Pirmininkas. − Kitas klausimas yra pranešimas dėl suderintos kovos su mokestiniu sukčiavimu gerinimo strategijos (2008/2033(INI)), kurį Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu pateikė Sharon Bowles (A6-0312/2008).
Sharon Bowles, pranešėja. − Gerb. pirmininke, naudodamasi proga, pirma norėčiau padėkoti kolegoms už jų indėlį rengiant šį pranešimą, ypač vienu ar keliais klausimais, kuriais nuomonės dar išsiskiria. Manau, yra daugiau dalykų, kurie mus jungia, nei tų, kuriais mūsų nuomonės skiriasi, ir tikiu, kad mums pavyks pasiekti priimtiną rezultatą per daug nenutolstant nuo pagrindinio klausimo.
Bendrieji principai, kuriais grindžiamas šis pranešimas mokestinio sukčiavimo klausimu, yra paprasti ir tik patys sukčiautojai su tuo nesutiktų. Dėl mokestinio sukčiavimo prarandamų mokestinių pajamų dydį sudėtinga nustatyti. Sukčiautojai ir asmenys, vengiantys mokėti mokesčius, stengiasi nuslėpti savo veiklą nuo mokesčių administravimo institucijų, bet apytikriais skaičiavimais dėl mokestinio sukčiavimo prarastų mokesčių suma galėtų siekti 200–250 mlrd. EUR, o tai sudaro 2–2,5 proc. viso ES BVP.
Ar mes galime skirti 2–2,5 proc. mūsų kolektyvinių pastangų šiai problemai išspręsti? Aišku, kad atsakymas į šį klausimą yra neigiamas, todėl peršasi tik viena išvada, kad valstybės narės turi dėti didesnes pastangas šioje srityje, skirti šiai problemai daugiau dėmesio ir ypač daugiau dėmesio kolektyviniam bendradarbiavimui sprendžiant ją.
Šiuo metu vienintele pagrindine mokesčių praradimo priežastimi gali būti PVM sukčiavimas, ypač vadinamasis karuselinis arba dingusio PVM mokėtojo sukčiavimas. Jis atsiranda paprasčiausiai dėl spragos dabartinėje PVM sistemoje, pagal kurią tarpvalstybiniam tiekimui Bendrijos viduje PVM netaikomas. Taigi PVM mokesčiu neapmokestintas importuotas prekes galima parduoti tiekimo grandinėje su PVM, pasisavinti PVM lėšas ir tada dingti. Į sudėtingas karuseles taip pat gali patekti ir sąžiningi PVM mokėtojai, todėl priemonės, kurių valstybės narės imasi savo viduje kovodamos su mokestiniu sukčiavimu, pavyzdžiui, mokesčiams taikomų nuolaidų įšaldymas, gali pakenkti sąžiningai vykdomam verslui. Ši problema labai gerai žinoma mano šalyje, Jungtinėje Karalystėje. Tai dar viena iš priežasčių, kodėl būtina šią problemą spręsti iš esmės.
Praktiškai PVM turės likti vartojimo mokesčiu, kurio visa suma tiekimo grandinės pabaigoje bus pervedama paskirties šalies mokesčių administravimo institucijai. Pranešime siūloma, kad tiekimas Bendrijos viduje būtų apmokestintas minimalaus 15 proc. tarifo PVM mokesčiu, o tolesnė tiekimo grandinė būtų apmokestinta pačios importuojančios valstybės narės nustatyto tarifo mokesčiu.
Tokiu būdu kilmės šalyje surinktas 15 proc. mokestis turės būti pervestas galutinio suvartojimo šaliai tarpuskaitų būdu. Sukurti tokią tarpuskaitų sistemą dabar yra techniškai įmanoma, juolab kad mes neišvengiamai judame link operacijų registravimo realiuoju laiku. Ši sistema nebūtinai turi būti centralizuota, ji gali veikti decentralizuotai ar dvišalio susitarimo pagrindu.
Kalbant apie kitus kovos su sukčiavimu ir mokesčių slėpimu būdus, labai svarbu pažymėti keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą ir drįsčiau teigti, kad toks požiūris, kai poveikio priemonėmis siekiama tiesioginio rezultato pinigine išraiška, kai kartais neužtikrina pažangos ir yra trumparegis. Yra priemonių, kurios neduoda tokio apčiuopiamo tiesioginio rezultato, bet kurios su kaupu atsiperka daug vėliau.
Mokesčių administravimo institucijoms būtina turėti informaciją apie turtą, kad galėtų atsekti slepiamas pajamas, kurios buvo nedeklaruotos ar gautos vykdant neteisėtą veiklą. Tokiam pajamų atsekimui trukdo nepakankamas keitimasis informacija tarp mokesčių administravimo institucijų. Todėl ir šiuo atžvilgiu mums būtina stiprinti tarptautinį kovos su mokestiniu sukčiavimu aspektą, jei norime, kad ši kova būtų veiksminga.
