Diskusijos

Antradienis, 2008 m. rugsėjo 2 d. - Briuselis

17. Gyvūnų klonavimas maistui (diskusija)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – diskusija dėl žodinio klausimo (O-0069/2008 - B6-0545/2008) Komisijai, kurį uždavė Neil Parish, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu, dėl gyvūnų klonavimo maistui.

  Neil Parish, autorius. − Gerb. Pirmininke, noriu pasveikinti Komisijos narę A. Vassiliou, kuri net ir tokį vėlyvą vakarą čia atvyko išgirsti svarstomų problemų.

Kai kalbame apie klonavimą, susiduriame ne tik su maisto saugumo klausimu. Europoje tikime, kad, remiantis bendra žemės ūkio politika, gaminame maistą pagal labai aukštą standartą, taip pat pagal labai aukštą gerovės standartą. Problemos dėl klonavimo susijusios ne tik su gyvūnų gerove, bet ir su vartotojų pasitikėjimu iš klonuotų gyvūnų pagamintu maistu.

Tereikia pasižiūrėti kitapus Atlanto vandenyno į Jungtines Amerikos Valstijas, kad pamatytumėt, kaip sustabdyti klonuotų gyvūnų patekimą į maisto gamybos grandinę. Pvz., jeigu klonuoto buliaus vertė prieš jam patenkant į maisto grandinę yra 1000 EUR, žmonės, kurie jį išaugino, privalo duoti užstatą, kurio vertė gali būti 3000 EUR, ir kai jie sunaikina tą gyvulį ir užtikrina, kad jis nepateks į maisto grandinę, užstatas grąžinamas. Tai labai paprastas būdas, kaip apsisaugoti nuo klonuotų gyvūnų patekimo į maisto grandinę.

Manau, kad privalome labai rimtai apsvarstyti ši klausimą, ir aš raginčiau Komisijos narę dar kartą į tai atsižvelgti.

Paminėsiu keletą klonavimo problemų, ypač susijusių su gerove. Klonavimas sukelia rimtų sveikatos ir gerovės problemų klonams ir jų surogatinėms patelėms. Sveikatos problemas gyvūnams sukelia invaziniai metodai, naudojami kuriant kloną. Tai klonuotus vaisius nešiojančių surogatinių motinų kančios bei didelė prastos sveikatos tikimybė ir ankstyva klonuotų gyvūnų mirtis.

Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos pateiktoje mokslinėje ir techninėje apžvalgoje buvo nustatyta, kad tik iš 6 proc. klonuotų embrionų išsivystė sveiki, ilgai gyvenantys klonai.

Europos maisto saugos tarnybos (EMST) pranešime taip pat pabrėžiami padaugėję nutrūkusio nėštumo bei surogatinių patelių sveikatos sutrikimų atvejai. Dėl tokių sutrikimų ir didelio klonų dydžio Cezario pjūviai klonus nešiojantiems gyvūnams daromi daug dažniau nei įprastinio nėštumo atvejais. Klonuotų gyvūnų mirštamumas ir sergamumas daug didesnis nei įprastu būdu gimstančių gyvūnų, be to, paveikiama tiek surogatinės patelės, tiek klono gerovė.

Etiniu požiūriu Europos etikos grupė abejoja, ar gyvūnų klonavimas maistui etiškas. Ji taip pat neranda įtikinančių argumentų, galinčių pagrįsti maisto gamybą iš klonų ir jų palikuonių.

Jeigu pasižiūrėtumėte į duomenis, rodančius, kas nutinka klonavus gyvūnus, pamatytumėte, jog klonuoti veršiukai dažniausiai gimsta 25 proc. sunkesni nei įprastai, o tai reiškia skausmingą gimdymą. 25 proc. klonų besilaukiančių karvių 120 nėštumo dieną atsiranda alantojo skysčio. Remiantis 2003 m. pranešimais, tik 13 proc. apvaisintų surogatinių patelių gimė visiškai išnešioti veršiukai. Deja, išgyveno vos 5 proc. visų klonuotų embrionų. EMST nuomonėje pateikiamas pavyzdys iš tyrimo, kai embrionais buvo apvaisinta 2 170 galvijų, iš kurių tik 106 gimė gyvi palikuonys (tai sudaro 4,9 proc.) ir tik 82 išgyveno ilgiau nei dvi dienas.

