Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2598(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B6-0373/2008

Debatai :

PV 02/09/2008 - 17
CRE 02/09/2008 - 17

Balsavimas :

PV 03/09/2008 - 7.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0400

Diskusijos
Trečiadienis, 2008 m. rugsėjo 3 d. - Briuselis Tekstas OL

10. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

– Padėtis Gruzijoje (B6–0402/2008)

 
  
MPphoto
 

  Michl Ebner (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, aš balsavau už rezoliuciją. Norėčiau ypač padėkoti E. Brokui už jo pastangas, įdėtas plačiam konsensusui dėl jos pasiekti.

Manau, kad, nepaisant to, jog dialogas su Rusija gyvybiškai svarbus, mes turime garantuoti, kad netaptume visiškai arba daugiausia priklausomi nuo Rusijos energetikos srityje, kadangi tai ypač susiaurintų mūsų galimybes rengti atitinkamas diskusijas. Neturi būti užmiršta, kad Gruzijos kariniai veiksmai yra susiję su ilga istorija ankstesnių separatistų pajėgų provokacijų, kurios neseniai tapo labai intensyvios ir kad Rusija pasinaudojo šia savigynos priemone kaip pretekstu invazijai. Vis dėlto pagrindinis mūsų uždavinys – sureguliuoti šį konfliktą taikiai, todėl linkiu visiems susijusiems derybininkams greito pasisekimo, kad Krymas, Latvija, Lietuva ir Kazachstanas taip pat nesulauktų Pietų Osetijos likimo.

 
  
MPphoto
 

  Danutė Budreikaitė (ALDE).(LT) Europos politikai, ilgai tylėję, Rusijos veiksmus Gruzijoje vadina neproporcinga reakcija. Ne, tai – karine agresija pridengta rusų teisių kitose valstybėse gynyba. Kai kurios ES šalys, užblokavusios Gruzijos ir Ukrainos perspektyvą laisvai pasirinkti savo kelią tapti NATO narėmis, leido Rusijai pradėti įgyvendinti agresyvią teritorijų prijungimo politiką. ES daugelis valstybių yra priklausomos nuo energetikos importo iš Rusijos, bijo dujų čiaupo užsukimo ir tai leidžia Rusijai pradėti tikrai neproporcingai diktuoti sąlygas visai ES. Balsavau už rezoliuciją, tačiau pasigendu aiškios tiek Tarybos, tiek Parlamento pozicijos būsimų santykių su Rusija atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE).(SK) Manau, kad mes turime panaikinti vizų liberalizavimo sutarimą, pareikalauti, kad būtų išvesti rusų „taikdariai“ ir kad vietoj jų būtų įvestos tarptautinės taikdarių pajėgos. Trečia, nutraukti diskusijas su Rusija dėl partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo. Aš taip pat manau, kad Europa turi priimti suvienytą ir aiškią poziciją dėl padėties Gruzijoje ir nežiūrėti pro pirštus į šiurkščius Rusijos pažeidimus, susijusius su kaimyninės valstybės suverenitetu ir vientisumu.

Maskva sulaužė tarptautinius susitarimus, kai rugpjūčio pradžioje jos kariuomenė kirto Gruzijos sieną, t. y. sieną, kurią pati praeityje pripažino. Rusijos kariuomenė įėjo ne tik į Pietų Osetijos teritoriją, ji „įlindo“ gilyn į Gruziją.

Griežtai smerkiu Rusijos pareiškimą dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės pripažinimo. Mes neturime užmiršti, kad tuo metu, kai vieni švenčia nepriklausomybę, Gruzija aprauda nekaltus žmones, kurie prarado gyvybę ir namus, kai prasidėjo Rusijos kariuomenės puolimas. Esu įsitikinęs, kad Europa, kaip tarptautinės bendruomenės dalis, turi daryti spaudimą, reikalaudama Gruzijos teritorinio vientisumo.

Slovakijos Respublika gynė teritorinio vientisumo principą Kosovo atveju ir vis dar nepripažįsta jo atsiskyrimo nuo Serbijos. Dėl tos pačios priežasties aš nepripažįstu Gruzijos sričių ir Pietų Osetijos nepriklausomybės.

 
  
MPphoto
 

  Toomas Savi (ALDE). – Gerb. pirmininke, kaip vienas iš rezoliucijos projekto dėl padėties Gruzijoje autorių, aš balsavau už 1 pakeitimą, kuriame Tarptautinis olimpinis komitetas rimtai raginamas svarstyti, ar jo rezoliucijas suteikti teisę 2014 m. Žiemos olimpinėms žaidynėms rengti Sočio miestui vis dar tinkamas, atsižvelgiant į nesenus įvykius būsimų Olimpinių žaidynių kaimynystėje. Būtų labai neatsakinga, jei dėl TOK kiltų grėsmė dalyvausiančių Olimpiadoje sportininkų gyvybei, kadangi ji būtų surengta nenuspėjamame regione.

Jums nereikia priminti, kad 1972 m. rugsėjo 5-ąją, 11 Olimpiados dalyvių buvo nužudyti Miunchene. Aš joje dalyvavau kaip sovietų olimpinės komandos gydytojas ir gerai prisimenu tų tragiškų įvykių poveikį Olimpinei dvasiai. Tokie įvykiai neturi niekada pasikartoti.

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, labai gerbiu M. Schulzą, tačiau šiandieniniai jo tvirtinimai nėra priimtini. Šį rytą Prezidentas D. Medvedev apibūdino demokratiškai išrinktą Gruzijos prezidentą, Prezidentą M. Sakašvilį, kaip „politinį lavoną“. Remiantis demokratijos principais tai būtų pasipiktinimą keliantis faktas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad D. Medvedev atstovauja režimui, kuris nužudė Prezidento M. Sakašvilio pirmtaką, Zviadą Gamsakhurdiją, kuris nužudė Čečėnijos prezidentą, o dabar ir Ingušijos pilietinių teisių gynimo aktyvistą, minėtas apibūdinimas beveik prilygsta grasinimui fiziniu susidorojimu.

Nekalbame apie tai, ar mums patinka Prezidentas M. Sakašvilis, ar ne. Esame įpareigoti remti Gruzijos žmonių kurie tapo imperialistinio akto aukomis ir patiria visą konflikto naštą, išrinktąjį atstovą,. Dėl to manau, kad gyvybiškai svarbu, jog remiantis mūsų rezoliucija, kuriai aš pritariu, žengtume toliau ir išdėstytume Gruzijoje Europos taikdarių pajėgas. Mums nereikia Jungtinių Tautų arba Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos įgaliojimų, kadangi Gruzija yra suvereni valstybė, kuri paprašė Europos įsikišimo. Mes taip pat turime garantuoti, kad ši šalis galėtų išlikti ir toliau gyventi taikiai, kadangi Rusijos taikdarių misiją, kurią suorganizavo JT ir ESBO, galima būtų palyginti su padegėju, kuris paskirtas gaisrininkų komandos viršininku.

 
  
MPphoto
 

  Bogdan Pęk (UEN).(PL) Gerb. pirmininke, ši rezoliucija dėl Gruzijos labai svarbi, todėl aš balsavau už ją, nors ir jaučiu, kad Europos Sąjunga, kuriai įvykiai Gruzijoje tapo svarbiu išbandymu, šio išbandymo neišlaikė. Mano nuomone, pagrindinė nesėkmės priežastis yra tai, kad įvykiai yra susiję su tam tikrais labai svarbiais vokiečių interesais, visų pirma Vokietijos kairiojo sparno politikų ir kanclerio G. Schröderio interesais. M. Schulz juos čia šiandien visai nedviprasmiškai išreiškė.

Europos Sąjunga turi suprasti, kad Baltijos dujotiekis gali būti prielaida veiksmų, kuriuos galima būtų priskirti Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, taip pat ir Baltarusijos veiksmingo šantažo rūšiai. Šis dujotiekis neturi būti statomas, o Europos Sąjunga, nepaisant jos pareiškimų, turi pagaliau užimti tvirtą poziciją dėl suvienytos energetikos politikos, kurioje bet kokiomis aplinkybėmis nebūtų vietos Baltijos dujotiekiui, net nepaisant to, kad tai prieštarauja tam tikriems vokiečių interesams. Vokiečiai turi pagaliau pasirinkti, kaip jie numato elgtis, ar toliau kurti suvienytą Europos Sąjungą (tuomet jų pareiškimai yra nuoširdūs), ar veikti veidmainiškai ir ginti ne ES, o savo interesus.

 
  
MPphoto
 

  Milan Horáček (Verts/ALE).(DE) Gerb. pirmininke, aš balsavau už rezoliuciją, tačiau skaudama širdimi. Rusijos ir Gruzijos karas išryškino skirtumus, susijusius su krizių valdymu. Gruzija turi įvairių neišspręstų problemų, o Rusija naudojasi tradicinėmis Azijos diktatorių priemonėmis – machinacijomis, provokacijomis ir brutalia karine jėga. Dėl šios priežasties kyla pavojus ne tik Ukrainai, bet ir mums.

Mūsų jėga – žmogaus teisių, demokratijos, teisėtumo ir laisvės principai, dėl kurių mes visi sunkiai kovojome tam, kad išsivaduotume nuo priklausomybės ir vergovės. Mes turime skubiai ginti šias vertybės, naudodami bendros užsienio ir saugumo politikos priemones.

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, Britanijos konservatorių delegacija pritarė rezoliucijos dėl Gruzijos projektui, kuris buvo gana subalansuotas. Vis dėlto mes turime prieštaravimų dėl 19 straipsnio, kuriame reikalaujama nusiųsti į Gruziją ESDP karinę misiją. Kita vertus, mes neprieštarautume ES civilių stebėtojų buvimui Gruzijoje.

Mūsų nuomone, nepagrįstas ir 30 straipsnis, kuriame tvirtinama, kad Lisabonos sutartis padėtų apibrėžti ES poziciją, susijusią su šios krizės valdymu. Mes palaikome tvirtesnę bendrą išorinę energijos saugumo politiką BUSP rėmuose dėl rusų naftos ir dujų importo, bet mes nematome, kokią reikšmę Lisabonos sutartis būtų turėjusi šios krizės valdymui. Kalbame ne apie visišką ES silpnumą užsienio reikaluose, bet apie Rusijos bauginimo ir revanšizmo politiką Pietų Kaukaze.

 
  
MPphoto
 

  Richard Falbr (PSE).(CS) Aš susilaikiau, kadangi atsakymas į klausimą „ar tikrai gruzinai užpuolė miegantį miestą raketų šūviais?“ yra „taip“.

 
  
  

Bendra Europos sutarčių teisės principų sistema (B6–0374/2008)

 
  
MPphoto
 

  Bruno Gollnisch (NI).(FR) Gerb. pirmininke, mes pritariame klausimui, kurį M. Lehne norėtų užduoti Komisijai. Iš tikrųjų mes manome, kad problemos, susijusios su Europos sutarčių teisės principais, turėtų būti sprendžiamos remiantis dviem pagrindiniais ranka rankon einančiais principais: pirma, aiškumu ir paprastumu; antra, saugumu. Mes esame patenkinti, kad pranešėjas atsižvelgė į puikų darbą „Société de legislation comparée“, be to, tikimės, kad šio darbo metu bus atžvelgta į mūsų bendrą paveldą, Romėnų teisę. Taisyklės dėl sutartinės autonomijos, taisyklės dėl sutarčių galiojimo, trūkumų ir viešumo gyvavo mūsų civilizacijoje nuo senų laikų. Kaip tik į jas, t. y. į bendrą teisinį mūsų civilizacijos paveldą, mes ir turime atsižvelgti.

Mes taip pat tikimės, kad sandorių saugumui užtikrinti, taisyklės dėl įstatymų konflikto atvejų turi būti suvienodintos prieš vienodinant materialinės teisės taisykles. Sutartys, sudarytos tarp skirtingose vietose gyvenančių žmonių, ypač sudėtingi klausimai, susiję su pirminiais pasiūlymais, vienašaliais įsipareigojimais, pripažinimo principu, taip pat sutarčių procedūromis, terminais ir įvertinimu, gali būti suvienodinti nebūtinai vienodinant teisės sistemų materialinės teisės taisykles.

 
  
  

– Pranešimas: Proinsias De Rossa (A6–0289/2008)

 
  
MPphoto
 

  Mario Borghezio (UEN).(IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, prieš kelias dienas mažoje saloje šalia Sardinijos, Sardinijos separatistai aplinkos apsaugos vardan be smurto įkūrė naują respubliką poetišku, polineziečių melodijas primenančiu pavadinimu, t. y. „Maluventu Respubliką“. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Pirmininkas jau gavo žemėlapį, įkvėptą JT žemėlapio ir švento ir neliečiamo tautų apsisprendimo principo. Europa visuomet buvo kovojančių už laisvę taikiomis demokratinėmis priemonėmis pusėje. Tegyvuoja Sardinijos žmonių kova už apsisprendimo teisę!

 
  
  

– Pranešimas: Iratxe García Pérez (A6–0325/2008)

 
  
MPphoto
 

  Frank Vanhecke (NI). (NL) Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš García Pérez pranešimą, nors ir esu įsitikinęs, kad vyrai ir moterys, be abejo, yra lygūs ir turi gauti vienodą atlyginimą už tą patį darbą. Mes vis dar gerokai dažnai užmirštame, kad lyčių lygybė yra vienas iš pagrindinių šiandienės Europos, Europos pasaulio, Vakarų pasaulio, pasiekimų ir kad šis principas jokiu būdu nėra kilęs iš kokios nors kitos pasaulio dalies. Mes niekada neturime to užmiršti.

Vis dėlto tai tik vienas šio pranešimo aspektas. Pranešimas taip pat iki kraštų pripildytas daugybės kitų nuostatų, kurioms aš nepritariu iš esmės. Pavyzdžiui, nuostata dėl nesibaigiančių rinkiminių kvotų, skirtų moterims, lyg moterys būtų bejėgės būtybės, negalinčios savarankiškai remdamosi savo sugebėjimais siekti ir užimti postų. Kita nuostata – tvirta parama abortams: aš klausiu savęs, ką tai turi bendro su šiuo pranešimu.

Būtent dėl visų šių ir daugelio kitų priežasčių aš balsavau prieš García Pérez pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, dėl tam tikros keistos priežasties aš šiandien sulaužiau viso mano darbo šiame Parlamente metu gyvavusią tradiciją, t. y. nebalsavau prieš Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą, o susilaikiau.

