Posėdžio stenograma

Antradienis, 2008 m. rugsėjo 2 d. - Briuselis

6. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

-Pranešimas: Sylvia-Yvonne Kaufmann (A6-0292/2008)

  Hubert Pirker (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, dėl triukšmo negalėjau pateikti savo paaiškinimo ir dabar norėčiau tai padaryti. Balsavau už S.-Y. Kaufmann pranešimą dėl to, kad reikia išaiškinti, jog Europos teisminis tinklas yra neišvengiamas, nes pastaruosius dešimt metų jis veiksmingai veikė kartu su teisminės pagalbos sistema. Dabar Europos teisminį tinklą reikia aiškiai atskirti nuo Eurojusto. Abi institucijos turi savo pagrindimą. Siekiama, kad Eurojustas ir Europos teisminis tinklas vienas kitą papildytų ar vienas su kitu bendradarbiautų, kaip dera, ir taip užtikrintų valstybių narių saugumą.

- Pranešimas: Armando França (A6-0285/2008)

  Hubert Pirker (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, kalbant apie in absentia priimtų sprendimų vykdymą, tai Europos Sąjungoje jis bus nenaudingas, jei policija puikiai bendradarbiauja, o kita vertus, jei baudžiamojo persekiojimo sistema veikia ne taip gerai, kaip galėtų.

Šiuo požiūriu manau, kad mūsų sprendimas užpildė spragą. Baudžiamųjų kaltintojų abipusis sprendimų pripažinimas reikš, kad baudžiamųjų bylų sprendimai, tarp jų priimti in absentia, gali būti vykdomi kitose šalyse. Tai labai svarbus žingsni suteikiant galimybę teisminėms institucijoms talkinti policijos pajėgų darbui.

- Pranešimas: Mihael Brejc (A6-0208/2008)

  Hubert Pirker (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, M. Brejco pranešimo tikslas – suteikti mums priemones galų gale užtikrinti, kad Vizų informacinė sistema naudojama tikrinant, kai ne ES šalių piliečiai įvažiuoja į Šengeno erdvę. Žinome, kad daugelis asmenų nelegaliai gyvena ES, nes baigėsi jų vizų galiojimo laikas arb jos yra pripažintos negaliojančiomis. Suderinę Šengeno sistemą ir Vizų informacijos sistemą, kuriame sąlygas, kuriomis Europos Sąjungoje galėsime pašalinti piktnaudžiavimus vizomis ir užtikrinti, kad į Europos Sąjungą įvažiuojantys ir išvažiuojantys asmenys gali tai padaryti teisėtai.

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. Pirmininke, be abejo neprieštarauju, kaip manau ir daugelis žmonių, Šengeno šalių Vizų informacinės sistemos gerinimui, tačiau tai, ką turime šiame pranešime, skamba pernelyg absurdiškai. Iš tiesų Vizų informacinė sistema turėjo būti lankstesnė prie sienų praleidžiamo laiko atžvilgiu! Bet kuris, kada nors keliavęs, žino, kad tiesiog turėtų būti laukiančiųjų sąrašai, nes kartais jų reikia. Kažin ką sienos apsaugos pareigūnai turėtų vertinti, kad nusprestų, kada yra pavojus, o kada ne. Kas žino, iš kur pasirodo teroristai ir kiti pavojai?

Aš taip pat nesisieloju, kad mes šiuo klausimu esame atsilikusių pažiūrų. Mūsų sienų europinimas buvo atliekamas neapgalvotai, nesirengiant ir spaudžiant ideologiniams ekstremistams, kurie mano, jog didysis naujosios Europos Tarybų Sąjungos idealas kur kas svarbesnis už piliečių saugumą.

  Daniel Hannan (NI). - Gerb. Pirmininke, pasakysiu savo nuomonę, kaip tokiomis progomis tampa tradicija, kad atkreipčiau dėmesį tai, kad Europos politikos derinimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse teisinis pagrindas yra beveik nepagrįstas. Dauguma šių pranešimų, dėl kurių ką tik balsavome, S.-Y. Kaufmann, A. Franços, M. Brejco, R. Weberio ir J. Lambert pranešimų tikslas – sustiprinti tinkamų teisinių įgaliojimų neturinčius politikos aspektus, iniciatyvas, o Eurojusto atveju, visą instituciją. Tiesa, toks įgaliojimas numatytas Europos Konstitucijoje ir Lisabonos sutartyje, bet tiesa ir tai, ką, atrodo, šiems rūmams reikia nuolat priminti, kad Konstitucija buvo atmesta tris kartus: Prancūzijoje –55 proc. balsų, Olandijoje – 62 proc. balsų, Airijoje – 54 proc. balsų.

Galimybė turėti baudžiamosios prievartos monopolį per baudžiamojo teisingumo sistemą – tikriausiai aukščiausias valstybingumą apibrėžiantis požymis. Valstybę galime apibrėžti kaip teritoriją, turinčią bendros valdžios nustatytas sutartas taisykles. Jei Europos Sąjunga pageidauja suteikti sau tą aukščiausią valstybingumo požymį, jai derėtų turėti padorumo pirma paklausti savo žmonių leidimo refrendumuose. Pactio Olisipiensis censenda est!

- Pranešimas: Renate Weber (A6-0293/2008)

  Hubert Pirker (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, šis pranešimas susijęs su Eurojusto stiprinimu. Tai dar vienas priemonių rinkinys, kurių galutinis tikslas – stiprinti policijos bendradarbiavimą ir padaryti jį veiksmingą. Tapo aišku, kad su tam tikros šalies teisminiu bendradarbiavimu susiję labai daug insitucijų. Todėl mūsų pasiūlymas dėl koordinavimo sistemos valstybėse narėse ir tarp jų sukūrimo turi didelę reikšmę, tik dėl to, kad ji užtikrina veiksmingą bendradarbiavimą, ypač kovojant su terorizmu ir kitomis nusikalstamumo formomis.

Noriu atkreipti dėmesį į vieną ypač padrąsinančią priemonę – tai, kad ne ES šalyse reikia skirti ryšius palaikantys teisėjai ir prokurorai, panašiai, kaip jau yra policijos sistemoje, tada atitinkamai pagerėtų bendradarbiavimas su tomis šalimis. Trumpai tariant, ši sistema suteiks mums galimybę sukurti kitą cordon sanitaire Europos Sąjungai saugoti.

- Pranešimai: Jean Lambert (A6-0287/2008), Sharon Bowles (A6-0312/2008)

  David Sumberg (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, iš pradžių norėčiau pasakyti, kaip malonu jus matyti čia, Briuselyje, pirmininkaujant visai plenarinei sesijai. Vienas mažas E. McMillan-Scotto žingnis Europos Parlamentui tikriausiai yra milžiniškas šuolis. Kas žino? Neužgniaužkite kvapo.

Pasakysiu savo nuomonę dėl J. Lambert pranešimo, o taip pat dėl S. Bowles pranešimo, jei to reikalaujate. Man sunku pritarti J. Lambert pranešimui. Jame minimas sumanymas nelegalius imigrantus paskirstyti tarp daugelio ES šalių; manau, jog tai visiškai nepraktiška. Jungtinės Karalystės požiūriu kur kas svarbiau yra mūsų, kaip salos, unikalumas ar pusiau unikalumas, nes Kipro padėtis yra tokia pati. Todėl manau, jog Jungtinei Karalystei svarbu išlaikyti savo pačios sienų kontrolę, kurias prižiūri Jungtinės Karalystės valdžios institucijos, o ne Europos Sąjunga, kurios sienos didelės ir nesandarios. Todėl manau, kad šiuo pagrindu J. Lambert pranešimas nepriimtinas.

S. Bowles pranešimas nepriimtinas, nors jame yra kai kurių gerų minčių; jame dėl didelių mokesčių, kuriuos daugelis iš mūsų turime kęsti, veiksmingai kaltinami mokesčių rojai. Bet mūsų didelių mokesčių (be abejo, Jungtinėje Karalystėje) priežastis yra ta, kad, turime Leiboristų vyriausybę, kuri linkusi ir pasiryžusi didinti mokestines pajamas ir šią naštą užkrauti Britanijos žmonėms ir Britanijos mokesčių mokėtojams.

Didelio apmokestinimo esmė – šalies klausimas; jis ir turi likti valstybių narių kompetencijos sritis, o atsakomybę už tai turėtų prisiimti šalių vyriausybės. Mokesčiai neturėtų būti Europos Sąjungos atsakomybės sritis.

- Pranešimas: Jean Lambert (A6-0287/2008)

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. Pirmininke, pranešėja J. Lambert, teisi sakydama, kad Dublino tikslai dėl prieglobsčio pirkimo niekada nebuvo pasiekti. Ir tai tiesa. Ji taip pat teisi sakydama, kad sistema neišvengiamai užkrauna pernelyg sunkią naštą Europos Sąjungos sienas sudarančioms valstybėms narėms. Tai taip pat tiesa. Todėl gerai, kad tokias valstybes raginama remti.

Kita vertus, manau, kad šiame pranešime iš tiesų trūksta svarbių klausimų ir visiškai nesutinku su dauguma pranešėjos prielaidų ir siekinių. Vienas pavyzyds: Komisijos vertinime jau pareikšta, kad dėl Dublino sistemos dešimtys tūkstančių prieglobsčio prašytojų slapstosi, bet vis dėlto pranešėja priešinasi jų sulaikymui. Rimčiau negali būti. Glaudus Europos valstybių narių bendradarbiavimas prieglobsčio klausimu gali būti naudingas, bet tada reikėtų panaikinti daugybę politiškai teisingų šiame pranešime esančių sumanymų.

  Philip Claeys (NI). - (NL) Gerb. Pirmininke, per vieną minutę J. Lambert pranešimu neįmanoma apibendrinti visų problemų, todėl apsiribosiu pora klausimų. Kalbant apie vaikų apsaugą, pranešime teigiama, kad netikrumo dėl amžiaus atveju, vaikams derėtų taikyti abejonių privilegijos principą. Skamba lyg ir gerai, tačiau iš tikrųjų tai tiesioginis raginimas dar daugiau klastoti tapatybės dokumentus.

Pranešime taip pat teigiama, kad šeimos nario apibrėžtis yra pernelyg ribota; tai vėl aiškus raginimas daryti dar daugiau pažeidimų. Pvz., Afrikoje beveik visi yra vienas kito šeima ir, jei turėsime į tai atsižvelgti, tuomet nedelsdami galime plačiai atverti visus vartus.

Pranešime taip pat prieštaraujama, kad valstybių narių policijos tarnybos ir teisėsaugos institucijos galėtų naudotis Eurodac duomenų baze, nes, aš cituoju: „dėl to padidėtų neigiamo požiūrio į prieglobsčio prašytojus rizika“. Tai absurdiška mintis ypač todėl, kad Eurodac gali turėti daug informacijos kovojant su nelegalia migracija, tarptautiniu nusikalstamumu ir terorizmu.

- Pranešimas: Sharon Bowles (A6-0312/2008)

  Christoph Konrad (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, į S. Bowles pranešimą įtrauktas PVM sukčiavimo klausimas, ir teisingai, nes jo atveju suma siekia 20 mlrd. eurų per metus. Pritariu pranešimams šiuo klausimu. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį tai, jog šioje srityje sistemą reikia keisti, reikia struktūrinės pertvarkos. Šiuo aspektu iš Komisijos negirdime nieko daugiau, kaip tik pareiškimą dėl ketinimo įkurti tarpvalstybinį bendradarbiavimą šiuo klausimu ir dalyvauti vertinant, tiriant ir pan.

Atsižvelgiant į vykdomo sukčiavimo mastą, pats laikas Komisijai atsisakyti savo pasyvios pozicijos ir pritarti reformistinėms valstybėms narėms, kurios iš tiesų ketina įdiegti šią atvirkštinio apmokestinimo procedūrą. Tai taip pat raginimas L. Kovácsui pavėluotai persvarstyti šį klausimą. Viliuosi, kad prieš Parlamento kadencijos pabaiga bus pateiktas deramas pasiūlymas ir bus patvirtinti Vokietijos ir Austrijos vyriausybės pasiūlymai.

  Ivo Strejček (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, balsavau prieš S. Bowles pranešimą.

Norėčiau pabrėžti tris klausimus. Pirma, pranešime raginama geriau koordinuoti mokestinį ir fiskalinį bendradarbiavimą. Manau, jog tai kenktų mokestinei konkurencijai, nes mokestinė konkurencija yra pagrįsta ir naudinga. Antra, mokestinį sukčiavimą galima panaikinti ne mažinant konkurenciją, bet visiškai atsisakius mokesčių lengvatų. Trečia, PVM mokestinis sukčiavimą derėtų naikinti suvienodinant PVM tarifus, dėl to greitai sumažėtų lengvatų ir spragų.

S. Bowles pranešime siūlomos skirtingos priemonės. Todėl balsavau prieš.

  Astrid Lulling (PPE-DE). – (FR) Gerb. Pirmininke, kaip vakar sakiau, kovoju su visomis mokestinio sukčiavimo formomis, ir prašiau Komisijos bei Tarybos sparčiai veikti siekiant atitaisyti pražūtingus PVM mokėjimo vengimo poveikius: paskaičiuoti nuostoliai siekia 20 mlrd. eurų per metus arba beveik vieną penktąją ES biudžeto.

