Posėdžio stenograma

Antradienis, 2008 m. rugsėjo 2 d. - Briuselis

16. Reklamos ir rinkodaros įtaka moterų ir vyrų lygybei (diskusija)

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas – pranešimas (2008/2038 (INI)), kurį pateikė Eva-Britt Svensson Lyčių lygybės komiteto vardu, dėl reklamos ir rinkodaros įtakos moterų ir vyrų lygybei.

  Eva-Britt Svensson, pranešėja. − (SV) Gerb. Pirmininke, noriu padėkoti savo kolegoms iš Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto ir ypač pagalbiniam pranešėjui už puikią ir naudingą pagalbą ruošiant pranešimą.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė pabrėžė kovos su lyčių stereotipais svarbą. Tai – vienas iš šešių pirmininkaujančiosios valstybės prioritetų. Todėl manau, kad visiems mums, esantiems čia, Parlamente, svarbu pateikti savo poziciją dėl lyčių stereotipų ir dėl to, kokį poveikį jie daro moterų ir vyrų lygybei.

Siekdama išvengti nesusipratimų, noriu ypač atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad savo pranešimu tikrai neskatinu jokio naujo įstatymo priėmimo šioje srityje nei ES, nei šalies lygiu. Mano siūlomos priemonės skirtos jau egzistuojančioms šalių savireguliacijos organizacijoms, kurios atstovauja gamintojams, reklamos įmonėms ir vartotojams. Šių organizacijų tikslas turėtų būti didinti suvokimą apie lyčių stereotipais pagrįstos reklamos svarbą. Valstybės narės taip pat turėtų pasirūpinti, kad būtų institucijos, į kurias visuomenė galėtų kreiptis su skundais. Taip pat manau, kad Europos lyčių lygybės institutas, kuris šiuo metu steigiamas, turėtų atlikti tyrimą apie tai, kokį poveikį tokia reklama daro lyčių lygybei. Mes turime žinoti daugiau.

Kodėl tai svarbu? Tai svarbu todėl, kad reklama yra visur – mūsų namuose, viešoje vietoje, laikraščiuose, žiniasklaidoje ir kitur. Ji mums daro poveikį nesvarbu, ar tai suvokiame, ar ne. Įmonės neinvestuotų milijardų į reklamą, jeigu žinotų, jog nebus jokio poveikio.

Šiandien reklamos ir rinkodaros tikslas nėra vien tik stengtis parduoti prekes ar produktus, bet stengtis parduoti patį gyvenimo būdą, kultūrą. Turime ugdyti tam tikrą elgesį ir imtis tam tikrų veiksmų, kad pateisintumėme skirtingų normų lūkesčius. Ypač svarbu kovoti su šiuo reiškiniu ten, kur jis daro poveikį jauniems žmonėms, kurie siekia tapti suaugusia asmenybe, tolesnio išsilavinimo ir pan. Noriu, kad visi žmonės turėtų galimybę rinktis ir to pasirinkimo nei sąmoningai, nei nesąmoningai neveiktų jokios lyčių stereotipais pagrįstos normos.

Šiandien reklamos įmonėms neįmanoma sukurti reklamos apie produktą, kuris kelia pavojų aplinkai ir skatina klimato pasikeitimą. Mano vizija yra tokia, kad ateityje lygiai taip pat nebus galima sukurti apie produktus reklamos, pagrįstos lyčių diskriminacija ar stereotipais.

Taip pat tikiu, kad padidėjus reklamos svarbos suvokimui, vartotojai, tiek vyrai, tiek moterys, pradės nebepirkti taip reklamuojamų produktų. Tvirtai tikiu, jog vartotojai teiks pirmenybę toms įmonėms ir gamintojams, kurie vykdys supratingą reklamos politiką ir kurie draus lyčių stereotipais pagrįstą reklamą. Pasisekimo sulauks tos įmonės ir reklamų kūrėjai, kurie turės įtakos ir prisidės prie lyčių lygybės skatinimo. Pagaliau, tai – visų mūsų bendras tikslas. Tai – vienas iš daugelio veiksnių, tačiau be galo svarbus.

  Viviane Reding, Komisijos narė. − Gerb. Pirmininke, noriu padėkoti Europos Parlamentui ir pranešėjai E. B. Svensson už labai subtilų pranešimą apie tai, kaip rinkodara ir reklama veikia vyrų ir moterų lygybę.

