Diskusijos

Trečiadienis, 2008 m. rugsėjo 3 d. - Briuselis

19. Krovininis transportas Europoje (diskusijos)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas yra Michaelio Cramerio pranešimas Transporto ir turizmo komiteto vardu dėl krovininio transporto Europoje (A6-0326/2008) [2008/2008(INI)].

  Michael Cramer, pranešėjas. − (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmiausia noriu nuoširdžiai padėkoti oponuojantiems pranešėjams, už pagalbą rengiant pranešimą dėl krovininio transporto Europoje ir Transporto ir turizmo komiteto sekretoriatui, ypač P. Catotui. Bendradarbiavimas buvo vaisingas, tai rodo ir tai, kad pranešimas vienbalsiai buvo patvirtintas komitete niekam nebalsavus prieš ir niekam nesusilaikius.

Europos piliečiai vis labiau kenčia nuo didėjančio krovininio transporto, ypač keliuose, naštos. Mano pranešime siekiame nustatyti sąlygas sunkvežimių rykštės kontroliavimui. Europos Komisija turi aiškius savo veiksmų plano dėl krovininio transporto tikslus ir ji nori šį planą įvesti netrukus.

Nepriklausomas krovinių vežimo geležinkeliais tinklas Europoje yra aiškiai atmetamas. Nors tai ir yra malonus sapnas, daugelyje valstybių bėgiais važiuoja įvairus transportas, t. y. ir krovininiai ir keleiviniai traukiniai važiuoja tais pačiais bėgiais. Todėl būtina pagerinti esančios infrastruktūros panaudojimą ir išnaudoti visas technines ir logistines galimybes ir, be abejo, jei reikia, tokią infrastruktūrą išplėsti.

Pranešime dėl Komisijos idėjos dėl „žaliųjų koridorių“ pateikiamas platesnis turinys. Transportavimas turėtų būti perkeliamas į aplinkai nekenkiančias transporto rūšis, kad būtų sumažintas ne tik avarijų skaičius, kelių apkrovimas ir triukšmas, bet ir oro tarša ir brovimasis į kraštovaizdį. Čia svarbus vaidmuo tenka energijai iš atsinaujinančių šaltinių, todėl pranešime aiškiai minima vėjo ir saulės energija.

Pranešime patvirtinamas principas, kad teršėjas ir naudotojas moka, visų transporto rūšių atveju, taip pat aiškiai pateikta nuomonė dėl diskusijų dėl Eurovinjetės: nebeturėtų būti subsidijuojamas smarkiai teršiančių sunkvežimių transportas, o išorinės išlaidos turėtų būti priskirtos vidinėms išlaidoms.

(pertraukiantys šūksniai)

… ir ypač orlaiviams.

Krovininio transporto perkėlimas iš kelių į geležinkelius vis dar yra pagrindinis tikslas. Dėl šios priežasties pranešime pateikiamas reikalavimas, kad bent 40 proc. ES investicijų į transportą, būtų naudojama geležinkeliams. Europoje geležinkeliais pervežama tik apie 17 proc. krovinių, o greitkelių šalyje JAV ši proporcija siekia 40 proc. ES turės galimybę susitvarkyti su išaugusiu krovinių srautu tik tuomet, jei pagerins savo geležinkelių infrastruktūrą. Valstybių narių transporto ministerijų prašoma kuo skubiau peržiūrėti savo nacionalinius planus ir savo valstybėse padaryti Europai reikalingas investicijas.

Transportų rūšių sujungimas į vieną tinklą taip pat yra labai svarbus. Taip pat reikalaujama patvirtinti vieną bendrą vežimo dokumentą, kuris galiotų krovinių vežimui jūra, geležinkeliais, sunkvežimiais ir orlaiviais, sukurti Europos jūrų transporto zoną be kliūčių, patvirtinti ne tik Europos, bet ir pasaulinius įvairių transporto rūšių krovimo standartus ir – labai svarbu – sukurti geresnį ryšį tarp jūrų ir upių uostų ir sausumos kelių geležinkelio tinklo.

Nepaisant to, kad buvo balsuojama vienbalsiai, mano frakcija pateikė pakeitimų, nes balsavimas dėl kai kurių aspektų buvo labai įtemptas. Svarbiausias pakeitimas yra susijęs su Komisijai tenkančiu iššūkiu nurodyti labiausiai apkrautas zonas ir Europos krovinių vežimo geležinkeliais sistemos problemas. Tokia analizė reikalinga tam, kad būtų greitai nustatytos silpnos geležinkelių tinklo vietos ir sukurti didesni pajėgumai. Beje, pati Komisija labai palankiai atsiliepė apie šią mintį ir tikiuosi, kad rytoj plenarinėje sesijoje dauguma balsuos už tai.

