Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. spalio 8 d. - Briuselis

25. Arkties regiono valdymas pasauliniu mastu (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas − diskusijos dėl žodinio klausimo Komisijai, kurį pateikė Diana Wallis, Bilyana Ilieva Raeva ir Johannes Lebech Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu, dėl Arkties regiono valdymo pasauliniu mastu (O-0084/2008 – B6-0467/2008).

  Diana Wallis, autorė. − Pone pirmininke, Arktis apibūdinama kaip paskutinė Žemės vieta, tebežadinanti žmonijos vaizduotę. Daugybė žmonių ją laiko ypatinga vieta. Įpusėjome Tarptautinių poliarinių metų programą. Prieš tai įgyvendinta tokio pobūdžio programa sudarė sąlygas Antarktidos valdymo chartijos atsiradimui.

Arkties regionas skiriasi. Jame gyvena gentys ir tautos, jis taip pat yra pasaulio klimato kaitos, su visomis jos grėsmėmis, iššūkiais ir galimybėmis, židinys. Aš jau ilgai ginčijuosi, kad mums reikėtų turėti Arktikos politiką, – kurią galbūt būtų galima integruoti į Šiaurės dimensijos mechanizmą, – ir labai džiaugiausi, kad man buvo suteikta proga mūsų Pirmininko vardu dalyvauti prieš mėnesį Grenlandijoje surengtoje konferencijoje, kurioje pirmą kartą buvau apsupta daugiau kaip tuzino pareigūnų iš skirtingų generalinių direktoratų. Kažkas pagaliau suprato, kad tai svarbu.

Mes nekantriai laukiame būsimo Komisijos komunikato, bet ši rezoliucija priimama siekiant padrąsinti jus, pone Komisijos nary, ir parodyti, kiek daug svarbos šie Rūmai teikia šiam klausimui. Taip, mes turime apsaugoti trapią Arkties regiono aplinką. Taip, mes turime pasirūpinti Arkties regiono išteklių, ypač energetinių, tvarumu. Taip, mes turime pasirūpinti laivų eismo Arkties vandenyse saugumu.

Paminėjau tik kelis aspektus, bet jų yra daug daugiau. Esu dėkinga kolegoms už bendradarbiavimą šiuo labai svarbiu klausimu. Mūsų žemyne pasibaigus Šaltajam karui, M. Gorbačiovas pasakė, kad Arktis turėtų tapti taikingo tarptautinio bendradarbiavimo regionu. Manau, kad Europos Sąjungos pareiga užtikrinti, kad tai būtų įgyvendinta − Arkties regione gyvenančių mūsų tautų, taip pat mūsų kaimynių labui. Taigi linkiu drąsos rengiant komunikatą.

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šios diskusijos vyksta ypač palankiu laiku. Komisija savo 2007 m. spalio mėn. komunikate dėl integruotos ES jūrų politikos paskelbė ketinanti apžvelgti ES interesus Arkties regione ir planuoja tą atlikti iki 2008 m pabaigos. Ši apžvalga jau baigiama ir bus pateikta komunikato „Europos Sąjunga ir Arkties regionas“ pavidalu. Komunikatą planuojama priimti lapkričio mėn. vidury. Arkties regionas tampa vis svarbesnis pasauliui, o Europos Sąjunga yra itin glaudžiai susijusi su šiuo regionu. ES vykdoma politika klimato kaitos, energetikos, transporto ir žvejybos srityse daro tiesioginį poveikį Arkties regionui.

Trys valstybės narės turi teritorijų Arkties regione. Pažeidžiama šių jūros ir sausumos teritorijų aplinka sudaro labai svarbią sausumos ekosistemos dalį. Klimato kaitos poveikis iš visų pasaulio regionų Arktyje juntamas sparčiausiai ir labiausiai. Šio tūkstantmečio pradžioje patvirtinta Šiaurės dimensijos politika leidžia mums sėkmingai plėtoti į šiaurės Regioną nukreiptą išorės veiklą. Arktis, įskaitant Barenco jūros teritoriją, 2006 m. dokumente dėl Šiaurės dimensijos ateities, priimtame konsultuojantis su Rusija, Norvegija ir Islandija, pripažįstama labai svarbiu regionu.

