, prieš. Padėtis Tibete nėra normali – ne, mes balsavome, kad ji yra normali. Daugelis iš mūsų susipainiojo. Žinoma, aš bandžiau ištaisyti padėtį, bet informacija buvo sufalsifikuota ir mūsų sąrašas buvo labai netikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Georg Jarzembowski (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, aš netikiu, kad Vytautas Landsbergis tikrai skaitė rezoliuciją, kurią mes priėmėme dviejų trečdalių dauguma. Jeigu jis būtų perskaitęs, būtų žinojęs, kad mes minime nepakenčiamą padėtį Tibete keturis kartus ir raginame Kinijos vyriausybę, kad ji gerbtų žmogaus teises ir kultūrines teises Tibete. Vytautai Landsbergi, nekalbėkite netiesos. Didžioji mūsų dauguma – t. y. šio Parlamento dauguma – pasisakė už Tibeto žmogaus teises ir už kultūrinę autonomiją.

 
  
  

– Pranešimas: Elmar Brok (A6-0266/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ryszard Czarnecki (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, aš norėčiau išdėstyti savo motyvus, kodėl balsavau prieš šį pranešimą. Manau, kad šis pranešimas iš tikrųjų yra vienas iš labiausiai ginčytinų dokumentų, kuriuos pastaruoju metu priėmė Parlamentas. Aš esu įsitikinęs, kad bet kokio aiškaus plano, kaip ES atsivers Rytams, nebuvimas, ypač galimo būsimo Ukrainos priėmimo kontekste, yra visiškai pagrįsta balsavimo prieš pranešimą priežastis. Aš nutylėsiu faktą, kad preliminarus šio pranešimo projektas buvo visiškai supainiotas.

Norėdamas baigti darau pastabą jums, gerb. pirmininke: jūs leidote pasisakyti dviem žmonėms, kurie nebuvo užsirašę kalbėti. Prašau laikytis procedūros.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. - Pirmininkas gali suteikti žodį bet kam, kurį jis ar ji pasirenka. Aš norėjau suteikti žodį nariams, kurie iš esmės yra nepriklausomi, aš neabejotinai turiu teisę tą daryti.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (NI). (NL) Viena iš priežasčių, kodėl aš balsavau prieš Elmaro Broko pranešimą, faktiškai atskiestą pakeitimais, yra jo rekomendacija vykdyti „komunikacijos politiką“, kuri faktiškai prives prie dar intensyvesnės ES propagandos.

Tai būdinga tam, kas netinkamai vyksta Europos Sąjungoje. Užuot atsižvelgusi į rinkėjų nuomones, ES mėgina pakeisti šias nuomones pasinaudodama propaganda. Tačiau Airijoje įvykęs referendumas dar kartą pademonstravo, kad šio tipo socialinė technika duoda priešingą rezultatą. Dėl tos priežasties ES geriau liautųsi tai daryti ir pradėtų gerbti europiečių nuomones ir skundus, o ne elgtųsi visiškai priešingai.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernd Posselt (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, aš balsavau už Elmaro Broko pranešimą, nes tikiu, kad jis yra svarbus žingsnis teisinga kryptimi. Be to, pritariu komunikacijos politikai, kurios imtis reikalaujama. Tačiau komunikavimas taip pat siejamas su tiesa ir aiškumu. Šiuo metu mes pagaliau aiškiai pareiškėme, kad Kroatija gali ir turėtų įstoti į ES šiame dešimtmetyje. Pietryčių Europos šalys turi neabejotinas perspektyvas įstoti į ES kitą dešimtmetį, bet dėl tiesos ir aiškumo taip pat reikia pripažinti, kad siekimas priimti Turkiją pakenktų ES. Todėl mes turėtume būti sąžiningi savo partnerės Turkijos atžvilgiu ir pagaliau pasakyti jai, kad turime rasti kitokių bendradarbiavimo būdų. Nors Elmaro Broko pranešime iš tikrųjų tai neišdėstoma tokiu būdu, tai yra logiška išvada iš jo turinio, kuris yra toks, koks turėtų būti.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Padėtis Zimbabvėje (B6-0347/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ryszard Czarnecki (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, aš esu vienas iš šio pranešimo autorių. Galiu pasakyti, kad padėtis Zimbabvėje yra panaši į „pasaką be galo“. Europos Parlamentas ruošiasi dar kartą viešai pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu ir aš esu labai patenkintas, kad mes sugebėjome įveikti politinius skirtumus ir pasisakome taip griežtai ir ryžtingai dėl skandalingos padėties, kuri yra ten susidariusi. Todėl aš balsavau už šį pranešimą, kurį padėjau parengti.

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš esu laimingas galėdamas pasisakyti dėl šio pasiūlymo, nes iš tikrųjų aš balsavau už jį, kaip ir daugelis šiame Parlamente dalyvaujančių kolegų.

Tačiau mano prašymas parlamentarams ir politikams visoje Europoje būtų toks: užtikrinkime, kad tai būtų ne vien tik šilti žodžiai, kuriais vien tik siekiama nuraminti sąžinę. Spręskime pagal veiksmus, o ne žodžius. Aš, žinoma, remiuosi Lisabonos viršūnių susitikimu, į kurį mes pakvietėme Robertą Mugabę nepaisydami sankcijų.

Žinoma, aš sprendžiu pagal Romos viršūnių susitikimą dėl maisto krizės ir maisto saugos: mes pakvietėme Robertą Mugabę ir jo statytinį apsipirkti keliose prabangiausiose Europos parduotuvėse, o tuo metu jo žmonės badauja.

Nuoširdžių žodžių laikotarpis baigėsi. Labai gerai, kad mes didžiuojamės tuo, ką kalbame, bet mes turime paversti tuos žodžius veiksmais: mes turime įvesti sankcijas R. Mugabės režimui. Liaukimės veidmainiauti – ypač mano draugai iš Portugalijos ir Italijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš balsavau už šią rezoliuciją ir, kaip ir Syedas Kamallis, per pastaruosius kelerius metus gaudavau vis daugiau laiškų apie padėtį Zimbabvėje.

Žmonės, kuriems aš atstovauju visame Jungtinės Karalystės Rytų Midlandse, paprasčiausiai negali suprasti, kaip mes galime visada reikšti tokią griežtą nuomonę apie Zimbabvę šioje vietoje, bet įleisti R Mugabę į žemyną, kad sėstų prie vieno stalo su mūsų lyderiais. Čia yra kažkas labai neteisinga ir labai veidmainiška, susiję su tuo. Tai nuvertina šią instituciją ir daugelį kitų. Todėl aš tikiuosi, kad ateityje galėsime sureguliuoti šią padėtį ir atsikratyti baisaus žmogaus, o Zimbabvėje galės klestėti demokratija.

 
  
  

– Pranešimas: Karl von Wogau (A6-0250/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš norėčiau pradėti atsiprašydamas visų savo šiame Parlamente dalyvaujančių kolegų, kad sulaikau kitą kalbantįjį. Aš pamiršau jo pavardę, bet taip pat tikiuosi, kad jis atsistos, kai kalbės ir parodys tam tikrą pagarbą šiam Parlamentui.

Mums buvo pažadėta, kad „Galileo“ nebus niekam nereikalingu daiktu, mes ieškojome jam vaidmens. Jeigu jūs pažvelgsite į visas kitas palydovines sistemas – Kinijos ir Rusijos palydovines sistemas ir Amerikos GPS – žmonės klausia, kodėl mums reikia „Galileo“. Jei pažvelgsite į šią sistemą – niekam nereikalingą daiktą danguje – bus visiškai akivaizdu, kad mes ieškome vis daugiau jo pritaikymo būdų.

Dabar mes dedame viltis į karinį aspektą. Kodėl mums reikia karinio aspekto? Mes aiškiai to nežinime. Tai grindžiama tiktai pavydėjimu amerikiečiams ir „man taip pat reikia“ politika. Atsisakykime šios visiškos nesąmonės ir taupykime mokesčių mokėtojų pinigus, grąžinkime juos mokesčių mokėtojams ir pasikliaukime daug geresne technologija.

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Klamt (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, aš laikausi nuomonės, kad būdas, kuriuo mes darome tai, nesiderina su gera šio Parlamento turima reputacija. Nepriimtina, kad visa salė šnekučiuotųsi, kai kalbantieji atsistoja kalbėti. Aš raginu jus, gerb. pirmininke, palaikyti salėje tylą ir užtikrinti, kad nesiklausantieji paliktų salę.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. - Aš visiškai sutinku su jumis, Ewa Klamt, bet kaip jūs žinote, kiekvieną kartą mes kalbame tą patį ir kiekvieną kartą keliame tas pačias problemas.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

– Pranešimas: Sarah Ludford (A6-0459/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Remdamasis savo kolege iš Britanijos Sarah Ludford bendro sprendimo priėmimo pirmojo svarstymo metu aš balsavau už teisėkūros rezoliuciją iš dalies keičiančią pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms skirtas Bendrąsias konsulines instrukcijas dėl vizų atsižvelgiant į biometrinių duomenų įdiegimą, įskaitant nuostatas dėl prašymų išduoti vizą priėmimo ir nagrinėjimo organizavimo. Šiuo pasiūlymu ketinama sukurti teisinį pagrindą valstybėms narėms nustatyti imti iš vizų prašančių asmenų privalomas biometrines tapatybės nustatymo priemones – veidų atvaizdus ir 10 pirštų atspaudų – ir sukurti teisines nuostatas dėl valstybių narių konsulinių įstaigų organizavimo siekiant įgyvendinti Vizų informacinę sistemą (VIS) ir kartu įsteigti bendrus prašymų išduoti vizą centrus. Dėl to visoms valstybėms narėms nebereikėtų aprūpinti savo konsulines įstaigas įranga, kurios reikia biometriniams duomenims rinkti. Aš palaikau daugumą pakeitimų – ypač dėl valstybių narių tarpusavio atstovavimo, saugos priemonių dėl išorės paslaugų teikėjų ir informavimo kampanijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Šio pasiūlymo dėl reglamento tikslas – organizuoti prašymų išduoti vizą priėmimą ir nagrinėjimą atsižvelgiant į biometrinių duomenų įdiegimą Vizų informacinėje sistemoje (VIS) ES lygmeniu, užtikrinant, pirma, įpareigojimą teikti biometrinius duomenis, kurie turi būti kaupiami VIS, ir standartus, kaip tai daryti, ir, antra, nuostatas dėl prašymų išduoti vizą priėmimo ir nagrinėjimo.

Šis pasiūlymas, kuris yra Bendrijos lygmens principo taikymo sienų valdymo (Šengeno erdvės) dalis, nustatys vizų prašytojų „biometrinių tapatybės nustatymo priemonių“ rinkimą – priemonę, kuri yra mažų mažiausiai abejotina ir viena iš tų, kurios atžvilgiu lieka neatsakytų klausimų, būtent dėl jos veiksmingumo, asmeninių duomenų apsaugos, duomenų rinkimo tikslų ir kriterijų, standartų, pagal kuriuos tvarkomas VIS failų turinys, prieigos teisių (pagal ES ir įvairių šalių susitarimus dėl informacijos mainų) ir, galų gale, piliečių teisų, laisvių ir garantijų išsaugojimo.

Mes nesutinkame su bendrijos lygmens principo taikymu teisingumui ir vidaus reikalams bei sekimo ir kontrolės struktūrų bei priemonių kūrimui ES lygmeniu, propaguojant įstatymų griežtinimo politiką.

Taigi, mūsų balsas yra „prieš“.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Zlotea (PPE-DE), raštu. (RO) Aš tikiuosi, kad šiandien atiduotas mano balsas palengvins derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl bevizio režimo ir greitai visų valstybių narių piliečiai galės laisvai keliauti ir su jais bus elgiamasi vienodai.

Būtina, kad vienas iš klausimų, dėl kurių derasi pirmininkaujanti Prancūzija, būtų susijęs su kriterijais dėl Jungtinių Valstijų vizų išdavimo visiems Europos bendrijos piliečiams.

 
  
  

– Pranešimas: Carmen Fraga Estévez (A6-0278/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − ES ir Mauritanijos susitarimas dėl žvejybos neabejotinai svarbus abiem šalims.

Dėl šio susitarimo žvejai iš Viduržemio jūros regiono gali užsiimti savo verslu kitur, nes Viduržemio jūra yra per daug išžvejota. Paskutinis tunų klausimas yra tik pradžia. Aš žinau, kad dvi žuvininkystės bendrovės iš Maltos pasinaudojo šiuo susitarimu, kad žvejotų Atlanto vandenyne. Aš apie tai sužinojau, kai buvau oficialioje Europos Parlamento delegacijoje, vykusioje į Mauritaniją, ir prezidentas informavo ją, kad taip visos pastangos rasti sprendimą pagal šį susitarimą patyrė nesėkmę.

Tai buvo tuo metu, kai aš paprašiau leisti pasikalbėti su prezidentu konfidencialiai. Aš paklausiau, ar jis kada nors diskutavo šiuo klausimu su Komisijos nariu Joe Borgu, kuris yra Komisijos narys iš Maltos. Prezidentas informavo mane, kad jis nesikalbėjo su juo, bet man leidžiama padaryti tai pačiam, jei aš noriu. Aš pažadėjau pats nedelsiant susisiekti su Joe Borgu, kuris įvertinęs dokumentus pateikė man pavojuje atsidūrusių klausimų apžvalgą. Aš pranešiau apie tai prezidentui, taip pat informavau jį apie Komisijos nario norą vėl atnaujinti diskusijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylwester Chruszcz (NI), raštu. (PL) Europos Sąjunga dar kartą pasisavina teisę būti atskira valstybe. Aš manau, kad tarptautinių susitarimų sudarymas yra valstybės sritis, o ne tokios kaip Europos Sąjunga regioninės, tarptautinės organizacijos todėl aš balsavau prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Dorette Corbey (PSE), raštu. – (NL) Olandų darbo partijos delegacija balsavo už susitarimą su Mauritanija ne dėl to, kad šis susitarimas geras, bet dėl to, kad jis reiškia nedidelį esamos padėties pagerinimą (sumažinti sugaunamų žuvų kiekiai).

Apskritai mes esame prieš tokius susitarimus, nes jie atima iš besivystančių šalių maisto ir pajamų šaltinius. Mauritanijos atveju dar labiau pribloškia tai, kad plėtros fondai naudojami žuvininkystės interesams remti. Tai nedaro garbės!

 
  
MPphoto
 
 

  Christofer Fjellner (PPE-DE), raštu. (SV) Mes susilaikėme šiandien vykusiame balsavime dėl ES ir Mauritanijos žvejybos partnerystės susitarimo. Susidūrėme su dviem nepatogiomis alternatyvomis – arba trumpesnis susitarimas su didesnėmis žuvų kvotomis, arba ilgesnis susitarimas su mažesnėmis žuvų kvotomis. Deja, nebuvo pasirinkimo galimybės balsuoti už susitarimo nutraukimą.

Mes, nuosaikieji, esame prieš žvejybos susitarimus su Afrikos valstybėmis. Pranešime yra ne tik labai mažai patobulinimų lyginant su dabartiniu susitarimu, bet ir atsitraukimo elementų pavyzdžiui, galiojimo laikotarpio pailginimas.

Susidūrę su pasirinkimu iš šių nepageidaujamų alternatyvų, mes susilaikėme balsuodami.

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. (PT) Aš pritariu žvejybos susitarimo su Mauritanija tęsimui, nors reikėtų atkreipti dėmesį, kad ne visada derybos buvo vedamos atviriausiu ir skaidriausiu būdu.

Dėl to, kad derybų laikotarpiu nebuvo pakankamai tariamasi su valstybėmis narėmis, atsirado protokolas, pagal kurį žvejybos galimybės žymiai sumažėjo, o tuo tarpu finansinė kompensacija iš esmės liko tame pačiame lygyje. Pagrindiniai techniniai aspektai, darantys poveikį pagrindiniams laivynams, nebuvo išspręsti. Priešingai – be didelio mokslinio tikslumo buvo įvesti nauji apribojimai, pavyzdžiui, papildomas išteklių atsinaujinimo laikotarpis.

Nepaisant to, Portugalija užėmė protingą poziciją dėl žvejybos galimybių šiuose rajonuose – būtent 886 GT kasmet dėl 1 kategorijos (laivai, žvejojantys vėžiagyvius, išskyrus langustus ir krabus), įgyjant licenciją 5 kategorijoje (galvakojai moliuskai) ir išlaikant 300 GT dėl langustų.

Remdamasis šia informacija aš manau, kad šis susitarimas palankus mano šaliai, ir balsavau už jį.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl reglamento: Ekonominės krizės paveiktas ES žvejybos laivynas

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už 2008 m. liepos 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomi laikinieji specialieji veiksmai ekonominės krizės paveiktų Europos Sąjungos žvejybos laivynų restruktūrizavimui skatinti. Viena pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria ES žuvininkystės sektorius, daugeliu atvejų lieka struktūrinis laivyno pajėgumų ir galimų išteklių disbalansas. Prieš kelerius metus buvo apskaičiuotas apytikriai 40% per didelis ES laivyno pajėgumas. Šie pertekliniais pajėgumai kartu su išteklių išeikvojimu dėl dešimtmečiais vykusios per intensyvios žvejybos reiškia, kad sektorius kovoja siekdamas pasipriešinti išoriniam ekonominiam spaudimui, pvz., staigiam kuro kainų didėjimui. Aš noriu, kad būtų numatyta bendrijos priemonė, pagal kurią naftos kainų didėjimas būtų perskaičiuojamas metams, kad vidaus rinka turėtų laiko reaguoti į didėjančias didmenines kainas. Aš pritariu Prancūzijos žemės ūkio ir žuvininkystės ministro veiksmams – jis daug dirbo, kad pasiektų šį rezultatą. Dėl jo buvo gautos neatidėliotinos paramos priemonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. − (PT) Žuvininkystės sektorius yra vienas daugiausiai dėl energetinės krizės nukentėjusių sektorių.

Svaiginantis kuro kainų kilimas, pagal BŽP įvesto žvejybos intensyvumo sumažėjimas ir žuvų pirmo pardavimo kainų sąstingis nubloškė laivų savininkus ir žvejus į keblią padėtį.

Todėl tai pateisina šį pasiūlymą dėl skubaus Tarybos reglamento, kuriuo siekiama užtikrinti, kad ES laivynas prisitaikytų prie dabartinės ekonominės padėties, kurią diktuoja energetinė krizė.

Faktiškai šis pasiūlymas išplaukia iš Komisijos komunikato, kuriame problemos ir apribojimai, su kuriais susiduria žuvininkystės sektorius, atrodo yra diagnozuoti teisingai kaip ir priemonės, kurios yra būtinos siekiant sušvelninti dabartinę krizę.

Nors aš laikau už šio reglamento pateikimo slypinčią iniciatyvą pozityvia, manau, kad tai yra šiek tiek mažiau nei buvo galima tikėtis perskaičius anksčiau minėtą komunikatą.

6 straipsnyje minimas laikinas žvejybinės veiklos nutraukimas, įsipareigojimas įtraukti laivyno restruktūrizavimo planus bei neįtraukti 7 straipsnyje minimus variklius, įtraukti viską iš 9 straipsnio ir 12 straipsnio 3 dalies, kuri vien tik gina žvejybos tralais sektoriaus interesus, matyt, yra ne tokie pavykę šio pasiūlymo punktai.

Nepaisant to, kas buvo minėta anksčiau, ir atsižvelgiant į didelius sunkumus, su kuriais žuvininkystė susiduria Europos lygmeniu, šis dokumentas nusipelno mano balsavimo už.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kaip išaiškinome vakar vykusiose diskusijose pasakytoje kalboje, mūsų balsavimo prieš dėl pasiūlymo dėl reglamento priežastys yra esminės. Jeigu būtų buvę kokių nors abejonių dėl jų teisingumo, būtų pakakę pasiklausyti Europos Komisijos pasisakymų, kad jos būtų išsklaidytos.

Europos Komisijai problema yra pajėgumų perteklius, o tikslas ir sprendimas „laivynų restruktūrizavimas“. O kaip dėl socioekonominės krizės? O kaip dėl didėjančių kuro kainų (dyzelino ir ypač benzino)? O kaip dėl žuvų pirmo pardavimo kainų? Komisijai tai labai paprasta: „jeigu kurios nors valstybės narės toliau mažins pajėgumus, tai bus naudinga kitoms valstybėms narėms, nes, jei būtų mažinami pajėgumai kartu su iš to išplaukiančiu pastangų mažinimu, būtų daugiau išteklių ir daugiau rinkos galimybių.“

Iš čia išplaukia pasiūlymas apie 1,6 mlrd. eurų (!) vien tik laivų likvidavimui.

„Paprasta“ – jeigu liga nesunaikins žuvininkystės sektoriaus, tai „vaistai“ sunaikins.

Nėra finansavimo, kuris padėtų sektoriui susidurti su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis ir išsaugoti atlyginimus. Tačiau 1,6 mlrd. eurų siūloma skirti nuolatiniam, daliniam arba „laikinam“ žvejybos veiklos nutraukimui.

Portugalijos vyriausybė vadovaujasi šiuo principu ir, beje, 2008 m. skiria apie 8,2 mln. eurų 27 laivų likvidavimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Neigiamas dabartinių naftos ir kuro kainų poveikis paliečia visus ES piliečius. Šis „numatomas gelbėjimo“ paketas mažai padės, kad užtikrintų tvarią žvejybos pramonę. Nors aš palaikau pajėgumų mažinimą – šiuo metu bendrijos žuvininkystės ūkiai turi ne mažiau kaip 40% pajėgumų perviršį nemanau, kad šis pasiūlymas leis pasiekti tokius pokyčius, kurių reikia, kad būtų įgyvendintas tvarus ES žvejybos sektorius. Turint 80% ES išteklių nerimą keliančiame lygyje mums reikia realaus pajėgumų mažinimo, o ne atnaujintos laivų statybos mokesčių mokėtojų sąskaita.

 
  
  

– Pasiūlymai dėl rezoliucijos: Romų pirštų atspaudų duomenų bazės kūrimas Italijoje (B6-0348/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE), raštu. (RO) Romų kilmės gyventojų padėtis vėl įtraukta į diskusijas nepaprastai svarbiu momentu, kai konkretūs įvykiai patvirtina, kad šioje srityje tebėra didelių skirtumų nacionalinės ir Europos politikos lygmeniu, ir kad tebėra akivaizdi būtinybė juos stebėti ir konsoliduoti.

Mano manymu, diskusijų rezultatas ir rezoliucija dėl romų pirštų atspaudų ėmimo Italijoje turėtų būti paremta dviem pagrindinėmis išvadomis. Visų pirma būtina, kad romų kilmės gyventojus liečiančios nacionalinės priemonės būtų nukreiptos į socialinę integraciją ir šių piliečių teisių ir pareigų sistemos kūrimą. Vis dėlto tokios teisės ir pareigos turėtų būti suderinamos su ES pagrindiniais nediskriminavimo principais ir pagrindinių laisvių ir žmogaus orumo gerbimu. Nepaisant mažumų etninės priklausomybės, jų teisės turėtų būti užtikrinamos pirmumo tvarka. Šiuo požiūriu vadovaujamasi Rumunijoje, tačiau juo taip pat turėtų būti vadovaujamasi taisant kitose valstybėse narėse susidariusią padėtį.

Antra, atsižvelgiant į romų kilmės žmonių kultūrines ypatybes, jų integracijos sprendimo reikėtų ieškoti Europos lygmeniu parengiant nuoseklią ir visapusišką strategiją. Be pagrindinių teisių užtikrinimo, ši strategija taip pat turėtų remti teisę į švietimą ypač į švietimą tolerancijos srityje kultūrų dialogo metų (2008 m.) kontekste.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau prieš Europos Parlamento rezoliuciją, kurioje prašoma, kad Italija nutrauktų romų surašymą etniniu pagrindu, nes jis per ankstyvas ir apgailestauju dėl to, kad Parlamentas nebalsavo už pasiūlymą dėl atidėjimo iki 2008 m. rugsėjo mėn., kurį pateikė mano politinė frakcija Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija. Išsiaiškinkime tai: žinoma, aš esu už romų kilmės gyventojų, įskaitant nepilnamečius, pirštų atspaudų ėmimo ir surinktų pirštų atspaudų naudojimo uždraudimą, nes tai galėtų būti laikoma tiesiogine diskriminacija dėl rasės ir etninės kilmės, kuri draudžiama pagal Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnį, be to, tai galėtų reikšti diskriminacinį poelgį. Vis dėlto mane paveikė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo, mano draugo Jacques Barroto, argumentai, kai jis aiškiai pasakė, kad Komisija atidžiai stebi padėtį visiškai skaidriai siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrijos teisės. Visiškai ramia sąžine aš nusprendžiau, kad mes turėtume palaukti įvairių atsakymų, kurių laukiama iš Italijos vyriausybės, prieš imdamiesi tokių politinių iniciatyvų, kaip priimta rezoliucija, kurią galėtų klaidingai suprasti Europos piliečiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Aš balsuoju už šią rezoliuciją, nors ir tikiuosi, kad ji nebus panaudota partijų politiniams tikslams. Romų problema nėra nei dešiniojo sparno, nei kairiojo sparno problema, o paprasčiausiai rimta ir neišspręsta problema, reikalaujanti imtis neatidėliotinų veiksmų, ir kurios sprendimas pernelyg ilgai buvo atidėliojamas. Mes esame už integracijos kultūrą ir dėl to mums reikia investuoti į praktines pastangas ir įsipareigojimus.

Mūsų vyriausybėje aptariama priemonė, nepaisant ministro Roberto Maronio dviprasmiškų patikinimų, turėtų susivesti į paprastus esminius dalykus: su šia priemone siejama problema yra ne pats tapatybės nustatymas, bet faktas, kas ja siekiama panaudoti etninį kriterijų ir labai diskriminacinę praktiką (pirštų atspaudų ėmimą), ypač nepilnamečių atžvilgiu. Mes ne vieni akcentuojame šiuos pažeidimus: buvo garsių protestų iš katalikų bažnyčios ir tiek pasaulietinių, tiek katalikų savanoriškų asociacijų ir organizacijų. UNICEF pirmininkas taip pat ryžtingai atmetė šio dekreto pagrindą. Aš tikiuosi, kad šis balsavimas, kuris praktiniu požiūriu smerkia Italiją, pamokys vyriausybę – ji privalo atsisakyti klaidingo kelio, kurį pasirinko.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bradbourn (PPE-DE), raštu. − Konservatyvieji Europos Parlamento nariai iš Britanijos balsavo prieš šią rezoliuciją, nes klausimas, kuris nagrinėjamas tekste, yra vienos valstybės narės vidaus reikalų klausimas ir dėl to neturi reikšmės ES lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Tiesiog pakeiskime „žydą“ į „romą“ ir sužinosime, iš kur ateina šis pasiūlymas ir kur, nepaisant stipraus priešinimosi jam, jis keliaus.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Mes susirūpinę stebime stiprėjančias ir nepriimtinas rasizmo ir ksenofobijos nuotaikas Europoje ypač tada, kai jas skatina neoliberali politika, kuri greičiau sunkina padėtį nei sprendžia poreikius ir problemas, kurios veda prie didėjančio darbininkų ir gyventojų nesaugumo ir blogesnių gyvenimo sąlygų.

Priemonės, neseniai priimtos Italijoje, kurioje gegužės 21 d. vieniems metams buvo paskelbta „dėl klajoklių gyvenviečių Kampanijos, Lacijaus ir Lombardijos regionuose susidariusi nepaprastoji padėtis“, yra pavyzdys šių pavojingų ir nepriimtinų priemonių, kurios skatina piliečių ir gyventojų diskriminaciją, izoliavimą ir „kriminizavimą“, pažeidžia jų teises, laisves ir garantijas – jų pagrindines žmogaus teises.

Tai didina skurdą, atskirtį ir susiskaidymą ir stiprina išstūmimą iš visuomenės bei nustūmimą į antrą vietą, neraštingumą ir įsitraukimą į šešėlinę ekonomiką ir skatina daugelį romų kilmės piliečių nedalyvauti visuomenės gyvenime.

Priešingai, kaip buvo nurodyta, – geriausias būdas romų teisėms apsaugoti – garantuoti teisę į švietimą, aprūpinimą būstu ir sveikatos priežiūrą, užimtumą ir socialinę apsaugą socialinės įtraukties ir integracijos politikos sistemoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Gunnar Hökmark (PPE-DE), raštu. (SV) Prieš romus nukreipta diskriminacija yra rimta problema, su kuria turi būti kovojama visose Europos valstybėse narėse. Visi Europos piliečiai turi vienodas teises, nepriklausomai nuo tautybės, etninės kilmės, religijos arba lyties. Tai yra Europos Sąjungos sėkmės ir plėtros pagrindas ir principas, kurį mes privalome puoselėti.

Tai didina reikalavimus, taikomus teisei į švietimą ir sveikatos priežiūrą bei teisei į sąžiningumo ir asmeninio orumo gerbimą. Į padėtį, kuri charakterizuoja elgesį su romais Italijoje šiuo metu, turi būti žiūrima iš šios perspektyvos. ES pareiga užtikrinti, kad pagrindinių žmogaus teisių būtų laikomasi visose šalyse.

Tačiau ji taip pat didina reikalingumą, kad žmonės, nepriklausomai nuo kilmės, būtų integruojami į visuomenę, kurioje jie gyvena, ir vienodo elgesio, kuris su tuo susijęs, reikalavimai būtų formuluojami be diskriminacijos ir vienodomis visiems piliečiams sąlygomis. Tai svarbu kovojant su prekyba žmonėmis, prostitucija ir socialine atskirtimi. Nei suaugusiems, nei vaikams neturi būti leidžiama praslysti pro šį atsakomybės tinklą.

Šiam pagrindui prieštarauja tai, kad mes nesijaučiame esą pajėgūs pritarti kuriai nors rezoliucijai, dėl kurios šiandien diskutuoja Parlamentas.

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. − (RO) Aš balsavau už šią rezoliuciją ir džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas priešinasi šiems diskriminaciniams ir neteisėtiems veiksmams Europos žmogaus teisių teisės aktų požiūriu.

Vis dėlto atkreipiu dėmesį į faktą, kad vien tik rezoliucija neišspręs pagrindinės problemos, nes šis teisės aktas yra neprivalomojo pobūdžio. Todėl aš manau, kad mes turėtume reikalauti Europos Komisijos imtis veiksmų prieš Italiją, kad priverstume ją atsisakyti savo diskriminacinės politikos prieš romų kilmės žmones.

Pirštų atspaudų ėmimo priemonė nesuderinama nei su Europos teisės aktais, nei su bet kokia kita priemone, garantuojančia žmogaus teises Europoje. Europos bendrijos yra 2008 m. balandžio 28 d. direktyva 380, kuri įpareigoja paimti sulaukusių 6 metų amžiaus trečiųjų šalių piliečių pirštų atspaudus. Nepaisant to, aš akcentuoju faktą, kad tai liečia trečiųjų šalių piliečius, kurie nepriklauso Europos Sąjungos erdvei. Be to, Direktyva 2004/38/EB garantuoja visų valstybių narių piliečių laisvą judėjimą ir dėl to etniškumas jokiomis aplinkybėmis neturi būti pagrindu teisinei priemonei.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Italijos veiksmai vyksta visų Europos Parlamento raginimų laikytis nuoseklios ES politikos dėl romų integracijos kontekste. Romai yra vienas iš pagrindinių rasizmo ir diskriminacijos taikinių. Italijos vyriausybė bando toleruoti ir oficialiai įtvirtinti tokį rasizmą ir diskriminaciją. Italijos valdžios institucijos privalo susilaikyti nuo romų pirštų atspaudų ėmimo ir dėl to aš balsavau už šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. − Aš balsavau už balsavimo dėl šio jautraus pranešimo atidėjimą, manydama, kad būtų geriau palaukti, kol gausime visą informaciją, kurios Komisija pareikalavo iš Italijos vyriausybės.

Nors ir Parlamentas balsavo už tokio atidėjimo atmetimą, aš susilaikiau galutiniame balsavime, nenorėdama pritarti rezoliucijai, neturėdama visų faktų, kuriais būtų galima pasinaudoti, ir turėdama abejonių dėl dalies teksto, taip pat norėdama patvirtinti, kad negali būti toleruojami bet kokie griežti valdžios institucijų veiksmai, nukreipti į vieną konkrečią visuomenės grupę.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Elgesys su romų kilmės žmonėmis Italijoje turėtų būti nerimą keliantis signalas dėl fakto, kad populistinė dešinioji vyriausybė su nepilnamečiais Europoje elgiasi nehumaniškai, šališkai ir žeminamai. Vaikų pirštų atspaudų ėmimas yra neabejotinai klaidingas elgesys. Jis atkartoja praeities epochą ir neturėtų rasti vietos šiandieninėje Europoje. Aš raginu visas vyriausybes pasmerkti Italijos vyriausybę ir veikti skubiai, kad apgintume romų vaikus Italijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. (RO) Aš manau, kad Italijos vyriausybės sprendimas imti romų kilmės piliečių, ypač vaikų, pirštų atspaudus pažeidžia pagrindines Europos piliečių teises.

Vaiko pirštų atspaudų ėmimas ankstyvajame amžiuje galėtų palikti randą visam jo (jos) gyvenimui. Jaunesnių nei 14 metų amžiaus vaikų pirštų atspaudų ėmimas atliekamas pagal kriminaliniuose tyrimuose naudojamą formą ir tuo pažeidžia pagrindines piliečių teises.

Aš nesutinku su balsavimo dėl rezoliucijos atidėjimu, nes situacija neatidėliotina ir vaikų pirštų atspaudų ėmimas turi būti sustabdytas. Niekas negali pradėti nuo kai kurių vaikų kaltės prielaidos, todėl elgesys su romų kilmės vaikais, šiandien taikomas Italijoje, yra nepriimtinas.

Mes reikalaujame Italijos vyriausybės nutraukti pirštų atspaudų ėmimo veiksmus Romų kilmės nepilnamečių atžvilgiu Italijoje.

Sąjunga turėtų parodyti pavyzdį, kaip reikia gerbti žmogaus teises ir dėl to Komisija turėtų ištirti padėtį Italijoje ir paprašyti Italijos vyriausybės nedelsiant nutraukti romų kilmės vaikų pirštų atspaudų ėmimą.

Todėl aš balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją, kuria siekiama nutraukti romų kilmės žmonių ir ypač romų vaikų pirštų atspaudų ėmimą, platesniame „Romų pirštų atspaudų duomenų bazės kūrimo Italijoje“ kontekste“.

 
  
MPphoto
 
 

  Manfred Weber (PPE-DE), raštu. − (DE) Kaip Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos koordinatorius Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete, norėčiau pateikti savo paties ir savo frakcijos kolegų balsavimo paaiškinimą. Visos frakcijos vieningos kovoje su rasizmu ir su visų formų etnine diskriminacija bei propaguodamos žmogaus teises. Nėra abejonių, kad PPE-DE pritaria norui atskleisti įvykius Italijoje.

Rezoliucijoje mes daugiausia remiamės spaudos pranešimais ir dokumentais bei įrodymais, gautais iš organizacijų bei asmenų. Dauguma narių nesugebėjo susiformuoti supratimą apie padėtį savo jėgomis.

Italijos valdžios institucijos pakvietė Parlamento atstovus atvykti į Italiją, kad sužinotų daugiau, taip pat pasiūlė pateikti daugiau informacijos. Atsakingas Komisijos narys Jacques Barrotas pažadėjo pateikti informacinio pobūdžio pranešimą liepos mėn. pabaigoje ir mūsų frakcija labai norėjo jo palaukti. Mūsų tikslas buvo ir tebėra – visų pirma tinkamai išsiaiškinti faktus. Todėl mes norėjome atidėti balsavimą dėl rezoliucijos iki rugsėjo mėn. sesijos. Deja, mūsų siūlymas buvo atmestas kartu su daug pateiktų pakeitimų, todėl mes balsavome būtent taip.

PPE-DE frakcija tebesilaiko nuomonės, kad nuodugnus tyrimas būtų daug vertingesnis nei ši rezoliucija, kuri buvo priimta skubotai. Mūsų oponentai siekė tik padaryti sensaciją ir pakenkė su procesu susijusiems žmonėms.

 
  
  

– Pasiūlymai dėl rezoliucijos: Padėtis Kinijoje po žemės drebėjimo ir prieš olimpines žaidynes (RC-B6-0340/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Sprendimas, ar dalyvauti Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje, yra vienas iš tų, prie kurių turėtų būti prieinama kolektyviai. Tai nėra sprendimas, kuriam būtinai turėtų pritarti visi mano kolegos socialistai. Vis dėlto tuo pagrindu aš nematau tinkamos priežasties boikotuoti ceremoniją arba žaidynes. Netgi Dalai Lama pritaria šiai pozicijai.

Pasiūlymas pakviesti Dalai Lamą į Bendrųjų reikalų tarybą atrodo absurdiškas kiekvienam, kuris tyčia nebando pakenkti ES ir Kinijos santykiams. O dėl Kinijoje veikiančių grupių, pavyzdžiui, profesinių sąjungų narių diskriminacijos, tai yra tikrai nerimą kelianti priežastis, bet kritika, kilusi iš tų, kurie nori niekinti Italijos romų bendruomenę, yra nelabai vertinga. „Prieš išimdamas krislą iš kaimyno akies išsitrauk rąstą iš savosios“

 
  
MPphoto
 
 

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. (FR) Mane džiugina šios bendros rezoliucijos dėl padėties Kinijoje priėmimas. Svarbu toliau daryti spaudimą Kinijai prieš Olimpines žaidynes, kurios prasidės mažiau nei po mėnesio.

Mes negalime nepastebėti žmogaus teisių pažeidimų, kurie tebėra nepaisant pačios Kinijos duotų pažadų. Europos Parlamento pareiga priminti Kinijai apie viešai duotus pažadus. Be to, svarbu paminėti mažumų teises, teisinės valstybės principus ir vis dar dažną mirties bausmės naudojimą.

Pagaliau aš noriu, kad Kinijos atžvilgiu būtų priimti griežtesni pakeitimai. Turiu galvoje peticijas, kuriomis siekiama išlaisvinti disidentus ir žmogaus teisių kampanijos dalyvius, pavyzdžiui, Hu Jia ir jo žmoną Zeng Jinyan, paminėti padėtį Tibete, kuri toli gražu nėra pagerėjusi, ir neproporcingi bei neskaidrūs nuosprendžiai, skirti demonstrantams po šio pavasario demonstracijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. (PL) Aš susilaikiau nuo balsavimo dėl rezoliucijos Dėl padėties Kinijoje po žemės drebėjimo ir prieš olimpines žaidynes Aš taip pasielgiau dėl to, kad Parlamentas atmetė pakeitimus, kuriuose buvo keliami klausimai dėl žmogaus teisių laikymosi Kinijoje. Todėl rezoliucijoje yra potekstė, kuri skiriasi nuo šios diskusijos iniciatorių numatytos potekstės. Kodėl Parlamentas nepaleido šios rezoliucijos prieš paskutinį Europos futbolo čempionatą EURO 2008? Priežastis ta, kad nėra problemų su žmogaus teisėmis Austrijoje ir Šveicarijoje. Problemų šioje srityje nurodymas Kinijai yra ne prieš Kiniją nukreiptas veiksmas, o tik vilčių dėjimas, kad bus laikomasi mūsų visuomenėje susiformavusių minimalių standartų.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE-DE), raštu. − Aš balsavau už 19 pakeitimą, nes tvirtai tikiu, kad Dalai Lamos pakvietimas į Bendrųjų reikalų tarybos posėdį, kad jis galėtų pateikti savo vertinimą padėties Tibete klausimu ir paaiškinti 27 užsienio reikalų ministrams kompromisinį variantą bei savo idėją dėl tikros autonomijos, kuri visiems tibetiečiams turėtų būti užtikrinta Kinijoje, būtų labai pageidautinas.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. (FI) Priimant rezoliuciją dėl padėties Kinijoje aš balsavau už žaliųjų pasiūlytą pakeitimą, nes dabar Kinijoje esamos padėties rengiantis Olimpinėms žaidynėms ir viešai duotų pažadų iki to laiko pagerinti žmogaus teisių padėtį ir padėtį Tibete neatitikimo laipsnis yra visiškai toks, koks konstatuojamas 15 pakeitime.

Aš atkreipiu ypatingą dėmesį į 16 pakeitime išdėstytą reikalavimą, kad apčiuopiami rezultatai turi būti pasiekiami vykstant Dalai Lamos ir Kinijos atstovų deryboms prieš Olimpinių žaidynių pradžią. 11 ir 12 pakeitime pareikštas susirūpinimas dėl įvykių Lhasoje taip pat nusipelno dėmesio.

20 pakeitime pateiktas reikalavimas Sąjungai ir jos valstybėms narėms imtis priemonių Kinijos atžvilgiu yra labiausiai pagrįstas. Aš neatmesčiau visiško Olimpinių žaidynių boikoto galimybės. Pirmininko Hanso-Gerto Pötteringo sprendimas buvo protingas ir humaniškas. Mes negalime leisti Kinijai, kartą ir visiems laikams, Olimpinių žaidynių ir mūsų vertybių vardu toliau naudoti iliuzionistų triukus siekiant pastatyti olimpinę sceną.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Būdas, kuriuo Kinija ėmėsi pietvakarių Kinijoje įvykusio žemės drebėjimo padarinių, buvo šalies paskutiniais metais padarytos pažangos pavyzdys. Vis dėlto šalyje vis dar reikalinga tolimesnė pažanga žmogaus teisių srityje. Tik įtraukiant abi puses į konstruktyvų dialogą galima padaryti akivaizdžią pažangą šiuo klausimu. Olimpinės žaidynės buvo pripažintos puikiausia proga padidinti įtaką šiame dialoge ir paskatinti gerinti žmogaus teisių ir laisvių padėtį. Todėl aš norėčiau pabrėžti, kad Kinija turi didinti savo pastangas, kad tesėtų pažadus, viešai duotus Tarptautinei olimpinei komisijai – gerinti žmogaus ir demokratinių teisių padėtį. Aš balsavau už rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Zlotea (PPE-DE), raštu. (RO) Kaip delegacijos ryšiams su Kinijos Liaudies Respublika narys, aš tikiuosi, kad šiandien atiduotais balsais mes įtikinsime Kinijos valdžios institucijas savo viešų įsipareigojimų žmogaus teisių, mažumų teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų srityje.

Aš raginu Kinijos valdžios institucijas imtis skubių veiksmų siekiant pagerinti žmogaus teisių padėtį atleidžiant nuo bausmės visus įkalintus politinius kalinius ir žmogaus teisių aktyvistus, įskaitant įkalintus Tibete po 2008 m. kovo mėn. protestų.

 
  
  

– Pranešimas: Elmar Brok (A6-0266/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, susilaikėme balsuojant dėl Elmaro Broko pranešimo. Mes norime išaiškinti savo poziciją dėl būsimos ES plėtros vykstant šiame paaiškinime dėl balsavimo.

Mes manome, kad Kopenhagos kriterijai yra vieninteliai reikalavimai, kuriuos galima taikyti šalims kandidatėms, vedančioms derybas dėl ES narystės. Mes esame už ES tolimesnę plėtrą ir manome, kad ji bus viena iš puikiausių dalykų Sąjungos ateičiai. Be to, mes manome, kad derybos su Turkija turi tęstis ir šalis turi būti priimta pagal tuos pačius objektyvius kriterijus kaip ir kitos šalys kandidatės.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. (PL) Gerb. pirmininke, Elmaro Broko pranešime pabrėžiamas noras pagerinti mūsų santykius su Rytais ir dėl to aš jam pritariau. Tačiau mąstau, kad šis pranešimas nėra labai išraiškingas ir jame nėra aiškaus Europos Sąjungos atvėrimo Rytams plano, kurio mes tikėjomės. Iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko mes tikėjomės geriau parengto dokumento.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Filip (PPE-DE), raštu. (RO) Gerb. pirmininke, pripažindami 2007 m. Komisijos strateginį dokumentą dėl plėtros mes manome, kad naujame Airijos žmonių balsavimo nulemtame kontekste bent jau plėtros strategijos vidaus aspektas vėl turėtų tapti dažnesnių diskusijų tema. Sąjungos pajėgumas siekti savo politikos tikslų ir veikiančio regioninio bendradarbiavimo – ypač Pietryčių Europos šalyse priklauso nuo būdo, kuriuo bus nustatomi bendrijos vidaus santykiai.

Aš norėčiau pabrėžti, kad bet kokia derybų formulė, kuria įvedami diferencijuoti vertinimo kriterijai kitai valstybei narei, inicijuos „silpnų vietų grandinę“, todėl aš netikiu, kad toks požiūris galėtų duoti naudos. Mūsų būsimų veiksmų sėkmė priklauso nuo būdo, kuriuo mes mokėsime paaiškinti viešajai nuomonei plėtros tiesioginį poveikį ir privalumus. Aš netgi galėčiau pasakyti, kad mes turėtume pažvelgti į airių balsavimą iš konstruktyvios perspektyvos: šis balsavimas yra įrodymas to, kad mes ne visada mokame būti atviri partneriai paprastam piliečiui, kuris greičiau yra veiksmingos politinės praktikos subjektas nei idėjų ir vizijos koncepcijų gynėjas.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Goebbels (PSE), raštu. – (FR) .

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, iš Elmaro Broko pranešimo dėl plėtros aš supratau, kad bet koks naujas priėmimas gali būti sėkmingas tik tuo atveju, jei cituoju „esama aiškios ir ilgalaikės visuomenės paramos“.

Šis sakinis atrodo visiškai veidmainiškai praėjus vos kelioms dienoms po paniekinamos eurokratijos reakcijos į aiškų airių pasakytą „ne“ Lisabonos sutarčiai, kuris paprasčiausiai atkartoja prancūzų ir olandų 2005 m. pasakytą „ne“. Be to, jis seka Prancūzijos Konstitucijos pakeitimą dėl privalomo referendumo dėl stojimo į ES pakeitimo pseudo referendumu, pagrįstu „populiaria iniciatyva“, kuris faktiškai priklauso nuo Prancūzijos asamblėjos ir senato geranoriškumo.

Reikia pripažinti, Elmaras Brokas, žinodamas, kad didžioji europiečių dauguma priešinasi Turkijos stojimui į ES, netgi neužsimena apie viešą tarimąsi pasinaudojant referendumu. Savo apibūdintai paramai laimėti jis paprasčiausiai siūlo pasinaudoti gera sena propaganda, pagal kurią visuomenė laikoma nemokšiška arba net kvailoka.

Jeigu Elmaras Brokas ir jo Europos bei nacionaliniai kolegos taip stipriai bijo – arba neapkenčia – visuomenės, jie turėtų bent jau turėti padorumo liautis siekti jos pritarimo. Dėl to Europos demokratija tikrai būtų stipresnė.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš pritariu Elmaro Broko pranešimui dėl Komisijos 2007 m. plėtros strategijos dokumento. ES toliau turi būti įsivaizduojama kaip siekianti laikytis pažadų, kuriuos anksčiau ji davė dėl plėtros. Iš tikrųjų griežtas ir sąžiningas sąlygiškumas turi būti taikomas visiems kandidatams ir potencialiems kandidatams, kuriems mes davėme šiuos pažadus. Aš manau, kad pranešime tinkamai sprendžiamos šios problemos, todėl balsavau už Elmaro Brok pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Rezoliucija yra keliantis pasipiktinimą tikrovės, kurią patiria senų ir naujų Sąjungos šalių žmonės, iškraipymas, nes joje Sąjungos integracijos didinimas ir plėtra pateikiama kaip jiems dėkingos aplinkybės, kai tiesa yra visiškai priešinga. Dėl naujos plėtros siūlomuose planuose siekiama labiau išnaudoti ir valdyti žmones tų stojančiųjų šalių, kurios jau yra labai prastoje padėtyje, ir toliau plėsti Europos kapitalo vykdomą šių šalių grobimą. Visų pirma plėtros procesą Vakarų Balkanų kryptimi lydi didžiulė tų šalių žmonių pavergimo ir pažeminimo operacija. Tipiškas pavyzdys – primygtinis reikalavimas besąlygiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju buvusios Jugoslavijos tribunolu, t. y. pseudo teismu, kurį įsteigė Amerikos ir Europos imperialistiniai banditai, siekdami nuteisti savo karų ir nusikaltimų šiame regione aukas, ir kuris buvo panaudotas buvusiam prezidentui Slobodanui Miloševićiui sunaikinti. Be to, žmonėms ypač kelia pavojų tai, kad plėtros procese pasikliaujama sienų pasikeitimais ir protektoratų imperialistams kūrimu, pavyzdžiui, Kosovo protektorato, o tai paskatins naują imperialistinių antagonizmų ir konfliktų ciklą, kurio aukomis bus regiono žmonės.

Todėl mes, Europos Parlamento nariai iš Graikijos komunistų partijos, balsuojame prieš rezoliuciją, dar kartą patvirtindami savo poziciją prieš imperialistinę ES ir jos plėtrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Charles Tannock (PPE-DE), raštu. − Britanijos konservatoriai visada buvo ir tebėra ryžtingi ES plėtros rėmėjai, nes ji užtikrina didesnę bendrą rinką ir laisvesnę bei lankstesnę nacionalinių valstybių Europą.

Tačiau šiame pranešime yra elementų, kurių mes negalime remti. Mes netikime Europa kaip „politinės integracijos projektu“. Be to, mes nesutinkame su pagrindiniais 19 skirsnio, kuriame raginama sukurti „bendra politika pagrįstą erdvę“, aspektais tokiose srityse kaip teisingumas, saugumas, migracija, bevizis režimas ir švietimas, kuriems Britanijos konservatoriai negali pritarti. Mes nepatenkinti 6 skirsniu, kuriame tvirtinama: „kurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, išlaikyti visą acquis communautaire ir jį toliau plėtoti bei užtikrinti, kad būtų laikomasi pagrindinių teisių ir laisvių, kaip numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje“.

Mūsų susirūpinimas dėl šių ir kitų pranešimo dalių jokiu būdu nesumažintų mūsų paramos tolimesnei ES plėtrai, jei paraiškas pateikusios valstybės atitiktų Kopenhagos kriterijus.

Dėl išvardintų priežasčių mes nusprendėme susilaikyti dėl šio pranešimo.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Padėtis Zimbabvėje (B6-0347/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Gerb. pirmininke, puiku, kad Europa priverčia išgirsti savo balsą šioje Afrikos dalyje, kuriai vėl kyla pavojus tapti pavojingo konflikto scena po prezidentinės kampanijos farso, kurio liudytojai prieš kelias dienas buvome ir mes.

G8 taip pat užima labai aiškią poziciją ne įvesdama sankcijas, kurios ypač pakenktų civiliams gyventojams, o „finansines priemones“, kurios itin susijusios su bendrovėmis, bankais ir nuo 1980 m. esančio valdžioje režimo asmenimis. Susiklosčiusi padėtis yra nepriimtina, nes rinkimai vyksta netinkamomis sąlygomis ir vykstant smurtui. Aš taip pat tikiuosi, kad mūsų bendrijos diplomatija pereis prie paramos Afrikos Sąjungos pasiūlymui, kuriuo prašoma nacionalinės vienybės įveikti šią sunkią krizę.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. (PL) Gerb. pirmininke, aš pritariau šiandieninei rezoliucijai, nes manau, kad turime būti griežti dėl smurto Zimbabvėje, sugriežtinti sankcijas ir paraginti anuliuoti R. Mugabės režimo pripažinimą. Į politinę opoziciją nukreipta ir valstybės finansuojama smurto kampanija atėmė galimybę surengti laisvą antrą prezidento rinkimų turą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Arlette Carlotti (PSE), raštu. – (FR) Kaip ir žmonės visame pasaulyje, zimbabviečiai nori taikos, demokratijos ir gerovės.

Vadovaujami Roberto Mugabės, jie neturi nė vieno iš tų. Buvęs šalies išvaduotojas dabar yra jos kankintojas. Šiandien Parlamentas siunčia aiškų signalą – jis nebenori R. Mugabės ir jo režimo. Taip nusprendė Zimbabvės žmonės. ES privalo panaudoti visą turimą įtaką, kad padėtų zimbabviečiams ir afrikiečiams rasti krizės sprendimą.

Prioritetas – nutraukti smurtą. Tik visiems zimbabviečių visuomenės nariams atviras dialogas leis suformuoti pereinamąjį režimą su aiškiais įgaliojimais organizuoti laisvus ir skaidrius rinkimus, stebimus tarptautinės bendruomenės.

Tačiau Robertas Mugabė nesės prie derybų stalo tol, kol nebus priverstas tai padaryti. Todėl mes turime didinti sankcijas režimui.

Pagaliau mums reikia suplanuoti būsimos Zimbabvės atkūrimą: aš pritariu Komisijos pasiūlymui skirti 250 mln. eurų skubiam finansavimui, kai tik Zimbabvė turės teisėtą ir patikimą vyriausybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. (PT) Aš balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl padėties Zimbabvėje, smerkiančią R. Mugabės režimą.

Vyriausybės smurto prieš opoziciją kampanija, iš to išplaukiantys žmogaus teisių pažeidimai ir demokratinių principų nepaisymas yra nepriimtinas. Civilizuotas pasaulis nedvejodamas turi pasmerkti tai, kas vyksta Zimbabvėje. Politinis persekiojimas, neturintis pagrindo smurtas, badas, daugelio piliečių kančios ir mirtys – R. Mugabės dabartinis „darbas“, kuris turi keliauti į istorijos metraščius. Zimbabvės žmonės nusipelno geresnės dalios. Aš tikiu, kad tarptautinės bendruomenės veiksmai labai svarbūs sprendžiant dabartinės humanitarinės krizės problemą. Europos Sąjunga turi parodyti pavyzdį.

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. (PL) Aš balsavau už rezoliuciją dėl Zimbabvės. Tai, ką daro Robertas Mugabė, yra nepriimtina. Aš nevadinu jo prezidentu, nes tai, kas neseniai vyko Zimbabvėje, negalima pavadinti rinkimais. Aš sutinku su vienu Namibijos politiku, kuris pasakė, kad be tradicinių ligų, su kuriomis turi grumtis Afrika – pavyzdžiui, maliarija, tuberkulioze ir AIDS - šiandien pavojingiausia liga, kuria reikia užsiimti kuo skubiau, yra mugabeizizmas. R. Mugabė tapo savo paties žmonių priešu. Labai nuvilia, kai laikas paverčia už laisvę ir nepriklausomybę kovojusį žmogų despotu. Aš tikiuosi, kad afrikiečiai atmerks akis ir supras, kad tokie kaip R. Mugabė yra blogis visai Afrikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. (FI) Gerb. pirmininke, aš balsavau už rezoliuciją dėl padėties Zimbabvėje, nes liepos 27 d. prezidento R. Mugabės teroro valdžia dar kartą atvirai pasityčiojo iš tarptautinės bendruomenės nuomonės, teisingumo ir demokratijos. Negali būti jokių ginčų, kad prezidento rinkimai Zimbabvėje buvo neteisėti, o smurtas, žmogžudystės, opozicijos suėmimai ir persekiojimas šalyje – ypač žiaurūs teisingumo nebuvimo įrodymai.

Kaip tvirtinama rezoliucijoje, Zimbabvei labai reikia tarpininkavimo proceso, kuriame dalyvautų įvairūs dalyviai iš tarptautinės bendruomenės ir Afrikos. Dialogo šalys turi pasiekti tvarius rezultatus dėl Zimbabvės ir tai bus įmanoma tik tuo atveju, jei dalyvaus visa tarptautinė bendruomenė ir jos didelės demokratinės pajėgos. Zimbabvės žmonės turi tvirtą demokratijos troškimą.

Padėtis Zimbabvėje yra visos tarptautinės bendruomenės ir Afrikos valstybių bendruomenės reikalas, todėl neabejotinai būtina, kad mes pripažintume R. Mugabės tironiją. Deja, Kinija ir Libija nepritaria tarptautinės bendruomenės nuomonei šiuo klausimu.

ES turi palaikyti ir skatinti tas Afrikos valstybes, kurios siekia boikotuoti Zimbabvę santykių su Afrika srityje. Priešingai – Pietų Afrikos politinė ir ekonominė parama R. Mugabės valdžiai ir pabėgėlių zimbabviečių ištrėmimas iš Pietų Afrikos prieštarauja mūsų bendroms vertybėms. Be to, aš norėjau pareikšti savo paramą rezoliucijoje išdėstytai idėjai, kad šis ginčas gali ir turėtų turėti neigiamų pasekmių ES ir Pietų Afrikos santykiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean Lambert (Verts/ALE), raštu. − Šiandien aš balsavau už rezoliuciją ir tikiuosi, kad Taryba vykdys ją ryžtingais koordinuotais veiksmais. Be to, aš tikiuosi, kad besikeičiančios pažiūros, kurios pastebimos Afrikos lyderių kalbose, taip pat reikš, kad mes neturime kęsti R. Mugabę jam dalyvaujant tarptautiniuose susitikimuose ES teritorijoje. Dabartinė R. Mugabės valdžia buvo įgyta per kraują ir jo žmonių kančias. Mūsų vyriausybės neturėtų sunkinti padėties per prievartą grąžindamos žmones į Zimbabvę. Čia jos ne tik gali pačios atsidurti fiziniame pavojuje, bet ir prisidėti prie padėties nestabilumo ir sunkumų dėl mažėjančių išteklių. Suteikiant šiems žmonėms teisėtą migracijos statusą ir leidžiant jiems dirbti, būtų viena garantuota pozityvi priemonė, kurią galėtų pasiūlyti mūsų vyriausybė: tai taip pat reikštų, kad esant galimam grįžimui žmonės grįžtų atgal su naujais įgūdžiais ir galimais finansiniais ištekliais, kurie padėtų plėtrai. Iš tikrųjų vyriausybė turėtų taikyti tokią politiką tiems, kurie negali grįžti į konfliktuojančias šalis. Zimbabvės žmonėms reikia mūsų paramos visais įmanomais būdais.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Padėtis Zimbabvėje yra nerimo priežastis. Aš prisidedu prie savo kolegų ir smerkiu Zanu-PF partijos elgesį per rinkimus ir norėčiau pabrėžti, kad liepos 27 d. rinkimai negali būti laikomis teisėtais. Turėtų būti organizuojami nauji rinkimai, kuriuose būtų laikomasi demokratinių normų. Pasiūlymas siekti susitarimo dėl pereinamosios administracijos šalyje vertas tyrimo kaip būdas išeiti iš dabartinės padėties be išeities, kurioje šiuo metu yra Zimbabvė. Aš balsavau už rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Aš smerkiu padėtį Zimbabvėje ir raginu visus Europos Parlamento narius, Komisiją bei visas nacionalines vyriausybes pasmerkti R. Mugabę ir siekti įveikti šią krizę. Aš pritariu G8 pareiškimui, kuriame jie atsisako pripažinti bet kokios vyriausybės, kuri neišreiškia Zimbabvės žmonių valios, teisėtumą.

 
  
  

– Pranešimas: Karl von Wogau (A6-0250/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už savo kolegos iš Vokietijos Karlo von Wogau pranešimą savo iniciatyva dėl kosminės erdvės ir saugumo. Atėjo laikas bendram požiūriui į gynybinius Europos interesus kosminėje erdvėje. Kiekvieną dieną darosi vis aiškiau, kad kosminės erdvės priemonės būtinos siekiant, kad Europos Sąjungos politiniai ir diplomatiniai veiksmai būtų pagrįsti nepriklausoma, patikima ir išsamia informacija, kuri padėtų vykdyti konfliktų prevencijos politiką, krizių valdymo operacijas ir užtikrinti pasaulio saugumą, ypač kontroliuoti masinio naikinimo ginklų platinimą, jų transportavimo priemones, ir tikrinti, kaip laikomasi tarptautinių sutarčių, vykdyti su tarptautine šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės kontrabanda susijusias patikras, saugoti svarbią infrastruktūrą ir Europos Sąjungos sienas, taip pat užtikrinti civilinę saugą stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių atvejais. Šiuo atžvilgiu „Galileo“ yra ES kertinis akmuo kosminėje erdvėje. Šis požiūris turėtų būti glaudžiai susijęs su Europos gynyba ir parama Europos gynybos pramonei ypač oro ir kosminės erdvės sektoriuje.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Europos Sąjunga turi vystyti savus kosminės erdvės pajėgumus. Mes esame prieš ginklavimąsi kosmose, bet pripažįstame, kad tuo metu, kai JAV atsisako glaudžiai bendradarbiauti su Sąjunga dėl bendro palydovinių įrenginių naudojimo taikos ir karo metu, mes neturime kitos alternatyvos, kaip tik pabandyti kurti savo sistemą Europoje.

Europos bendros užsienio ir saugumo politikos ir Europos saugumo ir gynybos pajėgumų vystymui reikia kosminės erdvės masto. Karlas von Wogau – Saugumo ir gynybos pakomitečio pirmininkas – šiuo pranešimu, pagal kurį mes vėliau turėtume veikti, pasitarnavo Parlamentui ir Europai.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Būtų sunku pasiekti didesnį aiškumą.

Pranešime savo iniciatyva dėl „Kosmoso ir saugumo“, EP dauguma atmetė mūsų pasiūlymus, kuriuose:

- pabrėžta, kad kosmoso naudojimas turi tarnauti tik ne karinėms reikmėms, atmetant bet kokį tiesioginį arba karinį naudojimą;

- pabrėžta, kad „Galileo“ yra išimtinai nekarinis projektas.

Tuo pačiu metu ji patvirtino, be kitų, šias pavojingas priemones:

- „Galileo“ reikalingumą savarankiškoms ESGP operacijoms ir Bendrajai užsienio ir saugumo politikai (BUSP);

- bendros koncepcijos kūrimą dėl geokosminės žvalgybos politikos, sukuriant sąlygas ESPC įtraukti į kiekvienos ESGP operacijos, kuriai reikalingas kosminis stebėjimas ir kosminė žvalgyba, planavimą;

- kad ES ištirtų finansinės pagalbos ESPC suteikimo iš ES biudžeto galimybę siekiant suteikti pakankamai lėšų, kad būtų patenkinti didėjantys ESGP operacijų poreikiai;

- galimybę finansuoti ES biudžeto lėšomis būsimas Europos palydovines telekomunikacijos sistemas, kurių reikia ESGP operacijoms vykdyti.

Kitaip tariant, patvirtino „Galileo“ projekto militarizavimą ir augantį bendrijos biudžeto naudojimą kariniams tikslams. Taigi, mūsų balsas „prieš“.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Hedh (PSE), raštu. (SV) Aš balsavau prieš pranešimą, nes tikiu, kad kosmosas turėtų būti naudojamas taikiems tikslams. Pranešime nueita pernelyg toli.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš pritariu Karlo von Wogau pranešimui dėl kosmoso saugumo. Pritariu pranešėjo sąlygai, kad kosmosas neturėtų būti apginkluotas. Savanoriškų priemonių, kurios galėtų padidinti kosmoso saugumą, plėtojimas yra pozityvus veiksmas užtikrinant atsakingą kosmoso politiką. Bendrijos biudžetas, iš kurio finansuojama ESGP, šiuo metu yra tarpvyriausybinis, todėl aš manau, kad pranešime netiktų iš anksto nuspręsti tokias išlaidas. Šios pažiūros atsispindi mano balsavime.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Kosmoso naudojimas yra būtinas ES imperialistinių intervencijų veiksmingumui. Ši išvada yra iš pranešimo, kurį priėmė Europos Parlamentas dėl ES kosminės erdvės ir saugumo. Pranešime pabrėžiama būtinybė naudoti kosminę erdvę ES valstybėms narėms dalyvaujant JT, NATO ir panašių organizacijų operacijose. Joje raginama sparčiai vystyti EGNOS ir „Galileo“ programas, iki galo sukurti ES palydovų centrą ir per Europos kosmoso agentūrą koordinuoti ES valstybių narių palydovinio ryšio sistemas šnipinėjimo ir sekimo tikslais, kad būtų apsirūpinama „nepriklausoma, patikima ir išsamia informacija, kuri padėtų vykdyti konfliktų prevencijos politiką, krizių valdymo operacijas…“

Vien tik 2007–2013 m. ES biudžetas jau skiria milžinišką 5,26 mlrd. eurų sumą šiems tikslams. Šis faktas, kaip ir sprendimas paspartinti „Galileo“ programos įgyvendinimą, rodo, kad ES ketina įjungti kosminės erdvės naudojimą į strateginius išteklius bei pajėgumus siekiant remti Bendrą užsienio ir saugumo politiką bei Europos saugumo ir gynybos politiką – kitaip tariant – ES imperialistinių intervencijų visame pasaulyje mechanizmą.

Visų tų aplinkybių sąlygomis pranešimo apeliavimas į kosminės erdvės nemilitarizavimą – tipiškas imperialistinių politinių oratorių keliančio pasipiktinimą dviveidiškumo įrodymas yra didžiausia veidmainystė.

 
  
MPphoto
 
 

  Glenis Willmott (PSE), raštu. − Europos parlamentinė darbo partija pritaria Parlamento pranešimui ir mes ypač palaikome ES elgesio kodekso dėl veiklos kosminėje erdvėje sukūrimą, kaip ir savanoriškų priemonių, kurios galėtų padidinti kosminės erdvės saugumą, sukūrimą.

Tačiau mes nerimaujame ne dėl iš anksto nuspręstų sprendimų dėl būsimo ES biudžeto. ESGP veikla finansuojama iš bendrijos biudžeto, kuris šiuo metu yra tarpvyriausybinis. Todėl mes balsavome prieš du pakeitimus, kuriuose tai buvo pasiūlyta su kosmine erdve susijusios ESGP veiklos atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. - Tuo baigiami paaiškinimai dėl balsavimo.

 

7. Balsavimo pataisymai ir ketinimai (žr. protokolą)
  

PIRMININKAUJA: HANS-GERT PÖTTERING
Pirmininkas

 

8. Prancūzijos pirmininkavimo programos pristatymas (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas yra Tarybos pareiškimas dėl Prancūzijos pirmininkavimo programos pristatymo.

Prezidente Nicolas Sarkozy, aš norėčiau pasveikinti jus atvykusį į Europos Parlamentą, kaip einantį Tarybos pirmininko pareigas asmenį.

(Plojimai)

Aš žinau, kad šiandien jūs prisijungiate prie mūsų čia po ilgos kelionės iš Japonijos. Sveikas atvykęs į Europos Parlamentą, Tarybos pirmininke.

(Plojimai)

 
  
  

Aš taip pat norėčiau pasveikinti Europos Komisijos pirmininką José Manuelį Durćo Barrosą, kuris, kaip ir Europos Tarybos pirmininkas, ką tik grįžo iš Japonijos. Ši kelionė buvo varginanti, todėl aš nepateiksiu kitų preliminarių pastabų.

 
  
  

Tarybos pirmininke, norėčiau iš karto pakviesti jus pasisakyti Europos Parlamente.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicolas Sarkozy, Tarybos pirmininkas. (FR) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, man didelė garbė sakyti kalbą jūsų asamblėjoje tokiu kritišku Europai momentu. Aš puikiai žinau, kad mes jaučiame didelę atsakomybę. Žinoma, kaip Tarybos pirmininkas aš turiu didelę atsakomybę, bet visų proeuropiečių atsakomybė yra tokia pati.

Kaip mes ištrauksime Europą iš krizės, į kurią ji yra patekusi? Kaip mes užkirsime kelią nejudamumui? Kaip mes įveiksime savo nesutarimus ir priversime juos tarnauti tam pačiam Europos idealui? Čia mes stovime Europos demokratijos centre. Kiekvienas iš jūsų, turinčių garbės posėdžiauti šiame Parlamente, turėjo užsitarnauti savo tėvynainių paramą. Čia yra vyrų ir moterų kairėje, viduryje ir dešinėje, čia yra atstovai iš 27 šalių. Tačiau šiandien mes turime paversti savo nesutarimus stiprybe dėl sergančios Europos Sąjungos.

Mes turime padaryti šiuos nesutarimus galimybe nuraminti Europos piliečius, kurie nerimauja. Mes turime išsaugoti demokratijos veiklumą, o tai reiškia, kad mes turime dalyvauti diskusijose ir tuo pačiu metu kurti Europos, kuri atmeta nejudamumą, įvaizdį. Visi turi dalyvauti Europos šeimoje, turinčioje savo 27 valstybes nares – niekas neturi būti paliktas už jos ribų. Mus skiria vos keli mėnesiai nuo svarbios Europos Parlamentui datos. Svarbu, kad kiekvienas tai suprastų. Tuo pačiu mes šį rytą turime sudaryti įspūdį apie Europą, kuri dirba visiems.

Radome išeitį iš mažiau lengvesnių padėčių nei ta, kurioje dabar Europa yra atsidūrusi. Jeigu aš galiu kalbėti laisvai, suprasdamas, kad, kaip Tarybos pirmininkas, privalau kalbėti visų vardu, atsižvelgti į visų jautrias vietas ir pasiūlyti teisingus atsakymus.

Pirmas pastebėjimas: mes turime institucinę problemą. Valstybių arba vyriausybių vadovai pabandė rasti kompromisą pasinaudodami Lisabonos sutartimi. Niekas negali pasakyti, kad Lisabonos sutartimi buvo ketinama išspręsti visas mūsų problemas, bet ji buvo ir lieka visiems priimtino kompromiso išraiška. Aš pats, kaip Prancūzijos Respublikos prezidentas, turiu vykdyti savo pareigas. 2005 m. Prancūzija balsavo prieš ir tai sukėlė jai problemų. Gerbiamieji Parlamento nariai, klausimai, į kuriuos mes turime atkreipti dėmesį, yra labai sunkūs ir sudėtingi. Pabandykime pateikti visiems idėją, su kuria mes dirbame, be slaptų motyvų ir be išankstinio nusistatymo. Būtent to tikimasi iš mūsų.

(Plojimai)

Prieš rinkimus aš pasiūliau Prancūzijos žmonėms parlamentinę Lisabonos sutarties ratifikaciją. Prieš rinkimus aš pasakiau, kad nerengsiu referendumo Prancūzijoje. Aš pasakiau tai Prancūzijos žmonėms demokratiška dvasia, tai buvo pasirinkimas, kurį aš padariau likus trims dienoms iki mano išrinkimo ir kuris galėjo būti labai reikšmingas. Nesigailiu šio pasirinkimo. Aš iš tikrųjų tikiu, kad instituciniai klausimai būdas, kuriuo mes tvarkome reikalus Europoje labiau tinka parlamentui nei referendumams. Tai yra politinis pasirinkimas, kurį aš darau (plojimai), ir politinis pasirinkimas, kurį aš padariau savo šalyje prieš rinkimus. Todėl jis yra visiškai demokratiškas.

Dabar mes turime Airijos balsavimo problemą. Žinoma, ne prancūzui spręsti apie šiuos rezultatus turint omenyje ankstesnius olandų ir prancūzų balsavimus prieš. Todėl liepos 21 d. pirmą kartą kaip Tarybos pirmininkas aš vyksiu į Airiją išklausyti, įsitraukti į dialogą ir pabandyti rasti sprendimus. Pirmininkaujanti Prancūzija spalio arba gruodžio mėn. pasiūlys būdą ir, kaip aš tikiuosi, sprendimą, susitarusi su Airijos vyriausybe.

Problema yra tokia: mes turime vengti vienu metu skubinti savo draugus airius ir dar nustatyti, kokiomis sąlygomis ir su kokia sutartimi mes ketiname organizuoti 2009 m. Europos rinkimus. Todėl mes turime truputį laiko, bet ne tiek daug. Mes turime bendrapiliečius informuoti, kokiu pagrindu mes ketiname organizuoti Europos rinkimus. Pagrindu bus Lisabonos sutartis arba Nicos sutartis. Šiuo atveju nebus naujos institucinės konferencijos. Šiuo atveju nebus naujos sutarties. Bus arba Lisabonos, arba Nicos sutartis.

Galiu pridurti, kad būtų visiškai aišku tai mano nuomonė, bet jos neprimetu kaip tiesos – kad aš esu vienas iš tų, kurie visada pritarė Europos plėtrai. 2004 m. plėtra pasisekė. Šeima vėl kartu mes neturėtume gailėtis. Tačiau aš esu vienas iš tų, kurie visada norėjo, kad Europai pakaktų išminties prieš plėtrą sukurti naujas institucijas. Tai buvo klaida ir šiandien mes mokame už ją. Būtų buvę drąsiau sukurti institucijas prieš plėtrą.

Aš noriu būti visiškai atviras šiuo klausimu. Žinoma, neapgailestauju dėl plėtros. Šeima turi likti kartu. Tačiau esu tvirtai įsitikinęs, pirmininke Hansai-Gertai Pötteringai, kad mes neturime daryti tų pačių klaidų dar kartą. Jeigu liekame su Nica, turime 27 narių Europą. Jeigu norime plėtros – o asmeniškai aš noriu – mums prieš plėtrą reikia sukurti naujas institucijas. Kas galėtų pagalvoti, kad Europa, turėdama savo 27 valstybes nares, nesugebėtų sukurti savo institucijų ir neturėtų kitų prioritetų, išskyrus siekimą išsaugoti plėtrą? Reikalai turi būti aiškūs jeigu mes norime plėtros – o mes jos norime– mums reikia naujų institucijų.

