Pirmininkas. − Kitas klausimas – Charlotte Cederschiöld pranešimas (A6-0272/2008) vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės (2008/2056(INI)).
Charlotte Cederschiöld, pranešėja. − (SV) Gerb. pirmininke, labai džiaugiuosi galėdama paminėti, kad nuo Vidaus rinkos pranešimo priėmimo komitete buvo padaryta didžiulė pažanga. Iš liepos mėn. pateiktos naujos vidaus rinkos rezultatų suvestinės matyti, kad valstybės narės yra pasiekusios geriausių rezultatų perkeldamos vidaus rinkos taisykles į savo teisės aktus. Šalių vadovų ir vyriausybių nustatyta užduotis vidutiniškai gauti 1 proc. perkėlimo deficitą buvo įgyvendinta. Turime valstybę laimėtoją su nuliniu perkėlimo deficitu – Bulgariją. Labai gerai! Tikėkimės, kad taip bus ir toliau, ir ateityje mūsų piliečiai gaus visapusiškos naudos iš vidaus rinkos.
Privalome daugiau dėmesio skirti teisingam įgyvendinimui. Savo pranešime raginame Europos Parlamento narius ir Komisiją naudoti naujas ir modernesnes priemones bei rodiklius, suteikiančius daugiau informacijos, kad visuomenė turėtų daugiau galimybių įvertinti savo ir pramonės patiriamus nuostolius, nes valstybių narių vyriausybės ne visada daro, ką privalo padaryti laiku arba tinkamai.
Ypač privalome stiprinti kontrolę ir įgyvendinimo vertinimą taip, kad jis atitiktų šalies įgyvendinimo procesą. Taip būtų galima išvengti teisminių nagrinėjimų, iš to būtų naudos visiems. Privalome rasti būdų išvengti bylų dėl pažeidimų. O jei vis dėlto patektų į teismus, reikia paspartinti jų nagrinėjimą. Įgyvendinimo darbo grupėms užmezgant kontaktus, galima išvengti įgyvendinimo skirtumų ir nesusijusių teisės aktų. Taikant veiksmingą SOLVIT pagalbą ir Komisijai nagrinėjant sektorių problemas, bet kokias dar likusias iš jų galima išspręsti ankstyvuoju periodu. SOLVIT yra priemonė, kuri laikui bėgant įgis vis daugiau jėgų.
Vienas iš pagrindinių Parlamente diskutuojamų klausimų yra ryšys su vartotojų rinkos rezultatų suvestine. Pasinaudodama proga norėčiau pabrėžti, kad šiuo metu neturėtume skubėti priimti jokių sprendimų. Kaip jau minėjome, vidaus rinkos rezultatų suvestinė veikia kaip spaudimą daranti priemonė ir vis dar yra pakankami vietos jai tobulinti. Be to, reikėtų leisti abiem suvestines atlikti atskirai, kad kiekviena iš jų turėtų savo ypatumų. Paskui, galima tirti, ar yra verta jas sujungti kartu. Šiaip ar taip, vartotojų rinkų rezultatų suvestinė nėra pakankamai išvystytas produktas, o vidaus rinkos rezultatų suvestinė jau atlieka svarbų vaidmenį skatinant EB teisės aktų derinimą. Nepaisant to, valstybės narės yra teigiamai nusiteikusios šiuo atžvilgiu. Kitaip tariant, tai labai veiksminga priemonė, kurią privalome išlaikyti ir galbūt toliau taip pat perkelti į kitus sektorius.
