Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. rugsėjo 3 d. - Briuselis

18. Europos uostų politika (diskusijos)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas yra Josu Ortuondo Larrea pranešimas Transporto ir turizmo komiteto vardu dėl Europos uostų politikos (A6-0308/2008) [2008/2007(INI)].

  Josu Ortuondo Larrea, pranešėjas. − (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, savo maždaug šimte tūkstančių kilometrų pakrantės Europa turi daugiau nei tūkstantį du šimtus prekybos uostų ir keletą šimtų vidaus vandenų uostų, kurie išsibarstę maždaug trisdešimt šešiuose tūkstančiuose vidaus vandenų pakrančių kilometrų. Per šiuos uostus vyksta 90 proc. mūsų tarptautinės prekybos ir 40 proc. prekybos Bendrijos viduje, skaičiuojant tonomis kilometrui.

Uostuose sukurta pusė milijono darbo vietų ir jie užtikrina ištisų regionų vystymąsi. Uostai taip pat yra labai svarbūs reguliaraus keleivių pervežimo ir perkėlimo paslaugoms, kurios užtikrina socialinę sanglaudą saloms ir tiems regionams, kurie lengviau ir pigiau pasiekiami jūra. Todėl nekyla abejonių, kad kalbame apie mūsų gerovei labai svarbų sektorių. Nepaisant to, mūsų uostai susiduria su dideliais iššūkiais, įskaitant padidėjusią tarptautinę paklausą transportui, kuri auga dar sparčiau nei vyksta pasaulinis ekonomikos augimas.

Čia verta paminėti navigacijos technologijų, logistikos telekomunikacijų ir eksploatacijos pažangą, įsipareigojimą sumažinti taršą ir šiltnamio poveikį sukeliančių dujų išmetimą, užtikrinti naujas investicijas ir poreikį surengti naujus mokymus personalui, kuris yra susijęs su minėtais aspektais. Tačiau uostams taip pat tenka iššūkis išlaikyti dialogą ir bendrus veiksmus su juos supančiomis sritimis, rajonais, miestais ir regionais ir plėtoti kiek galima geresnius patogesnius ryšius su kitomis transporto rūšimis, siekiant abipusės naudos ir siekiant kiek galima geriau suderintų ir tvarių planavimo sprendimų.

Uostai taip pat yra mūsų vidaus rinkos dalis, todėl jie turi atitikti tam tikrus Bendrijos parametrus. Transporto ir turizmo komitetas, kuris mane paskyrė pranešėju dėl šio klausimo, norėjo pateikti pranešimą savo iniciatyva. Dėl šio pranešimo buvo diskutuota įvairiose frakcijose, priimtas susitarimas ir dabar šis pranešimas teikiamas Europos Parlamento plenarinėje sesijoje.

Savo tyrime laikėmės nuomonės, kad Europos uostų politika turėtų būti nukreipta į jūrų transporto konkurencingumo didinimą, aukštos kokybės, modernių paslaugų teikimą, skubių, saugių ir nebrangių ir nekenkiančių aplinkai paslaugų skatinimą, taip kuriant Europos jūrų transportą be sienų.

Manome, kad technologinė ir ekonominė pažanga ir Panamos kanalo išplėtimas paryškins dabartinę didelių laivų tendenciją ir lems pasikeitimus tarptautiniuose maršrutuose. Taip pat manome, kad Europoje, kur nėra daug pakankamai gilių uostų, į kuriuos galėtų įplaukti dideli laivai, ims plėstis vidutiniai ir maži ir vidutiniai uostai, taigi padidės kabotažas ir upių transportas.

Ruošiantis tokiai ateičiai mums reikia turėti integruotą Europos politiką, kuri skatintų regioninę konkurenciją ir teritorinę sanglaudą, be to, reikia dėti dvigubai daugiau pastangų mažinant vandens taršą ir CO2 išmetimą, todėl prašome iki 2020 m. dabartinį kurą pakeisti dyzelinu. Reikia, kad uostų valdžia bendradarbiautų tarpusavyje ir su vietos, ir su regionine valdžia bei su transporto – ne tik jūrų ar upių, bet ir geležinkelių, oro ir kelių transporto – sektoriaus asociacijomis.

Manome, kad Bendrijos jūrų sektoriaus teisinės bazės teisinis tikrumas, išplaukiantis iš tarptautinės teisinės sistemos, priklauso nuo to, kaip skubiai bus patvirtintas saugios laivybos paketas Erika III, todėl raginame, kad tai būtų padaryta kuo skubiau ir pasiekiant kiek galima vieningesnę nuomonę.

Kartais Europos uostams tenka konkuruoti su trečiųjų šalių uostais, kurie taiko diskriminuojančią politiką, todėl reikia parengti trūkumų sąrašą. Suprantame, kad dėl technologinių pokyčių atsiras svarių finansinių pasekmių, todėl regionai taip pat turi turėti galimybę panaudoti struktūrinius fondus ir finansuoti pažangių technologijų įsigijimą, kurti darbo vietas naujoviškose srityse ir rekonstruoti miesto sritis, kurios bus atlaisvintos perkėlus uostų įrenginius.

Bendraujame su Komisija, siekdami, kad ji 2008 m. išleistų valstybės pagalbos uostams gaires, kur būtų atskirta prieigos ir gynybos infrastruktūra – jai turi būti taikoma išimtis – ir su projektais susijusi infrastruktūra nuo infrastruktūros, kuri su jais nesusijusi, kad aplinkos gerinimui ar sangrūdų mažinimui ir kelių naudojimo mažinimui skirta parama neturėtų būti laikoma valstybės pagalba, arba tais atvejais, kai yra labai svarbu, kaip salų atveju, užtikrinti sanglaudą.

Pritariame platesniam skaidrumo reikalavimų taikymui, tačiau vietoj bendro įpareigojimo, prašome uostams, kurių metinės pajamos nesiekia nustatytos ribos, taikyti išimtį.

Galiausiai remiame tai, kad uostų darbuotojams būtų suteikta pripažįstama kvalifikacija ir prašome Europos socialinio dialogo komitetą atkreipti dėmesį į šiuos klausimus.

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, leiskite iš pradžių padėkoti Transporto ir turizmo komitetui už jo nuomonės apie uostų politiką pateikimą ir pranešėjui J. Ortuondo Larreai už jo pranešimą. Pranešime pripažįstamos Komisijos pastangos kuriant tikrą Europos uostų politiką ir būtent tai mus sieja.

Europos uostų politika yra atsakas į sektoriaus poreikius ir problemas, kurias nustatė Komisija, atlikusi išsamias konsultacijas dėl uostų sektoriaus 2006 m. lapkričio mėn. – 2007 m. birželio mėn. Konsultacijos rezultatai parodė, Europos uostai susiduria su panašiais iššūkiais: didėjančiu tarptautinio transportavimo poreikiu, technologiniais pokyčiais, įsipareigojimais sumažinti šiltnamio efektą keliančių dujų ir kitų teršalų išmetimą, dialogo poreikiu ir poreikiu užtikrinti vienodas veiklos sąlygas.

Norint įveikti šiuos iššūkius, mums reikia veiksmingos Europos uostų sistemos. Komunikatu siekiama nustatyti uostų sektoriaus, kuris yra labai skirtingas dydžio, svarbos, eismo ir valdymo metodų požiūriu, veiklos sąlygas. Parlamento pranešime teisingai nurodomi tokie skirtumai. Kaip aiškiai nurodyta komunikate, Komisija neketina kaip nors paveikti ar keisti šių skirtumų.

Sutinku su Parlamentu, kad mūsų uostų svarba susijusi ne tik su ekonominiais veiksniais, bet ir su uostų vaidmeniu visuomenėje. Iš tiesų Parlamentas pabrėžia, kad uostai yra ne tik svarbūs jūrų, upių ir kitoms transporto rūšims, bet yra ir darbo vietų šaltinis bei gyventojų integracijos veiksnys.

Logiška išvada, kad sektoriui reikia taikyti Europos lygio metodus. Reikia įgyvendinti komunikate nustatytas priemones, su kuriomis pramonė sutinka ir netgi ragina jų imtis, t. y. gaires dėl valstybės pagalbos, gaires dėl aplinkos teisės aktų taikymo, Europos jūrų transporto erdvę be barjerų ir socialinį dialogą. Jau pradėjome šių priemonių įgyvendinimą ir siekiame gauti apčiuopiamus rezultatus jau netolimoje ateityje.

Komisija patvirtino komunikatą, kuriame siūlomi aiškūs pagrindai ir veiklos planas, sudarantis sąlygas Europos uostams įveikti šiandienos ir rytojaus iššūkius, pritraukti investicijų ir visapusiškai prisidėti prie įvairių transportų rūšių bendros transporto grandinės vystymo.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad komunikatas ir jame nustatytos praktinės priemonės duos teigiamų ir naudingų rezultatų, ir toliau užtikrinant pirmaujantį Europos uostų vaidmenį logistikos grandinėje ir buvimą augimo ir užimtumo centrais.

  Pierre Pribetich, Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentas. − (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, būdamas Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentu, norėčiau nuoširdžiai pasveikinti J. Ortuondo dėl jo pagrindinių rekomendacijų, reikalingų Europos uostų vystymui. Taip pat jam norėčiau padėkoti už tai, kad atsižvelgė į visus mūsų pasiūlymus, ir dėkoju jam visų savo kolegų vardu.

Laisvas prekių ir asmenų judėjimas ES yra labai svarbūs elementai mūsų augimui, rodantys mūsų solidarumą. Prekių transporto grandinei, kuriai tenka 90 proc. tarptautinės prekybos ir transportavimo, reikia, kad atsižvelgiant į tokį srautą, visos sąsajos ir visi mazgai veiktų optimaliai. XXI a. uostams irgi tenka patirti tokio naujo mobilumo poveikį. Būdamas miesto dalimi, uostas turi būti integruotas į darbų miestų planavimą, laikantis pagrindinių veikiančių kovos su klimato kaita tikslų. Kadangi tai yra regioninės plėtros dalis, tai turi būti optimaliai pritaikyta pagal integruotą metodą, nustatytą Leipcigo chartijoje. Todėl Europos uostų politikoje, į kurią dedame viltis, turi būti atsižvelgta į šį svarbų poreikį bei į pranešime nurodytus tikslus ir visa ši politika turi būti integruota į mūsų bendrą metodą.

  Corien Wortmann-Kool, PPE-DE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, uostai Europoje yra ekonomikos varomoji jėga. Ne mažiau nei 90 proc. tarptautinės prekybos vykdoma per uostus. Tai turėtų būti įdomu P Mandelsonui, Komisijos nariui, atsakingam už išorės prekybą. Kiekvienais metais uostuose perkraunama daugiau nei 3 mln. tonų krovinių iš viso pasaulio. Uostuose dirba daugiau nei pusė milijono europiečių. Vis dar vyksta nemenkas augimas. Augimas suteikia ir galimybių ir problemų, susijusių su prieinama infrastruktūra, gerais į krašto gilumą einančiais ryšiais, aplinkosaugos pajėgumais. Būtent dėl šios priežasties yra svarbu, kad Europa uostams ne trukdytų, o padėtų ir spręstų jų problemas.

Tam nereikia direktyvos dėl uostų paslaugų ar teisės aktų – tam reikia aiškių gairių. Labai svarbu, kad Europos Komisija kuo greičiau patvirtintų gaires dėl neaiškių ir kartais net nenuoseklių aplinkosaugos teisės aktų. Dėl neaiškios terminijos ir nenuoseklių tekstų kyla teisinių apeliacijų procedūros ir taip sustabdomi svarbūs projektai. Komisija vis dar nepaskelbė šių gairių pristatymo datos. Ar ji šį vakarą galėtų aiškiai pasisakyti šiuo klausimu?

Taip pat yra labai svarbu pristatyti gaires dėl valstybės pagalbos. Būtina išankstinė sąlyga – vienodos veiklos sąlygos visiems Europos uostams. Kalbant apie uostus negalima pamiršti svarbių skaidrumo reikalavimų. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija remia Europos Komisiją ir prieštarauja nuostatos dėl ribos įvedimui, kurią siūlo mūsų pranešėjas. Todėl balsuosime prieš šias pranešimo dalis. Taip pat balsuosime prieš Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų pakeitimus, nes jie neatitinka rimtų Graikijos vyriausybės pasiūlymų, ir Europos Parlamentas neturėtų tų pasiūlymų sužlugdyti. Mano kolega iš Graikijos netrukus kalbės būtent apie tai.

  Emanuel Jardim Fernandes, PSE frakcijos vardu. – (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau pasveikinti pranešėją su kokybišku jo pranešimu ir padėkoti įvairiems nariams už jų atvirumą ir jų indėlį, ypač Williui Piecykui, kuris neseniai mirė. 2006 m. Parlamentas antrą kartą atmetė pasiūlymą dėl rinkos prieigos prie uostų paslaugų. Tuo metu Parlamentas pasirinko priemones, kuriomis siekiama didesnio skaidrumo, sveikesnės konkurencijos, mažiau žalingo darbo, geresnės darbuotojų kvalifikacijos ir didesnės saugos ir pabrėžė, kad nereguliuojamas Europos uostų sistemos liberalizavimas duotų visiškai priešingus rezultatus. Šiame pranešime stiprinama tokia pozicija.

Būdamas socialistų frakcijos Europos Parlamente oponuojančiu pranešėju, visuomet rėmiau galutiniame pranešime keliamus klausimus: poreikį panaudoti esančias Europos finansavimo ar valstybės pagalbos galimybes pažangių ir aplinkai nekenkiančių įrenginių vystymui ir pirkimui ir geresniam tokių įrenginių integravimui į Europos uostų tinklą; poreikį vietinei ir regioninei valdžiai pasinaudoti uostų regionams teikiamomis galimybėmis ir sukurti geresnes įvairių transporto rūšių sąsajas ir konkurenciją tarp uostų; poreikį pagerinti dabartines socialines sąlygas jūrų sektoriuje, ypač teikiant geresnį mokymą, viso gyvenimo mokymąsi ir geresnes darbo vietos saugos sąlygas; poreikį pagerinti Europos Sąjungos konkurencinę padėtį pasauliniame jūrų sektoriuje, ypač sustiprinant reguliavimo pagrindus jūrų saugos ir finansinių iniciatyvų srityse ir taisykles, taikomas paremti įvairius viešuosius ir privačius investuotojus; dabartinių uostų geresnį pritaikymą griežtiems aplinkosaugos reikalavimams, ypač skirtiems sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą; dabartinių uostų reguliavimo pagrindų sustiprinimą, kad būtų išlaikyta pasaulinė pusiausvyra; Europos uostų sistemos pritaikymą ypač greitam technologiniam vystymuisi, nepamirštant aplinkosaugos aspekto; pritarimą tam, kad kai kurios viešosios investicijos neturi būti laikomos valstybės pagalba – kai investuojama į atokiausius regionus ir salas, kai tokios investicijos yra būtinos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos užtikrinimui, su sąlyga, kad tos investicijos neteikia naudos vienam vartotojui ar operatoriui ir yra pripažįstama speciali atokiausių regionų padėtis taip, kaip ji pripažįstama Europos Sąjungos sutartyje.

  Anne E. Jensen, ALDE frakcijos vardu. – (DA) Gerb. pirmininke, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija pritaria naujai Komisijos Europos uostų politikos strategijai. Nepatvirtinus dviejų pasiūlymų dėl Uostų direktyvos, tai reikia dar kartą apmąstyti. Be to, Komisijos surengtos konsultacijos, kuriose dalyvavo visos su uostais susijusios suinteresuotosios šalys, parodė, kad reikia paaiškinti vyriausybės paramos taisykles, kad būtų užtikrintos vienodos uostų konkurencijos sąlygos, ir paaiškinti aplinkosaugos taisykles. Todėl dabartinė teisinga Komisijos strategija yra parengti gaires dėl valstybės paramos. Reikia priimti sprendimus dėl daugelio aspektų. Gali kilti klausimai, kiek giliai į uostą įeinantis kelias yra laikomas viešuoju projektu ir nuo kurio taško toks kelias patenka į uosto atsakomybę. Gairėse turi būti pateikti aiškūs atsakymai į tokio tipo klausimus. Labai svarbu, kad su valstybės pagalba susiję klausimai būtų atviri ir skaidrūs ir norėčiau nuoširdžiai pritarti su tuo susijusioms pranešėjo rekomendacijoms.

Komisija taip pat pateiks paaiškinimą apie tai, kaip reikia interpretuoti ES aplinkosaugos teisės aktus uostų plėtimo ir vystymo požiūriu. Kalbant bendrai, uostų plėtra gerina padėti aplinkosaugos prasme, nes skatinimas jūrų transportas, kuris mažiau kenkia aplinkai. Be abejo, uostų vystymas neturi būti vykdomas aplinkos sąskaita. Didesnis aiškumas taip pat užtikrins, kad staiga neiškils uostų plėtimą stabdančių ir komplikuojančių aplinkosaugos klausimų, t. y. tokių klausimų, kurie nekeliami vien tik dėl susirūpinimo aplinka.

Komisija skatins uostų tinklo vystymą ir užtikrins gerų remiančių investicijų vystymą. Didelė problema yra klausimas, kaip mes pristatome prekes į uostą ir paimame iš jo, todėl ateityje geri eismo ryšiai su žemės transportu turėtų būti atspindėti ES paramos programose ne tik regioninės paramos lygmeniu, bet galbūt ir tokiose programose, kaip Marco Polo.

Uostų veiksmingumą padidinsime aktyviau naudodami naujas technologijas ir sumažindami biurokratizmą. Be to, manau, kad konsultavimosi procesui būtų labai gerai, jei dialogas tarp socialinių partnerių ateityje vyktų konstruktyviau. Buvimas uosto darbuotoju yra kultūros dalis, tačiau modernus uostas yra labai specifinio darbo vieta, kuri taip yra ir pavojinga. Dėl to būtina sutelkti dėmesį į kvalifikacijas ir mokymus. Taip pat manau, kad yra gerai, jog į Komisijos paskelbtą priemonių rinkinį įtrauktas ir mokymas. Noriu J. Ortuondo palinkėti sėkmės su jo puikiu pranešimu ir laukiu, kol Komisija įgyvendins veiksmų planą.

  Pedro Guerreiro, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Gerb. pirmininke, negalime sutikti su šios Europos Komisijos iniciatyvos vertinimu, nes manome, kad tai yra bandymas – kaip paskutinė išeitis – paskatinti uostų paslaugų liberalizavimą Europos Sąjungos lygmeniu. Savo komunikate Komisija nurodo, kad ji susidūrė su išūkiu, jog reikia suderinti uostų ir vystymo valdymą su skaidrumo ir konkurencijos principais ir bendra ES teisės sistema, taip pat sukurti tikrą vidaus rinką jūrų transportui Europoje ir šuo tikslu Komisija pateiks teisėkūros pasiūlymą, kitaip tariant, siekiama uostų valdymui labiau taikyti Europos Sąjungos vidaus rinkos konkurencijos taisykles.

Akivaizdu, kad Komisija neturi privatizavimo galių. Tačiau ji siekia sudaryti tokias sąlygas, kad kai vyks privatizavimas, jis vyktų pagal Europos Sąjungos pagrindus liberalizuojant uostų paslaugas, pvz., suteikiant paslaugų koncesijas uostų sektoriuje, cituoju, „taip, kad neribotų konkurencijos daugiau nei reikia“ arba viešai finansuojant visus prekybinius uostus „neatsižvelgiant į ... tų uostų pajamas“.

Dėl to mes manome, kad Europos Parlamento pranešime reikėtų aiškiai nurodyti, kad atsisakoma bet kokio naujo bandymo liberalizuoti uostų paslaugas Europos Sąjungos lygmeniu viešojo finansavimo, uostų koncesijų, techninių – jūrinių paslaugų ar krovinių aptarnavimo paslaugų požiūriu. Uostų sektorius yra viešoji paslauga, kuri yra strategiškai svarbi kiekvienos valstybės narės ekonominiam ir socialiniam vystymui, aplinkai, gynybai ir suverenumui ir todėl šis sektorius neturėtų būti liberalizuojamas ES lygmeniu.

  Johannes Blokland, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, norėčiau pradėti nuo padėkos J. Ortuondo Larreai už jo pranešimą dėl Europos uostų politikos. Kalbėdamas apie šį pranešimą, noriu pabrėžti, jog nesąžininga konkurencija tarp Europos uostų turi būti sustabdyta. Nepriimtina, jog vieni Europos uostai turi save išlaikyti iš prekybos pajamų, o kiti gyvena iš valstybės pagalbos lėšų.

Mano pirmas prašymas Europos Komisijai yra su tuo susijęs. Ar gali Komisijos narys P. Mandelson pažadėti, kad jis iki 2008 m. pabaigos paskelbs gaires dėl valstybės pagalbos?

Taip pat norėčiau paraginti Europos Komisiją dar 2008 m. paskelbti gaires dėl Bendrijos aplinkosaugos teisės aktų taikymo. Šiuo metu minėtų teisės aktų sudėtingumas ir aiškumo juose nebuvimas stoja skersai kelio Europos uostų vystymuisi.

  Sylwester Chruszcz (NI). – (PL) Gerb. pirmininke, esu parlamento narys, kasdien susiduriantis su jūrų ekonomika. Uostai yra labai svarbus ne tik Europos transporto, bet ir ekonomikos elementas ir užimtumo šaltinis. Jūrų transportas ir jūrų uostai prisideda prie bendros ES rinkos ir ją suartina su pasaulio ekonomika. Uostų veiksmingas veikimas ir nuolatinis vystymasis yra labai svarbus Europos Sąjungos konkurencingumui, Europai ir pasauliui, kuriame vyksta globalizacija. Nors, atsižvelgiant į šio sektoriaus tarptautinį pobūdį, reikalingas uostų politikos derinimas Europos lygmeniu, negalima formuoti šios politikos pagrindų neatsižvelgiant į vietos ir nacionalinius poreikius. Todėl su santūriu optimizmu pritariu ribotoms Europos Sąjungos įtakos valstybėms narėms priemonėms, pateikiamoms minkštos teisės forma, t. y. gairėms ir integruotos ar darnios jūrų politikos administracinių kliūčių pašalinimui.

  Jim Higgins (PPE-DE). - (GA) Gerb. pirmininke, džiaugiuosi dėl Komisijos pradinės rekomendacijos. Tai labai naudingas dokumentas ir norėčiau pasveikinti pranešėją su jo dideliu nuveiktu darbu rengiant šį pranešimą. Pranešime pabrėžiama, kad uostai yra labai svarbi infrastruktūra. Europoje yra apie 1 200 prekybos uostų, kuriuose tiesiogiai ar netiesiogiai dirba apie pusė milijono žmonių. Norėčiau pasidžiaugti pranešimo dalimi, kurioje pabrėžiama, kad uostams yra svarbu turėti gerus ryšius su žemės transportu. Pavyzdžiui, Airijoje nėra beveik jokios geležinkelių jungties su uostais, ir nėra jokios jungties su nacionaliniais ar tarptautiniais oro uostais.

Airijos Transporto ministras, kuris yra Žaliųjų partijos narys, pripažino, kad padėtis dėl anglies teršalų išmetimo Airijoje jau dabar yra labai bloga, ji blogėja ir, be abejonės, dar labiau pablogės dėl transporto padėties. Akivaizdu, kad tokią padėtį lemia ir tai, kad nėra geležinkelių jungčių tarp uostų ir oro uostų. Eksportuotojai ir importuotojai Airijoje neturi kitos išeities ir privalo naudoti motorines transporto priemones – tai yra skandalinga. Visuomet esu labai patenkintas, kai Transporto komitetas pateikia tokį pranešimą, kaip šis, kuriuo remiami Europos Sąjungos aplinkosaugos teisės aktai.

  Bogusław Liberadzki (PSE). – (PL) Gerb. pirmininke, norėčiau pasinaudoti galimybe ir padėkoti J. Ortuondo Larrea už jo pranešimą. Kalbu kaip vienas direktyvos dėl prieigos prie uostų paslaugų projekto atmetimo prieš dvejus metus kurstytojų.

Remiu mintį uostus vertinti kaip infrastruktūros elementus ir tai, kad strateginę atsakomybę už uostų vystymą turėtų prisiimti viešasis sektorius. Uostai neturėtų būti valdomi valstybės, tačiau viešasis sektorius turi dėl jų prisiimti atsakomybę. Pritariu ir tam, ką kalbame apie valstybės pagalbą. Ko gero, to mums reikia, o nustatytos žaidimo taisyklės, be abejonės, mums pasitarnautų.

Norėčiau pabrėžti uostų darbuotojams sudarytų sąlygų stabilizavimo svarbą. Tai yra žmonės, kurie infrastruktūros elemente uoste kuria ekonomikos galimybes. Paskutinis aspektas, į kurį noriu atkreipti dėmesį, yra poreikis atnaujinti prieigą prie uostų – kitaip tariant kelius, geležinkelius ir vidaus vandens kelius – ir sukurti įvairių transporto rūšių centrą.

  Siiri Oviir (ALDE). - (ET) Norėčiau padėkoti pranešėjui ir tikiuosi, kad šį kartą šis pranešimas yra sėkmingas.

Mano valstybė Estija taip pat yra jūrinė valstybė, todėl džiaugiuosi, kad šiame pranešime dėmesys sutelkiamas į uostų problemų pašalinimą keliose valstybėse narėse.

Uostai yra labai svarbūs ekonominiam ir socialiniam vystymui ir visos Europos Sąjungos konkurencingumui, tačiau pasaulyje galėsime konkuruoti tik tuomet, jei mūsų naujovių lygis bus geresnis už vidutinį, o kokybė – geriausia.

Jūrinėje valstybėje jūriniai klausimai yra neatskiriami nuo bendros logistikos sistemos ir yra sudėtinė visos valstybės ekonominės sistemos dalis. Jūrų transportas taip yra svarbi transporto pačioje Europos Sąjungoje rūšis, todėl džiaugiuosi šia iniciatyva sukurti bendrą jūrų transporto erdvę be jokių kliūčių.

Manau, kad Europos Sąjunga neturėtų krovinių vežimui trumpais atstumais jūra sudaryti mažiau palankias sąlygas nei kitoms transporto rūšims, o Bendrijoje išmuitintos prekės nebeturi būti daugiau tikrinamos Europos muitinėse.

Reikia nustatyti bendras taisykles, kurios reguliuotų Europos Sąjungos uostų veiklą. Tačiau taip pat yra svarbu, kad Europos Sąjunga labiau paremtų savo uostus, kad jie galėtų atsilaikyti prieš nesąžiningą trečiųjų šalių uostų konkurenciją.

Diskusijose dėl uostų labai svarbus terminas yra „jūrinis saugumas“; reikia jį pagerinti ir, be jokios abejonės, būtina pagerinti jūrų gelbėjimo koordinavimo centrų bendradarbiavimą.

Tikiuosi, kad visi šiame pranešime pabrėžti veiksmai – man skirtas dviejų minučių laikas per trumpas, kad galėčiau aptarti juos visus – padės padidinti Europos Sąjungos jūros transporto konkurencingumą ir prisidės prie Europos uostų politikos vystymo.

  Hélène Goudin (IND/DEM). - (SV) Gerb. pirmininke, kai 2006 m. buvo diskutuojama dėl Uostų direktyvos, organizacija „Birželio sąrašas“ aiškia ir akivaizdžiai balsavo prieš. Direktyvai prieštaravome todėl, kad Europos uostai jau dabar veikia gerai ir yra konkurencingi netgi tarptautiniu požiūriu. Pranešime, dėl kurio dabar diskutuojame, yra keletas elementų, kurie buvo įtraukti į tą Uostų direktyvą, prieš kurią mes balsavome. Be to, pranešime yra daug pasiūlymų, kurie mums kelia nerimą, nes jie yra nepageidautini.

Pavyzdžiui, siūloma, kad Bendrijoje išmuitintos prekės nebūtų tikrinamos muitinėje. Tai yra didelė problema, pvz., narkotikų kontrabandos požiūriu. Kiekviena valstybė narė turėtų nuspręsti, ar reikia atidaryti konteinerį, ar ne.

Šiame pranešime galima užuosti nereikalingą reguliavimą, paslėptą protekcionizmą ir dideles išlaidas mokesčių mokėtojams. Todėl raginu visus jus rytoj balsuoti prieš šį pranešimą.

  Roberto Fiore (NI). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, miestai ir didmiesčiai kūrėsi šalia uostų ir šie uostai yra susiję su mūsų žmonių vystymusi. Todėl būtina, kad mūsų uostai būtų pavyzdiniai, teisėti ir veiktų griežtai pagal įstatymą.

Deja, turiu pripažinti, kad Italijoje buvo nustatyta, jog dviejuose uostuose – Neapolio ir Džoja Tauro – rimtai pažedžiami įstatymai. Vykdomas organizuotas nelegalus produktų importas, pvz., iš Kinijos, ir tai kenkia šalies ekonomikai. Be to, mafijos organizacijos akivaizdžiai vykdo neteisėtą narkotikų ir ginklų importą ir toliau kenkia šalies ekonomikai ir mūsų valstybės bei visos Europos įstatymams ir tvarkai.

Todėl valdžia ir Europos Parlamentas privalo atidžiai stebėti tokius atvejus, kur vis dar vyrauja netvarka, deja, veikia mafijos įstatymai ir nėra jokios kontrolės ar tinkamo reguliavimo.

  Lambert van Nistelrooij (PPE-DE). – (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, pranešėjau, ponios ir ponai, manau, kad dabar pateiktas dokumentas yra geresnis už tą, kuris buvo pateiktas praėjusį kartą. Pranešime daug daugiau dėmesio skiriama atsakomybės decentralizavimui. Taip padidinamas valstybių narių vaidmuo ir, būdamas Regioninės plėtros komiteto nariu, būtent apie tai noriu dar kartą padiskutuoti.

Man kliūva tai, kad, viena vertus, uostų padėtis yra labai gerai apibrėžta, bet, kita vertus, daugeliu atvejų trūksta būtino ryšio su sausumos keliais. Vienas tokių pavyzdžių yra Antverpenas čia, Belgijoje, ir Rūro sritis. Dėl „Geležinio Reino“, t. y. geležinkelio linijos, kuri sudarytų sąlygas pagaliau panaikinti nuolatinį konteinerių srautą, užkemšantį greitkelį, paleidimo diskutuojama metų metus. Padėtis yra juokinga: viskas galėtų būti kitaip, tačiau didžiausia atsakomybė tenka valstybėms.

Tai taip pat tinka ir Nyderlandams, kur iš Antverpeno į Rūro sritį buvo nutiesta Betuvės linija, į kurią buvo investuota milijonai eurų. Įsivaizduokite mano nustebimą: prie Vokietijos sienos trūksta optimalaus susijungimo į tinklą. Be abejonės, turėtume tai aptarti. Atsižvelgdami į tarptautinio transporto augimą uostuose ir tokiose magistralėse privalome taikyti griežtesnį integruotą požiūrį.

Žinau, kad Europos Komisija rengia dokumentą dėl teritorinės sanglaudos, kuri turi būti pasiekta ne tik senosiose valstybėse narėse Vakarų Europoje, bet ir naujosiose valstybėse narėse ir už jų ribų. Nesunkiai galima rasti būdų šiek tiek labiau į tai orientuotis. Kalbu ne apie „kietąją“ teisę ir reglamentus, o apie tai, kad reikia peržiūrėti vieni kitų atsakomybę. Nekalbu ir apie struktūrinių fondų pinigų leidimą. Uostų ir jų zonų plėtrai skiriama milijardai eurų, tačiau šis procesas prastai derinamas su sausumos kelių plėtra. Būtent tai ir noriu pasakyti. Noriu paklausti Komisijos nario, ar ši prioritetinė sritis įtraukta į Žaliąją knygą dėl teritorinės sanglaudos, kuri bus pristatyta spalio mėn.?

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE). – (RO) Norėčiau pasveikinti pranešėją su jo nuveiktu darbu ir įdėtomis pastangomis rengiant šį dokumentą.

Jūrų transportas ir uostai yra du pagrindiniai komponentai, jungiantys Europos bendrą rinką ir su pasaulio ekonomika, naudojant šią transporto rūšį vykdoma apie 90 proc. Europos tarptautinės prekybos. Regioninio vystymosi požiūriu, uostai yra vieni pagrindinių Europos sanglaudos elementų ir dėl to, kad jie vysto turizmo pajėgumus ir dėl to, kad uostuose yra apie pusė milijono darbo vietų ir tai sudaro sąlygas vystyti ir plėtoti itin nutolusius regionus.

Taigi prie regioninio vystymo svariai prisideda šie aspektai: uostų įvaizdžio gerinimas ir jų geresnė integracija į miesto gyvenimą, uostų modernizavimas panaudojant ERPF ir sanglaudos fondą, taip pat vietos ir uostų valdžios dalyvavimas vandens ir oro kokybės valdyme.

Kuriant konkurencingą Europos politiką, reikalingas integruotas požiūris, kuris apimtų ekonomikos, aplinkosaugos, socialinius ir saugumo apsektus. Taip pat neturėtume pamiršti Sąjungos kaimynystės ir plėtros politikos bendradarbiavimų programų naudos bei to, kad reikia uostų zonas sujungti su transeuropiniais transporto tinklais.

Galiausiai norėčiau paraginti atkreipti dėmesį į Juodosios jūros uostus, kurie nors ir sėkmingai atitinka visus terminalų reikalavimus, tačiau prie jų turi būti dvigubai daugiau vidus vandenų uostų ir vandens kelių, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos įvairių rūšių transportui ir prekybai su priėjimo prie jūros neturinčiomis valstybėmis narėmis.

Taigi manau, kad Dunojus yra puiki galimybė sukurti logistinį koridorių, jungiantį Juodosios jūros regioną, Europos Rytų vartus ir Vakarų Europą. Todėl Sąjunga turėtų skirti specialų dėmesį Juodosios jūros regionui, kuris galėtų tapti Europos augimo ir vystymosi centru ir prisidėti prie skirtumų tarp atokiausių ir centrinių regionų sumažinimo.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM). - Gerb. pirmininke, kaip teisingai nurodyta pranešime, uostai yra ne tik svarbūs transportui, bet ir teikia darbo vietas žmonėms, daro svarų poveikį mūsų ekonomikai ir yra strategiškai svarbūs mūsų valstybių narių saugumui ir gynybai. Kalbant apie politiką, pirmiausia turėtume sutelkti dėmesį į uostų modernizavimą ir sektoriaus, kuris apima visas kitas logistikos veiklas, susijusias su uostais, vystymą. Plėsdami bet kokią pramonę, privalome nepamiršti aplinkos, ypač tai taikytina, kai kalbame apie savo jūras ir vandens kelius. Kadangi mūsų politika gali apsaugoti aplinką ir padaryti socialinį poveikį, turėtume spręsti su ne ES valstybėmis, kurios netaikydamos tų pačių taisyklių ir saugos reikalavimų trukdo mūsų sėkmingai veiklai šiame sektoriuje, susijusias problemas.

  Jim Allister (NI). - Gerb. pirmininke, šio pranešimo 44 straipsnyje valstybės narės raginamos įgyvendinti tarpvalstybinę esamų pajėgumų panaudojimo strategiją, kai iš dalies finansuojama uostų infrastruktūra.

Paprastai tariant tai reiškia, kad viena valstybė neturėtų kartoti kaimynystėje esančių įrenginių ir jiems kenkti. Tačiau būtent taip gali nutikti mano rinkimų apygardoje Šiaurės Airijoje – tai yra sritis, kurią Komisija gerai žino.

Panaudojus nedideles investicijas, Karlingfordo įlankoje ties Vorenpointo miestu buvo pastatytas sėkmingai veikiantis ratinių transporto priemonių perkėlos uostas. Tačiau dabar siūloma vos už šešių mylių toje pačioje įlankoje ties Airijos Respublikos miestu Grinore pastatyti tokius pat įrenginius, per iš dalies Dublino vyriausybės valdomą bendrovę naudojant viešąsias lėšas.

Dažnai girdžiu Airijos politikų kalbas, apie norą padėti Šiaurės Airijai ir bendradarbiauti, todėl noriu paklausti, kodėl jie nori išstumti ir sunaikinti mūsų uostą Voreinponte.

Tikiuosi, kad Komisija susidomės šiuo reikalu ir išnagrinės valstybės pagalbos klausimus ir nustatys, kad tokie veiksmai yra visiškai nesuderinami su jokia protinga uostų politika.

  Margaritis Schinas (PPE-DE). – (EL) Gerb. pirmininke, neturėdama konkurencingų uostų, ES negalės priimti pasaulinės prekybos iššūkio – 90 proc. mūsų importo į ES patenka jūra – bei jūrų maršrutų sąskaita negalės sumažinti pagrindiniuose keliuose esančių kamšačių.

Tačiau dauguma uostų turi pagaliau išaugti iš akmens amžiaus. Uostai nebeturi būti profesinių sąjungų įkaitais ir turi veikti skaidriau, sumažinti biurokratizmą ir atsiverti platesniems prekybiniams horizontams.

Graikijos vyriausybė patvirtino labai ambicingą programą, skirtą dalį uostų veiklos pakeisti į nepriklausomas, privačių operatorių veiklas, kurie suteiks postūmį ne tik Graikijos ekonomikai, bet ir platesnei Pietryčių Europos daliai.

Todėl norėčiau paraginti savo kolegas paremti šią galimybę ir atmesti daugelio kairiųjų pažiūrų narių pateiktus pakeitimus, kuriais siekiama sumažinti Graikijos jūros uostų programos svarbą ir ją susilpninti.

  Colm Burke (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, nuoširdžiai džiaugiuosi dėl pranešimo. Integruota uostų politika būtina, norint paskatinti prekybą ir investicijas ir kartu pasinaudoti jūrų transporto teikiamomis naudos aplinkai galimybėmis. Taip pat daug naudos galima gauti iš tampresnio uostų ir įvairių valstybių narių bendradarbiavimo.

Mano mieste Korke ir jo uostuose siūloma sukurti naują paslaugą tarp to uosto ir uosto Ispanijoje. Šiuo metu tarp šių valstybių narių nėra ratinių transporto priemonių perkėlos. Naudą gautų ne tik Airija ir Ispanija, bet ir JK ir Prancūzija. Krovinių pervežimo keliais maršrutai tarp Airijos ir Ispanijos šiuo metu eina per JK ir Prancūziją ir šis srautas prisideda prie kelių eismo apkrovimo. Atidarius trumpesnį transportavimo maršrutą jūra, krovinių pervežimas greitkeliais sumažės ir taip bus sumažintas kelių ir greitkelių apkrovimas, bus taupomas laikas ir pinigai ir mažinamas anglies išmetimas.

Tačiau reikia pridėti ir įspėjimą. Buvo bandoma uostą, apie kurį pasakojau, perkelti iš miesto į gilesnius vandenis. Deja, tokio planavimo buvo atsisakyta, nes tam nepritarė planavimo taryba, kuri nėra atskaitinga vyriausybei. Jie atsisakė todėl, kad nebuvo jokios geležinkelio jungties su naujais siūlomais įrenginiais. Vyriausybė neturi jokios politikos krovinių transportavimo geležinkeliais atžvilgiu. Tai rodo integruoto mąstymo trūkumą, kai politikos formavimas yra nesuderintas tarp vyriausybės agentūrų. Todėl džiaugiuosi šiuo pranešimu.

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE). - (BG) Komisijos nary, šis pranešimas yra patenkinamas žmonėms, kurie gyvena prie jūros. Atsižvelgiant į naują Europos Sąjungos politiką, naują jūrų politiką, yra labai svarbu įgyvendinti veiksmingą uostų politiką. Kadangi uostai yra kiekvienos valstybės atviros durys į pasaulį ir kadangi iš dvidešimt septynių valstybių narių dvidešimt keturios yra laikomos jūrinėmis, uostų politika yra labai svarbi daugelio regionų ekonominiam vystymuisi.

Vietines bendruomenes reikia įtraukti į jų teritorijose vykstančius procesus ir į uostų politikos formavimą. Reikia saugoti jūrų teritorijų ir pakarančių zonų aplinką, nes tai yra labai svarbu. Šiais metais Bulgarijos Juodosios jūros pakrantė tris kartus buvo užteršta nafta. Turėtume vėl sugrįžti prie diskusijų dėl direktyvos dėl minimalių reikalavimų, atitinkančių Tarptautinę jūrų apsaugos nuo taršos nafta konvenciją, projekto parengimo klausimo.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, mūsų diskusija dėl Europos uostų politikos sutampa su labai sparčiais pokyčiais laivų statybos pramonėje. Viena vertus, matome pramonės vystymosi planus. Užsakymų skaičius auga, didėja didelius konteinerius vežančių laivų poreikis. Kita vertus, turime nepamiršti, kad mūsų konkurentai yra labai geroje padėtyje. Beveik 75 proc. konteinerius vežančių laivų šiuo metu pastatoma Azijos valstybėse: Pietų Korėjoje, Japonijoje ir Kinijoje. Mūsų laivų statyklos yra priverstos gintis nuo pasaulinės konkurencijos, kurioje konkuruoti tampa vis sunkiau. Ši pramonė taip pat susiduria su žemo dolerio kurso problema. Dėl tokios padėties daugeliui laivų statyklų ilguoju laikotarpiu gresia bankrotas.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Apie 30 proc. prekių judėjimo Europoje vyksta Roterdamo, Antverpeno ir Hamburgo uostuose, o 20 proc. – didžiausiuose devyniuose uostuose Viduržemio jūroje. Į ES įstojus Rumunijai ir Bulgarijai atsirado prieiga prie Juodosios jūros ir netiesiogiai prie tokių uostų, kaip antai Konstanca, Mangalija, Varna ir Burgasas ir prie Dunojaus įsikūrusių uostų: Galacio, Breilos, Tulčos ir Sulinos.

Daug Europos uostų susiduria su skirtingais saugojimo ir pakrovimo – iškrovimo pajėgumais, terminalų organizavimo trūkumu, nepakankamais maršrutais ir nepakankama prieiga prie jūrinių ar sausumo kelių, ilgu laukimo laiku, nepakankamu sunkvežimių, traukinių ir baržų saugumu, mažu produktyvumu ir pernelyg lėtais, ilgais ir brangiais formalumais.

Manau, kad pirmenybę reikia suteikti naujų įrenginių kūrimui, veikiančių įrenginių tobulinimui, atliekų tvarkymo įrenginių kūrimui, teršalų išmetimo mažinimui, procedūrų supaprastinimui, viešojo finansavimo skaidrumui, saugumo užtikrinimui darbe. Struktūriniai fondai, valstybės pagalba, Europos integruota veiksmų programos Naiades ir Marco Polo yra tik vienos iš daugelio Bendrijos turimų priemonių.

  Rodi Kratsa-Tsagaropoulou (PPE-DE). – (EL) Gerb. pirmininke, leiskite pirmiausia padėkoti pranešėjui J. Ortuondo Larreai už jo puikų darbą, narių pasiūlymams skirtą dėmesį ir bendradarbiavimą su politinėmis frakcijomis. Taip pat dėkoju Europos Komisijai už tai, kad ji pateikė brandų, išsamų pasiūlymą, kuriame atsižvelgiama į dabartinei uostų politikai tenkančius iššūkius ir tos politikos aspektus.

Ypač norėčiau pabrėžti po mano ir kitų narių pasiūlymų galiausiai įtrauktą pasiūlymą, t. y. poreikį dėmesį skirti salų regionams. Būtina sustiprinti tokių regionų uostus. Reikėtų pabrėžti, kad valstybės finansavimas regioninių ir salų uostų sustiprinimui gali būti skirtas, kad minėtos sritys galėtų įveikti ekonominės ir teritorinės sanglaudos iššūkius.

Manau, kad tai yra tikras indėlis į ES solidarumo, konkurencingumo ir sanglaudos tikslų siekimą.

  Josu Ortuondo Larrea, pranešėjas. − (ES) Gerb. pirmininke, norėčiau prie savo ankstesnių pastabų pridėti štai ką, raginu Komisiją skatinti keitimąsi gerosios patirties pavyzdžiais uostų sektoriuje bendrai ir atsižvelgiant į mokslines naujoves ir ypač skatinti darbuotojų mokymą, kad būtų pagerinta paslaugų kokybė ir pritraukta daugiau investicijų.

Džiaugiamės dėl to, kad kiekvienų metų gegužės 20 d. bus Europos jūros diena, skirta visuomenei padėti geriau suprasti uostų sektoriaus darbą ir svarbą mūsų gyvenimui ir gerovei. Raginame operatorius sumažinti transportuojamų tuščių konteinerių skaičių, o Komisiją raginame diegti bendrą suderintą transportavimo dokumentą visiems konteineriams Europos Sąjungoje, taip pat iki kelių, geležinkelių ir oro transporte taikomo lygio supaprastinti muitinės procedūras toms prekėms, kurios atvyksta arba iškeliauja Bendrijos ribose. Taip pat raginame Komisiją ir toliau dėti pastangas ir užtikrinti, kad Jungtinių Valstijų reguliavimas, pagal kurį planuojama skanuoti visus ten siunčiamus konteinerius, bus pakeistas patvirtintų ekonominių operatorių abipusiu pripažinimu ir Pasaulio muitinių organizacijos patvirtintu saugumo standartais pagrįstu bendradarbiavimu.

Baigdamas norėčiau padėkoti oponuojantiems pranešėjams, visiems kalbėjusiems savo kolegoms, Transporto komiteto ir Regioninės plėtros komiteto sekretoriatams už jų pagalbą ir svarų indėlį į galutinį šio pranešimo rezultatą bei Komisijai ir Sąjungos vidaus politikos generalinio direktorato B direktoratui, kuris mums pateikė puikų pasiūlymą šia tema. Ačiū jums visiems ir tikiuosi, kad rytoj pritarsime ėjimui į priekį su šiuo svarbiu pranešimu.

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rugsėjo 4 d., ketvirtadienį.