Posėdžio stenograma

Antradienis, 2008 m. rugsėjo 2 d. - Briuselis

13. Europos ombudsmeno specialus pranešimas remiantis rekomendacijos Europos Komisijai projektu dėl skundo 3453/2005/GG (diskusija)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Proinsias De Rossa Peticijų komiteto vardu pateiktas pranešimas (A6-0289/2008) dėl Europos ombudsmeno specialaus pranešimo, pateikto Europos Parlamentui, remiantis rekomendacijos Europos Komisijai projektu dėl skundo 3453/2005/GG (2007/2264(INI)).

  Proinsias De Rossa, pranešėjas. − Gerb. Pirmininke, man malonu būti čia šįvakar, nors man labiau patiktų, kad nebūtų toks vėlus vakaras. Nepaisant to, labai svarbu, kad šis pranešimas diskutuojamas Parlamente.

Šis pranešimas susijęs su skundu dėl blogo Komisijos administravimo. Byla buvo perduota Europos Parlamentui specialiuoju Europos ombudsmeno pranešimu. Specialiojo pranešimo perdavimas Europos Parlamentui – paskutinis savarankiškas žingsnis, kurį ombudsmenas gali atlikti siekdamas tinkamos reakcijos piliečio naudai. Todėl tai retas atvejis, kai čia imamasi svarstyti tokio tipo pranešimus.

Mano pranešimas, pateiktas Peticijų komiteto vardu, patvirtina ombudsmeno išvadą, kad Komisijos negebėjimas išnagrinėti pareiškėjo skundo (tai buvo objektyviai nustatyta kaip nepagrįstas keleto metų delsimas) yra neefektyvaus administravimo atvejis.

Norėčiau pabrėžti, kad šiame pranešime nagrinėjamas ne Europos įstatymų turinys, o būdas, kurį naudodama Komisija nesugebėjo išnagrinėti skundo, ir todėl noriu pažymėti, kad nepritariu atskiram šio pranešimo pakeitimui, kurį pateikė GUE/NGL frakcija ir kuriuo siekiama įvesti elementus, susijusius su pačiu įstatymu.

Pradiniame skunde Komisijai 2001 m. skundėjas, Vokietijoje dirbantis gydytojas, kreipėsi į Komisiją prašydamas pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą prieš Vokietiją, teigdamas, kad šalis pažeidė Tarybos direktyvą 93/104/EB (bendrai vadinamą Darbo laiko organizavimo direktyva). Skundo esmė – Vokietijos šios direktyvos perkėlimo aspektai, susiję su gydytojų ir ligoninių darbu, ypač su šių gydytojų darbu pagal iškvietimus, pažeidžiantys šią direktyvą. Skundėjo nuomone, dėl to labai rizikuoja ir personalas, ir pacientai.

Ombudsmenas išnagrinėjęs šį skundą nustatė, kad Komisija pradėjo nagrinėti ieškovo pateiktą skundą po 15 mėn., taigi tai blogo administravimo atvejis.

Per tą laiką Vokietijoje priimtas naujas įstatymas siekiant tinkamai perkelti direktyvos nuostatas, ir Komisija informavo skundėją, kad jai reikia laiko šiam naujam įstatymui išnagrinėti, kad galėtų įvertinti, ar jis suderintas su Bendrijos teisės nuostatomis ir nustatyti, ar pagrįstas skundas dėl pažeidimo.

2004 m. Komisija pranešė skundėjui, kad ji priėmė naujų pasiūlymų dėl dalinio šios direktyvos pakeitimo ir kad skundas dėl pažeidimo bus nagrinėjamas atsižvelgiant į šiuos pasiūlymus. Po metų, 2005 m., skundėjas turėjo dar kartą kreiptis į ombudsmeną, nes Komisija ignoravo ankstesnius ombudsmeno sprendimus.

Nėra įrodymų, kad nuo tada, kai šis pasiūlymas 2004 m. buvo parengtas, Komisija būtų ėmusis kokių nors tolesnių veiksmų siekdama tęsti gydytojo skundo tyrimą. Užuot priėmusi vieną ar du galimus sprendimus – arba pradėti oficialią pažeidimo tyrimo procedūrą, arba nutraukti bylą – Komisija delsė imtis kokių nors tolesnių veiksmų savo tyrimui tęsti. Iš esmės, faktas, kad direktyva turėjo būti pakeista (o tai tarp kitko dar neįvyko – o dabar jau 2008 m.) niekaip nesusijęs su skundu. Bendrijos teisė nenumato galimybės nepaisyti įstatymų ir teismo sprendimų remiantis tuo, kad svarstomos naujos taisyklės, kurios galbūt bus priimtos.