Galiausiai norėčiau pakalbėti Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvos reformavimo klausimu. Yra tikslinga persvarstyti šią direktyvą, kad būtų pašalintos esamos spragos, sudarančios galimybę pasinaudojus alternatyviais juridiniais asmenimis, pavyzdžiui, fondais, išsisukti nuo šios direktyvos nuostatų laikymosi. Pajamų mokestis nėra idealus sprendimas, bet čia mūsų nuomonės apie, ar tai gali būti padaryta be nepageidaujamų pasekmių, išsiskiria.
Būtent šie klausimai yra nagrinėjami pateiktame pranešime. Aš patikiu šį pranešimą jums ir nekantriai lauksiu jų diskusijų jo klausimu.
László Kovács, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti Europos Parlamentui ir ypač pranešėjai Sharon Bowles už labai konstruktyvų pranešimą dėl suderintos kovos su mokestiniu sukčiavimu gerinimo strategijos.
2006 m. gegužės mėn. Komisija pateikė savo komunikatą, kuriuo siekė inicijuoti plataus masto diskusiją apie įvairius elementus, į kuriuos būtina atsižvelgti gerinant Bendrijoje kovą su mokestiniu sukčiavimu.
Aš džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas supranta priimtų iniciatyvų svarbą, remia jas ir pritaria komunikate išdėstytam Komisijos požiūriui. Man ne mažiau džiugu ir tai, kad Europos Parlamentas kviečia Komisiją teikti tolesnius siūlymus.
Pranešimas yra labai naudingas ir visapusiškas indėlis į kovos su mokestiniu sukčiavimu klausimu vykstančią diskusiją. Komisija visiškai sutinka, kad sukčiavimas nėra tokia problema, kurią galima būtų sėkmingai išspręsti tik nacionaliniu lygmeniu.
Komisija atsižvelgs į daugybę pastabų ir patarimų, kuriuos pateikė Europos Parlamentas savo darbo rengiant įprastinėms kovos su sukčiavimu priemonėms skirtus esamus ir būsimus teisėkūros pasiūlymus kontekste.
2008 m. numatomų veiksmų atžvilgiu galiu patvirtinti, kad Komisija ketina pateikti tris teisėkūros pasiūlymų rinkinius – vieną 2008 m. spalio mėn., kitą lapkričio mėn. ir trečiąjį gruodžio mėn. Į šiuos tris priemonių rinkinius įeina patobulintos PVM mokėtojų registravimo ir išregistravimo procedūros, padėsiančios greičiau atsekti ir išregistruoti fiktyvius apmokestinamus asmenis ir užtikrinti didesnį saugumą sąžiningam verslui. Į šiuos rinkinius taip pat įeis pasiūlymai dėl kolektyvinės ir asmeninės prekybininkų atsakomybės, Europos tinklo (EUROFISC) sukūrimo, kad būtų pagerintas valstybių narių bendradarbiavimas atsekant sukčiautojus pačioje pradžioje, taip pat dėl atleidimo nuo PVM importuojant sąlygų nustatymo, tarpusavio pagalbos išieškant mokesčius, tiesioginės prieigos prie duomenų, mokesčių mokėtojų vardo ir adreso patvirtinimo, keitimosi PVM informacija sistemos duomenų bazėje ir bendros atsakomybės už visų valstybių narių mokestinių pajamų apsaugą.
Iki spalio mėn. Komisija pateiks komunikatą, kuriame nuosekliai išdėstys savo požiūrį ir pateiks tolesnių veiksmų tvarkaraštį. Komunikate taip pat bus apsvarstyti klausimai, susiję su ilgalaike strategija, ypač su būtinybe ištirti galimybes geriau panaudoti šiuolaikines technologijas, apie kurią taip pat kalbama ir jūsų pranešime.
Komisija vis dar atvira pasiūlymams dėl galimų alternatyvių PVM sistemų, jeigu jos atitinka tam tikras sąlygas. Pranešime šiuo atžvilgiu minimas atvirkštinis apmokestinimas ir tiekimo Bendrijos viduje apmokestinimas. Komisija pasiūlė ECOFIN Vadovų Tarybai apsvarstyti abi šias radikalias alternatyvas, bet valstybės narės kol kas neparodė politinės valios imtis tokių toli siekiančių priemonių.