(Plojimai)

Leiskite man pridurti – ir aš sakau tai Martinui Schulzui – kad aš esu už Balkanų priėmimą, nes mūsų draugai kroatai, kaip ir mūsų draugai serbai, neabejotinai yra europiečiai. Tačiau dauguma plėtros šalių negali sakyti „mes nenorime Lisabonos“ ir tuo pačiu metu „mes norime plėtros“. Yra Lisabona ir plėtra. Tai nėra šantažas, nes Europoje mes nešantažuojame. Tai yra nuoseklumo, sąžiningumo ir logikos klausimas. Todėl dėl Kroatijos mes turime tęsti derybas, bet visi turi prisiimti savo įsipareigojimus. Jeigu Europa ketina plėstis, o ji turi plėstis, tai turi būti daroma su naujomis institucijomis.

Kita nuomonė: šen bei ten europiečių diskusijose aš dariau įspūdį žmonėms sakydamas „gerai išnagrinėjus nesvarbu, ar mes turime skirtingų greičių Europą.“ Galbūt vieną dieną mes vis dėlto privalėsime turėti skirtingų greičių Europą, bet ją galima turėti blogiausiu atveju. Europa sumokėjo brangiai už tai, kad buvo padalinta gėdos siena. Europa sumokėjo brangiai už diktatūrą, primestą 80 mln. europiečių. Gerai pagalvokime prieš palikdami ką nors už ribos.

Kai mes derėjomės dėl Lisabonos sutarties Briuselyje, Prancūzija kovojo siekdama užtikrinti, kad Lenkija galėtų užimti savo vietą Lisabonos sutartyje. Kaip mes galime pasakyti 38 milijonams lenkų, kad daug lengviau nusimesti diktatūros jungą, kurį jie nešė ir iš kurio jie išsilaisvino tokių įžymių žmonių kaip Lechas Valensa ir Jonas Paulius II dėka, nei likti laisvoje Europoje? Šioje šeimoje yra 27 narės. Niekas neturėtų likti už ribos. Mes privalome priimti visus į europiečių šeimą – pagaliau būtent ta kryptimi dirbs pirmininkaujanti Prancūzija.

(Plojimai)

O dėl kitų klausimų, mano manymu, mes galime pasiekti sutarimą – niekas nebūtų blogiau Europai nei sudaryti buvimo nejudriais įspūdį, nes ji išgyvena dar vieną institucinę dramą. Tai būtų baisūs spąstai mums, į kuriuos galėtume įkliūti. Mes atmetame institucijas, kurios pasmerkia mus būti nejudrius, bet tuo pačiu europiečiai nekantrauja, nes jie mano, kad mes esame pernelyg nejudrūs.

Nepaisant institucinės problemos ir galbūt netgi dėl institucinės problemos Europos pareiga yra veikti ir veikti dabar. Tai yra signalas, kurį pirmininkaujanti Prancūzija mūsų visų vardu norėtų pasiųsti europiečiams. Mes dalyvaujame institucinių problemų sprendimo procese, bet mes nesame pasmerkti neveiklumui. Tuomet kas yra mūsų prioritetai?

Pirmas – pademonstruoti europiečiams, kad Europa gali juos apsaugoti. Dabar aš norėčiau pasakyti kai ką apie žodį „apsauga“. Nuo labai senų laikų, kai žmonės rinkdavo vyriausybę, tai buvo daroma dėl to, kad vyriausybė apsaugotų juos. Gerb. pirmininke, Europa turi pasiūlyti apsaugą be protekcionizmo. Protekcionizmas niekur neveda. Patirti, kad šiandien Europos piliečiai mano, jog Europa, kuri buvo sukurta siekiant apsaugoti juos, yra greičiau nerimo nei apsaugos šaltinis, yra iš tiesų žingsnis atgal. Todėl mes turime parodyti, kad Europa ketina apsisaugoti.

Pirmasis – energijos ir klimato paketas. Jeigu yra kokia nors sritis, kurioje mūsų tautos nieko negali padaryti veikdamos po vieną, tai ji yra mūsų planetos ekologinės pusiausvyros palaikymas. Kai tai siejama su tarša, CO2 ir ozono sluoksniu, sienos tarp mūsų šalių yra nesvarbios. Rizika yra didelė: nuo TKKK ekspertų susitikimo mes suvokiame, kad mes esame paskutinė kartą, kuri gali užkirsti kelią katastrofai. Paskutinė karta! Jeigu dabar nieko nedarysime, ateities kartos galbūt sugebės apriboti daromą žalą, bet jie nesugebės jos sustabdyti.

Pasaulyje kalbama: „Aš noriu ką nors daryti su sąlyga, jei kiti pradės pirmi.“ Esant tokio tipo samprotavimui mūsų vaikaičių vaikaičiai niekada nesulauks jokių priimtų sprendimų. Jeigu mes, europiečiai, lauktume, kol kiti padarys ką nors prieš mums pradedant veikti, mums galėtų tekti laukti ilgai. Mes sukūrėme Europą siekdami perduoti savo civilizacijos modelį pasauliui ir apginti savo vertybes.

Tarp kitų vertybių yra įsitikinimas, kad pasaulis bus pasmerktas, jeigu mes tučtuojau nepriimsime sprendimo. Europa turi rodyti pavyzdį. Europa turi skatinti savo pavyzdžiu. Mes turime tikslą: 2009 m. konferenciją. Ši konferencija turi valdyti ir organizuoti etapą po Kioto. Europa turi atvykti į ją susivienijusi ir apsisprendusi priimti energijos ir klimato kaitos dokumentų paketą. Jeigu mes to nepadarysime, neturėsime jokių svertų, kurie leistų priversti kinus, indus, sparčiai kylančias šalis ir amerikiečius dėti pastangas, dėl kurių mes esame susitarę. Todėl būtina, kad vadovaujant pirmininkaujančiai Prancūzijai priimtume energijos ir klimato dokumentų paketą, kurį pateikė Komisija.

(Plojimai)

Tai yra reiklus ir keblus dokumentų paketas, bet aš norėčiau apeliuoti į visų atsakomybės jausmą. Jeigu kiekviena šalis pradeda norėti persiderėti dėl savo konkrečių sunkumų ir reikalų, su kuriais jos turi problemų, tai, gerbiamieji Parlamento nariai, mes niekada nepasieksime susitarimo. Todėl pirmininkaujanti Prancūzija kviečia Europos Parlamentą susitelkti ties tuo klausimu, kad mes galėtume priimti energijos ir klimato dokumentų paketą artimiausių šešių mėnesių laikotarpiu. Tai yra prioritetas. Tai nėra kairiųjų ar dešiniųjų prioritetas – tai paprasčiausiai yra sveikas protas. Jeigu įsivelsime į derybas su kiekviena valstybe nare atskirai, mes neturėsime galimybės pasiekti tikslą.

Dabar, savaime suprantama, yra punktų, kuriuos reikia išsiaiškinti arba pritaikyti. Aš mąstau apie labai sunkų dalyką: būtent problemas mūsų įmonėms, kurioms mes tikrai ketiname įvesti taisykles, siekdami išlaikyti planetos pusiausvyrą. Ar mes turėtume Europoje įvesti būtinas taisykles savo įmonėms ir tuo pačiu metu toliau importuoti produktus iš šalių, kurios nesilaiko jokių taisyklių, kurias mes įvedame savo įmonėms? Tai ne protekcionizmo klausimas – tai sąžiningumo, teisingumo ir atsisakymo būti naiviais klausimas. Tai yra apsisprendimo dėl sienų mechanizmo problema. Ar turėtų būti laisvos kvotos arba reguliavimo mechanizmai? Aš nežinau, tačiau bet kuriuo atveju mes turime tai aptarti.

(Plojimai)

Antras klausimas: aš suprantu, kad iš kai kurių šalių – mąstau apie tas šalis, kurios prisijungė prie mūsų 2004 m. ir didele dalimi priklauso nuo iškastinio kuro savo energetikai – reikalaujama nemažų pastangų. Šios šalys sako mums, kad „mes 10 metų turėjome augimą – neatimkite to iš mūsų.“ Be abejo, visiems yra galimybė patirti nuosmukį, todėl su Komisijos pirmininku mes turime dirbti šiuo klausimu taip, kad visi suprastų, jog jie nebus pasmerkti nuosmukiui, vargui, skurdui ir nedarbui. Šis energijos ir klimato kaitos dokumentų paketas yra neabejotinas prioritetas mums. Pasaulis negali laukti – Europa turi rodyti kelią.

Antras punktas: iš 27 šalių dabar 24 yra Šengeno erdvėje kitaip tariant, 24 šalys iš 27. Jūs sakote, kad 23? Gerai, tuomet 23, tačiau tai vis dar nėra blogai. Šiuo atveju neįeina šalys, kurios nėra Europos Sąjungos narės, bet – ir dėl to mes dažnai diskutuojame yra Šengeno erdvės dalis. Taigi, ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes apsisprendėme dėl visiškos judėjimo laisvės tarp Šengeno erdvės šalių.

Aš norėčiau pasakyti Parlamento politinių frakcijų lyderiams ir nariams, kad Prancūzijoje mes su Bernardu Kouchneriu ir Jeanu-Pierreu Jouyetu priėmėme sprendimą, nors jį nebuvo lengva priimti. Nuo liepos 1 d. nebėra jokių kliūčių, trukdančių patekti į Prancūzijos darbo rinką, nes aš paskelbiau, kad panaikinsiu visus apribojimus, dėl kurių susitarė mano pirmtakai. Bet kuris darbuotojas iš bet kurios ES šalies gali atvykti į Prancūziją ir joje dirbti.

(Plojimai)

Tai padaryti nebuvo taip paprasta, nebuvo taip lengva. Taip ar kitaip Parlamento nariai iš Prancūzijos pataisys mane, jei aš klystu – man buvo sakoma, kad būtų katastrofa, jei aš paskelbčiau šį sprendimą. Kaip įprasta, mes priėmėme sprendimą ir jokia katastrofa neįvyko. Nesu patenkintas ginču dėl liūdnai pagarsėjusio Lenkijos santechniko, tai nesuteikia mano šaliai arba iš tikrųjų Europai gero vardo. Ne dėl to mes visi kūrėme Europos Sąjungą.

(Plojimai)

Nepaisant to, ar dabar, kai mes nebeturime jokių mus skiriančių sienų, yra sąžininga ir protinga kiekvienam iš mūsų priimti sprendimus dėl savo imigracijos politikos, nekreipiant dėmesio į kitų šalių apribojimus? Europos paktas dėl imigracijos ir prieglobsčio yra svarbiausias dokumentas pirmininkaujančiai Prancūzijai dėl dviejų priežasčių.

Pirma iš jų – ir galiu pažvelgti į salės kairiąją pusę yra ta, pagal kurią, jei mes visi, jei visos Europos šalys turės Europos imigracijos politiką, mes pašalinsime imigracijos klausimą iš nacionalinių diskusijų, kuriose ekstremistai naudojasi skurdu ir baime siekdami pasitarnauti vertybėms, kurios nėra mūsų. Vienintelis būdas rengti atsakingą diskusiją dėl imigracijos – padaryti ją Europos politika. Daugiau jokių partizaniškų slaptų motyvų, įtikinėjant skirtingas jautrias problemas turinčias šalis dirbti kartu.

Aš prioritetu laikau tai, ką pasiūlė Brice Hortefeuxas ir ką patvirtino visi ministrai bei turėtų aptarti nuolatinis atstovų komitetas ir Europos Taryba. Tai parodys, kad Europa nenori būti tvirtove, kad ji neatsisako įsileisti žmones, kad jai reikia darbuotojų migrantų, tačiau negali įsileisti visų, kurie norėtų atvykti į Europą.

Leiskite pridurti, kad, kai reikalas liečia politinį prieglobstį, yra nelogiška vienam individui turėti galimybę pateikti 27 pareiškimus 27 demokratinėms šalims ir kiekvieną kartą gauti skirtingą atsakymą į tą patį klausimą. Leiskite pridurti, kad dėl plėtros su Afrika mes būsime stipresni, jei dirbsime kartu – tai yra antras pirmininkaujančios Prancūzijos prioritetas.

Trečias prioritetas: mes norime palaikyti koncepciją, apie kurią dažnai kalbama Europoje ir kuri lėtai daro pažangą – tai yra Europos gynybos koncepcija. Aš gerai žinau, kad šį klausimą supa daugybė nesutarimų, tačiau leiskite man pasakyti tai, kuo aš tikiu. Kaip, jūsų manymu, Europa gali tapti politine jėga ir priversti išklausyti jos nuomonę, jeigu ji negali apsiginti ir dislokuoti išteklius, palaikydama savo politiką?

Imkime Kosovo pavyzdį, kuris, mano manymu, yra Europos Sąjungos sėkmės istorija. Tai europiečių problema, kurią turi sureguliuoti patys europiečiai. Kaip europiečiai gali tai daryti toliau, jei jie neturi karinių ir žmogiškųjų išteklių, kad galėtų priversti vykdyti sprendimus, kuriuos mes priimame kartu? Kaip, jūsų manymu, Europa gali tapti labiausiai klestinčia ekonomine erdve pasaulyje, jeigu ji negali apsiginti?

Taip, mes turime NATO. Niekam neateitų į galvą tuo labiau man – užginčyti NATO naudingumą. Tai yra ne Europos gynybos politikos ar NATO pasirinkimo, bet NATO – aljanso su amerikiečiais – ir savarankiškos Europos saugumo politikos klausimas. Šios organizacijos turi būti kartu, o ne viena vietoj kitos. Leiskite man pridurti, kad mes negalime toliau turėti Europą, kuri užtikrina savo saugumą vos keturių ar penkių šalių indėliu, kai kitos pasikliauja šių keturių ar penkių šalių pastangomis. Valstybės narės negali toliau gaminti savo lėktuvus atskirai, turėti ginklų pramones, kurios konkuruoja viena su kita iki bankroto, ir galiausiai susilpnėti paprasčiausiai dėl to, kad jos nėra pakankami stiprios, kad galėtų turėti Europos gynybos politiką.

Ketvirtas prioritetas: nepaprastai kebli bendros žemės ūkio politikos problema. Dabar aš prieinu prie savo išvados, kuri susieta su tuo. Būtent dėl to, kad tai sunkumas, apie kurį mums būtina pakalbėti. Aš puikiai žinau, kad tarp mūsų yra žemės ūkio valstybių, kurios įnirtingai gina savo ūkininkų darbą, ir valstybių, kurios mano, kad ši politika kainuoja pernelyg daug.

Gerbiamieji Parlamento nariai, galbūt aš galėčiau kreiptis į jūsų sveiką protą. 2050 m. pasaulyje bus 9 milijardai gyventojų. Jau 800 mln. žmonių šiandien miršta iš bado. Kas 30 sekundžių iš bado miršta vaikas. Ar protinga prašyti, kad Europa sumažintų savo žemės ūkio produktų gamybą, kai pasaulyje yra toks didelis maisto produktų poreikis? Aš nemanau, kad tai būtų protinga. Kalbame ne apie Prancūzijos žemės ūkį – kalbame apie sveiką protą.

(Plojimai)

Leiskite man pridurti antrą punktą: nepriklausomai nuo to, ar jūsų šalis yra žemės ūkio šalis, ar ne, maisto tiekimo saugumas rūpi visiems. Ar būtų protinga teisėtai įvesti atsekamumo ir saugumo taisykles savo augintojams ir ūkininkams ir toliau importuoti mėsą į Europą iš šalių, kurios nesilaiko jokių taisyklių, kurias mes įvedame savo ūkininkams?

(Plojimai)

Trečias punktas: žemės ūkio produktų kainos niekada nebuvo tokios aukštos. Kaip tik dabar tinkamas laikas kalbėti apie kainas, apie subsidijas ir bendrijos pirmenybę. Be to, aš manau, kad laikotarpiu tarp bendrosios žemės ūkio politikos tikrinimo ir finansinio arbitražo, mes turime susitarti dėl tam tikrų koncepcijų pavyzdžiui, maisto pakankamumo ir maisto tiekimo saugumo Europoje.

Gerbiamieji Parlamento nariai, yra daugybė kitų klausimų: pavyzdžiui, didžiulė problema – socialinis aspektas. Gal galėčiau pereiti prie vieno klausimo. Aš matau tam tikrą prieštaravimą: kartais gyvuoja kryptingas požiūris, kad Europa neturėtų kištis į nieką ir kad turėtų kištis tik į sritis, kurios liečia ją. Tačiau tie patys žmonės, kurie kaltina Europą kišimusi į viską, yra pirmos pasirengusios kalbėti, kai mes nekalbame apie socialinį aspektą. Iki šiol valstybės narės visada norėjo, kad socialinė politika pirmiausia ir didžiausia dalimi priklausytų nacionalinei kompetencijai, nes pensijos ir sveikatos priežiūra visų pirma yra nacionaliniai klausimai.

Gerbiamieji Parlamento nariai, turime daug socialinių direktyvų, dėl kurių pirmininkas J. M. Barosso pasielgė gerai, įtraukdamas jas į darbotvarkę. Aš mąstau apie tuos, kurie priklauso įmonių taryboms, laikiną darbą ir nemažai pagrindinių taisyklių, kurios turi būti įvestos visiems, gyvenantiems Europoje. Pirmininkaujanti Prancūzija suteiks tam prioritetą.

Kiti klausimai taip pat turėtų būti įtraukiami į pirmininkaujančios Prancūzijos darbotvarkę, net jei jie nepriklauso Europos kompetencijai. Leiskite man pateikti kaip pavyzdį tai, kas jaudina mus visus: Alzheimerio liga. Daniel Cohn-Bendit pastaba ne prie mikrofono: „dar ne“). Danieli Cohn-Benditai, man niekada nebūtų atėję į galvą, kad kas nors, būdamas toks jaunas kaip jūs, jau galėtų būti paliestas ligos, kuri, nors ir neliečia jūsų, paliečia milijonus europiečių. Šie milijonai europiečių man yra tokie pat svarbūs, kaip ir jūsų sveikata.

(Plojimai)

Žinoma, subsidiarumo principas reiškia, kad tai nepriklauso Europos kompetencijai. Nepaisant to aš norėčiau, kad pirmininkaujanti Prancūzija organizuotų visų specialistų ir visų Europos šalių susitikimą, kad mes galėtume apsikeisti geriausia praktika, kad mūsų mokslininkai galėtų suvienyti savo jėgas siekiant daugiau sužinoti apie šią ligą ir kad mes kartu galėtume rasti sprendimą. Tik įsivaizduokite, ką tada europiečiai sakytų apie ligą: yra būdas išgydyti šias baisias ligas. Ką aš pasakiau apie Alzheimerio ligą galėtų būti taikoma vėžiui, kuris išskiria šeimas. Nėra motyvo kiekvienam dirbti atskirai siekiant rasti sprendimus dėl vėžio, kai mes kartu turėsime daugiau išteklių ir būsime stipresni.

(Plojimai)

Pagaliau dėl kultūros ir sporto leiskite man pasakyti, kad didelė klaida daroma siekiant nekalbėti apie problemas, kurios paliečia kasdieninį europiečių gyvenimą. Tai yra Europos kultūros išimtis. Mes turime padaryti kultūrą kasdieninių Europoje vykstančių diskusijų dalimi. Pasaulis neturi pataikauti vienai kalbai ir vienai kultūrai. Mes turime aiškiai imtis PVM vaizdajuostėms ir kompaktiniams diskams, kaip ir PVM knygoms, kur jūs nustatėte, klausimo.

O dėl sporto, kuris peržengia politines prarajas, leiskite man tiesiog pasakyti, kad norėčiau, jog Europoje būtų taikoma išimtis sportui, kaip taikoma išimtis kultūrai. Aš esu už žmonių ir prekių judėjimo laisvę, bet nepritariu idėjai, kad mes turėtume priversti savo futbolo klubus mokėti, pakenkdami investicijoms, kurias daugelis klubų investuoja į paauglius, nes jie turi likti su klubais treniravimosi tikslais. Išimtis sportui, kuri reikštų, kad sportas nepriskiriamas rinkos ekonomikai, turėtų sulaukti visų Europos Parlamento narių paramos.

(Plojimai)

Gerbiamieji Parlamento nariai, aš norėčiau atsiprašyti, kad užtrukau taip ilgai. Aš žinau, kur ketinu pateikti paskutinį pastebėjimą: ten, kur plaka Europos demokratijos širdis. Europa daug iškentėjo. Visų pirma ji nukentėjo nuo kai kurių iš mūsų bailumo – jie buvo labai patenkinti, galėdami leisti Europai mokėti už įsipareigojimus, kurie iš tikrųjų yra duoti tų politinių lyderių, kurie atsisakė ginti savo požiūrį Briuselyje.

(Plojimai)

Tai yra bailumas. Aš sakau tai Europos Parlamento pirmininkui ir Komisijos pirmininkui: pirmininkaujanti valstybė dirbs išvien su jumis. Jei kuri nors valstybė narė nesutinka, tegul tai pasako. Kaip sakiau Lenkijos prezidentui, jis pats derėjosi dėl Lisabonos sutarties, jis davė savo žodį ir jo žodis turi būti gerbiamas. Tai yra ne politikų, o moralės klausimas.

(Plojimai)

Tačiau Europa nukentėjo ir dar dėl kai ko. Europa nukentėjo dėl diskusijų stokos. Aš norėčiau tuo užbaigti, nes tai labai svarbu man. Mūsų institucijos yra nepriklausomos, bet nepriklausomybė nereiškia abejingumo. Jeigu mes, politiniai lyderiai, neturime drąsos diskutuoti, kas diskutuos? Apie ką diskutuoti? Kokia yra tinkama ekonominė strategija? Kokia yra tinkama pinigų politikos strategija? Kokia yra tinkama valiutų kurso strategija? Kokia yra tinkama palūkanų normų strategija? Žinoma, kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, ir aš sakau tai visų pirma savo draugams vokiečiams. Tačiau niekas neturi teisės kliudyti organizuoti diskusiją – konstruktyvią diskusiją.

Žinoma, visi nori susitarimo, pavyzdžiui, prekybos susitarimo, dėl kurio vyksta derybų procesas. Tačiau niekas neturėtų bijoti pasakyti, kad Europa neturi būti naivi. Mes turime diskutuoti apie laisvosios prekybos privalumus, tačiau mes taip pat turime pasakyti sparčiai kylančioms šalims, kad jie neturi pagrindo reikalauti tokių pačių teisių neprisiimdamos tokių pačių įsipareigojimų. Mes neturime bijoti rengti Europos diskusijos. Mes privalome įsitraukti į vertą pagarbos Europos diskusiją, tačiau neturime bijoti ginti savo įsitikinimus.

Mes neabejojame ECB nepriklausomybe, kai klausinėjame, ar protinga didinti palūkanų normas iki 4.25%, kai JAV palūkanų normos yra apie 2%. Mes dalyvaujame diskusijoje. Tai taiki diskusija, kurioje niekas neturi tiesos monopolijos. Iš tikrųjų jų neturiu aš ir neturi ekspertai, kurie turi pademonstruoti savo sprendimų veiksmingumą.

Šią dvasią atitinka tai, gerbiamieji Parlamento nariai, kad aš ketinu kartu su Prancūzijos ministrais prisiimti atsakomybę. Aš žinau, kad tai padaryti sunku. Žinau, kad būdamas Tarybos pirmininku jūs ginate ne savo šalies, bet Sąjungos interesus. Aš suprantu, gerb. pirmininke, kad mes turime dirbti kaip komanda 27 narių Europos labui, ir tikiuosi, kad per šešių mėnesių laikotarpį kiekvienas galės pasakyti: „Dėl jūsų dalyvavimo ir paramos Europa padarė pažangą.“

(Garsūs plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Europos Tarybos pirmininke, dėkoju jums už kalbą. Mes norime, kad jūs toliau demonstruotumėte drąsą, ryžtą ir ypač pasisekimą savo pirmininkavimo metu – nes, jei seksis jums, tai seksis ir Europos Sąjungai ir tuo pačiu Europos Parlamentui. Jūs galite būti užtikrintas, kad Europos Parlamentas yra jūsų pusėje, kai jūs ryžtingai prisidedate prie Europos Sąjungos vedimo į gražią ateitį. Europos Parlamentas palaikys jus atliekant šią užduotį.

Taip pat norėčiau pasveikinti ministrus, šiandien dalyvaujančius su jumis: Bernardą Kouchnerį, Brice Hortefeuxą, buvusį kolegą narį, ir ypač Europos reikalų ministrą Jeaną-Pierrą Jouyetą, kuris beveik visada dalyvauja čia Parlamente. Aš sveikinu jus visus kuo šilčiausiai atvykusius į Europos Parlamentą.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. – (FR) Gerb. pirmininke, Tarybos pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, aš esu patenkintas šiandien galėdamas dalyvauti su jumis Europos Parlamente pristatant šešių mėnesių Prancūzijos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Aš manau, kad šis pirmininkavimas bus kupinas veržlumo ir ryžtingumo bei turtingas konkrečių rezultatų, dėl kurių mes visi dirbsime. Jūs norėjote, kad Prancūzija grįžtų į Europą, Tarybos pirmininke, ir tai yra neabejotinai puikios naujienos mums visiems.

Europos piliečiai ir šiandien čia susirinkęs Europos Parlamentas tikisi iš pirmininkaujančios Prancūzijos labai daug dalykų. Kaip aš sakiau liepos 1 d. Paryžiuje vykusio mūsų susitikimo metu, Komisija bus šalia pirmininkaujančios Prancūzijos, siūlydama visą paramą užtikrinti Europos Sąjungos sėkmę per šiuos šešis mėnesius. Šiuo atveju netrūks iššūkių.

Globalizacija ir tarptautinė konkurencija tampa vis didesnė. Pasaulio laukia nauji iššūkiai, pavyzdžiui, iškastinio kuro stoka ir klimato kaita. Mes privalome veikti dabar, kad surastume bendrus sprendimus šiems iššūkiams. Visi šie veiksniai reiškia, kad Europai reikia reformuoti savo ekonomiką, kad taptų konkurencingesnė, modernizuoti savo socialinius modelius ir investuoti į švietimą, mokslinius tyrimus ir naujoves. Europa turi daug siurprizų ypač kaip viena iš pasaulio vadovaujančiųjų prekybos jėgų. Tačiau ji turi turėti drąsos prisitaikyti. Jeigu mes norime siūlyti apsaugą – turime prisitaikyti. Tai yra raktas.

Nėra prasmės prieštarauti, kad Europa išgyvena sunkų laikotarpį: Airijos balsavimas prieš ir pasaulinės ekonomikos klimatas, pakilusios naftos ir prekių kainos, staigus maisto produktų kainų šuolis ir infliacijos našta yra didžiausias perkamosios galios priešas. Be to, infliacija yra didžiausias socialinio teisingumo priešas, nes, kai yra didelė informacija, tais, kurie kenčia daugiausia, yra tie, kurių mažiausi atlyginimai, arba tie, kurie gyvena iš pensijos. Visi šie veiksniai meta šešėlį ant mūsų ekonomikų ir verčia mūsų politikus tiek Europos, tiek ir nacionaliniu lygmeniu, rinktis. Mes turime pasipriešinti šiai tikrovei priešingu kursu ir imtis jos su realizmu ir pasiryžimu.

Mes ką tik sugrįžome iš Japonijoje vykusio G8 viršūnių susitikimo, kuriame aš galėjau aiškiai pastebėti, kad Europos Sąjungos turima įtaka, taip pat lūkesčiai ir pagarba, kurios priežastimi ji yra, yra žymus kontrastas nusiminimui, kuris dažnai pasireiškia ES. Aš galiu pasakyti dabar – kaip niekada dabar – kad Europos Sąjunga matoma Europoje kaip pozityvi ir ryžtinga veikėja veikėja, turinti milžinišką įtaką pasaulio arenoje.

Paimkime du konkrečius klausimus, kurie buvo G8 viršūnių susitikimo dėmesio centre: klimato kaita ir plėtra – du klausimus, kuriais Europa ėmėsi iniciatyvos pasaulio lygmeniu. Dabar Jungtinės Valstijos prisijungė prie mūsų kovos su klimato kaita didžia dalimi pritardama mūsų požiūriams. Praėję metai Heiligendamm – aš prisimenu, kad mes turėjome didelių sunkumų – prezidentas Nicolas Sarkozy buvo ten – įtikinėjant amerikiečius ir rusus sutikti su privalomais 2050 m. tikslais. Dabar mes to pasiekėme. Tai padaryti buvo įmanoma dėl mūsų kaip Europos lyderio vaidmens. Aš didžiuojuosi tuo kaip Europos institucijos pirmininkas. Tai yra sėkmė, už kurią mes dar kartą turime būti dėkingi Europos vienybei.

Kitas pavyzdys yra plėtra ir ypač aukštos maisto produktų kainos, kurios kelia grėsmę visiems Tūkstantmečio plėtros tikslams (TPT). Be to, šioje srityje mes sugebėjome veikti kaip katalizatorius dėl praėjusio mėnesio Europos Tarybos išvadų, kuriose, cituoju, palankiai įvertintas „Komisijos ketinimas pateikti pasiūlymą sukurti ... žemės ūkiui besivystančiose šalyse remti skirtą naują fondą.“

Europos Komisija priims šį pasiūlymą kitą savaitę. Aš tikiuosi visiškos abiejų biudžetą priimančių institucijų paramos, kad Europa galėtų skubiai suteikti būtiną pagalbą ūkininkams – ypač Afrikoje gyvenantiems ūkininkams glaudžiai bendradarbiaujant kompetentingoms daugiašalėms organizacijoms. Ši parama yra būtina sukelti „žaliąją revoliuciją“, kurios Afrikai reikia dėl stabilumo ir klestėjimo, o jis, kaip jūs visi žinote, taip pat atitinka tiesioginius Europos interesus. Kaip pageidavo Europos Taryba, mūsų pasiūlymas neviršys dabartinės finansinės perspektyvos ribų. Mūsų metodo esmė – sutaupytos lėšos, kurias tarptautinių kainų kilimas leidžia Europai suformuoti kaip dalį jos žemės ūkio paramos politikos, skiriamos tiems, kuriuos šis didėjimas paliečia labiausiai. Yra kritiškų ir katastrofiškų padėčių visame pasaulyje. Jeigu jūs būtumėte galėję pasiklausyti, ką sakė Pasaulio banko prezidentas, jeigu jūs būtumėte galėję pasiklausyti kai kurių Afrikos šalių ir kitų šalių, atstovaujamų išplėstų susitikimų kalbose apie alkį ir badą, kuris dabar kelia realią grėsmę tokiam dideliam žmonių skaičiui pasaulyje, lyderių, jūs suprastumėte, kokiu mastu Europos pagalba yra būtina ir nepakeičiama.

(Plojimai)

Todėl aš manau, kad dar kartą galime parodyti gražų Europos ir Afrikos ūkininkų solidarumo pavyzdį, iliustruojantį faktą, kad Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) ir Plėtros politika ir turi veikti kartu, nes, kaip ką tik pasakė prezidentas Nicolas Sarkozy, maisto tiekimo saugumas yra globali problema ir mums reikia imtis jos kartu. Ne po vieną, o kartu.

Tiesa, kad yra nerimą keliančių problemų, tačiau tiesa yra ir tai, kad kaip niekad anksčiau Europos Sąjunga turi imtis svarbiausio vaidmens jas sprendžiant. Užuot mėgavęsi tuo, ką aš kartais vadinu palankumu krizėms – šiuo atveju netgi kalbama apie palankumo smukimui reiškinį Europoje – akcentuokime konkrečių ir pozityvių ES veiksmų vertę. Bet kuriuo atveju tai yra geriausias būdas spręsti tarptautinius klausimus, kuriuos iškėlė Lisabonos sutarties neratifikavimas Airijoje. Mes turime imtis jos, nes Lisabonos sutartis galėtų priversti mus dirbti veiksmingiau ir demokratiškiau, nors mes neturime naudotis ja kaip pasiteisinimu dėl nesugebėjimo skubiai reaguoti į mūsų piliečių poreikius.

Europos piliečiai laukia iš mūsų atsakymo. Geriausias atsakymas, kurį mes galime jiems duoti pasikalbėti su jais nuoširdžiai ir pademonstruoti, kad mes turime politinės drąsos. Pirmininkaujanti Prancūzija turi abiejų savybių su kaupu.

Europai patiriant išbandymą mes turime įrodyti, kad Europa dirba. Mes turime sutelkti dėmesį į politiką, kuri pritraukia Europą arčiau savo piliečių ir keičia jų kasdieninį gyvenimą. Labiau nei kada nors anksčiau mes nustatome Europos kryptį pagal rezultatus.

Aš esu įsitikinęs tuo asmeniškai. Jūsų pirmininkavimo prioritetai leis Europai priimti labai svarbius iššūkius, su kuriais ji susiduria, ir kartu rengtis ateities problemoms.

Aš pritariu prioritetui, kurį pirmininkaujanti Prancūzija suteikė integruotos energijos ir klimato kaitos politikos įvedimui. Kaip jūs, Tarybos pirmininke, sakėte, tai yra svarbiausias jūsų pirmininkavimo prioritetas, ir mes žinome, kiek jūs esate pasiryžęs iki metų galo užbaigti šį strateginį susitarimą, kuris suteiktų ES puikią poziciją siekiant imtis Kopenhagos derybų. Komisija suteiks savo visapusišką paramą, kad mes galėtume pasiekti ambicingą ir subalansuotą susitarimą su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis. Aš padariau jį savo institucijų prioritetu ir dar kartą norėčiau padėkoti Tarybos pirmininkui už jo nuolatinę paramą Europos Komisijos atskleisto energijos ir klimato kaitos dokumentų paketo klausimu.

Be to, mes turime pereiti prie kontroliuojamos imigracijos Europoje politikos. Pirmiausia mes turime atkreipti dėmesį į imigraciją, kuri yra būtina senėjančiai Europai tam tikruose ekonomikos sektoriuose ir kurią turi lydėti tinkama integracija, kad mes galėtume didžiuoti savo humanistine integracijos Europa, kurią siūlome tiems, kurie iš tikrųjų nori atvykti čia dirbti. Mėlynosios kortelės priėmimas pirmininkaujant Prancūzijai būtų svarbus žingsnis šia kryptimi.

Tačiau mums taip pat reikia užsiimti nelegalia imigracija ir išnaudojimu, kuris dažnai išplaukia iš to ypač palaikant pasiūlymą bausti tuos, kurie įdarbina nelegalius darbuotojus. Būtent šiuo atveju mes turime veiksmingai dėti daugiausia pastangų – mes turime ne grasinti vargšams darbuotojams, kurie tik nori dirbti Europoje, bet bausti tuos, kurie juos išnaudoja. Tokia praktika nedaro garbės Europai. Šiuo atveju nesuklyskime: mes turime būti praktiški imdamiesi imigracijos klausimo.

Aš esu tvirtai įsitikinęs, gerbiamieji Parlamento nariai, kad mūsų nesugebėjimas imtis šio klausimo rimtai ir atsakingai yra vienas iš didžiausių grėsmių Europai. Mes neišspręsime imigracijos problemos būdami atlaidūs visose srityse. Tai būtų geriausias pasiteisinimas ekstremistinėms ir ksenofobinėms jėgoms. Mums reikia būti griežtiems neteisėtos imigracijos atžvilgiu ir tuo pačiu demonstruoti, kad mes esame kilniaširdžiai ir vieningi integruodami migrantų bendruomenes, kurios nori prisidėti prie Europos augimo ir plėtros. Aš manau, kad mums reikia būti atviriems šiuo klausimu – mums reikia būti griežtiems nusikaltimų atžvilgiu ir toliau demonstruoti pagarbą žmogaus teisėms, kurios yra Europos civilizacijos ir mūsų Europos integracijos planų prekinis ženklas.

Savaime suprantama – tai jautrūs klausimai, kurie lengvai tampa ginčių ir nesutarimų priežastimi. Todėl Komisija norėjo pateikti subalansuotą pasiūlymą ir nusakė 10 pagrindinių principų, kad mes galėtume judėti į priekį kartu. Man buvo džiugu pamatyti, kaip pirmininkaujanti Prancūzija ir Prancūzijos teisingumo ir vidaus reikalų ministrai patvirtino integruotą metodą praėjusią savaitę Kanuose vykusio neformalaus susitikimo metu.

Aš labai noriu atkreipti dėmesį, gerbiamieji Parlamento nariai, kad Europoje, t. y. Šengeno erdvėje, kurioje judėjimo laisvė yra tikrovė, absurdiška toliau turėti 27 skirtingas imigracijos politikas. Mums reikia Europos imigracijos politikos.

Be to, ruošiama mūsų socialinė darbotvarkė. Negali būti dinamiško ir konkurencingo ekonominio modelio be tikro socialinio investavimo siekiant apsisaugoti nuo skurdo, atskirties ir išstūmimo iš visuomenės pavojaus. Prancūzija vienu iš savo prioritetų padarė naują socialinę darbotvarkę, kurią prie kelias dienas atskleidė Europos Komisija. Aš tam pritariu. Norėdami paruošti europiečius ateičiai mes turime pasiūlyti jiems galimybes, suteikti teisę į kokybiškas paslaugas, švietimą, sveikatos priežiūrą ir ilgalaikį solidarumą. Niekas Europoje neturėtų likti šalikelėje. Europa atsidavusi galimybėms ir solidarumui.

Gerbiamieji Parlamento nariai, per ateinančius šešis mėnesius bus pradėta įgyvendinti daug naujų projektų. Šiuo metu aš negaliu apibūdinti jų visų, tačiau galiu trumpai nusakyti du – aš norėčiau gerai įvertinti Europos gynybos ir Viduržemio jūros regiono sąjungos projektus, kurie bus atskleisti kitą sekmadienį Paryžiuje. Aš juos vertinu kaip dvi galimybes Europai įtvirtinti savo vaidmenį pasaulyje. Šiuo atveju taip pat priklauso nuo mūsų, ar paversti šią ambiciją konkrečiais veiksmais.

Aš linkiu Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai visokeriopos sėkmės, garantuodamas visišką Komisijos paramą ateinančių šešių mėnesių laikotarpiu, kuris žada būti jaudinantis.

Pirmoji politikų pareiga – pasirengti sutikti iššūkius ir padvigubinti pastangas siekiant sėkmingai juos priimti.

Kartu mes galime padaryti puikų darbą. Šiuo atveju aš norėčiau atiduoti pagarbą pastangoms, kurias pastaruosius kelis mėnesius rodė Prancūzijos vyriausybė, siekdama glaudžiai dirbti su Europos institucijomis. Institucijos, pirmininkaujanti valstybė ir valstybės narės turi dirbti išvien. Tai yra raktas į bendrą sėkmę, kurią mes esame skolingi Europos piliečiams, ir aš norėčiau pagerbti pasižadėjimą, kurį čia dar kartą davė Tarybos pirmininkas, kad kartu su Taryba, Parlamentu ir Komisija galėtume rasti konkrečius sprendimus konkrečioms problemoms, su kuriomis mūsų piliečiai susiduria kasdien.

 
  
MPphoto
 
 

  Joseph Daul, PPE-DE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, Tarybos pirmininke, Komisijos pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, Prancūzija nusprendė, kad jos pirmininkavimas bus su politiniu atsidavimu.

Mums reikia politinio atsidavimo, kad įveiktume sunkumus, su kuriais susiduria Europos integracija. Labiausiai įsišaknijęs sunkumas neabejotinai yra Airijos balsavimas prieš, aptartas šį rytą. Mes privalome sudominti savo piliečius, gyvenančius Europoje. Šiuo atveju yra daug priežasčių, kodėl jie turi abejonių, įskaitant baimes, siejamas su globalizacija, kylančiomis kainomis ir pasikeitimais tradicinėje šeimoje bei socialinių vertybių srityje.

Jeigu mes negalime įtikinti visų, kad dėl pagrindinių klausimų, pavyzdžiui, saugumo, klimato kaitos, energijos ir migracijos galima veiksmingai derėtis tik Europos lygmeniu – o pagrindinių pasaulio regionų atžvilgiu Europa taip pat turi būti pakankamai stipri, kad galėtų įtikinti Jungtines Valstijas, Indiją, Kiniją ir Braziliją mes negalime įsivaizduoti taikios ateities.

Be to, Prancūzijai bus reikalingas politinis atsidavimas siekiant įtikinti savo partneres, kad Lisabonos sutartis padės mums daug veiksmingiau ir demokratiškiau priimti sprendimus visais šiais bendrais klausimais. Tie mano frakcijos nariai, kurie priklauso Europos liaudies partijai, norėtų, kad visos valstybės narės, kurios to nepadarė, ratifikuotų sutartį pirmininkaujant Prancūzijai. Po apmastymų laikotarpio ir su visa reikiama pagarba, nekantriai laukiame, kaip mes darėme su Prancūzija ir Nyderlandais, kol Airija pasiūlys savo 26 partnerėms sprendimą padėčiai be išeities. Mes prašome visas valstybes nares susilaikyti nuo bet kokio pranašumo demonstravimo ir veikti atsakingai. Mūsų frakcija norėtų sulaukti šių institucinių diskusijų pabaigos ir mes esame įsitikinę, kad pirmininkaujanti Prancūzija dirbs šio tikslo siekimo kryptimi.

Pirmininkai, gerbiamieji Parlamento nariai, kol mes bandome apsiginkluoti geresne sprendimų priėmimo priemone, mūsų problemos kaupiasi. Tai eikvoja energiją, kuri geriau būtų eikvojama darbo vietų kūrimui, mūsų interesų gynimui ir mūsų socialinio modelio bei apskritai Europos propagavimui. Kaip aš sakiau, mums iš tikrųjų reikia politinio atsidavimo. Be to, mes turime įsitikinti, ar esame pasirengę imtis prioritetų, kuriuos ką tik atskleidė Tarybos pirmininkas. Mes turime veikti skubiai, kad galėtume išspręsti klimato kaitos, energijos, migracijos, maisto tiekimo saugumo ir gynybos problemas.

O dėl klimato kaitos ir energijos alternatyva yra aiški: visos valstybės narės yra įsitikinusios, kad jos turi daryti pažangą ir rodyti pavyzdį prieš Kopenhagos viršūnių susitikimą, todėl tokiu atveju mes turime priimti aiškius sprendimus iki gruodžio mėn., siekiant užsitikrinti savitarpiškumą iš mūsų tarptautinių partnerių pusės, nes kitaip jie nuspręstų, kad, nepaisant blogėjančių klimato sąlygų ir didėjant mūsų energetinei priklausomybei, jiems nebūtina imtis skubių veiksmų. Vargu ar reikia sakyti jums, į kokią pusę krypstą mano politinė frakcija.

O dėl imigracijos mes taip pat norime užbaigti šį veidmainiavimą. Nors ir nemažai šalių visame pasaulyje jau priėmė imigracijos politiką, kuri duoda gana gerus rezultatus, dauguma mūsų šalių atidėjo šį pasirinkimą. Atėjo laikas diskusijoms ir sprendimams šiuo klausimu, kurie turi būti pozityvūs, humaniški ir atsakingi. Europos pakto dėl imigracijos ir prieglobsčio projektas, dėl kurio buvo diskutuojama spalio mėn., yra žingsnis teisinga kryptimi, todėl aš pritariu ES ministrams dėl jų šios savaitės atsakymo į projektą, kurį parengė Brice Hortefeuxas. Jūs turite mūsų paramą, Brice Hortefeuxai.

Pagaliau aš norėčiau paminėti du klausimus, kurie yra labai artimi mano širdžiai ir nepaprastai svarbūs ateičiai ir mūsų nepriklausomybei: maisto tiekimo saugumą ir gynybą. Aš norėčiau, kad mes pagalvotume apie labiausiai nuskriaustus žmones tiek pasaulyje, tiek ir mūsų šalyse, kuriems didėjančios maisto produktų kainos yra reali problema. Aš norėčiau, kad Europa ir pirmininkaujanti Prancūzija dėtų pastangas, kad padėtų joms šiais sunkiais laikais.

O dėl gynybos aš tiesiog norėčiau užduoti vieną klausimą: kaip Europa gali būti patikima, neturėdama savo vardo vertos gynybos? Mums reikia gynybos, kad galėtume garantuoti taiką Europoje ir padėti labiausiai nuskriaustiems pasaulio žmonėms. Mūsų frakcija palaiko pirmininkaujančios Prancūzijos pasižadėjimą rodyti pavyzdį rengiant drąsius pasiūlymus savo parteriams šiose dviejose strateginėse srityse.

Gerb. Parlamento nariai, Europos integracija yra itin politinis reikalas. Aš neabejoju, kad jei mes esame pakankamai drąsūs, jog galėtume daryti politinį pasirinkimą, mūsų piliečiai vėl atskleis simpatijas Europai. Aš esu visiškai įsitikinęs, kad nauja pirmininkaujanti valstybė paskatins mus tam ir mes turime viską padaryti, kad užsitarnautume savo piliečių pasitikėjimą artėjant 2009 m. Europos rinkimams.

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Schulz, PSE frakcijos vardu. (DE) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, yra du mūsų nuomonių aspektai, kuriems mes pritariame, gerb. Nicolas Sarkozy, todėl aš pirmiausia turėčiau įsigilinti į juos labiau. Aš esu patenkintas, kad jūs sugrįžote iš Japonijos saugus ir sveikas. Mes vėl išgirdome apie kitus įsipareigojimų dėl klimato kaitos ir atėjo laikas, kurį mes skyrėme jiems.

Jūs esate teisus, kad klimato dokumentų paketas yra prioritetas: jis yra vienas iš tų, kuriam pritaria mūsų frakcija kartu su jumis. Be to, jūs esate teisus sakydamas, kad atskiros valstybės negali pasiekti to pačios netgi Vokietija ir Prancūzija – ir tarp kitko - pačios siekdamos susitarimų. Šiuo atveju yra 25 šalys, kurios visų pirma yra viso to dalis, ir yra Europos Parlamentas, kuris priima galutinį sprendimą. Mes turime padaryti tai su jumis, bendrai, tačiau nesiimti jokių iniciatyvų iš savo pusės – net su Angela Merkel kad ir kokia gera galėtų atrodyti idėja.

Kadangi jūs minite sportą, šį rytą aš pasižiūrėjau į Prancūzijos laikraščius, domėdamasis, ką šiandien jie rašo apie Nicolas Sarkozy vizitą į Europos Parlamentą. Nieko! Juose daug rašoma apie Tour de France ir juose pavaizduotas vokietis, kuris tuo metu dėvėjo geltoną megztinį.

(Pertraukinėjimas šūksniais)

Aš atidžiai klausiausi jūsų, gerb. Tarybos pirmininke, kai jūs pristatėte kitas mintis apie klimato kaitą ir ypač apie Lisabonos sutartį. Iš tikrųjų, jei mes norime ją įgyvendinti, mums reikia priemonių, ir tai iškelia mums dilemą. Piliečiai nori, kad mes būtume veiksmingesni, skaidresni, demokratiškesni, nori, kad nacionaliniai parlamentai būtų demokratiškesni ir turėtų didesnę įtaką. Visa tai yra teisinga, tačiau kiekvieną kartą, kai mes norime įgyvendinti tai, priemonė, kurioms mums reikia – peržiūrėta sutartis – ištraukiama iš mūsų rankų.

Jūs esate teisus: tai reiškia, kad mums reikia naujo metodo, naujos pradžios. Mums reikia pabandyti įgyvendinti šią sutartį. Mano manymu, puiku, kad jūs vykstate į Airiją ir susitiksite su Airijos žmonėmis. Jei galėčiau duoti jums asmeninį patarimą, patarčiau šį kartą palikti Bernardą Kouchnerį Paryžiuje. Aš susidariau įspūdį, kad jo ankstesnis indėlis ne visai teisingai padėjo mums įtikinėti airius.

(Plojimai, pertraukinėjimai šūksniais)

Tačiau aš kalbu apie klausimą, kuriuo mes laikomės visiškai priešingos nuomonės nei jūs. Jūs kalbėjote apie keturis jūsų pirmininkaujančios valstybės prioritetus ir aš laukiau norėdamas išgirsti, ar yra penktas. Po to jūs paminėjote kelis kitus dalykus, kurie jums yra svarbūs ne prioritetai, o tik kiti dalykai. Šie „kiti dalykai“ apima socialinę Europą, kuri, kaip jūs sakėte, yra nacionalinių valstybių reikalas. Aš tikiu, kad tai yra didelė klaida.

(Plojimai)

Aš noriu pasakyti jums, kad mes iš pirmininkaujančios Prancūzijos tikimės kitokio požiūrio. Socialinė Europa nereiškia, kad Europoje mes norime įsteigti socialinės apsaugos biurą arba Europoje norime įvesti šeimos pašalpą. Socialinė Europa yra kažkas kitas: ilgą laiką žmonės tikėjo ir teisingai tikėjo – kad Europa gali padaryti ekonominę pažangą. Mes išeikvojome 50 metų dirbdami tam, kad užtikrintume, jog ekonominė pažanga Europoje vestų prie didesnio augimo bei daugiau darbo vietų ir daugiau socialinio saugumo garantijų.

Dabar vis daugiau ir daugiau žmonių jaučia, kad tiesa yra visiškai priešinga – kad Europos ekonomine pažanga naudojasi keli didžiuliai konglomeratai, tam tikros draudimo įmonės, rizikos draudimo fondai ir didžiulės bendrovės, o ne žmonės. Europos Sąjungos uždavinys – atkurti jų pasitikėjimą, kad augimas Europoje, ekonominė pažanga šiame žemyne, tarnauja ne bankams ir didžiuliams konglomeratams, bet kiekvienam atskiram piliečiui. Be to, jeigu nacionalinės valstybės turi garantuoti socialinę pažangą, tai jūs, kaip Europos Tarybos pirmininkas, esate įpareigotas pasakyti savo kolegoms valstybių ar vyriausybių vadovams, kad jie turi būti tikri, kad socialinis teisingumas, o ne laisvosios rinkos radikalizmas, užima svarbiausią vietą jų nacionalinėse valstybėse.

(Plojimai)

Aš norėčiau pridurti, kad mes turime Europos Teisingumo Teismą, kuris kasdien priima nuosprendžius, ir jo nuosprendžiai gali pakeisti socialinės gerovės lygį atskirose valstybėse narėse, nors valstybės narės neturi jokių priemonių, kuriomis galėtų pasipriešinti. Todėl mums reikia socialinės Europos, gerb. Tarybos pirmininke, ir dėl šios priežasties aš tikiuosi, kad jūs pakeisite savo nuomonę iki gruodžio mėn. Priešingu atveju Europos Parlamento socialistų frakcija negalės jūsų palaikyti.

Gerb. Tarybos pirmininke, baimės dėl socialinės atskirties veda prie pavojingų tendencijų, ir viena iš pavojingų tendencijų yra ta, kad vyriausybės, kurios vadovaujasi gynybiniu tikėjimu, kad jos gali išlaisvinti žmonių protus nuo šios socialinės atskirties persekiodamos nepilnamečius. Mes šiuo metu matome tai vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Aš nežinau, kokį Italijos gyventojų procentą sudaro romų vaikai, bet žinau, kad, kai vyriausybė ateina ir sako „juos užregistruos policijos registracijos departamentas, turi būti paimti jų pirštų atspaudai“, galbūt siekiant užtikrinti socialinę apsaugą, tai yra sunkus nusižengimas Europos pagrindinėms teisėms.

Jūsų šalis Prancūzija davė Europos tautų bendrijai savo pirmąją pagrindinių teisių chartiją. Pirmoji žmogaus teisių deklaracija kilo iš jūsų šalies. Kaip tos šalies prezidentas jūs esate savo šalies tradicijos dalis. Aš prašau jūsų, jums esant Europos Tarybos pirmininku, paveikti Silvio Berlusconio vyriausybę ir pasakyti jai, kad Europa yra bendruomenė, sukurta pagal teisinės valstybės principus, o ne užgaidų sąjunga.

(Garsūs plojimai)

Europos Sąjungos laukia daug labai svarbių iššūkių, bet, jei mes negarantuosime socialinės gerovės Europoje, žmonės nusisuks nuo šios Europos, o kai jie nusisuks, iš Lisabonos sutarties nebus jokios naudos ir visas projektas baigsis nesėkme. Todėl mums reikia drąsos. Aš žinau, kad jūs esate drąsus žmogus. Mes remiame jūsų prioritetus, dabar paremkite mūsų prioritetus – socialinės Europos ir klimato kaitos, institucinės reformos ir žmogaus teisių. Tuomet jūsų pirmininkavimas bus sėkmingas.

(Plojimai iš kairiosios pusės)

 
  
MPphoto
 
 

  Graham Watson, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, aš norėčiau išdėstyti Tarybos pirmininkui, kad Airijos balsavimas prieš sutartį padarė jo įspūdingai parengtą pirmininkavimą problemiškesnį. Be to, jis padarė praktiškos, problemas sprendžiančios Europos argumentus tvirtesnius nei kada nors anksčiau.

Kiekvieną dieną energijos ir klimato kaitos dokumentų paketai tampa vis labiau neatidėliotini. PVM ribojimas yra trumpalaikė dovanėlė: Europa turėtų mažinti savo priklausomybę nuo naftos ir dujų. Mums reikia daug daugiau investuoti į atsinaujinančios energijos šaltinius: nedidelius ir pritaikytus vietai, siekiant sumažinti namų ūkių sąskaitas, pavyzdžiui, pasinaudojant Viduržemio regiono sąjunga, siekiant investuoti į aukštos įtampos saulės šilumos energijos gamybą Šiaurės Afrikoje.

Antradienį G8, kurio šalys beveik dviejų trečdalių pasaulio CO2 kiekio šaltinis, patvirtino išmetamų teršalų mažinimo 50% tikslą. Tačiau sparčiai augančios ekonomikos šalys yra teisios sakydamos, kad tikslas turėtų būti didesnis – galbūt 80% – ir turėti tarpinius tikslus.

Siekiant stabilizuoti maisto produktų kainas, mums reikia gerų idėjų, pavyzdžiui, paskutinių Komisijos nario Fischerio Boelp BŽŪP reformų, o ne vis dėlto užmaskuoto protekcionizmo. Tiesą sakant, žmonėms labiau rūpi benzino kaina ir duonos sąskaita nei grandioziniai mūsų Sąjungos tikslai. Šiandien niekas neturėtų sakyti „Qu’ils mangent de la brioche“ („Tegul jie valgo pyragą“).

Tarybos pirmininkas teisus siekdamas sutelkti dėmesį į migraciją. Tačiau migracija bus valdoma tik tada, kai mes valdysime nusivylimą, kuris veda prie tiek daug pavojų, kurių gali kilti. Šiuo atveju turėtų būti teisėtos migracijos keliai, griežtos priemonės prekybos žmonėmis atžvilgiu ir mūsų ūkių politikos reforma siekiant duoti impulsą augimui kilmės šalyse. Galbūt optimistiška prašyti pirmininkaujančios Prancūzijos, kad liberalizuotų rinkas. Tačiau norėdami užtikrinti saugumą savo teritorijoje, mes turime užtikrinti viltis už jos ribų.

Yra kitas kelias, kuriuo pirmininkaujanti Prancūzija gali žengti pirmus žingsnius. Prancūzija suteikė mums vyrų teises. Dabar Prancūzija turi būti pirma jas ginant. Tėvynėje: iš anksto spausdama kovos su diskriminacija direktyva. Užsienyje: įtvirtindama taiką Balkanuose Europos Sąjungos perspektyvoje pasinaudodama Viduržemio jūros regiono sąjunga siekiant pagerinti žmogaus teisių padėtį Šiaurės Afrikoje ir sujungdama mūsų sandėrius su Rusija bei pasmerkdama Kinijos griežtas priemones disidentų atžvilgiu.

ENGraham Watson, ALDE frakcijos vardu.(FR) –Tarybos pirmininke, nevykite į Pekiną. Žaiskite komandinį žaidimą.

(Plojimai)

Būtent Volteras mums sakė: „Mirtingieji yra lygūs; ne gimimas, o vien tik dorybė sukuria skirtumą.“

ENGraham Watson, ALDE frakcijos vardu. – Ir imdamasi lyderės vaidmens Europa gali pademonstruoti savo dorybingumą ir pareikalauti, kad būtų pripažįstamas kiekvieno vyro ar moters orumas.

Tarybos pirmininke, siekiant tikslo jums reikia suformuoti sutarimą. Jums reikia, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija dirbtų pagal bendrą darbotvarkę, kurią nustatė 27 valstybės narės ir šis Parlamentas. Jeigu mes ketiname ginčytis, turime ginčytis dėl darbotvarkės, o ne dėl jos pranešėjų. Jūs įsivėlėte į ginčus su ECB prezidentu ir dviem Komisijos nariais, bet jie atstovauja mūsų Sąjungai ir politikai, dėl kurios esame susitarę. Skaldyti ir valdyti nėra europiečių metodas. Mes turime laikytis savo principų, bet dirbti kartu siekiant savo bendrų tikslų.

(FR) Gerb. pirmininke, aš žinau, kad artėju prie pabaigos, tačiau prašau duoti man soixante petites secondes pour ma derniere minute kartu su Carlos Bruni vyru.

(Juokas)

Tarybos pirmininke, jeigu jūs laikysitės savo principų ir mes dirbsime kartu siekdami bendrų tikslų – t. y., jei darysite tai, liberalai ir demokratai dirbs su jumis.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Cristiana Muscardini, UEN frakcijos vardu.(IT) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, būtina pritraukti piliečius arčiau Europos, kaip aš sakiau Europos konvencijoje dėl naujos sutarties, siekiant suteikti Europai dvasią, pagal kurią gerbiamos įvairios kalbos ir tapatumai, vėl patvirtinant bendras šaknis ir vertybes – ir jūs, Tarybos pirmininke, šiandien savo pasisakyme pabandėte išreikšti šią dvasią.

Kadangi Strasbūras yra atkurtos taikos simbolis, tai šiandien Europos vėliava plazda šalia nacionalinių vėliavų ir turėtų būti aiškus visų piliečių simbolis. Juos vienija bendras gynybos, saugumo, kultūrinio ir ekonominio vystymosi ir Centrinio banko skaidrumo projektas: galbūt to pasigendama naujoje sutartyje.

Politikai privalo pateikti jaunimui aiškius tikslus. Negali būti ekonominės ateities be pagarbumo aplinkai ir negali būti gerbiamos teisės nepripažįstant su jomis susijusių pareigų. Mes tikimės, kad pirmininkaujanti Prancūzija įtrauks į savo tikslus Europos pareigų chartiją. Demokratija ir laisvė grindžiama taisyklių taikymu. Internetas negali būti terorizmo, prekybos vaikais ir smurto kurstymo priemone. Mes privalome suderinti savo šalių įstatymus – nuo imigracijos iki nepilnamečių apsaugos ir nuo energijos iki suderinamos pažangos.

Nauja Europa – naujiems santykiams su Afrika. Tai ne vien tik žalieji sertifikatai arba prekyba, bet ir bendras vystymasis, kartu dalyvaujant Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių projekte. Mes privalome galvoti apie terorizmo rajonus Mogadiše ir smurtą Zimbabvėje, kuris trukdo demokratijos plėtrai. Šiuo atveju ES yra pernelyg daug svyravimo – mes prašome Tarybos patvirtinti „pagaminta“, kad tarptautinė prekyba galėtų turėti aiškias taisykles.

Kova su klastojimu ir neteisėtumu – ekonominė problema, bet ji taip pat kenkia mūsų piliečių sveikatai, o mažos ir vidutinės įmonės yra kultūrinė vertybė, kuri turėtų būti ginama. Mes siūlome pirmininkaujančiai Prancūzijai mūsų ištikimą paramą, kad mūsų viltys taptų tikrove, kuria dalintųsi piliečiai bendrai, ir kad galbūt remdami mokslinės pažangos plėtrą siekiant kovoti su retomis ligomis, mes taip pat galėtume kovoti su mūsų intelektualiam draugui Martinui Schulzui būdinga antipatija ministrui pirmininkui Silvio Berlusconiui.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Cohn-Bendit, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, jūsų europietiškas savanoriškumas, jūsų ambicijos Europos atžvilgiu yra iššūkis, kurį mes palaikome Žaliųjų frakcijoje (Europos laisvajame aljanse). Aš netgi sakyčiau – pefrazuosiu savais žodžiais dainą, kurią jūs visi žinote – „tai yra narkotikas, kuris visus mus traukia.“

Tačiau yra vienas dalykas, kurį norėčiau pasakyti. Jeigu mes esame ambicingi, kad galėtume pasakyti, jog privalome priimti klimato dokumentų paketą, nes tam yra viena minutė, ir kad po to mes lankstysimės prieš Vokietijos automobilių pramonės lobistus – mes būsime pralaimėję, nes bet kas galės ateiti ir sakyti: „nepamirškite mūsų“. Tai yra problema. Mes negalime skųstis, kad benzinas per brangus, ir tuo pačiu metu leisti automobilių pramonei toliau gaminti dujas ryjančias transporto priemones. Mes jau 15 metų turime efektyviai energiją naudojančių automobilių gamybos technologiją, bet – kadangi nėra taisyklių, pagal kurias gamintojai būtų priversti tai daryti – dabar vartotojai moka už benziną tokią kainą, kokia ji yra. Tokia yra tikrovė, tokia yra padėtis.

(Plojimai iš centro ir kairiosios pusės)

Jūs minite Europos paktą dėl imigracijos ir prieglobsčio. Tuomet turėkime Europos paktą dėl imigracijos ir prieglobsčio. Inicijuokite dialogą: tegul Europos Parlamentas dėl legalios imigracijos dalyvauja bendrų sprendimų priėmimo procedūroje, kad mes turėtume tikrą politinę diskusiją, tikrą demokratinę diskusiją. Aš esu sotus tuo, Josephai Daulai, kad mums kalbant apie emigraciją, po 15 sekundžių pradedame kalbėti apie legalią imigraciją ir imigracijos grėsmę. Visų pirma, jei Europa yra tokia, kokia yra šiandien, tai tokia yra vyrų ir moterų dėka, kurie sukūrė ją kartu su mumis. Tai yra tiesa.

(Plojimai iš centro ir kairiosios pusės)

Atsiprašau, kad aš ne angelas, bet mes pastatėme namą be durų. Žmonės įlenda per langus. Aš sakau jums: „Atidarykime duris, kad žmonės galėtų atvykti į Europą, o po to nuspręsime, ką daryti su tais, kurie atvyksta nelegaliai.“ Jūs sakote mums: „Mums reikia kvalifikuotų darbuotojų“, bet tuo pačiu metu Europa išsiunčia į tėvynę dešimtis tūkstančių studentų, kurie atvyksta čia studijuoti. Tegul jie pasilieka čia, jeigu jie studijavo čia, jie nėra nelegalūs imigrantai.

Dabar pereinu prie klausimų, kuriais jūs pasakėte, kad socialinis aspektas nepriklauso Europos kompetencijai. Tarybos pirmininke, jūs neapsaugosite europiečių, jei mes nedirbsime kartu siekdami įveikti socialinį ir fiskalinį dempingą. Mums reikia, kad europiečiai pasirengtų sutikti šią problemą. Mes turime užkirsti kelią jai, todėl mes esame kartu su jumis šiuo klausimu. Ar mums reikalinga diskusija su Centriniu banku? Tuomet surenkime diskusiją. Ar mums reikalinga diskusija su Airija? Surenkime ją. Liaukimės kalbėti, kad socialinis aspektas nėra Europos kompetencijos dalis. Tai negali tęstis.

(Plojimai iš centro ir kairiosios pusės)

Dabar aš noriu pereiti prie klausimų, kuriais mes labai susiskaldę. Jūs ketinate vykti į Kiniją ir kartu su Kinijos prezidentu dalyvauti Olimpinių žaidynių atidaryme. Aš tikiuosi, kad jums tai patinka! Aš asmeniškai mąstysiu apie kalinius, pūdomus Kinijos kalėjimuose. Aš mąstysiu apie tuos, kurie buvo suimti. Aš mąstysiu apie tuos, su kuriais blogai elgiamasi Tibete. Jūs turite puikią progą apginti Europos demokratijos ir laisvės vertybes sakydamas: „Aš nedalyvausiu Olimpinių žaidynių ceremonijoje – šiame Kinijos komunistų partijos maskarade.“ Būtent tai mes norime išgirsti.

(Plojimai iš centro ir kairiosios pusės)

Aš galiu pasakyti, kad kai jūs pradėsite rašyti savo memuarus, gailėsitės dėl to, ką padarėte. Jūs gailėsitės dėl to, nes žmonės, kurie uždarė šiuos nekaltus piliečius, sakys jiems: „Jūs matote, kad mes galime daryti viską, ką norime – Vakarų pasaulis nori tik mūsų rinkų.“ Gerb. pirmininke, gėdinga ir niekinga vykti į Olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją.

(Plojimai iš centro ir kairės pusės)

 
  
MPphoto
 
 

  Francis Wurtz, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, Tarybos pirmininke, Komisijos pirmininke, aš norėčiau sutelkti dėmesį savo kalboje į pirmininkaujančios Prancūzijos kalbos dvilypį pobūdį – būtent į jos neginčytinai stiprią vietą ir visiems akivaizdžią silpną vietą.

Stiprioji vieta, lyginant su įprastais Sąjungos tenorais, yra ta, kad joje nekalbama, jog Europa daro gerai, ir kad ji turėtų toliau laikytis šio principo, kai vis daugiau europiečių mano, kad ji daro blogai ir kad reikalai turėtų keistis. Kol kas viskas gerai. Tačiau kas po to? Štai problema. Kokias išvadas jūs, gerb. pirmininke, darote iš šio akivaizdaus proto prašviesėjimo kalbant apie teisėtumo krizę, kurią šiuo metu patiria Sąjunga ir visų pirma jos ekonominis modelis bei jos veiklos režimas?

Jūs sakote, kad norite suprasti ir atsižvelgiate į nerimą, kurį europiečiai jaučia dėl Sąjungos, tačiau jūs darote spaudimą Airijos žmonėms, kad jie grįžtų atgal dėl savo sprendimo, nors jie balsavimu tik išreiškė tai, kaip ir prancūzai ir olandai, ką galvoja milijonai kitų europiečių. Jūs teisingai kritikuojate metodus, kuriais Europos Centrinis bankas valdo eurą iš savo dramblio kaulo bokšto, bet niekada nerekomendavote ištirti įstatus, kuriais jam suteikiama visa ši valdžia ir netgi skiriama ši užduotis!

Jūs kalbėdamas imigracijos klausimu tvirtinate, kad norite „tarnauti mūsų vertybėms“, bet palaikėte gėdingą direktyvą, kurią pasmerkė Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras, visos žmogaus teisių organizacijos ir Europos bažnyčios, būtent dėl to, kad ja pažeidžiamos pagrindinės žmonių vertybės. Jūs ignoruojate socialinį klausimą – kuris, kaip jūs sakote, turėtų likti vien tik valstybių narių kompetencija – bet nieko nesakote apie Europos Teisingumo Teismą, kuris priima nutarimą po nutarimo, primesdamas įvairius socialinius modelius Sąjungos teritorijoje, jiems konkuruojant vienam su kitu, remdamasis sutarties 43 ir 49 straipsniu.

Jūs sakote, kad jums nepatinka Lenkijos santechniko įvaizdis. Nepatinka ir man. Šį įvaizdį sukūrė dešinieji populistai ir išpopuliarino televizijos ekranuose F. Bolkesteinas. Aš sakau „Sveikinu atvykusius iš visų šalių“ vienodomis sąlygomis visose srityse.

(Plojimai iš kairės pusės)

Būtent tai dabartinė Europos teisė atmeta. Tarybos pirmininke, aš norėčiau priminti jums, kad, pasak Komisijos, Žemutinėje Saksonijoje už tą patį darbą toje pačioje statybvietėje darbuotojui iš kitos valstybės narės gali būti mokama pusė mažiausio Vokietijos darbuotojui taikomo darbo užmokesčio. Būtent to mes nenorime. Ar jūs žinote, ką mąsto žmogus, kurio negalima apkaltinti populizmu – būtent Europos profesinių sąjungų konferencijos generalinis sekretorius Johnas Monksas. Jis laiko šiuos sprendimus „labai problemiškais“, nes, kaip jis sako, juose įtvirtinama „ekonominių laisvių viršenybė pagrindinių teisių ir pagarbos darbo teisei atžvilgiu.“ Koks yra jūsų atsakymas?

Jūs tvirtinate, kad norite kurti „Europą, kuri apsaugo“, bet mes negirdėjome jūsų kritikuojant visas tas struktūrines priemones, kurios daro europiečių gyvenimą nesaugų: įsipareigojimas atverti viešąsias komunalinių paslaugų įmones konkurencijai, Stabilumo paktu daromas spaudimas atlyginimams ir socialinėms išlaidoms bei nemažai „gairių“, kurias parengė Komisija ir patvirtino Taryba ir kurias jūs uoliai taikote savo šalyje.

Aš galėčiau paminėti gairę Nr. 2: pensijų, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros sistemų reformą. Gairė Nr. 5: darbo rinkos lankstumas. Gairė Nr. 13: reguliavimo, komercinių ir kitų kliūčių, kurios per daug trukdo konkurencijai, pašalinimas. Aš neminėjau visų.

Prancūzijos – ir Italijos – pozicijos pasikeitimas į priešingą pusę leido Tarybai neapsiriboti įsipareigojimais, kuriuos ji pati nustatė sutikdama dėl direktyvos, leidžiančios 65 valandų darbo savaitę. Tuo nauju Europos dvasiniu tėvu įšventinamas kipšas!

Dar vienas ir paskutinis sakinys, gerb. pirmininke: šią savaitę, visų savo svečių – Parlamento pirmininko, Komisijos pirmininko ir 2000 Prancūzijos dešiniųjų įmonių vadovų – akivaizdoje jūs užbaigėte savo kalbą žodžiais, kuriuos profesinių sąjungų judėjimas iš esmės suprato kaip kurstymą – ir labai neprotingą kurstymą – tvirtindamas, kad dabar, kai vyksta streikas, Prancūzijos žmonės net nebekreipia dėmesio. Praėjus dienai po šio didingo įvykio jūsų švietimo ministras paaiškino, kad tai buvo „būdas nuraminti mūsų Europos partnerius dalyvaujant įžymiausiems.“ Jeigu jūs turite įžeidinėti profesines sąjungas siekdamas nuraminti Europos lyderius, tai aiškiai pribrendo laikas pokyčiams Europoje.

(Plojimai iš kairės pusės)

 
  
MPphoto
 
 

  Philippe de Villiers, IND/DEM frakcijos vardu.(FR) Gerb. Prancūzijos Respublikos prezidente, savo kasdieniame gyvenime Europos žmonės, deja, turi grumtis su pražūtingais Briuselyje ir Frankfurte įsikūrusių Europos valdžios institucijų politikos padariniais. Europos žmonės kasdieniame gyvenime vis dažniau ir dažniau pastebi, kad galios slysta iš jų rankų, kad jų laisvės atimamos nepriklausomai nuo to, ar tai būtų perkamoji galia, brangus euras, GMO, mokesčiai, žuvininkystė, prekybos apsaugos nebuvimas, imigracija, ar netgi futbolas, kurį jūs pats ką tik minėjote. Viskas slysta iš jų rankų, ir aš norėčiau pasakyti, gerb. Respublikos prezidente, Europos Sąjungos Tarybos pirmininke, kad viskas slysta iš jūsų rankų. Jūs sakote tai pats – jūs nurodote tai kaip kritiką. Taigi, pats laikas veikti ir suderinti savo veiksmus su žodžiais.

Jūs ką tik kritikavote bendrijos pirmumo stoką ir esate teisus. Tačiau leiskite man priminti, kad jis buvo pašalintas pagal Marakešo susitarimą, kurį jūs patvirtinote, ir jo nėra Lisabonos sutartyje, kurią jūs rengėte.

Jūs apgailestaujate dėl Centrinio banko neatsakingumo ir prašote pradėti diskusijas. Mes norime sprendimų. Galbūt aš galiu priminti jums čia, kad šis Centrinio banko savarankiškumas, jo neatsakingumas, kurį mes matome kasdieniame darbe, buvo organizuotas ir įteisintas Mastrichto sutartimi. Jūs apgailestaujate gavę Briuselio sutikimą dėl naftos apmokestinimo sumažinimo, tačiau tai paprasčiausiai yra Nicos ir Amsterdamo sutarčių, kurias jūs ratifikavote pasinaudodamas parlamentine procedūra, pasekmė.

Trumpai tariant, jūs skundžiatės šiandien ir kiekvieną dieną dėl padarinių, kuriuos jūs skatinate kiekvieną dieną. Kitaip tariant, atimate valstybių galias, podemokratinių forumų, kuriuos sukūrė valdininkai, bankininkai ir teisėjai, labui. Jūsų pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai yra istorinė galimybė vėl priversti Europą judėti teisinga kryptimi – Europą, paremtą demokratiją gerbiančių tautų laisve. Todėl mes prašome gerbti Airijos žmonių balsavimą ir paskelbti Lisabonos sutartį nebeveikiančia. Ne Europos žmonės turi taikstyti su Briuseliu, o Briuselis turėjo taikstytis su Europos žmonėmis!

(Plojimai iš kalbėjusiojo frakcijos)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Marie Le Pen (NI).(FR) Gerb. pirmininke, čia jūs paskirtas šešiems mėnesiams trumpalaikiam Europos Sąjungos Tarybos pirmininko vaidmeniui. Priešingai nei Prancūzijos rinkėjai, jūs pasirodėte aistringas proeuropietis, netgi nueidamas taip toli, kad dar kartą pristatėte tokio paties pavidalo Lisabonos sutartį – t. y. konstituciją, kurią kartu su olandais Prancūzijos žmonės atmetė 2005 m. Deja, jūsų planai atsimušė į kliūtį Airijos žmonių valios forma.

Todėl Lisabonos sutartis yra niekinė, nepaisant visų schemų, kuriomis siekiama primesti Europos žmonėms – t. y. valdančių euroglobalistų svitos valios.