Taip pat norėčiau paminėti sektorius, kuriuose kyla daugiausia problemų. Tai – aplinkosauga, apmokestinimas, muitai, energija ir transportas. Manau, kad jų atžvilgiu turėtume išbandyti naujus būdus. Galbūt reikėtų pasinaudoti Paslaugų direktyvos būdu, kuriai įgyvendinti būtinas glaudus bendradarbiavimas su Komisija. Tai rekomenduotina. Manau, kad ateityje turėsime daugiau galimybių aptarti šį labai svarbų klausimą vidaus rinkos forume administracinio bendradarbiavimo susitarimų ir galbūt naujosios Vidaus rinkos Tarybos Ministrų Taryboje dėka. Tikrai būčiau dėl to dėkinga. Nuolatinis atnaujinimas padeda vystyti šią sritį. Norėčiau padėkoti visiems prisidėjusiems prie šio pranešimo. Esu tikra, kad ateityje tai taps ES bendradarbiavimo pagrindu.
Ján Figeľ, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, pagal šią naująją sistemą yra parengta keletas pranešimų. Džiaugiuosi, galėdama pasveikinti Charlotte Cederschiöld su šiuo pranešimu, nes šią sritį nėra lengva įvertinti. Detalumo atžvilgiu šis pranešimas yra labai svarbus ir dėl siūlomų veiksmų ateityje. Tai pranešimas dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės. Nors C. Cederschiöld ką tik kalbėjo apie kitas sritis, šiame pranešime yra daug įdomių ir naudingų minčių dėl turinio ir dėmesys skiriamas ateinančių metų suvestinei.
Dėl valstybių narių pavėluoto arba neteisingo ES teisės aktų perkėlimo, mūsų piliečiai ir verslininkai negali įgyvendinti savo teisių pagal Bendrijos teisę. Kadangi Bendrijos pagrindas yra teisinė valstybė, kenkiama ES pasitikėjimui ir patikimumui. Todėl laiku atliktas ir teisingas ES teisės perkėlimas ir taikymas mūsų valstybėms yra labai svarbus. Šiame pranešime patvirtinama ir dar labiau sustiprinama šio klausimo svarba. Komisija tam labai pritaria.
Per paskutiniuosius metus labai pagerėjo valstybių narių laiku ir tinkamai perkeltos ES teisės rodikliai. Tai geros naujienos. Šiuo metu 18 valstybių narių neviršija ar yra net žemiau mūsų šalių vadovų ir vyriausybių nustatytos 1 proc. perkėlimo deficito ribos 2009 metais. Kitos valstybės narės yra labai arti nustatyto maksimalaus 1 proc. rodiklio. Tai reiškia, kad perkėlimo deficitas jau dabar yra 1 proc., o tai gerokai anksčiau, nei nustatyta 2009 metų data. Tai labai teigiami pokyčiai ir Komisija tikisi, kad ateityje šios tendencijos dar labiau sustiprės. Vidaus rinkos rezultatų suvestinės jau dabar atlieka svarbų vaidmenį remiant valstybių narių pastangas. Taip bus ir ateityje. Tai yra varomoji jėga, ir ši suvestinė verčia valstybes nares gerinti savo veiklą.
Tačiau, kaip minėjo pranešėja, geras ES teisės įgyvendinimas neapsiriboja vykdomu laiku ir tinkamu direktyvų perkėlimu. Šios direktyvos privalo būti veiksmingai taikomos valdžios įstaigų. Be to, šalių valdžia privalo užtikrinti piliečiams ir verslui teisę veiksmingai įgyvendinti Sutarties nustatytas teises.
Pritariu C. Cederschiöld, kad atėjo laikas ištirti, ar galėtų būti išplėsta suvestinės sritis ir pažvelgti į kitus ES teisės taikymo aspektus, ne tik perkėlimo.
Vis daugiau dėmesio skiriant kitiems Bendrijos teisės pažeidimams, o ne tik vėluojančiam perkėlimui, įskaitant daugiau informacijos teikimą atskiriems sektoriams, paskutinė 2008 m. liepos mėn. suvestinė yra pirmasis žingsnis šia kryptimi. Mūsų akiratis plečiasi. Šiuo metu Komisija tiria, ar galima būtų pateikti daugiau kokybinių duomenų dėl ES teisė taikymo, galbūt ypatingą dėmesį skiriant sektoriams, kuriuose tinkamo ES teisės taikymo problemos yra ypač didelės, įskaitant energijos ir transporto sektorius.
2009 m. pirmojo ketvirčio tikslas buvo paskelbti išsamesnę suvestinę. Manau, kad tai atitinka C. Cederschiöld pranešime pateiktus pasiūlymus.
Taip pat pasižymėjau pastabą dėl pranešime pateikto santykio tarp vidaus rinkos rezultatų ir vartotojų suvestinių ir to, kad šios suvestinės turėtų būti atskiros.
Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Bendrijos teisės aktų kokybė ir tinkamas jų įgyvendinimas yra gyvybiškai svarbūs, kad galėtų gerai funkcionuoti vidaus rinka. Tinkamas vidaus rinkos direktyvų perkėlimas ir taikymas turi įtakos konkurencingumui ir ekonominei bei socialinei pusiausvyrai ES.
Pavyzdžiui, statybos produktų direktyva, kurią turėtume pakeisti reglamentu, šiuo metu rengiamu PPE-DE frakcijos atstovės, kad žymėjimas CE ženklu nėra privalomas keturioms valstybėms narėms, bet privalomas visose kitose. Dėl šios padėties kyla problemų gamybos sektoriuje.
Labai dažnai neaiškios antrinės teisės nuostatos ir netinkami jos įgyvendinimo klausimai yra nagrinėjami Europos Teisingumo Teisme.
Manau, kad kontaktinių taškų įsteigimas, kuriuose Europos piliečiai, dalyvaujantys vidaus rinkoje, galėtų gauti pagalbą visais teisiniais ir praktiniais klausimais, yra labai svarbus žingsnis.
Atviroje ir konkurencingoje vidaus rinkoje, siekiant gerinti kovą su klastojimu ir piratavimu, reikalingos konkrečios ir griežtos priemonės. Norėčiau pastebėti, kad kartu su savo kolegomis esame parengę rašytinį pareiškimą 67/2008 tam, kad atkreiptume dėmesį į klastojimą ir piratavimą, kurie vis labiau kelia grėsmę Europos ekonomikai, užimtumui ir kūrybingumui. Pirmenybė privalo būti teikiama apsaugoti vartotojams, kurie nežinodami įsigyja padirbtą produktą, manydami, kad ši prekė yra autentiška. Toks produktas gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir saugumui.
Rovana Plumb (PSE), raštu. – (RO) Laiku įgyvendinti, tiksliai perkelti ir tinkamai vykdyti vidaus rinkos direktyvas būtina, siekiant užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos darbą ir vartotojų apsaugą. Visa tai veikia konkurencingumą ir ekonominę bei socialinę ES pusiausvyrą.
Suvestinė yra svarbi priemonė nustatant politikos gaires. Todėl prašome Komisijos padidinti informacijos kiekį ir turimus rodiklius, siekiant įtraukti inter alia kokybę ir darbuotojų socialines sąlygas, aplinkos poveikį ir klimato kaitą.
Perkeliant vidaus rinkos direktyvas, Rumunija yra 7-oji ES šalis, kurios 2007 m. gruodžio mėn. vidutiniškas perkėlimo deficitas buvo 0,8 proc. lyginant su 1 proc., nustatytu 2009 metams valstybių vadovų ir vyriausybių. Pranešime taip pat pažymima, kad vėlavimas arba netinkamas Europos reglamentų vykdymas veikia vartotojus ir įmones bei prašoma valstybių narių didinti savo pastangas skatinant SOLVIT (problemų sprendimo tinklas internete, kuriame ES valstybės narės nepradėdamos teisminių procedūrų drauge ieško būdų problemoms, kylančioms, kai valstybinės institucijos neteisingai taiko Vidaus rinkos įstatymą, spręsti).
Tai pat norėčiau pasveikinti pranešėją su atliktu darbu.