Savo pranešimu ir toliau prašau Komisijos pateikti sąrašą, kuriame būtų išvardytos visos valstybės narės, kurių teisės aktai nedera su Darbo laiko organizavimo direktyvos nuostatomis, ir nurodyti, kokių veiksmų ji imasi šiuo klausimu. Juo primygtinai reikalaujama Komisijos nedelsiant imtis veiksmų atsižvelgiant į savo prerogatyvas visose bylose ir visose valstybėse narėse, kuriose perkėlimas arba esamų direktyvų įgyvendinimas prieštarauja įstatymų leidėjo, iš esmės Europos Teisingumo Teismo, pateiktiems teisės aktams. Aš rekomenduoju šį pranešimą Parlamentui.

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Ponios ir ponai, dėkoju, kad leidote man pasakyti savo nuomonę apie nario kalbą ir pateikti labiau apibendrintą nuomonę apie šį svarstomą atvejį. Skundas, susijęs su Darbo laiko organizavimo direktyva, siejasi ir su Teisingumo Teismo SIMAP ir Jaeger bylose dėl darbo pagal iškvietimus laiko priimtais sprendimais, tai jau buvo pasakyta. Tai yra klausimas, kurio direktyva aiškiai nenagrinėja. Be to, daugelio valstybių narių nuomone, Teisingumo Teismo aiškinimas sukėlė esminių problemų ir padarė didžiulės įtakos visuomenės sveikatos priežiūros ir pagalbos tarnybų finansavimui ir organizavimui.

Siekdama išspręsti problemas, kurias sukėlė šie teismo sprendimai, Komisija 2004 m. ėmėsi plačių konsultacijų. Ji priėjo prie išvados, kad tinkamiausias sprendimas – pasiūlyti pakeitimą, kuriuo būtų paaiškintas direktyvos taikymas darbui pagal iškvietimus ir pavadavimams. Šį pakeitimą Komisija pateikė 2004 m. Atsižvelgdama į ypatingą šių klausimų svarbą visuomenės sveikatos priežiūros tarnyboms Komisija 2004 m. nusprendė, kad ji nepradės pažeidimo tyrimo procedūrų tose bylose, kuriose įstatymai keisis dėl pasiūlyto pakeitimo. Komisija pripažįsta, kad šiuo atveju laiko praėjo neįprastai daug, tačiau aš pateikiau priežastis.

Atsižvelgdama į faktą, kad dabartinis acquis lieka galioti iki tol, kol įsigalioja pasiūlytas pakeitimas, Komisija klausimą, kaip tvarkyti šį faktinį skundą ir taip pat kitus su tuo susijusius skundus, paliko atvirą. Be to, pasiteisinama ir tuo, kad ji pradėjo įstatymo pažeidimo tyrimo procedūras pagal tuos skundus, kurie buvo susiję su Darbo laiko direktyva, tačiau nepateko į pakeitimo kompetencijos sritį.

Taip pat Komisija atidžiai stebi ir analizuoja dėl to atsirandančius šalių teisės aktų pakeitimus visose valstybėse narėse ir įstatymų leidėjų, šalių teismų ir darbuotojų bei darbdavių atstovų reakcijas į Teisingumo Teismo sprendimus. Tai labai svarbu, nes klausimai, įtraukti į faktinius skundus, minimi pranešime, iš tikrųjų yra aktualūs daugiau nei vienoje valstybėje narėje.

Komisija greitai pateiks Parlamentui – maždaug per du mėnesius – išsamią ataskaitą apie Darbo laiko organizavimo direktyvos įgyvendinimą, pateikdama sudėtinę ir naujausią informaciją dėl atitikimo acquis visose 27 valstybėse narėse, įskaitant teismo sprendimus SIMAP ir Jaeger bylose.

