Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2621(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B6-0377/2008

Debatai :

PV 03/09/2008 - 15
CRE 03/09/2008 - 15

Balsavimas :

PV 04/09/2008 - 7.5
CRE 04/09/2008 - 7.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0406

Diskusijos
Trečiadienis, 2008 m. rugsėjo 3 d. - Briuselis Tekstas OL

15. Klausimų valanda (klausimai Komisijai)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra Klausimų valanda (B6-0457/2008).

Komisijai buvo pateikti šie klausimai.

 
  
  

Pirma dalis

 
  
  

Klausimas Nr. 35, kurį pateikė Stavros Arnaoutakis (H-0546/08).

Tema: Maisto produktų krizės Europos Sąjungoje ir Europos vartotojų apsauga

Ar po pakartotinių maisto krizių Europoje Komisija apsisprendė dėl konkrečių priemonių, kurios suteiktų veiksmingą Europos vartotojų apsaugą?

 
  
MPphoto
 

  Androula Vasiliou, Komisijos narė. (EL) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti S. Arnaoutakiui už jo klausimą, užduotą visada aktualios maisto saugos tema.

Komisija turi daugybę būdų užtikrinti, kad vartotojai ir Europos piliečiai būtų apsaugoti nuo galimos maisto krizės. Pirma, Komisija garantuoja, kad per Skubaus įspėjimo apie maisto ir pašarų keliamą pavojų sistemą (angl. RASFF) visų 27 valstybių narių kompetentingos institucijos būtų greitai ir laiku perspėjamos.

Antra, Komisijos maisto ir veterinarijos tarnyba (angl. FVO) nuolat ir sistemingai valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse atlieka patikrinimus.

Trečia, Komisija atidžiai tikrina visą iš Europos maisto saugos tarnybos (angl. EFSA), tarptautinės žiniasklaidos ir kitų šaltinių gaunamą informaciją.

Kai mano, kad būtina, ir ypač kai maistas ar pašaras gali kelti rimtą grėsmę visuomenės sveikatai ir kai su šia grėsme negalima veiksmingai susidoroti valstybės narės lygmeniu, Komisija imasi būtinų priemonių ES lygmeniu.

Pavyzdžiui, kai Ukrainos saulėgrąžų aliejus buvo užterštas mineraliniu aliejumi, Skubaus įspėjimo apie maisto ir pašarų keliamą pavojų sistema 2008 m. balandžio 25 d. gavo perspėjimą iš kompetentingos Prancūzijos institucijos. Tokį pat perspėjimą gavo visos valstybės narės. Savo ruožtu Komisija per Skubaus įspėjimo apie maisto ir pašarų keliamą pavojų sistemą apie šį įvykį iš karto pranešė kitoms valstybėms narėms ir 2008 m. birželio 10 d. priėmė Komisijos sprendimą 2008/433/EB, kuriuo nustatė specialias sąlygas, kuriomis vadovaujantis buvo reguliuojamas iš Ukrainos spaudžiamo ar iš ten vežamo saulėgrąžų aliejaus importas dėl užteršimo mineraliniu aliejumi pavojaus. Taip pat buvo pradėti tyrimai taršos šaltinio vietai nustatyti.

Be to, Komisijos reglamente (EB) Nr. 178/2002, kuris geriau žinomas Maistui skirtų bendrųjų teisės aktų pavadinimu, numatyta atsekamumo sistema leidžia tikslingai ir tiksliai išimti ar atšaukti iš vartojimo rinkos produktus, pateikti vartotojams ir maisto verslo subjektams atitinkamą informaciją, įvertinti rizikos laipsnį ir išvengti nereikalingo prekybos žlugdymo.

Komisija taip pat sistemingai tikrina valstybių narių kompetentingų tikrinimo institucijų veiklos ir maisto sritį reglamentuojančių teisės aktų nuostatų tiek ES viduje, tiek už jos ribų atitikimą.

Pavyzdžiui, Malaizijoje Komisijos maisto ir veterinarijos tarnyba užfiksavo reikšmingas problemas, susijusias su žuvų produktų eksportui keliamų reikalavimų neatitikimu. Europos Sąjungoje Komisija reagavo nedelsdama – ji uždraudė žuvų iš Malaizijos importą. Tai yra tik vienas iš daugybės pavyzdžių, įrodančių, kaip veiksmingai Komisijai pavyksta apsaugoti vartotojus ir užkirsti kelią maisto krizei.

Todėl Komisija mano, kad jos išleisti galiojantys teisės aktai nustato būtinus veiksmingo maisto krizės valdymo ir efektyvios vartotojų apsaugos mechanizmus.

Tačiau taip pat siekiame užtikrinti nuolatinį susisiekimo tarp valstybių narių ir jų bendradarbiavimo kanalų tobulinimą. Pavyzdžiui, rengiame naujas rekomendacijas, kaip naudotis Skubaus įspėjimo apie maisto ir pašarų keliamą pavojų sistema. Jas Komisija netrukus priims.

 
  
MPphoto
 

  Stavros Arnaoutakis, autorius. (EL) Dėkoju, gerb. Komisijos nare, už jūsų pranešimą. Leiskite pasakyti, kad Europos vartotojai dabar praranda pasitikėjimą. Jų pasitikėjimui buvo suduotas smūgis.

Todėl mes norime matyti, kad Komisija imasi veiksmų informuoti vartotojus. Iš tikrųjų, jūs esate teisūs imdamiesi veiksmų, apie kuriuos mums pasakojote, ir už tai jus reikia pasveikinti. Tačiau, pavyzdžiui, į Graikiją buvo atvežta Ukrainoje spausto saulėgrąžų aliejaus, ir jį vartojo pusė šios šalies gyventojų. Kaip vartotojas gali būti apsaugotas ir kokių veiksmų ketinate imtis?

 
  
MPphoto
 

  Androula Vasiliou, Komisijos narė. (EL) Leiskite atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad didėjantis sąmyšis dėl šio svarstomo klausimo ir per Skubaus įspėjimo apie maisto ir pašarų keliamą pavojų sistemą gaunami perspėjimai įrodo, kad ši sistema iš tikrųjų veikia.

Dėl Graikijos ir Ukrainos saulėgrąžų aliejaus atvejo, tai bendrasis perspėjimas, kad šis užterštas aliejus pateko į ES rinką, buvo pasirodė 2008 m. balandžio 23 d. 2008 m. gegužės 5 d., kai Šveicarijos institucijos pasiuntė į mūsų centrą specialų pranešimą apie tai, kad šis saulėgrąžų aliejus, be kitų šalių, yra pakeliui į Graikiją, Italiją ir Turkiją, atsakingosios Graikijos institucijos ėmėsi būtinų tyrimų ir pradėjo siųsti mums informaciją bei šalinti iš rinkos produktus.

Tačiau norėčiau pabrėžti, kad neturėtume painioti Europos Komisijos kompetencijai priklausančių ir Komisijos taikomų priemonių su valstybių narių prisiimtais įsipareigojimais, kurie yra jų vidaus reikalas.

Jūs, žinoma, paklausite, ar yra atlikta kokių nors patikrinimų. Be abejonės, yra. Maisto ir veterinarijos tarnyba, kurios atstovai nuolat vyksta į įvairias valstybes nares, tikrina, ar įvairūs departamentai veikia, nustato, ar yra kokių nors trūkumų, ir praneša apie juos valstybėms narėms. Savaime suprantama, tai vyksta tiek Graikijoje, tiek kitose šalyse.

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. Komisijos nare, Komisija nuveikė didžiulį darbą plėtodama sistemą „Nuo ūkio iki stalo“ (angl. Farm – to –fork), o vartotojai turėtų ja pasitikėti. Tačiau yra vienas papildomas klausimas: o kaip bus su ES gamintojų apsauga? Nemanau, kad importuotiems maisto produktams taikome tokias pat griežtas taisykles, kaip ir pagamintiems ES. Pavyzdžiui, už Europos Sąjungos ribų leidžiame naudoti tas medžiagas, kurios Sąjungos viduje yra draudžiamos, o priėmus naujus augalų apsaugos produktų vartojimą reglamentuojančius teisės aktus tai bus taikytina ir javų auginimui. Ar galėčiau paprašyti jūsų, gerb. Komisijos nare, atkeipti į tai ypatingą dėmesį, nes gali būti, kad Europoje vartosime maistą, kuris iš tikrųjų negali būti užaugintas ar pagamintas Europos Sąjungoje?

 
  
MPphoto
 

  Danutė Budreikaitė (ALDE).(LT) Norėjau pasiteirauti: kas yra maisto krizė? Ar vieno nesaugaus maisto produkto atsiradimas Europos Sąjungos rinkoje gali būti įvardytas kaip maisto krizė? Tada mes galėtume kalbėti apie žaislų krizę, nes žaislai, neatitinkantys mūsų saugumo reikalavimų, yra toliau pardavinėjami kaip ir visi kiti nesaugūs produktai. Kaip galėtume apibrėžti maisto krizę? Ar tai nėra beatodairiškas kainų kilimas, paveikiantis visus vartotojus?

 
  
MPphoto
 

  Androula Vassiliou, Komisijos narė. − Leiskite pradėti nuo antrojo klausimo. Pasakysiu, kad negalime atvejo pavadinti maisto krize, jei rinkoje randame produktą su trūkumais. Maisto krizė būtų tada, jei leistume šiam produktui laisvai cirkuliuoti Europos Sąjungos rinkoje. Tada būtų krizė, nes mūsų piliečių sveikatai iškiltų reali grėsmė.

Tačiau padedami galiojančios sistemos, kurią taikome labai atidžiai ir skrupulingai, stengiamės tokių krizių išvengti. Mums pavyko išvengti daugybės (taip pat ir nesenų) maisto krizės atvejų.