Reklama atlieka labai svarbų vaidmenį finansuojant žiniasklaidą. Ji mažina leidėjų nustatytą žurnalų ir laikraščių kainą ir užtikrina, jog vartotojams būtų pateikta nemažai nemokamos garso ir vaizdo informacijos. Tai labai svarbu žodžio laisvei ir įvairovei, apie ką dažnai diskutuojama šiame Parlamente.

Bėgant metams mes matėme, kaip buvo draudžiama ir kontroliuojama reklama – cigarečių, alkoholio, riebaus maisto produktų – ir greitai bus priimtos naujos taisyklės, pagal kurias automobilių gamintojai turės reklamuoti išmetamų CO2 dujų kiekį. Reklama – lankstus taikinys, nes daug lengviau reguliuoti jį nei atkreipti dėmesį į esamas problemas, kurios dažnai būna daug sudėtingesnės, nors pranešime, apie kurį šįvakar diskutuojame, pritariama tolesnei reklamos kontrolei tik šį kartą iš subjektyvios lyčių politikos pusės.

Kaip medijos komisarė suvokiu politinius interesus, bet mane taip pat domina, koks bus tokių interesų poveikis, jeigu jie bus įgyvendinti visoje pramonėje ir visuomenėje. Kadangi dėl pinigų stygiaus ir dėl įvairių draudimų tapo daug sunkiau reklamuoti, reklamos įmonės sumažino reklamos vaidmenį savo rinkodaros išlaidose. Egzistuoja ir kiti produktų pateikimo į rinką būdai, nereklamuojant jų žiniasklaidoje: pvz., produkto rėmimas. Tai labai nepalanku žiniasklaidos pliuralizmui, nes didžioji dalis spaudos – laikraščiai ir žurnalai – negauna pakankamai pajamų, užtikrinančių nenutrūkstamą jų leidimą.

Pranešime neatsižvelgiama į teigiamus aspektus, kurie palaiko pranešimo tikslus, susijusius su piliečių apsauga. Leiskite pateikti keletą pavyzdžių. Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvos 3 straipsnyje išreikšta tvirta pozicija dėl žmogaus orumo ir nediskriminacijos garso ir vaizdo reklamoje. Galiu garantuoti, jog Komisija užtikrins, kad valstybės narės, perkeldamos šią direktyvą, atspindėtų tai, ko norėjo įstatymo leidėjas.

Be to, pranešime nepabrėžiamas naudingas savireguliacijos vaidmuo. Leiskite čia pateikti dar vieną pavyzdį. Jūs tikriausiai žinote, kad buvo reaguojama tokiais atvejais, kaip, cituoju: „nepageidaujamas stereotipų formavimas“. Pateiksiu labai konkretų pavyzdį. Mados pramonė nutraukė savo „porno madingas“ (angl. porno-chic) kampanijas, kuriose moterys buvo pateikiamos kaip tikri sekso objektai. Taigi yra teisinių tokių problemų sprendimo priemonių.

Šiuo atžvilgiu mūsų požiūris turėtų būti labai realistiškas. Reklama – tai trumpa informacijos perdavimo priemonė, šmėstelinti popieriaus lape ar 30 s. trukmės vaizdo klipu. Kas pranešime vadinama „stereotipų formavimu“ gali būti tik greitas produkto susiejimas su tam tikra vartotojų grupe. Jis taip pat gali reikšti silpną kūrybinį darbą. Juk yra gera reklama ir bloga reklama ir kaip medijos komisarė turiu pripažinti, kad žodžio laisvė taip pat apima ir teisę klysti, netgi labai smarkiai, net jei mums tai nepatinka. Jeigu dabar paprašyčiau plenarinio posėdžio dalyvių šiuo klausimu priimti sprendimą, manau, jog teisė klysti nebūtų suvaržyta.

Pranešime teigiama, kad nėra atlikta jokių įtikinamų tyrimų, susiejančių stereotipų formavimą su lyčių nelygybe. Politikos formavimas reikalauja ne vien tik griežtų nuomonių, bet tvirto įrodymų pagrindo ir būtent tuo grindžiame politinius pasiūlymus, o Komisija tuo remdamasi palaiko teigiamas Europos Parlamento ataskaitoje pateiktas rekomendacijas. Mes visuomet skatiname reguliuotojų keitimąsi geros praktikos pavyzdžiais. Švietimas, tyrimai ir tolesnės diskusijos, žinoma, neturėtų nutrūkti.