Dėl išvadų, susijusių bendrai su įstatymų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų vykdymu, Komisija mano, kad atsižvelgiant į specifines skundo pagal Darbo laiko organizavimo direktyvą (kai kalbama apie darbo pagal iškvietimus laiko pakeitimą) aplinkybes, negalima daryti bendrųjų išvadų dėl įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros, kurią Komisija paprastai atlieka, vykdymo. Vienų metų laikotarpio sprendimui priimti dėl Komisijos gauto skundo paprastai pakanka, tačiau jis aiškiai nustatytas kaip bendrasis principas, kurį reikia taikyti visais atvejais.

  Alejandro Cercas, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentas. – (ES) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, kalbu ne tik savo vardu, bet ir 34 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto narių, kurie praeitą gegužės mėn. balsavo „už“ mūsų savo iniciatyva parengtą pranešimo, skirto šioms diskusijoms, projektą, vardu. Mes visi pritariame pranešimui ir vertiname tai, ką P. De Rossa, kurį mes visi palaikome, atliko.

Trumpai norime pasakyti, kad esame susirūpinę ne tik dėl gydytojų praleisto laiko pagal iškvietimus ir Darbo laiko organizavimo direktyvos, bet ir dėl to, kad susiduriame su situacija, mums keliančia nerimą: Europos piliečiai negauna atsakymo, kai jiems reikia informacijos iš Komisijos.

Antra, esame susirūpinę, nes Komisija, pasirodo, žinojo, kad yra įstatymų spraga, kai pradėjo procedūras dėl direktyvų pakeitimo.

Nors turiu labai mažai laiko, turiu pasakyti Komisijos nariui, kad nepaisant to, ką mes ar Komisija gali galvoti apie precedentinę teisę ar galiojantį įstatymą, privaloma įgyvendinti Sutartis ir eiti į priekį, ir kad ji neturi jokios teisės nepritarti taisyklei ar kažkam, kas gali lemti Bendrijos acquis laikiną negaliojimą.

  Mairead McGuinness, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti P. De Rossai už pranešimą.

Labai atidžiai klausiausi Komisijos atsakymo ir norėčiau pakartoti, kad šis pranešimas yra apie tai, kaip Komisija nagrinėjo skundą. Nors klausimas akivaizdžiai labai ginčytinas ir aktualus, mes šį vakarą šioje diskusijoje kalbame apie tai, kaip Komisija nagrinėja skundus. Pritariame ombudsmeno išvadoms dėl neįprasto delsimo, kurį pripažino Komisija šį vakarą šiame Parlamente.

Leiskite man tik pasakyti skundų tema, kad žmonės kreipiasi į Komisiją, nes jie turi problemą ir tikisi kažkokios reakcijos, galbūt ne iš karto, tačiau ne po mėnesių ar net metų.

Jūsų dėmesiui pateiksiu problemą dėl „Equitable Life“, kai turėjome šiek tiek susijusį įstatymą ir menką aiškumą, kaip Bendrijos teisė iš tikrųjų įgyvendinama. Ir mes pamatėme skaudžius šios problemos padarinius.

Pagaliau yra dabartinis skundas Komisijai dėl Airijos planavimo įstatymo taikymo. Nors Komisija iš pradžių veikė labai aktyviai ir palaikančiai, man baisu, kad dabar tylu. Norėčiau pažangos šiuo klausimu.

  Maria Matsouka, PSE frakcijos vardu. – (EL) Gerb. Pirmininke, nors šis pranešimas neturi teisinio turinio, jis labai svarbus Europos teisės interpretavimui ir kūrimui. Dėl to džiaugiuosi ombudsmeno iniciatyva parengti specialaus pranešimo projektą ir taip pat savo kolega P. De Rossa, kad jis palaiko poziciją, jog Komisijos diskrecinė valdžia tvarkyti skundus neleidžia despotiško interpretavimo, ypač piliečių atžvilgiu.

Norime, kad Europos piliečių pasitikėjimas Europos Sąjunga būtų pagrįstas tiek teisės aktų, kuriais būtų apsaugotos jų teisės, įvedimu, tiek, svarbiausia, tinkamu tų teisės aktų įgyvendinimu.

Komisija turi gerbti savo kaip Sutarčių sergėtojos vaidmenį ir neleisti Tarybos sprendimams trukdyti, kai peržiūrima Europos teisė, trukdant įgyvendinti dabartinius teisės aktus. Be to, ES turi nedelsdama veikti, kai tik procedūros tai leidžia.

