Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. spalio 8 d. - Briuselis

21. Vienos minutės kalbos svarbiais politiniais klausimais

  Pirmininkas. − Kitas klausimas − vienos minutės kalbos svarbiais politiniais klausimais.

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). – (EL) Pone pirmininke, aš, kaip Tarptautinės prekybos komiteto narys, savaime aišku, šiek tiek domiuosi, kaip plėtojami ES ir Kinijos santykiai. Todėl pastebėjau, kad ES prekybos deficitas, 2007 m. duomenimis, išaugo iki apytikriai 160 mlrd. EUR.

Šis deficitas susidarė dėl rimtų kliūčių patekti į Kinijos rinką. Žinoma, prie to taip pat prisidėjo konkurencinis Kinijos produkcijos pranašumus, bet jis atsirado dėl ekonominio, socialinio ir ekologinio dempingo praktikos.

Tačiau šis neproporcingas prekybos santykis yra ne vienintelis dalykas, keliantis susirūpinimą. Nerimą taip pat kelia iš Kinijos atvežamų produktų sauga. Todėl mes turėtumėme – šiuos žodžius skiriu konkrečiai Komisijai – užtikrinti, kad iš Kinijos atvežamos prekės būtų kruopščiai ir veiksmingai tikrinamos siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos ir Europos vartotojų interesų, taip pat Europos produkcijos konkurencingumo apsaugą.

PIRMININKAVO: Diana WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

  Neena Gill (PSE). - Ponia pirmininke, pastarųjų dienų neramumai finansų rinkose pakeitė pasaulį. Jau kurį laiką mums visiems nerimą kelia galimos problemos pasaulio finansų sistemoje, o mus pasiekiančios žinios apie vienas po kito bankrutuojančius didžiausius bankus yra stulbinančios.

Todėl palankiai vertinu JK vyriausybės šiandien dedamas pastangas padidinti stabilumą. Nors JK nepriklauso euro zonai, priemonės, kurių ėmėsi šios valstybės narės vyriausybė, atitinka sprendimus, kuriuos vakar priėmė ES ekonomikos ir finansų ministrų taryba. Tik norėtųsi, kad panašių priemonių būtų imtasi ir kai kuriose euro zonai priklausančiose valstybėse narėse. Kad galėtume įveikti prieš mus iškilusius iššūkius, Europos Sąjungai būtina imtis lyderio ir strategijos koordinavimo su ES valstybių narių vyriausybėmis vaidmens. Europa privalo imtis pagrindinio vaidmens, o ne likti galinėje eilėje, ypač jei ES nori susijungti su Europos žmonėmis.

Bet mes taip pat turime pripažinti, kad šios krizės atsiradimą nulėmė prastas rinkos veikimas, tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimas, taip pat kelių savanaudžių asmenų sprendimas išmokėti sau didžiules premijų sumas, kuris neigiamai paveikė milijonų, net milijardų žmonių visame pasaulyje gyvenimą. Turime užtikrinti, kad tokie nusikalstamo aplaidumo atvejai daugiau nepasikartotų ir kad tie, dėl kurių kaltės tokia padėtis susidarė, atsakytų už savo veiksmus.

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE). - (RO) Ponios ir ponai, pasinaudojęs šia proga norėčiau dar kartą paraginti, kad Europos Sąjunga aktyviau įsitrauktų į veiklą gerinant sveikatos priežiūros paslaugas ES valstybėse narėse.

Tikra tiesa, kad sveikatos priežiūros sistemos organizavimas priklauso valstybių narių kompetencijai, bet Europos bendrija taip pat turi tam tikros kompetencijos ir jos svarbus vaidmuo sveikatos sektoriuje buvo patvirtintas Lisabonos sutartyje.

Europos Sąjungos gyventojai senėja ir susiduria su naujomis grėsmėmis: pandemijomis, rimtais fiziniais ir biologiniais incidentais ir bioterorizmu. Todėl turime pasistengti surasti sprendimą, kaip apsaugoti gyventojus nuo visų šių grėsmių.

Taip pat turėtumėme sukurti mechanizmą, skirtą struktūriniam valstybių narių bendradarbiavimui, keitimuisi informacija ir geriausia patirtimi ligų prevencijos ir gydymo ES šalyse srityje.

Direktyva dėl tarpvalstybinio medicinos paslaugų teikimo buvo gera iniciatyva. Tačiau manau, kad reikia daugiau panašių iniciatyvų, nes Europos institucijos turėtų imtis svarbaus vaidmens mažinant sveikatos priežiūros srityje tarp valstybių narių esantį atotrūkį.

