Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2008 m. rugsėjo 4 d. - Briuselis

9. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

− Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Palestiniečiai, kalintys Izraelio kalėjimuose (RC-B6-0343/2008)

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - (SK) Norėčiau pareikšti, kad Europos Parlamento rezoliucijai dėl Izraelio ir Palestinos, atsižvelgiant į paskutinius įvykius, nėra parinktas tinkamas laikas, nes praėjusią savaitę Izraelis paleido iš kalėjimo dar 198 palestiniečius. Šis gestas rodo Izraelio norą sukurti abipusį pasitikėjimą taikos procese, nepaisant labai kritiškos Izraelio visuomenės.

Tas pats taip pat buvo pritaikyta paskutiniam apsikeitimui belaisviais prie Libano sienos. Labai liūdna, kad Izraelio kalėjimuose laikomi ir paaugliai palestiniečiai. Tačiau pagrindinė priežastis yra ta, kad teroristų organizacijos juos naudoja skatinti neapykantą ir pasiryžimą žudyti. Per pastaruosius aštuonerius metus 16 proc. teroristų savižudžių ir galimų teroristų sudarė nepilnamečiai ir jie jaunėja. Vaikų auklėjimas ir švietimas yra pagrindiniai veiksniai, kurie gali padaryti poveikį ateityje vystant Izraelio ir palestiniečių koegzistavimą.

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Gerb. pirmininke, šiuo reglamentu Parlamentas parodo, kad nesilaikome neutralios pozicijos sprendžiant labai sudėtingus konfliktus Artimuosiuose Rytuose ir nesame nešališki veikėjai. Priešingai, šis Parlamentas visada palaiko palestiniečius prieš Izraelį.

Matyt, šiam Parlamentui neužtenka to, kad kiekvienais metais dešimtys milijonų Europos gyventojų mokesčiams mokamų pinigų dingsta neišmatuojamuose, korumpuotuose, nusistačiusiose prieš Vakarus Palestinos teritorijose. Neabejotinai šiam Parlamentui nepakanka to, kad nevyriausybinės organizacijos, kurios, pabrėžiu, atvirai pritaria ir pateisina teroristinius veiksmus, taip pat yra finansiškai remiamos Europos mokesčių mokėtojų milijoninėmis lėšomis. Dabar Parlamentas tiesiogine prasme to prašo savo rezoliucijoje – paleisti nuteistuosius teroristus. Ši pozicija gali atspindėti liberalias pažiūras. Manau, kad mes pasigailėsime tai padarę.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Gerb. pirmininke, aš taip pat balsavau prieš rezoliuciją dėl palestiniečių, kalinčių Izraelio kalėjimuose, nes mažiausiai ką daro ši rezoliucija, tai parodo, kad Europos Parlamentas nelabai rimtai žiūri į terorizmo pasmerkimą. Šioje rezoliucijoje kalbama apie žmonių, kurie dalyvavo teroristinėje veikloje, paleidimą. Bent vienas iš jų yra atsakingas už daugelio Izraelio gyventojų mirtį. Pritarimas šiai rezoliucijai nedidina Parlamento patikimumo. Tačiau dar blogiau, kad yra apskritai kenkiama kovai su terorizmu.

− Pranešimas: Hélène Flautre (A6-309/2008)

  Véronique De Keyser (PSE). - (FR) Gerb. pirmininke, H. Flautre pranešime aš balsavau už 4 ir 5 pakeitimus, kurie pakeisti ir yra susiję su Izraeliu. Norėčiau paaiškinti, kodėl taip dariau. Šie pakeitimai neturi nieko bendro su sankcijomis Izraeliui. Jie labiau, ypač 5 pakeitimas, yra skirti tarptautinės teisės pažeidimams, kuriuos padarė Izraelis. Šie pažeidimai yra patvirtinti dokumentais.

Noriu pasakyti, kad apskritai aš esu prieš sankcijas, nesvarbu, ar jos taikomos palestiniečiams, ar Izraeliui. Tačiau apgailestauju, kad šis pakeitimas, kuriame yra kalbama apie nukreiptas prieš sankcijas iniciatyvas, kurių galima būtų imtis Izraelio atžvilgiu, nebuvo paliktas. Jeigu mes atsisakysime tos minties, kad Europos Sąjungoje privalome imtis iniciatyvų, užkertančių kelią žmogaus teisių pažeidimams, tai mūsų demokratinė sistema žlugs.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad pateikdami šią nuomonę, nekritikuojame žydų tautos, nes ji mums yra brangi ir smerkiame visas antisemitizmo išraiškas. Nekritikuojame ir Izraelio valstybės, nes remiame jos gyvavimą ir norime, kad ji būtų saugi. Tačiau nepritariame žmonėms, esantiems Izraelyje, kurie kenkia demokratijai toje šalyje. O tai jau visai kita kalba. Be to, remiame visas Izraelio nevyriausybines organizacijas, kurios propaguoja žmogaus teises ir tarptautinę teisę.

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Gerb. pirmininke, vakarykštėse diskusijose trumpai užsiminiau, kad H. Flautre pranešimas dėl Europos Sąjungos politikos žmogaus teisių srityje yra visai puikus ir suderintas dokumentas. Tačiau apgailestauju, kad pranešime nėra aiškiai kalbama apie islamizacijos Europoje ir pasaulyje problemą bei grėsmę. To negalime paneigti, todėl daugumai svarbiausių Europos ir Vakarų šalių teisių bei žmogaus teisių kyla pavojus. Manau, kad pirmiausia yra svarbu atskirti bažnyčią nuo valstybės bei užtikrinti vyrų ir moterų lygybę.

Islamo šalys šiame pranešime taip pat lengvai išsisuko, nors kai kuriose iš vadinamųjų išsivysčiusių šalių, dažnai labai turtingose šalyse, tokiose naftą išgaunančiose valstybėse kaip Saudo Arabija, egzistuoja nepriimtini dalykai, pradedant realia prekyba vergais, vergų darbu ir baigiant ypač toli siekiančia ir žeminančia moterų diskriminacija. Dėl to tikrai turi būti pasisakyta vėlesniame pranešime.

  Ryszard Czarnecki (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, H. Flautre pranešimas parodo, kad tai yra vienas iš svarbiausių pranešimų, priimtų šios sesijos metu. Šiame pranešime kalbama apie sankcijas – priemonę, kurios mes, kaip Europos bendrija, negalime atsisakyti. Tačiau privalome šią priemonę ne tik naudoti labai atsargiai ir nedažnai, kad ji nebūtų sumenkinta ar kentėtų nuo sui generis.

Nepaisant to, norėčiau įspėti, kad nebūtų taikomi dvigubi standartai naudojant šią priemonę. Sankcijos neturi būti naudojamos kaip grasinimo priemonė mažoms ir neturtingoms šalims, kuriose yra pažeidžiamos žmogaus teisės. Turtingesnės ir didesnės šalys, kurios yra geros Europos Sąjungos verslo partnerės, taip pat turi jausti šių sankcijų poveikį ir privalo suvokti, kad Europos Sąjunga gali jas panaudoti.

− Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Tūkstantmečio vystymosi tikslai ir gimdyvių mirtingumas (RC-B6-0377/2008)

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Manau, kad bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos įvertinti penktą tūkstantmečio vystymosi tikslą dėl gimdyvių mirtingumo turi būti labai gerai suderintas.

Pritariu rezoliucijos turiniui, kad gimdyvių sveikata yra sritis, kurioje iš visų tūkstantmečio vystymosi tikslų yra padaryta mažiausia pažanga. Nėra tikėtina, kad tai šis tikslas bus pasiektas iki 2015 m., ypač Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir pietų Azijoje, todėl sutinku, kad turime imtis priemonių.

Mane ypač jaudina keturi pakeitimai, pasiūlyti ALDE ir GUE/NGL frakcijų, dar kartą verčiančių Europos Parlamentą priimti sprendimą dėl klausimų, kurie priklauso valstybių narių suverenitetui. Tai susiję ir su leidimu saugiai ir teisėtai nutraukti nėštumą. Deja, šie pakeitimai šiandien balsavimo metu buvo priimti.

Kiekviena ES valstybė narė turi savo požiūrį į nėštumo nutraukimą, todėl sprendimą dėl šios problemos jos priima remiantis subsidiarumo principu. Net ir referendumas dėl Lisabonos sutarties žlugo dėl abortų katalikiškoje Airijoje. Abortai yra uždrausti Lenkijoje, Slovakija turi kitokį požiūrį į abortus. Todėl aš balsavau prieš šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Gerb. pirmininke, balsavau prieš šią rezoliucija, net tik todėl, kad esu prieš dar vieną propagandą dėl nėštumo nutraukimo, kuri yra šioje rezoliucijoje, bet ir todėl, kad bendras Parlamento požiūris į šį klausimą yra tikrai veidmainiškas. Viena vertus, Parlamentas teisingai sako, kad būtina padaryti viską siekiant sumažinti gimdyvių mirtingumą besivystančiose šalyse. Tačiau, kita vertus, Parlamentas toliau prieštarauja dėl nuolat augančios daug didesnės legalios imigracijos ir Europos Komisijos pasiūlymų dėl vadinamosios „mėlynosios kortelės“. Būtent dėl vykdomos tokios imigracijos politikos vyksta protų nutekėjimas iš besivystančių šalių į Vakarų šalis. Būtent tokia politika iš besivystančių šalių atima joms reikalingus geriausius darbuotojus, įskaitant sveikatos apsaugos darbuotojus, gydytojus ir seseles, kurių labiau reikia Afrikoje negu Vakarų šalyse. Nesutinku su tokiu veidmainišku požiūriu.