Dėl ne Europos Sąjungoje gaminamų maisto ir nemaisto produktų kontrolės, turiu pasakyti, kad iš savo prekybos partnerių reikalaujame kad jie taikytų lygiai tokias pat kontrolės sąlygas, kokias mes taikome jų šalyse pagaminamiems ar išauginamiems maisto produktams.

Todėl ir paminėjau Malaiziją, į kurią nusiuntėme Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovus, o jie užfiksavo, kad sistema veikia ne visiškai tinkamai, dėl tos priežasties mes uždraudėme žuvų importą iš Malaizijos. Taip pat buvo pasielgta su iš Brazilijos importuojama jautiena ir daugeliu kitų atvejų su iš Bangladešo importuojamais produktais.

Taigi, iš savo partnerių reikalaujame, kad jie, norėdami eksportuoti savo produktus į Europos Sąjungą, griežtai laikytųsi mūsų Europos Sąjungoje taikomų higienos normų.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − pateiktas Klausimas Nr. 36, kurį pateikė Bilyana Ilieva Raeva (H-0548/08).

Tema: Kelių saugumas

Kelių eismo įvykiuose sužeistų ir žuvusių žmonių skaičius yra didžiausia humanitarinė, ekologinė, finansinė, socialinė ir demografinė problema. Be to, šių tragedijų kaina turi daugialypę neigiamą reikšmę gyvenimo kokybei, darniam vystymuisi ir pasauliniam atšilimui.

Atsižvelgiant į tai turi būti plėtojama tokia politika, kuri padrąsintų valstybes nares išlaikyti tokį eismo nelaimių aukų skaičių, kuris neviršytų ES vidurkio.

Kaip Komisija galėtų paskatinti imtis ryžtingesnių priemonių – tokių kaip Bendrijos teisės aktai, praplečiantys jau galiojančius bendrus standartus – visų pirma įvesti bendrus ES kelių eismo įvykių slenksčio rodiklius, kurių valstybės narės turėtų griežtai laikytis?

Kokie yra Komisijos ketinimai ištirti galimybę išplėtoti vienodą priežiūros, kontrolės ir sankcijų metodą visoje ES teritorijoje? Ar galime tikėtis, kad bendroji Europos Sąjungos ateities kelių saugumo politika apims ir bendrąją kelių saugojimo politiką, kuri pagerins kelių saugumo kontrolės ir tikrinimo kokybę?

 
  
MPphoto
 

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (FR) Gerb. pirmininke, kadangi A. Tajanis užtruko Ministrų Tarybos susitikime, džiaugiuosi galėdamas atsakyti į B. I. Raevos klausimą. Džiaugiuosi todėl, kad klausimo tema mane liečia asmeniškai ir yra labai man artima.

2001 m. Europos Sąjunga išsikėlė tikslą iki 2010 m. perpus sumažinti eismo įvykiuose žūvančių asmenų skaičių. Šį tikslą pripažino Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba. 2003 m. šis tikslas tapo Europos kelių saugos veiksmų programos, kuri nustatė 60 priemonių, skirtų paskatinti eismo dalyvius elgtis atsakingiau, naudotis pažangiomis technikos naujovėmis siekiant, kad automobiliai ir prekybinio transporto priemonės taptų saugesni, pagerinti kelių infrastruktūrą, nukentėjusiesiems teikiamą pagalbą ir nelaiminių atsitikimų duomenų analizę, objektas. Stengdamasi kontroliuoti kelių saugumo padėties pakitimus Komisija nustatė tam tikrą skaičių veiklos rodiklių: nukentėjusiųjų žmonių skaičius vienam milijonui gyventojų, naudojimosi saugos diržais ir apsaugos šalmais rodiklis, žmonių, vartojusių alkoholį ir sukėlusių eismo įvykius bei viršijusių greitį, skaičius ir procentas.

Dėl Komisijos teisės aktų srities, turėčiau paminėti naująją direktyvą dėl vairuotojo pažymėjimo, kurią 2006 m. gruodžio 20 d. priėmė Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba. Šia direktyva siekiama padidinti kelių saugumą didelio vairavimo stažo neturintiems vairuotojams ir pagerinti laisvo piliečių judėjimo Europos Sąjungoje sąlygas. Taip pat yra išleista direktyva dėl kelių infrastruktūros saugumo, priimta 2008 m. birželio mėn. po susitarimo per pirmąjį svarstymą. Be to, dar yra pasiūlymas dėl direktyvos dėl kelių eismo pažeidimų kontrolės, kuris 2008 m. buvo pateiktas Komisijai, ir dėl kurio šiuo metu Europos Parlamente ir Europos Sąjungos Taryboje vyksta diskusijos.

Komisija taip pat stengiasi skatinti valstybes nares kaip įmanoma labiau dalytis su kelių saugumu susijusia gerąja patirtimi. Ragindama teikti pasiūlymus, Komisija prisideda prie kelių saugumo kampanijų ir novatoriškų šios srities projektų finansavimo, į kurį įsitraukė ir keletas valstybių narių.

Panašiai Komisija finansiškai remia projektų, kurie galėtų pagerinti žinias apie specifinių regionų padėtį ir būtų būsimų teisėkūros pasiūlymų pagrindas remiantis patikimais moksliniais duomenimis, tyrimų planą. Projektas DRUID (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų ir vaistų padariniai) yra vienas tokių projektų pavyzdžių, o kova su apsvaigusiais nuo psichoaktyvių medžiagų vairuotojais tampa naujųjų valstybių narių prioritetu. Galiausiai, gerb. B. I. Raeva, šiuo metu yra rengiama nauja, 2010–2020 m. laikotarpiui skirta Europos veiksmų programa. Apie šią veiksmų programą diskutuosime 2009 m. pradžioje vyksiančiose viešosiose konsultacijose, o po to Komisija svarstys, ar ją priimti.

Tiek A. Tajanis norėjo pasakyti atsakydamas į jūsų klausimą.

 
  
MPphoto
 

  Bilyana Ilieva Raeva, autorė. − (BG) Gerb. Komisijos nary, labai džiaugiuosi galėdama jus pasveikinti dėl visų pastangų, kurių nesenai ir per pastaruosius dvejus metus ėmėtės savo, kaip Komisijos nario, atsakingo už Europos Sąjungos transportą, kompetencijos ribose. Taip pat esu dėkinga už trumpą bendrosios Europos politikos kelių saugumo srityje gairių pristatymą.

Kadangi jau minėjote vieną aspektą, norėčiau paklausti: „Nustačius rodiklius, pradėjus tiksliai apibrėžtą ir labai rimtą iš Europos Komisijos pusės kilusią iniciatyvą dėl Europos kelių saugumo, kaip bus vykdoma šių rodiklių įgyvendinimo kontrolė ir kokiu būdu užtikrinsite, kad mirčių atvejų Europos keliuose sumažės bent jau 50 proc.?“ Nes tokiai šaliai kaip Bulgarija šitoks rodiklis yra pernelyg aukštas. Europoje tokių reikalavimų pažeidimo atvejams būtinai turime įvesti sankcijas.

 
  
MPphoto
 

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, priežiūra, kontrolė ir pažeidėjams taikomos sankcijos, be abejo, priklauso valstybių narių kompetencijai.

Tačiau norėčiau jums priminti, kad 2003 m. spalio 21 d. Komisija priėmė rekomendacijas dėl kelių saugumo srities reikalavimų vykdymo, kuriose apibūdinta geroji eismo taisyklių pažeidimų kontrolės patirtis. Taip pat norėčiau paminėti, kad pasinaudodami Europos kelių saugumo dienos proga turime galimybę įvertinti kiekvieną valstybę narę. Šis įvertinimas išryškina vienų valstybių narių pasiekimus, kitų – silpnąsias vietas. Manau, kad Europos kelių saugumo diena yra puikus būdas skirtingų valstybių narių veiklai šioje srityje nušviesti.

Tikra tiesa, kad dar nepasiekėme tokių veiklos rezultatų, kokių tikėjomės, o jūs esate visiškai teisūs atkreipdami į tai dėmesį. Labai nerimaujame dėl užsibrėžto tikslo iki 2010 m. perpus sumažinti nukentėjusiųjų skaičių įgyvendinimo. Gali būti, kad kita daugiametė – apimančios 10 metų laikotarpį – programos pagalba leis toliau didinti valstybėms narėms daromą spaudimą.

Taip pat norėčiau pasinaudoti proga ir priminti jums, gerb. pirmininke, kad balsavimą dėl direktyvos, kuri leistų nubausti automobilių vairuotojus, padariusius pažeidimus kitoje valstybėje narėje, nei jie gyvena, laikome labai svarbiu. Vairuotojų, esančių kitoje nei jie gyvena valstybėje narėje ir nepaklūstančių tų šalių taisyklėms nebaudžiamumas šiuo metu pasiekė per didelį mastą, o aš manau, kad ši direktyva bus puikus būdas priversti Europos piliečius keliuose elgtis drausmingiau.

Dėkoju už šį klausimą. Žinau, kad mano kolega A. Tajanis kelių saugumo klausimui skiria daug dėmesio, ir galiu jus patikinti, kad visi jūsų pasiūlymai ir veiksmai padės mums šiai problemai padaryti galą.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − 37 klausimas nebus pateiktas, nes klausimo teikėjas posėdyje nedalyvauja.

 
  
  

Antra dalis

 
  
  

Klausimas Nr. 38, kurį pateikė Emmanouil Angelakas (H-0525/08).

Tema: Jaunų vartotojų informavimas ir mokymas

Akivaizdus faktas, kad jauni vartotojai ir vartotojai paaugliai sudaro reikšmingą prekių ir paslaugų rinkos vartotojų dalį. Jauni vartotojai tiesiog paskęsta įvairiose, dažnai klaidinančiose informacijos kampanijose, reklamuojančiose mokyklos dalykus, žaidimus, drabužius, maisto produktus, gėrimus, audiovizualinę techniką ir t. t.