Noriu pabrėžti, kad devynerius metus eidama medijos komisarės pareigas prašiau, jog mokyklose būtų žiniasklaidos raštingumo kursas. Manau, kad tai būtų pats svarbiausias dalykas: jeigu tik sugebėtumėm pažadinti jaunuomenėje kritinius vertinimo sugebėjimus, padedančius skaityti reklamas, atmesti blogas reklamas – tai, kas tikrai nėra būdinga mūsų visuomenei. Noriu atkreipti dėmesį į geros praktikos pavyzdžius. Man, pvz., patinka ispanų rengiami reklamų apdovanojimai, kuriuose puikiai sprendžiami lyčių klausimai. Toks elgesys tinkamas, ir todėl mums reiktų pabrėžti teigiamus aspektus bei neatmesti tolesnės pažangos galimybės, nes dėl to verta pakovoti.

  Esther Herranz García, PPE-DE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. Pirmininke, tikroji laisvė baigiasi ten, kur prasideda kitų laisvė, ir kuo laisvesnė yra žiniasklaida, tuo laisvesnė yra ir visuomenė. Laisvės praradimas prasideda būtent reklamos cenzūroje ir pereina į redakcinę terpę.

Todėl Europos liaudies partija siekdama ištaisyti daugybę totalitarinių nukrypimų, prieštaraujančių laisvos visuomenės principui, pateikė šio pranešimo pakeitimus.

Europos rinkodara ir reklama jau naudoja savireguliaciją ir valstybės narės turi pakankamą įstatymų bazę. Rinkodara ir reklama patenka ne vien tik į žiniasklaidos sritį. Jos ir mūsų kasdienio gyvenimo dalis ir, laimei, yra puikūs šiose srityse dirbantys profesionalai, kurie dažniausiai suvokia, kokią įtaką jie daro socialinei pusiausvyrai. Todėl Europos liaudies partija balsuos prieš komunistų pateiktus pakeitimus ir dalis, nes jie skatina šovinistinio ir lytis diskriminuojančio pobūdžio šmeižtą tarp sektoriuje dirbančių darbuotojų, o tai klaidinga.

Mes Europos liaudies partijoje tikime vyrų ir moterų lygybe, tačiau manome, kad ji turi būti skatinama nekenkiant niekieno reputacijai. Manome, kad vaikystė ir paauglystė turi būti saugoma, o vaikai ir jaunimas tėvų ir visuomenės auginami ir auklėjami kaip visuma. Išauginami su vertybėmis, padedančiomis būti geresniais žmonėmis.

Manau, kad ribotas lygybės termino vartojimas, o ji juk yra šio pranešimo tikslas, yra rimta klaida ir Europos liaudies partija, žinoma, to neleis. Labai tikimės, kad mūsų pakeitimai bus priimti ir galėsime pritarti pranešimui. Priešingu atveju, neatiduosiu galutinio balso, gerbdama valstybių narių subsidiarumą bei rinkodaros ir reklamos verslo profesionalus.

Nemanau, kad šalių įstatymų kritika ir šio Parlamento kompetencijos viršijimas bus mums naudingas, nes tai sumažins mūsų patikimumą ateityje.

  Bernadette Vergnaud, PSE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, šis pranešimas nėra toks raminantis, kaip vėlyvas metas, kada jis aptariamas, ir aš noriu padėkoti E. B. Svensson už darbą ir bendradarbiavimą.

Rinkodara ir reklama mūsų visuomenėje dominuoja visur ir padeda kurti socialinius vaizdinius, kurie kartais turi priešingą poveikį, pasireiškiantį diskriminacija ar supaprastintais lyčių stereotipais. Reklama yra, žinoma, ir kūrybos šaltinis ir tokie vaizdiniai kartais naudojami tarptautiniu mastu humoristiniais tikslais. Tačiau reklamuotojai privalo nepamiršti, kad jie atlieka labai svarbų švietimo vaidmenį, ir kad turime lavinti jaunimo kritinio vertinimo sugebėjimus, taip siekdami panaikinti bet kokias diskriminacijos formas, atsiradusias dėl lytis žeminančių vaizdų ir galinčias sukelti pavojų asmens orumui.