Būdamas jaunas parlamento narys 1957 m. aš balsavau prieš Romos sutartį, kurios pirmasis proceso etapas, pagal jo propaguotojus Jeaną Monnet ir Richardą Nikolaus de Coudenhove-Kalergi bei kitus, buvo skirtas vesti į Europos Jungtines Valstijas: šį Babelio bokštą, kurį galima pastatyti tik ant tautų griuvėsių – ir visų pirma – mano tėvynės Prancūzijos. Nuo to laiko aš tvirtai tam priešinausi.

Mums sakoma, kad globalizacija skatina pokyčius visur ir mes turime su jais susitaikyti. Tačiau tikrovėje visame pasaulyje tautos įgauna stiprybės, palaikomos aistringo patriotizmo, išskyrus vos vieną regioną – Europos – kuriame tautos ir tėvynės aukojamos, griaunamos ir demoralizuojamos siekiant naudos projektui, kuris neturi nei vertės, nei identiteto, kai užsienio imigrantų bangos palaipsniui užgrobia ją ir mūsų ekonominių sienų atidarymas palieka jas atviras įnirtingai konkurencijai iš likusios pasaulio dalies.

Nebuvo ištesėtas nė vienas pažadas, duotas Europos žmonėms tam, kad jie priimtų savo nepriklausomybės, suvereniteto, identiškumo ir kultūros netekimą: nei dėl augimo, nei dėl visiško užimtumo, nei dėl klestėjimo, nei saugumo, kai vyraujantis jausmas yra nerimas, nes mes stovime prie šmėkšančios sisteminės krizės ribos: energijos, maisto ir finansinių krizių. Šiuo metu tiesa yra tai, kad žiniasklaidos triukšmas tęsis. Vakar – Europos futbolo čempionatas ir tenisas Roland Garros, rytoj – Olimpinės žaidynės Pekine, o šiandien – stebuklinga sakmė apie simbolį Ingridą, kuri juokiasi, verkia, meldžiasi ir lipa ant jūsų broliškų rankų!

Trokšdamas būti išlaisvintoju jūs dalyvavote derybose su FARC teroristais, bet ne jūs ir ne Hugo Hugo Rafael Chįvez Frķas išlaisvino Kolumbijos senatorę Ingridą Betancourt. Būtent prezidentas Alvaro Uribe, būdamas prieš bendrąjį visuotinio progresyvizmo judėjimą, atkakliai siekdamas laimėjo lemiamą pergalę prieš kriminalinį terorizmą. Jūs pakartojote bergždžius bandymus ir net nuėjote taip toli, kad pakvietėte atgailaujančius FARC teroristus atvykti ir priimti prieglobstį Prancūzijoje: tačiau nuo ko juos ginti? Nuo demokrato prezidento Alvaro Uribe? Kadangi nuėjote taip toli, kodėl nepakviečiate Talibaną, Hezbollah arba Tamil Tigers? Jūs esate panašus į dvigalvę gyvatę, kuri buvo tokia miela Aimé Fernand David Césaire. Neabejokite, gerb. pirmininke, visų jūsų talentų diriguojant žiniasklaidai nepakaks, kad galėtumėte apsisaugoti nuo gręsiančių pavojų, su kuriais susidursite iki metų pabaigos.

Mūsų Europa yra vėjų ir bangų daužomas laivas – vienintelis pasaulio regionas, kuris sąmoningai išardė savo politines ir moralines struktūras, neturi sienų ir dėl to palaipsniui apimamas masinės imigracijos, kuri dar tik prasideda! Ekonomiškai sugriauta ultraliberalizmo, socialiai nuskurdinta, demografiškai susilpninta, neturinti dvasios ir gynybinių pajėgų – jai pasmerkta geriausiu atveju būti JAV protektoratu, o blogiausius atveju –vergija. Dabar palankus laikas atsisakyti fatalių federalizmo iliuzijų ir kurti tautų Europą, kurią vienytų realesni aljansai, neabejotinai kuklesni, bet daug veiksmingesni. Dvi konstitucijos ir sutarties nesėkmės turėtų pasitarnauti kaip įspėjimas. Europos žmonės nenori turėti nieko bendro su šiais planais ir neleis jų primesti jiems, nes nenori mirti.

(Pirmininkas nutraukė kalbėjusįjį)

 
  
MPphoto
 
 

  Nicolas Sarkozy, Tarybos pirmininkas. (FR) Gerbiamieji Parlamento nariai, ačiū jums už pasisakymus.

Visų pirma norėčiau padėkoti Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos pirmininkui Josephui Daului už jo ir jo frakcijos paramą, kuri bus neįkainojama pirmininkaujančiai Prancūzijai. Aš sutinku su jūsų analize ir neabejoju, kad jūs suprasite, jog aš negrįšiu prie kiekvieno punkto, net jeigu jūsų įsipareigojimas dėl gynybos politikos yra visiškai privalomas.

Martinai Schulzai, leiskite man pasakyti, kad aš vertinu atsakomybės jausmą jūsų pasisakyme. Kaip ir su Josephu Daulu mes susitikome ir diskutavome – ir šiuo atveju nėra paslapčių. Demokratija neturėtų būti šešėlių teatras. Ji leistų mums palyginti savo idėjas ir pabandyti siekti kompromiso. Jūs galite būti tikras, kad, kaip ir Josepho Daulo atveju, pirmininkaujanti Prancūzija vertina Europos Parlamento socialistų frakcijos paramą ir jūsų paramą konsensuso klausimais. Be to, aš nesuprantu, kodėl turėčiau sakyti, kad iš šios paramos man mažiau naudos, nes ji gaunama iš socialistų frakcijos pirmininko arba, kodėl jūs turėtumėte siekti konfliktuoti su pirmininkaujančia valstybe ta dingstimi, kad aš esu ne tokių įsitikinimų kaip jūs.

Leiskite man pasakyti, kad dėl energijos ir klimato dokumentų paketo aš esu visiškai tikras – ir taip pat sakau tai Josephui Daului – jog būtent Parlamentas tars paskutinį žodį. Tačiau būtų geriau, jei neiškiltų paskutinio žodžio klausimas. Tai yra Parlamento mobilizacija, kad jis paspaustų valstybes nares, kurios neturi tokių pačių ambicijų kaip Parlamentas, Komisija ir pirmininkaujanti valstybė. Aš negalėčiau pasakyti, Martinai Schulzai, kad jūs tarsite paskutinį žodį. Aš sakau, kad jūsų atsidavimas yra visiškai kritiškas.

Be to, aš norėčiau pasakyti Danieliui Cohn-Benditui, kad kalbama ne apie keliaklupsčiavimą prieš ką nors, ypač automobilių pramonę, kieno ji bebūtų – Prancūzijos, Italijos ar Vokietijos. Kodėl reikia nusitaikyti tik į Vokietijos pramonę? Tokiu atveju Tarybos pirmininkas turi atsižvelgti į visų valstybių narių teisėtus interesus. Mes turime pasipriešinti pramoniniams lobistams, tuo pačiu leisdami jiems turėti sąžiningas sąlygas ir aiškiai paaiškindami, kad faktas, jog mes giname energijos ir klimato dokumentų paketą, nereiškia, kad mes esame naivūs.

Kitaip tariant, Danieli Cohn-Benditai, kadangi mes norime pasiekti planetos pusiausvyrą, aš nenorėčiau, kad mus kaltintų persikėlimo skatinimu. Kalbama ne apie atsižvelgimą į aplinką ir persikėlimų priėmimą – kalbama apie atsižvelgimą į aplinką ir persikėlimų atmetimą. Mąstyti kaip nors kitaip – pražūtinga. Jeigu jūs paprašysite valstybių narių rinktis aplinką arba augimą, jūs atvesite mūs į aklavietę. Tvarioji plėtra ir atsižvelgimas į aplinką – veiksniai ekonominio augimo srityje. Todėl, Danieli Cohn-Benditai, šį kartą jūs neįsižeisite, kad aš pirmumą teikiu Martinui Schulzui arba Josephui Daului, o ne jūsų analizei.

Dabar, Martinai Schulzai, pereikime prie to, ką jūs vadinate nesutarimo klausimu. Leiskite man pasakyti, kad aš taip nemanau. Be to, aš norėčiau pasakyti jums, kad Europa nėra atsakinga už tai, kad mūsų Vokietijos kolegoms nepavyko pasiekti susitarimo dėl minimalaus darbo užmokesčio – greičiau Vokietijos politinės diskusijos privertė jus atmesti minimalų darbo užmokestį. Neužkraukite Europos atsakomybe už socialinius trūkumus, kurie nusileidžia iki nacionalinių politinių diskusijų!

Šiuo atveju ne man, kaip Tarybos pirmininkui, priklauso priimti sprendimą. Aš norėčiau gana paprastai pasakyti - „Neprašykite mūsų, Martinai Schulzai, spręsti problemas, dėl kurių jūs, vokiečiai, negalėjote apsispręsti patys.“ Aš norėčiau pridurti, kad Prancūzijoje socialinių reikalų požiūriu mes teikiame didelę svarbą minimaliam darbo užmokesčiui. Ką turėtų reikšti socialinis suderinimas? Jūs, vokiečiai, atmetėte minimalų darbo užmokestį. Mes, prancūzai, norime išsaugoti savo minimalų darbo užmokestį. Todėl socialinis suderinimas reikštų, kad mes turėtume atsisakyti savo minimalaus darbo užmokesčio, nes vokiečiai jo neturi. Aš atmetu šią socialinę regresiją, daromą Europos idealo vardu. Ačiū jums, Martinai Schulzai, kad leidote man išaiškinti mano socialinius įsipareigojimus.

Tačiau aš norėčiau pridurti, Martinai Schulzai, kad jūs esate visiškai teisus dėl finansinio kapitalizmo, taisyklių, taikomų kredito reitingo agentūroms, ir neginčytinai smerktino kai kurių mūsų finansinių įstaigų elgesio moralinių standartų lygio pakėlimo, ir norėčiau pasakyti dar kai ką: visose mūsų šalyse buvo didelių bankų direktorių, kuriems patiko pamokslauti politikams apie griežtumą, kuriuo turėtų būti tvarkomi valstybių reikalai.

Matydamas, kas įvyko daugelyje didelių privačių bankų, norėčiau pasakyti, kad tie, kurie skaitė pamokslus, buvo labai blogai pasiruošę klausytis jų, ir kad dabar pasiruoštų klausytis jų. Aš norėčiau pridurti, Martinai Schulzai – aš sakau tai stebimas budrių Grahamo Watsono akių – kad aš esu prieš protekcionizmą. Aš esu už laisvę, bet mes negalime ilgiau gyventi pasaulyje, kuriame nėra taisyklių, kredito reitingo agentūros daro tai, kas joms patinka, ir daugybė finansinių įstaigų nori uždirbti milijardus eurų per kelias sekundes spekuliuodamos biržų operacijų salėse.

Ta Europa, kurios mes norime, ir, Martinai Schulzai, pirmininkaujanti Prancūzija parengs pasiūlymus šiuo klausimu – pasiūlymus dėl reglamentų siekiant pakelti finansinio kapitalizmo moralinių standartų lygį, nes dabar mes galime suvokti, kad metams sustojusios visuotinio augimo priežastys susiklostė dėl antrinės būsto paskolų rinkos krizės ir pasitikėjimo finansinėmis institucijomis krizės – jos darė tai, ką norėjo ir kada norėjo skolindamos pinigus bet kam ir be jokių sąlygų. Jeigu Europa turi kiek nors išminties, ji privalo atkurti tam tikrą tvarką tam, kas tapo „viskas tiks“ įstatymu. Aš norėčiau pasakyti Martinui Schulzui, kad visiškai su juo sutinku.

Dėl Europos imigracijos pakto aš norėčiau pasakyti Martinui Schulzui ir Danieliui Cohn-Benditui, kad pirmininkaujanti Prancūzija įtrauks Europos Parlamentą. Tai geriausias būdas išvengti kraštutinumų. Jūs, Martinai Schulzai kalbėjote apie kraštutinumus, kurie praktikuojami vienoje šalyje – ne mano reikalas tai minėti– tačiau jei mes visi sutartume dėl minimalios išlaidų apimties, šie kraštutinumai, kuriuos jūs nurodėte, nebepasitaikytų, ir, Danieli Cohn-Benditai, aš esu tikras, kad Josephas Daulas sutiktų, kodėl Europos Parlamentas neturėtų dalyvauti? Aš nesu įsitikinęs, kad tai padaryti instituciškai būtų įmanoma.

Daniel Cohn-Bendit įsikišimas ne prie mikrofono)

Gerb. Danieli Cohn-Benditai, aš neabejoju jūsų kilnumu. Apskritai jūs visada pasiruošęs duoti patarimą – ypač man. Net jei aš pakęsčiau tokį kaip jūsų kuklumą, man neprireiktų šio patarimo. Aš žinau, kad reikėjo vienbalsiškumo, tačiau nepaisant to, vienbalsiškumo nereikia, kad galėčiau pasakyti Europos Parlamentui, jog imigracijos klausimas svarbus, kad būtų aptariamas politiškai ir jame dalyvautumėte jūs – net prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai arba kokiai nors jos modifikacijai. Tai yra politinis įsipareigojimas, kurį aš prisiimu – aš atvyksiu su Bernardu Kouchneriu bei Brice Hortefeuxu, kad pristatyčiau paktą jums ir aptarčiau jį su jumis. Aš apsvarstysiu su Parlamento pirmininku ir galbūt pirmininkų sueiga sąlygas, kuriomis jūs norėtumėte tai sureguliuoti.

Grahamai Watsonai, sunkumai suteikia galimybę. Aišku, jei kas nors renkasi galimybę būti šalies prezidentu ir yra atsakingas už šešių mėnesių pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai ir jei jam nepatinka problemos arba sunkumai – jam geriau nebūti europiečiu ir nedalyvauti politikoje. Aš asmeniškai manau, kad šie sunkumai yra galimybė. Ar galite suvokti, kodėl? Taip yra dėl to, kad sunkumai yra galimybė mums peržengti savo nacionalinį savanaudiškumą ir savo fanatiškus prietarus.

Leiskite man pasakyti, kad, jei viskas vyktų sklandžiai, mano pasisakymas Europos Parlamente nebūtinai būtų praėjęs geriau, nes praėjus metams nuo rinkimų, kai jums vėjas pučia už jūsų ir viskas einasi sklandžiai, kiekvienas mąsto apie savo fanatiškus arba nacionalinius interesus. Aš tikiu, kad didžioji Europos Parlamento narių dauguma yra europiečiai ir supranta padėties rimtumą. Kiekvienas turi įdėti pastangų. Aš nesu tikras, ar jūs, Martinai Schulzai ir Danieli Cohn-Benditai, būtumėte tokie atviri pirmininkaujančiai Prancūzijai, jei aplinkybės būtų paprastesnės. Aš asmeniškai manau, kad šie sunkumai gali būti galimybė.

Yra vienas klausimas, Grahamai Watsonai, dėl kurio aiškiai suklydau. Aš turėjau ilgiau kalbėti apie Europos energetikos politiką. Čia yra nemažai tų, kurie dėvi tam tikrus marškinėlius, nes jūs esate prieš tam tikrą energijos tipą. Aš gerbiu jus. Kiti pasirinko kitas alternatyvas. Tačiau yra klausimas, kuris galėtų suvienyti mus visus, jis būtų toks: mums reikia Europos energetikos politikos, kuri pasižymėtų skaidrumu atsargų ir saulės energijos, fotogalvaninės energijos, biomasės energijos ir hidraulinės energijos išteklių kaupimo atžvilgiu. Atleiskite man, kad nepasakiau to savo pirmo pasisakymo metu, bet energetikos politikos nustatymas – nepaisant mūsų skirtingų nuomonių dėl branduolinės energijos ir nepaisant šių skirtingų nuomonių – bus pirmininkaujančios Prancūzijos prioritetas. Aš nemanau, kad pirmininkas J. M. Barosso prieštaraus man, kad pasakiau, nes tai taip pat yra jo prioritetas. Mes negalime eikvoti nė kiek laiko.

Norėčiau pasakyti Grahamui Watsonui, kad aš ne protekcionistas. Aš niekada juo nebuvau ir nebūsiu. Tačiau liberalai taip pat turi pagalvoti apie kai ką: mes atidarome savo sienas ir turime iš to naudos. Tačiau tuo pačiu metu kiti negali prašyti mūsų daryti čia tai, ko jie nesutinka mums daryti ten. Kinija, Brazilija, Meksika – didelės sparčiai augančios ekonomikos šalys – negali sakyti: „Atidarykite savo sienas, sumažinkite savo subsidijas, o čia mes darysime ką norėsime.“ Tai nėra laisva prekyba ir ne teikiama jiems paslauga. Kaip jūsų šalies mylėjimas nėra nacionalizmas, taip savitarpiškumo ir apsaugos troškimas nėra protekcionizmas. Galima būti už laisvą prekybą ir norėti nustatyti tos laisvosios prekybos pusiausvyrą.

Grahamai Watsonai, mes turime aptarti daugiau dalykų. Kai kuriuose akcentuojama apsauga, kituose – laisvė. Galbūt mes galime pasiekti kompromisą.

Pagaliau leiskite man pasveikinti jus, Grahamai Watsonai. Mano manymu, dainoms mes turime vienodą skonį.

(Juokas)

Aš perduosiu jūsų pripažinimą susijusiam asmeniui ir esu tikras, kad ji pasirašys savo naujausią kompaktinę plokštelę jums, Grahamai Watsonai. Neįsižeiskit.

(Juokas)

Gerb. Danieli Cohn-Benditai, aš jau atsakiau į daug jūsų klausimų. Norėčiau aptarti du. Pirmas – studentų klausimas, kuris yra nepaprastai svarbus dalykas. Žinoma, Europai reikia atsiverti viso pasaulio elito mokymui. Tam tikrą laiką aš netgi maniau, kad atsivėrimas elito iš viso pasaulio mokymui reiškia jų priėmimą į mūsų universitetus ir tuo pačiu galimybių įgyti pradinės profesinės patirties suteikimą. Aš ypač galvoju apie gydytojus. Tačiau, Danieli Cohn-Benditai, mums reikia būti rūpestingiems, kad negrobstytume elito iš besivystančiojo pasaulio. Prancūzijoje – ir jūs turėtumėte pagalvoti apie tai – praktikuoja daugiau Benino gydytojų nei pačiame Benine. Aš manau, kad Beninui reikia savo elito. Negrobstyti elito iš besivystančiojo pasaulio nereiškia atsisakyti imigracijos. Mes neišsemsime šios diskusijos per kelias minutes. Aš esu dėkingas jums už būdą, kuriuo paminėjote problemą, bet jūs turite suprasti, kad tai nusipelno nuodugnios diskusijos, o ne parodijų. Tai ne, viena vertus, kilniaširdiškų žmonių ir, kita vertus, beširdžių žmonių atvejis. Būtent valstybės veikėjai ir moterys ketina pabandyti rasti geriausią sprendimą.

Jei jūs leisite, norėčiau pasakyti vieną dalyką apie Kiniją, kuri yra nepaprastai rimta ir nepaprastai sunki problema. Aš norėčiau pasakyti, Danieli Cohn-Benditai, kad man patinka visi čia dalyvaujantieji ir aš girdėjau emocijas jūsų balse, ir norėčiau pasakyti, kad aš palaikau jūsų nuotaikas. Be to, aš norėčiau pasakyti Grahamui Watsonui, kuris paprašė manęs būti komandos žaidėju, kad būtent tai aš dariau, nes būdamas Tarybos pirmininku aš kalbėjausi su visomis valstybėmis narėmis siekdamas išsiaiškinti, ką jos mąsto, ir ar kuri nors iš jų prieštarauja mano dalyvavimui – aš tuoj pat kalbėsiu apie esmę, pirma kalbu apie formą. Aš norėčiau pasakyti, kad gavau sutikimą dalyvauti Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje iš visų valstybių narių. Kaip jūs žinote, tai labai keblus klausimas, kurio mums reikia imtis labai atsargiai, nes mes negalime leisti sau suprasti jį klaidingai.

Tačiau Grahamas Watsonas liepė man būti „komandos žaidėju“. Aš noriu jus informuoti, kad diskutavau apie tai su visomis valstybėmis narėmis. Nė viena iš jų neprieštaravo mano dalyvavimui ir šiuo metu trylika iš jų dalyvaus atidarymo ceremonijoje. Grahamai Watsonai, tai ne argumentas – tai paprasčiausiai atsakymas į klausimą apie buvimą komandos žaidėju.

Dabar, jei jūs norite, pereikime prie reikalo esmės. Aš suprantu tuos, kurie sako, kad europiečiai neturėtų dalyvauti Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje, kuri bus Pekine. Kiekvienas turi teisę turėti nuomonę dėl geriausio žmogaus teisių gynimo būdo ir aš privalau gerbti tuos, kurie sako, kad mes turėtume boikotuoti ceremoniją. Tačiau mano asmeninė nuomonė yra – ir aš manau, kad šią nuomonę reikia gerbti, nes ji yra gerbtina – tokia: ne žemindami Kiniją mes galime padaryti pažangą žmogaus teisių klausimais, o atviru ir tiesioginiu dialogu. Aš netgi norėčiau pasakyti, kad nemanau, jog mes galime boikotuoti ketvirtį žmonijos. Aš nemanau, kad būtų protingas arba atsakingas to asmens, kuris turi buvimo Tarybos pirmininku atsakomybę, pasirinkimas pasakyti ketvirčiui žmonijos, kad „mes neatvyksime, mes žeminame jus viso pasaulio akyse.“ Aš noriu vykti ten ir kalbėtis.

Dėl pagrindinio žmogaus teisių gynimo klausimo mes sutariame. O dėl būdo, kuriuo reikia ginti šias žmogaus teises, pripažįstu, kad šiuo klausimu gali būti diskusijos ir kad diskusijos nesibaigs Olimpinių žaidynių klausimu. Todėl aš noriu vykti ten, kalbėtis apie žmogaus teises ir jas ginti. Aš netgi ketinu eiti toliau, Danieli Cohn-Benditai. Yra dalykų, kurių aš nepasakysiu Kinijai, nes Kinija turėtų būti gerbiama, tačiau yra dalykų, kurių Kinija turėtų nesakyti Europos šalims – ypač Prancūzijai – nes Prancūzija ir Europos šalys turėtų būti gerbiamos taip pat kaip ir Kinija. Ne Kinija turi derinti mano tvarkaraštį ir susitikimus.

Tuo pačiu ne aš turiu derinti Kinijos prezidento tvarkaraštį ir susitikimus. Todėl aš ginsiu žmogaus teisių klausimą ir kartu, kaip valstybės vadovas, turiu kai ką apsvarstyti. Mes visą laiką kalbame apie susitarimus. Aš norėčiau išbandyti tai, nes demokratiškai išrinktam valstybės vadovui nėra neteisėta ginti savo bendrapiliečių ekonominius interesus ir darbo vietas. Aš noriu pakalbėti dar apie kai ką. Kinija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė. Mums reikia Kinijos, kad galėtume užbaigti skandalą Darfūre, nes Kinija turi lemiamos įtakos Sudane. Mums reikia Kinijos, kad galėtume izoliuoti Iraną, kad nei Iranas, nei bet kas kitas, kuris drįsta sakyti, kad jis ketina ištrinti Izraelį iš žemėlapio, neturėtų galimybės pasinaudoti branduoline bomba. Kaip mes galime sakyti Kinijai „padėkite kurti taiką pasaulyje siekiant užtikrinti stabilumą jame“ ir tuo pačiu metu boikotuoti šalį tuo metu, kai ji priima 1,3 mlrd. gyventojų į svarbiausią įvykį. Toks elgesys nebūtų neprotingas, atsakingas ir vertas save gerbiančio valstybininko.

(Plojimai)

Išreiškęs savo pagarbą Danielio Cohn-Bendito ir bet kurio šiame esančio asmens, kuris mąsto taip pat, nuomonėms ir emocijoms pagaliau norėčiau pridurti tai: gerbk tuos, kurie yra tokie, kaip ir mes, galvok taip, kaip ir aš. Prieš vykdamas aš klausiau Grahamo Watsono ir socialistų frakcijos pirmininko Martino Schulzo ir manau, kad galiu sakyti jo vardu, kad jis visiškai sutinka su būtinybe neboikotuoti Kinijos. Jis yra socialistas, o aš nesu. Aš klausiau Josepho Daulo, kuris visiškai sutinka su tuo.

Aš norėčiau pasakyti paskutinį dalyką. Pažvelkite, ką Kinija padarė būdama pragmatiška Honkongo problemos požiūriu. Nepamirškime, gerbiamieji Parlamento nariai, kad tai buvo labai keblus klausimas. Prieš penkiolika metų Hongkonge vyko demonstracijos. Kinija sugebėjo būti pragmatiška sprendžiant Honkongo problemą. Pažvelkite į Makao. Kinija sugebėjo dialogu išspręsti Makao problemą. Aš netgi ketinu eiti toliau. Pažvelkite į Taivano klausimą šiandien, kai prezidento Hu Jintao pasiekta pažanga Taivano atžvilgiu yra puiki. Prieš penkerius metus visi manė, kad neišvengiamai turėtų būti Taivano ir Kinijos konfrontacija, bet ji neįvyko. Ar mes pastūmėsime Kiniją nuoširdžiu, drąsiu ir tiesioginiu dialogu, ar žeminimu? Aš pasirinkau dialogą, nuoširdumą ir drąsą.

(Plojimai)

Gerb. pirmininke – tik vieną minutę iš mandagumo Francisui Wurtzui. Visų pirma aš norėčiau pasakyti jam, kad galiu dar kartą patikinti jį, kad neįžeidinėju profesinių sąjungų, tačiau dėkoju jam už nurodymą, kad Prancūziją galima pakeisti – kaip ir šiuo metu tai vyksta – neparalyžiuojant jos. Profesinių sąjungų įžeidimas yra manymas, kad vienintelė jų paskirtis yra paralyžiuoti. Profesinės sąjungos vaidina socialinės demokratijos vaidmenį, kaip ir politiniai lyderiai. Nei daugiau, nei mažiau. Tačiau aš ketinau pasakyti būtent tai, kad niekas neturi teisės imti vartotojų įkaitais. Aš esu įsitikinęs, kad toks mandagus žmogus kaip jūs, Francisai Wurtzai, kuris niekada nieko neblokavote, galite suprasti, ką aš sakau.

O dėl likusių dalykų, Francisai Wurtzai, mes nesutinkame, bet tai nekliudo man labai vertinti būdą, kuriuo jūs išreiškiate savo nesutikimą.

Philippe de Villiers, norėčiau pasakyti, kad suprantu jūsų kalbą netgi labiau, atsižvelgiant į tai, kad jūs neabejotinai atstovaujate nemažai politinei grupuotei ne tik savo šalyje, bet ir Europoje. Aš netgi pasakysiu geriau nei pasakyta, Philippe de Villiers. Aš asmeniškai priimu jūsų kalbą, ne kaip kalbą prieš Europą, bet kaip raginimą kurti Europą skirtingu būdu. Philippe de Villiers, aš nenoriu kiršinti „taip“ stovyklos su „ne“ stovykla. Aš tiesiog noriu pabandyti kiekvieną integruoti į kitokią Europą, kuri būtų grindžiama demokratija, taika ir augimu. Aš pastebėjau jūsų abejones, suprantu jas ir pabadysiu atsakyti į jas ne žodžiais, o faktais.

O dėl jūsų, Jeanai-Marie Le Penai, kai aš klausiausi jūsų, pasakiau sau, kad daug metų Prancūzijai nepaprastai nesisekė, nes turėjo galingiausius kraštutinius dešiniuosius Europoje. Klausydamasis jūsų, Jeanai-Marie Le Penai, aš esu labai patenkintas, kad tai baigiasi.

(Garsūs plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bushill-Matthews (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, aš sveikinu Tarybos pirmininką. Pirmiausia, galbūt, galėčiau padėkoti jums, gerbiamasis, Britanijos konservatorių delegacijos vardu už praėjusios savaitės svetingumą ir pasakyti, kad mes labai nekantriai laukiame darbo su jumis siekiant užtikrinti sėkmingą pirmininkavimą.

Mes pasitikime jūsų energija bei jūsų atsidavimu ir neseniai perskaitę labai gerą knygą mes pasitikime jūsų vizija. Žinoma, aš nurodau jūsų paties knygą Liudijimas. Tiems kolegoms, kurie dar nepasinaudojo galimybe perskaityti šį kūrinį, galiu patarti perskaityti ir ypač rekomenduoju atskleisti 146 knygos puslapį. Čia jūs aprašote 35 valandų darbo savaitės kvailybę ir privilegijas: naudoti UMP šūkį - „travailler plus pour gagner plus.“ Jūs tęsiate, kad pasakytumėte: „Aš manau, kad mūsų bendrapiliečiai labiau laukia laisvo pasirinkimo politikos, kuri tiems, kurie nori uždirbti daugiau, leidžia dirbti daugiau ir kiekvienam reguliuoti savo darbo valandas pagal savo gyvenimo būdą, nei vienodos ir griežtos 35 valandų politikos bei 60 metų pensinio amžiaus giljotinos.“

Tarybos pirmininke, jūs turite visą tai vienu metu! Tai yra tikra socialinė Europa. Vyriausybės turi versti žmones dirbti daugiau arba priversti juos dirbti mažiau, tačiau vyriausybės turi suteikti galimybę žmonėms dirbti daugiau, jei žmonės pasirenka dirbti daugiau.

Jūsų partija kalba apie laisvę, jūsų partija kalba apie pasirinkimą ir būtent apie tai kalba Britanijos konservatorių partija. Taigi, jeigu šiais principais vadovaujasi jūsų pirmininkaujanti valstybė, mes būsime kartu su jumis iki galo. Kai bus peržiūrima darbo laiko organizavimo direktyva, mes būsime už laisvę ir pasirinkimą, kai bus peržiūrima laikinųjų darbuotojų direktyva, mes vėl būsime už laisvę ir pasirinkimą.

Pagaliau, Tarybos pirmininke, leiskite man pasakyti, kad mūsų partijos turėtų ne tik kalbėti apie laisvo pasirinkimo galimybės suteikimą, jos taip pat turėtų kalbėti apie žmonių pasirinkimo gerbimą, jei tik žmonės laisvai pasirenka. Todėl aš raginu gerbti Airijos žmonių pasirinkimą savo nesename referendume. Aš raginu laikyti jų sprendimą ne problema, kurios reikia imtis, bet galimybe, kuria reikia pasinaudoti – galimybe Europai atstatyti ryšius su savo žmonėmis. Tai, žinoma, pareikalaus įdėti daug darbo kartu su jumis ir jūsų kolegomis Taryboje. Tačiau kaip jūs pats sakėte: travailler plus pour gagner plus.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Poignant (PSE). - (FR) Gerb. pirmininke, aš esu prancūzas ir Europos socialistas. Tai reiškia, kad Paryžiuje aš nesu vienas iš jūsų rėmėjų, bet Strasbūre aš ne visiškai esu vienas iš jūsų oponentų, ypač kai matau jus apsuptą dviejų socialdemokratų. Net jei mano prezidentas yra neteisus mano šalyje, jis vis dėlto yra mano prezidentas. Todėl aš linkiu pirmininkaujančiai Prancūzijai – ir dėl to Europos pirmininkaujančiai valstybei – sėkmės.

Nuo pat pradžių aš atsipalaidavau stebėdamas jus, nes suprantu jūsų norą būti Prancūzijos parlamente. Tas, kurį aš matau, iš tiesių yra valstybės vadovas, tačiau taip pat iš dalies – nuoširdus ministras pirmininkas. Dėl socialinio skyriaus ir jūsų prioritetų aš manau, kad reikėtų juos skirti. Iš tikrųjų yra reikalų, kurie turi likti nacionaliniais. Aš turiu omenyje pensijas. Tačiau dėl visko, kas daro įtaką užimtumui, pavyzdžiui, bendros rinkos, bendros valiutos ir laisvo judėjimo, mes turime siekti suderinimo, orientuoto į tai, ką mes turime geriausio.

Todėl reikia tai skirti. Aš norėčiau pridurti, kad šiame skyriuje man būtų labiau patikę, jei jūs būtumėte įdėję didelių pastangų į viešųjų paslaugų pagrindų direktyvos sukūrimą. Jūs tai padarėte dėl restoranų savininkų, ir tai reikia padaryti dėl viešųjų paslaugų.

Pagaliau aš nemanau, kad Europos krizė yra tik socialinė ir demokratinė. Aš manau, kad tai taip pat yra tapatumo krizė. Nuo to momento, kai buvo pasiekta taika, laimėjo laisvė ir susiformavo demokratija, dėl tokio pasaulio daugeliui mūsų piliečių tapo sunku įsivaizduoti ir suprasti Sąjungos istorijos prasmę.

Todėl visi tokie dalykai, kaip kultūra, švietimas, artistų, jaunimo, studentų mobilumas ir bendravimas yra esminiai, nes Europos sąmoningumo nebegalima skaityti dovana. Ji formuosis pati ir aš manau, kad šie dalykai turi apimti pirmininkaujančią Prancūziją.

Pagaliau aišku, kad mes turime priimti sprendimą dėl jūsų šešiems mėnesiams. Prancūzui tai yra puiku, nes Prancūzijoje, kaip jūs žinote, šis laikotarpis yra ilgas. Gruodžio mėn. mes turėsime rezultatus. Neabejojama tuo, kad sutartis aiškiai nebus ratifikuota. Jūs norėjote supaprastintos sutarties ir turite komplikuotą situaciją, taigi, išeikite iš jos pats!

Aš norėčiau užbaigti fraze, kurią paėmiau iš Lenkijos rašytojo ir, kurioje sakoma šiam pirmininkui – jei jūs leisite man – „Buvimas prancūzu reiškia kažko kito, o ne Prancūzijos, turėjimą omenyje.“ Tai yra reputacija, kurią mes turime ir galbūt kurios jūs taip pat šiek tiek turite, gerb. pirmininke.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicolas Sarkozy, Tarybos pirmininkas. (FR) Gerb. Pirmininke, aš norėčiau nuoširdžiai atsiprašyti Cristianos Muscardini dėl to, kad mane taip pagavo mano entuziazmas, jog Bernardas Poignantas turėjo taip maloniai pabrėžti, kad aš užmiršau atsakyti jums ir pasakyti, jog mums labai reikia jūsų frakcijos.

Aš žinau, kas įeina į jos sudėtį, ir žinau, kad jūs esate tarp tų, kurie myli Europą, ir kad čia yra Europos Parlamento narių, kurie taip pat myli savo tautas. Cristiana Muscardini, jūs galite būti tikra, kad aš visiškai atsižvelgsiu į jūsų pastabas, ir kad per ateinančius šešis mėnesius aš kartu su Europos institucijomis pabandysiu sukurti Europą, kuri reaguoja į jūsų rūpesčius.

Taigi, jūs esate viena iš tų, kurie parodė – patvirtinant Bernardo Poignanto teisumą – kad aš užmirštu, kaip pervertinama mano reputacija.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE). (FR) Gerb. pirmininke, prieš kelias savaites Airija pasisakė prieš ir aš manau, kad, kaip mes visi žinome, tai rodo didėjantį Europos piliečių tarpusavio susiskaldymą.

Aišku, kad šis „ne“ neturėtų būti neįvertintas, manau, kad priešingai – jis turėtų priversti lyderius atsižvelgti į žmonių lūkesčius ir rūpesčius bei pabandyti atsakyti jiems, kokia sutartis galioja. Atvejis nėra tas, kuriuo, jei mes turėtume Lisabonos sutartį rytoj, viskas išnyktų pamojus burtų lazdele.

Pirmininkaujanti Prancūzija pasirinko dėmesio sutelkimą į keturias sritis, kurios aiškiai yra labai naudingos – ypač susijusios su klimato kaita. Tačiau šiuo gilios krizės, finansinės ir maisto krizės, žaliavų kainų šuolio ir vis labiau trūkstamos ir vis labiau brangstančios naftos laikotarpiu, mano manymu, tai, ko žmonės tikisi yra ne vien tik problemų klausimas, bet ir vizijos klausimas, tai, ko tikisi žmonės, yra perspektyvų klausimas.

Tiesiog dabar aš norėčiau pasiūlyti tris kryptis apmąstymams. Pirmoji liečia pagrindinį ir būtiną mūsų tapatumo klausimą. Aš tikiu ir esu įsitikinęs, kad čia yra Europos modelis ir kad čia yra Europos projektas visuomenei. Šis Europos modelis yra ekonominis, tvarus ir taip pat socialinis. Šiuo Europos modeliu, pavyzdžiui, siekiama kovoti su didėjančia nelygybe. Todėl tai yra Europos modelis ir mes turėtume didžiuotis juo, turėtume įrodinėti jį, platinti, priimti, ginti ir apsaugoti. Tai yra pirmoji kryptis.

Be to, yra antra apmąstymo kryptis. Aš manau, kad mums reikia naujos pasaulio tvarkymo vizijos. Tai sakydamas aš mąstau apie Afriką. Aš mąstau apie žemės ūkio produktų problemą, manau, kad mes turėtume liautis subsidijuoti mūsų žemės ūkio produktų eksportą ir verčiau dirbti siekiant tikslo, kad Afrika būtų nepriklausoma maisto ir energijos požiūriu. Tai yra nauja revoliucija, kurios mums reikia, norint ateityje turėti sąžiningesnį pasaulį.

(Plojimai)

Pagaliau aš tikiu, ir mes niekada neturėtume užmiršti, kad yra Europos vertybių, kurių mes niekada neturėtume atsisakyti: jos vadinamos demokratija ir žmogaus teisėmis, jos galioja mums, gyvenantiesiems Europoje, ir galios Sąjungos ateityje, numatytoje Viduržemio regiono šalims, joje nebus kalbos apie verslą nepaisant žmogaus teisių. Žmogaus teisių klausimas bus svarbus ateinančiais dešimtmečiais. Jis yra giliai įsišaknijęs Europos tapatumas ir nusipelno būti ginamas.

Gerb. pirmininke, yra keletas klausimų, kurie, mano manymu, kyla mums. Jie liečia esminius dalykus – kitaip tariant, viziją ir gilesnę prasmę, kurią mes turime ir norime suteikti Europai. Šie klausimai yra ne vien tik politikos, bet ir sąžinės dalykas.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Crowley (UEN). - Gerb. pirmininke, aš norėčiau pasveikinti prezidentą Nicolas Sarkozy vėl atvykusį į Strasbūrą ir pasveikinti su įsitraukimu į Parlamento darbą, su buvimu tikroviškam dėl idėjų, net jei jis žino, kad nebus bendro sutarimo visame Parlamente dėl šių idėjų.

Pernelyg ilgai mes buvome pakeliami žlugusių praeities ideologijų, nesugebėjimo pažvelgti į prieš mus iškylančias naujas problemas ir tiesiai priimti šiuos iššūkius. Mes žaidėme saugiai krisdami atgal į patogią buvusių imperialistinių idealų, pofašistinių komandų ar netgi – drįstu sakyti tai – naujo 20-ojo amžiaus mąstymo apie žmogaus gyvenimą ir žmogaus teises, zoną.

Dėl savo sudėtingumo šiandien pasaulis yra labai įvairus ir daug įvairesnis nei tas, kurį gali pasiūlyti bet kokia vienintelė ideologija arba bet koks vienintelis planas. Be to, jūs teisingai minite kontaktų palaikymo su kitomis vyriausybėmis visame pasaulyje svarbą: su Kinija siekiant išspręsti Čado ir Sudano problemas, užtikrinant, kad su Afrika ir besivystančiu pasauliu susijusios problemos būtų sutinkamos drąsiai.

Šiandien mes jau minime gyvybes tų septynių taikos palaikymo pajėgų karių, dislokuotų Sudane, kurie prarado savo gyvybes pagal Jungtinių Tautų įgaliojimą paprasčiausiai dėl vyriausybių nesugebėjimo tinkamai įsikišti ir paspausti Čado bei Sudano valdžios institucijų, siekiant apsaugoti pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų gyvybes.

Labai gerai sakyti miglotas kalbas čia, Parlamente, apie imigracijos svarbą ir leidimą laisvai judėti žmonėms. Būtų geriau, jei leistume žmonėms likti tėvynėje. Aš atvykau iš Airijos, kuri per šimtą metų prarado 12 mln. savo žmonių. Nė vienas iš jų nenorėjo išvykti iš Airijos. Jie buvo priversti išvykti . Jeigu mes suteiktume žmonėms galimybę likti savo šalyse, suteiktume jiems paramą per mūsų nustatomos politikos priemones prekybos ar kitose srityse – mes galėtume padaryti tai.

Pagaliau, Tarybos pirmininke, anksčiau jūs kalbėjote apie tai, kaip jūs jautėte savo pozicijos pagrįstumą pateikdamas ratifikuoti Lisabonos sutartį parlamentui, nes tai buvo vienintelis būdas tai padaryti. Aš sutinku su jumis. Tai yra Prancūzijos teisė. Tačiau taip pat pagrįsta yra teisė surengti referendumą ir ji turėtų būti visada ginama. Šiuo atveju nėra arba, arba. Yra problemų ir sunkumų, susijusių su rezultatais Airijoje, bet tai nėra vien tik problema, susijusi su Airijos santykiais su Europa. Ji yra gilesnio Europos žmonių nerimo atspindys.

 
  
MPphoto
 
 

  Mikel Irujo Amezaga (Verts/ALE). - (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau paklausti jūsų apie pirmininkaujančios Prancūzijos poziciją kalbų įvairovės atžvilgiu. Įvairovė yra Europos kuriamasis principas. Visos pasaulyje esančios kalbos yra žmonijos palikimas, todėl viešųjų institucijų pareiga imtis veiksmų jas apsaugoti.

(ES) Gerb. pirmininke, gegužės 22 d. Tarybos išvadose Komisija kviečiama parengti išsamią programą šiuo klausimu. Komisija paskelbė, kad tai padarys iki rudens.

Kokia bus pirmininkaujančios Prancūzijos pozicija ir veiksmai daugiakalbystės politikos atžvilgiu? Kokia pirmininkaujančios valstybės pozicija bus neoficialių ES kalbų atžvilgiu ir kokį vaidmenį ji ketina skirti toms kalboms, kurios vadinamos „regioninėmis“ ir „mažumų“ kalbomis?

Dėl to, gerb. pirmininke, kad mes laukiame balsavimo, kitą savaitę vyksiančio Prancūzijoje. Prancūzija yra labai blogas pavyzdys visiems tiems iš mūsų, kurie tiki, kad kalbinė įvairovė yra bendras visų europiečių palikimas.

(Kalbėjusysis tęsė savo pasisakymą baskų kalba)

 
  
MPphoto
 
 

  Nigel Farage (IND/DEM). - Gerb. pirmininke, aš norėčiau atsakyti Nicolas Sarkozy. Jūs, gerb. Nicolas Sarkozy, esate geras oratorius, tačiau aš nesu tikras, kad jūs esate geras klausytojas. Pirmininkavimo programa, kurią jūs atskleidėte šį rytą, rodo, kad jūs norite Europos Sąjungos, kuri kontroliuoja tiesiogine prasme visus mūsų gyvenimo aspektus – viską nuo bendrosios imigracijos politikos iki to, kaip mes valdome savo ligonines ir futbolo klubus.

Be to, aš supratau iš jūsų pastabų, kad norite mus izoliuoti nuo likusio pasaulio ir, kad, jei žmonės neturi tokių pačių standartų kaip mes, mes neketiname su jais prekiauti. Bet visų blogiausia yra visiška arogancija kalbėti, kad jūs geriausiai išmanote Europos projektą. Jūs negerbiate ne tik Airijos žmonių, bet ir pačios demokratijos idėjos, kurios šalininku sakote esąs.

Jūs pasakėte, kad Lenkijos prezidentas privalo laikytis savo žodžio ir ratifikuoti sutartį, nes tai buvo jo sutikimas. Na štai, Airijos žmonės pasisakė. Ar jūs gerbsite Airijos balsavimą? Ar jūs laikysite sava tą derybų pusę, kuri sako, kad sutartis žlugo? Aš nemanau, kad jūs priimsite tai, ar ne? Europos žmonės nenori didesnės politinės integracijos. Todėl Prancūzijoje, Olandijoje ir Airijoje jie pasisakė prieš ir, jeigu mes būtume turėję balsavimą Britanijoje, didžioji mūsų dauguma būtų pasisakiusi prieš.

Kiek kainuoja demokratija, gerb. Nicolas Sarkozy? Liepos 21 d. jūs vykstate į Dubliną. Nebandykite pasielgti su jais taip, kaip pasielgėte Prancūzijoje, ir pabandyti apeiti antrą referendumą, pabandyti priversti juos keisti taisykles ir ratifikuoti sutartį per užpakalines duris. Tai parodytų visišką panieką demokratijai. Nedarykite to.

 
  
MPphoto
 
 

  Margie Sudre (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, Tarybos pirmininke, kad patenkintų mūsų ir mūsų bendrapiliečių lūkesčius, Taryba, kuriai jūs pirmininkaujate, ir Parlamentas turi pademonstruoti aiškią, suprantamą ir konkrečią politinę valią. Jūsų buvimas tarybos vadovu jau yra pasiryžimo garantija. Šiuo atžvilgiu mes visi matėme čia, Strasbūre ir Briuselyje, pasiruošimo šiam šešių mėnesių pirmininkavimui kokybę ir laipsnį, kuriuo Prancūzijos vyriausybės nariai tapo prieinamais.

Prioritetai, kuriuos jūs ką tik išdėstėte, yra tinkami siekiant atsiliepti į ES piliečių rūpesčius. Tuo pačiu kiti iššūkiai, kuriuos jūs iškėlėte, įskaitant ekonominį euro erdvės valdymą reaguojant į žaliavų ir angliavandenilių pasaulinių kainų šuolį, arba stabilumo ir klestėjimo zonos sukūrimą Viduržemio jūros regione, visiškai simbolizuoja jūsų atsidavimą Europos Sąjungai, kuri yra reaktyvesnė problemoms ir atidesnė jos gyventojams.

Kalbant apie viešąją nuomonę, pagal kurią reiškiamos abejonės ir žmonės kartais susigundo atsitraukti į nacionalinį lygmenį, kad išspręstų problemas, daug svarbiau nei kada nors anksčiau atkreipti dėmesį, kad mūsų žemynas turi nemažus turtus ir vis dar yra vienas iš retų stabilumo regionų vis labiau nenuspėjamame pasaulyje. Europos Sąjunga turėtų siekti pademonstruoti, kad ji nepatiria globalizacijos negindama savo žmonių, ir aš pritariu jūsų įsipareigojimui tai užtikrinti.

Pagaliau dėl to, kad Sąjunga išgyvena didelę pasitikėjimo krizę, mes nuoširdžiai norime, kad pirmininkaujanti Prancūzija užbaigtų daugiau nei penkiolikos metų bandymus reformuoti išsiplėtusios Europos funkcionavimą. Mums reikia, kad Lisabonos sutartis įsigaliotų kuo greičiau ir tai jūs ryžtingai patvirtinote. Mes visi pasitikime jumis, kad jūs galite susitarti su mūsų draugais airiais ir įtikinti kelias valstybes nares, kurios vis dar dvejoja, ar ratifikuoti ją, ir padaryti tai vieną kartą ir visiems laikams.

Gerb. pirmininke, praėjusį savaitgalį jūs pasakėte, kad neketinate įsikišti Europos vėliavos atgal į savo kišenę. Mes iš tiesų pamatėme, kad jūs iškėlėte ją po Triumfo arka šalia Prancūzijos vėliavos. Mes suprantame šį simbolinį gestą kaip įrodymą, kad jūs esate apsisprendęs veikti bendrijos labui, ir mes esame dėkingi jums, gerb. pirmininke.

 
  
MPphoto
 
 

  Poul Nyrup Rasmussen (PSE). - Gerb. pirmininke, ar galiu aš tiesiog kreiptis į Tarybos pirmininką ir pasakyti, kad aš, Poulas Nyrupas Rasmussenas I, neturiu būti painiojamas su Rasmuussenu II, tačiau noriu užtikrinti vieną dalyką. Jūs protingai kalbate apie naują Lisabonos sutartį, o aš sakau Nigeliui Farage, kad jis užmiršo danų atvejį. Mes balsavome prieš Mastrichtą, bet balsavome už Edinburgo susitarimą ir mes niekada net nesvajotume taip balsuoti, nes mes balsavę prieš pirmu atveju blokuotume likusią Europą. Mes niekada nepasakytume to. Nigelis Farage klysta: tai nėra demokratija.

Aš tik noriu patikinti jus, Tarybos pirmininke, ir patikinti Prancūziją, kad mes radome sprendimą Danijai ir rasime sprendimą Airijos žmonėms.

Mano kitas klausimas yra toks: aš turiu prašymą jums Europos socialdemokratų partijos ir visų savo kolegų bei politinės grupės vardu. Aš prašau, kad jūs pridėtumėte dar vieną prioritetą prie savo keturių prioritetų. Mano prioritetas – ir aš tikiuosi, kad jis bus jūsų, ir žinau, kad jis bus jūsų – yra apie darbo vietas, augimą ir tvarumą. Jūs pasakėte – ir aš buvau toks patenkintas, galėdamas išgirsti jus sakantį: „Mums reikia geriau reglamentuoti finansų rinkas“. Aš nebegaliu sutikti su jumis. Mes kaip tik dabar dirbame šiame Parlamente siekdami priimti pranešimą ir tikimės – ir aš prašau savo kolegų iš PPE-DE ir ALDE frakcijų – kad mes galime pateikti pirmininkaujančiai Prancūzijai išmintingą pranešimą dėl geresnio reglamentavimo.

Aš kalbu apie skaidrumą. Mes kalbame apie geresnį reglamentavimą sąžiningumo, dividendų ir akcijų pasirinkimo ir kitose taip išmintingai jūsų apkalbėtose srityse. Aš kalbu apie atskaitingumą ir atsakingumą siekiant užtikrinti, kad finansų rinka būtų ilgalaikis finansavimo pajėgumas tenkinti mūsų ilgalaikius investavimo poreikius dėl didesnio darbo vietų skaičius ir geresnių darbo vietų.

Su tuo susijusi kita jums skirta idėja. Jūs esate teisus sakydamas, kad mes tiesiog dabar prarandame augimą ir darbo vietas, ypač JK, Ispanijoje bei Prancūzijoje. Kodėl mums nepriėmus naujos iniciatyvos dėl augimo ir naujos koordinuojamos investicinės veiklos? Įsivaizduokite tokį scenarijų: jeigu mes visi kartu investuotume tik vienu procentu daugiau į švietimo, struktūros ir visas tiesiogiai susijusias sritis, per kitus ketverius metus mes gautume ne mažiau kaip 10 mln. darbo vietų be tų, kurias mes turime dabar. Įsivaizduokite, ką mes galėtume padaryti kartu.

Jūs sakėte, kad sportas yra daugiau nei rinkos ekonomiką. Aš pridurčiau: sutinku ir tai tinka visai Europai. Europa yra daugiau nei rinkos ekonomika. Kalbama apie darbo vietas ir žmones. Pasirūpinkime jais. Aš linkiu pirmininkaujančiai Prancūzijai visokeriopos sėkmės.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvana Koch-Mehrin (ALDE). - (FR) Gerb. pirmininke, jūs sakėte, kad „Prancūzija negali priimti nutarties dėl Airijos „ne“.

(DE) Aš sutinku. Airijos balsavimas prieš turi būti gerbiamas. Airijos žmonės turi teisę balsuoti, taip jie ir padarė. Tačiau visos kitos Europos šalys taip pat turi teisę toliau laikytis krypties į demokratiškesnę ir skaidresnę Europą, kuris labiau sugebėtų imtis veiksmų. Lisabonos sutartis yra žingsnis šia kryptimi. Todėl aš pritariu tam, kad būtų tęsiamas ratifikavimas. Tačiau aš taip pat manau, – ir šioje vietoje nepritariu jūsų nuomonei ir nesutinku su ja – kad būtų gerai pakalbėti atvirai apie faktą, kad skirtingų pagreičių Europa jau egzistuoja. Pagalvokime apie eurą, Šengeno susitarimą, pagrindinių teisių chartiją ir daugelį kitų sričių. ES valstybių narių jautrumas ir norai atsispindi joms renkantis skirtingus pagreičius dalykams, kurių mes imamės kartu.

Kelių pagreičių Europa suteikia galimybę šalims, kurios nori nuveikti daugiau siekiant padaryti tai, kad Europoje mes laikytumėmės savanoriškumo principo. Svarbu tai, kad šalys, kurios nori padaryti ką nors kartu, darytų tai savanoriškai ir kad visos šalys turėtų prisijungimo bet kuriuo metu galimybę. Nė viena šalis neturėtų būti verčiama rinktis didesnį solidarumą.

Be to, kelių pagreičių Europa leidžia lengviau tęsti derybas dėl narystės. Aš manau, kad neteisinga bausti Kroatiją ir Turkiją dėl to, kad Airijos žmonės balsavo prieš.

Tarybos pirmininke, jūs visiškai teisėtai didžiuojatės, kad jūsų šalis yra žmogaus teisių tėvynė. Žmogaus teisės yra amžinos, jos yra universalios. Olimpinės žaidynės yra sporto renginys, o ne politinis įvykis. Todėl aš manau, kad jums netinka vykti į Kiniją dėl atidarymo ceremonijos, ir aš esu patenkintas, kad Europos Parlamento pirmininkas Hansas-Gertas Pötteringas nevyks į Kiniją.

Tarybos pirmininke, leiskite pasakyti, kad jūs radote ant savo kėdės sveikinimą nuo daugelio mano kolegių narių – rožę ir laišką. Laiške prašoma jūsų dalyvauti nuvedant daugiau moterų į Europos Sąjungos viršūnę. Moterys deda viltis į jus, kaip į „moterų“ vyrą. Leiskite man pateikti dar vieną klausimą: kaip demokratiškai išrinkta atstovė aš tikiuosi, kad jūs palaikysite mus užtikrinant, kad šis Europos Parlamentas sugebėtų priimti nepriklausomą sprendimą dėl to, kai jis yra pagrįstas.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN). (PL) Gerb. pirmininke, Tarybos pirmininke, visų pirma aš norėčiau jus nuoširdžiai pasveikinti perimant pirmininkavimą Europos Sąjungai. Šis pirmininkavimas nebus lengvas. Jis sutampa su sunkiu laikotarpiu, tačiau aš linkiu jums sėkmės. Airija atmetė Lisabonos sutartį. Mes negalime atmesti galimybės, kad ateityje Airija persigalvos, tačiau nepriimtina bandyti daryti įtaką airių sprendimui grasinimo priemonėmis, taip pat kaip ir prancūzams bei danams nebuvo grasinama, kai jie atmetė sutartį prieš trejus metus ir sukėlė dabartines problemas. ES šalys neturi būti skirstomos į geresnes ir blogesnes. Todėl aš dėkoju jums, kad vakar pasakėte, jog nė viena iš 27 valstybių narių negali būti atskirta nuo Europos šeimos, nors ponia, kuri kalbėjo prieš mane, S. Koch-Mehrin, galbūt norėtų tai padaryti.

Gerb. pirmininke, aš taip pat norėčiau pasinaudoti šia galimybe padėkoti jums už neseną Prancūzijos darbo rinkos atidarymą lenkams ir kitiems. Mes laukėme, kada tai įvyks – daug ilgiau nei kitose šalyse – bet geriau vėliau nei niekada.

Vienas dalykas, kurio aš neišgirdau šiandieniniame pasisakyme – kokios nors užuominos apie mūsų didžiausią Europos kaimynę Ukrainą. Vis dėlto aš tikiuosi, kad 2008 m. rugsėjo 9 d. Eviane planuojamas aukščiausio lygio susitikimas labai priartins mus prie susitarimo su Ukraina pasirašymo. Pagaliau kaip tik dabar aiškus signalas iš mūsų yra nepaprastai svarbus mūsų draugams Ukrainoje – ypač tuo metu, kai toliau kyla grėsmė iš Rusijos.

Pagaliau milijonų europiečių, kuriuos šiuo metu kamavo nuolatos kylančios kainos, vardu aš norėčiau padėkoti jums, gerb. pirmininke, už jūsų pastangas siekiant sumažinti PVM degalams. Aš norėčiau tikėti, kad Prancūzijos pirmininkavimo metu jums pasiseks patraukti kitus lyderius šia idėja, įskaitant mano šalies Lenkijos ministrą pirmininką.

 
  
MPphoto
 
 

  Werner Langen (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, aš norėčiau pareikšti atvirą komplimentą Tarybos pirmininkui. Tai jau 29-as pirmininkavimas Tarybai, kurį aš patyriau, ir turiu pasakyti, kad niekada negirdėjau tokio įtikinamo programos ir Europos idėjos pristatymo kaip šis, ir sakau tai visiškai sąžiningai.

(Plojimai)

Vieną kartą Tarybos pirmininkas buvo sutiktas netgi šilčiau, tačiau tai buvo tik atidarymo metu. Beje, jis nieko nepateikė darbotvarkei. Tai buvo Britanijos ministras pirmininkas Tonys Blairas. Aš esu tikras, pirmininke Nicolas Sarkozy, kad jūs baigsite savo šešių mėnesių pirmininkavimą Tarybai puikiais rezultatais. Tai, kaip išaiškinote viską šiandien, tai, kaip jūs susitvarkėte su pateiktais mūsų Parlamento narių klausimais, faktas, kad jūs susipažinote su dokumentų aplankais ir kad ne pristatote norų sąrašą, bet daug prioritetų, pagrįstų puikiu samprotavimu – visa tai suteikia man vilties, kad jūs iš tiesų esate pajėgus įvykdyti savo ambicingą programą.

Jeigu darbo su jumis esmė – užbaigti klimato kaitos dokumentų paketą, jūs galite pasikliauti šio Parlamento parama. Tačiau aš baiminuosi, kad labiau tikėtina, jog toliau kils problemos Taryboje – su Tarybos ir atskirų valstybių narių atsakomybe susijusios problemos: kad čia nebus priimtos numatytos kvotos. Mes taip pat sutinkame su jumis, kad šiame klimato dokumentų pakete reikia pristatyti branduolinės energijos poreikius. Šiame Parlamente yra aiški dauguma tų, kurie pasisako už taikų branduolinės energijos naudojimą. Neleiskite tiems, kurie dėvi marškinėlius, jus supainioti.

Kai kalbant pereinama prie Vokietijos ir Prancūzijos, norinčių kartu imtis lyderių vaidmens turinio klausimais – ne dėl svarbių globalaus politinio pobūdžio deklaracijų – mes esame jūsų pusėje. Aš privalau pasakyti jums, kad S. Koch-Mehrin aiškiai nesiklausė, kai jūs aiškinote savo pozicijos Kinijos atžvilgiu priežastis. Tai buvo užsienio reikalų mokymo programa šiam Parlamentui ir aš galiu tik padrąsinti jus likti nuosekliam ir nenukrypti, būti tokiam, koks jūs buvote šiais klausimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Goebbels (PSE). (FR) Gerb. pirmininke, Tarybos pirmininke, Komisijos pirmininke, aš manau, 10 tautų sukuria 60% išmetamo pasaulinio anglies dioksido kiekio. Tarp šių 10 šalių yra tik viena Europos šalis – Vokietija. 27 ES valstybės narės išmeta tik 14% pasaulinio teršalų kiekio. Jungtinės Valstijos – 17%; Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija išleidžia didėjančius išmetamų teršalų kiekius, kurie viršija vieną trečiąją dalį pasaulinio anglies dioksido kiekio. Visa tai patvirtina, kad Europos iniciatyvos siekiant kovoti su klimato kaita toliau bus nevaisingos be panašių amerikiečių, kinų ir kitų pramoninių tautų pastangų.

Laukdama tokio susitarimo Europa turi kovoti su anglies trūkumu. Šiuo metu nė viena didelė pramoninė grupė neinvestuoja Europoje. „ArcelorMittal“ užsidaro Prancūzijoje, bet investuoja Brazilijoje, Rusijoje, Turkijoje, Indijoje ir Kinijoje. „ThyssenKrupp“ investuoja Brazilijoje, Austrijos „Vöest Group“ investuoja Indijoje. Šiuo metu Šiaurės Afrikoje statoma 10 gamyklų, kad gamintų flotacinį stiklą Europos rinkai.

Neturėdama konkrečių įsipareigojimų iš kitų pramoninių valstybių, Europa turi rodyti savo pasiryžimą ginti savo pramoninius fabrikus ir savo pramoninę praktinę patirtį. Nuostolių primetimas Europos piliečiams nepasitarnaus jokiam tikslui, jei likęs pasaulis nesilaikys susitarimo.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Marie Cavada (ALDE). – (FR) Gerb. pirmininke, Tarybos pirmininke, kaip Europos Parlamento pirmininkas ir kaip daug kolegų Parlamento narių, aš esu Antrojo pasaulinio karo griuvėsių vaikas ir labai branginu atsidavimą, kurį jūs pateikėte savo kalboje, kurioje nepaisoma skepticizmo. Aš suvokiu skepticizmą kaip kažką tokio, kas priklauso Miuncheno dvasiai, ir tai yra rūgštis, kuri ištirpina Europos valią. Todėl aš labai vertinu energiją, kurią jūs įdėjote į savo kalbą, kurią, kaip, pavyzdžiui, Astrida Lulling ką tik pasakė televizijoje, mes suvokėme kaip aiškią, tikslią ir, aš galiu pasakyti nė kiek neapsimetinėdamas, įtikinamą.

Antras dalykas, kurį aš norėčiau pasakyti, gerb. pirmininke – žinoma, kad jūs esat teisus ir tai turi būti pasakyta čia. Baimės Europoje ir grasinimas jomis iš tikrųjų buvo didžia dalimi paplitęs jos kūrimosi metu 1950 m., tačiau nors ir šių baimių pobūdis pasikeitė, yra aišku, kad šiandien jų vis dar yra nemažai. Todėl būtina visiškai apibrėžta reakcija.

Aš esu labai patenkintas prioritetais: pasakysiu tai nuoširdžiai, nes jie yra realūs – ypač imigracijos politika, kurią ves jūsų ministras Brice Hortefeuxas, jis buvo mūsų kolega Parlamento nariu. Prieš dvejus metus aš turėjau garbės atstovauti Europos Parlamentui Europos ir Afrikos konferencijoje, vykusioje Rabate. Pirmą kartą ji suvedė šalis, kurios turi vienodą atsakomybę kaip imigrantų kilmės, tranzito ar priėmimo šalys, ir, kaip ką tik pasakė Grahamas Watsonas, aš manau, kad labai svarbu, ypač – o kodėl ne – pasinaudojant Viduržemio regiono šalių sąjunga, turėti kilnią artumo ir sekimo politiką.

Pagaliau dar vienas paskutinis dalykas, gerb. pirmininke, nepamirškite, kad priežastys, kodėl Europa turi unikalią įtaką visame pasaulyje: ji yra kultūros lopšys, ji yra kultūra, kuri sujungia mūsų skirtumus, kultūra yra mūsų politinių sistemų platforma, ir būtent dėl to į mus žiūri visiškai kitaip. Jūsų energija, tikriausiai, bus reikalinga, jeigu taip pat bus reikalingas pasiryžimas šioje kultūros srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Zahradil (PPE-DE).(CS) Gerb. pirmininke, visų pirma aš turėčiau parodyti savo dėkingumą už tai, kad Prancūzija atvėrė savo darbo rinką naujoms valstybėms narėms nuo liepos 1 d. ir tokiu būdu pašalino paskutines kliūtis tarp senų ir naujųjų valstybių narių. Aš tik tikiuosi, kad Angela Merkel seks šiuo pavyzdžiu. Prancūzija, Čekijos Respublika ir Švedija kartu parengė 18 mėnesių pirmininkavimo programą ir aš esu patenkintas, kad joje pirmumas teikiamas energijos klausimui, kuris yra neabejotinai svarbiausias dalykas, ir bendrosios žemės ūkio politikos klausimui, nes jie susiję su finansų programa po 2013 m. ir tokiu būdu – su tuo, kokiomis lėšomis mes galėsime naudotis ateityje. Aš vertinu faktą, kad Prancūzija nori išspręsti šiuos dabartinius klausimus ir problemas, nes kaip tik tai jaudina ir domina žmones.

Apie institucinius reikalus aš kalbu ne kaip PPE narys, bet kaip DE narys dėl to, kad nestebina, jog šioje vietoje mes iki galo nesutarsime. Aš tikiu, kad mes negalime stovėti prieš Lisabonos sutartį, kaip į priekinių žibintų šviesą patekęs triušis. Tai ne pasaulio pabaiga ir mes nenorime sukurti krizės atmosferos, taigi, padėtis turi būti sprendžiama ramiai, be politinio spaudimo, be jokių teisinių gudrybių ir pagal mūsų pačių taisykles. Šiose taisyklėse tvirtinama, kad jokia sutartis negali įsigalioti be vienbalsio sutikimo, o šiuo metu mes neturime tokio sutikimo. Aš nemanau, kad neįmanoma toliau plėstis be Lisabonos sutarties. Aš manau, kad bent jau Kroatiją galima priimti į Europos Sąjungą be Lisabonos sutarties. Taip pat nemanau, kad mes turime rinktis Nicą arba Lisaboną. Iš tikrųjų mes turime kelis pasirinkimo variantus ir turime sugebėti pažvelgti į juos blaiviai ir be isterijos bei išeiti iš padėties. Gerb. pirmininke, bet kuriuo atveju aš linkiu jums didelės sėkmės vadovaujant Europos Sąjungai.

 
  
MPphoto
 
 

  Pasqualina Napoletano (PSE).(IT) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, mes domėjomės Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos iniciatyva, į kurią kitą sekmadienį Paryžiuje vyksiančiame viršūnių susitikime bus sutelkiamas dėmesys, ir tikimės, kad iniciatyva pavyks.

Tačiau aš norėčiau išsiaiškinti naujus dalykus. Šia iniciatyva siekiama išryškinti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aspektą. Aš tikiu, kad tai yra teisinga ir mes turėtume judėti šia kryptimi. Aš manau, kad, jeigu vis dėlto yra politika, kuriai reikalingas kritiškas įvertinimas, tai būtų kaimynystė su pietinėmis šalimis, nes kaimynystės politika iš tiesų įtraukia šalis, kurios yra labai pasidalinusios, į tarpusavio konkurenciją. Todėl mums reikia užsiimti integracija tarp šių šalių ir tarp jų bei Europos, taip pat nukreipti išteklius į ją.

Aš pasakysiu jums atvirai, Tarybos pirmininke, kad mes iš tikrųjų nepripažįstame – ir aš taip pat sakau tai pirmininkui J. M. Barroso – jūs liaujatės finansuoti Audiovisuel Méditerranée programą, kuri buvo vienintelė kultūrinės bendros kūrybos priemonė. Jūs sakėte, kad yra Europos kultūrinė išimtis, bet aš turėčiau pridurti, gerb. pirmininke, kad taip pat yra Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių kultūrinė išimtis. Jeigu jūs apsvarstysite pasaulio intelektualų pirmąjį dvidešimtuką, pirmajame dešimtuke jūs rasite daug intelektualų iš musulmonų kultūros ir labai daug jų iš Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių.

Todėl padėkime vienas kitam įgyvendinti veiksmingą politiką siekiant pakeisti daugelio žmonių gyvenimą šiose šalyse, ypač jaunimo ir moterų, kurios deda viltis į Europą. Mums nereikia gerų studentų: mums reikia pakeisti šių santykių tikrovę ir Parlamentas yra pasiruošęs bendradarbiauti su jūsų pirmininkaujančia valstybe, jeigu jūs ketinate judėti šia kryptimi.

 
  
MPphoto
 
 

  José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (PPE-DE). – (ES) Gerb. pirmininke, ES pirmininkaujančios Prancūzijos prioritetai yra realūs prioritetai, kurių, mano nuomone, pakanka siekiant reaguoti į tai, ką Komisijos pirmininkas José Manuelis Durćo Barroso kalbėjo dėl kritikos, kad Europa yra bejėgė ir nesugebanti reaguoti į kasdieninius mūsų piliečių rūpesčius: konstitucinę problemą, maisto ir energijos kainas, Europos gynybą ir imigraciją.

Šiandien imigranto mirtis sunkvežimyje, važiuojančiame kanalo tuneliu, arba išmesto per bortą iš nedidelio laivo, plaukiančio į Kanarų salas – kaip ką tik įvyko prieš kelias valandas – yra viena didžiausių šiuolaikinių tragedijų. Tai yra rimta ir neatidėliotina problema, todėl Europos Sąjungai reikia tinkamai reaguoti.

Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos pirmininkas Josephas Daulas kalbėjo apie būtinumą sutelkti politinę valią ir aš manau, kad šiai pirmininkaujančiai valstybei visiškai netrūksta politinės valios.

Tačiau, gerb. pirmininke, politinė valia yra būtina, bet jos nepakanka: aplinkybės taip pat yra svarbios ir, net jeigu jos praeina per trumpą laikotarpį arba laikinai, kol jos yra, jos veikia ir riboja mus, ir aš džiaugiuosi, kad pirmininkas Nicolas Sarkozy pasakė, jog mums reikia paversti aplinkybes galimybėmis.

Aš apgailestauju, kad Martino Schulzo dabar nėra su mumis čia, nes jis kalbėdamas apie sportą turėjo omenyje konkrečias aplinkybes. Aš norėčiau turėti geltoną megztinį, kad galėčiau būti ispanu vėl, kaip buvo pirmajame Tour de France etape.

Vis dėlto jūs esate teisus, Tarybos pirmininke, kad turi būti taikomas Europos lygis sportui, o keli Europos Parlamento nariai paprašė manęs paprašyti jūsų pasvarstyti, ar tiktų Prancūzijos sportininkams ir sportininkėms, kurios ketina dalyvauti Olimpinėse žaidynėse – tai mes aptarėme čia šiandien – nešioti ES emblemą šalia nacionalinės vėliavos, kad kitos valstybės narės galėtų savanoriškai prisidėti prie šios iniciatyvos.

Tarybos pirmininke, mes tikimės, kad pirmininkaujanti Prancūzija sugebės suvienyti jėgas ir sustiprinti konsensusą taip, kad, kaip jūs teigėte, Europos Sąjunga pirmininkaujant jums galėtų ryžtingai judėti į priekį.

 
  
MPphoto
 
 

  Harlem Désir (PSE). – (FR) Gerb. pirmininke, Tarybos pirmininke, jūs norėjote patikėti savo pirmininkavimą Europos, kuri gina, globai ir aš manau, kad iš tiesų yra labai didelių Europos piliečių lūkesčių. Tačiau kaip tik dėl to šioje vietoje yra prieštaravimas – ir jūs supratote pagrindinį signalą iš Europos Parlamento socialistų frakcijos – tam, kad Europos integracijos socialiniam aspektui nebuvo suteiktas vieno iš keturių jūsų pirmininkavimo prioritetų statusas.

Iš tikrųjų, kaip mes pamatėme paskutiniuose referendumuose, žmonės klausinėjami apie institucijas ir grėsmes, bet iš esmės jie atsako remdamiesi Europos integracijos pažanga ir pagaliau – Europos politika. Aš manau, kad disbalansas, kuris pastaraisiais metais susiformavo tarp ekonominės integracijos pažangos – kurios buvo siekiama ir tai yra puikus dalykas – ir socialinio aspekto stagnacijos, taip pat slypi už šio Sąjungos žmonių nusivylimo, šio nepasitenkinimo Europos institucijomis.

Kaip tik dėl to problema nepasako, kad Europa turėtų įsitraukti į visus socialinius reikalus, o greičiau, kad kai tik susiformuos bendra rinka, įskaitant bendrą užimtumo rinką, bus reikalingos bendros taisyklės tam, kad būtų galima kovoti su skirtumais, kurie priešingu atveju vestų prie socialinio dempingo, ir užtikrinti, kad susiliejimo elementai greičiau būtų orientuojami į viršų geriausios padėties link nei socialinė padėtis smukdoma žemyn.

Komisija ką tik išleido socialinę darbotvarkę, tačiau, jei Komisija neprisiima atsakomybės už kai kuriuos konkrečius klausimus, – jūs kalbėjote apie konkrečią Europą – būtinumą padidinti Europos darbo komitetų įgaliojimus, ginti laikinuosius darbuotojus, patobulinti direktyvą dėl darbuotojų skyrimo dėl to, kad – ir tai būtina pridurti – tai yra direktyva dėl visuotinės svarbos viešųjų paslaugų ir socialinių paslaugų apsaugos, tai nebus reakcija į apsaugos poreikį.

Vienas iš jūsų prioritetų yra imigracijos Europa, tačiau imigracijos Europos negalime sumažinti iki išstūmimo Europos. Kaip tik dėl to mums reikia pridėti prie to paktą dėl integracijos, apie kurį mes kalbėjome su Brice Hortefeuxu, ir paktą dėl plėtros. Jūs ką tik grįžote iš G8 susitikimo. Europa ir kai kurios valstybės narės, įskaitant Prancūziją, buvo apkaltintos savo įsipareigojimų nevykdymu viešosios pagalbos plėtrai požiūriu. Užtikrinkite, kad jūsų pirmininkavimo metu šis įsipareigojimas pereiti prie 0,7% BVP būtų įvykdytas. Jis bus daug veiksmingesnis nei negarbinga „grįžimo direktyva“ prisidedant prie tarptautinės imigracijos valdymo daug veiksmingiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Jerzy Buzek (PPE-DE). (PL) Gerb. pirmininke, Tarybos pirmininke, Komisijos pirmininke, aš sutinku su Tarybos pirmininku. Šis laikotarpis sunkus Europai. Kiekvienas iš mūsų jaučia tai asmeniškai, įskaitant mane. Kai aš buvau atsakingas už derybas dėl mano šalies priėmimo į Europos Sąjungą, dariau viską, ką galėjau, siekdamas užtikrinti, kad būsimas Europos bendradarbiavimas puikiai pavyktų. Be to, aš norėčiau pabrėžti, kad šiandien, laimė, nėra problemų su lenkų parama ES ir sutarčiai. Didžioji dauguma Lenkijos parlamente balsavo už sutartį ir beveik 80% lenkų yra už ES narystę.

