Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/0233(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0267/2008

Debatai :

Balsavimas :

PV 23/09/2008 - 5.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0414

Diskusijos
Antradienis, 2008 m. rugsėjo 23 d. - Briuselis Tekstas OL

6. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

– Pranešimas: Katerina Batzeli (A6-0319/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  David Sumberg (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, tai pranešimas, suteikiantis man galimybę paminėti Liverpulio miestą, esantį mano rinkiminėje apygardoje. Būdamas Kultūros miestu, jis pasinaudojo teikiamais privalumais ir labai gerai atliko šį vaidmenį, o Liverpulio gyventojai nuostabiai į tai reagavo. Nors šiame pranešime nurodyti Europos metų tikslai yra girtini, turime įvertinti su tuo susijusius padarinius biudžetui.

Iš tiesų nėra sveikintina perdėta biurokratija ir sutelktas dėmesys valstybės pastangomis skatinti tai, kas vadinama „kūrybiškumu ir naujovėmis“. Mokesčių mokėtojų pinigai būtų panaudojami daug geriau, jei panaikintume tokio pobūdžio reklaminę veiklą ir tiesiog suteiktume žmonėms realią galimybę patiems priimti sprendimus.

 
  
  

– Pranešimas: Thijs Berman (A6-0310/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Koenraad Dillen (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, ar reikėtų stebėtis, kad, pažodžiui cituojant šį pranešimą, kai kurios valstybės narės pavargo teikti paramą? Manau, kad ne. Vis daugiau valstybių narių ir kitų rėmėjų jau nebenori skirti lėšų įvairiems korumpuotiems režimams, kurie iš tiesų visiškai nesirūpina geru valdymu ir savo piliečių gerove.

Maždaug prieš metus iš patikimo šaltinio, paramos agentūros „Oxfam“, sužinojome, kad karai Afrikoje jau apytikriai kainavo tiek pat, kiek per keletą pastarųjų metų šiam žemynui suteikta šimtų milijardų eurų vertės vystomoji pagalba. Afrikai laikas imtis prasmingų žingsnių visų pirma demokratijos, gero valdymo ir kovos su korupcija srityse. Tik tada galėsime kalbėti apie tiksliai nukreiptą vystomąją pagalbą. Tiesiog besąlygiškai ginti vystomosios pagalbos biudžeto didinimą ir kaip dogmą pateikti įvairaus pobūdžio procentus yra visiškai neatsakinga, todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
  

– Pranešimas: Maria Badia i Cutchet (A6-0304/2008)

 
  
MPphoto
 

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, tai klišė, tačiau jaunimas – mūsų ateitis, ir todėl pirmas pripažinsiu, kad mūsų dėstytojų ir mokytojų rengimo kokybė yra labai svarbi. Žinoma, kyla klausimas, ar Europos Parlamentui dera šiuo klausimu skaityti paskaitą valstybėms narėms. Ar Parlamentas gali pareikšti savo nuomonę dėl mokytojų kontingento sudėties visuose švietimo mokyklose lygmenyse valstybėse narėse? Ar švietimas valstybėse narėse turi griežtai atitikti „daugiakultūrę visuomenę“ – žinome, ką šiuo terminu turima omenyje – ir ar švietimas valstybėse narėse turi atitikti „lyčių aspektą“, kad ir kas tai būtų?

Ar rengiant mokytojus visa tai turi būti atliekama privalomai, nes taip sako Europa? Manau, Parlamentas gali galvoti ką nori, tačiau jis yra visiškai nekompetentingas šioje srityje. Švietimas yra valstybių narių kompetencija ir, mano nuomone, taip turi likti. Tai žinoma kaip subsidiarumas, kuris turi būti gerbiamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Gerb. pirmininke, norėčiau pasakyti keletą žodžių apie M. Badia i Cutchet, mano nuomone, puikų pranešimą dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo.

Tiesa, kad mokytojų rengimas žymia dalimi yra valstybių narių vyriausybių kompetencija, ir taip turėtų būti. Vis dėlto kadangi mūsų bendras tikslas – skatinti visos Europos Sąjungos kompetenciją, žinias ir naujoves, taip pat plėtoti Europos ekonominę erdvę, privalome turėti tam tikras bendras taisykles.

Būtent todėl mums taip pat reikia platesnio bendradarbiavimo būdų keičiantis gerąja mokytojų mokymo patirtimi, nes šiuo metu, kaip visi žinome, valstybėse narėse skiriasi mokytojų rengimo programų lygis, remiantis EBPO atliktais Pizos tyrimais, yra tiesiog per dideli. Ši praraja turi būti sumažinta ir mums reikia mechanizmo, atvirojo koordinavimo sistemos ES lygmeniu, kad visi vaikai ir jaunimas galėtų gauti vienodai gerą pagrindinį išsilavinimą.

Pranešimas puikus. Norėčiau jus visus paraginti perskaityti puikų M. Badia i Cutchet pranešimą, jei jo dar neskaitėte. Ačiū.

 
  
  

– Pranešimas: Doris Pack (A6-0302/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjai už pranešimą dėl Bolonijos proceso ir jo poveikio studentų judumui. Numatyta suderinta aukštojo mokslo trijų pakopų sistema Europos Sąjungos valstybėse, kokybės užtikrinimas ir visų pirma kvalifikacijų pripažinimas – pagrindinis šios tarpvyriausybinės iniciatyvos tikslas.

Šiandienos balsavime neabejotinai parėmiau Doris Pack pranešimą, kuriame pranešėja pabrėžia partneryste pagrįstą požiūrį ir bendradarbiavimą kuriant strateginius planus ir įgyvendinant Bolonijos procesą. Ši iniciatyva – veržlaus bendradarbiavimo pavyzdys ne tik tarp ES valstybių, bet ir už jos ribų. Taip pat sutinku su požiūriu, kad abipusis kvalifikacijų pripažinimas turėtų būti dar labiau supaprastintas ir kad Bolonijos procesas turėtų būti vienodesnis šalies lygmeniu valstybėse narėse. Parama studentų judumui – pagrindinė būtina sąlyga kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę.

 
  
  

– Pranešimas: Poul Nyrup Rasmussen (A6-0338/2008)

 
  
MPphoto
 

  Kurt Joachim Lauk (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, P. N. Rasmusseno pranešimo tema – „rizikos draudimo fondai ir privatus kapitalas“. Jei atidžiau pažvelgtume į šio pranešimo turinį, pastebėtume, kad faktiškai jis jau nesusijęs su rizikos draudimo fondais ir privačiu kapitalu, tačiau dabar teisingai liečia finansų įstaigas ir finansų sistemos dalyvius kaip visumą. Tai svarbu. Mes pasiūlėme principų sąrašą, kuriuo remiantis būtų reguliuojamos finansų rinkos ir būtų pašalintas jose vyraujantis chaosas. Man malonu, kad per derybas P. N. Rasmussen iš esmės priėmė mūsų poziciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (NI). - Gerb. pirmininke, Europos Sąjunga – sprendimas ieškant problemų. Koks bebūtų klausimas, atsakymas visada – daugiau reguliavimo, todėl kaip ir reikėjo tikėtis pastaraisiais įvykiais finansų rinkose buvo pasinaudota siekiant pateisinti daugiau taisyklių iš Briuselio.

Tai man primena situaciją, susijusią su 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuoliais, kai daugelis metų metus nepriimtų pasiūlymų suderinti teismų ir vidaus reikalų sistemą buvo pervardyti į antiteroristines priemones ir karštligiškoje atmosferoje, kuri įsivyravo po šių siaubingų išpuolių, niekas nenorėjo balsuoti „prieš“.

Panašiai kaip priemonė finansų stabilumui palaikyti šiuo metu iš naujo surinktas teisės aktų rinkinys, kuris iš tiesų nėra būtinas sprendžiant problemą, ir kaip matėme iš šiandien vykusio balsavimo rezultatų, Parlamento nariai turės būti drąsūs ir nebijoti būti palaikyti spekuliantų draugais.

Turiu pasakyti, kad žiūrint į glūdinčias pastarųjų finansinių problemų priežastis man atrodo, jog „daugiau valdymo“ buvo problema, o ne jos sprendimas. Palūkanų normos per ilgai buvo laikomos pernelyg žemos ir tai buvo problema Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Japonijoje. Jei problema buvo susijusi su pernelyg intensyviu valdymu, sunku suvokti, kaip galime išspręsti šią problemą papildomu reguliavimu Briuselio lygmeniu.

 
  
  

– Pranešimas: Klaus-Heiner Lehne (A6-0296/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  David Sumberg (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, į mano gero draugo ir kolegos D. Hannano komentarus dėl K.-H. Lehne pranešimo atsakyčiau įvairiais būdais, nes daugeliu požiūrių K.-H. Lehne pranešimas – dar vienas bandymas rinkoms taikyti teisės aktus ir reguliavimą. Neturėtume skubėti priimti sprendimus.

Taip pat neturėtume skubėti priimti sprendimus taikyti reguliavimą ir teisės aktus Europos rinkoms kaip visumai. Rinkos pagal jų apibrėžimą yra skirtingos. Europos rinkos įvairiose šalyse yra skirtingos ir todėl neturėtume bandyti įvesti visa apimančio reguliavimo, taikomo joms visoms.

Svarbus dalykas, kurį šiuo klausimu visada turi prisiminti Europa ir Europos Sąjunga, yra tai, kad esame pasaulio aplinkoje. Europa ir atskiros Europos tautos konkuruoja su pasauliu ir, jeigu jos viena nuo kitos atsitvers užtvaromis, pažeisime savo pačių ir žmonių, kuriems atstovaujame, interesus.

 
  
  

– Pranešimas: Roselyne Lefrancois (A6-0323/2008)

 
  
MPphoto
 

  Hubert Pirker (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, kalbu čia taip pat Austrijos liaudies partijos delegacijos vardu. Balsavome už šį pranešimą paprasčiausiai dėl to, kad turime padaryti viską, ką galime, kad galėtume laiku kovoti su terorizmu.

Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką, prieš kurį visgi norėtume ryžtingiausiai pasisakyti, nes manau, kad Parlamentas padarė klaidą. „Viešo kurstymo įvykdyti teroristinį nusikaltimą” neturėtume keisti „raginimu įvykdyti teroristinį nusikaltimą“ dėl labai paprastos priežasties: įrodymų dėl raginimo įmanoma gauti tik po to, kai veika jau įvykdyta, t. y. kai galbūt jau žuvo žmonės. Mes teikiame pirmenybę galimybei laiku įsikišti, kol teroro išpuolis dar neįvykdytas, t. y. iš anksto, kad būtų išgelbėtos gyvybės.

 
  
MPphoto
 

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, žinoma, pritariu veiksmingai kovai su terorizmu ir manau, kad ši ypatinga sritis – kova su terorizmu – yra viena iš tų, kurioms Europoje būtinas labai intensyvus tarpvalstybinis bendradarbiavimas.

Todėl šį kartą nelabai sutinku – jūs galėtumėte pasakyti, kad nesutinku – su euroskeptiškesniais balsais. Manau, kad šioje srityje jie per daug nelanksčiai žaidžia nacionalinio suverenumo korta.

Turėtume išdrįsti kalbėti daug aiškiau, taip pat ir šiame pranešime. Terorizmas Europoje kyla iš kraštutinių kairiųjų ir (arba) islamistų. Taip pat ir raginimai vykdyti terorą ir tai vyksta kai kuriose mečetėse, kurios niekam nėra atskaitingos ir Europoje pastaruoju metu auga kaip grybai. Čia glūdi 21-ojo amžiaus Europos problemos esmė. Islamas nesuderinamas su mūsų vakarietiškomis vertybėmis ir laisvėmis, todėl bijau, kad nuoširdžiai gailėsimės dėl savo atvirų durų ir atvirų sienų politikos.

 
  
MPphoto
 

  David Sumberg (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, tai svarbus klausimas. Tai turbūt vienas iš svarbiausių dalykų, su kuriais šiandien susiduriame Vakaruose – tarptautinio terorizmo grėsmė. Šiuo klausimu mano pozicija tikriausiai truputį skiriasi nuo mano partijos požiūrio, todėl mano nuomone, jei turime sumokėti pilietinių laisvių kainą, siekdami apsaugoti tikrąją savo piliečių laisvę, t. y. jų sveikatą, saugumą ir gerovę, ši kaina turi būti sumokėta.

Siekiant apsaugoti gyventojus nuo išorinių grėsmių per Antrąjį pasaulinį karą mano šalyje buvo įgyvendinamos priemonės, kurios prieštaravo pilietinėms laisvėms. Žmonės jas priėmė. Šiandien Europoje ir civilizuotame pasaulyje susiduriame su grėsme, kurią kelia necivilizuoti ir nelaikantys žmogaus gyvybės šventa ir saugotina asmenys. Todėl, jei mums reikia turėti įstatymus, užkertančius jiems kelią daryti žalingus darbus, privalome turėti tokius įstatymus ir juos turėti greitai.

 
  
MPphoto
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE).(PL) 2001 m. išpuoliai prieš Pasaulio prekybos centrą leido visam pasauliui suvokti, kokia milžiniška grėsmė yra organizuoti teroristiniai judėjimai. Turėdamos galimybes naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, šios grupuotės įsigijo anksčiau nepasiekiamas ryšio priemones, dėl kurių ir kartu dėl pasiekiamų juodųjų ginkluotės rinkų šiandien jos tampa didžiausiu demokratinio pasaulio priešu. Nors Europos Sąjunga ėmėsi ryžtingų veiksmų, jai nepavyko apsisaugoti nuo tokių įvykių. Suvokdamas ypatingą poreikį veikti, kad būtų užtikrintas ES piliečių saugumas, norėčiau pažymėti, kad geriausias būdas kovoti su organizuotomis teroristinėmis grupuotėmis – už saugumą atsakingų institucijų tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Bendra užsienio ir saugumo politika – geras tam pagrindas, o jos plėtotė yra mūsų visų interesas.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, balsavau už R. Lefrancois pranešimą. Žinoma, jis nėra tobulas, tačiau bent jau atkreipia dėmesį į islamistų, kurie ragina smurtauti ir kviečia musulmonus džihadui, problemą. Visi žinome, kad yra labai daug mečečių, fundamentalizmo užuovėjų, kur jauni žmonės verbuojami į teroristines organizacijas, o tikintieji kasdien kviečiami į šventąjį karą su mūsų europietiškomis vertybėmis.

Pats laikas duoti signalą ir imtis ryžtingų veiksmų taip pat ir prieš teroro išpuolių bendrininkus.

 
  
  

– Pranešimas: Martine Roure (A6-0322/2008)

 
  
MPphoto
 

  Hubert Pirker (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, balsavau už šį pranešimą tiesiog dėl to, kad turime imtis visų priemonių siekdami, kad būtų veiksmingai organizuojamas tarpvalstybinis policijos ir teismų bendradarbiavimas. Kad pasiektume šį tikslą, būtini duomenų mainai, bet turime užtikrinti, kad šioje srityje Europoje galiotų vienodi reikalavimai.

Pasijutau suvaržytas dėl 10 pakeitimo, prieš kurį norėjau balsuoti, tačiau atskirai balsuoti nebuvo įmanoma. Šiuo klausimu M. Roure nenorėjo, kad šis pamatinis sprendimas nepažeistų esminių ir konkrečių nacionalinio saugumo interesų. Priešingai, aš žinoma norėčiau, kad pamatiniai sprendimai taip pat nepažeistų esminių nacionalinio saugumo interesų, susijusių su šalies vidaus saugumu, ir leistų pradėti savarankiškus veiksmus. Manau, tai gyvybiškai svarbu atsižvelgiant į atskirų valstybių narių interesus.

 
  
MPphoto
 
 

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, po to, kai komitetas pritarė, Parlamentas didele balsų dauguma taip pat ką tik nusprendė, kad apdorojant asmens duomenis jokiomis aplinkybėmis negalima vertinti duomenų apie rasinę ar etninę priklausomybę arba kitus parametrus.

Mano nuomone, 7 straipsnio pirminės redakcijos tekstas Tarybos pasiūlyme buvo protingas ir suderintas, tačiau Parlamentas, kurio politinis korektiškumas tapo legendiniu, žinoma, jį pakeitė. Šiuo klausimu Parlamentas eina neteisingu keliu. Ne tik kova su nusikalstamumu, bet ir bet koks teisingas viešųjų reikalų tvarkymas reikalauja tikslios pagrindinės informacijos, o asmens etninė ar nacionalinė priklausomybė šiuo požiūriu galėtų būti labai svarbi. Tai visiškai nesusiję su rasizmu ar diskriminacija.

Niekada nenustosiu stebėtis, kaip kai kurie EP nariai stalinistiniais metodais ragina uždrausti dešiniųjų pažiūrų disidentams viešai kalbėti arba netgi grasina jiems įkalinimu ar parlamentinės neliečiamybės praradimu ir tuo pat metu jų ryžtas atvėsta, kai kovos su terorizmu aplinkybėmis kalbama apie visiškai įprastų duomenų apdorojimą.

 
  
  

– Pranešimas: David Hammerstein (A6-0336/2008)

 
  
MPphoto
 

  Victor Boştinaru (PSE). - Gerb. pirmininke, šiandienos balsavimas buvo svarbi akimirka piliečiams, kovojantiems už savo teises, savo europines teises. Šalių vyriausybės vėl palieka savo piliečius likimo valiai ir atmeta jų teisėtus reikalavimus. Teikdami peticijas Europos piliečiai gali pareikšti nuomonę, gali išsaugoti savo vyriausybių atskaitomybę. Pagaliau jie gali gauti teisingumą, kurio nusipelnė. Vis dėlto tai svarbi akimirka ne tik Europos žmonėms – tai kritiškas laikas ir Europos Parlamentui.

Šiandien Europos Parlamentas, balsuodamas už D. Hammersteino pranešimą, rodo, kad yra pasiryžęs ginti ir saugoti Europos piliečius. Šiandien Europos Parlamentas turi galimybę atkurti bent dalį pasitikėjimo ir vilties, kuriuos kai kas Europoje prarado. Daugelis mūsų brangių piliečių sunkiai dirbo, kad patektų į ES, tačiau narystė susijusi ne tik su pareigomis, bet ir su teisėmis. Šiandien esame čia, kad parodytume savo įsipareigojimą Europai, kurio iš mūsų tikisi piliečiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, Žaliųjų / Europos laisvojo aljanso frakcija ką tik pasinaudojo pranašumu balsuoti dėl D. Hammersteino pranešimo slaptai – taip sakant tylomis – Europos Parlamento būstinėje, nors tai niekaip nesusiję su pačiu pranešimu.

Norėčiau paaiškinti, kad balsavau už šį Žaliųjų frakcijos pakeitimą, nes sutinku, kad keliaujantis liaudies teatras – Europos Parlamentas, jau išeikvoja pakankamai mūsų mokesčių mokėtojų pinigų, neįskaičiuojant kas mėnesį vykstančios migracijos iš Briuselio į Strasbūrą. Todėl aš taip pat pritariu – ir tai atspindi mano balsavimas – vienai būstinei ir vienai darbo vietai Europoje. Siekdamas aiškumo tiesiog norėčiau pridurti, kad, mano nuomone, turėtų vykti atviros diskusijos ir kad, mano nuomone, ši vienintelė būstinė nebūtinai turi būti Briuselyje. Pagaliau Europos institucijų buvimas šiame mieste ir regione taip pat sukelia socialinę, politinę ir žmogiškąją naštą, apie kurią reikia diskutuoti ir kurios jokiu būdu negalima pakankamai neįvertinti.