Šiuo pranešimu nesiekiama kelti abejonių dėl redagavimo ar kūrybinės laisvės. Jo tikslas – skatinti šio sektoriaus dalyvius gerinti esamas savireguliacijos sistemas, bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, siekiant pagerinti geros praktikos principus, ir padėti jiems suvokti savo atsakomybę, susijusią ne tik su lyčių lygybe, bet ir su fizine ir psichine sveikata, kuriai kartais kyla pavojus dėl spaudimo, kurį sudaro grožio kriterijai, nustatomi kaip grožio normos.

Todėl prašau narių atmesti daugelį pakeitimų, kuriais siekiama panaikinti teisės akto dalis, nes tuomet pats tekstas prarastų visą savo esmę.

  Sophia in 't Veld, ALDE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. Pirmininke, suprantu pranešėjos iškeltą problemą. Įsivaizduoju žvalgybinę grupę, atvykstančią iš Marso planetos. Jie atskrenda į žemę ir tiesiog stebi reklamas, kad galėtų susidaryti nuomonę apie čia gyvenančius žmones. Tada Marso gyventojai atvyksta čia ir savo nuostabai pamato, kad moterys ne tik domisi valymo priemonėmis ir ne vien tik visą dieną sėdi, laukdamos iš darbo grįžtančių vyrų. Moterys yra nepriklausomos ir protingos, uždirba pinigų ir yra vartotojos. Be to, jie pamato, jog žemėje egzistuoja ir kitokios šeimos, kurių reklamose niekada nerodo. Tai ir nepilnos šeimos, gėjų poros su vaikais, imigrantų šeimos ir, pvz., žmonės invalidų vežimėliuose ir turintys kalbos sutrikimų. Jų niekada nematome reklamose. Aš neabejotinai pritariu pranešėjai šiuo požiūriu.

Tačiau, paminėjusi tai, aš galiu pasakyti, jog pritariu ir Komisijos narės V. Reding komentarams bei savo Europos liaudies partijos kolegoms. Vis dar egzistuoja toks dalykas kaip žodžio laisvė. Todėl manau, kad mums niekaip nereikėtų kištis į reklamos turinį. Gera praktika – geresnė idėja. Žinoma, dabar negaliu paminėti jokių konkrečių prekės ženklų, tačiau šiuo metu mąstau apie italų mados „etiketę“, kuri jau 20 metų griauna tabu, ir apie kitus produktus.

Be viso to, pranešimas yra per daug išplėstas, nes pavadinimas yra „Rinkodara ir reklama“, tačiau jis apima ir mokyklines knygas, televiziją, internetą, vaizdo žaidimus ir dar daug nereikalingų dalykų. Jei atvirai, ES neturėtų į tai kištis.

Taip pat pastebėjau užuominą apie seksualinių paslaugų reklamą. Tai visiškai ne į temą. Skonis ir moralė gali skirtis, ir nemanau, kad ES gali juos vienodai piršti.

Galų gale, jei pažiūrėtumėte, koks moters paveikslas buvo piešiamas reklamose per pastaruosius 50 metų, su pasitenkinimu galėčiau pasakyti, kad moterys yra žymiai protingesnės, nei manome. Jos neleidžia reklamai sutrukdyti joms tapti nepriklausomoms.

Galiausiai, jeigu tikrai norime imtis kažkokių priemonių, turiu du konkrečius pasiūlymus. Visų pirma, jeigu mums nepatinka reklama, mes, kaip vartotojai, galime streikuoti ir, antra, siūlau paskirti bent vieną moterį į vieną iš keturių aukščiausių postų Europos Sąjungoje.

  Ewa Tomaszewska, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, noriu atkreipti dėmesį į egzistuojančias reklamas, rodomas per televiziją, taip pat ir visuomeninę, bei kabinamas skelbimų lentose, kurių turinys ar forma žemina juose vaizduojamus žmones. Tai dažniausiai, bet ne visada, susiję su moterimis. Žeminamas jų orumas, jos laikomos daiktais, vaizduojamos žemesnio intelektinio lygio ar tik galinčios sukelti seksualinio pobūdžio susidomėjimą, o tai skatina savigarbos trūkumą tų gyvenimui nepasiruošusių žmonių, kurie mato tokį turinį. Ji mažina jų pastangas įgyvendinti užsibrėžtus planus ir riboja jų ambicijas. Labiausiai tokia reklama veikia jaunimą, kuriam jos poveikis gali būti labai didelis. Tai vienas iš visur paplitusio vartotojų interesų gynimo rezultatų. Daugeliui žmonių pelnas, net jei uždirbtas nepadoriais būdais, daug svarbesnis už požiūrį į žmones, kaip į subjektus su vidinėmis vertybėmis, kurias reikia saugoti. Todėl labai svarbu, kad tokio pobūdžio reklamą ribotų įstatymai.