Ar, išskyrus šiuo metu jau veikiantį Europos dienoraštį, Komisija ketina imtis organizuoti Europos svarbos kampaniją, per kurią mokytų ir informuotų jaunus vartotojus apie juos liečiančius klausimus ir kokiais būdais bei priemonėmis ji ketina pradėti tokią iniciatyvą? Kokius būdus, ypač atsižvelgdama į Vartotojų rezultatų suvestinę, Komisija ketina naudoti susijusių su jauno amžiaus vartotojais duomenų apdorojimui ir kaip aktuali informacija tuos vartotojus pasieks?

 
  
MPphoto
 

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, Komisija palankiai vertina gerbiamojo Parlamento nario išreikštus nuogąstavimus ir norėtų atkreipti jo dėmesį į tai, kad Bendrijoje galiojantys įstatymai dėl vartotojų teisių siūlo nemažą jaunų žmonių apsaugą. Pavyzdžiui, Nesąžiningos komercinės praktikos direktyva (angl. UCP) stengiasi apsaugoti vartotojus, įskaitant ir jaunus žmones, nuo tokios veiklos, kuri pakenktų jų ekonominiams interesams. Tokia žalinga veikla būtų, pavyzdžiui, klaidinanti reklama arba agresyvi veikla. Vertinant nesąžiningą komercinę veiklą ypatingas dėmesys kreipiamas į pažeidžiamus vartotojus, įskaitant jaunesnius piliečius. Direktyvoje pateiktas juodasis komercinės veiklos, kuri yra bet kokiomis aplinkybėmis draudžiama visoje ES, pavyzdžiui, tiesioginio raginimo vaikams pirkti visoje Europos Sąjungoje uždraustus produktus įtraukimas į reklamą, sąrašas.

2008 m. rugsėjo mėn. dėl Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvos Komisija pradės komunikacijos kampaniją žiniatinklyje. Ši direktyva yra gana nauja, ji nukreipta ir į jaunimą. Kampanijai bus sukurta speciali interneto svetainė, kurioje animacijomis, iliustracijomis ir apklausomis bus įdomesniu ir interaktyviu būdu paaiškinamos Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvos taisyklės. Siekiant patraukti vartotojų dėmesį keliose labiausiai jų lankomose interneto svetainėse bus pateikiami reklaminės antraštės ir skelbimai. Specifinėms vartotojų kategorijoms bus įkurti interneto portalai, pavyzdžiui, portalai jaunimui, virtualioms bendruomenėms, muzikos svetainės ir tinklaraščiai. Informacija internete bus išplatinta per vieną mėnesį ir, nors sunku numatyti, kaip ilgai šiuos duomenis mūsų internetinių svetainių partneriai laikys, tikimės, kad informacija žiniatinklyje bus pasiekiama bent porą mėnesių.

Šiuo metu kuriama nesąžiningos komercinės praktikos direktyvai skirta svetainė vartotojams bus prieinama neribotą laikotarpį. Dabar Komisija neketina imtis specialios Europos svarbos kampanijos, skirtos jaunų vartotojų informavimui ir mokymui. Tačiau greta Europos dienoraščio ji plėtoja žiniatinkliu paremtą vartotojų mokymo priemonę vadinamą „Dolceta“, kuri apima į pradinių ir vidurinių klasių mokytojus orientuotą mokomąjį modulį.

Dėl vartotojų rezultatų suvestinės, šiuo metu mūsų duomenys nerodo jokio skirtumo tarp skirtingų vartotojų grupių. Neįmanoma vartotojų rezultatų suvestinės detaliai taikyti visoms rinkoms ar skirtingoms vartotojų grupėms. Tačiau tais atvejais, kai turime tikslių duomenų apie jaunesnius vartotojus, pavyzdžiui, studentus (iš tokių tyrimų, kaip Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurobarometer“ apklausa), tokių grupių duomenis paskelbsime.

 
  
MPphoto
 

  Emmanouil Angelakas, autorius. (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, dėkoju jums už išsamų ir detalų atsakymą. Iš tiesų nuramina ir džiugina tai, kad ši interneto kampanija bus pradėta dabar, rugsėjo mėn.

Leiskite užduoti jums papildomą klausimą: ar Komisija svarsto apie vaikams skirtų televizijos reklamų uždraudimą? Kelios valstybės narės jau uždraudė tam tikrų vaikų televizijos reklamų transliavimą iki, manau, 22.00 ar 23.00 val. – kol vaikai žiūri televizorių.

 
  
MPphoto
 

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Nors mano generaliniame direktorate apie tai yra puikiai žinoma, šis klausimas iš tikrųjų įeina į mano kolegės Komisijos narės Viviane Reding kompetencijos ribas. Kadangi šis klausimas yra susijęs su informacijos laisve, tai yra jos generalinio direktorato veiklos kompetencija.

Galiu jums pasakyti, kad turime Televizijos be sienų direktyvą (angl. TV Without Borders Directive), kurioje sprendžiamos tokios problemos, ir juodąjį Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvos sąrašą. Priežastis, dėl kurios mes turime įvedę tokią priemonę kaip juodasis sąrašas, yra ta, kad kilus poreikiui, surinkus pakankamai įrodymų ir sutarus, kad į tą veiklą reikia nusitaikyti ir ją uždrausti visoje Europoje, į juodąjį sąrašą galime įtraukti tam tikrą veiklos rūšį. Žinoma, tokie veiksmai turi būti pagrįsti įrodymais. Taigi, problema mums žinoma.

Nors tai tiesiogiai neįeina į Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvos taikymo sritį, jei atsirastų tam tikra veikla, kurią, mūsų manymu, būtų reikalinga įtraukti į juodąjį ar pilkąjį direktyvos sąrašus, esame pasirengę imtis veiksmų. Komisijos narė V. Reding stengiasi užtikrinti, kad Televizijos be sienų direktyva spręstų tokias problemas.

 
  
MPphoto
 

  Danutė Budreikaitė (ALDE).(LT) 55 proc. per televiziją reklamuojamo maisto yra nesveikas maistas. 80 proc. vaikų pusryčiams tėvų prašo būtent to maisto, kuris buvo reklamuotas per televiziją. Mano klausimas būtų toks: ar Europos Sąjunga sutelkusi jėgas galėtų pabrėžti ne tik gamintojų propaguojamą reklamą? Gal galėtume rasti būdą paskatinti gamintojus gaminti sveikesnius maisto produktus ir juos reklamuoti?

 
  
MPphoto
 

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Manau, kad rinkos priemonėmis galima paskatinti gamintojus gaminti sveikus maisto produktus. Jei rinkoje kils tokių produktų poreikis, jie į tą poreikį sureaguos. Mes galėtume pasakyti, ką gamintojai turėtų gaminti, tačiau tai nėra būtent tas būdas, kuriuo Komisija turėtų spręsti šią problemą. Šiuo metu galime pasistengti visiškai suprantamu būdu pateikti visą įmanomą informaciją. Komisija labai daug dirba stengdamasi surinkti reikiamą informaciją apie su maistu susijusius produktus.

Sakote, kad kai kurios reklamos yra klaidinančios ar stato vaikus į pavojų. Jeigu, pavyzdžiui, produkto reklama tvirtina galinti jus išgydyti ar staiga padaryti dešimčia metų jaunesnius (kas, be abejo, yra visiškai neįmanoma), tada čia yra mano kompetencija ir remdamasi Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvos nuostatomis aš galiu imtis atitinkamų veiksmų. Kitu atveju, kai kalbate apie saugaus maisto aspektą – priminsiu jums dar kartą – turėtumėte kreiptis į Komisijos narę A. Vassiliou, kadangi ši sritis įeina į dalį jos pareigų. Ji daug prisidėjo prie tokių maisto produktų žymėjimo etiketėmis, dėl kurio vartotojai dabar gali nuspręsti, kokius produktus nori pasirinkti. Būtent to mes ir siekiame: gerai informuoti vartotojus ir per mokomąją kampaniją, į kurią plačiai įsitraukė ir mano generalinis direktoratas, ugdyti rinkos sąmoningumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 39, kurį pateikė Marie Panayotopoulos-Cassiotou (H-0530/08).

Tema: Vartotojų apsauga ir švietimas

Švietimo politika yra valstybių narių pareiga. Vis dėlto su švietimu, ugdymu ir visą gyvenimą trunkančiu mokymusi susiję produktai tapo prekybos, ir ypač tarpvalstybinės prekybos, objektais, todėl jie domina ir vartotojus. Ar galėtų Komisija atsakyti, kaip formuojama Europos politika siekiant apsaugoti vartotojus ir užtikrinti tokių produktų kainą bei kokybę?

 
  
MPphoto
 

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Komisija neturi įgaliojimų nustatyti švietimo produktų kainą ar apibrėžti jų kokybės reikalavimus. Nors manau, kad šis klausimas yra labai aktualus. Vartotojus, perkančius mokomuosius produktus, nuo klaidinančios ar agresyvios veiklos saugo ES galiojantys įstatymai.

Pagal Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvos, apie kurią neseniai kalbėjau, nuostatas prekybininkai negali klaidinti vartotojų ir suteikti jiems neteisingą ar apgaulingą informaciją apie produktą, pavyzdžiui, apie produkto naudą, rezultatus, kurių galima tikėtis jį panaudojus ar pavartojus, bandymų rezultatus ar atliktus patikrinimus.

Direktyvoje taip pat nustatytas juodasis veiklos rūšių, kurios draudžiamos bet kokiomis aplinkybėmis, sąrašas: pareiškimai, kad produktą patvirtino ar jo naudojimui pritarė tam tikras valdžios organas ar privati įstaiga (pavyzdžiui, pareiškimai, kad mokomąją knygą patvirtino Švietimo ministerija be jokių įrodytų faktų), griežtai draudžiami visoje ES.