Dar kartą dėkoju visiems savo kolegoms nariams už jų dėmesingumą.

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, 2007 m. ir 2008 m. patvirtiname komunikatų rinkinyje Komisija plėtoja savo Europos krovininio transporto sistemų veikimo strategiją. Minėti komunikatai, tai – pirmiausia, ES krovininio transporto strategija, kur numatytas Europos krovininio transporto veiksmingumo, integracijos ir darnumo skatinimas; antra, krovininio transporto logistikos veiksmų planas; trečia, į krovinių vežimą orientuoto geležinkelių tinklo link; ir ketvirta, daugiametė sutartis dėl geležinkelių infrastruktūros kokybės.

Ypač džiaugiuosi matydamas, kad visi šie komunikatai dabar tapo jūsų Parlamento pasiūlymo dėl rezoliucijos tema ir tai rodo svarbą, kurią Europos Parlamentas teikia šiam klausimui.

Norėčiau padėkoti pranešėjui Michaeliui Crameriui už jo nuveiktą darbą, ir visiems prie pranešimo prisidėjusiems nariams.

Kalbant apie tonas kilometrui, 2001 m. baltojoje knygoje buvo numatyta, kad 2000–2020 m. prekių transportavimas Europoje augs 50 proc. Kitais metais Komisija atnaujins planus, tačiau jau aišku, kad skaičiavimai buvo gana tikslūs. Dėl tokio augimo atsiradę iššūkiai, t. y. kova su grūstimis ir klimato kaita, teršalų išmetimo sumažinimas ir užtikrintas energijos tiekimas – dar niekuomet nebuvo tokie dideli, kaip yra dabar.

Todėl turi būti renkamasi mažiausiai teršiančios transporto rūšys ir kiekviena transporto rūšis, netgi kelių transportas, turi būti naudojama tuomet, kai tai yra veiksmingiausia ir tinkamiausia.

Taip pat būtina pagerinti Europos transporto sistemos veiksmingumą, dideliu mastu įgyvendinant informacinių technologijų diegimo, administracinio supaprastinamo ir geresnės paslaugų kokybės priemones.

Džiaugiuosi dėl to, kad pranešimo projekte Komisija skatinama vykdyti tokią prekių transportavimo politiką, kurioje didesnis dėmesys būtų skiriamas darnumui. Norime sukurti patikimą, veiksmingą ir gyvybingą – ir finansiškai, ir aplinkos požiūriu – transporto sistemą. Dėl to esu įsitikinęs, kad transporto įvairiarūšiškumas, t. y. protingas ir optimalus visų transporto rūšių atskirai ir jų derinių naudojimas, turi būti viena svarbiausių taisyklių, darančių įtaką mūsų svarstymams ir veiksmams.

Be to, įvairios transporto rūšys turi atitikti įvairius veiklos kriterijus, kurie yra būtini konkurencijai. Kalbant apie paslaugas, pirkėjas visuomet be išimčių tikisi punktualumo, reguliarumo, patikimumo, aukštos kokybės, pakankamų pajėgumų, suderinto veikimo ir tarptautinių koridorių tarptautinio derinimo. Europos transporto sistemos veiksmingumą galės padidinti jūsų rezoliucijos tekste nurodyti specialūs skubūs veiksmai, kurių išlaidos kontroliuojamos, ir kitos Europos iniciatyvos, pvz., Žalioji knyga dėl TEN-T ateities.

  Georg Jarzembowski, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, mano frakcija pritaria Transporto ir turizmo komiteto pranešimui savo iniciatyva ir remia įvairius pakeitimus dėl krovininio transporto Europoje. Europos Sąjungos augimui ir užimtumui yra labai svarbūs pagrindai aplinkos neteršiančiam krovininiam transportui, kuris pritaikytas patenkinti rinkos poreikius.