Aš palaikau Tarybos pirmininko vertinimą. Mes turime veikti savo piliečių labui ir jų vardu. Mums, politikams, prioritetas yra energijos ir klimato dokumentų paketas, tačiau mes darome viską, ką galime siekdami užtikrinti, kad jo įgyvendinimas nepaliestų europiečių aukštomis kainomis ir mūsų ekonomikos konkurencingumo praradimu. Reikia, kad šis dokumentų paketas būtų priimtas gana greitai, bet būtų blogai, jei greitis eitų pirmas, o apdairumas – paskui. Mūsų dokumentų paketas turėtų būti mūsų lyderystės kovoje su visuotiniu atšilimu įrodymas. Aš sutinku, kad mums reikia jo pirma Poznanėje, o vėliau Kopenhagoje, tačiau šis dokumentų paketas niekam nepasitarnaus kaip pavyzdys. Nė vienas neseks juo, jeigu Europos ekonomika patirs nesėkmę įgyvendindama jį. Todėl aš esu patenkintas, kad jūs suvokiate šiuos pavojus, Tarybos pirmininke, ir kad jūs tikite, kad šie prekybos taršos leidimais principai – kadangi daugiausia apie juos kalbama – bus pertvarkyti sąžiningai. Mes turime patirties. REACH reglamentas visų labui buvo nemažai pataisytas Parlamente dalyvaujant Tarybai ir Komisijai. Mes galime eiti tuo pačiu keliu.

Tarybos pirmininke, gal galiu pasveikinti jus perėmusį Europos vadeles. Aš linkiu jums sėkmės dviem svarbiausiais klausimais per ateinančius šešis mėnesius: sutarties ir energijos bei klimato paketo.

 
  
MPphoto
 
 

  Enrique Barón Crespo (PSE).(FR) Gerb. prezidente, Tarybos pirmininke, jūs turėsite griebti abejonių dėl Lisabonos jautį už ragų. Prancūzija jau turi nemažai patirties meno kartais stumti integraciją pirmyn, o kartais stumti ją atgal, srityje. Aš prašau jūsų surasti sprendimą airiams, tuo pačiu gerbiant didžiosios europiečių daugumos valią, kuri taip pat yra svarbi.

Aš taip pat norėčiau pasakyti, kad socialiniu požiūriu Lisabonos sutartyje yra pagrindinių teisių chartija ir Europos socialinis modelis. Taigi, pavyzdžiui, daugiau nei milijonas parašų jau buvo surinkta iš neįgalių europiečių, kurie atstovauja vienam ketvirtadaliui namų ūkių ir yra už sutartį, nes ji likviduoja pasaulietišką diskriminaciją. Todėl už savęs jūs turite atramą, kad galėtumėte judėti pirmyn ir integruoti socialinį modelį.

Dėl imigracijos jūs kreipėtės į kairiuosius, tačiau jūs taip pat suprasite, kad kairiosios vyriausybės turi idėjų, kurios suteikia jums galimybę parengti mažiau uždarą ir daugiau progresyvų dokumentų paketą, kurį, mano manymu, Parlamentas gali tobulinti toliau, bet mums reikia nepaliaujamai dirbti šiuo klausimu.

Be to, gerb. pirmininke, – ir tai yra tiesiogiai susieta su imigracija – jūs kalbėjote apie BŽŪP, bet nepaminėjote Dohos, nepaisant to yra svarbu vieningai Europai sugebėti rasti sprendimą ir reaguoti į Tūkstantmečio tikslus, nes tai yra vis tas pats dokumentų paketas. Jis yra apie mūsų ekonominio pajėgumo išnaudojimą siekiant pastūmėti pirmyn visą žmoniją.

 
  
MPphoto
 
 

  Stefano Zappalà (PPE-DE).(IT) Gerb. pirmininke, Tarybos pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, kaip Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos Italijos delegacijos vadovas aš esu patenkintas, kad perėmėte Europos vairą, ir esu patenkintas tuo, ką jūs pasakėte. Jūs spinduliuojate entuziazmą ir pasididžiavimą. Jūs tikite ir priverčiate žmones tikėti institucija, Europa. Ji turi daug problemų ir jai iš tiesų reikia išmintingų, apsišvietusių ir žinančių lyderių – kaip tik toks jūs pasirodėte esąs.

Italija visada turėjo tvirtus kultūrinius ir socialinius ryšius su Prancūzija: dvi šalys, kurios daugiausiai pasiaukojo siekdamos įkurti ir statyti Europą, kurios visos narės dabar turi pareigą vystytis. Kiekvienas dirbantis šioje institucijoje žino, su kiek daug sunkumų galima susidurti judant pirmyn su plėtros ir integracijos procesu, nes šis procesas turi būti kuriamas tarp skirtingų istorijų, kultūrų, socialinės padėties ir tradicijų žmonių. Politiškai oportunistiniai požiūriai, kuriuos ką tik išreiškė Martinas Schulzas apie dabartinę labai populiarią Italijos vyriausybę, iš tikrųjų nepadeda. Tačiau tai yra procesas, kuris turi būti stumiamas pirmyn nepaisant nusivylimų, su kuriais jis kartais siejamas.

Lisabonos sutartis, puiki sutartis, yra antrajame plane ir prireiks daug geranoriškumo siekiant ją sugrąžinti, jeigu mes vengiame sumenkinti tuos, kurie jos nesuprato. Tačiau aš sutinku su tuo, ką jūs pasakėte: prieš bet kokią tolimesnę plėtrą mums reikia nustatyti naujas taisykles, bet nepaliekant Airijos pavojuje. Imigracijos banga į Europą, ypač į kai kurias valstybes nares ir daugiausia į mano šalį bei kitas Viduržemio jūros regiono šalis, turi būti reguliuojama ir laikoma bendra problema, o ne priežastimi daryti skirtumus arba faktiškai pasinaudoti situacija baudžiant šalis, kurios jau tiek daug aukojasi. Mūsų šalių žmonės turi būti apsaugoti, o integracija turi būti formuojama protingai.

Tarybos pirmininke, Italijos vyriausybė ir žmonės stebi jūsų įgaliojimus atidžiai ir patikliai, neabejodami, kad istorija ir visuomeninė padėtis, kuriai šiandien jūs atstovaujate, suteiks vilties ir atves plėtrą į Europą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Gurmai (PSE). - (HU) Trys dalykai – kaip vienintelės kalbančiosios iš rytinės Berlyno sienos pusės. Aš esu nusivylusi, kad vienodos galimybės nepateko į pirmininko kalbą. Laimė, Tarybos pirmininke, mes, moterys iš septynių politinių partijų, tiksliai aprašėme, ko mes norime, laiške: tai gėlė, tai mūsų gėlė jums, brangus pirmininke.

Pirma, aš pritariu pirmininkaujančios Prancūzijos pastangoms Europos lygmeniu socialinės lyčių lygybės interesais, tačiau tuo pačiu metu atrodo nesuderinama tai, kad uždaromos vietinės valdžios institucijos, užsiimančios lygiomis galimybėmis. Ar Europos lygmeniu rekomenduojama kitokia nei Prancūzijos taikoma politika?

Antra: prezidentas informavo Prancūzijos piliečius, kad per artimiausius 5 metus bus sukurta 350000 vaikų priežiūros vietų. Tai svarbi priemonė, nes ji suteikia lygias galimybes vyrams ir moterims darbo rinkoje ir galimybes jiems derinti savo darbinį bei šeimyninį gyvenimą. Tam būtina gera kokybė, įperkamumas ir prieinamumas kiekvienam, nes tai yra lygių galimybių ir integracijos priemonė.

O šeimyninio gyvenimo klausimu, ar jis mano, kad moterys bus pajėgios susidoroti su savo darbine ir šeimynine veikla, jeigu jos dirbs 65 valandas per savaitę? Moterys yra labiau neapsaugotos darbo vietoje ir dažniausiai nėra profesinių organizacijų narės.

Taip, mums reikia bendros Europos imigracijos politikos, tačiau joje turi būti aptartos piliečių ir imigrantų teisės ir įpareigojimai. Migracijos politiką turi papildyti priimamos tautybės integracijos politika. Ačiū jums.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioannis Varvitsiotis (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, aš norėčiau kreiptis į Tarybos pirmininką, kad pasakyčiau: šiandien aš su ypatingu susidomėjimu laukiau jūsų pasisakymo. Jūsų pozicija šiandien įtikino mane, kad per šešis savo pirmininkavimo mėnesius jūs sukelsite bangas.

Visas pasaulis susidūrė su viena didžiausių krizių per paskutinius dešimtmečius, tačiau Europa taip pat susiduria su savo krizėmis.

Aišku, kad šiandien 27 narių Europa negali veikti pagal 15 narių Europos taisykles. Europa kaip tik išgyvena institucinę krizę. Be to, aišku, kad šiandien kai kurios valstybės narės nenori Europos politinio vienijimosi ir nenori, kad būtų įgyvendinta mūsų pirmtakų vizija. Tai yra tapatumo krizė. Institucinė krizė bus išspręsta, tačiau kaip galima išspręsti tapatumo krizę?

Aš bijau, kad yra vienintelis sprendimas: Valstybės narės, kurios nori politinio suderinimo, turėtų žengti priekyje, o valstybės narės, kurios suvokia Europą kaip ekonominę sąjungą, turėtų likti užpakalyje. Iš tikrųjų aš bijau, kad, jei mes nepaskubėsime su šiuo sprendimu, Europa tam tikru momentu liausis būti veikėja ant tarptautinės šachmatų lentos.

Krizės gali vesti prie didžiulių šuolių pirmyn, bet tik tuo atveju, jei yra būtinos drąsos. Aš manau, kad jūs turite tiek viziją, tiek ir drąsos. Būkite drąsus!

 
  
MPphoto
 
 

  Othmar Karas (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, Tarybos pirmininke, jūsų pagrindinė orientacija turi mano visapusišką paramą. Aš manau, kad jūs esate tinkamas Tarybos pirmininkas nepaprastai sunkiu laikotarpiu, turintis būtiną jautrumą žmonių rūpesčiams ir pasiryžimą vesti ir sutaikyti. Kai jūs atsakinėjote į klausimus, jūs nesuvertėte atsakomybės kitiems. Jūs ne pasišalinote, o susitaikėte su aplinkybėmis.

Aš ypač norėčiau pabrėžti jūsų didelį atsidavimą parlamentinei demokratijai. Šis atsidavimas ypač svarbus šiais laikais, nes kai kuriose valstybėse narėse – įskaitant mano tėvynę Austriją – mes patyrėme žaidimą tiesiogine demokratija prieš parlamentinę demokratiją ir tokiu būdu parlamentinėse demokratinėse valstybėse veiksnumo apribojimu Europos reikalų srityje. Eikime išvien už parlamentinę demokratiją ir prieš jos veiksnumo apribojimą.

(Plojimai)

Man taip pat svarbu, kad jūs tiesiogiai užsiimtumėte daugelio vyriausybių ir vyriausybių narių bailumu arba, galima būtų pasakyti, dvigubais standartais jų pasidalintų Europos pareigų atžvilgiu, bes šie dvigubi standartai yra viena iš pagrindinių pasitikėjimo nebuvimo ir rodymo pirštu į vienas kitą priežasčių, kurioms mes turime padaryti galą. Mes neprašome, kad kiekvienas būtų drąsesnis, tačiau mes reikalaujame, kad kiekvienas būtų sąžiningas ir principingas.

Aš norėčiau paliesti dar tris problemas. Pirmoji – jūsų pozicija dėl sutarties. Jūs nepanašus į triušį, pagautą priekinių žibintų šviesa, jūs nelaukiate Airijos, o tęsiate ratifikavimo procesą, nors ir kreipiatės į Airiją. Aš tvirtai tikiu, kad mes turime sudaryti susitarimą su Airija tik po to, kai visos 26 valstybės narės ratifikuos sutartį.

Tačiau mes neturime palikti Kroatijos vienos. Aš pritariu jūsų įsipareigojimui pradėti visus derybinius skyrius metų pabaigoje. Mums taip pat reikia kalendorinio plano Makedonijai. Aš norėčiau paprašyti Tarybos, kad taip pat priimtų sprendimą dėl Smulkaus verslo akto gruodžio mėn. viršūnių susitikime, nes pagrindinė kompetencija priklauso valstybėms narėms. Mums reikia teisinio įpareigojimo, o ne tik kito politinio pareiškimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Genowefa Grabowska (PSE). - (PL) Gerb. pirmininke, aš turiu puikių naujienų iš Lenkijos. Šiandien, gerb. pirmininke, Lenkijos parlamente rengiamos diskusijos, kurių kulminacija bus rezoliucija, raginanti Lenkijos prezidentą atlikti savo konstitucinę pareigą ir pasirašyti Lisabonos sutartį. Tai yra Lenkijos žmonių valia, 80% jų palaiko Europos Sąjungą ir yra labai laimingi, kad Lenkija gali būti nare. Parodykite man kitą valstybę, kuri stipriai palaikytų ES. Tai yra signalas, kad Lenkija laikysis savo įsipareigojimų dėl sutarties.

Kitas klausimas: Aš turiu prašymą jums, gerb. pirmininke. Ar galite įsivaizduoti, kaip galėtumėte įtraukti vaikų padėties Europos Sąjungoje klausimą į darbotvarkę ir paskirti įgaliotinį vaikų reikalams, pagal Europos žmogaus teisių ombudsmeno modelį? Mes norėtume, kad Taryba pasiektų susitarimą ir patvirtintų šią instituciją, kurios taip reikia Europai.

 
  
MPphoto
 
 

  Hartmut Nassauer (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, jeigu aš turėčiau apibendrinti šio ryto diskusijas, pasakyčiau, kad puiku, jog šį kartą pirmininkauja Prancūzija, o jūs, pirmininke Nicolas Sarkozy, užimate Tarybos pirmininko postą. Ši diena puiki Europai ir šiam Parlamentui, nes pirmą kartą per ilgą laiką mes vėl turime prieš save žmogų, kuris kalba su užsidegimu, o ne vien tik pasinaudodamas argumentais. Galbūt mums reikia kaip tik to, kad galėtume patraukti į savo pusę airius ir susigrąžinti savo piliečius: aistringumas ir puiki nuovoka, o puiki nuovoka apima apsiribojančią iki tam tikrų ribų Europą.

Aš norėčiau pateikti jums „sėkmės paslaptį“: mums reikia ne tik sutarties Airijoje, bet ir naujos subsidiarumo kultūros. Mums reikia sienų Europai su likusiu pasauliu, tačiau mums taip pat reikia sienų Europoje. Nauja subsidiarumo kultūra užtikrins atsinaujinusį pritarimą Europai. Šiuo klausimu aš visiškai sutinku su J. M. Barosso. Linkiu sėkmės, pirmininke Nicolas Sarkozy.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin (ALDE). - Gerb. pirmininke, aš sveiku Nicolas Sarkozy, atvykusį į Europos Parlamentą. Aš iš tiesų vertinu jo apgalvotą ir gerai argumentuotą pranešimą.

Kaip narė airė aš taip pat pasveikinsiu jį, kai jis lankysis Airijoje kaip ES pirmininkas, t. y. kaip pirmininkas, kuris imasi praktinių veiksmų, siekdamas pagerinti piliečių gyvenimą. Tai buvo aišku iš jo prioritetų.

Be to, aš vertinu jo pastabas dėl maisto tiekimo saugumo ir dėl pusiausvyros ieškojimo, įvedant reglamentus ir apribojimus mūsų įmonėms ir ūkiams. Kaip jis pasakė pats – gynimą be protekcionizmo.

Jo pristatyme ir balse galėjau išgirsti atsidavimą Europai. Aš ir labai daug Airijos žmonių palaiko šį atsidavimą. Jis kalbėjo apie mūsų sunkumų įveikimą. Tai pareikalaus laiko ir pasiryžimo siekti visų šalių kompromiso. Šiuo atveju negali būti galutinių terminų.

Kaip žmogus, agitavęs už „taip“, aš žinau, kad jis sutiks su manimi, kai aš pasakysiu, kad Airijos „ne“ yra toks pats teisėtas kaip ir Prancūzijos, Olandijos arba Danijos „ne“. Jam turi būti teikiama tokia pati pagarba tada mes galime judėti pirmyn. Mes galime padaryti pažangą. Aš su nekantrumu laukiu to ir linkiu jam gero pirmininkavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Tadeusz Masiel (UEN). (FR) Gerb. prezidente, Tarybos pirmininke, pirmininkaujanti Prancūzija ką tik nustatė savo tikslus ir aš linkiu jai sėkmės. Pagrindinis tikslas, kuris laukia jūsų – stiprinti Europos Sąjungą ir jos pajėgumą veikti. Turint tai omenyje Lisabonos sutarties neratifikavimas būtų praleista galimybė. Europai reikia Prancūzijos, ypač šiuo sunku laikotarpiu. Jai reikia Prancūzijos, kuri buvo pertvarkyta dalyvaujant jums, prezidente Nicolas Sarkozy, po Prancūzijos referendumo.

Deja, ne Lenkija šiandien veda Europą į priekį, tačiau vieną dieną tai bus ji ir, mano manymu, tai bus greitai. Aš tikiuosi iš jūsų, kad pirmininkaujanti Prancūzija su savo Europos integracijos, trokštamos imigracijos ir plėtros į Balkanus, bet nebūtinai į Turkiją, politika sugrąžins europiečiams pasitikėjimą ir jų polinkį Europai.

 
  
MPphoto
 
 

  Gay Mitchell (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, Airijai prireikė 700 metų, kad išprašytų britus iš Airijos Respublikos, o aš turiu gaišti čia laiką ir vėl klausytis žmonių, kuriuos mes išvarėme, aiškinančių, ką mes turėtume daryti Airijoje. Aš manau, kad to per daug. Leiskite sprendimus Airijos Respublikoje priiminėti Airijos Respublikos žmonėms.

Antra, aš norėčiau pasakyti Prancūzijos Respublikos prezidentui: jeigu jūs norite pakeisti Airijos žmonių nuomonę, pasiimkite su savimi Jeaną-Marie Le Peną. To pakaks Airijos Respublikos žmonių nuomonei pakeisti.

Aš buvau „Fine Gael“, kuri yra Europos liaudies partijos dalis, rinkimų direktoriumi keturiuose Europos referendumuose: Europos bendrojo akto, Mastrichto sutarties, Amsterdamo sutarties ir Lisabonos sutarties ir noriu pasakyti jums, kad Lisabonos sutartis žlugo dėl įvairių priežasčių:žmonės jos nesuprato; vyriausybė buvo valdžioje nuo 1994 m.; politikai pasirodo teismų tyrimuose; pagrindinė vyriausybė ir opozicinės partijos – nomenklatūra – norėjo ją prastumti. Šiuo atveju buvo baimių dėl gynybos ir karinės prievolės, abortų ir eutanazijos, kurias lydėjo šio Parlamento narių skleidžiamos giesmės – apmokestinimas, darbo vietos ir imigracija. Daugelį jų skatino dešinieji ir kairieji ekstremistai.

Norėčiau pasakyti Tarybos pirmininkui: pasirenkite vizitui į Airiją. Jeigu svarbu, kad jūs padėtumėte pakeisti situaciją Airijoje, vykite pasiruošęs ir vykite pasiruošęs išklausyti. Jūs būsite labai laukiamas, tačiau ši situacija yra sudėtinga ir prireiks laiko ją išspręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Adrian Severin (PSE). (FR) Gerb. pirmininke, europiečiai deda nemažai vilčių į pirmininkaujančią Prancūziją ir šiomis viltimis reikia tinkamai vadovautis. Pirmininkaujanti valstybė turi vengti tiek nerealių svajonių, tiek ir nepagrįstų baimių kurstymo, įskaitant kaimyninėse šalyse ir šalyse kandidatėse.

O dėl Lisabonos sutarties – nėra pakankamo diplomatinio padrąsinimo ratifikuoti. Pirmininkaujanti valstybė turi parengti pasitraukimo arba apsisaugojimo strategiją, jei reikalai klostytųsi blogai. Siekdami išvengti blogiausio, turime iš pat pradžių parodyti, kad mes esame pasirengę blogiausiam atvejui.

Norėčiau baigti keliais žodžiais apie pavojingą Europos renacionalizacijos reiškinį. Nacionalinis populizmas yra labiausiai nerimą keliantis šio reiškinio pasireiškimas ir slypi už propagandos už airių „ne“, rasistinės ksenofobijos Italijoje, taip pat retorikos apie socialinės politikos nacionalinę prigimtį. Arba Europa bus socialinė, arba ji žlugs. Aš tikiuosi, kad pirmininkaujanti Prancūzija bus atidi.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Apgailestauju, bet negaliu leisti daugiau kalbėti. Mes jau gerokai viršijome laiką. Aš esu labai dėkingas Tarybos pirmininkui Nicolas Sarkozy, taip pat pirmininkui J. M. Barroso už šiandien mums skirtą laiką. Todėl pabaigoje norėčiau suteikti žodį pirmiausia pirmininkui J. M. Barroso, po to – pirmininkui Nicolas Sarkozy.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. (FR) Gerb. pirmininke, aš pradėsiu trumpai pakartodamas sveikinimus, kuriuos išreiškė didžioji dauguma pasisakiusių Parlamento narių: sveikinimai su įsitikinimu, entuziazmu, energija ir politine valia, kurią šiandien čia išreiškė pirmininkas Nicolas Sarkozy ir kurią, mano įsitikinimu, jis ir jo ministrai bei kolegos pademonstruos pirmininkaujant Prancūzijai.

Norėčiau pasakyti, kad man tai nėra staigmena. Aš esu įsitikinęs, kad puiki naujiena yra ta, jog Prancūzija perima atsakomybę už pirmininkavimą Tarybai šiuo ypač sunkiu laikotarpiu. Žinoma, prezidentas Nicolas Sarkozy ir mes visi duotume pirmenybę šviesesniam horizontui instituciniu požiūriu, bet aš manau, kad kaip tik sunkiais laikais mes galime pamatyti politinį pajėgumą ir pamatuoti visą stiprios politinės valios reikšmę.

Aš esu už šias demokratines politines diskusijas. Daug kartų sakiau, kad mums reikia pripažinti nuomonių skirtumus ir įvairias nuomones, kurios yra, pavyzdžiui, Parlamente. Mums reikia žinių, kad galėtume išreikšti tuos skirtumus, nes Europa skiriasi nuo nacionalinės politinės sistemos. Mūsų demokratinėse nacionalinėse sistemose kiekvieną kartą, kai vyksta politinė diskusija, net kartais joje esant labai dideliam susipriešinimui, mes neabejojame pačiu valstybės teisėtumu. Nepaisant to labai dažnai Europoje, kai tie iš mūsų, kurie yra už Europą, išreiškia protestą, mes turime konfrontuoti su tais, kurie yra prieš Europą ir naudojasi įvairaus tipo populizmu, kad pakenktų mūsų institucijoms ir sukompromituotų šį puikų taikos ir solidarumo projektą, kuris yra Europos projektas.

(Plojimai)

Todėl mums iš tikrųjų reikia sugebėti išreikšti visus požiūrius kartu stiprinant proeuropietišką stovyklą šiuo ypač sunkiu laiku. 2009 m. birželio mėn. mes rengiame Europos Parlamento rinkimus. Jeigu įvairios Europos politinės jėgos ir Europos institucijos nedirbs ranka rankon su konstruktyvia pozicija, mes pateiksime argumentus tiems, kurie būdami kraštutinių pažiūrų, nori pasinaudoti populizmu, ksenofobija ir nacionalizmu nustatydami nacionalizmo ir tėvynės ryšį, o tai yra klaida. Be to, aš dažnai cituoju didįjį Prancūzijos rašytoją, kuris pasakė, kad „Patriotizmas – meilė savo žmonėms; nacionalizmas – neapykanta kitiems. “

Mes galime mylėti savo tėvynę ir tuo pačiu su įsitikinimu ginti mūsų Europos projektą, kaip ką tik pasakė prezidentas Nicolas Sarkozy. Todėl tikiuosi, kad diskusijos, kurios vyks kitus šešis mėnesius, sustiprins Europos institucijas ir mūsų ateities Europos projektą.

Noriu atsakyti į konkretų klausimą. Tai vienintelis konkretus klausimas man, ir aš, savaime suprantama, paliksiu likusius klausimus prezidentui Nicolas Sarkozy, kuris tikrai susidoros su jais. Šis iš Pasqualina Napoletano gautas konkretus klausimas liečia Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių kultūrinę programą.

Noriu jus informuoti, kad dabartinė programa – Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių programa – tebeturi šiems metams skirtus 15 mln. eurų. Dėl 2009–2010 m. dar nieko nėra nuspręsta, tačiau daromas didelis spaudimas dėl išorinių išlaidų, o su tuo susijusios trečiosios šalys turi polinkį prioretizuoti dvišalius santykius pakenkiant regioniniams biudžetams. Todėl šis klausimas turėtų būti aptariamas su Europos ir Viduržemio jūros regiono šalimis. Iš tikrųjų vienas iš įdomiausių Prancūzijos iniciatyvos, kuria siekiama sukurti Viduržemio jūros regiono šalių sąjungą, – kurią, tiesą sakant, aš palaikiau nuo pat pradžių – aspektų yra tas, kad ja įvedamas ryškesnis regioninio bendradarbiavimo elementas.

Kartais manęs klausia, kuo Viduržemio jūros regiono šalių sąjunga prisideda prie Barselonos proceso. Žinoma, ji yra griežtesnio politinio suskirstymo elementas ir taip pat yra politinis atsinaujinimas, ypač dėl dvimečio aukščiausio lygio susitikimo, tačiau ji yra dimensija, kurią įveda konkretūs regioniniai projektai, ir, dabar aš taip pat tikiuosi, labai konkretūs projektai, kuriuos mes galime papildyti žymesne privataus sektoriaus dimensija, nes mums vis dar reikia daugiau išteklių.

Taigi, tai yra savitas regionas. Baigdamas tiesiog norėčiau pasakyti: „Linkiu sėkmės Prancūzijai ir linkiu sėkmės mano brangiam draugui pirmininkui Nicolas Sarkozy!“

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Aš norėčiau padėkoti pirmininkui J. M. Barroso ir pirmininko pavaduotojui Jacques Barrot už dalyvavimą čia 3 valandas be pertraukos.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicolas Sarkozy, Tarybos pirmininkas. (FR) Gerb. pirmininke, pirmiausia aš noriu pasakyti, kad, mano manymu, savaime suprantama, jog tada, kai kas nors turi garbės būti Tarybos pirmininku, garbė yra ne tik dalyvauti Parlamente tiek valandų, kiek nori Parlamentas, ir ne tik pirmą pirmininkavimo dieną, norėčiau pasakyti, Europos Parlamento pirmininke, kaip ir kiekvienam frakcijos pirmininkui ir pirmininkų sueigai, kad, jeigu jūs norite, jog aš atvykčiau tam tikru metu pirmininkaudamas, esu Parlamento valioje. Jūs turite veikti Europos institucijų interesais.

Europos Parlamentas yra parlamentinės demokratijos centras. Tai yra ne pasiekiamumo klausimas, tai yra pirmumo klausimas. Pirmininkaujančiai valstybei reikia Europos Parlamento ir dėl to ji yra jo valioje.

(Plojimai)

Jeigu kalbantieji atleis man, aš norėčiau pasakyti keletą žodžių kiekvienam iš jų. Visų pirma aš norėčiau pasakyti Philipui Bushill-Matthewsui, kad aš esu iš tų, kurie mano, kad Europai reikia Jungtinės Karalystės. Aš niekada nebuvau iš tų europiečių arba Prancūzijos žmonių, kurie mano, jog mes turėtume nepatikliai žiūrėti į savo kolegas britus. Jungtinė Karalystė gali duoti Europai daug daugiau nei ji įsivaizduoja galinti duoti Europai. Jungtinė Karalystė yra vartai į anglosaksų pasaulį, atstovauja pagrindinei pasaulio kalbai ir yra ekonomiškai dinamiška, kaip buvo matyti pastaraisiais metais. Aš norėčiau pasakyti mūsų konservatyviesiems draugams britams: tikėkite, kad Europai reikia jūsų, jūs turite vietą čia ir, jei britai bus viena koja čia, o kita koja išorėje, Europa bus silpnesnė. Jungtinė Karalystė yra didi valstybė. Ji neturi ko bijoti iš Europos pusės, o Europa turi daug tikėtis iš Jungtinės Karalystės pusės.

Gerb. Bernardai Poignantai, pažvelgęs į mano vidų ir dėl to supratęs, kad aš myliu politiką ir kad Parlamentas man yra šiek tiek panašus į mano sodą, aš norėčiau pasakyti, kad taip, Parlamentas yra vieta demokratijai, ir aš negerbiu arba nesuprantu tų politinių lyderių, kurie nėra laimingi galėdami išreikšti ir ginti savo idėjas parlamentinės demokratijos lopšyje. Aš tikiuosi, kad jūsų pastaboje greičiau buvo apgailestavimo elementas nei perdėtas požiūris į darbo rinkos suderinimą.

H. Désir, aš visiškai palaikau jus, esu prieš visišką suderinimą, nes žmonės jį atmestų. Tačiau visiškai natūralu turėti minimalias taisykles darbo rinkos ir bendros ekonominės rinkos sąlygomis.

Visi mąstykime apie sunkumus. Pavyzdžiui, paimkime Austriją, kuriai vadovauja socialistų ministras pirmininkas ir vyriausybė. Jie pasakys jums, kad pensinis amžius yra 65 metai, o įnašų laikotarpis – 45 metai. Jūs visi žinote, su kiek daug sunkumų susidūriau siekdamas priartinti įnašų laikotarpį iki 40 metų ir ne iš karto sulaukiau Prancūzijos socialistų partijos paramos.

Taigi, paaiškinkite man, kaip šiuo atveju yra, kad man susidūrus su tiek daug sunkumų garantuojant 40 metų įnašų laikotarpį Prancūzijoje, tereikia būti Europos Tarybos pirmininku šešis mėnesius, kad pasiekčiau pageidautiną tikslą – tarp 45 įnašų metų Austrijoje ir 40 metų Prancūzijoje. Kaip galima tai padaryti? Ilgas kelias nuo svajonės iki tikrovės, bet tai galbūt yra Prancūzijos socialistų partijos ir Europos socialistų partijos skirtumas. Kai kada aš netgi jaučiausi artimesnis Europos socialistų partijai nei Prancūzijos socialistų partijai. Pripažįstu savo kaltę ir atsiprašau dėl jos.

Martin Schulz įsikišimas ne prie mikrofono)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Jis neveikia. Ne jums spręsti, kas kalba. Pasisakymų laiko negalima dalinti Europos Parlamento socialistų frakcijai ir Tarybos pirmininkui. Pirmininke Nicolas Sarkozy, ar jūs pageidaujate išklausyti Martino Schulzo klausimą? Jei taip, aš suteiksiu jam žodį.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicolas Sarkozy, Tarybos pirmininkas. − (FR) Gerb. pirmininke, taip, su sąlyga, kad nepakliūčiau į visų vokiečių diskusijų kryžminę ugnį.

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Schulz (PSE). - (DE) Labai jums ačiū, gerb. pirmininke, jūs esate maloniausias. Pirmininke Nicolas Sarkozy, puiku, kad jūs tokiu būdu norite priartėti prie socializmo. Ką tik savo kalboje stipriai palaikius Vokietijos socialdemokratus ir tokiu būdu nutolus nuo kanclerės Angela Merkel aš siūlau jums taip elgtis toliau. Jeigu jūs taip patogiai jaučiatės tarp Europos socialdemokratų bendraminčių, pirmiausia pereikite prie Vokietijos socialdemokratijos, o mes palaipsniui priartinsime jus prie Prancūzijos socialdemokratijos ir galiausiai jūs būsite tikrai geras draugas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Martinai Schulzai, tai mažiau turi bendro su geranoriškumu ir daugiau – su tinkamos procedūros laikymusi – pagaliau kaip tik tai mes norime padaryti Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicolas Sarkozy, Tarybos pirmininkas. (FR) Gerb. pirmininke, jūs matote, kad aš jau turiu socialistą savo dešinėje, tačiau dar yra vietos socialistui kairėje.

(Plojimai)

Kaip jūs žinote, gerbiamieji Parlamento nariai, aš nemanau, kad mes švaistome laiką, nes demokratija Europos lygmeniu gali gyvuoti be smurto – jo kartais pasitaiko nacionaliniu lygmeniu. Europos lygmuo leidžia kiekvienam šiek tiek atsitraukti nuo rinkimų praktikos, kuri yra brutali, dažnai nesąžininga ir visada sunki. Pagaliau faktas, kad tokiame kaip jūsų forume mes galime kalbėti šypsodamiesi ir gerbdami vienas kitą taip pat yra kažkas, kas paskatins žmones pajusti simpatiją Europos idealui ir padaryti ji savu. Bet kuriuo atveju aš nesuvokiu to kaip sugaišto laiko ir norėčiau, kad Bernardas Poignantas ir Martinas Schulzas būtų tuo įsitikinę.

Marielle De Sarnez visiškai teisi. Mums būtina keisti savo plėtros politiką ir padaryti maisto produktus gaminantį žemės ūkį prioritetu. Tai yra būtina. Afrikos šalims būtina turėti išteklių, kad taptų savarankiškos maisto produktų požiūriu, ir neabejotinai dalį pinigų, kuriuos mes skiriame didelėms infrastruktūroms finansuoti, reikia investuoti į žemės ūkio mikroprojektus. Šiuo klausimu aš visiškai palaikau jūsų nuomonę.

Be to, jūs paraginote mane ginti Europos viziją. Aš palaikau šią ambiciją. Tikiuosi, kad jūs būsite kilniaširdiškas ir patarsite man dėl tos vizijos turinio. Jūs puikiai žinote, kad, be to, tarp šiek tiek atsieto didelio idealo ir visų kasdieninio gyvenimo techninių klausimų, kiekvienam iš mūsų kyla problema spręsti, ką daryti su dideliais idealais, kurie kartais nueina toli už kasdieninių sunkumų, kuriuos patiria mūsų piliečiai, ir ką daryti su techninių klausimų, kurie veikia jų kasdieninį gyvenimą, sprendimu. Tai nėra taip paprasta, tačiau bet kuriuo atveju aš išbandysiu savo ranką.

Norėdamas atsakyti jums, Briano Crowley, sakau – taip, mums reikalinga plėtra siekiant išvengti nelegalios imigracijos. Be to, visi žino, kad geriausias atsakas į imigracijos problemą yra plėtra. 475 mln. jaunų afrikiečių, kurie yra iki 17 metų amžiaus, ir 12 km Gibraltaro sąsiauris tarp Europos ir Afrikos. Afrikos nelaimės bus Europos nelaimėmis ir šiuo atveju nėra kliūčių arba sienų, kurios galėtų joms atsispirti. Todėl mums iš tikrųjų reikalinga plėtros politika. Be to, sunku apsispręsti tarp daugiašalių santykių ir dvišalių santykių principo. Tai yra svarbi tema ir aš ketinu jai skirti nemažai dėmesio.

Mikel Irujo Amezaga kalbėjo apie kalbų įvairovę. Aš visiškai sutinku, įskaitant – ir aš suprantu, kad jums nepatinka posakis „regioninė kalba“ – oficialių kalbų atžvilgiu. Aš esu tarp tų, kaip jūs matote, kurie mano, kad mes padėtume visiems proautonomijos arba nepriklausomybės judėjimams suteikdami jiems regioninių kalbų gynimo monopoliją, ir tai būtų labai rimta klaida. Aš kalbu apie Prancūzijos Respublikoje esančią Korsiką, kurioje gyvena korsikiečiai, myli Korsiką ir kalba korsikiečių kalba savo kaimuose, tačiau tai nėra grėsmė nacionalinei vienybei. Todėl, mano nuomone, kalbinė įvairovė yra tokia pat svarbi, kaip ir kultūrinė įvairovė, ir bet kuriuo atveju nebus kultūrinės įvairovės, jeigu bus tik viena kalba.

Nigeli Farage, man labai patiko jūsų pasisakymas, bet aš ketinu pasakyti vieną dalyką: britai buvo labai patenkinti manimi, nes faktiškai kaip tik aš uždariau Sangatte, ir kaip tik jūs paklausėte manęs apie tai. Net jeigu jūs esate britas, kuris myli savo šalį, jūs negalite išspręsti visų imigracijos problemų, ir aš turiu pasakyti jums, kad Prancūzija neketina būti Jungtinės Karalystės sienų sargybine. Leiskite man pasakyti, kad visiems labai gera kalbėti, jog „savo šalyje aš nepageidauju tapatybės kortelių ir nenoriu bendrosios imigracijos politikos“, tačiau tai netrukdo jums būti patenkintiems, kai užsieniečiai, kurių dokumentai nėra tvarkingi, yra sulaikomi Prancūzijoje tam, kad jūs jų neturėtumėte Jungtinėje Karalystėje. Kaip ir Prancūzija, Jungtinė Karalystė negali susitvarkyti viena.

Aš norėčiau pridurti, Nigeli Farage, kad gerbiu lenkus, tačiau jūs nedalyvavote mano biure derantis dėl Lisabonos sutarties su kolegomis. Mes buvome Briuselyje, o kas buvo mano biure? Ne ministras pirmininkas Donaldas Tuska, nes ministru pirmininku tuo metu buvo Lecho Kačinskio brolis. Ten buvo prezidentas Lechas Kačinskis ir aš pasakysiu vieną dalyką: šituo žmogumi aš pasitikiu ir gerbiu. Tačiau Europoje, kai jūs ką nors pasirašote ir pradedate nebegerbti to, tuo atveju nebėra Europos, iš viso nieko nebėra, nebėra derybų. Jeigu kas nors prisiima atsakomybę už savo šalį Briuselyje, jis taip pat turi prisiimti atsakomybę savo šalyje – nei daugiau, nei mažiau.

(Plojimai)

Nigeli Farage, aš manau, kad apgyniau Lenkiją. Pirmininkas J. M. Barroso galės tai pasakyti geriau nei bet kas kitas. Mums reikia Lenkijos, bet mums taip pat reikia gerbti žmogaus žodį, kai jis yra duotas.

Margie Sudre, ačiū jums už paramą. Aš visiškai sutinku su jūsų analize ir nuoširdžiai jums dėkoju. Poulis Nyrupas Rasmussenas, kuris, mano supratimu, buvo Rasmussenas I, ir man beveik aišku, kas yra Rasmussenas II, aš norėčiau pasakyti, kad Danija yra puikus pavyzdys tos šalies, kuri sugebėjo judėti į priekį ir leidžia man atsakyti visiems kalbėjusiesiems Airijos klausimu.

Žinoma, mes neturėtume versti airius pakelti rankas ir mums reikia juos gerbti, tačiau mums reikia turėti drąsos pasakyti savo draugams airiams: „Jūs taip pat turite gerbti kitas šalis, kurios ratifikavo sutartį. Mes nepamokslaujame jums, bet esame tos nuomonės, kad kiti taip pat turi nuomonę, ir tam tikroje vietoje mes rasime bendrą kelią. Europa nenori tęsti veiklos be jūsų, bet Europa negali sustoti vien tik dėl jūsų.“ Aš sakau tai su visa pagarba, kurią jaučiu šaliai, balsavusiai „ne“.

Mes, prancūzai, sukėlėme nemažų problemų ir sunkumų, tačiau tam tikru momentu mums reikia išeiti iš šios situacijos, kurioje visi žiūri vienas į kitą ir laukia, kad kas nors kitas imtųsi iniciatyvos. Pirmininkaujančiai Prancūzijai kartu su Komisijos vadovybe ir Europos Parlamento vadovybe reikia imtis iniciatyvos. Po to kai kurie paskys „taip“ ir kai kurie – „ne“. Aš asmeniškai manau, kad sprendimas yra čia, tačiau jis – ne status quo palaikymas arba sakymas, kad „mes lauksime ir leisime laikui atlikti savo darbą“. Aš asmeniškai manau, kad laikas dirba prieš mus, Europa laukė daug metų ir nėra priežasties laukti ilgiau. Mes rasime sprendimą. Aš esu įsitikinęs, kad rasime taip pat, kaip radome jį Danijos atveju.

S. Koch-Mehrin, mane labai sujaudino jūsų pateiktas mano, kaip „moterų vyro“ vertinimas. Aš paliksiu turinį jums. Nežinau, ką tiksliai tai reiškia, ir būsiu atsargus, kad nenueičiau tuo keliu, nes nenorėčiau, kad jūs klaidingai mane suprastumėte. Aš žinau, kad egzistuoja skirtingų pagreičių Europa. Mes ne visi esame euro zonoje ir ne visi esame Šengeno erdvėje. Tačiau galų gale prieš mums kuriant kelių pagreičių institucinę Europą aš norėčiau, kad pabandytume padaryti tai kartu. Nekritikuokite pirmininkaujančios valstybės, kad ji turi ambiciją pasiimti visus kartu, nes jeigu mes dar prieš pradėdami, gerbiamoji, sakysime, kad „bet kuriuo atveju tai neturi reikšmės – palikime juos“, tai vieną dieną mes derėsimės dėl socialinės išimties britams, kitą – dėl institucinės išimties airiams, o dar kitą – dėl išimties lenkams. Šiame etape aš baiminuosi, kad mes turėsime situaciją, kurioje visos šalys visiškai teisėtai paprašys išimčių. Kur tuomet bus Europos Sąjunga? Kur bus projektas, kurį pakrikštijo įkūrėjai? Būtent apie tai aš kalbu. Galbūt mes turėsime pereiti į tą etapą, bet aš norėčiau, kad pereitume prie jo po to, kai pabandysime pasiimti visą šeimą kartu.

Be to, aš norėčiau pasakyti tiems, kurie nerimauja dėl Kroatijos, kad neabejotinai esu už derybų tęsimą, ir manau, kad būtų rimta klaida uždaryti duris Balkanams, nes Balkanams reikia taikos ir demokratijos, kurią Sąjunga gali jiems duoti, tačiau aš negrįšiu prie Lisabonos diskusijų.

Aš norėčiau pasakyti Adamai Bielanai, kad netrokštu gąsdinti Airijos, be to, aš negalėčiau pasielgti taip ir man niekada net neateitų į galvą taip pasielgti. Aš vyksiu ten ir išklausysiu, tačiau tuo pačiu metu kiekvienas privalo suprasti, kad apklausose 80% žmonių sako, kad jie yra proeuropiečiai. Mes vis dėlto galime dirbti su jais negąsdindami.

PVM degalams yra Prancūzijos pasiūlymas, aš nenoriu jo primesti visiems. Aš paprasčiausiai norėčiau atkreipti dėmesį į faktą, kad, mano įsitikinimu, naftos kaina yra linkusi toliau didėti. Mes turime turėti drąsos pasakyti tai savo bendrapiliečiams.

Kiekvienais metais išgaunama 3% mažiau naftos, nes ištekliai senka, ir 2-3% padidėja naftos suvartojimas, nes auga sparčiai besivystančios šalys. Mano mintis paprasta – PVM yra mokestis, proporcingas kainai. Jeigu rytoj nafta kainuos 175 dolerius už barelį, ar mes galėsime nieko nesakydami rinkti 20% mokestį nuo pašokusių naftos kainų? Tai klausimas, kurį aš noriu iškelti. Kartu su Komisijos vadovybe mes pranešime apie tai spalio mėnesį. Aš pabandysiu to atkakliai siekti ir mes pamatysime, koks bus rezultatas.

O dėl Ukrainos bus aukščiausio lygio susitikimas ir mes pajudinsime reikalus. Mums reikia padrąsinti Ukrainą eiti demokratijos keliu ir pritraukti arčiau Europos Sąjungos. Ukraina nėra nereikšminga – ji turi 42 mln. gyventojų. Tai nėra paprastas sprendimas. Dabar mes esame asociacijos taške, tačiau kiekvienas, kuris vaikšto Kijevo gatvėmis, gali matyti, kad jis yra Europos sostinė.

Werneri Langenai, aš norėčiau padėkoti už komplimentus, kurie iš tiesų mane sujaudino. Aš labiau norėčiau paminėti Tony Blairą. Nežinau, ar buvo priežastis jį paminėti, tačiau aš manau, kad Tony Blairas yra vienas iš valstybės veikėjų, kuris daug padarė dėl Europos ir daug padarė dėl savo šalies.Atvirai kalbant aš nežinau, ar jis galėjo turėti galvoje mane sakydamas tai, bet daugelyje sričių aš pastebiu, kad jis atkūrė Britanijos politinių diskusijų ir Europos politinių diskusijų reputaciją ir jėgą. Aš manau, kad Europoje mums reikia lyderių, ir kad savo laiku Tony Blairas neginčytinai buvo vienas iš tokių lyderių.

Tuo ketinama išskirti mane kaip artimesnį kairiesiems, nors ir aš pastebėjau, kad komplimentai Tony Blairui ne visada gaunami iš tos politinės pusės.

Taip, Robertai Goebbelsai, kitiems reikia dėti pastangas, ir tai išimtinai yra klausimas, kuris bus iškeltas derybose dėl klimato kaitos, tačiau Europai reikia parodyti pavyzdį. Aš nesu naivus taip sakydamas. Aš manau, kad mes turime daugiau galimybių įtikinti, kai darome tai, ką skelbiame. Kai kurie gali sakyti, kad geriau būtų palaukti. Aš asmeniškai manau, kad mums reikia prisiimti veikimo riziką. Iš esmės, Robertai Goebbelsai, pagal mano politinę filosofiją nėra nieko blogiau nei neveikimas. Didžiausia rizika – neprisiimti rizikos.

Jeanai-Marie Cavada, jūs esate teisus – mums reikia reaguoti į šias baimes. Ačiū jums už paramą.

O dėl Viduržemio jūros regiono šalių sąjungos aš norėčiau pasakyti, kad, mano nuomone, remiantis pirmininku J. M. Barroso, šiuo atveju nekritikuojamas Barselonos procesas. Vis dėlto aš norėčiau pasakyti vieną dalyką. Barselona buvo puiki idėja, bet Barselonos aukščiausiojo lygio susitikime buvo viena problema. Kiek aš atsimenu, jame buvo tik vienas arabų valstybės vadovas – ministras pirmininkas Abu Mazenas. Kaip, jūsų manymu, mes galime kurti Viduržemio jūros regiono šalių sąjungą, suartindami šiaurines ir pietines pakrantes, jeigu pietinė pakrantė neatvyksta?

Aš tikiu, kad Paryžiaus aukščiausio lygio susitikime – nors Bernardas Kouchneris gali pataisyti mane vėliau – dalyvaus visų arabų valstybių vadovai. Tai gali būti nereikšmingas dalykas, bet man jis yra esminis.

Aš norėčiau pasakyti Janui Zahradiliui, kad tai nėra krizės dėl Lisabonos sutarties susiformavimo klausimas, tačiau mes neturėtume neveikti, jei niekas nevyksta. Mes neturėtume dramatizuoti padėties, bet nerimą kelia tai, kad pastarieji trys referendumai Europos Sąjungoje baigėsi „ne“, kuris iš tikrųjų buvo dėl kitų priežasčių, bet išlieka faktas, kad mažų mažiausiai tai nėra drąsinantis ženklas.

Aš neatsakysiu Pasqualina Napoletano, nes pirmininkas J. M. pateikė jums puikų atsakymą.

José Ignacio Salafranca Sįnchez-Neyra, taip, turi būti Europos lygmuo taikomas sportui ir aš manau, kad galėtų būti naudinga, jeigu Olimpinių žaidynių statistika būtų skaičiuojama ne tik pagal valstybes, bet ir būtų tam tikras Europos medalių stulpelis. Tai būtų būdas pademonstruoti, kad mes taip pat gyvuojame sporto Europoje.

H. Désir, aš atsakiau jums dėl standartų, taikomų darbo rinkoje. Dėl socialinės politikos mes dalyvaujame gerai žinomoje diskusijoje. 35 valandų savaitės nepakanka, norint laimėti rinkimus arba turėti dorą socialinę politiką. Aš norėčiau pridurti, kad priežastis, kodėl aš dėjau tiek daug pastangų siekdamas įveikti automatišką ir griežtą 35 darbo valandų kodeksą Prancūzijoje, yra ta, kad jokia kita šalis nesekė jūsų tuo keliu. Jokia. Nė viena. Įskaitant Europos socialistų vyriausybes. Todėl jūs matote, kad aš esu patenkintas, jog iš mūsų reikalaujama socialinio suderinimo, tačiau aš norėčiau pasakyti savo draugams socialistams iš Prancūzijos, kad socialinis suderinimas apima ne propagavimą Prancūzijoje tų idėjų, kurių niekas daugiau nepropaguoja Europoje, nes tai yra išimtis ir mūsų šalis kenčia dėl jos.

Aš norėčiau padėkoti Jerzy Buzekui už Lenkijos europietišką atsidavimą. Niekad net neabejojau Lenkijos europietišku atsidavimu. Lenkija yra viena iš šešių daugiausiai gyventojų turinčių Europos šalių ir kaip tik dėl to aš sakau prezidentui Lechui Kačinskiui, kad mums reikalingas jo parašas, nes Lenkija nėra tik bet kuri Europos šalis. Tai yra nepaprastai svarbu, tai yra simbolis, ir, savaime suprantama, mums reikia sumažinti institucinę krizę iki Airijos problemos.

Enrique Barón Crespo – Doha – taip, aš sakiau tai pirmininkui J. M. Barroso, aš sakiau tai Gordonui Brownui, bet trumpiau tariant – Doha, bet ne bet kokia kaina. Aš norėčiau apginti dvi idėjas, kurios artimos mano širdžiai. Visų pirma man buvo pasakyta, kad, jei nebus susitarimo, nebus augimo. Atleiskite man, bet šiuo atveju nebuvo sutarimo septynerius metus, o šešerius metus pasaulis patyrė neturintį precedento augimą. PPO susitarimas yra tinkamesnis neturint susitarimo, tačiau neturėtų būti sakoma, kad be susitarimo šiuo atveju negali būti augimo. Šešerius metus mes turėjome augimą.

Antra, ką sako pirmininkas J. M. Barroso, Kanados ministras pirmininkas ir net Angela Merkel, kad jis nėra pakankamai geras. Brazilija nededa jokių pastangų dėl tarifinių kliūčių mažinimo pramonėje, nematyti pastangų dėl paslaugų. Be to, ką mes galime pasakyti apie Kinijos rinkos užsidarymą? Žiūrint iš šio taško Prancūzija nėra išimtis. Pirma, kaip Tarybos pirmininkas, aš turiu ištikimai ginti Sąjungos pozicijas. Tačiau Sąjungos pozicijos požiūriu aš neišgirdau nė iš vieno – netgi Britanijos vyriausybės – sakant, kad susitarimas turėtų būti pasirašytas dabartiniame derybų etape. Todėl mes esame vieningi Europoje, net jei taip yra ne dėl tų pačių priežasčių, sakydami, kad esant tokiai padėčiai nėra gerai, jog Europa dėjo visas pastangas ir ji nebegali toliau jų dėti, jeigu kiti dideli pasaulio regionai nėra įsipareigoję judėti į priekį. Šiuo požiūriu, mano manymu, mes visi sutariame.

Aš norėčiau pasakyti Stefanui Zappalai, kad dėkoju jam už paramą Europos imigracijos politikos klausimu, o Zitai Gurmai, kad aš manau, jog vyrų ir moterų lygybė yra labai svarbi, bet nežinau, ar jos pastaba taip pat buvo adresuota man. Bet kuriuo atveju faktas, kad ji yra vengrė, jau yra neginčytinas privalumas.

Aš norėčiau pasakyti Ioannisui Varvitsiotis, kad aš puikiai žinau, jog šiuo atveju yra europiečių tapatumo krizė, ir galbūt tai, kad Europos Parlamentas galėtų padėti visoms institucijoms šiuo klausimu. Kodėl neįsivaizduojame, kad vyksta tikra diskusija, pirmininke Hans-Gertai Pötteringai, apie tai, kas yra europiečių tapatumas? Ši europiečių tapatumo tema greičiau yra Europos parlamentinių diskusijų tema nei valstybės ar vyriausybės vadovo reikalas. Galbūt Europos Parlamentas galėtų netgi organizuoti diskusijas šia tema. Tuo atveju mes atvyksime bei pateiksime savo nuomonę. Aš asmeniškai manau, kad europiečių tapatumo apibūdinimas yra labiau Parlamento nei vyriausybių vaidmuo. Jos paprastai užsiima kasdieniniu administravimu savo šalyje. Jeigu reikalinga vieta, kurioje turėtų būti apibūdinamas europiečių tapatumas – aš manau ir tikiuosi, kad pirmininkas J. M. Barroso sutiks – yra ne Europos Taryba arba Komisija, bet visų pirmiausia – Europos Parlamentas.

Aš norėčiau atsakyti Othmarui Karasui, kuris pasakė, kad man reikia pademonstruoti diplomatiją. Taip, suprantu, aš pabandysiu būti diplomatiškas. Aš tikiuosi, kad jis iš savo pusės nesuabejojo, ar mano temperamentas trukdytų man būti diplomatiškam. Tai nėra paprastas klausimas apie buvimą silpnavaliu, bet protingu, arba buvimą dinamišku, bet nevikriu. Galbūt netgi įmanoma būti ir dinamišku, ir sumaniu, tačiau bet kuriuo atveju ačiū jums, kad suteikėte man galimybę tai pademonstruoti.

(Garsūs plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Labai ačiū, pirmininke Nicolas Sarkozy. Aš esu Europos Parlamento narys 29 metus ir negaliu prisiminti laikotarpio, kada Tarybos pirmininkas būtų praleidęs tris su puse valandos diskusijoje su mumis ir reagavęs į kiekvieną pasisakymą. Mes laukiame kito jūsų apsilankymo.

Šis klausimas baigtas.

Pareiškimai raštu (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE), raštu. (RO) Aš tikiu, kad Prancūzija perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai lemiamu momentu, kai Europa ieško tinkamų atsakymų į daugybę strateginio pobūdžio iššūkių.

Prancūzija turi tokį uždavinį: užtikrinti Lisabonos sutarties ratifikavimo tęstinumą, dėmesio sutelkimą į energijos sritį ir Europos Sąjungos saugumo bei gynybos politikos suvienijimą. Aš reiškiu savo paramą šiems pirmininkaujančios Prancūzijos prioritetams ir tikiuosi, kad jų įgyvendinimas bus sėkmingas.

Kaip Užsienio reikalų komiteto narys ir pranešėjas apie Juodosios jūros regiono šalių bendradarbiavimą, aš norėčiau sutelkti dėmesį į svarbų aspektą, kuris turi būti propaguojamas ES užsienio politikoje. Aš pritariu Prancūzijos iniciatyvai suvienyti Europos kaimynystės politiką, bet atkakliai tvirtinu, kad jos Rytų šalių aspektas turėtų sulaukti tokio paties dėmesio ir įsitraukimo kaip ir Viduržemio jūros regiono šalių aspektas.

Šis tikslas turėtų būti taikomas tiek dvišaliams santykiams derybų dėl ES būsimų sutartinių santykių kontekste, tiek ir daugiašaliams santykiams Juodosios jūros sinergijos rėmuose.

Pagaliau Prancūzija perims pirmininkavimą ES kultūrų dialogo metais ir turėtų sėkmingai tęsti veiklą šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Visų pirma aš norėčiau pritarti Tarybos pirmininko Nicolas Sarkozy europietiškam atsidavimui ir jo vizijai, liečiančiai dabartinius iššūkius, kurie laukia Sąjungos.

Aš palaikau politinį pareiškimą, kad Lisabonos sutartimi grindžiamos naujos institucijos yra būtinos ir be jų būtų neatsakinga numatyti kitus stojimus. Rezultatų Europa turi atsižvelgti į piliečių lūkesčius ir pasirodyti sprendimu, o ne problema.

Aš palaikau idėją, kad reikia turėti mechanizmą prie sienų, kuris sudarytų sąlygas sąžiningai ir neiškraipytai konkurencijai, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos priemonių, susijusių su energijos ir klimato klausimais, poveikį.

Europos teisinė imigracijos politika taip pat yra žmogiškoji, ekonominė ir socialinė būtinybė. Aš norėčiau pasveikinti Brice Hortefeuxą su puikiu darbu Europos imigracijos pakto srityje.

Dėl Europos gynybos drąsi pirmininko pozicija suteiks galimybę mums judėti į priekį šiuo sunkiu klausimu, ypač įtraukiant karius iš visų gyventojų sluoksnių ir palaikant Europos ginklų pramonės iškilimą.

Pirmininkas yra teisus siekdamas apginti BŽŪP, kuri niekada nebuvo būtinesnė.

Pagaliau aš norėčiau pabrėžti intensyvesnio politinio dialogo su ECB būtinumą siekiant turėti Europos ekonomikos valdymą, kuris atitiktų dabartinius pasaulinius poreikius.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Ačiū, gerb. pirmininke. Aš norėčiau pareikšti pirmininkui Nicolas Sarkozy savo geriausius linkėjimus, nes jis prisiima atsakomybę už Tarybos likimą šešiems mėnesiams. Deja, debesys telkiasi virš ES ateities: paradoksalus airių balsavimas (Airija tapo „Keltų tigru“, kurį mes žinome iš ES fondų), vyriausybės krizė Austrijoje, Lenkijos prezidento pareiškimai – visa tai yra nerimą keliantys ženklai. Mes turime rasti jėgų ir sugebėjimų pakartotinai pradėti Europos kelią, kuris turi atgaivinti piliečių, kurie vis dar suvokia ES kaip kažką tolimą ir gana sunkiai suprantamą, entuziazmą ir jausmus. Be to, aš pasinaudoju šia galimybe pateikti provokaciją Tarybos pirmininkui: norint pritraukti piliečius arčiau ES, turi būti siunčiami konkretūs signalai. Būtų puiku, jeigu Prancūzijos prezidentas galėtų pradėti rimtas diskusijas dėl dviejų Parlamento buveinių problemos sureguliavimo: sukoncentruokime visą veiklą Briuselyje ir venkime kas mėnesį vykti į Strasbūrą (kuriame buveinė galėtų būti panaudota kitiems tikslams, pavyzdžiui, technologinės kompetencijos centrui): ši „išvyka“ faktiškai reiškia didelį ir nepateisinamą finansinių ir energijos išteklių eikvojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ivo Belet (PPE-DE), raštu. – (NL) Pirmininkaujanti Prancūzija nustatė teisingus prioritetus, pavyzdžiui, klimato, imigracijos ir gynybos, tačiau aš norėčiau sutelkti dėmesį į vieną aspektą, kuris sulaukia mažiau dėmesio, bet vis dėlto yra nepaprastai svarbus jaunimui ir visam sporto sektoriui Europoje.

Pirmininkaujanti Prancūzija palaiko „šeši ir penki“ taisyklę sporte: užsienio žaidėjų skaičiaus ribojimą. Tikslai yra geri: klubai įpareigojami daugiau investuoti į savo jaunimo mokymą ir tokiu būdu taip pat kažkiek einama link konkurencingos pusiausvyros atkūrimo. Šis Parlamentas sutinka su tuo šimtu procentų.

Iš čia mūsų parama „vietos išugdytų žaidėjų“ taisyklė, pagal kurią – nors ir kukliau – galvoje turimi tie patys tikslai. Klausimas toks: ar „šeši ir penki“ taisyklė įmanoma Europos lygmeniu. Ji prieštarauja darbuotojų laisvam judėjimui ir gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu būtų padarytas nukrypimas nuo ES sutarties, o mes esame toli nutolę nuo šios veiksmų eigos. Abejotina, ar Teisingumo Teismas kada nors priimtų tokį dalyką, netgi naujo straipsnio dėl sporto Lisabonos sutartyje sąlygomis.

Mes, esantieji Parlamente, norime prisidėti prie Europos futbolui padedančio sprendimo paieškos. Mes tiesiog pasisakome už patikimą sprendimą, kuris nenugramzdintų futbolo į chaosą. Niekam nereikia Bosman Mark 2.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Pirmininkas Nicolas Sarkozy išeikvojo apytikriai trečdalį savo pasisakymo laiko gindamas Lisabonos sutartį ir toliau spausdamas bei šmeiždamas Airiją. Jis užmiršo, kas pačiose Europos Sąjungos taisyklėse sakoma apie naujos sutarties įsigaliojimą – reikalingas visų valstybių narių ratifikavimas. Ką gi, jeigu Airijos žmonių dauguma atmetė ją, tai sutartis yra padėtyje be išeities. Ratifikavimai neturėtų būti tęsiami. Sutarties ratifikavimo reikalavimas yra nedemokratinis požiūris.

Kitas prioritetas yra imigracijos politikos gilinimas. Joje grąžinimo direktyva, kitaip žinoma kaip gėdinga direktyva, yra gerai pastebima dėl nepagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms ir dėl nelegalių imigrantų laikymo nusikaltėliais, o ne kaip žmonėmis, kurie pabėgo nuo bado savo šalyse, ieškodami geresnės ateities sau ir savo šeimoms.

Socialinė sritis buvo visiškai pražiūrėta. Jis žino apie pasipriešinimą, kuris egzistuoja pasiūlymui iš dalies pakeisti darbo laiko organizavimo direktyvą ir pasiūlymams, kuriuos Taryba patvirtino ir nusiuntė į Europos Parlamentą, ir kuriais siekiama sumažinti darbuotojų teises, atverti duris ilgesnei vidutinei darbo savaitei net iki 60 ar 65 valandų, panaikinti užimtumo reglamentavimą ir sumažinti darbo užmokesčius.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogdan Golik (PSE), raštu. (PL) Aš norėčiau išreikšti viltį, kad šešių mėnesių Prancūzijos pirmininkavimas bus pažymėtas vaisingu ir veiksmingu darbu visų suvienytos Europos piliečių gerovei.

Aš norėčiau susidariusiomis aplinkybėmis pabrėžti didelę žemės ūkio reikšmę Europos bendrijai. Pavyzdžiui, 2005 m. Lenkijos žemės ūkyje dirbo per 17% įdarbintų asmenų. Žemės ūkio klausimas turi netiesioginę reikšmę valstybėms narėms – šioje vietoje aš daugiausia mąstau apie apsirūpinimo maistu problemą kylančių maisto produktų kainų pasaulio rinkose sąlygomis.

Aš tikiuosi, kad pirmininkaujanti Prancūzija suras sprendimą keliems ginčytiniems klausimams, susijusiems su Europos žemės ūkio modeliu. Europa neturi tokių gerų klimato arba žemės ūkio sąlygų, kurios apskritai galėtų palaikyti jos ūkininkus. Mėsos, pieno arba grūdų gamybos savikaina visada bus aukštesnė mūsų žemyne nei Pietų Amerikoje, Jungtinėse Valstijose arba Australijoje. Mes turime nepamiršti, kad šios šalys taip pat remia savo ūkininkus.

Mano nuomone, aukštesnės žemės ūkio produktų kainos sukuria plėtros galimybes Europos žemės ūkiui. Tačiau šioje vietoje yra pavojus, kad papildomas pajamas perims tarpinės agentūros, kitaip tariant, maisto produktų kainų didėjimas skatina neproporcingą žemės ūkio gamybos metodo savikainos didėjimą. Rezultatas yra toks: papildomas pajamas sunaudoja tarpinės agentūros.

Žemės ūkis tebėra svarbus ekonomikos sektorius. Sąlygos, kuriomis jis šiuo metu funkcionuoja, pasikeitė, bet pagrindiniai prioritetai – tinkamo ūkininkų pajamų lygio ir apsirūpinimo maistu užtikrinimas – tebėra.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Nors Nicolas Sarkozy pripūtė miglos savo žmonėms į akis, tvirtindamas, kad jis gerbs valią, išreikštą 2005 m. referendume – jis atmetė Europos Konstituciją –, tuo pačiu metu stumdamas pirmyn mini sutartį, kurioje perfrazuojamas atmestos sutarties turinys, pristatydamas ją kita forma ir vengdamas kito referendumo, dabar jis laiko save atsakingu už Angelos Merkel pradėtą procesą, kitaip tariant, siekia pabandyti dar kartą primesti federalistinę, neoliberialią, militaristinę sutartį, kuri jau buvo atmesta tris kartus.

Atsižvelgdamas į gilėjančią kapitalizmo krizę, stambusis verslas ir ES galingosios valstybės, ypač Prancūzija ir Vokietija, rodo „išeitį“ verždamosi pirmyn su federalistine, neoliberialia ir militaristine politika bei šiuo sutarties projektu, siekdamos sujungti „supervalstybės“ pagrindus, kad sustiprintų imperialistinės intervencijos mechanizmus, veikiančius glaudžiai bendradarbiaujant su JAV ir NATO.

Daromas spaudimas ir viskas verčiama šantažu (plėtra, dviejų pagreičių ES ir kt.). Kurčia, nebyli ir akla Airijos žmonių išreikštai valiai ES yra susimokiusi vėliau surengti kitą referendumą 2009 m. dar prieš Europos Parlamento rinkimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Gyula Hegyi (PSE), raštu. (HU) Vienas iš svarbiausių pirmininkaujančios Prancūzijos uždavinių bus valstybių narių įsipareigojimų dėl klimato kaitos koordinavimas. Svarbu, kad mes sumažintume išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį Sąjungos lygmeniu. Tai gali įvykti, jei mes rimtai imsimės Kioto protokolo ir pagal jo nuostatas nuolat bei žymiai mažinsime išmetamųjų teršalų kiekius lyginant su 1990 baziniais metais.

Būtų skandalinga, jeigu valstybės narės, kurios ne sumažino, o greičiau padidino savo išmetamų teršalų kiekius 1990-2005 m., dabar gautų atlygį iš Europos Sąjungos ir toliau išsaugotų pranašumą, kuris prieštarauja Kioto protokolui. Būtų dar labiau įžeidžiama, jei valstybės narės, kurios rimtai imasi Kioto protokolo ir sąžiningai mažina savo išmetamų teršalų kiekius – įskaitant mano tėvynę Vengriją – būtų baudžiamos didesniais apribojimais. Aš tikiuosi, kad pirmininkaujanti Prancūzija niekada nepriims tokio pasityčiojimo iš Kioto protokolo ir negatyvios naujų valstybių narių, įskaitant mano tėvynę, diskriminacijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. (PL) Aš norėčiau padėkoti Prancūzijos prezidentui už pasisakymą, kuriame keliama daug ES esminių problemų. Tiesa, kad mes turime apsvarstyti, kaip ištraukti Europą iš jos krizės. Šiokia tokia paguoda tai, kad faktiškai visas pasaulis atsidūrė padėtyje, kuri yra artima kritiškai. Ji turi nemažą ekonominį ir socialinį mastą. Aš kalbu apie bado grėsmę daugelyje pasaulio regionų, nes staigiai didėja maisto kainos, apie energetinį saugumą ir taip pat apie aplinkos padėtį. Pasaulio finansinė sistema darosi vis nestabilesnė. Kodėl aš tai akcentuoju? Nes ne mes esame teisuoliai. Beveik 500 mln. ES piliečių šiuo metu sudaro mažiau nei 8% pasaulio gyventojų ir po 40 metų ši proporcija bus tik prie rinkimų ribos – 5%. Todėl mūsų, europiečių, pažiūrose neturi būti nepastebėtos aukštesnės vertybės, siejamos su euroatlantinės civilizacijos palaikymu. Be to, tai turi etninį aspektą.

Vadinasi, kiekvienoje ES valstybėje mums reikia tinkamai rūpintis šeima, kuri, esant nedidelėje bendruomenėje, yra visos Europos bendrijos kertinis akmuo. Mes neturėtume leisti to nepastebėti. Mes prarasime ryšį, jeigu darysime taip, kaip darome dabar piktnaudžiaudami žodžiu „santuoka“, taikydami jį sąjungoms, kurios nėra santuokos. Tiesa tai, kad mums reikia naujų teisinių pagrindų, tačiau jie turi būti tokie, kad žmonės galėtų suprasti. ES piliečiai yra veiksmų, kurių imasi Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, subjektai. Mes paprasčiausiai atliekame prievolę. Kaip tik tokiame kontekste mes matome Airijos atvejį.

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. (PL) Kaip iš esmės buvo tikėtasi, vienu iš pirmininkaujančios Prancūzijos prioritetų tapo Lisabonos sutarties ratifikavimo problema. Netikėtai daugeliui stebėtojų vis dėlto pagrindinė veikėja Prancūzijos pirmininkavimo pradžioje yra Lenkija, arba, kad būtume tikslūs, ne tiek Lenkija, kiek Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis. Aš nesuprantu argumentų, kuriuos dėsto Lenkijos prezidentas atsisakydamas pasirašyti Lisabonos sutarties ratifikavimo dokumentus. Sutartį ratifikavo seimas ir senatas. Nieko neatsitiko, kad reikėtų delsti papildyti juos prezidento parašu. Sutartis nebuvo, pavyzdžiui, nukreipta į Konstitucinį teismą. Tai panašu į nepagarbą parlamentui ir susitarimo su ministru pirmininku Donaldu Tusku pažeidimą. Aš sutinku su Tarybos pirmininku, kad šis klausimas iš esmės yra ne politinis, o etinis. Lenkija susitarė dėl sutarties, pasirašė ją ir pagal tarptautinę teisę yra įpareigota pereiti ratifikavimo procesą. Be to, aš labai tikiuosi, kad situacija dėl sutarties ratifikavimo greitai pasikeis ir Prancūzijos pirmininkavimo pabaigoje pažiūros bus daug palankesnės nei yra dabar.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. (FI) Gerb. pirmininke, aš gerbiu aiškų Tarybos pirmininko Nicholas Sarkozy troškimą priimti ambicingą požiūrį į ES energijos ir klimato dokumentų paketą ir pasiekti dėl jo susitarimą Prancūzijos pirmininkavimo metu. Aš tikiuosi, kad tai visų pirma sako, jog pagaliau klimato kaitos iššūkiai yra politikos centre.

Tačiau norėčiau priminti Tarybos pirmininkui apie užduoties rimtumą – prekyba taršos leidimais yra labai reikšminga rinkos priemonė, kuri paliečia tiek daug žmonių, kad mes negalime leisti sau trokšti tam tikro politinio tvarkaraščio, kuris vykdomas aplinkos ir tvarios plėtros sąskaita. Kitaip Prancūzija gali baigti pirmininkavimą pažeminta, o tuo nebūtų galima didžiuotis.

Praėjusį mėnesį aš surengiau seminarą, kuriame aplinkos apsaugos organizacijos, mokslinių tyrimų institucijos ir su prekyba taršos leidimais susijusios institucijos galėjo išreikšti savo požiūrį į jos ekonominius padarinius. Signalas, kurį aš gavau, buvo aiškus: dėl Komisijos pasiūlymo bus daug didesnės sąnaudos neduodant naudos aplinkai. Aš remiuosi keliančia nerimą McKinsley instituto analize šiuo klausimu. Prekyba taršos leidimais turi būti patobulinta. Padėtis yra rimta. Mes negalime vėl pasinaudoti Europos pramone, kuri puikiai tvarkosi su savo reikalais, kaip bandomąja jūrų kiaulyte, kol sistema valdoma praslystančių stabdžių trinkelių metodu. Geriau neįvykdyti nei užbaigti nesėkme.

Aš tikiu, kad mes galime pasiekti gerą rezultatą laiku, bet reikia kai kurių esminių pataisų. Išmetamam anglies dioksidui nesukliudys pamaldžios viltys ir pažadai, kol jie patys netaps direktyvos dalimi. Mes turėtume likti griežti įsipareigojimų sumažinimo atžvilgiu, bet procedūros klausimas yra atviras diskusijoms. Parlamente mes atstovavome metodui, kuriuo Komisija priėjo prie svarstomų alternatyvų. Aš norėčiau paprašyti, kad jūs, Tarybos pirmininke, susipažintumėte su tuo.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu. (RO) Gerb. pirmininke, jūs pateikėte nepaprastai ambicingą programą, kuri, aš tikiuosi, bus sėkmingai užbaigta.

Paktas dėl imigracijos yra būtinas prioritetas norint sumažinti nelegalią imigraciją ir sukurti bendrą neteisėtos imigracijos politiką.

Nepaisant to, aš norėčiau pabrėžti aspektą, į kurį jūs turėtumėte atsižvelgti prieš pradėdamas suplanuotus veiksmus: į paktą turėtų būti įtraukiama daug veiksmų, atsižvelgiant į Europos darbo rinkos apribojimus, taikomus darbuotojams iš tam tikrų naujųjų valstybių narių.

Būtų nenormalu, jei ekonominė migracija iš trečiųjų šalių pralenktų laisvą judėjimą tarp šalių Sąjungos viduje.

Yra valstybių narių, kurios turi galiojančias pereinamąsias nuostatas, reguliuojančias ES darbuotojų patekimą į darbo rinką.

Kai tik primetama legalios imigracijos politika, kyla pavojus nublokšti į nepalankią padėtį Europos piliečius lyginant su trečiųjų šalių piliečiais.

Šiuo atžvilgiu aš norėčiau pasveikinti Prancūziją, kuri liepos 1 d. žengė pirmą žingsnį šia kryptimi, kai atvėrė savo darbo rinką 2004 m. įstojusių šalių piliečiams.