Be to, prekybininkai privalo suteikti vartotojams visą jiems reikalingą informaciją, kad šie galėtų pasirinkti turėdami pakankamai informacijos. Pavyzdžiui, Komisija gavo skundą dėl kursų paketo, įsigyto anglų kalba veikiančioje svetainėje. Pristačius jį vartotojui paaiškėjo, kad jie yra parengti kita kalba. Nepranešę vartotojui apie kursuose vartojamą kalbą prekybininkai gali būti apkaltinti klaidinančia veikla. Tačiau nacionalinės institucijos ir teismai, atsakingi už Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvos nuostatų įgyvendinimą, remdamiesi EB sutarties saugomais laisvo judėjimo principais ir vadovaudamiesi Europos teise, turi nustatyti, kokia informacija yra esminė kiekvienu konkrečiu atveju.

 
  
MPphoto
 

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou, autorė. (EL) Dėkoju Komisijos narei už jos atsakymą. Kainos iškraipymai dėl produkto kokybės vartotojui taip pat rūpi. Kalbu ne apie kainos nustatymą, o apie santykio tarp kainos ir produkto apibrėžimą remiantis konkurencijos pagrindu, taip pat ir mokomųjų produktų transportavimą iš vienos valstybės narės į kitą bei tarpvalstybinę vartotojų apsaugą.

Ar turite duomenų apie tarpvalstybinę vartotojų apsaugą kai mokomieji produktai yra vežami iš vienos valstybės narės į kitą?

 
  
MPphoto
 

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Dėl tarpvalstybinių su mokomąja medžiaga susijusių problemų, tai turime Europos vartotojų centrus, kurių darbas pagrįstas vartotojų bendradarbiavimo reglamentu ir kurie yra tikri visos Europos vartotojų teisių ambasadoriai.

Kilus vartotojo ir tiekėjo nesutarimui dėl mokomosios paslaugos, knygos ar mokomosios medžiagos, vartotojas gali kreiptis į vartotojų centrą. Jei vartotojas negali išspręsti kilusio klausimo tiesiogiai, vartotojų centras gali padėti gauti vartotoją tenkinantį sprendimą iš tos mokomosios paslaugos ar medžiagos kilmės šalies.

Neturiu atsinešusi visų įrašų apie skirtingus atsitikimus ir atvejus įvairiose valstybėse narėse suvestinės, tačiau galiu pasakyti, kad šių Europos vartotojų centrų susitikimai vyksta keletą kartų per metus. Šiuo metu jie sudaro labai stiprų ir patikimą tinklą; dauguma šių centrų yra itin aktyvūs ir sugeba spręsti daugybę vartotojams kylančių klausimų.

Kadangi klausimas buvo užduotas apie švietimo sektorių, reikėtų paprašyti centrų suteikti informaciją, kaip jiems sekasi spręsti tokio pobūdžio problemas. Tačiau pagrindinis principas išlieka tas pats, o jie tvarkosi išties labai gerai.

 
  
MPphoto
 

  Paul Rübig (PPE-DE).(DE) Būtų įdomu sužinoti, kokia yra internetinio mokymosi padėtis. Turint omenyje nusiskundimus, ar būtų įmanoma, kad Komisija sukurtų interneto puslapį, kuriame pateiktų institucijų, siūlančių nuotolinį mokymą, dėl kurio kyla problemų, sąrašą? Taigi šioje srityje būtų sudarytos geresnės sąlygos skaidrumui.

 
  
MPphoto
 

  Reinhard Rack (PPE-DE).(DE) Dažnai kyla problema, kai daugybė žmonių Europoje klausia: kur yra papildoma Europos nauda? Dabar, reikia pripažinti, Europos Sąjunga nėra atsakinga už mokymo klausimų sprendimą, tačiau ji prisiima atsakomybę už kokybės užtikrinimą ir už vartotojų apsaugos klausimų nagrinėjimą. Su tuo mes taip pat sutinkame. Ar nebūtų įmanoma bendrosios Komisijos informacijos veiklos kontekste į mokyklas ir, galbūt, į žemesnio lygio mokymo institucijas sąmoningai atkreipti dėmesį? Vykdydami projektus ir skatindami konkurenciją galime parodyti, kaip šioje srityje Europa suteikia papildomos naudos. Galbūt šitaip galėtume – atsižvelgiant į prieš tai pateiktą klausimą – į šią temą atkreipti pačių jauniausiųjų dėmesį.

 
  
MPphoto
 

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Džiaugiuosi ir pripažįstu jūsų pasiūlymų vertingumą ir dedamas pastangas. Šiek tiek praplėsdama savo atsakymo užmojį norėčiau pasakyti, kad šiuo metu baigiame kurti vidaus rinką, kuri iš tikrųjų yra visos Sąjungos pagrindas. Tačiau iki šiol rinka buvo labiau orientuota į verslą ir į teisingų sąlygų verslo egzistavimui sukūrimą. Tai yra ganėtinai teisinga. Tačiau dabar turime užbaigti kurti vidinę rinką su antra pakopa, kurioje vartotojai visur jaučiasi vienodai laukiami ir vienodai gerai apsaugoti. Tokia yra XXI a. vartotojų politika.

Labai džiaugiuosi galėdama jums pranešti, kad vartotojų apsaugos strategijos 2007–2015 m. programoje švietimas, siekiantis suteikti daugiau teisių vartotojams, yra pirmasis ir pats pagrindinis vartotojų apsaugos strategijos ramstis. Šiuo metu negaliu jums daugiau nieko papasakoti, tačiau turime tokių priemonių kaip Europos dienoraštis, kurio aiški tikslinė grupė yra paaugliai; turime „Dolcetą“, kuri papildo mokytojų švietimą. Tačiau taip pat esame itin priklausomi nuo valstybių narių pastangų.

Į šią politiką turime žiūrėti atsižvelgdami į subsidiarumą. Yra šalių, pasirengusių investuoti daugiau lėšų į vartotojų švietimą ir paremti visas Komisijos pastangas. Kreipiausi į visus su šiuo klausimu susijusius Europos Sąjungos ministrus prašydama jų paramos, nes norėdami įvesti vienodai gerai veikiančią visos Europos vartotojų rinką esame atsidūrę kritiškoje padėtyje.

Ateityje daugiau kalbėsime apie tai, kaip vartotojai jaučiasi šioje vidaus rinkoje. Tai yra pirma pagrindinė pastaba. Antroji yra ta, kad mums reikia daugiau ir plačiau spręsti vartotojų nusiskundimus. Europos Komisijoje neturime bendro pagrindo, kuriuo remdamiesi galėtume spręsti vartotojų skundus. Kaip ir jūs, mes gauname daugybę skundų, kai kurie iš jų mus pasiekia iš Europos Parlamento, iš jūsų rinkimų apygardų. Tačiau reikia sukurti pagrindą, kurio laikydamiesi tuos nusiskundimus nagrinėsime. Komisija negali dėti tokių pastangų, kurių imasi Europos ombudsmenas ar valstybės narės, tačiau jei vienoje ar kitoje vartotojų apsaugos srityje problema nuolat kartojasi, reikia imtis ją spręsti, įskaitant ir sprendimą remiantis teisės aktais.

Yra gerų pavyzdžių, kurie rodo, kad vartotojų nusiskundimai iš tikrųjų pakeitė vartotojų politikos kryptį. Šiuo metu, naudodamiesi vartotojų rinkos rezultatų suvestine, stengiamės surinkti tokias informacijos rūšis. Pirmasis vartotojų rinkos rezultatų suvestinės leidinys pasirodė šių metų pradžioje. Turime ypatingą rodiklį – vartotojų nusiskundimus. Mes lyginame valstybes nares norėdami pamatyti, kiek skundų jos išsprendė ir iš kokių sričių tie nusiskundimai buvo kilę. Aš nekantriai laukiu informacijos iš valstybių narių naujam vartotojų rinkos rezultatų suvestinės leidiniui, kuris bus išleistas kitų metų pradžioje. Taigi, žingsnis po žingsnio, mes keliaujame vienos vidaus rinkos visiems piliečiams link.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 40, kurį pateikė Giovanna Corda (H-0545/08).

Tema: Vartotojų skundai dėl elektroninės prekybos internete

Neseniai Europos vartotojų centro atlikos apklausos rezultatai atskleidė nepaprastai didžiulį ginčų dėl internetu įsigytų pirkinių atvejų skaičių (per 2007 m. užfiksuoti 2 583 ginčai ir 8 834 nusiskundimai).

Ar Komisija nemano, kad atsižvelgusi į proporcingai augantį elektroninės prekybos internetu vystymąsi ir siekdama įspėti vartotojus dėl pavojų, kylančių dėl šios naujos prekybos formos, turėtų pradėti informacijos kampanijas? Ar ji neketina imtis skubių ir veiksmingų procedūrų šiems tarpvalstybiniams ginčams, ypač dažniausiai pasitaikantiems atvejams, t. y. produktų nepristatymo ar nepageidaujamų produktų pristatymo atvejams spręsti?

 
  
MPphoto
 

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Čia kalbama apie internetą ir tai yra labai svarbus klausimas. Internetas teikia milžiniškas galimybes vartotojams. Jis sudaro galimybes gauti geresnę informaciją ir išplečia vartotojų rinką, nes per jį galima pasiekti daugiau tiekėjų ir atsiranda daugiau pasirinkimo galimybių.

Šiuo metu 150 mln. ES piliečių, t. y. trečdalis mūsų gyventojų, perka internetu. Tačiau spartus internete perkančių ES piliečių skaičiaus augimo neatitinka piliečių, kurie perka užsienyje, skaičiaus augimo.

Tai rodo, kad Komisija yra teisi keldama su vartotojų pasitikėjimu įvairiomis informavimo priemonėmis susijusį klausimą. Reikia paminėti Komisijos rengiamas interneto skaitmenines gaires vartotojams. Jos bus paskelbtos internete iki 2008 m. pabaigos. Galima apsvarstyti galimybes po šių gairių parengti rekomendacijas, kaip internete pasitaikančių nesąžiningos prekybos atvejų atžvilgiu įgyvendinti tai ribojančius teisės aktus.