  Hiltrud Breyer, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, moterų ir vyrų lygybė – viena iš Europos Sąjungos tikslų ir vertybių. ES siekia įtvirtinti tą lygybę kiekvienoje veiklos srityje. Sunku įsivaizduoti, jog į reklamos sritį galėtų būti neatsižvelgta. Todėl pritariu E. B. Svensson pranešimui, kuriame buvo iškelta ši svarbi problema ir kuris buvo gerai suderintas. Nuoširdžiai jums už tai dėkoju.

Reklama veikia mūsų pasąmonę. Vienas didelis jos poveikis – sukurti lyčių stereotipai. Reklamose stebima diskriminacija prieštarauja lygybės siekimui. ES nesiima pakankamų veiksmų seksizmui ir diskriminacijai panaikinti žiniasklaidoje. Todėl privalome tvirtai teigti, jog Europa yra vertybes branginanti Europa. Nenorime neapykantą moterims skatinančios reklamos, jokių reklamų, kurios traktuoja moterį, kaip daiktą, ar mėgaujasi šiurkščiomis klišėmis apie moteris. Tas pats, žinoma, galioja ir reklamoms apie vyrus.

Būčiau patenkinta, jei reklama, priešingai, padėtų pakeisti mūsų nuvalkiotą supratimą apie vyrų ir moterų vaidmenį. Deja, reklamos pramonė pradėjo kovą su tai, kas turėtų būti laikoma savaime suprantamu dalyku – tai yra pagarba ir pagarba būtent moterims. Negaliu suprasti, kodėl reklamos pramonė kelia tokią audrą stiklinėje vandens. Tai vadinu audra, nes, gaila, bet atrodo, kad apie tokią situaciją jau išgirdo dauguma šio Parlamento moterų.

Nepaisant to mes, žinoma, galime susitarti dėl šių pagrindinių principų: turime aktyviau reaguoti į diskriminaciją žiniasklaidoje, taip pat mums reikalingos už priežiūrą atsakingos šalių institucijos, kurioms būtų galima teikti skundus. Beje, kažkas panašaus jau egzistuoja daugelyje valstybių narių. Todėl ir negaliu suprasti, dėl ko visas šis sąmyšis. Aš netgi norėjau, kad šiuo pranešimu mes siektume toliau. Todėl tikiuosi, kad tikrai sutarsime ir palaikysime tai, kas šiuo metu yra pateikta, nes šis pranešimas mums reikalingas kaip pagrindas ir mums nebereiktų jo menkinti.

  Urszula Krupa, IND/DEM frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, nepaisant daugelio teigiamų pranešimo aspektų apie neigiamą žiniasklaidos poveikį, rinkodarą ir reklamą, kuri parodijuoja ir sudaiktina žmones, juos diskriminuoja ir žemina jų orumą, vis dėlto turiu paprieštarauti kai kuriems argumentams, kurie yra manipuliacinio pobūdžio ir kuriais siekiama sukurti šiuolaikišką egalitarinę visuomenę, neturinčią moralės modelių. Tai tiesa, jog įvairių hormonų ir fiziologinių terapijų būdu galima eksperimentuoti su žmonėmis, tačiau tokie eksperimentai sukelia dideles traumas ir turėtų būti uždrausti taip pat, kaip ir bandymai su gyvūnais.

Tiek vyriškumas, tiek moteriškumas, dvilypė žmogaus somatinės struktūros forma, yra asmenybę formuojantys elementai. Neįmanoma pakeisti vaidmenų, nes jie užkoduoti žmogaus prigimtyje. Reklamos poveikio akcentavimas pagirtinas, tačiau būtų geriau kalbėti apie etinę ir teisinę kontrolę, pagrįstą visuotine vertybių sistema, geriausiai atsispindinčia Dieviškojoje teisėje.

  Edit Bauer (PPE-DE). – (SK) Kartais net nesuvokiame, kad reklamos politikos padariniai turi didelį poveikį stereotipų išlikimui, o tai reiškia, jog sudaroma beveik neįveikiama kliūtis pokyčiams, kurie būtini siekiant numatytų tikslų, įskaitant ir Lisabonos tikslus.