  László Tőkés (Verts/ALE). - (HU) Ponia pirmininke, kaip krikščionis, vengras ir Europos Parlamento narys, noriu viešai pasisakyti gindamas Europos Sąjungos valstybėje narėje Slovakijoje gyvenančios vengrų bendruomenės, sudarytos iš maždaug pusės milijono narių, interesus. Kitaip tariant, kalbu gindamas demokratines Europos vertybes. Galiu pasveikinti Slovakiją pasiekus gerų rezultatų ekonomikos srityje, bet su apgailestavimu turiu pažymėti, kad prieš Slovakijos vengrus nukreipta itin nacionalistinė propaganda kelia bauginančią isteriją. Prašau Europos Parlamento Pirmininko Hanso-Gerto Pötteringo, Europos Parlamento ir Komisijos imtis veiksmų prieš šiurkščius žmogaus ir tautinių mažumų teisių pažeidimus, nepakantumą tautinėms mažumoms, žodinę agresiją ir diskriminaciją Slovakijoje. Kaip Europos Parlamento narys, esu pasirengęs imtis tarpininko vaidmens Vengrijos ir Slovakijos sutarimo labui.

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN). – (PL) Ponia pirmininke, norėčiau atkreipti Parlamento dėmesį į krikščionių bendruomenės padėtį Vietname. Penkiasdešimt metų jie buvo verčiami atsisakyti savo tikėjimo, jų turtas buvo konfiskuojamas, todėl jie turėjo palikti savo namus ir apsigyventi skirtinguose regionuose. Pastaruoju metu toks krikščionių persekiojimas ypač akivaizdus Hanojuje, kur valdžia žiauriai elgiasi su katalikais iš Thai Ha bendruomenės, kurie protestuoja prieš šiai Atpirkimo tėvų kongregacijos vadovaujamai bendruomenei priklausančių žemių atėmimą.

Pavyzdžiui, rugpjūčio 31 d. procesijos dalyviai buvo žiauriai sumušti. Daugiau kaip dvidešimt asmenų patyrė rimtus sužalojimus ir buvo nugabenti į ligoninę. Žurnalistai, įskaitant reporterį Beną Stockingą iš „Associated Press“ agentūros, taip pat buvo mušami. Turime padaryti viską, kas įmanoma, kad Vietname, šiuo metu priklausančiame JT Saugomo Tarybai, būtų gerbiamos žmogaus teisės.

  Gabriele Zimmer (GUE/NGL). – (DE) Ponia pirmininke, šį vakarą mano pranešimas dėl socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu, įskaitant vaikų skurdą, yra paskutinis darbotvarkės klausimas. Tai pranešimas savo iniciatyva, pateikiamas pagal Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnio a dalį ir 45 straipsnį dėl trumpų pristatymų plenariniuose posėdžiuose, t. y. dėl pristatymų, dėl kurių EP nereikia išsamiai diskutuoti ir kurių atžvilgiu nesuteikta galimybė siūlyti pakeitimus.

Aš prieštarauju tokiam Europos Parlamento narių teisių apribojimui ir raginu mus, Europos Parlamentą, pakeisti šias taisykles. Neteisinga, kad tokiais svarbiais klausimais kaip skurdo mažinimas ir socialinė atskirtis mes negalime Parlamente atvirai diskutuoti. Nepaisant to, šis pranešimas buvo išsamiai aptartas komitete ir jo atžvilgiu buvo pateikta du šimtai pakeitimų ir keturiasdešimt kompromisinių pakeitimų.

Tai klausimas, susijęs su visuomenės interesu, o mes patys atsisakome kai kurių savo teisių išsamiai diskutuoti tokiais klausimais Parlamente.

  Urszula Krupa (IND/DEM). – (PL) Ponia pirmininke, Indijoje induistai budeliai žiauriai nužudė krikščionių kankinius ir toks smurtas neslūgsta. Katalikų Bažnyčia kreipėsi į įvairių pasaulio šalių vyriausybes ir tarptautines organizacijas prašydama suteikti pagalbą Indijos, Irako ir Vietnamo krikščionims, bet iki šiol jokia reali pagalba nebuvo suteikta. Liūdna, kad reakcija į krikščionių persekiojimą tebėra pasyvi, ne tik iš vietos vyriausybių ir teisinių institucijų, bet taip pat iš kitų demokratinių šalių vyriausybių ir tarptautinių institucijų, kurios kitais atvejais aktyviai kovoja su žmogaus teisių pažeidimais, pusės. Tai taip pat taikytina Europos Sąjungai.