Taip pat kalbėjome ir apie kitą mokymo priemonę „Dolceta“, kuri skirta vartotojų švietimui, pvz., nuotolinio pardavimo ir kompensacijų vartotojams klausimais. Labai svarbu mokyti jaunus vartotojus, kurie yra ypač aktyvūs internete. Vartotojo dienoraštyje, kurio šiemet buvo išdalyta 2,8 mln. kopijų (ši informacija taip pat turėtų būti įdomi E. Angelakui) daugiau nei 18 000 mokyklų, pateikiama informacija ir apie interneto naudojimą ir tarptautines kompensacijas.

2007–2013 m. vartotojų politikos strategijoje numatyti su vartotojų informavimu susiję veiksmai, kurie prisidedama prie strategijos tikslo – geriau informuotų ir išmokytų vartotojų – pasiekimo. Svarbiausios Europos Komisijos priemonės, naudojamos piliečiams ir suinteresuotoms šalims apie vartotojų politiką šiuo aspektu informuoti, yra tinklalapis, naujienų laiškai ir informacinės kampanijos. Keliose naujosiose valstybėse narėse viena iš pagrindinių kampanijos temų laiške yra elektroninė prekyba.

Antru klausimu dėl teisinės apsaugos ir kompensavimo, noriu pasakyti, kad Komisija laikosi tvirtos nuomonės, kad norint, jog vidaus rinka veiktų, Europos vartotojai turi būti užtikrinti, jog visoje Europoje bus ginamos jų teisės ir galimybė gauti kompensaciją. Su elektronine prekyba susijusius ieškinius, įskaitant ieškinius dėl nepristatytų produktų ar pristatytų nepatenkinamos kokybės produktų, galima teiki pagal dabartinius ES kompensavimo pagrindus, kuriuos sukūrėme Europos vartotojui. Šie pagrindai apima EVC tinklą, dvi Komisijos rekomendacijas dėl alternatyvių ginčų sprendimo būdų, neseniai patvirtintą tarpininkavimo direktyvą ir reglamentą, kuriuo nustatyta Europos smulkių ieškinių procedūra.

Komisija taip pat svarsto, ar reikalinga ES iniciatyva dėl vartotojų kolektyvinių kompensacijų ir jei taip, tai kokios formos ta iniciatyva turėtų būti. Esu visiškai įsitikinusi, kad kompiuterio monitorius tampa nauja turgaviete.

 
  
MPphoto
 

  Giovanna Corda, autorė. − (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, jau iš dalies atsakėte į klausimą, kurio norėjau paklausti dėl problemų, su kuriomis susiduriama perkant.

Procedūros yra ilgos, sudėtingos ir brangios. Patiriama ypač didelė žala ir todėl, kad tai dažniausiai liečia pačias pažeidžiamiausias mūsų grupes.

Atsižvelgiant į teisinį vakuumą, ar manote, kad Europos vartotojų centrai turi tinkamų priemonių dalyvauti šiose procedūrose kolektyviniu būdu ir individualiai ir nebūti pažeidžiamais vartotojais?

 
  
MPphoto
 

  Paul Rübig (PPE-DE).(DE) Tai tiesiog yra mums rūpimas klausimas dėl galimybių ateityje skaidriai skelbti ieškinius. Jei bus kartojamos tarptautinės operacijos, teismai ir prokuratūros taip pat turės prieigą. Ar manote, kad įmanoma šiam tikslui sukurti duomenų bazę?

 
  
MPphoto
 

  Justas Vincas Paleckis (PSE).(LT) Gerb. Komisijos nare, jūs įtikinamai kalbėjote apie elektroninės prekybos plitimą ir aš įsitikinęs, kad tas plitimas greičiau vyksta senosiose Europos Sąjungos šalyse. Norėčiau paklausti, kaip Komisija vis dėlto skatina tą prekybą tose šalyse, kurios įstojo į Europos Sąjungą 21-ajame amžiuje ir kaip gina vartotojų teises, ir kaip deda pastangas, kad vis dėlto išsilygintų ta proporcija? Ir norėčiau paklausti, kur tų piktnaudžiavimų daugiau – ar, sakysim, senosiose šalyse ar naujosiose šalyse?

 
  
MPphoto
 

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Europos vartotojų centrų pasiūlymą kreiptis į teismą Europos vartotojų vardu mes apsvarstysime savo komunikate dėl kolektyvinės kompensacijos iki šių metų pabaigos. Kol kas man rūpi, kad būtume atviri ir gautume įvairių nuomonių, prieš priimant galutinį sprendimą.

Iš tiesų privalome matyti visą vaizdą ir panaudoti visas turimas priemones, įskaitant direktyvą dėl įpareigojimų, kuri yra viena iš tarptautiniu lygmeniu Europoje naudotinų priemonių.

Visiškai pritariu minčiai dėl duomenų bazės ir ją remiu. Siekiant geresnės politikos ir geresnių teisės aktų mums reikia duomenų bazės.

Esu tvirtai įsitikinusi, kad tiek siūlydami teisės aktus, tiek užtikrindami vykdymą turime remtis tvirtais duomenimis.

Ir toliau tęsiu vykdymo užtikrinimo veiksmus visose 27 valstybėse narėse, vadinamuosius „valymus“ dėl su oro transporto bendrovių bilietais ar skambučių tonais susijusių klausimų. Paprastai tinklalapiai yra labai geri tokių tarptautinių vykdymo užtikrinimo veiksmų padėjėjai.

Kiekviena šalis yra skirtinga. Turime siekti plačiajuosčio ryšio skverbties ir daugiau gyventojų nei dabar turi naudoti priemones, kurios leidžia jiems naudotis elektroninės prekybos galimybės, t. y. dažniausiai internetą. Taip pat manau, kad galime padidinti šią skverbtį sanglaudos politikos, regioninės politikos ir Sanglaudos fondo pagalba. Naujosios valstybės narės turės unikalią galimybę greitai pasivyti ir kartais netgi išvengti ankstesnių klaidų. Jos turi veikti nepaprastai greitai.

Jei turėsite tikslinius teisės aktus, kurie bus visiškai suderinti su visomis valstybėmis narėmis, tai duos milžinišką poveikį tiek vartotojų pasitikėjimo, tiek vartotojų veiklos lygio padidinimui visose valstybėse narėse. Elektroninė prekyba yra viena iš geresnio ir platesnio pasirinkimo priemonių bei labai svarbi demokratinė priemonė.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 42, kurį pateikė Colm Burke (H-0537/08).

Tema: Bendrosios rinkos rezultatų suvestinė

Išsamus bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimas duoda naudą vartotojams ir pramonei visoje ES. Bendrosios rinkos rezultatų suvestinė yra veiksmingas būdas parodyti atitinkamas valstybių narių veiklas rūšis įgyvendinant šiuos teisės aktus. Taigi kaip Komisija siūlo visapusiškai pateikti šios suvestinės rezultatus vartotojams ir pramonei?

 
  
MPphoto
 

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, dėkoju gerbiamajam nariui už jo teigiamas pastabas apie bendrosios rinkos rezultatų suvestinę. Sutinku, kad rezultatų suvestinę reikia skelbti plačiai. Visi rezultatų suvestinių leidimai pateikiami Europos tinklalapyje. Popierinės versijos buvo išsiųstos valstybių narių nuolatinėms atstovybėms ir Komisijos atstovybėms 27 valstybių narių sostinėse. Be to, kopijos buvo pateiktos ir kitoms ES institucijoms bei nacionalinėms administracijoms. Paskelbus kiekvieną rezultatų suvestinę, 21 kalba išleidžiamas pranešimas spaudai, o rezultatai paskelbiami spaudos konferencijoje ir taip užtikrinama, kad tie duomenys būtų lengvai pasiekiami nacionalinei žiniasklaidai.

 
  
MPphoto
 

  Colm Burke, autorius. − Ačiū, Komisijos nary, už atsakymą į šį klausimą. Džiaugiuosi dėl šioje srityje nuveikto darbo, kuris susijęs su klausimu dėl bendro Europos Sąjungos suvokimo valstybėse narėse.

Airijoje turėjome tam tikrą problemą dėl diskusijos dėl Lisabonos sutarties, nes iškilus kokiems nors neigiamiems reiškiniams, esame linkę kaltinti Europos Sąjungą. Norėčiau pateikti vieną tipišką pavyzdį srityje, kurioje negalime duoti atkirčio, t. y. kai valstybė narė nesilaiko Europos Sąjungos direktyvos. Viklou grafystėje esančioje mano gyvenvietėje Cromane prieš maždaug aštuonerius metus buvo atvejis, kai pagal Europos direktyvą Airijos vyriausybė galėjo skirti finansavimą, tačiau nebuvo imtasi jokių žingsnių ir dėl to apie 50 šeimų dabar negali vykdyti savo įprasto midijų rinkimo darbo. Vietos laikraščiai kaltino Europos Sąjungą. Neturime jokios kompensacijos...

(Pirmininkas nutraukė pranešėją.)

 
  
MPphoto
 

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Turime įvairių priemonių, skirtų kovoti su vėluojančiu direktyvų, apie kurias skelbiama ES rezultatų suvestinėse, perkėlimu. Jei valstybės narės ir toliau vėluos perkelti direktyvas, be jokios abejonės, būsime priversti imtis kraštutinių sankcijų. Tačiau stengiamės to išvengti elgdamiesi taip: jei valstybė narė turi sunkumų perkeldama direktyvą, mes rengiame su ja susitikimą, seminarus ir stengiamės išspręsti specifinius klausimus ir sunkumus, su kuriais valstybė narė susiduria. Taigi kiek galėdami stengiamės padėti, kad perkėlimas būtų įvykdytas kuo greičiau.