Taip pat turime apsvarstyti ir problemas, kylančias ne tik su gyvūnų gerove, bet ir su jų genų fondu, nes tai taip pat priskiriama prie ūkininkavimo. Paimkime Holšteino fryzus. Manoma, kad yra tik 50 Holšteino fryzų atmainų. Jei pradėsime klonuoti bulius ir telyčia iš klonuoto buliaus grąžinama į palikuonį, tada naudojamas tas pats tėvas ir taip sukuriamas dar tvirtesnis genofondas. Tada kyla problemos dėl tam palikuoniui perduotų ligų ir genetikos. Todėl privalome įsitikinti, ar egzistuoja heterozė.

Pati pramonė negali paaiškinti, kodėl klonuoti gyvūnai išlaiko tėvų ląstelę – senesniąją ląstelę. Todėl vėlgi kyla rizika, jog gali gimti ne toks stiprus ir sveikas gyvulys.

Dėl to, raginu Komisiją teikti pasiūlymus, draudžiančius klonuoti gyvūnus maistui ir tiekti į rinką klonuotų gyvūnų mėsą bei pieno produktus.

  Androula Vassiliou, Komisijos narė. − Gerb. Pirmininke, noriu padėkoti N. Parishui už šios problemos iškėlimą, nes tai problema, kuriai Komisija skyrė daug dėmesio ir kuri, jos manymu, yra labai svarbi, nes tai tikrai yra kažkas, kas mus užvaldė. Kaip minėjo N. Parish, Europos Komisija prašė EMST pateikti nuomonę apie maisto saugumą, gyvūnų sveikatą, gerovę ir padarinius aplinkai, susijusius su klonuotų gyvūnų naudojimu.

Galutinė nuomonė buvo priimta šių metų liepos 15 d. ir dabar Komisija sprendžia, kokių tolesnių veiksmų reiktų imtis. Šioje nuomonėje minimos rizikos vertinimo abejonės, kilusios dėl riboto esamų tyrimų skaičiaus.

Joje taip pat minimas faktas, jog labai didelės dalies klonų sveikata ir gerovė buvo neigiamai paveikta, netgi labai smarkiai, ir turėjo lemtingų padarinių.

Komisija suvokia, kad nors pastaraisiais metais gyvūnų klonavimo efektyvumas pagerėjo, šiandien vis vien pastebimas neigiamas poveikis gyvūnų sveikatai ir gerovei. Buvo nustatyta, kad klonų mirtingumo ir sergamumo rodikliai po gimimo yra žymiai didesni, nei įprastu būdu gimusių gyvūnų. Tačiau remiantis psichologiniais tyrimais, gyvūnų elgesio ir klinikiniais tyrimais, daugelis išgyvenusių klonų būna ir normalūs, ir sveiki.

Komisija atidžiai seka mokslo plėtrą šioje srityje. 2004 m. Komisija finansavo visos Europos tyrimų projektą, pavadintą „Klonavimas viešai“, taip norėdama atkreipti dėmesį į etinius, teisinius ir kitus socialinius gyvūnų klonavimo aspektus. Projektą koordinavo Danijos biotechnikos ir rizikos vertinimo centras, kurio tikslas buvo paskatinti viešą diskusiją biotechnologijų klausimu.

Kalbant apie visuomenės įtraukimą galima pasakyti, kad 2007 m. rudenį Komisija pradėjo teikti viešas konsultacijas gyvūnų klonavimo maistui etikos klausimais ir 2007 m. rugsėjo mėn. tuo pačiu klausimu ji surengė atvirą apskritojo stalo diskusiją, kurioje dalyvavo akademinės visuomenės, pramonės, nevyriausybinių organizacijų, pilietinės visuomenės, tarptautinių organizacijų ir t. t. atstovai. Siekiant skatinti visuomenės dalyvavimą, apvaliojo stalo diskusija taip pat buvo transliuojama internetu, o jos eiga buvo publikuota.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas yra tas, kad Komisija neseniai pradėjo Eurobarometro tyrimą, analizuojantį vartotojų požiūrį į klonavimą maisto gamybai. Jo tikslas – sužinoti, kokia visuomenės nuomonė ir supratimas apie klonavimą ir maistą, pagamintą iš klonuotų gyvūnų palikuonių. Rezultatai bus pateiki jau greitai.