  Daniel Hannan (NI). - Gerb. pirmininke, noriu paaiškinti dėl mūsų rezoliucijos dėl gimdyvių sveikatos. Turime palaukti, kad pamatytume, kokią poziciją užima šie rūmai, tačiau juose aiškiai buvo pasisakyta motinystės klausimu.

Nepaisant to, nelaukiu, kad paklaustumėte, kodėl manėme, kad privalome išsakyti savo nuomonę šiais klausimais. Tai labai delikatūs, asmeniniai ir daugumai mūsų rinkėjų – etikos klausimai. Į juos tinkamai reikia atkreipti dėmesį naudojant valstybėse narėse esančias demokratines procedūras. Kalbėdami šią popietę, parodėme savo spėjimus, išpuikimą ir troškimą be jokio pagrindo turėti centrinę valdžią, nekreipėme dėmesio į valstybių narių tradicijas. Pažiūrėkite į šią rezoliuciją ir suprasite, kodėl rinkėjai taip nemėgsta ir nepasitiki Europos Sąjungos institucijomis.

  Linda McAvan (PSE). - Gerb. pirmininke, manau, kad Danielis Hannanas nesuprato esmės. Šioje rezoliucijoje yra kalbama apie Jungtinių Tautų tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimą ir siekiama priversti pasaulio lyderius rimtai žiūrėti į penktąjį tūkstantmečio vystymosi tikslą dėl gimdyvių sveikatos. Tokia šio pranešimo esmė. Jis yra visai nesusijęs su nėštumo nutraukimu Lenkijoje ar Airijoje. Jame kalbama apie galimybę pasinaudoti savo teisėmis. Tačiau mano paaiškinimas dėl balsavimo yra ne apie tai.

Norėjau pasakyti, kad Addis Ababos ligoninėje, į kurią buvau nuvykusi kartu su AKR delegacijos moterimis, man teko matyti liūdniausią dalyką savo gyvenime. Ten mačiau eiles jaunų moterų, kurios iš tikrųjų buvo tik 13 ar 14 metų sulaukusios mergaitės. Gatvėje, kurioje jos laukė eilėje, tekėjo šlapimo upelis. Taip buvo todėl, kad joms išsivystė makšties fistulė, nes atokiose Etiopijos vietose nėra teikiama medicininė priežiūra gimdymo metu.

Manau, kad labai svarbu, kad Europos Sąjunga investuotų į tinkamą motinų sveikatos priežiūrą vienose iš skurdžiausių šalių pasaulyje. Gėda, kad tokia nedidelė pažanga yra padaryta įgyvendinant šį tūkstantmečio vystymosi tikslą, nes jis yra vienas iš svarbiausių. Tikiuosi, kad tai bus atrama mūsų derybininkams, tokiems kaip Gleny Kinnockas, vykstantiems į Niujorką.

Taip pat manau, kad tokie žmonės kaip Danielis Hannanas turi domėtis ir žinoti, kas vyksta šiame Parlamente.

− Pranešimas: Syed Kamall (A6-0283/2008)

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, tai labai svarbus pranešimas. Didžiulė paslaugų paklausa yra įprastas dalykas išsivysčiusios ekonomikos šalyse. Paslaugos lemia gyvenimo lygį ir visuomenės gerovę. Nuolat didėja paslaugų vystymo paklausa, paslaugų, susijusių su šiuolaikinėmis technologijomis ir aukštos kokybės paslaugomis, atitinkančiomis standartus bei vartotojų lūkesčius.

BVP augimas vis labiau priklausomas nuo paslaugų sektoriaus dydžio. Paslaugos sudaro žymią prekybos dalį. Ši rinkos dalis nuolat auga. Todėl vyko tiek daug diskusijų dėl prekybos paslaugomis pasauliniu lygmeniu liberalizavimo sąlygų ir principų PPO. Yra daugybė labai pelningų paslaugų rūšių. Ypač tos, kurios užpildo konkrečias sritis. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl prekybos paslaugomis liberalizavimas lėtai juda į priekį ir sulaukia tokio didelio pasipriešinimo. Baigdamas norėčiau pasakyti, kad šiuo metu gyvename tokiais laikais, kai paslaugos yra pagrindiniai vystymosi rodikliai.

− Pranešimas: Josu Ortuondo Larrea (A6-0308/2008)

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, balsavau už pranešimo dėl Europos uostų politikos priėmimą, nes jame nagrinėjama daugybė svarbių šiam ekonomikos sektoriui klausimų. Šie klausimai yra svarbūs Lenkijai.

Klausiau savęs, kaip šiuos tekstus galima būtų pritaikyti Lenkijos laivų statykloms Gdanske, Gdynėje ir Ščecine. Jau kurį laiką Europos Komisija atlieka veiksmus dėl valstybės pagalbos teikimo Lenkijos laivų statykloms. Ščecino laivų statykla yra penkta pagal dydį statykla Europoje, kuri, kaip ir laivų statykla Gdynėje, susiduria su rimtais sunkumais. Visa tai yra dėl per daug metų susikaupusių problemų. Kaip vakar minėjau savo kalboje, taip yra dėl ekonominio režimo pasikeitimo ir tarptautinė padėties.

Kalbant apie dabartinę Lenkijos laivų statyklų padėtį, Komisija mano, kad jos nėra darbo vietų šaltinis. Jų neveikia nesąžininga konkurencija. Tai gali nuskambėti keistokai. Be to, Komisija pasiūlė uždaryti du laivų nuleidimo takus ir užtikrinti, kad statyklos veiktų visu pajėgumu. Tai tiesiog absurdiška. Šių laivų statyklų restruktūrizavimo planas yra nuolat atmetamas. Todėl šios statyklos žlugs, o ne sulauks pagalbos, kad Europos laivų statyba susigrąžintų savo vietą pasaulyje.

  Pirmininkas. − Norėčiau priminti negalėjusiems pasisakyti kolegoms, kad jie gali pateikti rašytinį pranešimą. Taip užfiksuotume jų paaiškinimus dėl balsavimo.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

− Pranešimas: Timothy Kirkhope (A6-0248/2008)

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Dėkoju T. Kirkhope už pranešimą, kuris leis teikti geresnes paslaugas vartotojams. Šiuo metu kaina, kurią vartotojai moka už bilietą valstybėje narėje, priklauso nuo šalies, kurioje jis yra įsigyjamas. Savo šalyje, Anglijoje, moku tokią pačią kainą už bilietą, nepriklausomai nuo to, ar perku jį išvykimo, atvykimo mieste, ar kitame mieste. Nesuprantu, kodėl taip negalėtų būti visoje Sąjungoje.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Balsuoju už Timothy Kirkhope pranešimą dėl Elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodekso.

Naujasis elgesio kodeksas skatintų kompiuterinių rezervavimo sistemų konkurenciją. Tai būtų naudinga kainai ir paslaugų kokybei. Dabartiniai susitarimai yra pasenę, nes beveik 40 proc. bilietų pardavimų vyksta alternatyviuose tinklalapiuose, visiškai atsisakant su tuo susijusių mokesčių. Naujasis kodeksas bus naudingas vartotojams, nes didės konkurencija ir mažės mokesčiai, nes į rezervavimo sistemas taip pat įtraukiamos ir pigių skrydžių oro bendrovės.

Tam, kad vartotojai gautų geriausią informaciją ir būtų apsaugoti nuo konkurenciją ribojančių veiksmų, nuostatos dėl paslaugų privalo būti plečiamos, reguliuojamos ir kontroliuojamos visoje ES. Todėl svarbu, kad svarbiausiose reklamose būtų nurodoma visa skrydžio kaina su visais mokesčiais ir rinkliavomis. Taip vartotojas nebūtų kvailinamas specialiais pasiūlymais, kurių iš tikrųjų negalima įsigyti. Tą patį galima pasakyti ir apie degalų sąnaudas. Informacija apie tai turi būti aiški. Alternatyvus siūlymas pakeisti geležinkelio linijomis skrydžius, trunkančius trumpiau nei 90 minučių, duoda vartotojui kitą pasirinkimą ir suteikia reikalingą informaciją renkantis.

  David Martin (PSE), raštu. − Atnaujindami elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis (KRS) kodeksą užtikriname, kad rezervavimo sistemomis teikiant skrydžių paslaugas bus tvirtai laikomasi sąžiningos konkurencijos principo. Tačiau aš baiminuosi, kad neaiškus bendrovės „kapitalo valdymo“ apibrėžimas vežėjui darant „lemiamą įtaką“ KRS sukels sumaištį ir iškraipys konkurenciją. Šis pranešimas turi būti naudingas vartotojui ir savo nuomone pareiškiau balsavimu.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Kompiuterinė rezervavimo sistema yra programa, kuri apima oro ir geležinkelio paslaugų teikėjus ir naudojama parduoti bilietus jų teikiamoms paslaugoms. Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento buvo skirtas padaryti šiuo metų galiojančių nuostatų pakeitimus ir sustiprinti konkurenciją tarp kompiuterinių rezervavimo sistemų.

Elgesio kodeksas buvo atnaujintas siekiant užtikrinti skaidrumą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka ir konkurencijos iškraipymui. Balsavau prieš pranešimą dėl elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodekso, nes pritariu, kad jis būtų perduotas svarstyti į Transporto ir turizmo komitetą.

