Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : O-0070/2008

Pateikti tekstai :

O-0070/2008 (B6-0455/2008)

Debatai :

PV 04/09/2008 - 5
CRE 04/09/2008 - 5

Balsavimas :

Priimti tekstai :


Diskusijos
Ketvirtadienis, 2008 m. rugsėjo 4 d. - Briuselis Tekstas OL

5. Dirvožemio apsauga (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės punktas yra Miroslavo Ouzkż ˛odinis klausimas Tarybai Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu dėl pažangos Taryboje svarstant pagrindų direktyvą dėl dirvožemio apsaugos (O-0070/2008 - B6-0455/2008).

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Ouzky, autorius. − Gerb. pirmininke, leiskite pabrėžti, kad 2006 m. rugsėjo mėn. Komisija, siekdama visoje Europos Sąjungoje apsaugoti dirvožemį, patvirtino siūlymą dėl pagrindų direktyvos dėl dirvožemio apsaugos. Dėl šio pasiūlymo mūsų komitete – Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete – vyko gyvos ir įdomios diskusijos. Pranešėja Christina Gutiérrez-Cortines sunkiai dirbo siekdama kompromiso.

2007 m. lapkričio 14 d. per pirmąjį svarstymą Europos Parlamentas priėmė poziciją. Nuo to laiko nėra aišku, kada Taryba priims bendrąją poziciją, kada ji bus perduota Europos Parlamentui.

Siekdamas sužinoti daugiau apie Tarybos pažangą nuo Parlamento pozicijos priėmimo, birželio pradžioje mūsų komitetas pateikė žodinį klausimą Tarybai. Komiteto vardu norėčiau paprašyti Tarybos išsamiai paaiškinti pasiektą pažangą. Be to, mūsų komitetas norėtų sužinoti, kada Taryba, remdamasi esamais planais, galės pateikti savo bendrąją poziciją dėl pagrindų direktyvos dėl dirvožemio apsaugos Europos Parlamentui.

 
  
MPphoto
 

  Nathalie Kosciusko-Morizet, einanti Tarybos pirmininkės pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, Miroslavai Ouzky, Šeštojoje bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje pripažįstama, kad dirvožemio ištekliai riboti, kad tai yra sritis, kuriai reikia taikyti aplinkos apsaugos apribojimus. Programa, naudojant aiškias ir nedviprasmiškas sąvokas, siekiama nustatyti specialią dirvožemio apsaugos strategiją, kurioje būtų atsižvelgta į subsidiarumo ir regionų įvairovės principus, kuriuos visi labai gerai supranta.

2007 m. vasario mėn. – vėl primenu istoriją – Taryba surengė konsultacines diskusijas dėl Komisijos komunikato dėl teminės strategijos ir dėl pasiūlymo dėl direktyvos. 2007 m. gruodžio mėn. Taryba įvertino pasiūlymus dėl kompromisų dėl per Portugalijos pirmininkavimą Tarybai parengtų direktyvų. Taip prasidėjo labai didelis darbas dėl šio pasiūlymo. Šiuose pasiūlymuose atsižvelgta į Europos Parlamento per pirmąjį svarstymą pareikštą nuomonę. Deja, nepaisant didelių Tarybai pirmininkavusios Portugalijos pastangų, per tą laiką politinio susitarimo pasiekti nepavyko. Nesutarimų buvo įvairių. Kai kurios valstybės narės abejojo pačiu iniciatyvos pagrįstumu, kitaip tariant, būtinybe nustatyti bendrijos taisykles dėl dirvožemio apsaugos. Kitos manė, kad pagrindų direktyva suteiktų daugiau lankstumo, ir ypač padėtų atsižvelgti į jau įgyvendintas valstybių narių programas, kurios pateiktame pasiūlyme dėl direktyvos nepakankamai įvertintos. Nuo tada valstybės narės turėjo laiko įvertinti padėtį, ir Prancūzija nori vėl pradėti svarstymus Taryboje. Mūsų diskusijose ir atnaujinant svarstymus, kuriuos norime užbaigti iki galo, Europos Parlamento požiūris, be abejo, bus svarbus. Žinome, kad turėjote rasti pusiausvyrą tarp tų, kurie nenori pažeisti teisėtų valstybių narių galių dirvožemio apsaugos srityje, ir tų, kurie ragina sukurti ambicingą suderintą bendrijos taisyklių sistemą. Manome, kad Parlamento nuomonė yra geras pagrindas siekiant parengti suderintą teisės aktų paketą, kurį galėtume visi toliau nagrinėti.

Todėl šiandien ši iniciatyva buvo vėl prisiminta, nors dar anksti sakyti, ar Taryboje pavyks pasiekti susitarimą, ir, jei pavyks, kada, kokiu pagrindu. Būtų nesąžininga šiais klausimais teigti ką nors konkretaus. Galiu tik pažadėti, kad Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija darys, ką gali – vėl pasikartosiu – atsižvelgdama į Parlamento, priėmusio savo suderintą nuomonę, poziciją, kuri dėl to šiose sunkiose diskusijose yra ypač vertinga. Tačiau esame realistai, nes tai labai opi sritis – kaip matėme per vykusias diskusijas. Net geriausiu atveju antrasis svarstymas neįvyks anksčiau nei kitais metais vyksiantys EP rinkimai. Todėl neskubame ir skirsime tiek laiko, kiek reikės, kad susitarimai šiuo, kiek žinome iš ankstesnių laikų, labai sudėtingu klausimu būtų kuo labiau suderinti.

 
  
MPphoto
 

  Cristina Gutiérrez-Cortines, PPE-DE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, norėčiau skirti savo pastabas ministrei, nes manau, kad jos intelektiniai sugebėjimai leis suprasti, kad šis klausimas yra visiškai naujas.