Aš tikiuosi, kad Rumunijai ir Bulgarijai kiek įmanoma greičiau bus pasiūlytas toks pats režimas ir raginu kitas valstybes nares pasekti Prancūzijos pavyzdžiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. – Prancūzija prisiėmė misiją vadovauti Europos darbotvarkei šešis mėnesius sudėtingomis sąlygomis, susidariusiomis Airijai atmetus Lisabonos sutartį.

Prancūzijos pirmininkavimo ES programa ambicinga, bet reikėtų žinoti ir gyventojų lūkesčius. Paskutinių Eurobarometro apklausų rezultatai rodo, kad tik 52% ES piliečių laiko narystę geru dalyku jų šalims. Reikia strategijos, kuri priverstų Europos piliečius suprasti, kad ekonominiu ir politiniu požiūriu bendri interesai yra daug svarbesni nei dalykai, kurie mus skiria.

Akivaizdu, kad pirmininkaujančios Prancūzijos prioritetas – nustatyti Airijos defekto pašalinimo metodą, nes Europos procesas turi vykti atsižvelgiant į tai, kad Nicos sutartis kliudo plėtrai.

O dėl ES pirmininkaujančios Prancūzijos antro prioriteto – bendros žemės ūkio politikos ir jos pasirengimo būsimiems iššūkiams – reikėtų paminėti, kad bendrų išmokų sistemos palaikymas įsigalioja Rumunijoje 2013 m. Taip pat būdama BŽŪP paramos gavėja šiais metais Rumunija gaus 735 mln. eurų tiesioginę pagalbą ūkininkams.

 
  
MPphoto
 
 

  Martine Roure (PSE), raštu. (FR) Aš apsiribosiu dviem klausimais:

- Visiškai neįmanoma kreiptis dėl prieglobsčio 27 šalyse. Mes turime Dublino II reglamentą, kuriuo sureguliuojamas priimančių šalių atsakomybės klausimas. Tačiau reikia pripažinti, kad vis dar yra skirtumų tarp valstybių narių tarptautinės apsaugos pripažinimo srityje, ir tai yra tikra problema.

- Kitas klausimas, kurį aš noriu paliesti – pagrindinė humaniškumo šiame pasaulyje problema. Kaip mes galime gyventi visi kartu globalizuotame pasaulyje? Mums reikia susidoroti su pagrindinėmis priežastimis, kurios verčia kai kuriuos praradusius viltį žmones palikti savo šalis, ir, mano nuomone, Europos imigracijos paktu nepasiekiama tinkama pusiausvyra tarp kovos su prekiautojais žmonėmis, legalios imigracijos skatinimo ir ambicingos bendros plėtros politikos sukūrimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Katrin Saks (PSE), raštu. (ET) Šiais metais Europos Sąjunga turi galimybę pažvelgti į save ir pamatyti, ar mūsų praėjusiais metais priimti sprendimai davė vaisių. Praėjusieji metai regėjo aplinkos apsaugos ir energetikos veiksmų plano, kuriuo siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kovoti su klimato atšilimu, pradžią. Mes svarstėme bendrą Europos imigracijos politiką ir ką tik išgirdome tvirtinimą apie spartų nelegalios imigracijos didėjimą. Mes taip pat sprendėme apsaugos problemas: jungtinės Europos pajėgos vykdė karines operacijas platesniame pasaulyje, o nuo 2004 m. mes kuriame ES kovines grupes ir greitojo reagavimo į netikėtas nelaimes skyrius.

Nauja pirmininkaujanti valstybė ir pirmininkas Nicolas Sarkozy įliejo šviežumo ir vilčių į naują Europos politiką, davė mums mini sutarties idėją ir priėmė naują požiūrį į naujas valstybes nares. Turime daug pavyzdžių. Dėl savo paties veržlumo ir iniciatyvumo jis iš tikrųjų sugebės pradėti arba paspartinti daug viliojančių projektų.

Todėl aš noriu pabrėžti, kad pirmininkaujanti valstybė nevykdo Europos reikalų atskirai, nors ji turi teisę siūlyti tam tikrus punktus dėl reikalų tvarkos. Faktas, kad pirmininkaujanti valstybė neatsako už Europos Taryboje priimtus sprendimus, yra esminis dalykas jai ir kaip tik tas, kuriam ji turėtų sutelkti dėmesį pirmininkaudama, o ne į pobūvį, papuoštą tuščiais pažadais. Visų pirma aš labai tikiuosi, kad pirmininkaujanti Prancūzija sugebės įžiebti europiečių tikėjimą konkrečiais projektais.

 
  
MPphoto
 
 

  Toomas Savi (ALDE), raštu. – Gerb. Tarybos pirmininke, Europos aukščiausio lygio susitikime, vykusiame Briuselyje, buvo svarstomas Viduržemio jūros regiono šalių sąjungos sukūrimo klausimas – visam Viduržemio jūros regionui reikšminga iniciatyva ir pirmininkaujančios Prancūzijos prioritetas.

Tačiau aš tikrai tikiu, kad šio pirmininkavimo metu akcentuojant Viduržemio jūros regiono šalių sąjungą, nebus nepaisoma Baltijos jūros regiono ir Baltijos jūros regiono strategijos. Iš esmės Baltijos jūra tapo Europos Sąjungos ežeru, kurį nuo 2004 m. supa aštuonios valstybės narės. Baltijos jūros regiono strategija apima aplinkos apsaugos, ekonomikos, kultūros ir švietimo bei saugumo sritis, joje pateikiamas tvarus šio regiono plėtros planas.

Man būtų malonu, jeigu pirmininkaujanti Prancūzija surastų laiko pasirūpinti problemomis, susijusiomis su Baltijos jūra, o prioriteto suteikimas Viduržemio jūros regionui nereikštų dėmesio sumažinimo Baltijos jūros regionui.

Atsižvelgiant į Švedijos pirmininkavimą artimiausioje ateityje, būtų protinga pradėti užsiimti Baltijos jūros regiono strategija, kad būtų užtikrintas pirmininkaujančių valstybių ryšys.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. (RO) Kitus šešis mėnesius pirmininkaujanti Prancūzija prisiims didelę atsakomybę už Europos Sąjungos ateitį.

Sąjungai reikia Lisabonos sutarties. Esama institucinė sandara su vienbalsiškumo reikalavimu tam tikriems sprendimams yra griozdiška. Be to, Lisabonos sutartis padidina demokratizacijos laipsnį, padidindama nacionalinių parlamentų įgaliojimus ir įvesdama bendrų sprendimų priėmimo procedūrą daugumoje sričių.

Pirmininkaujanti Prancūzija taip pat turėtų remti bendrąją žemės ūkio politiką, suteikiančią galimybę Europos ūkininkams gaminti daugiau.

Kartu su visomis valstybėmis narėmis pirmininkaujanti Prancūzija turėtų ieškoti sprendimų padėčiai be išeities po Airijos referendumo.

Pirmininkaujanti Prancūzija paskelbė tokius prioritetus ateinančiam laikotarpiui: klimato kaita, imigracija, bendroji žemės ūkio politika ir Sąjungos gynyba bei saugumas.

Kitą rudenį Kopenhagoje Sąjunga dalyvaus sudarant tarptautinį susitarimą dėl laikotarpio po Kioto. Sąjunga turėtų parodyti veiklos kovojant su klimato kaita pavyzdį ir dėl šios priežasties energijos ir klimato kaitos dokumentų paketo priėmimas turėtų būti vienas iš pagrindinių pirmininkaujančios Prancūzijos tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. – Niekas negali paaiškinti Airijoje vykusio referendumo rezultatų priežasčių.

Norma tampa teisė, grindžiama visuotiniu žmonių pritarimu. Jos prasmė turėtų derintis su įsitikinimu dėl visų vienybės. Jūsų kolega tėvynainis mąstytojas, besiilsintis Panteone, Caisou-Rousseau rašė, kad „bet koks įstatymas, kurio žmonės neratifikavo asmeniškai yra niekinis, jis iš viso nėra įstatymas“. Todėl žmonės turėtų kontroliuoti vyriausybes, kurios kelia jų teisių pasiglemžimo pavojų. Tačiau kaip, tarkime, žmonės turėtų imtis kontrolės pasinaudodami priemone, kurios jie nesupranta, kurios struktūra yra tokia pati komplikuota ir neaiški, kaip ir nauja sutartis?

Aš neabejoju, kad jūs trokštate pasirodyti – perfrazuojant Dominique’ą de Villepiną – šioje Europos Parlamento „šventovėje“ – kaip „idealų saugotojas ir sąžinės saugotojas“. Tačiau aš laikau, kad jūs būsite labiau suinteresuotas perteikti informaciją apie bendros Europos interesų realizacijos platformas viešajai nuomonei, kuri, savo ruožtu, galėtų leisti žiniasklaidai susilaikyti nuo jūsų privataus gyvenimo siekiant sutelkti dėmesį į jūsų politinį gyvenimą.

 
  
  

(Posėdis buvo nutrauktas 13.40 val. ir pratęstas 15.00 val.)

 
  
  

PIRMININKAUJA: GÉRARD ONESTA
Pirmininko pavaduotojas

 

9. Ankstesnio posėdžio protokolų tvirtinimas (žr. protokolą)

10. Kvorumas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Man malonu matyti, kad Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkas yra čia, nes mes turime išspręsti keblią problemą. Gerbiamasis Jo Leinenai, jeigu jūs grįšite į savo vietą. Aš išaiškinsiu problemą, gerbiamieji Parlamento nariai.

149 straipsnis teigia, kad mes galime nustatyti, ar yra kvorumas. Kaip jūs žinote, Parlamente visada yra didelis narių skaičius, kad būtų galima aptarti darbotvarkę ir priimti protokolus, taigi, tokiu atveju kvorumo nereikia. Tačiau 149 straipsnio 3 dalyje tvirtinama, kad, jei yra išankstinis mažiausiai keturiasdešimties narių prašymas, mes galime nustatyti, ar kvorumas yra, ar nėra.

Aš gavau raštišką prašymą keturiasdešimties narių, kurie nori, kad mes patikrintume, ar yra kvorumas. Todėl aišku... Berndai Posseltai, leiskite man paaiškinti faktus. Aš manau, kad šiuo atveju iš tikrųjų yra išankstinis prašymas, kuris pateiktas tinkamai.

Problema yra tokia: toliau darbo tvarkos taisyklės yra labai neaiškios. Jose niekur nėra parašyta, kad posėdžių salėje turi dalyvauti keturiasdešimt narių, norint pateikti šį prašymą, kad būtų nustatytas kvorumas, tačiau tai ir neatmetama. Todėl aš turiu veiksmų laivę. Ankstesniais atvejais, kuriuos mes patikrinome, posėdžio pirmininkas visada laikė, kad posėdžių salėje turi būti keturiasdešimt narių, kad būtų suteiktas tam tikras pagrindas 149 straipsnio 4 daliai, kurioje tvirtinama, kad, kai skaičiuojamas kvorumas, turėtų būti suskaičiuota keturiasdešimt narių. Tai reiškia, kad turi dalyvauti keturiasdešimt narių.

Tačiau aš turiu veiksmų laisvę, o be to, šiuo atveju yra būdas, kuriuo formuluojamas prašymas: Jis liečia balsavimą skubiais atvejais, kurie visi yra skubūs, ne vienas iš jų, o visi jie. Jeigu mes laikome, kad kvorumo prašymas yra priimtinas, o kvorumo nėra, visi skubūs atvejai bus praleisti, o kaip jūs žinote, jų negalima atidėlioti. Tai reiškia, kad mes nebalsuosime dėl Kašmyro, mirties bausmės arba Bangladešo. Jeigu mes nebalsuosime dėl jų, mes neatidėsime jų kitam posėdžiui. Parlamentas nepriims sprendimo šiais klausimais, kurie laikomi skubiais.

Todėl prieš pateikdamas savo nuomonę aš labai norėčiau turėti Konstitucinių reikalų komiteto pirmininko nuomonę. Jo Leinenai, jūsų nuomone, ar aš turėčiau laikyti, kad posėdžių salėje turėtų dalyvauti keturiasdešimt pareiškimo teikėjų, kai turima mintyje 149 straipsnio 4 dalis, ar aš galiu laikyti, kad pakanka vien tik išankstinio rašytinio prašymo, kai turima omenyje 149 straipsnio 3 dalis. Aš atidžiai klausysiuosi jūsų atsakymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Jo Leinen, Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkas. – (DE) Gerb. pirmininke, aš ką tik pasižiūrėjau ir tai yra tiesa, kad 149 straipsnio 3 dalyje tvirtinama, kad jei tik 40 iš jų daro tai kartu, nariai gali paprašyti, kad būtų nustatyta, ar kvorumas yra, ar nėra. Kvorumas yra, jei posėdžių salėje yra vienas trečdalis Parlamento narių. Pirmininkas reaguoja į tokį prašymą nustatydamas, ar kvorumas yra, ar nėra.

Po to eina 4 dalis, kurią jūs minėjote. Joje tvirtinama, kad „Nariai, kurie paprašo nustatyti kvorumą, turi būti laikomi dalyvaujančiais […], net jei jų nebėra posėdžių salėje.“ Šiuo metu mes dalyvaujame posėdyje, kuris buvo pratęstas, ir, mano nuomone, nariai, kurie dalyvavo ir pareiškė, kad jie nori, jog būtų nustatytas kvorumas, turėtų būti laikomi dalyvaujančiais, net jeigu šią popietę nedalyvauja plenariniame posėdyje. Būtent taip aš suprantu 4 dalį.

Aš girdėjau, kad jūs gavote raštišką prašymą iš keturiasdešimties šio Parlamento narių, kad šią popietę jūs nustatytumėte, ar kvorumas yra, ar nėra. Jūs galite apsidairyti aplink – vienas trečdalis iš 785 yra šiek tiek per 200, o čia mūsų yra apie 30. Bandykime daryti tai, ką galime, bet neįtikėtina, kad šią popietę galėtume pasiekti 200 – nebent visi pasirodytų.

Gerb. pirmininke, mes galime diskutuoti šiuo klausimu, tačiau, jeigu jūs nustatote, kad dalyvaujančių narių skaičius nesiekia vieno trečdalio, mes negalime balsuoti. Štai ką teigia Darbo tvarkos taisyklės.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernd Posselt (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, Jo Leinenai, aš esu šių aktualių ir neatidėliotinų diskusijų veteranas. Jos buvo rengiamos penktadieniai, po to buvo perkeltos į ketvirtadienio popietę. Visos frakcijos reguliariai išbandydavo tokių kaip šis prašymų teikimo triuką, jei būdavo koks nors skubus klausimas, kuris jų netenkindavo– kaip Kašmyro klausimas šiuo atveju.

Todėl Darbo tvarkos taisyklės buvo iš dalies pakeistos ir įvesta sąlyga, kad 40 narių – jos nebuvo galima suformuluoti labai aiškiai, bet tai buvo reformos tikslas – turi būti posėdžio salėje ir dalyvauti kvorume. Ji buvo įvesta, nes mes žinojome apie problemą ir nuo to laiko posėdžių salėje niekada nebuvo reikalingo narių skaičiaus, kad būtų galima paprašyti, jog būtų nustatytas kvorumas. Taigi, visada buvo manoma, kad jis yra.

Aš manau, kad svarbu teisiškai apsvarstyti šios taisyklės tikslą. Aš esu tikras, kad tai galima peržiūrėti komitete ir plenarinio posėdžio protokoluose. Reformos tikslas buvo susieti kvorumo klausimą su dalyvaujančių narių skaičiumi, kuris būtų pakankamas siekiant išvengti jo pavertimo dažnu kabinetiniu žaidimu, nes tai beveik visada sužlugdytų šias diskusijas. Jūsų išsaugojimo tikslu mes po to vėl įvedėme šį 40 kvorumą.

Tačiau, jeigu mes surašome tuos 40 parašų, tai reforma nebeturi prasmės.

 
  
MPphoto
 
 

  Pierre Pribetich (PSE). - (FR) Gerb. pirmininke, jūs pirmiausia paklausėte mūsų kolegos Jo Leineno nuomonės, kad sužinotumėte mūsų požiūrį šiuo klausimu. Kaip jau sakė mano kolega, reikia pripažinti, kad šis manevras yra truputį lėtas, kitaip tariant, keturiasdešimt mūsų kolegų, kurie dėl priežasčių, o jos yra jų rūpestis, neturėjo galimybės dalyvauti šiame posėdyje, bando pasinaudoti priemonėmis ir procedūromis, kad sukliudytų vykti diskusijoms šią popietę. Aš tikrai manau, kad mes galbūt geriau ne skrupulingai taikytume taisykles, o įsigilintume į Darbo tvarkos taisyklių dvasią.

Darbo tvarkos taisyklių dvasia iš tikrųjų siekia užtikrinti, kad žmonės, kurie pateikia šį prašymą dėl kvorumo bent jau dalyvautų, kad jie patys galėtų nustatyti, ar čia nėra kvorumo. Kitaip aš manau, kad prašymas yra politinis arba taktinis manevras. Aš nenorėčiau, kad griežtai taikydami taisykles mes atsidurtume situacijoje, kurioje skubios diskusijos, kurios reguliariai organizuojamos ketvirtadienio popietę ir yra svarbios, baigtųsi mums „išsisukus“, nes tai nepagerintų Parlamento darbo.

 
  
MPphoto
 
 

  Sarah Ludford (ALDE). - Gerb. pirmininke, aš manau, kad ankstesni kalbantieji patvirtino nuomonę. Aš manau, kad supratau Jo Leineną, jam skaitant taisykles – ir jis pataisys mane, jei aš klystu – laikyti, kad nariai turėtų bent jau būti čia posėdžio pradžioje, net jeigu jie po to išvyksta. Bet kokia kita interpretacija tikrai būtų visiškai savanaudiška, nes žmonės, kurie nedalyvauja, galėtų pateikti reikalavimą pasakyti, kad šiuo atveju nėra kvorumo, tačiau jie padėtų užtikrinti, kad šiuo atveju nebūtų kvorumo. Aš negaliu suvokti, kaip būtų įmanoma būti teisiems darant išvadą, kad jie gali visiškai nedalyvauti ir sakyti, kad likusieji iš mūsų nesudaro kvorumo.

Kitas faktas yra, atvirai kalbant, įprotis ketvirtadienio popietę daryti diskusijas. Mes žinome, kad nė karto nebuvo kvorumo skubiems klausimams ir, jeigu staiga dabar reikėtų pritaikyti straipsnį, tai galėtų sukelti problemų, susijusių su Darbo tvarkos taisyklėmis, kurias mes turėsime sureguliuoti. Jeigu jūs ketinate torpeduoti šios popietės skubius klausimus, galėtumėte torpeduoti kiekvienos ketvirtadienio popietės skubius klausimus.

Mano pagrindinis klausimas yra toks: kaip galima būtų aiškinti taisykles turint tikslą pasakyti, kad 40 nedalyvaujančių žmonių gali pasakyti likusiems iš mūsų, kad mes nesudarome kvorumo ir užtikrinti, kad mes nesudarytume kvorumo?

 
  
MPphoto
 
 

  José Ribeiro e Castro (PPE-DE). (PT) Gerb. pirmininke, tai jau ne pirmas kartas, kai mes pastebime tokią taktiką, todėl norėčiau atkreipti savo kolegų narių ir Biuro dėmesį į tai: visi pasaulio parlamentai turi ne tik du dalykus – taisykles ir reglamentus – bet ir parlamentines įsigalėjusias tvarkas ir nusistovėjusią praktiką. Tai vyksta visuose pasaulio parlamentuose ir tai yra įprastinė praktika mūsų ketvirtadieniai, kaip būdavo ir su penktadienio rytmečiais. Mes visi žinome apie tai.

Taktika, kurios liudininkai mes esame, aiškiai yra nesąžininga, todėl aš manau, kad negali būti atsižvelgiama į narių, kurie nedalyvauja posėdžių salėje, prašymą. Be to, aš norėčiau paprašyti tų narių, kurie yra labiau patyrę rengiant taisyklių pakeitimus, būtent Jo Leineną ir taip pat Richardą Corbettą, parengti šios taisyklės pakeitimą, nustatantį: jeigu yra prašymas atlikti kvorumo skaičiavimą ir jeigu asmenys, kurie pateikė prašymą, nedalyvauja posėdžių salėje tuo metu, kai atliekamas skaičiavimas, jie netenka dienpinigių už tą dieną, o visi tie, kurie nedalyvauja posėdžių salėje, jeigu nėra kvorumo ir skaičiavimas nustato tai, netenka pusės savo dienpinigių už tą dieną, kad mes galėtume pasiūlyti susimokėti už šio tipo taktiką kartą ir visiems laikams. Tai yra nesąžiningas puolimas prieš Parlamento darbą ir ypač būdą, kuriuo procedūros atliekamos Strasbūre.

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Tomaszewska (UEN). (PL) Gerb. pirmininke, aš ne teisininkė, tačiau man atrodo, kad padorumas diktuoja elgesį, kuris skirtasi nuo to, kurį parodo pareiškimų teikėjai. Tai yra viena problema. Dabar antra: jeigu kas nors nedalyvauja, nėra pagrindo abejoti, ar kvorumas yra, ar nėra. Trečia, šis požiūris į žmogaus teisių reikalus, kurie turi ypatingą reikšmę mums, kartu su nedalyvavimu ir bandymais sužlugdyti procedūras, man atrodo aiškiai smerktinas. Man atrodo, kad įstatymo dvasia yra daug svarbesnė nei jo raidė.

 
  
MPphoto
 
 

  Esko Seppänen (GUE/NGL). - (FI) Gerb. pirmininke, problemos esmė turi būti nagrinėjama pagal Parlamento Darbo tvarkos taisykles ir, mano nuomone, Jo Leinenas neturi įgaliojimų aiškinti Darbo tvarkos taisykles, nes ne jo pareiga veikti vienam kaip jų aiškintojui.

Mano nuomone, gerb. pirmininke, jūsų pareiga imtis atsakomybės už tai, kaip mes turėtume toliau elgtis nagrinėjamu klausimu ir po to jūsų pasirinktą elgseną turėtų ištirti juridinė kontora ir pirmininkai, nes kitaip klausimas netaps aiškesnis.

 
  
MPphoto
 
 

  Marios Matsakis (ALDE). - Gerb. pirmininke, darbo tvarkos klausimu, aš manau, kad Jo Leinenas sakė, jog jūs turėtumėte būti patenkintas, kad 40 narių buvo suskaičiuota pradžioje – t. y. šiandien anksti. Taip neatsitiko. Ar pirmininkas suskaičiavo 40 narių, kurie pateikė tai šiandien anksčiau? Aišku jis nesuskaičiavo. Vadinasi, Jo Leineno nuomonė, kad tai atitinka 4 dalį, netaikoma šiam atvejui.

 
  
MPphoto
 
 

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). (PL) Gerb. pirmininke, tai, be abejo, yra procedūra, kurios neturėtų būti, tačiau mes taip pat esame racionalūs žmonės. Mes matome, turime akis, todėl aš noriu pasakyti visiškai sąžiningai, kad šiuo atveju nėra kvorumo. Mes visi tą galime patvirtinti. Mes neturime svęs apgaudinėti. Negalime siūlyti aiškinimų, kurie pažeidžia Darbo tvarkos taisykles ir įstatymus. Kita vertus, tai yra toks svarbus dalykas, kad mes negalime jo nepaisyti. Todėl aš rengiu konkretų pareiškimą, kad būtų surengta ši diskusija siekiant padaryti taisyklių pakeitimus, o ne ruošti aiškinimus, kurie nesiderina su taisyklių idėja. Jeigu mes nusižengiame taisyklėms ir Konstitucijai, tai reiškia, kad mes patys darome tai, kas nėra gerai demokratijai, ir mes patys ją pažeidžiame.

 
  
MPphoto
 
 

  Neena Gill (PSE). - Gerb. pirmininke, iš tikrųjų kvorumo klausimas nėra susijęs su šia diskusija. Diskusijos gali vykti. Kvorumo klausimas liečia balsavimą. Aš stebiuosi, kad mes iš tikrųjų aptarinėjame šią problemą dabar, nes balsavimui tikrai reikia kvorumo.

Aš sutinku su visais savo kolegomis, kad šie skubūs klausimai – labai svarbūs klausimai. Tačiau čia mes turime vos kelis žmones. Praėjusį kartą šiame Parlamente balsavo 58 nariai iš 785 narių. Aš tikrai nemanau, kad šio Parlamento patikimumą padidins tai, jei jūs turėsite tiek mažai balsuojančiųjų ir dalyvaujančiųjų labai svarbiais klausimais. Todėl norėčiau paraginti jus priimti sprendimą, nes problema yra ta, kad tokiu atveju niekada nėra kvorumo.

Mes manome, kad šie skubūs klausimai yra svarbūs. Turėtume užtikrinti, kad nariai dalyvautų. Negerai, kad bandome prastumti skubius klausimus, kai neturime reikiamo žmonių skaičiaus.

 
  
MPphoto
 
 

  Jo Leinen (PSE). - (DE) Gerb. pirmininke, G. Onesta manęs paklausė, kaip aš suprantu 149 straipsnio 4 dalį. Aš suprantu, kad Berndas Posseltas ir kiti sako, jog turėtume dirbti vis tiek – net jeigu mes nesilaikome Darbo tvarkos taisyklių. Aš patenkintas argumentu: arba mes turime Darbo tvarkos taisykles ir laikomės jų, arba nesilaikome jų ir dėl to mums jų nereikia.

Aš Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkas, bet būtent prieš mane buvę nariai parengė šią taisyklę ir patvirtino ją plenariniame posėdyje absoliučia balsų dauguma. 4 dalis yra gana aiški. Joje teigiama: „Nariai, kurie paprašo nustatyti kvorumą, turi būti laikomi dalyvaujančiais […], net jei jų nebėra posėdžių salėje.“ Tai yra aišku. Jeigu 40 narių, kurie dalyvauja Strasbūre vykstančiame posėdyje, prašo, kad būtų nustatyti balsai arba kvorumas, jie bus pridėti prie dalyvaujančiųjų skaičiaus. Būtent taip aš suprantu.

Jeigu jūs norite dirbti kitaip, tuomet turite pakeisti 4 dalį, tačiau dabartiniame etape ji skamba taip, kaip skamba. Berndai Posseltai, kiekvienas skaitantis ją turi suprasti tik taip, nėra kito būdo.

Todėl, gerb. pirmininke, dabar jūs turite priimti sprendimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernd Posselt (PPE-DE). (DE) Gerb. pirmininke, Jo Leinenas apkaltino mane užuomina, kad mes nepaisome Darbo tvarkos taisyklių. Aš dalyvavau, kai jos buvo priimtos, o jūs – ne. Situacija buvo tokia, kad anksčiau 40 narių ateidavo į posėdžių salę, paprašydavo nustatyti kvorumą ir po to išeidavo. Būtent apie tai yra taisyklė.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Tai yra mano aiškinimas labai atidžiai, patikėkite manimi, išklausius jus. Prašymas keturiasdešimties peticijos teikėjų suformuluotas taip, kad jame minima ne Kašmyro problema, o visi skubūs klausimai – visi šios popietės skubūs klausimai, įskaitant mirties bausmę. Tai yra svarbus reikalas. Mes galime vesti diskusijas be jokių problemų – Neena Gill yra teisi. Problema liečia vien tik balsavimą, tačiau aš norėjau diskusijos nuo pradžios, kad visą popietę nebūtų dviprasmiškumo.

Aš manau, kad priežastis, kodėl Parlamentas apsiėmė parašyti 149 straipsnio 4 dalį, teigiančią, kad nariai, kurie paprašo patikrinti kvorumą, turi skaitytis pagal 2 dalį, net jeigu jie nedalyvauja posėdžių salėje, kaip Berndas Posseltas pasakė, aš manau, kad ši taisyklė buvo parašyta vien tik siekiant sukliudyti nariams palikti posėdžių salę skaičiavimo metu. Tai reiškia, kad jie dalyvavo skaičiavimo pradžioje.

Kadangi aš negaliu matyti, ar keturiasdešimt peticijos teikėjų dalyvauja skaičiavimo pradžioje – nebent, kaip sako Neena Gill, jie visi dalyvautų vėliau balsuoti skirtu laiku. Tai mes patikrinsime ir tuo atveju bus prašymas dėl kvorumo – aš laikysiuosi precedentų, kuriuos nustatė kiti posėdžių pirmininkai, kurie, kaip ir aš, susidūrė su šia problema, sprendžiant iš pasakymo, kad kvorumo prašymo negalima patvirtinti, nes nedalyvauja keturiasdešimt peticijos teikėjų.

Tai pasakęs Jo Leinenas buvo teisus siekdamas atkreipti mūsų dėmesį į faktą, kad 4 dalies parašymo būdas gali sukelti maišatį. Todėl aš manau, kad yra labai palankus laikas – ir ne man tai spręsti, o kompetentingoms institucijoms – komitetui, kad jūs pirmininke Jo Leinenai labai greitai išsiaiškintumėte, ar 3 dalyje teigiama, kad nariai turi dalyvauti, kai jie pateikia savo prašymą dėl kvorumo, ir ar nariai turi dalyvauti skaičiavimo pradžioje, ar ne. Aš manau, kad Konstitucinių reikalų komiteto aiškinimas išves mus iš keblios padėties.

Tačiau dėl šiandienos, atsižvelgiant į diskusijų svarbą ir nuomones, kurias pateikėte man ir kurios aiškiai didžia dalimi palaiko tai, ką aš ką tik pasakiau, ir remiantis ankstesniais sprendimais, ketiname vesti diskusijas, ir kai jos ateis iki balsavimo, aš neprašysiu, kad būtų patikrintas kvorumas, jei keturiasdešimt peticijos teikėjų nedalyvaus. Todėl diskusijos prasidės.

 

11. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų(diskusijos)

11.1. Numanomas masinių kapaviečių buvimas Indijos administruojamoje Kašmyro dalyje
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas yra diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų Dėl numanomo masinių kapaviečių buvimo Indijos administruojamoje Kašmyro dalyje(1).

 
  
MPphoto
 
 

  Marios Matsakis, autorius. − Gerb. Pirmininke, aš esu labai patenkintas išmintingu sprendimu, kurį jūs priėmėte.

Komisijos nary, tūkstančiai civilių buvo neteisėtų žudymų, priverstinių dingimų, kankinimų, žaginimų ir kitokių žmogaus teisių pažeidimų, vykdomų Jamu ir Kašmyre nuo pat 1989 m. kilusio karinio konflikto pradžios, aukos. Gėdinga, kad dauguma šių nusikaltimų neišaiškinta iki šiol. Be to, iš tiesų nerimą kelia žmogaus teisių aktyvistų, įskaitant tų, kurie siekia ištirti daugelio dingusių asmenų likimą, saugumas.

Parlamentas griežtai smerkia visus veiksmus, susijusius su žmogaus teisių pažeidimais regione, ir ragina visas susijusias vyriausybes parodyti tvirtą valią siekiant laikytis teisinės valstybės principų ir teisingumo bei padidinti savo pastangas siekiant užtikrinti politiškai motyvuotų nusikaltimų, praeityje padarytų Jamu ir Kašmyre, visapusiškus tyrimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ryszard Czarnecki, autorius. (PL) Gerb. pirmininke, turiu pasakyti, kad negerai, kai pirmininkas iš senosios ES diskriminuoja narius iš naujosios ES, du kartus leisdamas nariui iš senosios ES Berndui Posseltui pasisakyti, tuo tarpu aš, trijų pranešimų bendraautoris, negaliu pasisakyti šiuo klausimu net vieną kartą. Aš laikau tai diskriminacija, tai visiškai nepriimtina. Aš pateiksiu atitinkamą raštą apie tai, gerb. pirmininke. Tai keliantis nerimą dalykas.

Ši situacija tai ne nespalvotas filmas. Indijos ir Pakistano pasienyje kyla konfliktų, kuriuos dažnai išprovokuoja Pakistano valstybė, tai mes labai gerai žinome. Mes žinome apie vadinamąją kontrolės liniją, saugomą dviejų šalių ginkluotųjų pajėgų. Po 20 metų taikos palei šią sieną Pakistanas atnaujino atakas prieš Kašmyro valstiją. Todėl aš prašau skirti dėmesio ir kitai pusei. Žinoma, nesumenkinu kapaviečių problemos, kurią mes čia aptariame, nors aukų skaičius čia yra tikriausiai žymiai mažesnis.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean Lambert, autorius. − Gerb. pirmininke, aš su džiaugsmu priimu galimybę apsvarstyti šį ypatingą klausimą, nes mes visi šiame Parlamente labai nerimaujame, kai kurioje nors pasaulio dalyje išaiškėja kapavietės, prie kurių galima prieiti tik su saugumo pajėgų leidimu.

Todėl šis pasiūlymas dėl rezoliucijos – kartu su klausimais Žmogaus teisių pakomitetyje, kuris rinksis kitą savaitę – įgyja dar didesnę reikšmę dėl politinės ir saugumo padėties regione. Kaip šis Parlamentas puikiai žino, mes patys jau diskutavome apie bendrą padėtį galbūt taip pat nepakankamai skaidriomis aplinkybėmis.

Tai iš tiesių yra dingimų regione istorija. Mes žinome, kad daugelis jų buvo susiję su saugumo pajėgų veikla. Mes žinome, kad tai labiausiai militarizuotas pasaulio regionas. Taip pat žinome, kad tai regionas, kuriame vyksta suėmimai ir daug sulaikymų be teismo proceso. Todėl tai taip pat paveikia mūsų pateikiamą tokių radinių aiškinimą, suteikiant daugiau pagrindo tam, kad turėtų būti atliekamas tikrai atviras tyrimas, numatant visišką skaidrumą ir visapusišką priėjimą tarptautinei bendruomenei.

Aš tikiuosi, kad Europos Sąjunga, kaip teigiama rezoliucijoje, pasiūlys savo paramą atliekant aukštos kokybės teismo ekspertizę ir bet kokią pagalbą, kurios prireiks atliekant šį tyrimą, nes tai yra svarbu mūsų aiškinimui, kad mes pasiektume didžiausią įmanomą supratimą. Kartu su tuo taip pat siejama, kaip sakė kiti, – žmogaus teisių aktyvistų, kurie patys bando tirti problemą – pavyzdžiui, Pervezo Imrozo apsauga.

Aš manau, kad mes visi sutiksime, kad visų demokratiškai išrinktų vyriausybių pareiga yra iki galo ištirti tokius radinius visiškai skaidriai ir ištirti tuos kūnus, kad mes iki galo suprastume padėtį ir nesiimtume įvairių aiškinimo to, kas gali būti netiesa.

Aš manau, kad Parlamentas yra visiškai teisus, ketindamas diskutuoti šiuo klausimu, ir visiškai teisus, ketindamas paraginti Komisiją pasiūlyti savo pagalbą, ypač atsižvelgiant į tebesančias problemas, kurias mes matome regione šio metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Esko Seppänen, autorius. (FI) Gerb. pirmininke, aš laikau jūsų Darbo tvarkos taisyklių aiškinimą politiškai teisingą, bet teisiškai neteisingą, ir neabejotinai norėčiau, kad reikalą išnagrinėtų pirmininkai ir parlamento teisininkai. Priežastis ta, kad svarstomos taisyklės taikymas nenumato tokio aiškinimo, kokį jūs pateikėte šiandien, ir reikalauja atlikti išsamesnį tyrimą.

O dėl svarstomo klausimo – Indija vadinama didžiausia pasaulyje demokratine valstybe. Ji iš tikrųjų yra didelė gyventojų skaičiaus požiūriu, tačiau suvokimas, ar šalis yra demokratinė, taip pat priklauso nuo žmogaus teisių padėties joje. Priemonės, kurių, kaip įtariama, ėmėsi vyriausybės saugumo pajėgos prieš žmogaus teisių aktyvistus Jamu ir Kašmyre, rodo, kad Indijoje gerbiami ne visi teisinės valstybės principai, nepaisant fakto, kad šalies vyriausybė aiškiai skelbė, jog neleidžia daryti žmogaus teisių pažeidimų.

Mes laikome Indijos vyriausybės veiksmus nepatikimais ir klausiame jos, kur dingo tūkstančiai žmonių ir kieno kūnai rasti masinėse kapavietėse. Mes smerkiame priverstinius dingimus, kankinimus, prievartavimus ir kitus žmogaus teisių pažeidimus. Faktas, kad mes įtariame Indijos vyriausybę dalyvavimu šiuose veiksmuose yra ypač rimtas dalykas. Todėl mes, esantieji Europos Parlamente, reikalaujame, kad Indijos vyriausybė atliktų nepriklausomą tyrimą ir nustatytų masinių kapaviečių kilmę ir žudikų bei jų aukų tapatybes.

Problema nėra tokia nereikšminga, atsižvelgiant į Kašmyro regiono ypatybes. Šiuo atveju yra pavojus, kad kaimyninė valstybė Pakistanas galėtų būti kokio nors naujo konflikto šalis, ir tuo atveju svarstomi įvykiai galėtų suveikti kaip kibirkštis nacionalistiniam gaisrui šiame pavojingame regione. Mes turime palaikyti bendrą rezoliuciją dėl išsamaus įvykių, kurie vyko Jamu ir Kašmyre, tyrimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernd Posselt, autorius. (DE) Gerb. pirmininke, čia mes dažnai aptarinėjome konfliktą Kašmyre, ir turiu pridurti, kad buvo vilties bei Pakistano ir Indijos draugiškų santykių atkūrimo metas. Buvo tikimąsi, kad padėtis turėtų gerėti. Deja, vidaus politinės krizės abiejose valstybėse tik pablogino padėtį, ir mes, Europos Parlamentas, dirbame labai sunkiai, siekdami vėl ją pagerinti.

Aš labai dėkingas Michaeliui Gahleriui, kuris, kaip mūsų rinkimų stebėjimo misijos Pakistane vyriausiasis stebėtojas, taip sunkiai dirbo dėl demokratijos Pakistane ir siekiant užtikrinti, kad mūsų ryšiai su Indija tarnautų tam pačiam tikslui, kad mes palaikytume pasitikėjimą.

Kas nors gali nusistebėti, kodėl mes atkreipiame dėmesį į masines kapavietes, nes tai nesugrąžins mirusių į gyvenimą ir gali pabloginti atmosferą tarp dviejų šalių. Mes darome tai dėl to, kad tikrą taiką galima sukurti tik tada, kai įvykdytas teisingumas – ir čia yra aukų ne vien tik su Pakistano arba Indijos pasais. Šiuo atveju yra aukų abiejose pusėse, o pagrindinės aukos yra Kašmyro žmonės. Todėl mes turime ištirti šias kapavietes, turime nustatyti, kur yra daugelis žmonių, kurie dingo ir buvo apraudoti savo šeimų. Tik tada galima sukurti pasitikėjimą, kuris yra būtinas tikrai taikiam sprendimui, kad žmonės taip pat jaustųsi esantys jo dalimi.

Kašmyras pirmiausia priklauso patiems Kašmyro žmonėms. Todėl mes turėtume palaikyti sprendimą, kuris pagaliau suteiktų Kašmyrui daugiau erdvės kvėpuoti, sukurtų politinę laisvę ir duotų protingą kompromisinį sprendimą, nes tai apskritai yra vienas iš ilgiausiai trunkančių konfliktų. Jie siautėjo nuo Antrojo pasaulinio karo ir gėda, kad dar niekas nesugebėjo perimti problemos kontrolės.

Todėl mes palaikome visas pastangas atlikti šiuos tyrimus ir padėti aukoms susigrąžinti orumą ir teisingumą, kurio jos nusipelno.

 
  
MPphoto
 
 

  Neena Gill, PSE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, tiesiog dėl registracijos aš nesu šios rezoliucijos autorius. Nežinau, kas parašė mano pavardę, nes aš jos nepasirašiau.

Aš tik noriu pasakyti, kad iš tikrųjų nustebau pamačiusi šį punktą kaip skubų klausimą prieš mums tinkamai apsvarsčius jį Žmogaus teisių pakomitetyje arba faktiškai bet kuriame kitame pakomitetyje ar šio Parlamento delegacijoje. Tai nėra nauja problema ir ją plačiai tyrė Indijos žiniasklaida. Ji ir vėl iškeliama . Būtų buvę gerai surengti diskusijas anksčiau. Būtent dėl tos priežasties socialistų frakciją buvo prieš šio punkto laikymą skubiu klausimu dabar, nes mes laikėmės nuomonės, kad prieš tai jis turėjo būti tinkamai apsvarstytas komitete.

Visas skubumas grindžiamas vienintelio NVO pranešimais. Aš neneigiu, kad tokie dalykai vyko, bet buvau pokalbyje su Komisija, kuri abejoja įvairiais šiame pranešime pateiktais dalykais. Taigi, aš norėčiau iš tikrųjų paklausti, ką duoda šio Parlamento patikimumui galimybė teikti skubų klausimą anksčiau, negu reikalai bus tinkamai ištirti.

Kaip Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Indija pirmininkei, man asmeniškai patiktų galimybė pažvelgti į šio pranešimo turinį ir ištirti, kiek atvejų tiriame mes, ir konflikto regione, kuriame jau buvo apytikriai 4500 mirties atvejų tarp karinio personalo ir savo gyvybes prarado 13000 civilių, rezultatą. Kapavietės, apie kurias mes kalbame, yra kontrolės linijoje.

Šiame rezoliucijos tekste neatsižvelgiama į faktą, kad problema buvo tiriama pastaruosius penkerius metus po 2002 m. rinkimų. Aš buvau informuotas, kad NVO turi leidimą patekti į regioną ir buvo paprašyta pateikti dingusių žmonių pavardes, siekiant padėti valdžios institucijoms identifikuoti kapavietes. Niekas neneigia, kad saugumo pajėgos buvo įsivėlusios į dingimus. Rezoliucijoje praleista kaip tik tai, kad juos tyrė valdžios institucijos. Aš asmeniškai raginu šį Parlamentą nebalsuoti už šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, aš galiu tik prisijungti prie susirūpinusiųjų dėl šimtų kapaviečių, esančių Jamu ir Kašmyre nuo 2006 m., atradimo, tačiau aš ypač rūpinuosi dėl gerbiamo žmogaus teisių teisininko Pervezo Imrozo ginkluoto užpuolimo vos prieš 11 dienų Srinagare ir nuolatinio daugybės žmogaus teisių aktyvistų užpuldinėjimo. Todėl manau, kad tinkamas laikas paraginti Indijos vyriausybę pradėti nepriklausomą šių kapaviečių tyrimą ir pirmuoju etapu apsaugoti kapaviečių vietas, kad būtų išsaugoti įrodymai.

Mes taip pat raginame Europos Komisiją suteikti Indijos vyriausybei finansinę ir techninę pagalbą per Stabilumo priemonę, Indijos vyriausybei pasiūlyti finansinę ir techninę paramą tokiam tyrimui atlikti ir galbūt kitas konflikto Kašmyre sprendimo priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Sarah Ludford, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, aš manau, kad mums turėtų būti aišku, ko šis pasiūlymas dėl rezoliucijos nenagrinėja: jis nėra gana prieštaringo ir ginčytino pranešimo, kurį mes girdėjome praėjusiais metais, pakartojimas, jis nėra apie tai, kaip surasti politinį sprendimą teritoriniam ginčui ir konfliktui dėl Kašmyro. Nieko panašaus. Tai paprasčiausias dėmesio sutelkimas į humanitarinius klausimus bei prašymas atlikti nepriklausomą ir nešališką tyrimą ir atsakyti už įtariamus dingimus.

Tai būtų galima išspręsti keliais būdais. Tiesa ta, kad šie nenustatytų kapaviečių atradimai tęsiasi nuo 2006 m. Tačiau du dalykai paragino pateikti skubų reikalavimą. Vienas – praėjusio kovo 29 d. pranešimas iš Dingusių asmenų tėvų asociacijos, o antras – birželio 30 d. nusipelniusio žmogaus teisių teisininko ir tos asociacijos įkūrėjo Pervezo Imrozo užpuolimas. Aš manau, kad tai pateisina skubumą.

Bent jau dalies šios rezoliucijos tikslas yra paraginti Europos Sąjungą imtis kai kurių veiksmų, iš dalies 2 skirsnyje, kuriame Komisija raginama pasiūlyti finansinę ir techninę pagalbą Indijos vyriausybei. Ji taip pat ragina ES valstybes nares spręsti šį klausimą šių metų antroje pusėje vyksiančio dialogo žmogaus teisių tema, metu. Taigi, tikslas – pasiekti nepriklausomą tyrimą ir ypač paskirti civilinį kaltintoją šiam uždaviniui. Aš manau, kad jis yra pateisinamas ir yra kažkas, kas turi ypatingą bei ribotą tikslą ir nekalba apie visą Kašmyro problemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Leopold Józef Rutowicz, UEN frakcijos vardu. (PL) Gerb. pirmininke, rezoliucijoje kalbama apie faktus, kurie yra konflikto dėl Kašmyro tarp Pakistano ir Indijos, kuris vyksta jau 50 metų, rezultatas. Šis konfliktas buvo kelių karų priežastis. Tik Kinija turėjo iš jo naudos. Į konfliktą netiesiogiai buvo įsitraukusi Rusija ir Jungtinės Valstijos, o lėšos keliavo iš arabų šalių bei Kinijos. JT suvaidino pozityvų vaidmenį švelninant konfliktą. Šis konfliktas tebevyksta, ir fundamentalistų atakos toliau baigiasi kruvinais rezultatais. Tai yra pati didžiausia problema, su kuria susiduria Kašmyro gyventojai. Indijos pusėje aukos yra palaidotos, tuo tarpu Pakistano pusėje daugelyje atvejų jos tapo keršto objektais. Pagrindinį vaidmenį sprendžiant konfliktą ir vertinant faktus turėtų vaidinti JT, o ne mes. Mes jaučiamės moraliai įpareigoti – nes demokratinė Indijos vyriausybė neprisiima to – užtikrinti pagalbą ir stabilizaciją bendros padėties Kašmyre ir moralinio veiksmų, kurių buvo imamasi konflikto metu, srityje. Laikau diskusijos vedimą šiuo klausimu labiau politine manifestacija nei praktišku veiksmu. Aš nepalaikau rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). (LT) Mes puikiai žinome, kad ginkluotas konfliktas Jamu ir Kašmyre tęsiasi jau kelis dešimtmečius. Tačiau šiandien svarbu, kad nepaisant Indijos vyriausybės įsipareigojimų netoleruoti žmogaus teisių pažeidimų Jamu ir Kašmyre, pasaulio visuomenę ir toliau pasiekia pranešimai apie žmogaus teisių pažeidimus, o dabar – ir apie daugybę nenustatytų asmenų kapų, kuriuose šimtai nežinomų žmonių palaikų. Mes norime ir turime žinoti, kas buvo tie žmonės, kieno prievartos aukomis jie tapo, kuo ir kam jie prasikalto.

Mes ne tik smerkiame žudymus bei prievartinius dingimus, bet ir reikalaujame, kad Indijos vyriausybė atliktų nepriklausomą ir išsamų masinių kapaviečių tyrimą, o prieš tai ir apsaugotų jas, siekiant išsaugoti įrodymus. Tikiu, kad Europos Komisija ras galimybių suteikti finansinę ir techninę paramą Indijos vyriausybei atlikti šiuos tyrimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Marios Matsakis (ALDE). - Gerb. pirmininke, aš tik noriu dar kartą pasisakyti, nes, kaip šios rezoliucijos autorius, jaučiuosi įpareigotas atsakyti į tai, ką pasakė Neena Gill. Nepaprastai retai pasitaiko, kad skubūs klausimai, kuriuos mes svarstome ketvirtadienio popietę, būtų pateikiami prieš svarstymą komitete, kitaip jie nebūtų skubūs. Tai skubus klausimas, nes masinės kapavietės, kurios buvo atrastos neseniai, ir mums reikia sutvarkyti šią problemą.

Antra, jeigu socialistų frakcija nori turėti daugumą balsuojant, tai galbūt Neenos Gill frakcija turėtų užtikrinti, kad jų Europos Parlamento nariai neišeitų prieš mėnesinės sesijos pabaigą tam, kad grįžtų namo anksčiau –tuo tarpu mes turime likti čia ir diskutuoti bei balsuoti. Aš norėčiau pasakyti Neenai Gill: manau, kad jūs turėtumėte pirmiausia pasižiūrėti į savo Europos Parlamento narius, nes jūs esate viena iš tų, kurie skundžiasi, o tik tada aptarinėti kitų frakcijų Europos Parlamento narius.

 
  
MPphoto
 
 

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, masinės kapavietės ir masiniai tūkstančių žmonių laidojimai Jamu ir Kašmyro valstijose priverčia kraują sustingti žmogaus gyslose. Mums, europiečiams, tai yra vokiečių ir sovietų nusikaltimų ir fašizmo bei stalinizmo tamsiosios pusės priminimas. Jos primena Hitlerio koncentracijos stovyklas ir sovietų įvykdytą Lenkijos karininkų nužudymą Katynėje. Po mūsų senų ir ne tokių senų išgyvenimų turėtume daryti viską, ką galime, kad sustabdytume genocidą, o ten, kur jis jau vyko, turėtume paminėti jį ir suteikti žmonėms teisę į savo protėvių kapavietes ir kompensaciją už juos. Padėtis Kašmyre reikalauja, kad Indijos vyriausybei būtų suteikta reikalinga finansinė ir techninė pagalba ir kad būtų sugriežtinta JT reakcija siekiant sugrąžinti situaciją šiame pasaulio regione į įprastinę padėtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Kathy Sinnott (IND/DEM). - Gerb. pirmininke, kad ir kada masinės kapavietės būtų randamos, kad ir kur jos būtų randamos, reikia išsiaiškinti, kas yra aukos, kaip ir kodėl jos buvo nužudytos, kas tiria ir ką tiria. Tai greičiau nustato tiesą ir pagerbia aukų žmogiškumą nei yra kurstytojiška veikla, be to, tai yra tiesos, kuri mus visus išlaisvina, nustatymo pradžia.

 
  
MPphoto
 
 

  Olli Rehn, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, Komisija žino apie masines kapavietes Indijos administruojame Kašmyre ir matė pranešimus apie jas, ir mes visi atidžiai sekame NVO reikalavimus Indijos vyriausybei pradėti skubius, nešališkus ir nepriklausomus tyrimus šiuo klausimu. Tuo tarpu Indijos valdžios institucijos ir vyriausybė tyli apie pranešimą.

Mes taip pat gavome informacijos, kad teisininkas Pervezas Imrozas ir kitas NVO aktyvistas, kurie tyrė kaltinimus dėl žmogaus teisių pažeidimų Kašmyre, birželio 20 ir 21 dienomis buvo bauginami ir užpuldinėjami.

Komisijos delegacija Naujajame Delyje toliau tiria šį reikalą glaudžiai bendradarbiaudama su pirmininkaujančia Prancūzija ir valstybių narių ambasadomis Indijos sostinėje. Vadovybė susisiekė su Indijos administruojamo Kašmyro diplomatiniu įgaliotiniu Naujajame Delyje ir išreiškė ES susirūpinimą padėtimi. Jei kalbėtume tiksliai, tokiuose pranešimuose būtų pateikiami labai nerimą keliantys įvykiai, liečiantys pagarbą demokratiniams principams ir teisinės valstybės principams, ir prieštarautų tam tikriems pozityviems įvykiams Indijos administruojamame Kašmyre, pavyzdžiui, mišrus dialogas, kuris vis dar vyksta.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks po diskusijų, jei, kaip aš sakiau anksčiau, nebus tinkamai pateiktas prašymas ir nebus tinkamai nustatyta, kad šiuo atveju nėra kvorumo.

 
  

(1)Žr. protokolą.


11.2. Padėtis Bangladeše
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas yra diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl padėties Bangladeše(1).

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Tomaszewska, autorė. (PL) Gerb. pirmininke, atsižvelgdama į 2007 m. sausio mėn. neramumus laikinoji vyriausybė Bangladeše įvedė nepaprastąją padėtį, o šių metų birželio 11 d. ji pateikė naują reglamentą, ribojantį žmogaus teises per netikslų teroristinio akto apibrėžimą.

Birželio mėn. Bangladeše nuvilnijo masinė suėmimų banga, pasinaudojant nepaprastaisiais įgaliojimais, suteikiančiais teisę suimti be orderio, kai galima daryti prielaidą apie suimamo asmens ryšį su kriminaliniais nusikaltimais. Faktiškai suėmimai palietė dviejų pagrindinių opozicijos grupių – Avamio lygos ir Bangladešo liaudies partijos lyderius, narius ir prijaučiančiuosius, kurie atsisakė bendradarbiauti su vyriausybe organizuojant visuotinius rinkimus tol, kol bus paleisti jų lyderiai. Šiandien prasidedančios derybos su Avamio lyga duoda pagrindą vilčiai. Tačiau didelis maisto produktų kainų kilimas kelia grėsmę šalies stabilumui. Šiomis sąlygomis gruodžio mėn. planuojami rinkimai nėra garantija, kad Bangladešas pasiruošė eiti demokratijos keliu.

Mes raginame Bangladešo vyriausybę panaikinti nepaprastąją padėtį ir gerbti žmogaus teises. Tai padės išlaikyti demokratinius standartus rinkimų procese. Mes raginame, kad ginkluotosios pajėgos pasitrauktų iš kovos, siejamos su rinkimų organizavimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean Lambert, autorius. − Gerb. pirmininke, Parlamentui nemažai laiko kėlė nerimą padėtis Bangladeše. Mes palaikėme raginimus imtis veiksmų siekiant užtikrinti laisvus ir sąžiningus rinkimus, taip pat palaikėme pilietinės visuomenės raginimus peržiūrėti ir atnaujinti rinkėjų sąrašus siekiant užtikrinti, kad šiuose rinkimuose būtų pasiektas kuo didesnis dalyvavimas.

Aš manau, kad svarbu pasakyti, jog mes labai džiaugiamės pažanga, kuri buvo padaryta to naujo elektroninio rinkėjų sąrašo atžvilgiu. Tai labai svarbi užduotis. Jos buvo imtasi iš esmės ir jeigu ji bus įvykdyta laiku ir užtikrins, kad mažumų grupės ir kt. taip pat bus įtrauktos į sąrašą, tai tikrai bus Bangladešo valdžios institucijų istorinis pasiekimas. Mes žinome, kad rinkėjų sąrašas taip pat jau turi neabejotinai teigiamą poveikį daugeliui prastesnės kilmės moterų iš vargingesnių šeimų – jos jaučia pagaliau įgijusios tapatybę, pagaliau jos gali pasiskolinti nedidelį kiekį pinigų savo įmonei įkurti ir kt.

Taigi, šiuo atveju buvo žengti pozityvūs žingsniai. Be to, mes su džiaugsmu pritariame veiksmams karo nusikaltėlių atžvilgiu ir veiksmams, arba bent jau kai kuriems iš jų, kurių vyriausybė ėmėsi prieš korupciją.

Tačiau mums kelia susirūpinimą toliau veikiančios laikinosios vyriausybės vaidmuo ir veikla bei nepaprastoji padėtis. Čia kai kurie kalbėjo, kad nepaprastoji padėtis yra techninis klausimas, kadangi ji buvo paskelbta siekiant užtikrinti, kad vyriausybė bent jau galėtų tęsti darbą pasibaigus laikinosios vyriausybės veiklai.

Tačiau, nepaisant to, ar kas nors sutinka, ar ne, aš manau, kad nepaprastosios padėties aplinkybės iš tiesų pradeda rodyti aiškų kontrolės ir pusiausvyros sistemos viduje stoką, ypač turint omenyje pranešimus, kaip mes ką tik girdėjome, apie daugybę suėmimų, nustatyto proceso trūkumus, kankinimų, neteisminio žudymo paliudijimus, spaudimą žurnalistams ir didėjantį smurtą prieš moteris.

Taigi, šiuo atveju tiesiog būtina, kad laikinoji vyriausybė suvaldytų saugumo pajėgas, pabaigtų masinius suėmimus ir toliau arba apkaltintų, ar paleistų tuos suimtus žmones bei užtikrintų tinkamus teismo procesus. Ši rezoliucija neabejotinai atspindi norą, kuris, mano manymu, egzistuoja šiame Parlamente – panaikinti nepaprastąją padėtį ir užtikrinti, kad pilietinė visuomenė, remiama Europos Sąjungos, galėtų pereiti prie visateisių, sąžiningų ir laisvų rinkimų, esant bet kokiam ES rinkimų stebėjimo pajėgumo laipsniui.

 
  
MPphoto
 
 

  Marios Matsakis, autorius. − Gerb. pirmininke, Bangladešas yra viena iš vargingiausių šalių planetoje ir viena iš tų, kurios fizinis vientisumas turi galutinę datą. Jeigu nebus sustabdyta visuotinio atšilimo tendencija, 2050 m. didžioji šalies dalis nugrims į jūrą. Nepaprastoji padėtis su visomis savo nedemokratinėmis apraiškomis – padėtis, kurią paskelbė laikinoji vyriausybė, suformuota 2007 m. sausio mėn. smurtavimo metu įsibėgėjant rinkimams – turėtų būti panaikinta iki šio momento. Visi asmenys, sulaikyti pagal ypatingosios padėties taisykles, turėtų būti perduoti teisingumo teismui arba paleisti.

Be to, naujas kovos su terorizmu potvarkis turi būti skubiai suderintas su tarptautiniu mastu priimtais standartais, garantuojančiais asmenines teises ir laisves. Be to, šalies ginkluotosios pajėgos turi nutraukti savo dalyvavimą šalies politiniuose procesuose, o artėjantys rinkimai turi būti pravesti nemilitaristinės politinės ramybės atmosferoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Esko Seppänen, autorius. (FI) Gerb. pirmininke, ką tik mūsų priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas pareikalavo žmogaus teisių Indijos žmonėms.

Padėtis Bangladeše yra labai problemiška. 18 mėnesių visa šalis buvo nepaprastojoje padėtyje ir perspektyvoje laisvų rinkimų nėra. Bangladešas yra nedemokratinė valstybė, tačiau žinoma, kad pasaulyje pilna nedemokratinių valstybių ir demokratijos principų pažeidimų. Iš visų nedemokratinių valstybių tik Zimbabvė buvo pasmerkta ES ir Jungtinių Valstijų. Jos rinkimų nedemokratinį pobūdį galima laisvai kritikuoti Vakarų šalių žiniasklaidoje, nes šalis neturi naftos. Nafta yra apsauginis buferis nuo demokratijos principų pažeidimų pasmerkimo.

Bangladešas taip pat nėra naftos valstybė. Dėl tos priežasties žiniasklaida galėtų nušviesti padėtį šalyje su tyliu nuo naftos priklausančių galingųjų valstybių palaiminimu. Bangladešas iš naujo įvedė mirties bausmę ir jame po nepaprastosios padėties paskelbimo buvo suimta 300000 žmonių nerimtu pagrindu, iš kurių 12000 mirė praėjusį mėnesį. Keletas žmonių, suimtų pastarosiomis savaitėmis, buvo demokratijos gynėjai, aktyvūs politinių partijų vietiniai nariai ir demokratijos rėmėjai, kuriuos valstybė ir vyriausybė laiko nusikaltėliais.

Bangladeše terorizmas yra populiarus žodis, jis yra žmogaus teisių pažeidimų apdaras. Bangladešas nėra valstybė, grindžiama teisinės valstybės principais. Jame žmogaus teisių pažeidimai vykdomi pačių įvairiausių sulaikymų forma, trūkumais kaltinamojo teisių į gynybą srityje ir trūkumais nuosprendžių sprendimo ir pagrindų, kuriais jie grindžiami. Į konstituciją įtrauktų žmogaus teisių nepaisoma. Dėl šių priežasčių mes raginame Parlamentą palaikyti bendrą rezoliuciją, reikalaujančią nedelsiant panaikinti nepaprastąją padėtį ir surengti laisvus rinkimus tinkama tvarka.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Mann, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Fakhruddin Ahmed pereinamoji vyriausybė turi sutelkti dėmesį į savo realius tikslus: kovoti su korupcija, padaryti šalį saugią ir sukurti prielaidas rinkimams vykti – rugpjūčio mėn. regioniniu lygmeniu, o gruodžio mėn. – visoje šalyje. Tačiau rinkimai turi vykti sąžiningai, juose turi būti laikomasi tarptautinių konvencijų ir etninėms bei religinėms mažumoms suteikiama galimybė dalyvauti tiek pasyviai, tiek ir aktyviai. Rinkimų stebėtojai, įskaitant Europos Sąjungą, turėtų vykdyti reikalingą stebėjimą šalies teritorijoje.

Akivaizdu, kad turi būti užkertamas kelias ekstremistų užpuolimams. Naujas 2008 m. kovos su terorizmu įsakas, taikomas šio tikslo siekimui, vis dėlto turi atitikti tarptautinę teisę. To dar nėra. Šiuo metu jis daugiausia naudojamas taikytis į žmones, kurie yra politinio persekiojimo aukos. Nenuostabu, kad Bangladešas yra baimės vieta, kurioje pasirinktinai suimami žmogaus teisių aktyvistai ir kritikuojantys piliečiai.

Areštuotieji turi teisę į tinkamą teismo procesą. Žmogaus teisių organizacija „Odhikar“ konstatavo, kad informacija apie masinius suėmimus ir blogą elgesį buvo pagrįsti. Kaip Europos Parlamento delegacijos Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacijoje (PARBA) narys, aš kelis kartus lankiausi Bangladeše. Šiandien čia taip pat dalyvauja daug narių. Šioje nuosaikioje islamo valstybėje yra daug žmonių, užimančių atsakingas pareigas, bet jais aktyviai atsikratoma. Jie desperatiškai laukia įsikišimo iš išorės, būtent iš Europos Sąjungos – Komisijos ir Tarybos.

Gerb. pirmininke, aš sveikinu jus su sprendimu, kurį jūs priėmėte dėl kvorumų Europos Parlamente. Neena Gill, aš noriu, kad mes galėtume leisti gyvuoti visiems mūsų skubiems klausimams ir neturėtume nuolat sakyti, kad juos turėtų nagrinėti atitinkamas komitetas. Marios Matsakis yra visiškai teisus. Dar vienas žingsnis ta kryptimi padarytų taip, kad staiga nebeliktų tarfrakcinių grupių. Tai būtų taip pat lemtinga klaida, nes komitetai negalėtų daryti šio darbo.

Mes turime geriausiai išnaudoti laisvo laiko galimybę, kad nebeatsidurtume tokioje situacijoje, kokią turime dabar, kai vargšas pirmininkas turi naudotis plaktuku –ateityje mes vargu ar turėsime du kartus daugiau laiko kalbėti. Tokiu būdu Europos Parlamentas bus žinomas kaip žmogaus teisių skelbėjas ir galės tapti ryžtingesnis – ir tam prireiks laiko.

 
  
MPphoto
 
 

  Neena Gill, PSE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, kaip vadovavusi delegacijai ryšiams su Pietų Azijos šalimis ir apsilankiusi Bangladeše, aš norėčiau pasakyti, kad tai yra silpna valstybė, kuri susidūrė su daugiau nei savo sąžininga politinių, aplinkos apsaugos, ekonominių ir socialinių pralaimėjimų dalimi. Tačiau tada, kai aš lankiausi jame, man padarė įspūdį kunkuliuojanti ir laisva žiniasklaida ir žmonių nusiteikimas įveikti savo sunkumus.

Aš tikiu, kad mūsų santykių su Bangladešu tikslas turėtų būti demokratinių judėjimų palaikymas šalyje ir teisinės valstybės sukūrimas, taip pat pagalba siekiant sukurti demokratines institucijas. Nors ir ES vaidina svarbų vaidmenį padedant Bangladešui pasiekti šiuos tikslus, tai turėtų būti transformuojama į konstruktyvius veiksmus, nukreiptus į pagalbą šaliai, o ne į bandymą smulkmeniškai spręsti jų problemas.

Aš tikrai džiaugsmingai priimu rinkimų, kurie planuojami šių metų gruodžio mėn. trečiąją savaitę, paskelbimą ir raginus laikinąją vyriausybę užtikrinti, kad šie rinkimai būtų laisvi ir sąžiningi, ir leisti rinkimų komisijai tęsti savo darbą.

Aš norėčiau imtis klausimų, kuriuos Thomas Mannas iškėlė man, nes aš manau, kad netinkama imtis klausimų iš ankstesnės diskusijos. Norėčiau pasakyti, kad, jeigu mes iš tiesų rimtai imamės skubių klausimų, Thomas Mannas turėtų įsitikinti, kad tie žmonės yra čia. Visų mūsų pareiga užtikrinti, kad mūsų kolegos būtų čia, nes mes turime mažumos frakcijas, darančias įtaką viso pasaulio požiūriui į Europos Parlamentą. Mums vedant šias diskusijas svarbu, kad turėtume tai galvoje: svarbu aptarti skubius klausimus, bet atveskite visus savo žmones.

 
  
MPphoto
 
 

  Janusz Onyszkiewicz, ALDE frakcijos vardu. (PL) Gerb. pirmininke, gyventojų skaičiaus požiūriu Bangladešas yra septinta pagal dydį šalis pasaulyje, kurios gyventojų skaičius viršija 150 mln. Tai yra šalis, kuri įgijo nepriklausomybę 1971 m., bet 20 metų kentėjo vadovaujama autokratinių vyriausybių, kurios dažnai buvo militaristinės prigimties. Tačiau 1991 m. čia prasidėjo dar kažkas. Demokratijos lygis staigiai pakilo ir šiuo atveju buvo 5% kilimas. Žinoma įmonė „Goldman Sachs“ teigė, kad Bangladešas yra šalis, turinti labai daug žadančią ateitį, nes tai yra susiję su sparčiu ekonomikos augimu. Šiandien mes matome masines regresijas, be to, čia yra politinė krizė. Kariuomenė pasirodė gatvėse. Be to, kariuomenė norėtų pakeisti konstituciją siekdama įvesti, kaip jie tai vadina, savo demokratijos formą. Būtent tai girdėjome anksčiau. Mes turėjome galimybę stebėti iš arti, kam ši speciali demokratijos forma yra atsidavusi. Jeigu ši nauja forma yra siejama su armijos atvedimu į politiką, mano nuomone, tai yra labai bloga kryptis.

 
  
MPphoto
 
 

  Ryszard Czarnecki, UEN frakcijos vardu. (PL) Gerb. pirmininke, padėtis Bangladeše visada buvo labai rimta, bet ypač tokia yra pastaruosius 18 mėnesių – nuo to laiko, kai jame buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Vienas jo padarinys buvo, pavyzdžiui, mirties bausmių skaičiaus padidėjimas, be to, daugiau nei 300000 žmonių buvo suimta ir daugelis jų buvo kankinami. Problema ta, kad šios represijos nerodo silpnėjimo požymių. Prieš šešias savaites buvo suimta daugiau nei 12000 žmonių. Visa tai vyksta prieš dramatišką ekonominį foną. Ryžių ir pagrindinių maisto produktų kainos padidėjo trečdaliu. Tikriausiai taip pat bus didžiulė emigracijos banga, kuri per kitus 40 metų pasieks 25 mln. Šį masinį išsikėlimą sukels potvyniai, kurie yra labai tikėtini dėl kylančio vandens lygio Bengalijos įlankoje. Visi šie klausimai veda prie vienos išvados: Bangladešas yra šalis, kuriai mes turime parodyti dėmesį, suteikti jai paramą. Be to, mes turime remti ekonominius ir demokratinius pasikeitimus šioje šalyje – skurdžiausioje pasaulio šalyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, pagal nepaprastosios padėties taisykles, pradėtas taikyti 2007 m., bet kuris gali būti įkalintas neribotam laikui protingo įtarimo dalyvaujant su korupcija susijusios veikloje pagrindu. Be neseno Motiuro Rahmano Nizami suėmimo, trys Bangladešo pagrindiniai politinių partijų lyderiai dabar buvo sulaikyti vadovaujantis netikrais kaltinimais korupcija.

Nuo 2008 m. kovo mėn. mažiausiai 12000 asmenų buvo suimta, be to jiems buvo atsakyta teisė siekti paleidimo už užstatą. Į šį skaičių įeina šimtai politinių partijų narių, tačiau verslininkai ir žurnalistai taip pat patenka į šią antikorupcinę raganų medžioklę.

Artėjant gruodžio mėn. vyksiantiems rinkimams, pagrindiniai politiniai lyderiai negali dalyvauti dialoge, todėl sulaikomas demokratinis procesas. Nors laikinoji vyriausybė neigia įtarimus, kad šie suėmimai yra politiškai pagrįsti, šių įvykių strateginis laiko parinkimas pernelyg sutampa, kad būtų galima sutapimo nepaisyti.

Sulaikytieji turėtų būti kaltinami įrodymų pagrindu arba nedelsiant paleisti. Kitaip ateinančių rinkimų rezultatai bus apgavikiški ir visai nedemokratiški.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). - (PL) Gerb. pirmininke, problemos Bangladeše, kuriems kelerius metus mes skyrėme dėmesį, toliau lieka neišspręstos. Pasaulis toliau girdi apie vis didesnį žmogaus teisių pažeidimų skaičių toje šalyje. Nuo 2007 m. sausio mėn. Bangladešas yra nepaprastojoje padėtyje. Kovos su terorizmu įsakas, įsigaliojęs birželio 11 d., primetė papildomus žmogaus teisių apribojimus, tapdamas kitu įrankiu politinėje kovoje. Per pastaruosius 18 mėnesių buvo 300000 suėmimų ir padidinta mirties bausmės taikymo apimtis. Kaliniai kankinami ir miršta neišaiškintomis aplinkybėmis. Bangladešo valdžia daro nelabai daug, kad palaikytų ekonomiką šalyje, kurioje maisto produktų kainos padidėjo daugiau nei trečdaliu pastaraisiais mėnesiais ir ketvirčiui teritorijos nuolat gresia užtvindymas bei humanitarinė katastrofa. Galimybę pokyčiams šalyje suteiktų laisvi parlamentiniai rinkimai, pirmiau panaikinus nepaprastąją padėtį. Laikinajai vyriausybei būtina garantuoti žiniasklaidos laivę prieš rinkimus ir visų šalies etninių bei religinių mažumų atstovų dalyvavimą rinkimuose. ES turėtų kiek įmanoma greičiau atkurti rinkimų stebėjimo misiją Bangladeše, o prieš tai Europos Komisijos biuras Bangladeše turi atidžiai stebėti politinę situaciją ir pagrindinių žmogaus teisių laikymosi padėtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Leopold Józef Rutowicz (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, laisvė ir valstybingumas Bangladeše buvo pasiektas ir įgytas jo daugelio milijonų piliečių gyvybių kaina. Ši tauta taip pat patiria didžiulius nuostolius dėl savo padėties ir krypties. Ją apninka gaivalinės nelaimės. Šalyje yra gyventojų perteklius – 1040 žmonių kvadratiniame kilometre. Ji neurbanizuota ir joje yra labai mažos pajamos vienam gyventojui. Tai šalis, kurią sunku valdyti dėl neraštingumo ir kelių bei susisiekimo priemonių stokos. Tam reikia nuolatinės pagalbos iš išorės, iš dalies kuriant veiksmingą demokratinę sistemą, kuri yra svarbi ir kebli problema islamo šalyse. Veiksmingų pagalbos formų apsvarstymas yra labai svarbus dalykas siekiant, kad Bangladešo nevaldytų totalitarinės vyriausybės. Aš palaikau rezoliuciją. Diskusija demokratijos tema gali paskatinti pozityvius Parlamento veiksmus .

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, Bangladešo laikinoji vyriausybė, remiama armijos, suima tūkstančius žmonių, tarp jų ir opozicijos narius. Jie laikomi nelaisvėje mėnesiais, neapkaltinant niekuo. Tai daroma kovos su korupcija ir terorizmu pretekstu. Be to, vyriausybė persekioja nepriklausomą žiniasklaidą ir leidžia kankinimus. Ši padėtis šalyje, kuri yra neturtingiausių ir tankiausiai apgyvendintų pasaulio šalių priekyje. Šiame kontekste turi būti su nerimu konstatuota, kad Europos Sąjunga teikia pernelyg mažai reikšmės Bangladešo problemoms. Tai turi pasikeisti. Puikią progą tam suteiktų parlamentiniai rinkimai, kurie buvo paskelbti metų pabaigoje. Europos Komisija ir Taryba turėtų kuo aiškiau imtis aktyvesnio vaidmens siekiant panaikinti nepaprastąją padėtį ir padaryti galą žmogaus teisių pažeidimams. ES turėtų panaudoti ypatingą spaudimą, ypač artėjantiems rinkimams, ir vykdyti atidų stebėjimą tiek pasirengiant šiems rinkimams, tiek ir per juos.

 
  
MPphoto
 
 

  Jo Leinen (PSE). (DE) Gerb. pirmininke, Europos Sąjunga yra labai suinteresuota demokratinėmis sąlygomis ir pagarba žmogaus teisėms Bangladeše. Aš taip pat prisidedu prie raginimo surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus ir artimiausioje ateityje panaikinti nepaprastąją padėtį. Aišku, kad negali būti jokių demokratinių diskusijų baimės ir gąsdinimų aplinkoje.

Mes rengiame savo reikalavimus laikinajai vyriausybei, tai tiesa, bet mes taip pat turime nurodyti, kad politinė valdžia, kuri yra Bangladeše, taip pat elgiasi nekultūringai, ir kad reikalai vyksta ne taikiai, o labai žiauriai, ypač rinkimų kampanijų metu. Rinkimų kampanijos nuolatos naudojamos mažumoms įbauginti. Taigi, mūsų signalas skirtas visiems veikėjams ir pirmiausiai vyriausybei – tačiau skirtas ir partijoms.