Tačiau Šiaurės dimensijos politika visada buvo labiau orientuota į Europą, ypač į Rusijos šiaurės vakarus. Būsimajame komunikate, kuris apims daug aspektų, bus pasiūlyta Europos Sąjungai Arkties regiono atžvilgiu imtis dinamiškesnio ir labiau suderinto vaidmens, nukreipiant veiklą į tris pagrindinius tikslus: kartu su vietos gyventojais užtikrinti Arkties regiono aplinkos apsaugą ir išsaugojimą, skatinti tvarų Arkties regiono išteklių naudojimą ir gerinti daugiašalį Arkties regiono valdymą.

Klimato kaita yra planetos mastu vykstančio proceso rezultatas, todėl Europos Sąjunga turi toliau būti kovos su šiuo reiškiniu priešakyje. Aplinkos apsauga ir išsaugojimas komunikate bus įvardytos kaip pagrindinės prioritetinės sritys, bet nebūtinai atmetant tvaraus Arkties regiono išteklių naudojimo galimybę.

Komisija taip pat planuoja padidinti, bendradarbiaudama su šio regiono šalimis, savo indėlį į Arkties regioną, ypač į jo valdymą, kaip nurodyta 2008 m gegužės mėn. priimtoje Arkties vandenyno konferencijos Ilulisato deklaracijoje. Kol sąlygų sukurti konkrečiai šiam regionui skirtą privalomąją teisinę sistemą, regis, dar nėra, turime vadovautis išplėstiniu teisiniu pagrindu, nustatytu Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje ir kitose teisinės intervencijos priemones numatančiose konvencijose.

Tačiau mes aiškiai matome, kad jau priimtos teisės nuostatos dar nėra visapusiškai įgyvendintos, todėl būtina užtikrinti, kad jų būtų laikomasi, kartu pritaikant jas prie naujų sąlygų. Mes siekiame, kad būtų sukurta bendradarbiavimu grindžiama sistema, kuri padės užtikrinti šio regiono perspektyvumą, taip pat laisvę ir nešališkumą jo prieinamumo požiūriu. Mes suprantame, kad būtina pagerinti koordinavimo veiklą ir pateikti daugiau strateginių rekomendacijų.

Šiuo atžvilgiu Komisija ketina pateikti nemažai pasiūlymų, įskaitant pasiūlymą išplėsti Šiaurės dimensijos politikos „Arkties langą“. Mes norime, kad komunikatas duotų postūmį nuodugniam jame išdėstytų įvairių klausimų, klojančių pamatą būsimajai ES Arkties politikai, svarstymui. Šiuo komunikatu siekiame sukurti labiau suderintą Arkties klausimams spręsti skirtą pagrindą, leisiantį nuodugniau apsvarstyti įvairias temas. Taigi būtų sukurtas pagrindas ES politikos šiame regione formavimui.

Nėra abejonės, kad stipresnė politika šioje srityje pasitarnaus pagrindu būsimoms diskusijoms dėl Arkties regiono ateities, suteiksiančioms galimybę Europos Sąjungai jau pradžioje dideliu mastu prisidėti prie jo plėtojimo.

  Tunne Kelam, PPE-DE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti D. Wallis už iniciatyvą surengti šias diskusijas ir už rezoliuciją. Tą buvo būtina padaryti dėl dviejų priežasčių. Pirma, Arkties regiono atžvilgiu dar nėra nustatyta jokių daugiašalių normų ir taisyklių. Nėra tarptautinių saugos taisyklių, reguliuojančių laivų eismą šiame regione, o dėl to ateityje gali kilti rimtas pavojus.

Antra, šiame regione prasidėjo stulbinantys klimato pokyčiai, į kuriuos būtina reaguoti.