Manau, kad dauguma sąvokų Komisijos pranešime yra menkai apibrėžtos, ypač kalbant apie pagrindinio vežėjo sąvoką. Todėl, manau, kad vartotojų interesai bendroje Europos rinkoje nėra visiškai apsaugomi.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE) , raštu. − (RO) Balsavau, kad reglamentas dėl kompiuterinių rezervavimo sistemų būtų grąžintas atgal Komisijai, nes jame vis dar yra dviprasmiškų formuluočių. Todėl tekstas gali būti skirtingai aiškinamas. Reglamentas yra privalomas visiems ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, todėl tekstas turi būti aiškus.

Manau, kad Europos Sąjungos oficialiame leidinyje paskelbimas patikslinimo, kuriame Europos Komisija pateiktų tam tikrų apibrėžimų išaiškinimą, nėra priimtinas problemos sprendimas. Europos Sąjungos institucijos įsipareigojo, kad teisės aktai būtų paprastinami bei užtikrintas teisės aktų pastovumas.

Akivaizdu, kad reglamento dėl kompiuterizuotų rezervavimo sistemų atnaujinimas ir patobulinimas yra reikalingas. Vertinu kolegų darbą Komisijoje. Nepaisant to, manau, kad reikalingas didesnis teksto aiškumas užtikrinant stabilią teisinę sistemą, kad tinkamai veiktų oro transporto keleivių sektorius.

  Ewa Tomaszewska (UEN), raštu. − (PL) Balsuojant vardiniu būdu ir dėl 48 pakeitimo, balsavau prieš konkuruojančių subjektų vienodų teisių pažeidimą, nes yra išskiriamos trys Europos Sąjungos šalys, kurioms suteikiama privilegijuota vieta rinkoje. Deja, mano balsavimo įranga sugedo, o mano pastangos atkreipti dėmesį į šį faktą buvo ignoruojamos. Norėčiau, kad būtų užfiksuota, kad balsavau prieš antrąją šio pakeitimo dalį.

− Pranešimas: Esko Seppänen (A6-0317/2008)

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Žmogaus teisių gynimas visame pasaulyje yra viena iš Europos Sąjungos vertybių ir politinių uždavinių. Tačiau June List partijos nuomone, jos neturėtų būti naudojamos vykdant užsienio politiką ES lygmeniu, nes taip kėsinamasi į valstybių narių suverenumą užsienio politikoje.

Todėl mes esame dėkingi, kad EIB pagrindinis tikslas – kreditų, skatinančių demokratijos vystymąsi ir stabilumą Centrinėje Azijoje, teikimas. Tačiau esame prieš tendencijas, kai EIB tampa priemone remti ES ambicijoms, vykdant užsienio politiką.

Po kruopščių svarstymų nusprendėme balsuoti už Europos Parlamento pateiktus Komisijos pasiūlymo pakeitimus, nepaisant to fakto, kad kai kurie iš pakeitimų ne visai atitinka mūsų principus šioje srityje.

− Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Palestiniečiai, kalintys Izraelio kalėjimuose ( RC-B6-0343/2008)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, balsuoju už šį dokumentą, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad jau šimtąjį kartą priimame dokumentą, remiantį žmogaus teises šioje pasaulio dalyje. Kokį poveikį daro mūsų pareiškimai? Deja, be to, kad yra parodomas politinis solidarumas, labai mažą.

Jei Europa nori atrodyti patikimai, ji privalo būti vieninga ir tarptautinis saugumas turėtų būti aukščiau atskirų šalių interesų. Manau, kad svarbu rasti teisingą sprendimą dėl dviejų reikalavimų – palestiniečiams užtikrinti laisvą ir nepriklausomą valstybę, o Izraeliui – saugumą savo šalyje. Išskyrus šiuos du aspektus, bus gana sudėtinga užimti tinkamą poziciją ir rasti ilgalaikį sprendimą. Tikiuosi, kad ateityje mūsų Europos Sąjunga, kuri siekia taikos pasaulio dalyje, esančioje šalia mūsų, tarpininkaus daug veiksmingiau nei anksčiau.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Balsavome už kompromisinę rezoliuciją, ne todėl, kad pritariame visiems punktams joje ar formuluotei, bet todėl, kad manome, kad ji pasmerktų Palestinos politinių kalinių padėtį Izraelio kalėjimuose.

Izraelis, padedant ir nuolaidžiaujant Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkams, yra neteisėtai užėmęs Palestinos teritorijas, įkūręs gyvenvietes ir pastatęs skiriančią sieną. Izraelis žudo, sulaiko, puola ir išnaudoja palestiniečius bei pažeidinėja tarptautinę teisę, nepaiso šių žmonių teisės į savo suverenią, perspektyvią ir nepriklausomą valstybę.

Šiuo metu Izraelio kalėjimuose nežmoniškomis sąlygomis laikoma apie 10000 palestiniečių, įskaitant šimtus vaikų, kurie yra žeminami ir menkinami, su jais blogai elgiamasi bei kankinama. Daugumai iš jų draudžiama susitikti su savo šeimomis. Daugelis yra sulaikyti „administracine tvarka“, nepateikus jokių kaltinimų ar įvykus teismo procesui.

Izraelyje kalėjimuose sėdi apie vienas trečdalis išrinktų Palestinos įstatymų leidybos tarybos bei kitų Palestinos vietos valdžios atstovų.

Palestinos aktyvistų laisvės apribojimas yra priemonė kovojant su teisėtu palestiniečių pasipriešinimu ir siekiant išsaugoti Izraelio okupaciją.

Kad būtų rastas teisingas, perspektyvus ir ilgalaikis sprendimas užbaigti okupuotųjų teritorijų Izraelio okupaciją, Izraelis turi paleisti visus politinius palestiniečių kalinius.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Ši rezoliucija nėra priimtina, nes ji iš tikrųjų pateisina Izraelį dėl vykdomo palestiniečių genocido ir jų teritorijų užėmimo.

Pavyzdžiui, 4 dalyje yra remiama Izraelio kova su terorizmu. Žmonės, kovojantys už laivę, besipriešinantys Izraelio armijai, užėmusiai jų teritorijas, ir ekonominei, socialinei, politinei blokadai bei atsakomosioms atakoms, nuo kurių jie kenčia, yra vadinami teroristais. Pavyzdžiui, Gazos Ruože aukos yra ir maži vaikai, nes išrinkta valdžia nepatinka Izraeliui, Jungtinėms Valstijoms ir ES.

Be to, 7 dalyje Palestinos valdžia prašoma kontroliuoti palestiniečių pasipriešinimą. Buvę kaliniai, netgi maži vaikai, yra kaltinami vykdę smurtinius ar net teroristinius veiksmus.

Tokie pareiškimai yra gėdingi. Europos Parlamentas turėtų reikalauti, kad Izraelis pasitrauktų iš okupuotųjų Vakarų Kranto teritorijų. Gėdos sieną Jeruzalėje reikia nugriauti, baigti žudikiškus išpuolius prieš civilius, moteris ir vaikus bei paleisti visus politinius kalinius. Europos Parlamentas turėtų reikalauti, kad Izraelis laikytųsi tarptautinės teisės principų ir atitinkamų JT rezoliucijų

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Padėtis Izraelyje ir Palestinoje yra sudėtinga. Izraeliui yra problemiška susitvarkyti su saugumo stoka. Būdamas geras Izraelio draugas, tai žinau labai puikiai. Tačiau visada yra svarbu laikytis tarptautinės teisės. Todėl apsisprendžiau dalyvauti derybose dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl palestiniečių, kalinčių Izraelio kalėjimuose, padėties.

Po šių derybų galutinis rezultatas tapo labiau suderintas, todėl rezoliuciją aš palaikiau. Suprantu, kad yra svarbu nepasmerkti Izraelio, kaip tai buvo padaryta H. Flautre pranešime dėl ES sankcijų kaip ES veiksmų ir politikos žmogaus teisių srityje vertinimo. Nebuvo ištirti visi faktai. Todėl balsavau prieš tą pranešimą.

  Marek Siwiec (PSE), raštu. − (PL) Sprendimas dėl palestiniečių, kalinčių Izraelio kalėjimuose padėties, yra šališkas. Jame tiksliai neparodomas vykstantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Rezoliucijoje neatsižvelgiama į politinę situaciją ar į tai, kad Izraelio valdžia privalo užtikrinti savo piliečių saugumą. Izraelis kenčia nuo nuolatinės teroristinės veiklos, kylančios iš palestiniečių teritorijų grėsmės, nepaisant tebevykstančių taikos derybų ir tokių geranoriškumo gestų, kaip paskutinis sprendimas išlaisvinti 198 palestiniečių kalinius. Izraelis yra viena ir vienintelė demokratinė šalis šiame regione. Todėl su šia grėsme ji kovoja demokratiniais būdais ir priemonėmis.

Rezoliucijoje Izraelio valdžia yra smerkiama dėl netinkamo elgesio su nepilnamečiais. Tačiau joje neminima, kad, remiantis „Amnesty International“ pranešimais, tokios teroristinės organizacijos kaip al-Asqa Martyrs brigada, Hamas, islamo Jihad ir Palestinos liaudies išlaisvinimo frontas verbuoja nepilnamečius ir naudoja juos kaip kurjerius. Kai kuriais atvejais nepilnamečiai būna mūšio lauke arba yra naudojami vykdant teroro išpuolius prieš Izraelio kareivius ir civilius.

Dėl to, kad palestiniečių kalinių klausimas buvo sprendžiamas šališkai ir nėra pabaigtas, balsavau prieš šią rezoliuciją.