Anksčiau aš balsuodavau prieš šiuos pranešimus, kadangi juose nuolat pilna visokių nesąmonių. Vis dėlto kaip vedęs vyras, turintis dvi dukras, bandau įsiskaityti į kiekvieną šių pranešimų žodį ir spėti, ką jie iš tikrųjų turėtų reikšti.

Man kelia nerimą komitetas, kuris rengia visus šiuos dalykus. Tikrai nemanau, kad mums reikia atskiro Moterų komiteto, kai mes turime Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą.

Šiame pranešime yra tam tikrų frazių (pvz., „skurdo feminizavimas“), kurie visiškai nieko nereiškia, bet labai gražiai skamba čia esančioms klausytojoms.

Aš tikrai norėčiau sužinoti, ką šis komitetas galėtų pasakyti apie tas, kurios laužo kylančias kliūtis, pvz., apie penkių vaikų motiną, kurios jauniausias vaikas serga Dauno sindromu, kurios vyriausia duktė galbūt jau penkis mėnesius nėščia, t. y. apie Sarah Palin, galbūt būsimą Jungtinių Valstijų viceprezidentę? Man atrodo, kad komitetui nelabai patiktų faktas, kad ji nugalėjo iškilusias kliūtis. Vis dėlto aš susilaikiau, kai buvo balsuojama dėl šio pranešimo.

 
  
MPphoto
 

  Ewa Tomaszewska (UEN).(PL) Gerb. pirmininke, nors aš esu lygių teisių šalininkė, balsavau prieš rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės. Į šią rezoliuciją įtrauktos kelios paslėptos nuostatos prieš abortus. Šitaip pažeistas šios srities reguliavimo subsidiarumo principas. Kadangi 2 pakeitimas, t. y. pakeitimas, kuriuo šios nuostatos turėjo būti išbrauktos, buvo atmestas, teko balsuoti, kad būtų atmesta visa rezoliucija. Didelė gėda, kad Europos Parlamentas gali taip lengvabūdiškai pažeisti pagrindinius principus, kuriais remiasi Europos Sąjunga.

 
  
  

– Gyvūnų klonavimas maistui (B6–0373/2008)

 
  
MPphoto
 

  Hynek Fajmon (PPE-DE).(CS) Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš klonavimo draudimą. Klonavimo draudimas – puolimas prieš mokslo tiriamojo darbo laisvės ir verslo laisvės principus. Šių laisvių suvaržymas neduos nieko gero Europos Sąjungai, tačiau paskatins tolimesnį mokslininkų „nutekėjimą“ į Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas šalis visame pasaulyje, kuriose nėra tokių draudimų. Vėliau draudimas, susijęs su prekyba šiais produktais, taps tolesnių prekybinių ginčų Pasaulio prekybos organizacijoje priežastimi. Mums tokia įvykių raida nereikalinga.

Klonavimo pavojai, susiję su sveikata ir kitomis sritimis, turi būti tinkamai įvertinti šiuo metu taikomais būdais ir procedūromis, o rezultatai turi būti pateikti visuomenei. Europos maisto saugos agentūra pirmoje šių metų pusėje surengė mokslines konsultacijas šia tema. Konsultacijų rezultatai nesuteikia jokio pagrindo uždrausti klonavimui.

 
  
MPphoto
 

  Avril Doyle (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš rezoliuciją dėl gyvūnų klonavimo maistui draudimo, kadangi trūko rimtų mokslinių duomenų, pagrindžiančių šią Parlamento rezoliuciją. Mes rimtai nuvertintume balsavimą dėl įstatymų, dėl rezoliucijų parlamentiniuose klausimuose iškeltomis temomis arba dėl pranešimų savo iniciatyva, taip pat sprendimus, priimtus Europos Parlamento posėdžių ir plenarinių sesijų metu, jei jie nesiremtų atitinkamų mokslinių tyrimų rezultatais. Dėl to gali būti pažeisti mūsų darbo patikimumo ir nuoseklumo principai.

 
  
  

– Pranešimas: Eva–Britt Svensson (A6–0199/2008)

 
  
MPphoto
 

  Ivo Strejček (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš E. Svensson pranešimą. Esu dėkingas už galimybę pasakyti kodėl.

Toliau pateiksiu mano apsisprendimo priežastis. Pirma, joks vartotojas arba įstatymų leidėjas nežino visko. Štai kodėl reklama – gyvybinė komercijos ir prekybos dalis. Antra, kiekviena reklama (mūsų laimei ar nelaimei) turi būti įkyri, patraukli, pribloškianti ir traukianti akį. Taip yra dėlto, kad visuomet yra bent jau keli gamintojai, parduodantys tą patį produktą, ir kiekvienas iš jų nori parduoti tik savo produktą. Trečia, E. Svensson atsižvelgia į šiuos principus ir bando patobulinti rinkos jėgas dirbtinėmis teisėkūros priemonėmis, kurios pakenks natūralioms rinkos jėgoms, susiformuojančiom pagal pasiūlos ir paklausos santykį, ir jas iškreips. Štai kodėl aš balsavau prieš.

 
  
MPphoto
 

  Frank Vanhecke (NI). (NL) Gerb. pirmininke, jei turėčiau apibendrinti balsavimo prieš Svensson pranešimą priežastis, aš galėčiau pasakyti ganėtinai tiesmukiškai, kad, mano nuomone, šis pranešimas yra visiški niekai. Tai viena iš nesuskaičiuojamos daugybės pranešimų, kuriuose reikalaujama, kad šie Rūmai, kurie, kaip oficialiai kalbama, vis dėlto turėtų ginti Europos gyventojų laisvę, ribotų laisves ir įvestų cenzūrą. Iš tikrųjų kelios Svensson pranešimo nuostatos, pvz., 14 straipsnis dėl cenzūros, – tiesioginės ištraukos iš knygos „451 laipsnis pagal Farenheitą“, t. y. kūrinio, vaizduojančio pasaulį, kuriame knygos yra uždraustos, o kritiška mintis – malšinama.

Aš esu labai kritiškos nuomonės apie šį Europos Parlamentą, tačiau jis turėtų pasirūpinti tuo, kad mes netaptume beviltišku pajuokos objektu ir nepavirstume sovietų Aukščiausios tarybos klonu.

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI).(NL) Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti E. Svensson. Jos pranešimas – vienas labiausiai globėjiškų, intervencinių ir politiškai teisingų per visą šią parlamentinę kadenciją parengtų dokumentų. Atrodo, kad ji iš tikrųjų įsitikinusi, kad reklama ir rinkodara – didelio sąmokslo dalys, kurios daro įtaką vaiko socializacijai nuo pat pirmų jo gyvenimo metų ir diegia diskriminavimo lyčių pagrindu stereotipus, kurie įtvirtina visą gyvenimą trunkančią nelygybę tarp moterų ir vyrų. Aš nieko neišsigalvojau, kadangi didžioji šio sakinio dalis – pažodinė citata iš pranešimo M konstatuojamosios dalies.

Be abejo, pranešime siūloma priimti daugiau įstatymų ir įsteigti naujų įstaigų, specialiai skirtų visų šių naujų taisyklių įgyvendinimo stebėsenai ir kontrolei. Aš iškelčiau šūkį „daugiau darbo vietų berniukams“, jei ši frazė neskatintų „abejingumo lyčių atžvilgiu“. Gardžiausias kąsnelis – dokumento 14 straipsnis, kuriame siūloma „iš vadovėlių, žaislų, vaizdo ir kompiuterinių žaidimų, interneto ir naujų informacijos ir ryšių technologijų (IRT), taip pat iš reklamos įvairioje žiniasklaidoje pašalinti pranešimus, kurie {...} viešina lyčių stereotipus.“ Kitaip tariant, įvesti cenzūrą. Aš nežinau, ar sąvoka „vadovėliai“ apima ir grožinę literatūrą, nes tuomet mes galime tuojau pat pradėti gatvėse deginti Šekspyro kūrinius.

 
  
MPphoto
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, aš norėjau balsuoti už šį pranešimą, tačiau balsavau prieš. Norėčiau detaliau paaiškinti kai kurias priežastis.

Aš labai gerbiu pranešėją E. Svensson, kuri daug nuveikė šioje srityje ir yra vienas ryškiausių moteriškų sektinų pavyzdžių, kurį šis Parlamentas galėtų iškelti. Vis dėlto tam tikri pranešimo punktai (kai kurie jų buvo atmesti balsuojant) buvo beveik neįtikėtini. 9 straipsnyje buvo raginama įsteigti lyčių lygybės „policiją“. 13 straipsnyje buvo pažymėta, „kad siekiant lyčių lygybės reikia kvestionuoti tradicinius lyčių vaidmenis“, o 14 straipsnyje apibrėžta kažkas panašaus į neapykantą naujiems atvaizdams internete.

Vyriškos ir moteriškos formos visuomet būdavo naudojamos reklamoje. Vyriškos formos dažniausiai būna geresnės negu mano, o moteriškos formos – geresnės, pvz., negu kai kurių šių Rūmų narių. Reklama skirta jums.

Net Europos Komisija (jei esate užsukę į jos interneto svetainę arba matėte bet kurį plakatą ant jos pastatų) naudoja atvaizdus vyrų ir moterų, kurie atrodo truputį geriau negu vidurkis.

 
  
  

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

– Pranešimas: Amalia Sartori (A6–0140/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Mes nusprendėme balsuoti už pranešimą, kadangi jo tikslas – visiškas nuostatų dėl cheminių medžiagų klasifikacijos, ženklinimo ir pakavimo harmonizavimas. Tai gali užtikrinti, kad cheminės medžiagos bus naudojamos saugiau, t. y. bus pagerintos sąlygos, susijusios su aplinkos ir sveikatos sritimis.

Vis dėlto mes būtume pageidavę, kad į pranešimą būtų buvę įtrauktos nuostatos dėl penktos kategorijos cheminių medžiagų ženklinimo.

Šios cheminės medžiagos dažnai naudojamos buityje ir yra pagrindinė vaikų apsinuodijimų priežastis.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Diskusijos dėl cheminių medžiagų ir jų vaidmens mūsų gyvenimui tarptautiniu lygmeniu prasidėjo dar 1980 m. – iš pradžių Tarptautinėje darbo organizacijoje, o paskui ir paskui Jungtinėse Tautose, kurios 2002 m. gruodžio mėn. priėmė PSS (Pasaulinę suderintą cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemą), kuri buvo pakartotinai apsvarstyta 2005 m..

Šie sprendimai padarė poveikį priimant keletą dokumentų Bendrijos lygmeniu.

Šiuo atveju mums paprasčiausiai pateiktas pasiūlymas dėl medžiagų ir mišinių klasifikacijos ir ženklinimo nuostatų, nors Europos Sąjunga siekia įgyvendinti Jungtinių Tautų ekonominėje ir socialinėje taryboje priimtus tarptautinius kriterijus dėl pavojingų medžiagų ir mišinių klasifikacijos ir ženklinimo, kurie dar vadinami kaip Pasauline suderinta cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistema (PSS).

Šios sistemos pagrindinis tikslas – žmogaus sveikatos ir aplinkos apsauga, netrukdant medžiagų ir mišinių judėjimui, nustatant klasifikacijos ir informacijos kriterijus, apimančius reikalavimus dėl ženklinimo ir saugos duomenų lapų. Tai susiję su pavojingų prekių transportavimo saugumo užtikrinimu, taip pat su vartotojų ir darbuotojų sveikatos bei aplinkos apsauga ir pavojaus jiems prevencija. Dėl to mes balsavome už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Zlotea (PPE-DE).(RO) Cheminės medžiagos yra gaminamos ir parduodamos visame pasaulyje ir jų keliama rizika visame pasaulyje yra vienoda. Medžiagoms, kurios laikomos pavojingomis vienoje valstybėje, kitoje valstybėje gali būti taikomas kitoks režimas. Tas pats produktas neturėtų būti skirtingai aprašomas skirtingose valstybėse.

Cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo pasaulinės suderintos sistemos (PSS, angl. GHS) tikslas yra ne tik informavimas, bet ir vartotojų apsauga. Nauji teisės aktai medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo srityje sudarys sąlygas geresnei žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugai. Manau, kad yra pasiekti kompromisai, apimantys gerus sprendimus dėl vartotojų sveikatos. Profesionalūs cheminių medžiagų naudotojai ir pasauliniai vartotojai gali gauti naudos iš suderinimo pasauliniu lygmeniu.

Įgyvendinus šį pranešimą, šias pavojingas medžiagas naudojančių žmonių apsauga padidės ir įmonės dirbs veiksmingiau, sumažės nelaimių skaičius. Šių pavojingų medžiagų naudojimas bus saugesnis ir naudotojams bus suteikiama teisinga, išsami ir tiksli informacija, kuri padės užtikrinti vartotojų apsaugą.

 
  
  

– Pranešimai: Amalia Sartori (A6–0140/2008) (A6–0141/2008) (A6–0142/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. Sartori pranešimuose svarstomi svarbūs klausimai, rūpintys visiems mūsų gyventojams. Cheminės medžiagos gaminamos ir parduodamos pasaulio lygmeniu, todėl, kur jos bebūtų naudojamos, jų keliamas pavojus išlieka toks pats. Taigi pavojingų medžiagų klasifikacija ir žymėjimas turi būti tinkamai suderinti. Paketas, dėl kurio sutarta šiandien, – svarbus kompromisas, pasiektas tarp frakcijų ir institucijų. Todėl aš jį parėmiau.

 
  
  

– Pranešimas: Anja Weisgerber (A6–0201/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Sylwester Chruszcz (NI), raštu. (PL) Pranešimas įteisina vandeniliu varomų transporto priemonių gamybą. Tai vienas iš retų dokumentų, kuriame atkakliai siekiama išspręsti alternatyvaus kuro transporto priemonėms problemą. Tai ypač pagirtina, kadangi siekiama naudoti pačią naujausią technologiją, kuri visiškai nekenksminga aplinkai, kadangi sudegusios dujos yra vanduo. Visiškai neabejoju, kad dokumentas yra „įkvėptas“ transporto priemonės, kuria važinėja Hans-Gert Pöttering, gamintojų, tačiau aš sąmoningai balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Hanne Dahl (IND/DEM), raštu. (DA) Organizacija „Birželio judėjimas“ atlieka įvertinimą transporto sistemoms skirtų kuro elementų, kuriuose kaip energijos nešėjas naudojamas vandenilis, pagamintas naudojant atnaujinančią saulės, vėjo ir bangų energiją, kadangi tai švarus kuras, t. y. jam sudegus į aplinką neišmetamos jokios dalelės, be to, šį kurą galima gaminti naudojant atnaujinančią energiją. Vis dėlto vandeniliu varomų transporto priemonių energijos vartojimo našumas labai žemas ir tesudaro 20 proc. („nuo šaltinio iki ratų“). Šiuo atžvilgiu daug našesnės elektra varomos transporto priemonės, kuriose sumontuoti kompiuterio valdomi ličio akumuliatoriai, kurių energijos vartojimo našumas siekia net 80–90 proc. Tuo pat metu milijonai pagamintų akumuliatorių galėtų išspręsti atnaujinančios energijos kaupimo problemą. Dėl to mes norėtume, kad Komisija imtųsi priemonių šiai alternatyvai propaguoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. Šis pranešimas užpildo spragas, susijusias su vandeniliu varomų transporto priemonių vystymu vidaus rinkoje, ir atsižvelgia į vartotojų apsaugos reikalavimus.