Trečia, auga susidomėjimas ekonominėmis Arkties regiono perspektyvomis, nes jame gali būti apie penktadalis visų pasaulyje dar neatrastų naftos ir dujų atsargų. Tiesą sakant, konkurencija tarp skirtingų suinteresuotųjų šalių siekiant užsitikrinti galimybę naudotis šiais ištekliais ir juos kontroliuoti jau vyksta. Vienas iš ženklų, bylojančių apie tokį ekonominį susidomėjimą šiuo regionu, yra praeitais metais iškelta Šiaurės ašigalyje plevėsuojanti Rusijos vėliava.

Todėl mes raginame Komisiją pateikti komunikatą dėl Arkties regiono, kuriame būtų pasiūlytos temos ir darbo procedūros. Ypač laukiame, kad Komisija į savo darbotvarkę įtrauktų Arkties regiono energetikos ir saugumo politiką.

ES, bendradarbiaudama su savo artimiausiomis kaimynėmis Islandija ir Norvegija, turėtų suformuoti savo Arkties politiką. ES šiaurės dimensijos politika Arkties problemas iš dalies apima, bet tapo aišku, kad reikia išsamios Arkties politikos, kuri padėtų spręsti platų svarbių Arkties regiono problemų ratą. Galiausiai mes siūlome, kad Komisija pradėtų derybas tarptautiniu lygmeniu, kad pagaliau būtų pasirašyta tarptautinė Arkties regiono apsaugos sutartis.

  Michel Rocard, PSE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, daugeliui iš mūsų buvo džiugu išgirsti jus kalbant apie planuojamus teigiamus pokyčius, nes apie juos anksčiau nebuvo kalbama, kurie, be abejo, bus išdėstyti mūsų nekantriai laukiamame Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai. Tačiau klausantis jūsų atsakymo susidarė įspūdis, kad visiško pripažinimo dėl to, kad įvykiai rutuliojasi labai sparčiai, nebuvo.

Pirma, Tarpvyriausybinė grupė klimato kaitos klausimais pranešė, kad Arkties regionui dabar iškilo daug rimtesnės grėsmės nei prieš ketverius ar penkerius metus, ir šiai nuomonei dabar pritaria dauguma mokslininkų. Iškilo grėsmė inuitų gyvenimo sąlygoms ir regiono biologinei įvairovei. Gyvosios gamtos rūšims, įskaitant poliarines meškas, taip pat gresia išnykimo pavojus.

Antra, šią vasarą pirmą kartą po tiek tūkstantmečių rytinė ir vakarinė Arkties vandenyno dalys tapo tinkamos laivybai. To anksčiau niekada nebuvo. Taip pat pastaruoju metu pasigirsta žinių apie taršos nafta, metano dujų išsiskyrimo ir kitokios žalos Arkties regiono aplinkai atvejus.

Trečia, mano kolega iš PPE frakcijos ką tik priminė mums apie tai, kad Rusijos povandeninis laivas iškėlė Rusijos vėliavą Šiaurės ašigalyje. Apie ką tai byloja? Rusija nori išplėsti savo jūrinę zoną reikšdama pretenzijas į visą kontinentinį šelfą, o tai sudaro 38 % viso Arkties vandenyno paviršiaus ploto. Padėtis grėsminga, nes tai jau Arkties regiono militarizacijos preliudija. Vienintelis būdas, pone Komisijos nary, užkirsti šiam procesui kelią, kurį dabar svarsto Jungtinių Tautų kontinentinio šelfo ribų komisija – tai pradėti derybas dėl tarptautinės Arkties regiono apsaugos sutarties. Apie tai anksčiau niekada nebuvo kalbama.

Kartu su Grenlandija ir Danija Europos Sąjunga turi vieną valstybę narę, kuri ribojasi su Arkties regionu, ir dar dvi valstybes nares, turinčias šiame regione savo teritorijų. Mus sieja glaudūs ryšiai su Islandija, todėl Europos Sąjunga turi teisę prašyti jos – manau, tą būtina neatidėliotinai padaryti saugumo užtikrinimo, laivybos politikos ir klimato išsaugojimo labui – tęsti iniciatyvas, skatinančias perteklinės energijos gamybą.