Minėjau „Rtvat“ organizacijos išplėtotą ir šiems rūmams pateiktą modelį, kuris PVM sukčiavimą sumažintų beveik 275 mln. eurų per dieną ir ypač MVĮ sumažintų administracinę naštą. Manau, kad šiuos pasiūlymus Komisijai derėtų išnagrinėti, nes modelis iš tiesų yra. Savaime suprantama, siekiant juos priimti, reikia politinės valios.

Vis dėlto už pranešimą balsuoti negalėjau, nes mano frakcijos pakeitimai, tarp jų pakeitimas, kuriame teigiama, kad sveika mokestinė konkurencija padės išlaikyti valstybių narių mokestines pajamas ir jas padidins, ir pakeitimas, kuriuo priešinamasi Santaupų apmokestinimo direktyvos apimties išplėtimui, nebuvo priimti. Vis dėlto mes akivaizdžiau prieštaraujame Direktyvos apimties išplėtimui siekiant ją taikyti visiems juridiniams asmenims ir visiems finansinių įplaukų šaltiniams.

Šiomis aplinkybėmis manau, jog mums nevalia užmiršti, kad „pernelyg dideli mokesčiai mokesčius pražudo“ ir kad valstybės narės, pritariančios tokioms priemonėms, turėtų būti labai budrios, nes Makao, Singapūre ir Honkonge iš džiaugsmo jau trinama rankomis viliantis, kad einame šia kryptimi. Todėl už šį pranešimą nebalsavau, nes noriu, kad jis būtų aiškus ir tikslus.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, noriu tarti tik žodį dėl S. Bowles pranešimo dėl suderintos strategijos, skirtos kovai su mokestiniu sukčiavimu pagerinti. Perskaičius, galima manyti, jog šiam pranešimui ar bet kuriai jo daliai būtų labai sunku pasipriešinti.

Tiesa ta, kad nors ir visiškai pritariu suderintam požiūriui kovojant su mokestiniu sukčiavimu (o mums šioje srityje iš tiesų reikia išsamaus tyrimo ir koordinavimo), bet koks pasiūlymas dėl mokesčių derinimo ir (ar) mokesčių konkurencijos mažinimo visose 27 ES valstybėse narėse, kaip kovos su mokestiniu sukčiavimu sprendimo dalis, yra visiškai nepriimtinas.

Nesu tikra, kaip Komisija, ar Europa suvokia valstybėms narėms daroma žalą nuolat nurodant į kokį nors centralizavimą, kontrolę ar kokią valstybių narių kompetencijos mažinimą mokesčių srityje. Diskusijoje dėl birželio 12 d. referendumo, tai buvo labai svarbus klausimas, nors Lisabonos sutarties aktualumo požiūriu tai ne klausimas. Būtume galėję, bet negalėjome įtikinti tų, kurie bijo Europos, nes Europos institucijose norima centralizuotai, įvairiais lygmenimis ir dėl įvairių priežasčių kontroliuoti mokesčius, kad Lisabonos sutartyje tokiam sumanymui pritariama. Prašyčiau būti labai budriems ir šioje konkrečioje srityje nieko nevelti.

- Pranešimas: Sylvia-Yvonne Kaufmann (A6-0292/2008)

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. Pirmininke, nebalsavau prieš S.-Y. Kaufmann pranešimą, nors manęs visiškai neįtikino, kad mūsų teisminės sistemos europinimas ar Europos valstybės kaltintojo pareigybės įsteigimas – geras būdas policijos ir teisingumo ar net tarpvalstybinio nusikalstamumo baudimo veiklai gerinti. Visiškai priešingai.

Tačiau skatinu labai plačiai siekiantį ir glaudesnį visų nepriklausomų Europos saugumo tarnybų bendradarbiavimą ir šiuo požiūriu galiu tvirtai pritarti daugybei pasiūlymų, S.-Y. Kaufmann pranešime esančių pagerinimų, Europos teisminio tinklo gerinimui. Vis dėlto, viso šito rezultatas negali būti pernelyg brangi ir arogantiška Europos teisingumo sistema, atskirta nuo realaus pasaulio, kaip matėme per praėjusius kelis mėnesius ją kišantis taip, kad tai pranoksta bet kokį nepriklausomų valstybių narių bendradarbiavimą. Dėl šios antros priežasties aš ir susilaikau nuo galutinio balsavimo dėl S.-Y. Kaufmann pranešimo.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: Katerina Batzeli (A6-0274/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už teisinę rezoliuciją, grindžiamą pirmajame svarstyme pagal bendro sprendimo procedūrą priimtu narės graikės Katerinos Batzeli pranešimu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio Sprendimą Nr. 1719/2006/EB, nustatantį 2007–2013 m. programą „Veiklus jaunimas“. Aš džiaugiuosi ir pritariu pakeitimams, pagal kuriuos patariamąją procedūrą būtina pakeisti Komisijos įpareigojimu nedelsiant pranešti Europos Parlamentui ir valstybėms narėms apie bet kokias priemones, kurių siekiant įgyvendinti šį sprendimą imtasi be komiteto pagalbos, kad atrankos sprendimai būtų įgyvendinami greičiau ir veiksmingiau. -

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Balsavau už K. Batzeli pranešimą ir ypač pritariu didinti tam skirtas lėšas. Pastaraisiais metais programa „Veiklus jaunimas“ buvo svarbi priemonė įtraukiant mūsų Sąjungos augančią kartą į didį Europos projektą; todėl tai labai svarbi grandis siekiant jaunąją kartą priartinti prie Europos ir taip suteikti jaunimui galimybę dalyvauti keliose tikrai įdomiose politinėse ir kultūrinėse iniciatyvose. Europos Komisija teisingai daro eidama šiuo keliu. Kaip jaunas šio Parlamento atstovas ir suprasdamas J. Figelio įsipareigojimą ir tikslus, galiu tikėtis naujosios 2007–2013 m. programos sėkmės.

  Slavi Binev (NI), raštu. − (BG) Pirmininke, kolegos,

Programa „Veiklus jaunimas“ – priemonė, padedanti mums įtraukti savo vaikus į konstruktyvią veiklą ir kurioje dalyvaudami jie gali ugdyti vadovavimo, solidarumo ir pakantos dvasią. Kartu tai puikus būdas parodyti jaunimui, kad mums rūpi jų problemų sprendimas ir per tai mes galime įtraukti juos į šį sumanymą kartu statyti bendrus Europos namus! Todėl atsižvelgiant į Sąjungos ateitį, labai svarbu veiksmingai valdyti Europos jaunimui skirtas lėšas.

Iniciatyvų skatinimas, administracinės naštos mažinimas ir aukšo skaidrumo lygmens pasiekimas įeina į šio Parlamento pagrindinių prioritetų sąrašą. K. Batzeli siūlo sprendimus, kurie trumpina laiką, per kurį lėšos pasiekia laimėjusius projektus; jaunimui tai teigiamas ženklas. Be to, pakeitimai išsaugo Europos Parlamento vietą kontroliuojant Bendrijos lėšų panaudojimą. Todėl savo balsą atidaviau už pranešimą dėl programos „Veiklus jaunimas“ pakeitimų

Sveikinu pranešėją nuveikus puikų darbą!

  Neena Gill (PSE), raštu. − Su džiaugsmu balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad programa „Veiklus jaunimas“ – puiki iniciatyva. Tokie projektai bus ypač svarbūs skatinant ypač reikalingą Europos ir jaunimo sutarimą.

Ne kartą girdėjau savo rinkėjus sakant, kad Europos Sąjunga dėl jų nieko nedaro. Be pilietinės visuomenės programų finansavimo, tikintiems Europos projekto svarba bus sunku atremti kritiką dėl demokratijos stokos ir abejingų institucijų.

Šis neigiamas požiūris ypač stiprus tarp jaunimo. Lankydamasi savo rinkiminės apygardos mokyklose, esu priblokšta jų cinišku požiūriu į ES vaidmenį. Todėl toks pranešimas, kaip šis, tai laiku pateiktas atsakymas į neatidėliotiną ir didėjančią problemą.

Tačiau pranešimas susilaukė pasipriešinimo iš panikos kėlėjų pusės, kurie teigia neva jis sustiprins Komisiją. Aišku, jog norint, kad pateikta informacija būtų paveiki, ji turi būti objektyvi. Vis dėlto norėčiau paprašyti narių apsvarstyti klausimą, kaip pilietinės visuomenės ir jaunų piliečių vaidmens stiprinimas suteiktų daugiau galios Komisijai.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Kultūra – tai pagrindiniai, ilgalaikiai tautoms ir civilizacijoms įtaką darantys klausimai. Dėl to „June List“ partija mano, kad kultūros politiką turėtų vykdyti arti savo piliečių esantys politikai ir todėl ją daugiausia derėtų nagrinėti šalies lygmeniu. Manome, kad ES biudžete pernelyg daug asignavimų skirta kultūrinėms programoms, kurios iš esmės yra valstybių narių reikalas. Apskritai mes pritariame tam, kad kultūrai būtų skiriama daugiau lėšų, tačiau prieštaraujame, kad daugiau lėšų skirtų nuo piliečių labai atitolusios ES institucijos.

Balsuojant dėl šios dienos keturių K. Batzeli pranešimų, turėjome sutarti tik dėl daugiau techninio pobūdžio pakeitimų, susijusių su programų įgyvendinimo struktūros. Tačiau nutarėme balsuoti prieš šiuos pranešimus, kad būtų aišku, jog nepritariame tokioms didelėms investicijoms ES lygmeniu.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu Katerinos Batzeli pranešimui dėl programos „Veiklus jaunimas“. Programos teikiama stipendija – svarbus elementas, sudarantis sąlygas jauniesiems europiečiams pasinaudoti visomis ES teikiamomis galimybėmis. Pranešime siekiama mažinti biurokratiją ir paprastinti su paramos atranka susijusią sprendimų priėmimo procedūra. Todėl pritariu pranešimo pasiūlymams.

- Pranešimas: Katerina Batzeli (A6-0273/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už teisinę rezoliuciją, kuri grindžiama pirmajame svarstyme pagal bendro sprendimo procedūrą priimtu narės graikės Katerinos Batzeli pranešimu dėl pasiūlymo dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio Sprendimą Nr. 1855/2006/EB, nustatantį programą „Kultūra“ (2007–2013 m.). Aš džiaugiuosi ir pritariu pakeitimams, pagal kuriuos patariamąją procedūrą būtina pakeisti Komisijos įpareigojimu nedelsiant pranešti Europos Parlamentui ir valstybėms narėms apie bet kokias priemones, kurių siekiant įgyvendinti šį sprendimą imtasi be komiteto pagalbos, kad atrankos sprendimai būtų įgyvendinami greičiau ir veiksmingiau.

  Nicodim Bulzesc (PPE-DE), raštu. − (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes juo siekiama trumpinti sprendimų dėl finansavimo pagal 2007–2013 m. Europos kultūros programą priėmimo laiką.

Praėjusių metų patirtis parodė, kad finansavimo procedūra per šį mechanizmą yra gana lėta ir dėl to Europos kultūros darbuotojai gali turėti finansinių sunkumų.

Atsižvelgdamas į šių lėšų prašančių kultūros insitucijų ir menininkų keblią finansinę padėtį apskritai, pritariu bet kokiems veiksmams, kurie palengvintų galimybę pasinaudoti Europos lėšomis.

  David Martin (PSE), raštu. − Katerinos Batzeli pranešimas dėl 2007–2013 m. kultūrinės programos supaprastina procesą, per kurį sprendžiamas finansinės paramos pagal programą teikimas. Šio proceso supaprastinimas bus naudingas programoms, pvz., „Europos kultūros sostinės“. Todėl balsavau už šį pranešimą.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN), raštu. − (PL) Gerb. Pirmininke, Katerinos Batzeli balsavimui pateiktuose pranešimuose, kurie susiję su 2007–2013 m. programa „Veiklus jaunimas“, 2007–2013 m. kultūros programa, 2007–2013 m. programa „Europa piliečiams“ ir Veiksmų planu mokymosi visą gyvenimą sritimi, matyti, kad procedūros, kuriomis vadovaujamasi priimant daugiametes programas kultūros, jaunimo švietimo ir aktyvaus pilietiškumo srityse, akivaizdžiai apsunkina tų programų parengimą ir įgyvendinimą. Kyla klausimas, ar taip yra dėl Europos Komisijos biurokratinio stiliaus, ar tai svarbaus dalyko – aktyvaus pilietiškumo – supratimo stoka?

Kultūra ir švietimas nepakenčia biurokratijos. Todėl Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komitetas „pakartotinai pasisakė už greitą, veiksmingą ir skaidrią procedūrą, pagal kurią vykstant sprendimo priėmimo procesui vis dėlto bus užtikrinama tikrinimo ir informacijos teisė“. Be greitų sprendimų, poveikių, kurių viliamės, nepajusime. Tai visiškai pagrindžia balsavimą už šiuos pranešimus, ypač kai kultūra jos plačiausia prasme yra tautų turtas ir jų vystymosi ir tvermės laidas.