Komisija įpareigota pateikti informaciją apie šalies nenorą arba nesugebėjimą taikyti Europos teisės aktų. Taip piliečiai sužinos, kaip jų šalies valdžios institucijos paiso Europos įpareigojimų ir vyriausybės galų gale turės atsakyti už tuos įsipareigojimus.

  Marian Harkin, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėją P. De Rossą su puikiu pranešimu. Kaip Peticijų komiteto narė aš visada labai galvoju apie tai, kad daugeliui ES piliečių esame ES veidas. Kai sakau „mes“, turiu omeny patį Peticijų komitetą ir Komisiją, irgi vertinančią peticijas. Šiuo konkrečiu atveju skundas buvo veiksmingai ignoruojamas, ir ombudsmeno verdiktas buvo toks, kad tai – blogas administravimas.

Man malonu matyti, kad pranešėjas ir Peticijų komitetas pritaria jo pozicijai. Europos piliečiai turi teisę tikėtis, kad Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, užtikrins, jog Europos teisės aktai būtų įgyvendinami laiku ir veiksmingai. Jie turi teisę tikėtis laiku pateikto ir veiksmingo atsakymo, ir nors Komisija turi teisę savo nuožiūra nuspręsti, kaip elgtis tam tikrais atvejais, pvz., pradėti ar ne pažeidimo tyrimo procedūrą, ji neturi teisės savo nuožiūra nepriimti sprendimo per atitinkamą laikotarpį, kaip tai įvyko šiuo atveju.

Dėl 1 pakeitimo, tai yra klausimas, kurį reikia išspręsti, tačiau atskirai nuo šio pranešimo.

Pagaliau, tik asmeninis komentaras dėl Peticijų komiteto darbo: peticijų siuntimas daugeliui piliečių – vienintelis būdas susisiekti su ES institucijomis. Labai svarbu, kad ši sistema veiktų efektyviai ir aiškiai. Komisija yra šio proceso dalis, tačiau taip pat jo dalis yra ir Parlamentas. Turime užtikrinti pakankamus išteklius Komitetui, kad jis galėtų atlikti savo darbą efektyviai ir laiku.

Kad iki galo suprastume šią problemą, turime įlįsti į ieškovo kailį ir pasižiūrėti iš jo taško. Kaip atskiras asmuo ar maža grupė jie susiduria su sistema. Jei sistema veiksmingai nereaguoja, jie sako, kad tai – biurokratinis košmaras, atstumiantis kiekvieną peticijos teikėją ir galbūt bet kurį kitą asmenį, su kuriuo jie šiuo klausimu kalbasi. Visuomenės ir visos ES labui taip elgtis negalime.

  Marcin Libicki, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, šiandien kalbu Sąjungos už tautų Europą vardu, tačiau ir kaip Peticijų komiteto pirmininkas. Man džiugu, kad visi, kalbėję šiuo klausimu, yra šio Komiteto nariai, kaip ir Pirmininkaujantis šiandienos procedūroms. Taigi mes visi gerai susipažinę su šiomis problemomis.

Ponios ir ponai, šios dienos pranešimo, kurį parengė Proinsias De Rossa ir kurį sveikinu su puikiu dokumentu, priežastis – Europos ombudsmeno, su kuriuo Peticijų komitetas nuolat kartu dirba, pranešimas. Mūsų bendradarbiavimas su Europos ombudsmenu yra labai geras. Visi mūsų nariai kasdien susiduria su jo darbu, nes Peticijų komitetas – institucija, kurią Parlamentas paskyrė būti atsakinga už santykius su ombudsmenu.

Visi mes, kalbantys šiuo klausimu, suprantame, kad procedūrų trukmė – košmaras Europos institucijoms ir todėl, be abejo, košmaras Europos piliečiams. Turime raginti Europos Komisiją dėti visas pastangas, kad visas savo pareigas ji atliktų greičiau.

Norėčiau pabrėžti vieną labai svarbią Proinsias De Rossos pranešimo dalį – pirmąją pastraipą, kurioje teigiama, kad „Europos Parlamentas patvirtina Europos ombudsmeno rekomendaciją Komisijai“. Parlamentas patvirtina ombudsmeno rekomendaciją, kaip įprastai daro, nes kaip įprasta mes manome, kad jo reikalavimai ir argumentai pagrįsti.