Reikėtų kuo skubiau įtraukti vandeniliu varomas transporto priemones į ES tipo patvirtinimo programas ir paskatinti šios ekologiškos technologijos mokslo tyrimus ir plėtrą visoje vidaus rinkoje.

Be to, reikėtų parengti atitinkamas technines sąlygas, kad būtų užtikrintas vandenilio kuro elementų ir sistemų patikimumas ir saugumas. Vandeniliu varomos transporto priemonės turi būti aiškiai ženklinamos, kadangi tai svarbu avarijų atvejais.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. Aš balsavau už A. Weisgerber pranešimą. Vandenilio, kaip švarios energijos, potencialas jau seniai pripažintas, o šios srities technologijos nuolat tobulinamos. Vis dėlto vandenilio energija, kaip švari ir žalia energija, gali būti iš tikrųjų efektyvi tik tuomet, kai vandenilis išgaunamas iš tvarių ir (idealiausiu atveju) atsinaujinančių šaltinių. Šis faktas buvo pažymėtas galutiniame pranešime.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. (DE) Aš balsavau už A. Weisgerber pranešimą dėl vandeniliu varomų transporto priemonių tipo patvirtinimo.

Ekologiško alternatyvaus kuro skatinimas ES – svarbus žingsnis, kuris šiais laikais turi būti visokeriopai remiamas. Šiuo atžvilgiu labai tinkamos pačios vandeniliu varomos transporto priemonės, tačiau jos turi užtikrinti aukštą saugumo ir aplinkosaugos lygį. Siekiant tai užtikrinti reikia skubiai siekti, kad visoje Europos Sąjungoje būtų taikomos vienodos šių transporto priemonių tipo patvirtinimo sąlygos. Jei nebūtų parengtos ES lygmens vandeniliu varomų transporto priemonių klasifikacijos nuostatos, galėtų kilti pavojus, kad valstybių narių išduoti vienkartiniai leidimai iškraipys konkurenciją, o įmonės nuspręs, kad daugiau neapsimoka investuoti į šią sritį.

Vieninga vandeniliu varomų transporto priemonių tipo patvirtinimo sistema užtikrintų visos ES gyventojų apsaugą ir skatintų padidėjimą ekologiniu požiūriu saugių transporto priemonių skaičiaus augimą. Tai yra ypač svarbu.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. Aš pritariu A. Weisgerber pranešimui dėl vandeniliu varomų transporto priemonių tipo patvirtinimo. Pranešimas – tinkama priemonė pramonės mokslo tyrimams ir plėtrai šioje srityje skatinti. Skatinant, kad į vidaus rinką būtų pateiktos vandeniliu varomos transporto priemonės, susidarys daug tinkamesnės sąlygos Europos tikslams, susijusiems su klimato kaita, pasiekti. Aš balsavau už pranešimo rekomendacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Neabejotina, kad vandenilio naudojimas kurui – ateitį turinti technologija, tačiau ji dar nepasiekė savo brandos. Ne tik jos įsigijimo kaštai vis dar per aukšti, kad būtų įperkami, bet ir vandenilio gamyba ir laikymas yra dar brangūs. Be to, net jei automobiliai patys ir neišmeta jokių žalingų teršalų, vis dar neaišku, kokiu būdu reikėtų gaminti vandenilį, kad būtų naudojama kuo mažiau energijos ir neišmetama CO2.

Galiausiai, nors mes vis dar nežinome, kokios transporto priemonės (turinčios akumuliatorių ar kuro elementų pavarą) taps norma, bet kokiu atveju svarbu, kad mes palaikome alternatyvias technologijas, kad sumažintume mūsų priklausomybę nuo iškastinio kuro. Dėl to aš balsavau už A. Weisgerber pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Eluned Morgan (PSE), raštu. Aš balsavau už šį pranešimą, kadangi šie teisės aktai paruoš dirvą šių automobilių plataus masto gamybai ir artimoje ateityje suteiks Europos vairuotojams tikrų alternatyvų. Naujieji įstatymai paskatins šių transporto priemonių plėtrą ir užtikrins, kad jie būtų patikimi ir saugūs, be to, šiame pranešime numatytos priemonės užtikrins kuo didesnę vandeniliu varomų transporto priemonių naudą aplinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. (RO) Automobilių variklių, varomų vandeniliu, gamyba – tai ekologiškų transporto priemonių plėtros ir sveikatos apsaugos ateityje garantija. Siekiant kuo didesnės naudos aplinkai, vandeniliu varomų transporto priemonių gamyba turėtų būti tvari, t. y. ateityje jos turėtų kelti kuo mažiau triukšmo ir neteršti oro.

Šis teisės aktas užtikrins, kad vandeniliu varomos sistemos būtų tokios pat saugios kaip tradicinės pavaros technologijos. Tai paskatintų pramonę plėsti tokių transporto priemonių gamybą. Reikia parengti kuo tinkamesnę programą, kuri pagreitintų transporto priemonių, kuriose įdiegtos naujos pavaros technologijos, pateikimą į rinką, t. y. siekti, kad mašinų gamybos pramonė apčiuopiamai prisidėtų prie švaresnės ir saugesnės ateities.

Atsižvelgiant į pasaulio masto problemas, susijusias su klimato kaita ir energijos šaltinių nykimu, vandeniliu varomos transporto priemonės turėtų būti propaguojamos tarptautiniu lygmeniu, ypač besivystančiose šalyse, taip pat JAV, kad būtų užtikrinta, jog bus įdiegtos geresnės aplinkosaugos priemonės, reikalingos kovai su visuotiniu atšilimu.

Dėl šios priežasties aš balsavau už šį pasiūlymą dėl reglamento, kuris yra pirmas žingsnis švaresnės Europos link.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (PSE), raštu. Atsižvelgiant į dabartines ir būsimas problemas, susijusias su benzinu varomais automobilių varikliais, aišku, kad gyvybiškai reikalinga alternatyvų plėtra. Su šia sritimi susijusių sąlygų parengimas – tvirtas žingsnis į priekį. Faktai, susiję su bendro naftos suvartojimo lengviesiems automobiliams ir respiracinių ligų didėjimo tarpusavio ryšiu, taip pat su nuolat didėjančia aplinkos tarša reikalauja, kad „kitos kartos“ transporto priemonės būtų sukonstruotos atsižvelgiant į šias problemas.

Savaime suprantama, kad klausimą dėl vandenilio gamybos vartojant elektrą reikėtų apsvarstyti plačiau, kad būtų galima nuspręsti, iš kur turėtų būti imama energija reikalingos elektros gamybai. Vis dėlto šis pranešimas skatina diskusijas ir ragina pramonę plėtoti ateities automobilio idėją teisinga kryptimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. (PL) Visuotinai pripažinta, kad vandenilis – ekologiškai „švariausias“ ir priimtiniausias kuras, kadangi sudegęs ore arba deguonyje jis virsta tik vandeniu.

Nepaisant reikšmingų problemų, susijusių su vandenilio kaupimu ir jo pylimu į degalų baką, viso pasaulio mokslo tyrimų centruose nepaliaujamai vykstančio darbo rezultatai rodo, kad vandenilis – ateities kuras. Vandenilis, kaip kuras, taps ekologiškai saugiu mūsų naudojamu atsinaujinančios energijos šaltiniu.

Vieninga ES lygmens vandeniliu varomų transporto priemonių tipo patvirtinimo sistema – būtina tinkamo vieningos rinkos darbo ir aukšto lygio saugos ir aplinkosaugos standartų prielaida.

 
  
  

– Padėtis Gruzijoje (B6–0402/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu.(IT) Aš balsuosiu už šią rezoliuciją vildamasis, kad jis padės greitai ir taikiai užbaigti šią tragišką krizę. Aš manau, kad turėtų būti patvirtinti šie du aspektai: viena vertus, įvairių valstybių teritorinio vientisumo neliečiamumo principas yra nesugriaunamas ir, kita vertus, reikia pabrėžti, jog būtina besąlygiškai gerbti susijusių mažumų teises.

Aišku, po įvykių Kosove tarptautinės bendruomenės balsas yra neabejotinai silpnesnis ir daug mažiau patikimas, tačiau turi būti imtasi diplomatinių priemonių patikimam ir konkrečiam sprendimui pasiekti. Vis dėlto tuo metu, kai pasaulio vyriausybės užsiėmusios savais reikalais, mes turime skubiai veikti, kad įveiktume augančią humanitarinę krizę, susijusią su didėjančiu pabėgėlių skaičiumi. Europos Sąjunga turi įkurti specialios paskirties būrį, kad palengvintų kančias šimtų tūkstančių žmonių, kurie reikia skubios pagalbos.

Esu kalbėjęs su UNICEF tarptautinių ryšių atstovu, kuris patvirtino, kad padėtis ypač sunki. Tikiuosi, kad Europos Komisija imsis aktyvaus vaidmens, kaip ji darė kitais atvejais.

 
  
MPphoto
 
 

  Giorgos Dimitrakopoulos (PPE-DE), raštu.(EL) Naujos Demokratijos (ND) partijai priklausantys Europos Parlamento nariai per galutinį balsavimą dėl rezoliucijos dėl padėties Gruzijoje nusprendė susilaikyti. Šis sprendimas buvo priimtas dėl to, kad galutinis rezoliucijos projekto, kuris buvo pateiktas balsavimui, tekstas suformuluotas taip, kad iš jo pradingo rezoliucijos projekto variantuose buvusi klausimų sprendimo pusiausvyra.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. Aš balsuosiu už bendrą rezoliuciją, kadangi svarbu, kad Sąjunga pasiųstų tvirtą signalą Rusijos vadovybei. Vis dėlto rezoliucijoje nėra tinkamos kritikos Gruzijos atžvilgiu dėl jos vaidmens sukeliant šią krizę. Mano nuomone, vadovaujant dabartinei vadovybei Gruzija neturės jokių galimybių prisijungti prie NATO artimoje ateityje.

Antras dalykas yra tai, kad ši krizė griežtina ir didina reikalavimus Europos bendrai užsienio ir saugumo politikai. Kuo greičiau bus įdiegtas šis Lisabonos sutarties elementas, tuo bus geriau.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Padėtis Gruzijoje ir šiuo klausimu suformuota pozicija – užsienio politikos problemos. Organizacijos „Birželio sąrašas“ nuomone, nei Europos Parlamentas, nei bet kokia kita Europos Sąjungos institucija neturi skelbti pareiškimų šio pobūdžio klausimais, kadangi užsienio politika turi būti vykdoma nacionaliniu, o ne Europos Sąjungos lygmeniu.

Visai nestebina, kad Europos Parlamentas pasinaudoja visomis galimybėmis plėsti propagandą dėl stipresnės bendros užsienio ir saugumo politikos ir net dėl Lisabonos sutarties įgyvendinimo. Šiandien galime įsitikinti, kad skirtingos valstybės narės turi skirtingą nuomonę dėl Gruzijos. Taigi nėra pageidautina, kad Europos Sąjunga kalbėtų vienu balsu, kadangi šis balsas prieštaraus daugelio valstybių narių nuomonėms. Gausios užuominos dėl NATO taip pat labai abejotinos, kadangi yra šalių, kurios priklauso ES, bet nepriklauso NATO.

Padėtis Gruzijoje yra labai rimta, ypač atsižvelgiant į daugybę konflikto aukomis tapusių civilių gyventojų. Vis dėlto užsienio politika neturėtų būti vykdoma ES lygmeniu. Dėl to mes balsavome prieš šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Rezoliucija, kuriai pritarė Parlamento dauguma ir prieš kurią balsavome mes, – dalis antirusiškos kampanijos tų, kurie naudojasi šia padėtimi, kad užmaskuotų jų pačių plačią atsakomybę dėl blogėjančios tarptautinės padėties ir turėtų pretekstą pavojingiems naujiems žingsniams didėjančios konfrontacijos akivaizdoje.

Tarp kitų aspektų rezoliucija slepia faktą, kad dabartinės tarptautinės padėties ir padėties Kaukaze priežastis – naujos ginklavimosi varžybos ir tarptautinių santykių militarizavimas, skatinami JAV ir NATO (kurie naudoja puolamąją karinę doktriną ir didina savo pajėgas prie Rusijos sienų). Europoje statomos naujos JAV karinės bazės ir dislokuojama strateginė ginkluotė; auga šio žemyno militarizavimo lygis; buvo įvykdyta agresija prieš Jugoslaviją; įvyko jos padalijimas; pažeidžiant tarptautinės teisės normas buvo pripažinta serbų srities Kosovo nepriklausomybė; užpulti ir okupuoti Afganistanas ir Irakas. Visa tai – tikras imperializmas (ir tarpkapitalistiniai prieštaravimai).

Kai kurie iš tų, kurie šiandien reikalauja laikytis tarptautinės teisės, teritorinio vientisumo, suvereniteto ir valstybių nepriklausomybės principų, yra tie patys asmenys, kurie gynė ir palaikė agresiją prieš Jugoslaviją arba Iraką. Koks veidmainiavimas!

Kelias į taiką ir šviesią žmonijos ateitį gali būti užtikrintas laikantis Portugalijos Konstitucijos 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse apibrėžtų principų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. Esu patenkintas, kad mano frakcijos pasiūlytas dalinis pakeitimas buvo priimtas. Mes pareikalavome, kad Rusijos ir Gruzijos valdžios organai pateiktų informaciją apie vietas, kuriose karo veiksmų metu buvo numestos kasetinės bombos, kad būtų pagreitinti išminavimo darbai.