Komisija itin atsižvelgia į etines aplinkybes, svarstydama tokius jautrius klausimus kaip klonavimas. Komisija skyrė dėmesį gyvūnų klonavimo etikai nuo pat 1997 m., kai grupė Europos Komisijos patarėjų etinių biotechnologijos padarinių klausimais pareiškė nuomonę dėl klonavimo etikos. Atsižvelgiant į turimas tuometines technologijas, toje nuomonėje nebuvo užsiminta apie klonavimą maistui. Todėl Komisija paprašė Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės, nepriklausomo Komisijos patarėjų organo šioje srityje, pateikti savo nuomonę dėl etinių gyvūnų klonavimo maistui aspektų. Jų nuomonė buvo paskelbta šių metų sausio mėn. Europos etikos grupė, atsižvelgdama į surogatinių patelių ir gyvūnų klonų kančias bei sveikatos sutrikimus, pareiškė abejojanti, ar gyvūnų klonavimas maistui yra etiškai pagrįstas. Ji teigė, kad šiuo metu nėra jokių įtikinančių argumentų, pateisinančių maisto gamybą iš klonų ir jų palikuonių. Šiuo metu Komisija nagrinėja grupės išreikštą nuomonę.

Pagal tarptautines taisykles, produktų importo apribojimai privalo būti pagrįsti teisėtu susirūpinimu, ne diskriminacinio pobūdžio, ir atitikti siekiamą tikslą. Remiantis pasaulinės prekybos taisyklėmis, maisto produktų importas iš trečiųjų šalių gali būti nutrauktas, jeigu tokie produktai kelia rimtą pavojų gyvūnų ir žmonių sveikatai. Atsižvelgusi į atliktus tyrimus ir EMST pateiktą nuomonę, Komisija apsvarstys, ar verta taikyti tokius apribojimus. Manau, jog tai bus padaryta jau greitai.

  Agnes Schierhuber, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nare, šiandienė diskusija yra labai svarbi kaip priemonė, padedanti atkreipti dėmesį į klonavimo keliamą pavojų. Labai dėkoju N. Parishui, iškėlusiam tokį klausimą Komisijai. Vienas dalykas labai aiškus – gyvūnų sveikata susijusi su maisto saugumu.

Kaip žinome, egzistuoja įvairūs klonavimo procesų tipai: terapinis ir reprodukcinis klonavimas bei DNR klonavimas. Šiandien diskutuojame apie reprodukcinį klonavimą. Reprodukcinis klonavimas – tai genetiškai identiškos kieno nors kopijos sukūrimas: augalo, gyvūno ir tikriausiai vieną dieną, jeigu pajusime poreikį peržengti visas ribas, netgi žmogaus.

Visgi naudojant klonavimą gyvulininkystėje maisto gamybai susiduriama su problemomis. Viena jų, apie kurią noriu pakalbėti, tai didelis mirtingumo lygis. Amerikiečių pavyzdys parodė, kad išgyvena vos keli klonai. Todėl klonavimas maistui nėra finansiškai perspektyvus. Kalbant nuo pradžių, klono genetinis amžius atitinka originalo amžių. Taigi, jeigu originalas yra šešerių metų karvė, tai veršiuko genų amžius bus taip pat šešeri metai. Per klonavimą klonuojamas genomas yra neišvengiamai pažeidžiamas. Dėl to klonas yra neatsparus ligoms ir parazitams.

Kai klonuojamos kelios kartos, Komisijos nare, pastoviai mažėja genetinė įvairovė, lemianti rūšių išlikimą, nes ji padeda rūšims prisitaikyti prie juos supančios natūralios aplinkos pokyčių.

Galų gale, iškyla klausimas, ar žmonija gali sau leisti kištis į daugelį natūralių biologinių procesų, net jeigu tai daroma su geriausiais ketinimais. Man atrodo, kad nėra jokio reikalo keisti to, kas egzistuoja jau milijonus metų. Žmonių gyvenimas bet kokiu atveju yra per trumpas, kad galėtų per ilgą laiką pajusti savo veiksmų padarinius. Tikiuosi, kad neatsidursime tokioje situacijoje, kaip Gėtės burtininko mokinys, kuris negalėjo atsikratyti savo įsivaizduojamų dvasių.