- Pranešimas: Katerina Batzeli (A6-0275/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už teisinę rezoliuciją, kuri grindžiama pirmajame svarstyme pagal bendro sprendimo procedūrą priimtu narės graikės Katerinos Batzeli pranešimu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio Sprendimą Nr. 1904/2006/EB, įkuriantį 2007–2013 m. programą „Europa piliečiams“ aktyviam Europos pilietiškumui skatinti. Aš džiaugiuosi ir pritariu pakeitimams, pagal kuriuos patariamąją procedūrą būtina pakeisti Komisijos įpareigojimu nedelsiant pranešti Europos Parlamentui ir valstybėms narėms apie bet kokias priemones, kurių siekiant įgyvendinti šį sprendimą imtasi be komiteto pagalbos, kad atrankos sprendimai būtų įgyvendinami greičiau ir veiksmingiau.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Dėkoju, gerb. Pirmininke. Kaip ir ankstesnių pranešimų atveju, esu įsitikinęs ir dėl šio pranešimo ir balsuoju už savo kolegės gerb. Katerinos Batzeli nuveiktą darbą.

Programa „Europa piliečiams“ buvo svarbus žingnis paskutiniais metais vykdant sunkią užduotį – Europą priartinti prie jos piliečių. Anksčiau pernelyg dažnai Europa buvo laikoma tolimu, biurokratiniu subjektu, atskirtu nuo kasdienio jos piliečių gyvenimo.

Šiandien, kadangi dalyvaujame išimties tvarka Briuselyje surengtame plenariniame posėdyje, turime galimybę pasiųsti signalą, kurio labai laukia Europos piliečiai: pradėkime kalbėti apie vieną Europos Parlamento būstinę Briuselyje. Mūsų piliečius ypač glumina šie kas mėnesį vykstantys „persikėlimai“, kurie susiję su itin didelėmis organizacinėmis pastangomis ir finansine našta. Pradėkime šį klausimą svarstyti be tabu.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu pasiūlymams mažinti biurokratiją programos „Europa piliečiams“ sprendimų priėmimo procese. Besigiminiuojantiems miestams ir pilietinės visuomenės rėmimui skiriamų dotacijų veiksmingesnė atranka pagerins ES gebėjimą raginti savo piliečius domėtis Europa. Į tai atsižvelgdamas, balsavau už Katerinos Batzeli pranešimą dėl 2007–2013 m. programos „Europa piliečiams“ aktyviam Europos pilietiškumui skatinti.

- Pranešimas: Katerina Batzeli (A6-0276/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už teisinę rezoliuciją, grindžiamą pirmajame svarstyme pagal bendro sprendimo procedūrą priimtu narės graikės Katerinos Batzeli pranešimu dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio Sprendimą Nr. 1720/2006/EB, nustatantį veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje. Aš džiaugiuosi ir pritariu pakeitimams, pagal kuriuos patariamąją procedūrą būtina pakeisti Komisijos įpareigojimu nedelsiant pranešti Europos Parlamentui ir valstybėms narėms apie bet kokias priemones, kurių siekiant įgyvendinti šį sprendimą imtasi be komiteto pagalbos, kad atrankos sprendimai būtų įgyvendinami greičiau ir veiksmingiau.

  David Martin (PSE), raštu. − Mokymosi visą gyvenimą programa padeda finansuoti švietimo programas, pvz., Erasmus. Dėl tokių progamų žmonės visoje Europoje ne tik susipažįsta su Europos kultūrų įvairove, bet ir patiria ES teikiamas galimybes mokytis. Todėl balsavau už Katerinos Batzeli pranešimą dėl veiksmų programos mokymosi visą gyvenimą srityje.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Viena vertus, raginti mūsų pačių piliečius mokytis, bet kita vertus, siūlyti „mėlynosios kortelės“ planus, duoda priešingus rezultatus, nes daugėjant netipinėms darbo formoms ir didėjant spaudimui dėl žiauresnės konkurencijos, tapo akivaizdu, kad geras pagrindinis ir tolesnis mokymasis nuo nedarbo jau nebeapsaugo.

Bendrovės atsisako daugybės aukštos kvalifikacijos darbuotojų tik todėl, kad jos siekia kiek galima pigiau „Mc“ darbo vietose įdarbinti mokslų daktaro ar magistro laipsnio turėtojus arba daugiau nieko, išskyrus netipinių darbo formų sutartis, nebesiūlo.

Siekiant panaikinti kvalifikuotos darbo jėgos stygių, kuris naudojamas dabartinei padėčiai pateisinti, būtina pradėti mokymo kampanijas. Jei pasirodo, jog tai neįmanoma, pirmenybę derėtų teikti sezoninio darbo migrantų modeliui. Tai neleis pasikartoti masinės imigracijos antplūdžiams.

  Dumitru Oprea (PPE-DE), raštu. − (RO) Pritariu gerb. Katerinos Batzeli pranešimui dėl kelių priežasčių.

Gerai žinoma, kad švietimas ir mokymas – pagrindiniai Europos Sąjungos prioritetai Lisabonos tikslams pasiekti. Mokymosi visą gyvenimą programos tikslas turėtų būti lanksčios ir savarankiškos visuomenės, kuri remiasi žiniomis, plėtoja savo ekonomiką kiekybiškai ir kokybiškai, kartu ivadovaujasi tvirtos (tvirtesnnės) socialinės sanglaudos dvasia, išlaikymas. Todėl mokymasis visą gyvenimą turėtų aprėpti visus socialinius veiksnius.

Akivaizdu, kad ir kaip bet kuri kita tokios apimties programa, ji turėtų būti aiški, nuosekli, nuolat stebima ir po kiekvieno įgyvendinimo tarpsnio įvertinama siekiant sudaryti sąlygas (per)tvarkymui, ypač veiksmų įgyvendinimo prioritetų požiūriu.

Vis dėlto mokymosi visą gyvenimą programose dėmesys turėtų būti telkiamas ir į suaugusius žmones. Švietimo reikšmė dažniausiai pabrėžiama pirmoje gyvenimo pusėje, o po to žmogaus žinios tampa ribotos, todėl kiekvieną pilietį derėtų skatinti ir motyvuoti vienaip ar kitap mokytis visą gyvenimą; tai, nepaisant amžiaus, laiduotų galimą užimtumą darbo rinkoje.

Tai dar svarbiau, jei atsižvelgiame į statistinius duomenis dėl senėjančios darbo jėgos ir veiklių gyventojų skaičiaus mažėjimą.

  Mihaela Popa (PPE-DE), raštu. − (RO) Šiandien visa Europa išgyvena esminius ir dramatiškus pokyčius, su kuriais susiduria įvairiaus amžiaus piliečiai.

Lisabonos augimo ir užimtumo strategijoje pripažinta švietimo ir mokymo svarba, o Europos Vadovų Taryba pakartotinai pabrėžė švietimo ir mokymo vaidmenį Europos Sąjungos ilgalaikės konkurencijos srityje.

Šiandien jau nebegalime prognozuoti, kad žmonės visą savo gyvenimą dirbs tame pačiame verslo sektoriuje ar toje pačioje darbo vietoje. Jų profesinė raida neprognozuojama, o norint prisitaikyti, jiems reikia plataus, bendrų gebėjimų spektro.

Siekiant parengti gyvenimui ir visuomenei, mokyklose mokinius derėtų kreipti mokymosi visą gyvenimą link, t. y. prie išsamios Europos Sąjungos programos, kurioje žmonės vertinami, kaip galį mokytis bet kuriame amžiuje taip išlikdami gyvybingi ir veiklūs visuomenės nariai.

Todėl visiškai neabejodamas balsavau už šį pranešimą, nes mums reikia plėtoti tokiems tikslams skirtas programas ir čia ypač paminėsiu į ES neseniai įstojusias valstybes nares.

- Pranešimas: Jacek Saryusz-Wolski (A6-0306/2008)

  Marian Zlotea (PPE-DE), raštu. − (RO) Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (PBS) įsigaliojo 1999 m. liepos 1 d. prieš tai, kai Bulgarijos ir Rumunijos Respublika įstojo į Europos Sąjungą. Siekiant sudaryti sąlygas naujosioms valstybėms narėms (Rumunijai ir Bulgarijai) prisijungti prie šio susitarimo, reikėjo sudaryti PBS protokolą.

Manau, jog Parlamentui derėtų turėti daugiau tokių iniciatyvų atsižvelgiant į partnerystės susitarimus, pasirašytus su kitomis regiono šalimis. Atsižvelgiant į padėtį regione, šiais metais reikia sudaryti Europos Sąjungos ir Azerbaidžano partnerystės susitarimą siekiant suteikti Europai galimybę tęsti jos energetikos projektus.

Europos Sąjunga Azerbaidžanui turi skirti ypatingą dėmesį ir pradėti nuo šios šalies itin subalansuotos politikos bei jos galimybės padėti įgyvendinti Europos Sąjungos energetikos projektus. 2-002

- Pranešimas Helmuth Markov (A6-0281/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Remdamasi Juodkalnijoje 2006 m. gegužės 21 d. vykusiu referendumu dėl šalies nepriklausomybės, per kurį metu dauguma (55,4 proc.) gyventojų balsavo už valstybės nepriklausomybę, 2006 m. birželio 3 d. Juodkalnijos vyriausybė paskelbė, kad pagal tarptautinę teisę, Juodkalnija yra visiškai nepriklausoma. Serbija pripažino Juodkalnijos nepriklausomybę 2006 m. birželio 5 d. ir Serbijos vyriausybė priėmė sprendimą, kuriame apibrėžė Serbiją kaip Serbijos ir Juodkalnijos valstybių sąjungos (naujasis buvusios Federalinės Jugoslavijos Respublikos pavadinimas pagal 2003 m. vasario 4 d. Konstitucinės chartijos sąlygas) teisių perėmėja. Mano balsas už Europos Parlamento teisinę rezoliuciją, kurioje pritariama siūlymui priimti Tarybos sprendimą po atitinkamos konsultacijų procedūros įsteigti atskirą Juodkalnijos atsakomybę ir proporcingai sumažinti Serbijos įsipareigojimus Tarybos suteiktų paskolų Serbijos ir Juodkalnijos jungtinei valstybei (buvusiai Federalinei Jugoslavijos Respublikai) atžvilgiu, prieštarauja šiai prielaidai.

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Balsuosiu už Helmuto Markovo pranešimą. Mano nuomone, Europos stabilumo ir saugumo sumetimais, labai svarbu padaryti viską, kas įmanoma, kad padėtume Serbijai ir Juodkalnijai atsigauti po ekonominės ir socialinės suirutės, kuri vyko po Jugoslavijos skilimo ir po to vykusių karų.

Tikiuosi, kad ypač bus skatinama infrastruktūra ir transporto sektorius. Jei norime, kad su šiomis valstybėmis susiję mūsų siekiai būtų realūs, šis susitarimas būtinas ir jį reikėtų ryžtingai palaikyti. Tikiuosi, kad ateityje tiek Serbija, tiek Juodkalnija galės prisijungti prie Europos Sąjungos.

Šis susitarimas yra pirmas žingsnis siekiant šių tikslų.

- Pranešimas Neil Parish (A6-0311/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Remdamasis mano garbingo kolegos Parlamento nario iš Didžiosios Britanijos Neilo Parisho ataskaita, balsavau už teisinę rezoliuciją, kurioje remiantis konsultacijų procedūra pritariama siūlymui priimti 2007 m. birželio mėn. Tarybos Reglamentą dėl organinės gamybos ir natūralių produktų žymėjimo. 2007 m. birželio 28 d. Tarybos Reglamentas dėl organinių produktų gamybos ir žymėjimo turėtų įsigalioti kaip privalomas reglamentas nuo 2009 m. sausio 1 d. Šio siūlymo tikslas – nukelti privalomo ES logotipo naudojimą laukiant, kol bus sukurtas naujas logotipas, taip neklaidinant vartotojų, kaip tai nutiktų pakeitus ES logotipus labai greitai, ir neužkraunant papildomos finansinės naštos įmonininkams, kurie turėtų pakeisti savo įpakavimus ir spaudinius per labai trumpą laiką. Todėl siūloma nukelti privalomą ES logotipo naudojimą iki 2010 m. birželio 30 d.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Palaikau šį Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą dėl organinių produktų gamybos ir žymėjimo. Nesu visiškai įsitikinęs, kad visais atvejais yra geriau absoliučiai padidinti organinių produktų gamybą ir vartojimą. Manau, kad kai kuriose svarbiose srityse dėl mokslo pasiekimų, maisto produktyvumas ir maisto saugumas pagerėjo. Mano paties produktų vartojimo įpročiai patvirtina šį įsitikinimą. Nepaisant to, fundamentalistinį požiūrį į viską turintys žmonės turi teisę užsitikrinti, kad „organiškas“ iš tiesų yra organiškas, o ne tik etiketė, kuri išvilioja iš patiklių ir prastai informuotų vartotojų daugiau pinigų.

  Hélčne Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Organiškai gaminamų maisto produktų ir kitų prekių poreikis yra didelis ir vis auga, todėl norint patenkinti šį poreikį, vartotojams turi būti suteikta natūrali galimybė atpažinti tokius produktus rinkoje. Jei norime, kad rinka taip veiktų, žymėjimas būtinas.