Parlamentas pasmerkė jėgos naudojimą ir mano, kad konfliktai Kaukaze negali būti išspręsti smurtu. Skubūs išminavimo darbai padės išvengti tolesnių aukų tarp civilių gyventojų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ona Juknevičienė (ALDE), raštu.(LT) Balsavau už 2 ir 5 pakeitimus, nes manau, kad Rusija įvairiais būdais išreiškia savo pretenzijas atkurti buvusios Sovietų Sąjungos teritorines ribas. Savo veiksmais Gruzijoje Rusija dar kartą įrodė, kad ji prisidengdama tariamu savo piliečių teisių gynimu, gali bet kada įsiveržti į suverenios valstybės teritoriją ir ją okupuoti. Manau, kad ES, taip pat ir šia rezoliucija turi aiškiai pasakyti, kad ekspancionistinės Rusijos viltys yra nepagrįstos ir nerealios, ypač Baltijos šalių atžvilgiu.

Balsuodama prieš 27 punkto 2 dalį manau, kad ES negali ir neturi teisės nuspręsti, ar Gruzija vis dar yra integracijos į NATO procese. Galime tik konstatuoti faktą, kad 2008 m. kovo 3 d. NATO patvirtino Gruzijos galimybę prisijungti prie šios organizacijos, tačiau sprendimas dėl įstojimo yra pačios suverenios Gruzijos reikalas.

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. (PL) Ponios ir ponai, aš balsavau už rezoliuciją dėl padėties Gruzijoje. Aš taip pasielgiau ne dėl to, kad tai ideali rezoliucija, kadangi, be abejo, mūsų rezoliucija galėjo būti geresnė. Aš svyravau, ar turėčiau pritarti rezoliucijos projektui.

Mano abejones prieš pat balsavimą išsklaidė M. Schulz. Jis išreiškė savo apgailestavimą, kad rezoliucijoje nebuvo pareikšta kritika Gruzijos Prezidentui. Šis nepaprastas tvirtinimas įtikino mane, kad rezoliucija galėjo būti daug blogesnė ir netgi „torpeduota“ prorusiškų lobistų Europos Parlamente. M. Schulz neįvertino Parlamento vienybės krizės Kaukaze klausimu. Dabar aišku, kad būtų buvę geriau, jei Europos Parlamentas būtų anksčiau surengęs nepaprastą sesiją dėl padėties Gruzijoje. Didelė gėda, kad mes nepristatėme mūsų pozicijos Tarybos posėdyje. Didelė gėda, kad mes nepareiškėme savo reikalavimų ir nuomonės prieš susirenkant valstybių narių lyderiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang ir Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – Gerb. pirmininke, užimdama aiškią poziciją prieš Rusiją ir įtraukdama Europą konflikto sprendimą Europos Vadovų Taryba ir Parlamento dauguma pradeda ypač pavojingą procesą panašų į tą, dėl kurio mūsų žemynas buvo įstumtas į Pirmą Pasaulio karą.

Šis procesas – rezultatas prastai parengtos plėtros į Rytus, dėl kurios mes smarkiai priartėjome prie Balkanų ir Kaukazo konfliktų zonų. Kokios tuomet bus Turkijos, kuri turi sienas su Iraku ir Iranu, narystės pasekmės? Be to, pripažindamos serbų Kosovo srities nepriklausomybę, mūsų vyriausybės atidarė Pandoros skrynią, mesdamos iššūkį ne tiktai Gruzijos, bet daugumos Europos šalių, Rytų ir Vakarų, teritoriniam vientisumui.

Jei liberalai, PPE ir žalieji (kaip socialistai) norėtų, kad Gruzija taptų NATO nare ir prisijungtų prie Europos Sąjungos, reglamentuojamos pagal Lisabonos sutartį, mūsų šalys įsitrauktų į konfliktą su Rusija.

Briuselio Europa reiškia karą. Kaip niekada galingos Kinijos ir islamistų grėsmės akivaizdoje atėjo metas kurti kitokią Europą, t. y. suverenių valstybių Europą, civilizuotais ryšiais, paremtais mūsų graikiška tradicija ir krikščionišku paveldu, susivienijusią su Rusija.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. Aš pritariu greitiems veiksmams, kurių ėmėsi prancūzų Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija, stengdamasi surasti konflikto tarp Gruzijos ir Rusijos sprendimą. Nors ir galima būtų kritikuoti Tbilisio karinius veiksmus Pietų Osetijoje, tačiau atsakomieji Maskvos veiksmai – neproporcingas kišimasis ir aiškus Gruzijos teritorinio vientisumo pažeidimas. Raginu Europos Parlamentą atviru tekstu nusiųsti pranešimą Rusijos vadovui, kad jo veiksmai nepriimtini. Dėl to balsavau už rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu.(NL) Aišku, būtina teikti humanitarinę pagalbą Gruzijos žmonėms ir pasmerkti karinę intervenciją šiame regione ir tai, kad Rusija panaudojo kasetines bombas. Aš dėl to nesiginčiju. Šios rezoliucijos aspektai, kuriuos aš atmetu, susiję su vienašališku Gruzijos palaikymu ir pastangomis nubausti ir izoliuoti Rusiją ir apsupti ją NATO pajėgomis už tai, kad pripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę.

Tiesą sakant, labai daug šiandienių Europos šalių buvo sukurtos joms atskilus nuo kitos šalies ir paskelbus vienašalę nepriklausomybės deklaraciją ir galų gale įgijus kitų šalių pripažinimą. Dauguma Europos šalių atsirado po 1830 m., ypač bangomis po 1918 m. ir 1991 m.. Kosovas buvo naujausias pavyzdys. Nėra absoliučiai jokios priežasties paskelbti Kosovo radimąsi išskirtiniu reiškiniu arba apsimesti, kad tai bus paskutinis kartas, kai buvo įkurta nauja šalis.

Paskutinio karto niekada nebus. Tol, kol yra regionų, kurių gyventojų dauguma laiko valdžioje esančią vyriausybę nenaudinga ar net grėsminga ir suvokia ją kaip užsienio dominavimą, naujos šalys toliau formuosis. Pripažinkime, kad Abchazijos ir Pietų Osetijos gyventojai nenori būti priklausomi Gruzijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Rusija yra svarbi Europos Sąjungai ne tik kaip energijos tiekėja, bet taip pat ir kaip atsvara Amerikos siekiui dominuoti pasaulyje. Dėl šių priežasčių ir tam, kad nekiltų grėsmės jos patikimumui, ES svarbu vaidinti neutralų tarpininko vaidmenį tarp Gruzijos ir Rusijos.

Daugelyje ankstesnės Sovietų Sąjungos valstybių, pvz., Ukrainoje, gyvena labai didelės rusų diasporos. Dėl to lengva suprasti, kodėl Kremlius jaučia, kad jis ypač atsakingas už šias rusų kilmės žmonių grupes. ES galėtų padėti susitarti dėl sprendimo, kuris būtų priimtinas visoms šalims ir, pvz., atvirai kalbėtų, kad reikia suteikti dideles tautinių mažumų teises rusams posovietinėje erdvėje, kurios atitiktų Europos Sąjungos keliamus tikslus dėl žmogaus teisių. Šiuo atžvilgiu aš pritariu pozicijai, apibrėžtai ypatingame aukščiausiojo lygio susitikime, ir esu prieš „vasalų“ elgseną Jungtinių Valstijų atžvilgiu šiame pranešime. Dėl to balsavau prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu.(EL) Bendra rezoliucija remia ES politiką, kurios tikslas pasinaudoti krize Kaukaze. Tai pastangos padidinti ES kišimąsi ir įtaką šiam svarbiam regionui. Apsimesdama taikdare ji siūlo paketą priemonių, palengvinančių konsolidaciją ir jos kišimąsi Kaukaze. Rezoliucija yra provokacija, kadangi jis nesmerkia brutalios Europai ir NATO paklusnios Gruzijos vyriausybės atakos ir tūkstančių civilių nužudymo. Priešingai, ji visapusiškai remia Gruzijos politiką ir jos siekį prisijungti prie NATO. Pietų Osetijos ir Abchazijos atsiskyrimo pasmerkimas – mažiausiai juokingas veidmainiavimas, atsižvelgiant į Jugoslavijos padalijimą ir paskutinę ES rezoliuciją dėl Kosovo.

Atsižvelgiant į konflikto ir konkurencijos tarp Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos peripetijas tampa akivaizdu, kad Europos Parlamento rezoliucija beveik identiška Amerikos pozicijai, kadangi jis taip pat užima vienašalę poziciją prieš Rusiją, kad įgytų geresnę padėtį derybose dėl Eurazijos rinkų ir gerovei kurti reikalingų išteklių.

Imperialistų interesų konfliktas ir konkurencija bei Rusijos pastangos pagerinti savo padėtį imperialistinėje piramidėje kelia naujų pavojų Kaukazo ir aplinkinių regionų tautoms. Žmonės gali ir turi pradėti antiimperialistinę kovą.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu.(EL) Aš, kaip ir visi kaip vienas Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų nariai, balsavau prieš rezoliuciją dėl padėties Kaukaze, kadangi joje krizę žiūrima per Bušo politikos ir naudos jai prizmę. Blogiausias ir labiausiai provokacinis rezoliucijos aspektas yra faktas, kad joje vengiama mažiausios kritikos Gruzijos Prezidento M. Sakašvilio oportunistinio kurso, kuris sukėlė krizę, kad nepykdytų savo gynėjų iš Amerikos. Europos Parlamento daugumos pozicija visiškai priešinga tai, kurią tos pačios politinės jėgos prieš šešis mėnesius užėmė Kosovo klausimu.

Stabilumas Kaukazo regione negali būti pasiektas, jei bus vykdoma pataikavimo Jungtinėms Valstijoms, kurios užmerkia akis į tikrą padėtį ir pačios taiko dvigubus standartus, politika.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Mircea Paşcu (PSE), raštu. Aš balsavau už 2 dalinį pakeitimą, kadangi, mano nuomone, neleistina, kad sienos būtų keičiamos „rūpinimosi“ mažumomis kaimyninėse šalyse pretekstu. Taip pat balsavau už nuorodą, kad Bukarešto aukščiausiojo lygio susitikime Gruzijai buvo pažadėta narystė NATO ir kad ji eina teisinga kryptimi dėl šių priežasčių:

a. teisybė: Gruzijai buvo užtikrinta, kad ji taps NATO nare. Tai oficialiai įrašyta Bukarešto NATO aukščiausiojo lygio susitikimo galutiniame komunikate,

b. bent jau vienas svarbus Europos lyderis pasakė (dabartinio karo su Rusija kontekste), kad Gruzijos šaukimas į NATO turėtų būti įvykdytas,

c. ES yra įpareigota užtikrinti Gruzijos saugumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, remdamasi Partnerystės sutartimi, sudaryta tarp ES ir Gruzijos Europos kaimynystės politikos rėmuose. Tai, kad, deja, ji to negali padaryti, nes dar neturi atitinkamų struktūrų, reiškia, jog vienintelė galinti tai užtikrinti institucija – NATO, kuriai priklauso dauguma ES valstybių narių.

 
  
MPphoto
 
 

  Béatrice Patrie (PSE), raštu.(FR) Nors Europos Parlamento priimta rezoliucija nėra tobula, jai reikėtų pritarti, kadangi tai dar kartą patvirtintų Europos vienybę, parodytą priimant rezoliuciją dėl padėties Gruzijoje.

Ši sudėtinga krizė įrodo, kad ES būtina kuo skubiau parengti tinkamą regioninę strategiją Kaukazo ir Rusijos atžvilgiu. Dėl to būtų gerai, jei ES iškeltų idėją vėl surengti tarptautinę konferenciją, panašią į 1975 m. surengtą Helsinkio konferenciją, kuri tapo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pradininke.

Šiuo metu reikia sustabdyti abipusį pareiškimą dėl derybų, susijusių su ES ir Rusijos partnerystės sustiprinimu, jei į jį nebus įtraukta nuostata, kad su šia šalimi reikalingas konstruktyvus dialogas, apimantis visus visuotinės svarbos klausimus, įskaitant demokratines vertybes ir energetikos aspektą.

Deja, šiuo atžvilgiu Europos Parlamentas neteikia aiškesnių raginimų pakartotinai apsvarstyti mūsų energetikos strategiją, kurioje be jau apibrėžto tikslo dėl energijos šaltinių diversifikacijos taip pat turi b8ti numatyta atnaujinančios energijos sektoriaus plėtra ir energijos taupymo tikslai.

 
  
MPphoto
 
 

  Gilles Savary (PSE), raštu.(FR) Aš susilaikiau balsuodamas dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl įvykių Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, kadangi anksčiau Parlamentas buvo užėmęs vienašalę, nesubalansuotą poziciją dėl Kosovo paskelbtos vienašalės nepriklausomybės deklaracijos, t. y. jo atsiskyrimo nuo normalizuotos, demokratizuotos Serbijos.

Parlamentas nemanė, kad rezoliucija dėl Kosovo turėjo būti paremta tais pačiais pagarbos tarptautinės teisės normoms ir valstybių teritorinio vientisumo principais, kuriuos jis taip smarkiai gina šiandien, denonsuodamas Maskvos pareiškimą pripažinti Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę. Mes visi žinome kodėl: mes nenorėjome kritikuoti Vakarų šalių, kurios netruko pripažinti vienašalę neteisėtą Kosovo nepriklausomybės deklaraciją, už dalykus, dėl kurių mes šiandien ganėtinai teisingai kritikuojame Rusiją.

Nors Gruzijos vyriausybės (kaip ir Rusijos) karinės iniciatyvos turi būti griežtai pasmerktos, be to, turi būti reikalaujama ieškoti diplomatinių sprendimų ir tarptautinio tarpininkavimo, Europos Sąjunga negali taikyti dvigubų standartų daugeliui „užšaldytų konfliktų“, kurie yra Šaltojo karo pasekmė.

Mūsų žemyno saugumui kiltų rimtas pavojus, jei Europos Sąjunga aklai tarnautų ir būtų ištikima „nusikaltimai“ Bušo vyriausybės politikai šioje pasaulio dalyje, kuri panaši į JAV politikai kitose pasaulio dalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. Nors rezoliucijoje apibrėžta daug nuostatų, kurioms aš pritariu, ypač koncepcija dėl Pietų Osetijos ir Abchazijos galutinio statuso ir reikalavimo, kad Rusijos kariuomenė būtų deramai išvesta iš Gruzijos, joje taip yra daug nenaudingų elementų.