- Pranešimas: Hélène Flautre (A6-0309/2008)

  Slavi Binev (NI), raštu. ?– (BG) Gerb. pirmininke, gerbiamieji kolegos, Helene Flautre pranešime kalbama apie sankcijas, kurių Europos Sąjunga turi imtis esant bet kokiam žmogaus teisių pažeidimui, nepaisant kur tai yra. Bet ar matome, kas vyksta mūsų panosėje?! Dar kartą norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į precedento neturinčius dabartinės koalicijos Bulgarijoje veiksmus. Liepos 30 dieną, kai turėjo būti balsuojama dėl nepasitikėjimo Bulgarijos parlamente, prieš EP narį Dimiterį Stoyanovą buvo panaudotos policijos pajėgos. Nors tuoj pat buvo nustatyti uniformuotųjų „pagalbininkų“ vardai, iki dabar nėra skirtos jokios bausmės ar atsiprašyta. Akį rėžia tokia arogancija bandant nuslėpti įvykį.

Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesys rodė, kad jie žinojo, ką mušė, nes D. Stoyanovas visą laiką prie savęs turėjo EP nario pažymėjimą ir kelis kartus paaiškino, kas jis yra.

Tokio atvejo, kaip neteisėtas Europos Parlamento nario sulaikymas ir mušimas, dar nėra buvę per visus 50 šios institucijos egzistavimo metų! Mūsų kolegos atvejis yra pavojingas smūgis pagrindiniams šiuolaikinės Europos demokratijos principams. Tai yra tiesioginis ir akivaizdus brovimasis į asmenines teises.

Po to, kai dabartinės valdžios represinis aparatas neatsižvelgė į Dimiterio Stoyanovo EP nario statusą, kas laukia eilinio Bulgarijos piliečio?

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Paaiškinime dėl balsavimo neįmanoma aptarti daugybės svarbių klausimų, kurie buvo pateikti pranešime, ypač tų, kuriems mes visiškai nepritariame. Turbūt geriausias to pavyzdys būtų posėdžio metu pateikti pakeitimai dėl pagrindinio šios ES politinės priemonės tikslo.

Nepaisant pranešime esančių nuorodų į įvairiais šalis, Parlamento dauguma atmetė šiuos du pasiūlytus pakeitimus:

- „... Europos Sąjungos sankcijos skirtos palestiniečių vyriausybei, sudarytai 2006 m. po rinkimų, kurie ES buvo pripažinti kaip laisvi ir demokratiški, pakenkė Europos Sąjungos vykdomos politikos nuoseklumui ir davė priešingus rezultatus, todėl politinė ir humanitarinė padėtis žymiai pablogėjo“;

- „... dėl nepaliaujamų Izraelio tarptautinės teisės pažeidimų Sąjunga privalo imtis skubių veiksmų“.

Geriau būtų parodyti, kad ES sankcijų tikslui yra nepriimtinas kišimasis, akivaizdžiai taikant „dvigubus standartus“. Kitaip tariant, sankcijos yra naudojamos kaip spaudimo ir politinio kišimosi, siekiant apsaugoti „draugus“ bei kritiškai vertinant „kitus“, kuriuos ES (ir Jungtinės Valstijos) laiko savo taikiniu, priemonės.

Todėl mes balsavome prieš pranešimą.

  Ona Juknevičienė (ALDE), raštu. − Bendroje užsienio ir saugumo politikoje (BUSP) ES taiko ribojančias priemonės arba sankcijas, kad būtų laikomasi BUSP tikslų. Dabartinė ES sankcijų politika kenčia nuo per didelio ad hoc atvejų skaičiaus. Dėl to dažnai atsiranda nenuoseklumas ir prieštaringumas. Manau, kad Komisija turėtų parodyti daugiau iniciatyvos apibrėžiant aiškią ES politiką dėl sankcijų.

Manau, kad EP privalo labai aiškiai pasisakyti dėl sankcijų, ypač reikalaujant, kad ES imtųsi veiksmų dėl tarptautinės teisės pažeidimų, kaip šio pranešimo dėl Izraelio atveju. Manau, kad prieš prašydami ES taikyti tokias sankcijas, turime būti gerai informuoti apie konkrečius tarptautinės teisės pažeidimus ir susilaikyti nuo bendro pobūdžio pranešimų. Jei tokie atvejai yra, jie turėtų būti tiksliai aprašyti tekste arba pateikti atitinkamo dokumento išnašoje.

  David Martin (PSE), raštu. − Balsavau už Hélène Flautre pranešimą dėl ES sankcijų, kaip dalies ES veiksmų ir politikos žmogaus teisių srityje, vertinimo. Pritariu pranešėjai dėl svarbios ES bendros užsienio ir saugumo politikos priemonės. Sankcijos turi būti taikomos atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, nekenkiant nekaltoms šalims. Mane tenkina, kad H. Flautre pranešime nagrinėjami tokie klausimai.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) ES laiko pagarbą žmogaus teisėms svarbiausiu principu, todėl visuose naujausiuose dvišaliuose susitarimuose su trečiomis šalimis yra įtraukiamas punktus dėl žmogaus teisių ir jų įgyvendinimo.

Šios dienos diskusijų tema yra politinis sankcijų veiksmingumas ir jų neigiamos pasekmės. Ypač tai jaučiame ES pasirenkant požiūrį dėl konflikto Kaukaze.

Todėl pritariu ir balsavau už Hélène Flautre pranešimą, kuriame pateikiama nauja koncepcija dėl sankcijų taikymo ir kitokia žmogaus teisių samprata.

Mums reikia veiksmingos sankcijų politikos, kurioje nebūtų taikomi „dvigubi standartai“, atsižvelgiant į strateginę partnerio svarbą, kaip tai yra dėl Rusijos ir Kinijos.

Privalome įvairioms šalims skirtus strateginius dokumentus ir kitus panašius dokumentus naudoti kaip pagrindą kuriant darnią strategiją dėl žmogaus teisių šalyje ir demokratijos padėties. Privalome naudoti objektyvią ir naujausią informaciją, gautą iš vietos atstovų ir nevyriausybinių organizacijų. Turime remti pilietinę visuomenę ir nubausti atsakingus už konfliktus, pavyzdžiui, įšaldant turtą ir taikant draudimus keliauti. Sankcijos neturi paveikti skurdžiausio gyventojų sluoksnio.

Esu įsitikinęs, kad sankcijų politika nebus veiksminga tol, kol ji bus įtraukta į bendrą ES žmogaus teisių strategiją. Sankcijos tik tada bus veiksmingos, kai jas taikant keisis santykiai ir bus išspręsti konfliktai.

  Pierre Schapira (PSE), raštu. – (FR) Po 2006 m. vasarį įvykusių teisėtų rinkimų Palestinoje buvau vienas iš pirmųjų, pasisakiusių Jeruzalėje ir Parlamente, kad neturėtume taikyti sankcijų Palestinos valdžiai, nes nuo to nukentės žmonės. Turime pripažinti, kad politinė padėtis Palestinos teritorijoje yra labai bloga, ypač tarp „Fatah“ judėjimo ir Hamas grupuotės. Tačiau ši politinė krizė neturi būti siejama vien tik su Europos Sąjungos sankcijoms. Dėl to aš susilaikiau balsuojant dėl 4 pakeitimo.

Taip pat norėčiau pareikšti, kad neabejotinai smerkiu nuolatinius Izraelio tarptautinės teisės pažeidimus. Apgailestauju, kad pranešime nebuvo paminėti kitų šalių Artimuosiuose Rytuose padaryti tarptautinės teisės pažeidimai. Atrodo, kad čia yra taikomi dvigubi standartai, todėl balsavau prieš 5 pakeitimą.

  Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL), raštu. − (DA) Nors kai kurie klausimai H. Flautre pranešime yra verti kritikos, balsuoju už pranešimą, palaikantį kovą už žmogaus teises.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Europos Sąjungos sankcijos yra priemonė užtikrinti BUSP veiksmingumą. Tai gali būti diplomatinės priemonės, tačiau dažniausiai tai – ekonominės sankcijos, būtinos užtikrinti atitikimą pagrindiniams tarptautinės teisės, demokratijos ir žmogaus teisių principams.

Pranešėja kviečia visapusiškai ir nuodugniai peržiūrėti turimas ribojančias priemones. Manau, kad ji turi teisę to prašyti. Turi būti nustatytos atitinkamos normos taikyti sankcijas, kad jos būtų taikomos tik atlikus išsamią analizę.

Be to, taip pat manau, kad prioritetas privalo būti teikiamas ekonominėms sankcijoms, kurios nedaro neigiamo poveikio visuomenei ir nepažeidžia piliečių, kurių valstybėms yra taikomos sankcijos, žmogaus teisių. To ypač reikia sudarant juoduosius sąrašus. Dėl to palaikau pranešimą dėl ES sankcijų peržiūrėjimo žmogaus teisių srityje.

Paaiškėjus, kad reikia skirti sankcijas, manau, kad yra svarbu taikyti teigiamas priemones, padedant šalių, kurioms buvo skirtos ribojančios priemonės, piliečiams.

  Charles Tannock (PPE-DE), raštu. − Aš ir mano kolegos konservatoriai iš Didžiosios Britanijos iš visos širdies palaikome žmogaus teises. Pritariame ES sankcijoms BUSP srityje, kurios yra skirtos kovai su didžiausiais žmogaus teisių pažeidėjais pasaulyje, su ta sąlyga, kad JK visada šiuo atžvilgiu taiko veto teisę. Apgailestaujame, kad tai buvo daroma nenuosekliai ir dėl tokių pažeidimų, o tuo pat metu prezidentui R. Mugabei kelis kartus buvo leista atvykti į ES, nepaisant jo režimui nustatyto draudimo keliauti.

