Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. rugsėjo 24 d. - Briuselis

11. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

− Pranešimai: Carlos Coelho (A6-0351/2008 ir A6-0352/2008)

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, pabaigoje aš balsavau dėl dviejų pranešimų dėl Šengeno informacijos sistemos atnaujinimo. Vis dėlto norėčiau pridurti, kad aš vis dar manau, kad įgyvendinus Šengeno susitarimus mūsų sienos tapo tarsi brangus rėtis ir tapo mažiau saugios ir mažiau kontroliuojamos.

Įgyvendinant Šengeną pasienio kontrolės sistemos yra silpniausia grandis, kelianti labai rimtų sunkumų. Vis dėlto, jei sistema egzistuoja ir egzistuos toliau, žinoma, aš jaučiu pareigą remti kontrolės priemones, kurios būtų taikomos kiek įmanoma veiksmingiau ir informacijos mainus. Būtent todėl aš balsavau už, tačiau tai tikrai neturėtų būti laikoma pritarimu Europos Sąjungos atvirų sienų politikai.

– Pranešimai: Luis de Grandes Pascual (A6-0330/2008 ir A6-0331/2008)

  Josu Ortuondo Larrea (ALDE). – (ES) Deja, dėl priežasčių, kurios nuo manęs nepriklauso, aš negalėjau vakar diskutuoti dėl šios direktyvos dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų. Aš norėčiau pasinaudoti šia galimybe išreikšti savo pasitenkinimą, kad šią direktyvą Europos Parlamentas patvirtino kartu su Transporto ir turizmo komiteto rekomendacijomis.

Buvo pora aspektų, kurie nebuvo visiškai aiškūs arba tinkamai aptarti bendrojoje pozicijoje, kuriai pritarė Taryba. Pirmasis – tai laivų klasifikavimo organizacijos, veikiančios nacionalinių administracijų vardu, nes būtent valstybės narės, su kurių vėliava plaukia laivai, yra atsakingos už laivų saugumą – užtikrinančios tas pačias teisines garantijas, kaip ir veikiančios nacionalinės administracijos.

Antra, aš tikiu, kad mes tinkamai išaiškinome finansinę atsakomybę už žalą avarijos atvejais. Tarybos bendrojoje pozicijoje aiškiai neatskiriami trys galimi atvejai, – kai šie incidentai yra žmonių mirties priežastis, kai jie gali būti asmens sužalojimo priežastis arba kai tiesiog padaroma žala turtui, – todėl Parlamentas tai patikslino ir pateikė šį paaiškinimą.

Aš manau, kad Taryba į tai atsižvelgs.

– Pranešimas: Catherine Trautmann (A6-0321/2008)

  Neena Gill (PSE). - Gerb. pirmininke, aš balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad jis padėtų užtikrinti konkurenciją, kuri Europos elektroninių ryšių pramonei yra tikrai reikalinga. Pernelyg ilgai britų telekomunikacijų bendrovės kovojo kitose Europos vietose su įmonėmis, nes jos iki šiol veiksmingai veikia kaip monopolija. Prekyba spektro dažniais atnešė didelį pelną JK vyriausybei, kuris buvo perinvestuotas, tačiau šio pranešimo pranašumas yra tai, kad jame apibrėžiami paslaugų, technologijų ir neutralumo principai, kurie, primygtinai reikalaujant taikyti paslaugai naudoti atitinkamus spektro dažnius arba technologinius standartus, būtų tolesnis žingsnis atsisakant didelių bendrovių dominavimo rinkoje.

JK BT įveikė didelį kelią nuo nacionalizuoto telekomunikacijų teikėjo iki sėkmingai reguliuojamos bendrovės. Vis dėlto savo rinkimų apygardoje aš vis dar matau sunkumų, susijusių su didelių paslaugų teikėjų dominuojančia padėtimi. Ypač daug sunkumų yra kaimo vietovėse, kur vartotojai nukenčia, nes manoma, kad komerciniu požiūriu ten nenaudinga plėtoti plačiajuostį tinklą. Aš tikiuosi, kad bus praktiškai įgyvendintas pranešimo pasiryžimas šalinti šiuos neatitikimus.

  Jan Březina (PPE-DE). - (CS) Tiesa yra tai, kad veikiančios konkurencingos aplinkos telekomunikacijų srityje trūkumas sukuria padėtį, kai naujos reguliavimo sistemos priėmimas yra pageidautinas ir net būtinas žingsnis. Aš laikau pasirinktą sprendimą neabejotinu įnašu į funkcinio atskyrimo sritį, vadovaujantis savanoriško įsipareigojimo principu. Todėl kiekviena valstybė narė galės pati nuspręsti, atsižvelgdama į vietos sąlygas, ar pritarti funkciniam atskyrimui, ar išlaikyti status quo. Aš turiu abejonių dėl funkcinio atskyrimo dėl nepakankamos patirties ir dėl to, kad konkurenciją tarp skirtingų rūšių tinklų, kurią Sąjunga turėtų skatinti, laikau svarbesne negu konkurencija vieno tinklo viduje. Vis dėlto kai kuriais atvejais konkurencija siekia pernelyg toli. Pvz., aš negaliu sutikti, kad Europos Komisija turėtų veto teisę dėl korekcinių priemonių, kurias priima nacionaliniai reguliuotojai savo pačių rinkose. Tai nesuderinama su jėgų pasidalijimo principu ir Komisija neturėtų kištis į nacionalinio ir ne europinio masto priemones. Aš norėčiau suderintos teisėkūros sistemos, atspindinčios operatorių ir jų klientų poreikius, kur nėra vietos reguliavimui dėl jo paties, ir kur reguliavimas padeda tobulinti telekomunikacijų paslaugų kokybę ir prieinamumą.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Turu pripažinti, kad buvau nustebinta nesutarimų diskusijose dėl 138 pakeitimo projekto, kai kolegos Parlamento nariai negalėjo suprasti pakeitimo projekto teksto. Būdama viena autorių, aš norėčiau pabrėžti, kad nuostatos užtikrina, kad vartotojai gali būti atjungti nuo interneto tik Reguliavimo valdybai sutikus. Tačiau gali būti pažeistos vartotojų teisės, atstovaujant bendro saugumo interesams. Pagrindinė vartotojų teisė į privatumą nebus pažeista blokuojant arba filtruojant turinį be kompetentingų visuomenės institucijų pritarimo. Šis pasiūlymas atkreipė mano dėmesį todėl, kad kai kurie atvejai Prancūzijoje rodo, kad Europos Reikalų ministerijos puslapiai ir kai kurie traukinių rezervavimo puslapiai buvo blokuoti Paryžiaus miesto savivaldybės tinkle dėl to, kad jo turinys buvo klaidingai įvertintas kaip pornografinis. Dėkoju jums, kolegos nariai, už tai, kad jūs pritariate mūsų suderintam pasiūlymui, ir dėkojame tau, Prancūzija, kad laikomasi jo reikalavimų.

− Pranešimas: Pilar del Castillo Vera (A6-0316/2008)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Kaip šešėlinė pranešėja, aš džiaugiuosi, kad Europos Telekomunikacijų reguliavimo institucija (BERT) dėl pakeitimų, priimtų Europos Parlamento, kasmet sutaupo dešimtis milijonų Europos mokesčių mokėtojų pinigų. Skirtingai negu Komisijos pasiūlymas, įsteigta geresnė ir lankstesnė institucija, kuri leidžia geriausiai pasinaudoti bendros rinkos pranašumais siekiant išsaugoti nacionalinių telekomunikacijų institucijų nepriklausomumą. Man malonu, kad mano iniciatyva pavyko sustiprinti vartotojų organizacijų pozicijas. Aš taip pat rėmiau platų sutarimą dėl institucijos finansavimo iš biudžeto, tačiau ir vėl turėčiau nurodyti į rizikos veiksnius, kurie gali kilti dėl skirtingų valstybių narių įmokų. Dėl to išsiderintų valstybių narių, ypač didžiųjų, įtaka sprendimų priėmimui reguliuojant telekomunikacijas tarptautiniu mastu.

− Pranešimas: Malcolm Harbour (A6-0318/2008)

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - (SK) Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui už jo daugelio metų darbą ir sistemingą požiūrį dėl teisės aktų paketo elektroninių ryšių srityje. Aš pritariau jo siūlomam pranešimui šiandienos balsavimo metu.

Telekomunikacijų paketas yra būtinas galiojančių reglamentų atnaujinimas, ypač asmens privatumo ir asmens duomenų požiūriu. Šis aspektas buvo vienas pagrindinių pasiūlyme ir aš pritariau tam, kad duomenų apsauga ir saugumo aspektai būtų vertinami plačiau, kadangi komunikacijų tarnyba ir interneto sistemų tiekėjai įsikūrę visame pasaulyje ir dirba su asmeniniais duomenimis skirtingose teisės sistemose.

Aš taip pat pritariau pasiūlymui tobulinti ir stiprinti vartotojų teises, ypač teikiant daugiau ir skaidresnės informacijos dėl kainų ir sąlygų telekomunikacijų paslaugoms. Pagaliau aš palankiai vertinu mėginimus pranešimo projekte supaprastinti ir tobulinti elektroninių ryšių prieigą neįgaliesiems.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Gerb. pirmininke, ką tik priimtas pranešimas, susijęs su mano senu pranešimu dėl skaitmeninės aplinkos vartotojų pasitikėjimo didinimo, ir todėl aš pritariu tam, kad galutinių vartotojų teisės turėtų būti gerokai sustiprintos. Man ypač malonu, kad mes galime per vieną dieną išspręsti tokius klausimus, kaip numerio perkėlimas, kuris leidžia išlaisvinti nelanksčią rinką mobiliesiems operatoriams ir dėl skambučių trumpuoju numeriu 112 nustatant skambinusiojo vietą, gelbstint žmonių gyvybes. Esama daugelio patobulinimų, tarp jų europinis numeris 116, kuris bus išplėstas ne tik dingusiems vaikams, taip pat pasiekta persilaužimo dėl sutarčių ir kainų skaidrumo, bus lengviau nutraukti sutartinius santykius ankstyvajame etape, eiliniai vartotojai galės lengviau pasiekti apsaugos programinę įrangą, vienoda prieiga bus užtikrinta neįgaliems vartotojams ir bus tiksliau apibrėžta elektroninių šiukšlių sąvoka.

− Pranešimas: Caroline Lucas (A6-0313/2008)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Ponios ir ponai, aš norėčiau pareikšti nepritarimą ginčui, kuris nebuvo baigtas vakardienos diskusijų su Komisija pabaigoje dėl teisinio pagrindo tarptautiniam susitarimui siekiant užtikrinti tvarų ir teisėtą atogrąžų medienos kirtimą. Esu įsitikinęs, kad tai reikalauja Parlamento pritarimo, o ne tik konsultavimosi. Susitarimas nėra tinkamas, tačiau mes šiuo metu neturime nieko kito, ir todėl man malonu, kad mes jį tokia aiškia dauguma šiandien priėmėme. Juo mes pasisakome prieš atogrąžų miško naikinimą, tačiau bijau, kad milijonai tonų atogrąžų medienos ir toliau bus įvežama į Europą dempingo kainomis, nes nepavyko pritaikyti aplinkos reikalavimų Europos prekybos politikai. Tai yra paradoksas, kadangi mes didžiuojamės tuo, kad pirmaujame pasaulyje mažinant CO2 išmetimą. Kažkas čia nėra gerai. Galbūt dešinė nežino, ką daro kairė arba atvirkščiai.