Todėl norėčiau Europos Parlamente pareikšti protestą dėl to, kad žmogaus teisių pažeidimai Indijoje, Irake ir Viename yra ignoruojami – šiuos žodžius taip pat skiriu Komisijai – ir kreipiuosi prašydama diplomatinio įsikišimo ir protesto prieš tokius barbarizmo atvejus. Pasyvi reakcija į tokį persekiojimą gali būti įrodymu, bylojančiu apie tam tikros rūšies diskriminaciją katalikų atžvilgiu.

  Sergej Kozlík (NI). - (SK) Per pastaruosius penkiasdešimt metų kadaise stipri per 200 000 narių turėjusi slovakų bendruomenė Vengrijoje buvo beveik sunaikinta. Kita vertus, vengrų bendruomenės aplinkinėse šalyse, įskaitant Slovakiją, auga. Padėtis paradoksali, nes vengrai daugelį metų bandė įtikinti europiečius, kad būtent jų tautinė mažuma yra engiama.

Kai kurie dabartiniai Vengrijos politiniai vadovai atvirai kalba apie Didžiosios Vengrijos idėją. Liūdna, kad šios kalbos liko nepastebėtos aukštesniuose Europos politiniuose sluoksniuose. Vengrijos parlamentas savo rūmuose organizuoja tarpvalstybinį vengrų kilmės parlamento narių forumą Karpatų baseino klausimu. Vengrų etninių politinių partijų Slovakijoje ir Rumunijoje atstovai susitinka atvirai diskutuoti dėl autonomijos. Šiandieninėje Europoje toks požiūris yra nepriimtinas ir pavojingas.

  Marian Zlotea (PPE-DE). - (RO) Ponia pirmininke, Rumunija susidūrė su rimta problema, kuri kelia grėsmę Europos piliečių saugai ir sveikatai. Kalbu apie ligoninėse naudojamus iš Kinijos importuotus nesterilius chirurginius siūlus.

Rumunijos Sveikatos apsaugos ministerija apie šią problemą žino jau nuo rugpjūčio mėn., bet nepaisydama įspėjimų, kad tokių siūlų naudojimas gali sukelti infekciją ar net mirtį, ji nesiėmė jokių veiksmų.

Pradėta skambinti pavojaus balsais tik po to, kai dėl infekcijos vienoje ligoninėje mirė pacientas ir panaši grėsmė iškilo kitiems ligoniams. Manau, šis atvejis galėtų būti įspėjimu ne tik Rumunijai, bet ir visai Europai.

Tai, kad vis daugiau iš Kinijos importuojamų prekių yra ginčytinos kokybės ir kelia grėsmę Europos piliečių saugai ir sveikatai, yra labai rimta.

Ne taip seniai turėjome problemų su saldainiais, taip pat importuotais iš Kinijos, pagamintais naudojant pieno miltelius, kuriuose rasta melanino. Mes importuojame prekes iš Kinijos, nes jos yra pigios, bet manau, kad Europai pirmoje vietoje turėtų rūpėti jos piliečių sveikata.

Prašau Komisijos narės A. Vassiliou pradėti tyrimą, kad tokių incidentų valstybėse narėse daugiau nebūtų. Turime imtis skubių priemonių ir tikrinti produkciją, kad kenksmingų prekių importas į vidaus rinką būtų stabdomas laiku.

  Pierre Pribetich (PSE). – (FR) Ponia pirmininke, apie mažą paklausą naujiems automobiliams byloja Europos automobilių pramonės nuosmukis. Pirmaujanti automobilių gamybos įmonė Prancūzijoje ką tik paskelbė mažinanti 4 000 darbo vietų šalyje ir 2 000 darbo vietų Europoje.

Nepaisant to, kad bendrovės pelnas pirmajame pusmetyje išaugo 37 %, ji ketina toliau mažinti darbo vietų skaičių. Dangstantis racionalizacijos pretekstu per daug rūpinamasi pelningumu, bet nepagalvojama apie ambicingesnę pramonės politiką ar, kas dar svarbiau, apie darbininkus.

Norėčiau kalbėti šių darbininkų vardu, kuriuos šios priemonės paveikė labiausiai ir kurie tapo tokios padėties aukomis, ir paraginti gamintoją persvarstyti savo strategiją, kad būtų išsaugotos darbo vietos.