Komisija, vykdydama įprastas procedūras, pateikė siūlymą dėl privalomos ir tam tikra dalimi supaprastintos direktyvos. Tačiau mes Parlamente supratome, kad tokios sudėtingos sistemos kaip dirvožemis problemos, gali būti sprendžiamos taikant išsamias ir teorija pagrįstas nuostatas. Taip yra todėl, kad dirvožemis veikia CO2 kaupimą. Jis yra žmogaus gyvenimo aplinka, veikia gamybos sistemą, žemės ūkį, gaivalines nelaimes ir infrastruktūrų statybą. Trumpai tariant, jis veikia viską, ir mes suprantame, kad daugelis iš 27 valstybių narių, kurios turi labai didelę teisėkūros patirtį, negali taikyti supaprastintais kriterijais ir išplėsta komitologijos procedūra pagrįstos direktyvos. Dėl to, pirmą kartą per šio Parlamento istoriją, parengėme atvirą, lanksčią, pagrįstą sisteminiais saviorganizavimo principais ir skirtą naujai interpretuoti Sutarties 249 straipsnį direktyvą, kuria nustatoma, kad valstybių narių tikslai turi būti tie patys, kad jos privalo šiuos tikslus įgyvendinti, tačiau suteikiama laisvė ją taikant.

Šioje direktyvoje atsižvelgiama į kiekvienos šalies teisės aktus, sąrašus ir biurokratines procedūras. Valstybės narės gali nedaryti nieko – jei jos įrodys, kad direktyvos tikslai įgyvendinti. Daug šių šalių jau visiškai įgyvenimo visus šiuos tikslus. Tačiau daug valstybių nesuprato šios laisvės ir sudėtingumo sąveikos – kad atviroje sistemoje galima tvarka, ir kad atviros ir lanksčios sistemos gali veikti saviorganizavimo principu. Jos pasirinko ignoruoti šį teisės aktą, kuris veikia gyvenimą ir žemę.

Nesuprantu, kad vyriausybės, kurioms rūpi klimato kaita, gali leisti sau prieštarauti direktyvai, kuria siekiama spręsti dirvožemio, žemės ir klimato kaitos problemas, kuria skatinama gaivalinių nelaimių prevencija, remiamas miško atkūrimas, žemės ūkis ir gamyba, taip pat laikomasi visų ankstesnių susitarimų.

Kartoju – turime suprasti, kas yra laisvė, nes daug kas nežino, kaip joje gyventi.

 
  
MPphoto
 

  Inés Ayala Sender, PSE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, ministre, Komisijos nary, ponios ir ponai, bendrijos teisės aktais reguliuojami visi svarbūs gamtos ištekliai ir terpės, pvz., vanduo, oras, augmenijos ir gyvūnijos rūšys ir buveinės, tačiau dirvožemis, kuris yra neatsinaujinantis ir negausus išteklius, kaip ką tik sakė ministrė, yra nesaugomas.

Ši spraga turi būti nedelsiant ištaisyta, nes dėl jos kenčiame visi, ypač šiais nuogąstavimų dėl maisto ir svarstymų apie fundamentalias ekonomines ir energijos alternatyvas, kurios daugiausiai pagrįstos dirvožemiu, laikais.

Šios Bendrijos teisės aktų spragos užpildymas reiškia, kad bus naudojamos mūsų remiamos kovos su klimato kaita, įskaitant erozijos ir dykumėjimo aspektus, priemonės, taip pat atsižvelgiama į rimtas dirvožemio taršos ar sandarinimo problemas, kurios atsiranda dėl sparčios ir netvarios plėtros, kuri yra ne tik pagrindinė esamos ekonominės krizės priežastis, bet ir naikina ypač svarbų išteklių – dirvožemį.

Be to, šio klausimo įtraukimas į Europos institucinę teisėkūros sistemą paskatintų tobulinti teisėkūros procesą – šiam klausimui spręsti sukuriant nuoseklią sistemą, pagrįstą reguliavimu ir galbūt Europos finansavimu, kurį galėtume susieti su kovai su klimato kaita skirtais ištekliais.

Neturėtume pamiršti, kad grėsmės šiam baigtiniam ir neatsinaujinančiam ištekliui daugiau ar mažiau egzistuoja visoje Europos Sąjungos teritorijoje, įskaitant didelį poveikį tarpvalstybiniu požiūriu.

Yra valstybių narių – kaip ką tik pasakė kolega Parlamento narys – kurios nėra linkusios Europos lygmeniu standartizuoti dirvožemio apsaugą. Jos turėtų nepamiršti, kad Parlamento patvirtinta priemonė yra ne tik lanksti, pritaikoma ir ambicinga, bet ir ne per daug reguliuojanti. Ši priemonė galėtų padaryti kovą su klimato kaita ryžtingesnę ir veiksmingesnę.

Dirvožemis taip pat yra labai svarbus žaliavų ir anglies baseinas, nekalbant apie pasiūlymus dėl CO2 kaupimo, apie kuriuos šiuo metu diskutuojama, ar teisės aktuose dėl vandens trūkumo nurodytą poveikį.

Taryba blokuoja šį pasiūlymą dėl direktyvos nuo 2007 m. lapkričio mėn. Nuo tada, kai Parlamentas pateikė savo nuomonę, praėjo beveik metai, todėl manau, kad reikia padaryti viską, kad ši padėtis pasikeistų.

Jei taip įvyktų, valstybės narės turėtų konkretų dirvožemio apsaugos teisės aktą, kuriuo siekiama ne tik apsaugoti aplinką, bet ir kovoti su klimato kaita, miškų nykimu ir dykumėjimu. Šiuo teisės aktu taip pat būtų sukurtos naujos mokslinių tyrimų, naujovių ir technologijų sritys, naujos darbo vietos ir socialines galimybės, dėl jo ypač pagerėtų Europos piliečių gyvenimo kokybė.