  Elisabeth Schroedter, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, iš pradžių norėčiau kreiptis į Komisijos narį. Šį rytą, Komisijos nary, bandėte pasakyti mums, kokią puikią programą Komisija turi parengusi Europos žmonėms, tokią, kuri suteiks jiems gerus darbus ir parodys socialinį ES veidą. Tačiau kai reikia imtis konkrečių veiksmų, Komisija išsisukinėja.

Dabartinis atvejis susijęs su Vokietijos gydytojo skundu ir veiksmais, kurių imtasi reaguojant į šį skundą. Būtų buvę visai nesunku bent jau peržiūrėti atitikimą dabartiniams mažiausiems standartams, taikomiems darbo laikui Europos Sąjungoje. Komisija netgi to nepadarė. Jūsų reakcija buvo toli gražu ne tokia, kokios tikimasi iš Sutarčių sergėtojos. Jūs metų metus nieko nepasakėte, o paskui dar ir sušvelninote standartus. Būtent tai visuomenė supranta kaip savo teisių pažeidimą. Šia tyla ir Darbo laiko direktyvos pakeitimais jūs padarėte didžiulę žalą Europos Sąjungos projektui. Tai turi būti aišku.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). - (PL) Gerb. Pirmininke, piliečių pateikti skundai – svarbus informacijos apie Bendrijos teisės pažeidimus šaltinis. Nagrinėjamas atvejis, kuris buvo vilkinamas septynerius metus, susijęs su Vokietijos vyriausybės nesugebėjimu tinkamai įgyvendinti direktyvą dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (tai yra Direktyva 2003/88, kuri buvo atšaukta ir kurią pakeitė Direktyva 93/104). Ombudsmeno nuomone tai, kad Europos Komisijos nepateikė efektyvaus atsakymo yra blogo administravimo atvejis.

Nepateisinamas laikotarpis, kartais siekiantis iki keleto metų, kurio reikia Komisijai savo atsakymui parengti valstybių narių aplaidumo atvejais, verčia susirūpinti; susirūpinimą kelia ir daugybė atvejų, kai valstybės narės nevykdo Teisingumo Teismo sprendimų. Tokia praktika pakerta tikėjimą, kad Bendrijos teisė sistemingai taikoma, griauna pasitikėjimą Europos Sąjungos tikslais ir mažina piliečių pasitikėjimą ES institucijomis. Būdas, kuris taikomas piliečių skundams nagrinėti, turi atitikti gero administravimo principus. Skundai turi būti nagrinėjami veiksmingai, ir tai turi trukti kuo trumpiau.

  Ewa Tomaszewska (UEN). - (PL) Gerb. Pirmininke, skundai dėl darbo laiko organizavimo turi būti nagrinėjami skubos tvarka. Pasvarstykime, kas gali nutikti, jei gydytojai pažeis taisykles dėl darbo valandų: dėl to gali nutikti taip, kad chirurgas turės atlikti sudėtingą operaciją jau atidirbęs 23 darbo valandas. Yra daugybė profesijų, kurių netinkamas darbo laiko organizavimas gali sukelti pavojų gyvybei. Todėl labai svarbu, kad skundai būtų išnagrinėti per protingą laikotarpį.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, turiu du klausimus. Pirma, noriu patvirtinti tai, ką pasakė M. Harkin dėl išteklių. Galbūt Komisija turi problemų su ištekliais. Jei taip, norime apie tai išgirsti.

Antra, tai verčia labai atkaklius piliečius ir toliau tęsti veiksmus dėl skundo, kurio buvo nepaisoma, ir aš bijau už tuos, kurie neturi laiko, lėšų ar, galbūt, sugebėjimų grumtis su sistema. Kiek tokių neištvers? Ir iš tikrųjų, ar kada nors buvo renkami tokie duomenys?

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Ponios ir ponai, norėčiau pabrėžti kai kuriuos esminius dalykus, kuriuos, mano nuomone, būtina aptarti.

Šiuo atveju nagrinėjame veną skundą. Šis skundas dar nereiškia taisyklės, nes reaguoti laiku į piliečių iniciatyvas – pagrindinis ir vienas iš svarbiausių įsipareigojimų. Manau, kad atidžiau pasižiūrėjus į darbotvarkę tampa akivaizdu, kad Komisija tokiais atvejais veikia tiksliai.

Šis atvejis buvo išimtis dėl to, kad jo padariniai galėjo paveikti keletą atskirų valstybių narių. Todėl 2004 m. Komisija pasinaudojo savo teise veikti savo nuožiūra ir veikė taip, kaip veikė. Šiuo metu, manau, laikas aiškiai parodė, kad tai nebuvo geriausias sprendimas, tačiau tai buvo sprendimas, kurį veikdama savo nuožiūra Komisija galėjo priimti.