ES galėtų vaidinti naudingą vaidmenį, nusiųsdama civilius stebėtojus ir kontrolierius, taip pat teikdama humanitarinę pagalbą. Vis dėlto ji neturi siekti išnaudoti Gruzijos krizę saviems tikslams įgyvendinti, pvz., dėl šios priežasties reikalauti stiprinti ES gynybos ir saugumo politikos kursą, t. y. įtraukti kontrolierius į EGSP skirsnį, arba patvirtinti atmestą Lisabonos sutartį. Be to, nuvylė, kad balsuojant buvo atmesta nuostata, jog „Gruzija turėtų prisijungti prie (NATO) Sąjungos“. Dėl to balsuodamas dėl šios rezoliucijos aš susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Glenis Willmott (PSE), raštu. Europos parlamentinė leiboristų partija pritaria šiai rezoliucijai, kuri rodo stiprią ir aiškią ES valstybių narių vienybę Taryboje ir Europos Parlamente šiuo gyvybiškai svarbiu svarstomu klausimu. Mes gedime dėl tragiškų mirčių šiame konflikte ir smerkiame smurtinius abiejų pusių veiksmus. Mes remiame priemones ilgalaikei taikai užtikrinti, taip pat siekį tiekti humanitarinę pagalbą aukoms ir taikyti rekonstrukcijos priemones.

Balsuodami susilaikėme dėl 27 straipsnio antros dalies, kadangi mes aiškiai suprantame, kad ši rezoliucija skirta padėčiai Gruzijoje sureguliuoti. Nuostata dėl būsimos narystės išorinės organizacijoje, pvz., NATO, tik nukreiptų dėmesį nuo šio svarbaus tikslo.

Mes širdingai remiame rezoliucijos reikalavimą, kad būtų užtikrintas ilgalaikis konflikto sprendimas, remiantis tarpininkaujant ES parengta šešių punktų sutartimi. Mes kreipiamės į Rusiją, kad ji veiktų ryžtingai ir patenkintų sutartas šio paliaubų plano sąlygas, taip sudarydama prielaidas atnaujinti deryboms dėl ES ir Rusijos partnerystės susitarimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimír Železný (IND/DEM), raštu. (CS) Balsuojant dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl padėties Gruzijoje aš susilaikiau ne dėl to, kad abejočiau Gruzijos pozicijos teisingumu, bet, priešingai, kadangi aš būčiau pritaręs netinkamiems ir agresyviems Rusijos veiksmams. Kaip jau ne kartą buvo anksčiau, kai kurie eurofederalistinių pažiūrų Parlamento nariai dar sykį netinkamai pasinaudojo konfliktu Gruzijoje ir jungtine rezoliucija, kad pareikalautų ankstyvos Lisabonos sutarties ratifikacijos. Būtent šis netinkamas elgesys privertė mane susilaikyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Zlotea (PPE-DE), raštu. Rugsėjo 1 d. Nepaprasta Europos Vadovų Taryba parodė ir patvirtino Europos Sąjungos vienybę. Tai žingsnis į priekį, lyginant su 2003 m., kai Europos Sąjungos vienybei buvo iškilęs pavojus dėl padėties Irake.

Europa turi toliau reikšti savo solidarumą ir ryžtą reikalauti, kad Rusijos veikla atitiktų tarptautinę teisę ir standartus. Rezoliucija, dėl kurios mes šiandien balsavome, pabrėžia, kad Europos ir Rusijos partnerystė turi būti pagrįsta abipuse pagarba pamatinėms Europos bendradarbiavimo taisyklėms.

Rusija toliau pažeidžia tam tikras paliaubų sutarčių sąlygas. Prieš tokį elgesį reikėtų panaudoti vieningą politinį ir ekonominį spaudimą, kad Rusija būtų priversta išvesti visą kariuomenę iš Gruzijos teritorijos ir sumažinti savo karinį kontingentą Pietų Osetijoje ir Abchazijoje.

Svarbu, kad būtų imtasi neatidėliotinų veiksmų, kurie garantuotų ilgalaikę pagalbą dėl konflikto perkeltoms aukoms. Šie nerimą keliantys įvykiai, kuriuos sukėlė Rusija, turi būti išspręsti pagal vieningą Europos formulę. Siekdama išvengti tokių įvykių pasikartojimo ateityje, Europa turi surasti alternatyvių energijos šaltinių ir sustiprinti Europos saugumą ir gynybos politiką, kaip išdėstyta Lisabonos sutartyje.

 
  
  

– Bendra Europos sutarčių teisės principų sistema (B6–0374/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. Aš balsavau už Teisės reikalų komiteto rezoliuciją. Bendra sutarčių teisės principų sistema bus svarbus teisės srities įvykis, nors mes iki šiol nežinome, kokia bus jos forma. Gyvybiškai svarbu, kad šis Parlamentas ir suinteresuotosios šalys iš visų šalių ir teisės sistemų būtų visapusiškai informuotos apie visą būsimų įvykių raidą.

 
  
  

– Pranešimas: Proinsias De Rossa (A6–0289/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. Nepaisant sudėtingo pavadinimo šis pranešimas susijęs su 2001 m. skundu dėl netinkamo Komisijos administravimo, sprendžiant klausimą dėl Vokietijos vyriausybės nesugebėjimo tinkamai įgyvendinti Darbo laiko direktyvą. Europos Ombudsmenas specialiu pranešimu pateikė šią bylą Europos Parlamentui.

Specialus pranešimas Europos Parlamentui – paskutinis esminis žingsnis, kurį gali žengti Ombudsmenas, siekdamas tinkamai išspręsti bylą piliečio vardu. Mano pranešime, parengtame Peticijų komiteto vardu, patvirtinama Ombudsmeno išvada dėl netinkamo administravimo atvejo, kadangi Komisija nesugebėjo tinkamai išnagrinėti ieškovo skundo, kurio nagrinėjimas truko beveik aštuonerius metus.

Pranešime nėra nagrinėjamas pačios Darbo laiko direktyvos turinys, dėl to buvo atmestas dalinis pakeitimas (kaip nesusijęs su šiuo pranešimu), kuriuo bandyta kelti klausimus, susijusius su direktyvos turiniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Konstantinos Droutsas (GUE/NGL), raštu.(EL) Pranešimas dėl Komisijos atsisakymo nagrinėti Vokietijos gydytojo skundą dėl Vokietijos valstybės, pažeidusios darbo įstatymą dėl darbo laiko, aiškiai pabrėžia ES klasinę prigimtį. Komisija žaibo greičiu reaguoja, kai kyla grėsmė kapitalo interesams. Tai verčia valstybes nares laikytis Bendrijos teisės, tačiau kai darbuotojai skundžiasi dėl jų teisių pažeidimo, Komisija ignoruoja jų nusiskundimus.

Komisijos provokacinė pozicija – natūrali pasekmė ES prieš liaudį nukreiptos politikos, kuri skatina grįžimą prie viduramžiškų darbo sąlygų, taikomų darbininkų klasei, kad tik būtų išsaugotas Europos monopolijų pelningumas. Šiuo atžvilgiu, Darbo Ministrų Taryba praėjusį liepos mėn. priėmė ES Darbo laiko direktyvos dalinį pakeitimą. Ši prieš darbuotojus nukreipta parodija padalija darbo laiko sąvoką į aktyvų ir neaktyvų laiką (pastarasis nėra laikomas darbo laiku, už kurį reikia mokėti). Tai suteikia darbdaviams teisę samdyti darbuotojus iki 13 valandų darbui per dieną, 65 valandoms per savaitę, apskritai nieko jiems nemokant už viršvalandžius.

Darbininkų klasės ir tarnautojų teisės nebus apgintos teikiant skundus Komisijai. Tik vieninga ir stiprėjanti klasių kova prieš kapitalą ir ES gali nugalėti šią politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Organizacija „Birželio sąrašas“ mano, kad darbo laikas turi būti reguliuojamas nacionaliniu lygmeniu. Dėl to šis pranešimas neturėtų būti svarstomas Europos Parlamente, net jei jis oficialiai susijęs tik su Komisijos veiklos, taikant pažeidimo procedūrą, įvertinimu.

Subsidiarumo principas, giriamas kiekvienu įmanomu atveju, – šio dalyko pamatas. Kai Europos Parlamento dauguma pradeda nagrinėti smulkmenas, prasideda atvirkščias procesas, t. y. nieko nebepaliekama valstybėms narėms. Pati Darbo laiko direktyva – aiškus subsidiarumo principo pažeidimas. Šalys turi skirtingą verslo struktūrą. Kai kurios turi sunkiąją apdirbimo pramonę, kitos – lengvąją pramonę, dar kitos plačiai vysto turizmą ir sezonines pramonės šakas, todėl jų visuomeninis sektorius suformavęs skirtingai. Todėl visiškai bereikalinga bandyti reguliuoti darbo laiką visos Europos Sąjungos lygmeniu, kadangi nėra jokių priežasčių to daryti. Ginantieji šią nuostatą sako, kad kitu atveju ES kils problemų, susijusių su socialine panauda (gamybos plėtimo praktika valstybėse, kuriose darbo jėga yra pigesnė). Tai nepaprastai sunkus kaltinimas šalims, kurias mes priėmėme į Europos Sąjungą ir kurios patenkina visus Kopenhagos kriterijus, t. y. teisinėms valstybėms, kurių įstatymuose numatyta teisė burtis į profesines sąjungas.

Šis pranešimas – dar vienas ES bandymas kištis į klausimo darbo laiko svarstymą, nors tai priklauso valstybių narių kompetencijai. Mes balsavome prieš, kadangi buvo pažeistas subsidiarumo principas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. Aš pritariau P. De Rossos pranešimui ir tikiuosi, kad Komisija visiškai atsižvelgs į Ombudsmeno rekomendaciją dėl teisėtumo ir gero administravimo principų.

 
  
  

– Pranešimas: Iratxe García Pérez (A6–0325/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Richard James Ashworth (PPE-DE), raštu. Aš ir mano kolegos, Britanijos konservatoriai, tvirtai remiame moterų ir vyrų lygių galimybių principą. Mes pritariame tam tikriems šio pranešimo aspektams, pvz., tam, kad reikėtų: siekti didesnės pažangos siekiant sumažinti atotrūkį tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio; skatinti moterų verslumą; plėsti nacionalinio lygmens politiką, kuria siekiama gerinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Kaip sakė mūsų šešėlinė moterų reikalų ministrė: „konservatorių lyčių lygybės koncepcija bus pagrįsta tikėjimu lygiomis galimybės ir vienodų teisinio, komercinio, socialinio ir politinio pobūdžio sąlygų taikymu“.

Vis dėlto mums nepriimtini tam tikri pranešimo aspektai, pvz.: raginimas parengti naują teisinį pagrindą ES teisės aktams ir reikalavimas priimti sprendimą dėl atitinkamų politikos krypčių priskyrimo išimtinai Bendrijos kompetencijai. Taip pat negalime paremti brangiai kainuosiančio „Europos lyčių lygybės instituto“ įsteigimo idėjos, kuri išdėstyta pranešime. Šie klausimai turi būti palikti valstybių narių kompetencijai.

Dėl šių priežasčių balsuojant dėl šio pranešimo nusprendėme susilaikyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu.(FR) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją, paremtą mano kolegės narės iš Ispanijos García Pérez pranešimu dėl moterų ir vyrų lygybės. Daugiau nei bet kada mes turime atkreipti dėmesį į dvilypį ES lygmeniu vykdomos moterų ir vyrų lygių galimybių politikos pobūdį: viena vertus, siekiama užtikrinti moterų ir vyrų lygybę visose politikos srityse (lyčių aspekto integravimas), kita vertus, siekiama imtis tikslinių priemonių kovoti su moterų diskriminacija, įskaitant sąmoningumo ugdymo kampanijas, keitimąsi gerąja patirtimi, dialogus su visuomene ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerystės iniciatyvas. Visos temos yra svarbios: nevienodas užmokestis, dalyvavimas priimant sprendimus, ypač viešuosius sprendimus, privataus ir profesinio gyvenimo derinimas, taip pat smurtas prieš moteris. Lyčių lygybė – svarbi sritis, dėl kurios jau daug nuveikta, tačiau jai turi būti skirtas visapusiškas už pažangą kovojančių humanistinių politinių jėgų dėmesys. Be to, šis klausimas turi būti svarstomas visais lygmenimis, įskaitant tarpkultūrinį dialogą.

 
  
MPphoto
 
 

  Koenraad Dillen, Carl Lang ir Fernand Le Rachinel (NI), raštu.(FR) Kartais būna laimingų galbūt net įdomių atsitiktinumų. Iš tikrųjų pasinaudojame proga, suteikta mums šios kasmetinės ataskaitos dėl moterų ir vyrų lygybės, sutampančios su Prancūzijos pirmininkavimo Tarybai pradžia, kad atkreiptume dėmesį į nedidelį bet įdomų klausimą, kuris blogiausiu atveju susijęs su takto trūkumu, o geriausiu – puikiai taikomu moterų ir vyrų lygybės principu, kuris turėtų užtikrinti, kad nė vieni iš jų nebūtų diskriminuojami kitų atžvilgiu.

Prieš kelias dienas daug žiniasklaidos dėmesio sulaukusia Prezidento N. Sarkozy kadencijos pradžios proga Europos Parlamento nariams buvo dalijamos dovanos. Į tuščią dokumentų dėklą buvo įdėtas kaklaraištis.

Iš 785 narių beveik trečdalis moterų. Argi nebuvo galimybės padovanoti joms tinkamesnę mažytę dovanėlę, ar turime manyti, kad mes nusprendėme, kad ir moterys turi ryšėti kaklaraiščius?

Atrodo, kad kai vyksta smarkios diskusijos dėl moterų vaidmens ir padėties politiniame gyvenime, neišsiauklėjimas labai dažnai vis dar įveikia pagarbumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Konstantinos Droutsas (GUE/NGL), raštu.(EL) Mes negalime balsuoti už pranešimą dėl vyrų ir moterų lygybės 2008 m., kadangi jame bandoma įtikinti moteris, kad lankstūs darbo santykiai ir bet kokių darbininkų šeimai dar likusių socialinių pašalpų mažinimas ir sukomercinimas – būtinas blogis, kad moterys prisitaikytų prie ES šeimos ir profesinio gyvenimo tinkamesnio derinimo politikos.