Tiesioginių mokesčių atžvilgiu Komisija dirba ties Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvos persvarstymu ir ketina pateikti ataskaitą apie direktyvos įgyvendinimą iki rugsėjo mėn. pabaigos, kaip buvo paprašyta 2008 m. gegužės 14 d. ECOFIN Vadovų Tarybos susitikime. Persvarstydami direktyvą, mes labai atidžiai ištyrėme esamą direktyvos taikymo sritį ir apsvarstėme būtinybę padaryti pakeitimus, kurie padidintų jos veiksmingumą. Po to Komisija pateiks pasiūlymą dėl Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvos pakeitimų, jei pasitvirtins, kad tokie pakeitimai yra būtini ir tinkami. Komisija taip pat deramai atsižvelgė į tame pačiame susitikime ECOFIN Vadovų Tarybos priimtas išvadas, kuriose pabrėžiama, kad labai svarbu mokesčių srityje propaguoti gero administravimo principus, t. y. skaidrumą, keitimąsi informacija ir sąžiningą mokestinę konkurenciją, ir įtraukti su tuo susijusias nuostatas į susitarimus su trečiosiomis šalimis ir trečiųjų šalių grupuotėmis.
Dėl glaudaus bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis Komisijos ekspertų grupės kovos su mokestiniu sukčiavimu klausimais darbe idėja dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu strategijos ES lygmeniu jau įgauna konkretų pavidalą. Vien paskelbus priemones jau bus žengtas didelis žingsnis pirmyn, nors dar mūsų lauks tolesnis darbas.
Jūsų diskusijos apie mokestinę konkurenciją atžvilgiu norėčiau pasakyti, kad mes Profesinės etikos grupėje dirbame ties verslui žalingų mokesčių režimų ES panaikinimo klausimu. Iš viso ši Profesinės etikos grupė įvertino per 400 priemonių, taikomų esamose 27 valstybėse narėse ir joms priklausomose ar asocijuotose užsienio teritorijose, ir nustatė, kad per 100 iš jų žalingos. Beveik visos priemonės iš minėto šimtuko yra jau panaikintos, o kitos bus panaikintos pasirašius atitinkamus pereinamojo laikotarpio susitarimus. Šis Profesinės etikos grupės darbas buvo sėkmingas, nes valstybėse narėse ir joms priklausomose ar asocijuotose teritorijose buvo panaikintos beveik visos žalingos mokesčių priemonės.
Baigdamas norėčiau padėkoti Europos Parlamentui už jo konstruktyvų indėlį į diskusijas suderintos kovos su mokestiniu sukčiavimu gerinimo strategijos klausimu.
Othmar Karas, Teisės reikalų komiteto nuomonės referentas. − (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, pranešėja, dėkoju jums už puikų bendradarbiavimą ir jūsų pranešimą.
Norėčiau pakalbėti keturiais aspektais. Pirma, mes manome ir pabrėžiame, kad su sukčiavimu mokesčių srityje negalima kovoti pavieniui, todėl reikia suderintos strategijos, kuri leistų sustiprinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis. Antra, planuojami bandomieji projektai kovojant su mokestiniu sukčiavimu yra geras sumanymas ir mes į jį atsižvelgėme, tačiau mes norėtumėme pabrėžti, kad projektuose numatomos priemonės neturėtų pakenkti verslo aplinkai, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Trečia, mes pritariame Komisijos pasiūlymams iš dalies pakeisti PVM direktyvą ir Tarybos reglamentą dėl administracinio bendradarbiavimo PVM srityje. Ketvirta, aš džiaugiuosi, kad diskusija dėl visuotinio slaptų banko duomenų atskleidimo nesulaukė daugumos palaikymo nė viename komitete ir dabar ši mintis yra didžiosios daugumos visiškai atmesta.
Werner Langen, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau prisijungti prie sveikinimų pranešėjai. Ties mokestinio sukčiavimo problema šiuose Rūmuose dirbama jau daugybę metų ir nepaisant daugybės iniciatyvų ir visapusiškos paramos iš Parlamento pusės, Komisijos narė, deja, negali parodyti, kad ši kova, kurią būtina vykdyti, yra veiksminga, nes šias pastangas didesniu ar mažesniu mastu blokuoja valstybės narės. Mano galva, valstybės narės pačios turėtų būti suinteresuotos siekti pažangos kovojant su mokestiniu sukčiavimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie prarandamų mokesčių sumų, viršijančių 200 mlrd. EUR per metus, o tai daugiau nei ES biudžetas, atgavimą nedidinant mokesčių tarifų sąžiningiems mokesčių mokėtojams. Todėl bet kurioje diskusijoje šiuo klausimu būtina pabrėžti, kad dalis atsakomybės tenka pačioms valstybėms narėms.
Pranešimo priėmimo procesas buvo gana sudėtingas, nes pradžioje komitete iškilo problemų vieno klausimo atžvilgiu, bet dabar šis reikalas jau išspręstas. Sharon Bowles parodė didelį norą bendradarbiauti. Mums šis pranešimas buvo sudėtingas klausimas, nes jame siūlomas vienas pakeitimas, kuriam mes negalime pritarti. Net ir dabar dar siūloma išgręžti mokesčių mokėtojus ir mokesčių šaltinius iki paskutinio lašo. Ateitis parodys, ar tai protingas sprendimas, bet gali atsitikti taip, kad jis tik paskatins naujų mokesčių teisės pažeidimų atsiradimą. Bet svarbiausia, kad mes negalime pritarti 4 pakeitimui, kurį pasiūlė du Socialistų frakcijos nariai ir kuriuo siekiama panaikinti Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvą.