Tačiau nepaisant to, galime teigti, kad reklama turi ir teigiamų aspektų. Turėtumėm suprasti, kad reklamos politika, ypač susijusi su vyrais ir moterimis, stabdo darbo ir šeimyninio gyvenimo suderinimo procesą, nes labai dažnai reklamose moteris vaizduojama laiminga ir besišypsanti, kartais prieštaraujanti, dažnai per labai trumpą laiką vykdanti užduotis, kylančias dėl skirtingų socialinių vaidmenų.

Problema yra ne tik ta, kad pasenę stereotipai apie vyrų ir moterų vaidmenis neišnyksta, bet jie yra ir toliau skatinami, nes ekspertai įspėja, jog reklama ne tik sustiprina, bet ir sukuria lūkesčius. Vienas labiausiai pritrenkiančių viso to rodiklių – didelius skaičius anoreksija sergančių merginų.

Kadangi rinkodara ir reklama tinkamai ar netinkamai naudoja esamus stereotipus, Europos Tarybai nėra prasmės priimti rezoliucijų dėl kovos su stereotipais, nes jos bus visiškai neveiksmingos.

Situacija tikrai nebus sprendžiama, priimant kokį nors Europos elgesio kodeksą. Rinkodaros ir reklamos problema negali būti priskiriama žiniasklaidai. Gaila, kad pranešime siekiant išspręsti problemą pasirenkamas kelias, kuris bus arba neįgyvendinamas, arba nepadės pasiekti tikslo.

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE). - (BG) Gerb. Pirmininke, Komisijos nare, kolegos, mano nuomone, pranešimas labai svarbus ir labai reikalingas. Nuolat mus supanti aplinka yra nepaprastai svarbi nuostatoms, elgesiui ir požiūriui į problemas, taip pat ir į lygybę, formuotis. Rinkodara, reklama, žiniasklaida, internetas ir televizija gali suformuoti tiek teigiamą, tiek labai neigiamą požiūrį į tokį dalyką kaip lyčių lygybė.

Neapriboję žiniasklaidos, su rinkodara ir reklama susijusių organizacijų ir institucijų veiklos laisvės, neįvedę cenzūros susidurtumėme su neigiamais padariniais, turėtumėm smerkti moterų vaizdavimą nepalankiose situacijose, kaip smurtą ir seksizmą skatinančių objektų, ar rodymą „karštų“ moterų, gundančių paragauti alkoholinių gėrimų. Argi tai nėra pažeminimas?

Kadangi lygybę laikome partneryste, manome, kad rinkodaros ir reklamos tolerancija šiai problemai lygiai taip pat galioja ir vyrų atžvilgiu. Reklama ir rinkodara turėtų padėti suvokti, kas tai yra lygybė, turėtų atspindėti etinius vyrų ir moterų lygybės modelius, o ne griauti lygybės filosofiją siekdama pelno. Todėl rinkodara ir reklama turėtų sukurti aplinką socialiniam supratingumui ir socialinėms perspektyvoms.

Pranešime pabrėžiamas poreikis platinti žiniasklaidoje lyčių lygybės principus, pasitelkus skirtingoms amžiaus grupėms skirtas programas ir medžiagą, populiarinti su pagarbos demonstravimu siejamą gerą praktiką, pripažinti ir gerbti lyčių skirtumus, vengti diskriminacijos. Taip bus suformuota lygybės kultūra ir sukurta lygybė.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Reklama – neatskiriama mūsų gyvenimo dalis ir neabejotinai veikia visuomenės elgesį bei formuoja viešąją nuomonę.

Savo pranešime pranešėja E. B. Svensson pabrėžia dalykus, kuriems pritariu. Būtent tai, kad reikia saugoti vaikus ir jaunimą nuo neigiamo reklamos poveikio. Seksualinių paslaugų ir prostitucijos reklamavimas žeidžia vaikus nuo pat ankstyvo amžiaus.

Tačiau mano nuomonė apie tai, kaip reiktų siekti užsibrėžto tikslo, skiriasi nuo pranešėjos. Europos lygiu mums sunku kištis į žiniasklaidos laisvę ir nesilaikyti subsidiarumo principo. Nemanau, kad mums sėkmingai pavyktų pritaikyti Europos etikos kodeksą rinkodaros ir reklamos srityje.