 
  
  

– Pranešimas: Michl Ebner (A6-0327/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE).(PL) Kalnai – svarbi erdvė biologinei įvairovei, daugelio gyvūnų prieglobstis ir vieta, kurioje auga unikalių rūšių augalai. Jie taip pat dažnai vadinami vandens bokštais, nes teikia vandenį upėms. Jų kraštovaizdį ir aplinkos privalumus labai vertina turistai. Vis dėlto sąlygos gyventi ir užsiimti žemės ūkio veikla šiose vietovėse yra toli gražu ne palankiausios.

Daugelyje ES kalnų regionų pastebime, kad mažėja gyventojų, mažėja pasiliekančių gyventi žmonių veiklos aktyvumas ir atsisakoma žemės ūkio veiklos. Tai ypač vyksta kaimo vietovėse, mažiau patraukliose turistams ir užmirštose. Problemos kyla dėl didelio atstumo iki miestų, atšiaurių klimato sąlygų, susisiekimo sunkumų, didelių gamybos sąnaudų ir nepakankamos galimybės naudotis visų rūšių paslaugomis, įskaitant netgi švietimą ir sveikatos apsaugą. Kalnų ir žemumų vietovių regioninės disproporcijos yra aiškiai matomos.

Todėl būtina skubiai teikti specialią paramą kalnuotų vietovių ūkininkams, kurie ne tik augina tradiciškai aplinką tausojančius produktus, sveikus maisto produktus, bet ir rūpinasi aplinka ir puoselėja kalnų regionų kultūrą ir tradicijas. Bendroji žemės ūkio politika turėtų daryti daugiau, kad būtų remiami šie regionai ir žmonės, kurie ten gyvena, kovodami su kylančiais iššūkiais.

 
  
  

– Pranešimai: Poul Nyrup Rasmussen (A6-0338/2008), Klaus-Heiner Lehne (A6-0296/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (PSE). - Gerb. pirmininke, nėra aklesnių už tuos, kurie negali matyti. Pastebėjau, kad D. Hannan ir D. Sumberg šiuo metu, deja, išėję iš salės, tačiau kiekvienas, kuris galvoja, kad finansų sektoriuje nėra neramumų, turėtų tiesiog paimti ir skaityti laikraščius arba žiūrėti televiziją. Tikėti, kad P. N. Rasmusseno pranešime ir L.-H. Lehne pranešime atlikta daugiau nei bandyta tinkamai pasakyti, kad mums būtina turėti galimybę veikti ir kad tai būtina daryti kolektyvinės teisėkūros lygmeniu, reiškia ignoruoti tiesą, taip pat ignoruoti pasaulinės ekonomikos tikrovę. Atvirai kalbant, sėdėjimas atsilošus kur nors mažoje Anglijoje kai kuriems žmonėms gali padėti palengvinti savo sąžinę, bet nepadės žmonėms mokėti būsto paskolų, nepadės žmonėms išsaugoti savo namų ir neišsaugos darbo vietų paslaugų sferoje ir pramonėje. Tik remiami Europos Sąjungos ir reguliuodami veiklą galėsime kaip nors spęsti problemą.

Tiesa, kad rinkos tikisi, jog būsime jautrūs, tačiau jos taip pat nesitiki staigios reakcijos. Tačiau taip pat tiesa, kad jei nieko nedarysime, tik ramiai stovėsime ir nieko nesakysime, tada, atvirai kalbant, mes iš tiesų būsime apkaltinti bailumu esant dideliam sujudimui ir krizei.

 
  
  

– Pranešimas: Roselyne Lefrancois (A6-0323/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, visiškai pritariu R. Lefrancois pranešimo tikslui, tačiau šiomis aplinkybėmis tiesiog norėčiau pasinaudoti galimybe paaiškinti – nes parėmiau pranešimą ir negalėjau pasisakyti šiuo klausimu – norėčiau paraginti Komisijos narį A. Tajani paspartinti rengiamus dvišalius susitarimus su kitų trečiųjų šalių oro uostų institucijomis dėl saugumo oro uostuose, kuris buvo sustiprintas dėl teroro išpuolių, ypač dvišalius susitarimus, susijusius su neapmuitinamų skystų produktų pirkimu. Tai galbūt labai nežymus klausimas šiandienėmis pagrindinių pasaulinių iššūkių aplinkybėmis, tačiau ES mes turime laimėti mūsų piliečių širdis ir protus, tai parodydami savo darbu. Šią vasarą, kai žmonės lankė gimines užsienyje arba giminės iš Australijos, JAV ar kitų šalių atvyko aplankyti jų Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje, keliaujant tranzitu į galutinį kelionės tikslą pagrindiniuose Europos oro uostuose iš jų atėmė visus neapmuitinamus skystus produktus, kuriuos jie manė įsigiję teisėtai. Tai nedidelio masto problema – tie iš mūsų, kurie keliauja kiekvieną savaitę, taikstysis su nesąmonėmis, kai iš mūsų atiminės lūpdažius, ir aš esu įsitikinusi, kad tai labai padės kovoti su terorizmu. Nenoriu sumenkinti labai rimtos problemos, tiesiog noriu įnešti truputį sveiko proto, racionalaus ir dvišalio bendradarbiavimo, kad mūsų piliečiai – mūsų rinkėjai – galėtų suprasti, ką darome ir kodėl tai darome.

 
  
  

– Pranešimas: David Hammerstein (A6-0336/2008)

 
  
MPphoto
 

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, dėl D. Hammersteino pranešimo laikiausi PPE-DE linijos ir balsavau prieš Žaliųjų frakcijos pakeitimą dėl dviejų Parlamento būstinių. Noriu paaiškinti, kodėl taip pasielgiau. Ne todėl, kad sutinku su kelionėmis į Strasbūrą kiekvieną mėnesį ir kartais kas antrą mėnesį. Iš istorinės perspektyvos suvokiu, kodėl patekome į padėtį, kurioje esame. Suprantu, kad 12 apsilankymų Strasbūre per metus yra Sutarties dalis ir mes esame pasirašę, tačiau tai darau racionaliai ir ramiai. Tie iš mūsų, kurie labai susirūpinę dėl nepakankamų prieigos galimybių, sunkumų atlikti darbą, poreikio vežti visas mūsų bylas, darbuotojus, komitetų darbuotojus, Parlamento darbuotojus, frakcijų darbuotojus į Strasbūrą keturioms dienoms dvylika kartų per metus, mano, kad daugiau negalima pateisinti milžiniškų išlaidų.

Tai nuostabus pastatas ir manau, kad jiems pagaliau pašalinus kliūtis galėsime šiam pastatui rasti kitą labai svarbią paskirtį. Strasbūras ir Prancūzija nusipelnė ne mažiau, bet pagrindinė institucija turi įsikurti tame pastate. Vis dėlto tikėtis, kad dirbsime veiksmingai žmogiškųjų išteklių ir išlaidų požiūriu, ir kartu tęsti šias ilgai trunkančias keliones į Strasbūrą yra nepateisinama, todėl balsuodama tiesiog remiu tuos, kurie sako, kad plenariniams posėdžiams reikia vienos būstinės, tačiau prašau racionalių diskusijų, o ne šališkų politinių diskusijų šiuo klausimu.

 
  
  

Paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

– Pranešimas: Helmut Markov (A6-0267/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Balsavau už Tarptautinės prekybos komitetui atstovaujančio EP nario iš Vokietijos H. Markovo pranešimą, iš dalies keičiantį pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1172/95.

Pritariu Komisijos sprendimui, kuriuo siekiama, kad teisės aktai būtų aiškesni, paprastesni ir skaidresni, kad būtų suderinta Bendrijos išorės prekybos statistikos sistema, atsižvelgiant į būtinus pokyčius atliekant muitinį įforminimą, padidintas išorės prekybos statistinių duomenų aktualumas, tikslumas, teikimas laiku ir palyginamumas bei sukurta kokybės vertinimo sistema, padėta susieti prekybos statistiką su verslo statistika, pasinaudojant vadovaujantis muitinės deklaracijų informacija surinktais papildomais prekybos statistiniais duomenimis reaguojama į vartotojų poreikius ir pagaliau, atsižvelgiant į Europos statistikos praktikos kodekso nuostatas, kontroliuojama išskirtinė prieiga prie slaptų išorės prekybos duomenų. Pritariu pakeitimams, kuriais siekiama geriau pasinaudoti komitologijos procedūra ir tikrinimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (PSE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, nes reglamento projektu nustatoma teisinė sistema, būtina Ekstrastato sistemos (Išorės prekybos tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių statistikos sistemos) kokybei ir skaidrumui gerinti į muitinės procedūras įtraukiant bendrąsias muitinės deklaracijas, kad būtų supaprastintos duomenų pateikimo ataskaitose procedūros. Tinkamas šio reglamento įgyvendinimas leis geriau palyginti išorės prekybos statistinius duomenis ir stiprinti išskirtinės prieigos prie slaptų išorės prekybos duomenų kontrolę.

 
  
  

− Pranešimas: Katerina Batzeli (A6-0319/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Dažnai savęs klausdavome, ar verta paskirti metus tam tikrai temai. Tokia idėja siekiama viešumon iškelti pačią temą. Tai būdas atkreipti dėmesį ir papildomai įsigilinti į tam tikrą temą. Čia negali būti nieko blogo.

Idėja taip paplito, kad išrinkdami temą privalėjome protingai pasirinkti. Dažnai tai yra prioritetų klausimas.

Kūrybiškumas ir naujovės – ideali tema, nes šie procesai daro poveikį pačiai esmei to, ką reiškia Europa, ir krypčiai, kuria turi judėti Europa.

Kūrybiškumas ir naujovės negali būti įvertinti tuštumoje. Jie turi būti suvokiami pagal tai, kokį įnašą jie gali duoti. Pirmas ir svarbiausias dalykas – jų svarba gamybos sferoje. Kūrybiškumo ir naujovių svarba taip pat turi būti įvertinta paslaugų sistemoje.

Tik dėl kūrybiškumo ir naujoviškų idėjų Europa gali išlikti konkurencinga. Tik būdami žingsniu priešakyje tam tikri sektoriai gali išlikti. Europa suvokė poreikį daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, o tai yra šios kūrybiškumo ir naujovių temos sinonimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Balsavau už EP narės iš Graikijos K. Batzeli pranešimą, patvirtindamas pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos kūrybiškumo ir naujovių metų (2009 m.).

Remiu pasiūlymus, kuriais siekiama iš esmės paaiškinti pasiūlymo tikslus ir juos sutrumpinti. Kalbant apie finansavimą taip pat sutinku, kad iš pasiūlymo būtų išbrauktos visos nuorodos į Mokymosi visą gyvenimą programą, kad, kur tinkama, galėtų būti naudojamasi taip pat kitų sričių, pvz., kultūros, ryšių, įmonių, sanglaudos, kaimo plėtros, mokslinių tyrimų ir informacinės visuomenės programomis ir politikos priemonėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už K. Batzeli pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos kūrybiškumo ir naujovių metų (2009 m.), nes manau, kad kūrybiškumas ir naujovės – esminiai dalykai, padėsiantys Europai būti konkurencingai globalizuotame pasaulyje.

Kūrybiškumas – pagrindinė naujovių varomoji jėga ir dėl ekonominių, ir dėl socialinių priežasčių. Europos kūrybiškumo ir naujovių metai skatins politines diskusijas, atkreips visuomenės dėmesį į naujovių ir kūrybiškumo svarbą ir Sąjungoje skleis informaciją apie gerąją patirtį. Taip pat esu įsitikinusi, kad svarbu, jog Parlamentas pasirinko bendrąjį sprendimą šioje srityje, kuris jam leis turėti įtakos šiam svarbiam dokumentui.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélene Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. – (SV) Anksčiau esame kritikavę įvairias „Europos metų“ kampanijas, skirtas įvairioms temoms, pvz., tarpkultūriniam dialogui ir kūrybiškumui bei naujovėms. Šie „Europos metai“ apkrauna ES biudžetą, taigi mokesčių mokėtojus, tačiau mažai veikia tikrovę.

Jei reikia „Europos metų“, juos turėtų finansuoti privatūs rėmėjai, o ne mokesčių mokėtojai. Todėl pasirinkome balsuoti prieš pristatytą pranešimą, nors jame buvo pateikti tik išsamūs Komisijos pasiūlymo pakeitimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Mikel Irujo Amezaga (Verts/ALE), raštu. (ES) Balsavau už pranešimą su sąlyga, kad Komisija visose srityse įsipareigojo diegti naujoves. Kūrybiškumo ir naujovių metais naujovės turi būti diegiamos visose organizacijose ir institucijose, nesvarbu viešosiose ar privačiose, siekiančiose ar nesiekiančiose pelno, visose gyvenimo srityse; ypač turi būti skatinamos socialinės naujovės ir naujovės, palaikančios aplinkos tvarumą. Taip pat turime atsižvelgti į nevalstybines institucijas, kurioms šioje srityje turi tekti pagrindinis vaidmuo. Be to, turėtų būti skatinamos atviros naujovės. Naujovės, kurios, taip pat būdamos pagrįstos vidinėmis galimybėmis, įtraukia visus galimus šaltinius: vartotojus, tiekėjus, tinklus ir pan., ir kurios, neapsiribojant gaminiais ir technologijomis, įtraukia neapčiuopiamus ir iš esmės daugialypius aspektus, skatinančius vertės kūrimą. Pagaliau, mums reikia plėtoti bendradarbiavimo kultūrą, darbą tinkluose ir priemonių bei metodų naudojimą, kurių tikslas tokiuose tinkluose sukurti dinamiškas galimybes, leidžiančias jiems vystytis kartu su savo aplinka ir vykdyti naujausius mokslinius tyrimus bei gauti rezultatus, kurie būtų apčiuopiami konkurencingumo ir vertės kūrimo visuomenei požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. (DE) Balsavau už K. Batzeli pranešimą dėl Europos kūrybiškumo ir naujovių metų (2009 m.)

Manau, kad informavimo ir rėmimo kampanijos, renginiai ir iniciatyvos Europos, valstybių narių ir vietos lygmeniu, kuriais siekiama skatinti kūrybiškumą ir iniciatyvą, yra labai svarbūs. Kūrybiškumas – taip pat svarbus veiksnys lavinant asmeninius ir socialinius įgūdžius. Šie rėmimo metai skirti Europos kūrybiškumui ir gebėjimui diegti naujoves gerinti, kad ji galėtų atremti tam tikrus globalizacijos keliamus iššūkius.

Šis pranešimas pabrėžia kūrybiškumo ir naujovių svarbą. Šiuos paramos metus matau kaip puikią galimybę skleisti informaciją apie kūrybinius procesus ir įvairią praktiką.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Remiu Katerinos Batzeli pranešimą dėl 2009 m. paskelbimo Europos kūrybiškumo ir naujovių metais. Pranešimas ne tik išsamiau apibūdina iniciatyvą, bet ir tinkamai atkreipia dėmesį į pavojų, kad tokie Europos metai gali tapti viešųjų ryšių akcijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Kad žmonės išgyventų regionuose, kuriuose susiduriama su sunkiomis gamtos sąlygomis, jie privalo veikti kūrybingai ir naujoviškai. Todėl Europos gyventojai šiandien gali pažvelgti atgal į proveržį sukėlusių pasiekimų istoriją ir todėl specialistų bendrovės visame pasaulyje reikalingos dėl savo idėjų gausumo.

Tačiau Europa taip pat vertinama kaip kultūrinė tvirtovė ir todėl tam turi būti skiriamas ypatingas dėmesys atsižvelgiant į Europos kūrybiškumo ir naujovių metus (2009 m.). Lincas, greta Vilniaus Lietuvoje, šiuo metu rengiasi jam patikėtam Europos kultūros sostinės (2009 m.) vaidmeniui. Kūrybiški ir naujoviški projektai, kuriuose dalyvauja aplinkiniai regionai, užtikrins ypatingus kultūrinius išgyvenimus.

Šiam projektui reikia pritarti, jei už šio prestižinio vardo matome naujai pasipuošusius miestų kvartalus, stovi nauji pastatai ir pradedami vykdyti projektai – su sąlyga, kad šiame procese nebus užmirštas tvarumas. ES turi būti pabrėžiama, kad reikia užtikrinti, jog lėšos nebūtų švaistomos vienkartiniams renginiams, kad pasibaigus metams sukurtos struktūros staiga neišgaruotų ore. Kultūros sostinės projektas bus sėkmingas ir naujoviškas tik tada, jei kultūra visam laikui išliks tokiame mieste. Šiems apmąstymams pateiktame pranešime turi būti skiriama daugiau svarbos, todėl balsuodamas susilaikiau.

 
  
  

− Pranešimas: Augustin Diaz de Mera Garcia Consuegra (A6-0339/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – Balsavau už kolegos iš Ispanijos A. Diaz de Mera Garcia Consuegra pranešimą, patvirtindamas pateiktą pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (Euratomas, EAPB, EEB) Nr. 549/69, nustatantį Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų kategorijas, kurioms taikomos Bendrijų protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 12 straipsnio, 13 straipsnio antrosios pastraipos ir 14 straipsnio nuostatos. Tarybos sprendimas, įsteigiantis Europos policijos biurą (Europolą) ir užtikrinantis Europolo finansavimą iš bendrijos biudžeto, bus taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d. arba nuo pasiūlymo, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (Euratomas, EAPB, EEB) Nr. 549/69, taikymo datos, jei pastarasis įsigalios vėliau.

Siekiant užtikrinti, kad sprendimas dėl Europolo būtų taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d., reikėjo laiku iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (Euratomas, EAPB, EEB) Nr. 549/69 nurodant, kad imunitetas teisminiam procesui nebūtų taikomas jungtinėje tyrimo grupėje, kuri buvo sudaryta bent dviejų valstybių narių jų pačių iniciatyva, dalyvaujantiems Europolo darbuotojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Gerard Batten (IND/DEM), raštu. − Atrodo, kad šis pakeitimas riboja Europolo darbuotojų imunitetą teisminiam procesui, tačiau tai galioja tik jungtinėje tyrimo grupėje dalyvaujantiems Europolo darbuotojams. Tai tik priedanga siekiant sudaryti įspūdį, kad apribojamas Europolo darbuotojų imunitetas, kai iš tiesų po 2010 m. Europolo įgaliojimai bus išplėsti, o jo pareigūnų imunitetas bus dar didesnis. Netikiu, kad Europolo pareigūnams apskritai turėtų būti suteiktas imunitetas nuo bet kokio oficialaus persekiojimo ir todėl balsavau prieš šį pakeitimą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − A. Diaz de Mera Garcia Consuegra pranešime dėl darbuotojų kategorijų, kurioms taikomos privilegijos ir imunitetai, siekiama paaiškinti iki šiol galiojusias gaires šiuo klausimu. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
  

− Pranešimas: Kyösti Virrankoski (A6-0353/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Balsavau už EP nario iš Suomijos K. Virrankoski pranešimą dėl siūlymo patvirtinti Taisomojo biudžeto projektą Nr. 6/2008 Europos Sąjungos 2008 finansiniams metams, į kurį įtraukta: Konkurencingumo ir naujovių – Verslininkystės ir naujovių pagrindų programos stiprinimas didinant 3,9 mln. EUR įsipareigojimų asignavimus, įsipareigojimų asignavimų didinimas 2,24 mln. EUR, skirtas be kitų išlaidų taip pat daliai Eurojusto naujojo „Arc“ pastato nuomos mokesčio ir susijusioms išlaidoms padengti, pareigybių koregavimas trijose vykdomosiose agentūrose, biudžeto struktūros, kurios reikia Kuro elementų ir vandenilio bendrajai įmonei (KEV BĮ, penktajai bendrajai įmonei, kuri turėtų būti įsteigta pagal Septintąją pagrindų programą) sukūrimas ir 30 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 1,9 mln. EUR mokėjimų asignavimų paskyrimas. Visiškai pritariu pranešėjo požiūriui, kad pagal Finansinio reglamento 179 straipsnio 3 dalį Europos Parlamentas, kaip biudžeto valdymo institucijos dalis, turėjo būti informuotas apie Eurojusto naujojo pastato nuomą, nes tai turėjo rimtų finansinių padarinių biudžetui.