Taigi mes laikomės šios pozicijos: mes visiškai visais atžvilgiais palaikome Sharon Bowles pranešimą, bet jei 4 pakeitimas dėl Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvos panaikinimo sulauks daugumos pritarimo, mes atmesime šį pranešimą pilnutinai.
Benoît Hamon, PSE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai Sharon Bowles už kokybiškai atliktą darbą ir už rezultatą, kurį sugebėjome pasiekti Ekonomikos ir pinigų politikos komitete rengiant tokį svarbų tekstą. Norėčiau priminti kolegoms parlamentarams, kad mokesčių parradimas dėl mokestinio sukčiavimo vidaus rinkoje šiuo metu siekia nuo 200 iki 250 mlrd. EUR. Šie prarasti milijardai eurų reiškia mažesnes valstybės investicijas, mažiau mokyklų, mažiau viešųjų paslaugų, daugiau socialinių poreikių, kuriems patenkinti trūksta lėšų, kurias dažnais atvejais bandoma surinkti didinant mokesčius sąžiningiems mokesčių mokėtojams, neturintiems laiko užsiimti mokesčių slėpimu ir neteisėtu mokesčių pasisavinimu.
Man džiugu matyti, kad PVM klausimu šiuose Rūmuose plačiu mastu sutariama, kad būtina užkirsti kelią sukčiavimui ir neteisėtai praktika, vykdomai pasinaudojant 1993 m. sukurtos pereinamosios sistemos netobulumu. Nuo Lichtenšteino skandalo mums visiems puikiai žinoma, kad didžiausiais mastais sukčiauja tie, kurie laiko dideles pinigų sumas trečiosiose šalyse, dažnai vadinamose mokesčių rojaus teritorijomis, kad išvengtų mokesčių.
Europos Sąjunga turi priemonę kovoti su šios rūšies sukčiavimu ir tai yra Taupymo pajamų apmokestinimo direktyva. Tačiau, kaip pabrėžė Sharon Bowles, šioje direktyvoje yra per daug spragų ir ji taikoma tik palūkanoms iš taupymo pajamų. Taigi vengiant mokesčių šiuo metu yra visiškai nesudėtinga dirbtinai sukurti juridinį asmenį, labai dažnai turintį tik vieną partnerį ar akcininką, ar vietoje palūkanų prasimanyti kitų finansinių pajamų šaltinių.
Todėl labai svarbu išplėsti šios direktyvos taikymo sritį, kaip siūloma pranešime, bent jau tam, kad ne taip būtų lengva sukčiauti. Iš tikrųjų, tai yra moralinis imperatyvas.
Turėčiau išreikšti savo nustebimą ir nusivylimą pakeitimu, pateiktu PPE-DE frakcijos, kuri dėl savo bailumo ir pakraipos galiausiai nieko konkretaus nepasiūlo, teigdama, kad nieko nereikėtų keisti ir mokestinio sukčiavimo požiūriu turėtumėme palikti viską taip, kaip yra.
Apie tokią poziciją turi žinoti Europos žmonės, ypač Vokietijoje, ir tegul jie įvertina mūsų pasirinkimą. Teko girdėti rimtų pareiškimų žiniasklaidoje, ypač Vokietijoje, apie mokestinio sukčiavimo problemą. Čia, Europos Parlamento tyloje, pasirenkamos kitos alternatyvos. Tikiuosi, kad Europos žmonės pareikš savo nuomonę apie jas.
Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, norėčiau pakalbėti trimis klausimais. Pirma, buvo nustatyta, kad dėl mokestinio sukčiavimo, susijusio su PVM ir akcizo mokesčiu, prarastų mokesčių suma sudaro daugiau nei 2 proc. Europos Sąjungos BVP. Pinigine išraiška nuostoliai dėl prarastų mokesčių siekia nuo 200 iki 250 mlrd. EUR. Tai didžiulės pinigų sumos. Tai mažina nacionalines pajamas ir turi neigiamos įtakos Europos Sąjungos pajamų biudžeto struktūrai didindama nuosavų nacionalinių pajamų dalį, grindžiamą bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis.
Antra, nepaisant šios diagnozės, pranešime siūlomi sprendimai galėtų padaryti daugiau žalos nei gero. Kalbu, pavyzdžiui, apie sprendimą taikyti atvirkštinį apmokestinimą tiekimui Bendrijos viduje, pagal kurį mokestį turėtų sumokėti ne tiekėjas, bet gavėjas. Man taip pat kelia susirūpinimą pasiūlymas suvienodinti PVM mokesčio tarifus, kas iš esmės reiškia sumažintų tarifų panaikinimą, ir pasiūlymas įsteigti tarpuskaitų namus, per kuriuos būtų paskirstomos mokesčių pajamos tarp valstybių narių.