Dabar turime pradėti derėtis dėl Arkties regiono apsaugos sutarties, tokios, kokia jau pasirašyta Antarktidos atžvilgiu. Tą žinau, nes buvau vienas iš šių derybų rėmėjų. Būtent atsižvelgdamas į visa tai, apie ką pirmiau kalbėjau, siūlau paskubėti, nes nėra laiko delsti. Būtina pradėti derybas, kol JT komisija dar nebaigė nagrinėti Rusijos pareikšto reikalavimo.

  Danutė Budreikaitė ALDE frakcijos vardu. – (LT) Dar neseniai Arkties regionas buvo Arkties valstybių nacionalinio saugumo ir mokslinių tyrimų objektas. Šiandien dėl klimato kaitos, ledynų tirpimo atsiranda kitų aspektų – tai aplinkos apsauga, energetikos šaltiniai, žmonių sveikata. Tačiau, deja, ryškiausiai dominuoja ekonominiai ir ypač energetiniai interesai – tai naujų laivybos kelių atsivėrimas prekybai ir keleivių pervežimui ir energetiniai ištekliai. Mokslinių vertinimų duomenimis, Arktyje yra 30 % pasaulio neatrastų gamtinių dujų, 20 % gamtinių suskystintų dujų, 13 % naftos išteklių. Pastarųjų metų Arkties ir kitų pasaulio valstybių veikla ir įsakomos pozicijos rodo, kad jos norėtų suvereniai naudotis Arkties ištekliais. Be to, vyksta susiskaldymas tarp pačių Arkties šalių siekiant pasidalyti įtakos zonas. Aš pritariu deklaracijos mintims parengti ES ir Arkties regiono politiką apimant tiek ekonominius, tiek aplinkos, tiek ir vietos gyventojų prisitaikymo prie klimato kaitos aspektus. O kalbant apie energetiką, Arkties klausimas turėtų būti ES bendrosios energetikos politikos dalis, tik turėtume pagaliau pereiti nuo kalbų prie veiksmų.

  Satu Hassi, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FI) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau labai padėkoti D. Wallis ir kitiems, iškėlusiems šį klausimą. Iš atvirojo kosmoso galima matyti, kad klimatas Žemės planetoje šiltėja. Apie klimato atšilimą aiškiai byloja tai, kad ledas aplink Šiaurės ašigalį vasaros metu vis labiau tirpsta. Šie pokyčiai turėtų būti pavojaus varpas, raginantis mus imtis ryžtingesnių veiksmų apsaugant klimatą. Vietoj to, prasidėjo varžymasis dėl teisės naudoti Arkties regione esančias naftos ir dujų atsargas. Tai rimtas prieštaravimas.

Mums labai reikia tarptautinės sutarties dėl Arkties regiono valdymo, bet jos atspirties tašku ir pagrindiniu tikslu turėtų būti regiono aplinkos išsaugojimas paskelbiant moratoriumą, kaip tai buvo padaryta Antarktidos atveju. Jei sureaguosime į šiaurės ledyno tirpimą paprasčiausiai intensyvesniu organinio kuro atsargų eikvojimu, mes dar labiau pabloginsime klimato kaitos problemą.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Pone pirmininke, Arkties regionas atlieka pasaulyje vis svarbesnį geopolitinį vaidmenį. Dėl tiesioginio klimato kaitos poveikio iki šiol uždaryti jūrų keliai šiame regione tampa atviri.

Tačiau tai neturėtų stebinti, nes Arkties regione klimato šilimo procesas daug spartesnis: vidutinė temperatūra šiame regione per pastarąjį šimtmetį pakilo 2°C, o likusioje pasaulio dalyje − 0,6°C. Ši labai trapi ir pažeidžiama ekosistema patiria vis didesnį spaudimą iš išteklių ištroškusių šalių, norinčių išnaudoti jos potencialą. Jei nebus nustatytas daugiašalis valdymas, neturėsime garantijos, kad šios šalys gerbs tvarų vietinių tautų ir genčių gyvenimo būdą ar deramai atsižvelgs į Arkties regiono, kaip pasaulio klimatą stabilizuojančios jėgos, svarbą visam pasauliui.

Arkties regionas labai svarbus pasaulio klimato stabilumo požiūriu, todėl norėčiau paraginti Komisiją užtikrinti, kad ši mintis, žinoma, kartu su energetikos ir saugumo politikos klausimais, būtų perteikta būsimame Komisijos komunikate dėl Arkties regiono politikos.

Taip pat raginu Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad Arkties regionui, kaip teigiama mūsų rezoliucijos 9 pastraipoje, „atsižvelgus į jo poveikį pasaulio klimatui ir unikalią natūralią aplinką, jam būtų skiriamas ypatingas dėmesys formuojant ES poziciją 15-oje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje, kuri vyks 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje“ ir diskutuojant daugiašalio šio unikalaus regiono valdymo klausimu.

  Libor Rouček (PSE). - (CS) Ponios ir ponai, Arktis − tai vienintelis regionas pasaulyje, kurio atžvilgiu dar nenustatyta jokių daugiašalio valdymo taisyklių. Tačiau susidomėjimas šiuo regionu, taip pat jo geopolitinė ir strateginė svarba pastaruoju metu išaugo neįtikėtinu mastu. Arkties vandenyne didėja laivų – ir komercinių, ir turistinių − eismas. Auga susidomėjimas regiono mineraliniais ištekliais. Klimato kaita daro neigiamą poveikį čiabuvių gyvenimo būdui ir regiono biologinei įvairovei. Dėl visų šių priežasčių Arkties regiono klausimais turi būti diskutuojama tarptautiniu lygmeniu siekiant, kad būtų pasirašyta sutartis dėl Arkties regiono apsaugos, kaip kad buvo pasirašytas 1993 m. Antarktidos sutarties Madrido protokolas. Trys Arkties regiono šalys yra Europos Sąjungos valstybės narės, o dar dvi priklauso bendrai Europos ekonominei erdvei. Todėl Europos Sąjunga turėtų imtis pagrindinės žaidėjos vaidmens būsimose tarptautinėse derybose dėl Arkties regiono.

Kaip jau girdėjome, Komisija šiuo metu rengia komunikatą dėl jos politikos Arkties regiono atžvilgiu. Savo bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos mes raginame Komisiją apsvarstyti visus pirmiau minėtus aspektus. Taip pat manome, kad labai svarbu užtikrinti, kad Arkties regione ir Arkties vandenyne nebūtų jokių karinių pajėgų ir jokių branduolinių ginklų, kaip pirmiau kalbėjo Diana Wallis. Mes taip pat norėtumėme paraginti Komisiją, kad ji apsvarstytų galimybę sukurti specializuotą Arkties regionui skirtą skyrių, kuris būtų atsakingas už šių tikslų realizavimą ir regiono problemų sprendimą.

  Richard Seeber, pranešėjas. − (DE) Pone pirmininke, kaip visi žinome, nors šiek tiek žinių apie Arktiką turime, šis regionas tarptautinės teisės požiūriu dar yra terra incognita tikrąja šio žodžio prasme. Mano kolega T. Kelam minėjo apie tai, kad nėra teisės aktų, reglamentuojančių jūrų eismą.

Be to, kalbant apie gamtos išteklius – yra nustatyta, kad Arkties regione yra 22 % pasaulio naftos ir dujų atsargų – šis regionas ateityje Europai turės didžiulės reikšmės. Todėl ypač svarbu, kad buvo nuspręsta, vadovaujant D. Wallis, pateikti šią rezoliuciją.

Dabar Komisija turėtų parengti planą – strategiją su nustatytais konkrečiais tikslais ir konkrečiomis priemonėmis. Manau, kad būtent to mums dar trūksta. Net jei žmonės jau suprato problemos svarbą ir pradėjo ją spręsti, dar nėra jokios strateginės orientacijos. O mes nenorime būti antri! Kai kurios šalys, besiribojančios su Arkties regionu, ypač Rusija, bando pasinaudoti esama padėtimi, o jei mes taip ilgai delsime, bus labai sunku imtis tinkamų veiksmų prieš tokią galingą valstybę kaip Rusija.

Europa, kaip kolektyvas, neturėtų tarnauti pavienių valstybių narių interesams. Arkties regionas svarbus mums visiems, todėl negalime leisti, kad tam tikros valstybės narės bandytų pasinaudoti tuo, kad bendra užsienio ir saugumo politika neveikia. Bendras visos Europos interesas yra daug svarbesnis.

Taigi dar kartą raginu Komisiją kuo skubiau pateikti tikslią ir konkrečią strategiją, kad galėtumėme apsvarstyti ją Parlamente. Padėtis per daug pavojinga ir verčia mus nerimauti.

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, diskusijos aiškiai parodė, kad ši problema – ir aplinkos, ir geopolitiniu požiūriu − iš tikrųjų susijusi su mūsų pagrindiniais strateginiais interesais. Jos taip pat parodė, kad negalima delsti, būtina kuo skubiau suformuluoti ES politiką. Tačiau taip pat aišku, kad kai kuriuos pasiūlymus įgyvendinti būtų sunku ir kad bendra padėtis Arkties regiono atžvilgiu ir Europos Sąjungos, ir tarptautinės teisės požiūriu labai sudėtinga. Turime atminti, kad svarbiausios šio regiono šalys, pvz., Norvegija, Islandija, Grenlandija ir Rusija, nėra Europos Sąjungos narės, todėl mūsų strategija negali būti grindžiama teritorinių teisių įgyvendinimu.

Tačiau yra aišku, kad strategija vis dėlto turi būti suformuluota. Šiaip ar taip Komisija jau dirba su šiuo klausimu ir labai greitai, tiesą sakant, jau po kelių savaičių, pateiks atitinkamą komunikatą. Ponios ir ponai, dėl laiko stokos negalėjau atsakyti į visų jūsų pastabas, bet jas pasižymėjau ir perduosiu Komisijai, kad į jas būtų atsižvelgta. Kaip pirmiau bandžiau trumpai paaiškinti, kai kuriuos pasiūlymus būtų labai sunku ir sudėtinga įgyvendinti.

  Pirmininkas. − Gavau tris rezoliucijų projektus, pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  András Gyürk (PPE-DE), raštu. – (HU) Šiaurės ašigalis pastaraisiais metais tapo vienu iš klimato kaitos simbolių. Dėl to, kad šiame regione yra nemažos gamtos išteklių atsargos, yra pavojus, kad jis greitai galės tapti tarptautinių konfliktų epicentru. Visa tai pranašauja nuolatinius ginčus dėl teritorinių teisių į šį regioną.

Europos Parlamentui nederėtų veltis į šiuos geopolitinius ginčus, tačiau norėčiau pabrėžti kelis aspektus.

Pirma, šalys visus ginčus turėtų spręsti teisiniu ir diplomatiniu būdu, o ne iškeldamos regiono teritorijoje savo vėliavą. Manau, kad dabar galiojančios tarptautinės taisyklės, nors jos ir nėra tobulos, suteikia pagrindą spręsti ginčus diplomatiniu keliu.

Kita vertus, atsižvelgiant į augantį Europos poreikį energijai, nepanaudoti Šiaurės ašigalio regione esantys energijos ištekliai gali prisidėti prie Europos energijos tiekimo saugumo. Bet tada turėsime užtikrinti, kad šie ištekliai būtų naudojami nepažeidžiant biologinės regiono pusiausvyros. Visais atvejais bus būtina užtikrinti, kad aplinkosauginių reikalavimų būtų laikomasi. Bijau, kad šiuo metu galiojančios tarptautinės teisės nuostatos to užtikrinti negali.

Manau, svarbu pažymėti, kad Šiaurės ašigalio regione esančių išteklių naudojimas atliks tik papildomą vaidmenį Europai apsirūpinant energijos ištekliais. Galimybė naudotis šiuo šaltiniu taip pat neturėtų atšaukti būtinybės platesniu mastu naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių ir nuolat didinti energijos naudojimo efektyvumą.