 
  
  

− Pranešimas: Thijs Berman (A6-310/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Balsavau už EP nario iš Nyderlandų T. Bermano pranešimą savo iniciatyva dėl tolesnių veiksmų po 2002 m. Monterėjaus vystymosi finansavimo konferencijos. Mums nuolat reikia patvirtinti Parlamento pasiryžimą išnaikinti skurdą, skatinti tvarų vystymąsi ir siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) kaip vienintelio būdo pasiekti socialinį teisingumą ir geresnę gyvenimo kokybę milijardui žmonių visame pasaulyje, gyvenantiems didžiausiame skurde. Europos Sąjunga – didžiausia tarptautinė vystymosi rėmėja, skirianti beveik 60 proc. visos pasaulio Oficialios vystomosios pagalbos (OVP). Pritariu pasiūlymui suteikti smulkiesiems verslininkams, ypač ūkininkams, galimybę pasinaudoti finansavimu, nes tai būtų priemonė padidinti maisto produktų gamybą ir tvarus maisto krizės sprendimo būdas. Taip pat pritariu pasiūlymui paraginti Europos investicijų banką įsteigti garantijų fondą, iš kurio būtų remiamos mikrokreditų ir apsaugos nuo rizikos programos, kurios tiksliai atitinka skurdesnių besivystančių šalių vietos maisto gamintojų poreikius, tačiau šis pasiūlymas turi prasmės tik Komisijai suteikus įgaliojimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Arlette Carlotti (PSE), raštu. (FR) 2001 m. ES prisiėmė didelius įsipareigojimus: 2015 m. skirti 0,7 proc. savo turto vystymuisi.

2007 m. Europa nusigręžė nuo savo įsipareigojimo, o bendros jos pastangos sumažėjo drastiškai.

Dėl to skurdžiausiai gyvenantys planetos žmonės papildomai negaus iki 1,7 mlrd. EUR.

1,7 mlrd. EUR, kurie užtikrintų sveikatos apsaugą tūkstančiams vaikų laikais, kai 11 mln. žmonių kasmet miršta, negalėdami pasinaudoti sveikatos apsauga.

1,7 mlrd. EUR, kurie užtikrintų galimybę įgyti pradinį išsilavinimą kai kuriems iš 114 mln. jo negaunančių vaikų.

Didžiausia ES atsakomybė, kai kalbama apie tarptautinį solidarumą, yra laikytis savo žodžio.

Vis dėlto ES privalo užtikrinti šios pagalbos veiksmingumą, kad labiausiai nuskriaustų žmonių padėtis iš tiesų pagerėtų.

2002 m. Monterėjaus konferencijoje buvo parengtas planas, kuriame kalbama apie „susietos pagalbos“ pabaigą, skolų nurašymo iniciatyvų spartinimą ir naujoviškų finansinių schemų, pvz., „Tobino mokesčio“, taikymą.

Praėjus šešeriems metams ES vis dar turi daug nuveikti. Po kelių savaičių vyksianti Dohos konferencija turėtų jai leisti vėl pradėti judėti pirmyn. Pusė žmonijos to tikisi…

 
  
MPphoto
 
 

  Hélene Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. – (SV) 2008 m. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslų ataskaitoje rašoma, kad tarptautinė bendruomenė privalo ir toliau būti pasiruošusi prisiimti didelę dalį atsakomybės už žmonijai kylančius iššūkius. Milžiniškas skurdas ir badas, vaikų mirtingumas, prasta motinų sveikata, ŽIV/AIDS, maliarija bei kitos ligos ir nepakankamas visuotinis pradinis išsilavinimas – tik kai kurie iššūkiai, kurie nusipelnė visų pasaulio šalių dėmesio ir pripažinimo.

Atspindint Junilistano partijos poziciją, pranešime pažymima, kad daugeliu atvejų šie iššūkiai reikalauja tarptautinio koordinavimo. Vis dėlto Junilistano partija mano, kad toks bendradarbiavimas turėtų būti nukreipiamas į organizacijas, turinčias platų tarptautinį įteisinimą ir didelę patirtį, pvz., Jungtines Tautas, o ne į ES. Junilistano partija prieštarauja pranešimo dalims, kuriose garsiai ginama tiesioginė atskirų ES valstybių dvišalių pagalbos schemų kontrolė. Pagalba yra ir turi likti valstybių narių reikalu. Todėl Junilistano partija balsavo prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Be daugelio klausimų ir komentarų dėl pranešimo turinio (ir praleistų dalykų) taip pat reikėtų pažymėti jame išreikštą pasmerkimą dėl Oficialios vystomosios pagalbos (OVP) dydžio:

- „... pažymi, kad 2007 m. pagalba mažėjo nerimą keliančiu tempu: nuo 47,7 mlrd. EUR (...) 2006 m. iki 46,1 mlrd. EUR (...) 2007 m. ...“;

- „nurodo, kad jeigu dabartinės tendencijos išsilaikys, ES 2005 – 2010 m. suteiks 75 mlrd. EUR mažiau pagalbos, nei buvo pažadėta“;

- „reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad dauguma valstybių narių (18 iš 27, ypač Latvija, Italija, Portugalija, Graikija ir Čekija) 2006 – 2007 m. nepajėgė padidinti OVP lygio, o kai kurių šalių, pvz., Belgijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, pagalbos lygis drastiškai sumažėjo daugiau nei 10 proc.“;

- „pažymi, kad 2007 m. paskelbtas pagalbos lygis kai kuriais atvejais buvo mažesnis dėl dirbtinio skaičių padidėjimo 2006 m., kuris susidarė dėl skolų sumažinimo; …“;

-„ mano, jog tai, kad dažnai prisižadami didinti finansinę pagalbą, o iš tikrųjų skiriamos žymiai mažesnės sumos, yra visiškai nepriimtina …“;

Žodžiai, patys už save kalbantys …

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. (PL) Balsavau už šį pranešimą. Vystomosios pagalbos finansavimas nėra lengva užduotis. Nelengva paaiškinti Europos mokesčių mokėtojams, kodėl jų pinigai išdalijami taip toli nuo jų „kilmės“ šalies. Tačiau pagalbos išteklių poreikis, kylantis taip pat dėl siekio įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) ir dėl ankstesnių pažadų, yra milžiniškas.

ES mastu kai kurių valstybių požiūris tampa ypatinga problema. Kai kurios valstybės narės, pvz., Prancūzija ir Didžioji Britanija vėl sumažino savo Oficialią vystomąją pagalbą (OVP). Nereikia daug pastangų įsivaizduoti, kokį neigiamą poveikį tai turi tų šalių motyvacijai, kurios yra mažiau pasiturinčios nei minėtos šalys ir kuriose vystomoji pagalba tik pradeda atsirasti.

Taip pat turime gerai pažvelgti į būdus, kuriais sudaroma statistika. Kiekviena šalis norėtų priskirti kiek įmanoma daugiau išlaidų vystomosios pagalbos kategorijai. Iš tikrųjų tai sukelia kai kurias gana juokingas situacijas. Mano šalyje, Lenkijoje, praeitą savaitę buvo paskelbta ataskaita apie pagalbą 2007 m. Ji atskleidžia, kad didžiausia Lenkijos teikiamos pagalbos gavėja buvo Kinija. Taip yra ne todėl, kad Kinija yra neturtingiausia pasaulio šalis, ir ne todėl, kad Kinijai teikiama pirmenybė skiriant Lenkijos vystomąją pagalbą. Kinija tapo didžiausia Lenkijos vystomosios pagalbos gavėja tiesiog todėl, kad eksporto prekybos sutartys su šia šalimi buvo įtrauktos į vystomosios pagalbos kategoriją.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Prieš lapkričio mėn. pabaigoje prasidedant Dohos konferencijai dėl vystymosi finansavimo, būtina bendroji Europos pozicija dėl vystomosios pagalbos finansavimo būdų veiksmingumo, skaidrumo ir lankstumo. T. Bermano pranešime šiek tiek pasistūmėta pirmyn padedant siekti šio tikslo. Sutinku, kad būtina reforma siekiant užtikrinti gausesnį besivystančių šalių atstovavimą TVF ir Pasaulio Banke. Iš tiesų, taip pat sutinku su pranešėjo raginimu padrąsinti valstybes nares tinkamai parengti grafiką, kad būtų pasiektas tikslas 2015 m. valstybinei vystomajai pagalbai skirti 0,7 proc. Europos BVP. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Mulder (ALDE), raštu. – (NL) Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją (VVD) nariai Europos Parlamente balsavo už T. Bermano pranešimą, o viena iš tai lėmusių priežasčių – pranešime pateikti naudingi komentarai apie galimą Europos investicijų banko vaidmenį besivystančiose šalyse. Vis dėlto VVD nariai atsiriboja nuo pranešime nustatyto tikslo skirti 0,7 proc. vystomajam bendradarbiavimui. Svarbu ne vystomojo bendradarbiavimo dydis, o kokybė.

 
  
MPphoto
 
 

  Toomas Savi (ALDE), raštu. − Neramumai pasaulio finansų sistemoje privertė valstybių narių vyriausybes rimtai įtempti jėgas. Pvz., Estijos vyriausybė grūmėsi ištisus mėnesius rengdama suderinto 2009 m. biudžeto projektą.

Nors parėmiau T. Bermano pranešimą, turiu rimtų abejonių dėl galimybės per keletą ateinančių metų pasiekti numatytą Oficialios vystomosios pagalbos lygį. Kadangi ES negali taikyti priverstinių priemonių, susijusių su vystomąja pagalba, būtų naivu tikėtis, kad valstybės narės, patirdamos finansinį netikrumą, labai padidins savo įnašą.

 
  
  

− Pranešimas: Charlotte Cederschiöld (A6-0272/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. (PL) Europos vidaus rinka – vienas svarbiausių Europos integracijos proceso pasiekimų. Tik gerai veikianti vidaus rinka gali užtikrinti konkurencingas sąlygas verslui ir padėti plėtoti Europos ekonomiką. Vidaus rinkos rezultatų suvestinė – priemonė, leidžianti stebėti su vidaus rinka susijusių direktyvų įvedimo, tinkamo perkėlimo ir teisingo taikymo pažangą.

Vidaus rinkos rezultatų suvestinėje pateikiamų rezultatų tyrimas teikia kai kurios ypatingai įdomios informacijos apie valstybių narių darbą įvedant ES teisės aktus. Tai būdinga politinė priemonė, kuri vis dėlto turėtų būti traktuojama rimtai ir naudojama kaip priemonė, skatinanti atsakingus asmenis vykdyti spartesnį ir tinkamą perkėlimą. Tai ypač aktualu naujosiose valstybėse narėse, kuriose trūkumai kalbant apie teisės aktų perkėlimą dažnai yra didesni nei valstybių ar vyriausybių vadovu deklaruojamas tikslas. Vidaus rinkos rezultatų suvestinė taip pat turėtų būti dažniau naudojama diskusijose dėl vidaus rinkos būklės. Todėl svarbu pereiti prie labiau pasiekiamos suvestinės formos, kuria taip pat galėtų naudotis piliečiai, besidomintys vidaus rinkos klausimais.

Pranešėjas atkreipė dėmesį į tai, kad tam tikros direktyvos, pvz., Paslaugų direktyva, veiksmingam vidaus rinkos veikimui yra svarbesnės nei kitos direktyvos. Pritariu pranešėjo nuomonei šiuo klausimu ir manau, kad Europos Komisija turėtų atkreipti dėmesį į rodiklius, kurie geriau atspindi tiesioginę direktyvų svarbą verslui ir piliečiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Zlotea (PPE-DE), raštu. − (RO) Šiandien balsuodamas už vidaus rinkos rezultatų suvestinę, išreiškiu savo paramą vidaus rinkos direktyvų vykdymui laiku ir tiksliam perkėlimui į valstybių narių teisę, nes šios direktyvos yra būtina veiksmingo vidaus rinkos veikimo, konkurencingumo skatinimo, taip pat socialinės ir ekonominės ES sanglaudos sąlyga. Dvi rezultatų suvestinės – atitinkamai vidaus rinkai ir vartojimo rinkai – kartu prisideda gerinant vidaus rinką, naudingą vartotojams.

Rezultatų suvestinė turėtų skatinti laiku ir tikslų perkėlimą, tačiau tuo pat metu ji turėtų tapti priemone, leidžiančia politiką formuojantiems asmenims pastebėti kliūtis ir sritis, reikalaujančias naujų iniciatyvų. Tikiuosi, kad šiandienos balsavimo rezultatas leis stiprinti SOLVIT tinklą ir kad valstybės narės vartotojų naudai skatins šio tinklo teikiamas paslaugas. Valstybės narės taip pat privalo užtikrinti, kad SOLVIT centrai būtų tinkamai aprūpinti darbuotojais siekiant sumažinti tyrimui būtiną laiką ir sparčiau nagrinėti skundus.

 
  
  

− Pranešimas: Maria Badia i Cutchet (A6-0304/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Geriausių kandidatų mokytojo profesijai įdarbinimas turi būti visų švietimo ministerijų prioritetas. Profesija turi būti pakankamai patraukli. Mokytojai turi gauti naudos iš atlyginimo lygio, kuris atspindi jų svarbą visuomenėje.

Investicijos į švietimą niekada nebus išeikvotos tuščiai. Mokytojams rengti turi būti skiriama daugiau lėšų. Profesija turi teikti pasitenkinimą. Ji turi būti siejama su sėkminga karjera.

Svarbu remti mokytojų švietimą pasitelkus Mokymosi visą gyvenimą programą. Tam tikro naujumo pasiekiama per mokytojų mainų, kurie vyksta tarp įvairių šalių mokyklų, programas.

Mokytojo vieta klasėje. Biurokratija, kuri pasireiškia per administravimo lygio ir popierizmo didinimą, mažina laiką, kurį mokytojai praleidžia su savo mokiniais.

Vis didesnį susirūpinimą kelia smurtas mokyklose. Mokyklose daugėja agresijos, kurios šaltinis – mokiniai arba jų tėvai. Būtina dėti visas pastangas siekiant pažaboti smurtą ir agresiją mokyklose.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Balsavau už EP narės iš Ispanijos M. Badia i Cutchet pranešimą savo iniciatyva dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo ir ryžtingai pritariu išvadai, kad „pagerinus mokytojų rengimo kokybę gerėja mokinių mokymosi rezultatai“. Visiškai sutinku, kad užtikrinant platesnio masto ir geresnės kokybės mokytojų rengimą, visų švietimo ministerijų prioritetas turėtų būti mokytojais įdarbinti geriausius kandidatus. Reikia skubiai skatinti judumą ir užsienio kalbų mokymąsi. Vis dėlto taip pat turėtume skatinti puikų gimtųjų kalbų mokėjimą, nes tai leidžia mokiniams lengviau įgyti žinių. Visas šis bendradarbiavimas bus labai naudingas, kai ateis laikas mokyklose organizuoti (mokinių ir mokytojų) mainus, neatsižvelgiant į studijų lygmenį, remiantis studentų programoje „Erasmus“ jau taikytu modeliu.

 
  
MPphoto
 
 

  Koenraad Dillen (NI), raštu. – (NL) Kaip buvęs mokytojas, dirbęs daugiakultūrėje Antverpeno mokykloje su probleminiais mokiniais, galiu tik pritarti pranešėjo išreikštam susirūpinimui dėl mokymo kokybės ES.

Vis dėlto pačios valstybės narės, o ne ES turi nustatyti, kaip galima pagerinti mokymo kokybę. Jei esama srities, kurioje turi būti vadovaujamasi subsidiarumo principu ir pagarba kultūrų įvairovei, tai tokia sritis, žinoma, yra švietimas. Švietimas neturi būti daugiakultūris, kaip nurodyta šiame pranešime – jis tik turi būti kokybiškas. Iš savo patirties pasakysiu, kad, pvz., Flandrijoje per daug dažnai mačiau, jog būtent daugiakultūrės „koncentracijos mokyklos“, kuriose yra daug migrantų vaikų, žlugdo kokybę. Ideologiniai akiniai nėra būdas šiai problemai spręsti.

Todėl nuoširdžiai balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už M. Badia i Cutchet pranešimą dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo ir manau, kad švietimo gerinimas Europos Sąjungoje – svarbiausias veiksnys skatinant aukštos kokybės švietimą ir mokymą, kuris vėliau prisideda kuriant darbo vietas ir didinant Europos konkurencingumą ir augimą, vadovaujantis Lisabonos strategijos tikslais.

Kalbant apie smurtą mokyklose norėčiau pakartoti būtinybę kurti priemones ir procedūras kovoti su šiuo reiškiniu, o tam reikia stiprinti pedagogų ir tėvų bendradarbiavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélene Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. – (SV) Galutinio balsavimo dėl šio pranešimo metu nusprendėme balsuoti „prieš“. Tai labai svarbus klausimas – toks svarbus, kad turi likti valstybių narių ir jų paskirtų institucijų kompetencija.

Valstybės narės privalo būti atsakingos už švietimo organizavimą ir mokymo turinį. Tai dar vienas Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto bandymas kištis į sritį, kuri nėra Sąjungos kompetencija, bet į kurią kai kas nori įtraukti Sąjungą mūsų visų labui.

Šis pranešimas savo iniciatyva yra mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas, su kuriuo Europos Parlamentas neturėtų turėti nieko bendra.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − M. Badia i Cutchet pranešimas yra labai pagirtinas. Mokytojų rengimo kokybė turi tiesioginės ir svarbios įtakos mūsų vaikų išsilavinimui, o ES masto bendradarbiavimas siekiant užtikrinti aukštus reikalavimus mokymo kokybei turi būti skatinamas. Vis dėlto nemanau, kad sprendimai, susiję su mokymo turiniu ir mokyklų valdymu, turėtų būti priimami atsižvelgiant į kultūrinį ir politinį įvairių tautų atskirų švietimo sistemų kontekstą. Kai kur M. Badia i Cutchet pranešime siekiama nurodyti problemų sprendimus ES mastu, todėl atitinkamai susilaikiau nuo galutinio balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Remiu M. Badia i Cutchet pranešimą. Norėdami išsaugoti aukštą mūsų švietimo sistemos kokybę, privalome turėti gerai parengtus mokytojus. Mokytojų mokymas turi vystytis kartu su šiuolaikinės klasės poreikiais ir aš manau, kad šiame pranešime tai pripažįstama.

 
  
MPphoto
 
 

  Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. − M. Badia i Cutchet pranešime dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo šiandien paliečiamos kai kurios svarbios problemos.