Vis dėlto, anksčiau balsavome prieš organinių produktų žymėjimą ES ženklu, nes esame įsitikinę, kad rinkos jėgos, su sąmoningais Europos vartotojais priešakyje, gali puikiai atlikti šią užduotį ir vieni. Jei organinių produktų žymėjimo srityje reikia politinės kontrolės, ji turėtų būti vykdoma valstybiniu mastu.

Vis dėlto, balsuodami dėl šio pranešimo susidūrėme tik su privalomo ES logotipo naudojimo nukėlimo klausimu. Šiam siūlymui pritarėme.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už N. Parisho pranešimą, kuriame pritariama Komisijos siūlymui atidėti privalomo ES ženklo, žyminčio organinį produktą, naudojimą. Vis dėlto, reikėtų pastebėti, kad savanoriškas tokio ženklo naudojimas nėra draudžiamas ir bet kokie vartotojams naudingi veiksmai turėtų būti skatinami.

- Pranešimas Philippe Morillon (A6-0315/2008)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström and Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Balsavome už šį pranešimą, nes Parlamento siūlomos pataisos reikštų Europos Parlamento sutikimą pasirašyti susitarimus. Mes pritariame kruopščiai ES žuvininkystės sutarčių apžvalgai ir laikome tai teigiamu pirmu žingsniu, kuris suteikia daugiau galimybių daryti įtaką esamai situacijai.

Labai rimtai vertiname pranešimus, kuriuose teigiama, kad jūros yra nualintos. Todėl manome, kad ES žūklės sutartys nėra tinkamas būdas kovoti su skurdu ir skatinti plėtrą, kuri ilguoju laikotarpiu būtų tvari. Norėtume pakeisti ES žūklės politiką taip, kad ji skatintų žuvies atsargų atkūrimą. Taip pat mėginame paremti tvarią plėtrą tose šalyse, kuriose žūklės sutartys su ES šiuo metu yra pagrindiniai pajamų šaltiniai, keisdami ES prekybos ir paramos politiką ir įvairias partnerystės formas.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Palaikiau P. Morillono pranešimą dėl žūklės Pietų Indijos vandenyne sutarčių. Mano nuomone, žvejybą praktikuojančios šalys turėtų pačios kontroliuoti savo žūklės pramonę ir bendradarbiauti tarptautiniu mastu per regionines žuvininkystės organizacijas.

ES suinteresuota Indijos vandenyno pakrante, todėl turi vykdyti savo įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją. Vis dėlto, laukiu tos dienos, kai Prancūzija ir kitos ES šalys galės tiesiogiai kontroliuoti savo žvejybinius interesus.

  Margie Sudre (PPE-DE), raštu. – (FR) Europos Parlamentas neseniai pritarė Europos bendrijos 2006 m. pasirašytam žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje susitarimui. Turėdama žvejybos interesų dėl Réunion, Bendrija buvo įpareigota bendradarbiauti su kitomis šalimis, dalyvaujančiomis regiono išteklių valdyme ir gamtosaugoje pagal JT jūrų teisės konvenciją.

Ši nauja regioninės žūklės organizacija įsteigia institucinę struktūrą, kurios pamatas – nuolatinis Mokslinis komitetas, kurio pagrindinė užduotis – vykdyti mokslinį žuvies išteklių ir žvejybos poveikio vandens aplinkai vertinimą atsižvelgiant į tos srities aplinkos charakteristikas. Šis susitarimas taip pat skatina bendradarbiauti atliekant mokslinius tyrimus.

Šių mokslinių rekomendacijų pagrindu, šalys turės galimybę imtis geriausiai toje vietovėje poreikius patenkinančių aplinkosaugos ir valdymo priemonių. Šis susitarimas – tvirtas žingsnis pirmyn skatinant žuvininkystės išteklius ir tvarią plėtrą.

- Pranešimas: Kyösti Virrankoski (A6-0328/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją, paremtą mano kolegos Pralamento nario Kyösti Virrankoski pranešimu dėl biudžetą papildančio Projekto Nr. 5/2008 (PDAB 5/2008), kuriame pateikiamas tradicinių nuosavųjų išteklių prognozės persvarstymas (TNI, t. y. muito mokesčiai, žemės ūkio mokesčiai ir cukraus mokestis), PVM ir BNP bazės bei numatomos lėšos ir finansavimas JK mokesčio grąžinimui, kuris keičia valstybių narių indėlių į ES biudžetą perskirstymą.

- Pranešimas: Sylvia-Yvonne Kaufmann (A6-0292/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už Parlamento narės iš Vokietijos Sylvia-Yvonne Kaufmann pranešimą , kuriame pagal konsultacijų procedūrą pritariama daugelio valstybių narių iniciatyvai sustiprinti Europos teismų tinklą. Visų pirma rezoliucijoje reikalaujama iš Tarybos ir Komisijos teikti pirmenybę bet kokiems siūlymams ateityje papildyti iniciatyvos tekstą skubos tvarka pagal Lisabonos sutartį, kai tik ji įsigalios. Palaikau „duomenų apsaugos“ stiprinimo iniciatyvą ir pritariu faktui, kad teismų tinklo kontaktiniai taškai turėtų teikti Eurojusto valstybėms narėms tam tikrą informaciją. Ypač pritariu būsimam Pagrindų sprendimui dėl asmeninių duomenų, apdorojamų bendradarbiaujant policijai ir teismams sprendžiant kriminalines bylas, apsaugos.

  Koenraad Dillen, Carl Lang and Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) Bent kartą Briuselis nori atverti langą tam, prieš ką prancūzai, olandai ir airiai užtrenkė duris 2005 ir 2008 m. referendumuose, t. y. bendro Europos prokuroro pareigų įsteigimui.

Ši pagunda pasirodė per didelė mūsų proeuropietiško kerėtojo mokiniams. Kad ir kas bebūtų, bet kokius Europos tautų prieštaravimus, atsisakymus ir įstatymišką pasipriešinimą reikia įveikti ir ignoruoti siekiant jėga apjungti visų teisingumo, saugumo ir imigracijos problemų sprendimą.

Europa skaudžiai klysta. Visiems naudingas ir reikalingas bendradarbiavimas tarp valstybių narių sprendžiant teisinius, tvarkos palaikymo ir net kriminalinius klausimus neturi virsti valstybių priklausomybe nuo supranacionalinės teisinės tvarkos, kuri įvedama nepaisant valstybėse narėse galiojančių teisinių sistemų ir tradicijų skirtumų.

Mes atmetame tokią supranacionalinę teisinę tvarką, kuri prieštarautų mūsų pagrindinėms vertybėms ir principams.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsuoju už S. Y. Kaufmann pranešimą apie Europos teismų tinklą. Sutinku su jo turiniu ir išdėstytu tikslu – stiprinti jau esančias struktūras ir vienyti jų veiklą. Pastaraisiais metais pastebėti smarkūs pokyčiai, susiję su teismų bendradarbiavimu kriminaliniuose reikaluose, parodė, kad būtina įvesti ir stiprinti struktūras, galinčias teikti pagalbą ir koordinuoti Europos mastu.

Nepaisant to, kad abipusio pripažinimo principas jau mėginamas praktikuoti, visgi dar yra daug praktinių kliūčių ir vis daugėja itin sudėtingų tarptautinių bylų, kur kompetentingoms valstybinėms įstaigoms reikalinga pagalba ir atitinkama parama.

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. − (SV) Aš kategoriškai nesutinku, kad informacija, susijusi su religija, seksualine orientacija, politinėmis pažiūromis ir t. t. būtų perduodama kitoms institucijoms, tačiau šiame pranešime tai minima tik kartu su papildomomis apsaugos priemonėmis taip mėginant sugriežtinti esamus įstatymus. Todėl balsuoju už.

- Pranešimas: Armando França (A6-0285/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už teisinę rezoliuciją, paremtą Parlamento nario iš Portugalijos pranešimu, kurioje pritariama daugelio valstybių narių (Slovėnijos respublikos, Prancūzijos respublikos, Švedijos karalystės, Slovakijos respublikos, Jungtinės Karalystės ir Federalinės Vokietijos respublikos) iniciatyva pataisyti keletą pagrindų sprendimų (2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio, 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms, 2006/783/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti ir 2008./.../TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo kriminaliniuose reikaluose) įtraukiant nuostatą apie kaltinamajam nedalyvaujant priimtų sprendimo vykdymo. Pritariu siūlymui priimti procedūrines garantijas, kurios sustiprintų asmenų, teisiamų jiems nedalyvaujant, teises, ir pastangoms panaikinti skirtingą „pagrindų“, kuriais remiantis tokie sprendimai buvo nepripažinti, vertinimą.

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už A Franços pranešimą dėl abipusio kriminalinių bylų nuosprendžių pripažinimo, nes mano nuomone, labai svarbu nustatyti vieningas in absentia priimtų sprendimų abipusio pripažinimo taisykles.

Turiu pasveikinti specialųjį pranešėją dėl pranešime pateiktų siūlymų, kurie man atrodo itin svarbūs siekiant harmonizuoti ir paskatinti pamatinių teisių, tokių kaip teisė gintis ir teisė į teismą, apsaugą.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Paremsiu šį pranešimą dėl kriminalinių bylų nuosprendžių abipusio pripažinimo. Mano manymu, nuteistiesiems neturėtų būti suteikta galimybė pasislėpti Europos Sąjungos padarytose spragose. Bet kas, padaręs nusikaltimą vienoje iš valstybių narių, turėtų būti laikomas kaltu visoje Sąjungoje. Jei abejojame kurios nors iš valstybių narių teismų nepriklausomumu ir sąžiningumu, tos valstybės narystė turėtų būti suspenduota. Juk jei nusikaltėlius vienodai vertiname Mančesteryje ir Londone, taip pat turėtume vertinti ir nusikaltėlius Madride ar Lisabonoje.

  Kartika Tamara Liotard (GUE/NGL), raštu. − (NL) Balsavau prieš A. Franços pranešimą dėl abipusio kriminalinių bylų nuosprendžių pripažinimo principo, nes pranešime pabrėžiamas baudžiamojo teisingumo suderinimas Europos mastu.

Manau, kriminalinis teisingumas yra valstybių narių, o ne ES atsakomybė. Todėl jo nereikėtų suderinti.

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − (NL) Balsavau prieš A. Franços pranešimą dėl abipusio abipusio pripažinimo principo taikymo kriminalinių bylų nuosprendžiams, nes šio pranešimo tikslas – suderinti kriminalinę teisę Europos mastu. Mano nuomone, kriminalinė teisė yra valstybių narių, o ne ES atsakomybė. Žinoma, sutinku su ginamųjų teise būti tinkamai atstovaujamiems, tačiau suderinimo čia nereikia.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Abipusis pripažinimas – teismų bendradarbiavimo Europos mastu pagrindas, todėl bet koks šio principo skatinimo priemonių skaidrumo didinimas yra sveikintinas.

Šiandien patvirtintas sprendimas teisingas. Nepaisant to, norėčiau atkreipti dėmesį į kitą problemą, t. y. į tai, kaip kai kurios valstybės narės įveda tokias svarbias priemones, kaip Europos arešto orderis.

2007 m. sausio mėn. rumunų valdžios institucijos išdavė Europos arešto orderį Čekijos piliečio Františeko Pųķplatos, kuris buvo nuteistas aštuonerius metus kalėti už sunkaus nusikaltimo kurstymą 2000 m. Rumunijos prekybos sąjungos vadovo nužudymo byloje, vardu. O Čekijos Respublika, kurios teritorijoje yra žudikas, pripažįsta tik nusikaltimus, padarytus po 2004 m. lapkričio 1 d.

Todėl praėjus aštuoneriems metams nuo nusikaltimo įvykdymo, nuteistasis dar nėra išduotas, o bausmės vykdymas nepradėtas.

Manau valstybės, taip suprantančios teismų bendradarbiavimo priemonių skatinimą, turėtų rimtai apsvarstyti galimybę pasilikti tokius rezervus

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. − (RO) Balsavau už Armando Franços pranešimą dėl konfiskavimo orderių abipusio pripažinimo ir pagrindų sprendimo 2008./.../Teisingumas ir vidaus reikalai dėl abipusio baudžiamųjų bylų nuosprendžių, kai skiriamos bausmės ar laisvės atėmimo priemonės, vykdant jas Europos Sąjungoje.

Vis daugėja bylų, kuriose pavojingi nusikaltėliai pasinaudoja savo keliavimo laisve ir Europos Sąjungos sienų nebuvimu, kad išvengtų nuosprendžio.

Besąlygiškai pritariu šiam pranešimui, nes jame garantuojama vieninga kontrolė in absentia priimtų sprendimų srityje. Tokia kontrolė būtina norint išvengti situacijų, kai teisminė sistema tampa bejėge asmenims bėgant nuo teisingumo į kitą Europos Sąjungos šalį.

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. − (SV) Parlamento pataisos sutelktos į asmenų apsaugą taip mėginant pagerinti esamą kontrolės struktūrą. Todėl balsuoju už.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Visiškai palaikau iniciatyvą pakeisti teisines nuostatas, reglamentuojančias abipusio nuosprendžių pripažinimo principą.

Reikia dėti visas pastangas, kad valstybių narių teismų bendradarbiavimas būtų kuo efektyvesnis. Taip pat turime siekti, kad visų piliečių teisės, įskaitant ir pamatinę teisę į gynybą teismo procesuose, būtų saugomos.