Norėčiau pasakyti, kad bylos dėl pažeidimų, susijusių su įstatymų nepaisymu, kai tai susiję su Darbo laiko direktyva, yra nagrinėjamos normaliu tempu, todėl, kaip aš jau sakiau, kad ir kokios būtų buvusios rimtos priežastys priimti tokį sprendimą, laikas parodė, kad tai nebuvo pats geriausias sprendimas.

  Proinsias De Rossa, pranešėjas. − Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti visiems, kurie pasisakė šį vakarą ir dalyvavo šioje diskusijoje, o taip pat ir Komisijos nariui už atsakymus per diskusiją. Sveikintinas jo pripažinimas, kad iš tikrųjų buvo nepaprastas vilkinimas ir kad galbūt nepriimtini tokie vilkinimai.

Nepaisant to, vis tiek išlieka Peticijų komiteto ir ombudsmeno nuomonių skirtumai dėl Komisijos interpretavimo savo teisės, kad ji gali nenagrinėti skundo, kai mano, kad neprivalo to daryti. Mūsų nuomone, tokia veiksmų laisvė nesusijusi su aštuonerių metų delsa, apie kurią mes dabar kalbame.

Džiaugiuosi tuo, kad Komisijos narys pranešė, jog per du mėnesius bus paskelbta ataskaita apie visų valstybių narių įstatymų atitikimą, įskaitant ir šį skundą, apie kurį dabar kalbame.

Manau, ankstesni Komisijos veiksmai galėjo paskatinti ankstyvesnį Darbo laiko organizavimo direktyvos pakeitimą ir galbūt galėjo lemti tai, kad būtų buvę iš anksto užbėgta už akių pavojams, su kuriais per visus šiuos metus susiduria pacientai ir, žinoma, gydytojai bei slaugytojai mūsų ligoninėse, kuriose jie dirba, ir dirbdami iki 100 val. per savaitę pagal iškvietimą.

Manau, ginčas šiuo klausimu pabrėžia dabartinių pažeidimo nagrinėjimo procedūrų silpnumą ir būdą, kurį panaudojus pasireiškia politiniai sumetimai bei išteklių svarba dėl jautrių klausimų, kurie turi būti sprendžiami atsižvelgiant į įstatymus, o ne į politinę reikšmę.

Pagaliau, reikia pasakyti, kad paprastai tokio tipo skundai nagrinėjami ombudsmeno ir institucijos (Komisijoje ar netgi Taryboje), prieš kurią pateiktas skundas. Labai retas atvejis, kad mes tokį klausimą turime nagrinėti Parlamente. Labai retas atvejis, kad Parlamento prašoma patvirtinti ombudsmeno sprendimą prieš Komisiją. Man labai gaila, kad turime tai padaryti, tačiau, deja, toks atvejis.

Todėl norėčiau, kad Komisijos narys kažkaip duotų suprasti ir pripažintų, kad jis pritaria, jog delsimas buvo nepriimtinas. Taip pat norėčiau iš jo išgirsti pasižadėjimą, kad bus taikomos tam tikros procedūros siekiant užtikrinti, kad niekada daugiau nebūtų leista skundus nagrinėti tiek laiko.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj 11 val.

Raštiški pranešimai (pagal Darbo tvarkos taisyklių 142 str.).

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. – (FI) Gerb. Pirmininke, man sukėlė siaubą P. De Rossos pranešimas dėl skundo prieš Vokietiją dėl gydytojų darbo laiko organizavimo.

Tai absoliučiai neefektyvus administravimas, jei Europos Komisija negali išnagrinėti ieškovo skundo be visiškai nepateisinamo keleto metų vilkinimo. Šis atvejis – akivaizdus piktnaudžiavimas savo veiksmų laisve, kuria mėgavosi Komisija interpretuodama savo įsipareigojimus. Užuot veikdama savo nuožiūra, Komisija, atrodo, elgėsi visiškai despotiškai.

Atėjo laikas, kai Komisija išėjo į priekį ir pasakė mums, kaip ji ketina nagrinėti skundus ateityje, kad tai būtų atlikta kuo greičiau ir veiksmingiau.

Dėkoju!