Pareiškimą baigsiu ragindamas Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę dėti visas pastangas, kad ši gyvybiškai svarbi direktyva būtų priimta. Nathalie Kosciusko-Morizet, nenusiminkite. Visi žinome, kad Taryboje įvyko viltingai nuteikiančių pokyčių, tačiau turėtumėte atminti, kad neleisime šią direktyvą palikti be turinio.

Nathalie Kosciusko-Morizet, jūsų prezidentas dažnai tam tikrais svarbiais klausimais rodo didelę drąsą ir ambicijas. Vienas šių klausimų turi būti ir dirvožemio apsauga.

 
  
MPphoto
 

  Jan Mulder, ALDE frakcijos vardu. (NL) Gerb. pirmininke, einanti Tarybos pirmininkės pareigas Nathalie Kosciusko-Morizet savo kalboje minėjo, kad šis klausimas yra labai opus. Visiškai su tuo sutinku. Pasakyčiau daugiau – esu pirmasis kalbėtojas, kuris aiškiai sako, kad šios direktyvos visiškai nereikia. Nematau priežasčių, kodėl Europa turėtų priimti kitą direktyvą. Kodėl taip manau?

Pirma – jau yra priimta daug su dirvožemiu susijusių direktyvų, kurios skirtos dirvožemio kokybei ir dirvožemio aplinkai. Prisiminkite Vandens direktyvą, Požeminio vandens direktyvą, Nitratų direktyvą ir 18 su kompleksiniu paramos susiejimu susijusių direktyvų. Visos jos turi įtakoja dirvožemio kokybę. Europoje – Prancūzijoje ir kitose šalyse – taikoma per daug administracinių taisyklių. Vidutiniam ūkininkui visų formų pildymas užima daugiau laiko, nei įprastas darbas ūkyje. Jei šalia to atsirastų dar viena direktyva, tai būtų jau per daug.

Pirmiausia turėtume palaukti jau galiojančių direktyvų rezultatų – įvertinti, ar jų pakanka, ar jų indėlis atkuriant gerą dirvožemio kokybę yra tinkamas. Požeminio vandens direktyva įsigalios tik 2009 m., todėl iki to laiko naują direktyvą priimti visiškai nebūtina. Komisija parengė siūlymą ir įvertino galimą naudą. Tačiau vertinime niekur nebuvo nurodyta, kokia bus šio teisės akto įgyvendinimo našta visiems su juo susijusiems subjektams. Pasikartosiu – administracinėms funkcijoms, formų pildymui, susitikimams ir dar net nežinau kam skiriama per daug laiko.

Ką galime šiuo metu padaryti? Komisija gali būti labai svarbi keitimosi patirtimi srityje. Vienos šalys dirvožemio kokybės atkūrimo srityje labai patyrusios, kitos – ne. Šalys, kurios atkūrė dirvos kokybę, tai darė be Europos pagalbos. Kodėl problemų turinčios šalys negalėtų pasinaudoti šiais gerais pavyzdžiais?

Kartoju – manau, kad šiuo metu yra per daug biurokratinių kliūčių, ir kad Europa ir visa Europos Sąjunga tikrai netaps populiaresnė, skelbdama vieną teisės aktą po kito, ir tada sakydama piliečiams: „tvarkykitės, kaip norite“. Netaps, todėl kuo labiau sumažinkime biurokratinę naštą ir sekime pavyzdinėmis valstybėmis narėmis.

 
  
MPphoto
 

  Janusz Wojciechowski, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti Miroslavui Ouzky už pateiktą klausimą, nes man taip pat rūpi, kiek dar užtruksime, kol baigsime teisėkūros darbą dirvožemio apsaugos klausimu. Vis labiau jaučiama maisto krizė, pasaulyje gyventojų daugėja, o žemės ūkiui naudojama vis mažiau žemės. Taigi, mažėja galimybės didinti žemės ūkio gamybą. Atsižvelgiant į šią padėtį, ypač būtina protinga dirvožemio apsauga.

Geriausias būdas apsaugoti dirvožemį – protinga žemės ūkio veikla ir ūkininkavimas. Žemės ūkio tikslams nenaudojamas dirvožemis greitai degraduoja. Visi žinome, kad didelė dalis žemės ūkio paskirties žemės nėra dirbama ir degraduoja. Tai turėtų pasikeisti. Europos Sąjungos žemės ūkio politika turėtų užtikrinti, kad dirbti žemės ūkio žemę būtų pelninga, o teisės aktai turėtų skatinti dirbti žemę. Tokiomis mintimis norėjau pasidalinti su jumis šioje diskusijoje.

 
  
MPphoto
 

  Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Verts/ALE frakcijos vardu. (DE) Gerb. pirmininke, Tarybos atstovė pasakė, kad šiuo klausimu Taryboje nuomonės labai skiriasi, Europos Parlamente – taip pat.

Toliau kalbėsiu apie šių skirtumų priežastis. Viskas priklauso nuo dirvožemio apibrėžimo. Ar tai brangus derlingumo šaltinis, kurio paskirtis – maitinti mūsų pasėlius, kuris yra gyvybės ekologiško ūkininkavimo sistemoje pagrindas, ir kuris kaupia CO2? Ar tai paprasta medžiaga, kuri maitina augalus žemės ūkio ir pramonės gamybos sistemoje, kurioje naudojama nafta, cheminės medžiagos, genetinės technologijos ir kurios poveikis klimatui ypač pavojingas? Pasaulyje ir Europos Sąjungoje egzistuoja šie du vertinimai. Taip pat yra dirvožemio, kuris žemės ūkyje nenaudojamas.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas patvirtino nuomonę, kuri sukėlė nemažai prieštaringų nuomonių, nes paskirtas pranešėjas norėjo direktyvą atmesti. Tada komiteto narių dauguma pateikė suderintą su protingais dirvožemio valdymo principais nuomonę, kuri buvo įtraukta į pranešimą. Žemės ūkio požiūriu būtų ypač naudinga, jei ši direktyva būtų patvirtinta.