Nekreipiama dėmesio į dabartines galiojančias išvadas dėl vyrų ir moterų užmokesčio skirtumo, jau nekalbant apie jo pašalinimą. Vietoj to pateikti vien tik raginimai ar net pasiūlymas numatyti Tarptautinę vienodo atlyginimo dieną. Priemonės, skirtos užtikrinti vienodą dalyvavimą priimant sprendimus, panaikinti visų formų lytimi grindžiamą smurtą ir lyčių stereotipus ir t. t. – žingsniai teisinga kryptimi, bet liks iliuzija tol, kol išliks pagrindinė šių sąlygų priežastis – kapitalistinė sistema, kuri kuria ir didina diskriminaciją ir nelygybę.

Tikrai lygybei pasiekti reikia pakeisti valdžios jėgų pusiausvyrą. Tokia politika būtų palanki darbuotojams ir panaikintų ES parengtą strategiją. Taip pat turi būti kovojama su spekuliavimu kapitalu ir darbdavių neatsakingumu. Visos priemonės bus neefektyvios, jei kiekvienoje šalyje nebus stiprinamas liaudies sąjūdis ir nebus užsibrėžti esminių permainų tikslai, siekiantys ir valdžios lygmenį.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. (PT) Aš balsavau už García Pérez pranešimą dėl moterų ir vyrų lygybės (2008 m.), kadangi manau, kad skirtumų tarp moterų ir vyrų sumažinimas – pamatinė teisingesnės visuomenės prielaida ir svarbus Europos Sąjungos ekonominio vystymosi, klestėjimo ir konkurencingumo veiksnys.

Norėčiau pakartoti pranešėjos pasiūlymą, kuriuo siekiama sustiprinti Europos lyčių lygybės įstatymus. Nepaisant veiksmų, kurie jau įgyvendinti šioje srityje, Europos lygmeniu nebuvo sulaukta reikšmingos šių sričių pažangos: moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo panaikinimo, moterų vienodo dalyvavimo priimant sprendimus užtikrinimo, visų formų smurto prieš moteris panaikinimo, galimybės naudotis visų lygių mokymosi visą gyvenimą ir švietimo programomis ir net profesinio, šeiminio ir privataus gyvenimo suderinimo.

Vis dėlto apgailestauju, kad 1 pakeitimas buvo priimtas be svarbios nuorodos Komisijai ir Tarybai, kad turėtų būti parengta aiški kovos su visomis smurto prieš moteris formomis teisinė bazė.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šis pranešimas atkreipia dėmesį į svarbius aspektus dėl diskriminacijos rūšių, kurios vis dar paplitę visuomenėje, ypač susijusių su darbo, užmokesčio, skurdo, pensijų ir reformų sritimis. Jame taip pat svarstomi klausimai dėl smurto prieš moteris ir nusikalstamos prekybos moterimis, taip pat švietimo ir mokymo, socialinės infrastruktūros ir galimybių naudotis rūpybos vaikais ir išlaikytiniais paslaugomis trūkumo, moterų seksualinės ir reprodukcinės sveikatos propagavimo ir kt. klausimai.

Vis dėlto dar yra ir kai kokių prieštaravimų, pvz., dėl pasiūlytų darbo srities priemonių, kadangi pasiūlymas, kurį mes pateikėme, buvo atmestas, o kitas apsaugantis svarbius moterų gyvenimo aspektus, buvo priimtas. Noriu atkreipti dėmesį į kitą pasiūlymą, kuris yra įtrauktas į galutinę EP rezoliuciją: „…ragina valstybes nares imtis veiksmingų priemonių, skirtų pagerinti gerovės ir užimtumo taisykles ir įvairiuose veiklos sektoriuose užtikrinti darbo vietas, kuriose būtų gerbiamos darbuotojų teisės, tuo pat metu užtikrinant, kad darbuotojai (ypač moterys) gautų tinkamą darbo užmokestį bei turėtų teisę į sveikatos apsaugą ir saugą darbe ir laisvę jungtis į profesines sąjungas bei kurios padėtų pašalinti vyrų ir moterų diskriminavimą darbo vietoje“.

Nors mes balsavome už, apgailestaujame, kad kiti tinkami pasiūlymai buvo atmesti.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Organizacija „Birželio sąrašas“ griežtai atsiriboja nuo visų diskriminacijos formų. ES yra vertybių sąjunga, dėl to valstybės narės visoms visuomenės grupėms turi taikyti teisingas ir vienodas sąlygas.

Vis dėlto pranešime yra pasiūlymas, nuo kurio mes griežtai atsiribojame, t. y. pasiūlymas, kad Europos Parlamentas paragintų Komisiją ir Tarybą priimti sprendimą išimtinai Bendrijos kompetencijai priskirti klausimus, susijusius su imigracija ir prieglobsčiu. Šiuos klausimus turi svarstyti atitinkamos valstybės narės.

Apskritai pranešime pateikta daug nuomonių, kaip būtų galima pasiekti lygybę. Pasiūlytos priemonės apima darbo rinkos politikos priemones, informacijos kampanijas, dialogą su gyventojais, kvotas, užmokesčio skirtumo panaikinimą, kovos su darbo švietimo sektoriuje segregacija priemones ir tinkamesnes motinystės sąlygas savarankiškai dirbančioms moterims. Pranešime taip pat pritariama, kad būtų įsteigtas Europos lyčių lygybės institutas, o Bendrijos institucijos ir valstybės raginamos numatyti Tarptautinę vienodų atlyginimų dieną.

Lygybė tarp moterų ir vyrų turi būti visų valstybių narių siekis. Vis dėlto politinės priemonės šiems tikslams pasiekti turi būti apibrėžtos nacionaliniu lygmeniu. Pasauliniu lygmeniu turėtų vykti tarptautinė šių priemonių koordinacija (pageidautina, JT viduje). Dėl to nusprendėme balsuoti prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin (ALDE), raštu. Apskritai tvirtai pritariu daugumai šio pranešimo nuostatų. Vis dėlto man kyla klausimų dėl 9 straipsnio. Manau, kad 9 straipsnio tekstas turi būti patobulintas, t. y. jame turėtų būti apibrėžtas pagarbos nacionalinės įstatymų leidybos procesams, susijusiems su klausimais dėl abortų, principas.

Airija turi su šiuo klausimu susijusį protokolą, pridėtą prie Mastrichto sutarties. Be to, su abortais susiję klausimai nėra ES kompetencija. Kiekvienos valstybės narės reikalas, kokie šios srities įstatymai bus priimti. Parlamentas turi laikytis subsidiarumo principo. Deja, tekstas šiuo klausimu nėra aiškus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. García Perez pranešimas nagrinėja daugelį svarbių klausimų, susijusių su lyčių lygybe, socialiniu teisingumu ir pagrindinėmis teisėmis. Viena svarstoma problema, kelianti vis daugiau susirūpinimo visoje Europoje, – nusikalstama prekybos žmonėmis, kurios aukomis tampa tiek ES viduje, tiek užjos ribų gyvenantys žmonės. Kovai su gerai organizuotu nusikalstamumu reikalingos tarpvalstybinės ir tarpinstitucinės priemonės. Aišku, kad ES turi vaidinti lemiamą vaidmenį šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. Nors lyčių lygybės klausimu Europoje buvo pasiekta pažangos, mes vis dar nutolę nuo visiškos lygybės. Pranešime atkreipiamas dėmesys į įvairias sritis, kurias turėtų nagrinėti Komisija, pvz., darbo kokybės ir geresnių kovos su smurtu prieš moteris priemonių. Aš pritariu raginimui valstybėms narėms, kad jos skubiai ratifikuotų Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš nusikalstamą prekybą žmonėmis. Aš balsavau už Iratxe García Pérez pranešimą dėl moterų ir vyrų lygybės (2008 m.).

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. Aš pritariu pranešimui dėl moterų ir vyrų lygybės (2008 m.) ir palaikau didžiąją dalį jo nuostatų.

Vis dėlto per galutinį balsavimą aš susilaikiau, kadangi buvo atmestas 2 pakeitimas. Mano nuomone, šio pakeitimo formuluotė buvo geresnė už pirminį straipsnį.

 
  
MPphoto
 
 

  Eluned Morgan (PSE), raštu. Aš balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama išspręsti lyčių nelygybės problemas. Aišku, kad moterys karjeros atžvilgiu neturi tų pačių galimybių kaip vyrai. Dirbančios motinos niekada nesugebės suderinti šeimos ir profesinio gyvenimo, jei nebus įvestos platesnės tėvystės teisės ir vyrams, ir moterims.

Štai kodėl visiškai pritariu raginimams padidinti vaiko priežiūros atostogų trukmę, ypač padidinant tėvui skirtas paskatas paimti vaiko priežiūros atostogas ir įvedant lanksčias darbo sąlygas. Tik šios teisių rūšys padės mums nugalėti lyčių nelygybę. Moterys tol neįgis tikros lygybės, kol vyrai prisiims dalį atsakomybės už vaikų priežiūrą ir namų ūkį, kaip tai yra padaręs mano fantastiškas vyras. Jis gamina valgį, jis apsiperka, tiasa, lovą kloja neypatingai!

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (PSE), raštu. − (RO) Būdama PSE frakcijos šešėline pranešėja Užimtumo ir socialinių reikalų komitete balsavau už šį pranešimą, kadangi, mano nuomone, jame pateikti pasiūlymai dėl vienodo moterų ir vyrų vertinimo darbo rinkoje užtikrinimo yra labai svarbūs. Todėl norėčiau pabrėžti 42 šio pranešimo punkto, raginančio Komisiją ir valstybes nares nustatyti įvykdomų, palyginamų ir prieinamų kiekybinių ir kokybinių rodiklių rinkinį, taip pat kaupti su lytimi susijusios statistikos duomenis, kuriais bus galima naudotis siekiant patikrinti Lisabonos ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos įgyvendinimą, svarbą.

Atsižvelgdama į tai, kad vienas iš lemiamų padidėjusio užimtumo veiksnių yra profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimas, norėčiau paminėti ir 34 punktą, kuriame Komisija raginama susivienyti ir dalytis gerąja patirtimi, susijusia su veiksminga profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra.

 
  
MPphoto
 
 

  Lydia Schenardi (NI), raštu. – (FR) Europos Parlamentas tikriausiai mano, kad jo nariai serga Alzheimerio liga! Kiekvienais metais beveik tokiu pat metu pasirodo du skirtingi pranešimai: vienas dėl žmogaus teisių Europos Sąjungoje, kitas – dėl moterų ir vyrų lygybės.

Nors pirmojo pranešimo turinys kasmet šiek tiek keičiasi, to negalima pasakyti apie antrąjį.

Kad tuo įsitikintumėte, jums tereikia perskaityti ankstesnius pranešimus: 2007 m. P. N. Kauppi parengtą pranešimą arba 2006 m. E. Estrelos pranešimą dėl moterų ir vyrų lygybės. Juose minimos keletas problemų, su kuriomis susiduriama, pranešama apie tos pačios nelygybės egzistavimą ir pasiūlomos tos pačios rekomendacijos. Ar mes darome išvadą, kad nebuvo jokių pokyčių? Ne, nes pažanga užimtumo ir moterų įsitraukimo į sprendimų priėmimo procesą vietos, nacionaliniu ir Europos lygmeniu buvo padaryta.

Reikalas tas, kad mes, įstaigų darbuotojai, paraginti moterų lobisčių, – manau, labiausiai galingosios Europos moterų lobisčių organizacijos, – nesame patenkinti esama pažanga. Tokios organizacijos siekia ir gina didesnę lygybę, didesnį vyrų ir moterų panašumą, kartais net iki absurdo.

Ar turime sutikti su šia priverstine lygybe, pasiekta per privalomas, šališkas ir į mažumas orientuotas kvotas?

Aš taip nemanau. Neturi kilti jokia lyčių kova.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. (SV) I. Garcíos Pérez pranešimas dėl vyrų ir moterų lygybės (2008 m.) buvo nepaprastai geras. Jis apėmė daugelį svarbių aspektų, iš kurių ne mažiausiai svarbūs yra galimybė moterims (ir vyrams!) suderinti darbą su šeiminiu gyvenimu ir didelių vaiko priežiūros pašalpų skyrimas.

Aš būčiau susitaikęs su trupučiu tuščių kalbų ir pasikartojimų. Tačiau man nerimą kelia pranešimo 4 dalis, kuria siekiama sukurti aiškų teisinį Europos Sąjungos lygmeniu egzistuojantį kovos „su visų rūšių prievarta prieš moteris“ pagrindą. Šis siekis nėra blogas ir, jei jis apimtų kovą su tarpvalstybine prekyba žmonėmis, nekiltų jokių problemų. Tačiau dabar tikslas yra politikos srities, kuri pirmiausia yra nacionalinio lygmens reikalas, priskyrimas „išimtinai Bendrijos kompetencijai“. Tai kelia nerimą.

Tačiau priežastis, dėl kurios susilaikiau, yra antrasis 6 dalies sakinys, kuriuo raginama pasinaudoti kvotomis. Aš tokio proceso nenorėčiau matyti nacionaliniu lygmeniu ir nenorėčiau, kad jis būtų įvestas kaip Briuselio diktatas.

 
  
  

- Pranešimas: Eva-Britt Svensson (A6-0199/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Richard James Ashworth (PPE-DE), raštu. − Aš ir mano kolegos britų konservatoriai visiškai palaikome vyrų ir moterų lygių galimybių principą. Mes pritariame pranešimo 1 dalyje išdėstytam pagrindiniam principui: „moterims ir vyrams nepaisant lyties svarbu suteikti tas pačias galimybes tobulinti save kaip asmenybę“.

Tačiau manome, kad šio pranešimo požiūris ir išvados yra pernelyg įsakmaus ir griežto tono. Mes nemanome, kad šioje srityje ES reikėtų suteikti didesnius įgaliojimus. Tokius reikalus valstybės narės turi spręsti pačios.

Nesutinkame su I konstatuojamojoje dalyje išdėstytu požiūriu, kurioje teigiama: „kadangi lyčių stereotipai reklamoje atkartoja nevienodą lyčių įtakos pasiskirstymą“. Tokie pareiškimai neskatina naudingų diskusijų apie lygybę. Panašiai negalime paremti nuomonės dėl, inter alia, F ir G konstatuojamųjų dalių. Pranešimo teiginiai apie „visišką netoleranciją“ yra pernelyg migloti, o juos įgyvendinus gali būti priimti prasti teisės aktai.