Mus ištikusios užimtumo krizės metu darbo vietų išsaugojimas turėtų būti mūsų prioritetas. Atsižvelgiant į tai, priimant sprendimą dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo siekiama sumažinti naujų automobilių taršą CO2 išlakomis, būtina užtikrinti pusiausvyrą tarp skirtingų aspektų: tvarios plėtros ir užimtumo apsaugos taikant visuose lygmenyse naujovišką pramonės politiką, ypač socialiniu lygmeniu.

  Marco Cappato (ALDE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Italijoje pažeidžiami demokratijos principai ir į tai norėčiau atkreipti savo kolegų EP narių dėmesį: jau aštuoniolika mėnesių Italijos parlamentas atsisako išrinkti Konstitucinio teismo teisėją, nors tai reikalaujama Italijos konstitucijoje, ir jau pusmetį Italijos parlamentas atsisako paskirti parlamento komitetą, atsakingą už informacijos sistemos priežiūrą.

Neturiu laiko leistis į detales. Mes išdalijome EP nariams dokumentų paketą, kuriame pateikiama išsami informacija. Mano kolega Marco Pannella praeito šeštadienio vidurnaktį paskelbė bado streiką ir nuo to laiko nieko nevalgo ir negeria protestuodamas prieš neteisėtus Italijos prezidento veiksmus. Gavome pasitikėjimo balsus iš 25 parlamento narių, kurie pasirašė rezoliuciją, parengtą vadovaujantis Steigimo sutarties 7 straipsniu. Man skirtas laikas baigiasi, todėl norėčiau paprašyti jūsų susipažinti su rezoliucijos tekstu ir jį paremti.

  Milan Horáček (Verts/ALE). – (DE) Ponia pirmininke, šiais metais minėsime 60-ąsias JT Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos metines. Per pastaruosius šešiasdešimt metų nesuskaičiuojama daugybė žmogaus teisių gynimo grupių ir organizacijų visame pasaulyje, pvz., Chartija 77 Čekoslovakijoje, „Solidarumas“ Lenkijoje ir žmogaus teisių judėjimas Lotynų Amerikoje, savo veikloje rėmėsi šia deklaracija.

Žmogaus teisių politika neprarado savo svarbos ir šiandien. Ji dar neprasiskverbė į visas politikos sritis. Mes neturime leisti, kad žmogaus teisėms būtų skiriama mažiau dėmesio nei kitoms politikos sritims, bet turime siekti kovoti už žmogaus teises, net jei dėl to atsiranda tam tikrų nepatogumų. Kaip pagrindinė vertybė, žmogaus teisės yra vienas iš svarbiausių Europos namo ramsčių, todėl į jas turime labiau atsižvelgti ir savo pačių darbe.

Todėl pritariu minčiai, kad Žmogaus teisių pakomitetis, atsižvelgiant į jo veiklos svarbą, taptų nuolatiniu komitetu.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). – (PL) Ponia pirmininke, bendrosios žemės ūkio politikos persvarstymas aiškiai išryškino, kokie pavojai gresia įvairioms žemės ūkio šakoms. Daug buvo kalbama apie būtinybę reformuoti cukraus, tabako gaminių, taip pat vaisių ir daržovių rinkas. Buvo paminėta būtinybė padidinti kvotas, įskaitant kvotas pienui, kad palikti pūdymui žemės plotai būtų atlaisvinti grūdinių kultūrų auginimui, tačiau kitos problemos, pvz., problemos, iškilusios Europos bitininkystės sektoriuje, liko šešėlyje.

Bitės nyksta didžiuliais kiekiais, nes jas puola įvairios ligos, iš kurių labiausiai paplitusios varroa ir nosema. Bitės apdulkina augalus, užtikrina mūsų aplinkos biologinę įvairovę ir prisideda prie gamtos pasaulio išsaugojimo. Todėl šiandien norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į šiuos aspektus, nes dažniausiai mes siejame bites tik su augalų apdulkinimu bei medaus, bičių pikio ir vaško gamyba. Jei ne A. Lulling rezoliucija, mes Europos Parlamente, žinoma, abejingai apeitumėme su bitininkyste susijusias problemas. Mums skubiai reikia programos, kuri padėtų išgelbėti bites ir bitininkystę Europos Sąjungoje.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pastaruoju metu Portugalijoje užsidarė nemažai įmonių, ypač tekstilės ir aprangos sektoriuje, daugiausia šiaurinėje šalies dalyje, pvz., tekstilės įmonė „Oliveira Ferreira“ Riba de Ave regione ir kelios įmonės Barceloso, Santo Tirso ir Fafės regionuose. Taip pat užsidarė tarptautinei bendrovei „Lee in Évora“ priklausanti gamykla. Darbo praradimo grėsmė pakibo virš darbininkų daugelyje kitų regionų, tokių kaip Vila Nova de Gaja ir Lousada.