Į mūsų susirūpinimą jaunąja karta dėmesį labiausiai turi atkreipti tėvai ir mokytojai. Esu įsitikinusi, kad pagrindinė atsakomybė tenka tėvams ir mokytojams, kurie turi galimybę mokyti vaikus protingai ir atsakingai naudotis televizija ir naujomis technologijomis.

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). - (PL) Pranešime per stipriai pabrėžiama vyrų ir moterų nelygybė bei lyčių stereotipų formavimas. Būtina paminėti neigiamų stereotipų formavimą, o lyčių nelygybė – pagrindinis blogų reklamų elementas, tačiau ne vienintelis.

Visų pirma daugelis psichologinių eksperimentų rodo, kaip ypač vaikai, bet taip pat ir suaugusieji, televizijos ir žiniasklaidos paveikti tampa agresyvūs, įgauna neigiamą požiūrį ir neigiamai elgiasi. Tęsdamas Komisijos narės V. Reding mintį apie mokyklinį švietimą, galiu pasakyti, jog mano, kaip psichologo manymu, labai svarbu yra tai, jog tyrimų duomenimis žmonės yra įsitikinę, kad televizija ir reklama jų neveikia tiek, kiek ji juos veikia iš tikrųjų. Rinkodara ir reklama žiniasklaidoje manevruoja tarp informacijos, skatinimo ir manipuliacijos. Atsiranda problema, kaip visa tai atskirti. Laisva reklama žalinga ten, kur neatitinka moralinių, socialinių ir psichologinių principų. Tai turbūt pats svarbiausias dalykas.

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE). – (RO) Noriu pasiūlyti keletą praktinių priemonių, kurios mums padėtų spręsti problemą, susijusią su neigiama reklamos įtaka lyčių lygybei Europoje.

Galiojančių Europos įstatymų atžvilgiu, pagrindinis dalykas – kilmės šalies principas. Tai taip pat taikoma reklamai, taigi kūrinys, patvirtintas valstybės narės nacionalinės radijo ir televizijos tarybos, turi būti pripažintas tinkamu transliuoti visose kitose valstybėse narėse.

Visai neseniai buvome susidūrę su aiškiais atvejais, kai lyčių diskriminacija buvo stebima reklaminiuose kūriniuose, tačiau jų transliacijos nebuvo įmanoma nutraukti Europos Sąjungos valstybėse. Todėl manau, kad turėtų būti taikomos kilmės šalies principo išimties priemonės, kai nustatoma, kad įžeidžiamo pobūdžio reklamos kūriniai pažeidė Europos lyčių lygybės paktą. Kadangi mes diskutuojame apie sritį, priklausančią Bendrijos kompetencijai, būtent apie prekybą garso ir vaizdo paslaugomis, mano nuomone, Europos Komisija turi skirti baudas kūrėjams, skatinantiems diskriminacinio pobūdžio vaizdų rodymą reklamose.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). – (EL) Gerb. Pirmininke, mes pasisakome tiek už rinkos ekonomiką, tiek už konkurencingumą. Taip, remdamiesi sveika konkurencija, norime, kad būtų pasakyta tiesa. Produktai turi konkuruoti remiantis tikrais faktais.

Laisvė nereiškia atsakomybės nebuvimo, o reklama nėra kokia nors gudrybė, leidžianti bet kam rodyti savo produktus. Šįryt mes kalbėjome apie diskriminacijos panaikinimą, bet labai keista, kad jį palaikantys nenori ginti žmogiškojo orumo, pasitelkę reklamos savireguliaciją.

Sveikinu Komisijos narę, nes ji savo pasiūlymais parodė, jog imasi nepilnamečių apsaugos priemonių ir siekia išsaugoti vertybes remdamasi žiniasklaida ir ypač šiuolaikinėmis technologijomis.

  Agnes Schierhuber (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, pritariu požiūriui, jog tėvams ir teisėtiems globėjams tenka labai didelė vaikų auklėjimo atsakomybė. Šiandieniniame verslo pasaulyje į vaikus žiūrima kaip į labai svarbius vartotojus. Todėl labai svarbu kuo anksčiau juos supažindinti su reklamos galia ir galimu neigiamu poveikiu. Tačiau nepritariu minčiai, kad tai reiktų reguliuoti vienodai visoje Europoje.

