Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. spalio 8 d. - Briuselis

24. Vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje sprendimas (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas − Richardo Seebero pranešimas (A6-0362/2008) Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu dėl vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje sprendimo (2008/2074(INI)).

  Richard Seeber, pranešėjas. − (DE) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams ir Komisijai už puikų bendradarbiavimą rengiant šį pranešimą.

Mes visi žinome, kad vanduo būtinas visų formų gyvybei palaikyti, tačiau jo ištekliai nėra neišsemiami. Ateityje iki trijų milijardų žmonių kentės dėl vandens trūkumo. Europos aplinkos agentūros duomenimis, jau 2007 m trečdalis europiečių gyveno regionuose, kuriuose vandens ištekliai riboti. Ši problema ypač aktuali Kipre, Bulgarijoje, Belgijoje, Vengrijoje, Maltoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Ispanijoje ir, deja, daugelyje kitų šalių. Vadinasi, vandens suvartojama per daug. Klimato kaita, žinoma, taip pat blogina padėtį. Todėl per pastaruosius trisdešimt metų sausros padažnėjo ir tai jau kainavo 100 mlrd. EUR. Vien tik dėl 2003 m. sausros ES ekonomika patyrė apie 8,7 mlrd. EUR nuostolį. Šios kraštutinės oro sąlygos atneša ne tik ekonominių, bet taip pat socialinių ir žmogiškųjų padarinių. Be to, kad didelio karščio laikotarpis 2003 m. turėjo bendrą neigiamą poveikį žmonių sveikatai, dėl jo Europoje mirė apytikriai 35 000 žmonių.

Taip pat pastebime, kad vandens naudojimo tendencijos skirtingose Europos šalyse labai skiriasi. ES vidutiniškai per dieną suvartojama nuo 100 iki 400 litrų vandens, nors pagal Europos pragyvenimo standartus iš tikrųjų pakaktų 80 litrų. Taip yra dėl pasenusių technologijų lemiamo neefektyvaus vandens vartojimo, taip pat dėl vandens eikvojimo. Pavyzdžiui, 30 % vandens Prancūzijos skirstomuosiuose tinkluose tiesiog dingsta. Taigi mes Europoje turime dideles vandens taupymo galimybes.

Atėjo laikas ir Bendrijai imtis veiksmų. Komisija jau pradėjo spręsti su vandeniu susijusius klausimus keliose direktyvose, pvz., dėl maudymosi vandens, geriamojo vandens, potvynių, vandeniui taikomų aplinkos standartų ir pan. Be abejonės, iki šiol pagrindine gaire buvo 2000 m. priimta Vandens pagrindų direktyva ir jos įgyvendinimas. Dabar ypač svarbu Komisijai užtikrinti, kad iš šio teisės akto išplaukiantys įsipareigojimai būtų vykdomi valstybėse narėse.

Aplinkos sąlygų ir klimato pokyčiai, intensyvesnis vandens naudojimas verslo, žemės ūkio sektoriuose ir buityje ir, žinoma, pakitę vartojimo įpročiai padidino vandens trūkumą. Deja, kraštutinės oro sąlygos pasitaiko vis dažniau. Vienur dažnėja didelės liūtys, lydimos potvynių, kitur kenčiama nuo ilgalaikių sausrų, niokojančių didžiules Europos teritorijas.

Komunikatas, kurį Komisija mums pateikė, yra svarbus žingsnis teisinga kryptimi, bet kad padėtis pagerėtų, būtina imtis esminių priemonių. Pirma, vandens trūkumo ir sausrų problema turi būti vertinama kaip globalus reiškinys. Europa negali susitelkti tik ties savo problemų sprendimu – neužmirškime, kad didžiulis migrantų skaičius plūsta į Europą, nes labai dažnai jie priversti palikti savo namus būtent dėl sausrų.

Antra, valstybės narės turi bendradarbiauti sprendžiant vandens trūkumo ir sausrų problemą. Vandens pagrindų direktyvoje numatyti vandentvarkos planai turi būti papildyti priemonėmis, padėsiančiomis spręsti vandens trūkumo ir sausrų problemą. Tačiau valstybių narių tarpusavio solidarumas jų atitinkamų vandens išteklių atžvilgiu nereiškia, kad jų suvereni teisė pačioms spręsti, kaip naudotis savo vandens ištekliais, turi būti panaikinta. Mano požiūriu, vandens transportavimas ilgais nuotoliais taip pat nėra išeitis.

Trečia, Komisijos dokumente nepateikiami konkretūs terminai ir konkretūs išmatuojami tikslai. Nenustačius tvarkaraščio ir konkrečių tikslų, ši strategija negalės būti įgyvendinta.

Ketvirta, Europa iš tikrųjų turėtų pasistengti tapti pasaulio lydere vandens taupymo technologijų srityje. Tam būtina spręsti ir žmogiškuosius šios problemos aspektus, ir, žinoma, šiuo metu svarbius ekonominius poreikius.

Apibendrinant, mums pateiktas pranešimas − tai svarbus Komisijos dokumento patobulinimas.

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Pone pirmininke, ponios ir ponai, vandens trūkumas ir sausros yra svarbi globali problema, o klimato kaita, be abejo, padėtį dar pablogins ir vandens trūkumo problema taps dar opesnė. Ši tendencija buvo patvirtinta kitame pranešime dėl klimato kaitos poveikio Europoje, kurį praeitą savaitę parengė Europos aplinkos agentūra.

Per pastaruosius trisdešimt metų Europos Sąjungoje labai padažnėjo didelių sausrų atvejai. Nuo 2003 m. sausros nukentėjo 100 mln. žmonių ir beveik trečdalis ES teritorijos. Nuo tada, kai Komisija pateikė savo komunikatą dėl vandens trūkumo ir sausrų problemos sprendimo, gavome naujų įrodymų, bylojančių apie tai, kad ši tendencija nesilpsta. Kipras kenčia nuo didžiulės sausros, kokios nebuvo nuo 1900 m. Dėl šią vasarą nutraukto vandens tiekimo irigacijos tikslais ūkininkai prarado 80 % derliaus. Kai kuriuose regionuose buvo prarastas visas grūdinių kultūrų derlius. Apskaičiuotieji nuostoliai viršija 1,5 % Kipro BVP. Bet tai nebuvo vienintelė sausra: 2008 m. Kipre viena po kitos įvyko trys sausros.

Todėl šio pranešimo dėl vandens trūkumo ir sausrų problemos sprendimo svarstymas Parlamente vyksta tinkamu laiku. Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas pasinaudojo šia galimybe duoti aiškią žinią, kad šią problemą spręsti būtina.

Visuotinis klimato atšilimas, gyventojų skaičiaus augimas ir vandens suvartojimo vienam asmeniui didėjimas – visa tai reiškia, kad spaudimas mūsų vandens ištekliams didėja. Dėl to didėja vandens trūkumo ir sausrų tikimybė ir ši problema tiesiogiai paveiks tą gyventojų dalį ir tas ūkio sritis, kurios priklauso nuo vandens tiekimo, pvz., žemės ūkį, turizmą, pramonę, energijos tiekimą ir transportą. Be to, vandens trūkumo ir sausrų problema daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir vandens kokybei. Padidėjo miškų gaisrų ir žemės niokojimo pavojus. Jei nebus imtasi skubių priemonių, ištisi regionai, ir Europos Sąjungoje, ir už jos ribų, galės pavirsti dykuma.