Dėl šių priežasčių nusprendėme balsuoti prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu (PT) Balsavau už E. Britt Svensson pranešimą dėl rinkodaros ir reklamos įtakos moterų ir vyrų lygybei, nes pritariu teiginiui, kad visose valstybės narėse taikomas elgesio kodeksas, kuris užtikrina pagarbą vyrų ir moterų lygybės principui ir kovoja su lyčių stereotipų naudojimu reklamoje, yra reikalingas.

Manau, kad rinkodaros ir reklamos skelbiama informacija pavojingai perteikia lyčių stereotipus ir riboja tiek vyrų, tiek moterų laisves įvairiais jų gyvenimų aspektais, taip neigiamai paveikdama vyrų ir moterų vaidmenis visuomenėje.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šis Europos Parlamento narės iš Švedijos, mūsų Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žalių kairiųjų narės E. B. Svensson pranešimas suteikė mums galimybę užimti neabejotinai teigiamą poziciją dėl rinkodaros ir reklamos įtakos moterų ir vyrų lygybei.

Kaip mini pranešėja, esminis reklamos tikslas yra paveikti visus ir kiekvieną – tiek vyrus, tiek moteris. Iš tikro, nuolatinį mūsų apsisprendimą rinktis viena ar kita, veikia daugybė įvairių veiksnių, įskaitant socialinę klasę, kuriai priklausome, lytį, lyčių ir lyčių vaidmenų vaizdinius ir sampratas, kurie pasiekia mus švietimą, žiniasklaidą ir reklamą.

Todėl, nepaisant įvairių lyčių lygybę skatinančių Bendrijos programų, yra be galo svarbu tęsti kovą su mūsų visuomenėje įsigalėjusiais lyčių stereotipais.

Kaip buvo minėta pranešime, švietimo sistema turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį siekiant ugdyti vaikų gebėjimą kritiškai vertinti vaizdinius ir visą žiniasklaidą apskritai. Taip užkirsime kelią pražūtingiems rinkodaros ir reklamos srityse pasikartojančių lyčių stereotipų padariniams.

Vis dar reikia imtis tikslių veiksmų, kurių pavyzdžiai yra pasiūlyti dabar patvirtintoje Europos Parlamento rezoliucijoje, kad reklamos srityje paskatintume dalijimąsi gerąja patirtimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Filip (PPE-DE), raštu. − (RO) Aš nusprendžiau, kad susilaikyti yra tinkamiausia pozicija, geriausiai išreiškianti nevienalytį šio pranešimo turinį. Tiksliau sakant, mes svarstome tikrą problemą, kuriai sprendimų ieškome, mano manymu, neadekvačiais terminais. Neužtenka pareikšti, kad „lyčių stereotipai turi būti pašalinti“.

Nemanau, kad turėtume „skirti apdovanojimus žiniasklaidos ir reklamos ekspertams už tai, kad jų darbai atitinka lyčių lygybės principus“, kaip patariama tam tikruose pranešimo straipsniuose (9, 27 straipsniuose). Kaip tik reikėtų parengti tikslų Bendrijos reglamentą ir programas, kurios tokius apdovanojimus padarytų nenaudingus. Kadangi įvairios kiekvieną mūsų gyvenimo dieną lydinčios reklamos formos tapo ilgalaikį ir tiesioginį socialinį kultūrinį poveikį turinčia realybe, šiai veiklai reikia vieningos ir nuoseklios įstatyminės struktūros.

Todėl aprašomajam rekomendacijų rinkiniui dėl tokio svarbaus klausimo (kaip E. B. Svensson pranešimas) nepavyko surinkti pakankamai įtikinamų argumentų, kad būtų galima atiduoti balsą. Be to, jis nieko aiškaus ir įgyvendinamo nepasakė apie galimus svarstomų problemų sprendimo būdus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ona Juknevičienė (ALDE), raštu. − Manau, kad reklama yra galinga tapatumo, vertybių, įsitikinimų ir nuostatų formavimo priemonė, turinti nenuginčijamą poveikį visuomenės elgsenai. Kita vertus, nekontroliuojama reklama gali turėti neigiamą poveikį moterų, – seksualinių paslaugų reklamavimo laikraščiuose atvejais, – ir ypač paauglių bei asmenų, linkusių į valgymo sutrikimus, savigarbai.

Turime užtikrinti savo vaikų apsaugą nuo tokio kenksmingo poveikio, o šiuo atveju mokyklų ir kitų lavinimo įstaigų vaidmuo neturi būti nuvertinamas. Aš taip pat palankiai vertinu pasiūlymą Komisijai ir valstybėms narėms parengti elgesio kodeksą, pagal kurį reklama būtų pagrįsta moterų ir vyrų lygybės principu.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. (FI) Remdamasi mūsų frakcijos nuomone balsavau prieš E. B. Svenson pranešimą.

Taip padariau todėl, kad, nepaisant to, jog pranešime dėl rinkodaros ir reklamos įtakos moterų ir vyrų lygybei išreikšta daugybė puikių idėjų, kurias aš visiškai palaikau, pvz., vaikų gebėjimo kritiškai vertinti žiniasklaidos informaciją ugdymas ar žmonių mokymas priešintis lyčių stereotipams, vis dėlto manau, jog šis pranešimas apskritai nuėjo per toli. Pasiūlymas ES lygmeniu parengti elgesio kodeksą ir įsteigti priežiūros institucijas, kurioms žmonės galėtų teikti skundus apie lyčių stereotipus rinkodaroje ir reklamoje, atspindi tik tam tikrą globėjiškos politikos rūšį, sukeliančią priešiškumą Europos Sąjungai.

Rinkodara ir reklama yra svarbi informacijos perdavimo dalis. Jei gamintojų produktai nori konkuruoti rinkoje, reklama turi naudoti priemones, kurios patraukia žmonių dėmesį. Manau, kad rinkodaros ir reklamos normas reikia nustatyti nacionaliniu lygmeniu, tačiau žiniasklaidos kritika ir sveikas lyčių stereotipų kvestionavimas prasideda nuo švietimo ir auklėjimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Roselyne Lefrançois (PSE), raštu. – (FR) Labai džiaugiuosi, kad buvo priimtas šis pranešimas, kuriame pabrėžiamas rinkodaros ir reklamos vaidinamas vaidmuo lyčių stereotipų atsiradimo ir vystymosi procese ir kuriame siūloma keletas būdų, kaip su jais kovoti.

Sąmoningo elgesio ugdymas man atrodo veiksminga priemonė, ypač kai tai liečia vaikus, kurie yra lengvai pažeidžiama grupė. Mažamečių neapsaugojimas nuo žiniasklaidoje pasirodančių lyčių stereotipų daug kuo prisideda prie visą gyvenimą trunkančios vyrų ir moterų nelygybės įsitvirtinimo, todėl yra be galo svarbu ugdyti vaikų gebėjimą kritiškai vertinti žiniasklaidoje pasirodančius vaizdinius.

Taip pat sutinku su nuomone, kad rinkodara ir reklama turėjo didžiausią įtaka tam, kad padidėjo žmonių, kenčiančių nuo valgymo sutrikimų, skaičius. Todėl šių sričių atstovai turi būti atsargesni rinkdamiesi moteriškos lyties modelius.

Tačiau apgailestauju, kad pasiūlymas, kuriuo buvo siekta aiškiai sujungti kovos su lyčių stereotipais būdus į esamus ar būsimus praktikos kodeksus, įsigaliosiančius sektoriuose, susijusiuose su atsakomybės už tai, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, prisiėmimu, nebuvo daugumos palaikytas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Balsuoju už E. B. Svensson pranešimą dėl reklamos, kuri ir toliau lieka diskriminuojanti.

Nepaisant priemonių, kurių buvo imtasi kovoje su lyčių stereotipais, jie ir toliau lieka vienu svarbiausių ginčytinų visuomenės klausimų. Skelbimuose, visų pirma reklaminiuose, ir toliau naudojami seni banalūs vyrų ir moterų stereotipų vaizdiniai. Itin daug vaikų ir paauglių susitapatina su reklamos personažais ir perima jiems pateikiamas klišes. Reikia užkirsti tam kelią, kad jaunoji karta galėtų praktiškiau pažvelgti į lyčių lygybės klausimą. Mano manymu, specifinės lyčių lygybės mokymų programos būtų puiki to pradžia. Tačiau pirmiausia reikia kažko imtis dėl vadovėliuose nuolat pasitaikančių stereotipų.

Apibendrindamas galiu pasakyti, kad kasdieniame gyvenime visi piliečiai susiduria su reklama, todėl ji turėtų rodyti sektinus pavyzdžius. Pranešimu buvo paruošta dirva toliau siekti užsibrėžtų tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Parlamente yra įsigalėjęs blogas įprotis skelbti savo paties iniciatyva parengtus pranešimus dėl nereikšmingų dalykų, kurie iš tikro turėtų būti sprendžiami laikantis subsidiarumo principo. Kitais žodžiais tariant, ES turėtų vengti kištis į reikalus, kurie priklauso valstybių narių suvereniteto kompetencijai ir kuriuos geriau spręsti nacionaliniu lygmeniu.

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto balsų dauguma buvo nuspręsta, kad pranešimas yra nepriimtinas.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mums, be abejo, rūpi kai kuriose reklamose perteikiami lyčių stereotipai.

Mes, žinoma, esame prieš seksualinių paslaugų reklamavimą, kuris moterų, kaip objektų, stereotipą tik sustiprina.

Mes, žinoma, norime apsaugoti vaikus nuo skelbimų, kurie, be kita ko, kursto smurtą ir lytinę diskriminaciją.

Mes, žinoma, suvokiame etikos ir elgesio kodeksų svarbą, tačiau Komisija neturėtų jų primesti valstybėms narėms.

Reklama turi gerbti mums visiems svarbias vertybes, tačiau jai taip pat turi būti suteiktos sąlygos egzistuoti ir vaidinti savo vaidmenį rinkos ekonomikoje be kaltinimų visu įmanomu blogiu, kurie išsakomi šiame pranešime.

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Pasiūlymas dėl rezoliucijos apima daugybę įvairių sumanymų ir pageidavimų. Tačiau norėtume pabrėžti, jog nei Europos Parlamentas gali išspręsti kokias nors šios srities problemas, nei teisės aktų kūrimas ES lygmeniu yra teisingas kelias šiam klausimui spręsti.

Galiausiai mes manome, kad formuojant nuomonę ir valstybėse narėse organizuojant diskusijas gali pavykti išnaikinti seksualinių paslaugų reklamavimą dienraščiuose. Vartotojų boikotų grėsmė gali daryti įtaką laikraščių leidėjų sprendimams atsisakyti tokių skelbimų, o viešbučius – pornografijos. Tačiau tokiu atveju būtina, kad šitoks nusistatymas kiltų iš pačių reklamos kūrėjų pusės, o ne dėl ES lygmeniu nustatytų priemonių.

Po ilgų apmąstymų mes balsavome už visą pranešimą. Tačiau norėtume pabrėžti, kad taip pasielgėme todėl, kad manome, jog daugelis vertybių ir reikalavimų, išdėstytų šiame pranešime, yra esminiai. Dėl būdų, kaip juos pasiekti, mūsų nuomonės išsiskiria.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Palankiai vertinu Evos-Britt Svensson pranešimą dėl rinkodaros ir reklamos įtakos moterų ir vyrų lygybei. Visuotinis modernios reklamos pobūdis reikalauja suderintų Europos pastangų padrąsinti reklamos kūrėjus atsiriboti nuo lyčių stereotipų. Savireguliacijos praktika Jungtinėje Karalystėje jau yra pakankamai griežta, o aš norėčiau tikėtis, kad ir kitos valstybės narės atvirai sutiks panašias priemones. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (PSE), raštu. − (RO) Balsavau už šį pranešimą, kadangi jis suteikia puikią progą įsikišti, kai kalbama apie neigiamo rinkodaros ir reklamos poveikio moterų ir vyrų lygybei, o būtent pirmiesiems vaiko socializacijos metams, mažinimą.

Stereotipų ir išankstinių nusistatymų susiformavimas ankstyvajame amžiuje prisideda prie lytinės diskriminacijos ir sukelia tiesioginius moterų ir vyrų nelygybės pabrėžimo padarinius visą likusį asmenų gyvenimą.

Vargu, ar užkirsime kelią informacijos proveržiui tarp vaikų. Šių metų pradžioje Rumunijoje atliktas tyrimas parodė, jog didžiausi reklamos „vartotojai“ yra 6 metų amžiaus vaikai.

Aš pritariu minčiai valstybių narių nacionalinėse žiniasklaidos priežiūros institucijose įkurti departamentą, kuris spręstų su lyčių lygybe susijusius klausimus, tačiau būtina, kad tie departamentai vaidintų dvigubą vaidmenį: pirma, nuolat ir sistemingai tikrintų žiniasklaidoje pasirodančių lyčių vaizdinius, ir antra – priverstinai tikrintų visuomenės informavimo priemones. Be priverstinio tikrinimo mūsų iniciatyva nebus naudinga.

 
  
MPphoto
 
 

  Teresa Riera Madurell (PSE), raštu. (ES) Balsavau už gerą pranešimą dėl esminės problemos: dėl rinkodaros ir reklamos, kurios yra galingos ir darančios lemiamą įtaką moterų diskriminavimo stereotipams jėgos.

Visos Europos institucijos turi nustatyti mechanizmus ir užtikrinti, jog jie bus teisingai panaudojami siekiant skatinti vienodą vyrų ir moterų vertinimą ir tikrovę atitinkantį moterų vaizdinių naudojimą.

Verta atskirai paminėti visų valstybės institucijų prisiimtus įsipareigojimus panaikinti smurtą prieš moteris ir vaidmenį, kurį šiame procese turėtų vaidinti rinkodara ir reklama.

Turime pripažinti, kad daug ekspertų dirba šia kryptimi, tačiau pranešimas pabrėžia faktą, kad dar daug ką reikia nuveikti; todėl būtina nustatyti priemones, kurios užtikrintų, kad šių sąlygų laikomasi ir kad yra pakankamai prieinamų išteklių veiksmingam atsakui į nusiskundimus suteikti.

Naujasis Europos lyčių lygybės institutas turėtų turėti pakankamai išteklių atidžiai sekti vaizdus ir kalbą ir pašalinti smurto ir tokius vaizdus, kurie subtiliai užsimena apie moterį kaip apie objektą, kurį galima kontroliuoti ir valdyti ir kurį dėl to lengva užsipulti.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. (SV) E. B. Svensson pranešimas prieš balsavimą buvo tikras galvos skausmas. Originalus jo formatas buvo pilnas plačių apibendrinimų ir, mano manymu, gana išpūstas. Jo temos šokinėjo tarp žiniasklaidos ir reklamos, tarp elgesio kodeksų ir pasiūlytų teisės aktų, tarp savireguliacijos ir naujų agentūrų.