Pasinaudojusios tokia padėtimi, kad kitose įmonėse mažinamos darbo vietos, šimtai kitų įmonių pažeidinėja darbo įstatymus ir grasindamos darbininkams nedarbu moka jiems atlyginimus, nesiekiančius įstatymo nustatytos žemiausios ribos, taip pat diskriminuoja jaunimą ir moteris, kaip parodė Porto apskrities Tamegos ir Sousa rajonuose tekstilės, aprangos ir avalynės sektoriaus profesinės sąjungos atliktas tyrimas.

Todėl labai svarbu žinoti, ką Komisija ketina daryti dėl prekybos su Kinija srityje egzistuojančios dvigubo tikrinimo sistemos, kurios veikimas turės baigtis šių metų pabaigoje, kad būtų išsaugotos darbo vietos mūsų šalyse, apgintos mūsų darbininkų teises ir apsaugota jų gaminamą produkciją.

  Witold Tomczak (IND/DEM). – (PL) Ponia pirmininke, nėra požymių, bylojančių, kad prieš krikščionis nukreiptos represijos Indijoje slūgsta. Žmonės ir toliau žudomi dėl jų religinių įsitikinimų – tiesiog už tai, kad jie yra krikščionys. Katalikų bažnyčios griaunamos. Smurtas naudojamas net prieš beginkles vienuoles, besirūpinančias varguoliais. Indijos vyriausybė nesiima jokių veiksmingų priemonių, kad šioje šalyje būtų užtikrintos žmogaus teisės, ypač teisė į gyvybę ir tikėjimo laisvė.

Europos Sąjunga, kurios frazeologija ir institucijos grindžiamos pagarba žmogaus teisėms, kol kas nedavė jokio rimto atsako, kad Indijoje žudomų krikščionių teisės būtų apgintos. ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikime nebuvo parodyta jokio spaudimo Indijai reikalaujant, kad šalyje liautųsi į Kristų tikinčių žmonių kankinimas. 60-ųjų JT Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos metinių proga Europos Parlamente vyko konferencija žmogaus teisių tema. Ar puikieji kalbėtojai pateikė kokius nors reikalavimus dėl šiandien persekiojamų, ne tik Indijoje, krikščionių teisių? Taigi kyla klausimas, ar ES ir jos vadovai rimtai vertina žmogaus teisių doktriną? Ar ji taikoma visų žmonių atžvilgiu? O gal galioja dvigubi standartai? Ar žmogaus teisės propaguojamos tik ginant įvairių mažumų, įskaitant seksualines mažumas, teises, bet ne žmonių, kurie žudomi dėl krikščionių tikėjimo? Europa, prabusk!

  Irena Belohorská (NI). - (SK) Nuo pat pradžių Slovakija siekė sukurti vienodas sąlygas visiems savo piliečiams. Slovakija šiandien neabejotinai yra puikus pavyzdys, kaip reikia spręsti tautinių mažumų klausimą. To negalima pasakyti apie Vengriją, kur slovakų bendruomenė buvo negailestingai asimiliuota.

Iš visų Slovakijos tautinių mažumų ypač vengrų bendruomenei sukurtos itin palankios sąlygos. Slovakijoje jie turi savo partiją ir partijos atstovus parlamente. Pagal galiojančią švietimo sistemą vengrai gali mokytis savo kalba ir ikimokyklinio švietimo įstaigose, ir universitete, ir daug studentų baigia aukštąsias mokyklas nemokėdami slovakų kalbos. Todėl laikau, kad Forumo dėl Karpatų baseino autonomijos, kurį sudaro vengrų kilmės parlamento nariai iš Europos Sąjungai priklausančių suverenių šalių, įsteigimas yra provokacija ir absurdas. Tokių dalykų 21-ajame amžiuje neturėtų būti.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Ponia pirmininke, nepaisant nerimo ir susirūpinimo dėl bankininkystės sektoriaus, kažkiek vilties galbūt yra. Džiaugiuosi, kad už žemės ūkį atsakinga Komisijos narė yra čia ir išklausys manęs, nes galbūt būtent šios krizės metu Europa galės iš tikrųjų pakilti šiam iššūkiui.