Deja, H. Flautre pranešime pripažįstama Europos Teisingo Teismo teisė priimti sprendimą dėl draudžiamų teroristinių organizacijų. Tai privalo išlikti politiniu, o ne teismo sprendimu. Lisabonos sutartis privalo padaryti ES sankcijas dėl žmogaus teisių pažeidimų veiksmingesnes. Pranešime reikalaujama, kad Europos Parlamente būtų prižiūrėtos valstybių narių saugumo tarnybos, o elgesio kodeksas dėl ginklų eksporto būtų privalomas. Dėl šių priežasčių mes nepritariame pranešimui.

  Ewa Tomaszewska (UEN), raštu. − (PL) Vardinio balsavimo metu balsavau prieš 57 punktą. Deja, mano balsavimo įranga nesuveikė. Mano pastangų atkreipti į tai dėmesį nebuvo paisoma, kaip tai buvo ir kitų penkių vardinių balsavimų metu. Norėčiau, kad būtų pažymėta, kad balsavau prieš pirminį dokumento 57 punkto tekstą.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Tūkstantmečio vystymosi tikslai ir gimdyvių mirtingumas (RC-B6-0377/2008)

  Marie-Arlette Carlotti (PSE), raštu. – (FR) Dokumente penktasis tūkstantmečio vystymosi tikslas sumažinti gimdyvių mirtingumą 75 proc. nuo dabar iki 2015 m. atrodė vienas iš lengviausiai pasiekiamų tikslų.

Iš tikrųjų tai vienas iš tikslų, kurį yra sunkiausia pasiekti. Faktai yra tokie – Afrikos dalyje, esančioje į pietus nuo Sacharos, gimdymo metu miršta viena iš 16 moterų. Per 20 metų šis skaičius beveik nepasikeitė.

Kur dar pasaulyje gali būti tokia padėtis žmogaus sveikatos apsaugos srityje? Be to, mirus motinai, yra 10 kartų didesnė tikimybė, kad vaikas taip pat mirs.

Todėl visomis jėgomis siekdami įgyvendinti tūkstantmečio vystymosi tikslus, turime ypatingą dėmesį skirti 5 tikslui.

Pagaliau tai suprato ir didysis G8. Paskutinio susitikimo Japonijoje metu buvo priimtas „sveikatos paketas“, skirtas įdarbinti ir apmokyti 1 milijoną sveikatos specialistų darbui Afrikoje, kad 80 proc. moterų gimdymo metu sulauktų pagalbos.

Dabar atėjo ES eilė.

Bendrija turi vienu metu ir iš esmės veikti keliomis kryptimis:

- teikti informaciją ir šviesti moteris,

- stiprinti viešą sveikatos apsaugos sistemą pietuose,

- skirti daug investicijų žmogiškiesiems ištekliams sveikatos priežiūros srityje.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kiekvienais metais miršta 536 000 gimdyvių (iš jų 95 proc. Afrikoje ir Pietų Azijoje). Kiekvienai mirusiai moteriai tenka 20 ar daugiau moterų, kurios susiduria su rimtomis komplikacijoms, pradedant chroniškomis infekcijomis ir baigiant luošinančiomis traumomis. Viso to galima lengvai išvengti, jei būtų visuotinai prieinama elementari ir skubi akušerių priežiūra bei teikiamos reprodukcinės sveikatos paslaugos. Tą turi labiau remti išsivysčiusios šalys.

Šie skaičiai kelią didelį nerimą ir rodo, kad penktasis tūkstantmečio vystymosi tikslas ne tik turi būti pasiektas besivystančių šalių, bet taip pat vienintelis tikslas, dėl kurio nėra padaryta pažanga. Skaičiai šiandien yra tokie pat kaip buvo prieš 20 metų.

Gimdyvių mirtingumo galima būtų išvengti teikiant geresnę sveikatos priežiūrą ir užtikrinant visoms moterims galimybę gauti išsamią informaciją apie seksualinę ir reprodukcinę sveikatą bei paslaugas.

Todėl mes remiame priimtą rezoliuciją ir džiaugiamės, kad mūsų pateiktas pasiūlymas apsaugoti teisę į veiksmingą kontracepciją ir teisėtą bei saugų abortą buvo priimtas posėdžio metu.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Siaubinga, kad tokia didelė pasaulio gyventojų dalis gyvena visiškame skurde, tose šalyse ir vietovėse moterys miršta besilaukdamos arba gimdymo metu bei tiek daug žmonių negauna informacijos ir negali pasinaudoti saugia kontracepcija. Tai yra ne moterų, gyvenančių skurde, bet ir žmogaus gyvybės vertės bei žmogaus teisių klausimas.

Šioje rezoliucijoje yra teikiami teigiami ir būtini pasiūlymai bei klausimai, kurie nepatenka į ES kompetenciją. Nusprendėme palaikyti pasiūlymus dėl geresnių sąlygų moterims sudarymo, ypač seksualinės ir reprodukcinės sveikatos srityje. Tačiau rezoliucijoje taip pat atkreipiamas dėmesys ir į kitus klausimus. Kai kurie iš jų susiję su užsienio politika. Todėl galutinio balsavimo metu mes susilaikėme.

  Ona Juknevičienė (ALDE), raštu. − EP rezoliucija dėl gimdyvių mirtingumo yra labai svarbi atsižvelgiant į tūkstantmečio vystymosi tikslus. Joje pranešama, kad žinome apie dabartinę situaciją ir reikalaujame imtis veiksmų padėti milijonams moterų besivystančiose šalyse. Labai palaikau siūlymą paraginti Komisiją ir Tarybą sukurti programas ir politiką, padėsiančias užkirsti kelią gimdyvių mirtingumui, ypač pabrėžiant galimybę gauti informaciją apie seksualinę ir reprodukcinę sveikatą, raštingumą ir mitybą.

Šios rezoliucijos kontekste, manau, kad kontraceptikų naudojimas yra labai svarbus užkertant kelią ligoms, nepageidaujamiems nėštumams ir mažinant gimdyvių mirtingumą. Tačiau taip pat esu įsitikinusi, kad neturime teisės smerkti ar kritikuoti bažnyčios, kuri saugo moralę, bet neturi įstatymų leidžiamosios galios, skelbiančios savo tikėjimą, bet nedraudžiančios asmeninio pasirinkimo. Yra bažnyčių, kuriuose parapijiečiams nėra kalbama apie kontracepciją.

  Rovana Plumb (PSE), raštu. − (RO) Balsavau už šią rezoliuciją, nes didelis gimdyvių mirtingumas yra ne tik besivystančiose šalyse, bet ir naujosiose ES valstybėse narėse.

Kelia nerimą tai, kad kiekvienais metais 536 000 šeimų lieka be motinos paramos. Taip netenkama pusiausvyros šioje pagrindinėje visuomenės ląstelėje. Žinome šio reiškinio priežastis ir kovos būdus. Tik nuo mūsų priklauso, kokie bus veiksmai ir planai.

Tikrai manau, kad daugiausia dėmesio reikia skirti moterų galimybei gauti informaciją apie sveiką reprodukciją. Mūsų veiksmai nebus sėkmingi, jei pačios moterys nežinos apie pavojus, kurie gali kilti prieš ar nėštumo metu. Taip pat turime skirti kiek galima daugiau lėšų, kad visi galėtų gauti kokybiškas paslaugas.

  Toomas Savi (ALDE), raštu. − Gerb. pirmininke, pritaręs pakeitimams, kuriuose yra smerkiamas Jungtinių Valstijų „Global Gag“ sprendimas dėl abortų ir kai kurių bažnyčių remiamas draudimas naudoti kontraceptines priemones, balsavau už rezoliuciją. Tačiau mane šokiravo kai kurie kolegos, kuriems popiežiaus pareiškimai yra svarbesni nei besivystančių šalių gyventojų sveikata ir gerovė.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE) , raštu. − (RO) Dėl išaugusio kūdikių mirtingumo ir sumažėjusio gimstamumo bei senėjančios visuomenės, valstybės narės ir Europos Sąjungos institucijos turi imti ryžtingų ir skubių veiksmų.

Balsavau už rezoliuciją dėl gimdyvių mirtingumo prieš rugsėjo 25 d įvykstant JT aukšto lygio susitikimui, kuris yra skirtas peržiūrėti tūkstantmečio vystymosi tikslus. Šioje rezoliucijoje reikalaujama, kad Taryba ir Komisija išplėstų nuostatas dėl motinų sveikatos apsaugos paslaugų ir ypač daug dėmesio skirtų nėščiųjų priežiūrai, gimdyvių mitybos programoms, tinkamai pagalbai gimdymo metu, siekiant išvengti itin dažnai daromo cezario pjūvio ir suteikti skubią akušerinę pagalbą, siuntimo pas specialistą paslaugoms nėštumo, gimdymo ir su nėštumo nutraukimu susijusių komplikacijų atvejais, priežiūrą po gimdymo ir šeimos planavimui. Šioje rezoliucijoje prašome, kad Taryba ir Komisija užtikrintų prieinamas, įperkamas ir aukštos kokybės reprodukcinės sveikatos paslaugas.

Svarbu kuo daugiau lėšų skirti programoms ir politikos sritims, kurios sustabdytų gimdyvių mirtingumą.

Taip pat manau, kad yra svarbu viešųjų fondų lėšomis remti šeimos planavimo veiklą.

  Ewa Tomaszewska (UEN), raštu. − (PL) Rezoliucijoje yra nuostatos, kuriose netiesiogiai skatinami abortai, o kitose nuostatose yra atvirai prašoma įteisinti nėštumo nutraukimą. Pareiškimų šiuo klausimu įtraukimas pažeidžia subsidiarumo principą. Taip pat tai reiškia, kad lėšos iš valstybių narių, kuriose nėštumo nutraukimas yra draudžiamas, gali būti panaudotos skatinti atlikti nėštumo nutraukimus trečiosiose šalyse.