Pranešime teisingai atkreipiamas dėmesys į tinkamą mokytojų atlyginimo lygį ir tinkamą jų mokymą bei mokymo įrangą.

Vis dėlto būtent valstybių narių vyriausybės turi finansuoti mūsų švietimo sistemas, kad būtų mokomi mūsų vaikai. Airijoje šiandien vaikai vis dar mokomi surenkamuose namuose, o ne tam tinkamuose, saugiuose pastatuose. Vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičius išlieka per didelis, kad būtų įmanomas geriausias mūsų vaikų mokymas. Šios problemos turi būti sprendžiamos pirmiausia ir visų pirma Airijoje tinkamai vykdant trumpalaikes ir ilgalaikes investicijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Informacinių ir ryšių technologijų plėtra šiuo metu kelia didesnius reikalavimus profesijos mokymui, nes švietimo aplinka tampa vis sudėtingesnė ir įvairi.

Balsavau už M. Badia i Cutchet pranešimą, kuriame nagrinėjamas Komisijos komunikatas dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo. Komunikate vertinama esama mokytojų rengimo ir mokymo padėtis ES. Pranešime atspindimos įvairios galimybės ES valstybėse narėse.

Sąjungoje yra daugiau kaip 27 skirtingos mokytojų mokymo sistemos, tačiau iššūkiai, su kuriais susiduria mokytojai, visose valstybėse narėse iš esmės yra vienodi.

Iš mokytojų reikalaujama mokytojo kvalifikacijos, kuri turi tiesioginio poveikio ne tik mokinių žinių lygiui, bet ir jų asmenybių formavimui, ypač pirmaisiais mokykloje praleistais metais. Mokytojai taip pat patiria milžinišką psichologinį stresą, ir jiems lieka labai nedaug energijos savišvietai.

Anksčiau mokymas buvo gerbiama ir vertinama profesija. Šiandien mokytojo profesija nepatraukli. Mokytojai, kurių dauguma yra moterys, negauna atitinkamo visuomenės pripažinimo, padėties ir visų pirma atlyginimo. Pvz., mano šalyje, Slovakijoje, mokytojo atlyginimas yra gerokai mažesnis nei vidutinis šalies atlyginimas.

Manau, kad pranešimas atkreips valstybių narių dėmesį siekiant užtikrinti, kad mokytojo profesija būtų tinkamai įvertinta.

 
  
MPphoto
 
 

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN), raštu. (PL) Šiandien balsuojame dėl dviejų pranešimų, kurie, atrodo, papildo vienas kitą: D. Pack pranešimo dėl Bolonijos proceso ir studentų judumo ir M. Badia i Cutchet pranešimo dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo.

Šiomis dviem iniciatyvomis siekiama padidinti Europos švietimo konkurencingumą ir taip padidinti Europos Sąjungos kaip visumos galią ir konkurencingumą.

Akcentuoti švietimą – puikus dalykas, bet lengviau yra nesirūpinti. Daugelyje šalių susiduriame su visomis pagrindinėmis mokytojų rengimo sistemos nuodėmėmis. Geriausiems abiturientams trūksta paskatų ir motyvacijos pasirinkti mokytojo profesiją; mokytojų statusas (ypač pradinėse ir vidurinėse mokyklose) yra, atvirai kalbant, žemas; mokytojai yra blogai apmokami ir neinvestuojama į jų tobulėjimą. Ryšys tarp mokytojo rengimo kokybės ir mokymo kokybės, vadinasi, ir mokinių žinių, yra akivaizdus. Todėl nesirūpinimas šia sritimi turi pražūtingų padarinių – ne tik kultūrinių, bet ir ekonominių.

Pranešime pateiktos rekomendacijos valstybėms narėms, atrodo, yra teisingos: geriausių kandidatų įdarbinimas, statuso, mokytojų pripažinimo ir atlyginimo lygio gerinimas, investavimas į mokymą visuose individualios karjeros lygmenyse, keitimasis gerąja patirtimi 27 skirtingose ES švietimo sistemose ir mokyklos įgaliojimų didinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. (PL) Aukštas mokymo lygis – esminė aukštos kokybės švietimo dalis, kuri turėtų būti pagrindinis veiksnys, lemiantis ilgalaikį Europos konkurencingumą ir gebėjimą kurti naujas darbo vietas.

Iš Komisijos tyrimo aiškėja, kad:

• kvalifikacijos kėlimas privalomas tik vienuolikoje valstybių narių (Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Estijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Rumunijoje, Maltoje ir Didžiojoje Britanijoje),

• tose valstybėse narėse, kuriose kvalifikacija keliama, tam paprastai skiriama mažiau nei 20 val. per metus ir ne daugiau kaip penkios dienos per metus,

• tik pusėje Europos šalių naujiems mokytojams pirmaisiais darbo metais siūloma kokia nors sisteminga pagalba (pvz., supažindinimas su darbu, mokymas, mentorystė).

Jei norime, kad mokiniai būtų tinkamai parengiami gyvenimui ES, iš mokytojų turėtų būti reikalaujama taikyti naujausius mokymo metodus. Mokytojų rengimo kokybės gerinimas galėtų užtikrinti, kad ES turės aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurių jai reikia atremiant 21-ojo amžiaus iššūkius.

 
  
  

− Pranešimas: Doris Pack (A6-0302/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Balsavau už kolegės iš Vokietijos D. Pack pranešimą savo iniciatyva dėl Bolonijos proceso ir studentų judumo. Pritariu kolegės požiūriui, kad studentų judumo didinimas ir įvairių švietimo sistemų kokybė nuo 2010 m. turėtų būti pirmaeilės svarbos klausimas Bolonijos procese, kurio tikslas – sukurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę. Siekiant studentų judumo, privalu imtis veiksmų, nes judumo problema pranoksta aukštojo mokslo sritį ir yra susijusi su socialinių reikalų, finansų ir imigracijos bei vizų politikos sritimis. Ypač reikėtų remti studentus iš socialiai remtinų visuomenės grupių, pvz., siūlyti nebrangų ir tinkamą būstą. Pritariu siūlymui įvesti bendrą Europos studento tapatybės kortelę, kad būtų palengvintas judumas ir sudarytos sąlygos studentams gauti nuolaidas būstui ir pragyvenimui, kultūros renginiams ir transportui.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicodim Bulzesc (PPE-DE), raštu. − Bolonijos proceso, kuris buvo pradėtas 1999 m. birželio mėn. Bolonijoje, tikslas yra iki 2010 m. sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę. Pagrindinis proceso tikslas – reformuoti aukštojo mokslo sistemą ir pašalinti likusias kliūtis studentų ir dėstytojų judumui.

Balsavau už pranešimą, nes sutinku, kad mūsų universitetams reikia naujoviškos ir metodiškos mokymo programų reformos, kuri geriau skatintų studentų judumą ir kvalifikacijų perkėlimą. Taip pat remiu pranešėjos rekomendacijas gauti patikimus statistinius studentų judumo ir jų socialinės bei ekonominės padėties duomenis.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. (PT) Kitais metais sukaks 10 metų, kai buvo pasirašyta Bolonijos deklaracija, todėl būtina iš naujo nustatyti šio proceso tikslus.

Norint rimtai iš naujo nustatyti šiuos tikslus reikės svarstyti, kaip Bolonijos procesas buvo įgyvendinamas valstybėse narėse. Mums reikės ištirti, ar Bolonijos proceso vardu vykdyti strateginiai planai iš tiesų leido suvienyti Europos aukštojo mokslo erdvę, kuri galėtų atremti iššūkius, susijusius su konkurencingumu tarptautiniu mastu.

Remiu šią iniciatyvą – tai apčiuopiamas įnašas nustatant problemas ir iššūkius, kurie kilo per 10 įgyvendinimo metų, ir klausimus, kurie turi likti prioritetiniais. Tai galioja studentų judumui – turtingesnio ir labiau konkurencingo švietimo kertiniam akmeniui ir esminiam įnašui siekiant kurti Europos pilietybės koncepciją.

Svarbu paraginti valstybes nares įvertinti šio proceso poveikį užtikrinant, kad jauni žmonės būtų tinkamai kvalifikuoti ir parengti. Kaip pažymi pranešėja, turime neprarasti iš akiračio proceso tikslų ir studentų, kurie yra visų klausimų, susijusių su jų išsilavinimu, centre.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. (PT) Balsavau už D. Pack pranešimą dėl Bolonijos proceso ir studentų judumo, nes tikiu, kad aukštos kokybės, veiksmingas ir naujoviškas Europos aukštasis mokslas, prieinamas kiekvienam Europos piliečiui, yra gyvybiškai svarbus Europos Sąjungai, kad ji galėtų išlikti konkurencinga ir jai sektųsi globalizacijos keliamų reikalavimų akivaizdoje.

Turėdama tai omenyje, manau, kad tokios priemonės kaip grįžtamųjų studentų mainų ir nuolatinio dėstytojų mokymosi įvairiose studijų srityse skatinimas ir studentų judumo finansavimo priemonių kūrimas yra esminiai dalykai siekiant Bolonijos proceso tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Nors pranešėja sako, kad yra labai susirūpinusi studentų judumu Europos Sąjungoje, ir mano, kad turėtų būti remiamos valstybių narių pastangos modernizuoti ir naujoviškai reformuoti savo aukštojo mokslo sistemas, iš tiesų visame pranešime šis klausimas sprendžiamas sutelkiant dėmesį į Bolonijos procesą ir į tai, kas laikoma absoliučiai būtinu atremiant globalizacijos keliamus iššūkius, primygtinai tvirtinant, kad procesas turi būti gilinamas. Todėl balsuodami susilaikėme, nes nesutinkame su šiuo tyrimu.

Vis dėlto sutinkame, kad atėjo laikas svarstymams ir diskusijoms dėl Bolonijos proceso, ypač bandant nustatyti, kaip pasikeitė švietimo sistemos ir kaip šie procesai bei pokyčiai paveikė aukštojo mokslo kokybę atskirose valstybėse narėse.

Visi Europos piliečiai, nepaisant jų pilietybės, šalies ar gimimo vietos, privalo turėti teisę gauti aukštos kokybės išsilavinimą. Be to, judumas gali turėti teigiamos įtakos ne tik asmeniui, dalyvaujančiam judumo programoje, bet ir aukštojo mokslo institucijoms ir visuomenei kaip visumai. Taip pat nereikėtų užmiršti jo socialinės dimensijos, kaip tai buvo iki šiol.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélene Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. – (SV) Šis Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto pranešimas savo iniciatyva kaip įprasta peržengia Komiteto kompetenciją keliant naujas idėjas dėl to, kaip ES turėtų platesniu mastu dalyvauti švietimo procese. Tai sritis, kuri šiuo metu yra valstybių narių kompetencija, ir manome, kad taip ir turėtų būti ateityje.

Be kitų dalykų pranešime siūloma ES įvesti bendrą Europos studento tapatybės kortelę. Manome, kad neįtikėtina, jog vien šie pasiūlymai padidintų studentų judumą. Labiau tikėtina, kad jie padidintų biurokratiją, susijusią su studentų veikla. Pranešėja aiškinamojoje dalyje taip pat rašo apie teisinio pagrindo ES lygmeniu poreikį studentams.

Šiais pasiūlymais siekiama suardyti ES pasiektus susitarimus dėl politinės atsakomybės masto įvairiose politikos srityse. Todėl balsavome prieš šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasco Graça Moura (PPE-DE), raštu. (PT) Kitais metais sueis 10 metų nuo Bolonijos deklaracijos pasirašymo, todėl reikia iš naujo nustatyti šio proceso tikslus.

Norint rimtai iš naujo nustatyti šiuos tikslus reikės svarstyti, kaip Bolonijos procesas buvo įgyvendinamas valstybėse narėse. Mums reikės ištirti, ar Bolonijos proceso vardu vykdyti strateginiai planai iš tiesų leido suvienyti Europos aukštojo mokslo erdvę, kuri galėtų atremti iššūkius, susijusius su konkurencingumu tarptautiniu mastu.

Remiu šią iniciatyvą – tai apčiuopiamas įnašas nustatant problemas ir iššūkius, kurie kilo per 10 įgyvendinimo metų, ir klausimus, kurie turi likti prioritetiniais. Tai galioja studentų judumui – turtingesnio ir labiau konkurencingo švietimo kertiniam akmeniui ir esminiam įnašui siekiant kurti Europos pilietybės koncepciją.

Svarbu paraginti valstybes nares įvertinti šio proceso poveikį užtikrinant, kad jauni žmonės būtų tinkamai kvalifikuoti ir parengti. Kaip pažymi pranešėja, turime neprarasti iš akiračio proceso tikslų ir studentų, kurie yra visų klausimų, susijusių su jų išsilavinimu, centre.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. (PL) Bolonijos proceso tikslas yra iki 2010 m. pabaigos sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę. Be kitų dalykų taip pat siekiama padėti studentams pasirinkti iš didelės siūlomų švietimo įstaigų įvairovės. Trijų pakopų švietimo įvedimas, išsilavinimo kokybės užtikrinimas ir kvalifikacijų bei studijų trukmės laikotarpių pripažinimas yra lemiami Erdvės veikimui.

Aišku, kad Europos aukštojo mokslo erdvė bus tuo patrauklesnė, kuo išsilavinimo kokybė valstybėse narėse bus geresnė ir tolygiau paplitusi. Todėl labai svarbu remti valstybių narių pastangas modernizuoti ir reformuoti savo aukštojo mokslo sistemas. Visi Europos piliečiai, nepaisant jų pilietybės, šalies ar gimimo vietos, privalo turėti teisę įgyti aukštąjį išsilavinimą.

Didėjantis studentų judumas – vienas iš laukiamų Bolonijos proceso privalumų. Judumas daro teigiamą poveikį ne tik persikeliantiems asmenims, bet ir aukštojo mokslo institucijoms. Keitimasis požiūriais, įvairovė ir naudojimasis kitų patirtimi iš esmės yra akademinės patirties sudedamoji dalis. Taip pat neturėtume pamiršti, kad čia esama socialinės dimensijos: judumas užtikrina galimybę gauti neįkainojamos ir turtingos patirties mokslinės, kultūrinės ir socialinės įvairovės sferoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. − (RO) Nors balsavau už šį pranešimą, norėčiau atkreipti dėmesį į du klausimus, kuriuos Komisija turi atidžiai išnagrinėti ir išspęsti.

Visų pirma turime pažvelgti į geografinį stipendijų, skiriamų pagal Mokymosi visą gyvenimą programą, pasiskirstymą. Daugelis universitetų, kurie naudojasi studentų mainų programomis, yra susitelkę senosiose valstybėse narėse. Tuo pat metu studentų skaičius naujosiose valstybėse narėse yra daug mažesnis. Komisija turi imtis neatidėliotinų veiksmų, pvz., suteikti leidimą didesniam skaičiui universitetų, galinčių dalyvauti akademinių mainų programose, taip padidinant naujųjų valstybių narių patrauklumą iš visos Europos atvykstantiems studentams. Komisija taip pat privalo užtikrinti, kad galimybė gauti Europos stipendijas būtų suteikiama proporcingam skaičiui studentų iš kiekvienos valstybės narės.

Antra, manau, kad pranešimo 11 straipsnis turi būti taikomas visoms valstybėms narėms, neatsižvelgiant į jų rekomendacijų statusą. Šis akademinio judumo laikotarpis, kuris truktų semestrą ar metus, gali ženkliai prisidėti ir prie jaunųjų europiečių žinių, ir prie jų asmenybės raidos. Vis dėlto turiu pridurti, kad tokios nuostatos įterpimą turėtų lydėti atitinkama finansinė parama valstybėms narėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Mikel Irujo Amezaga (Verts/ALE), raštu. (ES) Įvairūs sektoriai, kritiškai vertinantys Bolonijos procesą, mano, kad dėl pokyčių universitetinis išsilavinimas taps prieinamu tik elitui. Šiame pranešime raginama teikti specialią paramą studentams iš socialiai remtinų visuomenės grupių, pvz., siūlyti nebrangų ir tinkamą būstą ir atsižvelgti į tai, kad atvykus dažnai būtina papildoma parama. Nors pateikiau pakeitimą šiuo klausimu, siūlydamas paramą teikti visoms išlaidoms, kitaip tariant, neapsiribojant parama būstui, manau, kad pranešimas grindžiamas visuotinio išsilavinimo, kuris būtų prieinamas visai visuomenei, idėja.

 
  
MPphoto
 
 

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. (PL) Balsuojant D. Pack ir jos pranešimas dėl Bolonijos proceso ir studentų judumo užsitikrino mano paramą. Tai – geras, dalykiškas pranešimas. Šiandien ES toliau matome nepakankamas išlaidas moksliniams tyrimams ir akademiniam mokymui. Bolonijos idėja, kuriai jau sukako 9 metai (ir kuri šiuo metu vienija 46 šalis), 2010 m. turėtų leisti sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę.

Pagrindiniai šio proceso principai įgyvendinami trijose prioritetinėse veiksmų srityse. Tai studijų ciklas (apima tris pakopas: bakalauro, magistro ir daktaro), aukštos kokybės išsilavinimo teikimas ir įgytų kvalifikacijų ir aukštojo mokslo studijų laikotarpių pripažinimas. Visa, ko reikia − tai nuolatinių ir darnių valstybių narių veiksmų, taip pat mūsų universitetuose.

Vertinimo sistemos, pagrįstos vadinamaisiais Europos kreditų perkėlimo sistemos (angl. European Credit Transfer System, ECTS) kreditais, turi būti aiškios, suprantamas ir vienodos. Tai leis mums išsaugoti lankstaus ir judaus išsilavinimo galimybę jaunimui įvairiuose akademiniuose centruose ir labai reikalingus pedagoginių darbuotojų mainus. Nors aukštasis mokslas nėra ES kompetencija, tačiau privalome siekti glaudaus bendradarbiavimo ir koordinavimo, kartu išsaugodami valstybių narių nepriklausomybę šioje srityje. Taip pat privalome prisiminti, kad visiems ES piliečiams turime užtikrinti vienodas galimybes įgyti kiek įmanoma aukštesnio lygio išsilavinimą, o tam būtini ir organizaciniai švietimo sistemos pokyčiai, ir tinkamos finansinės sąmatos.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − D. Pack pranešimas dėl Bolonijos proceso ir studentų judumo – konstruktyvus įnašas diskusijose dėl studentų judumo. ES studentų galimybė laisvai judėti Europoje turi išlikti pagrindine Bolonijos proceso sudedamąja dalimi. Visų sričių studentai privalo turėti teisę naudotis ES kultūrinių ir intelektualinių turtų teikiamomis galimybėmis. Todėl balsavau už šiame pranešime pateiktas rekomendacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Be abejonės, reikia remti tikslą, kuris yra Bolonijos proceso dalis, kad studentai galėtų lengviau pasirinkti iš didelio skaičiaus aukštos kokybės dėstomų dalykų. ES taip pat skyrė daug dėmesio studentų judumui, o be to, nori gerinti abipusį mokymo pripažinimą.