− Rezoliucija: Komisijos teisėkūros ir darbo programa 2009 m. (RC B6-0420/2008)

  Peter Baco (NI). - (SK) Aš balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl teisėkūros ir darbo programos 2009 m. dėl to, kad ši rezoliucija yra parengta kompetentingai.

Mano nuomone, parama Europos Parlamento priemonėms stabilizuoti finansų rinkas dabartinės finansų krizės sąlygomis yra ypač geras sprendimas. Tačiau aš, pvz., manau, kad šioje programoje tinkamai neatsižvelgiama į maisto saugą, ir tam reikalingos konkrečios priemonės.

Vienas ypač svarbus klausimas yra žemės ūkio potencialo naujosiose valstybėse narėse didinimas, kadangi galiojanti diskriminacinė bendroji žemės ūkio politika daro rimtą žalą žemės ūkiui naujosiose valstybėse narėse.

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, rekomendacijos, kurias šis Parlamentas pateikė Europos Komisijos darbo programai 2009 m., yra gana pagrįstos. Tačiau būtų galima tikėtis, kad Parlamentas paragins pirmiausia laikytis demokratinės teisinės tvarkos Sąjungoje per politiškai skirtus atstovus Europos Komisijoje.

Ką tai reikštų praktiškai? Štai pora pavyzdžių. Pirmiausia derėtų gerbti Airijos piliečių sprendimą – pasirinkimą, kuris neabejotinai reiškia didžiosios Europos piliečių, kurie neturi galimybės pasisakyti prieš Lisabonos sutartį, dalies norus: atsisakyti pakeistos Europos Konstitucijos.

Kitas svarbus klausimas – sustabdyti stojimo derybas su Turkija, neturinčias visiškai jokio demokratinio pagrindo. Žinoma, mes jau seniai žinome, kad eurokratų nė trupučio nejaudina pageidavimai piliečių, kurie savo mokesčių pinigais sumoka už jų prašmatnų gyvenimo būdą.

– Rezoliucija: Pasirengimas ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimui (2008 m. rugsėjo 29 d., Marselis) (RC B6-0426/2008)

  Bogdan Pęk (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, balsuojant dėl šios rezoliucijos įvyko pasibaisėtinas atvejis, kai buvo atmestas žodinis pakeitimas. Tai atsitiko prašant Martinui Schulzui, vienam pagrindinių žmogaus teisių gynėjų ir nediskriminavimo šalininkų. Tame taip pat dalyvavo Daniel Cohn-Bendit, kuris yra gerai žinomas plataus spektro žmogaus teisių gynėjas. Vis dėlto mes esame informuoti apie įvykius Indijoje ir kruviną perdalijimą tarp šios šalies gyventojų. Daugiausia įtakos tai turi krikščionims. Todėl aš negaliu suprasti, iš kur kyla šis svarbiausių Europos Sąjungos politikų neorasizmas. Aš negaliu suprasti, kaip jie drįsta atmesti tokį aiškų pranešimo pakeitimą šiame Parlamente. Europos Parlamentas turėtų remti žmogaus teisių gynybą ir nediskriminavimo principą. Aš manau, kad šis klausimas turėtų suteikti daug peno apmąstymams Europos Parlamento nariams ir visuomenei.

  Jo Leinen (PSE). - (DE) Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš rezoliuciją dėl ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitarimo ne todėl, kad aš esu nusistatęs prieš bendradarbiavimą su Indija. Atvirkščiai, kaip vienas šio Parlamento Indijos bičiulių pirmininkų aš remiu bendradarbiavimo su Indija stiprinimą. Tačiau šioje rezoliucijoje pernelyg daug klausimų, apie kuriuos tik įmanoma pagalvoti, kalbant apie šią didžiulę šalį.

29 dalyje aišku tai, apie ką aš kalbu: šioje dalyje mes prašome Komisijos pažangos pranešimo apie žmogaus teises Indijoje ir ES ir Indijos žmogaus teisių dialogo rezultatus. Nepaisant to, daugelyje pastraipų kalbama apie konkrečias gyventojų grupes, pvz., krikščionis Orisoje, musulmonus Kašmyre ir dalitus kitose šalies vietose. Šiuo požiūriu tai, ką mes girdėjome iš ankstesnio kalbėtojo, yra absurdiška, žinant, kad šis klausimas labai dažnai minimas rezoliucijoje.

Manau, kad viskam turi būti savas laikas ir vieta. Pabandykite įsivaizduoti, jei Indijos Parlamentas būtų turėjęs priimti rezoliuciją dėl romų tautybės piliečių Čekijoje, vengrų Slovakijoje ir rusų Estijoje ir Latvijoje. Mes nesame pakankamai subrendę dėmesį skirti svarbiems klausimams; vietoje to mes visuomet turime ilgą sąrašą įvairiausių klausimų, ir tai iš tiesų mažina mūsų įtaką. Dėl to į mus nežiūrima rimtai.

Štai kodėl aš balsavau prieš šią rezoliuciją. Dėl to labai apgailestauju: šis devintasis aukščiausiojo lygio susitikimas yra svarbus. Parlamente yra kalbama apie reformą, ir tai yra būtent tai, kas mums yra būtina: mes taip pat turime pagalvoti apie tai, kaip reformuoti šį rezoliucijos tekstą.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

− Pranešimas: Costas Botopoulos (A6-0324/2008)

  David Martin (PSE), raštu. − Costaso Botopouloso pranešime dėl Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnio dėl ieškinio pateikimo Teisingumo Teisme pakeitimo nagrinėjamas smulkus Parlamento procedūrų taisyklių pakeitimas. Todėl balsavau už šiame pranešime teikiamas rekomendacijas.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Balsavau už paranešimą dėl Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnio dėl ieškinio pateikimo Teisingumo Teisme pakeitimo. Taip nusprendžiau todėl, kad nagrinėjamas klausimas yra teisinės valstybės principų laikymosi pavyzdys.

Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad Pirmininkas, vadovaudamasis atsakingo komiteto rekomendacija, Parlamento vardu pateikia ieškinį Teisingumo Teisme. Ši nuostata taikoma tik teismui teikiamiems ieškiniamsi. Tokiais atvejais neįmanoma taikyti platesnio aiškinimo, pagal kurį šią nuostatą būtų galima taikyti kitokio pobūdžio veiksmams teisme. Nuostata įgyvendinama tik teikiant ieškinį (pvz., dėl teisės akto panaikinimo), kai Parlamentas inicijuoja teismo procedūras.

Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo užtikrinimo, pranešėjas teisingai siūlo į 121 straipsnį įtraukti naują dalį. Naująja dalimi bus išsaugota nusistovėjusi praktika dėl Europos Parlamento Pirmininko pastabų teikimo Teisingumo Teismui ir dėl Pirmininko dalyvavimo Teisme Teisės reikalų komiteto prašymu. Siūlomu pakeitimu nustatoma procedūra, kurios bus laikomasi, jei išsiskirs Pirmininko ir atsakingo komiteto nuomonės. Dėl šio pakeitimo dabar vykdoma procedūra turės demokratinį teisinį pagrindą.

− Pranešimai: Carlos Coelho (A6-0351/2008 ir A6-0352/2008)

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. − (PL) Norėčiau pareikšti savo nepasitenkinimą, kad nepaisant to, jog SIS yra labai svarbus dalykas Europos Sąjungos piliečiams, šis klausimas sprendžiamas pagal konsultavimosi procedūrą, pagal kurią Parlamentas paprasčiausiai pateikia savo nuomonę. Ir ši nuomonė nėra privaloma Tarybai.

Šengeno informacinė sistema, SIS, tiesą pasakius, yra Europos be sienų simbolis, užtikrinantis laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę visoje Sąjungoje. SIS sudarė galimybę bendradarbiauti policijai ir teismams dėl baudžiamųjų bylų senosiose valstybėse narėse. Pagal šią sistemą bus galima sukurti unikalią Europos asmenų ir įmonių duomenų bazę. Tai yra ypač svarbu, kalbant apie vizų ir leidimų gyventi išdavimą. Kai prie Sąjungos prisijungė dvylika naujų narių, tapo būtina jas įtraukti į SIS sistemą. Šį poreikį patenkino antrosios kartos Šengeno informacinė sistema. Tai yra naujos kartos sistema, apimanti visas ES valstybes nares ir suteikianti galimybę rinkti išsamius duomenis, įskaitant biometrinius duomenis ir informaciją apie Europos arešto orderius.

Sąjunga dabar privalo išspręsti sudėtingą visų duomenų perkėlimo į antrosios kartos sistemą SIS II klausimą. Tai yra labai reikalinga, tačiau sudėtinga veikla. Todėl raginu tai daryti atidžiai ir atsargiai. Vadinamojoje senojoje sistemoje sukaupti duomenys neturi būti nutekinti ir patekti į neįgaliotų asmenų rankas. Šie duomenys turi būti apdorojami saugiai, nes nuo jų priklauso ES piliečių ir valstybių narių saugumas.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Stengiamės užtikrinti tikrą laisvą asmenų judėjimą Europoje. Tačiau manome, kad „Šengeno erdvė“ (kuri apima ne visas ES valstybes ir tikrai ne visas Europos valstybes), nepaisant kliūčių tarp dalyvaujančių valstybių naikinimo, iš tiesų didina tokias kliūtis su kitomis valstybėmis (ypač su valstybėmis, su kuriomis Portugalija turi istorinius ryšius).

Todėl negalime ignoruoti to, kad kaip pasiteisinimą naudodami „laisvą judėjimą“, kuriame informacines sistemas ir duomenų bazes, kurios smarkiai viršija šį pirminį tikslą ir tampa vienomis pagrindinių priemonių („atrama“), skatinančių saugumo pažeidimą (kuriam vadovauja ES) ir laipsnišką teisingumo ir vidaus reikalų, t. y. tų sričių, kurios yra esminės valstybės narių suverenitetui, „bendrinimą“.

Kitaip tariant, negalime pritarti tam, ką siūlo Tarybai pirmininkaujanti valstybė: pirma sukurti sistemą ir tik vėliau nustatyti jos tikslus. Tai yra ypač svarbu, nes tikslai nustatyti jau senai (Europos arešto orderio ir biometrinių duomenų įvedimas, prieiga prie naujų įmonių, įskaitant duomenų dalijimąsi su trečiosiomis valstybėmis, ir t. t.).

Kaip jau minėjome, šios priemonės kelia pavojų piliečių teisių, laisvių ir garantijų apsaugai.