Tačiau taip pat turiu pasakyti, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės raginamos iš esmės padidinti savo pastangas plėtodamos ir atnaujindamos veiksmingas transporto struktūras. Apie tai Komisijai priminsime, kai darysime vidutinės trukmės finansų įvertinimą. Skambios kalbos nepadės, jei nebus skirta pinigų transeuropinių tinklų atnaujinimui. Transporto infrastruktūros atnaujinimas ypač reikalingas geležinkelių transportui. Čia pirmenybė teikiama labiausiai naudojamų geležinkelio koridorių atnaujinimui ir jų aprūpinimui Europos tarptautinio geležinkelių eismo valdymo sistema (angl. ERTMS), kad galėtume krovinių pervežimą sparčiai perkelti iš kelių į geležinkelius. Tačiau, tiesą pasakius, Komisijos nary, kai sudarinėjote pasiūlymų dėl krovinių paslaugų sąrašą, – vis dar prisimenu, kad Neil Kinnock jau tuomet turėjo mintį dėl atskiro geležinkelio tinklo krovininiam transportui, – jūs ir vėl ėmėtės veiksmų dėl Komisijos pasiūlymo „Į krovinių vežimą orientuoto geležinkelių tinklo link“. Nuo to laiko niekas Komisijoje apie tai nebekalbėjo, nes ir jūs, ir mes žinome, kad nepakanka pinigų šalia įprastos protingai vystomos sistemos, pritaikytos atitikti rinkos poreikius, nutiesti antrus bėgius. Būdamas Komisijos atstovu, turėtumėte sakyti teisybę: mintis dėl atskiro krovininio tinklo yra palaidota. Taigi vystykime praktiškus dvigubo panaudojimo tinklus: keleiviniai traukiniai dieną ir krovininiai traukiniai naktį. Be to, turime išspręsti triukšmo problemą, nes Vokietijoje ir kitur, ir palei Reiną, triukšmas naktį iš tiesų nervina piliečius ir neleidžia jiems miegoti. Todėl kalbėkime apie praktines nuo triukšmo saugančias priemones geležinkeliuose, apie transeuropinius tinklus ir apie dvigubą geležinkelių tinklo panaudojimą.

Tačiau dar svarbiau, kad imtumės protingų veiksmų logistikos atžvilgiu. Tai, M. Crameri, pranešime minima per mažai. Labai svarbu, kad valstybės narės ir ES kartu veiksmingai dirbtų su pramonės ir paslaugų įmonėmis, kad būtų pasiektas geresnis krovinių logistikos panaudojimas. Logistikos panaudojimas, be abejo, pirmiausia yra įmonių uždavinys. Jos geriausiai žino, kaip naudojama logistika. Tačiau Europos Sąjunga ir valstybės narės gali padėti panaikindamos nereikalingus nacionalinius ribojimus ir – čia visiškai pritariu M. Crameriui – sukurdamos standartinius muitinių dokumentus, pavyzdžiui, kad būtų galima geriau pasinaudoti logistika. Todėl atnaujinkime infrastruktūrą nacionaliniu lygmeniu ir bendradarbiaukime su pramone, nustatydami geriausią transporto logistikos panaudojimą.

  Inés Ayala Sender, PSE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti Komisijai už Logistikos veiksmų planą, kuriame atsižvelgiama į daugumą ankstesnių Europos Parlamento pasiūlymų. Taip pat norėčiau padėkoti pranešėjui M. Crameriui už atvirumą konstruktyviam dialogui. Dėl to buvo galima sukurti bendresnį tekstą, kuriame numatyta, kad logistika prisideda prie viso transporto ir, ypač krovininio transporto, tvarumo, taip pat prie mobilumo gerinimo, įtraukiant logistinius sprendimus visoms transporto rūšims ir remia žaliuosius koridorius, kurie yra mobilumo ir patogumo modeliai.

Taip pat džiaugiuosi, kad pabrėžiamas esančio geležinkelių eismo tinklų panaudojimas, kurie atsilaisvina dėl pažangos greitųjų keleivinių traukinių sektoriuje ir todėl gali būti panaudoti krovinių transportui.

Taip pat manau, kad yra labai svarbu, kad pabrėžiamas vidaus platformų ir sausųjų dokų vaidmuo bei skatinama miesto logistika, tvirtai pabrėžiant labai įdomios švaresnio ir geresnio miestų transporto programos CIVITAS, kuriais mes pritariame, logistinį aspektą.

Taip pat norėtume padėkoti M. Crameriui už tai, kad logistikos veiksnius buvo pabrėžtas prioritetiniuose tarptautiniuose krovinių pervežimo geležinkeliais koridoriuose, tarp kurių turiu paminėti Vidurio Pirėnus kertančią liniją, kuri ateityje taps ryšiu tarp Ispanijos logistikos platformų, pvz., Plazos, ir Pietų Prancūzijos platformų.