Tai, kad šiuo požiūriu ne viskas vyksta sklandžiai, kol kas nekelia abejonių. Yra rimtų problemų ne tik dėl pripažinimo − manoma, kad kai kurios mokymo programos, pakeistos į bakalauro ir magistro pakopą, yra tokios specializuotos, kad studijų vietos pakeitimas (savo šalyje arba užsienyje) nebeįmanomas, o tai prieštarauja Europos aukštojo mokslo erdvės ir judumo didinimo tikslui. Kritikai taip pat mano, kad Europos kreditų perkėlimo sistema (angl. European Credit Transfer System, ECTS) atskirose šalyse administruojama taip skirtingai, kad studijų rezultatų jau beveik neįmanoma palyginti. Šiuo požiūriu siekis susumuoti tarpinius rezultatus bus naudingas, todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Dumitru Oprea (PPE-DE), raštu. − (RO) Balsavau už pranešimą dėl Bolonijos proceso ir studentų judumo dėl kelių priežasčių: Bolonijos procesas buvo viena iš pačių revoliucingiausių pasaulinės švietimo ir mokymo rinkos sudėtinių dalių. Pati darbo rinka nebuvo pasirengusi tokiam pokyčiui. Ji iki šiol nėra iki galo pasirengusi trijų pakopų studijų sistemai (bakalauras, magistro laipsnis ir daktaro laipsnis) pagal 3-2-3 struktūrą. Kita vertus prieš pradedant taikyti naująją sistemą įmonės dažnai įdarbindavo pirmosios pakopos studentus.

Kita pažangos sudėtinė dalis buvo studentų judumas Europos aukštosiose mokyklose ir bendra laipsnių sistema, kurią palengvino Europos kreditų perkėlimo sistema (angl. European Credit Transfer System, ECTS). Šių sistemų sėkmę patvirtino tendencijos pagrindiniuose pasaulio universitetuose, kurie perkeldavo studentus į kai kurias geografines vietoves, kuriose universitetai turėjo senesnius filialus.

Kitas revoliucinis pasiūlymas susijęs su Europos profesinio mokymo kreditų perkėlimo sistema (angl. European Credit system for Vocational Education and Training, ECVET), kurio tikslas yra perkelti, pripažinti ir kaupti mokymo pasiekimus, asmens sukauptus formaliu, neformaliu ir savaiminiu būdu siekiant įgyti kvalifikaciją, neatsižvelgiant į laiką, praleistą mokantis ar įgyjant šiuos įgūdžius ir gebėjimus. Tai – pasaulinė tendencija.

 
  
MPphoto
 
 

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN), raštu. (PL) D. Pack nusipelnė mūsų padėkos už savo įnašą kuriant Bolonijos procesą ir už kūrybingas mintis apie šį procesą, kuris yra iniciatyva, leidžianti Europos studentams pasirinkti savo mokymosi kelią ir karjerą neatsižvelgiant į valstybės sienas. Ši iniciatyva, kuri didina Europos švietimo sistemos konkurencingumą, per kultūrinę ir mokslinę skvarbą praturtina pačias tautas.

Aišku, kad spręsti klausimus, susijusius su mokymo turiniu ir jo kokybės gerinimu visuose lygmenyse, šiuo metu gali ES valstybės narės. Šiuo požiūriu dar reikia daug ką nuveikti. Judumas ir jo didinimas Europos lygmeniu, kuris yra pagrindinė D. Pack pranešimo idėja, pvz., Lenkijoje, vyksta nutekant vertingai darbo jėgai, kurios gana dažnai neįmanoma susigrąžinti. Sutinku su pranešėjos teiginiais, kuriais remiantis, svarbiausias dalykas – studentų judumas, kartu kuriant paskatų ir lengvatų sistemą, kad jauni žmonės galėtų pasinaudoti pasiūlymais studijuoti ten, kur jiems patinka.

Vis dėlto svarbu būtų, kad visiškai išsilavinę ir susiformavę žmonės grįžtų į savo šalis ir jų kilmės šalyje būtų galima pasinaudoti jų gebėjimais. Tai – iššūkis naujosioms valstybėms narėms ir manau, kad protinga Bolonijos proceso tąsa yra žingsnis šia linkme.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. (PL) Suvienyta Europa – tai ne tik bendros valiutos, laisvo žmonių judėjimo ir bendros prekių bei paslaugų rinkos klausimas. Tai taip pat, o gal ir visų pirma, Europos intelektualinės, kultūrinės ir socialinės dimensijos klausimas.

Tarpvyriausybinė iniciatyva, žinoma kaip Bolonijos procesas, prasidėjusi beveik prieš 10 metų, yra daugiausiai skirta palengvinti studentams pasirinkti kiek įmanoma kokybiškesnius dėstomus dalykus. Viena iš pagrindinių idėjos sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę sudėtinių dalių – didinti studentų judumą ir švietimo kokybę, nes tai dalykai, sudarantys konkrečias galimybes asmeniniam, socialiniam ir moksliniam tobulėjimui.

Manau, kad siekiant pagerinti išsilavinimo kokybę ir patrauklumą, svarbu įgyvendinti veiksmus ir Europos lygmeniu (Europos Parlamentas judumą laiko prioritetiniu klausimu), ir valstybių narių lygmeniu.

Privalome atsižvelgti į tai, kad Europos Sąjungoje aukštasis mokslas nėra Europos Komisijos kompetencija. Studijų turinys ir organizavimas išlieka atskirų valstybių narių kompetencija, todėl jų ir pačių universitetų vaidmuo toks svarbus. Jie turėtų pabrėžti būtinybę kurti Europos doktorantūros mokymo programą ir stengtis užtikrinti specialią paramą studentams iš socialiai remtinų visuomenės grupių.

Kitas svarbus dalykas – verslo ir universitetų dialogas ir abipusis keitimasis patirtimi, todėl aukštojo mokslo institucijos turėtų labiau bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi, siekdamos rasti naujų ir veiksmingų būdų bendrai finansuoti studentų judumą.

 
  
  

− Pranešimas: József Szajer (A6-0345/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu.(FR) Balsavau už kolegos iš Vengrijos J. Szajer pranešimą savo iniciatyva dėl rekomendacijų Europos Komisijai dėl teisės aktų derinimo su naujuoju sprendimu dėl komitologijos. Siekiant užtikrinti teisės aktų kokybę, Komisijai turėtų būti pavedama nagrinėti ir, atsižvelgiant į technologijų pažangą ir ekonominius pokyčius, greitai pritaikyti vis daugiau neesminių ir labiau techninio pobūdžio teisės aktų aspektų. Vis dėlto šias galias lengviau suteikti teisės aktų leidėjui užtikrinus institucines priemones, kurias taikant jis galėtų patikrinti, kaip šiomis galiomis naudojamasi. Reikia pažymėti, kad šiuo metu vykstantis Bendrijos acquis derinimas pagal komitologijos sprendimą vis dar nebaigtas, nes tebesama teisės aktų, pagal kuriuos gali būti priimamos įgyvendinimo priemonės, kurioms netaikytina naujoji reguliavimo procedūra su tikrinimu. Pritariu − ir mano nuomone, tai yra svarbu, jei norime, kad Europos demokratija veiktų tinkamai − kad reikia suteikti Europos Parlamentui papildomų išteklių visoms komitologijos procedūroms vykdyti ne vien esamu pereinamuoju laikotarpiu, bet taip pat rengiantis galimam Lisabonos sutarties įsigaliojimui, siekiant užtikrinti, kad trys institucijos tinkamai vykdytų visas komitologijos procedūras.

 
  
MPphoto
 
 

  Mikel Irujo Amezaga (Verts/ALE), raštu. (ES) Sutinku su pranešimu, kuriame rašoma, kad siekiant užtikrinti teisės aktų kokybę Komisijai turėtų būti pavedama nagrinėti ir, atsižvelgiant į technologijų pažangą ir ekonominius pokyčius, greitai pritaikyti vis daugiau neesminių ir labiau techninio pobūdžio teisės aktų aspektų. Vis dėlto šias galias lengviau suteikti teisės aktų leidėjui užtikrinus institucines priemones, kurias taikant jis galėtų patikrinti, kaip šiomis galiomis naudojamasi. Parlamentas turėtų prižiūrėti šį tikrinimą, kuris nepaisant to, kad šia tema buvo diskutuojama daugelį metų, iki galo vis dar nėra išspręstas. Iki šiol esama Parlamento komitetų, kuriems trūko informacijos apie sprendimus, priimtus taikant komitologijos procedūrą. Todėl Parlamentas turi ir toliau būti labai budrus.

 
  
  

− Pranešimas: Poul Nyrup Rasmussen (A6-0338/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Johannes Blokland (IND/DEM), raštu.(NL) Labai svarbu toliau tirti, kaip galima tobulinti Europos Sąjungos priežiūros institucijas. Vis dėlto P. N. Rasmusseno pranešimas susijęs su rekomendacijomis Europos Komisijai dėl rizikos draudimo fondų.

Dėl procedūrinių priežasčių neremiu Žaliųjų / Europos laisvojo aljanso frakcijos pateiktų konstatuojamųjų dalių pakeitimų. Konstatuojamosios dalys nėra vieta, kurioje reikėtų pateikti esamos finansų rinkų padėties vertinimus.

Šįryt balsavau prieš 6–10 pakeitimus ne todėl, kad prieštarauju finansų rinkų priežiūrai Europoje, bet todėl, kad šis pranešimas nėra tinkama vieta pradėti šią iniciatyvą.

Aš siūlyčiau, kad Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas svarstytų finansų rinkų priežiūros ir jos stiprinimo Europos lygmeniu būtinumo klausimą. Jei šiuo klausimu bus parengtas geras pranešimas, labai tikėtina, kad vis dar galėsiu paremti šią Žaliųjų frakcijos iniciatyvą.

 
  
MPphoto
 
 

  Szabolcs Fazakas (PSE), raštu. (HU) Priešingai nei tikėtasi, praėjusiais metais Amerikoje prasidėjusi finansų krizė, kurią sukėlė nereguliuojami spekuliaciniai finansiniai procesai, toli gražu nesumažėjo ir dabar sukrėtė visą pasaulį, taip pat ir Europą.

Dabartinė krizė reikalauja iš Europoje sprendimus priimančių asmenų ilgalaikių paradigmos pokyčių dvejose srityse, kad ateityje ne tik sumažėtų finansų krizės pavojus, bet ir būtų skatinamas stabilus ekonomikos augimas.

Procesai Amerikoje parodė, kad rinka pati nesugeba susidoroti su šia ir panašiomis krizėmis. Todėl turime kiek galima greičiau sukurti Europos centrinę finansų priežiūros instituciją, kurią Vengrija siūlė pernai ir vėliau pripažino ES pirmininkaujanti Prancūzija ir kuri be kitų dalykų taip pat prižiūrėtų, kad tokie rizikingiems, spekuliaciniams sandoriams bankų ir finansų sistemoje galėtų būti taikomi reikalavimai, leidžiantys juos stebėti ir vertinti. Tai taptų būtina sąlyga Europai palaipsniui perimant palaužtą Amerikos vaidmenį pasaulio finansuose.

Siekiant, kad Europos ekonomika, kuriai taip pat sudavė smūgį dabartinė krizė, kuo greičiau vėl imtų augti, pirmiausia būtina nedelsiant suteikti finansavimą realiai ekonomikai, o ne rizikingiems, spekuliaciniams finansų ir bankų sferos sandoriams. Tam būtina, kad Europos centrinis bankas ne tik sutelktų dėmesį į kovą su infliaciją, kaip tai darė iki šiol, bet taip pat skatintų realios ekonomikos atsigavimą, nustatydamas lengvatines palūkanų normas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Balsavome prieš šį pranešimą, nes, nepaisant pasitaikančių simbolinių gestų ir kritikos dėl finansų krizės, į jį neįtrauktos specialios priemonės kovoti su finansinės veiklos svarbos didėjimu ekonomikoje, nereguliuojamomis spekuliacijomis, finansinių priemonių ir produktų platinimu siekiant užtikrinti vis didesnį spekuliacinį pelną ir nepriimti sprendimai dėl mokesčių oazių ir bankų paslapties panaikinimo.

Kaip pareiškėme plenarinio posėdžio diskusijoje, dėl padarinių visada kenčia tie patys žmonės: darbuotojai, netenkantys darbo, ir visuomenės dalis, turinti mokėti didesnes palūkanas taip pat Europos Sąjungoje ir ypač šalyse, kuriose ekonomika yra silpnesnė, pvz., Portugalijoje, kurioje skola sudaro 120 proc. BVP, o namų ūkių įsiskolinimas sudaro apie 130 proc. jų gaunamų pajamų.

Todėl pabrėžiame būtinybę remti teises užtikrinančių darbo vietų kūrimą, gamybą, mažinti skurdą, didinti darbininkų ir pensininkų perkamąją galią, remti kokybiškas viešąsias paslaugas ir didinti lengvatinių kreditų apimtį mažiausioms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélene Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. – (SV) Rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondai – didelės rizikos investavimo priemonės. Siekiant atkurti investuotojų, visuomenės ir pagaliau priežiūros institucijų pasitikėjimą, sandoriams turi būti taikomi skaidrūs ir pakankamai tobuli teisės aktai.

Junilistano partija pritaria daugeliui šio pranešimo teiginių ir pasiūlymų dėl veiksmų.

Nepaisant to, nusprendėme balsuoti prieš šį pasiūlymą kaip visumą. Taip pasielgėme, nes pranešime pirmenybė teikiama ES lygmens priemonėms, nors šioje situacijoje visiems turėtų būti akivaizdu, kad sprendimų dėl galimos rizikos, susijusios su tokiomis priemonėmis kaip rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondai, pirmiausia turėtų būti ieškoma pasaulio lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jens Holm ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Belieka apgailestauti, kad P. N. Rasmusseno pranešimas dėl rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondų buvo susilpnintas trims didžiausioms Parlamento frakcijoms po derybų pasiekus kompromisinį susitarimą. Taip pat belieka apgailestauti, kad Žaliųjų ir GUE/NGL frakcijų pateikti pakeitimai, kurie buvo paimti tiesiai iš P. N. Rasmusseno pranešimo projekto, nebuvo priimti per plenarinio posėdžio balsavimą. Pvz., vienoje iš pastraipų, kuri buvo susilpninta palyginti su pirminiu projektu, pabrėžta būtinybė didinti deramą skaidrumą visuomenei, investuotojams ir priežiūros institucijoms, įskaitant visus ateityje steigiamus naujus priežiūros organus. Vis dėlto galutiniame balsavime nutarėme paremti šį pranešimą. Taip pasielgėme dėl poreikio ir būtinybės skubiai kovoti su kenksminga spekuliacija ir rinkų nestabilumu. Šiuo požiūriu pranešimas gali būti vertinamas kaip žingsnis teisinga kryptimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − P. N. Rasmusseno pranešimas pasirodė tinkamu laiku, praėjus savaitei po sąmyšio finansų rinkose, kuris parodė, kaip, Škotijos Ministro Pirmininko žodžiais, „sukčiai ir spekuliantai“ paaukojo seniausią Škotijos banką. Didžiosios Britanijos reguliavimo institucijos apleido į bėdą patekusį Škotijos finansų sektorių ir aš remiu intensyvesnį rinkos reguliavimą. Balsavau už pranešimą, kuriame pateikta keletas rekomendacijų, kurias reikėtų apsvarstyti ir laukti dienos, kai nepriklausomos Škotijos reguliavimo institucijos kartu dirbs šioje srityje, bendradarbiaudamos su mūsų partneriais ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Ona Juknevičienė (ALDE), raštu. Ir pasaulio, ir vietos finansų rinkos kuria sudėtingas finansų priemones, kurioms finansų institucijos sunkiai gali sukurti tinkamas reguliavimo ir priežiūros sistemas. Dėl to įmanomi neskaidrūs veiksmai, o tarp rinkos dalyvių pasitaiko spekuliacijos atvejų, kurie iškraipė finansų rinkas. Dėl to remiu 2 pakeitimą, pateiktą Žaliųjų frakcijos, kuri ragina iš esmės įgyvendinti Europos reguliavimo ir priežiūros sistemą, kad būtų užtikrintas finansų stabilumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Kartika Tamara Liotard ir Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − Belieka apgailestauti, kad P. N. Rasmusseno pranešimas dėl rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondų buvo susilpnintas trims didžiausioms Parlamento frakcijoms po derybų pasiekus kompromisinį susitarimą. Taip pat belieka apgailestauti, kad Žaliųjų ir GUE/NGL frakcijų pateikti pakeitimai, kurie buvo paimti tiesiai iš P. N. Rasmusseno pranešimo projekto, nebuvo priimti per plenarinio posėdžio balsavimą. Nepaisant to, per galutinį balsavimą nutarėme paremti pranešimą. Taip pasielgėme dėl poreikio ir būtinybės skubiai kovoti su kenksminga spekuliacija ir rinkų nestabilumu. Šiuo požiūriu pranešimas gali būti vertinamas kaip žingsnis teisinga kryptimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE-DE) , raštu.(FR) Balsavau už kompromisą, kurį derybose sunkiai pasiekė trys politinės šio parlamento frakcijos, ir esu patenkinta išsamiu ir pasvertu pranešimo turiniu. Pranešėjas bandė užkrauti finansų krizės naštą rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondams, nors šie produktai nėra nei šios krizės priežastis, nei jos katalizatoriai, ir aš sveikinu pranešėją, kuris tai pripažino ir tinkamai pataisė pranešimą.

Rekomendacijomis, kurias rengiame Komisijai, siekiama apimti visus svarbius veikėjus ir finansų rinkos dalyvius ir pašalinti spragas reglamentuojančiuose teisės aktuose, kad būtų įvardytos tokios praktikos, kurios prisidėjo prie nekilnojamojo turto rinkos griūties Jungtinėse Amerikos Valstijose ir peraugo į pasaulinę finansų krizę, ir kad būtų su jomis kovojama.

Todėl įvardijame blogas rizikos valdymą praktikas, kai kurių investavimo produktų skaidrumo trūkumą ir kreditų reitingo agentūrų interesų konfliktus, kurie yra pagrindinės šiuo metu patiriamos finansų krizės priežastys.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Kolegos, pastaroji finansų krizė pareikalavo daug aukų, viena iš kurių buvo HBOS bankas, kurį praeitą savaitę perėmė Lloyds TSB. Tokių didelio masto nuostolių akivaizdoje ne tik daromas destabilizuojantis poveikis pasaulio ekonomikai, bet ir tiems, kas šioms bendrovėms patikėjo savo pinigus ir savo ateitį. Per pastarąsias keletą savaičių pasaulis sužinojo, kad mūsų požiūris į rinkos reguliavimą yra pasenęs. Mums reikia pasaulinio masto priemonių, kad galėtume reguliuoti globalizuotą finansų sistemą.

Todėl ES ir Europos Parlamentui tenka svarbus vaidmuo sprendžiant pagrindines krizės priežastis ir jis privalo veikti atsakingai bei balsuoti už P. N. Rasmusseno pranešimą. Skatindama rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondų bendroves būti apdairesnes ir skaidresnes atliekant sandorius, ES leis sukurti tvirtą pagrindą, kuris padės atkurti labai reikalingą finansų sektoriaus stabilumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. − Belieka apgailestauti, kad P. N. Rasmusseno pranešimas dėl rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondų buvo susilpnintas trims didžiausioms Parlamento frakcijoms po derybų pasiekus kompromisinį susitarimą. Taip pat belieka apgailestauti, kad Žaliųjų ir GUE/NGL frakcijų pateikti pakeitimai, kurie buvo paimti tiesiai iš P. N. Rasmusseno pranešimo projekto, nebuvo priimti plenarinio posėdžio balsavimo metu. Nepaisant to, per galutinį balsavimą nutarėme paremti pranešimą. Taip pasielgėme dėl poreikio ir būtinybės skubiai kovoti su kenksminga spekuliacija ir rinkų nestabilumu. Šiuo požiūriu pranešimas gali būti vertinamas kaip žingsnis teisinga kryptimi.