  Carl Lang ir Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) Skaitant šį pranešimą, kyla viena mintis: ar „pirmosios kartos“ Šengeno informacinė sistema neveikė, ar buvo ne tokia efektyvi saugumo užtikrinimo Šengeno erdvėje priemonė, kad diegiama „antrosios kartos“ sistema, kuria siekiama ištaisyti šiuos trūkumus?

Deja, ne, nes ši antrosios kartos sistema yra tiesiog atnaujinta jau turinčios trūkumų sistemos versija.

Pagal Komisijos pateiktus duomenis kiekvienais metais Sąjungos sieną kerta 400 000 nelegalių imigrantų. Net jei manysime, kad netrukus turėsime biometrinius duomenis ir galėsime juos naudoti bylų sudarymui ir jau užregistruotų nelegalių imigrantų siuntimui namo, Europos Sąjunga negalės sustabdyti masinės imigracijos, kuri vyksta per jos pakrantes ir sausumo sienas, nes trūksta kontrolės prie valstybių narių vidaus ir išorės sienų.

Šengeno informacinė sistema bus nereikalinga priemonė, jei ir toliau galios pavojingi Šengeno susitarimai.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Sistemos SIS II įgyvendinimas turėjo būti atidėtas keletą kartų dėl techninių sunkumų. Tuo metu naujos Rytų Europos valstybės narės susidūrė su rimtomis problemomis prie savo sienų ir todėl ėmė spausti patvirtinti „spragos užpildymo programą“. Galbūt, atsižvelgiant į tuometinę padėtį, tai ir buvo protingas sprendimas, tačiau tai neabejotinai pareikalavo papildomų išlaidų.

Atrodo, kad patirtis su dabartiniu SIS modeliu yra teigiama. Ilguoju laikotarpiu, be abejonės, programą reikia vystyti toliau. Greitai sukurti tarpiniai sprendimai gali lemti saugumo spragas ir todėl aš nepritariau planuojamam atnaujintos versijos įdiegimui, kuri, mano nuomone, yra per ankstyva.

− Rekomendacija antrajam svarstymui: Dirk Sterckx (A6-0334/2008)

  Jim Higgins (PPE-DE), raštu. − Aš ir mano kolegos iš Airijos EPP-ED partijos vardinio balsavimo metu balsuodami dėl D. Sterckxo pranešimo 1, 3, 4, 5, 6, 7 pakeitimų balsavome prieš arba susilaikėme, norėdami parodyti savo susirūpinimą dėl nepriklausomos institucijos galių ir dėl direktyvos masto, kuri daugelyje sričių pakenktų valstybės narės kompetencijai. Tvirtai remiame direktyvą iš esmės ir norime pamatyti sėkmingai pasiektą susitarimą tarp Parlamento ir Tarybos.

  Carl Lang ir Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) Europa nori apsisaugoti nuo avarijų jūrose ir savo jūrų ir vandenynų taršos. Mes dėl to džiaugiamės. Neseniai įvykusios baisios laivų „Prestige“ ir „Erika“ avarijos mums primena apie mūsų pareigą būti atidiems ir stebėti laivų saugumą bei apie mūsų atsakomybę ekologinės avarijos atveju.

Be to, pasiūlyme dėl direktyvos turėtų būti padaryta speciali nuoroda į po nelaimių vykdomus tyrimus. Pirmą kartą buvo sutarta įkurti tyrimus vykdančią instituciją, kuriai tektų atsakomybė dėl sprendimo priėmimo, kuriai būtų suteiktas visiškas nepriklausomumas ir užtikrintas nešališkumas, kai reikia nuspręsti, ar pradėti tyrimą, siekiant nustatyti avarijos priežastis ir aplinkybes, ar ne. Ketinimai yra geri; tik tikėkimės, kad jie nebus atidėti į šalį, nes čia kalbama ir apie didelius finansinius interesus.

  Vincent Peillon (PSE), raštu. – (FR) Balsavau už savo kolegos iš Belgijos D. Sterckxo pranešimą dėl jūrų eismo reguliavimo. Nuo laivo „Erika“ avarijos 1999 m. ir laivo „Prestige“ avarijos 2002 m. veltui laukėme Europos sprendimų, kurie sudarytų sąlygas išvengti tokių nelaimių ateityje. Užuot sumažėjusi, rizika didėja kiekvieną dieną: manoma, kad per ateinančius trisdešimt metų jūrų transportas išaugs trigubai.

Nepaisant šios nerimą keliančios prognozės, dauguma valstybių narių greitai „paskandino“ pagrindines Komisijos siūlomas priemones, kurioms pritarė Europos socialistai. Vienas pažymėtinas aspektas, dėl kurio išsiskyrė nuomonės, yra susijęs su draudimo polisu, kuris finansinės garantijos pagalba sudarytų sąlygas jūrinių avarijų aukoms lengviau gauti kompensaciją.

Šio pranešimo patvirtinimas reiškia prieštaravimą cinizmui ir valstybių neatsakingumui. Parlamentas gali didžiuotis dėl savo vieningumo, nes savo šiandieniniu balsavimu Parlamentas rodo savo tvirtą įsipareigojimą dėl saugesnių ir mažiau užterštų Europos vandenų.

− Rekomendacija antrajam svarstymui: Jaromír Kohlíček (A6-0332/2008)

  Jim Higgins (PPE-DE), raštu. − Aš ir mano kolegos iš Airijos EPP-ED partijos susilaikėme balsuojant dėl pranešimo dėl pakeitimų dėl J. Kohliceko pranešimo. Taip elgėmės dėl to, kad tyrimų dalijimo į techninius ir baudžiamuosius poveikis ir dėl to susidarančios problemos pagal Airijos teisę kelia susirūpinimą. Tačiau iš esmės remiame šį ir kitus šiandien plenarinėje sesijoje patvirtintus laivybos pranešimus.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Atstovaudamas Škotijai, pripažįstu jūrų transporto svarbą ir manau, kad šis sektorius turi labai dideles ateities vystymo galimybes. Labai svarbu, kad būtų imtasi tinkamų saugumo užtikrinimo ir nelaimių prevencijos jūrose priemonių. Todėl džiaugiuosi dėl šio paketo, kuris sudarys sąlygas užkirsti kelią nelaimių kartojimuisi.

− Rekomendacija antrajam svarstymui: Paolo Costa (A6-0333/2008)

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − P. Costos pranešime nagrinėjami visiems jūrų regionams svarbūs klausimai. Gyvybiškai svarbu, kad ES rimtai vertintų saugumo standartų jūrose didinimą ir neuždėtų nepakeliamos naštos vežėjams. Visiškai pritariu teiginiui, kad nacionalinės valdžios institucijos ir uostų institucijos vaidina svarbiausią vaidmenį nustatant šioje srityje slypinčią riziką, ir iš esmės esu patenkintas šiandien Parlamento patvirtintomis priemonėmis.

− Rekomendacija antrajam svarstymui: Dominique Vlasto (A6-0335/2008)

  Jim Higgins (PPE-DE), raštu. − Aš ir mano kolegos iš Airijos EPP-ED partijos susilaikėme balsuojant dėl pranešimo dėl uosto valstybės kontrolės nes susirūpinimą kelia tai, jog siūlomi pakeitimai kenkia Paryžiaus memorandumo dėl valstybės kontrolės uoste nuostatoms, ir manome, kad vėliavos valstybės klausimą reikėtų spręsti direktyva, o tokių pakeitimų įtraukimas šią direktyvą be reikalo padarytų sudėtingesnę.

  Dominique Vlasto (PPE-DE), raštu. – (FR) Šiandien balsuodami priminėme Tarybai, kad laivybos paketas Erika III yra vientisas ir jį reikėtų vertinti tik tokiu būdu. Todėl pritariau į mano pranešimą dėl uosto valstybės kontrolės įtraukiamiems G. Samary pranešimo pakeitimams. Be to, grįždami prie savo pirmajame svarstyme patvirtintos pozicijos, atsisakėme sekti paskui Tarybą ir atmesti du svarbius pasiūlymus dėl vėliavos valstybės kontrolės ir laivų savininkų civilinės atsakomybės, dėl kurių negavome bendrosios pozicijos.

Pirmininkaujanti Prancūzija, kurios sunkų darbą ir nuolatinį pasiryžimą surasti šios problemos išeitį reikia paminėti, įtikino Tarybą atnaujinti darbą dėl dviejų likusių pasiūlymų. Esu įsitikinusi, kad Prancūzija sugebės rasti išeitį iš aklavietės ir kad po taikinimo procedūros pasieksime bendrą susitarimą dėl paketo Erika III. Tikiuosi, kad ši procedūra gali būti pradėta nedelsiant ir galėsime ją užbaigti dar šiais metais. Laivybos saugumui ir toliau turėtų būti teikiama pirmenybė Europos politinėje darbotvarkėje, taigi, atsižvelgdama į šiuos ketinimus, ir toliau pritariu mūsų pasiūlymams.

− Rekomendacija antrajam svarstymui: Luis de Grandes Pascual (A6-0331/2008)

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. – (SV) Nuosaikieji iš esmės pritaria pasiūlymui dėl direktyvos dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų ir balsavo už šį pasiūlymą pirmajame svarstyme 2007 m. balandžio mėn.

Rengdamasis antrajam svarstymui, Transporto ir turizmo komitetas nusprendė į šią direktyvą įtraukti pasiūlymo dėl Tarybos atmestos direktyvos dėl atitikties vėliavos valstybei reikalavimams didelę dalį.

Direktyva dėl atitikties vėliavos valstybės reikalavimams buvo siekiama išplėsti ES kompetenciją į tą sritį, kuriai jau taikomos JT taisyklės. Jau balsavome dėl tokio išplėtimo pirmajame svarstyme 2007 m. kovo mėn., todėl nepritariame tokiam bandymui, naudojant „užpakalinių durų“ principą, įtraukti minėtas taisykles į direktyvą dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų. Todėl nusprendėme balsuoti prieš L. de Grandes Pascualio pranešimą.

− Rekomendacija antrajam svarstymui: Luis de Grandes Pascual (A6-0330/2008)

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Pritariau šiam Parlamento pranešimui dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir pritariu kietiems Parlamento pranešimams, kurie kartu su minėtuoju sudaro laivybos paketą.

Taryba privalo vienaip ar kitaip išspręsti klausimą dėl dviejų trūkstamų paranešimų, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir dėl vėliavos valstybių, todėl yra labai svarbu, kad Parlamentas ir toliau darytų spaudimą ir šiuos pranešimus bendrai įtrauktų į D. Sterckxo pranešimą dėl laivų eismo priežiūros, D. Vlastos pranešimą dėl uostų valstybės kontrolės ir į šį pranešimą.

Nuveiktas didelis darbas ir manau, kad nesunkiai galime pasiekti susitarimą dėl penkių pranešimų, dėl kurių šiandien balsavome. Tačiau be civilinės atsakomybės ir vėliavos valstybių negalime nė kiek pasistūmėti į priekį. Taryba privalo rasti išeitį iš savo vidinės aklavietės arba negalėsime sudaryti sąlygų ES piliečiams turėti saugesnį laivybos sektorių.