Trečia, regis, tai, ko iš tikrųjų reikia norint veiksmingiau kovoti su mokestiniu sukčiavimu, yra glaudesnis bendradarbiavimas tarp valstybių narių mokesčių administravimo institucijų. Tai turėtų apimti greitesnį keitimąsi informacija ir galbūt tiesioginę prieigą prie elektroniniu būdu laikomų duomenų apie PVM ir akcizo mokesčių mokėtojus.
Hans-Peter Martin (NI). – (DE) Gerb. pirmininke, paprašiau žodžio dėl dviejų priežasčių: pirma, šis klausimas, kaip minėjo Werner Langen, yra mūsų darbotvarkėje jau daugybę metų ir mes iš tikrųjų turime pagrindo reikalauti atsakymo, kodėl nėra jokios pažangos, ypač kovojant su PVM slėpimu, antra, didžiajai daugumai europiečių yra nepriimtina, kad mes elgiamės veidmainiškai diskutuodami čia mokesčių slėpimo ir sukčiavimo klausimu, kuris tiesiogiai susijęs su mokesčių mokėtojų pinigais, iš tiesų nespręsdami šios problemos savo viduje.
Pats Europos Parlamentas, aš kalbu apie nemažą dalį jo narių, yra sukčiavimo židinys. Apie tai kalbama Galvino pranešime ir kitur, bet yra bandoma visa tai pakišti po kilimu. Užtenka paminėti vien tik Chichesterį, Purvis ar kai kuriuos Liberalų frakcijos narius. Tai gėdinga. Jei mes nekreipsime dėmesio į sukčiavimo atvejus mūsų pačių gretose, mes prarasime pasitikėjimą ir neturėsime teisės kritikuoti kitų.
Aš raginu Europos kovos su sukčiavimu biurą (OLAF), bet ypač Parlamento administraciją ir frakcijas, išsiaiškinti šiuos atvejus. Yra pasibaisėtina, kad bandoma juos nuslėpti.
Zsolt László Becsey (PPE-DE). - (HU) Ačiū, gerb. pirmininke. Man džiugu, kad šioje srityje pradėjome formuoti Bendrijos strategiją, nors šis procesas vyksta lėtai, galbūt pernelyg lėtai. Aš sutinku, kad kova su mokestiniu sukčiavimu, viena vertus, turi būti kiekvienos valstybės narės nacionaline pareiga, kita vertus, ši sritis taip pat turėtų būti įtraukta į Bendrijos Lisabonos programą.
Norėčiau pasidalyti savo pastabomis šiuo klausimu. Pirma, aš nesutinku su Parlamento pranešime išreikšta mintimi, kad mokestinės konkurencijos stiprinimas nebūtinai iškraipys vidaus rinką ir pakenks socialiniam modeliui. Toks požiūris atspindi įkyrią mintį visose esamose apmokestinimo srityse nustatyti mažiausią apmokestinimo lygį, o tai kartu su neigiamu infliacijos poveikiu iš tikrųjų tik paskatintų nesąžiningą konkurenciją, nuo kurios nukentėtų tos valstybės narės, kurios yra kitaip sutvarkiusios savo mokesčių sistemą ir geba mažinti mokesčių tarifus. Netiesioginio apmokestinimo klausimu, kuris taip pat yra Bendrijos jurisdikcijoje, tokia politika, kai kalbama tik apie minimalius lygius nesuteikiant galimybės reguliuoti maksimalius, yra nepriimtina. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad pagrindinė piktnaudžiavimo akcizo mokesčio srityje priežastis yra minimalių mokesčio tarifo lygių kėlimas, nes tai skatina šešėlinės rinkos ekonomiką ir falsifikuotos produkcijos gamybą, o tai prieštarauja Bendrijos politikai. Antra, aš džiaugiuosi, kad PVM srityje siūloma laikytis nuoseklios politikos judant į priekį lėtais žingsniais ir eksperimento tvarka diegiant atvirkštinio apmokestinimo sistemą, tačiau šioje srityje būtina imtis ir ryžtingų veiksmų. Mano nuomone, atsižvelgiant į dabartinį technologijų lygį, šią sistemą būtų nesudėtinga įdiegti tarpvalstybiniam tiekimui vidaus rinkoje, nes būtų nesudėtinga surinkti tiekėjo PVM ir perduoti jį paskirties šaliai. Žinoma, kad tą galėtumėme padaryti, būtina pagerinti valstybių narių mokesčių administravimo institucijų tarpusavio bendradarbiavimą, kuris tebėra nepakankamas. Dabar, kai turime eurą ir Mokėjimo paslaugų direktyvą, tinkamiausias laikas pasiraitoti rankoves ir tą padaryti. Trečia, manau, kad svarbu imtis veiksmų bendrovių, turinčių už Sąjungos ribų veikiančias lengvatinio apmokestinimo teritorijose įregistruotas įmones, atžvilgiu, nes labai dažnai šios bendrovės prieš apmokestinimą nukreipia mokesčio bazę sudarančias pajamas į savo įmones užsienyje, o po to neskaidriais būdais susigrąžina jas ir taip išvengia mokesčių. Verslas registruojamas lengvatinio apmokestinimo teritorijose ne tam, kad būtų slepiami mokesčiai. Ačiū.