Vis dėlto įgyvendinant šias idėjas būtina „stipresnė ranka“. Paslaptinga daugelio rizikos draudimo fondų kilmė nepriimtina, nes dabar veikianti sistema neužtikrina skaidrumo visuomenei. Todėl sunku įvertinti rizikos draudimo fondų kilmę, o piliečiai negali įsitikinti šių fondų gebėjimu prisidėti prie tvarios socialinės sanglaudos ir ekonomikos stabilumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Pranešime paminėtas susirūpinimas, kurį lydi tinkamas nagrinėjamų finansinių produktų svarbos pripažinimas, paskatino mane iš esmės sutikti. Atsižvelgiant į tai, kad išgyvename aiškaus sąmyšio finansų rinkos laikotarpį, svarbu reaguoti tvirtai, bet ramiai ir žinant faktus. Daugelį pastarųjų dešimtmečių ekonomikos pasiekimų Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir sparčiai augančioje ekonomikoje aiškiai lėmė finansų rinkų lankstumas. Koreguojančių veiksmų, kurių reikia dabartinei sistemai, požiūriu svarbu energingai imtis krizės priežasčių, bet nesunaikinti gerųjų sistemos savybių. Būtent taip Europos Komisija turi suvokti šį Europos Parlamento raginimą veikti.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. – (SV) Europos Parlamentas ES sistemoje turi atlikti žmonių balso vaidmenį. Šį balsą ypač sustiprina darbas, atliekamas Peticijų komiteto, kuris priima piliečių iniciatyvų pateiktus klausimus. Geras pavyzdys yra „vienos būstinės“ kampanija perkelti Europos Parlamento būstinę iš Strasbūro į Briuselį, po kurios Komiteto pastangomis buvo pradėta oficiali diskusija.

Žinoma, kai kurios rekomendacijos valstybėms narėms yra pakankamai kraštutinės, o kai kurie pasiūlymai nėra labai gerai apsvarstyti. Vis dėlto Peticijų komiteto darbas – gyvybiškai svarbi piliečių vardu ES atliekamo darbo dalis ir man tai buvo esminis veiksnys priimant sprendimą paremti šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Finansų pasaulis svyruoja iš pamatų. Eiliniai Amerikos mokesčių mokėtojai moka gelbėjimo plano kainą (700 mlrd. USD), o tie, kurie sukėlė šią problemą, išsisuka nenubausti. P. N. Rasmusseno pranešimas Europos Parlamentui buvo priemonė, leidžianti ko nors imtis gerinant kai kurių finansų sektoriaus sričių – rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondų – tikrinimą. Esant tokiai staigiai krizei turėjome galimybę paraginti Europos Komisiją priimti griežtesnius teisės aktus. Todėl Žaliųjų / Europos laisvojo aljanso frakcija pateikė įvairius šio pranešimo pakeitimus, tačiau Parlamentui juos atmetus balsavome prieš šį pranešimą. Nebus jokios Europos institucijos, atsakingos už finansų sektoriaus priežiūrą, jokių Europos teisės aktų, reglamentuojančių rizikos draudimo fondų registravimą ir priežiūrą, ir jokių apribojimų per daug išsikerojusioms privačioms investicijų bendrovėms. Būtent tą savaitę, kai kapitalistinė sistema priartėjo prie žlugimo, Europos Parlamentas praleido savo progą. Mes, Žalieji, duodame ženklą, kad ir toliau pasišvęsime griežtai varžydami laisvąją rinką, kurios vienintelis tikslas, atrodo, yra spekuliuojant kuo greičiau nedidelei žmonių grupei sukrauti pelną. Socialiniu ir ekonominiu požiūriu tai neatsakinga.

 
  
  

− Pranešimas: Klaus-Heiner Lehne (A6-0296/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ona Juknevičienė (ALDE), raštu.(LT) Visada pasisakau už rinkos liberalizavimą, nes manau, kad tai yra pagrindinė prielaida konkurencijai tarp rinkos dalyvių, kuri yra visada naudinga vartotojui, nes suteikia galimybę pasirinkti ir pirkti kokybiškas prekes ar paslaugas už žemiausią kainą.

Tačiau balsuodama dėl pranešimo dėl tarpinstitucinių investuotojų skaidrumo palaikiau pranešėją K.-H. Lehne, kuris prašo Komisijos pasiūlyti normas, pagal kurias investuotojams būtų uždrausta „grobstyti“ įmones (vadinamasis turto išpardavimas dalimis) ir piktnaudžiauti savo finansine galia taip, kad tai vėliau sukeltų tik problemų įsigytai įmonei ir ateityje neturėtų jokio teigiamo poveikio nei jai, nei jos darbuotojų, kreditorių ir verslo partnerių interesams.

Manau, kad Europos Komisija turi ištirti, ar valstybės narės įgyvendino priemones, kuriomis būtų pasipriešinta turto išpardavimui dalimis.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu bendram požiūriui, pateiktam K.-H. Lehne pranešime dėl institucinių investuotojų skaidrumo. Pastarojo laiko įvykiai finansų rinkose rodo būtinybę imtis pasaulinio masto veiksmų, kad būtų pagerintas rinkos reguliavimas. Gerai veikiančios rinkos priklauso nuo pasaulio požiūrio į skaidrumą ir šis pranešimas – žingsnis teisinga kryptimi. Balsavau už jame pateiktas rekomendacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu.(EL) Aštri ir tebesitęsianti „kazino stiliaus“ kapitalizmo krizė slegia Amerikos mokesčių mokėtojus ir viso pasaulio ekonomiką dėl nepavykusių spekuliacinių žaidimų, kuriuos žaidė bendrovės. Reikia radikalių pokyčių reguliuojančių teisės aktų sistemoje, susijusių su skaidrumo priežiūra ir auditu. Komisija privalo nedelsdama veikti ir pasiūlyti išsamią sistemą, kuria būtų apibrėžtas bendras skaidrumo modelis. Politika, kuria buvo siekiama mažiau teisės aktų, apgailėtinai žlugo.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. (PT) Skaidrumas turėtų būti kelrodis principas, kuriuo vadovaujantis turėtų veikti rinkos, ypač finansų rinkos. Vis dėlto tai neturėtų būti vienintelis svarstymas, kad principas netaptų taisykle, painiojančia siekiamą rezultatą (sveika ir veiksminga finansų rinka) su siūlomomis priemonėmis šiam tikslui pasiekti (pakankamai reguliuojamos ir prižiūrimos rinkos). Vykstant politinei ir ekonominei diskusijai dėl finansų rinkos, Komisijai svarbu šia prasme interpretuoti šią rekomendaciją, įsipareigojant ginti Europos finansų rinkų kokybę. Neužmirškime, kad didžiausia ekonominė nauda visuomenei atsiranda sklandžiai ir iš esmės laisvai veikiant rinkoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. – (SV) Skaidrumas gyvybiškai svarbus atkuriant pasitikėjimą finansų rinkomis. Pastarieji mėnesiai taip pat parodė, kokios problemos gali kilti sudėtingoje ir sparčiai veikiančioje rinkoje, jei nėra galimybės suvokti ir sekti pažangius produktus. Pastaruoju metu, žinoma, buvo problemų nebiržinių (angl. OTC) produktų rinkoje, tačiau turėtų būti užtikrinama daugiau skaidrumo taip pat kitose finansų rinkos srityse. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad šios problemos labai sudėtingos, nutariau balsuodamas susilaikyti, nes pakeitimai, kurie būtų suteikę pranešimui būtiną mastą, nebuvo priimti.

 
  
  

− Pranešimas: Gyula Hegyi (A6-0279/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Balsavau už EP nario iš Vengrijos G. Hegyi pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, nuostatas, susijusias su Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais. Remiu pasiūlytus pakeitimus, kuriais siekiama priimant tam tikras priemones, susijusias su gyvūninės kilmės produktais, gautais iš atrajotojų medžiagų arba turinčių šių medžiagų, taikyti reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Tai taip pat galioja vertinimui, ar valstybių narių taikomas apsaugos lygis yra lygiavertis, nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 999/2001, kalbant apie priemones, taikomas aptikus užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos atvejus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Balsavome už šį pranešimą, nes užkrečiamoji spongiforminė encefalopatiją (USE), žinoma kaip karvių pasiutligė, yra rimta grėsmė mūsų sveikatai.

Kaip žinome, ši mirtina užkrečiama liga plinta per baltymą, kuris gali būti nustatomas užkrėstoje mėsoje ir pažeidžia žmogaus smegenis. Šią epidemiją buvo įmanoma sumažinti Europoje taikant griežtą reguliavimą.

Šiame pranešime pranešėjas papildo ankstesnio pranešėjo atliktą didelį darbą ir įtraukia naujų elementų, kurie turėtų būti tvirtinami pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl sutinkame, kad Komisijos pasiūlymas turėtų būti iš dalies keičiamas siekiant užtikrinti, kad kontrolė nesumažėtų. Turime būti itin atsargūs ir užtikrinti, kad dėl reguliavimo procedūros su tikrinimu nesulėtėtų kovos su šia lyga priemonių įgyvendinimas. Taip pat teikdami išimtis valstybėms narėms, turėtume išvengti spragų teisės aktuose. Atsižvelgdami į šio pranešimo svarbą, tikimės, kad Europos Komisija į jį atsižvelgs. Atsižvelgiant į plačiai pagarsėjusius, su USE susijusius skandalus, Europos visuomenei reikia skaidrumo ir ji turi teisę į jį.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − G. Hegyi pranešime dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 999/2001, nuostatas, susijusias su Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais, siekiama pateikti pakeitimus dėl užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos – mirtinos ligos, plintančios per užkrėstą mėsą –` suvaldymo. Reguliavimo procedūros, susijusios su šiuo klausimu, papildymas taip, kad būtų labiau įtrauktas Europos Parlamentas, yra teigiamas žingsnis. Todėl remiu šį pranešimą.

 
  
  

− Pranešimas: Johannes Blokland (A6-0282/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Kiekvienais metais ES turi kovoti su dviem milijardais tonų atliekų, iš kurių 40 mln. tonų yra pavojingos atliekos. Komunalinės atliekos kartu su pramoninėmis atliekomis tikriausiai sudaro pagrindinę visų atliekų dalį, nors pramoninės atliekos kelia neproporcingai didesnį pavojų. Visa tai atskleidžia statistiniai duomenys ir todėl ES užsibrėžė didingą tikslą iki 2010 m. šalinamų atliekų kiekį sumažinti 20 proc.

Bet kuriuo atveju reikia tikėtis, kad, pvz., poreikis gauti statistinius duomenis žemės ūkio sektoriuje nesibaigs tuo, kad mūsų ūkininkai bus surišti raudonu kaspinu. Kadangi pranešime man nepavyko rasti jokių požymių, balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (PSE), raštu. − (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes šiuo nauju teisėkūros pasiūlymu Reglamentas dėl atliekų statistikos derinamas su komitologija, t. y. reguliavimo procedūra su tikrinimu.

Europos Parlamento rezoliucija taip pat ragina Komisiją laiku pateikti bandomųjų tyrimų vertinimo ataskaitas siekiant išvengti sutampančių pranešimų apie duomenis, susijusius su atliekų statistika.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. − (RO) Nepakankami duomenys apie atliekų atsiradimą ir valdymą neleidžia Europos Sąjungai įgyvendinti suderintos atliekų tvarkymo politikos. Reikia statistinių priemonių, leidžiančių įvertinti atitikimą aplinkos blogėjimo prevencijos principui, kai naudojamos atliekos ir atliekama atliekų stebėsena jų atsiradimo, surinkimo ir šalinimo metu. Valstybės narės pripažino, kad esama nepakankamai statistinių duomenų ir kad šiame pranešime pateiktos apibrėžtys yra nepakankamos, kad būtų įmanoma palyginti valstybių rezultatus. Būtent todėl duomenų kaupimas gali būti atliekamas daug geriau Bendrijos lygmeniu, nepažeidžiant subsidiarumo principo.

Kalbėdami apie žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės statistinius duomenis, turėtume atsižvelgti į šiame pranešime pateiktą žemės ūkio ir biologinių atliekų apdorojimo nagrinėjimo mastą. Todėl yra keletas esminių klausimų, reikalaujančių ypatingo dėmesio siekiant užtikrinti duomenų tikslumą, vadinasi, ir statistinės informacijos derinimą Bendrijos lygmeniu.

 
  
  

− Pranešimas: József Szįjer (A6-0298/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Spektras, kaip ir kiti gamtiniai ištekliai (saulė, vanduo, oras), yra vieša gėrybė. Vien tik rinkos mechanizmai, nors jie ir yra veiksminga priemonė optimaliai ekonominei vertei (privačiai ir viešajai) sukurti, negali patenkinti bendrojo intereso ir suteikti viešųjų gėrybių, kurios yra būtinos informacinei visuomenei sukurti. Todėl būtina derinti politikos ir rinkos priemones.

Geresnis koordinavimas ir didesnis lankstumas yra būtinas, jeigu norime veiksmingai išnaudoti šį ribotą išteklių. Vis dėlto tarp lankstumo ir harmonizavimo lygio taip pat būtina sukurti tam tikrą pusiausvyrą, siekiant padidinti spektro pridėtinę vidaus rinkos vertę.

Spektrui valstybių sienos neegzistuoja. Kad valstybė narė spektrą naudotų veiksmingai, reikia glaudesnio ES koordinavimo, ypač europinių paslaugų plėtros ir derybų dėl tarptautinių susitarimų atvejais.

Nors spektro valdymas paliekamas nacionalinei kompetencijai, tik ES principai užtikrina, kad ES interesai galės būti veiksmingai ginami pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Urszula Gacek (PPE-DE), raštu. (PL) Pritariu tolesnei ekonominių interesų apsaugai vietovėse, kuriose naudojamas mineralinis vanduo, kaip tai užtikrina Europos Parlamento direktyva dėl natūralaus mineralinio vandens naudojimo ir prekybos.

Pajamos, kurias gauna apskritys ir verslas, ypač Mažosios Lenkijos (lenk. Małopolska) vaivadijoje, yra pagrindinis įnašas į regiono plėtrą ir jo kaip poilsio bei turizmo objekto patrauklumą.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šiose vietovėse dažnai vystomas žemės ūkis ir jose nėra daug galimybių užsitikrinti pajamas, nes vietovės yra kalvotose ir kalnuotose teritorijose, tačiau savo gelmėse jos slepia vertingą mineralinį ir šaltinių vandenį, turintį gydomųjų savybių.

 
  
  

− Pranešimas: József Szįjer (A6-0280/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Valstybių narių įstatymuose pateikiami natūralaus mineralinio vandens apibrėžimai.

Tie įstatymai nustato sąlygas, kuriomis natūralus mineralinis vanduo yra pripažįstamas natūraliu mineraliniu vandeniu, ir jie reglamentuoja šaltinių naudojimo sąlygas. Jie nustato konkrečias minėto vandens pateikimo į rinką taisykles. Šių įstatymų skirtumai trukdo laisvam natūralaus mineralinio vandens judėjimui, sukurdami skirtingas konkurencijos sąlygas, ir todėl tiesiogiai veikia vidaus rinkos funkcionavimą.

Šiuo konkrečiu atveju galima pašalinti esamas kliūtis kiekvienai valstybei narei įsipareigojant leisti savo teritorijoje pateikti į rinką kitos valstybės narės pripažintą natūralų mineralinį vandenį ir nustatant bendras mikrobiologinių reikalavimų atitikties taisykles ir sąlygas, kuriomis tam tikras mineralinis vanduo turėtų tam tikrą pavadinimą.

Natūraliam mineraliniam vandeniui taikomų bet kokių taisyklių svarbiausias tikslas yra apsaugoti vartotojų sveikatą, neleisti, kad vartotojai būtų klaidinami, taip pat užtikrinti sąžiningą prekybą.

 
  
  

− Pranešimas: József Szįjer (A6-0299/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Žinoma, kad motorinių transporto priemonių techninės apžiūros – svarbi vairuotojų, keleivių ir pėsčiųjų saugumą užtikrinanti priemonė. Jos taip pat yra svarbios kovojant su klimato kaita išmetamo CO2 požiūriu.

Šalies Vyriausybė privalo nustatyti sistemą, kuri prisidėtų gerinant vairuotojų, keleivių ir pėsčiųjų sveikatą ir saugumą.

Maltoje ir Goze yra vienas didžiausių privačių automobilių tankis skaičiuojant vienam gyventojui. Dėl didelių registracijos mokesčių automobiliai Maltoje yra labai brangūs. Dėl to piliečiams labai sunku savo automobilius pasikeisti į veiksmingesnius. Vyriausybė privalo nedelsdama spręsti automobilių registracijos klausimą ir turi tai daryti kitame biudžete.

Žmonės naudojasi privačiu transportu, nes padėtis viešajame transporte yra nepriimtina. Laikas atlikti visuotinę viešojo transporto peržiūrą.

Be to, daugelio mūsų kelių būklė yra siaubinga. Iš ES Struktūrinių fondų 2007–2013 m. skirtos lėšos sudaro 53 proc. Šiomis aplinkybėmis visų pagrindinių kelių būklė turi pasiekti standartą.

 
  
  

− Pranešimas: Roselyne Lefrancois (A6-0323/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Graham Booth, Nigel Farage ir Jeffrey Titford (IND/DEM), raštu. − Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP) laiko terorizmą pagrindine problema. Tiesiog nemanome, kad ES turi spręsti dėl veiksmų kovojant su terorizmu. Mūsų požiūriu, dėl tinkamų saugumo priemonių labiausiai turi spręsti valstybės narės, vykdydamos tarpvyriausybinį bendradarbiavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bradbourn (PPE-DE), raštu. − Didžiosios Britanijos konservatoriai rėmė pranešimą, nors turėjo tam tikrų išlygų dėl ES dalyvavimo šioje srityje būtinybės atsižvelgiant į tai, kad jau yra Europos Vadovų Tarybos konvencija, kurioje nagrinėjami šie klausimai. Pritariame glaudžiam valstybių narių bendradarbiavimui, taip pat pasaulinio masto kovos su terorizmu požiūriu. Vis dėlto esame neįsitikinę požiūrio „vienas dydis tinka viskam“ veiksmingumu Europos lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Marco Cappato (ALDE), raštu. (IT) Balsavau prieš pasiūlymą į Europos teisę įtraukti naują nusikaltimą įgyvendinant Europos Vadovų Tarybos konvenciją – „kurstymą“ arba „viešą kurstymą įvykdyti teroristinį nusikaltimą“, nes manau, kad Komisijos pateikta apibrėžtis yra per daug neaiški ir pagrįsta tik subjektyviais elementais, kelia grėsmę žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, ypač žodžio laisvei Europoje.