Kaip minėjo Komisijos narė, švietimo sistemoje privalome stengtis vaikams parodyti kelią nuo pat mažens, supažindindami juos tiek su reklamos teikiamomis galimybėmis, tiek su keliamu pavoju. <BRK>

  Eva-Britt Svensson, pranešėja. − (SV) Dėkoju už diskusiją. Noriu paaiškinti vieną dalyką – pranešimas yra Europos vieningųjų kairiųjų vardu. Atsižvelgdama į pakeitimus noriu jums priminti, kad Komitetas priėmė 53 pakeitimus, pateiktus skirtingų politinių frakcijų, įskaitant keturis E. H. García pateiktus pakeitimus.

Buvo paminėta žodžio laisvė. Savaime suprantama, kad žodžio laisvė šventa ir neliečiama. Pranešime nėra paminėta nieko apie naują įstatymą nei ES lygiu, nei valstybėse narėse. Tai –atskirų šalių reikalas. Mūsų pranešimas akcentuoja egzistuojančias institucijas – savireguliacijos ir jungtines institucijas, kuriose gamintojai, reklamuotojai ir vartotojai kartu randa geriausius metodus.

Komisijos teigimu, reikia daugiau įtikinamų tyrimų apie tai, koks poveikis daromas lygybei. Pritariu tam, todėl pranešime tai buvo pabrėžta. Mums reikia daugiau tyrimų. Turime skatinti kritinį mąstymą! Apie tai ir yra pranešimas! Apie supratingumo didinimą ir kritinio mąstymo skatinimą!

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas įvyks rugsėjo 3 d., trečiadienį, 11.30 val.

Raštiški pranešimai (pagal Darbo tvarkos taisyklių 142 str.)

  Zita Gurmai (PSE), raštu. – (HU) Kova su stereotipais – vienas iš šešių 2006–2010 m. lyčių lygybės gairių prioritetų.

Tai principo reikalas, kurio praktinis poveikis yra labai didelis ir platus, nes stereotipai sukuria gėdingą situaciją moterims ir užkerta kelią jų sėkmei – ar tai būtų susiję su darbo paieška, darbo vieta, jų karjera, sprendimų priėmimu ar darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimu. Stereotipai kuria ir skatina nelygybę kiekvienoje gyvenimo srityje, taip darydami didelę žalą visai visuomenei ir ypač susilpnindami lygybės kūrimo pastangų poveikį.

Mano nuomone, reikia gerai suplanuotų ir koordinuotų veiksmų bei kampanijos prieš stereotipus, kuriose svarbiausi elementai būtų socialinis sąmoningumas, skatinamas dar vaikystėje, švietimas ir tinkamos praktikos taikymas.

Žiniasklaidoje matoma rinkodara ir reklama formuoja moters įvaizdį, o toks nepalankus įvaizdis smarkiai prisideda prie gėdingos situacijos išlaikymo, tačiau tuo pat metu tokia tendencija gali būti pakreipta visai kita linkme, realistiškai parodžius tikrovę, galimybes ir sugebėjimus. Todėl privalome dirbti ir ruošti priemones, kurios padėtų įgyvendinti teigiamus pokyčius. Taip pat labai svarbu, kad galiojantys įstatymai būtų taikomi tinkamai.

  Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN), raštu. – (PL) Gerb. Pirmininke, E. B. Svensson pranešimas apie tai, kokį poveikį rinkodara ir reklama daro vyrų ir moterų lygybei, yra vienas tokių dokumentų, besikišančių į tokius reikalus, kurie nėra patys svarbiausi, lyginant su tomis problemomis, su kuriomis šiuo metu susiduria Europos Sąjunga. Kai kuriais atžvilgiais pranešimas paprasčiausiai nėra rimtas.

Pranešėjai lyčių stereotipų formavimas – didesnė problema nei žiniasklaidos turinio brutalumas, ypač susijęs su vaikais. Atsižvelgiant į žiniasklaidoje galiojantį reklamos kodeksą, teiginys, kad reklama skatina neapykantą lytims, yra perdėtas. Pranešime neminima vis didėjančios problemos, susijusios su lyčių diskriminacija tarp ES piliečių musulmoniškose šalyse. Bijau, jog musulmoniška spauda nėra kontroliuojama dėl moterų ir vyrų lygybės.

Tai – labai rimta problema, kurią turi spręsti ES valstybės narės. Šiais laikais, siekiant išlaikyti tinkamus vyrų ir moterų santykius tradicinėje, istorinėje ir europietiškoje visuomenėje, intervencija nėra būtina. Su individualiais išsigimusio elgesio atvejais šioje srityje galima kovoti pasitelkus galiojančius įstatymus.