  Csaba Sándor Tabajdi, PSE frakcijos vardu. – (HU) Gerb. Pirmininke, visiškai pritariu N. Parisho pasiūlymui: čia reikalingas dviejų tipų visiškas nepakantumas. Visų pirma, klonuoti gyvūnai jokiu būdu neturi patekti į maisto grandinę. Dėl to jau visi sutarėme. Taip pat sutarėme ir paprašysime Komisijos užtikrinti, kad klonuoti gyvūnai iš Argentinos, Brazilijos ir kitų ne ES šalių jokiu būdu nepatektų ir nebūtų importuojami į Europos Sąjungą. Tai – dvigubas nepakantumas ir tokia, mano manymu, yra N. Parisho pasiūlymo esmė. Tiek A. Schierhuber, tiek N. Parish kalbėjo, jog vis dar egzistuoja didelis rizikos pavojus, jog nėra jokios realios kontrolės ar reguliavimo, yra tik netinkami tikrinimų pavyzdžiai, atlikti netinkami bandymai ir tie patys tik su kiaulėmis ir galvijais. Taigi rizika labai didelė.

Iš tikrųjų galima apibendrinti ir pasakyti, kad klonuoti gyvūnai neturi patekti į maisto grandinę ir būtų tikrai absurdiška ir idiotiška trukdyti genų inžinerijos ir bioinžinerijos tyrimams. Tyrimai viena, o maisto grandinė – visai kas kita. Ir trečia, reikalingi ilgai besitęsiantys, patikimi patikrinimai, nepriklausomi nuo sektoriuje veikiančių organizacijų, bei nepriklausomas ilgalaikis reguliavimas. Dėkoju už dėmesį.

  Mojca Drčar Murko, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, iš patirties sprendžiant kitus klausimus, susijusius su maisto saugumu bei žmonių, kaip dominuojančios rūšies, ir gyvūnų ryšiais, žinome, jog visuomenės suvokimas smarkiai priklauso nuo konkretaus dalyko išmanymo. Vartotojai vis labiau suvokia fermose auginamų gyvulių kančias ir sužalojimus. Todėl jie turi būti tinkamai informuojami apie gyvūnų klonavimo keliamus pavojus. Reikalinga švietimo kampanija apie tai, koks laiką švaistantis procesas iki šiol buvo klonavimas.

Buvo tikėtasi, kad EMST neras aiškių saugumo problemų, susijusių su produktais iš klonuotų gyvulių, lyginant su produktais iš įprastu būdu išaugintų gyvulių. Tačiau EMST neseniai savo pranešime taip pat pabrėžė, kad tokia praktika turi didelį poveikį gyvulių sveikatai ir gerovei.

Šis klausimas iškelia socialines problemas, kurios mus stipriai skatina uždrausti gyvūnų klonavimą maistui bei klonuotų gyvūnų ir jų palikuonių importą.

  Janusz Wojciechowski, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, mūsų civilizacija gyvuoja išnaudodama gyvūnus ir taip bus dar ilgai. Mes žudome gyvūnus, siekdami patenkinti daugelį poreikių, tačiau taip pat nustatome ir sau tam tikrus standartus. Mes, europiečiai, bent jau apribojame gyvūnų kančias ir rūpinamės jų gerove. Pagal mūsų įstatymus gyvūnas negali būti laikomas daiktu.

Gyvūnų klonavimas – prieštaringas mokslinis pasiekimas. Iš kitos pusės, gyvūnų klonavimas ekonominiais tikslais yra etikos pažeidimas. Tai ne gyvulininkystė, o gyvūnų gamyba. Ji pagrįsta ne tik produkcijos linijos principu, bet ir fotokopijavimo principu. Ją turėtumėme atmesti ne tik dėl moralinių priežasčių ir pagarbos gyvūnams, bet ir dėl mūsų pačių žmogiškumo. Nuo gyvūnų iki žmonių sudaiktinimo tėra tik vienas žingsnis. Nuo gyvūnų iki žmonių klonavimo jau taip pat likęs tik mažas žingsnelis. Sąjungos už tautų Europą vardu aš pritariu rezoliucijai.

  David Hammerstein, Verts/ALE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. Pirmininke, svarstau, ką norime pasiekti gyvūnų klonavimo maistui moratoriumu? Ką norime pasiekti, taikydami prevencinį principą ir drausdami klonuotų gyvūnų importą? Ką norime pasiekti, nebesielgdami su gyvūnais, kaip su daiktais, ir keldami jiems bereikalingas kančias?