Iš tiesų bet koks viešas pareiškimas, žiniasklaidoje paskelbtas pareiškimas arba bet koks internete paskelbtas pranešimas, kuris kokiu nors būdu – daromas tiesiogiai arba netiesiogiai, „tyčia“ ir „kelia pavojų, kad gali būti įvykdyta tokių nusikaltimų” – galėtų būti palaikytas raginimu įvykdyti teroristinį nusikaltimą, taps nusikaltimu Europos lygmeniu. Skelbiamas tikslas – sunaikinti „terorizmo propagandą“ internete. Pranešėja bandė patikslinti Europos Komisijos tekstą, kad jame būtų labiau gerbiamos žmogaus teisės, siekdama įvesti daugiau teisinio aiškumo. Vis dėlto manau, kad turėtume atmesti šį pasiūlymą iš dalies dėl to, kad pasiųstume aiškią žinią Komisijai ir Tarybai, kurios jau pranešė nenorinčios priimti Parlamento pasiūlymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. – (SV) Švedijos aktas dėl spaudos laisvės atspindi pagrindines Švedijos visuomenės vertybes. Negalime priimti įstatymų dėl kovos su terorizmu, kurie prieštarauja Švedijos Konstitucijai. Yra daug kitų būdų ir galimybių siekti tų pačių tikslų.

Pasiūlymai, dėl kurių šiandien balsavome, nesiūlo jokios erdvės išimčiai, kuri mums leistų Švedijoje išsaugoti savo įstatymus.

Remiame patobulinimus, kuriuos pasiūlė Europos Parlamentas, tačiau negalime remti viso pasiūlymo. Vis dėlto, kadangi Taryboje buvo pasiektas susitarimas, neprieštaraujantis Švedijos Konstitucijai, nutarėme susilaikyti ir nebalsuoti prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Koenraad Dillen (NI), raštu. – (NL) R. Lefrancois pranešime siūloma keletas gerų priemonių gerinti kovos su terorizmu veiksmingumą ir koordinavimą ES. Todėl balsavau už šį pranešimą. Prieš keletą dienų ETA surengti išpuoliai ir kruvinas išpuolis Islamabade parodė, kad niekada negalime būti per daug budrūs ir veiksmingi šioje kovoje. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas kovojant su terorizmu, kuris šiandien yra daugiausiai islamiškos kilmės, yra svarbus, jei norime pasiekti rezultatų.

Vis dėlto taip pat negalime nekreipti dėmesio į praeities klaidas. Pagaliau, Šengeno erdvė ištisus metus užtikrino galimiems teroristams ir nusikaltėliams idealią aplinką įgyvendinti savo nusikalstamus planus ir dažnai išlikti nenubaustiems. Europai reikia skubiai apmąstyti savo atvirų sienų politiką ir pražūtingus šios politikos padarinius atsižvelgiant į imigraciją, nusikaltimus ir islamiškąjį ekstremizmą. Kitaip čia siūloma sistema taip pat pasirodys esanti bevertė.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už R. Lefrancois pranešimą dėl Tarybos pamatinio sprendimo, iš dalies keičiančio Pamatinį sprendimą 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu, nes manau, kad kovos su terorizmu priemones mums reikia priderinti prie naujų informacinių ir ryšių priemonių, kuriomis gali naudotis teroristai.

ES pamatinio sprendimo peržiūra leis įtraukti sąvoką, kaip terorizmą apibrėžiančią tam tikrus parengiamuosius veiksmus, pvz., verbavimą teroristinei veiklai ir mokymą ją vykdyti, viešą kurstymą vykdyti teroristinius nusikaltimus, kurie taps kriminaliniais nusikaltimais visose valstybėse narėse. Taip pat svarbu pažymėti reikšmingus pakeitimus, kuriuos pateikė Europos Parlamento Socialistų frakcija, siekdama užtikrinti pagrindines laisves – žodžio laisvę ir teisę burtis į asociacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Dabartinėje tarptautinės ir Bendrijos teisės sistemoje esama daugiau nei būtina priemonių, būtinų kovojant su tikru terorizmu ir su juo susijusiu organizuotu, smurtiniu ir tarptautiniu nusikalstamumu.

Šiuo pasiūlymu siekiama padidinti saugumo priemones, kurios buvo patvirtintos 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių pretekstu ir sukėlė grėsmę piliečių teisėms, laisvėms ir garantijoms.

Šiame pranešime, kaip pažymi pati pranešėja, pateikiamos dviprasmiškos apibrėžtys, kurios neužtikrina pagarbos pagrindinėms teisėms.

Kaip ir Pamatiniame sprendime 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu pateikiamos terorizmo apibrėžties atveju, vėl išlieka galimybė įgyvendinti saugumo priemones ir laikyti nusikaltėliais asmenis ar jų grupes, kurios pasisako prieš valstybinį terorizmą arba apie jį rašo.

Šis pasiūlymas neatspindi jokios pridėtinės vertės kovojant su tikru terorizmu ir susijusiu tarptautiniu nusikalstamumu, o iš tiesų kelia tikrą grėsmę įvairių valstybių narių piliečių saugumui ir pagrindinėms laisvėms.

Kaip pažymėjome, mums labiau reikia ne įgyvendinti saugumo priemones, o spręsti tikrąsias terorizmą skatinančias priežastis.

Kaip jau nurodėme, „nekeisime laisvės į saugumą, nes tada neteksime abiejų dalykų“. Todėl balsavome prieš šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang (NI), raštu. (FR) Šeštadienį, rugsėjo 20 d. savižudis sprogdintojas Pakistano sostinės širdyje susprogdino sunkvežimį prieš „Marriott“ viešbutį, paversdamas jį sudegusiais griuvėsiais ir užmušdamas ne mažiau kaip 60 žmonių.

Šis išpuolis buvo priskiriamas Pakistano Talibanui, susijusiam su Al-Qaeda.

Sekmadienį, rugsėjo 21 d. ir pirmadienį, rugsėjo 22 d. atėjo eilė baskų separatistų organizacijai ETA, kuri per tris išpuolius praliejo kraują. Manoma, kad šiems išpuoliams buvo ruošiamasi Prancūzijoje.

Terorizmas neturi sienų, o Šengeno erdvė – puiki vieta verbuoti, daryti ideologinę įtaką ir atlikti logistinį pasirengimą išpuoliams.

Prancūzijos Vidaus reikalų ministrė Michele Alliot-Marie šia tema pasakė, kad „Prancūzijos kalėjimai yra radikalių islamistų verbavimo šiltnamis“. Sąžiningas pripažinimas! Iš tiesų terorizmas turi daug priežasčių, tačiau šiandien jos daugiausiai glūdi radikalių islamistų ginkluotoje kovoje. Keista, tačiau nėra teisės aktų nuostatų, kurių tikslas atskleisti ir užkirsti kelią verbavimui kalėjimuose arba kai kuriose vadinamosiose „pažeidžiamose“ aplinkose.

Europos Sąjunga siekia suteikti sau pagrindinius kovos su terorizmu įstatymus.

(Paaiškinimas dėl balsavimo sutrumpintas remiantis Darbo tvarkos taisyklių 163 straipsniu)

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. (DE) Balsavau už R. Lefrancois pranešimą, nes pagrindinis kovos su terorizmu principas turi būti teroristinių nusikaltimų prevencija.

Kurstymas vykdyti teroristinius nusikaltimus, teroristų verbavimas ir rengimas – trys parengiamosios veikos, kurias taip pat reikia laikyti nusikaltimais. Vis dėlto taip darant būtina ir toliau saugoti pagrindines teises. Todėl balsavau už termino „raginimas“, o ne už „kurstymas“ vartojimą, nes jis tikslesnis ir suteikia mažiau erdvės interpretuoti. Būtina imtis veiksmų prieš internetą kaip virtualią teroristų rengimo stovyklą, nes naujos informacinės ir ryšių technologijos reiškia, kad teroristams tampa vis paprasčiau skleisti savo propagandą.

ES privalo aiškiai ir ryžtingai priešintis terorizmui, o patvirtinant tris naujus nusikaltimus žengiamas svarbus žingsnis šia kryptimi. Vis dėlto spaudos laisvė, žodžio laisvė ir teisė į susirašinėjimo privatumą ir telekomunikacijų paslaugų, kurioms taip pat priklauso el. paštas ir kitos elektroninės korespondencijos rūšys, turinio slaptumą neturėtų būti varžomos ir todėl pritariu R. Lefrancois pasiūlytiems pakeitimams.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) ES mes tikrai turime laikinai neaktyvių teroristinių grupių narių (angl. sleeper), kurie bet kuriuo metu gali pradėti veikti. Vis dėlto nereikėtų užmiršti, kad teroristai neatsiranda iš niekur, o atvyksta į šalį ir užauga tai šaliai priešiškoje aplinkoje. Jeigu ES iš tiesų nori veiksmingai kovoti su terorizmu, ji turi stengtis kovoti su lygiagrečių visuomenių ir panašių darinių kūrimusi ir vystymusi, o ne labiausiai kaltinti visus tuos, kurie pabrėžia sambūvio su migrantais problemą. Kovojant su terorizmu taip pat neturėtų būti paslapčia ribojamos piliečių teisės, kaip tai pastaruoju metu viešumon iškėlė Europos Teisingumo Teismas, arba apleidžiama kova su nusikalstamumu, dėmesį išskirtinai sutelkiant į terorizmą.

Jei atsižvelgsime į tai, kad terorizmo keliamos grėsmės priešakyje stovi islamistų fanatikai, jau seniai pavėlavome palaužti neapykantą kurstančius islamistų pamokslininkus ir įtraukti rengimą teroristų stovyklose į baudžiamųjų veikų sąrašą Europos mastu. Todėl balsavau už R. Lefrancois pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE-DE), raštu. − (RO) Pastarieji išpuoliai Baskų šalyje dar kartą rodo, kad terorizmas – kasdienė tikrovė ir kad mums reikia veiksmingų priemonių kovojant su terorizmu. Naujasis Tarybos pamatinis sprendimas dėl kovos su terorizmu, žinoma, yra žingsnis pirmyn ir aš pritariu jo priėmimui.

Esu nustebusi, kad 2001 m. rugsėjo 11 d. Niujorko teroro išpuolių 7-ųjų metinių minėjimas liko nepastebėtas Europos Parlamente. Turėtume stengtis neužmiršti tų išpuolių aukų ir turėtume pabrėžti, kad vykdant kasdienius Europos Parlamento uždavinius transatlantiniams santykiams būtina teikti pirmenybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Kovos su terorizmu teisinės sistemos aiškumas yra toks pat būtinas kaip ir aiškumas bei ryžtingumas sprendžiant visą šią problemą. Šiuo požiūriu suprantamas Komisijos susirūpinimas dėl sistemų, priemonių ir metodų, kuriais verbuojami teroristai, ypač tie, kurie mokomi Europos šalyse – dažnai čia jie yra gimę ir užaugę. Šioje srityje turime užtikrinti, kad policija ir valstybė turėtų būtinas priemones veikti, ypač prevencines. Veiksmai, kuriais siekiama kovoti su šiuo reiškiniu neįtraukiant policijos ar teismų institucijų, taip pat yra svarbūs. Tai klausimas, kaip užtikrinti, kad kartu su teisinės sistemos reakcija taip pat turėtume budrią ir atidžią politinę sistemą, kuri galėtų imtis veiksmų stiprindama įtrauktį, skatindama nuosaikiosios daugumos balsą arba kovodama su atskirtimi, susijusia su nelegalia imigracija. Todėl politinės institucijos turėtų būti atidžios ir veiklios. Nors neįmanoma užkirsti kelio visiems teroro išpuoliams, galima išvengti aplinkos, kuri skatina, provokuoja ir kursto terorizmą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. (PL) Vienas pagrindinių Europos Sąjungos tikslų laisvės, saugumo ir teisingumo bendrosios erdvės politikos sistemoje yra užtikrinti savo 500 mln. piliečių saugumą. Siekdamos šio tikslo Europos Sąjunga ir jos valstybės narės privalo priimti šiuolaikinio terorizmo metamą iššūkį.

Labiausiai prieštaringas klausimas, susijęs su pasiūlymu persvarstyti Tarybos pamatinį sprendimą dėl kovos su terorizmu, yra reikalavimas įtraukti viešo kurstymo vykdyti teroristinius nusikaltimus sąvoką.

Tarp žodžio laisvės ir įstatymo pažeidimo belieka siaura linija. Negalime leisti, kad didinamas saugumas imtų riboti piliečių teises ir laisves.

Todėl laikausi nuomonės, kad būtina užtikrinti aukščiausią įmanomą teisinį svarstomo pamatinio sprendimo lygmenį ir tai turėtų būti atliekama tiksliau apibrėžiant viešo kurstymo vykdyti teroristinius nusikaltimus sąvoką. Naujai sukurtas dokumentas privalo būti aiškus ir suderintas teisiniu požiūriu siekiant, kad jis taptų veiksminga priemone kovojant su terorizmu ir kartu užtikrintų aukštą pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių lygį.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. (PL) Išpuoliai Madride ir Londone mums parodė, kokia svarbi problema ES yra terorizmas.

2008 metai buvo nepaprastai gausūs įvykių, pradedant vasario 1 d. išpuoliu Bagdade per laidotuves, per kurį žuvo 30 žmonių, ir baigiant rugsėjo 20 d. išpuoliu prieš „Marriott“ viešbutį Islamabade, per kurį žuvo daugiau nei 60 žmonių ir daugiau nei 250 buvo sužeisti. Iš viso 2008 m. buvo surengti daugiau nei 49 teroro išpuoliai. Palyginimui reikėtų pridurti, kad tai toks pat išpuolių skaičius, koks buvo įvykdytas nuo 2002 iki 2007 m. (iš viso).

Vienas veiksmingiausių būdų kovoti su terorizmu – pašalinti jo priežastis.

Todėl manau, kad Europos Sąjunga turėtų stengtis iš visų jėgų kovoti su terorizmu pasaulio mastu, atsižvelgdama į žmogaus teises. ES turėtų padaryti Europą saugesnę, sudarydama sąlygas savo piliečiams naudotis laisve, saugumu ir teisingumu, kurie daugiausiai turi priklausyti nuo valstybių narių valios.

 
  
  

− Pranešimas: Martine Roure (A6-0322/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Koenraad Dillen (NI), raštu. – (NL) Balsavau prieš šį pranešimą visiškai tuo įsitikinęs. M. Roure pranešimas ne pirmą kartą parodo, kaip politinis korektiškumas apakina Europą. Akivaizdu, kad kovodama su nusikalstamumu ir terorizmu vyriausybė turi teisę rinkti kiek įmanoma daugiau duomenų apie galimus įtariamuosius, įskaitant duomenis apie etninę kilmę. Netgi pranešėja tai pripažįsta.

Visgi kodėl civilinės institucijos, gerbdamos asmens privatumą, taip pat neapdoroja kitų duomenų, jei tai užtikrina gerą valdymą? Kodėl, pvz., Italijos Vyriausybė neturėtų kaupti nelegalių imigrantų pirštų atspaudų, jei tai – vienintelė galimybė nustatyti jų tapatybę?

Pirminis Tarybos pasiūlymas šiuo klausimu buvo daug labiau suderintas. Kaip ir kairiųjų atveju, kurie kaip pilnavertė policija imasi veiksmų prieš disidentus visoje Europoje – būdamas flamandu žinau apie tai keletą dalykų – taip ir šiuo atveju siekiama prižiūrėti pilietines laisves. Tiesiog per daug juokinga apie tai kalbėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Atsižvelgdami į tai, kad šiuo atveju Taryba „konsultuoja“ Europos Parlamentą, norėtume pabrėžti, kad nors parėmėme EP pateiktus pasiūlymus, kurie visgi susilpnina anksčiau priimtas pozicijas, mes manome, kad šis pasiūlymas neatitinka to, kas būtina šioje „asmens duomenų, tvarkomų bendradarbiaujant policijai ir teismams baudžiamosiose bylose, apsaugos“ srityje.

Be kitų lemiamų mūsų neigiamo šio pranešimo vertinimo aspektų, pabrėžiame tai, kad jame neatmetama galimybė, nors ir pridedamos (tariamos) sąlygos, tvarkyti „asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politinius, religinius ar filosofinius įsitikinimus, priklausymą profesinėms sąjungoms, taip pat duomenis apie asmens sveikatą ar intymų gyvenimą”, tai nepriimtina!

Kaip buvo nurodyta diskusijoje, tai – pranešimas, pagrįstas pačiais mažiausiais bendrais reikalavimais tokioje svarbioje srityje kaip piliečių teisių, laisvių ir garantijų apsauga įvairiose valstybėse narėse, kurie yra mažesni, nei nustatyta kitose, ypač Europos Vadovų Tarybos, teisinėse priemonėse.

Asmens duomenų apsaugos užtikrinimas – neatidėliotinas ir būtinas klausimas. Jis negali būti išspręstas teisine priemone, kuri dėl savo trūkumų ir spragų nesaugo neatitikties ir nepakankamos apsaugos atveju.

Dėl to susilaikėme.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. (DE) Balsavau už M. Roure pranešimą, kuris tvarkant asmens duomenis užtikrina aukštą duomenų apsaugą.

Nederėtų kovoti su terorizmu piliečių pagrindinių teisių sąskaita, todėl būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą. Tarybos susitarimas turi trūkumų ir todėl negali to užtikrinti. Pranešimas pašalina trūkumus ir pakeičia Tarybos susitarimą, kad šis klausimas ir asmens duomenų perdavimas būtų reguliuojami griežčiau. Pranešime duomenų tvarkymo tikslas ir proporcingumas nusakomi tiksliau, nustatoma griežtesnė duomenų perdavimo trečiosioms šalims kontrolė ir raginama sudaryti ekspertų grupę, kuri turės veikti ir kaip priežiūros institucija, ir kaip atstovavimo vieta.

Užsitęsusios diskusijos Europos organuose rodo, kad klausimas ginčytinas ir opus. Pasiekti susitarimą šiuo klausimu sunku, tačiau tai neturėtų vesti link paviršutiniško rezultato ar susilpninti duomenų apsaugos ES. Asmens duomenys visada turi būti tvarkomi labai rūpestingai ir užtikrinant visapusišką apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. − Nors šiame pamatiniame sprendime Komisijos siūlomos priemonės nepakankamos palyginti su tomis, kurias norėčiau matyti, pritariau bendram principui nustatyti minimalų asmens duomenų apsaugos lygį.

Europos Parlamento Piliečių laisvių komitetas gerai pasidarbavo tobulindamas pasiūlymą, kuris, manau, bus apsvarstytas.

Sinn Féin pritaria aukščiausiam įmanomam piliečių duomenų apsaugos lygiui ir toliau rems visas priemones, kurios pagerins privatumo ir piliečių teisių būklę šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. (EL) Tarybos pasiūlymas jokiu būdu negali būti priimtas toks, koks yra dabar. Juo įtvirtinamas asmens duomenų apsaugos praradimas yra nepriimtinas. Reikalinga išsami teisinė sistema duomenų apsaugos srityje, kuri užtikrintų esminę tokių duomenų apsaugą ir draustų valstybei ir asmenims tvarkyti tokius duomenis tarptautiniu ir valstybių narių lygmeniu. Europos Parlamento kritika ir rekomendacijos dėl Tarybos pasiūlymo iš esmės yra žingsnis teisinga linkme, bet to nepakanka.