Tačiau pranešimas, kuris liko po visų balsavimų, yra visiškai kitoks. Dingo visi perdėti teiginiai, liko tik protingai išdėstyta problema, kad reklama kartais (tačiau ne visada) vaizduoja karikatūras ir lyčių stereotipus. Nemanau, kad pranešime išreikštas susirūpinimas dėl vaikams ir jaunoms mergaitėms daromo įspūdžio, ypač dėl itin lieknų moterų vaizdų, yra nevertas dėmesio. Pranešime buvo keletas aliuzijų į socialistų ideologiją, tačiau svarstoma problema yra reali, o ne ideologinė. Todėl galiausiai balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Ulmer (PPE-DE), raštu. − (DE) Balsavau prieš šį savo iniciatyva paskelbtą pranešimą, kadangi jis per daug trukdo nuomonės laisvei ir kvepia valdinga cenzūra. Visi reklamos teisėtumo ir etikos klausimai jau yra reguliuojami nacionaliniu lygmeniu. Europos Sąjungai nėra reikalo bandyti kontroliuoti nuomonės laisvės įvairovę ir reklamos laisvę. Laimei, tai tebuvo savo iniciatyva parengtas pranešimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE-DE), raštu. − (SK) Aš balsavau už šios rezoliucijos priėmimą.

Jis yra Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto narių bendradarbiavimo ir kompromisų paremti šį pranešimą rezultatas. Pranešimo tikslas yra pasinaudojus įstatymu, net turinčiu tam tikrų centralizuotų ypatybių, daryti įtaką visiems gyvenimo aspektams. Kita vertus, esu įsitikinusi, jog jei Europos Parlamento nariai sugebės įsikišti ir paskatinti bei paremti bendrąją gerovę, tuomet turėsime moralinę pareigą šitaip elgtis. Esame įsipareigoję reikalauti uždrausti moteris diskriminuojančius ir jų orumą žeminančius vaizdinius. Prašyti jaunimo leisti jiems patarti ir parodyti kelią žiniasklaidos labirintuose taip pat yra šios strategijos dalis.

Pranešime taip pat kalbama apie vaikų, kuriems reklamos su smurto ir seksualinėmis potekstėmis daro rimtą poveikį ir sukuria tikrovės neatitinkančias iliuzijas, apsaugą. Visais tokiais atvejais turime būti budrūs. Jokia Europos direktyva negali pakeisti vyro ar moters prigimties. Prieš reikalaudami pašalinti lyčių stereotipus, pasikvieskime sociologus ir psichologus, kad šie imtųsi atlikti nuodugnią analizę, kaip tokie procesai paveiks mūsų ateities kartas.

Nepriklausomų ekspertų analizės dažnai lieka nepaskelbtos, kadangi jos prieštarauja politinėms pažiūroms. Jokia parlamentinė rezoliucija nepakeis prigimties dėsnių. Priešingai, jei Parlamentas nori būti gerbiamas, į prigimties dėsnius turėtų labiau atsižvelgti.

Pranešimas dėl rinkodaros ir reklamos įtakos moterų ir vyrų lygybei yra visai neblogas, tačiau jis kelia keletą problemų, kurių Parlamente norėtųsi išvengti.

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimír Železný (IND/DEM), raštu. − (CS) Balsavau prieš šį pranešimą ir prieš daugelį jame siūlytų pakeitimų, kuriais ketinama vieningai, nustačius šešias plačias prioritetines sritis reklamoje pasiekti moterų ir vyrų lygybę ir užkirsti kelią reklamai palaikyti ir stiprinti tam tikrus diskriminuojamo pobūdžio stereotipų tipus, darančius neigiamą poveikį moterų ir vyrų lygybei.

Balsavau prieš šį pranešimą, nes jis yra rimta grėsmė ir – o tai yra dar svarbiau – yra pavojingas kišimasis į sritį, kurioje skirtingose valstybėse narėse aiškiai egzistuoja skirtingos kultūros. Tai, kas vienoje šalyje yra nepriimtina, kitoje gali būti laikoma juokingu ar įdomiu dalyku. Iš tikrųjų pastangos visos Europos mastu įvesti reglamentą, apibrėžiantį dviejų lyčių pateikimą reklamos srityje, sukurtų tam tikrą sterilų suvienodintą stereotipą. Šiame pranešime pateikiami išsamūs pasiūlymai imtis veiksmų, siekiančių kur kas toliau, nei siekia ES kompetencija. Valstybės narės turi savo reguliavimo institucijas, − reklamos tarybas, − kurios užsiima tuo, kad tų šalių nacionalinė reklamos pramonė palaipsniui kurtų ir pritaikytų priimtinus reklamos priemonių pavyzdžius.

Reklama, atsižvelgdama į specifines nacionalines savo šalies ypatybes, gali pati save reguliuoti, nes ji tiksliau atspindi nacionalines kultūros tradicijas, papročius ir sektinus pavyzdžius. Jų niekuomet nepakeis joks bendras ir suvienodintas išorės reglamentas, galintis iš esmės pakenkti reklamai kaip įstatymais pagrįstam esminiam nacionalinės šalių ekonomikos sektoriui.

 
  
  

-Gyvūnų klonavimas maistui (B6-0373/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Ši rezoliucija pasirodė po svarbių diskusijų dėl gyvulių klonavimo maistui ir galimo jo poveikio galvijų populiacijos genetinei įvairovei, maisto saugumui, gyvūnų sveikatai, gerovei ir aplinkai. Aišku, šiuo metu kyla daugybė abejonių ir trūksta mokslinių tyrimų, pateikiančių aiškias ir tikslias išvadas, todėl žemės ūkio produkcijos Europos Sąjungos šalyse reputacijai kyla rimta grėsmė.

Todėl Europos Parlamentas, vadovaudamasis Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pasiūlymu, nusprendė paraginti Europos Komisiją teikti pasiūlymus, draudžiančius klonuoti gyvūnus maistui, auginti klonuotus gyvūnus ar jų jauniklius, pateikti į rinką klonuotų gyvūnų ar jų jauniklių mėsos ar pieno produktų ir importuoti klonuotus gyvūnus, jų jauniklius ir klonuotų gyvūnų ar jų jauniklių mėsos ar pieno produktus.

Šiuo metu pasiūlymas mums atrodo teisingas. Be to, jame atsižvelgiama į atsargumo principą, todėl mes balsavome už.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Filip (PPE-DE), raštu. − (RO) Mano balsas „už“ paremtas doktrinišku ir praktišku pagrindu. Visų pirma bet koks klonavimas – tiek žmonių, tiek gyvūnų – pažeidžia krikščioniškąjį principą ir doktriną, kuria pagrįsta visa Europos liaudies partijos doktrina.

Žvelgiant iš etikos srities pozicijų, vis dar yra prieštaringų klausimų, kuriuos reikia aptarti ir visiškai išaiškinti. O dėl praktinių aspektų mes vis dar negalime nustatyti tikslių klonavimo padarinių.

Be to, yra dar viena problema: šiems gyvulinės kilmės produktams patekus į prekybos sistemą nesugebame kontroliuoti jų vartojimo galimybių ir vykdyti tolesnių jų tyrinėjimų. Todėl aš manau, kad šiuo metu geriausias sprendimas yra uždrausti gyvūnų klonavimą maistui.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Atsižvelgdamas į mokslininkų abejones ir su šiuo klausimu susijusias etines problemas, aš visiškai pritariu raginimams Komisijai teikti pasiūlymus, siekiančius uždrausti gyvūnų klonavimą maistui.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Mano manymu, gyvūnų klonavimas maistui yra susijęs su įvairiais žmogaus sveikatai ir gyvūnų gerovei kylančiais pavojais. Nesu įsitikinęs, kad tokios technologijos rūšies naudojimas vartojimo tikslais yra naudingas Europos gyventojams. Todėl balsavau už reikalavimą uždrausti gyvūnų klonavimą maistui.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. − Pritariu diskusijoms dėl gyvūnų klonavimo. Per galutinį balsavimą dėl gyvūnų klonavimo maistui aš susilaikiau, nes man nerimą kelia keletas šioje rezoliucijoje pasiūlytų visiško uždraudimo aspektų.

Iki šiol nerimą kėlė gyvūnų gerovės klausimas. Į šiuos nuogąstavimus reikia atkreipti dėmesį. Atrodo, kad maisto saugumo klausimas neiškilo.

Tačiau prieš priimant sprendimą uždrausti gyvūnų klonavimą maistui reikalinga tikslesnė ir mokslinė informacija ir konsultacijos. Štai kodėl aš susidomėjusi laukiu teikiamų Komisijos pasiūlymų šioje srityje atsižvelgiant į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir Europos mokslų etikos ir naujų technologijų grupės (EGE) rekomendacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Vos prieš 12 metų naujosios technologijos, dabar akivaizdžiai siejamos su aukštu mirtingumu ir didžiulėmis kančiomis, pribloškė pasaulį klonavusios avytę Dolly. Prekybos sektorius jau trina rankas svajodamas apie „sveikai“ klonuotą kiaulieną, papildytą riebiosiomis rūgštimis omega 3. Jų atstovai tvirtina, kad šis žiaurus elgesys su gyvuliais yra naudingas ir kiaulėms, kurios, kaip spėjama, dėl klonavimo tapo sveikesnės. Gyvulių augintojai, žinoma, taip pat gaus iš to naudos, kadangi sumažės jų finansiniai nuostoliai.

Visas šis reikalas su nerimu ima panašėti į daugelį įvairių genetinių technologijų pagundų, dėl kurių daugybė ūkininkų buvo sužlugdyti, nes sėkla tapo netinkama dar kartą naudoti, o jie negalėjo sau to leisti. Padėtis taip pat primena staigų nenatūralų ištisų bandų kritimą po to, kai gyvuliai buvo pašerti genetiškai modifikuotais pašarais.

Ilgalaikės radioaktyvios radiacijos ir genetinių technologijų pasekmės dar nėra pakankamai detaliai nustatytos, neįmanoma įvertinti ir klonavimo padarinių, jau nekalbant apie mišrūnus. Kas nutiktų, jei klonuotus gyvūnus šertume genetiškai modifikuotais pašarais? Kokį poveikį tai turėtų žmonėms? Prie durų jau tyko Frankenšteinas! Štai kodėl šį kartą aš balsuoju sakydamas „ne“.

 
  
MPphoto
 
 

  James Nicholson (PPE-DE), raštu. − Gyvūnų klonavimas maistui yra aktuali šiuo metu svarstoma problema. Apskritai, nesu prieš klonavimą mokslinių tyrinėjimų ar gyvūnų auginimo sektoriaus vystymo srityse. Tačiau kalbant apie gyvūnų gerovę ir maisto saugumą, pasisakau prieš į maisto grandinę patenkančius klonuotus gyvūnus.

Moksliniai tyrinėjimai ir praeities patirtis įrodė, kad klonuoti gyvūnai yra labiau linkę sirgti įvairiomis ligomis ir gyvena trumpiau, nei tradiciškai veisiami gyvūnai. Nors nenoriu stoti skersai kelio mokslui, aišku, jog dar nežinome visų klonavimo pasekmių ir jo reikšmės tiek gyvūnų gerovei, tiek jų produktus vartojantiems žmonėms.

Todėl reikia priimti aiškius kriterijus ir kontrolės priemones bei užtikrinti, kad klonuoti gyvūnai nepatektų į maisto grandinę. Suprantu, kad ši tema yra opi, tačiau manau, kad neturėtume bijoti būti pernelyg atsargūs. Rūpinimasis dėl produkto kokybės, gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos maisto gamybos srityje turėtų išlikti mūsų prioritetu.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI) , raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsuoju už N. Perisho pateiktą rezoliuciją dėl gyvūnų klonavimo maistui. Sutinku su priežastimis, dėl kurių buvo pasiūlytas pranešimas, ir pritariu nuogąstavimams, kurie jame keliami.

Tikra tiesa, kad praeityje buvusios „revoliucingos“ naujovės buvo įtariai vertinamos ir davė naudos tik vidutinės ir ilgos trukmės laikotarpiais; taip pat tiesa yra tai, kad šios rezoliucijos tikslas irgi gali patekti į tą kategoriją. Vis dėlto turime rimtai apsvarstyti iš gyvūnų klonavimo maistui kylančius pavojus: maisto saugumą, klonuotų gyvūnų gerovę, genetinę ir zootechninę tokių gyvūnų įvairovę. Šie aspektai aiškiai tarpusavyje susiję. Todėl aš pritariu šiai iniciatyvai ir esu tvirtai įsitikinęs, kad bus priimtos priemonės, apsaugosiančios tiek žmogaus sveikatą (palaikydamos aukštą maisto, kurį mes valgome kokybę), tiek ir gyvūnų gerovę.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE-DE), raštu. − (SK) Balsavau už šią rezoliuciją. ES valstybių narių vartotojai turi būti apsaugoti nuo neigiamų jų sveikatai gresiančių padarinių, kuriuos gali sukelti maisto tikslais klonuoti produktai. Tai yra įžvalgos principas, kurio turi būti tinkamai laikomasi. Parlamentas pabrėžia tiek daug aukštos žemės ūkio kokybės, kuriai aš pritariu, pranašumų.

Nepaisant to, mane nustebino liūdnas faktas: Parlamentas balsavo prieš gyvūnų klonavimą, tačiau pasisakė už žmogaus klonavimą mokslinių tyrinėjimų tikslais, įskaitant ir bandymus su žmogaus embriono kamieninėmis ląstelėmis. Septintoji bendroji mokslinių tyrimų programa jau teikia finansavimą tokiems žmones klonuosiantiems projektams. Vardan mokslinių tyrinėjimų tikslų mes naikiname žmogaus gyvybę.

Šie bandymai yra finansuojami iš mokesčių mokėtojų pinigų netgi tose valstybėse, kurių įstatymai klonavimą laiko nusikaltimu. Atrodo, kad Europos įstatymų leidėjai yra labiau susirūpinę gyvūnų klonavimo maistui klausimais, nei siekia apsaugoti žmogų nuo mokslinių tyrinėjimų.

 
  
  

(Posėdis sustabdytas 13. 10 val. ir atnaujintas 15. 00 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: A. VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas

 
Teisinė informacija - Privatumo politika