Mano nuomone, siūlomos pataisos ne tik smarkiai palengvintų teismų bendradarbiavimą, bet ir sustiprintų piliečių teises kalbant apie teisingumo vykdymą Europos Sąjungoje, ypač teisę į gynybą ir teisę į pakartotinį bylos svarstymą.

- Pranešimas: Ioannis Gklavakis (A6-0286/2008)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström and Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Šiame pačių iniciatyva parengtame pranešime analizuojama žuvininkystė ir žemės ūkis integruoto kranto zonos valdymo Europoje kontekste.

Akivaizdu, kad ekologiškai tvarus vandens ir žuvininkystės išteklių valdymas būtinas siekiant apsaugoti aplinką, kurioje gyvename. Deja, pranešime ignoruojamos ES žuvininkystės sektoriaus problemos. Todėl nusprendėme susilaikyti. Pernelyg dideli žvejybos laivynai daro įtaką per dideliems laimikiams. O tai kelia grėsmę jūros ekosistemai ir žuvų kiekiui.

Norėtume, kad būtų ženkliai sumažintas žvejybos laivų skaičius ir žuvų pagavimo kvotos, kurios nustatytos remiantis biologiškai saugiais ir moksliniais argumentais. Žinoma, restruktūrizacijos paveiktiems darbuotojams turėtų būti pasiūlyti darbo rinkos apmokymai ir priimtina finansinė parama, kad jie galėtų dirbti kitose ekonomikos dalyse, kur reikės darbo jėgos.

  Emanuel Jardim Fernandes (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už savo kolegos Parlamento nario I. Gklavakio pranešimą apie žuvininkystę ir žemės ūkį integruoto kranto zonos valdymo Europoje aplinkybėmis (ICZM) ir norėčiau pasveikinti jį parengus kokybišką pranešimą. Taip nusprendžiau, nes pranešime pabrėžiama šios veiklos ekonominė ir socialinė svarba pakrantės regionuose, o jiems siūloma parama pagal ICZM. Dėl to atokiausių regionų valstybinėms ir regioninėms valdžioms būtina parengti integruotas ICZM strategijas siekiant garantuoti subalansuotą jų pakrantės regionų plėtrą.

Taip pat stipriai palaikau specialiojo pranešėjo siūlymą naudoti Europos žuvininkystės fondą ilgalaikiui ICZM priemonių finansavimui, nes taip būtų remiama veikla, prisidedanti prie tvarios žvejybos regionų plėtros integruotai vertinant visą tuose regionuose vykstančią laivybos veiklą.

Galiausiai labai svarbu pabrėžti, kad iki šiol regioninis planavimas buvo labiau paremtas žemynine dalimi neatsižvelgiant į tai, kokį poveikį pakrantės veikla daro tam tikrai laivininkystės veiklai. Tai darė įtaką jūrinių gyvūnų nykimui, todėl naujas požiūris būtinas.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − I. Gklavakio pranešime teisingai pastebėta žvejybos svarba pakrantės bendruomenėms ir kultūrinių tradicijų išlaikymui. Per dažnai diegiant bendrąją žvejybos politiką (CFP) šis žmogiškas žvejybos pramonės aspektas lieka nepastebėtas. Šiame pranešime teisingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad ES organai valstybiniame ir regioniniame lygmenyse turi bendradarbiauti sprendžiant pakrantės valdymo klausimus ir mano nuomone, šiomis aplinkybėmis pakrantės regionai ir valstybės turi vadovauti procesui, o ES tik palengvinti jį.

  Sebastiano (Nello) Musumeci (UEN), raštu. − (IT) Žuvininkystė ir vandens kultūra – dvi pagrindinės veiklos rūšys, sudarančios Europos Sąjungos pakrančių regionų ekonominės ir socialinės plėtros pagrindą. Todėl būtina jas valdyti taip, kad būtų užtikrintas tvarus žuvies išteklių naudojimas ir patenkintas vis didėjantį žuvies produktų poreikį.

Šiuo požiūriu ES valstybės turi įdiegti daugybę priemonių, skirtų pakrantės zonoms apsaugoti ir skatinti švarią jūros aplinką. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis pakrantės procesų peržengia valstybių ribas, valstybės narės turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su trečiosiomis šalimis.

Viena tokių priemonių susijusi su pastatų statybos turizmo tikslams planavimu. Daugelyje regionų turizmo industrija – svarbus vietos BVP šaltinis. Vis dėlto, mano manymu, turėtume skatinti „ekologišką turizmą“, kitaip tariant, tokią turizmo formą, kuri derintųsi su kraštovaizdžiu ir aplinkos apsaugos politika.

Taip pat trūksta koordinavimo pramoninės veiklos srityje. Tik pagalvokite, kokia svarbi efektyvaus nuotėkų valdymo politika užtikrinant svarbios ekonominės veiklos suderinamumą su.būtinybe ir pareiga išsaugoti jūros aplinką.

Pakrantės regionuose smulki žvejyba – labai svarbus pajamų šaltinis tūkstančiams šeimų ir leidžia gyvuoti šimtametei tradicijai, kurią, mano nuomone, Europa turėtų išlaikyti ir puoselėti.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Balsuoju už I. Gklavakio pranešimą, kuriame pabrėžiamas Europos pakrantės zonos strategijos poreikis siekiant tvarios plėtros.

Integruoto pakrantės zonos valdymo strategija iš tiesų gali sukurti tinkamą struktūrą tvariam šių zonų išnaudojimui ir jose vykdomai veiklai. Visiškai sutinku su specialiojo pranešėjo pozicija, kad reikia planuoti ilguoju laikotarpiu, įtraukiant visus suinteresuotus sektorius.

Mano nuomone, šis požiūris sveikintinas ir norėčiau pabrėžti, kad tai turėtų būti tik pradžia labiau sutelkiant dėmesį į šį sektorių, todėl kviečiu Komisiją šioje srityje įdiegti prasmingą politiką.

  Kathy Sinnott (IND/DEM), raštu. − Šiame balsavime susilaikiau, nes esu už tvarią žuvininkystę visur ir palaikau pakrantės bendruomenes ir Airijos žvejus. Bendroji žvejybos politika, sukoncentruota į abu šiuos aspektus, davė priešingų rezultatų: sunaikinta jūros aplinka, sumažėjo žuvų kiekis ir nuskurdinta jūros aplinka.

- Pranešimas: Mihael Brejc (A6-0208/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) – Remdamasis mano puikaus kolegos iš Slovėnijos Parlamento nario Mihaelio Brejco pranešimu, balsavau už teisinę rezoliuciją, pagal bendrų sprendimų priėmimo procedūrą pirmajame variante patvirtinančią Europos Psrlamento ir Tarybos siūlymą priimti reglamentą, pataisantį Reglamentą (EB) Nr. 562/2006, nustatantį informacinės sistemos „Visa“ (VIS) naudojimo sąlygas pagal Šengeno sienų kodeksą. Atsižvelgiant į Europos piliečių turimus lūkesčius dėl vidaus saugumo, iš visos širdies pritariu Šengeno sienų kodekso pataisoms, kurios užtikrintų efektyvų informacinės sistemos „Visa“ (VIS) naudojimą su išorės sienomis. Šio siūlomo reglamento tikslas – nustatyti privalomo VIS (t. y. sisteminės paieškos naudojant vizos lipdukus kartu su pirštų antspaudų tikrinimu) naudojimo išorės pasieniuose bendras taisykles ir taip plėsti integruoto sienų valdymo sistema Europos Sąjungoje.

  Koenraad Dillen, Carl Lang and Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) Nors Europa ir norėtų teigti priešingai, ji nepadarė jokio progreso laisvės, saugumo ir teisingumo srityje. Netgi priešingai, nuo tada, kai pirmą kartą buvo įvesta Šengeno sutartis, vidaus sienų kontrolės panaikinimas lėmė organizuoto nusikalstamumo ir visų rūšių nelegalios prekybos protrūkį.

Europos Sąjunga, tikra burtininko mokinė kalbant apie saugumą, naudodama tokius metodus, kurie pernelyg dažnai kelia grėsmę valstybių ir jų gyventojų saugumui, primetė mums šią nesaugią sritį, kurioje trūksta laisvės ir teisingumo.

Šengeno sienų kodeksas nepadės, nes tai tik patys Šengeno sutarties pagrindai, kurie yra netinkami ir nepriimtini.

Bendras saugumas įsigalios tik tuomet, jei kiekviena valstybė atgaus visišką suverenitetą savo sienų ir migracijos politikos valdyme. Absurdo viršūnė pasiekiama tuomet, kai jau ir taip paralyžiuotai Sąjungai perduodama dar daugiau atsakomybės.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Balsavau už Mihaelio Brejco pranešimą dėl informacinės sistemos „Visa“ naudojimą pagal Šengeno sienų kodeksą.

Bendras išorinių Šengeno zonos sienų taisykles reikia papildyti, o informacinės sistemos „Visa“ naudojimas turi būti efektyvesnis ir vienodesnis. Tai turi būti atliekama teisminiu keliu ir labai atsargiai, nes duomenų privatumas ir žmogaus teisės visuomet yra pirmoje vietoje ir tai reikia gerbti.

Išsamus pirštų atspaudų tikrinimas pasieniuose naudojant „Visa“ informacinę sistemą sąlygos bereikalingas eiles ir sienų kirtimo vietose gaišins žmones, kuriems net nereikia vizų.

Pranešime siūloma vykdyti tik atsitiktines paieškas informacinėje sistemoje. Budintys pasienio pareigūnai ir toliau tikrins, ar atvykstantys keliautojai atitinka visus įvažiavimo į ES reikalavimus, tačiau taip pat jie galės patys nuspręsti, ar tikrinti žmogų VIS sistemoje, ar ne. Toks metodas užtikrins labai aukštą saugumo lygį ir tuo pat metu neužlaikys žmonių pasienio postuose ilgiau nei būtinai reikia.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Vizų informacinės sistemos (VIS) stiprinimas yra neabejotinai geras būdas, padėsiantis ateityje lengviau kovoti su sukčiavimu ir užtikrinti duomenų apsaugą. Tai sveikintinas dalykas. Vis dėlto, jeigu pirštų atspaudų rinkimas ir veido skenavimas bus būtini ateityje išduodant Šengeno vizas, su tuo susijusiose ambasadose kils gana didelė suirutė. Vokietijoje yykusių diskusijų metu buvo paminėta, kad kai kurios ambasados neturi nei darbuotojų, nei galimybių susitvarkyti su tokiomis permainomis. Duomenų saugojimo užsakomųjų paslaugų pirkimas iš trečiųjų šalių, dėl kurio vyksta diskusijos, kelia rimtą susirūpinimą. Tai galėtų atverti kelią viešiems skandalams dėl vizų ateityje.

VIS turi teigiamų pusių, tačiau ji nebuvo iki galo apgalvota. Dėl to aš nebalsavau už pranešimą.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Balsuoju už M. Brejco pranešimą. Palaikau šį siūlymą ir numatytus tikslus. Tam tikrais laikotarpiais mūsų sienas užplūsta minios žmonių, norinčių patekti į Šengeno zoną.

Siūlyme iš tiesų kalbama apie tradicinės kontrolės sistemos sušvelninimą, tačiau taip pat siekiama apsaugoti keliautojus ir išvaduoti juos nuo ilgų laukimo valandų pasienio postuose. Vis dėlto, ši išlyga turėtų tokia ir likti ir netapti bendra taisykle. Sutinku, kad išlygos ir jų taikymo dažnis turėtų būti kiek įmanoma ribojamas. Apskritai, šiuo atžvilgiu pritariu specifinių išlygos taikymo sąlygų įvedimui.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Pritariu Reglamento pataisai Nr. 562/2006 dėl „Visa“ informacinės sistemos (VIS) naudojimo pagal Šengeno sienų kodeksą.

Mano nuomone, trečiųjų šalių piliečių, turinčių vizas, tikrinimas kaskart kertant sieną yra nebūtinas ir reikalauja per daug laiko. Tai priverčia žmones gaišti daug laiko pasienio punkte.

Mano nuomone, pasienio tikrinimų intensyvumo sumažinimas neturėtų įtakos ES saugumo lygiui. Todėl manau, kad vadovaujančio pasienio pareigūno atliekamų tikrinimų ribojimas tikrinant atsitiktinius piliečius yra teisingas sprendimas.

  Marian Zlotea (PPE-DE), raštu. − (RO) Šiandien balsavau už M. Brejco pranešimą, nes siekiant išorinių sienų kontrolės postų efektyvumo, VIS („Visa“ informacinė sistema) yra labai svarbi. Pasienio policijos pareigūnai turėtų sistemiškai naudotis informacine sistema „Visa“ kiekvieno vizą turinčio žmogaus atveju taip užtikrindami sienos saugumą.

Šengeno zonos plėtra panaikino užkardas Europos Sąjungoje. Trečiųjų šalių piliečiai pasienyje vis dar tikrinami tik vieną kartą. 50 proc. nelegalių imigrantų įvažiuoja į ES legaliai, tačiau viršija buvimo šalyje laikotarpį, nes nėra vizų kontrolės sistemos.