− Rekomendacijos antrajam svarstymui: Dirk Sterckx (A6-0334/2008), Jaromír Kohliček (A6-0332/2008), Paolo Costa (A6-0333/2008), Dominique Vlasto (A6-0335/2008), Luis de Grandes Pascual (A6-0331/2008 - A6-0330/2008)

  Marie-Arlette Carlotti (PSE), raštu. – (FR) Po tanklaivių „Prestige“ ir „Erika“ avarijų Europos socialistai pradėjo kovą dėl „modernių“ ES teisės aktų dėl laivybos saugumo.

Septyni Trečiojo laivybos saugumo paketo pasiūlymai yra tinkamas sprendimas siekiant šio tikslo, bet tik jei Taryba neišvalys pasiūlymo turinio.

Nuo pirmojo svarstymo 2007 m., Taryba atmetė daugumą Parlamento rekomendacijų dėl kitų penkių pasiūlymų.

Šiame antrajame svarstyme pateikęs daug pakeitimų, Parlamentas dar kartą patvirtino, kad teikia visišką pirmenybę tokios Europos laivybos politikos sukūrimui, kuria užtikrinamas aukštas apsaugos lygis atsižvelgiant į šiuos aspektus:

- vėliavos valstybės kontrolę,

- Bendrijos laivų eismo stebėjimo sistemą,

- keleivių vežėjų atsakomybę,

- laivų tikrinimus ir apžiūros organizacijas,

- nepriklausomos kompetentingos institucijos, skirtos nuspręsti dėl laivų, kuriems reikia pagalbos, priėmimo, paskyrimą,

- principo „moka teršėjas“ naudojimą laivybos sektoriuje.

Tvirtai pritariu šiai Tarybai perduodamai žiniai.

Kreipiuosi į Nicolasą Sarkozy ir Dominique Bussereau, kad jie užtikrintų, jog pirmininkaujanti Prancūzija sudarys sąlygas Europoje sukurti tokią laivybos erdvę, kuri taptų pavyzdžiu visiems.

  Seán Ó Neachtain (UEN), raštu. – (GA) Neseniai trisdešimt kilometrų nuo Prancūzijos krantų įvyko burlaivio avarija. Įgulai ir laive buvusiems keleiviams pasisekė ir jiems pavyko išsigelbėti nepatyrus sužalojimų. Tačiau tai lėmė ne vien tik sėkmė. Jie išsigelbėjo Prancūzijos gelbėjimo komandos dėka. Tirdami avarijos priežastis artimai bendradarbiavo Airijos ir Prancūzijos jūrinių tyrimų padaliniai.

Laivo „Erika“ atvejis rodo, kas gali nutikti, kai įgulos delsia ir neieško pagalbos. Kaip nurodė pranešimų autorius, niekuomet negalima rizikuoti laive esančiųjų gyvybe ir aplinka, nesikreipiant pagalbos į artimiausią uostą ar gelbėjimo komandą, kai įvyksta nelaimė.

Kalbant apie laivybos saugumą, reikia pasakyti, kad yra būtina skubiai imtis tarptautinio bendradarbiavimo. Todėl tikiuosi, kad laivybos paketo antrajame svarstyme galima rasti sprendimą, ir dėl to džiaugiuosi, galėdamas pritarti šiems pranešimams.

− Pranešimas: Catherine Trautmann (A6-0321/2008)

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Visų įstatymų dėl vaistų svarbiausias tikslas turi būti visuomenės sveikatos apsauga. Šis tikslas vis dėlto turi būti pasiektas tokiais būdais, kad netrukdytų pramonės plėtrai Bendrijoje arba prekybai vaistais. Nors ankstesnėmis direktyvomis buvo nustatytas maistinių dažiklių sąrašas, skirtingose šalyse yra skirtingi įstatymai dėl jų. Šie skirtumai gali trukdyti prekybai vaistais, kuriuose yra dažikliai, todėl direktyvai buvo būtina nauja redakcija; ji suteiks aiškumo ir palengvės daugelio institucijų darbas.

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Šiuo pasiūlymu siekiama pakeisti elektroninių ryšių reguliavimo pagrindus, kad būtų padidintas jų veiksmingumas, užtikrinta paprastesnė ir veiksmingesnė prieiga prie laisvų radijo spektro dažnių ir sumažintos reglamentų įgyvendinimui reikalingos išlaidos.

Dėl to, būdami ES, Europos piliečiai turėtų gauti naudos iš efektyvesnių ir pigesnių ryšio paslaugų, t.y. mobiliųjų telefonų, plačiajuosčio internetinio ryšio ar kabelinės televizijos.

Naująja radijo spektro sistema siekiama skatinti investicijas į naują infrastruktūrą ir sudaryti sąlygas visiems piliečiams turėti prieigą prie plačiajuosčio ryšio.

Tinkamai veikianti ryšių vidaus rinka ir konkurencinga informacinės visuomenės ekonomika, nešanti naudą vartotojams ir verslui, gali veikti tik tuomet, jei telekomunikacijų reguliavimo pagrindai taikomi nuosekliai. Todėl reikėtų padidinti Komisijos derinimo vaidmenį, bendradarbiaujant su NRI (nacionalinėmis reguliavimo institucijomis) ir nauja įstaiga – Europos telekomunikacijų reguliuotojų institucija (angl. BERT), kad būtų pagerintas nacionalinių sprendimų suderinamumas su poveikiu vidaus rinkai ir teisinių gynybos būdų taikymas.

Todėl pritariu šiam pranešimui ir pagrindiniams pakeitimams, kuriais siekiama padidinti pasiūlą vartotojams, didinant konkurenciją.

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Aš balsavau už Catherine Trautmann pranešimą dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų, nes manau, kad siekiant užtikrinti vartotojams daugiau pasirinkimo galimybių, geresnę apsaugą, pigesnes paslaugas ir geresnę kokybę turi būti patobulinta elektroninių ryšių teisinė reguliavimo sistema.

Kartu su naujai sukurta Europos telekomunikacijų reguliuotojų institucija (ETRI) ši nauja teisinė struktūra užtikrins geresnę vartotojų privačių duomenų apsaugą, didesnę konkurenciją, suteiks vartotojams daugiau pasirinkimo galimybių ir padarys aiškesnes sutartines sąlygas. Taip pat turėtų būti pabrėžta, kad „paketas“ palengvins telekomunikacijų paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kaip ir kiti gamtos ištekliai, spektras yra viešoji vertybė. Todėl tai – sritis, kuriai ir toliau turi būti taikomas viešasis valdymas siekiant užtikrinti, kad ji tarnaus visuomenės interesams. Tai – vienintelis būdas diegti viešąsias vertybes, kurios reikalingos informacinės visuomenės plėtrai. Todėl mes iš esmės nesutinkame su priimta rezoliucija ir balsavome prieš ją.

Patirtis parodė, kad jungtiniai metodai (politikos ir rinkos) visada yra naudingi ekonominių grupių, o ne žmonių interesams. Tas pats taikoma ir spektro, atlaisvinamo pereinant prie skaitmeninio transliavimo, paskirstymui: prioritetas turėtų būti teikiamas socialinei, kultūrinei ir ekonominei vertei (geresnėms universaliosioms paslaugoms, bevieliam plačiajuosčiam tinklui nepakankamai aprūpintuose regionuose, plėtrai, darbo vietų kūrimui ir t. t.), o ne tik valstybės pajamų didinimui.

Spektro valdymas priklauso išimtinei kiekvienos valstybės narės kompetencijai. Tačiau tam tikriems rezoliucijos aspektams pritariame, turėdami galvoje, kad spektras neturi sienų ir kad efektyvus spektro naudojimas valstybėse narėse bei koordinavimas ES lygmeniu yra naudingi, ypač visos Europos paslaugų vystymuisi ir derybose dėl tarptautinių susitarimų. Vis dėlto mes nepritariame ketinimui taikyti metodą, kuris taikomas prekybos politikos atveju.

  Petru Filip (PPE-DE), raštu. − (RO) Atsižvelgiant į tai, kad vienas pagrindinių globalizacijos ramsčių yra ryšiai be trikdžių tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje erdvėje, telekomunikacijų paketas yra vienas svarbiausių paketų, pateiktų nagrinėti šioje EP sesijoje. Taigi dėl skirtingų 27 valstybių narių, kurių kiekvienos nacionalinė padėtis individuali, požiūrių pasiūlyta daugybė pakeitimų. Nepaisant diskusijose išryškėjusių požiūrių skirtumų, manau, kad C. Trautmann pranešimas yra žingsnis pirmyn vienos Europos erdvės link, net jeigu tokie pakeitimai kaip 132 ar 138 sukėlė gyvas diskusijas. Manau, kad dabartinė versija, kurią priėmė Europos Parlamentas, užtikrina ir bendrą požiūrį į ryšių plėtrą Europos erdvėje, ir konstruktyvią virtualios erdvės kontrolės, liečiančios tokius aspektus, kaip duomenų apsauga ar organizuotas nusikalstamumas naudojantis kibernetine erdve, formą. Todėl, kaip šio Parlamento narys, balsavau už šį pranešimą.

  Ruth Hieronymi (PPE-DE), raštu. − (DE) Keturiasdešimties pasirašiusiųjų vardu, aš atsiėmiau 132 pakeitimo pasiūlymą, pateiktą dėl C. Trautmann pranešimo, nes Europos Parlamente svarstant Telekomunikacijų pagrindų direktyvą nebuvo įmanoma pasiekti kompromiso dėl pagrindinės teisės į intelektinės nuosavybės apsaugą sustiprinimo.

132 pakeitimo tikslas buvo sukurti naujus metodus, kurie padėtų užtikrinti darnesnį pagrindinės teisės į laisvą prieigą prie informacijos bei interneto ir pagrindinės teisės į intelektinės nuosavybės apsaugą santykį atsižvelgiant į nepaprastai išaugusį piratavimą internete.

PPE-DE frakcija atsiėmė savo parašus dėl šio pakeitimo po to, kai kairiosios frakcijos (PSE, Verts/ALE, GUE/NGL) nusprendė bendrai palaikyti Castillo Veros pranešimą (Europos elektroninių ryšių rinkos institucijos įsteigimas).

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Telekomunikacijų sektorius vystosi tokiu tempu, kad iškilo būtinybė pertvarkyti teisinę sistemą. Vis dėlto man buvo aišku, kad ši sistema turi būti skaidri ir aiški ir, svarbiausia, ji neturėtų stabdyti Europos telekomunikacijų bendrovių, susidūrusių su didele amerikiečių ir Azijos rinkų konkurencija, investicijų. Mūsų įmonės turi galėti planuoti ir nedelsdamos investuoti kapitalą į naujas technologijas.

Nors stiprinti vidaus rinką telekomunikacijų sektoriuje naudinga visiems, esu sužavėta, kad Komisijai nepavyko primesti mums savo nuomonės ir kad Parlamentas pasiūlė Europos telekomunikacijų reguliuotojų instituciją, patikimą alternatyvą, kuri padės stiprinti nacionalinių reguliuotojų bendradarbiavimą ir išvengti papildomos biurokratijos, kuri būtų atsiradusi dėl Europos elektroninių ryšių rinkos institucijos. Pvz., Liuksemburgo telekomunikacijų rinkai (4,7 proc. visų dirbančių gyventojų tiesiogiai arba netiesiogiai dirba šiame sektoriuje) reikalingas stipri nacionalinė reguliavimo institucija, kuris būtų arti jos ir žinotų jos ypatumus. Šiuo atveju taikyti subsidiarumo principą buvo teisingas sprendimas.

  David Martin (PSE), raštu. − Telekomunikacijų pramonė sparčiai vystosi. Todėl, siekiant išsaugoti ir stiprinti vartotojų apsaugą ir telekomunikacijų vartotojų teises, reikalingos naujos priemonės. Catherine Trautmann pranešimo dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų tikslas yra paremti naujos kartos telekomunikacijų tinklų Europoje plėtrą. Manau, kad tai – teigiamas indėlis siekiant telekomunikacijų reguliavimo pažangos, kuris paskatins investicijas į naują ryšių infrastruktūrą ir sustiprins vartotojo teises. Aš balsavau remdamasis šiuo požiūriu.

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Aš balsavau už pakeitimus, kuriuos pasiūlė Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų konfederacinė grupė: jie užtikrina didesnį laisvės internete laipsnį; tai – išraiškos laisvė, kuri tokia pat svarbi demokratijai, kaip ir spaudos laisvė. Tai, kad Parlamentas, nepaisant didžiulio lobistinių grupių spaudimo, išreiškė savo prieštaravimus dėl tokios nepagrįstos atskirties nuo interneto ir nesutiko, kad bet kokiam vartotojui gali būti atsakyta suteikti prieigą prie interneto, yra geras ženklas.

Vis dėlto iš esmės pranešimas tebėra nepriimtinas. Didelę reikšmę ES turėtų skirti viešajam dialogui, kad, bendradarbiaujant su pilietine visuomene, būtų užtikrinta išraiškos laisvė ir duomenų apsauga.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. – (SV) Turiu pasakyti, kad telekomunikacijų paketas yra vienas sudėtingiausių teisėkūros pasiūlymų, kuriuos mačiau nuo buvimo Parlamente pradžios. Viena vertus, techniniu požiūriu sudėtinga jį suderinti su panašiais teisėkūros pasiūlymais; kita vertus, siekiant konfidencialumo ir saugumo pusiausvyros, dėl jos pačios esmės, jis turi būti kruopščiai apsvarstytas. Aš laikiausi požiūrio, kad nors internetas negali būti paliktas visiškai nereguliuojamas, vis dėlto ne mažesniu mastu jam turi būti taikomos visuomenės, kurioje galioja teisėtumo principas, taisyklės. Aš negaliu susitaikyti su teisingumo vykdymo privatizavimu, kuris įvyktų, jei privačioms bendrovėms būtų leista kištis ir cenzūruoti tinklo turinį anksčiau, nei vartotojai gautų galimybę pasisakyti. Jei manome, kad skaidrumas turėtų būti pagrindinis principas, filtravimas būtų labai problemiškas.

Nors turi būti neabejotina, kad jokiais būdais neturi būti leidžiamas civilių tinklo vartotojų sekimas komerciniais sumetimais, aš, žinoma, nepritarsiu teisės aktams, kurie, pvz., kliudytų policijai tirti vaikų pornografijos ar kokiu nors kitu būdu keltų pavojų visuomenės saugumui. Taip pat buvo svarbu neskatinti Europos teisinės sistemos, kuri stabdytų technologijų vystymąsi ir varžytų interneto demokratinę, socialinę ir profesinę plėtrą bei potencialo naudojimą.

Galiausiai aš priėjau prie nuomonės, kad buvo numatyti pakankami apsaugos mechanizmai, ir todėl galiu balsuoti už telekomunikacijų rinkos liberalizavimą, kuris toks svarbus.

  Dominique Vlasto (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš norėjau balsuoti už C. Trautmann pranešimą, nes jame, užtikrinant geresnį jų radijo dažnių spektro valdymą visų operatorių ir vartotojų naudai, puoselėjama socialinė, kultūrinė ir ekonominė radijo dažnių vertė.

Šis pirmasis svarstymas taip pat suteikia mums galimybę pateikti apgalvotą alternatyvą pradiniam Komisijos pasiūlymui, pagal kurią, vykdant konkurencijos priežiūrą, Komisija atliktų arbitro, o ne teisėjo vaidmenį. Svarbu, kad nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir toliau tektų pagrindinis vaidmuo.

Tačiau apgailestauju, kad buvo priimtas C. Trautmann žodinis pakeitimo pasiūlymas. Šis pakeitimas, nors ir atrodo visiškai priimtinas, praktiškai įveda galutinių vartotojų pagrindinių teisių hierarchiją, kadangi uždraudžia imtis bet kokių prevencinių priemonių be teismo sprendimo dėl ryšių ir internetinio turinio platinimo. Vakarykščiai įvykiai Suomijos mokykloje labiau nei kada nors anksčiau parodė, kodėl mes turėtume nustatyti gerai apgalvotus ir proporcingus prevencijos mechanizmus. Apie tai buvo kalbama bendradarbiavimo pakeitime, kurį palaikiau, ir todėl apgailestauju dėl dabartinės padėties Parlamente.

  Marian Zlotea (PPE-DE), raštu. − (RO) Aš, kaip IMCO pranešėjas dėl šio pranešimo, džiaugiuosi matydamas, kad mano kolegų per tris praeitus mėnesius atlikto darbo rezultatas yra šis nuoseklus pranešimas, numatantis reikšmingus elektroninių ryšių sektoriaus patobulinimus. Manau, kad šitie pakeitimai yra naudingi vartotojams, nes suteikia jiems plačias pasirinkimo galimybes; taip pat esu įsitikinęs, kad šie pakeitimai parems konkurencingą rinką.

Manau, kad funkcinio atskyrimo, kaip nacionalinei institucijai prieinamos pasirinkimo galimybės, įtvirtinimas suteiks joms galimybę skatinti konkurenciją šioje srityje. Europos ekonominis augimas ir vartotojo gerovė priklauso nuo dinamiško ir konkurencingo telekomunikacijų sektoriaus. Konkurencingos rinkos turi daugiau plačiajuosčio ryšio prieigų, o su naujais rinkos dalyviais atsirado spartusis ryšys ir novatoriškos paslaugos..

Taigi naujos direktyvos tikslai buvo pasiekti: reformuotas spektro valdymas, pagerintas vidaus elektroninių ryšių rinkos reguliavimo nuoseklumas ir padidintas saugumo bei vientisumo, naudingų paslaugų vartotojams, lygis.

− Pranešimas: Pilar del Castillo Vera (A6-0316/2008)

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) 2001 m. pradėta telekomunikacijų sektoriaus liberalizacija suteikė veiksmų laisvės Europos rinkoms, kurios dabar tapo konkurencingesnės, novatoriškesnės ir labai pelningos. Be abejo, daugiausia naudos iš to gavo Europos vartotojai. Sukurta daugiau ir geresnių paslaugų, pagerėjo jų forma ir turinys, be to, jo vis labiau ir labiau prieinamos. Tai buvo technologinė, ekonominė ir socialinė bei kultūrinė (r)evoliucija.

Nepaisant šio aiškiai teigiamo įvertinimo, mes negalime užmigti ant laurų.

Vis dar yra kliūčių, kurios trukdo sukurti iš tikrųjų integruotą rinką. Faktiškai jos atsiranda dėl to, kad nacionalinės reguliavimo institucijos (NRA) skirtingai taiko šią sritį reglamentuojančius Europos teisės aktus.

Dėl to pritariu, kad būtų įsteigta Europos telekomunikacijų reguliuotojų institucija (ETRI), kuri yra atnaujintas ir sustiprintas Europos reguliuotojų grupės elektroniniams ryšių tinklams ir paslaugoms (ERG) variantas. Ji bus atsakinga už tai, kad būtų nuosekliau taikomi teisės aktai. Ji remsis atskirų NRA, kurios turi sukaupusios neįkainojamos kasdienės veiklos patirties, darbu. Įsteigus ETRI visur Europos Sąjungoje korekcinėms priemonėms, kurių imsis NRA (nepaisant vyriausybės ir pramonės), bus taikomas nuoseklaus reguliavimo metodas.

ETRI taip pat teks svarbus vaidmuo keliant vartotojų sąmoningumą. Šiuo atžvilgiu Europos Sąjunga jau turi priežasčių reikšti pasitenkinimą, kadangi ETRI jau suvaidino svarbiausią vaidmenį iš esmės mažinant tarptinklinio ryšio kainą.

  Ona Juknevičienė (ALDE), raštu. – (LT) Europos telekomunikacijų rinkos liberalizavimas atnešė daug naudos visai Bendrijai, o didesnė konkurencija sektoriuje tapo pagrindiniu investicijų ir naujovių varikliu. Sutinku su Komisija, kad šiai rinkai vis dar reikalingas reguliavimas, kol telekomunikacijų rinka ims veikti pagal bendrus konkurencijos įstatymus.

Tačiau iš esmės negaliu sutikti su Komisijos siūlymu steigti dar vieną reguliavimo instituciją, kuri tik padidintų biurokratinę naštą ir būtų nutolusi nuo reguliuojamųjų rinkų valstybėse narėse. Balsuojant palaikiau Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui (ITRE) pakeitimus, siūlančius išplėsti dabar egzistuojančios Europos telekomunikacijų reguliuotojų instituciją (ETRI) funkcijas bei suteikti Europos Komisijai papildomas galias.

Nacionaliniai telekomunikacijų rinkos reguliuotojai turėtų glaudžiau bendradarbiauti su ETRI bei Europos Komisija. Manau, kad ITRE pasiūlymas leis ne tik efektyviau reguliuoti rinkos dalyvius, bet ir užtikrins veiksmingą nacionalinių reguliavimo institucijų dalyvavimą ir jų patirties panaudojimą Bendrijos lygiu. Taip pat padės išvengti netikslingo mokesčių mokėtojų pinigų švaistymo, įkuriant dar vieną biurokratinį aparatą.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš pritariu Pilar del Castillo pranešimui dėl Europos elektroninių ryšių rinkos institucijos. Pranešėjos pateikta Europos reguliuotojų valdybos, kuri veiktų kaip tiltas tarp Komisijos ir Nacionalinių reguliavimo institucijų, vizija – tai sprendimas, kuris tinkamai atsižvelgia į rinkos sudėtingumą ir jos nuolatinę plėtrą. Tai paveikė mano apsisprendimą balsuojant.

− Pranešimas: Patrizia Toia (A6-0305/2008)

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Šio pasiūlymo tikslas skatinti Europos Sąjungos lygmeniu koordinuotą veiklą, kuri garantuotų efektyvų skaitmeninio dividendo naudojimą.

Perėjimas nuo analoginės prie skaitmeninės antžeminės televizijos iki 2012 m. pabaigos (su sąlyga, kad dėl tobulesnių skaitmeninių technologijų efektyvumo bus atlaisvinta reikšminga spektro dalis) suteiks Europos Sąjungai unikalias galimybes, susijusias su rinkos plėtra, kokybės gerinimu ir paslaugų vartotojams pasirinkimo didinimu.

Dėl to tikimasi, kad valstybės narės sugebės kiek galima skubiai pateikti savo skaitmeninius dividendus, t. y. sudarys sąlygas Europos gyventojams gauti naudos iš viso naujų, novatoriškų ir konkurencingų paslaugų diapazono.

Todėl valstybės narės turi nuspręsti, kaip panaudoti skaitmeninį dividendą ir garantuoti, kad visos šios elektroninių ryšių paslaugų rūšys būtų pasiekiamos radijo dažniais, atsižvelgiant į atitinkamą nacionalinį dažnio paskyrimo planą ir į tarptautinės telekomunikacijų sąjungos nuostatas.

Vis dėlto gyvybiškai svarbu, kad būtų taikomas koordinuotas Bendrijos lygmens metodas, kad galėtume išvengti žalingo valstybių narių kišimosi, taip pat valstybių narių ir trečiųjų šalių kišimosi. Tai padės ypač naudingai naudoti spektrą, t. y. garantuoti, kad jis būtų optimaliai panaudotas socialinėms ir ekonominėms reikmėms tenkinti.

  David Martin (PSE), raštu. − Spektras – baigtinis telekomunikacijų pramonės išteklius. Įgyvendinus valstybių narių siekį, susijusį su perėjimu nuo analoginės prie skaitmeninės antžeminės televizijos iki 2012 m. pabaigos, bus atlaisvinta reikšminga spektro dalis. Dėl to reikia nuodugniai apsvarstyti, kaip mes jį naudosime. Manau, kad Patrizia Toia pranešime dėl bendro požiūrio į radijo dažnių, atlaisvinamų pereinant prie skaitmeninio transliavimo, spektro naudojimą pripažįstama konkurencijos taikymo spektro atveju svarba, taip pat poreikis taikyti paslaugų ir technologijų neutralumo principą skirstant naujas licencijas. Todėl balsavau už jos rekomendacijas.

− Pranešimas: Malcolm Harbour (A6-0318/2008)

  Marco Cappato (ALDE), raštu. − (IT) Mes, radikalūs nariai, susilaikėme balsavimo dėl Malcolm Harbour pranešimo metu, kad atkreiptume dėmesį į praleistą galimybę imtis neatidėliotinų, privalomų priemonių žmonių su negalia įtraukčiai skatinti. Nors buvo padaryta tam tikros pažangos, visgi siūlyta per mažai privalomų reikalavimų žmonių su negalia įtraukčiai skatinti, skirtų kompetentingoms institucijoms ir telekomunikacijų operatoriams dėl nedarbingų žmonių įtraukimo. Pvz., visai nebuvo atsižvelgta į pasiūlymus, parengtus kartu su Luca Coscioni asociacija, dėl subtitrų rodymo visose valstybinėse laidose, t. y. žiniose ir einamųjų įvykių programose. Be to, paslaugas teikiantys operatoriai neprivalės reguliariai informuoti vartotojų su negalia apie paslaugas, skirtas specialiai jiems, ir apie jiems prieinamus sumažintus tarifus.

Be to, daug painiavos tebelieka srityje, susijusioje su interneto neutralumo principo laikymusi ir su vartotojų pagrindinių teisių apsauga. Tinklui vis daugiau ir daugiau taikoma sukarinto pobūdžio kontrolė ir, prisidengiant siekiu užtikrinti saugumą, dar labiau ribojamos vartotojų laisvės, nors, atsižvelgiant į tinklo sistemingo filtravimo galimybę, jau šiuo metu vartotojams turėtų būti suteiktos atitinkamos garantijos ir užtikrinta jų apsauga.

  Konstantinos Droutsas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Naujuoju elektroninių ryšių pasiūlymų paketu Europos Sąjunga siekia skatinti priemones, skirtas interneto ir visų kitų elektroninių ryšių vartotojų kontrolei ir bauginimui. Tai daroma viešojo saugumo ir teisių apsaugos pretekstu įvedant filtravimo sistemas. Tuo pat metu šiame pakete kuriami pagrindai Europos Sąjungos telekomunikacijų, interneto, garso ir vaizdo produktų gamybos ir transliavimo, radijo ir televizijos žiniasklaidos ir palydovinių ryšių bendros vidaus rinkos, kurią monopolinių bendrovių naudai kontroliuos sustiprinta „nepriklausoma“ valdžios institucija.

Rinkos išlaisvinimas ir suvienijimas Europos lygmeniu užtikrina didesnį pelną monopolijoms, taip pat stiprina Europos monopolijų padėtį tarptautinėje konkurencinėje kovoje. Iš pradžių bus užbaigta liberalizacija ir privatizacija nacionaliniu lygmeniu, o paskui įvyks radikali pertvarka ir pernelyg smarkus žiniasklaidos ir kapitalo sukoncentravimas. Tai vyks su šiuo sektoriumi susijusių darbuotojų ir vartotojų nenaudai.

Egzistuoja dvi atskiros infrastruktūros: viena vertus, yra valstybinės tarnybos, kurias finansuoja vyriausybės; kita vertus, veikia laisvosios rinkos prekybos sistema. Valstybinės tarnybos gauna lėšų iš vyriausybinių fondų. Kadangi ši veikla nepelninga, paslaugos išparduodamos privatiems operatoriams.

Tai, kad šiems pasiūlymams pritarė centro dešiniosios ir centro kairiosios jėgos, dar kartą parodo, kad jos entuziastingai remia pasiūlymus kapitalo naudai. Tai patvirtina poreikį pakeisti valdžios pusiausvyrą darbuotojų naudai, t. y. taikyti kitokią radikalią politiką, kuris leistų panaudoti naujas technologijas darbuotojų labui.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Priimtu pranešimu dėl elektroninių ryšių tinklai ir universaliosios paslaugos, asmens duomenų ir vartotojų apsaugos siekiama pagerinti vartotojų padėtį elektroninių ryšių paslaugų rinkoje. Universaliųjų paslaugų sistema turi garantuoti, kad vartotojai turėtų galimybę naudotis viešaisiais telefono ryšiais už prieinamą kainą, be to, ji turi garantuoti, kad būtų teikiamos nacionalinio ir tarptautinio lygmens ryšių paslaugos ir suteikta galimybė skambinti skubios pagalbos iškvietimo telefonu.

Šio pranešimo priėmimas sustiprins vartotojų teisių apsaugą. Vartotojai turės teisę pakeisti telekomunikacijų paslaugų teikėją išsaugodami turimą telefono numerį. Be to, numerio perkėlimas neturės užtrukti ilgiau nei vieną dieną. Tai labai svarbu. Maksimalus laikotarpis, kuriam telekomunikacijų bendrovė gali sudaryti sutartį su abonentu, bus apribotas iki 24 mėnesių. Vis dėlto operatorius taip pat turės galimybę pasiūlyti vartotojui sutartį didžiausiam dvylikos mėnesių laikotarpiui, apimančiam visas paslaugas ir įrangą.

Taip pat turi būti padidinta prieiga prie greitosios pagalbos numerio 112. Tai labai svarbu krizinėse situacijose. Valstybės narės turi garantuoti visišką prieigą prie viešų telefono ryšio paslaugų tais atvejais, kai tinklas suardomas dėl katastrofos ar force majeure. Taip pat turi būti pagerinta prieiga prie dingusių vaikų paieškai skirto 116 greitosios pagalbos numerio. Šiuo metu šis numeris savanorišku pagrindu veikia tik septyniose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. − (PL) Aš šiltai pritariau pranešimui dėl Direktyvos dėl vartotojų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais, dalinių pakeitimų, kurį parengė M. Harbour. Tai nuoseklus dokumentas, kuris galėtų smarkiai pagerinti elektroninių ryšių paslaugų rinkos sąlygas. Buvo teisinga rengti kompromisinius dalinius pakeitimus, kurie buvo priimti šių rūmų narių daugumai. Dėl to atsirado galimybė priimti visą pranešimą, nepaisant labai didelio kiekio dalinių pakeitimų.

Sąjungos telekomunikacijų sektoriaus teisės aktai parengti dar dešimtajame dešimtmetyje. Manau, kad direktyvų daliniai pakeitimai – ypač gera galimybė suderinti juos su didžiuliais technologiniais pakitimais, kurie dabar įvyko. Tai ypač svarbu, nes ketiname į universaliųjų paslaugų sistemą įtraukti mobilųjį ryšį ir plačiajuosčio tinklo interneto prieigą. Licencijų turėtojai turi turėti teisę gauti visą informaciją apie visus apribojimus dėl naudojimosi legalia programine įranga. Paslaugų teikėjai turi garantuoti tinklo saugumą, apsaugoti vartotojų asmens duomenis ir sustabdyti elektroninių šiukšlių (spam) potvynį.

Manau, kad ypač svarbu atsižvelgti į poreikius neįgalių ir pagyvenusių žmonių, kurie turi turėti lengvesnę prieigą prie telekomunikacijų paslaugų. Tikimai sulaukti tinkamų naujų techninių sprendimų, susijusių su šia įranga. Manau, kad tai padės smarkiai sumažinti telekomunikacijų paslaugų kainos visoje Sąjungoje. Šiuo metu mes vis dar privalome mokėti nesąžiningai aukštą kainą už duomenų perdavimą Sąjungos viduje, nepaisant to, kad egzistuoja Šengeno sistema.

  David Martin (PSE), raštu. − Malcolm Harbour pranešimas gana aiškiai parodo, kad šiuo metu interneto ir telefono paslaugų vartotojai aptarnaujami netinkamai. Šiais sunkiais ekonominiais laikais vartotojai turi būti įsitikinę, kad jie gauna sąnaudas atitinkančias paslaugas. Pranešime pateikti pasiūlymai reiškia, kad klientai bus geriau informuoti ir jų asmens duomenys (tinkle ar už jo ribų) bus saugesni. Taip pat būtinas susitarimas, pagal kurį vartotojai su negalia gautų ekvivalentišką prieigą prie interneto ir kitų ryšių paslaugų, kad būtų garantuota, jog kiekvienas asmuo turės naudos iš šiandienio skaitmeninio amžiaus. Aš balsavau už pranešimą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Šiandien buvo bandyta geruoju ar piktuoju įtvirtinti ekonominius interesus. Staiga sugalvota, kad pagrindų direktyva dėl telekomunikacijų paslaugų teikimo turi apimti autorių teisių teisės aktų paketą. Pakanka, jog Europos Sąjungos lygmeniu tiekėjams būtų apibrėžti įsipareigojimai perspėti klientus dėl pavojų, susijusių su galimybe pažeisti „intelektinės nuosavybės teises“. Nuobaudos galėtų būti numatytos nacionaliniu lygmeniu. Po to visi gali kaltinti vieni kitus. Be to, mums pateiktame pranešime pagrindiniai programinės įrangos kūrėjai pabandė sudaryti kliūčių jų mažesniesiems konkurentams.

Kai kurių pažeidimų internete – pvz., vaikų pornografijos – atveju veiksmų imtis privalome, tačiau negalime leisti, kad dėl saujelės didelių korporacijų ir tarptautinių įmonių interesų būtų aukojama duomenų apsauga. Pradinė telekomunikacijų paketo koncepcija buvo praktiška, tačiau priėmus daugybę pakeitimų – buvo įtraukti ir vienas ar du pakeitimai, kurių, kaip ką tik minėjau, turinys pavojingas – balsuodamas susilaikiau.

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. − (RO) ES dešimt metų vykdomas telekomunikacijų rinkos liberalizavimas neginčijamai yra sėkmingas.

Elektroninių ryšių reguliavimo sistemos reforma yra dalis bendrosios Komisijos vidaus rinkos strategijos ir yra būtina norint pasiekti Lisabonos strategijos tikslus, kadangi, vertinant makroekonomikos požiūriu, telekomunikacijos padeda veiksmingiau vykdyti veiksmus kituose sektoriuose.

Teigiamai vertinu pranešėjo darbą rengiant šį nuoseklių ir veiksmingų priemonių rinkinį, kuriame atsispindi ir ES tikslai, ir daugumos Europos Parlamento narių požiūris į šią sritį, kuri yra labai svarbi švietimo, mokslinių tyrimų ir naujovių tarpusavio ryšiu plėtros ir stiprinimo požiūriu, ypač – prie globalios ekonomikos pritaikytos Europos informacinės visuomenės kūrimo požiūriu; ši visuomenės turėtų sugebėti prisidėti prie ekonomikos augimo – skatindama užimtumą ir teikdama geresnes paslaugas, ir taip pagerindama bendrą Europos piliečių gyvenimo kokybę.

Tai, kad PPE-DE frakcija balsuodama pritarė svarbiausiems aspektams, pvz., vartotojų teisių išaiškinimui ir išplėtimui, asmens duomenų apsaugos stiprinimui, Europos reguliavimo institucijų organo (angl. BERT) sukūrimui ir geresniam spektro valdymui, rodo, kad frakcija siekia, kad būtų nustatyta pusiausvyra tarp Europos piliečių pagrindinės teisės būti informacinės visuomenės dalimi ir palankios aplinkos naujovėms ir ekonomikos plėtrai sukūrimo.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Mano balsavimą prieš telekomunikacijų paketą (Malcolmo Harbouro pranešimas) lėmė direktyvos trūkumai, dėl kurių gali būti pažeidžiamos mūsų laisvės. Valstybės narės paslaugų teikėjams suteikia teisę stebėti asmenų veiksmus internete. Tikiuosi, kad įgyvendinant šias naujas taisykles valstybės narės atsispirs pagundai filtruoti interneto turinį. Tai turi būti leidžiama tik policijai.

Suprantu, kad nuosavybės teisių pažeidimų internete problema turi būti sprendžiama, tačiau tai nereiškia, kad galima kėsintis į interneto vartotojų laisvę. Akivaizdu, kad negalime būti laiškanešiai, kurie atplėšia laiškus ir patikrina, ar turinys iš tikrųjų teisėtas.

Pakeitimai, kuriais Žalieji siekė pataisyti tekstą, buvo atmesti, ir šiam pasiūlymui daugiau pritarti negaliu.

Aš mielai balsuočiau už daugelį vartotojams naudingų nuostatų, tačiau nepritariu tam, kad interneto paslaugų teikėjai būtų atsakingi už interneto turinį. Be to, tai nėra šio teisės akto tikslas.

- Pranešimas: Caroline Lucas (A6-0313/2008)

  Hélčne Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. – (SV) Neteisėta miško ruoša ir miškų naikinimas daro labai didelę žalą aplinkai, ir yra bendras sutarimas, kad svarbių atogrąžų miškų turi būti iškertama mažiau. Todėl Birželio judėjimas (Junilistan) pritaria sumanymui, kad valstybės turi parengti savo elgesio dėl atogrąžų medienos importo kodeksus. Taip pat pritariame iniciatyvoms dėl ženklinimo, pvz., pasitelkiant Miškų priežiūros tarybą; tai suteiktų vartotojams daugiau galimybių priimti faktais pagrįstus sprendimus dėl medienos ar medienos produktų pirkimo.

Gaila, bet ryškiausias šio pranešimo bruožas yra aiškus noras sustiprinti Europos Parlamento pozicijas miškininkystės politikos srityje.

Birželio judėjimas (Junilistan) yra įsitikinęs, kad bendroji miškininkystės politika, vykdoma ES bendradarbiavimo sistemoje, nereikalinga. Už su valstybių narių miškininkystės politika susijusius klausimus turi būti atsakingos valstybės narės. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Birželio judėjimas (Junilistan) nusprendė nepritarti pranešimui.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Džiaugiuosi galėdamas paremti kolegės Caroline Lucas pranešimą dėl Tarptautinio susitarimo dėl atogrąžų medienos. Kasmet netenkame milijonų hektarų atogrąžų miškų, o dėl to didėjanti tarša anglies dvideginiu tikrai paveiks planetą. Ateityje ES privalo būti pagrindinė veikėja mažinant žalingą ir nereikalingą veiklą.

  David Martin (PSE), raštu. − Teigiamai vertinu Caroline Lucas pranešimą dėl 2006 m. Tarptautinio susitarimo dėl atogrąžų medienos. Jei siekiama rimtai vertinti aplinkos apsaugą, pasaulio medienos ekonomikoje būtina sukurti veiksmingą konsultavimosi, tarptautinio bendradarbiavimo ir politikos vystymo sistemą. ES privalo remti sunykusių miškų išlaikymą, miškų atsodinimą ir sunykusių miškingų žemių atkūrimą. Tikiuosi, kad šis pranešimas padės nukreipti ES teisingu keliu, siekiant tvarios medienos ekonomikos, ir aš jam pritariau.

  Véronique Mathieu (PPE-DE), raštu. – (FR) Praėjus daugiau nei dvidešimt metų po pirmojo susitarimo dėl atogrąžų medienos turime pripažinti, kad per didelis miškų kirtimas ir neteisėta miško ruoša vis dar yra problema.

Todėl, siekdami geriau išreikšti šiuos naujus tikslus, privalome šį susitarimą persvarstyti.

Įvykęs faktas: Tarptautiniame susitarime dėl atogrąžų medienos, dėl kurio 2006 m. Komisija derėjosi Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje, atsispindi nauji siekiai dėl tvaraus ir teisėto miškingų plotų naudojimo. Nuoširdžiai sveikinu tai, kad šie tikslai įtraukti.

Tačiau atitinkamų šalių gamintojai neturi būti verčiami prisiimti neišvengiamas su šiomis naujomis nuostatomis susijusias išlaidas. Tarptautinė bendruomenė privalo nustatyti tinkamą finansinio kompensavimo sistemą.

Taip pat norėčiau, kad Komisija eitų toliau ir parengtų išsamų teisės akto projektą, kuriuo būtų siekiama užtikrinti, kad į Europos rinką patektų tik ta mediena ir jos produktai, kurie gaunami iš pagal tvariosios plėtros principus ir teisėtai naudojamo miško.

Tai vienintelis būdas skatinti gamintojus veikti teisėtai ir atsižvelgti į aplinką; taip pasaulio lygmeniu būtų skatinamas pagrįstas ir tvarus atogrąžų miškų naudojimas.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: 2006 m. Tarptautinis susitarimas dėl atogrąžų medienos (B6-0422/2008)

  Sylwester Chruszcz (NI), raštu. − (PL) Šiandien aš pritariau rezoliucijai dėl 2006 m. Tarptautinio susitarimo dėl atogrąžų medienos. Padariau tai, nes manau, kad tarptautinio lygmens paramos priemonės, skirtos spręsti regionų ar pasaulio aplinkos problemas, yra viena iš naudingiausių Europos Sąjungos veiklos sričių. Esu įsitikinęs, kad visi žinome apie būtinybę užtikrinti atogrąžų miškų apsaugą ir tvarų tvarkymą, taip pat atkurti sunykusius šių miškų plotus.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Europos Parlamento prioritetai 2009 m. Komisijos teisėkūros ir darbo programoje (RC B6-0420/2008)

  Philip Bushill-Matthews (PPE-DE), raštu. − Aš ir mano kolegos britų konservatoriai labai pritariame didžiajai daliai šios rezoliucijos nuostatų. Mes tvirtai remiame raginimus sumažinti administracinę naštą, siekti Lisabonos strategijos tikslų, susijusių su augimu ir darbo vietomis, remti MVĮ, toliau veikti siekiant įgyvendinti vidaus rinką, vykdyti vartotojų teisių skatinimo priemones, toliau įgyvendinti klimato kaitos ir tarpvalstybinės sveikatos priežiūros iniciatyvas ir gerinti santykius su JAV.

Tačiau negalime pritarti tekstui dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo, raginimui nustatyti bendrąją imigracijos politiką, bendrąją prieglobsčio politiką ir sukurti Europos išorės veiksmų tarnybą.

  Sylwester Chruszcz (NI), raštu. − (PL) Šiandien aš balsuoju prieš Europos Parlamento rezoliuciją dėl 2009 m. Komisijos teisėkūros ir darbo programos. Ambicinguose Komisijos planuose kitais metais numatyta toliau vykdyti nereikalingą suderinimą ir valstybėms narėms nustatyti nereikalingas direktyvas. Taip pat norėčiau pareikšti griežtą protestą dėl Airijai ir kitoms valstybėms narėms daromo spaudimo tęsti Lisabonos sutarties ratifikavimo procesą, kaip teigiama šios rezoliucijos pirmoje dalyje. Pirmiau minėta sutartis per Airijoje vykusį referendumą buvo atmesta.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Simptomiška, kad Europos Parlamentas nesugebėjo priimti jokios rezoliucijos dėl Europos Komisijos programos prioritetų. Artėja Europos Parlamento rinkimai ir tai daro įtaką Parlamento narių sprendimus, ypač tų narių, kurie nori pridengti savo elgesį ir savo atsakomybę už politiką, kuri pablogino socialinę padėtį, padidino nedarbą ir paskatino pavojingą ir prastai apmokamą darbą, prisidėjo prie finansinės, maisto ir energetikos krizės – tai ypač paveikė ekonomiškai silpnesnes šalis ir labiau pažeidžiamus visuomenės sluoksnius – ir paskatino tarptautinių santykių militarizavimą ir visus dėl to kylančius pavojus taikai pasaulyje.

Tačiau tuo pat metu jie nenori pripažinti, kad būtina nutraukti visa tai sukėlusią politiką. Jie mano, kad Europos Komisija turi toliau naudotis tas pačias priemones ir vykdyti tą pačią politiką, kuri į šią padėtį atvedė, nors ir pagražintą keliais rožiniais ir žaliais akcentais – kad būtų galima išlaikyti vaizdą.

Todėl reikalaujame, kad būtų priimti mūsų frakcijos rezoliucijoje pateikti pasiūlymai, įskaitant pasiūlymus dėl Stabilumo pakto atšaukimo, privatizavimo ir liberalizavimo nutraukimo, pirmenybės teikimo užimtumui su teisėmis, skurdo išnaikinimui ir socialiniam teisingumui.

  Ona Juknevičienė (ALDE), raštu. − (LT) Balsavau UŽ rezoliuciją „Dėl 2009 m. Komisijos teisėkūros ir darbo programos“ ir apgailestauju, kad ji nebuvo priimta. Ypač svarbu, kad Komisija pateiktų komunikatą, kuriame būtų įvertinama, kaip valstybės narės įgyvendina direktyvą ir reglamentą dėl valstybių narių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo.

Rengiant šį dokumentą, kaip šešėlinė pranešėja, pasisakiau, kad šie dokumentai svarbūs kiekvienam Bendrijos piliečiui. Jie apibrėžia tvarką ir sprendžia konkrečias, kasdieniškas žmonių problemas. Juo nesiekiama suvienodinti socialinės apsaugos sistemų. Tai įgyvendinimo tvarka, kuri netrukdo turėti valstybėse narėse skirtingas socialinės apsaugos sistemas. Tačiau kartu neleidžia, kad dėl jų skirtumų nukentėtų žmogus. Nuo šių dokumentų įgyvendinimo priklauso kiekvieno Bendrijos piliečio kasdienio gyvenimo gerovė.

Apgailestauju, kad Komisijai nebus perduoti įpareigojimai patikrinti, kas padaryta valstybėse narėse Transeuropinių energijos tinklų tiesimo klausimu, ir kad gali užtrukti bendros energetikos rinkos sukūrimas, ir užtikrinti energetinį saugumą visoje Bendrijoje. Šis klausimas yra gyvybiškai svarbus Lietuvai, Latvijai ir Estijai, todėl Europos Sąjungos institucijos ir, pirmiausia, Komisija privalo imtis konkrečių veiksmų kuo greičiau panaikinti šių valstybių narių energetinę izoliaciją ir priklausomybę nuo Rusijos, vienintelio dujų ir naftos tiekėjo.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Aš balsavau prieš rezoliuciją dėl 2009 m. Komisijos teisėkūros programos, nes į ją įtraukti pakeitimai, kuriais reikalaujama naujų teisės aktų socialinėje srityje.

Kadangi socialinė sritis yra beveik išimtinai valstybių narių kompetencijos sritis, mūsų frakcija atmetė Direktyvos dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo pakeitimus dėl minimalių standartų dėl neteisėto darbuotojų atleidimo iš darbo, darbuotojų, kurie sudarė netipines darbo sutartis, apsaugos, darbo sąlygų pagerinimo ir nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus sumažinimo.

Teisinės apsaugos nuo diskriminavimo klausimai valstybėse narėse reglamentuojami skirtingai, ypač kalbant apie reprodukcijos teises, tradicinę šeimą, švietimą ir religiją. Todėl mūsų frakcija mano, kad šioje srityje būtina išlaikyti subsidiarumo principą, pagal kurį kiekviena valstybė narė šiuos aspektus gali reguliuoti pagal savo nacionalines tradicijas ir papročius.

Turkijos narystės ES klausimas mūsų frakcijai taip pat svarbus, nes daug frakcijos narių yra Vokietijos ir Prancūzijos konservatoriai.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) 2009 m. Komisijos veiklą reguliuos Europos rinkimų tvarkaraštis; dėl to sumažės galimybės veikti – ypač vienos institucijų galimybės. Tačiau tai nereiškia, kad neturime parengti tikroviško veiksmų plano. Pasaulis reikalauja persvarstyti paradigmas ir suprasti, kad realybė peržengė teorinių diskusijų dėl ekonominių ir socialinių modelių ir dėl tarptautinių santykių daugiapoliškumo (kalbant apie kietąją jėgą ir ekonomines jėgas ar komercinių jėgų santykius) ribas. Norime, kad į šią naują realybę Komisija reaguotų nustatydama įgyvendinimo požiūriu lanksčią ir pritaikomą strategiją. Taip pat norime tokios 2009 m. darbotvarkės, kuri visų valstybių narių rinkėjams padėtų išaiškinti ES politikos svarbą ir jos naudą mūsų ekonomikoms ir visuomenėms. Šios nuostatos, pagrįstos labiau mūsų politikos kokybe, o ne ryšių aspektais, privalo būti mūsų, taigi, ir Europos Komisijos veiksmų esmė. Gaila, bet į rezoliuciją, dėl kurios balsuojama, šie principai neįtraukti, todėl balsavau prieš ją.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Vis dar yra būtinybė propaguoti vaiko teises. Šiuo metu per mažai daroma sprendžiant vaikų skurdo problemą ES. ES vienas iš penkių vaikų gyvena ties skurdo riba – tai per daug. Džiaugiuosi, kad Parlamentas nepritarė 2009 m. Komisijos darbo programai. Skatindami padorų darbą ir taip kovodami su skurdu visoje ES, privalome padaryti daugiau.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Pasirengimas ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimui (RC B6-0426/2008)

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Aš balsavau už jungtinę Europos Parlamento rezoliuciją dėl pasirengimo ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimui, nes manau, kad 2004 m. nustatytą strateginę partnerystę su Indiją būtina pritaikyti atsižvelgiant į naujus iššūkius ES ir Indijai, pvz., maisto krizę, energetikos krizę ir klimato kaitą.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šioje rezoliucijoje Indija raginama toliau siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų, ypač lyčių lygybės srityje. Taip pat svarbu, kad rezoliucijoje Indijai primenama apie ES vertybes ir Indijos vyriausybė raginama panaikinti mirties bausmę.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Manome, kad, be kitų daugelio šioje rezoliucijoje keliamų mums svarbių klausimų, svarbu pabrėžti, kad tvirtai remiame ES šalių ir Indijos tikro ir veiksmingo bendradarbiavimo ir draugystės stiprinimą. Tam reikia, kad santykiai būtų pagrįsti reagavimu į visuomenių poreikius, kuris būtų naudingas abiem pusėms ir prisidėtų prie abipusiškumu pagrįsto vystymosi; tačiau taip pat turėtų būti laikomasi nesikišimo ir pagarbos nacionaliniam suverenitetui principų.

Tačiau remdamiesi šiais principais ir prielaidomis negalime sutikti su daugeliu šioje rezoliucijoje pateiktų pasiūlymų, ypač dėl laisvos prekybos susitarimo, kuriuo, be kitų aspektų, siekiama įtraukti nuostatas dėl susitarimo dėl paslaugų, konkurencijos, viešųjų pirkimų ir galiojančių ES ir Indijos apribojimų tiesioginių užsienio investicijų srityje panaikinimo.

Šiuo pasiūlymu siekiama atsižvelgti į didžiausių ekonominių ir finansinių grupių norą plėstis, nors tai nebuvo oficialiai pareikšta PPO derybose dėl pasaulio prekybos liberalizavimo; šio noro esmė – padidinti ir centralizuoti kapitalą. Šis tikslas prieštarauja Indijos ir įvairių ES šalių darbuotojų ir gyventojų poreikiams.

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Privalome vystyti santykius su Indija, kuri, turėdama daugiau, nei milijardą gyventojų ir besivystančią ekonomiką, yra atsvara musulmonų pasauliui ir Kinijai. Tačiau pateiktas pasiūlymas dėl rezoliucijos, kuris atspindi N. Sarkozy ir Komisijos nuomonę, prieštarauja Europos tautų interesams. „Išsamus prekybos susitarimas“, kuri šioje rezoliucijoje raginama sudaryti, prisidės prie mūsų ekonomikų ir socialinių sistemų sunaikinimo; reikės konkuruoti su šalimis, kurios vykdo socialinį dempingą. Be to, Indijos reikalavimas suteikti jai vietą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje yra vienas iš pasiūlymų dėl JT reformos, kuria siekiama atimti iš Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės Saugumo Tarybos nuolatinių narių statusą ir vietoje to jį perduoti Briuseliui.

Be to, Indijos, kaip „religinio pliuralizmo valdymo modelio“ apibūdinimas yra įžeidimas Orisoje nužudytiems krikščionims.

Indija gina savo nacionalinius interesus ir ilgaamžes vertybes. Siekdamos subalansuotų santykių su Indija, mūsų valstybės narės privalo daryti tą patį. Tai jos gali padaryti kitokioje Europoje – suverenių tautų Europoje, kurios civilizacija pagrįsta senovės graikų ir romėnų vertybėmis.

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. − Būdamas ES ir Indijos delegacijos narys, pritariu jungtiniam pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl pasirengimo 2008 m. ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimui.

Šiame pasiūlyme siekiama išspręsti problemą, atsiradusią nepavykus pasiekti susitarimo PPO ir išreiškiamas siekimas iš naujo siekti susitarimo.

Tačiau pasiūlyme nekalbama apie svarbiausią kliūtį siekiant šio susitarimo – JAV ir Indijos nesugebėjimą pasiekti susitarimo dėl specialaus apsaugos mechanizmo, kuris apsaugotų nuo produktų dempingo Indijos rinkoje, kuris pakenktų gausiai Indijos kaimo ir ūkininkų bendruomenei. Nuogąstaujama, kad jei tokio mechanizmo nebus, iškils pavojus Indijos ūkininkų galimybei pragyventi. PPO nepakankamai sprendžiamas labai svarbus maisto tiekimo saugumo klausimas – galbūt dėl to žlugo derybos. Atnaujinant derybas būtina užtikrinti, kad bus tinkamai sprendžiami PPO narių maisto tiekimo saugumo klausimai. Importuotų produktų antplūdis gali neigiamai ir dramatiškai paveikti vietos maisto gamybą; besivystančiose didelis importuotų žemės ūkio produktų antplūdis labai pakenktų pastangoms vystyti vietos žemės ūkio ir maisto produktų gamybą.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. PT) Kartais privalome prisiminti, kad demografine prasme Indija yra didžiausia demokratija pasaulyje. Šis faktas, Indijos ekonomikos gyvybingumas ir didėjantis vaidmuo tarptautiniuose santykiuose – daugiausia santykiuose su kaimyninėmis šalimis – rodo, kad turėtume persvarstyti savo santykius su šia svarbia partnere. Būtų klaida ignoruoti Indijos demokratijos trūkumus, jos ekonomikos struktūrą ar socialinę organizaciją; dėl to šie klausimai privalo būti svarbiausi mūsų santykių su šia šalimi darbotvarkės klausimai. Tačiau ši darbotvarkė privalo būti platesnė, ypač labiau suderinta su nauja realybe ir aplinkybėmis. Politinių ryšių stiprinimas ir artimesni santykiai su šia milžine privalo tapti strateginiais tikslais. Taip pat privalome būti pasirengę stiprinti Indijos vaidmenį valstybių organizacijose, ypač kalbant apie institucijų struktūrą ir sistemą. Nors dažnai sakoma, kad 21-asis amžius yra Ramiojo vandenyno amžius, – į tai Europa turėtų atkreipti dėmesį, – prie šios prognozės turėtume pridėti Indiją ir atitinkamai pritaikyti savo strategijas.