Negaliu suprasti – nekalbant apie paramą – tradicinių ūkininkų asociacijų prieštaravimų. Man atrodo, jie šaudo sau į kojas, nes per ilgą laiką žemės ūkis sukūrė mūsų kultūrinį kraštovaizdį, kurį turime išsaugoti.

Negaliu pritarti požiūriui, kad šiais teisės aktais bus sukurta per daug biurokratinių procedūrų. Janai Mulderi, sakėte, kad keliose šalyse, pvz., Vokietijoje, tai jau vyksta. Nenorime biurokratinės naštos. Kodėl jūsų minėtų pavyzdžių neįtraukiame į pagrindų direktyvą – taikant aiškų subsidiarumo principą, atsižvelgiant į regionų, kultūrines, socialines ir klimato sąlygas, kad sprendimai dėl to, kas reikalinga, galėtų būti priimti visuomenės lygmeniu?

 
  
MPphoto
 

  Ilda Figueiredo, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Gerb. pirmininke, žinome, kad ši sritis labai opi, nes dirvožemio, kurio ištekliai nedideli ir neatsinaujinantys, apsauga yra gyvybiškai svarbi – todėl, kad nuo jos priklauso žemės ūkis ir biologinės įvairovės apsauga, taip pat todėl, kad dirvožemis yra žmogaus veiklos, susijusios su miestais ir infrastruktūra, taip pat su gamta ir kaimo vietovėmis, vieta. Todėl apsauga būtina siekiant apsaugoti mūsų paveldą, gamtos išteklius, paviršinio ir požeminio vandens kokybę, sveikatą ir žmonių gyvybę.

Kadangi dirvožemio apsauga yra labai dinamiška sistema, kuri atlieka daug funkcijų ir yra gyvybiškai svarbi žmogaus veiklai ir ekosistemų išlikimui, taip pat siekiant apsaugoti ateities kartas, ją vykdyti yra mūsų bendra pareiga. Tai reiškia, kad jai neturėtų būti taikomos konkurencijos taisyklės. Tačiau dirvožemiui labai kenkiama, spekuliuojama nekilnojamuoju turtu, jis degraduoja ir yra teršiamas – taip pat ir pasienio teritorijose. Tai reiškia, kad valstybės narės turi geriau bendradarbiauti ir nustatyti bendrus tikslus, atitinkančius subsidiarumo principą ir socialinę žemės funkciją.

Yra daug bendrijos politinių programų, kurios yra susijusios su dirvožemiu ir gali pakenkti jos apsaugai. Todėl, siekdami nustatyti tinkamas dirvožemio apsaugos priemones, turime toliau tirti pavojus ir įvairias galimybes. Svarbus indėlis būtų bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimas, pagal kurį būtų labiau remiamos šeimos, maži ir vidutiniai ūkiai.

Norime žinoti, kokia šiais klausimais Tarybos pozicija, ir stebėti, kaip ji kinta.

 
  
MPphoto
 

  Françoise Grossetête (PPE-DE). Gerb. pirmininke, mano pirmoji reakcija į vykstančią diskusiją dėl pasiūlymo dėl pagrindų direktyvos buvo klausimas, ar mums iš tikrųjų reikia tokio teksto, ar toks sprendimas yra tikrai tinkamas. Jau turime daug teisės aktų dėl dirvožemio apsaugos, atliekų, pesticidų, gamtinės aplinkos, požeminio vandens ir kt. Be to, atsižvelgiant į „geresnio reguliavimo“ principą, kurį tam tikrą laiką rengė ir Parlamentas, svarbu nesudaryti įspūdžio, kad vėl jungiame Komisijos malūną ir rengiame vieną teisės aktą po kito. Taip pat pagalvojau apie vietos atstovus ir savivaldybių merus, kuriems, įsigaliojus šiai pagrindų direktyvai, teks dar daugiau darbo.

Tačiau tikrovė yra kitokia. Iš tikrųjų žmogaus veikla dirvožemio atžvilgiu buvo netinkama, buvo naudojami intensyvios gamybos metodai ir vykdoma urbanistinė veikla. Dėl to dirvožemis buvo nualintas ir suprastėjo. Manau, kad Cristina Gutiérrez-Cortines padarė puikų darbą ir pateikė mums labai priimtinus pasiūlymus, bandydama suderinti skirtingas nuomones – iš tikrųjų, Parlamente, kaip ir Taryboje, yra gana didelė opozicija. Įsiklausiusi į nuomones Parlamente, ji galų gale pateikė pasiūlymus, dėl kurių sutarimas pats didžiausias. Ji parengė suderintų nuostatų rinkinį, kuriuo atsižvelgė į subsidiarumo principą, ypač kalbant apie metodus, kuriuos, įgyvendindamos teisės aktų dėl dirvožemio nuostatas, privalo naudoti valstybės narės. Ji nepateikė nuostatų, kuriomis būtų didinama administracinė našta, ji skatina atitaisyti praeities klaidas – pakeisti žemės ūkio, pramonės ir urbanistikos praktikas, kuriomis nebuvo atsižvelgta į dirvožemį.

Kreipiuosi į Tarybą: kai Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė sako, kad mums nereikia skubėti, tai reiškia, kad Taryba ketina pristabdyti teisės akto priėmimą. Jie ketina pristabdyti teisės akto priėmimą, nors iš tikrųjų labai reikia – atsižvelgiant į valstybių narių nuomonių skirtumus – priimti nuostatas, kuriomis, laikantis subsidiarumo principo, būtų aiškiai siekiama išsaugoti ir apsaugoti dirvožemį.