Sutinku su C. Burke, ir tai galima pasakyti ne tik apie Airiją, bet ir apie kitas ES valstybes. Pastebima ryški tendencija, kad visos vyriausybės visus nuopelnus už bet kokius gerus dalykus prisiskiria sau, nors tie dalykai arba bent jau pradinė mintis galbūt gimė Europoje. Esu tikras, kad mes visi, kurie dirbome Airijos parlamente arba vyriausybėje, dažnai patys esame dėl to kalti. O atsiradus neigiamiems reiškiniams, mes, be jokios abejonės, kaltiname Europą. Taigi pritariu C. Burke, kad čia, Europoje, mūsų nuveiktiems geriems darbams turėtų būti suteiktas teigiamesnis atspalvis.

Kai valstybė narė nesiima veiksmų tam tikroje srityje, imamės atitinkamų veiksmų, tačiau jei įmanoma, stengiamės tokių dalykų išvengti, skatindami valstybes nares pačias susitvarkyti kiek galima greičiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 43, kurį pateikė Jim Higgins (H-0539/08).

Tema: Bankų sektorius pasienio zonose

Ar Komisija gali nurodyti, ar ji ruošiasi tirti klausimą dėl papildomų ATM, debitinių ir kreditinių kortelių, kurios naudojamos pasienio zonose, mokesčių, ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelis bankų veikia abiejose Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos sienos pusėse?

 
  
MPphoto
 

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Debitinių ir kreditinių kortelių naudotojai pasienio regionuose gali susidurti su trijų kategorijų mokesčiais, susijusiais su mokėjimais kortelėmis: įprasti mokesčiai už kortelės naudojimą, kurie nepriklauso nuo geografinės padėties ar valstybės narės, valiutos keitimo mokesčiai, jei mokėjimas atliekamas valstybėse narėse, turinčiose skirtingą valiutą, pvz., eurą ir svarą sterlingų, ir, trečia, mokesčiai taikomi išimant grynuosius pinigus iš ATM.

Kalbant apie pirmą kategoriją, t. y. apie įprastus kortelių naudotojams taikomus mokesčius, reikia pasakyti, kad tarptautiniai mokėjimai eurais reguliuojami Europos lygmeniu pagal Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001 dėl tarptautinių mokėjimų eurais, ir kai toks mokėjimas atliekamas tarp dviejų valstybių, tokiam mokėjimui taikomi mokesčiai turi būti tokie pat, kaip ir toje valstybėje narėje, kurioje buvo išduota kortelė, atitinkamam mokėjimui eurais taikomi mokesčiai. Tačiau mokėjimams kortelėmis, kurios susietos ne su eurų, o, pavyzdžiui, su svarų sterlingų sąskaitomis, šio reglamento nuostatos netaikomos.

Kai vykdomas euro mokėjimas tarp euro zonos valstybės, pvz., Airijos ir ne euro zonos valstybės, pvz., Jungtinės Karalystės, mokėjimams kortelėms gali būti taikomi papildomi valiutos keitimo mokesčiai. Mokėjimo paslaugų direktyvoje nustatytos sąlygos, pagal kurias galima keisti valiutą. Tačiau šią direktyvą valstybės narės įgyvendins vėliau.

Galiausiai mokėjimams kortelėmis gali būti taikomi papildomi mokesčiai pardavimo vietose arba taikomas papildomas pinigų išgryninimo mokestis privačiai valdomose ATM. Pagal Europos teisės aktus, papildomų mokesčių taikymą arba nuolaidos teikimą tam tikrai mokėjimo priemonei nustato prekybininkas. Tačiau niekas netrukdo valstybėms narėms uždrausti tokių papildomų mokesčių ar juos riboti. Tai aiškiai nurodyta jau minėtoje direktyvoje dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje.

Todėl Komisija neturi jokio teisinio pagrindo kištis į klausimą dėl papildomų mokesčių, kurie taikomi tarptautinių mokėjimo paslaugoms JK ir Airijoje. Tačiau Komisija mano, kad konkurencija abiejose sienos pusėse sudarys sąlygas nusistovėti protingam kainų lygiui. Jei rinkos veikėjai sumažintų arba ribotų konkurenciją, tuomet, siekdamos apginti savo piliečių interesus, turėtų įsikišti atsakingos nacionalinės institucijos.

 
  
MPphoto
 

  Jim Higgins, autorius. − Komisijos narys, kaip ir aš, gerai žino Airijos padėtį, kur 18 000 darbuotojų kiekvieną dieną kerta sieną ir iš vienos jurisdikcijos patenka į kitą ir kur 5 200 studentų – o iš viso apie 1,7 mln. žmonių – arba atstogauja, arba vyksta apsipirkti už sienos.

Žinau, kad Komisijos narys sakė, jog tai priklauso valstybių narių vyriausybėms, o bankams netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 2560/01, tačiau neabejotinai turėtų būti galimybė įdiegti reguliavimą, kuris uždraustų šiuos papildomus mokesčius. Turėjome labai gerą pavyzdį, kai jūsų kolegė Komisijos narė, atsakinga už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą, užėmė tvirtas pozicijas mobiliojo telefono ryšio bendrovių atžvilgiu ir mes matome rezultatus, kurie davė naudos vartotojui. Tokia besitęsianti padėtis atrodo neteisinga, ypač tuomet, kai abiejose sienos pusėse veikia to paties banko filialai.

 
  
MPphoto
 

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Sutinku su J. Higinsu, kad šis papildomų mokesčių tarptautinėms paslaugoms klausimas tam tikruose sluoksniuose kelia nepasitenkinimą.

Tačiau šį klausimą turi spręsti nacionalinės institucijos – ir tai buvo aiškiai pasakyta neseniai įsigaliojusioje direktyvoje dėl mokėjimo paslaugų – nes mūsų pasiektame kompromise šį klausimą spręsti norėjo pačios nacionalinės institucijos. Taigi atitinkamos valstybės narės nacionalinės institucijos, jei nori, gali pačios spręsti šį klausimą, nes tam tikru etapu nebuvo valstybių narių daugumos, kurios būtų norėjusios veiksmų ES lygmeniu. Tokioje padėtyje šiuo metu yra šis klausimas. Galbūt tai pasikeis ateityje, kaip kad visi dalykai politikoje ir ekonomikoje.

Taigi diskutuojant dėl mokėjimo paslaugų direktyvos nebuvo pasiekta valstybių narių dauguma, reikalinga imtis veiksmų, tačiau niekas nežino, kokie pasiūlymai bus pateikti ateityje – galbūt atsiras ir reikalinga dauguma.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 44, kurį pateikė Dimitrios Papadimoulis (H-0553/08).

Tema: Graikijos telekomunikacijų bendrovės pardavimas ir viešo konkurso atmetimas

Graikijos Parlamentas patvirtino įstatymą, kurio buvo ratifikuotas susitarimas tarp Graikijos telekomunikacijų bendrovės ir Vokietijos telekomo neatsižvelgiant į Direktyvos Nr. 2004/25/EB nuostatas dėl smulkiųjų akcininkų apsaugos. Atsisakydama atsižvelgti į šias nuostatas, vyriausybė savo veiksmus argumentavo Įstatymo 3461/2006 8 straipsnio g dalimi, kur privatizuojamos valstybės valdomos įmonės atleidžiamos nuo reikalavimo gauti pasiūlymą dėl perėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybė valdė tik 28 proc. Graikijos telekomunikacijų bendrovės akcijų, ar Komisija mano, kad Graikijos telekomunikacijų bendrovė buvo valstybės valdoma įmonė? Kokio minimalaus kiekio akcijų pakanka, kad įmonė būtų laikoma valstybine? Ar minėta įstatymo nuostata užtikrina smulkiųjų akcininkų apsaugą? Ar laikomasi aiškumo ir skaidrumo principų Bendrijos lygmeniu, kai teikiami viešieji pasiūlymai dėl perėmimo? Ar valstybėse narėse valstybės valdomų įmonių akcininkai turi mažiau teisų už įmonių, kurių akcijų valstybė neturi, akcininkus?

 
  
MPphoto
 

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad listinguojamų bendrovių smulkiųjų akcininkų apsauga yra vienas svarbiausių Komisijos taisyklių dėl perėmimo pasiūlymų tikslų. Jei keičiasi listinguojamos bendrovės kontrolė, visi akcininkai turi būti vertinami vienodai ir smulkieji akcininkai turi būti apsaugoti. Komisija labai daug dėmesio skiria šiam pagrindiniam principui.

Smulkieji listinguojamų ir valstybės valdomų įmonių akcininkai turi visiškai tokias pat teises kaip ir smulkieji privačių asmenų valdomų bendrovių akcininkai. Šis principas paprastai reiškia, kad listinguojamos bendrovės kontrolę perimantys asmenys turėtų pateikti privalomąjį pasiūlymą smulkiųjų akcininkų valdomoms akcijoms. Tačiau Bendrijos taisyklėse leidžiama valstybėms narėms nesilaikyti privalomo pasiūlymo taisyklės, kad būtų galima atsižvelgti į tam tikras nacionalines aplinkybes.

Graikija pasinaudojo šiuo leidimu. Jos nacionalinėje teisėje nustatyta, kad privalomo pasiūlymo taisyklė tam tikrais atvejais gali būti netaikoma. Tai ypač pasakytina apie atvejus, kai vyksta įmonės privatizavimo procesas. Išimtis iš esmės yra bendra, tačiau, kaip paprastai, blogis slypi detalėse.

Komisijai abejonių nekelia faktas, kad Graikijos nacionalinis telekomunikacijų operatorius, apie kurį klausia gerbiamasis Parlamento narys, buvo valstybės valdoma įmonė. Nors valstybė turėjo tik 28 proc. įmonės akcijų, ją visiškai kontroliavo valstybė. Tikrasis klausimas šiuo atveju yra toks: kiek ilgai gali vykti privatizavimo procesas? Graikijos telekomunikacijų bendrovės atveju privatizavimo procedūra buvo ilga. Tiesą pasakius, ji buvo labai ilga. Šis tebevykstantis procesas prasidėjo prieš 12 metų. Kiek ilgai galima įmonei netaikyti perėmimo pasiūlymo direktyvoje nustatytos privalomojo pasiūlymo taisyklės? Graikijos priežiūros institucija, Graikijos kapitalo rinkos komisija, nusprendė, kad vis dar vyksta Graikijos telekomunikacijų bendrovės privatizavimo procesas, todėl privalomasis pasiūlymas nėra būtinas.