Avelė Dolly mirė ligota ir nenormaliai išsivysčiusi. Avelės Dolly eksperimentas nepavyko. Tačiau atrodo, kad iš to nepasimokėme.

Klonavimas gali sumažinti genetinę įvairovę, lemti mažesnį atsparumą gyvūnų ligoms, sudaryti situaciją, kurioje juslūs gyviai, mūsų gyvūnų giminaičiai, galintys jausti skausmą, gali patirti didesnes kančias.

  Kartika Tamara Liotard, GUE/NGL frakcijos vardu. – (NL) Gerb. Pirmininke, noriu kuo nuoširdžiausiai padėkoti N. Parishui. Visiškai pritariu jo komentarams. Buvo įrodyta, jog klonuoti gyvūnai patiria dideles kančias ir EMST padarė lygiai tokias pačias išvadas. Jeigu neuždrausime gyvūnų klonuoti maistui, be gyvūnų kančių ir etinių prieštaravimų susidursime ir su šiomis problemomis: labai abejotina, ar vartotojai apskritai norės valgyti klonuotų gyvūnų mėsą, neaišku, ar ji bus saugi, ir, galiausiai, viešoji diskusija dėl klonuoto maisto dar net neprasidėjo.

Todėl tikrai prieštarauju faktui, kurį Komisija drįsta teigti, leidžiančiam įtraukti klonavimo aprašymą į naują maisto produktų reglamentą. Taip ji tiesiogiai parodo, kad gali palaikyti gyvūnų klonavimą maistui. Raginu Komisiją persvarstyti savo poziciją. Turėdama omenyje visus prieštaravimus, taip pat raginu Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymus dėl visiško gyvūnų klonavimo uždraudimo.

  Jim Allister (NI). - Gerb. Pirmininke, teisinga ir natūralu norėti pagerinti veislės kokybę veisiant geriausius gyvulius. Tai galima pasiekti pasitelkus dirbtinį apvaisinimą ir embriono perkėlimą. Tačiau klonavimas – visai kas kita: kaip pastebėjo Jungtinės Karalystės maisto standartų agentūra, tai – kvantinis šuolis neprisidedant Motulei Gamtai.

Be kitų etinių problemų bei mokslo, imituojančio žmones, atsiradimo pavojaus, gyvūnų gerovė kelia didelį susirūpinimą. Ankstyvas senėjimas ir sveikatos sutrikimai, pasireiškę visiems žinomais ir išgarsėjusiais klonavimo atvejais tokiais, kaip avelės Dolly, yra gera užuomina apie tokias gerovės problemas. Skiriant daugiau pinigų kovai su gyvūnų ligomis būtų daug naudingiau, nei eksperimentuojant su gamta.

Žiūrint iš vartotojų perspektyvos, atsiranda maisto kokybės klausimas, nes visos klonuotos bandos bus neatsparios to paties tipo ligoms, o genetinė įvairovė – viena geriausių apsaugų nuo staigaus ligų protrūkio. Iš tikrųjų, iš kurios pusės tik bepažiūrėčiau į šį svarstomą klausimą, nerandu nieko, kas galėtų mane įtikinti, kad gyvūnų klonavimas yra teisingas, reikalingas ar daromas visuomenės labui.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, jeigu biologinės įvairovės apsauga – Europos Komisijos prioritetas, tada neturėtų būti jokios kalbos apie klonavimą. Norėčiau išgirsti argumentus už gyvūnų klonavimą maistui. Ar mes vadovaujamės vien tik ekonominiais veiksniais? O kaip etiniai, socialiniai ir sveikatos klausimai?

Prieš nuspręsdami įsileisti tokį maistą į ES rinką privalome gauti savo piliečių sutikimą tokiam poelgiui. Abejoju, ar galėčiau suvalgyti bent gabalėlį klonuotos kiaulės mėsos ar išgerti klonuotos karvės pieno.