Norime, kad Europa būtų saugesnė ir tuo pat metu draugiška verslo ar turizmo tikslais atvykstantiems asmenims. Pataisa, dėl kurios šiandien balsavome Europos Parlamente, naudinga ES piliečiams ir trečiųjų šalių piliečiams, kuriems nereikia vizos, nes dėl pataisos smarkiai sumažės spūstys sienų kirtimo postuose.

- Pranešimas: Renate Weber (A6-0293/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Remdamasis Parlamento nario iš Rumunijos Renate Weberio pranešimu, balsavau už Europos Parlamento teisinę rezoliuciją, palaikančią kelių valstybių narių (Belgijos, Čekijos Respublikos, Estijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo, Olandijos, Austrijos, Lenkijos, Portugalijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Švedijos) iniciatyvą sustiprinti Eurojustą. Pritariu, kad šio siūlymo „duomenų apsaugos“ elementas turi būti stiprinamas, ir sutinku su tuo, kad Europos Parlamentas turėtų gauti daugiau informacijos, kad galėtų geriau kontroliuoti Eurojustą, kuris buvo įsteigtas 2002 m. kaip juridinį statusą turintis Europos Sąjungos organas, kurio vaidmuo – skatinti ir gerinti koordinaciją ir bendradarbiavimą tarp kompetentingų valstybių narių teismo institucijų. Eurojusto patirtis parodė, kad reikia gerinti šio organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad valstybės narės turėtų lygiaverčius statusus. Taip pat pritariu koordinacinio centro kritinėms situacijoms įsteigimui, valstybinėms koordinavimo sistemoms, partnerystei su kitais Bendrijos saugumo ir apsaugos instrumentais (Europolu, FRONTEX, OLAF) ir galimybei Eurojustui tvirtinti ryšių palaikymo pareigūnus trečiosioms šalims.

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. – (FR) Pritariu ponios J. Lambert pranešimo dėl Dublino sistemos vertinimo priėmimui. Šiame pranešime teisingai primenama, kad Dublino sistemos tikslai buvo pasiekti gana dideliu mastu, tačiau dėl tikslios informacijos stokos, nebuvo įmanoma įvertinti sistemos kainos. Dar liko neišspręstų klausimų, susijusių su praktiniu sistemos pritaikymu ir efektyvumu.

Šis pranešimas yra diskusijos dėl bendros Europos prieglobsčio politikos, įvestos 2007 m birželio mėn. išleidus „Green Paper“, pradžia.

Pranešime dėstoma, kad reikėtų paaiškinti ar pakeisti šiuos sistemos aspektus:

pagrindinio asmens negrąžinimo principo (non-refoulement) laikymasis; pareiškėjai turi gauti visą reikalingą informaciją apie Dublino sistemą jiems suprantama kalba ir turėti galimybę gauti teisinę pagalbą per visą procedūrą, taip pat jie turi turėti teisę apeliuoti sprendimą perkelti; nepilnamečių amžiaus nustatymo kriterijai turi būti suderinti; reikia sukurti mechanizmus, kurie blokuotų asmenų perkėlimą į šalis, kuriose nepaisoma pareiškėjų teisių.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Šio siūlymo pagrindinis tikslas – nuolaidžiauti minčių policijos šalininkų politinio teisingumo manijai prisidengiant siekiu sustiprinti operacines Eurojusto galimybes kovojant su visų rūšių nusikalstamumu.

Prastai užmaskuotas tikslas yra visų raštiškų ar susirinkimuose žodžiu išsakytų pastabų tikrinimas grasinant nuobaudomis. Įvairūs pranešėjai šiuose Parlamento rūmuose jau yra reikalavę priimti rėminę direktyvą pripažinti tariamus rasizmo ir ksenofobijos aktus kriminaliniais nusikaltimais ir įsteigti bendrą Europos prokuroro instituciją, kuri būtų naujoji ES „politinio teisingumo“ Torkemada siekiant užtikrinti greitą tokios direktyvos perkėlimą į valstybinę teisę.

Deja, kuo daugiau Europos Parlamentas, institucija, kuri vadina save demokratijos šventove, siekia sprendimų priėmimo galių, tuo mažiau paisoma pamatinių laisvių, ypač tyrinėjimo, nuomonės ir saviraiškos laisvių. Tiesą sakant, ši totalitarinė Europa yra daug pavojingesnė nei tie „monstrai“, su kuriais ji tariamai kovoja. Pirmutinis Euroglobalistinės ir imigracinės ideologijos šalininkų siekis – atsikratyti nerimą keliančių oponentų priimant represinius Europos kriminalinius įstatymus.

Mes tam nepritariame.

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – Tarybos siūlymas ir atitinkamas pranešimas apie Eurojusto Reglamento pataisą suteikia dar daugiau galios šiam represiniam ES mechanizmui.

Eurojusto jurisdikcija siekia beveik visas baudžiamosios teisės sritis, o intervencijos galios į valstybinę teisminę valdžia buvo dar labiau sustiprintos. Informacijos ir asmeninių duomenų (įskaitant DNR duomenis) perdavimas iš valstybės narės į Eurojustą tampa privalomas taip sukuriant valstybinių Eurojusto ryšių tinklą. Eurojusto ryšiai yra artimesni su kitais ES (Europos teisminiu tinklas, FRONTEX) ir trečiųjų šalių represiniais mechanizmais. Stiprinant Eurojustą remiamas ir Europolas bei plečiama duomenų apie ES darbuotojus ir užsieniečius bazė. Prie to prisideda ir Šengeno bei VIS sekimo sistemų atnaujinimas bei Priumo sutarties įtraukimas į Bendrijos teisę. Prisidengiant apsauga nuo terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo siekiama apginkluoti sostinę nuo sustiprėjusios visuomenės reakcijos, kurią paskatino ES politika ir valstybių narių vyriausybės. Intensyvus represinių mechanizmų augimas valstybiniu ir ES mastu dar aiškiau rodo reakcinę ES prigimtį ir labiau nei bet kada kursto žmones priešintis ir sunaikinti šią imperialistinę struktūrą.

- Pranešimas: Jean Lambert (A6-0287/2008)

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Maltos salos žymi pietinę ES sieną. Kadangi salos yra Viduržemio jūros viduryje, joms tenka neproporcingai didelis neteisėtų imigrantų skaičius. Dauguma jų oficialiai prašo prieglobsčio.

FRONTEX – institucija, kurią vyriausybės atstovai sveikino kaip puikų sprendimą mažinant neteisėtų imigrantų skaičių – patyrė visišką nesėkmę.

Norėjome pasidalinti šia našta, tačiau rimto atsako nesulaukėme. Dabar, kai šis įstatymų leidžiamasis organas skaičiuoja paskutinius savo metus, siūlome įsteigti mechanizmus, kurie padėtų pasidalinti šia našta. Galu gale mes pripažinome, kad reikia sumažinti neproporcingai didelį krūvį, tenkantį kai kurioms valstybėms narėms, ypač pasienio valstybėms narėms.

Tai, kad pripažinome ne finansinių mechanizmų poreikį mėginant ištaisyti neigiamas šios sistemos įdiegimo padarinius mažesnėse Sąjungos valstybėse narėse ties išorinėmis Sąjungos sienomis, yra labai pagirtina, nes tai taikytina ir Maltai, nors jos pavadinimas ir nepaminėtas.

Iki šiol šiuo klausimu ES neparodė savo solidarumo dvasios. Dabar pats metas nuo žodžių pereiti prie darbų.

ES privalo suprasti, kad mažiausia jai priklausanti valstybė negali ir toliau priiminėti tiek prieglobsčio prašančių imigrantų.

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už Parlamento narės iš Britanijos Jean Lambert pranešimą apie Dublino sistemą ir norėčiau pasveikinti savo draugą Patricką Gaubertą, kuris atliko specialiojo pranešėjo pareigas mūsų PPE frakcijoje, su puikiai atliktu darbu. Dublino sistemos tikslas – skirti valstybę narę, kuri tirtų prašymą suteikti prieglobstį vienos iš ES valstybių narių, Norvegijos ar Islandijos teritorijoje. Nors kalbant abstrakčiai, Dublino sistemos tikslai, ypač aiškaus ir perspektyvaus už prašymų suteikti prieglobstį tyrimą atsakingos valstybės narės skyrimo mechanizmo įsteigimas, didžia dalimi buvo pasiekti, tačiau dar yra bėdų dėl sistemos efektyvumo ir jos pritaikymo praktiškai, taip pat jos kainos, kuri dar nėra nustatyta. Visa tai rodo, kad Europos imigracijos ir prieglobsčio suteikimo politika yra labai reikalinga, todėl pritariu dabartinio Tarybos pirmininko, atsakingo už šią sritį, savo draugo Brice Hortefeuxo, Prancūzijos imigracijos, integracijos, valstybinio identiteto ir bendrai naudingos plėtros ministro, kuris neseniai pirmininkavo Paryžiuje vykusiai Europos ministrų konferencijai dėl prieglobsčio teisės 2008 m rugsėjo 8 ir 9 dienomis, atliktam darbui.

  Jan Březina (PPE-DE), raštu. − (CS) Balsavau prieš šį pranešimą, kuriame buvo analizuojama Dublino sistema, nes mano nuomone, taip sistema nebus patobulinta, netgi priešingai, bus kliudoma efektyviam jos darbui.

O ypač svarbu, mano nuomone, perspėti apie sprendimo perkelti prašantįjį prieglobsčio į kitą valstybę narę sulaikymo teisės įvedimą. Be to, sąlyginė pozicija dėl sulaikymo centrų naudojimo perkeliant prašančiuosius prieglobsčio į tą valstybę, kuri galėtų kompetentingai įvertinti prašymą suteikti prieglobstį, tikrai nepadidins sistemos efektyvumo, o priešingai, sukels abejonių sistema ir pridės neaiškumo.

Taigi šis pranešimas turi tendenciją panaikinti ar bent susilpninti priemones, kuriomis remdamosi valstybės narės užtikrina, kad jų sprendimai pagal Dublino sistemą gali būti įvykdomi, todėl šio pranešimo patvirtinti nereikėtų. Tai neteisinga, nes neapibrėžtas humanitarinis prašymų suteikti prieglobstį vertinimo aspektas tuo atveju, jei pareiškėjas nerodo noro bendradarbiauti, negali paversti valstybių narių sprendimų tik formaliais.

Taip pat negaliu sutikti su raginimu įvesti Europos „naštos pasidalijimo“ mechanizmus, nes mano nuomone, esami finansinio kompensavimo mechanizmai labiausiai prašymų suteikti prieglobstį paveiktoms valstybėms yra pakankamai geri ir nėra būtinybės kištis į valstybių narių suverenumą prieglobsčio suteikimo srityje pasitelkiant dar didesnę kontrolę.

  Koenraad Dillen, Carl Lang and Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) Šiek tiek ironiškai galime pasakyti, kad pirmą kartą Europos Parlamento pranešime masinis imigrantų antplūdis į ES valstybę narę vadinamas „našta“.

Argi imigracija neturėtų būti vertinama kaip visoms Europos tautoms naudinga galimybė?

Neabejokite: net nemėginama nuginčyti pareigos priimti prašančiuosius prieglobsčio ir griežto asmens negrąžinimo principo laikymosi. Pranešime akcentuojami tik Dublino sistemos, kurios nutarimu kiekviena valstybė narė yra atsakinga už prašymų suteikti prieglobstį svarstymą, trūkumai. Tai akivaizdu turint galvoje vis didėjantį imigrantų srautą į valstybes, kurios dažnai yra pietinėje ES periferijoje.

Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad pranešime siūlomas klaidingas techninių ir žmogiškų su imigracijos bangomis susijusių problemų sprendimas. Bendra prieglobsčio suteikimo sistema, kuri pasmerkta žlugimui nuolat besiplečiančioje ES, yra visai ne tai, ko mums reikia. Priešingai, valstybėms narėms turi būti suteikiama teisė priimti savus migracijos ir sienų valdymo sprendimus.

  Konstantinos Droutsas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pritaikyta praktikoje Dublino sistema pasitvirtino kaip mechanizmas, skatinantis bendrą ES pabėgėlių politiką. Šiame pranešime išdėstyti įvairūs neteisybės atvejai patvirtina šios sistemos reakcinę prigimtį.

ES, nešanti didelę atsakomybės dalį už šimtus tūkstančių pabėgėlių dėl savo paramos nepopuliariems režimams ir vidaus vaidų skatinimo, karų ir imperialistinių intervencijų, užuot suteikusi prieglobstį aukoms ir gerbtų jų teises, pastaraisiais metais sugriežtino savo poziciją jų atžvilgiu.

Viena verus, tai nuolatinis prašančiųjų prieglobsčio mėtymas pirmyn ir atgal – iš vienos ES šalies į kitą. Tai sankcionuoja Dublino Reglamentas, o realybe tapo sukūrus FRONTEX, kuris naudojamas pabėgėliams ištrėmti už ES ribų, o taip pat neseniai priėmus direktyvą, kurioje numatomas jų sulaikymas iki 18 mėn., bei patvirtinus naujas EURODAC naudojimo sritis, kaip pvz., įrašų saugojimui, ir dėl nehumaniško elgesio.