Taigi jei valstybės narės nukrypsta nuo privalomojo pasiūlymo taisyklės, jos vis tiek privalo laikytis bendrojo principo dėl smulkiųjų akcininkų apsaugos ir privalo užtikrinti, kad smulkieji akcininkai gautų tokią pat naudą, kaip ir didieji akcininkai. Dar reikia pamatyti, kaip Graikijos institucijos užtikrins tokią apsaugą šiuo atveju. Todėl paprašiau savo tarnybų pasidomėti, ar buvo pasiekta tokia apsauga, ir ištirti, ar šiuo atveju Graikijos institucijos laikėsi perėmimo pasiūlymo direktyvos taisyklių.

 
  
MPphoto
 

  Dimitrios Papadimoulis, autorius. (EL) Komisijos nary, štai kas yra tikra problema: nesuprantu, ko jūs ieškojote visus šiuos mėnesius. Graikijos valdžia nesilaiko Direktyvos 25/2004/EB 3 ir 5 straipsnių; jie taiko nevienodas sąlygas ir atsisakė viešojo pasiūlymo dėl juokingos priežasties, motyvuodami, kad Graikijos telekomunikacijų bendrovė, kurios 28 proc. akcijų turi valstybė, yra valstybei priklausanti įmonė.

Ar Komisija ir toliau pažeis teisę ir nesilaikys direktyvos dėl vienodų sąlygų ir smulkiųjų akcininkų apsaugos? Gal, Komisijos nary Ch. McCreevy, neskaitėte Direktyvos 25/2004/EB ir Lisabonos sutarties?

 
  
MPphoto
 

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Kaip ir sakiau, mes tiriame Graikijos įstatymus ir jų suderinamumą su vidaus rinkos taisyklėmis, ypač atsižvelgdami į laisvą kapitalo judėjimą ir įsisteigimo laisvę, ir, jeigu reikės, šis klausimas bus nagrinėjamas toliau.

Šiame tyrime artimai bendradarbiauja įvairios Komisijos tarnybos, kad būtų užtikrinta išsami padėties analizė. Galiu užtikrinti gerbiamąjį narį, kad kai užbaigsime tyrimą, imsimės veiksmų, tačiau tik tuomet, jei mūsų tyrimas patvirtins, kad reikia gauti atsakymą iš Graikijos vyriausybės. Tas būdas, kurį mes taikome dirbdami su visomis valstybėmis narėmis, yra tinkamas ir teisėtas, ir tokį pat darbo metodą taikome dabar Graikijos institucijų atžvilgiu.

Užbaigę tyrimą priimsime atitinkamus sprendimus ir, jei reikės, imsimės tolesnių veiksmų, kurie tuo metu bus laikomi reikalingais.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 48, kurį pateikė Georgios Papastamkos (H-0526/08).

Tema: Juodosios jūros sinergija

Nuo Juodosios jūros sinergijos iniciatyvos paskelbimo praėjo metai. Ar Komisija mano, kad buvo sukurtas platus, išsamus ir strateginis regionui skirtas metodas? Ar jūros ryšių ir kelių transporto ir koridorių vystymas ir bendradarbiavimas energijos sektoriuje ir darnaus vystymosi skatinimas yra ES iniciatyvų pagrindiniai tikslai šiame kontekste? Kaip Komisija ketina pasinaudoti valstybių narių (Graikijos, Bulgarijos, Rumunijos) buvimu regione?

 
  
MPphoto
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − 2008 m. birželio 19 d. Komisija patvirtino pranešimą dėl Juodosios jūros sinergijos įgyvendinimo pirmųjų metų. Pranešime aprašyti pasiekimai įvairiuose sektoriuose ir pateikti pasiūlymai dėl sinergijos vystymo regioninio bendradarbiavimo proceso link. Tai apima ilgalaikių pamatuojamų tikslų nustatymą, svarbiausių valstybių ar organizacijų parinkimą, kurios derintų veiksmus, kad būtų pasiekti tie tikslai, ir sektorinės partnerystės sukūrimą, kad būtų bendrai finansuojami reikalingi projektai.

Kaip jau Komisija minėjo, regionui taikomos dvišalės politikos – ypač Europos kaimynystės politikos – kryptys sudaro strateginį pagrindą, o Juodosios jūros sinergija papildo tas kryptis regioniniu lygmeniu. Kaimynystės politika yra dvišalio lygmens ir tai yra pirmas regioninis papildymas.

Jūsų klausime minimi sektoriai Komisijos darbotvarkėje užima svarbią vietą. Kalbu apie pasiūlymus sukurti Juodosios jūros regiono partnerystę keliose srityse, įskaitant transportą ir aplinką, o šio regiono valstybės narės labai aktyviai skatina tokias iniciatyvas.

Tiek vystant sinergiją, tiek dirbant su Juodosios jūros regiono ekonominio bendradarbiavimo organizacija (angl. BSEC) buvo sustiprintas trijų valstybių narių ir Komisijos suderinimas.

Siekiant tolesnės sinergijos pažangos, reikia, kad aktyviai dalyvautų vis daugiau valstybių narių ir Juodosios jūros regiono partnerių, o Juodosios jūros regiono valstybės narės čia gali suvaidinti lemiamą vaidmenį, kaip jos ir daro.

 
  
MPphoto
 

  Georgios Papastamkos, autorius. (EL) Ačiū už jūsų atsakymą, Komisijos nare. Jūs iš tiesų asmeniškai daug prisidėjote prie Juodosios jūros sinergijos, tačiau jūs taip pat žinote, kad Juodosios jūros regiono ekonominio bendradarbiavimo organizacija (angl. BSEC) jau yra brandi institucinė regioninė struktūra; jos bendradarbiavimas iš tiesų stiprėja ir tampa vis platesnis. Tai ypač lemia faktas, jog čia įvairiais lygmenimis susitinka Europa ir Azija.

Norėčiau sužinoti vieną dalyką: ar Komisija už šios Juodosios jūros sinergijos ribų ketina planuoti tarpregioninių santykių tarp ES ir Juodosios jūros regiono valstybių struktūrą, turinčią griežtesnius institucinius pagrindus, kad atsirastų instituciškai apsaugota tarpregioninio bendradarbiavimo forma?

 
  
MPphoto
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Juodosios jūros sinergijos klausimu reikia pasakyti, kad jos tikslas buvo suburti Rytų partneres – visas mūsų Rytų partneres – ir Turkiją bei Rusiją, nes jos jau ekonomiškai bendradarbiavo Juodosios jūros regione, taigi manėme, kad sinergija buvo tinkamas būdas tai padaryti.

Tačiau taip pat žinote, kad Europos Vadovų Taryba mūsų paprašė sukurti specialią partnerystę ir mes šio darbo imsimės, tiesą pasakius, mano tarnybos ir aš šį rudenį teiksime pasiūlymą dėl konkretesnių veiksmų tik su Rytų partnerėmis, be Turkijos ir Rusijos. Tačiau dar kartą noriu pakartoti, kad vasario 13–14 d. buvau Kijeve, kur vyko pirmas ministrų posėdis. Turite suprasti, kad tai buvo konferencijos pradžia. Visuomet reikia laiko, kad projektai būtų užbaigti ir kad vyktų tikra pažanga.

Atsimenate, kaip ilgai dirbome Barselonos proceso klausimu, ir žinote, kaip lėtai juda reikalai, taigi manau, kad, viena vertus, bus išlaikyta tam tikra Juodosios jūros regiono bendradarbiavimo apimtis, tačiau taip pat bus taikomas siauresnis bendradarbiavimas siekiant Rytų partnerystės.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 49 kurį pateikė Robert Evans (H-0533/08).

Tema: Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos

Komisija išleidžia dideles pinigų sumas rinkimų stebėjimo misijoms visame pasaulyje, kur tos misijos atlieka labai vertingą vaidmenį kai kuriose su dideliais iššūkiais susiduriančiose valstybėse.

Kokį tokių misijų ilgalaikį vertinimą atlieka Komisija? Kaip galime geriau remti valstybes ir joms padėti, spręsdami per vienus rinkimus pastebėtus trūkumus, ir taip pasiruošti kitiems rinkimams?

 
  
MPphoto
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Noriu sutikti, kad Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos visame pasaulyje atperka išleistus pinigus. Per pastaruosius aštuonerius metus ES stebėtojai teikė pranešimus apie svarbiausius rinkimus ir taip prisidėjo prie konfliktų dėl rinkimų rezultatų mažinimo bei nurodė sritis, kurioms reikia skubios rinkimų ir politinės reformos. Tai tokie pasiekimai, kurie turės poveikį ilguoju laikotarpiu.

Šiuo metu į Europos Sąjungą žiūrima kaip į vieną patikimiausių tarptautinių rinkimų stebėtojų. Žinau, kad pats R. Evans neseniai grįžo iš rinkimų Šri Lankoje. Manau, kad jis pats turi nuomonę apie tai, kas buvo gerai ir ką reikėtų daryti ateityje. Taigi Komisija ir toliau skirs pirmenybę Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijoms, ir kol dirbsiu Komisijoje, stengsiuosi tai daryti.

Tačiau rinkimų stebėjimai nėra ir negali būti veiksmai patys savaime. Rinkimų stebėjimai nėra tikslas pats savaime, o ilguoju laikotarpiu jie turi prisidėti prie rinkimų pagrindų trūkumų šalinimo ir demokratinių reformų.