Kad tam būtų užkirstas kelias, mūsų prioritetu turi būti perėjimas prie praktikos, kuri užtikrins efektyvų vandens naudojimą ir jo taupymą. Tačiau vandens taupymo priemonės turės būti įgyvendinamos visais lygmenimis. Tik vyriausybės priemonių nepakaks, būtina, kad į vandens taupymo veiklą būtų įtraukti visi gyventojai.

Naujausios Eurobarometro apklausos, atliktos siekiant išsiaiškinti visuomenės požiūrį į klimato kaitą, duomenimis, 62 % europiečių laiko klimato kaitą ir visuotinį atšilimą rimčiausia problema, su kuria pasaulis šiandien susiduria, o 68 % europiečių kaip rimčiausią problemą nurodė skurdą, maisto ir geriamojo vandens trūkumą. Tokiomis aplinkybėmis geroji naujiena yra ta, kad šie visuomenės išreikšti nuogąstavimai taip pat perteikti jų elgesyje: 61 % europiečių teigia ėmęsi asmeninių veiksmų sprendžiant klimato kaitos problemą, o daugiau kaip pusė jų pradėjo taupiau naudoti vandenį buityje.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, džiaugiuosi, kad savo pranešime palankiai vertinate Komisijos komunikatą ir remiate pirmąjį pasiūlytą politikos priemonių rinkinį. Norėčiau padėkoti pranešėjui R. Seeberui už puikų darbą rengiant šį pranešimą, taip pat E. Herranz García iš Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir I. García Pérez iš Regioninės plėtros komiteto už jų teigiamą ir konstruktyvų indėlį. Šiame pranešime nurodytos priemonės atitinka priemones, išdėstytas praeitais metais Tarybos priimtose išvadose, taigi galima teigti, kad šiuo klausimu yra sutariama. Todėl dabar turime paversti šią politinę paramą realiais veiksmais.

  Iratxe García Pérez, Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentė. − (ES) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti R. Seeberą parengus pranešimą ir pasakyti, kad mes Regioninės plėtros komitete suvokiame vandens trūkumo problemą tapus vienu iš pagrindinių iššūkių sanglaudos politikai, nes ji jau paveikė 11 % Europos Sąjungos gyventojų ir 17 % jos teritorijos.

Todėl būsimoje sanglaudos politikoje į šį aspektą turi būti atsižvelgta panaudojant būtinąsias biudžetines priemones. Turime pabrėžti regionų ir vietos valdžios institucijoms, kad jos turi galimybę panaudoti struktūrinių fondų lėšas priemonių, skatinančių efektyvų vandens naudojimą, jo taupymą ir pakartotinį naudojimą, finansavimui.

Taip pat turime raginti Komisiją paremti Europos sausrų observatorijos, kurioje būtų renkami ir sisteminami nacionaliniai, regioniniai ir vietiniai duomenys, įsteigimą.

Galiausiai mes turime pripažinti, kad vandens trūkumo ir sausrų problema daro tiesioginę įtaką socialinei, ekonominei ir teritorinei sanglaudai, nes jos poveikis tam tikruose regionuose labiau juntamas ir dėl to žemė šiuose regionuose apleidžiama, kyla miškų gaisrų ir degraduoja dirvožemis, o tai labai trukdo šių regionų vystymuisi.

  Esther Herranz García, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės referentė. − (ES) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti R. Seeberui už atliktą darbą, nes savo pranešime jis atsižvelgė į daugelį dalykų, dėl kurių šiuose Rūmuose ne kartą buvo išreikštas susirūpinimas, susijusių su problema, svarbia visai Europos Sąjungai: vandens trūkumas ir sausros jau liovėsi būti problema, opi tik pietinėms Europos šalims.

Džiaugiuosi, kad į šį rezoliucijos projektą įtrauktos tam tikros mintys, išdėstytos mano parengtoje Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonėje, kurioje pasisakoma už žemės ūkio veiklą, pavyzdžiui, pabrėžiant vaidmenį, kurį gali atlikti ūkininkai užtikrinant tvarų turimų išteklių valdymą. Pranešime sausros ir vandens trūkumas taip pat nurodomi kaip veiksniai, skatinantys žaliavų kainų augimą – aspektą, kurį esamomis klimato sąlygomis, mano nuomone, būtina pabrėžti, kad būtų sprendžiami ne tik su aplinka susiję šios problemos aspektai, bet taip pat nepamiršti kai kurie svarbiausi ekonominiai padariniai.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas taip pat įtraukė idėją dėl Europos sausrų observatorijos sukūrimo, taip pat minimą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonėje, kuri, tikiuosi, vieną dieną taps tikrove.

Tačiau į tekstą, dėl kurio rytoj bus balsuojama, neįtrauktas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pasiūlymas, kad Komisija išnagrinėtų galimybę įsteigti ekonominio prisitaikymo fondą, kuris galėtų teikti paramą visiems sausrų paveiktiems ūkio sektoriams, įskaitant žemės ūkį.

Norėčiau asmeniškai patikinti jus, kad toliau remsiu mintį dėl šio fondo įsteigimo ir dar kartą pasiūlysiu ją Parlamentui, kai Komisija po kelių mėnesių parengs savo planuojamą komunikatą dėl prisitaikymo prie klimato kaitos.

Manau, kad dabar, kai jau turime Solidarumo fondą, įsteigtą siekiant sušvelninti stichinių nelaimių padarinius, atėjo laikas pamąstyti apie priemonę, skirtą prevencinei veiklai finansuoti, kad būtų sumažinta šių stichinių nelaimių daroma žala aplinkai ir dėl jų patiriami finansiniai nuostoliai.

  Péter Olajos, PPE-DE frakcijos vardu. – (HU) Ačiū, pone pirmininke. Pirmiausia norėčiau prisidėti prie kolegų pagyrimų, skirtų R. Seeberui. Jis profesionaliai atliko šią sunkią darbo užduotį, todėl užsitarnavo pripažinimo ir pagyrimo. Tai, turėčiau pasakyti, yra labai svarbus reikalas. Sausrų pavojus gresia 90 % Vengrijos, mano šalies, žemių. Per pastaruosius kelerius metus reguliariai pasikartojančios sausros padarė didžiulės žalos Vengrijos žemės ūkiui. Vien tik praeitais metais padaryta žala siekė 1 mlrd. EUR. Sausrų problema opi ne tik pietuose esančioms šalims. Sausros sukėlė didžiulių problemų Vengrijoje, nepaisant to, kad per jos teritoriją teka didžiausia Europos upė Dunojus ir septintoji pagal dydį Tisos upė. Tačiau tarp šių didelių upių esanti 100 km pločio teritorija kenčia nuo dykumėjimo ir šis procesas vis spartėja. Visa tai byloja apie tai, kad Europos Sąjungoje reikia visapusiškos vandentvarkos programos, todėl aš palankiai vertinu šį pranešimą, nes jis rodo, kad Europos Sąjunga tvirtai apsisprendė imtis veiksmų siekiant suvaldyti šį dykumėjimo procesą.

Vakar Biudžeto komitetas mano siūlymu parėmė mintį dėl bandomojo projekto, skirto teikti pagalbą kontroliuojant dykumėjimo procesą, įgyvendinimo. Bet mes visi turime daugiau prisidėti prie efektyvios žemės ūkio praktikos ir visapusiško vandentvarkos rėmimo. Taip pat svarbu imtis priemonių, kurios skatintų gyventojus racionaliai naudoti vandenį. Dėl klimato kaitos reguliariai pasikartojančių vandens trūkumo laikotarpių poveikis, veikiausiai, bus dar labiau juntamas ir kiekvienas išgaravęs vandens lašas atneš padarinių.

Baigdamas norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į visuotinės atsakomybės klausimą. Gyventojų skaičius pasaulyje dinamiškai auga ir dėl to pramonė, žemės ūkis ir vandens ištekliai besivystančiose šalyse patiria dar didesnį spaudimą, todėl Europa privalo iš naujo įvertinti savo vandens išteklių atsargas. Šių atsargų išsaugojimas ir didinimas yra mūsų pareiga ir atsakomybė. Ačiū.

  Edite Estrela, PSE frakcijos vardu. – (PT) Europos Parlamento Socialistų frakcijos, kuriai aš atstovauju, vardu norėčiau padėkoti pranešėjui už atliktą darbą. Tai svarbus pranešimas, kuriame pateikti tinkami pasiūlymai dėl to, kaip Europos Sąjunga galėtų spręsti vandens trūkumo ir sausrų problemą. Ši problema nėra nauja, bet ji tapo opesnė ir išplito dar plačiau. 2003 m. sausra paveikė per 100 mln. žmonių ir trečdalį ES teritorijos, atnešdama Europos ekonomikai nuostolius, siekiančius 8,7 mlrd. EUR. Vandens trūkumas jau nebėra problema, nuo kurios kenčia tik Europos pietuose esančios šalys. Kaip buvo minėta, šios problemos poveikis jau juntamas Vidurio ir Šiaurės Europoje, o dėl klimato kaitos padėtis dar blogėja.

Europos Sąjunga turi imtis skubių priemonių, kad būtų išspręsti du klausimai dėl pernelyg intensyvaus vandens naudojimo ir jo eikvojimo. Europos aplinkos agentūros duomenimis, Europoje yra didžiulės galimybės taupyti vandenį. Gali būti sutaupyta apie 40 % vandens. Taip pat bent 20 % vandens Europoje išeikvojama dėl neefektyvaus jo naudojimo. Esant tokiai padėčiai, mano pateikti ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto priimti pakeitimai dėl pakartotinio vandens naudojimo ir vandens gėlinimo yra visiškai pagrįsti. Be to, kadangi daug vandens prarandama dėl jo nuostolių vamzdynuose, siūlau, kad valstybėms narėms būtų suteikta galimybė pasinaudoti struktūrinių fondų lėšomis esamai infrastruktūrai atnaujinti ir technologijoms tobulinti. Neįmanoma sukurti vandens taupymo kultūros neįtraukiant į šį procesą piliečių. Todėl būtina skatinti visuomenės sąmoningumo didinimo ir informavimo kampanijas. Vanduo yra viešoji gėrybė, bet jos ištekliai riboti. Visi turime prisidėti prie vandens naudojimo mažinimo ir kovos su jo eikvojimu, kad juo prieinama kaina galėtų būti aprūpinti visi.

Baigdama norėčiau paklausti Tarybos ir Komisijos: kada bus patobulintas Solidarumo fondo paramos mechanizmas užtikrinant didesnį jo lankstumą? Sausra − tai anomalus gamtos reiškinys, atnešantis rimtų ir ilgalaikių padarinių, neigiamai atsiliepiančių gyvenimo sąlygoms, taip pat nuo jos nukentėjusių regionų socialiniam ir ekonominiam stabilumui, todėl būtų naudinga, jei šio fondo lėšos galėtų būti skiriamos tokių regioninio pobūdžio nelaimių padarytai žalai viešajam ir privačiajam sektoriams atitaisyti.

  Anne Laperrouze, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pastaruoju metu vykusios aktyvios diskusijos energetikos klausimu rodo, kad energija yra vertinga gėrybė ir pagrindinis poreikis. O vanduo? Jis dar vertingesnis. Mes žinome, kad besivystančiose šalyse vandens trūksta. O Europoje? Europoje vandens ištekliai taip pat labai vertingi. Tad liaukimės juos eikvoti ir pradėkime vandenį tausoti.

Pranešimas, dėl kurio bus balsuojama rytoj – tai išsamus pranešimas, apimantis techninius aspektus, pvz., vandens nuostoliuos skirstomajame tinkle, taip pat politinius ir socialinius aspektus, pvz., susijusius su efektyviu vandens naudojimu ir visuomenės sąmoningumo kėlimu. Taigi mūsų atsakomybė už vandenį yra ir asmeninė, ir kolektyvinė. Šiame pranešime taip pat kalbama apie problemas, atsirandančias dėl vandens trūkumo ir sausrų, problemas, reikalaujančias imtis ir skubių priemonių, ir, atsižvelgiant į klimato kaitą, ieškoti ilgalaikių jų sprendimo būdų.

Norėčiau pabrėžti, kad labai svarbu keistis gerąja patirtimi, nes vandens trūkumo ir sausrų problema vienokiu ar kitokiu mastu juntama visoje Europoje, todėl siekiant išvengti šių reiškinių ar sumažinti jų poveikį, būtina, kad visi regionai keistųsi praktine patirtimi. Aš net teigčiau, kad galima mokytis ne tik iš geros patirties, bet taip pat iš klaidų.

Mane taip pat džiugina tai, kad pranešime vandens prieinamumas siejamas su vandens kokybe. Iš tikrųjų, vandens kokybės problemai Europos Parlamentas teikia daug svarbos, pvz., yra priimtas dokumentas, kuriame nustatomi aplinkos kokybės standartai, taip pat vyksta diskusijos pesticidų naudojimo klausimu.

Vandens išteklių trūkumo problemą būtina spręsti visapusiškai: reikia skatinti mokslinius tyrimus ir naujovių diegimą, efektyviau naudoti vandenį pramonėje ir žemės ūkyje ir keisti vandens naudojimo įpročius buityje. Tad imkimės veiksmų ir paneikime seną anglų posakį, kad „žmogus tik tada supranta vandens vertę, kai jo šulinys išdžiūna“.

  Marie Anne Isler Béguin, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjui už atliktą darbą. Galime tik pripažinti, kad vanduo yra vertingas turtas ir kad jo ištekliai riboti.

Pranešėjas kalbėjo apie tai, kad 3,2 mlrd. šios planetos gyventojų gali grėsti vandens trūkumo problema. Žinome ir tai, kad Europa nuo šios problemos taip pat neapsaugota. Todėl turėtumėme padaryti viską, ką galime, kad šis turtas būtų išsaugotas. Vanduo yra viešoji gėrybė, todėl tenka apgailestauti, kad kai kurių mano pateiktų pakeitimų Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas nepatvirtino.

Todėl kreipiuosi tiesiogiai į Komisiją. Tikiuosi, kad įgyvendindami BŽŪP reformą mes taip pat persvarstysime tam tikrus kultivavimo modelius – daugiausia turiu galvoje taikomus irigacijos metodus, kurie netinka kai kuriems Europos regionams ir kurių būtina atsisakyti, jei norime padaryti galą vandens eikvojimui.

Taip pat apmaudu, kad į pakeitimą dėl atominių elektrinių aušinimo nebuvo atsižvelgta, nes mano šalyje, Prancūzijoje, tuo metų laiku, kai vandens lygis upėse labai žemas, atominės elektrinės turi būti uždaromos arba aušinamos naudojant purkštuvus. Tokia praktika neprotinga ir kelia didžiulį pavojų mūsų piliečiams.

  Kartika Tamara Liotard, GUE/NGL frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau išreikšti savo nuoširdžią padėką R. Seeberui. Daugelis iš mūsų mano, kad švarus geriamasis vanduo atrodo taip. Norėčiau pabrėžti, kad daugybėje šalių ši stiklinė yra tuščia. Daugelis žmonių neturi vandens, arba jei turi, jis atrodo taip.

Dėl naftos stygiaus vyksta karštos diskusijos ir man kartais kyla klausimas, kodėl vandens trūkumo problema nesulaukia tokio paties dėmesio. Pagaliau tai gyvybės ir mirties klausimas. Gyventojų skaičius pasaulyje nuolat didėja, o švaraus geriamojo vandens ištekliai tik mažėja. Vandens trūksta net Europoje. Kalbu taip pat apie „paslėptąjį“ vandens trūkumą, kai, pvz., nutraukiamas geriamojo vandens tiekimas buities vartotojams. Priežastys gali būti įvairios: prastos sanitarijos sistemos, šliaužiančioji viešųjų paslaugų liberalizacija, pesticidų ir cheminių trąšų naudojimas ar intensyvi gyvulininkystė. Ar jums žinoma, kad norint pagaminti 100 g. jautienos, reikia 2 400 l vandens?

Komisijos komunikate didžiausias dėmesys skiriamas vandens taupymui. Mano nuomone, tai tas pats, kaip nešti vandenį į upę, nes pirmiausia reikia spręsti problemas, apie kurias ką tik kalbėjau. Pvz., pirmiausia reikėtų investuoti, Europoje ir už jos ribų, į tinkamas sanitarijos ir vandens valymo sistemas. Be to, būtina atsargiau naudoti pesticidus, įvertinti intensyvios gyvulininkystės poveikį vandentvarkai ir imtis kovos su klimato kaita priemonių.

Galimybė naudotis švariu geriamuoju vandeniu yra pilietinė teisė, kurią turi visi. Problema susijusi ne tik su geriamojo vandens pakankamumu, bet taip pat su švaraus geriamojo vandens paskirstymu, pernelyg didele tarša ir kova dėl privatizacijos. Pvz., Jungtinėje Karalystėje dėl privatizacijos per labai trumpą laiką kainos smarkiai pašoko į viršų ir dėl to nemažam buities vartotojų skaičiui buvo nutrauktas vandens tiekimas. Tai gėdinga. Aš pasisakau už tai, kad geriamojo vandens tiekimo paslaugas teiktų viešasis sektorius.

  Johannes Blokland, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, vandens trūkumo ir sausrų problema ypač opi pietinėms Europos Sąjungos šalims. Ją sukelia priežastys, susijusios ir su klimatu, ir su žmonių veikla. Turizmas taip pat kelia didelius reikalavimus vandens ištekliams būtent tose šalyse, kurios ir taip jau labai kenčia nuo šios problemos. Jungtinių Tautų tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (IPCC) atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad vandens trūkumo ir sausrų rizika ateinančiais metais tik didės. Taigi turime pasirūpinti, kad padėtis vandens atžvilgiu dar nepablogėtų.

Todėl manau, kad šis pranešimas siunčia tinkamą žinią. Efektyvus vandens naudojimas yra labai svarbus kovojant su vandens trūkumo ir sausrų problema. Ypač pabrėžčiau į šį pranešimą taip pat įtraukto vandens kainų nustatymo principo svarbą. Kai kuriose valstybėse narėse šis principas sėkmingai taikomas. Taip pat palankiai vertinu tai, kad pranešime nustatytas ryšys su Vandens pagrindų direktyva. Manau, tai tinkama vieta vandens trūkumo ir sausrų problemai. Baigdamas norėčiau pasveikinti pranešėją R. Seeberą atlikus puikų darbą.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, tol, kol garantuojamas išskirtinis valstybių narių suverenitetas vandens išteklių atžvilgiu, taip pat ES ar ETT nesikišimas, žinoma, būtų prasminga sukurti bendrą kovos su vandens trūkumu strategiją.

Tačiau ši strategija bus prasminga tik jei mes spręsime šią problemą visapusiškai ir užsiimsime kitų, priežastiniu ryšiu susijusių problemų (pvz., demografinio sprogimo ar klimato kaitos) sprendimu. Žemės ūkio sektoriuje, kuriam tenka 70 % viso pasaulyje suvartojamo vandens, yra didžiulis taupaus vandens naudojimo potencialas. Tačiau ES, reikalaudama prisijungimo prie kanalų sistemos ir jos naudojimo, taip pat „pridėjo savo trigrašį“ prie vandens eikvojimo.

Be to, dėl dabar juntamo vandens trūkumo dažnai kalti netinkami sprendimai. Pvz., Kipre statomi nauji golfo aikštynai nepaisant to, kad dėl nuolatinio vandens trūkumo vandens tiekimas gyventojams yra normuojamas.

Todėl turėtumėme sąmoningiau ir aktyviau spręsti problemas, susijusias su vandeniu, – gamtos turtu, būtinu gyvybei palaikyti, – bet tai neturėtų būti daroma ES būdingu stiliumi, verčiant visas valstybes nares imtis abejotinos vertės priemonių.

  Antonio De Blasio (PPE-DE). - (HU) Ačiū, pone pirmininke. Ponios ir ponai, vandens trūkumas ir sausros yra viena iš opiausių problemų, su kuriomis dabar susiduria Europos Sąjunga. Ši problema yra kompleksinio pobūdžio, ji glaudžiai siejasi su kitais aplinkos klausimais, todėl ją reguliuojant į tai būtina atsižvelgti. Vandens naudojimo problema neapsiriboja kokia nors konkrečia geografine teritorija. Ši problema neturi sienų, todėl ją būtina reguliuoti Europos Sąjungos lygmeniu. Turime pabrėžti šio tarpvalstybinio vandentvarkos aspekto svarbą. Priežastys, dėl kurių kyla potvyniai, atnešantys tiek daug žalos, yra glaudžiai susijusios su plačiai paplitusia miškų kirtimo praktika. Kitaip tariant, dėl miškų kirtimo kyla ir sausros, paverčiančios ištisus žemės plotus dykviete, ir visa niokojantys potvyniai.

Svarbu pabrėžti, kad vandentvarkos srityje turi būti išlaikytas subsidiarumo principas. Būtina stiprinti regionų, vietos valdžios ir renkamų tarybų vaidmenį, nes šie valdymo organai gali daug prisidėti sprendžiant problemas, susijusias su vandens trūkumu ir sausromis, nustatydami žemėnaudos ir statybos srityje atitinkamas taisykles.

Be regionų ir vietos valdžios institucijų, dar yra visuomeninės organizacijos, galinčios vykdyti švietimo ir viešumo kampanijas, ir šis vaidmuo ateityje turėtų būti remiamas. Labai svarbu vykdyti skatinamąsias ir žiniasklaidos kampanijas, nes šiuose forumuose visuomenė gali ne tik sužinoti apie egzistuojančias problemas, bet taip pat pamatyti, kaip idėjos ir pasiūlymai įgyvendinami praktikoje.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kaip svarbu valstybėms narėms turėti tam tikrą lankstumo galimybę, kad jos galėtų reguliuoti kitus klausimus, susijusius su irigacija ir vandentvarka, atsižvelgdamos į savo konkrečias sąlygas. Skirtingais lygmenimis veikiantys reguliavimo organai turi bendradarbiauti kuriant tvarią vandentvarkos sistemą. Norėčiau padėkoti R. Seeberui už visą darbą, atliktą rengiant šį pranešimą, ir jums už dėmesį.

  Cristina Gutiérrez-Cortines (PPE-DE). – (ES) Pone pirmininke, aš palankiai vertinu tai, kad toks dokumentas išvydo šviesą, nors manau, kad dėl klimato kaitos problemų, deja, stinga visapusiško požiūrio į vandens trūkumo ir sausrų problemos sprendimą, nes apsiribojama tik vandens taupymu.

Nepaisant to, aš palankiai vertinu tai, kad R. Seeber pabrėžė ir plačiau panagrinėjo kelis Komisijos dokumento aspektus, būtent kad kiekvienas turi teisę naudotis vandeniu – vanduo visiems – ir kad turime atsižvelgti į glaudaus regionų bendradarbiavimo būtinybę, ir nors šiandien principas „vanduo visiems“, manau, dar nėra įgyvendintas, tai gera pamoka visiems tiems, kurie mano, kad vanduo priklauso tik tiems, per kurių daržą teka upė.

Tačiau manau, kad turėtumėme pradėti žiūrėti į vandens stygiaus ir klimato kaitos problemas pro bendrą prizmę. Šiandien pasaulis susiduria su trimis pagrindinėmis problemomis: badas ir maisto stygius, klimato kaita ir sausros. Sausros pasaulį kamuoja jau daugelį šimtmečių.

Būtina didinti išteklių atsargas, bet apie tai pranešime nekalbama. Turime dauginti turimus išteklius, bet apie tai minima tik Parlamento pateiktuose pakeitimuose. Kalbu ne tik apie vandens gėlinimą, bet taip pat apie būtinybę vėl reguliuoti upes, apie naujus inžinerinius sprendimus ir naują vandens paradigmą, apimančią visas įmanomas priemones, skirtas vandens ištekliams išsaugoti, įskaitant miškų želdinimą, patvinusio vandens surinkimo rezervuarų naudojimą, vandeningojo sluoksnio atkūrimą ir pan.

Taip pat turime pagalvoti apie žemės ūkio strategiją, kuri padėtų mums gaminti tokį patį kiekį augalinių kultūrų, tik kitos rūšies, kuriai užauginti nereikia tiek daug vandens. Dėl tos pačios priežasties turime pradėti kalbėti apie vandens ekonomiją, kuri nėra susijusi vien tik su augančiomis kainomis, kaip buvo čia minėta, ar su tikrosiomis kainomis, bet yra kompleksinio pobūdžio ir apima daug skirtingų aspektų.

Taigi mums reikia žemės ūkio strategijos, vartojimo strategijos, žemėtvarkos ir upių reguliavimo, neišskiriant ir galimybės pakreipti upių vagą, jei to iš tikrųjų reikia. Svarbu, kad pasaulis toliau liktų tvarus ir kad būtų galvojama apie žmones ir ekonomiką.

  Inés Ayala Sender (PSE). – (ES) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti Komisijai, kad pagaliau pateikė dokumentą vandens trūkumo ir sausrų klausimu, kurį Parlamentas jau ilgą laiką ragino priimti. Turėjome progų įsitikinti, kaip tinkamai tvarkomasi įvykus dideliems potvyniams, bet visada užmirštama, kad kitose vietose kenčiama nuo sausrų, tampančių struktūrine problema, ir kad vandens trūkumo problema atneša ne tik socialinių, bet taip pat ekonominių padarinių, o jos poveikis visiems tvarumo aspektams dar didesnis.

Noriu pasveikinti pranešėją R. Seeberą atlikus puikų darbą ir padėkoti jam už aktyvų dalyvavimą Europos aplinkos dienai skirtose diskusijose, surengtose mano mieste, Saragosoje, vykusios tarptautinės parodos „International Expo 2008“ metu.

Turiu padėkoti jam už tai, nes šioje parodoje Europos Sąjunga, kuriai atstovavo R. Seebero, galėjo išreikšti savo susirūpinimą dėl vandens išteklių tvarumo ir išdėstyti Europos Sąjungos poreikius ir problemas pačios ES ir Europos Parlamento požiūriu.

Taip pat turiu pasakyti, kad mes jau žinome, kad vandens trūkumo problemos labai glaudžiai susijusios su dabar pradėta kova su klimato kaita, nes mes žinome, kad dėl šiuo metu nevaržomai kertamų miškų ir sparčios miesto plėtros vandens trūkumo problema tampa dar opesnė, todėl atitinkamos valdžios institucijos šiose teritorijose turėtų atsižvelgti į tai rengdamos žemėnaudos planus, ypač planuodamos ekonominę veiklą vis didesnį susirūpinimą keliančiose upių baseinų teritorijose.

Šiuo aspektu – tą patį, iš esmės, siūlo ir Komisija – mes remiame sumanymą nustatyti vandens naudojimo būdų hierarchiją ir, kaip R. Sebeer pripažįsta savo pranešime, mes, žinoma, jokiu būdu nemanome, kad upių vagų nukreipimas siekiant tiekti vandenį ilgais nuotoliais yra tinkamas būdas spręsti vandens trūkumo problemą.

Priešingai, mūsų atramos tašku visada turėtų būti tinkamas Vandens pagrindų direktyvos nuostatų taikymas, nes ši direktyva suteikia pagrindą siekti, kad visi Europos vandenys būtų geros būklės, kad būtų atsižvelgiama į poreikius, susijusius su konkrečiais upių baseinais, ir kad būtų gerinama vandens kokybė.

Kaip teisingai pažymima R. Seebero pranešime, miestuose prarandamo vandens kiekis siekia iki 50 %, o viso Europoje netenkama 20 % vandens. Įdiegus įvairius naujus mechanizmus ir technologijas, taip pat įgyvendinus naujus vandens taupymo ir efektyvaus jo naudojimo būdus būtų galima sutaupyti 40 % dabar suvartojamo vandens.

Tam reikia skatinti tvarų vandens naudojimą, turimų vandens išteklių apsaugą, taip pat efektyvų ir tvarų jų naudojimą.

Todėl mes palankiai vertiname pasiūlymus įsteigti Europos sausrų observatoriją, kuri veiktų prie Europos aplinkos agentūros, ir sukurti miestų tinklą, kad būtų skatinamas tvarus vandens naudojimas.

  Rolf Berend (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, vandens klausimo įtraukimas į visas politikos sritis ir išsamaus šio klausimo sprendimo plano sudarymas yra tikras iššūkis, su kuriuo privalome sėkmingai susidoroti, nes jau šios diskusijos labai aiškiai parodė, kad tokia būtinybė iškilo. Šis procesas turi būti vykdomas visais lygmenimis – nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu.

Kaip pranešėjas Solidarumo fondo klausimu ir atsižvelgdamas į tai, kad šis Parlamentas laikosi savo pozicijos jau nuo 2006 m. gegužės mėn., aš vėl raginu Tarybą kuo skubiau priimti rezoliuciją dėl ES solidarumo fondo, kad būtų baigtas finansavimo kriterijų ir tinkamų finansuoti priemonių nustatymas įtraukiant sausrų atvejus, kad su gamtos stichijų padariniais būtų galima veiksmingiau, lanksčiau ir tinkamiau tvarkytis.

Tačiau aš taip pat raginu regionines ir vietines valdžios institucijas kuo didesniu mastu pasinaudoti struktūrinių fondų teikiamomis galimybėmis ir investuoti į infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas efektyvus vandens naudojimas, taip pat išvengta neigiamų padarinių apsaugant vandens išteklius. Turbūt net nereikia minėti, nes tai savaime aišku, kad šioje srityje ne mažiau svarbus vaidmuo tenka miesto ir kaimo gyventojams, kuriuos raginu rimčiau vertinti vandens taupymo priemones.

Dėkoju pranešėjui.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Vanduo – tai gyvybė. Be vandens žemėje gyvybės nebūtų. Lietaus vanduo yra Dievo dovana, kuria reikia naudotis atsakingai. Negalima leisti, kad ji būtų tiesiog nuleidžiama į balą. Ji turi maitinti žemę ir naują gyvybę.

Kiekvienais metais per 20 mlrd. m3 lietaus vandens nuleidžiama per miestų kanalizacijos ir drenažo vamzdžius į jūras ir vandenynus. Būtent todėl Europos žemynas džiūna, nes lietaus vanduo visais savo pavidalais yra vandens išteklių šaltinis žemynuose.

Aš džiaugiuosi pranešėjo Richardo Seebero indėliu ieškant būdų spręsti vandens trūkumo ir sausrų problemą ES. Tačiau tikėjausi, kad pranešimas bus šiek tiek ambicingesnis. Apie būtinybę pradėti rinkti lietaus vandenį minima, bet labai nedaug, tik 48 dalyje, kurią Regioninės plėtros komitetas įtraukė mano siūlymu.

Tikiu, kad naujoji vandens paradigma, kurią sukūrė Slovakijos ir Čekijos mokslininkų grupė, vadovaujama Michalo Kravčíko, taip pat turės įtakos mūsų pranešėjui ir ateityje pakeis ES vandens pagrindų direktyvą. Mano žiniomis, Komisijos narys V. Špidla taip pat pritarė šiam pasiūlymui ir šiai programai.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti Richardui Seeberui už jo darbą šioje labai svarbioje srityje. Aš visapusiškai palaikau ėjimą prie efektyvaus vandens naudojimo ir vandens taupymo ekonomikos ir, žinoma, prie visapusiško Vandens pagrindų direktyvos, kurią rengiant aš aktyviai dalyvavau prieš kelerius metus, kai mano buvusi kolegė iš Austrijos Marilies Flemming buvo pranešėja, įgyvendinimo.

Tiesą sakant, Vandens pagrindų direktyvos 9 straipsnio tekstas, į kurį šį vakarą norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, buvo priimtas man pateikus atitinkamą pirminio pasiūlymo projekto pakeitimą. Norėčiau iš Komisijos išgirsti patikinimą, kad visi pasiūlymai, susiję su kainų už vandenį nustatymu ir privalomąja vandens apskaita, jei tokių bus pateikta, būtų suformuluoti atsižvelgiant į Vandens pagrindų direktyvos 9 straipsnio nuostatą, leidžiančią toliau taikyti Airijoje nusistovėjusią praktiką, pagal kurią gyventojai neapmokestinami už buityje suvartotą vandenį.

Neprašykite manęs čia ir dabar pateisinti tokią praktiką ir pagrįsti jos tvarumą, bet patikėkite, kad tai iš tiesų labai opus politinis klausimas, kurį siūlyčiau geriau palikti spręsti Airijos vyriausybei, o ne reglamentuoti ES direktyva. Airija yra įsikūrusi Europos vakarinėje dalyje esančioje saloje, kurioje vyrauja drėgnas klimatas, bet dėl klimato kaitos vandens trūkumo problema mums taip pat aktuali.

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE). - (HU) Maistas ir vanduo įgavo tokią pačią strateginę vertę kaip nafta ir dujos. Vieną akimirką mes patiriame vandens trūkumą, o kitą mus ištinka potvyniai. Tai Europos problema, ir R. Seebero pranešimas šiuo atžvilgiu labai svarbus. Norėčiau papildyti Estheros Herranzos García pasiūlymą mintimi, kad mums reikia bendros Europos pozicijos ne potvynių klausimu, bet vandentvarkos srityje, nes dėl potvynių patiriama tiek pat daug žalos kaip dėl sausrų, o komiteto nariams gerai žinoma, kad šioje srityje nėra bendros Europos rizikos valdymo sistemos. Būtent atsižvelgiant į tai sausrų problema turi būti sprendžiama, ir ne tik Viduržemio jūros regiono šalyse. Mano kolega Péter Olajos minėjo, kad per pastaruosius keturis dešimtmečius žemės lygis Homokhátság srityje, esančioje tarp Dunojaus ir Tisos, nusėdo keturiais metrais. Dykumėjimas jau pasiekė Vengriją ir Vidurio Europos šalis. Tai visos Europos problema. Galime daug ko pasimokyti iš savo kolegų Izraelyje, man ne gėda mokytis, nes jie taiko puikius irigacijos metodus. Ačiū už dėmesį.

  Andrzej Jan Szejna (PSE). – (PL) Pone pirmininke, vandens išteklių, vandens ekosistemų ir geriamojo vandens apsauga yra vienas iš būtiniausių aplinkos apsaugos aspektų. Todėl būtina imtis suderintų veiksmų ES lygmeniu, kad būtų užtikrinta veiksminga šio vertingo gamtos turto apsauga. Vandens naudojimo srityje Europai iškilo trys pagrindiniai iššūkiai: taupus, tvarus ir efektyvus vandens naudojimas.

Klimato kaita nėra vienintelis iššūkis, su kuriuo Europa susiduria. Nepaisant didėjančios paklausos vandeniui, mes tebekovojame su pernelyg dideliu vandens suvartojimu, netvariu ir neefektyviu jo naudojimu. Vandens naudojimas didėja du kartus sparčiau nei gyventojų visame pasaulyje skaičius. Pačioje Europoje bent 20 % išteklių eikvojama dėl neefektyvios vandentvarkos. Todėl pirmenybė turėtų būti teikiama ne įprastiniam pasiūlos didinimui, o paklausos valdymo priemonėms. Pasiūlos valdymo priemonės turėtų būti taikomos tik tada, kai visos galimybes, susijusios su taupesne vandentvarka, geresniu paklausos valdymu ir švietimu, yra išsemtos. Regioninis bendradarbiavimas ir struktūrinių fondų lėšų panaudojimas taip pat galėtų atlikti visai nemenką vaidmenį.

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dėkoju už diskusijas su vandeniu ir vandentvarka susijusių problemų klausimu, kuriose buvo išsakyta daug įvairių nuomonių. Negalėsiu atsakyti kiekvienam kalbėtojui, bet pakalbėsiu keliais pranešimo klausimais, kurie, mano nuomone, yra ypač svarbūs. Pirma, pranešime pripažįstama Vandens pagrindų direktyvos svarba. Visapusiškas šios direktyvos įgyvendinimas yra prioritetinis uždavinys, nes tai padės mums išspręsti problemą dėl prastos vandentvarkos. Pranešime taip pat pabrėžiama, kad pirmenybė turėtų būti teikiama paklausos valdymo priemonėms, ir palankiai vertinama tai, kad Komisija didžiausią prioritetą sprendžiant šią problemą teikia vandens taupymui. Vandens taupymo požiūriu Europa turi didžiulį potencialą: 33 % vandens gali būti sutaupyta buityje ir 43 % – žemės ūkyje.

Pranešime taip pat pabrėžiamas ryšys tarp klimato kaitos, vandens trūkumo ir sausrų ir būtinybės įtraukti su vandeniu susijusius klausimus į kitas politikos sritis, pvz., į žemėnaudos planavimą, nes yra buvę atvejų, kai problema pablogėjo dėl netinkamų sprendimų. Be to, pranešime regioninės ir vietinės valdžios institucijos raginamos pasinaudoti struktūrinių fondų teikiamomis galimybėmis ir pabrėžiamas vaidmuo, kurį atlieka aplinkos apsaugos programos, įgyvendinamos pagal bendrosios žemės ūkio politikos antrąjį ramstį. Ši integracija bus prioritetinė užduotis pereinant prie praktikos, leisiančios taupyti vandenį.

Pranešime taip pat pripažįstama aukštos kokybės informacijos svarba, todėl jame Komisija raginama paspartinti Europos sausrų observatorijos įsteigimą. Atsakydamas į komunikatą, Komisijos jungtinis tyrimų centras dabar kuria jos prototipą.

Galiausiai pranešime pabrėžiama, kad būtina nustatyti konkrečias priemones ir jų įgyvendinimo tvarkaraštį. Galiu patikinti jus, kad Komisija ketina papildomai detalizuoti komunikate išdėstytus tikslus ir kad ji rengia pranešimą, kuriame bus įvertinta pažanga, padaryta sprendžiant šias problemas. Be to, Komisija įsipareigojusi nuolat spręsti šias problemas tarptautiniu lygmeniu, ypač įgyvendinant Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su dykumėjimu ir Jungtinių Tautų pagrindų konvenciją dėl kovos su klimato kaita.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, baigdamas norėčiau pasakyti, kad su vandeniu susiję klausimai ir toliau liks mūsų politinės programos dėmesio centre ir kad jūsų pranešimas yra labai naudingas ir aktualus indėlis į nuolatines Komisijos pastangas prisitaikyti prie klimato kaitos.

Ponios ir ponai, mano nuomone, diskusijos aiškiai parodė, kad vandentvarkos klausimas apima daug įvairių aspektų, ir negaliu nesutikti su jumis, kad jis turi būti įtrauktas į visas politikos sritis ir kad jo aspektai taip pat turi didelės tarptautinės svarbos.

  Richard Seeber, pranešėjas. − (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, dėkoju jums už labai naudingą indėlį. Norėčiau iš karto pasakyti, kad vandens išteklių valdymas turi likti nacionaliniu reikalu. Tačiau turime parodyti solidarumą, nors šis solidarumas privalo būti savanoriškas.

Parlamento nariai pateikė daug gerų ir labai konkrečių pasiūlymų. Aš atsižvelgiau tik į kelis iš jų dėl tos paprasčiausios priežasties, kad tai pranešimas savo iniciatyva, o tokios rūšies pranešimai turi būti santykinai bendro pobūdžio, rengiami išdėstant juose tik svarbiausius principus. Nekantriai laukiu, kada galėsiu susipažinti su dokumentu, kurį Komisija, tikėkimės, pateiks per artimiausiais savaites – kalbu apie Žaliąją knygą dėl prisitaikymo prie klimato kaitos, kurios mes visi nekantriai laukiame, nes visi žinome, kad skyrius „Prisitaikymas ir klimato kaita“ pirmiausia susijęs su vandeniu. Taigi mes nekantriai laukiame konkrečių Komisijos pasiūlymų.

Norėčiau priminti jums, kad laikome, jog yra labai svarbu, kad su vandeniu susiję klausimai būtų įtraukti į kitas politikos sritis – tai taip pat pabrėžė mano kolega R. Berend. Europos lėšos neturi būti naudojamos finansuoti veiklai, kuri prisideda prie trumpalaikio ar ilgalaikio vandens stygiaus. Visi turime suprasti – turime siekti, kad tai būtų įsisąmoninta ne tik politikos ir ekonomikos lygmeniu, bet taip pat kelti piliečių sąmoningumą – kad vandens ištekliai nėra neišsenkami. Mano kolegė A. Doyle minėjo vandens kainodarą. Šiuo atžvilgiu viskas labai aišku: 9 straipsnio nuostatos turi būti įgyvendinamos, bet šiame straipsnyje valstybėms narėms suteikiama daug galimybių elgtis lanksčiai, nes į jų tradicijas būtina atsižvelgti.

Taip pat remiu paklausos valdymo priemones, nors į pasiūlos pusę, kaip pažymėjo mūsų kolegė iš Ispanijos, taip pat būtina atsižvelgti. Tam tikrais ypatingais atvejais vandens trūkumo problemą gali padėti išspręsti tik į pasiūlą orientuotos priemonės.

Baigdamas norėčiau nuoširdžiausiai padėkoti visiems už įkvepiančias diskusijas.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Louis Grech (PSE), raštu. – Vandens trūkumo problema kelia vis didesnį susirūpinimą visoms valstybėms, bet jos poveikis labiausiai juntamas skurdžiausiose šalyse, kuriose ši problema sukelia aplinkos ir ekonomines nelaimes. Vienos šalys kenčia nuo vandens trūkumo daugiau, kitos mažiau, atsižvelgiant į jų geografinę vietą ir į tai, kokios pramonės šakos jų ūkyje vyrauja. Pvz., Viduržemio jūros regione vandens trūkumo problema dėl jos galimybės sužlugdyti turizmą taps ypač opi. Vandens, kaip gamtos turto, kurio ištekliai riboti, apsauga yra aplinkos apsaugos ir ekonominės plėtros pagrindas.

ES lygmeniu būtina sukurti darnesnę politiką vandens naudojimo, švietimo ir su vandeniu susijusių klausimų įtraukimo į kitas politikos sritis atžvilgiu, kad valstybėse narėse būtų užtikrinta veiksminga ir atsakinga vandens išteklių ir aplinkos apsauga. Taip pat būtina suaktyvinti mokslinių tyrimų veiklą vandens gėlinimo ir jo pakartotinio naudojimo technologijų srityse, kad būtų sukurtos pigesnės ir našesnės sistemos.

Be to, pačioje ES – bent jau daugelyje jos valstybių narių – reikia tinkamesnių ir griežtesnių teisės aktų, kurie padėtų pažaboti gruntinio vandens taršą. Taip pat reikėtų skatinti tam tikrus regionus panaudoti struktūrinių fondų lėšas su vandeniu susijusiems projektams finansuoti. Labai svarbu užtikrinti, kad visos suinteresuotosios šalys mūsų visuomenėje, politikai, pramonė ir vartotojai tikėtų šiuo prioritetu ir galėtų priimti kompetentingus sprendimus.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Klimato kaita gali padaryti nepataisomos žalos vandens ištekliams visoje planetoje, todėl labai svarbu pritaikyti visus socialinio ir ekonominio gyvenimo aspektus prie vandens trūkumo problemos poveikio neutralizavimo.

Europos ir tarptautinės teisėkūros sistemos suteikia galimybę pasinaudoti veiksmingais svertais, bet būtina paspartinti pažangą įgyvendinant visas priimtas priemones, ypač priemones, numatytas Konvencijoje dėl kovos su dykumėjimu ir Vandens pagrindų direktyvoje, nes jų įgyvendinimo terminų atidėliojimas kelia pavojų išteklių tvarumui.

Kreipiuosi į Komisiją ir valstybes nares prašydamas aktyviau įtraukti visas įgaliotas organizacijas ir vietinės valdžios institucijas ir raginti jas greičiau nustatyti skaidrius ir aiškius vandens tarifus, leisiančius įgyvendinti principą „teršėjas moka“ ir pašalinti sistemos nuostolius.

Taip pat rekomenduoju sparčiau įgyvendinti konkrečias priemones, kuriomis siekiama užtikrinti racionalų vandens naudojimą upių baseinuose, ypač ten, kur pastatytos hidroelektrinės, bet pirmiausia tų upių baseinuose, kurių vanduo naudojamas atominių elektrinių aušinimui, nes dėl neracionalaus vandens naudojimo ir ryškiai sumažėjusios upių srovės daug gamtos neteršiančių elektrinių bus priverstos užsidaryti, o tai suardys Europos elektros energijos sistemos pusiausvyrą ir sukels didelę grėsmę Europos Sąjungos elektros energijos sektoriaus saugumui.

  Maria Petre (PPE-DE), raštu. – (RO) Norėjau įsiterpti, nes esu EP narė iš pietinės Rumunijos dalies, kuri pastaraisiais metais labai nukentėjo nuo sausrų.

Paskutinioji sausra, buvusi 2007 m., mano regione, Ialomitoje, paveikė per 80 % sodybų. Tikiu, kad šis reiškinys gali būti sušvelnintas ir kad galime pasiekti rezultatų, kurių norime, jei šią problemą taip pat ištirsime regioninės plėtros požiūriu. Valstybės narės turi atsakingai rūpintis vandens baseinais, patiriančiais vandens trūkumą, bet jos turi elgtis ypač atsakingai suteikdamos leidimą šiose teritorijose vykdyti ūkinę veiklą.

Skirstant lėšas, investuojamas į vandens infrastruktūrą, prioritetas turi būti teikiamas aplinkai nežalingų technologijų pagrindu veikiantiems, efektyviai vandenį naudojantiems ir rizikos prevencijos priemones diegiantiems objektams.

Taip pat tikiu, kad ir Komisija, ir valstybės narės turėtų palankiai vertinti vandens taupymą ir švietimo pagrindu įgytą sąmoningą požiūrį į vandentvarką.

Vandens trūkumo problema yra vienas iš naujų iššūkių. Ši problema jau paveikė 11 % Europos gyventojų ir 17 % jos teritorijos. Sanglaudos politika turi duoti atsaką šiam iššūkiui.

Baigdama norėčiau pridurti dar kai ką, ką laikau neatidėliotinos skubos reikalu: jei norime pasiekti rezultatų, turime optimaliai panaudoti Solidarumo fondo ir Bendrijos civilinės gynybos mechanizmo teikiamas galimybes.

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. – (RO) Vandens trūkumo ir sausrų problema tapo labai svarbiu klausimu ir Europos Sąjungoje, ir visame pasaulyje, ypač atsižvelgiant į klimato kaitą, kuri dar pablogino padėtį. Tokie reiškiniai daro šalutinį poveikį biologinei įvairovei, vandens ir dirvos kokybei, taip pat didina miškų gaisrų riziką, kaip parodė Pietų Europoje pastaruoju metu siautę gaisrai.

Pietryčių Europoje dėl subsidijų, skiriamų įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, vandens suvartojimas išaugo, todėl būtina skatinti visišką tokio subsidijavimo sustabdymą, o paramą įgyvendinant kaimo plėtros programas skirti vandentvarkos sričiai. Be to, dėl šiuo metu išaugusio poreikio biokurui esame priversti priderinti gamybą ir kitą ūkinę veiklą prie vietos lygmeniu turimų vandens išteklių atsargų.

Ieškant šių problemų sprendimo būdų, prioritetas turėtų būti teikiamas pereiti prie efektyvaus vandens naudojimo ir vandens taupymo. Naudojimosi vandeniu apmokestinimas, skatinantis vandenį naudoti racionaliai, Vandens pagrindų direktyvoje nustatytų tikslų įgyvendinimas ir jų įtraukimas į kitas politikos sritis turėtų įgauti konkrečių veiksmų, kuriuos reikės ateityje įgyvendinti, pavidalą.