Užuot galvoję apie genetiškai modifikuotą maistą ar maistą iš klonuotų gyvūnų, turėtumėm labiau galvoti apie grįžimą prie maisto produktų, kurie yra ekologiški, sveiki ir be cheminių medžiagų. Palikime klonavimą moksliniams tyrimams. Mano manymu, kelias nuo laboratorijos iki Europos vartotojo peilio ir šakutės yra pakankamai ilgas, nes yra dar daug klaustukų. Ir kadangi yra dar daug neatsakytų klausimų, manau, kad nereiktų elgtis skubotai.

Komisijai taip pat nederėtų prieštarauti Europos vartotojų nuomonei. Net jeigu produktais iš klonuotų gyvūnų būtų leista prekiauti ES rinkoje, manau, kad jeigu jie ir būtų aiškiai pažymėti ir žmonės turėtų apsispręsti, ar juos pirkti, nemanau, kad tarp ES vartotojų atsirastų daug pirkėjų.

Jeigu pradėsime gaminti produktus iš klonuotų avių, paukščių, ožkų ar galvijų, sugriausime Europos žemės ūkio modelio įvaizdį, kuris ypatingą dėmesį skiria aplinkos apsaugai ir gyvūnų gerovei.

  Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN). - (PL) Gerb. Pirmininke, aš taip pat visiškai palaikau N. Parisho siūlymą uždrausti gyvūnus klonuoti maistui. Tačiau jau kurį laiką stebiu Komisijos bandymą taikyti valstybėms narėms teisės aktus, leidžiančius masiškai platinti genetiškai modifikuotus maisto produktus, o ateityje, turbūt, ir klonuotų gyvūnų mėsą.

Daugelyje šalių, taip pat ir Lenkijoje, vietos valdžios institucijos priėmė rezoliucijas, reikalaujančias, kad visuose regionuose ir visoje šalyje nebūtų naudojami genetiškai modifikuoti organizmai (GMO). Spaudžiama pramonės lobistų Komisija ignoruoja šias rezoliucijas ir ragina pateikti genetiškai modifikuotus maisto produktus į rinką. ES valstybės narės privalo aiškiai atsakyti visuomenei: ar jos yra už sveikus ir natūralius, ar už genetiškai modifikuotus ir iš klonuotų gyvūnų pagamintus maisto produktus? Šiuo klausimu negalime veidmainiauti.

Leiskite taip pat paklausti Komisijos narės, kaip ji ketina apsaugoti visuomenę nuo nesąmoningo maisto, kuris ateityje gali būti gaminamas iš klonuotų gyvūnų, nusipirkimo? Tokie maisto produktai nebus specialiai pažymėti, nes eksportuotojai bandys juos kontrabanda pateikti į Europos rinką.

  John Purvis (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, šioje diskusijoje pateiksiu skirtingą nuomonę, nes visais laikais žmogus manipuliavo gyvulių veisimu ir didino jų produktyvumą pagal savo poreikius. Egzistuoja aiškus tęstinumas: nuo natūralaus sukergimo iki dirbtinio apvaisinimo, embriono perkėlimo, embriono dalijimo, apvaisinimo in vitro, blastomerų branduolių perkėlimo, vaisiaus branduolio perkėlimo ir dabar somatinių ląstelių branduolio perkėlimo.

Kiekviena naujovė atrodydavo labai tolima, ir kaskart, kai tik metodai buvo pagerinami ir patobulinami, nauda buvo iš karto pastebima, o numatytos problemos išnykdavo.

Dabar ūkininkų sąjungos pradeda spėlioti apie klonavimo naudą gyvūnų sveikatai ir gerovei. Maisto ir saugos agentūra teigia: „Nėra jokių požymių, jog egzistuoja maisto saugumo skirtumai tarp maisto produktų iš sveikų klonuotų galvijų ir kiaulių bei jų palikuonių, lyginant su maisto produktais iš sveikų, tradiciškai išaugintų gyvulių“. Ji taip pat nepastebi jokio pavojaus aplinkai ir netgi kalba apie naudą: vertingų gyvulių ir jų genetikos išsaugojimą, nykstančių veislių išsaugojimą ir atnaujinimą, pavojingų patogenų panaikinimą ir jų perkėlimą tarptautiniu mastu, produktyvumo ir konkurencingumo gerinimą bei tyrimų ir plėtros skatinimą Europoje.