Rinkimų stebėjimo misijų pranešimai yra svarbiausias atskaitos taškas sprendžiant rinkimų pagrindų problemas. Tokie trūkumai sprendžiami per ilgą laikotarpį. Paprastai rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijose nustatomos rinkimų pokyčių, pvz., reguliavimo pagrindų ar rinkimų valdymo, galimybės. Pranešimai vis labiau įtraukiami į platesnę rinkimų rėmimo strategiją ir taip padidinamas ilgalaikis poveikis.

Kalbant apie kitas neseniai vykusias rinkimų stebėjimo misijos, galiu patvirtinti, kad, pvz., Ruandoje, Kambodžoje ar Jemene, rėmėme atitinkamas rinkimų komisijas. Poreikis vykdyti šiuos projektus kilo iš ankstesnių rinkimų stebėjimo misijų išvadų, kai buvo pastebėta daug trūkumų rinkimų pagrinduose. Be to, atsižvelgdama į Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijų išvadas, pastaraisiais metais Komisija gerokai padidino finansinę pagalbą rinkimų pagalbai. Nuo 2000 m. dabar tai sudaro 400 mln. EUR, taigi tai yra pakankamai didelė suma.

Šalyse esančios Europos Komisijos delegacijos taip pat nuveikia daug vertingo darbo, tęsdamos Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijų darbą ir kurdamos tinkamą aplinką rinkimų reformai, be abejo, daug nuveikia ir vyriausieji stebėtojai, kurie grįžta į šalį pristatyti savo galutinio pranešimo.

Galiausiai noriu pasakyti, kad kadangi rinkimų reforma dažnai savo pobūdžiu yra politinė reforma, ji ne visuomet vyksta lengvai, ir šiai reformai reikia įvairių veikėjų nuolatinio dalyvavimo. Manau, kad Parlamentas gali imtis ir dažnai imasi ne tik vyriausiojo stebėtojo vaidmens, bet ir atitinkamo vaidmens sprendžiant rinkimų reformos klausimus, kai tęsiamas rinkimų stebėjimo misijų darbas.

Todėl norėčiau paskatinti įprastas EP delegacijas valstybėse aktyviau dalyvauti sprendžiant rinkimų pagrindų trūkumų klausimus ir skatinant platesnius institucinius ir demokratinius pokyčius. Ši tema buvo nagrinėjama pirmame Komisijos ir Parlamento seminare – antras Komisijos ir Parlamento seminaras, regis, vyks gruodžio mėn.

 
  
MPphoto
 

  Robert Evans, autorius. − Dėkoju Komisijos narei ir sutinku, kad rinkimų stebėjimas yra vienas iš naudingiausių darbų, kuriuos dirba Europos Sąjunga. Tai labai svarbus darbas toms šalims ir stebėjimui skirti pinigai išleidžiami naudingai beveik be jokių išimčių. Didžiuojuosi, kad teko vykti į nemažai rinkimų stebėjimo misijų, kurių paskutinė buvo surengta į Pakistaną. Į Šri Lanką vykau su delegacijos vizitu.

Tačiau norėčiau pabandyti šiek tiek paspausti Komisiją vienu aspektu: ar ES iš tiesų per ketverius ar penkerius metus tarp vienos ir kitos rinkimų stebėjimo misijos teikia specialią pagalbą ir pasiūlymus, kurie padėtų panaikinti trūkumus ar pagerinti sritis, kuriose, mūsų nuomone, reikėtų pagerinimo, ir kai galime pasiūlyti minčių, paramos ar galbūt finansų, kurie leistų užtikrinti, kad valstybės rinkimuose nebekartotų ankstesnių rinkimų klaidų?

 
  
MPphoto
 

  Martin Callanan (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, norėčiau pritarti R. Evansui dėl rinkimų stebėjimo misijų vertingumo. Man taip pat teko garbė Komijos narės būti paskirtam vyriausiuoju stebėtoju per neseniai vykusius rinkimus Kambodžoje. Manau, kad misija, kaip ir visos rinkimų stebėjimo misijos, buvo labai naudinga pagalba Kambodžos valdžiai vykdant jų rinkimus.

Noriu paprašyti Komisijos narės atidžiau įvertinti jos turimus išteklius, kad ateityje iš misijų būtų galima gauti dar daugiau naudos, jei tai įmanoma, nes pritariu, jog misija yra ypač vertinga ir dėmesį pritraukanti priemonė. Misijas labai teigimai vertina valstybės, kuriose jos vyksta, bei įvairių misijų valstybių vadovai.

 
  
MPphoto
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Pirmiausia noriu pasakyti, kad rekomendacijos ilgajam laikotarpiui ir kitiems rinkimams ir yra ta sritis, ties kuria turime visi dirbti daugiau.

Taip yra todėl, kad vienos valstybės pasinaudojo tomis rekomendacijomis, kitos – ne, be to, rekomendacijos turėtų būti labiau įtraukiamos į mūsų šalių ataskaitas ir delegacijų ir Europos Parlamento delegacijų rengiamus įvertinimus.

Atsakydama į antrą klausimą, turiu pasakyti, kad jei turėtume daug didesnį biudžetą, tuomet vyktume į daugiau valstybių, tačiau dabar turiu daryti atranką. Šią atranką stengiuosi priderinti prie turimo biudžeto, tačiau turime apimti Afriką, Aziją, Lotynų Ameriką ir, jei mus kviečia, Magrebo ir Arabų valstybes, kur mano nuomone, turėtume vykti dažniau, nes dėl mūsų principingo objektyvumo turime labai geras pozicijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 50, kurį pateikė David Martin (H-0543/08).

Tema: Izraelio atliekamas palestiniečių mokesčių įplaukų sulaikymas

Kokių veiksmų ėmėsi Komisija, siekdama sustabdyti Izraelio atliekamą palestiniečių mokesčių įplaukų sulaikymą?

 
  
MPphoto
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Manau, kad gerbiamasis narys omenyje turi muitų, kuriuos Izraelis renka Palestinos valdžios vardu, pajamų mėnesinius pervedimus. Paskutinis vėlavimas siekia birželio mėn. ir iš karto po jo Palestinos ministras pirmininkas S. Fayyad atsiuntė laišką, kuriame prieštarauja vykstančioms diskusijoms dėl tolesnio ES ir Izraelio santykių vystymo.

Tuo pat metu mokesčių ir muitų pajamų persiuntimo klausimas buvo iškeltas aukščiausiuoju lygmeniu ir aš pati kėliau šį klausimą su užsienio reikalų ministru.

Paprašiau Izraelio atlikti Palestinai priklausantį mokėjimą ir galiausiai turiu pasakyti, – ir galiu pasakyti, – kad pervedimas buvo padarytas savaite vėliau nei įprastai.

Nuo tada Komisijai nebuvo pranešta apie jokius vėlavimo pervesti mokesčių įplaukas atvejus.

 
  
MPphoto
 

  David Martin, autorius. − Dėkoju Komisijos narei už atsakymą ir už tai, kad ji ėmėsi veiksmų, o veiksmų buvo imtasi po to, kai aš pateikiau klausimą. Ji supranta, kad nuo klausimo pateikimo iki atsakymo į jį gavimo praeina daug laiko.

Tačiau noriu pabrėžti, kad šie pinigai yra palestiniečių pinigai. Jokiomis aplinkybėmis tai nėra Izraelio pinigai, kuriuos jie galėtų sulaikyti. Šių pinigų sulaikymas prilygsta vagystei, jei ne pačių pinigų, tai palūkanų – tikrai. Šie pinigai nuolat naudojami Palestinos šantažui ir tikiuosi, kad Komisija ir toliau spaus Izraelį, kad jis pervestų pinigus, kai tai turi būti padaryta, ir nenaudotų šių pinigų kaip dar vienos politinės priemonės.

 
  
MPphoto
 

  Reinhard Rack (PPE-DE).(DE) Labai gerai, kad ši problema buvo išspręsta greitai ir skubiai. Turiu trumpą klausimą: daugeliu atvejų tuo metu turėjome problemų su Palestinos valdžia, kuri naudojo pinigus tokius būdu, kuris greičiausiai kirtosi su paramą teikiančių valstybių ketinimais. Ar buvo išspręstos ir šios problemos?

 
  
MPphoto
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Atsakydama į pirmą pastabą, noriu pasakyti, kad iš tiesų pastaraisiais metais buvo ilgai vėluojama mokėti palestiniečių pinigus, – sutinku, kad tai yra palestiniečių piniga,i – tačiau visuomet stengiausi, kai reikėjo (labai dažnai, kai palestiniečiai manęs to prašė) įsikišti asmeniškai, kad būtų nutrauktas pinigų blokavimas. Tai gali užimti daug laiko ir buvo laikotarpių, kai tai buvo iš tiesų sudėtinga, tačiau aš visuomet stengiausi. Sutinku su jumis, ką tai turi būti daroma ir ateityje.

Komisijos nary R. Rackai, galiu jus užtikrinti, kad siųsdami mūsų pinigus Palestinai naudojame tokius metodus, – anksčiau naudojome vadinamąją Laikinąją tarptautinę priemonę (angl. TIM), dabar naudojame finansinę priemonę PEGASE, – kurie mums suteikia visišką kontrolę. Manau, kad tai ir buvo klausimo esmė.

Tarp kitko, netgi Izraelis šiuo metu naudoja šią Iždo sąskaitą pervesdamas Izraelio pinigus. Būdamas ir finansų ministru ir ministru pirmininku Salam Fayyad yra žmogus, kuriuo tarptautinė bendruomenė tiki. Tačiau iš esmės atlikome savo pačių tikrinimus ir pati šiam klausimui skiriu daug dėmesio – tiek, kiek asmeniškai galiu. Mano delegacija ten sukūrė savo sistemą ir savo komandą, kad neįvyktų jokių pažeidimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

 
  
  

(Posėdis buvo nutrauktas 19.10 val. ir atnaujintas 21 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: M MAURO
Pirmininko pavaduotojas

 
Teisinė informacija - Privatumo politika