Baigdama norėčiau atkreipti Komisijos dėmesį į pasiūlymą iki šių metų pabaigos parengti valstybių narių nacionalinių logistikos planų bendradarbiavimo didinimo programą, kuri padėtų parengti veiksmingesnes dabartinio išteklių trūkumo švelninimo formules ir spręsti šiuo metu vieno svarbiausių sektorių problemas, esant dabartiniam ekonominiam klimatui, kai keičiasi kuro kainos ir kovos su klimato kaita pobūdis, o plėtros paveiktos periferijos ir pavojingos darbo sąlygos sektoriuje reiškia, kad būtina kuo skubiau pradėti taikyti protingus, naujoviškus ir patrauklius sprendimus, kuriuos mums gali pateikti tik ambicingas Europos logistikos veiksmų planas.

Todėl mano frakcija pritaria M. Cramerio pranešimui ir jo 4 pakeitimui dėl daugiamečių sutarčių.

  Erik Meijer, GUE/NGL frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, įvairiais gamybos proceso etapais prekės yra vežamos į nutolusias vietas ir galutiniais produktais tampa visai kitoje vietoje. Labai dažnai prekės yra transportuojamos labiausiai aplinkai kenkiančiu būdu: sunkvežimiais vis labiau užkimštais greitkeliais. Milžinišką vis tebesitęsiantį krovininio transporto augimą lėmė nuolatinis susijusių išlaidų mažėjimas. Tai yra bloga žinia aplinkai, saugumui, darbo sąlygoms ir gyvūnų gerovei. Todėl mano frakcija pritaria transporto augimo ribojimui, būtiną likusį transportą kiek galima labiau perkeliant į geležinkelius ir vidaus vandenų laivininkystę. Toks noras švelnesne forma pateikiamas Europos Komisijos pasiūlymuose ir papildomuose pranešėjo M. Cramerio pakeitimuose.

Tačiau mes prieštaraujame pirmenybės suteikimo krovininiam transportui keleivinio transporto sąskaita galimybei. Krovininio transporto augimui gali reikėti papildomos infrastruktūros, kad būtų išvengta keleivinio ir krovininio transporto priešpriešos. Be to, norėčiau atkreipti dėmesį į bendros Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (angl. ERTMS) paleidimą. Investicijos į ją duos naudos ateityje, tačiau sukels problemų trumpuoju laikotarpiu.

  Johannes Blokland, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui M. Crameriui už jo darbą. Pranešimas yra geras ir aš norėčiau pabrėžti šiuos aspektus.

Krovininis transportas turi būti neribojamas, sąžiningas ir švarus ir mes sunkiai dirbame šiame Parlamente, kad taip būtų. Šiemet jau buvo kalbama apie kabotažo ribojimų panaikinimą. Tau yra gera pradžia. Pranešime kalbama ta pačia gaida ir tai yra puiku. Pranešėjas teisingai nurodo, kad krovininiam transportui būtinas specialus metodas. Gyvybiškai svarbu, kad būtų išvalyti Europos didmiesčiai ir miestai. Manau, kad kompiuterizuotas greičio ribojimo pritaikymas miestuose ir didmiesčiuose yra puiki priemonė, taigi tikiuosi, kad Europos Komisija pritars priemonėms ir pateiks pasiūlymus, kurie užtikrintų, kad krovininio transporto vairuotojai miestuose ir didmiesčiuose neturės nuolat spausti stabdžių ir akseleratoriaus. Tai yra būdas krovininį transportą padaryti greitesnį ir švaresnį.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Sąjungos ekonominis vystymasis ir konkurencingumas priklauso nuo veiksmingo prekių transporto. Turime plėtoti geležinkelių infrastruktūrą, jūrų kelių koridorius, uostų infrastruktūrą ir įvairių transporto rūšių suderinamumą. Labai svarbus logistikos infrastruktūros komponentas yra jūrų uostų ir upių uostų jungčių ir į sausumos gilumą einančių geležinkelių ir kelių tinklo pagerinimas.

Į ES įstojus Rumunijai ir Bulgarijai, Europos Sąjunga gavo priėjimą prie Juodosios jūros. Dabar beveik visas Dunojus yra Sąjungos teritorijoje. Tai yra naujos galimybės europiečiams vežti krovinius. Tačiau pabrėžiu, kad veiksmingam prekių transportui reikia: suderinto visų rūšių transporto naudojimo, eismo kamščių mažinimo, procedūrų supaprastinamo, teisinės bazės stabilumo, investicijų į logistikos sistemas ir protingų transporto sistemų, pvz., Galileo, ir ypač svarbu užtikrinti transportavimo saugumą.