 
  
MPphoto
 

  Edite Estrela (PSE).(PT) Gerb. pirmininke, kaip sakė ministrė, šis klausimas yra labai opus ir labai sudėtingas. Kaip matome, dėl jo 27 valstybės narėms ir net Parlamentui susitarti nelengva. Kaip pasakė kolegė Inésa Ayala Sender, dirvožemis yra neatsinaujinantis išteklius, susijęs su gaivalinėmis nelaimėmis ir žemės ūkio gamyba, taip pat su kebliais ir reikalaujančiais daug dėmesio klausimais, pvz., dirvožemio naudojimu, vystymu ir gamtos apsauga.

Ant kortos pastatyta daug interesų ir daug kolegų Parlamento narių klausia, ar ši direktyva būtina. Kiti abejoja dėl jos lankstumo. Labai griežta teisinė sistema – ne visada geriausias būdas pasiekti tikslus – atsižvelgiant į tai, kad situacijos skirtingos. Mano nuomone, ši direktyva yra svarbi ir reikalinga siekiant palaikyti ekosistemų pusiausvyrą.

 
  
MPphoto
 

  Neil Parish (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, einančiai Tarybos pirmininkės pareigas Nathalie Kosciusko-Morizet norėčiau pasakyti – labai gerai, kad jūs įmetėte kamuolį į žaidimą, tačiau jį reikėtų pasiimti atgal ir įdėti į dėžę. Mano požiūriu, šios direktyvos visai nereikia. Manau, kad ankstesnės sudėties Taryba buvo visiškai teisi, kai pasakė, kad jiems šios direktyvos nereikia. Kartoju Jano Mulderio žodžius, kad jau turime Nitratų direktyvą ir Požeminio vandens direktyvą. Veiksmai dėl dirvožemio jau prasideda, siekiama užtikrinti, kad visoje Europos Sąjungoje dirvožemis būtų išvalytas.

Sutinku su Friedrichu-Wilhelmu Graefe zu Baringdorfu, kad ūkininkai iš tikrųjų yra dirvožemio saugotojai, ir kad dirvožemis labai svarbus viskam, ką auginame, tačiau, ar dirvožemio direktyvos mums iš tikrųjų reikia? Ši dirvožemio direktyva problemiška tuo, kad apima per daug aspektų. Bandome spręsti pramoninės paskirties žemės ir pramonės taršos problemas, kalbame apie miestų plėtrą, o tada – apie žemės ūkio paskirties žemę ir žemės ūkio dirvožemį.

Tiesiog nesąmonė per šį etapą pateikti tokį teisės aktą. Manau, kad viena Europos Sąjungos problemų – kuri kyla dėl gerų ketinimų – tai, kad manome, kad turime iškart priimti pasiūlytus teisės aktus. Aš taip nemanau. Manau, kad kuriam laikui turime sustoti ir įvertinti padėtį. Manau, kad Taryba tai gerai suprato. Manau, kad dabar ne laikas vėl svarstyti šį teisės aktą. Siūlau jį per kitą Parlamento sesiją grąžinti naujos sudėties Komisijai ir naujos sudėties Tarybai. Jie gali vėl įvertinti padėtį.

Raginu valstybes nares, kurios nekontroliuoja pramoninės paskirties žemės ir pramonės taršos, šalies lygmeniu šią kontrolę nustatyti. Manau, kad Europos lygmeniu kištis nereikia. Manau, kad norime sumažinti esamą biurokratijos mastą. Žmonėms visiškai įgriso vis naujos biurokratinės procedūros. Taigi, einančiai Tarybos pirmininkės pareigas Nathalie Kosciusko-Morizet sakau: nemeskite kamuolio į žaidimą, pasiimkite jį.

 
  
MPphoto
 

  Glenis Willmott (PSE). - Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau priminti kolegoms ir Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai, kad per pirmąjį svarstymą, vykusį 2007 m. lapkričio 14 d., didelė dalis Europos Parlament narių – iš tikrųjų 295 nariai – balsavo prieš šią direktyvą.

Nėra abejonių, kad yra daug nuogąstavimų dėl to, kiek siūloma direktyva kainuos – ypač skyriai apie užterštą žemę ir nacionalinius sąrašus.

Šiuo požiūriu pagrindinis klausimas – subsidiarumas – atsižvelgiant į tai, kad dirvožemio, kitaip nei oro, kuris juda, poveikis tarpvalstybiniu požiūriu yra nedidelis. Dėl siūlomos direktyvos daug valstybių narių turės panaikinti savo veiksmingas vidaus taisykles, nes jos bus nesuderinamos su direktyva.

Nenoriu pasakyti, kad ES veiksmai dirvožemio apsaugos srityje nereikalingi, – teminėje strategijoje yra daug gerų pasiūlymų – tačiau bet kuri nauja ES dirvožemio apsaugos strategija turėtų pridėti vertės galiojančioms valstybių narių politinėms programoms, jas papildyti, o ne pakeisti.

 
  
MPphoto
 

  Hartmut Nassauer (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, dirvos apsauga yra labai svarbi užduotis siekiant ateities kartoms užtikrinti sveiką žemės ūkio aplinką. Man svarbu viskas, kas iki šiol pasakyta. Tačiau nė vienas argumentas nereiškia, kad dirvožemio apsauga turėtų būti Europos lygmens užduotis. Ne kiekviena problema Europoje yra Europos problema. Dirvožemis yra lokali, neplintanti terpė. Paprastai dirvos užterštumas tarpvalstybiniu požiūriu poveikio neturi, taigi nėra priežasties, kodėl dirvožemio apsauga turėtų būti Europos Sąjungos užduotis. Dirvožemio apsauga taip pat nesuteikia Europos lygmens pridėtinės vertės. Daugelyje Europos šalių veikia labai veiksmingi dirvožemio apsaugos teisės aktai, taigi nėra nė mažiausios priežasties taikyti Europos lygmens taisykles toms šalims, kuriose tokie teisės aktai neveikia. O gal jūs, Komisijos nary, – klausiu rimtai – tikite, kad, jei kokios nors valstybės narės savo kompetencijos srityje nesiima veiksmų, šią spragą turėtų užpildyti Komisija? Tai būtų absurdiška.

Vadovaujantis subsidiarumo principu, dirvožemio apsauga yra valstybių narių užduotis, ir jos visiškai pajėgios ją įgyvendinti. Dėl to Taryba – įskaitant ir jūsų šalį, valstybės sekretore, – šią iniciatyvą laikinai sustabdė. Labai tikiuosi, kad Prancūzijos Respublika laikysis šios pozicijos. Neabejoju, kad būtų naudinga parengti Europos dirvožemio apsaugos strategiją. Neprieštaraučiau, jei Europos Sąjunga suteiktų finansinę paramą toms šalims, kuriose dar nepasiektas tinkamas dirvožemio apsaugos lygmuo. Tačiau griežtai prieštarauju tam, kad, vien dėl to, kad kai kuriose šalyse nėra dirvožemio apsaugos teisės aktų, visiems būtų taikomos bendrijos finansuojamos suderintos dirvožemio apsaugos taisyklės. Ne tokios Europos siekiame. Tai būtų visiškai nereikalingos biurokratinės procedūros, panašios į tokias, pagal kurias piliečiai, norėdami pareikšti nuomonę rinkimuose ar referendume, turi atsinešti voką. Tai turi būti sustabdyta.

 
  
MPphoto
 

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE). - (HU) Nors Wilhelmas Graefe zu Baringdorfas teisus, sakydamas, kad ūkininkai saugo dirvožemį, per pastaruosius dešimtmečius dėl intensyvaus ūkininkavimo, trąšų ir cheminių medžiagų naudojimo dirvožemis tapo gana nešvarus. Tai vyksta ir senosiose, ir naujosiose valstybėse narėse. Per pastaruosius dvidešimt metų naujosios valstybės narės trąšoms ir cheminėms medžiagoms neturėjo pinigų, dėl to, pvz., Vengrijoje vienam hektarui naudojama keturis kartus mažiau trąšų nei Nyderlanduose. Todėl iš tikrųjų šio klausimo sprendimas susijęs su ūkininkavimu – su tuo, kad ateityje turėsime naudoti metodus, kurie padeda apsaugoti biosferą ir dirvožemį, taip pat sumažinti naštą dirvožemiui. Taigi, siekiant apsaugoti dirvožemį, reikalingi nauji metodai ir naujos koncepcijos – tai naudinga visiems Europos ūkininkams. Šioje sistemoje daug neracionalių dalykų, pvz., po derliaus nuėmimo nesėjami pasėliai, prarandama energija. Gali būti sėjami kompostavimui skirti pasėliai – taip galima sumažinti trąšų naštą dirvožemiui. Dėkoju už dėmesį.

 
  
MPphoto
 

  Ioannis Gklavakis (PPE-DE). – (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, einanti Tarybos pirmininkės pareigas Nathalie Kosciusko-Morizet, visi pritariame šiam teisės aktui ir visi norime, kad žemė būtų apsaugota. Ši žemė maitina gyventojus, ir mes norime, kad ji toliau mums teiktų maistą, svarbiausia – sveiką maistą. Visi sutinkame, kad žemė yra aplinkos dalis, ir norime ją apsaugoti, tačiau rimtai nuogąstauju, kad mes ją naikiname.

Dirvožemio apsaugos direktyvoje aiškiai atskiriamos žemės ūkio sektoriaus sukeliama tarša, ir pramoninė tarša. Kalbant apie žemės ūkio sektoriaus sukeliamą taršą – matome, kad, vykdant bendrąją žemės ūkio politiką ir jos patikimumo patikrinimą, daroma daug veiksmų; neseniai paskelbta ataskaita dėl to, kad žemės ūkyje naudojama žymiai mažiau cheminių medžiagų. Visi šie veiksmai susiję su žemės ūkiu.

Tačiau pagrindinė problema yra veiksmai pramoninės taršos srityje. Mes, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariai, esame susirūpinę dėl didėjančio dirvožemio užterštumo poveikio mūsų žemės ūkio produktams ir aplinkai.

Šis užterštumas pasireiškia dirvoje ir vandenyje, todėl patartina prieš priimant negrįžtamus sprendimus patvirtinti rodiklius ir ribines normas. Todėl raginu labai dažnai vertinti oro užterštumą – mes tai darome iš pagrindų – taip pat stebėti dirvos užterštumą. Turėtume tai daryti ypač industrializuotose srityse.

Tikiuosi, kad Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija atsižvelgs į valstybių narių pozicijas ir ras visiems priimtiną šio klausimo sprendimą.

 
  
MPphoto
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, nuo tada, kai per pirmąjį svarstymą patvirtinome poziciją dėl direktyvos dėl dirvožemio apsaugos, praėjo metai. Tačiau Taryba iki šiol nesugebėjo pasiekti susitarimo. Kelios valstybės narės vis dar veikia kaip blokuojanti mažuma. Yra vilčių, kad kompromisas bus pasiektas per Prancūzijos pirmininkavimą Tarybai. Prancūzijos atstovės kalba parodė, kad šios viltys realios.

Projekto atžvilgiu girdėjome daug kritikos;.Buvo išsakyta kaltinimų, kad dėl jo padidės biurokratinė našta, bus kartojami šiuo metu galiojantys valstybių narių ar bendrijos teisės aktai. Manau, kad bus atvirkščiai. Tokia direktyva reikalinga, nes ji padės suvienodinti šios srities teisės aktus, ir Sąjungos lygmeniu sutelks visus dirvožemio apsaugos veiksmus. Jei norime sustabdyti dirvožemio degradaciją, būtini veiksmai ne tik vietos ir regionų, bet ir Sąjungos lygmeniu. Dirvožemis yra bendras visų mūsų išteklius. Todėl turi būti nustatyti bendri principai ir tikslai ir imtasi atitinkamų veiksmų. Svarbu, kad visi Sąjungos piliečiai sužinotų apie dirvožemio svarbą ekosistemai, taip pat kasdieniam gyvenimui ir ekonomikai.

Deja, daugumos valstybių narių teritorijoje vis dar randama pavojingų medžiagų. Kalbu apie anksčiau ten buvusios sovietų armijos užkastas atliekas ir cheminius ginklus. Tam tikros šalys šių problemų vienos išspręsti negali. Todėl, siekiant šias medžiagas pašalinti, reikia valstybes tinkamai skatinti ir suteikti joms pagalbą. Nedelsiant reikalingos teisinės nuostatos, kurios sudarytų sąlygas vėl pradėti naudoti nualintą dirvožemį, stabdytų dirvožemio alinimą ir užtikrintų, kad dirvožemis būtų naudojamas tvariai. Visa tai neabejotinai būtų žingsnis teisinga kryptimi gamtinės aplinkos apsaugos ir dirvožemio, kuris yra vertingas gamtos išteklius, išsaugojimo požiūriu. Šiuo požiūriu direktyva būtų labai naudinga. Todėl teisėkūros procesas turi būti tęsiamas. Be to, turi būti konsultuojamasi su nepriklausomais ekspertais ir į jų nuomones atsižvelgiama.

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, šį rytą kalbėjau su ūkininke. Deja, ūkininkė sėdi ir žiūri į permirkusius laukus – Airijoje ir kituose šiaurės Europos regionuose derlius iš tikrųjų labai prastas. Manau, kad šį rytą turėtume į juos atsižvelgti. Ši jauna ir apmokyta ūkininkė perskaitė dirvožemio direktyvą ir yra labai susirūpinusi dėl to, kad ši direktyva jai ir kitiems ūkininkams, kurie minimaliai dirba dirvožemį – tai dirvožemiui yra naudinga – pakenks, ypač esant netinkamoms oro sąlygoms. Ji šiuos reikalus išmano. Manau, kad, siekiant pagerinti dirvožemio kokybę, direktyva nebūtina. Būtina, kad atsakomybę prisiimtų valstybės narės, o labiausiai reikia, kad gerus ūkininkų patarimus dėl to, kas geriausia dirvožemiui, patvirtintų valstybių narių vykdomi moksliniai tyrimai.

Manau, kad viena didžiausių problemų – bent jau Airijoje – yra labai blogas planavimas, dėl kurio kilo labai didelių potvynių ir su jais susijusių problemų. Palikime šias problemas valstybėms narėms. Nustatykime joms kryptį, bet ne kitą direktyvą – dar vieną šalia 18-os, kurių jie turi laikytis.

 
  
MPphoto
 

  James Nicholson (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, sakyčiau, kad Komisija ir Taryba, svarstydamos šią direktyvą, gali užtrukti tiek laiko, kiek joms reikės. Iš tikrųjų, mano nuomone, jos gali ją visam laikui atsiimti. Mano nuomone, ši direktyva mums nei reikalinga, nei būtina.

Šiuo metu ūkininkai kenčia dėl biurokratinės naštos ir mano, kad ją visą uždeda Briuselis. Tai galėtų būti šiaudas, kuris sulaužys kupranugario stuburą.

Tiesa – dirvožemis yra labai svarbus, ir jį reikia apsaugoti, tačiau dar nesutikau ūkininko, kuris nesaugotų jo žemėje esančio dirvožemio – nuo dirvožemio priklauso jo ateitis. Skirtingų Europos šalių poreikiai labai skirtingi. Šiaurėje, pietuose, rytuose ir vakaruose dirvožemį reikia saugoti skirtingai.

Šis klausimas yra opus. Prašau, atsiimkite šią direktyvą ir ją užkaskite. Kaip sakė Janas Mulderis, direktyvų pakanka. Ketinimai gali būti geri, tačiau jų mums nereikia.

 
  
MPphoto
 

  Reinhard Rack (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, tose srityse, kuriose Europos Sąjunga gali iš tikrųjų sukurti Europos pridėtinę vertę, ji turi veikti savo kompetencijos ribose. Nepastebiu, kad šiuo konkrečiu atveju sukuriama kokia nors pridėtinė vertė. Tačiau pastebiu, kad tam tikros šalys nerimtai vertina savo vidaus politikos įsipareigojimus arba bent jau jų iki šiol neįvykdė. Galbūt jos paprasčiausiai mano, kad tokiu būdu gali gauti Europos pinigus. Nepastebiu jokios pridėtinės vertės, tačiau pastebiu papildomas sąnaudas ir biurokratinę naštą – ypač toms šalims, kurios įgyvendino savo vidaus politikos įsipareigojimus ir taiko protingas dirvožemio apsaugos priemones.

 
  
MPphoto
 

  Jim Allister (NI). - Gerb. pirmininke, dirvožemio apsauga, be abejo, yra būtina, tačiau dar viena ES direktyva tikrai nebūtina. Kaip sakė Janas Mulderis, jau yra daugybė direktyvų ir kompleksinio paramos susiejimo taisyklių. Tai yra valstybių narių problema. Kokia šalis leis jos dirvožemiui irti ir prastėti? Iš tikrųjų, ar yra ūkininkas, kuriam reikia Briuselio patarimo, kad jo turtui negalima leisti sunykti? Tai absurdiška. Papildoma Briuselio priežiūra pridėtų ir taip nepakenčiamos biurokratinės naštos ūkininkams, kurie dėl kvailų formų pildymo turi vis mažiau laiko prižiūrėti savo žemę. Parlamentas ir Komisija turėtų sulaužyti savo ilgalaikius įpročius ir šią priežiūrą pamiršti.

 
  
MPphoto
 

  Robert Sturdy (PPE-DE). - Gerbiamasis pirmininke, visiškai pritariu tam, ką šiose patraukiančiose dėmesį diskusijose kalbėjo kolegos.

Jei Komisija atvyktų į mano ūkį, sužinotų, kad jame buvo ūkininkaujama jau 3000 metų prieš Kristaus gimimą,ir ūkininkaujama toliau. Dirvožemis – labai geros kokybės. Iš tikrųjų iš vieno akro pasėlių iškuliame keturias su puse tonų kviečių, kitaip tariant, iš vieno hektaro pasėlių iškuliame daugiau negu 10 tonų kviečių – aišku, jei juos nupjauname.

Mes prižiūrime ir valdome dirvožemį. Palikite dirvožemio priežiūrą ir valdymą tai išmanantiems žmonėms. Nekurkite daugiau Briuselio biurokratijos, nes dėl jūsų prastėja mūsų visų vardas, o mes darome gerą darbą. Neatsilikite ir taip pat darykite gerus darbus, tačiau leiskite juos daryti ir valstybėms narėms.

 
  
MPphoto
 

  Nathalie Kosciusko-Morizet, einanti Tarybos pirmininkės pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad šiuo klausimu nenoriu daugiau neaiškumų. Tarybai pirmininkaujančią šalį ši direktyva labai motyvuoja, ir ji yra įsitikinusi, kad šiuo klausimu direktyva būtina. Taip pat kartoju, kad tokia pozicija yra nuolatinė, kad ji tokia yra ne tik nuo Prancūzijos pirmininkavimo Tarybai pradžios, todėl negaliu pritarti šiuo klausimu skleidžiamiems prasimanymams. 2007 m. gruodžio mėn. per pirmąsias diskusijas Taryboje kai kurios valstybės narės – apie tai kalbėta šiose dienos diskusijose – oficialiai prieštaravo direktyvos principams. Kitos valstybės narės, kurios tuo metu jau rengė savo nacionalinę šios srities politiką, išreiškė nuomonę, kad, nors direktyva yra geras sumanymas, pateiktu pasiūlymu netinkamai laikomasi subsidiarumo principo ir nepakankamai atsižvelgiama į jau padarytus darbus, įskaitant techninio pobūdžio aspektus. Tuo metu Prancūzija priklausė šiai valstybių grupei. Šiuo metu, kai pirmininkaujame Tarybai ir toliau laikomės šios pozicijos, esame labai motyvuoti ir pasiryžę pasiekti susitarimą dėl direktyvos dėl dirvožemio apsaugos. Šiandien matėme, kad šiuo klausimu nuomonės labai skiriasi, tokia padėtis yra ir Europos Vadovų Taryboje. Siekiame susitarimo, galbūt tai pavyks per Prancūzijos pirmininkavimą Tarybai. Tačiau, kaip visi matome, tai nėra paprasta.

 
  
MPphoto
 

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, dėkoju už galimybę dalyvauti diskusijose dėl Parlamento žodinio klausimo Tarybai. Leiskite pabrėžti, kad Komisija dar kartą patvirtina, kad ji pasiryžusi pasiekti susitarimą dėl dirvožemio apsaugos direktyvos, ir darys viską, kad šis tikslas būtų pasiektas.

Komisija pateikė savo siūlymą remdamasi Parlamento ir Tarybos rezoliucijomis, kuriose raginama nustatyti išsamias Europos Sąjungos dirvožemio apsaugos nuostatas. Labai aiškiai prisimenu, Hartmutai Nassaueri, kad 2006 m. pavasario pabaigoje gavau Vokietijos vyriausybės laišką, kurį pasirašė dauguma – jei ne visos – Vokietijos žemės. Jame raginama priimti dirvožemio direktyvą. Teigiamai vertiname didelę Parlamento paramą dirvožemio direktyvai, nepaisant to, kad Komisijos pasiūlymas buvo pakeistas. Tikiuosi, kad sugebėsime pasiekti reikiamą sudėtingumo lygmenį, apie kurį kalbėjo Cristina Gutiérrez-Cortines.

Gailimės, kad Taryba nesugebėjo pasiekti politinio susitarimo gruodžio mėn. – nepaisant ypač didelio tuo metu Tarybai pirmininkavusios Portugalijos nuveikto darbo, 22 valstybių narių paramos ir Komisijos lankstumo. Pabrėžiu, kad išliekant šiai politinei aklavietei, dirvožemis toliau degraduoja – tai aiškiai pasakė mokslinė bendruomenė, pvz., Komisijos neseniai surengtoje aukšto lygio konferencijoje dėl dirvožemio ir klimato kaitos.

Todėl džiaugiuosi Prancūzijos pasiryžimu atnaujinti darbą ir tikiuosi konstruktyvaus darbo su Prancūzija ir kitomis valstybėmis narėmis – kad Taryboje kuo anksčiau būtų pasiektas politinis susitarimas, kuriuo būtų užtikrinta aukšto lygio dirvožemio apsauga.

Tačiau Komisija turi užtikrinti, kad galutinis tekstas būtų įgyvendintas, ir kad, palyginti su esamu dirvožemio apsaugos lygmeniu, jis suteiktų pridėtinės vertės. Užtikrinu jus, kad esu pasiryžęs šią užduotį įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

 
  
  

PIRMININKAUJA : H.G. PÖTTERING
Pirmininkas

 
Teisinė informacija - Privatumo politika