Todėl akivaizdu, kad turime aršiai kovoti, kad panaikintume šį reglamentą ir ES politiką prieš pabėgėlius apskritai. Turime gerbti prieglobsčio prašančiųjų teisę pabėgti į bet kurią jų nuomone tinkamą šalį ir užtikrinti, kad ta valstybė narė laikosi 1951 m Ženevos konvencijos.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mūsų nuomone, pranešime yra teigiamų su Dublino sistemos vertinimu susijusių aspektų dėl prašymų suteikti prieglobstį pasirašiusioje valstybėje narėje.

Keletas kitų aspektų:

- Sutinkame, kad prašančiųjų prieglobsčio perkėlimas į valstybes nares, kurios negarantuoja gero ir sąžiningo elgesio, o taip pat apribojantis šeimos nario apibrėžimas būtų panaikintas ir pritariame, kad išplėtus priėjimą prie EURODAC duomenų bazės kiltų informacijos nutekėjimo trečiosioms šalims rizika;

- Taip pat sutinkame su siūlymais, kurie užtikrina, kad prieglobsčio prašantys žmonės turėtų teisę pateikti prašymą sulaikyti sprendimą perduoti atsakomybę kitai valstybei narei, kuri laikosi asmens negrąžinimo principo ir užtikrina, kad toks prašymas nebūtų atmestas dėl procedūrinių priežasčių, ir kuri užtikrina šeimos susijungimą ir vaiko interesų principą (amžiaus vertinimą, sulaikymo netaikymą, šeimos nario apibrėžimą ir t. t.).

Vis dėlto, nesutinkame su ES lygmeniu galiojančių priemonių klasifikavimu ir priėmimu, bei prieglobsčio politikos komunitarizavimo plėtra, nes tai mūsų nuomone, yra federalistinis metodas, sukuriantis kliūtis prašantiesiems prieglobsčio ES mastu.

Todėl susilaikome.

  Anna Hedh (PSE), raštu. − (SV) Balsavau už Jean Lambert sava iniciatyva parengtą pranešimą (A6-0287/2008) apie Dublino sistemą, nors kai kurioms jame išreikštomis mintims nepritariu. Balsavome teigiamai, nes sutinku su pranešime išreikšta griežta kritika dėl to, kaip dabartinės ES taisyklės pažeidžia prieglobsčio prašančiųjų teises, pvz., prašantieji prieglobsčio perduodami kitai valstybei narei, kuri negali užtikrinti gero ir sąžiningo elgesio. Vis dėlto nesutinku su visišku ES prieglobsčio politikos suderinimu.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už savo kolegės J. Lambert pranešimą dėl Dublino sistemos vertinimo. Ypač norėčiau pabrėžti tas dalis, kuriose pabrėžiama, kad priimant sprendimus, susijusius su vaikais, pirmenybė visuomet turi būti teikiama vaikų interesams.

Mano gimtojoje šalyje, Škotijoje, Dungavelio nepilnamečių kolonijoje susidarė gėdinga situacija, kai prieglobsčio prašančiųjų asmenų vaikai ten tiesiog kalinami. Toks elgesys niekaip negali būti vadinamas atitinkančiu vaiko interesus, todėl palaikau Škotijos vyriausybės pastangas uždaryti šią instituciją ir grąžinti atsakomybę už imigracijos klausimus Škotijos valdymo organui.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Svarbu, kad prieglobsčio suteikimo procedūrą reglamentuojančios taisyklės būti aiškios, įskaitant ir tas taisykles, kuriose nurodoma, kas atsakingas už sudėtinius prašymus. Tuo tarpu, kai Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas reikalauja didesnės vaikų apsaugos prieglobsčio suteikimo per procedūras, vis daugiau vaikų be priežiūros atsiduria prie išorinių ES sienų mėgindami pasinaudoti specialia apsauga, kurią užtikrina deportacija ir pabėgėlių grąžinimas. Dažnai jie rizikuoja savo gyvybėmis ieškodami naujų pabėgimo kelių.

Jei taisyklės, kurias sukūrėme kaip apsaugines priemones, dabar virsta naujomis riziką keliančiomis atmainomis, turėtume pagalvoti apie naujas strategijas.

Šiame pranešime užsimenama apie tai, tačiau apskritai, nemanau, kad su tokiais pasiūlymais galima toli nueiti, todėl negalėjau pritarti šiam pranešimui.

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. –Balsavau už J. Lambert pranešimą apie Dublino sistemą. Pranešime išreiškiamas susirūpinimas sistemos trūkumais, o Komisija raginama imtis priemonių prieš valstybes, neužtikrinančias gero ir sąžiningo prašymų suteikti prieglobstį vertinimo.

Po to, kai birželio mėn. buvo priimtas nepriimtinas Direktyvos dėl asmens negrąžinimo projektas, šiandien Europos Parlamentas pabrėžia, kad prašantieji prieglobsčio pagal Europos įstatymus turi savo teises, o valstybės narės turi savo pareigas.

Graikija sistemiškai pažeidžia pamatines prašančiųjų prieglobsčio teises. Priėmimo centruose ten nepriimtinos sąlygos, o prašymų priėmimo rodiklis vienas mažiausių. Kai kurios valstybės narės jau atsisakė vykdyti Dublino reglamentą dėl to, kad Graikija yra viena iš atsakingų valstybių; dar daugiau valstybių kalba apie tai, kad reikėtų sekti šiuo pavyzdžiu. Mes paraginome Komisiją pasiūlyti stiprių ir efektyvių priemonių, kurios užtikrintų, kad Graikijos valdžios institucijos prašymus suteikti prieglobstį vertintų teisingai.

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. − (RO) Prieglobsčio suteikimą reglamentuojantys įstatymai ir praktikos valstybėse narėse skiriasi, todėl skirtingose šalyse prašantieji suteikti prieglobstį vertinami skirtingai.

Kol visoje Europos Sąjungoje nebus pasiektas patenkinamas apsaugos lygis, tol Dublino sistema neduos patenkinamų rezultatų tiek iš techninės, tiek iš žmogiškosios pusės, o prašantieji prieglobsčio ir toliau turės svarių priežasčių teikti prašymus konkrečiai valstybei narei, kad gautų didžiausią naudą iš naudingiausių sprendimų valstybiniu mastu.

Didelis sudėtinių prašymų skaičius ir menkas atliktų perdavimų skaičius rodo Dublino sistemos trūkumus ir poreikį sukurti bendrą Europos prieglobsčio suteikimo sistemą.

Įvedus Dublino reglamentą žmonėms prašant apsaugos gali būti nelygiai paskirstoma atsakomybė taip sukeliant nuostolių kai kurioms valstybėms narėms, kur migracijos srautai yra labai intensyvūs vien dėl geografinės padėties.

Remiantis 2005 m. Komisijos vertinimu, 13 ES pakraščiuose išsidėsčiusių valstybių narių turi įveikti sunkumus, kylančius dėl Dublino sistemos įvedimo, o pagal Dublino sistemą taikomas „pirmosios įvažiavimo šalies“ kriterijus lemia labai sudėtingą ES pakraščiuose esančių valstybių narių padėtį.

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. − (SV) Šis savo iniciatyva parengtas pranešimas sukoncentruotas ties potencialiu prašančiųjų prieglobsčio apsaugos didinimu ir gerinimu, tačiau aš atsiriboju nuo pranešimo teiginio, kad bendra prieglobsčio suteikimo sistema išspręstų šią problemą.

Nepaisant to, balsuoju už, nes didžioji pranešimo dalis prieglobsčio prašantiesiems yra naudinga ir būtent į juos yra sukoncentruotas visas pranešimas.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Šiandien Europos Parlamentas priėmė pranešimą, kuriame aiškiai ir kritiškai išdėstomi dabartinės Dublino sistemos trūkumai. Nėra jokių abejonių, kad bendra migracijos ir prieglobsčio suteikimo politika ES mastu yra reikalinga vis besiplečiančioje Europoje be sienų. Kyla tik vienas klausimas – kaip reikėtų to pasiekti?

Švedijos liberalų frakcija sutinka su didžiąja dalimi kritikos ir mano, jog pokyčiai humaniškumo kryptimi būtini. Todėl balsavau teigiamai su tam tikromis išlygomis.

5 pataisoje kritikuojamos kai kurios šalys už sistemiškus prašančiųjų prieglobsčio laisvės teisių pažeidimus juos sulaikant. Manau šią kritiką reikėtų palikti, ypač todėl, kad Švedija – viena iš šalių, kuri praeityje būtent tuo buvo kaltinama. Vis dėlto nesutinku su Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos/Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų siūlymu visiškai uždrausti kardomąjį sulaikymą, nors ir pritariu, kad šią priemonę reikėtų taikyti tik kaip kraštutinę. Aš susilaikiau dėl 6 pataisos, kurioje pristatoma proaktyvi pareiga tokioms organizacijoms, kaip Raudonasis kryžius ir Raudonasis pusmėnulis ieškoti šeimos narių. Tokią pareigą galima pavesti agentūrai, bet ne pilietinei organizacijai. Kadangi nei pradiniame tekste, nei pataisoje nebuvo pasiūlyta alternatyva, aš nusprendžiau susilaikyti.

  Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL), raštu. − (DA) Nors J. Lambert ataskaitoje apie Dublino sistemos vertinimą (A6-0287/2008) yra siūlymų ir teiginių, su kuriais nesutinku, per galutinį balsavimą nusprendžiau balsuoti teigiamai. Tai padariau pirmiausia todėl, kad norėjau išreikšti savo pritarimą pranešime išreikštai kritikai, kaip esami ES nuostatai pažeidžia prašančiųjų prieglobsčio teises, pvz., perduodant prašančiuosius prieglobsčio tokioms valstybėms narėms, kurios negali užtikrinti sąžiningo prašymų svarstymo.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Sutartis dėl Dublin II reglamento paremtos politiniu prasimanymu, kad 27 valstybės narės pasitiki viena kita spręsdamos prieglobsčio suteikimo klausimus ir, kad visos valstybės narės prisiima savo atsakomybę tuo pačiu principiniu būdu.

Aš pats tyriau Čečėnijos pabėgėlių priėmimą Lenkijoje, nes daug pabėgėlių iš Belgijos buvo parsiųsti atgal i Lenkiją remiantis Dublino reglamentu. Kilo aršūs protesto aktai. Todėl nusprendžiau atlikti tyrimą. Mano tinklalapyje galite pamatyti keletą nuotraukų.

Kadangi visose 27 valstybėse narėse nėra adekvataus ir nuoseklaus apsaugos lygio, mano nuomone, Dublin II reglamentas tik politinis prasimanymas, sąlygojantis didžiulę neteisybę. Pats įsitikinau, kad pagrindiniai Dublino taisyklių principai netaikomi Lenkijos praktikoje. Priėmimo kokybė, vaikų priėmimas ir nesugebėjimas suteikti mokyklinio lavinimo, higienai prieštaraujančios prašančiųjų prieglobsčio gyvenimo sąlygos, sveikatos priežiūros trūkumas –visa tai labai skiriasi skirtingose valstybėse narėse.

J. Lambert pranešime įvardijamos problemos, pradedama nuo tikslaus vertinimo ir daugybėje sričių siūlomi sprendimai. Šis pranešimas vertas visiško mūsų palaikymo.

- Pranešimas: Nickolay Mladenov (A6-0249/2008)

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Viena iš laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje padarinių yra išaugęs automobilių srautas per sienas. Šis srautas verčia nustatyti taisykles motorinių transporto priemonių draudimo srityje Europos mastu siekiant efektyviai apsaugoti nelaimingų atsitikimų aukas.

Nuostolių vertinimo sistemos, draudimo bendrovės įsteigtos nuolatinėje aukos gyvenamojoje šalyje, efektyvumas labai svarbus norint pasiekti šio tikslo. Nuostolio vertintojo pareiga informuoti auką, kaip reikėtų pateikti ieškinį užsienio valstybės piliečiui, o tai padidintų vartotojo pasitikėjimą, jei prieš pasirašant draudimo sutartį informacijos pakete buvo visa informacija apie nuostolių vertinimo sistemos veikimą ir taikymą reglamentuojančias taisykles, bei jų teikiamą naudą aukai.

Kitas svarbus specialiojo pranešėjo iškeltas klausimas buvo, ar teisinių išlaidų draudimas turėtų būti privalomas visose valstybėse narėse. Pritariu jo nuomonei, kad reikia palaikyti dabartinę savanorišką sistemą. Išaugusį vartotojų pasitikėjimą, kurį paskatino privaloma sistema, nusvertų išaugę paties draudimo kainos bei užtęsti ieškinių svarstymai teismuose. Nepaisant to, reikia nedelsiant imtis priemonių juridinės apsaugos draudimo srityje, ypač naujosioe valstybėse narėse.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − N. Mladenovo pranešime, motorinių transporto priemonių draudimo vertinime didelė reikšmė teikiama vartotojų organizacijoms. Vartotojų organizacijos iš tiesų vaidina labai svarbų vaidmenį šioje srityje kartu su ES institucijomis, valstybėmis narėmis ir pačia draudimo pramonės šaka.

  Arlene McCarthy (PSE), raštu. − Norėčiau padėkoti mūsų komiteto specialiajam pranešėjui N. Mladenovui.

Šis pranešimas apie motorinių transporto priemonių draudimą – puikus pavyzdys, kokią praktinę ir pragmatinę naudą narystė Europos Sąjungoje teikia savo piliečiams.

Deja, kai kasmet Europos keliuose įvyksta 1,2 mln. nelaimingų atsitikimų, kai kurie piliečiai, būdami vairuotojais, keleiviais ar pėsčiaisiais neišvengiamai tampa jų aukomis.

Tačiau daug žmonių nežino, kad ES teisė gali padėti išaiškinti draudimo ieškinius be būtinybės užsienio kalba aiškintis su užsienio draudimo bendrove.

ES teisė leidžia piliečiams vykti namo ir greitai bei lengvai pateikti ieškinį savo kalba.

4-oji motorinių transporto priemonių draudimo direktyva užtikrina pagalbą nelaimingų atsitikimų aukoms per savo informacinius centrus kiekvienoje valstybėje narėje.

Kadangi įstatymai šiuo metu nenumato privalomo teisinių išlaidų padengimo, piliečiai turėtų apsvarstyti galimybę apsidrausti mūsų teisinės apsaugos draudimu.

Žinoma, kaip specialusis Parlamento pranešėjas tarpininkavimo klausimais, tikiuosi, kad pasinaudodami alternatyviais ginčų sprendimo būdais partijos mėgins surasti būdą, kaip išspręsti konfliktus be papildomų išlaidų ir teismo posėdžių vilkinimo.

Tik tokiomis konkrečiomis praktinėmis priemonėmis, kaip šis įstatymas, galime parodyti Europos teikiamą naudą piliečiams.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL) 2003–2005 m. apytiksliai 17 000 trečiųjų šalių piliečių buvo nusiųsti į kitą ES valstybę narę, kur buvo svarstomi jų prašymai suteikti prieglobstį. 12 proc. prašymų buvo pateikti žmonių, kurie jau anksčiau prašė prieglobsčio.

Šiuo metu skirtingose ES valstybėse narėse smarkiai skiriasi galimybės gauti prieglobstį. Tai aiškiausiai parodo Irako pavyzdys. Vokietijoje prieglobsčio suteikimo galimybės yra 75 proc., o Graikijoje – vos 2 proc.

ES būtų naudinga panaikinti šį „ore kabančių pabėgėlių“ reiškinį, dvigubą migraciją ir vienalaikio prašymų suteikti prieglobstį teikimo skirtingoms šalims ir įvesti sistemą, pagal kurią už prašymų suteikti prieglobstį svarstymą būtų atsakinga viena valstybė narė.

- Pranešimas: Sharon Bowles (A6-0312/2008)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström and Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Dėl mokesčių sukčiavimų valstybės narės patiria didžiausius nuostolius, todėl sumažėja galimybės palaikyti ir pagerinti iš mokesčių finansuojamų paslaugų kokybę.

Vis dėlto per galutinį balsavimą nusprendėme susilaikyti dėl kelių pataisų, kuriose mokesčių konkurencija tarp valstybių narių buvo vertinama teigiamai, ir kuriose švelniai vertinamas neigiamas mažų mokesčių valstybių poveikis kitų valstybių narių ekonomikai.

Taip pat nusprendėme balsuoti prieš 3-osios pastraipos antrosios dalies redakciją, kurioje pernelyg teigiamai vertinamas mokesčių derinimas tarp valstybių narių.

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl sava iniciatyva parengto pranešimo apie koordinuotą kovos su mokestiniais sukčiavimais strategiją, kurio projektą parengė Parlamento narė iš Didžiosios Britanijos Sharon Bowles atsakydama į Komisijos šiuo klausimu parengtą komunikatą. Fiskalinės pajamos arba kitaip tariant, bendra mokesčių ir privalomų socialinių įmokų suma 2004 m. sudarė 39,3 proc. Europos Sąjungos BVP, t. y. 4 100 mlrd. eurų. Labai mažai statistikos yra apie, kiek mokesčių nesurenkama dėl mokestinių sukčiavimų, tačiau buvo įvertinta, kad jie sudaro apytiksliai 2–2,5 proc. BVP. Nors apmokestinimas – viena valstybės pareigų, mokestiniai sukčiavimai kliudo sėkmingam vidaus rinkos veikimui, nes iškreipia konkurenciją tarp mokesčių mokėtojų. Nekyla jokių abejonių, kad kova su mokestiniais sukčiavimais svarbi visai Europai dėl ekonomikos globalizacijos tarptautiniu mastu.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Balsavome prieš šią galutinę rezoliuciją, nes dauguma Europos Parlamente nemato tikrųjų mokestinių sukčiavimų priežasčių – mažų mokesčių šalys, – nors buvo ir teigiamų aspektų, už kuriuos balsavome teigiamai.

Nors Parlamento komiteto pranešime yra keletas teigiamų siūlymų ir atvirų pastabų dėl mažų mokesčių šalių ir jų atsakomybės už mokestinius sukčiavimus bei neigiamą poveikį mokesčių bazei, mažinančius valstybines pajamas ir valstybės galimybes vykdyti socialinės pagalbos politikas, tačiau per plenarinį balsavimą kai kurios iš šių pozicijų buvo atmestos arba sušvelnintos.

Politinė dauguma Europos Parlamente iš tiesų nenori uždaryti „mokesčių mokėtojų prieglaudų“, kurios teikia prieglobstį didžiuliams pinigams ir gauna didžiulį pelną iš akcijų rinkos per įvairius daugiau ar mažiau neteisėtus sandėrius. Jie nori aprūpinti vieną iš skandalingo pelno iš kapitalizmo centrų, net jei tai reikštų mažesnes pajamas valstybėms ir mažiau galimybių gauti grįžtamąjį ryšį iš darbuotojams ir tautoms tarnaujančių valstybinių politikų.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, S. Bowles pranešimas tipiškas šiam Parlamentui: jame siūlomi sprendimai problemoms, kurių nebūtų be Briuselio Europos, sprendimai, kurie tik dar labiau pablogins situaciją ar

Šiuo atveju pasiūlyti sprendimai, kaip kovą su mokestiniais sukčiavimais padaryti efektyvesnę, yra mokesčių išieškojimas ir kliringo rūmų įsteigimas, kurie vienos valstybės narės pajamas iš mokesčių padarys priklausomomis nuo kitų valstybių narių atliktų perlaidų. Dar siūloma apmokestinti PVM importuojančios valstybės narės tarifu (vietoj dabartinės lengvatų sistemos) ar naudoti atvirkštinio mokesčio mechanizmą. Abu šie sprendimai juos įgyvendinus užkrautų nepakeliamą administracine ir finansinę naštą bendrovėms. Be to, visoms mokesčių administracijoms būtų suteiktas tiesioginis priėjimas prie elektroniniu būdu saugomų duomenų apie mokesčių mokėtojus kitose valstybėse narėse. Santaupų apmokestinimas ir kriminalinė teisė sukčiavimų srityje būtų standartizuoti. Daugybė sumažintų PVM tarifų būtų panaikinti.

Visa tai aiškiai rodo, kad tikrasis tikslas nėra kova su sukčiavimu, kuris yra labai reali ir rimta problema, o fiskalinio valstybių narių suvereniteto panaikinimas.

  Hélène Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Žinoma, kova su mokestiniu sukčiavimu verta visiško palaikymo. Todėl balsavome už pasiūlymą priimti rezoliuciją nepaisant to, kad jame gausu gerai neapgalvotų ir bereikalingų punktų. 3 pastraipoje rašoma, kad „siekiant operatyvumo, dėl „kilmės principu“ paremtos PVM sistemos reikia sulyginti šalių mokesčius taip išvengiant mokesčių konkurencijos“. Su šiuo teiginiu mes nesutinkame.

PVM ir mokesčių sistemų suvienodinimas tarp valstybių narių – labai pavojingas žingsnis, atitolinantis nuo valstybinės apsisprendimo teisės vienoje iš pagrindinių politikos sričių. Europos Parlamentas tokiais svarbiais klausimais neturėtų taip drąsiai pasisakyti.

Mokesčių konkurencija taip pat turi savo privalumų, nes šalys gali išsiveržti į priekį ir rasti efektyvesnius mokesčių ar kitokius sprendimus, kaip efektyviai padengti valstybines išlaidas, tačiau tik tuomet jei jos nebus saistomos prastai apgalvotų ES įstatymų.

  Marian Harkin (ALDE), raštu. − Aš visiškai pritariu kovai su mokestiniais sukčiavimais ir pripažįstu, kad norint to pasiekti, administracinės institucijos kiekvienoje valstybėje narėje turi glaudžiai bendradarbiauti su Komisija.

Vis dėlto nesutinku su paaiškinimuose pateikta išvada, kad Bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės įvedimas bet kokiu atveju būtinas norint pasipriešinti mokestiniams sukčiavimams. Šioje stadijoje BKPMB yra tik techninis pasiūlymas, nėra pasiūlyta jokio komunikato, ir dar per anksti manyti, kad jis padėtų kovojant su mokestiniais sukčiavimais.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Gerb. Pirmininke, balsuoju už pranešimą dėl koordinuotos strategijos, kaip padidinti kovos su mokestiniais sukčiavimais efektyvumą (2008/2033(INI)).

Sharon Bowles teisingai pastebi, kad mokestiniai sukčiavimai daro rimtą neigiamą poveikį valstybių biudžetams. Be to, jie pažeidžia sąžiningo apmokestinimo principą ir iškreipia konkurenciją.

PVM mokesčio sukčiavimų sukeltos deformacijos paveikia visą išteklių sistemos pusiausvyrą. Pagal įvairius šaltinius nesurinkto PVM mokesčio sumos Europos Sąjungoje svyruoja nuo 60 iki 100 mlrd. eurų per metus, o tai sąlygoja vis augantį poreikį reikalauti valstybių narių išteklių, priklausomai nuo jų bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP).

Sutinku su Sharon Bowles iniciatyva. PVM mokesčio sukčiavimų keliamas problemas reikia pašalinti. Norėdami užtikrinti tinkamą Bendrijos veiklą turime užtikrinti, kad išteklių sistema veikia sąžiningai ir skaidriai.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Po dešimties metų kalbų užuolankomis, mes vis dar negalime sutarti dėl efektyvių priemonių, kuriomis remdamiesi padėtume tašką PVM mokesčio sukčiavimams, kurie šiaip ar taip apima ir vengimą mokėti mokesčius, o susidariusių nuostolių suma lygi 2–2,5 proc. Europos ekonomikos produkcijos.

Apmokestinimo prie šaltinio sistema popieriuje atrodo gana gražiai, tačiau vis dar yra embrioninėje stadijoje, todėl dažniausiai girdime reikalavimus pagerinti bendradarbiavimą tarp valstybių narių.

Ypač sukčiavimo srityje kai kurios valstybės narės pasižymi išskirtinai dideliu jautrumu sukčiavimui ir silpna kontrole su vyraujančiu „valstybės nesikišimo“ požiūriu į skolų išieškojimą. Mane stebinai tai, kad parlamentiniame pranešime nėra išreikšta aiški pozicija ir nepasiūlyta jokių naujų sprendimų, todėl nusprendžiau susilaikyti.

  John Purvis (PPE-DE), raštu. − JK konservatorių delegacija apgailestauja, kad negali pritarti S. Bowles pranešimui. Pripažįstame, kad mokesčių sukčiavimas yra rimta problema, kurią reikia skubiai spręsti, o ypač reikalingas vadinamojo karuselinio PVM sukčiavimo problemos sprendimas.

Tačiau tai, kad pranešime nepalaikoma mokesčių konkurencija ir suverenumas, jame išdėstytas nerealistiškas požiūris į „mokesčių mokėtojų prieglaudas“, bei atsisakymas pripažinti tiesioginį ryšį tarp didelių mokesčių ir vengimo mokėti mokesčius verčia mus prašyti, kad Europos Sąjunga labai rimtai pagalvotų prieš siūlydama mokesčių priemones, kurios gali tik paskatinti kapitalo judėjimą, slopinti vidaus investicijas ar sąlygoti dar didesnį sukčiavimo lygį.

  Eoin Ryan (UEN), raštu. – (GA) Džiaugiuosi galėdamas pritarti šiam pranešimui, kuriame pripažįstama, kad būtina sukurti mokesčių sukčiavimo problemos sprendimo strategiją. Nors efektyvių politikų vykdymas didžia dalimi yra valstybių narių rūpestis, Europos mastu reikalingas bendradarbiavimas. Verslui nereikėtų užkrauti neproporcingai didelės administracinės naštos, ypač tai aktualu mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms, o atsižvelgiant į Komisijos politikos aplinkybes, reikia sumažinti popierizmą ir biurokratiją.

Pritariau autoriaus pataisai, kurioje jis pabrėžia sąžiningos konkurencijos mokesčių atžvilgiu svarbą Europos Sąjungos ekonomikai. Esu nusivylęs, kad tas pats autorius paaiškinimuose minėjo Bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę (BKPMB). Iki šiol BKPMB dar nebuvo pakankamai ištirta, kad galima būtų garantuoti, kad tokia mokesčių sistema turėtų teigiamą poveikį ir tikėtina, kad daugiau įrodymų rodo priešingai. Šis teiginys paremtas prastu spėjimu ir kadangi jis yra tik paaiškinimų dalyje, mes dėl šio klausimo balsuoti negalime. Todėl norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir išreikšti savo nusivylimą ir prieštaravimus.