Tad kodėl gi mes, europiečiai, vis pakliūname į tuos pačius nepasitikėjimo bet kokia naujove ir naujų dalykų uždraudimo spąstus? Pasižiūrėkite, kas nutiko su GMO. Taigi kalbėkime ir diskutuokime remdamiesi mokslu ir faktais. Raginu Komisiją atidžiai stebėti raidą, skatinti tyrimus, aiškinti mokslinius dalykus, ginti faktus, bet tik neuždrausti. Atmeskime šią netikslią, nelogišką ir neprotingą rezoliuciją.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, kad J. Purvis negalvotų, jog jo niekas nepalaiko, pabandysiu išsakyti savo tarpinę nuomonę. Tai labai vertinga diskusija ir apmaudu, kad ji vyksta taip vėlai. Pirmąją dalį girdėjau savo biure ir ji buvo be galo įdomi, kas retai pasitaiko per Europos Parlamento debatus, nes ji yra praktiška.

Norėčiau paminėti nemažai dalykų. Dabar mane domina diskusijoje ryšys tarp genetiškai modifikuotų maisto produktų ir gyvūnų klonavimo. Tikrai nesu iš tų, kurie reikalauja uždrausti GMO, nes Airijoje mes naudojame labai daug genetiškai modifikuotų gyvūnų pašarų sudedamųjų dalių ir mums būtina tai daryti toliau. Susirūpinimas klonavimu, kurį puikiai išreiškė Žemės ūkio komiteto pirmininkas N. Parish, yra labai svarbus gerovei, be to, yra aiškus susirūpinimas ir gyvūnų kančiomis. Tai dalykas, į kurį būtina atkreipti dėmesį.

Raginimas uždrausti gyvūnų klonavimą maistui gali nepadėti atkreipti dėmesio į šią problemą, jeigu tai susiję su šio proceso tyrimo stadija. Todėl nors ir mano, kaip Žemės ūkio komiteto narės, reakcija buvo palaikyti šią rezoliuciją – džiaugiuosi, kad iškėlėme šią problemą, ir už tai dėkoju Komitetui ir jo pirmininkui – mano vidinis instinktas sako, jog J. Purvis tikriausiai eina teisinga linkme ir jog visiško uždraudimo tikrai būtų per daug. Laukiu gerai apgalvotos Komisijos nuomonės.

  James Nicholson (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, visų pirma leiskite padėkoti už galimybę surengti šią diskusiją. Manau, kad tai buvo padaryta labai laiku.

Tai yra didelį susirūpinimą keliantis dalykas. Man nepatinka tai, kad pas mus, europiečius, nėra pakankamos kontrolės, užtikrinančios, jog klonuoti gyvūnai nepatektų į maisto grandinę. Suvokiu gyvūnų veisimo ir plėtros poreikį, taip pat visiškai suprantu tai, ką sako J. Purvis, ir visai nenoriu nutraukti mokslo plėtros bet kokiu būdu, pavidalu, mastu ar forma, tačiau tvirtai tikiu, kad privalome nustatyti aiškius kriterijus ir kontrolę. Pritariu N. Parisho susirūpinimui dėl gyvūnų gerovės. Gyvūnų gerovė man taip pat kelia didelį nerimą, nes labai didelis procentas klonuotų gyvūnų ankstyvame amžiuje patiria kančias.

Pakartosiu dar kartą: neprieštarauju ir nenoriu užkirsti kelio plėtrai ateityje. Praeityje padarėme daug klaidų. Nebekartokime jų vėl šioje subtilioje srityje. Apsaugokite maisto grandinę nuo klonuotų gyvūnų. Aš esu prieš jų patekimą į šią grandinę.

  Androula Vassiliou, Komisijos narė. − Gerb. Pirmininke, man, žinoma, labai svarbi Europos Parlamento nuomonė apie šią naują technologiją ir jos padarinius ir aš pritariu gerbiamųjų narių nuomonėms. Ypač noriu paminėti, jog EMST požiūris sukelia naujų minčių ir reikia atsižvelgti į daugelį aplinkybių. Pritariu, kad nauji maisto produktai nėra tinkama priemonė, padedanti spręsti maisto produktų iš klonuotų gyvūnų klausimą, ir tai galima aptarti, svarstant pasiūlymą dėl naujų maisto produktų.

Tačiau noriu kai ką patikslinti, nes girdėjau, kad daugelis pasisakiusiųjų apie klonavimą ir genetinį modifikavimą kalbėjo kaip apie vieną ir tą patį dalyką. Ne: genetinis modifikavimas ir klonavimas – tai du skirtingi metodai. Ekspertai teigia, kad klonavimas nepakeičia genetinės medžiagos ir klonai yra tiktai genetinės gyvūnų kopijos.

Baigdama savo komentarus noriu jus užtikrinti, kad prieš imdamasi bet kokių veiksmų ateityje Komisija nuodugniai išnagrinės visus lemiamus veiksnius.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Gavau pasiūlymą dėl rezoliucijos⁽¹⁾ B6-0373/2008, kurį pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rugsėjo 3 d., trečiadienį, 11.30 val.

Raštiški pranešimai (pagal Darbo tvarkos taisyklių 142 str.)

  Magor Imre Csibi (ALDE), raštu. – Net jeigu būtų atsižvelgta į griežtas sąlygas ir EMST padarytų išvadą, jog klonuota mėsa prilygsta įprastinei mėsai, daugeliui žmonių gyvūnų klonavimas maistui – rizikinga ir moralės požiūriu nepriimtina praktika. Tokį teiginį sustiprina klonuotų gyvūnų patiriamos kančios ir sveikatos problemos. Jeigu tradiciniai metodai veikia, tad kodėl gi mums reiktų skatinti tokius metodus, kurie sukelia tiek gyvūnų kančių ir mirčių? Tai nepagerina nei veisimo, nei maisto saugumo, nei jo tiekimo patikimumo. Tai aiškiai neduoda jokios akivaizdžios naudos vartotojui.

Be to, kelis kartus Europos vartotojai išreiškė pageidavimą, kad ant jų stalo nepatektų maisto produktai iš klonuotų gyvūnų ar jų palikuonių. Tai teisėtas reikalavimas, siunčiantis aiškų signalą, tad, kodėl mes dar svarstome gyvūnų klonavimo maistui klausimą? Žmonės nori kontroliuoti tai, ką valgo, ir jiems kelia nerimą tai, kad, galų gale, jie bus priversti vartoti tokius produktus.

Jeigu nenorime dar labiau atitolinti visuomenės nuo Europos projekto, manau, turėtumėm geriau įsiklausyti į jos norus ir juos pildyti. Todėl pasisakau prieš gyvūnų klonavimą maistui.

  Anna Záborská (PPE-DE), raštu. – (SK) Buvau nustebusi, skaitydama šią rezoliuciją. Visų pirma, norėčiau pasakyti, kad balsuosiu už ją, tačiau turiu keletą komentarų:

B dalis: „kadangi tik nedidelis procentas per klonavimą perkeltų embrionų ir klonuotų gyvūnų išgyvena ir daugelis klonuotų gyvūnų miršta ankstyvame amžiuje...“

Kokia būtų žmonijos ateitis, jeigu žmogus būtų toks pat nepaprastai rūpestingas ir jeigu mes nebešaldytumėm žmogaus embrionų?

C dalis: „....klonuotų gyvūnų mirštamumo ir sergamumo lygis yra daug didesnis nei įprastu būdu gimusių gyvūnų, o vaisiaus netekimas vėlyvoje nėštumo stadijoje bei sveikatos sutrikimai turi įtakos surogatinių motinų gerovei.“

Kokia būtų žmonijos ateitis, jeigu visa visuomenė taip palaikytų tokias motinas, kaip mes palaikome surogatines gyvūnų pateles?

D dalis: „... atsižvelgdama į surogatinių patelių ir klonuotų gyvūnų patiriamas kančias, Europos etikos grupė ...abejoja, ar gyvūnų klonavimas ...yra etiškai pagrįstas ...“

Kokia būtų žmonijos ateitis, jeigu ši grupė atsižvelgtų į kančias tų moterų, kurios tampa surogatinėmis motinomis, siekdamos pagerinti savo finansinę situaciją, ar į stresą, patiriamą tų moterų, kurioms kelis kartus atliekamas nesėkmingas dirbtinis apvaisinimas, arba palaipsniui uždraustų žmonių embrionų naudojimą tyrimams, nes moraliniu požiūriu tai yra neleistina.

Gyvūnams pasisekė, nes ši rezoliucija parodo, jog kai kuriais atvejais jie yra geriau ginami nei žmonės.

(1) Žr. Protokolą.