Yra veidmainiška pateisinti dalyvavimą propaguojant nėštumo nutraukimą, remiant gimdyvių sveikatą ir skirti lėšas nėštumo nutraukimui, o ne gimdyvių sveikatos gerinimui. Dėl to aš balsavau prieš šią rezoliuciją.

  Anna Záborská (PPE-DE), raštu. − (SK) Balsavau prieš šią rezoliuciją. Gimdyvės sveikatos apsauga yra būtina, kad išliktų žmonija. Šiuo metu motinos besivystančiose valstybėse susiduria su pandemija, negalėdamos gauti elementarios sveikatos priežiūros paslaugų, aspirino arba puodelio geriamo vandens. JT generalinis sekretorius aiškiai nurodė, kad mažiau nei 10 proc. biudžeto lėšų yra skiriama spręsti problemoms, kurios veikia 90 proc. pasaulio gyventojų. Plaučių uždegimas, užkrečiamas viduriavimas, tuberkuliozės ir maliarija – šios ligos sukelia milžiniškas sveikatos problemas besivystančiose šalyse. Jas galima išgydyti skiriant mažiau nei 1 proc. lėšų iš biudžeto.

JT patvirtino strategiją dėl gimdymo, prižiūrint kvalifikuotiems medicinos darbuotojams. Ja siekiama sumažinti motinystės riziką, kūdikių mirtingumą ir suteikti galimybę pasinaudoti paslaugomis.

Tačiau mūsų rezoliucijoje, be kitų dalykų, yra nuostata dėl „suteikimo visapusiškų ir saugių nėštumo nutraukimo paslaugų“ ir apgailestaujama dėl paslaugų stygiaus reprodukcinės sveikatos srityje. Joje reikalaujama, kad Taryba ir Komisija užtikrintų, kad reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugos būtų pasiekiamos, prieinamos ir kokybiškos bei visos moterys galėtų naudotis išsamia informacija ir paslaugomis seksualinės ir reprodukcinės sveikatos klausimais“. Raginame, kad Taryba ir Komisija įsikištų į šią sritį, bet nėštumo nutraukimas yra išimtinė valstybių narių, o ne ES kompetencija. Negalima pateikti motinoms besivystančiose šalyse neaiškios, supaprastintos ar net idėjiškai šališkos sveikatos apsaugos vizijos.

- Pranešimas: Syed Kamall (A6-0283/2008)

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis, kuris numato paslaugų liberalizavimą tarptautiniu lygmeniu, iš tikrųjų nėra nieko daugiau kaip F. Bolkestein direktyva pasauliniu mastu. Vakarykštis „lenkų santechnikas“ rytoj bus kinas ar pakistanietis.

Vienintelė išimtis yra taikoma paslaugoms, kurios „teikiamos vykdant vyriausybines funkcijas“, kurios „nėra komercinės paskirties ar konkuruoja su vienu ar daugiau paslaugų teikėjų“. Kitaip tariant, tai nepaveiks policijos, teismų, diplomatinės tarnybos ir kariuomenės. Kita vertus, bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugų bus dar vienas žingsnis viešųjų paslaugų panaikinimo link. Šį procesą pradėjo Komisija prieš 15 metų dėl konkurencijos ir bendrosios rinkos.

Šiandien Europos Sąjungoje manoma, kad ji turi konkurencinį pranašumą ir tvirtinama, kad paslaugų teikėjai neturi pakankamų galimybių patekti į trečiųjų šalių rinkas. Tačiau paslaugų sektorius atsidurs tokioje pačioje padėtyje kaip ir mūsų pramonė, perkeliant ir mažinant etatus bei papildomai vykstant socialiniam dempingui. Socialinės, aplinkos apsaugos ir kokybės normos, kurios pranešėjo žodžiais neturėtų tapti kliūtimi prekybai, palaipsniui suskaidys Europos socialinį ir ekonominį modelį.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nepaisant to, kad rezoliucijoje buvo atsisakyta kai kurių labiau neigiamų aspektų ir sušvelnintos kai kurios jo formuluotės, kurios neprieštarauja liberalizavimo procesui, bando jį „padaryti humanišką“, iš tikrųjų ši rezoliucija vis dar yra vadovėlis, kuriame ginamas paslaugų liberalizavimas, įskaitant ir viešąsias paslaugas (kurios yra ribotos dėl „diferencijuoto“ požiūrio į liberalizavimą).

Tačiau, nepaisant Parlamento daugumos susirūpinimo, dabartinė tarptautinė padėtis nėra tokia pati, kokia buvo prasidėjus Dohos derybų etapui 2001 metais. Jungtinės Valstijos ir ES stengiasi iš visų jėgų įtikinti PPO primesti savo tvarką dėl ekonominio viešpatavimo pasaulyje.

Tačiau, nepaisant pakartotinių nesėkmių, ES ir „socialiniai demokratai“ P. Mandelson ir P. Lamy vėl bando užkirti kelią nesėkmingai derybų pabaigai, kad būtų galima išsaugoti ir neprarasti pagrindo, jau įgyto derybų metu.

Kaip minėjome anksčiau, pagrindinių ekonominių ir finansinių grupių tikslas yra tarptautinės prekybos kontrolė kapitalistinėje konkurencijoje, valstybių ekonomikos (žemės ūkio, pramonės, paslaugų, darbo jėgos, gamtinių išteklių) ir pačių valstybių kontrolė.

Liberalizavimas kenkia darbininkų pergalėms ir tautų suverenumui bei ardo aplinką.

Todėl mes balsavome prieš rezoliuciją!

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. – (PL) Paslaugos sudaro daugiau nei du trečdalius Europos ekonomikos. Paslaugų sektorius yra gyvybiškai svarbus Europos konkurencijai ir inovacijoms, kuri iš esmės yra grindžiama žiniomis. Veiksmingas Europos Sąjungos paslaugų vidaus rinkos veikimas yra labai svarbus ES įmonių konkurencingumui pasaulinėje rinkoje. Laiku ir atitinkamas perkėlimas ir įgyvendinimas bus gyvybiškai svarbus gerai rinkos veiklasi ypač Paslaugų direktyvos atveju.

Į prekybą paslaugomis patenka pasikeitimas specializuotomis žiniomis tarp šalių. Todėl laisva prekyba paslaugomis yra svarbi visose plėtros strategijose, nes leidžia greičiau ir veiksmingiau perduoti daugiau praktinių žinių. Be to, didėjant galimybėms patekti į paslaugų rinką, tai yra gerai ne tik išsivysčiusioms šalims, bet ir besivystančioms, kurios dažnai neturi galimybės pasinaudoti praktinėmis žiniomis.

Prieiga prie paslaugų rinkos yra sudėtingas klausimas vykstant deryboms PPO. Tačiau būtina atsiminti, kad derybos dėl prekybos paslaugomis tenkintų ES interesus ir skatintų neturtingiausių šalių vystymąsi. Jei bus galima panaudoti dideles užsienio investicijas, būtent prekybos paslaugomis liberalizavimas gali palengvinti išaugusią ir tvaresnę gamybą bei visų ekonomikų infrastruktūros modernizavimą.

  David Martin (PSE), raštu. − S. Kamall pranešime dėl prekybos paslaugomis ieškoma būdų, kaip ES bendrovės galėtų įgyti prieigą prie trečiųjų šalių paslaugų rinkų. Iš tikrųjų paslaugos tampa vis svarbesnės tarptautinėje prekyboje. Būtent dėl to yra svarbu atskirti komercines ir būtinas viešąsias paslaugas. Aš tai parodžiau savo balsavime.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pagal bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (GATS), dvišaliais ir daugiašaliais susitarimai bei atviru ar paslėptu spaudimu ir grasinimais, ES skatina besivystančių šalių rinkas skverbtis į mažiau išsivysčiusių šalių rinkas, kad išaugtų pelnas ir jos įtaka. Komisijos pranešime tokia politika yra palaikoma ir jai pritariama.

Monopolijos yra nusitaikiusios į tokias viešas prekes kaip vanduo, sveikata ir gerovė, švietimas ir t.t. Jos siekia liberalizuoti ir atverti šalių rinkas bei privatizuoti ūkio subjektus. Kapitalistinis restruktūrizavimas bus dar labiau pražūtingas darbininkams skurdesnėse šalyse.

Dėl imperialistinio lenktyniavimo ir skurdesnių šalių pasipriešinimo žlugo paskutinės PPO derybos. Įtakos jėgos varžosi viena su kita sudarinėdamos dvišalius ir daugiašalius susitarimus, siekdamos sustiprinti savo pozicijas.

Dėmesys skiriamas tiesioginiam ir netiesioginiam viešųjų paslaugų panaikinimui, ypač pelninguose sektoriuose ir visų saugumo apribojimų panaikinimui. Taip bandoma sulyginti paslaugas su prekėmis ir vykdyti jungtines derybas dėl žemės ūkio gamybos. Visa tai yra elementarūs Europos kapitalistinių imperialistų agresijos pavyzdžiai, kurie gali sukelti karą, siekiant primesti savo pasirinkimą.

  Tokia Saïfi (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už pranešimą dėl prekybos paslaugomis, norėdama paraginti Komisiją, vykdant prekybos derybas toliau skatinti atidaryti paslaugų rinką ir vykdyti skaidrumo didinimo politiką. Europos Sąjunga, būdama didžiausia eksporto teikėja ir didžiausia paslaugų teikėja pasaulyje, turi užtikrinti didesnę prieigą prie paslaugų rinkos tiek išsivysčiusioms, tiek besivystančioms šalims.

Nepaisant to, šis liberalizavimas turi būti pažangus ir glaudus, atsižvelgiant į susijusių šalių įvairius interesus. Apie tai galvodamas balsavau už 2 pakeitimą, kuriame yra pabrėžiamas reikalingumas atskirti komercines ir nekomercines paslaugas bei skirtingai vertinti visuotinės svarbos paslaugų rinkų atvėrimą. Taip pat balsavau už 5 pakeitimą, kuriame EPS srityje prašoma užtikrinti galimybę gauti visuotines, prieinamas ir tvarias viešąsias paslaugas.

Be to, balsavau už 7 pakeitimą, kuriame pripažįstama, kad tokie produktai kaip vanduo turi būti laikomi viešuoju turtu. Noriu pabrėžti, kad būtinos atsargumo priemonės siūlant atverti tokio pobūdžio paslaugų rinkas.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Prekyba paslaugomis šiandien reikalinga visų šalių ekonomikoms. Jokia šalis negali pasiekti ekonominės sėkmės turėdama brangią ir neveiksmingą paslaugų infrastruktūrą. Audinių, pomidorų ir kitų prekių gamintojai bei eksportuotojai nebus konkurencingi negalėdami pasinaudoti veiksminga bankininkystės sistema, draudimo kompanijomis, buhalterijos firmomis, telekomunikacijų ir transporto sistemomis.

Tačiau, taip pat yra svarbu siūlyti viešąsias paslaugas tvarkyti privačioms bendrovėms. Todėl nusprendžiau nepritarti bet kokiam besąlygiškam asmeninio naudojimo ar privačiųjų paslaugų išskyrimui. Manau, kad konkurencija viešojoje sferoje taip pat prisideda prie geresnio veiksmingumo ir paslaugų. Tai yra akivaizdu, ar kalbėtume apie mūsų vidaus rinką ar prekybą paslaugomis kitose šalyse, už ES sienų.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Pranešimas dėl prekybos paslaugomis skirtas pabrėžti prekybos paslaugomis kaip pagalbinio sektoriaus vaidmenį kuriant naujas nuolatines darbo vietas ir gerinant piliečių gyvenimo kokybę. Šiuo metu šiuos paslaugos sudaro 75 proc. Europos Sąjungos BVP.

Pranešėjas ragina atverti prekybos paslaugomis rinką ir jas liberalizuoti. Tikrai yra būtina atverti rinką ir gerinti konkurencingumą. Tačiau, manau, kad prekybos paslaugomis rinkos atidarymas neturi būti suprantamas kaip privatizacija. Turi būti aiškiai nustatyta, kad komercinės paslaugos skiriasi nuo viešųjų paslaugų. Todėl, taip pat privalome užtikrinti, kad požiūris dėl viešųjų paslaugų prekybos atidarymo gana skiriasi nuo prekybos komercinėmis paslaugomis.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE) , raštu. − (RO) Balsavau už pranešimą dėl prekybos paslaugomis, kuriame akcentuojama prekybos paslaugomis svarba kuriant darbo vietas.

Socialistų frakcijos pateiktame 2 pakeitime yra akcentuojamas poreikis kitaip vertinti visuotinės svarbos paslaugų rinkos atidarymą ir ypač atskiriant komercines ir nekomercines paslaugas.

Laikau 5 pakeitimą, kuriama kalbama apie visuotines, prieinamas, tvarias ir įperkamas aukštos kokybės viešąsias paslaugas ir 10 pakeitimą, kuriame Komisija raginama ryžtingiau veikti kovojant su padirbinėjimu, ypač Internete ir prašoma Komisiją pateikti Parlamentui ir Tarybai pasiūlyma, kuriame Bendrijai ir valstybėms narėms būtų pateikti kokybiniai ir statistiniai duomenys dėl padirbinėjimo, ypač Internete, Europos lygmeniu.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. – (PL) Dėl vadinamosios paslaugų revoliucijos, kuri vyksta nuo XX a. vidurio, paslaugos tapo svarbiausiu sektoriumi daugumos šalių ekonomikose. Technologinė pažanga, ypač telekomunikacijų ir informacinių technologijų srityse, iš esmės pakeitė paslaugų sampratą ir jų potencialų vaidmenį tarptautinėje prekyboje. Stulbinanti aukščiau minėtos sistemos plėtra, kartu su technologine pažanga, išplėtė tarptautinę prekybą paslaugomis.

Lenkija niekada per daug nedalyvavo tarptautinėje prekyboje paslaugomis. Tą patį galima pasakyti apie kitas Vidurio ir Rytų Europos sritis. Taip buvo todėl, kad šis sektorius nebuvo pakankamai išvystytas centralizuotose planinėse šalių ekonomikose. Esminiai pokyčiai vystant paslaugų sektorių prasidėjo tik pereinamojo laikotarpio metu, po komunistinės epochos pabaigos ir tęsėsi stojimo į Europos Bendrijas metu. Pagrindiniai pasikeitimai paslaugų sektoriuje jau akivaizdūs. Be to, Lenkijos įstojimas į Bendrijas ir jos ekonomikos pritaikymas prie EB reikalavimų turėtų paslaugų sektoriaus plėtrai ir Lenkijai suteikti didesnių galimybių dalyvauti tarptautinėje prekyboje paslaugomis.

Todėl manau, kad ES turėtų stengtis gerinti prekybos paslaugomis kokybę, nes šis sektorius skatina gerovę ir darbo vietų kūrimą visose pasaulio šalių ekonomikose. Be to, tai spartina vystymąsi.

- Pranešimas: Josu Ortuondo Larrea (A6-0308/2008)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Pritardami pranešime išreikštam susirūpinimui dėl investicijų į uostų regionus, technologinę modernizaciją ir aplinkos apsaugą, manome, kad šiame pranešime nėra minima tai, kad vienas iš Europos Sąjungos tikslų dėl uostų politikos ateityje yra įvairiose valstybėse narėse vykdyti šių strateginių viešųjų paslaugų liberalizavimą.

Todėl apgailestaujame, kad buvo atmestas mūsų pasiūlymas, kuriame:

- atsisakome bet kokių pastangų liberalizuoti uostų paslaugas ES lygmeniu taikant vidaus rinkos konkurencijos taisykles;

- reikalaujame imtis iniciatyvos stengiantis įveikti saugumo trūkumą ir nelaimingų atsitikimų riziką šiame sektoriuje, užtikrinti ir gerbti uosto darbuotojų teises, ypač užimtumo, deramo atlygio, orumą atitinkančių darbo sąlygų, socialinės gerovės, kolektyvinių susitarimų, profsąjungų teisių ir profesinio mokymo srityse.

Turi būti užtikrinta Europos uostų įvairovė ir papildymai. Uostų valdymas turi remtis pažangiomis kokybės ir saugumo normomis – strateginiu elementu ekonomikos vystymesi. Europos uostų valdymo perdavimas tarptautinėms bendrovės, kuris, atrodo, šiuo metu vyksta, nuvertins darbo santykius ir kolektyvines derybas, padidins uostų nesaugumo riziką.

Todėl mes susilaikėme balsuojant.

  Ona Juknevičienė (ALDE), raštu. − Balsavimo metu savo poziciją išreiškiau balsuodama prieš GUE frakcijos pateiktus pakeitimus. Uostų sektorius yra labai svarbus Europos Sąjungai ekonomine, komercine, socialine, aplinkos apsaugos ir strategine prasme. Tačiau galvodama apie sektoriaus svarbą, negaliu pritarti nuomonei, kad uostai turi likti valstybės turtu.

Priešingai, pritariu, kad valstybės narės turi teisę žiūrėti savo interesų spręsdamos leisti ar ne liberalizuoti uostų sektorių. Sprendimai ar privatizuoti ir/ar taikyti viešo ir privataus sektoriaus partnerystę uostų atžvilgiu yra valstybių narių kompetencija. Europos Sąjungos institucijos dėl to nesprendžia, jei tai atitinka Europos Sąjungos teisės aktus. Tiesą sakant, kai kuriuos uostus Europoje jau valdo trečiųjų šalių administracija arba kompanijos. Manau, kad uostų sektorius, kaip ir bet kuris kitas sektorius, turi veikti tokiu pačiu konkurenciniu principu.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Graikijos komunistų partija balsuoja prieš pranešimą, nes jame yra pritariama ir laikomasi pagrindinio Komisijos komunikato dėl uostų, remiančio nustatytą ES tikslą dėl uostų privatizavimo. Uostų privatizacija iki dabar buvo sustabdyta uostų darbininkų pastangomis. Tačiau šios minties nebuvo atsisakyta, nes tai yra pagrindinis ES kapitalo tikslas. Štai kodėl Komisija tai skatina fragmentacijos priemonėmis – perduodama pelningas uosto paslaugas kapitalui. Tuo pat metu ES žvilgsnis yra nukreiptas į valstybės subsidijas uostams. Ketinama jų atsisakyti arba smarkiai sumažinti, taip atveriant kelią jų privatizavimui. Valstybių narių ekonomikoje uostai yra strategiškai svarbūs sektoriai, kurie tiesiogiai susiję su valstybių narių gynybiniais gebėjimais ir suverenumu. Dėl šios priežasties planai liberalizuoti uostų paslaugas ir privatizuoti uostus liečia ne tik juose dirbančius žmones, bet visą darbo klasę ir didžiąją žmonių dalį.

Vien darbo klasės ir darbininkų budrumo ir pasipriešinimo privatizavimo planams neužtenka. Jie privalo kovoti, kad priklausytų žmonėms, vykdant jiems palankią ekonomiką valdant žmonių išrinktai valdžiai.

- Pranešimas: Michael Cramer (A6-0326/2008)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nepaisant to, kad pritariame pranešime išreikštam susirūpinimui ir pateiktiems pasiūlymams, manome, kad pranešime nėra kalbama apie svarbiausius nacionalinės politikos šiame strateginiame sektoriuje klausimus socialine, ekonomine ir aplinkos apsaugos prasme. Ypač apie tai, kad ši sistema turėtų būtų sukurta stipraus viešojo sektoriaus viduje bei kovoti prieš nuolatinį jos pažeidimą bei neatitikimą ir už darbuotojų teises šiame sektoriuje.

Todėl manome, kad neišsprendus pagrindinio klausimo dėl šio sektoriaus profesionalų darbo sąlygų, pranešime nėra pateisinamas jo tikslas. Laikinų sutarčių sudarymo praktika, kurią naudojant nėra atsižvelgiama į darbo laiką, poilsio valandas ir kolektyvines darbo sutartis, ne tik pažeidžia darbuotojų teises, bet jų (ir trečiųjų šalių) saugumą. Todėl privalome sustabdyti darbo vietų naikinimą ir padidėjusią darbo santykių saugumo stoką, skatindami darbo jėgos integraciją bendrovių viduje ir vertindami profesijas bei mokėdami žmogaus orumo nepažeidžiančius atlyginimus.

Taip pat nesutinkame, kad būtų taikomi „moka naudotojas“ ir „teršėjas moka“ principas, nes šios priemonės labiausiai paveiks galutinį vartotoją, o naudą gaus tik tie, kurie bus finansiškai pajėgūs „naudoti“ arba „teršti“, bet nebūtinai prisidedantys prie krovininio transporto pagerinimo.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE)
Balsuoju už Michaelio Cramerio pranešimą dėl tvarios ir veiksmingos logistikos ir krovininio transporto sistemos Europoje.

Ši sistema yra gyvybiškai svarbi stiprinant ir plečiant Europos kaip tarptautinės konkurencinės ekonomikos padėtį. Tai turi vykti ne aplinkos ir piliečių sąskaita. Žalieji transporto koridoriai yra pagrindinė koncepcija, skirta gerinti Europos transportą ir tai daryti kaip galima tausiau.

Investicijos į tokias naujas technologijas kaip kompiuterizuotas stojimo kontroliavimas krovininiame transporte bei kitų transportavimo būdų nei kelių transportas rėmimas atlieka svarbų vaidmenį ir rodo ateities kryptį.

Valdymo ir administracinės tvarkos suderinimas ES mastu taip pat padės Europos transporto sistemai tapti geresnei ir veiksmingesnei. Kad Europai sektųsi, būtina konkurencinė ir pažangi ekonomika.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. – (PL) Pritariu T. Cramerio mintims, kad reikia stengtis gerinti krovininio transporto Europoje veiksmingumą, integraciją ir tvarumą.

Pritariu visoms propaguojamoms priemonėms siekiant norimų tikslų. Tai apima transporto koridorius, paramą pažangioms technologijoms, pažangią infrastruktūrą ir veiksmingesnį krovininio transporto valdymą. Taip pat buvo paminėtas poreikis supaprastinti administracinę tvarką bei krovininio transporto tinklą, padaryti patrauklesnį transportą, kuris nepriklausytų nuo kelių tinklo. Pritariu visiems šiems pasiūlymams. Manau, kad pranešėjo nustatyti prioritetai padės žymiai pagerinti krovininio transporto Europoje padėtį.

- Pranešimas: Frédérique Ries (A6-0260/2008)

  Liam Aylward (UEN), raštu. − Mes su kolegomis pritariame atsinaujinusiam susidomėjimui moksliniais tyrimais dėl galimo pavojaus sveikatai, atsiradusio dėl ilgai trunkančio buvimo šalia elektromagnetinių laukų. Turime būti atsargūs šiuo klausimu. Tai klausimas, kuris man asmeniškai rūpi, į jį bandžiau atkreipti dėmesį sausio mėnesį. Savo laiške buvusiam Komisijos nariui M. Kyprianou nurodžiau, kad šis klausimas nebuvo peržiūrėtas nuo 1999 m. liepos 12 d., nepaisant to, kad buvo numatyta jį peržiūrėti po 5 metų.

Balsavau už F. Ries pranešimą, kuriame pripažįstama naujų technologijų gausa. 1999 m. pranešimas yra pasenęs. Tačiau balsavau prieš pakeitimą, kuriame reikalaujama taikyti griežtesnius suderintus apribojimus konkrečių elektromagnetinių bangų skleidimui. Tai sveikatos klausimas, kuris rūpi ir Airijai. Airijos vyriausybė neseniai paskelbė pranešimą su išvadomis, kad šiandien nėra nustatytas šių bangų kenksmingas trumpalaikis arba ilgalaikis poveikis sveikatai. Jį jau priėmė Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) gaires, kurios riboja viešą ir profesinį buvimą šalia elektromagnetinių laukų. Airija vadovaujasi PSO gairėmis.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Balsavome už šį pranešimą, nepaisant tam tikrų prieštaravimų. Tačiau jame yra daug svarbių teigiamų aspektų, ypač dėl pasisakymo už atsargumo principą, tvirtinant, kad tai turėtų tapti vienu iš kertinių akmenų bendrijos politikos sveikatos ir aplinkos apsaugos srityse.

Pranešime taip pat yra kritikuojamas veiksmų planas, teigiant, „kad jis bent iš dalies neveiks, nes yra numatytas tik kaip priedas prie esamos bendrijos politikos ir nėra pagrįstas prevencine politika, skirta mažinti ligas, susijusias su aplinkos veiksniais, jame nėra aiškiai nustatyto tikslo“.

Pranešime taip pat pabrėžiama, kad Europos Komisija privalo atsižvelgti į ekonominę MVĮ svarbą, suteikti techninę paramą, kuri padėtų joms laikytis privalomų aplinkos lemiamos sveikatos nuostatų ir skatintų imtis kitų pokyčių, kurie būtų teigiami aplinkos lemiamos sveikatos atžvilgiu ir paveiktų įmonių veiklą.

  David Martin (PSE), raštu. − Balsavau už Frédérique Ries pranešimą dėl 2004–2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plano laikotarpio vidurio ataskaitos. Palaikau reikalavimą, kad veiksmų plane dėmesys būtų skirtas vidaus ir išorės oro kokybei ir cheminėms medžiagoms. Taip pat teigiamas žingsnis yra reikalavimas, kad visi gamintojai ar importuotai, prieš teikdami produktą į rinką, privalėtų parodyti, kad jis yra saugus. Tai užtikrintų atitinkamą vartotojų ir aplinkos apsaugą.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Beatodairiškas gamtinių išteklių naudojimas siekiant gauti pelną, kapitalistiniam restruktūrizavimui, rinkų liberalizavimui ir energijos privatizavimui, transportui ir telekomunikacijoms niokoją aplinką. Blogėjant darbo sąlygoms, privatizuojant draudimą auga sveikatos problemos, ypač tos, kurios susijusios su aplinkos rizika. Dėl sveikatos priežiūros paslaugų komercinimo vykdoma ES aplinkos apsaugos politika, kai teršalais prekiaujama, taikomas „teršėjas moka“ principas, aplinka tampa preke, negalima užkirsti kelio rizikai ir ligoms ar valdyti riziką darbininkų naudai, nes pagrindinis jų tikslas yra didinti kapitalą.

Pranešime teisingai padarytos išvados dėl prevencijos ir saugos principų taikymo, esminių, griežtų priemonių stygiaus, išsamių tyrimų remiantis labiausiai pažeidžiamais gyventojų sluoksniais, psichinės sveikatos, magnetinių laukų poveikio ir t.t. Tačiau pranešimo pabaigoje pateikiami siūlymai dėl mokesčių netaikymo ir finansinių iniciatyvų bendrovėms. Šie siūlymai nulemti ES vykdomos promonopolistinės politikos. Taip yra ketinama atsakomybę dėl pasaugos perkelti asmeniui.

  Rovana Plumb (PSE), raštu. − (RO) 2005 m. vasario mėn. entuziazmas, kai buvo patvirtintas „2004–2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų planas“ išblėso neįgyvendinus daugybės pasiūlytų veiksmų. Labai svarbu, kad veiksmai bus įgyvendinti laiku, ypač šį dešimtmetį, kai didžiausias iššūkis žmogaus sveikatai aplinkos apsaugos srityje yra prisitaikymas prie klimato kaitos.

Mažiau pasiturinčią visuomenės dalį bei biologiškai silpnesnius asmenis (vaikus, nėščias moteris ir senus žmones) šie pokyčiai palies labiau.

Specialus dėmesys turi būti skiriamas socialiniams prisitaikymo aspektams, įskaitant su užimtumu susijusią riziką ir poveikį gyvenimo sąlygoms.

Neigiamo poveikio žmogaus sveikatai dėl ekstremalių oro pokyčių prevencija yra labai svarbi. Todėl prašome, kad Komisija parengtų geros praktikos vadovus, o juose būtų nurodyti veiksmai, kuriuos regioninė ir vietos valdžia turėtų priimti kartu su kitomis institucijoms, gyventojų švietimo ir sąmoningumo programos, skirtos kelti sąmoningumą dėl klimato kaitos, poveikio.