Antolín Sánchez Presedo (PSE). – (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponai ir ponios, remiantis kai kuriais skaičiavimais, dėl mokestinio sukčiavimo Europoje parandama daugiau nei 6 proc. mokestinių pajamų. Tai pakerta pasitikėjimą mokesčių sistemomis, finansų institucijų pajėgumu ir jų veiklos teisingumu ir turi neigiamą poveikį piliečių gerovei. Mokestinis sukčiavimas sudaro palankias sąlygas šešėlinei ekonomikai ir organizuotam nusikalstamumui.
Europos Sąjungoje mokestinis sukčiavimas pažeidžia tinkamą vidaus rinkos funkcionavimą, iškraipo konkurenciją ir kenkia ES finansiniams interesams, taip pat Lisabonos strategijos įgyvendinimui.
Remiantis Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, surinkus mokesčius už ketvirtadalį viso pasaulio turto, slepiamo mokesčių rojumi vadinamose teritorijose, šios sumos pakaktų, kad būtų įgyvendinti Jungtinių Tautų Tūkstantmečio plėtros tikslai.
Europos Sąjunga turi būti tvirta savo kovoje su mokestiniu sukčiavimu. Tą galima daryti saugiai ir atsakingai, neapsunkinant mūsų ekonomikos pernelyg didele našta. Išaugus tarpvalstybinei prekybai ir didėjant globalizacijai mes privalome ryžtingai propaguoti europinę kovos su mokestiniu sukčiavimu strategiją. Veiksmų tik nacionaliniu lygmeniu nepakanka.
Ši strategija privalo turėti vidaus dimensiją, sprendžiančią sukčiavimo VAT ir tam tikrų mokesčių srityje problemas ir mokesčių slėpimo problemas tiesioginio apmokestinimo požiūriu, taip pat išorės dimensiją, įtvirtinančią ekonominį Europos Sąjungos reikšmingumą.
Mes negalime nuvilti tų savo piliečių, kurie sąžiningai vykdo savo mokestines prievoles ir kurie tikisi, kad Europos Sąjunga kovos su sukčiavimu srityje imsis vadovaujančio vaidmens.
Šiame kontekste mes reikalaujame, kad kovai su PVM sukčiavimu skirtas priemonių paketas, kurį Komisija pateiks kitą mėnesį, būtų ambicingas ir kad pranešimas dėl taupymo pajamų apmokestinimo, kurį ketinama paskelbti šio mėnesio pabaigoje, galėtų pasitarnauti konkrečiai pažangai kovojant Europoje su mokestiniu sukčiavimu PVM srityje. Mes palaikome bendrą Sharon Bowles pateikto pranešimo turinį ir sveikiname pranešėją. Mes tikime, kad šis pranešimas bus priimtas plenariniame posėdyje ir net jei jame nebus padaryta jokių patobulinimų, jis bent jau nenublokš mūsų atgal.
Desislav Chukolov (NI). - (BG) Gerb. Sharon Bowles, aš žaviuosi jūsų troškimu įveikti mokestinio sukčiavimo problemą Europos lygmeniu.
Tačiau vertėtų pasvarstyti, kokią įtaką tai turėtų tiems, kurie šiandien yra prie valdžios vairo Bulgarijoje. Galiu patikinti jus, kad jei mokestinis sukčiavimas liausis Bulgarijoje, kituose rinkimuose liberalai iš musulmonų partijos „Judėjimas už teises ir laisves“ negautų nė pusės balsų, kuriuos turi dabar. Jei valstybės lėšų grobstymui mano šalyje visiems laikams būtų padarytas galas, socialistai nebeturėtų lėšų finansuoti savo kampanijas ir absurdiškas iniciatyvas.
Kaip partijos „Ataka“ narys aš palaikau šį jūsų pranešimą, nes ši partija yra vienintelė Bulgarijos partija, kuri siekia, kad liautųsi valstybės lėšų grobstymas, ir į kurios programą įeina tvirtas įsipareigojimas ištirti visus įtartinus ir nešvarius sandorius, kurie atnešė didžiulių nuostolių valstybės biudžetui ir kurie iki šiol buvo naudingi ne vienai politinei jėgai. Ačiū už dėmesį.
Astrid Lulling (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, leiskite man visų pirma pasakyti gerb. Benoît Hamon, kad jo šantažas nepadarė mums jokio įspūdžio. Aš apgailestauju, kad jis akivaizdžiai tapo didelio nesusipratimo auka.