Prisiminkime galvijų kempinligės (BSE) krizę, dėl kurios žlugo visas jautienos ir maisto sektorius, kai buvo prarastas pasitikėjimas, bet Europa į šią krizę sureagavo nustatydama labai griežtas taisykles, reglamentuojančias visas grandis nuo produkcijos gamybos iki jos pateikimo vartotojui, ir šių taisyklių laikymosi stebėseną, numatančią baudų taikymą.

Šiandien bankininkystės sektorių ištiko jo BSE krizė, bet jis pakils iš pelenų, tik turi būti nustatytas geresnis šio sektoriaus reguliavimas. Bet viskas jame – pinigai ir žmonės – turės būti žymima, kad būtų užtikrintas atsekamumas, o tie, kurie verčiasi netinkama praktika, būtų baudžiami.

Taigi vilties yra. Turime patirties, todėl tikiu, kad pasibaigus šiai krizei Europa taps geresnė, nes bus patobulintas ir sugriežtintas reguliavimas.

  Yannick Vaugrenard (PSE). – (FR) Ponia pirmininke, norėčiau sugrįžti prie gana originalių J. M. Barroso pareiškimų, kuriuose jis teigia, kad yra linkęs pamiršti šventas ir neliečiamas konkurencijos taisykles ir būti mažiau reiklus valstybės pagalbos atžvilgiu.

Jei būtų kalbama apie būtinybę išgelbėti konkretų Europos pramonės sektorių, leisti valstybėms narėms investuoti į mokslinius tyrimus ar net sukurti ambicingą Europos paskolų programą, tokį posūkį vertinčiau palankiai. Tačiau šiuo atveju kalbama apie didelio masto finansų valdytojų turimų probleminių finansinių produktų atpirkimą. Galiausiai kalbama apie finansinių chuliganų, nerimtai žiūrinčių į rinkos reguliuotojų pastangas, gelbėjimą.

Bus dar geriau, jei Komisija persvarstys savo doktriną. Bet tai turi būti daroma tinkamai, lanksčiau sprendžiant klausimą dėl valstybės pagalbos teikimo strateginės svarbos Europos ūkio sektoriams, kuriems iškilo grėsmė, taip pat toliau taikant priemones, susijusias su kredito reitingo agentūromis, kovojant su spekuliacijomis maisto kainomis ir reguliuojant spekuliacinius fondus. Mes ilgus metus raginome tą daryti ir dabar turime įrodymą: tikėjimas laisva konkurencija ir laisvąja rinka akivaizdžiai atvedė mus į aklavietę.

  Marco Pannella (ALDE). – (FR) Ponia pirmininke, nors kartą turime priežastį šypsotis. Esamame klimate, kuriame Europa, praėjusių laikų tėvynė, vėl griauna mūsų europinę prigimtinę teisę. Nežinau, ką ir sakyti.

Mūsų abejingumas – štai kas stebina. Vakar Prancūzijos dienraštyje „Le Monde“ – norėčiau padėkoti jo naujajam redaktoriui Ericui Fottorino – buvo išspausdintas puikus vedamasis straipsnis su J. Plantu nupiešta karikatūra, taip vaizduojančia šį mūsų ką tik sukurtą neinstitucinį G4 darinį: „fricai“, „italiūkščiai“, klastingasis Albionas ir Prancūzija vienijasi, kad sugriautų Europą, visi galvodami tik apie savo siaurus interesus, o žmonių grupė, tituluojanti save Europos Parlamentu, tik žiūri negebėdama nieko paaiškinti. Ačiū, „Le Monde“, ačiū, pone J. Plantu. Siūlau J. Plantu išrinkti pirmininku!

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN). – (PL) Ponia pirmininke, savo pareiškimuose Europos Sąjunga skelbia siekianti didinti užimtumą ir užtikrinti aukšto lygio socialinę apsaugą. Komisijos požiūris į problemą, susijusią su Lenkijos laivų statyklomis, prieštarauja šiems pareiškimams. Europos Sąjungoje viešoji pagalba gali būti teikiama bankrutuojančių bankų subsidijavimui, taip pat be jokių apribojimų buvusios komunistinės Vokietijos regionams. O kaip dėl vienodo elgesio su visais ūkio subjektais? Laivų statyklos „senojoje ES“, kaip ją vadiname, daugelį metų gaudavo pagalbą ir viskas buvo gerai. Su naujosiomis valstybėmis narėmis, kurioms turėtų būti suteikta galimybė ekonomiškai pasivyti likusias Bendrijos nares, Komisija elgiasi kaip su užkariautomis teritorijomis.