 
  
  

− Pranešimas: David Hammerstein (A6-0336/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. – (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, nusprendėme balsuoti už pranešimo dėl Peticijų komiteto svarstymų 2007 m. (A6-0336/2008) 1 pakeitimą. Taip nusprendėme dėl to, kad manome, jog pats Europos Parlamentas privalo turėti galimybę spręsti dėl savo būstinės. Vis dėlto manome, kad atsižvelgiant į mūsų klimato ir aplinkos interesus, taip pat dėl ekonominių priežasčių, Europos Parlamentas privalo turėti tik vietą būstinę – Briuselyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. − Europos Parlamento Peticijų komitetas teikia neįkainojamą paslaugą Europos Sąjungos piliečiams, perduodantiems savo rūpesčius Komisijai, abejojantiems dėl valstybių narių, regionų ir vietos institucijų atliekamo ES teisės taikymo ir nerimaujantiems dėl piliečių teisių pažeidimo atvejų.

Staigiai didėjantis Europos Parlamento gautų peticijų skaičius pastaraisiais metais rodo didėjantį piliečių įsitikinimą, kad Parlamentas gali jiems pasitarnauti, ir komiteto, kurį būtina tinkamai finansuoti ir aprūpinti darbuotojais, poreikį.

2007 m. sulaukta ne mažiau kaip 65 peticijų iš Airijos, ir šią šalį aplankė Komiteto misija, siekdama nustatyti ES vandens ir aplinkos direktyvų pažeidimų faktus.

Esu įsitikinęs dėl lemiamo Peticijų komiteto vaidmens kaip organo, teikiančio pagalbą su taisyklių pažeidimais susidūrusiems piliečiams, taip pat kaip tilto, jungiančio juos su visų lygmenų ES administracija ir vyriausybe, padedant jų išrinktiems EP nariams.

 
  
MPphoto
 
 

  Koenraad Dillen (NI), raštu. – (NL) Šis pranešimas nusipelnė susilaikymo. Žinoma, gerai, kad Europos piliečiai turi galimybę teikti peticijas valdžios institucijoms, įskaitant „Europos valdžios institucijas“, tačiau apgailestauju dėl federalistinių šio pranešimo atspalvių. Vienas iš pavyzdžių yra visiškai beprasmis būdas, kaip jame giriama Pagrindinių teisių chartija, kuri buvo įsprausta į Lisabonos sutartį. Kitas pavyzdys – jame pateiktas raginimas siekti didesnio Komisijos veiksmingumo – reikia suprasti „kišimosi“ – valstybių narių atžvilgiu.

Man taip pat kelia nerimą tai, kaip šiuo pranešimu buvo naudojamasi siekiant pagrįsti vieną Europos Parlamento būstinę, kuri būtų Briuselyje. Žinoma, mums visiems nusibodo pinigų švaistymas dėl Europos Parlamento „skilimo“, tačiau ši viena būstinė, žinoma, galėtų būti tiesiog Strasbūre.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélene Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. – (SV) Iš tiesų šis pranešimas – Europos Parlamento Peticijų komiteto veiklos ataskaita. Vis dėlto, kadangi pranešime spindinčia išraiška ir tikintis greito Lisabonos sutarties patvirtinimo minimi keli jos punktai, nutarėme balsuoti prieš šį pranešimą kaip visumą.

Mūsų giliu įsitikinimu, Lisabonos sutartis buvo atmesta, nes rinkėjai vienoje valstybėje narėje ir viename referendume šiai sutarčiai pasakė „ne“. Be to, esama dar daugiau valstybių narių, kuriose be abejonės dauguma rinkėjų atmestų Lisabonos sutartį, jei jiems būtų suteikta tokia galimybė.

Nemokšiškumui, kurį šiame pranešime rodo Europos Parlamento Peticijų komitetas įvairiais klausimais, negalime pritarti.

Dėl vienos Europos Parlamento būstinės klausimo, pritariame principui, kad dėl Europos Parlamento būstinės valstybės narės turi spręsti kartu, tačiau taip pat laikome tikslingu, kad Europos Parlamentas pasakytų savo nuomonę šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už D. Hammersteino pateiktą savo pranešimo 1 pakeitimą. Šiandien sužinojome, kad kitą mėnesį Europos Parlamentas dar kartą susiruoš į savo kasmėnesinę kelionę į Strasbūrą, kuri mokesčių mokėtojams kainuoja milijardus eurų. Privalome baigti šį keliaujantį cirką, o pats Parlamentas privalo būti diskusijų centre.

 
  
MPphoto
 
 

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. (PL) Balsavau už D. Hammersteino pranešimą dėl Peticijų komiteto svarstymų 2007 m., nes jame skaidriai pateikiamas teigiamas šio komiteto veiklos poveikis.

Pats Komitetas, kuriam pirmininkauja M. Libickis, savo veikla parodė, kad yra labai reikalingas. Jis suteikia galimybę ES piliečiams teikti peticijas dėl savo kaip piliečių teisių pažeidimų, dėl kurių kaltos valstybių narių valdžios institucijos. Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 191 straipsnyje nurodyta, kad „kiekvienas Europos Sąjungos pilietis, taip pat kiekvienas valstybėje narėje gyvenantis … asmuo turi teisę individualiai arba kartu su kitais piliečiais ar asmenimis pateikti Europos Parlamentui peticiją bet kokiu reikalu, priklausančiu Bendrijos veiklos sritims ir turinčiu jam ar jai tiesioginį poveikį“.

Manau, kad e. Peticijų duomenų bazės sudarymas – svarbus pasiekimas šio komiteto veikloje. Ši duomenų bazė leidžia užtikrinti prieigą internete prie visų dokumentų, susijusių su kiekviena peticija. Taip pat reikėtų paminėti didėjančią elektroniniu būdu pateikiamų peticijų dalį. Praėjusiais metais ši dalis buvo 42 proc. Pateikdamas atitinkamus paaiškinimus, Peticijų komitetas glaudžiai bendradarbiauja su susijusiomis Europos Komisijos tarnybomis ir su Europos įgaliotiniu, taip pat su atitinkamais valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų atstovais. Komiteto atstovų apsilankymai faktams nustatyti labai padeda atlikti šį darbą. Gerai veikiantis sekretoriatas daug nuveikia didindamas savo darbo veiksmingumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ona Juknevičienė (ALDE), raštu. – (LT) Daugiau nei 1 mln. Bendrijos piliečių parašų surinkta palaikyti Europos Sąjungos lygmeniu organizuota pilietinę akcija dėl vienos Europos Parlamento darbo vietos. Tai suteikė teisę kreiptis į Europos Parlamento Peticijų komitetą prašant nustatyti nuolatinę Europos Parlamento darbo vietą. Manau, dabartinė Europos Parlamento darbo organizavimo sistema yra neefektyviai ir reikalauja nepagrįstų finansinių lėšų. Taip iššvaistomi Bendrijos mokesčių mokėtojų pinigų, kurie galėtų ir turi būti panaudojami tikslingai, kad sukurtų pridėtinę vertę žmonėms. Dar 2005 m. rengiant pranešimą dėl Europos Parlamento biudžeto patvirtinimo siūliau, kad Europos Parlamento darbas vyktų vienoje vietoje, nereikėtų deputatams išlaidauti kelionėms, o Parlamentas neturėtų finansuoti tiek pačių deputatų, tiek Parlamento personalo komandiravimo išlaidų. Tačiau šiandien per balsavimą nepalaikiau Žaliųjų politinės grupės vardu pateiktos pataisos dėl vienos Europos Parlamento darbo vietos Briuselyje. Manau, kad neteisinga įvardyti, kad Briuselis išskirtinai turi tapti nuolatine Europos Parlamento darbo vieta, nes šiuo klausimu turi susitarti pačios valstybės narės, tai yra jų kompetencija.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Džiaugiuosi, kad pranešime pripažįstama didėjanti Peticijų komiteto svarba. Palyginti su 2006 m., šiemet gautų peticijų skaičius padidėjo 50 proc. Taip pat pritariu pranešėjo susirūpinimui dėl ilgo laiko, kurį užtrunka Komisija ir Teisingumo Teismas, kol išsprendžia Komiteto gautas bylas. Balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. − Sveikinu D. Hammersteiną su šios dienos pranešimu dėl Peticijų komiteto.

Ypač sveikinu tai, kad pranešime kritikuojama Airijos vyriausybė dėl daugelio klausimų. Airijos vyriausybės sprendimas vis tiek statyti M3 greitkelį per vieną didžiausią istorinį paveldą turinčią nacionalinę vietovę yra nepateisinamas. Reikėtų arba atsisakyti projekto arba jį patikslinti, kad būtų apsaugoti mūsų istoriniai paminklai.

Ši kampanija turi būti tęsiama ir Airijoje, ir Europoje, kad būtų užtikrinta, kol nevėlu, jog projektas bus sustabdytas, nors vyriausybė to nenori.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu.(EL) Balsavau už D. Hammersteino pranešimą dėl Peticijų komiteto darbo, kuris yra vienas pagrindinių bendravimo tarp piliečių ir Europos institucijų kanalų. Reikia padidinti Peticijų komiteto derybų ir piliečių poreikių atstovavimo efektyvumą, stiprinant komiteto institucinį vaidmenį ir didinant komiteto bendradarbiavimą su Europos Komisija, Europos Ombudsmenu ir valstybių narių valdžios institucijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Tai, kad Parlamentas nesugebėjo pritarti 1 pakeitimui dėl vienos vietos klausimo, nuvilia. Tai – antroji Strasbūro dalinė sesija, vykstanti Briuselyje ir mes įrodėme, kad galime veiksmingai posėdžiauti ir balsuoti Briuselyje. Mums nebereikia sesijų rengti Strasbūre. Raginu kolegas pasirašyti Rašytinę deklaraciją 75, kurioje Parlamentas raginamas rengti posėdžius Briuselyje ir daugiau nerengti Strasbūro sesijų.

 
  
  

− Pranešimas: Michl Ebner (A6-0327/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. – (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, nusprendėme balsuoti prieš šį pranešimą, nes prieštaraujame specialios paramos kalnų regionų ūkininkams, kuri teikiama išmokų už melžiamas karves forma, įvedimui. Nors džiaugiamės dėl išsamios kalnų regionams skirtos strategijos, didesnė parama pienininkystės sektoriui nėra teisingas kelias. Jei bendrai siekiama sumažinti bendrosios žemės ūkio politikos dalį ES biudžete, lėšų perkėlimas iš pirmojo ramsčio į antrąjį nėra tinkamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Konstantinos Droutsas (GUE/NGL), raštu.(EL) Pranešime dėl žemės ūkio kalnų regionuose padėties ir perspektyvų nurodomos, tačiau tik iš dalies, specialios problemos, su kuriomis tuose regionuose susiduria ūkininkai ir penėjimui skirtų gyvulių augintojai. Didžiausios problemos – neprieinamumas, didelės išlaidos transportui, sudėtingos dirvožemio sąlygos pasėliams ir pan. Tačiau pranešime nekalbama apie valstybių narių ir ES atsakomybę dėl infrastruktūros trūkumo ir dėl to, kad nėra specialių priemonių. Tokiomis priemonėmis turėtų būti siekiama kiek įmanoma sumažinti šių regionų dėl gamtos sąlygų turimą nepalankią padėtį žemės ūkio produktų gamybos ir teikimo į rinką srityje ir tinkamai pasinaudoti turimais privalumais.

ES vartoja miglotas frazes ir tuščius gerų ketinimų pareiškimus. Tačiau visos priemonės, kurių imamasi, pasirodo neveiksmingos ir jomis nesugebama sustabdyti tų regionų gyventojų mažėjimo. Tokios pat neproduktyvios pozicijos laikomasi ir pranešime, kur stengiamasi išskalbti Bendrijos politiką. Pranešime neminimas nuoseklus ES finansavimo žemės ūkiui mažinimas, fiskaliniai biudžetai ir neigiamas BŽŪP poveikis.

Priešingai, ES ir toliau kartoja tas pačias senas priemones, kuriomis stengiamais patvirtinti būsiančio BŽŪP „sveikatos patikrinimo“ pagrindus.

Būtina išankstinė gyvenimo sąlygų gerinimo ir pajamų iš žemės ūkio didinimo kalnų regionuose sąlyga – pačių ūkininkų priešinimasis BŽŪP ir specialaus finansavimo kalnų regionams reikalavimas, kuriuo būtų siekiama pagerinti infrastruktūrą ir paremti žemės ūkio gamybos procesą.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. – (SV) Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas nori atkreipti dėmesį į specialius interesus, susikertančius šiame sektoriuje. Jei reikia įdiegti specialią nuostatą kalnų regionų ūkininkams, kyla klausimas, ar reikia parengti specialias priemones ir susitarimus, skirtus apsaugoti žemės ūkį Norlande.

Mes griežtai prieštaraujame šiam pranešimui dėl šio principo. Birželio judėjimas dar kartą pažymi, kad Europos Parlamentas neturi bendro sprendimo galių ES žemės ūkio politikoje. Jei jis tokias galias turėtų, Sąjunga patektų į protekcionizmo ir brangių subsidijų įvairioms žemės ūkyje dalyvaujančioms grupėms spąstus.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Mulder (ALDE), raštu.(NL) Žmonių partijos už laisvę ir demokratiją (angl. VVD) nariai Europos Parlamente balsavo už M. Ebnerio pranešimą ir viena tokio balsavimo priežasčių – pranešime esantis specifinių ūkininkavimo kalnų regionuose problemų nagrinėjimas daro gerą įspūdį. Tačiau VVD partijos nariai nesutinka su pranešimo nuostatomis, kuriomis tikimasi sprendimo priėmimo procedūros dėl BŽŪP „sveikatos patikrinimo“, ir ypač dėl prašymo dėl 20 proc. šalies rezervo.

 
  
MPphoto
 
 

  James Nicholson (PPE-DE), raštu. − Šiame pranešime pabrėžiamas svarbus kalnų regionų vaidmuo aplinkosaugoje, žemės ūkyje ir netgi kultūroje bei turizme. Svarbiausia, kad pripažįstama, jog šios sritys yra labai svarbios biologinei įvairovei išsaugoti ir miškininkystės strategijai įgyvendinti.

Tačiau šios unikalios sritys taip pat kelia didelius iššūkius jose gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms, ypač kai kalbama apie infrastruktūrą, komunikacijas ir dideles gamybos išlaidas. Dėl to minėtoms sritims reikia taikyti suderintus ir integruotus strateginius planus, panašius į metodą, taikomą Europos Sąjungos pakrančių regionams.

Be abejonės, avininkystė yra tampriai susijusi su žemės ūkiu šiose srityse ir turi būti pripažįstama, kad avių ganymas yra labai svarbus aplinkos stabilumui. Tačiau nors šis sektorius susiduria su daugeliu iššūkių, Komisija savo nauju pasiūlymu dėl elektroninio žymėjimo dar labiau pablogino padėtį. Be to, nors avių auginimu besiverčiantiems ūkininkams skubiai reikia specialios paramos, deja, neatrodo, kad tokią paramą ketinama suteikti.

 
  
MPphoto
 
 

  Neil Parish (PPE-DE), raštu. − Aš ir mano Didžiosios Britanijos kolegos konservatoriai džiaugiamės dėl dėmesio, kuris šiame pranešime skiriamas ūkininkavimui kalnų regionuose, kuriam tikrai reikia specialių priemonių, kad tokiuose regionuose būtų užtikrinta tolesnė aplinkai naudinga ūkininkavimo veikla.

Deja, M. Ebnerio pranešime raginama imtis nemažai priemonių, kurios patenka į pirmojo ramsčio sritį, įskaitant išmokų už melžiamas karves įvedimą kalnų regionuose ir išteklių, teikiamų pagal 69 straipsnį, viršutinės ribos padidinimą iki 20 proc.

Nepritariame naujų sujungtų subsidijų pagal pirmąjį ramstį įvedimui. Tokios subsidijos nesuderinamos su vykstančiomis žemės ūkio reformomis ir taip negaunama gera vertė už Europos mokesčių mokėtojų pinigus. Iššūkius, su kuriais susiduria šie regionai, geriausia spręsti naudojant kaimo plėtros finansavimą pagal bendrosios žemės ūkio politikos antrąjį ramstį.

Todėl mes nepritarsime šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Balsavau už M. Ebnerio pranešimą, nes manau, kad tai – svarbus Europos Parlamento signalas Europos kalnų regionams. Tai noriu pagrįsti savo asmenine patirtimi, nes gyvenu kalnų regione šiaurės rytų Slovakijoje, Aukštųjų Tatrų kalnuose. Atlikau keletą tyrimų apie gyvenimo kalnų regionuose patrauklumą. Dėkoju pranešėjui už tai, kad jis į pranešimą įtraukė mano pakeitimų projektą, kurį pateikiau Regioninio vystymo komitetui, ir kuriems buvo pritarta komitete per balsavimą.

Kalnų regionai gali teikti kokybiškus ir įvairesnius žemės ūkio produktus Europos rinkai, todėl reikia geriau suderinti kaimo vystymą ir struktūrinę paramą bendrų programų vystymui bei išlaikyti kitas veiklas, pvz., biomasės panaudojimą ir kaimo turizmą, ir taip padidinti vietinių žmonių pajamas.

Kalnų regionai privalo nuolat turėti tvarų, modernų ir daugiafunkcį žemės ūkį. Tvarus miškų panaudojimas sudarys sąlygas gaminti energiją naudojant medienos atliekas. Tam tikrų gyvulių ir daržovių rūšių išsaugojimas, tradicijų, ekologinių veiklų ir turizmo išlaikymas prisidės prie kovos su klimato kaita ir taip bus saugoma bioįvairovė ir nuolatinėse pievose bei miškuose bus kaupiamas CO2.

Esu įsitikinusi, kad kalnų regionams reikia naujų tų teritorijų apsaugos nuo potvynių priemonių, didžiausią dėmesį skiriant potvynių prevencijai, o ūkininkai ir miškininkyste besiverčiantieji galėtų remti potvynių prevencijos priemones, naudodami tiesiogines plotines išmokas, kurias gauna pagal bendrąją žemės ūkio politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Pritariu šiam pranešimui, kuriame skatinamas tvarus kalnų regionų vystymas.

Ėjimas link labiau į rinką orientuotos BŽŪP reiškia, kad kalnų regionai, kurių žemės ūkio produktų gamyba yra mažiau konkurencinga, susiduria ne tik su naujais iššūkiai, bet, tikiuosi, ir su naujomis galimybėmis.

Galbūt kalnų regionai ir negali lengvai prisitaikyti prie konkurencinių sąlygų ir gali tekti patirti papildomų išlaidų, siekiant, kad kalnų regionai gamintų labai konkurencingus produktus žemomis kainomis, tačiau būtina sutelkti dėmesį į turimų išteklių panaudojimą, įskaitant kraštovaizdžio gamtos grožį, turistų pritraukimui ir ištirti galimus tų regionų konkurencinius pranašumus, įskaitant regioninių ir tradicinių produktų įvairovę, tradicinių žinių ir gamybos procedūrų, kurios produktams suteikia konkurencinį pranašumą, gausumą.

Priešingai nei kai kurie kolegos Europos Parlamente, nemanau, kad tinkamas kalnų regionų problemų sprendimas yra mesti į tuos regionus daugiau BŽŪP pinigų. Kadangi ūkininkavimo rėmimo nauda kalnų regionuose akivaizdi, manau, kad daug tinkamesnis būdas būtų skirti viešąjį finansavimą pagal kaimo vystymo ramstį.

Siekiant kalnų regionų tvaraus vystymo, labai svarbu panaudoti tų regionų galimybes, o ne paprasčiausiai jiems skirti daugiau viešųjų lėšų.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika