Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2008 m. rugsėjo 22 d. - Briuselis

21. Europos kūrybiškumo ir naujovių metai (2009 m.) (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Katerinos Batzeli pranešimas (A6-0319/2008) Kultūros ir švietimo komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos kūrybiškumo ir naujovių metų (2009 m.) (COM(2008)0159-C6-0151/2008- 2008/0064(COD)).

  Katerina Batzeli, pranešėja. − (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, kitų metų paskelbimas Europos kūrybiškumo ir naujovių metais visiškai atitinka ES tikslus ir prioritetus tobulinti Europos žinių visuomenę kaip pagrindinį 27 Europos Sąjungos narių atsaką į ekonominius ir socialinius globalizacijos iššūkius. Šia globalizacija akivaizdžiai siekiama pagrindinį dėmesį skirti tik ekonomikos plėtrai, kuri dažnai yra tik neteisėtas pelno paskirstymas.

Globalizacijos, jei ji taps teisinga plėtros politika, ekonomiškai ir socialiai naudinga visiems regionams, dėmesio centre turi būti žmogus. Ji privalo suteikti vienodas galimybes visiems piliečiams bet kurioje pasaulio dalyje.

Pasirinkdami naujovių ir kūrybiškumo derinį 2009 Europos metams pasielgėme teisingai. „Žinių trikampis“ – švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės kartu su kūrybiškumu – daro pilietį pagrindiniu Europos plėtros modelio ramsčiu.

Be to, politiniu aspektu, 2009 m. paskelbimas kūrybiškumo ir naujovių metais yra akivaizdus Europos kultūrų dialogo metų tęsinys. Norėčiau pridurti, kad dalyvaujant Jums, pone J. Figeli, tai yra didžiulės sėkmės įrodymas.

Žinių judumas ir kūrybiškumas yra neatskiriamos atviro kultūrų dialogo dalys. Šio dialogo tikslas yra sujungti kartu kultūrinę įvairovę, partnerystę versle, profesinį bendradarbiavimą, socialinį susiliejimą ir glaudesnį vienijimąsi mokymo tikslais tarp ES piliečių.

Todėl yra būtinas visų socialinių partnerių, VMĮ, švietimo ir profesinių institucijų bei Bendrijos, šalies ir regioninių institucijų aiškus įsipareigojimas ir judumas.

Pagrindinė visų veiksmų 2009 m. varomoji jėga bus švietimo programos šalies ir Europos lygmeniu Bendrijos programos, skirtos mokymuisi, trunkančiam visą gyvenimą, veiksmai, susiję su mokymais ir švietimu pagal Socialinį ir kitus struktūrinius fondus. Taip pat šiais metais turėtų būti įtrauktos ir nacionalinės švietimo programos.

Yra įtrauktos kultūros, komunikacijų, darbo rinkos, jaunų žmonių, moterų, imigrantų, vietos ir regioninių subjektų, kultūros industrijos ir VMĮ sritys.

Buvo nuspręsta, kad šis bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas daugiametėmis ir vienerių metų programomis turint konkrečias lėšas, skirtas projektams, nors Parlamentas norėtų, kad šie metai turėtų savo biudžetą, kaip buvo kultūrų dialogo metais. Parlamentas padarė pakeitimus, kad šiems metams lėšų pirmiausia būtų skiriama ne iš Bendrijos programų, skirtų mokymuisi visą gyvenimą, bet iš atskirų programų ir finansavimo atsižvelgiant į sektorių. Pagal šį pasiūlymą, naujovės ir kūrybiškumas netaps našta švietimo programoms, bet bus visų Bendrijos politikos sričių centre.

Baigdamas norėčiau padėkoti Komisijos nariui, Komisijos departamentams, Taryboje pirmininkavusioms Slovėnijai ir Prancūzijai už vykusį atvirą dialogą ir bendradarbiavimą.

  Ján Figeľ, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti K. Batzeli, Kultūros ir švietimo komitetui bei visiems nariams už paramą, keičiant ir tobulinant pirminį tekstą, siekiant sustiprinti ir pabrėžti keletą potencialių Europos kūrybiškumo ir naujovių metų aspektų.

Komisija iš visos širdies pritaria šiam tekstui. Iniciatyva yra atsakas į šio Parlamento ir valstybių narių prašymus stiprinti švietimo ir kultūros ryšius. Skirdama savo dėmesį kūrybiškumui ir žmonių talentams, Komisija nori pabrėžti, kad nors mes galime pasisemti įkvėpimo iš praeities – turtingo Europos ir pasaulio paveldo, dalyvavimas kultūroje pirmiausia turėtų būti patirtis, padedanti atsiskleisti įgimtam žmonių potencialui ir padėti aktyviai dalyvauti. Kūrybiškumas ir novatoriški gebėjimai yra susiję su kompetencijomis, kurios turėtų būti kaip galima labiau skatinamos remiantis mokymusi visą gyvenimą.

Kiekvienas iš mūsų turi kūrybiškumo ir naujovių potencialą. Visi mes turime skirtingų talentų, ar tai būtų profesionalūs menininkai ar mėgėjai, mokytojai ar verslininkai, turtingi ar vargšai.

Šio potencialo skatinimas padėtų spręsti socialinius iššūkius ir apibrėžti Europos ateitį globalizuotame pasaulyje, kaip ką tik minėjo K. Batzeli. Šie Europos metai suteiks galimybę atkreipti dėmesį į tai, kad Parlamentas kartu su Taryba ir valstybėmis narėmis jau yra parengęs chartiją dėl suderinto požiūrio į švietimą rekomendacijų dėl pagrindinių mokymosi visą gyvenimą gebėjimų formos. Šias rekomendacijas patvirtinome 2006 m. gruodžio mėn. ir šiomis gairėmis vadovausimės visus metus. Vienas iš svarbiausių jų bruožų yra gebėjimų, kaip „žinių, įgūdžių ir požiūrių“, apibrėžimas Šie metai bus skirti pabrėžti požiūriams į klausimus, kurie, be abejonės, yra idėja, kuriai įgyvendinti Europoje reikia įdėti daugiausia darbo.

Vykstant pirminėms diskusijoms su Kultūros komitetu dėl šių pasiūlytų Europos metų temos, D. Pack pabrėžė, kad tai yra gera Europos sėkmės istorija, skiriant dėmesį balsuotojams 2009 rinkimų metais. Todėl norėčiau paraginti Parlamentą ir visus mus tapti tikrais kūrybiškumo ir naujovių novatoriais ne tik 2009 m., bet ir jiems pasibaigus.

  Mihaela Popa PPE-DE vardu. – (RO) Kaip žinote, Komisijos pasiūlymas dėl 2009 Europos kūrybiškumo ir naujovių metų yra iniciatyvos, skirtos įvairių dalykų svarbai pabrėžti, juos siejant su atskirais metais, dalis. Europai reikia pabrėžti kūrybiškumo ir naujovių svarbą, kad būtų galima susitvarkyti su mobiliąja Europa. Šios temos pasirinkimas Europos metais yra gera galimybė perteikti geriausią šios srities informaciją visuomenei atsižvelgiant ir skatinant politines diskusijas.

Bendras 2009 Europos metų tikslas, kad kūrybiškumo skatinimas taptų varomąja naujovių jėga ir pagrindiniu veiksniu ugdant asmeninius, profesinius, verslo ir socialinius įgūdžius visą gyvenimą. Kūrybiškumas ir naujovės yra dvi vertybės, kurių vertė didėja jas naudojant. Kuo daugiau jas naudosime, tuo veiksmingesnės jos bus. Tačiau, kad jos būtų visiškai išnaudotos, būtina ypatingą dėmesį sutelkti palankioms aplinkybėms.

2009 metais kiekvienai valstybei narei bus svarbu skatinti veiklą pagal subsidiarumo ir proporcingumo principus, kurioje dalyvautų jauni žmonės, vyrai ir moterys. Žinome, kad mokslo ir mokslinių tyrimų srityje trūksta moterų. Į šia veiklą taip pat turėtų būti įtraukti neįgalūs asmenys, turintys didelį kūrybiškumo potencialą.

Europos liaudies partija remia Europos naujoves ir teikia pirmenybę Europos inovacijų ir technologijų instituto įkūrimui. Tačiau, manome, kad tikėjimo įgimtu žmonių kūrybiškumu ir naujoviškumu neužtenka. Mes turėtume organizuoti veiklą ir skatinti veikti. Todėl mes remiame pranešimą dėl Europos kūrybiškumo ir inovacijų metų, dėl kurio buvo tariamasi su Europos Komisija ir Taryba. Be to, svarbu ir toliau taikyti priemones šioms pastangoms remti pasibaigus šiems metams. Kaip pasakė Komisijos narys, mes, Europos Parlamento nariai, tikrai turime veikti kaip kūrybiškumo iniciatoriai.

  Christa Prets PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, dar nesibaigė Europos kultūrų dialogo metai, o mes jau galvojame apie kūrybiškumo ir naujovių metus. Tai gerai, nes šie du dalykai papildo vienas kitą. Tai labai svarbu, nes reikia daug kūrybiškumo ir naujovių norint užmegzti kultūrinį dialogą, naudoti jį ir padaryti savo gyvenimo dalimi. Dabar turime tai įgyvendinti praktikoje, kad sklandžiai sutiktume kitus metus ir prisitaikytume prie naujų reikalavimų. Kūrybiškumas turi būti laikomas varomąja naujovių jėga ir pagrindiniu asmeninių, profesinių, verslumo ir socialinių gebėjimų ugdymo veiksniu.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas mokymuisi visą gyvenimą. Europa privalo tapti kūrybiškesnė ir naujoviškesnė, kad galėtų kovoti su pasaulinės konkurencijos iššūkiais, prisitaikyti ir reaguoti į sparčius technologijų pasikeitimus ir įvykius. Šiuo klausimu dar reikia daug ką atlikti. Atsižvelgdami į mokslinių tyrimų ir plėtros programą ir į tai, kad kiekviena šalis privalo tam skirti 3 proc. savo BVP, neturėtume perdaug atsilikti nuo nustatytų tikslų įgyvendinimo. Palyginę su kitomis šalimis tokiomis, kaip Jungtinės Valstijos ir Kinija, kurios skiria daug daugiau dėmesio moksliniams tyrimams ir plėtrai, galime matyti, kokias spragas turėtume užpildyti čia, Europoje.

Taip pat reikia nemažai kūrybiškumo ir naujovių rengiant finansavimo paketą. Šiai programai tikrai to reikėtų. Gaila, kad viską tenka daryti neturint jokių finansinių išteklių. Valstybės narės, organizacijos ir institucijos privalo pačios nustatyti prioritetus ir sugalvoti, kaip gauti lėšų. Tam, aišku, būtų naudingos atitinkamos ES paramos programos. Tačiau papildomoms naujovėms ir veiklai netrukdytų ir papildomas finansavimas, kuris tikrai būtinas.

Labai svarbu užmegzti glaudų ryšį tarp meno srities ir mokyklų bei universitetų. Taip pat reikia remti ir skatinti meną ir kultūrą, nes jiems reikia paramos kaip paskatos kūrybiškumui. Labai dažnai trūksta pinigų esamoms idėjoms įgyvendinti. Todėl svarbu nenuvertinti ryšio su kultūrų dialogo metais, mobilumo metais ir kitais susijusiais dalykais. Taip mes galiausiai sužinosime, kokių pranašumų gali įgyti gyventojai ir kaip mes galėsime aiškiai ir suprantamai piliečiams paaiškinti, kad visi šie prioritetai galiausiai bus jiems naudingi asmeniškai ir skatins Europos Sąjungos plėtrą.

  Hannu Takkula ALDE frakcijos vardu. – (FI) Gerb. pirmininke, man labai malonu, kad šiandien galiu kalbėti, nes posėdžiui vadovauja geriausias Parlamento pirmininko pavaduotojas Marekas Siwiecas ir gerbiamasis Komisijos narys Jánas Figelis ir vyksta diskusijos dėl labai įdomaus klausimo – kūrybiškumo ir naujovių. Nors visada galima užduoti klausimą, kas iš tikrųjų yra kūrybiškumas ir naujovės.

Labai dažnai atrodo, kad tai tik mažai ką reiškiantys žodžiai. Jei reikėtų atsakyti į klausimą, kas yra kūrybiškumas, žinau bent vieną atsakymą. Kaip yra pasakęs suomių kompozitorius Sibelius, kūrybiškumas yra kančia.

Aišku, kad Europai nebaisi kančia, jei ji kuria pridėtinę vertę. Jei tai yra kažkas, kas visoje Europoje skatina mums, kaip tautoms, eiti į priekį. Kaip suprantu, pagrindinis šių Europos metų tikslas yra sukurti šiek tiek papildomos vertės europinei tikrovei.

Kaip skatinti kūrybiškumą ir naujoves? Kaip žinoma pirmininkui, Jūsų šalyje, Lenkijoje, įsikurs Europos inovacijų ir technologijų institutas. Akivaizdu, kad tai vienas iš veiksnių, kuris šioje srityje paskatins Europos Sąjungos valstybes nares kurti naują papildomą vertę ir naujoves, vadovaujantis įvairiomis iniciatyvomis.

Tačiau, žinome, kad naujoves ar kūrybiškumą skatina ne vyriausybės sprendimai. Nesvarbu, ką čia nuspręstume, tai įvyks ne dėl mūsų priimtų sprendimų. Reikia išteklių ir kurti tinkamas sąlygas universitetuose, mokyklose ir įvairiuose mūsų visuomenės sektoriuose, kad žmonės galėtų skirti dėmesį naujovėms kurti ir vadovautis geriausia praktika. Taip jie galėtų atsikratyti stereotipinio mąstymo, trukdančio į dalykus pažvelgti naujai.

Manau, kad tai yra didžiausias uždavinys mums visiems. Žinome, kad švietimo institucijos mūsų šalyse buvo plėtojamos, remiantis ilgalaikėmis tradicijomis. Buvo mokoma tam tikrų tiesų, tačiau iš dalies į šiuos klausimus buvo bandoma žvelgti pliuralistiniu aspektu. Privalome suvokti, kad kritikuodami ir nesutardami, mesdami iššūkį paradigmoms ir tariamoms tiesoms, galime sukurti naują vertę.

Žinau, kad Komisijos narys tikrai skatins visas valstybes nares siūlyti nacionalines naujovių strategijas, kurios padėtų studentams atrasti naujų idėjų ar sudarytų galimybes atsirasti naujiems mąstymų būdams, pradedant mokyklomis ir baigiant universitetais, remiantis mokymosi visą gyvenimą programa.

Tai svarbus klausimas. Manau, kad svarbiausias šių Europos metų indėlis bus tas, kad kūrybiškumas, naujovės ir nauji mąstymo būdai taps diskusijų centru. Galbūt tai padės kurti naujoves ir naują papildomą vertę, galbūt skatins gaminti produktus, nes ekonomika Europos Sąjungai yra svarbi. Dėkoju, gerb. pirmininke.

  Mieczysław Edmund Janowski UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, Paulas Gauguinas yra pasakęs: „Užmerkiu akis, kad galėčiau matyti“. Jei norime geriau matyti, suprasti ir veikti, turime pažadinti įgūdžius ir gabumus, kurie slypi mumyse. Labai svarbu išnaudoti visas Europos visuomenės turimas galias sutinkant pasaulio metamus iššūkius. Sudarome mažiau nei 8 procentus viso pasaulio gyventojų. Kiti žmonės taip pat nėra nei pasyvūs ar mažiau talentingi. Todėl Sąjungos už tautų Europą frakcijos vardu norėčiau pritarti Europos kūrybiškumo ir naujovių metų paskelbimui.

Tačiau nenorėčiau, kad ši veikla būtų tik vardan veiklos. Privalome daryti viską, kad veltui nebūtų švaistomos turimos galimybės ir gabumai kuriant naują ir teigiamą naudą visose srityse – technologijų, verslo, finansų, socialinėje ir kt. Negalime švaistyti tūkstančių talentingų, jaunų ir senų bei neįgalių europiečių įgūdžių, gebėjimų ir sunkaus darbo. Turime daryti viską, kad pažangių sprendimų pateikimo tvarka taptų paprastesnė. Šiam tikslui išnaudokime programos 7-ąjį tikslą.

  Mikel Irujo Amezaga Verts/ALE frakcijos vardu. – (ES) Pirmiausia norėčiau pasveikinti Komisijos narį už pateiktą pasiūlymą ir pranešėją K. Batzeli su pranešimu, kuris sulaukė beveik vieningo palaikymo, išskyrus vieną mūsų komiteto narį.

Viena vertus, norėčiau pastebėti, kad mano regione, Baskų krašte, šie metai yra pažymimi kaip naujovių metai. Tai vyksta remiantis koncepcijomis, kurios buvo patvirtintos 2007 metais. Ir manau, kad turėtų būti įmanoma bent kai kurias iš jų įgyvendinti.

Tiksliau sakant, viena iš idėjų yra kritinio, laisvo mąstymo propagavimas visuomenėje. Bent ši idėja galėtų būti įtraukta į šiuos metus. Iškelianti mokslinę dvasią ir ugdanti gebėjimus motyvuotai pagrįsti mintis, ji skatins pokyčius organizacijose ir institucijose bei prisidės prie modernaus, atviro ir novatoriško žemyno kūrimo.

Kita vertus, kūrybiškumo ir naujovių metai turėtų skatinti atvirų naujovių idėją – naujovių, kurios būtų grindžiamos vidiniais gebėjimais, apimtų visus galimus šaltinius – vartotojus, tiekėjus ir jų tinklus, t. y. ne tik produktus ir technologijas, bet ir su vertės kūrimu susijusius neapčiuopiamus ir daugialypius aspektus.

Taip pat šiais metais naujovės turėtų pasiekti visas sritis ir visas vyriausybes. Čia kalbu ne tik apie valstybių narių vyriausybes, bet ir regionus ar nevyriausybines institucijas, kurios gali daug ką padaryti per metus. Norėčiau paprašyti į jas taip pat atsižvelgti.

Naujovės taip pat turi skverbtis į visas organizacijas ir institucijas, viešas ar privačias, pelno siekiančias arba nesiekiančias ir visas gyvenimo sritis. Ypač jos turėtų propaguoti socialines naujoves ir naujoves, remiančias aplinkos tvarumą.

PIRMININKAVO: A. VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas

  Vladimír Železný IND/DEM frakcijos vardu. – (CS) Gerb. pirmininke, buvau išrinktas į Europos Parlamentą buvusioje komunistų valstybėje. Tačiau, ES mes vėl susiduriame su tais dalykais, kurie, manėme, jau seniai baigėsi. Atrodo, lyg būtų déjà vu. Visą komunistinę erą gyvenau savo šalyje, kurioje mūsų gyvenimas buvo rūpestingai išdalytas į metus, mėnesius, savaites ir dienas, iš kurių kiekviena buvo skirta kam nors. Turėjome Liaudies kultūros metus, Knygos mėnesį, Čekoslovakijos ir Tarybų Sąjungos draugystės mėnesį, Kosmoso savaitę, Kalnakasių dieną. Mūsų gyvenimas buvo kaip viena didelė nesibaigianti kampanija. Tai buvo daroma siekiant paslėpti laisvės trūkumą bei apelsinų ir mėsos stygių. Kaip Europos Sąjungos nariai, apelsinų ir mėsos trūkumo nejaučiame. Tačiau Sąjunga pasiduoda tai pačiai pagundai – gauti rezultatų vykdant kampaniją, o ne kantraus ir nuolatinio darbo dėka.

Kaip Europos Sąjunga ketina labiau skatinti kūrybiškumą? Kūrybiškumas priklauso nuo išradimo ir talento, nuo įkvepiančios (ar bent jau geros) idėjos. Taip pat mes padarysime, kad šimtai naujų nevyriausybinių organizacijų taptų laimingos, ir nieko daugiau. Šios organizacijos yra lyg keista liga, veikianti mūsų demokratiją. Nors jos nėra niekieno išrinktos ar įgaliotos, šios organizacijos gali gauti pinigus iš fondų, nes jos veikia vardan kilnaus tikslo. Jos su džiaugsmu išnaudos visą biudžetą šiai metinei kampanijai. Mokesčių mokėtojų pinigai bus išleisti tūkstančiams lapelių, daugybei reklaminių skelbimų, renginių ir seminarų. Tačiau kūrybiškumas išliks, jis niekur nedings ir po metų. Gerb. pirmininke, turiu pasiūlymą. Siūlau vietoj Europos kūrybiškumo ir naujovių metų kitus metus paskelbti įprastinio darbo be jokių kampanijų metais. Metai be kampanijų – tai būtų toks palengvėjimas. Dėkoju.

  Thomas Wise (NI). - Gerb. Pirmininke, bendras 2009 Europos metų tikslas yra „propaguoti visuotinį kūrybiškumą kaip varomosios naujovių jėgos ir pagrindinio veiksnio – asmeninių, profesinių, verslo ir socialinių gebėjimų – ugdymo, vadovaujantis mokymusi visą gyvenimą“. Tačiau mes visada kalbame apie naujus teisės aktus. Valstybės, susipainiojusios teisės aktuose ir biurokratijoje, slopina žmonių kūrybiškumą ir verslumą. Mažai tikėtina, kad Belgijoje kada nors kas nors taps panašus į Joe Meeką arba Richardą Bransoną. Būkime atviri, The Singing Nun nėra panaši į The Beatles arba the Rolling Stones.

Po to, kai Komisija nugrims į nežinią, išliks puikūs Europos kultūros kūriniai. Todėl neslopinkime menininkų priimdami dar daugiau teisės aktų. Kaip kažkada apgailestaudamas pasakė didysis Ralas Donneris: „Nežinote, ką prarandate, kol to netenkate, o taip!“.

  Pál Schmitt (PPE-DE). - (HU) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, Europos kūrybiškumo ir naujovių metai yra puiki proga atkreipti žmonių dėmesį į Sąjungos veiklą švietimo ir mokslinių tyrimų srityje, ypač į Mokymosi visą gyvenimą programą.

Mokymasis visą gyvenimą yra sudėtinė Lisabonos programos dalis. Į jos svarbiausius tikslus įeina žinių visuomenės skatinimas, didelis konkurencingumas, ekonomikos plėtra ir darbo vietų kūrimas. Kalbėdami apie kūrybiškumą, paprastai galvojame tik apie mokslininkus, inžinierius, statybininkus arba amatininkus. Tačiau, be ekonominių ir technologinių naujovių, kūrybiškumas mums gali būti aiškinimas paprasčiau ir suprantamiau. Tai kūrybiškumas menine prasme.

Mus nuolat stulbinantys menininkai labiau prisideda prie to, kad mūsų gyvenimas būtų pilnavertis. Nesvarbu, ar tai tapyba, skulptūra, literatūra, muzika, teatras, grafika, fotografija, dizainas ar net filmas, kuris suburia didelę auditoriją. Meno kūriniai apibūdina mūsų gyvenimo kokybę.

Kūrybiškumo metai duoda gerą galimybę pripažinti ir vertinti tuos žmones, kurie mūsų aplinką daro tinkamą gyventi, formuoja mūsų skonį, geriau įvertina jaunųjų europiečių nuomonę ir poreikius.

Suprantu, kad būtinos naujoviškos ir kūrybiškos technologijos, kurios sukeltų revoliucinius pokyčius. Esame apakinti pasakiškų automobilių, stebuklus darančių ryšių priemonių ir naujoviškų mokslinių tyrimų, tačiau ko būtų vertas mūsų gyvenimas, jei jame nebūtų mus supančių puikių meno kūrinių, skulptūrų, grafikos, tekstilės ar muzikos ir literatūros kūrinių?

Labai norėčiau, kad į Europos Sąjungos programas bus įtrauktas kultūros vertinimas, ypač darbų, kurie prisideda prie didžiavimosi Europa ir dėl to mes visi dar labiau džiaugiamės, kad esame europiečiai.

Galiausiai nors iki šiol kalbėjau tik apie meną, tikiuosi, kad Europos inovacijų ir technologijų institutas, neseniai pradėjęs veikti Budapešte, taip pat veiksmingai prisidės prie šių metų sėkmės. Dėkoju už dėmesį.

  Leopold Józef Rutowicz (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, spartėjant globalizacijos procesui, vartojimo didėjimas kartu su ekonomine plėtra, sveikatos priežiūros ir kultūros ištekliais priklauso nuo: švietimo veiksmingumo; veiklos, skirtos kasdieniam žmonių kūrybiškumui ir novatoriškumui propaguoti; geresnių organizacinių ir finansinių modelių, skirtų naujovėms ir idėjoms, gerinančioms produktyvumą ir kokybę, kuriančioms darbo vietas, mažinančioms išlaidas ir gerinančioms konkurencingumą, įdiegti.

Šiuo atveju svarbiausia yra tobulinti švietimo sistemą, apimančią įstatymų numatytą švietimą, turinčią skatinti kūrybišką mąstymą. Taip pat pažangų mąstymą turėtų skatinti žiniasklaida, demonstruodama laimėjimus ir rodydama pagarbą tiems, kurie prie to prisidėjo. Naujovės ekonomikoje, įvairiais vietos valdžios lygmenimis galėtų sukelti didelį susidomėjimą, panaikinus administracines kliūtis ir esant visiškai socialinei integracijai, kuri didžiąja dalimi priklauso nuo politikų.

2009 m. kūrybiškumo ir naujovių metai neturi būti mąstymo, o konkrečios ir kūrybinės veiklos metai. Direktyvos projektas yra būtinas ir pateikti pakeitimai jos esmės nekeičia. Dėkoju, gerb. K. Batzeli, už pranešimą.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, kūrybiškumas ir naujovės yra pagrindiniai žinių visuomenės ekonomikos veiksniai. Europos ekonomika tikrai yra viena iš tokių. Susiduriant su globalizacijos iššūkiais ir naudojantis jos teikiamomis galimybėmis būtinas naujoviškas ir kūrybinis požiūris.

Ekonominė veikla yra viena iš sričių, kurioje kūrybiškumas ir inovacijos yra svarbūs sėkmės garantai, dažnai priduodantys lemiamo konkurencinio pranašumo. Be jų būtų sunku įsivaizduoti produktus ar paslaugas, kurios tenkintų didėjančius vartotojų poreikius. Manau, kad Europos Komisija ypač daug dėmesio turėtų skirti aktyvesniam bendrovių dalyvavimui, ypač jų patirčiai pasinaudojant žmogiškųjų inovacijų ir kūrybiškumo potencialo pranašumais.

Nėra lengva įgyti kūrybiškumo ir kurti naujovių, bet tikrai jas reikia remti. Švietimas yra labai svarbi priemonė, galinti padėti tai įgyvendinti. Tačiau, neturėtume apsiriboti tik mokyklomis ar akademiniu mokslu. Svarbu, kad kūrybiškumas ir naujovės būtų propaguojamas kiekvienu švietimo lygmeniu įvairiomis formomis ir aktyvaus gyvenimo metu, ir esant pensinio amžiaus. Propaguojant naujoves ir kūrybiškumą, verta pasinaudoti įgyta patirtimi iš esamų švietimo programų ir kitų iniciatyvų, ypač tarpvalstybiniu mastu.

Manau, kad 2009 m., paskelbti Europos kūrybiškumo ir naujovių metais, padės labiau didinti žmonių sąmoningumą, skleisti informaciją apie gerą praktiką ir skatinti mokslinius tyrimus ir kūrybiškumą. Be to, skatins diskusijas dėl politikos ir būtinų pokyčių, siekiant, kad kūrybiškumas ir naujovės sulauktų daugiau paramos iš kompanijų, Europos institucijų ir valstybių narių.