Esu įsitikinęs, kad ateinančiuose Europos Parlamento rinkimuose Lenkijos elektoratas savo balsavimu parodys, kad jis nepritaria tokiam Europos solidarumui.

  Gerard Batten (IND/DEM). - Ponia pirmininke, jau ne vienus metus bandau įspėti, kad Europos arešto orderis galėtų būti naudojamas siekiant užgniaužti žodžio laisvę internete. Dabar taip ir atsitiko. Spalio 1 d. dr. Frederick Toben buvo suimtas „Heathrow“ oro uoste pagal Vokietijoje išduotą Europos arešto orderį už tariamus ksenofobinius nusikaltimus internete.

Dr. F. Toben neigia holokaustą. Jo požiūris yra atstumiantis visiems protaujantiems žmonėms. Bet dabar kalbu ne apie tai. Jis buvo suimtas Britanijoje už tai, kad paviešino savo požiūrį internete Australijoje. Jei šis Europos arešto orderis bus įvykdytas, pasitvirtins, kad jei asmenys reiškia savo nuomonę internete ir jų požiūris neprieštarauja jų pačių šalyje galiojantiems įstatymas, šie asmenys gali būti išduoti kitai ES valstybei narei, kur pagal teisės aktus šių asmenų požiūrį propaguoti draudžiama. Tai turės labai neigiamą įtaką žodžio laisvei valstybėse narėse.

  Péter Olajos (PPE-DE). - (HU) Ačiū, ponia pirmininke. Deja, po ginčo dėl Rába upės taršos, Europos Parlamente tarp Austrijos ir Vengrijos dėl aplinkos apsaugos įsižiebė dar vienos diskusijos. Austrijos bendrovė BEGAS planuoja pastatyti 325 000 t galingumo atliekų deginimo gamyklą tik kelių šimtų metrų atstumu nuo Vengrijos sienos prie Heiligenkroico. Šioje gamykloje galės būti deginamos atliekos, surinktos ne tik iš vietos šaltinių, bet ir iš kitų rajonų. Vietos bendruomenių ir Austrijoje, ir Vengrijoje paramos šiam projektui lygis labai žemas. Man nerimą kelia konkrečiai tai, kad atliekų deginimo gamyklą planuojama pastatyti tik 1 km atstumu nuo Sentgothardo miesto, kurio kryptimi pučia vyraujantis vėjas, ir Ėršego nacionalinio parko, kuris saugomas pagal programą „Natura 2000“ ir neseniai laimėjo konkurso „Edenas“ prizą. Šis Vengrijos regionas, garsėjantis nuostabiu gamtovaizdžiu, nacionaliniais parkais ir ekologiniu turizmu, galės nukentėti nuo nenumatytų padarinių.

Baigdamas, ponia pirmininke, norėčiau paklausti, kodėl Slovakijos nariui, kuris tulžingai liejo neapykantą vengrams, buvo leista kalbėti du kartus. Tai procedūrinis klausimas. Ačiū.

  Monika Beňová (PSE). - (SK) Norėčiau griežtai paprieštarauti čia išsakytoms pastaboms, kuriose Slovakijos vyriausybė kaltinama neapykantos Slovakijoje gyvenančioms tautinėms mažumoms skleidimu ir jų teisių pažeidimu.

Ponios ir ponai, kolega L. Tőkés, Slovakijos vyriausybės politinėje programoje yra pareiškimas dėl tautinių mažumų teisių ir vyriausybė parodė, kad šias teises gerbia. Labai apgailestauju, kad Vengrijos atstovai kiekvienoje Europos Parlamento dalinėje sesijoje išnaudoja vienos minutės kalbas tam, kad užsipultų Slovakijos vyriausybę, taigi ir Slovakijos piliečius.

Ponia pirmininke, Slovakijos vyriausybė vertina gerus santykius su kaimynais ir siekia juos palaikyti. Tačiau geriems dvišaliams santykiams reikia, kad to norėtų abi šalys. Iki šiol draugystės ranką ištiesė tik Slovakijos vyriausybė.