Nepaisant to, gerb. pirmininke, aš gerbiu jūsų sprendimą, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad Darbo tvarkos taisyklėse teigiama, kad „Jei balsavimas rodo, kad nebuvo kvorumo, balsavimas įrašomas į ateinančio posėdžio darbotvarkę.“ (149 straipsnio 3 dalis). Aš norėčiau tikėti, kad tokie balsavimai vyks ne su 30 dalyvaujančių narių, o 600, kaip visada būna su vidurdienio balsavimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (PSE). (LT) Bangladešas yra viena neturtingiausių pasaulio šalių. Ši šalis yra viena tankiausiai apgyvendintų. Bangladešas yra šalis, kuriai daugiausiai gresia klimato kaita. Pagaliau toji šalis viena nedemokratiškiausių pasaulyje.

Išvardinau 4 problemas, 4 grėsmes, bent viena iš jų galėtų parklupdyti net ir klestinčią šalį, todėl nutraukimas tos grandinės turėtų būti demokratijos atkūrimas ir jau šios dienos debatai turėtų pastūmėti ta linkme.

 
  
MPphoto
 
 

  Marios Matsakis (ALDE). − Gerb. pirmininke, aš apgailestauju, kad vėl turiu pasisakyti, bet aš turiu vėl atsakyti Neenai Gill. Ji pateikė kaltinimą, kad diskusijos dėl ketvirtadienio popiečių ir rezoliucijos yra mažų grupių norų rezultatas. Aš galiu pasakyti, kad tai yra nepagarbu, nesąžininga ir nepagrįsta. Šios rezoliucijos buvo plačiai svarstomos posėdžiuose, kuriuose visų frakcijų – įskaitant PSE frakciją – atstovai dalyvavo viena ar dvi dienos prieš jas pateikiant čia ketvirtadienio popietę. Jos yra patvirtinamos šių frakcijų atstovų, jei jie sutinka su turiniu, o po to svarstomos ir pateikiamos balsuoti.

Taigi, jeigu tai yra problema, susijusi su socialistų frakciją, tai ne mūsų rūpestis. Tai yra Neenos Gill frakcijos problema ir rūpestis. Galbūt jie neapsvarstė šių klausimų pakankamai arba laiku, bet tai yra jos problema. Ketvirtadienio popietės posėdis vyksta. Tai nėra mažumos frakcijos. PPE-DE frakcija turi daugumą ketvirtadienio popietę ir būtent tai PPE-DE frakcija nori priimti, nes jie turi daugumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, jau tapo Europos Parlamento įpročiu svarstyti žmogaus teisių, demokratijos principų ir teisinės valstybės principų pažeidimų atvejus ir priiminėti atitinkamas rezoliucijas plenariniame posėdyje. Vienas iš klausimų, kuriuos mes nagrinėjame šiandien, yra padėtis Bangladeše, kuriame 2007 m. sausio 22 d. planuoti rinkimai neįvyko ir buvo atidėti iki 2008 m. gruodžio mėn. Šis faktas pablogino padėtį, vesdamas, viena vertus, prie socialinių ir politinių protestų, ir, kita vertus, prie teisinių reglamentų griežtinimo ir griežtesnės vyriausybinių pajėgų reakcijos. Terorizmo apibrėžimai prieštarauja įrodymams ir individais bei rimtais nusikaltimais dažnai naudojamasi kaip suėmimų ir teismo nutarčių pagrindu. Neramią padėtį blogina maisto krizė, skatinanti išlaidų maisto produktams padidėjimą iki 60%. Problema yra ne tokia, kad ją būtų galima išspręsti jėgos – suėmimų, teismo nutarčių, įkalinimų – būdu. Reikalingas kariaujančių grupuočių susitaikymas. Tokį susitaikymą galėtų užtikrinti demokratiniai rinkimai, todėl rezoliucija, raginanti surengti juos, turi prasmę ir turėtų būti palaikoma.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. - Prieš suteikdamas žodį Komisijai, aš norėčiau atsakyti savo draugui Jo Leinenui.

Jo Leinenai, jūs sakėte, kad, jeigu nebalsuosime šią popietę, balsavimas turėtų vykti kitą kartą. Jūs būtumėte teisus, jeigu tai nebūtų balsavimas dėl skubių klausimų, nes Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 6 dalis, pagal jūsų vadovaujamo Konstitucinių reikalų komiteto parengtą aiškinimą, teigia labai aiškiai, kad pasiūlymai dėl rezoliucijų dėl skubių klausimų, kurių negalima išnagrinėti skirtu laiku, turi nebegalioti. Ta pati tvarka taikoma ir tiems pasiūlymams dėl rezoliucijų, dėl kurių yra nepasiektas reikalaujamas kvorumas.

Todėl dėl skubių klausimų ir tik dėl skubių klausimų, jeigu prieš balsavimą nustatoma, kad kvorumo nėra, balsavimas niekada nevyksta. To negalima atidėlioti, tai tvirtinama 115 straipsnio 6 dalyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Olli Rehn, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, gruodžio mėn. parlamentiniai rinkimai iš tiesų yra labai svarbūs siekiant užtikrinti tvarią demokratiją Bangladeše. Pažanga yra, bet reikia daug daugiau pažangos, ypač žmogaus teisių srityje.

Iki šiol mes labai palankiai vertiname vyriausybės veiksmus siekiant pasirengti šiems rinkimams rinkimų sistemos ir dialogu su politinėmis partijomis atžvilgiu. Techniniai pasirengimai pasiekė žymią pažangą.

Tačiau Bangladeše yra nepaprastoji padėtis, todėl mes atidžiai stebėsime, ar progresyvus apribojimų pasinaudoti pilietinėmis ir politinėmis teisėmis panaikinimas leis surengti įtikinamai laisvus ir sąžiningus rinkimus. Be to, leiskite man duoti aiškiai suprasti, kad mūsų dalyvavimas procese, įskaitant galimą rinkimų stebėjimo misijos, nutrauktos 2007 m. pradžioje, pakartotiną darbą, bus susietas su šiuo vyriausybės duotu pažadu.

Be to, mes pritariame susirūpinimui, išreikštam jūsų praėjusių metų rugsėjo 6 d. rezoliucijoje bei jūsų pasiūlymuose, kuriuos pateikė politinės frakcijos šią dieną vykstančiam svarstymui. Apribojimai naudotis pagrindinėmis laisvėmis turi būti sumažinti, nes to būtinai reikia, norint garantuoti saugumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks diskusijų pabaigoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Charles Tannock (PPE-DE), raštu. – Bangladešas yra didelė ir strategiškai svarbi Pietų Azijos šalis, turinti 153 mln. gyventojų ir apytikriai 80 mln. užregistruotų rinkėjų, todėl ji yra viena iš didžiausių pasaulyje demokratinių valstybių.

Laikinoji vyriausybė dabar informavo ES ir JAV, kad ji tęs pasirengimą demokratiniams rinkimams, vyksiantiems 2008 m. gruodžio mėn., sėkmingai užbaigusi rinkėjų sąrašus, kurie neleis sukčiauti. Dabar kariuomenė yra įpareigota pasitraukti iš politikos formavimo. Buvęs ministras pirmininkas Sheikhas Hasina buvo paleistas humaniškais sumetimais. Nepaprastosios padėties įgaliojimai, kuriuos šioje rezoliucijoje teisingai trokštama matyti panaikintus, vis dar galioja ir turi būti atšaukti prieš rinkimus. Didelis skaičius suimtųjų, suimtų po praėjusių metų smurto protrūkio, kuris privedė prie nepaprastosios padėties, turi būti paleista arba apkaltinta. Ilgalaikiai ES stebėtojai turėtų grįžti kiek įmanoma greičiau, kad stebėtų padėtį prieš rinkimus.

ES labai atidžiai stebi Bangladešą, atsižvelgiant į nerimą dėl žmogaus teisių padėties blogėjimo per pastaruosius kelerius metus ir islamistinio radikalizmo jo visuomenėje stiprėjimą, masinį induistų, achmadijų ir krikščionių išsikėlimo ir dėl to, kad vyriausybė galimai atsisako savo sėkmingo pasaulietinės daugiapartinės demokratijos modelio. Bangladešas turi sėkmingos demokratijos sukūrimo musulmonų pasaulyje galimybes ir ES turi tvirtai jį remti.

 
  

(1)Žr. protokolą.


11.3. Mirties bausmė, būtent Troy Davis atveju
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas yra diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų Dėl mirties bausmės, būtent Troy Davis atveju(1).

 
  
MPphoto
 
 

  Marios Matsakis, autorius. − Gerb. pirmininke, šis parlamentas užėmė aiškią ir tvirtą poziciją dėl mirties bausmės. Jis palaiko jos panaikinimą ir skubaus vykdymo moratoriumo reikalingumą ten, kur mirties bausmė vis dar taikoma.

Tai vyksta daugelyje JAV valstijų, pavyzdžiui, Džordžijos, kurioje Troy Davis laukia savo teisėto nužudymo – jis turi būti įvykdytas liepos mėn. pabaigoje. Be ideologinių ir humanistinių sumetimų prieš mirties bausmės vykdymą žmonėms, Troy Davis byloje turėtų būti rimtų abejonių dėl tvirtumo ir pagrįstumo tų įrodymų, kurie pirmiausia privertė jį nuteisti.

Tokios abejonės, mūsų manymu, pateisina bet kokio individo samprotavimus pasinaudojant sveiku protu, kad šiuo atveju turėtų būti leistas pakartotinas bylos nagrinėjimas. Todėl mes raginame atitinkamas JAV valdžios institucijas įsakyti, kad Troy Davis byla būtų pakartotinai peržiūrėta ir, jeigu vėl būtų nustatyta jo kaltė, kad jo mirties nuosprendis būtų pakeistas kalėjimu iki gyvos galvos.

Be to, mes dar kartą raginame JAV vyriausybę ir visas vyriausybes pasaulyje, kurios vis dar turi mirties bausmę, panaikinti mirties bausmę humanizmo labui. Mes ypač raginame vyriausybes tų šalių, pavyzdžiui, Kinijos, Irano, Pakistano ir Saudo Arabijos, kuriose mirties bausmės vis dar atliekamos reguliariai ir kuriose daugeliu atvejų tai atliekama pačiu bjauriausiu barbarišku būdu, sustabdyti mirties bausmių vykdymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ryszard Czarnecki, autorius. (PL) Gerb. pirmininke, aš nenorėčiau, kad tai būtų diskusijos mirties bausmės kaip tokios tema. Mes negalime nuslėpti, kad šiuo klausimu nuomonės skiriasi, man atrodo, kad mes turėtume kalbėti apie labai konkretų atvejį to individo, kuriam skirta mirties bausmė, po kurios paskelbimo septyni iš devynių kaltinimo prieš jį liudytojų atsiėmė savo parodymus. Tai labai ypatinga situacija. Aš nenorėčiau, kad mes nukryptume abstrakčiu stiliumi į diskusijas apie tai, ar mirties bausmė bloga, ar ne. Šiuo metu aš nenoriu raginti JAV valdžios institucijų pakeisti įstatymą, kuriuo 1972 m., tai yra prieš 36 metus, buvo sugrąžinta mirties bausmė. Mes kalbame apie konkrečią ir ypač prieštaringą bylą. Iš tiesų verta ginti Troy Davis ir pademonstruoti, kad būna situacijų, į kurias verta įsikišti. Aš norėčiau perspėti dėl apibendrinimų ir dėl to nepasirašiau šios bendros rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean Lambert, autorius. − Gerb. pirmininke, šis atvejis yra skubus, nes, kaip mes girdėjome, mirties bausmės vykdymą numatyta atlikti šio mėnesio pabaigoje. Taigi, norėčiau paraginti kiekvieną ir kiekvieną iš mūsų, esančių šioje posėdžių salėje, pateikti asmeninius pareiškimus Amerikos vyriausybei – ir neabejotinai Džordžijos valstijos vyriausybei – pasižiūrėti, ar būtų galima suteikti malonę. Tuomet mes pereitume prie pakartotino bylos peržiūrėjimo, jeigu tai būtų reikalinga. Pagaliau mes turėtume gyvą žmogų ir galėtų vykti pakartotinas bylos nagrinėjimas. Mano manymu, iš tikrųjų svarbu, kad mes prisiimame asmeninę atsakomybę šiuo klausimu, taip pat rūpinamės Parlamento pareiškimais.

Aišku, kad šiuo konkrečiu atveju įrodymai – kaip mes girdėjome iš daugelio liudytojų – buvo atsiimti ir paneigti. Amerikos advokatų asociacijos Džordžijos bausmių vertinimo grupė paskelbė pranešimą, kuriame nagrinėja aplinkybes toje konkrečioje valstijoje ir mano, kad viena iš didžiausių problemų, kurias jie nustatė, kad buvo netinkamas teisiamojo advokatas, ir nerimauja, kad teisiamieji, jau laukiantys mirties bausmės, neturėjo tinkamo advokato jų teismo proceso metu. Jie atkreipė dėmesį, kad Džordžija yra vienintelė valstija, kuri nesuteikia advokatų paslaugų laukiantiems mirties bausmės kaliniams dėl jų apeliacijų po nuosprendžio.

Taigi, šiuo atveju yra daug priežasčių nerimauti dėl šios konkrečios bylos, kuri cituojama rezoliucijos dėl mirties bausmės antraštėje – būtent Troy Davis bylos. Tačiau aš taip pat norėčiau iškelti kitų atvejų klausimą, ypač susijusių su tuo, kas šiuo metu vyksta su tais, kurie vis dar kalinami Gvantanamo kalėjime. Vienas atvejis ypač liečia Britanijos gyventoją Binyaminą Mohamedą, kuris yra sulaikytas jau šešeri metai ir tikėtina stos prieš karinį teismą, kurioje mirties bausmė yra tuo labiau galimas rezultatas.

Šis Parlamentas ir visa Europos Sąjunga laikosi tvirto požiūrio į mirties bausmę. Mes laikome, kad ji yra ne tai, ką civilizuota visuomenė turėtų taikyti ir kad tuo labiau yra priežasčių netaikyti mirties bausmių. Troy Davis byla yra, mano manymu, visiškai klasikinis realių problemų, susijusių su mirties bausmės įgyvendinimu, pavyzdys.

Dar kartą, kaip ir tai, ko buvo reikalaujama šioje konkrečioje rezoliucijoje, aš norėčiau paraginti mus visus be išimties, kaip atsakingus individus, taip pat imtis veiksmų informuojant apie mūsų sielvartą šiuo konkrečiu atveju.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė, autorė. – (LT) Europos Parlamentas yra priėmęs ne vieną rezoliuciją, kurioje raginome panaikinti, netaikyti mirties bausmės arba bent paskelbti moratoriumą mirties bausmės vykdymui tose šalyse, kur ji dar nepanaikinta.

O šiandien mes, Europos Parlamentas, stojame už vieną žmogų, kurio niekuomet nesame matę, už Troy Davies, kuriam mirties nuosprendis turėtų būti įvykdytas šio mėnesio pabaigoje. Ar galite save įsivaizduoti jo vietoje – 17 metų laukti išteisinimo arba mirties bausmės įvykdymo, esant daugybei nekaltumo įrodymų, 7 liudytojams, kurie liudijo jo nenaudai, atsiėmus savo parodymus ir t.t.? Žinome tiek daug atvejų, kai mirties bausmė buvo įvykdyta, o vėliau įrodyta, kad žmogus buvo nekaltas. Taip pat žinome šimtus atvejų, kai mirties bausmė buvo skirta, bet nebuvo įvykdyta, nes vėliau įrodyta, kad nuteistasis buvo nekaltas.

Todėl šiandien dar kartą raginame valstybes visame pasaulyje, kuriose taikoma mirties bausmė, nedelsiant imtis priemonių, kad ji būtų panaikinta. Šiandien pasisakome prieš mirties bausmę, užstodami konkretų žmogų, prašydami atitinkamų JAV teismų dar kartą svarstyti Troy Davies bylą ir pakeisti jam skirtą mirties bausmę švelnesniu nuosprendžiu.

Manau, kad užstoti konkretų žmogų, neleisti nužudyti dar vieno žmogaus, net ir padariusio labai didelę klaidą ar nuodėmę – pats geriausias būdas išreikšti poziciją dėl būtinumo panaikinti mirties bausmę visame pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Ana Maria Gomes, autorė. (PT) Gerb. pirmininke, pirmoji žmogaus teisė yra gyvybės šventumas. Mirties bausmės atvejis yra pats nepagarbiausias iš visų nepagarbos orumui, civilizacijai ir pažangai atvejų. Tiesiog dabar, tiksliai šiuo momentu, kai mes laivai kvėpuojame ir kalbame, vienas žmogus, Troy Davis, yra uždarytas vienutėje ir skaičiuoja likusias savo gyvenimo minutes. Jis laukė mirties bausmės daugiau nei 15 metų ir visada neigė padaręs nusikaltimą, kuriuo buvo kaltinamas. Kai kurie iš tų, kurie liudijo prieš jį, atsėmė kaltinimus arba paneigė parodymus savo pareiškimuose, kurie buvo gauti panaudojant policijos prievartą. Šiuo atveju nėra aiškių, objektyvių ir įtikinančių įrodymų. Džordžijos valstijos valdžios institucijų įvykdytas mirties bausmės Troy Davis pritaikymas visiškai prieštarauja mirties bausmės moratoriumui, kurį praėjusį gruodžio mėn. priėmė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja.

Nors moratoriumas nėra teisiškai privalomas, jis turi milžinišką moralinę ir politinę reikšmę. Dabar viskas priklauso nuo Valstijų, kurios nenori pagal jį peržiūrėti savo politikos siekiant panaikinti mirties bausmę ir gerbti žmogaus teises. Dabar Džordžijos valstija turi galimybę šiuo atveju vėl suteikti svarbiausioms demokratijos vertybėms jų nusipelnytą tikrąją vertę. Komisijos narys Louisas Michelis neseniai girdėjo patį Sudano prezidentą Omarą al-Bashirą sakant, kad jis neperduotų tų, kurie buvo apkaltinti nusikaltimais žmonijai, Tarptautiniam baudžiamajam teismui, kaip neperduoda Jungtinės Valstijos. Jungtinių Valstijų pavyzdys šiose dviejose srityse yra gėda ir mes turime imtis visų įmanomų priemonių, kuriomis galima paveikti Jungtines Valstijas, kad parodytume, jog mes negalime priimti šios pozicijos ir baisaus pavyzdžio, kuris rodomas pasauliui žmogaus teisių srityje.

Todėl, kaip reikalauja rezoliucija, nepaprastai svarbu, kad Europos Sąjungos vadovybė ir Europos Komisijos delegacija Vašingtone pateiktų pareiškimus siekiant neleisti įvykdyti nuosprendžio Troy Davis ir priversti Jungtines Valstijas veiksmingai peržiūrėti savo poziciją dėl mirties bausmės.

 
  
MPphoto
 
 

  Józef Pinior, PSE frakcijos vardu. (PL) Gerb. pirmininke, 2007 m. pasaulyje, 24 šalyse, buvo įvykdytos 1252 mirties bausmės. Tikrasis skaičius buvo neabejotinai didesnis. Iš šių įvykdytų mirties bausmių 88% įvykdyta Kinijoje, Irane, Saudo Arabijoje, Pakistane ir Jungtinėse Valstijose.

Šiandienos diskusijos metu norėčiau iškelti du klausimus. Pirma, aš nesutinku su tuo, ką pasakė mano kolega Ryszardas Czarneckis – kad šis klausimas yra nuomonių skirtumų Europos Sąjungoje subjektas. Taip nėra. Aš norėčiau priminti Ryszardui Czarneckiui apie oficialią poziciją, kurią užima Romos katalikų bažnyčia, ir kuri taip pat buvo asmeninė popiežiaus Jono Pauliaus II, kuris buvo prieš mirties bausmės taikymą, nuomonė. Man atrodo, kad tai turėtų būti labai aiškus ženklas Ryszardui Czarneckiui dėl daugumos pozicijos šiuo klausimu ES šalyse.

Kitas klausimas, žinoma, yra užsitęsusi situacija, susijusi su Troy Davis, kuriam turi būti įvykdyta mirties bausmė, padėtis Jungtinėse Valstijose. Mes turime padaryti viską, ką galime, siekdami sulaikyti šio mirties nuosprendžio vykdymą ir sudaryti galimybę vykti peržiūros procesui, galimai pakeičiant jį kalėjimu iki gyvos galvos, jeigu būtų įrodyta, kad jis kaltas.

 
  
MPphoto
 
 

  Dumitru Oprea (PPE-DE). (RO) Nuo 1990 m. per 40 šalių atsisakė mirties bausmės, ir šiandien per 120 šalių yra teisiškai uždraudusios tokią bausmę.

Europos lygmeniu, pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kuri apima 2 straipsnį dėl teisės į gyvenimą ir 6 protokolo 1 straipsnį „Mirties bausmės panaikinimas“, niekas negali būti nuteistas tokia bausme arba jam tokia bausmė įvykdyta.

Sukrečianti statistika buvo pateikta pasaulio mastu. 2006 m. buvo įvykdyta mirties bausmė 1591 žmogui, daugiau nei 3861 žmogus buvo nuteistas mirti 55 šalyse.

Aš manau, kad nė vienas žmogus neturi teisės atimti kito žmogaus gyvybės. Kaip jūs galėtumėte paimti ką nors, kas yra ne jūsų? Pagal savo samprotavimus aš negaliu net įsivaizduoti ko nors panašaus į tai, ypač dėl to, kad šalyse, taikančiose mirties bausmę, nusikaltimų skaičius dėl šių bausmių nesumažėjo.

Mes siūlome pakeisti mirties bausmę laisvės atėmimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Janusz Onyszkiewicz (ALDE). - (PL) Gerb. pirmininke, diskusijoje turi būti primenamas vienas esminis dalykas – tai yra sveikas protas ir moralinis aspektas tokių teismo nuosprendžių, kaip žmogaus nuteisimas mirti. Vienas iš argumentų, kuris, mano manymu, yra labai svarbus šioje diskusijoje, yra abejonė dėl to, ar kas nors, kuris buvo apkaltintas, gali būti pripažintas nekaltu už poelgį, kuriuo jis yra kaltinamas. Bet kurioje kitoje situacijoje visada yra galimybė atsisakyti nuosprendžio ir sugrąžinti ką nors į normalų gyvenimą. Mirties nuosprendžio atveju šios galimybės nėra. Atsižvelgiant į tai be išimtinai moralinių aspektų, net jei jie yra, ypač svarbu, kad į šį teisinį aspektą taip pat būtų atsižvelgiama. Būtent toks atvejis yra mūsų aptariamas šiuo metu, kai yra abejonių dėl kaltinimų pagrindo.

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Tomaszewska, (UEN). − (PL) Gerb. pirmininke, kiekvienas turėtų turėti teisę į sąžiningą teismo procesą. Šiuo atveju, kai yra daug abejonių dėl kaltumo ir septyni liudytojai atsiėmė savo parodymus, būtina, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo. Kitas dalykas, kurį minėjo pasisakiusieji prieš mane, yra mirties nuosprendžio negrįžtamumo problema. Jeigu yra abejonių, tuo daugiau motyvų netaikyti tokios bausmės.

 
  
MPphoto
 
 

  Maciej Marian Giertych (NI). - Gerb. pirmininke, aš nenorėčiau pasinaudoti galimybe, kurią suteikia man šį diskusija, ir pareikalauti paskelbti mirties bausmės nekaltiems negimusiems žmonėms moratoriumą. Seniai laikas civilizuotoms šalims nutraukti aborto taikymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Olli Rehn, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, Europos Sąjunga yra griežtai prieš mirties bausmės taikymą ir aktyviai dirba dėl mirties bausmės panaikinimo pasauliniu mastu.

Šalyse, kurios remia mirties bausmę, ES taiko į progresyvų jos ribojimą, taip pat į moratoriumo paskelbimą siekiant visiškai panaikinti mirties bausmę.

ES mirties bausmės trečiosiose šalyse politikos gairės, priimtos 1998 m. ir peržiūrėtos 2008 m., nustato ribas ES veiksmams. Jos apima deklaracijas ir pareiškimus, nukreiptus į tarptautinę bendruomenę ir trečiąsias šalis, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas.

O dėl JAV ES yra labai susirūpinusi dėl mirties bausmių vykdymo atnaujinimo po faktinio mirties bausmės moratoriumo panaikinimo gegužės mėn.

Mes pakartotinai paraginome JAV vyriausybę iš naujo įvesti mirties bausmės moratoriumą federaliniu lygmeniu ir tikimės, kad Jungtinės Valstijos apsvarstys mirties bausmės pagal įstatymą panaikinimą artimiausioje ateityje.

Mes atkreipiame dėmesį į Parlamento pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl atskiros Troy Davis bylos. Mes turime informacijos iš Vašingtono delegacijos, kad Džordžijos gubernatorius dar nepasirašė mirties bausmės įvykdymo įsakymo ir kad jis aiškiai neskuba to padaryti.

Komisija ir ES šalių narių vyriausybės bei Vadovybė, žinoma, labai atidžiai seks šią bylą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks diskusijų pabaigoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Neena Gill (PSE). - Gerb. pirmininke, anksčiau Marios Matsakis pateikė man užuominą ir aš noriu į ją atsakyti. Aš nenoriu kaltinti „prašau žodžio“ sistemos dėl kitos diskusijos, kuri buvo svarbus klausimas dėl mirties bausmės. Tačiau manau, kad jis pateikė man užuominą nesuprasdamas skubių klausimų sistemos. Aš tik norėčiau pasakyti, kad dalyvavau daugelio skubių klausimų svarstyme ir norėčiau pasakyti, kad tai yra paskutinė skaidri ir atvira sistema.

Žinoma, frakcijoje mes diskutavome apie tai, tačiau dėl skubių klausimų susitariama tik ketvirtadienį prieš Strasbūrą ir būna valandos trukmės posėdis ketvirtadienį prieš tai, kuriame skubūs klausimai surenkami skubiai.

Aš manau, kad kai kurie iš šių klausimų nėra skubūs ir turėtų būti tinkamai apsvarstyti šiame Parlamente siekiant išsaugoti jo patikimumą.

 
  

(1)Žr. protokolą.


12. Kvorumas (tęsinys)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Šio popietinio posėdžio pradžioje paklausiau ne mažiau kaip vieno kiekvienos frakcijos atstovo nuomonės dėl to, kad gavau prašymą nustatyti kvorumą pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnį. Šis prašymas buvo pagrįstas keturiasdešimties narių raštišku prašymu. Faktiškai, norint būti visiškai sąžiningiems, 39 + 1, nes vienuolikta pavardė sąraše yra visiškai neteisėta. Aš negaliu pasakyti jums, kas yra keturiasdešimtasis pasirašiusysis šiame sąraše.

Po diskusijų ir sužinojęs Konstitucinių reikalų komiteto pirmininko nuomonę aš prisiėmiau atsakomybę ir taip pat išaiškinau Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 4 dalį, kurioje tvirtinama, kad nariai, kurie paprašo nustatyti kvorumą, turi būti laikomi dalyvaujančiais, net jei jų nebėra posėdžių salėje.

Norėčiau atkreipti dėmesį į žodį „nebėra“. Joje ne sakoma „nėra posėdžių salėje“, o – „nebėra“. Tai reiškia, kad jie turėjo būti čia anksčiau. „Anksčiau“ tikrai neturi ryšio su tuo, kad jie dalyvavo praėjusiais mėnesiais, o labiausiai tikėtina turi ryšį su laiku, kai prašymas dėl kvorumo buvo pateiktas. Todėl aš patikslinau, kad prieš balsavimus turėčiau patikrinti, ar buvo keturiasdešimt parašų, net jeigu turiu problemų norėdamas pasakyti jums, kas yra tas keturiasdešimtasis.

Pagal mūsų tarnybų duomenis, penki iš jų dalyvauja. Tai pasakęs – jeigu keturiasdešimt narių dabar atsistos ir paprašys nustatyti kvorumą – aš tai padarysiu. Ar yra keturiasdešimt narių, kurie atsistos ir paprašys nustatyti kvorumą?

 
  
MPphoto
 
 

  Neena Gill (PSE). - Gerb. pirmininke, gal galėtumėte patikrinti, ar čia yra 40 narių, nes labai sunku pasakyti?

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Gerb. Neena Gill, nuo šios popietės pradedu mokytis 149 straipsnį atmintinai. Jūs remiatės 5 dalimi. Posėdžio pirmininko ir tik jo vieno pareiga – jeigu jis nusprendžia tai padaryti bet kuriuo metu – nustatyti, ar kvorumo nėra. Tačiau atsižvelgiant į balsavimų, kuriuos mes ketiname atlikti, svarbą, ypač dėl mirties bausme nuteisto asmens, aš nežaisiu šio žaidimo. Jeigu keturiasdešimt kolegų neprisiims atsakomybės atsistodami, aš nenustatinėsiu kvorumo.

Ar čia yra keturiasdešimt kolegų, kurie atsistos? Aš jų nematau. Todėl mes pereisime prie balsavimo.

 

13. Balsuoti skirtas laikas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas yra balsuoti skirtas laikas.

(Balsavimo rezultatus ir kitą informaciją apie balsavimą žr. protokole)

 

13.1. Numanomas masinių kapaviečių buvimas Indijos administruojamoje Kašmyro dalyje (balsavimas)

13.2. Padėtis Bangladeše (balsavimas)
  

– Prieš balsavimą dėl K konstatuojamosios dalies pirmosios dalies

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Mann (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, tiesiog nereikšmingas dalykas – kad mes „2008 m. gruodžio 21 d.“ keičiame „2008 m. gruodžio mėn. trečiąją savaite“. Tada būtų tiksli data. Tai yra nereikšmingas dalykas, bet mes turėtume būti teisūs dėl faktų.

 
  
  

(Žodinis pakeitimas buvo priimtas)

 

13.3. Mirties bausmė, būtent Troy Davis atveju (balsavimas)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Tuo baigiamas balsuoti skirtas laikas.

 

14. Didesnis dėmesys jaunimo galioms formuojant ES politiką (rašytinis pareiškimas) (žr. protokolą)

15. Bendradarbiavimas skubos tvarka siekiant rasti dingusius vaikus (rašytinis pareiškimas) (žr. protokolą)

16. Tarybos bendrųjų pozicijų perdavimas (žr. protokolą)

17. Balsavimo pataisymai ir ketinimai (žr. protokolą)

18. Sprendimai dėl kai kurių dokumentų (žr. protokolą)

19. Į registrą įrašyti rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 116 straipsnis) (žr. protokolą)

20. Per šį posėdį priimtų tekstų perdavimas (žr. protokolą)

21. Kitų posėdžių kalendorinis planas (žr. protokolą)

22. Sesijos atidėjimas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Skelbiu Europos Parlamento sesiją atidėtą.

(Posėdis baigtas 4.45 val.)

 

PRIEDAS (atsakymai raštu)
KLAUSIMAI TARYBAI (Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė yra visiškai atsakinga už šiuos atsakymus)
Klausimą Nr. 12 pateikė Colm Burke (H-0447/08)
 Tema: Somalis
 

Klausimai dėl 2008 m. gegužės 26–27 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdžio išvadų:

Ką numato daryti ES Taryba, siekdama skatinti ir spartinti visa apimantį dialogą tarp visų dalyvaujančių šalių?

Kokių veiksmų imsis ES Taryba, siekdama priversti laikytis žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės normų ir užtikrinti pažeidimų tyrimą, kad būtų panaikinta šiuo metu įsivyravusi nebaudžiamumo atmosfera?

Kokių veiksmų imsis ES Taryba, siekdama užtikrinti humanitarinės pagalbos teikimą ir priversti Pereinamojo laikotarpio federalinę vyriausybę vykdyti jos išreikštą ketinimą įsteigti humanitarinės krizės centrą?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Taryba svarsto įvairias galimybes, siekdama užtikrinti, kad būtų įvykdyti visi įsipareigojimai, pateikti išvadose dėl Somalio, kurios buvo patvirtintos gegužės 26 d. ir birželio 16 d.

Taryba skatina visa apimantį dialogą, įtraukiant visas susijusias šalis Somalyje, kurios vykdytų politinį dialogą tarp pereinamojo laikotarpio federalinių institucijų, nuosaikiosios opozicijos atstovų ir pilietinės visuomenės. Atsižvelgdama į tai, Taryba visiškai remia Pereinamojo laikotarpio federalinės vyriausybės ir Somalio pakartotinio išlaisvinimo aljanso susitarimą, pasiektą birželio 9 d. Džibutyje, ir toliau politiškai bei finansiškai rems JTO pastangas.

Taryba labai susirūpinusi dėl itin sunkios humanitarinės padėties Somalyje. Ji pritaria Pereinamojo laikotarpio federalinės vyriausybės išreikštam ketinimui įsteigti humanitarinės krizės centrą.

Taryba remia Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą, įskaitant nepriklausomą ekspertą Somalyje, ir ragina juos nepriklausomai nustatyti ir įvertinti faktus, kad būtų sprendžiami žmogaus teisių klausimai.

Atsakydami į birželio 16 d. Tarybos išvadose dėl Somalio pateiktą prašymą, Tarybos generalinis sekretoriatas ir Komisija svarsto galimybes įgyvendinti Rezoliuciją 1816 dėl kovos su piratų išpuoliais ir ginkluotais apiplėšimais prie Somalio krantų.

 

Klausimą Nr. 13 pateikė Jim Higgins (H-0449/08)
 Tema: Kelių eismo saugumo prioritetai
 

Ar Taryba galėtų nurodyti, kokias priemones ji tikisi spartinti, siekdama užtikrinti, kad ES pasiektų tikslą iki 2010 m. perpus sumažinti per eismo įvykius žuvusiųjų skaičių, ir kokių papildomų priemonių ji ketina imtis per šį pirmininkavimą?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Kalbant apie priemones, kurios turi būti skatinamos per artimiausius šešis mėnesius siekiant ES mažinti žuvusiųjų skaičių per kelių eismo įvykius, Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija užtikrins, kad būtų priimtas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo(1), kuriam per pirmąjį svarstymą neseniai pritarė Taryba ir Europos Parlamentas.

Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad saugumo klausimai taptų neatskiriama visų transeuropinių tinklų (TEN-T) kelių infrastruktūros planavimo, projektavimo ir eksploatavimo etapų sudedamąja dalimi. Be ekonominių ir aplinkosaugos tyrimų, saugumas taps ypač svarbiu projektuojant naują infrastruktūrą. Siūloma direktyva taip pat užtikrins, kad kelių infrastruktūros valdytojams būtų parengtos gairės, suteiktas mokymas ir informacija, būtini saugumui kelių tinkluose padidinti.

Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija taip pat labai daug reikšmės skiria pasiūlymui dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl sklandesnio tarpvalstybinio kelių eismo saugumo užtikrinimo(2). Šis teisėkūros pasiūlymas jau praėjo pirminio tyrimo etapą Tarybai pirmininkaujant Slovėnijai ir šis darbas bus tęsiamas Tarybai pirmininkaujant Prancūzijai, kuri šį pasiūlymą priskyrė transporto srities prioritetams. Šiuo dokumentu siekiama leisti sankcijas vairuotojams, padariusiems pažeidimus kitoje valstybėje narėje nei registruota jų transporto priemonė. Juo siekiama gerinti saugumą Europos keliuose panaikinant vietos vairuotojų diskriminavimą.

Šis pasiūlymas dėl direktyvos papildys teisės aktus, nustatytus Tarybos pamatiniu sprendimu dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms. Šis 2005 m. vasario mėn. priimtas pamatinis sprendimas padės užtikrinti, kad asmenys ir bendrovės daugiau negalėtų išvengti baudų mokėjimo. Jis leis teisėsaugos ir administracijos institucijoms finansinę baudą perduoti tiesiogiai kitos valstybės narės institucijoms ir užtikrins, kad bauda būtų pripažįstama ir sumokama netaikant papildomų oficialių procedūrų.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad rugsėjo 11–12 d. Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija Paryžiuje rengia seminarą dėl kelių eismo saugumo gerinimo koordinavimo, kuriame dėmesys bus skiriamas stebėsenos ir baudų klausimams. Spalio 13 d. Prancūzijoje taip pat rengiama konferencija „Road Safety in our Cities“ („Kelių eismo saugumas mūsų miestuose“), kurią Komisija organizuoja kaip Europos kelių eismo saugumo dienai skirtų renginių dalį.

 
 

(1)COM(2006)0569
(2) COM(2008)0151

 

Klausimą Nr. 14 pateikė Mairead McGuinness (H-0451/08)
 Tema: Pasaulinis maisto saugumas
 

Ar Taryba nagrinėjo naują, tačiau labai rimtą susirūpinimą keliančią pasaulinio maisto saugumo problemą? Ar Taryba pripažįsta, kad viena iš nesaugių maisto produktų problemos priežasčių yra ilgus metus trunkantis aplaidus mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimas žemės ūkyje ir maisto pramonėje? Kokius veiksmus Taryba laiko esminiais sprendžiant šią krizę?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Kalbant apie veiksmus, kurių būtina imtis siekiant užtikrinti ilgalaikį politinį atsaką į pasaulinę maisto krizę, gerbiamam nariui Taryba nurodo į atsakymą į klausimą žodžiu H-0358/08, kurį pateikė Dimitrios Papadimoulis.

Be to, gerbiamoji narė tikriausiai žino, kad savo paskutiniame posėdyje, įvykusiame birželio 20 d., Europos Sąjungos Taryba tyrė maisto produktų ir naftos kainų kilimo politinius padarinius. Nurodome į Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadas šiuo klausimu.

Žemės ūkio sektoriuje Sąjunga jau ėmėsi priemonių maisto produktų kainoms daromam spaudimui mažinti, parduodama intervencines atsargas, mažindama eksporto gražinamąsias išmokas, panaikindama reikalavimą atidėti žemę 2008 m., didindama pieno gamybos kvotas ir sustabdydama muitų taikymą javams ir taip užtikrindama geresnį tiekimo patikimumą bei padėdama stabilizuoti žemės ūkio rinkas.

Taryba taip pat pabrėžia, kad ES ir pasaulio mastu reikia toliau dirbti žemės ūkio gamybos inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityse. Ši veikla bus ypač svarbi atsižvelgiant į klimato kaitą, kuri reikalaus žemės ūkyje dėti dideles pastangas prisitaikant. 2008 m. gegužės 19 d. dalyvaujant Komisijos nariams Janezui Potočnikui ir Mariannai Fischer Boel šį klausimą neoficialiai nagrinėjo žemės ūkio ministrai, siekdami nustatyti tolesnių mokslinių tyrimų ir plėtros prioritetus.

Taip pat gerbiamoji narė tikriausiai žino, kad liepos 3 d., bendradarbiaudama su Komisija ir Europos Parlamentu, Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija surengė konferenciją „Who will feed the world?“ („Kas maitins pasaulį?“). Šioje konferencijoje buvo siekiama aptarti iššūkius, kuriuos šiandien turi priimti žemės ūkis, įskaitant besivystančių šalių žemės ūkio ateitį.

 

Klausimą Nr. 15 pateikė Gay Mitchell (H-0453/08)
 Tema: Viduržemio jūros sąjunga
 

Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos projektas – sveikintinas ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių santykių tęsinys. Kokių planų šiame pradiniame etape turi Taryba, siekdama užtikrinti, kad ši Sąjunga stiprėtų ir skatintų Barselonos procesą? Ar ši Sąjunga tikrai nekonkuruos su Barselonos procesu? Ar buvo rengiamos diskusijos dėl galimo Europos Parlamento vaidmens Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungoje?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

2008 m. kovo 13 ir 14 d. susitikime Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos pateikti pasiūlymų, kuriuose būtų nustatytos būsimosios iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ sąlygos. Todėl „Barselonos acquis“ ir kito etapo Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės ryšys yra užtikrintas. Todėl nereikia nė sakyti, kad tai visiškai nekonkuruojančios struktūros.

Šiuo metu proceso partneriai aptaria pareiškimo tekstą, rengdamiesi liepos 13 d. Paryžiuje vyksiančiam aukščiausiojo lygio susitikimui. Numatoma, kad šiame pareiškime bus aiškiai pritarta svarbiam vaidmeniui, kuris šioje partnerystėje tenka ir toliau teks Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinei asamblėjai. Šiuo požiūriu 2008 m. birželio 5 d. Europos Parlamento priimta rezoliucija – labai teigiamas elementas.

 

Klausimą Nr. 16 pateikė Marie Panayotopoulos-Cassiotou (H-0456/08)
 Tema: Europos aljansas už šeimas
 

Kokių priemonių ketina imtis Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė, siekdama užtikrinti, kad Europos aljansas už šeimas būtų remiamas ir kiek įmanoma plačiau taikomas siekiant patenkinti ypatingus pažeidžiamų šeimos kategorijų (didelių šeimų, nepilnų šeimų ir kt.) poreikius užtikrinant, kad jie susirastų darbą, apsaugant jų pajamas ir padedant siekti geresnės profesinio ir šeimos gyvenimo pusiausvyros ES valstybėse narėse? Ar Taryba taip pat paaiškins, ar rengdama šeimai palankią politiką ji ketina siūlyti sumažinti PVM tarifus vaikų prekėms, ypač tais atvejais, kai panašiems produktams jau galioja nukrypti leidžiančios nuostatos.

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Gerbiamoji narė palietė svarbią šeimos politikos temą ir ji yra teisi pabrėždama, kad turime remti labiausiai pažeidžiamas šeimas. Taryba yra taip pat tvirtai apsisprendusi imtis ryžtingų priemonių šioje srityje.

2007 m. gegužės mėn. patvirtintose išvadose Taryba pritarė Europos aljanso už šeimas kūrimui ir ragino valstybes nares „intensyviai naudotis Aljanso u˛ šeim¹ siūlomomis galimybėmis keistis nuomonėmis ir patirtimi“.(1)

Gerbiamoji narė gerai žino, kad Taryba nuolat persvarsto klausimus, susijusius su užimtumo politika Lisabonos strategijos požiūriu. Šių metų vasario mėn. EPSCO Taryba patvirtino pagrindinių gairių rinkinį, kurį perdavė pavasario Europos Vadovų Tarybai(2) ir kuriame ji ragino kurti daugiau ir geresnių darbo vietų, pažymėjo, kad svarbu turėti įtraukiąsias darbo rinkas, ir ragino veiksmingiau atsižvelgti į lyčių lygybės aspektą. Tai pagrindinės gairės, kurias 2008 m. kovo mėn. patvirtino Europos Vadovų Taryba.

Kalbant apie šeimos ir profesinio gyvenimo pusiausvyrą, reikėtų prisiminti, kad 2000 m. Taryba priėmė rezoliuciją dėl subalansuoto moterų ir vyrų vaidmens šeimos ir profesiniame gyvenime(3). Ši tema ir toliau išlieka vienu iš Tarybos prioritetų, neseniai ji priėmė išvadas „Moterų ir vyrų subalansuotas vaidmuo užimtumo, augimo ir socialinės sanglaudos“, kuriose ji ragino valstybes nares „skatinti veiksming¹ politik¹, skirt¹ suderinti profesinź veikl¹, šeimos ir asmeninį gyvenim¹, kuri¹ įgyvendinant moterys ir vyrai nėra priversti rinktis tarp šeimos ir darbo arba teikti pirmenybź vienam, taip kenkiant kitam“.(4)

Kalbant apie tolesnį Tarybos darbą šioje srityje, malonu pranešti, kad Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija 2008 m. liepos 15 d. Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui pateiks savo programą. Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija 2008 m. birželio 25 d. savo programą taip pat pateikė Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui.

Pagaliau džiugu pažymėti, kad Taryba ir Europos Parlamentas sutarė šeimų, ypač didelių šeimų ir nepilnų šeimų, klausimą priskirti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.), kurie netrukus bus paskelbti sprendimu, kurį kartu priims abi institucijos, prioritetams. Norėtume padėkoti gerbiamajai narei, kuri buvo pranešėja šia tema, už konstruktyvų bendradarbiavimą per derybas.

Kalbant apie PVM tarifus, gerbiamoji narė žino, kad Taryba veikia remdamasi Komisijos pasiūlymais; iki šiol Komisija nepateikė pasiūlymų gerbiamosios narės klausimu.

Sprendimas dėl PVM tarifų turėtų būti priimtas artimiausiu laiku, tačiau dar per anksti Tarybai iš anksto vertinti būsimų diskusijų rezultatus.

 
 

(1) Žr. dok. 9317/1/07/ rev 1.
(2) Žr. dok. 7171/08.
(3) OL C 218, 2000 7 31, p. 5.
(4) Žr. dok. 14136/07 + COR 1.

 

Klausimą Nr. 17 pateikė Bernd Posselt (H-0459/08)
 Tema: Strasbūras kaip Parlamento būstinė
 

Amsterdamo sutartyje Strasbūras įvardytas būtent kaip vienintelė, o ne antroji Europos Parlamento būstinė, kaip dažnai manoma. Todėl jis yra Europos Parlamento būstinė, simbolizuojanti demokratinę, decentralizuotą, politinę ir kultūrinę Europos, kuri yra artima piliečiams ir kuriai būdingas tautų tarpusavio supratimas, koncepciją. Koks Tarybos požiūris į Sutartyje pateiktą apibūdinimą ir kokios numatomos priemonės Strasbūro pozicijai stiprinti organizaciniu, politiniu ir teisiniu požiūriu? Ar Taryba pritaria mano nuomonei, kad labiau sutelkiant Parlamento darbą mieste, pvz., numatant mėnesinių sesijų savaites (kurios vėl taptų penkių dienų trukmės) ir mažinant brangiai kainuojančių mažųjų sesijų Briuselyje skaičių, būtų įmanoma sutaupyti daug pinigų ir pasiekti didesnio veiksmingumo ir aiškumo.

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre

Remiantis EB steigimo sutarties 289 straipsniu ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 189 straipsniu, „Bendrijos institucijų būstinės vieta nustatoma bendru valstybių narių vyriausybių sutarimu.“ Remiantis prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijų steigimo sutarčių pridedamo protokolo Nr. 8 vienintelio straipsnio a punktu dėl institucijų būstinių, „Europos Parlamento būstinė yra Strasbūre, kur vyksta 12 mėnesinių plenarinių sesijų, įskaitant biudžeto sesiją. Papildomi plenarinės sesijos posėdžiai vyksta Briuselyje. Europos Parlamento komitetų posėdžiai vyksta Briuselyje. Europos Parlamento Generalinio sekretoriato ir jo padalinių būstinės lieka Liuksemburge.“

Taryba neįgaliota reikšti nuomonės dėl kitų institucijų vidaus organizacijos.

 

Klausimą Nr. 18 pateikė Wolfgang Bulfon (H-0461/08)
 Tema: Solidarumo fondo tikslų išplėtimas
 

2006 m. Komisija pakvietė Tarybą persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 2012/2002(1), įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą. Po to dvejus metus Taryboje vyko intensyvios diskusijos tokiais klausimais, kaip Fondo tikslai. Nelaimių, pvz., avarijų pramonės įmonėse arba teroro išpuolių, atveju ateityje taip pat turėtų būti įmanoma kreiptis paramos į Solidarumo fondą. Ar Taryba pasiekė susitarimo šiuo klausimu ir, jei pasiekė, tai kokių pakeitimų Reglamente dėl Solidarumo fondo galima tikėtis?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Audito Rūmai parengė Specialiąją ataskaitą (Nr. 3/2008) dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo naudojimo.

Ataskaitoje Audito Rūmai, inter alia, daro išvadą, kad:

Komisijos valdymas veiksmingas;

nebuvo nustatyta lankstumo trūkumo nagrinėjant Fondui teikiamas paraiškas pagalbai gauti atveju;

visi pareiškėjai, dalyvavę apklausoje, buvo patenkinti Fondu ir tuo, kad Fondas įvykdė savo pagrindinį solidarizavimosi su valstybėmis narėmis ištikus nelaimei tikslą.

Taryba ketina patvirtinti išvadas dėl šios specialiosios ataskaitos, kuriose ji nurodys, kad šiame etape nemato būtinybės persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 2012/2002.

 
 

(1) OL L 311, 2002 11 14, p. 3.

 

Klausimą Nr. 19 pateikė Zdzisław Kazimierz Chmielewski (H-0462/08)
 Tema: Naujausia ICES rekomendacija dėl Baltijos menkės
 

Palyginti su ankstesnėmis rekomendacijomis, naujausioje Tarptautinės jūrų tyrimo tarybos (ICES) rekomendacijoje dėl Baltijos menkės žvejybos 2009 m. taikomas visiškai kitoks šio žvejybos rajono žuvų išteklių vertinimo metodas. Pirmą kartą ICES aiškiai pripažįsta, kad prognozavimo metodas, naudojantis atskaitos taškus, buvo pagrįstas įtartinais (galbūt klaidingais) duomenimis. Remiantis naujuoju vertinimu, menkės žvejybos galimybės daug didesnės nei ankstesniais metais.

Kaip tada suprasti pastarojo balandžio 2 d. pasiūlymo dėl Tarybos reglamento [2008/0063(CNS)] 6 konstatuojamosios dalies nuostatą, kurioje nurodoma, kad „reikėtų priimti nuostatas, užtikrinančias, kad DLSK būtų nustatomi nuolat, net jei trūksta kokybiškų duomenų“? Dėl to galėtų būti dar labiau sumažintos Baltijos menkės kvotos Lenkijos žvejams.

Galbūt Taryba siekia kilnaus tikslo atkurti menkių išteklius bet kokia kaina, tačiau ar galima pateisinti nesąžiningus apribojimus, taikomus Lenkijos žvejams, atsižvelgiant į naujausius ICES pateiktus rezultatus?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Taryba norėtų pažymėti, kad Komisija turi pati pateikti pasiūlymą dėl menkių žvejybos Baltijos jūroje 2009 m. galimybių atsižvelgdama į Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomendacijas ir remdamasi mokslinėmis Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) rekomendacijomis. Taryba išnagrinės šį pasiūlymą.

Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 423/2004(1) dėl menkių išteklių atkūrimo Kategato sąsiauryje, Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje ir rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, taip pat rajone į vakarus nuo Škotijos, Airijos jūroje ir Keltų jūroje, 6 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad didžiausi leidžiami sugauti kiekiai (DLSK) būtų nustatomi nuolat, net jei trūksta kokybiškų duomenų. Ši konstatuojamoji dalis susijusi su 6a straipsniu, kuriuo nustatoma tvarka, kurios būtina laikytis nustatant DLSK, kai nėra kokybiškų duomenų, ir su 7 straipsniu, kuriuo nustatoma vertinimo sąlyga, leidžianti atlikti pakeitimus remiantis nauja informacija ir mokslinėmis rekomendacijomis.

Taryba taip pat norėtų pažymėti, kad Tarybos reglamente (EB) Nr. 1098/2007(2), nustatančiame Baltijos jūros menkių išteklių daugiametį planą, nėra lygiaverčių straipsnių.

Pagaliau Taryba norėtų priminti gerbiamajam nariui, kad Teisingumo Teismui, kaip aukščiausiai instancijai, yra suteikti įgaliojimai aiškinti teisės aktus.

 
 

(1) Tarybos dok. Nr. 7676/08 PECHE 63.
(2) OL L 248, 2007 9 22, p. 1.

 

Klausimą Nr. 20 pateikė David Martin (H-0465/08)
 Tema: Palestinos nacionalinės vienybės vyriausybė
 

Buvęs JAV Prezidentas Džimis Karteris neseniai kritikavo Artimųjų Rytų Kvarteto tęsiamą embargą Gazos ruožui. Ar, Tarybos nuomone, tęsiamas embargas padeda taikiai spręsti Palestinos vidaus sunkumus? Ar Taryba mano, kad Nacionalinės vienybės vyriausybės sudarymas įtraukiant Hamas būtų priimtinas žingsnis siekiant sprendimo?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

ES keletą kartų išreiškė rimtą susirūpinimą dėl nuolat blogėjančios humanitarinės padėties Gazoje. Kvartetas – aukščiausio lygio susitikimas – savo gegužės 2 d. pareiškime, o vėliau savo birželio 24 d. pareiškime paragino nuolat teikti ekstremalių situacijų ir humanitarinę pagalbą, taip pat netrukdomai teikti pagrindines paslaugas Gazoje. Kvartetas taip pat ragino Izraelį, Palestinos savivaldą ir Egiptą bendradarbiauti siekiant kurti naujus sprendimus dėl Gazos ruožo, kurie užtikrintų visų Gazos gyventojų saugumą, užkirstų kelią teroro aktams ir užtikrintų valdomą ir tvarų Gazos kelių atidarymą humanitarinės paskirties judėjimui ir komercinės paskirties transporto eismui. Birželio 19 d. įsigalėjusios paliaubos, kurios buvo pasiektos tarpininkaujant Egiptui, teigiamas poslinkis šia kryptimi. 2008 m. birželio 18 d. pranešime Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė palankiai įvertino šias paliaubas. Svarbu, kad paliaubų laikytųsi visos susijusios šalys.

Kalbant apie tai, ar „Nacionalinės vienybės vyriausybės sudarymas įtraukiant Hamas būtų priimtinas žingsnis siekiant sprendimo“, 2007 m. balandžio 23 ir 24 d. išvadose Taryba pareiškė, kad yra pasirengusi bendradarbiauti su Palestinos vyriausybe, kurios politika ir veiksmai atitinka Kvarteto principus. 2007 m. ES pradėjo bendradarbiauti su tais Nacionalinės vienybės vyriausybės nariais, kurie priėmė šiuos principus. ES pažymėjo, kad Prezidentas Mahmoudas Abbasas praeitą mėnesį pradėjo Palestinos vidaus susitaikymo iniciatyvą. Taryba remia bet kokius žingsnius, kurie galėtų sustiprinti Palestinos Prezidento taikos pastangas. Vis dar siekiama sukurti nepriklausomą, demokratinę ir gyvybingą Palestinos valstybę Vakarų Krante ir Gazoje, kuri suvienys visus palestiniečius, taikiai ir saugiai gyvenančius kaimynystėje su Izraeliu ir jo kaimynais.

 

Klausimą Nr. 21 pateikė Sarah Ludford (H-0467/08)
 Tema: Vaikų pirštų antspaudų naudojimas kovojant su prekyba vaikais
 

Pateikiama teorija, kad svarbu kaupti vyresnių nei šešerių metų mažiaus (arba dar jaunesnių) vaikų pirštų antspaudus, nes tai būtų naudinga kovojant su prekyba vaikais. Tas pats argumentas naudojamas pagrindžiant pasiūlymą, kad jaunesniems nei 12 metų amžiaus vaikams būtų išduodamas atskiras pasas.

Vis dėlto šioms prielaidoms pagrįsti nepakanka objektyvių duomenų. Ar šiuo metu Taryba turi informacijos apie tyrimus, kurie patvirtintų ankstyvo amžiaus vaikų pirštų antspaudų kaupimo ir sumažėjusio prekybos vaikais pavojaus sąryšį?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Šiuo metu Taryba neturi informacijos apie tyrimus, kurie patvirtintų ankstyvo amžiaus vaikų pirštų antspaudų kaupimo ir sumažėjusio prekybos vaikais pavojaus sąryšį.

 

Klausimą Nr. 22 pateikė Johan Van Hecke (H-0469/08)
 Tema: Daugiašalės derybos dėl Afrikos
 

Balandžio mėn. plenariniame posėdyje Strasbūre Europos Parlamentas priėmė pranešimą, kuriame pasisakoma už dialogą su Kinija Afrikos klausimu. Pranešime Europos Parlamentas pažymi, kad Kinija atsakinga už korupciją ir pažeidžia aplinkosaugos standartus. Todėl jis ragina ES pradėti derybas su Kinija siekiant kurti tvarią šio žemyno ateitį, įtraukiant ir pačią Afriką. Be didėjančios Kinijos įtakos Afrikoje, taip pat tokios šalys kaip Indija ir Brazilija suinteresuotos šiuo žemynu. Šiuo metu Brazilija didina žemės ūkio pagalbą Afrikai, dėmesį sutelkdama į biokurą. Vis dėlto atsižvelgiant į didėjančias maisto produktų kainas kyla daug klausimų, susijusių su žemės naudojimu bioenergijai gaminti besivystančiose šalyse.

Ar kitame susitikime Taryba imsis veiksmų tokiam dialogui pradėti? Kaip atrodys šis dialogas? Ar Taryba mano, kad dialogas su kitomis naujomis susijusiomis šalimis taip pat pageidautinas?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Taryba susipažino su Europos Parlamento pranešimu dėl Kinijos politikos ir jos poveikio Afrikai. Be kitų pranešime sprendžiamų klausimų, jame nurodomi iššūkiai, su kuriais kaip pasaulinio lygio veikėjas susidurs ES. Paskutiniame susitikime, vykusiame birželio mėn., kai kurie iš šių visuotinės svarbos klausimų, kuriuos minėjo gerbiamasis narys, buvo aptariami ir paminėti Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadose.

Pastaraisiais metais ir ES, ir Kinija persvarstė ir sustiprino savo politinę, ekonominę ir plėtros partnerystę su Afrika. Todėl 2007 m. Lisabonoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime ES patvirtino Bendrąją ES ir Afrikos strategiją. Kinija ir Afrika pasirašė bendrą deklaraciją Kinijos ir Afrikos bendradarbiavimo forume, vykusiame 2006 m. Pekine per aukščiausiojo lygio susitikimą.

Nuo 2005 m. Afrika nuolat įtraukiama į ES ir Kinijos susitikimų, kurie tapo dvišalio dialogo dalimi, darbotvarkes. Pirminiame oficialiame Trejeto susitikime, praėjusiais metais vykusiame Pekine, Taryba taip pat pradėjo nuolatinį dialogą su aukščiausio rango Kinijos pareigūnais, kuris susijęs vien tik su klausimais, susijusiais su bendrais interesais Afrikoje.

Šiomis aplinkybėmis Komisija toliau sustiprino veiksmus ir pareiškė, kad šių metų spalio mėn. rengiasi priimti komunikatą dėl Kinijos ir Afrikos, kuriuo siekiama galimo trišalio Afrikos, Kinijos ir ES bendradarbiavimo. Priklausomai nuo tolesnių konsultacijų ir susitarimo su Kinija ir Afrika, taip pat bus siūloma užmegzti bendradarbiavimą svarbiose srityse, tokiose kaip tvari gamtinių išteklių ir infrastruktūros plėtra, taika ir saugumas. Kinija patvirtino, kad neprieštarauja tokio pobūdžio trišaliam bendradarbiavimui, jeigu Afrika pritars šiam požiūriui.

Atsižvelgdama į kitas naujas susijusias šalis, pvz., Braziliją ir Indiją, Taryba mano, kad pagrindinės pasaulinio masto problemos gali būti sprendžiamos tik daugiašalėse struktūrose, kurios pagrindas būtų stipri JTO. Turime užtikrinti, kad trečiosios šalys, turinčios interesų Afrikoje, taip pat parems veiksmingo daugiašališkumo principą, kuris yra geriausias būdas išsaugoti taikai ir saugumą tarptautiniu mastu, atitinka iššūkius, apsaugo nuo pavojų ir leidžia pasinaudoti galimybėmis, kurias teikia tarpusavyje susijęs pasaulis, kokį matome šiandien. Buvo imtasi kai kurių iniciatyvų Indijos atžvilgiu, kurioje jau rodomas susirūpinimas dėl bendrosios padėties Afrikoje raidos. Vyksta diskusijos su Brazilija siekiant patvirtinti veiksmų planą, kurio vienas iš skyrių turėtų būti skirtas Afrikai.

 

Klausimą Nr. 23 pateikė Koenraad Dillen (H-0471/08)
 Tema: Tikėjimo laisvė Alžyre
 

2008 m. birželio 3 d. keturiems į krikščionybę atsivertusiems asmenims buvo įvykdyti anksčiau atidėti nuosprendžiai už „neteisėtą ne Islamo religijos praktikavimą“. Tiksliau, jie buvo nubausti už tai, kad nepraktikavo savo religijos taip, kaip tai nustato sistema, įtvirtinta 2006 m. vasario 28 d. Įstatyme. Pvz., šis įstatymas nustato, kad vietą, kurioje praktikuojama religija, privalo patvirtinti Tikėjimo reikalų ministerija. Nuteistieji asmenys savo bute įrengė pamaldoms skirtą vietą („Quatre chrétiens condamnés en Algérie“, Le Figaro.fr, 2008 m. birželio 3 d.; Ryma Achoura, „De la prison avec sursis pour des chrétiens d'Algérie“, Libération.fr, 2008 m. birželio 4 d.).

2002 m. balandžio 22 d. susitarimo, įsteigiančio Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos asociaciją,(1) 2 straipsnyje pagarba demokratiniams principams ir žmogaus teisėms įtvirtinama kaip „pagrindinis Susitarimo elementas“.

Ar Taryba nemano, kad keturių į krikščionybę atsivertusių asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ir jų nuteisimas yra religijos laisvės pažeidimas? Jei ne, kodėl? Jei taip, kokių tolesnių veiksmų imsis Taryba pagal Asociacijos susitarimą?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Kalbėdama apie religijos laisvę Alžyre, Taryba apgailestaudama vertina gerbiamojo nario paminėtus įvykius, kurie yra ne vienintelis atvejis, atsitikęs pastaruoju metu.

2008 m. kovo 10 d. ES ir Alžyro Asociacijos tarybos susitikime pareiškusi susirūpinimą, Taryba toliau atidžiai stebi įvykių raidą. Todėl Taryba mano, kad galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių visų Alžyro religijų praktikavimą, taikymas neturi prieštarauti tarptautinės teisės principams, kuriems pritarė Alžyras, ypač principams, kovojantiems su visų rūšių diskriminavimu ir skatinantiems pakantumą kultūros, pagarbos religijai, mažumų ir pagrindinių teisių srityse.

Taryba toliau ragins Alžyro valdžios institucijas laikytis šių principų, ypač atsižvelgiant į politinį dialogą, numatytą Asociacijos sutartyje.

 
 

(1) OL L 265, 2005 10 10, p. 2.

 

Klausimą Nr. 24 pateikė Dimitrios Papadimoulis (H-0472/08)
 Tema: Pasiūlymas Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) sudaryti į smurtinius nusikaltimus linkusių asmenų sąrašą
 

Valstybė narė SIS darbo grupei pateikė pasiūlymą (Darbo dokumentas 8204/08), kuriuo Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) siūloma sudaryti „į smurtinius nusikaltimus linkusių asmenų“, dalyvaujančių tarptautinėse demonstracijose, sąrašą. Neįskaitant jo turinio neaiškumų, šis pasiūlymas taip pat prieštarauja žmogaus teisių ir laisvių garantijoms, įtvirtintoms Bendrijos teisėje.

Minėtos valstybės narės atstovai siūlo, kad SIS į sąrašą įtrauktų tų asmenų pavardes, kurie, kaip manoma remiantis tam tikrais įvykiais, padarys sunkių nusikaltimų, per kuriuos naudojamas smurtas arba grasinama jį panaudoti. Manoma, kad galimas pagrindas, kuriuo bus pagrįstos tokios neigiamos prognozės, yra tai, ar asmuo anksčiau buvo įtariamas ar apkaltintas sunkaus nusikaltimo įvykdymu arba už jį nuteistas.

Kaip Taryba vertina minėtą pasiūlymą? Ar Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija sieks įgyvendinti šią iniciatyvą, kurią pagrįstai kritikuoja žmogaus teisių ir laisvių apsaugos organizacijos?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

2001 m. liepos 13 d. išvadose(1) Taryba pripažino, kad būtina naudoti visas teisėtas ir techniškai įmanomas galimybes spartinant ir skatinant spartų, aiškesnės struktūros keitimąsi į smurtą linkusių pažeidėjų duomenimis, esančiais valstybių narių saugomose bylose. 2003 m. birželio 5 ir 6 d. išvadose dėl antrosios kartos SIS(2) Taryba pažymėjo, kad buvo tam tikro susidomėjimo pasiūlymu į SIS II įtraukti į smurtinius nusikaltimus linkusių asmenų duomenis, tačiau buvo pripažinta būtinybė labiau ištirti galimybes, naudą ir praktinį diegimą, ir pakvietė susijusias darbo grupes aptarti šį klausimą. Sprendime 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo(3) Taryba nesusidomėjo šiuo pasiūlymu.

Susijusiose darbo grupėse vis dar vyksta diskusijos, ypač siekiant apginti „į smurtinius nusikaltimus linkusių asmenų“ sampratą. Diskusijose Taryba be abejonės atsižvelgia į Bendrijos teisėje piliečiams suteiktas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių garantijas.

 
 

(1) Dok. 10916/01
(2) Dok. 9808/03
(3) OL L 205, 2007 8 7, p. 63.

 

Klausimą Nr. 25 pateikė Mogens Camre (H-0474/08)
 Tema: Teroristinių organizacijų sąrašas, PMOI
 

2008 m. gegužės 7 d. Jungtinės Karalystės Apeliacinis Teismas atmetė Jungtinės Karalystės Vyriausybės apeliaciją ir pavedė Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministrui nedelsiant išbraukti Irano liaudies modžahedų organizaciją (angl. People’s Mujahedin of Iran, PMOI) iš uždraustų organizacijų sąrašo.

Sprendimą įtraukti PMOI į Europos „juodąjį sąrašą“ Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas panaikino 2006 m. Vis dėlto 2007 m. birželio mėn. ES įtraukė PMOI į atnaujintą „juodąjį sąrašą“ aiškindama, kad buvo vadovaujamasi ES „kompetentingos valdžios institucijos“ – Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos sprendimu. Dabar Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos sprendimą neteisėtu paskelbė aukščiausios instancijos teismo institucija ir sprendimas yra neapskundžiamas.

Ar būsimuose Tarybos susitikimuose ES ketina reikalauti, kad būtų gerbiama teisinė valstybė, ir pritarti, kad PMOI būtų išbraukta iš ES teroristinių organizacijų sąrašo?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Taryba susipažino su gegužės 7 d. Jungtinės Karalystės Apeliacinio Teismo nutartimi dėl Irano liaudies modžahedų organizacijos (angl. People's Mujahedin of Iran, PMOI).

Kaip pažymėta Tarybos veiklos metoduose, skirtuose įgyvendinti Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu, į bet kokius naujus faktus, susijusius su ankstesniais įrašais, yra tinkamai atsižvelgiama įvertinus, ar šių įrašų priežastys vis dar galioja.

Atsižvelgdama į tai Taryba šiuo metu svarsto Jungtinėje Karalystėje paskelbtos nutarties potekstę ir padarinius, siekdama kiek įmanoma greičiau priimti sprendimą ES lygmeniu.

Kalbant apie 2006 m. gruodžio mėn. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo nutartį, kurią nurodė gerbiamasis narys, turėtų būti pažymėta, kad ji labiau susijusi su sprendimo įtraukti PMOI į asmenų ir organizacijų, susijusių su teroro išpuoliais, sąrašą priėmimo procedūra, o ne su jos turiniu. Remiantis Pirmosios instancijos teismo nutartimi, per pirmuosius šešis 2007 m. mėnesius Taryba atliko išsamų tyrimą ir subendrino savo procedūras, kuriomis vadovaujantis asmenys ir organizacijos įtraukiamos į minėtą sąrašą ir iš jo išbraukiamos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2580/2001(1). Remiantis šiuo tyrimu buvo nustatytos aiškios ir skaidrios procedūros. Pvz., dabar priežasčių vertinimas pateikiamas kiekvienam subjektui, kurio lėšas siekiama įšaldyti.

Išvardyti asmenys, grupės ir organizacijos gali:

- prašyti Tarybos iš naujo nagrinėti jų įrašus remiantis pagrindžiančiais įrodymais;

- valstybėje narėje nustatyta tvarka užginčyti kompetentingos nacionalinės institucijos sprendimą;

- jei joms galioja ribojančios priemonės pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2580/2001, Pirmosios instancijos teisme užginčyti Tarybos sprendimą remiantis sąlygomis, nustatytomis Europos bendrijos steigimo sutarties 230 straipsnio 4 ir 5 dalyse;

- jei joms galioja ribojančios priemonės pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2580/2001, prašyti taikyti išimtis dėl humanitarinių priežasčių, kad būtų patenkinti jų pagrindiniai poreikiai.

 
 

(1) OL L 344, 2001 12 28, p. 70-75.

 

Klausimą Nr. 26 pateikė Jana Hybįškovį (H-0476/08)
 Tema: Teroristinės „Al-Aqsa“ žiniasklaidos transliavimas Europos palydovinės televizijos paslaugų teikėjų palydovais
 

Hamas, kurią 2003 m. rugsėjo mėn. Europos Sąjunga pripažino teroristine organizacija, Hezbollah televizijos „Al-Manar“ pavyzdžiu įkūrė televiziją „Al-Aqsa“. Remiantis dažnais spaudos pranešimais, „Al-Aqsa“ televizijos vaikų programose naudojami į Disnėjaus animacinių filmų personažus panašūs veikėjai, skatinantys vaikus siekti tapti savižudžiais sprogdintojais.

Ar Taryba žino, kad Europos palydovinės televizijos paslaugų teikėjas „Eutelsat“ „Al-Aqsa“ programą transliuoja „Atlantic Bird 4“ palydovu, kurį „Eutelsat“ nuomoja Jordanijos palydovinės televizijos paslaugų teikėjui „Noorsat“? Kokių veiksmų ėmėsi Taryba, siekdama uždrausti „Eutelsat“ transliuoti „Al-Aqsa“ televiziją? Ar Taryba iškėlė šį klausimą Prancūzijos Aukščiausioje garso ir vaizdo žiniasklaidos taryboje (pranc. Conseil Supérieur de l’Audiovisuel, CSA)?

 
 

Klausimą Nr. 27 pateikė Frédérique Ries (H-0484/08)
 Tema: Europos palydovo pajėgumų naudojimas teroristinei „Al-Aqsa“ žiniasklaidai
 

Atsakydama į klausimą E-1666/08, Taryba atkreipė dėmesį, kad ji „taip pat yra […] susirūpinusi vienos iš valstybių narių jurisdikcijai priklausančiomis neapykantą kurstančiomis transliacijomis“. Hamas televizijos stotis „Al-Aqsa“ naudojasi Prancūzijos bendrovei „Eutelsat“ priklausančiu Europos palydovu „Atlantic Bird 4“, kurį „Eutelsat“ nuomoja Jordanijos palydovinės televizijos paslaugų teikėjui Noorsat, siekdama kurstyti smurtą ir neapykantą, taip pat pateisinti terorizmą Europoje ir už jos ribų. Kaip ir Hezbollah televizijoje „Al-Manar“, „Al-Aqsa“ programose vaikai aprengiami savižudžiais sprogdintojais ir pateikiami kaip didvyriai. Viename iš programų segmentų populiarus kiškio personažas Assudas propaguoja kankinio mirtį ir savižudžių sprogdintojų išpuolius kaip kiekvieno laidai skambinančio vaiko idealų tikslą.

Kitame programų segmente animacinis personažas sako, kad jis „atsikąs ir suvalgys“ danus, nes Danijos laikraštis išspausdino politinio turinio karikatūras, kurios jam nepatiko. Laidoje kiškis Assudas kalba telefonu su asmeniu, kuris sako „sugebėsiąs nužudyti“ karikatūrų kūrėją, o Assudas pašnekovui nuoširdžiai pritaria.

Kokių priemonių ketina imtis Taryba, siekdama uždrausti transliuoti „Al-Aqsa“ televiziją naudojant Europos palydovo pajėgumus? Ar atsižvelgiant į smurtą kurstančių ir teroristinių transliacijų per „Al-Manar“ ir „Al-Aqsa“ panašumą tai neprilygsta persvarstytos Televizijos be sienų direktyvos (Direktyva 2007/65/EB(1)) 3b straipsnio nuostatų („neapykantos kurstymas“) pažeidimui, kaip tai buvo „Al-Manar“ atveju?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Televizijos programų, kuriose yra rasinės arba religinės neapykantos elementų, transliavimas nesuderinamas su vertybėmis, kurios yra mūsų demokratijų pagrindas, ir yra visiškai netoleruotinas.

Direktyvos dėl televizijos programų transliavimo (Direktyva 89/552/EEB, paskutinį kartą pakeista Direktyva 2007/65/EB) 2 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodyta, kad paslaugų teikėjai, įsisteigę trečiosiose šalyse, kai kuriais atvejais gali būti laikomi priklausančiais valstybės narės jurisdikcijai.

Valstybės narės, kurioms taikoma minėta direktyva, privalo ją taikyti prižiūrint Komisijai. Remiantis minėtos direktyvos nuostatomis, gerbiamojo nario iškeltą klausimą turi atidžiai išnagrinėti atitinkamos nacionalinės institucijos.

Be to, Europos Sąjunga atmeta bet kokį viešą kurstymą vykdyti teroristinį nusikaltimą, kaip tai parodė neseniai priimtas Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su terorizmu (2002/475/TVR) pakeitimas, kuriuo buvo įtraukti trys nauji nusikaltimai: viešas kurstymas vykdyti teroristinius nusikaltimus, teroristų verbavimas ir rengimas. Taip pat numatyta, kad visos valstybės narės pasirašys Europos Tarybos konvenciją dėl terorizmo prevencijos (2006 m.), įpareigojančią šalis taikyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą ir tyčinį viešą kurstymą įvykdyti teroristinį nusikaltimą.

 
 

(1) OL L 332, 2007 12 18, p. 27.

 

Klausimą Nr. 28 pateikė Paulo Casaca (H-0478/08)
 Tema: Europos piliečiai, Irano režimo nuteisti mirties bausme
 

Remiantis elektroniniu informaciniu biuleteniu „Hands off Cain“ (2008 m. birželio 4 d., Nr. 105), Irano režimas ketina įvykdyti mirties bausmę (ar galbūt jau įvykdė) Europos piliečiui Foroudui Fouladvandui, turinčiam D. Britanijos pasą, Europos piliečiui Alexanderui Valizadehui, turinčiam Vokietijos pasą, ir JAV piliečiui Nazemui Schmidttui.

Dr. Foroudas Fouladvandas yra mokslininkas ir Korano mokytojas, viešai pasmerkęs Irano režimą ir jo tironiškas taisykles.

Ar Taryba žino apie šiuos nuosprendžius ir numatomas egzekucijas? Ar ji gali pranešti, kokių priemonių ėmėsi, siekdama apsaugoti minėtus Europos piliečius?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Taryba žino, kad šie trys asmenys dingo Turkijai priklausančios Hakkari provincijos Yüksekova srityje netoli Irano pasienio. ES valstybių narių ambasados Teherane šiuo metu renka papildomą informaciją ir atidžiai stebi šį atvejį, tačiau negali patvirtinti, kad šie asmenys buvo suimti Irano valdžios institucijų.

 

Klausimą Nr. 29 Charles Tannock (H-0483/08)
 Tema: ES draudimas keliauti Prezidentui Robertui Mugabei
 

Taryba įvedė ES draudimą keliauti keletui Zimbabvės pareigūnų ir politikų, įskaitant Prezidentą Robertą Mugabę. Vis dėlto Prezidentas R. Mugabė galėjo išvengti šio draudimo keliaudamas į Italiją ir pasinaudodamas teise dalyvauti Romoje vykusiame Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) susitikime, kuri jam buvo suteikta pagal Italijos Vyriausybės administracijos ir FAO susitarimą.

Apskritai, kokias pastangas dės Taryba, siekdama sugriežtinti draudimą keliauti, atsižvelgdama į pastaruosius įvykius? Kokias pastangas gali dėti Taryba konkrečiu Mugabės ir FAO atveju, siekdama paskatinti Italijos Vyriausybę iš naujo persvarstyti jos administracijos susitarimą su FAO, kad Italija galėtų iki galo įgyvendinti ES draudimą keliauti ir panaikinti galimybę Mugabei pasinaudoti šia spraga? Koks Tarybos požiūris į tokio draudimo vertę ir veiksmingumą, jei jį galima taip paprastai apeiti?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Taryba nesvarstė draudimo keliauti sugriežtinimo klausimo pastarųjų įvykių šviesoje, tačiau Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtose birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose Europos Vadovų Taryba pakartojo esanti pasirengusi imtis papildomų priemonių prieš asmenis, atsakingus už vykdomą smurtą.

Kiekviena valstybė narė turi pati užtikrinti draudimo keliauti įgyvendinimą pagal šalies teisės nuostatas. Italija – ne vienintelė valstybė, kurios administracija sudarė susitarimus, keletu atvejų suteikusius Zimbabvės vadovams galimybę atvykti į įvairias ES valstybes nares.

Nuo 2002 m. Taryba kasmet atnaujina draudimą keliauti, taikomą Zimbabvės Vyriausybės nariams.

 

Klausimą Nr. 30 pateikė Yiannakis Matsis (H-0486/08)
 Tema: Priemonės kainų kilimui pažaboti
 

Didėjantis kainų kilimas (infliacija), besitęsiantis spartus naftos ir kviečių kainų kilimas ir nesugebėjimas imtis tinkamų priemonių, galinčių padėti Europos piliečiams, valstybių šalių ekonomikai arba pačiai ES yra ypač keliantys nerimą procesai. Kokios ES politikos gairės stabdant naftos, kviečių kainų kilimą ir apskritai gyvenimo išlaidų didėjimą valstybėse narėse? Ar numatytos konkrečios priemonės? Jei taip, kokie tie planai ir koks tikslus jų turinys?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Svarbios problemos, paliestos šiuo klausimu, Taryboje buvo aptariamos keletą kartų, ypač remiantis Komisijos komunikatais dėl kylančių maisto produktų kainų klausimo sprendimo(1) ir dėl padidėjusių naftos kainų problemos sprendimo(2).

Birželio 19 ir 20 d. Europos Vadovų Taryba aptarė šią temą, remdamasi Ecofin tarybos ataskaita dėl dabartinių maisto produktų kainų pokyčių – pagrindinių veiksnių ir politikos sprendimų(3). Todėl Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadose nurodyta keletas konkrečių vykdytinų priemonių, kurių dauguma turi būti įgyvendintos iki 2008 m. gruodžio mėn.

Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadose taip pat atkreipiamas dėmesys į konkrečias priemones, kurias Europos Sąjunga jau įgyvendino ypač žemės ūkio sektoriuje, siekdama sumažinti maisto produktų kainoms daromą spaudimą, t. y. parduodama intervencines atsargas, mažindama eksporto gražinamąsias išmokas, panaikindama reikalavimą atidėti žemę 2008 m., didindama pieno gamybos kvotas ir sustabdydama muitų taikymą javams, taip užtikrindama geresnį tiekimo patikimumą bei padėdama stabilizuoti žemės ūkio rinkas. Be to, sėkmingai vykdomos bendrosios žemės ūkio politikos reformos prisidėjo didinant Europos žemės ūkio sektoriaus našumą. Atliekant BŽŪP padėties patikrinimą Taryba svarstys papildomas priemones šiems klausimams spręsti.

Atsižvelgdama į būtinas įgyvendinti priemones, Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad svarbu užtikrinti tvarią biokuro politiką, nustatant tvarumo kriterijus pirmosios kartos biokuro gamybai ir skatinant plėtoti antrosios kartos biokuro gamybą iš šalutinių produktų, ir kad reikia kuo greičiau įvertinti galimą poveikį žemės ūkio produktams, skirtiems maistui gaminti, ir prireikus imtis veiksmų trūkumams pašalinti.

Europos Vadovų Taryba taip pat pareiškė, kad ES toliau sieks, kad Dohos derybų raunde būtų pasiekti visapusiai, plataus užmojo ir suderinti rezultatai ir įtikinti trečiąsias šalis netaikyti apribojimų maisto produktų eksportui ir eksporto draudimų. Europos Sąjunga kels šį klausim¹ PPO ir kituose atitinkamuose tarptautiniuose forumuose.

Europos Vadovų Taryba taip pat palankiai vertina Komisijos ketinimą atidžiai stebėti veiklą su pagrindinėmis prekėmis susijusiose finansų rinkose, įskaitant spekuliacinę prekybą, ir šios veiklos poveikį kainų pokyčiams, taip pat politikos priemonėms. Ji paprašė Komisijos iki 2008 m. gruod˛io mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo pranešti rezultatus šioje srityje ir apsvarstyti galimybź pateikti pasiūlymus dėl tinkamų atsakomųjų politikos priemonių, įskaitant rinkos skaidrumo didinimo priemones.

Kalbant apie naftos ir dujų kainas, Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė buvo pakviesta bendradarbiaujant su Komisija svarstyti galimybes taikyti priemones, kuriomis siekiama sušvelninti staigių naftos ir dujų kainų pokyčių poveikį, ir ištirti jų poveikį, taip pat parengti ataskaitą iki 2008 m. spalio mėn. vyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo. Europos Vadovų Taryba taip pat pakvietė valstybes nares, Komisiją ir Europos investicijų banką paremti priemones, kuriomis siekiama palengvinti namų ūkių ir pramonės investicijas į efektyvų energijos vartojimą ir atsinaujinančių energijos šaltinių bei labiau aplinką tausojančio iškastinio kuro naudojimą. Ji paragino valstybes nares ir Komisiją spartinti 2006 m. Efektyvaus energijos naudojimo veiksmų plano įgyvendinimą ir nuspręsti dėl galimo jo persvarstymo.

Šios išvados paskatino Komisiją stebėti ne tik maisto produktų ir naftos kainas, bet ir kitų su žaliavomis susijusių rinkų raidą, ir pakvietė Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybą atidžiai stebėti kituose susijusiuose Tarybos padaliniuose vykdomą darbą, susijusį su maisto produktų ir naftos kainų klausimais, ir iki 2008 m. spalio mėn. parengti ataskaitą Europos Vadovų Tarybai.

 
 

(1) Dok. 9923/08
(2) Dok. 10824/08
(3) Dok. 10326/08

 

Klausimą Nr. 31 pateikė Helmuth Markov (H-0489/08)
 Tema: Sukarintų pajėgų remiama Kolumbijos Vyriausybė
 

Kolumbijos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad 64 Parlamento nariai, remiantys Prezidento Alvaro Uribės Vyriausybę, yra susiję su sukarintomis grupuotėmis (mirties eskadronais). Prezidentas paprašė jį remiančių Parlamento narių sutrukdyti Nacionaliniame kongrese priimti įstatymą, kuriuo siekiama reformuoti Kongresą, kad politinėms partijoms būtų uždrausta Parlamento narius, susijusius su sukarintomis pajėgomis, pakeisti kitais asmenimis. Logiška išvada yra tokia, kad Vyriausybė priklauso nuo politikų, susijusių su sukarintomis grupuotėmis, ir kad prezidento perrinkimas priklauso nuo tų Parlamento narių.

Ar Taryba toliau tęs derybas dėl Asociacijos susitarimo su Vyriausybe, kurią remia sukarintos pajėgos? Ar tuo atveju, jei naujajame susitarime bus įrašytas punktas dėl žmogaus teisių, tikslinga pasirašyti tokį susitarimą su Vyriausybe, kuri netgi prieš pasirašydama susitarimą pažeidinėja žmogaus teises?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Taryba pasižymėjo informaciją, kuria pranešama apie galimus politinių veikėjų ir Kolumbijos sukarintų grupuočių narių ryšius, ir atidžiai stebės įvykių raidą. Į Asociacijos susitarimą, dėl kurio vyksta derybos su Andų bendrija, be abejonės bus įtrauktas tipinis punktas dėl žmogaus teisių ir demokratinių principų. Šiuo atveju tinka atkreipti dėmesį, kad išvadose dėl Kolumbijos, priimtose 2007 m. pabaigoje, teigiama:

„Taryba […] pareiškia visišką ES solidarumą su Kolumbijos žmonėmis, pareiškia visiškai remianti Kolumbijos Vyriausybės pastangas derybų būdu išspręsti vidaus ginkluotą konfliktą ir pabrėžia, kokią svarbą ES teikia tolesniam Teisingumo ir taikos įstatymo (TTĮ) bei su šiuo įstatymu susijusių teisės aktų įgyvendinimui ir demobilizavimo, nusiginklavimo ir reintegravimo proceso pagal TTĮ plėtojimui.

Taryba dar kartą patvirtina ES ir jos valstybių narių pasirengimą teikti paramą Kolumbijos Vyriausybei, valstybės institucijoms, pilietinei visuomenei ir tarptautinėms organizacijoms vykdant veiklą, kuria remiama taika, tiesa, teisingumas, žalos atlyginimas ir susitaikymas, ir veiklą, kuria spartinami demobilizavimo, nusiginklavimo ir reintegravimo procesai.

Taryba palankiai vertina priemones, kurių ėmėsi Kolumbijos Vyriausybė ir Kolumbijos institucijos, kad TTĮ būtų įgyvendinamas skaidriai ir veiksmingai, palankiai vertina Nacionalinės susitaikymo ir žalos atlyginimo komisijos darbą ir Konstitucinio Teismo vaidmenį. Ji taip pat palankiai vertina specialiojo įgaliotinio ginkluotų asmenų ir grupių socialinės ir ekonominės integracijos klausimais paskyrimą ir jo darbą.

Taryba pripažįsta pasiekimus, tačiau ji taip pat atkreipia dėmesį, kad TTĮ įgyvendinimas dar anaiptol nebaigtas. Ji primygtinai ragina Kolumbijos Vyriausybę remti neatidėliotiną ir veiksmingą visų TTĮ aspektų įgyvendinimą ir teikti tam reikalingus išteklius, be kita ko Generalinio prokuroro biuro teisingumo ir taikos įstatymo padalinį aprūpinant pakankamu personalu, kad pirmenybė būtų suteikta nukentėjusiųjų teisių į tiesą, teisingumą ir žalos atlyginimą užtikrinimui.“

Taryba taip pat rėmė „Kolumbijos Vyriausybės pasiryžimą didinti ginkluotųjų pajėgų pagarbą žmogaus teisėms ir palankiai vertina šioje srityje pasiektą pažangą. Vis dėlto jai kelia realų nerim¹ tebesitźsianti problema, susijusi su kai kurių saugumo pajėgų narių vykdomais ˛mogaus teisių pa˛eidimas, įskaitant be teismo sprendimo vykdomas mirties bausmes.“

Taip pat Taryba pareiškė, kad jai „kelia susirūpinimą naujų sukarintų grupuočių ir kitų ginkluotų nusikalstamų grupuočių formavimasis. Ji atkreipia dėmesį į vald˛ios institucijų dedamas pastangas kovoti su šiomis naujomis grupuotėmis ir ragina Kolumbijos Vyriausybź didinti pastangas bei intensyvinti priemones kovos su šiomis grupuotėmis srityje.“

 

Klausimą Nr. 32 pateikė Philip Claeys (H-0490/08)
 Tema: Sankcijų Kubai panaikinimas
 

Žiniasklaidoje pasirodė keletas pranešimų, kuriuose daromos prielaidos, kad ES valstybės narės rimtai svarsto sankcijų Kubai panaikinimą neatsižvelgiant į tai, kad „Human Rights Watch“ ir kitos žmogaus teisų organizacijos pareiškė tam iš esmės nepritariančios.

Ar Kubos piliečiai gali pasinaudoti visomis JTO Pilietinių ir politinių teisių pakto bei JTO Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto nuostatomis? Kokios svarios, apčiuopiamos ir patvirtintos pažangos, Tarybos nuomone, buvo pasiekta Kuboje saviraiškos laisvės, teisės jungtis į asociacijas, teisės laisvai judėti, spaudos laisvės ir teismų sistemos reformos srityse nuo tada, kai 2003 m. pirmą kartą buvo įvestos sankcijos?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

2008 m. vasario 28 d. Kuba pasirašė Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, ir tai buvo palankiai įvertinta ES pirmininkaujančios valstybės narės 2008 m. kovo 4 d. pareiškime.

Kol šie paktai nebuvo pasirašyti, Kubos piliečiai negalėjo pasinaudoti jų nuostatomis. Vis dėlto Taryba atkreipia dėmesį, kad pasirašydama šiuos paktus Kuba pareiškė siekį gerbti pilietines ir politines teises, išvardytas šiuose paktuose, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose susitarimuose dėl žmogaus teisių, kuriuos Kuba ratifikavo.

2008 m. birželio 23 d. išvadose dėl Kubos Taryba paragino Kubos valdžios institucijas ratifikuoti bei įgyvendinti šiuos paktus ir dar kartą paragino Kubos Vyriausybę pasižadėti iš tiesų gerbti žmogaus teises taip, kaip ji įsipareigojo pasirašydama šiuos du paktus dėl žmogaus teisių.

Tose pačiose išvadose Taryba pažymėjo pokyčius, kuriuos iki šiol įvykdė Kubos Vyriausybė. Ji pareiškė, kad remia pokyčius Kuboje liberalizavimo srityje ir skatina Vyriausybę juos įgyvendinti.

Taryba paragino Kubos Vyriausybę veiksmingai gerinti padėtį žmogaus teisių srityje, inter alia, besąlygiškai išlaisvinant visus politinius kalinius, įskaitant tuos, kurie buvo suimti ir nuteisti 2003 m. Tai lieka pagrindiniu ES prioritetu. Taryba taip pat paragino Kubos Vyriausybę palengvinti galimybę tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms patekti į Kubos kalėjimus.

Taryba nurodė, kad ji toliau remia 1996 m. Bendrąją poziciją, kuri vis dar išlieka svarbi, ir dar kartą patvirtino savo pasiryžimą siekti dialogo su Kubos valdžios institucijomis, taip pat su pilietinės visuomenės atstovais ir demokratine opozicija, remiantis ES politikos principais ir siekiant skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir faktinę pažangą pliuralistinės demokratijos kryptimi. Taryba pažymėjo, kad ES toliau siūlys praktinę paramą visose visuomenės srityse siekiant taikių pokyčių Kuboje. ES taip pat pakartojo raginimą Kubos Vyriausybei užtikrinti informacijos ir saviraiškos laisvę, įskaitant interneto prieigą, ir pakvietė Kubos Vyriausybę bendradarbiauti šiuo klausimu.

ES pakartojo Kubos piliečių teisę nepriklausomai spręsti savo ateitį ir pareiškė, kad išlieka pasirengusi prisidėti prie teigiamų ateities procesų visose Kubos visuomenės gyvenimo srityse, įskaitant bendradarbiavimo vystymosi labui priemonių įgyvendinimą.

Taryba papildė, kad ES pasirengusi atnaujinti išsamų ir atvirą dialogą su Kubos valdžios institucijomis visais abiem šalims svarbiais klausimais. Nuo 2007 m. tarp ES ir Kubos bei dvišaliu pagrindu vyko pirminės diskusijos ministerijų lygmeniu dėl galimybės pradėti tokį dialogą. Šis dialogas turėtų apimti daug galimų bendradarbiavimo sričių, įskaitant žmogaus teisių sritį, taip pat politikos, ekonomikos, mokslo bei kultūros sritis ir turėtų būti abipusis, be išankstinių sąlygų, nediskriminuojantis ir tikslingas. Šiame dialoge ES išsakys Kubos Vyriausybei savo požiūrį į demokratiją, visuotines žmogaus teises ir pagrindines laisves. Taryba dar kartą patvirtino, kad lieka galioti jos politika dėl ES ryšių su demokratine opozicija. Per aukšto lygio vizitus visuomet turi būti atkreipiamas dėmesys į žmogaus teisių klausimus; jei įmanoma, susitikimai su demokratine opozicija turi būti aukšto lygio vizitų dalis.

Todėl Taryba sutiko siekti minėto išsamaus politinio dialogo su Kubos Vyriausybe. Atsižvelgdama į tai, Taryba sutiko panaikinti dar 2003 m. atidėtas priemones kaip būdą palengvinti politinio dialogo procesą ir sudaryti sąlygas iki galo panaudoti 1996 m. Bendrosios pozicijos priemones.

Kasmetinio Bendrosios pozicijos persvarstymo proga 2009 m. birželio mėn. Taryba pradės santykių su Kuba, įskaitant politinio dialogo proceso veiksmingumą, vertinimą. Po šios datos dialogas bus tęsiamas, jei Taryba nuspręs, kad jis buvo veiksmingas atsižvelgiant į atskiras sudedamąsias dalis, pateiktas išvadų 2 pastraipoje. 

 

Klausimą Nr. 33 pateikė Christopher Heaton-Harris (H-0493/08)
 Tema: Sportas Lisabonos sutartyje
 

Ar Taryba dar ketina visais įmanomais būdais siekti teisinės kompetencijos sporto srityje, numatytos Lisabonos sutarties 149 straipsnyje, po to, kai Airijos referendume prabalsavus „prieš“ Sutartis jau negali būti įgyvendinta?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Pagal įstatymą Sąjunga turi tik tas kompetencijas, kurios jai buvo suteiktos Sutartimis. Todėl pati Taryba negali suteikti sau naujų kompetencijų Sąjungos atžvilgiu.

Kalbant apie teisinę kompetenciją sporto srityje, numatytą Lisabonos sutarties 149 straipsnyje, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad birželio 19 ir 20 d. Europos Vadovų Taryba paminėjo referendumo Airijoje rezultatus ir sutiko, kad reikia daugiau laiko padėčiai išsiaiškinti. Ji taip pat priminė, kad Lisabonos sutartis skirta padėti išsiplėtusiai Sąjungai veikti veiksmingiau ir demokratiškiau, ir pareiškė, kad 19 valstybių narių Parlamentai ratifikavo Sutartį ir kad ratifikavimas tęsiamas kitose valstybėse narėse(1).

 
 

(1) Europos Vadovų Taryba atkreipė dėmesį į tai, kad Čekija negalėjo užbaigti ratifikavimo proceso, kol Konstitucinis Teismas nepaskelbė palankaus sprendimo dėl Lisabonos sutarties atitikimo Čekijos Konstitucijai.

 

Klausimą Nr. 34 pateikė Georgios Toussas (H-0500/08)
 Tema: Pakistano diktatūros vykdytas teisėjų persekiojimas
 

2007 m. lapkričio mėn. diktatoriaus Musharrafo vadovaujamas ir JAV remiamas Pakistano karinis režimas įvedė karo padėtį, įvykdė daug areštų ir sukėlė negailestingą smurtą tarp Pakistano žmonių. Diktatūra taip pat nukreipė taikiklį į šalies teisininkų luomą, kuris priešinosi diktatūrai, įkalindama tūkstančius teisininkų, nušalindama nuo pareigų 45 aukšto rango teisėjus, įskaitant Aukščiausiojo Teismo Pirmininką Iftikharą Chaudhry, ir vykdydama jų politinį persekiojimą. Atleisti teisėjai taip pat protestavo prieš savo tautiečių pagrobimą bei įkalinimą įvairiuose Guantanamo tipo laisvės atėmimo stovyklose ir valstybės turto išpardavimą. Praėjus keturiems mėnesiams po Musharrafo pralaimėjimo naujos Vyriausybės rinkimuose, dar turi būti grąžinti į darbą atleisti teisėjai vis stiprėjant Pakistano atžvilgiu JAV daromam spaudimui likti lojaliu JAV sąjungininku vykdomame isteriškame „kare su terorizmu“.

Kokių priemonių imsis Taryba, siekdama grąžinti į darbą dėl politinių priežasčių atleistus teisėjus ir atkurti Pakistano tautos demokratines teises bei laisves?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

ES tvirtai pasiryžusi gerbti teismų nepriklausomumą, kuris yra sudedamoji demokratijos dalis, užtikrina teisinę valstybę ir saugo konstitucinę santvarką ir asmens laisves.

Kalbant apie Pakistaną, ES buvo labai susirūpinusi dėl Teismo Pirmininko ir keleto kitų teisėjų atleidimo – sprendimo, kuris sukėlė grėsmę pagrindiniams konstitucingumo ir teisinės valstybės principams.

ES iš esmės remia žmogaus teisių gynėjus, įskaitant tuos, kurie kovoja už teismų nepriklausomumą.

ES skatina naująją Pakistano Vyriausybę tvirtai įsipareigoti gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves ir stiprinti demokratinę sistemą, atkurti teismų nepriklausomumą. Šie klausimai − Europos Sąjungos ir Pakistano dialogo sudedamoji dalis.

Europos Sąjunga pasiryžusi padėti Pakistano žmonėms kurti klestinčią ir tvirtą visuomenę, pagrįstą žmogaus teisėmis, demokratija ir teisine valstybe.

 

Klausimą Nr. 35 pateikė Konstantinos Droutsas (H-0502/08)
 Tema: Izraelio valdžios institucijų vykdomas Mohammedo Barakeho bauginimas
 

2008 m. gegužės 20 d. Mohammedas Barakehas, Izraelio Komunistų partijos vadovybės narys, Hadash Pirmininkas ir Hadash parlamentinės partijos lyderis Izraelio Parlamente, buvo apklaustas Izraelio policijos dėl išgalvotų kaltinimų tariamai užpuolus policijos pareigūną per demonstraciją prieš 2006 m. karą Libane. Mohammedas Barakehas dalyvavo 2008 m. gegužės 13–14 d. Europos Parlamento svarstymuose ir žinomas kaip taikos ir saugumo Artimuosiuose Rytuose šalininkas.

Ar Taryba smerkia šiuos Izraelio valdžios institucijų veiksmus, kurie yra tiesioginis puolimas prieš Hadash ir Izraelio Komunistų partijos politiką, kuria siekiama teisingo Palestinos klausimo sprendimo ir taikaus Izraelio ir Palestinos gyventojų sambūvio?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Izraelyje teismo procesas vis dar vyksta ir Taryba negali kištis į šį procesą, kuris yra Izraelio Valstybės vidaus reikalas. Vis dėlto keletą kartų Taryba išreiškė nuomonę, pasisakydama už teisingą, išsamų ir tvarų Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimą.

 

Klausimą Nr. 36 pateikė Athanasios Pafilis (H-0509/08)
 Tema: Naujas antikomunizmo atvejis
 

Birželio 17 d. Lietuvos Parlamentas priėmė naują įstatymo projektą, nuo šiol uždraudžiantį viešai naudoti komunistinę ir fašistinę simboliką.

Tai nepriimtinas, istoriškai nepagrįstas ir pavojingas atvejis, sulyginantis du judėjimus, kuris, inter alia, įžeidžia milijonų komunistų, žuvusių kovojant su fašizmu, atminimą.

Šis sprendimas, kurį priėmė Lietuvos nepriklausomos politinės jėgos šalyje, kurioje Komunistų partija uždrausta, taip pat numato pinigines baudas. Prezidentui pasirašius įstatymą, asmenys, viešai naudojantys kūjo ir pjautuvo simbolius, privalės mokėti 150–300 eurų baudą.

Gerai žinoma, kad daugelis komunistų partijų, įskaitant Graikijos Komunistų partiją, kūjį ir pjautuvą naudoja kaip simbolį ir rinkimų emblemą.

Kokia Tarybos pozicija dėl šio nepriimtino ir istoriškai nepagrįsto veiksmo? Koks Tarybos požiūris į tai, kad vykstant rinkimams į Europos Parlamentą šis įstatymas draus komunistų partijų, pvz., Graikijos Komunistų partijos, veiklą kovojant dėl Lietuvoje gyvenančių Graikijos piliečių balsų?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Taryba nenagrinėjo šio klausimo, nes jis nepriklauso jos kompetencijai.

 

Klausimą Nr. 38 pateikė Laima Liucija Andrikienė (H-0514/08)
 Tema: ES ir Rusijos derybos dėl naujojo Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo
 

Maskva numato galimybę, kad pastarojo meto Airijos rinkėjų balsavimas prieš Lisabonos sutartį galėtų turėti įtakos deryboms dėl Europos Sąjungos ir Rusijos naujosios strateginės partnerystės (www.euobserver.com). Kokia Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos pozicija dėl galimo Lisabonos sutarties ratifikavimo proceso poveikio deryboms dėl naujojo Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo su Rusija. Ar Rusija pasirengusi pradėti derybas dėl naujojo Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo? Kokia buvo Rusijos reakcija į ES derybų įgaliojimus, apimančius užsitęsusias ir vis dar neišspręstas problemas, kurios buvo įtrauktos Lietuvai raginant?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Tiesioginio ryšio tarp Lisabonos sutarties ratifikavimo proceso ir derybų dėl naujojo susitarimo su Rusija nėra. Todėl referendumo Airijoje rezultatai neturės poveikio šioms deryboms ir jos galės būti tęsiamos kaip numatyta. Rusija ir ES faktiškai yra pasirengusios pradėti derybas dėl dvišalio susitarimo, kuris turėtų pakeisti šiuo metu galiojantį Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą. Šios derybos buvo pradėtos Chanty Mansijske vykusiame paskutiniajame ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame buvo priimtas bendras pranešimas, kuriame nurodoma:

„Sutarėme, kad sieksime sudaryti strateginį susitarimą, kuris taps išsamia ES ir Rusijos santykių numatomoje ateityje sistema ir padės plėtoti mūsų santykių potencialą. Jame turėtų būti atsižvelgiama į teisinio pagrindo stiprinimą ir teisiškai privalomus įsipareigojimus, apimančius visas santykių sritis, įtrauktas į keturias bendras ES ir Rusijos erdves ir atitinkamus susitarimus, dėl kurių buvo sutarta 2005 m. gegužės mėn. aukščiausiojo lygio susitikime Maskvoje.

Į naująjį Susitarimą bus įtraukti ES ir Rusiją saistantys tarptautiniai įsipareigojimai.“

2008 m. liepos 4 d. Briuselyje įvyko pirmasis derybų etapas, kuriame buvo sutarta, kaip spartinti derybų procesą.

 

Klausimą Nr. 39 pateikė Neena Gill (H-0517/08)
 Tema: BŽŪP ir didėjančios maisto produktų kainos
 

Prancūzijos žemės ūkio ministras Michelis Barnier paragino kurti Europos maisto produktų saugos planą ir pasipriešino tolesniam Europos žemės ūkio biudžeto mažinimui. Vis dėlto toks žingsnis galėtų būti nenaudingas, esant krizei pasaulyje padidinti maisto produktų kainas ir nieko neduoti ilgalaikei Europos žemės ūkio gerovei. Ar Taryba neapibūdintų savo požiūrio į BŽŪP poveikį maisto produktų kainoms?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Taryba aiškiai suvokia būtinybę ieškoti tinkamo ir veiksmingo atsako didėjančioms maisto produktų kainoms.

Gerbiamoji narė žino, kad šią temą birželio 19–20 d.(1) svarstė Europos Vadovų Taryba, remdamasi Tarybos atliktu darbu ir Komisijos paskelbtu Komunikatu(2).

Kainų didėjimas − sudėtingas reiškinys, kuriam būdinga daug svarbių priežasčių ir padarinių.

Minėtoms priežastims ypač priklauso klimato kaitos problema ir negausūs pastarųjų metų derliai kai kuriose pasaulio šalyse, kurių priežastis dažniausiai yra nepalankios klimato sąlygos; padidėjusi kai kurių maisto produktų paklausa, ypač sparčiai besivystančiose šalyse; pasaulyje plintanti biokuro gamyba; spekuliacijų finansų rinkose, pasinaudojant kainų nestabilumu ir kilimu, poveikis ir dėl kylančių naftos kainų didėjančios transporto išlaidos.

Atsižvelgdama į šią sudėtingą padėtį, Europos Vadovų Taryba pabrėžia tinkamos stebėsenos, kurią atlieka atsakingos institucijos, svarbą ir pamini galimus problemos sprendimo būdus. Todėl be kitų aspektų ji įvardija žemės ūkį, kuris galėtų teigiamai prisidėti ir tapti viena iš sudedamųjų galimo atsako į dabartinę krizę dalių.

Atsižvelgdama į tai, Europos Vadovų Taryba išvadose tvirtina, kad „Sąjunga jau ėmėsi priemonių maisto produktų kainoms daromam spaudimui sumažinti, parduodama intervencines atsargas, mažindama eksporto gražinamąsias išmokas, panaikindama reikalavimą atidėti žemę 2008 m., didindama pieno gamybos kvotas ir sustabdydama muitų taikymą javams, taip užtikrindama geresnį tiekimo patikimumą bei padėdama stabilizuoti žemės ūkio rinkas.“

Europos Vadovų Taryba taip pat iš esmės tvirtina, kad vykdant nuoseklias bendrosios ˛emės ūkio politikos (BˇŪP) reformas, „ši politika tapo labiau orientuota į rink¹, [...] o ES ūkininkai gali geriau reaguoti į kainų pokyčius. Svarbu toliau didinti ˛emės ūkio sektoriaus orientavim¹ į rink¹ ir taip sudaryti s¹lygas ES ūkininkams geriau reaguoti į pokyčius rinkoje, tuo pačiu metu u˛tikrinant s¹˛ining¹ konkurencij¹ bei skatinant tvarų ˛emės ūkį visoje ES ir u˛tikrinant tinkam¹ maisto produktų tiekim¹.“

Ateičiai Europos Vadovų Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad „atliekant BŽŪP padėties patikrinimą Taryba svarstys papildomas priemones šiems klausimams spręsti.“

Komisijos tarnybos taip pat rengia konkrečias priemones, skirtas padėti vargingiausiai gyvenantiems žmonėms ir Europoje, ir pasaulyje, o Komisija jas svarstys tinkamu laiku. Taip pat privalome toliau stengtis, kad bendradarbiavimo politikoje didesnis dėmesys būtų skiriamas žemės ūkio sektoriui.

Kitais žemės ūkio metais numatomas didesnis derlius turėtų padėti sumažinti žemės ūkio produktų kainoms daromą spaudimą.

 
 

(1) Dok. 11018/08, 25–40 punktai.
(2) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl
kylančių maisto produktų kainų klausimo sprendimo – Nurodymai dėl ES veiksmų (dok. 9923/08)

 

Klausimą Nr. 40 pateikė Ryszard Czarnecki (H-0519/08)
 Tema: Kova su terorizmu
 

Europa pasiryžusi kovoti su visomis terorizmo apraiškomis. Ar Taryba žino, kad kai kurių Europos tautų aukščiausio rango politikai dalyvauja susitikimuose, kuriuos rengia ekstremistinio Khalistani judėjimo lyderiai ir kurių vienintelis tikslas – koordinuoti visų Indijos teroristinių ir atsiskyrimo siekiančių grupuočių veiklą, kad būtų suardyta šios demokratinės, liberalios ir pasaulietinės valstybės vienybė ir vientisumas?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Taryba nesvarstė klausimo, susijusio su Europos politikų dalyvavimu susitikimuose, kuriuos rengia ekstremistinio Khalistani judėjimo lyderiai.

Atsižvelgdama į ryžtingai vykdomą kovą su terorizmu, Europos Sąjunga paskelbė asmenų ir organizacijų, susijusių su teroro išpuoliais, sąrašą, į kurį įtraukta Khalistano Zindabado pajėgų grupuotė (angl. Khalistan Zindabad Force), kurios lėšos įšaldytos visoje Sąjungoje.

 

Klausimą Nr. 41 pateikė Pedro Guerreiro (H-0521/08)
 Tema: Pasiūlymų dėl Tarybos direktyvų priėmimas
 

Ar atsižvelgiant į Tarybos sprendimą priimti direktyvą dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (būtinas vieningas sprendimas), taip pat pasiūlymą dėl direktyvos, iš dalies keičiančios direktyvą dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (būtina kvalifikuota balsų dauguma), Taryba gali pateikti informacijos apie tai, kaip už kiekvieną iš šių sprendimų balsavo kiekviena valstybė narė (už/prieš/susilaikė)?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Kalbant apie direktyvą dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse: Taryba norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad minėtas pasiūlymas grindžiamas EB steigimo sutarties 63 straipsnio 3 dalies b punkto nuostatomis. Vadinasi, taikoma bendro sprendimo procedūra ir Taryba priims sprendimą kvalifikuota balsų dauguma.

2008 m. birželio 18 d. plenariniame posėdyje Europos Parlamentas priėmė Komisijos pasiūlymo pakeitimus. Kadangi šie pakeitimai atitinka pakeitimus, kuriuos Nuolatinių atstovų komiteto pirmininkas 2008 m. birželio 4 d. laiške Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininkui nurodė kaip priimtinus Tarybai, gali būti užregistruota, kad susitarimas buvo pasiektas pirmajame svarstyme(1). Todėl Taryboje dar nebuvo balsuojama, o greičiau vyko pokalbiai, kuriuose buvo pasiektas neoficialus susitarimas dėl šio laiško turinio.

Šiuo metu dviejų institucijų ekspertai atlieka Parlamento priimto teksto teisinę peržiūrą ir kalbos redagavimą. Po to Europos Parlamentas ir Taryba kvalifikuota balsų dauguma priims teisės akto tekstą.

Kalbant apie direktyvą dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų: 2008 m. birželio 9 d. Taryba kvalifikuota balsų dauguma pasiekė susitarimą dėl bendro kompromisinio pasiūlymo dėl šios direktyvos, kurį pateikė Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė. Keturios delegacijos (Graikijos, Vengrijos, Maltos ir Ispanijos) nesugebėjo priimti kompromisinio Tarybai pirmininkaujančios valstybės pasiūlymo, o kitos trys delegacijos (Belgijos, Kipro ir Portugalijos) susilaikė. Penkios delegacijos (Belgijos, Kipro, Graikijos, Vengrijos ir Ispanijos) padarė bendrą pareiškimą, įtrauktiną į Tarybos posėdžio protokolą(2), kuriame jos paaiškino savo poziciją. Šiame pareiškime delegacijos taip pat pabrėžė, kad jos yra pasirengusios konstruktyviai nagrinėti galimas alternatyvas, kad galutiniame šios direktyvos projekto priėmimo etape būtų pasiektas Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės, Komisijos ir Europos Parlamento bendras kompromisinis susitarimas.

 
 

(1) Dok. 9829/08.
(2) Dok. 10583/08 ADD 1.

 

Klausimą Nr. 42 pateikė Silvia-Adriana Žicću (H-0523/08)
 Tema: TEN-T tinklų plėtimas
 

2005 m. aukšto lygio ekspertų grupė, kuriai vadovavo Loyola de Palacio, parengė ataskaitą dėl TEN-T tinklų plėtimo rengiantis Sąjungos ir jos kaimynių integracijai transporto srityje. 2008 m. pradžioje Komisija paskelbė komunikatą šia tema: tais metais Sąjungoje buvo imta analizuoti prioritetinių TEN-T projektų būklę, vėliau pateikiant pasiūlymus dėl 2004 m. patvirtintų 30 prioritetinių projektų sąrašo išplėtimo. 2008 m. gegužės 6 d. Liublianoje įvyko neoficialus ES transporto ministrų susitikimas, į kurio darbotvarkę buvo įtrauktas TEN-T tinklų plėtimo atsižvelgiant į 27 valstybių narių poreikius klausimas.

Ar Taryba gali pateikti informacijos apie derybų būklę ir TEN-T tinklų plėtimo grafiką, taip pat nurodyti, kurie Sąjungos transporto (jūrų transporto, greitojo geležinkelio, krovinių gabenimo geležinkeliais, oro ar kelių transporto) projektai turės teigiamo poveikio Juodosios jūros pakrantėje esančioms ES valstybėms narėms?

 
  
 

Šio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto atsakymo, kuris nėra privalomas Tarybai ir valstybėms narėms, nebuvo pateikta žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Gerbiamoji narė gerai žino, kad Taryba negali svarstyti pakeitimų, kurie turi būti atlikti galiojančioms teisinėms priemonėms remiantis Komisijos pasiūlymu. Komisija dar nepateikė pasiūlymo pakeisti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 884/2004/EB dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros Bendrijos gairių, kuriame pateikiamas 30 prioritetinių projektų sąrašas. Remiantis Komisijos informacija, pasiūlymas persvarstyti šias gaires ir prioritetinių projektų sąrašą numatytas pateikti 2010 m. pagal minėto sprendimo 19 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Reikia atkreipti dėmesį, kad šiuo metu įgyvendinamas prioritetinis projektas Nr. 7 (automagistralės atkarpa Igoumenitsa/Patra–Atėnai–Sofija–Budapeštas, įskaitant atšaką Bukarešto ir Konstancos kryptimi) ir prioritetinis projektas Nr. 18 (Reino/Meuse–Maino–Dunojaus vidaus vandenų atkarpa), kurio dalis atitinka VII europinio koridoriaus apibrėžtį, prisideda gerinant susisiekimą su Juodąja jūra.

Taryba mano, kad labai svarbu atsižvelgti į pokyčius, kurie įvyko ES po transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtros gairių patvirtinimo, ir atsakyti į augančios prekybos ir transporto srautų poreikius, kaip nurodyta išvadose dėl pagrindinių transeuropinių transporto krypčių plėtimą į kaimynines šalis, kurias 2007 m. birželio mėn. patvirtino Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryba.

 

KLAUSIMAI KOMISIJAI
Klausimą Nr. 49 pateikė Jim Higgins (H-0450/08)
 Tema: Švietimo sistemos darbuotojai, dirbantys pagal sutartį
 

Ar Komisija gali parodyti, kad ji yra kažkiek susirūpinusi dėl darbuotojų samdymo pradinėse ir vidurinėse mokyklose pagal sutartis, kurios sudaromos mokslo metams, vėliau pratęsiamos mokslo metų pradžioje ir baigiasi iki vasaros atostogų pertraukos, taip nesuteikiant darbuotojams, pvz., mokyklos sekretorėms ir teritoriją prižiūrintiems darbuotojams, tų pačių teisių kaip ir nuolatiniams darbuotojams, nors jie visi teikia tokias pačias paslaugas ir dažnai daugelį metų užima šias pareigas?

 
  
 

Pagrindiniai Tarybos direktyvos 1999/70/EB(1) dėl ETUC(2), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis tikslai yra pagerinti darbo pagal terminuotas sutartis kokybę, užtikrinant nediskriminavimo principo taikymą, ir sukurti bendruosius pagrindus, kurie neleistų piktnaudžiauti paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius.

Siekiant neleisti piktnaudžiauti paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis, Bendrojo susitarimo 5 punktas įpareigoja valstybes nares nustatyti vieną ar kelias iš toliau nurodytų priemonių:

a) objektyvias priežastis, pateisinančias tokių sutarčių ar santykių atnaujinimą;

b) maksimalią bendrą paeiliui sudaromų terminuotų darbo sutarčių ar nustatomų darbo santykių trukmę;

c) tokių sutarčių ar santykių atnaujinimo skaičių.

Visos valstybės narės nustatė vieną ar kelias iš šių priemonių. Nustačius šias priemones, terminuotos darbo sutartys negali būti atnaujinamos daugiau nei tam tikrą kartų skaičių arba po tam tikro laikotarpio arba gali būti atnaujinamos, jei tam yra objektyvių priežasčių. Tokie perkeliantys teisės aktai turėtų užtikrinti, kad terminuotos darbo sutartys negalėtų būti atnaujinamos arba pratęsiamos neribotą laiką.

Komisija neturi informacijos apie sistemišką paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių taikymą pradinių ir vidurinių mokyklų darbuotojams valstybėse narėse, išskyrus Ispaniją, kurioje įstatymas buvo pakeistas siekiant į Direktyvos taikymo sritį įtraukti tikybos mokytojus.

Bendrijos teisė yra sukurta siekiant neleisti piktnaudžiauti paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis. Gerbiamasis narys kviečiamas pranešti Komisijai svarbią informaciją apie tai, kur ir kaip taikoma tokia praktika. Remdamasi tokia informacija, Komisija nuspręs dėl tinkamų veiksmų.

 
 

(1) OL L 175, 1999 7 10.
(2) Europos profesinių sąjungų konfederacija.

 

Klausimą Nr. 50 pateikė Evangelia Tzampazi (H-0501/08)
 Tema: Naujas pasiūlymas dėl Europos direktyvos, draudžiančios diskriminavimą
 

ES šiuo metu galioja šiuolaikiška ir diskriminavimą draudžianti plataus užmojo teisės sistema, kurią reikia palaikyti ir papildyti priimant naują Europos direktyvą, leidžiančią taikyti vienodo požiūrio principą ne tik užimtumo srityje. Vis dėlto, kaip rodo dviejų ankstesnių diskriminavimą draudžiančių direktyvų (2000/78/EB(1) ir 2000/43/EB(2)) nuostatų perkėlimo patirtis, direktyvų įtraukimas į valstybių narių teisę dar nereiškia vienodo požiūrio principo įgyvendinimo praktikoje.

Kokias naujas praktines priemones siūlo Komisija naujajame pasiūlyme dėl direktyvos siekiant užkirsti kelią diskriminavimui, priekabiavimui ir persekiojimui, gerinti lygias galimybes užtikrinančių institucijų veiklą, teikti pagalbą nukentėjusiesiems nuo diskriminacijos ir stiprinti jų teises gauti teisinę pagalbą diskriminavimo atveju ir atsižvelgiant į veiksmingą įstatymų vykdymą?

 
  
 

2008 m. liepos 2 d., kaip Atnaujintos socialinės darbotvarkės(3) dalį, Komisija priėmė pasiūlymą(4) dėl direktyvos, ne darbo rinkoje draudžiančios diskriminaciją dėl amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos ir religijos arba tikėjimo. Ji taip pat priėmė Komunikatą dėl nediskriminavimo ir lygių galimybių: atnaujintų įsipareigojimų(5), nustatantį bendrąją Komisijos politiką šioje srityje.

Į siūlomą direktyvą įtrauktos nuostatos dėl priekabiavimo ir persekiojimo draudimo, taip pat reikalavimas skirti institucijas, skatinančias vienodo požiūrio taikymą, ypač siekiant padėti nuo diskriminacijos nukentėjusiems asmenims. Šios nuostatos iš esmės atitinka panašias Direktyvos 2000/43/EB(6)nuostatas. Komisija tikisi, kad tinkamai perkėlus šias nuostatas į valstybių narių teisę ir jas įgyvendinus, nuo diskriminacijos nukentėjusiems ir teisinę pagalbą gauti siekiantiems asmenims būtų suteikiamos tinkamos garantijos.

 
 

(1) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(2) OL L 180, 2000 7 19, p. 22.
(3) COM(2008)0412 galutinis
(4) COM(2008)0420 galutinis
(5) COM(2008)0426 galutinis
(6) OL L 180, 2000 7 19.

 

Klausimą Nr. 51 pateikė Konstantinos Droutsas (H-0503/08)
 Tema: Didelės kainos ir nedarbas – Graikijos darbuotojų nelaimė
 

Graikijos Nacionalinės statistikos tarnybos pateikti duomenys rodo, kad pirmajame 2008 m. ketvirtyje užregistruotas nedarbas siekė 8,3 proc., iš kurių 33,4 proc. asmenų ieško darbo pirmą kartą, 17,3 proc. yra jaunimas ir 22,2 proc. – moterys. 46,7 proc. (200 000) yra ilgalaikiai bedarbiai, kurie nustojo gauti menką 404 eurų bedarbio pašalpą, praėjus 12 mėn. nuo darbo praradimo datos.

Kokių priemonių imsis Komisija nevaldomai augant kainoms, menkam darbo užmokesčiui ir pašalpoms kamuojant darbuotojų klasę, kad būtų įvykdyti profesinių sąjungų judėjimo pasiūlymai veiksmingai apsaugoti bedarbius valstybėse narėse, padidinti bedarbio pašalpą iki 80 proc. bazinės algos ir užtikrinti socialinę bedarbių apsaugą visą nedarbo laikotarpį, iki jie susiras visą darbo dieną trunkantį, pastovų darbą?

 
  
 

Komisija supranta valstybėms narėms kylančius iššūkius kovojant su didėjančiomis kainomis ir nedarbu.

2008 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad Europos Sąjungos ekonomikos pamatai išlieka tvirti: nuo 2005 m. valstybių deficitai sumažėjo daugiau nei perpus, o valstybės skola sumažėjo iki 60 proc.; 2007 m. ekonomikos augimas siekė 2,9 proc., tačiau 2008 m. tikriausiai sumažės; per pastaruosius dvejus metus sukurta 6,5 mln. darbo vietų. Nors cikliškai pasireiškiantys veiksniai suvaidino tam tikrą vaidmenį, šias tendencijas sustiprino struktūrinės reformos, vykdomos pastaruosius kelerius metus vadovaujantis Lisabonos strategija, ir teigiamas euro bei bendrosios rinkos poveikis. Dėl to mažėja nedarbo ir ilgalaikio nedarbo lygiai, o moterų ir senyvo amžiaus darbuotojų užimtumas didėja.

Nepaisant to, vis dar reikia dėti daugiau pastangų įtraukiųjų darbo rinkų srityje. Būtina didinti asmenų, priklausančių darbo rinkos mažumoms (žemos kvalifikacijos darbuotojams, neįgaliesiems, migrantams ir socialiai remtinam jaunimui), įtrauktį siekiant 2010 m. užsibrėžto nedarbo lygio ir skatinti atnaujintos Augimo ir užimtumo strategijos socialinę dimensiją.

Pažeidžiamų grupių įtrauktis – vienas iš prioritetų Atvirojo koordinavimo metodo socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityse. Šiuo procesu Europos Sąjunga koordinuoja ir skatina valstybių narių veiksmus kovojant su skurdu bei socialine atskirtimi ir reformuojant jų socialinės apsaugos sistemas, remiantis gerąja patirtimi ir abipusiu mokymusi. Siekdama skatinti labiausiai socialiai remtinų asmenų integraciją, Komisija remia naują „aktyviosios įtraukties“ strategiją, kurią sudaro parama tinkamam pajamų lygiui užtikrinti, stipresni ryšiai su darbo rinka ir geresnės galimybės naudotis paslaugomis. Kalbant ypač apie didėjančių maisto produktų ir naftos kainų poveikį, atkreipiame gerbiamojo nario dėmesį į naujus Komisijos komunikatus šiuo klausimu, įskaitant Komunikatą dėl kylančių maisto produktų kainų klausimo sprendimo – Nurodymų dėl ES veiksmų(1).

Be to, ES maisto produktų skirstymo programa labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje(2), pagal kurią parama maisto produktais labiausiai nepasiturintiems asmenims vykdoma daugiau nei 20 metų, dabar persvarstoma ketinant įtraukti keletą galimų naujovių. Programa siekiama papildyti valstybių narių iniciatyvas, o jos biudžetas padidėjo nuo 100 mln. eurų 1987 m. iki 305 mln. eurų 2008 m.

 
 

(1) COM(2008)0321 galutinis, 2008 5 20.
(2) Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007

 

Klausimą Nr. 52 pateikė Georgios Toussas (H-0506/08)
 Tema: Profesinių sąjungų veiklos trukdymas Schistos pramonės zonos komplekse
 

Birželio 11 d. vakare, darbdaviams sąmoningai pašalinus mobilųjį konteinerį, kuriame buvo įkurta penkių profesinių sąjungų, atstovaujančių Schistos pramonės zonos (Attiki, Graikija) darbuotojų interesus, laikinoji būstinė, buvo pradėtas puolimas, nukreiptas prieš darbuotojų teises ir profesinių sąjungų laisvę. Šiuo žingsniu buvo aiškiai siekiama sukurti darbo santykių getą, kuriame negaliotų kolektyvinės darbo sutartys ir saugos bei sveikatos apsaugos darbo vietoje taisyklės. Tūkstančiai darbuotojų nedelsdami išėjo protestuoti, reikalaudami pramonės zonoje atkurti profesines sąjungas.

Ar Komisija smerkia darbdavių veiksmus, kurie yra tiesioginis puolimas, nukreiptas prieš nevaržomą profesinių sąjungų veiksmų ir išraiškos laisvę.

 
  
 

Komisija atkreipia dėmesį, kad teisė jungtis į asociacijas yra laikoma pagrindine teise. Todėl ją būtina gerbti bet kurioje situacijoje, priklausančioje Bendrijos teisės taikymo sričiai.

Nutartyje Bosman byloje Teisingumo Teismas nurodė, kad „teisė jungtis į asociacijas, […] įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir kilusi iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, yra viena iš pagrindinių teisių [...], kurias saugo Bendrijos teisės sistema.“

Be to, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija užtikrina, kad kiekvienas asmuo turi teisę jungtis į asociacijas, ypač kalbant apie profesines sąjungas. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijoje įtvirtinta panaši nuostata (13 skyrius)(1).

Vis dėlto nėra EB teisės aktų, kuriuose būtų aiškiai užtikrinama teisė jungtis į asociacijas. Pagal EB steigimo sutarties 137 straipsnio 5 dalį, teisė taikyti priemones socialinės politikos srityje netaikomos teisei jungtis į asociacijas.

Komisija norėtų pabrėžti, kad EB steigimo sutartis nesuteikia Komisijai įgaliojimų imtis veiksmų prieš privačias įmones, kurios galėjo pažeisti teisę jungtis į asociacijas. Tokiais atvejais pačios valstybės narės ir ypač teismai, remdamiesi visais su konkrečia byla susijusiais faktais ir valstybių narių, Bendrijos ir tarptautine teise, turi užtikrinti, kad jų teritorijoje laikomasi įstatymų.

 
 

(1) Šios dvi Chartijos šiuo metu yra teisiškai neprivalomos.

 

Klausimą Nr. 53 pateikė Justas Vincas Paleckis (H-0512/08)
 Tema: Darbuotojų judėjimo laisvė
 

Anksčiau nei buvo numatyta, t. y. pirmąją pirmininkavimo ES Taryboje dieną, Prancūzija panaikino judėjimo laisvės apribojimus darbuotojams iš naujųjų ES valstybių narių (išskyrus Rumuniją ir Bulgariją).

2006 m. Rytų Europos valstybių narių piliečiams buvo suteikta galimybė laisvai įsidarbinti Prancūzijoje, tačiau ta teisė apsiribojo tam tikromis profesinėmis grupėmis, todėl faktiškai tik 40 proc. Prancūzijos darbo rinkos buvo atvira minėtiems asmenims. Dar iki baigiantis pereinamajam laikotarpiui 2009 m., Prancūzija nusprendė panaikinti visas kliūtis laisvam darbuotojų judėjimui. Nuogąstavimai, kad iš dalies atvėrus darbo rinką atvyks daug darbuotojų iš Rytų Europos, neapsitvirtino, o tų nuogąstavimų įsikūnijimas – „santechnikas iš Lenkijos“ nesugriovė Prancūzijos darbo rinkos.

Vis dėlto apribojimai darbuotojams iš Rytų Europos valstybių narių vis dar galioja Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje ir Belgijoje.

Kokį poveikį, Komisijos nuomone, daro šis Prancūzijos, kuri yra viena didžiausių ES valstybių narių, parodytas pavyzdys toms valstybėms, kuriose vis dar galioja apribojimai? Kokių padarinių Prancūzijos ekonomikai turės kliūčių judėjimo laisvei panaikinimas?

 
  
 

Stojimo sutarties pereinamojo laikotarpio susitarimai, leidžiantys valstybėms narėms riboti patekimą į jų darbo rinkas, suskirstyti į tris aiškius etapus. Dabartinis (antrasis) etapas baigiasi 2009 m. balandžio 30 d. Šiame etape valstybės narės, kurios vis dar riboja aštuonių (iš 10) valstybių narių, įstojusių į ES 2004 m. gegužės 1 d., darbuotojų patekimą į savo darbo rinkas, gali atskirai nuspręsti, ar riboti patekimą iki etapo pabaigos, ar anksčiau panaikinti ribojimus.

Iš esmės visi ribojimai turėtų baigtis 2009 m. balandžio 30 d.; tik tos valstybės narės, kurios patiria rimtų sukrėtimų savo darbo rinkose arba grėsmę joms, gali ir toliau, tačiau ne ilgiau kaip dvejus metus, riboti patekimą į savo darbo rinkas, apie tai iki 2009 m. balandžio 30 d. pranešę Komisijai.

Prancūzijos sprendimo atverti savo darbo rinką poveikis Prancūzijos ekonomikai greičiausiai bus teigiamas, nes Prancūzijos bendrovės galės pasinaudoti didesne darbo jėgos pasiūla, kuri joms leis lengviau užpildyti tas laisvas darbo vietas, kurių negalima užpildyti vietos darbuotojais. Visų valstybių narių, atvėrusių savo darbo rinkas anksčiau nei reikalaujama, patirtis rodo, kad darbo jėgos migracija iš naujųjų valstybių narių užpildė darbo rinkos silpnąsias vietas, padidino darbo jėgos lankstumą, sumažino infliacijos spaudimą ir prisidėjo prie ekonomikos augimo, nepadariusi jokio pastebimo neigiamo poveikio vietos darbuotojų užimtumui arba darbo užmokesčiui.

 

Klausimą Nr. 54 pateikė Athanasios Pafilis (H-0513/08)
 Tema: Naujas darbuotojo imigranto žiauraus sumušimo atvejis
 

Prieš imigrantus nukreipta bendroji politika ir bendrovėms suteikta „neliečiamybė“ sukuria situacijas, kuriose barbariškai elgiamasi su darbuotojais. Tipinis pavyzdys – aprangos gamintojas „Lady Fashion“, kurio įmonėse darbdaviai naudoja terorą ir brutalų smurtą tų darbuotojų atžvilgiu, kurie protestuoja dėl nepriimtinų darbo sąlygų. Tuo pat metu jie naudoja visas priemones, kad išvengtų profesinių sąjungų įsikišimo. Keletas darbuotojų buvo užpulti darbdavių pasamdytų, vamzdžiais ir vėzdais ginkluotų banditų, nes sekmadienį šie darbuotojai neatvyko į darbą. Atsakydama į darbuotojų protestus dėl mušimo, bendrovė pareiškė, kad juos visus atleidžia iš darbo. Panašių smurto atvejų yra taip pat atsitikę anksčiau, kai darbuotojas imigrantas reikalavo jam nesumokėto atlyginimo.

Ar Komisija smerkia šiuos veiksmus ir trukdymą profesinių sąjungų veiklai, kurie vis labiau plinta dėl vykdomos prieš dirbančiuosius nukreiptos politikos?

 
  
 

Komisija mano, kad darbuotojų išnaudojimas ir jų pagrindinių žmogaus teisių pažeidinėjimas nepriimtini. Visi asmenys, nepriklausomai nuo tautybės, turi teisę į orumą ir neliečiamybę – ir fizinę, ir psichinę. Šios teisės įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kuri buvo iškilmingai paskelbta 2000 m. Nicoje. Be to, remiantis Direktyva 89/391/EEB(1), bendra darbdavių pareiga – užtikrinti darbuotojų saugą ir apsaugoti sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais.

Kalbant apie ES nelegaliai gyvenančius imigrantus, 2007 m. gegužės mėn. Komisija priėmė pasiūlymą dėl direktyvos, kuria numatomos sankcijos nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams(2). Remiantis šiuo pasiūlymu darbdaviams būtų taikomos sankcijos, įskaitant baudas ir įpareigojimą sumokėti nesumokėtą atlygį. Be to, darbdaviams būtų taikomos baudžiamosios sankcijos sunkiausiais atvejais, įskaitant atvejus, kai ypatingai išnaudojamas darbas. Valstybių narių turėtų būti reikalaujama nustatyti veiksming¹ skundų tvark¹, pagal kuri¹ trečiųjų šalių piliečiai galėtų tiesiogiai arba per paskirtas treči¹sias šalis, pvz., profesines s¹jungas arba kitas asociacijas, pateikti skundus.

Kalbant apie gerbiamojo nario pateiktą klausimą dėl darbdavių veiksmų, kuriais siekiama kliudyti profesinių sąjungų veiklai, Komisija atkreipia dėmesį, kad laisvė jungtis į asociacijas turi būti laikoma bendruoju Bendrijos teisės principu. Todėl ją būtina gerbti bet kurioje situacijoje, priklausančioje Bendrijos teisės taikymo sričiai.

Nutartyje Bosman byloje Teisingumo Teismas nurodė, kad „teisė jungtis į organizacijas, […] įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir kilusi iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, yra viena iš pagrindinių teisių [...], kurias saugo Bendrijos teisės sistema.“ Be to, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija užtikrina, kad kiekvienas asmuo turi teisę jungtis į asociacijas, ypač kalbant apie profesines sąjungas. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijoje įtvirtinta panaši nuostata (13 skyrius)(3).

Pagal EB steigimo sutarties 137 straipsnio 5 dalį, teisė taikyti priemones socialinės politikos srityje netaikomos teisei jungtis į asociacijas. Be to, Komisija norėtų pabrėžti, kad EB steigimo sutartis nesuteikia Komisijai įgaliojimų imtis veiksmų prieš privačias įmones, kurios galėjo pažeisti teisę jungtis į asociacijas. Tokiais atvejais pačios valstybės narės ir ypač teismai, remdamiesi visais su konkrečia byla susijusiais faktais ir atitinkama valstybių narių, Bendrijos ir tarptautine teise, turi užtikrinti, kad jų teritorijoje laikomasi įstatymų.

 
 

(1)1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo, OL L 183, 1989 6 29.
(2) COM(2007)0249 galutinis
(3) Šios dvi Chartijos šiuo metu yra teisiškai neprivalomos.

 

Klausimą Nr. 58 pateikė Christopher Heaton-Harris (H-0494/08)
 Tema: Europos Sąjungos pramonė
 

Ar Komisija mano, kad dėl to, jog dabar neįmanoma įgyvendinti Lisabonos sutarties, Europos Sąjungos pramonė sustiprės ar susilpnės? Koks, Komisijos nuomone, bus poveikis pramonei sužlugus Lisabonos sutarčiai, nes ji nebus patvirtinta visose 27 valstybėse narėse?

 
  
 

2008 m. birželio 18 d. kalbėdamas Parlamente, Komisijos Pirmininkas pabrėžė, kad Lisabonos sutartis išlieka svarbi siekiant atsakyti į iššūkius, su kuriais šiandien susiduria Europos Sąjunga, pvz., būtinybę kurti demokratiškesnę Sąjungą, didinti Parlamento įgaliojimus, pripažinti valstybių narių Parlamentų vaidmenį, stiprinti Sąjungos pajėgumą veikti tokiose srityse kaip migracija, energetika, klimato kaita ir vidaus saugumas, taip pat didinti jos darną ir veiksmingumą pasaulio mastu.

Kalbant apie pramonės politiką dabartinės Europos Bendrijos steigimo sutarties 157 straipsnis jau suteikia aiškius įgaliojimus vykdyti pramonės politiką Bendrijos lygmeniu. Šia politika siekiama sudaryti pagrindines sąlygas Europos pramonės konkurencingumui ir inovacijoms atsižvelgiant į tai, kad didžiąją dalį verslo sudaro mažosios ir vidutinio dydžio įmonės. Šiai politikai priklauso horizontaliosios ir sektorių iniciatyvos padėti bendrovėms įveikti globalizacijos ir sparčios technologijų plėtros iššūkius, taip pat prisitaikyti prie klimato kaitos siekiant padidinti jų konkurencingumą ir skatinti augimą, naujoves ir užimtumą.

Lisabonos sutartyje numatomi šie naujojo 173 straipsnio pakeitimai: „Komisija, palaikydama glaudų ryšį su valstybėmis narėmis, gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos tokiam koordinavimui remti, ypač iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimąsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus elementus periodinei stebėsenai ir vertinimui. Apie tai išsamiai pranešama Europos Parlamentui.“ Sutartis aiškiau apibrėžtų Komisijos vaidmenį pramonės politikoje, ypač koordinuojant jos ir valstybių narių veiklą. Ji taip pat sustiprintų Parlamento vaidmenį siekiant Sutarties tikslų.

Vis dėlto Lisabonos sutartis visiškai nepakeistų šiuo metu vykdomos ES pramonės politikos pagrindinės krypties. Lisabonos sutarties pakeitimai nėra būtini siekiant leisti Komisijai vykdyti šią šiuolaikišką pramonės politiką.

 

Klausimą Nr. 61 pateikė Manuel Medina Ortega (H-0441/08)
 Tema: Maisto krizė ir bendroji žemės ūkio politika
 

Kokių priemonių Bendrajai žemės ūkio politikai derinti siūlo imtis Komisija, atsižvelgdama į problemas, kurios buvo aptariamos neseniai Romoje vykusioje FAO surengtoje Pasaulinėje maisto saugumo konferencijoje?

 
 

Klausimą Nr. 63 pateikė Mairead McGuinness (H-0452/08)
 Tema: ES veiksmai atsižvelgiant į susirūpinimą pasauliniu maisto saugumu
 

Komisijos komunikate (COM(2008)0321) dėl kylančių maisto produktų kainų klausimo sprendimo – Nurodymuose dėl ES veiksmų buvo išvardyta keletas tikslų siekiant susidoroti su krize ir sušvelninti blogėjančios padėties padarinius, ypač besivystančiose pasaulio šalyse, kuriose vyko riaušės dėl maisto, taip pat didėja badas ir prasta mityba. Komunikate pateikiama tik trumpa nuoroda į ES bendrąją žemės ūkio politiką, atkreipiant dėmesį į kai kuriuos nedidelius įgyvendintus pokyčius atsižvelgiant į didėjantį susirūpinimą dėl maisto produktų gamybos. Ar Komisija gali padaryti aiškų pareiškimą dėl būtinybės ES išsaugoti ir plėsti maisto produktų gamybą atsižvelgiant į susirūpinimą dėl pasaulinio maisto saugumo? Ar Komisija taip pat gali išdėstyti savo pateiktą vertinimą dėl sudėtingos sąveikos tarp klimato kaitą švelninančių priemonių, mažesnių sąnaudų ūkiuose, maisto gamybos ir būtinybės pagrindinį dėmesį skirti tvariai maisto gamybai?

 
 

Klausimą Nr. 64 pateikė Gay Mitchell (H-0454/08)
 Tema: Maisto krizė ir nepanaudotos žemės ūkio subsidijos
 

Maisto krizė kartu su nuolatiniu naftos kainos didėjimu grasina sunaikinti pusantro dešimtmečio trukusios sparčios plėtros pasiekimus. Pasaulinė maisto krizė reikalauja užtikrinto ES pirmavimo. Kokiame etape, atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra Komisijos planai skirti nepanaudotas žemės ūkio subsidijas besivystančių šalių ūkininkams siekiant padėti kovoje su didėjančiomis maisto kainomis ir suteikti žemės ūkio plėtrai labai reikalingą finansinę paramą?

 
 

Klausimą Nr. 68 pateikė Alyn Smith (H-0475/08)
 Tema: Pasaulinė maisto krizė
 

Ar ES rimtai ketina padėti spręsti pasaulinę maisto krizę besivystančiose šalyse? Jei ketina, ar neturėtų būti daroma daug daugiau siekiant išnaudoti ES ūkininkų ir augintojų turimas galimybes?

Atrodo, kad Komisija vis dar nenori prašyti ES ūkininkų ir augintojų visapusiškai dalyvauti padedant užtikrinti pasaulinę maisto gamybą. Akivaizdu, kad būtina imtis veiksmų pasaulyje, įskaitant ES, siekiant didinti maisto gamybą.

Būtinos didelės investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą, kurios kartu su nuoširdžiu puolimu siekiant nutraukti mus sulaikančią „raudoną juostą“ leistų pasiekti didelių pokyčių.

Kaip Europos Komisija numato reaguoti į šį iššūkį ir plėtoti našią bei konkurencingą ES maisto tiekimo grandinę, duodančią naudos pasauliniam maisto saugumui ir ES vartotojams?

 
  
 

Pirmoji Komisijos bendro pobūdžio pastaba, kurioje nurodomas sąryšis su padėties patikrinimu, iš dalies atsako į visus keturis klausimus. Šis pasiūlymas apima politikos pokyčius atsakant į susirūpinimą dėl maisto gamybos ir didėjančio maisto poreikio: siūloma panaikinti reikalavimą atidėti žemę, o pieno kvotų sistema bus palaipsniui likviduota. Šios priemonės papildo iki nulio sumažintus atidėjimus ir pieno kvotų didinimą 2008 m. pradžioje, kurie jau turėjo poveikio šių metų gamybai. Šis poveikis gamybai yra laikui bėgant didėjantis ir svarbus atsakas į susirūpinimą dėl maisto saugumo. Būtent todėl Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) yra (ir bus ateityje) sprendimo, kuriuo siekiama sumažinti pasaulinį maisto kainų spaudimą, dalis.

Medina Ortega pateikė klausimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2008 m. birželio 3–5 d. Romoje vykusia FAO(1) surengta Maisto saugumo konferencija. Šioje konferencijoje dalyvavo už žemės ūkio ir kaimo plėtrą atsakinga Komisijos narė, o Komisija jau pateikė atsakymą į deklaraciją, kurioje prašoma „skubiai ir koordinuotai veikti kovojant su didėjančių maisto kainų poveikiu labiausiai pažeidžiamoms pasaulio šalims ir gyventojams“. Komisija taip pat aktyviai dalyvauja sparčiai ir sėkmingai įgyvendinant Dohos plėtros darbotvarkę. Komisija įsipareigoja pasiekti susitarimą, kuris padėtų gerinti maisto situaciją besivystančiose šalyse. Be to, už plėtrą ir humanitarinę pagalbą atsakingas Komisijos narys taip pat iškėlė šį klausimą, o Komisija rengia pasiūlymą dėl naujo paramos fondo, skirto besivystančių šalių žemės ūkiui. ES rems žemės ūkio produktų gamybą besivystančiose šalyse intensyviai didinančius veiksmus, visų pirma finansuodama žemės ūkio žaliavų įsigijimą ir teikdama paramą. 2008 m. liepos mėn. Komisija ketina pateikti konkretų pasiūlymą. Šis išsamus paketas taip pat atsakys į A. Smitho pateiktus klausimus.

M. McGuinness pateikia klausimą Komisijai dėl klimato kaitos ir jos sąryšio su tvaria maisto produktų gamyba vertinimo. Komisija mano, kad klimato kaitos poveikis žemės ūkio produktų gamybai Europoje labai skiriasi atskiruose regionuose ir sektoriuose, todėl nėra vieno sprendimo, galinčio išspręsti visas problemas, su kuriomis susiduria Sąjunga. Kaip atsakydama į ankstesnį klausimą minėjo už žemės ūkio ir kaimo plėtrą atsakinga Komisijos narė, Padėties patikrinime Komisija pasiūlė į didėjantį susirūpinimą, susijusį su klimato kaita ir tvaria maisto produktų gamyba, atsižvelgti taikant antrojo ramsčio priemones.

 
 

(1) Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija

 

Klausimą Nr. 66 pateikė Bernd Posselt (H-0460/08)
 Tema: „Karlsbader Oblaten“ (Karlovy Vary vafliai)
 

Karlovy Vary vafliai – pasaulinio garso tradicinis gaminys – šimtmečius buvo gaminami Sudetų vokiečių konditerių Čekijos „Kurortinio trikampio“ (Karlovy Vary – Mariįnské Lįznģ – Františkovy Lįznģ) srityje, o vėliau, XIX ir XX a. taip pat kitose Europos ir pasaulio dalyse. Šiandien vienas didžiausių gamintojų, gaminančių aukščiausios kokybės įvairių rūšių vaflius, yra Bavarijos Dillingeno vietovėje prie Dunojaus upės įsikūrusi „Wetzel“ bendrovė, kurios savininkė Marlene Wetzel-Hackspacher čia vėl pradėjo gamybą po to, kai buvo ištremta iš gimtosios Čekijos po Antrojo Pasaulinio karo. Ar Komisija gali garantuoti, kad Wetzel-Hackspacher šeima galės tęsti šio tradicinio gaminio gamybą ir pardavimą pavadinimu „Karlsbader Oblaten“? Kokia dabartinė padėtis, susidariusi dėl tam tikrų Čekijos Respublikos pastangų baigti šią vertingą tradiciją?

 
  
 

Komisija patvirtina, kad sulaukė protesto dėl pasiūlymo įregistruoti „Karlovarské oplatky“ kaip saugomą geografinę nuorodą (SGN) ir kad vyksta suinteresuotų šalių konsultacijos. Vykstant šiam procesui Komisija negali kištis ir būtų neteisinga, jei ji komentuotų bet kurios iš ginčo šalių argumentų privalumus.

Vis dėlto leiskite Komisijai atkreipti dėmesį į tai, kad jei pavadinimas „Karlovarské oplatky“ būtų įregistruotas, tai šio pavadinimo vartojimas būtų apsaugotas, inter alia, nuo „bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar įvaizdžio [...], net ir tuo atveju, jei [...] saugomas pavadinimas yra išverstas“. Jei kiltų ginčas ir tariant, kad pavadinimas „Karlovarské oplatky“ buvo įregistruotas, nors dėl to dar nepriimtas sprendimas, valstybių narių teismai, o jei reikia ir paskutinei instancijai Europos Teisingumo Teismui, reikėtų nustatyti, ar gerbiamojo nario nurodyto pavadinimo „Karlsbader Oblaten“ vartojimas priklauso šios ar kitos nuostatos, įvardytos 2006 m. kovo 20 d. Reglamente (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos, taikymo sričiai(1).

 
 

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

 

Klausimą Nr. 67 pateikė David Martin (H-0466/08)
 Tema: PPO Dohos plėtros darbotvarkė – persvarstytas dokumentas dėl žemės ūkio
 

Ar, paskelbus persvarstytą dokumentą dėl žemės ūkio ir daugumai valstybių narių išreiškus paramą šiam dokumentui, Komisija gali paaiškinti, ar kitos PPO priklausančios valstybės teigiamai reagavo į derybas dėl žemės ūkio? Ar Komisija tiki, kad šiuo metu yra sąlygos iki šių metų pabaigos sėkmingai baigti Dohos derybų raundą?

 
  
 

Dabartinį susitarimo dėl modalumų žemės ūkiui projekto tekstą Pasaulinės Prekybos Organizacijos (PPO) narės iš esmės vertina kaip priimtiną pagrindą tolesnėms deryboms. Vis dėlto dar būtina išspręsti kai kuriuos klausimus. Todėl Komisija dirba kartu su kitomis PPO narėmis Ženevoje, kad Žemės ūkio derybų komiteto pirmininkas galėtų baigti rengti tekstą, kuris galėtų tapti tinkamu pagrindu deryboms ministrų lygiu.

Atsakydama į klausimą, ar šiuo metu yra sąlygos iki 2008 m. pabaigos sėkmingai baigti Dohos derybų raundą, Komisija mano, kad visiškai įmanoma įsivaizduoti, jog šis susitarimas gali būti pasiektas, ir Komisija daro viską, kad pasiektų šį tikslą remdamasi Tarybos suteiktais įgaliojimais. Vis dėlto pirmiausia reikės atlikti daug sunkaus darbo.

PPO generalinis direktorius P. Lamy leido suprasti, kad maždaug 2008 m. liepos 21 d. jis ketina surengti ministrų susitikimą, kuriame būtų sutarta dėl modalumų. Tai, ar derybų raundas bus baigtas iki 2008 metų pabaigos, labai priklausys nuo šio ministrų susitikimo rezultatų ir visų narių geros valios vėliau tęsti derybas.

Bet kuriuo atveju galutinis susitarimas turi būti išsamus ir apimti visus ES neabejotinai svarbius klausimus. Ypač plataus užmojo rezultatas, apsvarstytas žemės ūkio srityje, turi būti visiškai suderintas su kitomis derybų sritimis, įskaitant derybų dėl NAMA(1), paslaugų ir taisyklių, taip pat geografinių nuorodų sritis.

 
 

(1) Ne žemės ūkio produktų rinkos atvėrimas (angl. Non-Agricultural Market Access).

 

Klausimą Nr. 69 pateikė Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (H-0510/08)
 Tema: Tiesioginių išmokų dydžio už hektarą taikymas naujosiose ir senosiose valstybėse narėse
 

2008 m. birželio 17 d. atsakyme raštu (H-0387/08) į mano klausimą dėl moduliavimo įvedimo naujosiose valstybėse narėse Komisija tvirtina, kad 2012 m. tiesioginės išmokos (įvedus moduliavimą) senosiose ir naujosiose valstybėse narėse bus vienodos ir sieks 87 proc. didžiausio išmokų tarifo.

Deja, išmokų už hektarą dirbamos žemės dydis nebus vienodas, nors iki 2012 m. gamybos sąnaudos naujosiose ir senosiose valstybėse narėse bus beveik vienodos.

Kada bus suvienodintas paramos dydis už hektarą naujosiose ir senosiose valstybėse narėse?

 
  
 

Atsieta parama pagrįsta ankstesnių laikotarpių arba regionų gamybos 15-oje ES valstybių narių atskaitos duomenimis ir patikimiausiais 10-ies ES valstybių narių duomenimis, dėl kurių sutarta Stojimo sutartyje. Todėl skiriasi ne tik tiesioginės paramos išmokų dydis senosiose ir naujosiose valstybėse narėse, bet ir visose valstybėse narėse, taip pat regionuose ir atskiruose ūkiuose (priklausomai nuo pasirinkto atsietų išmokų skaičiavimo modelio).

Padėties patikrinimo metu atliktas poveikio vertinimas parodė, kad vienodo dydžio išmokos visoms 27 valstybėms narėms nepagerintų iš esmės „nevienodo“ išmokų paskirstymo ūkiams, o tik sukeltų didelio masto biudžeto perskirstymą tarp valstybių narių. Be to, tai iškreiptų žemės ūkio sektoriaus ir kitų ekonomikos sektorių pajamų santykį, nes žemės ūkio pajamos 12-oje ES valstybių narių po ES plėtros augo sparčiau.

Vis dėlto pasiūlymas dėl Padėties patikrinimo palengvina veiksmus siekiant vienodesnio paramos dydžio atskiroje valstybėje narėje, nes paramos perskirstymas, kurį reikštų toks pasiūlymas, kiekvienoje valstybėje narėje galėtų būti nukreipiamas remiantis objektyvesniais kriterijais. Vis dėlto bet koks didesnis lėšų perskirstymas tarp valstybių narių gali būti svarstomas atsižvelgiant į biudžeto peržiūrą ir bendrą skiriamą finansavimą, o ne tik į tiesioginės paramos finansavimą.

 

Klausimą Nr. 70 pateikė Silvia-Adriana Žicću (H-0524/08)
 Tema: ES drėkinimo sistemos
 

Klimato kaita jau daro poveikį visoms ES valstybėms narėms. Ateinančiais metais Europos Sąjunga turės įstengti veiksmingai kovoti su jos padariniais ir prisiderinti prie naujų klimato sąlygų. Ypač pietuose ir rytuose esančios valstybės narės nuolat kentės dėl sausros, karštų oro masių ir žemės ūkio regionų virtimo dykumomis. Poveikis maistinių kultūrų pasėliams bus niokojantis. Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad ateityje truks vandens, ypač geriamojo vandens.

Ar Komisija gali išdėstyti, kokias priemones ji turi omenyje, numatydama kurti veiksmingą drėkinimo sistemą, leidžiančią minėtose valstybėse narėse plėtoti našų žemės ūkį, kuris ir išmaitintų tų regionų gyventojus, ir užtikrintų žemės ūkio produkcijos eksportą į trečiąsias šalis? Ar Komisija gali paaiškinti, kokie Bendrijos fondai yra skirti tokioms priemonėms finansuoti, ir pateikti informaciją dėl tolesnės ES politikos, susijusios su žemės ūkio naudmenų drėkinimu.

 
  
 

Bendroji žemės ūkio politika jau siūlo finansinę paramą, skirtą skatinti keisti ūkininkavimo metodus žemės ūkyje. Tai susiję, pvz., su senų drėkinimo sistemų keitimu naujomis sistemomis, kurios leidžia suvartoti mažiau vandens, ariamos žemės pavertimu pievomis, esamiems pasėliams būtino vandens kiekio mažinimu ir vandens saugyklų ar kitos įrangos kūrimu. Ši parama skiriama ypač žemės ūkyje įgyvendinant aplinkosaugos priemones ir remiant investicijas.

Be to, neseniai Komisija pateikė pasiūlymų persvarstyti 2003 m. Bendrosios žemės ūkio politikos reformą, tiksliau vadinamuosius pasiūlymus dėl Padėties patikrinimo. Kai kurios siūlomos priemonės padėtų atsižvelgti į susirūpinimą vandens kokybe. Pasiūlytas naujas gerų žemės ūkio ir aplinkosaugos sąlygų standartas reikalaus laikytis patvirtinimo procedūrų, kurios būtinos naudojant vandenį drėkinimui. Pasiūlymas iki 2013 m. padidinti privalomą moduliavimą iki 13 proc. užtikrintų naujų lėšų kaimo plėtros programų, inter alia, susijusių su vandens išteklių valdymu, vykdymą. Be to, Komisija atkreipia gerbiamosios narės dėmesį į tai, kad kalbant apie sausras 2007 m. liepos mėn. Komisija priėmė Komunikatą dėl vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje sprendimo, kuriame pabrėžiamos pagrindinės politinės būsimų veiksmų gairės. Šiame komunikate pabrėžiamos svarbios vandens taupymo ES galimybės ir būtinybė išnaudoti šias galimybes prieš svarstant sprendimą papildomai teikti vandenį. Tai galioja žemės ūkio veiklai ir ypač drėkinimui, kur patobulintos drėkinimo technologijos ir veiklos metodai, taip pat išplėsti drėkinimo tinklai galėtų sutaupyti didelį kiekį vandens. Komisija pasirengusi iki 2008 m. pabaigos priimti tolesnių veiksmų ataskaitą dėl Komunikato.

 

Klausimą Nr. 71 pateikė Marian Harkin (H-0429/08)
 Tema: Europos savanoriškos veiklos metai
 

Ar Komisija sutinka, kad 2011 m. paskelbti Europos savanoriškos veiklos metais būtų ideali išeitis Komisijai suteikti tikslinę paramą visiems ES savanoriams atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei 100 mln. europiečių kasmet tampa savanoriais ir kad savanoriška veikla skatina kartų solidarumą, kultūrų dialogą ir socialinę sanglaudą, kurie yra ES vertybių ir tikslų dalis, kaip įtvirtinta Sutartyse?

 
  
 

Komisija gerai suvokia Europos savanoriškos veiklos svarbą ir jos vertingą įnašą į socialinę sanglaudą, aktyvų europinį pilietiškumą, tarptautinį solidarumą, kultūrų dialogą ir daugelį kitų procesų.

Komisija atidžiai stebėjo Parlamento, Regionų komiteto ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto keleto paskutinių mėnesių darbą savanoriškos veiklos srityje.

Ypač gerbiamosios narės parengtas pranešimas dėl savanoriškos veiklos naudos ekonominei ir socialinei sanglaudai yra svarbus žingsnis remiant savanorišką veiklą Europos Sąjungoje ir šiame pranešime pateikiama labai naudingos informacijos. Komisija visiškai pritaria savanoriškos veiklos svarbai skatinant socialinę įtrauktį, ją vykdant per neinstitucionalizuotą ir neformalų švietimą, kaip pabrėžiama pranešime.

Komisija pradės tyrimą dėl savanoriškos veiklos Europos Sąjungoje, kuriame bus nušviečiama padėtis šioje srityje ir pateikiami kritiški klausimai ir ES laukiantys iššūkiai šioje srityje, siekiant padėti politiką formuojantiems asmenims nustatyti, kaip geriausia veikti ir kokios galėtų būti tolesnės iniciatyvos Europos lygmeniu.

Remdamasi minėto tyrimo rezultatais, Komisija svarstys, kokių iniciatyvų būtų geriausia imtis savanoriškos veiklos srityje, įskaitant apmastymus dėl galimybės ateityje paskelbti Europos savanoriškos veiklos metus.

 

Klausimą Nr. 72 pateikė Avril Doyle (H-0446/08)
 Tema: Daug energijos vartojantys pramonės sektoriai, kuriems ES Emisijos leidimų prekybos sistemoje (ES LPS) gresia anglies dvideginio nutekėjimo rizika
 

2008 m. sausio 23 d. Europos Komisija pasiūlė plataus masto pasiūlymų paketą, kuris leis įvykdyti plataus užmojo Europos Sąjungos įsipareigojimus kovoti su klimato kaita ir skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą iki 2020 m. ir vėliau. Pagrindinis strategijos tikslas – stiprinti ir plėsti ES Emisijos leidimų prekybos sistemą (ES LPS), t. y. pagrindinę ES priemonę, skirtą rentabiliai mažinti išmetamų teršalų kiekį.

Priėmus tarptautinį susitarimą, anglies dvideginio nutekėjimo rizika iš tiesų galėtų būti nedidelė. Vis dėlto toks susitarimas dar nepriimtas.

Reikia daugiau informacijos siekiant nustatyti, kokiems daug energijos vartojantiems pramonės sektoriams labiausiai grėstų anglies dvideginio nutekėjimo rizika. Šiuo tikslu Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas dabar renka atsakymus į klausimyną, kuris buvo išsiųstas įvairioms į ES LPS įtrauktoms pramonės šakoms.

Ar atsižvelgiant į susirūpinimo šia problema mastą Komisijos narys galėtų apibūdinti šiandien pasiektą pažangą ir nurodyti preliminarius rezultatus, kuriais jis galbūt galėtų su mumis pasidalinti?

Kada Europos Parlamentas gali tikėtis išsamios ataskaitos apie Komisijos gautus rezultatus?

 
  
 

Pagrindinis Komisijos tikslas yra pasiekti, kad būtų patvirtintas plataus užmojo ir išsamus tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos laikotarpiui po 2012 m., kai nustos galioti šiuo metu galiojantys Kioto įsipareigojimai. Nepasirašius tarptautinio susitarimo, tam tikri daug energijos vartojantys pramonės sektoriai gali perkelti gamybą už Europos ribų, o tai gali padidinti pasaulinį išmetamą teršalų kiekį (anglies dvideginio nutekėjimą).

Šiuo metu Komisija negali tiksliai nustatyti sektorių ir (arba) jų dalių, kuriems gresia anglies dvideginio nutekėjimo rizika. Ši užduotis turi būti atlikta atsižvelgiant į visus objektyvius ir svarbius kriterijus, ypač susijusių sektorių gebėjimą įskaičiuoti būtinas išlaidas, susijusias su naujomis Emisijos leidimų prekybos sistemą (LPS) taisyklėmis, į produktų kainas ir kartu neperleisti didelės rinkos dalies ne Bendrijoje esantiems įrenginiams, šių sektorių gebėjimą toliau mažinti išmetamų teršalų kiekį ir klimato kaitos politiką, įgyvendintą valstybėse, kuriose vykdo veiklą konkuruojančios įmonės.

Todėl Komisija svarsto šį klausimą ir siūlo nustatyti sektorius arba jų dalis, kuriems vėliausiai iki 2010 m. gresia ypač didelė anglies dvideginio nutekėjimo rizika.

Komisija įvertins šių daug energijos vartojančių pramonės sektorių padėtį, remdamasi tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos arba kitų sektorinių susitarimų, kurie galbūt buvo pasirašyti, rezultatais. Remdamasi šiuo vertinimu, ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio mėn. Komisija pateiks ataskaitą Parlamentui ir Tarybai ir prireikus pasiūlys kitas papildomas priemones. Tokioms priemonėms gali būti priskiriamas nemokamai suteikiamų leidimų skaičiaus koregavimas, importuotojų įtraukimas į LPS arba šių priemonių derinys.

Komisija jau pradėjo konkretų darbą anglies dvideginio nutekėjimo klausimu. Remdamasi atsakymais į klausimyną, kuris buvo išsiųstas Europos pramonės asociacijoms, Komisija gavo duomenų, kuriuos dabar būtina išsamiai ištirti ir kuriems šiuo metu kuriama analitinė sistema.

Komisijos darbo šioje srityje tikslas yra įvertinti anglies dvideginio nutekėjimo riziką atsižvelgiant į kriterijus, pateiktus Komisijos pasiūlyme dėl direktyvos, iš dalies keičiančios LPS Direktyvą. Kai tik bus gauti svarbūs rezultatai, Komisija vėl informuos suinteresuotas šalis apie savo darbo rezultatus, kaip tai buvo daroma 2008 m. balandžio 11 d. susitikime. Preliminariai toks susitikimas numatomas 2008 m. rugsėjo mėn. pabaigoje.

Komisija taip pat informuos Parlamentą ir Tarybą apie pasiektą pažangą ir rezultatus, pasiektus vykdant šį darbą, kad iki 2008 m. pabaigos būtų patvirtintas susitarimas dėl Energetikos ir klimato kaitos pasiūlymų paketo.

Vis dėlto šiame darbo etape Komisija neketina parengti oficialios ataskaitos dėl preliminarių vykdomo darbo rezultatų.

 

Klausimą Nr. 73 pateikė Manolis Mavrommatis (H-0464/08)
 Tema: „EuroNews“ sėkmė Komisijos paskelbtame paraiškų teikimo konkurse dėl tarptautinio televizijos kanalo arabų kalba
 

Remiantis interviu, kurį 2007 m. birželio mėn. Ispanijos laikraščiui davė „EuroNews“ valdytojas Philippe Cayla, „EuroNews“ laimėjo Komisijos paskelbtą paraiškų teikimo konkursą dėl tarptautinio televizijos naujienų kanalo arabų kalba, kuris turėtų būti transliuojamas 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę.

Ar Komisija gali pasakyti, kurios televizijos bendrovės dalyvavo paraiškų teikimo konkurse ir kokie buvo atrankos kriterijai? Ar Komisija taip pat ketina tęsti televizijos naujienų kanalų kitomis Europos kalbomis kūrimo finansavimą? Kokiais kriterijais bus nustatomas eiliškumas, pagal kurį bus pasirenkamos kalbos?

 
  
 

Remiantis Finansiniu reglamentu, paraiškų konkurso dėl tarptautinio televizijos kanalo arabų kalba kūrimo sąlygos (įskaitant pašalinimo, atrankos ir išrinkimo kriterijus) buvo paskelbtos Oficialiajame leidinyje(1), o atrankos procedūros rezultatai paskelbti Oficialiajame leidinyje(2).

Šiuo metu neketinama kurti televizijos naujienų kanalų kitomis Europos kalbomis.

 
 

(1) OL S 134-163977, 2007 7 14.
(2) OL S 30-039418, 2007 2 13.

 

Klausimą Nr. 74 pateikė Sarah Ludford (H-0468/08)
 Tema: Jungtinės Karalystės civilinių partnerysčių nepripažinimas Prancūzijoje ir Prancūzijos civilinių partnerysčių nepripažinimas Jungtinėje Karalystėje
 

Remiantis piliečių pateikta informacija, Prancūzijos valdžios institucijos nepripažįsta Jungtinės Karalystės civilinių partnerysčių ir netgi Prancūzijos civilinei partnerystei (pranc. Pacte civil de solidarité, PACS) prilygstančių partnerysčių. Be to, poros, įregistruotos kaip civiliniai partneriai Jungtinėje Karalystėje, negali persikelti į Prancūziją ir prisijungti prie PACS, nes joms reikia pažymos apie užsienio teisės normas (pranc. certificat de coutume), kurioje būtų nurodyta, kad jie nėra sudarę civilinės partnerystės ar PACS ir nėra vedę Jungtinėje Karalystėje. Vieno iš civilinių partnerių mirties atveju Prancūzijos valdžios institucijos našlį apmokestina 60 proc. mokesčiu ir pagal Prancūzijos įstatymus jis neturi jokių teisių. Jei Prancūzijos pilietis pageidauja sudaryti PACS su Jungtinės Karalystės piliečiu Prancūzijos ambasadoje Londone, certificat de coutume nereikalaujama netgi tada, jeigu šie asmenys jau sudarę civilinę partnerystę Jungtinėje Karalystėje. Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 25 straipsnyje taip pat nurodyta, kad Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje esančių asmenų atžvilgiu turėtų būti taikomas vienodo požiūrio principas, jei šie asmenys yra vienodoje situacijoje.

Ar Komisija nemano, kad tokia padėtis kliudo laisvam piliečių bei jų šeimų judėjimui ir kad šie skirtingi reikalavimai, susiję su certificat de coutume ir mokesčių įstatymais, diskriminuoja dėl seksualinės orientacijos. Kokių veiksmų imsis Komisija, siekdama išspęsti šią problemą? Ar ji prašys susijusių valstybių narių taikyti abipusio tokių sutarčių pripažinimo praktiką siekiant užtikrinti laisvą ES piliečių judėjimą?

 
  
 

Gerbiamoji narė atkreipia Komisijos dėmesį į sunkumus, patiriamus dėl to, kad Prancūzijos valdžios institucijos nepripažįsta Jungtinės Karalystės civilinių partnerysčių kaip lygiaverčių santuokai arba PACS(1).

Abipusis pripažinimas šeimos teisės srityje – iš tiesų svarbus Komisijos tikslas. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo(2) (Reglamentas „Briuselis IIa“) šiuo metu yra pagrindinė teisinė priemonė, susijusi su abipusio pripažinimo klausimais šeimos teisės srityje. Reglamentas „Briuselis IIa“ užtikrina abipusį kai kurių nutarčių dėl skyrybų, gyvenimo skyrium ir santuokos panaikinimo pripažinimą.

Vis dėlto nėra Bendrijos įstatymų, kurie visoje Europos Sąjungoje užtikrintų santuokų arba tos pačios lyties civilinių partnerysčių pripažinimą. Todėl Komisija neįgaliota svarstyti, ar vedę poros ir civilinę partnerystę sudarę poros yra skirtingai vertinamos.

Kai kuriose valstybėse narėse pastebėti skirtumai, susiję su jų požiūriu į kitose valstybėse narėse sudarytas civilines partnerystes ir jų poveikį mokesčiams, atsirado dėl to, kad nėra vienodų taisyklių, pagal kurias pripažįstamos santuokos ir civilinės partnerystės Europos Sąjungoje.

Europos Bendrija neturi jokių įgaliojimų priimti įstatymą, susijusį su civilinės padėties klausimais, kurie daro tiesioginį poveikį Europos piliečiams jų kasdieniame gyvenime. Komisija neturi teisinio pagrindo veikti šioje srityje, kol Bendrijai nesuteikti papildomi įgaliojimai.

Vis dėlto Komisija pradėjo lyginamąjį civilinės metrikacijos įrašų tyrimą, siekdama nustatyti šių įrašų abipusio pripažinimo būtinybę, kurią lemia padidėjęs piliečių judumas Europos Sąjungoje. Šiuo metu šią sritį reglamentuoja valstybių narių įstatymai ir tarptautiniai susitarimai. Šiuo lyginamuoju tyrimu siekiama pateikti valstybių narių teisės ir šios srities praktikos apžvalgą, kad būtų nustatytos praktinės problemos, su kuriomis susiduria piliečiai, ir galimi šių problemų sprendimai. Tikimasi, kad šis išsamus tyrimas bus baigtas 2008 m. Tyrimas suteiks Komisijai tvirtą pagrindą vertinant galimas priemones, kurias būtų galima įgyvendinti Europos Sąjungos lygmeniu siekiant gerinti abipusį civilinės metrikacijos įrašų pripažinimą. Tai daroma siekiant užtikrinti, kad abipusio pripažinimo trūkumas minėtiems asmenims nesukeltų nepageidaujamų asmeninių ir finansinių padarinių.

 
 

(1) Civilinis solidarumo paktas (pranc., Pacte Civil de Solidarité).
(2) OL L 338, 2003 12 23.

 

Klausimą Nr. 75 pateikė Dimitrios Papadimoulis (H-0473/08)
 Tema: Kainų nustatymas bendrovių viduje – mokesčių administratoriaus teisės
 

Graikijos vartotojų nuomone, bendroji rinka visiškai nepasiteisino derinant kainas, ypač pagrindinių vartojimo prekių kainas. Daugelį metų Graikijos vartojimo prekių indeksas buvo vienas iš didžiausių tarp 15 ES valstybių narių ir daug didesnis nei Bendrijos vidurkis. Pastaruoju metu vartotojų apsaugos centras atliko 86 kasdieninio vartojimo prekių kainų tyrimą to paties prekybos tinklo parduotuvėse Berlyne ir Tesalonikuose. Tyrimas parodė, kad kainos Tesalonikų parduotuvėje buvo vidutiniškai 32,57 proc. didesnės nei Berlyne, o daugelio produktų kainos buvo didesnės 100 proc.

Kokių galimybių turi Graikijos Vyriausybė sumažinti kainoms iki ES lygio atsižvelgiant į nevaldomo kainų nustatymo atvejus bendrovių viduje? Kokių priemonių Vyriausybė turi imtis, siekdama panaikinti nevaldomą kainų apskaičiavimą bendrovių viduje? Ar valstybių narių mokesčių administratoriai yra įgalioti nagrinėti klaidingus duomenis, kuriuos bendrovės pateikia a) prekybos bendrovių viduje atveju ir b) pagrindinių vartojimo prekių importo bendrovių atveju, kai buvo nustatytos akivaizdžiai nepriimtinos produktų kainos atsižvelgiant į kainas kitose valstybėse narėse?

 
  
 

Pagrindinis EB konkurencingumo politikos tikslas – užtikrinti geresnį rinkų veikimą siekiant naudos ES vartotojams. Komisija glaudžiai bendradarbiauja su visų valstybių narių Nacionalinėmis konkurencijos tarnybomis (NKT) dėl EB konkurencijos taisyklių (pagal Tarybos reglamente (EB) Nr. 1/2003 nustatytą tvarką) taikymo užtikrinant, kad rinkos veiktų vartotojų naudai. Tyrimas pradedamas, jei konkurencijai tariamai prieštaraujanti praktika grindžiama teisiniais ir ekonominiais argumentais.

Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kainų skirtumai įvairiose valstybėse narėse nebūtinai susiję su nepakankamu konkurencijos taisyklių taikymu. Iš tiesų kainos nustatymui didelį poveikį gali daryti keletas pagrindinių veiksnių. Pastebėti kainų skirtumai gali atsirasti dėl pasiūlos lemiamų veiksnių derinio ES ir pasauliniu mastu (struktūrinė plėtra, klimato sąlygos ir pan.) ir paklausos lemiamų veiksnių (didėjantis žaliavų poreikis pasauliniu mastu, dietinio maitinimosi įpročių pokyčiai, naujųjų rinkų kilimas ir pan.) arba dėl mažmeninės prekybos ir paskirstymo sektoriaus veikimo tam tikroje valstybėje narėje. Tokiems veiksniams priklauso, pvz., vartotojų įpročiai susijusiose rinkose, galimybė prekiauti tam tikromis prekėmis arba paslaugomis (išlaidos infrastruktūrai, žmogiškieji ištekliai ir pan.).

Nacionalinės konkurencijos tarnybos turi geras sąlygas nagrinėti klausimus, ypač susijusius su mažmeninės prekybos sektoriaus ir (arba) maisto tiekimo grandinės veikimu jų teritorijoje. Didėjančių vartojimo prekių kainų poveikį ypač galima sušvelninti kiekvienos valstybės narės mažmeninės prekybos sektoriuje užtikrinant pakankamą konkurencijos lygį, taip pat mažinant nepagrįstą reglamentavimą, kuris vartotojų nenaudai gali riboti konkurenciją.

EB konkurencijos taisyklės draudžia konkuruojančių bendrovių susitarimus, kuriais siekiama riboti arba panaikinti tarpusavio konkurenciją nustatant kainas, sumažinant gamybos apimtis, pasidalijant rinkas, išskiriant vartotojų grupes ar teritorijas, susitariant dėl pasiūlymų teikimo arba taikant šių konkurencijos pažeidimų derinį. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovių viduje vykdoma praktika gali iškraipyti konkurenciją (ir ypač mažmenines kainas) konkurencijos taisyklės draudžia konkurenciją mažinančią verslo praktiką, kurią dominuojanti bendrovė gali naudoti, siekdama išsaugoti ar sustiprinti savo padėtį rinkoje. Atsižvelgiant į tai, nustatant kainą, kuri yra per didelė palyginti su konkretaus produkto (-ų) ekonomine verte (besaikė arba išnaudotojiška kainodara), sukuriama tam tikra piktnaudžiavimo veikos forma.

Komisija toliau stebi palyginamojo kainų lygio raidą. Vartojimo prekių kainų lygis ir skirtumai valstybėse narėse taip pat stebimi kasmetėje Vartotojų rinkų rezultatų suvestinėje. Pirmasis Rezultatų suvestinės numeris buvo paskelbtas 2008 m. pradžioje ir toliau Rezultatų suvestinė bus leidžiama kasmet. Kai kurie kainų skirtumai, ypač prekyboje neparduodamų prekių ir paslaugų grupėje, gali atsirasti dėl skirtingų pajamų valstybėse narėse. Vis dėlto, ypatingai reikšmingi skirtumai tarp valstybių narių taip pat gali reikšti kruopštaus nagrinėjimo būtinybę.

Komisijos Bendrosios rinkos apžvalgoje mažmeninė prekyba nurodoma kaip vienas iš sektorių, kuriuose pateisinama nuodugni rinkos stebėsena atsižvelgiant į svarbų jos vaidmenį vartotojų ir tiekimo rinkoms, taip pat į dabartinį jos susiskaidymo lygį. Bus parengta stebėsenos ataskaita už 2009 m. siekiant išnagrinėti galimas priežastis, kodėl vartotojų ir tiekėjų požiūriu tinkamai neveikia mažmeninė prekyba.

2008 m. gegužės 20 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl kylančių maisto produktų kainų klausimo sprendimo – Nurodymų dėl ES veiksmų(1). Jame siūloma keletas iniciatyvų, skirtų sušvelninti ES padidėjusių maisto produktų kainų poveikį, ypač stebėti kainų pokyčius, pertvarkyti Bendrųjų žemės ūkio politiką (BŽŪP), padėti labiausiai skurstantiems asmenims, tirti, kaip veikia maisto tiekimo grandinė. Komisija sudarys darbo grupę, tirsiančią, kaip veikia maisto tiekimo grandinė, įskaitant koncentraciją ir rinkos segmentaciją ES mažmeninės prekybos maistu ir maisto platinimo sektoriuose.

 
 

(1) http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2008:0321:FIN:LT:PDF

 

Klausimą Nr. 76 pateikė Jana Hybįškovį (H-0477/08)
 Tema: Teroristinės „Al-Aqsa“ žiniasklaidos transliavimas Europos palydovinės televizijos paslaugų teikėjų palydovais
 

Hamas, kurią 2003 m. rugsėjo mėn. Europos Sąjunga pripažino teroristine organizacija, Hezbollah televizijos „Al-Manar“ pavyzdžiu įkūrė „Al-Aqsa“ televiziją. Remiantis dažnais spaudos pranešimais, „Al-Aqsa“ televizijos vaikų programose naudojami į Disnėjaus animacinių filmų personažus panašūs veikėjai, skatinantys vaikus siekti tapti savižudžiais sprogdintojais.

Ar Komisija žino, kad Europos palydovinės televizijos paslaugų teikėjas „Eutelsat“ „Al-Aqsa“ programą transliuoja „Atlantic Bird 4“ palydovu, kurį „Eutelsat“ nuomoja Jordanijos palydovinės televizijos paslaugų teikėjui „Noorsat“? Kokių veiksmų ėmėsi Komisija, siekdama uždrausti „Eutelsat“ transliuoti „Al-Aqsa“ televiziją? Ar Komisija iškėlė šį klausimą Prancūzijos Aukščiausioje garso ir vaizdo žiniasklaidos taryboje (pranc. Conseil Supérieur de l’Audiovisuel, CSA)?

 
 

Klausimą Nr. 77 pateikė Frédérique Ries (H-0485/08)
 Tema: Europos palydovo pajėgumų naudojimas teroristinei „Al-Aqsa“ žiniasklaidai
 

Atsakydama į klausimą E-1666/08, Taryba atkreipė dėmesį, kad ji „taip pat yra […] susirūpinusi vienos iš valstybių narių jurisdikcijai priklausančiomis neapykantą kurstančiomis transliacijomis“. Hamas televizijos stotis „Al-Aqsa“ naudojasi Prancūzijos bendrovei „Eutelsat“ priklausančiu Europos palydovu „Atlantic Bird 4“, kurį „Eutelsat“ nuomoja Jordanijos palydovinės televizijos paslaugų teikėjui Noorsat, siekdama kurstyti smurtą ir neapykantą, taip pat pateisinti terorizmą Europoje ir už jos ribų. Kaip ir Hezbollah televizijoje „Al-Manar“, „Al-Aqsa“ programose vaikai aprengiami savižudžiais sprogdintojais ir pateikiami kaip didvyriai. Viename iš programų segmentų populiarus kiškio personažas Assudas propaguoja kankinio mirtį ir savižudžių sprogdintojų išpuolius kaip kiekvieno laidai skambinančio vaiko idealų tikslą. Kitame programų segmente animacinis personažas sako, kad jis „atsikąs ir suvalgys“ danus, nes Danijos laikraštis išspausdino politinio turinio karikatūras, kurios jam nepatiko. Laidoje kiškis Assudas kalba telefonu su asmeniu, kuris sako „sugebėsiąs nužudyti“ karikatūrų kūrėją, o Assudas pašnekovui nuoširdžiai pritaria.

Kokių priemonių ketina imtis Komisija, siekdama uždrausti transliuoti „Al-Aqsa“ televiziją naudojant Europos palydovo pajėgumus? Ar atsižvelgiant į smurtą kurstančių ir teroristinių transliacijų per „Al-Manar“ ir „Al-Aqsa“ panašumą tai neprilygsta persvarstytos Televizijos be sienų direktyvos (Direktyva 2007/65/EB(1)) 3b straipsnio nuostatų („neapykantos kurstymas“) pažeidimui, kaip tai buvo „Al-Manar“ atveju?

 
  
 

Komisija pritaria gerbiamųjų narių susirūpinimui dėl vienos valstybės narės jurisdikcijai priklausančių programų, kuriose kurstoma neapykanta. Ji aktyviai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ir skatina jų tarpusavio bendradarbiavimą siekdama užtikrinti visišką Bendrijos teisės taikymą šioje ypač jautrioje srityje.

Direktyvos 89/552/EEB 22a straipsnyje draudžiama transliuoti programas, kurstančias rasinę, lyčių, religinę ar tautinę neapykantą. Taip pat būtina prisiminti, kad teisė į saviraiškos laisvę − demokratinės ir pliuralistinės visuomenės pagrindas.

Komisija žino, kad „Al-Aqsa“ televizija transliuojama „Atlantic Bird 4“ palydovu, priklausančiu Prancūzijoje įsisteigusiam transliuotojui „Eutelsat“. Vis dėlto Komisija iki šiol negavo jokių oficialių nusiskundimų dėl programų, transliuojamų per „Al-Aqsa“ televiziją.

Jei ne ES įsisteigęs transliuotojas patenka valstybės narės jurisdikcijon dėl Direktyvoje nustatytų kriterijų, visų pirma atitinkamos šalies valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad šio transliuotojo transliacijos atitiktų Direktyvos taisykles, ypač draudimą kurstyti rasinę, lyčių, religinę ar tautinę neapykantą. Vadinasi, pirmasis reikalavimas, priklausantis Prancūzijos reguliavimo institucijos, Aukščiausiosios garso ir vaizdo žiniasklaidos tarybos (pranc. Conseil Supérieur de l’Audiovisuel, CSA) kompetencijai, yra stebėti, ar „Al-Aqsa“ televizijos transliuojamose programose kurstoma neapykanta, ir imtis reikiamų priemonių. Kitaip nei „Al-Manar“ televizijos kanalo atveju, remiantis CSA atliktu vertinimu, nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima visiškai uždrausti „Al-Aqsa“ kanalą. Iki šiol Komisija neturi pagrindo abejoti CSA atliktu vertinimu.

Atsižvelgdama ypač į poveikį, kurį vienos valstybės narės reguliavimo institucijos vertinimas gali daryti kitoms valstybėms narėms, Komisija ėmėsi veiksmų užtikrinti vaisingą ir veiksmingą valstybių narių reguliavimo institucijų bendradarbiavimą ir rengia susitikimus, kuriuose reguliavimo institucijos keičiasi informacija. Kalbant apie Prancūzijos reguliavimo institucijos paskelbtą draudimą transliuoti „Al-Manar“ programas, Komisija ypač atkreipia dėmesį į 2005 m. kovo mėn. vykusį susitikimą, kuriam pirmininkavo Komisijos narys, atsakingas už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą.

Komisija iškels „Al-Aqsa“ televizijos klausimą valstybių narių reguliavimo institucijų susitikime, kuris įvyks iki 2008 m. vasaros atostogų, ir vėliau informuos gerbiamąjį narį apie susitikimo rezultatus.

 
 

(1) OL L 332, 2007 12 18, p. 27.

 

Klausimą Nr. 78 pateikė Nickolay Mladenov (H-0480/08)
 Tema: Birželio 2–3 d. ES ir Egipto pakomitečio „Politiniai klausimai: Žmogaus teisės ir demokratija“ posėdžio rezultatai dėl „Al-Manar“
 

ES ir Egipto veiksmų plane Egiptas įsipareigoja „bendradarbiauti kovoje su bet kokiomis diskriminavimo, nepakantumo, rasizmo ir ksenofobijos apraiškomis ir ypač su religinę, rasinę ar tautinę neapykantą kurstančiais ir šmeižikiškais pasisakymais“. Egipto valstybinis „Nilesat“ palydovas toliau Europoje transliuoja Hezbollah palydovinės televizijos kanalą „Al-Manar“, taip leisdamas neapykantą ir terorizmą kurstantiems pranešimams pasiekti Europą. Komisija atsakyme į klausimą H-0246/08(1) atkreipė dėmesį į tai, kad pakomitetis „Politiniai klausimai: Žmogaus teisės ir demokratija” yra tinkamas mechanizmas kelti klausimams, susijusiems su kova su rasizmu ir ksenofobija. Pakomitečio posėdis vyko birželio 2–3 d. Briuselyje.

Ar Komisija gali pasakyti, ar buvo svarstomas „Al-Manar“ klausimas ir kaip, taip pat dėl kokių veiksmų buvo sutarta su Egiptu dėl „Al-Manar“ atsižvelgiant į ES ir Egipto veiksmų plane įtvirtintus Egipto įsipareigojimus bendradarbiauti „kovojant su bet kokiomis diskriminavimo, nepakantumo, rasizmo ir ksenofobijos apraiškomis“.

 
 
 

(1) Atsakymas raštu, 2008 4 22.

 

Klausimą Nr. 79 pateikė Rumiana Jeleva (H-0491/08)
 Tema: Birželio 2–3 d. ES ir Egipto pakomitečio „Politiniai klausimai: Žmogaus teisės ir demokratija“ posėdžio rezultatai dėl „Al-Manar“
 

Pripažinus, kad Hezbollah televizijos stoties „Al-Manar“ programų, kurstančių neapykantą ir smurtą, turinys prieštarauja Televizijos be sienų direktyvos 2007/65/EB(1) 3b straipsnio (ankstesnis 22a straipsnis) nuostatoms, visi Europos palydovinės televizijos transliuotojai nutraukė šio kanalo transliacijas. „Al-Manar“ transliavimas „Nilesat“ palydovu taip pat prieštarauja ES ir Egipto veiksmų plane įtvirtintiems Egipto įsipareigojimams, susijusiems su kova su bet kokiomis diskriminavimo, nepakantumo, rasizmo ir ksenofobijos apraiškomis ir skatinimu gerbti religijas ir kultūras.

Kaip Komisija iškėlė „Al-Manar“ klausimą per pakomitečio posėdį ir kaip Komisija ketina nutraukti neapykantą ir terorizmą kurstančių pranešimų transliavimą „Al-Manar“ kanalu Europoje, vykdomą pasitelkiant ne Europos palydovinės televizijos transliuotojus?

 
  
 

Suburti pirmąjį istorijoje pakomitetį politiniams klausimams buvo svarbiausias pasiekimas gilinant politinius ryšius su Egiptu ir kuriant pasitikėjimą politinio dialogo procesu, kurio metu Komisija taip pat konstruktyviai kels abiems pusėms svarbius klausimus, vadovaudamasi abipusiu pasitikėjimu ir pagarba.

Komisija pritaria gerbiamųjų narių susirūpinimui, kad minėtos televizijos stoties transliacijų turinys gali prilygti neapykantos kurstymui. ES ir Egipto pakomitetis politiniams klausimams iš tiesų yra tinkamas mechanizmas kelti klausimams, susijusiems su kova su rasizmu, ksenofobija ir nepakantumu. Šiems klausimams priskiriami ES ir Egipto veiksmų plane įtvirtinti įsipareigojimai „stiprinti žiniasklaidos vaidmenį kovojant su ksenofobija ir religiniu bei kultūriniu diskriminavimu“ ir raginimu žiniasklaidai „šiuo atžvilgiu suvokti savo atsakomybę“.

Vis dėlto atsižvelgiant į daugelį kitų neatidėliotinai svarstytinų politinių ir žmogaus teisių klausimų, taip pat atsižvelgiant į ES patvirtintus šio dialogo prioritetus kartu su valstybėmis narėmis buvo nuspręsta, kad šiame pirmajame pakomitečio posėdyje dar nebus aptariamas neapykantos kurstymas žiniasklaidoje.

Komisija, žinoma, toliau daug dėmesio skirs šiam klausimui ir galbūt iškels šį klausimą kitomis aplinkybėmis per nuolatinį ES ir Egipto politinį dialogą.

 
 

(1) OL L 332, 2007 12 18, p. 27.

 

Klausimą Nr. 80 pateikė Costas Botopoulos (H-0481/08)
 Tema: Eurostato delegacijos vizitas Graikijoje
 

Pirmąją birželio mėn. savaitę Graikijos socialistų judėjimo (PASOK) Ekonomikos reikalų skyriaus atstovas Louka Katseli kreipėsi į Eurostato generalinio direktoriaus biurą, siekdamas surengti Graikijoje viešinčios Eurostato delegacijos ir pagrindinės opozicinės partijos narių susitikimą, kuriame pastarieji galėtų laiku susipažinti su Eurostato parengtu Graikijos ekonominės padėties vertinimu. Eurostato atstovas atmetė pasiūlymą ta dingstimi, kad vizitas yra išimtinai techninio pobūdžio, ir pažymėjo, kad delegacija susitiks tik su Vyriausybės nariais.

Ar Komisija pritaria Eurostato atsisakymui dalyvauti susitikime su pagrindine opozicine partija?

Ar nurodytos priežastys pagrįstos konkrečiomis Komisijos taisyklėmis ir praktika?

Ar Komisija mano, kad tokia praktika padeda siekti tikslo aktyviau skatinti skaidrumo principą ir vienodas galimybes visoms partijoms ir, žvelgiant plačiau, visiems Europos Sąjungos piliečiams gauti informaciją.

 
  
 

Komisija (Eurostatas) nuolat vykdo dialogą ir rengia metodologinio pobūdžio vizitus valstybėse narėse, siekdama su atitinkamomis valstybių narių institucijomis aptarti neišspręstus klausimus, susijusius su deficito, apie kurį buvo pranešta, kokybės rodikliais ir skolos statistiniais duomenimis. Šie vizitai vyksta atsižvelgiant į Tarybos reglamento (EB) Nr. 3605/93, kurį paskutinį kartą iš dalies pakeitė Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2103/2005, įgyvendinimą. Šių diskusijų ataskaita skelbiama Eurostato tinklalapyje nustatytu laiku, remiantis minėto tarybos reglamento nuostatomis.

Kalbant apie 2008 m. numatytą vizitą Graikijoje Komisija (Eurostatas) gali patvirtinti, kad 2008 m. birželio 3 d. į ją kreipėsi Graikijos socialistų judėjimo (PASOK) atstovas, prašydamas šiai politinei partijai leisti dalyvauti Eurostato delegacijos dialogą palaikančiuose susitikimuose su Graikijos valdžios institucijomis.

Atitinkamos Komisijos (Eurostato) tarnybos minėtam atstovui pranešė, kad sprendimą dėl valstybės narės delegacijos, dalyvaujančios tokiuose susitikimuose, sudėties priima atitinkamos valstybės narės institucijos.

Atsižvelgiant į tai Komisija (Eurostatas) patvirtina, kad ji visiškai remia skaidrumo ir vienodų galimybių visiems Europos Sąjungos piliečiams gauti informaciją principus, taip pat Komisija (Eurostatas) gali užtikrinti, kad remiantis šią sritį reglamentuojančiais galiojančiais teisės aktais galimybės būti išklausytoms atitinkamu būdu suteikiamos visoms susijusioms šalims.

 

Klausimą Nr. 81 pateikė Bogusław Sonik (H-0482/08)
 Tema: Sveikatos taisyklės, susijusios su gyvūninės kilmės šalutiniais produktais
 

Kas remiantis Europos Sąjungos teisės aktais ES valstybėje narėje (Lenkijoje) yra atsakingas už 1 kategorijos pavojingų medžiagų, pvz., mėsos ir kaulų miltų (pvz., apdorojamų negyvų gyvūnų arba galvijų šalutinių produktų), deginimo įmonių skyrimą ir eksploatavimą atsižvelgiant į 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002(1) , nustatantį sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms, ir 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/76/EB(2) dėl atliekų deginimo?

Ar Komisija gali paaiškinti „kompetentingos institucijos“ sąvoką, vartojamą šiuose teisės aktuose?

Kaip Komisija vertina Lenkijos įmonių, apdorojančių mėsą ir kaulų miltus (1 kategorijos atliekas), eksploatavimą 2005–2007 m. ir kokia yra dabartinė padėtis šiuo klausimu?

 
  
 

Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002(3) nustato išsamią gyvūninės kilmės šalutinių produktų, neskirtų vartoti žmonėms, surinkimo ir šalinimo taisyklių sistemą. Pagal šį reglamentą 1 kategorijos gyvūninės kilmės šalutinių produktų šalinimas gali būti vykdomas patvirtintoje deginimo įmonėje, kuri eksploatuojama remiantis Atliekų deginimo direktyvos nuostatomis.

Kiekviena valstybė narė privalo turėti šalinimo sistemą vietoje, kurioje galima tvarkyti valstybės narės teritorijoje susidarantį gyvūninės kilmės šalutinių produktų kiekį.

Deginimo įmonių valdytojai turi laikytis taikomų įstatymų reikalavimų, o valstybių narių kompetentingos institucijos privalo užtikrinti oficialią kontrolę.

Reglamente dėl gyvūninės kilmės šalutinių produktų kompetentinga institucija laikoma centrinė arba kita valstybės narės institucija, kuriai buvo suteikti įgaliojimai užtikrinti Reglamento laikymąsi.

Atliekų deginimo direktyva neapibrėžia kompetentingos institucijos sąvokos, tačiau apibūdina kai kurias jos užduotis. Direktyvoje reikalaujama, kad kompetentingos institucijos nagrinėtų paraiškas dėl naujų leidimų eksploatuoti atliekų deginimo ir bendro deginimo įmones. Kompetentingos institucijos atsako už leidimų išdavimą, įskaitant priemones, užtikrinančias, kad bus vykdomi Direktyvos reikalavimai, taip pat periodiškai iš naujo išnagrinėja ir prireikus atnaujina leidimo sąlygas. Kompetentingos institucijos taip pat imasi veiksmų, priverčiančių laikytis reikalavimų, jei įmonė neatitinka leidime nurodytų sąlygų, ypač dėl Direktyvoje nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių.

Todėl pačios valstybės narės turi nustatyti instituciją, atsakingą už tinkamą Bendrijos teisės aktų įgyvendinimą jų teritorijoje.

Nuo 2005 m. Komisijos veterinarijos inspekcijos tarnybos du kartus lankėsi Lenkijoje, kad galėtų įvertinti priemones, kurių ėmėsi Lenkijos institucijos, siekdamos tinkamai įgyvendinti taisykles, susijusias su gyvūninės kilmės šalutiniais produktais. Po antrojo vizito 2007 m. balandžio mėn. buvo prieita išvados, kad priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamą 1 kategorijos gyvūninės kilmės šalutinių produktų šalinimą, yra iš esmės patenkinamos.

 
 

(1) OL L 273, 2002 10 10, p. 1.
(2) OL L 332, 2000 12 28, p. 91.
(3) OL L 273, 2002 10 10.

 

Klausimą Nr. 82 pateikė Yiannakis Matsis (H-0487/08)
 Tema: Priemonės kainų kilimui pažaboti
 

Didėjantis kainų kilimas (infliacija), besitęsiantis spartus naftos ir kviečių kainų kilimas ir nesugebėjimas imtis tinkamų priemonių, galinčių padėti Europos piliečiams, valstybių šalių ekonomikai ir pačiai ES yra ypač keliantys nerimą procesai. Kokios ES politikos gairės stabdant naftos bei kviečių kainų kilimą ir gyvenimo išlaidų didėjimą valstybėse narėse apskritai? Ar numatytos konkrečios priemonės? Jei taip, kokios tos numatytos priemonės ir koks tikslus jų turinys?

 
 

Klausimą Nr. 83 pateikė Laima Liucija Andrikienė (H-0515/08)
 Tema: ES strategija sprendžiant didėjančių kuro ir maisto kainų klausimą
 

ES ir visas pasaulis susiduria su rimta maisto ir kuro krize. Ar Komisija kuria strategiją, skirtą naujiems iššūkiams, susijusiems su ES ir pasaulyje didėjančiomis kuro ir maisto kainomis, spręsti? Kokį poveikį daro šie procesai ES įgyvendinant Lisabonos strategiją?

 
  
 

Komisijos reakcija į maisto produktų kainų didėjimą ir naftos kainų didėjimą išdėstyta dvejuose naujuose Komunikatuose, kurie sukėlė diskusiją su valstybėmis narėmis 2008 m. birželio 19–20 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime. Komisija norėtų pabrėžti paramą, kurią Komisijos požiūriui parodė Europos Vadovų Taryba.

Kalbant apie naftą, didėjančias kainas lemia pagrindiniai struktūriniai pasaulio ekonomikos pokyčiai. Mes tolstame nuo eros, kai nafta buvo pigi ir lengvai išgaunama. Ši tendencija negrįžtama ir galioja visam pasauliui. Dėl to reikia aiškiai atskirti trumpalaikes priemones, kuriomis siekiama palengvinti pažeidžiamų visuomenės grupių naštą, nuo ilgalaikių priemonių, kuriomis siekiama lydėti ir skatinti perėjimą prie mažai anglies junginių išmetančios ekonomikos.

Vartojančių šalių vyriausybės ir gaminančių šalių vyriausybės trumpalaikėje perspektyvoje turi mažai įtakos kainoms pasaulinėse naftos rinkose. Todėl piliečiams ir bendrovėms darant politinį spaudimą dėmesys sutelkiamas į subsidijas siekiant augančių kainų laikotarpiu pažeidžiamoms grupėms palengvinti įsigyti energijos. Reikalinga pusiausvyra siekiant užtikrinti, kad laikina tikslinė parama pažeidžiamoms grupėms neduotų ženklo tiekėjams, kad mokesčių mokėtojai pasirengę amortizuoti padidėjusias kainas, o ne perkelti jas vartotojams. Vienodai svarbu užtikrinti, kad dėl didelių kainų atsiradusios paskatos taupyti ir keisti energijos vartojimo įpročius būtų perduodamos visiems vartotojams ir kad papildomos politinės priemonės sutelktų dėmesį į energijos taupymą ir energijos vartojimo efektyvumo gerinimą. Todėl būtina vengti biudžeto priemonių ar kitokio valstybės kišimosi, kurie galėtų turėti iškreipiančio poveikio, nes neleistų ekonomikos subjektams imtis būtino prisiderinimo.

Taip pat svarbu gerinti naftą išgaunančių šalių ir ją vartojančių šalių bendradarbiavimą siekiant išsiaiškinti, kaip veikia rinka, ir ateityje išvengti kainų nestabilumo. Neseniai Džedoje vykęs aukščiausiojo lygio susitikimas turėtų tapti sektinu pavyzdžiu. Kartu bus stiprinamas jau vykstantis dialogas su pagrindiniais tiekėjais, pvz., Rusija, Norvegija ir OPEC(1) . Taip pat būtų naudingas didesnis skaidrumas dėl naftos atsargų. Šiuo požiūriu Komisija toliau tirs galimybes užtikrinti viešą duomenų apie komercines atsargas skelbimą ir pateiks pasiūlymą iki metų pabaigos persvarstyti galiojančius Bendrijos teisės aktus dėl nenumatytiems atvejams skirtų atsargų.

Kaip patvirtino Europos Vadovų Taryba, struktūriniai Europos energetikos sistemos pokyčiai švarių energijos rūšių ir efektyvesnio energijos vartojimo kryptimi yra tinkamas atsakas į dideles naftos kainas. 2008 m. sausio 23 d. Komisijos pasiūlymas dėl Energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo numato pokyčius mažai anglies junginių išmetančios ekonomikos kryptimi. Tai sumažins Europos energijos išteklių importą ir jos pažeidžiamumą dėl rinkos svyravimų. Didėjant energijos kainai energetikos ir klimato kaitos pasiūlymų paketo nauda dar akivaizdesnė ir todėl jo patvirtinimas yra Komisijos prioritetas, kuriam turėtų pritarti Parlamentas ir valstybės narės.

ES turėtų rimčiau priimti efektyvaus energijos vartojimo iššūkį, jei norime pasiekti tikslą iki 2020 m. sutaupyti 20 proc. suvartojamos energijos. Komisija toliau reikalaus iki galo įgyvendinti esamą Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą valstybėse narėse. Vėliau 2008 m. Komisija pateiks pasiūlymą dėl direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo naujos redakcijos.

Kalbant apie maisto produktų kainas ES jau ėmėsi veiksmų. Ji laikinai sustabdė įpareigojimą atidėti 10 proc. ariamos žemės 2008 m. derliui, 2 proc. padidino pieno kvotas ir laikinai sustabdė muitų taikymą daugumai javų. Reformuota Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) leidžia ES ūkininkams su gamyba susijusius sprendimus vis labiau pagrįsti atsižvelgiant į rinkos poreikius, o ne į didžiausią gaunamą subsidiją. Taip yra todėl, kad subsidijos vis labiau atsiejamos nuo gamybos. BŽŪP padėties patikrinimas pašalins dar daugiau ūkininkams taikomų apribojimų ir leis jiems lanksčiau reaguoti į didėjančią paklausą. Bus visam laikui panaikinti atidėjimai, toliau mažinamas intervencijų rinkose vaidmuo ir nuo dabar iki 2015 m. palaipsniui likviduojamos pieno kvotos. Dauguma likusių su gamyba susietų subsidijų bus atsietos nuo gamybos, todėl ūkininkai galės laisvai gaminti tai, ko reikalauja rinka.

Reikia ypač paminėti tris konkrečius veiksmus. Pirma, Komisija netrukus pateiks pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo sukuriama greito reagavimo į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse priemonė. Komisija numato laikiną priemonę, kuri būtų griežtai susieta su labiausiai nukentėjusių šalių žemės ūkio gamyba. Taikant šią priemonę bus naudojamos neišeikvotos žemės ūkiui skirtos biudžeto lėšos ES auginamos produkcijos gamybai besivystančiose šalyse skatinti. Antra, siekdama atsižvelgti į ES labiausiai pažeidžiamų asmenų susirūpinimą, Komisija pasiūlys reglamentą, kuriuo būtų persvarstyta maisto skirstymo programa siekiant didinti turimą finansavimą. Juo siekiama didinti paramą, užtikrinti, kad ji pasiektų labiausiai reikalaujančius pagalbos, ir užtikrinti, kad būtų aprėptas tinkamas maisto žaliavų derinys. Trečia, Komisija atliks maisto tiekimo grandinės tyrimą, stebės kainų pokyčius ir toliau tirs procesus finansų rinkose, susijusiose su prekyba maisto žaliavomis.

Kalbant apie Lisabonos strategijos įgyvendinimą Komisija norėtų priminti, kad jos paskutiniame pranešime dėl minėtos strategijos atkreipiamas dėmesys į atsinaujinančių energijos išteklių ir produktų, paslaugų ir technologijų, kurioms būdingi mažai anglies junginių išmetantys ir išteklius tausojantys procesai, vaidmenį. Padidėjusios naftos kainos rodo, kad Europos ekonomikos labui būtina įgyvendinti perėjimą prie mažai anglies junginių išmetančios ekonomikos.

 
 

(1) Naftą eksportuojančių šalių organizacija (angl. Organisation of the Petroleum Exporting Countries, OPEC).

 

Klausimą Nr. 84 pateikė Jens Holm (H-0488/08)
 Tema: Opozicijos veikla Kolumbijoje
 

Sekmadienį, gegužės 31 d. Prezidentas Alvaro Uribė grubiai užsipuolė senatorių Alexanderą Lópezą ir jį bei kitus politikus, dirbančius kartu su socialiniu judėjimu, pavadino „politikais, kurie sužlugdė Cali savivaldybės įmonę (isp. Empresas Municipales de Cali, EMCALI) ir, sudarę sąmokslą su Nacionaline išlaisvinimo armija (isp. Ejército de Liberación Nacional, ELN) ir Kolumbijos revoliucinėmis ginkluotosiomis pajėgomis (isp. Fuerzas Armadas Revolucionarias de Colombia, FARC), vadovauja Cali mieste rengiant teroro išpuolius...“, ir „partijos politikieriais, kurie skleidžia klasinę neapykantą“.

Tuo pat metu Generalinis prokuroras, buvęs ministro pavaduotojas Prezidento Alvaro Uribės Vyriausybėje, pradėjo teismo procesą prieš įvairius atstovus, senatorius ir pripažintus Kolumbijos Vyriausybės oponentus, kurie remiantis partizanų lyderio Raulio Reyeso nešiojamajame kompiuteryje rasta informacija kaltinami ryšiais su FARC. Remiantis Interpolo ataskaita, nešiojamąjį kompiuterį 2008 m. kovo 1–3 d. naudojo Kolumbijos žvalgybos tarnybos.

Kokių veiksmų imasi Komisija, siekdama užtikrindama, kad Kolumbijoje tam tikru mastu būtų įmanoma politinė opozicija ir nuomonės reiškimo laisvė? Kokių iniciatyvų imasi Komisija paskelbus Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos deklaraciją dėl Kolumbijos, kurioje atkreipiamas dėmesys į žmogaus teisių gynėjų, kurių dalis dalyvavo ES finansuojamose programose, nužudymą?

 
  
 

Komisija atidžiai seka padėtį Kolumbijoje ir pritaria gerbiamojo nario susirūpinimui dėl politinės poliarizacijos šalyje ir jos atgarsių šalies demokratinės sistemos veikimui.

Kolumbijos demokratija – viena seniausių ir tvirčiausių Lotynų Amerikoje. Nepaisant labai aukštų Prezidento Alvaro Uribės ir jo parlamentinės daugumos reitingų visuomenėje, politinė opozicija, kuriai priklauso Liberalų partija ir politinis aljansas Polo Democratico Alternativo, gausiai atstovaujama Kolumbijos Kongrese ir valdo keletą departamentų ir savivaldybių, viena iš kurių yra Bogotos miestas. Opozicijos balsas taip pat stiprus žiniasklaidoje, kurioje jai atstovauja įtakingi periodiniai leidiniai, pvz., El Nuevo Siglo ir Semana.

Komisija mano, kad politikų ir Kolumbijos ginkluotų grupuočių ryšiai suduoda stiprų smūgį šalies demokratijai. Todėl labai svarbu, kad tokie ryšiai, nepaisant to, ar jie palaikomi su buvusiais sukarintų grupuočių nariais (už tokius ryšius jau buvo apkaltinti daugiau nei 60 parlamentarų), ar su partizanų grupuotėmis, būtų iki galo ištirti ir atitinkamai įvertinti. Tai užduotis, kurią turėtų atlikti Kolumbijos teismo institucijos, pasinaudodamos Konstitucijos garantuojamu jų nepriklausomumu ir laikydamosis visiško objektyvumo ir neutralumo.

Nepaisant to, kad nuomonės laisvę garantuoja Kolumbijos Konstitucija, jos praktinį įgyvendinimą riboja grasinimai ir išpuoliai prieš žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus. Nepaisant Vyriausybės pastangų ir gerėjančios padėties, šioms asmenų grupėms Kolumbija išlieka viena iš pavojingiausių pasaulio šalių. Nuo 2008 m. pradžios ritasi nauja grasinimų ir agresijos banga, kelianti didelį susirūpinimą ypač todėl, kad ji paveikė, inter alia, asmenis, glaudžiai susijusius su ES bendradarbiavimo programa Kolumbijoje, ypač su EB finansuojamomis „taikos laboratorijomis“, veikiančiomis Magdalena Medio ir kituose regionuose.

Komisija nuolat reiškė susirūpinimą tiesiogiai Kolumbijos Vyriausybei. Grasinimai žmogaus teisių gynėjams ir išpuoliai prieš juos tapo neseniai vykusio ES Trejeto ambasadorių Bogotoje demaršo ir 2008 m. gegužės 19 d. Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės deklaracijos, į kurią atkreipė dėmesį gerbiamasis narys, tema. 2008 m. gegužės mėn. viduryje lankydamasis Kolumbijoje šiuos klausimus taip pat iškėlė Komisijos Išorės santykių generalinio direktorato vadovas.

Remiantis šia deklaracija ES misijos Bogotoje vadovai lankėsi Magdalena Medio regione ir susitiko su žmogaus teisių gynėjais, bendruomenės lyderiais ir pilietinės visuomenės atstovais, taip pat išreiškė ES paramą minėtų asmenų ir organizacijų vykdomam darbui ir ES solidarumą atsižvelgdami į gautus grasinimus. Panašūs susitikimai taip pat vyko Bogotoje.

Siekdama padėti asmenims, dirbantiems plačiojoje visuomenėje, Komisijos delegacija Bogotoje surengė susitikimą su EB finansuojamų projektų atstovais ir EB regioninio saugumo pareigūnu, per kurį metu buvo pateiktos rekomendacijos, susijusios su projektų darbuotojų saugumo užtikrinimu. „Taikos laboratorija“ Magdalena Medio regione taip pat ėmėsi kai kurių prevencijos priemonių, įskaitant laikiną projekto vadovų ir ekspertų išgabenimą iš pietų Bolivaro regiono.

Komisija toliau rems žmogaus teisių gynėjus, tęsdama bendradarbiavimo programą. Greta kitų priemonių, ji rems žurnalistiką regionų lygmeniu („taikos laboratorijos“), šalies lygmeniu bendrai finansuos simbolinę alternatyvią televizijos programą (Contravia, ją veda gerai žinomas žurnalistas Hollmanas Morrisas, kuris buvo vienas iš tų, kurie neseniai sulaukė grasinimų nužudyti). EB taip pat remia teismų sistemos darbą, vykdydama tam tikrą plataus masto veiklą, skirtą stiprinti Generalinės prokuratūros ir Aukščiausiojo Teismo kompetencijai siekiant padėti šioms institucijoms nagrinėti Kolumbijos vidaus konflikto aukų bylas.

 

Klausimą Nr. 85 pateikė Dimitar Stoyanov (H-0492/08)
 Tema: Politinis spaudimas Bulgarijos teismų sistemai dėl Bulgarijos Ministrų Tarybos sprendimo Nr. 2007/848
 

2006 m. gruodžio 28 d. Bulgarijos Ministrų Taryba nusprendė sustabdyti paraiškų konkursą dėl Juodosios jūros šelfo gamtos išteklių eksploatavimo, atsakydama į įstatymų pažeidimus, kuriuos padarė viena iš paraišką pateikusių bendrovių Melrose Resources SARL (Liuksemburgas). Praėjus beveik metams, 2007 m. gruodžio 6 d. Ministrų Taryba priėmė Sprendimą Nr. 2007/848, kuriuo išteklių eksploatavimo sutartis skirta tai pačiai bendrovei Melrose Resources. Tai, kad priimant šį sprendimą buvo pažeista oficiali procedūra, ir Ministrų Tarybos nelogiški veiksmai sukėlė įtarimų dėl korupcijos aukščiausiu Bulgarijos valstybės lygmeniu, o šiuos įtarimus patvirtino Bulgarijos Aukščiausiojo Administracinio Teismo ir Prokuratūros pozicija. Kaip spėjama, dėl politinio spaudimo Aukščiausiasis Administracinis Teismas atsisakė rinkti įrodymus prieš Ministrų Tarybą. Nors informacija dėl galimo kriminalinio nusikaltimo buvo perduota Prokuratūrai, ji sustabdė teisinę procedūrą tinkamai neatlikusi tyrimo.

Kokių priemonių imsis Komisija siekdama vykdyti stebėseną, kuri skubiai reikalinga atsižvelgiant į šį skandalingą atvejį, kai piktnaudžiaujama administracine valdžia, o institucija atsisako vykdyti jai patikėtas teismines procedūras?

 
  
 

Remiantis gerbiamojo nario klausimu atrodo, kad minėta sutartis susijusi su gamtos išteklių eksploatavimu. Remiantis 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo 7 straipsnio nuostatomis, sutartys dėl veiklos, susijusios su geografinės teritorijos eksploatavimu „naftos, dujų, anglies arba kitokio kietojo kuro žvalgymui arba gavybai“, priklauso Direktyvos taikymo sričiai.

Vis dėlto iš gerbiamojo nario klausimo galima spręsti, kad minėta sutarties skyrimo procedūra jau vyko 2006 m., t. y. Bulgarijai dar neįstojus į Europos Sąjungą. Iš pateiktos informacijos aišku, kad 2006 m. gruodžio mėn. procedūra buvo tik sustabdyta ir nėra faktų, rodančių, kad procedūra būtų oficialiai nutraukta ar baigta. 2007 m. gruodžio 6 d. sutartis buvo paskirta. Vadinasi, EB viešųjų pirkimų direktyvos šiai sutarčiai netaikomos, nes procedūra vyko Bulgarijai dar neįstojus į Europos Sąjungą.

 

Klausimą Nr. 86 pateikė Struan Stevenson (H-0495/08)
 Tema: Aviacijos saugumas ir trečiųjų šalių oro uostai
 

Oro linijų keleiviai, grįžtantys iš „trečiųjų šalių“ namo ir tranzitu sustojantys ES arba EEE oro uostuose, vis dar susiduria su perspektyva, kad jų be muito įsigyti skysti pirkiniai gali būti konfiskuoti.

2007 m. liepos 31 d. buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 915/2007(1) turėjo tai nutraukti. Daug ES nepriklausančių šalių pateikė prašymus pagal šio reglamento nuostatas, kad būtų įvertinti jų oro uostų saugumo standartai ir kad tuo atveju, jei jie atitinka nustatytus standartus, atitinkamos ES institucijos patvirtintų oro uostų atitikimą standartams.

Kodėl praėjus metams po Reglamento priėmimo buvo patvirtinta tik viena šalis? Ar Komisija ketina imtis iniciatyvos palengvinti skubų kitų šalių patvirtinimą?

 
 
 

(1) OL L 200, 2007 8 1, p. 3.

 

Klausimą Nr. 88 pateikė James Nicholson (H-0497/08)
 Tema: Neapmuitintų prekių įsigijimas
 

Besitęsiantis neapmuitintų prekių, kurias įsigijo tranzitu iš ES nepriklausančių valstybių namo keliaujantys ir ES arba EEE oro uostuose sustojantys keleiviai, konfiskavimas daro neįvardytos žalos prekybos sektoriui, prekiaujančiam neapmuitintomis prekėmis, ir tiems, kurie šiam sektoriui tiekia prekes. Oro linijų keleiviai nenoriai perka neapmuitintas prekes, bijodami, kad jas konfiskuos.

Šią problemą tikėtasi išspręsti 2007 m. liepos 31 d. priimant Reglamentą (EB) Nr. 915/2007(1) . Daug trečiųjų šalių pateikė prašymus pagal šio reglamento nuostatas, kad keleiviams būtų leista įsigyti prekių neapmuitintų prekių parduotuvėse nebijant, kad jas konfiskuos.

Kodėl praėjusiais metais toks leidimas buvo suteiktas tik vienai šaliai, nors daugelyje prašymus pateikusių trečiųjų šalių oro uostų saugumas yra pakankamai aukšto lygio, o kai kuriais atvejais jis yra netgi aukštesnio lygio nei ES oro uostų saugumas?

 
  
 

Kaip jau buvo paaiškinta atsakyme į klausimą H-0022/08, kurį pateikė Parlamento narys J. Nicholson, Komisija savo Reglamente (EB) Nr. 915/(2) išplėtojo trečiųjų šalių oro uostuose parduodamų skysčių, aerozolių ir žele saugos priemonių lygybę įvedančius būdus, kurie leistų išvengti konfiskavimo Bendrijos oro uostų saugumo kontrolės punktuose.

Įsigaliojus Reglamentui (EB) Nr. 915/2007, kai kurios trečiosios šalys paprašė, kad joms būtų taikomos Bendrijos taisyklių išimties nuostatos dėl oro uostuose parduodamų skysčių, aerozolių ir želė.

Iki šiol tokia išimtis buvo suteikta tik Singapūrui. Komisija supranta gerbiamojo nario nusivylimą, kad išimtys nebuvo suteiktos kitų šalių oro uostams. Vis dėlto Komisija negalėjo suteikti daugiau išimčių oro uostams kitose trečiosiose šalyse, nes nei viena iš jų iki šiol nepateikė visos reikalaujamos informacijos, būtinos kontrolės proceso metu.

Spartą, kuria vykdomas trečiųjų šalių oro uostų saugumo reikalavimų atitikimo patvirtinimo procesas, daugiausia lemia pačios trečiosios šalys. Norėdamos, kad būtų suteiktas atitikimo patvirtinimas, šalys turi įrodyti, kad jų saugumo standartai yra lygiaverčiai, o tam būtina atlikti šalies teisės ir kitos susijusios informacijos tyrimą. Be to, jos turi taikyti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos rekomenduojamas saugumo kontrolės gaires dėl skysčių, želė ir aerozolių tikrinimo ir saugos maišelių naudojimo oro uostuose parduodamiems skysčiams. Išnagrinėjusi šią informaciją Komisija gali ją papildyti atlikdama patikrinimą.

Nors daug trečiųjų šalių norėjo, kad jų oro uostai būtų įtraukti į oro uostų, kuriems taikomos išimties nuostatos, sąrašą, tačiau tik keletas šalių pateikė patvirtinančią informaciją, o kai kuriais kitais atvejais šalys deja neįvedė saugos maišelių naudojimo oro uostų parduotuvėse.

Siekdama paspartinti klausimo sprendimą, Komisija aiškiai nurodė susijusioms trečiosioms šalims, kad jos pirmiausia privalo pateikti būtiną informaciją ir (arba) garantijas dėl oro uostų struktūros saugumo, kurios daro neigiamą poveikį proceso spartai.

 
 

(1) OL L 200, 2007 8 1, p. 3.
(2) m. liepos 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 915/2007, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 622/2003, nustatantį priemones bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti, (Tekstas svarbus EEE), OL L 200, 2007 8 1.

 

Klausimą Nr. 87 pateikė Frieda Brepoels (H-0496/08)
 Tema: ES ir Izraelio santykių gerinimas
 

2008 m. birželio 16 d. Asociacijos taryba priėmė sprendimą gerinti ES ir Izraelio santykius siekdama išsamaus politinio dialogo, platesnio ekonominio bendradarbiavimo, geresnės integracijos į Europos vidaus rinką ir bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityje. Komisijos narė B. Ferrero-Waldner spaudoje pripažino, kad dokumento tekstas sąmoningai apibrėžtas labai neaiškiai. Europos Parlamento delegacija, kuri birželio mėn. pradžioje lankėsi regione, susidarė įspūdį, kad dėl besitęsiančio konflikto šiuo metu toks santykių pagerėjimas negalimas. Gaza vis dar yra kalėjimas po atviru dangumi. Izraelis toliau stato naujakurių gyvenvietes. Toliau statoma siena. 2008 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento Pirmininkas raštu paprašė Komisijos narės informuoti Parlamentą apie galimus ES pasiūlymus Asociacijos tarybai ir dėl jų konsultuotis. Iki šiol tai nevyko jokiu būdu.

Ar Komisija nemano, kad būtina iš anksto konsultuotis su Parlamentu? Jei mano, kad nebūtina, tai kodėl? Kada greičiausiai bus konsultuojamasi? Kodėl tekstas sąmoningai apibrėžtas labai neaiškiai? Koks jo tikslus turinys ir ko siekia ES šiuo santykių gerinimu? Kokiose srityse ir kaip bus gerinami santykiai su Izraeliu? Kada įsigalios šis naujas susitarimas? Ar Komisija nemano, kad ES atsisako svarbios įtakos taikos derybose? Kodėl nėra nustatyta jokio ryšio su vykstančiu taikos procesu?

 
  
 

Leiskite Komisjai pradėti nuo to, kas buvo nutarta 2008 m. birželio 16 d. Asociacijos taryboje: šalis partnerė, kuri yra viena iš artimiausių šalių partnerių mūsų kaimynystėje, siekė glaudesnio bendradarbiavimo su ES.

2008 m. balandžio mėn. Komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos kaimynystės politikos (EKP) įgyvendinimo 2007 m. Komisija jau išsakė savo požiūrį dėl intensyvesnių ir naudingesnių ES ir EKP partnerių santykių plėtros, pagrįstos diferenciacijos principu, paminint Izraelį kaip vieną iš didžiausios pažangos pasiekusių EKP partnerių. Tolesnė dvišalių ES ir Izraelio santykių plėtra vyks neperžengiant EKP.

2008 m. birželio 16 d. pareiškime (dokumentas skelbiamas viešai) ministrai patvirtino, kad ES ir Izraelio santykių plėtrą reikia vertinti atsižvelgiant į Artimųjų Rytų taikos procesą.

2008 m. birželio 16 d. ES ir Izraelio Asociacijos taryba pradėjo šį procesą. Proceso metu neatsiras nauja asociacijos forma, tačiau jis bus grindžiamas su Izraeliu pasirašytu galiojančiu Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimu.

ES ir Izraelis siekia glaudesnio bendradarbiavimo įvairiose abipusio intereso srityse, kurios išvardytos ES pareiškime. Diskusijos šiuo klausimu vyks ateinančiais mėnesiais. Derybos dar neprasidėjo. Komisija pasirengusi informuoti Parlamentą apie pažangą, pasiektą pagal mūsų kompetenciją.

 

Klausimą Nr. 89 pateikė Ryszard Czarnecki (H-0499/08)
 Tema: Ekstremistinių Khalistano grupuočių bandymas pasinaudoti valstybėmis narėmis
 

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos valstybės narės visada pasisakė už žmogaus teises ir demokratiją. Ar Europos Komisija įspėjo valstybes nares, kad jos neturėtų leisti savimi pasinaudoti ekstremistinėms Khalistano grupuotėms, kurios, prisidengdamos parama žmogaus teisėms ir teise į apsisprendimą, savo tikslams pasiekti anksčiau naudojo smurtą?

 
 

Klausimą Nr. 90 pateikė Leopold Józef Rutowicz (H-0520/08)
 Tema: Ekstremistų veikla Europoje
 

Ar Komisija žino, kad ekstremistai Europoje siekia atgaivinti Khalistano judėjimą už savarankišką sikhų valstybę, kurio tikslas prievartinėmis priemonėmis suskaldyti Indiją? Jei taip, kokių veiksmų ėmėsi ar siūlo imtis Komisija, siekdama įtikinti valstybes nares uždrausti tokią veiklą?

 
  
 

Į terorizmo problemą, susijusią su Khalistano judėjimu, siekiančiu nepriklausomybės sikhų tautai (Khalistane), reikia žiūrėti platesniu pastarojo laikotarpio Pendžabo istorijos požiūriu. Indijos Pendžabo valstijoje, nuniokotoje dėl praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje prasidėjusio ir 15 metų trukusio joje veikusių sikhų separatistų smurto, sugrįžo normali padėtis po to, kai praeito amžiaus dešimto dešimtmečio viduryje buvo sėkmingai susidorota su šiuo judėjimu. Praėjus tiesioginio valdymo iš Naujojo Delio metams, demokratinis procesas buvo sėkmingai atgaivintas 1997 m. įvykus demokratiškiems valdžios rinkimams. 2007 m. paskutiniųjų valstijoje vykusių rinkimų rezultatai prie valdžios vairo grąžino „Akali Dal“ partiją, atstovaujančią išskirtinai sikhų interesams.

Spaudoje buvo pasirodę įvairių pranešimų, rodančių, kad išlikęs teroristų tinklas toliau gyvuoja, ypač už Indijos ribų, ir tai gali iš dalies paaiškinti tai, kaip 2007 m. spalio 14 d. sikhų sukarintų grupuočių nariai Ludhianos mieste sugebėjo susprogdinti bombą kino teatro salėje (žuvo septyni žmonės, įskaitant dešimtmetį vaiką, ir buvo sužeista dar 40 žmonių). Vis dėlto Komisija daro išvadą, kad gyventojai atmetė ideologiją, įkvėpusią pusantro dešimtmečio trukusį terorizmą Pendžabe.

Atsakydama į gerbiamojo nario klausimą, Komisija mano, kad geriausias būdas įspėti valstybes nares apie pavojų, kad jomis gali pasinaudoti ekstremistinės Khalistano grupuotės, yra pakviesti jas atidžiai stebėti bendras ES ir Indijos pastangas kovojant su terorizmu ir remti ES kovos su terorizmu darbo grupės ir Indijos ekspertų susitikimus, taip pat Indijos prašymus stiprinti bendradarbiavimą su Europolu.

 

Klausimą Nr. 91 pateikė Wiesław Stefan Kuc (H-0504/08)
<