Gerb. pirmininke, nors aš sutinku su pagrindiniais principais, išdėstytais gerb. Sharon Bowles pranešime, aš manau, kad derėtų pabrėžti du dalykus. Pirma, dabar atsiskleidė 1993 m. sukurtos pereinamosios PVM sistemos trūkumai. Nemanau, kad jos tolesnis gyvavimas galėtų būti priimtinas. Mokestiniam sukčiavimui, kurį visi smerkiame dėl jo tiesioginės ir netiesioginės žalos, palankias sąlygas iš dalies sudaro dabartinės sistemos spragos ir trūkumai, todėl ji turėtų būti pakeista. Žinoma, aš suprantu, kad yra tam tikrų problemų. Todėl aš patariu Komisijai propaguoti RTvat organizacijos siūlomą sprendimą dėl PVM operacijų realiuoju laiku, kuris leistų išvengti 275 mln. EUR prarastų mokesčių per dieną ir kartu sumažintų administracines išlaidas MVĮ.
Kitas klausimas yra susijęs su mokesčių slėpimo problema ir Taupymo pajamų apmokestinimo direktyva. Pranešime yra nepagrįstų pastabų, todėl aš pateikiau pasiūlymą padaryti tam tikrus pakeitimus, kad būtų ištaisyta tokia padėtis. Teisėta ir būtina kova su mokestiniu sukčiavimu neturi būti vykdoma taip, kad mums tektų suabejoti mokestinės konkurencijos principu. Aš visiškai atmetu tai, nes šie du dalykai nėra susiję. Be to, patirtis rodo, kad sistema, kai taupymo pajamų mokestis atskaitomas iš karto, yra pati efektyviausia ir todėl yra geresnis sprendimas nei visiems primetama vienoda keitimosi informacija sistema, kuri pati turi savo problemų.
Galiausiai reikalavimai reformuoti Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvą išplečiant jos taikymo sritį ir įtraukiant į ją visus juridinius asmenis ir visus finansinių pajamų šaltinius yra taip pat neapgalvoti, nes tai paprasčiausiai „išės“ taupymo pajamas iš Europos Sąjungos. Būtent todėl noriu, kad šiais klausimais būtų padaryti pakeitimai. Jei šie pakeitimai nebus padaryti, mes negalėsime balsuoti už šį pranešimą.
Andrzej Jan Szejna (PSE). – (PL) Gerb. pirmininke, mokestinis sukčiavimas jau kurį laiką yra visuotinė problema. Remiantis apytikriais skaičiavimais, dėl mokestinio sukčiavimo patiriami nuostoliai sudaro 2 – 2,5 proc. ES BVP, o tai siekia nuo 200 iki 250 mlrd. EUR. Todėl būtina suderinti veiklą Bendrijos lygmeniu ir sustiprinti bendradarbiavimą tarp valstybių narių.
Europos bendrijos steigimo sutarties 10 ir 280 straipsniuose teigiama, kad valstybės narės privalo imtis visų tinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas visiškas iš šios sutarties išplaukiančių įsipareigojimų įvykdymas ir suderinti jų veiksmai apsaugant finansinius Bendrijos interesus. Tačiau svarbu turėti galvoje, kad nors laisvas prekių ir paslaugų judėjimas Bendrijos rinkose sudaro sunkumų valstybėms narėms kovoti su šios rūšies sukčiavimu savo jėgomis, veiksmai, kurių imamasi, neturėtų varžyti ekonominės veiklos ir užkrauti papildomą naštą mokesčių mokėtojams.
László Kovács, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti šių Rūmų nariams už šių diskusijų metų išreikštą nuomonę ir pateiktas pastabas.
Kaip sakiau pradžioje, Komisija labai vertina Europos Parlamento indėlį į diskusijas dėl suderintos kovos su mokestiniu sukčiavimu gerinimo strategijos. Komisija yra įsipareigojusi spręsti šį klausimą ir imsis tolesnių iniciatyvų stiprinant teisinį pagrindą ir administracinį bendradarbiavimą tarp valstybių narių. Valstybės narės be abejonės turi siekti to paties.
Kai kurie iš jūsų kalbėjo apie Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvos reformavimą ir aš galiu patikinti jus, kad dabar ji yra labai nuodugniai persvarstoma išsamiai tiriant, ar esama direktyvos taikymo sritis užtikrina jos veiksmingumą, ir gilinantis į visus jos taikymo srities išplėtimo privalumus ir trūkumus. Šis darbas sudėtingas, nes būtina atsižvelgti į daugybę veiksnių: veiksmingumas mokestinės drausmės požiūriu, administracinė našta rinkos operatoriams ir mokesčių administravimo institucijoms, būtinybė užtikrinti vienodas galimybes ES viduje ir už jos ribų ir tai tik keli iš šių veiksnių. Kaip minėjau pirmiau, netrukus mes pateiksime pranešimą, o po to pasiūlysime Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvos pakeitimus. Mes dėsime visas pastangas, kad būtų pasiekta tinkama pusiausvyra.