  Milan Gaľa (PPE-DE). - (SK) Trejus metus užtrukusio Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimo dėl gyventojų sveikatos būklės skirtumų įvairiose pasaulio šalyse rezultatai kelia nerimą. Šiuos skirtumus lemia socialinės ir ekonominės sąlygos, bet ne biologiniai veiksniai. Eilinė Japonijos mergina, pavyzdžiui, gali tikėtis gyventi iki 83 metų. Jei ji gyventų Lesote, Afrikoje, jos tikėtina gyvenimo trukmė būtų 42 metai. Tikimybė, kad švedė mirs gimdymo metu, yra 1 iš 17 000; o Afganistane tokia tikimybė yra 1 iš 8.

Tie, kurie gyvena skurdžiuose Europos miestų rajonuose, vidutiniškai gali tikėtis gyventi 28 metais trumpiau už tuos, kurie įsikūrę turtingesniuose rajonuose. Prasta politika, netinkamos socialinės sąlygos, žemas švietimo lygis, standartų neatitinkantis būstas, ribota galimybė maitintis sveikais produktais ir pan. – visa tai kartu lemia, kodėl dauguma žmonių nėra tokie sveiki, kokie biologiškai galėtų būti. PSO sveikatą lemiančių socialinių veiksnių komisija mano, kad jei bus imtasi iniciatyvių veiksmų, šis atotrūkis galės būti sumažintas per santykinai trumpą laiką.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Ponia pirmininke, neseniai paskelbti pirmą kartą klimato kaitos klausimu atliktos „Eurobarometro“ viešosios nuomonės apklausos rezultatai byloja apie tai, kad klimato kaita jau išeina už aplinkos nišos ribų ir tampa vienu iš svarbiausių Europos politikos klausimų.

Atsižvelgdama į šiuo metu pasaulį ištikusią ekonomikos ir finansų suirutę, galiu visiškai suprasti kolegų susirūpinimą dėl to, ką mes, politikai, laikome neabejotinai vieninteliu didžiausiu moraliniu, aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu visos žmonijos iššūkiu – kalbu apie visuotinį klimato atšilimą, vykstantį dėl mūsų taršos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakomis ar, kitaip tariant, klimato kaitą.

Bet klimatas nelauks, Kopenhaga nelauks, todėl negalime būti užtikti nepasirengę. Kaip vieno iš keturių dokumentų dėl klimato kaitos režimo po 2012 m., būtent pranešimo dėl prekybos taršos leidimais sistemos persvarstymo, pranešėja, aš visiškai pasikliaunu mūsų vyriausybių pasiryžimu išspręsti šias trumpojo laikotarpio ekonomines ir finansines problemas, kurios prieš mus šiandien iškilo, dar iki 2013 m. Nors politika – tai veiklos sritis, reikalaujanti susitelkti ties šių dienų problemomis, nes tokia jos prigimtis, mes neturėtumėme leisti, kad nūdienos klausimai atitrauktų mūsų dėmesį nuo teisėkūros darbo sprendžiant šiuos svarbius klausimus ir rengiant mūsų kovos su klimato kaita scenarijų ilguoju laikotarpiu, po 2012 m., kitaip istorija mus nuteis.

  Miloš Koterec (PSE). - (SK) Toks piktžodžiavimas ir politikavimas šiuose Rūmuose Slovakijos atžvilgiu glumina. Aš įdėmiai klausiausi kolegos iš Vengrijos L. Tőkés žodžių ir noriu paprieštarauti tokiam vienpusiškam požiūriui į dabartinius įvykius ir jų pateikimui visaip puolant Slovakijos veiksmus šioje srityje.

Norėčiau pabrėžti, kad nors šiuo metu Slovakijos vyriausybės tautinių mažumų atžvilgiu vykdoma politika atitinka visus europinius standartus, ji ketina ją dar labiau tobulinti.

Noriu pasmerkti pastangas piktnaudžiauti tam tikrais konkrečiais sunkumais ir pateikti juos kaip principinį neigiamą Slovakijos vyriausybės požiūrį, ypač kai taip elgiamasi Europos Parlamente. Aktyviai siekdami išryškinti trinties momentus ir iškraipydami tikrąją padėtį, mes tik įžiebsime ir kurstysime dirbtinius konfliktus, kurie yra beprasmiai ir nebūtini ir kurie komplikuoja Slovakijos visuomenės gyvenimą.

  Pirmininkė. − Šis darbotvarkės klausimas baigtas.