Valstybės narės nepakankamai naudoja programas, pvz., Naiades ir Marco Polo, kad būtų pagerintas prekių transportas. Nepaisant to, raginu Komisiją skirti dėmesio kliūtims, su kuriomis susiduria kai kurie vežėjai keliais, čia kalbu apie Rumunijos vežėjus, kurie susiduria su kliūtimis tranzitu veždami krovinius per kai kurias valstybes nares.

  Michael Cramer, pranešėjas. − (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, be abejonės, privalome pagalvoti ir apie savo trūkumus. Negalima kiekvieną sekmadienį kalbėti apie tvarų transportą, o nuo pirmadienio iki penktadienio elgtis priešingai. Būtent taip atrodo žiūrint į Komisiją, kur 60 proc. transporto lėšų skiriama keliams ir bendram finansavimui ir tik 20 proc. aplinkai nekenkiantiems geležinkeliams.

Galima pasakyti, kad transportas Europoje yra per pigus, o aplinkai nekenkiantis transportas yra per brangus. Tai irgi turi įtakos pagrindinėms sąlygoms. Pavyzdžiui, turime privalomos geležinkelių rinkliavos sistemą kiekvienoje valstybėje narėje. Ši sistema taikoma kiekvienam lokomotyvui, kiekvienam bėgių metrui, o rinkliava už aplinkai žalingą kelių transportą yra savanoriška, jos dydis yra ribojamas ir ji taikoma tik greitkeliuose ir dažniausiai tik didesnio nei 12 tonų tonažo sunkvežimiams. Turite pakeisti šias nevienodas pagrindų sąlygas, kitu atveju neišspręsite nei su klimato politika susijusių, nei transporto problemų. Prognozuojama, kad eismas augs. Tačiau kodėl jis augs? Todėl, kad tai nieko nekainuoja.

Yra keletas pavyzdžių, kuriuos reikėtų paminėti. Norėčiau paminėti vieną pavyzdį iš jūsų namų valstybės. Jungtinė Karalystė kiekvienais eksportuoja 1,5 mln. tonų kiaulienos. Jei pažiūrėtumėte į importo balansą, pamatytumėte, kad Jungtinė Karalystė taip pat importuoja 1,5 mln. tonų kiaulienos. Galėtume tai panaikinti. Galėtume panaikinti tokį transportavimo kiekį ir galėtume tokius mums reikalingus pajėgumus panaudoti kitur. Taigi Europoje turime panaikinti daug su transportavimo pajėgumais susijusių nesąmonių, turime perkelti transportą į mažiau aplinkai kenkiančias transporto rūšis ir jas sukurti taip veiksmingai, kad galėtume užtikrinti mobilumą, prekių pristatymą žmonėms, ir turime saugoti aplinką, nes tokia yra darbotvarkė.

Neturėdami sveikos aplinkos, nei mes, nei mūsų vaikai nesulauksime tokios ateities, kokios visi norime.

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, rugsėjo 4 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

  Gábor Harangozó (PSE), raštu. – Iš tiesų reikia rimtai pagerinti tvarų ir efektyvų krovininį transportą, nes transporto sektoriui tenka didelė dalis Sąjungoje išmetamo CO2 kiekio. Kadangi tikimasi, kad sektorius smarkiai išaugs, jo efektyvumo ir tvarumo padidinimas turi tapti galimybe padidinti sektoriaus ekonominį konkurencingumą ir sukurti daug darbo vietų.

Todėl Sąjunga turėtų skirti pakankamai išteklių, kad būtų pasiekti ambicingi mobilumo pagerinimo, transporto įvairiarūšiškumo, energetinio efektyvumo, mažesnio naftos suvartojimo ir taršos sumažinimo tikslai. Todėl džiaugiamės dėl Krovininio transporto veiksmų plane taikomo strateginio metodo ir plano tikslų: dėmesį sutelkti į krovinių vežimo koridorius, naudojant įvairias transporto rūšis; skatinti naujoviškas technologijas ir infrastruktūras; veiksmingesnį krovininio transporto valdymą ir padidinti ne kelių, o kitų transporto rūšių patrauklumą. Norėdami užtikrinti darnios Europos transporto politikos sėkmę, be abejo, privalome nepamiršti skatinti sinergijų su kitomis Europos politikos kryptimis, pvz., energetika ir aplinkosauga, ir skatinti šių politikos krypčių tarpusavio papildymą.

Norint turėti darnų ir veiksmingą krovininį transportą, būtinos šios sąlygos: nacionalinių taisyklių suderinimas tarptautiniu lygmeniu ir sinergijos su kitomis susijusiomis politikos kryptimis.