  Jerzy Buzek (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, labai retai pritariu visiems prieš mane pasisakiusiems. Tačiau visi labai aiškiai ir įtikinamai kalbėjo, kodėl šie metai tokie svarbūs. M. E. Janowskis tik prieš kelias minutes kalbėjo ypač išraiškingai. Tačiau taip pat pritariu sakantiems, kad šie metai gali būti dar vieni jokių aiškių rezultatų neduosiantys metai. Todėl, jeigu nenorime, kad taip būtų, privalome imtis konkrečių žingsnių.

Vienas iš tokių žingsnių būtų pareiškimas, kad mes įgyvendiname svarbiausius prioritetus, nustatytus Lisabonos strategijoje. Nesu girdėjęs nei vieno dėl to pasakiusio. Tai labai svarbus klausimas. Būtent Lisabonos strategijoje mes pirmiausia susiejome technologinius ir ekonominius klausimus su meniniais. Jei ketiname kalbėti apie konkrečius veiksmus, manau, reikėtų daryti tai dviem lygmenimis.

Pirmasis lygmuo (naudojuosi tuo, kad Komisijos narys J. Figelis atsakingas už mokyklinį lavinimą ir švietimą, yra čia) yra švietimas. Turime ištirti padėtį Europos Sąjungoje. Ar mūsų vidurinėse mokyklose imatrikuliacinis egzaminas tikrai skatina šį egzaminą laikančių jaunų žmonių kūrybinį mąstymą? Reikia išnagrinėti, kas vyksta Europoje. Viena vertus, mums trūksta estetinio jausmo, kita vertus – matematinių gebėjimų ir mokslo. Įprastos žmonių pastangos to padaryti negali. Europos universitetų asociacija dažnai pasisako šiuo klausimu.

Dar vienas klausimas yra labai svarbus. Kalbant apie išteklius, tam tikrus išteklius norima priskirti Europos Sąjungos lygmeniui. Šių metų pabaigoje turime pateikti pranešimą ar konkrečią informaciją dėl padėties atskirose valstybėse narėse, ko trūksta ir kaip galėtume palyginti, nes iki dabar nesame niekada to tinkamai darę europiniu lygmeniu. Tai padės mums įgyvendinant Lisabonos strategiją.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Komisijos nary, J. Figeli, džiaugiuosi, kad šiandien dalyvaujate šiose diskusijose. Jūsų gyvenimiškoji patirtis yra daugybe atžvilgiu panaši į manąją.

Mano, kaip menininko patirtis, leidžia sakyti, kad Europos metų priskyrimas konkrečioms temoms tikrai gerina visuomenės supratimą ir dalyvavimą.

Kadangi Europa privalo kilti į kovą su globalizacijos iššūkiais ir galimybėmis stiprindama savo kūrybinius ir naujovių gebėjimus, pritariu Komisijos sprendimui 2009 m. paskelbti Europos kūrybiškumo ir naujovių metais.

Varomosios naujovių jėgos yra žmonės, jų profesiniai, verslumo ir socialiniai gebėjimai. Todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas mokymuisi visą gyvenimą. Pritariu pasiūlytoms priemonėms skatinti kūrybiškumą ir naujovių gebėjimus visuose mokymosi visą gyvenimą etapuose – dirbant ir išėjus į pensiją.

Esu įsitikinęs, kad norint pasiekti 2009 m. tikslus, kad Europa gautų naudos iš naujovių, reikia suderinti tam skirtas priemones su kitomis politikos rūšimis, kurios toliau tęstųsi pasibaigus Europos kūrybiškumo ir naujovių metams.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). - (RO) 2009 m. paskelbimas Europos kūrybiškumo ir naujovių metais yra tvirtas mūsų įsipareigojimas. 42 proc. verslininkų, dirbančių ES pramonės ir paslaugų srityje, yra pranešę apie savo vykdomą veiklą naujovių srityje. 2003 m. 65 proc. Vokietijos kompanijų padarė išradimus ir 312 patentų buvo išduota vienam milijonui gyventojų lyginant su Europoje esamu vidurkiu – 128 patentai – vienam milijonui gyventojų. Rumunijoje vienas penktadalis bendrovių vykdo novatorišką veiklą. 2006 m. Europoje moksliniams tyrimams ir naujovėms buvo skirta tik 1,84 proc. BVP lyginant su Lisabonos strategijos numatytu 3 proc. rodikliu.

Investicijos į mokslinius tyrimus ir naujoves nedidėja taip kaip Europos BVP. Manau, kad tyrimų, apklausų, konferencijų ir informacinių kampanijų neužtenka. Europos kūrybiškumo ir naujovių metai turėtų būti pažadų tesėjimo metai. Kūrybiškumo skatinimas turi sulaukti tinkamos paramos tiek iš Bendrijos biudžeto, tiek iš valstybių biudžetų. Komisijos nary, šiandien kartu su mumis, Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis, įsipareigojate 2009 m. Europoje skatinti kūrybiškumą ir naujoves.

  Dumitru Oprea (PPE-DE). - (RO) Norėtume padėkoti visiems, kurių dėka Centrinės ir Rytų Europos šalyse kūrybiškumas buvo iškilmingai paminėtas metais anksčiau. Tiesą sakant, Budapeštas yra šios naujos kūrybiškumo ir naujovių tendencijos Europoje sostinė. Todėl svarbiausiems universitetams buvo suteikta galimybė skatinti šią Europos vykdomą politiką imantis konkrečių veiksmų bent viename kiekvienos paskutiniais plėtros etapais prisijungusios šalies universitete. Šioje veikloje žodis tenka ekspertams ir specialistams. Taip pat esame pateikę pasiūlymą, kad du arba trys geriausi tų šalių mokslininkai turėtų galimybę apsilankyti penkiuose geriausiuose universitetuose ir mokslinių tyrimų centruose Europoje.