Žinoma, negali būti vieno universalaus sprendimo, kuris padėtų išspręsti mokestinio sukčiavimo problemą pasaulio mastu. Kiekviena atskira priemonė turėtų prisidėti prie kovos su mokestiniu sukčiavimu įnešdama savo pridėtinės vertės dalį, bet tik įdiegus visas priemones kaip visumą mokesčių administravimo institucijos galės turėti tvirtą pagrindą kovoti su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu.
Sharon Bowles, pranešėja. − Gerb. pirmininke, kova su mokestiniu sukčiavimu yra ES pareiga, nes sukčiautojai naudojasi tarpvalstybinėmis spragomis, kurias mes bandome panaikinti.
Kaip minėjo Komisijos narys, taupymo pajamų apmokestinimo klausimai yra sudėtingi. Aš manau, kad mes turime galimybę pasiekti sutarimą balsavimo būdu, kad neužbėgtumėme už akių išsamesnėms diskusijoms šiuo klausimu, kurias numatoma surengti Komisijai pateikus savo tolesnius pasiūlymus. Taip pat aš manau, kad mes galime apeiti mokestinės konkurencijos klausimą, dėl kurio mūsų nuomonės išsiskiria ir kuris nėra esminis šio pranešimo atžvilgiu. Todėl manau, kad galime pasiekti tam tikrą tarpusavio sutarimą.
Aš nemanau, gerb. kolegos ir Komisijos nary, kad visais šiais frontais pasyvumas ar nedrąsūs veiksmai galėtų būti tinkamas atsakas. 2,5 proc. BVP yra pavojuje. Tai didžiulė mokesčių bazės dalis. Kaip minėjo mūsų kolega Sánchez Presedo, ji gali sudaryti 5 proc. mokestinių pajamų.
Jei kurie nors iš čia esančių ar bet kurios valstybės narės politikų savo rinkiminės kampanijos metu būtų agitavę už mokesčių padidinimą 5 proc. nesiūlant mokesčių mokėtojams nieko mainais, vargu ar jie būtų išrinkti. Taigi aš norėčiau pasakyti, ypač toms valstybėms narėms, kurios yra kritiškai nusiteikusios keitimosi informacija sistemos gerinimo atžvilgiu, kad bailumas, apsiribojimas tik nereikšmingomis priemonėmis prilygsta sąžiningų mokesčių mokėtojų apmokestinimui 5 proc. mokesčiu už nieką. Šią mintį aš norėjau perteikti savo pranešime ir manau, kad būtent tokią kolektyvinę mintį Pralamentas nori perduoti savo pranešime remdamas Komisijos nario pastangas ir ragindamas jį būti drąsiu.
Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.
Balsavimas vyks antradienį.
Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)
Siiri Oviir (ALDE), raštu. – (ET) Mokestinis sukčiavimas yra kartu ES ir valstybių narių problema, nes šis reiškinys iškraipo konkurenciją ir mažina mokestinę bazę tiek ES, tiek ir valstybėse narėse.
Kaip buvo minėta, viena iš šios problemos priežasčių yra paini ir pasenusi pereinamoji PVM sistema. Ją būtina pakeisti. Šiuo atžvilgiu EP siūlymas, kad Komisija pateiktų sprendimą dėl naujos PVM sistemos 2010 m., yra neabejotinai sveikintinas.
Sakydami, kad būtina sukurti naują PVM sistemą, mes žinoma neturime galvoje, kad esama mokesčių sistema turėtų būti pakeista dar painesne ir biurokratiškesne. Taip pat svarbu pabrėžti, kad prieš pradedant ją taikyti ES mastu, pirma būtina įgyvendinti bandomuosius projektus, kad būtų įsitikinta, jog ji gali funkcionuoti praktikoje ir kad būtų išvengta daugelio problemų, kurios galėtų iškilti vėliau.
Ne mažiau svarbi priemonė kovojant su mokestiniu sukčiavimu yra keitimasis informacija tarp valstybių narių ir tokios informacijos naujinimas. Tuo tikslu ketinama įsteigti visos Europos mastu veiksiantį elektroninio mokesčių administravimo informacijos centrą.
Apdorojant asmeninius duomenis bus paisoma pusiausvyros tarp viešojo intereso ir pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių principo.
Galiausiai norėčiau paminėti klausimą, susijusį su mokesčiu rojumi vadinamomis teritorijomis, kuris taip pat yra labai svarbus kovos su mokestiniu sukčiavimu atžvilgiu. Aš palaikau pranešime išreikštą mintį, kad visų pasaulyje esančių mokesčių rojumi vadinamų teritorijų panaikinimas turėtų tapti ES prioritetu.