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE). – (BG) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, 2009 m. Europos kūrybiškumo ir naujovių metai leidžia propaguoti kultūrinį, mokslinį ir ekonominį bendradarbiavimą, parodo kiekvienai šaliai atsiveriančias perspektyvas plėtoti nacionalinę programą, skatinti žmonių kūrybinį potencialą.

Kadangi mokymasis visą gyvenimą yra svarbus, todėl kūrybiškumas, kaip kiekvienos naujovių politikos pagrindas, yra lemiamas kartoms kuriant naują socialinę vertę. Tokia politika rodo, kad remiame ir tobuliname žmogiškuosius išteklius. Šie ištekliai yra svarbiausi. Būtinas tiesioginis švietimo, kultūros ir mokslo ryšys. Svarbu, kad institucijos sąveikautų plėsdamos ribas. Kūrybiškumas ir naujovės turi apimti visas amžiaus kategorijas. Tai pat svarbu, kad tam būtų skirti reikiami ištekliai ir talentus skatinanti visuomeninė parama. Talentai ugdomi, bet jiems reikia paramos, nes visuomenės varomoji jėga yra gabios, talentingos ir kūrybiškos asmenybės.

  Ján Figeľ, Komisijos narys. − (SK) Norėčiau labai padėkoti visiems už įdomią diskusiją. Tai rodo susidomėjimą naujovėmis ir kūrybiškumu bei Parlamento palaikymą. Pastebėjau, kad diskusijose daugiausia dalyvavo nariai iš naujųjų valstybių narių. Tai geras ženklas, rodantis, kad įvykus Sąjungos plėtrai naujos temos ir tikrovės yra vertinamos iš viso pasaulio ir vietos perspektyvų.

Amerikos sociologas Ričardas Florida yra pasakęs, kad pažangią visuomenę sudaro trijų „T“ raidžių junginys – talentas, technologijos ir tolerancija. Kiekvienas iš mūsų turime kokį nors talentą, kuris skiriasi nuo kitų. Tokios technologijos, kaip kompiuteris, muzikos instrumentai, galbūt ir neįgaliųjų vežimėlis, yra priemonės ugdyti įgūdžius. Trečiosios „T“ raidės – dėl tolerancijos kiekvienas iš mūsų, net ir esantieji nuošalyje ir silpnesni už kitus, gali dalyvauti tobulėjimo, socialinio įsitraukimo ir naujų žinių įgijimo procese.

Džiaugiuosi, kad vyksta 2008 metų tikslų tęstinumas. Mūsų tikslas yra kultūrų įvairovės ir dialogo pagrindu sukurti kitokio masto kultūros darbotvarkę, t. y. kūrybinę pramonę. Jos padedama kultūra taps kūrybine visuomenės dalimi ir nuolatine ekonomikos kūrimo proceso dalimi. Kultūra daro įtaką. Ji nėra susijusi su vartojimu. Jei požiūris į kultūrą būtų toks, mūsų kūrybinė pramonė klestėtų, sukurtų geras darbo vietas ir labai prisidėtų prie ekonominės plėtros, kaip numatyta Lisabonos strategijoje. Tai nėra verslo arba kultūros dichotomija, o tinkama ir suderinta bendrija.

Be to, žinių perkėlimas į praktiką yra labai svarbi mokymosi proceso dalis. Dažnai mūsų mokymasis vyksta izoliuotai ir būna mažai susijęs su praktiniais poreikiais. Nenorėdamas ilgai kalbėti, trumpai reziumuosiu, kad čia buvo pritarta dėl verslo sektoriaus ir verslo švietimo ne tik Europos Sąjungos, bet ir dėl valstybių narių atsakomybės propaguoti ir remti talentą bei naujoves. Visa tai susiję su švietimo sistemos modernizavimu ir mokymusi visą gyvenimą.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad naujovės gali būti matomos ne tik galutiniame produkte ar naujose paslaugose. Jas taip pat rodo nauji požiūriai, metodai ir mąstymas. 2009 m. tikslas yra pakeisti mūsų suvokimą apie naujovių svarbą, talento ir kūrybiškumo vertę. Labai jums dėkoju. Lauksiu tolesnio bendradarbiavimo.

  Katerina Batzeli, pranešėja. − (EL) Gerb. pirmininke, manau, kad Parlamente visi vieningai pritaria, kad 2009 m. taptų kūrybiškumo ir naujovių metais. Mes stengėmės didinti pasitikėjimą 2009 m. programos sėkme ir visa tai įmanoma bendro sprendimo procedūros dėka. Europos Parlamentas patvirtino, kad ši tvarka bus vykdoma politika, pagrįsta susitarimu tarp institucijų ne tik dėl sprendimų priėmimo, bet taip pat dėl programos įgyvendinimo ir veiksmingumo.

Norėčiau pabrėžti, kad Komisija privalo atsižvelgti į EP narių susirūpinimą dėl programos įgyvendinimo ir sėkmės, kontroliuojant ir gaunant šalies valdžios ir suinteresuotų šalių pasiūlymus. Kūrybiškumo ir naujovių tema turės vyrauti visose politikos srityse. Taip pat tai palengvins judumą tarp menininkų, kultūros pramonės, pedagogikos specialistų ir mokytojų.

Tam reikalingas daug didesnio masto tikrinimas, nei buvo kultūrų dialogo metais, kai lėšos buvo aiškios ir užtikrintos, sprendžiant iš Europos Bendrijų metinio biudžeto. Atsižvelgiant į Komisijos nario J. Figel ir savo kolegų žodžius, kad turėtume stebėti programos įgyvendinimą, norėčiau atkreipti šių Rūmų dėmesį, kad kultūrų dialogo bei kūrybiškumo ir naujovių dialogas privalo būti mūsų politikos komunikacijos centre atsižvelgiant į Europos Parlamento rinkimus. Taip truputį prisidėsime prie piliečių rengimo verslui, kūrybiškumui ir kultūrai.

(Plojimai)

  Pirmininkas. − Diskusijos yra baigtos.

Balsavimas vyks rytoj.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Bogdan Golik (PSE), raštu. – (PL) Prieš tapdamas Europos Parlamento nariu, turėjau galimybę susipažinti su švietimo sistemų ir privačių bendrovių veikimo principais. Iš savo turimos patirties galiu pasakyti, kad Europai reikia ugdyti savo kūrybiškus ir naujoviškus įgūdžius vardan socialinių ir ekonominių priežasčių.

Man atrodo, kad kiti kūrybiškumo ir naujovių metai bus puiki galimybė gerinti ES konkurencingumą globalizuotame pasaulyje. Tiek Lenkijos vyriausybė, tiek ES remia projektus, skirtus valstybių narių bendradarbiavimui švietimo, apsikeitimo gera praktika bei žinių ir naujovių spartinimo srityse Europoje. Džiaugiuosi, kad tai tapo konkretesniu dalyku 2008 m. liepos mėn. įkūrus EIT būstinę Budapešte.

Kad galėtume visiškai išnaudoti žmonių gebėjimus ir pasinaudoti tokiomis idėjomis kaip EIT, būtina ne tik gerai išvystyta infrastruktūra, skirta žmonių kūrybiškumui skatinti, bet ir paramos sistema, užtikrinanti tinkamas darbo sąlygas, suteikianti asmeninio tobulėjimo galimybes. Pasinaudodamas šia galimybe norėčiau atkreipti dėmesį į Lenkijos mieste Lodzėje vykdoma iniciatyvą. Šiame mieste yra vienas iš EIT padalinių. Europoje Lodzė išsiskiria novatoriškais ir išskirtiniais gebėjimais šiuolaikinio švietimo ir verslo koncepcijų srityse. Mums būtų naudinga tinkamai išnaudoti tokias palankias aplinkybes, kaip kūrybiškumo ir naujovių metai, bei nepakankamai vertinamą tokių miestų, kaip Lodzė potencialą !

  Zita Gurmai (PSE), raštu. – (HU) Kūrybiškumas ir naujovės yra labai svarbūs Europai, norint veiksmingai reaguoti į globalizacijos iššūkius ir galimybes. Europos ekonomikoje svarbiausia yra gerai pritaikyti žinias ir naujoves, todėl tam turime skirti ypatingą dėmesį. Europos metais, skirtais kūrybiškumui ir naujovėms, norima atkreipti į tai dėmesį.

Europos ekonomikos dinamiškumas labai priklauso nuo jos novatoriškų gebėjimų. Europa privalo kūrybiškus ir novatoriškus gebėjimus taikyti tiek socialiniu, tiek ekonominiu aspektu. Todėl, manau, kad Europos metais taip pat svarbu kalbėti apie praktines priemones ir naujovių plėtros skatinimą.

Kūrybiškumo rezultatai ir naujovės privalo tapti žinomesnės. Todėl ypač reikia teikti informaciją ir vykdyti propagandines kampanijas, renginius europiniu, valstybių narių, regioninių ir vietos lygmenimis, pateikiant esmę ir supažindinant su gera praktika.

Būtina propaguoti tinklų grupes, kurie yra laikomi varomąja naujovių jėga, kurti žinių trikampius ir skatinti įvairias švietimo formas. Norėdamos propaguoti naujoves, valstybės narės privalo skirti dėmesį naujovėms skatinti paslaugų, ypač technologijų perdavimo srityse, atliekant apklausas, kuriant naujovių tinklus užmezgant ryšius su universitetais ir verslininkais dėl žinių perdavimo ir galimybių gauti geresnį finansavimą.

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. – (RO) Vienas iš naujovių šaltinių yra įvairovė. Dėl ES vykdomos plėtros Europoje atsiranda įvairių naujovių šaltinių. Deja, daugeliui Rumunijos ir Bulgarijos studentų dalyvavimo programoje Erasmus išlaidos yra pernelyg didelės. Tai mažina jų dalyvavimo lygį.

Erasmus buvo sukurta 1987 metais, kad studentai Europoje turėtų judumo ir geresnes karjeros perspektyvas. Praėjus dvidešimčiai metų, ši programa ne tik pritraukė du milijonus studentų iš 3100 aukštojo mokslo įstaigų, bet taip pat labai prisidėjo prie studentų akademinio gyvenimo gerinimo, padėjo įgyti pasitikėjimo ir tarpkultūrinių gebėjimų.

Nors tai nebuvo vienas iš šios akivaizdžių tikslų, programa Erasmus padėjo studentams suvokti Europos Sąjungos esmę – judėjimo galimybes šioje įvairioje, bet vieningoje tautų šeimoje.

Todėl, artėjant kūrybiškumo ir naujovių metams, manau, kad papildomų lėšų skyrimas studentams, atvykstantiems iš neseniai įstojusių valstybių narių, padidintų dalyvavimą programoje ir padidėtų įvairovės kaip naujovių ir kūrybiškumo šaltinio svarba.